Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02013R0575-20230101

Consolidated text: 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/575/2023-01-01

02013R0575 — LT — 01.01.2023 — 014.004


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

▼M9

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 575/2013

2013 m. birželio 26 d.

dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Tekstas svarbus EEE)

▼B

(OL L 176 2013.6.27, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

 M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/62 2014 m. spalio 10 d.

  L 11

37

17.1.2015

 M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/1014 2016 m. birželio 8 d.

  L 171

153

29.6.2016

 M3

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/2188 2017 m. rugpjūčio 11 d.

  L 310

1

25.11.2017

►M4

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2395 2017 m. gruodžio 12 d.

  L 345

27

27.12.2017

►M5

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2401 2017 m. gruodžio 12 d.

  L 347

1

28.12.2017

 M6

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/405 2017 m. lapkričio 21 d.

  L 74

3

16.3.2018

►M7

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/630 2019 m. balandžio 17 d.

  L 111

4

25.4.2019

►M8

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/876 2019 m. gegužės 20 d.

  L 150

1

7.6.2019

►M9

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2033 2019 m. lapkričio 27 d.

  L 314

1

5.12.2019

►M10

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2160 2019 m. lapkričio 27 d.

  L 328

1

18.12.2019

►M11

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/873 2020 m. birželio 24 d.

  L 204

4

26.6.2020

►M12

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/424 2019 m. gruodžio 17 d.

  L 84

1

11.3.2021

►M13

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/558 2021 m. kovo 31 d.

  L 116

25

6.4.2021

 M14

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1043 2021 m. birželio 24 d.

  L 225

52

25.6.2021

►M15

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2036 2022 m. spalio 19 d.

  L 275

1

25.10.2022


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 208, 2.8.2013, p.  68 (575/2013)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 321, 30.11.2013, p.  6 (Nr. 575/2013)

►C3

Klaidų ištaisymas, OL L 020, 25.1.2017, p.  2 (575/2013)

►C4

Klaidų ištaisymas, OL L 220, 23.8.2019, p.  28 (2019/876)

►C5

Klaidų ištaisymas, OL L 335, 13.10.2020, p.  20 (2019/630)

►C6

Klaidų ištaisymas, OL L 405, 2.12.2020, p.  79 (2019/2033)

 C7

Klaidų ištaisymas, OL L 065, 25.2.2021, p.  61 (2019/876)

►C8

Klaidų ištaisymas, OL L 398, 11.11.2021, p.  30 (2019/876)

►C9

Klaidų ištaisymas, OL L 092, 30.3.2023, p.  29 (Nr. 575/2013)




▼B

▼M9

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 575/2013

2013 m. birželio 26 d.

dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

▼B

(Tekstas svarbus EEE)



PIRMA DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS



I

ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

▼M8

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl bendrųjų prudencinių reikalavimų, kurių įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurių priežiūra vykdoma pagal Direktyvą 2013/36/ES, turi laikytis šių punktų atžvilgiu:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimų, susijusių su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais kredito rizikos, rinkos rizikos, operacinės rizikos, atsiskaitymo rizikos ir sverto elementais;

b) 

dideles pozicijas ribojančių reikalavimų;

c) 

likvidumo reikalavimų, susijusių su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais likvidumo rizikos elementais;

d) 

informacijos teikimo reikalavimų, susijusių su a, b ir c punktais;

e) 

viešo atskleidimo reikalavimų.

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, kurių privalo laikytis pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) arba G-SII dalis ir ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės.

Šiuo reglamentu nereglamentuojami kompetentingoms institucijoms keliami informacijos skelbimo reikalavimai įstaigų prudencinio reguliavimo ir priežiūros srityje, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/36/ES.

2 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

1.  
Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje 2013/36/ES ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.
2.  
Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES ( 1 ) ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.
3.  
Siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų laikymąsi, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiauja.
4.  
Siekdami užtikrinti reikalavimų laikymąsi pagal atitinkamą savo kompetenciją, Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 ( 2 ) 42 straipsniu, ir Europos Centrinis Bankas klausimais, susijusiais su Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ( 3 ) jam pavestomis užduotimis, užtikrina reguliarų ir patikimą keitimąsi atitinkama informacija.

▼M9

5.  
Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 ( 4 ) 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse išdėstytas nuostatas, kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 ( 5 ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, traktuoja tas investicines įmones taip, lyg tos investicinės įmonės būtų įstaigos pagal šį reglamentą.

▼B

3 straipsnis

Griežtesnių reikalavimų taikymas įstaigose

Šiuo reglamentu įstaigoms nedraudžiama turėti daugiau nuosavų lėšų ir didesnes jų sudedamąsias dalis, nei reikalaujama šiame reglamente, arba taikyti griežtesnes priemones, nei reikalaujama šiame reglamente.

4 straipsnis

Apibrėžtys

1.  

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

▼M9

1) 

kredito įstaiga – įmonė, kuri verčiasi bet kuria iš šių veiklų:

a) 

indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš visuomenės ir paskolų teikimas savo sąskaita;

b) 

bet kurios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES ( 6 ) I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytos veiklos vykdymas, jei taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų, tačiau įmonė nėra prekiautoja biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais, kolektyvinio investavimo subjektas arba draudimo įmonė:

i) 

įmonės visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR;

ii) 

įmonės visa turto vertė yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR, o įmonė, kurios visa turto vertė individualiai yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR ir kuri vykdo Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, priklauso grupei, kurios visų įmonių visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR, arba

iii) 

įmonės visa turto vertė yra mažesnė nei 30 mlrd. EUR, o įmonė priklauso grupei, kurios visų įmonių, kurios vykdo Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, visa konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR, kai taip nusprendžia konsoliduotos priežiūros institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucijų kolegija, kad atsižvelgtų į galimą reikalavimų apėjimo riziką ir galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui;

taikant b punkto ii ir iii papunkčius, kai įmonė priklauso trečiosios valstybės grupei, kiekvieno trečiosios valstybės grupės filialo, kuriam suteiktas veiklos leidimas Sąjungoje, visas turtas įtraukiamas į visų grupės įmonių bendrą viso turto vertę;

2) 

investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriam suteiktas veiklos leidimas pagal tą direktyvą, išskyrus kredito įstaigas;

3) 

įstaiga – kredito įstaiga, kuriai suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį, arba tos direktyvos 8a straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė;

▼M9 —————

▼B

5) 

draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) ( 7 ) 13 straipsnio 1 punkte;

6) 

perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;

▼M8

7) 

kolektyvinio investavimo subjektas (KIS) – KIPVPS, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB ( 8 ) 1 straipsnio 2 dalyje, arba alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES ( 9 ) 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

▼B

8) 

viešojo sektoriaus subjektas – nekomercinė administracinė įstaiga, pavaldi centrinei, regioninei ar vietos valdžiai, arba institucijoms, kurios vykdo tas pačias funkcijas kaip regioninės vyriausybės ir vietos valdžios institucijos, arba nekomercinė įmonė, kuri priklauso centrinei, regioninei arba vietos valdžiai arba yra įsteigta ir finansuojama centrinės, regioninės ar vietos valdžios, ir kuri yra sudariusi specialius garantijų susitarimus, įskaitant įstatymais reglamentuojamas savivaldos įstaigas, kurioms taikoma viešoji priežiūra;

9) 

valdymo organas – valdymo organas, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte;

10) 

vyresnioji vadovybė – vyresnioji vadovybė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte;

11) 

sisteminė rizika – sisteminė rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte;

12) 

modelio rizika – modelio rizika, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte;

▼M5

13) 

iniciatorius – iniciatorius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 ( 10 ) 2 straipsnio 3 punkte;

14) 

rėmėjas – rėmėjas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 5 punkte;

▼M5

14a) 

pirminis skolintojas – pirminis skolintojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 20 punkte;

▼B

15) 

patronuojančioji įmonė:

a) 

patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose;

b) 

Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 3 ir 4 skyrių II skirsnyje ir VIII antraštinėje dalyje bei šio reglamento penktoje dalyje – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kuri įmonė, kuri faktiškai daro lemiamą poveikį kitai įmonei;

16) 

patronuojamoji įmonė:

a) 

patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose;

b) 

patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, ir bet kuri įmonė, kuriai patronuojančioji įmonė faktiškai daro lemiamą poveikį.

Patronuojamųjų įmonių patronuojamosios įmonės taip pat laikomos pirmosios visas šias įmones patronuojančios įmonės patronuojamosiomis įmonėmis;

17) 

filialas – veiklos vieta, kuri yra juridiškai priklausoma įstaigos dalis ir kurioje tiesiogiai atliekami visi ar kai kurie įstaigų veiklai būdingi sandoriai;

18) 

papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto kaip nuosavybės turėjimas arba valdymas, duomenų tvarkymo paslaugų valdymas arba panaši veikla, papildanti vienos arba kelių įstaigų pagrindinę veiklą;

▼C2

19) 

turto valdymo bendrovė – turto valdymo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 5 punkte, arba AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, įskaitant, jei nenumatyta kitaip, trečiųjų valstybių subjektus, kurie vykdo panašią veiklą ir kuriems taikomi trečiosios valstybės įstatymai;

▼M8

20) 

finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios įmonės yra įstaigos arba finansų įstaigos ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė; finansų įstaigos patronuojamosios įmonės yra daugiausia įstaigos arba finansų įstaigos, kai bent viena iš jų yra įstaiga ir kai didesnė kaip 50 % finansų įstaigos nuosavo kapitalo, konsoliduoto turto, pajamų, personalo ar kito rodiklio, kurį kompetentinga institucija laiko svarbiu, dalis yra susijusi su patronuojamosiomis įmonėmis, kurios yra įstaigos arba finansų įstaigos;

▼B

21) 

mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 punkte;

22) 

mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kuri nėra finansų kontroliuojančioji bendrovė ar įstaiga arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurios bent viena iš patronuojamųjų įmonių yra įstaiga;

23) 

trečiosios valstybės draudimo įmonė – trečiosios valstybės draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 3 punkte;

24) 

trečiosios valstybės perdraudimo įmonė – trečiosios valstybės perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 6 punkte;

25) 

pripažinta trečiųjų valstybių investicinė įmonė – įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas:

a) 

kuri, jeigu būtų įsteigta Sąjungoje, atitiktų investicinės įmonės apibrėžtį;

b) 

kuriai veiklos leidimas išduotas trečiojoje valstybėje;

c) 

kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės ir kuri laikosi tų riziką ribojančių taisyklių, kurios, kompetentingų institucijų nuomone, griežtumu atitinka bent šiame reglamente arba Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas taisykles;

▼M9

26) 

finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra įstaiga ir nėra vien pramonės kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba verstis vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant investicinę įmonę, finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, investicinę kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2366 ( 11 ), ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose;

▼B

27) 

finansų sektoriaus subjektas – bet kuris iš šių subjektų:

a) 

įstaiga;

b) 

finansų įstaiga;

c) 

papildomas paslaugas teikianti įmonė, įtraukta į įstaigos konsoliduotą finansinę būklę;

d) 

draudimo įmonė;

e) 

trečiosios valstybės draudimo įmonė;

f) 

perdraudimo įmonė;

g) 

trečiosios valstybės perdraudimo įmonė;

▼C2

h) 

draudimo kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f punkte;

▼C2

▼B

k) 

į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį pagal tos direktyvos 4 straipsnį neįtraukta bendrovė;

l) 

trečiosios valstybės įmonė, kurios pagrindinė veikla yra panaši į bet kurio iš a–k punktuose nurodytų subjektų veiklą;

▼M8

28) 

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje – įstaiga valstybėje narėje, turinti patronuojamąją įmonę, kuri yra įstaiga, finansų įstaiga ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, arba dalyvaujanti valdant įstaigos, finansų įstaigos ar papildomas paslaugas teikiančios įmonės kapitalą ir pati nesanti kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

▼B

29) 

ES patronuojančioji įstaiga – patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri nėra kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

▼M9

29a) 

patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje – valstybėje narėje esanti patronuojančioji įstaiga, kuri yra investicinė įmonė;

29b) 

ES patronuojančioji investicinė įmonė – ES patronuojančioji įstaiga, kuri yra investicinė įmonė;

▼M8

29c) 

patronuojančioji kredito įstaiga valstybėje narėje – patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri yra kredito įstaiga;

29d) 

ES patronuojančioji kredito įstaiga – ES patronuojančioji įstaiga, kuri yra kredito įstaiga;

▼B

30) 

patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

31) 

ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

32) 

patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

33) 

ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri pati nėra įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

34) 

pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

35) 

dalyvavimas valdant įmonės kapitalą – dalyvavimas, kaip apibrėžta 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių ( 12 ) 17 straipsnio pirmame sakinyje, arba 20 % ar daugiau balsavimo teisių įmonėje arba įmonės kapitalo tiesioginė ar netiesioginė nuosavybė;

36) 

kvalifikuotoji akcijų paketo dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai turima įmonės kapitalo dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės valdymui;

37) 

kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykiai, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba papildant šį kriterijų apskaitos standartais, kurie taikomi įstaigai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, arba panašūs bet kurio fizinio arba juridinio asmens ir įmonės santykiai;

38) 

glaudūs ryšiai – padėtis, kai du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų yra susiję kuriuo nors iš šių būdų:

a) 

dalyvauja valdant kapitalą, tiesiogiai turėdami arba kontroliuodami 20 % arba daugiau balsavimo teisių įmonėje arba įmonės kapitalo;

b) 

kontrolės ryšiais;

c) 

nuolatiniais abiejų arba visų tų asmenų santykiais su tuo pačiu trečiuoju asmeniu dėl kontrolės ryšių;

39) 

susijusių klientų grupė – bet kuri iš šių grupių:

a) 

du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie, jeigu nenurodyta kitaip, kelia vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus asmenis;

b) 

du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra susiję a punkte apibūdintais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti keliančiais vieną riziką, nes jie taip tarpusavyje susiję, kad, jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, ypač finansavimo arba grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti greičiausiai taip pat susidurtų su finansavimo arba grąžinimo sunkumais.

Nepaisant a ir b punktų, tais atvejais, kai centrinės valdžios institucija tiesiogiai kontroliuoja daugiau nei vieną fizinį ar juridinį asmenį arba yra tiesiogiai susijusi su daugiau nei vienu fiziniu ar juridiniu asmeniu, grupė, kurią sudaro centrinės valdžios institucija ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai ji kontroliuoja pagal a punktą, arba kurie yra susiję su ja pagal b punktą, gali būti laikoma nesusijusių klientų grupe. Vietoj to susijusių klientų grupės, kurią sudaro centrinės valdžios institucija ir kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, egzistavimas gali būti vertinamas atskirai kiekvieno iš asmenų, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja centrinės valdžios institucija pagal a punktą arba kurie yra tiesiogiai susiję su ja pagal b punktą, ir visų fizinių bei juridinių asmenų, kuriuos tas asmuo kontroliuoja pagal a punktą arba su kuriuo jie yra susiję pagal b punktą, įskaitant centrinės valdžios instituciją, atžvilgiu. Tas pats taikytina regioninėms arba vietos institucijoms, kurioms taikoma 115 straipsnio 2 dalis.

▼M8

Du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie atitinka a arba b punkte nustatytas sąlygas dėl savo tiesioginės tos pačios pagrindinės sandorio šalies pozicijos tarpuskaitos veiklos tikslais, nelaikomi susijusių klientų grupe;

▼B

40) 

kompetentinga institucija – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešosios valdžios institucija arba įstaiga, kuri yra įgaliota pagal nacionalinę teisę prižiūrėti įstaigas, tokiu būdu priklausydama atitinkamoje valstybėje narėje veikiančiai priežiūros sistemai;

▼M8

41) 

konsoliduotos priežiūros institucija – kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotos priežiūros vykdymą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį;

▼B

42) 

veiklos leidimas – institucijų išduotas bet kokios formos dokumentas, kuriuo suteikiama teisė verstis tam tikra veikla;

43) 

buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje įstaiga yra gavusi veiklos leidimą;

44) 

priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje įstaiga turi filialą arba teikia paslaugas;

45) 

ECBS centriniai bankai – nacionaliniai centriniai bankai, kurie yra Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai, ir Europos centrinis bankas (ECB);

46) 

centriniai bankai – ECBS centriniai bankai ir trečiųjų valstybių centriniai bankai;

47) 

konsoliduota būklė – padėtis, kuri susidaro tuo atveju, kai šio reglamento reikalavimai pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių taikomi įstaigai taip, lyg ta įstaiga kartu su vienu arba daugiau subjektų būtų viena įstaiga;

48) 

konsoliduotai – remiantis konsoliduota būkle;

49) 

iš dalies konsoliduotai – remiantis patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, išskyrus subjektų pogrupį, konsoliduota būkle arba patronuojančiosios įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuri nėra pagrindinė patronuojančioji įstaigą, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduota būkle;

50) 

finansinė priemonė – bet kuri iš šių priemonių:

a) 

sutartis, dėl kurios viena iš šalių įgyja finansinio turto, o kita – finansinį įsipareigojimą arba kitos šalies nuosavybės priemonę;

b) 

bet kuri Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodyta priemonė;

c) 

išvestinė finansinė priemonė;

d) 

pirminė finansinė priemonė;

e) 

grynųjų pinigų priemonė.

Visos a, b ir c punktuose nurodytos priemonės yra finansinės priemonės tik tada, jei jų vertė kyla iš pagrindinės finansinės priemonės arba kito pagrindinio straipsnio kainos, normos arba indekso;

▼M9

51) 

pradinis kapitalas – Direktyvos 2013/36/ES 12 straipsnyje nurodyti nuosavų lėšų dydžiai ir rūšys;

▼B

52) 

operacinė rizika – nuostolio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmonių ir sistemų arba išorės įvykių sukelta rizika, įskaitant teisinę riziką;

53) 

gautinų sumų sumažėjimo rizika – rizika, kad gautinos sumos sumažės dėl kreditų įsipareigojančiajam asmeniui grynaisiais arba negrynaisiais pinigais;

54) 

įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė arba PD – tikimybė, kad per vienų metų laikotarpį sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų;

55) 

nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba LGD – pozicijos nuostolio, susidariusio dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, ir įsipareigojimų neįvykdymo metu neapmokėtos įsipareigojimų sumos santykis;

56) 

perskaičiavimo koeficientas – einamuoju momentu nepanaudotos įsipareigojimų sumos, kuri galėtų būti panaudota ir todėl būtų nesumokėta įsipareigojimų neįvykdymo metu, ir einamuoju momentu nepanaudotos įsipareigojimų sumos santykis; įsipareigojimų mastas nustatomas pagal rekomenduojamą ribą, išskyrus atvejus, kai nerekomenduojama riba yra didesnė;

57) 

kredito rizikos mažinimas – įstaigos naudojamas kredito rizikos, susijusios su įstaigos tebeturima pozicija arba pozicijomis, mažinimo būdas;

58) 

tiesioginis kredito užtikrinimas – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama įstaigai turint teisę, – sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų su sandorio šalimi susijusių kredito įvykių atveju – panaikinti, įpareigoti perduoti, paimti nuosavybėn arba pasilikti tam tikrą turtą arba sumas, sumažinti arba pakeisti pozicijos sumą suma, kurią sudaro skirtumas tarp pozicijos sumos ir reikalavimo įstaigai sumos;

59) 

netiesioginis kredito užtikrinimas – kredito rizikos mažinimo būdas, kai įstaigos pozicijos kredito rizika sumažinama trečiosios šalies prievole sumokėti sumą skolininko įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba kitų numatytų kredito įvykių atveju;

▼M9

60) 

grynųjų pinigų atitikmens priemonė – indėlio sertifikatas, obligacija, įskaitant padengtą obligaciją, arba bet kuri kita nesubordinuotoji priemonė, kurią yra išleidusi įstaiga arba investicinė įmonė, už kurią įstaigai ar investicinei įmonei jau yra visiškai sumokėta ir kurios nominaliąją vertę įstaiga ar investicinė įmonė turi besąlygiškai apmokėti;

▼M5

61) 

pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 1 punkte;

62) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 19 punkte;

63) 

pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais – pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 4 punkte;

▼B

64) 

pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais;

65) 

kredito vertės padidinimas – sutartyje įformintas susitarimas, pagal kurį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito kokybė yra pagerinama, palyginti su ta, kokia ji būtų buvusi, jei kredito vertė nebūtų padidinta, įskaitant padidinimą, kurį suteikia mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitų rūšių kredito užtikrinimas;

▼M5

66) 

specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS – specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 2 punkte;

67) 

segmentas – segmentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 6 punkte;

▼B

68) 

vertinimas rinkos kainomis – pozicijų vertinimas remiantis turimomis iš nepriklausomų šaltinių gautomis uždarymo kainomis, įskaitant biržos kainas, elektronines kainas arba kelių nepriklausomų geros reputacijos maklerių kotiruotas kainas;

69) 

vertinimas pagal modelį – bet kuris vertinimas, kurį atliekant vertė nustatoma taikant palyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu remiantis vienu ar keliais rinkos įvesties duomenimis;

70) 

nepriklausoma kainų patikra – procesas, kurio metu reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar vertinant pagal modelį naudojamų įvesties duomenų tikslumas ir nepriklausomumas;

▼C2

71) 

reikalavimus atitinkantis kapitalas:

a) 

antros dalies III antraštinės dalies tikslais – šio kapitalo suma:

i) 

1 lygio kapitalo, kaip nurodyta 25 straipsnyje, netaikant 36 straipsnio 1 dalies k punkto i papunktyje numatyto atskaitymo;

ii) 

2 lygio kapitalo, kaip nurodyta 71 straipsnyje, kuris yra lygus vienam trečdaliui 1 lygio kapitalo, apskaičiuoto pagal šio punkto i papunktį, arba mažesnis;

b) 

▼M8

97 straipsnio tikslais – šio kapitalo suma:

▼C2

i) 

1 lygio kapitalo, kaip nurodyta 25 straipsnyje;

ii) 

2 lygio kapitalo, kaip nurodyta 71 straipsnyje, kuris yra lygus vienam trečdaliui 1 lygio kapitalo arba mažesnis;

▼B

72) 

pripažinta birža – birža, kuri atitinka visas šias sąlygas:

▼M9

a) 

ji yra reguliuojama rinka arba trečiosios valstybės rinka, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytą procedūrą;

▼B

b) 

ji turi tarpuskaitos mechanizmą, pagal kurį II priede išvardytoms sutartims taikomas kasdienės garantinės įmokos reikalavimas, kuriuo, kompetentingų institucijų nuomone, suteikiamas tinkamas užtikrinimas;

73) 

savo nuožiūra sukauptos pensijų išmokos – didesnės pensijų išmokos, kurias darbuotojui savo nuožiūra moka įstaiga kaip to darbuotojo kintamojo atlygio paketo dalį, į kurias neįtraukiamos darbuotojui mokamos pagal bendrovės pensijų sistemą sukauptos išmokos;

74) 

hipotekinė vertė – nekilnojamojo turto vertė, kuri nustatoma atlikus apdairų būsimos turto paklausos rinkoje vertinimą atsižvelgiant į turto ilgalaikio tvarumo aspektus, įprastas ir vietos rinkos sąlygas bei dabartinę ir alternatyvią tinkamą turto paskirtį;

75) 

gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas – gyvenamoji vieta, kurioje gyvena gyvenamosios vietos savininkas arba nuomininkas, įskaitant teisę gyventi bute, priklausančiame gyvenamųjų namų kooperatyvui Švedijoje;

▼C9

76) 

nekilnojamojo turto atveju „rinkos vertė“ – nustatyta suma, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas galėtų sumokėti už tą turtą jį ketinančiam parduoti pardavėjui pagal nesusijusių šalių įprastomis rinkos sąlygomis sudarytą sandorį po tinkamos pardavimo procedūros, kai kiekviena iš šalių veikia sąmoningai, apdairiai ir niekieno neverčiama;

▼B

77) 

taikytina apskaitos sistema – apskaitos standartai, kurie įstaigai taikomi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 arba Direktyvą 86/635/EEB;

78) 

vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis – įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičiaus per laikotarpį, kuris prasideda prieš vienerius metus iki T datos, ir įsipareigojančiųjų asmenų, kurie prieš vienerius metus iki tos datos buvo priskirti prie to rango arba grupės, skaičiaus santykis;

79) 

spekuliacinis nekilnojamojo turto finansavimas – paskolos, skirtos su nekilnojamuoju turtu susijusios žemės įsigijimui, plėtojimui arba statybai joje, arba tokio turto ar su juo susijusiam įsigijimui, plėtojimui arba statybai, ketinant pelningai parduoti;

80) 

prekybos finansavimas – finansavimas, įskaitant garantijas, susijęs su prekių ir paslaugų mainais, naudojant nustatytos trumpos trukmės, paprastai trumpesnio negu vienų metų termino, finansinius produktus, jų automatiškai nepratęsiant;

81) 

oficialiai remiamo eksporto kreditai – paskolos arba kreditai, skirti prekių ir paslaugų eksportui finansuoti, kuriems oficiali eksporto kreditų agentūra suteikia garantijų, draudimą arba tiesioginį finansavimą;

▼C2

82) 

atpirkimo sandoris arba atvirkštinio atpirkimo sandoris – bet kokia sutartis, pagal kurią įstaiga arba įstaigos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes ar garantuotas teises, susijusias su vertybinių popierių ar biržos prekių nuosavybės teise, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teisių į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal sutartį įstaiga negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių arba biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos atpirkti, arba su tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalais už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje, kurią pardavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys; vertybinius popierius arba biržos prekes parduodančiai įstaigai tai yra atpirkimo sandoris, o juos perkančiai įstaigai – atvirkštinio atpirkimo sandoris;

▼B

83) 

atpirkimo sandoris – bet kuris sandoris, kuriam taikoma atpirkimo sandorio arba atvirkštinio atpirkimo sandorio apibrėžtis;

84) 

paprastasis atpirkimo sandoris – pavienio turto arba panašaus, nesudėtingo turto, palyginti su turto krepšeliu, atpirkimo sandoris;

85) 

prekybos tikslais laikomos pozicijos – bet kuri iš šių pozicijų:

a) 

savos pozicijos ir pozicijos, atsiradusios dėl klientų aptarnavimo ir įvertintos rinkos kainomis;

b) 

pozicijos, kurias ketinama per trumpą laiką perparduoti;

c) 

pozicijos, kuriose ketinama gauti pelno dėl dabartinių arba tikėtinų trumpalaikių pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų;

▼M8

86) 

prekybos knyga – visos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurias įstaiga turi prekybos tikslais arba kuriomis siekia apdrausti nuo rizikos prekybos tikslais turimas pozicijas pagal 104 straipsnį;

▼B

87) 

daugiašalė prekybos sistema – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 punkte;

88) 

reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kuriai buvo suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri buvo pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį;

89) 

įsipareigojimų neįvykdymo fondas – fondas, kurį įsteigė pagrindinė sandorio šalis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnį ir kuris naudojamas pagal to reglamento 45 straipsnį;

90) 

iš anksto finansuojamas įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą – įstaigos mokamas įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą;

▼M8

91) 

prekybos pozicija – dabartinė turima pozicija, įskaitant kintamąją garantinę įmoką, mokėtiną tarpuskaitos nariui, tačiau dar negautą, ir bet kokia galima būsima tarpuskaitos nario arba kliento turima pagrindinės sandorio šalies pozicija, susidaranti dėl 301 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, taip pat pradinė garantinė įmoka;

▼B

92) 

reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 14 punkte;

93) 

svertas – įstaigos turto, nebalansinių įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų sumokėti, įvykdyti įsipareigojimą arba pateikti užtikrinimo priemonę, įskaitant prievoles dėl gauto finansavimo, prisiimtų įsipareigojimų, išvestinių finansinių priemonių arba atpirkimo sandorių, bet neįskaitant prievolių, kurių vykdymas gali būti užtikrintas tik įstaigą likviduojant, ir tos įstaigos nuosavų lėšų santykis;

94) 

pernelyg didelio sverto rizika – rizika, kylanti dėl įstaigos pažeidžiamumo, susijusio su svertu arba sąlyginiu svertu, dėl kurios gali prireikti nenumatytų ištaisomųjų priemonių jos verslo plane, įskaitant skubų turto pardavimą, dėl kurio gali atsirasti nuostolių arba prireikti jos likusio turto vertės koregavimo;

95) 

kredito rizikos koregavimas – specifinių ir bendrų atidėjinių paskolų nuostoliams padengti dėl kredito rizikos suma, kuri yra pripažinta įstaigos finansinėse ataskaitose pagal taikytiną apskaitos sistemą;

▼M8

96) 

vidinis apsidraudimas – pozicija, kuria reikšmingai padengiamos rizikos sudedamosios dalys, susijusios su prekybos knygos pozicija ir viena ar daugiau ne prekybos knygos pozicijų arba su dviem prekybos operacijų sąrašais;

▼B

97) 

išvestinės finansinės priemonės pagrindinė pozicija – įsipareigojimas, naudojamas kredito išvestinės finansinės priemonės atsiskaitymo grynaisiais vertei nustatyti;

98) 

išorinė kredito rizikos vertinimo institucija arba ECAI – kredito reitingų agentūra, kuri yra užregistruota arba sertifikuota pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų ( 13 ), arba centrinis bankas, kuris nustato kredito reitingus, kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 netaikomas;

99) 

paskirtoji ECAI – įstaigos paskirtoji ECAI;

100) 

sukauptos kitos bendrosios pajamos – reiškia tą patį, kaip nurodyta 1-ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS), taikomame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;

101) 

pagrindinės nuosavos lėšos – pagrindinės nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 88 straipsnyje;

102) 

1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 1 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį;

103) 

papildomi 1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 1 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 1 dalį, ir tų straipsnių įskaitymas ribojamas deleguotaisiais aktais, priimtais pagal tos direktyvos 99 straipsnį;

104) 

2 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų straipsniai, kurie priskiriami prie 2 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 2 dalį;

105) 

3 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai – įmonės, kuriai taikomi Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai, pagrindinių nuosavų lėšų draudimo straipsniai, kurie priskiriami prie 3 lygio, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB pagal tos direktyvos 94 straipsnio 3 dalį;

106) 

atidėtųjų mokesčių turtas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

107) 

atidėtųjų mokesčių turtas, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo – atidėtųjų mokesčių turtas, kurio būsima vertė gali būti realizuota tik tada, jei įstaiga ateityje uždirbs apmokestinamojo pelno;

108) 

atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

109) 

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtas – nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo ar sistemos turtas, apskaičiuotas iš jo atėmus to fondo arba pagal tą sistemą prisiimtus įsipareigojimus;

110) 

paskirstymas – dividendų arba palūkanų bet kuria forma mokėjimas;

111) 

finansų įmonė – reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 25 punkto b ir d papunkčiuose;

112) 

atidėjiniai bendrai banko rizikai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 38 straipsnyje;

113) 

prestižas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

114) 

netiesiogiai turima kapitalo dalis – pozicija tarpininkaujančio subjekto atžvilgiu, kuris turi kapitalo priemonių, išleistų finansų sektoriaus subjekto, poziciją, kai finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių visiško nurašymo atveju nuostolis, kurį dėl to patirtų įstaiga, iš esmės nesiskirtų nuo nuostolio, kurį patirtų įstaiga dėl tiesiogiai turimų tų kapitalo priemonių, kurias išleido finansų sektoriaus subjektas;

115) 

nematerialusis turtas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje, ir apima prestižą;

116) 

kitos kapitalo priemonės – finansų sektoriaus subjektų išleistos kapitalo priemonės, kurios nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 arba 2 lygio priemonių arba 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsnių, papildomų 1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių, 2 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių arba 3 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsnių;

117) 

kiti rezervai – rezervai, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje, kuriuos reikia atskleisti pagal taikytiną apskaitos standartą, neįskaitant jokių sumų, kurios jau įskaitytos į sukauptas kitas bendrąsias pajamas arba nepaskirstytąjį pelną;

118) 

nuosavos lėšos – 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo suma;

119) 

nuosavų lėšų priemonės – įstaigos išleistos kapitalo priemonės, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 arba 2 lygio kapitalo priemonių;

120) 

mažumos dalis – įstaigos patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo suma, priskirtina fiziniams arba juridiniams asmenims, išskyrus asmenis, įtrauktus į rizikos ribojimu pagrįstą įstaigos konsolidavimą;

121) 

pelnas – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

122) 

abipusė kryžminė kapitalo dalių nuosavybė – įstaigos turimos nuosavų lėšų priemonės arba finansų sektoriaus subjektų išleistos kitos kapitalo priemonės, kai tie subjektai taip pat turi tos įstaigos išleistų nuosavų lėšų priemonių;

123) 

nepaskirstytasis pelnas – į kitą laikotarpį perkeliamas pelnas ir nuostoliai, likę po galutinio pelno arba nuostolių paskirstymo pagal taikytiną apskaitos sistemą;

124) 

akcijų priedai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

125) 

laikinieji skirtumai – reiškia tą patį, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

126) 

dirbtinai turima kapitalo dalis – įstaigos investicija į finansinę priemonę, kurios vertė yra tiesiogiai susijusi su finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių verte;

127) 

kryžminių garantijų sistema – sistema, kuri atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

▼M8

a) 

įstaigos priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai arba nuolat priklauso centrinės įstaigos tinklui;

▼B

b) 

įstaigos yra visiškai konsoliduotos pagal Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punktus arba 2 dalį, jų atžvilgiu įstaiga, kuri yra patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, vykdo konsoliduotą priežiūrą pagal šio reglamento pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių ir joms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas;

c) 

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje ir patronuojamosios įmonės yra įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje ir joms leidimus išduoda ir jų priežiūrą vykdo ta pati kompetentinga institucija;

d) 

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje ir patronuojamosios įmonės yra sudariusios sutartį arba įstatuose nustatyta tvarka dėl įsipareigojimų, kurie apsaugo tas įstaigas ir visų pirma užtikrina jų likvidumą ir mokumą, kad būtų išvengta bankroto, prisiėmimo, jei to prireikia;

e) 

yra nustatyta tvarka, pagal kurią užtikrinamas skubus finansinių išteklių teikimas kapitalui ir likvidumui užtikrinti, jei to reikalaujama pagal d punkte nurodytą sudarytą sutartį ar įstatuose nustatytą įsipareigojimų prisiėmimo tvarką;

f) 

kompetentinga institucija reguliariai stebi d–e punktuose nurodytų susitarimų tinkamumą;

g) 

minimalus patronuojamosios įmonės pranešimo apie susitarimo prisiimti įsipareigojimus savanorišką nutraukimą laikotarpis yra 10 metų;

h) 

kompetentingai institucijai suteikiami įgaliojimai uždrausti patronuojamajai įmonei savanoriškai nutraukti susitarimą prisiimti įsipareigojimus;

▼M8

128) 

paskirstomi straipsniai – pelno paskutinių finansinių metų pabaigoje ir praėjusių metų nepaskirstytojo pelno bei tam tikslui skirtų rezervų suma prieš paskirstymą nuosavų lėšų priemonių turėtojams, atėmus visą praėjusių metų nepaskirstytą nuostolį, visą pelną, kuris yra neskirstytinas pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę arba pagal įstaigos įstatus, ir visas sumas, pervestas į nepaskirstytinus rezervus pagal nacionalinę teisę arba įstaigos statutą, kiekvienu atveju konkrečios nuosavų lėšų priemonių kategorijos, kuriai taikoma Sąjungos ar nacionalinė teisė, įstaigos įstatai ar statutas, atžvilgiu; tas pelnas, nuostoliai ir rezervai nustatomi remiantis ne konsoliduotomis ataskaitomis, o įstaigos individualiomis ataskaitomis;

▼M5

129) 

valdymo įmonė – valdymo įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 13 punkte;

▼M8

130) 

pertvarkymo institucija – pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

▼M15

130a) 

atitinkama trečiosios valstybės institucija – trečiosios valstybės institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 90 punkte;

▼M8

131) 

pertvarkytinas subjektas – pertvarkytinas subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83a punkte;

132) 

pertvarkytina grupė – pertvarkytina grupė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83b punkte;

133) 

pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII) – G-SII, nustatyta pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 2 dalis;

134) 

ne ES pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (ne ES G-SII) – pasaulinės sisteminės svarbos bankų grupė arba bankas (G-SIB), kurie nėra G-SII ir kurie yra įtraukti į Finansinio stabilumo tarybos paskelbtą reguliariai atnaujinamą G-SIB sąrašą;

135) 

reikšminga patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kuri individualiai arba konsoliduotai tenkina bet kurią iš šių sąlygų:

a) 

patronuojamajai įmonei priklauso daugiau kaip 5 % konsoliduoto pagal riziką įvertinto jos pirminės patronuojančiosios įmonės turto;

b) 

patronuojamoji įmonė sukuria daugiau kaip 5 % visų savo pirmosios patronuojančiosios įmonės veiklos pajamų;

c) 

bendras patronuojamosios įmonės bendras pozicijų matas, nurodytas šio reglamento 429 straipsnio 4 dalyje, sudaro daugiau kaip 5 % jos pirmosios patronuojančiosios įmonės konsoliduoto bendro pozicijų mato;

siekiant nustatyti reikšmingą patronuojamąją įmonę, kai taikoma Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnio 2 dalis, dvi tarpinės ES patronuojančiosios įmonės laikomos viena patronuojamąja įmone remiantis konsoliduota jų būkle;

136) 

G-SII subjektas – juridinio asmens statusą turintis subjektas, kuris yra G-SII arba yra G-SII ar ne ES G-SII dalis;

137) 

gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 57 punkte;

138) 

grupė – įmonių, iš kurių bent viena yra įstaiga, grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės arba įmonės, viena su kita susijusios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 14 ) 22 straipsnyje nustatytais ryšiais;

139) 

vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris – atpirkimo sandoris, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandoris arba garantinės įmokos skolinimo sandoris;

140) 

pradinė garantinė įmoka (PGĮ) – bet kokia užtikrinimo priemonė, išskyrus kintamąją garantinę įmoką, gauta iš subjekto arba pateikta subjektui esamai ir galimai būsimai sandorio ar sandorių portfelio pozicijai padengti laikotarpiu, kuris reikalingas tiems sandoriams realizuoti arba pakartotinai apsidrausti nuo jų rinkos rizikos, pagrindinei sandorio ar sandorių portfelio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų;

141) 

rinkos rizika – rizika patirti nuostolių dėl rinkos kainų pokyčių, įskaitant užsienio valiutų kursų ar biržos prekių kainų pokyčius;

142) 

užsienio valiutos kurso rizika – rizika patirti nuostolių dėl užsienio valiutų kursų pokyčių;

143) 

biržos prekių kainos rizika – rizika patirti nuostolių dėl biržos prekių kainų pokyčių;

144) 

prekybos operacijų sąrašas – aiškiai nustatyta įstaigos sudaryta ir pagal tą pačią rizikos valdymo sistemą veikianti prekiautojų grupė, kurios tikslas yra pagal aiškiai nustatytą ir nuoseklią verslo strategiją drauge valdyti prekybos knygos pozicijų portfelį;

145) 

maža ir nesudėtinga įstaiga – įstaiga, kuri atitinka visas toliau išvardytas sąlygas:

a) 

tai nėra didelė įstaiga;

b) 

bendra jos turto vertė vertinant individualiai arba, kai taikytina, konsoliduotai pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES per ketverių metų laikotarpį, ėjusį iš karto prieš einamąjį metinį ataskaitinį laikotarpį, vidutiniškai lygi 5 mlrd. EUR ribai arba yra mažesnė; valstybės narės gali tą ribą sumažinti;

c) 

jai netaikomos jokios pareigos arba taikomos supaprastintos pareigos gaivinimo ir pertvarkymo planavimo kontekste pagal Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnį;

d) 

jos prekybos knygoje apskaitoma veikla kvalifikuojama kaip smulki pagal 94 straipsnio 1 dalį;

e) 

bendra jos išvestinių finansinių priemonių, turimų prekybos tikslais, pozicijų vertė neviršija 2 % viso balansinio ir nebalansinio turto, o bendra jos visų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertė neviršija 5 %, abi vertes apskaičiuojant pagal 273a straipsnio 3 dalį;

f) 

daugiau nei 75 % įstaigos konsoliduoto viso turto ir įsipareigojimų, abiem atvejais neįtraukiant grupės vidaus pozicijų, yra susiję su veikla, vykdoma kartu su Europos ekonominėje erdvėje esančiomis sandorio šalimis;

g) 

įstaiga nenaudoja vidaus modelių prudenciniams reikalavimams pagal šį reglamentą vykdyti, išskyrus patronuojamųjų įmonių, naudojančių grupės lygmeniu parengtus vidaus modelius, atvejus, su sąlyga, kad grupei konsoliduotai taikomi 433a arba 433c straipsnyje nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai;

h) 

įstaiga nėra pareiškusi kompetentingai institucijai prieštaravimo dėl jos priskyrimo prie mažos ir nesudėtingos įstaigos;

i) 

kompetentinga institucija nėra nusprendusi, kad įstaiga, remiantis jos dydžio, veiklos tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar rizikos pobūdžio analize, negali būti laikoma maža ir nesudėtinga įstaiga;

146) 

didelė įstaiga – įstaiga, kuri tenkina bet kurią iš šių sąlygų:

a) 

ji yra G-SII;

b) 

ji buvo nustatyta kaip kita sisteminės svarbos įstaiga (O-SII) pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 3 dalis;

c) 

valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, pagal bendrą turto vertę ji yra viena iš trijų didžiausių įstaigų;

d) 

bendra jos turto vertė vertinant individualiai arba, kai taikytina, remiantis jos konsoliduota būkle pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES yra lygi 30 mlrd. EUR arba yra didesnė;

147) 

didelė patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kuri atitinka didelės įstaigos kriterijus;

148) 

nebiržinė įstaiga – įstaiga, kuri nėra išleidusi vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti kurios nors valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

149) 

finansinė atskaitomybė – aštuntos dalies tikslais tai finansinė atskaitomybė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB ( 15 ) 4 ir 5 straipsniuose;

▼M9

150) 

prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais – įmonė, kurios pagrindinę veiklą sudaro vien tik investicinių paslaugų teikimas arba investicinė veikla, susijusi su Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose nurodytomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartimis, 4 punkte nurodytomis apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba 11 punkte nurodytais apyvartiniais taršos leidimais.

▼B

2.  
Kai šiame reglamente daroma nuoroda į nekilnojamąjį turtą arba gyvenamosios ar komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą arba tokio turto hipoteką, ji apima Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamosios paskirties būsto statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijas. Valstybės narės arba jų kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą akcijas, kurios yra netiesiogiai turimo nekilnojamojo turto ekvivalentas, laikyti tiesiogiai turimu nekilnojamuoju turtu, su sąlyga, kad toks netiesioginis turėjimas konkrečiai reglamentuojamas atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje ir, jį įkeitus kaip užtikrinimo priemonę, kreditoriams suteikiamas lygiavertis užtikrinimas.
3.  
Prekybos finansavimas, kaip nurodyta 1 dalies 80 punkte, paprastai nėra grindžiamas įsipareigojimu ir turi būti patenkinamai pagrįstas patvirtinamaisiais sandorio dokumentais kiekvieno prašymo išmokėti lėšas atveju, sudarant galimybę atsisakyti teikti finansavimą iškilus bet kokioms abejonėms dėl kreditingumo ar patvirtinamųjų sandorio dokumentų. Prekybos finansavimo pozicijų padengimas paprastai nepriklauso nuo skolininko lėšų – grąžinama ne iš tų lėšų, o iš grynųjų pinigų, gautų iš importuotojų, arba iš pajamų, gautų pardavus su sandoriu susijusias prekes.

▼M8

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis aplinkybėmis laikoma, kad 1 dalies 39 punkto sąlygos yra tenkinamos.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B

5 straipsnis

Apibrėžtys, specialiai skirtos su kredito rizikos padengimu susijusiems kapitalo reikalavimams

Trečios dalies II antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

pozicija – turtas arba nebalansinis straipsnis;

2)

nuostolis – ekonominis nuostolis, įskaitant reikšmingą diskonto įtaką ir reikšmingas tiesiogines bei netiesiogines išlaidas, susijusias su išieškojimu pagal priemonę;

3)

tikėtinas nuostolis – dėl galimo sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo arba gautinų sumų sumažėjimo per vienų metų laikotarpį tikėtinos prarasti pozicijos dalies ir įsipareigojimų neįvykdymo metu neapmokėtos sumos santykis.



II

ANTRAŠTINĖ DALIS

REIKALAVIMŲ TAIKYMO LYGIS



1

SKYRIUS

Individualus reikalavimų taikymas

6 straipsnis

Bendrieji principai

▼M8

1.  
Įstaigos individualiai vykdo šio reglamento antroje, trečioje, ketvirtoje, septintoje, septintoje A ir aštuntoje dalyse ir Reglamen to (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytas prievoles, išskyrus šio reglamento 430 straipsnio 1 dalies d punktą.

▼C8

1a.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, 92a straipsnyje nustatytų reikalavimų individualiai laikosi tik tos įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir kurios taip pat yra G-SII ir neturi patronuojamųjų įmonių.

▼M8

Ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės individualiai laikosi 92b straipsnio, jei jos tenkina visas šias sąlygas:

a) 

jos nėra pertvarkytini subjektai;

b) 

jos neturi patronuojamųjų įmonių;

c) 

jos nėra ES patronuojančiosios įstaigos patronuojamosios įmonės.

▼C2

2.  
Jokia įstaiga, kuri yra patronuojamoji įmonė valstybėje narėje, kurioje jai išduotas veiklos leidimas ir vykdoma jos priežiūra, arba patronuojančioji įmonė, ir jokia įstaiga, kuri konsoliduojama pagal 18 straipsnį, nėra įpareigota individualiai laikytis 89, 90 ir 91 straipsniuose nustatytų prievolių.

▼M8

3.  
Jokia įstaiga, kuri yra patronuojančioji įmonė arba patronuojamoji įmonė, ir jokia įstaiga, kuri konsoliduojama pagal 18 straipsnį, nėra įpareigota individualiai laikytis aštuntoje dalyje nustatytų prievolių.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 1a dalyje nurodytos įstaigos 437a straipsnio ir 447 straipsnio h punkto laikosi individualiai.

▼M9

4.  

Įstaigos individualiai vykdo šio reglamento šeštoje dalyje ir 430 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas prievoles.

Toliau nurodytos įstaigos neprivalo laikytis šio reglamento 413 straipsnio 1 dalies ir susijusių pranešimo apie likvidumą reikalavimų, nustatytų šio reglamento septintos dalies A skirsnyje:

a) 

įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį;

b) 

įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 ( *1 ) 16 straipsnį ir 54 straipsnio 2 dalies a punktą, su sąlyga, kad jos neatlieka jokių reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų, ir

c) 

įstaigos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 54 straipsnio 2 dalies b punktą, su sąlyga, kad:

i) 

jų veikla apsiriboja bankinio tipo paslaugų, kaip nurodyta to reglamento priedo C skirsnyje, teikimu centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, turintiems veiklos leidimus pagal to reglamento 16 straipsnį, ir

ii) 

jos neatlieka jokių reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų.

5.  
Įstaigos, išskyrus 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 1 dalyje nurodytas investicines įmones ir įstaigas, kurioms kompetentingos institucijos pritaikė 7 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytą leidžiančią nukrypti nuostatą, individualiai vykdo septintoje dalyje nustatytas prievoles.

▼B

7 straipsnis

Nuo individualaus rizikos ribojimo reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

1.  

Kompetentingos institucijos gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti kuriai nors įstaigos patronuojamajai įmonei, jeigu atitinkama valstybė narė ir patronuojamajai įmonei, ir įstaigai išduoda veiklos leidimą bei vykdo jų priežiūrą ir jeigu patronuojamoji įmonė yra įtraukta į įstaigos, kuri yra patronuojančioji įmonė, konsoliduotą priežiūrą ir įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamosios įmonės:

a) 

šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių jos patronuojančiajai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b) 

patronuojančioji įmonė įrodo kompetentingai institucijai, kad rizikos ribojimo požiūriu ji tinkamai valdo patronuojamąją įmonę ir, kompetentingai institucijai leidus, yra pareiškusi, kad užtikrina patronuojamosios įmonės įsipareigojimų įvykdymą, arba patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi;

c) 

patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;

d) 

patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių.

2.  
Kompetentingos institucijos gali pasinaudoti 1 dalyje numatyta galimybe, kai patronuojančioji įmonė yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip įstaiga, su sąlyga, kad jai taikoma tokia pati priežiūra kaip įstaigoms, visų pirma 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti standartai.
3.  

Kompetentingos institucijos gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti patronuojančiajai įstaigai valstybėje narėje, jeigu atitinkama valstybė narė tai įstaigai išduoda veiklos leidimą bei vykdo jos priežiūrą ir jeigu ji yra įtraukta į konsoliduotą priežiūrą bei įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamųjų įmonių:

a) 

šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įstaigai valstybėje narėje greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

b) 

patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje yra įtraukta į konsoliduotai priežiūrai svarbaus rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras.

Kompetentinga institucija, kuri pasinaudoja šios dalies nuostatomis, informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

8 straipsnis

Nuo individualaus likvidumo reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

1.  

Kompetentingos institucijos gali leisti šeštos dalies visai arba iš dalies netaikyti įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms Sąjungoje ir jas prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį tol, kol jos atitinka visas šias sąlygas:

a) 

patronuojančioji įstaiga konsoliduotai, o patronuojamoji įstaiga – iš dalies konsoliduotai vykdo šeštoje dalyje nustatytas prievoles;

▼M8

b) 

patronuojančioji įstaiga konsoliduotai arba patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai visą laiką stebi ir prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų, kurioms leidžiama nesilaikyti reikalavimų, likvidumo pozicijas, stebi ir visą laiką prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų lėšų pozicijas, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto grynojo pastovaus finansavimo rodiklio (NSFR) reikalavimo nesilaikoma, ir užtikrina visų tų įstaigų atžvilgiu pakankamą likvidumo lygį ir pastovaus finansavimo lygį, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo nesilaikoma;

▼B

c) 

įstaigos yra sudariusios kompetentingoms institucijoms priimtinas sutartis, kuriose numatytas laisvas lėšų judėjimas tarp jų joms suteikiant galimybę suėjus jų terminui įvykdyti individualias ir bendras prievoles;

d) 

šiuo metu nėra arba nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių c punkte nurodytoms sutartims įvykdyti.

Komisija iki 2014 m. sausio 1 d. praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie bet kokias teisines kliūtis, dėl kurių būtų neįmanoma taikyti pirmos pastraipos c punkto, o iki 2015 m. gruodžio 31 d., prireikus, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nustatančio, kurios iš tų kliūčių turėtų būti pašalintos.

2.  
Kompetentingos institucijos gali leisti iš dalies arba visai netaikyti šeštos dalies įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms, kai visos vieno likvidumo pogrupio įstaigos turi veiklos leidimus toje pačioje valstybėje narėje ir jei įvykdomos 1 dalies sąlygos.
3.  

Jeigu vieno likvidumo pogrupio įstaigos veiklos leidimus turi keliose valstybėse narėse, 1 dalis taikoma tik po to, kai įvykdoma 21 straipsnyje nustatyta procedūra, ir tik toms įstaigoms, kurių kompetentingos institucijos sutaria dėl šių aspektų:

a) 

jų vykdomo organizacinės struktūros ir likvidumo rizikos vertinimo atitikties Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnyje nustatytoms sąlygoms viename likvidumo pogrupyje vertinimo;

▼M8

b) 

viename bendrame likvidumo pogrupyje reikalaujamo turėti likvidžiojo turto sumų paskirstymo, vietos ir nuosavybės, kai 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyto padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (LCR) reikalavimo nesilaikoma, ir viename bendrame likvidumo pogrupyje turimo pastovaus finansavimo sumų paskirstymo ir vietos, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo nesilaikoma;

c) 

įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyto LCR reikalavimo, reikalaujamų turėti minimalių likvidžiojo turto sumų nustatymo ir įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo, reikalaujamo turėti minimalių turimo pastovaus finansavimo sumų nustatymo;

▼B

d) 

poreikio nustatyti griežtesnius parametrus, nei nustatyta šeštoje dalyje;

e) 

neribojamo kompetentingų institucijų keitimosi išsamia informacija;

f) 

visiško tokio netaikymo pasekmių supratimo.

►C2  4.  
Kompetentingos institucijos 1, 2 ir 3 dalis taip pat gali taikyti įstaigoms, kurios priklauso tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai, kaip nurodyta 113 straipsnio 7 dalyje, jeigu jos atitinka visas 113 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas, ir ◄ kitoms įstaigoms, susijusioms 113 straipsnio 6 dalyje nurodytais santykiais, jeigu jos atitinka visas toje dalyje nustatytas sąlygas. Tokiu atveju kompetentingos institucijos nustato vieną iš įstaigų, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimo vykdyti šeštos dalies nuostatas, remdamosi visų vieno likvidumo pogrupio įstaigų konsoliduota būkle.
5.  
Tais atvejais, kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 1 arba 2 dalį, kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnį arba jo dalis vieno likvidumo pogrupio įstaigoms ir nuspręsti leisti individualiai netaikyti Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnio arba jo dalių.

▼M8

6.  
Kai pagal šį straipsnį kompetentinga institucija visiškai ar iš dalies leidžia įstaigai netaikyti šeštos dalies, ji taip pat gali leisti tai įstaigai netaikyti susijusių informacijos apie likvidumą teikimo reikalavimų pagal 430 straipsnio 1 dalies d punktą.

▼B

9 straipsnis

Individualus konsolidavimo metodas

1.  
Laikydamosi šio straipsnio 2 ir 3 dalių bei Direktyvos 2013/36/ES 144 straipsnio 3 dalies, kompetentingos institucijos kiekvienu atveju atskirai gali leisti patronuojančiosioms įstaigoms į savo reikalavimo pagal 5 straipsnio 1 dalį apskaičiavimą įtraukti tas patronuojamąsias įmones, kurios atitinka 6 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nustatytas sąlygas ir kurių reikšmingos pozicijos ar reikšmingi įsipareigojimai yra susiję su ta patronuojančiąja įstaiga.
2.  
1 dalyje nustatyti veiksmai leidžiami tik tada, kai patronuojančioji įstaiga kompetentingoms institucijoms visiškai įrodo aplinkybes ir priemones, įskaitant teisines priemones, dėl kurių šiuo metu nėra ir nenumatoma esminių praktinių ar teisinių kliūčių patronuojamajai įmonei greitai pervesti nuosavas lėšas ar suėjus terminui padengti įsipareigojimus savo patronuojančiajai įmonei.
3.  
Jeigu kompetentinga institucija naudojasi 1 dalyje nustatyta teise, ji reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie tai, kad taikoma 1 dalis, taip pat apie 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priemones. Jeigu patronuojamoji įmonė yra trečiojoje valstybėje, kompetentingos institucijos tą pačią informaciją pateikia ir šios trečiosios valstybės kompetentingoms institucijoms.

10 straipsnis

Reikalavimų netaikymas centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms

▼M8

1.  

Kompetentingos institucijos gali pagal nacionalinės teisės aktus leisti iš dalies arba visiškai netaikyti šio reglamento antroje – aštuntoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytų reikalavimų toje pačioje valstybėje narėje esančiai vienai ar kelioms kredito įstaigoms, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, kuri jas prižiūri ir yra įsteigta toje pačioje valstybėje narėje, jei įvykdomos šios sąlygos:

▼B

a) 

centrinės įstaigos ir kontroliuojamų įstaigų įsipareigojimai yra bendri, o centrinė įstaiga visiškai garantuoja kelias savo kontroliuojamų įstaigų pareigas arba įsipareigojimus;

b) 

centrinės įstaigos ir visų jos kontroliuojamų įstaigų mokumas bei likvidumas yra prižiūrimi bendrai, remiantis konsoliduotosiomis šių įstaigų ataskaitomis;

c) 

centrinės įstaigos vadovybė turi įgaliojimus duoti nurodymus kontroliuojamų įstaigų vadovybei.

Valstybės narės gali toliau laikytis galiojančių nacionalinės teisės aktų, susijusių su pirmoje pastraipoje nurodytos išimties taikymu, ir juos taikyti tik tuo atveju, ►C2  jei jie neprieštarauja šiam reglamentui arba Direktyvai 2013/36/ES. ◄

2.  
Jeigu kompetentingos institucijos įsitikina, kad įvykdytos 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir jeigu kontroliuojamos įstaigos visiškai garantuoja centrinės įstaigos pareigas ar įsipareigojimus, kompetentingos institucijos gali individualiu pagrindu netaikyti antroje–aštuntoje dalyse nustatytų reikalavimų centrinei įstaigai.



2

SKYRIUS

Rizikos ribojimu pagrįstas konsolidavimas



1

Skirsnis

Konsoliduotas reikalavimų taikymas

▼M9

10a straipsnis

Konsoliduotas riziką ribojančių reikalavimų taikymas, kai investicinės įmonės yra patronuojančiosios bendrovės

Taikant šį skyrių, investicinės įmonės laikomos patronuojančiosiomis finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis valstybėje narėje arba Sąjungos patronuojančiosiomis finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis, kai, taikant šį reglamentą, tokios investicinės įmonės yra įstaigos arba investicinės įmonės patronuojančiosios įmonės, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 ar 5 dalyje.

▼B

11 straipsnis

Bendrosios sąlygos

▼M8

1.  
Patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje 18 straipsnyje numatytu mastu ir būdu vykdo antroje, trečioje, ketvirtoje, septintoje ir septintoje A dalyse nustatytas prievoles, remdamosi savo konsoliduota būkle, išskyrus 430 straipsnio 1 dalies d punktą. Patronuojančiosios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, kurioms yra taikomas šis reglamentas, nustato tinkamą organizacinę struktūrą ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus siekdamos užtikrinti, kad konsolidavimui reikalingi duomenys būtų tinkamai tvarkomi ir perduodami. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kuriais užtikrinamas tinkamas konsolidavimas.
2.  

Siekiant užtikrinti, kad šio reglamento reikalavimai būtų taikomi konsoliduotai, terminai „įstaiga“, „patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje“, „ES patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ atitinkamai taip pat reiškia:

a) 

finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, patvirtintą pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnį;

b) 

paskirtąją įstaigą, kontroliuojamą patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kai tokiai patronuojančiajai bendrovei netaikomas patvirtinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 4 dalį;

c) 

finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba įstaigą, paskirtą pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 6 dalies d punktą.“;

Įmonės, nurodytos šios dalies pirmos pastraipos b punkte, konsoliduota būklė yra patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuriai netaikomas patvirtinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 4 dalį, konsoliduota būklė. Įmonės, nurodytos šios dalies pirmos pastraipos c punkte, konsoliduota būklė yra jos patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būklė.

▼M8 —————

▼C8

3a.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šio reglamento 92a straipsnio konsoliduotai laikosi tik patronuojančiosios įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir kurios yra G-SII, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta šio reglamento 18 straipsnyje.

▼M8

Šio reglamento 92b straipsnio konsoliduotai laikosi tik ES patronuojančiosios įmonės, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir nėra pertvarkytini subjektai, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta šio reglamento 18 straipsnyje. Kai taikoma Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnio 2 dalis, kiekviena iš dviejų tarpinių ES patronuojančiųjų įmonių, kurios yra kartu laikomos reikšminga patronuojamąja įmone, laikosi šio reglamento 92b straipsnio remdamasi konsoliduota savo būkle.

▼M9

4.  

ES patronuojančiosios įstaigos laikosi šio reglamento šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto remdamosi savo konsoliduota būkle, kai tai grupei priklauso viena ar daugiau kredito įstaigų arba investicinių įmonių, gavusių leidimą užsiimti Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytų investicinių paslaugų teikimu ir veiklos vykdymu.

Kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 8 straipsnio 1–5 dalis, įstaigos ir, kai taikytina, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, priklausančios likvidumo pogrupiui, laikosi šio reglamento šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai tame likvidumo pogrupyje.

▼M8

5.  
Kai taikomas šio reglamento 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga vykdo šio reglamento antros – aštuntos dalių ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriaus reikalavimus, remdamasi konsoliduota visumos, kurią sudaro centrinė įstaiga kartu su kontroliuojamomis įstaigomis, būkle.
6.  
Be šio straipsnio 1–5 dalyse išdėstytų reikalavimų ir nedarant poveikio kitoms šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatoms, kai priežiūros tikslais tai yra pateisinama dėl rizikos ar įstaigos kapitalo struktūros ypatumų, arba, jei valstybės narės priima nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos reikalaujamas struktūrinis veiklos atskyrimas bankų grupėje, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga iš dalies konsoliduotai laikytųsi šio reglamento antroje – aštuntoje dalyse bei Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinėje dalyje nustatytų prievolių.

Pirmoje pastraipoje nustatyto metodo taikymu negali būti daromas poveikis konsoliduotai vykdomai veiksmingai priežiūrai ir negali būti daromas neproporcingas neigiamas poveikis nei visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba Sąjungoje apskritai, nei sudaromos ar sukuriamos kliūtys vidaus rinkos veikimui.

▼M8 —————

▼M15

12a straipsnis

Konsoliduoto apskaičiavimo tvarka G-SII, kurioms priklauso keli pertvarkytini subjektai

Jeigu bent du tai pačiai G-SII priklausantys G-SII subjektai yra pertvarkytini subjektai arba trečiųjų valstybių subjektai, kurie būtų pertvarkytini subjektai, jeigu jie būtų įsteigti Sąjungoje, tos G-SII ES patronuojančioji įstaiga apskaičiuoja 92a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą:

a) 

kiekvienam pertvarkytinam subjektui arba trečiosios valstybės subjektui, kuris būtų pertvarkytinas subjektas, jeigu jis būtų įsteigtas Sąjungoje;

b) 

ES patronuojančiajai įstaigai, tarsi ji būtų vienintelis G-SII pertvarkytinas subjektas.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytas apskaičiavimas atliekamas remiantis konsoliduota ES patronuojančiosios įstaigos būkle.

Pertvarkymo institucijos veikia pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 4 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.

▼M8

13 straipsnis

Konsoliduotas informacijos atskleidimo reikalavimų taikymas

1.  
ES patronuojančiosios įstaigos aštuntos dalies laikosi remdamosi savo konsoliduota būkle.

ES patronuojančiųjų įstaigų didelės patronuojamosios įmonės atskleidžia 437, 438, 440, 442, 450, 451, 451a ir 453 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba, kai taikytina pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES, iš dalies konsoliduotai.

▼C8

2.  
Įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir kurios yra G-SII, 437a straipsnio ir 447 straipsnio h punkto laikosi remdamosi savo pertvarkytinos grupės konsoliduota būkle.

▼M8

3.  
1 dalies pirma pastraipa netaikoma ES patronuojančiosioms įstaigoms, ES patronuojančiosioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, ES patronuojančiosioms mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms arba pertvarkytiniems subjektams, kai jie yra įtraukti į lygiavertę atskleidžiamą informaciją, kurią konsoliduotai teikia trečiojoje valstybėje įsteigta patronuojančioji įmonė.

1 dalies antra pastraipa taikoma trečiojoje valstybėje įsteigtų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, jeigu tos patronuojamosios įmonės atitinka reikalavimus, kad būtų laikomos didelėmis patronuojamosiomis įmonėmis.

4.  
Jeigu taikomas 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga laikosi aštuntos dalies, remdamasi konsoliduota centrinės įstaigos būkle. 18 straipsnio 1 dalis taikoma centrinei įstaigai, o kontroliuojamos įstaigos yra laikomos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.

14 straipsnis

Konsoliduotas Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio reikalavimų taikymas

1.  
Patronuojančiųjų įmonių ir jų patronuojamųjų įmonių, kurioms taikomas šis reglamentas, reikalaujama vykdyti Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnyje nustatytas prievoles konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, siekiant užtikrinti, kad jų priemonės, procesai ir mechanizmai, kurių reikalaujama pagal tas nuostatas, būtų nuoseklūs bei tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti visus duomenis ir informaciją priežiūros tikslais. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kad būtų užtikrintas šių nuostatų laikymasis.
2.  
Įstaigos, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai taikydamos šio reglamento 92 straipsnį, taiko papildomą rizikos koeficientą pagal šio reglamento 270a straipsnį, jei Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai pažeidžiami trečiojoje valstybėje įsteigto subjekto, kuris konsoliduojamas pagal šio reglamento 18 straipsnį, lygiu ir jeigu pažeidimas yra reikšmingas, palyginti su bendru grupės rizikos pobūdžiu.

▼M9 —————

▼B



2

Skirsnis

Rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo metodai

▼M8

18 straipsnis

Prudencinio konsolidavimo metodai

1.  
Įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios turi laikytis šio skyriaus 1 skirsnyje nurodytų reikalavimų remiantis jų konsoliduota būkle, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės. Šio straipsnio 3–6 ir 9 dalys netaikomos, jeigu šešta dalis ir 430 straipsnio 1 dalies d punktas taikomi remiantis įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle arba iš dalies konsoliduota likvidumo pogrupio būkle, kaip nustatyta 8 ir 10 straipsniuose.

▼M8

11 straipsnio 3a dalies tikslais įstaigos, kurios turi konsoliduotai laikytis 92a arba 92b straipsnyje nurodytų reikalavimų, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės atitinkamose pertvarkytinose grupėse.

▼M8

2.  
Papildomas paslaugas teikiančios įmonės konsoliduojamos šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir taikant jame nustatytus metodus.
3.  
Jeigu įmones susijusios, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje, kompetentingos institucijos nustato, kaip turi būti vykdomas jų konsolidavimas.
4.  
Konsoliduotos priežiūros institucija reikalauja konsolidavimo proporcingai pagal tai, kokią kapitalo dalį konsoliduojama įmonė dalyvauja valdant įstaigose ir finansų įstaigose, jos valdomose kartu su viena arba keliomis įmonėmis, kurios nėra konsoliduojamos, jeigu tų įmonių atsakomybė yra apribota jų valdomo kapitalo dalimi.
5.  
Kitais nei 1 ir 4 dalyse nurodytais dalyvavimo valdant kapitalą arba su įmonės kapitalu susijusių ryšių atvejais kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas. Visų pirma jos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas nuosavybės metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.
6.  

Kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas šiais atvejais:

a) 

kai, kompetentingų institucijų nuomone, įstaiga daro reikšmingą poveikį vienai ar kelioms įstaigoms arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių, ir

b) 

kai dvi ar daugiau įstaigų arba finansų įstaigų priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.

Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse numatytas metodas. Tačiau to metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

7.  
Kai įstaiga turi patronuojamąją įmonę, kuri nėra įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, arba dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą, tokiai patronuojamajai įmonei arba tokiam dalyvavimui ji taiko nuosavybės metodą. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms tokioms patronuojamosioms įmonėms ar tokiam dalyvavimui taikyti kitokį metodą, įskaitant metodą, kurio reikalaujama pagal taikomą apskaitos sistemą, arba reikalauti, kad jos tai darytų, jeigu:

a) 

2020 m. gruodžio 28 d. įstaiga dar netaiko nuosavybės metodo;

b) 

nuosavybės metodo taikymas būtų nepagrįsta našta arba nuosavybės metodas nepakankamai atspindi pirmoje pastraipoje nurodytos įmonės įstaigai keliamą riziką ir

c) 

taikomu metodu nepavyksta visiškai arba proporcingai konsoliduoti tos įmonės.

8.  

Kompetentingos institucijos gali reikalauti visiško ar proporcingo patronuojamosios įmonės arba įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja, kai tokia patronuojamoji įmonė ar įmonė nėra įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, konsolidavimo ir jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

įmonė nėra draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė ar įmonė, pagal Direktyvos 2009/138/EB 4 straipsnį nepatenkanti į jos taikymo sritį;

b) 

egzistuoja didelė rizika, kad įstaiga nuspręs teikti finansinę paramą tai įmonei esant nepalankioms sąlygoms, nesant sutartinių įsipareigojimų teikti tokią paramą arba juos viršijant.

▼M8

9.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis turi būti atliekamas konsolidavimas 3–6 ir 8 dalyse nurodytais atvejais.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B



3

Skirisnis

Rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo mastas

19 straipsnis

Subjektai, kurie neįtraukiami į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą

1.  

Įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė arba įmonė, kurios kapitalo valdyme dalyvaujama, neturi būti konsoliduojama, jeigu atitinkamos įmonės bendra turto ir nebalansinių straipsnių suma yra mažesnė už mažesniąją iš šių dviejų sumų:

a) 

10 mln. EUR;

b) 

1 % bendro patronuojančiosios įmonės arba įmonės, dalyvaujančios valdant jos kapitalą, turto ir nebalansinių straipsnių sumos.

2.  

Kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotą priežiūrą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį, kiekvienu atveju atskirai gali nuspręsti, kad įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikiančios įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė arba kurios kapitalą valdant dalyvaujama, neturi būti konsoliduojama šiais atvejais:

a) 

kai atitinkama įmonė yra trečiojoje valstybėje, kurioje esama teisinių kliūčių reikalingai informacijai perduoti;

▼C2

b) 

kai atitinkama įmonė nėra svarbi tik įstaigų stebėsenos tikslų atžvilgiu;

▼C3

c) 

kai, už konsoliduotą priežiūrą atsakingų kompetentingų institucijų nuomone, atitinkamos įmonės finansinės būklės konsolidavimas būtų netinkamas arba klaidinantis, atsižvelgiant į įstaigų priežiūros tikslus.

▼B

3.  
Jeigu 1 dalyje ir 2 dalies b punkte nurodytais atvejais kelios įmonės atitinka juose išvardytus kriterijus, jos vis dėlto turi būti konsoliduojamos, jeigu jos kartu nėra nesvarbios nurodytų tikslų atžvilgiu.

20 straipsnis

Bendri sprendimai dėl rizikos ribojimo reikalavimų

1.  

Kompetentingos institucijos visapusiškai konsultuodamosi bendradarbiauja:

a) 

kai atitinkamai ES patronuojančioji įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės arba ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės kartu pateikia prašymus dėl 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 4 ir 9 dalyse, 283 straipsnyje, 312 straipsnio 2 dalyje ir 363 straipsnyje nurodytų leidimų, siekdamos nuspręsti, ar išduoti prašomą leidimą, ir prireikus nustatyti sąlygas, kurios turėtų būti taikomos tokiam leidimui;

b) 

siekdamos nustatyti, ar įvykdyti 422 straipsnio 9 dalyje ir 425 straipsnio 5 dalyje nurodyti konkretaus grupių vidaus vertinimo kriterijai, kuriuos papildo 422 straipsnio 10 dalyje ir 425 straipsnio 6 dalyje nurodyti EBI techniniai reguliavimo standartai.

Prašymai teikiami tik konsoliduotos priežiūros institucijai.

Į 312 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą įtraukiamas operacinės rizikos kapitalo paskirstymo tarp įvairių grupės subjektų metodikos aprašymas. Prašyme nurodoma, ar ir kaip ketinama įvertinti diversifikacijos poveikį rizikos vertinimo sistemai.

2.  

Kompetentingos institucijos visomis išgalėmis stengiasi per šešis mėnesius priimti bendrą sprendimą dėl:

a) 

1 dalies a punkte nurodyto prašymo;

b) 

1 dalies b punkte nurodytų kriterijų įvertinimo ir konkretaus vertinimo nustatymo.

Šis bendras sprendimas išdėstomas dokumente, kuriame pateikiamas visapusiškas sprendimo pagrindimas ir kurį 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija pateikia pareiškėjui.

3.  

2 dalyje nurodytas laikotarpis prasideda:

a) 

tą dieną, kai konsoliduotos priežiūros institucija gauna išsamų 1 dalies a punkte nurodytą prašymą. Konsoliduotos priežiūros institucija šį išsamų prašymą nedelsdama perduoda kitoms kompetentingoms institucijoms;

b) 

tą dieną, kai kompetentingos institucijos gauna konsoliduotos priežiūros institucijos parengtą ataskaitą, kurioje išnagrinėjami grupės vidaus įsipareigojimai grupėje.

4.  
Jei kompetentingos institucijos per šešis mėnesius nepriima bendro sprendimo, konsoliduotos priežiūros institucija pati priima sprendimą dėl 1 dalies a punkto. Konsoliduotos priežiūros institucijos sprendimu neapribojami kompetentingų institucijų įgaliojimai pagal Direktyvos 2013/36/ES 105 straipsnį.

Šis sprendimas išdėstomas ir visapusiškai pagrindžiamas dokumente, o priimant sprendimą atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per šešių mėnesių laikotarpį pareikštas nuomones ir išlygas.

Konsoliduotos priežiūros institucija sprendimą pateikia ES patronuojančiajai įstaigai, ES patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba ES patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir kitoms kompetentingoms institucijoms.

Jei iki šešių mėnesių laikotarpio pabaigos kuri nors iš susijusių kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, konsoliduotos priežiūros institucija atideda savo sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies a punkto ir laukia, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį dėl jos sprendimo, ir savo sprendimą priima vadovaudamasi EBI sprendimu. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

5.  
Jei kompetentingos institucijos per šešis mėnesius nepriima bendro sprendimo, už individualią patronuojamosios įstaigos priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą dėl 1 dalies b punkto.

Šis sprendimas išdėstomas ir visapusiškai pagrindžiamas dokumente, o priimant sprendimą atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per šešių mėnesių laikotarpį pareikštas nuomones ir išlygas.

Sprendimas pateikiamas konsoliduotos priežiūros institucijai, kuri apie jį informuoja ES patronuojančiąją įstaigą, ES patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba ES patronuojančiąją mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę.

Jei iki šešių mėnesių laikotarpio pabaigos konsoliduotos priežiūros institucija klausimą perdavė EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, už individualią patronuojamosios įstaigos priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija atideda savo sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies b punkto ir laukia, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį dėl jos sprendimo, ir savo sprendimą priima vadovaudamasi EBI sprendimu. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI savo sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

6.  
Jei ES patronuojančioji įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės vieningai taiko 312 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažangųjį vertinimo metodą arba 143 straipsnyje nurodytą vidaus reitingais pagrįstą metodą, tai kompetentingos institucijos leidžia atitinkamai 321 ir 322 straipsniuose arba trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 6 skirsnyje nustatytus priskyrimo kriterijus patronuojančiajai įstaigai ir jos patronuojamosioms įmonėms atitikti kartu, nuosekliai laikantis grupės struktūros, rizikos valdymo sistemų, procesų ir metodikos.
7.  
2, 4 ir 5 dalyse nurodytus sprendimus atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos pripažįsta galutiniais ir juos taiko.
8.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo 1 dalies a punkte nurodyto bendro sprendimo dėl 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 4 ir 9 dalyse, 283 straipsnyje, 312 straipsnio 2 dalyje ir 363 straipsnyje nurodytų prašymų suteikti leidimą priėmimo procesą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos priimti bendrus sprendimus.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

21 straipsnis

Bendri sprendimai dėl likvidumo reikalavimų taikymo lygio

1.  
Gavusi ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės iš dalies konsoliduotos patronuojamosios įmonės prašymą, konsoliduotos priežiūros institucija ir už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje patronuojamųjų įmonių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos visomis išgalėmis stengiasi priimti bendrą sprendimą dėl to, ar įvykdytos 8 straipsnio 1 dalies a–d punktuose išdėstytos sąlygos, kuriame būtų nurodytas vienas likvidumo pogrupis 8 straipsniui taikyti.

Bendras sprendimas priimamas per šešis mėnesius nuo tada, kai konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ataskaitą, kurioje nurodo vieną likvidumo pogrupį remiantis 8 straipsnyje nustatytais kriterijais. Jeigu per šešių mėnesių laikotarpį susitarimo pasiekti nepavyksta, konsoliduotos priežiūros institucija bet kurios kitos susijusios kompetentingos institucijos prašymu konsultuojasi su EBI. Konsoliduotos priežiūros institucija gali konsultuotis su EBI savo iniciatyva.

Bendrame sprendime taip pat gali būti nustatyti likvidžiojo turto vietos ir nuosavybės apribojimai ir reikalaujama, kad įstaigos, kurioms netaikoma šešta dalis, turėtų būtiniausią likvidžiojo turto kiekį.

Bendras sprendimas išdėstomas dokumente, kuriame pateikiamas visapusiškas sprendimo pagrindimas ir kurį konsoliduotos priežiūros institucija pateikia atitinkamo likvidumo pogrupio patronuojančiajai įstaigai.

2.  
Jei per šešis mėnesius kompetentingos institucijos nepriima bendro sprendimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą.

Tačiau bet kuri susijusi kompetentinga institucija per šešių mėnesių laikotarpį gali kreiptis į EBI su klausimu, ar įvykdytos 8 straipsnio 1 dalies a–d punktų sąlygos. Tokiu atveju EBI gali vykdyti neprivalomą tarpininkavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c punktą, ir visos susijusios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus užbaigta neprivaloma tarpininkavimo procedūra. Jeigu vykstant šiam tarpininkavimui kompetentingos institucijos per tris mėnesius nepasiekia susitarimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą, atsižvelgdama į naudos ir rizikos proporcingumą patronuojančiosios įstaigos valstybės narės lygiu ir naudos ir rizikos proporcingumą patronuojamosios įmonės valstybės narės lygiu. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

1 dalyje nurodytas bendras sprendimas ir šios dalies antroje pastraipoje nurodyti sprendimai yra privalomi.

3.  
Bet kuri susijusi kompetentinga institucija per šešių mėnesių laikotarpį taip pat gali kreiptis į EBI, jei nesutariama dėl 8 straipsnio 3 dalies a–d punktų sąlygų. Tokiu atveju EBI gali vykdyti neprivalomą tarpininkavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c punktą, ir visos susijusios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus užbaigta neprivaloma tarpininkavimo procedūra. Jeigu per šį tarpininkavimo laikotarpį kompetentingos institucijos per tris mėnesius nepasiekia susitarimo, kiekviena už individualią priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija pati priima sprendimą.

▼C8

22 straipsnis

Trečiųjų valstybių subjektų konsolidavimas iš dalies

1.  
Patronuojamosios įstaigos taiko 89, 90 ir 91 straipsniuose ir trečioje, ketvirtoje bei septintoje dalyse nustatytus reikalavimus ir septintoje A dalyje nustatytus susijusius informacijos teikimo reikalavimus remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu toms įstaigoms ar jų patronuojančiajai įmonei, kai patronuojančioji įmonė yra finansų kontroliuojanti bendrovė ar mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, priklauso įstaiga arba finansų įstaiga, kuri yra patronuojamoji įmonė trečiojoje valstybėje, arba jos dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą.
2.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, patronuojamosios įstaigos gali nuspręsti netaikyti 89, 90 ir 91 straipsniuose ir trečioje, ketvirtoje bei septintoje dalyse nustatytų reikalavimų ir septintoje A dalyje nustatytų susijusių informacijos teikimo reikalavimų remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu visas patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse turtas ir nebalansiniai straipsniai bei kapitalo dalys sudaro mažiau negu 10 % visos patronuojamosios įstaigos turto ir nebalansinių straipsnių sumos.

▼B

23 straipsnis

Įmonės trečiosiose valstybėse

Konsoliduotos priežiūros taikymo pagal šį skyrių tikslais terminai „investicinė įmonė“, „kredito įstaiga“, „finansų įstaiga“ ir „įstaiga“ taip pat reiškia trečiosiose valstybėse įsteigtas įmones, kurios, jei būtų įsteigtos Sąjungoje, atitiktų 4 straipsnyje pateiktas tų terminų apibrėžtis.

24 straipsnis

Turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas

1.  
Turto ir nebalansinių straipsnių vertinimas atliekamas pagal taikytiną apskaitos sistemą.
2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos turto ir nebalansinių straipsnių vertę ir nuosavas lėšas nustatytų pagal tarptautinius apskaitos standartus, taikomus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.



ANTRA DALIS

▼M8

NUOSAVOS LĖŠOS IR TINKAMI ĮSIPAREIGOJIMAI

▼B



I

ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSAVŲ LĖŠŲ SUDEDAMOSIOS DALYS



1

SKYRIUS

1 lygio kapitalas

25 straipsnis

1 lygio kapitalas

Įstaigos 1 lygio kapitalą sudaro įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomo 1 lygio kapitalo suma.



2

SKYRIUS

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas



1

Skirsnis

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai ir priemonės

26 straipsniai

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai

1.  

Įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius sudaro:

a) 

kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos;

b) 

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis;

c) 

nepaskirstytasis pelnas;

d) 

sukauptos kitos bendrosios pajamos;

e) 

kiti rezervai;

f) 

atidėjiniai bendrai banko rizikai.

c–f punktuose nurodyti straipsniai pripažįstami kaip bendras 1 lygio nuosavas kapitalas tik tuo atveju, jei įstaiga gali nevaržomai ir nedelsdama juo pasinaudoti rizikai ar nuostoliams, vos tik jiems atsiradus, padengti.

2.  

1 dalies c punkto tikslais įstaigos tarpinį arba metų pabaigos pelną gali įtraukti į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, kol nepriėmė oficialaus sprendimo, kuriuo patvirtinamas galutinis įstaigos metinis pelnas arba nuostolis, gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą. Kompetentinga institucija suteikia leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

pelną patikrino nuo įstaigos nepriklausantys asmenys, atsakingi už tos įstaigos sąskaitų auditą;

b) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad visi numatomi mokesčiai arba dividendai buvo atskaityti iš to pelno sumos.

Atliekant įstaigos tarpinio arba metų pabaigos pelno patikrinimą tinkamai užtikrinama, kad tas pelnas buvo įvertintas pagal taikytinoje apskaitos sistemoje nustatytus principus.

▼M8

3.  
Kompetentingos institucijos įvertina, ar kapitalo priemonių išleidimas atitinka 28 straipsnyje arba, kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytus kriterijus. Įstaigos kapitalo priemonių išleidimas priskiria prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaigos gali prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių priskirti vėlesnį tokios formos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių išleidimą, kurioms jos jau yra gavusios tą leidimą, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

tą vėlesnį išleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės yra tokios pačios kaip ir nuostatos, reglamentuojančios tą išleidimą, kurioms įstaigos jau yra gavusios leidimą;

b) 

įstaigos apie tą vėlesnį išleidimą kompetentingoms institucijoms yra pranešusios pakankamai iš anksto iki jų priskyrimo prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių.

Prieš suteikdamos leidimą dėl naujų formų kapitalo priemonių, kurios turi būti priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI. Kompetentingos institucijos deramai atsižvelgia į EBI nuomonę, o jei nusprendžia nuo jos nukrypti, per tris mėnesius nuo EBI nuomonės gavimo dienos praneša apie tai EBI raštu, išdėstydamos nukrypimo nuo atitinkamos nuomonės pagrindimą. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms.

Remdamasi iš kompetentingų institucijų surinkta informacija, EBI sudaro, tvarko ir paskelbia visų formų kapitalo priemonių, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, sąrašą kiekvienoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 35 straipsnį EBI gali rinkti bet kokią informaciją, susijusią su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, kurią ji laiko reikalinga nustatyti, ar laikomasi šio reglamento 28 straipsnyje, ir kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, ir šioje pastraipoje nurodyto sąrašo tvarkymo ir atnaujinimo tikslu.

Užbaigus 80 straipsnyje nustatytą tikrinimo procesą ir esant pakankamai įrodymų, kad atitinkamos kapitalo priemonės neatitinka arba nebeatitinka 28 straipsnyje arba, kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, EBI gali nuspręsti neįtraukti tų priemonių į ketvirtoje pastraipoje nurodytą sąrašą arba išbraukti jas iš to sąrašo. EBI tuo tikslu paskelbia pranešimą, kuriame taip pat nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos pozicija šiuo klausimu. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms.

▼B

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, ką reiškia sąvoka „numatomas“, kai reikia nustatyti, ar atskaityti visi numatomi mokesčiai arba dividendai.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

27 straipsnis

Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų arba panašių įstaigų kapitalo priemonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniuose

1.  

Prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių priskiriamos įstaigos jos įstatuose nustatyta tvarka išleistos bet kurios kapitalo priemonės, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įstaiga yra tos rūšies, kokia yra apibrėžta taikytinoje nacionalinėje teisėje, ir kuri, kompetentingos institucijos nuomone, yra priskiriama prie vienos iš šių rūšių:

i) 

savidraudos įmonės;

ii) 

kooperatinės bendrovės;

iii) 

taupymo įstaigos;

iv) 

panašios įstaigos;

v) 

kredito įstaiga, kuri nuosavybės teise visiškai priklauso vienai iš i–iv papunkčiuose nurodytų įstaigų ir kuri yra gavusi atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad gali naudotis šio straipsnio nuostatomis, su sąlyga ir tol, kol ji bus vykdoma, kad 100 % kredito įstaigos išleistų paprastųjų akcijų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso tuose papunkčiuose nurodytai įstaigai;

b) 

įvykdomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Tos savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės arba taupymo įstaigos, laikomos tokiomis pagal taikytiną nacionalinę teisę iki 2012 m. gruodžio 31 d., šios dalies tikslais toliau priskiriamos šioms rūšims, jei jos toliau atitinka tokio pripažinimo kriterijus.

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad šios dalies tikslais tam tikros rūšies įmonė, pripažįstama pagal taikytiną nacionalinę teisę, laikoma savidraudos įmone, kooperatine bendrove, taupymo įstaiga arba panašia įstaiga.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

28 straipsniai

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės

1.  

Kapitalo priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik tuomet, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

priemones įstaiga išleido tiesiogiai, gavusi įstaigos savininkų arba, jeigu tai leidžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, įstaigos valdymo organo išankstinį sprendimą;

▼M8

b) 

priemonės yra visiškai apmokėtos, o tų priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

▼B

c) 

priemonės atitinka visas šias jų klasifikavimo sąlygas:

i) 

jos gali būti priskiriamos prie kapitalo, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 22 straipsnyje;

ii) 

jos priskiriamos prie nuosavų lėšų, kaip apibrėžta taikytinoje apskaitos sistemoje;

iii) 

nustatant nemokumą, balansinėje ataskaitoje jos priskiriamos prie nuosavų lėšų, jei taikytina pagal nacionalinę nemokumo teisę;

d) 

priemonių duomenys aiškiai ir atskirai atskleidžiami įstaigos finansinių ataskaitų balansinėje ataskaitoje;

e) 

priemonės yra nuolatinės;

f) 

priemonių pagrindinės sumos negalima sumažinti arba grąžinti, išskyrus bet kurį iš šių atvejų:

i) 

kai įstaiga likviduojama;

ii) 

kai priemonės savo nuožiūra atperkamos arba kapitalas savo nuožiūra kitaip mažinamas, įstaigai gavus kompetentingos institucijos išankstinį leidimą pagal 77 straipsnį;

g) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad priemonių pagrindinė suma būtų arba galėtų būti mažinama arba grąžinama kitais atvejais, nei tik įstaigą likviduojant, ir įstaiga kitais būdais to nenurodo prieš išleisdama arba išleisdama šias priemones, išskyrus 27 straipsnyje nurodytas priemones, kai įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti tas priemones pagal taikytiną nacionalinę teisę;

h) 

priemonės atitinka šias su paskirstomomis sumomis susijusias sąlygas:

i) 

paskirstomos sumos mokamos netaikant pirmumo teisių į paskirstomas sumas sąlygų, taip pat kai jos susijusios su kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, o tas priemones reglamentuojančiose sąlygose nenumatytos pirmumo teisės į paskirstomas sumas;

ii) 

paskirstomos sumos priemonių turėtojams gali būti sumokėtos tik iš paskirstomų straipsnių;

iii) 

priemones reglamentuojančiose sąlygose nėra nustatyta paskirstomų sumų dydžio aukščiausia riba arba kitas apribojimas, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų priemonių atveju;

iv) 

paskirstomų sumų dydis nėra nustatomas remiantis suma, už kurią priemonės buvo nupirktos jas išleidus, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų priemonių atveju;

v) 

priemones reglamentuojančiose sąlygose nenumatytos įstaigos prievolės mokėti paskirstomas sumas priemonių turėtojams ir įstaigai tokia prievolė netaikoma jokiu kitu pagrindu;

vi) 

jeigu paskirstomos sumos nemokamos, tai nėra įstaigos įsipareigojimų neįvykdymas;

vii) 

paskirstomų sumų anuliavimas nenustato apribojimų įstaigai;

i) 

palyginti su visomis įstaigos išleistomis kapitalo priemonėmis, šiomis priemonėmis padengiama pirmiausia ir proporcingai didžiausia patiriamų nuostolių dalis, o kiekviena priemone nuostoliai padengiami tiek pat, kiek visomis kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis;

j) 

įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju reikalavimai dėl šių priemonių yra mažesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai;

k) 

priemonės jų turėtojams suteikia teisę reikalauti likutinio įstaigos turto dalies, kuri įstaigos likvidavimo atveju ir apmokėjus visus didesnio prioriteto reikalavimus yra proporcinga tų išleistų priemonių sumai, nėra fiksuota ir kuriai nenustatyta jokia riba, išskyrus 27 straipsnyje nurodytų kapitalo priemonių atveju;

l) 

priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii) 

patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv) 

mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

v) 

mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir jos patronuojamųjų įmonių;

vi) 

įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

m) 

priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinamas reikalavimų pagal priemones prioritetas.

Laikoma, kad pirmos pastraipos j punkte išdėstytos sąlygos yra įvykdytos, nepaisant to, ar priemonės įtrauktos į papildomą 1 arba 2 lygio kapitalą vadovaujantis 484 straipsnio 3 dalimi, jei jos yra to paties rango.

▼M8

Pirmos pastraipos b punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės.

▼B

2.  
Laikoma, kad 1 dalies i punkte nustatytos sąlygos yra įvykdytos nepaisant 1 arba 2 lygio kapitalo priemonių pagrindinės sumos nurašymo visam laikui.

Laikoma, kad 1 dalies f punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta nepaisant to, ar kapitalo priemonės pagrindinė suma sumažinama per pertvarkymo procedūrą arba kapitalo priemonės nurašomos už įstaigą atsakingos pertvarkymo institucijos reikalavimu.

Laikoma, kad 1 dalies g punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta nepaisant to, ar kapitalo priemonę reglamentuojančiose nuostatose tiesiogiai arba netiesiogiai nurodoma, kad priemonės pagrindinė suma būtų arba galėtų būti sumažinta per pertvarkymo procedūrą arba kapitalo priemones nurašant už įstaigą atsakingos pertvarkymo institucijos reikalavimu.

3.  
Laikoma, kad 1 dalies h punkto iii papunktyje nustatyta sąlyga yra įvykdyta nepaisant to, ar pagal priemonę mokami keliagubi dividendai, jei dėl tokių keliagubų dividendų sumos nėra paskirstomos taip, kad būtų neproporcingai panaudojamos nuosavos lėšos.

▼M8

Laikoma, kad 1 dalies pirmos pastraipos h punkto v papunktyje nustatyta sąlyga yra tenkinama nepaisant to, kad patronuojamajai įmonei taikomas jos su patronuojančiąja įmone sudarytas pelno ir nuostolio perdavimo susitarimas, pagal kurį patronuojamoji įmonė, parengusi savo metines finansines ataskaitas, yra įpareigota perduoti patronuojančiajai įmonei savo metinį veiklos rezultatą, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

patronuojančiajai įmonei priklauso 90 % arba daugiau tos patronuojamosios įmonės balsavimo teisių ir kapitalo;

b) 

patronuojančioji įmonė ir patronuojamoji įmonė yra toje pačioje valstybėje narėje;

c) 

susitarimas buvo sudarytas teisėtais apmokestinimo tikslais;

d) 

rengdama metinę finansinę ataskaitą patronuojamoji įmonė, prieš atlikdama mokėjimus savo patronuojančiajai įmonei, gali savo nuožiūra sumažinti paskirstomas sumas, perkeldama dalį savo pelno ar jį visą į savo nuosavus rezervus arba atidėjinius bendrai banko rizikai;

e) 

pagal susitarimą patronuojančioji įmonė yra įpareigota visiškai kompensuoti patronuojamajai įmonei visus jos nuostolius;

f) 

susitarimui taikomas įspėjimo laikotarpis; laikantis jo susitarimas gali būti nutrauktas tik ne vėliau kaip iki ataskaitinių metų pabaigos, tokiam nutraukimui įsigaliojant ne anksčiau kaip kitų ataskaitinių metų pradžioje, išlaikant patronuojančiosios įmonės prievolę visiškai kompensuoti patronuojamajai įmonei visus einamaisiais ataskaitiniais metais patirtus nuostolius.

Jeigu įstaiga sudarė pelno ir nuostolio perdavimo susitarimą, ji apie tai nedelsdama praneša kompetentingai institucijai ir pateikia jai to susitarimo kopiją. Be to, įstaiga nedelsdama kompetentingai institucijai praneša apie visus pelno ir nuostolio perdavimo susitarimo pakeitimus ir apie jo nutraukimą. Įstaiga negali sudaryti daugiau nei vieną pelno ir nuostolio perdavimo susitarimą.

▼B

4.  
Taikant 1 dalies h punkto i papunktį diferencijuotieji paskirstymai turi atspindėti tik diferencijuotąsias balsavimo teises. Šiuo atveju didesni paskirstymai taikomi tik bendro 1 lygio kapitalo priemonėms, suteikiančioms mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančioms.
5.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

taikomas nuosavų lėšų priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;

b) 

tai, ar dėl keliagubo paskirstymo būtų neproporcinga našta nuosavoms lėšoms, ir kada tai įvyktų;

c) 

ką reiškia paskirstymas atsižvelgiant į pirmumo teises.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

29 straipsnis

Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų ir panašių įstaigų išleistos kapitalo priemonės

1.  
Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų ir panašių įstaigų išleistos kapitalo priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik tuomet, jei įvykdomos 28 straipsnyje nustatytos sąlygos su patikslinimais, padarytais taikant šį straipsnį.
2.  

Šios kapitalo priemonės išperkamos tik įvykdžius šias sąlygos:

a) 

įstaiga turi turėti galimybę atsisakyti išpirkti priemones, išskyrus tuos atvejus, kai tai draudžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę;

b) 

jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti priemones, priemones reglamentuojančiose nuostatose įstaigai turi būti suteikta galimybė apriboti jų išpirkimą;

c) 

atsisakymas išpirkti priemones arba atitinkamais atvejais priemonių išpirkimo apribojimas negali būti laikomas įstaigos įsipareigojimų neįvykdymu.

3.  
Kapitalo priemonėms gali būti taikoma paskirstomų sumų aukščiausia riba arba apribojimas tik tada, kai ta riba arba apribojimas yra nustatytas pagal taikytiną nacionalinę teisę arba įstaigos įstatus.
4.  
Jeigu kapitalo priemonėmis įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju jų savininkui suteikiamos teisės į įstaigos rezervus, kurie apribojami nominaliąja priemonių verte, toks apribojimas visų kitų tos įstaigos išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams taikomas tokiu pat mastu.

Pirmoje pastraipoje nustatyta sąlyga nedaro poveikio savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės, taupymo įstaigos ar panašios įstaigos galimybei pripažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kuriomis jų turėtojui nesuteikiamos balsavimo teisės ir kurios atitinka visas šias sąlygas:

a) 

balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių turėtojų reikalavimas įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju yra proporcingas visų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kurias sudaro šios balsavimo teisių nesuteikiančios priemonės, daliai;

b) 

kitu atveju šios priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių.

5.  
Jeigu kapitalo priemonės įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju jų savininkams suteikia teisę reikalauti fiksuotos turto dalies arba turto dalies, kuriai nustatyta aukščiausia riba, toks apribojimas visų kitų įstaigos išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams taikomas tokiu pat mastu.
6.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato būtinų išpirkimo apribojimų pobūdį, jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti nuosavų lėšų priemones.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

30 straipsnis

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės

Jeigu nebevykdomos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms taikomos 28 straipsnyje arba, jei taikytina, 29 straipsnyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:

a) 

ta priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;

b) 

su ta priemone susiję akcijų priedai nedelsiant nebepriskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.

31 straipsnis

Viešosios valdžios institucijų ekstremaliųjų situacijų atveju pasirašytos kapitalo priemonės

1.  

Kritinės padėties atveju kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti kapitalo priemones, kurios atitinka bent 28 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nustatytas sąlygas, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

kapitalo priemonės yra išleistos po 2014 m. sausio 1 d.;

b) 

kapitalo priemones Komisija laiko valstybės pagalba;

c) 

kapitalo priemonės yra išleistos vykdant rekapitalizavimo priemones, vadovaujantis tuometinėmis valstybės pagalbos taisyklėmis;

d) 

kapitalo priemonės yra visiškai pasirašytos ir turimos valstybės ar atitinkamos viešosios valdžios institucijos arba viešosios nuosavybės subjekto;

▼C2

e) 

kapitalo priemonėmis gali būti padengiami nuostoliai;

▼B

f) 

išskyrus atvejus, susijusius su 27 straipsnyje nurodytomis kapitalo priemonėmis, likvidavimo atveju kapitalo priemonės jų turėtojams suteikia teisę reikalauti likutinio įstaigos turto dalies apmokėjus visus didesnio prioriteto reikalavimus;

g) 

esama atitinkamų valstybės arba, jei taikytina, atitinkamos viešosios valdžios institucijos arba viešosios nuosavybės subjekto pasitraukimo mechanizmų;

h) 

kompetentinga institucija yra išdavusi išankstinį leidimą ir paskelbusi savo sprendimą kartu su to sprendimo išaiškinimu.

2.  
Atitinkamos kompetentingos institucijos pagrįstu prašymu ir su ja bendradarbiaudama EBI nustato, kad 1 dalyje nurodytos kapitalo priemonės taikant šį reglamentą yra lygiavertės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms.



2

Skirsnis

Riziką ribojantys filtrai

32 straipsnis

Vertybiniais popieriais pakeistas turtas

1.  

Įstaiga į jokią nuosavų lėšų sudedamąją dalį neįtraukia nuosavo kapitalo padidėjimo pagal taikytiną apskaitos sistemą, kuris susidaro dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto, įskaitant šiuos atvejus:

a) 

kai toks padidėjimas yra susijęs su būsimomis pajamomis iš maržos, dėl kurios susidarys įstaigos pelnas iš pardavimų;

b) 

kai įstaiga yra pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorė, grynojo pelno, gaunamo iš ateities pajamų, kurių duoda vertybiniais popieriais pakeistas turtas, didinantis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę, kapitalizacijos.

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 1 dalies a punkte nurodyto pelno iš pardavimų sąvokos reikšmę.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

33 straipsnis

Pinigų srautų apsidraudimas ir nuosavų įsipareigojimų vertės pokyčiai

1.  

Įstaigos į jokią nuosavų lėšų sudedamąją dalį neįtraukia šių straipsnių:

a) 

tikrosios vertės rezervų, susijusių su pelnu arba nuostoliais iš finansinių priemonių, kurios nėra vertinamos tikrąja verte, pinigų srautų apsidraudimo, įskaitant prognozuojamus pinigų srautus;

b) 

pelno arba nuostolių iš įstaigos įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kreditingumo pokyčių;

▼M8

c) 

tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, susijusių su įstaigos įsipareigojimais dėl išvestinių finansinių priemonių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių.

▼B

2.  
Taikydamos 1 dalies c punktą įstaigos tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos, nepadengia tokiu pelnu arba nuostoliais, kuris susidaro dėl jos sandorio šalių kredito rizikos.
3.  

Nedarydama poveikio 1 dalies b punktui, įstaigos gali pelno ir nuostolių, susidariusių dėl jų įsipareigojimų, sumą įtraukti į nuosavas lėšas, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

įsipareigojimus sudaro obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje;

b) 

įstaigos turto ir įsipareigojimų vertės pokyčiai susidarė dėl tokių pačių pačios įstaigos kreditingumo pokyčių;

c) 

obligacijų, nurodytų a punkte, vertė ir įstaigos turto vertė yra glaudžiai susijusios;

d) 

galima išpirkti hipotekos paskolas superkant obligacijas, kuriomis finansuojamos paskolos, rinkos arba nominaliąja verte.

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kas laikoma obligacijų vertės ir turto vertės glaudžia sąsaja, kaip nurodyta 3 dalies c punkte.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

34 straipsnis

Papildomi vertės koregavimai

Įstaigos, apskaičiuodamos nuosavų lėšų sumą, 105 straipsnio reikalavimus taiko visam savo turtui, kuris įvertintas tikrąja verte, ir iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo atskaito visų reikalingų papildomų vertės koregavimų sumą.

35 straipsnis

Tikrąja verte vertinamas nerealizuotas pelnas ir nuostoliai

Išskyrus 33 straipsnyje nurodytus straipsnius, įstaigos nekoreguoja skaičiavimų, kad iš nuosavų lėšų atimtų nerealizuotą savo turto arba įsipareigojimų, įvertintų tikrąja verte, pelną arba nuostolius.



3

Skirsnis

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, išimtys ir alternatyvos



1

Poskirsnis

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

36 straipsnis

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

1.  

Įstaigos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių atskaito šias sumas:

a) 

einamųjų finansinių metų nuostolius;

▼M8

b) 

nematerialųjį turtą, išskyrus apdairiai vertinamą programinę įrangą kaip turtą, kurio vertei įstaigos pertvarkymas, nemokumas ar likvidavimas neturi neigiamo poveikio;

▼B

c) 

atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo;

d) 

įstaigų, kurios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja naudodamos vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas), atveju – neigiamas sumas, kurios susidaro apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumas, nurodytas 158 ir 159 straipsniuose;

e) 

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turtą įstaigos balanse;

f) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimas dirbtines nuosavas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, dėl kurių įstaiga turi faktinių arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų pirkti pagal esamą sutartinį įsipareigojimą;

g) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir turimas dirbtines finansų sektoriaus subjektų, kurie su įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

h) 

taikomą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;

i) 

taikomą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą;

▼C3

j) 

straipsnių, kuriuos reikalaujama atskaityti iš papildomų 1 lygio straipsnių pagal 56 straipsnį, sumą, kuri viršija įstaigos papildomus 1 lygio straipsnius;

▼B

k) 

toliau nurodytų straipsnių, kuriems taikomas 1 250  % rizikos koeficientas, pozicijos sumą, kai įstaiga tą pozicijos sumą atskaito iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumos kaip alternatyvą 1 250  % rizikos koeficiento taikymui:

i) 

akcijų paketo, turimo ne finansų sektoriaus įmonėse;

▼M5

ii) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal 244 straipsnio 1 dalies b punktą, 245 straipsnio 1 dalies b punktą ir 253 straipsnį;

▼B

iii) 

pristatymo be atsiskaitymo (nebaigtų sandorių) pagal 379 straipsnio 3 dalį;

iv) 

į krepšelį įtrauktų pozicijų, kurių rizikos koeficiento pagal IRB metodą įstaiga negali nustatyti pagal 153 straipsnio 8 dalį;

v) 

nuosavybės vertybinių popierių pozicijų pagal vidaus modelių metodą pagal 155 straipsnio 4 dalį;

l) 

visų su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniais susijusių skaičiavimo metu numatomų mokesčių, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti;

▼M7

m) 

taikytiną nepakankamo neveiksnių pozicijų padengimo sumą;

▼M8

n) 

132c straipsnio 2 dalyje nurodyto minimalios vertės įsipareigojimo atveju, bet kokią sumą, kuria esama KIS investicinių vienetų ar akcijų rinkos vertė, kuria grindžiamas minimalios vertės įsipareigojimas, neatitinka dabartinės minimalios vertės įsipareigojimo vertės ir kuria įstaiga dar nepripažino bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumažinimo.

▼B

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato šio straipsnio 1 dalies a, c, e, f, h, i ir l punktuose nurodytų atskaitymų ir susijusių atskaitymų, nurodytų 56 straipsnio a, c, d bei f punktuose ir 66 straipsnio a, c bei d punktuose, taikymą.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

3.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato finansų įstaigų ir, pasikonsultavusi su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EDPPI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 16 ), trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir įmonių, taip pat įmonių, kurios nepatenka į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį pagal tos direktyvos 4 straipsnį, kapitalo priemonių, kurios atskaitomos iš toliau išvardytų nuosavų lėšų sudedamųjų dalių, rūšis:

a) 

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

b) 

papildomų 1 lygio straipsnių;

c) 

2 lygio straipsnių.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 1 dalies b punkte nurodytų atskaitymų taikymą, įskaitant neigiamo poveikio vertei reikšmingumą, dėl kurio nekyla prudencinių problemų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B

37 straipsnis

Nematerialiojo turto atskaitymas

Įstaigos nustato nematerialiojo turto sumą, kuri turi būti atskaityta, pagal šias nuostatas:

a) 

atskaitytina suma mažinama susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, kuri būtų anuliuota, jeigu nematerialiojo turto vertė sumažėtų arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikytiną apskaitos sistemą;

b) 

į atskaitytiną sumą įskaičiuojamas prestižas, įtrauktas į įstaigos reikšmingų investicijų vertinimą;

▼M8

c) 

atskaitytina suma sumažinama suma, gauta apskaitoje perkainojus patronuojamųjų įmonių nematerialųjį turtą, gautą konsoliduojant patronuojamąsias įmones ir priskirtiną kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.

▼B

38 straipsnis

Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, atskaitymas

1.  
Įstaigos nustato atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir kurį reikia atskaityti pagal šį straipsnį, sumą.
2.  
Išskyrus tuos atvejus, kai įvykdomos 3 dalyje nustatytos sąlygos, atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, suma apskaičiuojama jos nemažinant susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma.
3.  

Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, suma gali būti mažinama susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) 

subjektas turi pagal taikytiną nacionalinę teisę teisiškai vykdytiną teisę užskaityti tą ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą ataskaitinio laikotarpio mokestiniu įsipareigojimu;

b) 

atidėtųjų mokesčių turtas ir atidėtieji mokestiniai įsipareigojimai susiję su mokesčiais, kuriais tą patį subjektą apmokestina tas pats mokesčių administratorius.

4.  
Prie susijusių įstaigos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, naudojamų 3 dalies tikslais, negalima priskirti atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, kurie mažina nematerialiojo turto arba nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto sumą, kurią reikia atskaityti.
5.  

4 dalyje nurodytų susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma paskirstoma tarp:

a) 

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, kurie neatskaitomi 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

b) 

viso kito atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo.

Įstaigos paskirsto susijusius atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus pagal atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, dalis, kurias sudaro a ir b punktuose nurodyti straipsniai.

39 straipsnis

Mokesčių permokos, perkelti mokestiniai nuostoliai ir atidėtųjų mokesčių turtas, kurie nepriklauso nuo būsimo pelningumo

1.  

Toliau išvardyti straipsniai neiškaitomi iš nuosavų lėšų ir jiems atitinkamai taikomas rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius:

a) 

įstaigos einamųjų metų mokesčių permokos;

b) 

įstaigos einamųjų metų mokestiniai nuostoliai, perkelti į ankstesnius metus, dėl kurių susidaro reikalavimai centrinės ar regioninės valdžios institucijai arba vietos mokesčių administratoriui arba iš jų gautinos sumos.

2.  

►M8  Atidėtųjų mokesčių turtą, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, sudaro tik atidėtųjų mokesčių turtas, kuris buvo sukurtas anksčiau nei 2016 m. lapkričio 23 d. ir kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų, jei tenkinamos visos šios sąlygos: ◄

a) 

jis automatiškai privaloma tvarka nedelsiant pakeičiamas mokesčių kreditu, tuo atveju, kai įstaiga praneša apie nuostolį, kai formaliai patvirtinamos įstaigos metinės finansinės ataskaitos, arba įstaigos likvidavimo arba nemokumo atveju;

b) 

įstaiga pagal taikytiną nacionalinę mokesčių teisę gali padengti a punkte nurodytą mokesčių kreditą įstaigos arba kitų įmonių, kurios yra konsoliduojamos kaip ir įstaiga mokesčių tikslais pagal tą teisę, mokesčių įsipareigojimais arba kitų įmonių, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, mokesčių įsipareigojimais;

c) 

kai b punkte nurodytų mokesčių kreditų suma viršija tame punkte nurodytus mokesčių įsipareigojimus, bet koks toks perviršis nedelsiant pakeičiamas tiesioginiu reikalavimu valstybės narės, kurioje įstaiga yra įsteigta, centrinės valdžios institucijai.

Tais atvejais, kai įvykdomos a, b ir c punktuose nustatytos sąlygos, atidėtųjų mokesčių turtui įstaigos taiko 100 % rizikos koeficientą.

40 straipsnis

Neigiamų sumų, kurios susidaro apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumas, atskaitymas

Sumos, kuri turi būti atskaityta pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą, negalima mažinti padidėjusia atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, dalimi arba dėl kito papildomo mokesčių poveikio, kuris galėtų atsirasti, ►C2  jeigu atidėjiniai būtų padidinti iki trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus 3 skirsnyje nurodytų tikėtinų nuostolių lygio. ◄

41 straipsnis

Nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto atskaitymas

▼C2

1.  

36 straipsnio 1 dalies e punkto tikslais nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto suma, kuri turi būti atskaityta, mažinama šiomis sumomis:

a) 

visų susijusių atidėtųjų mokestinių įsipareigojimų, kuriuos būtų galima anuliuoti, jeigu sumažėtų turto vertė arba būtų nutrauktas jo pripažinimas pagal taikytiną apskaitos sistemą, suma;

b) 

nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto, kurį įstaiga gali neribotai naudoti, gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, suma.

Tam turtui, kuris naudojamas atskaitomai sumai mažinti, atitinkamais taikomas rizikos koeficientas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrių.

