EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02013R0525-20140717
Regulation (EU) No 525/2013 of the European Parliament and of the Council of 21 May 2013 on a mechanism for monitoring and reporting greenhouse gas emissions and for reporting other information at national and Union level relevant to climate change and repealing Decision No 280/2004/EC (Text with EEA relevance)
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 2013 m. gegužės 21 d. dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (Tekstas svarbus EEE)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 2013 m. gegužės 21 d. dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (Tekstas svarbus EEE)
2013R0525 — LT — 17.07.2014 — 001.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 525/2013 2013 m. gegužės 21 d. dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 18.6.2013, p.13) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 662/2014 2014 m. gegužės 15 d. |
L 189 |
155 |
27.6.2014 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 525/2013
2013 m. gegužės 21 d.
dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ( 2 ),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ( 3 ),
kadangi:|
(1) |
2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo ( 4 ) nustatyta sistema, kad būtų stebimas šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamas ir absorbentais pašalinamas kiekis, vertinama pažanga vykdant su tais išmetamais teršalais susijusius įsipareigojimus ir Sąjungoje įgyvendinami Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijoje (JTBKKK) ( 5 ) bei Kioto protokole ( 6 ) nustatyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai. Siekiant atsižvelgti į pastarojo meto ir būsimus tarptautinius pokyčius, susijusius su JTBKKK ir Kioto protokolu, ir siekiant įgyvendinti naujus Sąjungos teisės nustatytus stebėsenos bei ataskaitų teikimo reikalavimus, Sprendimas Nr. 280/2004/EB turėtų būti pakeistas. |
|
(2) |
atsižvelgiant į platesnę Sąjungos teisės taikymo sritį, papildomų asmenų kategorijų, kurioms nustatomos pareigos, įtraukimą, sudėtingesnį ir labai techninį įvedamų nuostatų pobūdį, didesnį vienodų, visoje Sąjungoje taikomų taisyklių poreikį ir siekiant sudaryti palankesnes įgyvendinimo sąlygas, Sprendimas Nr. 280/2004/EB turėtų būti pakeistas reglamentu; |
|
(3) |
galutinis JTBKKK tikslas – stabilizuoti tokį šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje lygį, kad būtų išvengta pavojingo poveikio klimato sistemai dėl žmogaus veiklos. Norint pasiekti šį tikslą, bendra metinė vidutinė paviršiaus temperatūra, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, visame pasaulyje neturėtų padidėti daugiau kaip 2 °C; |
|
(4) |
būtina išsamiai stebėti Sąjungos ir valstybių narių išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir jų pastangas spręsti su klimato kaita susijusias problemas, teikti ataskaitas apie juos ir juos periodiškai vertinti; |
|
(5) |
JTBKKK Šalių konferencijos sprendimas 1/CP.15 (toliau – Sprendimas 1/CP.15) ir JTBKKK Šalių konferencijos sprendimas 1/CP.16 (toliau – Sprendimas 1/CP.16) labai prisidėjo prie pažangos, siekiant subalansuotai spręsti dėl klimato kaitos kylančius klausimus. Tais sprendimais nustatyti nauji stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai, taikomi įgyvendinant plataus užmojo Sąjungos ir valstybių narių prisiimtus išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus; juose taip pat numatyta parama besivystančioms šalims. Be to, tuose sprendimuose pripažinta, kad prisitaikymui prie klimato kaitos teiktina tokia pat pirmenybė, kaip ir klimato kaitos švelninimui. Sprendime 1/CP.16 taip pat reikalaujama, kad išsivysčiusios šalys parengtų anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas arba planus. Tikimasi, kad šios strategijos arba planai padės kurti mažai anglies dioksido į aplinką išmetančią visuomenę ir užtikrinti didelį nuolatinį augimą bei tvarų vystymąsi, taip pat ekonomiškai efektyviu būdu siekti su klimato kaita susijusio ilgalaikio tikslo, deramai atsižvelgiant į tarpinius etapus. Šis reglamentas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti tuos stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus; |
|
(6) |
2009 m. priimtas Sąjungos teisės aktų rinkinys (toliau bendrai – Klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinys), visų pirma 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ( 7 ), ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ( 8 ), parodo dar vieną tvirtą Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimą smarkiai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Atsižvelgiant į naujus reikalavimus pagal tuos du teisės aktus, su išmetamaisiais teršalais susijusi Sąjungos stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistema taip pat turėtų būti atnaujinta; |
|
(7) |
pagal JTBKKK Sąjunga ir jos valstybės narės privalo sudaryti, reguliariai atnaujinti, skelbti ir Šalių konferencijai pateikti visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos 1987 m. Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų ( 9 ) (toliau - Monrealio protokolas) dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekio nacionalines apskaitos ataskaitas, naudojant palyginamą metodiką, dėl kurios susitaria Šalių konferencija; |
|
(8) |
Kioto protokolo 5 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės sukurtų ir tvarkytų nacionalinę sistemą, skirtą visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamam ir absorbentais pašalinamam kiekiui įvertinti, taip siekiant užtikrinti kitų Kioto protokolo nuostatų įgyvendinimą. Tai darydamos Sąjunga ir valstybės narės turėtų taikyti nacionalinėms sistemoms skirtas gaires, nustatytas JTBKKK Šalių konferencijos, kuri tuo pačiu yra ir Kioto protokolo Šalių susirinkimas, sprendimo 19/CMP.1 (Sprendimas 19/CMP.1) priede. Be to, sprendime 1/CP.16 reikalaujama nustatyti nacionalines priemones, kad būtų įvertintas visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamas kiekis ir absorbentais pašalinamas kiekis. Šis reglamentas turėtų sudaryti galimybę įgyvendinti abu tuos reikalavimus; |
|
(9) |
Kipras ir Malta atitinkamai pagal JTBKKK Šalių konferencijos sprendimą 10/CP.17, įsigaliojusį 2013 m. sausio 9 d., ir JTBKKK Šalių konferencijos sprendimą 3/CP.15, įsigaliojusį 2010 m. spalio 26 d., buvo įtraukti į JTBKKK I priedą; |
|
(10) |
Sprendimo Nr. 280/2004/EB įgyvendinimo patirtis parodė, kad būtina padidinti sinergiją ir suderinamumą su ataskaitų teikimo veikla, vykdoma pagal kitus teisės aktus, visų pirma su 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ( 10 ), su 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ( 11 ), su 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų ( 12 ), su 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ( 13 ) ir su 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos ( 14 ). Norint racionalizuoti ataskaitų teikimo reikalavimus, reikės iš dalies pakeisti atskirus teisės aktus, o siekiant užtikrinti ataskaitų apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kokybę, būtina naudoti nuoseklius duomenis; |
|
(11) |
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) ketvirtojoje įvertinimo ataskaitoje nustatė azoto trifluorido (NF3) visuotinio atšilimo potencialą (toliau – VAP), kuris yra apie 17 000 kartų didesnis nei anglies dioksido (CO2) potencialas. NF3 vis plačiau naudojamas elektronikos pramonėje kaip perfluorangliavandenilių (PFC) ir sieros heksafluorido (SF6) pakaitalas. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 191 straipsnio 2 dalį Sąjungos aplinkos politika turi būti grindžiama atsargumo principu. Pagal šį principą reikia vykdyti NF3 stebėseną, siekiant įvertinti Sąjungoje išmetamą jo kiekį ir, jeigu reikia, nustatyti klimato kaitos švelninimo veiksmus; |
|
(12) |
šiuo metu nacionalinėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitose ir nacionaliniuose bei Sąjungos registruose pateikiamų duomenų nepakanka, kad būtų galima nustatyti civilinės aviacijos sektoriuje išmetamą CO2 kiekį nacionaliniu lygiu pagal valstybes nares, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. Priimdama ataskaitų teikimo pareigą, Sąjunga neturėtų valstybėms narėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ) užkrauti naštos, kuri būtų neproporcinga siekiamiems tikslams. Skrydžių metu išmetamas CO2, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB, sudaro tik labai mažą viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį, todėl ataskaitų apie šiuos išmetamuosius teršalus teikimo sistemos nustatymas būtų nepagrįsta našta, atsižvelgiant į dabartinius pagal Direktyvą 2003/87/EB platesniam sektoriui taikomus reikalavimus. Todėl Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies tikslais išmetamas CO2 kiekis pagal TKKK šaltinio kategoriją „1.A.3.A. Civilinė aviacija“ turėtų būti laikomas lygus nuliui; |
|
(13) |
siekiant užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo apie jį tvarkos veiksmingumą būtina vengti toliau didinti valstybėms narėms jau tenkančią finansinę ir administracinę naštą; |
|
(14) |
nors išmetamos ir pašalinamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susijusios su žemės naudojimu, žemės naudojimo keitimu ir miškininkyste (LULUCF), įskaitomos siekiant Kioto protokole nustatyto Sąjungos išmetamųjų teršalų mažinimo tikslo, jos nėra įtrauktos į 2020 m. 20 % tikslą, nustatytą klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje. Sprendimo Nr. 406/2009/EB 9 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija įvertintų sąlygas, kuriomis vykdant LULUCF veiklą išmetami ir absorbuojami teršalų kiekiai galėtų būti įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, užtikrinant LULUCF sektoriaus poveikio ilgalaikiškumą bei aplinkosauginį naudingumą ir numatant atitinkamų išmetamų bei absorbuojamų kiekių išsamią stebėseną ir tikslią apskaitą. Jame taip pat reikalaujama, kad Komisija prireikus pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant, kad jis įsigaliotų nuo 2013 m. 2012 m. kovo 12 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė pasiūlymą; tai pirmas žingsnis siekiant įtraukti LULUCF sektorių į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kuris buvo užbaigtas 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus ( 15 ) priėmimu; |
|
(15) |
Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti pateikti naujausią informaciją apie savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma pagal strategiją „Europa 2020“ ir joje nustatytus įgyvendinimo terminus. Šis reglamentas turėtų suteikti galimybę per kuo trumpesnį laiką parengti tokius įverčius, naudojantis statistine ir kita informacija, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos programos ir kitų palydovinių sistemų pateiktais duomenimis; |
|
(16) |
kadangi Komisija pranešė ketinanti pasiūlyti naujus teršalų išmetimo jūrų transporto sektoriuje stebėsenos bei ataskaitų teikimo reikalavimus, įskaitant prireikus šio reglamento pakeitimus, šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias tokiam pasiūlymui ir todėl šiuo metu į šį reglamentą neturėtų būti įtrauktos nuostatos dėl teršalų išmetimo jūrų transporto sektoriuje stebėsenos bei ataskaitų teikimo apie jį; |
|
(17) |
Sprendimo Nr. 280/2004/EB įgyvendinimo patirtis parodė, kad reikia pagerinti apie politiką, priemones ir prognozes teikiamos informacijos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, išsamumą ir palyginamumą. Pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB reikalaujama, kad valstybės narės teiktų informaciją apie savo prognozuojamą pažangą įgyvendinant joms pagal tą sprendimą nustatytas pareigas, įskaitant informaciją apie nacionalinę politiką, priemones ir nacionalines prognozes. Strategijoje „Europa 2020“ nustatyta integruota ekonominės politikos darbotvarkė, pagal kurią reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės toliau dėtų pastangas siekdamos laiku pateikti ataskaitas apie kovos su klimato kaita politiką ir priemones bei jų prognozuojamą poveikį išmetamųjų teršalų kiekiams. Siekiant šių tikslų, daug naudos turėtų duoti sistemų sukūrimas Sąjungos bei valstybių narių lygiu, kartu su aiškesnėmis rekomendacijomis dėl ataskaitų teikimo. Siekiant užtikrinti, kad Sąjunga laikytųsi tarptautinių bei vidaus reikalavimų dėl ataskaitų apie prognozuojamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius teikimo, ir įvertinti jos pažangą įgyvendinant jos tarptautinius bei vidaus įsipareigojimus, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę rengti ir naudoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių prognozių įverčius; |
|
(18) |
norint stebėti valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą ir veiksmus, reikia kokybiškesnės jų teikiamos informacijos. Ši informacija reikalinga tam, kad būtų galima parengti išsamią Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, vadovaujantis 2009 m. balandžio 1 d. Komisijos Baltąja knyga „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“. Informacijos apie prisitaikymą prie klimato kaitos teikimas valstybėms narėms suteiks galimybę keistis geriausiąja patirtimi ir įvertinti savo poreikius bei pasirengimą spręsti klimato kaitos klausimus; |
|
(19) |
pagal Sprendimą 1/CP.15 Sąjunga ir valstybės narės įsipareigojo svariai finansiškai paremti besivystančių šalių prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmus. Pagal Sprendimo 1/CP.16 40 punktą kiekviena išsivysčiusi JTBKKK Šalis privalo pagerinti ataskaitų apie finansinę, technologinę ir gebėjimų ugdymo paramą besivystančioms JTBKKK Šalims teikimą. Geresnis ataskaitų teikimas yra labai svarbus, kad būtų pripažintos Sąjungos ir valstybių narių dedamos pastangos laikytis savo įsipareigojimų. Be to, Sprendimu 1/CP.16 nustatytas naujas technologijų mechanizmas, skirtas tarptautiniam technologijų perdavimui sustiprinti. Šiuo reglamentu turėtų būti užtikrintas naujausios informacijos apie technologijų perdavimo besivystančioms šalims veiklą teikimas, grindžiamas geriausiais turimais duomenimis; |
|
(20) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/101/EB ( 16 ) iš dalies pakeitė Direktyvą 2003/87/EB, įtraukdama aviacijos veiklą į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Direktyvoje 2003/87/EB pateikiamos nuostatos dėl pajamų iš aukcionų naudojimo, dėl ataskaitų apie pajamų iš aukcionų panaudojimą valstybėse narėse ir dėl veiksmų, kurių imamasi pagal tos direktyvos 3d straipsnį. Direktyvoje 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/29/EB, dabar taip pat pateikiamos nuostatos dėl pajamų iš aukcionų naudojimo ir nurodoma, kad ne mažiau kaip 50 % tokių pajamų turėtų būti panaudotos vienos arba daugiau rūšių veiklai, nurodytai Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 3 dalyje. Pajamų, gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvą 2003/87/EB, panaudojimo skaidrumas yra labai svarbus, užtikrinant Sąjungos įsipareigojimų vykdymą; |
