EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02014L0065-20140917

Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES 2014 m. gegužės 15 d. dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/65/2014-09-17

2014L0065 — LT — 17.09.2014 — 001.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/65/ES

2014 m. gegužės 15 d.

dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 173, 12.6.2014, p.349)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 909/2014 2014 m. liepos 23 d.

  L 257

1

28.8.2014




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/65/ES

2014 m. gegužės 15 d.

dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę ( 1 ),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ( 3 ),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB ( 4 ) buvo keletą kartų iš esmės keičiama ( 5 ). Kadangi ją reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)

Tarybos direktyva 93/22/EEB ( 6 ) siekiama nustatyti sąlygas, kuriomis leidžiama veiklos leidimą turintiems investicinėms įmonėms ir bankams, kuriems jų buveinės valstybėse buvo suteiktas veiklos leidimas ir kurie ten prižiūrimi, gali teikti nurodytas paslaugas ar steigti filialus kitose valstybėse narėse. Tuo tikslu ta direktyva siekta suderinti investicinėms įmonėms taikomus pirminio veiklos leidimo suteikimo ir veiklos reikalavimus, įskaitant verslo etikos taisykles. Joje taip pat buvo numatytas kai kurių reguliuojamų rinkų veiklos sąlygų derinimas;

(3)

pastaraisiais metais vis daugiau investuotojų tampa aktyvesni finansų rinkose ir jiems yra siūlomas sudėtingesnis ir platesnis paslaugų ir priemonių spektras. Atsižvelgiant į tuos pokyčius, Sąjungos teisinė sistema turėtų apimti visas investuotojams skirtas veiklos rūšis. Tuo tikslu būtina užtikrinti tokio masto derinimą, kokio reikia norint pasiūlyti investuotojams aukšto lygio apsaugą ir leisti investicinėms įmonėms, jų buveinės valstybėms vykdant priežiūrą, teikti paslaugas visoje Sąjungoje, sudarančioje vidaus rinką. Todėl Direktyva 93/22/EEB buvo pakeista Direktyva 2004/39/EB;

(4)

finansų krizė atskleidė finansų rinkų veikimo ir skaidrumo trūkumų. Finansų rinkų raida atskleidė, kad būtina stiprinti finansinių priemonių rinkų reguliavimo sistemą, taip pat ir tais atvejais, kai tokiose rinkose vykdoma nebiržinė prekyba, siekiant padidinti skaidrumą, geriau apsaugoti investuotojus, stiprinti pasitikėjimą, spręsti nereguliuojamų sričių klausimą ir užtikrinti, kad priežiūros institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų savo užduotims atlikti;

(5)

tarptautinės reguliavimo institucijos sutaria, kad vienas iš finansų krizės veiksnių buvo su įmonių valdymu susiję trūkumai daugelyje finansų įstaigų, įskaitant tai, kad nebuvo veiksmingos stabdžių ir atsvarų sistemos. Dėl pernelyg didelės ir nepagrįstos rizikos kai kurios pavienės finansų įstaigos gali žlugti, o valstybėse narėse ir visame pasaulyje gali kilti sisteminių problemų. Dėl netinkamos įmonių, teikiančių paslaugas klientams, veiklos gali būti padaryta žalos investuotojams ir prarastas jų pasitikėjimas. Siekiant pašalinti potencialiai žalingą tų įmonių valdymo tvarkos trūkumų poveikį, Direktyvą 2004/39/EB reikėtų papildyti išsamesniais principais ir būtiniausiais standartais. Tie principai ir standartai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į investicinių įmonių pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(6)

ES Finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupė paragino Sąjungą parengti darnesnį finansų reguliavimo dokumentų rinkinį. Tariantis dėl būsimos Europos priežiūros sistemos, 2009 m. birželio 18–19 d. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė poreikį parengti bendrą Europos taisyklių sąvadą, taikytiną visoms vidaus rinkos finansų įstaigoms;

(7)

todėl dalis Direktyvos 2004/39/EB turėtų būti išdėstyta nauja redakcija kaip ši direktyva, o dalis pakeičiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 600/2014 ( 7 ). Abu teisiniai dokumentai kartu turėtų sudaryti teisinę sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojami investicinėms įmonėms, reguliuojamoms rinkoms, duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir trečiųjų valstybių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas arba vykdančioms investicinę veiklą Sąjungoje, taikytini reikalavimai. Todėl ši direktyva turėtų būti skaitoma kartu su tuo reglamentu. Šioje direktyvoje turėtų būti išdėstytos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas veiklos leidimų išdavimas, kontrolinio akcijų paketo įsigijimas, naudojimasis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, investicinių įmonių veiklos sąlygos siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, buveinės ir priimančiosios valstybių narių priežiūros institucijų įgaliojimai ir sankcijų nustatymo tvarka. Kadangi pagrindinis šios direktyvos tikslas ir dalykas – suderinti nacionalines minėtų sričių nuostatas, ji turėtų būti pagrįsta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 53 straipsnio 1 dalimi. Direktyva yra tinkamos formos dokumentas siekiant sudaryti sąlygas, kai būtina, šia direktyva reglamentuojamų sričių įgyvendinimo nuostatas pritaikyti prie visų esamų kiekvienos valstybės narės konkrečios rinkos ir teisinės sistemos ypatumų;

(8)

į finansinių priemonių sąrašą tikslinga įtraukti biržos prekių išvestines finansines priemones ir kitas priemones, kurių sudarymo ir prekybos būdams turėtų būti taikomos tos pačios tradicines finansines priemones reglamentuojančios nuostatos;

(9)

į finansinių priemonių taikymo sritį taip pat bus įtrauktos energetikos sutartys, už kurias atsiskaitoma fiziškai ir kuriomis prekiaujama organizuotos prekybos sistemose (toliau –OPS), išskyrus sutartis, kurios jau reglamentuojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 ( 8 ). Kai kurių priemonių buvo imtasi siekiant sumažinti dėl tokių įtrauktų nuostatų atsirandantį poveikį įmonėms, prekiaujančioms tais produktais. Toms įmonėms šiuo metu netaikomi nuosavų lėšų reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ( 9 ), ta išimtis bus peržiūrėta pagal to reglamento 493 straipsnio 1 dalį prieš jai nustojant galioti ir ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje. Kadangi tos sutartys yra finansinės priemonės, joms nuo pat pradžios būtų taikomi finansų rinkų srities teisės reikalavimai, todėl pozicijų ribojimas, pranešimo apie sandorius ir piktnaudžiavimo rinka reikalavimai būtų taikomi nuo šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo pradžios dienos. Vis dėlto Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 684/2012 ( 10 ) nustatytų tarpuskaitos pareigų ir garantinės įmokos taikymui numatytas 42 mėnesių laikotarpis;

(10)

reikėtų riboti biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama OPS ir už kurias atsiskaitoma fiziškai, taikymo srities siaurinimą siekiant išvengti spragos, kuri gali lemti reguliacinį arbitražą. Todėl būtina numatyti deleguotąjį aktą, kuriuo patikslinama frazės „privaloma atsiskaityti fiziškai“ reikšmė, atsižvelgiant bent į tai, kad reikia sukurti įvykdomą ir privalomą pareigą atsiskaityti fiziškai, kurios nebūtų galima išvengti ir dėl kurios nebūtų suteikiama teisė atsiskaityti grynaisiais arba per užskaitos sandorius, išskyrus force majeure atvejus, įsipareigojimų nevykdymą ar kitus bona fide atvejus, kai neįmanoma įvykdyti įsipareigojimų;

(11)

neatidėliotinų sandorių antrinėse rinkose, kuriose prekiaujama apyvartiniais taršos leidimais, pasitaikė nemažai nesąžiningos veiklos atvejų, dėl kurių gali sumažėti pasitikėjimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, sukurta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ( 11 ), todėl imamasi priemonių apyvartinių taršos leidimų registrų sistemai sustiprinti ir prekybai apyvartiniais taršos leidimais skirtos sąskaitos atidarymo sąlygoms sugriežtinti. Siekiant padidinti tų rinkų vientisumą ir užtikrinti veiksmingą jų veikimą, įskaitant visapusišką prekybos veiklos priežiūrą, tikslinga papildyti priemones, kurių imamasi pagal Direktyvą 2003/87/EB, visiškai įtraukiant apyvartinius taršos leidimus į šios direktyvos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 ( 12 ) taikymo sritį priskiriant juos finansinėms priemonėms;

(12)

šios direktyvos tikslas – reglamentuoti įmones, kurios vykdo įprastą profesinę arba verslo veiklą, t. y. teikia investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą profesiniu pagrindu. Todėl į taikymo sritį nereikėtų įtraukti asmenų, vykdančių kitą profesinę veiklą;

(13)

būtina nustatyti išsamią reguliavimo tvarką, kuria reglamentuojamas finansinių priemonių sandorių vykdymas neatsižvelgiant į tiems sandoriams sudaryti naudojamus prekybos būdus, siekiant užtikrinti aukštą investuotojų sandorių vykdymo kokybę bei išlaikyti finansų sistemos vientisumą ir bendrą efektyvumą. Turėtų būti numatyta nuosekli sistema, kurioje atsižvelgiama į rizikos veiksnius ir reglamentuojamos pagrindinės pavedimų vykdymo sistemų rūšys, šiuo metu naudojamos Europos finansų rinkose. Būtina pripažinti, kad greta reguliuojamų rinkų atsirado naujos kartos organizuotos prekybos sistemos, kurioms turėtų būti taikomi reikalavimai užtikrinti efektyvų ir organizuotą finansų rinkų veikimą, taip pat užtikrinti, kad tokios reguliavimo spragos nebūtų naudingos tokioms organizuotos prekybos sistemoms;

(14)

visos prekybos vietos, t. y. reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos (toliau – DPS) ir OPS, turėtų nustatyti skaidrias ir nediskriminacines taisykles, kuriomis būtų reglamentuojama teisė naudotis sistema. Vis dėlto nors reguliuojamoms rinkoms ir DPS turėtų ir toliau būti taikomi panašūs reikalavimai dėl to, kas gali tapti jų nariais ar dalyviais, OPS turėtų turėti galimybę nustatyti ir apriboti teisę naudotis sistema remdamasi, inter alia, jų vaidmeniu ir įsipareigojimais klientų atžvilgiu. Tuo atžvilgiu prekybos vietos turėtų turėti galimybę apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos reglamentuojama sistema, kaip antai kuo mažesnės delsos sistema, su sąlyga, kad tai daroma atvirai ir skaidriai, o platformos operatorius nesiima diskriminacinių veiksmų;

(15)

pagrindinė sandorio šalis (toliau – PSŠ) – Reglamente (ES) Nr. 648/2012 apibrėžta kaip juridinis asmuo, kuris tarpininkauja sandorio šalims sandoriuose, kurie sudaromi vienoje ar daugiau finansų rinkų, tapdamas pirkėju kiekvieno pardavėjo atžvilgiu ir pardavėju kiekvieno pirkėjo atžvilgiu. PSŠ neįtrauktos į OPS sąvoką, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

(16)

asmenys, turintys teisę dalyvauti reguliuojamose rinkose arba DPS, vadinami nariais arba dalyviais. Tie terminai gali būti vartojami kaip sinonimai. Tais terminais nevadinami naudotojai, kurie prie prekybos vietų prisijungia tik per tiesioginę elektroninę prieigą;

(17)

sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus reikėtų apibrėžti kaip investicines įmones, kurios dažnai, organizuotai, sistemingai ir didele apimtimi prekiauja savo sąskaita vykdydamos klientų pavedimus ne reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS. Siekiant užtikrinti, kad ta termino apibrėžtis investicinėms įmonėms būtų taikoma objektyviai ir veiksmingai, bet kuri dvišalė prekyba su klientais turėtų būti tinkama, o siekiant nustatyti investicines įmones, iš kurių reikalaujama įsiregistruoti sistemingai sandorius savo viduje sudarančiais tarpininkais, reikėtų parengti kriterijus. Nors prekybos vietos yra sistemos, kuriose sąveikauja daug trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesų, sistemingai sandorius savo viduje sudarančiam tarpininkui neturėtų būti leidžiama sujungti trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesų funkciniu požiūriu tokiu pačiu būdu, kaip ir prekybos vietoje;

(18)

šios direktyvos taikymo sritis neturėtų apimti asmenų, valdančių nuosavą turtą ir įmones, kurie neteikia investicinių paslaugų arba neužsiima investicine veikla, išskyrus savo sąskaita vykdomą prekybą finansinėmis priemonėmis, kurios nėra biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartiniai taršos leidimai ar jų išvestinės finansinės priemonės, nebent jie yra rinkos formuotojai, reguliuojamos rinkos ar DPS nariai arba dalyviai, arba turi tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos, taiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodą arba prekiauja savo sąskaita vykdydami klientų pavedimus;

(19)

2011 m. balandžio 15 d. G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų komunikate nurodoma, kad biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų dalyviai turėtų būti tinkamai reglamentuojami ir prižiūrimi, todėl reikia pakeisti tam tikras Direktyvoje 2004/39/EB numatytas išimtis;

(20)

asmenų, kurie savo sąskaita vykdo prekybą, įskaitant rinkos formuotojus, užsiimančius veikla, susijusia su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, išskyrus asmenis, kurie užsiima prekyba savo sąskaita vykdydami klientų pavedimus, arba kurie savo pagrindinio verslo klientams arba tiekėjams teikia investicines paslaugas, susijusias su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais arba jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nereikėtų įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį, su sąlyga, kad ta veikla yra papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu grupės lygmeniu ir kad ta pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų teikimas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, nei banko veikla, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES ( 13 ), arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos formavimas, o tie asmenys netaiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodo. Techniniai kriterijai, taikomi siekiant nustatyti, ar veikla yra papildoma tokios pagrindinės veiklos atžvilgiu, turėtų būti paaiškinti techniniuose reguliavimo standartuose, atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus kriterijus;

Tais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad į šios direktyvos taikymo sritį būtų įtrauktos nefinansinės įmonės, kurių prekybos finansinėmis priemonėmis mastas yra neproporcingas, palyginus su investicijų į pagrindinę veiklą mastu. Todėl tais kriterijais reikėtų atsižvelgti bent į būtinybę užsiimti papildoma veikla, kuri grupės lygmeniu sudaro mažąją veiklos dalį, ir į prekybos veiklos apimtį, palyginus su bendra rinkos prekybos veikla toje turto kategorijoje. Kai reguliavimo institucijos pagal Sąjungos arba nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba kai prekybos vietos reikalauja vykdyti pareigą užtikrinti likvidumą prekybos vietoje, vertinant, ar veikla yra papildoma, derėtų neatsižvelgti į tokiai pareigai įvykdyti sudarytus sandorius;

(21)

šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014, kuriais abiem reglamentuojamos ne biržos ir biržinės išvestinės finansinės priemonės Reglamento (ES) Nr. 600/2014 tikslais, veikla, kurią, manoma, galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad ji mažina riziką, tiesiogiai susijusi su komercine veikla ar iždo finansavimo veikla, ar grupės viduje vykdomais sandoriais, turėtų būti laikoma atitinkančia Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(22)

asmenys, prekiaujantys biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taip pat gali prekiauti kitomis finansinėmis priemonėmis vykdydami komercinę bendrovės turto rizikos valdymo veiklą, kuria siekiama apsisaugoti nuo rizikos, kaip antai valiutos kurso rizikos. Todėl svarbu paaiškinti, kad išimtys taikomos kumuliatyviai. Pavyzdžiui, 2 straipsnio 1 dalies j punkte numatyta išimtimi gali būti naudojamasi kartu su 2 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta išimtimi;

(23)

vis dėlto siekiant išvengti bet kokio galimo piktnaudžiavimo išimtimis, į šios direktyvos taikymo sritį turėtų būti įtraukti finansinių priemonių rinkos formuotojai, kurie nėra biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių rinkos formuotojai, su sąlyga, kad jų rinkos formavimo veikla laikoma papildoma jų pagrindinės veiklos atžvilgiu grupės lygmeniu ir su sąlyga, kad jie netaiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodo, ir jie neturėtų galėti naudotis išimtimis. Asmenys, prekiaujantys savo sąskaita vykdant klientų pavedimus arba taikantys didelio dažnio algoritminės prekybos metodą taip pat turėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį ir neturėtų galėti naudotis išimtimis;

(24)

prekyba savo sąskaita vykdant klientų pavedimus turėtų apimti įmones, kurios vykdo įvairių klientų pavedimus juos suderindamos pagal tarpininko atliekamo suderinimo principą (kompensacinė prekyba), jos turėtų būti laikomos tarpininkais ir joms turėtų būti taikomos šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas ir pavedimų vykdymas klientų vardu, ir prekyba savo sąskaita;

(25)

pavedimų, susijusių su finansinėmis priemonėmis, vykdymas kaip papildoma veikla, vykdoma dviejų asmenų, kurių pagrindinė veikla grupės lygmeniu nėra nei investicinių paslaugų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, nei banko veiklos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2013/36/ES, teikimas, neturėtų būti laikomas prekyba savo sąskaita vykdant klientų pavedimus;

(26)

tekste pateiktos nuorodos į asmenis turėtų būti suprantamos kaip nuorodos tiek į fizinius, tiek į juridinius asmenis;

(27)

šios direktyvos taikymo sritis neturėtų apimti draudimo įmonių, kurių veikla yra tinkamai stebima kompetentingų rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucijų ir kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB ( 14 ), kai jos vykdo minėtoje direktyvoje nurodytą veiklą;

(28)

asmenims, neteikiantiems paslaugų trečiosioms šalims, bet kurių veikla yra investicinių paslaugų teikimas tik juos patronuojančiosioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms ar kitoms juos patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms, neturėtų būti taikoma ši direktyva;

(29)

kai kurios vietinės energijos tiekimo įmonės ir pramonės įrenginių, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, operatoriai, siekdami apsidrausti nuo komercinės rizikos, susieja kelių rūšių prekybos veiklą ir rangos pagrindu paveda ją vykdyti nekonsoliduotoms patronuojamosioms įmonėms. Tos bendrosios įmonės neteikia jokių kitų paslaugų ir atlieka tą pačią funkciją, kaip ir 28 konstatuojamojoje dalyje nurodyti asmenys. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, taip pat turėtų būti galima netaikyti šios direktyvos bendrosioms įmonėms, kurias bendrosios nuosavybės teise valdo vietinės energijos tiekimo įmonės ar operatoriai, nurodyti Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio f punkte, ir kurios neteikia jokių kitų paslaugų, tik investicines paslaugas vietinėms energijos tiekimo įmonėms ar operatoriams, nurodytiems Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio f punkte, su sąlyga, kad toms vietinėms energijos tiekimo įmonėms ar tiems operatoriams taikoma išimtis pagal 2 straipsnio 1 dalies j punktą, jeigu jie patys teiktų tas investicines paslaugas. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad būtų sukurtos tinkamos apsaugos priemonės ir užtikrinta tinkama investuotojų apsauga, valstybės narės, nusprendusios taikyti išimtį tokioms bendrosioms įmonėms, turėtų joms taikyti reikalavimus, kurie būtų bent analogiški šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams, visų pirma veiklos leidimo išdavimo etapu, vertinant jų reputaciją bei patirtį ir visų akcininkų tinkamumą, persvarstant pradinio veiklos leidimo išdavimo ir vykdomos priežiūros sąlygas, taip pat verslo etikos pareigas;

(30)

asmenys, kurie vykdydami profesinę veiklą investicines paslaugas teikia tik pavieniais atvejais, neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį su sąlyga, kad ta veikla yra reglamentuota ir atitinkamos taisyklės nedraudžia pavieniais atvejais teikti investicinių paslaugų;

(31)

asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, susijusias išimtinai su darbuotojų dalyvavimo valdant akcinį kapitalą programų administravimu, ir dėl to neteikiantiems investicinių paslaugų trečiosioms šalims, neturėtų būti taikoma ši direktyva;

(32)

būtina nustatyti, kad į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka centriniai bankai ir kitos įstaigos, vykdančios panašias funkcijas, taip pat valstybės įstaigos, kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar dalyvauti ją valdant (ši koncepcija apima ir investavimą, susijusį su ja), išskyrus tas įstaigas, kurios yra iš dalies ar visiškai valdomos valstybės, tačiau kurių vaidmuo yra komercinis ar susijęs su akcijų įsigijimu;

(33)

siekiant aiškiau nustatyti Europos centrinių bankų sistemai (toliau – ECBS), kitoms nacionalinėms įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas, ir valdant valstybės skolą dalyvaujančioms institucijoms taikomą išimčių tvarką, tikslinga tokias išimtis taikyti tik institucijoms ir įstaigoms, kurios atlieka savo funkcijas laikydamosi vienos valstybės narės teisės arba Sąjungos teisės aktų, taip pat tarptautinėms institucijoms, kurių narės yra dvi ar daugiau valstybių narių ir kurių paskirtis – mobilizuoti lėšas ir teikti finansinę pagalbą savo narėms, kurios patiria ar gali patirti didelių finansavimo sunkumų, kaip antai Europos stabilumo mechanizmui;

(34)

būtina nustatyti, kad į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka kolektyvinio investavimo įmonės ir pensijų fondai, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla koordinuojama Sąjungos lygmeniu, bei depozitoriumai ar tokių įmonių valdytojai, nes jie turi laikytis konkrečių taisyklių, tiesiogiai pritaikytų jų veiklai;

(35)

būtina nustatyti, kad į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka perdavimo sistemos operatoriai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB ( 15 ) 2 straipsnio 4 punkte arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB ( 16 ) 2 straipsnio 4 punkte arba vykdantys savo užduotis pagal tas direktyvas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 714/2009 ( 17 ), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 ( 18 ) arba pagal tuos teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus priimtus tinklo kodeksus arba gaires. Pagal tuos pagal teisėkūros procedūrą priimamus teisės aktus perdavimo sistemos operatoriai turi konkrečias pareigas ir atsakomybę, jiems taikoma konkreti sertifikavimo tvarka ir juos prižiūri konkrečių sektorių kompetentingos institucijos. Perdavimo sistemos operatoriams taip pat reikėtų taikyti išimtį, kai siekdami vykdyti savo užduotis pagal tuos pagal teisėkūros procedūrą priimamus teisės aktus arba pagal tuos reglamentus priimtus tinklo kodeksus ar gaires jie pasitelkia kitus asmenis, kurie veikia kaip paslaugų teikėjai jų vardu. Perdavimo sistemos operatoriams tokia išimtis neturėtų būti taikoma, kai jie teikia investicines paslaugas ar vykdo investicinę veiklą finansinių priemonių srityje, įskaitant, kai jie valdo antrinės prekybos finansinėmis perdavimo teisėmis platformą;

(36)

norėdamas pasinaudoti šioje direktyvoje nustatytomis išimtimis, atitinkamas asmuo turėtų nuolat laikytis tokioms išimtims nustatytų sąlygų. Visų pirma, jei asmuo teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą ir jam taikomos šios direktyvos išimtys, nes grupės lygmeniu tokios paslaugos ar veikla yra papildomos to asmens pagrindinės veiklos atžvilgiu, tam asmeniui nebeturėtų būti taikoma išimtis, susijusi su papildomomis paslaugomis, kai tokių paslaugų teikimas ar veikla nustoja būti papildoma veikla to asmens pagrindinės veiklos atžvilgiu;

(37)

asmenys, teikiantys investicines paslaugas ir (arba) vykdantys investicinę veiklą, reglamentuojamą šioje direktyvoje, turėtų gauti buveinės valstybių narių kompetentingų institucijų išduodamus veiklos leidimus, kuriais užtikrinama investuotojų apsauga ir finansų sistemos stabilumas;

(38)

kredito įstaigoms, kurioms suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2013/36/ES, neturėtų prireikti kito leidimo pagal šią direktyvą, kad galėtų teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą. Kredito įstaigai nusprendus pradėti teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą, kompetentingos institucijos, prieš suteikdamos veiklos leidimą pagal Direktyvą 2013/36/ES, turėtų patikrinti, ar ji laikosi atitinkamų šios direktyvos nuostatų;

(39)

struktūrizuoti indėliai atsirado kaip investicinių produktų forma, tačiau Sąjungos lygmeniu jiems netaikomi jokie teisėkūros procedūra priimti aktai dėl investuotojų apsaugos, o kitoms struktūrizuotoms investicijoms tokie teisėkūros procedūra priimti aktai taikomi. Todėl tikslinga sustiprinti investuotojų pasitikėjimą ir labiau suvienodinti reguliavimą, susijusį su skirtingų mažmeninių investicinių produktų paketų platinimu, siekiant užtikrinti pakankamą investuotojų apsaugos lygį visoje Sąjungoje. Dėl tos priežasties į šios direktyvos taikymo sritį tikslinga įtraukti struktūrizuotus indėlius. Šiuo klausimu būtina paaiškinti, kad struktūrizuoti indėliai yra investicinių produktų forma, jie neapima indėlių, susietų vien su palūkanų normomis, kaip antai Euribor arba Libor, nepriklausomai nuo to, ar palūkanų normos nustatytos iš anksto, ar yra fiksuotos arba kintamos. Todėl tokie indėliai neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį;

(40)

šios direktyvos taikymas investicinėms įmonėms, parduodančioms klientams su struktūrizuotais indėliais susijusius paslaugas (produktus) arba juos konsultuojančioms dėl struktūrizuotų indėlių, turėtų būti suprantamas kaip direktyvos taikymas tais atvejais, kai jos veikia kaip tų produktų, kurių emitentais yra kredito įstaigos, galinčios priimti indėlius pagal Direktyvą 2013/36/ES, tarpininkai;

(41)

centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (toliau – CVPD) – finansų rinkoms sisteminiu požiūriu svarbios įstaigos, užtikrinančios pirminį vertybinių popierių registravimą, ankstesnių emisijų vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir atsiskaitymą beveik pagal visus vertybinių popierių sandorius. CVPD atskirai reglamentuoja Sąjungos teisė, pagal kurią jiems visų pirma taikomos veiklos leidimų suteikimo ir tam tikros veiklos sąlygos. Vis dėlto CVPD galėtų kartu su pagrindinėmis paslaugomis, kurios nurodytos kitoje Sąjungos teisėje, teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, kurios reglamentuojamos šioje direktyvoje;

Siekiant užtikrinti, kad visiems subjektams, teikiantiems investicines paslaugas arba vykdantiems investicinę veiklą, būtų taikoma ta pati reguliavimo sistema, tinkama užtikrinti, kad tokiems CVPD nebūtų taikomi šios direktyvos reikalavimai, susiję su veiklos leidimų išdavimu ir tam tikromis veiklos sąlygomis, o Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys CVPD, turėtų užtikrinti, kad jiems būtų taikomos šios direktyvos nuostatos, kai jie teikia investicines paslaugas arba užsiima investicine veikla papildomai prie paslaugų, nurodytų tuose Sąjungos teisės aktuose;

(42)

siekiant Sąjungoje padidinti investuotojų apsaugą, tikslinga apriboti sąlygas, kuriomis valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos asmenims, teikiantiems investicines paslaugas klientams, kuriems dėl to nėra užtikrinama apsauga pagal šią direktyvą. Visų pirma tikslinga reikalauti iš valstybių narių tiems asmenims taikyti reikalavimus, kurie būtų bent analogiški šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams, visų pirma veiklos leidimo išdavimo etapu, vertinant jų reputaciją ir patirtį bei visų akcininkų tinkamumą, persvarstant pradinio veiklos leidimų išdavimo ir vykdomos priežiūros sąlygas, taip pat verslo etikos pareigas;

Be to, asmenims, kuriems ši direktyva netaikoma, turėtų būti taikoma investuotojų kompensavimo sistema, pripažįstama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/9/EB ( 19 ), arba profesinės civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo atvejais, kuriais taikoma ta Direktyva, užtikrinama lygiavertė apsauga jų klientams;

(43)

kai investicinė įmonė nereguliariai teikia vieną ar daugiau veiklos leidime nenurodytų investicinių paslaugų arba vykdo veiklos leidime nenumatytą investicinę veiklą, neturėtų būti reikalaujama, kad ji gautų papildomą leidimą pagal šią direktyvą;

(44)

šios direktyvos tikslais pavedimų priėmimo ir perdavimo veikla taip pat turėtų apimti dviejų arba daugiau investuotojų suvedimą, siekiant, kad tie investuotojai sudarytų sandorį;

(45)

investicinėms įmonėms ir kredito įstaigoms, platinančioms savo pačių išleidžiamas finansines priemones, ši direktyva turėtų būti taikoma tais atvejais, kai jos konsultuoja savo klientus dėl investicijų. Siekiant panaikinti neužtikrintumą ir padidinti investuotojų apsaugą, tikslinga numatyti, kad ši direktyva būtų taikoma tais atvejais, kai investicinės įmonės ir kredito įstaigos pirminėje rinkoje platina savo pačių išleidžiamas finansines priemones neteikdamos jokių konsultacijų. Tuo tikslu reikėtų išplėsti pavedimų vykdymo klientų vardu paslaugos apibrėžtį;

(46)

pagal tarpusavio pripažinimo ir buveinės valstybės narės priežiūros principus valstybių narių kompetentingos institucijos neturėtų suteikti veiklos leidimų arba turėtų juos atšaukti, kai tokie veiksniai, kaip antai veiklos programų turinys, geografinis pasiskirstymas arba faktiškai atlikta veikla, aiškiai rodo, kad investicinė įmonė pasirinko vienos kurios nors valstybės narės teisinę sistemą, siekdama išvengti kitoje valstybėje narėje, kurios teritorijoje ji ketina vykdyti arba vykdo didesnę savo veiklos dalį, galiojančių griežtesnių normų. Investicinė įmonė, turinti juridinio asmens statusą, turėtų gauti veiklos leidimą toje valstybėje narėje, kurioje yra registruota jos būstinė. Investicinė įmonė, neturinti juridinio asmens statuso, turėtų gauti veiklos leidimą toje valstybėje narėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė. Be to, valstybės narės turėtų reikalauti, kad pagrindinė investicinės įmonės buveinė visuomet būtų buveinės valstybėje narėje ir kad ji joje vykdytų faktinę veiklą;

(47)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/44/EB ( 20 ) nustatyti išsamūs kriterijai, taikytini investicinių įmonių siūlomo įsigijimo rizikos ribojimu pagrįstam vertinimui, ir jų taikymo tvarka. Siekiant užtikrinti vertinimo proceso, taip pat jo rezultatų teisinį tikrumą, aiškumą ir nuspėjamumą, tikslinga patvirtinti toje direktyvoje nustatytus rizikos ribojimu pagrįstus vertinimo kriterijus ir procedūrą;

Visų pirma kompetentingos institucijos turėtų įvertinti siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą, taikydamos visus šiuos kriterijus: siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją, bet kokio asmens, kuris vadovaus investicinės įmonės verslui po siūlomo įsigijimo, reputaciją ir patirtį, siūlomo įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, tai, ar investicinė įmonė galės laikytis rizikos ribojimu pagrįstų reikalavimų pagal šią direktyvą arba kitas direktyvas, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/87/EB ( 21 ) ir Direktyvą 2013/36/ES, tai, ar yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad vykdomi ar įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veiksmai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB ( 22 ) 1 straipsnyje, arba buvo bandyta įvykdyti tokius veiksmus, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti tokių veiksmų riziką;

(48)

buveinės valstybėje narėje veiklos leidimą gavusiai investicinei įmonei turėtų būti suteikta teisė teikti investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą visoje Sąjungoje, nereikalaujant kreiptis į kompetentingą instituciją dėl atskiro veiklos leidimo toje valstybėje narėje, kurioje ji pageidauja teikti tokias paslaugas ar vykdyti tokią veiklą;

(49)

atsižvelgiant į tai, kad tam tikros investicinės įmonės yra atleistos nuo tam tikrų pareigų, nustatytų Direktyvoje 2013/36/ES, jos turėtų būti įpareigotos turėti arba minimalaus dydžio kapitalą, arba profesinės civilinės atsakomybės draudimą, arba juos abu. To draudimo sumos turėtų būti patikslintos atsižvelgiant į patikslinimus, padarytus vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB ( 23 ). Ta kapitalo pakankamumui taikoma specialia tvarka neturėtų būti daromas poveikis sprendimams dėl atitinkamo tų įmonių traktavimo pagal būsimus Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas kapitalo pakankamumas, pakeitimus;

(50)

atsižvelgiant į tai, kad rizikos ribojimu pagrįsto reguliavimo sritis turėtų apimti tik subjektus, kurie, profesionaliai tvarkydami prekybos knygą, gali kelti sandorio šalies riziką kitiems rinkos dalyviams, subjektams, savo sąskaita užsiimantiems prekyba finansinėmis priemonėmis kurios nėra išvestinės finansinės priemonės, apyvartiniai taršos leidimai ar jų išvestinės finansinės priemonės, ši direktyva neturėtų būti taikoma, su sąlyga, kad jie nėra rinkos formuotojai, neprekiauja savo sąskaita vykdydami klientų pavedimus, nėra reguliuojamos rinkos ar DPS nariai ar dalyviai, neturi tiesioginės elektroninės prieigos prie prekybos vietos ir netaiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodą;

(51)

siekiant apsaugoti investuotojo teises į nuosavybę ir kitas panašias teises į vertybinius popierius ir investuotojo teises įmonei patikėtų lėšų atžvilgiu, tos teisės turėtų būti atskirtos nuo įmonės teisių. Vis dėlto šis principas neturėtų drausti įmonei užsiimti verslu savo vardu, tačiau investuotojo naudai, pavyzdžiui, vertybinių popierių skolinimu, kai tai būtina dėl sandorio pobūdžio ir investuotojas tam pritaria;

(52)

reikalavimai dėl klientų turto apsaugos yra itin svarbi priemonė, skirta klientams apsaugoti teikiant paslaugas ir vykdant veiklą. Tų reikalavimų galima netaikyti, kai visos lėšų ir finansinių priemonių nuosavybės teisės perleidžiamos investicinei įmonei siekiant vykdyti visus esamus ar būsimus, faktinius, nenumatytus ar numatomus įsipareigojimus. Dėl tos plataus taikymo galimybės gali susidaryti neapibrėžtumas ir kilti pavojus su klientų turto apsauga susijusių reikalavimų veiksmingumui. Taigi, bent jau mažmeninių klientų turto atžvilgiu tikslinga apriboti investicinių įmonių galimybę sudaryti susitarimus dėl finansinio įkaito pagal kuriuos perleidžiama nuosavybės teisė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/47/EB ( 24 ), siekiant užsitikrinti įsipareigojimų įvykdymą arba kitaip juos įvykdyti;

(53)

būtina stiprinti investicinių įmonių, reguliuojamų rinkų ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų valdymo organų vaidmenį užtikrinant patikimą ir rizikos ribojimu pagrįstą įmonių valdymą, rinkos vientisumo skatinimą ir investuotojų interesų rėmimą. Investicinės įmonės, reguliuojamos rinkos ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų valdymo organas turėtų visuomet skirti pakankamai laiko ir turėti pakankamų bendrų žinių, įgūdžių ir patirties, kad suprastų įmonės veiklą, įskaitant pagrindines rizikos rūšis. Kad būtų išvengta grupinio mąstymo ir būtų lengviau susidaryti nešališką nuomonę bei kritiškai vertinti sprendimus, valdymo organų sudėtis turėtų būti pakankamai įvairi amžiaus, lyties, geografinės kilmės, išsilavinimo ir profesiniu požiūriu, kad būtų galima remtis įvairiais požiūriais ir patirtimi. Tinkamu būdu didinti įvairovę taip pat būtų galima laikyti atstovavimą darbuotojams valdymo organuose, kuris įtrauktų į jų veiklą svarbią perspektyvą ir praturtintų juos tikromis žiniomis apie įmonių vidaus veiklą. Todėl įvairovė turėtų būti vienas iš kriterijų, kuriais remiantis nustatoma valdymo organų sudėtis. Klausimas dėl įvairovės taip pat turėtų būti visapusiškiau aptariamas įmonės įdarbinimo politikoje. Ta politika turėtų, pavyzdžiui, skatinti įmones atrinkti abiejų lyčių kandidatus iš galutinių sąrašų. Siekiant laikytis nuoseklaus požiūrio į įmonių valdymą reikėtų kuo labiau suderinti investicinėms įmonėms keliamus reikalavimus su Direktyvoje 2013/36/ES nustatytais reikalavimais;

(54)

siekiant, kad valdymo organas galėtų veiksmingai prižiūrėti ir kontroliuoti investicinės įmonės, reguliuojamų rinkų ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų veiklą, jis turėtų būti atsakingas ir atskaitingas už visą įmonės strategiją, atsižvelgdamas į įmonės veiklos ir rizikos pobūdį. Valdymo organas visame įmonės verslo cikle turėtų prisiimti aiškią atsakomybę dėl įmonės strateginių tikslų, rizikos strategijos ir vidaus valdymo nustatymo ir apibrėžimo, jos vidaus struktūros patvirtinimo, įskaitant personalo atrankos ir mokymo kriterijus, veiksmingos aukščiausiosios vadovybės priežiūros, bendros politikos, pagal kurią reglamentuojamas paslaugų teikimas ir veiklos vykdymas, įskaitant pardavimo srities darbuotojų atlyginimą ir naujų produktų, skirtų platinti klientams, patvirtinimą, nustatymo. Atliekant įmonių strateginių tikslų, jų vidaus struktūros, jų paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo politikos periodinę stebėseną ir vertinimą turėtų būti užtikrinta galimybė joms nuolat vykdyti patikimą ir rizikos ribojimu pagrįstą valdymą siekiant rinkos vientisumo ir investuotojų apsaugos. Didelis užimamų vadovaujančio pobūdžio pareigų skaičius trukdytų valdymo organo nariui skirti pakankamai laiko tos priežiūros funkcijos atlikimui;

Todėl būtina apriboti užimamų vadovaujančio pobūdžio pareigų, kurias tuo pačiu metu gali eiti institucijos valdymo organo narys skirtinguose subjektuose, skaičių. Vis dėlto taikant tokį apribojimą nereikėtų atsižvelgti į vadovaujančio pobūdžio pareigas, užimamas organizacijose, kurios nesiekia daugiausia tik komercinių tikslų, kaip antai ne pelno arba labdaros organizacijos;

(55)

skirtingose valstybėse narėse nustatytos skirtingos valdymo struktūros. Dažniausia naudojamos monistinė arba dualistinė valdymo struktūros. Šioje direktyvoje pateiktomis terminų apibrėžtimis siekiama apimti visas esamas struktūras nė vienai jų neteikiant pirmenybės. Terminų apibrėžtys pateikiamos vien funkciniais sumetimais, siekiant nustatyti taisykles, kuriomis siekiama konkretaus rezultato, nepriklausomai nuo įstaigai kiekvienoje valstybėje narėje taikytinos nacionalinės bendrovių teisės. Todėl apibrėžtys neturėtų daryti poveikio bendram kompetencijų paskirstymui pagal nacionalinę bendrovių teisę;

(56)

dėl didėjančios daugelio investicinių įmonių vienu metu vykdomos veiklos rūšių įvairovės padidėja konflikto galimybė tarp tų tarpusavyje besiskiriančių veiklos rūšių ir klientų interesų. Dėl to būtina numatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad tokie konfliktai negalėtų neigiamai paveikti jų klientų interesų. Įmonės privalo imtis efektyvių veiksmų, kad nustatytų ir suvaldytų interesų konfliktus, užkirstų jiems kelią ir kuo labiau sumažintų galimą tos rizikos poveikį. Tais atvejais, kai vis dėlto yra tam tikros likutinės rizikos, kad gali būti padaryta žala kliento interesams, prieš imantis veiklos kliento vardu, klientas turėtų būti aiškiai informuotas apie bendrą interesų konfliktų pobūdį ir (arba) priežastis, taip pat veiksmus, kurių imtasi tai rizikai sušvelninti;

(57)

pagal Komisijos direktyvą 2006/73/EB ( 25 ) valstybėms narėms leidžiama, atsižvelgiant į investicinėms įmonėms taikomus organizacinius reikalavimus, reikalauti įrašyti telefono pokalbius arba elektroninius pranešimus, susijusius su klientų pavedimais. Telefono pokalbių arba elektroninių pranešimų, susijusių su klientų pavedimais, įrašymas yra suderinamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – chartija) ir pateisinamas siekiant padidinti investuotojų apsaugą, gerinti rinkos priežiūrą ir didinti teisinį tikrumą investicinių įmonių ir jų klientų labui. Tokių įrašų svarba taip pat nurodyta 2010 m. liepos 29 d. Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto paskelbtose techninėse konsultacijose Komisijai. Tokiais įrašais turėtų būti užtikrinama, kad būtų įrodymų, patvirtinančių klientų visų pateiktų pavedimų sąlygas ir jų atitiktį investicinių įmonių atliktiems sandoriams, taip pat siekiant nustatyti elgesį, kuris gali būti susijęs su piktnaudžiavimu rinka, įskaitant tais atvejais, kai įmonės prekiauja savo sąskaita;

Tuo tikslu turi būti daromi visų įmonės atstovų, prekiaujančių arba ketinančių prekiauti savo sąskaita, visų pokalbių įrašai. Kai klientai pavedimus pateikia kitais kanalais, o ne telefonu, tokie pranešimai turėtų būti pateikiami patvariojoje laikmenoje, kaip antai laiškais, faksogramomis, elektroniniais laiškais, per susutikimus parengtais klientų pavedimų dokumentais. Pavyzdžiui, atitinkamų pokalbių per susitikimus su klientu turinys gali būti įrašomas protokoluose arba užrašuose. Tokie pavedimai turėtų būti laikomi lygiaverčiais telefonu gautiems pavedimams. Kai asmeniniai pokalbiai per susitikimus su klientais fiksuojami protokoluose, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įvestos tinkamos apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti, kad klientas dėl netikslaus šalių komunikacijos akto įrašo protokole nepatirtų nesėkmės. Tokios apsaugos priemonės neturėtų reikšti jokios kliento atsakomybės prielaidos;

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl įpareigojimo apimties, tikslinga jį taikyti visai investicinės įmonės teikiamai įrangai arba įrangai, kurią ta įmonė leidžia naudoti, ir reikalauti, kad investicinės įmonės imtųsi pagrįstų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad su sandoriais susijusiais atvejais nebūtų naudojamasi privačia įranga. Kompetentingos institucijos turėtų galėti susipažinti su tais įrašais, kad galėtų vykdyti savo priežiūros funkcijas ir imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/57/ES ( 26 ), siekiant padėti kompetentingoms institucijoms nustatyti atvejus, kada veikla neatitinka investicinių įmonių veiklą reglamentuojančios teisinės sistemos nuostatų. Investicinės įmonės ir klientai taip pat turėtų galėti susipažinti su tais įrašais, įrodančiais jų santykių raidą klientams perduodant pavedimus ir įmonėms vykdant sandorius. Dėl tų priežasčių tikslinga šioje direktyvoje numatyti telefono pokalbių ar elektroninių pranešimų, susijusių su klientų pavedimais, įrašymo bendrosios tvarkos principus;

(58)

vadovaudamasi 2009 m. birželio mėn. paskelbtomis Tarybos išvadomis dėl Europos finansų priežiūros stiprinimo ir siekdama prisidėti prie bendro Sąjungos finansų rinkų taisyklių sąvado kūrimo, padėti toliau plėtoti vienodas sąlygas valstybėms narėms ir rinkos dalyviams, didinti investuotojų apsaugą ir gerinti priežiūrą bei vykdymo užtikrinimą, Sąjunga yra įsipareigojusi, kai tikslinga, sumažinti valstybių narių turimą veiksmų laisvę, suteikiamą pagal Sąjungos finansinių paslaugų teisę. Be to, kad šia direktyva nustatyta telefono pokalbių arba elektroninių pranešimų, susijusių su klientų pavedimais, įrašymo bendra tvarka, tikslinga sumažinti galimybę kompetentingoms institucijoms tam tikrais atvejais pavesti priežiūros užduotis, sumažinti veiksmų laisvę, numatytą priklausomiems agentams taikytinuose reikalavimuose ir reikalavimuose dėl filialų teikiamos informacijos;

(59)

prekybos technologijų naudojimas pastarąjį dešimtmetį labai didėjo, ir dabar rinkos dalyviai jas plačiai naudoja. Daugelis rinkos dalyvių dabar naudoja algoritminę prekybą, kai kompiuteriniu algoritmu automatiškai nustatomi pavedimo aspektai ir kai žmogiškoji veikla ribota arba jos visai nėra. Reikėtų reglamentuoti dėl algoritminės prekybos kylančią riziką. Vis dėlto algoritmų naudojimas įvykdytiems sandoriams po prekybos apdoroti nėra algoritminė prekyba. Investicinė įmonė, kuri užsiima algoritmine prekyba siekdama įgyvendinti rinkos formavimo strategiją, turėtų nepertraukiamai vykdyti tą rinkos formavimą konkrečiai nurodytą prekybos vietos prekybos valandų dalį. Techniniuose reguliavimo standartuose reikėtų paaiškinti, kas sudaro konkrečiai nurodytą prekybos vietos prekybos valandų dalį užtikrinant, kad tokia konkrečiai nurodyta dalis sudaro didelę dalį palyginti su visu prekybos laiku, atsižvelgiant į konkrečios rinkos likvidumą, apimtį ir pobūdį, taip pat į finansinės priemonės, kuria prekiaujama, ypatybes;

(60)

investicinės įmonės, kurios užsiima algoritmine prekyba siekdamos rinkos formavimo strategijos turėtų turėti tinkamas tokiai veiklai taikomas sistemas ir kontrolės priemones. Tokia veikla turėtų būti suprantama atsižvelgiant į jos konkretų kontekstą ir tikslą. Todėl tokios veiklos termino apibrėžtis nepriklauso nuo apibrėžčių, kaip antai „rinkos formavimo veikla“, esančių Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2012 ( 27 );

(61)

specialus algoritminės prekybos porūšis yra didelio dažnio algoritminė prekyba (angl. high frequency trading), kurią vykdant prekybos sistema dideliu greičiu analizuoja iš rinkos gautus duomenis arba signalus ir per labai trumpą laiką, atsižvelgdama į tą analizę, siunčia arba atnaujina didelį pavedimų skaičių. Visų pirma, didelio dažnio algoritminė prekyba gali apimti tokius elementus, kaip antai pavedimų inicijavimo, generavimo, nukreipimo ar vykdymo operacijos, kurias sistema nustato žmogui nesikišant į atskirus prekybos aktus ar pavedimus, trumpas laikotarpis pozicijoms nustatyti ir likviduoti, didelė dienos portfelio apyvarta, didelis pavedimų ir prekybos sandorių santykis per vieną dieną ir prekybos dienos užbaigimas visiškai kompensuota arba beveik kompensuota pozicija. Didelio dažnio algoritminei prekybai būdingas, inter alia, didelis per dieną gaunamų pranešimų srautas, kurį sudaro pavedimai, kotiruotės arba panaikinimai. Nustatant, kas yra didelis per dieną gaunamų pranešimų srautas, reikėtų atkreipti dėmesį į faktinio kliento tapatybę, stebėjimo laikotarpio trukmę, palyginimą su bendra veikla rinkoje per tą laikotarpį ir santykinę atitinkamos veiklos koncentraciją ar suskaidymą. Didelio dažnio algoritminę prekybą prekiautojai paprastai vykdo prekybai naudodami nuosavas lėšas, tai nėra atskira strategija, bet tokioje prekyboje paprastai naudojamos modernios technologijos siekiant įgyvendinti įprastesnes prekybos strategijas, kaip antai rinkos formavimo arba arbitražo;

(62)

techninė pažanga suteikė galimybių vykdyti didelio dažnio prekybą ir išplėtoti verslo modelius. Didelio dažnio prekybą palengvina rinkos dalyvių įrenginių kolokacija, t. y., kai įrenginiai yra fiziškai arti prekybos vietos derinimo sistemos. Siekiant užtikrinti tinkamas ir sąžiningas prekybos sąlygas, būtina reikalauti, kad prekybos vietos nediskriminaciniu pagrindu, sąžiningai ir skaidriai rinkos dalyviams teiktų kolokacijos paslaugas. Naudojant prekybos technologijas padidėjo investuotojų vykdomos prekybos sparta, pajėgumas ir sudėtingumas. Dėl jų rinkos dalyviai taip pat galėjo sudaryti palankesnes sąlygas savo klientams gauti tiesioginę elektroninę prieigą prie rinkų naudojantis jų prekybos sistemomis, tiesiogine prieiga prie rinkos arba suteiktąja prieiga. Prekybos technologijos apskritai rinkai ir rinkos dalyviams buvo naudingos – rinkose dalyvauja daugiau dalyvių, padidėjo likvidumas, sumažėjo pajamingumo skirtumai, sumažėjo trumpalaikis kintamumas ir atsirado priemonių klientų pavedimams geriau įvykdyti. Tačiau dėl tų prekybos technologijų taip pat atsiranda nemažai galimos rizikos, kaip antai padidėjusi rizika, kad prekybos vietų sistemos bus pernelyg apkrautos dėl didelio pavedimų skaičiaus, rizika, kad naudojant algoritminę prekybą bus sukurta besidubliuojančių arba klaidingų pavedimų arba kitaip sutriks jos funkcijos, kad rinkoje gali kilti sąmyšis;

Be to, kyla rizika, kad algoritminės prekybos sistemos pernelyg jautriai reaguos į rinkos įvykius, dėl to gali padidėti kintamumas, jeigu rinkoje jau prieš tai buvo kokia nors problema. Galiausiai, algoritminė prekyba arba didelio dažnio algoritminės prekybos metodas, kaip ir bet kokios kitos formos prekyba, gali remtis tam tikros formos elgesiu, kuris uždraustas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014. Didelio dažnio prekyba dėl to, kad ja užsiimantys prekiautojai turi pranašumą informacijos požiūriu, gali paskatinti investuotojus vykdyti prekybą vietose, kuriose jie gali išvengti sąveikos su didelio dažnio prekyba užsiimančiais prekiautojais. Tikslinga vykdyti atskirą didelio dažnio algoritminės prekybos modelių, kurie grindžiami tam tikromis specifinėmis ypatybėmis, reguliavimo kontrolę. Kadangi tai daugiausia modeliai, grindžiami prekyba savo sąskaita, tokia kontrolė turėtų būti taikoma ir tuomet, kai modelio įgyvendinimo struktūra yra tokia, kad būtų išvengta vykdymo savo sąskaita;

(63)

tą riziką, galinčią kilti dėl didesnio technologijų naudojimo masto, geriausia sumažinti taikant priemonių ir specialių rizikos kontrolės būdų derinį, skirtą įmonėms, užsiimančioms algoritmine prekyba arba taikančioms didelio dažnio algoritminės prekybos metodą, kuris suteikia tiesioginę elektroninę prieigą, ir kitas priemones, skirtas tokioms įmonėms prieinamų prekybos vietų operatoriams. Siekiant sustiprinti rinkų atsparumą atsižvelgiant į technologijų pokytį, tos priemonės turėtų atspindėti 2012 m. vasario mėn. Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) (toliau – EVPRI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 28 ) paskelbtas technines gaires dėl prekybos platformų, investicinių įmonių ir kompetentingų institucijų automatizuotoje prekybos aplinkoje taikytinų sistemų ir kontrolės priemonių (EVPRI/2012/122) ir jomis remtis. Pageidautina užtikrinti, kad visoms didelio dažnio algoritmine prekyba užsiimančioms įmonėms būtų išduodamas veiklos leidimas. Tokiu veiklos leidimu turėtų būti užtikrinta, kad toms įmonėms būtų taikomi šioje direktyvoje nustatyti organizaciniai reikalavimai ir jos būtų tinkamai prižiūrimos. Vis dėlto neturėtų būti reikalaujama, kad subjektai, kuriems veiklos leidimas suteikiamas ir jie prižiūrimi remiantis finansų sektorių reglamentuojančia Sąjungos teisės aktais, ir kuriems ši direktyva netaikoma, bet kurie užsiima algoritmine prekyba ar didelio dažnio algoritmine prekyba, neprivalėtų gauti veiklos leidimo pagal šią direktyvą, ir jiems turėtų būti taikomos tik tos priemonės ir kontrolė, kuriomis siekiama spręsti konkrečios rizikos, kylančios dėl tos rūšies prekybos, problemą. Tuo atžvilgiu siekiant užtikrinti sklandų rinkos veikimą Sąjungos lygmeniu, EVPRI turėtų atlikti svarbų koordinavimo vaidmenį nustatant tinkamą kainos pokyčio dydį;

(64)

ir investicinės įmonės, ir prekybos vietos turėtų užtikrinti, kad būtų įvestos patikimos priemonės, skirtos užtikrinti, kad vykdant algoritminę prekybą arba taikant didelio dažnio algoritminės prekybos metodą rinkoje nekiltų sąmyšis ir kad jų nebūtų galima naudoti piktnaudžiavimo tikslais. Prekybos vietos taip pat turėtų užtikrinti, kad jų prekybos sistemos būtų atsparios ir tinkamai išbandytos, jog galėtų atlaikyti didesnius pavedimų srautus arba įtampą rinkoje, ir kad prekybos vietose būtų taikomi sistemos išjungikliai, skirti prekybai laikinai sustabdyti arba suvaržyti, jeigu būtų staigių ir netikėtų kainų svyravimų;

(65)

taip pat būtina užtikrinti, kad prekybos vietose taikomos mokesčių sistemos būtų skaidrios, nediskriminuojančios ir sąžiningos, ir kad jos nebūtų sukurtos taip, jog skatintų atsirasti tvarką pažeidžiančias rinkos sąlygas. Todėl tinkama leisti prekybos vietoms patikslinti mokesčius už atšauktus pavedimus atsižvelgiant į laikotarpį, kurį pavedimas buvo sistemoje, ir nustatyti mokesčius pagal konkrečią finansinę priemonę, už kurią jie taikomi. Valstybės narės taip pat turėtų galėti leisti prekybos vietoms nustatyti didesnius mokesčius už pateiktus, bet vėliau atšauktus pavedimus, arba didesnius mokesčius dalyviams, kurių atšauktų pavedimų santykis yra didelis, taip pat tiems subjektams, kurie veiklą vykdo taikydami didelio dažnio algoritminės prekybos metodą, kad šie mokesčiai atspindėti papildomą naštą sistemos pajėgumui, nesudarant palankesnių sąlygų kitiems rinkos dalyviams;

(66)

be priemonių, susijusių su algoritmine prekyba ir didelio dažnio algoritminės prekybos metodais, tikslinga uždrausti investicinėms įmonėms klientams teikti tiesioginę elektroninę prieigą prie rinkų, kai tokia prieiga neteikiama per tinkamas sistemas ir jai netaikomos tinkamos kontrolės priemonės. Nepriklausomai nuo suteikiamos tiesioginės elektroninės prieigos formos tokią prieigą teikiančios įmonės turėtų užtikrinti, kad naudojantis ta paslauga būtų taikomos rizikos kontrolės priemonės ir kad tos įmonės liktų atsakingos už prekybą, pateikiamą jų klientų naudojantis firmų sistemomis arba taikant jų prekybos kodus. Tikslinga išsamius organizacinius reikalavimus, susijusius su tų naujų formų prekyba, išsamiau nustatyti techniniuose reguliavimo standartuose. Taip turėtų būti užtikrinta, kad, kai būtina, reikalavimus būtų galima iš dalies pakeisti siekiant atsižvelgti į būsimas tos srities inovacijas ir pokyčius;

(67)

siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir įgalinti kompetentingas institucijas laiku imtis atitinkamų priemonių prieš netinkamą arba piktybinę algoritminę strategiją, būtina žymomis pažymėti visus algoritmine prekyba generuotus pavedimus. Taikant žymėjimą kompetentingoms institucijoms turėtų būti sudaryta galimybė nustatyti ir atskirti pavedimus, generuojamus naudojant skirtingus algoritmus, ir veiksmingai atkurti bei įvertinti algoritminių prekiautojų naudojamas strategijas. Taip turėtų būti sumažinta rizika, kad pavedimai nebus aiškiai priskirti algoritminei strategijai ir prekiautojui. Žymėjimas suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms efektyviai ir veiksmingai reaguoti į algoritminės prekybos strategijų naudojimą, kai yra piktnaudžiavimo arba kyla rizika tvarkingam rinkos veikimui;

(68)

siekiant užtikrinti rinkos vientisumą finansų rinkose vykstančių technologinių pokyčių metu EVPRI turėtų reguliariai raginti, kad nacionaliniai ekspertai prisidėtų prie pokyčių, susijusių su prekybos technologijomis, įskaitant didelio dažnio prekybą ir naują praktiką, kurią būtų galima laikyti piktnaudžiavimu rinka, taip siekiant nustatyti ir skatinti veiksmingas tokio piktnaudžiavimo prevencijos ir šalinimo strategijas;

(69)

šiuo metu Sąjungoje veikia daug prekybos vietų, tarp kurių yra nemažai tokių, kurios prekiauja tapačiomis finansinėmis priemonėmis. Siekiant sumažinti galimą riziką investuotojų interesams, būtina įforminti ir labiau koordinuoti procesus, lemiančius pasekmes kitose prekybos vietose vykdomai prekybai, jeigu investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantys prekybos vietą, nusprendžia sustabdyti prekybą finansine priemone arba pašalinti ją iš prekybos. Siekiant teisinio tikrumo ir tinkamai spręsti interesų konfliktus, kai priimami sprendimai sustabdyti prekybą finansine priemone arba pašalinti ją iš prekybos, turėtų būti užtikrinta, kad, jeigu viena investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantys prekybos vietą, sustabdo prekybą dėl to, kad nesilaikoma jų taisyklių, kiti subjektai taip pat vykdo tą sprendimą, jei jį priima jų kompetentingos institucijos, išskyrus atvejus, kai tolesnis prekybos vykdymas gali būti pateisinamas dėl išimtinių aplinkybių. Be to, būtina įforminti ir patobulinti kompetentingų institucijų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą, kai tai susiję su finansinės priemonės pašalinimu iš prekybos arba prekybos ja sustabdymu prekybos vietoje. Ta tvarka turėtų būti taikoma taip, kaip būtų galima užkirsti kelią prekybos vietoms naudoti informaciją, kuri perduodama komerciniais tikslais, kai prekyba finansine priemone sustabdoma ar priemonė pašalinama iš prekybos;

(70)

finansų rinkose veikla užsiima daugiau investuotojų ir jiems teikiamos sudėtingesnės plataus asortimento paslaugos ir priemonės ir, atsižvelgiant į tuos pokyčius, būtina numatyti tam tikrą derinimą siekiant visoje Sąjungoje investuotojams užtikrinti aukšto lygio apsaugą. Kai buvo priimta Direktyva 2004/39/EB, dėl didėjančios investuotojų priklausomybės nuo asmeninių rekomendacijų reikėjo įtraukti konsultacijų dėl investicijų teikimą į investicines paslaugas, kurioms taikomos veiklos leidimo suteikimo ir konkrečios verslo etikos pareigos. Siekiant sustiprinti investuotojų apsaugą, klientams ir toliau svarbios asmeninės rekomendacijos, o dėl didėjančio paslaugų ir priemonių sudėtingumo laipsnio reikia griežtinti verslo etikos pareigas;