▼B

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato kriterijus, pagal kuriuos kompetentinga institucija įstaigai leidžia mažinti nustatyto dydžio išmokų pensijų fondo turto sumą, kaip nurodyta 1 dalies b punkte.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

42 straipsnis

Turimų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas

36 straipsnio 1 dalies f punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas nuosavas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma ir laikydamosis šių išimčių:

a) 

įstaigos gali apskaičiuoti turimų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir turimų dirbtinių indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pagrindinę poziciją;

c) 

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą.

43 straipsnis

Reikšmingos investicijos į finansų sektoriaus subjektą

Atskaitymo tikslais įstaigos reikšminga investicija į finansų sektoriaus subjektą susidaro, kai įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a) 

įstaigai priklauso daugiau kaip 10 % to subjekto išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių;

b) 

įstaiga yra susijusi su tuo subjektu glaudžiais ryšiais ir jai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės;

c) 

įstaigai priklauso to subjekto išleistos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, o tas subjektas nėra konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, bet finansinės atskaitomybės tikslais pagal taikytiną apskaitos sistemą įtraukiamas į tą patį apskaitos konsolidavimą kaip ir ta įstaiga.

44 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas

Įstaigos 36 straipsnio 1 dalies g, h ir i punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės ir kitos kapitalo priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

b) 

1 lygio draudimo nuosavų lėšų straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis.

45 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas

Įstaigos 36 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

▼M8

i) 

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;

▼B

ii) 

ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

46 straipsnis

Turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte

1.  

36 straipsnio 1 dalies h punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

a) 

bendrą sumą, kuria įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių bendros sumos, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniams pritaikius šias nuostatas:

i) 

32–35 straipsnius;

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–g punktuose, k punkto ii–v papunkčiuose ir l punkte nurodytus atskaitymus, išskyrus sumą, kuri turi būti atskaityta atidėtųjų mokesčių turtui, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

iii) 

44 ir 45 straipsnius;

b) 

iš sumos, gautos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą ►C2  padalijus iš bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos. ◄

2.  
Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą koeficientą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.
►C2  3.  

Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės sumą, kuri ◄ atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b) 

bendra tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumos proporcija, atitinkanti kiekvieną turimą bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę.

4.  
36 straipsnio 1 dalies h punkte nurodyta turimų kapitalo dalių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i–iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

▼C2

5.  

Įstaigos nustato kiekvienos turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;

b) 

proporcija, gaunama apskaičiavus pagal 3 dalies b punktą.

▼B

47 straipsnis

Turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte

36 straipsnio 1 dalies i punkto tikslais į sumą, kuri turi būti atskaityta iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, neįtraukiamos penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimos pasirašytos platinamos pozicijos, ir ji apskaičiuojama pagal 44 ir 45 straipsnius bei 2 poskirsnį.

▼M7

47a straipsnis

Neveiksnios pozicijos

1.  

36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais terminas „pozicija“ apima visus šiuos straipsnius, jeigu jie nėra įtraukti į įstaigos prekybos knygą:

a) 

skolos priemonę, įskaitant skolos vertybinį popierių, paskolą, išankstinį mokėjimą ir indėlį iki pareikalavimo;

b) 

suteiktą kreditavimo įsipareigojimą, suteiktą finansinę garantiją ar kitą suteiktą įsipareigojimą, nepriklausomai nuo to, ar jis atšaukiamas, ar ne, išskyrus nepanaudotas kredito priemones, kurias galima besąlygiškai atšaukti bet kuriuo metu ir be išankstinio pranešimo arba kuriomis iš esmės numatomas automatinis atšaukimas dėl skolininko kreditingumo pablogėjimo.

2.  
36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais skolos priemonės pozicijos vertė yra lygi jos apskaitinei vertei, apskaičiuotai neatsižvelgiant į jokius specifinės kredito rizikos koregavimus, papildomus vertės koregavimus pagal 34 ir 105 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą, kitus su pozicija susijusius nuosavų lėšų sumažinimus arba dalinius įstaigos atliktus nurašymus nuo paskutinio karto, kai pozicija buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei.

36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais į skolos priemonės, kuri buvo įsigyta už mažesnę kainą nei skolininko mokėtina suma, pozicijos vertę įtraukiamas pirkimo kainos ir skolininko mokėtinos sumos skirtumas.

36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais suteikto kreditavimo įsipareigojimo, suteiktos finansinės garantijos ar bet kurio kito pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą suteikto įsipareigojimo pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, atitinkanti įstaigos didžiausią kredito rizikos poziciją, neatsižvelgiant į jokį tiesioginį ar netiesioginį kredito užtikrinimą. Suteiktų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji vertė – tai nepanaudota suma, kurią įstaiga įsipareigojo paskolinti, ir suteiktos finansinės garantijos nominalioji vertė – didžiausia galima suma, kurią subjektui tektų sumokėti, jeigu būtų pareikalauta garantijos.

Šios dalies trečioje pastraipoje nurodyta nominalioji vertė apskaičiuojama neatsižvelgiant į jokį specifinės kredito rizikos koregavimą, papildomus vertės koregavimus pagal 34 ir 105 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą ar kitus su pozicija susijusius nuosavų lėšų sumažinimus.

3.  

36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais neveiksnių pozicijų klasei priskiriamos šios pozicijos:

a) 

pozicija, kurios atžvilgiu laikoma, kad įvyko įsipareigojimų neįvykdymo atvejis pagal 178 straipsnį;

b) 

pozicija, pagal taikytiną apskaitos sistemą laikoma nuvertėjusia;

c) 

pozicija, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis pagal 7 dalį, kai taikomos papildomos restruktūrizavimo priemonės arba kai pozicija tampa pradelsta daugiau nei 30 dienų;

d) 

pozicija, kurią sudaro įsipareigojimas, kurio įvykdymo arba kito panaudojimo atveju visa suma greičiausiai nebūtų grąžinta nerealizavus užtikrinimo priemonės;

e) 

pozicija, kurią sudaro finansinė garantija, kurią garantijos gavėjas greičiausiai pareikalautų įvykdyti, be kita ko, tuo atveju, kai pagrindinė garantuota pozicija atitinka priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei kriterijus.

Minėto a punkto tikslais tais atvejais, kai įstaiga turi balansinių pozicijų įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, kurios yra pradelstos daugiau nei 90 dienų ir sudaro daugiau nei 20 % visų balansinių pozicijų to įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu, visos balansinės ir nebalansinės pozicijos to įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu laikomos esančios neveiksniomis.

4.  

Pozicijos, kurioms restruktūrizavimo priemonė nebuvo taikoma, neveiksnių pozicijų klasei 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais nebepriskiriamos, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

pozicija atitinka įstaigos taikomus panaikinimo kriterijus, pagal kuriuos panaikinamas priskyrimas nuvertėjusių pozicijų klasei pagal taikytiną apskaitos sistemą ir neįvykdytų pozicijų klasei pagal 178 straipsnį;

b) 

įsipareigojančiojo asmens padėtis pagerėjo tiek, kad įstaiga yra įsitikinusi, kad galimai visiškas grąžinimas bus atliktas laiku;

c) 

įsipareigojantysis asmuo neturi jokių sumų, pradelstų daugiau nei 90 dienų.

5.  
Jei pagal taikytiną apskaitos sistemą neveiksni pozicija klasifikuojama kaip pardavimui laikomas ilgalaikis turtas, tai nėra pagrindas panaikinti jos priskyrimą neveiksnių pozicijų klasei 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais.
6.  

Neveiksnios pozicijos, kurioms taikomos restruktūrizavimo priemonės, neveiksnių pozicijų klasei 36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais nebepriskiriamos, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

pozicijų padėtis pasikeitė taip, kad nebėra pagrindo jų priskirti neveiksnių pozicijų klasei pagal 3 dalį;

b) 

praėjo bent vieni metai nuo datos, kai buvo pradėtos taikyti restruktūrizavimo priemonės, ir nuo datos, kai pozicijos buvo priskirtos neveiksnių pozicijų klasei, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų dviejų datų yra vėlesnė;

c) 

po restruktūrizavimo priemonių taikymo nebeliko pradelstų sumų, ir įstaiga, išanalizavusi įsipareigojančiojo asmens finansinę padėtį, yra įsitikinusi visiško pozicijos apmokėjimo laiku tikimybe.

▼C5

Visiškas pozicijos apmokėjimas laiku gali būti laikomas tikėtinu, jei įsipareigojantysis asmuo reguliariai ir laiku mokėjo įmokas, kurių sumos yra lygios kuriai nors iš šių:

▼M7

a) 

sumai, kuri buvo pradelsta iki restruktūrizavimo priemonės taikymo pradžios, kai pradelstų sumų buvo;

b) 

sumai, kuri buvo nurašyta pagal pradėtas taikyti restruktūrizavimo priemones, kai pradelstų sumų nebuvo.

7.  

Kai neveiksni pozicija nustoja būti priskiriama neveiksnių pozicijų klasei pagal 6 dalį, tokiai pozicijai taikomas bandomasis laikotarpis tol, kol bus tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

nuo datos, kai pozicija, kuriai taikomos restruktūrizavimo priemonės, vėl priskirta veiksnių pozicijų klasei, praėjo bent dveji metai;

b) 

bent pusę laikotarpio, kurį pozicijai būtų taikomas bandomasis laikotarpis, įmokos mokėtos reguliariai ir laiku, taip grąžinant reikšmingą agreguotos pagrindinės sumos ar palūkanų dalį;

c) 

nė viena iš pozicijų įsipareigojančiojo asmens atžvilgiu nėra pradelsta daugiau nei 30 dienų.

47b straipsnis

Restruktūrizavimo priemonės

1.  

Restruktūrizavimo priemonė yra lengvata, kurią įstaiga suteikia įsipareigojančiajam asmeniui, kuris, vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus, susiduria su sunkumais arba, tikėtina, su jais susidurs. Dėl lengvatos skolintojas gali patirti nuostolių ir ji reiškia bet kurį iš šių veiksmų:

a) 

skolinio įsipareigojimo sąlygų pakeitimą, kuris nebūtų buvęs atliktas, jei įsipareigojantysis asmuo nebūtų susidūręs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus;

b) 

skolinio įsipareigojimo visišką ar dalinį refinansavimą, kuris nebūtų buvęs taikomas, jei įsipareigojantysis asmuo nebūtų susidūręs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus.

2.  

Restruktūrizavimo priemonėmis laikomos bent šios aplinkybės:

a) 

naujos sutarties sąlygos yra palankesnės įsipareigojančiajam asmeniui nei ankstesnės sutarties sąlygos, kai įsipareigojantysis asmuo susiduria arba, tikėtina, susidurs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus;

b) 

naujos sutarties sąlygos yra palankesnės įsipareigojančiajam asmeniui nei tos pačios įstaigos tuo metu siūlomos sutarties sąlygos įsipareigojantiesiems asmenims, kurių rizikos profilis yra panašus, kai įsipareigojantysis asmuo susiduria arba, tikėtina, susidurs su sunkumais vykdydamas savo finansinius įsipareigojimus;

c) 

iki sutarties sąlygų pakeitimo pozicija pagal pradines sutarties sąlygas buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei arba ji būtų buvusi tokiai klasei priskirta jei sutarties sąlygos nebūtų keičiamos;

d) 

dėl priemonės skolinis įsipareigojimas yra visiškai ar iš dalies panaikinamas;

e) 

įstaiga patvirtina leidimą naudoti išlygas, pagal kurias įsipareigojantysis asmuo gali keisti sutarties sąlygas, ir prieš tų išlygų panaudojimą pozicija buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei arba būtų tokiai klasei priskirta nepanaudojus tų išlygų;

f) 

tuo pat arba beveik tuo pat metu, kai suteikta paskola, įsipareigojantysis asmuo atliko pagrindinės sumos ar palūkanų mokėjimus tai pačiai įstaigai pagal kitą skolinį įsipareigojimą, kuris buvo priskirtas neveiksnių pozicijų klasei arba būtų buvęs tokiai klasei priskirtas tų įmokų nesumokėjus;

g) 

sutarties sąlygų pakeitimas yra susijęs su sumomis, grąžintomis perimant užtikrinimo priemonę, kai tas pakeitimas yra lengvata.

3.  

Toliau nurodytos aplinkybės rodo, kad restruktūrizavimo priemonės galėjo būti priimtos:

a) 

pradinė sutartis buvo pradelsta daugiau nei 30 dienų bent kartą per tris mėnesius iki jos pakeitimo arba būtų daugiau nei 30 dienų pradelsta nepadarius pakeitimo;

b) 

tuo pat arba beveik tuo pat metu, kai sudaryta kredito sutartis, įsipareigojantysis asmuo atliko pagrindinės sumos ar palūkanų mokėjimus tai pačiai įstaigai pagal kitą skolinį įsipareigojimą, kuris buvo pradelstas 30 dienų bent kartą per tris mėnesius iki naujos paskolos suteikimo;

c) 

įstaiga patvirtina leidimą naudoti išlygas, pagal kurias įsipareigojantysis asmuo gali pakeisti sutarties sąlygas, ir pozicija yra pradelsta 30 dienų arba nepanaudojus tų išlygų būtų pradelsta 30 dienų.

4.  
Šio straipsnio tikslais įsipareigojančiojo asmens patiriami sunkumai vykdant savo finansinius įsipareigojimus yra vertinami įsipareigojančiojo asmens lygmeniu, atsižvelgiant į visus įsipareigojančiojo asmens grupės juridinius asmenis, kurie įtraukiami į konsoliduotas grupės ataskaitas, ir tą grupę kontroliuojančius fizinius asmenis.

47c straipsnis

Su neveiksniomis pozicijomis susijęs atskaitymas

1.  

36 straipsnio 1 dalies m punkto tikslais įstaigos atskirai kiekvienos neveiksnios pozicijos atžvilgiu apskaičiuoja taikytiną nepakankamo padengimo sumą, atskaitytiną iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, iš pagal šios dalies a punktą apskaičiuotos sumos atimdamos pagal šios dalies b punktą apskaičiuotą sumą, jei a punkte nurodyta suma viršija b punkte nurodytą sumą:

a) 

suma, kurią sudaro:

i) 

neužtikrinta kiekvienos neveiksnios pozicijos dalis (jei yra), padauginta iš 2 dalyje nurodyto taikytino koeficiento;

ii) 

užtikrinta kiekvienos neveiksnios pozicijos dalis (jei yra), padauginta iš 3 dalyje nurodyto taikytino koeficiento;

b) 

suma, kurią sudaro šie straipsniai, jeigu jie yra susiję su ta pačia neveiksnia pozicija:

i) 

specifinės kredito rizikos koregavimai;

ii) 

papildomi vertės koregavimai pagal 34 ir 105 straipsnius;

iii) 

kiti nuosavų lėšų sumažinimai;

iv) 

įstaigų, kurios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja naudodamos vidaus reitingais pagrįstą metodą, atveju – sumų, atskaitytų pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą ir susijusių su neveiksniomis paskolomis, absoliučioji vertė, kai kiekvienai neveiksniai pozicijai priskirtina absoliučioji vertė yra apskaičiuojama padauginant pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą atskaitytas sumas iš procentinio dydžio, kurį atitinka neveiksnios pozicijos tikėtino nuostolio suma, palyginti su bendra neįvykdytų pozicijų arba įvykdytų pozicijų (priklausomai nuo to, kas taikoma) tikėtino nuostolio suma;

v) 

jei neveiksni pozicija įsigyjama už mažesnę kainą nei skolininko mokėtina suma – pirkimo kainos ir skolininko mokėtinos sumos skirtumas;

vi) 

įstaigos nurašytos sumos nuo tada, kai pozicija buvo priskirta neveiksnių pozicijų klasei.

Neveiksnios pozicijos užtikrinta dalis – tai tokios pozicijos dalis, kuri, siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus pagal trečios dalies II antraštinę dalį, laikoma padengta tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu arba visapusiškai ir visiškai užtikrinta hipotekomis.

Neveiksnios pozicijos neužtikrinta dalis atitinka pozicijos vertės, kaip nurodyta 47a straipsnio 1 dalyje, ir pozicijos užtikrintos dalies skirtumą (jei yra).

2.  

1 dalies a punkto i papunkčio tikslais taikomi šie koeficientai:

a) 

0,35 – neveiksnios pozicijos neužtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės trečių metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

b) 

1 – neveiksnios pozicijos neužtikrintai daliai, taikytinas nuo pirmos ketvirtų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos.

3.  

1 dalies a punkto ii papunkčio tikslais taikomi šie koeficientai:

a) 

0,25 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės ketvirtų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

b) 

0,35 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės penktų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

c) 

0,55 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės šeštų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

d) 

0,70 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės septintų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

e) 

0,80 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai kitu tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės septintų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

f) 

0,80 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės aštuntų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

g) 

1 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai kitu tiesioginiu ar netiesioginiu kredito užtikrinimu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, taikytinas nuo pirmos aštuntų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

h) 

0,85 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, taikytinas laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės devintų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos;

i) 

1 – neveiksnios pozicijos daliai, užtikrintai nekilnojamuoju turtu pagal trečios dalies II antraštinę dalį, arba kuri yra būsto paskola, užtikrinta reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kaip numatyta 201 straipsnyje, taikytinas nuo pirmos dešimtų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos.

▼M11

4.  

Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, toliau nurodyti koeficientai taikomi neveiksnios pozicijos daliai, kuri yra užtikrinta arba apdrausta oficialios eksporto kreditų agentūros ar užtikrinta arba netiesiogiai užtikrinta 201 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kurio neužtikrintoms pozicijoms būtų priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių:

▼M7

a) 

0 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas laikotarpiu tarp vienų ir septynerių metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei, ir

b) 

1 – neveiksnios pozicijos užtikrintai daliai, taikytinas nuo pirmos aštuntų metų nuo tos pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei dienos.

5.  
EBI įvertina įvairią užtikrintų neveiksnių pozicijų vertinimo praktiką ir gali parengti gaires, kuriose būtų nustatyta bendra metodika, įskaitant galimus būtiniausius pakartotinio vertinimo reikalavimus tvarkaraščio ir ad hoc metodų atžvilgiu, reikalavimus atitinkančių tiesioginio ir netiesioginio kredito užtikrinimo formų prudenciniam vertinimui, visų pirma prielaidas, susijusias su jų susigrąžinimo ir vykdymo užtikrinimo tikimybe. Tose gairėse gali būti nustatyta ir bendra metodika, kuria vadovaujantis būtų nustatoma užtikrinta neveiksnios pozicijos dalis, kaip nurodyta 1 dalyje.

Tos gairės skelbiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.

6.  
Nukrypstant nuo 2 dalies, jei pozicijai laikotarpiu tarp vienų ir dvejų metų nuo jos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei buvo pritaikyta restruktūrizavimo priemonė, koeficientas, taikytinas pagal 2 dalį nuo tos dienos, kai restruktūrizavimo priemonė buvo pradėta taikyti, galioja papildomą vienų metų laikotarpį.

Nukrypstant nuo 3 dalies, jei pozicijai laikotarpiu tarp dvejų ir šešerių metų nuo jos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei buvo pritaikyta restruktūrizavimo priemonė, koeficientas, taikytinas pagal 3 dalį nuo tos datos, kai restruktūrizavimo priemonė buvo pradėta taikyti, galioja papildomą vienų metų laikotarpį.

Ši dalis taikoma tik pirmosios restruktūrizavimo priemonės, kuri buvo pritaikyta nuo pozicijos priskyrimo neveiksnių pozicijų klasei, atžvilgiu.

▼B



2

Poskirsnis

Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių išimtys ir alternatyvos

48 straipsnis

Atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių ribinės išimtys

1.  

Atliekant 36 straipsnio 1 dalies c ir i punktuose reikalaujamus atskaitymus, iš įstaigų nereikalaujama atskaityti šios dalies a ir b punktuose nurodytų straipsnių sumų, kurių bendra suma yra lygi 2 dalyje nurodytai ribinei sumai arba už ją mažesnė:

a) 

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, apskaičiuotą pritaikius:

i) 

32–35 straipsnius;

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

b) 

jeigu įstaiga turi reikšmingų investicijų finansų sektoriaus subjekte, tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai tos įstaigos turimų tų subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kurių bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos turimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, apskaičiuotą pritaikius šias nuostatas:

i) 

32–35 straipsnius;

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–h punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų.

2.  

Taikant 1 dalį ribinė suma yra lygi šios dalies a punkte nurodytai sumai, padaugintai iš šios dalies b punkte nurodytos procentinės dalies:

a) 

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių likutinė suma, gauta visiškai pritaikius 32–36 straipsniuose numatytus koregavimus ir netaikant šiame straipsnyje nustatytų išimčių dėl ribinės sumos;

b) 

17,65 %.

3.  

1 dalies tikslais bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių bendrą sumą, sudarančią atidėtųjų mokesčių turto dalį, kurios nereikalaujama atskaityti, įstaiga nustato šios dalies a punkte nurodytą sumą padalydama iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:

a) 

atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų ir kurio bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, suma;

b) 

šių verčių suma:

i) 

a punkte nurodyta suma;

ii) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, nuosavų lėšų priemonių suma, kurių bendra suma sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį.

Bendrą straipsnių sumą, kurios nereikalaujama atskaityti, sudarančių reikšmingų investicijų proporcija yra lygi daliai, iš kurios atimta pirmoje pastraipoje nurodyta proporcija.

4.  
Straipsnių sumoms, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, taikomas 250 % rizikos koeficientas.

49 straipsnis

Reikalavimas, taikomas atskaitymams, kai taikomas konsolidavimas, arba papildoma priežiūra arba institucinės užtikrinimo sistemos

1.  

Apskaičiuojant nuosavas lėšas individualiu, iš dalies konsoliduotu arba konsoliduotu būdu, kai kompetentingos institucijos reikalauja arba leidžia, kad įstaigos taikytų Direktyvos 2002/87/EB I priede nurodytus 1, 2 arba 3 metodus, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms neatskaityti finansų sektoriaus subjekto, kuriame patronuojančioji įstaiga, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba įstaiga turi reikšmingų investicijų, turimų nuosavų lėšų priemonių, jei įvykdomos šios dalies a–e punktuose nustatytos sąlygos:

a) 

finansų sektoriaus subjektas yra draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė;

b) 

tai draudimo įmonei, perdraudimo įmonei arba draudimo kontroliuojančiajai bendrovei taikoma tokia pati papildoma priežiūra pagal Direktyvą 2002/87/EB kaip ir patronuojančiajai įstaigai, patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba įstaigai, kuri turi kapitalo dalį;

c) 

įstaiga gavo išankstinį kompetentingų institucijų leidimą;

d) 

prieš išduodamos c punkte nurodytą leidimą kompetentingos institucijos nuolat turi tikrinti, ar subjektų, kurie turėtų būti konsoliduojami pagal 1, 2 arba 3 metodą, integruoto valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės lygis yra tinkamas;

e) 

subjekto turimos kapitalo dalys priklauso vienam iš šių subjektų:

i) 

patronuojančiajai kredito įstaigai;

ii) 

patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;

iii) 

patronuojančiajai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei;

iv) 

įstaigai;

v) 

vieno iš i–iv punktuose nurodytų subjektų patronuojamajai įmonei, kuri konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

2.  
Apskaičiuodamos nuosavas lėšas individualiu ir iš dalies konsoliduotu būdu, įstaigos, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, neatskaito turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra, išleistų nuosavų lėšų priemonių, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos nustato, jog specialiais tikslais, visų pirma siekiant struktūrinio bankininkystės veiklos atskyrimo ir planuojant pertvarkymą individualios ar iš dalies konsoliduotos priežiūros tikslu, reikia atskaityti tokias kapitalo dalis.

Taikant pirmoje pastraipoje nurodytą metodą negali būti daromas neproporcingas neigiamas poveikis visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje, sudarant ar sukeliant kliūtį vidaus rinkos veikimui.

▼M8

Ši dalis netaikoma apskaičiuojant nuosavas lėšas 92a ir 92b straipsniuose išdėstytų reikalavimų tikslais; jos apskaičiuojamos pagal 72e straipsnio 4 dalyje nustatytą atskaitymo sistemą.

▼B

3.  

Kompetentingos institucijos gali leisti, kad apskaičiuodamos nuosavas lėšas individualiu ir iš dalies konsoliduotu būdu įstaigos neatskaitytų turimų nuosavų lėšų priemonių šiais atvejais:

a) 

kai įstaiga turi kapitalo dalį kitoje įstaigoje ir yra įvykdytos i–v papunkčiuose nurodytos sąlygos;

i) 

įstaigos priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai;

ii) 

kompetentingos institucijos išdavė 113 straipsnio 7 dalyje nurodytą leidimą;

iii) 

įvykdytos 113 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos;

iv) 

institucinė užtikrinimo sistema parengia 113 straipsnio 7 dalies e punkte nurodytą konsoliduotą balansą arba, kai jai netaikomas reikalavimas parengti konsoliduotąją finansinę atskaitomybę, atlieka išplėstą apibendrintą skaičiavimą kompetentingai institucijai priimtinu būdu, kuris atitinka Direktyvos 86/635/EEB, į kurią įtrauktos tam tikros patikslintos Direktyvos 83/349/EEB arba Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 nuostatos, nuostatas, kuriomis reglamentuojama kredito įstaigų grupių konsoliduota finansinė atskaitomybė. Išorės auditorius patikrina tokio išplėsto apibendrinto skaičiavimo atitiktį, ypač tai, kad atliekant skaičiavimą pakartotinai nenaudojamos sudedamosios dalys, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, ir netinkamais būdais nekaupiamos nuosavos lėšos tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių. ►M8  Konsoliduotas balansas arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatas kompetentingoms institucijoms pateikiamas ne rečiau kaip nustatyta įgyvendinimo techniniuose standartuose, nurodytuose 430 straipsnio 7 dalyje; ◄

►M8  v) 

įstaigos, įtrauktos į institucinę užtikrinimo sistemą, teikdamos konsoliduotą balansą arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatą kartu laikosi 92 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir praneša apie šių reikalavimų laikymąsi pagal 430 straipsnį. ◄ Institucinėje užtikrinimo sistemoje nereikalaujama atskaityti kooperatyvinių narių ar juridinių asmenų, kurie nėra institucinės užtikrinimo sistemos nariais, turimų dalių, jeigu pakartotinai nenaudojamos sudedamosios dalys, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, ir netinkamais būdais nekaupiamos nuosavos lėšos tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių ir smulkiojo akcininko, kai jis yra įstaiga;

b) 

jeigu regioninė kredito įstaiga kapitalo dalį turi savo centrinėje arba kitoje regioninėje kredito įstaigoje ir jeigu įvykdomos a punkto i–v papunkčiuose nustatytos sąlygos.

4.  
Turimos kapitalo dalys, kurios neatskaitomos pagal 1, 2 arba 3 dalį, priskiriamos prie pozicijų ir joms taikomas rizikos koeficientas atitinkamai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius.
►C2  5.  
Jeigu įstaiga taiko Direktyvos 2002/87/EB I priede išdėstytą 1, 2 arba 3 metodą, ji ◄ atskleidžia finansinio konglomerato papildomą nuosavų lėšų reikalavimą ir kapitalo pakankamumo rodiklį, apskaičiuotą pagal tos direktyvos 6 straipsnį ir I priedą.
6.  
EBI, EDPPI ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 17 ), veikdamos per Jungtinį komitetą, šio straipsnio tikslais parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato Direktyvos 2002/87/EB I priedo II dalyje nurodytų skaičiavimo metodų taikymo sąlygas 1 dalyje nurodytų atskaitymų alternatyvų taikymo tikslais.

▼C1

EBI, EDPPI ir EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.



4

Skirsnis

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

50 straipsniai

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

Įstaigos bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, pritaikius 32–35 straipsniuose nustatytus koregavimus, atskaitymus pagal 36 straipsnį ir 48, 49 bei 79 straipsniuose nurodytas išimtis ir alternatyvas.



3

SKYRIUS

Papildomas 1 lygio kapitalas



1

Skirsnis

Papildomi 1 lygio straipsniai ir priemonės

51 straipsnis

Papildomi 1 lygio straipsniai

Papildomus 1 lygio straipsnius sudaro:

a) 

kapitalo priemonės, jeigu įvykdomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;

b) 

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis.

Priemonės, įtrauktos į a punktą, prie bendro 1 arba 2 lygio nuosavo kapitalo straipsnių nepriskiriamos.

52 straipsnis

Papildomos 1 lygio priemonės

1.  

Kapitalo priemonės priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių tik tuomet, jei įvykdomos šios sąlygos:

▼M8

a) 

priemonės yra įstaigos tiesiogiai išleistos ir visiškai apmokėtos;

b) 

priemonės nėra nė vieno iš šių subjektų nuosavybė:

▼B

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba kontrolės būdu, turėdama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

▼M8

c) 

priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

▼B

d) 

įstaigos nemokumo atveju šios priemonės yra mažesnio prioriteto nei 2 lygio priemonės;

e) 

priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų arba toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii) 

patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv) 

mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

v) 

mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

vi) 

įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

f) 

priemonėms netaikomi jokie sutartyse įforminti arba kiti susitarimai, kuriais nemokumo arba likvidavimo atveju padidinamas reikalavimo pagal priemones prioritetas;

g) 

priemonės yra nuolatinės ir jas reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta paskatų įstaigoms, kad jas išpirktų;

▼M8

h) 

jeigu priemonės apima vieną arba daugiau išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;

▼B

i) 

priemonių gali būti pareikalauta, jos gali būti išpirktos arba atpirktos tik tuo atveju, jeigu įvykdomos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo, išskyrus atvejus, kai įvykdomos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;

▼M8

j) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai pareikalautų, išpirktų arba atpirktų priemones, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;

▼B

k) 

įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kad kompetentinga institucija duotų sutikimą prašymui priemonių pareikalauti, jas išpirkti arba atpirkti;

l) 

pagal priemones paskirstomos sumos atitinka šias sąlygas:

i) 

jos sumokamos iš paskirstomų straipsnių;

ii) 

paskirstomų sumų pagal priemones dydis nebus keičiamas remiantis įstaigos arba jos patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

iii) 

priemones reglamentuojančiomis nuostatomis įstaigai suteikiama visiška veiksmų laisvė bet kuriuo metu anuliuoti sumų paskirstymą pagal priemones neribotam laikotarpiui, netaikant kaupimo sąlygos, ir įstaiga gali šiuos anuliuotus mokėjimus be apribojimų panaudoti savo įsipareigojimams įvykdyti suėjus jų terminui;

iv) 

paskirstomų sumų anuliavimas nėra įstaigos įsipareigojimų neįvykdymas;

v) 

dėl paskirstomų sumų anuliavimo nenustatoma apribojimų įstaigai;

m) 

priemonės nėra įskaičiuojamos nustatant, ar įstaigos įsipareigojimai viršija jos turtą, kai toks skaičiavimas sudaro nemokumo kriterijų dalį pagal taikytiną nacionalinę teisę;

n) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama, kad, įvykus tam tikram įvykiui, būtų visiškai arba laikinai nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

o) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra jokio reikalavimo, kuris užkirstų kelią įstaigos rekapitalizavimui;

▼M8

p) 

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais tos direktyvos 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

▼M8

q) 

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemonės pagal trečiosios valstybės teisės aktus gali būti išleidžiamos arba kitaip jais reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis tos direktyvos 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

r) 

priemonėms netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.

▼B

Laikoma, kad 1 dalies d punkte išdėstytos sąlygos yra įvykdytos, nepaisant to, ar priemonės įtrauktos į papildomą 1 arba 2 lygio kapitalą vadovaujantis 484 straipsnio 3 dalimi, jei jos yra to paties rango.

▼M8

Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie papildomos 1 lygio priemonės.

▼B

2.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato visus šiuos aspektus:

a) 

paskatų išpirkti formą ir pobūdį;

b) 

visų papildomos 1 lygio priemonės pagrindinės sumos įrašymo atvejų pobūdį po jos pagrindinės sumos laikino nurašymo;

c) 

šių veiksmų tvarką ir laiką:

i) 

nustatymo, ar įvyko tam tikras įvykis;

ii) 

papildomos 1 lygio priemonės pagrindinės sumos įrašymo po jos pagrindinės sumos laikino nurašymo;

d) 

priemonių požymius, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias įstaigos rekapitalizavimui;

e) 

specialiosios paskirties subjektų naudojimą netiesioginei nuosavų lėšų priemonių emisijai.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

53 straipsnis

Paskirstymo pagal papildomas 1 lygio priemones anuliavimo apribojimai ir požymiai, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias įstaigos rekapitalizavimu

52 straipsnio 1 dalies l punkto v ir o papunkčių tikslais papildomas 1 lygio priemones reglamentuojančios nuostatos visų pirma, neapima:

a) 

reikalavimo dėl paskirstymo pagal priemones, kuris turi būti atliekamas tuo atveju, kai paskirstoma pagal įstaigos išleistą priemonę, kuri yra tokio paties arba mažesnio prioriteto kaip ir papildoma 1 lygio priemonė, įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

b) 

reikalavimo anuliuoti paskirstymą pagal bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomas 1 arba 2 lygio priemones, jeigu paskirstymai pagal tas papildomas 1 lygio priemones neatliekami;

c) 

prievolės vietoj palūkanų arba dividendų mokėti kitos formos mokėjimus. Įstaigai ši prievolė kitu atveju netaikoma.

54 straipsnis

Papildomų 1 lygio priemonių nurašymas arba konvertavimas

1.  

52 straipsnio 1 dalies n punkto tikslais papildomoms 1 lygio priemonėms taikomos šios nuostatos:

a) 

tam tikras įvykis įvyksta, kai 92 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas tampa mažesnis už vieną iš šių ribų:

i) 

5,125 %;

ii) 

ribą, aukštesnę už 5,125 %, jei taip nustato įstaiga ir taip nurodoma priemonę reglamentuojančiose nuostatose;

b) 

be a punkte nurodytų įvykių priemonę reglamentuojančiose nuostatose įstaigos gali nurodyti vieną ar daugiau tam tikrų įvykių;

c) 

jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jas konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, įvykus tam tikram įvykiui, šiose nuostatose nurodoma viena iš šių sąlygų:

i) 

tokio konvertavimo koeficientas ir leidžiamos konvertuoti sumos limitas;

ii) 

priemonių konvertavimo į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones intervalas;

d) 

jeigu priemones reglamentuojančiose nuostatose reikalaujama jų pagrindines sumas nurašyti įvykus tam tikram įvykiui, nurašymu mažinami visi šie straipsniai:

i) 

priemonės turėtojo reikalavimai įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;

ii) 

suma, kurią reikalaujama sumokėti priemonės pareikalavimo arba išpirkimo atveju;

iii) 

pagal priemonę paskirstomos sumos;

▼M8

e) 

jei papildomos 1 lygio priemonės yra išleistos trečiojoje valstybėje įsteigtos patronuojamosios įmonės, 5,125 % dydžio arba didesnio dydžio koeficientas įvykus tam tikram įvykiui, nurodytam a punkte, apskaičiuojamas pagal priemones reglamentuojančią tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę ar sutarčių nuostatas, jeigu ta kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su EBI, įsitikina, kad tos nuostatos yra bent jau lygiavertės šiame straipsnyje išdėstytiems reikalavimams.

▼B

2.  
Dėl papildomos 1 lygio priemonės nurašymo arba konvertavimo pagal taikytiną apskaitos sistemą atsiranda straipsnių, kurie priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.
3.  
Papildomų 1 lygio priemonių, kurios pripažįstamos papildomų 1 lygio priemonių straipsniuose, suma neviršija minimalios bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, kurie atsirastų tuo atveju, jei papildomų 1 lygio priemonių pagrindinė suma būtų visiškai nurašyta arba konvertuota į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, sumos.
4.  

Bendra papildomų 1 lygio priemonių suma, kurią reikalaujama nurašyti arba konvertuoti įvykus tam tikram įvykiui, yra ne mažesnė už mažesniąją iš šių sumų:

a) 

sumą, kuri būtina siekiant visiškai iki 5,125 % atstatyti įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koeficientą;

b) 

visą priemonės pagrindinę sumą.

5.  

Įvykus tam tikram įvykiui įstaigos:

a) 

nedelsdamos informuoja kompetentingas institucijas;

b) 

informuoja papildomų 1 lygio priemonių turėtojus;

c) 

nurašo priemonių pagrindinę sumą arba konvertuoja priemones į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

6.  
Įstaiga, išleidžianti papildomas 1 lygio priemones, kurios, įvykus tam tikram įvykiui, konvertuojamos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, užtikrina, kad jos įstatinio akcinio kapitalo visada pakaktų, įvykus tam tikram įvykiui, visoms tokioms konvertuojamoms papildomoms 1 lygio priemonėms konvertuoti į akcijas. Visi reikiami leidimai gaunami tokių konvertuojamų papildomų 1 lygio priemonių išleidimo dieną. Įstaiga visada išlaiko reikiamą išankstinį leidimą išleisti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, į kurias, įvykus tam tikram įvykiui, būtų konvertuojamos tokios papildomos 1 lygio priemonės.
7.  
Įstaiga, išleidžianti papildomas 1 lygio priemones, kurios įvykus tam tikram įvykiui konvertuojamos į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, užtikrina, kad pagal jos steigimo dokumentus, įstatus, statutą ar sutartis tokiam konvertavimui nebūtų sudaroma jokių procedūrinių kliūčių.

55 straipsnis

Papildomoms 1 lygio priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės

Jeigu nebevykdomos papildomai 1 lygio priemonei taikomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:

a) 

priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie papildomų 1 lygio priemonių;

b) 

su ta priemone susijusi akcijų priedų dalis nedelsiant nebepriskiriama prie papildomo 1 lygio straipsnio.



2

Skirsnis

Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių

56 straipsnis

Atskaitymai iš papildomų 1 lygio straipsnių

Įstaigos iš papildomų 1 lygio straipsnių atskaito:

a) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavas papildomas 1 lygio priemones, įskaitant nuosavas papildomas 1 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, papildomas 1 lygio priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

c) 

atitinkamą tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą, kuri apskaičiuojama pagal 60 straipsnį;

d) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimas finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, papildomas 1 lygio priemones, išskyrus penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimas platinamas pozicijas;

▼C3

e) 

straipsnių sumą, kurią reikalaujama atskaityti iš 2 lygio straipsnių pagal 66 straipsnį ir kuri viršija įstaigos 2 lygio straipsnius;

▼B

f) 

visus skaičiavimo metu numatomus mokesčius, susijusius su papildomais 1 lygio straipsniais, išskyrus tuos atvejus, kai įstaiga tinkamai pakoreguoja papildomus 1 lygio straipsnius tiek, kiek tokie mokesčiai mažina šių straipsnių sumą, kuri gali būti panaudota rizikai ar nuostoliams padengti.

57 straipsnis

Turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymai

56 straipsnio a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas nuosavas papildomas 1 lygio priemones remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma ir laikydamosi šių išimčių:

a) 

įstaigos gali apskaičiuoti turimų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizikos;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pagrindinę poziciją;

c) 

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų papildomų 1 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

58 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas

Įstaigos 56 straipsnio b, c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

turimos papildomos 1 lygio priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

b) 

papildomi 1 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis papildomomis 1 lygio priemonėmis.

59 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas

Įstaigos 56 straipsnio c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų papildomų 1 lygio priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

▼M8

i) 

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;

▼B

ii) 

ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

60 straipsnis

Turimų papildomų 1 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga finansų sektoriaus subjekte neturi reikšmingų investicijų

1.  

56 straipsnio c punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

▼C2

a) 

bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

▼B

i) 

32–35 straipsnius;

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų;

iii) 

44 ir 45 straipsnius;

b) 

iš sumos, gautos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių sumą padalijus iš bendros visų tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos.

2.  
Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą koeficientą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.

▼C2

3.  

Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms papildomoms 1 lygio priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos papildomos 1 lygio priemonės sumą, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomų 1 lygio priemonių proporcija pagal kiekvieną turimą papildomą 1 lygio priemonę.

▼B

4.  
56 straipsnio c punkte nurodyta turimų kapitalo dalių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais – trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

▼C2

5.  

Įstaigos nustato kiekvienos turimos papildomos 1 lygio priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;

b) 

proporcija, gaunama apskaičiavus pagal 3 dalies b punktą.

▼B



3

Skirsnis

Papildomas 1 lygio kapitalas

61 straipsnis

Papildomas 1 lygio kapitalas

Įstaigos papildomą 1 lygio kapitalą sudaro įstaigos papildomi 1 lygio straipsniai, atlikus 56 straipsnyje nurodytų straipsnių atskaitymus ir pritaikius 79 straipsnį.



4

SKYRIUS

2 lygio kapitalas



1

Skirsnis

2 lygio straipsniai ir priemonės

62 straipsnis

2 lygio straipsniai

2 lygio straipsnius sudaro:

▼M8

a) 

kapitalo priemonės, jeigu tenkinamos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir tiek, kiek nurodyta 64 straipsnyje;

▼B

b) 

akcijų priedai, susiję su a punkte nurodytomis priemonėmis.

c) 

jeigu įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, bendros kredito rizikos koregavimai, neatėmus mokesčių, kurie sudaro iki 1,25 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

d) 

jeigu įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, teigiamos sumos, neatėmus mokesčių, gautos atlikus 158 ir 159 straipsniuose nustatytus skaičiavimus, kurios sudaro iki 0,6 % pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių.

Straipsniai, įtraukti į a punktą, prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių arba papildomų 1 lygio straipsnių nepriskiriami.

63 straipsnis

2 lygio priemonės

▼M8

Kapitalo priemonės priskiriamos prie 2 lygio priemonių, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) 

priemonės yra įstaigos tiesiogiai išleistos ir visiškai apmokėtos;

b) 

priemonės nėra nė vieno iš šių subjektų nuosavybė:

▼B

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba kontrolės būdu, turėdama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

▼M8

c) 

priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d) 

atitinkamai pagal priemones reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu bet koks reikalavimas pagal tinkamų įsipareigojimų priemones;

e) 

priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:

▼B

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii) 

patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iv) 

mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

v) 

mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba jos patronuojamųjų įmonių;

vi) 

įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i–v papunkčiuose nurodytais subjektais;

▼M8

f) 

priemonėms netaikomi jokie susitarimai, kuriais kitais būdais padidinamas reikalavimų pagal priemones prioritetas;

g) 

pradinis priemonių terminas yra bent penkeri metai;

h) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad prieš sueinant jų terminui įstaiga atitinkamai išpirktų arba grąžintų jų pagrindinę sumą;

i) 

jeigu priemonės apima vieną arba daugiau išankstinio grąžinimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;

j) 

priemonių gali būti prieš laiką pareikalauta, jos gali būti prieš laiką išpirktos, grąžintos arba atpirktos tik tuo atveju, jeigu tenkinamos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo, išskyrus atvejus, kai tenkinamos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;

k) 

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai prieš laiką pareikalautų priemonių, jas prieš laiką išpirktų, grąžintų arba atpirktų, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;

l) 

priemones reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;

m) 

pagal priemones mokėtinų atitinkamai palūkanų arba dividendų sumų dydis nebus keičiamas remiantis įstaigos arba jos patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

n) 

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais tos direktyvos 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

▼M8

o) 

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai jis yra įsteigtas valstybėje narėje, priemonės gali būti pagal trečiosios valstybės teisės aktus išleidžiamos arba kitaip jų reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis tos direktyvos 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

p) 

priemonėms netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie 2 lygio priemonės.

▼M8

64 straipsnis

2 lygio priemonių amortizavimas

1.  
Visa 2 lygio priemonių, kurių likęs terminas yra ilgesnis negu penkeri metai, suma yra priskiriama prie 2 lygio straipsnių.
2.  

Tai, kokia apimtimi 2 lygio priemonės priskiriamos prie 2 lygio straipsnių per paskutinius penkerius priemonių termino metus, apskaičiuojama a punkte nurodyto skaičiavimo rezultatą padauginus iš b punkte nurodyto skaičiaus:

a) 

balansinė priemonių vertė pirmąją penkerių metų jų sutarties termino galutinio laikotarpio dieną, padalyta iš to laikotarpio dienų skaičiaus;

b) 

priemonių sutarties termino likusių dienų skaičius.

▼B

65 straipsnis

2 lygio priemonėms taikomų sąlygų nebevykdymo pasekmės

Jeigu nebevykdomos 2 lygio priemonei taikomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, taikomos šios nuostatos:

a) 

priemonė nedelsiant nebepriskiriama prie 2 lygio priemonių;

b) 

su ta priemone susijusių akcijų priedų dalis nedelsiant nebepriskiriama prie 2 lygio straipsnių.



2

Skirsnis

Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių

66 straipsnis

Atskaitymai iš 2 lygio straipsnių

Iš 2 lygio straipsnių atskaitomos:

a) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos nuosavos 2 lygio priemonės, įskaitant nuosavas 2 lygio priemones, kurias įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, 2 lygio priemonės, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas;

c) 

atitinkama tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių suma, kuri apskaičiuojama pagal 70 straipsnį;

d) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonės, išskyrus trumpiau nei penkias darbo dienas turimas platinamas pozicijas;

▼M8

e) 

straipsnių suma, kurią reikalaujama atskaityti iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių pagal 72e straipsnį, kuri viršija įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsnius.

▼B

67 straipsnis

Turimų nuosavų 2 lygio priemonių atskaitymai

66 straipsnio a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimas kapitalo dalis remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, laikydamosi šių išimčių:

a) 

įstaigos gali apskaičiuoti turimų kapitalo dalių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizikos;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų 2 lygio priemonių pagrindinę poziciją;

c) 

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų 2 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų 2 lygio priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant tuos atvejus, kai trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, su sąlyga, kad įvykdomos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindiniai indeksai yra tie patys;

ii) 

ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą.

68 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos dirbtinai siekiant padidinti nuosavas lėšas

Įstaigos 66 straipsnio b, c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

turimos 2 lygio priemonės apskaičiuojamos remiantis bendrosiomis ilgosiomis pozicijomis;

b) 

turimi 2 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai ir 3 lygio nuosavų lėšų draudimo straipsniai atskaitymo tikslais laikomi turimomis 2 lygio priemonėmis.

69 straipsnis

Turimų finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių atskaitymas

Įstaigos 66 straipsnio c ir d punktuose reikalaujamus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas finansų sektoriaus subjektų 2 lygio priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

▼M8

i) 

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;

▼B

ii) 

ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

b) 

jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų finansų sektoriaus subjektų turimų kapitalo priemonių pagrindinę poziciją.

70 straipsnis

2 lygio priemonių atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų atitinkamame subjekte

1.  

66 straipsnio c punkto tikslais atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

▼C2

a) 

bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo papildomos 1 ir 2 lygio priemonės viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

▼B

i) 

32–35 straipsnius;

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sumą;

iii) 

44 ir 45 straipsnius;

▼C2

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių suma, padalyta iš bendros visų tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų tų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 ir 2 lygio priemonių sumos.

▼B

2.  
Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytą sumą ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą koeficientą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.

▼C2

3.  

Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms turimoms 2 lygio priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos 2 lygio priemonės sumą, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, 2 lygio priemonių proporcija pagal kiekvieną turimą 2 lygio priemonę.

▼B

4.  
66 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta turimų kapitalo dalių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i–iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

▼C2

5.  

Įstaigos nustato kiekvienos turimos 2 lygio priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos sumos:

a) 

turimų kapitalo dalių suma, kurią reikalaujama įvertinti pagal riziką pagal 4 dalį;

b) 

proporcija, gaunama apskaičiavus pagal 3 dalies b punktą.

▼B



3

Skirsnis

2 lygio kapitalas

71 straipsnis

2 lygio kapitalas

Įstaigos 2 lygio kapitalą sudaro įstaigos 2 lygio straipsniai, atlikus 66 straipsnyje nurodytus atskaitymus ir pritaikius 79 straipsnį.



5

SKYRIUS

Nuosavos lėšos

72 straipsnis

Nuosavos lėšos

Įstaigos nuosavas lėšas sudaro 1 ir 2 lygio kapitalo suma.

▼M8



5a

SKYRIUS

Tinkami įsipareigojimai



1 skirsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsniai ir priemonės

72a straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsniai

1.  

Tinkamų įsipareigojimų straipsnius, jeigu jie nepriskiriami jokiai iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų neįtrauktų įsipareigojimų kategorijų, 72c straipsnyje nurodytu mastu sudaro:

a) 

tinkamų įsipareigojimų priemonės, jeigu tenkinamos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos tiek, kiek jos nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ar 2 lygio straipsnių;

b) 

2 lygio priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, tiek, kiek jos nepriskiriamos prie 2 lygio straipsnių pagal 64 straipsnį.

2.  

Prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių nepriskiriami šie įsipareigojimai:

a) 

apdraustieji indėliai;

b) 

indėliai iki pareikalavimo ir trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra trumpesnis negu vieni metai;

c) 

fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių reikalavimus atitinkančių indėlių dalis, kuri viršija kompensacijos sumą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES ( 18 ) 6 straipsnyje;

d) 

fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliai, kurie būtų reikalavimus atitinkantys indėliai, jeigu nebūtų laikomi Sąjungoje įsteigtų įstaigų filialuose, esančiuose už Sąjungos ribų;

e) 

užtikrinti įsipareigojimai, įskaitant padengtas obligacijas ir įsipareigojimus, kuriuos sudaro apsidraudimo tikslais naudojamos finansinės priemonės, kurios yra neatskiriama užtikrinamojo turto grupės dalis ir kurios pagal nacionalinę teisę užtikrinamos panašiai kaip ir padengtos obligacijos, jeigu visas užtikrintas turtas, susijęs su padengtų obligacijų užtikrinamojo turto grupe, lieka nepaveiktas, atskirtas ir pakankamai finansuojamas bei neapima jokios užtikrinto įsipareigojimo ar įsipareigojimo, dėl kurio įkeista užtikrinimo priemonė, dalies, viršijančios to turto, įkaito, reikalavimo teisės ar užtikrinimo priemonės, kuriuo tas turtas užtikrinamas, vertę;

f) 

bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl kliento turto ar kliento pinigų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų vardu laikomą kliento turtą arba kliento pinigus, laikymo su sąlyga, kad toks klientas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto teisę;

g) 

bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl pasitikėjimo santykių tarp pertvarkytino subjekto ar bet kurios iš jo patronuojamųjų įmonių (kaip patikėtinio) ir kito asmens (kaip naudos gavėjo), su sąlyga, kad toks naudos gavėjas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto arba civilinę teisę;

h) 

įsipareigojimai įstaigoms, išskyrus įsipareigojimus tai pačiai grupei priklausantiems subjektams, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

i) 

įsipareigojimai, kurių likęs galiojimo terminas yra trumpesnis nei septynios dienos, prisiimti:

i) 

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB ( 19 ) paskirtų sistemų ar sistemų valdytojų atžvilgiu;

ii) 

sistemos, nustatytos pagal Direktyvą 98/26/EB, dalyvių atžvilgiu ir kylantys dėl dalyvavimo tokioje sistemoje arba

iii) 

trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, pripažintoms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį;

j) 

įsipareigojimas bet kuriai iš šių šalių:

i) 

darbuotojui, kiek tai susiję su sukauptu atlyginimu, pensijų išmokomis ar kitu fiksuoto dydžio atlygiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi, ir išskyrus kintamąją atlygio dalį reikšmingą riziką prisiimantiems darbuotojams, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalyje;

ii) 

komerciniam ar prekybos kreditoriui, kai įsipareigojimas atsiranda dėl įstaigai arba patronuojančiajai įmonei teikiamų prekių ar paslaugų, kurios yra būtinos kasdienei tos įstaigos arba patronuojančiosios įmonės veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą;

iii) 

mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jeigu tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikytiną teisę;

iv) 

indėlių garantijų sistemoms, kai įsipareigojimas atsiranda dėl mokėtinų įmokų pagal Direktyvą 2014/49/ES;

k) 

įsipareigojimai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių priemonių;

l) 

įsipareigojimai, atsirandantys dėl skolos finansinių priemonių su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Pirmos pastraipos l punkto tikslais skolos priemonės, apimančios išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, vykdomus emitento arba turėtojo nuožiūra, ir skolos priemonės su kintamąja palūkanų norma, nustatyta taikant plačiai naudojamą pagrindinę normą, tokią kaip EURIBOR arba LIBOR, tik dėl tų požymių nelaikomos skolos priemonėmis su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

72b straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų priemonės

1.  
Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių, jeigu jie atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir tik tiek, kiek nustatyta šiame straipsnyje.
2.  

Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

įsipareigojimai yra įstaigos atitinkamai tiesiogiai išleisti arba gauti ir yra visiškai apmokėti;

b) 

įsipareigojimai nepriklauso nė vienam iš šių subjektų:

i) 

tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančiai įstaigai arba subjektui;

ii) 

įmonei, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba netiesiogiai, tiesiogiai turėdama arba kontroliuodama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

c) 

įsipareigojimų nuosavybės įsigijimo pertvarkytinas subjektas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d) 

reikalavimas dėl pagrindinės įsipareigojimų sumos pagal priemones reglamentuojančias nuostatas yra visiškai subordinuotas reikalavimams, atsirandantiems dėl 72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų. Tas subordinavimo reikalavimas laikomas įvykdytu bet kuriomis iš šių aplinkybių:

i) 

įsipareigojimus reglamentuojančiomis sutarčių nuostatomis nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje;

ii) 

taikytinais teisės aktais nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje;

iii) 

priemonės yra išleistos pertvarkytino subjekto, savo balanse neturinčio jokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tinkamų įsipareigojimų priemonės;

e) 

įsipareigojimai nėra užtikrinti toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai jiems netaiko garantijos ar jokio kokio kito susitarimo, kuriuo būtų padidintas reikalavimo prioritetas:

i) 

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii) 

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii) 

bet kokios įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i ir ii papunkčiuose nurodytais subjektais;

f) 

įsipareigojimams netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius pertvarkymo atveju;

g) 

įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad įstaiga jų pagrindinės sumos atitinkamai pareikalautų, ją išpirktų ar atpirktų iki termino arba prieš laiką grąžintų, išskyrus 72c straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;

h) 

priemonių turėtojai įsipareigojimų negali išpirkti prieš terminą, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

i) 

taikant 72c straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu įsipareigojimai apima vieną arba daugiau išankstinio grąžinimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

j) 

įsipareigojimų gali būti prieš laiką pareikalauta, jie gali būti prieš laiką išpirkti, grąžinti arba atpirkti tik jeigu tenkinamos 77 ir 78a straipsniuose nustatytos sąlygos;

k) 

įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad pertvarkytinas subjektas atitinkamai prieš laiką pareikalautų įsipareigojimų, juos prieš laiką išpirktų, grąžintų ar atpirktų, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;

l) 

įsipareigojimus reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus pertvarkytino subjekto nemokumo arba likvidavimo atveju;

m) 

pagal įsipareigojimus atitinkamai mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis nekeičiamas remiantis pertvarkytino subjekto arba jo patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

n) 

priemonių, išleistų po 2021 m. birželio 28 d., atveju atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose ir, kai taikytina, prospekte, susijusiuose su išleidimu, aiškiai nurodomas galimas naudojimasis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 48 straipsnį;

Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik tos įsipareigojimų dalys, kurios yra visiškai apmokėtos, yra tinkamos priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

Šio straipsnio pirmos pastraipos d punkto tikslais, jei kai kurie 72a straipsnio 2 punkte nurodyti neįtraukti įsipareigojimai yra subordinuoti įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę bankroto teisę, inter alia, dėl to, kad juos turi kreditorius, kurį su skolininku sieja glaudus ryšys dėl to, kad jis yra arba buvo akcininku, yra susaistytas kontrolės arba grupės ryšiais, yra valdymo organo narys arba yra susijęs su bet kuriuo iš tų asmenų, subordinacija negali būti vertinama remiantis reikalavimais, atsirandančiais dėl tokių neįtrauktų įsipareigojimų.

▼M15

92b straipsnio tikslais nuorodos į pertvarkytiną subjektą šios dalies pirmos pastraipos c, k, l ir m punktuose taip pat laikomos nuorodomis į įstaigą, kuri yra ne ES G-SII reikšminga patronuojamoji įmonė.

▼M8

3.  

Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, neviršijančios 3,5 % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu:

a) 

tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;

b) 

įsipareigojimai yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip ir mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, ir

c) 

dėl tų įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir 75 straipsnyje nurodytus principus.

4.  

Pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių kartu su 2 dalyje nurodytais įsipareigojimais, jeigu:

a) 

įstaigai neleidžiama į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti 3 dalyje nurodytų įsipareigojimų;

b) 

tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;

c) 

įsipareigojimai yra tokio pat (pari passu) arba didesnio prioriteto negu mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje;

d) 

72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų, kurie nemokumo atveju yra tokio pat (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tie įsipareigojimai, suma įstaigos balanse neviršija 5 % įstaigos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos;

e) 

dėl tų įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir 75 straipsnyje nurodytus principus.

5.  
Pertvarkymo institucija gali leisti įstaigai į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti tik arba 3, arba 4 dalyje nurodytus įsipareigojimus.
6.  
Tikrindama, ar tenkinamos šio straipsnio sąlygos, pertvarkymo institucija konsultuojasi su kompetentinga institucija.
7.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

taikomas tinkamų įsipareigojimų priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;

b) 

paskatų išpirkti, siekiant įvykdyti šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos g punkte ir 72c straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą, formą ir pobūdį.

Tie techninių reguliavimo standartų projektai turi būti visiškai suderinti su 28 straipsnio 5 dalies a punkte ir 52 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu deleguotuoju aktu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

72c straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų priemonių amortizavimas

1.  
Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, visiškai atitinka reikalavimus, kad būtų priskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, nepriskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

2.  
1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima jos turėtojo išpirkimo pasirinkimo sandorį, vykdytiną iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią priemonės turėtojas gali įvykdyti išpirkimo pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.
3.  
1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima paskatą emitentui pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią emitentas gali įvykdyti tą pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.
4.  
1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, kurie yra vykdytini visiška emitento nuožiūra iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, bet priemonę reglamentuojančios nuostatos neapima paskatų pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki jos termino ir neapima išpirkimo pasirinkimo ar grąžinimo pasirinkimo sandorio, vykdomo turėtojų nuožiūra, tos priemonės terminas nustatomas kaip pradinis nurodytas terminas.

72d straipsnis

Tinkamumo sąlygų nebetenkinimo pasekmės

Jeigu tinkamų įsipareigojimų priemonei taikomos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tie įsipareigojimai iškart nebepriskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

72b straipsnio 2 dalyje nurodyti įsipareigojimai gali būti toliau laikomi tinkamų įsipareigojimų priemonėmis, kol yra priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių pagal 72b straipsnio 3 arba 4 dalį.



2 skirsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

72e straipsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

1.  

Įstaigos, kurioms taikomas 92a straipsnis, iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaito:

a) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemones, įskaitant nuosavus įsipareigojimus, kuriuos ta įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, tinkamų įsipareigojimų priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti pertvarkytino subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą;

c) 

atitinkamą tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumą, kuri nustatoma pagal 72i straipsnį;

d) 

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemones, išskyrus penkias darbo dienas ar trumpiau turimas platinamas pozicijas.

2.  
Šio skirsnio tikslais visos priemonės, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, vertinamos kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, išskyrus priemones, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip priemonės, pripažintos tinkamais įsipareigojimais pagal 72b straipsnio 3 ir 4 dalis.
3.  

Šio skirsnio tikslais turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, sumą įstaigos gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

h

=

turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

i

=

įstaigos emitentės indeksas;

Hi

=

bendra i įstaigos emitentės turimų tinkamų įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

li

=

įsipareigojimų, i įstaigos emitentės įtrauktų į tinkamų įsipareigojimų straipsnius iki 72b straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų, suma pagal naujausią įstaigos emitentės atskleistą informaciją ir

Li

=

bendra neįvykdytų i įstaigos emitentės įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma pagal naujausią emitento atskleistą informaciją.

▼M15

4.  

Kai ES patronuojančioji įstaiga arba patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuriai taikomas 92a straipsnis, tiesiogiai, netiesiogiai arba dirbtinai turi vienos arba daugiau patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ta patronuojančioji įstaiga, nuosavų lėšų priemonių arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, tinkamai atsižvelgusi į visų atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų arba atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų nuomonę, gali leisti patronuojančiajai įstaigai atskaityti tokias turimas priemones atskaitant mažesnę tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucijos nurodytą sumą. Ta pakoreguota suma yra lygi bent m sumai, apskaičiuojamai taip:

mi = max{0; OPi + LPi — max{0; β · [Oi + Li — max{ri · aRWAi; wi · aLREi}]}}

čia:

i

=

patronuojamosios įmonės indeksas;

OPi

=

i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų nuosavų lėšų priemonių suma;

LPi

=

i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių suma;

β

=

i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių procentinė dalis, apskaičiuojama taip:

image

Oi

=

i patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį;

Li

=

i patronuojamosios įmonės tinkamų įsipareigojimų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį;

ri

=

koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktą, arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, lygiavertis pertvarkymo reikalavimas, taikytinas i patronuojamajai įmonei trečiojoje valstybėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, jeigu tas reikalavimas įvykdomas priemonėmis, kurios pagal šį reglamentą būtų laikomos nuosavomis lėšomis arba tinkamais įsipareigojimais;

aRWAi

=

G-SII priklausančio i subjekto bendros rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal 92 straipsnio 3 dalį atsižvelgiant į 12a straipsnyje nustatytus koregavimus arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, apskaičiuota pagal taikytinas vietos taisykles;

wi

=

koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies b punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą, arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, lygiavertis pertvarkymo reikalavimas, taikytinas i patronuojamajai įmonei trečiojoje valstybėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, jeigu tas reikalavimas įvykdomas priemonėmis, kurios pagal šį reglamentą būtų laikomos nuosavomis lėšomis arba tinkamais įsipareigojimais;

aLREi

=

G-SII priklausančio i subjekto bendras pozicijų matas, apskaičiuotas pagal 429 straipsnio 4 dalį arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, apskaičiuotas pagal taikytinas vietos taisykles.

Jei patronuojančiajai įstaigai leidžiama atskaityti pakoreguotą sumą pagal pirmą pastraipą, patronuojamoji įmonė atskaito pirmoje pastraipoje nurodytos turimų nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos ir tos pakoreguotos sumos skirtumą.

▼M8

72f straipsnis

Turimų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių atskaitymas

72e straipsnio 1 dalies a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimų priemonių sumą remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, taikant šias išimtis:

a) 

įstaigos gali apskaičiuoti turimų priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;

ii) 

arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;

b) 

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją;

c) 

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant atvejus, kai tose trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;

ii) 

arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą.

72g straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo pagrindas

72e straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų tikslais įstaigos atskaito bendrąsias ilgąsias pozicijas, taikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytas išimtis.

72h straipsnis

Turimų kitų G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų atskaitymas

Įstaigos, kurios nesinaudoja 72j straipsnyje nustatyta išimtimi, 72e straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a) 

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas tinkamų įsipareigojimų priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;

ii) 

arba ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;

b) 

jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, nagrinėdamos į tuos indeksus įtrauktų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją.

72i straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų G-SII subjektuose

1.  

72e straipsnio 1 dalies c punkto tikslais taikytiną atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

a) 

bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonės, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

i) 

32–35 straipsnius;

ii) 

36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sumą;

iii) 

44 ir 45 straipsnius;

b) 

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių suma, padalyta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonių, kai pertvarkytinas subjektas neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, bendros sumos.

2.  
Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytas sumas ir apskaičiuodamos koeficientą pagal 1 dalies b punktą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.
3.  

Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms įstaigos turimoms G-SII subjekto tinkamų įsipareigojimų priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kuri atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a) 

turimų priemonių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b) 

bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos proporcija pagal kiekvieną įstaigos turimą tinkamų įsipareigojimų priemonę.

4.  
72e straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta turimų priemonių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius šio straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi atitinkamai taikytini rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.
5.  
Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, turimų priemonių, kurias reikia įvertinti pagal riziką remiantis 4 dalimi, sumą padaugindamos iš 3 dalies b punkte nurodytos apskaičiuotos proporcijos.

72j straipsnis

Atskaitymų iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių prekybos knygoje išimtis

1.  

Įstaigos gali nuspręsti neatskaityti nustatytos savo tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių dalies, kurios bendra suma, apskaičiuota pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, yra lygi 5 % arba mažesnei įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių daliai pritaikius 32–36 straipsnius, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

turimos priemonės yra įtrauktos į prekybos knygą;

b) 

tinkamų įsipareigojimų priemonės turimos ne ilgiau kaip 30 darbo dienų.

2.  
Straipsnių sumoms, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kaip prekybos knygos straipsniams.
3.  
Kai pagal 1 dalį neatskaitomų turimų priemonių atveju toje dalyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tos turimos priemonės atskaitomos pagal 72g straipsnį, netaikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytų išimčių.



3 skirsnis

Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

72k straipsnis

Tinkami įsipareigojimai

Įstaigos tinkamus įsipareigojimus sudaro tos įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsniai po 72e straipsnyje nurodytų atskaitymų.

72l straipsnis

Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

Įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus sudaro jos nuosavų lėšų ir jos tinkamų įsipareigojimų suma.

▼B



6

SKYRIUS

▼M8

Bendrieji nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai

▼B

73 straipsnis

▼M8

Paskirstymas pagal priemones

1.  
Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, kurių atveju įstaigai paliekama laisvė savo nuožiūra priimti sprendimą dėl paskirstomų sumų išmokėjimo kita forma nei pinigais arba nuosavų lėšų priemonėmis, nėra tinkami priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio, 2 lygio ar tinkamų įsipareigojimų priemonių, išskyrus atvejus, kai įstaiga yra gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą.
2.  

Kompetentingos institucijos išduoda 1 dalyje nurodytą išankstinį leidimą tik tuo atveju, jei, jų nuomone, tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

1 dalyje nurodyta laisvė spręsti savo nuožiūra ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos įstaigos galimybei anuliuoti mokėjimus pagal priemonę;

b) 

1 dalyje nurodyta laisvė spręsti savo nuožiūra ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos kapitalo priemonės ar įsipareigojimo pajėgumui padengti nuostolius;

c) 

dėl 1 dalyje nurodytos laisvės spręsti savo nuožiūra arba galimos paskirstomų sumų mokėjimo formos kitaip nebūtų sumažinta kapitalo priemonės ar įsipareigojimo kokybė.

Kompetentinga institucija prieš suteikdama 1 dalyje nurodytą išankstinį leidimą pasikonsultuoja su pertvarkymo institucija dėl įstaigos atitikties šioms sąlygoms.

3.  
Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, kurių atveju ne juos išleidusi įstaiga, o kitas juridinis asmuo turi laisvę savo nuožiūra nuspręsti arba reikalauti, kad pagal tas priemones ar įsipareigojimus paskirstomos sumos būtų mokamos kita forma nei pinigai ar nuosavų lėšų priemonės, nėra tinkami priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio arba tinkamų įsipareigojimų priemonių.
4.  
Įstaigos gali naudoti bendrąjį rinkos indeksą kaip vieną iš pagrindų, kuriais remiantis nustatomas pagal papildomas 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemones paskirstomų sumų dydis.

▼B

5.  

4 dalis netaikoma tais atvejais, kai įstaiga yra referencinis subjektas tame bendrajame rinkos indekse, išskyrus atvejus, kai įvykdomos abi šios sąlygos:

a) 

įstaigos nuomone, to bendrojo rinkos indekso svyravimai nėra reikšmingai susiję su įstaigos, jos patronuojančiosios įstaigos arba patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės kreditingumu;

b) 

kompetentinga institucija dar nenustatė kitokio skaičiavimo, nei nurodytas a punkte.

▼M8

6.  
Įstaigos praneša apie bendruosius rinkos indeksus, kuriais grindžiamos jų kapitalo priemonės ir tinkamų įsipareigojimų priemonės, ir juos atskleidžia.

▼B

7.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis 4 dalies tikslais laikoma, kad indeksai priskiriami prie bendrųjų rinkos indeksų.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

74 straipsnis

Reguliuojamų finansų sektoriaus subjektų išleistos kapitalo priemonės, kurios nėra priskiriamos prie reguliuojamojo kapitalo

Įstaigos iš jokios tiesiogiai, netiesiogiai ar dirbtinai turimų reguliuojamo finansų sektoriaus subjekto išleistų kapitalo priemonių nuosavų lėšų sudedamosios dalies, kuri nepriskiriama prie to subjekto reguliuojamojo kapitalo, negali daryti jokių atskaitymų. Tokioms turimoms kapitalo dalims įstaigos taiko rizikos koeficientus pagal trečios dalies II antraštinės dalies atitinkamai 2 arba 3 skyrių.

75 straipsnis

Pozicijoms taikomi atskaitymo ir terminų reikalavimai

▼M8

Laikoma, kad 45 straipsnio a punkte, 59 straipsnio a punkte, 69 straipsnio a punkte ir 72h straipsnio a punkte nurodytoms trumposioms pozicijoms taikomi terminų reikalavimai turimų pozicijų atžvilgiu yra tenkinami, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

▼B

a) 

įstaiga turi sutartinę teisę konkrečią dieną ateityje draudimą teikiančiai sandorio šaliai parduoti draudžiamąją ilgąją poziciją;

b) 

įstaigai draudimą teikianti sandorio šalis pagal sutartį yra įpareigota iš įstaigos konkrečią dieną ateityje nupirkti a punkte paminėtą ilgąją poziciją.

▼M8

76 straipsnis

Turimi kapitalo priemonių ir įsipareigojimų indeksai

1.  

42 straipsnio a punkto, 45 straipsnio a punkto, 57 straipsnio a punkto, 59 straipsnio a punkto, 67 straipsnio a punkto, 69 straipsnio a punkto, 72f straipsnio a punkto ir 72h straipsnio a punkto tikslais įstaigos gali sumažinti kapitalo priemonės ar įsipareigojimo ilgosios pozicijos sumą indekso, sudaryto iš tos pačios pagrindinės pozicijos, kuri yra draudžiama, dalimi, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

arba ir draudžiamoji ilgoji pozicija, ir indekso, naudojamo tai ilgajai pozicijai apdrausti, trumpoji pozicija yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;

b) 

a punkte nurodytos pozicijos tikrąja verte yra įtrauktos į įstaigos balansą;

c) 

a punkte nurodyta trumpoji pozicija laikoma veiksmingu apsidraudimu pagal įstaigos vidaus kontrolės procesus;

d) 

kompetentingos institucijos bent kartą per metus įvertina c punkte nurodytų vidaus kontrolės procesų tinkamumą ir įsitikina, kad jų tinkamumas yra nuolatinis.

2.  

Tais atvejais, kai kompetentinga institucija yra davusi išankstinį leidimą, įstaiga gali naudoti konservatyvų į indeksus įtrauktų įstaigos kapitalo priemonių ar įsipareigojimų pagrindinės pozicijos įvertinimą kaip alternatyvą viename arba keliuose iš šių punktų nurodytų straipsnių pozicijos apskaičiavimui:

a) 

nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus;

b) 

finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių, įtrauktų į indeksus;

c) 

įstaigų tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus.

3.  
Kompetentingos institucijos duoda 2 dalyje nurodytą išankstinį leidimą tik tuo atveju, jei įstaiga joms priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad veiklos požiūriu įstaigai būtų sudėtinga vykdyti viename arba keliuose iš 2 dalies punktų atitinkamai nurodytų straipsnių pagrindinės pozicijos stebėseną.

▼B

4.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

kokiu atveju sąmata, kuri naudojama kaip alternatyva 2 dalyje nurodytai pagrindinei pozicijai apskaičiuoti, yra pakankamai konservatyvi;

b) 

ką reiškia 3 dalyje nurodytas sudėtingumas veiklos požiūriu.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

77 straipsnis

Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų mažinimo sąlygos

1.  

Įstaiga turi gauti kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, norėdama atlikti bet kurį iš šių veiksmų:

a) 

sumažinti, išpirkti arba atpirkti įstaigos išleistas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones leidžiamu pagal taikytiną nacionalinę teisę būdu;

b) 

sumažinti, paskirstyti arba perklasifikuoti kaip kitą nuosavų lėšų straipsnį akcijų priedus, susijusius su nuosavų išteklių priemonėmis;

c) 

pareikalauti papildomų 1 arba 2 lygio priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.

2.  
Įstaiga turi gauti pertvarkymo institucijos išankstinį leidimą, norėdama pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurioms netaikoma 1 dalis, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.

78 straipsnis

Priežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas

1.  

Kompetentinga institucija duoda įstaigai leidimą mažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, papildomas 1 arba 2 lygio priemones, jų pareikalauti, jas išpirkti, grąžinti ar atpirkti arba sumažinti, paskirstyti arba perklasifikuoti susijusius akcijų priedus, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a) 

anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka kurį nors iš 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, įstaiga pakeičia 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones arba susijusius akcijų priedus lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų;

b) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus šio reglamento 77 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą, šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES bei 2014/59/ES nustatytus reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią kompetentinga institucija laiko reikalinga.

Jei įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas, kurių suma viršija šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas sumas, kompetentinga institucija gali suteikti tai įstaigai bendrą išankstinį leidimą atlikti bet kuriuos iš šio reglamento 77 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų laikantis kriterijų, kuriais užtikrinama, kad bet kokie tokie būsimi veiksmai atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik konkrečiam – ne ilgesniam negu vienų metų – laikotarpiui; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato kompetentinga institucija, atžvilgiu. ►C8  Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 3 % atitinkamos emisijos ir neviršija 10 % sumos, kuria bendras 1 lygio nuosavas kapitalas viršija šiame reglamente, direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimų sumą ir tokią dalį, kurią kompetentinga institucija laiko reikalinga. ◄ Papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 10 % atitinkamos emisijos ir neviršija 3 % visos likusių nepanaudotų atitinkamai papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių sumos.

Kompetentingos institucijos suteiktą bendrą išankstinį leidimą panaikina, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.

2.  
Vertindamos pakeitimo priemonių tvarumą įstaigos pajėgumo gauti pajamų požiūriu, nurodytą 1 dalies a punkte, kompetentingos institucijos apsvarsto, kokiu mastu tos pakeitimo kapitalo priemonės įstaigai būtų brangesnės už tas kapitalo priemones ar akcijų priedus, kuriuos jos pakeistų.
3.  
Jeigu įstaiga atlieka kurį nors iš 77 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų veiksmų ir jei pagal taikytiną nacionalinę teisę draudžiama atsisakyti išpirkti 27 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jeigu kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga tinkamu pagrindu apribotų tokių priemonių išpirkimą.
4.  

Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms pareikalauti papildomų 1 lygio ar 2 lygio priemonių arba susijusių akcijų priedų, gali leisti juos išpirkti, grąžinti arba atpirkti per penkerius metus po jų išleidimo datos, jeigu tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir viena iš šių sąlygų:

a) 

pasikeičia tų priemonių reguliavimo klasifikavimas, dėl kurio, tikėtina, jos nebebūtų įtrauktos į nuosavas lėšas arba būtų perklasifikuotos kaip žemesnės kokybės nuosavos lėšos, ir yra tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

kompetentinga institucija mano, kad toks pasikeitimas yra pakankamai tikėtinas;

ii) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad šių priemonių reguliavimo klasifikavimo pakeitimo nebuvo galima pagrįstai numatyti jų išleidimo metu;

b) 

pasikeičia toms priemonėms taikomas mokestinis režimas ir įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad jis yra esminis ir jo nebuvo galima pagrįstai numatyti tų priemonių išleidimo metu;

c) 

priemonės ir susiję akcijų priedai lieka galioti pagal 494b straipsnį;

d) 

anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka 77 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą, įstaiga pakeičia 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ar susijusius akcijų priedus lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų, ir kompetentinga institucija yra leidusi atlikti tą veiksmą remdamasi išvada, kad tai būtų naudinga vertinant prudenciniu požiūriu ir pateisinama išimtinėmis aplinkybėmis;

e) 

papildomos 1 lygio arba 2 lygio priemonės atperkamos rinkos formavimo tikslais.

5.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

ką reiškia „tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų“;

b) 

tinkamus 3 dalyje nurodyto išpirkimo apribojimo pagrindus;

c) 

tvarką, įskaitant apribojimus ir procedūras, pagal kurią kompetentingos institucijos duoda išankstinį sutikimą 77 straipsnio 1 dalyje nurodytam veiksmui atlikti, ir su duomenimis susijusius reikalavimus, taikomus kompetentingai institucijai įstaigos teikiamam prašymui leisti atlikti toje dalyje nurodytą veiksmą, įskaitant tvarką, kurios turi būti laikomasi išperkant kooperatinių bendrovių nariams išduotas akcijas, ir tokio prašymo nagrinėjimo terminus.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2013 m. liepos 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M8

78a straipsnis

Leidimas mažinti tinkamų įsipareigojimų priemones

1.  

Pertvarkymo institucija duoda įstaigai leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

a) 

anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka bet kurį iš 77 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, įstaiga pakeičia tinkamų įsipareigojimų priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavomis lėšomis arba tinkamų įsipareigojimų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų;

b) 

įstaiga pertvarkymo institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus šio reglamento 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiksmą, šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią pertvarkymo institucija, pritarus kompetentingai institucijai, laiko reikalinga;

(c) 

įstaiga pertvarkymo institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad dalinis ar visiškas tinkamų įsipareigojimų pakeitimas nuosavų lėšų priemonėmis yra būtinas siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytiems nuosavų lėšų reikalavimams, kad leidimas būtų pratęstas.

Kai įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, kurių suma viršija sumą, privalomą pagal šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytus reikalavimus, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, gali tai įstaigai suteikti bendrą išankstinį leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, pagal kriterijus, kuriais užtikrinama, kad bet koks toks būsimas veiksmas atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik apibrėžtam laikotarpiui, kuris turi būti ne ilgesnis negu vieni metai; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas dėl tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato pertvarkymo institucija. Pertvarkymo institucijos kompetentingoms institucijoms praneša apie visus suteiktus bendrus išankstinius leidimus.

Pertvarkymo institucija panaikina bendrą išankstinį leidimą, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.

2.  
Vertindamos pakeitimo priemonių tvarumą įstaigos pajėgumo gauti pajamų požiūriu, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, pertvarkymo institucijos apsvarsto, kokiu mastu tos pakeitimo kapitalo priemonės ar pakeitimo tinkami įsipareigojimai įstaigai kainuotų daugiau nei tos priemonės ar įsipareigojimai, kuriuos jie pakeistų.
3.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiavimo tvarką;

b) 

procedūrą, įskaitant laiko terminus ir informacijai keliamus reikalavimus, taikytiną suteikiant leidimą pagal 1 dalies pirmą pastraipą;

c) 

procedūrą, įskaitant laiko terminus ir informacijai keliamus reikalavimus, taikytiną suteikiant bendrą išankstinį leidimą pagal 1 dalies antrą pastraipą;

d) 

ką reiškia „tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų“.

Taikant šios dalies pirmos pastraipos d punktą, techninių reguliavimo standartų projektai visapusiškai suderinami su 78 straipsnyje nurodytu deleguotuoju aktu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B

79 straipsnis

▼M8

Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų netaikymas

1.  
Jeigu įstaiga turi kapitalo priemonių ar įsipareigojimų, kurie priskiriami finansų sektoriaus subjekto nuosavų lėšų priemonėms arba įstaigos tinkamų įsipareigojimų priemonėms, ir jeigu kompetentinga institucija mano, kad tos turimos priemonės yra įsigytos finansinės paramos, skirtos tam subjektui arba tai įstaigai reorganizuoti ir jo / jos gyvybingumui atkurti, teikimo tikslais, kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo, kurios kitu atveju toms priemonėms būtų taikomos.

▼B

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, ką taikant 1 dalį reiškia sąvoka „laikinai“, ir kokiomis sąlygomis kompetentinga institucija gali laikyti, kad tos kapitalo dalys laikinai įsigytos finansinės paramos, skirtos atitinkamam subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M8

79a straipsnis

Atitikties nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sąlygoms vertinimas

Vertindamos atitiktį antroje dalyje nustatytiems reikalavimams, įstaigos atsižvelgia ne tik į priemonių teisinę formą, bet ir į jų esminius ypatumus. Vertinant esminius priemonės ypatumus atsižvelgiama į visus su priemonėmis susijusius susitarimus, net jei jie nėra aiškiai išdėstyti pačių priemonių sąlygose, siekiant nustatyti, ar bendras tokių susitarimų ekonominis poveikis atitinka atitinkamų nuostatų tikslą.

▼B

80 straipsnis

▼M8

Nuolatinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės tikrinimas

1.  
EBI vykdo visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną ir nedelsdama praneša Komisijai, jeigu turi svarbių įrodymų, kad tos priemonės neatitinka šiame reglamente nustatytų atitinkamų tinkamumo kriterijų.

EBI prašymu kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda EBI visą informaciją, kurią EBI laiko svarbia, susijusią su išleistomis naujomis kapitalo priemonėmis arba naujų rūšių įsipareigojimais, kad EBI galėtų vykdyti visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną.

▼B

2.  

Pranešime pateikiama ši informacija:

a) 

išsamus nustatyto trūkumo pobūdžio ir masto paaiškinimas;

b) 

techninės rekomendacijos dėl veiksmų, kurių, EBI manymu, turi imtis Komisija;

c) 

EBI nustatytos įstaigų mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos reikšmingi pokyčiai.

▼M8

3.  

EBI teikia Komisijai technines konsultacijas dėl visų svarbių termino nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai apibrėžties pakeitimų, kuriuos, jos manymu, reikia padaryti dėl kurios nors iš toliau nurodytų aplinkybių:

▼B

a) 

atitinkamų rinkos standartų arba praktikos pokyčių;

b) 

atitinkamų teisės arba apskaitos standartų pokyčių;

c) 

EBI nustatytos įstaigų mokumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos reikšmingų pokyčių.

4.  
EBI iki 2014 m. sausio 1 d. Komisijai pateikia technines rekomendacijas dėl galimo tikrąja verte įvertinto nerealizuoto pelno vertinimo kitaip, ne įtraukiant jį į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą be koregavimo. Teikiant tokias rekomendacijas atsižvelgiama į atitinkamus tarptautinių apskaitos standartų ir tarptautinių susitarimų dėl bankams taikomų rizikos ribojimo standartų pokyčius.



II

ANTRAŠTINĖ DALIS

MAŽUMOS DALIS IR PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ IŠLEISTOS PAPILDOMOS 1 IR 2 LYGIO PRIEMONĖS

81 straipsnis

Mažumos dalys, kurios gali būti priskirtos prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo

▼M8

1.  

Mažumos dalį sudaro patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių suma, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

▼M9

a) 

patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i) 

įstaiga;

ii) 

įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

iii) 

tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba tarpinė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai dalinai konsoliduotai taikomi šio reglamento reikalavimai, arba tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kuriai konsoliduotai taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimai;

iv) 

investicinė įmonė;

v) 

tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kai tai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomi tokie patys griežti riziką ribojantys reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, su sąlyga, kad Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį priimtu sprendimu yra nustačiusi, kad tie riziką ribojantys reikalavimai yra bent lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;

▼M8

b) 

patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c) 

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, nurodyti šios dalies įvadinėje dalyje, priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.

▼B

2.  
Tiesiogiai arba netiesiogiai, per specialiosios paskirties subjektą arba kitais būdais įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių finansuojamos mažumos dalys nėra priskiriamos prie konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo.

▼M8

82 straipsnis

Kvalifikuotasis papildomas 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalas ir kvalifikuotosios nuosavos lėšos

Kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalą ir kvalifikuotąsias nuosavas lėšas sudaro patronuojamosios įmonės mažumos dalis, papildomos 1 arba 2 lygio priemonės, priklausomai nuo to, kas taikytina, taip pat susiję akcijų priedai, jei tenkinamos šios sąlygos:

▼M9

a) 

patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i) 

įstaiga;

ii) 

įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

iii) 

tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė arba tarpinė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai dalinai konsoliduotai taikomi šio reglamento reikalavimai, arba tarpinė investicinė kontroliuojančioji bendrovė, kuriai konsoliduotai taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimai;

iv) 

investicinė įmonė;

v) 

tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kai tai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomi tokie patys griežti riziką ribojantys reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, su sąlyga, kad Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį priimtu sprendimu yra nustačiusi, kad tie riziką ribojantys reikalavimai yra bent lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;

▼C8

b) 

patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c) 

šios dalies įžangoje nurodyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, papildomi 1 lygio ir 2 lygio straipsniai priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamoms įmonėms.

▼B

83 straipsnis

Specialiosios paskirties subjekto išleistas kvalifikuotasis papildomas 1 ir 2 lygio kapitalas

▼M8

1.  

Specialiosios paskirties subjekto išleistos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir susiję akcijų priedai iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 ar 2 lygio kapitalą arba kvalifikuotąsias nuosavas lėšas, priklausomai nuo to, kas taikytina, tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

▼B

a) 

šias priemones išleidęs specialiosios paskirties subjektas yra visiškai konsoliduojamas pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

b) 

priemonės ir susiję akcijų priedai yra įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio kapitalą tik tuo atveju, jei įvykdomos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos;

c) 

priemonės ir susiję akcijų priedai yra įtraukiami į kvalifikuotąjį 2 lygio kapitalą tik tuo atveju, jei įvykdomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos;

d) 

vienintelis specialiosios paskirties subjekto turtas yra jo investicija į patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamosios įmonės, kuri yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, nuosavas lėšas, kurių forma atitinka atitinkamas sąlygas, nustatytas atitinkamai 52 straipsnio 1 dalyje arba 63 straipsnyje.

Jeigu kompetentinga institucija mano, kad specialiosios paskirties subjekto turtas, išskyrus jo investiciją į patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamosios įmonės, kuri yra konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, nuosavas lėšas, yra minimalus ir nereikšmingas tokiam subjektui, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti pirmos pastraipos d punkte nustatytos sąlygos.

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato turto, kuris gali būti susijęs su specialiosios paskirties subjektų veikimu, rūšis ir apibrėžia 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas sąvokas „minimalus“ ir „nereikšmingas“.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

84 straipsnis

Į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukiamos mažumos dalys

▼M9

1.  

Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės mažumos dalies sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, iš tos įmonės mažumos dalies atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

▼C6

a) 

suma, gauta iš patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo atėmus mažesniąją iš šių sumų:

i) 

tos patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, reikalingą pasiekti:

— 
šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, sumai,
— 
tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė yra investicinė įmonė – Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies a punkte ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, sumai;
ii) 

su ta patronuojamąja įmone susijusio konsoliduoto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, konsoliduotai reikalingą pasiekti šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, sumai;

b) 

patronuojamosios įmonės mažumos dalis, išreikšta visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių procentine dalimi.

▼B

2.  
1 dalyje nurodytas skaičiavimas atliekamas iš dalies konsoliduotai kiekvienos 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės atveju.

Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės mažumos dalis negali būti įtraukta į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą.

▼M9

3)  
Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo riziką ribojančių reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta šio reglamento 7 straipsnyje arba, jei taikytina, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 6 straipsnyje, mažumos dalis patronuojamosiose įmonėse, kurioms tie reikalavimai netaikomi, nepripažįstama atitinkamai konsoliduotose ar iš dalies konsoliduotose nuosavose lėšose.

▼B

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato konsolidavimo iš dalies apskaičiavimą, kuris turi būti atliktas pagal šio straipsnio 2 dalį ir 85 bei 87 straipsnius.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

5.  

Kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti šio straipsnio patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei, kuri tenkina visas šias sąlygas:

a) 

jos pagrindinė veikla yra kapitalo dalių įsigijimas;

b) 

jai taikoma konsoliduota rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra;

c) 

ji konsoliduoja patronuojamąją įstaigą, kurioje ji turi tik mažumos dalį, remdamasi kontrolės ryšiais, kaip apibrėžta Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje;

d) 

daugiau kaip 90 % konsoliduoto reikalaujamo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sudaro kapitalas iš c punkte nurodytos patronuojamosios įstaigos, kuris apskaičiuojamas iš dalies konsoliduotai.

►C1  Tais atvejais, kai po 2013 m. birželio 28 d. pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas tenkinanti patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė ◄ tampa patronuojančiąja mišrią veiklą vykdančia finansų kontroliuojančiąja bendrove, kompetentingos institucijos gali leisti patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei nesilaikyti toje pastraipoje nurodytų reikalavimų, jei ji tenkina toje pastraipoje nustatytas sąlygas.

6.  
Jei centrinės įstaigos tinklui nuolat priklausančios kredito įstaigos ir įstaigos, įsteigtos institucinėje užtikrinimo sistemoje, kurioms taikomos 113 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, sukuria kryžminių garantijų sistemą, pagal kurią nustatoma, kad šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų, praktinių ar teisinių kliūčių tam, kad sandorio šalis kredito įstaigai pervestų nuosavų lėšų sumą, viršijančią teisės aktų reikalavimus, toms įstaigoms netaikomos šio straipsnio nuostatos dėl atskaitymų ir jos gali visiškai pripažinti bet kurią mažumos dalį, susidarančią kryžminių garantijų sistemoje.

85 straipsnis

Į konsoliduotą 1 lygio kapitalą įtraukiamos kvalifikuotosios 1 lygio priemonės

▼M9

1.  

Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotas nuosavas lėšas, iš tos įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

▼C6

a) 

suma, gauta iš patronuojamosios įmonės 1 lygio kapitalo atėmus mažesniąją iš šių sumų:

i) 

patronuojamosios įmonės 1 lygio kapitalo sumą, reikalingą pasiekti:

— 
šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo, sumai;
— 
tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė yra investicinė įmonė – Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies a punkte ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo, sumai;
ii) 

su patronuojamąja įmone susijusio konsoliduoto 1 lygio kapitalo sumą, konsoliduotai reikalingą pasiekti šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų, jei tie reikalavimai turi būti patenkinti iš 1 lygio kapitalo, sumai;

b) 

patronuojamosios įmonės kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, išreikštas visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir papildomų 1 lygio straipsnių procentine dalimi.

▼B

2.  
1 dalyje nurodytas skaičiavimas atliekamas iš dalies konsoliduotai kiekvienos 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės atveju.

Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas negali būti įtrauktas į konsoliduotą 1 lygio kapitalą.

▼M9

3.  
Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo riziką ribojančių reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta šio reglamento 7 straipsnyje arba, jei taikytina, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 6 straipsnyje, 1 lygio priemonės patronuojamosiose įmonėse, kurioms tie reikalavimai netaikomi, nepripažįstamos kaip nuosavos lėšos atitinkamai konsoliduotu ar iš dalies konsoliduotu lygiu.

▼B

86 straipsnis

Kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, įtraukiamas į konsoliduotą papildomą 1 lygio kapitalą

Nedarydamos poveikio 84 straipsnio 5 ir 6 dalims, įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą papildomą 1 lygio kapitalą, iš tos įmonės kvalifikuotojo 1 lygio kapitalo, įtraukto į konsoliduotą 1 lygio kapitalą, atimdamos tos įmonės mažumos dalis, įtrauktas į konsoliduotą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą.

87 straipsnis

Kvalifikuotosios nuosavos lėšos, įtraukiamos į konsoliduotas nuosavas lėšas

▼M9

1.  

Įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotas nuosavas lėšas, iš tos įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų atimdamos sumą, gautą a punkte nurodytą sumą padauginus iš b punkte nurodytos procentinės dalies:

▼C6

a) 

suma, gauta iš patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų atėmus mažesniąją iš šių sumų:

i) 

patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų sumą, reikalingą pasiekti:

— 
šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų reikalavimų sumai;
— 
tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė yra investicinė įmonė – Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nustatyto reikalavimo, Direktyvos (ES) 2019/2034 39 straipsnio 2 dalies a punkte ir bet kuriuose papildomuose vietos priežiūros reglamentuose trečiosiose valstybėse nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų sumai;
ii) 

su patronuojamąja įmone susijusių nuosavų lėšų sumą, konsoliduotai reikalingą pasiekti šio reglamento 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo, šio reglamento 458 ir 459 straipsniuose nurodytų reikalavimų, Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje nurodytų konkrečių nuosavų lėšų reikalavimų, tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimo ir bet kurio papildomo vietos priežiūros nuosavų lėšų reikalavimo trečiosiose valstybėse sumai;

b) 

įmonės kvalifikuotosios nuosavos lėšos, išreikštos visų tos įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio straipsnių ir 2 lygio straipsnių sumos, atėmus 62 straipsnio c ir d punktuose nurodytas sumas, procentine dalimi.

▼B

2.  
1 dalyje nurodytas skaičiavimas atliekamas iš dalies konsoliduotai kiekvienos 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės atveju.

Įstaiga gali nuspręsti neatlikti šio skaičiavimo, susijusio su 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamąja įmone. Tais atvejais, kai įstaiga priima tokį sprendimą, tos patronuojamosios įmonės kvalifikuotosios nuosavos lėšos negali būti įtrauktos į konsoliduotas nuosavas lėšas.

▼M9

3.  
Jei kompetentinga institucija nukrypsta nuo riziką ribojančių reikalavimų taikymo individualiai, kaip nustatyta šio reglamento 7 straipsnyje arba, jei taikytina, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 6 straipsnyje, nuosavų lėšų reikalavimai patronuojamosiose įmonėse, kurioms tie reikalavimai netaikomi, nepripažįstami kaip nuosavos lėšos atitinkamai konsoliduotu ar iš dalies konsoliduotu lygiu.

▼B

88 straipsnis

Kvalifikuotosios nuosavų lėšų priemonės, įtraukiamos į konsoliduotą 2 lygio kapitalą

Nedarydamos poveikio 84 straipsnio 5 ir 6 dalims, įstaigos nustato patronuojamosios įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų sumą, kuri įtraukiama į konsoliduotą 2 lygio kapitalą, iš tos įmonės kvalifikuotųjų nuosavų lėšų, įtrauktų į konsoliduotas nuosavas lėšas, atimdamos tos įmonės kvalifikuotąjį 1 lygio kapitalą, įtrauktą į konsoliduotą 1 lygio kapitalą.

▼M8

88a straipsnis

Priskirtinos tinkamų įsipareigojimų priemonės

Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės, kuri priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip tas pertvarkytinas subjektas, išleisti įsipareigojimai priskiriami prie įtrauktinų į įstaigos, kuriai taikomas 92a straipsnis, konsoliduotų tinkamų įsipareigojimų priemones, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

jie yra išleisti pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies a punktą;

b) 

juos nupirko esamas akcininkas, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, jeigu naudojimasis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 59–62 straipsnius nedaro poveikio pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei;

c) 

jie neviršija sumos, nustatytos atimant i punkte nurodytą sumą iš ii punkte nurodytos sumos:

i) 

suma, gauta sudėjus įsipareigojimus, išleistus pertvarkytinam subjektui ir jo tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančius subjektus nupirktus įsipareigojimus, ir nuosavų lėšų priemonių, išleistų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies b punktą, suma;

ii) 

suma, reikalaujama pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 1 dalį.

▼B



III

ANTRAŠTINĖ DALIS

NE FINANSŲ SEKTORIAUS ĮMONĖSE TURIMOS KVALIFIKUOTOSIOS AKCIJŲ PAKETO DALYS

89 straipsnis

Ne finansų sektoriaus įmonėse turimų akcijų paketų rizikos vertinimas ir draudimas jų turėti

1.  

Akcijų paketui, kurio suma yra didesnė už 15 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, turimam įmonėje, kuri nėra nė vienas iš toliau išvardytų subjektų, taikomos 3 dalyje nustatytos sąlygos:

a) 

finansų sektoriaus subjektas;

b) 

įmonė, kuri nėra finansų sektoriaus subjektas ir verčiasi veikla, kuri, kompetentingos institucijos nuomone, yra kuri nors iš šių veiklos rūšių:

i) 

tiesioginis bankininkystės veiklos išplėtimas;

ii) 

papildomos bankininkystės paslaugos;

iii) 

išperkamoji nuoma, faktoringas, investicinių fondų valdymas, duomenų tvarkymo paslaugų valdymas ar kita panaši veikla.

2.  
Įstaigos įmonėse, kurios nepriskiriamos prie 1 dalies a ir b punktuose nurodytų subjektų, turimų akcijų paketų bendrai sumai, kuri yra didesnė už 60 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, taikomos 3 dalyje nustatytos nuostatos.
3.  

Kompetentingos institucijos 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų akcijų paketams taiko a arba b punkte nustatytus reikalavimus:

a) 

apskaičiuodamos kapitalo poreikį pagal trečią dalį įstaigos 1 250  % rizikos koeficientą taiko didesnei iš šių sumų:

i) 

1 dalyje nurodytai akcijų paketų sumai, kuri viršija 15 % reikalavimus atitinkančio kapitalo;

ii) 

2 dalyje nurodytai akcijų paketų bendrai sumai, kuri viršija 60 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo;

b) 

kompetentingos institucijos draudžia įstaigoms turėti 1 ir 2 dalyse nurodytų akcijų paketų, kurių suma viršija tose dalyse nurodytas reikalavimus atitinkančio kapitalo procentines dalis.

Kompetentingos institucijos paskelbia apie tai, kad pasirinko a arba b punktą.

4.  

1 dalies b punkto tikslais EBI paskelbia gaires, kuriose tiksliai nurodo šiuos aspektus:

a) 

veiklą, kuri yra tiesioginis bankininkystės veiklos išplėtimas;

b) 

veiklą, kuri yra papildomos bankininkystės paslaugos;

c) 

panašią veiklą.

Tos gairės priimamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.

90 straipsnis

Alternatyva 1 250  % rizikos koeficientui

Kaip alternatyvą 1 250  % rizikos koeficiento taikymui sumoms, kurios viršija 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas, įstaigos gali šias sumas atskaityti iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių laikydamosi 36 straipsnio 1 dalies k punkto.

91 straipsnis

Išimtys

1.  

89 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nenurodytų įmonių akcijos neįskaitomos apskaičiuojant tame straipsnyje nustatytas reikalavimus atitinkančio kapitalo ribas, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a) 

tos akcijos turimos laikinai, vykdant finansinės paramos teikimą, kaip nurodyta 79 straipsnyje;

b) 

tos akcijos turimos kaip platinama pozicija penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį;

c) 

tos akcijos turimos įstaigos vardu, bet kitų subjektų naudai.

2.  
Akcijos, kurios nėra ilgalaikis finansinis turtas, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 35 straipsnio 2 dalyje, į 89 straipsnyje nurodytą skaičiavimą neįtraukiamos.



TREČIA DALIS

KAPITALO POREIKIS



I

ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI, VERTINIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS



1

SKYRIUS

Reikalaujamas nuosavų lėšų lygis



1

Skirsnis

Įstaigų nuosavų lėšų reikalavimas

92 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas

1.  

Laikydamosi 93 ir 94 straipsnių, įstaigos visuomet turi tenkinti šį nuosavų lėšų reikalavimą:

a) 

4,5 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą;

b) 

6 % 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą;

c) 

8 % bendro kapitalo pakankamumo koeficientą;

▼M8

d) 

3 % sverto koeficientą.

▼C8

1a.  
Be šio straipsnio 1 dalies d punkte nustatyto reikalavimo G-SII toliau laikosi sverto koeficiento rezervo, kuris lygus G-SII bendram pozicijų matui, nurodytam šio reglamento 429 straipsnio 4 dalyje, padauginus iš 50 % G-SII rezervo normos, taikytinos G-SII pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnį.

▼M8

Sverto koeficiento rezervo reikalavimą G-SII vykdo tik naudodamos 1 lygio kapitalą. 1 lygio kapitalas, panaudotas sverto koeficiento rezervo reikalavimui įvykdyti, nenaudojamas kitiems šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytiems su svertu susijusiems reikalavimams įvykdyti, išskyrus atvejus, kai tuose teisės aktuose aiškiai nurodyta kitaip.

Jeigu G-SII neįvykdo sverto koeficiento rezervo reikalavimo, jai taikomas kapitalo apsaugos reikalavimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 141b straipsnį.

Jeigu G-SII tuo pat metu neįvykdo sverto koeficiento rezervo reikalavimo, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnyje, ir jungtinio rezervo reikalavimo, jai taikomi aukštesni kapitalo apsaugos reikalavimai pagal tos direktyvos 141 ir 141b straipsnius.

▼B

2.  

Įstaigos savo kapitalo pakankamumo koeficientus apskaičiuoja taip:

a) 

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi;

b) 

1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos 1 lygio kapitalas, išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi;

c) 

bendras kapitalo pakankamumo koeficientas yra įstaigos nuosavos lėšos, išreikštos bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi.

3.  

Bendra rizikos pozicijos suma apskaičiuojama sudedant šios dalies a–f punktuose nurodytas reikšmes, atsižvelgus į 4 dalyje nustatytas nuostatas:

a) 

pagal kredito riziką ir vertės sumažėjimo riziką įvertintų pozicijų sumas, apskaičiuotas pagal II antraštinę dalį ir 379 straipsnį visos įstaigos veiklos atžvilgiu, išskyrus pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios susidaro iš įstaigos prekybos knygoje apskaitomos veiklos;

▼M8

b) 

prekybos knygoje apskaitomos įstaigos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus:

i) 

rinkos rizikai, kaip nustatyta pagal šios dalies IV antraštinę dalį, išskyrus tos antraštinės dalies 1a ir 1b skyriuose nustatytus metodus;

ii) 

didelėms pozicijoms, kurios viršija 395–401 straipsniuose nustatytas ribas tiek, kiek įstaigai leidžiama tas ribas viršyti, kaip nustatyta pagal ketvirtą dalį;

c) 

nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai, nustatomus pagal šios dalies IV antraštinę dalį, išskyrus tos antraštinės dalies 1a ir 1b skyriuose nustatytus metodus, visai verslo veiklai, kurią vykdant kyla užsienio valiutos kurso ar biržos prekių kainos rizika;

▼M8

ca) 

nuosavų lėšų reikalavimus, apskaičiuojamus pagal šios dalies V antraštinę dalį, išskyrus 379 straipsnį dėl atsiskaitymų rizikos;

▼B

d) 

pagal VI antraštinę dalį apskaičiuotą nuosavų lėšų reikalavimą, skirtą ne biržos išvestinių finansinių priemonių, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip mažinančios pagal riziką įvertintų kredito rizikos pozicijų sumas, kredito vertinimo koregavimo rizikai;

e) 

pagal III antraštinę dalį apskaičiuotą nuosavų lėšų reikalavimą, skirtą operacinei rizikai;

f) 

pagal II antraštinę dalį apskaičiuotas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, skirtas sandorio šalies rizikai, kuri kyla iš įstaigos prekybos knygoje apskaitomos veiklos, vykdant šių rūšių sandorius ir susitarimus:

i) 

II priede išvardintus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones;

ii) 

atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius;

iii) 

garantinės įmokos skolinimo sandorius, kurių pagrindą sudaro vertybiniai popieriai arba biržos prekės;

iv) 

ilgalaikius atsiskaitymo sandorius.

▼C2

4.  

Apskaičiuojant 3 dalyje nurodytą bendrą rizikos pozicijos sumą taikomos šios nuostatos:

▼B

a) 

į tos dalies c, d ir e punktuose nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą įskaičiuojamas nuosavų lėšų reikalavimas, kylantis iš visų įstaigos veiklos sričių;

b) 

tos dalies b–e punktuose nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą įstaigos daugina iš 12,5.

▼M8

92a straipsnis

G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai

▼C8

1.  

Taikant 93 ir 94 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir kurios yra G-SII, turi visada atitikti šiuos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus:

▼M8

a) 

18 % rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis apskaičiuotos bendros rizikos pozicijos sumos procentiniu dydžiu;

b) 

6,75 % ne rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus 429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato procentiniu dydžiu.

2.  

1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi šiais atvejais:

a) 

trejus metus po tos dienos, kurią įstaiga arba grupė, kuriai priklauso įstaiga, tapo nustatyta G-SII;

b) 

dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkymo institucija taikė gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal Direktyvą 2014/59/ES;

c) 

dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas ėmė taikyti alternatyvią privačiojo sektoriaus priemonę, nurodytą Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies d punkte, kurią taikant kapitalo priemonės ir kiti įsipareigojimai buvo nurašyti arba konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius siekiant rekapitalizuoti pertvarkytiną subjektą netaikant pertvarkymo priemonių.

▼M15 —————

▼M8

92b straipsnis

Ne ES G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

1.  
Įstaigos, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir kurios nėra pertvarkytini subjektai, turi visada atitikti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kurių dydis yra lygus 90 % nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, nustatytų 92a straipsnyje.
2.  
Siekiant laikytis 1 dalies, papildomos 1 lygio, 2 lygio ir į tinkamų įsipareigojimų priemones atsižvelgiama tik tada, kai tos priemonės yra ne ES G-SII pagrindinės patronuojančiosios įmonės nuosavybė ir jos buvo tiesiogiai ar netiesiogiai išleistos per kitus tos pačios grupės subjektus su sąlyga, kad visi tie subjektai yra įsisteigę toje pačioje trečiojoje valstybėje kaip ir pagrindinė patronuojančioji įmonė arba valstybėje narėje.
3.  

Tinkamų įsipareigojimų priemonė, siekiant laikytis 1 dalies, įskaitoma tik tada, kai ji tenkina visas toliau išdėstytas papildomas sąlygas:

a) 

įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas, atsiradęs dėl to įsipareigojimo, yra mažesnio prioriteto nei reikalavimai, atsiradę dėl įsipareigojimų, kurie netenkina šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir kurie nepriskiriami prie nuosavų lėšų;

b) 

jai taikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal Direktyvos 2014/59/ES 59–62 straipsnius.

▼B

93 straipsnis

Pradinio kapitalo poreikis veiklos tęstinumo sąlygomis

1.  
Įstaigos nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų pradinio kapitalo sumos, reikalautos veiklos leidimo gavimo metu.
2.  
1993 m. sausio 1 d. jau veikusios kredito įstaigos, kurių nuosavų lėšų suma nesiekia reikalaujamos pradinio kapitalo sumos, gali tęsti savo veiklą. Šiuo atveju tų įstaigų nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų nuo 1989 m. gruodžio 22 d. turėtos didžiausios sumos.

▼M9 —————

▼M9

4.  
Jei prie 2 dalyje nurodytos kategorijos priskiriamos įstaigos kontrolę perima kitas fizinis ar juridinis asmuo nei anksčiau šią įstaigą kontroliavęs asmuo, tos įstaigos nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė už reikalaujamą pradinio kapitalo sumą.
5.  
Jei susijungia dvi ar daugiau prie 2 dalyje nurodytos kategorijos priskiriamų įstaigų, dėl tokio susijungimo atsiradusi įstaigos nuosavų lėšų suma negali sumažėti tiek, kad nebesudarytų bendros susijungusių įstaigų nuosavų lėšų sumos, buvusios susijungimo metu, kol nesusidarys reikalaujama pradinio kapitalo suma.
6.  
Jei kompetentingos institucijos mano, kad, norint užtikrinti įstaigos mokumą, reikia, kad būtų įvykdytas 1 dalyje nustatytas reikalavimas, 2, 4 ir 5 dalyse nustatytos nuostatos netaikomos.

▼M8

94 straipsnis

Smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikomos išlygos

1.  

Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies b punkto, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tų įstaigų balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydis yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis, remiantis kas mėnesį paskutinės mėnesio dienos duomenimis atliekamu vertinimu:

a) 

5 % viso tos įstaigos turto;

b) 

50 mln. EUR.

2.  

Jeigu tenkinamos abi 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą tokia tvarka:

a) 

II priedo 1 punkte išvardytų sutarčių, su to priedo 3 punkte nurodytomis nuosavybės priemonėmis susijusių sutarčių ir kredito išvestinių finansinių priemonių atvejais įstaigos gali netaikyti toms pozicijoms nuosavų lėšų reikalavimo, kuris nurodytas 92 straipsnio 3 dalies b punkte;

b) 

prekybos knygos pozicijoms, išskyrus tas, kurios nurodytos šios dalies a punkte, įstaigos gali pakeisti 92 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą reikalavimu, kuris apskaičiuojamas pagal 92 straipsnio 3 dalies a punktą.

3.  

Įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydį remdamosi paskutinės kiekvieno mėnesio dienos duomenimis 1 dalies tikslais laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

skaičiuojant įskaitomos visos pozicijos, kurios įtrauktos į prekybos knygą pagal 104 straipsnį, išskyrus:

i) 

užsienio valiutos ir biržos prekių pozicijas;

ii) 

kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų ar sandorio šalies rizikos pozicijų, ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurie visiškai padengia to vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką, kaip nurodyta 106 straipsnio 3 dalyje;

b) 

visos į skaičiavimą pagal a punktą įtraukiamos pozicijos įvertinamos pagal jų rinkos vertę tą konkrečią datą; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė konkrečią dieną nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos pozicijos tikrąją vertę; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė ir tikroji vertė konkrečią dieną nėra žinomos, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;

c) 

ilgųjų pozicijų absoliuti vertė sudedama su trumpųjų pozicijų absoliučia verte.

4.  
Kai tenkinamos abi šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, neatsižvelgiant į Direktyvos 2013/36/ES 74 ir 83 straipsniuose nustatytas prievoles, šio reglamento 102 straipsnio 3 ir 4 dalys, 103 straipsnis ir 104b straipsnis netaikomi.
5.  
Įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša, kada jos skaičiuoja arba nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį.
6.  
Vienos ar daugiau iš 1 dalyje nustatytų sąlygų nebeatitinkanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.
7.  