|
(21) |
pagal JTBKKK Sąjunga ir jos valstybės narės privalo, vadovaudamosi gairėmis, metodikomis ir formomis, dėl kurių sutarė Šalių konferencija, sudaryti, periodiškai atnaujinti, skelbti ir Šalių konferencijai teikti nacionalinius pranešimus ir dvimetes ataskaitas. Sprendime 1/CP.16 raginama pagerinti ataskaitų apie klimato kaitos švelninimo tikslus ir finansinę, technologinę bei gebėjimų stiprinimo paramą besivystančioms JTBKKK Šalims teikimą; |
|
(22) |
Sprendimu Nr. 406/2009/EB dabartinis metinis ataskaitų teikimo ciklas pertvarkytas į metinį įsipareigojimų ciklą, pagal kurį reikalaujama valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitas išsamiai peržiūrėti per trumpesnį laikotarpį nei vykdant dabartinę JTBKKK apskaitos peržiūrą, kad būtų galima kiekvienų atitinkamų metų pabaigoje prireikus pasinaudoti lankstumo priemonėmis ir taikyti koregavimo veiksmus. Siekiant patikimai, nuosekliai, skaidriai ir laiku įvertinti, kaip laikomasi Sprendimo Nr. 406/2009/EB, būtina nustatyti Sąjungos lygiu valstybių narių teikiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų peržiūros procesą; |
|
(23) |
šiuo metu pagal JTBKKK procesą aptariami įvairūs techniniai aspektai, susiję su ataskaitų apie iš atskirų šaltinių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir absorbentais pašalinamą kiekį teikimu, pavyzdžiui, VAP, į ataskaitas įtrauktinos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir TKKK metodinės rekomendacijos, kuriomis būtų naudojamasi rengiant nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitas. Pagal JTBKKK procesą peržiūrėjus šiuos metodinius aspektus ir po to atitinkamai perskaičiavus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio laiko eilutes, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir išmetimo tendencijos gali pasikeisti. Komisija turėtų stebėti šiuos tarptautinio lygio pokyčius ir prireikus pasiūlyti peržiūrėti šį reglamentą, kad būtų užtikrinta atitiktis pagal JTBKKK procesą taikomoms metodikoms; |
|
(24) |
pagal dabartines JTBKKK ataskaitų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų teikimo gaires išmetamo metano kiekio apskaičiavimas ir ataskaitų apie tokį kiekį teikimas grindžiamas VAP, susijusiu su 100 metų perspektyva. Atsižvelgiant į didelį metano VAP ir palyginti trumpą metano išlikimo atmosferoje laiką, Komisija turėtų išnagrinėti politikos ir priemonių pasekmes, jei būtų nustatyta metano skaičiavimų 20 metų perspektyva; |
|
(25) |
atsižvelgiant į 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl visapusiško požiūrio į įtakos klimatui turinčius antropogeninius (ne CO2) teršalus ir kai bus susitarta pagal JTBKKK naudoti sutartas ir paskelbtas TKKK gaires dėl išmetamo juodosios anglies kiekio stebėsenos ir ataskaitų apie jį teikimo, Komisija turėtų išnagrinėti politikos ir priemonių pasekmes ir prireikus iš dalies keisti šio reglamento I priedą; |
|
(26) |
išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis visoje pateikiamoje laiko eilutėje turėtų būti skaičiuojami taikant tuos pačius metodus. Pamatiniai veiklos duomenys ir teršalų išmetimo koeficientai turėtų būti gaunami ir naudojami nuosekliai, užtikrinant, kad teršalų išmetimo tendencijų pokyčiai nepriklausytų nuo pasikeitusių skaičiavimo metodų arba prielaidų. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio perskaičiavimas turėtų būti atliekamas laikantis sutartų gairių, siekiant pagerinti pateikiamų laiko eilutės duomenų nuoseklumą, tikslumą ir išsamumą, taip pat taikyti išsamesnius metodus. Pasikeitus metodikai arba būdui, kuriuo gaunami pamatiniai veiklos duomenys ir teršalų išmetimo koeficientai, valstybės narės turėtų perskaičiuoti pateikiamų laiko eilučių apskaitas ir įvertinti perskaičiavimo poreikį, remdamosi priežastimis, nurodytomis sutartose gairėse, visų pirma svarbių kategorijų atveju. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta, ar, nustatant metines išmetamųjų teršalų kvotas, turėtų būti atsižvelgiama į tokio perskaičiavimo poveikį ir kokiomis sąlygomis tai turėtų būti daroma; |
|
(27) |
aviacija daro poveikį pasauliniam klimatui dėl išmetamo CO2, bei dėl kitų išmetamųjų teršalų, įskaitant išmetamus azoto oksidus, ir mechanizmų, tokių kaip plunksninių debesų susidarymo skatinimas. Atsižvelgiant į sparčiai gerėjantį mokslinį to poveikio suvokimą, pagal šį reglamentą reguliariai turėtų būti atliekamas aviacijos poveikio pasaulio klimatui, atsirandančio ne dėl išmetamo CO2, vertinimas. Šiuo aspektu naudojamas modeliavimas turėtų būti pritaikomas atsižvelgiant į mokslo pažangą. Remdamasi savo atliktais tokio poveikio įvertinimais, Komisija turėtų apsvarstyti atitinkamas politikos galimybes siekiant spręsti tokio poveikio keliamas problemas; |
|
(28) |
Europos aplinkos agentūra siekia remti tvarų vystymąsi ir padėti ženkliai ir pastebimai pagerinti Europos aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Europos aplinkos agentūra prireikus turėtų padėti Komisijai vykdyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo darbą, visų pirma susijusį su Sąjungos apskaitos sistema ir jos politikos, priemonių ir prognozių sistema, atlikdama kasmetines ekspertines valstybių narių apskaitos peržiūras, vertindama pažangą įgyvendinant Sąjungos išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus, tvarkydama Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformą, susijusią su poveikiu klimato kaitai, klimato kaitos pažeidžiamumu bei prisitaikymu prie klimato kaitos, taip pat visuomenei teikdama pagrįstą informaciją apie klimatą; |
|
(29) |
visiems reikalavimams, susijusiems su informacijos bei duomenų teikimu pagal šį reglamentą, turėtų būti taikomos Sąjungos duomenų apsaugos ir komercinio konfidencialumo taisyklės; |
|
(30) |
pagal šį reglamentą surinkta informacija ir duomenys taip pat galėtų būti panaudoti formuojant ir vertinant būsimą Sąjungos kovos su klimato kaita politiką; |
|
(31) |
kad būtų užtikrintas nuoseklumas, Komisija turėtų stebėti šiame reglamente nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimą ir būsimus pokyčius, susijusius su JTBKKK ir Kioto protokolu. Šiuo tikslu prireikus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; |
|
(32) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies, 7 straipsnio 7 ir 8 dalių, 8 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 4 dalies ir 19 straipsnio 5 ir 6 dalių įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Išskyrus kiek tai susiję su 19 straipsnio 6 dalimi, tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai ( 17 ); |
|
(33) |
siekiant nustatyti suderintus ataskaitų teikimo reikalavimus, kuriais remiantis būtų stebimas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kita informacija, susijusi su kovos su klimato kaita politika, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento I priedo ir III priedo keitimo; atsižvelgiant į sprendimus, priimtus pagal JTBKKK bei Kioto protokolą, dėl VAP pokyčių ir tarptautiniu lygiu sutartų gairių dėl apskaitos ataskaitų pakeitimų; dėl Sąjungos apskaitos sistemai taikomų esminių reikalavimų nustatymo; ir dėl Sąjungos registro sukūrimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; |
|
(34) |
kadangi šio reglamento tikslų, t.y. nustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1
SKYRIUS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomas mechanizmas, siekiant:
a) užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laiku JTBKKK sekretoriatui teiktų skaidrias, tikslias, nuoseklias, palyginamas ir išsamias ataskaitas;
b) teikti ir tikrinti informaciją, susijusią su Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimais, nustatytais pagal JTBKKK, Kioto protokolą ir jais remiantis priimtus sprendimus, taip pat vertinti tų įsipareigojimų įgyvendinimo pažangą;
c) valstybėse narėse vykdyti viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekio stebėseną ir teikti ataskaitas apie šiuos išmetamus bei pašalinamus kiekius;
d) pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 6 straipsnį vykdyti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos informacijos stebėseną, teikti apie juos ataskaitas, juos peržiūrėti ir tikrinti;
e) teikti ataskaitas apie pajamų, gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 3d straipsnio 1 ar 2 dalį arba 10 straipsnio 1 dalį, naudojimą, kaip nustatyta tos direktyvos 3d straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje;
f) stebėti valstybių narių veiksmus, kurių jos imasi siekdamos ekonomiškai efektyviu būdu prisitaikyti prie neišvengiamų klimato kaitos padarinių, ir teikti ataskaitas apie juos;
g) vertinti valstybių narių pažangą įgyvendinant joms nustatytas pareigas pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas:
a) ataskaitų apie Sąjungos ir jos valstybių narių anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas ir jų atnaujinimą pagal Sprendimą 1/CP.16 teikimui;
b) į nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitas pagal JTBKKK 4 straipsnio 1 dalies a punktą įtrauktų šio reglamento I priede išvardytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui iš atskirų sektorių bei šaltinių ir šalinimui absorbentais valstybių narių teritorijoje;
c) išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, kurioms taikoma Sprendimo Nr. 406/2009/EB 2 straipsnio 1 dalis;
d) su civilinės aviacijos sektoriuje išmetamais teršalais susijusiems poveikio klimatui būdams, išskyrus su CO2 susijusį poveikį;
e) Sąjungos ir jos valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekio prognozėms, ir su tuo susijusioms valstybių narių politikai bei priemonėms;
f) bendrai finansinei ir technologinei paramai besivystančioms šalims, teikiamai pagal JTBKKK reikalavimus;
g) pajamų, gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 3d straipsnio 1 ir 2 dalis bei 10 straipsnio 1 dalį, naudojimui;
h) valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
visuotinio atšilimo potencialas arba VAP – bendras poveikis visuotiniam atšilimui, susidarantis išmetus vieną tų dujų vienetą, palyginti su poveikiu, kuris susidaro išmetus vieną etaloninių dujų – CO2 – vienetą, kuriam priskiriama vertė 1; |
|
2) |
nacionalinė apskaitos sistema – valstybėje narėje nustatyta institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, kuria siekiama vertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekį, taip pat teikti ir saugoti apskaitų informaciją pagal sprendimą 19/CMP.1 arba kitus atitinkamus JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimus; |
|
3) |
kompetentingos apskaitų tvarkymo institucijos – institucijos, kurioms pagal nacionalinę apskaitos sistemą pavesta sudaryti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą; |
|
4) |
kokybės užtikrinimas – numatyta peržiūros procedūrų sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų kokybės tikslų ir kad būtų pateikiami kuo geresni įverčiai ir informacija, kuriais remiantis būtų galima užtikrinti kokybės kontrolės programos veiksmingumą ir padėti valstybėms narėms; |
|
5) |
kokybės kontrolė – standartinių techninių veiksmų sistema, kuria siekiama matuoti ir kontroliuoti kaupiamos informacijos ir įverčių kokybę, siekiant užtikrinti duomenų vientisumą, teisingumą ir išsamumą, nustatyti ir taisyti klaidas, nustatyti ir šalinti trūkumus, dokumentuoti ir archyvuoti duomenis bei kitą naudojamą medžiagą ir registruoti visą kokybės užtikrinimo veiklą; |
|
6) |
rodiklis – kiekybinis arba kokybinis veiksnys arba kintamasis, padedantis geriau suprasti politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tendencijas; |
|
7) |
nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetas arba NNV – pagal atitinkamas JTBKKK Šalių konferencijos, kuri tuo pačiu yra ir Kioto protokolo Šalių susirinkimas, sprendimo 13/CMP.1 (toliau – Sprendimas 13/CMP.1) priedo arba kitų atitinkamų JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimų nuostatas nustatytas vienetas; |
|
8) |
teršalų šalinimo vienetas arba TŠV – pagal atitinkamas Sprendimo 13/CMP.1 priedo arba kitų atitinkamų JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimų nuostatas nustatytas vienetas; |
|
9) |
išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas arba TMV – pagal atitinkamas Sprendimo 13/CMP.1 priedo arba kitų atitinkamų JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimų nuostatas nustatytas vienetas; |
|
10) |
patvirtintas išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas arba PTMV – pagal Kioto protokolo 12 straipsnį ir jo reikalavimus bei pagal atitinkamas Sprendimo 13/CMP.1 priedo arba kitų atitinkamų JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimų nuostatas nustatytas vienetas; |
|
11) |
laikinasis patvirtintas išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas arba LPTMV – pagal Kioto protokolo 12 straipsnį ir jo reikalavimus bei pagal atitinkamas Sprendimo 13/CMP.1 priedo arba kitų atitinkamų JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimų nuostatas nustatytas vienetas, t. y. kreditai už patvirtintą išmetamųjų teršalų šalinimą, suteikti miško įveisimo arba miško atkūrimo projektui, vykdomam pagal švarios plėtros mechanizmą, kurie turi būti pakeičiami pasibaigus galiojimui antrojo įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje; |
|
12) |
ilgalaikis patvirtintas išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas arba IPTMV – pagal Kioto protokolo 12 straipsnį ir jo reikalavimus ir pagal atitinkamas Sprendimo 13/CMP.1 priedo arba kitų atitinkamų JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimų nuostatas nustatytas vienetas, t. y. kreditai už patvirtintą ilgalaikį išmetamųjų teršalų šalinimą, suteikti miško įveisimo arba miško atkūrimo projektui, vykdomam pagal švarios plėtros mechanizmą, kurie turi būti pakeičiami pasibaigus galiojimui projekto kreditų suteikimo laikotarpio pabaigoje arba saugomo kiekio išmetimo į atmosferą atveju, arba tuo atveju, jei nepateikiama patvirtinimo ataskaita; |
|
13) |
nacionalinis registras – standartizuotos elektroninės duomenų bazės tipo registras, kuriame saugomi duomenys atitinkamai apie NNV, TŠV, TMV, PTMV, LPTMV ir IPTMV išdavimą, laikymą, perdavimą, įsigijimą, atšaukimą, nurašymą, perkėlimą, pakeitimą arba galiojimo pabaigos pakeitimą; |
|
13a) |
įsipareigojimų laikotarpio rezervas arba ĮLR – rezervas, sukurtas pagal Sprendimo 11/CMP.1 priedą arba kitus atitinkamus JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimus; |
|
13b) |
ankstesnio laikotarpio pertekliaus rezervas arba ALPR – sąskaita, sukurta pagal JTBKKK Šalių konferencijos, kuri yra ir Kioto protokolo Šalių susirinkimas, sprendimą 1/CMP.8 (toliau – Sprendimas 1/CMP.8) arba kitus atitinkamus JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimus; |
|
13c) |
susitarimas drauge įgyvendinti įsipareigojimus – Sąjungos, jos valstybių narių ir bet kurios trečiosios šalies pagal Kioto protokolo 4 straipsnį sudaryto susitarimo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu drauge įgyvendinti įsipareigojimus pagal Kioto protokolo 3 straipsnį sąlygos; |