(71)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad investicinės įmonės veiktų savo klientų labui ir galėtų vykdyti šia direktyva nustatytas pareigas. Investicinės įmonės atitinkamai turėtų suvokti siūlomų arba rekomenduojamų finansinių priemonių savybes ir nustatyti bei peržiūrėti veiksmingą politiką ir tvarką, skirtas klientų, kuriems būtų galima tiekti produktus ir teikti paslaugas, kategorijoms nustatyti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad investicinės įmonės, kurios kuria finansines priemones, užtikrintų, jog tie produktai būtų kuriami siekiant patenkinti atitinkamos klientų kategorijos nustatytos tikslinės galutinių klientų rinkos poreikius, imtųsi pagrįstų veiksmų, kuriais būtų užtikrinama, jog finansinės priemonės būtų platinamos nustatytoje tikslinėje rinkoje, ir periodiškai peržiūrėtų tikslinės rinkos nustatymo rezultatus ir siūlomų produktų naudojimo rezultatus. Investicinės įmonės, klientams siūlančios arba rekomenduojančios finansines priemones, kurių pačios nekuria, taip pat turėtų turėti tinkamas priemones, kuriomis naudojantis būtų gaunama ir suvokiama atitinkama informacija dėl produkto patvirtinimo proceso, įskaitant nustatytą tikslinę rinką ir siūlomo arba rekomenduojamo produkto ypatybes. Ta pareiga turėtų būti taikoma nedarant poveikio jokiam tinkamumo ir priimtinumo vertinimui, kurį vėliau atlieka investicinė įmonė teikdama investicines paslaugas tam pačiam klientui, atsižvelgdama į jo asmeninius poreikius, ypatybes ir tikslus;

Siekiant užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų siūlomos arba rekomenduojamos tik tuomet, kai jos atitinka kliento poreikius, investicinės įmonės, kurios siūlo arba rekomenduoja produktą, kurį sukūrė įmonės, kurioms netaikomi šia direktyva nustatyti produkto valdymo reikalavimai, arba trečiųjų valstybių įmonės, taip pat turėtų turėti tinkamas priemones, kuriomis naudojantis būtų galima gauti pakankamai informacijos apie finansines priemones;

(72)

siekiant suteikti investuotojams visą svarbią informaciją, tikslinga reikalauti, kad investicinės įmonės, teikdamos konsultacijas dėl investicijų, atskleistų informaciją apie savo konsultacijų kainą, paaiškintų teikiamų konsultacijų pagrindą, visų pirma, produktų asortimentą, į kurį jos atsižvelgia teikdamos klientams asmenines rekomendacijas, paaiškintų, ar jos konsultacijas dėl investicijų teikia nepriklausomai, ir ar siūlo klientams periodinį jiems rekomenduojamų finansinių priemonių tinkamumo vertinimą. Taip pat tikslinga reikalauti, kad investicinės įmonės savo klientams paaiškintų jiems teikiamų rekomendacijų priežastis;

(73)

siekiant toliau nustatyti konsultacijų dėl investicijų teikimo reguliavimo sistemą kartu paliekant investicinėms įmonėms ir klientams galimybę rinktis, tikslinga nustatyti tos paslaugos teikimo sąlygas, kai įmonės klientus informuoja, kad ta paslauga teikiama nepriklausomai. Kai paslaugos teikiamos nepriklausomai, prieš pateikiant asmeninę rekomendaciją turėtų būti įvertinamas pakankamas įvairių produktų teikėjų produktų asortimentas. Konsultacijos teikėjui nebūtina vertinti visų produktų teikėjų ar emitentų rinkoje siūlomų investicinių produktų, tačiau finansinių priemonių asortimentas neturėtų apimti vien finansinių priemonių, kurių emitentai yra arba kurias teikia subjektai, palaikantys tokius glaudžius ryšius su investicinėmis įmonėmis arba palaikantys bet kokio kito pobūdžio teisinius ar ekonominius ryšius, kaip antai ryšius sutartiniu pagrindu, kurie yra tokie glaudūs, kad gali kelti riziką teikiamų konsultacijų nepriklausomumui;

(74)

siekiant padidinti investuotojų apsaugą ir aiškumą klientams dėl jų gaunamos paslaugos, taip pat tikslinga dar labiau apriboti galimybę įmonėms, teikiančioms nepriklausomų konsultacijų dėl investicijų paslaugą ir portfelio valdymo paslaugą, priimti ir laikyti mokesčius, komisinį atlyginimą arba bet kokią piniginę ar nepiniginę naudą iš trečiųjų šalių, visų pirma iš emitentų arba produktų teikėjų. Tai reiškia, kad visus mokesčius, komisinį atlyginimą ir bet kokį piniginį atlygį, kuriuos sumoka arba teikia trečioji šalis, įmonė turi grąžinti klientui kuo skubiau po tų mokėjimų gavimo, ir įmonei neturėtų būti leidžiama įskaityti bet kokių trečiųjų šalių mokėjimų iš mokesčių, kuriuos klientas turi sumokėti įmonei. Klientas turėtų būti tiksliai ir, kai reikia, periodiškai informuojamas apie visus mokesčius, komisinius atlyginimus ir atlygius, kuriuos įmonė gavo ir pervedė klientui dėl jam teikiamos investicinės paslaugos. Įmonės, teikiančios nepriklausomas konsultacijas arba portfelių valdymo paslaugas, taip pat turėtų nustatyti politiką, įtrauktą į jų organizacinius reikalavimus, kad užtikrintų, jog gauti trečiosios šalies mokėjimai būti perskirstomi ir pervedami klientams. Turėtų būti leidžiama gauti tik nedidelę nepiniginę naudą, su sąlyga, kad klientas apie tai aiškiai informuojamas, jei ta nepiniginė nauda gali padidinti teikiamos paslaugos kokybę ir jei nelaikoma mažinančia investicinių įmonių galimybes veikti kuo labiau atsižvelgiant į savo klientų interesus;

(75)

teikiant nepriklausomų konsultacijų dėl investicijų paslaugą ir portfelio valdymo paslaugą, turėtų būti leidžiama, kad mokesčius, komisinį atlyginimą arba nepiniginį atlygį mokėtų arba teiktų asmuo kliento vardu tik tuomet, jei asmuo žino, kad to asmens vardu buvo atlikti tokie mokėjimai, o klientas ir investicinė įmonė susitarė dėl bet kokio mokėjimo sumos ir dažnumo, ir to neveikia trečioji šalis. Atvejais, kuriais patenkinamas tas reikalavimas, taip pat laikoma padėtis, kai klientas tiesiogiai apmoka įmonės sąskaitą arba ją apmoka nepriklausoma trečioji šalis, nesusijusi su investicine įmone, dėl investicinės paslaugos, suteiktos klientui, ir veikia tik pagal kliento instrukcijas, taip pat atvejai, kai klientas derasi dėl mokesčio už investicinės įmonės teikiamą paslaugą, ir sumoka tą mokestį. Šie atvejai iš esmės apima atvejus, kai buhalteriai arba teisininkai veikia pagal aiškų kliento mokėjimo nurodymą arba kai asmuo veikia tik kaip mokėjimo tarpininkas;

(76)

šioje direktyvoje numatomos sąlygos ir procedūros, kurių valstybės narės turi laikytis planuodamos nustatyti papildomus reikalavimus. Tokie reikalavimai gali būti, be kita ko, draudimas ar griežtesnis apribojimas už klientams teikiamą paslaugą siūlyti ar priimti mokesčius, komisinius atlyginimus arba kokį nors piniginį ar nepiniginį atlygį, kurį moka arba teikia trečioji šalis arba trečiosios šalies vardu veikiantis asmuo;

(77)

siekiant dar labiau apsaugoti vartotojus, tikslinga užtikrinti, kad tos investicinės įmonės savo darbuotojams atlyginimų nemokėtų ir jų darbinės veiklos nevertintų tokiu būdu, kuris prieštarautų įmonių pareigai veikti siekiant atsižvelgti į geriausius klientų interesus, pavyzdžiui, pasitelkiant atlygį, pardavimų tikslus arba kitaip, kuris skatintų rekomenduoti arba parduoti tam tikrą finansinę priemonę, nors kliento poreikius geriau atitiktų kitas produktas;

(78)

kai dėl finansinės priemonės suteikiama pakankamai informacijos apie išlaidas ir susijusius mokesčius arba apie riziką laikantis kitų Sąjungos teisės aktų, tą informaciją reikėtų laikyti tinkama informacija siekiant teikti informaciją klientams pagal šią direktyvą. Vis dėlto investicinės įmonės ar kredito įstaigos, platinančios tą finansinę priemonę, turėtų papildomai informuoti savo klientus apie visas kitas išlaidas ir susijusius mokesčius teikiant jiems investicines paslaugas, susijusias su ta finansine priemone;

(79)

atsižvelgiant į investicinių produktų sudėtingumą ir nuolatines jų struktūros naujoves, taip pat svarbu užtikrinti, kad darbuotojai, konsultuojantys dėl investicinių produktų ar juos parduodantys mažmeniniams klientams, turėtų tinkamo lygio žinių ir būtų kompetentingi siūlomų produktų srityje. Investicinės įmonės turėtų suteikti savo darbuotojams pakankamai laiko ir išteklių, kad jie galėtų įgyti tų žinių ir kompetencijos ir naudotis jomis, kai teikia paslaugas klientams;

(80)

investicinėms įmonėms leidžiama teikti investicines paslaugas, kurias sudaro tik kliento pavedimų vykdymas ir (arba) priėmimas ir perdavimas, ir joms nebūtina gauti informacijos apie kliento žinias ir patirtį siekiant įvertinti klientui teikiamos paslaugos arba finansinės priemonės tinkamumą. Kadangi dėl tų paslaugų labai sumažėja klientų apsauga, tikslinga tobulinti jų teikimo sąlygas. Visų pirma, tikslinga panaikinti galimybę teikti tas paslaugas kartu su papildoma paslauga, kurią sudaro kreditų arba paskolų teikimas investuotojams, siekiant sudaryti jiems sąlygas vykdyti sandorį, į kurį įtraukta investicinė įmonė, nes dėl to sandoriai tampa sudėtingesni ir sunkiau suprasti su tuo susijusią riziką. Taip pat tikslinga geriau apibrėžti finansinių priemonių, su kuriomis tos paslaugos turėtų būti siejamos, atrankos kriterijus, siekiant neįtraukti tam tikrų finansinių priemonių, įskaitant tas priemones, į kurias įtraukta išvestinė finansinė priemonė arba struktūra, dėl kurios klientui sunku suprasti su tuo susijusią riziką, ne kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) (ne KIPVPS kolektyvinio investavimo subjektai) ir struktūrizuotų KIPVPS akcijas, kaip nurodyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 583/2010 ( 29 ) 36 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Tam tikrų KIPVPS laikymas sudėtingais produktais neturėtų daryti poveikio būsimiems Sąjungos teisės aktams, kuriais nustatoma tokių produktų taikymo sritis ir taikytinos taisyklės;

(81)

kryžminės prekybos praktika yra įprasta mažmeninių finansinių paslaugų teikėjų strategija visoje Sąjungoje. Ja mažmeniniams klientams gali būti naudinga, tačiau tam tikrais atvejais klientų interesų gali būti paisoma nepakankamai. Pavyzdžiui, tam tikros kryžminės prekybos praktikos formos, visų pirma susietasis pardavimas, kai dvi ar daugiau finansinių paslaugų parduodamos kartu viename pakete ir bent vienos iš tų paslaugų atskirai įsigyti neįmanoma, gali iškraipyti konkurenciją ir neigiamai paveikti klientų judumą bei jų galimybes priimti informacija pagrįstus sprendimus. Susietojo pardavimo pavyzdys – būtinybė atidaryti einamąją sąskaitą teikiant investicines paslaugas mažmeniniam klientui. Nors paketų kūrimo praktika, kai dvi ar daugiau finansinių paslaugų parduodamos kartu viename pakete, tačiau kiekvieną jų taip pat galima įsigyti atskirai, taip pat gali iškreipti konkurenciją ir neigiamai paveikti klientų judumą bei galimybes priimti informacija pagrįstus sprendimus, klientas bent turi galimybę pasirinkti, todėl kyla mažesnė rizika, kad investicinės įmonės nesilaikys savo įpareigojimų pagal šią direktyvą. Tokios praktikos naudojimas turėtų būti atidžiai įvertinamas siekiant skatinti konkurenciją ir didinti vartotojų galimybes pasirinkti;

(82)

teikdama konsultacijas dėl investicijų, investicinė įmonė rašytiniame pareiškime dėl tinkamumo turėtų nurodyti, kaip teikiamos konsultacijos atitinka mažmeninio kliento preferencijas, poreikius ir kitas ypatybes. Pareiškimas turėtų būti pateikiamas patvarioje laikmenoje, įskaitant elektroninę formą. Atsakomybė atlikti tinkamumo vertinimą ir klientui pateikti tikslią tinkamumo ataskaitą tenka investicinei įmonei, taip pat reikėtų nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad klientas dėl ataskaitoje pateiktų netikslių ir nesąžiningų asmeninių rekomendacijų, įskaitant tai, kodėl rekomenduojamas produktas tinkamas klientui ir rekomenduojamų veiksmų trūkumus, nepatirtų nuostolių;

(83)

nustatydama, ką reiškia nuostata laiku pateikti informaciją iki šioje direktyvoje nurodyto termino, investicinė įmonė, atsižvelgdama į konkrečios situacijos skubą, turėtų įvertinti kliento poreikį turėti pakankamai laiko ją perskaityti ir suprasti prieš priimant investicinį sprendimą. Klientui gali prireikti daugiau laiko, kad galėtų apsvarstyti pateiktą informaciją apie sudėtingą ar nežinomą produktą ar paslaugą, arba produktą ar paslaugą, dėl kurių jis neturi jokios patirties, nei tuomet, kai klientas priima sprendimą dėl paprastesnio ar geriau žinomo produkto ar paslaugos, arba tuomet, kai klientas turi atitinkamos ankstesnės patirties;

(84)

jokia šios direktyvos nuostata neturėtų įpareigoti investicinių įmonių nedelsiant ir vienu metu pateikti visos reikiamos informacijos apie investicinę įmonę, finansines priemones, išlaidas ir susijusius mokesčius, ar informaciją dėl kliento finansinių priemonių ar lėšų apsaugos, su sąlyga, kad jos laikosi bendros pareigos laiku pateikti svarbią informaciją iki šioje direktyvoje nustatyto termino. Jeigu informacija laiku pateikiama klientui prieš suteikiant paslaugą, jokia šios direktyvos nuostata neįpareigoja įmonių teikti tą informaciją atskirai arba įtraukiant ją į susitarimą su klientu;

(85)

paslauga turėtų būti laikoma suteikta kliento iniciatyva, išskyrus atvejus, kai klientas jos pareikalautų reaguodamas į tam klientui pačios įmonės arba jos vardu skirtą pranešimą, kuriame pateiktas pasiūlymas arba kuriuo siekiama paveikti klientą dėl konkrečios finansinės priemonės ar konkretaus sandorio. Paslauga gali būti laikoma suteikta kliento iniciatyva, nepaisant to, kad klientas jos pareikalauja remdamasis bet kokiomis priemonėmis pateiktu bendro pobūdžio pranešimu, kuriuo reklamuojamos ar siūlomos finansinės priemonės ir kuris skirtas visuomenei ar didesnei esamų ar potencialių klientų grupei arba kategorijai;

(86)

vienas iš šios direktyvos uždavinių yra investuotojų apsauga. Investuotojų apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos prie kiekvienos investuotojų (mažmenininkų, profesionalių investuotojų ir sandorio šalių) kategorijos ypatybių. Vis dėlto, siekiant patobulinti paslaugų teikimo visų atitinkamų kategorijų klientams reguliavimo sistemą, tinkama aiškiai nustatyti, kad principas veikti sąžiningai, garbingai ir profesionaliai bei pareiga teikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją būtų taikomi ryšiams su visais klientais;

(87)

investicijos, į kurias įtrauktos draudimo sutartys, dažnai siūlomos klientams kaip galimos finansinių priemonių, kurioms taikoma ši direktyva, alternatyvos arba pakaitalai. Siekiant užtikrinti mažmeninių klientų apsaugą ir vienodas sąlygas panašiems produktams, svarbu draudimu grindžiamiems investiciniams produktams taikyti tinkamus reikalavimus. Kadangi šioje direktyvoje nustatytus investuotojų apsaugos reikalavimus reikėtų vienodai taikyti toms investicijoms, kurios įtraukiamos į paslaugų paketus pagal draudimo sutartis, skirtinga jų rinkos struktūra ir produkto ypatybės yra tinkamesnė priemonė už išsamius reikalavimus, nustatomus dabar atliekant Direktyvos 2002/92/EB peržiūrą, todėl jų nereikia nustatyti šia direktyva. Būsimais draudimo tarpininkų ir draudimo įmonių veiklą reglamentuojančia Sąjungos teisės aktais derėtų užtikrinti nuoseklų reguliavimo metodą dėl įvairių finansinių produktų, patenkinančių panašius investuotojų poreikius ir dėl to keliančių atitinkamų investuotojų apsaugos sunkumų, platinimo. Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau – EIOPA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 30 ), ir EVPRI turėtų bendradarbiauti siekdamos nustatyti kuo nuoseklesnius tiems investiciniams produktams taikomus verslo etikos standartus. Tuos naujus draudimu grindžiamų investicinių produktų reikalavimus reikėtų nustatyti Direktyvoje 2002/92/EB;

(88)

siekiant suderinti interesų konfliktams, bendriesiems principams ir dėl klientams teikiamos informacijos taikomas taisykles ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms nustatyti apribojimus dėl atlygio draudimo tarpininkams, atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvą 2002/92/EB;

(89)

į šios direktyvos taikymo sritį neturėtų patekti draudimu grindžiami investiciniai produktai, nesuteikiantys investavimo galimybių, ir indėliai, susieti tik su palūkanų normomis. Atsižvelgus į individualių ir profesinių pensijų produktų ypatumus ir tikslus į šios direktyvos taikymo sritį šie produktai taip pat neturėtų patekti, nes jų pirminė paskirtis – užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją;

(90)

nukrypstant nuo principo, pagal kurį buveinės valstybės narės išduoda veiklos leidimus, prižiūri ir užtikrina su filialų veikla susijusių pareigų vykdymą, tikslinga, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prisiimtų atsakomybę už šioje direktyvoje nurodytų tam tikrų su verslu susijusių pareigų, vykdomų per filialą to filialo buvimo teritorijoje, vykdymo užtikrinimą, nes ta institucija yra arčiausiai to filialo ir jos buvimo vieta geriau leidžia nustatyti taisyklių, reglamentuojančių filialo veiklą, pažeidimus, ir užkirsti jiems kelią;

(91)

būtina nustatyti „optimalaus įvykdymo“ reikalavimą, siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės klientų pavedimus įvykdytų klientui palankiausiomis sąlygomis. Ta pareiga turėtų būti taikomi, kai įmonė, turi sutartinius ar tarpininkavimo įsipareigojimus klientui;

(92)

kadangi Sąjungoje yra įvairių vykdymo vietų, tinkama pagerinti mažmeniniams investuotojams skirtą optimalaus įvykdymo sistemą. Taikant optimalaus įvykdymo sistemą reikėtų atsižvelgti į optimalaus įvykdymo stebėsenos technologijų pažangą pagal 27 straipsnio 1 dalies antrą ir trečią pastraipas;

(93)

siekiant nustatyti optimalų įvykdymą vykdant mažmeninio kliento pavedimus, į su vykdymu susijusias išlaidas tam tikrais atvejais reikėtų įtraukti investicinės įmonės komisinį atlyginimą arba iš kliento imamus mokesčius, kai įmonės vykdymo politikoje yra nurodyta daugiau kaip viena įvykdymo vieta, galinti įvykdyti konkretų pavedimą. Tokiais atvejais, siekiant įvertinti ir palyginti kliento rezultatus, kurie būtų pasiekti vykdant pavedimą kiekvienoje iš tokių vietų, reikėtų atsižvelgti į įmonės komisinį atlyginimą ir pavedimo vykdymo išlaidas visose reikalavimus atitinkančiose vykdymo vietose. Vis dėlto nesiekiama įpareigoti įmonės palyginti kliento rezultatus, kurie būtų pasiekti remiantis jos pačios vykdymo politika ir atsižvelgiant į jos komisinį atlyginimą bei mokesčius, su to paties kliento rezultatais, kuriuos galbūt pasiektų kita investicinė įmonė atsižvelgiant į skirtingą vykdymo politiką arba skirtingą komisinio atlyginimo arba mokesčių politiką. Taip pat nesiekiama įpareigoti įmonės palyginti savo komisinių atlyginimų skirtumus, kurie priklauso nuo skirtingo įmonės klientams teikiamų paslaugų pobūdžio;

(94)

šios direktyvos nuostatos, kuriose numatyta, kad į su vykdymu susijusias išlaidas reikėtų įtraukti investicinės įmonės komisinį atlyginimą arba iš kliento už investicinės paslaugos teikimą imamus mokesčius, neturėtų būti taikomos nustatant, kurios vykdymo vietos turėtų būti įtrauktos į įmonės vykdymo politiką šios direktyvos 27 straipsnio 5 dalies tikslais;

(95)

laikytina, kad investicinė įmonė nustato savo komisinių atlyginimų struktūrą arba juos renka taip, kad nesąžiningai diskriminuojamos vykdymo vietos, jeigu ji nustato klientams skirtingą komisinį atlyginimą arba pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą už sandorių vykdymą skirtingose vykdymo vietose, o tas skirtumas neatspindi faktinių įmonės patiriamų išlaidų, susijusių su sandorių vykdymu tose vietose, skirtumų;

(96)

siekiant pagerinti sąlygas, kuriomis investicinės įmonės laikosi šioje direktyvoje joms nustatytos pareigos vykdyti pavedimus palankiausiomis savo klientams sąlygomis, tikslinga reikalauti, kad kiekviena prekybos vieta ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas dėl finansinių priemonių, kurioms nustatyta prekybos pareiga Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose, ir kiekviena vykdymo vieta dėl kitų finansinių priemonių visuomenei pateiktų susipažinti kiekvienos vietos duomenis, susijusius su sandorių vykdymo kokybe;

(97)

su vykdymo politika susijusi informacija, kurią investicinės įmonės teikia savo klientams, dažnai yra bendro pobūdžio ir standartinė, todėl klientai negali suprasti, kaip bus vykdomas pavedimas, ir patikrinti, ar įmonė laikosi savo pareigos vykdyti pavedimus palankiausiomis savo klientams sąlygomis. Siekiant sustiprinti investuotojų apsaugą, tikslinga nurodyti principus, pagal kuriuos investicinės įmonės turėtų teikti savo klientams informaciją apie vykdymo politiką, ir reikalauti, kad jos kasmet skelbtų kiekvienos kategorijos finansinių priemonių penkias geriausias vykdymo vietas, kuriose praėjusiais metais įvykdė klientų pavedimus, ir atsižvelgtų į tą informaciją ir vykdymo vietų paskelbtą informaciją apie vykdymo kokybę optimalų įvykdymą reglamentuojančioje savo politikoje;

(98)

pradėdama verslo santykius su klientu, investicinė įmonė gali paprašyti esamo arba potencialaus kliento kartu pritarti ir vykdymo politikai, ir tam, kad to asmens pavedimai galėtų būti įvykdyti ne prekybos vietoje;

(99)

asmenys, teikiantys investicines paslaugas daugiau nei vienos investicinės įmonės vardu, turėtų būti laikomi ne priklausomais agentais, o investicinėmis įmonėmis, kai jie patenka į šioje direktyvoje pateikto termino apibrėžtį, išskyrus kai kuriuos asmenis, kuriems gali būti taikomos išimtys;

(100)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis priklausomų agentų teisei užsiimti veikla, kuriai taikomos kitos direktyvos, ir susijusia veikla, susijusia su finansinėmis paslaugomis ar produktais, kuriems netaikoma ši direktyva, įskaitant veiklą, vykdomą tos pačios finansinės grupės dalies vardu;

(101)

šia direktyva nereikėtų reglamentuoti už investicinės įmonės patalpų vykdomos veiklos (išnešiojamoji prekyba) sąlygų;

(102)

valstybių narių kompetentingos institucijos neturėtų registruoti arba turėtų atšaukti registraciją, kai faktiškai atlikta veikla aiškiai parodo, kad priklausomas agentas pasirinko vienos kurios nors valstybės narės teisinę sistemą, siekdamas išvengti kitoje valstybėje narėje, kurios teritorijoje jis ketina vykdyti arba vykdo didesnę savo veiklos dalį, galiojančių griežtesnių normų;

(103)

šios direktyvos tikslais tinkamos sandorio šalys laikytinos klientais;

(104)

finansų krizė parodė, kad nemažmeninių klientų galimybės įvertinti savo investicijų riziką yra ribotos. Nors turėtų būti patvirtinta, kad verslo etikos taisyklės būtų taikomos tiems investuotojams, kuriems tokia apsauga reikalingiausia, tikslinga geriau nustatyti įvairių kategorijų klientams taikomus reikalavimus. Tuo atžvilgiu kai kuriuos informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimus tikslinga taikyti ir santykių su tinkamomis sandorio šalimis srityje. Visų pirma atitinkami reikalavimai turėtų būti susiję su klientų finansinių priemonių ir lėšų apsauga, taip pat su informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimais, taikytinais sudėtingesnėms finansinėms priemonėms ir sandoriams. Siekiant geriau apibrėžti, kaip klasifikuojamos savivaldybės ir vietos valdžios institucijos, tikslinga aiškiai išbraukti jas iš sąrašo, į kurį įtrauktos tinkamos sandorio šalys ir klientai, kurie laikomi profesionaliais, paliekant tiems klientams galimybę prašyti laikyti juos profesionaliais klientais;

(105)

vykdant tarp tinkamų sandorio šalių sudarytus sandorius, pareiga atskleisti informaciją apie ribotus kliento pavedimus turėtų būti taikoma tik tuomet, kai kita sandorio šalis investicinei įmonei siunčia vykdyti ribotą pavedimą;

(106)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad paisoma teisės į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB ( 31 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB ( 32 ), kuriomis reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kuris vykdomas taikant šią direktyvą. Taikant šią direktyvą, EVPRI atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 45/2001 ( 33 );

(107)

investicinėms įmonėms turėtų būti suteiktos tos pačios galimybės prisijungti prie reguliuojamų rinkų ar patekti į jas visoje Sąjungoje. Nesvarbu, kaip sandoriai šiuo metu sudaromi valstybėse narėse, būtina panaikinti techninius ar teisinius apribojimus patekti į reguliuojamas rinkas;

(108)

siekiant supaprastinti tarpvalstybinių sandorių įvykdymą, tinkama numatyti investicinių įmonių teisę prisijungti prie Sąjungos tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų, neatsižvelgiant į tai, ar sandoriai buvo sudaryti atitinkamos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje. Investicinės įmonės, pageidaujančios tiesiogiai dalyvauti kitos valstybės narės atsiskaitymo sistemoje, turėtų atitikti atitinkamus veiklos ir komercinius reikalavimus, keliamus tai narystei, ir taikyti rizikos ribojimu pagrįstas priemones, skirtas sklandžiam ir tinkamam finansų rinkų veikimui užtikrinti;

(109)

trečiųjų valstybių įmonėms teikiant paslaugas Sąjungoje taikytini nacionalinė tvarka ir reikalavimai. Pagal juos veiklos leidimus gavusios įmonės negali naudotis teise teikti paslaugas ir naudotis įsisteigimo laisve kitose valstybėse narėse, nei yra įsisteigusios. Kai valstybė narė mano, kad jos mažmeniniams klientams arba mažmeniniams klientams, paprašiusiems juos laikyti profesionaliais klientais, tinkamą apsaugos lygį galima užtikrinti trečiosios valstybės įmonei įsteigiant filialą, tinkama nustatyti Sąjungos lygmens bendrą minimalią reguliavimo sistemą, kartu laikantis tiems filialams taikomų reikalavimų ir atsižvelgiant į principą, kad trečiosios valstybės įmonių atžvilgiu nereikėtų taikyti palankesnio požiūrio, nei Sąjungos įmonių atžvilgiu taikomas požiūris;

(110)

įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į Finansinių veiksmų darbo grupės (toliau – FATF) rekomendacijas valstybėms, kuriose yra strateginių trūkumų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje ir kurioms taikomos kovos priemonės, arba valstybėms, kuriose yra strateginių trūkumų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje, tačiau kurios nepadarė pakankamos pažangos šalindamos šiuos trūkumus arba neįsipareigojo parengti šiems trūkumams šalinti skirto veiksmų plano, rengiamo kartu su FATF;

(111)

šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas trečiųjų valstybių įmonių investicinių paslaugų teikimas arba investicinės veiklos vykdymas Sąjungoje, neturėtų turėti įtakos Sąjungoje įsisteigusių asmenų galimybei savo išimtine iniciatyva gauti investicines paslaugas iš trečiųjų valstybių įmonių. Kai trečiosios valstybės įmonė teikia paslaugas Sąjungoje įsisteigusiam asmeniui jo išimtine iniciatyva, paslaugos neturėtų būti laikomos teikiamomis Sąjungos teritorijoje. Kai trečiosios valstybės įmonė Sąjungoje, siekdama surasti klientų arba potencialių klientų, siūlo arba reklamuoja Sąjungoje teikiamas investicines paslaugas ar vykdomą veiklą kartu su papildomomis paslaugomis, tokie veiksmai neturėtų būti laikomi išimtine kliento iniciatyva teikiama paslauga;

(112)

veiklos leidimas valdyti reguliuojamą rinką turėtų apimti bet kokią veiklą, tiesiogiai susijusią su pavedimų atskleidimu, apdorojimu, vykdymu, patvirtinimu ir pranešimu apie juos nuo tokių pavedimų gavimo reguliuojamoje rinkoje iki jų perdavimo įvykdymui, bei veiklą, susijusią su leidimo prekiauti finansinėmis priemonėmis išdavimu. Tai taip pat turėtų apimti tam tikrų reguliuojamoje rinkoje paskirtų rinkos formuotojų sudarytus sandorius, vykdomus jos sistemose ir laikantis šias sistemas reguliuojančių taisyklių. Ne visi reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS narių ar dalyvių sudaryti sandoriai turėtų būti laikomi sudarytais reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS. Sandoriai, kuriuos nariai ar dalyviai sudaro dvišaliu pagrindu ir kurie neatitinka visų pagal šią direktyvą reguliuojamai rinkai, DPS ar OPS nustatytų reikalavimų, turėtų būti laikomi sandoriais, sudarytais ne reguliuojamoje rinkoje, DPS ar OPS, siekiant nustatyti sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko termino apibrėžtį. Tokiu atveju, patenkinus šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytas sąlygas, investicinėms įmonėms turėtų būti nustatyta pareiga viešai skelbti tvirtąsias kotiruotes;

(113)

kadangi likvidumo užtikrinimas yra svarbus tinkamam ir veiksmingam rinkų veikimui, investicinės įmonės, kurios užsiima algoritmine prekyba siekdamos įgyvendinti rinkos formavimo strategiją, turėtų turėti rašytinius susitarimus su prekybos vietomis, kuriuose būtų paaiškintos jų pareigos užtikrinti likvidumą rinkai;

(114)

jokia šios direktyvos nuostata neturėtų būti reikalaujama kompetentingoms institucijoms patvirtinti ar nagrinėti raštu sudaryto reguliuojamos rinkos ir investicinės įmonės susitarimo, susijusio su dalyvavimu rinkos formavimo sistemoje, turinio. Tačiau jokia šios direktyvos nuostata netrukdo joms to daryti tiek, kiek toks patvirtinimas ar nagrinėjimas grindžiamas tik reguliuojamų rinkų pareigų pagal 48 straipsnį vykdymu;

(115)

siekiant užtikrinti būtiną kokybės lygį reikėtų nustatyti, kad turi būti gaunami veiklos leidimai teikti pagrindinių rinkų duomenų paslaugas, kurios yra labai svarbios, kad naudotojai galėtų gauti norimą prekybinės veiklos visose Sąjungos finansų rinkose apžvalgą, o kompetentingos institucijos gautų tikslią ir išsamią informaciją apie atitinkamus sandorius, o tokių paslaugų teikimas turėtų būti reglamentuojamas;

(116)

patvirtinta informacijos skelbimo sistema (toliau – PSS) turėtų pagerinti OPS skelbiamos informacijos apie prekybos skaidrumą kokybę ir reikšmingai prisidėti prie siekio užtikrinti, kad šie duomenys būtų skelbiami taip, kad juos būtų galima lengviau sujungti su prekybos vietose skelbiamais duomenimis;

(117)

dabar, kai dėl sukurtos rinkos struktūros daugelis prekybos vietų gali konkuruoti, itin svarbu kuo greičiau pradėti naudoti veiksmingą ir išsamią konsoliduotą informacinę juostą. Įvedus komercinį sprendimą dėl nuosavybės finansinėms priemonėms ir panašioms finansinėms priemonėms skirtos konsoliduotos informacinės juostos, turėtų būti paprasčiau sukurti labiau integruotą Europos rinką ir sudaryti rinkos dalyviams palankesnes sąlygas gauti apibendrintą informaciją apie prekybos skaidrumą. Siekiant įgyvendinti techniškai labai sudėtingus ir novatoriškus sprendimus, kurie rinkai būtų kuo naudingesni ir kuriais būtų užtikrinamas nuoseklių ir tikslių rinkos duomenų teikimas, numatytas sprendimas yra pagrįstas veiklos leidimais, kurie suteikiami paslaugų teikėjams, veikiantiems pagal iš anksto nustatytus ir prižiūrimus kriterijus ir konkuruojantiems tarpusavyje. Reikalaujant, kad visi konsoliduotos informacinės juostos tiekėjai (toliau – KIJT) konsoliduotų iš visų PSS ir prekybos vietų gautus duomenis, būtų užtikrinama konkurencija klientams teikiamų paslaugų kokybės, o ne duomenų apimties lygmeniu. Vis dėlto jau šiuo metu tinkama numatyti konsoliduotos informacinės juostos sprendimą, kuri būtų teikiama per viešųjų pirkimų procedūrą, jei numatyta priemonė nepadeda laiku įdiegti nuosavybės finansinėms priemonėms ir panašioms finansinėms priemonėms skirtos veiksmingos ir išsamios konsoliduotos informacinės juostos;

(118)

laikoma, kad sukurti konsoliduotą ne nuosavo kapitalo finansinių priemonių informacinę juostą yra sunkiau negu konsoliduotą nuosavo kapitalo finansinių priemonių informacinę juostą, ir potencialiems teikėjams reikėtų leisti įgyti tokios juostos kūrimo patirties prieš ją kuriant. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai sukurti konsoliduotą ne nuosavo kapitalo priemonių informacinę juostą tinkama nustatyti vėlesnę nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama atitinkama nuostata, taikymo datą. Tačiau jau šiuo metu derėtų numatyti konsoliduotos informacinės juostos sprendimą, kuri būtų teikiama per viešųjų pirkimų procedūrą, jei numatyta priemonė nepadeda laiku įdiegti ne nuosavybės finansinėms priemonėms skirtos veiksmingos ir išsamios konsoliduotos informacinės juostos;

(119)

kiek tai susiję su ne nuosavo kapitalo finansinėmis priemonėmis, nustatant prekybos vietas ir PSS, kuriuos reikia įtraukti į po prekybos teikiamą informaciją, kurią platina KIJT, EVPRI turėtų užtikrinti, kad būtų pasiektas tikslas įsteigti toms finansinėms priemonėms integruotą Sąjungos rinką ir turėtų užtikrinti, kad PSS ir prekybos vietos būtų vertinamos nediskriminuojant;

(120)

Sąjungos teisėje dėl nuosavų fondų reikalavimų turėtų būti nustatyti minimalūs kapitalo reikalavimai, kurių turėtų laikytis reguliuojamos rinkos, kad gautų veiklos leidimą, ir tai darant reikėtų atsižvelgti į specifinį su tokiomis rinkomis susijusių rizikos veiksnių pobūdį;

(121)

reguliuojamos rinkos operatoriai taip pat turėtų sugebėti valdyti DPS ir OPS, laikydamiesi atitinkamų šios direktyvos nuostatų;

(122)

šios direktyvos nuostatos dėl leidimo prekiauti finansinėmis priemonėmis pagal reguliuojamoje rinkoje taikomas taisykles neturėtų daryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/34/EB ( 34 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB ( 35 ) taikymui. Reguliuojamai rinkai neturėtų būti kliudoma finansinių priemonių, dėl kurių ji svarsto suteikti leidimą prekiauti, emitentams taikyti griežtesnių reikalavimų, nei nustatyti šia direktyva;

(123)

valstybės narės turėtų galėti paskirti įvairias kompetentingas institucijas, atsakingas už įvairių šioje direktyvoje nustatytų pareigų laikymąsi. Tokios institucijos turėtų būti viešos, nepriklausančios nuo ekonominių subjektų ir vengiančios interesų konfliktų. Laikydamosi nacionalinės teisės, valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą kompetentingos institucijos finansavimą. Skiriant valdžios institucijas, kompetentingai institucijai neturėtų būti draudžiama deleguoti savo įgaliojimų;

(124)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos veiksmingai ir laiku keistųsi informacija apie sustabdymo, pašalinimo, prekybos sutrukdymo atvejus, netinkamas prekybos sąlygas ir aplinkybes, kurios gali rodyti, kad piktnaudžiaujama rinka, būtinas veiksmingas nacionalinių kompetentingų institucijų komunikavimo ir koordinavimo procesas, kuris bus užtikrintas EVPRI parengtomis priemonėmis;

(125)

2009 m. rugsėjo 25 d. G20 aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge buvo susitarta pagerinti finansų ir biržos prekių rinkų reguliavimą, veikimą ir skaidrumą siekiant spręsti pernelyg didelio biržos prekių kainų svyravimo problemą. 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ ir 2011 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate „Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“ išdėstytos priemonės, į kurias reikia atsižvelgti peržiūrint Direktyvą 2004/39/EB. 2011 m. rugsėjo mėn. Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija paskelbė biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų reguliavimo ir priežiūros principus. Tie principai buvo patvirtinti 2011 m. lapkričio 4 d. G20 aukščiausiojo lygio susitikime Kanuose, kuriame buvo raginama suteikti rinkos formuotojams oficialiai nustatytus pozicijų valdymo įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus ex-ante nustatyti pozicijų apribojimus, jei tai tikslinga;

(126)

kompetentingoms institucijoms suteikti įgaliojimai turėtų būti papildyti aiškiais įgaliojimais iš bet kurio asmens gauti informaciją apie pozicijos dydį ir paskirtį išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, susijusiose su biržos prekėmis, ir prašyti jo imtis priemonių pozicijos dydžiui išvestinių finansinių priemonių sandoriuose sumažinti;

(127)

reikia nustatyti suderintą pozicijų apribojimų tvarką, kad būtų galima užtikrinti geresnį koordinavimą ir nuoseklumą taikant G20 susitarimą, ypač sandorių, kuriais prekiaujama visoje Sąjungoje, atveju. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti aiškūs įgaliojimai, vadovaujantis EVPRI nustatytais metodais, nustatyti išvestinių finansinių priemonių sandorio, susijusio su biržos preke, pozicijų skaičiaus, kurias bet kuriuo metu gali turėti bet koks asmuo bendru grupės lygmeniu, apribojimus siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka, įskaitant rinkos supirkimą, ir palaikyti tinkamas kainų nustatymo ir atsiskaitymo sąlygas bei išvengti rinką iškraipančių pozicijų. Tokie apribojimai turėtų skatinti užtikrinti išvestinių finansinių priemonių ir pagrindinių biržos prekių rinkos vientisumą nedarant poveikio kainų susiformavimui pagrindinių biržos prekių rinkoje ir neturėtų būti taikomi pozicijoms, kurios objektyviai mažina riziką, kuri tiesiogiai susijusi su komercine veikla, susijusia su šia biržos preke. Taip pat reikėtų paaiškinti skirtumą tarp neatidėliotinų biržos prekių sandorių ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorių. Siekiant suderintos tvarkos EVPRI turėtų stebėti, kaip taikomi pozicijų apribojimai, o kompetentingos institucijos turėtų parengti bendradarbiavimo susitarimus, įskaitant keitimąsi svarbiais duomenimis tarpusavyje, taip pat reikėtų sudaryti sąlygas vykdyti stebėjimą ir taikymo užtikrinimą apribojimų srityje;

(128)

visose vietose, kuriose siūloma prekiauti biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turėtų būti nustatytos atitinkamos pozicijų valdymo kontrolės priemonės, suteikiant reikalingus įgaliojimus bent stebėti ir susipažinti su informacija apie biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijas, reikalauti sumažinti arba uždaryti tokias pozicijas, taip pat reikalauti, kad rinkoje būtų užtikrinamas likvidumas siekiant sumažinti didelės arba dominuojančios pozicijos poveikį. EVPRI turėtų palikti galioti ir paskelbti visų pozicijų apribojimų ir pozicijų valdymo kontrolės priemonių santraukų sąrašą. Tie apribojimai ir priemonės turėtų būti taikomi nuosekliai ir atsižvelgiant į konkrečios rinkos ypatybes. Turėtų būti aiškiai nustatyti jų taikymo būdai ir atitinkamos kiekybinės viršutinės ribos, kurie taikytini kaip apribojimai arba kaip ribos ir kurie gali nulemti kitas pareigas;

(129)

prekybos vietose kas savaitę turėtų būti skelbiama suvestinė informacija apie įvairių asmenų, susijusių su įvairiomis biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriais, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokių vietų platformose, pozicijų pasiskirstymą, kategorijas. Bent kartą per dieną kompetentinga institucija turėtų galėti susipažinti su išsamia informacija apie visų asmenų turimų pozicijų pasiskirstymą. Reikėtų atsižvelgti į šia direktyva nustatytą informacijos teikimo tvarką ir, kai taikoma, informacijos teikimo reikalavimus, jau nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 8 straipsnyje;

(130)

nors dėl pozicijų apribojimams apskaičiuoti naudojamų metodų neturėtų kilti kliūčių kurti naujas biržos prekių išvestines finansines priemones, nustatydama apskaičiavimo metodus EVPRI turėtų, nustatydama apskaičiavimo metodus, užtikrinti, kad naujų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių nebūtų galima panaudoti siekiant išvengti pozicijų apribojimų tvarkos;

(131)

reikėtų nustatyti kiekvienai atskirai biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sandoriui taikomus pozicijų apribojimus. Siekiant užkirsti kelią tam, kad būtų išvengiama pozicijų apribojimų tvarkos rengiant naujus biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorius, EVPRI turėtų užtikrinti, kad apskaičiavimo metodais būtų užkertamas kelias bet kokiems išvengimo atvejams, atsižvelgiant į bendrą kitų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių su ta pačia pagrindine biržos preke atvirų pozicijų sumą;

(132)

pageidautina sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) gauti kapitalo, ir sudaryti palankesnes sąlygas tolesnei specialistų rinkų, kurios siekia patenkinti mažesnių ir vidutinių emitentų poreikius, plėtrai. Tos rinkos, pagal šią direktyvą paprastai veikiančios kaip DPS, paprastai vadinamos MVĮ augimo rinkomis, augimo rinkomis arba jaunesniosiomis rinkomis. DPS kategorijoje nustačius naują MVĮ augimo rinkos pakategorę ir registruojant tas rinkas turėtų padidėti jų matomumas ir prestižas ir turėtų būti lengviau kurti bendrus tų rinkų reguliavimo standartus Sąjungoje. Reikėtų dėmesį skirti klausimui, kaip būsimu reguliavimu būtų galima toliau didinti tos rinkos naudojimo mastą ir skatinti naudotis ta rinka, kad ji taptų patraukli investuotojams, taip pat sumažinti administracinę naštą ir suteikti naujų paskatų MVĮ patekti į kapitalo rinkas pasitelkiant MVĮ augimo rinkas;

(133)

tos naujos kategorijos rinkoms taikomi reikalavimai turi būti pakankamai lankstūs, kad būtų galima atsižvelgti į dabartinius sėkmingus rinkos modelius, kurių yra visoje Europoje. Jais taip pat reikia turi būti rastas tinkama pusiausvyra, kad būtų galima išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos lygį, kuris yra būtinas siekiant skatinti investuotojų pasitikėjimą tų rinkų emitentais, ir kartu sumažinti nereikalingą šių rinkų emitentams tenkančią administracinę naštą. Siūloma deleguotuosiuose aktuose arba techniniuose standartuose toliau teikti daugiau informacijos apie MVĮ augimo rinkų reikalavimus, kaip antai susijusius su leidimo prekiauti tokioje rinkoje kriterijais;

(134)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu nedaryti neigiamos įtakos sėkmingai veikiančioms rinkoms, mažesniems ir vidutiniams emitentams skirtų rinkų operatoriai turėtų galėti pasirinkti toliau valdyti tokią rinką pagal šios direktyvos reikalavimus, nesiekdami jos užregistruoti kaip MVĮ augimo rinkos. Emitentas, kuris yra MVĮ, neturėtų privalėti teikti paraiškos, kad būtų leidžiama prekiauti jo finansinėmis priemonėmis MVĮ augimo rinkoje;

(135)

kad ta nauja rinkų kategorija būtų naudinga MVĮ, MVĮ turėtų sudaryti bent 50 % emitentų, kurių finansinėmis priemonėmis yra prekiaujama MVĮ augimo rinkoje. Tą vertinimą reikėtų atlikti kasmet. Tas 50 % kriterijus turėtų būti įgyvendinamas lanksčiai. Jeigu laikinai nesilaikoma to kriterijaus, tai nereiškia, kad prekybos vieta bus nedelsiant pašalinta iš registro arba bus atsisakyta ją registruoti kaip MVĮ augimo rinką, jeigu esama pagrįstos tikimybės, kad nuo kitų metų 50 % kriterijus bus įvykdytas. Siekiant nustatyti, ar emitentas yra MVĮ, reikėtų vadovautis rinkos kapitalizacijos per pastaruosius trejus kalendorinius metus kriterijumi. Tai turėtų užtikrinti sklandesnį tų emitentų perėjimą iš tų specialistų rinkų į pagrindines rinkas;

(136)

bet kokia konfidenciali informacija, gauta vienos valstybės narės šaltinio iš kitos valstybės narės šaltinio, neturėtų būti laikoma išimtinai vietinio pobūdžio;

(137)

būtina stiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimų konvergenciją, siekiant užtikrinti vienodo intensyvumo vykdymo užtikrinimą visoje integruotoje finansų rinkoje. Bendrais minimaliais įgaliojimais bei atitinkamais ištekliais turėtų būti užtikrinamas priežiūros efektyvumas. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti būtiniausi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, kuriuos reikėtų suteikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę. Kai to reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus, tie įgaliojimui turėtų būti naudojami pateikiant prašymą kompetentingoms teisminėms institucijoms. Kompetentingos institucijos, naudodamosi savo įgaliojimais pagal šią direktyvą, turėtų veikti objektyviai ir nešališkai ir priimti sprendimus nepriklausomai;

(138)

nors šioje direktyvoje nurodomi būtiniausi įgaliojimai, kurie turėtų būti suteikti kompetentingoms institucijoms, tais įgaliojimais turi būti naudojamasi laikantis išsamios nacionalinės teisės sistemos reikalavimų, užtikrinančių pagarbą pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į privatumą. Užtikrindamos, kad būtų galima naudotis tais įgaliojimais, kuriais gali būti rimtai pažeidžiama teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, būstą ir susižinojimą, valstybės narės turėtų nustatyti pakankamas ir veiksmingas nepiktnaudžiavimo garantijas, pavyzdžiui, naudojamas tais atvejais, kai prireikia atitinkamo valstybės narės teisminių institucijų išankstinio leidimo. Valstybės narės turėtų sudaryti galimybę kompetentingoms institucijoms tokius invazinio pobūdžio įgaliojimus naudoti tiek, kiek tai būtina tinkamam sunkių atvejų tyrimui, kai nėra lygiaverčių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekto to paties rezultato;

(139)

jokiais kompetentingos institucijos arba EVPRI veiksmais vykdant savo pareigas neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama nė viena valstybė narė ar valstybių narių grupė kaip investicinių paslaugų teikimo ir vykdomos veiklos bet kuria valiuta vieta;

(140)

atsižvelgiant į didelę įvairių DPS daromą įtaką ir joms tenkančią rinkos dalį, tikslinga užtikrinti, kad kompetentingos DPS ir jurisdikcijos, kurioje DPS teikia paslaugas, institucijos sudarytų atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus. Siekiant numatyti visus panašius pokyčius, tai turėtų būti taikoma ir OPS;

(141)

siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės, rinkos operatoriai, kuriems suteiktas leidimas vykdyti veiklą DPS ar OPS, reguliuojamos rinkos, PSS, KIJT arba patvirtinti ataskaitų teikimo mechanizmai (toliau – PATM), taip pat jų veiklą veiksmingai kontroliuojantys subjektai ir investicinių įmonių bei reguliuojamų rinkų valdymo organų nariai laikytųsi šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų pareigų ir kad visoje Sąjungoje jiems būtų sudarytos panašios sąlygos, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų sankcijas ir priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybių narių nustatytos administracinės sankcijos ir priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant sankciją ar priemonę, skelbimo, pagrindinių sankcijų taikymo įgaliojimų ir administracinių baudų dydžių;

(142)

visų pirma kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti baudas, kurios būtų pakankamai didelės, kad nusvertų tikėtiną naudą ir turėtų atgrasantį poveikį net didesnėms įstaigoms ir jų vadovams;

(143)

taip pat būtina, kad kompetentingos institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės ir Chartijos, turėtų teisę patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas. Teisė patekti į tokias patalpas yra būtina, kai yra pagrindo įtarti, kad yra dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su tyrimo dalyku, ir jie gali būti svarbūs siekiant įrodyti, kad buvo pažeistos šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos. Be to, galimybė patekti į tokias patalpas būtina tais atvejais, kai asmuo, kuriam jau pateiktas prašymas suteikti informaciją, to prašymo nevykdo, arba kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad, jei toks prašymas būtų pateiktas, jis nebūtų vykdomas, ar kad dokumentai ar informacija, su kuriais susijęs prašymas suteikti informaciją, būtų pašalinti, sugadinti ar sunaikinti. Jei pagal nacionalinę teisę reikia išankstinio atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimo, tokiu įgaliojimu patekti į patalpas turėtų būti naudojamasi gavus tokį išankstinį teisminės institucijos leidimą;

(144)

turimi telefoninių pokalbių įrašai ir duomenų srauto įrašai iš investicinių įmonių, vykdančių sandorius ir dokumentuose užfiksuojančių tokių sandorių vykdymą, taip pat turimi telefoniniai pokalbiai ir duomenų srauto įrašai iš telekomunikacijų operatorių yra esminiai ir kartais vieninteliai įrodymai, iš kurių galima nustatyti ir įrodyti piktnaudžiavimo rinka atvejus, taip pat patikrinti, ar įmonės laikosi investuotojų apsaugos ir kitų reikalavimų, nustatytų šioje direktyvoje ar Reglamente (ES) Nr. 600/2014. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę reikalauti pateikti investicinės įmonės ar kredito įstaigos turimus telefoninių pokalbių įrašus, elektroninius pranešimus ir duomenų srautų įrašus. Teisė susipažinti su duomenimis ir telefoniniais pokalbiais būtina siekiant nustatyti piktnaudžiavimo rinka ir šia direktyva ar Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 nustatytų reikalavimų pažeidimo atvejus ir už juos taikyti sankcijas.

Siekiant Sąjungoje nustatyti vienodas sąlygas dėl teisės gauti telefoninių pokalbių ir turimų duomenų srauto įrašus, kuriuos turi telekomunikacijų operatorius, arba turimus telefoninių pokalbių ir duomenų srauto įrašus, kuriuos turi investicinė įmonė, kompetentingos institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės, turėtų galėti reikalauti pateikti turimus telefoninių pokalbių ir duomenų srauto įrašus, kuriuos turi investicinė įmonė, tais atvejais, kai kyla pagrįstas įtarimas, kad tokie su patikros arba tyrimo objektu susiję įrašai gali padėti įrodyti elgesį, kuris yra draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 arba pažeidžiančius šia direktyva ar Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 nustatytus reikalavimus. Teisė susipažinti su telekomunikacijų operatoriaus turimais telefoninių pokalbių ir duomenų srauto įrašais neturėtų apimti telefonu perduodamų pranešimų balsu turinio;

(145)

siekiant užtikrinti, kad sankcijos visoje Sąjungoje būtų taikomos nuosekliai, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, nustatydamos administracinių sankcijų arba priemonių rūšį ir administracinių baudų dydį, užtikrintų, jog kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes;

(146)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų priimti sprendimai turėtų atgrasantį poveikį plačiajai visuomenei, jie paprastai turėtų būti skelbiami. Sprendimų skelbimas taip pat yra svarbi kompetentingų institucijų priemonė, skirta informuoti rinkos dalyvius apie tai, koks elgesys laikomas pažeidžiančiu šios direktyvos nuostatas, taip pat siekiant skatinti visuotinesnį tinkamą elgesį tarp rinkos dalyvių. Jei dėl tokio skelbimo dalyvaujantiems asmenims padaroma neproporcinga žala, kenkiama finansų rinkų stabilumui arba atliekamam tyrimui, kompetentinga institucija turėtų paskelbti apie anonimiškai taikomas sankcijas ir priemones tokiu būdu, kuris atitiktų nacionalinės teisės nuostatas, arba atidėti paskelbimą.

Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę neskelbti sankcijų tais atvejais, kai manoma, kad paskelbus anonimišką informaciją arba atidėjus paskelbimą bus nepakankamai užtikrinama, jog nebus kenkiama finansų rinkų stabilumui. Neturėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos skelbtų informaciją apie priemones, kurios, kaip manoma, yra nesvarbaus pobūdžio, kai paskelbimas būtų neproporcinga priemonė. Tinkama nustatyti pranešimo apie neskelbiamas sankcijas EVPRI mechanizmą, kad kompetentingos institucijos galėtų į jas atsižvelgti vykdydamos priežiūrą. Pagal šią direktyvą nereikalaujama, tačiau nereikėtų užkirsti kelio tam, kad būtų skelbiama informacija apie baudžiamąsias sankcijas, taikomas už šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 pažeidimus;

(147)

kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti potencialius pažeidimus, joms turėtų būti suteikti būtini tyrimo įgaliojimai, ir jos turėtų sukurti veiksmingus ir patikimus mechanizmus, kuriais skatintų pranešti apie potencialius arba padarytus pažeidimus, įskaitant darbuotojų, pranešančių apie pažeidimus savo pačių įstaigoje, apsaugą. Tais mechanizmais neturėtų būti daromas poveikis atitinkamoms kaltinamųjų apsaugos priemonėms. Turėtų būti nustatytos tinkamos procedūros siekiant užtikrinti tinkamą kaltinamojo apsaugą, visų pirma susijusią su teise į to asmens asmeninių duomenų apsaugą, taip pat procedūros, kuriomis užtikrinamos kaltinamojo teisės į gynybą ir būti išklausytam prieš priimant sprendimą dėl jo, taip pat teisės pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone teisme apskundžiant dėl jo priimtą sprendimą;

(148)

šioje direktyvoje turėtų būti nurodytos sankcijos ir priemonės, kad ją būtų galima taikyti visiems veiksmams, kurių imamasi po pažeidimo ir kuriais siekiama užkirsti kelią tolesniems pažeidimams, nepaisant to, ar dėl jų požymių pagal nacionalinę teisę jie būtų laikomi sankcijomis ar priemonėmis;

(149)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis jokioms valstybių narių teisės nuostatoms, susijusioms su baudžiamosiomis sankcijomis;

(150)

nors niekas nekliudo valstybėms narėms nustatyti taisyklių dėl administracinių ir baudžiamųjų sankcijų, taikomų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 pažeidimus, už kuriuos taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės neprivalo taikyti administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tą pačią nusikalstamą veiką, tačiau jos turėtų galėti tai padaryti, jei tai yra leidžiama pagal jų nacionalinę teisę. Vis dėlto galimybė vietoj administracinių sankcijų palikti galioti baudžiamąsias sankcijas už šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatų pažeidimus neturėtų sumažinti arba kitaip paveikti kompetentingų institucijų galimybės bendradarbiauti, laiku susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 tikslais, taip pat ir po to, kai kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo atitinkamų pažeidimų atvejais;

(151)

siekiant apsaugoti klientus ir nedarant poveikio jų teisei kreiptis į teismus, tikslinga, kad valstybės narės, siekdamos išspręsti ginčus neteismine tvarka, užtikrintų, jog būtų įsteigtos valstybinės ar privačios įstaigos, kurios bendradarbiautų sprendžiant tarpvalstybinius ginčus, vadovaujantis Komisijos rekomendacija 98/257/EB ( 36 ) ir Komisijos rekomendacija 2001/310/EB ( 37 ). Taikydamos nuostatas dėl skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūrų sprendžiant ginčus neteismine tvarka, valstybės narės turėtų būti raginamos taikyti esamus tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmus, visų pirma Skundų dėl finansinių paslaugų tinklą FIN-Net;

(152)

bet koks pasikeitimas informacija tarp kompetentingų institucijų, kitų įstaigų, organizacijų ar asmenų arba jos perdavimas turėtų būti vykdomas laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų taisyklių dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims. Keisdamasi asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis arba juos perduodama trečiosioms šalims EVPRI turėtų laikytis Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytų asmens duomenų perdavimo taisyklių;

(153)

būtina sugriežtinti nuostatas dėl keitimosi informacija tarp nacionalinių kompetentingų institucijų, taip pat jų tarpusavio pareigas teikti pagalbą bei bendradarbiauti. Dėl didėjančios tarpvalstybinės veiklos apimties kompetentingos institucijos viena kitai turėtų teikti svarbią informaciją, kad galėtų vykdyti savo funkcijas, taip pat užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą, taip pat ir tais atvejais, kai pažeidimai arba tariami pažeidimai gali būti svarbūs vienos ar daugiau valstybių narių institucijoms. Keičiantis informacija ir siekiant užtikrinti sklandų informacijos perdavimą bei atitinkamų teisių apsaugą, būtina laikytis profesinės paslapties;

(154)

kai prekybos vietos, kuriai priimančiojoje valstybėje narėje yra nustatyta veikimo tvarka, veikla įgyja esminės reikšmės vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje, nustatytinos atitinkamos bendradarbiavimo priemonės turėtų būti vykdomos pasirenkant tinkamą bendradarbiavimo tarp buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingų institucijų formą, atitinkančią tarpvalstybinio bendradarbiavimo vykdant priežiūrą poreikius, visų pirma kylančius dėl poveikio vertybinių popierių rinkoms ir investuotojų apsaugai pobūdžio ir masto priimančiojoje valstybėje narėje, kaip antai ad hoc arba periodinį dalijimąsi informacija, konsultacijas ir pagalbą;

(155)

siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriuose būtų pateikta išsami informacija, susijusi su išimtimis, terminų apibrėžčių paaiškinimu, siūlomo investicinės įmonės įsigijimo vertinimo kriterijais, investicinių įmonių organizaciniais reikalavimais, PSS ir KIJT, interesų konfliktų valdymu, verslo etikos pareigų teikiant investicines paslaugas vykdymu, pavedimų vykdymu palankiausiomis klientui sąlygomis, klientų pavedimų tvarkymu, sandorių sudarymu su tinkamomis sandorio šalimis, aplinkybėmis, kuriomis reikalaujama, kad investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, valdantys DPS arba OPS, ir reguliuojamos rinkos operatoriai nedelsiant pateiktų informaciją, aplinkybėmis, kuriomis sukeliama didelė žala investuotojų interesams ir tvarkingam rinkos veikimui siekiant sustabdyti prekybą konkrečia finansine priemone ar ją pašalinti iš prekybos DPS, OPS arba reguliuojamoje rinkoje, MVĮ augimo rinkomis ir ribomis, kurias viršijus taikomos pareigos pranešti apie poziciją bei kriterijais, pagal kuriuos veikla priimančiosios valstybės narės prekybos vietoje gali būti laikoma ypač reikšminga vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(156)

finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas nuoseklus jų suderinimas ir tinkama investuotojų, įskaitant tuos subjektus, kurie investuoja į struktūrizuotus indėlius, ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Kadangi EVPRI turi itin specializuotų žinių, būtų veiksminga ir tinkama jai patikėti rengti su politikos pasirinktimis nesusijusių reguliavimo ir techninių įgyvendinimo standartų projektus ir pateikti juos Komisijai. Siekiant užtikrinti nuoseklią investuotojų ir vartotojų apsaugą visuose finansinių paslaugų sektoriuose, EVPRI turėtų vykdyti savo užduotis kuo glaudžiau bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 ( 38 ) ir su EIOPA;

(157)

Komisija turėtų priimti tokius EVPRI parengtus techninius reguliavimo standartų projektus: dėl išimčių, susijusių su veikla, kuri laikoma papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu, dėl teiktinos informacijos ir tam tikrų reikalavimų, vykdant investicinių įmonių veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarką, dėl kontrolinio akcijų paketo įsigijimo, dėl algoritminės prekybos dėl pareigos vykdyti pavedimus palankiausiomis klientui sąlygomis, dėl prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar pašalinimo reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS, dėl laisvės teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, dėl filialo įsteigimo, dėl sistemų atsparumo, sistemos išjungiklių ir elektroninės prekybos, dėl kainos pokyčio dydžio, dėl verslo laikrodžių sinchronizavimo, dėl leidimo prekiauti finansinėmis priemonėmis, dėl pozicijų apribojimų ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų valdymo kontrolės priemonių, dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjų veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarkos, dėl PSS, KIJT ir PPTS taikomų organizacinių reikalavimų ir dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo. Tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisija turėtų priimti priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniais;

(158)

Komisijai pagal SESV 291 straipsnį ir vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu turėtų būti suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti techninius įgyvendinimo standartus. EVPRI turėtų būti patikėta parengti ir Komisijai pateikti tokius techninių įgyvendinimo standartų projektus: dėl investicinių įmonių veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarkos, dėl kontrolinio akcijų paketo įsigijimo, dėl prekybos proceso ir sandorių užbaigimo DPS ir OPS, dėl finansinių priemonių sustabdymo ir jų pašalinimo iš prekybos, dėl laisvės teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, dėl filialo įsteigimo, dėl ataskaitų apie pozicijas pateikimo pagal pozicijų turėtojų kategorijas, dėl veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarkos, dėl informacijos, susijusios su sprendimų skelbimu, pateikimo procedūrų ir formų, dėl pareigos bendradarbiauti, dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, dėl keitimosi informacija ir dėl konsultavimosi prieš investicinei įmonei išduodant veiklos leidimą;

(159)

Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertintų, kaip veikia OPS, kaip veikia MVĮ augimo rinkoms taikoma tvarka, koks yra reikalavimų automatizuoti didelio dažnio prekybą poveikis, kokia mechanizmų, kuriais siekiama uždrausti tam tikrus produktus, arba praktikos taikymo patirtis ir koks taikomų priemonių poveikis biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkoms;

(160)

ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. Komisija turėtų parengti ataskaitą, kurioje įvertintų potencialų poveikį energijos kainoms ir energijos rinkos veikimui pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatytam dėl tarpuskaitos pareigos ir garantinių įmokų reikalavimų taikymo, numatytam Reglamentu (ES) Nr. 648/2012. Prireikus, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo parengtų arba iš dalies pakeistų atitinkamą teisę, įskaitant konkretiems sektoriams taikomus teisės aktus, kaip antai Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011;

(161)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES ( 39 ) valstybėms narėms leidžiama leisti alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (toliau – AIFV) teikti tam tikras investicines paslaugas papildomai prie alternatyvaus investavimo fondų (toliau –AIF) kolektyvinio valdymo paslaugų, įskaitant investicinių portfelių valdymo paslaugas, konsultacijas investicijų klausimais, kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų saugojimo ir administravimo paslaugas, taip pat pavedimų, susijusių su finansinėmis priemonėmis, priėmimo ir perdavimo paslaugas. Kadangi tų paslaugų teikimą reglamentuojantys reikalavimai yra suderinti visoje Sąjungoje, AIFV, kuriems tokias paslaugas teikti leido buveinės kompetentingos institucijos, nereikėtų gauti jokių papildomų leidimų priimančiosiose valstybėse narėse ar taikyti priemonių, turinčių tą patį poveikį;

(162)

pagal dabartinę teisinę sistemą alternatyvaus investavimo fondų valdytojai, kuriems išduotas veiklos leidimas teikti tas investicines paslaugas ir kurie ketina jas teikti kitoje valstybėje narėje, nei jų buveinės valstybė narė, privalo laikytis papildomų nacionalinių reikalavimų, taip pat dėl atskiro juridinio subjekto įsteigimo. Siekiant pašalinti kliūtis tarpvalstybiniu mastu teikiant suderintas investicines paslaugas ir užtikrinti vienodas sąlygas subjektams, teikiantiems tas pačias investicines paslaugas pagal tuos pačius teisinius reikalavimus, alternatyvaus investavimo fondų valdytojai, turintys veiklos leidimą teikti tas paslaugas, turėtų galėti teikti jas tarpvalstybiniu mastu, laikydamiesi atitinkamų reikalavimų dėl pranešimo, pagal veiklos leidimą, išduotą jų buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų;

(163)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2011/61/ES;

(164)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sukurti integruotą finansų rinką, kurioje būtų užtikrinta veiksminga investuotojų apsauga ir bendros rinkos veiksmingumas ir vientisumas, įgyvendinti reikia nustatyti bendrus reguliavimo reikalavimus, susijusius su investicinėmis įmonėmis, turinčiomis veiklos leidimus Sąjungoje, ir reglamentuojančius reguliuojamų rinkų ir kitų prekybos sistemų veikimą, siekiant išvengti atvejų, kai neaiškumas arba sutrikimai vienoje rinkoje kenkia veiksmingam visos Sąjungos finansų sistemos veikimui, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šios direktyvos masto ir poveikio to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina siekiant nurodyto tikslo;

(165)

atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva ir Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 EVPRI pavesta daugiau užduočių, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų jai užtikrinti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių;

(166)

šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į vartotojų apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės nebūti antrą kartą teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką, ir ji turi būti įgyvendinama laikantis tų teisių ir principų;

(167)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2012 m. vasario 10 d. ( 40 );

(168)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų ( 41 ) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemonių pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(169)

pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtas direktyvas;

(170)

ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų III priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:



I

ANTRAŠTINĖ DALIS

TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma investicinėms įmonėms, rinkos operatoriams, duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir trečiųjų šalių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas ar vykdančioms investicinę veiklą įsteigus filialą Sąjungoje.

2.  Šia direktyva nustatomi reikalavimai, susiję su:

a) investicinių įmonių veiklos leidimu ir veiklos sąlygomis;

b) trečiųjų šalių įmonių teikiamomis investicinėmis paslaugomis ar vykdoma investicine veikla įsteigus filialą;

c) leidimu organizuoti reguliuojamas rinkas ir tų rinkų veikimu;

d) duomenų teikimo paslaugų teikėjams išduodamais veiklos leidimais ir tokių teikėjų veikla; ir

e) kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra, jų bendradarbiavimu ir vykdymo užtikrinimu.

3.  Kredito įstaigoms, kurioms veiklos leidimas suteiktas pagal Direktyvą 2013/36/ES, kai jos teikia vieną ar daugiau investicinių paslaugų ir (ar) vykdo investicinę veiklą, taip pat taikomos šios nuostatos:

a) 2 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 3 dalis, 14 ir 16–20 straipsniai;

b) II antraštinės dalies II skyrius, išskyrus 29 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą;

c) II antraštinės dalies III skyrius, išskyrus 34 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 35 straipsnio 2–6 ir 9 dalis;

d) 69–75 ir 80, 85 ir 86 straipsniai.

4.  Toliau išvardytos nuostatos taip pat taikomos investicinėms įmonėms ir kredito įstaigoms, kurioms veiklos leidimas suteiktas pagal Direktyvą 2013/36/ES, kai jos parduoda klientams su struktūrizuotais indėliais susijusias paslaugas (produktus) arba juos konsultuojančioms dėl struktūrizuotų indėlių:

a) 9 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnis ir 16 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys;

b) 23–26, 28 straipsniai ir 29 straipsnis, išskyrus jo 2 dalies antrą pastraipa, ir 30 straipsnis; ir

c) 67–75 straipsniai.

5.  17 straipsnio 1–6 dalys taip pat taikomos reguliuojamų rinkų nariams ar dalyviams ir DPS, kuriems pagal 2 straipsnio 1 dalies a, e, i ir j punktus nereikia gauti veiklos leidimo pagal šią direktyvą.

6.  57 ir 58 straipsniai taip pat taikomi asmenims, kuriems pagal 2 straipsnį taikoma išimtis.

7.  Visos daugiašalės prekybos finansinėmis priemonėmis sistemos DPS arba OPS atveju veiklą vykdo pagal II antraštinės dalies nuostatas, arba reguliuojamų rinkų atveju – pagal III antraštinės dalies nuostatas.

Bet kokia investicinė įmonė, kuri organizuotai, dažnai, sistemingai ir didele apimtimi savo sąskaita užsiima prekyba vykdydama klientų pavedimus ne reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS veiklą vykdo pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 III antraštinę dalį.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniams, visi finansinių priemonių sandoriai, kaip nurodyta pirmoje ir antroje pastraipose, kurie nėra sudaromi daugiašalėse sistemose arba per sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus, turi atitikti atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 III antraštinės dalies nuostatas.

2 straipsnis

Išimtys

1.  Ši direktyva netaikoma:

a) draudimo įmonėms arba įmonėms, vykdančioms Direktyvoje 2009/138/EB nurodytą perdraudimo ir pakartotinio perdraudimo (retrocesijos) veiklą, kai jos vykdo toje Direktyvoje nurodytą veiklą;

b) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas tik juos patronuojančiosioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms ar kitoms juos patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms;

c) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kai tokios paslaugos vykdant profesinę veiklą teikiamos pavieniais atvejais, o tų įmonių veiklą reguliuoja įstatymų ar norminių aktų nuostatos, arba šios profesijos veiklą reglamentuoja etikos kodeksas, nedraudžiantys teikti tokių paslaugų;

d) asmenims, savo sąskaita užsiimantiems prekyba finansinėmis priemonėmis, kurios nėra biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartiniai taršos leidimai ar jų išvestinės finansinės priemonės, ir neteikiantiems jokių kitų investicinių paslaugų arba nevykdantiems jokios kitos investicinės veiklos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, kurios nėra biržos prekių išvestinės finansinės priemonės ar apyvartiniai taršos leidimai ar jų išvestinės finansinės priemonės, nebent tokie asmenys:

i) yra rinkos formuotojai;

ii) yra reguliuojamos rinkos arba DPS nariai arba dalyviai, arba turi tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos;

iii) taiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodą; arba

iv) užsiima prekyba savo sąskaita vykdydami klientų pavedimus;

Asmenys, kuriems taikoma išimtis pagal a, i ar j punktus, neprivalo atitikti šiame punkte nustatytų sąlygų, kad jiems būtų taikoma išimtis;

e) operatoriams, kurie vykdo pareigas pagal Direktyvą 2003/87/EB ir, kurie vykdydami prekybą apyvartiniais taršos leidimais, nevykdo klientų pavedimų ir neteikia jokių kitų investicinių paslaugų ar nevykdo jokios kitos investicinės veiklos, išskyrus prekybą savo sąskaita, jei tie asmenys netaiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodo;

f) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, susijusias tik su darbuotojų dalyvavimo valdant kapitalą programų tvarkymu;

g) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, susijusias tik su darbuotojų dalyvavimo valdant kapitalą programų tvarkymu ir investicinių paslaugų teikimu tik juos patronuojančiosioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms ar kitoms juos patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms;

h) ECBS nariams ir kitoms nacionalinėms įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas Sąjungoje, kitoms valstybės įstaigoms, atsakingoms už valstybės skolos valdymą ar dalyvaujančioms ją valdant Sąjungoje, ir tarptautinėms finansų įstaigoms, įsteigtoms dviejų ar daugiau valstybių narių, kurių tikslas – mobilizuoti finansavimą ir teikti finansinę pagalbą savo narėms, kurioms iškyla didelių finansinių sunkumų arba gali iškilti tokių sunkumų;

i) kolektyvinio investavimo subjektams ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla koordinuojama Sąjungos mastu, ar ne, ir depozitoriumams bei tokių subjektų vadovams;

j) asmenims:

i) savo sąskaita, įskaitant rinkos formuotojus, užsiimantiems prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, išskyrus asmenis, kurie užsiima prekyba savo sąskaita vykdydami klientų pavedimus; arba

ii) savo pagrindinio verslo klientams ar tiekėjams ne savo sąskaita teikiantiems investicines paslaugas, susijusias su biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

su sąlyga,

 kad kiekvienu iš tų atvejų atskirai ir bendrai tokia veikla yra papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu grupės lygmeniu, ir kad pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, teikimas arba banko veiklą pagal Direktyvą 2013/36/ES arba rinkų formuotojų veikla, susijusi su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

 tie asmenys netaiko aukšto dažnio algoritminės prekybos metodo; ir

 tie asmenys kasmet informuoja atitinkamas kompetentingas institucijas, kad jie pasinaudojo šia išimtimi, o prašymo pagrindu teikia ataskaitą kompetentingai institucijai nurodydami, kokiu pagrindu remdamiesi jie savo veiklą pagal i ir ii punktus laiko papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu;

k) asmenims, kurie, užsiimdami kita profesine veikla, kuriai netaikoma ši direktyva, teikia konsultacijas dėl investicijų, jei už tokias konsultacijas nenustatytas atskiras mokestis;

l) Danijos ir Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis tikslas – valdyti pensijų fondų, kurie yra tų asociacijų nariai, turtą;

m) „agenti di cambio“, kurių veikla ir funkcijos reglamentuojamos 1998 m. vasario 24 d. Italijos įstatymo Nr. 58 201 straipsniu;

n) perdavimo sistemos operatoriams, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 4 dalyje arba Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnio 4 dalyje, vykdantiems savo užduotis pagal tas direktyvas, pagal Reglamentą (EB) Nr. 714/2009, pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2009 arba pagal tuos reglamentus priimtus tinklo kodeksus arba gaires, visiems asmenims, kurie jų vardu veikia kaip paslaugų teikėjai, vykdydami jų užduotis pagal tuos pagal teisėkūros procedūrą priimamus aktus arba pagal tuos reglamentus priimtus tinklo kodeksus arba gaires, ir visiems energijos subalansavimo mechanizmų, vamzdynų tinklų ar sistemų, skirtų energijos tiekimo ir vartojimo pusiausvyrai išlaikyti, operatoriams ir administratoriams, kai jie vykdo tokias užduotis.

Ta išimtis taikoma asmenims, vykdantiems šiame punkte nustatytą veikla, kai jie vykdo investicinę veiklą arba siekdami vykdyti tą veiklą teikia investicines paslaugas, susijusias su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Ta išimtis netaikoma atvejais, susijusiais su antrinės rinkos veikimu, įskaitant antrinės prekybos finansinėmis perdavimo teisėmis platformos veikimą;

▼M1

o) CVPD, išskyrus kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 73 straipsnyje ( 42 ).

▼B

2.  Šia direktyva suteiktos teisės neapima sandorio šalies paslaugų teikimo sandoriuose, kuriuos vykdo viešosios įstaigos, valdydamos valstybės skolą, ar ECBS nariai, vykdantys savo funkcijas, numatytas SESV ir Protokole Nr. 4 dėl Europos Centrinių Bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto, arba atliekantys panašias funkcijas pagal nacionalines nuostatas.

3.  Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus siekiant paaiškinti, kada veikla laikoma vykdoma pavieniais atvejais 1 dalies c punkto tikslais.

4.  EVPRI rengia techninių reguliavimo standartų projektus, skirtus 1 dalies j punkto tikslais nustatyti kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kada veikla laikoma papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu grupės lygmeniu.

Tuose kriterijuose atsižvelgiama bent į šiuos aspektus:

a) būtinybę, kad papildoma veikla sudarytų mažąją veiklos grupės lygmeniu dalį;

b) jų prekybos veiklos mastą, palyginti su bendra prekybos rinkoje veikla pagal atitinkamą turto kategoriją.

Nustatydama papildomos veiklos, sudarančios mažąją veiklos grupės lygmeniu dalį, mastą EVPRI gali nustatyti, kad turi būti atsižvelgiama į kapitalo, naudojamo pagalbinei veiklai vykdyti, ir kapitalo, naudojamo pagrindinei veiklai vykdyti, santykį. Vis dėlto to veiksnio jokiu būdu nepakanka siekiant parodyti, kad veikla yra pagalbinė grupės pagrindinės veiklos atžvilgiu.

Šioje dalyje nurodyta veikla vertinama grupės lygmeniu.

Antroje ir trečioje pastraipose nurodyti elementai neapima:

a) grupės vidaus sandorių, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnyje, kurie sudaromi siekiant likvidumo visoje grupėje ar rizikos valdymo sumetimais;

b) išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurie yra objektyviai įvertinami, kad jais sumažinama su komercine veikla ar iždo finansavimo veikla tiesiogiai susijusi rizika;

c) biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų sandorių, sudarytų siekiant vykdyti pareigas užtikrinti likvidumą prekybos vietoje, kai tokias pareigas vykdyti reikalauja reguliavimo institucijos pagal Sąjungos teisę arba nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba prekybos vietos.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

3 straipsnis

Neprivalomosios išimtys

1.  Valstybės narės gali pasirinkti netaikyti šios direktyvos asmenims, kurių atžvilgiu jos yra buveinės valstybės narės, jeigu tų asmenų veiklai išduotas leidimas ir ta veikla yra reguliuojama nacionaliniu lygmeniu, ir tie asmenys:

a) neturi teisės saugoti klientų lėšų ar vertybinių popierių ir kurie dėl tos priežasties niekada negali atsidurti debetinėje pozicijoje savo klientų atžvilgiu;

b) negali teikti jokių investicinių paslaugų, išskyrus pavedimų, susijusių su perleidžiamais vertybiniais popieriais ir (arba) kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, priėmimą bei perdavimą ir (arba) su tokiomis finansinėmis priemonėmis susijusių konsultacijų dėl investicijų teikimą; ir

c) teikdami tas paslaugas, gali perduoti pavedimus tik:

i) investicinėms įmonėms, turinčioms leidimą vykdyti veiklą laikantis šios direktyvos;

ii) kredito įstaigoms, turinčioms teisę veikti laikantis Direktyvos 2013/36/ES;

iii) tų investicinių įmonių ar kredito įstaigų, kurioms suteiktas leidimas trečiojoje valstybėje ir kurios turi laikytis ir laikosi rizikos ribojimo taisyklių, kompetentingų institucijų laikomų bent tokiomis pat griežtomis kaip ir nustatytos šioje direktyvoje, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ar Direktyvoje 2013/36/ES, filialams;

iv) kolektyvinio investavimo subjektams, kuriems leidžiama pagal valstybės narės teisę pardavinėti investicinius vienetus viešai, ir tokių subjektų vadovams; arba

v) investicinėms bendrovėms su nekintamu kapitalu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/30/ES ( 43 ) 17 straipsnio 7 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra biržiniai ar platinami valstybės narės reguliuojamoje rinkoje; ar

d) kurie teikia investicines paslaugas, susijusias išimtinai su biržos prekėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turėdami vienintelį tikslą – apdrausti savo klientų komercinę riziką, kai tie klientai yra išimtinai vietinės elektros energijos įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 35 punkte, ir (arba) gamtinių dujų įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnio 1 punkte, ir su sąlyga, kad tiems klientams drauge priklauso 100 % tų asmenų kapitalo arba balsavimo teisių, jie bendrai kontroliuoja asmenį ir jiems taikoma išimtis pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies j punktą, jei jie tas investicines paslaugas teikia patys; arba

e) kurie teikia investicines paslaugas, susijusias išimtinai tik su apyvartiniais taršos leidimais ir (arba) jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turėdami vienintelį tikslą – apdrausti savo klientų komercinę riziką, kai tie klientai yra išimtinai operatoriai, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio f punkte, ir su sąlyga, kad tiems klientams drauge priklauso 100 % tų asmenų kapitalo arba balsavimo teisių, jie bendrai kontroliuoja tą asmenį ir jiems taikoma išimtis pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies j punktą, jeigu jie tas investicines paslaugas teikia patys.

2.  Valstybės narės 1 dalyje nurodytiems asmenims taiko reikalavimus, bent analogiškus tokiems šios direktyvos reikalavimams:

a) leidimo išdavimo ir nuolatinės priežiūros sąlygoms ir tvarkai, nustatytoms 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 7–10, 21, 22 ir 23 straipsniuose bei atitinkamuose deleguotuosiuose aktuose, kuriuos Komisija priima pagal 89 straipsnį;

b) verslo etikos pareigoms, nustatytoms 24 straipsnio 1, 3, 4, 5, 7 ir 10 dalyse, 25 straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse, o tuo atveju, jeigu pagal nacionalinę tvarką tiems asmenims leidžiama paskirti priklausomus agentus – nustatytoms 29 straipsnyje, ir atitinkamose įgyvendinimo priemonėse;

c) organizaciniams reikalavimams, nustatytiems 16 straipsnio 3 dalies pirmoje, šeštoje ir septintoje pastraipose ir 16 straipsnio 6 ir 7 dalyse ir atitinkamuose deleguotuosiuose aktuose, kuriuos Komisija priima pagal 89 straipsnį.

Valstybės narės reikalauja, kad asmenys, kuriems ši direktyva netaikoma pagal šio straipsnio 1 dalį, priklausytų investuotojų kompensavimo sistemai, pripažintai pagal Direktyvą 97/9/EB. Valstybės narės gali leisti investicinėms įmonėms nepriklausyti tokiai sistemai, su sąlyga, kad jos turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą, kuriuo, atsižvelgiant į asmenų, kuriems nuostatos netaikomos pagal šio straipsnio 1 dalį, dydį, rizikos profilį ir teisinį pobūdį, užtikrinama lygiavertė jos klientų apsauga.

Nukrypdamos nuo šios dalies antros pastraipos, valstybės narės, jau taikančios esamus tokius įstatymus ar kitus teisės aktus anksčiau nei 2014 m. liepos 2 d., iki 2019 m. liepos 3 d. gali reikalauti, kad tais atvejais, kai asmenys, kuriems ši direktyva netaikoma pagal šio straipsnio 1 dalį, teikia investicines pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas ir (arba) konsultacijas dėl investicijų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjektų vienetais, ir veikia kaip valdymo įmonės, apibrėžtos Direktyvoje 2009/65/EB, tarpininkai, tie asmenys būtų su valdymo įmone solidariai atsakingi už kliento patirtą žalą, susijusią su tomis paslaugomis.

3.  Asmenys, kuriems ši direktyva netaikoma pagal 1 dalį, negali naudotis laisve teikti paslaugas arba vykdyti veiklos arba steigti filialų, kaip numatyta atitinkamai 34 ir 35 straipsniuose.

4.  Valstybės narės praneša Komisijai ir EVPRI apie tai, ar jos naudojasi šiame straipsnyje numatyta galimybe, ir užtikrina, kad kiekviename pagal 1 dalį išduotame leidime būtų nurodyta, jog jis išduotas pagal šį straipsnį.

5.  Valstybės narės EVPRI perduoda nacionalinės teisės aktų nuostatas, kurios yra analogiškos 2 dalyje išvardytiems šios direktyvos reikalavimams.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.  Šios direktyvos tikslais vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1) investicinė įmonė – bet kuris juridinis asmuo, kurio nuolatinis darbas ar veikla yra profesionalus vienos ar daugiau investicinių paslaugų teikimas trečiosioms šalims ir (arba) vienos ar daugiau investicinių veiklų atlikimas.

Valstybės narės į investicinių įmonių termino apibrėžtį gali įtraukti įmones, kurios nėra juridiniai asmenys, su sąlyga, kad:

a) jų juridinis statusas garantuoja tokį patį trečiųjų šalių interesų apsaugos lygį, kokį suteikia juridiniai asmenys; ir

b) joms taikoma lygiavertė veiklos riziką ribojanti priežiūra, atitinkanti jų teisinį statusą.

Vis dėlto tais atvejais, kai fizinis asmuo teikia paslaugas, susijusias su trečiosios šalies lėšų ar perleidžiamų vertybinių popierių saugojimu, tas asmuo šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 tikslais gali būti laikomas investicine įmone tik, jeigu, nepažeidžiant kitų reikalavimų, nustatytų šioje direktyvoje, Reglamente (ES) Nr. 600/2014 ir Direktyvoje 2013/36/ES, tas asmuo atitinka šias sąlygas:

a) trečiųjų šalių nuosavybės teisės į priemones ir lėšas turi būti apsaugotos ypač įmonės ar jos savininkų nemokumo atveju, visų pirma konfiskavimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ar kitų veiksmų, kurių ėmėsi įmonės kreditoriai ar jos savininkai, atvejais;

b) įmonei turi būti taikomos įmonės ar jos savininkų mokumo kontrolės taisyklės;

c) investicinės įmonės metinės finansinės atskaitomybės auditą turi atlikti vienas ar daugiau asmenų, turinčių įgaliojimus pagal nacionalinę teisę atlikti ataskaitų auditą;

d) kai įmonės savininkas yra tik vienas asmuo, tas asmuo turi užtikrinti investuotojų apsaugą įmonės veiklos nutraukimo savininko mirties, savininko neveiksnumo ar kitais tokiais atvejais;

2) investicinės paslaugos ir veikla – I priedo A skirsnyje išvardytos paslaugos ar veikla, susijusios su bet kuriomis I priedo C skirsnyje išvardytomis priemonėmis.

Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiai nustato:

a) I priedo C skirsnio 6 dalyje nurodytus išvestinių finansinių priemonių sutartis, pasižyminčias didmeninių energetikos produktų, kurių atveju privalomas fizinis atsiskaitymas, ypatybėmis ir C.6 energetikos išvestinių finansinių priemonių sutartis;

b) I priedo C skirsnio 7 dalyje nurodytas išvestinių finansinių priemonių sutartis, pasižyminčias kitų išvestinių finansinių priemonių ypatybėmis,

c) I priedo C skirsnio 10 dalyje nurodytas išvestinių finansinių priemonių sutartis, pasižyminčias kitų išvestinių finansinių priemonių ypatybėmis, atsižvelgiant į tai, ar jomis, be kita ko, prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS;

3) papildomos paslaugos – paslaugos, įtrauktos į sąrašą I priedo B skirsnyje;

4) konsultacijos dėl investicijų – asmeninių rekomendacijų teikimas klientui jo prašymu arba investicinės įmonės iniciatyva dėl vieno ar daugiau sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis;

5) pavedimų vykdymas kliento vardu – veiksmai, siekiant kliento vardu sudaryti sutartis dėl vienos ar daugiau finansinių priemonių pirkimo arba pardavimo ir apima sutarčių dėl investicinės įmonės arba kredito įstaigos išleidžiamų finansinių priemonių pardavimo sudarymą jų išleidimo metu;

6) prekyba savo sąskaita – prekyba už nuosavas lėšas, sudarant sandorius dėl vienos ar daugiau finansinių priemonių;

7) rinkos formuotojas – asmuo, pastoviai išsilaikantis finansų rinkose, savo sąskaita ir už savo nuosavas lėšas pirkdamas ir parduodamas to asmens finansines priemones to asmens nustatytomis kainomis;

8) portfelio valdymas – portfelio valdymas pagal klientų suteiktus įgaliojimus, gautus iš kiekvieno kliento atskirai, kai į tokius portfelius įeina viena ar daugiau finansinių priemonių;

9) klientas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam investicinė įmonė teikia investicines ar papildomas paslaugas;

10) profesionalus klientas – klientas, atitinkantis II priede nustatytus kriterijus;

11) mažmeninis klientas – klientas, kuri nėra profesionalus klientas;

12) MVĮ augimo rinka – DPS, kuri pagal 33 straipsnį įregistruota kaip MVĮ augimo rinka;

13) mažosios ir vidutinės įmonės šios direktyvos tikslais – bendrovės, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija, remiantis paskutinių trejų kalendorinių metų kotiravimo verte metų pabaigoje, yra mažesnė nei 200 000 000 EUR;

14) ribotas pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti finansinę priemonę jame nurodyta ar geresne kaina ir jame nurodytą kiekį;

15) finansinė priemonė – I priedo C skirsnyje nurodytos priemonės;

16) C.6 energetikos išvestinių finansinių priemonių sutartis – su anglimi ar nafta susijęs pasirinkimo sandoris, ateities sandoris, apsikeitimo sandoris ar bet kokia kita I priedo C skirsnio 6 dalyje nurodyta išvestinių finansinių priemonių sutartis, kuri sudaroma prekiaujant OPS ir kurios atveju privalomas fizinis atsiskaitymas;

17) pinigų rinkos priemonės – tam tikrų klasių priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, pavyzdžiui, iždo vekseliai, indėlių sertifikatai ir komerciniai vertybiniai popieriai, išskyrus mokėjimo priemones;

18) rinkos operatorius – asmuo ar asmenys, valdantys ir (arba) užsiimantys reguliuojamos rinkos veikla ir kuris pats gali būti reguliuojama rinka;

19) daugiašalė sistema – sistema ar priemonė, kurioje kaip sistemoje sąveikauja daugiašaliai trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesai;

20) sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas – investicinė įmonė, kuri organizuotai, dažnai, sistemingai ir didele apimtimi savo sąskaita vykdo klientų pavedimus, nesikreipdama į reguliuojamą rinką, DPS ar OPS, nevykdant daugiašalės sistemos veiklos.

Dažnumas ir sistemingumas įvertinami pagal nebiržinės prekybos finansine priemone sandorių, kuriuos sudaro investicinė įmonė savo sąskaita vykdydama klientų pavedimus, skaičių. Didelė apimtis įvertinama arba pagal investicinės įmonės vykdomos nebiržinės prekybos apimtį, palyginti su visa investicinės įmonės vykdoma prekyba tam tikra finansine priemone, arba pagal investicinės įmonės vykdomos nebiržinės prekybos apimtį, palyginti su visa Sąjungoje vykdoma prekyba tam tikra finansine priemone. Kad būtų taikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko apibrėžtis, turėtų būti viršytos abi nustatytos ribos – dažnumo bei sistemingumo riba ir didelės apimties riba, arba investicinė įmonė turėtų nuspręsti veikti pagal sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams taikomą tvarką;

21) reguliuojama rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (ar) administruojama daugiašalė sistema, apjungianti arba sudaranti lengvesnes sąlygas sistemingai ir taikant neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles jungti daugiašalius trečiųjų šalių interesus pirkti ir parduoti finansines priemones, sudarant sandorį dėl finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti taikant šios sistemos taisykles ir (arba) pačioje sistemoje, gavusi leidimą veiklai ir pastoviai veikianti laikantis šios direktyvos III antraštinės dalies;

22) daugiašalė prekybos sistema arba DPS – investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdoma daugiašalė sistema, apjungianti arba sudaranti lengvesnes sąlygas sistemingai ir taikant neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles jungti daugiašalius trečiųjų šalių interesus pirkti ir parduoti finansines priemones, sudarant sandorį laikantis šios direktyvos II antraštinės dalies;

23) organizuotos prekybos sistema arba OPS – daugiašalė sistema, kuri nėra reguliuojama rinka ar DPS ir kurioje daugiašaliai trečiųjų šalių interesai pirkti bei parduoti obligacijas, struktūrizuotus finansinius produktus, apyvartinius taršos leidimus ir išvestines finansines priemones sistemingai gali sąveikauti taip, kad būtų sudarytas sandoris pagal šios direktyvos II antraštinę dalį;

24) prekybos vieta – prekybos bet kuri reguliuojama rinka, DPS ar OTS;

25) likvidi rinka – finansinės priemonės ar finansinių priemonių klasės rinka, kurioje nuolat yra pasirengusių ir norinčių sudaryti sandorį pirkėjų ir pardavėjų; ši rinka vertinama remiantis toliau nurodytais kriterijais ir atsižvelgiant į specifines tam tikros finansinės priemonės arba tam tikros finansinių priemonių klasės rinkos struktūras:

a) vidutiniu sandorių dažniu ir dydžiu įvairiomis rinkos sąlygomis, atsižvelgiant į tam tikros finansinės priemonės klasės produktų pobūdį ir gyvavimo ciklą;

b) rinkos dalyvių skaičiumi ir tipu, įskaitant konkretaus produkto rinkos dalyvių ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, santykį;

c) vidutiniu siūlomos ir prašomos kainos skirtumų dydžiu, kai žinoma;

26) kompetentinga institucija – institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria laikydamasi 67 straipsnio, nebent šioje direktyvoje būtų nurodyta kitaip;

27) kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

28) KIPVPS valdymo įmonė – valdymo įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte ( 44 );

29) priklausomas agentas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris, veikdamas vienos investicinės įmonės vardu, tik jos vienos visiška ir besąlygine atsakomybe siūlo esamiems ir būsimiems klientams investicines ir (ar) papildomas paslaugas, priima iš kliento ir perduoda instrukcijas ar pavedimus dėl investicinių paslaugų ar finansinių priemonių, teikia finansines priemones ar konsultuoja esamus ir būsimus klientus dėl tų finansinių priemonių ar paslaugų;

30) filialas – pagrindine buveine nesanti kita nei verslo vieta, kuri sudaro investicinės įmonės dalį, bet neturi teisinio subjektiškumo, pagal investicinei įmonei išduotą leidimą teikia investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą, taip pat gali teikti papildomas paslaugas; visos verslo vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė investicinė įmonė, turinti pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, laikomos vienu filialu;

31) kontrolinis akcijų paketas – tiesioginė ar netiesioginė kapitalo dalis investicinėje įmonėje, sudaranti 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB ( 45 ) 9 ir 10 straipsniuose, atsižvelgiant į tos direktyvos 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas akcijų sujungimo sąlygas, arba suteikianti galimybių daryti esminę įtaką investicinės įmonės, kurioje turimas tas akcijų paketas, valdymui;

32) patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 46 ) 2 straipsnio 9 punkte ir 22 straipsnyje;

33) patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 10 punkte ir 22 straipsnyje, įskaitant tokios galutinės patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės patronuojamąją įmonę;

34) grupė – grupė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 11 punkte;

35) glaudūs ryšiai – situacija, kai du arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra susiję:

a) kaip asmenys, dalyvaujantys nuosavybės teise tiesiogiai ar kontrolės būdu 20 % ar daugiau balsavimo teisių arba įmonės kapitalo;

b) kontrole, t. y. susiję patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės ryšiais visais Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, arba kai panašiais ryšiais yra susiję bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys ir įmonė; visos patronuojamųjų įmonių patronuojamosios įmonės taip pat laikomos patronuojančiosios įmonės, esančios šių įmonių hierarchijos viršūnėje, patronuojamosios įmonėmis;

c) kai jie abu ar visi yra nuolat susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu kontrolės ryšiais;

36) valdymo organas – investicinės įmonės, rinkos operatoriaus ar duomenų teikimo paslaugų teikėjo pagal nacionalinę teisę įsteigtas valdymo organas arba organai, kurie turi įgaliojimus nustatyti subjekto strategiją, tikslus bei visą veiklos valdymą, kurie prižiūri ir stebi valdymo sprendimų priėmimą ir kuriuos sudaro asmenys, veiksmingai vadovaujantys subjekto veiklai.

Kai šioje direktyvoje daromos nuorodos į valdymo organą, o pagal nacionalinę teisę valdymo organo valdymo ir priežiūros funkcijos yra pavestos skirtingiems organams arba skirtingiems vieno organo nariams, valstybės narės nurodo atsakingus organus arba valdymo organo narius pagal savo nacionalinę teisę, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje nustatyta kitaip;

37) vyresnioji vadovybė – fiziniai asmenys, kurie investicinėje įmonėje, rinkos operatoriui ar duomenų teikimo paslaugų teikėjui atlieka vykdomąsias funkcijas ir kurie yra atsakingi ir atskaitingi valdymo organui už kasdienį subjekto valdymą, įskaitant politikos, susijusios su įmonės ir jos darbuotojų atliekamu paslaugų ir produktų platinimu klientams, įgyvendinimą;

38) tarpininko suderintas sandoris – sandoris, kai tarpininkas dalyvauja pirkėjo ir pardavėjo sandoryje taip, kad jam niekada nekyla rinkos rizika vykdant sandorį ir abiejų šalių pavedimai vykdomi vienu metu, ir kai sandoris sudaromas tokia kaina, iš kurios tarpininkas negauna pelno ir nepatiria nuostolių, išskyrus iš anksto atskleistą komisinį atlyginimą ar sandorio mokestį;

39) algoritminė prekyba – prekyba finansinėmis priemonėmis, kai kompiuteriniu algoritmu automatiškai nustatomi atskiri pavedimų parametrai, kaip antai ar inicijuoti pavedimą, pavedimo laikas, kaina arba mastas, kaip vykdyti gautą pavedimą, o žmogaus įsikišimas ribotas arba jo visai nėra ir neapima jokios sistemos, kuri naudojama tik pavedimams nukreipti į vieną ar daugiau prekybos vietų, pavedimams apdoroti, kai nenustatomi jokie prekybos parametrai, pavedimams patvirtinti ar įvykdytiems sandoriams apdoroti po prekybos;

40) didelio dažnio algoritminės prekybos metodas – algoritminės prekybos metodas, kuriam būdinga:

a) infrastruktūra, skirta kuo mažesnei tinklo ir kitų rūšių delsai užtikrinti, įskaitant bet vieną iš šių priemonių algoritminės prekybos pavedimui įvesti: kolokaciją (angl. co-location), artiveikos prieglobą (angl. proximity hosting) ar sparčiąją tiesioginę elektroninę prieigą;

b) tai, kad sistema nustato pavedimų inicijavimo, generavimo, nukreipimo ar vykdymo operacijas, žmogui nesikišant į atskirus sandorius ar pavedimus; ir

c) didelis per dieną gaunamų pranešimų srautas, kurį sudaro pavedimai, kotiruotės ar panaikinimai;

41) tiesioginė elektroninė prieiga – susitarimas, kai prekybos vietos narys, dalyvis ar klientas leidžia asmeniui pasinaudoti savo prekybos kodu, kad asmuo galėtų elektroniniu būdu perduoti su finansine priemone susijusius pavedimus tiesiogiai į prekybos vietą ir apima susitarimus, pagal kuriuos asmuo naudojasi nario, dalyvio ar kliento infrastruktūra arba kokia nors kita nario, dalyvio ar kliento prisijungimo sistema pavedimams perduoti (tiesioginė rinkos prieiga), ir susitarimus, pagal kuriuos asmuo nesinaudoja tokia infrastruktūra (suteiktoji prieiga);

42) kryžminio pardavimo praktika – siūlymas pirkti investicinę paslaugą kartu su kita paslauga ar produktu kaip to paties paketo dalį arba kaip to paties susitarimo sudarymo ar paketo įsigijimo sąlygą;

43) struktūrizuotas indėlis – indėlis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES ( 47 ) 2 straipsnio 1 dalies c punkte, kuris suėjus terminui grąžintinas visas, laikantis sąlygų, pagal kurias palūkanos ar išmokos bus išmokamos (arba joms gresia rizika) pagal formulę, į kurią įtraukiami tam tikri veiksniai, kaip antai:

a) indeksai arba jų kombinacijos, išskyrus kintamų palūkanų indėlius, kurių grąža yra tiesiogiai susieta su palūkanų normos indeksu, kaip antai Euribor ar Libor;

b) FPRD finansinės priemonės ar finansinių priemonių kombinacijos;

c) biržos prekės ar jų kombinacijos arba kitas fizinis ar nefizinis nepakeičiamas turtas; arba

d) užsienio valiutų keitimo kursai ar jų kombinacijos;

44) perleidžiami vertybiniai popieriai – tokios kapitalo rinkoje apyvarčių vertybinių popierių klasės, išskyrus mokėjimo priemones:

a) bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, ūkinių bendrijų ar kitų subjektų akcijoms bei indėlių pakvitavimai, susiję su akcijomis;

b) obligacijos ir kitos formos skolos vertybiniai popieriai, įskaitant indėlių pakvitavimus, susijusius su tokiais vertybiniais popieriais;

c) bet kokie kiti vertybiniai popieriai, kuriais suteikiama teisė įsigyti ar parduoti tokius perleidžiamus vertybinius popierius arba kurie sudaro sąlygas piniginiam atsiskaitymui, darant nuorodą į perleidžiamus vertybinius popierius, valiutas, palūkanų normas ar pelną, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones;

45) depozitoriumo pakvitavimai – kapitalo rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai, kurių turėtojui priklauso kitoje valstybėje įsisteigusio emitento vertybinių popierių nuosavybės teisės ir kuriais galima prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir prekiaujama neatsižvelgiant į kitoje valstybėje įsisteigusio emitento vertybinius popierius;

46) biržinis fondas – fondas, kurio bent vienos klasės vienetais ar akcijomis prekiaujama visą dieną bent vienoje prekybos vietoje, kurioje yra bent vienas rinkos formuotojas, kuris imasi veiksmų, kad užtikrintų, jog fondo vienetų ar akcijų kaina prekybos vietoje reikšmingai nesiskirtų nuo jos grynosios turto vertės ir atitinkamais atvejais nuo jos orientacinės grynosios turto vertės;

47) sertifikatai – sertifikatai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte;

48) struktūrizuoti finansiniai produktai – struktūrizuoti finansiniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 28 punkte;

49) išvestinės finansinės priemonės – išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 29 punkte;

50) biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte;

51) PSŠ – PSŠ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

52) patvirtintas skelbimo subjektas arba PSS – asmuo, kuris pagal šią direktyvą įgaliotas teikti pranešimų apie sandorius skelbimo investicinių įmonių vardu paslaugą pagal šio Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 ir 21 straipsnius;

53) konsoliduotos informacinės juostos teikėjas arba KIJT – subjektas, kuris pagal šią direktyvą įgaliotas teikti pranešimų apie Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6, 7, 10, 12, 13, 20 ir 21 straipsniuose išvardytų finansinių priemonių sandorius surinkimo iš reguliuojamų rinkų, DPS, OPS ir PSS ir pranešimų sujungimo į nepertraukiamą elektroninį tiesioginį duomenų srautą, kuriuo pateikiami kiekvienos finansinės priemonės kainos ir apimties duomenys, paslaugą;

54) patvirtintas pranešimų teikimo subjektas arba PPTS – asmuo, kuris pagal šią direktyvą įgaliotas teikti sandorių duomenų teikimo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI investicinių įmonių vardu paslaugą;

55) buveinės valstybė narė:

a) investicinės įmonės atveju:

i) jei investicinė įmonė yra fizinis asmuo – valstybė narė, kurioje yra tos įmonės pagrindinė buveinė;

ii) jei investicinė įmonė yra juridinis asmuo – valstybė narė, kurioje yra tos įmonės registruota buveinė;

iii) jeigu pagal nacionalinę teisę investicinė įmonė neturi registruotos buveinės, tai – valstybė narė, kurioje yra tos įmonės pagrindinė buveinė;

b) reguliuojamos rinkos atveju – valstybė narė, kurioje yra įregistruota reguliuojama rinka, arba, jeigu pagal tos valstybės narės teisę toks subjektas neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra tos reguliuojamos rinkos pagrindinė buveinė;

c) PSS, KIJT arba PPTS atveju:

i) jei PSS, KIJT arba PPTS yra fizinis asmuo, tai – valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinė buveinė;

ii) jei PSS, KIJT arba PPTS yra juridinis asmuo, tai – valstybė narė, kurioje yra jo registruota buveinė;

iii) jeigu pagal nacionalinę teisę PSS, KIJT arba PPTS neturi registruotos buveinės, tai – valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinė buveinė;

56) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje investicinė įmonė turi filialą ar teikia investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą, arba valstybė narė, kurioje reguliuojama rinka suteikia atitinkamų galimybių, kad būtų sudarytos sąlygos nuotolinių narių arba toje pačioje valstybėje narėje įsisteigusių dalyvių prieigai prie prekybos jos sistemoje;

(57) trečiosios valstybės įmonė – įmonė, kuri būtų investicines paslaugas teikianti ar investicinę veiklą vykdanti kredito įstaiga, investicinė įmonė, jei jos pagrindinė buveinė arba registruota buveinė būtų Sąjungos teritorijoje;

58) didmeninis energetikos produktas – didmeniniai energetikos produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 4 punkte;

59) žemės ūkio biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – išvestinių finansinių priemonių sandoriai, susiję su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 ( 48 ) 1 straipsnyje ir I priedo I–XX dalyse bei XXIV/1 dalyje išvardytais produktais;

60) valstybės skolos vertybinių popierių emitentas – bet kuris iš toliau nurodytų skolos vertybinius popierius išleidžiančių subjektų:

i) Sąjunga;

ii) valstybė narė, įskaitant vyriausybinę įstaigą, agentūrą ar valstybės narės specialiosios paskirties įmonę;

iii) federacinės valstybės narės atveju – federacijos narė;

iv) kelių valstybių narių specialiosios paskirties subjektas;

v) dviejų arba daugiau valstybių narių įsteigta tarptautinė finansų įstaiga, kurios paskirtis – mobilizuoti lėšas ir teikti finansinę paramą savo nariams, kurie patiria ar gali patirti didelių finansinių problemų; arba

vi) Europos investicijų bankas;

61) valstybės skolos vertybinis popierius – skolos finansinė priemonė, kurią išleido valstybės skolos vertybinių popierių emitentas;

62) patvarioji laikmena – priemonė, kuri:

a) suteikia galimybę klientui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų vėliau prieinama ir tokią galimybę klientas turėtų tokį laikotarpį, kuris atitinka tos informacijos paskirtį; ir

b) suteikia galimybę saugomą informaciją atgaminti nepakitusią.

63) duomenų teikimo paslaugų teikėjas – PSS, KIJT arba PPTS;

▼M1

64) centrinis vertybinių popierių depozitoriumas arba CVPD – centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

▼B

2.  Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau apibūdinami kai kurie 1 dalyje nustatytų apibrėžčių techniniai aspektai siekiant juos suderinti su rinkos pokyčiais, technologijų pokyčiais ir su patirtimi, įgyta iš elgesio, kuris yra draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, ir užtikrinti vienodą šios direktyvos taikymą.



II

ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKLOS LEIDIMAS IR INVESTICINIŲ ĮMONIŲ VEIKLOS SĄLYGOS



I

SKYRIUS

Veiklos leidimo išdavimo sąlygos ir tvarka

5 straipsnis

Veiklos leidimo reikalavimas

1.  Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad reguliariai ar profesionaliai teikti investicines paslaugas ir (arba) vykdyti investicinę veiklą būtų leidžiama tik iš anksto gavus leidimą, išduotą laikantis šio skyriaus. Tokį leidimą išduoda buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, paskirta vadovaujantis 67 straipsniu.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės suteikia leidimą bet kuriam rinkos operatoriui vykdyti DPS arba OPS veiklą, iš anksto patikrinusios, ar jis atitinka šį skyrių.

3.  Valstybės narės registruoja visas investicines įmones. Registras prieinamas viešai, ir jame pateikiama informacija apie investicinės įmonės paslaugas ar veiklą, kurioms išduotas leidimas. Jis reguliariai atnaujinamas. Apie kiekvieną leidimą pranešama EVPRI.

EVPRI sudaro visų Sąjungos investicinių įmonių sąrašą. Tame sąraše pateikiama informacija apie paslaugas ar veiklą, kurią vykdyti kiekvienai investicinei įmonei išduotas leidimas, ir jis nuolat atnaujinamas. EVPRI skelbia tą sąrašą interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

Jei kompetentinga institucija panaikina veiklos leidimą pagal 8 straipsnio b, c ir d punktus, informacija apie tokį panaikinimą sąraše skelbiama penkerius metus.

4.  Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad:

a) kiekviena juridinio asmens statusą turinti investicinė įmonė turėtų savo pagrindinę buveinę toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos registruota buveinė;

b) kiekviena juridinio asmens statuso neturinti investicinė įmonė arba kiekviena investicinė įmonė, turinti juridinio asmens statusą, tačiau neturinti registruotos buveinės, turėtų savo pagrindinę buveinę toje valstybėje narėje, kurioje ji faktiškai vykdo savo veiklą.

6 straipsnis

Veiklos leidimo taikymo sritis

1.  Buveinės valstybė narė užtikrina, kad leidime būtų nurodytos tos investicinės paslaugos ar veikla, kurias investicinei įmonei leista teikti ar vykdyti. Leidimas gali apimti vieną ar daugiau papildomų paslaugų, nustatytų I priedo B skirsnyje. Leidimo negalima suteikti vien papildomoms paslaugoms teikti.

2.  Siekdama praplėsti savo veiklą ir teikti papildomas investicines paslaugas ar užsiimti tokia veikla arba teikti papildomas paslaugas, nenumatytas pradiniame leidime, investicinė įmonė pateikia prašymą praplėsti jai išduoto leidimo taikymo sritį.

3.  Veiklos leidimas galioja visoje Sąjungoje ir leidžia investicinei įmonei Sąjungoje teikti paslaugas ar vykdyti veiklą, kurias jai buvo leista teikti ar vykdyti, pasinaudojant įsisteigimo teise, įskaitant teisę steigti filialą, arba teise laisvai teikti paslaugas.

7 straipsnis

Veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarka

1.  Kompetentinga institucija neišduoda leidimo tol, kol visiškai neįsitikina, kad pareiškėjas atitinka visus pagal šią direktyvą priimtose nuostatose nustatytus reikalavimus.

2.  Investicinė įmonė pateikia visą informaciją, įskaitant veiklos programą, kurioje, inter alia, nustatomos numatytos veiklos rūšys ir organizacinė struktūra, leidžianti kompetentingai institucijai įsitikinti, kad investicinė įmonė pradinio leidimo išdavimo metu ėmėsi visų būtinų priemonių, siekdama įvykdyti pagal šį skyrių nustatytas pareigas.

3.  Pareiškėjui per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo dienos pranešama, ar leidimas išduodamas, ar ne.

4.  EVPRI parengia techninius reguliavimo standartus, kuriuose nustatoma:

a) pagal šio straipsnio 2 dalį kompetentingoms institucijoms privaloma teikti informacija, įskaitant veiklos programą;

b) reikalavimai, taikomi investicinių įmonių valdymui pagal 9 straipsnio 6 dalį, ir informacija, kuri turi būti įtraukiama į pranešimus pagal 9 straipsnio 5 dalį;

c) reikalavimai, taikomi kontrolinį akcijų paketą turintiems akcininkams ir nariams, taip pat kliūtys, kurios gali trukdyti kompetentingai institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas pagal 10 straipsnio 1 ir 2 dalis.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

5.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi rengiant šio straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 5 dalyje numatytus pranešimus ar teikiant informaciją, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

8 straipsnis

Veiklos leidimų panaikinimas

Investicinei įmonei išduotą veiklos leidimą kompetentinga institucija gali panaikinti tada, kai tokia investicinė įmonė:

a) per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo leidimu, aiškiai atsisako leidimo arba ilgiau kaip šešis mėnesius neteikia jokių investicinių paslaugų arba nevykdo jokios investicinės veiklos, nebent susijusi valstybė narė būtų numačiusi, kad tokiu atveju leidimas netenka galios;

b) veiklos leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c) nebeatitinka sąlygų, pagal kurias buvo gautas leidimas, kaip antai neatitinka Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų sąlygų;

d) rimtai ir sistemingai pažeidinėjo pagal šią direktyvą ar Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 priimtas nuostatas, reglamentuojančias investicinių įmonių veiklos sąlygas;

e) patenka į nacionalinėje teisėje numatyto veiklos leidimo panaikinimo taikymo sritį tais atvejais, kurie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.

Apie kiekvieną veiklos leidimo panaikinimo atvejį pranešama EVPRI.

9 straipsnis

Valdymo organas

1.  Veiklos leidimą pagal 5 straipsnį išduodančios kompetentingos institucijos užtikrina, kad investicinės įmonės ir jų valdymo organai atitiktų Direktyvos 2013/36/ES 88 ir 91 straipsnius.

EVPRI ir Europos priežiūros institucija EBI kartu priima gaires dėl Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio 12 dalyje išvardytų elementų.

2.  Išduodamos leidimą pagal 5 straipsnį, kompetentingos institucijos gali valdymo organo nariams suteikti leidimą eiti vienomis papildomomis nevykdomojo direktoriaus pareigomis daugiau, nei leidžiama pagal Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio 3 dalį. Kompetentingos institucijos reguliariai informuoja EVPRI apie tokius leidimus.

EBI ir EVPRI koordinuoja tai, kaip renkama su investicinėmis įmonėmis susijusi informacija, teikiama pagal šios dalies pirmą pastraipą ir Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio 6 dalį.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės valdymo organas taip, kad būtų skatinamas rinkos vientisumas ir paisoma klientų interesų, apibrėžtų valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas ir rizikos ribojimu pagrįstas investicinės įmonės valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą investicinėje įmonėje ir interesų konfliktų prevenciją, prižiūrėtų tų priemonių įgyvendinimą ir būtų už tai atskaitingas.

Nedarant poveikio Direktyvos 2013/36/ES 88 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, tos priemonės taip pat užtikrina, kad valdymo organas apibrėžtų, tvirtintų ir prižiūrėtų:

a) įmonės investicinių paslaugų teikimo, veiklos ir papildomų paslaugų teikimo organizavimą, įskaitant gebėjimus, žinias ir kompetenciją, kurių reikalaujama iš darbuotojų, išteklius, paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo procedūras bei tvarką, atsižvelgdamas į įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei į visus reikalavimus, kuriuos įmonė turi atitikti;

b) politiką, susijusią su įmonės siūlomomis ar teikiamomis paslaugomis, produktais ir vykdoma veikla, atsižvelgiant į įmonei priimtinos rizikos lygį ir į įmonės klientų, kuriems šios paslaugos ar produktai bus siūlomi ar teikiami, ypatybes ir poreikius, įskaitant prireikus atitinkamų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procedūrų vykdymą;

c) paslaugas klientams teikiančių darbuotojų atlyginimo politiką, kuria siekiama skatinti atsakingą verslą, sąžiningą elgesį su klientais ir vengti interesų konflikto santykiuose su klientais.

Valdymo organas stebi ir periodiškai vertina investicinės įmonės investicinių paslaugų ir veiklos bei papildomų paslaugų teikimo strateginių tikslų tinkamumą ir įgyvendinimą, investicinės įmonės valdymo priemonių veiksmingumą ir politikos, susijusios su paslaugų teikimu klientams, tinkamumą, ir imasi tinkamų veiksmų trūkumams šalinti.

Valdymo organo nariai turi turėti tinkamą prieigą prie informacijos ir dokumentų, kurių reikia valdymo sprendimų priėmimui prižiūrėti ir stebėti.

4.  Kompetentinga institucija nesuteikia veiklos leidimo, jeigu neįsitikina, kad investicinės įmonės valdymo organo nariai turi pakankamai gerą reputaciją, pakankamai žinių, gebėjimų ir patirties ir gali skirti pakankamai laiko savo funkcijoms investicinėje įmonėje atlikti, arba jeigu yra objektyvių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad įmonės valdymo organas gali kelti pavojų veiksmingam, patikimam ir rizikos ribojimu pagrįstam įmonės valdymui, neskiriant deramo dėmesio klientų interesams ir kelti pavojų rinkos vientisumui.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė praneštų kompetentingai institucijai apie visus savo valdymo organo narius ir apie bet kokius valdymo organo narių pasikeitimus ir kartu pateiktų visą informaciją, reikalingą siekiant įvertinti, ar įmonė atitinka 1, 2 ir 3 dalių nuostatas.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad paraišką teikiančios investicinės įmonės verslui veiksmingai vadovautų bent du asmenys, atitinkantys 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali suteikti leidimą investicinėms įmonėms, kurios yra fiziniai asmenys, arba investicinėms įmonėms, kurios yra vieno fizinio asmens valdomi juridiniai asmenys, laikantis jų steigimo taisyklių ir nacionalinės teisės. Nepaisant to, valstybės narės reikalauja, kad:

a) būtų imtasi alternatyvių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tokių investicinių firmų patikimas ir rizikos ribojimu pagrįstas valdymas, deramas dėmesys klientų interesams ir rinkos vientisumas;

b) atitinkami fiziniai asmenys būtų pakankamai geros reputacijos, turėtų pakankamai žinių, gebėjimų ir patirties ir skirtų pakankamai laiko atlikti savo pareigoms.

10 straipsnis

Kontrolinį akcijų paketą turintys akcininkai ir nariai

1.  Kompetentingos institucijos neišduoda investicinei įmonei leidimo teikti investicinių paslaugų ar vykdyti investicinės veiklos iki tol, kol negauna informacijos apie akcininkų arba narių, kurie gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai turi kontrolinius akcijų paketus, tapatybę ir apie tų paketų dydžius.

Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimą, jeigu, atsižvelgdamos į poreikį užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimu pagrįstą investicinės įmonės valdymą, jos neįsitikina, kad kontrolinį akcijų paketą turintys akcininkai ar nariai atitinka reikalavimus.

Kai investicinė įmonė ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys susiję glaudžiais ryšiais, kompetentinga institucija išduoda leidimą tik tuo atveju, kai tokie ryšiai jai netrukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų.

2.  Kompetentinga institucija neišduoda leidimo, jeigu trečiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys vieną ar daugiau fizinių ar juridinių asmenis, su kuriais įmonė susijusi glaudžiais ryšiais, arba sunkumai, atsirandantys juos įgyvendinant, jai trukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentinga institucija imtųsi atitinkamų priemonių susidariusiai padėčiai pakeisti, jei tikėtina, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti asmenys darys neigiamą įtaką patikimam ir rizikos ribojimu pagrįstam investicinės įmonės valdymui.

Tokios priemonės gali apimti prašymus dėl teismo nutarčių arba sankcijų taikymo direktoriams ir už valdymą atsakingiems asmenims arba naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia konkrečių akcininkų ar narių turimos akcijos, sustabdymą.

11 straipsnis

Pranešimas apie siūlomus įsigijimus

1.  Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys tokie asmenys (toliau – siūlomas įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti kontrolinį investicinės įmonės akcijų paketą arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti tokį kontrolinį investicinės įmonės akcijų paketą tiek, kad jų turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų ar viršytų 20, 30 ar 50 %, arba tiek, kad investicinė įmonė taptų jų patronuojamąja įmone (toliau – siūlomas įsigijimas), visų pirma raštu apie tai praneštų investicinei įmonei, kurios kontrolinį akcijų paketą jie ketina įsigyti ar padidinti, prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, nurodydami planuojamo akcijų paketo dydį ir pateikdami 13 straipsnio 4 dalyje nurodytą svarbią informaciją.

Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti kontrolinį investicinės įmonės akcijų paketą, pirmiausia apie tai raštu praneštų kompetentingoms institucijoms, nurodydamas planuojamo perleisti akcijų paketo dydį. Toks asmuo taip pat informuoja kompetentingas institucijas, jeigu jis nusprendė sumažinti savo kontrolinį akcijų paketą tiek, kad jo turima balsavimo teisių ar kapitalo dalis sudarytų mažiau kaip 20, 30 ar 50 %, arba tiek, kad investicinė įmonė nustotų buvusi jo patronuojamąja įmone.

Valstybėms narėms nereikia taikyti 30 % ribinės vertės, kai pagal Direktyvos 2004/109/EB 9 straipsnio 3 dalies a punktą jos taiko vieno trečdalio ribinę vertę.

Nustatydamos, ar tenkinami 10 straipsnyje ir šiame straipsnyje nurodyti kontroliniam akcijų paketui taikomi kriterijai, valstybės narės neatsižvelgia į balsavimo teises ar akcijas, kurias investicinės įmonės ar kredito įstaigos gali turėti po to, kai prisiimamas įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansines priemones ir (arba) po finansinių priemonių išplatinimo tvirtai įsipareigojus pirkti, kaip numatyta šios direktyvos I priedo A skirsnio 6 punkte, su sąlyga, kad tomis teisėmis, pirma, nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir, antra, jos perleidžiamos per vienerius metus nuo įsigijimo dienos.

2.  Atitinkamos kompetentingos institucijos visapusiškai konsultuojasi tarpusavyje atlikdamos 13 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą (toliau – vertinimas), jeigu siūlomas įsigyjantis asmuo yra:

a) kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūlomas įsigijimas, leidimą vykdyti veiklą gavusi kredito įstaiga, gyvybės draudimo įmonė, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, investicinė įmonė arba KIPVPS valdymo įmonė;

b) kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūlomas įsigijimas, leidimą vykdyti veiklą gavusios kredito įstaigos, gyvybės draudimo įmonės, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, investicinės įmonės ar KIPVPS valdymo įmonės patronuojančioji įmonė; arba

c) kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūlomas įsigijimas, leidimą vykdyti veiklą gavusią kredito įstaigą, gyvybės draudimo įmonę, draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, investicinę įmonę ar KIPVPS valdymo įmonę kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo.

Kompetentingos institucijos, nepagrįstai nedelsdamos, teikia viena kitai bet kokią informaciją, kuri yra būtina ar svarbi vertinimui atlikti. Tuo klausimu kompetentingos institucijos paprašytos pateikia viena kitai visą svarbią informaciją ir savo iniciatyva suteikia visą būtiną informaciją. Kompetentingos institucijos, išdavusios leidimą investicinei įmonei, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, sprendime nurodomos visos siūlomą įsigyjantį asmenį prižiūrinčios kompetentingos institucijos pareikštos nuomonės ar išlygos.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad jei investicinė įmonė, sužinojusi apie kiekvieną savo kapitalo akcijų įsigijimą ar pardavimą, po kurio turimų akcijų kiekis viršija 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas ribas arba jų nebepasiekia, apie tai nedelsdama praneštų kompetentingai institucijai.

Bent kartą per metus investicinės įmonės kompetentingą instituciją informuoja apie kontrolinį akcijų paketus turinčių akcininkus ir nurodo narių pavardes ir tokių akcijų paketų dydžius, remdamosi informacija, gaunama, pavyzdžiui per metinius visuotinius akcininkų ir narių susirinkimus arba vykdant reikalavimus, taikomus bendrovėms, kurių perleidžiamais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos asmenims, nesilaikantiems pareigos iš anksto pateikti informaciją apie kontrolinio akcijų paketo įsigijimą arba padidėjimą, taikytų priemones, panašias į nurodytąsias 10 straipsnio 3 dalyje. Jeigu akcijų įsigyjama nepaisant kompetentingų institucijų prieštaravimo, valstybės narės, neatsižvelgiant į visas kitas taikytinas sankcijas, numato naudojimosi atitinkamomis balsavimo teisėmis sustabdymą, balsų pripažinimą negaliojančiais arba galimybę juos panaikinti.

12 straipsnis

Vertinimo laikotarpis

1.  Kompetentingos institucijos, gavusios pagal 11 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą reikalaujamą pranešimą, taip pat jei vėliau gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, skubiai ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas siūlomam įsigyjančiam asmeniui patvirtina raštu jų gavimą.

Kompetentingos institucijos atlieka vertinimą per ne ilgesnį kaip šešiasdešimties darbo dienų laikotarpį nuo pranešimo ir visų dokumentų, kuriuos valstybė narė reikalauja pateikti kartu su pranešimu remiantis 13 straipsnio 4 dalyje nurodytu sąrašu, gavimo rašytinio patvirtinimo (toliau – vertinimo laikotarpis).

Patvirtindamos pranešimo gavimą, kompetentingos institucijos praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

2.  Vertinimo laikotarpiu kompetentingos institucijos prireikus, bet ne vėliau kaip 50–ą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti pateikti papildomos, vertinimui užbaigti reikalingos informacijos. Toks prašymas pateikiamas raštu nurodant, kokios papildomos informacijos reikia.

Vertinimo laikotarpis sustabdomas laikotarpiui nuo tos dienos, kurią kompetentingos institucijos pateikia prašymą pateikti informaciją, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas siūlomo įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Kompetentingos institucijos savo nuožiūra gali papildomai prašyti pateikti išsamesnės informacijos ar ją patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpis nebegali būti stabdomas.

3.  Kompetentingos institucijos gali pratęsti 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą sustabdymo laikotarpį iki ne daugiau kaip 30 darbo dienų, jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra:

a) fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra įsisteigęs arba kurio veikla yra reglamentuojama ne Sąjungoje;

b) fizinis arba juridinis asmuo, kuriam netaikoma priežiūra pagal šią direktyvą arba direktyvas 2009/65/EB, 2009/138/EB ar 2013/36/ES.

4.  Jei užbaigusios vertinimą kompetentingos institucijos nusprendžia prieštarauti siūlomam įsigijimui, jos per dvi darbo dienas ir neviršydamos vertinimo laikotarpio raštu apie tai praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui, nurodydamos to sprendimo motyvus. Atsižvelgiant į nacionalinę teisę, siūlomo įsigyjančio asmens prašymu atitinkamas sprendimo motyvų pareiškimas gali būti pateikiamas visuomenei susipažinti. Tai nedraudžia valstybei narei leisti kompetentingai institucijai atskleisti tokią informaciją nesant siūlomo įsigyjančio asmens prašymo.

5.  Jei kompetentingos institucijos per vertinimo laikotarpį raštu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui, siūlomas įsigijimas laikomas patvirtintu.

6.  Kompetentingos institucijos gali nustatyti ilgiausią terminą siūlomam įsigijimui įvykdyti ir prireikus jį pratęsti.

7.  Valstybės narės negali taikyti griežtesnių, nei šioje direktyvoje nustatyti, reikalavimų dėl pranešimo kompetentingoms institucijoms apie tiesioginį arba netiesioginį balsavimo teisių arba kapitalo įsigijimą ir dėl kompetentingų institucijų suteikiamo patvirtinimo.

8.  Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatomas 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas išsamus informacijos, kurią siūlomi įsigyjantys asmenys turi pateikti pranešime, sąrašas, projektus.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

9.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamų kompetentingų institucijų konsultavimosi tvarkos standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

13 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertindamos 11 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kompetentingos institucijos, siekdamos užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimu pagrįstą investicinės įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą ir atsižvelgdamos į tikėtiną siūlomo įsigyjančio asmens įtaką investicinei įmonei, vertina siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

a) siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją;

b) bet kokio asmens, kuris vadovaus investicinės įmonės verslui po siūlomo įsigijimo, reputaciją ir patirtį;

c) siūlomo įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač investicinėje įmonėje, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšies atžvilgiu;

d) tai, ar investicinė įmonė galės nuolat laikytis rizikos ribojimo reikalavimų, grindžiamų šia direktyva ir atitinkamais atvejais kitomis direktyvomis, visų pirma direktyvomis 2002/87/EB ir 2013/36/ES, ypač tai, ar grupės, kurios dalimi ji taps, struktūra sudaro sąlygas vykdyti veiksmingą priežiūrą, kompetentingoms institucijoms veiksmingai keistis informacija ir nustatyti, kaip paskirstomos kompetentingų institucijų pareigos;

e) tai, ar yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad su siūlomu įsigijimu susijęs vykdomas ar įvykdytas arba bandomas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnyje, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti tokią riziką.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 89 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyti kriterijai.

2.  Kompetentingos institucijos gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui tik jeigu tam yra pagrįstų priežasčių remiantis 1 dalyje nustatytais kriterijais arba jei siūlomo įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami.

3.  Valstybės narės nenustato jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti akcijų paketo dydžio ir neleidžia savo kompetentingoms institucijoms nagrinėti siūlomo įsigijimo rinkos ekonominių poreikių požiūriu.

4.  Valstybės narės viešai paskelbia sąrašą, kuriame nurodo informaciją, būtiną vertinimui atlikti ir kuri turi būti pateikiama kompetentingoms institucijoms teikiant 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. Reikalaujama informacija turi būti proporcinga ir atitikti siūlomo įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo pobūdį. Valstybės narės nereikalauja pateikti informacijos, kuri nėra svarbi rizikos ribojimu pagrįstam vertinimui atlikti.

5.  Neatsižvelgiant į 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, kai kompetentingai institucijai pranešama apie du ar daugiau pasiūlymų įsigyti ar padidinti kontrolinius akcijų paketus toje pačioje investicinėje įmonėje, kompetentinga institucija užtikrina, kad siūlomi įsigyjantys asmenys nebūtų diskriminuojami.

14 straipsnis

Priklausymas patvirtintai investuotojų kompensavimo sistemai

Išduodama veiklos leidimą, kompetentinga institucija patikrina, kad subjektas, siekiantis gauti investicinės įmonės veiklos leidimą, vykdo pareigas pagal Direktyvą 97/9/EB.

Pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga įvykdoma struktūrizuotų indėlių atveju, kai juos teikia kredito įstaiga, priklausanti indėlių garantijų sistemai, pripažįstamai pagal Direktyvą 2014/49/ES.

15 straipsnis

Pradinis kapitalas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos neišduotų veiklos leidimo tol, kol investicinė įmonė neturės pakankamo dydžio pradinio kapitalo, laikantis Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų ir atsižvelgiant į aptariamos investicinės paslaugos ar veiklos pobūdį.

16 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad investicinė įmonė atitiktų šio straipsnio 2–10 dalyse ir 17 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus.

2.  Investicinė įmonė nustato tinkamą politiką ir procedūras, kurių pakanka užtikrina, jog įmonė, įskaitant jos vadovus, darbuotojus ir priklausomus agentus, vykdytų savo pareigas pagal šią direktyvą ir atitinkamų taisyklių, reglamentuojančių tokių asmenų sudaromus asmeninius sandorius.

3.  Investicinė įmonė naudoja ir efektyviai vykdo organizacines ir administracines priemones, siekdama imtis visų pagrįstų veiksmų, skirtų išvengti interesų konfliktų, kaip apibrėžta 23 straipsnyje, turinčių neigiamą poveikį klientų interesams.

Investicinė įmonė, kurianti finansines priemones, kurios bus parduodamos klientams, palieka galioti, taiko ir peržiūri kiekvienos finansinės priemonės ir svarbių esamos finansinės priemonės korekcijų patvirtinimo procesą prieš ja prekiaujant ar ją platinant klientams.

Taikant produkto patvirtinimo procesą nurodoma nustatyta iš atitinkamos kiekvienos finansinės priemonės klientų kategorijos išskirta galutinių klientų tikslinė rinka ir užtikrinama, kad būtų įvertinta visų rūšių rizika, būdinga tokiai nustatytai tikslinei rinkai, ir kad numatyta platinimo strategija atitiktų nustatytą tikslinę rinką.

Investicinė įmonė taip pat reguliariai peržiūri jos siūlomas ar parduodamas finansines priemones, atsižvelgdama į visus įvykius, kurie gali iš esmės paveikti galimą riziką nustatytai tikslinei rinkai, kad įvertintų bent tai, ar finansinė priemonė vis dar atitinka nustatytos tikslinės rinkos poreikius ir ar numatyta platinimo strategija tebėra tinkama.

Finansines priemones kurianti investicinė įmonė visiems platintojams suteikia visą atitinkamą informaciją apie finansinę priemonę ir produkto patvirtinimo procesą, įskaitant nustatytą tikslinę finansinės priemonės rinką.

Kai investicinė įmonė siūlo ar rekomenduoja finansinę priemonę, kurios nesukūrė, ji taiko tinkamas priemones, kad gautų penktoje pastraipoje nurodytą informaciją ir suprastų kiekvienos finansinės priemonės ypatybes ir numatytą tikslinę rinką.

Šioje dalyje nurodyta politika, procesais ir priemonėmis nedaromas poveikis jokiems kitiems reikalavimams pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, įskaitant reikalavimus, susijusius su informacijos atskleidimu, tinkamumu ar priimtinumu, interesų konfliktų nustatymu ir valdymu bei paskatomis.

4.  Investicinė įmonė imasi visų pagrįstų priemonių, siekdama užtikrinti investicinių paslaugų ir veiklos tęstinumą bei reguliarumą. Tuo tikslu investicinė įmonė naudoja atitinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir procedūras.

5.  Patikėdama trečiajai šaliai atlikti veiklos funkcijas, ypač svarbias teikiant klientams nuolatines ir tinkamos kokybės paslaugas ar vykdant nuolatinę ir tinkamos kokybės investicinę veiklą, investicinė įmonė turi užtikrinti, kad trečioji šalis imtųsi pagrįstų veiksmų, siekdama išvengti papildomos veiklos rizikos. Svarbių veiklos funkcijų patikėjimas trečiajai šaliai negali būti vykdomas taip, kad iš esmės pakenktų vidaus kontrolės kokybei ir priežiūros funkciją vykdančio subjekto galimybėms prižiūrėti, kaip įmonė vykdo visas savo pareigas.

Investicinė įmonė taiko patikimas administracines ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus, efektyvias rizikos įvertinimo procedūras ir efektyvias informacijos tvarkymo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.

Nedarant poveikio kompetentingų institucijų galimybei reikalauti prieigos prie perduodamos informacijos pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 investicinė įmonė taiko esamus patikimus apsaugos mechanizmus, kad užtikrintų informacijos perdavimo priemonių saugumą ir atpažintį, kuo labiau sumažintų duomenų iškraipymo ir neteisėtos prieigos riziką ir išvengtų informacijos nutekėjimo, visuomet išlaikant duomenų konfidencialumą.

6.  Investicinė įmonė imasi priemonių, kad išsaugotų įrašus apie visas savo teiktas paslaugas, vykdytą veiklą ir jos sudarytus sandorius, suteikdama kompetentingai institucijai pakankamai galimybių vykdyti savo priežiūros užduotis ir imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Direktyvą 2014/57/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, visų pirma įsitikinti, kad investicinė įmonė įvykdė visas pareigas, įskaitant pareigas esamiems arba potencialiems klientams ir pareigas, susijusias su rinkos vientisumu.

7.  Įrašai apima įrašytus telefoninius pokalbius arba elektroninius pranešimus, susijusius bent su sandoriais, sudarytais vykdant veiklą savo sąskaita, ir teikiamomis klientų pavedimų paslaugomis, susijusiomis su klientų pavedimų priėmimu, perdavimu ir vykdymu.

Tokie telefoniniai pokalbiai ir elektroniniai pranešimai taip pat apima telefoninius pokalbius ir elektroninius pranešimus, kuriais siekiama, kad būtų sudaryti sandoriai, vykdomi vykdant veiklą savo sąskaita, ar būtų suteiktos klientų pavedimų paslaugos, susijusios su klientų pavedimų priėmimu, perdavimu ir vykdymu, net jei po tų pokalbių ar pranešimų tokie sandoriai nesudaromi ar nesuteikiamos klientų pavedimų paslaugos.

Tais tikslais investicinė įmonė imasi visų pagrįstų veiksmų, kad būtų saugomi atitinkamų telefoninių pokalbių ir elektroninių pranešimų, įrašytų, išsiųstų arba gautų naudojantis įranga, kurią investicinė įmonė suteikė darbuotojui ar sandorio šaliai arba kurią investicinė įmonė darbuotoją ar sandorio šalį priėmė arba leido naudoti, įrašai.

Investicinės įmonės naujiems ir esamiems klientams praneša, kad bus įrašomi investicinių įmonių ir jų klientų telefoniniai pokalbiai ar elektroniniai pranešimai, dėl kurių sudaromi arba gali būti sudaromi sandoriai.

Toks pranešimas gali būti pateiktas vieną kartą, prieš pradedant teikti investicines paslaugas naujiems ir esamiems klientams.

Investicinė įmonė neteikia investicinių paslaugų telefonu tiems klientams, kuriems iš anksto nebuvo pranešta apie jų telefoninių pokalbių ar elektroninių pranešimų įrašymą, ir telefonu nevykdo investicinės veiklos, kai tokios investicinės paslaugos ir veikla yra susijusios su klientų pavedimų priėmimu, perdavimu ir vykdymu.

Klientai pavedimus gali pateikti kitais kanalais, tačiau tokie pranešimai turi būti pateikiami patvariojoje laikmenoje, kaip antai laiškais, faksogramomis ar elektroniniais laiškais, per susitikimus parengtais klientų pavedimų dokumentais. Visų pirma atitinkamų pokalbių per susitikimus su klientu turinys gali būti įrašomas protokoluose arba užrašuose. Tokie pavedimai laikomi lygiaverčiais telefonu gautiems pavedimams.

Investicinė įmonė imasi visų pagrįstų veiksmų, kad darbuotojas ar sandorio šalis, naudodami privačią įrangą, neįrašinėtų, nesiųstų ar negautų atitinkamų telefono pokalbių ir elektroninių pranešimų, kurių investicinė įmonė negalėtų įrašyti ar kopijuoti.

Pagal šią dalį įrašai pateikiami atitinkamiems klientams paprašius ir saugomi penkerius metus, o jei taip paprašo kompetentinga institucija – iki septynerių metų.

8.  Saugodama klientams priklausančias finansines priemones, investicinė įmonė imasi atitinkamų priemonių, kad apsaugotų klientų nuosavybės teises, ypač investicinės įmonės nemokumo atveju, ir neleistų naudoti kliento finansinių priemonių, kai ji veikia savo sąskaita, nebent klientas tam aiškiai pritartų.

9.  Saugodama klientams priklausančias lėšas, investicinė įmonė imasi atitinkamų priemonių, kad apsaugotų klientų teises ir, išskyrus kredito įstaigas, neleidžia naudoti klientų lėšų, kai ji veikia savo sąskaita.

10.  Investicinė įmonė nesudaro su mažmeniniais klientais susitarimų dėl finansinio įkaito, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė, kurių tikslas – apdrausti ar kitaip užtikrinti esamus ar būsimus, faktinius arba galimus ar numatomus kliento įsipareigojimus.

11.  Investicinių įmonių filialų sandoriams valstybės narės, kurioje yra filialas, kompetentinga institucija vykdo 6 ir 7 dalyse nustatytas pareigas, nedarydama poveikio investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos galimybei tiesiogiai prieiti prie tų įrašų.

Be 8, 9 ir 10 dalių ir atitinkamų 12 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų nuostatų, išimtinėmis aplinkybėmis valstybės narės gali nustatyti investicinėms įmonėms papildomus reikalavimus, susijusius su klientų turto apsauga. Tokie reikalavimai turi būti objektyviai pagrįsti ir proporcingi, kad investicinėms įmonėms apsaugant klientų turtą ir klientų lėšas būtų atsižvelgiama į specifinę riziką, susijusią su investuotojų apsauga ar rinkos vientisumu, kuri yra ypatingai svarbi tos valstybės narės rinkos struktūros aplinkybėmis.

Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos Komisijai praneša apie visus reikalavimus, kuriuos jos ketina nustatyti vadovaudamosi šia dalimi ir likus mažiausiai dviem mėnesiams iki numatytos tų reikalavimų įsigaliojimo dienos. Pranešime pateikiamas tokių reikalavimų pagrindimas. Jokie tokie papildomi reikalavimai neturi riboti investicinių įmonių teisių pagal 34 ir 35 straipsnius ir daryti kitokio poveikio toms teisėms.

Per du mėnesius nuo trečioje pastraipoje nurodyto pranešimo dienos Komisija pateikia nuomonę apie papildomų reikalavimų proporcingumą ir pagrįstumą.

Valstybės narės gali toliau taikyti papildomus reikalavimus su sąlyga, kad apie juos yra pranešusios Komisijai pagal Direktyvos 2006/73/EB 4 straipsnį prieš 2014 m. liepos 2 d. ir jeigu įvykdytos tame straipsnyje nustatytos sąlygos.

Komisija valstybėms narėms praneša apie papildomus reikalavimus, nustatytus vadovaujantis šia dalimi, ir juos viešai paskelbia interneto svetainėje.

12.  Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais išsamiai nustatomi konkretūs šio straipsnio 2–10 dalyse nurodyti organizaciniai reikalavimai, taikomi investicinėms įmonėms ir trečiųjų valstybių įmonių filialams, kuriems išduoti leidimai pagal 41 straipsnį ir kurie teikia įvairias investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą, teikia papildomas paslaugas arba įvairiai derina šias veiklas.

17 straipsnis

Algoritminė prekyba

1.  Algoritmine prekyba užsiimanti investicinė įmonė taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, kurios yra tinkamos jos vykdomos veiklos atžvilgiu, siekdama užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios ir pakankamai pajėgios, kad joms būtų taikomi atitinkami prekybos apribojimai ir jog būtų išvengta klaidingų pavedimų siuntimo ar kitokių sistemos klaidų, galinčių rinkoje sukelti arba padidinti sąmyšį. Be to, tokia įmonė taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, siekdama užtikrinti, kad prekybos sistemos nebūtų naudojamos tokiems tikslams, kurie prieštarauja Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatoms arba prekybos vietos, su kuria ji yra susijusi, taisyklėms. Investicinė įmonė taiko veiksmingas verslo tęstinumo priemones, kad būtų šalinami visi jos prekybos sistemų trikdžiai, ir užtikrina, kad jos sistemos būtų visapusiškai išbandytos ir tinkamai prižiūrimos, kad atitiktų šioje dalyje nustatytus reikalavimus.

2.  Algoritmine prekyba valstybėje narėje užsiimanti investicinė įmonė apie tai praneša savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir apie prekybos vietą, kurioje investicinė įmonė užsiima algoritmine prekyba kaip prekybos vietos narė ar dalyvė.

Investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti, kad investicinė įmonė reguliariai ar ad hoc tvarka pateiktų taikomų algoritminės prekybos strategijų pobūdžio aprašą, informaciją apie sistemai taikomus prekybos kriterijus ar apribojimus, pagrindinius reikalavimus, kurių laikomasi, ir taikomas rizikos kontrolės priemones, kuriomis siekiama užtikrinti 1 dalyje nustatytų sąlygų laikymąsi, taip pat informaciją apie atliktus jos sistemų bandymus. Investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali bet kuriuo metu paprašyti investicinės įmonės suteikti papildomos informacijos apie jos algoritminę prekybą ir tos prekybos sistemas.

Gavusi prekybos vietos, kurioje investicinė įmonė kaip prekybos vietos narė ar dalyvė užsiima algoritmine prekyba, kompetentingos institucijos prašymą, investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, nepagrįstai nedelsdama, perduoda antroje pastraipoje nurodytą informaciją, gautą iš investicinės įmonės kaip prekybos vietos narės ar dalyvės, užsiimančios algoritmine prekyba.

Investicinė įmonė imasi priemonių, kad išsaugotų su šioje dalyje nurodytais klausimais susijusius įrašus, ir užtikrina, kad tie įrašai būtų pakankami, jog kompetentinga institucija galėtų prižiūrėti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų.

Didelio dažnio algoritminės prekybos metodą naudojanti investicinė įmonė saugo visų savo pateiktų pavedimų tikslius, laiko sekos formato įrašus patvirtinta forma, įskaitant panaikintus pavedimus, įvykdytus pavedimus ir kotiruotes prekybos vietose, ir pateikia juos kompetentingai institucijai, jai to paprašius.

3.  Laikydamasi rinkos formavimo strategijos, algoritmine prekyba užsiimanti investicinė įmonė, atsižvelgiant į konkrečios rinkos likvidumą, mastą ir pobūdį bei priemonės, kuria prekiaujama, ypatybes:

a) nepertraukiamai šį rinkos formavimą vykdo konkrečiai nurodytą prekybos vietos prekybos valandų dalį, išskyrus išimtines aplinkybes, kad prekybos vietai būtų reguliariai ir nuspėjamai užtikrinamas likvidumas,

b) sudaro privalomą rašytinį susitarimą su prekybos vieta, kuriuo nustatomos bent tos investicinės įmonės pareigos, kurios susijusios su pareigomis pagal a punktą; ir

c) taiko veiksmingas sistemas ir kontrolę, siekdama užtikrinti, kad bet kuriuo metu galėtų įvykdyti pareigas pagal b punkte nurodytą susitarimą.

4.  Šio straipsnį ir šios direktyvos 48 straipsnio tikslais, algoritmine prekyba užsiimanti investicinė įmonė laikoma vykdančia rinkos formavimo strategiją, kai jai būnant vienos ar daugiau prekybos vietų nare ar dalyve, jos strategija, veikiant savo sąskaita, apima sinchronišką pastovių palyginamo dydžio pasiūlos ir paklausos kursų konkurencingomis kainomis, susijusių su viena ar daugiau finansinių priemonių vienoje ar įvairiose prekybos vietose, skelbimą, tokiu būdu reguliariai ir dažnai užtikrinant visos rinkos likvidumą.

5.  Investicinė įmonė, teikianti tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos, taiko veiksmingą sistemą ir kontrolę, kuriomis užtikrina, kad šia paslauga besinaudojančių klientų tinkamumas būtų tinkamai įvertintas ir prižiūrimas, kad klientai negalėtų pažeisti iš anksto nustatytų atitinkamų prekybos ir kredito apribojimų, kad šia paslauga besinaudojančių klientų vykdoma prekyba būtų tinkamai stebima ir kad tinkama kontrole būtų užkirstas kelias prekybai, kuri gali kelti riziką pačiai investicinei įmonei, rinkoje sukelti ar padidinti sąmyšį arba gali pažeisti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatas ar prekybos vietos taisykles. Tiesioginė elektroninė prieiga be tokios kontrolės yra draudžiama.

Investicinė įmonė, teikianti tiesioginę elektroninę prieigą, atsako už tai, kad šia paslauga besinaudojantys klientai laikytųsi šios direktyvos reikalavimų ir prekybos vietos taisyklių. Investicinė įmonė stebi sandorius, siekdama nustatyti tų taisyklių pažeidimus, tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas ar elgesį, kurie gali būti susiję su piktnaudžiavimu rinka ir apie kuriuos turi būti pranešama kompetentingai institucijai. Investicinė įmonė užtikrina, kad būtų sudarytas privalomas investicinės įmonės ir šia paslauga besinaudojančio kliento rašytinis susitarimas, kuriuo nustatomos pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su paslaugos teikimu, ir kad pagal tą susitarimą investicinė įmonė išliktų atsakinga, kaip nustatyta šioje direktyvoje.

Investicinė įmonė, teikianti tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos, apie tai praneša savo buveinės valstybės narės ir prekybos vietos, kurioje investicinė įmonė atitinkamai teikia tiesioginę elektroninę prieigą, kompetentingoms institucijoms.

Investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti, kad investicinė įmonė reguliariai ar ad hoc tvarka pateiktų pirmoje pastraipoje nurodytų sistemų ir kontrolės aprašą ir įrodymų, kad jos buvo taikomos.

Prekybos vietos, kurios atžvilgiu ta investicinė įmonė teikia tiesioginę elektroninę prieigą, kompetentingos institucijos prašymą, investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, nepagrįstai nedelsdama perduoda ketvirtoje pastraipoje nurodytą informaciją, gautą iš investicinės įmonės.

Investicinė įmonė imasi priemonių, kad išsaugotų su šioje dalyje nurodytais klausimais susijusius įrašus, ir užtikrina, kad tie įrašai būtų pakankami, jog kompetentinga institucija galėtų prižiūrėti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų.

6.  Investicinė įmonė, veikianti kaip kitiems asmenims paslaugas teikianti bendrosios tarpuskaitos narė, taiko veiksmingas sistemas ir kontrolę, kuriomis užtikrina, kad tarpuskaitos paslaugos būtų teikiamos tik tiems asmenims, kurie yra tinkami ir atitinka aiškius kriterijus, ir kad jiems būtų taikomi atitinkami reikalavimai siekiant sumažinti riziką investicinei įmonei ir rinkai. Investicinė įmonė užtikrina, kad būtų sudarytas privalomas investicinės įmonės ir asmens rašytinis susitarimas, kuriuo nustatomos pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su tos paslaugos teikimu.

7.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) išsamią 1–6 dalyse nustatytų organizacinių reikalavimų, taikomų investicinėms įmonėms, teikiančioms įvairias investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą, teikiančioms papildomas paslaugas arba įvairiai derinančioms šias veiklas, tvarką, pagal kurią 5 dalyje nustatytų organizacinių reikalavimų specifikacijose nustatomi konkretūs tiesioginės rinkos prieigos ir suteiktosios prieigos reikalavimai taip, kad būtų užtikrinta, jog suteiktajai prieigai taikoma kontrolė būtų bent lygiavertė kontrolei, taikomai tiesioginei rinkos prieigai;

b) aplinkybes, kuriomis investicinė įmonė privalėtų sudaryti 3 dalies b punkte nurodytą rinkos formavimo susitarimą, ir tokių susitarimų turinį, įskaitant 3 dalyje nurodytą prekybos vietos prekybos valandų dalį;

c) kokios situacijos laikomos 3 dalyje nurodytomis išimtinėmis aplinkybėmis, įskaitant itin didelio kintamumo aplinkybes, politines ir makroekonomines problemas, su sistema ir veikla susijusius klausimus, taip pat aplinkybes, kurios kliudo investicinės įmonės gebėjimui toliau taikyti patikimo rizikos valdymo praktiką, kaip nustatyta 1 dalyje;

d) 2 dalies penktoje pastraipoje nurodytos patvirtintos formos turinį ir formatą, taip pat laikotarpį, kurį investicinė įmonė privalo saugoti tokius įrašus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

18 straipsnis

Prekybos procesas ir sandorių užbaigimas DPS ir OPS

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, vykdantys DPS arba OPS veiklą, ne tik laikytųsi 16 straipsnyje nustatytų organizacinių reikalavimų, bet ir nustatytų skaidrias sąžiningos ir tvarkingos prekybos taisykles ir procedūras bei objektyvius efektyvaus pavedimų vykdymo kriterijus. Jie nustato patikimas tos sistemos techninio valdymo priemones, įskaitant veiksmingas priemones nenumatytiems atvejams, kad būtų pašalinta sistemų trikdžių rizika.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, vykdantys DPS arba OPS veiklą, nustatytų skaidrias taisykles, reglamentuojančias finansinių priemonių, kuriomis galima prekiauti šiose sistemose, nustatymo kriterijus.

Valstybės narės reikalauja, kad kai taikoma, investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, vykdantys DPS arba OPS veiklą, pateiktų viešai prieinamą informaciją ar įrodytų, kad ji prieinama, kuri suteiktų sistemos naudotojams pakankamai galimybių priimti investicinius sprendimus, atsižvelgiant tiek į naudotojų tipus, tiek į parduodamų priemonių rūšis.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, vykdantys DPS arba OPS veiklą, nustatytų, paskelbtų, paliktų galioti ir įgyvendintų objektyviais kriterijais paremtas skaidrias ir nediskriminacines taisykles, reglamentuojančias teisę pasinaudoti jų sistemomis.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, vykdantys DPS arba OPS veiklą, nustatytų priemones, kuriomis galėtų aiškiai nustatyti ir valdyti galimus neigiamus padarinius DPS arba OPS veikimui, nariams ar dalyviams ir naudotojams, kuriuos gali turėti bet koks DPS, OPS, jų savininkų ar investicinių įmonių ar rinkos operatorių, vykdančių DPS arba OPS veiklą, ir patikimo DPS ar OPS veikimo interesų konfliktas.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS arba OPS veiklą vykdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai laikytųsi 48 ir 49 straipsnių ir taikytų visas tam būtinas veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS ir OPS veiklą vykdančios investicinės įmonės ar rinkos operatoriai aiškiai informuotų sistemos narius ar dalyvius apie jų atsakomybę už atsiskaitymą pagal toje sistemoje įvykdytus sandorius. Valstybės narės reikalauja, kad DPS ir OPS veiklą vykdančios investicinės įmonės ar rinkos operatoriai taikytų būtinas priemones, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai įvykdyti atsiskaitymą pagal toje DPS ar OPS sudarytus sandorius.

7.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS ir OPS turėtų bent tris iš esmės aktyvius narius arba naudotojus ir kiekvienas jų turėtų galimybę sąveikauti su visais kitais kainos formavimo srityje.

8.  Kai be emitento sutikimo DPS arba OPS taip pat prekiaujama perleidžiamais vertybiniais popieriais, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentui netaikomas reikalavimas dėl pirminio, nuolatinio ar ad hoc finansinės informacijos, susijusios su ta DPS ar OPS, atskleidimo.

9.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS ir OPS veiklą vykdančios investicinės įmonės ar rinkos operatoriai nedelsdami vykdytų kiekvieną kompetentingos institucijos nurodymą pagal 69 straipsnio 2 dalį sustabdyti ar pašalinti finansinę priemonę iš prekybos.

10.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS arba OPS veiklą vykdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai pateiktų kompetentingai institucijai išsamų DPS arba OPS veikimo aprašą, įskaitant visus ryšius su reguliuojama rinka, DPS, OPS arba sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku, kurie priklauso tai pačiai investicinei įmonei ar rinkos operatoriui, arba jų dalyvavimą tose sistemose, ir jų narių, dalyvių ir (arba) naudotojų sąrašą, nedarant poveikio 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių taikymui. EVPRI paprašius, kompetentingos institucijos jai pateikia tą informaciją. Apie kiekvieną investicinei įmonei arba rinkos operatoriui išduotą leidimą vykdyti DPS arba OPS veiklą pranešama EVPRI. EVPRI sudaro visų Sąjungoje veikiančių DPS ir OPS sąrašą. Į šį sąrašą pagal šios direktyvos 23 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6, 10 ir 26 straipsnius įtraukiama informacija apie DPS arba OPS teikiamas paslaugas ir nurodomas atskiras pranešimuose naudojamas DPS ir OPS identifikacinis kodas. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas. EVPRI skelbia šį sąrašą interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

11.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomas 10 dalyje nurodyto aprašo ir pranešimo turinys ir formatas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

19 straipsnis

Konkretūs DPS keliami reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS veiklą vykdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai ne tik laikytųsi 16 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų, bet ir nustatytų ir įgyvendintų veikti savo nuožiūra neleidžiančias taisykles, taikomas vykdant pavedimus sistemoje.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama DPS prieiga, atitiktų 53 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS veiklą vykdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai nustatytų šias priemones:

a) turėtų tinkamų sistemai kylančios rizikos valdymo priemonių, įgyvendintų tinkamas priemones ir sistemas, kurias taikant galima nustatyti didelės rizikos veiksnius, susijusius su jos veikimu, ir taikytų veiksmingas priemones tų rizikos veiksnių poveikiui mažinti;

b) turėtų veiksmingų priemonių, kuriomis galima užtikrinti veiksmingą ir savalaikį sandorių įvykdymą šiose sistemose; ir

c) leidimo išdavimo metu ir po to nuolat turėtų pakankamai finansinių išteklių, kurie sudarytų sąlygas sklandžiam sistemos veikimui, atsižvelgiant į rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir dydį bei jai kylančios rizikos apimtį ir laipsnį.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad 24, 25 straipsniai, 27 straipsnio 1, 2 ir 4–10 dalys ir 28 straipsnis nebūtų taikomi sandoriams tarp DPS narių ar dalyvių arba tarp DPS ir jos narių ar dalyvių dėl DPS naudojimo, sudarytiems vadovaujantis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojama DPS. Tačiau DPS nariai ar dalyviai vykdo 24, 25, 27 ir 28 straipsniuose numatytas pareigų savo klientams, kai, veikdami klientų naudai, vykdo jų pavedimus pasinaudodami DPS.

5.  Valstybės narės neleidžia DPS veiklą vykdančioms investicinėms įmonėms ar rinkos operatoriams vykdyti klientų pavedimų už savo nuosavas lėšas arba sudaryti jų kaip tarpininkų suderinamų sandorių (angl. matched principal trading).

20 straipsnis

Konkretūs OPS keliami reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad OPS veiklą vykdanti investicinė įmonė ir rinkos operatorius nustatytų priemones, kurios neleistų vykdyti klientų pavedimų OPS už OPS veiklą vykdančios investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus arba bet kokio subjekto, kuris priklauso tai pačiai grupei ar juridiniam asmeniui, kaip ir ta investicinė įmonė ar rinkos operatorius, nuosavas lėšas.

2.  Valstybės narės OPS veiklą vykdančiai investicinei įmonei ar rinkos operatoriui leidžia sudaryti jų kaip tarpininkų suderintus sandorius dėl obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir tam tikrų išvestinių finansinių priemonių, tik tais atvejais, kai klientas yra davęs sutikimą.

OPS veiklą vykdanti investicinė įmonė arba rinkos operatorius nesudaro jų kaip tarpininkų suderintų sandorių, kai vykdo klientų pavedimus OPS dėl išvestinių finansinių priemonių, priskiriamų prie tam tikros išvestinių priemonių klasės, kuriai, kaip paskelbta, pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnį taikoma tarpuskaitos pareiga.

OPS veiklą vykdanti investicinė įmonė arba rinkos operatorius nustato priemones, kuriomis užtikrina, kad būtų laikomasi tarpininko suderinto sandorio apibrėžties, pateiktos 4 straipsnio 1 dalies 38 punkte.

3.  Valstybės narės OPS veiklą vykdančiai investicinei įmonei ar rinkos operatoriui leidžia sudaryti sandorius savo sąskaita, kurie nėra tarpininko suderinti sandoriai, tik dėl valstybės skolos priemonių, kurių rinka nėra likvidi.

4.  Valstybės narės neleidžia, kad tas pats juridinis asmuo vykdytų ir OPS, ir sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko veiklą. OPS neturi tokių sąsajų su sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku, kurios sudarytų sąlygas pavedimams OPS sąveikauti su sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko pavedimais ar kotiruotėmis. OPS neturi tokių sąsajų su kita OPS, kurios sudarytų sąlygas sąveikauti pavedimams skirtingose OPS.

5.  Valstybės narės OPS veiklą vykdančiai investicinei įmonei ar rinkos operatoriui nedraudžia pasamdyti kitos investicinės įmonės, kuri nepriklausomai vykdytų rinkos formavimą dėl tos OPS.

Šio straipsnio tikslais nelaikoma, kad investicinė įmonė nepriklausomai vykdo rinkos formavimą dėl OPS, jei ji yra glaudžiais ryšiais susijusi su atitinkama tos OPS veiklą vykdančia investicine įmone ar rinkos operatoriumi.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad pavedimai OPS būtų vykdomi savo nuožiūra.

OPS veiklą vykdanti investicinė įmonė ar rinkos operatorius veikia savo nuožiūra tik vienu ar abiem šiais atvejais:

a) kai nusprendžia, ar pateikti pavedimą savo OPS, ar jį iš sistemos pašalinti;

b) kai nusprendžia nederinti konkretaus kliento pavedimo su kitais tuo metu sistemose esančiais pavedimais, jeigu tai atitinka konkrečias iš kliento gautas instrukcijas ir 27 straipsnyje nustatytas pareigas.

Sistemos, kurioje kryžminami klientų pavedimai, OPS veiklą vykdanti investicinė įmonė ar rinkos operatorius gali nuspręsti, ar, kada ir kiek iš dviejų arba daugiau pavedimų jis nori suderinti sistemoje. Pagal 1, 2, 4 ir 5 dalis ir nedarant poveikio 3 dalies taikymui, sistemos, kurioje organizuojami pavedimai, susiję su ne nuosavo kapitalo vertybiniais popieriais, atžvilgiu investicinė įmonė ar OPS veiklą vykdantis rinkos operatorius gali sudaryti palankesnes sąlygas klientų deryboms, kad du arba daugiau potencialiai suderinamų prekybinių interesų būtų sujungti viename sandoryje.

Ta pareiga nedaromas poveikis 18 ir 27 straipsniams.

7.  Kompetentinga institucija gali reikalauti investicinei įmonei arba rinkos operatoriui paprašius leidimo vykdyti OPS veiklą arba ad hoc tvarka pateikti išsamų paaiškinimą, kodėl sistema negali veikti kaip reguliuojama rinka, DPS ar sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas neatitinka jų kriterijų, ir išsamų paaiškinimą, kaip bus veikiama savo nuožiūra, visų pirma kokiais atvejais pavedimas iš OPS gali būti pašalintas, taip pat kokiais atvejais ir kaip bus suderinami dviejų ar daugiau klientų pavedimai OPS. Be to, OPS veiklą vykdanti investicinė įmonė ar rinkos operatorius kompetentingai institucijai pateikia informaciją, paaiškinančią, kaip joje sudaromi tarpininko suderinti sandoriai. Kompetentinga institucija stebi investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus vykdomus jų kaip tarpininkų suderintus sandorius, siekdama užtikrinti, kad jie ir toliau atitiktų tokio tarpininkavimo apibrėžtį ir kad dėl tarpininko suderinamų sandorių veiklos nekiltų investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus ir jų klientų interesų konfliktų.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad OPS sudaromiems sandoriams būtų taikomi 24, 25, 27 ir 28 straipsniai.



II

SKYRIUS

Investicinių įmonių veiklos sąlygos



1

skirsnis

Bendrosios nuostatos

21 straipsnis

Reguliari pirminio leidimo sąlygų peržiūra

1.  Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje leidimą gavusi investicinė įmonė nuolat laikytųsi I skyriuje nustatytų pirminio leidimo sąlygų.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos nustatytų atitinkamus metodus, taikomus prižiūrint, kaip investicinės įmonės vykdo pareigą pagal 1 dalį. Jos reikalauja, kad investicinės įmonės praneštų kompetentingoms institucijoms apie bet kokius esminius pirminio leidimo sąlygų pokyčius.

EVPRI gali parengti šioje dalyje nurodytos priežiūros metodų gaires.

22 straipsnis

Bendroji nuolatinės priežiūros pareiga

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos prižiūrėtų investicinių įmonių veiklą, siekdamos įvertinti, ar laikomasi šioje direktyvoje numatytų veiklos sąlygų. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos atitinkamos priemonės, leidžiančios kompetentingoms institucijoms gauti informaciją, būtiną norint įvertinti, kaip investicinės įmonės vykdo tas pareigas.

23 straipsnis

Interesų konfliktai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės imtųsi visų atitinkamų veiksmų, siekdamos nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti arba valdyti interesų konfliktus jose pačiose, įskaitant jų vadovus, darbuotojus ir priklausomus agentus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jomis kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir klientų, arba tarp vieno kliento ir kito kliento, kurie gali kilti teikiant investicines ir papildomas paslaugas ar įvairiai derinant abi šias veiklas, įskaitant konfliktus, kurie atsiranda dėl iš trečiųjų šalių priimtų paskatų arba pačios investicinės įmonės atlyginimų ir kitų paskatų struktūrų.

2.  Kai pagal 16 straipsnio 3 dalį investicinės įmonės klientų interesams neigiamą poveikį turinčių interesų konfliktų prevencijos organizacinės ar administracinės priemonės yra nepakankamos, siekiant patikimai išvengti pavojaus, jog kils žala kliento interesams, prieš imdamasi kliento vardu vykdomos veiklos, investicinė įmonė aiškiai atskleidžia klientui informaciją apie bendrą interesų konfliktų pobūdį ir (arba) priežastis, taip pat apie veiksmus, kurių imtasi tokių rizikos veiksnių poveikiui sumažinti.

3.  2 dalyje nurodytas informacijos atskleidimas:

a) pateikiamas patvariojoje laikmenoje; ir

b) turi būti pakankamai išsamus, atsižvelgiant į kliento pobūdį, kad tas klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl paslaugos, kurią teikiant gali kilti interesų konfliktas.

4.  Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

a) veiksmai, kurių, kaip tikėtina, investicinė įmonė turėtų pagrįstai imtis, siekiant nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti, juos valdyti ir atskleisti informaciją, kai ji teikia įvairias investicines ir papildomas paslaugas ar įvairiai derina abi šias veiklas;

b) atitinkami tokių rūšių interesų konfliktų, kurie gali pažeisti esamų ar potencialių investicinės įmonės klientų interesus, nustatymo kriterijai.



2

skirsnis

Nuostatos, kuriomis užtikrinama investuotojų apsauga

24 straipsnis

Bendrieji principai ir klientų informavimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad, teikdama klientams investicines arba tam tikrais atvejais papildomas paslaugas, investicinė įmonė veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, atsižvelgdama į geriausius savo klientų interesus, ir visų pirma laikytųsi šiame straipsnyje ir 25 straipsnyje nustatytų principų.

2.  Investicinė įmonė, kurianti finansines priemones, kurios bus parduodamos klientams, užtikrina, kad tos finansinės priemonės būtų sukurtos taip, jog atitiktų nustatytos iš atitinkamos klientų kategorijos išskirtų galutinių klientų tikslinės rinkos poreikius, kad finansinių priemonių platinimo strategija būtų suderinama su nustatyta tiksline rinka ir būtų imtasi pagrįstų veiksmų siekiant užtikrinti, kad finansinė priemonė būtų platinama nustatytoje tikslinėje rinkoje.

Investicinė įmonė turi gerai išmanyti apie savo siūlomą ar rekomenduojamą finansinę priemonę, įvertinti finansinės priemonės atitikimą kliento, kuriam įmonė teikia investicines paslaugas, poreikiams, taip pat atsižvelgti į nustatytą galutinių klientų tikslinę rinką, kaip nurodyta 16 straipsnio 3 dalyje, ir užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų siūlomos ir rekomenduojamos tik tada, kai tai atitinka kliento interesus.

3.  Visa investicinės įmonės informacija, įskaitant rinkodaros pranešimus, skirta esamiems ar potencialiems klientams, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Rinkodaros pranešimai turi būti aiškiai atskiriami.

4.  Esamiems arba potencialiems klientams laiku pateikiama tinkama informacija apie investicinę įmonę ir jos paslaugas, finansines priemones ir siūlomas investavimo strategijas, vykdymo vietas ir visus susijusius išlaidas ir mokesčius. Ta informacija apima:

a) kai teikiamos konsultacijos dėl investicijų, investicinė įmonė turi laiku, prieš teikdama konsultacijas dėl investicijų, informuoti klientą apie tai:

i) ar konsultacijos teikiamos nepriklausomai ar ne;

ii) ar konsultacijos grindžiamos plačia ar apribota įvairių rūšių finansinių priemonių analize ir visų pirma, ar konsultuojama tik dėl finansinių priemonių, kurias išleidžia ar teikia subjektai, su investicine įmone susiję glaudžiais ryšiais ar kitais teisiniais arba ekonominiais santykiais, kaip antai sutartiniais santykiais, taip, kad tai galėtų kelti riziką, jog teikiama konsultacija nebebus nepriklausoma;

iii) ar investicinė įmonė klientui periodiškai teiks tam klientui rekomenduojamų finansinių priemonių tinkamumo vertinimą;

b) informaciją apie finansines priemones ir siūlomas investavimo strategijas, kuri turi apimti tinkamas gaires ir įspėjimus apie riziką, susijusią su investicijomis į tas priemones arba su konkrečiomis investavimo strategijomis, taip pat informaciją apie tai, ar finansinė priemonė skirta mažmeniniams ar profesionaliems klientams, atsižvelgiant į numatytą tikslinę rinką pagal 2 dalį;

c) informaciją apie visas išlaidas ir susijusius mokesčius, kuri turi apimti informaciją, susijusią tiek su investicija, tiek su papildomomis paslaugomis; įskaitant konsultacijos kainą, jei taikoma, klientui rekomenduojamos ar parduodamos finansinės priemonės kainą ir informaciją, kaip klientas gali už ją sumokėti, taip pat įskaitant bet kokius mokėjimus trečiosioms šalims.

Informacija apie visas išlaidas ir mokesčius, įskaitant su investicine paslauga ir finansine priemone susijusias išlaidas ir mokesčius, kurie neatsirado dėl pasireiškusios susijusios rinkos rizikos, susumuojama, kad klientas galėtų suprasti, kokia yra bendra kaina, taip pat pateikiama informacija apie kumuliacinį investicijos grąžos efektą ir, kai klientas to paprašo, išskirstoma papunkčiui. Kai taikytina, tokia informacija klientui teikiama reguliariai, bent kartą per metus, per visą investicijos laikotarpį.

5.  4 ir 9 dalyse nurodyta informacija pateikiama išsamiai ir taip, kad klientai arba potencialūs klientai galėtų tinkamai suvokti siūlomų investicinių paslaugų ir konkrečios rūšies finansinės priemonės pobūdį ir susijusią riziką bei priimti informacija pagrįstus investicinius sprendimus. Valstybės narės leidžia tą informaciją pateikti standartizuota forma.

6.  Kai investicinė paslauga siūloma kaip finansinio produkto dalis, kuriam jau taikomos kitos kredito įstaigas ir vartojimo kreditą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų nuostatos, susijusios su informacijos reikalavimais, tai paslaugai papildomai netaikomi 3, 4 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai.

7.  Kai investicinė įmonė klientą informuoja, kad konsultacijos dėl investicijų teikiamos nepriklausomai, ta investicinė įmonė:

a) įvertina pakankamai daug įvairių rinkoje parduodamų finansinių priemonių, kurios turi būti pakankamai įvairios atsižvelgiant į jų rūšį ir emitentus arba produktų tiekėjus, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai siekiama kliento investavimo tikslų, ir jos neturi būti tik tos, kurias išleidžia arba teikia:

i) pati investicinė įmonė ar su investicine įmone glaudžiais ryšiais susiję subjektai; arba

ii) kiti subjektai, su kuriais investicinė įmonė susijusi glaudžiais teisiniais ar ekonominiais ryšiais, tokiais kaip antai sutartiniai santykiai, taip, kad tai galėtų kelti riziką, jog teikiama konsultacija nebebus nepriklausoma;

b) už klientams teikiamą paslaugą nepriima ir neišskaičiuoja mokesčių, komisinio atlyginimo arba bet kokios piniginės ar nepiniginės naudos, kurią moka arba teikia trečioji šalis arba trečiosios šalies vardu veikiantis asmuo už paslaugų teikimą klientams. Turi būti aiškiai nurodoma nedidelė nepiniginė nauda, kuri gali padėti pagerinti klientui teikiamos paslaugos kokybę ir kuri yra tokios apimties ir pobūdžio, kad jos nebūtų galima laikyti trukdančia vykdyti investicinės įmonės pareigą veikti kuo labiau atsižvelgiant į kliento interesus – tokiai naudai šis punktas netaikomas.

8.  Kai investicinė įmonė klientams teikia portfelio valdymo paslaugą, ji už ją nepriima ir neišskaičiuoja mokesčių, komisinio atlyginimo arba bet kokios piniginės ar nepiniginės naudos, kurią moka arba teikia trečioji šalis arba trečiosios šalies vardu veikiantis asmuo už paslaugų teikimą klientams. Turi būti aiškiai nurodoma nedidelė nepiniginė nauda, kuri gali padėti pagerinti klientui teikiamos paslaugos kokybę ir kuri yra tokios apimties ir pobūdžio, kad jos nebūtų galima laikyti trukdančia vykdyti investicinės įmonės pareigą veikti kuo labiau atsižvelgiant į kliento interesus – tokiai naudai ši dalis netaikoma.

9.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės būtų laikomos neįvykdžiusiomis 23 straipsnyje arba šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytų pareigų, kai už investicinės paslaugos ar papildomos paslaugos teikimą jos bet kokiai šaliai, kuri nėra klientas ar kliento vardu veikiantis asmuo, moka mokestį ar komisinį atlyginimą arba teikia nepiniginę naudą arba bet kokia šalis, kuri nėra klientas ar kliento vardu veikiantis asmuo, joms moka mokestį ar komisinį atlyginimą arba teikia nepiniginę naudą, išskyrus atvejus, kai mokėjimas ar nauda:

a) skirti atitinkamos klientui teikiamos paslaugos kokybei padidinti; ir

b) netrukdo vykdyti investicinės įmonės pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kuo labiau atsižvelgiant į klientų interesus.

Klientui turi būti išsamiai, tiksliai ir suprantamai pateikiama aiški informacija apie pirmoje pastraipoje nurodytą mokėjimą ar naudą, jų pobūdį ir sumą arba, kai negalima nustatyti tos sumos, jos apskaičiavimo metodą, prieš suteikiant atitinkamą investicinę arba papildomą paslaugą. Kai taikytina, investicinė įmonė taip pat informuoja klientą apie mokesčio, komisinio atlyginimo, piniginės ar nepiniginės naudos, gaunamų už investicinės ar papildomos paslaugos teikimą, perkėlimo klientui priemones.

Mokesčiui arba naudai, kurie leidžia teikti arba yra būtini norint teikti investicines paslaugas, kaip antai paslaugos išlaidoms, atsiskaitymo ir valiutos keitimo mokesčiams, su reguliavimu susijusioms rinkliavoms arba teisinėms išlaidoms, ir dėl kurių pobūdžio negali atsirasti prieštaravimo investicinės įmonės pareigai veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kuo labiau atsižvelgiant į savo klientų interesus, netaikomi pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai.

10.  Investicines paslaugas klientams teikianti investicinė įmonė užtikrina, kad savo darbuotojams atlygintų ir jų darbo rezultatus vertintų tik tokiu būdu, kuris netrukdo jos pareigai veikti kuo labiau atsižvelgiant į savo klientų interesus. Visų pirma, ji netaiko jokios atlyginimo, pardavimo uždavinių ar kitos tvarkos, pagal kurią jos darbuotojai galėtų būti skatinami mažmeniniam klientui rekomenduoti konkrečią finansinę priemonę, kai investicinė įmonė galėtų pasiūlyti kitą, geriau kliento poreikius atitinkančią finansinę priemonę.

11.  Kai investicinė paslauga siūloma kartu su kita paslauga ar produktu kaip paketo dalis arba kaip to paties susitarimo ar paketo sudarymo sąlyga, investicinė įmonė informuoja klientą apie tai, ar atskiras paketo sudedamąsias dalis galima įsigyti atskirai, ir atskirai pagrindžia kiekvienos sudedamosios dalies įkainius ir mokesčius.

Kai dėl tokio mažmeniniam klientui siūlomo susitarimo ar paketo kylanti rizika gali būti kitokia nei su atskiromis sudedamosiomis dalimis susijusi rizika, investicinė įmonė pateikia tinkamą įvairių susitarimo ar paketo sudedamųjų dalių ir to, kaip jų sąveika pakeičia riziką, aprašymą.

Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d. EVPRI, bendradarbiaudama su EBI ir EIOPA, parengia ir periodiškai atnaujina kryžminio pardavimo vertinimo ir priežiūros gaires, kuriose visų pirma nurodomi atvejai, kai kryžminio pardavimo metodai neatitinka 1 dalyje nustatytų pareigų.

12.  Išimtiniais atvejais valstybės narės gali investicinėms įmonėms nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su šiuo straipsniu reglamentuojamais klausimais. Tokie reikalavimai turi būti objektyviai pagrįsti ir proporcingi, kad būtų atsižvelgiama į specifinę riziką, susijusią su investuotojų apsauga ar rinkos vientisumu, kuri yra ypatingai svarbi atsižvelgiant į tos valstybės narės rinkos struktūros ypatybes.

Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos praneša Komisijai apie visus reikalavimus, kuriuos jos ketina nustatyti vadovaudamosi šia dalimi ir likus bent dviem mėnesiams iki numatytos to reikalavimo įsigaliojimo dienos. Pranešime pateikiamas to reikalavimo pagrindimas. Tokie papildomi reikalavimai neriboja investicinių įmonių teisių pagal šios direktyvos 34 ir 35 straipsnius ir nedaro toms teisėms jokio kitokio poveikio.

Per du mėnesius nuo antroje pastraipoje nurodyto pranešimo dienos Komisija pateikia nuomonę apie papildomų reikalavimų proporcingumą ir pagrįstumą.

Komisija valstybėms narėms praneša apie papildomus reikalavimus, nustatytus vadovaujantis šia dalimi, ir juos viešai paskelbia interneto svetainėje.

Valstybės narės gali toliau palikti galioti papildomus reikalavimus, apie kuriuos jos yra pranešusios pagal Direktyvos 2006/73/EB 4 straipsnį 2014 m. liepos 2 d., jeigu laikomasi tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

13.  Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais užtikrinama, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas savo klientams, laikytųsi šiame straipsnyje nustatytų principų, įskaitant:

a) sąlygas, kurias turi atitikti informacija, kad ji būtų sąžininga, aiški ir neklaidinanti;

b) duomenis apie klientams teikiamos informacijos apie klientų priskyrimą prie tam tikros kategorijos, investicines įmones ir jų paslaugas, finansines priemones, išlaidas ir mokesčius turinį ir formatą;

c) įvairių rinkoje parduodamų finansinių priemonių vertinimo kriterijus;

d) vertinimo, ar paskatas gaunančios įmonės laikosi savo pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kuo labiau atsižvelgiant į kliento interesus, kriterijus.

Rengiant informacijos apie finansines priemones reikalavimus pagal 4 dalies b punktą, įtraukiama informacija apie produkto struktūrą, jei taikytina, atsižvelgiant į visus atitinkamus standartizuotos informacijos reikalavimus, nustatytus Sąjungos teisės aktuose.

14.  13 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į:

a) esamam ar potencialiam klientui siūlomos ar teikiamos paslaugos (-ų) pobūdį, sandorių rūšį, dalyką, dydį ir dažnumą;

b) siūlomų ar aptariamų produktų, įskaitant skirtingų rūšių finansines priemones, pobūdį ir įvairovę;

c) tai, ar esamas arba potencialus klientas yra mažmeninis klientas ar profesionalus klientas, arba į jų priskyrimą prie tinkamų sandorio šalių, kai taikomos 4 ir 5 dalys.

25 straipsnis

Tinkamumo ir priimtinumo vertinimas ir atsiskaitymas klientams

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės užtikrintų ir kompetentingoms institucijoms paprašius įrodytų, jog fiziniai asmenys, teikiantys konsultacijas dėl investicijų arba informaciją apie finansines priemones, investicines paslaugas arba papildomas paslaugas klientams investicinės įmonės vardu, turėtų reikiamų žinių ir kompetencijos savo pareigoms vykdyti pagal 24 straipsnį ir šį straipsnį. Valstybės narės paskelbia kriterijus, kuriais remiantis vertinamos tokios žinios ir kompetencija.