Įstaiga liaujasi skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį per tris mėnesius vienu iš šių atvejų:

a) 

įstaiga tris mėnesius iš eilės netenkina 1 dalies a punkte arba b punkte nustatytų sąlygų;

b) 

įstaiga daugiau kaip 6 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių netenkina 1 dalies a punkte arba b punkte nustatytų sąlygų.

8.  
Jei įstaiga nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį, jai leidžiama skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos.
9.  
Įstaigos neprisiima, neperka ar neparduoda prekybos knygos pozicijos vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu.

▼B



2

Skirsnis

Investicinių įmonių, turinčių ribotą leidimą teikti investicines paslaugas, nuosavų lėšų reikalavimai

95 straipsnis

Investicinių įmonių, turinčių ribotą leidimą teikti investicines paslaugas, nuosavų lėšų reikalavimai

1.  
92 straipsnio 3 dalies tikslais investicinės įmonės, kurios neturi leidimo teikti Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytų investicinių paslaugų ir nurodytos veiklos, taiko 2 dalyje nurodytą bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiavimo tvarką.
2.  

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės ir 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos įmonės, kurios teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, nurodytas Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą apskaičiuoja kaip didesnę iš šių sumų:

a) 

92 straipsnio 3 dalies a–d ir f punktuose nurodytų straipsnių sumą, pritaikius 92 straipsnio 4 dalį;

b) 

sumą, gautą 97 straipsnyje nurodytą sumą padauginus iš 12,5.

4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos įmonės, kurios teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, išvardytas Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, laikosi 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, remiantis pirmoje pastraipoje nurodyta bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma.

Kompetentingos institucijos gali 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytoms įmonėms, kurios teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, išvardytas Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus, kurie būtų toms įmonėms privalomi pagal 2013 m. gruodžio 31 d. galiojančias direktyvų 2006/49/EB ir 2006/48/EB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones.

▼C2

3.  
1 dalyje nurodytoms investicinėms įmonėms taikomos visos kitos Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus II skirsnio 2 poskirsnyje nustatytos nuostatos dėl operacinės rizikos.

▼B

96 straipsnis

Investicinių įmonių, kurių pradinis kapitalas yra toks, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 28 straipsnio 2 dalyje, nuosavų lėšų reikalavimai

1.  

92 straipsnio 3 dalies tikslais toliau išvardytų kategorijų investicinės įmonės, kurios turi pradinį kapitalą, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES * 28 straipsnio 2 dalyje, taiko šio straipsnio 2 dalyje nurodytą bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos skaičiavimo tvarką:

a) 

investicinės įmonės, kurios veikia savo sąskaita tik tam, kad įvykdytų kliento pavedimą, arba siekia galimybės naudotis tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistema arba pripažinta birža, kai veikia kaip tarpininkės arba vykdo kliento pavedimą;

b) 

investicinės įmonės, kurios atitinka visas šias sąlygas:

i) 

kurios nelaiko klientų pinigų ar vertybinių popierių;

ii) 

kurios veikia tik savo sąskaita;

iii) 

kurios neturi išorės klientų;

iv) 

už kurių sandorių įvykdymą ir apmokėjimą atsako tarpuskaitos įstaiga ir kurių sandorius garantuoja ta tarpuskaitos įstaiga.

2.  

1 dalyje nurodytos investicinės įmonės bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma apskaičiuojama sudedant šias sumas:

a) 

92 straipsnio 3 dalies a–d punktuose ir f punkte nurodytų straipsnių sumą, pritaikius 92 straipsnio 4 dalį;

b) 

sumą, gautą 97 straipsnyje nurodytą sumą padauginus iš 12,5.

3.  
1 dalyje nurodytoms investicinėms įmonėms taikomos visos kitos Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 3 skyriaus II skirsnio 1 poskirsnyje nustatytos nuostatos dėl operacinės rizikos.

97 straipsnis

Nuosavos lėšos, nustatomos pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas

1.  
Remiantis 95 ir 96 straipsniais, investicinių įmonių ir 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytų įmonių, kurios teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, išvardytas Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 2 ir 4 punktuose, reikalavimus atitinkantis kapitalas sudaro ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų.
2.  
Jeigu investicinės įmonės veikloje nuo praėjusių metų įvyko pokyčių, kurie, kompetentingos institucijos nuomone, yra reikšmingi, kompetentinga institucija gali patikslinti 1 dalyje nustatytą reikalavimą.
3.  
Jeigu investicinė įmonė dar nėra baigusi vienerių metų veiklos, pradedant ta diena, kai ji pradėjo veikti, investicinės įmonės reikalavimus atitinkantis kapitalas turi sudaryti ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį verslo plane numatytų pastoviųjų pridėtinių išlaidų, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentinga institucija pareikalauja šį verslo planą patikslinti.
4.  

EBI, pasikonsultavusi su EVPRI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

reikalavimo turėti reikalavimus atitinkantį kapitalą, kuris sudarytų ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų, apskaičiavimo būdą;

b) 

sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos gali koreguoti reikalavimą turėti reikalavimus atitinkantį kapitalą, kuris sudarytų ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį praėjusių metų pastoviųjų pridėtinių išlaidų;

c) 

prognozuojamų pastoviųjų pridėtinių išlaidų apskaičiavimo būdą tuo atveju, kai investicinė įmonė dar nėra baigusi vienerių metų veiklos.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. kovo 1 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

98 straipsnis

Investicinių įmonių konsoliduotos nuosavos lėšos

1.  

Jeigu 95 straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės sudaro grupę, bet į tą grupę kredito įstaigos neįeina, patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje 92 straipsnį konsoliduotai taiko taip:

a) 

bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą apskaičiuoja pagal 95 straipsnio 2 dalį;

b) 

nuosavas lėšas apskaičiuoja remdamasi konsoliduota patronuojančiosios investicinės įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kaip taikytina, būkle.

2.  

Jeigu 96 straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės sudaro grupę, bet į tą grupę kredito įstaigos neįeina, patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje ir finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojama investicinė įmonė 92 straipsnį konsoliduotai taiko taip:

a) 

bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą apskaičiuoja pagal 96 straipsnio 2 dalį;

b) 

ji naudoja nuosavas lėšas, apskaičiuotas remiantis konsoliduota patronuojančiosios investicinės įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kaip taikytina, būkle ir laikydamasi pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus.

▼M8 —————

▼B



3

SKYRIUS

Prekybos knyga

102 straipsnis

Prekybos knygai taikomi reikalavimai

1.  
Į prekybos knygą įtrauktoms pozicijoms netaikomi prekybos jomis apribojimai arba jas galima apdrausti.

▼M8

2.  
Prekybinės veiklos tikslai apibrėžiami strategijose, politikoje ir procedūrose, kurias įstaiga parengia pozicijos ar portfelio valdymo pagal 103, 104 ir 104a straipsnius tikslais.
3.  
Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės priemones, skirtas jų prekybos knygai tvarkyti pagal 103 straipsnį.
4.  
Taikant 430b straipsnio 3 dalyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, prekybos knygos pozicijos priskiriamos prekybos operacijų sąrašams, sudarytiems pagal 104b straipsnį.

▼M8

5.  
Prekybos knygos pozicijoms taikomi 105 straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimai.
6.  
Įstaigos vertina vidinio apsidraudimo pozicijas pagal 106 straipsnį.

▼M8

103 straipsnis

Prekybos knygos tvarkymas

1.  

Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą bendro prekybos knygos tvarkymo politiką ir procedūras. Ta politika ir procedūromis turi būti nustatyti bent šie aspektai:

a) 

kurią veiklą įstaiga laiko prekybos veikla ir sudedamąja prekybos knygos dalimi, į kurią atsižvelgiama nuosavų lėšų reikalavimų tikslais;

b) 

kokiu mastu pozicija gali būti kasdien vertinama rinkos verte esant aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygoms;

c) 

kaip įstaiga pagal modelį vertinamų pozicijų atžvilgiu gali:

i) 

nustatyti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis;

ii) 

apdrausti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis, naudodama priemones, turinčias aktyvią ir likvidžią grįžtamąją rinką;

iii) 

nustatyti patikimus įverčius, naudojamus pagrindinėms modelio prielaidoms ir parametrams;

d) 

kokiu mastu įstaiga gali ir privalo nustatyti pozicijos vertinimus, kurie gali būti nuosekliai tvirtinami išorės subjektų;

e) 

kokiu mastu teisiniai apribojimai arba kiti veiklai taikomi reikalavimai apsunkintų įstaigos pajėgumą per trumpą laiką panaikinti arba apdrausti pozicijas;

f) 

kokiu mastu įstaiga gali ir privalo aktyviai valdyti pozicijų riziką, vykdydama prekybos veiklą;

g) 

kokiu mastu įstaiga gali perklasifikuoti riziką arba pozicijas iš ne prekybos į prekybos knygą arba atvirkščiai, ir tokiems perklasifikavimams taikomus reikalavimus, kaip nurodyta 104a straipsnyje.

2.  

Tvarkydamos savo prekybos knygos pozicijas arba pozicijų portfelius įstaigos laikosi visų šių reikalavimų:

a) 

įstaiga turi aiškiai dokumentais įformintą ir vyresniosios vadovybės patvirtintą prekybos knygos pozicijai arba portfeliams skirtą prekybos veiklos strategiją, kurioje nurodytas numatomas prekybinių pozicijų laikymo laikotarpis;

b) 

įstaiga turi aiškiai apibrėžtą aktyvaus prekybos knygos pozicijų arba portfelių tvarkymo politiką ir procedūras; ta politika ir procedūros apima šiuos aspektus:

i) 

kokias pozicijas arba pozicijų portfelius galima įrašyti į kiekvieną prekybos operacijų sąrašą arba kuriuos, prireikus, gali prisiimti paskirti prekiautojai;

ii) 

pozicijų ribų nustatymą ir jų tinkamumo stebėseną;

iii) 

užtikrinimą, kad prekiautojai turi teisę savarankiškai prisiimti ir tvarkyti poziciją neviršydami sutartų ribų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;

iv) 

užtikrinimą, kad informacijos apie pozicijas teikimas vyresniajai vadovybei yra neatsiejama įstaigos rizikos valdymo proceso dalis;

v) 

užtikrinimą, kad pozicijos yra aktyviai stebimos pasitelkiant rinkos informacijos šaltinius ir pozicijos ar ją sudarančios rizikos sudedamųjų dalių paklausos rinkoje arba galimybės jas apdrausti vertinimą, įskaitant rinkos informacijos vertinimo proceso, kokybės ir prieinamumo, rinkos apyvartos ir pozicijų, kuriomis prekiaujama rinkoje, dydžių įvertinimą;

vi) 

aktyviai taikomas kovos su sukčiavimu procedūras ir kontrolės priemones;

c) 

įstaiga taiko aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, skirtas stebėti, ar pozicijos atitinka įstaigos prekybinės veiklos strategiją, taip pat stebėti apyvartą ir pozicijas, kurių pradinė planuota laikymo trukmė buvo viršyta.

▼B

104 straipsnis

Įtraukimas į prekybos knygą

1.  
Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, kuriose būtų nustatyta, kurios pozicijos yra įtraukiamos į prekybos knygą, kad galėtų apskaičiuoti jų kapitalo poreikį, laikydamosi 102 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir prekybos knygos apibrėžties pagal 4 straipsnio 1 dalies 86 punktą ir atsižvelgdamos į įstaigos rizikos valdymo pajėgumus bei praktiką. Įstaiga išsamiai dokumentuose fiksuoja, kaip laikomasi šios politikos ir procedūrų, taip pat reguliariai atlieka jų vidaus auditą.

▼M8 —————

▼M8

104b straipsnis

Prekybos operacijų sąrašui keliami reikalavimai

1.  
Taikant 430b straipsnio 3 dalyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, įstaigos sudaro prekybos operacijų sąrašus ir kiekvieną savo prekybos knygos poziciją priskiria vienam iš šių prekybos operacijų sąrašų. Prekybos knygos pozicijos tam pačiam prekybos operacijų sąrašui priskiriamos tik tada, kai jos atitinka sutartą tam prekybos operacijų sąrašui taikomą verslo strategiją ir yra nuosekliai tvarkomos bei stebimos pagal šio straipsnio 2 dalį.
2.  

Įstaigų prekybos operacijų sąrašai visada turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

a) 

kiekvieno prekybos operacijų sąrašo atžvilgiu turi būti nustatyta aiški ir konkreti verslo strategija bei pagal tą verslo strategiją tinkama rizikos valdymo sistema;

b) 

turi būti nustatyta aiški kiekvieno prekybos operacijų sąrašo organizacinė struktūra; konkretaus prekybos operacijų sąrašo pozicijos turi būti tvarkomos paskirtų tos įstaigos prekiautojų; kiekvienas prekiautojas turi atlikti jam pavestas su prekybos operacijų sąrašu susijusias pareigas; kiekvienas prekiautojas priskiriamas tik vienam prekybos operacijų sąrašui;

c) 

kiekvieno prekybos operacijų sąrašo pozicijų ribos nustatomos pagal to prekybos operacijų sąrašo verslo strategiją;

d) 

prekybos operacijų sąrašo lygmens veiklos, pelningumo, rizikos valdymo ir reguliavimo reikalavimų ataskaitos rengiamos bent kas savaitę ir reguliariai pateikiamos valdymo organui;

e) 

turi būti nustatytas aiškus kiekvieno prekybos operacijų sąrašo metinis veiklos planas, įskaitant aiškiai nustatytą atlygio politiką, remiantis patikimais veiklos rezultatų vertinimo kriterijais;

f) 

kiekvieno prekybos operacijų sąrašo atžvilgiu kas mėnesį parengiamos ataskaitos apie besibaigiančio termino pozicijas, einamosios paros prekybos operacijų sandorių ribų pažeidimus, kasdienių prekybos operacijų sandorių ribų pažeidimus ir veiksmus, kurių įstaiga ėmėsi reaguodama į tuos pažeidimus, taip pat parengiami rinkos likvidumo įvertinimai, ir visa ši informacija pateikiama kompetentingoms institucijoms.

3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies b punkto, įstaiga gali priskirti prekiautoją daugiau nei vienam prekybos operacijų sąrašui su sąlyga, kad įstaiga savo kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo tai, kad priskyrimas atliktas vadovaujantis verslo ar išteklių sumetimais ir kad jį atliekant atsižvelgta į kitus kokybinius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taikytinus prekiautojams ir prekybos operacijų sąrašams.
4.  
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms, kokiu būdu jos užtikrina 2 dalies laikymąsi. Kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad įstaiga pakeistų savo prekybos operacijų sąrašų struktūrą ar organizavimą taip, kad būtų laikomasi šio straipsnio.

▼B

105 straipsnis

Riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimai

▼M8

1.  
Visoms prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte, taikomi šiame straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo standartai. Įstaigos visų pirma užtikrina, kad jų prekybos knygos pozicijų riziką ribojančiais principais pagrįstas vertinimas būtų pakankamai tikslus, atsižvelgdamos į prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, įvertintų tikrąja verte, dinamišką pobūdį, prudencinio patikimumo reikalavimus, taip pat su prekybos knygos pozicijomis ir ne prekybos knygos pozicijomis, įvertintomis tikrąja verte, susijusių kapitalo reikalavimų taikymo būdą bei tikslą.

▼B

2.  

Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės mechanizmus, kurių pakaktų riziką ribojančiais principais pagrįstiems ir patikimiems įverčiams gauti. Į šias sistemas ir kontrolės mechanizmus įtraukiami bent šie aspektai:

a) 

dokumentuose apibrėžta vertinimo proceso politika ir procedūros, be kita ko, aiškiai apibrėžta atsakomybė už įvairias su vertinimu susijusias sritis, rinkos informacijos šaltiniai, jų tinkamumo įvertinimas, nestebimų duomenų, kurie atspindi įstaigos prielaidas dėl to, kuo remdamiesi rinkos dalyviai nustato pozicijos kainą, naudojimo gairės, nepriklausomo vertinimo periodiškumas, prekybos dienos pabaigos kainų nustatymo laikas, įverčių koregavimo procedūros, mėnesio pabaigoje ir ad hoc atliekamo tikrinimo procedūros;

▼C2

b) 

už vertinimo procesą atsakingo padalinio atskaitomybės ryšiai, kurie turi būti aiškūs ir nepriklausomi nuo sandorius sudarančio padalinio, ir kurių galutinė grandis yra valdymo organas.

▼M8

3.  
Įstaigos bent kartą per dieną tikrąja verte pervertina prekybos knygos pozicijų vertę. Tų pozicijų vertės pokyčiai nurodomi įstaigos pelno ir nuostolio ataskaitoje.
4.  
Įstaigos savo prekybos knygos pozicijas ir ne prekybos knygos pozicijas, įvertintas tikrąja verte, įvertina rinkos kainomis, jei tai įmanoma, taip pat tada, kai toms pozicijoms taiko atitinkamus kapitalo reikalavimus.

▼B

5.  
Vertindama pozicijas rinkos kainomis, įstaiga taiko labiau riziką ribojančiais principais pagrįstas pirkimo ir pardavimo kainas, išskyrus atvejus, kai įstaiga gali uždaryti savo poziciją vidutine rinkos kaina. Jei įstaigos naudojasi šia nukrypti leidžiančia nuostata, jos kas šešis mėnesius informuoja savo kompetentingas institucijas apie atitinkamas pozicijas ir pateikia įrodymų, kad jos gali uždaryti tas pozicijas vidutine rinkos kaina.

▼M8

6.  
Kai įvertinti rinkos kainomis neįmanoma, įstaigos savo pozicijas ir portfelius konservatyviai įvertina pagal modelį, taip pat tais atvejais, kai skaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte.

▼B

7.  

Vertindamos pagal modelį, įstaigos laikosi šių reikalavimų:

a) 

vyresnioji vadovybė žino, kurios prekybos knygos arba kitų tikrąja verte vertinamų pozicijų sudedamosios dalys vertinamos pagal modelį, ir supranta taip sukuriamo netikrumo dėl duomenų apie riziką / veiklos rezultatus reikšmingumą;

b) 

įstaigos naudoja rinkos duomenis, jei įmanoma, atitinkančius rinkos kainas, ir dažnai vertina rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumą ir modelio parametrus;

c) 

jei įmanoma, įstaigos naudoja vertinimo metodikas, kurios yra pripažintos rinkos praktikoje tam tikroms finansinėms priemonėms ar biržos prekėms vertinti;

d) 

jei modelį sukūrė pati įstaiga, jis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino jį kuriant nedalyvavę tinkamos kvalifikacijos asmenys;

e) 

įstaigos yra nustačiusios formalias pokyčių kontrolės procedūras, o vertinimams patikrinti turi ir periodiškai naudoja patikimą modelio kopiją;

f) 

už rizikos valdymą atsakingas padalinys žino naudojamų modelių trūkumus ir vertinimo rezultatus aiškina atsižvelgdamas į tuos trūkumus; ir

g) 

įstaigų modeliai periodiškai peržiūrimi, siekiant nustatyti jų veiklos rezultatų tikslumą; be kita ko, įvertinama, ar visada pasitvirtina prielaidos, atliekama pelno ir nuostolio palyginti su rizikos veiksniais analizė, o tikrosios uždarymo vertės palyginamos su rezultatais, gautais naudojant modelį.

▼M8

pirmos pastraipos d punkto tikslais modelis kuriamas arba tvirtinamas nepriklausomai nuo prekybos operacijų sąrašų ir atliekamas nepriklausomas modelio tikrinimas, įskaitant matematinių skaičiavimų, prielaidų ir programinės įrangos tinkamumo įvertinimą.

▼B

8.  
Be kiekvieną dieną atliekamo vertinimo rinkos kainomis arba vertinimo pagal modelį, įstaigos vykdo nepriklausomą kainų patikrą. Rinkos kainų ir taikant modelį naudojamų duomenų patikrą atlieka asmuo arba padalinys, kurie nepriklauso nuo asmenų ar padalinių, kurie yra susiję su prekybos knyga, bent kartą per mėnesį arba dažniau, atsižvelgiant į rinkos arba prekybinės veiklos pobūdį. Jei nėra nepriklausomų duomenų apie kainas šaltinių arba jei jie yra gana subjektyvūs, gali būti pasitelktos tokios riziką ribojančiais principais pagrįstos priemonės, kaip vertinimo rezultatų koregavimas.
9.  
Įstaigos nustato ir taiko procedūras, leidžiančias koreguoti vertinimo rezultatus.
10.  
Įstaigos formaliai numato šiuos vertinimo rezultatų koregavimus: neuždirbtos kredito maržos, pozicijos uždarymo išlaidų, operacinės rizikos, rinkos kainų neapibrėžtumo, išankstinio sutarties nutraukimo, investavimo ir finansavimo išlaidų, būsimų administracinių išlaidų ir atitinkamais atvejais modelio rizikos.
11.  

Įstaigos nustato ir taiko procedūras, skirtas dabartinio bet kurių mažiau likvidžių pozicijų, kurios visų pirma gali susidaryti dėl rinkos įvykių arba su įstaiga susijusių situacijų, pavyzdžiui, koncentruotų pozicijų ir (arba) pozicijų, kurių pradinė planuota laikymo trukmė buvo viršyta, vertinimo koregavimui nustatyti. Jei reikia, įstaigos daro tokius koregavimus šalia kitų pozicijos vertės, kuri yra naudojama finansinės atskaitomybės tikslais, pakeitimų, ir tokie koregavimai sudaromi taip, kad rodytų pozicijos nelikvidumą. Taikydamos tokias procedūras ir priimdamos sprendimą, ar reikia koreguoti mažiau likvidžių pozicijų vertinimą, įstaigos atsižvelgia į keletą veiksnių. Prie šių veiksnių priskiriama:

▼M8

a) 

papildomo laiko, kurio prireiktų pozicijai arba pozicijos rizikai apdrausti po likvidumo terminų, kurie pagal 325bd straipsnį buvo priskirti pozicijos rizikos veiksniams, trukmė;

▼B

b) 

pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo kintamumas ir vidurkis;

c) 

kotiruojama rinkos kaina (rinkos formuotojų skaičius ir tapatybė) ir prekybos apimčių kintamumas ir vidurkis, įskaitant prekybos apimtis nepalankiausiomis rinkos aplinkybėmis;

d) 

rinkos koncentracija;

e) 

pozicijų kitimas;

f) 

apimtis, kuria vertinimas yra grindžiamas vertinimu pagal modelį;

g) 

kitų modelio rizikos rūšių poveikis.

12.  
Įstaigos, kurios vertinimui atlikti pasitelkia trečiąsias šalis arba kurios atlieka vertinimą naudodamos modelį, nusprendžia, ar taikyti vertinimo koregavimą. Be to, įstaigos apsvarsto, ar reikia nustatyti koregavimą mažiau likvidžioms pozicijoms, ir šio koregavimo tinkamumą nuolat persvarsto. Įstaigos taip pat tiksliai įvertina vertinimo koregavimo, susijusio su taikant modelius įvedamų parametrų neapibrėžtumu, poreikį.
13.  
Sudėtingų produktų atveju, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestines finansines priemones, įstaigos tiksliai įvertina, ar reikia koreguoti vertinimą, kad būtų atspindėta modelio rizika, susijusi su galbūt netinkamos vertinimo metodikos naudojimu, ir modelio rizika, susijusi su nestebimų (ir, gali būti, neteisingų) vertinimo modelio gradavimo parametrų taikymu.
14.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis šio straipsnio 1 dalies tikslais turi būti taikomi 105 straipsnio reikalavimai.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

106 straipsnis

Vidaus apsidraudimas

1.  

Vidaus apsidraudimo pozicijos visų pirma atitinka šiuos reikalavimus:

a) 

jomis neturi būti pirmiausia siekiama išvengti nuosavų lėšų reikalavimų ar šiuos reikalavimus sumažinti;

b) 

jų naudojimas tinkamai įforminamas dokumentais ir jam taikomos konkrečios vidinio patvirtinimo ir audito procedūros;

c) 

jos tvarkomos rinkos sąlygomis;

d) 

vidaus apsidraudimo pozicijų rinkos rizikos dalis dinamiškai valdoma kaip prekybos knygos rizika, neviršijant leistinų ribų;

▼C2

e) 

jos atidžiai stebimos pagal tinkamas procedūras.

▼B

2.  
1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi nedarant poveikio ne prekybos knygos apsidraudimo pozicijoms taikomiems reikalavimams.
3.  
Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, tuo atveju, jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos kredito rizikos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktas kredito išvestines finansines priemones (naudodama vidaus apsidraudimą), ne prekybos knygos pozicija arba sandorio šalies rizikos pozicija negali būti laikoma apdrausta skaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, nebent įstaiga iš reikalavimus atitinkančios apsaugą teikiančios trečiosios šalies nuperka atitinkamą kredito išvestinę finansinę priemonę, kuri atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus. Nedarant poveikio 299 straipsnio 2 dalies h punktui, jei ši trečiosios šalies apsauga įsigyta ir skaičiuojant kapitalo poreikį pripažįstama kaip ne prekybos knygos pozicijos apdraudimas, nei vidaus, nei išorės kredito išvestinių finansinių priemonių apdraudimas neįtraukiamas į prekybos knygą skaičiuojant kapitalo poreikį.



II

ANTRAŠTINĖ DALIS

KAPITALO, REIKALINGO KREDITO RIZIKAI PADENGTI, POREIKIS



1

SKYRIUS

Bendrieji principai

107 straipsnis

Kredito rizikos vertinimo būdai

1.  
Įstaigos, norėdamos 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktų tikslais apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, taiko 2 skyriuje numatytą standartizuotą metodą arba, jei vadovaujantis 143 straipsniu kompetentingos institucijos tai leidžia, 3 skyriuje numatytą vidaus reitingais pagrįstą metodą (IRB metodą).
2.  

Prekybos pozicijoms ir įmokoms į pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondą įstaigos, norėdamos 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktų tikslais apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, taiko 6 skyriaus 9 skirsnyje nustatytą tvarką. Visų kitų rūšių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms įstaigos taiko šią tvarką:

a) 

kitų rūšių reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijos – kaip įstaigos pozicijos;

b) 

kitų rūšių reikalavimus neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijos – kaip įmonių pozicijos.

▼M8

3.  
Šio reglamento tikslais trečiosios valstybės investicinės įmonės, trečiosios valstybės kredito įstaigos ir trečiosios valstybės biržos pozicijos vertinamos kaip įstaigos pozicijos tik tuo atveju, jei trečioji valstybė tam subjektui taiko prudencinius ir priežiūros reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.

▼B

4.  
3 dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko riziką ribojančius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau laikyti 3 dalyje nurodytų subjektų pozicijas įstaigų pozicijomis, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad atitinkama trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus.

108 straipsnis

Kredito rizikos mažinimo būdo naudojimas pagal standartizuotą metodą ir pagal IRB metodą

1.  
Pozicijoms, kurioms įstaiga taiko standartizuotą metodą pagal 2 skyrių arba IRB metodą pagal 3 skyrių, bet netaiko savo nuostolių dėl įsipareigojimų nevykdymo (toliau – LGD) įverčių ir perskaičiavimo koeficientų pagal 151 straipsnį, įstaiga gali taikyti kredito rizikos mažinimą pagal 4 skyrių, skaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas 92 straipsnio 3 dalies a ir f punktų tikslais arba, jei reikia, skaičiuodama tikėtino nuostolio sumas 36 straipsnio 1 dalies d punkte ir 62 straipsnio c punkte nurodyto skaičiavimo tikslais.
2.  
Pozicijai, kuriai įstaiga taiko IRB metodą taikydama savo LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus pagal 151 straipsnį, įstaiga gali taikyti kredito rizikos mažinimą pagal 3 skyrių.

▼M5

109 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertinimas

Įstaigos apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą pagal 5 skyrių.

▼B

110 straipsnis

Kredito rizikos koregavimo tvarka

1.  
Standartizuotą metodą taikančios įstaigos bendruosius kredito rizikos koregavimus atlieka pagal 62 straipsnio c punktą.
2.  
IRB metodą taikančios įstaigos bendruosius kredito rizikos koregavimus atlieka pagal 159 straipsnį, 62 straipsnio d punktą ir 36 straipsnio 1 dalies d punktą.

Šio straipsnio ir 2 bei 3 skyrių tikslais atliekant bendruosius ir specifinius kredito rizikos koregavimus atidėjiniai bendrai banko rizikai neįskaitomi.

3.  

IRB metodą taikančios įstaigos, kurios daliai savo pozicijų konsoliduotai arba individualiai taiko standartizuotą metodą, pagal 148 ir 150 straipsnius nustato bendrojo kredito rizikos koregavimo dalį, kuri turi būti priskirta prie bendrojo kredito rizikos koregavimo pagal standartizuotą metodą ir prie bendrojo kredito rizikos koregavimo pagal IRB metodą taip:

a) 

kai konsoliduojama įstaiga taiko tik IRB metodą, esant tokiam atvejui, šios įstaigos bendrajam kredito rizikos koregavimui taikoma 2 dalyje nustatyta tvarka;

b) 

kai konsoliduojama įstaiga taiko tik standartizuotą metodą, esant tokiam atvejui, šios įstaigos bendrajam kredito rizikos koregavimui taikoma 1 dalyje nustatyta tvarka;

c) 

likęs kredito rizikos koregavimas paskirstomas proporcingai pagal pozicijų, įvertintų pagal riziką, sumas, kurioms taikomas standartizuotas metodas, ir sumas, kurioms taikomas IRB metodas.

4.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip apskaičiuoti specifinius ir bendruosius kredito rizikos koregavimus laikantis taikytinos apskaitos sistemos, šiais atvejais:

a) 

kai pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 111 straipsnyje nurodytą standartizuotą metodą;

b) 

kai pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 166–168 straipsniuose nurodytą IRB metodą;

c) 

kai vertinamos tikėtinų nuostolių sumos, nurodytos 159 straipsnyje;

d) 

kai skaičiuojama pozicijos vertė, apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumas, nurodytas 246 ir 266 straipsniuose;

e) 

nustatant įsipareigojimų neįvykdymą pagal 178 straipsnį.

▼C1

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. liepos 28 d.

▼B

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.



2

SKYRIUS

Standartizuotas metodas



1

skirsnis

Bendrieji principai

111 straipsnis

Pozicijos vertė

▼M7

1.  

Turto straipsnio pozicijos vertė yra jo apskaitinė vertė, likusi atlikus specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį, papildomus vertės koregavimus pagal 34 ir 105 straipsnius, atskaitymus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą ir kitus nuosavų lėšų sumažinimus, susijusius su tuo turto straipsniu. I priede išvardytų nebalansinių straipsnių pozicijos vertė yra toliau nurodyta jų nominaliosios vertės, ją sumažinus specifinės kredito rizikos koregavimais ir atskaitymais pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą, procentinė dalis:

▼B

a) 

100 %, jei tai didelės rizikos straipsnis;

b) 

50 %, jei tai vidutinės rizikos straipsnis;

c) 

20 %, jei tai vidutinės / mažos rizikos straipsnis;

d) 

0 %, jei tai mažos rizikos straipsnis.

Pirmos pastraipos antrame sakinyje nurodyti nebalansiniai straipsniai priskiriami prie I priede nurodytų rizikos kategorijų.

Jeigu įstaiga taiko 223 straipsnyje nurodytą išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, pagal atpirkimo sandorį ar pagal vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorį ir garantinės įmokos skolinimo sandorius parduotų, pateiktų ar paskolintų vertybinių popierių ar biržos prekių pozicijos vertė padidinama atitinkamu kintamumo koregavimo dydžiu, taikytinu tokiems vertybiniams popieriams ar biržos prekėms, kaip numatyta 223–225 straipsniuose.

2.  
II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės pozicijos vertė nustatoma pagal 6 skyrių, tų metodų tikslais atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos susitarimų poveikį, kaip numatyta 6 skyriuje. Atpirkimo sandorio, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertė gali būti nustatoma pagal 6 skyrių arba pagal 4 skyrių.
3.  
Jei pozicijai taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas, to straipsnio pozicijos vertė gali būti pakoreguota pagal 4 skyrių.

112 straipsnis

Pozicijų klasės

Kiekviena pozicija priskiriama prie vienos iš šių pozicijų klasių:

a) 

centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijoms;

b) 

regioninės arba vietos valdžios pozicijoms;

c) 

viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms;

d) 

daugiašalių plėtros bankų pozicijoms;

e) 

tarptautinių organizacijų pozicijoms;

f) 

įstaigų pozicijoms;

g) 

įmonių pozicijoms;

h) 

mažmeninėms pozicijoms;

i) 

nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms;

j) 

pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui;

k) 

pozicijoms, susijusioms su ypač didele rizika;

l) 

padengtų obligacijų pozicijoms;

m) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms;

n) 

trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijoms;

o) 

pozicijoms, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos;

p) 

nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;

q) 

kitoms pozicijoms.

113 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1.  
Norint apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, rizikos koeficientai taikomi visoms pozicijoms, jeigu jos neatimamos iš nuosavų lėšų, vadovaujantis 2 skirsnio nuostatomis. Rizikos koeficientų taikymas priklauso nuo pozicijų klasės, prie kurios pozicija priskiriama, ir nuo jos kredito kokybės tiek, kiek nurodyta 2 skirsnyje. Kredito kokybę galima nustatyti remiantis ECAI suteiktais kredito rizikos vertinimais arba eksporto kreditų agentūrų suteiktais kredito rizikos vertinimais, kaip nurodyta 3 skirsnyje.
2.  
1 dalyje nurodyto rizikos koeficiento taikymo tikslais pozicijos vertė dauginama iš rizikos koeficiento, kuris nustatytas pagal 2 skirsnį.
3.  
Jei pozicijai taikomas kredito užtikrinimas, jai taikytinas rizikos koeficientas gali būti pakoreguotas pagal 4 skyrių.
4.  
Pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 5 skyrių.
5.  
Pozicijoms, kurių sumų apskaičiavimas 2 skirsnyje nenumatytas, taikomas 100 % rizikos koeficientas.
6.  

Išskyrus pozicijas, dėl kurių susidaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo straipsniai, įstaiga gali, gavusi kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, nuspręsti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų tos įstaigos pozicijoms su sandorio šalimi, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė, jos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė arba įmonė, susijusi ryšiais, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje. Kompetentingos institucijos turi teisę duoti leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

▼C2

a) 

sandorio šalis yra įstaiga, finansų įstaiga ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami rizikos ribojimo reikalavimai;

▼B

b) 

sandorio šaliai yra taikomas toks pat visiškas konsolidavimas kaip ir įstaigai;

c) 

sandorio šaliai taikomos tokios pačios rizikos vertinimo, apskaičiavimo ir kontrolės procedūros kaip ir įstaigai;

d) 

sandorio šalis įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir įstaiga;

e) 

šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių tam, kad sandorio šalis skubiai pervestų nuosavas lėšas ar įvykdytų įsipareigojimus įstaigai.

Jeigu įstaigai pagal šią dalį leidžiama netaikyti 1 dalies reikalavimų, ji gali priskirti 0 % rizikos koeficientą.

7.  

Išskyrus pozicijas, dėl kurių susidaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsniai, įstaiga gali, gavusi kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pozicijoms su sandorio šalimis, su kuriomis įstaiga yra sukūrusi institucinę užtikrinimo sistemą, kuri reiškia pagal sutartį arba įstatuose nustatytą susitarimą prisiimti įsipareigojimus saugoti tas įstaigas, ir visų pirma užtikrina jų likvidumą ir mokumą, kad būtų išvengta bankroto, jei tai tampa reikalinga. Kompetentingos institucijos turi teisę duoti leidimą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įvykdyti 6 dalies a, d ir e punktuose nustatyti reikalavimai;

b) 

šiais susitarimais užtikrinama, kad taikant institucinę užtikrinimo sistemą pagal įsipareigojimus būtų galima suteikti reikiamą paramą nuosavomis disponuojamomis lėšomis;

c) 

institucinėje užtikrinimo sistemoje naudojamos tinkamos ir vienodai nustatytos rizikos stebėsenos ir klasifikavimo sistemos, kuriomis visapusiškai atskleidžiama visų atskirų sistemos narių ir visos institucinės užtikrinimo sistemos rizikos padėtis, ir joje yra atitinkamų įtakos panaudojimo galimybių; remiantis 178 straipsnio 1 dalimi, pagal šias sistemas vykdoma tinkama neįvykdytų pozicijų stebėsena;

d) 

pagal institucinę užtikrinimo sistemą nustatoma pačios sistemos rizika ir apie ją pranešama atskiriems sistemos nariams;

e) 

pagal institucinę užtikrinimo sistemą kartą per metus sudaromas ir skelbiamas konsoliduotas pranešimas, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką, arba pranešimas, kuris apima visos institucinės užtikrinimo sistemos apibendrintą balansą, apibendrintą pelno (nuostolio) ataskaitą, pranešimą apie padėtį ir pranešimą apie riziką;

f) 

jei institucinės užtikrinimo sistemos nariai nori išeiti iš sistemos, jie privalo įspėti apie tai mažiausiai prieš 24 mėnesius;

g) 

pašalinamas pakartotinis sudedamųjų dalių, kuriomis remiamasi apskaičiuojant nuosavas lėšas, naudojimas (toliau – daugybinis panaudojimas) ir bet koks netinkamas nuosavų lėšų sudarymas tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių;

h) 

institucinės užtikrinimo sistemos dauguma narių yra kredito įstaigos, kurių veikla daugiausia yra vienarūšė;

i) 

sistemų, paminėtų c ir d punktuose, tinkamumą tvirtina atitinkamos kompetentingos institucijos, kurios taip pat vykdo šių sistemų reguliarią stebėseną.

Jeigu įstaiga pagal šią dalį nusprendžia netaikyti 1 dalies reikalavimų, ji gali priskirti 0 % rizikos koeficientą.



2

Skirsnis

Rizikos koeficientai

114 straipsnis

Centrinės valdžios arba centrinių bankų pozicijos

1.  
Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, nebent jos vertinamos 2–7 dalyse nustatyta tvarka.
2.  

Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurie turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.



1  lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

0  %

20  %

50  %

100  %

100  %

150  %

3.  
ECB pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.
4.  
Valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms atitinkamos centrinės valdžios ir centrinio banko nacionaline valiuta, priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

▼C2

▼M11 —————

▼B

7.  
Kai trečiosios valstybės kompetentingos institucijos, kurios taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, bent lygiavertę tai, kuri taikoma Sąjungoje, nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms savo centrinės valdžios ir centrinio banko pozicijoms priskiria rizikos koeficientą, kuris yra mažesnis už 1 ir 2 punktuose nurodytą koeficientą, įstaigos gali taikyti rizikos koeficientus tokioms pozicijoms tokiu pačiu būdu.

Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiosios valstybės centrinės valdžios arba centrinio banko pozicijoms, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus.

115 straipsnis

Regioninės arba vietos valdžios pozicijos

1.  
Regioninės arba vietos valdžios pozicijų rizikos koeficientas nustatomas taip, kaip įstaigų pozicijoms, išskyrus atvejus, kai jos laikomos centrinės valdžios pozicijomis pagal 2 arba 4 dalis, arba joms taikomas 5 dalyje nurodytas rizikos koeficientas. Trumpalaikėms pozicijoms 119 straipsnio 2 dalyje ir 120 straipsnio 2 dalyje nustatytas lengvatinis vertinimas netaikomas.
2.  
Regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje jos yra įsteigtos, pozicijos, jeigu tokių pozicijų rizika nesiskiria dėl pirmųjų pozicijų (regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų pozicijų) specifinių pajamų generavimo galimybių ir dėl egzistuojančių tam tikrų institucinių susitarimų, kurių taikymo poveikis mažina įsipareigojimų neįvykdymo riziką.

EBI tvarko viešai prieinamą regioninės ir vietos valdžios Sąjungoje, kurios pozicijas atitinkamos kompetentingos institucijos laiko savo centrinės valdžios pozicijomis, duomenų bazę.

3.  
Bažnyčių ar religinių bendruomenių, kurios pagal viešąją teisę yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys ir kurios renka mokesčius vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo užsiimti, pozicijos vertinamos kaip regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos. Šiuo atveju 2 dalis netaikoma ir, 150 straipsnio 1 dalies a punkto tikslais neatmetama galimybė leisti taikyti standartizuotą metodą.
4.  
Kai trečiosios valstybės jurisdikcijos kompetentingos institucijos, kurios taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, bent lygiavertę tai, kuri taikoma Sąjungoje, regioninės valdžios ar vietos valdžios pozicijas vertina kaip savo centrinės valdžios pozicijas ir tokių pozicijų rizika nesiskiria dėl specifinių regioninės arba vietos valdžios pajamų generavimo galimybių ir dėl tam tikrų institucinių susitarimų mažinti įsipareigojimų neįvykdymo riziką, įstaigos gali tokių regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų riziką vertinti tuo pačiu būdu.

Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiajai valstybei, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus.

5.  
Valstybių narių regioninės arba vietos valdžios pozicijoms, kurios nenurodytos 2–4 dalyse ir yra išreikštos bei finansuojamos tos regioninės arba vietos valdžios nacionaline valiuta, priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

116 straipsnis

Viešojo sektoriaus subjektų pozicijos

1.  

Viešojo sektoriaus subjektų, kurie neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal kredito kokybės žingsnį, kuriam pagal toliau pateiktą 2 lentelę priskiriamos centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje tas viešojo sektoriaus subjektas yra įsteigtas, pozicijos:



2  lentelė

Kredito kokybės žingsnis, kuriam priskiriamos atitinkamos centrinės valdžios pozicijos

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20  %

50  %

100  %

100  %

100  %

150  %

Viešojo sektoriaus subjektų, įsteigtų šalyse, kurių centrinė valdžia nereitinguota, pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

2.  
Viešojo sektoriaus subjektų, kurie turi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimą, pozicijos vertinamos 120 straipsnyje nustatyta tvarka. Šių subjektų trumpalaikėms pozicijoms 119 straipsnio 2 dalyje ir 120 straipsnio 2 dalyje nurodytas lengvatinis vertinimas netaikomas.
3.  
Viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms, kurių pradinis terminas yra trys mėnesiai arba trumpesnis, priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.
4.  
Išskirtinėmis aplinkybėmis viešojo sektoriaus subjektų pozicijos gali būti vertinamos kaip centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios, kurios jurisdikcijoje šie subjektai yra įsteigti, pozicijos, jei šiai jurisdikcijai priklausiančių kompetentingų institucijų nuomone, šių pozicijų rizika nesiskiria dėl centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios suteiktos tinkamos garantijos.
5.  
Kai trečiosios valstybės jurisdikcijai priklausančios kompetentingos institucijos, kurios taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, bent lygiavertę Sąjungoje taikomai tvarkai, viešojo sektoriaus subjektų pozicijas vertina pagal 1 arba 2 dalis, įstaigos gali šių viešojo sektoriaus subjektų pozicijų riziką vertinti tokiu pačiu būdu. Kitais atvejais įstaigos taiko 100 % rizikos koeficientą.

Šios dalies tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiajai valstybei, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka šios tvarkos taikymo reikalavimus.

117 straipsnis

Daugiašalių plėtros bankų pozicijos

1.  
2 dalyje nenurodytoms daugiašalių plėtros bankų pozicijoms taikoma tokia pati tvarka kaip įstaigų pozicijoms. 119 straipsnio 2 dalyje, 120 straipsnio 2 dalyje ir 121 straipsnio 3 dalyje nurodytas lengvatinis vertinimas trumpalaikėms pozicijoms netaikomas.

Daugiašaliais plėtros bankais laikoma Amerikos investicijų korporacija, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros bankas, Vidurio Amerikos ekonominės integracijos bankas ir Lotynų Amerikos plėtros bankas (CAF).

2.  

0 % rizikos koeficientas priskiriamas šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms:

a) 

Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko;

b) 

Tarptautinės finansų korporacijos;

c) 

Amerikos plėtros banko;

d) 

Azijos plėtros banko;

e) 

Afrikos plėtros banko;

f) 

Europos Tarybos plėtros banko;

g) 

Šiaurės šalių investicijų banko;

h) 

Karibų plėtros banko;

i) 

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko;

j) 

Europos investicijų banko;

k) 

Europos investicijų fondo;

l) 

Daugiašalės investicijų garantijų agentūros;

m) 

Tarptautinės imunizacijos finansavimo institucijos;

n) 

Islamo plėtros banko;

▼M8

o) 

Tarptautinės plėtros asociacijos;

p) 

Azijos infrastruktūros investicijų banko.

Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, būtų iš dalies keičiamas pirmoje pastraipoje nurodytas daugiašalių plėtros bankų sąrašas.

▼B

3.  
Pasirašyto, bet į Europos investicijų fondą dar nesumokėto kapitalo daliai priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

118 straipsnis

Tarptautinių organizacijų pozicijos

0 % rizikos koeficientas priskiriamas šių tarptautinių organizacijų pozicijoms:

▼M8

a) 

Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos;

▼B

b) 

Tarptautinio valiutos fondo;

c) 

Tarptautinių atsiskaitymų banko;

d) 

Europos finansinio stabilumo fondo;

e) 

Europos stabilumo mechanizmo;

f) 

dviejų arba daugiau valstybių narių įsteigtos tarptautinės finansų įstaigos, kurios tikslas – telkti finansavimą ir teikti finansinę paramą savo nariams, kurie patiria didelių finansinių problemų arba kuriems jos gresia.

119 straipsnis

Įstaigų pozicijos

1.  
Įstaigų, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijų rizikos koeficientas nustatomas pagal 120 straipsnį. Įstaigų, kurios neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijų rizikos koeficientas nustatomas pagal 121 straipsnį.
2.  
Įstaigų pozicijoms, kurių likęs terminas yra trys mėnesiai ar trumpesnis, ir kurios yra išreikštos ir finansuojamos skolininko nacionaline valiuta, priskiriamas rizikos koeficientas, kuris yra viena kategorija mažiau palankus už lengvatinį rizikos koeficientą, apibūdintą 114 straipsnio 4–7 dalyse ir priskirtą centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje ta įstaiga yra įsteigta, pozicijoms.
3.  
Pozicijoms, kurių likęs terminas yra trys mėnesiai ar trumpesnis, ir kurios yra išreikštos ir finansuojamos skolininko nacionaline valiuta, negali būti priskiriamas mažesnis kaip 20 % rizikos koeficientas.
4.  

Jeigu įstaigos pozicija susidarė dėl ECB ar valstybės narės centrinio banko reikalavimo įstaigai laikyti minimalias atsargas, šiai pozicijai galima priskirti rizikos koeficientą, kuris būtų priskirtas tos valstybės narės centrinio banko pozicijoms, jei:

a) 

atsargos laikomos, atsižvelgiant į 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo ( 20 ) arba į nacionalinius reikalavimus, kurie visais reikšmingais aspektais atitinka tą reglamentą;

b) 

įstaigos, kurioje laikomos atsargos, bankroto arba nemokumo atveju atsargos laiku ir visiškai grąžinamos įstaigai ir nenaudojamos kitiems įstaigos įsipareigojimams padengti.

▼M9

5.  

Finansų įstaigų, kurioms veiklos leidimus išduoda ir kurias prižiūri kompetentingos institucijos bei kurioms taikomi riziką ribojantys reikalavimai, kurie patikimumo požiūriu yra panašūs į įstaigoms taikomus riziką ribojančius reikalavimus, pozicijos vertinamos kaip įstaigų pozicijos.

Taikant šią dalį, Reglamente (ES) 2019/2033 nustatyti riziką ribojantys reikalavimai patikimumo požiūriu laikomi panašiais į įstaigoms taikomus riziką ribojančius reikalavimus.

▼B

120 straipsnis

Reitinguotų įstaigų pozicijos

1.  

Įstaigų, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms, kurių likęs terminas yra ilgesnis nei trys mėnesiai, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 3 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.



3  lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20  %

50  %

50  %

100  %

100  %

150  %

2.  

Įstaigų, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 4 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.



4  lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20  %

20  %

20  %

50  %

50  %

150  %

3.  

Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų pozicijų įvertinimas pagal 131 straipsnį ir 2 dalyje nurodytas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas yra tarpusavyje susiję šiais aspektais:

a) 

įstaigų, kurios neturi trumpalaikio kredito rizikos vertinimo, pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta 2 dalyje;

b) 

įstaigų, kurios turi trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, ir pagal tokį vertinimą numatoma taikyti palankesnį arba lygiavertį rizikos koeficientą, palyginti su bendruoju trumpalaikių pozicijų lengvatiniu vertinimu, kaip nurodyta 2 dalyje, pozicijoms šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą atitinkantis rizikos koeficientas taikomas tik tai konkrečiai pozicijai. Kitoms trumpalaikėms pozicijoms taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta 2 dalyje;

c) 

įstaigų, kurios turi trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, ir pagal tokį vertinimą numatoma taikyti mažiau palankų rizikos koeficientą, palyginti su bendruoju trumpalaikių pozicijų lengvatiniu vertinimu, kaip nurodyta 2 dalyje, pozicijoms bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas neturi būti naudojamas, ir šių įstaigų trumpalaikėms pozicijoms bei jų visoms nereitinguotoms trumpalaikėms pozicijoms priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, kuris atitinka tą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą.

121 straipsnis

Nereitinguotų įstaigų pozicijos

1.  

Įstaigų, kurios neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal kredito kokybės žingsnį, kuriam pagal 5 lentelę priskiriamos centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje ta įstaiga yra įsteigta, pozicijos.



5  lentelė

Kredito kokybės žingsnis, kuriam priskiriamos atitinkamos centrinės valdžios pozicijos

1

2

3

4

5

6

Pozicijos rizikos koeficientas

20  %

50  %

100  %

100  %

100  %

150  %

2.  
Nereitinguotų įstaigų, įsteigtų šalyse, kurių centrinė valdžia nereitinguota, pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.
3.  
Nereitinguotų įstaigų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra trys mėnesiai arba trumpesnis, priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.
4.  
Nepaisant 2 ir 3 dalių, 162 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkte nurodytoms nereitinguotų įstaigų prekybos finansavimo pozicijoms priskiriamas 50 % rizikos koeficientas, o tuo atveju, kai šių nereitinguotų įstaigų prekybos finansavimo pozicijų likęs terminas yra trys mėnesiai arba trumpesnis, joms priskiriamas 20 % rizikos koeficientas.

122 straipsnis

Įmonių pozicijos

1.  

Įmonių, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 6 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.



6  lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20  %

50  %

100  %

100  %

150  %

150  %

2.  
Įmonių, kurios neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, pozicijoms priskiriamas didesnis iš šių dviejų koeficientų: 100 % rizikos koeficientas arba centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje įmonė yra įsteigta, pozicijoms taikomas rizikos koeficientas.

123 straipsnis

Mažmeninės pozicijos

Pozicijoms, kurios atitinka toliau nurodytus kriterijus, priskiriamas 75 % rizikos koeficientas:

a) 

pozicija yra fizinio asmens arba asmenų arba mažosios ar vidutinės įmonės (MVĮ) pozicija;

b) 

pozicija yra viena iš daugelio pozicijų, turinčių panašias savybes, dėl kurių su šiuo skolinimu susijusi rizika yra gerokai mažesnė;

c) 

visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų skolingi įstaigai, patronuojančiosioms įmonėms ir jų patronuojamosioms įmonėms, įskaitant bet kokią pozicijos vertę esant įsipareigojimų neįvykdymui, bet neįskaitant visapusiškai ir visiškai gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų, kurios buvo priskirtos prie 112 straipsnio i punkte nustatytos pozicijų klasės, remiantis įstaigos turima informacija, neviršija 1 mln. EUR. Įstaiga imasi pagrįstų priemonių, kad šią informaciją gautų.

Vertybiniai popieriai prie mažmeninių pozicijų klasės nepriskiriami.

Pozicijos, kurios neatitinka pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytų kriterijų, prie mažmeninių pozicijų klasės nepriskiriamos.

Minimalių mažmeninės finansinės nuomos įmokų dabartinę vertę galima priskirti prie mažmeninių pozicijų klasės.

▼M8

Pozicijoms, susijusioms su paskolomis, kurias pensininkams ar pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims kredito įstaiga suteikė už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai kredito įstaigai, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

tam, kad išmokėtų paskolą, skolininkas besąlygiškai leidžia pensijų fondui ar darbdaviui pervesti tai kredito įstaigai tiesiogines įmokas, nuskaičiuojant mėnesines paskolos įmokas nuo skolininko mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio;

b) 

rizika dėl skolininko mirties, nedarbingumo, nedarbo ar grynojo mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio sumažėjimo yra tinkamai apdrausta pagal draudimo liudijimą, skolininko pasirašytą kredito įstaigos naudai;

c) 

skolininko mokėtina visų paskolų, atitinkančių a ir b punktuose nustatytas sąlygas, mėnesinių įmokų agreguota suma neviršija 20 % jo grynosios mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio;

d) 

maksimalus pradinis paskolos grąžinimo terminas yra 10 metų arba mažiau;

▼M8

124 straipsnis

Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

1.  
Pozicijoms arba jų dalims, visiškai užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, jei netenkinamos 125 arba 126 straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus bet kurią pozicijos dalį, kuri priskiriama kitai pozicijų klasei. Pozicijos daliai, kuri viršija nekilnojamojo turto hipotekos vertę, priskiriamas rizikos koeficientas, taikomas susijusios sandorio šalies neužtikrintoms pozicijoms.

Pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta nekilnojamuoju turtu, vertė negali būti didesnė negu įkeisto turto rinkos vertė arba – tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė, – hipotekinė atitinkamo nekilnojamojo turto vertė.

1a.  
Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už 2 dalies taikymą. Ta institucija yra arba kompetentinga institucija, arba paskirtoji institucija.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 2 dalį.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikalingas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios galėtų prireikti tinkamam pagal šį straipsnį paskirtai institucijai nustatytų pareigų vykdymui. Tuo bendradarbiavimu siekiama vengti kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos bet kokios formos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį.

2.  

Remdamasi pagal 430a straipsnį surinktais duomenimis ir bet kokiais kitais svarbiais rodikliais, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, įvertina, ar 35 % rizikos koeficientas, taikomas 125 straipsnyje nurodytoms vieno ar daugiau segmentų turto pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje ar keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, hipoteka, ir 50 % rizikos koeficientas, taikomas 126 straipsnyje nurodytoms pozicijoms, užtikrintoms komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, yra tinkamai pagrįsti:

a) 

ankstesne nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų nuostolių patirtimi;

b) 

nekilnojamojo turto rinkų raidos perspektyvomis.

Jei, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 125 straipsnio 2 dalyje ar 126 straipsnio 2 dalyje nurodyti rizikos koeficientai nepakankamai atspindi faktinę riziką, susijusią su vieno ar daugiau segmentų turto pozicijomis, visapusiškai užtikrintomis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, hipotekomis, ir jeigu ji mano, kad dėl rizikos koeficientų nepakankamumo galėtų būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ji gali padidinti toms pozicijoms taikytinus rizikos koeficientus laikydamasi šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytų intervalų arba nustatyti griežtesnius kriterijus, nei nustatytieji 125 straipsnio 2 dalyje ar 126 straipsnio 2 dalyje.

Pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija praneša EBI ir ESRV apie visus rizikos koeficientų ir kriterijų taikomų pagal šią dalį patikslinimus. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę. EBI ir ESRV skelbia 125, 126 straipsniuose ir 199 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pozicijų rizikos koeficientus ir kriterijus, kaip juos nustatė atitinkama institucija.

Šios dalies antros pastraipos tikslais pagal 1a dalį paskirta institucija gali nustatyti rizikos koeficientus laikantis tokių intervalų:

a) 

35 %–150 % – gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms;

b) 

50 %–150 % – komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms.

3.  
Jei pagal 1a dalį paskirta institucija nustato didesnius rizikos koeficientus ar griežtesnius kriterijus pagal 2 dalies antrą pastraipą, įstaigoms suteikiamas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis pasirengti jų taikymui.
4.  
Glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato griežtus 1 dalyje nurodytos hipotekinės vertės vertinimo kriterijus ir veiksnių, kuriuos reikia apsvarstyti vertinant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų rizikos koeficientų tinkamumą, rūšis.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

5.  

ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirtoms institucijoms gali pateikti gairių dėl:

a) 

veiksnių, kurie galėtų daryti „neigiamą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui“, kaip nurodyta 2 dalies antroje pastraipoje,

b) 

orientacinių kriterijų, į kuriuos nustatydama didesnius rizikos koeficientus turi atsižvelgti pagal 1a dalį paskirta institucija.

6.  
Valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų pagal 2 dalį nustatytus rizikos koeficientus ir kriterijus visoms savo atitinkamoms pozicijoms, kurios yra užtikrintos vienoje ar keliose tos kitos valstybės narės dalyse esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka.

▼B

125 straipsnis

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka visapusiškai ir visiškai užtikrintos pozicijos

1.  

Jeigu kompetentingos institucijos pagal 124 straipsnio 2 dalį nenusprendžia kitaip, visapusiškai ir visiškai gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms taikoma tokia tvarka:

a) 

pozicijoms arba jų dalims, visapusiškai ir visiškai užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuriame savininkas ar savininkas naudos gavėjas asmeninio investavimo įmonių atveju apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo, hipoteka, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas;

b) 

nuomininko pozicijoms, susidariusioms dėl turto išperkamosios nuomos sandorių, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, pagal kuriuos įstaiga yra nuomotojas, o nuomininkas turi teisę išpirkti tą turtą, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, jeigu įstaigos pozicija yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta nekilnojamojo turto nuosavybės teise.

2.  

Įstaigos laiko, kad pozicija arba pozicijos dalis yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta 1 dalies tikslais, tik tuo atveju, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo skolininko kredito kokybės. Įstaigos, norėdamos nustatyti tokios priklausomybės reikšmingumą, gali atmesti tuos atvejus, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia ir turto vertę, ir skolininko įsipareigojimų vykdymą;

b) 

skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo užtikrinamojo turto ar projekto vykdymo rezultatų, o nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių, todėl paskolos grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo jokių užtikrinamojo turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė, sukuriamų pinigų srautų. Tų kitų šaltinių atžvilgiu įstaigos, laikydamosi savo skolinimo politikos, nustato didžiausius paskolos ir pajamų santykius ir suteikdamos paskolą surenka tinkamus duomenis apie atitinkamas pajamas;

c) 

įvykdyti 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir laikomasi 229 straipsnio 1 dalyje išdėstytų vertinimo taisyklių;

d) 

jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, paskolos dalis, kuriai priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, neviršija 80 % atitinkamo turto rinkos vertės arba 80 % atitinkamo turto hipotekinės vertės tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė.

3.  

Įstaigos gali nukrypti nuo 2 dalies b punkto, jei pozicijos yra visapusiškai ir visiškai užtikrintos gyvenamosios paskirties turto hipoteka, o tas turtas yra valstybės narės, kurios kompetentinga institucija yra paskelbusi duomenis, rodančius, kad jos teritorijoje veikia gerai išsivysčiusi ir ilgalaikes tradicijas turinti gyvenamosios paskirties turto rinka ir kad joje patiriami nuostoliai neviršija toliau nurodytų limitų, toje teritorijoje:

a) 

nuostoliai, patiriami dėl skolinimo, užtikrinto gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu iki 80 % rinkos vertės arba 80 % hipotekinės vertės, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 % gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų, jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip;

b) 

bendri nuostoliai dėl skolinimo, užtikrinto gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 % gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų.

4.  
Jei tam tikrais metais nesilaikoma kurio nors iš 3 dalyje nurodytų limitų, nebegalima taikyti 3 dalies, o 2 dalies b punkte nurodyta sąlyga taikoma tol, kol vėlesniais metais bus įgyvendintos 3 dalyje nurodytos sąlygos.

126 straipsnis

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka visapusiškai ir visiškai užtikrintos pozicijos

1.  

Jeigu kompetentingos institucijos pagal 124 straipsnio 2 dalį nenusprendžia kitaip, visapusiškai ir visiškai komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms taikoma tokia tvarka:

a) 

pozicijoms arba jų dalims, visapusiškai ir visiškai užtikrintoms biurų ar kitų komercinių patalpų hipoteka, gali būti priskiriamas 50 % rizikos koeficientas;

b) 

pozicijoms, susidariusioms dėl turto išperkamosios nuomos sandorių, susijusių su biurais arba kitomis komercinėmis patalpomis, pagal kuriuos įstaiga yra nuomotojas, o nuomininkas turi teisę išpirkti tą turtą, gali būti priskiriamas 50 % rizikos koeficientas, jeigu įstaigos pozicija yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta to turto nuosavybės teise.

2.  

Įstaigos laiko, kad pozicija arba pozicijos dalis yra visapusiškai ir visiškai užtikrinta 1 dalies tikslais, tik tuo atveju, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo skolininko kredito kokybės. Įstaigos, norėdamos nustatyti tokios priklausomybės reikšmingumą, gali atmesti tuos atvejus, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia ir turto vertę, ir skolininko įsipareigojimų vykdymą;

b) 

skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo užtikrinamojo turto ar projekto vykdymo rezultatų, o nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių, todėl paskolos grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo jokių užtikrinamojo turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė, sukuriamų pinigų srautų;

c) 

įvykdyti 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir laikomasi 229 straipsnio 1 dalyje išdėstytų vertinimo taisyklių;

d) 

50 % rizikos koeficientas, jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, priskiriamas tai paskolos daliai, kuri neviršija 50 % turto rinkos vertės arba, jei pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip, 60 % atitinkamo turto hipotekinės vertės tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė.

►C2  3.  

Įstaigos gali nukrypti nuo 2 dalies b punkto, jei pozicijos yra visapusiškai ir visiškai užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka, ◄ o tas turtas yra valstybėje narėje, kurios kompetentinga institucija yra paskelbusi duomenis, rodančius, kad jos teritorijoje veikia gerai išsivysčiusi ir ilgalaikes tradicijas turinti komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinka, taikant nuostolių normas, neviršijančias šių ribų:

a) 

nuostoliai, patiriami dėl skolinimo, užtikrinto komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu iki 50 % rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės, neviršija 0,3 % komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų, jeigu pagal 124 straipsnio 2 dalį nenustatyta kitaip;

b) 

bendri nuostoliai dėl skolinimo, užtikrinto komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršija 0,5 % komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų.

4.  
Jei tam tikrais metais nesilaikoma kurios nors iš 3 dalyje nurodytų ribų, nebegalima taikyti 3 dalies, o 2 dalies b punkte nurodyta sąlyga taikoma tol, kol vėlesniais metais bus įgyvendintos 3 dalyje nurodytos sąlygos.

127 straipsnis

Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui

▼M7

1.  

Bet kurio straipsnio neužtikrintai daliai, kai įsipareigojantysis asmuo neįvykdė įsipareigojimų pagal 178 straipsnį, arba mažmeninių pozicijų atveju neužtikrintai bet kurios kredito priemonės daliai, kurios atžvilgiu įsipareigojimai neįvykdyti pagal 178 straipsnį, priskiriamas toks rizikos koeficientas:

a) 

150 % – kai specifinės kredito rizikos koregavimų ir atskaitymų pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą suma yra mažesnė nei 20 % pozicijos neužtikrintos dalies vertės, jei tie specifinės kredito rizikos koregavimai ir atskaitymai nebūtų taikomi;

b) 

100 % – kai specifinės kredito rizikos koregavimų ir atskaitymų pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą suma yra ne mažesnė nei 20 % pozicijos neužtikrintos dalies vertės, jei tie specifinės kredito rizikos koregavimai ir atskaitymai nebūtų taikomi.

▼B

2.  
Apibrėžiant užtikrintą pradelstos pozicijos dalį, reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė ir garantijos yra tokios, kokios yra tinkamos kredito rizikos mažinimo tikslais pagal 4 skyrių.
3.  
Pozicijų vertei, likusiai atlikus pagal 125 straipsnį visapusiškai ir visiškai gyvenamosios paskirties turto hipoteka užtikrintų pozicijų specifinius kredito rizikos koregavimus, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, jei įsipareigojimai neįvykdomi pagal 178 straipsnį.
4.  
Pozicijų vertei, likusiai atlikus pagal 126 straipsnį visapusiškai ir visiškai komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų specifinius kredito rizikos koregavimus, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, jei įsipareigojimai neįvykdomi pagal 178 straipsnį.

128 straipsnis

Su ypač didele rizika susiję straipsniai

▼M8

1.  
Su ypač didele rizika susijusioms pozicijoms įstaigos priskiria 150 % rizikos koeficientą.
2.  

Šio straipsnio tikslais įstaigos bet kurias toliau išvardytas pozicijas laiko su ypač didele rizika susijusiomis pozicijomis:

a) 

investicijas į rizikos kapitalo įmones, išskyrus atvejus, kai toms investicijoms taikoma tvarka laikantis 132 straipsnio;

b) 

investicijas į privatų akcinį kapitalą, išskyrus atvejus, kai toms investicijoms taikoma tvarka laikantis 132 straipsnio;

c) 

spekuliacinį nekilnojamojo turto finansavimą.

▼B

3.  

Vertindamos, ar pozicija, išskyrus 2 dalyje nurodytas pozicijas, yra susijusi su ypač didele rizika, įstaigos atsižvelgia į šiuos rizikos ypatumus:

a) 

yra didelė nuostolių rizika dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo;

b) 

neįmanoma pakankamai tiksliai įvertinti, ar pozicija atitinka a punktą.

EBI paskelbia gaires, kuriose nurodo, kokių rūšių pozicijos ir kokiomis aplinkybėmis būna susijusios su ypač didele rizika.

Tos gairės priimamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.

129 straipsnis

Padengtų obligacijų pozicijos

1.  

►M10  Kad būtų galima taikyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą lengvatinį vertinimą, padengtosios obligacijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/2162 ( 21 ) 3 straipsnio 1 punkte, turi atitikti šio straipsnio 3, 3a ir 3b dalyse išdėstytus reikalavimus ir turi būti užtikrintos bet kuriuo iš toliau nurodytųjų tuos reikalavimus atitinkančiu turtu: ◄

a) 

Sąjungos centrinės valdžios, ECBS centrinių bankų, viešojo sektoriaus subjektų, regioninės ar vietos valdžios pozicijos arba tų subjektų garantuotos pozicijos;

b) 

trečiosios valstybės centrinės valdžios institucijų, trečiosios valstybės centrinių bankų, daugiašalių plėtros bankų, tarptautinių organizacijų pozicijos arba jų garantuotos pozicijos, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje, ir trečiosios valstybės viešojo sektoriaus subjektų, trečiosios valstybės regioninės valdžios ar trečiosios valstybės vietos valdžios pozicijos arba jų garantuotos pozicijos, jei tokioms pozicijoms rizikos koeficientai suteikiami kaip įstaigų arba centrinės valdžios bei centrinių bankų pozicijoms atitinkamai pagal 115 straipsnio 1 arba 2 dalis, 116 straipsnio 1, 2 arba 4 dalis ir jei jos priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje, ir pozicijos, kaip apibrėžta šiame punkte, jei jos priskiriamos bent 2 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje, su sąlyga, kad jos neviršija 20 % obligacijas išleidžiančių įstaigų dar neapmokėtų padengtų obligacijų nominaliosios sumos;

▼M10

c) 

kredito įstaigų pozicijos, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui arba 2 kredito kokybės žingsniui, arba 3 kredito kokybės žingsniui priskiriamos kredito įstaigų pozicijos, kai tos pozicijos yra šių formų:

i) 

trumpalaikiai, 100 dienų pradinio termino neviršijantys indėliai, kai jie naudojami siekiant atitikti Direktyvos (ES) 2019/2162 16 straipsnio užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimą, arba

ii) 

išvestinių finansinių priemonių sutartys, atitinkančios tos direktyvos 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kai leidžia kompetentingos institucijos;

d) 

paskolos, užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 80 % įkeisto turto vertės;

▼B

e) 

būsto paskolos, visapusiškai užtikrintos 201 straipsnyje nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kurios atitinka 2 arba aukštesnį kredito kokybės žingsnį, kaip išdėstyta šiame skyriuje, kai kiekviena paskolų dalis, kuri yra naudojama šioje dalyje nustatyto padengtų obligacijų užtikrinimo lygio reikalavimui patenkinti, neviršija 80 % atitinkamo Prancūzijoje esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertės ir kai paskolos ir pajamų santykis, suteikus paskolą, siekia ne daugiau kaip 33 %. Suteikiant paskolą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto atžvilgiu hipotekos kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės netaikomos, o nuo 2014 m. sausio 1 d. suteiktų paskolų atvejų skolininkas pagal sutartį įsipareigoja be paskolą suteikusios kredito įstaigos sutikimo neteikti tokių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių. Paskolos ir pajamų santykis yra skolininko bendrųjų pajamų dalis, iš kurios mokama paskola, įskaitant palūkanas. Užtikrinimo teikėjas yra finansų įstaiga, kuriai veiklos leidimą išduoda ir kurią prižiūri kompetentingos institucijos bei kuriai taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, kurie yra panašūs į įstaigoms taikomus rizikos ribojimo reikalavimus patikimumo požiūriu, arba įstaiga arba draudimo įmonė. Jis įsteigia savitarpio garantijų fondą arba nustato lygiavertę apsaugą, kad draudimo įmonės padengtų nuostolius dėl kredito rizikos, kurios dydį kompetentingos institucijos nuolat peržiūri. Ir kredito įstaiga, ir užtikrinimo teikėjas atlieka skolininko kreditingumo vertinimą;

▼M10

f) 

paskolos, užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 60 % įkeisto turto vertės. Komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintos paskolos atitinka reikalavimus, jei paskolos ir turto vertės 60 % santykis viršijamas ne daugiau kaip iki 70 %, jei bendra turto, kuris yra įkeistas kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė, vertė viršija neišpirktą padengtos obligacijos nominaliąją vertę bent 10 % ir jei obligacijų savininkų reikalavimai atitinka 4 skyriuje nustatytus teisinio tikrumo reikalavimus. Obligacijų savininkų reikalavimai yra didesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai į užtikrinimo priemonę.

▼B

g) 

paskolos, užtikrintos jūrų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis į laivus, neviršijant 60 % įkeisto laivo vertės, atėmus visų ankstesnių jūrų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių vertę.

▼M10

1a dalies tikslais pozicijos, kurios atsiranda dėl įsipareigojančiųjų asmenų mokėjimų, susijusių su paskolomis, užtikrintomis įkeistais aukščiausiojo reitingo skolos vertybiniais popieriais, perdavimu ar valdymu, arba likvidavimo pajamų, susijusių su tokiomis paskolomis, perdavimu ar valdymu, apskaičiuojant toje dalyje nurodytas ribas neįskaitomos.

▼M10 —————

▼M10

1a.  

Taikant 1 dalies pirmos pastraipos c punktą:

a) 

kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos;

b) 

kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 2 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos;

c) 

kredito įstaigų pozicijų, priskiriamų 3 kredito kokybės žingsniui, kurios yra trumpalaikiai indėliai, kaip nurodyta šio straipsnio pirmos dalies pirmos pastraipos c punkto i papunktyje, arba išvestinių finansinių priemonių sutartys, kaip nurodyta šio straipsnio pirmos dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunktyje, atveju bendra pozicija neviršija 8 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos; pasikonsultavusios su EBI, pagal Direktyvos (ES) 2019/2162 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigų pozicijas, priskiriamas 3 kredito kokybės žingsniui, kurias sudaro išvestinių finansinių priemonių sutartys, su sąlyga, kad dėl 1 ir 2 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo dokumentuose galima užfiksuoti reikšmingas galimas koncentracijos problemas atitinkamose valstybėse narėse;

d) 

bendra kredito įstaigų pozicija, kuri priskiriama 1, 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui, neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos, o bendra kredito įstaigų pozicija, kuri priskiriama 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui, neviršija 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos.

1b.  
Šio straipsnio 1a dalis netaikoma padengtųjų obligacijų kaip reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės naudojimui, kuris leidžiamas pagal Direktyvos (ES) 2019/2162 8 straipsnį.
1c.  
1 dalies pirmos pastraipos d punkto tikslais, 80 % riba, kuri taikoma atsižvelgiant į kiekvieną paskolą, lemia paskolos dalį, kuria padengiami su padengtąja obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.
1d.  
1 dalies pirmos pastraipos f ir g punktų tikslais, 60 % arba 70 % riba, kuri taikoma atsižvelgiant į kiekvieną paskolą, lemia paskolos dalį, kuria padengiami su padengtąja obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.

▼B

2.  
Į 1 dalies a–f punktuose apibrėžtus atvejus taip pat įtraukiama užtikrinimo priemonė, kuri pagal teisės aktus skirta tik obligacijų savininkams nuo nuostolių apsaugoti.

▼M10

3.  
Nekilnojamuoju turtu ir laivais užtikrintų padengtųjų obligacijų, atitinkančių šį reglamentą, atžvilgiu įvykdomi 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Turto verčių stebėsena pagal 208 straipsnio 3 dalies a punktą vykdoma dažnai ir bent kartą per metus viso nekilnojamojo turto ir laivų atveju.

▼M10

3a.  

Be to, kad užtikrinamos reikalavimus atitinkančiu turtu, išvardytu šio straipsnio 1 dalyje, padengtosioms obligacijoms taikomas minimalus 5 % įkaito perviršio, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 14 punkte, lygis.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais viso užtikrinamojo turto bendra nominalioji suma, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 4 punkte, yra bent lygi dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų bendrai nominaliajai sumai (nominaliosios sumos principas) ir ją sudaro šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimus atitinkantis turtas.

Valstybės narės gali padengtosioms obligacijoms nustatyti mažesnį minimalų įkaito perviršio dydį arba suteikti leidimą kompetentingoms institucijoms nustatyti tokį dydį, jei:

a) 

įkaito perviršio apskaičiavimas grindžiamas formaliu požiūriu, kuomet atsižvelgiama į pagrindinę turto riziką, arba turto vertės nustatymui taikoma hipotekinė vertė, ir

b) 

minimalus įkaito perviršio lygis yra ne mažesnis negu 2 %, remiantis nominaliosios sumos principu, nurodytu Direktyvos (ES) 2019/2162 15 straipsnio 6 ir 7 dalyse;

Turtui, naudojamam užtikrinant minimalų įkaito perviršio lygį, netaikomos 1a dalyje nustatytos pozicijos dydžio ribos ir jis neįtraukiamas apskaičiuojant tas ribas.

3b.  
Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas reikalavimus atitinkantis turtas gali būti įtrauktas į užtikrinamojo turto grupę kaip vyraujančio turto pakaitinis turtas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 13 punkte, laikantis kredito kokybės ir pozicijos dydžio ribų, nustatytų šio straipsnio 1 ir 1a dalyse.

▼B

4.  

Padengtoms obligacijoms, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 6a lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.



6a  lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

10  %

20  %

20  %

50  %

50  %

100  %

5.  

Padengtoms obligacijoms, kurios neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, rizikos koeficientas priskiriamas remiantis rizikos koeficientu, skiriamu tas obligacijas leidžiančių įstaigų didesnio prioriteto neužtikrintoms pozicijoms. Rizikos koeficientai tarpusavyje susiję taip:

a) 

jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 20 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 10 % rizikos koeficientas;

b) 

jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 50 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 20 % rizikos koeficientas;

c) 

jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 50 % rizikos koeficientas;

d) 

jei įstaigos pozicijoms priskiriamas 150 % rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

▼M10

6.  
Anksčiau nei 2007 m. gruodžio 31 d. išleistoms padengtosioms obligacijoms 1, 1a, 3, 3a ir 3b dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.
7.  
Anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d. išleistoms padengtosioms obligacijoms, kurios jų išleidimo metu atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus, 3a ir 3b dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.

▼B

130 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

Pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 5 skyrių.

131 straipsnis

Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių įstaigų ir įmonių pozicijos

Įstaigų ir įmonių, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 7 lentelę, kurioje pateikti ECAI kredito rizikos vertinimai pagal 136 straipsnį.



7  lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

4

5

6

Rizikos koeficientas

20  %

50  %

100  %

150  %

150  %

150  %

▼M8

132 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos

1.  
Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.
2.  
Jei tenkinamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, įstaigos gali taikyti peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį arba įgaliojimais grindžiamą metodą pagal 132a straipsnio 2 dalį.

Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo arba įgaliojimais grindžiamo metodo netaikančios įstaigos savo pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, priskiria 1 250  % rizikos koeficientą (atsarginis metodas).

Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šioje dalyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos šių metodų taikymo sąlygos.

3.  

Įstaigos gali nustatyti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

KIS yra vienas iš šių subjektų:

i) 

kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), reglamentuojamas Direktyva 2009/65/EB;

ii) 

AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalį registruotas ES AIFV;

iii) 

AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnį veiklos leidimą gavęs ES AIFV;

iv) 

AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 37 straipsnį veiklos leidimą gavęs ne ES AIFV;

v) 

ne ES AIF, kurį valdo ne ES AIFV ir kurio investiciniai vienetai ar akcijos yra platinami pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnį;

vi) 

ne ES AIF, kurio investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Sąjungoje, kurį valdo trečiojoje valstybėje įsisteigęs ne ES AIFV ir kuriam taikomas deleguotasis aktas, nurodytas Direktyvos 2011/61/ES 67 straipsnio 6 dalyje;

b) 

KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente pateikiama tokia informacija:

i) 

turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos;

ii) 

jeigu taikomi investavimo apribojimai – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;

c) 

KIS arba KIS valdymo įmonės informaciją įstaigai teikia laikydamiesi šių reikalavimų:

i) 

apie KIS pozicijas informacija pateikiama bent tokiu dažnumu kaip apie įstaigos pozicijas;

ii) 

finansinės informacijos išsamumas yra pakankamas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal įstaigos pasirinktą metodą;

iii) 

jei įstaiga taiko peržiūros metodą, informaciją apie pagrindines pozicijas tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos a punkto, daugiašaliai ir dvišaliai plėtros bankai ir kitos įstaigos, kurios su daugiašaliais ir dvišaliais plėtros bankais bendrai investuoja į KIS, gali nustatyti pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų sumą taikydami 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei yra įvykdytos šios dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytos sąlygos ir jei KIS investavimo įgaliojimai riboja turto, į kurį KIS gali investuoti, rūšis ir jis gali investuoti tik į turtą, kuriuo skatinamas besivystančių šalių darnus vystymasis.

Įstaigos informuoja savo kompetentingą instituciją apie KIS, kuriems jos taiko antroje pastraipoje nurodytą tvarką.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto i papunkčio, jeigu įstaiga nustato KIS pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijos sumą taikydama įgaliojimais grindžiamą metodą, KIS arba KIS valdymo įmonės informacijos teikimas įstaigai gali būti ribotas, informuojant tik apie KIS investavimo įgaliojimus ir su tais įgaliojimais susijusius pokyčius, o informacija gali būti teikiama tik kai įstaiga pirmą kartą susiduria su KIS pozicija ir kai pakinta KIS investavimo įgaliojimai.

4.  

Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

i) 

KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

ii) 

KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta įmonė atitinka 3 dalies a punkte nustatytą sąlygą;

b) 

trečioji šalis atlieka skaičiavimus atitinkamai pagal 132a straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytus metodus;

c) 

išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, gautą atliekant tuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliekamais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus.

5.  
Kai apskaičiuodama pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą (1 lygio KIS) įstaiga taiko 132a straipsnyje nurodytus metodus ir kuri nors iš 1 lygio KIS pagrindinių pozicijų yra pozicija, kurią sudaro kito KIS investiciniai vienetai arba akcijos (2 lygio KIS), pagal riziką įvertintų 2 lygio KIS pozicijų suma gali būti apskaičiuojama taikant bet kurį iš trijų šio straipsnio 2 dalyje aprašytų metodų. Įstaiga gali taikyti peržiūros metodą pagal riziką įvertintų 3 lygio ir bet kurio tolesnio lygio KIS pozicijų sumoms apskaičiuoti tik jei ji šį metodą taikė pirmesnio lygio skaičiavimams. Esant bet kuriam kitam scenarijui ji taiko atsarginį metodą.
6.  
Taikant 132a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą peržiūros metodą ir įgaliojimais grindžiamą metodą apskaičiuota pagal riziką įvertintų KIS pozicijų suma apribojama atsarginiu metodu apskaičiuota pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų suma.
7.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos, taikančios peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį, gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš rizikos koeficiento (

image

), apskaičiuoto pagal 132c straipsnyje nustatytą formulę, jei tenkinamos šios sąlygos:
a) 

įstaigos įvertina savo turimų KIS investicinių vienetų arba akcijų vertę pagal įsigijimo savikainą, tačiau KIS pagrindinio turto vertę jos įvertina tikrąja verte, jeigu taiko peržiūros metodą;

b) 

investicinių vienetų ar akcijų, kurių vertę įstaigos įvertina pagal įsigijimo savikainą, rinkos vertės pokytis nekeičia nei tų įstaigų nuosavų lėšų sumos, nei su tais turimais investiciniais vienetais arba akcijomis siejamos pozicijų vertės.

▼B

132a straipsnis

▼M8

Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodai

1.  
Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržiūri tas pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi tos įstaigos jas turėtų tiesiogiai.
2.  
Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas peržiūros metodui taikyti neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumą gali apskaičiuoti laikydamosi KIS įgaliojimuose ir atitinkamuose teisės aktuose nustatytų apribojimų.

Įstaigos atlieka pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus darydamos prielaidą, kad KIS pirmiausia prisiima didžiausias pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamas pozicijas, kurioms nustatytas didžiausias nuosavų lėšų reikalavimas, ir tuomet toliau prisiima pozicijas mažėjimo tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendra pozicijų riba, ir kad KIS taiko didžiausią pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamą svertą, kai taikytina.

Pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus įstaigos atlieka pagal šiame skyriuje, šios antraštinės dalies 5 skyriuje ir 6 skyriaus 3, 4, arba 5 skirsnyje nustatytus metodus.

3.  
Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, įstaigos, kurios pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą skaičiuoja pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalis, gali to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skirtą nuosavų lėšų reikalavimą gali apskaičiuoti kaip sumą, lygią 50 % nuosavų lėšų reikalavimo sumos, nustatytos tų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, apskaičiuotoms atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas nebūtų taikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos turi skaičiuoti 2 dalyje nurodytą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, jei nėra vienos ar kelių rūšių šiam skaičiavimui reikalingų įvesties duomenų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

132b straipsnis

Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodų išimtys

1.  
Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti KIS turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurias įstaigos atskaito atitinkamai pagal 36 straipsnio 1 dalį, 56, 66 ir 72e straipsnius.
2.  
Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti 150 straipsnio 1 dalies g ir h punktuose nurodytų pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, ir vietoj to toms pozicijoms gali taikyti 133 straipsnyje nustatytą tvarką.

132c straipsnis

KIS nebalansinėms pozicijoms taikoma tvarka

1.  

Įstaigos apskaičiuoja savo nebalansinių straipsnių pagal riziką įvertintų pozicijų, kurios gali būti perskaičiuotos į pozicijas, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą, padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš šių rizikos koeficientų:

a) 

visos pozicijos, kurioms įstaigos taiko vieną iš 132a straipsnyje nustatytų metodų:

image

čia:

image

=

rizikos koeficientas

i

=

KIS indeksas;

RWAEi

=

suma, apskaičiuota pagal 132a straipsnį dėl KISi;

image

=

KISi pozicijų pozicijos vertė;

Ai

=

KISi turto balansinė vertė ir

EQi

=

KISi nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė;

b) 
visos kitos pozicijos

image

.
2.  
Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja kaip diskontuotą esamą garantuotos sumos vertę taikant nulinės įsipareigojimų neįvykdymo rizikos diskonto koeficientą. Įstaigos gali sumažinti minimalios vertės įsipareigojimo pozicijos vertę, atskaitydamos nuostolius, kurie pagal taikytiną apskaitos standartą pripažįstami susijusiais su minimalios vertės įsipareigojimu.

Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos apskaičiuoja sudaugindamos tų pozicijų pozicijos vertę, 20 % perskaičiavimo koeficientą ir rizikos koeficientą, nustatytą pagal 132 arba 152 straipsnius.

3.  

Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimais pagal 2 dalį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos nustato, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

įstaigos nebalansinė pozicija yra minimalios vertės įsipareigojimas, taikomas investicijoms į vieno ar daugiau KIS investicinius vienetus arba akcijas, pagal kurį įstaiga privalo atlikti mokėjimus tik tuo atveju, jei vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertė tam tikru ar tam tikrais sutartyje nurodytais momentais yra mažesnė už iš anksto nustatytą ribą;

b) 

KIS yra bet kuris iš šių subjektų:

i) 

KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/65/EB, arba

ii) 

AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kuris investuoja tik į perleidžiamuosius vertybinius popierius arba į kitą likvidųjį finansinį turtą, nurodytą Direktyvos 2009/65/EB 50 straipsnio 1 dalyje, kai AIF įgaliojimuose neleidžiamas didesnis svertas nei leistinas pagal Direktyvos 2009/65/EB 51 straipsnio 3 dalį;

c) 

KIS pagrindinių pozicijų, kuriomis grindžiamas minimalios vertės įsipareigojimas, esama rinkos vertė, neatsižvelgiant į nebalansinių straipsnių minimalios vertės įsipareigojimų poveikį, atitinka arba viršija esamą ribinę vertę, nurodytą minimalios vertės įsipareigojime;

d) 

kai vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertės perviršis, palyginti su minimalios vertės įsipareigojimo dabartine verte, mažėja, įstaiga arba kita įmonė tiek, kiek vadovaujantis šiuo reglamentu ir Direktyva 2013/36/ES arba Direktyva 2002/87/EB vykdoma konsoliduota priežiūra, kuri taikoma pačiai įstaigai, apima ir šią įmonę, gali daryti poveikį vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų sudėčiai arba kitais būdais apriboti tolesnio perviršio mažinimo galimybes;

e) 

galutinis tiesioginis arba netiesioginis minimalios vertės įsipareigojimo naudos gavėjas paprastai yra mažmeninis klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

▼B

133 straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

1.  

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis laikomos šios pozicijos:

a) 

ne skolos pozicijos, kuriose išreiškiami subordinuoti, likutiniai reikalavimai į emitento turtą arba pajamas;

b) 

skolos pozicijos ir kiti vertybiniai popieriai, partnerystės, išvestinės finansinės priemonės arba kitos priemonės, kurių ekonominė esmė panaši į a punkte nurodytų pozicijų.

2.  
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, nebent jas reikia atimti pagal antrą dalį, joms priskirti 250 % rizikos koeficientą pagal 48 straipsnio 4 dalį, 1 250  % rizikos koeficientą pagal 89 straipsnio 3 dalį arba tvarkyti kaip didelės rizikos straipsnius pagal 128 straipsnį.
3.  
Investicijos į įstaigų išleistus nuosavybės vertybinius popierius arba reguliuojamojo kapitalo priemones klasifikuojamos kaip nuosavybės vertybinių popierių reikalavimai, nebent jos atskaitomos iš nuosavų lėšų, joms taikomas 250 % rizikos koeficientas pagal 48 straipsnio 4 dalį arba jos vertinamos kaip didelės rizikos straipsniai pagal 128 straipsnį.

134 straipsnis

Kiti straipsniai

▼C2

1.  
Direktyvos 86/635/EEB 4 straipsnio antraštės „Turtas“ 10 punkte apibrėžtam materialiajam turtui priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.

▼B

2.  
Išankstiniams mokėjimams ir sukauptoms pajamoms, kurių atžvilgiu įstaiga negali nustatyti sandorio šalies pagal Direktyvą 86/635/EEB, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas.
3.  
Pinigams inkasavimo procese priskiriamas 20 % rizikos koeficientas. Pinigams kasoje ir lygiaverčiams pinigų straipsniams priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.
4.  
Aukso lydiniams, laikomiems nuosavose saugyklose, arba pozicijoms, užtikrintoms lydinių įsipareigojimais, priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.
5.  
Sudarant turto pardavimo bei atpirkimo sandorius ir vienakrypčio išankstinio pirkimo sandorius, atsižvelgiama į rizikos koeficientus, priskiriamus šiam turtui, o ne sandorių šalims.

▼M5

6.  
Kai įstaiga teikia kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymas nulemia mokėjimą ir dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama, apskaičiuojant pagal riziką įvertintos pozicijos vertę, bus sudedami į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai, neskaitant n-1 pozicijų, tačiau neviršijant 1 250  %, ir gauta suma dauginama iš kredito išvestinės finansinės priemonės suteikto užtikrinimo nominaliosios vertės. n-1 pozicijos, kurios turi būti nesumuojamos, nustatomos remiantis principu, kad į jas įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintų pozicijų sumą nei bet kuri į sumavimą įtrauktų pagal riziką įvertintų pozicijų suma.

▼B

7.  
Finansinės nuomos pozicijos vertė lygi diskontuotoms minimalioms finansinės nuomos įmokoms. Minimalios finansinės nuomos įmokos yra įmokos per finansinės nuomos laikotarpį, kurias nuomininkas privalo sumokėti ar gali įgyti prievolę sumokėti, ir bet kokia palanki įsigijimo teisė, kuria greičiausiai bus pasinaudota. Kitos šalies, ne nuomininko, gali būti pareikalauta sumokėti įmoką, susijusią su likutine turto, kuris yra finansinės nuomos objektas, verte ir jeigu ta įmokos prievolė atitinka 201 straipsnyje nustatytas sąlygas dėl užtikrinimo teikėjų pripažinimo ir reikalavimus dėl kitų rūšių garantijų, numatytų 213–215 straipsniuose, pripažinimo, į tą mokėjimo prievolę galima atsižvelgti kaip į netiesioginį kredito užtikrinimą pagal 4 skyrių. Šios pozicijos priskiriamos prie atitinkamos pozicijų klasės pagal 112 straipsnį. Kai poziciją sudaro likutinė turto, kuris yra finansinės nuomos objektas, vertė, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos taip: 1/t * 100 % * likutinė vertė, čia t yra daugiau nei 1 ir artimiausias likusios finansinės nuomos trukmės visų metų skaičius.



3

Skirsnis

Kredito rizikos vertinimo pripažinimas ir priskyrimas



1

Poskirsnis

ECAI pripažinimas

135 straipsnis

ECAI nustatytų kredito rizikos vertinimų naudojimas

1.  
Išorinis kredito rizikos vertinimas gali būti naudojamas, norint nustatyti rizikos koeficientą pozicijai pagal šį skyrių tik tuomet, jei jis pateiktas arba patvirtintas ECAI pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009.
2.  
EBI savo interneto svetainėje skelbia ECAI sąrašą pagal Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 2 straipsnio 4 dalį ir 18 straipsnio 3 dalį.



2

Poskirsnis

ECAI kredito rizikos vertinimų priskyrimas

136 straipsnis

ECAI kredito rizikos vertinimų priskyrimas

1.  
EBI, EDPPI ir EVPRI jungtiniame komitete parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose visoms ECAI tiksliai nurodo, kokiems 2 skirsnyje nurodytiems kredito kokybės žingsniams turi būti priskiriami atitinkami ECAI nustatyti kredito rizikos vertinimai. Tokie sprendimai turi būti objektyvūs ir nuoseklūs.

EBI, EDPPi ir EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. liepos 1 d. ir prireikus pateikia patikslintus techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus atitinkamai pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

2.  

Priimdamos sprendimą dėl kredito rizikos vertinimų priskyrimo, EBI, EDPPI ir EVPRI laikosi šių reikalavimų:

a) 

siekdamos atskirti skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu, EBI, EDPPI ir EVPRI atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, pavyzdžiui, ilgalaikį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį, susijusį su visais straipsniais, kuriems priskiriamas toks pats kredito rizikos vertinimas. EBI, EDPPI ir EVPRI reikalauja, kad neseniai įsteigtos ECAI ir tos, kurios sukaupė tik nedaug duomenų apie įsipareigojimų neįvykdymą, įvertintų tai, ką jos laiko ilgalaikiu įsipareigojimų neįvykdymo rodikliu, susijusiu su visais straipsniais, kuriems priskiriamas toks pats kredito rizikos vertinimas;

b) 

siekdamos atskirti skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu, EBI, EDPPI ir EVPRI atsižvelgia į kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, į emitentų, kuriuos apima ECAI, grupę, ECAI priskiriamų kredito rizikos vertinimų diapazoną, kiekvieno kredito rizikos vertinimo reikšmę ir ECAI pateiktą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį;

c) 

EBI, EDPPI ir EVPRI lygina įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius kiekvieno konkrečios ECAI pateikto kredito rizikos vertinimo atžvilgiu ir juos lygina su palyginimo dydžiu, nustatytu remiantis įsipareigojimų neįvykdymo rodikliais, kuriuos kitos ECAI užregistravo emitentų grupėms, kurioms būdingas lygiavertis kredito rizikos lygis;

d) 

jei tam tikros ECAI užregistruoti įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai kredito rizikos vertinimui yra reikšmingai ir sistemingai didesni už palyginimo dydį, ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui EBI, EDPPI ir EVPRI priskiria aukštesnį kredito kokybės žingsnį pagal kredito kokybės vertinimo skalę;

e) 

jei tam tikros ECAI kredito rizikos vertinimui EBI, EDPPI ir EVPRI padidino susijusį rizikos koeficientą ir jei su tos ECAI pateiktu kredito rizikos vertinimu susiję įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai nebėra reikšmingai ir sistemingai didesni už palyginimo dydį, EBI, EDPPI ir EVPRI gali ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui atkurti pradinį kredito kokybės žingsnį pagal kredito kokybės vertinimo skalę.

3.  
EBI, EDPPI ir EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo a punkte nurodytus kiekybinius veiksnius, b punkte nurodytus kokybinius veiksnius ir 2 dalies c punkte nurodytą palyginimo dydį.

EBI, EDPPI ir EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus atitinkamai pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.



3

Poskirsnis

Eksporto kreditų agentūrų pateiktų kredito rizikos vertinimų naudojimas

137 straipsnis

Eksporto kreditų agentūrų pateiktų kredito rizikos vertinimų naudojimas

1.  

114 straipsnio tikslais įstaigos gali naudoti įstaigos paskirtos eksporto kreditų agentūros pateiktus kredito rizikos vertinimus, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

a) 

tai yra susitarimo pagrindu pasiekta rizikos vertė, kurią pateikė eksporto kreditų agentūros (EKA), dalyvaujančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitarime dėl rekomendacijų oficialiai remiamiems eksporto kreditams;

b) 

eksporto kreditų agentūra skelbia savus kredito rizikos vertinimus ir laikosi EBPO patvirtintos metodikos, o kredito rizikos vertinimas siejamas su viena iš aštuonių minimalių eksporto draudimo įmokų, kurios nustatytos EBPO patvirtinta metodika. Įstaiga gali atsisakyti savo paskirtos eksporto kreditų agentūros. Įstaiga turi pagrįsti tą atsisakymą, jei esama konkrečių požymių, kad tuo atsisakymu ketinama sumažinti kapitalo pakankamumo reikalavimus.

2.  

Pozicijoms, kurių turimas eksporto kreditų agentūros pateiktas kredito rizikos vertinimas pripažįstamas rizikos vertinimo tikslais, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 9 lentelę.



9  lentelė

MEIP

0

1

2

3

4

5

6

7

Rizikos koeficientas

0  %

0  %

20  %

50  %

100  %

100  %

100  %

150  %



4

Skirsnis

Ecai kredito rizikos vertinimų naudojimas nustatant rizikos koeficientus

138 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

Įstaiga gali pripažinti vieną ar daugiau ECAI, kurių paslaugomis galėtų naudotis nustatant turtui ir nebalansiniams straipsniams priskirtinus rizikos koeficientus. Įstaiga gali atsisakyti savo pripažintos ECAI. Įstaiga turi pagrįsti tą atsisakymą, jei esama konkrečių požymių, kad tuo atsisakymu ketinama sumažinti kapitalo pakankamumo reikalavimus. Kredito rizikos vertinimai neturi būti naudojami pasirinktinai. Įstaiga naudoja užsakomuosius kredito rizikos vertinimus. Tačiau ji gali naudoti neužsakomuosius kredito rizikos vertinimus, jei EBI patvirtina, kad ECAI neužsakomieji kredito rizikos vertinimai savo kokybe nesiskiria nuo šios ECAI užsakomųjų kredito rizikos vertinimų. EBI nepriima šio patvirtinimo arba jį panaikina visų pirma tais atvejais, jei ECAI naudojo neužsakomąjį kredito rizikos vertinimą siekdama daryti spaudimą reitinguojamam subjektui, kad gautų užsakymą kredito rizikos vertinimui atlikti ar kitoms paslaugoms teikti. Naudodamos kredito rizikos vertinimą įstaigos laikosi šių reikalavimų:

a) 

įstaiga, kuri nusprendžia ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus naudoti tam tikrai pozicijų klasei, turi nuosekliai taikyti tuos kredito rizikos vertinimus visoms tai klasei priskirtoms pozicijoms;

b) 

įstaiga, kuri nusprendžia naudoti ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, turi juos nepertraukiamai ir nuosekliai taikyti visą laiką;

c) 

įstaiga turi taikyti tik tuos ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, kuriuose atsižvelgiama į visas sumas: tiek pagrindinę sumą, tiek su ja susijusias palūkanas;

d) 

jei reitinguojama pozicija turi tik vieną pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, šis kredito rizikos vertinimas naudojamas nustatant tos pozicijos rizikos koeficientą;

e) 

jei reitinguojama pozicija turi du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus ir jie abu atitinka skirtingus rizikos koeficientus, priskiriamas aukštesnis rizikos koeficientas;

f) 

jei reitinguojama pozicija turi daugiau nei du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus, remiamasi dviem vertinimais, kuriais nustatomi du mažiausi rizikos koeficientai. Jei du mažiausieji rizikos koeficientai skiriasi, priskiriamas didesnysis. Jei du mažiausieji rizikos koeficientai sutampa, tas rizikos koeficientas ir priskiriamas.

139 straipsnis

Emitento ir emisijos kredito rizikos vertinimas

1.  
Kai egzistuoja tam tikros emisijos programos ar priemonės, kuriai priklauso poziciją sudarantis straipsnis, kredito rizikos vertinimas, nustatant tam straipsniui priskirtiną rizikos koeficientą, naudojamas tas kredito rizikos vertinimas.
2.  

Jei tam tikram straipsniui tiesiogiai taikomo kredito rizikos vertinimo nėra, bet yra tam tikros emisijos programos ar priemonės, kurioms poziciją sudarantis straipsnis nepriklauso, kredito rizikos vertinimas arba bendras emitento kredito rizikos vertinimas, tas kredito rizikos vertinimas naudojamas bet kuriuo iš šių atvejų:

a) 

pagal jį nustatytas didesnis rizikos koeficientas, negu būtų nustatyta kitu atveju, ir atitinkamos pozicijos reitingas yra visais atžvilgiais lygiavertis arba žemesnis už tam tikros emisijos programos ar priemonės arba atitinkamai to emitento didesnio reitingo neužtikrintų pozicijų reitingą;

b) 

pagal jį nustatytas mažesnis rizikos koeficientas ir atitinkamos pozicijos reitingas visais atžvilgiais yra lygiavertis arba didesnis už tam tikros emisijos programos ar priemonės arba atitinkamai to emitento didesnio reitingo neužtikrintų pozicijų reitingą.

Visais kitais atvejais pozicijos laikomos nereitinguotomis.

3.  
Pagal 1 ir 2 dalis nekliudoma taikyti 129 straipsnio.
4.  
Įmonių grupei priklausančių emitentų kredito rizikos vertinimai negali būti naudojami kaip kito tai pačiai įmonių grupei priklausančio emitento kredito rizikos vertinimas.

140 straipsnis

Ilgalaikiai ir trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai

1.  
Trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai gali būti taikomi tik trumpalaikiam turtui ir nebalansiniams straipsniams, sudarantiems įstaigų ir įmonių pozicijas.
2.  

Bet kuris trumpalaikis kredito rizikos vertinimas taikomas tik tam straipsniui, su kuriuo jis yra susijęs, ir negali būti naudojamas jokių kitų straipsnių rizikos koeficientams nustatyti, išskyrus šiuos atvejus:

a) 

jei trumpalaikei reitinguotai priemonei priskiriamas 150 % rizikos koeficientas, visoms nereitinguotoms neužtikrintoms tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms to įsipareigojančiojo asmens pozicijoms taip pat priskiriamas 150 % rizikos koeficientas;

b) 

jei trumpalaikei reitinguotai priemonei priskiriamas 50 % rizikos koeficientas, jokiai nereitinguotai trumpalaikei pozicijai negali būti priskirtas mažesnis kaip 100 % rizikos koeficientas.

141 straipsnis

Straipsniai nacionaline ir užsienio valiutomis

Įsipareigojančiojo asmens nacionaline valiuta išreikštam straipsniui taikomas kredito rizikos vertinimas negali būti naudojamas kitos to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijos, išreikštos užsienio valiuta, rizikos koeficientui nustatyti.

Kai pozicija atsiranda dėl įstaigos dalyvavimo daugiašalio plėtros banko, kurio kaip privilegijuoto kreditoriaus statusas pripažįstamas rinkoje, suteiktoje paskoloje, rizikos koeficientui nustatyti gali būti naudojamas straipsnio, išreikšto įsipareigojančiojo asmens nacionaline valiuta, kredito rizikos vertinimas.



3

SKYRIUS

Vidaus reitingais pagrįstas metodas



1

Skirsnis

Kompetentingų institucijų leidimas naudoti irb metodą

142 straipsnis

Apibrėžtys

1.  

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

reitingų sistema – visi metodai, procesai, kontrolės priemonės, duomenų rinkimo ir IT sistemos, kuriais užtikrinamas kredito rizikos vertinimas, pozicijų priskyrimas reitingų rangams ar grupėms ir tam tikros rūšies pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių įverčių kiekybinis įvertinimas;

2)

pozicijų rūšis – vienodai valdomų pozicijų grupė, kuri susidarė dėl tam tikros rūšies priemonių ir gali būti skirta tik vienam subjektui arba vienam tam tikros grupės subjektų pogrupiui, jeigu kitų tos grupės subjektų tos rūšies pozicijos valdomos kitaip;

3)

verslo padalinys – bet kuris organizaciniu arba teisiniu požiūriu atskiras subjektas, verslo linija, geografinė vieta;

▼C2

4)

stambus finansų sektoriaus subjektas –

bet kuris finansų sektoriaus subjektas, atitinkantis šias sąlygas:

▼B

a) 

jo bendras turtas, apskaičiuotas remiantis individualiu arba konsoliduotu pagrindu, yra 70 mlrd. EUR arba didesnis, kai turto dydžiui nustatyti naudojama naujausia audituota finansinė ataskaita arba konsoliduota finansinė ataskaita; ir

b) 

jam pačiam arba vienai iš jo patronuojamųjų įmonių taikomas prudencinis reglamentavimas Sąjungoje arba trečiosios valstybės, kurioje taikomi rizikos ribojimo priežiūros ir reguliavimo reikalavimai yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams, kompetentingų institucijų įstatymai;

►C2  5)

nereguliuojamasis finansų sektoriaus subjektas – bet kuris kitas subjektas, kuris nėra reguliuojamas finansų sektoriaus subjektas, ◄ bet jo pagrindinė veikla yra vienos ar daugiau rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priede arba Direktyvos 2004/39/EB I priede;

6)

įsipareigojančiojo asmens rangas – rizikos kategorija reitingų sistemos įsipareigojančiojo asmens reitingų skalėje, kuriai, remiantis tiksliai apibrėžtais ir aiškiais reitingų kriterijais, priskiriami įsipareigojantieji asmenys ir pagal kurią apskaičiuojami įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD) įverčiai;

7)

priemonės rangas – rizikos kategorija reitingų sistemos priemonių reitingų skalėje, kuriai, remiantis tiksliai apibrėžtais ir aiškiais reitingų kriterijais, priskiriamos pozicijos ir pagal kurią apskaičiuojami savi LGD įverčiai.

▼M5 —————

▼B

2.  
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko priežiūros ir reglamentavimo tvarką, kuri yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, iki 2015 m. sausio 1 d. įstaigos gali toliau taikyti šioje dalyje išdėstytą tvarką trečiajai valstybei, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2014 m. sausio 1 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka šios tvarkos taikymo reikalavimus.

143 straipsnis

Leidimas naudoti IRB metodą

1.  
Jeigu įvykdomos šiame skyriuje nustatytos sąlygos, kompetentinga institucija leidžia įstaigoms apskaičiuoti savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodas).
2.  
Išankstinis leidimas naudoti IRB metodą, įskaitant savus LGD ir perskaičiavimo koeficientų įverčius, turi būti gautas dėl kiekvienos pozicijų klasės ir kiekvienos reitingų sistemos bei vidaus modelių metodų, taikomų nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, ir kiekvieno metodo, taikomo LGD bei naudojamiems perskaičiavimo koeficientams įvertinti.
3.  

Įstaigos turi gauti išankstinį kompetentingų institucijų leidimą dėl:

a) 

reikšmingų reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurį naudoti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo masto pokyčių;

b) 

reikšmingų reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurį naudoti įstaiga yra gavusi leidimą, pokyčių.

Reitingų sistema turi būti taikoma visoms atitinkamos rūšies pozicijoms, kurioms ta reitingų sistema buvo sukurta.

4.  
Įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša apie visus reitingų sistemų ir vidaus modelių metodų, taikomų nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, pokyčius.
5.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo veikiančios reitingų sistemos panaudojimo kitoms papildomoms pozicijoms, kurioms dar netaikoma reitingų sistema, ir reitingų sistemų arba vidaus modelių metodų, taikomų nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pagal IRB metodą, pakeitimų reikšmingumo vertinimo sąlygas.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojama teisė priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

144 straipsnis

Kompetentingų institucijų atliekamas prašymo leisti naudoti IRB metodą vertinimas

1.  

Kompetentinga institucija pagal 143 straipsnį duoda leidimą įstaigai naudoti IRB metodą, taip pat taikyti savus LDG įverčius ir perskaičiavimo koeficientus tik tuomet, jeigu kompetentinga institucija įsitikina, kad šiame skyriuje, visų pirma 6 skirsnyje, nustatyti reikalavimai įvykdyti ir kad įstaigos naudojamos kredito rizikos pozicijų valdymo ir reitingavimo sistemos yra patikimos ir sąžiningai įgyvendinamos, be to, visų pirma, kad ta įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad tenkinami šie standartai:

a) 

pagal įstaigos reitingų sistemas prasmingai įvertinamos įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybės, prasmingai diferencijuojama rizika, pateikiami tikslūs ir nuoseklūs kiekybiniai rizikos įverčiai;

b) 

vidaus reitingai bei įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolio įverčiai, naudojami nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti, taip pat susijusios sistemos ir procesai vaidina esminį vaidmenį įstaigoje valdant riziką ir priimant sprendimus, tvirtinant kreditus, paskirstant kapitalą viduje ir atliekant įmonių valdymo funkcijas;

c) 

įstaiga turi kredito rizikos kontrolės padalinį, atsakingą už jos reitingų sistemas, kuris yra pakankamai nepriklausomas ir jam nedaroma netinkama įtaka;

d) 

įstaiga renka ir kaupia visus svarbius duomenis, kad veiksmingai palaikytų savo kredito rizikos vertinimo ir valdymo procesą;

e) 

įstaiga dokumentais patvirtina savo reitingų sistemas, jų struktūros loginį pagrindą ir vertina jų patikimumą;

f) 

f) įstaiga patvirtino kiekvieną reitingų sistemą ir kiekvieną vidaus modelių metodą, taikomą nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, per tinkamą laikotarpį, prieš gaudama leidimą šią reitingų sistemą arba vidaus modelių metodą naudoti nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, per šį laikotarpį įvertino, ar reitingų sistema arba vidaus modelių metodai, taikomi nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, atitinka reitingų sistemos arba vidaus modelių metodo, taikomo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, taikymo mastą, ir remdamasi jų įvertinimu atliko reikiamus šių reitingų sistemų arba vidaus modelių metodų, taikomų nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, pakeitimus;

▼M8

g) 

įstaiga naudodama IRB metodą apskaičiavo nuosavų lėšų reikalavimus, atsižvelgdama į rizikos parametrų įverčius, ir gali pateikti ataskaitą, kaip reikalaujama pagal 430 straipsnį;

▼B

h) 

įstaiga priskyrė ir toliau priskiria kiekvieną poziciją, kuriai taikoma reitingų sistema, tos reitingų sistemos reitingų rangui arba grupei; įstaiga priskyrė ir toliau priskiria kiekvieną poziciją, kuriai taikomas nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms taikomas metodas, šiam vidaus modelių metodui.

Reikalavimai dėl IRB metodo, taip pat savų LGD įverčių ir perskaičiavimo koeficientų naudojimo taip pat taikomi, kai įstaiga yra įdiegusi reitingų sistemą arba reitingų sistemoje naudojamą modelį, kurį ji nupirko iš pardavėjo, kuris yra trečioji šalis.

2.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo vertinimo metodiką, kurią kompetentingos institucijos taiko vertindamos, ar įstaiga laikosi IRB metodo naudojimo reikalavimų.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10-14 straipsnius.