|
14) |
politika ir priemonės – visos priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti JTBKKK 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytas pareigas, galinčias apimti ir priemones, kurių pagrindinis tikslas nėra riboti ar mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; |
|
15) |
politikos, priemonių ir prognozių sistema – institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, nustatyta siekiant teikti ataskaitas apie politiką ir priemones bei prognozes, susijusias su šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamais ir absorbentais pašalinamais kiekiais, kaip to reikalaujama pagal šio reglamento 12 straipsnį; |
|
16) |
ex-ante politikos ir priemonių vertinimas – numatomo politikos arba priemonės poveikio vertinimas; |
|
17) |
ex-post politikos ir priemonių vertinimas – politikos arba priemonės padaryto poveikio vertinimas; |
|
18) |
prognozės netaikant priemonių – prognozės, susijusios su šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamu ir absorbentais pašalinamu kiekiu, neįtraukiant poveikio, kurį daro visa politika ir priemonės, kurios planuojamos, priimamos ir įgyvendinamos nuo metų, pasirinktų kaip atitinkamos prognozės atskaitos taškas; |
|
19) |
prognozės pritaikius priemones – prognozės, susijusios su šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamu ir absorbentais pašalinamu kiekiu, įtraukiant priimtos ir įgyvendintos politikos ir priemonių poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui; |
|
20) |
prognozės pritaikius papildomas priemones – prognozės, susijusios su šiltnamio efektą sukeliančių dujų iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamu ir absorbentais pašalinamu kiekiu, įtraukiant priimtos ir įgyvendintos klimato kaitos švelninimo politikos ir priemonių, taip pat tuo tikslu planuojamos politikos ir priemonių poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui; |
|
21) |
jautrumo analizė – modelio algoritmo arba prielaidos tyrimas, siekiant kiekybiškai nustatyti modelio išvesties duomenų kintamumą arba stabilumą atsižvelgiant į įvesties duomenų arba pamatinių prielaidų kaitą. Ji atliekama keičiant įvesties vertes arba modelio lygtis ir stebint, kaip atitinkamai kinta modelio išvesties duomenys; |
|
22) |
su klimato kaitos švelninimu susijusi parama – parama veiklai besivystančiose šalyse, kuria prisidedama prie pastangų stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje tokiu lygiu, kad pavojingas poveikis dėl žmogaus veiklos nesutrikdytų klimato sistemos; |
|
23) |
su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusi parama – parama veiklai besivystančiose šalyse, kuria siekiama mažinti žmonių sukurtų arba natūralių sistemų jautrumą klimato kaitos poveikiui ir su klimatu susijusiai rizikai, išsaugant arba didinant besivystančių šalių gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos ir jų atsparumą; |
|
24) |
techninės pataisos – nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje pateiktų įverčių tikslinimas atliekant peržiūrą, kuri vykdoma laikantis 19 straipsnio, kai pateikti apskaitų duomenys yra neišsamūs arba parengti nesilaikant atitinkamų tarptautinių ar Sąjungos taisyklių arba gairių ir kai šiais patikslintais duomenimis ketinama pakeisti iš pradžių pateiktus įverčius; |
|
25) |
perskaičiavimas pagal JTBKKK metinių apskaitų ataskaitų teikimo gaires – anksčiau pateiktose apskaitos ataskaitose nurodyto šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekio pakartotinis įvertinimas pasikeitus metodikai arba teršalų išmetimo koeficientų bei veiklos duomenų gavimo bei taikymo būdui; įtraukus naujas šaltinių ar absorbentų kategorijas ar naujas dujas; arba pasikeitus šiltnamio efektą sukeliančių dujų VAP. |
2
SKYRIUS
ANGLIES DIOKSIDO KIEKIO MAŽINIMU GRINDŽIAMOS VYSTYMOSI STRATEGIJOS
4 straipsnis
Anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamos vystymosi strategijos
1. Valstybės narės ir Sąjungos vardu veikianti Komisija, laikydamosi tarptautiniu lygiu pagal JTBKKK procesą suderintų ataskaitų teikimo nuostatų, parengia anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas, kad padėtų:
a) skaidriai ir tiksliai stebėti faktinę ir prognozuojamą valstybių narių pažangą (įskaitant Sąjungos priemonių indėlį) įgyvendinant Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus pagal JTBKKK apriboti arba sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos išmetimo kiekį;
b) laikytis valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB ir siekti ilgalaikio teršalų išmetimo mažinimo ir šalinimo absorbentais didinimo visuose sektoriuose, atsižvelgiant į Sąjungos tikslą ne vėliau kaip 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu, ekonomiškai efektyviu būdu teršalų išmetimą sumažinti 80–95 %, atsižvelgiant į būtiną sumažinimą, kurį pagal TKKK reikalavimus turi užtikrinti išsivysčiusių šalių grupė.
2. Ne vėliau kaip 2015 m. sausio 9 d. arba laikantis tarptautiniu lygiu pagal JTBKKK procesą suderinto tvarkaraščio valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie savo anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamos vystymosi strategijos įgyvendinimo būklę.
3. Komisija ir valstybės narės nedelsdamos viešai skelbia savo atitinkamas anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas ir jų atnaujintas redakcijas.
3
SKYRIUS
ANKSTESNIŲ DUOMENŲ APIE ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ IŠMETIMĄ IR ŠALINIMĄ TEIKIMAS
5 straipsnis
Nacionalinės apskaitos sistemos
1. Valstybės narės, laikydamosi nacionalinėms sistemoms taikytinų JTBKKK reikalavimų, nustato, tvarko ir siekia nuolat tobulinti nacionalines apskaitos sistemas, kad būtų įvertintas šio reglamento I priede nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamas ir absorbentais pašalinamas kiekis bei užtikrintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitų savalaikis parengimas, tų apskaitų skaidrumas, tikslumas, nuoseklumas, palyginamumas ir išsamumas.
2. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos apskaitos tvarkymo institucijos galėtų naudotis:
a) su veiklos rūšimis ir įrenginiais susijusiais duomenimis ir metodais pagal Direktyvą 2003/87/EB, kad galėtų parengti nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitas, siekiant užtikrinti pagal Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pateiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo duomenų atitiktį nacionalinėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose pateiktiems duomenims;
b) atitinkamais atvejais – duomenimis, surinktais fluorintų dujų išmetimo įvairiuose sektoriuose ataskaitų teikimo sistemose, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 842/2006 6 straipsnio 4 dalyje, kad galėtų parengti nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitas;
c) atitinkamais atvejais – teršalų išmetimo duomenimis, pamatiniais duomenimis ir metodais, apie kuriuos pranešta iš objektų pagal Reglamentą (EB) Nr. 166/2006, kad galėtų parengti nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitas;
d) duomenimis, pateiktais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008.
3. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos apskaitų tvarkymo institucijos atitinkamais atvejais:
a) naudotųsi ataskaitų teikimo sistemomis, nustatytomis pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 6 straipsnio 4 dalį, kad būtų galima patobulinti nacionalinėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose pateikiamo fluorintų dujų kiekio skaičiavimą;
b) galėtų atlikti metines atitikties patikras, nurodytas 7 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose.
4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, reglamentuojančios su nacionalinėmis apskaitos sistemomis susijusios informacijos struktūrą, formą ir teikimo procesą, ir reikalavimai dėl valstybių narių nacionalinių apskaitos sistemų sukūrimo, tvarkymo ir veikimo laikantis JTBKKK ar Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų organų priimtų atitinkamų sprendimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
6 straipsnis
Sąjungos apskaitos sistema
1. Sukuriama Sąjungos apskaitos sistema, skirta užtikrinti nacionalinių apskaitos ataskaitų savalaikį parengimą, tų ataskaitų skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos atžvilgiu. Komisija tvarko, prižiūri ir nuolat siekia tobulinti tą sistemą, kurią sudaro:
a) kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės programa, apimanti kokybės tikslų nustatymą ir apskaitos kokybės užtikrinimo bei kokybės kontrolės plano rengimą. Komisija padeda valstybėms narėms įgyvendinti jų kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės programas;
b) procedūra, pagal kurią konsultuojantis su atitinkama valstybe nare apskaičiuojami jos nacionalinėje apskaitoje trūkstami duomenys;
c) valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų peržiūros, nurodytos 19 straipsnyje.
2. Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl Sąjungos apskaitos sistemai taikomų esminių reikalavimų, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal Sprendimą 19/CMP.1. Komisija nepriima nuostatų pagal 1 dalį, kurių laikytis valstybėms narėms būtų sunkiau nei aktų, priimtų pagal Sprendimo Nr. 280/2004/EB 3 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį, nuostatų.
7 straipsnis
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos
1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų (X metų) sausio 15 d. valstybės narės nustato ir Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje nurodo:
a) X-2 metais jose išmestą šio reglamento I priede nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos ir Sprendimo Nr. 406/2009/EB 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos kiekį, laikydamosi JTBKKK ataskaitų teikimo reikalavimų. Nedarant poveikio ataskaitų apie šio reglamento I priede nurodytas šiltnamio efektą sukeliančias dujas teikimui, Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies tikslais CO2 išmetimas pagal TKKK kategoriją „1.A.3.A. Civilinė aviacija“ laikomas lygus nuliui;
b) laikydamosi JTBKKK ataskaitų teikimo reikalavimų, duomenis apie X-2 metais jose išmestą anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir lakiųjų organinių junginių dėl žmogaus veiklos kiekį, kurie atitiktų duomenis, kurie jau pranešti pagal Direktyvos 2001/81/EB 7 straipsnį ir JTEEK Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją;
c) laikydamosi JTBKKK ataskaitų teikimo reikalavimų, X-2 metais jose iš atskirų šaltinių išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos ir absorbentais pašalintą CO2 kiekį vykdant veiklą LULUCF srityje;
d) nuo 2008 m. arba kitų taikytinų metų iki X-2 metų jose iš atskirų šaltinių išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos kiekį ir absorbentais pašalintą CO2 kiekį vykdant veiklą LULUCF srityje pagal Sprendimą Nr. 529/2013/ES ir Kioto protokolą, taip pat informaciją apie šio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš atskirų šaltinių ir šalinimo absorbentais vykdant veiklą LULUCF srityje apskaitą, kaip nustatyta Sprendime Nr. 529/2013/ES ir Kioto protokolo 3 straipsnio 3 bei 4 dalyse, ir atitinkamuose pagal juos priimtuose sprendimuose. Kai valstybės narės į apskaitą įtraukia pasėlių tvarkymą, ganyklų tvarkymą, augalijos atkūrimą arba šlapžemių drenažą ir drėgnumo atkūrimą, jos taip pat nurodo atitinkamų bazinių metų arba laikotarpio, nurodyto Nr. 529/2013/ES VI priede ir Sprendime 13/CMP.1, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmestų iš atskirų šaltinių ir pašalintų absorbentais, kiekį, susijusį su kiekvienos tokios rūšies veikla. Laikydamosi šiame punkte nurodytų ataskaitų teikimo pareigų, visų pirma teikdamos informaciją apie išmestą ir absorbuotą kiekį, susijusią su jų apskaitos pareigomis, įtvirtintomis Sprendime Nr. 529/2013/ES, valstybės narės pateikia informaciją, visapusiškai atsižvelgdamos į taikomas TKKK LULUCF gerosios patirties rekomendacijas;
e) a–d punktuose nurodytos informacijos apie laikotarpį nuo atitinkamų bazinių metų ar laikotarpio iki X-3 metų pasikeitimus, nurodydamos tų pasikeitimų priežastis;
f) informaciją apie X-2 metų rodiklius, kaip nustatyta III priede;
g) nacionalinio registro informaciją apie NNV, TŠV, TMV, PTMV, LPTMV ir IPTMV išdavimą, įsigijimą, laikymą, perdavimą, atšaukimą, panaikinimą ir perkėlimą X-1 metais;
h) suvestinę informaciją apie X-1 metais atliktus perleidimo sandorius pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 4 ir 5 dalis;
i) informaciją apie bendro įgyvendinimo, švarios plėtros mechanizmo (toliau - ŠPM) ir tarptautinės prekybos apyvartiniais taršos leidimais pagal Kioto protokolo 6, 12 ir 17 straipsnius arba kitų lanksčių mechanizmų, numatytų kitomis JTBKKK Šalių konferencijos arba JTBKKK Šalių konferencijos, kuri tuo pačiu yra ir Kioto protokolo Šalių susirinkimas, priimtomis priemonėmis, taikymą X-2 metais, siekiant įgyvendinti jų kiekybinius teršalų išmetimo ribojimo arba mažinimo įsipareigojimus pagal Sprendimo 2002/658/EB 2 straipsnį ir Kioto protokolą arba būsimus įsipareigojimus pagal JTBKKK ar Kioto protokolą;
j) informaciją apie veiksmus, kurių imtasi siekiant pagerinti apskaitos ataskaitos įverčius, visų pirma tose ataskaitos dalyse, kurios buvo taisomos arba dėl kurių po ekspertų atliktos peržiūros buvo pateikta rekomendacijų;
k) X-2 metų faktinį arba apskaičiuotą išmetamųjų teršalų patikrinto kiekio, kuris pagal Direktyvą 2003/87/EB pateiktas iš įrenginių ir veiklos vykdytojų, priskyrimą nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos taršos šaltinių kategorijoms, kai įmanoma, ir to patikrinto išmetamųjų teršalų kiekio santykį su visu praneštu iš tų kategorijų šaltinių išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu;
l) kai tinkama, X-2 metais atliktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitose pateikto išmetamųjų teršalų kiekio atitikties patikrų rezultatus, nurodant išmetamųjų teršalų patikrintą kiekį, apie kurį pranešta pagal Direktyvą 2003/87/EB;
m) kai tinkama, X-2 metais atliktų duomenų, taikytų įvertinant išmetamųjų teršalų kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo tikslais, atitikties patikrų rezultatus, nurodant:
i) duomenis, taikytus pagal Direktyvą 2001/81/EB rengiant oro teršalų apskaitos ataskaitas;
ii) duomenis, pateiktus pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 6 straipsnio 1 dalį;
iii) energetikos duomenis, pateiktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 4 straipsnį ir B priedą;
n) nacionalinės apskaitos sistemos pakeitimų aprašą;
o) nacionalinio registro pakeitimų aprašą;
p) informaciją apie savo kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės planus, bendrą neapibrėžtumo įvertinimą, bendrą išsamumo įvertinimą ir, kai turima, kitas nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos sudedamąsias dalis, reikalingas tam, kad būtų galima parengti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą.