2.  Teikdama konsultaciją dėl investicijų arba valdydama portfelį, investicinė įmonė gauna visą būtiną informaciją apie esamo ar potencialaus kliento žinias ir patirtį konkretaus produkto ar paslaugos investicijų srityje, to asmens finansinę padėtį, įskaitant jo galimybes patirti nuostolių, ir investicinius tikslus, įskaitant priimtinos rizikos lygį, kad investicinė įmonė galėtų rekomenduoti esamam ar potencialiam klientui investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios jam tinka ir visų pirma atitinka jam priimtinos rizikos lygį ir jo galimybes patirti nuostolių.

Valstybės narės užtikrina, kad investicinei įmonei teikiant konsultacijas dėl investicijų ir rekomenduojant paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnio 11 dalį, būtų tinkamas visas paketas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad teikdama kitas nei numatytąsias 2 dalyje investicines paslaugas, investicinė įmonė paprašytų esamo ar potencialaus kliento pateikti informaciją apie to asmens žinias ir patirtį konkretaus siūlomo ar prašomo produkto ar paslaugos investicijų srityje, jog investicinė įmonė galėtų įvertinti, ar klientui yra tinkama investicinė paslauga ar numatytas teikti produktas. Kai numatoma teikti paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnio 11 dalį, vertinant atsižvelgiama į tai, ar visas paketas yra tinkamas.

Kai remdamasi pagal pirmą pastraipą gauta informacija, investicinė įmonė mano, kad produktas ar paslauga netinka esamam ar potencialiam klientui, investicinė įmonė įspėja esamą ar potencialų klientą. To įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota.

Kai esami ar potencialūs klientai apsisprendžia nepateikti pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos arba jei jie pateikia nepakankamą informaciją apie savo žinias ir patirtį, investicinė įmonė juos įspėja, kad ji negali įvertinti, ar numatoma teikti paslauga arba produktas jiems tinka. To įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota.

4.  Valstybės narės leidžia, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines paslaugas, kurias sudaro tik kliento pavedimų vykdymas ar priėmimas ir perdavimas, teikiant ar neteikiant papildomų paslaugų, išskyrus kreditų arba paskolų teikimą, kaip nurodyta 1 priedo B skirsnio 1 punkte, kuris neapima klientų esamų paskolų kredito limitų, einamųjų sąskaitų ir galimybės pereikvoti sąskaitos lėšas, tas investicines paslaugas klientams teiktų nereikalaudamos pateikti 3 dalyje numatytos informacijos arba neatlikdamos 3 dalyje numatyto įvertinimo, kai įvykdomos šios sąlygos:

a) paslaugos yra susijusios su bet kuriomis iš šių finansinių priemonių:

i) akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar lygiavertėje trečiosios valstybės rinkoje arba DPS, kai tos akcijos yra bendrovių akcijos, išskyrus ne KIPVPS kolektyvinio investavimo subjektų akcijas ir akcijas, kurios apima išvestinę finansinę priemonę;

ii) obligacijomis ar kitos formos skolos vertybiniais popieriais, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar lygiavertėje trečiosios valstybės rinkoje arba DPS, išskyrus tuos, kurie apima išvestinę finansinę priemonę arba struktūrą, dėl kurios klientui sunku suprasti su tuo susijusią riziką;

iii) pinigų rinkos priemonėmis, išskyrus tas, kurios apima išvestines finansines priemones arba struktūrą, dėl kurios klientui sunku suprasti su tuo susijusią riziką;

iv) KIPVPS akcijomis arba vienetais, išskyrus struktūrizuotuosius KIPVPS, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 583/2010 36 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje;

v) struktūrizuotais indėliais, išskyrus tuos, kurie apima struktūrą, dėl kurios klientui sunku suprasti su grąža arba su produkto sutarties nutraukimo anksčiau laiko išlaidomis susijusią riziką;

vi) kitomis nekompleksinėmis finansinėmis priemonėmis šios dalies tikslais.

Šio punkto tikslais, jei laikomasi pagal Direktyvos 2003/71/EB 4 straipsnio 1 dalies trečią ir ketvirtą pastraipą nustatytų reikalavimų ir tvarkos, trečiosios valstybės rinka laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai;

b) paslauga teikiama esamo ar potencialaus kliento iniciatyva;

c) esamas ar potencialus klientas buvo aiškiai informuotas, kad teikdama tą paslaugą investicinė įmonė neprivalo įvertinti teikiamos ar siūlomos finansinės priemonės ar paslaugos tinkamumo, ir dėl to jis negali pasinaudoti teise į apsaugą pagal atitinkamas verslo etikos taisykles. Tokio įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota;

d) investicinė įmonė laikosi 23 straipsnyje nustatytų pareigų.

5.  Investicinė įmonė saugo įrašus, į kuriuos įeina dokumentas ar dokumentai, nustatantys šalių teises ir pareigas, dėl kurių susitarė investicinė įmonė ir klientas, bei kitos sąlygos, pagal kurias investicinė įmonė teiks paslaugas klientui. Sutarties šalių teisės ir pareigos gali būti įtrauktos pateikiant nuorodą į kitus dokumentus ar teisės aktus.

6.  Investicinė įmonė patvariojoje laikmenoje pateikia klientui atitinkamas ataskaitas apie suteiktą paslaugą. Tose ataskaitose pateikiami periodiški pranešimai klientams, atsižvelgiant į susijusių finansinių priemonių rūšį ir sudėtingumą ir klientui teikiamos paslaugos pobūdį, taip pat, kai taikoma, nurodomos išlaidos, susijusios su kliento vardu sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis.

Teikdama konsultacijas dėl investicijų investicinė įmonė, prieš sudarant sandorį, klientui patvariojoje laikmenoje pateikia pareiškimą dėl tinkamumo, kuriame nurodoma suteikta konsultacija ir kaip ta konsultacija atitinka mažmeninio kliento prioritetus, tikslus ir kitas jo ypatybes.

Tuo atveju, kai susitarimas dėl finansinės priemonės pirkimo ar pardavimo sudaromas naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis ir dėl to pareiškimas dėl tinkamumo iš anksto nepateikiamas, investicinė įmonė gali pateikti patvariojoje laikmenoje rašytinį pareiškimą dėl tinkamumo iš karto po to, kai klientas sudaro sutartį, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) klientas yra davęs sutikimą gauti pareiškimą dėl tinkamumo, kuris pateikiamas nepagrįstai nedelsiant, po sandorio sudarymo; ir

b) investicinė įmonė yra suteikusi klientui galimybę atidėti sandorį, kad jis galėtų gauti pranešimą dėl tinkamumo iš anksto.

Kai investicinė įmonė teikia portfelio valdymo paslaugą arba praneša klientui, kad ji periodiškai vertins tinkamumą, į periodinę ataskaitą įtraukiamas atnaujintas pranešimas apie tai, kaip investicijos atitinka kliento prioritetus, tikslus ir kitas mažmeninio kliento ypatybes.

7.  Jeigu su gyvenamosios paskirties nekilnojamu turtu susijusioje kredito sutartyje, kuriai taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES ( 49 ) nuostatos dėl vartotojų kreditingumo vertinimo, yra privaloma sąlyga pateikti tam pačiam investicinę paslaugą gaunančiam vartotojui hipotekos lakštus, specialiai išleistus kredito sutarties dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamu turtu finansavimui užtikrinti ir kuriems taikomos tokios pačios sąlygos, kokios nustatytos toje kredito sutartyje, kad paskola būtų mokėtina, refinansuotina ar išperkama, tai paslaugai netaikomi šiame straipsnyje nustatytos pareigos.

8.  Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais užtikrinama, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas savo klientams, laikytųsi šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytų principų, įskaitant principus, susijusius su informacija, kurią reikia gauti vertinant paslaugų ir finansinių priemonių tinkamumą ir priimtinumą savo klientams, kriterijais, taikomais vertinant nekompleksines finansines priemones, kai taikomas šio straipsnio 4 dalies a punkto vi papunktis, įrašų ir susitarimų dėl paslaugų teikimo klientams bei periodinių ataskaitų klientams už suteiktas paslaugas turiniu ir forma. Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į:

a) esamam ar potencialiam klientui siūlomos ar teikiamos paslaugos (-ų) pobūdį, atsižvelgiant į sandorių rūšį, dalyką, dydį ir dažnumą;

b) siūlomų ar aptariamų produktų, įskaitant skirtingų rūšių finansines priemones, pobūdį;

c) tai, ar esamas arba potencialus klientas yra mažmeninis klientas ar profesionalus klientas, arba į jų priskyrimą prie tinkamų sandorio šalių, kai taikomos 6 dalies nuostatos.

9.  Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d. EVPRI priima gaires, kuriose nurodo pagal 1 dalį reikalaujamo žinių ir kompetencijos vertinimo kriterijus.

10.  Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d. EVPRI parengia ir periodiškai atnaujina gaires, kaip vertinti:

a) finansines priemones, apimančias struktūrą, dėl kurios klientui sunku suprasti susijusią riziką, kaip numatyta 4 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose;

b) struktūrizuotus indėlius, kurie apima struktūrą, dėl kurios klientui sunku suprasti su grąža arba su produkto sutarties nutraukimo anksčiau laiko išlaidomis susijusią riziką, kaip numatyta 4 dalies a punkto v papunktyje.

11.  EVPRI gali parengti ir periodiškai atnaujinti gaires, kaip vertinti finansines priemones, kurios priskiriamos prie nekompleksinių, kai taikomas 4 dalies a punkto vi papunktis, atsižvelgdama į pagal 8 dalį priimtus deleguotuosius aktus.

26 straipsnis

Paslaugų teikimas per kitą investicinę įmonę

Valstybės narės leidžia investicinei įmonei, gavusiai nurodymą teikti investicines ar papildomas paslaugas kliento vardu per kitą investicinę įmonę, pasitikėti pastarosios investicinės įmonės perduota kliento informacija. Instrukcijas perduodanti investicinė įmonė atsako už perduotos informacijos išsamumą ir tikslumą.

Investicinei įmonei, gavusiai tokį nurodymą kliento vardu teikti paslaugas, taip pat suteikiama galimybė pasiremti kitos investicinės įmonės klientui suteikta bet kokia rekomendacija dėl paslaugos ar sandorio. Instrukcijas perduodanti investicinė įmonė atsako už klientui suteiktos rekomendacijos ar konsultacijos tinkamumą.

Investicinė įmonė, gaunanti kliento instrukcijas ar pavedimus per kitą investicinę įmonę, atsako už suteiktą paslaugą arba sandorio sudarymą, remdamasi bet kokia tokia suteikta informacija ar rekomendacijomis ir vadovaudamasi atitinkamomis šios antraštinės dalies nuostatomis.

27 straipsnis

Pareiga vykdyti pavedimus palankiausiomis klientui sąlygomis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad, vykdydamos pavedimus, investicinės įmonės imtųsi visų pakankamų veiksmų, klientų naudai siekdamos kuo geresnių rezultatų atsižvelgiant į kainą, išlaidas, greitumą, įvykdymo ir atsiskaitymo tikimybes, dydį, pobūdį ar bet kokį kitą veiksnį, susijusį su pavedimo įvykdymu. Nepaisant to, gavusi konkretų kliento nurodymą, investicinė įmonė vykdo pavedimą taip, kaip konkrečiai nurodyta.

Kai investicinė įmonė vykdo pavedimą mažmeninio kliento vardu, geriausias įmanomas rezultatas nustatomas atsižvelgiant į bendrą sumą, kurią sudaro finansinės priemonės kaina ir su pavedimo vykdymu susijusios išlaidos, į kurias įeina visos kliento patirtos išlaidos, tiesiogiai susijusios su pavedimo vykdymu, įskaitant įvykdymo vietų mokesčius, tarpuskaitos ir atsiskaitymo mokesčius ir bet kuriuos kitus mokesčius, mokamus trečiosioms šalims, kurios dalyvavo vykdant pavedimą.

Siekiant geriausio įmanomo rezultato pagal pirmą pastraipą, kai finansinės priemonės pavedimą galima įvykdyti daugiau kaip vienoje konkuruojančioje vietoje, norint įvertinti ir palyginti kliento rezultatus, kurie būtų gaunami įvykdant pavedimą kiekvienoje iš investicinės įmonės pavedimų vykdymo politikoje išvardytų vietų, kuriose tokį pavedimą galima įvykdyti, tokiame įvertinime reikia atsižvelgti į pačios investicinės įmonės komisinį atlyginimą ir kiekvienos iš pavedimui įvykdyti tinkančių vietų pavedimo įvykdymo išlaidas.

2.  Investicinė įmonė negauna jokio atlygio, nuolaidos ar nepiniginės naudos už tai, kad nukreipia kliento pavedimus į konkrečią prekybos vietą ar pavedimų įvykdymo vietą, jeigu tai pažeistų šio straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 3 dalyje, ir 23 bei 24 straipsniuose nustatytus reikalavimus, susijusius su interesų konfliktais ar paskatomis.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad finansinių priemonių, kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatytas prekybos reikalavimas, atveju – kiekviena prekybos vieta ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, o visų kitų finansinių priemonių atveju – kiekviena vykdymo vieta, nemokamai bent kartą per metus viešai skelbtų duomenis, susijusius su sandorių vykdymo toje vietoje kokybe, ir kad įvykdžius sandorį kliento vardu investicinė įmonė informuotų klientą apie tai, kur pavedimas buvo įvykdytas. Periodinėse ataskaitose pateikiama informacija apie individualių finansinių priemonių sandorių įvykdymo kainą, išlaidas, greitį ir tikimybę.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad, siekdamos įvykdyti 1 dalies reikalavimus, investicinės įmonės patvirtintų ir įgyvendintų veiksmingas priemones. Visų pirma valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės nustatytų ir įgyvendintų pavedimų vykdymo politiką, kad įmonės galėtų, laikydamosi 1 dalies reikalavimų, pasiekti geriausių rezultatų, kai vykdo klientų pavedimus.

5.  Pavedimų vykdymo politika apima su kiekviena finansinių priemonių klase susijusią informaciją apie įvairias vietas, kuriose investicinė įmonė vykdo savo klientų pavedimus, ir veiksnius, darančius įtaką vykdymo vietų pasirinkimui. Ji apima bent tas vietas, kurios investicinei įmonei suteikia galimybių nuolat pasiekti geriausių rezultatų, kai ji vykdo klientų pavedimus.

Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės savo klientams suteiktų atitinkamą informaciją apie savo pavedimų vykdymo politiką. Toje informacijoje aiškiai, pakankamai išsamiai ir taip, kad klientai lengvai suprastų, paaiškinama, kaip investicinė įmonė vykdys kliento pavedimus. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės iš savo klientų gautų išankstinį pritarimą pavedimų vykdymo politikai.

Valstybės narės reikalauja, kad kai pavedimų vykdymo politikoje numatyta galimybė įvykdyti klientų pavedimus nesikreipiant į prekybos vietą, investicinė įmonė visų pirma praneštų savo klientams apie tą galimybę. Valstybės narės reikalauja, kad prieš vykdydamos savo klientų pavedimus, dėl kurių nesikreipia į prekybos vietą, investicinės įmonės gautų aiškų išankstinį jų sutikimą. Tokį sutikimą investicinės įmonės gali gauti kaip bendrąjį susitarimą arba kaip susitarimą dėl konkretaus sandorio.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad klientų pavedimus vykdančios investicinės įmonės kasmet paskelbtų apibendrintą informaciją apie penkias pagrindines vykdymo vietas kiekvienai finansinių priemonių klasei, kuriose jos vykdė klientų pavedimus praėjusiais metais, ir informaciją apie įvykdymo kokybę.

7.  Valstybės narės reikalauja, kad klientų pavedimus vykdančios investicinės įmonės atliktų savo pavedimų vykdymo sistemos ir vykdymo politikos veiksmingumo priežiūrą, siekdamos nustatyti ir atitinkamai ištaisyti trūkumus. Visų pirma, jos reguliariai vertina, ar vykdymo vietos, įtrauktos į jų pavedimų vykdymo politiką, suteikia galimybę kliento naudai pasiekti geriausių rezultatų ir ar reikalingi vykdymo sistemos pakeitimai, atsižvelgiant į, be kita ko, pagal 3 ir 6 dalis skelbiamą informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės praneštų klientams, su kuriais jos palaiko paslaugos teikėjo ir kliento santykius, apie kiekvieną esminį pavedimų vykdymo sistemos ar vykdymo politikos pokytį.

8.  Valstybės narės reikalauja, kad, klientams prašant, investicinės įmonės galėtų įrodyti, jog jos įvykdė jų pavedimus, vadovaudamosi investicinės įmonės vykdymo politika, ir, kompetentingai institucijai prašant, įrodyti, kad laikosi šio straipsnio nuostatų.

9.  Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a) įvairių veiksnių sąlyginės svarbos nustatymo kriterijų, į kuriuos, vadovaujantis 1 dalimi, gali būti atsižvelgta siekiant nustatyti geriausius galimus rezultatus pagal pavedimo dydį ir rūšį ir pagal tai, ar klientas yra mažmeninis klientas ar profesionalus klientas;

b) veiksnių, į kuriuos investicinė įmonė gali atsižvelgti peržiūrėdama savo vykdymo sistemą ir aplinkybes, kurioms esant būtų tikslinga atlikti tokios sistemos pakeitimus, visų pirma, veiksnių, padedančių nustatyti vietas, kurios sudarytų investicinei įmonei sąlygas nuolat pasiekti geriausių galimų rezultatų, kai ji vykdo klientų pavedimus;

c) klientams teiktinos informacijos apie jų vykdymo politikos pobūdį ir mastą, remiantis 5 dalimi.

10.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

a) su vykdymo kokybe susijusių duomenų, kurie turi būti skelbiami pagal 3 dalį, konkretus turinys, forma ir skelbimo periodiškumas, atsižvelgiant į vykdymo vietos rūšį ir į susijusios finansinės priemonės rūšį;

b) informacijos, kurią turi skelbti investicinės įmonės pagal 6 dali, turinys ir forma.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

28 straipsnis

Klientų pavedimų tvarkymo taisyklės

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, įgaliotos vykdyti pavedimus kliento vardu, įgyvendintų procedūras ir priemones, kuriose būtų numatyta neatidėliojant, sąžiningai ir operatyviai atlikti klientų pavedimus, palyginti su kitais klientų pavedimais ar investicinės įmonės prekybiniais interesais.

Tose procedūrose ar priemonėse numatyta kitais atžvilgiais palyginamus klientų pavedimus atlikti pagal jų gavimo laiką investicinėje įmonėje.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad, vykdydamos klientų ribotus pavedimus, susijusius su akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, investicinės įmonės privalo imtis priemonių, kuriomis būtų sudarytos sąlygos kuo greičiau įvykdyti tą pavedimą nedelsiant viešai paskelbiant tą kliento ribotą pavedimą kitiems rinkos dalyviams lengvai prieinamu būdu, nebent klientas būtų aiškiai nurodęs to neskelbti. Valstybės narės gali nuspręsti, kad investicinės įmonės tą reikalavimą įvykdytų kliento ribotus pavedimus perduodamos prekybos vietai. Valstybės narės nustato, kad kompetentingos institucijos gali atšaukti reikalavimą viešai paskelbti ribotą pavedimą, kurio apimtis, lyginant su įprasto dydžio sandoriais toje rinkoje, yra didelė, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnyje.

3.  Komisija suteikiami įgaliojimai pagal 89 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiama:

a) procedūrų ir priemonių, leidžiančių neatidėliojant, sąžiningai ir operatyviai įvykdyti klientų pavedimus, sąlygos ir pobūdis bei situacijos arba sandorių rūšys, kurių atveju investicinės įmonės gali pagrįstai nukrypti nuo neatidėliotino vykdymo, siekdamos palankesnių sąlygų klientui;

b) įvairūs metodai, kuriais galima nustatyti, kad investicinė įmonė laikėsi reikalavimo atskleisti rinkai kliento ribotus pavedimus, kurių neįmanoma nedelsiant įvykdyti.

29 straipsnis

Investicinių įmonių pareigos skiriant priklausomus agentus

1.  Valstybės narės investicinėms įmonėms leidžia paskirti priklausomus agentus, siekiant reklamuoti investicinės įmonės paslaugas, prekiauti per tarpininkus ar priimti ir perduoti esamų ar potencialių klientų pavedimus, parduodant finansines priemones ir teikiant konsultacijas dėl tokių investicinės įmonės siūlomų finansinių priemonių ir paslaugų.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinei įmonei nutarus paskirti priklausomą agentą, ji liktų visiškai ir besąlygiškai atsakinga už kiekvieną priklausomo agento veiksmą ar neveikimą, šiam veikiant įmonės vardu. Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė užtikrintų, kad priklausomas agentas praneštų apie savo pareigas ir investicinę įmonę, kuriai atstovauja, prieš susisiekdamas su esamu ar potencialu klientu arba sudarinėdamas su juo sandorį.

Laikantis 16 straipsnio 6, 8 ir 9 dalių, valstybės narės gali leisti jų teritorijoje įregistruotiems priklausomiems agentams investicinių įmonių, kurių interesais jie veikia, vardu ir atsakomybe laikyti klientų pinigus ir (ar) finansines priemones savo teritorijoje ar valstybės narės, leidžiančios priklausomam agentui laikyti kliento pinigus, teritorijoje, jei tai – tarpvalstybinė operacija.

Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės vykdytų savo priklausomų agentų veiklos priežiūrą, siekdamos užtikrinti, kad, veikdamos per priklausomus agentus, jos laikytųsi šios direktyvos.

3.  Priklausomi agentai registruojami valstybės narės, kurioje jie įsisteigė, viešame registre. EVPRI savo interneto svetainėje skelbia nuorodas arba interneto svetainių adresus į pagal šį straipsnį įsteigtus valstybių narių, nusprendusių leisti investicinėms įmonėms paskirti priklausomus agentus, viešus registrus.

Valstybės narės užtikrina, kad priklausomus agentus būtų galima įtraukti į viešą registrą tik nustačius, kad jie turi pakankamai gerą reputaciją ir tinkamų bendro, komercinio ar profesinio pobūdžio žinių ir kompetencijos, leidžiančių jiems teikti investicinę paslaugą ar papildomą paslaugą ir esamam ar potencialiam klientui tinkamai perduoti informaciją apie siūlomą paslaugą.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad, taikant atitinkamas kontrolės priemones, investicinės įmonės gali patikrinti, ar jų paskirti priklausomi agentai turi pakankamai gerą reputaciją, žinias ir kompetenciją, kaip nurodyta antroje pastraipoje.

Registras reguliariai atnaujinamas. Juo galima naudotis viešai, siekiant gauti informacijos.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad priklausomus agentus skiriančios investicinės įmonės imtųsi atitinkamų priemonių, siekdamos išvengti priklausomų agentų veiklos, nepatenkančios į šios direktyvos taikymo sritį, neigiamo poveikio investicinės įmonės vardu veikiančio priklausomo agento veiklai.

Valstybės narės gali leisti kompetentingoms institucijoms bendradarbiauti su investicinėmis įmonėmis ir kredito įstaigomis, jų asociacijomis ir kitais subjektais, vykdant priklausomų agentų registraciją ir prižiūrint, kaip priklausomi agentai laikosi 3 dalies reikalavimų. Visų pirma, priklausomus agentus gali įregistruoti investicinės įmonės, kredito įstaigos, jų asociacijos ir kiti subjektai, prižiūrint kompetentingai institucijai.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės skirtų tik tuos priklausomus agentus, kurie įtraukti į 3 dalyje nurodytus valstybės registrus.

6.  Valstybės narės gali priimti arba palikti galioti nuostatas, kurios yra griežtesnės nei nustatytosios šiame straipsnyje arba nustatyti papildomus reikalavimus priklausomiems agentams, registruotiems jų jurisdikcijoje.

30 straipsnis

Sandoriai, sudaryti su tinkamomis sandorio šalimis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, įgaliotos klientų vardu vykdyti pavedimus ir (ar) vykdyti sandorius savo sąskaita, ir (ar) priimti ir perduoti pavedimus, galėti paskatinti tinkamas sandorio šalis, kad šios sudarytų sandorius, arba galėti sudaryti sandorius su jomis, nesilaikydamos 24 straipsnyje, išskyrus 4 ir 5 dalyse, 25 straipsnyje, išskyrus 6 dalį, 27 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų tiems sandoriams ar bet kuriai papildomai paslaugai, tiesiogiai susijusiai su tais sandoriais.

Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės su savo tinkamomis sandorio šalimis būtų garbingos, sąžiningos ir profesionalios, ir bendrautų su jomis teisingai, aiškiai ir neklaidindamos, atsižvelgdamos į tinkamos sandorio šalies ir jos verslo pobūdį.

2.  Šio straipsnio tikslais tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės pripažįsta investicines įmones, kredito įstaigas, draudimo bendroves, KIPVPS ir jų valdymo įmones, pensijų fondus ir jų valdymo įmones, kitas finansų įstaigas, gavusias veiklos leidimą ar reglamentuojamas pagal kitus Sąjungos teisę ar valstybės narės nacionalinę teisę, nacionalines vyriausybes ir atitinkamas jų įstaigas, įskaitant valstybės skolą nacionaliniu lygmeniu valdančias valstybės įstaigas, centrinius bankus ir viršvalstybines organizacijas.

Skirstymas į tinkamas sandorio šalis pagal pirmą pastraipą nedaro poveikio tokių subjektų teisei reikalauti, kad apskritai arba konkrečiame sandoryje jie būtų laikomi klientais, kurių ir investicinės įmonės bendrai veiklai būtų taikomi 24, 25, 27 ir 28 straipsniai.

3.  Tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės gali pripažinti kitas įmones, atitinkančias iš anksto nustatytus proporcingus reikalavimus, įskaitant kiekybinius apribojimus. Jeigu galimos sandorio šalys yra skirtingose jurisdikcijose, investicinė įmonė pripažįsta tokį kitos įmonės statusą, koks pripažįstamas valstybės narės, kurioje ši įmonė įsisteigusi, įstatymais ir kitomis nuostatomis.

Valstybės narės užtikrina, kad investicinė įmonė, sudaranti sandorius su tokiomis įmonėmis laikydamasi 1 dalies, iš būsimos sandorio šalies gautų aiškų patvirtinimą, kad ši sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Valstybės narės leidžia, kad tą sutikimą investicinės įmonės gautų arba kaip bendrąjį susitarimą, arba kaip susitarimą dėl konkretaus sandorio.

4.  Tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės gali pripažinti trečiųjų šalių subjektus, lygiaverčius 2 dalyje nurodytų subjektų rūšims.

Be to, tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės gali pripažinti tokias trečiųjų šalių įmones, kurios nurodytos 3 dalyje, jeigu laikomasi tokių pačių sąlygų ir reikalavimų, kurie nustatyti 3 dalyje.

5.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 89 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais reglamentuojama:

a) procedūra dėl prašymo pripažinti klientais pagal 2 dalį;

b) procedūra dėl aiškaus būsimos sandorio šalies pritarimo gavimo pagal 3 dalį;

c) iš anksto nustatyti proporcingi reikalavimai, įskaitant kiekybinius apribojimus, leidžiančius įmonę laikyti tinkama sandorio šalimi pagal 3 dalį.



3

skirsnis

Rinkos skaidrumas ir vientisumas

31 straipsnis

DPS arba OPS taikomų taisyklių ir kitų teisinių pareigų laikymosi priežiūra

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, valdantys DPS arba OPS, patvirtintų ir paliktų galioti su DPS arba OPS tiesiogiai susijusias veiksmingas priemones ir procedūras, leidžiančias nuolat prižiūrėti, kaip jos nariai, dalyviai ar naudotojai laikosi jos taisyklių. Investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, valdantys DPS arba OPS, atlieka jų narių, dalyvių ar naudotojų išsiųstų pavedimų, įskaitant panaikintus pavedimus, ir savo valdomose sistemose sudarytų sandorių stebėseną, siekdamos nustatyti tų taisyklių pažeidimus, tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų, elgesio, galinčio reikšti elgesį, kuris yra draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, arba su finansine priemone susijusių sistemos trikdžių atvejus, taip pat skiria būtinus išteklius tokios stebėsenos veiksmingumui užtikrinti.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, valdantys DPS arba OPS, nedelsiant praneštų jų kompetentingai institucijai apie rimtus jos taisyklių pažeidimus, tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas ar elgesį, galintį reikšti elgesį, kuris yra draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, arba su finansine priemone susijusių sistemos trikdžių atvejus.

Investicinių įmonių ir rinkos operatorių, valdančių DSP ar OPS, kompetentingos institucijos informuoja EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją.

Elgesio, galinčio reikšti elgesį, kuris yra draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, atžvilgiu kompetentinga institucija, prieš pranešdama kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir EVPRI, turi būti įsitikinusi, kad toks elgesys vyksta ar vyko.

3.  Be to, valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, valdantys DPS arba OPS, 2 dalyje nurodytą informaciją taip pat nepagrįstai nedelsdamos pateiktų kompetentingai institucijai, atsakingai už piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir persekiojimą, ir suteiktų jai visą būtiną pagalbą atliekant šiose sistemose pasitaikiusių piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir persekiojimą.

4.  Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodomos aplinkybės, kuriomis reikalaujama pateikti informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

32 straipsnis

Prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymas ir jų pašalinimas iš prekybos DPS arba OPS

1.  Nedarant poveikio kompetentingos institucijos teisei pagal 69 straipsnio 2 dalį reikalauti laikinai sustabdyti prekybą konkrečia finansine priemone ar ją pašalinti iš prekybos, investicinė įmonė ar rinkos operatorius, valdantis DPS arba OPS, gali sustabdyti prekybą finansine priemone arba ją pašalinti iš prekybos, jei ta finansinė priemonė nebeatitinka DPS ar OPS taisyklių, išskyrus atvejus, kai toks sustabdymas ar pašalinimas galėtų daryti didelės žalos investuotojų interesams ar tvarkingam rinkos veikimui.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė ar rinkos operatorius, valdantis DPS arba OPS, kuris laikinai sustabdo prekybą finansine priemone arba ją pašalina iš prekybos, taip pat laikinai sustabdytų prekybą I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba iš jos išvestos, arba jas pašalintų iš prekybos, jei tai būtina prekybos pagrindine finansine priemone laikino sustabdymo arba jos pašalinimo iš prekybos tikslais. DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai viešai paskelbia savo sprendimą laikinai sustabdyti prekybą finansine priemone arba bet kokia susijusia išvestine finansine priemone arba sprendimą ją pašalinti iš prekybos, apie atitinkamus savo sprendimus jie privalo pranešti kompetentingai institucijai.

Kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijoje buvo priimtas sprendimas laikinai sustabdyti prekybą arba pašalinti iš prekybos tam tikrą finansinę priemonę, reikalauja, kad reguliuojamos rinkos, kitos DPS, OPS ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys finansiniai tarpininkai, priklausantys jos jurisdikcijai ir prekiaujantys ta pačia finansine priemone ar šios direktyvos I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba iš jos išvestos, taip pat laikinai sustabdytų prekybą ta finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba pašalintų jas iš prekybos, kai prekyba laikinai sustabdoma ar iš prekybos pašalinama dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, perėmimo pasiūlymo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks sustabdymas ar pašalinimas galėtų daryti didelę žalą investuotojų interesams arba tvarkingam rinkos veikimui.

Kompetentinga institucija nedelsdama viešai paskelbia tokį sprendimą ir apie jį praneša EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Kompetentingos kitų valstybių narių institucijos reikalauja, kad reguliuojamos rinkos, kitos DPS, kitos OPS ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys finansiniai tarpininkai, priklausantys jų jurisdikcijai ir prekiaujantys ta pačia finansine priemone ar I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba iš jos išvestos, taip pat laikinai sustabdytų prekybą ta finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba pašalintų jas iš prekybos, kai prekyba laikinai sustabdoma ar iš prekybos pašalinama dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, perėmimo pasiūlymo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks sustabdymas ar pašalinimas galėtų daryti didelę žalą investuotojų interesams arba tvarkingam rinkos veikimui.

Kiekviena kompetentinga institucija, kuriai buvo pranešta, savo sprendimą perduoda EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat pateikdama paaiškinimą, jei priimtas sprendimas nestabdyti prekybos finansine priemone ar I dalies C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba iš jos išvestos, arba nešalinti jų iš prekybos.

Ši dalis taip pat taikoma, kai prekybos finansine priemone ar I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba iš jos išvestos, sustabdymas yra panaikinamas.

Šioje dalyje nurodyta pranešimo procedūra taip pat taikoma tuo atveju, kai kompetentinga institucija, vadovaudamasi 69 straipsnio 2 dalies m ir n punktais, priima sprendimą laikinai sustabdyti prekybą finansine priemone ar I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba iš jos išvestos, arba pašalinti jas iš prekybos.

Siekiant užtikrinti proporcingą pareigų sustabdyti prekybą tokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba jas pašalinti iš prekybos vykdymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau apibūdinami I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodyti atvejai, kai dėl išvestinės finansinės priemonės ryšio su susijusia finansine priemone arba su finansine priemone, iš kurios ji išvesta, kuri buvo pašalinta iš prekybos arba prekyba ja buvo laikinai sustabdyta, taip pat laikinai sustabdoma prekybą ta išvestine finansine priemone arba ji pašalinama iš prekybos siekiant laikinai sustabdyti prekybą pagrindine finansine priemone arba pašalinti ją iš prekybos.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

3.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomas 2 dalyje nurodytų pranešimų ir skelbimo formatas bei laikas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 89 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose ji nustato, kokiais atvejais daroma šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta didelė žala investuotojų interesams ir tvarkingam rinkos veikimui.



4

skirsnis

MVĮ augimo rinkos

33 straipsnis

MVĮ augimo rinkos

1.  Valstybės narės nustato, jog DPS operatorius gali kreiptis į savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, kad DPS būtų įregistruojama kaip MVĮ augimo rinka.

2.  Valstybės narės nustato, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali įregistruoti DPS kaip MVĮ augimo rinką, jei kompetentinga institucija gauna 1 dalyje nurodytą prašymą ir yra įsitikinusi, kad laikomasi 3 dalyje nustatytų reikalavimų, susijusių su DPS.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad DPS būtų taikomos veiksmingos taisyklės, sistemos ir procedūros, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi šių reikalavimų:

a) bent 50 % emitentų, kurių finansinėmis priemonėmis leista prekiauti DPS tuo metu, kai DPS įregistruojama kaip MVĮ augimo rinka, ir bet kuriais paskesniais kalendoriniais metais, yra MVĮ;

b) nustatyti atitinkami kriterijai, kuriais remiantis suteikiami pirminiai ir vėlesni leidimai prekiauti emitentų finansinėmis priemonėmis rinkoje;

c) pirmą kartą leidus finansinėmis priemonėmis prekiauti rinkoje apie tas priemones skelbiama pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, ar investuoti į finansines priemones; skelbiamas atitinkamas leidimo prekiauti dokumentas arba prospektas, jei taikomi Direktyvoje 2003/71/EB nustatyti reikalavimai, keliami viešajam siūlymui kartu pirmą kartą leidus finansine priemone prekiauti DPS;

d) emitentas periodiškai vykdo arba jo vardu vykdoma tinkama rinkos finansų kontrolė, pavyzdžiui, rengiamos audituotos metinės ataskaitos;

e) rinkoje veikiantys emitentai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 21 punkte, asmenys, emitento organizacijoje einantys vadovaujančias pareigas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 25 punkte, ir asmenys, artimai susiję su šiais asmenimis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 26 punkte, laikosi atitinkamų reikalavimų, kurie jiems taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014;

f) reguliavimo informacija apie rinkoje veikiančius emitentus yra saugojama ir viešai platinama;

g) taikomos veiksmingos sistemos ir kontrolės priemonės, kuriomis siekiama nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir užkirsti jiems kelią toje rinkoje, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 596/2014.

4.  3 dalyje išdėstytais kriterijais nedaroma poveikio investicinei įmonei ar rinkos operatoriui, valdančiam DPS, keliamam reikalavimui laikytis kitų šioje direktyvoje nustatytų pareigų, susijusių su DPS veikimu. Jie taip pat netrukdo investicinei įmonei ar rinkos operatoriui, administruojančiam DPS, nustatyti papildomų reikalavimų, neskaitant toje dalyje nurodytųjų.

5.  Valstybės narės nustato, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali išregistruoti DPS iš MVĮ augimo rinkų sąrašo bet kuriuo iš šių atvejų:

a) investicinė įmonė ar rinkos operatorius, valdantys MVĮ augimo rinką, kreipiasi dėl jos išregistravimo;

b) DPS nebeatitinka 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija šiame straipsnyje nustatyta tvarka įregistruoja DPS kaip MVĮ augimo rinką arba ją išregistruoja, apie šią registraciją arba išregistravimą ji kuo greičiau praneštų EVPRI. EVPRI savo interneto svetainėje skelbia MVĮ augimo rinkų sąrašą ir nuolat jį atnaujina.

7.  Valstybės narės reikalauja, kad kai emitento finansine priemone leidžiama prekiauti vienoje MVĮ augimo rinkoje, šia finansine priemone būtų galima prekiauti ir kitoje MVĮ augimo rinkoje tik tuomet, jei informavus emitentą jis nepareiškė prieštaravimų. Vis dėlto tokiu atveju emitentui netaikomos jokios pareigos, susijusios su įmonių valdymu arba su pirminiu, vėlesniu ar ad hoc informacijos apie pastarąją MVĮ augimo rinką atskleidimu.

8.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 89 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiau išdėstomi šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Šiomis priemonėmis atsižvelgiama į poreikį nustatant reikalavimus išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos lygį, siekiant skatinti investuotojų pasitikėjimą tomis rinkomis ir kartu mažinant administracinę naštą, tenkančią rinkoje veikiantiems emitentams, ir siekį, kad nebūtų išregistruojama ar atsisakoma įregistruoti tik dėl to, kad laikinai nesilaikoma šio straipsnio 3 dalies a punkte nustatytų sąlygų.



III

SKYRIUS

Investicinių įmonių teisės

34 straipsnis

Laisvė teikti investicines paslaugas ir vykdyti veiklą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena investicinė įmonė, gavusi veiklos leidimą ir prižiūrima kitos valstybės narės kompetentingų institucijų, laikydamasi šios direktyvos, o kredito įstaigos, laikydamosi Direktyvos 2013/36/ES, galėtų savo teritorijose laisvai teikti investicines paslaugas ir (ar) vykdyti investicinę veiklą, taip pat teikti papildomas paslaugas su sąlyga, kad tokias paslaugas ir veiklą apimtų jų veiklos leidimas. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik kartu su investicinėmis paslaugomis ir (ar) veikla.

Valstybės narės netaiko tokiai investicinei įmonei ar kredito įstaigai jokių papildomų reikalavimų dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja ši direktyva.

2.  Kiekviena investicinė įmonė, norinti pirmą kartą pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir pradėti savo veiklą kitos valstybės narės teritorijoje ar pakeisti taip teikiamų paslaugų ar veiklos mastą, buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša informaciją apie:

a) valstybę narę, kurioje ji ketina užsiimti savo veikla;

b) veiklos programą, kurioje visų pirma būtų nurodytos paslaugos ir (arba) veiklos rūšys, taip pat papildomos paslaugos, kurias ji ketina teikti tos valstybės narės teritorijoje, ir tai, ar ji ketina tą daryti naudodamasi priklausomais agentais, įsisteigusiais jos buveinės valstybėje narėje. Kai investicinė įmonė ketina paskirti priklausomus agentus, investicinė įmonė savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia informaciją apie tų priklausomų agentų tapatybes.

Kai investicinė įmonė valstybių narių, kuriose ji planuoja teikti paslaugas, teritorijoje ketina naudoti priklausomus agentus, įsisteigusius jos buveinės valstybėje narėje, investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo visos informacijos gavimo dienos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai kontaktiniu punktu pagal 79 straipsnio 1 dalį, praneša apie priklausomų agentų, kuriais investicinė įmonė ketina naudotis teikdama investicines paslaugas ir vykdydama investicinę veiklą toje valstybėje narėje, tapatybę. Priimančioji valstybė narė paskelbia tokią informaciją. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatytą procedūrą ir sąlygas EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su ta informacija.

3.  Per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai kontaktiniu punktu laikantis 79 straipsnio 1 dalies. Investicinė įmonė gali tuomet pradėti teikti konkrečią investicinę paslaugą ir vykdyti investicinę veiklą priimančiojoje valstybėje narėje.

4.  Pasikeitus informacijai, perduotai laikantis 2 dalies, investicinė įmonė apie tai praneša raštu buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, likus bent mėnesiui iki tokio pakeitimo įgyvendinimo. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja apie tą pakeitimą priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

5.  Kiekviena kredito įstaiga, norinti teikti investicines paslaugas ar vykdyti veiklą, taip pat teikti papildomas paslaugas per priklausomus agentus pagal 1 dalį, savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai praneša apie tų priklausomų agentų tapatybę.

Kai kredito įstaiga valstybių narių, kuriose ji planuoja teikti paslaugas, teritorijoje ketina naudoti priklausomus agentus, įsisteigusius jos buveinės valstybėje narėje, kredito įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo visos informacijos gavimo dienos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai kontaktiniu punktu pagal 79 straipsnio 1 dalį, praneša apie priklausomų agentų, kuriais kredito įstaiga ketina naudotis teikdama paslaugas toje valstybėje narėje, tapatybę. Priimančioji valstybė narė paskelbia tokią informaciją.

6.  Netaikydamos kitų teisinių ar administracinių reikalavimų, valstybės narės leidžia kitų valstybių narių investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams, valdantiems DPS ir OPS, imtis savo teritorijose atitinkamų priemonių, skirtų pagerinti jų teritorijose įsisteigusių nuotolinių naudotojų, narių ar dalyvių galimybes patekti į tas rinkas ir jose prekiauti.

7.  Savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai investicinė įmonė ar rinkos operatorius, valdantys DPS ar OPS, praneša, kurioje valstybėje narėje jie ketina imtis tokių priemonių. Per vieną mėnesį buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša tą informaciją tos valstybės narės, kurioje DPS ar OPS ketina imtis tokių priemonių, kompetentingai institucijai.

DPS priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu DPS buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama praneša apie toje valstybėje narėje įsisteigusios DPS nuotolinių narių ar dalyvių tapatybes.

8.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, kurią reikia pranešti pagal 2, 4, 5 ir 7 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

9.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi informacijos perdavimui pagal 3, 4, 5 ir 7 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

35 straipsnis

Filialo steigimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinės paslaugos ir (arba) investicinė veikla bei papildomos paslaugos galėtų būti teikiamos ir (arba) vykdomos jų teritorijose, laikantis šios direktyvos ir Direktyvos 2013/36/ES, naudojantis steigimosi teise steigiant filialą ar naudojant valstybėje narėje, kuri nėra buveinės valstybė narė, įsisteigusį priklausomą agentą, su sąlyga, kad šios paslaugos ir veikla būtų nurodytos buveinės valstybėje narėje investicinei įmonei ar kredito įstaigai išduotame veiklos leidime. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik kartu su investicinėmis paslaugomis ir (ar) veikla.

Valstybės narės netaiko jokių papildomų reikalavimų šioje direktyvoje reglamentuojamam filialo įsteigimui ir jo veiklai, išskyrus 8 dalyje nustatytus reikalavimus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė, norinti kitos valstybės narės teritorijoje įsteigti filialą arba naudoti priklausomus agentus, įsisteigusius kitoje valstybėje narėje, kurioje ji neturi filialo, pirmiausia praneštų buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie:

a) valstybę narę, kurios teritorijoje ji ketina įsteigti filialą, arba valstybę narę, kurioje ji neturi įsteigusi filialo, tačiau planuoja naudoti ten įsisteigusius priklausomus agentus;

b) veiklos programą, kurioje, inter alia, būtų nustatytos investicinės paslaugos ir (arba) veiklos rūšys, taip pat planuojamos papildomos paslaugos; ir

c) kai įsteigti filialai – filialo organizacinę struktūrą bei nurodyti, ar filiale ketinama naudoti priklausomus agentus ir informaciją apie tų agentų tapatybę;

d) kai ketinama naudoti priklausomus agentus valstybėje narėje, kurioje investicinė įmonė neturi įsteigto filialo, – priklausomo (-ų) agento (-ų) numatomo naudojimo aprašymą ir organizacinę struktūrą, įskaitant atskaitomybės ryšius, nurodant, kokia vieta investicinės įmonės struktūroje tenka agentui (-ams);

e) adresą priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo galima gauti dokumentus;

f) už filialo arba priklausomo agento valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes.

Kai investicinė įmonė naudoja ne buveinės valstybėje narėje įsisteigusį priklausomą agentą, toks priklausomas agentas prilygsta filialui, kai toks yra įsteigtas, ir bet kuriuo atveju jam taikomos šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojama filialų veikla.

3.  Per tris mėnesius nuo visos informacijos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai kontaktiniu punktu pagal 79 straipsnio 1 dalį, ir atitinkamai informuoja suinteresuotą investicinę įmonę, nebent buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstai abejoja investicinės įmonės administracine struktūra ar finansine būkle, atsižvelgdama į planuojamą veiklą.

4.  Kartu su 2 dalyje nurodyta informacija buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda informaciją apie akredituotą kompensavimo programą, kurioje investicinė įmonė dalyvauja, laikydamasi Direktyvos 97/9/EB. Pasikeitus kokiai nors informacijai, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

5.  Kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, per tris mėnesius nuo tos informacijos gavimo dienos apie tokio atsisakymo priežastis ji informuoja investicinę įmonę.

6.  Filialas gali būti įsteigtas ir pradėti savo veiklą, gavus iš priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gaunamas atitinkamą pranešimą arba tokio pranešimo iš pastarosios negavus ilgiau kaip du mėnesius nuo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimo perdavimo dienos.

7.  Kiekviena kredito įstaiga, norinti teikti investicines paslaugas ir (arba) vykdyti veiklą, taip pat teikti papildomas paslaugas per ne buveinės valstybėje narėje įsisteigusį priklausomą agentą, pagal šią direktyvą praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateikia jai 2 dalyje nurodytą informaciją.

Per tris mėnesius nuo visos informacijos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai kontaktiniu punktu pagal 79 straipsnio 1 dalį, ir atitinkamai informuoja suinteresuotą kredito įstaigą, nebent buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstai abejoja dėl kredito įstaigos administracinės struktūros ar finansinės būklės.

Kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, per tris mėnesius nuo tos informacijos gavimo dienos ji nurodo tokio atsisakymo priežastis ji kredito įstaigai.

Priklausomas agentas gali pradėti savo veiklą, jei iš priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos yra gavęs atitinkamą pranešimą arba jei tokio pranešimas iš jos nėra gavęs ilgiau kaip du mėnesius nuo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimo perdavimo dienos. Tokiam priklausomam agentui taikomos šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojama filialų veikla.

8.  Valstybės narės, kurioje įsisteigęs filialas, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad paslaugos, kurias jos teritorijoje teikia filialas, įvykdytų šios direktyvos 24, 25, 27, 28, straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 14–26 straipsniuose ir, jei leidžiama pagal 24 straipsnio 12 dalį, pagal šiuos straipsnius priimančiosios valstybės narės patvirtintose priemonėse nustatytas pareigas.

Valstybės narės, kurioje yra filialas, kompetentinga institucija turi teisę tikrinti filialo priemones ir reikalauti atlikti tokius pakeitimus, kurie yra būtinai reikalingi, kad kompetentinga institucija galėtų užtikrinti pareigų pagal šios direktyvos 24, 25, 27, 28 straipsnius ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 14–26 straipsnius bei priemones, priimtas pagal tuos straipsnius ir taikomų tos valstybės teritorijoje filialo teikiamoms paslaugoms ir (ar) vykdomai veiklai, vykdymą.

9.  Kiekviena valstybė narė numato, kad, kitoje valstybėje narėje leidimą gavusiai investicinei įmonei įsteigus filialą jos valstybės teritorijoje, investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama savo pareigas ir pranešusi apie tai priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, gali tame filiale atlikti patikras vietoje.

10.  Pasikeitus kokiai nors informacijai, perduotai pagal 2 dalį, ir likus mažiausiai mėnesiui iki tokio pakeitimo įgyvendinimo, investicinė įmonė raštu praneša apie tai buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja apie tuos pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

11.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, kurią reikia pranešti pagal 2, 4, 7 ir 10 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

12.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi informacijos perdavimui pagal 3, 4, 7 ir 10 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

36 straipsnis

Patekimas į reguliuojamas rinkas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad kitų valstybių narių investicinės įmonės, turinčios leidimą vykdyti klientų pavedimus arba veikti savo sąskaita, turėtų teisę tapti jų šalies teritorijoje įsteigtos reguliuojamos rinkos narėmis arba dalyvėmis:

a) tiesiogiai, įsteigdamos filialus priimančiojoje valstybėje narėje;

b) tapdamos nuotolinėmis reguliuojamos rinkos narėmis arba įgydamos teisę patekti į tokią rinką, neprivalėdamos įsisteigti reguliuojamos rinkos buveinės valstybėje narėje, kai pagal aptariamos rinkos prekybos procedūras ir sistemas nebūtina dalyvauti fiziškai, norint sudaryti sandorius rinkoje.

2.  1 dalyje numatytomis teisėmis besinaudojančiai investicinei įmonei valstybės narės netaiko papildomų reguliavimo ar administracinių dėl dalykų, kuriems taikoma ši direktyva.

37 straipsnis

Kreipimasis į PSŠ, tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemonės ir teisė nustatyti atsiskaitymo sistemą

1.  Nedarydamos poveikio Reglamento (ES) Nr. 648/2012 III, IV ir V antraštinių dalių taikymui, valstybės narės reikalauja, kad, galutinai parengdamos sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, arba pasirengdamos jų įforminimui, kitų valstybių narių investicinės įmonės jų teritorijose turėtų teisę tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į PSŠ bei pasinaudoti tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemomis.

Valstybės narės reikalauja, kad investicinių įmonių teisei tiesiogiai ir netiesiogiai naudotis tokiomis priemonėmis būtų taikomi tie patys nediskriminaciniai, skaidrūs ir objektyvūs reikalavimai, kurie taikomi vietos nariams ar dalyviams. Valstybės narės neapriboja teisės naudotis tomis sistemomis vien tik jų teritorijoje esančioje prekybos vietoje įvykdytų sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis, tarpuskaitos ir atsiskaitymo už juos atlikimu.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijose esančios reguliuojamos rinkos suteiktų visiems nariams ir dalyviams teisę nustatyti atsiskaitymo už toje reguliuojamoje rinkoje vykdomus sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, sistemą, laikantis šių sąlygų:

a) tarp šios nustatytos atsiskaitymo sistemos ir kitų sistemų ar priemonių būtų tokie ryšiai ir sąsajos, kurių reikia veiksmingam ir ekonomiškam atsiskaitymui už aptariamą sandorį garantuoti;

b) būtų gautas už reguliuojamos rinkos priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos sutikimas, kad atsiskaitymo už sandorius, sudarytus naudojant kitas sistemas, o ne šios reguliuojamos rinkos nustatytą sistemą, techninės sąlygos leidžia finansų rinkoms veiksmingai ir sklandžiai veikti.

Tas kompetentingos institucijos reguliuojamos rinkos vertinimas nedaro poveikio nacionalinių centrinių bankų, atliekančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, ar kitų priežiūros institucijų, kurių įgaliojimai susiję su tokiomis sistemomis, kompetencijai. Kompetentinga institucija atsižvelgia į tų institucijų priežiūros rezultatus, siekdama išvengti nereikalingo kontrolės dubliavimosi.

38 straipsnis

Nuostatos, reglamentuojančios susitarimus su PSŠ bei tarpuskaitos ir atsiskaitymo susitarimus, kiek tai susiję su DPS

1.  Valstybės narės neužkerta kelio investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams, valdantiems DPS, sudaryti atitinkamų susitarimų su kitos valstybės narės PSŠ ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kuriais siekiama užtikrinti, kad, užsiimdami prekyba tose sistemose, nariai ar dalyviai galėtų pasinaudoti tarpuskaitos ir (ar) atsiskaitymo paslaugomis.

2.  Investicinių įmonių ir rinkos operatorių, valdančių DPS, kompetentingos institucijos negali prieštarauti kreipimuisi į PSŠ bei tarpuskaitos ir (ar) atsiskaitymo sistemų naudojimui kitoje valstybėje narėje, išskyrus tuomet, kai tai akivaizdžiai būtina, siekiant išlaikyti sklandų DPS veikimą ir atsižvelgiant į 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas ir atsiskaitymo sistemoms taikomas sąlygas.

Siekdama išvengti kontrolės dubliavimosi, kompetentinga institucija atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią jau atlieka centriniai bankai, kaip tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūros institucijos, arba kitos priežiūros institucijos, atsakingos už tokias sistemas.



IV

SKYRIUS

Trečiųjų šalių investicinių įmonių teikiamos paslaugos ir veikla



1

skirsnis

Investicinių paslaugų teikimas arba investicinės veiklos vykdymas įsteigiant filialą

39 straipsnis

Filialo steigimas

1.  Valstybė narė gali reikalauti, kad trečiųjų šalių įmonė, ketinanti jos teritorijoje teikti investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą ir teikti bet kokias papildomas paslaugas mažmeniniams klientams arba profesionaliems klientams pagal II priedo II skirsnį arba jų neteikti, toje valstybėje narėje įsteigtų filialą.

2.  Kai valstybė narė reikalauja, kad trečiosios šalies įmonė, ketinanti jos teritorijoje teikti investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą ir teikti bet kokias papildomas paslaugas arba jų neteikti, įsteigtų filialą, filialas turi iš anksto gauti tos valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, išduotą laikantis šių sąlygų:

a) trečiojoje šalyje, kurioje įsteigta įmonė, norinti teikti paslaugas, kurias trečiosios šalies įmonė prašo leidimo teikti, reikalingas veiklos leidimas ir atliekama jų priežiūra, ir prašančiai įmonei yra suteiktas tinkamas veiklos leidimas, kompetentingai institucijai tinkamai atsižvelgus į bet kokias FATF rekomendacijas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje;

b) valstybės narės, kurioje numatoma steigti filialą, kompetentingos institucijos ir trečiosios šalies, kurioje įsteigta įmonė, kompetentingos priežiūros institucijos yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose įtraukiamos nuostatos, pagal kurias rinkos vientisumo išsaugojimo ir investuotojų apsaugos tikslais reguliuojamas keitimasis informacija;

c) filialas turi pakankamą pradinį kapitalą, kuriuo laisvai disponuoja;

d) vienas ar daugiau asmenų paskiriami atsakingais už filialo valdymą, ir visi jie atitinka 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

e) trečioji šalis, kurioje įsteigta trečiosios šalies įmonė, su valstybe nare, kurioje numatoma įsteigti filialą, yra pasirašiusi susitarimą, kuris visiškai atitinka OECD pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytus standartus ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija apie mokesčius, taip pat apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių yra;

f) įmonė priklauso investuotojų kompensavimo sistemai, kuriai suteiktas veiklos leidimas arba kuri pripažįstama pagal Direktyvą 97/9/EB.

3.  1 dalyje nurodyta trečiosios šalies įmonė pateikia paraišką valstybės narės, kurioje ji ketina steigti filialą, kompetentingai institucijai.

40 straipsnis

Pareiga teikti informaciją

Trečiosios šalies įmonė, ketinanti gauti leidimą valstybės narės teritorijoje per filialą teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą ir teikti papildomas paslaugas ar jų neteikti, tos valstybės narės kompetentingai institucijai turi pateikti šiuos duomenis:

a) institucijos, atsakingos už jos priežiūrą atitinkamoje trečiojoje šalyje, pavadinimą. Kai už priežiūrą atsakinga daugiau nei viena institucija, pateikiami išsamūs duomenys apie atitinkamas kompetencijos sritis;

b) visus reikiamus įmonės duomenis (pavadinimą, teisinę formą, registruotą buveinę ir adresą, valdymo organo narius, susijusius akcininkus) ir veiklos programą, kurioje nurodomos investicinės paslaugos ir (arba) investicinė veikla, taip pat papildomos paslaugos, kurias ketinama teikti, ir filialo organizacinė struktūra, įskaitant visų atvejų, kai esminės veiklos funkcijos patikimos trečiosioms šalims, apibūdinimą;

c) už filialo valdymą atsakingų asmenų pavardes bei susijusius dokumentus, kuriais įrodoma, kad laikomasi 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;

d) informaciją apie pradinį kapitalą, kuriuo filialas laisvai disponuoja.

41 straipsnis

Veiklos leidimo suteikimas

1.  Valstybės narės, kurioje trečiosios šalies įmonė įsteigė arba ketina įsteigti filialą, kompetentinga institucija suteikia veiklos leidimą, įsitikinusi, kad:

a) įvykdytos 39 straipsnyje nustatytos sąlygos;

b) trečiosios šalies įmonės filialas galės laikytis 2 dalyje nustatytų nuostatų.

Kompetentinga institucija per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo praneša trečiosios šalies įmonei, ar leidimas suteikiamas, ar ne.

2.  Trečiosios šalies įmonės filialas, kuriam išduotas leidimas pagal 1 dalį, vykdo pareigas, nustatytas šios direktyvos 16–20, 23, 24, 25 ir 27 straipsniuose, 28 straipsnio 1 dalyje ir 30, 31 ir 32 straipsniuose bei Reglamento ES Nr. 600/2014 3–26 straipsniuose, ir taiko pagal juos patvirtintas priemones, taip pat toje valstybėje narėje, kurioje jai suteiktas leidimas, jos priežiūrą atlieka kompetentinga institucija.

Valstybės narės netaiko jokių papildomų reikalavimų filialo organizavimo ir valdymo klausimais, kuriems taikoma ši direktyva, ir neturi taikyti jokiems trečiųjų valstybių įmonių filialams palankesnių sąlygų nei tos, kurios taikomos Sąjungos įmonėms.

42 straipsnis

Paslaugų teikimas išimtine kliento iniciatyva

Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai Sąjungoje įsisteigęs ar esantis mažmeninis klientas ar profesionalus klientas, kaip apibrėžta II priedo II skirsnyje, savo išimtine iniciatyva inicijuoja, kad trečiosios valstybės įmonė teiktų investicines paslaugas ar vykdytų investicinę veiklą, 39 straipsnyje nustatytas reikalavimas turėti veiklos leidimą netaikomas toms trečiosios valstybės įmonės šiam asmeniui teikiamoms paslaugoms ar vykdomai veiklai, įskaitant santykius, konkrečiai susijusius su tų paslaugų teikimu ar veiklos vykdymu. Tokių klientų iniciatyva nesuteikia trečiosios valstybės įmonei teisės kitaip nei per filialą, jei to reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus, siūlyti naujų investicinių produktų ar paslaugų kategorijų tam klientui.



2

skirsnis

Veiklos leidimų panaikinimas

43 straipsnis

Veiklos leidimų panaikinimas

Veiklos leidimą pagal 41 straipsnį išdavusi kompetentinga institucija veiklos leidimą, išduotą trečiosios šalies įmonei, gali panaikinti tada, kai tokia įmonė:

a) per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo leidimu, aiškiai atsisako leidimo arba ilgiau kaip šešis mėnesius neteikė jokių investicinių paslaugų arba nevykdė jokios investicinės veiklos, nebent atitinkama valstybė narė būtų numačiusi, kad tokiais atvejais leidimas netenka galios;

b) gavo leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis netinkamomis priemonėmis;

c) nebeatitinka tų sąlygų, kuriomis buvo suteiktas leidimas;

d) rimtai ir sistemingai pažeidinėjo pagal šią direktyvą priimtas nuostatas, reglamentuojančias investicinių įmonių veiklos sąlygas ir taikytinas trečiosios šalies įmonėms;

e) taikomas vienas iš nacionalinėje teisėje numatytų veiklos leidimo panaikinimo atvejų, nepatenkantis į šios direktyvos taikymo sritį.