145 straipsnis

Ankstesnė IRB metodų naudojimo patirtis

1.  
Įstaiga, kuri teikia prašymą leisti naudoti IRB metodą, vertindama atitinkamų pozicijų klases pagal IRB metodą turi naudoti tokias reitingų sistemas, kurios didžiąja dalimi atitinka 6 skirsnyje nustatytus reikalavimus vidiniam rizikos vertinimui ir valdymui, ne trumpiau kaip trejus metus iki tol, kol įgyja teisę naudoti IRB metodą.
2.  
Įstaiga, teikdama prašymą naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus, turi kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodyti, kad ji, vertindama ir naudodama savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus, laikėsi didžiosios dalies 6 skirsnyje numatytų reikalavimų, keliamų saviems tų parametrų įverčiams, ne trumpiau kaip trejus metus iki tol, kol įgijo teisę naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus.
3.  
Jeigu gavusi pradinį leidimą įstaiga pratęsia IRB metodo naudojimą, įstaigos patirtis turi būti pakankama 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams įvykdyti dėl papildomai įtraukiamų pozicijų. Jeigu reitingų sistemos taikymas išplečiamas įtraukiant pozicijas, kurios reikšmingai skiriasi nuo dabartinio taikymo masto taip, kad negalima remtis prielaida, kad dabartinė patirtis yra pakankama reikalavimams pagal šias nuostatas įvykdyti dėl papildomų pozicijų, tai 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai papildomoms pozicijoms taikomi atskirai.

146 straipsnis

Priemonių, kurių reikia imtis, kai nustojama laikytis šiame skyriuje nustatytų reikalavimų

Jeigu įstaiga nebesilaiko šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, ji apie tai praneša kompetentingai institucijai ir imasi vienos iš šių priemonių:

a) 

kompetentingai institucijai priimtinu būdu pateikia atitikties reikalavimams atkūrimo tinkamu laiku planą ir per laikotarpį sutartą su kompetentinga institucija šį planą įgyvendina;

b) 

kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad reikalavimų nesilaikymo poveikis yra nereikšmingas.

147 straipsnis

Pozicijos priskyrimo pozicijų klasėms metodika

1.  
Metodika, kuria įstaiga naudojasi, priskirdama pozicijas prie skirtingų pozicijų klasių, visuomet turi būti tinkama ir nuosekli.
2.  

Kiekviena pozicija priskiriama prie vienos iš šių pozicijų klasių:

a) 

centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms;

b) 

įstaigų pozicijoms;

c) 

įmonių pozicijoms;

d) 

mažmeninėms pozicijoms;

e) 

nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;

f) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas atitinkantiems straipsniams;

g) 

kitam ne kreditinių įsipareigojimų turtui.

3.  

Prie 2 dalies a punkte nurodytos pozicijų klasės priskiriamos šios pozicijos:

a) 

regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų pozicijos arba viešojo sektoriaus subjektų pozicijos, kurios pagal 115 ir 116 straipsnius priskiriamos prie centrinės valdžios institucijų pozicijų;

b) 

daugiašalių plėtros bankų pozicijos, nurodytos 117 straipsnio 2 dalyje;

c) 

tarptautinių organizacijų pozicijos, kurių rizikos koeficientas pagal 118 straipsnį yra 0 %.

4.  

Prie 2 dalies b punkte nurodytos pozicijų klasės priskiriamos šios pozicijos:

a) 

regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų pozicijos, kurios pagal 115 straipsnio 2 ir 4 dalis nėra vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų pozicijos;

b) 

viešojo sektoriaus subjektų pozicijos, kurios pagal 116 straipsnio 4 dalį nėra vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų pozicijos;

c) 

daugiašalių plėtros bankų pozicijos, kurių rizikos koeficientas pagal 117 straipsnį nėra 0 %; ir

d) 

finansų įstaigų pozicijos, kurios pagal 119 straipsnio 5 dalį yra vertinamos kaip įstaigų pozicijos.

5.  

Tam, kad pozicijas būtų galima priskirti prie mažmeninių pozicijų klasės, kuri nustatyta 2 dalies d punkte, jos turi atitikti šiuos kriterijus:

a) 

tai turi būti viena iš šių pozicijų:

i) 

vieno ar daugiau fizinių asmenų pozicijos;

ii) 

MVĮ pozicijos, su sąlyga, kad tokiu atveju visa suma, kurią įsipareigojantysis klientas ar grupė susijusių klientų skolingi įstaigai ir patronuojančiosioms įmonėms bei jos patronuojamosioms įmonėms, įskaitant bet kokią pradelstą poziciją, bet neįskaitant įkeistu nekilnojamuoju gyvenamosios paskirties turtu užtikrintų pozicijų, neturi viršyti 1 mln. EUR, remiantis įstaigos, kuri turėjo imtis reikiamų veiksmų tai patvirtinti, turima informacija;

b) 

įstaiga, valdydama savo riziką, šias pozicijas visuomet vertina nuosekliai ir vienodai;

c) 

jos nevaldomos taip individualiai, kaip tai daroma su pozicijomis, priklausančiomis įmonių pozicijų klasei;

d) 

kiekviena iš jų yra viena iš daugelio panašiai valdomų pozicijų.

Be pirmoje pastraipoje išvardytų pozicijų, minimalių finansinės nuomos įmokų dabartinę vertę reikia priskirti prie mažmeninių pozicijų klasės.

6.  

Prie 2 dalies e punkte nurodytos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasės priskiriamos šios pozicijos:

a) 

ne skolos pozicijos, kuriose išreiškiami subordinuoti, likutiniai reikalavimai į emitento turtą arba pajamas;

b) 

skolos pozicijos ir kiti vertybiniai popieriai, partnerystės, išvestinės finansinės priemonės arba kitos priemonės, kurių ekonominė esmė panaši į a punkte nurodytų pozicijų.

7.  
Bet koks kreditinis įsipareigojimas, nepriskiriamas prie 2 dalies a, b, d, e ir f punktuose nurodytų pozicijų klasių, priskiriamas prie tos dalies c punkte nurodytos įmonių pozicijų klasės.
8.  

2 dalies c punkte nurodytoje įmonių pozicijų klasėje įstaigos turi išskirti specializuoto skolinimo pozicijas, kurioms būdingi šie požymiai:

a) 

tai yra subjekto, kuris buvo specialiai sukurtas materialiajam turtui finansuoti arba valdyti, pozicija arba ekonominiu požiūriu panaši pozicija;

b) 

pagal sutarties sąlygas skolintojui suteikiama pakankamai teisių kontroliuoti turtą ir jo sukuriamas pajamas;

c) 

pirminis įsipareigojimo grąžinimo šaltinis – pajamos iš finansuojamo turto, o ne platesnės komercinės veiklos savarankiškos galimybės.

9.  
Likutinė turto, kuris yra finansinės nuomos objektas, vertė priskiriama prie 2 dalies g punkte nurodytų pozicijų klasės, išskyrus tą likutinės vertės dalį, kuri jau įtraukta į 166 straipsnio 4 dalyje nurodytą finansinės nuomos poziciją.
10.  
Pozicija, atsirandanti dėl užtikrinimo pagal n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio kredito išvestinę finansinę priemonę, priskiriama prie tos pačios klasės, nurodytos 2 dalyje, prie kurios būtų priskiriamos pozicijos krepšelyje, išskyrus atvejus, kai individualios pozicijos krepšelyje būtų priskiriamos prie įvairių pozicijų klasių – tada pozicija priskiriama prie įmonių pozicijų klasės, nurodytos 2 dalies c punkte.

148 straipsnis

IRB metodo taikymo įvairioms pozicijų klasėms ir verslo padaliniams sąlygos

1.  
Įstaigos ir bet kuri patronuojančioji įmonė bei jos patronuojamosios įmonės naudoja IRB metodą visoms pozicijoms, nebent yra gavusios kompetentingų institucijų leidimą nuolat naudoti standartizuotą metodą pagal 150 straipsnį.

Gavus kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, IRB metodą galima nuosekliai taikyti įvairioms 147 straipsnyje nurodytoms pozicijų klasėms tame pačiame verslo padalinyje, įvairiuose tos pačios grupės verslo padaliniuose arba savų LGD įverčių arba perskaičiavimo koeficientų naudojimui įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų rizikos koeficientams apskaičiuoti.

Vertinant 147 straipsnio 5 dalyje nurodytą mažmeninių pozicijų klasę, IRB galima nuosekliai taikyti pozicijų kategorijoms, kurioms taikomos skirtingos koreliacijos, nurodytos 154 straipsnyje.

2.  
Kompetentingos institucijos nustato laikotarpį, per kurį reikalaujama, kad įstaiga ir bet kuri patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės IRB metodą taikytų visoms pozicijoms. Šis laikotarpis, kompetentingų institucijų nuomone, turi būti pakankamas, atsižvelgiant į įstaigų arba bet kurios patronuojančiosios įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių veiklos pobūdį ir veiklos mastą bei į įgyvendintinų reitingų sistemų skaičių ir pobūdį.
3.  
Įstaigos IRB metodą įgyvendina pagal kompetentingų institucijų nustatytas sąlygas. Kompetentinga institucija šias sąlygas nustato taip, kad jomis būtų užtikrinta, kad 1 dalyje numatytas lankstumas nebūtų naudojamas pasirinktinai, siekiant sumažinti nuosavų lėšų reikalavimą toms pozicijų klasėms ar verslo padaliniams, kuriems dar tik bus taikomas IRB metodas ar naudojami savi LGD įverčiai ir perskaičiavimo koeficientai.
4.  
Įstaigos, kurios IRB metodą pradėjo naudoti tik po 2013 m. sausio 1 d. arba kurių iki tos dienos kompetentingos institucijos reikalavo turėti galimybę savo kapitalo reikalavimus apskaičiuoti pagal standartizuotą metodą, turi išlaikyti galimybę įgyvendinimo laikotarpiu, kol kompetentingos institucijos joms praneš, kad pakankamai užtikrintai įsitikino, kad IRB metodo įgyvendinimas bus užbaigtas, kapitalo poreikį visoms jų pozicijoms skaičiuoti pagal standartizuotą metodą.
5.  
Įstaiga, kuriai leidžiama bet kuriai pozicijų klasei taikyti IRB metodą, taiko IRB metodą nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei, nustatytai 147 straipsnio 2 dalies e punkte, išskyrus tuos atvejus, kai tai įstaigai leidžiama taikyti standartizuotą metodą nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pagal 150 straipsnį ir kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų klasei, nustatytai 147 straipsnio 2 dalies g punkte.
6.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos nustato atitinkamą IRB metodo nuosekliojo įdiegimo pobūdį ir grafiką visose pozicijų klasėse, nurodytose 3 dalyje.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

149 straipsnis

Grįžimo prie paprastesnių metodų naudojimo sąlygos

1.  

Įstaiga, kuri IRB metodą taiko konkrečiai pozicijų klasei arba pozicijų rūšiai, nenustoja naudoti to metodo ir vietoj jo nenaudoja standartizuoto metodo pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti, nebent įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad standartizuoto metodo naudoti nesiūloma dėl to, kad siekiama sumažinti įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą, ir dėl to, kad šis metodas yra būtinas atsižvelgiant į įstaigos visų šios rūšies pozicijų pobūdį bei sudėtingumą ir kad tai neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos mokumui arba jos gebėjimui veiksmingai valdyti riziką;

b) 

įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

2.  

Įstaigos, pagal 151 straipsnio 9 dalį gavusios leidimą naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus, negali sugrįžti prie 151 straipsnio 8 dalyje nurodytų LGD įverčių ir perskaičiavimo koeficientų naudojimo, nebent įvykdomos šios sąlygos:

a) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad konkrečiai pozicijų klasei arba pozicijų rūšiai taikyti 151 straipsnio 8 dalyje nustatytų LGD ir perskaičiavimo koeficientų nesiūloma dėl to, kad siekiama sumažinti įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą, ir dėl to, kad šis metodas yra būtinas atsižvelgiant į įstaigos visų šios rūšies pozicijų pobūdį bei sudėtingumą ir kad tai neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos mokumui arba jos gebėjimui veiksmingai valdyti riziką;

b) 

įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

3.  
1 ir 2 dalis taikomos laikantis kompetentingų institucijų pagal 148 straipsnį nustatyto IRB metodo įdiegimo sąlygų ir 150 straipsnyje nurodyto nuolatinio dalinio taikymo leidimo sąlygų.

150 straipsnis

Nuolatinio dalinio taikymo sąlygos

1.  

Jei įstaigos yra gavusios kompetentingų institucijų išankstinį leidimą, tos įstaigos, kurioms leista naudoti IRB metodą apskaičiuojant vienos ar daugiau pozicijų klasių pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtino nuostolio sumas, standartizuotą metodą gali taikyti šioms pozicijoms:

a) 

147 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai pozicijų klasei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorio šalims;

b) 

147 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytai pozicijų klasei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorio šalims;

c) 

pozicijoms sistemiškai nereikšminguose verslo padaliniuose, taip pat pozicijų klasėms arba pozicijų rūšims, kurių dydis ir numanomos rizikos pobūdis yra nereikšmingi;

d) 

valstybių narių centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų bei jų regioninės ir vietos valdžios institucijų bei administracinių įstaigų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms su sąlyga, kad:

i) 

dėl specifinės valstybinės santvarkos nėra rizikos skirtumų tarp tos centrinės valdžios institucijos ir centrinio banko pozicijų ir tų kitų pozicijų; ir

▼M11

ii) 

centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 114 straipsnio 2 arba 4 dalį;

▼B

e) 

įstaigos sandorio šalies, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė ar patronuojančios įmonės patronuojamoji įmonė, pozicijoms, su sąlyga, kad ši sandorio šalis yra įstaiga ar finansų kontroliuojančioji bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami rizikos ribojimo reikalavimai, arba įmonė, susijusi su ja santykiais, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje;

f) 

įstaigų, kurios atitinka 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, pozicijoms;

g) 

subjektų, kurių kreditiniams įsipareigojimams pagal 2 skyrių yra priskirtas 0 % rizikos koeficientas (įskaitant tuos valstybės remiamus subjektus, kuriems galima taikyti 0 % rizikos koeficientą), nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;

h) 

nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, susidariusioms pagal teisės aktuose numatytas programas, skirtas remti konkrečius ekonomikos sektorius, pagal kurias įstaigai suteikiamos didelės subsidijos investicijoms ir kuriose numatyta tam tikros formos investicijų į nuosavybės vertybinius popierius valstybinė priežiūra ir apribojimai, o IRB metodo tokioms pozicijoms galima netaikyti tik tol, kol jų bendra vertė neviršija 10 % nuosavų lėšų limito;

i) 

119 straipsnio 4 dalyje nurodytoms pozicijoms, atitinkančioms joje nurodytas sąlygas;

j) 

valstybės garantijoms ir valstybės perdraustoms garantijoms, nurodytoms 215 straipsnio 2 dalyje.

Kompetentingos institucijos standartizuotą metodą leidžia taikyti pirmos pastraipos g ir h punktuose nurodytoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurioms tokią tvarką leista taikyti kitose valstybėse narėse. EBI savo interneto svetainėje paskelbia ir reguliariai atnaujina tuose punktuose nurodytų pozicijų, kurioms turi būti taikomas standartizuotas metodas, sąrašą.

2.  
1 dalies tikslais įstaigos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasė yra reikšminga, jei jos bendra vertė, ►C2  atėmus nuosavybės vertybinių popierių pozicijas, susidariusias pagal teisės aktuose numatytas programas, kaip nurodyta 1 dalies h punkte, ◄ viršija 10 % įstaigos nuosavų lėšų, skaičiuojant vidutiniškai per praėjusius metus. Jeigu tokių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų skaičius yra mažesnis kaip 10 atskirų dalių, ta ribinė vertė yra 5 % įstaigos nuosavų lėšų.
3.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo 1 dalies a, b ir c punktų taikymo sąlygas.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

4.  
2018 m. EBI paskelbia gaires dėl 1 dalies d punkto taikymo, kuriose rekomenduoja bendro balanso ir (arba) pagal riziką įvertinto turto, kuris turi būti apskaičiuojamas laikantis standartizuoto metodo, procentinių dydžių ribas.

Tos gairės priimamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.



2

Skirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas



1

Poskirsnis

Pagal pozicijų klasės rūšį taikoma tvarka

151 straipsnis

Pagal pozicijų klasę taikoma tvarka

1.  
Pagal riziką įvertintų prie vienos iš 147 straipsnio 2 dalies a–e ir g punktuose nurodytų pozicijų klasių priskirtų kredito rizikos pozicijų sumos, jei neatskaitomos iš nuosavų lėšų, apskaičiuojamos pagal 2 poskirsnį, išskyrus jei šios pozicijos atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio arba 2 lygio straipsnių.
2.  
Vertinant įsigytų gautinų sumų sumažėjimo riziką, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 157 straipsnį. Jei įstaiga dėl įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos turi neapribotą regreso teisę į įsigytų gautinų sumų pardavėją, įsigytoms gautinoms sumoms šio straipsnio, 152 straipsnio ir 158 straipsnio 1–4 dalių nuostatos netaikomos, o pozicija laikoma užtikrinta.
3.  
Vertinant kredito riziką ir gautinų sumų sumažėjimo riziką, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos remiantis atitinkamais su konkrečia pozicija susijusiais parametrais. Jie apima PD, LGD, terminą (toliau – M) ir pozicijos vertę. PD ir LGD galima vertinti atskirai arba kartu pagal 4 skirsnį.
4.  
Vertindamos visų pozicijų, priklausančių 147 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytai nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei, kredito riziką, įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 155 straipsnį. Įstaigos gali taikyti 155 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus metodus, jei jos yra gavusios kompetentingų institucijų išankstinį leidimą. Kompetentingos institucijos leidžia įstaigai taikyti 155 straipsnio 4 dalyje nurodytą vidaus modelių metodą, jeigu įstaiga atitinka 6 skirsnio 4 poskirsnyje nustatytus reikalavimus.
5.  
Vertinant specializuoto skolinimo pozicijų kredito riziką, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 153 straipsnio 5 dalį.
6.  
Įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 147 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, naudoja savus PD įverčius, vadovaudamosi 143 straipsniu ir 6 skirsniu.
7.  
Įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 147 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytai pozicijų klasei, naudoja savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus, vadovaudamosi 143 straipsniu ir 6 skirsniu.
8.  
Įstaigos, vertindamos pozicijas, priklausančias 147 straipsnio 2 dalies a–c punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, taiko LGD įverčius, nurodytus 161 straipsnio 1 dalyje, ir perskaičiavimo koeficientus, nurodytus 166 straipsnio 8 dalies a–d punktuose, nebent joms leista šių pozicijų klasėms naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus pagal 9 dalį.
9.  
Įstaigoms vertinant visas pozicijas, priklausančias 147 straipsnio 2 dalies a–c punktuose nurodytoms pozicijų klasėms, kompetentinga institucija gali leisti naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus vadovaujantis 143 straipsniu ir 6 skirsniu.
10.  
Vertinant pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas ir pozicijas, priklausančias 147 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytai pozicijų klasei, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos vadovaujantis 5 skyriumi.

▼M8

152 straipsnis

Pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, taikoma tvarka

1.  
Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumas įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 ir 5 dalyse nustatytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.
2.  
Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržiūri tas pagrindines pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi įstaigos jas turėtų tiesiogiai.
3.  
Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, įstaigos, kurios pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą skaičiuoja pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, gali apskaičiuoti to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skirtą nuosavų lėšų reikalavimą, kurio suma būtų lygi 50 % nuosavų lėšų reikalavimo sumos, nustatytos tų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, apskaičiuotoms atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas būtų netaikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

4.  

Peržiūros metodą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis taikančios ir nuolatinio dalinio taikymo sąlygas pagal 150 straipsnį tenkinančios arba šiame skyriuje nustatytų metodų arba 5 skyriuje nustatytų vieno ar daugiau metodų taikymo visoms KIS pagrindinėms pozicijoms arba jų dalims sąlygų netenkinančios įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja vadovaudamosi šiais principais:

a) 

pozicijoms, kurios priskirtos 147 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytai nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei, įstaigos taiko 155 straipsnio 2 dalyje nustatytą paprastąjį rizikos koeficientų metodą;

b) 

pozicijoms, kurios priskirtos straipsniams, atitinkantiems pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų klasę, nurodytą 147 straipsnio 2 dalies f punkte, įstaigos taiko veiksmus, nustatytus 254 straipsnyje, tarytum tos institucijos tas pozicijas turėtų tiesiogiai;

c) 

visoms kitoms pagrindinėms pozicijoms įstaigos taiko šios antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytą standartizuotą metodą.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais, jei įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji tokias pozicijas laiko kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis.

5.  
Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 132a straipsnio 2 dalyje nustatytą įgaliojimais grindžiamą metodą. Tačiau šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytoms pozicijoms įstaigos taiko juose nustatytus metodus.
6.  
Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis arba įgaliojimais grindžiamo metodo pagal šio straipsnio 5 dalį netaikančios įstaigos taiko 132 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsarginį metodą.
7.  
Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šiame straipsnyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos tų metodų taikymo sąlygos.
8.  

Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintą KIS sumą taikydamos 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

i) 

KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

ii) 

KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta KIS valdymo įmonė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus;

b) 

kitų nei šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal 132a straipsnio 1 dalyje nustatytą peržiūros metodą;

c) 

4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal juose nustatytus metodus;

d) 

išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumas, gautas atliekant šiuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliktais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus.

9.  
Šio straipsnio tikslais taikomos 132 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 132b straipsnis. Šio straipsnio tikslais taikomas 132c straipsnis naudojant rizikos koeficientus, apskaičiuotus pagal šios antraštinės dalies 3 skyrių.

▼B



2

Poskirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas kredito rizikai įvertinti

153 straipsnis

Pagal riziką įvertintų įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų sumos

1.  

Laikantis 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos specialios tvarkos, pagal riziką įvertintų įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

image

čia rizikos koeficientas RW apskaičiuojamas taip:

i) 

jei PD = 0, RW yra 0;

ii) 

jei PD = 1, t. y. neįvykdytoms pozicijoms:

— 
kai įstaigos taiko 161 straipsnio 1 dalyje nustatytas LGD vertes, RW yra 0;
— 
kai įstaigos taiko savus LGD įverčius, RW apskaičiuojamas pagal šią formulę:

image

;

kai tiksliausias tikėtino nuostolio įvertinimas (toliau – ELBE) yra įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio įvertinimas neįvykdytai pozicijai pagal 181 straipsnio 1 dalies h punktą;

iii) 

jei 0 < PD < 1

image

čia:

N(x)

=

standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija (t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis arba lygus x);

G(Z)

=

standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo atvirkštinė kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija (t. y. tokia x vertė, kad N(x) = z);

R

=

žymi koreliacijos koeficientą ir apibrėžiamas formule:

image

b

=

termino veiksnys, kuris apibrėžiamas pagal formulę:

image

.
2.  
Visų stambių finansų sektoriaus subjektų atveju 1 dalies iii punkte nurodytas koreliacijos koeficientas dauginamas iš 1,25. ►C2  Visų nereguliuojamųjų finansų sektoriaus subjektų pozicijų atveju atitinkamai 1 dalies iii punkte ir 4 dalyje nustatyti koreliacijos koeficientai dauginami iš 1,25. ◄
3.  

Pagal riziką įvertinta kiekvienos 202 ir 217 straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkančios pozicijos suma gali būti pakoreguota pagal šią formulę:

image

čia:

PDpp

=

užtikrinimo teikėjo PD.

RW (rizikos koeficiento funkcija) turi būti skaičiuojama pagal 1 punkte nurodytą atitinkamą rizikos koeficiento formulę pozicijai, įsipareigojančiojo asmens PD (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę) bei palyginamos tiesioginės pozicijos LGD (nuostolį įsipareigojimų neįvykdymo atveju) užtikrinimo teikėjui. Termino veiksnys b skaičiuojamas naudojantis žemesniąja verte iš užtikrinimo teikėjo PD ir įsipareigojančiojo asmens PD.

4.  

Įmonių pozicijoms, kai konsoliduotos įmonių grupės, kurios narė yra ta įmonė, bendra metinių pardavimų suma yra mažesnė kaip 50 mln. EUR, įstaigos gali taikyti šią 1 dalies iii punkte nurodytą koreliacijos formulę įmonių pozicijų rizikos koeficientams apskaičiuoti. Šioje formulėje S reiškia bendrą metinių pardavimų sumą milijonais eurų, kai 5 mln. EUR ≤ S ≤ 50 mln. EUR. Kai apskaitytų metinių pardavimų suma yra mažesnė už 5 mln. EUR, laikoma, kad ji lygi 5 mln. EUR. Įsigytoms gautinoms sumoms bendra metinių pardavimų suma yra svertinis individualių grupės pozicijų vidurkis.

image

Kai bendra metinių pardavimų suma nėra reikšmingas įmonės dydžio rodiklis, o bendra turto suma yra reikšmingesnis rodiklis už bendrą metinių pardavimų sumą, įstaigos visą metinių pardavimų sumą pakeičia konsoliduotos įmonių grupės bendra turto suma.

5.  

Specializuoto skolinimo pozicijoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų, įstaiga rizikos koeficientus toms pozicijoms priskiria pagal 1 lentelę:



1  lentelė

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos

1 kategorija

2 kategorija

3 kategorija

4 kategorija

5 kategorija

Mažiau kaip 2,5 metų

50  %

70  %

115  %

250  %

0  %

2,5 metų arba daugiau

70  %

90  %

115  %

250  %

0  %

Priskirdamos rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms, įstaigos atsižvelgia į šiuos veiksnius: finansinį stiprumą, politinę ir teisinę aplinką, sandorio ir (arba) turto ypatybes, rėmėjo ir vykdytojo stiprumą, įskaitant bet kurio viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės subjekto pajamų srautą, ir užtikrinimo priemonių visumą.

6.  
Vertinant pagal įsigytas įmonių gautinas sumas, įstaigos turi atitikti 184 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei įsigytos įmonių gautinos sumos papildomai atitinka 154 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas ir jei įstaigai būtų pernelyg sunku taikyti kiekybinio rizikos vertinimo standartus, taikomus įmonių pozicijoms, kaip nurodyta 6 skirsnyje, toms gautinoms sumoms gali būti taikomi 6 skirsnyje nustatyti kiekybinio mažmeninių pozicijų rizikos vertinimo standartai.

▼M5

7.  
Įsigytoms įmonių gautinoms sumoms grąžintini pirkimo kainos diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurie suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuo nuostolių, patirtų dėl įsipareigojimų neįvykdymo, dėl sumažėjimo arba abiem atvejais, gali būti vertinami kaip pirmojo nuostolio apsauga, kurią suteikia gautinų sumų pirkėjas arba užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos gavėjas pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius. Grąžintiną pirkimo kainos diskontą teikiantis pardavėjas ir užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos teikėjas juos vertina kaip pirmojo nuostolio poziciją pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius.
8.  
Kai įstaiga teikia kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymas nulemia mokėjimą ir dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama, apskaičiuojant pagal riziką įvertintos pozicijos vertę, bus sudedami į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai, neskaitant n-1 pozicijų, jei tikėtino nuostolio dydžio, padauginto iš 12,5, ir pagal riziką įvertintos pozicijos dydžio suma neviršija kredito išvestine priemone suteikto užtikrinimo nominaliosios vertės, padaugintos iš 12,5. n-1 pozicijos, kurios turi būti nesumuojamos, nustatomos remiantis principu, kad į jas įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintų pozicijų sumą nei bet kuri į sumavimą įtrauktų pagal riziką įvertintų pozicijų suma. 1 250  % dydžio rizikos įvertinimas taikomas į krepšelį įtrauktoms pozicijoms, kurių atžvilgiu įstaiga negali nustatyti rizikos įvertinimo pagal IRB metodą.

▼B

9.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo, kaip įstaigos atsižvelgia į 5 dalies antroje pastraipoje nurodytus veiksnius priskirdamos rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

154 straipsnis

Pagal riziką įvertintų mažmeninių pozicijų sumos

1.  

Pagal riziką įvertintų mažmeninių pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

image

čia rizikos koeficientas RW apskaičiuojamas taip:

i) 

jei PD – 1, t. y. neįvykdytų pozicijų atveju RW apskaičiuojamas pagal šią formulę:

image

;

čia ELBE yra įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio dėl neįvykdytos pozicijos įvertis pagal 181 straipsnio 1 dalies h punktą;

ii) 

jei 0 < PD < 1, t. y. bet kurios galimos PD vertės atveju, išskyrus pagal i punktą,

image

čia

N(x)

=

standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija (t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis arba lygus x);

G(Z)

=

standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo atvirkštinė kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija (t. y. tokia x vertė, kad N(x) = z);

R

=

koreliacijos koeficientas, apskaičiuojamas taip:

image

2.  
Pagal riziką įvertintų pozicijų suma kiekvienai MVĮ, kaip nurodyta 147 straipsnio 5 dalyje, pozicijai, kuri atitinka 202 ir 217 straipsniuose nustatytus reikalavimus, gali būti skaičiuojama pagal 153 straipsnio 3 dalį.
3.  
Nekilnojamuoju turtu užtikrintoms mažmeninėms pozicijoms 0,15 dydžio koreliacijos koeficientas R pakeičia dydį, gaunamą pagal koreliacijos formulę, pateiktą 1 dalyje.
4.  
Reikalavimus atitinkančioms atnaujinamoms mažmeninėms pozicijoms pagal a–e punktus 0,04 dydžio koreliacijos koeficientas R pakeičia dydį, gaunamą pagal koreliacijos formulę, pateiktą 1 dalyje.

Pozicijos laikomos reikalavimus atitinkančiomis atnaujinamomis mažmeninėmis pozicijomis, jei jos atitinka šias sąlygas:

a) 

tai fizinių asmenų pozicijos;

b) 

pozicijos yra atnaujinamos, neužtikrintos ir joms taikoma sąlyga, kad tiek, kiek jos nėra panaudojamos iš karto ir besąlygiškai, yra įstaigos anuliuojamos. Šiomis aplinkybėmis atnaujinamos pozicijos apibrėžiamos kaip pozicijos, kai klientų neapmokėtiems likučiams leidžiama svyruoti atsižvelgiant į jų sprendimą skolintis ir skolą grąžinti, laikantis įstaigos nustatyto limito. Nepanaudoti įsipareigojimai gali būti laikomi besąlygiškai anuliuojamais, jei sąlygos leidžia įstaigai juos visiškai anuliuoti, laikantis vartotojų apsaugos ir susijusių teisės aktų;

c) 

portfelio sudėtinėje dalyje maksimali pozicija vienam fiziniam asmeniui yra ne didesnė kaip 100 000  EUR;

d) 

šioje dalyje pateikta koreliacijos formulė taikoma tik tiems portfeliams, kuriems buvo būdingas mažas nuostolių lygio kintamumas, palyginti su jų vidutiniu nuostolių lygiu, ypač mažų PD intervaluose;

e) 

pozicijos laikymas reikalavimus atitinkančia atnaujinama mažmenine pozicija yra suderinamas su portfelio sudėtinės dalies pagrindinėmis rizikos ypatybėmis.

Užtikrintų kredito priemonių, susijusių su sąskaita, į kurią pervedamas atlygis, atveju nukrypstama nuo b punkte apibrėžtos sąlygos, jog pozicija turi būti neužtikrinta. Šiuo atveju, atliekant LGD įvertinimą, neatsižvelgiama į atgautas iš užtikrinimo priemonės sumas.

Kompetentingos institucijos peržiūri santykinį nuostolių lygio kintamumą reikalavimus atitinkančiose atnaujinamose mažmeninėse portfelio sudėtinėse dalyse bei visą reikalavimus atitinkantį atnaujinamą mažmeninį portfelį ir su kitomis valstybėmis narėmis dalijasi informacija apie reikalavimus atitinkančių atnaujinamų mažmeninių portfelių nuostolių lygių tipines ypatybes.

5.  

Įsigytos gautinos sumos gali būti laikomos mažmeninėmis pozicijomis, jei atitinka 184 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šias sąlygas:

a) 

gautinas sumas įstaiga įsigijo iš nesusijusių pardavėjų, kurie yra trečioji šalis, o jos įsipareigojančiojo asmens pozicija gautinos sumos atžvilgiu neapima pozicijų, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai inicijuoja pati įstaiga;

b) 

įsigytos gautinos sumos nustatomos taikant sandorių įprastomis rinkos sąlygomis tarp pardavėjo ir įsipareigojančiojo asmens principą. Todėl įmonių grupei priklausančių įmonių tarpusavyje gautinos sumos bei sumos, gautinos pagal tarpusavio užskaitos principus tarp įmonių, kurios perka ir parduoda viena kitai, šių kriterijų neatitinka;

c) 

įsigyjančioji įstaiga turi reikalavimą į visas įplaukas iš įsigytų gautinų sumų arba proporcingą jų dalį; ir

d) 

įsigytų gautinų sumų portfelis yra pakankamai diversifikuotas.

▼M5

6.  
Įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms grąžintini pirkimo kainos diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, nuostolių dėl sumažėjimo atvejais arba abiem atvejais, gautinų sumų pirkėjo arba užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos gavėjo gali būti vertinami kaip pirmojo nuostolio apsauga pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius. Grąžintiną pirkimo kainos diskontą teikiantis pardavėjas ir užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos teikėjas juos vertina kaip pirmojo nuostolio poziciją pagal 5 skyriaus 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius.

▼B

7.  
Mišrioms įsigytų mažmeninių gautinų sumų grupėms, kai įsigyjančios įstaigos negali atskirti nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų ir reikalavimus atitinkančių atnaujinamų mažmeninių pozicijų nuo kitų mažmeninių pozicijų, taikoma mažmeninė rizikos koeficiento funkcija, pagal kurią nustatomas didžiausias kapitalo poreikis toms pozicijoms.

155 straipsnis

Pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų sumos

1.  
Įstaigos pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų sumas, išskyrus pozicijas, kurios atskaitomos pagal antrą dalį arba kurioms taikomas 250 % rizikos koeficientas pagal 48 straipsnį, nustato naudodamos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus metodus. Įstaiga gali taikyti skirtingus metodus įvairiems nuosavybės vertybinių popierių portfeliams, kai pati įstaiga vidaus rizikos valdymo tikslais taiko skirtingus metodus. Kai įstaiga taiko skirtingus metodus, jos PD/LGD metodo arba vidaus modelių metodo pasirinkimas turi būti nuoseklus, be kita ko, visą laiką ir derinant su atitinkamos nuosavybės vertybinių popierių pozicijos vidaus rizikos valdymui taikomu metodu, ir nepriklauso nuo reguliacinio arbitražo priežasčių.

Papildomas paslaugas teikiančių įmonių nuosavybės vertybinių popierių pozicijas įstaigos gali įvertinti atsižvelgdamos į tai, kaip vertinamas kitas nekreditinių įsipareigojimų turtas.

2.  

Taikant paprastąjį rizikos koeficientų metodą, pagal riziką įvertintų pozicijų suma apskaičiuojama taikant formulę:

image

,

čia:

Rizikos koeficientas (RW) = 190 % privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose.

Rizikos koeficientas (RW) = 290 % nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje.

Rizikos koeficientas (RW) = 370 % visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms.

Ne prekybos knygoje apskaitomoms trumposiomis piniginėms pozicijoms ir išvestinėms finansinėms priemonėms leidžiama padengti ilgąsias tų pačių individualių vertybinių popierių pozicijas su sąlyga, kad šios priemonės aiškiai yra tam tikrų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų apdraudimo priemonės ir kad jos suteikia apdraudimą dar bent vieneriems metams. Kitos trumposios pozicijos vertintinos kaip ilgosios pozicijos, priskiriant atitinkamą rizikos koeficientą kiekvienos pozicijos absoliučiajai vertei. Jei nesutampa pozicijų terminai, taikomas 162 straipsnio 5 dalyje nustatytas įmonių pozicijų metodas.

Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą nuosavybės vertybinių popierių pozicijai, remdamosi 4 skyriuje aptartais metodais.

3.  
Taikant PD/LGD metodą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal 153 straipsnio 1 dalyje pateiktas formules. Jei įstaigos neturi pakankamai informacijos, kad galėtų taikyti 178 straipsnyje pateiktą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį, rizikos koeficientams taikomas 1,5 padidinimo daugiklis.

Atskirų pozicijų lygmeniu dydis, gautas sudėjus tikėtino nuostolio sumą, padaugintą iš 12,5, ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, neturi viršyti pozicijos vertės, padaugintos iš 12,5.

Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą nuosavybės vertybinių popierių pozicijai, remdamosi 4 skyriuje aptartais metodais. Tokiu atveju taikomas draudimo teikėjo pozicijos LGD yra 90 %. Privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose gali būti taikomas 65 % LGD. Tuo tikslu M yra penkeri metai.

4.  

Kai taikomas vidaus modelių metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų suma lygi galimam nuostoliui iš įstaigos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, nustatytam naudojant vertės pokyčio rizikos vidaus modelius pagal 99 % kvantilio pasikliautinąjį intervalą, taikomą skirtumui tarp ketvirčio pajamų ir atitinkamo nerizikingo lygio, apskaičiuoto per ilgalaikės imties laikotarpį, padaugintam iš 12,5. Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos nuosavybės vertybinių popierių portfelio lygmeniu negali būti mažesnės už bendrą šių reikšmių sumą:

a) 

pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, reikalaujamų pagal PD/LGD metodą; ir

b) 

atitinkamų tikėtino nuostolio sumų, padaugintų iš 12,5.

a ir b punktuose nurodytos sumos apskaičiuojamos pagal 165 straipsnio 1 dalyje nurodytas PD vertes ir atitinkamas 165 straipsnio 2 dalyje nurodytas LGD vertes.

Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, gautą nuosavybės vertybinių popierių pozicijai.

156 straipsnis

Pagal riziką įvertintų kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų sumos

Pagal riziką įvertintų kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

image

,

išskyrus šiuos atvejus:

a) 

pinigų kasoje ir pinigų ekvivalentų straipsnių, taip pat aukso lydinių, laikomų nuosavose saugyklose pozicijoms arba pozicijoms, užtikrintoms lydinių įsipareigojimais, priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

b) 

kai poziciją sudaro likutinė turto, kuris yra finansinės nuomos objektas, vertė, ji apskaičiuojama taip:

image

čia t yra didesnis nei 1 ir artimiausias likusios finansinės nuomos trukmės visų metų skaičius.



3

Poskirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti

157 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumos įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti

1.  
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumas įsigytų įmonių ir mažmeninių gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja pagal 153 straipsnio 1 dalyje pateiktą formulę.
2.  
Įstaigos nustato, kokius PD ir LGD įvesties parametrus taikyti, pagal 4 skirsnį.
3.  
Pozicijos vertę įstaigos nustato pagal 5 skirsnį.
4.  
Šio straipsnio tikslais M yra vieni metai.
5.  
Kompetentingos institucijos nereikalauja, kad įstaiga apskaičiuotų ir pripažintų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas tam tikros rūšies pozicijų sumažėjimo rizikai, atsiradusiai dėl įsigytų įmonių arba mažmeninių gautinų sumų, padengti, jei įstaiga kompetentingai institucijai tinkamu būdu įrodo, kad sumažėjimo rizika tai įstaigai yra nereikšminga šios rūšies pozicijų atveju.



3

Skirsnis

Tikėtino nuostolio sumos

158 straipsnis

Vertinimas pagal pozicijos rūšį

1.  
Skaičiuojant tikėtino nuostolio sumas, kiekvienai pozicijai naudojami tie patys PD, LGD ir pozicijos vertės įvesties dydžiai, kaip ir apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas vadovaujantis 151 straipsniu.
2.  
Pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamos pagal 5 skyrių.
3.  
Pozicijų, priklausančių 147 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytai kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų klasei, tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.
4.  
152 straipsnyje nurodytų pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojamos pagal šiame straipsnyje nurodytus metodus.
5.  

Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų bei centrinių bankų pozicijų ir mažmeninių pozicijų tikėtinas nuostolis (EL) ir tikėtino nuostolio sumos apskaičiuojami pagal šias formules:

image

Tikėtino nuostolio suma

=

EL [padauginto iš] pozicijos vertė.

Kai įstaigos taiko savus LGD įverčius neįvykdytoms pozicijoms (PD=100 %), EL yra ELBE, įstaigos tiksliausias tikėtino nuostolio įvertis neįvykdytai pozicijai pagal 181 straipsnio 1 dalies h punktą.

Pozicijoms, kurioms taikoma 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, EL yra 0 %.

6.  

EL vertės specializuoto skolinimo pozicijoms, kai įstaigos taiko 153 straipsnio 5 dalyje aprašytus rizikos koeficientų priskyrimo metodus, priskiriamos pagal 2 lentelę.



2  lentelė

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos

1 kategorija

2 kategorija

3 kategorija

4 kategorija

5 kategorija

Mažiau kaip 2,5 metų

0  %

0,4  %

2,8  %

8  %

50  %

2,5 metų ar daugiau

0,4  %

0,8  %

2,8  %

8  %

50  %

7.  

Tikėtino nuostolio sumos nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kai pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal paprastąjį rizikos koeficientų metodą, apskaičiuojamos pagal šią formulę:

image

EL vertės yra tokios:

Tikėtinas nuostolis (EL) = 0,8 % privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose.

Tikėtinas nuostolis (EL) = 0,8 % nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje.

Tikėtinas nuostolis (EL) = 2,4 % visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms.

8.  

Tikėtinas nuostolis ir tikėtino nuostolio sumos nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kai pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal PD/LGD metodą, apskaičiuojamos pagal tokias formules:

image

image

9.  
Tikėtino nuostolio sumos nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kai pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiuojamos pagal vidaus modelių metodą, yra nulis.

▼M8

9a.  
Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visus 132c straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus, tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.

▼B

10.  

Tikėtino nuostolio sumos įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti apskaičiuojamos pagal šią formulę:

image

image

▼M7

159 straipsnis

Tikėtino nuostolio sumų vertinimas

Įstaigos atima pagal 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis apskaičiuotas tikėtino nuostolio sumas iš bendrosios bei specifinės kredito rizikos koregavimų pagal 110 straipsnį ir papildomų vertės koregavimų pagal 34 bei 105 straipsnius ir kitų nuosavų lėšų sumažinimų, susijusių su tomis pozicijomis, išskyrus pagal 36 straipsnio 1 dalies m punktą padarytus atskaitymus. Įsigytų balansinių pozicijų, esant įsipareigojimų neįvykdymui, diskontai pagal 166 straipsnio 1 dalį vertinami taip pat kaip specifinės kredito rizikos koregavimai. Su pozicijų, esant įsipareigojimų neįvykdymui, verte susiję specifinės kredito rizikos koregavimai nenaudojami kitų pozicijų tikėtino nuostolio sumoms padengti. Tikėtino nuostolio sumos pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms ir su tomis pozicijomis susiję bendrosios ir specifinės kredito rizikos koregavimai į tą skaičiavimą neįtraukiami.

▼B



4

Skirsnis

PD, LGD ir terminas



1

Poskirsnis

Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijos

160 straipsnis

Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD)

1.  
Įmonės ar įstaigos pozicijos PD yra mažiausiai 0,03 %.
2.  

Įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje išdėstytų reikalavimų, šių pozicijų PD nustatoma pagal tokius metodus:

a) 

didesnio prioriteto pretenzijoms į įsigytas įmonių gautinas sumas PD yra lygi įstaigos EL įverčiui, padalytam iš LGD toms gautinoms sumoms;

b) 

subordinuotoms pretenzijoms į įsigytas įmonių gautinas sumas PD yra lygi įstaigos EL įverčiui;

c) 

įstaiga, kuriai kompetentinga institucija leido taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms pagal 143 straipsnį ir kuri gali išskaidyti savo EL įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentinga institucija laiko patikimu, gali taikyti taip išskaidžius gautą PD įvertį.

3.  
Įsipareigojančiųjų asmenų PD įsipareigojimo neįvykdymo atveju yra 100 %.
4.  

Įstaigos gali atsižvelgti į netiesioginį kredito užtikrinimą PD vertėje pagal 4 skyriaus nuostatas. Esant gautinų sumų sumažėjimo rizikai, kartu su 201 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais užtikrinimo teikėjais gali būti pripažintas įsigytų gautinų sumų pardavėjas, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) 

įmonė turi ECAI kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

b) 

kai įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuoja taikydamos IRB metodą, įmonė neturi pripažintos ECAI atlikto kredito rizikos vertinimo ir pagal vidaus reitingą laikoma įmone, kuriai būdinga įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (PD), lygiavertė tikimybei, siejamai su ECAI pateiktais kredito rizikos vertinimais, kuriuos EBI nustatė kaip sietinus su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje.

5.  
Įstaigos, naudojančios savus LGD įverčius, gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, pakoreguodamos PD pagal 161 straipsnio 3 dalį.
6.  
Vertinant įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo riziką, nustatoma PD, lygi įstaigos įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos EL įverčiui. Įstaiga, kuriai pagal 143 straipsnį kompetentinga institucija leido taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms ir kuri gali išskaidyti savo įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikos EL įverčius į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentinga institucija laiko patikimu, gali taikyti taip išskaidžius gautą PD įvertį. Įstaigos gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą PD vertėje pagal 4 skyriaus nuostatas. Esant gautinų sumų sumažėjimo rizikai, kartu su 201 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais užtikrinimo teikėjais gali būti pripažintas įsigytų gautinų sumų pardavėjas, jei tenkinamos 4 dalyje nustatytos sąlygos.
7.  
Nukrypstant nuo 201 straipsnio 1 dalies g punkto, 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios įmonės pripažįstamos atitinkančiomis reikalavimus.

Įstaiga, kuriai pagal 143 straipsnį kompetentinga institucija leido taikyti savus LGD įverčius įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikai, gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą pakoreguodama PD pagal 161 straipsnio 3 dalį.

161 straipsnis

Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD)

1.  

Įstaigos taiko šias LGD vertes:

a) 

didesnio prioriteto pozicijoms be reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės – 45 %;

b) 

subordinuotoms pozicijoms be reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės – 75 %;

c) 

įstaigos gali pripažinti tiesioginį ir netiesioginį kredito užtikrinimą LGD vertėje pagal 4 skyrių;

d) 

padengtoms obligacijoms, kurios atitinka reikalavimus 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytai tvarkai taikyti, gali būti priskirta 11,25 % LGD vertė;

e) 

didesnio prioriteto įsigytų įmonių gautinų sumų pozicijoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų – 45 %;

f) 

subordinuotoms įsigytų įmonių gautinų sumų pozicijoms, kai įstaiga negali įvertinti PD arba įstaigos PD įverčiai neatitinka 6 skirsnyje nustatytų reikalavimų – 100 %;

g) 

įsigytų įmonių gautinų sumų sumažėjimo rizikai – 75 %.

2.  
Vertinant gautinų sumų sumažėjimo ir įsipareigojimų neįvykdymo riziką, jei kompetentinga institucija įstaigai leido taikyti savus LGD įverčius įmonių pozicijoms pagal 143 straipsnį ir jei įstaiga gali išskaidyti savus EL įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentinga institucija laiko patikimu, įsigytoms įmonių gautinoms sumoms galima taikyti LGD įvertį.
3.  
Jei kompetentinga institucija įstaigai leido taikyti savus LGD įverčius įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms pagal 143 straipsnį, netiesioginis kredito užtikrinimas, kompetentingoms institucijoms leidus, pagal 6 skirsnio reikalavimus gali būti pripažintas pakoreguojant PD arba LGD. Įstaiga garantuotoms pozicijoms negali priskirti pakoreguoto PD ar LGD taip, kad pakoreguotas rizikos koeficientas būtų mažesnis už palyginamos tiesioginės garanto pozicijos rizikos koeficientą.
4.  
Įmonėms, nurodytoms 153 straipsnio 3 dalyje, užtikrinimo teikėjo palyginamos tiesioginės pozicijos LGD turi būti arba garanto, arba įsipareigojančiojo asmens neapdraustos priemonės LGD priklausomai nuo to, ar nuo garanto, ar nuo įsipareigojančiojo asmens finansinės padėties, atsižvelgiant į turimus įrodymus ir garantijos struktūrą, priklausytų grąžintina suma ir garanto, ir įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo atveju apdrausto sandorio galiojimo metu.

162 straipsnis

Terminas

1.  
Įstaigos, negavusios leidimo taikyti įmonių, įstaigų ar centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms savų LGD ir savus perskaičiavimo koeficientus, priskiria prie pozicijų, kurios atsiranda dėl atpirkimo sandorių, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, 0,5 metų termino vertę (M), o visoms kitoms pozicijoms – 2,5 metų M.

Kitu atveju, kai kompetentingos institucijos suteikia 143 straipsnyje nurodytą leidimą, jos nusprendžia, ar įstaiga privalo taikyti kiekvienai pozicijai tokį M, kaip nurodyta 2 dalyje.

2.  

Įstaigos, kurioms kompetentinga institucija leido taikyti įmonių, įstaigų ar centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms savus LGD ir savus perskaičiavimo koeficientus pagal 143 straipsnį, kiekvienai iš šių pozicijų apskaičiuoja M taip, kaip nurodyta šios dalies a–e papunkčiuose ir laikydamosi šio straipsnio 3–5 dalių. M neviršija penkerių metų, išskyrus 384 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kuriais bus taikomas ten nurodytas M:

a) 

priemonei pagal pinigų srautų planą M apskaičiuojamas pagal šią formulę:

image

čia CFt žymi pinigų srautus (pagrindinius, palūkanų mokėjimus ir įmokas), kuriuos įsipareigojantysis asmuo įsipareigoja mokėti t laikotarpiu;

b) 

išvestinėms finansinėms priemonėms, kurioms taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus pozicijos termino iki sandorio galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 1 metai, o įvertinant terminą naudojama kiekvienos pozicijos tariamoji suma;

c) 

pozicijoms, kurios atsiranda dėl visiškai ar beveik visiškai užtikrintų II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių ir dėl visiškai ar beveik visiškai užtikrintų garantinės įmokos skolinimo sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus sandorio termino iki jo galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 10 dienų;

d) 

pozicijoms, kurios atsiranda dėl atpirkimo sandorių, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, M yra lygus sandorio termino iki jo galiojimo pabaigos svertiniam vidurkiui ir yra bent 5 dienos. Įvertinant terminą naudojama kiekvieno sandorio tariamoji suma;

e) 

jei įstaigai pagal 143 straipsnį kompetentinga institucija leido taikyti savus PD įverčius įsigytoms įmonių gautinoms sumoms, panaudotų sumų M turi būti lygus įsigytų gautinų sumų pozicijos termino svertiniam vidurkiui ir turi būti bent 90 dienų. Ta pati M vertė taip pat taikoma nepanaudotoms sumoms pagal įsipareigotą pirkimo priemonę, kai ta priemonė apima galiojančias sąlygas, priežastis taikyti išankstinę amortizaciją ar kitas ypatybes, kurios apsaugo įsigyjančiąją įstaigą nuo reikšmingo būsimų gautinų sumų, kurias reikalaujama įsigyti per priemonės terminą, kokybės pablogėjimo. Jei nėra tokios veiksmingos apsaugos, nepanaudotų sumų M apskaičiuojamas kaip anksčiausios datos pagal pirkimo sutartį galimos gautinos sumos termino ir pirkimo priemonės termino iki sandorio galiojimo pabaigos suma ir yra bent 90 dienų;

f) 

bet kuriai kitai šiame punkte nepaminėtai priemonei arba kai įstaiga negali apskaičiuoti M, kaip nurodyta a punkte, M yra ilgiausias likęs laikotarpis (metais), per kurį įsipareigojančiajam asmeniui leidžiama visiškai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, ir yra bent 1 metai;

g) 

įstaigų, pozicijų vertėms skaičiuoti naudojančių vidaus modelių metodą, kuris nurodytas 6 skyriaus 6 skirsnyje, pozicijų, kurioms jos taiko šį metodą ir kurių anksčiausios datos sandorio užskaitos grupėje terminas yra ilgesnis nei vieni metai, M skaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę:

image

čia:

image

=

fiktyvus kintamasis, kurio vertė ateities laikotarpiu tk yra lygi 0, jei tk > 1 metai, arba 1, jei tk ≤ 1 metai;

image

=

tikėtina pozicija ateities laikotarpiu tk;

image

=

faktinė tikėtina pozicija ateities laikotarpiu tk;

image

=

nerizikingas diskonto koeficientas ateities laikotarpiui tk;

image

;
h) 

įstaiga, naudojanti vidaus modelį vienpusio kredito vertinimo koregavimui (CVA) apskaičiuoti, kompetentingoms institucijoms leidus, kaip M gali naudoti pagal vidaus modelį apskaičiuotą faktinę kredito trukmę.

Pagal 2 punktą užskaitos grupėms, kurių pradinis visų sandorių terminas yra mažesnis nei vieni metai, taikoma a papunktyje nurodyta formulė;

i) 

įstaigų, pozicijų vertėms skaičiuoti naudojančių vidaus modelių metodą, nurodytą 6 skyriaus 6 skirsnyje, kurioms leista taikyti vidaus modelį skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijų specifinei rizikai pagal trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyrių, M yra 1 metai pagal 153 straipsnio 1 dalyje nurodytą formulę, jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad jos vidaus modelis, taikomas skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, pozicijų specifinei rizikai pagal 383 straipsnį, apima reitingų pasikeitimo poveikį;

j) 

153 straipsnio 3 dalies tikslais M yra kredito užtikrinimo efektyvusis terminas, kuris trunka ne trumpiau kaip 1 metus.

3.  

Kai dokumentuose reikalaujama kasdienio garantinės įmokos perskaičiavimo ir kasdienio perkainojimo ir kai juose numatytos nuostatos, leidžiančios nedelsiant realizuoti ar sumažinti užtikrinimo priemonę įsipareigojimų neįvykdymo atvejais arba neperskaičiavus garantinės įmokos, M yra bent viena diena:

a) 

II priede išvardytoms visiškai ar beveik visiškai užtikrintoms išvestinėms finansinėms priemonėms;

b) 

visiškai ar beveik visiškai užtikrintiems garantinės įmokos skolinimo sandoriams;

c) 

atpirkimo, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams.

Be to, kriterijus atitinkančių trumpalaikių pozicijų, kai įstaigos nuolat nefinansuoja įsipareigojančiojo asmens, M yra mažiausiai viena diena. Kriterijus atitinkančios trumpalaikės pozicijos apima:

▼M9

a) 

įstaigų arba investicinių įmonių pozicijas, atsirandančias įvykdžius įsipareigojimus užsienio valiuta;

▼B

b) 

savaime pasibaigiančius trumpalaikio prekybos finansavimo sandorius, susijusius su prekių ar paslaugų mainais, iki kurių galiojimo pabaigos liko ne daugiau kaip metai, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies 80 punkte;

c) 

pozicijas, atsirandančias atsiskaičius už perkamus ir parduodamus vertybinius popierius per įprastą įvykdymo laikotarpį arba dvi darbo dienas;

d) 

pozicijas, atsirandančias dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais elektroniniu pavedimu ir atsiskaitymų pagal elektroninio mokėjimo sandorius bei išankstinio išlaidų apmokėjimo, įskaitant kredito perviršius dėl žlugusių sandorių, kurie galioja ne ilgiau kaip trumpą nustatytą laikotarpį – sutartą darbo dienų skaičių.

4.  
Sąjungoje esančių įmonių, kurių konsoliduoti pardavimai ir konsoliduotas turtas yra mažiau kaip 500 mln. EUR vertės, pozicijoms įstaigos gali pasirinkti nuosekliai taikyti 1 dalyje nustatytą M, užuot taikiusios 2 dalį. Įmonėms, kurios yra daugiausia nespekuliacinio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto savininkės ir nuomotojos, įstaigos vietoj 500 mln. EUR gali nustatyti 1 000  mln. EUR viso turto reikalavimą.
5.  
Terminų nesutapimai vertinami 4 skyriuje nurodytu būdu.



2

Poskirsnis

Mažmeninės pozicijos

163 straipsnis

Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė

1.  
Pozicijos PD yra ne mažesnė kaip 0,03 %.
2.  
Įsipareigojančiųjų asmenų PD arba, kai taikomas įsipareigojimų metodas, pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui PD yra lygi 100 %.
3.  
Vertinant įsigytų gautinų sumų sumažėjimo riziką, nustatoma gautinų sumų sumažėjimo rizikos EL įverčiams lygi PD. Jeigu įstaiga gali išskaidyti savo EL įverčius, taikomus įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai, į PD ir LGD tokiu būdu, kurį kompetentingos institucijos laiko patikimu, galima taikyti PD įvertį.
4.  
Į netiesioginį kredito užtikrinimą galima atsižvelgti pakoreguojant PD pagal 164 straipsnio 2 dalį. Vertinant gautinų sumų sumažėjimo riziką, kartu su 201 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais užtikrinimo teikėjais gali būti pripažintas įsigytų gautinų sumų pardavėjas, jei tenkinamos 160 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos.

▼M8

164 straipsnis

Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD)

1.  
Įstaigos pateikia savo LGD įverčius, atsižvelgdamos į šio skyriaus 6 skirsnyje nurodytus reikalavimus ir gavusios kompetentingų institucijų leidimą pagal 143 straipsnį. Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai naudojamas 75 % LGD įvertis. Jeigu įstaiga gali patikimu būdu išskaidyti savo EL įverčius, taikomus įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai, į PD ir LGD, ji gali naudoti savo LGD įvertį.
2.  
Netiesioginis kredito užtikrinimas gali būti pripažintas atitinkančiu reikalavimus pakoreguojant PD arba LGD įverčius, laikantis reikalavimų, nurodytų 183 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir gavus kompetentingų institucijų leidimą dėl atskiros pozicijos arba dėl pozicijų grupės. Įstaiga garantuotoms pozicijoms negali priskirti pakoreguoto PD arba LGD taip, kad pakoreguotas rizikos koeficientas būtų mažesnis už palyginamos tiesioginės garanto pozicijos rizikos koeficientą.
3.  
154 straipsnio 2 dalies tikslais 153 straipsnio 3 dalyje nurodytas palyginamos tiesioginės pozicijos LGD užtikrinimo teikėjui yra LGD, siejamas su garanto neapdrausta priemone arba su įsipareigojančiojo asmens neapdrausta priemone, priklausomai nuo to, ar tuo atveju, jei abu – ir garantas, ir įsipareigojantysis asmuo – neįvykdytų įsipareigojimų apdrausto sandorio galiojimo metu, turimi įrodymai ir garantijos struktūra rodytų, kad grąžintina suma priklausytų atitinkamai nuo garanto ar įsipareigojančiojo asmens finansinės padėties.
4.  
Visų mažmeninių pozicijų, kurios užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu ir kurioms netaikomos centrinės valdžios institucijų garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis turi būti ne mažesnis nei 10 %.

Visų mažmeninių pozicijų, kurios užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kurioms netaikomos centrinės valdžios institucijų garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis neturi būti mažesnis nei 15 %.

5.  
Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už 6 dalies taikymą. Ta institucija yra kompetentinga institucija arba paskirtoji institucija.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 6 dalį.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikalingas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios galėtų prireikti tinkamam paskirtajai institucijai šiuo straipsniu nustatytų pareigų vykdymui. Tuo bendradarbiavimu siekiama vengti kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos bet kokios formos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį.

6.  
Remdamasi pagal 430a straipsnį surinktais duomenimis bei visais kitais svarbiais rodikliais ir atsižvelgdama į nekilnojamojo turto rinkos raidos perspektyvas, pagal šio straipsnio 5 dalį paskirta institucija periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus įvertina, ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytos mažiausios LGD vertės yra tinkamos vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse esančio gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipotekomis užtikrintoms pozicijoms.

Jeigu, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal 5 dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 4 dalyje nurodytos mažiausios LGD vertės yra netinkamos, ir jei ji mano, kad dėl LGD verčių nepakankamumo galėtų būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ji toms pozicijoms vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse gali nustatyti didesnes mažiausias LGD vertes. Tos didesnės mažiausios vertės taip pat gali būti taikomos vieno ar daugiau tokių pozicijų turto segmentų lygmeniu.

Prieš priimdama šioje dalyje nurodytą sprendimą, pagal 5 dalį paskirta institucija informuoja EBI ir ESRV. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę. EBI ir ESRV paskelbia šias LGD vertes.

7.  
Jeigu pagal 5 dalį paskirta institucija nustato didesnes mažiausias LGD vertes pagal 6 dalį, įstaigoms suteikiamas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis pasirengti jų taikymui.

▼M8

8.  
EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo sąlygas, į kurias pagal 5 dalį paskirta institucija atsižvelgia vertindama LGD verčių tinkamumą, kai atlieka 6 dalyje nurodytą vertinimą.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

9.  

ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 5 dalį paskirtoms institucijoms gali pateikti gairių dėl:

a) 

veiksnių, kurie galėtų padaryti neigiamą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui, kaip nurodyta 6 dalyje, ir

b) 

orientacinių kriterijų, į kuriuos nustatydama didesnes mažiausias LGD vertes turi atsižvelgti pagal 5 dalį paskirta institucija.

▼M8

10.  
Vienos valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų pagal 6 dalį nustatytas didesnes mažiausias LGD vertes vienoje ar keliose tos valstybės narės teritorijos dalyse esančio gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms visoms savo atitinkamoms pozicijoms.

▼B



3

Poskirsnis

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms taikomas PD/LGD metodas

165 straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms taikomas PD/LGD metodas

1.  
PD nustatomos pagal įmonių pozicijoms taikomus metodus.

Taikomos šios minimalios PD vertės:

a) 

0,09 % – nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, kai investicija yra ilgalaikio bendradarbiavimo su klientu rezultatas;

b) 

0,09 % – nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis neprekiaujama biržoje, kai investicijų grąža grindžiama reguliariais ir periodiniais pinigų srautais, kurių šaltiniai yra kiti nei kapitalo prieaugis;

c) 

0,40 % – nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, įskaitant kitas trumpąsias pozicijas, kaip nurodyta 155 straipsnio 2 dalyje;

d) 

1,25 % – visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, įskaitant kitas trumpąsias pozicijas, kaip nurodyta 155 straipsnio 2 dalyje.

2.  
Privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose gali būti priskiriamas 65 % LGD. Visoms kitoms tokioms pozicijoms priskiriamas 90 % LGD.
3.  
Visoms pozicijoms priskiriamas M yra penkeri metai.



5

Skirsnis

Pozicijos vertė

166 straipsnis

Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijos ir mažmeninės pozicijos

1.  
Jei nenurodyta kitaip, balansinių pozicijų vertė yra apskaitinė vertė, apskaičiuota neatsižvelgiant į jokius kredito rizikos koregavimus.

Ši taisyklė taip pat taikoma turtui, įsigytam už kitokią kainą nei grąžintina suma.

Įsigyto turto atveju grąžintinos sumos ir įstaigų balanse perkant turtą parodytos apskaitinės vertės, gautos pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimus, skirtumas yra laikomas diskontu, jei grąžintina suma yra didesnė, ir priemoka, jei ta suma yra mažesnė.

2.  
Kai įstaigos atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taiko pagrindinio užskaitos sandorio principus, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 4 arba 6 skyrių.
3.  
Balansinei paskolų ir indėlių užskaitai įstaigos taiko 4 skyriuje nurodytus pozicijos vertės apskaičiavimo metodus.
4.  
Finansinės nuomos pozicijos vertė lygi diskontuotoms minimalioms finansinės nuomos įmokoms. Minimalios finansinės nuomos įmokos yra mokėjimai per finansinės nuomos laikotarpį, kuriuos nuomininkas privalo ar gali įgyti pareigą mokėti, ir bet kokia palanki įsigijimo teisė (t. y. teisė, kuria greičiausiai bus pasinaudota). Jeigu iš kitos šalies, kuri nėra nuomininkė, gali būti pareikalauta sumokėti su nuomojamo turto likutine verte susijusią įmoką ir ši mokėjimo prievolė atitinka 201 straipsnio sąlygas dėl užtikrinimo teikėjų pripažinimo ir 213 straipsnio reikalavimus dėl kitų garantijų rūšių pripažinimo, į tokią mokėjimo prievolę gali būti atsižvelgta kaip į netiesioginį kredito užtikrinimą pagal 4 skyrių.
5.  
II priede išvardytų sutarčių pozicijos vertė apskaičiuojama pagal 6 skyriuje išdėstytus metodus ir neatsižvelgiant į jokius kredito rizikos koregavimus.
6.  
Apskaičiuojant įsigytų gautinų sumų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pozicijos vertė yra lygi pagal 1 dalį nustatytai vertei, atėmus nuosavų lėšų reikalavimą, atsižvelgiant į sumos sumažėjimo riziką prieš kredito rizikos mažinimą.
7.  
Kai pozicija turima kaip vertybinių popierių arba biržos prekių, parduotų, pateiktų ar paskolintų pagal atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, ilgalaikius atsiskaitymo sandorius ir garantinės įmokos skolinimo sandorius, pozicijos vertė yra lygi vertybinių popierių arba biržos prekių vertei, nustatomai pagal 24 straipsnį. Kai taikomas išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas, aprašytas 223 straipsnyje, pozicijos vertė padidinama tuos vertybinius popierius arba biržos prekes atitinkančiu kintamumo koregavimu, kaip aprašyta tame straipsnyje. Atpirkimo, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių atsiskaitymo ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertė gali būti nustatoma pagal 6 skyrių arba 220 straipsnio 2 dalį.
8.  

Pozicijos vertė šiems straipsniams apskaičiuojama kaip įsipareigota, bet nepanaudota suma, padauginta iš perskaičiavimo koeficiento. Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms įstaigos taiko šiuos perskaičiavimo koeficientus pagal 151 straipsnio 8 dalį:

a) 

kredito linijoms, kurias įstaiga gali bet kuriuo metu besąlygiškai anuliuoti be išankstinio perspėjimo arba kuriose faktiškai numatytas automatinis anuliavimas dėl skolininko kreditingumo pablogėjimo, taikomas 0 % perskaičiavimo koeficientas. Kad galėtų taikyti 0 % perskaičiavimo koeficientą, įstaigos aktyviai stebi įsipareigojančiojo asmens finansinę padėtį, o jų vidaus kontrolės sistemomis užtikrinama galimybė iš karto pastebėti įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės pablogėjimą. Nepanaudotos kredito linijos gali būti laikomos besąlygiškai anuliuojamomis, jei sąlygos leidžia įstaigai jas visiškai anuliuoti, laikantis vartotojų apsaugos ir susijusių teisės aktų;

b) 

trumpalaikiams akredityvams, atsirandantiems dėl prekių judėjimo, ir juos išduodančios, ir patvirtinančios įstaigos taiko 20 % perskaičiavimo koeficientą;

c) 

nepanaudotiems pirkimo įsipareigojimams, skirtiems atnaujinamoms įsigytoms gautinoms sumoms, kurie gali būti besąlygiškai anuliuojami arba kuriais faktiškai numatyta, kad juos įstaiga gali bet kuriuo metu anuliuoti automatiniu būdu be išankstinio perspėjimo, taikomas 0 % perskaičiavimo koeficientas. Kad galėtų taikyti 0 % perskaičiavimo koeficientą, įstaigos aktyviai stebi įsipareigojančiojo asmens finansinę padėtį, o jų vidaus kontrolės sistemomis užtikrinama galimybė iš karto pastebėti įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės pablogėjimą;

▼C2

d) 

kitoms kredito linijoms, trumpalaikio skolinimosi eurovekselių rinkoje priemonėms (NIF) ir vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje priemonėms (RUF) taikomas 75 % perskaičiavimo koeficientas.

Įstaigos, kurios atitinka 6 skirsnyje aprašytus reikalavimus, taikomus perskaičiavimo koeficientų savų įverčių naudojimui, kompetentingoms institucijoms leidus, perskaičiavimo koeficientų savus įverčius gali taikyti įvairioms produktų grupėms, kaip numatyta a–d punktuose.

▼B

9.  
Kai įsipareigojimas paremtas kito įsipareigojimo pratęsimu, taikomas mažesnysis iš dviejų perskaičiavimo koeficientų, siejamų su atskiru įsipareigojimu.
10.  

Visų kitų 1–8 dalyse nepaminėtų nebalansinių straipsnių pozicijos vertė sudaro tokią jos vertės procentinę dalį:

a) 

100 %, jei tai didelės rizikos straipsnis;

b) 

50 %, jei tai vidutinės rizikos straipsnis;

c) 

20 %, jei tai vidutinės / mažos rizikos straipsnis;

d) 

0 %, jei tai mažos rizikos straipsnis.

Šios dalies tikslais nebalansiniai straipsniai priskiriami prie rizikos kategorijų, kaip nurodyta I priede.

167 straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

1.  
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertė yra apskaitinė vertė, gauta pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimą.
2.  
Nebalansinių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertė yra jų nominalioji vertė, sumažinta šiai pozicijai pritaikius specifinės kredito rizikos koregavimą.

168 straipsnis

Kitas nekreditinio įsipareigojimo turtas

Kito nekreditinių įsipareigojimų turto pozicijų vertė yra apskaitinė vertė, gauta pakoregavus pagal specifinę kredito riziką.



6

Skirsnis

IRB metodo taikymo reikalavimai



1

Poskirsnis

Reitingų sistemos

169 straipsnis

Bendrieji principai

1.  
Jei įstaiga taiko daugialypes reitingų sistemas, įsipareigojančiojo asmens ar sandorio priskyrimas reitingų sistemai patvirtinamas dokumentais ir taikomas geriausiai rizikos lygį atitinkančiu būdu.
2.  
Priskyrimo kriterijai ir procesai reguliariai peržiūrimi, siekiant nustatyti, ar jie tebėra tinkami dabartiniam portfeliui ir išorės sąlygoms.
3.  
Jei individualiems įsipareigojantiesiems asmenims arba pozicijoms įstaiga taiko tiesioginius rizikos parametrų įverčius, jie gali būti laikomi tolydžios reitingų skalės rangams priskirtais įverčiais.

170 straipsnis

Reitingų sistemų struktūra

1.  

Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų reitingų sistemų struktūra turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) 

reitingų sistemoje atsižvelgiama į įsipareigojančiojo asmens ir sandorio rizikos ypatybes;

b) 

reitingų sistemoje taikoma įsipareigojančiojo asmens reitingų skalė, pagal kurią kiekybiškai vertinama tik įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Įsipareigojančiojo asmens reitingų skalę sudaro mažiausiai 7 rangai įsipareigojimus vykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims ir vienas rangas įsipareigojimų nevykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims;

c) 

įstaiga dokumentais patvirtina ryšį tarp įsipareigojančiojo asmens rangų, atsižvelgdama į įsipareigojimų neįvykdymo riziką pagal kiekvieną rangą, ir kriterijų, naudojamų tam įsipareigojimų neįvykdymo rizikos lygiui atskirti;

d) 

įstaigos, kurių portfeliai sutelkti tam tikrame rinkos segmente ir tam tikrame įsipareigojimų neįvykdymo rizikos intervale, turi būti numačiusios pakankamai įsipareigojančiųjų asmenų rangų tame intervale, kad išvengtų tam tikro rango įsipareigojančiųjų asmenų pernelyg didelės koncentracijos. Reikšmingos vieno rango koncentracijos pagrindžiamos patikimais empiriniais įrodymais, kad įsipareigojančiojo asmens rangas apima pagrįstai siaurą PD intervalą ir kad visų tam rangui priskiriamų įsipareigojančiųjų asmenų įsipareigojimo neįvykdymo rizika patenka į tą intervalą;

e) 

kad kompetentinga institucija leistų naudoti savus LGD įverčius nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti, reitingų sistemoje turi būti atskira priemonių reitingų skalė, pagal kurią išreiškiamos tik su LGD susijusios sandorio ypatybės. Priemonės rango apibrėžtį turi sudaryti aprašymas, kaip pozicijos priskiriamos rangui, ir kriterijų, taikomų rizikos pagal rangus lygiams atskirti, aprašymas;

f) 

reikšmingos vieno priemonės rango koncentracijos turi būti pagrindžiamos patikimais empiriniais įrodymais, kad priemonės rangas apima pagrįstai siaurą atitinkamą LGD intervalą ir kad visų to rango pozicijų keliama rizika patenka į tą intervalą.

2.  
Įstaigos, taikančios 153 straipsnio 5 dalyje aprašytus metodus, kad priskirtų rizikos koeficientus specializuoto skolinimo pozicijoms, atleidžiamos nuo reikalavimo turėti įsipareigojančiųjų asmenų reitingų skalę, pagal kurią kiekybiškai vertinama tik įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų šių pozicijų atžvilgiu neįvykdymo rizika. Tokioms pozicijoms šios įstaigos numato bent 4 rangus įsipareigojimus vykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims ir bent vieną rangą įsipareigojimų nevykdantiems įsipareigojantiesiems asmenims.
3.  

Mažmeninių pozicijų reitingų sistemų struktūra turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) 

reitingų sistemos parodo ir įsipareigojančiojo asmens, ir sandorio riziką bei apima visas susijusias įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybes;

b) 

rizikos diferenciacijos lygiu užtikrinama, kad tam tikro rango ar grupės pozicijų skaičius būtų pakankamas, kad būtų galima prasmingai kiekybiškai išreikšti nuostolio ypatybes ir vertinti jų patikimumą rango ar grupės lygmeniu. Pozicijų ir įsipareigojančiųjų asmenų pasiskirstymas pagal rangus ar grupes yra toks, kad būtų išvengta per didelių koncentracijų;

c) 

pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese numatoma prasminga rizikos diferenciacija, numatomas pakankamai homogeniškų pozicijų grupavimas ir galima tiksliai bei nuosekliai įvertinti nuostolio ypatybes rango ar grupės lygmeniu. Įsigytoms gautinoms sumoms grupavimas atspindi pardavėjo kreditavimo praktiką ir klientų įvairovę.

4.  

Priskirdamos pozicijas rangams ar grupėms, įstaigos atsižvelgia į šiuos rizikos veiksnius:

a) 

įsipareigojančiojo asmens rizikos ypatybes;

b) 

sandorio rizikos ypatybes, įskaitant produkto arba užtikrinimo priemonės rūšis arba abu šiuos dalykus. Įstaigos aiškiai nurodo atvejus, kai kelioms pozicijoms naudojama ta pati užtikrinimo priemonė;

c) 

mokėjimo termino praleidimą, išskyrus atvejus, kai įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad mokėjimo termino praleidimas nėra reikšmingas rizikos veiksnys tai pozicijai.

171 straipsnis

Priskyrimas rangams ar grupėms

1.  

Įstaiga nustato specialias apibrėžtis, procesus ir kriterijus, kuriais remiantis pozicijos priskiriamos reitingų sistemos rangams ar grupėms, atitinkančius šiuos reikalavimus:

a) 

rango ar grupės apibrėžtys ir kriterijai yra pakankamai išsamūs, kad už reitingų priskyrimą atsakingi asmenys galėtų panašia rizika pasižyminčius įsipareigojančiuosius asmenis arba priemones nuosekliai priskirti tam pačiam rangui arba grupei. Tokio nuoseklumo laikomasi verslo linijų, departamentų ir geografinių vietovių lygmeniu;

b) 

reitingų proceso patvirtinimas dokumentais leidžia trečiosioms šalims suprasti pozicijų priskyrimą rangams arba grupėms, atkartoti priskyrimą rangui ar grupei bei įvertinti priskyrimo rangui arba grupei tinkamumą;

c) 

kriterijai taip pat yra nuosekliai suderinti su įstaigos vidaus skolinimo standartais ir jos politika problemiškų įsipareigojančiųjų asmenų ir priemonių atžvilgiu.

2.  
Priskirdama įsipareigojančiuosius asmenis ir priemones rangams ar grupėms, įstaiga atsižvelgia į visą svarbią informaciją. Informacija atitinka dabartinę padėtį ir leidžia įstaigai prognozuoti būsimą pozicijos padėtį. Kuo mažiau informacijos turi įstaiga, tuo konservatyvesnis jos atliekamas įsipareigojančiųjų asmenų ir priemonių priskyrimas rangams ar grupėms. Jeigu įstaiga išorės reitingu remiasi kaip pagrindiniu vidaus reitingų priskyrimo veiksniu, ji būtinai atsižvelgia ir į kitą svarbią informaciją.

172 straipsnis

Pozicijų priskyrimas

1.  

Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų ir tų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms įstaiga taiko 155 straipsnio 3 dalyje nustatytą PD / LGD metodą, priskyrimas atliekamas pagal šiuos kriterijus:

a) 

kredito suteikimo procese kiekvienas įsipareigojantysis asmuo priskiriamas įsipareigojančiojo asmens rangui;

b) 

tų pozicijų, kurių atveju įstaiga gavo kompetentingos institucijos leidimą naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus pagal 143 straipsnį, kiekviena pozicija taip pat priskiriama priemonės rangui kredito suteikimo procese;

c) 

įstaigos, taikančios 153 straipsnio 5 dalyje aprašytus rizikos koeficientų priskyrimo specializuoto skolinimo pozicijoms metodus, kiekvieną šių pozicijų priskiria tam tikram rangui pagal 170 straipsnio 2 dalį;

d) 

kiekvienas atskiras juridinis asmuo, dėl kurio įstaiga patiria riziką, reitinguojamas atskirai. Įstaiga vykdo tinkamą atskirų įsipareigojančiųjų asmenų klientų ir susijusių klientų grupių vertinimo politiką;

e) 

atskiros to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijos priskiriamos tam pačiam įsipareigojančiojo asmens rangui neatsižvelgiant į kiekvieno konkretaus sandorio skirtingą pobūdį. Tačiau, kai to paties įsipareigojančiojo asmens skirtingoms pozicijoms leidžiama suteikti kelis rangus, taikomos šios nuostatos:

i) 

šalies perleidimo rizika, kuri priklauso nuo to, ar pozicijos išreikštos vietos, ar užsienio valiuta;

ii) 

susijusių pozicijos garantijų vertinimas gali atsispindėti pakoreguotame priskyrime įsipareigojančiojo asmens rangui;

iii) 

pagal vartotojų apsaugos taisykles, banko konfidencialumo nuostatas ir kitus teisės aktus draudžiama keistis duomenimis apie klientą.

2.  
Kiekviena mažmeninė pozicija kredito suteikimo procese priskiriama rangui ar grupei.
3.  
Atlikdamos priskyrimus rangui ir grupei, įstaigos patvirtina dokumentais atvejus, kai žmogus gali peržiūrėti nustatytus priskyrimo proceso įvesties duomenis ar rezultatus, ir nurodo už tai atsakingus asmenis. Įstaigos patvirtina dokumentais tokias peržiūras ir nurodo atsakingus asmenis. Įstaigos išanalizuoja pozicijų, kurių priskyrimai buvo peržiūrėti, padėtį. Ši analizė apima pozicijų, kurių nustatyti reitingai buvo peržiūrėti konkretaus asmens, padėties įvertinimą, nurodant visus atsakingus asmenis.

173 straipsnis

Priskyrimo proceso vientisumas

1.  

Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų ir tų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms įstaiga taiko 155 straipsnio 3 dalyje nustatytą PD/LGD metodą, priskyrimas atliekamas pagal šiuos vientisumo kriterijus:

a) 

nepriklausoma šalis, kuri tiesiogiai neturi jokios naudos iš sprendimų pratęsti ar suteikti kreditą, užbaigia arba patvirtina priskyrimus ir reguliariai juos peržiūri;

b) 

įstaigos bent kartą per metus peržiūri priskyrimus ir patikslina priskyrimą, jei peržiūros rezultatai nepateisina dabartinio priskyrimo perkėlimo. Didele rizika pasižymintys įsipareigojantieji asmenys ir probleminės pozicijos peržiūrimi dažniau. Įstaigos pradeda naują priskyrimo procesą, jei gaunama reikšmingos informacijos apie įsipareigojantįjį asmenį arba poziciją;

c) 

įstaiga taiko veiksmingą procesą, per kurį gauna ir atnaujina susijusią informaciją apie įsipareigojančiojo asmens ypatybes, kurios turi įtakos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms (PD), ir sandorio ypatybes, kurios turi įtakos LGD ar perskaičiavimo koeficientams.

2.  
Mažmeninių pozicijų atveju įstaiga bent kartą per metus atitinkamai peržiūri įsipareigojančiojo asmens ir priemonių priskyrimus ir patikslina priskyrimą, jei peržiūros rezultatai nepateisina dabartinio priskyrimo perkėlimo, arba peržiūri kiekvienos nustatytos rizikos grupės nuostolio ypatybes bei mokėjimo terminų praleidimo būklę. Įstaiga taip pat bent kartą per metus peržiūri kiekvienos grupės reprezentatyvios imties atskirų pozicijų padėtį, siekdama užtikrinti, kad pozicijos būtų toliau priskiriamos tinkamai grupei, ir patikslina priskyrimą, jei peržiūros rezultatai nepateisina dabartinio priskyrimo perkėlimo.
3.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų, taikomų kompetentingų institucijų metodikoms, naudojamoms priskyrimo proceso ir reguliaraus bei nepriklausomo rizikos vertinimo vientisumui įvertinti, projektus.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

174 straipsnis

Modelių taikymas

Jeigu įstaiga taiko statistinius modelius ir kitus mechaninius metodus, pagal kuriuos pozicijas priskiria įsipareigojančiųjų asmenų ar priemonių rangams ar grupėms, tenkinami šie reikalavimai:

a) 

modelis pasižymi gera prognozavimo galia ir taikant tokį modelį kapitalo poreikiai nėra iškraipomi. Įvesties kintamieji sudaro pagrįstą ir veiksmingą ekonominį pagrindą prognozėms. Modelis neturi reikšmingų nukrypimų;

b) 

įstaiga numato modelio įvesties duomenų patikrinimo procesą, kuris apima duomenų tikslumo, išsamumo ir tinkamumo įvertinimą;

c) 

modeliui sukurti naudojami duomenys yra reprezentatyvūs įstaigos faktinių įsipareigojančiųjų asmenų ar pozicijų grupės atžvilgiu;

d) 

įstaiga turi reguliarų modelio patikimumo vertinimo ciklą, kurį sudaro modelio veikimo ir stabilumo stebėsena, modelio specifikacijos peržiūra ir modelio rezultatų testavimas, lyginant juos su pasekmėmis;

e) 

įstaiga statistinį modelį papildo žmogaus sprendimais ir priežiūra, siekdama peržiūrėti modeliu pagrįstus priskyrimus ir užtikrinti, kad modeliai būtų tinkamai taikomi. Peržiūros procedūromis siekiama aptikti su modelio trūkumais siejamas paklaidas ir sumažinti jų skaičių. Žmogaus sprendimai priimami atsižvelgiant į visą svarbią informaciją, kurios neapima modelis. Įstaiga patvirtina dokumentais, kaip turi būti derinami žmogaus sprendimai ir modelio rezultatai.

175 straipsnis

Reitingų sistemų patvirtinimas dokumentais

1.  
Įstaigos patvirtina dokumentais savo reitingų sistemų sandaros ir veiklos elementus. Šie dokumentai turi įrodyti atitiktį šiame skirsnyje nurodytiems reikalavimams ir turi apimti tokias temas kaip portfelių diferencijavimas, reitingų kriterijai, įsipareigojančiuosius asmenis ir pozicijas reitinguojančių šalių atsakomybė, priskyrimo peržiūrų dažnumas ir reitingų nustatymo proceso valdymo priežiūra.
2.  
Įstaiga patvirtina dokumentais savo reitingų kriterijų pasirinkimo pagrindą ir jį pagrindžiančią analizę. Įstaiga patvirtina dokumentais visus pagrindinius pokyčius rizikos reitingų suteikimo procese, ir tokie dokumentai turi suteikti galimybę identifikuoti pokyčius, atliktus rizikos reitingų suteikimo procese nuo paskutinės kompetentingų institucijų atliktos peržiūros. Reitingų priskyrimo organizavimas, įskaitant reitingų priskyrimo procesą ir vidaus kontrolės struktūrą, taip pat patvirtinamas dokumentais.
3.  
Įstaigos patvirtina dokumentais savo vartojamas specialias įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolio apibrėžtis ir užtikrina, kad jos derėtų su šiame reglamente nustatytomis apibrėžtimis.
4.  

Jei reitingavimo procese įstaiga taiko statistinius metodus, ji turi aprašyti atitinkamas metodikas. Tokiame aprašyme reikia:

a) 

išsamiai apibūdinti teoriją, prielaidas ir matematinį bei empirinį pagrindą, taikomą priskiriant įverčius rangams, atskiriems įsipareigojantiesiems asmenims, pozicijoms arba grupėms, taip pat duomenų šaltinį (-ius), naudojamą (-us) modeliui įvertinti;

b) 

nustatyti tikslų statistinį procesą, įskaitant nereglamentuoto laiko ir imčiai nepriskiriamos veiklos testus, modelio patikimumui vertinti;

c) 

nurodyti aplinkybes, kuriomis modelis nėra veiksmingas.

5.  
Įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad tenkinami šio straipsnio reikalavimai, kai ji įsigyja reitingų sistemą arba reitingų sistemoje naudojamą modelį iš trečiosios šalies pardavėjo ir tas pardavėjas įstaigai atsisako suteikti arba ribotai teikia informaciją apie tos reitingų sistemos ar modelio metodiką arba pagrindinius duomenis, kuriais pagrįsta ta metodika arba modelis, remdamasis tuo, kad tai yra privati informacija.

176 straipsnis

Duomenų tvarkymas

1.  
Įstaigos aštuntojoje dalyje nustatyta tvarka renka ir saugo duomenis apie jų vidaus reitingų aspektus.
2.  

Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų ir tų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms įstaiga taiko 155 straipsnio 3 dalyje nustatytą PD/LGD metodą, atveju įstaigos renka ir saugo:

a) 

įsipareigojančiųjų asmenų ir pripažintų garantų išsamias reitingų bylas;

b) 

reitingų priskyrimo datas;

c) 

pagrindinius duomenis ir metodiką, kuriais remiamasi nustatant reitingą;

d) 

už reitingų priskyrimą atsakingo asmens duomenis;

e) 

duomenis apie įsipareigojančiųjų asmenų tapatybę ir pozicijas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

f) 

duomenis apie tokių įsipareigojimų neįvykdymo datą ir aplinkybes;

g) 

duomenis apie įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes (PD) ir patirtus įsipareigojimų neįvykdymo lygius, susijusius su reitingų rangais ir reitingų pasikeitimu.

3.  
Įstaigos, kurios netaiko savų LGD ir perskaičiavimo koeficientų įverčių, renka ir laiko duomenis apie patirtų LGD palyginimus su 161 straipsnio 1 dalyje nurodytomis vertėmis ir apie patirtų perskaičiavimo koeficientų palyginimus su 166 straipsnio 8 dalyje nurodytomis vertėmis.
4.  

Įstaigos, kurios taiko savus LGD ir perskaičiavimo koeficientų įverčius, renka ir saugo tokius duomenis:

a) 

išsamias bylas, kuriose surašyti duomenys apie priemonių reitingus ir LGD bei perskaičiavimo koeficientų įverčius, susijusius su kiekviena reitingų skale;

b) 

reitingų priskyrimo ir įverčių nustatymo datas;

c) 

pagrindinius duomenis ir metodiką, kuria remiamasi nustatant priemonės reitingą ir LGD bei perskaičiavimo koeficientų įverčius;

d) 

priemonės reitingą priskyrusio asmens ir LGD bei perskaičiavimo koeficientų įverčius pateikusio asmens duomenis;

e) 

duomenis apie apskaičiuotus ir patirtus LGD ir perskaičiavimo koeficientus, susijusius su kiekviena neįvykdyta pozicija;

f) 

duomenis apie pozicijos LGD prieš garantijos ir (arba) kredito išvestinės finansinės priemonės poveikio įvertinimą ir po tokio įvertinimo. Šiuos duomenis turi pateikti įstaigos, kurios atsižvelgia į garantijų ar kredito išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos mažinimo įtaką LGD;

g) 

duomenis apie nuostolio komponentus, tenkančius kiekvienai neįvykdytai pozicijai.

5.  

Įstaigos renka ir saugo tokius duomenis apie mažmenines pozicijas:

a) 

duomenis, naudojamus pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese;

b) 

duomenis apie apskaičiuotus PD, LGD ir perskaičiavimo koeficientus, susijusius su pozicijų rangais ar grupėmis;

c) 

duomenis apie įsipareigojančiųjų asmenų tapatybę ir pozicijas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

d) 

neįvykdytoms pozicijoms – duomenis apie rangus arba grupes, kuriems pozicijos buvo priskirtos per metus iki įsipareigojimų neįvykdymo, ir patirtus LGD bei perskaičiavimo koeficientų rezultatus;

e) 

duomenis apie kriterijus atitinkančių atnaujinamųjų mažmeninių pozicijų nuostolio lygius.

177 straipsnis

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vertinant kapitalo pakankamumą

1.  
Įstaigoje vertinant kapitalo pakankamumą taikomi patikimi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesai. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apima galimų įvykių ar būsimų ekonominių sąlygų pokyčių, galinčių daryti nepalankų poveikį įstaigos kredito pozicijoms, nustatymą ir kredito įstaigos gebėjimo susidoroti su tokiais pokyčiais įvertinimą.
2.  
Įstaiga reguliariai atlieka kredito rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdama įvertinti tam tikrų konkrečių sąlygų poveikį jos bendram kapitalo poreikiui, susijusiam su kredito rizika. Testavimo tipą parenka įstaiga, atsižvelgdama į priežiūrinį tikrinimą. Testavimas turi būti prasmingas ir jį atliekant turi būti atsižvelgiama į didelių, bet tikėtinų nuosmukio scenarijų poveikį. Įstaiga įvertina savo reitingų pasikeitimą pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Nepalankiausias sąlygas atitinkantys portfeliai turi apimti didžiąją visų įstaigos pozicijų dalį.
3.  
153 straipsnio 3 dalyje nustatytą metodą taikančios įstaigos, kaip savo atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis dalį, apsvarsto apsaugos teikėjų kredito kokybės pablogėjimo įtaką, ypač apsaugos teikėjų, nebeatitinkančių pripažinimo kriterijų, įtaką.



2

Poskirsnis

Kiekybinis rizikos vertinimas

178 straipsnis

Įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymas

1.  

Laikoma, kad konkretus įsipareigojantysis asmuo neįvykdė įsipareigojimų, jei įvyko kuris nors iš šių įvykių arba abu šie įvykiai:

a) 

įstaiga mano, kad tikėtina, jog įsipareigojantysis asmuo iki galo neįvykdys savo kreditinių įsipareigojimų įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių, jeigu įstaiga nesiims tokių veiksmų, kaip užtikrinimo priemonės realizavimas;

▼M7

b) 

įsipareigojantysis asmuo daugiau kaip 90 dienų vėluoja įvykdyti kokį nors reikšmingą kreditinį įsipareigojimą įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių. Kompetentingos institucijos 90 dienų laikotarpį gali pakeisti 180 dienų laikotarpiu tuo atveju, jei pozicijos užtikrintos gyvenamosios paskirties arba MVĮ komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu mažmeninių pozicijų klasėje, ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų atveju. 180 dienų laikotarpis netaikomas 36 straipsnio 1 dalies m punkto arba 127 straipsnio tikslais.

▼B

Mažmeninių pozicijų atveju įstaigos gali taikyti pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytą „įsipareigojimų neįvykdymo“ apibrėžtį individualios kredito priemonės lygiu, o ne visų skolininko įsipareigojimų atžvilgiu.

2.  

1 dalies b punkto tikslais laikomasi šių reikalavimų:

a) 

kredito perviršio atveju vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti, kai įsipareigojantysis asmuo pažeidė rekomenduojamą limitą, kai jam buvo nustatytas mažesnis už šiuo metu neapmokėtas sumas limitas arba jei jis be leidimo pasinaudojo kreditu, o aptariamoji suma yra reikšminga;

b) 

a punkto tikslais rekomenduojamas limitas apima bet kokį įstaigos nustatytą kredito limitą, apie kurį įstaiga pranešė įsipareigojančiajam asmeniui;

c) 

vėlavimo dienos kredito kortelėms pradedamos skaičiuoti minimalaus mokėjimo dieną;

d) 

pradelsto kreditinio įsipareigojimo reikšmingumas įvertinamas pagal ribinę vertę, kurią nustato kompetentingos institucijos. Ši ribinė vertė atitinka rizikos lygį, kurį kompetentinga institucija laiko pagrįstu;

e) 

įstaigos skaičiuoja vėlavimo dienas pagal savo dokumentais patvirtintą politiką, ypač kai jos peržiūri priemonių laikotarpius ir taiko pratęsimus, pakeitimus arba atidėjimus, atnaujinimus ir esamų sąskaitų užskaitas. Ši politika nuosekliai taikoma visą laiką ir atitinka įstaigos vidaus rizikos valdymo bei sprendimų priėmimo procesus.

3.  

1 dalies a punkto tikslais elementai, kurie turi būti laikomi tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo požymiais, yra šie:

a) 

įstaiga kreditiniam įsipareigojimui suteikia nekaupiamo statusą;

b) 

įstaiga pripažįsta specifinės kredito rizikos koregavimą dėl reikšmingo pastebėto kredito kokybės pablogėjimo po to, kai įstaiga prisiėmė šią poziciją;

c) 

įstaiga parduoda kreditinį įsipareigojimą patirdama reikšmingą su kreditu susijusį ekonominį nuostolį;

d) 

įstaiga pritaria būtinam kreditinio įsipareigojimo restruktūrizavimui, kai tikėtina, kad finansinis įsipareigojimas sumažės dėl reikšmingo pagrindinės sumos grąžinimo įmokų, palūkanų arba (kai tinka) susijusių mokesčių panaikinimo ar atidėjimo. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, vertinamų pagal PD / LGD metodą, atveju tai apima ir būtiną pačių akcijų restruktūrizavimą;

e) 

įstaiga prašo skelbti įsipareigojantįjį asmenį bankrutuojančiu ar reikalauja panašaus jo statuso dėl įsipareigojančiojo asmens kreditinio įsipareigojimo įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių;

f) 

įsipareigojantysis asmuo prašė suteikti arba jam buvo suteiktas bankrutuojančio asmens statusas ar panaši apsauga, kad jis galėtų išvengti arba atidėti kreditinio įsipareigojimo grąžinimą įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių.

4.  
Įstaigos, naudojančios išorės duomenis, kurie neatitinka 1 dalyje išdėstytos įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties, atlieka reikiamus koregavimus, siekdamos bendros atitikties įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčiai.
5.  
Jeigu įstaiga mano, kad pozicija, kurios atžvilgiu praeityje yra buvę įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, nesusijusi su įsipareigojimų neįvykdymo grėsme, įstaiga įsipareigojantįjį asmenį arba priemonę reitinguoja taip, kaip ji reitinguotų poziciją, kurios atžvilgiu nėra buvę įsipareigojimų neįvykdymo atvejų. Jei vėliau taikoma įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis, turėtų būti laikoma, kad įvyko kitas įsipareigojimų neįvykdymo atvejis.
6.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo sąlygas, pagal kurias kompetentinga institucija nustato 2 dalies d punkte nurodytą ribinę vertę.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

7.  
EBI paskelbia šio straipsnio taikymo gaires. Tos gairės priimamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

179 straipsnis

Bendrieji įverčių nustatymo reikalavimai

1.  

Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

a) 

įstaigos savi rizikos parametrų PD, LGD, perskaičiavimo koeficiento ir EL įverčiai nustatomi pagal visus tinkamus duomenis, informaciją ir metodus. Įverčiai nustatomi remiantis ankstesnių laikotarpių patirtimi bei empiriniais įrodymais ir nėra grindžiami tik subjektyvių nuomonių vertinimais. Įverčiai yra tikėtini ir intuityvūs bei pagrįsti reikšmingais atitinkamų rizikos parametrų lemiamais veiksniais. Kuo mažiau duomenų turi įstaiga, tuo konservatyviau ji nustato įverčius;

b) 

įstaiga geba pateikti savo nuostolių patirties analizę pagal įsipareigojimų neįvykdymo dažnį, LGD, perskaičiavimo koeficientą arba nuostolį, kai taikomi EL įverčiai, ir pagal veiksnius, kuriuos ji laiko atitinkamų rizikos parametrų lemiamais veiksniais. Įstaigos įverčiai atitinka jos ilgalaikę patirtį;

c) 

atsižvelgiama į bet kokius skolinimo praktikos ar sumų susigrąžinimo proceso pokyčius per 180 straipsnio 1 dalies h punkte ir 2 dalies e punkte, 181 straipsnio 1 dalies j punkte ir 2 dalyje, 182 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus stebėjimo laikotarpius. Įstaigos įverčiai atitinka techninės pažangos, naujų duomenų ir kitos informacijos, kai tik jie tampa prieinami, poveikį. Įstaigos peržiūri savo įverčius, kai paaiškėja nauja informacija, bet ne rečiau kaip kartą per metus;

d) 

pozicijų, kuriomis remiamasi atrenkant įverčiams naudojamus duomenis, grupė, skolinimo standartai, naudoti gaunant tuos duomenis, ir kitos atitinkamos ypatybės palyginami su atitinkamomis įstaigos pozicijų ir standartų ypatybėmis. Ekonomikos arba rinkos sąlygos, kuriomis grindžiami duomenys, atitinka esamas ir numatomas sąlygas. Pozicijų skaičiaus imtyje ir duomenų laikotarpio, naudojamo kiekybiniam vertinimui, pakanka, kad įstaiga galėtų būti įsitikinusi savo įverčių tikslumu ir patikimumu;

e) 

įsigytų gautinų sumų atveju įverčiai atitinka visą reikiamą įsigyjančiajai įstaigai prieinamą informaciją apie pagrindinių gautinų sumų kokybę, įskaitant pirkėjo, įsigyjančios įstaigos arba išorės šaltinių pateiktus duomenis apie panašias grupes. Įsigyjančioji įstaiga įvertina visus iš pardavėjo gautus duomenis, kuriais ji remiasi;

f) 

įstaiga prie savo įverčių prideda konservatyvumo atsargą, kuri siejama su tikėtinu skaičiavimo paklaidų intervalu. Kai metodai ir duomenys laikomi ne tokiais patenkinamais, tikėtinas klaidų intervalas yra didesnis, o konservatyvumo atsarga yra didesnė.

Jei įstaigos rizikos koeficientams apskaičiuoti ir savo vidaus tikslais taiko skirtingus įverčius, tai patvirtinama dokumentais ir tai turi būti pagrįsta. Jei įstaigos savo kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad buvo atlikti iki 2007 m. sausio 1 d. surinktų duomenų reikiami koregavimai, siekiant bendros atitikties įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčiai, išdėstytai 178 straipsnyje, arba nuostolio apibrėžčiai, kompetentingos institucijos gali suteikti įstaigoms šiek tiek lankstumo taikant duomenims privalomus standartus.

2.  

Jeigu įstaiga naudoja kelių įstaigų bendrus duomenis, ji turi tenkinti šiuos reikalavimus:

a) 

kitų įstaigų taikomos reitingų sistemos ir kriterijai yra panašūs į jos reitingų sistemas ir kriterijus;

b) 

bendri duomenys yra reprezentatyvūs portfelio, kuriam jie naudojami, duomenų atžvilgiu;

c) 

įstaiga ilgainiui nuosekliai naudoja bendrus duomenis savo įverčiams nustatyti;

d) 

įstaiga atsako už savo reitingų sistemų vientisumą;

e) 

įstaiga turi pakankamą vidinį savo reitingų sistemų supratimą, įskaitant gebėjimą veiksmingai stebėti reitingų procesą ir atlikti jo auditą.

180 straipsnis

PD vertinimui taikomi reikalavimai

1.  

Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos taiko toliau nurodytus reikalavimus, keliamus įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų pozicijų ir tų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurioms įstaiga taiko 155 straipsnio 3 dalyje nustatytą PD / LGD metodą, PD įverčiams:

a) 

įstaigos vertina PD pagal įsipareigojančiojo asmens rangą, nustatomą pagal ilgalaikius metinių įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius. Daug skolintų lėšų naudojančių įsipareigojančiųjų asmenų arba įsipareigojančiųjų asmenų, kurių turto didžiąją dalį sudaro parduodamas turtas, PD įverčiai atitinka pagrindinio turto rezultatus, remiantis laikotarpiais, kai yra kintamumas nepalankiausiomis sąlygomis;

b) 

įsigytoms įmonių gautinoms sumoms įstaigos gali nustatyti EL įverčius pagal įsipareigojančiojo asmens rangą pagal ilgalaikius metinių patirtų įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius;

c) 

jei įsigytų įmonių gautinų sumų atveju ilgalaikius vidutinius PD ir LGD įverčius įstaiga nustato iš EL įverčio ir atitinkamai PD arba LGD įverčio, bendrųjų nuostolių vertinimo procesas atitinka bendruosius šioje dalyje išdėstytus PD ir LGD vertinimo standartus, o rezultatas atitinka LGD koncepciją, kaip aprašyta 181 straipsnio 1 dalies a punkte;

d) 

įstaigos PD įverčių skaičiavimo metodus taiko tik kartu su juos pagrindžiančia analize. Įstaigos pripažįsta subjektyvių nuomonių svarbą derinant pagal įvairius metodus gautus rezultatus ir atliekant koregavimus dėl metodų ir informacijos ribotumo;

e) 

jei PD įverčiams nustatyti įstaiga naudoja savo vidaus patirties, susijusios su įsipareigojimų neįvykdymu, duomenis, įverčiai turi atitikti kreditavimo standartus ir bet kokius skirtumus tarp reitingų sistemos, iš kurios gauti duomenys, ir dabartinės reitingų sistemos. Jei pasikeitė kreditavimo standartai arba reitingų sistemos, savo PD įvertyje įstaiga prideda didesnę konservatyvumo atsargą;

f) 

jei įstaiga sieja arba priskiria savo vidaus rangus pagal ECAI arba panašių organizacijų taikomą skalę ir po to pagal išorės organizacijos rangus nustatytą įsipareigojimų neįvykdymo lygį taiko kredito įstaigos rangams, tokie priskyrimai grindžiami vidaus reitingų kriterijų palyginimu su išorės organizacijos taikomais kriterijais ir bet kurių bendrų įsipareigojančiųjų asmenų vidaus ir išorės reitingų palyginimu. Pagal vertinimų priskyrimo metodą ar jį pagrindžiančiuose duomenyse vengiama nuokrypių ar nesuderinamumų. Išorės organizacijos kriterijai, kuriais grindžiami kiekybiniam vertinimui naudojami duomenys, orientuoti tik į įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir neatspindi sandorio ypatybių. Įstaigos analizė apima įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžčių palyginimą pagal 178 straipsnio reikalavimus. Įstaiga dokumentais patvirtina vertinimų priskyrimo pagrindą;

g) 

kai įstaiga taiko statistinius įsipareigojimų neįvykdymo prognozavimo modelius, jai leidžiama nustatyti PD įverčius kaip paprastą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių įverčių vidurkį tam tikro rango atskiriems įsipareigojantiesiems asmenims. Įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių modelių taikymas šiuo tikslu atitinka 174 straipsnyje nurodytus standartus;

h) 

neatsižvelgiant į tai, ar savo PD įverčiams nustatyti įstaiga taiko išorinius, vidinius ar bendrų duomenų šaltinius arba visų šių trijų šaltinių derinį, naudojamo ankstesnių laikotarpių duomenų stebėjimo trukmė bent vienam šaltiniui turi būti bent penkeri metai. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, naudojamas tas ilgesnis laikotarpis. Šis punktas taip pat taikomas, kai PD/LGD metodas taikomas nuosavybės vertybiniams popieriams. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, kurioms kompetentinga institucija nėra leidusi pagal 143 straipsnį naudoti savų LGD arba perskaičiavimo koeficientų įverčių, įgyvendindamos IRB metodą gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį.

2.  

Mažmeninėms pozicijoms taikomi šie reikalavimai:

a) 

įstaigos vertina PD pagal įsipareigojančiojo asmens rangą arba grupę pagal ilgalaikius metinių įsipareigojimų neįvykdymo lygių vidurkius;

b) 

PD įverčiai taip pat gali būti nustatomi pagal patirtų bendrų nuostolių įvertį ir atitinkamus LGD įverčius;

c) 

įstaigos vidaus duomenis, naudojamus pozicijas priskiriant rangams arba grupėms, laiko pagrindiniu informacijos šaltiniu nuostolio charakteristikų skaičiavimui. Įstaigos kiekybiniam vertinimui gali naudoti išorės duomenis (įskaitant bendrus duomenis) arba statistinius modelius, jei egzistuoja šie abu tvirti ryšiai:

i) 

tarp įstaigos pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms proceso ir išorės duomenų šaltinio taikomo proceso; ir

ii) 

tarp įstaigos vidaus rizikos pobūdžio ir išorės duomenų sandaros;

d) 

jei mažmeninių pozicijų ilgalaikius vidutinius PD ir LGD įverčius įstaiga nustato iš bendrųjų nuostolių įverčio ir atitinkamai PD arba LGD įverčio, bendrųjų nuostolių vertinimo procesas atitinka bendruosius šioje dalyje išdėstytus PD ir LGD vertinimo standartus, o rezultatas atitinka LGD koncepciją, kaip nustatyta 181 straipsnio 1 dalies a punkte;

e) 

neatsižvelgiant į tai, ar savo nuostolio charakteristikų skaičiavimui įstaiga taiko išorinius, vidinius ar bendrų duomenų šaltinius arba visų šių trijų šaltinių derinį, naudojamo ankstesnių laikotarpių duomenų stebėjimo trukmė bent vienam šaltiniui turi būti bent penkeri metai. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, turi būti naudojamas tas ilgesnis laikotarpis. Įstaiga neturi teikti vienodos svarbos ankstesnių laikotarpių duomenims, kai naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti nuostolio lygius. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį;

f) 

įstaigos nustato ir analizuoja tikėtinus rizikos parametrų pokyčius per kredito pozicijų laikotarpį (sezoniškumo efektas).

Įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms įstaigos gali taikyti išorės ir vidaus referencinius duomenis. Įstaigos remiasi visais tinkamais duomenų šaltiniais juos lygindamos.

3.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:

a) 

sąlygas, pagal kurias kompetentingos institucijos gali suteikti 1 dalies h punkte ir 2 dalies e punkte nurodytus leidimus;

b) 

metodiką, pagal kuriuos kompetentingos institucijos vertina įstaigos PD įverčių nustatymo metodiką, kaip nustatyta 143 straipsnyje.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

181 straipsnis

Saviems LGD įverčiams taikomi reikalavimai

1.  

Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos saviems LGD įverčiams taiko šiuos reikalavimus:

a) 

įstaigos vertina LGD pagal priemonės rangą arba grupę, remdamosi patirtų LGD vidurkiu pagal priemonės rangą arba grupę, atsižvelgdamos į visus duomenų šaltiniuose nurodytus pastebėtus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus (įsipareigojimų neįvykdymo svertinis vidurkis);

b) 

įstaigos naudoja LGD įverčius, kurie tinka ekonominio nuosmukio atveju, jei jie yra konservatyvesni už ilgalaikį vidurkį. Kai tikėtina, kad reitingų sistemoje bus galima nustatyti laiko atžvilgiu nekintančius patirtus LGD pagal rangą arba grupę, įstaigos atlieka savo rizikos parametrų įverčių koregavimus pagal rangą arba grupę, siekdamos apriboti ekonominio nuosmukio įtaką kapitalui;

c) 

įstaiga atsižvelgia į bet kokios įsipareigojančiojo asmens rizikos priklausomybės nuo užtikrinimo priemonės arba jos teikėjo laipsnį. Atvejai, kai yra reikšmingo laipsnio priklausomybė, sprendžiami konservatyviu būdu;

d) 

įstaigai vertinant LGD, pagrindinės pozicijos ir jos užtikrinimo priemonės valiutų nesutapimas vertinamas konservatyviu būdu;

e) 

jei, nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į užtikrinimo priemonės buvimą, šie įverčiai neturi būti grindžiami tik užtikrinimo priemonės nustatyta rinkos verte. Nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į galimą įstaigų nesugebėjimą operatyviai perimti užtikrinimo priemonių kontrolę ir jas realizuoti;

f) 

jei, nustatant LGD įverčius, atsižvelgiama į užtikrinimo priemonės buvimą, įstaigos parengia užtikrinimo priemonės valdymo, teisinio tikrumo ir rizikos valdymo vidaus reikalavimus, kurie iš esmės atitiktų 4 skyriaus 3 skirsnio reikalavimus;

g) 

kai įstaiga pripažįsta užtikrinimo priemonę, nustatydama sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertę pagal 6 skyriaus 5 arba 6 skirsnį, skaičiuojant LGD neturi būti atsižvelgiama į jokią sumą, kurią tikimasi susigrąžinti pagal šią užtikrinimo priemonę;

h) 

specialiais pozicijų, jau esant įsipareigojimų neįvykdymui, atvejais įstaiga kiekvienai pozicijai taiko savo tiksliausio numatyto nuostolio įvertinimo sumą, atsižvelgdama į dabartines ekonomines aplinkybes bei pozicijos statusą ir dėl galimų papildomų nenumatytų nuostolių susigrąžinimo laikotarpiu, t. y. tarp įsipareigojimų neįvykdymo dienos ir galutinio pozicijos realizavimo, padidėjusios nuostolio normos įvertį;

i) 

jei nesumokėtos vėluojančios įmokos kapitalizuotos įstaigos pelno ir nuostolio atskaitoje, jos pridedamos prie įstaigos pozicijos ir nuostolio įvertinimo;

j) 

įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų LGD įverčiai grindžiami bent vieno šaltinio ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis, po įgyvendinimo kasmet pridedant vienus metus, kol pasiekiamas minimalus septynerių metų laikotarpis. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, turi būti naudojamas tas ilgesnis laikotarpis.

2.  

Mažmeninių pozicijų atžvilgiu įstaigos gali atlikti tokius veiksmus:

a) 

nustatyti LGD įverčius pagal patirtus nuostolius ir atitinkamus PD įverčius;

b) 

savo perskaičiavimo koeficientų arba LGD įverčiuose atsižvelgti į būsimą kredito panaudojimą;

c) 

įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms taikyti išorės ir vidaus referencinius duomenis LGD įverčiams nustatyti.