Pirmaisiais ataskaitų teikimo pagal šį reglamentą metais valstybės narės praneša Komisijai apie savo ketinimą pasinaudoti Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 4 ir 5 dalimis.
2. Valstybės narės ne vėliau kaip antrų metų po to, kai pasibaigia kiekvienas Sprendimo Nr. 529/2013/ES I priede nurodytas ataskaitinis laikotarpis, sausio 15 d. pateikia Komisijai preliminarius duomenis, o ne vėliau kaip kovo 15 d. – galutinius duomenis, kaip parengta to ataskaitinio laikotarpio jų LULUCF apskaitoje pagal to sprendimo 4 straipsnio 6 dalį.
3. Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 15 d. valstybės narės Komisijai perduoda išsamią atnaujintą nacionalinės apskaitos ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiama visa 1 dalyje išvardinta informacija ir visa vėliau atnaujinta informacija.
4. Ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 15 d. valstybės narės JTBKKK sekretoriatui pateikia nacionalines apskaitos ataskaitas su informacija, kuri buvo pateikta Komisijai pagal 3 dalį.
5. Kiekvienais metais Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą bei Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą ir iki kiekvienų metų balandžio 15 d. pateikia jas JTBKKK sekretoriatui.
6. Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:
a) į šio reglamento I priede pateiktą šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąrašą įtraukiamos arba iš jo pašalinamos medžiagos arba į šio reglamento III priedą įtraukiami, iš jo pašalinami arba jame iš dalies keičiami rodikliai, laikantis JTBKKK ar Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų organų priimtų atitinkamų sprendimų;
b) atsižvelgiama į VAP pokyčius ir tarptautiniu lygiu sutartų gairių dėl apskaitų pakeitimus, laikantis JTBKKK ar Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų organų priimtų atitinkamų sprendimų.
7. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustato struktūrą, formą ir procesą, susijusius su pagal 1 dalį valstybių narių teikiamomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitomis, laikantis JTBKKK ar Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų organų priimtų atitinkamų sprendimų. Tuose įgyvendinimo aktuose taip pat nurodomi Komisijos ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir veiklos derinimo rengiant Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą laikotarpiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
8. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustato struktūrą, formą ir procesą, susijusius su pagal Sprendimo Nr. 529/2013/ES 4 straipsnį valstybių narių teikiama informacija apie išmestą ir pašalintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Priimdama tuos įgyvendinimo aktus Komisija užtikrina Sąjungos ir JTBKKK tvarkaraščių, susijusių su tos informacijos stebėsena ir teikimu, suderinamumą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
8 straipsnis
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarpinės apskaitos ataskaitos
1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų (X metų) liepos 31 d. valstybės narės, kai įmanoma, pateikia Komisijai X-1 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarpinės apskaitos ataskaitas. Komisija, remdamasi valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarpinės apskaitos ataskaitomis arba, jei valstybė narė iki tos datos nepateikė savo tarpinės apskaitos ataskaitų, pačios atliktais skaičiavimais kasmet sudaro Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarpinės apskaitos ataskaitą. Komisija kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. viešai paskelbia šią informaciją.
2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustato valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarpinės apskaitos ataskaitų pagal 1 dalį struktūrą, formą ir teikimo procesą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
9 straipsnis
Sąjungos apskaitos ataskaitai sudaryti reikalingų nacionalinių išmetamųjų teršalų įverčių apskaičiavimo procedūros
1. Komisija atlieka pradinę valstybių narių pagal 7 straipsnio 1 dalį pateiktų duomenų tikslumo patikrą. Tų patikrų rezultatus valstybėms narėms ji perduoda per šešias savaites po pateikimo termino. Valstybės narės, pateikdamos galutinę X-2 metų apskaitos ataskaitą, ne vėliau kaip kovo 15 d. kartu pateikia atsakymus į aktualius klausimus, iškeltus atliekant pradinę patikrą.
2. Jeigu valstybė narė iki kovo 15 d. nepateikia apskaitos ataskaitos duomenų, reikalingų Sąjungos apskaitos ataskaitai sudaryti, Komisija, konsultuodamasi ir glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkama valstybe nare, gali parengti įverčius, kad papildytų valstybės narės pateiktus duomenis. Tuo tikslu Komisija taiko taikytinas nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų rengimo gaires.
4
SKYRIUS
REGISTRAI
10 straipsnis
Registrų sukūrimas ir tvarkymas
1. Sąjunga ir valstybės narės sukuria ir tvarko registrus, kuriuose tvarkoma tiksli NNV, TŠV, TMV, PTMV, LPTMV ir IPTMV atitinkamai išdavimo, laikymo, perdavimo, įsigijimo, atšaukimo, nurašymo, perkėlimo, pakeitimo arba galiojimo pabaigos pakeitimo apskaita. Be to, valstybės narės gali naudoti šiuos registrus tikslios Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnio 5 dalyje nurodytų vienetų apskaitos tikslais.
Sąjunga ir valstybės narės, kiekviena savo atitinkamuose registruose, sukurtuose pagal pirmą pastraipą, tvarko savo atitinkamų Kioto protokolo antrajam įsipareigojimų laikotarpiui nustatytų vienetų apskaitą ir atlieka pirmoje pastraipoje nurodytus sandorius laikydamosi Sprendimo 1/CMP.8 arba kitų atitinkamų JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimų ir susitarimo drauge įgyvendinti įsipareigojimus. Tuo tikslu Sąjunga ir kiekviena valstybė narė, kiekviena savo atitinkamuose registruose:
— sukuria ir tvarko šalių laikomų vienetų sąskaitas, įskaitant deponuojamąją sąskaitą, ir į tas šalių laikomų vienetų sąskaitas įrašo NNV kiekį, atitinkantį jų atitinkamas nustatytąsias normas Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu;
— tvarko savo atitinkamuose registruose laikomų Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio atitinkamai NNV, TŠV, TMV, PTMV, LPTMV ir IPTMV išdavimo, laikymo, perdavimo, įsigijimo, atšaukimo, nurašymo, pakeitimo arba galiojimo pabaigos pakeitimo apskaitą;
— sukuria ir tvarko įsipareigojimų laikotarpio rezervą;
— savo atitinkamuose registruose laikomus NNV, PTMV ir TVM perkelia iš pirmojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio į antrąjį ir nustato ankstesnio laikotarpio pertekliaus rezervą bei tvarko ten laikomus NNV;
— tvarko NNV ar TVM perkėlimo apskaitą kaip dalį pajamų, gautų išdavus TMV ir pirmą kartą atlikus tarptautinį NNV perdavimą.
2. Sąjunga ir valstybės narės gali tvarkyti savo registrus kaip bendrą sistemą kartu su viena arba daugiau kitų valstybių narių.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys pateikiami pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį paskirtam vyriausiajam administratoriui.
4. Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant sukurti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Sąjungos registrą.
5. Komisijai taip pat pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad naudojantis Sąjungos ir valstybių narių registrais būtų užtikrintas būtinas Kioto protokolo techninis įgyvendinimas pagal Sprendimą 1/CMP.8 ar kitus atitinkamus JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimus ir susitarimą drauge įgyvendinti įsipareigojimus, laikantis 1 dalies.
6. Komisijai taip pat pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais užtikrinama, kad:
— po visų metinės išmetamųjų teršalų kvotos grynųjų perdavimų pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB ir visų apyvartinių taršos leidimų grynųjų perdavimų su trečiosiomis šalimis, dalyvaujančiomis Sąjungoje pagal Direktyvą 2003/87/EB sukurtoje prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimais sistemoje, kurios nėra susitarimo drauge įgyvendinti įsipareigojimus šalys, atitinkamas NNV skaičius būtų perkeltas atliekant tarpuskaitą Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje;
— būtų atlikti tie sandoriai, kurie būtini norint suderinti JTBKKK arba Kioto protokolo organų sprendimais dėl TMV ir PTMV perkėlimo iš pirmojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio į antrąjį nustatytų ribų taikymą su Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnio įgyvendinimu; tokie sandoriai nedaro poveikio valstybių narių galimybėms toliau perkelti TMV ir PTMV iš pirmojo įsipareigojimų laikotarpio į antrąjį kitais tikslais, jeigu neviršijamos TMV ir PTMV perkėlimo iš pirmojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio į antrąjį ribos.
7. Kai valstybė narė yra labai nepalankioje padėtyje dėl konkrečių ir išimtinių aplinkybių, įskaitant apskaitos nenuoseklumą derinant Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą su taisyklėmis, dėl kurių susitarta pagal Kioto protokolą, Komisija, atsižvelgdama į turimų vienetų skaičių Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje, gali priimti priemones padėčiai ištaisyti. Tuo tikslu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais Sąjungos registre laikomi PTMV, TMV ir NNV perkeliami į tos valstybės narės registrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Įgaliojimai priimti tuos įgyvendinimo aktus Komisijai suteikiami nuo Dohos pakeitimo sudarymo Sąjungos vardu dienos.
8. Priimdama deleguotuosius aktus pagal 5 ir 6 dalis, Komisija užtikrina atitiktį Direktyvai 2003/87/EB ir Sprendimui 406/2009/EB ir tai, kad būtų nuosekliai įgyvendinami tarptautiniu mastu sutarti apskaitos reikalavimai, optimaliai užtikrinamas skaidrumas ir tikslumas Sąjungai ir valstybėms narėms atliekant NNV, TŠV, TMV, PTMV, LPTMV ir IPTMV apskaitą, kartu kiek įmanoma vengiant administracinės naštos ir išlaidų, įskaitant susijusias su pajamų mokesčiu ir informacinių technologijų plėtojimu bei technine priežiūra. Ypač svarbu, kad Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus.
11 straipsnis
Vienetų nurašymas pagal Kioto protokolą
1. Pasibaigus kiekvienų Kioto protokole nustatyto pirmojo įsipareigojimų laikotarpio metų nacionalinių apskaitų peržiūrai pagal Kioto protokolą, įskaitant galimų įgyvendinimo klausimų sprendimą, valstybės narės nurašo registre esančius NNV, TŠV, TMV, PTMV, LPTMV ir IPTMV, atitinkančius per tuos metus jų išmestą grynąjį teršalų kiekį.
2. Paskutinių Kioto protokole nustatyto pirmojo įsipareigojimų laikotarpio metų atžvilgiu valstybės narės nurašo registre esančius vienetus dar nesipasibaigus papildomam įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpiui, nustatytam JTBKKK Šalių konferencijos, kuri yra ir Kioto protokolo Šalių susirinkimas, Sprendimu 11/CMP.1.
3. Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje Sąjunga ir valstybės narės, laikydamosi Sprendimo 1/CMP.8 ar kitų atitinkamų JTBKKK ar Kioto protokolo organų sprendimų ir susitarimo drauge įgyvendinti įsipareigojimus, kiekviena iš savo atitinkamų registrų nurašo NNV, TŠV, TMV, PTMV, LPTMV ar IPTMV, atitinkančius išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, susijusius su šaltiniais ir šalinimu absorbentais, kuriems taikomos jų atitinkamos nustatytosios normos.
5
SKYRIUS
ATASKAITOS APIE ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ DĖL ŽMOGAUS VEIKLOS IŠMETIMO IŠ ATSKIRŲ ŠALTINIŲ IR ŠALINIMO ABSORBENTAIS POLITIKĄ, PRIEMONES IR PROGNOZES
12 straipsnis
Nacionalinės ir Sąjungos politikos, priemonių ir prognozių sistemos
1. Valstybės narės ir Komisija ne vėliau kaip 2015 m. liepos 9 d. sukuria ataskaitų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos išmetimo iš atskirų šaltinių ir šalinimo absorbentais kiekio politiką bei priemones, ir to išmetimo prognozių teikimo atitinkamai nacionalines ir Sąjungos sistemas, jas tvarko ir nuolat siekia jas tobulinti. Tos sistemos apima atitinkamas valstybėse narėse ir Sąjungoje nustatytas institucines, teisines ir procedūrines politikos vertinimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos išmetimo iš atskirų šaltinių ir šalinimo absorbentais kiekio prognozių rengimo priemones.