III

ANTRAŠTINĖ DALIS

REGULIUOJAMOS RINKOS

44 straipsnis

Veiklos leidimo suteikimas ir taikytina teisė

1.  Valstybės narės pasilieka teisę reguliuojamomis rinkomis pripažinti tas sistemas, kurios atitinka šią antraštinę dalį.

Leidimas reguliuojamos rinkos veiklai suteikiamas tik tada, kai kompetentinga institucija įsitikina, kad tiek rinkos operatorius, tiek reguliuojamos rinkos sistemos atitinka bent šioje antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus.

Jeigu reguliuojama rinka yra juridinis asmuo ir ją valdo ar administruoja ne pati reguliuojama rinka, o rinkos operatorius, valstybės narės nustato, kaip padalyti tarp reguliuojamos rinkos ir rinkos operatoriaus pagal šią direktyvą rinkos operatoriui nustatytas įvairias pareigas.

Rinkos operatorius pateikia visą informaciją, įskaitant veiklos programą, kurioje nustatomos, inter alia, planuojamos veiklos rūšys ir organizacinė struktūra, būtina kompetentingai institucijai leisti įsitikinti, kad pirminio veiklos leidimo suteikimo metu reguliuojama rinka nustatė visas priemones, leidžiančias jam įvykdyti pagal šią antraštinę dalį nustatytas pareigas.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad, prižiūrint kompetentingai institucijai, rinkos operatorius atliktų užduotis, susijusias su reguliuojamos rinkos organizavimu ir veikimu. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos reguliariai prižiūrėtų, kad reguliuojamose rinkose būtų laikomasi šios antraštinės dalies. Jos taip pat užtikrina, kad kompetentingos institucijos stebėtų, jog reguliuojamose rinkose būtų nuolat laikomasi pirminio veiklos leidimo sąlygų, nustatytų pagal šią antraštinę dalį.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad rinkos operatorius užtikrintų, jog jo valdoma reguliuojama rinka atitinka reikalavimus pagal šią antraštinę dalį.

Be to, valstybės narės užtikrina, kad rinkos operatoriui būtų suteiktos teisės, kurias pagal šią direktyvą turi reguliuojama rinka.

4.  Nedarant poveikio atitinkamoms Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar Direktyvos 2014/57/ES nuostatoms, turi būti taikoma reguliuojamos rinkos buveinės valstybės narės viešoji teisė, reguliuojanti sandorius, vykdomus per reguliuojamos rinkos sistemas.

5.  Kompetentinga institucija gali atšaukti reguliuojamai rinkai išduotą veiklos leidimą, kai ji:

a) per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo leidimu, aiškiai atsisako šio leidimo arba ilgiau kaip šešis mėnesius nesuteikė jokių investicinių paslaugų, arba nesivertė jokia investicine veikla, nebent atitinkama valstybė narė būtų numačiusi, kad tokiais atvejais šis leidimas netenka galios;

b) gavo leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis netinkamomis priemonėmis;

c) nebeatitinka tų sąlygų, kuriomis buvo suteiktas leidimas;

d) rimtai ir sistemingai pažeidinėjo pagal šią direktyvą ar Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 priimtas nuostatas;

e) taikomas nacionalinėje teisėje numatytas vienas iš veiklos leidimo panaikinimo atvejų.

6.  Apie kiekvieną leidimo panaikinimo atvejį pranešama EVPRI.

45 straipsnis

Reikalavimai rinkos operatoriaus valdymo organui

1.  Valstybės narės reikalauja, kad visi bet kurio rinkos operatoriaus valdymo organo nariai visada būtų pakankamai geros reputacijos, turėtų pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties savo užduotims vykdyti. Bendra valdymo organo sudėtis taip pat turi atspindėti pakankamą patirtį įvairiose srityse.

2.  Valdymo organo nariai visų pirma turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) visi valdymo organo nariai turi skirti pakankamai laiko savo funkcijoms rinkos operatoriuje vykdyti. Bet kurio juridinio asmens direktoriaus pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti valdymo organo narys, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir rinkos operatoriaus veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą.

Rinkos operatorių, kurie yra svarbūs dėl savo dydžio, vidaus organizacijos ir veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo, valdymo organo nariai vienu metu neina pareigų, kurios apima daugiau kaip vieną iš toliau nurodytų pareigų derinį, išskyrus atvejus, kai jie atstovauja valstybei narei:

i) vieno vykdomojo direktoriaus ir dviejų nevykdomųjų direktorių pareigas;

ii) keturių nevykdomųjų direktorių pareigas.

Vykdomojo arba nevykdomojo direktoriaus pareigos, kurios einamos toje pačioje grupėje arba įmonėse, kuriose rinkos operatoriui priklauso kontrolinė akcijų paketo dalis, laikomos vienomis direktoriaus pareigomis.

Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti valdymo organo nariams papildomai eiti vienas nevykdomojo direktoriaus pareigas. Kompetentingos institucijos reguliariai informuoja EVPRI apie tokius leidimus.

Direktoriaus pareigų, kurias vienu metu gali eiti valdymo organo narys, skaičiaus apribojimas netaikomas direktoriaus pareigoms organizacijose, nesiekiančiose iš esmės tik komercinių tikslų;

b) valdymo organo nariai turi turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti rinkos operatoriaus veiklą, įskaitant pagrindinius pavojus;

c) kiekvienas valdymo organo narys turi veikti sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus veiksmingai įvertintų ir užginčytų vyresniosios vadovybės sprendimus bei veiksmingai prižiūrėtų bei stebėtų sprendimų priėmimą.

3.  Rinkos operatoriai turi skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymo organo narių pradiniam ir vėlesniam mokymui.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad rinkos operatoriai, kurie yra svarbūs dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, aprėpties bei sudėtingumo, įsteigtų skyrimo komitetą, kurį sudarytų valdymo organo nariai, kurie atitinkamame rinkos operatoriuje nevykdytų jokių vykdomųjų funkcijų.

Skyrimo komitetas atlieka šias funkcijas:

a) nustato kandidatus į laisvas valdymo organo pareigybes ir rekomenduoja valdymo organui arba visuotiniam susirinkimui juos tvirtinti. Tai darydamas, skyrimo komitetas įvertina valdymo organo žinias, įgūdžius, įvairovę ir patirtį. Be to, komitetas parengia konkrečiam paskyrimui taikomų pareigų ir gebėjimų aprašymą ir įvertina, kiek šiam darbui turėtų būti skiriama laiko. Skyrimo komitetas taip pat nusprendžia, koks turi būti valdymo organe nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų siektinas skaičius, ir parengia politiką, kaip padidinti nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų skaičių valdymo organe, kad tas tikslas būtų įgyvendintas;

b) periodiškai ir ne rečiau kaip kasmet vertina valdymo organo struktūrą, dydį, sudėtį bei darbo rezultatus ir teikia valdymo organui rekomendacijas dėl pakeitimų;

c) periodiškai ir ne rečiau kaip kasmet vertina pavienių valdymo organo narių ir viso valdymo organo žinias, įgūdžius bei patirtį ir atitinkamai informuoja valdymo organą;

d) periodiškai peržiūri valdymo organo vyresniosios vadovybės narių atrankos ir skyrimo politiką ir teikia valdymo organui rekomendacijas.

Vykdydamas savo pareigas skyrimo komitetas kuo labiau ir nuolat atsižvelgia į poreikį užtikrinti, kad valdymo organui priimant sprendimus nedominuotų atskiras narys ar maža narių grupė taip, jog tai pakenktų viso rinkos operatoriaus interesams.

Vykdydamas savo pareigas, skyrimo komitetas gali naudoti visų formų išteklius, kuriuos jis laiko tinkamais, įskaitant išorės konsultacijas.

Ši dalis netaikoma, kai pagal nacionalinę teisę valdymo organo kompetencija neapima nė vieno iš jo narių atrankos ir skyrimo proceso.

5.  Valstybės narės arba kompetentingos institucijos reikalauja, kad rinkos operatoriai ir atitinkami jų skyrimo komitetai, įtraukdami narius į valdymo organą, naudotų platų savybių ir gebėjimų spektrą ir tuo tikslu įgyvendintų politiką, kuria būtų skatinama valdymo organo narių įvairovė.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad rinkos operatoriaus valdymo organas nustatytų valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas ir rizikos ribojimu pagrįstas organizacijos valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą organizacijoje ir interesų konfliktų prevenciją, ir prižiūrėtų jų įgyvendinimą tokiu būdu, jog būtų skatinamas rinkos patikimumas.

Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas vykdytų rinkos operatoriaus valdymo priemonių veiksmingumo stebėseną ir jas periodiškai vertintų, taip pat imtųsi tinkamų priemonių trūkumams šalinti.

Valdymo organo nariams suteikiama tinkama prieiga prie informacijos ir jie gali susipažinti su dokumentais, kurių reikia valdymo sprendimų priėmimui prižiūrėti ir stebėti.

7.  Kompetentinga institucija nesuteikia veiklos leidimo, jeigu neįsitikina, kad rinkos operatoriaus valdymo organo nariai turi pakankamai gerą reputaciją, pakankamai žinių, gebėjimų ir patirties ir skiria pakankamai laiko savo funkcijoms atlikti, arba jeigu yra objektyvių ir akivaizdžių priežasčių manyti, kad rinkos operatoriaus valdymo organas gali kelti pavojų veiksmingam, patikimam riziką ribojančiam įmonės valdymui bei neskirti deramo dėmesio rinkos vientisumui.

Valstybės narės užtikrina, kad suteikiant reguliuojamai rinkai veiklos leidimą asmuo ar asmenys, veiksmingai vadovaujantys veiklos leidimą pagal šią direktyvą jau gavusios reguliuojamos rinkos veiklai ir administravimui, būtų laikomi atitinkančiais 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

8.  Valstybės narės reikalauja, kad rinkos operatorius praneštų kompetentingai institucijai apie visų savo valdymo organo narių tapatybę ir bet kokius jos narių pasikeitimus, taip pat pateiktų visą informaciją, reikalingą vertinant, ar rinkos operatorius atitinka 1–5 dalis.

9.  EVPRI parengia gaires dėl:

a) valdymo organo nario pakankamos trukmės įsipareigojimo vykdyti to nario funkcijas, atsižvelgiant į individualias aplinkybes ir rinkos operatoriaus veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą, sąvokos;

b) valdymo organo pakankamo bendrų žinių, įgūdžių ir patirties turėjimo, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, sąvokos;

c) valdymo organo nario sąžiningumo, dorumo ir savarankiškumo, kaip nurodyta 2 dalies c punkte, sąvokos;

d) pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymo organo narių pradiniam ir vėlesniam mokymui, kaip nurodyta 3 dalyje, sąvokos;

e) įvairovės, į kurią turi būti atsižvelgiama atliekant valdymo organo narių atranką, kaip nurodyta 5 dalyje, sąvokos.

EVPRI parengia tas gaires ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

46 straipsnis

Asmenims, turintiems didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, taikomi reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad asmenys, galintys daryti tiesioginę ar netiesioginę didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, atitiktų keliamus reikalavimus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius:

a) kompetentingai institucijai pateiktų ir viešai paskelbtų informaciją apie nuosavybės teisę į reguliuojamą rinką ir (arba) rinkos operatorių, visų pirma kiekvienos šalies, galinčios daryti didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, tapatybę ir interesus;

b) kompetentingai institucijai praneštų ir viešai paskelbtų apie bet kokį nuosavybės teisės perleidimą, dėl kurio pasikeičia asmenų, galinčių daryti didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, tapatybė.

3.  Kompetentinga institucija atsisako patvirtinti reguliuojamos rinkos siūlomas reguliuojamos rinkos kontroliuojamas palūkanas ir (arba) rinkos operatoriaus pakeitimus, kai yra objektyvus ir akivaizdus pagrindas manyti, kad pasiūlyti įmonės valdymo pakeitimai keltų pavojų patikimam ir riziką ribojančiam įmonės valdymui.

47 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos:

a) turėtų priemones aiškiai identifikuoti ir valdyti galimus bet kokio reguliuojamosios rinkos, jos savininkų arba jos rinkos operatoriaus ir gero reguliuojamos rinkos veikimo interesų konflikto neigiamus padarinius reguliuojamos rinkos veikimui arba jos nariams ar dalyviams, visų pirma tais atvejais, kai toks interesų konfliktas gali trukdyti reguliuojamai rinkai vykdyti kompetentingos institucijos deleguotas funkcijas;

b) turėtų tinkamas jai kylančios rizikos valdymo priemones, nustatytų tinkamas priemones ir sistemas, kurias taikant galima nustatyti didelę riziką, susijusią su jos veikimu, ir įgyvendinti priemones, kuriomis galima veiksmingai sumažinti tos rizikos poveikį;

c) sukurtų geras sistemos techninio valdymo priemones, įskaitant veiksmingas priemones nenumatytiems atvejams, kuriomis būtų galima kovoti su sistemų trikdžių rizika;

d) patvirtintų skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, kuriomis numatoma sąžininga ir sklandi prekyba, bei nustatytų objektyvius veiksmingo pavedimų vykdymo kriterijus;

e) sukurtų veiksmingas priemones, kuriomis galima užtikrinti veiksmingą ir savalaikį sandorių įvykdymą pagal šias sistemas;

f) veiklos leidimo suteikimo metu ir vėliau bet kuriuo metu turėtų pakankamai finansinių išteklių, leidžiančių supaprastinti sklandų rinkos veikimą, atsižvelgiant į rinkoje sudarytų sandorių pobūdį ir dydį bei susijusios rizikos dydį ir laipsnį.

2.  Valstybės narės neleidžia rinkos operatoriams vykdyti klientų pavedimų vykdant prekybą už nuosavas lėšas arba sudaryti tarpininko suderintus sandorius jokioje reguliuojamoje rinkoje, kurią jie valdo.

48 straipsnis

Sistemų atsparumas, sistemos išjungikliai ir elektroninė prekyba

1.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, kuriomis užtikrinama, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios, pakankamai pajėgios susidoroti su didžiausiais pavedimų ir pranešimų kiekiais, galėtų užtikrinti tvarkingą prekybą esant itin dideliam rinkos spaudimui, būtų visapusiškai patikrintos siekiant užtikrinti tokių sąlygų laikymąsi ir jose būtų taikomos veiksmingos veiklos tęstinumo priemonės siekiant užtikrinti jos paslaugų tęstinumą, jei įvyktų bet koks jos prekybos sistemų gedimas.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka turėtų:

a) rašytinius susitarimus su visomis investicinėmis įmonėmis, vykdančiomis rinkos formavimo strategiją reguliuojamoje rinkoje;

b) schemas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pakankamai investicinių įmonių dalyvautų tokiuose susitarimuose, pagal kuriuos reikalaujama, kad jos pateiktų tvirtus pasiūlymus konkurencingomis kainomis, o dėl to būtų reguliariai ir nuspėjamai užtikrinamas rinkos likvidumas, kai toks reikalavimas toje reguliuojamoje rinkoje yra tinkamas dėl prekybos pobūdžio ir masto.

3.  2 dalyje nurodytame rašytiniame susitarime turi būti nurodytos bent:

a) investicinės įmonės pareigos, susijusios su likvidumo užtikrinimu, ir, jei taikoma, bet kokios kitos pareigos, kylančios dėl dalyvavimo 2 dalies b punkte nurodytoje schemoje;

b) bet kokios nuolaidos ar kitos formos paskatos, kurias reguliuojamos rinkos siūlo investicinei įmonei, siekiant užtikrinti rinkos likvidumą reguliariu ir nuspėjamu pagrindu, ir, jei taikoma, bet kokios kitos investicinės įmonės dėl dalyvavimo 2 dalies b punkte nurodytoje schemoje įgytos teisės.

Reguliuojama rinka prižiūri, kad investicinės įmonės atitiktų tokių privalomų rašytinių susitarimų reikalavimus, ir užtikrina jų vykdymą. Reguliuojama rinka informuoja kompetentingą instituciją apie privalomo rašytinio susitarimo turinį ir, kompetentingai institucijai paprašius, pateikia jai visą papildomą informaciją, būtiną, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, jog reguliuojama rinka atitinka šią dalį.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka taikytų veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, kuriomis naudojantis atmetami pavedimai, kurie viršija iš anksto nustatytą apimtį ir kainų ribas arba yra akivaizdžiai klaidingi.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka galėtų laikinai sustabdyti arba apriboti prekybą, jei toje ar susijusioje rinkoje per trumpą laikotarpį pastebimas didelis finansinės priemonės kainos svyravimas, o išimtiniais atvejais – galėtų atšaukti, pakeisti ar pataisyti bet kokį sandorį. Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka užtikrintų, jog prekybos sustabdymo parametrai būtų nustatyti taip, kad būtų atsižvelgiama į skirtingų turto klasių ir poklasių likvidumą, rinkos modelio pobūdį bei naudotojų tipus ir kad jų pakaktų siekiant išvengti didelių prekybos tvarkos sutrikimų.

Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojama rinka nuosekliai ir palyginamai praneštų prekybos sustabdymo parametrus ir bet kokius reikšmingus šių parametrų pokyčius kompetentingai institucijai, kuri juos savo ruožtu praneša EVPRI. Valstybės narės reikalauja, kad, kai reguliuojama rinka ypač svarbi tos finansinės priemonės likvidumo požiūriu, laikinai sustabdžius prekybą bet kurioje valstybėje narėje, toje prekybos vietoje būtų įdiegtos būtinos sistemos ir procedūros, siekiant užtikrinti, kad ji praneštų kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų derinti atsakomuosius veiksmus visoje rinkoje ir nustatyti, ar derėtų laikinai sustabdyti prekybą kitose prekybos vietose, kurioje prekiaujama finansine priemone, tol, kol prekyba bus atnaujinta pradinėje rinkoje.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka taikytų veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, įskaitant reikalaujant, jog nariai arba dalyviai atliktų tinkamus algoritmų bandymus, ir suteikiant tokiems bandymams palankią aplinką, kuriomis užtikrinama, kad algoritminės prekybos sistemos negalėtų sukurti arba paskatinti susidaryti tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas rinkoje, ir valdomos tokių algoritminės prekybos sistemų iš tiesų sukeliamos tvarką pažeidžiančios prekybos sąlygos rinkoje, įskaitant sistemas, skirtas sumažinti neįvykdytų pavedimų ir sandorių, kuriuos į sistemą gali įvesti narys arba dalyvis, santykį, turimos galimybės sulėtinti pavedimų srautą, jei kyla pavojus, kad bus viršytas jos sistemos pajėgumas, ir nustatomas minimalus kainos pokyčio dydis, kuris rinkoje gali būti naudojamas vykdant pavedimus, ir užtikrinamas šio minimalaus dydžio taikymas.

7.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje, kurioje leidžiama naudotis tiesiogine elektronine prieiga, taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, kuriomis užtikrinama, kad nariams ar dalyviams būtų leidžiama tokias paslaugas teikti tik tuo atveju, jeigu jie yra pagal šią direktyvą veiklos leidimą gavusios investicinės įmonės arba kredito įstaigos, kurioms suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2013/36/ES, kad būtų nustatyti ir taikomi tinkami kriterijai dėl asmenų, kuriems gali būti suteikta tokia prieiga, tinkamumo, taip pat, kad narys ar dalyvis išliktų atsakingas už pavedimus ir prekybos sandorius, įvykdytus naudojantis ta paslauga, kiek tai susiję su šios direktyvos reikalavimais.

Valstybės narės taip pat reikalauja, kad reguliuojamoje rinkoje būtų nustatyti tinkami su rizikos kontrole susiję standartai ir naudojantis tokia prieiga vykdomos prekybos ribos, taip pat, kad joje būtų galima išskirti ir, prireikus, sustabdyti tiesiogine elektronine prieiga besinaudojančio asmens pavedimus ir prekybos veiklą, atskiriant juos nuo kitų nario ar dalyvio pavedimų arba vykdomos prekybos veiklos.

Reguliuojama rinka turi turėti priemones laikinai sustabdyti arba visiškai nutraukti nario arba dalyvio tiesioginės elektroninės prieigos suteikimą klientui tuo atveju, kai nesilaikoma šios dalies.

8.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje užtikrinti, kad jos taisyklės dėl kolokacijos paslaugų būtų skaidrios, sąžiningos ir nediskriminuojančios.

9.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka užtikrintų savo mokesčių sistemų, įskaitant vykdymo mokesčius, papildomus mokesčius ir bet kokias nuolaidas, skaidrumą, sąžiningumą ir nediskriminacinį pobūdį ir kad šios sistemos nekurtų paskatų pavedimus pateikti, keisti ar atšaukti arba sandorius vykdyti tokiu būdu, kuris skatintų tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimą rinka. Valstybės narės visų pirma reikalauja, kad reguliuojama rinka mainais už suteiktas nuolaidas nustatytų rinkos formavimo reikalavimus, taikomus atskiroms akcijoms ar tinkamiems akcijų krepšeliams.

Valstybės narės leidžia reguliuojamai rinkai pritaikyti savo mokesčius už atšauktus pavedimus atsižvelgiant į laikotarpį, kurį pavedimas buvo sistemoje, ir nustatyti mokesčius pagal konkrečią finansinę priemonę, kuriai jie taikomi.

Valstybės narės gali reguliuojamai rinkai leisti taikyti didesnius mokesčius už pateiktą ir vėliau atšauktą pavedimą nei už įvykdytą pavedimą, taip pat taikyti didesnius mokesčius tiems dalyviams, kurių atšauktų pavedimų skaičius, palyginti su įvykdytų pavedimų skaičiumi, santykinai didelis, taip pat tiems dalyviams, kurie veiklą vykdo taikydami didelio dažnio algoritminės prekybos metodą, kad būtų atsižvelgta į papildomą naštą sistemos pajėgumui.

10.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka narių ar dalyvių atliekamo žymėjimo būdu gebėtų nustatyti pavedimus, pateiktus vykdant algoritminę prekybą, įvairius algoritmus, naudojamus pavedimams sukurti, ir tuos pavedimus inicijuojančius atitinkamus asmenis. Kompetentingų institucijų prašymu jos gali susipažinti su ta informacija.

11.  Valstybės narės reikalauja, kad, už reguliuojamą rinką atsakingos reguliuojamos rinkos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, reguliuojamos rinkos pateiktų kompetentingai institucijai duomenis, susijusius su pavedimų žurnalu arba suteiktų kompetentingai institucijai prieigą prie pavedimų žurnalo, kad ji galėtų stebėti prekybą.

12.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomi:

a) reikalavimai, skirti užtikrinti, kad reguliuojamos rinkos prekybos sistemos būtų atsparios ir pakankamai pajėgios;

b) 6 dalyje nurodytas santykis, atsižvelgiant į neįvykdytų pavedimų vertės ir sudarytų sandorių vertės santykį;

c) su tiesiogine elektronine prieiga susijusi kontrolė taip, kad būtų užtikrinta, jog suteiktajai prieigai taikoma kontrolė būtų bent lygiavertė kontrolei, taikomai tiesioginei rinkos prieigai;

d) reikalavimai, skirti užtikrinti, kad kolokacijos paslaugos ir mokesčių sistemos būtų sąžiningos ir nediskriminuojančios, ir kad rinkliavos sistemos nekurtų paskatų tvarką pažeidžiančioms prekybos sąlygoms arba piktnaudžiavimui rinka;

e) nustatymas, kada reguliuojama rinka ypač svarbi tos finansinės priemonės likvidumo požiūriu;

f) reikalavimai, skirti užtikrinti, kad rinkos formavimo sistemos yra sąžiningos ir nediskriminacinio pobūdžio, ir nustatyti būtiniausias rinkos formavimo pareigas, kurias reguliuojamos rinkos turi numatyti kurdamos rinkos formavimo sistemą, ir sąlygas, kuriomis nėra tikslingas reikalavimas nustatyti rinkos formavimo sistemą, atsižvelgiant į prekybos toje reguliuojamoje sistemoje pobūdį ir mastą, įskaitant tai, ar reguliuojama rinka leidžia arba sudaro sąlygas, kad algoritminė prekyba vyktų naudojantis šiomis rinkos sistemomis;

g) reikalavimai, skirti užtikrinti tinkamus algoritmų bandymus, kuriais užtikrinama, kad algoritminės prekybos sistemos, įskaitant didelio dažnio algoritmines prekybos sistemos negalėtų sukurti arba paskatinti susidaryti tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas rinkoje.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

13.  EVPRI ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d. parengia gaires dėl tinkamo prekybos sustabdymo apimties koregavimo pagal 5 dalį, atsižvelgiant į toje dalyje nurodytus veiksnius.

49 straipsnis

Kainos pokyčio dydis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos patvirtintų kainos pokyčio dydžio tvarką akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams, biržiniams fondams, sertifikatams ir kitoms panašioms finansinėms priemonėms, taip pat kitoms finansinėms priemonėms, kurioms pagal 4 dalį parengiami techniniai reguliavimo standartai.

2.  1 dalyje nurodyta kainos pokyčio dydžio tvarka:

a) nustatoma taip, kad atspindėtų finansinės priemonės likvidumo pobūdį įvairiose rinkose ir vidutinį siūlomų ir prašomų kainų skirtumą, atsižvelgiant į siektinumą užtikrinti pagrįstai stabilias kainas pernelyg neribojant tolesnio kainų skirtumo mažinimo;

b) tinkamai pritaiko kainos pokyčio dydį kiekvienai finansinei priemonei.

3.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiau nustatomas minimalus kainos pokyčio dydis arba kainos pokyčio dydžio tvarka, taikoma konkrečioms akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams, biržiniams fondams, sertifikatams ir kitoms panašioms finansinėms priemonėms, projektus jei tai būtina siekiant užtikrinti sklandų rinkų veikimą remiantis veiksniais, nurodytais 2 dalyje, ir finansinių priemonių kaina, kainų skirtumu ir likvidumo apimtimi.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

4.  EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiau nustatomas minimalus kainos pokyčio dydis arba kainos pokyčio dydžio tvarka, taikoma konkrečioms, 3 dalyje neišvardytoms finansinėms priemonėms, projektus jei tai būtina siekiant užtikrinti sklandų rinkų veikimą remiantis veiksniais, nurodytais 2 dalyje, ir finansinių priemonių kaina, kainų skirtumu ir likvidumo apimtimi.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

50 straipsnis

Verslo laikrodžių sinchronizavimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad visos prekybos vietos ir jų dalyviai sinchronizuotų verslo laikrodžius, kuriuos jie naudoja bet kokio praneštino įvykio datai ir laikui užfiksuoti.

2.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, skirtų tiksliai apibrėžti tikslumo, kuriuo laikrodžiai turi būti sinchronizuoti pagal tarptautinius standartus, lygiui, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

51 straipsnis

Leidimas prekiauti finansinėmis priemonėmis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos turėtų aiškias ir skaidrias taisykles, kuriomis reguliuojamas leidimas prekiauti finansinėmis priemonėmis.

Tomis taisyklėmis užtikrinama sąžininga, organizuota ir efektyvi prekyba visomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, o perleidžiamų vertybinių popierių atveju – laisvai cirkuliuoti.

2.  Taisyklėmis, kuriomis reguliuojamos išvestinės finansinės priemonės, užtikrinama, kad parengta išvestinių finansinių priemonių sutartis leistų tinkamai nustatyti šios sutarties vertę ir sureguliuotų veiksmingo atsiskaitymo sąlygas.

3.  Be 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų, valstybės narės taip pat reikalauja, kad reguliuojama rinka patvirtintų ir išlaikytų veiksmingas priemones, leidžiančias patikrinti, ar perleidžiamų vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentai laikosi Sąjungos teisės reikalavimų, taikomų pirminiam, vėlesniam ir ad hoc informacijos atskleidimui.

Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojama rinka nustatytų priemones, kuriomis palengvinama jos narių ar dalyvių prieiga prie vadovaujantis Sąjungos teise viešai paskelbtos informacijos.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojamos rinkos patvirtintų visas būtinas priemones, kurias taikant būtų galima reguliariai tikrinti, kaip laikomasi finansinėms priemonėms nustatytų reikalavimų dėl leidimo prekiauti šiomis priemonėmis.

5.  Perleidžiamu vertybiniu popieriumi, kuriuo leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, gali būti vėliau leista prekiauti kitose reguliuojamose rinkose net be emitento leidimo, tačiau vadovaujantis atitinkamomis Direktyvos 2003/71/EB nuostatomis. Reguliuojama rinka informuoja emitentą apie tai, kad reguliuojamoje rinkoje prekiaujama jo vertybiniais popieriais. Emitentas neprivalo kiekvienai reguliuojamai rinkai, be jo sutikimo leidusiai prekiauti emitento vertybiniais popieriais, pateikti 3 dalyje nurodytą informaciją.

6.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame:

a) nurodo įvairių finansinių priemonių kategorijų požymius, į kuriuos reguliuojama rinka turi atsižvelgti, vertindama, ar finansinė priemonė išleidžiama vadovaujantis 1 dalies antroje pastraipoje nustatytomis sąlygomis dėl leidimo jomis prekiauti skirtinguose jos valdomos rinkos segmentuose;

b) patikslina priemones, kurias turi taikyti reguliuojama rinka, siekdama įrodyti, kad ji nenusižengė reikalavimui patikrinti, ar perleidžiamų vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentai laikosi Sąjungos teisės reikalavimų, taikomų pirminiam, vėlesniam ir specialiam informacijos atskleidimui;

c) patikslina priemones, kurias, vadovaudamasi 3 dalimi, turėtų įgyvendinti reguliuojama rinka, siekdama supaprastinti jos narių ar dalyvių galimybę gauti informaciją, paskelbtą viešai vadovaujantis Sąjungos teise.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

52 straipsnis

Prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymas ir jų pašalinimas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje

1.  Nedarant poveikio kompetentingos institucijos teisei vadovaujantis 69 straipsnio 2 dalimi reikalauti sustabdyti prekybą konkrečia finansine priemone ar ją pašalinti iš prekybos, rinkos operatorius gali sustabdyti prekybą konkrečia finansine priemone arba ją pašalinti iš prekybos, jei ta finansinė priemonė nebeatitinka reguliuojamos rinkos taisyklių, nebent toks sustabdymas ar pašalinimas galėtų daryti didelės žalos investuotojų interesams ar tvarkingam rinkos veikimu.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad rinkos operatorius, kuris laikinai sustabdo prekybą finansine priemone arba ją pašalina iš prekybos, taip pat laikinai sustabdytų prekybą I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba kurios yra išvestos iš tos finansinės priemonės, arba jas pašalintų iš prekybos, kai tai būtina prekybos pagrindine finansine priemone sustabdymo arba jos pašalinimo iš prekybos tikslais. Rinkos operatorius viešai paskelbia savo sprendimą sustabdyti prekybą finansine priemone arba bet kokia susijusia išvestine finansine priemone arba ją pašalinti iš prekybos ir apie atitinkamus savo sprendimus praneša kompetentingai institucijai.

Kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijoje buvo priimtas sprendimas sustabdyti prekybą finansine priemone arba pašalinti ją iš prekybos, reikalauja, kad reguliuojamos rinkos, kitos DPS, OPS ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys finansiniai tarpininkai, priklausantys jos jurisdikcijai ir prekiaujantys ta pačia finansine priemone ar šios Direktyvos I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba kurios yra išvestos iš tos finansinės priemonės, taip pat sustabdytų prekybą ta finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba pašalintų jas iš prekybos, kai prekyba sustabdoma ar finansinės priemonės pašalinamos iš prekybos dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, pasiūlymo perėmimo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks sustabdymas ar pašalinimas galėtų daryti didelę žalą investuotojų interesams arba tvarkingam rinkos veikimui.

Kiekviena kompetentinga institucija, kuriai buvo pranešta, savo sprendimą perduoda EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat pateikdama paaiškinimą, jei priimtas sprendimas nestabdyti prekybos finansine priemone ar I dalies C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba kurios yra išvestos iš tos finansinės priemonės, arba nešalinti jų iš prekybos.

Kompetentinga institucija nedelsdama viešai paskelbia tokį sprendimą ir apie jį praneša EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Kitų valstybių narių kompetentingos institucijoms, kurioms buvo pranešta, reikalauja, kad reguliuojamos rinkos, kitos DPS, kitos OPS ir sistemingai sandorius savo viduje sudarantys finansiniai tarpininkai, priklausantys jų jurisdikcijai ir prekiaujantys ta pačia finansine priemone ar šios direktyvos I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba kurios yra išvestos iš tos finansinės priemonės, taip pat sustabdytų prekybą ta finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba pašalintų jas iš prekybos, kai prekyba sustabdoma arba iš prekybos pašalinama dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, pasiūlymo perėmimo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks sustabdymas ar pašalinimas galėtų daryti didelę žalą investuotojų interesams arba tvarkingam rinkos veikimui.

Ši dalis taip pat taikoma, kai prekybos finansine priemone ar I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba kurios yra išvestos iš tos finansinės priemonės, sustabdymas yra panaikinamas.

Šioje dalyje nurodyta pranešimo procedūra taip pat taikoma tuo atveju, kai kompetentinga institucija, vadovaudamasi 69 straipsnio 2 dalies m ir n punktais, priima sprendimą sustabdyti prekybą finansine priemone ar I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba kurios yra išvestos iš tos finansinės priemonės, arba pašalinti jas iš prekybos.

Siekiant užtikrinti proporcingą reikalavimo sustabdyti prekybą tokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba jas pašalinti iš prekybos vykdymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau apibūdinami atvejai, kai dėl išvestinės finansinės priemonės ryšio su susijusia finansine priemone arba su ta finansine priemone, iš kurios ji išvesta, kuri buvo pašalinta iš prekybos arba prekyba ja buvo sustabdyta, ir ta pagrindine finansine priemone taip pat sustabdoma prekyba ta išvestine finansine priemone arba ji pašalinama iš prekybos siekiant visiškai sustabdyti prekybą pagrindine finansine priemone arba pašalinti ją iš prekybos.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

3.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomas 2 dalyje nurodytų pranešimų ir skelbimų formatas bei laikas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 89 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose pateikiamas aplinkybių, kai daroma 1 ir 2 dalyse nurodyta didelė žala investuotojų interesams ir veiksmingam vidaus rinkos veikimui, sąrašas.

53 straipsnis

Patekimas į reguliuojamą rinką

1.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka nustatytų, įgyvendintų ir paliktų galioti skaidrias ir nediskriminacines taisykles, kuriomis reglamentuojamas dalyvavimas ar narystė reguliuojamoje rinkoje.

2.  1 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamos narių ar dalyvių pareigos, kylančios iš:

a) reguliuojamos rinkos struktūros ir valdymo;

b) nuostatų, kuriomis reglamentuojami sandoriai rinkoje;

c) profesionalių normų, taikomų savo veiklą rinkoje vykdančių investicinių įmonių ar kredito įstaigų darbuotojams;

d) sąlygų, nustatytų vadovaujantis 3 dalimi ir taikomomis ne investicinėms įmonėms ar kredito įstaigoms, o kitiems nariams ar dalyviams;

e) reguliuojamoje rinkoje įvykdytų sandorių tarpuskaitą ir atsiskaitymą reglamentuojančių taisyklių ir procedūrų.

3.  Reguliuojamos rinkos suteikia narių ar dalyvių teises investicinėms įmonėms, kredito įstaigoms, įgijusioms leidimus vadovaujantis Direktyva 2013/36/ES, ir kitiems asmenims, kurie:

a) yra pakankamai geros reputacijos;

b) turi pakankamai prekybinių įgūdžių, žinių ir patirties;

c) turi, kai taikoma, atitinkamų organizacinių priemonių;

d) turi pakankamai lėšų savo funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į reguliuojamos rinkos nustatytų finansinių priemonių įvairovę, siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sandorius.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad nariai ir dalyviai neprivalėtų taikyti vienas kitam 24, 25, 27 ir 28 straipsniuose nustatytų pareigų, jeigu sandoriai buvo sudaryti reguliuojamoje rinkoje. Vis dėlto reguliuojamos rinkos nariai ir dalyviai taiko 24, 25, 27 ir 28 straipsniuose nustatytas pareigas, kai jie, veikdami savo klientų vardu, vykdo jų pavedimus reguliuojamoje rinkoje.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad patekimo į reguliuojamą rinką ar narystės ar dalyvavimo joje taisyklėse būtų numatytas tiesioginis arba nuotolinis investicinių įmonių ir kredito įstaigų dalyvavimas.

6.  Valstybės narės, netaikydamos kitų teisinių ar administracinių reikalavimų, leidžia kitų valstybių narių reguliuojamoms rinkoms jų teritorijose įsisteigusiems nuotoliniams nariams ar dalyviams savo teritorijose numatyti atitinkamas priemones, palengvinančias jų patekimą į šias rinkas ir vykdyti jose prekybą.

Savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai reguliuojama rinka praneša apie valstybę narę, kurioje ji ketina imtis tokių priemonių. Per vieną mėnesį buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda tą informaciją valstybei narei, kurioje reguliuojama rinka ketina imtis tokių priemonių. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatytą procedūrą ir sąlygas EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su ta informacija.

Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu reguliuojamos rinkos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama praneša apie toje valstybėje narėje įsisteigusios reguliuojamos rinkos narių ar dalyvių tapatybes.

7.  Valstybės narės reikalauja, kad rinkos operatorius reguliariai perduotų reguliuojamos rinkos kompetentingai institucijai reguliuojamos rinkos narių arba dalyvių sąrašą.

54 straipsnis

Reguliuojamai rinkai taikomų taisyklių ir kitų teisinių pareigų vykdymo priežiūra

1.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos patvirtintų ir veiksmingai taikytų priemones ir procedūras, kuriomis sudaromos sąlygos nuolat prižiūrėti, kaip jų nariai ir dalyviai laikosi jų taisyklių, ir taip pat turėtų tam reikiamų išteklių. Reguliuojamos rinkos atlieka jų valdomose sistemose narių ir dalyvių išsiųstų pavedimų, įskaitant panaikintus pavedimus, ir sudarytų sandorių stebėseną, siekdamos nustatyti tų taisyklių pažeidimus, tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų, elgesio, galinčio reikšti elgesį, kuris yra draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, arba su finansine priemone susijusių sistemos trikdžių atvejus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamų rinkų rinkos operatoriai nedelsdami informuotų savo kompetentingas institucijas apie rimtus jų taisyklių pažeidimus, tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų, elgesio, galinčio reikšti elgesį, kuris yra draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 arba su finansine priemone susijusių sistemos trikdžių atvejus.

Reguliuojamų rinkų kompetentingos institucijos praneša EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją.

Elgesio, galinčio reikšti elgesį, kuris yra draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, atžvilgiu, kompetentinga institucija, prieš pranešdama kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir EVPRI, turi būti įsitikinusi, kad toks elgesys vyksta ar vyko.

3.  Be to, valstybės narės reikalauja, kad rinkos operatorius nepagrįstai nedelsdamas pateiktų institucijai, atsakingai už piktnaudžiavimo rinka reguliuojamoje rinkoje atvejų tyrimą ir persekiojimą, atitinkamą informaciją ir suteiktų jai visapusišką pagalbą, atliekant reguliuojamos rinkos sistemose ar pasitelkiant šias sistemas pasitaikiusių piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir persekiojimą.

4.  Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodomos aplinkybės, dėl kurių reikalaujama pateikti informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

55 straipsnis

Nuostatos, taikomos susitarimams su PSŠ ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo susitarimams

1.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 648/2012 III, IV ar V antraštinėms dalims, valstybės narės neužkerta kelio reguliuojamoms rinkoms sudaryti atitinkamus susitarimus su kitos valstybės narės PSŠ ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, siekdamos numatyti, kad rinkos operatoriai galėtų pasinaudoti visų ar kai kurių sandorių tarpuskaitos ir (arba) atsiskaitymo paslaugomis.

2.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 648/2012 III, IV ar V antraštinėms dalims, reguliuojamos rinkos kompetentinga institucija negali prieštarauti kreipimuisi į pagrindinę sandorio šalį ar tarpuskaitos ir (arba) atsiskaitymo sistemų naudojimui kitoje valstybėje narėje, išskyrus tuomet, kai tai akivaizdžiai būtina, siekiant užtikrinti sklandų reguliuojamos rinkos veikimą ir atsižvelgiant į šios direktyvos 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas atsiskaitymo sistemoms taikomas sąlygas.

Siekdama išvengti kontrolės dubliavimosi, kompetentinga institucija atsižvelgia į centrinių bankų jau atliekamą tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ar kitų priežiūros institucijų vykdomą šių sistemų priežiūrą.

56 straipsnis

Reguliuojamų rinkų sąrašas

Kiekviena valstybė narė sudaro reguliuojamų rinkų, kurioms ji yra buveinės valstybė narė, sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir EVPRI. Kiekvieną kartą pakeitus tą sąrašą persiunčiama panaši informacija. EVPRI visų reguliuojamų rinkų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina. Tame sąraše nurodomas EVPRI pagal 65 straipsnio 6 dalį nustatytas unikalus ataskaitose naudojamas kodas, žymintis reguliuojamas rinkas, kaip nurodyta šios direktyvos 65 straipsnio 1 dalies g punkte, 65 straipsnio 2 dalyje, 26 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6, 10 ir 26 straipsniuose.



IV

ANTRAŠTINĖ DALIS

POZICIJŲ APRIBOJIMAI, BIRŽOS PREKIŲ IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ POZICIJŲ VALDYMO KONTROLĖ IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

57 straipsnis

Pozicijų apribojimai ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų valdymo kontrolė

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, vadovaudamosi EVPRI patvirtintais metodais, nustatytų ir taikytų pozicijų dydžio apribojimus grynosioms pozicijoms, kurias bet kuriuo metu gali turėti bet kuris asmuo pagal sutartį dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje ir sudarant ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis. Apribojimai nustatomi visų vieno asmens ir jo vardu bendru grupės lygmeniu turimų pozicijų pagrindu siekiant:

a) užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka;

b) skatinti tinkamas kainos nustatymo ir atsiskaitymo sąlygas, įskaitant neleisti, kad susidarytų rinką iškreipiančios pozicijos, visų pirma užtikrinant išvestinių finansinių priemonių kainų pristatymo mėnesį ir neatidėliotino pagrindinės biržos prekės sandorio kainų konvergenciją nedarant poveikio kainų susidarymui pagrindinės biržos prekės rinkoje.

Pozicijų apribojimai netaikomi pozicijoms, laikomoms ne finansų įstaigos arba jos vardu, kurias galima objektyviai įvertinti nustatant, kad jos mažina tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusią riziką.

2.  Pozicijų apribojimuose nurodomos aiškios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijos, kurią asmuo gali turėti, maksimalaus dydžio kiekybinės ribos.

3.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatoma apskaičiavimo metodika, kurią kompetentingos institucijos turi taikyti, nustatydamos artimiausio pateikimo mėnesio ir kito mėnesio pozicijų apribojimus biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, už kurias atsiskaitoma fiziškai ir grynaisiais pinigais, sutartims, remiantis atitinkamos išvestinės priemonės savybėmis, projektus. Apskaičiavimo metodikoje atsižvelgiama bent į šiuos veiksnius:

a) biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių terminą;

b) pagrindinės biržos prekės pateikimą;

c) bendrą atvirų pozicijų sumą pagal tą sutartį ir bendrą kitų finansinių priemonių, pagrįstų ta pačia pagrindine biržos preke, atvirų pozicijų sumą;

d) atitinkamų rinkų kintamumą, įskaitant viena kitą galinčias pakeisti išvestines finansines priemones ir pagrindinių biržos prekių rinkas;

e) rinkos dalyvių skaičių ir dydį;

f) pagrindinės biržos prekių rinkos ypatybes, įskaitant gamybos, suvartojimo ir pristatymo į rinką tendencijas;

g) naujų sutarčių rengimą.

EVPRI atsižvelgia į investicinių įmonių ar rinkos operatorių, valdančių prekybos vietą, patirtį ir į kitų jurisdikcijų patirtį nustatant pozicijų apribojimus.

EVPRI pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

4.  Kompetentinga institucija, vadovaudamasi 3 dalyje nurodyta EVPRI parengta apskaičiavimo metodika, nustato kiekvienos sutarties dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuria prekiaujama prekybos vietoje, apribojimus. Tas pozicijų apribojimas taip pat apima ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis.

Kompetentinga institucija peržiūri nustatytus pozicijų apribojimus, kai tik yra esminių pateikiamos apimties arba atvirų pozicijų pokyčių arba bet kokių kitų reikšmingų pakeitimų rinkoje, remiantis jos nustatyta pateikiama apimtimi ir atvirų pozicijų skaičiumi, ir pakeičia pozicijų apribojimus pagal EVPRI parengtą apskaičiavimo metodiką.

5.  Kompetentingos institucijos praneša EVPRI apie tikslius pozicijų apribojimus, kuriuos jos ketina nustatyti, remdamosi EVPRI pagal 3 dalį nustatyta apskaičiavimo metodika. Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos EVPRI atitinkamai kompetentingai institucijai pateikia nuomonę, kurioje įvertinamas pozicijų apribojimų darna su 1 dalyje nustatytais tikslais ir EVPRI pagal 3 dalį priimta apskaičiavimo metodiką. EVPRI skelbia šią nuomonę interneto svetainėje. Atitinkama kompetentinga institucija pritaiko pozicijų apribojimus, atsižvelgiant į EVPRI nuomonę, arba pateikti EVPRI pagrindimą, kodėl ji mano, jog pakeitimas nereikalingas. Kai kompetentinga institucija nustato apribojimus, kurie prieštarauja EVPRI nuomonei, ji nedelsiant interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina, dėl kokių priežasčių ji taip pasielgė.

Kai EVPRI laikosi nuomonės, kad pozicijų apribojimas neatitinka 3 dalyje nurodytos apskaičiavimo metodikos, ji imasi veiksmų naudodamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį suteiktais įgaliojimais.

6.  Kai ta pačia biržos prekių išvestine finansine priemone didelėmis apimtimis prekiaujama prekybos vietose, esančiose daugiau nei vienoje jurisdikcijoje, tos prekybos vietos, kurioje prekybos apimtis yra didžiausia, kompetentinga institucija (toliau – centrinė kompetentinga institucija) nustato atskiros pozicijos apribojimą, taikytiną visiems prekybos sandoriams su ta sutartimi. Centrinė kompetentinga institucija dėl taikytinų atskiros pozicijos apribojimų ir jų pakeitimų konsultuojasi su kitų prekybos vietų, kuriose ta išvestine finansine priemone prekiaujama didelėmis apimtimis, kompetentingomis institucijomis. Kai kompetentingos institucijos nesutinka, jos raštu išsamiai išdėsto visas priežastis, kodėl, jų nuomone, nesilaikoma 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Kilus nesutarimui tarp kompetentingų institucijų, EVPRI visus ginčus sprendžia naudodamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį suteiktais įgaliojimais.

Kompetentingos institucijos, atsakingos už prekybos vietas, kurioje prekiaujama ta pačia biržos prekės išvestine finansine priemone, ir kompetentingos institucijos, atsakingos už tos biržos prekės išvestinės finansinės priemonės pozicijų turėtojus, nustato bendradarbiavimo priemones, įskaitant mainus atitinkamais duomenimis tarpusavyje, siekiant sudaryti sąlygas stebėti ir taikyti atskiros pozicijos apribojimus.

7.  EVPRI bent kartą per metus patikrina, kaip kompetentingos institucijos taiko pozicijų apribojimus, nustatytus laikantis pagal 3 dalį EVPRI nustatytos apskaičiavimo metodikos Tikrindama jų taikymą, EVPRI užtikrina, kad atskiros pozicijos apribojimas būtų veiksmingai taikomas tai pačiai sutarčiai, neatsižvelgiant į tai, kur ja prekiaujama, kaip nurodyta 6 dalyje.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantis prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taikytų pozicijų valdymo kontrolę. Ta kontrolė apima bent prekybos vietos įgaliojimus:

a) atlikti asmenų atvirų pozicijų stebėseną;

b) susipažinti su asmenų pateikta informacija, įskaitant visus svarbius dokumentus, apie pozicijos arba prisiimtos rizikos dydį ir tikslą, informaciją apie faktiškuosius arba pagrindinius savininkus, jungtinės veiklos susitarimus ir bet kokį turtą ar įsipareigojimus pagrindinėje rinkoje;

c) reikalauti, kad asmuo laikinai ar visam laikui, atsižvelgiant į konkretų atvejį, panaikintų ar sumažintų poziciją, o jei asmuo nesilaiko reikalavimų – vienašališkai imtis tinkamų veiksmų užtikrinti, kad pozicija būtų panaikinta arba sumažinta; ir

d) atitinkamais atvejais reikalauti, kad asmuo laikinai suteiktų rinkai likvidumą sutarta kaina ir apimtimi, aiškiai nurodant, kad siekiama sumažinti didelės ar dominuojančios pozicijos poveikį.

9.  Pozicijų apribojimai ir pozicijų valdymo kontrolė yra skaidrūs ir nediskriminaciniai, juose nurodoma, kaip jie taikomi asmenims, ir atsižvelgiama į rinkos dalyvių pobūdį ir sudėtį bei į tai, kaip jie naudojasi sutartimis, kuriomis galima prekiauti.

10.  Investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantis prekybos vietą, pateikia kompetentingai institucijai išsamesnę informaciją apie pozicijų valdymo kontrolės priemones.

Kompetentinga institucija tą pačią informaciją kartu su duomenimis apie jos nustatytus pozicijų apribojimus perduoda EVPRI, kuri savo interneto svetainėje skelbia ir prižiūri duomenų bazę, kurioje pateikiamos pozicijų apribojimų ir pozicijų valdymo kontrolės priemonių santraukos.

11.  1 dalyje nurodytus pozicijų apribojimus kompetentingos institucijos nustato pagal 69 straipsnio 2 dalies p punktą.

12.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) kriterijus ir metodus, pagal kuriuos nustatoma, ar pozicija gali būti laikoma mažinančia riziką, tiesiogiai susijusią su komercine veikla;

b) metodus, pagal kuriuos nustatoma, ar asmens pozicijos grupėje turi būti sumuojamos;

c) kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar sutartis yra ekonomiškai lygiavertė 1 dalyje nurodytoje prekybos vietoje prekiaujamai ne biržinei sutarčiai, tokiu būdu, kad sudaromos sąlygos lengviau informuoti atitinkamą kompetentingą instituciją apie pozicijas, įgytas pagal lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta 58 straipsnio 2 dalyje;

d) apibrėžtį, kas yra tos pačios biržos prekės išvestinė priemonė ir kas yra šio straipsnio 6 dalyje nurodytos didelės apimtys;

e) metodiką, pagal kurią sumuojamos ir užskaitomos ne biržos sandorių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos siekiant nustatyti grynąsias pozicijas atitikties apribojimams vertinimo tikslais. Tokiose metodikose nustatomi kriterijai, leisiantys nuspręsti, kurios pozicijos gali būti užskaitomos viena už kitą ir neturi būti sudaromos palankios sąlygos didelių pozicijų koncentracijų sukūrimui šio straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų neatitinkančiu būdu;

f) tvarką, pagal kurią asmenys gali prašyti taikyti išimtį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, ir kaip kompetentinga institucija pritars tokioms paraiškoms;

g) apskaičiavimo metodą, kuriuo remiantis nustatoma prekybos vieta, kurioje sudaromi didžiausios apimties sandoriai prekyboje biržos prekių išvestine finansine priemone ir kurioje prekiaujama didelėmis apimtimis, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje.

EVPRI pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

13.  Kompetentingos institucijos nenustato apribojimų, kurie yra labiau ribojantys nei priimtieji pagal 1 dalį, išskyrus išimtinius atvejus, kai jie yra objektyviai pagrįsti ir proporcingi, atsižvelgiant į konkrečios rinkos likvidumą ir tinkamą tos rinkos veikimą. Kompetentingos institucijos interneto svetainėje paskelbia labiau ribojančius pozicijų apribojimus, kuriuos jos nusprendė nustatyti, kurie galioja pradinį laikotarpį, neviršijantį šešių mėnesių po jų paskelbimo interneto svetainėje dienos. Labiau ribojantys pozicijų apribojimai gali būti atnaujinti tolesniems laikotarpiams, neviršijantiems šešių mėnesių vienu metu, jei ir toliau galioja apribojimo priežastys. Jei pozicijų apribojimai po to šešių mėnesių laikotarpio neatnaujinami, jie automatiškai nustoja galioti.

Kai kompetentingos institucijos nusprendžia nustatyti griežtesnius pozicijų apribojimus, jos apie tai praneša EVPRI. Pranešime, be kita ko, labiau ribojantys pozicijų apribojimai pagrindžiami. EVPRI per 24 valandas parengia nuomonę dėl to, ar, jos manymu, tie labiau ribojantys pozicijų apribojimai yra būtini tuo išimtiniu atveju. Nuomonė skelbiama EVPRI interneto svetainėje.

Kai kompetentinga institucija nustato apribojimus, kurie prieštarauja EVPRI nuomonei, ji nedelsiant interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina, dėl kokių priežasčių ji taip pasielgė.

14.  Valstybės narės turi numatyti, kad kompetentingos institucijos galėtų naudotis savo pagal šią direktyvą suteiktais įgaliojimais taikyti sankcijas, paskirtas pagal šį straipsnį už pozicijų apribojimų pažeidimus:

a) jos teritorijoje veikiančių arba už jos ribų esančių asmenų turimoms pozicijoms, viršijančioms sutarčių dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių apribojimus, kuriuos kompetentinga institucija nustatė sutartims prekybos vietose, esančiose arba veikiančiose jos teritorijoje, arba ekonomiškai lygiavertėms nebiržinės prekybos sutartims;

b) jos teritorijoje veikiančių arba esančių asmenų turimoms pozicijoms, viršijančioms sutarčių dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių apribojimus, kuriuos nustatė kompetentingos institucijos kitose valstybėse narėse.

58 straipsnis

Ataskaitų apie pozicijas teikimas pagal pozicijų turėtojų kategorijas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantis prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis:

a) kas savaitę viešai skelbtų ataskaitą, kurioje nurodomos bendros pozicijos, tenkančios įvairioms asmenų, jų prekybos vietoje prekiaujančių įvairiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kategorijoms ir nurodytų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skaičių pagal tokias pozicijų turėtojų kategorijas, jo pokyčius po ankstesnės ataskaitos, kiekvienos kategorijos bendro atvirų pozicijų skaičiaus procentinę dalį ir kiekvienos kategorijos pozicijų turėtojų skaičių pagal 4 dalį, ir tą ataskaitą perduotų kompetentingai valdžios institucijai ir EVPRI; EVPRI centralizuotai skelbs tose ataskaitose pateiktą informaciją;

b) kompetentingai institucijai bent kasdien pateiktų išsamią visų asmenų, įskaitant jų narius arba dalyvius ir jų klientus, turimų pozicijų išklotinę toje prekybos vietoje.

Pareiga, nustatyta a punkte, taikoma tik kai ir asmenų skaičius, ir jų atviros pozicijos viršija minimalias ribas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, prekiaujančios biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ne prekybos vietoje, kompetentingai institucijai, atsakingai už prekybos vietą, kurioje prekiaujama išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, arba centrinei kompetentingai institucijai, jeigu išvestine finansine priemone palyginti didelėmis apimtimis prekiaujama prekybos vietose, esančiose daugiau nei vienoje jurisdikcijoje, bent kasdien pateiktų išsamią savo pozicijų išklotinę, nurodant įgytas pozicijas prekiaujant biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekybos vietoje ir sudarant ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis, taip pat duomenis apie jų klientus ir tų klientų klientus, kol bus pasiektas galutinis klientas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje, ir, jei taikoma, Reglamento (ES) Nr. 1227/2001 8 straipsnyje.

3.  Siekiant sudaryti sąlygas stebėti, ar laikomasi 57 straipsnio 1 dalies, valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos nariai ar dalyviai, DPS ir OPS klientai investicinei įmonei arba rinkos operatoriui, valdančiam tą prekybos vietą, bent kasdien pateiktų išsamią informaciją apie savo pozicijas, turimas pagal sutartis, kuriomis prekiaujama toje prekybos vietoje, taip pat apie jų klientų turimas pozicijas ir tų klientų pozicijas, kol bus pasiektas galutinis klientas.

4.  Asmenis, turinčius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių arba apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių pozicijų, investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantis tą prekybos vietą, atsižvelgdamas į kiekvieną taikomą veiklos leidimą, pagal pagrindinės veiklos pobūdį priskiria vienai iš šių kategorijų:

a) investicinės įmonės, arba kredito įstaigos;

b) investiciniai fondai – kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/65/EB, arba alternatyvaus investavimo fondo valdytojas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/61/EB;

c) kitos finansų įstaigos, įskaitant draudimo įmones ir perdraudimo įmones, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB, ir įstaigas, atsakingas už profesinių pensijų skyrimą, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/41/EB;

d) komercinės įmonės;

e) apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių atveju – operatoriai, kurie vykdo atitikties pareigas pagal Direktyvą 2003/87/EB.

Ataskaitose, nurodytose 1 dalies a punkte, nurodomos ilgosios ir trumposios pozicijos pagal asmenų kategorijas, visi pokyčiai po ankstesnės ataskaitos, bendro atvirų pozicijų skaičiaus kiekvienoje kategorijoje procentinė dalis ir asmenų skaičius kiekvienoje kategorijoje.

Ataskaitose, nurodytose 1 dalies a punkte ir išklotinėse, nurodytose 2 dalyje, diferencijuojamos:

a) pozicijos, įvardytos kaip pozicijos, kuriomis objektyviai įvertinamu būdu mažinama tiesiogiai su komercine veikla susijusi rizika; ir

b) kitos pozicijos.

5.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomas 1 dalies a punkte nurodytų ataskaitų ir 2 dalyje nurodytų išklotinių formatas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

Teikiant ataskaitas dėl apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių nedaromas poveikis atitikties pareigoms pagal Direktyvą 2003/87/EB.

6.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 89 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, skirtus patikslinti šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas ribas, atsižvelgiant į bendrą atvirų pozicijų skaičių ir jų dydį, taip pat į bendrą pozicijų turėtojų skaičių.

7.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, siekiant apibrėžti priemones kuriomis reikalaujama visas 1 dalies a punkte nurodytas ataskaitas siųsti kartą per savaitę EVPRI, kad ji galėtų jas centralizuotai skelbti.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.



V

ANTRAŠTINĖ DALIS

DUOMENŲ PRANEŠIMO PASLAUGOS



1

skirsnis

Veiklos leidimų išdavimo tvarka duomenų pranešimo paslaugų teikėjams

59 straipsnis

Veiklos leidimams taikomi reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad I priedo D skirsnyje apibūdintos duomenų pranešimo paslaugos kaip nuolatinis užsiėmimas ar veikla būtų teikiamos tik iš anksto gavus veiklos leidimą, suteiktą laikantis šio skirsnio. Tokį leidimą suteikia buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, paskirta pagal 67 straipsnį.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės leidžia investicinei įmonei arba rinkos operatoriui, valdančiam prekybos vietą, valdyti PSS, KIJT ir PATM duomenų pranešimo paslaugas tik iš anksto patikrinus, ar jis atitinka šią antraštinę dalį. Tokia paslauga nurodoma jiems išduotame veiklos leidime.