Mažmeninių pozicijų LGD įverčiai grindžiami mažiausiai penkerių metų stebėjimo duomenimis. Įstaiga neturi teikti vienodos svarbos ankstesnių laikotarpių duomenims, jei naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti nuostolių lygius. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį.

3.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:

a) 

1 dalyje nurodyto ekonominio nuosmukio pobūdį, dydį ir trukmę;

▼C2

b) 

sąlygas, pagal kurias, įstaigai įgyvendinant IRB metodą, kompetentinga institucija gali leisti jai pagal 2 dalį naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis.

▼B

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

182 straipsnis

Saviems perskaičiavimo koeficientų įverčiams taikomi reikalavimai

1.  

Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos saviems perskaičiavimo koeficientų įverčiams taiko šiuos reikalavimus:

a) 

įstaigos vertina perskaičiavimo koeficientus pagal priemonės rangą arba grupę, remdamosi patirtų perskaičiavimo koeficientų vidurkiu pagal priemonės rangą arba grupę, naudodamosi įsipareigojimų neįvykdymo svertiniu vidurkiu, gautu atsižvelgiant į visus duomenų šaltiniuose nurodytus pastebėtus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus;

b) 

įstaigos taiko perskaičiavimo koeficientų įverčius, kurie tinka ekonominio nuosmukio atveju, jei jie yra konservatyvesni už ilgalaikį vidurkį. Kai tikėtina, kad reitingų sistema leis nustatyti laiko atžvilgiu nekintančius patirtus perskaičiavimo koeficientus pagal rangą arba grupę, įstaigos pakoreguoja savo rizikos parametrų įverčius pagal rangą arba grupę, siekdamos apriboti kapitalo įtaką ekonominio nuosmukio atveju;

c) 

įstaigos perskaičiavimo koeficientų įverčiai atspindi galimybę, kad įsipareigojantysis asmuo iki įsipareigojimų neįvykdymo atvejo ir po jo papildomai pasinaudos kreditu. Nustatant perskaičiavimo koeficiento įvertį, numatoma didesnė konservatyvumo atsarga, kai galima pagrįstai tikėtis didesnės teigiamos koreliacijos tarp įsipareigojimų neįvykdymo dažnio ir perskaičiavimo koeficiento dydžio;

d) 

nustatydamos perskaičiavimo koeficientų įverčius, įstaigos atsižvelgia į savo konkrečią apskaitos stebėsenos ir mokėjimų vykdymo politiką ir strategiją. Įstaigos taip pat atsižvelgia į savo gebėjimą ir pasirengimą užkirsti kelią tolesniam kredito panaudojimui dar nesusidarius mokėjimo neįvykdymo aplinkybėms, pavyzdžiui, pažeidus sutarties sąlygas arba kitais techninio pobūdžio įsipareigojimų neįvykdymo atvejais;

e) 

įstaigos taiko tinkamas sistemas ir procedūras, skirtas stebėti priemonių sumoms, dabartiniu metu neapmokėtoms sumoms, lyginant jas su įsipareigotomis kredito linijomis, ir neapmokėtų sumų pokyčiams pagal įsipareigojusiuosius asmenis ir rangus. Įstaiga turi gebėti kasdien stebėti nesumokėtų sumų likučius;

f) 

jeigu įstaigos pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms apskaičiuoti ir vidaus tikslais taiko skirtingus perskaičiavimo koeficientų įverčius, tai turi būti patvirtinta dokumentais ir tinkamai pagrįsta.

2.  
Įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų perskaičiavimo koeficientų įverčiai grindžiami bent vieno šaltinio ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis, po įgyvendinimo kasmet pridedant vienus metais, kol pasiekiamas minimalus septynerių metų laikotarpis. Jei turimas stebėjimo laikotarpis kuriam nors šaltiniui yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, turi būti naudojamas tas ilgesnis laikotarpis.
3.  
Mažmeninių pozicijų atveju įstaigos, nustatydamos savo perskaičiavimo koeficientų arba savo LGD įverčius, gali atsižvelgti į būsimą kredito panaudojimą.

Mažmeninių pozicijų atveju perskaičiavimo koeficientų įverčiai grindžiami ne mažiau kaip penkerių metų duomenimis. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, įstaiga neprivalo teikti vienodos svarbos ankstesnių laikotarpių duomenims, jei naujesni duomenys padeda geriau prognozuoti panaudojimo lygius. Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, įgyvendindamos IRB metodą, gali naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis. Šis laikotarpis kasmet pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apima penkerių metų laikotarpį.

4.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:

a) 

1 dalyje nurodyto ekonominio nuosmukio pobūdį, dydį ir trukmę;

b) 

sąlygas, pagal kurias kompetentinga institucija gali leisti įstaigai, pirmą kartą įgyvendinančiai IRB metodą, naudoti atitinkamus dvejų metų laikotarpio duomenis.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

183 straipsnis

Garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių poveikio vertinimo reikalavimai, skirti įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijoms, kurioms taikomi savi LGD įverčiai, ir mažmeninėms pozicijoms

1.  

Reikalavimus atitinkantiems garantams ir garantijoms taikomi šie reikalavimai:

a) 

įstaigos turi turėti aiškiai suformuluotus kriterijus garantų, pripažįstamų skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų sumas, rūšims nustatyti;

b) 

pripažintiems garantams turi būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir įsipareigojantiesiems asmenims, kaip nurodyta 171, 172 ir 173 straipsniuose;

c) 

garantija turi būti suteikiama raštu, garantas jos negali anuliuoti, ji turi galioti tol, kol galutinai įvykdomas įsipareigojimas (atsižvelgiant į garantijos sumą ir pradinį terminą), ir yra teisiškai įvykdoma garanto atžvilgiu tai jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, kurioje garantas turi turto, kurį galima susieti su sprendimo vykdymu. Sąlyginės garantijos, numatančios sąlygas, pagal kurias garantas negali būti įpareigotas veikti, gali būti pripažįstamos kompetentingoms institucijoms leidus. Priskyrimo kriterijai turi deramai atitikti bet kokį galimą rizikos mažinimo poveikio sumažinimą.

2.  
Įstaiga turi aiškiai suformuluotus rangų, grupių ar LGD įverčių koregavimo, o mažmeninių ir reikalavimus atitinkančių įsigytų gautinų sumų atvejais – pozicijų priskyrimo rangams arba grupėms koregavimo kriterijus, kad galėtų atsižvelgti į garantijų poveikį apskaičiuodama pagal riziką įvertintas pozicijų sumas. Šie kriterijai turi atitikti 171, 172 ir 173 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Kriterijai turi būti tikėtini ir intuityvūs. Jais atsižvelgiama į garanto galimybę ir pasirengimą veikti pagal garantiją, bet kurių garanto mokamų įmokų tikėtiną mokėjimo grafiką, sąsajos tarp garanto gebėjimo veikti pagal garantiją ir įsipareigojančiojo asmens mokėjimo galimybių laipsnį ir įsipareigojančiajam asmeniui tenkančios likutinės rizikos dydį.

3.  
Šiame straipsnyje išdėstyti reikalavimai garantijoms taip pat taikomi vieno pavadinimo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms. Esant nesutapimui tarp pagrindinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinės pozicijos arba įsipareigojimo, naudojamo siekiant nustatyti, ar įvyko kredito įvykis, taikomi 216 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Mažmeninėms pozicijoms ir reikalavimus atitinančioms įsigytoms gautinoms sumoms ši dalis taikoma pozicijų priskyrimo rangams ar grupėms procese.

Kriterijais atsižvelgiama į kredito išvestinės finansinės priemonės išmokų struktūrą ir konservatyviai įvertinamas jos poveikis grąžinimų lygiui ir grafikui. Įstaiga įvertina kitų likutinės rizikos formų išlikimo laipsnį.

4.  
1–3 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi garantijoms, suteiktoms įstaigų, centrinės valdžios institucijų, centrinių bankų ir įmonių, atitinkančių 201 straipsnio 1 dalies g punkto reikalavimus, jeigu įstaigai leista taikyti standartizuotą metodą tokių subjektų pozicijoms pagal 148 ir 150 straipsnius. Šiuo atveju taikomi 4 skyriaus reikalavimai.
5.  
Mažmeninių garantijų atveju 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai taip pat taikomi priskiriant pozicijas rangams arba grupėms ir nustatant PD įverčius.
6.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo sąlygas, pagal kurias kompetentingos institucijos gali leisti pripažinti sąlygines garantijas.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

184 straipsnis

Įsigytoms gautinoms sumoms taikomi reikalavimai

1.  
Kiekybiškai vertindamos rizikos parametrus, sietinus su įsigytų gautinų sumų reitingų rangais ar grupėmis, įstaigos užtikrina, kad būtų tenkinamos šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytos sąlygos.
2.  
Priemonės struktūra užtikrinama, kad visomis iš anksto numatomomis aplinkybėmis įstaiga faktiškai turėtų visų piniginių pervedimų iš gautinų sumų nuosavybės teisę ir juos kontroliuotų. Kai įsipareigojantysis asmuo moka tiesiai pardavėjui arba valdymo įmonei, įstaiga reguliariai tikrina, kad būtų persiunčiami visiškai visi mokėjimai, laikantis sutartinių terminų. Įstaigos taiko procedūras, kuriomis užtikrinama, kad gautinų sumų ir piniginių įplaukų nuosavybė būtų apsaugota nuo bankroto padėties ar teisinio užginčijimo atvejų, dėl kurių gali būti reikšmingai atidėta skolintojo galimybė realizuoti ar perleisti gautinas sumas arba išlaikyti piniginių įplaukų kontrolę.
3.  

Įstaiga stebi įsigytų gautinų sumų kokybę ir pardavėjo bei valdymo įmonės finansinę padėtį. Taikomi šie reikalavimai:

a) 

įstaiga turi vertinti sąsają tarp įsigytų gautinų sumų kokybės ir pardavėjo bei valdymo įmonės finansinės padėties, taip pat turi turėti vidaus politiką ir procedūras, numatančias veiksmingas apsaugos priemones, galinčias apsaugoti nuo bet kokios nepaprastosios padėties, įskaitant vidaus rizikos reitingų priskyrimą kiekvienam pardavėjui ir valdymo įmonei;

b) 

įstaiga turi turėti aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, leidžiančias nustatyti pardavėjo ir valdymo įmonės atitiktį reikalavimams. Įstaiga ar jos atstovas turi reguliariai atlikti pardavėjų ir valdymo įmonių peržiūrą, siekdami patikrinti pardavėjo ir valdymo įmonės informacijos tikslumą, aptikti apgaulės atvejus ir veiklos trūkumus bei patikrinti pardavėjo kredito politikos kokybę ir valdymo įmonės išieškojimo politiką bei procedūras. Šių peržiūrų rezultatai patvirtinami dokumentais;

c) 

įstaiga turi vertinti įsigytų gautinų sumų grupių ypatybes, įskaitant viršytus išankstinius mokėjimus; pardavėjo pradelstų skolų istoriją, blogas skolas ir blogų skolų atidėjinius; mokėjimo sąlygas ir galimas priešpriešines sąskaitas;

d) 

įstaiga turi turėti aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, leidžiančias stebėti kaupimo pagrindu vieno įsipareigojančiojo asmens koncentracijas ir įsigytų gautinų sumų grupių viduje, ir tarp grupių;

e) 

įstaiga turi užtikrinti, kad iš valdymo įmonės ji gautų laiku parengtą ir pakankamai išsamią informaciją apie gautinų sumų senėjimą ir sumažėjimą, taip užtikrinant atitiktį įstaigos pripažinimo kriterijams ir išankstinių mokėjimų formavimo politikai, kuria reglamentuojamos įsigytos gautinos sumos, ir turi pateikti veiksmingas priemones, pagal kurias būtų stebimos ir tvirtinamos pardavėjo pardavimo sąlygos ir sumų sumažėjimas.

4.  
Įstaiga turi sistemas ir procedūras, leidžiančias anksti aptikti pardavėjo finansinės padėties ir įsigytų gautinų sumų kokybės pablogėjimą ir aktyviai spręsti kylančias problemas. Kalbant konkrečiai, įstaiga turi aiškią ir veiksmingą politiką, procedūras ir informacines sistemas sutarties sąlygų pažeidimams stebėti, aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras teisiniams veiksmams pradėti ir probleminių įsigytų gautinų sumų klausimams spręsti.
5.  
Įstaiga turi aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, reglamentuojančias įsigytų gautinų sumų, kredito ir pinigų kontrolę. Konkrečiai kalbant, rašytine vidaus politika apibrėžiamos visos gautinų sumų pirkimo programos reikšmingos sudedamosios dalys, įskaitant išankstinių mokėjimų normas, reikalavimus atitinkančias užtikrinimo priemones, reikiamus dokumentus, koncentracijos ribas ir piniginių įplaukų tvarkymo būdą. Šios sudedamosios dalys tinkamai apima visus aktualius ir reikšmingus veiksnius, įskaitant pardavėjo ir valdymo įmonės finansinę padėtį, rizikos koncentracijas ir įsigytų gautinų sumų kokybės tendencijas bei pardavėjo klientų bazę, o vidaus sistemomis turi būti užtikrinta, kad lėšos būtų išmokamos tik esant konkrečioms jas užtikrinančioms užtikrinimo priemonėms ir dokumentams.
6.  
Įstaiga turi veiksmingą vidaus procesą, pagal kurį vertinama atitiktis visai vidaus politikai ir visoms procedūroms. Šis procesas apima reguliariai atliekamą visų įstaigos gautinų sumų pirkimo programos esminių etapų auditą, patikrinimą, kaip atskiriamos pareigos, pirma, atliekant pardavėjo ir valdymo įmonės vertinimą ir įsipareigojančiojo asmens vertinimą, antra, atliekant pardavėjo ir valdymo įmonės vertinimą ir pardavėjo ir valdymo įmonės veiklos audito vertinimą; taip pat jis apima netiesioginio aptarnavimo padalinio operacijų įvertinimą, ypatingą dėmesį kreipiant į darbuotojų kvalifikaciją, patirtį, darbuotojų skaičių ir jų veiklą užtikrinančias automatizuotas sistemas.



3

Poskirsnis

Vidaus įverčių patikimumo vertinimas

185 straipsnis

Vidaus įverčių patikimumo vertinimas

Įstaigos įvertina savo vidaus įverčių patikimumą pagal šiuos reikalavimus:

a) 

įstaigos turi turėti tvirtas sistemas, skirtas reitingų sistemų, procesų ir visų tinkamų rizikos parametrų tikslumo ir nuoseklumo patikimumui vertinti. Patikimumo vertinimo vidaus procesas turi būti toks, kad įstaiga nuosekliai ir prasmingai vertintų vidaus reitingų ir rizikos vertinimo sistemų veikimą;

b) 

įstaigos turi reguliariai lyginti patirtus įsipareigojimų neįvykdymo lygius su kiekvieno rango PD įverčiais, o kai patirti įsipareigojimų neįvykdymo lygiai nepatenka į tam rangui tikėtiną intervalą, įstaigos turi konkrečiai analizuoti tokio nuokrypio priežastis. Savus LGD ir perskaičiavimo koeficientų įverčius naudojančios įstaigos turi atlikti analogišką šių įverčių analizę. Tokie palyginimai turi remtis kuo ilgesnių ankstesnių laikotarpių duomenimis. Įstaiga turi patvirtinti dokumentais tokiems palyginimams naudotus metodus ir duomenis. Ši analizė ir dokumentai turi būti atnaujinami bent kartą per metus;

c) 

įstaigos taip pat turi naudoti kitas kiekybinio patikimumo vertinimo priemones ir palyginimus su atitinkamais išorės duomenų šaltiniais. Analizė turi būti grindžiama portfeliui tinkamais, reguliariai atnaujinamais ir atitinkamą stebėjimo laikotarpį apimančiais duomenimis. Įstaigų atliekami jų reitingų sistemų veikimo vidaus vertinimai turi būti grindžiami kuo ilgesniu laikotarpiu;

d) 

kiekybiniam patikimumo vertinimui naudojami metodai ir duomenys turi būti ilgainiui nuosekliai taikomi. Skaičiavimo ir patikimumo vertinimo metodų ir duomenų (ir duomenų šaltinių, ir apimamų laikotarpių) pokyčiai turi būti patvirtinami dokumentais;

e) 

įstaigos turi turėti patikimus vidaus standartus, taikytinus tokiais atvejais, kai patirtų PD, LGD ir perskaičiavimo koeficientų bei bendrųjų nuostolių, taikant EL, nuokrypiai nuo prognozuojamų dydžių tampa pakankamai reikšmingi, kad tenka vertinti šių įverčių patikimumą. Šiais standartais atsižvelgiama į verslo ciklus ir panašų sisteminio pobūdžio kintamumą įsipareigojimų nevykdymo praktikoje. Kai patirtos vertės išlieka didesnės už tikėtinas vertes, įstaigos padidina įverčius, siekdamos atsižvelgti į savo įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių patirtį.



4

Poskirsnis

Reikalavimai, taikomi nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pagal vidaus modelių metodą

186 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas ir kiekybinis rizikos vertinimas

Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus, įstaigos atitinka šiuos standartus:

a) 

galimo nuostolio įvertis turi būti atsparus nepalankiems rinkos pokyčiams, susijusiems su įstaigos specifinių akcijų paketų ilgalaikės rizikos pobūdžiu. Duomenys, kuriais parodomas grąžos paskirstymas, turi apimti ilgiausią imties laikotarpį, kuriam turima duomenų, prasmingai parodančių įstaigos specifinių nuosavybės vertybių popierių pozicijų ilgalaikės rizikos pobūdį. Naudojamų duomenų turi pakakti, kad būtų galima nustatyti konservatyvius, statistiškai patikimus ir tikslius nuostolio įverčius, pagrįstus ne tik subjektyviais svarstymais ar nuomonėmis. Testuojant nepalankiausiomis sąlygomis turi būti gautas konservatyvus galimų nuostolių per atitinkamą ilgalaikį rinkos ar veiklos ciklą įvertis. Siekdama gauti modelio rezultatus, pasižyminčius reikiamu realumo ir konservatyvumo lygiu, įstaiga turimų duomenų empirinę analizę turi derinti su koregavimais, grindžiamais veiksnių įvairove. Kurdamos vertės pokyčio rizikos (VaR) modelius, kuriais įvertinami galimi ketvirčio nuostoliai, įstaigos gali remtis ketvirčio duomenimis arba perskaičiuoti trumpesnio laikotarpio duomenis į ketvirčio duomenis, taikydamos analitiškai tinkamą, empiriniais įrodymais pagrįstą metodą ir pasitelkdamos gerai parengtus ir dokumentais patvirtintus procesus bei analizę. Toks metodas ilgainiui taikomas konservatyviai ir nuosekliai. Kai turimi tik riboti duomenys, įstaiga turi pridėti tinkamas konservatyvumo atsargas;

b) 

taikomi modeliai turi tinkamai aprėpti visas reikšmingas rizikos rūšis, būdingas nuosavybės vertybinių popierių grąžai, įskaitant įstaigos nuosavybės vertybinių popierių portfelio tiek bendrąją rinkos riziką, tiek specifinę riziką. Vidaus modeliais tinkamai paaiškinami ankstesnių laikotarpių kainų svyravimai, šie modeliai turi aprėpti galimų koncentracijų dydį bei jų sudėties pokyčius ir turi būti atsparūs nepalankiai rinkos aplinkai. Rizikos pozicijų, kuriomis remiamasi atrenkant įverčiams naudojamus duomenis, grupė turi būti glaudžiai suderinta arba bent palyginama su įstaigos nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis;

c) 

vidaus modelis turi atitikti rizikos pobūdį ir įstaigos nuosavybės vertybinių popierių portfelio sudėtingumą. Kai įstaiga turi reikšmingų akcijų paketų, kurių vertės yra daugiausia nelinijinio pobūdžio, vidaus modeliai turi būti kuriami taip, kad tinkamai aprėptų su tokiomis priemonėmis siejamą riziką;

d) 

atskirų pozicijų priskyrimas tarpinėms pozicijoms, rinkos indeksams ir rizikos veiksniams turi būti patikimas, intuityvus ir konceptualiai tvirtas;

e) 

atlikdamos empirinę analizę įstaigos turi įrodyti rizikos veiksnių tinkamumą, įskaitant jų gebėjimą aprėpti tiek bendrąją, tiek specifinę riziką;

f) 

nuosavybės vertybinių popierių pozicijų grąžos kintamumo įverčiai turi būti nustatyti taikant reikiamus ir turimus duomenis, informaciją ir metodus. Turi būti naudojami nepriklausomai patikrinti vidaus duomenys arba iš išorės šaltinių gauti duomenys, įskaitant bendrus grupių duomenis;

g) 

įstaigoje turi būti parengiama tiksli ir išsami testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa.

187 straipsnis

Rizikos valdymo procesas ir kontrolės procedūros

Siekdamos kurti vidaus modelius ir juos naudoti nuosavų lėšų reikalavimams, įstaigos nustato politiką, procesus ir kontrolės procedūras, kuriomis užtikrinamas modelių ir modeliavimo proceso vientisumas. Ši politika, procesai ir kontrolės procedūros apima:

a) 

visišką vidaus modelio integravimą į įstaigos bendrąsias valdymo informacijos sistemas ir ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių portfelio valdymą. Vidaus modeliai turi būti visiškai integruoti į įstaigos rizikos valdymo infrastruktūrą, jei jie taikomi visų pirma nustatant ir vertinant nuosavybės vertybinių popierių portfelio padėtį, taip pat pagal riziką pakoreguotą padėtį, paskirstant ekonominį kapitalą nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms ir vertinant bendrą kapitalo pakankamumo bei investicijų valdymo procesą;

b) 

įdiegtas valdymo sistemas, procedūras ir kontrolės funkcijas, kuriomis užtikrinama visų vidaus modeliavimo proceso elementų reguliari ir nepriklausoma peržiūra, įskaitant modelio pakeitimų patvirtinimą, kruopštų modelio įvesties duomenų patikrinimą ir modelio rezultatų peržiūrą, pavyzdžiui, tiesioginį rizikos apskaičiavimų patikrinimą. Tokių peržiūrų metu turi būti vertinamas modelio įvesties duomenų tikslumas, išsamumas bei tinkamumas ir skiriamas dėmesys galimų klaidų, susijusių su žinomais trūkumais, aptikimui ir jų skaičiaus sumažinimui bei dar nežinomų modelio trūkumų nustatymui. Tokias peržiūras gali atlikti nepriklausomas vidaus padalinys arba nepriklausoma išorės trečioji šalis;

c) 

tinkamas sistemas ir procedūras investicijų limitams ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų rizikai stebėti;

d) 

už modelio kūrimą ir taikymą atsakingi padaliniai turi funkciškai nepriklausyti nuo padalinių, atsakingų už individualių investicijų valdymą;

e) 

už bet kurį modeliavimo proceso aspektą atsakingos šalys turi būti tinkamos kvalifikacijos. Modeliavimo užduočiai atlikti vadovybė turi skirti pakankamai reikiamų įgūdžių turinčių ir kompetentingų specialistų.

188 straipsnis

Patikimumo vertinimas ir patvirtinimas dokumentais

Įstaigos turi patikimas sistemas, pagal kurias vertina savo vidaus modelių ir modeliavimo procesų tikslumą bei nuoseklumą. Visi reikšmingi vidaus modelių ir modeliavimo procesų bei jų patikimumo vertinimo elementai patvirtinami dokumentais.

Vertinant įstaigų vidaus modelių bei modeliavimo procesų patikimumą ir patvirtinant juos dokumentais taikomi šie reikalavimai:

a) 

įstaigos turi naudoti patikimumo vertinimo vidaus procesą, kad galėtų prasmingai ir nuosekliai įvertinti savo vidaus modelių ir procesų veikimą;

b) 

kiekybiniam patikimumo vertinimui naudojami metodai ir duomenys turi būti ilgainiui nuosekliai taikomi. Skaičiavimo ir patikimumo vertinimo metodų ir duomenų (ir duomenų šaltinių, ir apimamų laikotarpių) pasikeitimai turi būti patvirtinami dokumentais;

c) 

įstaigos turi reguliariai lyginti faktines nuosavybės vertybinių popierių grąžas, apskaičiuotas remiantis realizuotu ir nerealizuotu pelnu bei nuostoliais, su modelio įverčiais. Tokie palyginimai turi remtis kuo ilgesnių ankstesnių laikotarpių duomenimis. Įstaiga turi patvirtinti dokumentais tokiems palyginimams naudotus metodus ir duomenis. Ši analizė ir dokumentai turi būti atnaujinami bent kartą per metus;

d) 

įstaigos turi naudoti kitas kiekybinio patikimumo vertinimo priemones ir palyginimus su atitinkamais išorės duomenų šaltiniais. Analizė turi būti grindžiama portfeliui tinkamais, reguliariai atnaujinamais ir atitinkamą stebėjimo laikotarpį apimančiais duomenimis. Įstaigų atliekami jų modelių veikimo vidaus vertinimai turi būti grindžiami kuo ilgesniu laikotarpiu;

e) 

įstaigos turi turėti patikimus vidaus standartus, taikytinus tokiais atvejais, kai faktinės nuosavybės vertybinių popierių grąžos palyginimas su modelių įverčiais verčia abejoti įverčių arba pačių modelių patikimumu. Šiais standartais atsižvelgiama į verslo ciklus ir panašų sisteminio pobūdžio nuosavybės vertybinių popierių grąžos kintamumą. Visi vidaus modelių koregavimai, atlikti atsižvelgiant į modelių peržiūras, turi būti patvirtinami dokumentais ir turi atitikti įstaigos modelių peržiūros standartus;

f) 

vidaus modelis ir modeliavimo procesas, įskaitant modeliuojant dalyvaujančių šalių atsakomybę ir modelio patvirtinimo bei modelio peržiūros procesus, turi būti patvirtinami dokumentais.



5

Poskirsnis

Vidaus valdymas ir priežiūra

189 straipsnis

Įmonių valdymas

1.  
Įstaigos valdymo organas ar jo paskirtas komitetas ir vyresnioji vadovybė tvirtina visus reikšmingus reitingų suteikimo ir vertinimo procesų aspektus. Šios šalys turi bendrai nusimanyti apie įstaigos reitingų sistemas ir labai gerai suprasti su ja susijusią vadovybės informaciją.
2.  

Vyresniajai vadovybei keliami šie reikalavimai:

a) 

ji valdymo organui arba jo paskirtam komitetui turi pranešti apie reikšmingus pokyčius ar nustatytos politikos išimtis, kurie turės reikšmingą poveikį įstaigos reitingų sistemų veiklai;

b) 

ji turi gerai išmanyti reitingų sistemų sandarą ir veiklą;

c) 

ji turi nenutrūkstamai užtikrinti, kad reitingų sistemos tinkamai veiktų.

Kredito rizikos kontrolės skyriai turi reguliariai informuoti vyresniąją vadovybę apie reitingų procesų eigą, tobulintinas sritis ir dedamas pastangas ištaisyti anksčiau nustatytus trūkumus.

3.  
Įstaigos kredito rizikos pobūdžio vidaus reitingais pagrįsta analizė yra esminė vadovybės informacijos teikimo šioms šalims dalis. Informacija turi apimti bent rizikos pobūdį pagal rangą, judėjimą tarp rangų, atitinkamų parametrų pagal rangus įvertinimą, taip pat patirtų įsipareigojimų neįvykdymo lygių ir, jei naudojami savi įverčiai, savų patirtų LGD bei patirtų perskaičiavimo koeficientų palyginimą su prognozėmis ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais. Informacijos teikimo dažnumas priklauso nuo informacijos svarbos bei rūšies ir gavėjo lygio.

190 straipsnis

Kredito rizikos kontrolė

1.  
Kredito rizikos kontrolės skyrius yra nepriklausomas nuo personalo ir valdymo funkcijų, atsakingų už pozicijų inicijavimą ar atnaujinimą, ir yra tiesiogiai pavaldus vyresniajai vadovybei. Šis skyrius yra atsakingas už reitingų sistemų kūrimą arba parinkimą, įgyvendinimą, priežiūrą ir veikimą. Jis reguliariai rengia ir analizuoja informaciją apie reitingų sistemų rezultatus.
2.  

Kredito rizikos kontrolės skyriaus arba skyrių atsakomybės sritys apima:

a) 

rangų ir grupių testavimą ir stebėseną;

b) 

suvestinių ataskaitų iš įstaigos reitingų sistemų parengimą ir analizę;

c) 

procedūrų, kuriomis siekiama patikrinti, ar rango ir grupės apibrėžtys nuosekliai taikomos departamentuose ir geografiniuose regionuose, įgyvendinimą;

d) 

bet kurių reitingų proceso pokyčių, įskaitant pokyčių priežastis, peržiūrėjimą ir patvirtinimą dokumentais;

e) 

reitingų kriterijų peržiūrėjimą, siekiant įvertinti, ar jie tebėra prognozuojantys riziką rodikliai. Reitingų proceso, kriterijų ar atskirų reitingų parametrų pokyčiai patvirtinami dokumentais ir išsaugomi;

f) 

aktyvų dalyvavimą kuriant ar parenkant, taip pat įgyvendinant reitingų procese naudojamus modelius ir vertinant jų patikimumą;

g) 

reitingų procese naudojamų modelių priežiūrą ir stebėjimą;

h) 

nuolatinę reitingų procese naudojamų modelių peržiūrą ir pakeitimus.

3.  

Bendrus duomenis pagal 179 straipsnio 2 dalį naudojančios įstaigos gali pavesti kitiems subjektams šias užduotis:

a) 

parengti rangų ir grupių testavimui ir stebėsenai reikalingą informaciją;

b) 

parengti suvestines ataskaitas iš įstaigos reitingų sistemų;

c) 

parengti informaciją, susijusią su reitingų kriterijų peržiūrėjimu, siekiant įvertinti, ar jie tebėra prognozuojantys riziką rodikliai;

d) 

dokumentais patvirtinti reitingų proceso, kriterijų ar atskirų reitingų parametrų pokyčius;

e) 

parengti informaciją, susijusią su nuolatine reitingų procese taikomų modelių peržiūra ir pakeitimais.

4.  
3 dalį taikančios įstaigos užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikta prieiga prie visos reikiamos iš trečiosios šalies gautos informacijos, būtinos tikrinant, kaip laikomasi reikalavimų, ir kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti patikrinimus vietoje, kurie būtų tokios pat apimties kaip ir įstaigoje.

191 straipsnis

Vidaus auditas

Vidaus audito skyrius ar lygiavertis nepriklausomas auditorius bent kartą per metus peržiūri įstaigos reitingų sistemas ir jų veikimą, įskaitant kredito funkcijos operacijas ir PD, LGD, EL ir perskaičiavimo koeficientų vertinimą. Vertinama, kaip laikomasi visų taikytinų reikalavimų.



4

SKYRIUS

Kredito rizikos mažinimas



1

Skirsnis

Apibrėžtys ir bendrieji reikalavimai

192 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)

skolinančioji įstaiga – įstaiga, turinti atitinkamą poziciją;

(2)

užtikrintasis skolinimo sandoris – bet koks sandoris, dėl kurio susidaro užtikrinimo priemone užtikrinta pozicija, bet kuris nesuteikia įstaigai teisės bent kartą per dieną gauti garantinių įmokų;

(3)

kapitalo rinkos veikiamas sandoris – bet koks sandoris, dėl kurio susidaro užtikrinimo priemone užtikrinta pozicija ir kuris suteikia įstaigai teisę bent kartą per dieną gauti garantines įmokas;

(4)

pagrindinis KIS – KIS, į kurio akcijas arba investicinius vienetus yra investavęs kitas KIS.

193 straipsnis

Kredito rizikos mažinimo metodų poveikio pripažinimo principai

1.  
Jokia pagal riziką įvertintos pozicijos, kurios kredito riziką įstaiga mažina, suma negali būti didesnė arba jos tikėtini nuostoliai didesni už kitais atžvilgiais identiškos pozicijos, kurios kredito rizikos įstaiga nemažina, sumą.
2.  
Jei kredito užtikrinimas jau įtraukiamas į pagal riziką įvertintos pozicijos sumą pagal 2 arba 3 skyrių, įstaigos, atlikdamos skaičiavimus pagal šį skyrių, neatsižvelgia į tą kredito užtikrinimą.
3.  
Kai laikomasi 2 ir 3 skirsnių nuostatų, įstaigos gali pakeisti pagal riziką įvertintų pozicijų sumų skaičiavimą pagal standartizuotą metodą ir pagal riziką įvertintų pozicijų bei tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimą pagal IRB metodą, vadovaudamosi 4, 5 ir 6 skirsnių nuostatomis.
4.  
Pinigus, vertybinius popierius ar biržos prekes, įsigytus, pasiskolintus arba gautus pagal atpirkimo sandorį arba pagal vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, įstaigos laiko užtikrinimo priemonėmis.
5.  

Kai įstaiga, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas skaičiuojanti pagal standartizuotą metodą, vienai pozicijai yra numačiusi daugiau kaip vieną kredito rizikos mažinimo formą, ji turi atlikti abu šiuos veiksmus:

a) 

išskaidyti tą poziciją į dalis, kurių kiekviena užtikrinama tik vienos rūšies kredito rizikos mažinimo priemone;

b) 

atskirai apskaičiuoti pagal riziką įvertintos pozicijos sumą kiekvienai pagal a punktą nustatytai daliai, laikydamasi 2 skyriaus ir šio skyriaus nuostatų.

6.  

Kai įstaiga, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas skaičiuojanti pagal standartizuotą metodą, vienai pozicijai yra numačiusi vieno užtikrinimo teikėjo teikiamą kredito užtikrinimą ir tas užtikrinimas turi skirtingus terminus, ji turi atlikti abu šiuos veiksmus:

a) 

išskaidyti tą poziciją į dalis, kurių kiekviena užtikrinama atskira kredito rizikos mažinimo priemone;

b) 

atskirai apskaičiuoti pagal riziką įvertintos pozicijos sumą kiekvienai pagal a punktą nustatytai daliai, laikydamasi 2 skyriaus ir šio skyriaus nuostatų.

194 straipsnis

Principai, pagal kuriuos nustatomas kredito rizikos mažinimo metodų atitikimas reikalavimams

1.  
Naudojamas toks kredito užtikrinimo metodas kartu su skolinančiosios įstaigos vykdomais veiksmais ir priemonėmis bei įgyvendinamomis procedūromis ir strategijomis, kad visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose susitarimai dėl kredito užtikrinimo būtų teisiškai veiksmingi ir vykdytini.

Skolinančioji įstaiga kompetentingos institucijos prašymu raštu pateikia naujausią nepriklausomos, pagrįstos teisinės nuomonės arba nuomonių redakciją, kurią ji naudojo, kad nustatytų, ar jos susitarimas ar susitarimai dėl kredito užtikrinimo atitinka pirmoje pastraipoje išdėstytą sąlygą.

2.  
Skolinančioji įstaiga imasi visų reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas susitarimo dėl kredito užtikrinimo veiksmingumas ir valdoma su tuo susijusi rizika.
3.  

Įstaigos gali pripažinti tiesioginį kredito užtikrinimą apskaičiuojant kredito rizikos mažinimo poveikį tik tuo atveju, jei garantui naudojamas turtas atitinka abi šias sąlygas:

a) 

jis yra įtrauktas į reikalavimus atitinkančio turto sąrašą, atitinkamai pateiktą 197–200 straipsniuose;

b) 

yra pakankamai likvidus ir jo vertė laikui bėgant yra pakankamai stabili, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį.

4.  
Įstaigos gali pripažinti tiesioginį kredito užtikrinimą apskaičiuojant kredito rizikos mažinimo poveikį tik tuo atveju, jei skolinančioji įstaiga įsipareigojančiojo asmens ir, kai tinka, užtikrinimo priemonės saugotojo įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ar bankroto atveju arba įvykus kitam sandorio dokumentuose numatytam kredito įvykiui turi teisę laiku realizuoti ar perimti užtikrinamąjį turtą. Koreliacijos laipsnis tarp užtikrinamojo turto vertės ir įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės negali būti per didelis.
5.  
Esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, užtikrinimo teikėjas laikomas reikalavimus atitinkančiu užtikrinimo teikėju tik tuo atveju, jei užtikrinimo teikėjas yra įtrauktas į reikalavimus atitinkančių užtikrinimo teikėjų sąrašą, pateiktą atitinkamai 201 arba 202 straipsnyje.
6.  

Esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, užtikrinimo sutartis laikoma reikalavimus atitinkančia užtikrinimo sutartimi tik kai ji atitinka abi šias sąlygas:

a) 

yra įtraukta į reikalavimus atitinkančių užtikrinimo sutarčių sąrašą, pateiktą 203 straipsnyje ir 204 straipsnio 1 dalyje;

b) 

yra teisiškai veiksminga ir įgyvendinama atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį;

c) 

užtikrinimo teikėjas atitinka 5 dalyje nustatytus kriterijus.

7.  
Kredito užtikrinimas turi atitikti taikomus 3 skirsnio reikalavimus.
8.  
Įstaiga turi gebėti įrodyti kompetentingoms institucijoms, kad ji turi tinkamus rizikos valdymo procesus, leidžiančius kontroliuoti riziką, kurią įstaiga gali patirti taikydama kredito rizikos mažinimo praktiką.
9.  
Nepaisant fakto, kad į kredito rizikos mažinimo priemones buvo atsižvelgta skaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, įstaigos ir toliau atlieka visapusišką pagrindinės pozicijos kredito rizikos vertinimą ir kompetentingoms institucijoms turi gebėti įrodyti, kad vykdo šį reikalavimą. Atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių skolinimo ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių atveju, tik šios dalies tikslais, pagrindinė pozicija laikoma lygia grynajai pozicijai.
10.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kas sudaro pakankamai likvidų turtą ir kada turto vertės gali būti laikomos pakankamai stabiliomis 3 dalies tikslais.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.



2

Skirsnis

Reikalavimus atitinkančios kredito rizikos mažinimo formos



1

Poskirsnis

Tiesioginis kredito užtikrinimas

195 straipsnis

Balansiniai užskaitos sandoriai

Įstaiga gali naudoti savo pačios ir savo sandorio šalies tarpusavio pretenzijų balansinius užskaitos sandorius kaip reikalavimus atitinkančią kredito rizikos mažinimo formą.

Nedarant poveikio 196 straipsniui, reikalavimus atitinkančia laikoma tik abipusių įstaigos ir jos sandorio šalies pinigų likučių užskaita. Įstaigos gali pakoreguoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai tinka, tikėtinų nuostolių sumas tik savo paskoloms ir gautiems indėliams pagal balansinį užskaitos sandorį.

196 straipsnis

Pagrindiniai užskaitos sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius

Įstaigos, taikančios 223 straipsnyje nustatytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, gali atsižvelgti į dvišalių užskaitos sandorių sutarčių, apimančių atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius su sandorio šalimi, rezultatus. Nedarant poveikio 299 straipsniui, gauta užtikrinimo priemonė ir pagal tokias sutartis ar sandorius pasiskolinti vertybiniai popieriai arba biržos prekės turi atitikti 197 ir 198 straipsniuose nustatytus užtikrinimo priemonėms taikomus reikalavimus.

197 straipsnis

Užtikrinimo priemonės atitikimas reikalavimams pagal visus požiūrius ir metodus

1.  

Įstaigos gali pripažinti toliau nurodytus straipsnius reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone pagal visus požiūrius ir metodus:

a) 

indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės skolinančiojoje įstaigoje;

b) 

centrinės valdžios institucijų arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams ECAI ar eksporto kreditų agentūra, pripažinta atitinkančia reikalavimus 2 skyriaus tikslais, suteikė kredito rizikos vertinimą ir jei EBI nustatė, kad toks vertinimas sietinas su 4 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal centrinės valdžios institucijų ir centrinių bankų pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

▼M9

c) 

įstaigų ar investicinių įmonių išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams ECAI suteikė kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įstaigų pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

▼B

d) 

kitų emitentų išleisti skolos vertybiniai popieriai, jei tokiems vertybiniams popieriams ECAI suteikė kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

e) 

skolos vertybiniai popieriai, kuriems ECAI suteikė trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal trumpalaikių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

f) 

į pagrindinį indeksą įtrauktos akcijos arba konvertuojamosios obligacijos;

g) 

auksą;

▼M5

h) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurios nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir kurioms taikomas 100 % arba mažesnis rizikos koeficientas pagal 261–264 straipsnius.

▼B

2.  

1 dalies b punkto tikslais „centrinės valdžios institucijų arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai“ apima:

a) 

regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos pagal 115 straipsnio 2 dalį vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų, kurių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje jos yra įsteigtos, pozicijos;

b) 

viešojo sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį;

c) 

daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 117 straipsnio 2 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

d) 

tarptautinių organizacijų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 118 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

3.  

1 dalies c punkto tikslais „įstaigų išleisti skolos vertybiniai popieriai“ apima:

a) 

regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, išskyrus 2 dalies a punkte nurodytus skolos vertybinius popierius;

b) 

viešojo sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos vertinamos pagal 116 straipsnio 1 ir 2 dalis;

c) 

daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems nepriskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 117 straipsnio 2 dalį.

▼M9

4.  

Įstaiga gali naudoti kitų įstaigų arba investicinių įmonių išleistus skolos vertybinius popierius, kurie neturi ECAI kredito rizikos vertinimo, kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę, jei tie skolos vertybiniai popieriai atitinka visus šiuos kriterijus:

▼B

a) 

jie yra įtraukti į pripažintos biržos sąrašą;

b) 

jie gali būti laikomi pirmaeile skola;

c) 

visos kitos įstaigos išleistos tos pačios eilės reitinguotos emisijos turi ECAI suteiktą kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įstaigų pozicijų arba trumpalaikių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

d) 

skolinančioji įstaiga neturi informacijos, iš kurios galima spręsti, kad emisijai turėtų būti suteikiamas blogesnis, nei nurodyta c punkte, kredito rizikos vertinimas;

e) 

priemonės rinkos likvidumas yra pakankamas šiais tikslais.

5.  

Įstaigos gali naudoti KIS investicinius vienetus arba akcijas kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

investicinių vienetų arba akcijų kaina kasdien viešai kotiruojama;

▼C2

b) 

KIS investuoja tik į priemones, kurios gali būti pripažintos pagal 1 ir 4 dalis;

▼B

c) 

KIS atitinka 132 straipsnio 3 dalyje išdėstytas sąlygas.

Kai KIS investuoja į kito KIS akcijas arba investicinius vienetus, pirmos pastraipos a–c punktuose nustatytos sąlygos vienodai taikomos kiekvienam tokiam pagrindiniam KIS.

Jei KIS naudoja išvestines priemones, kad apdraustų leidžiamas investicijas, to subjekto investiciniai vienetai arba akcijos gali būti reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė.

6.  
5 dalies tikslais, kai KIS (pirminis KIS) arba kuris nors iš jo pagrindinių kolektyvinio investavimo subjektų investuoja ne tik į priemones, pripažįstamas atitinkančiomis reikalavimus pagal 1 ir 4 dalis, įstaigos gali naudoti to KIS investicinius vienetus arba akcijas kaip užtikrinimo priemonę, kurios suma neviršija to KIS turimo reikalavimus atitinkančio turto vertės, darydamos prielaidą, kad tas KIS arba kuris nors iš jo pagrindinių KIS investavo į reikalavimų neatitinkantį turtą didžiausią sumą, kuri jam leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus.

Jei kuris nors pagrindinis KIS pats turi pagrindinių KIS, įstaigos pirminio KIS investicinius vienetus ar akcijas gali naudoti kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę, jei jos taiko pirmoje pastraipoje nurodytą metodiką.

Kai reikalavimų neatitinkančio turto vertė gali būti neigiama dėl įsipareigojimų arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su to turto nuosavybe, įstaigos atlieka abu šiuos veiksmus:

a) 

apskaičiuoja bendrąją reikalavimų neatitinkančio turto vertę;

b) 

kai taikant a punktą gaunama neigiama suma, atima tos sumos absoliučiąją vertę iš reikalavimus atitinkančio turto bendrosios vertės.

7.  
Taikant 1 dalies b–e punktus, kai vertybiniai popieriai turi du ECAI kredito rizikos vertinimus, įstaigos remiasi mažiau palankiu vertinimu. Kai vertybiniai popieriai turi daugiau kaip du ECAI kredito rizikos vertinimus, įstaigos taiko du pačius palankiausius vertinimus. Kai du palankiausi kredito rizikos vertinimai skiriasi, įstaigos taiko mažiau palankų iš jų.
8.  

EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo:

a) 

pagrindinius indeksus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies f punkte, 198 straipsnio 1 dalies a punkte, 224 straipsnio 1 ir 4 dalyse ir 299 straipsnio 2 dalies e punkte;

b) 

pripažintas biržas, nurodytas šio straipsnio 4 dalies a punkte, 198 straipsnio 1 dalies a punkte, 224 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 299 straipsnio 2 dalies e punkte, 400 straipsnio 2 dalies k punkte, 416 straipsnio 3 dalies e punkte, 428 straipsnio 1 dalies c punkte ir III priedo 12 punkte, laikantis 4 straipsnio 1 dalies 72 punkte nustatytų sąlygų.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

198 straipsnis

Papildomos reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1.  

Be 197 straipsnyje nurodytų užtikrinimo priemonių, kai įstaiga taiko išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą pagal 223 straipsnį, ta įstaiga gali naudoti toliau nurodytus straipsnius kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę:

a) 

akcijos arba konvertuojamosios obligacijos, kurios neįtrauktos į pagrindinį indeksą, tačiau kuriomis prekiaujama pripažintoje biržoje;

b) 

KIS investiciniai vienetai arba akcijos, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

investicinių vienetų arba akcijų kaina kasdien viešai kotiruojama;

ii) 

KIS investuoja tik į priemones, kurios gali būti pripažintos pagal 197 straipsnio 1 ir 4 dalis, ir į šios pastraipos a punkte išvardytus straipsnius.

Tuo atveju, kai KIS investuoja į kito KIS investicinius vienetus arba akcijas, šios dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos vienodai taikomos kiekvienam tokiam pagrindiniam KIS.

Jei KIS naudoja išvestines priemones, kad apdraustų leidžiamas investicijas, to subjekto investiciniai vienetai arba akcijos gali būti reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė.

2.  
Kai KIS arba kuris nors iš pagrindinių KIS investuoja ne tik į priemones, kurios gali būti pripažintos pagal 197 straipsnio 1 ir 4 dalis, ir šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus straipsnius, įstaigos gali naudoti to KIS investicinius vienetus arba akcijas kaip užtikrinimo priemonę, kurios suma neviršija to KIS turimo reikalavimus atitinkančio turto vertės, darydamos prielaidą, kad tas KIS arba kuris nors iš pagrindinių KIS investavo į reikalavimų neatitinkantį turtą didžiausią sumą, kuri jam leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus.

Kai reikalavimų neatitinkančio turto vertė gali būti neigiama dėl įsipareigojimų arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su to turto nuosavybe, įstaigos atlieka abu šiuos veiksmus:

a) 

apskaičiuoja bendrąją reikalavimų neatitinkančio turto vertę;

b) 

kai taikant a punktą gaunama neigiama suma, atima tos sumos absoliučiąją vertę iš reikalavimus atitinkančio turto bendrosios vertės.

199 straipsnis

Papildomos reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės pagal IRB metodą

1.  

Be 197 ir 198 straipsniuose nurodytų užtikrinimo priemonių, kai įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja taikydamos IRB metodą, jos taip pat gali naudoti šių formų užtikrinimo priemones:

a) 

užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonę pagal 2, 3 ir 4 dalis;

b) 

gautinas sumas pagal 5 dalį;

c) 

kitas fizines užtikrinimo priemones pagal 6 ir 8 dalis;

d) 

išperkamąją nuomą pagal 7 dalį.

2.  

Jei 124 straipsnio 2 dalyje nenustatyta kitaip, įstaigos kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę gali naudoti gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kuriame savininkas (arba savininkas naudos gavėjas asmeninio investavimo įmonių atveju) apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo ar ketina išnuomoti, ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, įskaitant biurus ar kitas komercinės paskirties patalpas, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės. Įstaigos, norėdamos nustatyti tokios priklausomybės reikšmingumą, gali atmesti tuos atvejus, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia ir turto vertę, ir skolininko įsipareigojimų vykdymą;

b) 

skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo pagrindinio turto ar projekto realizavimo rezultatų, o labiau priklauso nuo skolininko gebėjimo grąžinti skolą iš kitų šaltinių, taigi kredito grąžinimas reikšmingai nepriklauso nuo pinigų srautų, gaunamų iš pagrindinio turto, kuris naudojamas kaip užtikrinimo priemonė.

3.  

Įstaigos gali netaikyti 2 dalies b punkto pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu valstybės narės teritorijoje, jei tos valstybės narės kompetentinga institucija yra paskelbusi įrodymų, kad tos valstybės teritorijoje veikia išplėtota ir ilgalaikes tradicijas turinti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinka, kurios nuostolių lygis neviršija šių ribų:

a) 

nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu iki 80 % rinkos vertės arba 80 % hipotekinės vertės, jei 124 straipsnio 2 dalyje nenustatyta kitaip, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 % gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos;

b) 

bendrieji nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 % gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos.

Kai tam tikrais metais netenkinama bet kuri iš pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytų sąlygų, įstaigos netaiko toje pastraipoje nustatyto vertinimo, kol abi sąlygos bus patenkintos kitais metais.

4.  

Įstaigos gali netaikyti 2 dalies b punkto komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, esančiam valstybės narės teritorijoje, jei tos valstybės narės kompetentinga institucija turi paskelbtų įrodymų, kad tos valstybės teritorijoje veikia išplėtota ir ilgalaikes tradicijas turinti komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinka, kurios nuostolių lygis neviršija šių ribų:

a) 

nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu iki 50 % rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,3 % komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos;

b) 

bendrieji nuostoliai, patiriami dėl paskolų, užtikrintų komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, bet kuriais nustatytais metais neviršija 0,5 % komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų negrąžintų paskolų sumos.

Kai tam tikrais metais netenkinama bet kuri iš pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytų sąlygų, įstaigos netaiko toje pastraipoje nustatyto vertinimo, kol abi sąlygos bus patenkintos kitais metais.

5.  
Įstaigos kaip reikalavimus atitinkančias užtikrinimo priemones gali naudoti gautinas sumas, susijusias su komerciniu sandoriu arba sandoriais, kurių pradinis terminas yra vieni metai ar trumpesnis. Reikalavimus atitinkančios gautinos sumos neapima gautinų sumų, susijusių su pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, daliniu dalyvavimu ar kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba sumomis, kurias yra skolingos susijusios šalys.
6.  

Kompetentingos institucijos leidžia įstaigai kaip reikalavimus atitinkančias užtikrinimo priemones naudoti kitų, nei išvardyta 2, 3 ir 4 6 dalyse, rūšių fizines užtikrinimo priemones, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

yra likvidžių rinkų, kurių likvidumą rodo dažni sandoriai atsižvelgiant į turto rūšį, kuriose užtikrinimo priemonė perleidžiama sparčiai ir ekonomiškai veiksmingu būdu. Įstaigos reguliariai, taip pat gavusios informacijos apie reikšmingus rinkos pokyčius, vertina, ar tenkinama ši sąlyga;

b) 

yra nusistovėjusios ir viešai žinomos užtikrinimo priemonių rinkos kainos. Įstaigos gali laikyti rinkos kainas nusistovėjusiomis, kai jos sužinomos iš patikimų informacijos šaltinių, kaip antai viešųjų indeksų, ir atitinka sandorių kainą normaliomis sąlygomis. Įstaigos gali laikyti rinkos kainas viešai žinomomis, jei šios kainos yra atskleidžiamos, lengvai prieinamos ir gaunamos reguliariai ir nepatiriant nepagrįstos administracinės ar finansinės naštos;

c) 

įstaiga išanalizuoja užtikrinimo priemonės realizavimo rinkos kainas, laiką ir išlaidas, taip pat pajamas iš realizuotos užtikrinimo priemonės;

d) 

įstaiga įrodo, kad daugiau kaip 10 % visų atitinkamos rūšies užtikrinimo priemonės realizavimo atvejų užtikrinimo priemonės realizavimo pajamos yra ne mažesnės kaip 70 % užtikrinimo priemonės vertės. Kai rinkos kainos reikšmingai svyruoja, įstaiga kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad jos užtikrinimo priemonės vertinimas yra pakankamai konservatyvus.

Įstaigos dokumentais patvirtina, kad tenkinamos pirmos pastraipos a–d punktuose ir 210 straipsnyje nustatytos sąlygos.

7.  
Pagal 230 straipsnio 2 dalies nuostatas, jei tenkinami 211 straipsnyje nustatyti reikalavimai, pozicijos, atsirandančios iš sandorių, kai įstaiga išperkamosios nuomos būdu nuomoja turtą trečiajai šaliai, gali būti vertinamos kaip paskolos, užtikrintos įkeistu atitinkamos rūšies išnuomotu turtu.
8.  
EBI paskelbia fizinių užtikrinimo priemonių rūšių, kurių atžvilgiu kompetentingos institucijos gali daryti prielaidą, jog tenkinamos 6 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos, sąrašą.

200 straipsnis

Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas

Įstaigos kaip reikalavimus atitinkančią užtikrinimo priemonę gali naudoti šias kitas tiesioginio kredito užtikrinimo priemones:

a) 

trečiosios šalies įstaigose pagal įkeitimo nenumatančius susitarimus laikomi ir skolinančiajai įstaigai įkeisti indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės;

b) 

skolinančiajai įstaigai įkeisti gyvybės draudimo liudijimai;

▼M9

c) 

trečiosios šalies įstaigos arba investicinės įmonės išleistos priemonės, kurios turi būti tos įstaigos arba tos investicinės įmonės atperkamos pagal pareikalavimą.

▼B



2

Poskirsnis

Netiesioginis kredito užtikrinimas

201 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys užtikrinimo teikėjai pagal visus metodus

1.  

Įstaigos reikalavimus atitinkančiais netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjais gali pripažinti šias šalis:

a) 

centrinės valdžios institucijas ir centrinius bankus;

b) 

regionines arba vietos valdžios institucijas;

c) 

daugiašalius plėtros bankus;

d) 

tarptautines organizacijas, kai jų pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 117 straipsnį;

e) 

viešojo sektoriaus subjektus, kai pretenzijos jų atžvilgiu vertinamos pagal 116 straipsnį;

f) 

įstaigas ir finansų įstaigas, kurių pozicijos finansų įstaigoje laikomos įstaigų pozicijomis pagal 119 straipsnio 5 dalį;

►C2  g) 

kitas įmones, įskaitant įstaigos patronuojančiąsias įmones, patronuojamąsias ir susijusias įmones, ◄ kai tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

i) 

tos kitos įmonės turi ECAI kredito rizikos vertinimą;

ii) 

tuo atveju, jei įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuoja pagal IRB metodą, tos kitos įmonės neturi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimo ir joms nustatomas įstaigos vidaus reitingas;

▼M8

h) 

reikalavimus atitinkančias pagrindines sandorio šalis.

▼B

2.  
Kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas pagal IRB metodą, kad garantas būtų pripažintas reikalavimus atitinkančiu netiesioginio kredito užtikrinimo teikėju, jam turi būti nustatytas įstaigos vidaus reitingas pagal 3 skyriaus 6 skirsnio nuostatas.

Kompetentingos institucijos paskelbia ir tvarko tų finansų įstaigų, kurios yra reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo pagal 1 dalies f punktą teikėjai, arba kriterijų, pagal kuriuos nustatomi tie reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, sąrašą kartu su taikytinų rizikos ribojimo reikalavimų aprašymu, ir perduoda tą sąrašą kitoms kompetentingoms institucijoms pagal Direktyvos 2013/36/ES 117 straipsnį.

202 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys užtikrinimo teikėjai, kuriems galima taikyti 153 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą tvarką, pagal IRB metodą

▼M9

Įstaiga gali pripažinti įstaigas, investicines įmones, draudimo ir perdraudimo įmones bei eksporto kreditų agentūras reikalavimus atitinkančiomis netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjomis, kurioms galima taikyti 153 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą tvarką, jei jos tenkina visas šias sąlygas:

▼B

a) 

jos turi pakankamai netiesioginio kredito užtikrinimo teikimo patirties;

b) 

joms taikomos šio reglamento taisykles atitinkančios nuostatos arba jos kredito užtikrinimo suteikimo metu turėjo pripažintos ECAI suteiktą kredito rizikos vertinimą, kurį EBI nustatė esant sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

c) 

jos kredito užtikrinimo suteikimo metu arba bet kuriuo vėlesniu metu turėjo vidaus reitingą, kurio PD buvo lygi arba mažesnė už PD, sietiną su 2 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje;

d) 

jos turi vidaus reitingą, kurio PD yra lygi arba mažesnė už PD, sietiną su 3 ar aukštesniu kredito kokybės žingsniu pagal įmonių pozicijų rizikos vertinimo taisykles, nustatytas 2 skyriuje.

Šio straipsnio tikslais, jei centrinės valdžios institucija eksporto kreditų agentūrai suteikia raštišką garantiją, tai nesuteikia pastarajai pranašumo eksporto kreditų agentūros, kuriai centrinės valdžios institucijos nėra suteikusios garantijos, atžvilgiu.

203 straipsnis

Garantijų, kaip netiesioginio kredito užtikrinimo, atitikimas reikalavimams

Kaip reikalavimus atitinkantį netiesioginį kredito užtikrinimą įstaigos gali naudoti garantijas.



3

Poskirsnis

Išvestinių finansinių priemonių rūšys

204 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios kredito išvestinių finansinių priemonių rūšys

1.  

Įstaigos gali naudoti toliau išvardytų rūšių kredito išvestines finansines priemones ir priemones, kurios gali būti sudarytos iš tokių kredito išvestinių finansinių priemonių, arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertes priemones, kaip reikalavimus atitinkantį kredito užtikrinimą:

a) 

kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai;

b) 

apsikeitimo grąžomis sandoriai;

c) 

su kreditu susiję vekseliai neviršijant jų užtikrinimo pinigais dydžio.

Kai įstaiga įgyja kredito užtikrinimą įsigydama apsikeitimo grąžomis sandorį ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas įtraukia į apskaitą kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia turto, kuriam skirtas užtikrinimas, vertės sumažėjimo (sumažindama tikrąją vertę arba pridėdama prie rezervų), tas kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus.

2.  
Kai įstaiga vykdo vidaus apsidraudimo sandorį naudodama kredito išvestinę finansinę priemonę, kad kredito užtikrinimas šio skyriaus tikslais būtų laikomas atitinkančiu reikalavimus, į prekybos knygą perkelta kredito rizika perleidžiama trečiajai šaliai arba šalims.

Kai vidaus apsidraudimas atliekamas pagal pirmą pastraipą ir tenkinami šio skyriaus reikalavimai, įstaigos, įgydamos netiesioginį kredito užtikrinimą, taiko 4–6 skirsniuose nustatytas taisykles pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti.



3

Skirsnis

Reikalavimai



1

Poskirsnis

Tiesioginis kredito užtikrinimas

205 straipsnis

Reikalavimai, taikomi balansiniams užskaitos sandoriams, išskyrus 206 straipsnyje nurodytus pagrindinius užskaitos sandorius

Balansiniai užskaitos sandoriai, išskyrus 206 straipsnyje nurodytus pagrindinius užskaitos sandorius, laikomi reikalavimus atitinkančios formos kredito rizikos mažinimo priemone, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

tie sandoriai, taip pat sandorio šalies nemokumo ar bankroto atvejais, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose;

b) 

įstaigos gali bet kuriuo metu nustatyti turtą ir įsipareigojimus, kuriems taikomi tie susitarimai;

c) 

įstaigos nuolat stebi ir kontroliuoja riziką, susijusią su kredito užtikrinimo nutraukimu;

d) 

įstaigos nuolat stebi ir kontroliuoja visų susijusių pozicijų grynąją vertę.

206 straipsnis

Reikalavimai, taikomi pagrindiniams užskaitos sandoriams, apimantiems atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius

Pagrindiniai užskaitos sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, laikomi reikalavimus atitinkančios formos kredito rizikos mažinimo priemone, kai pagal tuos sandorius suteikta užtikrinimo priemonė atitinka visus 207 straipsnio 2–4 dalyse nustatytus reikalavimus ir tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

jie, taip pat ir sandorio šalies nemokumo ar bankroto atvejais, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose;

b) 

įsipareigojimų neįvykdymo atveju, įskaitant sandorio šalies bankrotą ar nemokumą, įsipareigojimų nepažeidžiančiai šaliai jie suteikia teisę nutraukti ir laiku užbaigti visus pagal sutartį numatytus sandorius;

c) 

juose yra numatyta pajamų ir nuostolių tarpusavio užskaita, taikoma pagal sutartį užbaigus sandorius, kad viena šalis būtų skolinga kitai šaliai tik vieną grynąją sumą.

207 straipsnis

Finansinėms užtikrinimo priemonėms taikomi reikalavimai

1.  
Pagal visus požiūrius ir metodus finansinės užtikrinimo priemonės ir auksas laikomi reikalavimus atitinkančiomis užtikrinimo priemonėmis, kai tenkinami visi 2–4 dalyse nustatyti reikalavimai.
2.  
Įsipareigojančiojo asmens kredito kokybė ir užtikrinimo priemonės vertė negali turėti reikšmingos teigiamos koreliacijos. Jei užtikrinimo priemonės vertė reikšmingai sumažėja, vien šis faktas nereiškia reikšmingo įsipareigojančiojo asmens kredito kokybės pablogėjimo. Jei įsipareigojančiojo asmens kredito kokybė tampa kritiška, vien šis faktas nereiškia reikšmingo užtikrinimo priemonės vertės sumažėjimo.

Įsipareigojančiojo asmens arba bet kurio su juo susijusios grupės subjekto išleisti vertybiniai popieriai nelaikomi reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone. Nepaisant to, paties įsipareigojančiojo asmens leidžiamos padengtos obligacijos, kurioms taikomos 129 straipsnio nuostatos, laikomos reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone, kai jos pateikiamos kaip užtikrinimo priemonė vykdant atpirkimo sandorį, su sąlyga, kad jos atitinka pirmoje pastraipoje nustatytą sąlygą.

3.  
Įstaigos įvykdo visus sutartinius ir teisės aktais nustatytus reikalavimus, taikomus susitarimams dėl užtikrinimo priemonių, ir imasi visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdymą, laikantis įstatymų, taikytinų įstaigų interesams užtikrinimo priemonių atžvilgiu.

Įstaigos turi būti atlikusios pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtintų tokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdomumą visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose. Prireikus jos pakartotinai atlieka tokius patikrinimus, kad užtikrintų tolesnį įvykdymą.

4.  

Įstaigos vykdo visus šiuos jų veiklai taikomus reikalavimus:

a) 

jos tinkamai patvirtina dokumentais susitarimus dėl užtikrinimo priemonių ir taiko aiškias bei patikimas užtikrinimo priemonės realizavimo laiku procedūras;

b) 

jos taiko patikimas procedūras ir procesus dėl užtikrinimo priemonės naudojimo atsirandančiai rizikai kontroliuoti, įskaitant nepavykusio arba sumažėjusio kredito užtikrinimo riziką, vertinimo riziką, su kredito užtikrinimo nutraukimu susijusią riziką ir koncentracijos riziką, atsirandančią dėl užtikrinimo priemonės naudojimo ir sąveikos su bendru kredito įstaigos rizikos pobūdžiu;

c) 

jos taiko dokumentais patvirtintą politiką ir praktiką dėl priimtinų užtikrinimo priemonių rūšių ir vertės;

d) 

jos apskaičiuoja užtikrinimo priemonės rinkos vertę ir atitinkamai perkainoja ją bent kartą per šešis mėnesius ir kai tik jos turi pagrindo manyti, kad tos užtikrinimo priemonės rinkos vertė reikšmingai sumažėjo;

e) 

kai užtikrinimo priemonę turi trečioji šalis, įstaigos imasi pagrįstų priemonių užtikrinti, kad trečioji šalis tą užtikrinimo priemonę atskirtų nuo savo turto;

f) 

jos užtikrina, kad pakaktų išteklių tvarkingai vykdyti susitarimus dėl garantinės įmokos su ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio šalimis, vertinant pagal reikalavimų vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę pateikimą laiku bei tikslumą ir atsakymo į gautus reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę laiką;

g) 

jos taiko užtikrinimo priemonių valdymo politiką, pagal kurią kontroliuoja, stebi ir praneša apie:

i) 

susitarimų dėl garantinės įmokos keliamą riziką;

ii) 

konkrečių rūšių užtikrinamojo turto koncentracijos riziką;

iii) 

pakartotinį užtikrinimo priemonės panaudojimą, įskaitant galimus likvidumo trūkumus dėl užtikrinimo priemonių, gautų iš sandorio šalių, pakartotinio panaudojimo;

iv) 

teisių į sandorio šalims pateiktą užtikrinimo priemonę praradimą.

5.  
Be to, kad turi būti tenkinami visi 2–4 dalyse išdėstyti reikalavimai, kad finansinė užtikrinimo priemonė būtų laikoma reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone pagal paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos turi būti bent tokios pačios trukmės kaip ir likęs pozicijos terminas.

208 straipsnis

Užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonėms taikomi reikalavimai

1.  
Nekilnojamasis turtas laikomas reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone tik kai tenkinami visi 2–5 dalyse nustatyti reikalavimai.
2.  

Turi būti tenkinami šie reikalavimai dėl teisinio tikrumo:

a) 

hipoteka arba įkeitimas yra įvykdomi visose kredito sutarties sudarymo metu svarbiose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose ir tinkamai bei laiku pateikiami;

b) 

yra įvykdyti visi teisiniai turto įkeitimo reikalavimai;

c) 

užtikrinimo sutartis ir ją pagrindžiantis teisinis procesas įstaigai suteikia galimybę per pagrįstą laikotarpį realizuoti užtikrinimo vertę.

3.  

Turi būti tenkinami šie turto verčių stebėsenos ir turto vertinimo reikalavimai:

a) 

įstaigos reguliariai stebi nekilnojamojo turto vertę: komercinės paskirties nekilnojamojo turto – ne rečiau kaip kartą per metus, o gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto – kartą per trejus metus. Įstaigos stebėseną atlieka dažniau, kai reikšmingai pasikeičia rinkos sąlygos;

b) 

nekilnojamojo turto vertinimas peržiūrimas, kai iš įstaigoms prieinamos informacijos galima spręsti, kad turto vertė galėjo reikšmingai sumažėti, palyginti su bendromis rinkos kainomis, ir tą peržiūrą atlieka vertintojas, turintis reikiamą kvalifikaciją, gebėjimų ir patirties, kad galėtų atlikti vertinimą, ir nepriklausomas nuo kredito sprendimų priėmimo proceso. Kai paskolos vertė viršija 3 mln. EUR arba 5 % įstaigos nuosavų lėšų, toks vertintojas turto vertinimą peržiūri bent kartą per trejus metus.

▼C2

Nekilnojamojo turto vertei stebėti ir nekilnojamajam turtui, kurį reikia perkainoti, nustatyti įstaigos gali taikyti statistinius metodus.

▼B

4.  
Įstaigos aiškiai dokumentais patvirtina savo pripažįstamas gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rūšis ir susijusią skolinimo politiką.

▼C2

5.  
Įstaigos taiko procedūras, pagal kurias prižiūri, kad nekilnojamasis turtas, įkeistas kaip kredito užtikrinimas, būtų tinkamai apdraustas nuo galimos žalos.

▼B

209 straipsnis

Gautinoms sumoms taikomi reikalavimai

1.  
Gautinos sumos laikomos reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone, kai tenkinami visi 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.
2.  

Turi būti tenkinami šie reikalavimai dėl teisinio tikrumo:

a) 

a) teisinis mechanizmas, pagal kurį skolinančiajai įstaigai suteikiama užtikrinimo priemonė, yra patikimas ir veiksmingas bei užtikrina, kad ta įstaiga turėtų aiškių teisių į užtikrinimo priemonę, įskaitant teisę į įplaukas iš užtikrinimo priemonės pardavimo;

b) 

įstaigos imasi visų reikiamų priemonių, kad įvykdytų vietos reikalavimus, taikomus kreditoriaus teisių į turtą, kurio įkeitimu užtikrinama prievolė, įgyvendinamumui. Skolinančiųjų įstaigų pretenzijoms į užtikrinimo priemonę teikiama pirmumo teisė, nors tokios pretenzijos gali būti laikomos pirmumo teisę turinčių kreditorių pretenzijomis, numatytomis teisės aktų nuostatose;

c) 

įstaigos turi būti atlikusios pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtintų tokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdymą visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose;

d) 

įstaigos tinkamai dokumentais patvirtina savo susitarimus dėl užtikrinimo priemonių ir taiko aiškias bei patikimas užtikrinimo priemonės perėmimo laiku procedūras;

e) 

įstaigos taiko procedūras, kuriomis užtikrinama, kad, skelbiant skolininko įsipareigojimų neįvykdymą ir laiku perimant užtikrinimo priemonę, būtų laikomasi visų teisinių sąlygų;

f) 

jei skolininkas susiduria su finansiniais sunkumais ar neįvykdo įsipareigojimų, įstaigos turi teisę gautinas sumas parduoti ar perleisti kitoms šalims be joms skolingo asmens sutikimo.

3.  

Turi būti tenkinami šie rizikos valdymo reikalavimai:

a) 

įstaiga taiko patikimą procesą su gautinomis sumomis siejamai kredito rizikai nustatyti. Toks procesas apima skolininko veiklos ir sektoriaus bei klientų, su kuriais skolininkas turi verslo ryšių, rūšių analizę. Kai įstaiga pasikliauja savo skolininkais nustatant klientų kredito riziką, įstaiga peržiūri skolininkų kreditavimo praktiką, kad įsitikintų jos pastovumu ir patikimumu;

b) 

skirtumas tarp pozicijos sumos ir gautinų sumų vertės nustatomas atsižvelgiant į visus tinkamus veiksnius, įskaitant išieškojimo sąnaudas, koncentraciją atskiro skolininko įkeistų gautinų sumų grupėje ir galimą koncentracijos riziką visų įstaigos pozicijų, kurių neapima bendroji įstaigos metodika, atžvilgiu. Įstaigos užtikrina gautinoms sumoms tinkamą nenutrūkstamą stebėsenos procesą. Jos taip pat reguliariai tikrina, kaip laikomasi paskolos sutartyje nustatytų sąlygų, aplinkosaugos apribojimų ir kitų teisinių reikalavimų;

c) 

skolininko įkeistos gautinos sumos yra diversifikuojamos ir nėra per daug susijusios su tuo skolininku. Esant reikšmingai teigiamai koreliacijai, nustatydamos skirtumą visai užtikrinimo priemonių grupei, įstaigos atsižvelgia į susijusios rizikos rūšis;

d) 

įstaigos nenaudoja iš asmenų ir subjektų, įskaitant patronuojamąsias įmones ir darbuotojus, susijusių su skolininku, gautinų sumų kaip reikalavimus atitinkančios kredito užtikrinimo priemonės;

e) 

įstaiga taiko dokumentais patvirtintą procesą, pagal kurį atgauna gautinas sumas kritiniais atvejais. Įstaigos turi reikiamų priemonių šioms sumoms atgauti, net jei jos paprastai patiki šią užduotį skolininkams.

210 straipsnis

Kitoms fizinėms užtikrinimo priemonėms taikomi reikalavimai

Fizinė užtikrinimo priemonė, kuri nėra nekilnojamasis turtas, laikoma reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone pagal IRB metodą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

susitarimai dėl užtikrinimo priemonių, pagal kuriuos įstaigai suteikiama fizinė užtikrinimo priemonė, yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose ir suteikia galimybę tai įstaigai per pagrįstą laikotarpį realizuoti užtikrinimo priemonės vertę;

b) 

išskyrus tik 209 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas leidžiamas pirmojo prioriteto reikalavimo teises, reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone laikomas tik toks įkeitimas, kai įgyjama kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė į užtikrinimo priemonę ir įstaiga turi pirmumo teisę visų kitų skolintojų atžvilgiu į pajamas iš realizuotos užtikrinimo priemonės;

c) 

įstaigos stebi užtikrinimo priemonės vertę reguliariai ir bent kartą per metus. Įstaigos atlieka stebėseną dažniau, kai reikšmingai pasikeičia rinkos sąlygos;

d) 

į paskolos sutartį įtraukti išsamūs užtikrinimo priemonės aprašymai ir išsamūs nurodymai dėl perkainojimo būdo bei dažnio;

e) 

įstaigos savo vidaus kredito politikos ir procedūrų dokumentuose, kuriuos galima patikrinti, aiškiai nurodo pripažįstamas fizinių užtikrinimo priemonių rūšis ir savo politiką bei praktiką dėl kiekvienos rūšies užtikrinimo priemonės tinkamo dydžio, palyginti su pozicijos suma;

f) 

įstaigų kredito politikoje, taikomoje sandorių struktūrai, nurodomi šie aspektai:

i) 

tinkami reikalavimai užtikrinimo priemonėms, atsižvelgiantį pozicijos sumą;

ii) 

gebėjimas lengvai realizuoti užtikrinimo priemonę;

iii) 

gebėjimas objektyviai nustatyti kainą arba rinkos vertę;

iv) 

kaip dažnai galima nesunkiai nustatyti tą vertę, įskaitant specialisto vertinimą;

v) 

užtikrinimo priemonės vertės kintamumas arba kintamumo koeficientas;

g) 

atlikdamos vertinimą ir perkainojimą, įstaigos visapusiškai atsižvelgia į bet kokį užtikrinimo priemonės būklės pablogėjimą ar nusidėvėjimą, ypač daug dėmesio skirdamos laiko poveikiui užtikrinimo priemonėms, kurios kinta atsižvelgiant į tendencijas ar laiką;

h) 

įstaigos turi teisę fiziškai tikrinti užtikrinimo priemonę. Jos taip pat turi taikyti politiką ir procedūras, skirtas jų teisei atlikti fizinį patikrinimą įgyvendinti;

i) 

suteikta užtikrinimo priemonė turi būti tinkamai apdrausta nuo galimos žalos ir įstaigos turi turėti tinkamų procedūrų tam stebėti.

211 straipsnis

Reikalavimai, kad išperkamosios nuomos pozicijas būtų galima laikyti užtikrintomis

Įstaigos dėl išperkamosios nuomos sandorių atsirandančias pozicijas laiko užtikrintomis atitinkamu įkeistu išnuomotu turtu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

tenkinamos atitinkamai 208 arba 210 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl tam tikrų rūšių išnuomoto turto laikymo reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone;

b) 

nuomotojas patikimai valdo riziką, susijusią su nuomojamo turto panaudojimu, jo vieta, amžiumi ir planuojama naudojimo trukme, įskaitant deramą užtikrinimo priemonės vertės stebėseną;

c) 

nuomotojas turi nuosavybės teisę į turtą ir geba laiku pasinaudoti savo, kaip savininko, teisėmis;

d) 

jei tai nebuvo nustatyta skaičiuojant LGD dydį, skirtumas tarp neapmokėtos sumos ir užtikrinimo priemonės rinkos vertės nėra toks didelis, kad pernelyg padidintų išnuomotam turtui priskiriamą kredito rizikos mažėjimą.

212 straipsnis

Kitam tiesioginiam kredito užtikrinimui taikomi reikalavimai

1.  

Indėliams grynaisiais arba grynųjų pinigų atitikmens priemonėms trečiosios šalies įstaigoje 232 straipsnio 1 dalyje išdėstyta tvarka taikoma, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

skolininko pretenzija trečiosios šalies įstaigai yra atvirai įkeista arba perleista skolinančiajai įstaigai ir šis įkeitimas arba perleidimas yra teisiškai veiksmingas ir įgyvendinamas visose atitinkamose jurisdikcijose ir yra besąlyginis ir neatšaukiamas;

b) 

trečiosios šalies įstaigai yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą;

c) 

gavusi pranešimą, trečiosios šalies įstaiga gali mokėti įmokas tik skolinančiajai įstaigai arba kitoms šalims, bet tik gavusi išankstinį skolinančiosios įstaigos sutikimą.

2.  

Skolinančiajai įstaigai įkeisti gyvybės draudimo liudijimai laikomi reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

gyvybės draudimo liudijimas yra atvirai įkeistas arba perleistas skolinančiajai įstaigai;

b) 

įmonei, teikiančiai gyvybės draudimo paslaugas, yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą, ir dėl šio pranešimo be išankstinio skolinančiosios įstaigos sutikimo ji negali mokėti pagal sutartį mokėtinų sumų;

c) 

skolininkui nevykdant įsipareigojimų, skolinančioji įstaiga turi teisę anuliuoti liudijimą ir gauti išperkamąją sumą;

d) 

skolinančiajai įstaigai pranešama apie visus atvejus, kai liudijimo turėtojas nemoka įmokų pagal liudijimą;

e) 

kredito užtikrinimas yra numatytas visam paskolos terminui. Kai tai neįmanoma, nes draudimo teisiniai santykiai baigiasi dar prieš pasibaigiant paskolos teisiniams santykiams, įstaiga užtikrina, kad pagal draudimo sutartį gaunama suma iki kredito sutarties termino pabaigos būtų naudojama kaip užtikrinimo priemonė įstaigai;

f) 

įkeitimas arba perleidimas yra teisiškai veiksmingas ir įgyvendinamas visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kurios yra svarbios kredito sutarties sudarymo metu;

g) 

išperkamąją sumą deklaruoja įmonė, teikianti gyvybės draudimo paslaugas, ir jos negalima sumažinti;

h) 

gavusi prašymą gyvybės draudimo paslaugas teikianti įmonė turi laiku sumokėti išperkamąją sumą;

i) 

išperkamosios sumos negalima prašyti be išankstinio įstaigos sutikimo;

j) 

gyvybės draudimo paslaugas teikiančiai įmonei taikoma Direktyva 2009/138/EB arba jos veiklą prižiūri trečiosios valstybės kompetentinga institucija, kurios taikoma priežiūros ir reguliavimo tvarka yra bent lygiavertė Sąjungos taikomai tvarkai.



2

Poskirsnis

Netiesioginis kredito užtikrinimas ir su kreditu susiję vekseliai

213 straipsnis

Garantijoms ir kredito išvestinėms finansinėms priemonėms taikomi bendri reikalavimai

1.  

Atsižvelgiant į 214 straipsnio 1 dalį, kredito užtikrinimas, atsirandantis iš garantijos arba kredito išvestinės finansinės priemonės, laikomas reikalavimus atitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

kredito užtikrinimas yra tiesioginis;

b) 

kredito užtikrinimo apimtis yra aiškiai apibrėžta ir neginčijama;

c) 

kredito užtikrinimo sutartyje nėra nė vienos sąlygos, kurios vykdymo skolintojas negalėtų tiesiogiai kontroliuoti ir kuri:

i) 

užtikrinimo teikėjui leistų vienašališkai anuliuoti užtikrinimą;

ii) 

padidintų galiojančią užtikrinimo savikainą dėl užtikrintos pozicijos kredito kokybės sumažėjimo;

iii) 

galėtų trukdyti užtikrinimo teikėjui būti įsipareigojusiam laiku sumokėti išmoką, jei pradinis įsipareigojantysis asmuo laiku nesumoka bet kokių mokėtinų įmokų arba kai baigiasi išperkamosios nuomos sutartis ir pripažįstama garantuota likutinė vertė pagal 134 straipsnio 7 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį;

iv) 

galėtų leisti, kad užtikrinimo teikėjas sutrumpintų kredito užtikrinimo terminą;

d) 

sutartis dėl kredito garantijos yra teisiškai veiksminga ir įgyvendinama visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kurios yra svarbios kredito sutarties sudarymo metu.

2.  
Įstaiga įrodo kompetentingoms institucijoms, kad ji taiko sistemas, leidžiančias valdyti galimą rizikos, atsirandančios dėl jos naudojamų garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių, koncentraciją. Įstaiga turi gebėti kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu parodyti, kaip jos kredito išvestinių finansinių priemonių ir garantijų naudojimo strategija yra susijusi su jos bendrojo rizikos pobūdžio valdymu.
3.  
Įstaiga įvykdo visus sutartinius ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, taikomus jų netiesioginiam kredito užtikrinimui, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų jo įgyvendinimą pagal teisės aktus, taikytinus įstaigos interesams kredito užtikrinimo atžvilgiu.

Įstaiga turi būti atlikusi pakankamai teisinių patikrinimų, patvirtinančių netiesioginio kredito užtikrinimo įvykdymą visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose. Prireikus ji pakartotinai atlieka tokius patikrinimus, kad užtikrintų nuolatinį įvykdomumą.

214 straipsnis

Centrinės valdžios ir kitos viešojo sektoriaus netiesioginės garantijos

1.  

Įstaigos gali vertinti 2 dalyje nurodytas pozicijas kaip užtikrintas garantija, suteikta toje dalyje nurodytų subjektų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

netiesioginė garantija apima visus pretenzijos kredito rizikos elementus;

b) 

ir pradinė garantija, ir netiesioginė garantija atitinka 213 straipsnyje ir 215 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus garantijoms, išskyrus tai, kad netiesioginė garantija neturi būti tiesioginė;

c) 

netiesioginė garantija yra patikima ir nėra jokių ankstesnių laikotarpių įrodymų, kad jos suma yra mažesnė už lygiavertę to subjekto tiesioginės garantijos sumą.

2.  

1 dalyje nustatytas vertinimas taikomas pozicijoms, užtikrintoms garantija, kuri pati yra netiesiogiai užtikrinta bet kurio iš šių subjektų garantija:

a) 

centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai;

b) 

regioninės arba vietos valdžios institucijos;

c) 

viešojo sektoriaus subjekto, kai pretenzijos jo atžvilgiu vertinamos kaip pretenzijos centrinės valdžios institucijoms pagal 116 straipsnio 4 dalį;

d) 

daugiašalio plėtros banko arba tarptautinės organizacijos, kuriems atitinkamai pagal 117 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

e) 

viešojo sektoriaus subjekto, kai pretenzijos jo atžvilgiu vertinamos pagal 116 straipsnio 1 ir 2 dalis.

3.  
1 dalies nuostatas įstaigos taip pat taiko pozicijai, kurią netiesiogiai garantuoja ne 2 dalyje išvardyti subjektai, jeigu tos pozicijos netiesioginę garantiją tiesiogiai garantuoja vienas iš tų subjektų ir tenkinamos 1 dalies sąlygos.

215 straipsnis

Papildomi reikalavimai garantijoms

1.  

Garantijos laikomos reikalavimus atitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu, kai tenkinamos visos 213 straipsnyje nustatytos sąlygos ir šios sąlygos:

a) 

tam tikro nustatyto sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokėjimo atveju skolinančioji įstaiga turi teisę tinkamu laiku reikalauti, kad garantas sumokėtų bet kokias sumas, mokėtinas pagal pretenziją, kuriai suteiktas užtikrinimas, o garanto atliekamas mokėjimas neturi priklausyti nuo skolinančiosios įstaigos pirminio pareikalavimo, kad įsipareigojantysis asmuo sumokėtų.

Kai netiesioginėmis kredito užtikrinimo priemonėmis užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekinės paskolos, 213 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunkčio ir šio punkto pirmos pastraipos reikalavimus reikia atitikti tik per 24 mėnesių laikotarpį;

b) 

garantija yra aiškiai dokumentais patvirtintas garanto prisiimtas įsipareigojimas;

c) 

tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

i) 

garantija apima visų rūšių mokėjimus, kuriuos įsipareigojantysis asmuo turėtų sumokėti pagal pretenziją;

ii) 

kai į garantiją neįtraukiami tam tikrų rūšių mokėjimai, skolinančioji įstaiga yra pakoregavusi garantijos vertę, kad ši atitiktų užtikrinimo priemonės sumos ribą.

2.  

Esant garantijoms, kurios suteikiamos pagal abipusės garantijos programas arba suteikiamos ar netiesiogiai garantuojamos 214 straipsnio 2 dalyje išvardytų subjektų, šio straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jei tenkinama kuri nors iš toliau nurodytų sąlygų:

a) 

skolinančioji įstaiga turi teisę laiku gauti išankstinį mokėjimą iš garanto, atitinkantį abi šias sąlygas:

i) 

jis atitinka patikimą nuostolių sumos įvertį, įskaitant nuostolius, kurių atsiranda dėl palūkanų ar kitų įmokų, kurias skolininkas yra įsipareigojęs mokėti, nemokėjimo, kai tikėtina, kad skolinančioji įstaiga gali patirti tokių nuostolių;

ii) 

jis yra proporcingas garantijos draudimo sumai;

b) 

skolinančioji įstaiga gali kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodyti, kad garantijos, kuri taip pat apima nuostolius, atsirandančius dėl to, kad skolininkas nesumokėjo privalomų sumokėti palūkanų ir kitų įmokų, poveikis pateisina tokį vertinimą.

216 straipsnis

Papildomi kredito išvestinėms finansinėms priemonėms taikomi reikalavimai

1.  

Kredito išvestinė finansinė priemonė laikoma reikalavimus atitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu, kai tenkinamos visos 213 straipsnyje nustatytos sąlygos ir visos šios sąlygos:

a) 

sutartyje dėl kredito išvestinės finansinės priemonės numatyti kredito įvykiai apima:

i) 

nesugebėjimą sumokėti sumų, mokėtinų pagal pagrindinės pozicijos sutarties sąlygas, galiojančias tuo metu, kai nesugebama sumokėti sumų, numatant lengvatinį laikotarpį, kuris yra lygus pagrindinės pozicijos sutarties lengvatiniam laikotarpiui arba trumpesnis;

ii) 

įsipareigojančiojo asmens bankrotą, nemokumą ar negalėjimą grąžinti savo skolų ar jo veiklos sutrikimus arba raštišką prisipažinimą, kad jis iš esmės negali grąžinti savo skolų atėjus grąžinimo terminui, ir panašius įvykius;

iii) 

pagrindinės pozicijos restruktūrizavimą, apimantį atleidimą nuo pagrindinės sumos, palūkanų arba įmokų mokėjimo ar atidėjimą, dėl kurio patiriama kredito nuostolių;

b) 

jei sutartyje dėl kredito išvestinės finansinės priemonės numatytas atsiskaitymas grynaisiais pinigais:

i) 

įstaigos taiko patikimą nuostolių vertinimo procesą;

ii) 

aiškiai nurodomas laikotarpis, per kurį galima gauti pagrindinės pozicijos įvertinimą po kredito įvykio;

c) 

jei atsiskaitymui reikia, kad būtų numatyta užtikrinimo pirkėjo teisė ir galimybė perleisti pagrindinę poziciją užtikrinimo teikėjui, pagrindinės pozicijos sąlygose numatoma, kad negalima nepagrįstai sulaikyti jokio tokiam perleidimui reikiamo sutikimo;

d) 

aiškiai nurodoma šalių, atsakingų už nustatymą, ar įvyko kredito įvykis, tapatybė;

e) 

už kredito įvykio nustatymą atsako ne tik užtikrinimo teikėjas;

f) 

užtikrinimo pirkėjas turi teisę arba galimybę informuoti užtikrinimo teikėją apie kredito įvykį.

Kai kredito įvykiai neapima pagrindinės pozicijos restruktūrizavimo, kaip aprašyta a punkto iii papunktyje, kredito užtikrinimas vis tiek gali būti atitinkantis reikalavimus sumažinus jo vertę, kaip nurodyta 233 straipsnio 2 dalyje.

2.  

Nesutapimas tarp pagrindinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinės pozicijos arba tarp pagrindinės pozicijos ir įsipareigojimo, naudojamo nustatant, ar įvyko kredito įvykis, leistinas tik tada, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinė pozicija arba įsipareigojimas, naudojamas nustatant, ar įvyko kredito įvykis, atsižvelgiant į situaciją, vertinami taikant vienodą (pari passu) arba mažesnį prioritetą nei pagrindinė pozicija;

b) 

pagrindinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinės pozicijos arba įsipareigojimo, naudojamo nustatant, ar įvyko kredito įvykis, atsižvelgiant į situaciją, įsipareigojantysis asmuo yra tas pats, taip pat yra taikomos priešpriešinio įsipareigojimų neįvykdymo ir priešpriešinio išankstinio nutraukimo sąlygos, kurių vykdymas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis.

217 straipsnis

Reikalavimai, kurie turi būti tenkinami, kad būtų taikoma 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka

1.  

Kad kredito užtikrinimui, kylančiam iš garantijos arba kredito išvestinės finansinės priemonės, būtų galima taikyti 153 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, jis turi tenkinti šias sąlygas:

a) 

pagrindinė pozicija yra viena iš šių pozicijų:

i) 

įmonės pozicija, kaip nurodyta 147 straipsnyje, išskyrus draudimo ir perdraudimo įmonių pozicijas;

ii) 

regioninės ar vietos valdžios institucijos arba viešojo sektoriaus subjekto pozicija, kuri pagal 147 straipsnį nelaikoma centrinės valdžios institucijų arba centrinio banko pozicija;

iii) 

MVĮ pozicija, priskiriama mažmeninėms pozicijoms pagal 147 straipsnio 5 dalį;

b) 

įstaigai įsipareigojantys asmenys nėra tos pačios grupės, kaip užtikrinimo teikėjas, nariai;

c) 

pozicija yra apdrausta viena iš šių priemonių:

i) 

vieno pavadinimo netiesioginės kredito išvestinės finansinės priemonės arba vieno pavadinimo garantijos;

ii) 

pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio produktai;

iii) 

pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio produktai;

d) 

kredito užtikrinimas atitinka taikomus 213, 215 ir 216 straipsnių reikalavimus;

e) 

nustatant rizikos koeficientą, susietą su pozicija prieš pradedant taikyti 153 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, nebuvo atsižvelgta į jokį kredito užtikrinimo aspektą;

f) 

įstaiga turi teisę ir tikisi gauti išmokas iš užtikrinimo teikėjo nesiimdama jokių teisinių veiksmų ir nereikalaudama, kad sandorio šalis sumokėtų. Kiek tai įmanoma, įstaiga imasi priemonių, kad įsitikintų, jog užtikrinimo teikėjas ketina sumokėti nedelsdamas, jei įvyktų kredito įvykis;

g) 

įsigytas kredito užtikrinimas padengia visus apdraustos pozicijos dalies kredito nuostolius, kurie patiriami dėl sutartyje numatytų kredito įvykių;

h) 

jeigu kredito užtikrinimo išmokėjimo schemoje yra numatytas fizinis atsiskaitymas, yra teisinis tikrumas dėl paskolos, obligacijų arba neapibrėžtųjų įsipareigojimų perleidimo;

i) 

jeigu įstaiga ketina perleisti kitokią prievolę negu pagrindinė pozicija, ji turi užtikrinti, kad toji perleidžiama prievolė būtų pakankamai likvidi, kad įstaiga galėtų ją nupirkti, siekdama atsiskaityti pagal sutartį;

j) 

užtikrinimo teikėjas ir įstaiga teisiškai raštu patvirtina kredito užtikrinimo sutarties sąlygas;

k) 

įstaigos yra nustačiusios procesą, pagal kurį aptinka pernelyg dideles sąsajas tarp užtikrinimo teikėjo ir pagrindinės pozicijos įsipareigojančiojo asmens kreditingumo, atsirandančias dėl to, kad jų veikla priklauso nuo bendrų veiksnių, kurių neapima sisteminės rizikos veiksnys;

l) 

užtikrinimo nuo gautinų sumų sumažėjimo rizikos atveju įsigytų gautinų sumų pardavėjas nėra tos pačios grupės, kaip užtikrinimo teikėjas, narys.

2.  
1 dalies c punkto ii papunkčio tikslais įstaigos taiko 153 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką tam krepšelio turtui, kurio pagal riziką įvertintos pozicijos suma yra mažiausia.
3.  
1 dalies c punkto iii papunkčio tikslais, gaunamas užtikrinimas atitinka reikalavimus pagal šią sistemą tik jeigu gaunamas reikalavimus atitinkantis (n-1)-asis įsipareigojimų neįvykdymo užtikrinimas arba jeigu jau yra (buvo) neįvykdyti su (n-1) krepšelio turto dalimi susiję įsipareigojimai. Tokiu atveju įstaigos taiko 153 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką krepšelyje esančiam turtui, kurio pagal riziką įvertintos pozicijos suma yra mažiausia.



4

Skirsnis

Kredito rizikos mažinimo poveikio apskaičiavimas



1

Poskirsnis

Tiesioginis kredito užtikrinimas

218 straipsnis

Su kreditu susiję vekseliai

Investicijos į skolinančiosios įstaigos išleistus su kreditu susijusius vekselius gali būti laikomos piniginėmis užtikrinimo priemonėmis apskaičiuojant tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį pagal šį poskirsnį, jei kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris, numatytas su kreditu susijusiame vekselyje, gali būti reikalavimus atitinkantis netiesioginis kredito užtikrinimas. Nustatydama, ar kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris, numatytas su kreditu susijusiame vekselyje, yra reikalavimus atitinkantis netiesioginis kredito užtikrinimas, įstaiga gali atsižvelgti į tai, ar įvykdyta 194 straipsnio 6 dalies c punkte nustatyta sąlyga.

219 straipsnis

Balansiniai užskaitos sandoriai

Paskolos skolinančiajai įstaigai ir indėliai joje, kuriems taikomi balansiniai užskaitos sandoriai, toje įstaigoje turi būti laikomi piniginėmis užtikrinimo priemonėmis apskaičiuojant tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį, kai toms paskoloms ir indėliams skolinančiojoje įstaigoje taikomi ta pačia valiuta išreikšti balansiniai užskaitos sandoriai.

220 straipsnis

Priežiūrinių kintamumo koregavimų metodo arba savų įverčių kintamumo koregavimų metodo taikymas pagrindiniams užskaitos sandoriams

1.  
Kai įstaigos apskaičiuoja „visiškai koreguotą pozicijos vertę“ (E*) pozicijoms, kurioms taikomas reikalavimus atitinkantis pagrindinis užskaitos sandoris, apimantis atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, jos apskaičiuoja kintamumo koregavimus, kuriuos jos turi atlikti, taikydamos priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą arba savų įverčių kintamumo koregavimų metodą (savų įverčių metodas), kaip nustatyta 223–226 straipsniuose apie išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.

Taikant savų įverčių metodą galioja tos pačios sąlygos ir reikalavimai kaip ir pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.

2.  

Apskaičiuodamos E*, įstaigos:

a) 

apskaičiuoja kiekvienos vertybinių popierių grupės arba kiekvienos biržos prekių rūšies grynąją poziciją ii papunktyje nurodytą sumą atimdamos iš i papunktyje nurodytos sumos:

i) 

pagal pagrindinį užskaitos sandorį paskolintų, parduotų arba pristatytų tos pačios grupės vertybinių popierių arba tos pačios rūšies biržos prekių bendroji vertė;

ii) 

pagal pagrindinį užskaitos sandorį pasiskolintų, nupirktų arba gautų tos pačios grupės vertybinių popierių arba tos pačios rūšies biržos prekių bendroji vertė;

b) 

apskaičiuoja grynąją poziciją kiekviena valiuta, išskyrus pagrindinio užskaitos sandorio atsiskaitymo valiutą, ii papunktyje nurodytą sumą atimdamos iš i papunktyje nurodytos sumos:

i) 

pagal pagrindinį užskaitos sandorį paskolintų, parduotų arba pristatytų vertybinių popierių, išreikštų ta valiuta, bendrosios vertės ir pagal tą sandorį paskolintos arba perleistos pinigų sumos, išreikštos ta valiuta, suma;

ii) 

pagal pagrindinį užskaitos sandorį pasiskolintų, nupirktų arba gautų vertybinių popierių, išreikštų ta valiuta, bendrosios vertės ir pagal tą sandorį pasiskolintos arba gautos pinigų sumos, išreikštos ta valiuta, suma;

c) 

taiko tam tikros grupės vertybinių popierių arba pinigų pozicijos tinkamą kintamumo koregavimą teigiamai arba neigiamai tos grupės vertybinių popierių grynajai pozicijai;

d) 

taiko užsienio valiutos kurso rizikos (fx) kintamumo koregavimą grynajai teigiamai arba neigiamai pozicijai kiekviena valiuta, išskyrus pagrindinio užskaitos sandorio atsiskaitymo valiutą.

3.  

Įstaigos apskaičiuoja E* pagal šią formulę:

image

čia:

Ei

=

pozicijos vertė kiekvienai atskirai pozicijai i pagal sandorį, kuris būtų taikomas nesant kredito užtikrinimo, kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą arba kai jos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas, taikydamos IRB metodą;

Ci

=

pasiskolintų, nupirktų arba gautų kiekvienos grupės vertybinių popierių arba tos pačios rūšies biržos prekių vertė arba pasiskolintų ar gautų pinigų vertė kiekvienos tokios pozicijos i atžvilgiu;

image

=

grynoji (teigiama arba neigiama) pozicija atitinkamoje vertybinių popierių j grupėje;

image

=

grynoji (teigiama arba neigiama) pozicija tam tikra k valiuta, išskyrus sandorio atsiskaitymo valiutą, kaip apskaičiuojama pagal 2 dalies b punktą;

image

=

konkrečios vertybinių popierių j grupės tinkamas kintamumo koregavimas;

image

=

užsienio valiutos k kurso kintamumo koregavimas.

4.  
Apskaičiuodamos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams arba kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams, kuriems taikomi pagrindiniai užskaitos sandoriai, įstaigos taiko pagal 3 dalį apskaičiuotą E* kaip sandorio šalies pozicijos vertę, kai pozicija atsiranda iš sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris 113 straipsnio tikslais, taikydamos standartizuotą metodą, arba 3 skyriaus tikslais, taikydamos IRB metodą.
5.  
2 ir 3 dalių tikslais „vertybinių popierių grupė“ – tai vertybiniai popieriai, kuriuos išleido tas pats emitentas, kurių emisijos datos yra tokios pačios, kurių terminai yra tokie patys, kuriems taikomos tos pačios sąlygos ir tas pats realizavimo laikotarpis, kaip atitinkamai nurodyta 224 ir 225 straipsniuose.

221 straipsnis

Vidaus modelių metodo taikymas pagrindiniams užskaitos sandoriams

1.  
Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos, užuot taikiusios priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą arba savų įverčių metodą visiškai koreguotai pozicijos vertei E* apskaičiuoti pagal reikalavimus atitinkantį pagrindinį užskaitos sandorį, apimantį atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sandorius, gali taikyti vidaus modelių metodą, pagal kurį atsižvelgiama į koreliacijos tarp vertybinių popierių pozicijų, kurioms taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, poveikį ir į susijusių priemonių likvidumą.
2.  
Kompetentingoms institucijoms leidus, įstaigos taip pat gali naudoti vidaus modelius garantinės įmokos skolinimo sandoriams, jeigu šie sandoriai įeina į dvišalį pagrindinį užskaitos sandorį, atitinkantį 6 skyriaus 7 skirsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  
Įstaiga gali pasirinkti taikyti vidaus modelių metodą neatsižvelgdama į tai, ar ji pasirinko taikyti standartizuotą metodą, ar IRB metodą pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms skaičiuoti. Tačiau jei įstaiga ketina taikyti vidaus modelių metodą, ji jį taiko visoms sandorio šalims ir vertybiniams popieriams, išskyrus nereikšmingus portfelius, kuriems ji gali taikyti priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą arba savų įverčių metodą, kaip nustatyta 220 straipsnyje.

►C2  Įstaigos, kurioms leista taikyti vidaus rizikos vertinimo modelį pagal IV antraštinės dalies 5 skyrių, gali ◄ taikyti vidaus modelių metodą. Tokio leidimo negavusi įstaiga vis tiek gali prašyti kompetentingų institucijų leisti šio straipsnio tikslais taikyti vidaus modelių metodą.

4.  

Kompetentingos institucijos leidžia įstaigai taikyti vidaus modelių metodą tik kai jos įsitikina, kad įstaigos sistema, skirta valdyti rizikai, atsirandančiai dėl sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris, yra iš esmės patikima bei nuosekliai įgyvendinama, ir kai laikomasi šių kokybės standartų:

a) 

vidaus rizikos vertinimo modelis, taikomas galimam sandorių kainos kintamumui apskaičiuoti, yra glaudžiai integruotas į įstaigos kasdienio rizikos valdymo procesą ir naudojamas kaip pagrindas teikti informaciją įstaigos vyresniajai vadovybei apie rizikos pozicijas;

b) 

įstaigoje veikia rizikos kontrolės skyrius, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:

i) 

yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių skyrių ir atsiskaito tiesiogiai vyresniajai vadovybei;

ii) 

atsako už įstaigos rizikos valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą;

iii) 

kasdien rengia ir analizuoja informaciją apie rizikos vertinimo modelio rezultatus ir atitinkamas priemones, taikytinas atsižvelgiant į pozicijų apribojimus;

c) 

rizikos kontrolės skyriaus kasdien parengtą informaciją peržiūri atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamai įgaliojimų sumažinti prisiimtas pozicijas ir bendrą rizikos poziciją;

d) 

įstaigos rizikos kontrolės skyriuje yra pakankamai darbuotojų, kvalifikuotų taikyti sudėtingus modelius;

e) 

įstaiga yra nustačiusi procedūras stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose nustatytos vidaus politikos ir kontrolės procedūrų, susijusių su bendruoju rizikos vertinimo sistemos veikimu;

f) 

turima įrodymų, kad taikant įstaigos modelius pakankamai tiksliai vertinama rizika, ir tai galima pademonstruoti atliekant jos rezultatų grįžtamąjį patikrinimą naudojant bent vienų metų duomenis;

g) 

įstaiga dažnai vykdo griežtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą; vyresnioji vadovybė peržiūri tokių tikrinimų rezultatus ir atsižvelgia į juos nustatydama politiką ir apribojimus;

h) 

įstaiga atlieka nepriklausomą savo rizikos vertinimo sistemos auditą, kuris yra jos nuolatinio vidaus audito proceso dalis. Tikrinama verslu užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla;

i) 

bent kartą per metus įstaiga atlieka savo rizikos valdymo sistemos patikrinimą;

j) 

vidaus modelis atitinka 292 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 294 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.  
Įstaigos vidaus rizikos vertinimo modelis apima pakankamai rizikos veiksnių, kad būtų galima atsižvelgti į visų rūšių reikšmingą kainų riziką.

Įstaiga gali naudoti empirines koreliacijas tarp rizikos kategorijų ir tarp veiksnių tam tikroje kategorijoje, jeigu jų koreliacijų skaičiavimo sistema yra patikima ir nuosekliai įgyvendinama.

6.  

Įstaigos, taikančios vidaus modelių metodą, apskaičiuoja E* pagal tokią formulę:

image

čia:

Ei

=

pozicijos vertė kiekvienai atskirai pozicijai i pagal sandorį, kuri būtų taikoma nesant kredito užtikrinimo, kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą arba kai jos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas taikydamos IRB metodą;

Ci

=

pasiskolintų, nupirktų arba gautų vertybinių popierių vertė arba pasiskolintų ar gautų pinigų vertė kiekvienos tokios pozicijos i atžvilgiu.

Įstaigos, apskaičiuodamos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos vidaus modelius, šiuo tikslu naudoja prieš tai buvusios darbo dienos modelių rezultatus.

7.  

Galimam vertės pokyčiui apskaičiuoti, kaip nurodyta 6 dalyje, taikomi visi toliau nurodyti standartai:

a) 

jis apskaičiuojamas bent kartą per dieną;

b) 

taikomas 99 % procentilio vienpusis pasikliautinasis intervalas;

c) 

taikomas 5 dienų lygiavertis realizavimo laikotarpis, išskyrus sandorius, kurie nėra vertybinių popierių atpirkimo sandoriai arba vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandoriai; pastariesiems nustatomas 10 dienų lygiavertis realizavimo laikotarpis;

d) 

taikomas ne trumpesnis kaip vienų metų duomenų efektyvusis stebėjimo laikotarpis, išskyrus atvejus, kai dėl labai sustiprėjusio kainų svyravimo gali būti taikomas trumpesnis stebėjimo laikotarpis;

e) 

skaičiuojant naudojamas duomenų rinkinys atnaujinamas kas trys mėnesiai.

Kai įstaiga yra sudariusi atpirkimo sandorį, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorį ir garantinės įmokos skolinimo arba panašų sandorį arba užskaitos grupę, kurie atitinka 285 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus, trumpiausias laikymo laikotarpis suderinamas su garantinės įmokos rizikos laikotarpiu, kuris būtų taikomas pagal tas dalis, kartu taikant 285 straipsnio 5 dalį.

8.  
Apskaičiuodamos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams arba kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams, kuriems taikomi pagrindiniai užskaitos sandoriai, įstaigos taiko pagal 6 dalį apskaičiuotą E* kaip sandorio šalies pozicijos vertę, kai pozicija atsiranda iš sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos sandoris 113 straipsnio tikslais, taikydamos standartizuotą metodą, arba 3 skyriaus tikslais, taikydamos IRB metodą.
9.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

kas sudaro nereikšmingą portfelį 3 dalies tikslais;

b) 

kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar vidaus modelis yra patikimas ir nuosekliai įgyvendinamas 4 ir 5 dalių bei pagrindinių užskaitos sandorių tikslais.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

222 straipsnis

Paprastasis finansinės užtikrinimo priemonės metodas

1.  
Įstaigos gali taikyti paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą tik kai jos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą. Įstaiga negali kartu taikyti paprastojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo ir išsamiojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo, išskyrus 148 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 1 dalies tikslais. Įstaigos negali pasirinktinai taikyti šią išimtį siekdamos, kad būtų sumažintas nuosavų lėšų reikalavimas, arba siekdama naudotis reguliaciniu arbitražu.
2.  
Taikydamos paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą įstaigos priskiria reikalavimus atitinkančiai finansinei užtikrinimo priemonei vertę, lygią jos rinkos vertei, kaip nustatoma pagal 207 straipsnio 4 dalies d punktą.
3.  
Įstaigos priskiria toms pozicijų verčių dalims, kurios yra užtikrintos reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės rinkos verte, tokį rizikos koeficientą, kokį jos priskirtų pagal 2 skyrių, jei skolinančioji įstaiga turėtų tiesioginę poziciją užtikrinimo priemonės atžvilgiu. Šiuo tikslu I priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė yra lygi 100 % straipsnio vertės, o ne pozicijos vertei, nurodytai 111 straipsnio 1 dalyje.

Užtikrintai daliai taikomas rizikos koeficientas yra mažiausiai 20 %, išskyrus 4–6 dalyse numatytus atvejus. Likusiai pozicijos vertės daliai įstaigos taiko tokį rizikos koeficientą, kokį jos priskirtų neužtikrintai pozicijai sandorio šalies atžvilgiu pagal 2 skyrių.

4.  
Įstaigos priskiria 0 % rizikos koeficientą pozicijos užtikrintai daliai, jei pozicija atsiranda iš atpirkimo sandorio arba vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandorių, atitinkančių 227 straipsnyje nustatytus kriterijus. Jei sandorio šalis nėra pagrindinis rinkos dalyvis, įstaigos priskiria 10 % rizikos koeficientą.
5.  
Atsižvelgdamos į užtikrinimo laipsnį, įstaigos priskiria 0 % rizikos koeficientą pozicijų vertėms, nustatomoms pagal 6 skyrių išvestinėms finansinėms priemonėms, išvardytoms II priede ir, jei kasdien atliekamas vertinimas rinkos kainomis, užtikrintoms pinigais arba pinigų atitikmens priemonėmis, jei nėra valiutų nesutapimų.

Atsižvelgdamos į užtikrinimo laipsnį, įstaigos priskiria 10 % rizikos koeficientą tokių sandorių pozicijų vertėms, užtikrintoms centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų išleistais skolos vertybiniais popieriais, kuriems pagal 2 skyrių priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

6.  

Kitiems 4 ir 5 dalyse nenurodytiems sandoriams įstaigos gali priskirti 0 % rizikos koeficientą, kai pozicija ir užtikrinimo priemonė yra išreikštos ta pačia valiuta ir tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a) 

užtikrinimo priemonė yra indėlis arba pinigų atitikmens priemonė;

b) 

užtikrinimo priemonė yra centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal 114 straipsnį galima taikyti 0 % rizikos koeficientą, ir jos rinkos vertė diskontuota 20 %.

7.  

5 ir 6 dalių tikslais centrinės valdžios institucijų arba centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai apima:

a) 

regioninės arba vietos valdžios institucijų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos pagal 115 straipsnį vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų, kurių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje tos institucijos yra įsteigtos, pozicijos;

b) 

daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 117 straipsnio 2 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

c) 

tarptautinių organizacijų išleistus skolos vertybinius popierius, kuriems pagal 118 straipsnį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

d) 

viešojo sektoriaus subjektų išleistus skolos vertybinius popierius, kurių pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios institucijų pozicijos pagal 116 straipsnio 4 dalį.

223 straipsnis

Išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas

1.  
Siekdamos atsižvelgti į kainos kintamumą, įstaigos, vertindamos finansinę užtikrinimo priemonę pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, taiko kintamumo koregavimus užtikrinimo priemonės rinkos vertei, kaip nustatyta 224–227 straipsniuose.

Kai užtikrinimo priemonė yra išreikšta valiuta, kuri skiriasi nuo pagrindinės pozicijos valiutos, įstaigos prideda valiutos kintamumą atspindintį koregavimą prie kintamumo koregavimo, atitinkančio užtikrinimo priemonę, kaip nustatyta 224–227 straipsniuose.

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, įeinančių į užskaitos sandorius, kompetentingų institucijų pripažįstamus pagal 6 skyrių, atveju įstaigos taiko valiutos kintamumą atspindintį kintamumo koregavimą tada, kai yra nesutapimas tarp užtikrinimo priemonės valiutos ir atsiskaitymo valiutos. Net tais atvejais, kai pagal sandorius, įeinančius į užskaitos sandorį, naudojamos kelios valiutos, įstaigos taiko tik vieną kintamumo koregavimą.