2. Valstybės narės ir Komisija siekia užtikrinti, kad informacija apie politiką ir priemones, taip pat apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos išmetimo iš atskirų šaltinių ir šalinimo absorbentais kiekio prognozes, kaip nurodyta 13 ir 14 straipsniuose, įskaitant, atitinkamais atvejais, informaciją apie duomenų, metodų ir modelių naudojimą ir taikymą, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės veiklos įgyvendinimą bei jautrumo analizę, būtų pateikiama laiku ir būtų skaidri, tiksli, nuosekli, palyginama ir išsami.
3. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl informacijos apie nacionalines ir Sąjungos politikos, priemonių ir prognozių sistemas struktūros, formos ir teikimo proceso pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, 13 straipsnį ir 14 straipsnio 1 dalį, laikydamasi JTBKKK ar Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų organų priimtų atitinkamų sprendimų. Komisija užtikrina atitiktį tarptautiniu lygiu nustatytiems ataskaitų teikimo reikalavimams, taip pat Sąjungos ir tarptautinių tvarkaraščių, susijusių su tos informacijos stebėsena ir teikimu, suderinamumą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
13 straipsnis
Ataskaitų apie politiką ir priemones teikimas
1. Ne vėliau kaip 2015 m. kovo 15 d., o vėliau – kas dvejus metus valstybės narės pateikia Komisijai:
a) ataskaitų apie politiką ir priemones arba priemonių grupes, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos išmetimo iš atskirų šaltinių ir šalinimo absorbentais kiekio prognozių teikimo pagal 12 straipsnio 1 dalį nacionalinės sistemos aprašą, kai toks aprašas dar nebuvo pateiktas, arba informaciją apie tos sistemos pakeitimus, jeigu toks aprašas jau buvo pateiktas;
b) naujausią informaciją, susijusią su jų anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamomis vystymosi strategijomis, nurodytomis 4 straipsnyje, ir su tų strategijų įgyvendinimo pažanga;
c) informaciją apie nacionalinę politiką bei priemones arba priemonių grupes ir apie Sąjungos politikos ir priemonių arba priemonių grupių, kuriomis ribojamas ar mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš atskirų šaltinių ir gerinamas šalinimas absorbentais, įgyvendinimą, pateikiamą pagal sektorius ir pagal I priede nurodytas dujas ar dujų grupes (hidrofluorangliavandeniliai ir perfluorangliavandeniliai). Toje informacijoje nurodoma taikoma ir atitinkama nacionalinė arba Sąjungos politika ir ji apima:
i) politikos arba priemonės tikslą ir trumpą politikos arba priemonės apibūdinimą;
ii) politikos įgyvendinimo priemonės rūšį;
iii) politikos arba priemonės, arba priemonių grupės įgyvendinimo būklę;
iv) per tam tikrą laiką padarytos pažangos stebėjimo ir vertinimo rodiklius, kai jie taikomi;
v) kai tokių yra, kiekybinius poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui iš atskirų šaltinių ir šalinimui absorbentais įverčius, suskirstytus pagal:
— ex-ante atskirų politikos sričių ir priemonių arba jų grupių poveikio švelninant klimato kaitą vertinimo rezultatus. Įverčiai pateikiami ketverių būsimų metų, kurių paskutinis skaitmuo yra 0 arba 5 ir kurie eina iš karto po ataskaitinių metų, sekai, atskiriant šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetimą ir dujų, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 406/2009/EB, išmetimą,
— ex-post atskirų politikos sričių ir priemonių arba jų grupių poveikio švelninant klimato kaitą vertinimo rezultatus, atskiriant šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetimą ir dujų, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 406/2009/EB, išmetimą;
vi) kai tokių yra, prognozuojamų politikos ir priemonių įgyvendinimo išlaidų ir naudos sąmatas, taip pat atitinkamai faktinių politikos ir priemonių įgyvendinimo išlaidų ir naudos įverčius;
vii) kai tokių yra, visas nuorodas į vertinimą ir pagrindžiamąsias technines ataskaitas, nurodytas 3 dalyje;
d) informaciją, nurodytą Sprendimo Nr. 406/2009/EB 6 straipsnio 1 dalies d punkte;
e) informaciją apie tai, kiek valstybės narės veiksmais prisidedama prie nacionaliniu lygiu dedamų pastangų ir kiek prognozuojamas bendro įgyvendinimo, ŠPM ir tarptautinės prekybos apyvartiniais taršos leidimais taikymas papildo vidaus veiksmus pagal atitinkamas Kioto protokolo ir pagal jį priimtų sprendimų nuostatas.
2. Valstybės narės praneša Komisijai apie esminius pagal šį straipsnį pateiktos informacijos pasikeitimus per pirmus ataskaitinio laikotarpio metus ne vėliau kaip metų, einančių po ankstesnės ataskaitos, kovo 15 d.
3. Valstybės narės elektroniniu būdu visuomenei teikia informaciją apie nacionalinės politikos ir priemonių išlaidų ir poveikio atitinkamą vertinimą, kai toks yra, ir susijusią informaciją apie Sąjungos politikos ir priemonių, kuriomis ribojamas arba mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš atskirų šaltinių ar didinamas šalinimas absorbentais, įgyvendinimą kartu pateikdamos esamas technines ataskaitas, kuriomis pagrindžiami tie vertinimai. Tuose vertinimuose turėtų būti pateikiami taikytų modelių ir metodinių principų aprašai, apibrėžtys ir pamatinės prielaidos.
14 straipsnis
Ataskaitų apie prognozes teikimas
1. Ne vėliau kaip 2015 m. kovo 15 d., o vėliau – kas dvejus metus valstybės narės pateikia Komisijai nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos išmetimo iš atskirų šaltinių ir šalinimo absorbentais prognozes, sudarytas pagal I priede išvardytas dujų rūšis arba dujų grupes (hidrofluorangliavandeniliai ir perfluorangliavandeniliai) ir sektorius. Tose prognozėse pateikiami kiekybiniai ketverių būsimų metų, kurių paskutinis skaitmuo yra nulis arba penketas ir kurie eina iš karto po ataskaitinių metų, sekos įverčiai. Rengiant nacionalines prognozes atsižvelgiama į Sąjungos lygmeniu patvirtintą politiką ir priemones bei jose pateikiama:
a) prognozės netaikant priemonių, jei tokių yra, prognozės pritaikius priemones ir, kai tokių yra, prognozės pritaikius papildomas priemones;
b) suvestinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo prognozės ir atskiri prognozuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš taršos šaltinių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, ir taršos šaltinių, kuriems taikomas Sprendimas Nr. 406/2009/EB, įverčiai;
c) pagal 13 straipsnį nustatytos politikos ir priemonių poveikis. Jeigu tokia politika arba priemonės neįtrauktos, tai turėtų būti aiškiai nurodyta ir paaiškinta;
d) atliktos prognozių jautrumo analizės rezultatai;
e) visos susijusios nuorodos į vertinimą ir technines ataskaitas, kuriomis grindžiamos 4 dalyje nurodytos prognozės.
2. Valstybės narės praneša Komisijai apie esminius pagal šį straipsnį pateiktos informacijos pasikeitimus per pirmus ataskaitinio laikotarpio metus ne vėliau kaip metų, einančių po ankstesnės ataskaitos, kovo 15 d.
3. Valstybės narės praneša naujausias turimas prognozes. Jeigu valstybė narė ne vėliau kaip kas antrų metų kovo 15 d. nepateikia išsamių prognozių įverčių, o Komisija nustato, kad ta valstybė narė negali užpildyti pagal Komisijos kokybės užtikrinimo ar kokybės kontrolės procedūras nustatytų įverčių spragų, Komisija, konsultuodamasi su atitinkama valstybe nare, gali parengti Sąjungos prognozėms sudaryti reikalingus įverčius.
4. Valstybės narės elektroniniu būdu pateikia visuomenei savo nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš atskirų šaltinių ir šalinimo absorbentais prognozes, kartu pateikdamos atitinkamas technines ataskaitas, kuriomis grindžiamos tos prognozės. Tose prognozėse turėtų būti pateikiami taikytų modelių ir metodinių principų aprašai, apibrėžtys ir pamatinės prielaidos.
6
SKYRIUS
KITOS SU KLIMATO KAITA SUSIJUSIOS INFORMACIJOS TEIKIMAS
15 straipsnis
Ataskaitos apie nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus
Ne vėliau kaip 2015 m. kovo 15 d., o vėliau – kas ketverius metus, derinant su ataskaitų teikimo pagal JTBKKK laikotarpiais, valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie savo nacionalinius prisitaikymo planus bei strategijas, kuriuose nurodomi įgyvendinti ar planuojami veiksmai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos prisitaikyti prie klimato kaitos. Teikiant tą informaciją nurodomi pagrindiniai tikslai ir klimato kaitos poveikio kategorija, kuriai yra skirti veiksmai, pavyzdžiui, potvyniai, jūros lygio kilimas, kritinės temperatūros, sausros ir kiti ekstremalūs orų reiškiniai.
16 straipsnis
Ataskaitų apie finansinę ir technologinę paramą besivystančioms šalims teikimas
1. Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad Sąjunga ir jos valstybės narės galėtų laiku ir nuosekliai teikti ataskaitas apie besivystančioms šalims suteiktą paramą pagal atitinkamas JTBKKK nuostatas, kai taikoma, įskaitant bendrą pagal JTBKKK sutartą formą, ir užtikrinti, kad ataskaitos būtų pateikiamos kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.
2. Kai tinkama ar taikoma pagal JTBKKK, valstybės narės stengiasi pateikti informaciją apie finansinius srautus, grindžiamą EBPO Paramos vystymuisi komiteto nustatytais vadinamaisiais su klimato kaitos švelninimu susijusios paramos ir su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusios paramos Rio rodikliais, ir metodinę informaciją apie klimato kaitos Rio rodiklių metodikos diegimą.
3. Kai teikiama informacija apie sutelktus privačiojo sektoriaus finansinius srautus, ji apima informaciją apie apibrėžtis ir metodiką, panaudotą siekiant nustatyti duomenis.
4. Laikantis JTBKKK ar Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų organų priimtų sprendimų, informacijoje apie suteiktą paramą nurodoma informacija apie paramą klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, gebėjimų stiprinimo ir technologijų perdavimo srityje ir, jei įmanoma, informacija, ar finansiniai ištekliai yra nauji ir papildomi.
17 straipsnis
Ataskaitų apie pajamų iš aukcionų ir projektų kreditų panaudojimą teikimas
1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų (X metų) liepos 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai tokią informaciją apie X-1 metus:
a) išsamų pagrindimą, kaip nurodyta Sprendimo Nr. 406/2009/EB 6 straipsnio 2 dalyje;
b) informaciją apie pajamų, valstybės narės gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 1 dalį, panaudojimą X-1 metais, įskaitant informaciją apie tokias pajamas, kurios buvo panaudotos vienam ar daugiau tos direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų, arba tų pajamų vertės finansinį atitikmenį, taip pat veiksmus, kurių imtasi pagal tą straipsnį;
c) informaciją apie valstybės narės nustatytą visų pajamų, valstybės narės gautų aukcionuose pardavus aviacijai skirtus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 3d straipsnio 1 arba 2 dalį, panaudojimą; ta informacija teikiama pagal tos direktyvos 3d straipsnio 4 dalį;
d) Sprendimo Nr. 406/2009/EB 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą informaciją ir informaciją apie tai, kaip jų pirkimo politika padeda siekti tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos;
e) informaciją apie Direktyvos 2003/87/EB 11b straipsnio 6 dalies taikymą, kiek tai susiję su elektros energijos gamybos naudojant hidroenergiją projektų veikla, kai gamybos pajėgumai viršija 20 MW.
2. Pajamos iš aukcionų, kurios dar neišmokėtos tuo metu, kai valstybė narė pagal šį straipsnį teikia ataskaitą Komisijai, suskaičiuojamos ir nurodomos kitų metų ataskaitose.
3. Pagal šį straipsnį Komisijai pateiktas ataskaitas valstybės narės skelbia viešai. Komisija nesunkiai prieinama forma viešai skelbia bendrą Sąjungos informaciją.
4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustato su valstybių narių informacijos teikimu pagal šį straipsnį susijusią struktūrą, formą ir teikimo procesus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
18 straipsnis
Kas dvejus metus teikiamos ataskaitos ir nacionaliniai pranešimai
1. Sąjunga ir valstybės narės kas dvejus metus JTBKKK sekretoriatui teikia ataskaitas pagal JTBKKK Šalių konferencijos Sprendimą 2/CP.17 (Sprendimas 2/CP.17) arba vėlesnius JTBKKK organų priimtus atitinkamus sprendimus ir nacionalinius pranešimus pagal JTBKKK 12 straipsnį.
2. Valstybės narės Komisijai pateikia JTBKKK sekretoriatui pateiktų nacionalinių pranešimų ir kas dvejus metus teikiamų ataskaitų kopijas.
7
SKYRIUS
SĄJUNGOS EKSPERTŲ ATLIEKAMA ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ IŠMETIMO PERŽIŪRA
19 straipsnis
Apskaitos ataskaitų peržiūra
1. Šio reglamento 20 ir 27 straipsnių taikymo tikslu ir tam, kad galėtų stebėti, kaip valstybės narės siekia savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo arba ribojimo tikslų pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 ir 7 straipsnius tais metais, kai atliekama išsami peržiūra, Komisija atlieka išsamią valstybių narių pagal šio reglamento 7 straipsnio 4 dalį pateiktų nacionalinių apskaitos ataskaitų duomenų peržiūrą, kad nustatytų metines teršalų išmetimo kvotas, kaip numatyta Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje.