3.  Valstybės narės registruoja visus duomenų pranešimo paslaugų teikėjus. Registras prieinamas viešai ir jame pateikiama informacija apie duomenų pranešimo paslaugų teikėjo paslaugas, kurioms buvo išduotas leidimas. Tas sąrašas reguliariai atnaujinamas. Apie kiekvieną leidimo išdavimo atvejį pranešama EVPRI.

EVPRI sudaro visų duomenų pranešimo paslaugų teikėjų Sąjungoje sąrašą. Sąraše pateikiama informacija apie paslaugas, kurias teikti duomenų pranešimo paslaugų teikėjui išduotas leidimas, ir jis nuolat atnaujinamas. EVPRI skelbia tą sąrašą savo interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

Kai kompetentingai institucijai panaikina veiklos leidimą pagal 62 straipsnį, informacija apie tai skelbiama sąraše penkerius metus.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad duomenų pranešimo paslaugų teikėjai savo paslaugas teiktų prižiūrint kompetentingai institucijai. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos reguliariai peržiūrėtų, kaip duomenų pranešimo paslaugų teikėjai laikosi šios antraštinės dalies. Jos taip pat užtikrina, kad kompetentingos institucijos prižiūrėtų, kad duomenų pranešimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šioje antraštinėje dalyje nustatytų pirminio veiklos leidimo sąlygų.

60 straipsnis

Veiklos leidimo taikymo sritis

1.  Buveinės valstybė narė užtikrina, kad leidime būtų nurodyta ta duomenų pranešimo paslauga, kurią duomenų pranešimo paslaugų teikėjui leista teikti. Siekdamas praplėsti savo veiklą ir teikti papildomas duomenų pranešimo paslaugas, duomenų pranešimo paslaugų teikėjas pateikia prašymą praplėsti jam suteiktą leidimą.

2.  Veiklos leidimas galioja visoje Sąjungoje ir juo duomenų pranešimo paslaugų teikėjui leidžiama paslaugas, kurioms buvo suteiktas leidimas, teikti visoje Sąjungoje.

61 straipsnis

Veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarka

1.  Kompetentinga institucija neišduoda leidimo tol, kol visiškai neįsitikina, kad pareiškėjas atitinka visus pagal šią direktyvą priimtose nuostatose nustatytus reikalavimus.

2.  Duomenų pranešimo paslaugų teikėjas pateikia visą informaciją, įskaitant veiklos programą, kurioje, be kita ko, nustatomos numatytos veiklos rūšys ir organizacinė struktūra, leidžianti kompetentingai institucijai įsitikinti, kad duomenų pranešimo paslaugų teikėjas suteikiant jam pradinį veiklos leidimą ėmėsi visų priemonių, siekdamas įvykdyti pagal šios antraštinės dalies nuostatas nustatytus įpareigojimus.

3.  Pareiškėjui per šešis mėnesius nuo galutinės paraiškos pateikimo dienos pranešama, ar leidimas išduodamas.

4.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatoma:

a) pagal 2 dalį kompetentingoms institucijoms privaloma teikti informacija, įskaitant veiklos programą;

b) informacija, įtraukiama į pranešimus pagal 63 straipsnio 3 dalį.

EVPRI pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

5.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi rengiant šio straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnio 4 dalyje numatytus pranešimus ar teikiant informaciją, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

62 straipsnis

Veiklos leidimų panaikinimas

Kompetentinga institucija duomenų pranešimo paslaugų teikėjui išduotą veiklos leidimą gali panaikinti, jei teikėjas:

a) per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo leidimu, aiškiai atsisako šio leidimo arba per šešis mėnesius iki atitinkamo sprendimo datos neteikė jokių duomenų pranešimo paslaugų, nebent susijusi valstybė narė būtų numačiusi, kad tokiu atveju leidimas netenka galios;

b) veiklos leidimą gavo pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis netinkamomis priemonėmis;

c) nebeatitinka tų sąlygų, kuriomis buvo suteiktas veiklos leidimas;

d) rimtai ir sistemingai pažeidinėjo šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatas.

63 straipsnis

Duomenų pranešimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariams keliami reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad visi duomenų pranešimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariai visada būtų pakankamai geros reputacijos, turėtų pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, taip pat skirtų pakankamai laiko savo pareigoms atlikti.

Visi valdymo organo nariai kartu turi turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti duomenų pranešimo paslaugų teikėjo veiklą. Kiekvienas valdymo organo narys veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus veiksmingai užginčytų vyresniosios vadovybės sprendimus ir prireikus veiksmingai prižiūrėtų ir stebėtų valdymo sprendimų priėmimo procesą.

Kai rinkos operatorius siekia gauti veiklos leidimą valdyti PSS, KIJT ar PATM, o PSS, KIJT ar PATM valdymo organo nariai yra tie patys, kaip ir reguliuojamos rinkos valdymo organo nariai, tie asmenys laikomi atitinkančiais pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

2.  EVPRI ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d. parengia 1 dalyje apibūdintų valdymo organo narių tinkamumo įvertinimo gaires, atsižvelgdama į skirtingus jų vaidmenis ir atliekamas funkcijas ir į būtinybę vengti valdymo organo narių ir PSS, KIJT ar PATM naudotojų interesų konfliktų.

3.  Valstybės narės reikalauja iš duomenų pranešimo paslaugų teikėjo pranešti kompetentingai institucijai apie visus savo valdymo organo narius ir bet kokius jų sudėties pasikeitimus, taip pat informaciją, reikalingą norint įvertinti, ar subjektas atitinka 1 dalį.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad duomenų pranešimo paslaugų teikėjo valdymo organas apibrėžtų valdymo priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas ir rizikos ribojimu pagrįstas organizacijos valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą organizacijoje ir interesų konfliktų prevenciją, taip, kad būtų skatinamas rinkos vientisumas ir paisoma klientų interesų, įgyvendinimą ir būtų už tą įgyvendinimą atskaitingas.

5.  Kompetentinga institucija nesuteikia veiklos leidimo, jeigu neįsitikina, kad asmuo ar asmenys, turintys veiksmingai vadovauti duomenų pranešimo paslaugų teikėjo veiklai, turi pakankamai gerą reputaciją, arba jeigu yra objektyvių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl siūlomų teikėjo valdymo pakeitimų kyla grėsmė patikimam ir rizikos ribojimu pagrįstam jo valdymui ir tinkamam dėmesiui klientų interesams bei rinkos vientisumui.



2

skirsnis

PSS taikomos sąlygos

64 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS turėtų tinkamą politiką ir priemones, siekiant kiek techniškai įmanoma anksčiau viešai paskelbti pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 ir 21 straipsnius reikalaujamą informaciją, esant pagrįstoms komercinėms sąlygoms. Praėjus 15 minučių po to, kai PSS paskelbia sandorį, informacija galima naudotis nemokamai. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS gebėtų veiksmingai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiu formatu, kuris padėtų sujungti informaciją su panašiais kitų šaltinių duomenimis.

2.  Informacija, kurią pagal 1 dalį PSS skelbia viešai, apima bent šiuos duomenis:

a) finansinės priemonės atpažinties kodą;

b) kainą, kuria sudarytas sandoris;

c) sandorio apimtį;

d) sandorio sudarymo laiką;

e) pranešimo apie sandorį laiką;

f) sandorio kainos žymėjimą;

g) prekybos vietos, kurioje įvykdytas sandoris, kodą arba, jei sandoris įvykdytas per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kodą „SI“, o kitais atvejais – kodą „OTC“;

h) kai taikytina, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos.

3.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS valdytų ir paliktų galioti veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su jo klientais išvengti. Visų pirma PSS, kuris taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir valdo bei palieka galioti tinkamas priemones skirtingoms veiklos funkcijoms atskirti.

4.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS turėtų patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti, duomenų sugadinimo ir neteisėtos prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui iki paskelbimo išvengti. PSS turi turėti pakankamai išteklių ir naudotis atsarginėmis priemonėmis, siekdamas bet kuriuo metu teikti ir išlaikyti savo paslaugas.

5.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS turėtų sistemas, kuriomis galima veiksmingai patikrinti prekybos ataskaitų išsamumą, nustatyti praleidimus bei akivaizdžias klaidas ir kuriose reikalaujama tokias ataskaitas, kuriose būta klaidų, pateikti iš naujo.

6.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatomi bendri formatai, duomenų standartai ir techninės priemonės, palengvinančios informacijos sujungimą, kaip nurodyta 1 dalyje, projektus.

EVPRI tuos pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7.  Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose paaiškinama, ką reiškia pagrįstos komercinės sąlygos informacijai paskelbti viešai, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

8.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatoma:

a) priemonės, kurias taikydamas PSS gali laikytis 1 dalyje nurodyto informacijos teikimo reikalavimo;

b) pagal 1 dalį skelbiamos informacijos turinys, įskaitant bent 2 dalyje nurodytą informaciją, pateikiamą tokiu būdu, kuriuo būtų galimas privalomas informacijos paskelbimas pagal 64 straipsnį;

c) 3, 4 ir 5 dalyse nustatyti konkretūs organizaciniai reikalavimai.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.



3

skirsnis

KIJT taikomos sąlygos

65 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT turėtų tinkamą politiką ir priemones, skirtas pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6 ir 20 straipsnius viešai paskelbtai informacijai rinkti, jai konsoliduoti į tęstinį elektroninių duomenų srautą ir kiek techniškai įmanoma anksčiau leisti naudotis informacija viešai, esant pagrįstoms komercinėms sąlygoms.

Ta informacija apima bent:

a) finansinės priemonės atpažinties kodą;

b) kainą, kuria sudarytas sandoris;

c) sandorio apimtį;

d) sandorio sudarymo laiką;

e) pranešimo apie sandorį laiką;

f) sandorio kainos žymėjimą;

g) prekybos vietos, kurioje įvykdytas sandoris, kodą arba, jei sandoris įvykdytas per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kodą „SI“, o kitais atvejais – kodą „OTC“;

h) kai taikoma, investicinėje įmonėje sprendimas investuoti ir sandorio sudarymas buvo atlikti naudojant kompiuterinį algoritmą, informaciją apie šį faktą;

i) jei taikoma, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos;

j) jeigu pareiga viešai skelbti Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją nebuvo taikyta pagal to reglamento 4 straipsnio 1 dalies a arba b punktus, žyma nurodant, kuri iš tų išimčių taikyta atitinkamam sandoriui.

Praėjus 15 minučių po to, kai KIJT paskelbia sandorį, informacija galima naudotis nemokamai. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT gebėtų efektyviai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiais formatais, kurie būtų lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis.

2.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT turėtų tinkamą politiką ir priemones, skirtas pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 10 ir 21 straipsnius viešai paskelbtai informacijai rinkti, jai konsoliduoti į tęstinį elektroninių duomenų srautą ir kiek techniškai įmanoma anksčiau leisti naudotis informacija viešai, esant pagrįstoms komercinėms sąlygoms, įskaitant bent šią informaciją:

a) finansinės priemonės atpažinties kodą arba atpažinties požymius;

b) kainą, kuria sudarytas sandoris;

c) sandorio apimtį;

d) sandorio sudarymo laiką;

e) pranešimo apie sandorį laiką;

f) sandorio kainos žymėjimą;

g) prekybos vietos, kurioje įvykdytas sandoris, kodą arba, jei sandoris įvykdytas per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kodą „SI“, o kitais atvejais – kodą „OTC“;

h) jei taikoma, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos.

Praėjus 15 minučių po to, kai KIJT paskelbia sandorį, informacija galima naudotis nemokamai. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT gebėtų efektyviai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir bendrai pripažintais formatais, kurie būtų sąveikūs bei lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis.

3.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT užtikrintų, jog teikiamus duomenis sudarytų visų reguliuojamų rinkų, DPS, OPS ir PSS konsoliduoti duomenys ir jie būtų taikomi finansinėms priemonėms, nurodytoms techniniuose reguliavimo standartuose pagal 8 dalies c punktą.

4.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT valdytų ir paliktų galioti veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams išvengti. Visų pirma rinkos operatorius ar PSS, kuris taip pat valdo konsoliduotą informacinę juostą, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir valdo bei išlaiko tinkamas priemones skirtingoms veiklos funkcijoms atskirti.

5.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT turėtų patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti ir duomenų sugadinimo bei neteisėtos prieigos pavojui sumažinti. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT turėtų pakankamai išteklių ir naudotųsi atsarginėmis priemonėmis, siekdamas bet kuriuo metu teikti ir išlaikyti savo paslaugas.

6.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatomi duomenų standartai ir formatai, taikomi informacijai, kurią reikia paskelbti pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6, 10, 20 ir 21 straipsnius, įskaitant finansinės priemonės atpažinties kodą, kainą, kiekį, laiką, kainos žymėjimą, prekybos vietos atpažinties kodą ir nuorodas dėl tam tikrų sąlygų, kurios buvo taikomos sandoriui, taip pat techninės priemonės, padedančios efektyviai ir nuosekliai skleisti informaciją, užtikrinant, kad ji būtų lengvai prieinama rinkos dalyviams ir kad jie galėtų ja lengvai naudotis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, taip pat nurodomos papildomos rinkos efektyvumą didinančios paslaugos, kurias galėtų teikti KIJT, projektus.

Informacijos, skelbiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6 ir 20 straipsnius, atžvilgiu EVPRI pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d., o informacijos, skelbiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 10 ir 21 straipsnius, atžvilgiu – ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7.  Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais paaiškinama, ką reiškia pagrįstos komercinės sąlygos prieigai prie duomenų srautų teikti, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

8.  Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatoma:

a) priemonės, kurias taikydamas KIJT gali laikytis 1 ir 2 dalyse nurodyto informacijos teikimo reikalavimo;

b) pagal 1 ir 2 dalis skelbiamos informacijos turinys;

c) finansinės priemonės, kurių duomenys turi būti pateikti duomenų sraute, o ne nuosavybės finansinių priemonių atveju – prekybos vietos ir PSS, kurias reikia įtraukti;

d) kitos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad skirtingų KIJT paskelbti duomenys būtų nuoseklūs ir juos būtų galima tiksliai priskirti ir sutikrinti su panašiais duomenimis, gautais iš kitų šaltinių, taip pat kad juos būtų galima apibendrinti Sąjungos lygmeniu;

e) 4 ir 5 dalyse nustatyti konkretūs organizaciniai reikalavimai.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.



4

skirsnis

PATM taikomos sąlygos

66 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM turėtų tinkamą politiką ir priemones, skirtas pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį reikalaujamai informacijai kuo greičiau ir ne vėliau nei iki kitos darbo dienos, einančios po sandorio įvykdymo dienos, pabaigos teikti. Tokia informacija teikiama laikantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

2.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM valdytų ir paliktų galioti veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su jo klientais išvengti. Visų pirma PATM, kuris taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir valdo bei palieka galioti tinkamas priemones skirtingoms veiklos funkcijoms atskirti.

3.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM turėtų patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui ir jų autentiškumo patvirtinimui užtikrinti, duomenų sugadinimo ir neteisėtos prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui išvengti, visuomet išsaugant duomenų konfidencialumą. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM turėtų pakankamai išteklių ir naudotųsi atsarginėmis priemonėmis, siekdamas bet kuriuo metu teikti ir išlaikyti savo paslaugas.

4.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM turėtų sistemas, kuriomis galima veiksmingai patikrinti sandorių ataskaitų išsamumą, nustatyti praleidimus ir akivaizdžias klaidas, atsiradusias dėl investicinės įmonės kaltės, ir, kai yra tokių klaidų ar praleidimų, duomenis apie klaidą ar praleidimą perduoti investicinei įmonei, taip pat pareikalauti tokias ataskaitas, kuriose būta klaidų, pateikti iš naujo.

Buveinės valstybė narė taip pat reikalauja, kad PATM turėtų sistemas, kurios leistų PATM aptikti dėl paties PATM kaltės atsiradusias klaidas ar praleidimus ir kurios leistų PATM ištaisyti ir perduoti kompetentingai institucijai, arba atitinkamais atvejais pakartotinai perduoti, teisingas ir išsamias sandorių ataskaitas.

5.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatoma:

a) priemonės, kurias taikydamas PATM gali laikytis 1 dalyje nurodyto informacijos teikimo reikalavimo; ir

b) 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti konkretūs organizaciniai reikalavimai.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.



VI

ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS



I

SKYRIUS

Paskyrimas, įgaliojimai ir teisių gynimo procedūros

67 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi vykdyti visas funkcijas, numatytas įvairiose Reglamento (ES) Nr. 600/2014 ir šios direktyvos nuostatose. Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie paskirtas kompetentingas institucijas, atsakingas už kiekvienos iš tų funkcijų vykdymą, ir apie bet kokį tų funkcijų paskirstymą.

2.  1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos yra viešosios valdžios institucijos, nedarant poveikio galimybei deleguoti tas funkcijas kitiems subjektams, kai tai yra aiškiai numatyta 29 straipsnio 4 dalyje.

Bet koks funkcijų delegavimas subjektams, nepatenkantiems tarp 1 dalyje nurodytų institucijų, negali būti susijęs su viešosios valdžios naudojimu ar sprendimo įgaliojimais, leidžiančiais veikti savo nuožiūra. Valstybės narės reikalauja, kad, prieš perduodamos funkcijas, kompetentingos institucijos imtųsi atitinkamų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad subjektas, kuriam turi būti perduotos funkcijos, turėtų gebėjimų ir išteklių, leidžiančių veiksmingai vykdyti visas funkcijas, ir kad funkcijos būtų perduodamos tik tuomet, jei prieš tai dokumentuose aiškiai apibrėžiama visų perduotų funkcijų vykdymo tvarka, nustatant vykdytinas funkcijas ir jų vykdymo sąlygas. Tose sąlygose įterpiama nuostata, įpareigojanti atitinkamą subjektą organizuoti savo veiklą ir veikti tokiu būdu, kad būtų išvengta interesų konflikto, taip pat užtikrinti, kad informacija, gauta vykdant perduotas funkcijas, nebus naudojama nesąžiningai ar siekiant užkirsti kelią konkurencijai. Galutinė atsakomybė už šios direktyvos ir jos įgyvendinimo priemonių laikymosi priežiūrą tenka pagal 1 dalį paskirtai vienai ar daugiau kompetentingų institucijų.

Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie bet kokius susitarimus, sudarytus siekiant deleguoti funkcijas, įskaitant tikslias tokį delegavimą reglamentuojančias sąlygas.

3.  EVPRI 1 ir 2 dalyse nurodytų kompetentingų institucijų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.

68 straipsnis

Tos pačios valstybės narės institucijų bendradarbiavimas

Jeigu valstybė narė paskiria daugiau nei vieną kompetentingą instituciją įgyvendinti šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatas, aiškiai apibrėžiamos atitinkamos jų funkcijos ir užtikrinamas glaudus jų tarpusavio bendradarbiavimas.

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. 600/2014 tikslais kompetentingos institucijos taip pat bendradarbiautų su kitomis tos valstybės narės kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už kredito ir kitų finansų įstaigų, pensijų fondų, KIPVPS, draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir draudimo įmonių veiklos priežiūrą.

Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos keistųsi informacija, kuri yra esminė ar svarbi jų funkcijų ir pareigų vykdymui.

69 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

1.  Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi priežiūros įgaliojimai, įskaitant tyrimo ir teisių gynimo priemonių taikymo įgaliojimus, būtini jų pareigoms pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 vykdyti.

2.  1 dalyje nurodyti įgaliojimai apima bent šiuos įgaliojimus:

a) galimybę susipažinti su bet kokios formos dokumentu arba kitais duomenimis, kurie, kompetentingos institucijos manymu, galėtų būti reikalingi jos pareigoms atlikti, ir gauti arba padaryti jų kopiją;

b) reikalauti ar prašyti iš kiekvieno asmens suteikti informaciją ir prireikus pakviesti ir apklausti asmenį, siekiant gauti informacijos;

c) atlikti patikras arba tyrimus vietoje;

d) reikalauti pateikti esamus telefoninių pokalbių arba elektroninių pranešimų įrašus ar kitus duomenų srauto įrašus, kuriuos turi investicinė įmonė, kredito įstaiga ar kitas subjektas, reglamentuojamas šia direktyva arba Reglamentu (ES) Nr. 600/2014;

e) reikalauti užšaldyti ar areštuoti turtą arba reikalauti jų abiejų;

f) reikalauti laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą;

g) reikalauti veiklos leidimus turinčių investicinių įmonių, reguliuojamų rinkų ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų auditorių pateikti informaciją;

h) perduoti spręsti klausimus siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą;

i) leisti auditoriams ar ekspertams atlikti patikras ar tyrimus;

j) reikalauti ar prašyti pateikti informaciją, įskaitant visus reikiamus dokumentus, iš bet kurio asmens apie pozicijos, turimos įsigijus biržos prekių išvestinę finansinę priemonę, dydį ir tikslą ir apie turtą ar įsipareigojimus pagrindinėje rinkoje;

k) reikalauti laikinai arba visam laikui nutraukti bet kokią veiklą ar veiksmus, kompetentingos institucijos nuomone, prieštaraujančius Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatoms ir įgyvendinant šią direktyvą priimtoms nuostatoms, bei užkirsti kelią tos praktikos ar veiksmų kartojimui;

l) patvirtinti bet kokios rūšies priemonę, kurią taikant galima užtikrinti, kad investicinės įmonės, reguliuojamos rinkos ir kiti asmenys, kuriems taikoma ši direktyva arba Reglamentas (ES) Nr. 600/2014, nenutrūkstamai laikysis teisinių reikalavimų;

m) reikalauti sustabdyti prekybą konkrečia finansine priemone;

n) pašalinti finansinę priemonę iš prekybos reguliuojamoje rinkoje ar bet kurioje kitoje prekybos sistemoje;

o) reikalauti, kad kiekvienas asmuo imtųsi veiksmų pozicijos ar rizikos dydžiui sumažinti;

p) apriboti bet kurio asmens galimybę sudaryti biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, įskaitant pozicijų dydžio apribojimų, kurių asmuo turi visais atvejais laikytis, nustatymą pagal šios direktyvos 57 straipsnį;

q) skelbti viešus pranešimus;

r) reikalauti, kiek tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, pateikti esamus duomenų srauto įrašus, kuriuos turi telekomunikacijų operatorius, esant pagrįstam įtarimui, kad įvykdytas pažeidimas, ir kai tokie duomenys gali būti svarbūs tyrimui dėl šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 pažeidimo;

s) sustabdyti prekybą finansinėmis priemonėmis arba struktūrizuotais indėliais ar jų pardavimą, kai vykdomos Reglamento (ES) Nr. 600/2014 40, 41 arba 42 straipsnio sąlygos;

t) sustabdyti prekybą finansinėmis priemonėmis ar struktūrizuotais indėliais ar jų pardavimą, kai investicinė įmonė nebuvo sukūrusi ar netaikė veiksmingos produkto patvirtinimo procedūros ar kitaip nesilaikė šios direktyvos 16 straipsnio 3 dalies;

u) reikalauti pašalinti fizinį asmenį iš investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdymo organo.

Ne vėliau kaip 2016 m. liepos 3 d. valstybės narės Komisijai ir EVPRI pateikia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais perkeliamos 1 ir 2 dalys. Jos nepagrįstai nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų galima pagal nacionalinę teisę išmokėti kompensaciją arba imtis kitų teisių gynimo priemonių siekiant atlyginti bet kokius finansinius nuostolius ar žalą, patirtus dėl šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. 600/2014 pažeidimo.

70 straipsnis

Sankcijos už pažeidimus.

1.  Nedarant poveikio kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimams, įskaitant tyrimo ir teisių gynimo priemonių taikymo įgaliojimus pagal 69 straipsnį ir valstybių narių teisei numatyti ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato administracinių sankcijų ir priemonių, taikomų už visus šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 bei nacionalinės teisės normų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, pažeidimus, taikymo taisykles ir užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos galėtų šias sankcijas ir priemones taikyti, taip pat imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Tokios sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos bei atgrasančios ir turi būti taikomos net ir už tuos pažeidimus, kurie nėra konkrečiai nurodyti 3, 4 ir 5 dalyse.

Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų už pažeidimus, už kuriuos taikomos baudžiamosios sankcijos pagal jų nacionalinę teisę, taikymo. Tuo atveju valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.

Ne vėliau kaip 2016 m. liepos 3 d. valstybės narės Komisijai ir EVPRI praneša apie įstatymus ir kitus teisės aktus, įskaitant susijusias baudžiamosios teisės nuostatas, kuriomis perkeliamas šis straipsnis. Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kai pareigos nustatytos investicinėms įmonėms, rinkos operatoriams, duomenų teikimo paslaugų teikėjams, kredito įstaigoms, kiek tai susiję su investicinėmis paslaugomis ar investicine veikla ir papildomomis paslaugomis, bei trečiųjų valstybių įmonių filialams, juos pažeidus sankcijos ir priemonės, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų tose srityse, kurios nėra suderintos šia direktyva, gali būti taikomos investicinių įmonių ir rinkos operatorių valdymo organų nariams ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. 600/2014 pažeidimu būtų laikomas bent šių šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. 600/2014. nuostatų pažeidimas:

a) šios direktyvos atžvilgiu:

i) 8 straipsnio b punkto;

ii) 9 straipsnio 1–6 dalių;

iii) 11 straipsnio 1 ir 3 dalių;

iv) 16 straipsnio 1–11 dalių;

v) 17 straipsnio 1–6 dalių;

vi) 18 straipsnio 1–9 dalių ir 18 straipsnio 10 dalies pirmo sakinio;

vii) 19 ir 20 straipsnių;

viii) 21 straipsnio 1 dalies;

ix) 23 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių;

x) 24 straipsnio 1–5 ir 7–10 dalių bei 24 straipsnio 11 dalies pirmos ir antros pastraipų;

xi) 25 straipsnio 1–6 dalių;

xii) 26 straipsnio 1 dalies antro sakinio ir 26 straipsnio 2 ir 3 dalių;

xiii) 27 straipsnio 1–8 dalių;

xiv) 28 straipsnio 1 ir 2 dalių;

xv) 29 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos, 29 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, 29 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio, 29 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos ir 29 straipsnio 5 dalies;

xvi) 30 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 30 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pirmo sakinio;

xvii) 31 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos ir 31 straipsnio 3 dalies;

xviii) 32 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 2 dalies pirmos, antros bei ketvirtos pastraipų;

xix) 33 straipsnio 3 dalies;

xx) 34 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio, 34 straipsnio 5 dalies pirmo sakinio, 34 straipsnio 7 dalies pirmo sakinio;

xxi) 35 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos, 35 straipsnio 10 dalies pirmo sakinio;

xxii) 36 straipsnio 1 dalies;

xxiii) 37 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir antros pastraipos pirmo sakinio ir 37 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos;

xxiv) 44 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos, 44 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio, 44 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos ir 44 straipsnio 5 dalies b punkto;

xxv) 45 straipsnio 1–6 ir 8 dalių;

xxvi) 46 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio 2 dalies a ir b punktų;

xxvii) 47 straipsnio;

xxviii) 48 straipsnio 1–11 dalių;

xxix) 49 straipsnio 1 dalies;

xxx) 50 straipsnio 1 dalies;

xxxi) 51 straipsnio 1– 4 dalių ir 51 straipsnio 5 dalies antro sakinio;

xxxii) 52 straipsnio 1 dalies, 52 straipsnio 2 dalies pirmos antros bei penktos pastraipų;

xxxiii) 53 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių ir 53 straipsnio 6 dalies antros pastraipos pirmo sakinio, 53 straipsnio 7 dalies;

xxxiv) 54 straipsnio 1 dalies, 54 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos ir 54 straipsnio 3 dalies;

xxxv) 57 straipsnio 1 ir 2 dalių, 57 straipsnio 8 dalies ir 57 straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos;

xxxvi) 58 straipsnio 1–4 dalių;

xxxvii) 63 straipsnio 1, 3 bei 4 dalių;

xxxviii) 64 straipsnio 1–5 dalių;

xxxix) 65 straipsnio 1– 5 dalių;

xxxx) 66 straipsnio 1–4 dalių; ir

b) Reglamento (ES) Nr. 600/2014 atžvilgiu:

i) 3 straipsnio 1 ir 3 dalių;

ii) 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos;

iii) 6 straipsnio;

iv) 7 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos pirmo sakinio;

v) 8 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių;

vi) 10 straipsnio;

vii) 11 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos pirmo sakinio ir 11 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos;

viii) 12 straipsnio 1 dalies;

ix) 13 straipsnio 1 dalies;

x) 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio ir 14 straipsnio 3 dalies antro, trečio ir ketvirto sakinio;

xi) 15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir antros pastraipos pirmo ir antro sakinių,15 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 4 dalies antro sakinio;

xii) 17 straipsnio 1 dalies antro sakinio;

xiii) 18 straipsnio 1 ir 2 dalių, 18 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio, 18 straipsnio 5 dalies pirmo sakinio, 18 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos, 18 straipsnio 8 ir 9 dalių;

xiv) 20 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio;

xv) 21 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių;

xvi) 22 straipsnio 2 dalies;

xvii) 23 straipsnio 1 ir 2 dalių;

xviii) 25 straipsnio 1 ir 2 dalių;

xix) 26 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, 26 straipsnio 2–5 dalių, 26 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos, 26 straipsnio 7 dalies pirmos–penktos ir aštuntos pastraipų;

xx) 27 straipsnio 1 dalies;

xxi) 28 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos;

xxii) 29 straipsnio 1 ir 2 dalių;

xxiii) 30 straipsnio 1 dalies;

xxiv) 31 straipsnio 2 ir 3 dalių;

xxv) 35 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių;

xxvi) 36 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių;

xxvii) 37 straipsnio 1 ir 3 dalių;

xxviii) 40, 41 ir 42 straipsnių.

4.  Investicinių paslaugų teikimas ar investicinės veiklos vykdymas neturint reikalingo veiklos leidimo arba patvirtinimo pagal toliau nurodytas šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatas taip pat laikomas šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. 600/2014 pažeidimu:

a) šios direktyvos 5 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio, 35 straipsnio, 39 straipsnio, 44 straipsnio arba 59 straipsnio; arba

b) Reglamento (ES) Nr. 600/2014 7 straipsnio 1 dalies trečio sakinio arba 11 straipsnio 1 dalies.

5.  Jei nesilaikoma 69 straipsnio nuostatų dėl bendradarbiavimo vykdant tyrimą ar patikrą ir reikalavimų vykdymo, tai taip pat laikoma šios direktyvos pažeidimu.

6.  Pažeidimų, nurodytų 3, 4 ir 5 dalyse, atvejais valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinę teisę būtų numatyta, jog kompetentingos institucijos turi įgaliojimus imtis ir taikyti bent šias administracines sankcijas ir priemones:

a) viešas pranešimas, kuriame nurodomas fizinis ar juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis pagal 71 straipsnį;

b) įsakymas fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir susilaikyti nuo pakartotinio pažeidimo;

c) investicinei įmonei, rinkos operatoriui, kuriam suteiktas leidimas vykdyti DPS arba OPS veiklą, reguliuojamai rinkai, PSS, KIJT ir PATM – įstaigos veiklos leidimo panaikinimas arba sustabdymas pagal 8, 43 ir 65 straipsnius;

d) laikinas arba, jei esama pakartotinių sunkių pažeidimų, nuolatinis draudimas bet kuriam investicinės įmonės valdymo organo nariui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, eiti valdymo pareigas investicinėse įmonėse;

e) laikinas draudimas investicinei įmonei būti reguliuojamų rinkų arba DPS nare ar dalyve, OPS kliente;

f) juridiniam asmeniui – maksimalios administracinės baudos, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR arba valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta 2014 m. liepos 2 d., arba iki 10 % juridinio asmens bendros metinės apyvartos pagal naujausias turimas valdymo organo patvirtintas finansines ataskaitas; kai juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotą finansinę ataskaitą pagal Direktyvą 2013/34/ES, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamus pagal teisėkūros procedūrą priimamus apskaitos srities aktus, nurodytos naujausioje turimoje pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintoje konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje;

g) fiziniam asmeniui – maksimalios administracinės baudos, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta 2014 m. liepos 2 d.;

h) maksimalios administracinės baudos, kurių suma būtų bent du kartus didesnė nei dėl pažeidimo gautos naudos suma, jeigu tokią naudą galima nustatyti, net ir tais atvejais, kai tai viršija f ir g punktuose nurodytas maksimalias sumas.

7.  Valstybės narės gali suteikti kompetentingoms institucijoms įgaliojimus taikyti ne tik 6 dalyje nurodytų rūšių sankcijas arba taikyti sankcijas, kurios viršytų 6 dalies f, g ir h punktuose nurodytas sumas.

71 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1.  Valstybės narės nustato, kad kompetentingos institucijos kiekvieną sprendimą, kuriuo skiriama administracinė sankcija ar priemonė už Reglamento (ES) Nr. 600/2014 arba įgyvendinant šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, viešai paskelbtų oficialiose interneto svetainėse nepagrįstai nedelsdamos po to, kai apie tą sprendimą informuojamas asmuo, kuriam paskirta sankcija. Skelbime nurodoma bent informacija apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę. Ta pareiga netaikoma sprendimams, kuriais skiriamos tiriamojo pobūdžio priemonės.

Vis dėlto, kai kompetentinga institucija mano, kad juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų asmens duomenų viešas paskelbimas, kiekvienu atskiru atveju įvertinus tokių duomenų paskelbimo proporcingumą, yra neproporcingas arba kai paskelbimas kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui ar tebevykstančiam tyrimui, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos taikytų vieną iš šių priemonių:

a) atidėtų sprendimo skirti sankciją ar priemonę viešą paskelbimą iki tol, kai nebebus priežasčių jo neskelbti;

b) viešai paskelbtų nuasmenintą sprendimą skirti sankciją ar priemonę tokiu būdu, kuris atitinka nacionalinę teisę, jei tokiu nuasmeninto sprendimo paskelbimu užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga;

c) apskritai viešai neskelbtų sprendimo skirti sankciją ar priemonę, jeigu manoma, jog taikant a ir b punktuose nurodytas galimybes būtų nepakankamai užtikrinta:

i) jog nebus pakenkta finansų rinkų stabilumui;

ii) tokių sprendimų paskelbimo proporcingumas, kai laikoma, kad atitinkamos priemonės nėra svarbaus pobūdžio.

Tuo atveju, kai nusprendžiama viešai paskelbti nuasmenintą sprendimą dėl sankcijos ar priemonės, atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, kad per tą laikotarpį išnyks priežastys, dėl kurių reikėtų skelbti nuasmenintą sprendimą.

2.  Kai sprendimas taikyti sankciją ar priemonę gali būti apskųstas atitinkamose teisminėse ar kitose institucijose, kompetentingos institucijos savo oficialioje interneto svetainėje taip pat nedelsdamos viešai paskelbia tokią informaciją ir bet kokią vėlesnę informaciją apie tokio skundo rezultatus. Be to, bet koks sprendimas, kuriuo panaikinamas ankstesnis sprendimas skirti sankciją ar kitą priemonę, taip pat viešai paskelbiamas.

3.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį viešai paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje liktų bent penkerių metų laikotarpį po jos paskelbimo. Į viešai paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje laikoma tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikytinomis duomenų apsaugos taisyklėmis.

Kompetentingos institucijos praneša EVPRI apie visas skirtas, bet pagal 1 dalies c punktą viešai nepaskelbtas administracines sankcijas, įskaitant informaciją apie skundus dėl sankcijų ir šių skundų rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautų informaciją apie bet kokias skirtas baudžiamąsias sankcijas bei galutinį sprendimą dėl jų ir pateiktų tą informaciją EVPRI. EVPRI administruoja centrinę sankcijų, apie kurias jai buvo pranešta, duomenų bazę išimtinai kompetentingų institucijų keitimosi informacija tikslais. Ta duomenų baze naudojasi tik kompetentingos institucijos ir ji atnaujinama remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija.

4.  Valstybės narės kasmet pateikia EVPRI apibendrintą informaciją apie visas sankcijas ir priemones, skirtas pagal 1 ir 2 dalis. Ta pareiga netaikoma tiriamojo pobūdžio priemonėms.

Valstybėms narėms pagal 70 straipsnį nusprendus nustatyti baudžiamąsias sankcijas už tame straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jų kompetentingos institucijos kartą per metus EVPRI pateikia apibendrintus nuasmenintus duomenis apie visus vykdytus baudžiamuosius tyrimus ir paskirtas baudžiamąsias sankcijas. EVPRI informaciją apie paskirtas baudžiamąsias sankcijas skelbia metinėje ataskaitoje.

5.  Kai kompetentinga institucija viešai paskelbia apie administracinę priemonę, sankciją arba baudžiamąją sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša EVPRI.

6.  Kai paskelbta baudžiamoji ar administracinė sankcija susijusi su investicine įmone, rinkos operatoriumi, duomenų teikimo paslaugų teikėju, kredito įstaiga, kiek tai susiję su investicinėmis paslaugomis ir veikla ar papildomomis paslaugomis, ar trečiųjų valstybių įmonių filialais, kuriems veiklos leidimas išduotas pagal šią direktyvą, EVPRI į atitinkamą registrą įtraukia nuorodą apie viešai paskelbtą sankciją.

7.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, susijusius su šiame straipsnyje nurodyto informacijos pateikimo procedūromis ir formomis.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

72 straipsnis

Naudojimasis priežiūros įgaliojimais ir įgaliojimais taikyti sankcijas

1.  Kompetentingos institucijos naudojasi priežiūros įgaliojimais, įskaitant tyrimo ir teisių gynimo priemonių taikymo įgaliojimus, nurodytus 69 straipsnyje, ir sankcijų taikymo įgaliojimus, nurodytus 70 straipsnyje, pagal savo atitinkamą nacionalinės teisės sistemą tokiu būdu:

a) tiesiogiai;

b) bendradarbiaudamos su kitomis valdžios institucijomis;

c) savo atsakomybe, laikantis 67 straipsnio 2 dalies deleguodamos atitinkamas funkcijas kitiems subjektams; arba

d) kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad, naudodamosi sankcijų skyrimo įgaliojimais pagal 70 straipsnį ir nustatydamos administracinės sankcijos ar priemonės rūšį bei apimtį, kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, prireikus, įskaitant, į:

a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b) už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c) atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris konkrečiai nustatomas pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;

d) atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e) trečiųjų asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius tiek, kiek juos galima nustatyti;

f) atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad tas asmuo atsilygintų už gautą pelną ar išvengtus nuostolius;

g) ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus.

Nustatydamos administracinių sankcijų ir priemonių rūšį ir apimtį, kompetentingos institucijos gali atsižvelgti ne tik į pirmoje pastraipoje nurodytus veiksnius, bet ir į papildomus veiksnius.

73 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų galima kompetentingoms institucijoms pranešti apie Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatų ir nacionalinės teisės nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, potencialius arba faktinius pažeidimus.

Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės apima bent:

a) konkrečias pranešimų apie potencialius arba faktinius pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras, įskaitant saugių komunikacijos kanalų tokiems pranešimams pateikti nustatymą;

b) tinkamą finansų įstaigų darbuotojų, kurie praneša apie toje finansų įstaigoje padarytus pažeidimus, apsaugą bent nuo keršto, diskriminacijos ar kitokio pobūdžio nesąžiningo elgesio;

c) asmens, kuris praneša apie pažeidimus, ir fizinio asmens, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, tapatybės apsaugą visais procedūros etapais, nebent tokius duomenis atskleisti reikalaujama pagal nacionalinę teisę vykstant tolesniam tyrimui arba administraciniam ar teisminiam procesui.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, rinkos operatoriai, duomenų teikimo paslaugų teikėjai, kredito įstaigos, kiek tai susiję su investicinėmis paslaugomis ar veikla ir papildomomis paslaugomis, bei trečiųjų valstybių įmonių filialai taikytų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu, nepriklausomu ir autonominiu kanalu galėtų pranešti apie potencialius ir faktinius pažeidimus.

74 straipsnis

Teisė apskųsti

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas sprendimas, priimtas laikantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 arba įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų laikantis šios direktyvos būtų tinkamai pagrįstas ir galėtų būti apskųstas teisme. Teisė pareikšti ieškinį teisme taikoma ir tada, kai, pateikus prašymą išduoti veiklos leidimą ir kartu pateikus visą reikalaujamą informaciją, per šešis mėnesius nepriimamas sprendimas dėl to prašymo.

2.  Valstybės narės numato, kad, remiantis nacionaline teise, viena ar daugiau iš toliau nurodytų įstaigų, siekdamos apginti vartotojų interesus ir laikydamosi nacionalinės teisės, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 600/2014 ir nacionalinių nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, taip pat galėtų kreiptis į teismą ar kompetentingą administracinę įstaigą:

a) viešosios valdžios įstaigos ar jų atstovai;

b) vartotojų organizacijos, turinčios teisėtą interesą ginti vartotojų interesus;

c) profesinės organizacijos, turinčios teisėtą interesą ginti savo narius.

75 straipsnis

Neteisminės vartotojų skundų nagrinėjimo priemonės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad vartotojų ginčų, susijusių su investicinių įmonių teikiamomis investicinėmis ir papildomomis paslaugomis, nagrinėjimui neteismine tvarka būtų patvirtintos efektyvios ir veiksmingos skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo procedūros, tinkamais atvejais panaudojant jau veikiančias įstaigas. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad visos investicinės įmonės priklausytų vienai ar daugiau tokių įstaigų, vykdančių tokias skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tos įstaigos aktyviai bendradarbiautų su analogiškomis institucijomis kitose valstybėse narėse sprendžiant tarpvalstybinius ginčus.

3.  Kompetentingos institucijos praneša EVPRI apie jų jurisdikcijoje taikomas 1 dalyje nurodytas skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras.

EVPRI visų neteisminių priemonių sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.

76 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visi kompetentingose institucijose ar subjektuose, kuriems, vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalimi, buvo deleguotos funkcijos, dirbantys ar dirbę asmenys, taip pat kompetentingų institucijų vardu veikiantys auditoriai ir ekspertai būtų įpareigoti laikytis profesinės paslapties. Jie neatskleidžia jokios konfidencialios informacijos, kurią gali gauti atlikdami savo pareigas, išskyrus informacijos santraukas ar bendrą informaciją, iš kurių nebūtų galima nustatyti duomenų apie atskiras investicines įmones, rinkos operatorius, reguliuojamas rinkas ar bet kokį kitą asmenį, nederant poveikio nacionalinės baudžiamosios ar mokesčių teisės reikalavimams ar kitoms šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatoms.

2.  Kai yra paskelbtas investicinės įmonės, rinkos operatoriaus ar reguliuojamos rinkos bankrotas arba ji (jis) priverstinai likviduojama (-as), konfidenciali informacija, nesusijusi su trečiaisiais asmenimis, gali būti atskleista civilinio teismo proceso ar arbitražo metu, jei tai būtina procesui.

3.  Nedarydamos poveikio nacionalinės baudžiamosios ar mokesčių teisės reikalavimų taikymui, kompetentingos institucijos, įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys, išskyrus pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 konfidencialią informaciją gaunančias kompetentingas institucijas, gali ją naudoti tik vykdydamos savo pareigas ir funkcijas, kompetentingos institucijos ją naudoja šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 taikymo srities mastu, o kitos valdžios institucijos, įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys ją naudoja tais tikslais, kuriais ši informacija jiems buvo suteikta, ir (arba) administracinių procedūrų ar teismo proceso, kurios (-is) konkrečiai siejasi su jų vykdomomis funkcijomis, tikslais. Vis dėlto informaciją gaunanti institucija ją gali naudoti kitais tikslais, jeigu informaciją perduodanti kompetentinga institucija, kita valdžios institucija, įstaiga ar asmuo leidžia tą daryti.

4.  Bet kokiai pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 gautai ar perduotai konfidencialiai informacijai taikomos šiame straipsnyje nustatytos profesinės paslapties laikymosi sąlygos. Nepaisant to, šiuo straipsniu neužkertamas kelias kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija arba ją perduoti laikantis šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 ir kitų direktyvų arba reglamentų, taikomų investicinėms įmonėms, kredito įstaigoms, pensijų fondams, KIPVPS, AIF, draudimo ir perdraudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, reguliuojamoms rinkoms ar rinkos operatoriams, PSŠ, CVPD, arba gavus informaciją perdavusios kompetentingos institucijos, kitos valdžios institucijos ar įstaigos arba fizinio ar juridinio asmens sutikimą.

5.  Šiuo straipsniu neužkertamas kelias kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija, gauta ne iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, arba ją perduoti, laikantis nacionalinės teisės.

77 straipsnis

Ryšiai su auditoriais

1.  Valstybės narės numato bent tai, kad bet kuris asmuo, kuriam suteikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB ( 50 ) apibrėžti įgaliojimai ir kuris investicinėje įmonėje, reguliuojamoje rinkoje arba duomenų pranešimo paslaugų teikėjo įmonėje vykdo Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnyje ar Direktyvos 2009/65/EB 73 straipsnyje apibūdintas užduotis ar kurią nors kitą teisės aktais apibūdintą užduotį, privalo nedelsdamas kompetentingoms institucijoms pranešti apie bet kurį tų užduočių vykdymo metu sužinotą su ta įmone susijusį faktą ar sprendimą, kuris gali:

a) būti esminis įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais nustatomos veiklos leidimų išdavimą reguliuojančios sąlygos ar kuriais konkrečiai reglamentuojama investicinių įmonių veikla, pažeidimas;

b) pakenkti investicinei įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą;

c) motyvuoti atsisakymą patvirtinti finansines ataskaitas arba taikyti išlygas.

Tas asmuo taip pat privalo pranešti apie visus faktus ir sprendimus, apie kuriuos jis sužinojo vykdant pirmojoje pastraipoje nurodytas užduotis įmonėje, palaikančioje glaudžius ryšius su investicine įmone, kurioje jis vykdo tokią užduotį.

2.  Tai, kad asmenys, įgalioti kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/43/EB, gera valia praneša kompetentingoms institucijoms apie bet kurį 1 dalyje nurodytą faktą ar sprendimą, nėra laikoma jokiu sutartinio ar teisinio apribojimo dėl informacijos atskleidimo pažeidimu, ir taip pasielgusiems asmenims netaikoma jokia atsakomybė.

78 straipsnis

Duomenų apsauga

Asmens duomenys, surinkti pagal šią direktyvą naudojantis priežiūros įgaliojimais, įskaitant tyrimo įgaliojimus, arba siekiant jais naudotis, tvarkomi pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB, o atitinkamais atvejais taip pat pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.



II

SKYRIUS

Valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su EVPRI

79 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti

1.  Skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos viena su kita bendradarbiauja, jeigu to reikia vykdyti pareigas pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 pareigas ir naudojantis šioje direktyvoje ar Reglamente (ES) Nr. 600/2014 arba nacionalinėje teisėje nustatytais įgaliojimais.

Valstybėms narėms pagal 70 straipsnį nusprendus nustatyti baudžiamąsias sankcijas už tame straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų įvestos atitinkamos priemonės, jog taikant kompetentingoms institucijoms būtų suteikti visi būtini įgaliojimai bendradarbiauti su teisminėmis institucijoms pagal savo jurisdikciją siekiant gauti specifinę informaciją, susijusią su baudžiamuoju tyrimu arba procesu, pradėtu dėl galimų šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 pažeidimų, taip pat teikti tokią pačią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms ir EVPRI ir taip vykdyti pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir su EVPRI šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 tikslais.

Kompetentingos institucijos teikia pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Visų pirma jos keičiasi informacija ir bendradarbiauja vykdydamos tyrimus ar priežiūrą.

Kompetentingos institucijos taip pat gali bendradarbiauti su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis siekdamos palengvinti baudų išieškojimą.

Siekiant palengvinti ir paspartinti bendradarbiavimą, ypač keitimąsi informacija, šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 tikslais valstybės narės paskiria vieną kompetentingą instituciją kontaktiniu punktu. Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitoms valstybėms narėms institucijų, įgaliotų pagal šią dalį gauti prašymus dėl keitimosi informaciją ir bendradarbiavimo, pavadinimus. EVPRI tų institucijų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.

2.  Kai, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės narės vertybinių popierių rinkose susiklosčiusią situaciją, prekybos vietos, sudariusios susitarimus priimančiojoje valstybėje narėje, veikla tapo ypač reikšminga vertybinių popierių rinkos veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje, prekybos vietos buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sudaro proporcingus bendradarbiavimo susitarimus.

3.  Valstybės narės imasi visų būtinų administracinių ir organizacinių priemonių, siekdamos palengvinti 1 dalyje numatytos pagalbos teikimą.

Kompetentingos institucijos gali naudotis savo įgaliojimais bendradarbiavimo srityje net tuomet, kai tiriama veikla nėra jokių toje valstybėje narėje galiojančių taisyklių pažeidimas.

4.  Kai kompetentinga institucija pagrįstai įtaria, kad kitos valstybės narės teritorijoje į jos priežiūros sritį nepatenkantys subjektai vykdo ar įvykdė šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, ji apie tai kiek galima tiksliau praneša tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai ir EVPRI. Kompetentinga institucija, kuriai pranešta, imasi tinkamų veiksmų. Ji informuoja pranešusiąją kompetentingą instituciją ir EVPRI apie tokių veiksmų rezultatus ir, kiek įmanoma, apie reikšmingus tarpinius rezultatus. Ši dalis nedaro poveikio pranešančiosios kompetentingos institucijos kompetencijai.

5.  Nedarant poveikio 1 ir 4 dalių taikymui, kompetentingos institucijos praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie:

a) prašymus sumažinti pozicijos dydį ar riziką laikantis 69 straipsnio 2 dalies o punkto;

b) asmenų galimybės sudaryti su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusius sandorius apribojimus laikantis 69 straipsnio 2 dalies p punkto.

Atitinkamais atvejais pranešime pateikiama išsami informacija apie prašymą ar reikalavimą pagal 69 straipsnio 2 dalies j punktą, įskaitant asmens ar asmenų, kuriems jis skirtas, tapatybę, ir jo priežastis, taip pat nurodoma pagal 69 straipsnio 2 dalies p punktą nustatytų apribojimų taikymo sritis, įskaitant susijusį asmenį, nurodomos taikomos finansinės priemonės, asmens bet kuriuo metu turimų pozicijų ribos, išimtys, kurias leidžiama taikyti pagal 57 straipsnį, ir jų priežastys.

Pranešimai pateikiami likus ne mažiau nei 24 valandoms iki numatyto veiksmų ar priemonių įsigaliojimo. Išimtinėmis aplinkybėmis kompetentinga institucija gali pateikti pranešimą likus mažiau nei 24 valandoms iki numatyto priemonės įsigaliojimo, kai pranešimo negalima pateikti likus 24 valandoms.

Kompetentinga valstybės narės institucija, kuri gauna pranešimą pagal šią dalį, gali imtis priemonių pagal 69 straipsnio 2 dalies o arba p punktą arba, kai yra įsitikinusi, kad priemonė būtina kitos kompetentingos institucijos tikslui pasiekti. Kompetentinga institucija laikydamasi šios dalies taip pat praneša, kai ji siūlo imtis priemonių.

Kai šios dalies pirmos pastraipos a arba b punktuose numatyti veiksmai yra susiję su didmeniniais energetikos produktais, kompetentinga institucija taip pat praneša Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai, įsteigtai pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009.

6.  Apyvartinių taršos leidimų atveju kompetentingos institucijos turi bendradarbiauti su viešosios valdžios įstaigomis, kompetentingomis už neatidėliotinų sandorių ir aukcionų rinkų priežiūrą, ir su kompetentingomis institucijomis, registrų administratoriais ir kitomis viešosios valdžios įstaigomis, kurioms pagal Direktyvą 2003/87/EB pavesta prižiūrėti, kaip laikomasi reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų susidaryti konsoliduotą apyvartinių taršos leidimų rinkų vaizdą.

7.  Žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju kompetentingos institucijos turėtų pranešti valdžios institucijoms, atsakingoms už prekinių žemės ūkio rinkų priežiūrą, administravimą ir reguliavimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, ir bendradarbiauti su jomis.

8.  Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar prekybos vietos veikla priimančioje valstybėje narėje gali būti laikoma ypač reikšminga vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje.

9.  EVPRI rengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos bendradarbiavimo tvarkos standartinės formos, šablonai ir procedūros, kaip nurodyta 2 dalyje, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

80 straipsnis

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas vykdant priežiūros veiklą, patikras ar tyrimus vietoje

1.  Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali kreiptis į kitos valstybės narės kompetentingą instituciją dėl bendradarbiavimo vykdant priežiūrą, atliekant tyrimą ar patikrą vietoje. Jeigu investicinės įmonės yra nuotolinės reguliuojamos rinkos narės arba dalyvės, reguliuojamos rinkos kompetentinga institucija gali nuspręsti į jas kreiptis tiesiogiai, apie tai atitinkamai informuodama nuotolinės narės ar dalyvės buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją.

Kai kompetentinga institucija gauna prašymą dėl patikros vietoje ar tyrimo, neviršydama savo įgaliojimų, ji:

a) pati atlieka patikras ar tyrimus;

b) leidžia prašymą pateikusiai valdžios institucijai atlikti patikrą ar tyrimą;

c) leidžia auditoriams ar ekspertams atlikti patikrą ar tyrimą.

2.  Siekiant užtikrinti priežiūros praktikos konvergenciją, EVPRI gali dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, įskaitant patikras ar tyrimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau kompetentingų institucijų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį.

3.  EVPRI rengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatoma informacija, kuria turi keistis kompetentingos institucijos bendradarbiaudamos atliekant priežiūrą, patikras ir tyrimus vietoje, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

4.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi kompetentingų institucijų bendradarbiavimui atliekant priežiūrą, tyrimus ir patikras vietoje, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

81 straipsnis

Informacijos mainai

1.  Šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 tikslais pagal šios direktyvos 79 straipsnio 1 dalį kontaktiniais punktais paskirtos valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda viena kitai informaciją, leidžiančią kompetentingoms institucijoms, paskirtoms pagal šios direktyvos 67 straipsnio 1 dalį, vykdyti pareigas, nustatytas pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 priimtose nuostatose.

Informacijos mainus su kitomis kompetentingomis institucijomis pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 vykdančios kompetentingos institucijos perduodamos informaciją gali nurodyti, kad tokios informacijos negalima atskleisti be aiškaus ją suteikusių kompetentingų institucijų sutikimo ir tokia informacija gali būti atskleidžiama tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą.

2.  Pagal 79 straipsnio 1 dalį kontaktiniais punktais paskirtos kompetentingos institucijos informaciją, gautą pagal šio straipsnio 1 dalį ir 77 bei 88 straipsnius, gali perduoti 67 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms. Jos neperduoda šios informacijos kitoms institucijoms ar fiziniams ar juridiniams asmenims be aiškaus ją suteikusių kompetentingų institucijų sutikimo, ir tokia informacija gali būti atskleidžiama tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą, išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes. Pastaruoju atveju kontaktinis punktas nedelsdamas praneša apie tai informaciją perdavusiam kontaktiniam punktui.

3.  71 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos bei kitos institucijos ar fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę konfidencialią informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį ar 77 ir 88 straipsnius, gali ją naudoti tik atlikdami savo pareigas, visų pirma:

a) tikrindami, ar laikomasi investicinių įmonių veiklos vykdymo pradžią reglamentuojančių sąlygų, ir, remdamiesi konsoliduotais arba nekonsoliduotais duomenimis, pagerindami stebėjimą, kaip vykdoma tokia veikla, ypač kaip laikomasi Direktyva 9 2013/36/ES nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų, administravimo bei apskaitos procedūrų ir nuostatų dėl vidaus kontrolės mechanizmų;

b) stebėdami tinkamą prekybos vietų veikimą;

c) taikydami sankcijas;

d) kai paduodamas administracinis skundas dėl kompetentingų institucijų sprendimų;

e) kai pagal 74 straipsnį pradedamas teisminis bylos nagrinėjimas;

f) kai naudojama 75 straipsnyje numatyta neteisminė investuotojų skundų nagrinėjimo tvarka.

4.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos keitimosi informacija standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

5.  Šiuo straipsniu, 76 ar 88 straipsniais nekliudoma kompetentingai institucijai perduoti užduočių vykdymui skirtos konfidencialios informacijos EVPRI, Europos sisteminės rizikos valdybai, centriniams bankams, ECBS ir ECB kaip pinigų politiką vykdančioms institucijoms bei, atitinkamais atvejais, kitoms mokėjimų ir atsiskaitymų sistemų priežiūrą vykdančioms viešosios valdžios institucijoms. Atitinkamai tokiomis institucijoms ar įstaigoms neužkertamas kelias perduoti tokią informaciją kompetentingoms institucijoms, jeigu ji joms reikalinga vykdyti jų šioje direktyvoje arba Reglamente (ES) Nr. 600/2014 numatytas funkcijas.

82 straipsnis

Privalomas tarpininkavimas

1.  Kompetentingos institucijos gali pranešti EVPRI apie atvejus, kai vienas iš toliau nurodytų prašymų buvo atmestas arba dėl jo nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką:

a) prašymas vykdyti priežiūros veiklą, atlikti tyrimą ar patikrą vietoje, kaip numatyta 80 straipsnyje; arba

b) prašymas keistis informacija, kaip numatyta 81 straipsnyje.

2.  1 dalyje nurodytais atvejais EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį, nedarant poveikio šios direktyvos 83 straipsnyje numatytoms galimybėms atsisakyti imtis veiksmų dėl prašymo suteikti informaciją ir EVPRI galimybei imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį.

83 straipsnis

Atsisakymas bendradarbiauti

Kompetentinga institucija gali atsisakyti vykdyti prašymą bendradarbiauti atliekant tyrimą, patikrą vietoje ar priežiūrą, kaip numatyta 84 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip numatyta 81 straipsnyje, tik kai:

a) prašymą gavusios valstybės narės institucijose jau pradėtas teismo procesas dėl tos pačios veikos ir tų pačių asmenų;

b) prašymą gavusioje valstybėje narėje jau priimtas galutinis sprendimas dėl tų pačių asmenų ir tos pačios veiklos.

Tokio atsisakymo atveju kompetentinga institucija atitinkamai apie tai praneša prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai ir EVPRI, pateikdama kuo išsamesnę informaciją.

84 straipsnis

Konsultacijos iki veiklos leidimo išdavimo

1.  Prieš suteikiant investicinei įmonei veiklos leidimą, su kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentingomis institucijomis konsultuojamasi tuomet, kai ši investicinė įmonė yra vienas iš šių subjektų:

a) kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios investicinės įmonės, rinkos operatoriaus ar kredito įstaigos patronuojamoji įmonė;

b) kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios investicinės įmonės ar kredito įstaigos patronuojančios įmonės patronuojamoji įmonė;

c) subjektas, kontroliuojamas to paties fizinio ar juridinio asmens, kuris kontroliuoja kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusią investicinę įmonę ar kredito įstaigą.