2.  

Įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonės, į kurią turi atsižvelgti, pagal kintamumą pakoreguotą vertę (CVA) taip:

image

čia:

C

=

užtikrinimo priemonės vertė;

HC

=

užtikrinimo priemonei tinkamas kintamumo koregavimas, apskaičiuotas pagal 224 ir 227 straipsnius;

Hfx

=

tinkamas kintamumo koregavimas dėl valiutų nesutapimo, apskaičiuotas pagal 224 ir 227 straipsnius.

Įstaigos taiko šioje dalyje nurodytą formulę skaičiuodamos pagal kintamumą pakoreguotą užtikrinimo priemonės vertę visiems sandoriams, išskyrus sandorius, kuriems taikomi pripažinti pagrindiniai užskaitos sandoriai, atitinkantys 220 ir 221 straipsnių nuostatas.

3.  

Įstaigos apskaičiuoja pozicijos, į kurią turi atsižvelgti, pagal kintamumą pakoreguotą vertę (EVA) taip:

image

čia:

E

=

pozicijos vertė, kuri būtų nustatyta atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių, jei pozicija nebūtų užtikrinta;

HE

=

poziciją atitinkantis kintamumo koregavimas, kaip apskaičiuota pagal 224 ir 227 straipsnius.

▼M8

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 6 skirsnyje nustatytą metodą, EVA apskaičiuoja taip:

EVA = E.

▼B

4.  

Apskaičiuojant E pagal 3 dalį taikomos šios nuostatos:

a) 

kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos standartizuotą metodą, I priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė yra 100 % to straipsnio vertės, o ne 111 straipsnio 1 dalyje nurodyta pozicijos vertė;

b) 

kai įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikydamos IRB metodą, jos apskaičiuoja 166 straipsnio 8–10 dalyse nurodytų straipsnių pozicijos vertę taikydamos 100 % perskaičiavimo koeficientą, o ne tose dalyse nurodytus perskaičiavimo koeficientus arba procentinius dydžius.

5.  

Įstaigos, atsižvelgdamos ir į užtikrinimo priemonės kintamumą, ir į jos rizikos mažinimo poveikį, apskaičiuoja visiškai koreguotą pozicijos vertę (E*) taip:

image

čia:

EVA

=

pagal kintamumą pakoreguota pozicijos vertė, apskaičiuota pagal 3 dalį;

CVAM

=

CVA, papildomai koreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų pagal 5 skirsnio nuostatas.

▼M8

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus metodus, atsižvelgia į užtikrinimo priemonės rizikos mažinimo poveikį pagal 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose išdėstytas nuostatas, jei taikytina.

▼B

6.  
Įstaigos gali apskaičiuoti kintamumo koregavimus pagal 224 straipsnyje nurodytą priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą arba 225 straipsnyje nurodytą savų įverčių metodą.

Įstaiga gali pasirinkti taikyti priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą arba savų įverčių metodą neatsižvelgdama į tai, ar ji pasirinko taikyti standartizuotą metodą, ar IRB metodą pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms skaičiuoti.

Tačiau kai įstaiga taiko savų įverčių metodą, ji turi taikyti jį visų rūšių priemonėms, išskyrus nereikšmingus portfelius, kuriems ji gali taikyti priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą.

7.  

Kai užtikrinimo priemonė sudaryta iš kelių reikalavimus atitinkančių straipsnių, įstaigos apskaičiuoja kintamumo koregavimą (H) taip:

image

čia:

ai

=

reikalavimus atitinkančio straipsnio i vertės dalis bendroje užtikrinimo priemonės vertėje;

Hi

=

reikalavimus atitinkančiam straipsniui i taikomas kintamumo koregavimas.

224 straipsnis

Priežiūrinis kintamumo koregavimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1.  

Kintamumo koregavimai, įstaigų taikomi pagal priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą, jei perkainojimas atliekamas kasdien, yra tokie, kaip nustatyta šios dalies 1–4 lentelėse.

KINTAMUMO KOREGAVIMAI



1  lentelė

Kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos

Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies b punkte aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams

Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams

Kintamumo koregavimai, taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, atitinkančioms 197 straipsnio 1 dalies h punkto kriterijus

 

 

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

1

≤ 1 metai

0,707

0,5

0,354

1,414

1

0,707

2,829

2

1,414

 

>1 ≤ 5 metai

2,828

2

1,414

5,657

4

2,828

11,314

8

5,657

 

> 5 metai

5,657

4

2,828

11,314

8

5,657

22,628

16

11,313

2-3

≤ 1 metai

1,414

1

0,707

2,828

2

1,414

5,657

4

2,828

 

>1 ≤ 5 metai

4,243

3

2,121

8,485

6

4,243

16,971

12

8,485

 

> 5 metai

8,485

6

4,243

16,971

12

8,485

33,942

24

16,970

4

≤ 1 metai

21,213

15

10,607

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

 

>1 ≤ 5 metai

21,213

15

10,607

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

 

> 5 metai

21,213

15

10,607

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma



2  lentelė

Kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas trumpalaikio skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas

Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies b punkte aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais

Kintamumo koregavimai, taikomi 197 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose aprašytų emitentų išleistiems skolos vertybiniams popieriams su trumpalaikiais kredito rizikos vertinimais

Kintamumo koregavimai, taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, atitinkančioms 197 straipsnio 1 dalies h punkto kriterijus

 

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

1

0,707

0,5

0,354

1,414

1

0,707

2,829

2

1,414

2-3

1,414

1

0,707

2,828

2

1,414

5,657

4

2,828



3  lentelė

Kiti užtikrinimo priemonių ar pozicijų tipai

 

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

Pagrindinio indekso akcijos, pagrindinio indekso konvertuojamosios obligacijos

21,213

15

10,607

Kitos akcijos ar konvertuojamosios obligacijos, įtrauktos į pripažintos biržos sąrašus

35,355

25

17,678

Grynieji pinigai

0

0

0

Auksas

21,213

15

10,607



4  lentelė

Kintamumo koregavimas esant valiutų nesutapimui

20 dienų realizavimo laikotarpis (%)

10 dienų realizavimo laikotarpis (%)

5 dienų realizavimo laikotarpis (%)

11,314

8

5,657

2.  

Apskaičiuojant kintamumo koregavimus pagal 1 dalį taikomos šios sąlygos:

a) 

užtikrintiesiems skolinimo sandoriams taikomas 20 darbo dienų realizavimo laikotarpis;

b) 

atpirkimo sandoriams, išskyrus atvejus, kai tokie sandoriai apima biržos prekių arba garantuotų teisių, susijusių su nuosavybės teise į biržos prekes, perleidimą, ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taikomas 5 darbo dienų realizavimo laikotarpis;

c) 

kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams taikomas 10 darbo dienų realizavimo laikotarpis.

Kai įstaiga yra sudariusi sandorį arba užskaitos grupę, kurie atitinka 285 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus, trumpiausias laikymo laikotarpis suderinamas su garantinės įmokos rizikos laikotarpiu, kuris būtų taikomas pagal tas dalis.

3.  
1 dalies 1–4 lentelėse, taip pat 4–6 dalyse kredito kokybės žingsnis, su kuriuo siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas, yra kredito kokybės žingsnis, su kuriuo EBI sieja kredito rizikos vertinimą pagal 2 skyrių.

Nustatant kredito kokybės žingsnį, su kuriuo turi būti siejamas skolos vertybinio popieriaus kredito rizikos vertinimas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taip pat taikoma 197 straipsnio 7 dalis.

4.  
Reikalavimų neatitinkančiais pripažintiems vertybiniams popieriams arba biržos prekėms, kurie perkami arba parduodami pagal atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, kintamumo koregavimas yra toks pats kaip ir akcijoms, kurios įtrauktos į pripažintos biržos sąrašus, tačiau neįtrauktos į pagrindinį indeksą.
5.  
KIS reikalavimus atitinkančiais pripažintų investicinių vienetų kintamumo koregavimas apskaičiuojamas kaip kintamumo koregavimų, kurie būtų taikomi, atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytą sandorio realizavimo laikotarpį, turtui, į kurį subjektas investavo, svertinis vidurkis.

Jei turtas, į kurį subjektas investavo, įstaigai nėra žinomas, kintamumo koregavimas apskaičiuojamas kaip didžiausia kintamumo koregavimo suma, taikytina bet kuriam turtui, į kurį subjektas turi teisę investuoti.

▼M9

6.  
Įstaigų arba investicinių įmonių išleistiems nereitinguotiems skolos vertybiniams popieriams, atitinkantiems 197 straipsnio 4 dalyje išdėstytus atitikimo reikalavimams kriterijus, kintamumo koregavimai yra tokie patys kaip ir įstaigų arba įmonių išleistiems vertybiniams popieriams, kurių išorinis kredito rizikos vertinimas siejamas su 2 arba 3 kredito kokybės žingsniu.

▼B

225 straipsnis

Savi kintamumo koregavimų įverčiai pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1.  
Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms, atitinkančioms 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, taikyti savus kintamumo įverčius apskaičiuojant užtikrinimo priemonėms ir pozicijoms taikytinus kintamumo koregavimus. Įstaigos, kurioms leista taikyti savus kintamumo įverčius, negali vėl pradėti taikyti kitų metodų, nebent jos pateiktų rimtą priežastį ir gautų kompetentingų institucijų leidimą.

Kai skolos vertybiniai popieriai turi ECAI kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygiavertis investiciniam reitingui arba geresnis, įstaigos gali apskaičiuoti kintamumo įvertį kiekvienai vertybinių popierių kategorijai.

Kai skolos vertybiniai popieriai turi ECAI kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygiavertis neinvesticiniam reitingui, taip pat kitų reikalavimus atitinkančių užtikrinimo priemonių atvejais įstaigos apskaičiuoja kintamumo koregavimus kiekvienam atskiram straipsniui.

Savų įverčių metodą taikančios įstaigos įvertina užtikrinimo priemonių arba užsienio valiutų keitimo kursų nesutapimų kintamumą, neatsižvelgdamos į jokias koreliacijas tarp neužtikrintos pozicijos, užtikrinimo priemonės arba keitimo kursų.

Nustatydamos atitinkamas kategorijas, įstaigos atsižvelgia į vertybinių popierių emitento rūšį, vertybinių popierių kredito rizikos išorės vertinimą, jų terminą iki sandorio galiojimo pabaigos ir jų modifikuotą trukmę. Kintamumo įverčiai turi būti reprezentatyvūs vertybinių popierių, įstaigos priskirtų atitinkamai kategorijai, įverčiai.

2.  

Kintamumo koregavimai apskaičiuojami pagal visus šiuos kriterijus:

a) 

įstaigos skaičiuodamos taiko 99 % procentilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą;

b) 

įstaigos skaičiuodamos taiko šiuos realizavimo laikotarpius:

i) 

užtikrintiesiems skolinimo sandoriams – 20 darbo dienų;

ii) 

atpirkimo sandoriams, išskyrus atvejus, kai jie apima biržos prekių arba garantuotų teisių, susijusių su nuosavybės teise į biržos prekes, perleidimą, ir biržos prekių bei vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams – 5 darbo dienų;

iii) 

kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams – 10 darbo dienų;

c) 

atitinkamai sandorio rūšiai įstaigos gali taikyti kintamumo koregavimo dydžius, apskaičiuotus pagal ilgesnius arba trumpesnius realizavimo laikotarpius, pailgintus arba sutrumpintus iki b punkte nurodyto realizavimo laikotarpio, taikydamos laiko kvadratinės šaknies formulę:

image

čia:

TM

=

atitinkamas realizavimo laikotarpis;

HM

=

kintamumo koregavimas, pagrįstas realizavimo laikotarpiu TM;

HN

=

kintamumo koregavimas, pagrįstas realizavimo laikotarpiu TN.

d) 

įstaigos atsižvelgia į prastesnės kokybės turto nelikvidumą. Jos pailgina realizavimo laikotarpį tais atvejais, kai yra abejonių dėl užtikrinimo priemonės likvidumo. Jos taip pat nustato atvejus, kai ankstesnių laikotarpių duomenys gali sumenkinti galimą kintamumą. Tokie atvejai sprendžiami taikant nepalankiausių sąlygų scenarijų;

e) 

apskaičiuojant kintamumo koregavimus, ankstesnių laikotarpių duomenų stebėjimo trukmė yra bent vieni metai. Įstaigoms, kurios taiko koeficientų schemą arba kitus metodus ankstesnių laikotarpių duomenų stebėjimui, efektyvusis stebėjimo laikotarpis yra mažiausiai vieni metai. Kompetentingos institucijos taip pat gali reikalauti, kad įstaiga savo kintamumo koregavimus skaičiuotų taikydama trumpesnį duomenų stebėjimo laikotarpį, jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, tai galima pateisinti dėl labai išaugusio kainų svyravimo;

f) 

įstaigos savo duomenų rinkinius atnaujina ir kintamumo koregavimus apskaičiuoja bent kartą per tris mėnesius. Jos taip pat iš naujo įvertina savo duomenų rinkinius, kai tik reikšmingai pasikeičia rinkos kainos.

3.  

Kintamumo koregavimų vertinimas turi atitikti visus šiuos kokybės kriterijus:

a) 

įstaigos naudoja kintamumo įverčius kasdieniame rizikos valdymo procese, įskaitant su jos vidaus pozicijų ribomis susijusius aspektus;

b) 

jei kasdieniame įstaigos rizikos valdymo procese tam tikros rūšies sandoriui taikomas realizavimo laikotarpis yra ilgesnis, nei nustatyta šiame skirsnyje, įstaiga atitinkamai padidina savo kintamumo koregavimo dydžius pagal laiko kvadratinės šaknies formulę, nustatytą 2 dalies c punkte;

c) 

įstaiga yra nustačiusi procedūras, skirtas stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose nustatytos politikos ir kontrolės procedūrų, susijusių su jos kintamumo koregavimų vertinimo sistemos veikimu ir tokių įverčių integravimu į įstaigos rizikos valdymo procesą;

d) 

kaip įstaigos vidaus audito proceso dalis, reguliariai atliekamas nepriklausomas įstaigos kintamumo koregavimų vertinimo sistemos patikrinimas. Visa kintamumo koregavimų vertinimo ir šių koregavimų integravimo į įstaigos rizikos valdymo procesą sistema patikrinama bent kartą per metus. Būtina patikrinti bent šiuos dalykus:

i) 

įvertintų kintamumo koregavimų integravimas į kasdienį rizikos valdymą;

ii) 

kintamumo koregavimų vertinimo proceso reikšmingų pakeitimų pripažinimas galiojančiais;

iii) 

duomenų šaltinių, naudojamų kintamumo koregavimų vertinimo sistemoje, nuoseklumo, pateikimo laiku ir patikimumo, taip pat tokių duomenų šaltinių nepriklausomumo patikrinimas;

iv) 

kintamumo prielaidų tikslumas ir tinkamumas.

226 straipsnis

Kintamumo koregavimo padidinimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

224 straipsnyje nurodyti kintamumo koregavimai – tai kintamumo koregavimai, kuriuos įstaiga taiko tuo atveju, jei kasdien atliekamas perkainojimas. Taip pat kai įstaiga taiko savus kintamumo koregavimų įverčius pagal 225 straipsnį, ji juos pirmiausia apskaičiuoja remdamasi kasdieniu perkainojimu. Kai perkainojimas atliekamas ne kiekvieną dieną, įstaigos taiko didesnius kintamumo koregavimus. Įstaigos apskaičiuoja šiuos koregavimus padidindamos kasdienius perkainojimo kintamumo koregavimus pagal šią laiko kvadratinės šaknies formulę:

image

čia:

H

=

taikytinas kintamumo koregavimas;

HM

=

kintamumo koregavimas, kai perkainojimas atliekamas kasdien;

NR

=

faktinis darbo dienų skaičius tarp perkainojimų;

TM

=

atitinkamos sandorio rūšies realizavimo laikotarpis.

227 straipsnis

0 % kintamumo koregavimo taikymo sąlygos pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1.  
Kai įstaiga atpirkimo sandoriams ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taiko priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą pagal 224 straipsnį arba savų įverčių metodą pagal 225 straipsnį ir kai tenkinamos 2 dalies a–h punktuose nustatytos sąlygos, įstaiga, užuot taikiusi pagal 224–226 straipsnius apskaičiuotus kintamumo koregavimus, gali taikyti 0 % kintamumo koregavimą. 221 straipsnyje nustatytą vidaus modelių metodą taikančios įstaigos šiame straipsnyje nustatytos tvarkos netaiko.
2.  

Įstaigos gali taikyti 0 % kintamumo koregavimą, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

ir pozicija, ir užtikrinimo priemonė yra grynieji pinigai arba centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų išleisti skolos vertybiniai popieriai, apibrėžti 197 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriems pagal 2 skyrių gali būti priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

b) 

ir pozicija, ir užtikrinimo priemonė išreikštos ta pačia valiuta;

c) 

arba sandorio terminas yra ne ilgesnis kaip viena diena, arba kasdien įvertinamos ir pozicijos, ir užtikrinimo priemonės rinkos kainomis ar kasdien koreguojama jų garantinė įmoka;

d) 

laikotarpis tarp paskutinio įvertinimo rinkos kainomis prieš tai, kai sandorio šalis nesugebėjo pakoreguoti garantinės įmokos, ir užtikrinimo priemonės realizavimo yra ne ilgesnis kaip keturios darbo dienos;

e) 

už sandorį atsiskaitoma tai sandorio rūšiai tinkamoje patikrintoje atsiskaitymo sistemoje;

f) 

sutarties arba sandorio dokumentai yra standartiniai dokumentai, rinkoje taikomi atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi sandoriams tais vertybiniais popieriais;

g) 

sandoris reglamentuojamas dokumentais, kuriuose nurodoma, kad sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimo pateikti pinigus ar vertybinius popierius arba garantinę įmoką arba kitais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais sandoris nedelsiant nutraukiamas;

h) 

kompetentingos institucijos sandorio šalį laiko pagrindiniu rinkos dalyviu.

3.  

2 dalies h punkte nurodytais pagrindiniais rinkos dalyviais laikomi šie subjektai:

a) 

197 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti subjektai, kurių pozicijoms pagal 2 skyrių priskiriamas 0 % rizikos koeficientas;

b) 

įstaigos;

▼M9

ba) 

investicinės įmonės;

▼B

c) 

kitos finansų įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 25 punkto b ir d punktuose, kurių pozicijoms priskiriamas 20 % rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą arba kurios (jei įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas pagal IRB metodą) neturi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimo ir joms nustatomas įstaigos vidaus reitingas;

d) 

reguliuojami KIS, kuriems taikomi kapitalo arba sverto reikalavimai;

e) 

reguliuojami pensijų fondai;

f) 

pripažintos tarpuskaitos organizacijos.

228 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas taikant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą

1.  
Taikydamos standartizuotą metodą 113 straipsnio tikslais įstaigos kaip pozicijos vertę naudoja E*, apskaičiuotą pagal 223 straipsnio 5 dalį. I priede nurodytiems nebalansiniams straipsniams įstaigos naudoja E* kaip vertę, kuriai taikomi 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti procentiniai dydžiai, siekiant nustatyti pozicijos vertę.
2.  

Taikydamos IRB metodą 3 skyriaus tikslais įstaigos kaip LGD naudoja faktinę LGD vertę (LGD*). Įstaigos apskaičiuoja LGD* taip:

image

čia:

LGD

=

LGD, kuris būtų taikomas pozicijai pagal 3 skyrių, jei pozicija nebūtų užtikrinta;

E

=

pozicijos vertė pagal 223 straipsnio 3 dalį;

E*

=

visiškai koreguota pozicijos vertė pagal 223 straipsnio 5 dalį.

229 straipsnis

Kitų reikalavimus atitinkančių užtikrinimo priemonių vertinimo principai taikant IRB metodą

1.  
Užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonę nepriklausomas vertintojas vertina rinkos arba mažesne verte. Įstaiga įpareigoja nepriklausomą vertintoją skaidriai ir aiškiai nurodyti rinkos vertę dokumentuose.

►C2  Valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus hipotekinės vertės vertinimo kriterijus, nepriklausomas vertintojas gali įvertinti nekilnojamąjį turtą hipotekine arba mažesne verte. ◄ Įstaigos reikalauja, kad nepriklausomas vertintojas, nustatydamas hipotekinę vertę, neatsižvelgtų į spekuliacinius elementus ir skaidriai bei aiškiai nurodytų tą vertę dokumentuose.

Užtikrinimo priemonės vertė yra rinkos vertė arba hipotekinė vertė, atitinkamai sumažinta, ►C2  kad atitiktų pagal 208 straipsnio 3 dalį reikalaujamos stebėsenos rezultatus ir būtų atsižvelgta į bet kokias pirmumo reikalavimo teises į nekilnojamąjį turtą. ◄

2.  
Gautinų sumų vertė yra lygi sumai, kuri turi būti gauta.
3.  
Įstaigos vertina fizinę užtikrinimo priemonę, kuri nėra nekilnojamasis turtas, jos rinkos verte. Šio straipsnio tikslais rinkos vertė yra nustatyta suma, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas galėtų sumokėti už tą turtą jį ketinančiam parduoti pardavėjui pagal normaliomis aplinkybėmis tarp nesusijusių šalių sudarytą sandorį.

230 straipsnis

Kitų reikalavimus atitinkančių užtikrinimo priemonių pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų apskaičiavimas taikant IRB metodą

1.  
3 skyriaus tikslais įstaigos kaip LGD taiko pagal šią dalį ir 2 dalį apskaičiuotą LGD*.

Kai užtikrinimo priemonės vertės (C) ir pozicijos vertės (E) santykis yra mažesnis už minimalų reikalaujamą pozicijos užtikrinimo lygį C*, kaip nustatyta 5 lentelėje, LGD* yra lygus LGD, nurodytam 3 skyriuje neužtikrintoms pozicijoms sandorio šalies atžvilgiu. Šiuo tikslu įstaigos apskaičiuoja 166 straipsnio 8–10 dalyse nurodytų straipsnių pozicijos vertę taikydamos 100 % perskaičiavimo koeficientą arba procentinį dydį, o ne tose dalyse nurodytus perskaičiavimo koeficientus ar procentinius dydžius.

Kai užtikrinimo priemonės vertės ir pozicijos vertės santykis yra didesnis už antrąją, didesniąją C** ribinę vertę, kaip nustatyta 5 lentelėje, LGD* yra lygus 5 lentelėje nurodytam dydžiui.

Kai pozicijos, kaip visumos, atžvilgiu nepasiekiamas reikalaujamas užtikrinimo lygis C**, įstaigos laiko tokią poziciją susidedančia iš dviejų pozicijų: viena pozicija – tai ta dalis, kuriai pasiekiamas reikalaujamas užtikrinimo lygis C**, o kita – likusioji dalis.

2.  

Šios dalies 5 lentelėje nurodyti taikytini LGD* ir reikalaujamo užtikrinimo lygiai užtikrintoms pozicijų dalims.



5  lentelė

Minimalus LGD užtikrintoms pozicijų dalims

 

LGD * didesnio prioriteto pozicijai

LGD * subordinuotoms pozicijoms

Minimalus reikalaujamas pozicijos užtikrinimo lygis (C*)

Minimalus reikalaujamas pozicijos užtikrinimo lygis (C**)

Gautinos sumos

35  %

65  %

0  %

125  %

Gyvenamosios ir (arba) komercinės paskirties nekilnojamasis turtas

35  %

65  %

30  %

140  %

Kitos užtikrinimo priemonės

40  %

70  %

30  %

140  %

3.  
Užuot taikiusios 1 ir 2 dalyse nustatytą tvarką, pagal 124 straipsnio 2 dalį įstaigos gali priskirti 50 % rizikos koeficientą pozicijos daliai, kuri, neviršijant atitinkamai 125 straipsnio 2 dalies d punkte ir 126 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytų ribų, ►C2  yra visiškai užtikrinta gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu valstybės narės teritorijoje, kai tenkinamos visos 199 straipsnio 3 arba 4 dalies sąlygos. ◄

231 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimas mišrių užtikrinimo priemonių grupių atveju

1.  

Įstaiga apskaičiuoja LGD* vertę, kurią ji naudoja kaip LGD 3 skyriaus tikslais, pagal 2 ir 3 dalis, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

įstaiga taiko IRB metodą pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms nustatyti;

b) 

pozicija yra užtikrinta ir finansine užtikrinimo priemone, ir kita reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone.

2.  
Įstaigos privalo išskaidyti pagal kintamumą pakoreguotą pozicijos vertę, gautą taikant pozicijos vertei kintamumo koregavimą, kaip nustatyta 223 straipsnio 5 dalyje, į atitinkamas dalis: reikalavimus atitinkančia finansine užtikrinimo priemone užtikrintą dalį, gautinomis sumomis užtikrintą dalį, komercinės arba gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintą dalį, kita reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone užtikrintą dalį ir neužtikrintą dalį.
3.  
Įstaigos pagal atitinkamas šio skyriaus nuostatas atskirai apskaičiuoja kiekvienos pagal 2 dalį gautos pozicijos dalies LGD*.

232 straipsnis

Kitas tiesioginis kredito užtikrinimas

1.  
Kai tenkinamos 212 straipsnio 1 dalies sąlygos, indėliai trečiųjų šalių įstaigose gali būti laikomi trečiosios šalies įstaigos suteikta garantija.
2.  

Kai tenkinamos 212 straipsnio 2 dalies sąlygos, įstaigos vertina pozicijos dalį, užtikrintą skolinančiajai įstaigai įkeistų gyvybės draudimo liudijimų dabartine išperkamąja suma, šia tvarka:

a) 

kai pozicijai taikomas standartizuotas metodas, ji įvertinama pagal riziką taikant 3 dalyje nustatytus rizikos koeficientus;

b) 

kai pozicijai taikomas IRB metodas, bet jai įstaiga netaiko savų LGD įverčių, jai priskiriamas 40 % LGD.

Valiutų nesutapimo atveju įstaigos sumažina dabartinę išperkamąją sumą pagal 233 straipsnio 3 dalį, šiuo atveju kredito užtikrinimo vertė yra lygi gyvybės draudimo liudijimo dabartinei išperkamajai sumai.

3.  

Taikydamos 2 dalies a punktą įstaigos priskiria tokius rizikos koeficientus, remdamosi rizikos koeficientu, priskiriamu gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintoms pozicijoms:

a) 

20 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 20 % rizikos koeficientas;

b) 

35 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 50 % rizikos koeficientas;

c) 

70 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 100 % rizikos koeficientas;

d) 

150 % rizikos koeficientą, kai gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas 150 % rizikos koeficientas.

4.  

Pagal pareikalavimą atperkamas priemones, kurios atitinka reikalavimus pagal 200 straipsnio c punktą, įstaigos gali laikyti tas priemones išleidžiančios įstaigos garantija. Reikalavimus atitinkančio kredito užtikrinimo vertė yra lygi:

a) 

kai priemonė bus atperkama jos nominaliąja verte, užtikrinimo vertė yra lygi tai vertei;

b) 

kai priemonė bus atperkama rinkos verte, užtikrinimo vertė yra lygi vertei priemonės, kuri vertinama taip pat kaip skolos vertybiniai popieriai, atitinkantys 197 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas.



2

Poskirsnis

Netiesioginis kredito užtikrinimas

233 straipsnis

Vertės nustatymas

1.  
Apskaičiuojant netiesioginio kredito užtikrinimo poveikį pagal šį poskirsnį, netiesioginio kredito užtikrinimo vertė (G) yra suma, kurią užtikrinimo teikėjas įsipareigoja sumokėti tuo atveju, jei skolininkas neįvykdytų įsipareigojimų, įskaitant mokėjimo įsipareigojimus, arba įvyktų kitas nustatytas kredito įvykis.
2.  

Kredito išvestinių finansinių priemonių atveju, kai pagrindinės pozicijos restruktūrizavimas, apimantis pagrindinės paskolos sumos, palūkanų arba mokesčių atidėjimą arba atsisakymą, dėl kurių patiriama kredito nuostolių, nėra laikomas kredito įvykiu, taikomos šios nuostatos:

a) 

jei suma, kurią mokėti įsipareigojo užtikrinimo teikėjas, neviršija pozicijos vertės, įstaigos 40 % sumažina kredito užtikrinimo vertę, apskaičiuotą pagal 1 dalį;

b) 

jei suma, kurią mokėti įsipareigojo užtikrinimo teikėjas, viršija pozicijos vertę, kredito užtikrinimo vertė neturi būti didesnė kaip 60 % pozicijos vertės.

3.  

Kai netiesioginis kredito užtikrinimas nurodomas kita nei pozicijos valiuta, įstaigos sumažina kredito užtikrinimo vertę taikydamos kintamumo koregavimą, kaip aprašyta toliau:

image

čia:

G*

=

kredito užtikrinimo suma, pakoreguota pagal valiutos kurso riziką,

G

=

kredito užtikrinimo nominalioji vertė;

Hfx

=

kintamumo koregavimas dėl valiutų nesutapimo tarp kredito užtikrinimo ir pagrindinės pozicijos, nustatytas pagal 4 dalį.

Kai nėra valiutų nesutapimo, Hfx yra lygus nuliui.

4.  
Kintamumo koregavimams, atliekamiems dėl bet kokio valiutų nesutapimo, įstaigos taiko 10 darbo dienų realizavimo laikotarpį, darant prielaidą, kad perkainojimas atliekamas kasdien, ir gali apskaičiuoti šiuos koregavimus pagal priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą arba savų įverčių metodą, nustatytus atitinkamai 224 ir 225 straipsniuose. Įstaigos padidina kintamumo koregavimus pagal 226 straipsnį.

234 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimas dalinio užtikrinimo ir segmentavimo atveju

Kai įstaiga perleidžia pagal vieną ar kelis segmentus segmentuotos paskolos rizikos dalį, taikomos 5 skyriaus taisyklės. Įstaigos gali laikyti mokėjimo reikšmingumo ribines vertes, pagal kurias nustatoma, kada nuostolių atveju nedaroma jokių įmokų, lygiavertėmis neperleistoms pirmojo nuostolio pozicijoms ir didinančiomis segmentų perleidimo riziką.

235 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų skaičiavimas taikant standartizuotą metodą

1.  

113 straipsnio 3 dalies tikslais įstaigos apskaičiuoja pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šią formulę:

image

čia:

E

=

pozicijos vertė pagal 111 straipsnį; šiuo tikslu I priede nurodyto nebalansinio straipsnio pozicijos vertė yra lygi 100 % straipsnio vertės, o ne pozicijos vertei, nurodytai 111 straipsnio 1 dalyje;

GA

=

kredito rizikos užtikrinimo suma, apskaičiuota pagal 233 straipsnio 3 dalį (G*) ir papildomai pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų, kaip nustatyta 5 skirsnyje;

r

=

rizikos koeficientas, priskirtinas įsipareigojančiojo asmens pozicijoms, kaip nustatyta 2 skyriuje;

g

=

rizikos koeficientas, priskirtinas užtikrinimo teikėjo pozicijoms, kaip nustatyta 2 skyriuje.

2.  
Kai užtikrinta suma (GA) yra mažesnė už pozicijos vertę (E), įstaigos gali taikyti 1 dalyje nustatytą formulę tik tais atvejais, kai užtikrinta ir neužtikrinta pozicijos dalys turi tą patį prioritetą.
3.  
Įstaigos taip pat gali 114 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatyta tvarka vertinti centrinės valdžios institucijų ar centrinių bankų garantuojamas pozicijas arba pozicijų dalis, kai garantija išreikšta skolininko vietos valiuta ir kai pozicija finansuojama ta valiuta.

236 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimas taikant IRB metodą

1.  
Užtikrintos pozicijos vertės (E) dalies, grindžiamos kredito užtikrinimo pakoreguota verte GA, PD 3 skyriaus 4 skirsnio tikslais gali būti lygi užtikrinimo teikėjo PD arba dydžiui, priklausančiam intervalui tarp skolininko PD ir garanto PD, jei laikoma, kad visapusiškas pakeitimas nėra užtikrintas. Subordinuotų pozicijų ir nesubordinuoto netiesioginio užtikrinimo atvejais 3 skyriaus 4 skirsnio tikslais įstaigų taikytinas LGD gali būti lygus LGD, siejamam su didesnio prioriteto pretenzijomis.
2.  
Bet kurios neužtikrintos pozicijos vertės (E) dalies PD yra lygi skolininko PD, o LGD – pagrindinės pozicijos LGD.
3.  
Šio straipsnio tikslais GA yra pagal 233 straipsnio 3 dalį apskaičiuota G* vertė, papildomai pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų, kaip nustatyta 5 skirsnyje. E yra pozicijos vertė, nustatyta pagal 3 skyriaus 5 skirsnį. Šiuo tikslu įstaigos apskaičiuoja 166 straipsnio 8–10 dalyse nurodytų straipsnių pozicijos vertę taikydamos 100 % perskaičiavimo koeficientą arba procentinį dydį, o ne tose dalyse nurodytus perskaičiavimo koeficientus ar procentinius dydžius.



5

Skirsnis

Terminų nesutapimai

237 straipsnis

Terminų nesutapimas

1.  
Apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, terminų nesutapimas atsiranda tada, kai kredito užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra trumpesnis už užtikrintos pozicijos terminą iki sandorio galiojimo pabaigos. Kai užtikrinimo terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra trumpesnis kaip trys mėnesiai ir kai jis yra trumpesnis už pagrindinės pozicijos terminą, tas užtikrinimas nelaikomas reikalavimus atitinkančiu kredito užtikrinimu.
2.  

Kai yra terminų nesutapimas, kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a) 

užtikrinimo pradinis terminas yra trumpesnis kaip 1 metai;

b) 

pozicija yra trumpalaikė pozicija, kai kompetentingos institucijos nurodo, kad pagal 162 straipsnio 3 dalį jos termino vertei (M) taikytina vienos dienos, o ne vienų metų žemiausia riba.

238 straipsnis

Kredito užtikrinimo terminas

1.  
Neviršijantis penkerių metų ribos pagrindinės priemonės efektyvusis terminas – tai ilgiausias galimas laikotarpis, likęs iki tol, kol įsipareigojantysis asmuo turės įvykdyti savo įsipareigojimus. Remiantis 2 dalimi, kredito užtikrinimo terminas yra laikotarpis iki anksčiausios datos, kurią užtikrinimas pasibaigia arba yra galimybė jį nutraukti.
2.  
Kai užtikrinimo pardavėjui suteikiama pasirinkimo teisė nutraukti užtikrinimą, įstaigos užtikrinimo terminu laiko laikotarpį iki anksčiausios datos, kurią bus galima pasinaudoti šia teise. Kai užtikrinimo pirkėjui suteikiama pasirinkimo teisė nutraukti užtikrinimą, o susitarimo sąlygos užtikrinimo sandorio sudarymo metu numato paskatą įstaigai atšaukti sandorį iki jo sutartinio termino, įstaiga užtikrinimo terminu laiko laikotarpį iki anksčiausios datos, kurią bus galima pasinaudoti šia teise; kitais atvejais įstaiga gali laikyti, kad tokia pasirinkimo teisė nedaro įtakos užtikrinimo terminui.
3.  
Kai netrukdoma kredito išvestinės finansinės priemonės sandorį nutraukti anksčiau, nei baigsis bet koks lengvatinis laikotarpis, pagal kurį nemokėjimą būtų galima laikyti pagrindinės pozicijos įsipareigojimų neįvykdymo atveju, įstaigos sutrumpina užtikrinimo terminą šiuo lengvatiniu laikotarpiu.

239 straipsnis

Užtikrinimo vertės nustatymas

1.  
Sandorių, kuriems taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas pagal paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, atveju, kai yra pozicijos ir kredito užtikrinimo priemonės terminų nesutapimas, užtikrinimo priemonė nelaikoma reikalavimus atitinkančia tiesiogine kredito užtikrinimo priemone.
2.  

Sandorių, kuriems taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, atveju įstaigos atsižvelgia į kredito užtikrinimo terminą ir pozicijos terminą, pakoreguodamos užtikrinimo priemonės vertę pagal šią formulę:

image

čia:

CVA

=

mažesnioji iš šių verčių: užtikrinimo priemonės pagal kintamumą pakoreguota vertė, kaip nurodyta 223 straipsnio 2 dalyje, arba pozicijos vertė;

t

=

mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki kredito užtikrinimo termino pabaigos dienos, skaičius arba T vertė;

T

=

mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki pozicijos termino pabaigos dienos, skaičius arba penkeri metai;

t*

=

0,25.

Įstaigos taiko CVAM kaip CVA, papildomai pakoreguotą dėl terminų nesutapimų pagal visiškai koreguotos pozicijos vertės (E*) apskaičiavimo formulę, nustatytą 223 straipsnio 5 dalyje.

3.  

Sandorių, kuriems taikomas netiesioginis kredito užtikrinimas, atveju įstaigos atsižvelgia į kredito užtikrinimo terminą ir pozicijos terminą pakoreguodamos kredito užtikrinimo vertę pagal šią formulę:

image

čia:

GA

=

G*, pakoreguota dėl bet kokių terminų nesutapimų;

G*

=

užtikrinimo vertė, pakoreguota dėl bet kokių valiutų nesutapimų;

t

=

mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki kredito užtikrinimo termino pabaigos dienos, skaičius arba T vertė;

T

=

mažesnioji iš šių verčių: pagal 238 straipsnį apskaičiuotas metų, likusių iki pozicijos termino pabaigos dienos, skaičius arba penkeri metai;

t*

=

0,25.

233–236 straipsnių tikslais kaip užtikrinimo vertę įstaigos naudoja GA.



6

Skirsnis

CRM krepšelių metodikos

240 straipsnis

Pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės

Kai įstaiga gauna kredito užtikrinimą kelioms pozicijoms su sąlyga, kad kurios nors iš tų pozicijų pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo priežastis ir kad dėl šio kredito įvykio sutartis bus nutraukta, įstaiga gali pakeisti pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiavimą ir, kai tinka, tikėtino nuostolio sumos apskaičiavimą tai pozicijai, kurios atveju, jei nebūtų kredito užtikrinimo priemonės, būtų gauta mažiausia pagal riziką įvertintų pozicijų suma pagal šio skyriaus nuostatas:

a) 

įstaigų, naudojančių standartizuotą metodą, atveju pagal riziką įvertintų pozicijų suma yra taikant standartizuotą metodą apskaičiuota suma;

b) 

įstaigų, naudojančių IRB metodą, atveju pagal riziką įvertintų pozicijų suma yra taikant IRB metodą apskaičiuota pagal riziką įvertintų pozicijų suma, pridėjus tikėtino nuostolio sumą, padaugintą iš 12,5.

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma tik tais atvejais, kai pozicijų vertė yra lygi kredito užtikrinimo priemonės vertei arba mažesnė.

241 straipsnis

N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės

Kai n-asis pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo pagal kredito užtikrinimą priežastis, užtikrinimą įsigyjanti įstaiga gali pripažinti užtikrinimą tik pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti, jei užtikrinimas taip pat buvo gautas 1–n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejams arba kai jau įvyko n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejai. Tokiais atvejais įstaiga gali pakeisti pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiavimą ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumos apskaičiavimą tai pozicijai, kurios atveju, jei nebūtų kredito užtikrinimo priemonės, būtų gauta n-toji mažiausia pagal riziką įvertintų pozicijų suma pagal šio skyriaus nuostatas. Įstaigos apskaičiuoja n-tąją mažiausią sumą, kaip nurodyta 240 straipsnio a ir b punktuose.

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma tik tais atvejais, kai pozicijų vertė yra lygi kredito užtikrinimo priemonės vertei arba mažesnė.

Visos krepšelio pozicijos turi atitikti reikalavimus, nustatytus 204 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalies d punkte.

▼M5



5

SKYRIUS

Pakeitimas vertybiniais popieriais



1

Skirsnis

Paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtys ir kriterijai

242 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

pasirinkimo panaikinti sandoris – sandoris, pagal kurį iniciatoriui suteikiama sutartinė teisė atšaukti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas prieš visų pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimą, atperkant grupėje likusias pagrindines pozicijas tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, arba nutraukiant kredito apsaugą sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, abiem atvejais, kai likusi neapmokėtų pagrindinių pozicijų suma sumažėja iki tam tikro nustatyto dydžio arba tampa už jį mažesnė;

2.

kredito vertės didinimo palūkanomis elementas – į balansą įtrauktas turtas, atitinkantis pinigų srautų, susijusių su būsimomis pajamomis iš maržos, vertę, kuris yra subordinuotas pakeitimo vertybiniais popieriais segmentas;

3.

likvidumo priemonė – likvidumo priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 14 punkte;

4.

nereitinguotoji pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neturinti reikalavimus atitinkančio kredito rizikos vertinimo pagal 4 skirsnį;

5.

reitinguotoji pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, turinti reikalavimus atitinkantį kredito rizikos vertinimą pagal 4 skirsnį;

6.

didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija, padengta arba užtikrinta pirmu reikalavimu iš visų pagrindinių pozicijų, šiuo tikslu neatsižvelgiant į sumas, mokėtinas pagal palūkanų normos arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartis, mokesčius ar kitus panašius mokėjimus, ir nepaisant visų su terminais susijusių skirtumų, palyginti su vienu ar daugiau kitų didesnio prioriteto segmentų, su kuriais ta pozicija proporcingai dalijasi nuostoliais;

7.

IRB metodo grupė – tokios rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą taikyti IRB metodą ir visų šių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių;

8.

mišri grupė – tokios rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą taikyti IRB metodą ir kai kurių, tačiau ne visų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių;

9.

įkaito perviršis – bet kokios formos kredito vertės padidinimas, kai pagrindinės pozicijos pateikiamos verte, kuri yra didesnė už pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertę;

10.

paprastas, skaidrus ir standartizuotas pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, atitinkantis Reglamento (ES) 2017/2402 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

11.

turtu užtikrintų komercinių vekselių programa arba ABCP programa – turtu užtikrintų komercinių vekselių programa arba ABCP programa, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 7 punkte;

12.

turtu užtikrintų komercinių vekselių sandoris arba ABCP sandoris – turtu užtikrintų komercinių vekselių sandoris arba ABCP sandoris, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 8 punkte;

13.

tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais – tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 9 punkte;

14.

sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais – sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 10 punkte;

15.

atnaujinamoji pozicija – atnaujinamoji pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 15 punkte;

16.

išankstinės amortizacijos nuostata – išankstinės amortizacijos nuostata, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 17 punkte;

17.

pirmojo nuostolio segmentas – pirmojo nuostolio segmentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 18 punkte;

18.

tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija, kuri yra subordinuota didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu ir kuri yra didesnio prioriteto nei pirmojo nuostolio segmentas, kuriai taikomas mažesnis nei 1 250  %, tačiau didesnis nei 25 % rizikos koeficientas pagal 3 skirsnio 2 ir 3 poskirsnius;

19.

skatinamojo finansavimo subjektas – valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios įsteigta įmonė arba subjektas, kuris teikia skatinamąsias paskolas arba suteikia skatinamąsias garantijas ir kurio pagrindinis tikslas yra ne pelno siekimas ar rinkos dalies padidinimas, o valdžios viešosios politikos tikslų propagavimas, jei pagal valstybės pagalbos taisykles ta valdžia yra įpareigota apsaugoti įmonės ar subjekto ekonominį pagrindą ir išlaikyti jo gyvybingumą viso jų veikimo metu, arba jei valstybės narės centrinė, regioninė arba vietos valdžia yra tiesiogiai ar netiesiogiai garantavusi bent 90 % jų pradinio kapitalo ar finansavimo arba jų teikiamos skatinamosios paskolos;

▼M13

20.

sintetinis kainų skirtumo perviršissintetinis kainų skirtumo perviršis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 29 punkte.

▼M5

243 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris atitinka diferencijuotos kapitalo tvarkos reikalavimus, kriterijai

1.  

ABCP programos arba sandorio pozicijoms, kurios laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, gali būti taikoma 260, 262 ir 264 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie reikalavimai:

a) 

pagrindinės pozicijos jų įtraukimo į ABCP programą metu, kiek iniciatoriui arba pirminiam skolintojui gerai žinoma, tenkina sąlygas, kad taikant standartizuotą metodą ir atsižvelgiant į bet kurį reikalavimus atitinkantį kredito rizikos mažinimo būdą, joms būtų priskirtas 75 % arba mažesnis rizikos koeficientas, vertinant individualios pozicijos pagrindu, jeigu pozicija yra mažmeninė pozicija, arba 100 % visų kitų pozicijų atveju; ir

b) 

bendra visų pozicijų vienam įsipareigojančiajam asmeniui pagal ABCP programą vertė neviršija 2 % bendros visų ABCP programos pozicijų vertės tuo metu, kai pozicijos buvo įtrauktos į ABCP programą. Atliekant šį skaičiavimą, susijusių klientų grupei suteiktos paskolos arba išperkamosios nuomos sutartys, kiek rėmėjui garai žinoma, laikomos pozicijomis vienam įsipareigojančiajam asmeniui.

▼M9

Iš prekybos gautinų sumų atveju pirmos pastraipos b punktas netaikomas, kai tų iš prekybos gautinų sumų kredito rizika yra visiškai padengta reikalavimus atitinkančiu kredito užtikrinimu pagal 4 skyrių, jei tokiu atveju užtikrinimo teikėjas yra įstaiga, investicinė įmonė, draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė.

▼M5

Pirmos pastraipos b punktas netaikomas toms pakeistoms vertybiniais popieriais likutinėms išperkamosios nuomos vertėms, kurioms nekyla refinansavimo ar perpardavimo rizika dėl pagal 201 straipsnio 1 dalį reikalavimus atitinkančios trečiosios šalies teisiškai vykdytino įsipareigojimo atpirkti arba perfinansuoti iš anksto nustatytos sumos poziciją.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, kai įstaiga taiko 248 straipsnio 3 dalį arba kai jai buvo suteiktas leidimas taikyti vidinį vertinimo metodą pagal 265 straipsnį, rizikos koeficientas, kurį ta įstaiga priskirtų likvidumo priemonei, kuri visiškai padengia pagal ABCP programą išleistus turtu užtikrintus komercinius vekselius, yra lygus 100 % arba mažesnis.

2.  

Kitoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nei ABCP programos arba sandorio pozicijos, kurios laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, gali būti taikoma 260, 262 ir 264 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie reikalavimai:

a) 

jų įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu bendra visų pozicijų vienam įsipareigojančiajam asmeniui grupėje vertė neviršija 2 % bendros pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtų pozicijų vertės. Atliekant šį skaičiavimą, susijusių klientų grupei suteiktos paskolos arba išperkamosios nuomos sutartys laikomos pozicijomis vienam įsipareigojančiajam asmeniui.

Šio punkto pirma pastraipa netaikoma toms pakeistoms vertybiniais popieriais likutinėms išperkamosios nuomos vertėms, kurioms nekyla refinansavimo ar perpardavimo rizika dėl pagal 201 straipsnio 1 dalį reikalavimus atitinkančios trečiosios šalies teisiškai vykdytino įsipareigojimo atpirkti arba perfinansuoti iš anksto nustatytos sumos poziciją;

b) 

jų įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu, pagrindinės pozicijos tenkina sąlygas, kad taikant standartizuotą metodą ir atsižvelgiant į bet kurį reikalavimus atitinkantį kredito rizikos mažinimo būdą, joms būtų priskirtas toliau nurodyto dydžio arba už jį mažesnis rizikos koeficientas:

i) 

40 %, vertinant pagal pozicijos vertę įvertinto svertinio vidurkio pagrindu – portfeliui, kai pozicijos yra būsto hipoteka užtikrintos paskolos arba visiškai užtikrintos būsto paskolos, nurodytos 129 straipsnio 1 dalies e punkte;

ii) 

50 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu, kai pozicija yra komercine hipoteka užtikrinta paskola;

iii) 

75 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu, kai pozicija yra mažmeninė pozicija;

iv) 

visoms kitoms pozicijoms – 100 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu;

c) 

kai taikomi b punkto i ir ii papunkčiai, paskolos, užtikrintos mažesnio prioriteto užstato teisėmis į konkretų turtą, į pakeitimą vertybiniais popieriais įtraukiamos tik tuo atveju, jeigu į tą pakeitimą vertybiniais popieriais taip pat yra įtrauktos visos paskolos, užtikrintos didesnio prioriteto užstato teisėmis į tą turtą;

d) 

kai taikomas šios dalies b punkto i papunktis, nė vienos paskolos, priklausančios pagrindinių pozicijų grupei, paskolos ir turto vertės santykis įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu nėra didesnis nei 100 %, vertinant pagal 129 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktį ir 229 straipsnio 1 dalį.



2

Skirsnis

Reikšmingo rizikos perleidimo pripažinimas

244 straipsnis

Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1.  

Įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuodama savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, gali neįtraukti pagrindinių pozicijų, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a) 

reikšminga kredito rizika, susijusi su pagrindinėmis pozicijomis, buvo perleista trečiosioms šalims;

b) 

įstaiga iniciatorė taiko 1 250  % rizikos koeficientą visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias ji turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, arba atskaito šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

2.  

Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:

a) 

pagal riziką įvertintų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga iniciatorė turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, sumos neviršija 50 % visų šiam pakeitimui vertybiniais popieriais priskiriamų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertintų pozicijų sumų;

b) 

įstaiga iniciatorė turi ne daugiau nei 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pirmojo nuostolio segmento pozicijų vertės, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

įstaiga iniciatorė gali įrodyti, kad pirmojo nuostolio segmento pozicijų vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pagrindinėmis pozicijomis, įvertį;

ii) 

nėra tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų pakeitimu vertybiniais popieriais pagal a arba b punktą, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

3.  

Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms pripažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusį reikšmingos kredito rizikos perleidimą, jeigu įstaiga iniciatorė kiekvienu atveju įrodo, kad nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, kurį iniciatorius pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Leidimas gali būti suteikiamas, tik jeigu įstaiga tenkina abi šias sąlygas:

a) 

kredito rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko tinkamą vidaus rizikos valdymo politiką ir metodiką;

b) 

įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir savo vidaus kapitalo paskirstymo tikslais.

4.  

Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

sandorio dokumentuose atspindimas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;

b) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nesudaro įstaigos iniciatorės mokėjimo prievolių;

c) 

pagrindinės pozicijos yra nepasiekiamos įstaigai iniciatorei ir jos kreditoriams tokiu būdu, kuris atitinka Reglamento (ES) 2017/2402 20 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus;

d) 

įstaiga iniciatorė neišlaiko pagrindinių pozicijų kontrolės. Laikoma, kad pagrindinių pozicijų kontrolė išlaikoma, kai iniciatorius turi teisę atpirkti iš subjekto, kuriam perleidžiama, anksčiau perleistas pozicijas, kad pasinaudotų jų teikiama nauda, arba jeigu jis kitaip yra įpareigotas perimti perleidžiamą riziką. Pats savaime įstaigos iniciatorės pagrindinių pozicijų valdymo teisių arba prievolių išlaikymas nelaikomas pozicijų kontrole;

e) 

pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias:

i) 

įstaiga iniciatorė privalo pakeisti pagrindines pozicijas, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę, arba

ii) 

padidinamas pelnas, mokamas pozicijų turėtojams, arba kitaip padidinama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė reaguojant į pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimą;

f) 

kai taikytina, sandorio dokumentuose aiškiai nustatoma, kad iniciatorius ar rėmėjas gali pirkti ar atpirkti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas arba atpirkti, restruktūrizuoti ar pakeisti pagrindines pozicijas daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, tik kai tokie susitarimai vykdomi pagal vyraujančias rinkos sąlygas, o jų šalys veikia savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis);

g) 

kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis taip pat tenkina visas šias sąlygas:

i) 

jis gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

ii) 

jis gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;

iii) 

jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai į pakeitimą vertybiniais popieriais, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;

h) 

įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies c punkte išdėstytas sąlygas.

5.  
Kompetentingos institucijos praneša EBI apie tuos atvejus, kai jos nusprendė, kad galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims pagal 2 dalį, ir apie atvejus, kai įstaigos pasirinko taikyti 3 dalį.
6.  

EBI stebi priežiūros praktikos, taikomos reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant tradicinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, įvairovę. Visų pirma EBI peržiūri:

a) 

reikšmingos kredito rizikos perleidimo trečiosioms šalims pagal 2, 3 ir 4 dalis sąlygas;

b) 

sąvokos „atitinkamas kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims“ aiškinimą kompetentingų institucijų vertinimo, numatyto 2 dalies antroje pastraipoje ir 3 dalyje, tikslais;

c) 

kompetentingų institucijų atliekamo pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu iniciatorius siekia, kad būtų pripažintas reikšmingos kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims pagal 2 arba 3 dalį, vertinimo reikalavimus.

EBI savo išvadas praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d. Komisija, atsižvelgusi į EBI ataskaitą, gali priimti deleguotąjį aktą pagal 462 straipsnį, kad papildytų šį reglamentą patikslindama šios dalies a, b ir c punktuose išvardytus dalykus.

245 straipsnis

Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1.  

Įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir prireikus pagrindinių pozicijų tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 ir 252 straipsnius, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a) 

reikšminga kredito rizika buvo perleista trečiosioms šalims per tiesioginį ar netiesioginį kredito užtikrinimą;

b) 

įstaiga iniciatorė taiko 1 250  % rizikos koeficientą visoms su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusioms išlaikomoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba atskaito šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

2.  

Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:

a) 

pagal riziką įvertintų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga iniciatorė turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, sumos neviršija 50 % visų šiam pakeitimui vertybiniais popieriais priskiriamų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumų, įvertintų pagal riziką;

b) 

įstaiga iniciatorė neturi daugiau nei 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertės, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i) 

iniciatorius gali įrodyti, kad pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pagrindinėmis pozicijomis, įvertį;

ii) 

nėra tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų šiuo pakeitimu vertybiniais popieriais, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

3.  

Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms pripažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusį reikšmingos kredito rizikos perleidimą, jeigu įstaiga iniciatorė kiekvienu atveju įrodo, kad nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, kurį iniciatorius pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Leidimas gali būti suteikiamas, tik jeigu įstaiga tenkina abi šias sąlygas:

a) 

rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko tinkamą vidaus rizikos valdymo politiką ir metodiką;

b) 

įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir savo vidaus kapitalo paskirstymo tikslais.

4.  

Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

sandorio dokumentuose parodomas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;

b) 

kredito užtikrinimas, pagal kurį kredito rizika perleidžiama, atitinka 249 straipsnyje nustatytas sąlygas;

c) 

pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias:

i) 

nustatomos didelio reikšmingumo ribinės vertės, žemiau kurių kredito užtikrinimas įvykus kredito įvykiui neteikiamas;

ii) 

leidžiama nutraukti užtikrinimo teikimą dėl pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimo;

iii) 

įstaiga iniciatorė privalo pakeisti pagrindinių pozicijų sudėtį, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę, arba

iv) 

padidinama įstaigos kredito užtikrinimo kaina arba pelnas, mokamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, reaguojant į pagrindinės grupės kredito kokybės pablogėjimą;

d) 

kredito užtikrinimo vykdymas užtikrinamas visais atitinkamais jurisdikcijos atvejais;

e) 

kai taikytina, sandorio dokumentuose aiškiai nustatoma, kad iniciatorius ar rėmėjas gali pirkti ar atpirkti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas arba atpirkti, restruktūrizuoti ar pakeisti pagrindines pozicijas daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, tik kai tokie susitarimai vykdomi pagal vyraujančias rinkos sąlygas, o jų šalys veikia savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis);

f) 

kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis turi atitikti visas šias sąlygas:

i) 

jis gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

ii) 

jis gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;

iii) 

jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai į pakeitimą vertybiniais popieriais, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;

g) 

įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies d punkte išdėstytas sąlygas.

5.  
Kompetentingos institucijos praneša EBI apie tuos atvejus, kai jos nusprendė, kad galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims pagal 2 dalį, ir apie atvejus, kai įstaigos pasirinko taikyti 3 dalį.
6.  

EBI stebi priežiūros praktikos, taikomos reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, įvairovę. Visų pirma EBI peržiūri:

a) 

reikšmingos kredito rizikos perleidimo trečiosioms šalims pagal 2, 3 ir 4 dalis sąlygas;

b) 

sąvokos „atitinkamas kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims“ aiškinimą kompetentingų institucijų vertinimo, numatyto 2 dalies antroje pastraipoje ir 3 dalyje, tikslais ir

c) 

kompetentingų institucijų atliekamo pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu iniciatorius siekia, kad būtų pripažintas reikšmingos kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims pagal 2 arba 3 dalį, vertinimo reikalavimus.

EBI savo išvadas praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d. Komisija, atsižvelgusi į EBI ataskaitą, gali priimti deleguotąjį aktą pagal 462 straipsnį, kad papildytų šį reglamentą patikslindama šios dalies a, b ir c punktuose išvardytus dalykus.

246 straipsnis

Veiklai taikomi reikalavimai dėl išankstinės amortizacijos nuostatų

Kai į pakeitimą vertybiniais popieriais yra įtrauktos atnaujinamosios pozicijos ir išankstinės amortizacijos nuostatos ar panašios nuostatos, laikoma, kad įstaiga iniciatorė perleidžia reikšmingą kredito riziką, tik jeigu laikomasi 244 ir 245 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o pritaikius išankstinės amortizacijos nuostatą, ji neturi tokio poveikio:

a) 

įstaigos didesnio prioriteto ar lygiaverčio reikalavimo dėl pagrindinių pozicijų nesubordinuoja kitų investuotojų reikalavimų atžvilgiu;

b) 

įstaigos reikalavimo dėl pagrindinių pozicijų daugiau nesubordinuoja kitų šalių reikalavimų atžvilgiu arba

c) 

kitaip nepadidina įstaigos pozicijos nuostolių, susijusių su pagrindinėmis atnaujinamosiomis pozicijomis, atžvilgiu.



3

Skirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas



1

Poskirsnis

Bendrosios nuostatos

247 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1.  

Kai įstaiga iniciatorė yra perleidusi su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis siejamą reikšmingą kredito riziką pagal 2 skirsnį, ta įstaiga gali:

a) 

tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai reikia, tikėtinų nuostolių sumas, neįtraukti pagrindinių pozicijų;

b) 

sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuoti pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai reikia, tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 ir 252 straipsnius.

2.  
Kai įstaiga iniciatorė nusprendė taikyti 1 dalį, ji pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias gali turėti, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja, kaip nurodyta šiame skyriuje.

Kai įstaiga iniciatorė nėra perleidusi reikšmingos kredito rizikos arba yra nusprendusi netaikyti 1 dalies, jai nereikia apskaičiuoti jokių turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, tačiau ji, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai taikytina, tikėtinų nuostolių sumas, toliau įtraukia pagrindines pozicijas taip, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

3.  
Kai yra pozicija skirtingų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų pozicijų atžvilgiu, pozicija kiekvieno segmento atžvilgiu laikoma atskira pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. Laikoma, kad kredito užtikrinimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms teikėjai turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apima pakeitimo vertybiniais popieriais, susijusio su palūkanų normos ar valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurias įstaiga sudarė vykdydama sandorį, pozicijas.
4.  
Tuo atveju, jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija neatskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, 92 straipsnio 3 dalies tikslais pagal riziką įvertintos pozicijos suma įtraukiama į bendrą įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumų vertę.
5.  
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš atitinkamo bendrojo rizikos koeficiento.
6.  
Bendrasis rizikos koeficientas nustatomas kaip šiame skyriuje nustatyto rizikos koeficiento ir bet kokio papildomo rizikos koeficiento pagal 270a straipsnį suma.

248 straipsnis

Pozicijos vertė

1.  

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pozicijos vertė apskaičiuojama taip:

a) 

balansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju pozicijos vertė yra jos apskaitinė vertė, likusi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pritaikius bet kokius susijusius specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį;

b) 

nebalansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, atėmus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pritaikytus bet kokius susijusius specifinės kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį, padauginta iš šiame punkte nustatyto susijusio perskaičiavimo koeficiento. Jei tai nėra grynųjų pinigų avanso priemonės, perskaičiavimo koeficientas yra 100 %. Nustatant grynųjų pinigų avanso priemonių nepanaudotos dalies pozicijų vertes, likvidumo priemonės, kuri yra besąlygiškai anuliuojama, nominaliajai vertei galima taikyti 0 % perskaičiavimo koeficientą, jeigu panaudotų sumų pagal priemonę grąžinimas yra didesnio prioriteto nei bet kokie kiti reikalavimai pinigų srautų, susidarančių dėl pagrindinių pozicijų atžvilgiu, o įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad ji taiko pakankamai konservatyvų metodą nepanaudotos dalies sumai nustatyti;

c) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kuri atsiranda dėl II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės, sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė nustatoma pagal 6 skyrių;

d) 

įstaiga iniciatorė iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms priskiriamas 1 250  % rizikos koeficientas pagal 3 poskirsnį arba kurių vertė yra atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, vertės gali atskaityti pagrindinių pozicijų specifinės kredito rizikos koregavimų pagal 110 straipsnį sumą ir bet kuriuos negrąžintino pirkimo kainos diskontus, susijusius su tokiomis pagrindinėmis pozicijomis, tiek, kiek dėl tokių diskontų sumažėjo nuosavos lėšos;

▼M13

e) 

sintetinio kainų skirtumo perviršio pozicijos vertė, kai taikytina, apima:

i) 

visas pajamas iš vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų, kurias savo pelno ir nuostolio ataskaitoje jau pripažino įstaiga iniciatorė pagal taikytiną apskaitos sistemą ir kurias įstaiga iniciatorė sutartimi sandoriui paskyrė kaip sintetinį kainų skirtumo perviršį, ir kuris vis dar gali būti panaudotas nuostoliams padengti;

ii) 

sintetinį kainų skirtumo perviršį, kurį įstaiga iniciatorė sutartimi paskyrė kuriam nors ankstesniam laikotarpiui ir kuris vis dar gali būti panaudotas nuostoliams padengti;

iii) 

sintetinį kainų skirtumo perviršį, kurį įstaiga iniciatorė sutartimi paskyrė einamajam laikotarpiui ir kuris vis dar gali būti panaudotas nuostoliams padengti;

iv) 

sintetinį kainų skirtumo perviršį, kurį įstaiga iniciatorė sutartimi paskyrė būsimiems laikotarpiams.

Taikant šį punktą bet kokia suma, kuri suteikiama kaip užtikrinimo priemonė arba kredito vertės padidinimas, susiję su sintetiniu pakeitimu vertybiniais popieriais, ir kuriai jau taikomas nuosavų lėšų reikalavimas pagal šį skyrių, neįtraukiama į pozicijos vertę.

▼M5

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, koks yra pakankamai konservatyvus metodas nepanaudotos dalies sumai nustatyti, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies trečioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

2.  
Kai įstaiga turi dvi arba daugiau sutampančių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ji įtraukia tik vieną iš tų pozicijų.

Kai pozicijos sutampa iš dalies, įstaiga gali suskaidyti poziciją į dvi dalis ir sutapimą pripažinti tik vienai daliai pagal pirmą pastraipą. Kitu atveju įstaiga pozicijas gali vertinti tarsi jos būtų visiškai sutampančios, kapitalo apskaičiavimo tikslais atsižvelgdama į tą poziciją, kuri lemia didesnes pagal riziką įvertintų pozicijų sumas.

Įstaiga taip pat gali pripažinti sutapimą tarp nuosavų lėšų reikalavimo pozicijoms, esant specifinei rizikai, prekybos knygoje ir nuosavų lėšų reikalavimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ne prekybos knygoje, jei įstaiga gali apskaičiuoti ir palyginti su atitinkamomis pozicijomis susijusius nuosavų lėšų reikalavimus.

Taikant šią dalį dvi pozicijos laikomos sutampančiomis, kai jos tarpusavyje yra užskaitomos tokiu būdu, kad įstaiga gali išvengti nuostolių, atsirandančių dėl vienos pozicijos, vykdydama prievoles, kurių reikalaujama pagal kitą poziciją.

3.  
Kai ABCP programų pozicijoms taikomas 270c straipsnio d punktas, įstaiga gali naudoti likvidumo priemonei priskirtą rizikos koeficientą apskaičiuodama pagal riziką įvertintos turtu užtikrintų komercinių vekselių pozicijos sumą, jei likvidumo priemonė padengia 100 % pagal ABCP programą išleistų turtu užtikrintų komercinių vekselių ir likvidumo priemonė yra lygiaverčio prioriteto turtu užtikrintiems komerciniams vekseliams taip, kad jie sudaro sutampančias pozicijas. Įstaiga kompetentingoms institucijoms praneša apie atvejus, kai taikė šioje dalyje išdėstytas nuostatas. Siekdama nustatyti 100 % padengimą, nustatytą šioje dalyje, įstaiga gali atsižvelgti į kitas ABCP programos likvidumo priemones, jeigu jos sudaro sutampančią poziciją su turtu užtikrintais komerciniai vekseliais.

▼M13

4.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo, kaip įstaigos iniciatorės turi nustatyti 1 dalies e punkte nurodytą pozicijos vertę, atsižvelgdamos į atitinkamus nuostolius, kuriuos tikimasi padengti sintetiniu kainų skirtumo perviršiu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. spalio 10 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M5

249 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimo pripažinimas

1.  
Įstaiga gali pripažinti tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, susijusį su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kai laikomasi šiame skyriuje ir 4 skyriuje nustatytų kredito rizikos mažinimo reikalavimų.
2.  
Reikalavimus atitinkantis tiesioginis kredito užtikrinimas yra tik finansinė užtikrinimo priemonė, pripažįstama apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikant 2 skyrių, kaip nustatyta 4 skyriuje, o kredito rizikos mažinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

Reikalavimus atitinkantis yra tik toks netiesioginis kredito užtikrinimas ir tokie netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, kurie atitinka reikalavimus pagal 4 skyrių, o kredito rizikos mažinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

▼M13

3.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, 201 straipsnio 1 dalies g punkte išvardyti reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai turi turėti pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kurį sudarė 2 kredito kokybės žingsnis arba aukštesnis žingsnis, priskirtas per kredito užtikrinimo pirmąjį pripažinimą, o šiuo metu sudaro 3 ar aukštesnis kredito kokybės žingsnis.

▼M5

Įstaigos, kurioms leidžiama taikyti IRB metodą užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, gali įvertinti atitiktį reikalavimams pagal šios dalies pirmą pastraipą, remdamosi užtikrinimo teikėjo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, kuri siejama su 136 straipsnyje nurodytais kredito kokybės žingsniais, lygiavertiškumu.

4.  

Nukrypstant nuo 2 dalies, SPPVPS laikomi reikalavimus atitinkančiais užtikrinimo teikėjais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

SPPVPS turi nuosavo turto, kuris gali būti laikomas reikalavimus atitinkančia finansine užtikrinimo priemone pagal 4 skyrių;

b) 

a punkte nurodyto turto atžvilgiu nėra reikalavimų ar neapibrėžtųjų reikalavimų, kurių prioritetas būtų didesnis už netiesioginį kredito užtikrinimą gaunančios įstaigos reikalavimo arba neapibrėžtojo reikalavimo prioritetą arba jam lygiavertis, ir

c) 

laikomasi visų 4 skyriaus reikalavimų dėl finansinės užtikrinimo priemonės pripažinimo.

5.  
Taikant 4 dalį, užtikrinimo vertė, pakoreguota dėl bet kokių valiutų ir terminų nesutapimų (GA) pagal 4 skyrių, neviršija pagal kintamumą pakoreguotos to turto rinkos vertės, o rizikos koeficientas, priskirtinas užtikrinimo teikėjo pozicijoms pagal standartizuotą metodą (g), nustatomas kaip vidutinis svertinis rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui kaip finansinei užtikrinimo priemonei pagal standartizuotą metodą.
6.  

Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai proporcingai taikomas visiškas kredito užtikrinimas arba dalinis kredito užtikrinimas, taikomi šie reikalavimai:

a) 

kredito užtikrinimą teikianti įstaiga pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos dalies, kuriai taikomas kredito užtikrinimas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 3 poskirsnį, tarsi tą pozicijos dalį ji turėtų tiesiogiai;

b) 

kredito užtikrinimą perkanti įstaiga užtikrintos dalies pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių.

7.  

Visais atvejais, kuriems netaikoma 6 dalis, taikomi šie reikalavimai:

a) 

kredito užtikrinimą teikianti įstaiga pozicijos dalį, kuriai taikomas kredito užtikrinimas, vertina kaip pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja, tarsi tą poziciją, vadovaujantis 3 poskirsniu, ji turėtų tiesiogiai, taikant 8, 9 ir 10 dalis;

b) 

kredito užtikrinimą perkanti įstaiga užtikrintos pozicijos dalies, nurodytos a punkte, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos dalį, kuriai netaikomas kredito užtikrinimas, įstaiga vertina kaip atskirą pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 3 poskirsnį, taikant 8, 9 ir 10 dalis.

8.  
Vidaus reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-IRBA metodas) arba standartizuotą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-SA metodas) pagal 3 poskirsnį naudojančios įstaigos nuostolių priskyrimo ribą (A) ir nuostolių atskyrimo ribą (D) nustato atskirai kiekvienai pozicijai, gautai pagal 7 dalį, tarsi jos, sandorio sudarymo metu, būtų išleistos kaip atskiros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos. Atitinkamai KIRB arba KSA vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į pradinę pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupę.
9.  

Įstaigos, pradinei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai naudojančios išorės reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-ERBA metodas) pagal 3 poskirsnį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pozicijoms, gautoms pagal 7 dalį, apskaičiuoja taip:

a) 

jeigu gauta pozicija yra didesnio prioriteto, jai priskiriamas pradinės pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientas;

b) 

jeigu gauta pozicija yra mažesnio prioriteto, jai gali būti priskirtas numanomas reitingas pagal 263 straipsnio 7 dalį. Tokiu atveju segmento dydžio įvesties duomuo T apskaičiuojamas tik remiantis gauta pozicija. Jeigu reitingo negalima numanyti, įstaiga taiko didesnį iš šių rizikos koeficientų, gautų arba:

i) 

pritaikius SEC-SA metodą pagal 8 dalį ir 3 poskirsnį arba

ii) 

pritaikius pradinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą pagal SEC-ERBA metodą.

10.  
Gauta pozicija, kuri yra mažesnio prioriteto, laikoma didesnio prioriteto neturinčia pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, net jei pradinė pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija iki užtikrinimo laikoma didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.

250 straipsnis

Netiesioginė parama

1.  
Įstaiga rėmėja arba įstaiga iniciatorė, kuri pakeitimui vertybiniais popieriais taiko 247 straipsnio 1 ir 2 dalis apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas arba yra pardavusi savo prekybos knygos priemones ir todėl nebeprivalo turėti nuosavų lėšų su tomis priemonėmis susijusiai rizikai padengti, neteikia tiesioginės ar netiesioginės paramos pakeitimui vertybiniais popieriais daugiau, nei leidžiama pagal sutartines prievoles, kad sumažintų galimus ar esamus nuostolius investuotojams.
2.  

Sandoris nelaikomas parama taikant 1 dalį, jeigu į sandorį buvo tinkamai atsižvelgta reikšmingos kredito rizikos perleidimo vertinime ir abi šalys sandorį įvykdė veikdamos savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (sandoris įprastomis rinkos sąlygomis). Šiais tikslais įstaiga vykdo visapusišką su sandoriu susijusių kredito aspektų patikrinimą ir atsižvelgia bent jau į visus šiuos dalykus:

a) 

atpirkimo kainą;

b) 

įstaigos kapitalo ir likvidumo padėtį prieš atpirkimą ir po jo;

c) 

pagrindinių pozicijų veiksnumą;

d) 

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų veiksnumą;

e) 

paramos poveikį su investuotojais susijusiems tikėtiniems iniciatoriaus nuostoliams.

3.  
Įstaiga iniciatorė ir įstaiga rėmėja kompetentingai institucijai praneša apie visus sudarytus sandorius, susijusius su pakeitimu vertybiniais popieriais, pagal 2 dalį.
4.  
EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį pateikia gaires, koks sandoris, taikant šį straipsnį, laikomas sandoriu įprastomis rinkos sąlygomis, ir kokiomis aplinkybėmis sandoris nėra struktūrizuotas taip, kad juo būtų teikiama parama.
5.  

Jeigu įstaiga iniciatorė arba įstaiga rėmėja nesilaiko 1 dalies nuostatų, taikomų pakeitimui vertybiniais popieriais, įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įtraukia visas to pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir atskleidžia šią informaciją:

a) 

kad ji suteikė paramą pakeitimui vertybiniais popieriais pažeisdama 1 dalį ir

b) 

suteiktos paramos poveikį nuosavų lėšų reikalavimams.

251 straipsnis

Įstaigų iniciatorių atliekamas pagal riziką įvertintų pozicijų, pakeistų vertybiniais popieriais taikant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais, sumų apskaičiavimas

1.  
Apskaičiuodama pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai taikytina, naudoja šiame skirsnyje, o ne 2 skyriuje nustatytas apskaičiavimo metodikas. Kai įstaigos pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir prireikus tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja pagal 3 skyrių, tokių pozicijų tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.
2.  
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi visai pozicijų, kuriomis užtikrinamas pakeitimas vertybiniais popieriais, grupei. Atsižvelgiant į 252 straipsnį, įstaiga iniciatorė apskaičiuoja visų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šį skirsnį, įskaitant pozicijas, kurių atžvilgiu įstaiga gali pripažinti kredito rizikos mažinimą pagal 249 straipsnį. Pozicijoms, kurių atžvilgiu taikomas kredito rizikos mažinimas, taikytinas rizikos koeficientas gali būti pakeistas pagal 4 skyrių.

252 straipsnis

Terminų nesutapimo vertinimas sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

Apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 251 straipsnį, bet koks kredito užtikrinimo, pagal kurį rizika perleidžiama, ir pagrindinių pozicijų terminų nesutapimas apskaičiuojamas taip:

a) 

pagrindinių pozicijų terminas turi būti ilgiausias bet kurios iš tų pozicijų terminas, bet daugiausia penkeri metai. Kredito užtikrinimo terminas nustatomas pagal 4 skyrių;

b) 

apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal šį skirsnį taikomas 1 250  % rizikos koeficientas, įstaiga iniciatorė neatsižvelgia į jokį terminų nesutapimą. Visoms kitoms pozicijoms 4 skyriuje nustatytas terminų nesutapimo vertinimas taikomas pagal šią formulę:

image

čia:

RW*

=

pagal riziką įvertintų pozicijų sumos 92 straipsnio 3 dalies a punkto tikslais;

RWAss

=

pagal riziką įvertintų pozicijų sumos pagrindinėms pozicijoms, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, apskaičiuojamos proporcingai;

RWSP

=

pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuojamos pagal 251 straipsnį tarsi nebūtų terminų nesutapimo;

T

=

pagrindinių pozicijų terminas, išreikštas metais;

t

=

kredito užtikrinimo terminas, išreikštas metais;

t*

=

0,25.

253 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas

1.  
Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pagal šį skirsnį priskiriamas 1 250  % rizikos koeficientas, įstaigos gali atskaityti tokios pozicijos vertę iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimą. Tuo tikslu, apskaičiuojant pozicijos vertę, gali būti atsižvelgiama į reikalavimus atitinkantį tiesioginį kredito užtikrinimą pagal 249 straipsnį.
2.  
Jeigu įstaiga pasinaudoja 1 dalyje nustatyta alternatyva, ji gali atimti pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą atskaitytą sumą iš sumos, kuri 268 straipsnyje nurodyta kaip maksimalaus kapitalo reikalavimas, kuris būtų apskaičiuojamas pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.



2

Poskirsnis

Metodų hierarchija ir bendri parametrai

254 straipsnis

Metodų hierarchija

1.  

Kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įstaigos naudoja vieną iš 3 poskirsnyje nustatytų metodų laikydamosi šios hierarchijos:

a) 

kai tenkinamos 258 straipsnyje nustatytos sąlygos, įstaiga naudoja SEC-IRBA metodą pagal 259 ir 260 straipsnius;

b) 

kai SEC-IRBA metodo naudoti negalima, įstaiga naudoja SEC-SA metodą pagal 261 ir 262 straipsnius;

c) 

kai SEC-SA metodo naudoti negalima, įstaigos reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas, naudoja SEC-ERBA metodą pagal 263 ir 264 straipsnius.

2.  

Įstaiga reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas, vietoj SEC-SA metodo naudoja SEC-ERBA metodą kiekvienu iš toliau nurodytų atvejų:

a) 

kai pozicijoms, atitinkančioms PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, pritaikius SEC-SA metodą gaunamas rizikos koeficientas yra didesnis nei 25 %;

b) 

kai pozicijoms, neatitinkančioms PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, pritaikius SEC-SA metodą gaunamas rizikos koeficientas yra didesnis nei 25 % arba pritaikius SEC-ERBA metodą rizikos koeficientas yra didesnis nei 75 %;

c) 

pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, užtikrintų paskolų automobiliams, išperkamosios automobilių nuomos sutarčių ir įrangos išperkamosios nuomos sutarčių grupėmis, atveju.

3.  
Tais atvejais, kuriems netaikoma 2 dalis, ir nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, įstaiga vietoj SEC-SA metodo gali nuspręsti taikyti SEC-ERBA metodą visoms savo reitinguotosioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas.

Taikant pirmą pastraipą įstaiga apie savo sprendimą praneša kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 17 d.

Įstaiga apie bet kokį vėlesnį sprendimą papildomai keisti visoms savo reitinguotosioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikytą metodą iki lapkričio 15 d., iš karto po to sprendimo priėmimo, praneša kompetentingai institucijai.

Kompetentingai institucijai nepareiškus jokių prieštaravimų iki gruodžio 15 d., iš karto po antroje arba trečioje pastraipoje nurodyto termino, atitinkamais atvejais, sprendimas, apie kurį įstaiga praneša, įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. ir galioja tol, kol įsigalioja vėlesnis sprendimas, apie kurį pranešama. Įstaiga tais pačiais metais nenaudoja skirtingų metodų.

4.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju gali drausti įstaigoms taikyti SEC-SA metodą, kai pagal riziką įvertintų pozicijų suma, gauta pritaikius SEC-SA metodą, neatitinka įstaigai arba finansiniam stabilumui kylančios rizikos, įskaitant kredito riziką, susijusią su pagrindinėmis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, bet neapsiribojant ja. Pozicijų, neatitinkančių PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atveju ypatingas dėmesys skiriamas pakeitimams vertybiniais popieriais, kurie pasižymi labai sudėtingomis ir rizikingomis ypatybėmis.
5.  
Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai, įstaiga gali taikyti vidinio vertinimo metodą, kad apskaičiuotų nereitinguotosios pozicijos ABCP programoje arba ABCP sandoryje pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 266 straipsnį, jeigu tenkinamos 265 straipsnyje nustatytos sąlygos. Jeigu įstaiga yra gavusi leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal 265 straipsnio 2 dalį ir konkreti ABCP programos arba ABCP sandorio pozicija patenka į tokio leidimo taikymo sritį, įstaiga, apskaičiuodama tos pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, taiko tą metodą.
6.  
Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai įstaigos taiko SEC-SA metodą pagal 261 straipsnį, taikant 269 straipsnyje nustatytus pakeitimus.
7.  
Visais kitais atvejais pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms priskiriamas 1 250  % rizikos koeficientas.
8.  
Kompetentingos institucijos praneša EBI apie visus pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktus pranešimus. EBI stebi šio straipsnio poveikį kapitalo reikalavimams ir su šio straipsnio 4 dalies taikymu susijusią priežiūros praktikos įvairovę ir kasmet Komisijai praneša savo išvadas bei pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires.

255 straipsnis

KIRB ir KSA nustatymas

1.  
Jeigu įstaiga pagal 3 poskirsnį taiko SEC-IRBA metodą, KIRB ji apskaičiuoja pagal 2–5 dalis.
2.  
Įstaiga KIRB nustato pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios būtų apskaičiuotos pagal 3 skyrių pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, padaugindama iš 8 % ir padalydama iš pagrindinių pozicijų pozicijos vertės. KIRB išreiškiamas dešimtaine forma nuo nulio iki vieneto.
3.  

Apskaičiuojant KIRB, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, kurios būtų apskaičiuotos pagrindinėms pozicijoms pagal 3 skyrių, apima:

a) 

tikėtinų nuostolių, siejamų su visomis pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant neįvykdytas pagrindines pozicijas, kurios vis dar yra grupėje pagal 3 skyrių, sumą ir

b) 

nenumatytų nuostolių, siejamų su visomis pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant neįvykdytas pagrindines pozicijas, kurios yra grupėje pagal 3 skyrių, sumą.

4.  
Įstaigos gali apskaičiuoti KIRB pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėms pozicijoms pagal 3 skyriuje nustatytas kapitalo reikalavimų įsigytoms gautinoms sumoms nuostatas. Šiais tikslais mažmeninės pozicijos vertinamos kaip įsigytos mažmeninės gautinos sumos, o nemažmeninės pozicijos – kaip įsigytos įmonių gautinos sumos.
5.  
Įstaigos KIRB apskaičiuoja atskirai gautinų sumų sumažėjimo rizikai, susijusiai su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, kai įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika yra reikšminga tokioms pozicijoms.

Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais nuostoliai dėl įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos yra vertinami bendrai, įstaigos, taikydamos 3 poskirsnį, atitinkamas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia į vieną KIRB vertę. Tai, kad nuostoliams dėl kredito rizikos arba gautinų sumų sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba papildomu užtikrinimu, gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos vertinamos bendrai.

Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika ir kredito rizika nėra vertinamos bendrai, įstaigos pakeičia antroje pastraipoje nustatytą vertinimą ir atitinkamas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia laikydamosi rizikos ribojimo principo.

6.  
Jeigu įstaiga pagal 3 poskirsnį taiko SEC-SA metodą, ji KSA apskaičiuoja padaugindama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios būtų apskaičiuotos pagal 2 skyrių pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, iš 8 % ir gautą rezultatą padalija iš pagrindinių pozicijų vertės. KSA išreiškiamas dešimtaine forma nuo nulio iki vieneto.

Taikydamos šią dalį įstaigos pagrindinių pozicijų vertę apskaičiuoja neužskaitydamos jokių specifinių kredito rizikos koregavimų ir papildomų vertės koregavimų pagal 34 ir 110 straipsnius, taip pat kitų nuosavų lėšų sumažinimų.

7.  
Taikant 1–6 dalis, jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais struktūra yra susijusi su SPPVPS naudojimu, visos su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusios SPPVPS pozicijos vertinamos kaip pagrindinės pozicijos. Nedarant poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, įstaiga, apskaičiuodama KIRB arba KSA, į pagrindinių pozicijų grupę gali neįtraukti SPPVPS pozicijų, jeigu dėl SPPVPS pozicijų kylanti rizika yra nereikšminga arba jeigu ji nepaveikia įstaigos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos.

Finansuojamo sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju bet kokios reikšmingos pajamos, gautos išleidus su kreditu susijusius vekselius arba dėl kitų finansuojamų SPPVPS prievolių, kurios naudojamos kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimo užtikrinimo priemonė, įtraukiamos į KIRB arba KSA apskaičiavimą, jeigu užtikrinimo priemonės kredito rizikai taikomas segmentuotas nuostolių paskirstymas.

8.  
Taikydama šio straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl tinkamų metodų, kaip sujungti gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes, kai tos rizikos vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais nėra vertinamos bendrai.
9.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos išsamesnės sąlygos, kurių laikydamosi įstaigos gali apskaičiuoti pagrindinių pozicijų grupių KIRB pagal 4 dalį, visų pirma dėl:

a) 

vidaus kreditų politikos ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų KIRB apskaičiavimo modelių;

b) 

įvairių rizikos veiksnių, susijusių su pagrindinių pozicijų grupe, taikymo, o tais atvejais, kai pakankamai tikslių ar patikimų duomenų apie tą grupę nėra – pakaitinių duomenų taikymo nustatant įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčius, ir

c) 

išsamaus patikrinimo reikalavimų siekiant vykdyti gautinų sumų pardavėjų arba kitų iniciatorių veiksmų ir taikomos politikos stebėseną.

EBI tų reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 d. sausio 18 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies papildyti šį reglamentą priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

256 straipsnis

Nuostolių priskyrimo ribos (A) ir nuostolių atskyrimo ribos (D) nustatymas

1.  
Taikydamos 3 poskirsnį, įstaigos nustato nuostolių priskyrimo ribą (A), kaip ribinę vertę, nuo kurios pagrindinių pozicijų grupėje registruojamus nuostolius būtų pradedama priskirti atitinkamai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai.

Nuostolių priskyrimo riba (A) išreiškiama dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygi didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtos sumos, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, įskaitant pačią poziciją, prioritetas arba jam lygiavertis, neapmokėtą sumą, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos santykiui.

2.  
Taikydamos 3 poskirsnį, įstaigos nustato nuostolių atskyrimo ribą (D), kaip ribinę vertę, nuo kurios dėl pagrindinių pozicijų grupėje registruojamų nuostolių būtų visiškai prarasta segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, pagrindinė suma.

Nuostolių atskyrimo riba (D) išreiškiama dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygi didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėtos sumos, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, prioritetas arba jam lygiavertis, neapmokėtą sumą, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos santykiui.

3.  
Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos papildomą užtikrinimą ir finansuojamas atsargų sąskaitas vertina kaip segmentus, o turtą, kurį sudaro tokios atsargų sąskaitos – kaip pagrindines pozicijas.
4.  
Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos neatsižvelgia į nefinansuojamas atsargų sąskaitas ir turtą, kurie nedidina kredito vertės, pavyzdžiui, tuos, kurie teikia vien likvidumo paramą, valiutos ar palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir piniginių užtikrinimo priemonių sąskaitas, susijusius su tomis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Finansuojamų atsargų sąskaitų ir turto, kurie didina kredito vertę, atveju įstaigos kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas vertina tik tas tokių sąskaitų ar turto dalis, kurios gali būti naudojamos nuostoliams padengti.
5.  
Tais atvejais, kai dviejų ar daugiau to paties sandorio pozicijų terminai yra skirtingi, tačiau joms taikomas bendras proporcingas nuostolių paskirstymas, apskaičiuojant nuostolių priskyrimo ribas (A) ir nuostolių atskyrimo ribas (D) turi būti remiamasi tų pozicijų bendra neapmokėta suma, o gautos nuostolių priskyrimo ribos (A) ir nuostolių atskyrimo ribos (D) turi būti tokios pačios.

▼M13

6.  
Apskaičiuodama sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos priskyrimo ribas (A) ir atskyrimo ribas (D), pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos įstaiga iniciatorė pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, susijusios su 248 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytu sintetiniu kainų skirtumo perviršiu, vertę vertina kaip segmentą ir kitų savo išlaikomų segmentų atskyrimo ribas (A) ir priskyrimo ribas (D) patikslina pridėdama tos pozicijos vertę prie neapmokėto pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės likučio. Kitos įstaigos, išskyrus įstaigą iniciatorę, šio patikslinimo neatlieka.

▼M5

257 straipsnis

Segmento termino (MT) nustatymas

1.  

Taikydamos 3 poskirsnį ir pagal 2 dalį įstaigos segmento termino (MT) reikšmę gali nustatyti kaip vieną iš šių reikšmių:

a) 

sutartinių mokėjimų, mokėtinų pagal segmentą, vidutinį svertinį terminą, pagal šią formulę:

image

čia CFt žymi visus sutartinius mokėjimus (pagrindines sumas, palūkanas ir mokesčius), kuriuos skolininkas turi mokėti t laikotarpiu, arba

b) 

segmento galutinį išpirkimo terminą pagal šią formulę:

image

čia ML yra segmento galutinis išpirkimo terminas.

2.  
Pagal 1 dalį nustatant segmento terminą (MT) visais atvejais taikoma vienų metų žemiausia riba ir penkerių metų aukščiausia riba.
3.  
Jeigu įstaiga gali patirti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pagrindinių pozicijų pagal sutartį, įstaiga nustato pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos terminą atsižvelgdama į sutarties terminą ir ilgiausią tokių pagrindinių pozicijų terminą. Atnaujinamosioms pozicijoms taikomas ilgiausias pagal sutartį galimas likutinis pozicijos terminas, kuris galėtų būti pridedamas per atnaujinamąjį laikotarpį.
4.  
EBI stebi įvairią šios srities praktiką, ypač tai, kaip taikomas šio straipsnio 1 dalies a punktas, ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. paskelbia gaires.



3

Poskirsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodai

258 straipsnis

Vidaus reitingais pagrįsto metodo (SEC-IRBA) naudojimo sąlygos

1.  

Įstaigos naudoja SEC-IRBA metodą, kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, susijusias su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) 

pozicija yra užtikrinta IRB metodo grupe arba mišria grupe, jeigu pastaruoju atveju įstaiga gali apskaičiuoti KIRB pagal 3 skirsnį mažiausiai 95 % pagrindinės pozicijos sumos;

b) 

turima pakankamai informacijos apie pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti KIRB, ir

c) 

įstaigai nėra neleista naudoti SEC-IRBA metodo konkrečios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu pagal 2 dalį.

2.  

Kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali neleisti naudoti SEC-IRBA metodo, jeigu pakeitimas vertybiniais popieriais pasižymi labai sudėtingomis ar rizikingomis savybėmis. Šiais tikslais, labai sudėtingomis ar rizikingomis savybėmis gali būti laikoma:

a) 

kredito vertės didinimas, kuris gali būti neigiamai paveiktas dėl su portfeliu nesusijusių nuostolių;

b) 

pagrindinių pozicijų grupės, kurioms būdinga didelio laipsnio vidaus koreliacija, kurią lemia pozicijų koncentracija viename sektoriuje ar geografinėje vietovėje;

c) 

sandoriai, kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimas labai priklauso nuo rizikos veiksnių, kurie neatsispindi KIRB, arba

d) 

labai sudėtingas nuostolių paskirstymas tarp segmentų.

259 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant SEC-IRBA metodą

1.  

Taikant SEC-IRBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:



RW = 1 250  %

kai D ≤ KIRB

image

kai A ≥ KIRB

image

kai A < KIRB < D

čia:

KIRB

yra pagrindinių pozicijų grupės kapitalo poreikio koeficientas, kaip apibrėžta 255 straipsnyje,

D

yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį,

A

yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį

image

čia:

a

=

– (1/(p * KIRB))

u

=

D – KIRB

l

=

max (A – KIRB; 0)

čia:

image

čia:

N

yra faktinis pozicijų skaičius pagrindinių pozicijų grupėje, apskaičiuotas pagal 4 dalį;

LGD

yra pagrindinių pozicijų grupės pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis nuostolis dėl įsipareigojimo neįvykdymo, apskaičiuotas pagal 5 dalį;

MT

yra segmento terminas, nustatytas pagal 257 straipsnį.

A, B, C, D, ir E parametrai nustatomi pagal šią informacinę lentelę:



 

A

B

C

D

E

Nemažmeninės pozicijos

Didesnio prioriteto, detali (N ≥ 25)

0

3,56

-1,85

0,55

0,07

Didesnio prioriteto, nedetali (N < 25)

0,11

2,61

-2,91

0,68

0,07

Ne didesnio prioriteto, detali (N ≥ 25)

0,16

2,87

-1,03

0,21

0,07

Ne didesnio prioriteto, nedetali (N < 25)

0,22

2,35

-2,46

0,48

0,07

Mažmeninės pozicijos

Didesnio prioriteto

0

0

-7,48

0,71

0,24

Ne didesnio prioriteto

0

0

-5,78

0,55

0,27

2.  
Jeigu pagrindinių pozicijų IRB metodo grupę sudaro ir mažmeninės, ir nemažmeninės pozicijos, grupė padalijama į vieną mažmeninių pozicijų ir vieną nemažmeninių pozicijų pogrupį ir kiekvienam pogrupiui apskaičiuojamas atskiras parametras p (ir atitinkami įvesties parametrai N, KIRB ir LGD). Paskui remiantis kiekvieno pogrupio parametrais p ir kiekvieną pogrupį sudarančių pozicijų nominaliuoju dydžiu apskaičiuojamas sandorio vidutinis svertinis parametras p.
3.  
Kai įstaiga SEC-IRBA metodą taiko mišriai grupei, parametro p apskaičiavimas grindžiamas tik tomis pagrindinėmis pozicijomis, kurioms taikomas IRB metodas. Šiais tikslais neatsižvelgiama į pagrindines pozicijas, kurioms taikomas SA metodas.
4.  

Faktinis pozicijų skaičius (N) apskaičiuojamas taip:

image

čia EADi yra pozicijos vertė, susijusi su i-tąja pozicija grupėje.

Sudėtinės pozicijos tam pačiam įsipareigojančiajam asmeniui konsoliduojamos ir vertinamos kaip viena pozicija.

5.  

Pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis LGD apskaičiuojamas taip:

image

čia LGDi yra LGD vidurkis, susijęs su visomis pozicijomis i-tajam įsipareigojančiajam asmeniui.

Kai atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais kredito ir įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika yra valdomos bendrai, LGD įvestis aiškinama kaip svertinis LGD vidurkis kredito rizikai ir 100 % LGD gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Koeficientai yra atskiri kapitalo reikalavimai pagal IRB metodą atitinkamai kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Šiais tikslais tai, kad nuostoliams dėl kredito arba sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba įkaito perviršiu, gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos valdomos bendrai.

6.  

Jeigu didžiausios grupei priklausančios pagrindinės pozicijos dalis (C1) yra ne didesnė nei 3 %, įstaigos N vertei ir pagal poziciją įvertintiems vidutiniams svertiniams LGD apskaičiuoti gali naudoti šį supaprastintą metodą:

image

LGD = 0,50

čia:

Cm

žymi grupės dalį, atitinkančią didžiausių m pozicijų sumą, ir

m

nustato įstaiga.

Jeigu žinoma tik C1 reikšmė, ir ji yra ne didesnė nei 0,03, tada įstaiga gali nustatyti, kad LGD reikšmė yra 0,50, o N – 1/C1.

7.  

Kai pozicija yra užtikrinta mišria grupe ir įstaiga gali apskaičiuoti KIRB bent 95 % pagrindinių pozicijų sumų pagal 258 straipsnio 1 dalies a punktą, įstaiga kapitalo poreikio koeficientą pagrindinių pozicijų grupei apskaičiuoja kaip:

image

čia:

d yra pagrindinių pozicijų, kurioms įstaiga gali apskaičiuoti KIRB, pozicijos sumos dalis, palyginti su visų pagrindinių pozicijų pozicijos suma.

8.  
Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, skirtą apsidrausti nuo rinkos rizikos, įskaitant palūkanų normos ar valiutos riziką, įstaiga tai išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, atitinkantį orientacinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant pirmą pastraipą, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

260 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-IRBA metodą

Taikant SEC-IRBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 259 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

rizikos koeficientų apatinė riba didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms = 10 %

image

261 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant standartizuotą metodą (SEC-SA metodą)

1.  

Taikant SEC-SA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:



RW = 1 250  %

kai D ≤ KA

image

kai A ≥ KA

image

kai A < KA < D

čia:

D

yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį;

A

yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį;

KA

yra parametras, apskaičiuotas pagal 2 dalį;

image

čia:

a

=

– (1/(p · KA))

u

=

D – KA

l

=

max (A – KA; 0)

p

=

1 pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kuri nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.

2.  

Taikant 1 dalį, KA apskaičiuojamas taip:

image

čia:

KSA yra pagrindinės grupės kapitalo poreikio koeficientas, kaip apibrėžta 255 straipsnyje;

W = santykis tarp:

a) 

pagrindinių pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui nominaliųjų verčių sumos ir

b) 

visų pagrindinių pozicijų nominaliųjų verčių sumos.

Šiais tikslais pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui reiškia pagrindinę poziciją, kuri: i) yra pradelsta 90 arba daugiau dienų; ii) jos atžvilgiu taikomos bankroto arba nemokumo procedūros; iii) jos atžvilgiu taikoma nuosavybės teisės netekimo arba panaši procedūra arba iv) jos atžvilgiu neįvykdyti įsipareigojimai pagal pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentus.

Kai įstaiga nežino 5 % arba mažesnės dalies grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, įstaiga gali naudoti SEC-SA metodą, KA apskaičiavimą pakoreguodama taip:

image

Kai įstaiga nežino daugiau nei 5 % grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai turi būti taikomas 1 250  % rizikos koeficientas.

3.  
Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, skirtą apsidrausti nuo rinkos rizikos, įskaitant palūkanų normos ar valiutos riziką, įstaiga tai išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, atitinkantį orientacinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant šią dalį, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

262 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-SA metodą

Taikant SEC-SA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 261 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos koeficientų apatinė riba = 10 %
p = 0,5

263 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant išorės reitingais pagrįstą metodą (SEC-ERBA metodą)

1.  
Taikant SEC-ERBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento pagal šį straipsnį.
2.  

Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:



1 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

Visi kiti reitingai

Rizikos koeficientas

15  %

50  %

100  %

1 250  %

3.  

Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal šio straipsnio 7 dalį, taikomi 2 lentelėje nurodyti rizikos koeficientai, pakoreguoti, kai taikoma, pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal šio straipsnio 5 dalį:



2 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

Didesnio prioriteto segmentas

Ne didesnio prioriteto (nedidelis) segmentas

Segmento terminas (MT)

Segmento terminas (MT)

1 metai

5 metai

1 metai

5 metai

1

15  %

20  %

15  %

70  %

2

15  %

30  %

15  %

90  %

3

25  %

40  %

30  %

120  %

4

30  %

45  %

40  %

140  %

5

40  %

50  %

60  %

160  %

6

50  %

65  %

80  %

180  %

7

60  %

70  %

120  %

210  %

8

75  %

90  %

170  %

260  %

9

90  %

105  %

220  %

310  %

10

120  %

140  %

330  %

420  %

11

140  %

160  %

470  %

580  %

12

160  %

180  %

620  %

760  %

13

200  %

225  %

750  %

860  %

14

250  %

280  %

900  %

950  %

15

310  %

340  %

1 050  %

1 050  %

16

380  %

420  %

1 130  %

1 130  %

17

460  %

505  %

1 250  %

1 250  %

Visi kiti

1 250  %

1 250  %

1 250  %

1 250  %

4.  
Siekdamos nustatyti rizikos koeficientą segmentams, kurių terminas yra 1–5 metai, įstaigos taiko tiesinę interpoliaciją tarp rizikos koeficientų, atitinkamai taikytinų nuo vienų iki penkerių metų terminui, pagal 2 lentelę.
5.  

Siekdamos atsižvelgti į segmento dydį, įstaigos ne didesnio prioriteto segmentų rizikos koeficientą apskaičiuoja taip:

image

čia:

T = segmento dydis, išmatuotas kaip D – A

čia:

D

yra nuostolių atskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį,

A

yra nuostolių priskyrimo riba, nustatyta pagal 256 straipsnį

6.  
Pagal 3, 4 ir 5 dalis gautiems ne didesnio prioriteto segmentų rizikos koeficientams taikoma 15 % apatinė riba. Be to, gauti rizikos koeficientai negali būti mažesni nei rizikos koeficientas, atitinkantis to paties pakeitimo vertybiniais popieriais hipotetinį didesnio prioriteto segmentą, turintį tokį patį kredito rizikos vertinimą ir terminą.
7.  

Siekdamos naudoti numanomus reitingus, įstaigos nereitinguotajai pozicijai priskiria numanomą reitingą, lygiavertį kredito rizikos vertinimui, kuris suteiktas reitinguotajai orientacinei pozicijai, tenkinančiai visas šias sąlygas:

a) 

orientacinė pozicija yra pozicija, kurios prioritetas visais atžvilgiais yra lygiavertis nereitinguotajai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, arba, jeigu tokios lygiaverčio prioriteto pozicijos nėra, orientacinė pozicija pagal subordinaciją yra artimiausia nereitinguotajai pozicijai;

b) 

orientacinė pozicija neturi jokios trečiosios šalies garantijos arba jai nenaudojamos kitos kredito vertės didinimo priemonės, kurių negalima naudoti nereitinguotajai pozicijai;

c) 

orientacinės pozicijos terminas turi būti lygus atitinkamos nereitinguotosios pozicijos terminui arba ilgesnis;

d) 

numanomi reitingai turi būti nuolat atnaujinami, kad atspindėtų visus orientacinės pozicijos kredito rizikos vertinimo pakeitimus.

8.  
Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, skirtą apsidrausti nuo rinkos rizikos, įskaitant palūkanų normos ar valiutos riziką, įstaiga tai išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, atitinkantį orientacinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant pirmą pastraipą, orientacinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

264 straipsnis

PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-ERBA metodą

1.  
Taikant SEC-ERBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 263 straipsnį, taikant šiame straipsnyje nustatytus pakeitimus.
2.  

Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:



3 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

1

2

3

Visi kiti reitingai

Rizikos koeficientas

10  %

30  %

60  %

1 250  %

3.  

Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 263 straipsnio 7 dalį, rizikos koeficientai nustatomi pagal 4 lentelę, pakoreguojant pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir 263 straipsnio 4 dalį bei pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal 263 straipsnio 5 dalį:



4 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

Didesnio prioriteto segmentas

Ne didesnio prioriteto (nedidelis) segmentas

Segmento terminas (MT)

Segmento terminas (MT)

1 metai

5 metai

1 metai

5 metai

1

10  %

10  %

15  %

40  %

2

10  %

15  %

15  %

55  %

3

15  %

20  %

15  %

70  %

4

15  %

25  %

25  %

80  %

5

20  %

30  %

35  %

95  %

6

30  %

40  %

60  %

135  %

7

35  %

40  %

95  %

170  %

8

45  %

55  %

150  %

225  %

9

55  %

65  %

180  %

255  %

10

70  %

85  %

270  %

345  %

11

120  %

135  %

405  %

500  %

12

135  %

155  %

535  %

655  %

13

170  %

195  %

645  %

740  %

14

225  %

250  %

810  %

855  %

15

280  %

305  %

945  %

945  %

16

340  %

380  %

1 015  %

1 015  %

17

415  %

455  %

1 250  %

1 250  %

Visi kiti

1 250  %

1 250  %

1 250  %

1 250  %

265 straipsnis

Vidinio vertinimo metodo taikymo sritis ir veiklos reikalavimai

1.  
Įstaigos gali ABCP programų arba ABCP sandorių nereitinguotųjų pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoti taikydamos vidinio vertinimo metodą pagal 266 straipsnį, jeigu tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

Jeigu įstaiga yra gavusi leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal šio straipsnio 2 dalį ir konkreti ABCP programos arba ABCP sandorio pozicija patenka į tokio leidimo taikymo sritį, įstaiga, apskaičiuodama tos pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, taiko tą metodą.

2.  

Kompetentingos institucijos suteikia įstaigoms leidimą taikyti vidinio vertinimo metodą pagal aiškiai apibrėžtą taikymo sritį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

visos pagal ABCP programą išleisto komercinio vekselio pozicijos yra reitinguotosios pozicijos;

b) 

atliekant pozicijos kredito kokybės vidinį vertinimą laikomasi vienos arba kelių ECAI viešai paskelbtų vertinimo metodikų, skirtų pakeitimo vertybinių popierių pozicijų, pagrįstų to paties tipo pakeitimu pagrindinėmis pozicijomis, reitingui nustatyti;

c) 

pagal ABCP programą išleisti komerciniai vekseliai daugiausia yra išduoti trečiųjų šalių investuotojams;

d) 

įstaigos vidinio vertinimo procesas yra bent toks pat konservatyvus kaip ir viešai paskelbti tų ECAI, kurios suteikė išorės reitingą pagal ABCP programą išleistam komerciniam vekseliui, vertinimai, visų pirma, kiek tai susiję su nepalankiais veiksniais ir kitais kiekybiniais aspektais;

e) 

įstaigos vidinio vertinimo metodika atsižvelgiama į visas atitinkamas viešai paskelbtas ECAI, kurios suteikia reitingus ABCP programos komerciniams vekseliams, reitingavimo metodikas ir apima reitingų rangus, kurie atitinka ECAI kredito rizikos vertinimus. Įstaiga savo vidaus registruose dokumentais patvirtina aiškinamąjį pareiškimą, kuriame aprašoma, kaip buvo laikytasi šiame punkte nustatytų reikalavimų, ir reguliariai tokį pareiškimą atnaujina;

f) 

įstaiga naudoja vidinio vertinimo metodiką vidaus rizikos valdymui, įskaitant sprendimų priėmimo, informacijos valdymo ir vidaus kapitalo paskirstymo procesus;

g) 

vidaus ar išorės auditoriai, ECAI arba už kredito vidaus peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi įstaigos darbuotojai reguliariai tikrina vidinio vertinimo procesą ir įstaigos ABCP programos arba ABCP sandorių pozicijų kredito kokybės vidinio vertinimo kokybę;

h) 

siekdama įvertinti savo vidinio vertinimo metodikos taikymo rezultatus įstaiga nuolat stebi savo vidaus reitingų rezultatus ir prireikus šią metodiką koreguoja, jei pozicijų veiksnumas reguliariai nukrypsta nuo to, ką rodo vidaus reitingai;

i) 

ABCP programa apima kreditavimo ir įsipareigojimų valdymo standartus, pateikiamus programos administratoriui skirtose gairėse, kuriose nustatomi bent šie dalykai:

i) 

turto atitikimo reikalavimams kriterijai pagal j punktą;

ii) 

pozicijų, susidarančių dėl likvidumo priemonių suteikimo ir kredito vertės didinimo, rūšys ir piniginė vertė;

iii) 

nuostolių paskirstymas ABCP programos arba ABCP sandorio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms;

iv) 

teisinė bei ekonominė perduoto turto izoliacija nuo turtą parduodančio subjekto;

j) 

pagal ABCP programos turto atitikimo reikalavimams kriterijus numatomi bent šie dalykai:

i) 

negalimas reikšmingai pradelsto turto arba turto su neįvykdytais įsipareigojimais įsigijimas;

ii) 

ribojama pernelyg didelė koncentracija vieno įsipareigojančiojo asmens arba geografinės vietovės atžvilgiu; ir

iii) 

ribojamas įsigyjamo turto pradinis terminas;

k) 

atliekama turto pardavėjo kredito rizikos ir veiklos pobūdžio analizė, kurioje bent įvertinama pardavėjo:

i) 

ankstesni ir tikėtini būsimi finansinės veiklos rezultatai;

ii) 

dabartinė rinkos padėtis ir tikėtinas konkurencingumas ateityje;

iii) 

svertai, pinigų srautai, palūkanų padengimas ir skolos reitingavimas; ir

iv) 

kreditavimo standartai, valdymo pajėgumai ir išieškojimo procesai;

l) 

ABCP programoje nustatoma išieškojimo politika ir procesai, kuriuose atsižvelgiama į valdymo įmonės veiklos pajėgumą bei kredito kokybę ir kurie apima su pardavėjo ir valdymo įmonės veiklos rezultatais susijusios rizikos mažinimo aspektus. Taikant šį punktą, su veiklos rezultatais susijusi rizika gali būti mažinama pardavėjo arba valdymo įmonės dabartine kredito kokybe pagrįstais priežastiniais veiksniais, kad būtų užkirstas kelias bendram lėšų naudojimui pardavėjo ar valdymo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

m) 

bendras pagal ABCP programą galimo įsigyti turto grupės nuostolio įvertis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus galimos rizikos šaltinius, pvz., į kredito ir gautinų sumų sumažėjimo riziką;

n) 

jeigu pardavėjo teikiamo kredito vertės padidinimo dydis nustatomas atsižvelgiant tik į su kreditu susijusius nuostolius, o gautinų sumų sumažėjimo rizika tai konkrečiai turto grupei yra reikšminga, ABCP programai sudaromas atskiras rezervas gautinų sumų sumažėjimo rizikai;

o) 

reikiamas vertės padidinimo dydis ABCP programoje apskaičiuojamas atsižvelgiant į ankstesnio laikotarpio kelerių metų duomenis, įskaitant informaciją apie nuostolius, mokėjimo terminų praleidimus, gautinų sumų sumažėjimus ir gautinų sumų apyvartumą;

p) 

perkant pozicijas, kad būtų sumažintas galimas pagrindinio portfelio kredito kokybės pablogėjimas, į ABCP programą įtraukiami struktūriniai aspektai. Tokie aspektai gali apimti pozicijų grupei būdingus laipsniško likvidavimo priežastinius veiksnius;

q) 

įstaiga įvertina pagrindinio turto grupės ypatybes, pavyzdžiui, jo vidutinį svertinį kreditų vertinimo balą, ir nustato visus koncentracijos vieno įsipareigojančiojo asmens arba geografinės vietovės atžvilgiu atvejus, taip pat turto grupės detalumo lygį.

3.  
Jeigu įstaigos vidaus auditoriai arba už vidaus kredito peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi darbuotojai atlieka 2 dalies g punkte numatytą tikrinimą, tie darbuotojai yra nepriklausomi nuo įstaigos vidaus darbuotojų, atsakingų už ABCP programos verslo santykius ir santykius su klientais.
4.  