2. Pradedant nuo 2013 m. duomenų, Komisija atlieka valstybių narių pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį pateiktų nacionalinių apskaitos ataskaitų duomenų, kurie yra svarbūs norint stebėti, kaip valstybės narės mažina arba riboja jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 ir 7 straipsnius ir siekia kitų Sąjungos teisės aktais nustatytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo arba ribojimo tikslų, metinę peržiūrą. Valstybės narės visapusiškai dalyvauja tame procese.
3. 1 dalyje nurodyta išsami peržiūra apima:
a) patikras, kuriomis siekiama patikrinti pateiktos informacijos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą;
b) patikras, kuriomis siekiama nustatyti atvejus, kai apskaitų duomenys yra parengti nesilaikant JTBKKK rekomendacinių dokumentų arba Sąjungos taisyklių, ir,
c) atitinkamais atvejais, būtinų susijusių techninių pataisų apskaičiavimą konsultuojantis su valstybėmis narėmis.
4. Atliekant metines peržiūras atliekamos 3 dalies a punkte nurodytos patikros. Jei to paprašo valstybė narė, konsultuodamasi su Komisija, arba kai atlikus tas patikras nustatoma svarbių problemų, pavyzdžiui:
a) neįgyvendintos po ankstesnių Sąjungos ar JTBKKK peržiūrų pateiktos rekomendacijos arba valstybė narė nėra paaiškinusi tam tikrų klausimų arba
b) pervertinti arba nepakankami įvertinti kiekiai, susiję su svarbia valstybės narės apskaitos kategorija,
atliekant atitinkamos valstybės narės metinę peržiūrą taip pat atliekamos 3 dalies b punkte nurodytos patikros, kad būtų galima atlikti 3 dalies c punkte nurodytus skaičiavimus.
5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi šio straipsnio atitinkamai 1 ir 2 dalyse minimų išsamių peržiūrų ir metinių peržiūrų vykdymo tvarkaraštis ir veiksmai, įskaitant šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas užduotis, be kita ko, siekiant užtikrinti tinkamą konsultavimąsi su valstybėmis narėmis dėl peržiūrų išvadų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
6. Komisija įgyvendinimo aktu nustato bendrą atitinkamais metais išmestą teršalų kiekį, gaunamą remiantis kiekvienos valstybės narės apskaitos ataskaitos duomenimis, pataisytais baigus atitinkamą peržiūrą.
7. Taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnio 1 dalį remiamasi kiekvienos valstybės narės duomenimis, pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 11 straipsnį ir Direktyvos 2003/87/EB 19 straipsnį sukurtuose registruose esančiais tą dieną, kai sukanka keturi mėnesiai nuo įgyvendinimo akto, priimto pagal šio straipsnio 6 dalį, paskelbimo dienos. Tai apima tokių duomenų pakeitimus dėl to, kad ta valstybė narė naudojasi lankstumo priemonėmis pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 ir 5 straipsnius.
20 straipsnis
Atsižvelgimas į perskaičiavimo poveikį
1. Po to, kai baigiama 2020 m. apskaitos ataskaitų duomenų išsami peržiūra pagal 19 straipsnį, Komisija pagal II priede nustatytą formulę apskaičiuoja bendrą perskaičiuoto kiekvienos valstybės narės išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio poveikį.
2. Nedarant poveikio šio reglamento 27 straipsnio 2 dalies taikymui, Komisija, pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 14 straipsnį kiekvienai valstybei narei teikdama pasiūlymus dėl teršalų išmetimo mažinimo arba ribojimo tikslų laikotarpiui po 2020 m., naudoja, inter alia, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą.
3. Komisija nedelsdama paskelbia pagal 1 dalį atliktų skaičiavimų rezultatus.
8
SKYRIUS
PRANEŠIMŲ APIE SĄJUNGOS IR TARPTAUTINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGĄ TEIKIMAS
21 straipsnis
Pranešimų apie pažangą teikimas
1. Remdamasi pagal šį reglamentą pateikta informacija ir konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, Komisija kasmet įvertina Sąjungos ir jos valstybių narių padarytą pažangą įgyvendinant toliau išvardytus įsipareigojimus, kad nustatytų, ar padaryta pakankama pažanga:
a) įgyvendinant įsipareigojimus pagal JTBKKK 4 straipsnį ir Kioto protokolo 3 straipsnį, išsamiau nustatytus JTBKKK Šalių konferencijos arba JTBKKK Šalių konferencijos, kuri tuo pačiu yra ir Kioto protokolo Šalių susirinkimas, priimtuose sprendimuose. Toks įvertinimas grindžiamas pagal 7, 8, 10 ir 13–17 straipsnius pranešta informacija;
b) vykdant pareigas, nustatytas Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnyje. Toks įvertinimas grindžiamas pagal 7, 8, 13 ir 14 straipsnius pranešta informacija.
2. Remdamasi valstybių narių pagal 7 straipsnį pateiktais teršalų išmetimo duomenimis, Komisija kas dvejus metus vertina bendrą aviacijos poveikį pasaulio klimatui, įskaitant poveikį, kurį daro ne CO2, o kiti išmetamieji teršalai, ar jų padarinius, ir atitinkamais atvejais tobulina tą vertinimą remdamasi mokslo pasiekimais ir oro eismo duomenimis.
3. Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje apibendrinamos 1 ir 2 dalyse numatyto vertinimo išvados.
22 straipsnis
Ataskaita apie papildomą pagal Kioto protokolą nustatytų įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpį
Pasibaigus papildomam Sprendimo 13/CMP.1 3 punkte nurodytam įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpiui, Sąjunga ir kiekviena valstybė narė JTBKKK sekretoriatui pateikia ataskaitą apie tą laikotarpį.
9
SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS IR PARAMA
23 straipsnis
Valstybių narių ir Sąjungos bendradarbiavimas
Valstybės narės ir Sąjunga visapusiškai bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus įgyvendindamos šiame reglamente nustatytas pareigas, susijusias su:
a) Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos sudarymu ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos parengimu pagal 7 straipsnio 5 dalį;
b) Sąjungos nacionalinio pranešimo pagal JTBKKK 12 straipsnį rengimu ir kas dvejus metus teikiamos Sąjungos ataskaitos pagal Sprendimą 2/CP.17 arba vėlesnius JTBKKK organų priimtus atitinkamus sprendimus rengimu;
c) peržiūros ir atitikties užtikrinimo procedūromis pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, laikantis taikomų sprendimų pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, taip pat su šio reglamento 19 straipsnyje nurodyta Sąjungos procedūra, pagal kurią atliekama valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų peržiūra;
d) patikslinimais pagal Kioto protokolo 5 straipsnio 2 dalį arba atsižvelgiant į šio reglamento 19 straipsnyje nurodytą Sąjungos peržiūros procedūrą, arba kitais JTBKKK sekretoriatui pateiktų ar teiktinų apskaitų ir apskaitų ataskaitų pakeitimais;
e) Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarpinės apskaitos registro sudarymu pagal 8 straipsnį;
f) ataskaitų teikimu, susijusiu su NNV, TŠV, TMV, PTMV, LPTMV arba IPTMV nurašymu pasibaigus Sprendimo 13/CMP.1 14 punkte nurodytam papildomam laikotarpiui, per kurį turi būti įgyvendinti įsipareigojimai pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 1 dalį.
24 straipsnis
Europos aplinkos agentūros vaidmuo
Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai laikytis 6–9, 12–19, 21 ir 22 straipsnių pagal jos metinę darbo programą. Teikiant minėtą pagalbą padedama:
a) sudaryti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą ir parengti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą;
b) vykdyti kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūras, siekiant parengti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą;
c) rengti nacionaliniuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose nepateiktų duomenų įverčius;
d) atlikti peržiūras;
e) sudaryti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarpinės apskaitos ataskaitą;
f) kaupti valstybių narių teikiamą informaciją apie politiką, priemones ir prognozes;
g) vykdyti valstybių narių pateiktos informacijos apie prognozes ir politiką bei priemones kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūras;
h) rengti valstybių narių nepateiktų duomenų apie prognozes įverčius;
i) kaupti duomenis, reikalingus Europos Parlamentui ir Tarybai skirtai metinei ataskaitai, kurią rengia Komisija;
j) platinti pagal šį reglamentą surinktą informaciją, įskaitant duomenų bazės, skirtos valstybių narių klimato kaitos švelninimo politikai ir priemonėms, taip pat Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformos, susijusios su poveikiu klimato kaitai, klimato kaitos pažeidžiamumu bei prisitaikymu prie klimato kaitos, tvarkymą ir atnaujinimą.
10
SKYRIUS
DELEGAVIMAS
25 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. ►M1 6 ir 7 straipsniuose bei 10 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. liepos 8 d. ◄ Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
2a. 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami nuo Kioto protokolo Dohos pakeitimo sudarymo Sąjungos vardu dienos iki papildomo laikotarpio įsipareigojimams pagal Kioto protokolo antrąjį įsipareigojimų laikotarpį įgyvendinti pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6, 7 ir 10 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 6, 7 ir 10 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.
11
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
3. 10 straipsnio 7 dalies atveju, jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.
27 straipsnis
Peržiūra
1. Komisija reguliariai peržiūri šiame reglamente išdėstytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo nuostatų atitiktį būsimiems su JTBKKK ir Kioto protokolu susijusiems sprendimams arba kitiems Sąjungos teisės aktams. Komisija taip pat reguliariai vertina, ar dėl su JTBKKK susijusių pokyčių susidaro aplinkybės, dėl kurių šiame reglamente numatytos pareigos tapo nebereikalingos, neproporcingos siekiant atitinkamos naudos, jas reikia patikslinti arba jos neatitinka arba dubliuoja pagal JTBKKK taikomus ataskaitų teikimo reikalavimus, ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
2. Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio mėn. Komisija išnagrinėja, ar dėl 2006 m. TKKK gairių dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų taikymo poveikio arba dėl svarbaus naudojamų JTBKKK metodikų pakeitimo rengiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitas susidaro viso valstybės narės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, naudojamo taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnį, didesnis nei 1 % skirtumas, ir gali patikslinti valstybių narių metines teršalų išmetimo kvotas, kaip numatyta Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje.
28 straipsnis
Panaikinimas
Sprendimas Nr. 280/2004/EB panaikinamas. Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.
29 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIOS DUJOS
Anglies dioksidas (CO2)
Metanas (CH4)
Azoto suboksidas (N2O)
Sieros heksafluoridas (SF6)
Azoto trifluoridas (NF3)
Hidrofluorangliavandeniliai (HFC):
— HFC-23 CHF3
— HFC-32 CH2F2
— HFC-41 CH3F
— HFC-125 CHF2CF3
— HFC-134 CHF2CHF2
— HFC-134a CH2FCF3
— HFC-143 CH2FCHF2
— HFC-143a CH3CF3
— HFC-152 CH2FCH2F
— HFC-152a CH3CHF2
— HFC-161 CH3CH2F
— HFC-227ea CF3CHFCF3
— HFC-236cb CF3CF2CH2F
— HFC-236ea CF3CHFCHF2
— HFC-236fa CF3CH2CF3
— HFC-245fa CHF2CH2CF3
— HFC-245ca CH2FCF2CHF2
— HFC-365mfc CH3CF2CH2CF3
— HFC-43-10mee CF3CHFCHFCF2CF3 arba (C5H2F10)
Perfluorangliavandeniliai (PFC):
— PFC-14, Perfluormetanas, CF4
— PFC-116, Perfluoretanas, C2F6
— PFC-218, perfluorpropanas, C3F8
— PFC-318, perfluorciklobutanas, c-C4F8
— Perfluorciklopropanas c-C3F6
— PFC-3-1-10, perfluorbutanas, C4F10
— PFC-4-1-12, perfluorpentanas, C5F12
— PFC-5-1-14, perfluorheksanas, C6F14
— PFC-9-1-18, C10F18
II PRIEDAS
20 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras perskaičiuoto kiekvienos valstybės narės išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio poveikis.