2.  Prieš suteikiant investicinei įmonei arba rinkos operatoriui veiklos leidimą, su valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už kredito įstaigų ar draudimo įmonių veiklos priežiūrą, konsultuojamasi tuomet, kai ši investicinė įmonė arba rinkos operatorius yra vienas iš šių subjektų:

a) Sąjungoje veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojamoji įmonė;

b) Sąjungoje veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

c) subjektas, kontroliuojamas to paties fizinio ar juridinio asmens, kuris kontroliuoja Sąjungoje veiklos leidimą gavusią kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

3.  1 ir 2 dalyse nurodytos atitinkamos kompetentingos institucijos viena su kita konsultuojasi, visų pirma, tada, kai vertina akcininkų ar narių tinkamumą bei kitą tos pačios grupės subjektą valdančiai įmonei faktiškai vadovaujančių asmenų reputaciją ir patirtį. Prieš išduodamos veiklos leidimą ir vertindamos, ar laikomasi veiklai taikomų reikalavimų, jos keičiasi kitoms dalyvaujančioms kompetentingoms institucijoms aktualia informacija apie akcininkų ar narių tinkamumą bei įmonei faktiškai vadovaujančių asmenų reputaciją ir patirtį.

4.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi konsultacijoms su kitomis kompetentingomis institucijomis prieš suteikiant leidimą, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

85 straipsnis

Priimančiosios valstybės narės įgaliojimai

1.  Statistikos tikslais priimančiosios valstybės narės gali numatyti, kad kompetentinga institucija gali reikalauti, jog visos investicinės įmonės, turinčios jų teritorijose filialus, joms reguliariai teiktų ataskaitas apie tų filialų veiklą.

2.  Vykdydamos šioje direktyvoje nustatytas pareigas, priimančiosios valstybės narės numato, kad kompetentinga institucija gali reikalauti, jog investicinių įmonių filialai pateiktų informaciją, būtiną prižiūrėti, kaip jie laikosi priimančiosios valstybės narės nustatytų standartų, taikomų 35 straipsnio 8 dalyje numatytais atvejais. Tie reikalavimai negali būti griežtesni už tuos, kuriuos ta pati valstybė narė taiko įsisteigusioms įmonėms, prižiūrėdama kaip jos laikosi tų pačių standartų.

86 straipsnis

Atsargumo priemonės, kurių imasi priimančiosios valstybės narės

1.  Kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių tikėti, kad, naudodamasi laisve teikti paslaugas, investicinė įmonė, vykdanti savo veiklą jos teritorijoje, ar investicinė įmonė, turinti jos teritorijoje savo filialą, pažeidžia taikant pagal šią direktyvą priimtose nuostatose nustatytas pareigas, kurios nesuteikia priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms atitinkamų įgaliojimų, ji apie tai informuoja buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją.

Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad tos priemonės pasirodė nepakankamos, investicinė įmonė toliau veikia aiškiai pažeisdama priimančiosios valstybės narės investuotojų interesus ar kenkdama tinkamam rinkų veikimui:

a) priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti, kurios apima galimybę užkirsti kelią investicinėms įmonėms pažeidėjoms toliau vykdyti sandorius jų teritorijose. Apie tokias priemones nepagrįstai nedelsiant informuojama Komisija ir EVPRI; ir

b) priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

2.  Kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad jos teritorijoje savo filialą turinti investicinė įmonė pažeidžia toje valstybėje narėje vadovaujantis šia direktyva priimtas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, suteikiančias priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms įgaliojimus, tos institucijos reikalauja, kad atitinkama investicinė įmonė liautųsi vykdžiusi tokią neteisėtą veiklą.

Jeigu atitinkama investicinė įmonė nesiima reikiamų veiksmų, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos imasi visų tinkamų priemonių, siekdama užtikrinti, kad atitinkama investicinė įmonė liautųsi vykdžiusi tokią neteisėtą veiklą. Buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pranešama apie tų priemonių pobūdį.

Kai, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi priimančioji valstybė narė, investicinė įmonė toliau pažeidžia buveinės valstybėje narėje galiojančias pirmoje pastraipoje nurodytas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti. Apie tokias priemones nepagrįstai nedelsiant informuojamos Komisija ir EVPRI.

Be to, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

3.  Kai reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad tokia reguliuojama rinka, DPS ar OPS pažeidžia pagal šią direktyvą priimtose nuostatose nustatytas pareigas, ji apie tai praneša reguliuojamos rinkos ar DPS ar OPS buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

Kai, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad tos priemonės pasirodė nepakankamos, ta reguliuojama rinka, OPS ar DPS toliau veikia aiškiai pažeisdama priimančiosios valstybės narės investuotojų interesus ar kenkdama tinkamam rinkų veikimui, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti, kurios apima galimybę uždrausti minėtai reguliuojamai rinkai, OPS ar DPS teikti savo paslaugas nuotoliniams nariams ar dalyviams, įsisteigusiems priimančiojoje valstybėje narėje. Apie tokias priemones nepagrįstai nedelsiant informuojamos Komisija ir EVPRI.

Be to, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

4.  Bet kokia priemonė, patvirtinta vadovaujantis 1, 2 ir 3 dalimis ir susijusi su investicinei įmonei ar reguliuojamai rinkai taikomomis sankcijomis ar jų veiklos apribojimais, turi būti tinkamai pagrįsta ir apie tai turi būti pranešta atitinkamai investicinei įmonei ar reguliuojamai rinkai.

87 straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su EVPRI

1.  Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2.  Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos suteikia EVPRI visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti pagal šią direktyvą bei Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 bei 36 straipsnius.



III

SKYRIUS

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis

88 straipsnis

Informacijos mainai su trečiosiomis valstybėmis

1.  Valstybės narės ir, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsniu, EVPRI gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų numatyti informacijos mainai su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis tik tuo atveju, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos yra bent lygiavertės reikalaujamoms pagal 76 straipsnį. Tokie informacijos mainai turi būti skirti tų kompetentingų institucijų užduotims vykdyti.

Valstybė narė asmens duomenis trečiajai valstybei perduoda pagal Direktyvos 95/46/EB IV skyrių.

EVPRI asmens duomenis trečiajai valstybei perduoda pagal Reglamento (ES) Nr. 45/2001 9 straipsnį.

Taip pat valstybės narės ir EVPRI gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų numatyti informacijos mainai su trečiųjų valstybių institucijomis, įstaigomis ir fiziniais ar juridiniais asmenimis, atsakingais už vieną ar daugiau iš šių veiklos rūšių:

a) kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių priežiūrą ir finansų rinkų priežiūrą;

b) investicinių įmonių likvidavimą, bankrotą ir kitas panašias procedūras;

c) teisės aktais numatyto investicinių įmonių, kitų finansų įstaigų, kredito įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą, kai jie vykdo priežiūros funkcijas, ar kompensavimo sistemų administravimą, kai jie vykdo savo funkcijas;

d) įstaigų, susijusių su investicinių įmonių likvidavimu, bankrotu ir kitomis panašiomis procedūromis, priežiūrą;

e) asmenų, kuriems pavesta vykdyti teisės aktais numatytą draudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą;

f) asmenų, veikiančių apyvartinių taršos leidimų rinkose, priežiūrą siekiant užtikrinti konsoliduotą finansų ir neatidėliotinų sandorių rinkų apžvalgą;

g) asmenų, veikiančių žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose, priežiūrą siekiant užtikrinti konsoliduotą finansų ir neatidėliotinų sandorių rinkų apžvalgą.

Trečioje pastraipoje nurodyti bendradarbiavimo susitarimai gali būti sudaromi tik tuo atveju, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos yra bent lygiavertės reikalaujamoms pagal 76 straipsnį. Tokie informacijos mainai yra skirti tų institucijų, įstaigų, fizinių ar juridinių asmenų užduotims vykdyti. Kai bendradarbiavimo susitarime numatyta, kad valstybė narė gali perduoti asmens duomenis, ji turi laikytis Direktyvos 95/46/EB IV skyriaus, o jei perduodant duomenis dalyvauja EVPRI – Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

2.  Kai informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, ji negali būti atskleista be aiškaus ją pateikusių kompetentingų institucijų sutikimo, o atitinkamais atvejais ji gali būti atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems tos institucijos davė sutikimą. Ta pati nuostata taikoma trečiosios valstybės kompetentingos institucijos pateiktai informacijai.



VII

ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI AKTAI

89 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto antroje pastraipoje, 4 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 12 dalyje, 23 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 13 dalyje, 25 straipsnio 8 dalyje, 27 straipsnio 9 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio 4 dalyje, 33 straipsnio 8 dalyje, 53 straipsnio 4 dalyje, 52 straipsnio 4 dalyje, 58 straipsnio 6 dalyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 65 straipsnio 7 dalyje ir 79 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 2 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto antroje pastraipoje, 4 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 12 dalyje, 23 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 13 dalyje, 25 straipsnio 8 dalyje, 27 straipsnio 9 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio 4 dalyje, 33 straipsnio 8 dalyje, 53 straipsnio 4 dalyje, 52 straipsnio 4 dalyje, 58 straipsnio 6 dalyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 65 straipsnio 7 dalyje ir 79 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrą pastraipą, 4 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 12 dalį, 23 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 13 dalį, 25 straipsnio 8 dalį, 27 straipsnio 9 dalį, 28 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 5 dalį, 31 straipsnio 4 dalį, 32 straipsnio 4 dalį, 33 straipsnio 8 dalį, 53 straipsnio 4 dalį, 52 straipsnio 4 dalį, 58 straipsnio 6 dalį, 64 straipsnio 7 dalį, 65 straipsnio 7 dalį ir 79 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.



BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

90 straipsnis

Ataskaitos ir peržiūra

1.  Anksčiau nei 2019 m. kovo 3 d. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie:

a) tai, kaip veikia organizuotos prekybos sistemos, įskaitant tai, kaip jos specifiniu būdu naudoja tarpininko suderintus sandorius (angl. matched principal trading), atsižvelgiant į kompetentingų institucijų sukauptą priežiūros patirtį, į OPS, turinčių veiklos Sąjungoje leidimą, skaičių ir joms tenkančią rinkos dalį, be kita ko, išnagrinėjant, ar reikia keisti OPS apibrėžtį ir ar OPS kategorijai tebėra priskiriamos reikiamos finansinės priemonės;

b) tai, kaip veikia MVĮ augimo rinkoms taikoma tvarka atsižvelgiant į DPS, kurios įregistruotos kaip MVĮ augimo rinka, skaičių, jose veikiančių emitentų skaičių ir atitinkamas prekybos apimtis.

Be kita ko, ataskaitoje įvertinama, ar 33 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta ribinė vertė tebėra tinkama minimali vertė siekiant šioje direktyvoje nurodytų MVĮ augimo rinkų tikslų;

c) reikalavimų dėl algoritminės prekybos, įskaitant didelio dažnio algoritminę prekybą, poveikį;

d) tam tikrų produktų ar praktikų draudimo priemonių taikymo patirtį atsižvelgiant į tai, kiek kartų jos buvo taikytos ir į jų poveikį;

e) administracinių ir baudžiamųjų sankcijų taikymą, ypač poreikį labiau suderinti administracines sankcijas, nustatomas už šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų reikalavimų pažeidimą;

f) pozicijų apribojimų ir pozicijų valdymo poveikį likvidumui, piktnaudžiavimui rinka ir tinkamai kainodarai bei atsiskaitymo sąlygoms biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose;

g) reguliuojamų rinkų, DPS, OPS ir PSS skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo duomenų kainų raidą;

h) reikalavimo atskleisti mokesčius, komisinius ir nepiniginį atlygį, gaunamus už klientui teikiamas investicines ar papildomas paslaugas pagal šios direktyvos 24 straipsnio 9 dalį, taikymo poveikį, be kita ko, tinkamam konsultacijų dėl tarpvalstybinio investavimo vidaus rinkos veikimui.

2.  Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie konsoliduotos informacinės juostos, nustatytos pagal V antraštinę dalį, veikimą. Su 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis susijusi ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 3 d. Su 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis susijusi ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 3 d.

Pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose įvertinamas konsoliduotos informacinės juostos veikimas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a) konsoliduotos informacijos po sandorio sudarymo, apimančios visus sandorius, neatsižvelgiant į tai, ar jie vykdomi prekybos vietose, prieinamumą ir savalaikiškumą;

b) aukštos kokybės visos ir dalinės informacijos po sandorio sudarymo, pateikiamos tokiais formatais, kurie būtų lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, prieinamumą ir savalaikiškumą.

Jei Komisija padaro išvadą, kad KIJT neteikia informacijos tokiu būdu, kuris atitinka antroje pastraipoje nustatytus kriterijus, ji kartu su savo ataskaita pateikia prašymą EVPRI pradėti derybų procedūrą siekiant taikant EVPRI vykdomą viešųjų pirkimų procedūrą paskirti komercinį subjektą, valdantį konsoliduotą informacinę juostą. Gavusi Komisijos prašymą, EVPRI jame išdėstytomis sąlygomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ( 51 ) pradeda šią procedūrą.

3.  Jei pradedama 2 dalyje nurodyta procedūra, Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šios direktyvos 59–65 straipsnių ir I priedo D skirsnio bei Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 19 punkto pakeitimo, nurodant priemones, kuriomis:

a) numatoma sutarties su komerciniu subjektu, valdančiu konsoliduotą informacinę juostą, trukmė ir sutarties pratęsimo bei naujos viešųjų pirkimų procedūros inicijavimo procesas bei sąlygos;

b) nustatoma, kad komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, tai daro vienas ir kad jokiam kitam subjektui neleidžiama veikti kaip KIJT pagal 59 straipsnį;

c) EVPRI suteikiami įgaliojimai užtikrinti, kad viešųjų pirkimų būdu paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, laikytųsi viešųjų pirkimų konkurso sąlygų;

d) užtikrinama, kad komercinio subjekto, valdančio konsoliduotą informacinę juostą, pateikta informacija po sandorio sudarymo būtų aukštos kokybės, pateikiama rinkos dalyviams lengvai prieinamais bei lengvai naudojamais formatais ir būtų konsoliduotos formos, apimančios visą rinką;

e) užtikrinama, kad informacija po sandorio sudarymo būtų pateikta pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, būtų tiek konsoliduota, tiek nekonsoliduota, taip pat atitiktų tos informacijos naudotojų visoje Sąjungoje poreikius;

f) užtikrinama, kad per EVPRI vykdomą viešojo pirkimo procedūrą paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, su prekybos vietos ir PSS duomenimis galėtų susipažinti už pagrįstą kainą;

g) nustatoma tvarka, taikytina tuo atveju, kai per viešųjų pirkimų procedūrą paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, neįvykdo viešųjų pirkimų konkurso sąlygų;

h) nustatoma tvarka, taikoma tuo atveju, kai nesinaudojama šios dalies b punkte numatytais įgaliojimais arba nepaskiriamas subjektas per viešųjų pirkimų procedūrą, bet pagal 59 straipsnį įgalioti KIJT gali toliau valdyti konsoliduotą informacinę juostą, kol bus užbaigta nauja viešųjų pirkimų procedūra ir bus paskirtas komercinis subjektas konsoliduotai informacinei juostai valdyti.

4.  Ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, parengia ataskaitą, kurioje įvertina Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnyje nustatytų tarpuskaitos pareigų ir jo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų rizikos mažinimo būdų taikymo energetikos išvestinių finansinių priemonių sutartims pagal I priedo C skirsnio 6 punktą ir šių sutarčių įtraukimo į tarpuskaitos ribos apskaičiavimą pagal jo 10 straipsnį galimą poveikį energijos kainoms ir energijos rinkos veikimui, taip pat tokio sprendimo pagrįstumą bei naudą, susijusią su sandorio šalies ir sisteminės rizikos mažinimu, ir su juo susijusias tiesiogines sąnaudas.

Jei Komisija mano, kad tų nuostatų taikymas toms sutartims nebūtų pagrįstas ir naudingas, ji, jei tinkama, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Komisijai pagal šios direktyvos 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šios direktyvos 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas 42 mėnesių laikotarpis būtų vieną kartą pratęstas dvejais metais ir vieną kartą vieneriais metais.

91 straipsnis

Direktyvos 2002/92/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2002/92/EB iš dalies keičiama taip:

1) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„Išskyrus šios direktyvos IIIA skyriuje numatytus atvejus, jei tą veiklą vykdo draudimo įmonė arba draudimo įmonės darbuotojas, veikiantis tos draudimo įmonės atsakomybe, ji nėra laikoma draudimo tarpininkavimu ar draudimo produktų platinimu.“;

b) papildoma šiuo punktu:

„(13) IIIA skyriaus tikslais, „draudimo principu pagrįstas investicinis produktas“ – draudimo produktas, kuris turi termino arba išperkamąją vertę, kuri visiškai arba iš dalies tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo rinkos svyravimų ir tokiu produktu nelaikoma:

a) ne gyvybės draudimo produktai, išvardyti Direktyvos 2009/138/EB I priede (ne gyvybės draudimo grupės);

b) gyvybės draudimo produktai, kai išmokos pagal sutartį išmokamos tik mirties atveju arba neįgalumo dėl sužalojimo, ligos ar negalios atveju;

c) pensijų produktai, kurių pagal nacionalinę teisę pripažinta pirminė paskirtis yra užtikrinti investuotojui pajamas išėjus į pensiją ir kurie suteikia investuotojui teisę į tam tikras išmokas;

d) profesinių pensijų sistemos, kurios oficialiai pripažintos ir patenka į Direktyvos 2003/41/EB arba Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį;

e) tam tikri pensijų produktai, kurių atžvilgiu pagal nacionalinės teisės aktus reikalaujama, kad darbdavys į juos mokėtų finansines įmokas, ir nei darbdavys, nei darbuotojas negali pasirinkti pensijų produkto arba teikėjo.“;

2) įterpiamas šis skyrius:

IIIA

SKYRIUS

Papildomi vartotojų apsaugos reikalavimai, susiję su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais

13a straipsnis

Taikymo sritis

Taikant 2 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą išimtį, šiuo skyriumi nustatomi papildomi reikalavimai, taikomi draudimo tarpininkavimo veiklai ir draudimo įmonių vykdomam tiesioginiam pardavimui, kai jis atliekamas parduodant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus. Ta veikla toliau vadinama draudimo produktų platinimo veikla.

13b straipsnis

Interesų konfliktų prevencija

Draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė išlaiko ir taiko veiksmingas organizacines ir administracines priemones, siekdami imtis visų pagrįstų veiksmų, skirtų interesų konfliktų, apibrėžtų 13c straipsnyje, daromam žalingam poveikiui klientų interesams išvengti.

13c straipsnis

Interesų konfliktai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės imtųsi visų tinkamų veiksmų, siekdami nustatyti interesų konfliktus, kurių kyla vykdant draudimo produktų platinimo veiklą tarp tų draudimo tarpininkų ar įmonių, įskaitant jų vadovus, darbuotojus ir priklausomus draudimo tarpininkus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir tų draudimo tarpininkų ar įmonių klientų arba tarp vieno kliento ir kito kliento.

2.  Jeigu pagal 13b straipsnį draudimo tarpininko ar draudimo įmonės taikytos interesų konfliktų valdymo organizacinės ar administracinės priemonės yra nepakankamos, siekiant patikimai užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias grėsmei, jog bus padaryta žala kliento interesams, prieš imdamasis kliento vardu veiklos tas draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė aiškiai atskleidžia klientui interesų konflikto bendrą pobūdį ir (arba) priežastis.

3.  Komisijai pagal 13e straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a) nustatomi veiksmai, kurių pagrįstai galėtų imtis draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės, kad vykdydami draudimo produktų platinimo veiklą nustatytų interesų konfliktus, užkirstų jiems kelią, juos valdytų ir atskleistų apie juos informaciją;

b) nustatomi tinkami interesų konfliktų, galinčių pažeisti draudimo tarpininko ar draudimo įmonės esamų ar potencialių vartotojų interesus, tipų nustatymo kriterijai.

13d straipsnis

Bendrieji principai ir klientų informavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad vykdydamas draudimo produktų platinimo veiklą draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, vadovaudamiesi savo klientų interesais.

2.  Visa informacija, įskaitant draudimo tarpininko arba draudimo įmonės rinkodaros pranešimus, skirta esamiems ar potencialiems vartotojams, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Jei konkretaus pranešimo paskirtis – rinkodara, tai turi būti aiškiai matoma.

3.  Valstybės narės gali uždrausti priimti arba gauti mokesčius, komisinius arba bet kokį piniginį atlygį, kuriuos draudimo tarpininkams arba draudimo įmonėms moka arba teikia trečiasis asmuo arba jo vardu veikiantis asmuo už draudimo principais pagrįstų investicinių produktų pardavimą klientams.

13e straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  13c straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 2 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13c straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 13c straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“.

92 straipsnis

Direktyvos 2011/61/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2011/61/ES iš dalies keičiama taip:

1) 4 straipsnio 1 dalies r punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„vii) valstybę narę, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje ES AIFV teikia 6 straipsnio 4 dalyje nurodytas paslaugas;“;

2) 33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) antraštė pakeičiama taip:

Kitose valstybėse narėse įsteigtų ES AIF valdymo ir paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse sąlygos“;

b) 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.  Valstybės narės užtikrina, kad veiklos leidimą turintis ES AIFV galėtų tiesiogiai arba įsteigęs filialą:

a) valdyti ES AIF, įsteigtus kitoje valstybėje narėje, jei AIFV yra suteiktas leidimas valdyti tokio tipo AIF;

b) teikti kitoje valstybėje narėje 6 straipsnio 4 dalyje nurodytas paslaugas, kurioms teikti jis turi veiklos leidimą.

2.  AIFV, pirmą kartą ketinantis vykdyti veiklą ir teikti paslaugas, nurodytas 1 dalyje, savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia tokią informaciją:

a) valstybę narę, kurioje jis ketina valdyti AIF tiesiogiai arba įsteigti filialą ir (arba) teikti 6 straipsnio 4 dalyje nurodytas paslaugas;

b) veiklos programą, visų pirma nurodydamas paslaugas, kurias ketina teikti, ir (arba) AIF, kuriuos ketina valdyti.“.

93 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. liepos 3 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės tas nuostatas taiko nuo 2017 m. sausio 3 d., išskyrus nuostatas, kuriomis perkeliama 65 straipsnio 2 dalis, kurios taikomos nuo 2018 m. rugsėjo 3 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurios šia direktyva panaikinamos, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Tokios nuorodos darymo tvarką ir to teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės 92 straipsnyje nurodytas nuostatas taiko nuo 2015 m. liepos 3 d.

3.  Valstybės narės pateikia Komisijai ir EVPRI priimtų šios direktyvos taikymo srities pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

94 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2004/39/EB su pakeitimais, padarytais šios direktyvos III priedo A dalyje išvardytais aktais, panaikinama nuo 2017 m. sausio 3 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms dėl šios direktyvos III priedo B dalyje nustatytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų,.

Nuorodos į Direktyvą 2004/39/EB arba į Direktyvą 93/22/EEB laikomos nuorodomis į šią direktyvą arba į Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ir skaitomos vadovaujantis šios direktyvos IV priede pateikta atitikties lentele.

Nuorodos į Direktyvos 2004/39/EB arba į Direktyvos 93/22/EEB apibrėžtis ar straipsnius laikomos nuorodomis į atitinkamas šios direktyvos apibrėžtis ar straipsnius.

95 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Iki 2020 m. liepos 3 d.:

a) Reglamento (ES) Nr. 648/2012 [ERIR] 4 straipsnyje nustatytos tarpuskaitos pareigos ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti rizikos mažinimo būdai netaikomi energetikos išvestinių finansinių priemonių sutartims pagal I priedo C skirsnio 6 punktą, sudarytoms ne finansų sandorio šalių, kurios atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, arba ne finansų sandorio šalių, kurioms investicinės įmonės veiklos leidimas pirmą kartą suteiktas ne anksčiau kaip 2017 m. sausio 3 d.; ir

b) tokios energetikos išvestinių finansinių priemonių sutartys pagal I priedo C skirsnio 6 punktą nelaikomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnyje nustatytą tarpuskaitos ribą.

Šioms energetikos išvestinių finansinių priemonių sutartims pagal I priedo C skirsnio 6 punktą, kurioms taikoma pirmoje pastraipoje nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, taikomi visi kiti Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti taikytini reikalavimai.

2.  1 dalyje nurodytą išimtį leidžia taikyti atitinkama kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija praneša EVPRI apie energetikos išvestinių finansinių priemonių sutartis pagal I priedo C skirsnio 6 punktą, kurių atžvilgiu leista taikyti išimtį pagal 1 dalį, o EVPRI savo interneto svetainėje viešai paskelbia tų sutarčių sąrašą.

96 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

97 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.




I PRIEDAS

PASLAUGŲ IR VEIKLOS BEI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SĄRAŠAS

A   SKIRSNIS

Investicinės paslaugos ir veikla

1) Pavedimų, susijusių su viena ar daugiau finansinių priemonių, priėmimas ir perdavimas.

2) Pavedimų vykdymas klientų vardu.

3) Sandorių vykdymas savo sąskaita.

4) Portfelio valdymas.

5) Konsultacijos dėl investicijų.

6) Finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas ir (arba) finansinių priemonių išplatinimas įsipareigojus supirkti likutį (angl. firm commitment).

7) Finansinių priemonių išplatinimas neįsipareigojus supirkti likutį.

8) DPS valdymas.

9) OPS valdymas.

B   SKIRSNIS

Papildomos paslaugos

▼M1

1) Finansinių priemonių saugojimas ir administravimas klientų sąskaita, įskaitant saugojimą ir susijusias paslaugas, pvz., grynųjų pinigų ar įkeisto turto valdymą, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 909/2014 priedo A skirsnio 2 punkte nurodytą vertybinių popierių sąskaitų atidarymą ir tvarkymą aukščiausiu lygiu (centralizuoto tvarkymo paslauga).

▼B

2) Kreditų ar paskolų suteikimas investuotojams, siekiant suteikti jiems galimybę vykdyti sandorį viena ar daugiau finansinių priemonių, kai kreditą ar paskolą suteikianti įmonė dalyvauja sandoryje.

3) Patarimas įmonėms dėl kapitalo struktūros, pramonės strategijos bei susijusių dalykų, patarimai bei paslaugos, susijusios su įmonių susijungimais ir pirkimais.

4) Užsienio valiutos keitimo paslaugos, susijusios su investicinių paslaugų teikimu.

5) Investavimo tyrimai ir finansinė analizė ar kitų formų bendros rekomendacijos dėl sandorių ir finansinių priemonių.

6) Paslaugos, susijusios su emisijos organizavimu ir vykdymu.

7) Investicinės paslaugos ir veikla, taip pat papildomos paslaugos, panašios į I priedo A ir B skirsniuose nurodytos rūšies priemones ir susijusios su pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis išvestinių finansinių priemonių, nurodytų C skirsnio 5, 6, 7 ir 10 punktuose, jeigu jos yra susijusios su investicinėmis ar papildomomis paslaugomis.

C   SKIRSNIS

Finansinės priemonės

1) Perleidžiami vertybiniai popieriai.

2) Pinigų rinkos priemonės.

3) Kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai.

4) Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normų susitarimai ir kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu, apyvartiniais taršos leidimais arba kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais ar finansinėmis priemonėmis, kai galima atsiskaityti fiziškai arba grynaisiais pinigais.

5) Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su biržos prekėmis, už kuriuos privaloma arba vienos iš šalių pasirinkimu galima atsiskaityti grynaisiais pinigais kitu nei įsipareigojimų nevykdymo arba kitokiu ankstyvo sutarties nutraukimo atveju (angl. termination event).

6) Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su biržos prekėmis, kai galimas atsiskaitymas fiziškai, su sąlyga, kad prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS, išskyrus didmeninius energetikos produktus, kurių atveju privalomas fizinis atsiskaitymas.

7) Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su biržos prekėmis, kai galimas atsiskaitymas fiziškai, nepaminėti šio skirsnio 6 punkte, platinami nekomerciniais tikslais ir turintys kitų išvestinių finansinių priemonių požymių.

8) Išvestinės finansinės priemonės, skirtos kredito rizikai perduoti.

9) Finansinės sutartys dėl skirtumų.

10) Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normų susitarimai ir bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su klimato veiksniais, frachto tarifais ir infliacijos lygiu arba kitokiais oficialiais ekonominiais veiksniais, už kuriuos privaloma arba vienos iš šalių pasirinkimu galima atsiskaityti grynaisiais pinigais kitu nei įsipareigojimų nevykdymo arba ankstyvo sutarties nutraukimo atveju, taip pat bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su turtu, teisėmis, įsipareigojimais, indeksais ir vienetais, nepaminėtos šiame skirsnyje ir turinčios kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, atsižvelgiant į tai, ar, be kita ko, jais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, OPS, ar DPS.

11) Apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos sudaro bet kurie atitikties Direktyvos 2003/87/EB reikalavimams (apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos) tikslu pripažinti vienetai.

D   SKIRSNIS

Duomenų pranešimo paslaugos

1) PSS valdymas.

2) KIJT valdymas.

3) PPTS valdymas.




II PRIEDAS

PROFESIONALŪS KLIENTAI ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAIS

Profesionalus klientas – klientas, turintis patirties, žinių ir įgūdžių, leidžiančių jam pačiam priimti investavimo sprendimus ir tinkamai įvertinti kylančią riziką. Norint klientą laikyti profesionaliu, būtina, kad jis atitiktų šiuos kriterijus:

I.   PROFESIONALIAIS LAIKOMŲ KLIENTŲ KATEGORIJOS

Šios direktyvos tikslais toliau nurodyti subjektai turi būti laikomi profesionaliais, teikiant bet kokias investicines paslaugas, vykdant veiklą ir sandorius su finansinėmis priemonėmis.

1) Subjektai, kurie turi gauti veiklos finansų rinkose leidimą arba kurių veikla šiose rinkose turi būti reguliuojama. Turi būti laikoma, kad į toliau pateiktą sąrašą įtraukti visi subjektai, gavę veiklos leidimus ir vykdantys minėtiems subjektams būdingą veiklą: pagal direktyvą valstybėje narėje veiklos leidimą gavę subjektai, nesiremiant direktyva valstybėje narėje leidimą gavę ar jos reguliuojami subjektai ir trečiojoje valstybėje leidimą gavę ar jos reguliuojami subjektai:

a) kredito įstaigos;

b) investicinės įmonės;

c) kitos veiklos leidimą gavusios ar reguliuojamos finansų įstaigos;

d) draudimo bendrovės;

e) kolektyvinio investavimo sistemos ir tokių sistemų valdymo įmonės;

f) pensijų fondai ir tokių fondų valdymo įmonės;

g) prekiautojai biržos prekėmis ir biržos prekių išvestinėmis priemonėmis;

h) biržos prieigos nuomininkai (angl. local);

i) kiti instituciniai investuotojai.

2) Didelės įmonės, atitinkančios du iš toliau pateiktų pagal įmonės dydį taikomų reikalavimų:

bendras balansas : 20 000 000 EUR

grynoji apyvarta : 40 000 000 EUR

nuosavos lėšos : 2 000 000 EUR

3) Nacionalinės ir regiono valdžios institucijos, įskaitant viešosios valdžios įstaigas, valdančias valstybės skolą nacionaliniu ar regionų lygmeniu, centriniai bankai, tarptautinės ir viršvalstybinės institucijos, pavyzdžiui, Pasaulio bankas, TVF, ECB, EIB ir kitos panašios tarptautinės organizacijos.

4) Kiti instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veikla – investicijos į finansines priemones, įskaitant subjektus, užsiimančius turto pavertimu vertybiniais popieriais ir kitais finansavimo sandoriais.

Pirmiau nurodyti subjektai laikomi profesionaliais. Tačiau jie gali reikalauti juos laikyti neprofesionaliais, o investicinės įmonės gali sutikti suteikti jiems didesnę apsaugą. Jeigu investicinės įmonės klientas yra pirmiau nurodyta įmonė, prieš suteikdama kokias nors paslaugas, ši investicinė įmonė turi informuoti jį, kad, remiantis investicinėje įmonėje turima informacija, toks klientas laikomas profesionaliu ir su juo bus atitinkamai elgiamasi, nebent investicinė įmonė ir klientas susitartų kitaip. Be to, investicinė įmonė turi pranešti klientui, kad jis turi teisę reikalauti pakeisti susitarimo sąlygas, siekdamas užsitikrinti didesnę apsaugą.

Profesionaliu laikomas klientas pats atsako už prašymo suteikti didesnę apsaugą pateikimą, jeigu jis mano, kad negalės tinkamai įvertinti ir valdyti kilusios rizikos.

Ši didesnė apsauga bus suteikta tuomet, kai profesionaliu laikomas klientas su investicine įmone sudaro rašytinį susitarimą, kad pagal taikytinas verslo etikos taisykles jis nelaikomas profesionaliu klientu. Tokiame susitarime turi būti nurodyta, ar tai taikoma kuriai nors vienai ar kelioms paslaugoms ar sandoriams arba vienos ar kelių rūšių produktams ar sandoriams.

II.   KLIENTAI, KURIE JŲ PRAŠYMU GALI BŪTI LAIKOMI PROFESIONALIAIS

II.1.   Identifikavimo kriterijai

I skirsnyje nepaminėti klientai, įskaitant viešojo sektoriaus institucijas, vietos valdžios institucijas, savivaldybes ir privačius pavienius investuotojus, gali atsisakyti verslo etikos taisyklėmis siūlomos apsaugos.

Dėl to investicinėms įmonėms turi būti leidžiama bet kurį pirmiau nurodytą klientą laikyti profesionaliu, jei laikomasi toliau nurodytų kriterijų ir procedūros. Vis dėlto neturi būti daroma prielaida, kad tie klientai turi tokių pačių žinių apie rinką ir patirties, kaip ir 1 skirsnyje išvardinti klientai.

Bet koks pagal įprastas verslo etikos taisykles leidžiamos apsaugos atsisakymas laikomas galiojančiu tik tuomet, kai investicinės įmonės atliktas kliento įgūdžių, patirties ir žinių įvertinimas, atsižvelgiant į numatomų sandorių ir paslaugų pobūdį, leidžia pagrįstai įsitikinti, kad klientas gali priimti investavimo sprendimus ir suvokia kylančią riziką.

Tinkamumo testas, taikomas, vadovaujantis finansinės srities direktyvomis, įmonių vadovams ir direktoriams, galėtų būti laikomas įgūdžių ir žinių įvertinimo pavyzdžiu. Kai atitinkamas subjektas yra mažas, tas įvertinimo testas turi būti atliekamas su asmeniu, turinčiu teisę subjekto vardu vykdyti sandorius.

Vykdant pirmiau tą įvertinimą, turi būti laikomasi mažiausiai dviejų iš toliau nurodytų kriterijų:

 per paskutinius keturis metų ketvirčius atitinkamoje rinkoje klientas įvykdė vidutiniškai 10 stambių sandorių per ketvirtį,

 kliento finansinių priemonių portfelis, kurį nustatant jam priskiriami grynųjų pinigų depozitai ir finansinės priemonės, yra didesnis nei 500 000 EUR,

 klientas mažiausiai vienerius metus profesionaliai dirbo ar dirba finansų sektoriuje ir turi reikalingų žinių apie numatomus sandorius ir paslaugas.

Valstybės narės gali priimti specialius kriterijus savivaldybių ir vietos valdžios institucijų, kurios pageidauja būti laikomos profesionaliais klientais, įgūdžiams ir žinioms vertinti. Tie kriterijai gali būti alternatyvūs, pateiktiesiems penktoje pastraipoje, arba juos papildyti.

II.2.   Procedūra

Tie klientai gali atsisakyti, kad jiems būtų taikomos išsamios verslo etikos taisyklės, tik tuomet, kai laikomasi šios procedūros:

 jie turi patvirtinti raštu investicinei įmonei, kad pageidauja būti laikomi profesionaliais klientais apskritai arba konkrečios investicinės paslaugos ar sandorio, sandorio rūšies arba produkto rūšies atžvilgiu,

 investicinė įmonė turi juos aiškiai raštu įspėti apie apsaugą ir investuotojų žalos atlyginimo teises, kurių jie gali netekti,

 jie turi patvirtinti raštu atskirame nuo sutarties dokumente, kad suvokia tokios apsaugos netekimo padarinius.

Prieš spręsdamos, ar priimti prašymą dėl teisių atsisakymo, investicinės įmonės turi imtis visų reikalingų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad klientas, pageidaujantis būti laikomas profesionaliu, atitiktų II skirsnio 1 punkte nurodytus atitinkamus reikalavimus.

Jeigu klientai, vadovaujantis atitinkamais kriterijais ir procedūromis, panašiomis į pirmiau nurodytuosius, jau buvo priskirti profesionalams, jų ryšiams su investicinėmis įmonėmis neturi būti taikomos kokios nors naujos taisykles, priimtos remiantis šiuo priedu.

Skirstydamos klientus į kategorijas, įmonės turi įgyvendinti tinkamą raštu išdėstytą vidaus politiką ir procedūras. Profesionalūs klientai atsako už investicinių įmonių informavimą apie kiekvieną pasikeitimą, galintį turėti įtakos jų priskyrimui konkrečiai kategorijai. Tačiau jeigu investicinė įmonė sužino, kad klientas jau neatitinka ankstesnių reikalavimų, leidusių jį laikyti profesionaliu, ji turi imtis atitinkamų veiksmų.




III PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva su vėlesniais pakeitimais

(nurodyta 94 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/31/EB (OL L 114, 2006 4 27, p. 60)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/10/EB (OL L 76, 2008 3 19, p. 33)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL L 331, 2010 12 15, p. 120)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyti 94 straipsnyje)

Direktyva 2004/39/EB



Perkėlimo laikotarpis

2007 m. sausio 31 d.

Įgyvendinimo laikotarpis

2007 m. lapkričio 1 d.

Direktyva 2006/31/EB



Perkėlimo laikotarpis

2007 m. sausio 31 d.

Perkėlimo laikotarpis

2007 m. lapkričio 1 d.

Direktyva 2007/44/EB



Perkėlimo laikotarpis

2009 m. kovo 21 d.

Direktyva 2010/78/EB



Perkėlimo laikotarpis

2011 m. gruodžio 31 d.




IV PRIEDAS



Atitikties lentelė, nurodyta 94 straipsnyje

Direktyva 2004/39/EB

Direktyva 2014/65/ES

Reglamentas (ES) Nr. 600/2014

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

 

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 3 dalis

 

2 straipsnio 1 dalies a punktas

2 straipsnio 1 dalies a punktas

 

2 straipsnio 1 dalies b punktas

2 straipsnio 1 dalies b punktas

 

2 straipsnio 1 dalies c punktas

2 straipsnio 1 dalies c punktas

 

2 straipsnio 1 dalies d punktas

2 straipsnio 1 dalies d punktas

 

2 straipsnio 1 dalies e punktas

2 straipsnio 1 dalies f punktas

 

2 straipsnio 1 dalies f punktas

2 straipsnio 1 dalies g punktas

 

2 straipsnio 1 dalies g punktas

2 straipsnio 1 dalies h punktas

 

2 straipsnio 1 dalies h punktas

2 straipsnio 1 dalies i punktas

 

2 straipsnio 1 dalies i punktas

2 straipsnio 1 dalies j punktas

 

2 straipsnio 1 dalies j punktas

2 straipsnio 1 dalies k punktas

 

2 straipsnio 1 dalies k punktas

2 straipsnio 1 dalies i punktas

 

2 straipsnio 1 dalies l punktas

 

2 straipsnio 1 dalies m punktas

2 straipsnio 1 dalies l punktas

 

2 straipsnio 1 dalies n punktas

2 straipsnio 1 dalies m punktas

 

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 2 dalis

 

2 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 4 dalis

 

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

 

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 3 dalis

 

4 straipsnio 1 dalies 1 punktas

4 straipsnio 1 dalies 1 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 2 punktas

4 straipsnio 1 dalies 2 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 3 punktas

4 straipsnio 1 dalies 3 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 4 punktas

4 straipsnio 1 dalies 4 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 5 punktas

4 straipsnio 1 dalies 5 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 6 punktas

4 straipsnio 1 dalies 6 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 7 punktas

4 straipsnio 1 dalies 20 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 8 punktas

4 straipsnio 1 dalies 7 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 9 punktas

4 straipsnio 1 dalies 8 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 10 punktas

4 straipsnio 1 dalies 9 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 11 punktas

4 straipsnio 1 dalies 10 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 12 punktas

4 straipsnio 1 dalies 11 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 13 punktas

4 straipsnio 1 dalies 18 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 14 punktas

4 straipsnio 1 dalies 21 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 15 punktas

4 straipsnio 1 dalies 22 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 16 punktas

4 straipsnio 1 dalies 14 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 17 punktas

4 straipsnio 1 dalies 15 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 18 punktas

4 straipsnio 1 dalies 44 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 19 punktas

4 straipsnio 1 dalies 17 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 20 punktas

4 straipsnio 1 dalies 55 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 21 punktas

4 straipsnio 1 dalies 56 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 22 punktas

4 straipsnio 1 dalies 26 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 23 punktas

4 straipsnio 1 dalies 27 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 24 punktas

4 straipsnio 1 dalies 28 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 25 punktas

4 straipsnio 1 dalies 29 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 26 punktas

4 straipsnio 1 dalies 30 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 27 punktas

4 straipsnio 1 dalies 31 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 28 punktas

4 straipsnio 1 dalies 32 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 29 punktas

4 straipsnio 1 dalies 33 punktas

 

4 straipsnio 1 dalies 30 punktas

4 straipsnio 1 dalies 35 punkto b papunktis

 

4 straipsnio 1 dalies 31 punktas

4 straipsnio 1 dalies 35 punktas

 

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis

 

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1 dalis

 

5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 2 dalis

 

5 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 3 dalis

 

5 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 4 dalis

 

5 straipsnio 5 dalis

 

6 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalis

 

6 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 2 dalis

 

6 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 3 dalis

 

7 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalis

 

7 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 2 dalis

 

7 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 3 dalis

 

7 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 4 ir 5 dalys

 

8 straipsnio a punktas

8 straipsnio a punktas

 

8 straipsnio b punktas

8 straipsnio b punktas

 

8 straipsnio c punktas

8 straipsnio c punktas

 

8 straipsnio d punktas

8 straipsnio d punktas

 

8 straipsnio e punktas

8 straipsnio e punktas

 

9 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 ir 3 dalys

 

9 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 5 dalis

 

9 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 4 dalis

 

9 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 6 dalis

 

10 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 1 dalis

 

10 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 2 dalis

 

10 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 1 dalis

 

10 straipsnio 4 dalis

11 straipsnio 2 dalis

 

10 straipsnio 5 dalis

11 straipsnio 3 dalis

 

10 straipsnio 6 dalis

10 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 4 dalis

 

10a straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 1 dalis

 

10a straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 2 dalis

 

10a straipsnio 3 dalis

12 straipsnio 3 dalis

 

10a straipsnio 4 dalis

12 straipsnio 4 dalis

 

10a straipsnio 5 dalis

12 straipsnio 5 dalis

 

10a straipsnio 6 dalis

12 straipsnio 6 dalis

 

10a straipsnio 7 dalis

12 straipsnio 7 dalis

 

10a straipsnio 8 dalis

12 straipsnio 8 ir 9 dalys

 

10b straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 1 dalis

 

10b straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 2 dalis

 

10b straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 3 dalis

 

10b straipsnio 4 dalis

13 straipsnio 4 dalis

 

10b straipsnio 5 dalis

13 straipsnio 5 dalis

 

11 straipsnis

14 straipsnis

 

12 straipsnis

15 straipsnis

 

13 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 1 dalis

 

13 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 2 dalis

 

13 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 3 dalis

 

13 straipsnio 4 dalis

16 straipsnio 4 dalis

 

13 straipsnio 5 dalis

16 straipsnio 5 dalis

 

13 straipsnio 6 dalis

16 straipsnio 6 dalis

 

13 straipsnio 7 dalis

16 straipsnio 8 dalis

 

13 straipsnio 8 dalis

16 straipsnio 9 dalis

 

13 straipsnio 9 dalis

16 straipsnio 11 dalis

 

13 straipsnio 10 dalis

16 straipsnio 12 dalis

 

14 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 dalis

 

14 straipsnio 2 dalis

18 straipsnio 2 dalis

 

14 straipsnio 3 dalis

19 straipsnio 4 dalis

 

14 straipsnio 4 dalis

18 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 2 dalis

 

14 straipsnio 5 dalis

18 straipsnio 6 dalis, 19 straipsnio 3 dalis

 

14 straipsnio 6 dalis

18 straipsnio 8 dalis

 

14 straipsnio 7 dalis

18 straipsnio 9 dalis

 

15 straipsnis

 

16 straipsnio 1 dalis

21 straipsnio 1 dalis

 

16 straipsnio 2 dalis

21 straipsnio 2 dalis

 

16 straipsnio 3 dalis

 

17 straipsnio 1 dalis

22 straipsnis

 

17 straipsnio 2 dalis

 

18 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 1 dalis

 

18 straipsnio 2 dalis

23 straipsnio 2 dalis

 

18 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 4 dalis

 

19 straipsnio 1 dalis

24 straipsnio 1 dalis

 

19 straipsnio 2 dalis

24 straipsnio 3 dalis

 

19 straipsnio 3 dalis

24 straipsnio 4 dalis

 

19 straipsnio 4 dalis

25 straipsnio 2 dalis

 

19 straipsnio 5 dalis

25 straipsnio 3 dalis

 

19 straipsnio 6 dalis

25 straipsnio 4 dalis

 

19 straipsnio 7 dalis

25 straipsnio 5 dalis

 

19 straipsnio 8 dalis

25 straipsnio 6 dalis

 

19 straipsnio 9 dalis

24 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 7 dalis

 

19 straipsnio 10 dalis

24 straipsnio 13 dalis, 24 straipsnio 14 dalis, 25 straipsnio 8 dalis

 

20 straipsnis

26 straipsnis

 

21 straipsnio 1 dalis

27 straipsnio 1 dalis

 

21 straipsnio 2 dalis

27 straipsnio 4 dalis

 

21 straipsnio 3 dalis

27 straipsnio 5 dalis

 

21 straipsnio 4 dalis

27 straipsnio 7 dalis

 

21 straipsnio 5 dalis

27 straipsnio 8 dalis

 

21 straipsnio 6 dalis

27 straipsnio 9 dalis

 

22 straipsnio 1 dalis

28 straipsnio 1 dalis

 

22 straipsnio 2 dalis

28 straipsnio 2 dalis

 

22 straipsnio 3 dalis

28 straipsnio 3 dalis

 

23 straipsnio 1 dalis

29 straipsnio 1 dalis

 

23 straipsnio 2 dalis

29 straipsnio 2 dalis

 

23 straipsnio 3 dalis

29 straipsnio 3 dalis

 

23 straipsnio 4 dalis

29 straipsnio 4 dalis

 

23 straipsnio 5 dalis

29 straipsnio 5 dalis

 

23 straipsnio 6 dalis

29 straipsnio 6 dalis

 

24 straipsnio 1 dalis

30 straipsnio 1 dalis

 

24 straipsnio 2 dalis

30 straipsnio 2 dalis

 

24 straipsnio 3 dalis

30 straipsnio 3 dalis

 

24 straipsnio 4 dalis

30 straipsnio 4 dalis

 

24 straipsnio 5 dalis

30 straipsnio 5 dalis

 

25 straipsnio 1 dalis

 

24 straipsnis

25 straipsnio 2 dalis

 

25 straipsnio 1 dalis

25 straipsnio 3 dalis

 

26 straipsnio 1 ir 2 dalys

25 straipsnio 4 dalis

 

26 straipsnio 3 dalis

25 straipsnio 5 dalis

 

26 straipsnio 7 dalis

25 straipsnio 6 dalis

 

26 straipsnio 8 dalis

25 straipsnio 7 dalis

 

26 straipsnio 9 dalis

26 straipsnio 1 dalis

31 straipsnio 1 dalis

 

26 straipsnio 2 dalis

31 straipsnio 2 ir 3 dalys

 

27 straipsnio 1 dalis

 

14 straipsnio 1–5 dalys

27 straipsnio 2 dalis

 

14 straipsnio 6 dalis

27 straipsnio 3 dalis

 

15 straipsnio 1–4 dalys

27 straipsnio 4 dalis

 

16 straipsnis

27 straipsnio 5 dalis

 

17 straipsnio 1 dalis

27 straipsnio 6 dalis

 

17 straipsnio 2 dalis

27 straipsnio 7 dalis

 

17 straipsnio 3 dalis

28 straipsnio 1 dalis

 

20 straipsnio 1 dalis

28 straipsnio 2 dalis

 

20 straipsnio 2 dalis

28 straipsnio 3 dalis

 

20 straipsnio 3 dalis

29 straipsnio 1 dalis

 

3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

29 straipsnio 2 dalis

 

4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

29 straipsnio 3 dalis

 

4 straipsnio 6 dalis

30 straipsnio 1 dalis

 

6 straipsnio 1 ir 2 dalys

30 straipsnio 2 dalis

 

7 straipsnio 1 dalis

30 straipsnio 3 dalis

 

7 straipsnio 2 dalis

31 straipsnio 1 dalis

34 straipsnio 1 dalis

 

31 straipsnio 2 dalis

34 straipsnio 2 dalis

 

31 straipsnio 3 dalis

34 straipsnio 3 dalis

 

31 straipsnio 4 dalis

34 straipsnio 4 dalis

 

31 straipsnio 5 dalis

34 straipsnio 6 dalis

 

31 straipsnio 6 dalis

34 straipsnio 7 dalis

 

31 straipsnio 7 dalis

34 straipsnio 8 ir 9 dalys

 

32 straipsnio 1 dalis

35 straipsnio 1 dalis

 

32 straipsnio 2 dalis

35 straipsnio 2 dalis

 

32 straipsnio 3 dalis

35 straipsnio 3 dalis

 

32 straipsnio 4 dalis

35 straipsnio 4 dalis

 

32 straipsnio 5 dalis

35 straipsnio 5 dalis

 

32 straipsnio 6 dalis

35 straipsnio 6 dalis

 

32 straipsnio 7 dalis

35 straipsnio 8 dalis

 

32 straipsnio 8 dalis

35 straipsnio 9 dalis

 

32 straipsnio 9 dalis

35 straipsnio 10 dalis

 

32 straipsnio 10 dalis

35 straipsnio 11 ir 12 dalys

 

33 straipsnio 1 dalis

36 straipsnio 1 dalis

 

33 straipsnio 2 dalis

36 straipsnio 2 dalis

 

34 straipsnio 1 dalis

37 straipsnio 1 dalis

 

34 straipsnio 2 dalis

37 straipsnio 2 dalis

 

34 straipsnio 3 dalis

 

35 straipsnio 1 dalis

38 straipsnio 1 dalis

 

35 straipsnio 2 dalis

38 straipsnio 2 dalis

 

36 straipsnio 1 dalis

44 straipsnio 1 dalis

 

36 straipsnio 2 dalis

44 straipsnio 2 dalis

 

36 straipsnio 3 dalis

44 straipsnio 3 dalis

 

36 straipsnio 4 dalis

44 straipsnio 4 dalis

 

36 straipsnio 5 dalis

44 straipsnio 5 dalis

 

36 straipsnio 6 dalis

44 straipsnio 6 dalis

 

37 straipsnio 1 dalis

45 straipsnio 1 ir 8 dalys

 

37 straipsnio 2 dalis

45 straipsnio 7 dalies antra pastraipa

 

38 straipsnio 1 dalis

46 straipsnio 1 dalis

 

38 straipsnio 2 dalis

46 straipsnio 2 dalis

 

38 straipsnio 3 dalis

46 straipsnio 3 dalis

 

39 straipsnis

47 straipsnio 1 dalis

 

40 straipsnio 1 dalis

51 straipsnio 1 dalis

 

40 straipsnio 2 dalis

51 straipsnio 2 dalis

 

40 straipsnio 3 dalis

51 straipsnio 3 dalis

 

40 straipsnio 4 dalis

51 straipsnio 4 dalis

 

40 straipsnio 5 dalis

51 straipsnio 5 dalis

 

40 straipsnio 6 dalis

51 straipsnio 6 dalis

 

41 straipsnio 1 dalis

52 straipsnio 1 dalis

 

41 straipsnio 2 dalis

52 straipsnio 2 dalis

 

42 straipsnio 1 dalis

53 straipsnio 1 dalis

 

42 straipsnio 2 dalis

53 straipsnio 2 dalis

 

42 straipsnio 3 dalis

53 straipsnio 3 dalis

 

42 straipsnio 4 dalis

53 straipsnio 4 dalis

 

42 straipsnio 5 dalis

53 straipsnio 5 dalis

 

42 straipsnio 6 dalis

53 straipsnio 6 dalis

 

42 straipsnio 7 dalis

53 straipsnio 7 dalis

 

43 straipsnio 1 dalis

54 straipsnio 1 dalis

 

43 straipsnio 2 dalis

54 straipsnio 2 ir 3 dalys

 

44 straipsnio 1 dalis

 

3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

44 straipsnio 2 dalis

 

4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

44 straipsnio 3 dalis

 

4 straipsnio 6 dalis

45 straipsnio 1 dalis

 

6 straipsnio 1 ir 2 dalys

45 straipsnio 2 dalis

 

7 straipsnio 1 dalis

45 straipsnio 3 dalis

 

7 straipsnio 2 dalis

46 straipsnio 1 dalis

55 straipsnio 1 dalis

 

46 straipsnio 2 dalis

55 straipsnio 2 dalis

 

47 straipsnis

56 straipsnis

 

48 straipsnio 1 dalis

67 straipsnio 1 dalis

 

48 straipsnio 2 dalis

67 straipsnio 2 dalis

 

48 straipsnio 3 dalis

67 straipsnio 3 dalis

 

49 straipsnis

68 straipsnis

 

50 straipsnio 1 dalis

69 straipsnio 1 dalis, 72 straipsnio 1 dalis

 

50 straipsnio 2 dalis

69 straipsnio 2 dalis

 

51 straipsnio 1 dalis

70 straipsnio 1 ir 2 dalys

 

51 straipsnio 2 dalis

70 straipsnio 5 dalis

 

51 straipsnio 3 dalis

71 straipsnio 1 dalis

 

51 straipsnio 4 dalis

71 straipsnio 4 dalis

 

51 straipsnio 5 dalis

71 straipsnio 5 dalis

 

51 straipsnio 6 dalis

71 straipsnio 6 dalis

 

52 straipsnio 1 dalis

74 straipsnio 1 dalis

 

52 straipsnio 2 dalis

74 straipsnio 2 dalis

 

53 straipsnio 1 dalis

75 straipsnio 1 dalis

 

53 straipsnio 2 dalis

75 straipsnio 2 dalis

 

53 straipsnio 3 dalis

75 straipsnio 3 dalis

 

54 straipsnio 1 dalis

76 straipsnio 1 dalis

 

54 straipsnio 2 dalis

76 straipsnio 2 dalis

 

54 straipsnio 3 dalis

76 straipsnio 3 dalis

 

54 straipsnio 4 dalis

76 straipsnio 4 dalis

 

54 straipsnio 5 dalis

76 straipsnio 5 dalis

 

55 straipsnio 1 dalis

77 straipsnio 1 dalis

 

55 straipsnio 2 dalis

77 straipsnio 2 dalis

 

56 straipsnio 1 dalis

79 straipsnio 1 dalis

 

56 straipsnio 2 dalis

79 straipsnio 2 dalis

 

56 straipsnio 3 dalis

79 straipsnio 3 dalis

 

56 straipsnio 4 dalis

79 straipsnio 4 dalis

 

56 straipsnio 5 dalis

79 straipsnio 8 dalis

 

56 straipsnio 6 dalis

79 straipsnio 9 dalis

 

57 straipsnio 1 dalis

80 straipsnio 1 dalis

 

57 straipsnio 2 dalis

80 straipsnio 2 dalis

 

57 straipsnio 3 dalis

80 straipsnio 3 ir 4 dalys

 

58 straipsnio 1 dalis

81 straipsnio 1 dalis

 

58 straipsnio 2 dalis

81 straipsnio 2 dalis

 

58 straipsnio 3 dalis

81 straipsnio 3 dalis

 

58 straipsnio 4 dalis

81 straipsnio 4 dalis

 

58 straipsnio 5 dalis

81 straipsnio 5 dalis

 

58a straipsnis

82 straipsnis

 

59 straipsnis

83 straipsnis

 

60 straipsnio 1 dalis

84 straipsnio 1 dalis

 

60 straipsnio 2 dalis

84 straipsnio 2 dalis

 

60 straipsnio 3 dalis

84 straipsnio 3 dalis

 

60 straipsnio 4 dalis

84 straipsnio 4 dalis

 

61 straipsnio 1 dalis

85 straipsnio 1 dalis

 

61 straipsnio 2 dalis

85 straipsnio 2 dalis

 

62 straipsnio 1 dalis

86 straipsnio 1 dalis

 

62 straipsnio 2 dalis

86 straipsnio 2 dalis

 

62 straipsnio 3 dalis

86 straipsnio 3 dalis

 

62 straipsnio 4 dalis

86 straipsnio 4 dalis

 

62a straipsnio 1 dalis

87 straipsnio 1 dalis

 

62a straipsnio 2 dalis

87 straipsnio 2 dalis

 

63 straipsnio 1 dalis

88 straipsnio 1 dalis

 

63 straipsnio 2 dalis

88 straipsnio 2 dalis

 

64 straipsnis

64a straipsnis

65 straipsnis

66 straipsnis

67 straipsnis

68 straipsnis

69 straipsnis

70 straipsnis

71 straipsnis

72 straipsnis

73 straipsnis

I priedas

I priedas

 

II priedas

II priedas

 



( 1 ) OL C 161, 2012 6 7, p. 3.

( 2 ) OL C 191, 2012 6 29, p. 80.

( 3 ) 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimas.

( 4 ) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

( 5 ) Žiūrėti III priedo A dalį.

( 6 ) 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje (OL L 141, 1993 6 11, p. 27).

( 7 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84).

( 8 ) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011 12 8, p. 1).

( 9 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

( 10 ) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

( 11 ) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

( 12 ) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

( 13 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

( 14 ) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

( 15 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).

( 16 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).

( 17 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL L 211, 2009 8 14, p. 15).

( 18 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL L 211, 2009 8 14, p. 36).

( 19 ) 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22).

( 20 ) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

( 21 ) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

( 22 ) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).

( 23 ) 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (OL L 9, 2003 1 15, p. 3).

( 24 ) 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).

( 25 ) 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL L 241, 2006 9 2, p. 26).

( 26 ) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, neteisėtą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą ir už manipuliavimą rinka (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 179).

( 27 ) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL L 86, 2012 3 24, p. 1).

( 28 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

( 29 ) 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba svetainėje (OL L 176, 2010 7 10, p. 1).

( 30 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

( 31 ) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

( 32 ) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

( 33 ) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

( 34 ) 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL L 184, 2001 7 6, p. 1).

( 35 ) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).

( 36 ) 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacija 98/257/EB dėl institucijoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka, taikomų principų (OL L 115, 1998 4 17, p. 31).

( 37 ) 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacija 2001/310/EB dėl neteisminėms institucijoms, vartotojų ginčus sprendžiančioms bendro sutarimo būdu, taikomų principų (OL L 109, 2001 4 19, p. 56).

( 38 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

( 39 ) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

( 40 ) OL C 147, 2012 5 25, p. 1.

( 41 ) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

( 42 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

( 43 ) 2012 m spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/30/ES dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, akcines bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 315, 2012 11 14, p. 74).

( 44 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

( 45 ) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

( 46 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

( 47 ) 2014 m. m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 149).

( 48 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

( 49 ) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

( 50 ) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

( 51 ) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

Top