Įstaigos, kurioms leista taikyti vidinio vertinimo metodą, negali vėl imti taikyti kitų metodų pozicijoms, kurioms taikomas vidinio vertinimo metodas, nebent tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad įstaiga tam turi rimtą priežastį;

b) 

įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

266 straipsnis

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant vidinio vertinimo metodą

1.  
Taikydama vidinio vertinimo metodą įstaiga nereitinguotajai ABCP programos arba ABCP sandorio pozicijai priskiria vieną iš 265 straipsnio 2 dalies e punkte nustatytų reitingų rangų, remdamasi savo vidiniu vertinimu. Pozicijai priskiriamas toks pat išvestinis reitingas, kaip ir kredito rizikos vertinimai, atitinkantys tą reitingo rangą, kaip nustatyta 265 straipsnio 2 dalies e punkte.
2.  
Pagal 1 dalį išvestas reitingas tuo metu, kai buvo pirmą kartą priskirtas, turi būti bent investicinio reitingo ar aukštesnio lygio, ir apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 263 straipsnį arba, kai taikoma, pagal 264 straipsnį laikomas ECAI suteiktu reikalavimus atitinkančiu kredito rizikos vertinimu.



4

Poskirsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomos aukščiausios ribos

267 straipsnis

Didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Skaidrumo metodas

1.  
Įstaiga, kuri visada žino pagrindinių pozicijų sudėtį, didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms gali priskirti didžiausią rizikos koeficientą, kuris yra lygus pagal poziciją įvertintam vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, kuris būtų taikytinas pagrindinėms pozicijoms tarsi pagrindinės pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.
2.  
Tuo atveju, kai pagrindinių pozicijų grupėms įstaiga naudoja vien standartizuotą metodą arba IRB metodą, didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos didžiausias rizikos koeficientas yra lygus pagal poziciją įvertintam vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, kuris būtų taikomas pagrindinėms pozicijoms atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių, tarsi jos nebūtų buvę pakeistos vertybiniais popieriais.

Mišrių grupių atveju didžiausias rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:

a) 

kai įstaiga taiko SEC-IRBA metodą, pagrindinės grupės daliai, kuriai taikomas standartizuotas metodas, ir tai daliai, kuriai taikomas IRB metodas, atskirai priskiriamas atitinkamas rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą ir atitinkamas rizikos koeficientas pagal IRB metodą;

b) 

kai įstaiga taiko SEC-SA metodą arba SEC-ERBA metodą, didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pozicijoms yra lygus pagrindinių pozicijų vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui pagal standartizuotą metodą.

3.  

Taikant šį straipsnį, rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas pagal IRB metodą pagal 3 skyrių apima:

a) 

tikėtinų nuostolių, padaugintų iš 12,5, ir

b) 

pagrindinių pozicijų vertės santykį.

4.  
Jeigu apskaičiavus didžiausią rizikos koeficientą pagal 1 dalį gaunamas mažesnis rizikos koeficientas, nei apatinės rizikos koeficientų ribos, nustatytos, kai taikoma, 259–264 straipsniuose, naudojamas apskaičiuotasis rizikos koeficientas.

268 straipsnis

Maksimalaus kapitalo reikalavimai

1.  
Įstaiga iniciatorė, įstaiga rėmėja ar kita įstaiga, naudojančios SEC-IRBA metodą, arba įstaiga iniciatorė ar įstaiga rėmėja, naudojančios SEC-SA arba SEC-ERBA metodą, savo turimai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai gali taikyti maksimalaus kapitalo reikalavimą, kuris yra lygus kapitalo reikalavimams, kurie būtų apskaičiuoti pagal 2 arba 3 skyrių pagrindinėms pozicijoms tarsi jos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais. Taikant šį straipsnį, IRB metodo kapitalo reikalavimas apima tikėtinų nuostolių, siejamų su tomis pozicijomis, sumą, apskaičiuotą pagal 3 skyrių, ir nenumatytų nuostolių sumą.
2.  
Mišrių grupių atveju maksimalaus kapitalo reikalavimas nustatomas apskaičiuojant pagrindinių pozicijų dalių, kurioms taikomas IRB metodas ir standartizuotas metodas, pagal poziciją įvertintus vidutinius svertinius kapitalo reikalavimus pagal 1 dalį.
3.  

Maksimalaus kapitalo reikalavimas gaunamas sumą, apskaičiuotą pagal 1 arba 2 dalį, padauginus iš didžiausios turto dalies, kurią įstaiga turi atitinkamuose segmentuose (V), išreikštos procentine dalimi ir apskaičiuotos taip:

a) 

įstaigos, kuri viename segmente turi vieną ar daugiau pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, atveju V yra lygi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga turi tame konkrečiame segmente, nominaliosios sumos ir to segmento nominaliosios sumos santykiui;

b) 

įstaigos, kuri turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų skirtinguose segmentuose, atveju, V yra lygi didžiausiai turimo turto daliai visuose segmentuose. Šiais tikslais kiekviename skirtingame segmente turimo turto dalis apskaičiuojama, kaip nustatyta a punkte.

4.  
Apskaičiuojant maksimalaus kapitalo reikalavimą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pagal šį straipsnį, visa bet kokio pelno iš pardavimo ir kredito vertės didinimo palūkanomis elementų suma, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio, atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.



5

Poskirsnis

Įvairios nuostatos

269 straipsnis

Pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais

1.  

Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai įstaigos taiko SEC-SA metodą pagal 261 straipsnį su šiais pakeitimais:

a) 

W = 0 bet kurio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos segmento atžvilgiu pagrindinių pozicijų grupėje;

b) 

p = 1,5;

c) 

gautam rizikos koeficientui taikoma 100 % rizikos koeficientų apatinė riba.

2.  
KSA pagrindinėms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuojamas pagal 2 poskirsnį.
3.  
4 poskirsnyje nustatyti maksimalaus kapitalo reikalavimai netaikomi pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms.
4.  
Kai pagrindinių pozicijų grupę sudaro įvairūs pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitų rūšių turtas, KA parametras nustatomas kaip nominalusis pagal poziciją įvertintas svertinis KA vidurkis, apskaičiuotas atskirai kiekvienam pozicijų pogrupiui.

▼M13

269a straipsnis

Neveiksnių pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais taikoma tvarka

1.  

Šiame straipsnyje:

a) 

neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais – neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 25 punkte;

b) 

reikalavimus atitinkantis tradicinis neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais – tradicinis neveiksnių pozicijų pakeitimas vertybiniais popieriais, kai negrąžintinas pirkimo kainos diskontas yra lygus bent 50 % pagrindinių pozicijų neapmokėtos vertės jų perleidimo SPPVPS.

2.  
Neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 254 arba 267 straipsnį. Rizikos koeficientas apskaičiuojamas taikant 100 % žemiausią ribą, išskyrus atvejus, kai taikomas 263 straipsnis.
3.  
Nukrypdamos nuo šio straipsnio 2 dalies, įstaigos priskiria 100 % rizikos koeficientą didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, išskyrus atvejus, kai taikomas 263 straipsnis.
4.  
Įstaigoms, kurios pagal 3 skyrių taiko IRB metodą bet kokioms grupėje esančioms pagrindinėms pozicijoms ir kurioms neleidžiama naudoti savų LGD įverčių ir perskaičiavimo koeficientų tokių pozicijų atžvilgiu, nenaudoja SEC-IRBA metodo siekdamos apskaičiuoti neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir netaiko 5 arba 6 dalies.
5.  
Taikant 268 straipsnio 1 dalį, tikėtini nuostoliai, siejami su reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, yra įtraukiami atskaičius negrąžintiną pirkimo kainos diskontą ir, kai taikoma, visus papildomus specifinės kredito rizikos koregavimus.

Įstaigos atlieka skaičiavimą pagal šią formulę:

image

Čia:

CRmax

=

didžiausias kapitalo poreikis reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju;

RWEAIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma;

ELIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, tikėtinų nuostolių sudėtinė suma;

NRPPD

=

negrąžintinas pirkimo kainos diskontas;

EVIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijų verčių suma;

EVPool

=

visų pagrindinių pozicijų, kurios yra grupėje, pozicijų verčių suma;

SCRAIRB

=

įstaigos iniciatorės atliekami specifinės kredito rizikos koregavimai tų pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, atžvilgiu, tik jei negrąžintinas pirkimo kainos diskontas (NRPPD) viršija tą koregavimą, ir tik tokiu mastu; įstaigų investuotojų atveju ši suma lygi nuliui;

RWEASA

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma.

6.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, kai pagal poziciją įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas, apskaičiuotas pagal 267 straipsnyje nustatytą skaidrumo metodą, yra mažesnis už 100 %, įstaigos gali taikyti mažesnį rizikos koeficientą, kuriam taikoma 50 % žemiausia riba.

Taikant pirmą pastraipą SEC-IRBA metodą pozicijai taikanti įstaiga iniciatorė, kuriai leidžiama naudoti savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus visų pagrindinių pozicijų, kurioms pagal 3 skyrių taikomas IRB metodas, atžvilgiu, reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju atskaito negrąžintiną pirkimo kainos diskontą ir, kai taikoma, visus papildomus specifinės kredito rizikos koregavimus iš tikėtinų nuostolių ir pagrindinių pozicijų, susijusių su didesnio prioriteto pozicijomis, pozicijos vertės pagal šią formulę:

image

Čia:

RWmax

=

reikalavimus atitinkančio tradicinio neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais atveju didesnio prioriteto pozicijai taikomas rizikos koeficientas, prieš taikant žemiausią koeficiento ribą, kai taikomas skaidrumo metodas;

RWEAIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma;

RWEASA

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sudėtinė suma;

ELIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, tikėtinų nuostolių sudėtinė suma;

NRPPD

=

negrąžintinas pirkimo kainos diskontas;

EVIRB

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijų verčių suma;

EVpool

=

visų pagrindinių pozicijų, kurios yra grupėje, pozicijų verčių suma;

EVSA

=

pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, pozicijų verčių suma;

SCRAIRB

=

įstaigos iniciatorės atlikti specifinės kredito rizikos koregavimai tų pagrindinių pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, atžvilgiu, tik jei negrąžintinas pirkimo kainos diskontas (NRPPD) viršija tą koregavimą ir tik tokiu mastu;

7.  

Šiame straipsnyje negrąžintinas pirkimo kainos diskontas apskaičiuojamas atimant b punkte nurodytą sumą iš a punkte nurodytos sumos:

a) 

neapmokėta neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų suma tuo metu, kai tos pozicijos buvo perleistos SPPVPS;

b) 

šių verčių suma:

i) 

pradinė neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų arba, kai taikoma, segmentų dalių, parduotų investuotojams, kurie yra tretieji asmenys, pardavimo kaina ir

ii) 

neapmokėta iniciatoriaus turimų to pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų arba, kai taikoma, segmentų dalių neapmokėtos vertės pagrindinių pozicijų suma tuo metu, kai tos pozicijos buvo perleistos SPPVPS.

Taikant 5 ir 6 dalis, per sandorio laikotarpį apskaičiuojamas negrąžintinas pirkimo kainos diskontas patikslinamas jį sumažinant, atsižvelgiant į realizuotus nuostolius. Bet koks pagrindinių pozicijų neapmokėtos sumos sumažinimas dėl realizuotų nuostolių sumažina negrąžintiną pirkimo kainos diskontą taikant žemiausią ribą, lygią nuliui.

Jeigu diskonto struktūra yra tokia, kad visas diskontas arba jo dalis gali būti grąžinti iniciatoriui, toks diskontas taikant šį straipsnį nelaikomas negrąžintinu pirkimo kainos diskontu.

▼M13

270 straipsnis

Didesnio prioriteto pozicijos PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais

1.  

Įstaiga iniciatorė gali apskaičiuoti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kai atliekamas PSS balansinis pakeitimas vertybiniais popieriais, nurodytas Reglamento (ES) 2017/2402 26a straipsnio 1 dalyje, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kai taikoma, pagal šio reglamento 260, 262 arba 264 straipsnį, jeigu ta pozicija atitinka abi šias sąlygas:

a) 

pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina 243 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

b) 

pozicija laikoma didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.

2.  

EBI stebi, kaip taikoma 1 dalis, visų pirma atsižvelgdama į:

a) 

PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais, kurio atžvilgiu įstaiga iniciatorė taiko 1 dalį, rinkos apimtį ir rinkos dalį pagal įvairias turto klases;

b) 

stebimą nuostolių paskirstymą didesnio prioriteto segmentui ir kitiems PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams, kai įstaiga iniciatorė taiko 1 dalį tokio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto pozicijos atžvilgiu;

c) 

1 dalies taikymo poveikį įstaigų svertui;

d) 

PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais, kurio atžvilgiu įstaiga iniciatorė taiko 1 dalį, naudojimo poveikį kapitalo priemonių emisijai, kurią vykdo atitinkamos įstaigos iniciatorės.

3.  
EBI savo išvadų ataskaitą Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 10 d.
4.  
Ne vėliau kaip 2023 m. spalio 10 d. Komisija, remdamasi 3 dalyje nurodyta EBI ataskaita, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio straipsnio taikymo ataskaitą, ypatingą dėmesį skirdama pernelyg didelio sverto rizikai, kylančiai dėl PSS balansinio pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris atitinka 1 dalyje nurodytą tvarką, naudojimo ir dėl galimo įstaigų iniciatorių leidžiamos kapitalo priemonių emisijos pakeitimo pasitelkiant tą naudojimą. Kai tikslinga, kartu su ta ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼M5

270a straipsnis

Papildomas rizikos koeficientas

1.  
Kai įstaiga netenkina Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriaus reikalavimų kokiu nors reikšmingu aspektu dėl įstaigos aplaidumo ar neveikimo, kompetentingos institucijos taiko proporcingą papildomą rizikos koeficientą, kuris yra ne mažesnis kaip 250 % rizikos koeficiento dydžio (jo didžiausia riba yra 1 250  %), taikomo atitinkamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms atitinkamai šio reglamento 247 straipsnio 6 dalyje arba 337 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Vėliau kiekvieną kartą pažeidus nuostatas dėl išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo, papildomas rizikos koeficientas laipsniškai didinamas. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į tam tikriems pakeitimo vertybiniais popieriais atvejams taikomas išimtis, numatytas Reglamento (ES) 2017/2402 6 straipsnio 5 dalyje, sumažindamos rizikos koeficientą, kurį jos kitu atveju pagal šį straipsnį nustatytų pakeitimui vertybiniais popieriais, kuriam taikoma Reglamento (ES) 2017/2402 6 straipsnio 5 dalis.
2.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad būtų palengvinta priežiūros praktikos, taikomos įgyvendinant 1 dalį, konvergencija, įskaitant priemones, kurių turi būti imtasi, kai nevykdomos išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo prievolės. EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.



4

Skirsnis

išoriniai kredito rizikos vertinimai

270b straipsnis

ECAI kredito rizikos vertinimų naudojimas

Įstaigos gali naudoti kredito rizikos vertinimus, kad nustatytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą pagal šį skyrių, tik tais atvejais, kai kredito rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 paskelbė arba patvirtino ECAI.

270c straipsnis

Reikalavimai, kuriuos turi tenkinti ECAI kredito rizikos vertinimai

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti pagal 3 skirsnį įstaigos naudoja tik ECAI atliktą kredito rizikos vertinimą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

nėra mokėjimų, įtrauktų į kredito rizikos vertinimą, ir mokėjimų, į kuriuos įstaiga turi teisę pagal sutartį, pagal kurią atsiranda atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, rūšių nesutapimo;

b) 

ECAI skelbia kredito rizikos vertinimus ir informaciją apie nuostolių ir pinigų srautų analizę, reitingų priklausomybę nuo pagrindinių reitingavimo prielaidų, įskaitant pagrindinių pozicijų veiksnumą, pasikeitimų, taip pat apie procedūras, metodikas, prielaidas ir pagrindinius elementus, kuriais grindžiami kredito rizikos vertinimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009. Taikant šį punktą informacija laikoma viešai paskelbta, jeigu ji yra paskelbta prieinamu formatu. Tik ribotam subjektų skaičiui prieinama informacija nelaikoma viešai paskelbta;

c) 

kredito rizikos vertinimai yra įtraukti į ECAI kredito rizikos vertinimų pasikeitimo tikimybių matricą;

d) 

kredito rizikos vertinimai nėra pagrįsti ar iš dalies pagrįsti netiesiogine parama, kurią teikia pati įstaiga. Kai pozicija yra pagrįsta ar iš dalies pagrįsta netiesiogine parama, įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas tai pozicijai pagal 3 skirsnį, į tą poziciją atsižvelgia tarsi jį būtų nereitinguotoji pozicija;

e) 

ECAI yra įsipareigojusi skelbti paaiškinimus, kaip pagrindinių pozicijų veiksnumas veikia kredito rizikos vertinimą.

270d straipsnis

Kredito rizikos vertinimų naudojimas

1.  
Įstaiga gali nuspręsti paskirti vieną arba daugiau ECAI, kurių kredito rizikos vertinimai turi būti naudojami apskaičiuojant jos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šį skyrių (toliau – paskirtoji ECAI).
2.  

Įstaiga savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos vertinimus naudoja nuosekliai ir neselektyviai ir siekdama tų tikslų laikosi šių reikalavimų:

a) 

įstaiga negali taikyti vienos ECAI kredito rizikos vertinimų savo pozicijoms kai kuriuose segmentuose ir kitos ECAI kredito rizikos vertinimų to paties pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio pozicijoms kituose segmentuose, kurios gali turėti pirmosios ECAI nustatytą reitingą arba jo neturėti;

b) 

kai pozicija turi du paskirtųjų ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, įstaiga naudoja mažiau palankų kredito rizikos vertinimą;

c) 

kai pozicija turi tris ar daugiau paskirtųjų ECAI nustatytų kredito rizikos vertinimų, naudojami du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai. Jeigu du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai skiriasi, iš jų turi būti naudojamas mažiau palankus kredito rizikos vertinimas;

d) 

įstaiga negali aktyviai prašyti panaikinti mažiau palankius reitingus.

3.  
Jeigu pagrindinėms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomas visapusiškas arba dalinis reikalavimus atitinkantis kredito užtikrinimas pagal 4 skyrių ir į tokio užtikrinimo poveikį yra atsižvelgta paskirtosios ECAI pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito rizikos vertinime, įstaiga naudoja su tuo kredito rizikos vertinimu siejamą rizikos koeficientą. Jeigu šioje dalyje nurodytas kredito užtikrinimas neatitinka reikalavimų pagal 4 skyrių, kredito rizikos vertinimas nėra pripažįstamas ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra vertinama kaip nereitinguotoji pozicija.
4.  
Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas reikalavimus atitinkantis kredito užtikrinimas pagal 4 skyrių ir į tokio užtikrinimo poveikį yra atsižvelgta paskirtosios ECAI kredito rizikos vertinime, įstaiga tą pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją vertina taip, tarsi ji būtų nereitinguotoji pozicija, ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių.

270e straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais priskyrimas

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad šiame skyriuje nustatyti kredito kokybės žingsniai būtų objektyviai ir nuosekliai priskirti atitinkamiems visų ECAI kredito rizikos vertinimams. Taikant šį straipsnį, EBI visų pirma:

a) 

atskiria skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu;

b) 

atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, pavyzdžiui, įsipareigojimų neįvykdymo arba nuostolių lygius ir kiekvienos ECAI kredito rizikos vertinimų ankstesnių laikotarpių duomenis įvairiose turto klasėse;

c) 

atsižvelgia į kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, ECAI vertinamų sandorių įvairovę, jos metodiką ir kredito rizikos vertinimų reikšmę, visų pirma į tai, ar tokiuose vertinimuose atsižvelgiama į tikėtiną nuostolį arba pirmąjį nuostolį eurais ir į laiku sumokamas palūkanas arba galutinai sumokamas palūkanas;

d) 

siekia užtikrinti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms, remiantis ECAI atliktais kredito rizikos vertinimais, taikomas tas pats rizikos koeficientas, būtų taikomi atitinkami kredito rizikos laipsniai.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

▼B



6

SKYRIUS

Sandorio šalies kredito rizika



1

Skirsnis

Apibrėžtys

271 straipsnis

Pozicijos vertės nustatymas

1.  
Įstaiga nustato II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertę pagal šį skyrių.
2.  
Užuot taikydama 4 skyrių, įstaiga gali nustatyti atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijos vertę pagal šį skyrių.

272 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje ir šios dalies VI antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

Bendrieji terminai

1)

sandorio šalies kredito rizika arba CCR – rizika, kad sandorio šalis gali neįvykdyti savo įsipareigojimų iki pabaigos neatsiskaičius už sandoryje numatytus pinigų srautus;

Sandorių rūšys

2)

ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai – sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis įsipareigoja už grynuosius pinigus, kitas finansines priemones arba biržos prekes pristatyti vertybinius popierius, biržos prekes arba užsienio valiutos sumą (arba atvirkščiai) per sutartyje nurodytą atsiskaitymo ar pristatymo laikotarpį, kuris yra ilgesnis už rinkoje įprastą tokios rūšies sandorio įvykdymo laikotarpį arba yra penkiomis darbo dienomis vėlesnis už įstaigos sandorio sudarymo dieną, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų datų ankstesnė;

3)

garantinės įmokos skolinimo sandoriai – sandoriai, pagal kuriuos įstaiga suteikia kreditą prekiauti vertybiniais popieriais, jiems įsigyti, parduoti ar platinti. Prie garantinės įmokos skolinimo sandorių nepriskiriamos kitos paskolos, užtikrintos vertybiniais popieriais;

Užskaitos grupės, apsidraudimo grupės ir susiję terminai

4)

užskaitos grupė –

įstaigos su viena sandorio šalimi sudaromų sandorių grupė, kuriai taikoma pagal 7 skirsnį ir 4 skyrių pripažįstama teisinėmis priemonėmis vykdoma dvišalės užskaitos tvarka.

Kiekvienas sandoris, kuriam netaikoma teisinėmis priemonėmis vykdoma ir pagal 7 skirsnį pripažįstama dvišalės užskaitos tvarka, šio skyriaus tikslais laikomas atskira užskaitos grupe.

Pagal 6 skirsnyje nustatytą vidaus modelio metodą visos užskaitos grupės su vienintele sandorio šalimi gali būti laikomos viena užskaitos grupe, jeigu vertinant tikėtiną poziciją (toliau – EE) atskirų užskaitos grupių neigiamos modeliuotos rinkos vertės prilyginamos 0;

5)

rizikos pozicija – rizikos lygis, kuriam pagal 5 skirsnyje išdėstytą standartizuotą metodą taikant nustatytą algoritmą priskiriamas sandoris;

▼M8

6)

apsidraudimo grupė – vienos užskaitos grupės sandorių grupė, kuriai, nustatant galimą būsimą poziciją pagal šio skyriaus 3 arba 4 skirsnyje nustatytus metodus, leidžiama taikyti visišką arba dalinę užskaitą;

▼B

7)

susitarimas dėl garantinės įmokos – susitarimas arba susitarimo nuostatos, pagal kurias viena sandorio šalis turi pateikti užtikrinimo priemonę kitai sandorio šaliai, jeigu tos kitos šalies pirmajai šaliai keliama pozicijos rizika viršija nustatytą lygį;

▼M8

7a)

vienos krypties susitarimas dėl garantinės įmokos – susitarimas dėl garantinės įmokos, pagal kurį įstaiga yra įpareigota pateikti kintamąsias garantines įmokas sandorio šaliai, bet neturi teisės gauti kintamosios garantinės įmokos iš tos sandorio šalies, arba atvirkščiai;

▼B

8)

garantinės įmokos riba – didžiausia pozicijos suma, kuri lieka neapdrausta tol, kol viena šalis turi teisę pareikalauti užtikrinimo priemonės;

9)

garantinės įmokos rizikos laikotarpis – laikotarpis nuo paskutinio pasikeitimo užtikrinimo priemone, kuria užtikrinami užskaitos grupės sandoriai su įsipareigojimų nevykdančia sandorio šalimi, iki tol, kol sandoriai likviduojami, o atitinkama rinkos rizika apdraudžiama iš naujo;

►C2  10)

faktinis terminas (taikant vidaus modelio metodą užskaitos grupei, kurios terminas ilgesnis nei vieneri metai) –

santykis, ◄ apskaičiuojamas nerizikinga palūkanų norma diskontuotų tikėtinų pozicijų sumą per visą užskaitos grupės sandorių laikotarpį padalinus iš nerizikinga palūkanų norma diskontuotų tikėtinų pozicijų sumos per vienerius užskaitos grupės sandorių metus.

Šis faktinis terminas gali būti pakoreguotas taip, kad atspindėtų perkėlimo riziką, kuri kyla keičiant tikėtiną poziciją faktine tikėtina pozicija, siekiant pateikti prognozę trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui;

11)

kryžminė produktų užskaita – skirtingų produktų kategorijų sandorių įtraukimas į tą pačią užskaitos grupę pagal šiame skyriuje nustatytas kryžminės produktų užskaitos taisykles;

▼M8

12)

dabartinė rinkos vertė (toliau – CMV) – visų užskaitos grupės sandorių grynoji rinkos vertė kartu su bet kokia turima arba suteikta užtikrinimo priemone, kai teigiamos ir neigiamos rinkos vertės yra užskaitomos apskaičiuojant CMV;

▼M8

12a)

grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma (toliau – NICA) – atitinkamai gautos arba suteiktos grynosios užtikrinimo priemonės, kuri skirta užskaitos grupei ir kuri nėra kintamoji garantinė įmoka, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma;

▼B

Pasiskirstymas

13)

rinkos verčių pasiskirstymas – užskaitos grupės sandorių grynosios rinkos vertės tikimybinio pasiskirstymo prognozė tam tikrai ateities dienai (prognozavimo horizontas), atsižvelgiant į realią tų sandorių rinkos vertę prognozės sudarymo dieną;

14)

pozicijų pasiskirstymas – rinkos verčių pasiskirstymo, nustačius nulinį prognozuojamų neigiamų grynųjų rinkos verčių lygį, prognozė, esant tam tikrai tikimybei;

15)

neutralus rizikos atžvilgiu pasiskirstymas – rinkos verčių arba pozicijų pasiskirstymas tam tikrą dieną ateityje, apskaičiuojamas naudojant teorines rinkos vertes, pvz., numanomus svyravimus;

16)

faktinis pasiskirstymas – rinkos verčių arba pozicijų pasiskirstymas tam tikrą dieną ateityje, apskaičiuojamas naudojant istorines arba realias vertes, pvz., pagal istorinius duomenis apskaičiuoti kainos svyravimai ar kurso pokyčiai;

Pozicijų vertinimas ir koregavimas

17)

dabartinė pozicija – pozicija, lygi nuliui arba sandorio ar užskaitos grupės sandorių su konkrečia sandorio šalimi portfelio rinkos vertei, kuri būtų prarasta, jei sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, darant prielaidą, kad jokios šių sandorių vertės nepavyktų atgauti taikant nemokumo ar likvidavimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių verčių yra didesnė;

18)

didžiausia pozicija – pozicijų pasiskirstymo didžiausia procentinė dalis tam tikrą dieną ateityje prieš ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminą;

19)

tikėtina pozicija (toliau – EE) – pozicijų pasiskirstymo vidurkis tam tikrą dieną ateityje prieš sueinant ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminui;

20)

konkrečios dienos faktinė tikėtina pozicija (toliau – faktinė EE) – didžiausia tikėtina tos arba bet kurios ankstesnės dienos pozicija. Ją taip pat galima apibrėžti kaip didesnę tos dienos tikėtiną poziciją arba bet kurios ankstesnės dienos faktinę tikėtiną poziciją;

21)

tikėtina teigiama pozicija (toliau – EPE) –

tam tikro laikotarpio tikėtinų pozicijų svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis.

Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą įstaigos naudoja pirmųjų metų vidurkį arba, jei visų užskaitos grupės sandorių terminas trumpesnis nei vieneri metai, taikomas ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio vidurkis;

22)

faktinė tikėtina teigiama pozicija (toliau – faktinė EPE) – faktinės tikėtinos pozicijos pirmųjų metų arba, jei visų užskaitos grupės sandorių terminas trumpesnis nei vieneri metai, – ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis;

Su CCR susijusi rizika

23)

perkėlimo rizika –

tikimybė, kad tikėtina teigiama pozicija yra neįvertinta tam tikra suma, kai manoma, kad ateities sandoriai su sandorio šalimi bus sudaromi nuolat.

Apskaičiuojant EPE neatsižvelgiama į šių ateities sandorių keliamą papildomą riziką;

24)

sandorio šalis – 7 skirsnio tikslais yra juridinis arba fizinis asmuo, kuris sudaro užskaitos sandorį ir turi tam sutartinius įgaliojimus;

25)

įpareigojantis kryžminės produktų užskaitos susitarimas –

dvišalis įpareigojantis įstaigos ir sandorio šalies susitarimas, kuriuo sukuriamas bendras teisinis įsipareigojimas (pagrįstas apdraustų sandorių užskaita), apimantis visus dvišalius pagrindinius susitarimus ir sandorius, priskiriamus prie skirtingų į susitarimą įtrauktų produktų kategorijų.

Šioje apibrėžtyje „skirtingos produktų kategorijos“ yra:

a) 

atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriai;

b) 

garantinės įmokos skolinimo sandoriai;

c) 

II priede išvardytos sutartys;

26)

mokėjimo sudėtinė dalis –

mokėjimas, sutartas sudarant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorį su linijiniu rizikos pobūdžiu, pagal kurį numatyta finansinę priemonę pakeisti tam tikru mokėjimu.

Sandorių, kuriuos sudarant nustatytas vieno mokėjimo keitimas kitu mokėjimu, atveju tas dvi mokėjimo sudėtines dalis sudaro bendra sutartyje numatytų mokėjimų pozicija, įskaitant sandorio tariamąją poziciją.



2

Skirsnis

Pozicijos vertės apskaičiavimo metodai

273 straipsnis

Pozicijos vertės apskaičiavimo metodai

▼M8

1.  
II priede išvardytų sandorių pozicijos vertę įstaigos pagal šį straipsnį apskaičiuoja remdamosi vienu iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.

273a straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų netenkinanti įstaiga netaiko 4 skirsnyje nustatyto metodo. 273a straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų netenkinanti įstaiga netaiko 5 skirsnyje nustatyto metodo.

Grupėje įstaigos gali nuolat kartu taikyti 3–6 skirsniuose nustatytus metodus. Viena įstaiga negali nuolat kartu taikyti 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.

▼B

2.  

Kompetentingoms institucijoms leidus pagal 283 straipsnio 1 ir 2 dalis, toliau nurodytų straipsnių pozicijų vertę įstaiga gali nustatyti taikydama 6 skirsnyje nustatytą vidaus modelio metodą:

a) 

II priede išvardytiems sandoriams;

b) 

atpirkimo sandoriams;

c) 

vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams;

d) 

garantinės įmokos skolinimo sandoriams;

e) 

ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams.

3.  

Kai įstaiga įsigyja kredito išvestinių finansinių priemonių norėdama užtikrinti ne prekybos knygos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, ji gali apdraustos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimą apskaičiuoti bet kuriuo iš šių būdų:

a) 

pagal 233–236 straipsnius;

b) 

pagal 153 straipsnio 3 dalį arba, pagal 143 straipsnį gavusi leidimą, pagal 183 straipsnį.

Tokiais atvejais tų kredito išvestinių finansinių priemonių CCR pozicijos vertė prilyginama nuliui, išskyrus atvejus, kai įstaiga taiko 299 straipsnio 2 dalies h punkto ii papunktyje apibrėžtą metodą.

4.  
Nepaisant 3 dalies, įstaiga, siekdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą sandorio šalies kredito rizikai padengti gali pasirinkti nuosekliai įtraukti visas kredito išvestines finansines priemones, neįtrauktas į prekybos knygą ir įsigytas norint užtikrinti ne prekybos knygos poziciją arba sandorio šalies kredito rizikos poziciją, kai kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal šį reglamentą.
5.  
Kai įstaigos parduoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai yra laikomi jos suteiktu kredito užtikrinimu ir jiems taikomas nuosavų lėšų, reikalingų visos tariamosios pagrindinės pozicijos sumos kredito rizikai padengti, poreikis, jų CCR pozicijos vertė ne prekybos knygoje prilyginama nuliui.

▼M8

6.  
Pagal 3–6 skirsniuose nustatytus metodus konkrečios sandorio šalies pozicijos vertė yra lygi pozicijų verčių, apskaičiuotų pagal kiekvieną užskaitos grupės sandorį, sudarytą su ta sandorio šalimi, sumai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai vienas susitarimas dėl garantinės įmokos taikomas kelių užskaitos grupių sandoriams, sudarytiems su ta sandorio šalimi, ir įstaiga tų užskaitos grupių pozicijos vertei apskaičiuoti taiko vieną iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal atitinkamą skirsnį.

Konkrečios sandorio šalies atveju konkrečios II priede išvardytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių užskaitos grupės pozicijos vertė, apskaičiuojama pagal šį skyrių, yra didesnioji iš šių verčių: nulis arba visų užskaitos grupių sandorių, sudarytų su sandorio šalimi, pozicijų verčių sumos ir tos sandorio šalies kredito vertinimo koregavimo sumos, įstaigos pripažintos kaip nukainavimo sumos, skirtumas. Kredito vertinimo koregavimo suma apskaičiuojama neatsižvelgiant į užskaitomą debetinę vertės koregavimo sumą, priskiriamą pačios įmonės kredito rizikai, kuri jau buvo atskaityta iš nuosavų lėšų pagal 33 straipsnio 1 dalies c punktą.

7.  
Apskaičiuodamos pozicijos vertę pagal 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos dvi identiškas į tą patį užskaitos susitarimą įtrauktas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis gali laikyti viena sutartimi, kurios tariamoji pagrindinė suma yra lygi nuliui.

Pirmos pastraipos tikslais dvi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra identiškos, jei tenkina visas šias sąlygas:

a) 

jų rizikos pozicijos yra priešingos;

b) 

jų savybės, išskyrus sandorio dieną, yra vienodos;

c) 

jų pinigų srautai visiškai padengia vieni kitus.

8.  
Įstaigos nustato ilgalaikių atsiskaitymo sandorių pozicijų vertę taikydamos bet kurį iš šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, neatsižvelgdamos į tai, kokį metodą jos pasirinko taikyti ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms ir atpirkimo sandoriams, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir garantinės įmokos skolinimo sandoriams. Apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, įstaiga, taikanti 3 skyriuje nustatytą metodą, gali nuolat ir nepriklausomai nuo šių pozicijų reikšmingumo taikyti rizikos koeficientus pagal 2 skyriuje nustatytą metodą.

▼M8

9.  
Kalbant apie šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos sandoriams, kurių atžvilgiu nustatyta specifinė klaidingų sprendimų rizika, taiko 291 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalis.

273a straipsnis

Supaprastintų pozicijos vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygos

1.  

Įstaiga gali apskaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertę pagal 4 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:

a) 

10 % viso tos įstaigos turto;

b) 

300 mln. EUR.

2.  

Įstaiga gali apskaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę pagal 5 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:

a) 

5 % viso tos įstaigos turto;

b) 

100 mln. EUR.

3.  

1 ir 2 dalių tikslais įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydį remdamosi kiekvieno mėnesio paskutinės dienos duomenimis, laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertinamos jų rinkos verte tą konkrečią dieną; kai tos dienos pozicijos rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos pozicijos tikrąją vertę; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė ir tikroji vertė konkrečią dieną nėra žinomos, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;

b) 

ilgųjų išvestinių finansinių priemonių pozicijų absoliučioji vertė sudedama su trumpųjų išvestinių finansinių priemonių pozicijų absoliučiąja verte;

c) 

įtraukiamos visos išvestinių finansinių priemonių pozicijos, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų.

4.  
Nukrypstant atitinkamai nuo 1 arba 2 dalies, tais atvejais, jei su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, vertinant konsoliduotai, neviršija atitinkamai 1 arba 2 dalyje nurodytų ribinių verčių, įstaiga, kuri yra konsoliduojama ir kuri turėtų taikyti 3 arba 4 skirsnyje nustatytą metodą, nes ji individualiai viršija tas ribines vertes, gali, gavusi kompetentingų institucijų pritarimą, vietoj jo pasirinkti taikyti metodą, kuris būtų taikomas konsoliduotai.
5.  
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie 4 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus, kuriuos jos taiko arba nebetaiko (priklausomai nuo to, kas taikytina) savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertei apskaičiuoti.
6.  
Įstaigos nesudaro išvestinių finansinių priemonių sandorio ar neperka arba neparduoda išvestinės finansinės priemonės vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu.

273b straipsnis

Neatitiktis supaprastintų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygoms

1.  
Vienos arba daugiau iš 273a straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytų sąlygų nebetenkinanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.
2.  

Įstaiga nustoja skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes pagal atitinkamai 4 arba 5 skirsnį per tris mėnesius nuo tada, kai susidaro viena iš šių aplinkybių:

a) 

įstaiga tris mėnesius iš eilės netenkina atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų arba atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų;

b) 

įstaiga per paskutinius 12 mėnesių daugiau nei šešis mėnesius netenkina atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų arba atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų.

3.  
Jeigu įstaiga nustoja skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes pagal atitinkamai 4 arba 5 skirsnį, jai leidžiama vėl pradėti skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes, kaip nurodyta 4 arba 5 skirsnyje, tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos 273a straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytos sąlygos.

▼M8



3 skirsnis

Standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas

274 straipsnis

Pozicijos vertė

1.  

Įstaiga gali skaičiuoti visų sandorių, kuriems taikoma sutartinės užskaitos sutartis, vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

užskaitos susitarimas priklauso vienai iš 295 straipsnyje nurodytų sutartinės užskaitos sutarčių rūšių;

b) 

užskaitos susitarimą yra pripažinusios kompetentingos institucijos pagal 296 straipsnį;

c) 

įstaiga yra įvykdžiusi 297 straipsnyje nustatytas su užskaitos susitarimu susijusias prievoles.

Jeigu kuri nors iš pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų netenkinama, įstaiga kiekvieną sandorį laiko atskira užskaitos grupe.

2.  

Užskaitos grupės pozicijos vertę pagal standartizuotą sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodą įstaigos apskaičiuoja taip:

Užskaitos vertė=α · (RC+PFE)
čia:

RC

=

pagal 275 straipsnį apskaičiuotos pakeitimo išlaidos ir

PFE

=

pagal 278 straipsnį apskaičiuota galima būsima pozicija;

α

=

1,4.

3.  
Užskaitos grupės, kuriai taikomas sutartinis susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė apribojama tos pačios užskaitos grupės, kuriai netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos verte.
4.  
Jei tai pačiai užskaitos grupei taikomi keli susitarimai dėl garantinės įmokos, įstaigos kiekvieną susitarimą dėl garantinės įmokos priskiria prie užskaitos grupės, kuriai pagal sutartį taikomas tas susitarimas dėl garantinės įmokos, sandorių grupės ir kiekvieno iš šių į grupę įtrauktų sandorių pozicijų vertę apskaičiuoja atskirai.
5.  

Įstaigos gali nustatyti, kad užskaitos grupės pozicijos vertė yra lygi nuliui, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

užskaitos grupę sudaro vien parduoti pasirinkimo sandoriai;

b) 

užskaitos grupės dabartinė rinkos vertė visada yra neigiama;

c) 

visų į užskaitos grupę įtrauktų pasirinkimo sandorių priedą įstaiga yra gavusi iš anksto, kad būtų galima užtikrinti sutarčių vykdymą;

d) 

užskaitos grupei netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos.

6.  
Pagal šį skirsnį apskaičiuodamos užskaitos grupės pozicijos vertę, įstaigos užskaitos grupėje sandorį, kuris yra nupirktų arba parduotų pasirinkimo pirkti arba parduoti sandorių baigtinis linijinis derinys, pakeičia visais pavieniais tą linijinį derinį sudarančiais sandoriais, laikydamos juos atskiru sandoriu. Kiekvienas toks pasirinkimo sandorių derinys laikomas atskiru užskaitos grupės sandoriu, kai derinys yra įtrauktas pozicijos vertės apskaičiavimo tikslu.
7.  
Gali būti nustatyta, kad kredito išvestinės finansinės priemonės sandorio, kuris yra ilgoji pozicija pagrindinėje finansinėje priemonėje, pozicijos vertė būtų ne didesnė nei mokėtinų nesumokėtų priedų suma, jeigu jis laikomas atskira užskaitos grupe, kuriai netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

275 straipsnis

Pakeitimo išlaidos

1.  

Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupių, kurioms netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas RC pagal šią formulę:

RC = max{CMV – NICA,0}
2.  

Įstaigos apskaičiuoja pavienių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

RC = max{CMV – VM - NICA,TH + MTA – NICA,0}
čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos;

VM

=

pagal kintamumą pakoreguota gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) grynosios kintamosios garantinės įmokos, reguliariai skiriamos užskaitos grupei, siekiant mažinti užskaitos grupės CMV pokyčius, vertė;

TH

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės ir

MTA

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma.

3.  

Įstaigos apskaičiuoja kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas tas pats susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

image

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos;

i

=

indeksas, žymintis užskaitos grupes, kurioms taikomas bendras susitarimas dėl garantinės įmokos;

CMVi

=

užskaitos grupės „i“ CMV;

VMMA

=

gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, reguliariai skiriamos kelioms užskaitos grupėms, siekiant mažinti jų CMV pokyčius, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma ir

NICAMA

=

gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, skiriamos kelioms užskaitos grupėms, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma, išskyrus VMMA.

Pirmos pastraipos tikslais NICAMA gali būti apskaičiuojama prekybos lygmeniu, užskaitos grupės lygmeniu arba visų užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, lygmeniu, atsižvelgiant į lygmenį, kuriuo taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

276 straipsnis

Užtikrinimo priemonės pripažinimas ir vertinimas

1.  

Šio skirsnio tikslais įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonių VM, VMMA, NICA ir NICAMA sumas, laikydamosi visų šių reikalavimų:

a) 

jei visi į užskaitos grupę įtraukti sandoriai priklauso prekybos knygai, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 ir 299 straipsnius atitinkanti užtikrinimo priemonė;

b) 

jei į užskaitos grupę įtrauktas bent vienas ne prekybos knygai priklausantis sandoris, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 straipsnį atitinkanti užtikrinimo priemonė;

c) 

iš sandorio šalies gauta užtikrinimo priemonė pripažįstama su teigiamu, o sandorio šaliai suteikta užtikrinimo priemonė – su neigiamu ženklu;

d) 

pagal kintamumą pakoreguota bet kurios rūšies gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertė apskaičiuojama pagal 223 straipsnį; to skaičiavimo tikslais įstaigos netaiko 225 straipsnyje nustatyto metodo;

e) 

tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VM, ir į NICA;

f) 

tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VMMA, ir į NICAMA;

g) 

apskaičiuojant NICA ir NICAMA, nepripažįstamos sandorio šaliai suteiktos užtikrinimo priemonės, kurios yra atskirtos nuo šios sandorio šalies turto ir todėl yra neliečiamos bankroto atveju, kai ši sandorio šalis negali įvykdyti įsipareigojimų arba tampa nemoki.

2.  

Apskaičiuodamos šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą pagal kintamumą pakoreguotą suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, 223 straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę įstaigos pakeičia šia formule:

CVA = C · (1 + HC + Hfx)
čia:
CVA = pagal kintamumą pakoreguota suteiktos užtikrinimo priemonės vertė, ir
C = užtikrinimo priemonė;
Hc ir Hfx yra apibrėžiami pagal 223 straipsnio 2 dalį.
3.  

1 dalies d punkto tikslais įstaigos realizavimo laikotarpį, kuris yra svarbus apskaičiuojant pagal kintamumą pakoreguotą bet kurios gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, nustato pagal vieną iš šių laikotarpių:

a) 

vieni metai 275 straipsnio 1 dalyje nurodytų užskaitos grupių atveju;

b) 

garantinės įmokos rizikos laikotarpis, nustatytas pagal 279c straipsnio 1 dalies b punktą, 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų užskaitos grupių atveju.

277 straipsnis

Sandorių priskyrimas rizikos kategorijoms

1.  

Nustatydamos 278 straipsnyje nurodytą galimą būsimą užskaitos grupės poziciją, įstaigos kiekvieną užskaitos grupės sandorį priskiria vienai iš šių rizikos kategorijų:

a) 

palūkanų normos rizikos;

b) 

užsienio valiutos kurso rizikos;

c) 

kredito rizikos;

d) 

nuosavybės vertybinių popierių rizikos;

e) 

biržos prekių kainos rizikos;

f) 

kitos rizikos.

2.  
1 dalyje nurodytą priskyrimą įstaigos atlieka remdamosi svarbiausiu išvestinės finansinės priemonės sandorio rizikos veiksniu. Svarbiausias rizikos veiksnys yra vienintelis išvestinės finansinės priemonės sandorio reikšmingas rizikos veiksnys.
3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies, daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį turinčius išvestinių finansinių priemonių sandorius įstaigos priskiria daugiau kaip vienai rizikos kategorijai. Jeigu visi reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso tai pačiai rizikos kategorijai, reikalaujama, kad įstaigos tą sandorį tai rizikos kategorijai priskirtų tik vieną kartą, remdamosi reikšmingiausiu iš tų rizikos veiksnių. Jeigu reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso įvairioms rizikos kategorijoms, įstaigos tą sandorį vieną kartą priskiria kiekvienai rizikos kategorijai, jei sandoris turi bent vieną reikšmingą jos rizikos veiksnį, remdamosi reikšmingiausiu iš tos rizikos kategorijos rizikos veiksnių.
4.  

Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 3 dalis, įstaigos, priskirdamos sandorius 1 dalyje išvardytoms rizikos kategorijoms, taiko šiuos reikalavimus:

a) 

jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, įstaigos sandorį priskiria palūkanų normos rizikos kategorijai;

b) 

jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra klimato sąlygų kintamasis, įstaigos sandorį priskiria biržos prekių kainos rizikos kategorijai.

▼M8

5.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

sandorių, turinčių vienintelį reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo metodą;

b) 

sandorių, turinčių daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo ir reikšmingiausio iš tų rizikos veiksnių nustatymo 3 dalies tikslais metodą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M8

277a straipsnis

Apsidraudimo grupės

1.  

Įstaigos nustato atitinkamas apsidraudimo grupes kiekvienos užskaitos grupės rizikos kategorijos atveju ir priskiria kiekvieną sandorį toms apsidraudimo grupėms laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta;

b) 

užsienio valiutos kurso rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra grindžiamas ta pačia valiutų pora;

c) 

visi kredito rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;

d) 

visi nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;

e) 

biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, remiantis svarbiausio jų rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pobūdžiu, priskiriami vienai iš šių apsidraudimo grupių:

i) 

energetikos;

ii) 

metalų;

iii) 

žemės ūkio prekių;

iv) 

kitų biržos prekių;

v) 

klimato sąlygų;

f) 

kitos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, priskiriami atskiroms apsidraudimo grupėms, išskyrus apsidraudimo grupes, nustatytas palūkanų normos rizikos kategorijai priskirtiems sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys nėra infliacijos kintamasis. Tie sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas pats reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta.

2.  

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos kiekvienoje rizikos kategorijoje nustato atskiras apsidraudimo grupes šiems sandoriams:

a) 

sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra numanomas rinkos kintamumas, patirtas rizikos veiksnio kintamumas arba dviejų rizikos veiksnių koreliacija;

b) 

sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra tai pačiai rizikos kategorijai priskirtų dviejų rizikos veiksnių skirtumas, arba sandoriams, kuriuos sudaro dvi ta pačia valiuta išreikštos mokėjimo sudėtinės dalys ir kurių rizikos veiksnys iš tos pačios svarbiausio rizikos veiksnio rizikos kategorijos yra ne toje mokėjimo sudėtinėje dalyje, kurioje yra svarbiausias rizikos veiksnys.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei pirmos pastraipos b punkte nurodyta tų sandorių rizikos veiksnių pora yra identiška ir šią porą sudarančių abiejų rizikos veiksnių koreliacija yra teigiama. Kitu atveju įstaigos priskiria b punkte nurodytus sandorius vienai iš pagal 1 dalį nustatytų apsidraudimo grupių remdamosi tik vienu iš dviejų pirmos pastraipos b punkte nurodytų rizikos veiksnių.

3.  
Kompetentingų institucijų prašymu įstaigos nurodo pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytų kiekvienos rizikos kategorijos apsidraudimo grupių skaičių ir kartu nurodo kiekvienos iš šių apsidraudimo grupių svarbiausią rizikos veiksnį arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikšmingiausią atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnį arba rizikos veiksnių porą ir kiekvienoje iš šių apsidraudimo grupių esančių sandorių skaičių.

278 straipsnis

Galima būsima pozicija

1.  

Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupės galimą būsimą poziciją taip:

image

čia:

PFE

=

galima būsima pozicija;

a

=

indeksas, žymintis rizikos kategorijas, įtrauktas apskaičiuojant užskaitos grupės galimą būsimą poziciją;

AddOn(a)

=

pagal atitinkamai 280a–280f straipsnius apskaičiuotas rizikos kategorijos „a“ papildomas mokestis ir

daugiklis

=

pagal 3 dalyje nurodytą formulę apskaičiuotas dauginimo koeficientas.

Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos į užskaitos grupės galimos būsimos pozicijos skaičiavimus įtraukia konkrečios rizikos kategorijos papildomą mokestį, jei bent vienas užskaitos grupės sandoris buvo priskirtas šiai rizikos kategorijai.

2.  
Kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas vienas susitarimas dėl garantinės įmokos, kaip nurodyta 275 straipsnio 3 dalyje, galima būsima pozicija apskaičiuojama kaip visų atskirų užskaitos grupių galimos būsimos pozicijos suma laikant, kad joms netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos.
3.  

1 dalies tikslais daugiklis apskaičiuojamas taip:

image

čia:

Floorm = 5 %;
y = 2 · (1 – Floorm) · ΣaAddOn(a)



z =

left accolade

CMV – NICA užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 1 dalyje

CMV – VM – NICA užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 2 dalyje

CMVi – NICAi užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 3 dalyje

NICAi

=

grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma, apskaičiuota tik dėl sandorių, įtrauktų į užskaitos grupę „i“. NICAi apskaičiuojama prekybos lygmeniu arba užskaitos grupės lygmeniu, atsižvelgiant į susitarimą dėl garantinės įmokos.

279 straipsnis

Rizikos pozicijų apskaičiavimas

280a–280f straipsniuose nurodytų rizikos kategorijos papildomų mokesčių apskaičiavimo tikslais įstaigos kiekvieno užskaitos grupės sandorio rizikos poziciją apskaičiuoja taip:

Rizikos pozicija = δ · AdjNot · MF
čia:

δ

=

pagal 279a straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuota sandorio priežiūrinė delta;

AdjNot

=

pagal 279b straipsnį apskaičiuota pakoreguota tariamoji sandorio suma ir

MF

=

pagal 279c straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuotas sandorio termino veiksnys.

279a straipsnis

Priežiūrinė delta

1.  

Įstaigos priežiūrinę deltą apskaičiuoja taip:

a) 

pasirinkimo pirkti ir parduoti sandoriams, kuriais pasirinkimo sandorio pirkėjui suteikiama teisė pirkti arba parduoti pagrindinę finansinę priemonę už teigiamą kainą vienintelę datą arba kelias datas ateityje, išskyrus atvejus, kai šie pasirinkimo sandoriai priskirti palūkanų normos rizikos kategorijai, įstaigos taiko šią formulę:

image

čia:

δ

=

įstaigos priežiūrinė delta

sign

=

-1, jeigu sandoris yra parduotas pasirinkimo pirkti arba nupirktas pasirinkimo parduoti sandoris;

sign

=

+1, jei sandoris yra nupirktas pasirinkimo pirkti arba parduotas pasirinkimo parduoti sandoris;

type

=

-1, jei sandoris yra pasirinkimo parduoti sandoris;

type

=

+1, jei sandoris yra pasirinkimo pirkti sandoris;

N(x)

=

standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis už „x“ arba jam lygus;

P

=

pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės neatidėliotino arba išankstinio sandorio kaina; pasirinkimo sandorių, kurių pinigų srautai priklauso nuo pagrindinės finansinės priemonės kainos vidutinės vertės, atveju P yra lygu vidutinei vertei apskaičiavimo dieną;

K

=

pasirinkimo sandorio vykdymo kaina;

▼C8

T

=

periodas tarp pasirinkimo sandorio pabaigos datos (Texp) ir ataskaitų rengimo datos; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti vienintelę dieną ateityje, Texp yra ta diena; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti kelias dienas ateityje, atveju Texp yra vėliausia iš tų dienų; T išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną, ir

▼M8

Σ

=

pasirinkimo sandorio priežiūrinis kintamumas, nustatytas pagal 1 lentelę remiantis sandorio rizikos kategorija ir pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžiu.



1 lentelė

Rizikos kategorija

Pagrindinė finansinė priemonė

Priežiūrinis kintamumas

Užsienio valiutos kursas

Visos

15 %

Kreditas

Vieno pavadinimo finansinė priemonė

100 %

Kelių pavadinimų finansinė priemonė

80 %

Nuosavybės vertybiniai popieriai

Vieno pavadinimo finansinė priemonė

120 %

Kelių pavadinimų finansinė priemonė

75 %

Biržos prekės

Elektros energija

150 %

Kitos biržos prekės (išskyrus elektros energiją)

70 %

Kitos

Visos

150 %

Pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės išankstinio sandorio kainą taikančios įstaigos užtikrina, kad:

i) 

išankstinio sandorio kaina derėtų su pasirinkimo sandorio ypatybėmis;

ii) 

išankstinio sandorio kaina būtų apskaičiuojama taikant atitinkamą palūkanų normą, esančią ataskaitinę datą;

iii) 

į išankstinio sandorio kainą būtų įtraukti pagrindinės finansinės priemonės tikėtini pinigų srautai prieš pasibaigiant pasirinkimo sandorio galiojimui;

b) 

sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms įstaigos taiko šią formulę:

image

čia:



sign=

left accolade

+1 kai kredito užtikrinimas buvo įsigytas kartu su sandoriu

-1 kai kredito užtikrinimas buvo įsigytas sandoriu

A

=

segmento priskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – A = (n-1)/k ir

D

=

segmento atskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – D = n/k;

c) 

a arba b punkte nenurodytiems sandoriams įstaigos taiko šią priežiūrinę deltą:



δ =

left accolade

+ 1 „kai sandoris yra ilgoji pozicija atitinkamos rizikos kategorijos svarbiausiame rizikos veiksnyje arba reikšmingiausiame rizikos veiksnyje“

– 1 „kai sandoris yra trumpoji pozicija atitinkamos rizikos kategorijos svarbiausiame rizikos veiksnyje arba reikšmingiausiame rizikos veiksnyje“

2.  
Šio skirsnio tikslais svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio ilgoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė didėja didėjant to rizikos veiksnio vertei, o svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio trumpoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė mažėja didėjant to rizikos veiksnio vertei.

▼M8

3.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

atsižvelgiant į tarptautinio masto reguliavimo pokyčius – formulę, kurią įstaigos taiko apskaičiuodamos pasirinkimo pirkti ir parduoti sandorių, priskirtų su rinkos sąlygomis, kuriomis palūkanų normos gali būti neigiamos, suderintai palūkanų normos rizikos kategorijai, priežiūrinę deltą, ir šiai formulei tinkamą priežiūrinį kintamumą;

b) 

metodą, pagal kurį nustatoma, ar sandoris yra ilgoji ar trumpoji svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pozicija.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼M8

279b straipsnis

Pakoreguota tariamoji suma

1.  

Įstaigos apskaičiuoja pakoreguotą tariamąją sumą taip:

a) 

palūkanų normos rizikos kategorijai arba kredito rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja kaip išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamosios sumos ir priežiūrinio trukmės veiksnio rezultatą pagal tokią formulę:

▼C8

image

čia:

R

=

priežiūrinė diskonto norma; R = 5 %;

S

=

laikotarpis tarp sandorio pradžios datos ir ataskaitinės datos, išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

E

=

laikotarpis tarp sandorio pabaigos datos ir ataskaitinės datos, išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną; ir

OneBusinessYear

=

vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną.

▼M8

Sandorio pradžios data yra anksčiausioji iš datų, kurią bent jau nustatomas sutartinis mokėjimas pagal sandorį arba kurią juo pasikeičiama (įstaigai arba iš įstaigos), išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone. Jeigu pagal sandorį jau buvo nustatomi arba atliekami mokėjimai ataskaitinę datą, sandorio pradžios data yra lygi 0.

Jeigu sandoryje nustatyta viena arba kelios būsimos sutartinės datos, kuriomis įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį prieš jo sutartinį terminą, sandorio pradžios data yra anksčiausioji iš šių datų:

i) 

data arba anksčiausioji iš kelių būsimų datų, kurią įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį anksčiau nei suėjus jo sutartiniam terminui;

ii) 

data, kurią pagal sandorį pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus, išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone.

Jeigu į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pradžios data nustatoma remiantis anksčiausia data, kurią pagal pagrindinę finansinę priemonę pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus.

Sandorio pabaigos data yra vėliausia data, kurią pasikeičiama arba galima pasikeisti sutartiniu mokėjimu pagal sandorį (įstaigai arba iš įstaigos).

Jeigu į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pabaigos data nustatoma remiantis sandorio pagrindinės finansinės priemonės paskutiniu sutartiniu mokėjimu.

Jeigu sandoris yra skirtas apmokėti neapmokėtai pozicijai nustatytomis atsiskaitymo datomis ir jeigu sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, neapmokėtos pozicijos apmokėjimas tomis nustatytomis datomis laikomas sutartiniu mokėjimu pagal tą patį sandorį;

b) 

užsienio valiutos kurso rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja taip:

i) 

jei sandorį sudaro viena mokėjimo sudėtinė dalis, pakoreguota tariamoji suma yra išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamoji suma;

ii) 

jeigu sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir vienos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma yra išreikšta įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra kitos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma;

iii) 

jeigu sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir kiekvienos sudėtinės mokėjimo dalies tariamoji suma yra išreikšta kita nei įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra didžiausioji iš šių dviejų mokėjimo sudėtinių dalių tariamųjų sumų po to, kai šios sumos konvertuojamos į įstaigos ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą;

c) 

nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja kaip sandorio pagrindinės finansinės priemonės vieno vieneto rinkos kainos ir sandoryje nurodytos pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus rezultatą;

jeigu nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirtas sandoris sutartyje išreikštas tariamąja suma, įstaigos kaip pakoreguotą tariamąją sumą naudoja ne pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičių, bet sandorio tariamąją sumą;

d) 

kitos rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja remdamosi tinkamiausiu iš a, b ir c punktuose nurodytų metodų, priklausomai nuo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžio ir ypatybių.

2.  

Apskaičiuodamos 1 dalyje nurodytą pakoreguotą tariamąją sandorio sumą, įstaigos pagrindinės finansinės priemonės tariamąją sumą arba vienetų skaičių nustato taip:

a) 

jeigu sandorio pagrindinės finansinės priemonės tariamoji suma arba vienetų skaičius iki sutartyje nustatyto jo termino nenustatytas:

i) 

pagrindinės finansinės priemonės deterministinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra atitinkamai visų deterministinių pagrindinės finansinės priemonės tariamųjų sumų verčių arba vienetų skaičiaus svertinis vidurkis iki sutartyje nustatyto sandorio termino, kai koeficientai yra laikotarpio, kuriuo taikoma kiekviena tariamosios sumos vertė, proporcinė dalis;

ii) 

pagrindinės finansinės priemonės tikimybinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra suma, nustatyta nustatant dabartines rinkos vertes formulėje, pagal kurią apskaičiuojamos būsimos rinkos vertės;

b) 

sutarčių su daugkartiniais pasikeitimais tariamąja suma atveju tariamoji suma dauginama iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sutartis, skaičiaus;

c) 

sutarčių, kuriose numatoma padidinti mokėjimo grynaisiais pinigais srautą arba išvestinių finansinių priemonių sutarties pagrindinę finansinę priemonę, tariamąją sumą įstaiga pakoreguoja taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo poveikį tų sutarčių rizikos struktūrai.

3.  
Jeigu pakoreguota tariamoji suma pagal šį straipsnį apskaičiuojama pagal sutartyje nurodytą kita valiuta išreikštą pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus tariamąją sumą arba rinkos kainą, įstaigos konvertuoja sandorio pakoreguotą tariamąją sumą į savo ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą.

279c straipsnis

Termino veiksnys

1.  

Įstaigos apskaičiuoja termino veiksnį taip:

a) 

į 275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktiems sandoriams įstaigos taiko šią formulę:

image

čia:

MF

=

termino veiksnys;

M

=

likęs sandorio terminas, lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems sandorio sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti; tuo tikslu visos išvestinės finansinės priemonės sutarties šalutinės aplinkybės laikomos sutartiniu įsipareigojimu; likęs sandorio terminas išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

jeigu sandorio pagrindinė finansinė priemonė yra kita išvestinės finansinės priemonės sutartis, dėl kurios, be sandorio sutartinių įsipareigojimų, gali susidaryti papildomų sutartinių įsipareigojimų, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems pagrindinės finansinės priemonės sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti;

jeigu sandoris yra skirtas apmokėti neapmokėtai pozicijai nustatytomis atsiskaitymo datomis ir jeigu sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos, ir

OneBusinessYear

=

vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

b) 

į 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių termino veiksnys nustatomas kaip:

image

čia:

MF

=

termino veiksnys;

MPOR

=

pagal 285 straipsnio 2–5 dalis nustatytas užskaitos grupės garantinės įmokos rizikos laikotarpis ir

OneBusinessYear

=

vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

Nustatydama kliento ir tarpuskaitos nario sandorių garantinės įmokos rizikos laikotarpį įstaiga, atliekanti kliento arba tarpuskaitos nario vaidmenį, 285 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą minimalų laikotarpį pakeičia į penkias darbo dienas.

2.  
1 dalies tikslais likęs sandorių, kurie yra skirti neapmokėtai pozicijai apmokėti nustatytomis atsiskaitymo datomis, kai sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sutarties rinkos vertė būtų lygi nuliui, terminas lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos.

280 straipsnis

Apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas

Apskaičiuojant 280a–280f straipsniuose nurodytus apsidraudimo grupių papildomus mokesčius, apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas „є“ yra toks:



є =

left accolade

1 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 1 dalį

5 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 2 dalies a punktą

0,5 apsidraudimo grupėms, nustatytoms pagal 277a straipsnio 2 dalies b punktą

280a straipsnis

Palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės palūkanų normos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

AddOnIR

=

palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j

=

indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies a punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės palūkanų normos rizikos apsidraudimo grupes ir

image

=

pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.  

Palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

єj

=

pagal 280 straipsnyje nurodytą taikomą vertę nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFIR

=

vertės palūkanų normos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys ir

image

=

pagal 3 dalį apskaičiuota apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma.

3.  

Skaičiuodamos apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą, įstaigos kiekvieną apsidraudimo grupės sandorį pirmiausia priskiria atitinkamai 2 lentelėje nurodytai grupei. Jos jį priskiria remdamosi pagal 279b straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta kiekvieno sandorio pabaigos data:



2 lentelė

Grupė

Pabaigos data

(metais)

1.

>0 ir <=1

2

>1 ir <= 5

3

> 5

Po to įstaigos apskaičiuoja apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą pagal šią formulę:

image

čia:

image

=

apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma ir

Dj,k

=

apsidraudimo grupės „j“ grupės „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

image

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280b straipsnis

Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

278 straipsnio tikslais užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

AddOnFX

=

užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j

=

indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies b punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudimo grupes ir

image

=

pagal 2 dalį apskaičiuotas užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.  

Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

єj

=

pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFFX

=

4 % vertės užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;

image

=

apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

image

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280c straipsnis

Kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

2 dalies tikslais atitinkamus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus įstaigos nustato laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

kiekvienam orientacinės skolos finansinės priemonės, kuria grindžiamas kredito rizikos kategorijai priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas; vieno pavadinimo sandoriai priskiriami tam pačiam kredito pagrindiniam subjektui tik jei tų sandorių pagrindinę orientacinę skolos finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;

b) 

kiekvienai orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas kredito rizikos kategorijai priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas; kelių pavadinimų sandoriai priskiriami prie to paties kredito pagrindinio subjekto tik jei šių sandorių pagrindinių orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.

2.  

278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaiga apskaičiuoja taip:

image

čia:

AddOnCredit

=

kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis

j

=

indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies c punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kredito rizikos apsidraudimo grupes ir

image

=

pagal 3 dalį apskaičiuotas kredito rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

3.  

Apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

image

=

apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis;

єj

=

pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

k

=

indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus;

image

=

kredito pagrindinio subjekto „k“ koreliacijos veiksnys, jeigu kredito pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą,

image

. Jeigu kredito pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą,

image

.

AddOn(Entityk)

=

pagal 4 dalį nustatytas kredito pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis ir

4.  

Kredito pagrindinio subjekto „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

image

=

kredito pagrindinio subjekto „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

image

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją ir

image

=

pagal 5 dalį apskaičiuotas kredito pagrindiniam subjektui „k“ taikytinas priežiūrinis veiksnys.

5.  

Kredito pagrindiniam subjektui „k“ taikytiną priežiūrinį veiksnį įstaigos apskaičiuoja taip:

a) 
pagal 1 dalies a punktą nustatyto kredito pagrindinio subjekto „k“ atveju –

image

priskiriamas vienam iš šešių šios dalies 3 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių remiantis paskirtosios ECAI atliktu atitinkamo atskiro emitento išoriniu kredito rizikos vertinimu; tuo atveju, kai paskirtoji ECAI nėra atlikusi atskiro emitento kredito rizikos vertinimo:
i) 

įstaiga, taikanti 3 skyriuje nurodytą metodą, atskiro emitento vidaus reitingą priskiria vienam iš išorinių kredito rizikos vertinimų;

ii) 
įstaiga, taikanti 2 skyriuje nurodytą metodą, tam kredito pagrindiniam subjektui priskiria

image

; vis dėlto, jei įstaiga to atskiro emitento sandorio šalies kredito rizikos pozicijų rizikos koeficientui apskaičiuoti taiko 128 straipsnį, tam kredito pagrindiniam subjektui priskiriamas

image

;
b) 

pagal 1 dalies b punktą nustatyto kredito pagrindinio subjekto „k“ atveju:

i) 
jeigu kredito pagrindiniam subjektui „k“ priskirta rizikos pozicija „l“ yra į pripažintos biržos sąrašus įtrauktas kredito indeksas,

image

priskiriamas vienam iš dviejų šios dalies 4 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių remiantis daugumos jo pavienių sudedamųjų dalių kredito kokybe;
ii) 
jeigu kredito pagrindiniam subjektui „k“ priskirta rizikos pozicija „l“ šio punkto i papunktyje nenurodyta,

image

yra pagal a punkte nustatytą metodą kiekvienai sudedamajai daliai priskirtų priežiūrinių veiksnių svertinis vidurkis, kai koeficientai nustatomi pagal proporcinę tos pozicijos sudedamųjų dalių tariamosios sumos dalį.



3 lentelė

Kredito kokybės žingsnis

Vieno pavadinimo sandorių priežiūrinis veiksnys

1

0,38 %

2

0,42 %

3

0,54 %

4

1,06 %

5

1,6 %

6

6,0 %



4 lentelė

Dominuojanti kredito kokybė

Kotiruojamų indeksų priežiūrinis veiksnys

Investicinis reitingas

0,38 %

Neinvesticinis reitingas

1,06 %

280d straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

2 dalies tikslais užskaitos grupės atitinkamus nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus įstaigos nustato laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

kiekvienam orientacinės nuosavybės finansinės priemonės, kuria grindžiamas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Vieno pavadinimo sandoriai priskiriami tam pačiam nuosavybės vertybinių popierių pagrindiniam subjektui tik jei šių sandorių pagrindinę orientacinę nuosavybės finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;

b) 

kiekvienai orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Kelių pavadinimų sandoriai priskiriami tam pačiam nuosavybės vertybinių popierių pagrindiniam subjektui tik tuo atveju jei, priklausomai nuo to, kas taikoma, tų sandorių pagrindinių orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.

2.  

278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

AddOnEquity

=

nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j

=

indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies d punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių rizikos apsidraudimo grupes ir

image

=

pagal 3 dalį apskaičiuotas nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

3.  

Apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

image

=

apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis;

єj

=

pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

k

=

indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus;

image

=

nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ koreliacijos veiksnys; jeigu nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą,

image

; jeigu nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą,

image

ir

AddOn(Entityk)

=

pagal 4 dalį nustatytas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis.

4.  

Nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

AddOn(Entityk)

=

nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis;

image

=

nuosavybės vertybinių popierių subjektui „k“ taikomas priežiūrinis veiksnys; jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą,

image

; jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą,

image

ir

image

=

nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

image

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280e straipsnis

Biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

AddOnCom

=

biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j

=

indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies e punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupes ir

image

=

pagal 4 dalį apskaičiuotas biržos prekių kainos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.  
Apskaičiuodamos konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupės papildomą mokestį pagal 4 dalį, įstaigos nustato atitinkamas kiekvienos apsidraudimo grupės orientacines biržos prekių rūšis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriai tai pačiai orientacinei biržos prekių rūšiai priskiriami tik jei šių sandorių pagrindinė biržos prekių finansinė priemonė yra to paties pobūdžio, neatsižvelgiant į biržos prekių finansinės priemonės pristatymo vietą ir kokybę.
3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad to paties pobūdžio, kaip nurodyta 2 dalyje, skirtingų pozicijų reikšmingą bazinę riziką prisiimanti įstaiga tų pozicijų orientacines biržos prekių rūšis nustatytų atsižvelgdama ne tik į pagrindinės biržos prekių finansinės priemonės pobūdį, bet ir į kitas charakteristikas. Tokiu atveju biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriai tai pačiai orientacinei biržos prekių rūšiai priskiriami tik jei jie pasižymi tomis pačiomis charakteristikomis.
4.  

Apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

image

=

apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis;

єj

=

pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

ρCom

=

40 % vertės biržos prekių kainos rizikos kategorijos koreliacijos veiksnys;

k

=

indeksas, žymintis pagal 2 dalį nustatytas užskaitos grupės orientacines biržos prekių rūšis ir

image

=

pagal 5 dalį apskaičiuotas orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomas mokestis.

5.  

Orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

image

=

orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomas mokestis;

▼C8

image

=

orientacinei biržos prekių rūšiai „k“ taikomas priežiūrinis veiksnys. Jeigu orientacinė biržos prekių rūšis „k“ atitinka sandorius, priskirtus 277a straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai apsidraudimo grupei, išskyrus su elektros energija susijusius sandorius, image; su elektros energija susijusių sandorių atvejuimage

▼M8

image

=

orientacinės biržos prekių rūšies „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

image

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280f straipsnis

Kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.  

278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

AddOnOther

=

kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j

=

indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies f punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kitos rizikos apsidraudimo grupes ir

image

=

pagal 2 dalį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ biržos kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis.

2.  

Apsidraudimo grupės „j“ kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

image

čia:

image

=

a psidraudimo grupės „j“ kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis;

єj

=

pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas ir

SFOther

=

8 % vertės kitos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;

image

=

apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

image

čia:

l

=

indeksas, žymintis rizikos poziciją.



4 skirsnis

Supaprastintas standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas

281 straipsnis

Pozicijos vertės apskaičiavimas

1.  
Vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu įstaigos apskaičiuoja pagal 3 skirsnį, laikydamosi šio straipsnio 2 dalies reikalavimų.
2.  

Užskaitos grupės pozicijos vertė apskaičiuojama laikantis šių reikalavimų:

a) 

įstaigos netaiko 274 straipsnio 6 dalyje nurodytos tvarkos;

b) 

nukrypstant nuo 275 straipsnio 1 dalies, 275 straipsnio 2 dalyje nenurodytų užskaitos grupių pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:

RC=max{CMV,0}

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos ir

CMV

=

dabartinė rinkos vertė.

c) 

nukrypstant nuo šio reglamento 275 straipsnio 2 dalies, sandorių, kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje, užskaitos grupių; sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, užskaitos grupių; arba sandorių, kurių užtikrinimo priemone pasikeičiama su sandorio šalimi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį, užskaitos grupių pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:

RC=TH+MTA

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos;

TH

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės, ir

MTA

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma;

d) 

nukrypstant nuo 275 straipsnio 3 dalies, kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja kaip pagal 1 dalį apskaičiuotos kiekvienos atskiros užskaitos grupės pakeitimo išlaidų sumą, lyg jų garantinė įmoka nebūtų buvusi nustatyta;

e) 

visos apsidraudimo grupės nustatomos pagal 277a straipsnio 1 dalį;

f) 

278 straipsnio 1 dalyje taikomoje formulėje, naudojamoje galimai būsimai pozicijai apskaičiuoti, įstaigos daugiklį prilygina 1 taip:

image

čia:

PFE

=

galima būsima pozicija ir

AddOn(a)

=

papildomas mokestis už a kategorijos riziką;

g) 

nukrypstant nuo 279a straipsnio 1 dalies, visų sandorių priežiūrinę deltą įstaigos apskaičiuoja taip:



δ =

left accolade

+1 'where the transaction is a long position in the primary risk driver'

-1 'where the transaction is a short position in the primary risk driver'

čia:

δ

=

priežiūrinė delta;

h) 

279b straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta formulė, naudojama priežiūriniam trukmės veiksniui apskaičiuoti, yra tokia:

supervisory duration factor=E-S

čia:

E

=

laikotarpis tarp sandorio pabaigos datos ir pranešimo datos ir

S

=

laikotarpis tarp sandorio pradžios datos ir pranešimo datos;

i) 

279c straipsnio 1 dalyje nurodytas termino veiksnys apskaičiuojamas taip:

i) 

275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių MF = 1;

ii) 

į 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių MF = 0,42;

j) 

280a straipsnio 3 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ efektyviai tariamai sumai apskaičiuoti, yra tokia:

image

čia:

image

=

apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariama suma ir

Dj,k

=

apsidraudimo grupės „j“ grupės „k“ efektyvi tariama suma;

k) 

280c straipsnio 3 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti, yra tokia:

image

čia:

image

=

apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis ir

AddOn(Entityk)

=

kredito pagrindinio subjekto k papildomas mokestis;

l) 

280d straipsnio 3 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti, yra tokia:

image

čia:

image

=

apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis ir

AddOn(Entityk)

=

kredito pagrindinio subjekto k papildomas mokestis;

m) 

280e straipsnio 4 dalyje nurodyta formulė, naudojama apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti, yra tokia:

image

čia:

image

=

apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis ir

image

=

biržos prekių kainos referencinio tipo k papildomas mokestis;



5 skirsnis

Pradinės rizikos metodas

282 straipsnis

Pozicijos vertės apskaičiavimas

1.  
Įstaigos gali apskaičiuoti vienos pozicijos vertę visų į sutartinės užskaitos susitarimą įtrauktų sandorių atžvilgiu, jei tenkinamos visos 274 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Kitu atveju kiekvieno atskira užskaitos grupe laikomo sandorio pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja atskirai.
2.  
Užskaitos grupės arba sandorio pozicijos vertė yra iš 1,4 padauginta dabartinių pakeitimo išlaidų ir galimos būsimos pozicijos suma.
3.  

2 dalyje nurodytos dabartinės pakeitimo išlaidos apskaičiuojamos taip:

a) 

sandorių, kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje, užskaitos grupių; sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, užskaitos grupių; arba sandorių, kurių užtikrinimo priemone pasikeičiama su sandorio šalimi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį, užskaitos grupių atveju įstaigos naudoja šią formulę:

RC = TH + MTA

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos;

TH

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės, ir

MTA

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma;

b) 

visų kitų užskaitos grupių arba atskirų sandorių atveju įstaigos naudoja šią formulę:

RC = max{CMV,0}

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos ir

CMV

=

dabartinė rinkos vertė.

Kad galėtų apskaičiuoti dabartines pakeitimo išlaidas, dabartines rinkos vertes įstaigos atnaujina bent kas mėnesį.

4.  

2 dalyje nurodytą galimą būsimą poziciją įstaigos apskaičiuoja taip:

a) 

užskaitos grupės galima būsima pozicija yra pagal b punktą apskaičiuota visų į užskaitos grupę įtrauktų sandorių galimos būsimos pozicijos suma;

b) 

vieno sandorio galima būsima pozicija yra jo tariamoji suma, padauginta iš:

i) 

išvestinių finansinių priemonių sutarčių dėl palūkanų normos atveju – 0,5 % ir sandorio likusio termino, išreikšto metais, sandaugos;

ii) 

kredito išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 6 % ir sandorio likusio termino, išreikšto metais, sandaugos;

iii) 

užsienio valiutos kurso išvestinių finansinių priemonių atveju – 4 %;

iv) 

aukso ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, išskyrus elektros energijos išvestines finansines priemones, atveju – 18 %;

v) 

elektros energijos išvestinių finansinių priemonių atveju – 40 %;

vi) 

nuosavybės vertybinių popierių išvestinių finansinių priemonių atveju – 32 %;

c) 

visų šios dalies b punkte išvardytų išvestinių finansinių priemonių atveju tame punkte nurodyta tariamoji suma nustatoma pagal 279b straipsnio 2 ir 3 dalis; be to, šios dalies b punkto iii–vi papunkčiuose nurodytų išvestinių finansinių priemonių atveju tariamoji suma nustatoma pagal 279b straipsnio 1 dalies b ir c punktus;

d) 

3 dalies a punkte nurodytų užskaitos grupių galima būsima pozicija padauginama iš 0,42.

Apskaičiuodama palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių ir kredito išvestinių finansinių priemonių galimą poziciją pagal b punkto i ir ii papunkčius, įstaiga gali pasirinkti taikyti ne likusį, bet pradinį sutarčių terminą.

▼B



6

Skirsnis

Vidaus modelių metodas

283 straipsnis

Leidimas naudoti vidaus modelių metodą

1.  

Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad įstaiga įvykdė 2 dalyje nustatytą reikalavimą, jos leidžia tai įstaigai taikyti vidaus modelio metodą (IMM) toliau nurodytų sandorių pozicijos vertei apskaičiuoti:

a) 

273 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų sandorių;

b) 

273 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytų sandorių;

c) 

273 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytų sandorių.

Jeigu įstaigai leidžiama taikyti IMM pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytų sandorių pozicijos vertei apskaičiuoti, ji taip pat gali taikyti IMM 273 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytiems sandoriams.

Nepaisant 273 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, įstaiga gali nuspręsti šio metodo netaikyti nereikšmingo dydžio ir rizikos pozicijoms. Tokiu atveju įstaiga šioms pozicijoms taiko vieną iš 3–5 skirsniuose nustatytų metodų, kai tenkinami atitinkami kiekvienam metodui taikomi reikalavimai.

2.  
Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms taikyti IMM 1 dalyje nurodytiems skaičiavimams atlikti tik tuo atveju, jeigu įstaiga įrodė, kad laikosi šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, o kompetentingos institucijos įsitikino, kad įstaigos taikomos CCR valdymo sistemos yra patikimos ir tinkamai įgyvendinamos.
3.  
Kompetentingos institucijos gali įstaigoms leisti tam tikrą laiką nuosekliai taikyti IMM įvairių rūšių sandoriams. Šiuo nuoseklaus taikymo laikotarpiu įstaigos gali taikyti 3 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus tų rūšių sandoriams, kuriems jos netaiko IMM.

▼M8

4.  
Visiems ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams ir ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, kuriems įstaiga pagal 1 dalį negavo leidimo taikyti IMM, įstaiga taiko 3 skirsnyje nustatytus metodus. Grupėje šie metodai gali būti nuolat taikomi kartu.

▼B

5.  
Įstaiga, kuriai pagal 1 dalį leista taikyti IMM, negali vėl pradėti taikyti 3 arba 5 skirsnyje nustatytų metodų, nebent kompetentinga institucija leistų tai daryti. Kompetentingos institucijos suteikia tokį leidimą, jeigu įstaiga įrodo, kad tam yra rimta priežastis.
6.  

Jeigu įstaiga nebeatitinka šiame skirsnyje apibrėžtų reikalavimų, ji apie tai praneša kompetentingai institucijai ir atlieka vieną iš šių veiksmų:

a) 

pateikia kompetentingai institucijai palaipsnio grįžimo planą;

b) 

kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad reikalavimų nesilaikymo poveikis yra nereikšmingas.

284 straipsnis

Pozicijos vertė

1.  
Jeigu įstaigai pagal 283 straipsnio 1 dalį leista taikyti IMM kai kurių ar visų toje dalyje nurodytų sandorių pozicijos vertei apskaičiuoti, ji nustato tų sandorių pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu.

Taikant šiuo tikslu įstaigos naudojamą modelį:

a) 

tiksliai apibūdinamas prognozuojamas užskaitos grupės rinkos vertės pokyčių, atsirandančių dėl bendros atitinkamų rinkos kintamųjų, pvz., palūkanų normos, užsienio valiutos kurso, pokyčių įtakos, pasiskirstymas;

b) 

apskaičiuojama užskaitos grupės pozicijos vertė bet kurią dieną ateityje, atsižvelgiant į rinkos kintamųjų pokyčius.

►C2  2.  
Kad modelis apimtų garantinės įmokos nustatymo poveikį, užtikrinimo priemonės vertės modelis turi atitikti pagal šį skirsnį IMM taikomus ◄ kiekybinius, kokybinius ir duomenų reikalavimus, o įstaiga į savo prognozuojamą užskaitos grupės rinkos vertės pokyčių pasiskirstymą gali įtraukti tik 197 ir 198 straipsniuose bei 299 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančią finansinę užtikrinimo priemonę.
3.  

Su sandorio šalies kredito rizika susijęs nuosavų lėšų reikalavimas dėl CCR pozicijų, kurioms įstaiga taiko IMM, yra didesnis iš šių dviejų poreikių:

a) 

su tomis pozicijomis susijęs nuosavų lėšų reikalavimas, apskaičiuotas remiantis faktine EPE ir naudojantis dabartiniais rinkos duomenimis;

b) 

su tomis pozicijomis susijęs nuosavų lėšų reikalavimas, apskaičiuotas remiantis faktine EPE ir atlikus bendrą nuoseklų visų CCR pozicijų, kurioms taikomas IMM, koregavimą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas.

4.  

Išskyrus sandorio šalims, kurioms, kaip nustatyta, būdinga specifinė klaidingų sprendimų rizika ir kurios patenka į 291 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo sritį, įstaigos apskaičiuoja pozicijos vertę kaip alfa (α) ir faktinės EPE sandaugą:

image

čia:

α

=

1,4, nebent kompetentingos institucijos reikalauja aukštesnio α koeficiento arba leidžia įstaigoms naudoti savus įverčius pagal 9 dalį.

Faktinė EPE apskaičiuojama įvertinant tikėtiną poziciją (EEt) kaip vidutinę poziciją bet kurią dieną t ateityje, kai vidurkis nustatomas pagal atitinkamų rinkos rizikos veiksnių galimas būsimąsias vertes.

Pagal modelį apskaičiuojama būsimų datų (t1, t2, t3...) EE.

5.  

Faktinė EE apskaičiuojama grįžtamuoju būdu:

image

čia:

dabartinė data yra t0;
Faktinė EEt0 lygi dabartinei pozicijai.
6.  

Faktinė EPE yra faktinės EE vidurkis per pirmuosius ateities pozicijos metus. Jei visų užskaitos grupės sandorių terminas baigiasi anksčiau nei per vienerius metus, EPE yra EE vidurkis per visą laikotarpį, kol visų užskaitos grupės sandorių terminas baigiasi. Faktinė EPE apskaičiuojama kaip faktinės EE svertinis vidurkis:

▼C3

image

▼B

kai koeficientus

image

galima taikyti tais atvejais, kai būsima pozicija skaičiuojama laiko požiūriu netolygiai pasiskirsčiusiais laikotarpiais.
7.  
Įstaigos apskaičiuoja EE arba didžiausią poziciją remdamosi pozicijų pasiskirstymu, atsižvelgiant į galimą nenormalų pozicijų pasiskirstymą.

▼C2

8.  
Įstaiga kiekvienai sandorio šaliai gali taikyti konservatyvesnį pagal IMM apskaičiuojamo pasiskirstymo įvertį nei α, padaugintą iš faktinės EPE, kaip apskaičiuota pagal 4 dalyje pateiktą formulę.

▼B

9.  

Nepaisant 4 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms naudoti savus alfa įverčius, kai:

a) 

alfa lygi vidaus kapitalo, gauto visiškai sumodeliavus visų sandorio šalių CCR vertę (skaitiklis), ir vidaus kapitalo, nustatyto pagal EPE (vardiklis), santykiui;

b) 

vardiklyje EPE naudojama taip, lyg ji būtų nekintama neapmokėta suma.

Skaičiuojant alfa vertę pagal šią dalį, ji turi būti ne mažesnė nei 1,2.

10.  
Siekdama apskaičiuoti alfa įvertį pagal 9 dalį, įstaiga užtikrina, kad skaitiklis ir vardiklis būtų apskaičiuojami pagal modeliavimo metodiką, parametrų specifikacijas ir portfelio sudėtį. α apskaičiuoti taikomas metodas turi būti grindžiamas įstaigos vidaus kapitalo skaičiavimo metodu, tinkamai patvirtintas dokumentais ir tikrinamas nepriklausomų ekspertų. Be to, įstaiga peržiūri savo alfa įverčius bent kas ketvirtį ir dažniau, jei portfelio sudėtis ilgainiui kinta. Įstaiga taip pat vertina modelio riziką.
11.  
Įstaiga kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad jos vidaus alfa įverčiai skaitiklyje apima visų sandorio šalių sandorių arba sandorių portfelių rinkos verčių pasiskirstymo reikšmingus priklausomybės šaltinius. Skaičiuojant vidaus alfa įverčius atsižvelgiama į portfelio struktūrą.
12.  
Prižiūrėdamos įverčių naudojimą pagal 9 dalį, kompetentingos institucijos atsižvelgia į reikšmingą alfa įverčių kitimą, kuris atsiranda dėl netinkamai sudarytų modelių, taikomų skaitikliui apskaičiuoti, ypač esant kreivės išgaubtumui.
13.  
Bendrame rinkos ir kredito rizikos modelyje panaudoti rinkos rizikos veiksnių svyravimai ir koreliacijos prireikus susiejami su kredito rizikos veiksniu, kad atspindėtų dėl ekonominio nuosmukio galimai padidėjusius svyravimus arba koreliacijas.

285 straipsnis

Užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė

▼C2

1.  

Jeigu užskaitos grupei taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos ir kasdienis vertinimas rinkos verte, įstaiga apskaičiuoja faktinę EPE kaip nustatyta šioje dalyje. Jeigu, vertinant EE, modelis apima garantinės įmokos nustatymo poveikį, įstaiga gali, kompetentingai institucijai leidus, modelio EE vertę tiesiogiai panaudoti 284 straipsnio 5 dalyje nurodytoje formulėje. Kompetentingos institucijos tokį leidimą suteikia tik įsitikinusios, kad modelis tinkamai apima garantinės įmokos nustatymo poveikį, vertinant EE. Tokio leidimo neturinti įstaiga naudoja vieną iš šių faktinės EPE įverčių:

a) 

faktinę EPE, apskaičiuotą neatsižvelgiant į užtikrinimo priemonę, gautą ar suteiktą naudojant garantinę įmoką, pridėjus bet kokią sandorio šaliai neatsižvelgiant į kasdienį vertinimo ir garantinės įmokos nustatymo procesą ar dabartinę poziciją suteiktą užtikrinimo priemonę;

b) 

faktinę EPE, apskaičiuotą kaip galimą pozicijos padidėjimą per visą garantinės įmokos rizikos laikotarpį, pridėjus didesnę iš šių verčių:

i) 

dabartinę poziciją, įskaitant visas šiuo metu turimas arba suteiktas užtikrinimo priemones, išskyrus užtikrinimo priemones, kurių atžvilgiu reikalaujama vykdyti jų vertės išlaikymo prievolę arba dėl kurių ginčijamasi;

ii) 

didžiausią grynąją poziciją, įskaitant užtikrinimo priemonę pagal susitarimą dėl garantinės įmokos, kuriai esant nebūtų pareikalauta vykdyti užtikrinimo priemonės vertės išlaikymo prievolės. Ši suma apima visas pagal susitarimą dėl garantinės įmokos numatytas taikytinas ribas, mažiausias pervedamas sumas, nepriklausomas sumas ir pradines garantines įmokas.

Taikant b punktą, įstaigos apskaičiuoja papildomą mokestį kaip sandorių rinkos vertės numatomą teigiamą pokytį garantinės įmokos rizikos laikotarpiu. Į užtikrinimo priemonės vertės pokyčius atsižvelgiama taikant priežiūrinius kintamumo koregavimus pagal 4 skyriaus 4 skirsnį arba savus kintamumo koregavimų įverčius pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, tačiau garantinės įmokos rizikos laikotarpiu negalima įsipareigoti mokėti užtikrinimo priemonės įmokų. Garantinės įmokos rizikos laikotarpiui taikomi 2–5 dalyse nustatyti trumpiausi laikotarpiai.

▼B

2.  

Sandorių, kurių atžvilgiu reikia kasdien koreguoti garantinę įmoką ir atlikti rinkos vertės vertinimą, garantinės įmokos rizikos laikotarpis, naudojamas siekiant sumodeliuoti pozicijos vertę atsižvelgiant į susitarimus dėl garantinės įmokos, yra ne mažesnis nei:

a) 

5 darbo dienos užskaitos grupėms, kurias sudaro tik atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandoriai ir garantinės įmokos skolinimo sandoriai;

b) 

10 darbo dienų visoms kitoms užskaitos grupėms.

3.  

2 dalies a ir b punktams taikomos šios išimtys:

a) 

visų užskaitos grupių, kuriose sandorių skaičius bet kurią ketvirčio dieną yra didesnis kaip 5 000 , kito ketvirčio garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra ne trumpesnis nei 20 darbo dienų. Ši išimtis netaikoma įstaigų prekybos pozicijoms;

b) 

užskaitos grupių, kurias sudaro vienas arba keli sandoriai, susiję su nelikvidžia užtikrinimo priemone arba ne biržos išvestine finansine priemone, kurios neįmanoma lengvai pakeisti, garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra ne trumpesnis nei 20 darbo dienų.

Įstaiga nustato, ar užtikrinimo priemonė yra nelikvidi, arba ar ne biržos išvestinių finansinių priemonių neįmanoma lengvai pakeisti nepalankiausiomis rinkos sąlygomis, t. y. nesant nuolat aktyvios rinkos, kai sandorio šaliai per dvi dienas ar mažiau būtų pasiūlyta daug kainų, kurios neturėtų poveikio rinkai arba kurioms nebūtų taikoma rinkos diskonto norma (užtikrinimo priemonės atveju) ar premija (ne biržos išvestinės finansinės priemonės atveju).

Įstaiga apsvarsto, ar didžioji dalis sandorių arba vertybinių popierių, kuriuos ji laiko kaip užtikrinimo priemonę, nėra gauti iš vienos konkrečios sandorio šalies ir ar, tai sandorio šaliai skubotai pasitraukus iš rinkos, įstaiga galėtų tuos sandorius ar vertybinius popierius pakeisti.

4.  
Jeigu per ankstesnius du ketvirčius įstaiga dalyvavo daugiau kaip dviejuose ginčuose dėl reikalavimo vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę, kurie yra susiję su tam tikra užskaitos grupe ir kurie truko ilgiau nei 2 ir 3 dalyse nustatytas taikytinas garantinės įmokos rizikos laikotarpis, sekančius du ketvirčius įstaiga taiko garantinės įmokos rizikos laikotarpį, kuris yra bent du kartus ilgesnis už laikotarpį, nustatytą tai užskaitos grupei 2 ir 3 dalyse.
5.  

Koreguojant garantinę įmoką kas N dienų, garantinės įmokos rizikos laikotarpis yra bent lygus 2 ir 3 dalyse nustatytam laikotarpiui F, pridėjus N dienų skaičių ir atėmus vieną dieną. Tai yra:

image

6.  
Jeigu vidaus modelis apima garantinės įmokos nustatymo poveikį užskaitos grupės rinkos vertės pokyčiams, įstaiga, apskaičiuodama ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertę, modeliuoja užtikrinimo priemonę, išreikštą ne tos pačios valiutos grynaisiais pinigais kaip pati pozicija, kartu su pozicija.
7.  
Jeigu įstaiga negali modeliuoti užtikrinimo priemonės kartu su pozicija, apskaičiuodama ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertę ji neatsižvelgia į užtikrinimo priemonės, išreikštos ne tos pačios valiutos grynaisiais pinigais kaip pati pozicija, poveikį, išskyrus tuos atvejus, kai ji taiko kintamumo koregavimus, atitinkančius išsamiojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo su savais kintamumo koregavimų įverčiais standartus, arba standartinius priežiūrinius kintamumo koregavimus pagal 4 skyrių.
8.  
IMM taikanti įstaiga savo modeliuose neatsižvelgia į pozicijos vertės sumažėjimo dėl kurios nors užtikrinimo priemonės pateikimo sutarties sąlygos, pagal kurią, sandorio šalies kredito kokybei pablogėjus, reikalaujama suteikti užtikrinimo priemonę, poveikį.

286 straipsnis

CCR valdymas. Politika, procedūros ir sistemos

1.  

Įstaiga įdiegia ir palaiko CCR valdymo sistemą, kurią sudaro:

a) 

politika, procedūros ir sistemos, kurių paskirtis – užtikrinti CCR nustatymą, vertinimą, valdymą, patvirtinimą ir informacijos teikimą įstaigos viduje;

b) 

procedūros, skirtos užtikrinti, kad būtų laikomasi tos politikos, procedūrų ir sistemų reikalavimų.

Ta politika, procedūros ir sistemos turi būti patikimos, nuosekliai įgyvendinamos ir patvirtintos dokumentais. Dokumentuose turi būti paaiškinti CCR nustatyti taikomi empiriniai metodai.

2.  

Pagal 1 dalį reikalaujama CCR valdymo sistema apima su CCR susijusią rinkos, likvidumo, teisinę ir operacinę riziką. Visų pirma, šia sistema užtikrinama, kad įstaiga laikytųsi šių principų:

a) 

nevykdytų operacijų su sandorio šalimi, kurios kreditingumo ji nėra įvertinusi;

b) 

deramai atsižvelgtų į kredito riziką, kuri kyla prieš atsiskaitymą ir atsiskaitant;

c) 

šią riziką ji valdytų kuo visapusiškiau sandorio šalies (sujungdama CCR pozicijas su kitomis kredito pozicijomis) ir įmonės lygmenyse.

3.  

IMM taikanti įstaiga užtikrina, kad jos CCR valdymo sistemoje kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu būtų atsižvelgta į su toliau nurodytais veiksniais susijusią likvidumo riziką:

a) 

galimi reikalavimai vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę esant rinkos sukrėtimui, kai apsikeista kintamosiomis garantinėmis įmokomis ar kitų rūšių, pvz., pradinėmis ar nepriklausomomis, garantinėmis įmokomis;

b) 

galimi reikalavimai grąžinti sandorio šalių suteiktos užtikrinimo priemonės perviršį;

c) 

reikalavimai, pateikiami dėl galimo prastesnio išorinio pačios įstaigos kredito kokybės vertinimo.

Įstaiga užtikrina, kad užtikrinimo priemonės pakartotinio panaudojimo pobūdis ir laikotarpis atitiktų jos likvidumo poreikius ir nekeltų pavojaus jos gebėjimui laiku suteikti ar grąžinti užtikrinimo priemonę.

4.  
Įstaigos valdymo organai ir vyresnioji vadovybė aktyviai dalyvauja valdant CCR ir užtikrina, kad jai valdyti būtų skiriama pakankamai išteklių. Taikant oficialią procedūrą užtikrinama, kad vyresnioji vadovybė žinotų apie taikomo modelio trūkumus bei prielaidas ir galimus tokių trūkumų bei prielaidų padarinius rezultatų patikimumui. Vyresnioji vadovybė taip pat informuojama apie rinkos aplinkos nepastovumą, su veikla susijusias problemas ir apie tai, kaip į visa tai atsižvelgiama modelyje.
5.  
Pagal 287 straipsnio 2 dalies b punktą kasdien rengiamas įstaigos CCR pozicijų ataskaitas tikrina atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamus įgaliojimus sumažinti atskirų kredito valdytojų arba prekybinių operacijų vykdytojų pozicijas ir įstaigos visą CCR poziciją.
6.  
Pagal 1 dalį įdiegta įstaigos CCR valdymo sistema taikoma kartu su kredito ir prekybos operacijų sandorių ribomis. Kredito ir prekybos operacijų sandorių ribos su įstaigos rizikos vertinimo modeliu siejamos nuosekliai ir kreditų valdytojams, prekybinių operacijų vykdytojams ir vyresniajai vadovybei suprantamu būdu. Įstaiga taiko oficialią procedūrą, skirtą pranešti apie rizikos ribų pažeidimus atitinkamo lygio vadovybei.
7.  
Įstaiga, atlikdama CCR vertinimą, kiekvieną dieną ar kelis kartus per dieną įvertina kredito linijos išnaudojimo rodiklį. Įstaiga apskaičiuoja dabartinės pozicijos vertę su užtikrinimo priemone ir be jos. Įstaiga apskaičiuoja ir stebi atskirų portfelių ir sandorio šalių didžiausią poziciją arba galimą ateities poziciją jos pasirinktu pasikliautinuoju intervalu. Įstaiga atsižvelgia į dideles arba koncentruotas pozicijas, įskaitant susijusių sandorio šalių grupių, pramonės įmonių ir rinkos pozicijas.
8.  
Įstaiga nustato ir vykdo nuolatinę ir griežtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą. Vyresnioji vadovybė nuolat ir ne rečiau kaip kas ketvirtį peržiūri šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus; į juos atsižvelgiama valdymo organui ar vyresniajai vadovybei nustatant CCR politiką ir ribas. Jeigu atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatoma, kad tam tikromis aplinkybėmis įstaiga yra ypač pažeidžiama, įstaiga nedelsdama imasi priemonių, kad ši rizika būtų tinkamai valdoma.

287 straipsnis

CCR valdymo organizacinės struktūros

1.  

IMM taikanti įstaiga įsteigia ir palaiko:

a) 

2 dalies reikalavimus atitinkantį rizikos kontrolės skyrių;

b) 

3 dalies reikalavimus atitinkantį užtikrinimo priemonių valdymo skyrių.

2.  

Rizikos kontrolės skyrius atsako už CCR valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą, įskaitant pradinį ir nuolatinius modelio tikrinimus, ir vykdo šias funkcijas bei laikosi šių reikalavimų:

a) 

atsako už įstaigos CCR valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą;

b) 

rengia kasdienes ataskaitas apie įstaigos rizikos vertinimo modelio taikymo rezultatus ir tuos rezultatus analizuoja. Ši analizė apima CCR pozicijų verčių ir sandorių ribų tarpusavio priklausomybės vertinimą;

c) 

tikrina įvesties duomenų vientisumą ir rengia bei analizuoja ataskaitas apie įstaigos rizikos vertinimo modelio taikymo rezultatus, taip pat pateikia pozicijos rizikos ir kredito bei prekybos operacijų sandorių ribų tarpusavio priklausomybės vertinimą;

d) 

yra nepriklausomas nuo skyrių, kuriuose pozicijos nustatomos ir atnaujinamos arba jomis prekiaujama, ir nepasiduoda nederamai įtakai;

e) 

jame dirba pakankamai darbuotojų;

f) 

atsiskaito tiesiogiai įstaigos vyresniajai vadovybei;

g) 

jo darbas glaudžiai susietas su kasdieniu įstaigos kredito rizikos valdymo procesu;

h) 

jo darbo rezultatai yra neatsiejama įstaigos kredito ir bendro rizikos planavimo, stebėsenos ir kontrolės proceso dalis.

3.  

Užtikrinimo priemonių valdymo skyrius atlieka šias užduotis ir funkcijas:

a) 

įvertina ir teikia reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę, sprendžia su reikalavimais vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę susijusius ginčus ir kasdien tiksliai informuoja apie nepriklausomų sumų, pradinių ir kintamųjų garantinių įmokų dydį;

b) 

kontroliuoja duomenų, kuriais naudojamasi teikiant reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę, vientisumą ir užtikrina, kad šie duomenys būtų nuoseklūs ir reguliariai suderinami su visais įstaigos turimais susijusiais duomenų šaltiniais;

c) 

stebi pakartotinio užtikrinimo priemonės naudojimo mastą ir visus įstaigos teisių į jos suteiktą užtikrinimo priemonę ir su ja susijusių teisių pokyčius;

d) 

atitinkamo lygio vadovybei teikia informaciją apie tai, kokių rūšių užtikrinimo priemonės naudojamos pakartotinai, ir apie tokio pakartotinio naudojimo sąlygas, įskaitant priemonę, kredito kokybę ir grąžinimo terminą;

e) 

stebi atskirų įstaigos priimamų užtikrinimo priemonių rūšių koncentraciją;

f) 

reguliariai, bet ne rečiau kaip kas ketvirtį, vyresniajai vadovybei teikia informaciją apie užtikrinimo priemonės valdymą, įskaitant informaciją apie gautos ir suteiktos užtikrinimo priemonės rūšį, dydį, kitimą ir su reikalavimais vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę susijusių ginčų priežastis. Taip vidaus lygiu teikiant informaciją taip pat atsižvelgiama į šių duomenų kitimo tendencijas.

4.  
Vyresnioji vadovybė užtikrinimo priemonių valdymo skyriui pagal 1 dalies b punktą skiria pakankamai išteklių, kad užtikrintų, kad taikant jo sistemas būtų pasiektas tinkamas veiklos rezultatų lygis, kuris vertinamas pagal tai, ar įstaiga laiku ir tiksliai pateikia reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę ir ar ji laiku reaguoja į sandorio šalių reikalavimus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę. Vyresnioji vadovybė užtikrina, kad skyrius turėtų pakankamai darbuotojų, kurie, netgi esant sunkiai rinkos krizei, gebėtų laiku tvarkyti reikalavimus bei ginčus ir suteiktų įstaigai galimybę apriboti dėl sandorių apimčių kylančių didelių ginčų skaičių.

288 straipsnis

CCR valdymo sistemos patikrinimas

Vykdydama vidaus auditą įstaiga reguliariai atlieka nepriklausomą savo CCR valdymo sistemos patikrinimą. Per šį patikrinimą tikrinama pagal 287 straipsnį reikalaujamų kontrolės ir užtikrinimo priemonių valdymo skyrių veikla, konkrečiai bent šie aspektai:

a) 

pagal 286 straipsnį reikalaujamos CCR valdymo sistemos ir proceso dokumentų tinkamumas;

b) 

pagal 287 straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujamo CCR kontrolės skyriaus organizacinė struktūra;

c) 

pagal 287 straipsnio 1 dalies b punktą reikalaujamo užtikrinimo priemonių valdymo skyriaus organizacinė struktūra;

d) 

CCR priemonių integravimas į kasdienį rizikos valdymo procesą;

e) 

rizikos vertinimo modelio ir vertinimo sistemų, naudojamų sandorius sudarančiuose ir operacijas vykdančiuose padaliniuose, tvirtinimo procesas;

f) 

visų reikšmingų CCR vertinimo proceso pakeitimų tvirtinimas;

g) 

CCR, kuriai taikomas rizikos vertinimo modelis, apimtis;

h) 

vadovybės informavimo sistemos vientisumas;

i) 

CCR duomenų tikslumas ir visuma;

j) 

tikslus užtikrinimo priemonės pateikimo ir užskaitos susitarimų teisinių sąlygų taikymas nustatant pozicijos vertę;

k) 

modeliui naudojamų duomenų šaltinių nuoseklumo, pateikimo laiku ir patikimumo, įskaitant tokių duomenų šaltinių nepriklausomumą, tikrinimas;

l) 

svyravimų ir koreliacijos prielaidų tikslumas ir tinkamumas;

m) 

vertinimo ir rizikos transformacijų apskaičiavimo tikslumas;

n) 

modelio tikslumo tikrinimas dažnai atliekant grįžtamąjį testavimą, kaip nustatyta 293 straipsnio 1 dalies b–e punktuose;

o) 

CCR kontrolės skyriaus ir užtikrinimo priemonių valdymo skyriaus atitiktis atitinkamiems teisės aktų reikalavimams.

289 straipsnis

Naudojimo patikrinimas

1.  
Įstaigos užtikrina, kad taikant faktinei EPE apskaičiuoti naudojamą modelį gautų pozicijos verčių pasiskirstymas būtų įtrauktas į kasdienį įstaigos CCR valdymo procesą ir kad į rezultatus, gautus taikant modelį, būtų atsižvelgiama tvirtinant kreditų išdavimą, vykdant CCR valdymą, paskirstant vidaus kapitalą ir priimant įstaigos vidaus valdymo sprendimus.
2.  
Įstaiga kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad pozicijų pasiskirstymui, kuriuo grindžiamas EPE apskaičiavimas, apskaičiuoti ji ne mažiau kaip vienerius metus iki tol, kai gavo kompetentingų institucijų leidimą taikyti IMM pagal 283 straipsnį, taikė modelį, iš esmės atitinkantį šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  
CCR pozicijų pasiskirstymui apskaičiuoti taikomas modelis yra pagal 286 straipsnį reikalaujamos CCR valdymo sistemos dalis. Ši sistema apima kredito linijų panaudojimo vertinimą, sujungiant CCR pozicijas kartu su kitomis kredito pozicijomis, ir vidaus kapitalo paskirstymą.
4.  
Be EPE, įstaiga apskaičiuoja ir valdo dabartines pozicijas. Prireikus įstaiga apskaičiuoja dabartinės pozicijos vertę su užtikrinimo priemone ir be jos. Taikymo patikrinimo rezultatai laikomi patenkinamais, jeigu įstaiga naudoja kitas CCR vertinimo priemones, pvz., didžiausią poziciją, pagrįstą pozicijų pasiskirstymu, apskaičiuotu taikant tą patį modelį, kaip ir skaičiuojant EPE.
5.  
Įstaigos informacinės sistemos turi būti pakankamai pajėgios, kad prireikus būtų galima įvertinti EE kasdien, nebent ji kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodytų, kad jos turimų CCR pozicijų taip dažnai apskaičiuoti nereikia. Įstaiga įvertina tam tikro ateities laikotarpio,, kuris tinkamai atspindėtų būsimų pinigų srautų laiko tendencijas ir sutarčių sąlygas, EE; jos tai daro atsižvelgdamos į pozicijų reikšmingumą ir sudėtį.
6.  
Pozicija apskaičiuojama, stebima ir kontroliuojama visų užskaitos grupės sutarčių galiojimo laikotarpiu, o ne tik vienerius metus į priekį. Įstaiga taiko sandorio šalių rizikos nustatymo ir kontrolės procedūras pozicijoms, kurių terminas ilgesnis nei vieneri metai. Ilgesnį laikotarpį apimančios pozicijų prognozės duomenys panaudojami taikant įstaigos vidaus kapitalo skaičiavimo modelį.

290 straipsnis

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

1.  
Įstaiga turi turėti visapusišką CCR testavimo nepalankiausiomis sąlygomis planą, taikomą taip pat vertinant su CCR susijusį nuosavų lėšų reikalavimą, kuri atitiktų 2–10 dalyse išdėstytus reikalavimus.
2.  
Ji nustato galimus įvykius ar būsimus ekonominių sąlygų pokyčius, galinčius daryti nepalankią įtaką įstaigos kredito pozicijoms, ir įvertina įstaigos gebėjimą susidoroti su tokiais pokyčiais.
3.  
Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pagal nustatytą planą rezultatai palyginami su rizikos ribomis ir įstaigos laikomi Direktyvos 2013/36/ES 81 straipsnyje nustatytos procedūros dalimi.
4.  
Planas apima visus sandorius ir bendras pozicijas visų rūšių sandorio šalies kredito rizikos atžvilgiu konkrečių sandorio šalių lygmeniu per reguliariam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti pakankamą laikotarpį.
5.  
Pagal tą planą numatoma bent kartą per mėnesį atlikti visų įstaigos sandorio šalių pozicijų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis atsižvelgiant į pagrindinius rinkos rizikos veiksnius, pvz., palūkanų normą, užsienio valiutos kursą, nuosavybės vertybinių popierių kainą, kreditavimo kainų skirtumą ir biržos prekių kainą, kad būtų galima nustatyti per didelę konkrečios kryptinės rizikos koncentraciją ir suteikti įstaigai galimybę prireikus ją sumažinti. Pozicijų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, įskaitant vieno veiksnio, daugelio veiksnių ir reikšmingą nekryptinę riziką, ir bendras pozicijų bei kreditingumo testavimas nepalankiausiomis sąlygos atliekamas konkrečios sandorio šalies, sandorio šalių grupės ir visos įstaigos CCR lygmenimis.
6.  

Įstaiga bent kartą per ketvirtį taiko daugelio veiksnių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus ir vertina reikšmingą nekryptinę (netiesioginę) riziką, įskaitant pelningumo kreivės riziką ir bazinę riziką. Atliekant daugelio veiksnių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nagrinėjami bent šie scenarijai:

a) 

įvyko rimti ekonominiai arba rinkos įvykiai;

b) 

gerokai sumažėjo bendrasis rinkos likvidumas;

c) 

stambus finansinis tarpininkas likviduoja pozicijas.