Bendras perskaičiuoto kiekvienos valstybės narės išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio poveikis apskaičiuojamas naudojant šią formulę:
kur:
|
— |
ti, – i metų valstybės narės metinė teršalų išmetimo kvota, nustatyta pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą ir 10 straipsnį, kaip nustatyta 2012 m. arba, jei taikoma, kaip nustatyta 2016 m. remiantis peržiūra, atlikta pagal 27 straipsnio 2 dalį ir pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalį, |
|
— |
ti,2022 – i metų valstybės narės metinė teršalų išmetimo kvota pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą ir 10 straipsnį, kokia ji būtų buvusi apskaičiuota, jei kaip įvesties duomenys būtų buvę panaudoti peržiūrėti apskaitos duomenys, pateikti 2022 m., |
|
— |
ei,j – i metais valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nustatytas pagal 19 straipsnio 6 dalį Komisijos priimtais aktais, j metais baigus ekspertų atliekamą apskaitos ataskaitos peržiūrą. |
III PRIEDAS
METINIŲ RODIKLIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Prioritetinių rodiklių sąrašas (1)
|
Nr. |
Eurostato energijos efektyvumo rodiklių nomenklatūra |
Rodiklis |
Skaitiklis / vardiklis |
|
|
1. |
MAKRO |
Bendras BVP taršos CO2 intensyvumas, t/mln. EUR |
Bendras išmestas CO2 kiekis, kt. |
Bendras išmestas CO2 kiekis (išskyrus LUCF sektorių), kaip pateikta CRF. |
|
BVP, mlrd. EUR (EC95) |
Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis 1995 m. kainomis (šaltinis: nacionalinės sąskaitos). |
|||
|
2. |
MAKRO B0 |
Su energija susijęs BVP taršos CO2 intensyvumas, t/mln. EUR |
Išmestas CO2 kiekis dėl energijos suvartojimo, kt. |
Išmestas CO2 kiekis deginant iškastinį kurą (TKKK šaltinio kategorija 1A, sektorinis metodas). |
|
BVP, mlrd. EUR (EC95) |
Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis 1995 m. kainomis (šaltinis: nacionalinės sąskaitos). |
|||
|
3. |
TRANSPORTAS C0 |
Keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, kt. |
Išmestas CO2 kiekis deginant iškastinį kurą visai transporto veiklai su keleiviniais automobiliais (automobiliai, visų pirma skirti asmenims vežti, kuriuose telpa ne daugiau kaip 12 asmenų; bendra transporto priemonės masė ne daugiau kaip 3 900 kg – TKKK šaltinio kategorija 1A3bi). |
|
|
Keleivinių automobilių nuvažiuotų kilometrų skaičius, Mkm |
Keleivinių automobilių nuvažiuotų kilometrų skaičius (šaltinis: transporto statistika). Pastaba. Jei įmanoma, veiklos duomenys turėtų atitikti teršalų išmetimo duomenis. |
|||
|
4. |
PRAMONĖ A1 |
Su energija susijęs pramonės taršos CO2 intensyvumas, t/mln. EUR |
Išmestas CO2 kiekis pramonės sektoriuje, kt. |
Išmestas kiekis deginant kietąjį kurą apdirbamosios gamybos pramonėje, statyboje, kasyboje ir eksploatuojant karjerus (išskyrus anglies kasyklas ir naftos ir dujų gavybą), įskaitant deginimą elektros energijai ir šilumai gaminti (TKKK šaltinio kategorija 1A2). Energija, naudojama pramonės sektoriuje transporto tikslais, neturėtų būti čia įtraukta, o turėtų būti įtraukta į transporto rodiklius. Išmetamieji teršalai iš ne kelių ir kitų mobilių pramonės įrenginių turėtų būti įtraukti į šį sektorių. |
|
Visos pramonės bendroji pridėtinė vertė, mlrd. EUR (EC95) |
Bendroji pridėtinė vertė palyginamosiomis 1995 m. kainomis apdirbamosios gamybos pramonėje (NACE 15–22, 24–37), statyboje (NACE 45), kasyboje ir eksploatuojant karjerus (išskyrus anglies kasyklas ir naftos ir dujų gavybą) (NACE 13–14) (šaltinis: nacionalinės sąskaitos). |
|||
|
5. |
NAMŲ ŪKIAI A.1 |
Konkretus namų ūkių išmestas CO2 kiekis, t/būsto |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro vartojimo namų ūkiuose, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro deginimo namų ūkiuose (TKKK šaltinio kategorija 1A4b). |
|
Ilgalaikių gyvenamųjų būstų fondas, 1 000 |
Ilgalaikių gyvenamųjų būstų fondas. |
|||
|
6. |
PASLAUGOS A0 |
Komercinio ir institucinio sektoriaus taršos CO2 intensyvumas, t/mln. EUR |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro vartojimo komerciniame ir instituciniame sektoriuje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro deginimo komerciniuose ir instituciniuose pastatuose viešajame ir privačiajame sektoriuose (TKKK šaltinio kategorija 1A4a). Energija, naudojama paslaugų sektoriuje transporto tikslais, neturėtų būti čia įtraukta, o turėtų būti įtraukta į transporto rodiklius. |
|
Paslaugų bendroji pridėtinė vertė, mlrd. EUR (EC95) |
Bendroji pridėtinė vertė palyginamosiomis 1995 m. paslaugų kainomis (NACE 41, 50, 51, 52, 55, 63, 64, 65, 66, 67, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 80, 85, 90, 91, 92, 93, 99) (šaltinis: nacionalinės sąskaitos). |
|||
|
7. |
TRANSFORMACIJA B0 |
Konkretus viešojo tinklo ir savo reikmėms gaminančių jėgainių išmestas CO2 kiekis, t/TJ |
Viešojo tinklo ir savo reikmėms gaminančių šiluminių jėgainių išmestas CO2 kiekis, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl viso iškastinio kuro deginimo viešojo tinklo ir savo reikmėms gaminančiose šiluminėse jėgainėse ir kogeneracinėse jėgainėse bendros elektros energijos ir šilumos gamybos tikslais. Neįtraukiami jėgainių, kurios gamina tik šilumą, išmetamieji teršalai. |
|
Viešojo tinklo ir savo reikmėms gaminančių šiluminių jėgainių visa produkcija, PJ |
Viešojo tinklo ir savo reikmėms gaminančių šiluminių jėgainių ir kogeneracinių jėgainių pagaminta bendra elektros energija ir šiluma, parduota trečiosioms šalims (kogeneracinės jėgainės – CHP). Neįtraukiama jėgainių, kurios gamina tik šilumą, produkcija. Viešojo tinklo šiluminės jėgainės gamina elektros energiją (ir šilumą), kuri skirta parduoti trečiosioms šalims; tai yra jų pirminė veikla. Jos gali būti privačios arba viešos. Savo reikmėms gaminančios šiluminės jėgainės gamina elektros energiją (ir šilumą) visiškai arba iš dalies savo reikmėms; ši veikla papildo jų pirminę veiklą. Bendra pagaminta elektros energija apskaičiuojama ties pagrindinių transformatorių gnybtais, t. y. įskaitomas elektros energijos vartojimas pagalbiniuose jėgainės įrenginiuose ir transformatoriuose (šaltinis: energijos balansas). |
|||
|
(1) Valstybės narės praneša skaitiklį ir vardiklį, jei jie neįtraukti į bendrąją ataskaitų teikimo formą. (2) Valstybės narės turėtų laikytis šių gairių. Jei jos negali tiksliai laikytis šių gairių arba jeigu skaitiklis ir vardiklis nevisiškai atitinka, valstybės narės tai turėtų aiškiai nurodyti. (3) Nuorodos į TKKK šaltinių kategorijas laikomos nuorodomis į Patikslintas 1996 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų. |
||||
2 lentelė. Papildomų prioritetinių rodiklių sąrašas (1)
|
Nr. |
Eurostato energijos efektyvumo rodiklių nomenklatūra |
Rodiklis |
Skaitiklis / vardiklis |
Gairės / apibrėžtys (2) |
|
1. |
TRANSPORTAS D0 |
Išmestas CO2 kiekis dėl krovinių pervežimo keliais, kt. |
Išmestas CO2 kiekis deginant iškastinį kurą visai transporto veiklai su lengvaisiais sunkvežimiais (transporto priemonės, kurių bendra masė ne daugiau kaip 3 900 kg, visų pirma skirtos mažos masės kroviniams vežti arba kuriose yra specialūs įrengimai, tokie kaip keturi varomi ratai eksploatacijai ne keliuose – TKKK šaltinio kategorija 1A3bii) ir sunkiaisiais sunkvežimiais (transporto priemonės, kurių bendra masė daugiau kaip 3 900 kg, visų pirma skirtos didelės masės kroviniams vežti – TKKK šaltinio kategorija 1A3biii, išskyrus autobusus). |
|
|
Krovinių vežimas keliais, Mtkm |
Lengvaisiais ir sunkiaisiais sunkvežimiais keliu pervežtų tonkilometrių skaičius; vienas tonkilometris reiškia vienos tonos pervežimą keliu vieną kilometrą (šaltinis: transporto statistika). Pastaba. Jei įmanoma, veiklos duomenys turėtų atitikti teršalų išmetimo duomenis. |
|||
|
2. |
PRAMONĖ A1.1 |
Bendras taršos CO2 intensyvumas – geležies ir plieno pramonė, t/mln. EUR |
Bendras išmestas CO2 kiekis geležies ir plieno pramonėje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro deginimo gaminant geležį ir plieną, įskaitant deginimą gaminant elektros energiją ir šilumą (TKKK šaltinio kategorija 1A2a), dėl geležies ir plieno gamybos proceso (TKKK šaltinio kategorija 2C1) ir dėl geležies lydinių gamybos proceso (TKKK šaltinio kategorija 2C2). |
|
Bendroji pridėtinė vertė – geležies ir plieno pramonė, mlrd. EUR (EC95) |
Bendroji pridėtinė vertė palyginamosiomis 1995 m. kainomis gaminant Tomo ketų ir plieną bei geležies lydinius (NACE 27.1), vamzdžius (NACE 27.2), atliekant kitą pirminį geležies ir plieno apdirbimą (NACE (27.3), liejant ketų (NACE 27.51) ir liejant plieną (NACE 27.52) (šaltinis: nacionalinės sąskaitos). |
|||
|
3. |
PRAMONĖ A1.2 |
Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – chemijos pramonė, t/mln. EUR |
Su energija susijęs išmestas CO2 kiekis chemijos pramonės sektoriuje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro deginimo gaminant chemines medžiagas ir cheminius produktus, įskaitant deginimą gaminant elektros energiją ir šilumą (TKKK šaltinio kategorija 1A2c). |
|
Chemijos pramonės bendroji pridėtinė vertė, mlrd. EUR (EC95) |
Bendroji pridėtinė vertė palyginamosiomis 1995 m. kainomis gaminant chemines medžiagas ir cheminius produktus (NACE 24) (šaltinis: nacionalinės sąskaitos). |
|||
|
4. |
PRAMONĖ A1.3 |
Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonė, t/mln. EUR |
Su energija susijęs išmestas CO2 kiekis stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonėje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl kuro deginimo gaminant nemetalų mineralinius produktus (NACE 26), įskaitant deginimą gaminant elektros energiją ir šilumą. |
|
Bendroji pridėtinė vertė – stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonė, mlrd. EUR (EC95) |
Bendroji pridėtinė vertė palyginamosiomis 1995 m. kainomis gaminant nemetalų mineralinius produktus (NACE 26) (šaltinis: nacionalinės sąskaitos). |
|||
|
5. |
PRAMONĖ C0.1 |
Konkretus išmestas CO2 kiekis geležies ir plieno pramonėje, t/t |
Bendras išmestas CO2 kiekis geležies ir plieno pramonėje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro deginimo gaminant geležį ir plieną, įskaitant deginimą gaminant elektros energiją ir šilumą (TKKK šaltinio kategorija 1A2a), dėl geležies ir plieno gamybos proceso (TKKK šaltinio kategorija 2C1) ir dėl geležies lydinių gamybos proceso (TKKK šaltinio kategorija 2C2). |
|
Deguonies plieno gamyba, kt. |
Deguonies plieno gamyba (NACE 27) (šaltinis: produkcijos statistika). |
|||
|
6. |
PRAMONĖ C0.2 |
Konkretus su energija susijęs išmestas CO2 kiekis cemento pramonėje, t/t |
Su energija susijęs išmestas CO2 kiekis stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonėje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl kuro deginimo gaminant nemetalų mineralinius produktus (NACE 26), įskaitant deginimą gaminant elektros energiją ir šilumą. |
|
Cemento gamyba, kt. |
Cemento gamyba (NACE 26) (šaltinis: produkcijos statistika). |
|||
|
(1) Valstybės narės praneša skaitiklį ir vardiklį, jei jie neįtraukti į bendrąją ataskaitų teikimo formą (CRF). (2) Valstybės narės turėtų laikytis šių gairių. Jei jos negali tiksliai laikytis šių gairių arba jeigu skaitiklis ir vardiklis nevisiškai atitinka, valstybės narės tai turėtų aiškiai nurodyti. |
||||
3 lentelė. Papildomų rodiklių sąrašas
|
Nr. |
Eurostato energijos efektyvumo rodiklių nomenklatūra |
Rodiklis |
Skaitiklis / vardiklis |
Gairės / apibrėžtys |
|
1. |
TRANSPORTAS B0 |
Konkretus su dyzelinu susijęs keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, g/100km |
Dyzelinu varomų keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl dyzelino deginimo visai transporto veiklai su keleiviniais automobiliais (automobiliai, visų pirma skirti asmenims vežti ir kuriuose telpa ne daugiau kaip 12 asmenų; bendra transporto priemonės masė ne daugiau kaip 3 900 kg – TKKK šaltinio kategorija 1A3bi tik dyzelinas). |
|
Dyzelinu varomų keleivinių automobilių nuvažiuotų kilometrų skaičius, mln. km |
Visų dyzelinu varomų keleivinių automobilių, kuriems leidžiama naudotis viešojo transporto keliais, nuvažiuotų kilometrų skaičius (šaltinis: transporto statistika). |
|||
|
2. |
TRANSPORTAS B0 |
Konkretus su benzinu susijęs keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, g/100km |
Benzinu varomų keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl benzino deginimo visai transporto veiklai su keleiviniais automobiliais (automobiliai, visų pirma skirti asmenims vežti ir kuriuose telpa ne daugiau kaip 12 asmenų; bendra transporto priemonės masė ne daugiau kaip 3 900 kg – TKKK šaltinio kategorija 1A3bi tik benzinas). |
|
Benzinu varomų keleivinių automobilių nuvažiuotų kilometrų skaičius, mln. km |
Visų benzinu varomų keleivinių automobilių, kuriems leidžiama naudotis viešojo transporto keliais, nuvažiuotų kilometrų skaičius (šaltinis: transporto statistika). |
|||
|
3 |
TRANSPORTAS C0 |
Konkretus keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, t/pkm |
Keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, kt. |
Išmestas CO2 kiekis deginant iškastinį kurą visai transporto veiklai su keleiviniais automobiliais (automobiliai, visų pirma skirti asmenims vežti, kuriuose telpa ne daugiau kaip 12 asmenų; bendra transporto priemonės masė ne daugiau kaip 3 900 kg – TKKK šaltinio kategorija 1A3bi). |
|
Keleivinis transportas automobiliais, Mpkm |
Keleiviniais automobiliais nukeliautų keleivio kilometrų skaičius; vienas keleivio kilometras reiškia vieno keleivio vežimą vieną kilometrą (šaltinis: transporto statistika). Pastaba: jei įmanoma, veiklos duomenys turėtų atitikti teršalų išmetimo duomenis. |
|||
|
4. |
TRANSPORTAS E1 |
Konkretus oro transporto sektoriaus išmestas CO2 kiekis, t/keleivis |
Išmestas CO2 kiekis vidaus oro transporto sektoriuje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis vidaus oro transporto (komercinio, privataus, žemės ūkio, t. t.) sektoriuje, įskaitant pakilimus ir nutūpimus (TKKK šaltinio kategorija 1A3aii). Išskyrus kuro naudojimą oro uostuose sausumos transportui. Taip pat išskyrus kurą stacionariam deginimui oro uostuose. |
|
Vidaus skrydžių keleiviai, mln. |
Asmenų skaičius, išskyrus skrydžio tarnautojus ir įgulą, keliaujančius oru (tik vidaus aviacijoje) (šaltinis: transporto statistika). Pastaba: jei įmanoma, veiklos duomenys turėtų atitikti teršalų išmetimo duomenis. |
|||
|
5. |
PRAMONĖ A1.4 |
Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – maisto, gėrimų ir tabako gaminių pramonė, t/mln. EUR |
Su energija susijęs išmestas CO2 kiekis maisto pramonėje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro deginimo gaminant maisto produktus ir gėrimus, ir tabako gaminius, įskaitant deginimą gaminant elektros energiją ir šilumą (TKKK šaltinio kategorija 1A2e). |
|
Bendroji pridėtinė vertė – maisto, gėrimų ir tabako gaminių pramonė, mln. EUR (EC95) |
Bendroji pridėtinė vertė palyginamosiomis 1995 m. kainomis gaminant maisto produktus ir gėrimus (NACE 15), ir tabako gaminius (NACE 16) (šaltinis: nacionalinės sąskaitos). |
|||
|
6. |
PRAMONĖ A1.5 |
Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – popieriaus ir spausdinimo pramonė, t/mln. EUR |
Su energija susijęs išmestas CO2 kiekis popieriaus ir spausdinimo pramonėje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro deginimo gaminant celiuliozę, popierių ir popieriaus gaminius bei leidžiant, spausdinant ir atgaminant įrašytas laikmenas, įskaitant išmestą kiekį dėl deginimo gaminant elektros energiją ir šilumą (TKKK šaltinio kategorija 1A2d). |
|
Bendroji pridėtinė vertė – popieriaus ir spausdinimo pramonė, mln. EUR (EC95) |
Bendroji pridėtinė vertė palyginamosiomis 1995 m. kainomis gaminant celiuliozę, popierių ir popieriaus gaminius (NACE 21) ir leidžiant, spausdinant ir atgaminant įrašytas laikmenas (NACE 22) (šaltinis: nacionalinės sąskaitos). |
|||
|
7. |
NAMŲ ŪKIAI A0 |
Konkretus namų ūkių išmestas CO2 kiekis patalpoms šildyti, t/m2 |
Išmestas CO2 kiekis patalpoms šildyti namų ūkiuose, kt |
Išmestas CO2 kiekis dėl kuro deginimo patalpoms šildyti namų ūkiuose. |
|
Ilgalaikių būstų patalpų plotas, mln. m2 |
Bendras ilgalaikių būstų patalpų plotas. |
|||
|
8. |
PASLAUGOS B0 |
Konkretus komercinio ir institucinio sektoriaus išmestas CO2 kiekis patalpoms šildyti, kg/m2 |
Išmestas CO2 kiekis patalpoms šildyti komerciniame ir instituciniame sektoriuje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro deginimo patalpoms šildyti komerciniuose ir instituciniuose pastatuose viešajame ir privačiajame sektoriuose. |
|
Paslaugų pastatų patalpų plotas, mln. m2 |
Bendras paslaugų pastatų patalpų plotas (NACE 41, 50, 51, 52, 55, 63, 64, 65, 66, 67, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 80, 85, 90, 91, 92, 93, 99). |
|||
|
9. |
TRANSFORMACIJA D0 |
Konkretus viešojo tinklo jėgainių išmestas CO2 kiekis, t/TJ |
Viešojo tinklo šiluminių jėgainių išmestas CO2 kiekis, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl viso iškastinio kuro deginimo viešojo tinklo šiluminėse jėgainėse ir kogeneracinėse jėgainėse (TKKK šaltinio kategorijos 1A1ai ir 1A1aii) bendrosios elektros energijos ir šilumos gamybos tikslais. Neįtraukiami jėgainių, kurios gamina tik šilumą, išmetamieji teršalai. |
|
Viešojo tinklo šiluminių jėgainių visa produkcija, PJ |
Viešojo tinklo šiluminių jėgainių ir kogeneracinių jėgainių pagaminta bendra elektros energija ir šiluma, parduota trečiosioms šalims (kogeneracinės jėgainės – CHP). Neįtraukiama jėgainių, kurios gamina tik šilumą, produkcija. Viešojo tinklo šiluminės jėgainės gamina elektros energiją (ir šilumą), kuri skirta parduoti trečiosioms šalims; tai yra jų pirminė veikla. Jos gali būti privačios arba viešos. Bendra pagaminta elektros energija apskaičiuojama ties pagrindinių transformatorių gnybtais, t. y. įskaitomas elektros energijos vartojimas pagalbiniuose jėgainės įrenginiuose ir transformatoriuose (šaltinis: energijos balansas). |
|||
|
10. |
TRANSFORMACIJA E0 |
Konkretus savo reikmėms gaminančių jėgainių išmestas CO2 kiekis, t/TJ |
Savo reikmėms gaminančių jėgainių išmestas CO2 kiekis, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl viso iškastinio kuro deginimo savo reikmėms gaminančiose šiluminėse jėgainėse ir kogeneracinėse jėgainėse bendros elektros energijos ir šilumos gamybos tikslais. |
|
Savo reikmėms gaminančių šiluminių jėgainių visa produkcija, PJ |
Savo reikmėms gaminančių šiluminių jėgainių ir kogeneracinių jėgainių pagaminta bendra elektros energija ir šiluma, parduota trečiosioms šalims (kogeneracinės jėgainės – CHP). Savo reikmėms gaminančios šiluminės jėgainės gamina elektros energiją (ir šilumą) visiškai arba iš dalies savo reikmėms; ši veikla papildo jų pirminę veiklą. Bendra pagaminta elektros energija apskaičiuojama ties pagrindinių transformatorių gnybtais, t. y. įskaitomas elektros energijos vartojimas pagalbiniuose jėgainės įrenginiuose ir transformatoriuose (šaltinis: energijos balansas). |
|||
|
11. |
TRANSFORMACIJA |
Bendros energijos gamybos taršos anglies dioksidu intensyvumas, t/TJ |
Išmestas CO2 kiekis dėl įprastinės energijos gamybos, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl viso iškastinio kuro deginimo viešojo tinklo šiluminėse jėgainėse ir kogeneracinėse jėgainėse ir savo reikmėms gaminančiose šiluminėse jėgainėse ir kogeneracinėse jėgainėse bendros elektros energijos iršilumos gamybos tikslais. Neįtraukiami jėgainių, kurios gamina tik šilumą, išmetamieji teršalai. |
|
Viešojo tinklo ir savo reikmėms gaminančių jėgainių visa produkcija, PJ |
Viešojo tinklo ir savo reikmėms gaminančių šiluminių jėgainių ir kogeneracinių jėgainių pagaminta bendra elektros energija ir šiluma, parduota trečiosioms šalims (kogeneracinės jėgainės – CHP). Įskaitant elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir atominės energijos (šaltinis: energijos balansas). |
|||
|
12. |
TRANSPORTAS |
Transporto taršos anglies dioksidu intensyvumas, t/TJ |
Išmestas CO2 kiekis transporto sektoriuje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro visai transporto veiklai (TKKK šaltinio kategorija 1A3). |
|
Bendras galutinės energijos suvartojimas transporto sektoriuje, PJ |
Įskaitant bendrą galutinės energijos suvartojimą transporto sektoriuje iš visų energijos šaltinių (įskaitant biomasę ir elektros energijos suvartojimą) (šaltinis: energijos balansas). |
|||
|
13. |
PRAMONĖ C0.3 |
Konkretus su energija susijęs išmestas CO2 kiekis popieriaus pramonėje, t/t |
Su energija susijęs išmestas CO2 kiekis popieriaus ir spausdinimo pramonėje, kt. |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro deginimo gaminant celiuliozę, popierių ir popieriaus gaminius bei leidžiant, spausdinant ir atgaminant įrašytas laikmenas, įskaitant išmestą kiekį dėl deginimo gaminant elektros energiją ir šilumą (TKKK šaltinio kategorija 1A2d). |
|
Realioji popieriaus produkcija, kt. |
Realioji popieriaus produkcija (NACE 21) (šaltinis: produkcijos statistika). |
|||
|
14. |
PRAMONĖ |
Išmestas CO2 kiekis pramonės sektoriuje, kt |
Išmestas kiekis deginant kietąjį kurą apdirbamosios gamybos pramonėje, statyboje, kasyboje ir eksploatuojant karjerus (išskyrus anglies kasyklas ir naftos ir dujų gavybą), įskaitant deginimą elektros energijai ir šilumai gaminti (TKKK šaltinio kategorija 1A2). Energija, naudojama pramonės sektoriuje transporto tikslais, neturėtų būti čia įtraukta, o turėtų būti įtraukta į transporto rodiklius. Išmetamieji teršalai iš ne kelių ir kitų mobilių pramonės įrenginių turėtų būti įtraukti į šį sektorių. |
|
|
Bendras galutinės energijos suvartojimas pramonėje, PJ |
Įskaitant bendrą galutinės energijos suvartojimą pramonėje iš visų energijos šaltinių (įskaitant biomasę ir elektros energijos vartojimą) (šaltinis: energijos balansas). |
|||
|
15. |
NAMŲ ŪKIAI |
Namų ūkių išmestas CO2 kiekis, kt |
Išmestas CO2 kiekis dėl iškastinio kuro deginimo namų ūkiuose (TKKK šaltinio kategorija 1A4b). |
|
|
Bendras galutinės energijos suvartojimas namų ūkiuose, PJ |
Įskaitant bendrą galutinės energijos suvartojimą namų ūkiuose iš visų energijos šaltinių (įskaitant biomasę ir elektros energijos vartojimą) (šaltinis: energijos balansas). |
IV PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
|
Sprendimas Nr. 280/2004/EB |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
2 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 1 dalis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
— |
|
2 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 3 dalis |
|
3 straipsnio 1 dalis |
7 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 3 dalis |
|
3 straipsnio 2 dalis |
13 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnio 1 dalis |
|
3 straipsnio 3 dalis |
12 straipsnio 3 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnis |
|
4 straipsnio 2 dalis |
— |
|
4 straipsnio 3 dalis |
24 straipsnis |
|
4 straipsnio 4 dalis |
5 straipsnio 1 dalis |
|
5 straipsnio 1 dalis |
21 straipsnio 1 dalis |
|
5 straipsnio 2 dalis |
21 straipsnio 3 dalis |
|
5 straipsnio 3 dalis |
— |
|
5 straipsnio 4 dalis |
— |
|
5 straipsnio 5 dalis |
22 straipsnis |
|
5 straipsnio 6 dalis |
— |
|
5 straipsnio 7 dalis |
24 straipsnis |
|
6 straipsnio 1 dalis |
10 straipsnio 1 dalis |
|
6 straipsnio 2 dalis |
10 straipsnio 3 dalis |
|
7 straipsnio 1 dalis |
— |
|
7 straipsnio 2 dalis |
11 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnio 2 dalis |
|
7 straipsnio 3 dalis |
— |
|
8 straipsnio 1 dalis |
23 straipsnis |
|
8 straipsnio 2 dalis |
7 straipsnio 4 dalis |
|
8 straipsnio 3 dalis |
— |
|
9 straipsnio 1 dalis |
26 straipsnis |
|
9 straipsnio 2 dalis |
— |
|
9 straipsnio 3 dalis |
— |
|
10 straipsnis |
— |
|
11 straipsnis |
28 straipsnis |
|
12 straipsnis |
29 straipsnis |
Komisijos pareiškimai
„Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad iš jos pirminio pasiūlymo išbrauktas 10 straipsnis. Tačiau, siekiant pagerinti duomenų apie išmetamą CO2 kiekį ir apie kitą su poveikiu klimatui susijusią informaciją jūrų transporto atžvilgiu kokybę bei skaidrumą, Komisija sutinka vietoj to spręsti šį klausimą būsimoje savo iniciatyvoje dėl išmetamų teršalų laivybos sektoriuje stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kurią Komisija įsipareigoja priimti per pirmąjį 2013 m. pusmetį. Atsižvelgdama į tai, Komisija ketina pasiūlyti šio reglamento pakeitimą.“
„Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti tinkamą reglamento taikymą gali reikėti papildomų taisyklių dėl Sąjungos politikos, priemonių ir prognozių sistemos sukūrimo, tvarkymo ir keitimo, taip pat dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apytikslių inventorių rengimo. Nuo 2013 m. pradžios Komisija nagrinės šį klausimą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir prireikus pateiks pasiūlymą iš dalies pakeisti reglamentą.“
( 1 ) OL C 181, 2012 6 21, p. 169.
( 2 ) OL C 277, 2012 9 13, p. 51.
( 3 ) 2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas.
( 4 ) OL L 49, 2004 2 19, p. 1.
( 5 ) 1993 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimas 94/69/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sudarymo (OL L 33, 1994 2 7, p. 11).
( 6 ) 2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2002/358/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo patvirtinimo Europos bendrijos vardu ir bendro jame numatytų įsipareigojimų vykdymo (OL L 130, 2002 5 15, p. 1).
( 7 ) OL L 140, 2009 6 5, p. 136.
( 8 ) OL L 140, 2009 6 5, p. 63.
( 9 ) 1988 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimas 88/540/EEB dėl Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų sudarymo (OL L 297, 1988 10 31, p. 8).
( 10 ) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
( 11 ) OL L 33, 2006 2 4, p. 1.
( 12 ) OL L 309, 2001 11 27, p. 22.
( 13 ) OL L 161, 2006 6 14, p. 1.
( 14 ) OL L 304, 2008 11 14, p. 1.
( 15 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 80.
( 16 ) OL L 8, 2009 1 13, p. 3.
( 17 ) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.