7.  
Pagrindinių rizikos veiksnių sukeltų sukrėtimų stiprumas turi atitikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslą. Vertinant mokumą nepalankiomis sąlygomis pagrindinių rizikos veiksnių sukelti sukrėtimai turi būti pakankamai stiprūs, kad apimtų ankstesnių laikotarpių ekstremalias rinkos aplinkybes ir ekstremalias, bet tikėtinas nepalankias rinkos sąlygas. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis įvertinamas tokių sukrėtimų poveikis nuosavoms lėšoms, nuosavų lėšų reikalavimui ir pajamoms. Kasdienės portfelių stebėsenos, apdraudimo ir koncentracijos valdymo tikslais pagal testavimo programą taip pat nagrinėjami ne tokie nepalankūs ir labiau tikėtini scenarijai.
8.  
Plane prireikus taip pat numatoma atlikti atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant nustatyti ekstremalius, tačiau tikėtinus scenarijus, kurie galėtų turėti reikšmingų neigiamų padarinių. Atliekant atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis atsižvelgiama į portfelio reikšmingą netiesiškumo poveikį.
9.  
Pagal planą atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai reguliariai, bent kartą per ketvirtį, pateikiami vyresniajai vadovybei. Ataskaitos ir rezultatų analizė apima stipriausius poveikius visam portfeliui sandorio šalies mastu, reikšmingą koncentraciją portfelio segmentuose (tame pačiame sektoriuje arba regione) ir konkrečias susijusias portfeliui ir sandorio šalims būdingas tendencijas.
10.  
Vyresnioji vadovybė imasi vadovaujamojo vaidmens integruojant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis į rizikos valdymo sistemą ir įstaigos rizikos valdymo principus ir užtikrina, kad gauti rezultatai būtų reikšmingi ir naudojami CCR valdyti. Reikšmingų pozicijų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai įvertinami vadovaujantis gairėmis, kuriose nurodoma įstaigai priimtina rizika, ir pateikiami vyresniajai vadovybei, kuri juos aptaria ir, nustačius per didelę ar koncentracijos riziką, imasi atitinkamų veiksmų.

291 straipsnis

Klaidingų sprendimų rizika

1.  

Šiame straipsnyje:

a)

„bendroji klaidingų sprendimų rizika“ – rizika, kai tikimybė, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų, ir bendrų rinkos rizikos veiksnių tarpusavio koreliacija yra teigiama;

b)

„specifinė klaidingų sprendimų rizika“ – rizika, kai būsimos pozicijos su konkrečia sandorio šalimi ir PD, atsirandančios dėl sandorių su sandorio šalimi pobūdžio, tarpusavio koreliacija yra teigiama. Laikoma, kad įstaiga susiduria su specifine klaidingų sprendimų rizika, jei tikėtina, kad konkrečios sandorio šalies būsima pozicija bus didelė esant didelei sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo tikimybei.

2.  
Įstaiga deramai atsižvelgia į pozicijas, kurios kelia didelę specifinę ir bendrąją klaidingų sprendimų riziką.
3.  
Bendrajai klaidingų sprendimų rizikai nustatyti įstaiga parengia testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizes, kad būtų akcentuoti rizikos veiksniai, turintys neigiamą įtaką sandorio šalies kreditingumui. Atliekant tokį testavimą atsižvelgiama į stiprių sukrėtimų, kurie įvyksta pasikeitus rizikos veiksnių tarpusavio ryšiams, galimybę. Įstaiga bendrąją klaidingų sprendimų riziką stebi pagal produktus, regionus, sektorius arba kitas su verslu susijusias kategorijas.
4.  
Įstaiga nuo sandorio pradžios ir visu jo galiojimo laikotarpiu taiko procedūras su kiekvienu juridiniu subjektu susijusiems specifinės klaidingų sprendimų rizikos atvejams nustatyti, stebėti ir kontroliuoti.
5.  

Įstaigos apskaičiuoja su CCR susijusį nuosavų lėšų reikalavimą sandoriams, kurių atžvilgiu nustatyta specifinė klaidingų sprendimų rizika, ir tuo atveju, kai tarp sandorio šalies ir ne biržos išvestinės finansinės priemonės pagrindinės priemonės arba 273 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytų sandorių pagrindinės priemonės emitento yra teisinis ryšys, pagal šiuos principus:

a) 

finansinės priemonės, susijusios su specifine klaidingų sprendimų rizika, neįtraukiamos į tą pačią užskaitos grupę kaip kiti sandoriai su ta sandorio šalimi ir kiekviena iš jų laikoma atskira užskaitos grupe;

b) 

kiekvienoje tokioje atskiroje užskaitos grupėje vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos vertė yra lygi visai pagrindinių finansinių priemonių likutinės tikrosios vertės tikėtino sumažėjimo sumai, remiantis prielaida, kad pagrindinis emitentas yra likviduojamas;

c) 

3 skyriuje apibrėžtą metodą taikančios įstaigos LGD tokių apsikeitimo sandorių atveju yra lygus 100 %;

d) 

2 skyriuje apibrėžtą metodą taikančiai įstaigai taikomas neapdrausto sandorio rizikos koeficientas;

e) 

visų kitų tokiai atskirai užskaitos grupei priklausančių vieno pavadinimo sandorių atveju pozicijos vertė apskaičiuojama laikantis staigaus tų pagrindinių pozicijų neįvykdymo prielaidos, kai emitentas yra teisiniais ryšiais susijęs su sandorio šalimi. Sandorių, nurodančių pavadinimų krepšelį arba indeksą, atveju taikoma staigaus atitinkamų pagrindinių pozicijų neįvykdymo prielaida, kai emitentas yra teisiniais ryšiais susijęs su sandorio šalimi, jei tai reikšminga;

f) 

tiek, kiek esamos rinkos rizikos skaičiavimai, į kuriuos jau įtraukta LGD prielaida, naudojami siekiant nustatyti nuosavų lėšų reikalavimą IV antraštinės dalies 5 skyriaus 4 skirsnyje nustatytai papildomai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai ir pasikeitimų rizikai padengti, LGD taikomoje formulėje yra lygus 100 %.

6.  
Įstaigos vyresniajai vadovybei ir atitinkamam valdymo organo komitetui reguliariai teikia ataskaitas apie bendrąją ir specifinę klaidingų sprendimų riziką bei priemones, kurių imtasi šiai rizikai valdyti.

292 straipsnis

Modeliavimo proceso vientisumas

1.  

Įstaiga užtikrina 284 straipsnyje apibrėžto modeliavimo proceso vientisumą taikydama bent šias priemones:

a) 

modelyje laiku, išsamiai ir nuosaikiai atsižvelgiama į sandorio sąlygas bei ypatybes;

b) 

šios sąlygos apima bent tariamąsias sandorių sumas, terminus, orientacinį turtą, susitarimus dėl garantinės įmokos ir susitarimus dėl užskaitos;

c) 

šios sąlygos ir ypatybės įrašomos duomenų bazėje, kuri oficialiai ir reguliariai audituojama;

d) 

susitarimų dėl užskaitos pripažinimo procedūra, pagal kurią teisininkai turi patikrinti, ar užskaita pagal tuos susitarimus teisiškai galima;

e) 

nepriklausomas padalinys d punkte nustatyto patikrinimo rezultatus įtraukia į c punkte nurodytą duomenų bazę;

f) 

atliekamas sandorio sąlygų ir ypatybių duomenų įtraukimo į EPE modelį vidaus auditas;

g) 

nustatomos modelio ir duomenų šaltinių sistemų oficialaus derinimo procedūros, kad būtų nuolat tikrinama, ar skaičiuojant EPE tinkamai ar bent nuosaikiai atsižvelgiama į sandorio sąlygas ir ypatybes.

2.  
Dabartinėms pozicijoms nustatyti naudojami dabartiniai rinkos duomenys. Įstaiga gali koreguoti savo EPE modelį naudodamasi ankstesnių laikotarpių arba teoriniais rinkos duomenimis, kad nustatytų pagrindinių tikimybinių procesų parametrus, pavyzdžiui, tendencijas, svyravimus ir koreliacijas. Jeigu įstaiga naudoja ankstesnių laikotarpių duomenis, turi būti naudojami bent trejų metų duomenys. Duomenys atnaujinami bent kartą per ketvirtį, o jei to reikia, siekiant atsižvelgti į rinkos sąlygas – ir dažniau.

Kad apskaičiuotų faktinę EPE atlikdama koregavimą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas, įstaiga koreguoja faktinę EPE panaudodama trejų metų duomenis, kurie apima jos sandorio šalių kredito įsipareigojimų neįvykdymo kainų skirtumų atžvilgiu nepalankų laikotarpį arba tokio nepalankaus laikotarpio teorinius rinkos duomenis.

Šiuo tikslu įstaiga taiko 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

3.  
Įstaiga bent kartą per ketvirtį kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad skaičiavimams pagal šią dalį atlikti naudojamas nepalankus laikotarpis sutampa su laikotarpiu, per kurį padidėjo reprezentatyviai atrinktų jos sandorio šalių, kurios yra sudariusios sandorių dėl kreditavimo kainų skirtumo, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių ar kitų kreditavimo priemonių (pvz., paskolų ar bendrovės obligacijų) kreditavimo kainų skirtumai. Tais atvejais, kai įstaiga neturi pakankamų duomenų apie sandorio šalies kreditavimo kainų skirtumą, ji tai sandorio šaliai priskiria konkrečius kreditavimo kainų skirtumo duomenis pagal regioną, vidaus reitingus ir ekonominės veiklos rūšis.
4.  
Taikant EPE skaičiavimo modelį visoms sandorio šalims, naudojami istoriniai arba teoriniai duomenys, kurie apima nepalankaus kredito laikotarpio duomenis, ir tai darant laikomasi EPE modelio koregavimo atsižvelgiant į dabartinius duomenis metodo.
5.  
Siekdama įvertinti faktinės EPE koregavimo atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas veiksmingumą, įstaiga sukuria kelis lyginamuosius portfelius, kuriems grėsmę kelia pagrindiniai įstaigai būdingos rizikos veiksniai. Šių lyginamųjų portfelių rizika apskaičiuojama naudojant: a) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodiką, grindžiamą dabartinėmis rinkos vertėmis ir modelio parametrais, pakoreguotais atsižvelgiant į nepalankiausias rinkos sąlygas, ir b) nepalankiu laikotarpiu sukeltą riziką, bet taikant šiame skirsnyje apibrėžtą metodą (rinkos vertė nepalankaus laikotarpio pabaigoje, svyravimai ir trejų metų nepalankaus laikotarpio koreliacijos).

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaiga patikslintų koregavimą, atliktą atsižvelgiant į nepalankiausias sąlygas, jeigu tų lyginamųjų portfelių pozicijos gerokai skiriasi.

6.  

Įstaiga taiko modelio patvirtinimo procedūrą, kuri aiškiai reglamentuojama įstaigos politikoje ir procedūrose. Taikant tą patvirtinimo procedūrą:

a) 

nurodomas testavimo tipas, reikalingas modelio vientisumui užtikrinti, ir nustatomos sąlygos, kurioms esant prielaidos, kuriomis grindžiamas modelis, yra netinkamos, ir dėl to gali būti nustatyta per maža EPE;

b) 

atliekamas modelio išsamumo patikrinimas.

7.  

Įstaiga stebi atitinkamą riziką ir taiko procedūras, pagal kurias gali koreguoti savo faktinės EPE skaičiavimus, jeigu tokia rizika taptų svarbesnė. Laikydamasi šios dalies įstaiga:

a) 

nustato ir valdo savo pozicijas įvertindama pagal 291 straipsnio 1 dalies b punktą kylančią specifinę klaidingų sprendimų riziką ir pagal 291 straipsnio 1 dalies a punktą kylančią bendrąją klaidingų sprendimų riziką;

b) 

pozicijoms, kurioms būdinga po vienerių metų didėjančios rizikos tendencija, nuolat atlieka vienerių metų trukmės atitinkamos pozicijos įvertinimo ir tos pačios pozicijos įvertinimo per visą jos laikymo laikotarpį palyginimą;

c) 

nuolat lygina pozicijų, iki kurių laikymo pabaigos liko mažiau nei vieneri metai, pakeitimo išlaidas (dabartinė pozicija) ir realizuotas pozicijas bei saugo duomenis, kurie leistų atlikti tokį palyginimą.

8.  
Įstaiga taiko vidaus procedūras, kad, prieš įtraukdama sandorį į užskaitos grupę, įsitikintų, jog sandoris vykdomas pagal teisinėmis priemonėmis užtikrintą susitarimą dėl užskaitos, atitinkantį 7 skirsnyje nustatytus reikalavimus.
9.  
Įstaiga, kuri pasinaudoja užtikrinimo priemone, kad sumažintų CCR, taiko vidaus procedūras, kad, prieš atsižvelgdama į užtikrinimo priemonės poveikį atliekant skaičiavimus, įsitikintų, jog užtikrinimo priemonė atitinka 4 skyriuje nustatytus teisinio tikrumo standartus.
10.  
EBI stebi įvairią šios srities praktiką ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia šio straipsnio taikymo gaires.

293 straipsnis

Rizikos valdymo sistemai taikomi reikalavimai

1.  

Įstaiga laikosi šių reikalavimų:

a) 

atitinka trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytus kokybinius reikalavimus;

b) 

reguliariai vykdo grįžtamąjį testavimą, lygindama taikant modelį gautus rizikos įverčius su realiais rizikos įverčiais ir spėjamus pokyčius, nustatytus remiantis statinėmis pozicijomis, su realiais įverčiais;

c) 

atlieka pradinį CCR pozicijų modelio ir jį taikant gautų rizikos įverčių patvirtinimą ir nuolatinę reguliarią jų peržiūrą. Patvirtinimas ir peržiūra turi būti su modelio kūrimu nesusiję procesai;

d) 

valdymo organas ir vyresnioji vadovybė dalyvauja rizikos kontrolės procese ir užtikrina, kad kredito ir sandorio šalies kredito rizikos kontrolei vykdyti būtų skiriama pakankamai išteklių. Šiuo atžvilgiu pagal 287 straipsnio 1 dalies a punktą įsteigto nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus kasdien rengiamas ataskaitas peržiūri atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamus įgaliojimus sumažinti atskirų prekybinių operacijų vykdytojų pozicijas ir bendrąją įstaigos pozicijos riziką;

e) 

vidaus rizikos vertinimo modelis integruojamas į kasdienį įstaigos rizikos valdymo procesą;

f) 

rizikos vertinimo sistema taikoma kartu su vidaus sandorių ir pozicijų ribomis. Šiuo atžvilgiu pozicijų ribos su įstaigos rizikos vertinimo modeliu siejamos nuosekliai ir prekybinių operacijų vykdytojams, kreditų valdytojams ir vyresniajai vadovybei suprantamu būdu;

g) 

įstaiga užtikrina, kad jos rizikos valdymo sistema būtų tinkamai patvirtinta dokumentais. Visų pirma, ji taiko dokumentais patvirtintą vidaus politiką, kontrolės priemones ir procedūras, susijusias su rizikos vertinimo sistemos veikimu, ir tvarką, kuria užtikrinama, kad šios politikos būtų laikomasi;

h) 

atlikdama vidaus auditą įstaiga reguliariai atlieka nepriklausomą rizikos vertinimo sistemos patikrinimą. Per šį patikrinimą tikrinama verslu užsiimančių (operacijos vykdančių) skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla. Viso rizikos valdymo proceso patikrinimas vykdomas reguliariai (ir ne rečiau nei kartą per metus) ir jo metu konkrečiai įvertinami bent visi 288 straipsnyje nurodyti aspektai;

i) 

nuolatinį sandorio šalių kredito rizikos modelio patvirtinimą, įskaitant grįžtamąjį testavimą, reguliariai atlieka atitinkamo lygio vadovybė, turinti pakankamus įgaliojimus nuspręsti, kokių veiksmų imtis, kad būtų pašalinti modelių trūkumai.

2.  
Kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kiek įstaiga laikosi 1 dalies reikalavimų nustatydama alfa koeficiento dydį, kaip nurodyta 284 straipsnio 4 dalyje. Tik toms įstaigoms, kurios visiškai atitinka šiuos reikalavimus, leidžiama taikyti mažiausią dauginimo koeficientą.
3.  
Įstaiga savo CCR pozicijų modelio pradinio ir nuolatinio patvirtinimo ir taikant modelį gautų rizikos įverčių apskaičiavimo procesą įformina dokumentais taip išsamiai, kad trečioji šalis galėtų atitinkamai atkurti analizę ir rizikos įverčius. Šiuose dokumentuose nustatoma, kaip dažnai bus atliekama grįžtamojo testavimo analizė ir bet kuris kitas nuolatinis patvirtinimas, kaip atliekamas naudojamų duomenų srautų, portfelių ir analizės patvirtinimas.
4.  
Įstaiga apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis turi būti vertinamas jos CCR pozicijų modelis ir kiti modeliai, kurie taip pat taikomi apskaičiuojant poziciją, ir taiko rašytinę politiką, kurioje aprašoma procedūra, pagal kurią nustatomi ir ištaisomi nepriimtini rezultatai.
5.  
Įstaiga apibrėžia, kaip, siekiant patvirtinti CCR pozicijų modelį ir jį taikant gautus rizikos įverčius, sudaromi tipiniai sandorio šalių portfeliai.
6.  
Atliekant CCR pozicijų modelio ir jį taikant gautų rizikos įverčių, kuriais remiantis nustatomas prognozuojamas pasiskirstymas, patvirtinimą atsižvelgiama į daugiau nei vieną prognozuojamo pasiskirstymo statistinį parametrą.

294 straipsnis

Patvirtinimo reikalavimai

1.  

Per pradinį ir nuolatinį savo CCR pozicijų modelio ir jo rizikos įverčių patvirtinimą įstaiga užtikrina, kad būtų tenkinami šie reikalavimai:

a) 

įstaiga atlieka grįžtamąjį testavimą naudodama ankstesnių laikotarpių duomenis apie rinkos rizikos veiksnių pokyčius prieš tai, kai kompetentingos institucijos suteikia leidimą pagal 283 straipsnio 1 dalį. Atliekant tą grįžtamąjį testavimą apsvarstomi keli atskiri prognozavimo laikotarpiai bent vieneriems metams, su įvairiomis pradžios datomis ir apimantys labai įvairias rinkos sąlygas;

b) 

285 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą metodą taikanti įstaiga reguliariai tvirtina savo modelį siekdama patikrinti, ar realizuotos dabartinės pozicijos atitinka prognozes visais garantinės įmokos laikotarpiais per vienerius metus. Jei kai kurių užskaitos grupės sandorių terminas yra trumpesnis kaip vieneri metai ir be šių sandorių užskaitos grupei būdingas didesnis jautrumas rizikos veiksniams, į tai atsižvelgiama per patvirtinimą;

c) 

įstaiga atlieka savo CCR pozicijų modelio veikimo, modelio atitinkamų rizikos įverčių ir rinkos rizikos veiksnių prognozių grįžtamąjį patikrinimą. Užtikrintų sandorių atveju prognozavimo laikotarpiai, į kuriuos atsižvelgiama, apima tipinius prekybos, kai naudojamos užtikrinimo priemonės arba garantinės įmokos, garantinės įmokos rizikos laikotarpius;

d) 

jei patvirtinant modelį paaiškėja, kad faktinė EPE yra nepakankamai įvertinta, įstaiga imasi reikiamų veiksmų, kad pašalintų modelio netikslumą;

e) 

įstaiga pradinio ir nuolatinio modelio patvirtinimo procese patikrina kainų nustatymo modelius, naudojamus CCR pozicijai apskaičiuoti pagal tam tikrą rinkos rizikos veiksnių būsimų sukrėtimų scenarijų. Pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modeliu turi būti įvertinti šių sandorių vertės pokyčiai, atsižvelgiant į rinkos rizikos veiksnius;

f) 

CCR pozicijų modelis apima informaciją apie konkrečius sandorius, kuri yra būtina, kad būtų galima susumuoti pozicijas užskaitos grupės mastu. Įstaiga užtikrina, kad taikant modelį sandoriai būtų priskirti tinkamai užskaitos grupei;

g) 

CCR pozicijų modelis apima informaciją apie konkrečius sandorius, kad būtų galima įvertinti garantinės įmokos poveikį. Atsižvelgiama į dabartinį garantinės įmokos dydį ir dydį, kuris sandorio šalių bus naudojamas ateityje. Pagal tokį modelį atsižvelgiama į susitarimų dėl garantinės įmokos rūšį (vienašalis ar dvišalis), reikalavimų vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę dažnį, garantinės įmokos rizikos laikotarpį, mažiausią įstaigai priimtiną ribą, iki kurios pozicija gali būti be garantinės įmokos, ir mažiausią pervedamą sumą. Pagal tokį modelį vertinamas pateiktos užtikrinimo priemonės rinkos vertės pokytis arba taikomos 4 skyriuje nustatytos taisyklės;

h) 

modelio patvirtinimo procesas apima statinį istorinį tipinių sandorio šalių portfelių grįžtamąjį testavimą. Įstaiga reguliariai atlieka keleto tipinių (faktiškų ar hipotetiškų) sandorio šalių portfelių grįžtamuosius testavimus. Tie tipiniai portfeliai pasirenkami remiantis jų jautrumu reikšmingiems įstaigos patiriamos rizikos veiksniams ir šių veiksnių deriniams;

i) 

įstaiga atlieka grįžtamąjį testavimą, kurio tikslas – patikrinti pagrindines CCR pozicijų modelio prielaidas ir atitinkamus rizikos įverčius, įskaitant pagal modelį nustatytą ryšį tarp to paties rizikos veiksnio pradinių terminų ir nustatytus ryšius tarp rizikos veiksnių;

j) 

CCR pozicijų modelių veikimas ir atitinkamų rizikos įverčių rezultatai vertinami pagal tinkamą grįžtamojo testavimo praktiką. Pagal grįžtamojo testavimo planą turi būti galima nustatyti nepatenkinamus EPE modelio rizikos įverčių rezultatus;

k) 

įstaiga patvirtina laikotarpiams taikomus CCR pozicijų modelius ir visus rizikos įverčius, atsižvelgdama į sandorių, dėl kurių pozicija apskaičiuojama taikant IMM pagal 283 straipsnį, terminus;

l) 

įstaiga nuolatinio modelio patvirtinimo procese reguliariai tikrina kainų nustatymo modelius, taikomus apskaičiuojant sandorio šalies poziciją, pagal tinkamus nepriklausomus lyginamuosius dydžius;

m) 

nuolatinis įstaigos CCR pozicijų modelio ir atitinkamų rizikos įverčių patvirtinimas apima nesenų rezultatų tinkamumo vertinimą;

n) 

įstaiga pradinio ir nuolatinio patvirtinimo procese vertina CCR pozicijų modelio parametrų atnaujinimo dažnį;

o) 

atliekant pradinį ir nuolatinį CCR pozicijų modelių patvirtinimą vertinama, ar pozicijų apskaičiavimai sandorio šalių lygmeniu ir užskaitos grupėse yra tinkami.

2.  
Kompetentingoms institucijoms leidus, užuot apskaičiavus α, padaugintą iš faktinės EPE, galima taikyti skaičiavimo metodą, kuris yra konservatyvesnis negu apskaičiuojant kiekvienos sandorio šalies reguliuojamos pozicijos vertę naudojamas metodas. Santykinio konservatyvumo lygis vertinamas prieš tai gavus kompetentingų institucijų sutikimą ir reguliariai atliekant EPE modelių priežiūrinį tikrinimą. Įstaiga reguliariai patvirtina taikomą konservatyvumo lygį. Atliekant nuolatinį modelio veikimo vertinimą įtraukiamos visos sandorio šalys, kurioms taikomas modelis.
3.  
Jeigu atliekant grįžtamąjį testavimą nustatoma, kad modelis nėra pakankamai tikslus, kompetentingos institucijos atšaukia leidimą taikyti tą modelį arba reikalauja imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad modelis būtų nedelsiant patobulintas.



7

Skirsnis

Sutartinė užskaita

295 straipsnis

Sutartinės užskaitos pripažinimas rizika mažinančia užskaita

Įstaigos mažinančiomis riziką sutartimis pagal 298 straipsnį gali laikyti tik toliau išvardytų rūšių sutartinės užskaitos sutartis, kai užskaitos sutartis yra pripažinta kompetentingų institucijų pagal 296 straipsnį ir įstaiga atitinka 297 straipsnyje nustatytus reikalavimus:

a) 

įstaigos ir kitos sandorio šalies dvišalės novacijos sutartys, pagal kurias priešpriešiniai reikalavimai ir įsipareigojimai automatiškai sujungiami taip, kad pagal šią sutartį viena grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma fiksuojama kiekvieną kartą, kai yra taikoma novacija, ir taip sudaroma viena nauja šalims privaloma sutartis, pakeičianti visas ankstesnes sutartis ir visus šalių tarpusavio įsipareigojimus pagal tas sutartis;

b) 

kitos įstaigos ir jos sandorio šalies dvišalės užskaitos sutartys;

c) 

sutartinės abipusės produktų užskaitos susitarimai, kai patvirtinimą gavusios įstaigos taiko 6 skirsnyje nustatytą metodą sandoriams, kuriems tas metodas taikytinas. Kompetentingos institucijos praneša EBI patvirtintų sutartinės abipusės produktų užskaitos susitarimų sąrašą.

Skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą, užskaitos sandoriai, kuriuose dalyvauja vienai grupei priklausantys atskiri juridiniai subjektai, nepripažįstami.

296 straipsnis

Sutartinės užskaitos sutarčių pripažinimas

1.  
Kompetentingos institucijos pripažįsta sutartinės užskaitos sutartį tik tuo atveju, kai tenkinamos 2 dalies ir, atitinkamais atvejais, 3 dalies sąlygos.
2.  

Visos sutartinės užskaitos sutartys, kuriomis remdamasi įstaiga nustato pozicijos vertę pagal šią dalį, turi tenkinti šias sąlygas:

a) 

įstaiga su kita sandorio šalimi yra sudariusi sutartinės užskaitos sutartį, kuria sukuriamas vienas visus įtrauktus sandorius apimantis teisinis įsipareigojimas, pagal kurį, jei sandorio šalis neįvykdo savo įsipareigojimų, įstaiga turėtų teisę gauti arba būtų įpareigota sumokėti tik grynąją įtrauktų atskirų sandorių teigiamų ir neigiamų verčių pagal rinkos kainą sumą;

b) 

įstaiga kompetentingoms institucijoms raštu pateikė pagrįstą teisinę nuomonę, kad užskaitos susitarimo teisinio užginčijimo atveju įstaigos reikalavimai ir įsipareigojimai neviršys a punkte nurodytų reikalavimų ir įsipareigojimų. Teisinė nuomonė pagrindžiama taikytina teise:

i) 

šalies, kurioje įsteigta sandorio šalis, įstatymais;

ii) 

jeigu tai susiję su įmonės filialu, esančiu kitoje šalyje nei ta, kurioje įmonė yra įsisteigusi – šalies, kurioje veikia filialas, įstatymais;

iii) 

šalies, kurios įstatymai reglamentuoja atskirus užskaitos susitarimo sandorius, įstatymais;

iv) 

šalies, kurios įstatymai reglamentuoja bet kokias sutartis arba susitarimus, būtinus sutartinei užskaitai vykdyti, įstatymais;

c) 

kiekvienos sandorio šalies kredito rizika susumuojama ir visuose sandoriuose su kiekviena sandorio šalimi sudaro vieną bendrą teisiškai galiojančią poziciją. Į šią visumą atsižvelgiama nustatant kredito limitą ir vidaus kapitalą;

d) 

sutartyje negali būti sąlygos, pagal kurią, jei kuri nors sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, įsipareigojimus vykdanti sandorio šalis galėtų mokėti tik dalį sumos arba visai nemokėti įsipareigojimų nevykdančiai šaliai, net jei įsipareigojimų nevykdanti šalis yra pirminis kreditorius (t. y. atsisakymo sąlyga).

Jei kurios nors kompetentingos institucijos nėra įsitikinusios, kad sutartinė užskaita pagal kiekvienos iš b punkte nurodytų šalių teisę yra teisiškai galiojanti ir vykdytina, sutartinės užskaitos sutartis nė vienos iš sandorio šalių atžvilgiu nepripažįstama riziką mažinančia. Kompetentingos institucijos viena kitą atitinkamai informuoja.

3.  

Teisinės nuomonės, nurodytos b punkte, gali būti parengtos remiantis sutartinės užskaitos rūšimis. Sutartinės abipusės produkto užskaitos susitarimai turi atitikti šias papildomas sąlygas:

a) 

2 dalies a punkte nurodyta grynoji suma yra kiekvieno įtraukto atskiro dvišalio pagrindinio susitarimo teigiamų bei neigiamų uždarųjų pozicijų verčių ir atskirų sandorių teigiamų bei neigiamų rinkos verčių grynoji suma (produktų grynoji suma);

b) 

2 dalies b punkte nurodytose teisinėse nuomonėse nagrinėjamas viso sutartinės abipusės produkto užskaitos susitarimo galiojimas ir įgyvendinimo galimybės vadovaujantis jame nurodytomis sąlygomis bei užskaitos sutarčių poveikis bet kurio įtraukto atskiro dvišalio pagrindinio susitarimo reikšmingoms nuostatoms.

297 straipsnis

Įstaigų prievolės

1.  
Įstaiga nustato ir taiko procedūras, skirtas užtikrinti, kad jos sutartinės užskaitos teisinis galiojimas ir įvykdomumas būtų peržiūrimi pasikeitus atitinkamų 296 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų šalių įstatymams.
2.  
Įstaiga savo bylose saugo visus reikiamus su sutartine užskaita susijusius dokumentus.
3.  
Įstaiga įtraukia užskaitos poveikį apskaičiuodama kiekvienos sandorio šalies bendrą kredito rizikos poziciją ir tvarko savo CCR sistemą remdamasi tokiu apskaičiuojant įtrauktu poveikiu.
4.  
Sutartinės abipusės produkto užskaitos susitarimų, nurodytų 295 straipsnyje, atveju įstaiga taiko procedūras pagal 296 straipsnio 2 dalies c punktą siekdama įsitikinti, kad dėl kiekvieno sandorio, kuris turi būti priskiriamas užskaitos grupei, yra pareikšta teisinė nuomonė, kaip nurodyta 296 straipsnio 2 dalies b punkte.

Atsižvelgdama į sutartinės abipusės produkto užskaitos susitarimą, įstaiga ir toliau laikosi reikalavimų dėl abipusės užskaitos pripažinimo ir 4 skyriaus reikalavimų dėl kredito rizikos sumažinimo pripažinimo, kai tinka, taikydama šiuos reikalavimus kiekvienam įtrauktam atskiram abipusiam pagrindiniam susitarimui ir sandoriui.

▼M8

298 straipsnis

Užskaitos pripažinimo riziką mažinančia užskaita poveikis

Užskaita 3–6 skirsnių tikslais pripažįstama taip, kaip išdėstyta tuose skirsniuose.

▼B



8

Skirsnis

Prekybos knygos straipsniai

299 straipsnis

Prekybos knygos straipsniai

1.  
Taikant šį straipsnį II priede pateikiama nuoroda į kredito rizikos perleidimo išvestines finansines priemones, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 8 punkte.
2.  

Apskaičiuodamos prekybos knygos straipsnių sandorio šalies rizikos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas įstaigos laikosi šių principų:

▼M8 —————

▼B

b) 

įstaigos netaiko paprastojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo, nustatyto 222 straipsnyje, finansinės užtikrinimo priemonės poveikiui pripažinti;

c) 

atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, įtrauktų į prekybos knygą, atveju įstaigos gali pripažinti reikalavimus atitinkančiomis užtikrinimo priemonėmis visas finansines priemones ir biržos prekes, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą;

d) 

kai pozicijos yra susijusios su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, įtrauktomis į prekybos knygą, įstaigos gali pripažinti biržos prekes, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą, reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone;

e) 

kintamumo koregavimams apskaičiuoti, kai tokios finansinės priemonės arba biržos prekės, nelaikomos atitinkančiomis reikalavimus pagal 4 skyrių, yra skolinamos arba pasiskolinamos, parduodamos arba perkamos, pateikiamos arba gaunamos kaip užtikrinimo priemonė arba kitu būdu pagal tokį sandorį, o įstaiga taiko priežiūrinių kintamumo koregavimų metodą pagal 4 skyriaus 3 skirsnį, įstaigos vertina tokias priemones ir biržos prekes taip pat kaip nuosavybės vertybinius popierius, neįtrauktus į pagrindinį indeksą, bet įtrauktus į pripažintos biržos sąrašus;

f) 

kai įstaiga finansinėms priemonėms arba biržos prekėms, nelaikomoms atitinkančiomis reikalavimus pagal 4 skyrių, taiko savų kintamumo koregavimo įverčių metodą pagal 4 skyriaus 3 skirsnį, ji apskaičiuoja kiekvieno atskiro straipsnio kintamumo koregavimus. Kai įstaiga yra gavusi patvirtinimą 4 skyriuje apibrėžtam vidaus modelių metodui taikyti, ji taip pat gali taikyti šį metodą prekybos knygos straipsniams;

g) 

pripažindamos pagrindinius užskaitos sandorius, apimančius atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius arba kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, įstaigos pripažįsta prekybos knygos ir ne prekybos knygos pozicijų užskaitą tik tais atvejais, kai užskaitos sandoriai atitinka šias sąlygas:

i) 

visi sandoriai kiekvieną dieną vertinami rinkos kainomis;

ii) 

visi pagal minėtus sandorius pasiskolinti, pirkti ar gauti vienetai gali būti pripažįstami reikalavimus pagal 4 skyrių atitinkančiomis finansinėmis užtikrinimo priemonėmis netaikant šios dalies c–f punktų;

h) 

jeigu į prekybos knygą įtraukta kredito išvestinė finansinė priemonė yra vidaus apsidraudimo pozicijos dalis, o kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal šį reglamentą vadovaujantis 204 straipsniu, įstaigos taiko vieną iš šių metodų:

i) 

vertina ją taip, tarsi nebūtų sandorio šalies rizikos, susijusios su tos kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija;

ii) 

apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimą sandorio šalies kredito rizikai padengti, nuosekliai įtraukia visas prekybos knygos kredito išvestines finansines priemones, įeinančias į vidaus apsidraudimo pozicijas arba perkamas kaip užtikrinimo priemonės CCR pozicijoms, kai kredito užtikrinimas pripažįstamas atitinkančiu reikalavimus pagal 4 skyrių.



9

Skirsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas pagrindinės sandorio šalies pozicijoms

300 straipsnis

Apibrėžtys

▼M8

Šiame skirsnyje ir septintoje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

▼B

1)

neliečiamas bankroto atveju – toks kliento turtas, kurio pagal galiojančius susitarimus pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario nemokumo atveju atitinkamai tos pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario kreditoriai gauti negalėtų, arba turtas, kurio tarpuskaitos narys negalės gauti, kad padengtų nuostolius, kurių patyrė dėl kliento ar klientų, išskyrus tą turtą pateikusius klientus, įsipareigojimų nevykdymo;

2)

su pagrindine sandorio šalimi susijęs sandoris – 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta kliento ir tarpuskaitos nario sutartis arba sandoris, tiesiogiai susiję su toje dalyje nurodyta to tarpuskaitos nario ir pagrindinės sandorio šalies sutartimi arba sandoriu;

3)

tarpuskaitos narys – tarpuskaitos narys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 14 punkte;

4)

klientas – klientas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 15 punkte, arba įmonė, kuri su tarpuskaitos nariu nustatė netiesiogines tarpuskaitos priemones pagal to reglamento 4 straipsnio 3 dalį;

▼M8

5)

piniginis sandoris – sandoris pinigais, skolos finansinėmis priemonėmis ar nuosavybės vertybiniais popieriais, neatidėliotinas užsienio valiutos keitimo sandoris arba neatidėliotinas biržos prekių sandoris; tačiau atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimosi sandoriai nėra piniginiai sandoriai;

6)

netiesioginė tarpuskaitos priemonė – priemonė, atitinkanti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas;

7)

aukštesnės pakopos klientas – subjektas, teikiantis tarpuskaitos paslaugas žemesnės pakopos klientui;

8)

žemesnės pakopos klientas – subjektas, besinaudojantis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis per aukštesnės pakopos klientą;

9)

daugiapakopė klientų struktūra – netiesioginė tarpuskaitos priemonė, pagal kurią tarpuskaitos paslaugas įstaigai teikia subjektas, kuris yra ne tarpuskaitos narys, bet tarpuskaitos nario klientas arba aukštesnės pakopos kliento klientas;

10)

nefinansuojama įmoka į įsipareigojimų neįvykdymo fondą – įmoka, kurią tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga sutartyje įsipareigojo suteikti pagrindinei sandorio šaliai po to, kai pagrindinė sandorio šalis išnaudoja savo įsipareigojimų neįvykdymo fondo lėšas nuostoliams, kuriuos ji patyrė, vienam arba keliems savo tarpuskaitos nariams neįvykdžius įsipareigojimų, padengti;

11)

visiškai garantuotas indėlių skolinimo arba skolinimosi sandoris – visiškai užtikrintas pinigų rinkos sandoris, kai dvi sandorio šalys pasikeičia indėliais, o pagrindinė sandorio šalis tampa jų tarpininke, užtikrinančia šių sandorio šalių mokėjimo prievolių vykdymą.

▼M8

301 straipsnis

Materialinė taikymo sritis

1.  

Šis skirsnis taikomas toliau nurodytoms sutartims ir sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta su pagrindine sandorio šalimi:

a) 

II priede išvardytoms išvestinių finansinių priemonių sutartims ir kredito išvestinėms finansinėms priemonėms;

b) 

vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams ir visiškai garantuotiems indėlių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir

c) 

ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams.

Šis skirsnis netaikomas pozicijoms, atsirandančioms dėl atsiskaitymo pagal piniginius sandorius. Įstaigos taiko V antraštinėje dalyje nustatytą tvarką prekybos pozicijoms, atsirandančioms dėl šių sandorių, ir 0 % rizikos koeficientą įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis padengiami tik tie sandoriai. Įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis, be piniginių sandorių, padengiama bet kuri iš šios dalies pirmoje pastraipoje išvardytų sutarčių, įstaigos taiko 307 straipsnyje nustatytą tvarką.

2.  

Šio skirsnio tikslais taikomi šie reikalavimai:

a) 

į pradinę garantinę įmoką neįtraukiamos įmokos pagrindinei sandorio šaliai už nuostolių pasidalijimo paskirstant juos tarpusavyje susitarimus;

b) 

į pradinę garantinę įmoką įtraukiama tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos arba kliento atiduota saugoti užtikrinimo priemonė, viršijanti atitinkamai pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos reikalaujamą minimalią sumą, jei pagrindinė sandorio šalis arba tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga atitinkamais atvejais gali neleisti tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančiai įstaigai arba klientui atsiimti šį užtikrinimo priemonės perviršį;

c) 

jei pagrindinė sandorio šalis naudoja pradinę garantinę įmoką tarpusavyje paskirstydama nuostolius savo tarpuskaitos nariams, tarpuskaitos narių vaidmenį atliekančios įstaigos šią pradinę garantinę įmoką vertina kaip įmoką į įsipareigojimų neįvykdymo fondą.

▼B

302 straipsnis

Pagrindinių sandorio šalių pozicijų stebėsena

1.  
Įstaigos stebi visas turimas pagrindinių sandorio šalių pozicijas ir nustato procedūras, kuriomis vadovaujantis informacija apie šias pozicijas reguliariai teikiama vyresniajai vadovybei bei atitinkamam valdymo organo komitetui ar komitetams.

▼M8

2.  
Įstaigos, pasitelkdamos atitinkamą scenarijaus analizę ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įvertina, ar nuosavų lėšų, turimų pagrindinės sandorio šalies pozicijoms padengti, įskaitant galimas būsimas arba neapibrėžtąsias kredito pozicijas, įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pozicijas ir, kai įstaiga veikia kaip tarpuskaitos narys, pagal sutartines priemones, kaip nustatyta 304 straipsnyje, susidariusias pozicijas, lygis yra tinkamai susietas su toms pozicijoms būdinga rizika.

303 straipsnis

Tarpuskaitos narių turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimas

1.  

Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį savoms reikmėms arba kaip kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinė tarpininkė, nuosavų lėšų reikalavimus turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms apskaičiuoja taip:

a) 

savo turimoms tos pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijoms ji taiko 306 straipsnyje nustatytą tvarką;

b) 

savo įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą tai pagrindinei sandorio šaliai ji taiko 307 straipsnyje nustatytą tvarką.

2.  
1 dalies tikslais įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų turimoms reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijoms dėl prekybos pozicijų ir įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą sumai taikomas apribojimas, lygus nuosavų lėšų reikalavimų sumai, kuri būtų taikoma toms pačioms pozicijoms, jei pagrindinė sandorio šalis būtų reikalavimų neatitinkanti pagrindinė sandorio šalis.

▼B

304 straipsnis

Kliringo narių turimų klientų pozicijų vertinimas

▼M8

1.  
Tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti ir dėl to kaip kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinė tarpininkė veikianti įstaiga apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus su pagrindine sandorio šalimi susijusiems savo sandoriams, sudarytiems su tuo klientu, atitinkamai pagal šio skyriaus 1–8 skirsnius, šios antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį ir VI antraštinę dalį.

▼B

2.  
Kai tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga sudaro sutartimi įformintą susitarimą su kito tarpuskaitos nario klientu, kuriuo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnio 5 ir 6 dalis sudaromos palankesnės sąlygos šio reglamento 305 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam pozicijų ir užtikrinimo priemonės perleidimui tam klientui, ir dėl to sutartimi įforminto susitarimo atsiranda tos įstaigos neapibrėžtasis įsipareigojimas, ta įstaiga tam sąlyginiam įsipareigojimui gali pritaikyti nulinę pozicijos vertę.

▼M8

3.  

Jei tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga nuosavų lėšų reikalavimui turimoms pozicijoms apskaičiuoti taiko šio skyriaus 3 arba 6 skirsnyje nustatytus metodus, taikomos šios nuostatos:

a) 

nukrypstant nuo 285 straipsnio 2 dalies, įstaiga turimoms kliento pozicijoms gali taikyti bent penkių darbo dienų garantinės įmokos rizikos laikotarpį;

b) 

įstaiga turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms taiko bent dešimties darbo dienų garantinės įmokos rizikos laikotarpį;

c) 

nukrypstant nuo 285 straipsnio 3 dalies, kai į skaičiavimus įtraukta užskaitos grupė atitinka tos dalies a punkte nustatytą sąlygą, įstaiga gali nepaisyti tame punkte nustatyto apribojimo, jei užskaitos grupė neatitinka tos dalies b punkte nustatytos sąlygos ir į ją neįtraukta užginčytų sandorių ar egzotinių pasirinkimo sandorių;

d) 

kai pagrindinė sandorio šalis išlaiko kintamąją garantinę įmoką sandoriui ir įstaigos užtikrinimo priemonė nėra apsaugota nuo pagrindinės sandorio šalies nemokumo, įstaiga taiko trumpesnįjį iš šių dviejų garantinės įmokos rizikos laikotarpių: vienų metų laikotarpį arba likusį sandorio terminą, taikydama dešimties darbo dienų žemiausią ribą.

4.  
Nukrypstant nuo 281 straipsnio 2 dalies i punkto, kai tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga turimoms kliento pozicijoms skirtam nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti taiko 4 skirsnyje nustatytą metodą, atlikdama šį skaičiavimą įstaiga gali taikyti 0,21 termino veiksnį.
5.  
Nukrypstant nuo 282 straipsnio 4 dalies d punkto, kai tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga turimoms kliento pozicijoms skirtam nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti taiko 5 skirsnyje nustatytą metodą, atlikdama šį skaičiavimą ta įstaiga gali taikyti 0,21 termino veiksnį.

▼M8

6.  
Pagal VI antraštinę dalį apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga gali taikyti mažesnę poziciją esant įsipareigojimų neįvykdymui, gautą atlikus 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus skaičiavimus.
7.  
Tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga, kuri iš kliento ima užtikrinimo priemonę dėl su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio ir perduoda šią užtikrinimo priemonę pagrindinei sandorio šaliai, gali šią užtikrinimo priemonę pripažinti, kad sumažintų turimą kliento poziciją to su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio atžvilgiu.

Daugiapakopės klientų struktūros atveju pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka gali būti taikoma kiekvienoje tos struktūros pakopoje.

▼B

305 straipsnis

Klientų pozicijų vertinimas

▼M8

1.  
Įstaiga, kuri yra klientė, apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus savo su pagrindine sandorio šalimi susijusiems sandoriams, sudarytiems su jos tarpuskaitos nariu, atitinkamai pagal šio skyriaus 1–8 skirsnius, šios antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį ir VI antraštinę dalį.

▼B

2.  

Nedarant poveikio 1 dalyje nurodytam metodui, įstaiga, kuri yra klientė, gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą savo su pagrindine sandorio šalimi susijusių sandorių, sudarytų su tarpuskaitos nariu, prekybos pozicijoms pagal 306 straipsnį, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

su tais sandoriais susijusios tos įstaigos pozicijos ir turtas yra ir tarpuskaitos nario, ir pagrindinės sandorio šalies lygmeniu atriboti ir atskirti nuo tarpuskaitos nario ir kitų to tarpuskaitos nario klientų pozicijų bei turto, ir dėl šio atribojimo ir atskyrimo šios pozicijos bei turtas yra neliečiami bankroto atveju, jei tarpuskaitos narys arba vienas ar keli kiti jo klientai neįvykdytų įsipareigojimų arba taptų nemokūs;

b) 

įstatymais ir kitais teisės aktais, taisyklėmis bei sutarčių nuostatomis, kurie yra taikomi tai įstaigai arba pagrindinei sandorio šaliai arba kurių ta įstaiga ar pagrindinė sandorio šalis privalo laikytis, sudaromos palankesnės sąlygos tam, kad pirminio tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokumo atveju su tomis sutartimis ir sandoriais susijusios kliento pozicijos bei atitinkama užtikrinimo priemonė būtų perleidžiamos kitam tarpuskaitos nariui per taikytiną garantinės įmokos rizikos laikotarpį. Tokiomis aplinkybėmis kliento pozicijos ir užtikrinimo priemonė perleidžiamos rinkos verte, išskyrus atvejus, kai klientas paprašo uždaryti poziciją rinkos verte;

▼M8

c) 

klientas yra atlikęs pakankamai išsamią teisinę peržiūrą (kurią jis nuolat atnaujindavo), kuria pagrindžiama, kad susitarimai, kuriais užtikrinama, kad būtų įvykdyta b punkte nustatyta sąlyga, yra teisėti, galiojantys, privalomi ir vykdytini pagal atitinkamus susijusios jurisdikcijos ar jurisdikcijų teisės aktus;

▼B

d) 

pagrindinė sandorio šalis yra reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis.

▼M8

Įstaiga, vertindama savo atitiktį pirmos pastraipos b punkte nustatytai sąlygai, gali atsižvelgti į bet kokį aiškų kliento pozicijų ir atitinkamos užtikrinimo priemonės perleidimo pagrindinėje sandorio šalyje precedentą ir į bet kokį sektoriaus ketinimą tęsti šią praktiką.

▼M8

3.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, kai įstaiga, kuri yra klientė, neįvykdo tos dalies a punkte nustatytos sąlygos, nes nėra apsaugota nuo nuostolių tuo atveju, jei tarpuskaitos narys ir kitas tarpuskaitos nario klientas bendrai neįvykdo įsipareigojimų, jeigu yra tenkinamos visos kitos tos daliesa–d punktuose nustatytos sąlygos, įstaiga gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus savo su pagrindine sandorio šalimi susijusių sandorių, sudarytų su tarpuskaitos nariu, prekybos pozicijoms pagal 306 straipsnį, vietoj 306 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto 2 % rizikos koeficiento taikydama 4 % rizikos koeficientą.
4.  
Daugiapakopės klientų struktūros atveju įstaiga, kuri yra žemesnės pakopos klientė, besinaudojanti pagrindinės sandorio šalies paslaugomis per aukštesnės pakopos klientą, 2 arba 3 dalyje nustatytą tvarką gali taikyti tik jei tose dalyse nustatytos sąlygos tenkinamos kiekvienoje tos struktūros pakopoje.

▼B

306 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas prekybos pozicijoms

1.  

Įstaiga taiko tokią tvarką savo prekybos pozicijoms su pagrindinėmis sandorio šalimis:

a) 

ji visų savo prekybos pozicijų su reikalavimus atitinkančiomis pagrindinėmis sandorio šalimis vertėms taiko 2 % rizikos koeficientą;

b) 

ji taiko rizikos koeficientą, naudojamą kredito rizikai taikomo standartizuoto metodo atveju, kaip išdėstyta 107 straipsnio 2dalies b punkte, visoms savo prekybos pozicijoms su reikalavimų neatitinkančiomis pagrindinėmis sandorio šalimis;

▼M8

c) 

kai įstaiga atlieka kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinės tarpininkės vaidmenį, o su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio sąlygose nustatyta, kad iš įstaigos nereikalaujama atlyginti klientui nuostolių, patirtų dėl pasikeitusios to sandorio vertės pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju, ta įstaiga gali nustatyti, kad pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijos, kuri atitinka tą su pagrindine sandorio šalimi susijusį sandorį, vertė yra lygi nuliui;

▼M8

d) 

kai įstaiga atlieka kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinės tarpininkės vaidmenį, o su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio sąlygose nustatyta, kad iš įstaigos reikalaujama atlyginti klientui nuostolius, patirtus dėl pasikeitusios to sandorio vertės pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju, ta įstaiga pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijai, kuri atitinka tą su pagrindine sandorio šalimi susijusį sandorį, taiko atitinkamai a arba b punkte nustatytą tvarką.

▼M8

2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, kai turtas, pateikiamas kaip užtikrinimo priemonė pagrindinei sandorio šaliai arba tarpuskaitos nariui, yra neliečiamas bankroto atveju, jei pagrindinė sandorio šalis, tarpuskaitos narys arba vienas ar keli to tarpuskaitos nario kiti klientai taptų nemokūs, įstaiga to turto sandorio šalies kredito rizikos pozicijoms gali priskirti nulinę pozicijos vertę.
3.  
Savo pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijų vertes įstaiga apskaičiuoja atitinkamai pagal šio skyriaus 1–8 skirsnius ir 4 skyriaus 4 skirsnį.

▼B

4.  
Įstaiga 92 straipsnio 3 dalies tikslais apskaičiuoja savo pagrindinių sandorio šalių pagal riziką įvertintų prekybos pozicijų sumas kaip savo pagrindinių sandorio šalių prekybos pozicijų verčių sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis ir padaugintą iš rizikos koeficiento, nustatyto pagal šio straipsnio 1 dalį.

▼M8

307 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai įmokoms į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį, savo pozicijoms, atsirandančioms dėl jos įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taiko šią tvarką:

a) 

ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą taikydama 308 straipsnyje nustatytą metodą;

b) 

ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamoms ir nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą taikydama 309 straipsnyje nustatytą metodą;

c) 

ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą taikydama 310 straipsnyje nustatytą tvarką.

▼B

308 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

1.  
Įstaigos iš anksto finansuojamos įmokos į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą (DFi) pozicijos vertė yra sumokėta suma arba tos įstaigos pateikto turto rinkos vertė, atėmus tos įmokos sumą, kurią reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis jau panaudojo savo nuostoliams padengti, kai vienas ar keli jos tarpuskaitos nariai neįvykdė įsipareigojimų.

▼M8

2.  

Nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamos įmokos pozicijai padengti įstaiga apskaičiuoja taip:

image

čia:

Ki

=

nuosavų lėšų reikalavimas;

i

=

indeksas, kuriuo žymimas tarpuskaitos narys;

KCCP

=

reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas, apie kurį reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį;

DFi

=

iš anksto finansuojamos įmokos;

DFCCP

=

iš anksto finansuojami pagrindinės sandorio šalies finansiniai ištekliai, apie kuriuos pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį, ir

DFCM

=

visų reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių iš anksto finansuojamų įmokų suma, apie kurią reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį.

3.  
92 straipsnio 3 dalies tikslais įstaiga apskaičiuoja pozicijų, atsiradusių dėl tos įstaigos iš anksto finansuojamos įmokos į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas kaip nuosavų lėšų reikalavimą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 dalį, padaugintą iš 12,5.

▼M8 —————

▼M8

309 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir nefinansuojamoms įmokoms reikalavimų neatitinkančiai pagrindinei sandorio šaliai

1.  

Įstaiga taiko toliau nurodytą formulę, siekdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą pozicijoms, atsiradusioms dėl jos iš anksto finansuojamų įmokų į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir dėl nefinansuojamų įmokų tokiai pagrindinei sandorio šaliai:

K = DF + UC
čia:

K

=

nuosavų lėšų reikalavimas;

DF

=

iš anksto finansuojamos įmokos į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir

UC

=

nefinansuojamos įmokos į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą.

2.  
92 straipsnio 3 dalies tikslais įstaiga apskaičiuoja pozicijų, atsiradusių dėl šios įstaigos įmokos į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas kaip nuosavų lėšų reikalavimą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalį, padaugintą iš 12,5.“;

310 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

Savo nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą įstaiga taiko 0 % rizikos koeficientą.

311 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai pagrindinių sandorio šalių, kurios nebetenkina tam tikrų sąlygų, pozicijoms

1.  
Įstaigos taiko šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jei, tų įstaigų naudojamos pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai arba pačiai pagrindinei sandorio šaliai apie tai viešai paskelbus arba pranešus sužino, kad pagrindinė sandorio šalis nebetenkins atitinkamai veiklos leidimo arba pripažinimo sąlygų.
2.  

Jei tenkinama 1 dalyje nustatyta sąlyga, įstaigos per tris mėnesius nuo tada, kai sužino apie toje dalyje nurodytą aplinkybę, arba anksčiau, jei taip reikalauja tų įstaigų kompetentingos institucijos, turimų tos pagrindinės sandorio šalies pozicijų atžvilgiu atlieka šiuos veiksmus:

a) 

taiko 306 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą tvarką savo turimoms tos pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijoms;

b) 

taiko 309 straipsnyje nustatytą tvarką savo iš anksto finansuojamoms įmokoms į tos pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir savo nefinansuojamoms įmokoms tai pagrindinei sandorio šaliai;

c) 

turimas tos pagrindinės sandorio šalies pozicijas, kurios nėra išvardytos šios dalies a ir b punktuose, vertina kaip įmonių pozicijas pagal 2 skyriuje nustatytą standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą.

▼B



III

ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS OPERACINEI RIZIKAI PADENGTI



1

SKYRIUS

Bendrieji skirtingų metodų taikymo principai

312 straipsnis

Leidimas ir pranešimas

1.  
Jeigu įstaigos nori taikyti standartizuotą metodą, jos turi atitikti ne tik bendruosius rizikos valdymo standartus, nustatytus Direktyvos 2013/36/ES 74 ir 85 straipsniuose, bet ir 320 straipsnyje nustatytus kriterijus. Prieš pradėdamos taikyti standartizuotą metodą, įstaigos praneša apie tai kompetentingoms institucijoms.

Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms taikyti atitinkamą alternatyvų rodiklį mažmeninės bankininkystės ir komercinės bankininkystės verslo linijoms, jeigu įvykdomos 319 straipsnio 2 dalyje ir 320 straipsnyje nustatytos sąlygos.

2.  
Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms taikyti pažangiuosius vertinimo metodus remiantis jų pačių operacinės rizikos vertinimo sistemomis, jeigu įgyvendinti visi kokybiniai ir kiekybiniai standartai, nustatyti atitinkamai 321 ir 322 straipsniuose, ir jeigu įstaigos atitinka bendruosius rizikos valdymo standartus, nustatytus Direktyvos 2013/36/ES 74 ir 85 straipsniuose ir tos direktyvos VII antraštinės dalies 3 skyriaus II skirsnyje.

Įstaigos taip pat turi kreiptis į savo kompetentingas institucijas dėl leidimo, jeigu jos nori iš esmės išplėsti ir pakeisti šiuos pažangiuosius vertinimo metodus. Kompetentingos institucijos suteikia leidimą tik tuo atveju, jeigu iš esmės išplėtus ir pakeitus pažangiuosius vertinimo metodus įstaigos toliau atitiks pirmoje pastraipoje nurodytus standartus.

3.  
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie visus jų pažangiųjų vertinimo metodų modelių pakeitimus.
4.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nustato:

a) 

vertinimo metodiką, pagal kurią kompetentingos institucijos suteikia įstaigoms leidimą taikyti pažangiuosius vertinimo metodus;

b) 

pažangiųjų vertinimo metodų išplėtimų ir pakeitimų reikšmingumo vertinimo sąlygas;

c) 

pagal 3 dalį reikalaujamo pranešimo sąlygas.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

313 straipsnis

Grįžimas prie paprastesnių metodų naudojimo

1.  
Standartizuotą metodą taikančios įstaigos negali grįžti prie bazinio indikatoriaus metodo naudojimo, išskyrus atvejus, kai įvykdomos 3 dalyje nurodytos sąlygos.
2.  
Pažangiuosius vertinimo metodus taikančios įstaigos negali grįžti prie standartizuoto metodo arba bazinio indikatoriaus metodo naudojimo, išskyrus atvejus, kai įvykdomos 3 dalyje nurodytos sąlygos.
3.  

Įstaiga gali grįžti prie paprastesnio operacinės rizikos vertinimo metodo naudojimo tik tuo atveju, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

a) 

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad paprastesnio metodo naudojimas nėra siūlomas siekiant sumažinti su operacine rizika susijusį įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą, kad jis yra būtinas atsižvelgiant į įstaigos pobūdį ir sudėtingumą ir kad jis nedarys reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos mokumui arba jos gebėjimui veiksmingai valdyti operacinę riziką;

b) 

įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

314 straipsnis

Skirtingų metodų derinimas

1.  
Įstaigos gali derinti metodus, jeigu jos gauna kompetentingų institucijų leidimą. Kompetentingos institucijos tokį leidimą duoda, jeigu atitinkamai įvykdomi 2–4 dalyse nustatyti reikalavimai.
2.  

Įstaiga gali taikyti pažangųjį vertinimo metodą kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba su standartizuotu metodu, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

a) 

įstaigos naudojamas metodų derinys apima visą įstaigos operacinę riziką, o kompetentingas institucijas tenkina metodika, kurią įstaiga naudoja siekdama apimti skirtingą veiklą, geografines vietoves, juridinius vienetus arba kitus atitinkamus padalinius, apibrėžtus pagal vidaus tvarką;

b) 

ta veiklos dalis, kuriai atitinkamai taikomas standartizuotas metodas ir pažangusis vertinimo metodas, atitinka 320 straipsnyje nustatytus kriterijus bei 321 ir 322 straipsniuose nustatytus standartus.

3.  

Įstaigoms, kurios nori pažangųjį vertinimo metodą taikyti kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba standartizuotu metodu, kompetentingos institucijos taiko šias papildomas leidimo suteikimo sąlygas:

a) 

pažangiojo vertinimo metodo įgyvendinimo metu reikšminga įstaigos operacinės rizikos dalis vertinama tuo metodu;

b) 

įstaiga įsipareigoja taikyti pažangųjį vertinimo metodą reikšmingai savo veiklos daliai pagal kompetentingoms institucijoms pateiktą ir jų patvirtintą tvarkaraštį.

4.  
Įstaiga gali kreiptis į kompetentingą instituciją dėl leidimo taikyti bazinio indikatoriaus metodą kartu su standartizuotu metodu tiktai išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, neseniai įsigytas naujas verslas, dėl kurio reikalingas pereinamasis standartizuoto metodo taikymo laikotarpis.

Kompetentinga institucija tokį leidimą suteikia tik tuo atveju, jeigu įstaiga įsipareigoja taikyti standartizuotą metodą pagal kompetentingai institucijai pateiktą ir jos patvirtintą tvarkaraštį.

5.  

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a) 

sąlygas, kuriomis vadovaudamosi kompetentingos institucijos vertina 2 dalies a punkte nurodytą metodiką;

b) 

sąlygas, kuriomis vadovaudamosi kompetentingos institucijos nusprendžia, ar taikyti 3 dalyje nurodytas papildomas sąlygas.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.



2

SKYRIUS

Bazinio indikatoriaus metodas

315 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas

1.  
Pagal bazinio indikatoriaus metodą nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti yra lygus 15 % atitinkamo 316 straipsnyje nustatyto rodiklio trejų metų vidurkio.

Atitinkamo rodiklio trejų metų vidurkį įstaigos apskaičiuoja pagal paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus, kurie vykdomi finansinių metų pabaigoje. Jeigu nėra audito patvirtintų duomenų, įstaigos gali naudoti neaudituotus duomenis.

2.  
Jeigu įstaiga veikia trumpiau nei trejus metus, apskaičiuodama atitinkamą rodiklį ji gali naudoti prognozuojamus verslo duomenis, su sąlyga, kad ji pradės naudoti faktinius ankstesnių laikotarpių duomenis, kai tik jų bus.
3.  
Jeigu įstaiga savo kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad dėl susijungimo, įsigijimo arba dėl subjektų ar veiklos perleidimo nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti būtų neobjektyviai įvertintas naudojant trejų metų vidurkį atitinkamam rodikliui apskaičiuoti, kompetentinga institucija gali leisti įstaigai pakeisti skaičiavimą tokiu būdu, kad būtų atsižvelgta į tokius įvykius, ir apie tai tinkamai informuoja EBI. Tokiomis aplinkybėmis kompetentinga institucija savo iniciatyva taip pat gali pareikalauti, kad įstaiga pakeistų skaičiavimą.
4.  
Jeigu bet kurio iš nurodytų stebėjimų atitinkamas rodiklis yra neigiamas arba lygus nuliui, apskaičiuodamos trejų metų vidurkį įstaigos į šį skaičių neatsižvelgia. Trejų metų vidurkį įstaigos apskaičiuoja teigiamų skaičių sumą padalindamos iš teigiamų skaičių skaičiaus.

316 straipsnis

Atitinkamas rodiklis

1.  

Remiantis apskaitos kategorijomis įstaigų pelno (nuostolio) ataskaitose pagal Direktyvos 86/635/EEB 27 straipsnį, įstaigų, taikančių toje direktyvoje nustatytus apskaitos standartus, atveju atitinkamas rodiklis yra elementų, išvardytų šios dalies 1 lentelėje, suma. Kiekvieną elementą įstaigos įtraukia į sumą su teigiamu arba neigiamu ženklu.

1    lentelė

1 Gautinos palūkanos ir panašios pajamos

2 Mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos

3 Pajamos iš akcijų ir kitų neduodančių pastovių palūkanų / duodančių pastovias palūkanas vertybinių popierių

4 Gautinos paslaugų ir komisinių pajamos

5 Mokėtinos paslaugų ir komisinių išlaidos

6 Grynasis pelnas arba grynasis nuostolis iš finansinių operacijų

7 Kitos veiklos pajamos

Šiuos elementus įstaigos pakoreguoja, kad būtų atsižvelgta į šias sąlygas:

a) 

atitinkamą rodiklį įstaigos apskaičiuoja prieš atidėjinių ir veiklos išlaidų atskaitymą. Į veiklos išlaidas įstaigos įskaičiuoja sumokėtus mokesčius už trečiųjų šalių, kurios nėra nei patronuojančioji, nei patronuojamoji įstaigos įmonė, nei patronuojančiosios įmonės, kuri kartu yra ir įstaigos patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė, teikiamų įstaigos veiklą papildančių paslaugų pirkimą. Įstaigos gali sumažinti atitinkamą rodiklį trečiųjų šalių teikiamų įstaigos veiklą papildančių paslaugų pirkimo išlaidų suma tuo atveju, kai išlaidos patiriamos dėl įmonės, kuriai taikomi reikalavimai pagal šį reglamentą arba jam lygiaverčiai reikalavimai;

b) 

apskaičiuodamos atitinkamą rodiklį, įstaigos neįtraukia šių elementų:

i) 

realizuoto pelno / nuostolių iš straipsnių, neįtrauktų į prekybos knygą, pardavimo;

ii) 

pajamų iš neįprastų arba nebūdingų straipsnių;

iii) 

pajamų iš draudimo;

c) 

kai prekybos straipsnių perkainojimas yra pelno ir nuostolio ataskaitos dalis, įstaigos gali įtraukti perkainojimą. Kai įstaigos taiko Direktyvos 86/635/EEB 36 straipsnio 2 dalį, jos įtraukia perkainojimą, įrašytą į pelno ir nuostolio ataskaitą.

▼M8

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, įstaigos gali nuspręsti apskaitos kategorijų įstaigų pelno (nuostolio) ataskaitose pagal Direktyvos 86/635/EEB 27 straipsnį atitinkamo rodiklio apskaičiavimo tikslais netaikyti finansinei ir veiklos nuomai ir vietoj to gali:

a) 

įtraukti finansinės ir veiklos nuomos pajamas iš palūkanų ir nuomojamo turto pelną į 1 lentelės 1 punkte nurodytą kategoriją;

b) 

įtraukti finansinės ir veiklos nuomos palūkanų sąnaudas, nuostolius, veiklai naudojamo nuomojamo turto nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą į 1 lentelės 2 punkte nurodytą kategoriją.

▼B

2.  
Kai įstaigos taiko kitokius apskaitos standartus nei nustatytieji Direktyvoje 86/635/EEB, jos apskaičiuoja atitinkamą rodiklį remdamosi duomenimis, kurie geriausiai atspindi šiame straipsnyje pateiktą apibrėžtį.
3.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia 2 dalyje nurodyto atitinkamo rodiklio apskaičiavimo metodiką.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.



3

SKYRIUS

Standartizuotas metodas

317 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas

1.  
Pagal standartizuotą metodą įstaigos suskirsto savo veiklą į verslo linijas, nustatytas 4 dalies 2 lentelėje, vadovaudamosi 318 straipsnyje nustatytais principais.
2.  
Nuosavų lėšų reikalavimą operacinei rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja kaip trejų metų metinių nuosavų lėšų reikalavimų vidurkį visoms 4 dalies 2 lentelėje nurodytoms verslo linijoms. Kiekvienos verslo linijos metinis nuosavų lėšų reikalavimas yra lygus toje lentelėje nurodyto atitinkamo beta koeficiento ir atitinkamo rodiklio dalies, priskirtos atitinkamai verslo linijai, sandaugai.
3.  
Bet kuriais konkrečiais metais įstaigos gali neigiamą nuosavų lėšų reikalavimą, susidariusį dėl atskiros verslo linijos neigiamos atitinkamo rodiklio dalies, neribotai padengti teigiamu nuosavų lėšų poreikiu kitose verslo linijose. Tačiau jeigu konkrečiais metais bendras nuosavų lėšų reikalavimas, tenkantis visoms verslo linijoms, yra neigiamas, tiems metams įstaigos rodiklio skaitiklyje priskiria nulinę vertę.
4.  
2 dalyje nurodytos sumos trejų metų vidurkį įstaigos apskaičiuoja pagal paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus, kurie vykdomi finansinių metų pabaigoje. Jeigu nėra audito patvirtintų duomenų, įstaigos gali naudoti neaudituotus duomenis.

Jeigu įstaiga savo kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad dėl susijungimo, įsigijimo arba dėl subjektų ar veiklos perleidimo, nuosavų lėšų reikalavimas operacinei rizikai padengti būtų neobjektyviai įvertintas naudojant trejų metų vidurkį atitinkamam rodikliui apskaičiuoti, kompetentinga institucija gali leisti įstaigai pakeisti skaičiavimą tokiu būdu, kad būtų atsižvelgta į tokius įvykius, ir apie tai tinkamai informuoja EBI. Tokiomis aplinkybėmis kompetentinga institucija savo iniciatyva taip pat gali pareikalauti, kad įstaiga pakeistų skaičiavimą.

Jeigu įstaiga veikia trumpiau nei trejus metus, apskaičiuodama atitinkamą rodiklį ji gali naudoti prognozuojamus verslo duomenis, su sąlyga, kad ji pradės naudoti faktinius ankstesnių laikotarpių duomenis, kai tik jų bus.



2  lentelė

Verslo linija

Veiklos rūšių sąrašas

Rizikos koeficientas

(beta koeficientas)

Įmonių finansai

Finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas arba finansinių priemonių platinimas rinkoje prisiimant tvirtus įsipareigojimus pirkti

Paslaugos, susijusios su emisijos organizavimu ir vykdymu

Investicinės konsultacijos

Įmonėms teikiamos konsultacijos dėl kapitalo struktūros, pramonės strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių susijungimais ir pirkimu

Investavimo tyrimai ir finansų analizė bei kitos bendro pobūdžio rekomendacijos, susijusios su finansinių priemonių sandoriais

18  %

Prekyba ir pardavimai

Pirkimas (pardavimas) savo sąskaita

Tarpininkavimas pinigų rinkoje

Nurodymų dėl vienos ar kelių finansinių priemonių priėmimas ir perdavimas

Nurodymų vykdymas klientų vardu

Finansinių priemonių platinimas rinkoje be tvirto įsipareigojimo pirkti

Daugiašalių prekybos priemonių operacija

18  %

Tarpininkavimo (brokerio) paslaugos mažmeniniams klientams

(Veikla su fiziniais asmenimis arba MVĮ, kurie tenkina 123 straipsnyje mažmeninių pozicijų klasei nustatytus kriterijus)

Nurodymų dėl vienos ar kelių finansinių priemonių priėmimas ir perdavimas

Nurodymų vykdymas klientų vardu

Finansinių priemonių platinimas rinkoje be tvirto įsipareigojimo pirkti

12  %

Komercinė bankininkystė

Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas

Skolinimas

Finansinė nuoma

Garantijos ir laidavimai

15  %

Mažmeninė bankininkystė

(Veikla su fiziniais asmenimis arba MVĮ, kurie tenkina 123 straipsnyje mažmeninių pozicijų klasei nustatytus kriterijus)

Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas

Skolinimas

Finansinė nuoma

Garantijos ir laidavimai

12  %

Mokėjimai ir atsiskaitymai

Pinigų pervedimo paslaugos

Mokėjimo priemonių išleidimas ir tvarkymas

18  %

Tarpininkavimo (agento) paslaugos

Finansinių priemonių saugojimas ir tvarkymas klientų sąskaita, įskaitant tų finansinių priemonių pirkimą, pardavimą ir gavimą pagal kliento pateiktus nurodymus bei su tuo susijusią veiklą, pavyzdžiui, grynųjų pinigų ir (arba) užtikrinimo priemonių valdymą

15  %

Turto valdymas

Portfelio valdymas

KIPVPS valdymas

Kitos turto valdymo formos

12  %

318 straipsnis

Verslo linijos priskyrimo principai

1.  
Įstaigos parengia ir patvirtina dokumentais specifinę politiką ir kriterijus, pagal kuriuos aktualių verslo linijų atitinkamas rodiklis bei veikla priskiriami 317 straipsnyje nustatytai standartizuotai sistemai. Atitinkamais atvejais jos peržiūri ir tikslina šią politiką ir kriterijus, atsižvelgdamos į naują ar kintančią verslo veiklą ir riziką.
2.  

Verslo linijų priskyrimui įstaigos taiko šiuos principus:

a) 

visą veiklą įstaigos priskiria verslo linijoms taip, kad būtų išvengta tarpusavio dubliavimosi ir bendrai būtų užtikrintas išsamumas;

b) 

bet kokią veiklą, kurios negalima iš karto priskirti verslo linijų sistemai, bet kuri yra veikla, papildanti į sistemą įtrauktą veiklą, įstaigos priskiria tai verslo linijai, kurią ji palaiko. Jeigu pasitelkiant papildomą veiklą palaikoma daugiau negu viena verslo linija, įstaigos taiko objektyvų priskyrimo kriterijų;

c) 

jeigu veiklos negalima priskirti konkrečiai verslo linijai, įstaigos naudoja tą verslo liniją, kurios rizikos koeficientas yra didžiausias. Tai pačiai verslo linijai priskiriama bet kokia su ta veikla susijusi papildoma veikla;

d) 

įstaigos gali taikyti kainodaros vidaus metodus, kad paskirstytų atitinkamą rodiklį tarp verslo linijų. Vienoje verslo linijoje susidariusios išlaidos, kurios gali būti priskirtos kitai verslo linijai, gali būti perkeliamos į tą kitą verslo liniją;

e) 

veiklos priskyrimas verslo linijoms operacinės rizikos kapitalo poreikio nustatymo tikslais turi būti suderinamas su kategorijomis, kurias įstaigos naudoja kredito ir rinkos rizikai;

f) 

vyresnioji vadovybė yra atsakinga už priskyrimo politiką, kurią kontroliuoja įstaigos valdymo organas;

g) 

įstaigos turi atlikti nepriklausomą priskyrimo verslo linijoms proceso patikrinimą.

3.  
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato šiame straipsnyje numatytų verslo linijos priskyrimo principų taikymo sąlygas.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

319 straipsnis

Alternatyvus standartizuotas metodas

1.  

Pagal alternatyvų standartizuotą metodą mažmeninės bankininkystės ir komercinės bankininkystės verslo linijoms įstaigos taiko šias sąlygas:

a) 

atitinkamas rodiklis yra sunormintas pajamų rodiklis, lygus paskolų ir avansų nominaliajai vertei, padaugintai iš 0,035;

b) 

paskolas ir avansus sudaro atitinkamuose kredito portfeliuose panaudotų sumų bendra suma. Į komercinės bankininkystės verslo liniją įstaigos į paskolų ir avansų nominaliąja vertę įskaito ir vertybinius popierius, kurie įtraukti į ne prekybos knygą.

2.  

Kad įstaigai būtų leista taikyti alternatyvų standartizuotą metodą, ji turi tenkinti visas šias sąlygas:

a) 

iš mažmeninės arba komercinės bankininkystės veiklos ji gauna ne mažiau kaip 90 % pajamų;

b) 

svarbią jos mažmeninės arba komercinės bankininkystės veiklos dalį sudaro paskolos, susijusios su didele PD;

c) 

alternatyvus standartizuotas metodas yra tinkamas pagrindas siekiant apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą operacinei rizikai padengti.

320 straipsnis

Standartizuoto metodo kriterijai

312 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti kriterijai yra šie:

a) 

įstaiga turi būti įdiegusi tinkamai dokumentais pagrįstą operacinės rizikos vertinimo ir valdymo sistemą su aiškia šiai sistemai priskirta atsakomybe. Ji nustato savo operacinės rizikos pozicijas ir fiksuoja atitinkamus operacinės rizikos duomenis, įskaitant reikšmingų nuostolių duomenis. Vykdoma reguliari nepriklausoma šios sistemos peržiūra, kurią vykdo vidaus arba išorės subjektas, turintis tokiai peržiūrai atlikti būtinų žinių;

b) 

įstaigos operacinės rizikos vertinimo sistema glaudžiai integruojama į įstaigos rizikos valdymo procesus. Jos rezultatai turi būti neatskiriama įstaigos operacinės rizikos pobūdžio stebėsenos ir kontrolės proceso dalis;

c) 

įstaiga įgyvendina informacijos teikimo vyresniajai vadovybei sistemą, pagal kurią atitinkamas įstaigos funkcijas atliekantiems asmenims teikiamos operacinės rizikos ataskaitos. Įstaiga turi būti nustačiusi procedūras, kurias taikant būtų imamasi atitinkamų veiksmų remiantis vadovybei pateiktose ataskaitose išdėstyta informacija.



4

SKYRIUS

Pažangieji vertinimo metodai

321 straipsnis

Kokybiniai standartai

312 straipsnio 2 dalyje nurodyti kokybiniai standartai yra šie:

a) 

įstaigos vidaus operacinės rizikos vertinimo sistema glaudžiai integruojama į jos kasdienius rizikos valdymo procesus;

b) 

įstaiga turi turėti nepriklausomą operacinės rizikos valdymo funkciją;

c) 

įstaiga nustato reguliarią informacijos teikimo apie operacinės rizikos pozicijas ir patirtus nuostolius teikimo tvarką ir procedūras, kurias taikant būtų imamasi tinkamų taisomųjų veiksmų;

d) 

įstaigos rizikos valdymo sistema tinkamai pagrindžiama dokumentais. Įstaiga taiko nusistovėjusią tvarką, pagal kurią užtikrinama atitiktis, ir neatitikimų traktavimo politiką;

e) 

įstaiga užtikrina savo operacinės rizikos valdymo procesų ir vertinimo sistemų reguliarią peržiūrą, kurią atlieka vidaus arba išorės auditoriai;

f) 

įstaigos vidaus patikimumo vertinimo procesai turi vykti patikimai ir veiksmingai;

g) 

duomenų srautai ir procesai, siejami su įstaigos rizikos vertinimo sistema, turi būti skaidrūs ir prieinami.

322 straipsnis

Kiekybiniai standartai

1.  
312 straipsnio 2 dalyje nurodyti kiekybiniai standartai apima standartus, susijusius su procesu, vidaus duomenimis, išorės duomenimis, scenarijaus analize, verslo aplinka ir vidaus kontrolės veiksniais, nustatytais atitinkamai 2–6 dalyse.
2.  

Su procesu susiję šie standartai:

a) 

įstaiga apskaičiuoja savo nuosavų lėšų reikalavimą, kurį sudaro ir tikėtini nuostoliai, ir nenumatyti nuostoliai, nebent tikėtini nuostoliai tinkamai fiksuojami jų vidaus verslo praktikoje. Operacinės rizikos vertinimas apima galimus didelių nuokrypių zonos įvykius, galinčius lemti ypač rimtus nuostolius, pasiekdamas patikimumo standartą, prilyginamą 99,9 % pasitikėjimo intervalui per vienų metų laikotarpį;

b) 

įstaigos operacinės rizikos vertinimo sistema apima vidaus duomenų, išorės duomenų, scenarijaus analizės ir veiksnių, susijusių su verslo aplinka bei vidaus kontrolės sistemomis, kaip nustatyta 3–6 dalyse, naudojimą. Įstaiga taiko tinkamai dokumentais pagrįstą metodą dėl šių keturių elementų santykinio svorio pasirinkimo jos bendroje operacinės rizikos vertinimo sistemoje;

c) 

įstaigos rizikos vertinimo sistemoje fiksuojami pagrindiniai rizikos veiksniai, darantys poveikį didelių nuokrypių zonos nustatyto nuostolio paskirstymo dydžiui;

d) 

įstaiga gali pripažinti operacinės rizikos nuostolių koreliacijas atskiruose operacinės rizikos įverčiuose tik tuo atveju, jeigu jos koreliacijų vertinimo sistemos yra patikimos, įgyvendintos išlaikant vientisumą ir jose atsižvelgta į tokių koreliacijos įverčių neapibrėžtumą, ypač nepalankiausiais laikotarpiais. Įstaiga įvertina savo koreliacinių prielaidų patikimumą taikydama tinkamus kiekybinius ir kokybinius metodus;

e) 

įstaigos rizikos įvertinimo sistema turi būti nuosekli ir joje turi būti vengiama kokybinių įvertinimų arba rizikos mažinimo metodų, pripažintų kitose šio reglamento srityse, pasikartojančio skaičiavimo.

3.  

Su vidaus duomenimis susiję šie standartai:

a) 

vidaus sistemoje generuojamus operacinės rizikos įverčius įstaiga grindžia minimaliu penkerių metų istoriniu stebėjimo laikotarpiu. Jeigu įstaiga pirmą kartą pradeda taikyti pažangųjį vertinimo metodą, ji gali taikyti trejų metų istorinį stebėjimo laikotarpį;

b) 

įstaiga gali priskirti savo ankstesnių laikotarpių vidaus nuostolių duomenis verslo linijoms, apibrėžtoms 317 straipsnyje, ir įvykių rūšims, apibrėžtoms 324 straipsnyje, ir teikti šiuos duomenis kompetentingoms institucijoms jų prašymu. Išskirtinėmis aplinkybėmis įstaiga gali priskirti nuostolio įvykius, kurie turi įtakos visai įstaigai, papildomai verslo linijai „įmonių straipsniai“. Įstaiga taiko dokumentais pagrįstus objektyvius kriterijus, pagal kuriuos nuostoliai priskiriami nurodytoms verslo linijoms ir įvykių rūšims. Operacinės rizikos nuostolius, kurie yra susiję su kredito rizika ir kuriuos įstaiga ankstesniais laikotarpiais įtraukė į kredito rizikos vidaus duomenų bazes, įstaiga įrašo į operacinės rizikos duomenų bazes ir atskirai juos nustato. Tokiems nuostoliams neskaičiuojamas kapitalo poreikis operacinei rizikai padengti, su sąlyga, kad įstaiga yra įpareigota ir toliau juos laikyti kredito rizika apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą. Operacinės rizikos nuostolius, susijusius su rinkos rizika, įstaiga įtraukia į nuosavų lėšų reikalavimo operacinei rizikai padengti skaičiavimą;

c) 

įstaigos vidaus nuostolių duomenys turi būti tiek išsamūs, kad fiksuotų visą reikšmingą veiklą ir visų atitinkamų posistemių ir geografinių vietovių pozicijas. Įstaiga turi turėti galimybę pagrįsti, kad bet kurios neįtrauktos veiklos rūšys arba pozicijos ir atskirai, ir kartu neturės reikšmingo poveikio bendriems rizikos įverčiams. Įstaiga nustato tinkamas minimalias nuostolių ribines vertes vidaus nuostolių duomenims rinkti;

d) 

be informacijos apie bendrąsias nuostolio sumas, įstaiga renka informaciją apie nuostolio įvykio datą, bendrųjų nuostolio sumų grąžinimą ir aprašomojo pobūdžio informaciją apie nuostolio įvykio veiksnius arba priežastis;

e) 

įstaiga nustato specifinius kriterijus, pagal kuriuos atliekamas nuostolių, atsiradusių dėl nuostolio įvykio centralizuotoje funkcijoje, arba veiklos, kuri apima daugiau nei vieną verslo liniją, taip pat dėl laiko požiūriu tarpusavyje susijusių nuostolio įvykių, duomenų priskyrimas;

f) 

įstaiga įdiegia dokumentais pagrįstas ankstesnių laikotarpių nuostolių duomenų nuolatinės svarbos vertinimo procedūras, įskaitant tuos atvejus, kai gali būti atliekamas sprendimų peržiūrėjimas, skalės nustatymas arba kiti koregavimai, nurodant, kiek juos galima naudoti ir kas yra įgaliotas priimti tokius sprendimus.

4.  

Su išorės duomenimis susiję šie kvalifikaciniai standartai:

a) 

įstaigos operacinės rizikos vertinimo sistemoje naudojami atitinkami išorės duomenys, ypač kai yra pagrindo manyti, kad įstaiga gali patirti retai pasitaikančių galimai didelių nuostolių. Įstaiga nustato sisteminį procesą situacijoms, kurioms esant išorės duomenys turi būti naudojami, nustatyti ir metodikas, naudojamas duomenims įtraukti į savo vertinimo sistemą;

b) 

įstaiga reguliariai peržiūri išorės duomenų naudojimo sąlygas bei praktiką, pagrindžia jas dokumentais ir periodiškai atlieka nepriklausomą jų peržiūrą.

5.  
Įstaiga naudoja eksperto nuomonės scenarijaus analizę kartu su išorės duomenimis savo pozicijai labai nepalankių įvykių atveju įvertinti. Ilgainiui įstaiga patvirtina ir iš naujo įvertina tokius vertinimus lygindama juos su faktiniais nuostoliais, kad būtų užtikrintas jų pagrįstumas.
6.  

Su verslo aplinka ir vidaus kontrolės veiksniais susiję šie kvalifikaciniai standartai:

a) 

bendroje įstaigos rizikos vertinimo metodikoje fiksuojama pagrindinė verslo aplinka ir vidaus kontrolės veiksniai, dėl kurių gali pasikeisti įstaigos operacinės rizikos pobūdis;

b) 

kiekvieno veiksnio pasirinkimą įstaiga pagrindžia kaip reikšmingą rizikos veiksnį, remdamasi konkrečios verslo srities patirtimi ir eksperto sprendimu;

c) 

įstaiga turi turėti galimybę kompetentingoms institucijoms pagrįsti rizikos įverčių jautrumą veiksnių pokyčiams ir santykinį įvairių veiksnių svorį. Fiksuojami rizikos pokyčiai dėl rizikos kontrolės patobulinimų, be to, įstaigos rizikos vertinimo sistemoje taip pat fiksuojamas galimas rizikos padidėjimas dėl didesnio veiklos sudėtingumo arba padidėjusios verslo apimties;

d) 

savo rizikos vertinimo sistemą įstaiga pagrindžia dokumentais ir užtikrina, kad įstaigoje ir kompetentingų institucijų būtų atliekama jos nepriklausoma peržiūra. Ilgainiui įstaiga patvirtina ir iš naujo įvertina procesą ir rezultatus palygindama juos su faktiniais vidaus nuostoliais ir atitinkamais išorės duomenimis.

323 straipsnis

Draudimo ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų poveikis

1.  
Kompetentingos institucijos leidžia įstaigoms pripažinti draudimo, kuriam taikomos 2–5 dalyse nustatytos sąlygos, ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų poveikį, jeigu įstaiga gali įrodyti, kad rizika pastebimai sumažinta.
2.  
Draudikui leidžiama drausti arba perdrausti, taip pat draudikas turi turėti ECAI suteiktą minimalų pretenzijų mokumo reitingą, kurį EBI susiejo su 3 arba aukštesniu kredito kokybės žingsniu, remiantis įstaigų pozicijų vertinimo pagal riziką taisyklėmis, nustatytomis II antraštinės dalies 2 skyriuje.
3.  

Draudimo įstaigos ir įstaigos draudimo sistema turi atitikti visas šias sąlygas:

a) 

pradinis draudimo liudijimo terminas yra ne trumpesnis negu vieni metai. Liudijimų, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, atveju įstaiga atlieka atitinkamus sumos sumažinimus, atspindinčius trumpėjantį liudijimo likusį terminą, – iki 100 % sumos sumažinimą liudijimų, kurių likęs terminas yra 90 arba mažiau dienų, atveju;

b) 

draudimo liudijimo minimalus pranešimo apie sutarties nutraukimą laikotarpis yra 90 dienų;

c) 

draudimo liudijimui netaikomos išimtys arba apribojimai, kuriuos lemia priežiūros veiksmai arba, įstaigos bankroto atveju, kurie neleidžia bankrutavusios įstaigos administratoriui arba likvidatoriui atgauti patirtus nuostolius arba įstaigos patirtas išlaidas, išskyrus įvykius po bankrutavusios įstaigos administratoriaus paskyrimo arba likvidavimo proceso įstaigai inicijavimo. Tačiau draudimo liudijime gali būti nustatyta, kad negali būti skiriama bauda, sankcija ar piniginės žalos atlyginimas dėl kompetentingų institucijų veiksmų;

d) 

apskaičiuojant rizikos mažinimą skaidriai ir nuosekliai atspindimas draudimo padengimas atsižvelgiant į faktinę nuostolio tikimybę ir poveikį, naudojamą nustatant bendrą operacinės rizikos kapitalą;

e) 

draudimą teikia trečioji šalis. Draudimo per priklausomas ir susijusias bendroves atveju pozicijos turi būti patikėtos nepriklausomai trečiajai šaliai, kuri atitinka 2 dalyje nustatytus atitikties reikalavimams kriterijus;

f) 

draudimo pripažinimo sistema yra tinkamai pagrįsta ir patvirtinta dokumentais.

4.  

Taikant draudimo pripažinimo metodiką visi toliau nurodyti elementai fiksuojami pasitelkiant draudimo pripažinimo sumos diskontą arba sumažinimą:

a) 

likęs draudimo liudijimo galiojimo terminas, kai jis yra trumpesnis nei vieneri metai;

b) 

liudijimo nutraukimo terminai, kai jie yra trumpesni nei vieni metai;

c) 

išmokų neapibrėžtumas ir draudimo liudijimų padengimo neatitikimai.

5.  
Nuosavų lėšų reikalavimo sumažinimas, atsirandantis dėl draudimo pripažinimo ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų, turi neviršyti 20 % nuosavų lėšų reikalavimo operacinei rizikai padengti iki rizikos mažinimo metodų pripažinimo.

324 straipsnis

Nuostolio įvykių rūšių klasifikacija

322 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų nuostolio įvykių rūšys yra šios:



3  lentelė

Įvykio rūšis

Apibrėžtis

Sukčiavimas įstaigoje

Nuostoliai dėl pasikėsinimo sukčiauti, pasisavinti turtą arba apeiti reglamentus, įstatymus arba bendrovės politiką, išskyrus diversifikavimo ir (arba) diskriminavimo atvejus, kurie susiję su bent viena šalimi įstaigoje

Sukčiavimas už įstaigos ribų

Nuostoliai dėl trečiosios šalies pasikėsinimo sukčiauti, pasisavinti turtą arba apeiti įstatymus

Darbo praktika ir darbo vietos sauga

Nuostoliai, atsiradę dėl nesuderinamumo su darbo, sveikatos arba saugos įstatymais arba susitarimais, dėl išmokų, susijusių su reikalavimais atlyginti žalą asmens sužalojimo atveju, arba dėl diversifikavimo ir (arba) diskriminavimo atvejų

Klientai, produktai ir verslo praktika

Nuostoliai, atsiradę dėl netyčinio arba neapdairaus profesinių pareigų nevykdymo konkrečių klientų atžvilgiu (įskaitant tarpusavio pasitikėjimo ir tinkamumo reikalavimus) arba dėl produkto pobūdžio ar sudėties

Žala materialiajam turtui

Nuostoliai, atsiradę dėl materialiojo turto praradimo arba sugadinimo dėl stichinės nelaimės arba kitų įvykių

Verslo sutrikdymas ir sistemos trikdžiai

Nuostoliai, atsiradę dėl verslo sutrikdymo arba sistemos trikdžių

Vykdymas, pristatymas ir proceso valdymas

Nuostoliai dėl nesėkmingo sandorio tvarkymo arba proceso valdymo, dėl santykių su prekybos partneriais ir pardavėjais



IV

ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSAVŲ LĖŠŲ REIKALAVIMAS RINKOS RIZIKAI PADENGTI REIKALAVIMAI

▼M8



1

SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

325 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti apskaičiavimo metodai

1.  

Nuosavų lėšų reikalavimus visų prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja pagal šiuos metodus:

a) 

2 dalyje nurodytą standartizuotą metodą;

b) 

šios antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytą supaprastintą vidaus modelių metodą toms rizikos kategorijoms, dėl kurių įstaigai pagal 363 straipsnį leista taikyti šį metodą.

2.  

Pagal 1 dalies a punkte nurodytą standartizuotą metodą apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti – tai atitinkamai toliau nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų suma:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimų 2 skyriuje nurodytai pozicijų rizikai padengti;

b) 

nuosavų lėšų reikalavimų 3 skyriuje nurodytai užsienio valiutos kurso rizikai padengti;

c) 

nuosavų lėšų reikalavimų 4 skyriuje nurodytai biržos prekių kainos rizikai padengti.

3.  

Įstaiga, kuriai netaikoma 430b straipsnyje išdėstytų informacijos teikimo reikalavimų išimtis pagal 325a straipsnį, praneša apie skaičiavimus pagal 430b straipsnį visų prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, atžvilgiu, vadovaudamasi šiais metodais:

a) 

1a skyriuje nustatytu alternatyviu standartizuotu metodu;

b) 

1b skyriuje nustatytu alternatyviu vidaus modelių metodu.

4.  
Grupėje įstaiga gali nuolat derinti šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytus metodus pagal 363 straipsnį.
5.  
Įstaigos netaiko 3 dalies b punkte nustatyto metodo savo prekybos knygos priemonėms, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos arba pozicijos, įtrauktos į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kaip nustatyta 6, 7 ir 8 dalyse.
6.  

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka visus toliau nurodytus kriterijus, įtraukiamos į alternatyviam koreliacinės prekybos portfelį:

a) 

pozicijos nėra nei pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei pasirinkimo sandoriai pakeitimo vertybiniais popieriais segmente, nei kokios nors kitos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais segmento įplaukų pro rata dalis;

b) 

visos jų pagrindinės priemonės yra:

i) 

vieno pavadinimo finansinės priemonės, įskaitant vieno pavadinimo kredito išvestines finansines priemones, kurių atveju egzistuoja likvidi grįžtamoji rinka;

ii) 

indeksai, kuriais įprastai prekiaujama, pagrįsti i punkte nurodytomis priemonėmis.

Laikoma, kad grįžtamoji rinka egzistuoja, jei nepriklausomi sąžiningi pasiūlymai pirkti ir parduoti pateikiami taip, kad kaina, pagrįstai atitinkanti paskutinio pardavimo kainą arba esamą sąžiningą konkurencingą kainos pasiūlymą, gali būti nustatyta per vieną dieną ir dėl tos kainos susitarta per palyginti trumpą, prekyboje įprastą laiką.

7.  

Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtraukiamos pozicijos, susietos su kuria nors iš toliau nurodytų pagrindinių priemonių:

a) 

pagrindinėmis priemonėmis, kurios priskiriamos 112 straipsnio h arba i punkte nurodytoms pozicijų klasėms;

b) 

reikalavimas specialiosios paskirties subjektui, tiesiogiai ar netiesiogiai užtikrintas pozicija, kuri pagal 6 dalį pati nebūtų tinkama įtraukti į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį.

8.  
Įstaigos į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį gali įtraukti pozicijas, kurios nėra nei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, tačiau kuriomis apdraudžiamos kitos šio portfelio pozicijos, jei egzistuoja 6 dalies antroje pastraipoje nurodyta tos priemonės arba jos pagrindinių priemonių likvidi grįžtamoji rinka.
9.  
EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos turi apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus ne prekybos knygos pozicijoms, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti pagal 3 dalies a ir b punktuose nustatytus metodus.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

325a straipsnis

Konkrečių informacijos teikimo reikalavimų rinkos rizikos atveju išimtys

1.  

Įstaigai netaikomas 430b straipsnyje nustatytas informacijos teikimo reikalavimas, jeigu įstaigos balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus kiekvienai iš toliau nurodytų ribinių verčių arba yra už jas mažesnis:

a) 

10 % viso tos įstaigos turto;

b) 

500 mln. EUR.

2.  

Savo balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydį įstaigos apskaičiuoja naudodamosi paskutinės kiekvieno mėnesio dienos duomenimis laikydamosi šių reikalavimų:

a) 

įtraukiamos visos prekybos knygai priskirtos pozicijos, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų, ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandoriai, kurie visiškai padengia to vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką, kaip nurodyta 106 straipsnio 3 dalyje;

b) 

įtraukiamos visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika;

▼C8

c) 

visos pozicijos, išskyrus b punkte nurodytas pozicijas, vertinamos pagal jų rinkos vertę tą dieną; jeigu tos dienos prekybos knygos pozicijos rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos prekybos knygos pozicijos tikrąją vertę; jeigu tam tikros dienos prekybos knygos pozicijos tikroji vertė ir rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;

▼M8

d) 

visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso rizika, laikomos bendromis grynosiomis užsienio valiutos pozicijomis ir vertinamos pagal 352 straipsnį;

e) 

visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla biržos prekių kainos rizika, vertinamos pagal 357 ir 358 straipsnius;

f) 

ilgųjų pozicijų absoliuti vertė pridedama prie trumpųjų pozicijų absoliučios vertės.

3.  
Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms, jei skaičiuoja arba nustoja skaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šį straipsnį.
4.  
Įstaiga, kuri nebetenkina vienos ar daugiau 1 dalyje nustatytų sąlygų, nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.
5.  

430b straipsnyje nustatytų informacijos teikimo reikalavimų išimtis nustoja galioti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tada, kai susidaro viena iš šių aplinkybių:

a) 

įstaiga tris mėnesius iš eilės neatitinka 1 dalies a punkte arba b punkte išdėstytos sąlygos arba

b) 

įstaiga daugiau nei 6 iš paskutiniųjų 12 mėnesių neatitinka 1 dalies a punkte arba b punkte išdėstytos sąlygos.

6.  
Jeigu įstaigai pagal šio straipsnio 5 dalį pradedami taikyti 430b straipsnyje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai, įstaigai taikoma tų informacijos teikimo reikalavimų išimtis tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.
7.  
Įstaigos neprisiima, neperka ar neparduoda pozicijos vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu.
8.  
Įstaigai, kuriai gali būti taikoma 94 straipsnyje nustatyta tvarka, 430b straipsnyje nustatytas informacijos teikimo reikalavimas netaikomas.

325b straipsnis

Konsoliduotų reikalavimų leidimas

1.  
Atsižvelgiant į 2 dalį ir tik konsoliduoto grynųjų pozicijų ir nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo pagal šią antraštinę dalį tikslais įstaigos gali tarpusavyje užskaityti vienos įstaigos arba įmonės pozicijas ir kitos įstaigos arba įmonės pozicijas.
2.  

Įstaigos 1 dalį gali taikyti tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

grupės įstaigų nuosavos lėšos yra tinkamai paskirstomos;

b) 

reguliavimo, teisine ar sutarčių sistema, kurioje veikia įstaigos, užtikrinama finansinė tarpusavio parama grupėje.

3.  

Kai įmonės yra trečiosiose valstybėse, be 2 dalyje išdėstytų sąlygų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

tokios įmonės yra gavusios veiklos leidimus trečiojoje valstybėje ir atitinka kredito įstaigų apibrėžtį arba yra pripažintos trečiosios valstybės investicinės įmonės;

b) 

tokios įmonės individualiai laikosi nuosavų lėšų reikalavimų, lygiaverčių nustatytiesiems šiame reglamente;

c) 

atitinkamose trečiosiose valstybėse nėra teisės aktų, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos lėšų perdavimui grupėje.

▼M8



1A

SKYRIUS

Alternatyvus standartizuotas metodas



1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

325c straipsnis

Alternatyvaus standartizuoto metodo taikymo sritis ir struktūra

1.  
Šiame skyriuje išdėstytu alternatyviu standartizuotu metodu naudojamasi tik 430b straipsnio 1 dalyje nustatyto informacijos teikimo reikalavimo tikslais.
2.  

Prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso arba biržos prekių kainos rizika, portfelio nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja pagal alternatyvų standartizuotą metodą kaip šių trijų sudedamųjų dalių sumą:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimo pagal 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą;

b) 

5 skirsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, kuris taikomas tik tame skirsnyje nurodytoms prekybos knygos pozicijoms;

c) 

4 skirsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo likutinei rizikai padengti, kuris taikomas tik tame skirsnyje nurodytoms prekybos knygos pozicijoms.



2 skirsnis

Jautrumu grindžiamas metodas, skirtas nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti

325d straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

rizikos klasė –

viena iš šių septynių kategorijų:

i) 

bendroji palūkanų normos rizika;

ii) 

pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizika;

iii) 

neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika;

iv) 

įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika;

v) 

nuosavybės vertybinių popierių rizika;

vi) 

biržos prekių kainos rizika;

vii) 

užsienio valiutos kurso rizika;

2)

jautrumas – santykinis pozicijos vertės pokytis, atsiradęs pakitus vieno iš svarbių pozicijos rizikos veiksnių vertei, apskaičiuotas pagal įstaigos kainodaros modelį pagal 3 skirsnio 2 poskirsnį;

3)

grupė – vienos panašaus rizikos pobūdžio rizikos klasės pozicijų pakategorė, kuriai priskirtas 3 skirsnio 1 poskirsnyje apibrėžtas rizikos koeficientas.

325e straipsnis

Jautrumu grindžiamo metodo sudedamosios dalys

1.  

Nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja pagal jautrumu grindžiamą metodą, susumuodamos šiuos tris nuosavų lėšų reikalavimus pagal 325h straipsnį:

a) 

nuosavų lėšų reikalavimus delta rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu nesusijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką;

b) 

nuosavų lėšų reikalavimus vega rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu susijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką;

c) 

nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos pagrindinių su kintamumu nesusijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką, kurios neapima nuosavų lėšų reikalavimai delta rizikai padengti.

2.  

Atliekant 1 dalyje nurodytus skaičiavimus:

▼M12

a) 

visoms finansinių priemonių pozicijoms su šalutinėmis aplinkybėmis taikomi 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai rizikai, išskyrus finansinių priemonių egzotines pagrindines pozicijas, nurodytas 325u straipsnio 2 dalies a punkte, padengti;

b) 

visoms finansinių priemonių pozicijoms be šalutinių aplinkybių taikomi 1 dalies a punkte nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai rizikai, išskyrus finansinių priemonių egzotines pagrindines pozicijas, nurodytas 325u straipsnio 2 dalies a punkte, padengti.

▼M8

Šio skyriaus tikslais finansines priemones su šalutinėmis aplinkybėmis, be kita ko, sudaro: pasirinkimo pirkti sandoriai, pasirinkimo parduoti sandoriai, viršutinės palūkanų normos ribos pasirinkimo sandoriai (angl. caps), apatinės palūkanų normos ribos pasirinkimo sandoriai (angl. floors), pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių, barjero pasirinkimo sandoriai ir egzotiniai pasirinkimo sandoriai. Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, įterptieji pasirinkimo sandoriai, pvz., išankstinio mokėjimo arba elgesiu grindžiami pasirinkimo sandoriai, laikomi atskiromis pasirinkimo sandorių pozicijomis.

Šio skyriaus tikslais finansinės priemonės, kurių pinigų srautus galima užrašyti kaip pagrindinės finansinės priemonės tariamosios sumos linijinę funkciją, laikomos finansinėmis priemonėmis be šalutinių aplinkybių.

▼M12

3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies b punkto, įstaiga gali pasirinkti visoms finansinių priemonių pozicijoms be šalutinių aplinkybių taikyti 1 dalies a ir c punktuose nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus.

Įstaiga, kuri nusprendžia taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą metodą, praneša apie tai savo kompetentingai institucijai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki metodo taikymo pradžios. Jeigu kompetentinga institucija tam neprieštarauja, po tų trijų mėnesių įstaiga gali taikyti tą metodą tol, kol kompetentinga institucija nepraneša įstaigai, kad to daryti nebeleidžiama.

Įstaiga, kuri nebenori taikyti pirmoje pastraipoje nurodyto metodo, praneša apie tai savo kompetentingai institucijai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki metodo taikymo pabaigos. Įstaiga gali nebetaikyti to metodo, jeigu kompetentinga institucija tam nepaprieštarauja per tą trijų mėnesių laikotarpį.

▼M8

325f straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai delta ir vega rizikai padengti

1.  
Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir vega rizikai padengti, įstaigos taiko 3 skirsnio 1 poskirsnyje aprašytus delta ir vega rizikos veiksnius.
2.  
Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir vega rizikai padengti, įstaigos taiko 3–8 dalyse nustatytą procesą.
3.  
Kiekvienos rizikos klasės atveju visų į nuosavų lėšų reikalavimų delta arba vega rizikai padengti taikymo sritį patenkančių finansinių priemonių jautrumas kiekvienam iš į tą rizikos klasę įtrauktų taikomų delta arba vega rizikos veiksnių apskaičiuojamas taikant atitinkamas 3 skirsnio 2 poskirsnyje pateiktas formules. Jei finansinės priemonės vertė priklauso nuo kelių rizikos veiksnių, jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui nustatomas atskirai.
4.  
Jautrumas priskiriamas vienai iš grupių „b“ kiekvienoje rizikos klasėje.
5.  
Kiekvienoje grupėje „b“ užskaitomas teigiamas ir neigiamas jautrumas tam pačiam rizikos veiksniui – taip nustatomas grynasis jautrumas (sk) kiekvienam rizikos veiksniui k grupėje.
6.  

Grynasis jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui kiekvienoje grupėje padauginamas iš 6 skirsnyje nustatytų atitinkamų rizikos koeficientų – taip nustatomas svertinis jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui toje grupėje pagal šią formulę:

WSk = RWk · sk
čia:

WSk

=

svertinis jautrumas;

RWk

=

rizikos koeficientai,ir

sk

=

rizikos veiksnys.

7.  

Svertinis jautrumas įvairiems rizikos veiksniams kiekvienoje grupėje susumuojamas pagal toliau pateiktą formulę, kurioje žemiausia kiekio riba kvadratinės šaknies funkcijoje yra nulis, – taip nustatomas grupei būdingas jautrumas. Taikomos 6 skirsnyje nustatytos atitinkamos svertinio jautrumo toje pačioje grupėje koreliacijos (ρkl).

image

čia:

Kb

=

grupei būdingas jautrumas ir

WS

=

svertinis jautrumas.

8.  

Kiekvienos grupės rizikos klasėje grupei būdingas jautrumas apskaičiuojamas pagal 5, 6 ir 7 dalis. Apskaičiavus visų grupių joms būdingą jautrumą, pagal toliau pateiktą formulę susumuojamas svertinis jautrumas visiems rizikos veiksniams visose grupėse, taikant atitinkamas 6 skirsnyje nustatytas svertinio jautrumo įvairiose grupėse koreliacijas γbc, – taip nustatomas rizikos klasei būdingas nuosavų lėšų reikalavimas delta arba vega rizikai padengti:

image

čia:

▼C8

Sb

=

Σk WSk visų rizikos veiksnių grupėje b ir Sbk WSk grupėje c; jei dėl tų Sb ir Sc verčių gaunamas neigiamas bendros sumos skaičius image, įstaigos apskaičiuoja rizikos klasei būdingus nuosavų lėšų reikalavimus delta arba vega rizikai padengti taikydamos alternatyvią specifikaciją, pagal kurią.

▼M8

Sb

=

max [min (Σk WSk, Kb), – Kb] visų rizikos veiksnių grupėje b ir

Sc

=

max [min (Σk WSk, Kc), – Kc] visų rizikos veiksnių grupėje c.

Nuosavų lėšų reikalavimai pagal kiekvieną rizikos klasę delta arba vega rizikai padengti apskaičiuojami pagal 1–8 dalis.

▼M12

325g straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti

1.  
Įstaigos atlieka 2 dalyje nurodytus skaičiavimus pagal kiekvieną finansinių priemonių, kurioms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas kreivumo rizikai padengti, rizikos veiksnį, išskyrus 3 dalyje nurodytus rizikos veiksnius.

Konkretaus rizikos veiksnio atžvilgiu įstaigos atlieka tuos skaičiavimus pagal visų finansinių priemonių pozicijų, kurioms taikomas nuosavų lėšų reikalavimas kreivumo rizikai padengti ir kurioms būdingas tas rizikos veiksnys, grynąsias vertes.

2.  
Jeigu tam tikras rizikos veiksnys k yra būdingas vienai arba kelioms 1 dalyje nurodytoms finansinėms priemonėms, įstaigos apskaičiuoja to rizikos veiksnio didėjančią grynąją kreivumo rizikos poziciją (image ir mažėjančią grynąją kreivumo rizikos poziciją (image taip:

image

image

image

image

čia:

i

=

indeksas, kuriuo žymimos visos 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių pozicijos, kurioms būdingas rizikos veiksnys k;

xk

=

rizikos veiksnio k dabartinė vertė;

Vi (xk )

=

finansinės priemonės i vertė, įvertinta pagal įstaigos kainodaros modelį remiantis rizikos veiksnio k dabartine verte;

image

=

finansinės priemonės i vertė, įvertinta pagal įstaigos kainodaros modelį remiantis rizikos veiksnio k vertės poslinkiu į viršų;

image

=

finansinės priemonės i vertė, įvertinta pagal įstaigos kainodaros modelį remiantis rizikos veiksnio k vertės poslinkiu į apačią;

image

=

rizikos koeficientas, taikytinas rizikos veiksniui k, apskaičiuotas pagal 6 skirsnį;

sik

=

finansinės priemonės i jautrumas delta rizikai rizikos veiksnio k atžvilgiu, apskaičiuotas pagal 325r straipsnį.

3.  
Nukrypstant nuo 2 dalies, brėždamos rizikos veiksnių, priskiriamų bendros palūkanų normos rizikos, kredito maržos rizikos ir biržos prekių kainos rizikos klasėms, kreives, įstaigos atlieka 6 dalyje nurodytus skaičiavimus visos kreivės lygmeniu, o ne kiekvieno rizikos veiksnio, įeinančio į kreivę, lygmeniu.

Atliekant 2 dalyje nurodytą skaičiavimą, kai xk yra rizikos veiksnių, priskirtų bendros palūkanų normos rizikos, kredito maržos rizikos ir biržos prekių kainos rizikos klasėms, kreivė, sik yra jautrumų kreivės delta rizikos veiksniui visais kreivės laikotarpiais suma.

4.  
Norėdamos nustatyti grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimą kreivumo rizikai padengti, įstaigos pagal toliau nurodytą formulę sumuoja visų prie tos grupės priskirtų rizikos veiksnių didėjančias ir mažėjančias grynąsias kreivumo rizikos pozicijas, apskaičiuotas pagal 2 dalį, kaip nurodyta 3 skirsnio 1 poskirsnyje:

image

čia:

b

=

indeksas, kuriuo žymima tam tikros rizikos klasės grupė;

Kb

=

nuosavų lėšų reikalavimai grupės b kreivumo rizikai padengti;

image

image

image

pkl

=

koreliacija grupės viduje tarp rizikos veiksnių k ir l, kaip nurodyta 6 skirsnyje;

k, l

=

indeksai, kuriais žymimi visi 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių rizikos veiksniai, priskirti prie grupės b;

(image)

=

didėjanti grynoji kreivumo rizikos pozicija;

(image)

=

mažėjanti grynoji kreivumo rizikos pozicija.

5.  
Nukrypstant nuo 4 dalies, apskaičiuojant grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai padengti 325ah straipsnio 18 grupės, 325ak straipsnio 18 grupės, 325am straipsnio 25 grupės ir 325ap straipsnio 11 grupės atveju naudojama tokia formulė:

image

6.  
Norėdamos apskaičiuoti rizikos klasės nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai padengti (RCCR), įstaigos grupės lygmeniu susumuoja visus nuosavų lėšų reikalavimus atitinkamos rizikos klasės kreivumo rizikai padengti taip:

image

čia:

b, c

=

indeksai, kuriais žymimos visos rizikos grupės, sudarančios tam tikrą rizikos klasę, atitinkančią 1 dalyje nurodytas finansines priemones;

Kb

=

nuosavų lėšų reikalavimai grupės b kreivumo rizikai padengti;

image