Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02012R0260-20140131

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012 2012 m. kovo 14 d. kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (Tekstas svarbus EEE)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/260/2014-01-31

2012R0260 — LT — 31.01.2014 — 001.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 260/2012

2012 m. kovo 14 d.

kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 094, 30.3.2012, p.22)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 248/2014 2014 m. vasario 26 d.

  L 84

1

20.3.2014




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 260/2012

2012 m. kovo 14 d.

kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009

(Tekstas svarbus EEE)



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę ( 1 ),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ( 3 ),

kadangi:

(1)

kad tinkamai veiktų vidaus rinka, būtina sukurti integruotą elektroninių mokėjimų eurais rinką, kurioje tarp nacionalinių ir tarptautinių mokėjimų nebūtų skirtumų. Todėl įgyvendinant Bendros mokėjimų eurais erdvės (toliau - SEPA) projektą siekiama sukurti bendras Sąjungos masto mokėjimo paslaugas, kurios pakeistų esamas nacionalines mokėjimo paslaugas. Pradėjus taikyti atvirus ir bendrus mokėjimo standartus, taisykles ir praktiką ir integruotai vykdant mokėjimus, SEPA turėtų suteikti Sąjungos piliečiams ir įmonėms galimybę naudotis saugiomis, patogiomis vartotojui ir patikimomis mokėjimo eurais paslaugomis už konkurencingą kainą. Tai turėtų būti taikoma nacionaliniams ir tarptautiniams SEPA mokėjimams taikant tas pačias pagrindines sąlygas, laikantis tų pačių teisių ir pareigų ir nepaisant to, kur Sąjungoje jie vykdomi. SEPA turėtų būti baigta kurti taip, kad palengvintų naujų rinkos dalyvių prieigą ir naujų produktų kūrimą, sukurtų palankias sąlygas didinti mokėjimo paslaugų konkurenciją ir netrukdomai kurti bei sparčiai visoje Sąjungoje diegti su mokėjimais susijusias inovacijas. Taigi didesnė masto ekonomija, didesnis veiklos efektyvumas ir didesnė konkurencija turėtų sukurti geriausią pagrindą mažinti kainas elektroninių mokėjimų eurais paslaugų srityje. Poveikis turėtų būti reikšmingas, ypač valstybėse narėse, kuriose mokėjimai yra gana brangūs, palyginus su kitomis valstybėmis narėmis. Todėl pereinant prie SEPA apskritai neturėtų didėti kainos mokėjimo paslaugų vartotojams (toliau – MPV), o juo labiau kitiems vartotojams. Vietoj to, tais atvejais, kai MPV yra vartotojas, turėtų būti skatinama laikytis didesnių mokesčių netaikymo principo. Komisija toliau stebės kainų pokyčius mokėjimų sektoriuje ir yra raginama pateikti metinę šių pokyčių analizę;

(2)

sėkmingo SEPA įgyvendinimo ekonominė bei politinė svarba yra labai didelė. SEPA visiškai atitinka strategiją „Europa 2020“, kuria siekiama pažangesnės ekonomikos, kurioje gerovė užtikrinama diegiant inovacijas ir veiksmingiau naudojant turimus išteklius. Europos Parlamentas 2009 m. kovo 12 d. ( 4 ) ir 2010 m. kovo 10 d. ( 5 ) rezoliucijose dėl SEPA įgyvendinimo ir Taryba 2009 m. gruodžio 2 d. priimtose išvadose pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti spartų perėjimą prie SEPA;

(3)

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje ( 6 ) numatytas modernus teisinis pagrindas sukurti mokėjimų vidaus rinką, kurios esminis elementas yra SEPA;

(4)

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje ( 7 ) taip pat numatyta keletas priemonių sėkmingam SEPA įgyvendinimui palengvinti, kaip antai vienodo atlyginimo principo taikymas tarptautiniam tiesioginiam debetui ir tiesioginio debeto pasiekiamumas;

(5)

paaiškėjo, kad siekiant darniai pereiti prie Sąjungos masto kredito pervedimų ir tiesioginio debeto schemų Europos bankų sektoriaus paslaugų teikėjų ir vartotojų savireguliacijos pastangų dalyvaujant SEPA iniciatyvoje nepakanka. Ypač nebuvo pakankamai ir skaidriai atsižvelgta į vartotojų ir kitų naudotojų interesus. Turėtų būti išgirsta visų susijusių suinteresuotųjų subjektų nuomonė. Be to, šiam savireguliacijos procesui netaikomi tinkami valdymo mechanizmai – tuo galima iš dalies paaiškinti lėtą paslaugų vartotojų perėjimą prie SEPA. Nors neseniai sukurta SEPA taryba yra svarbus SEPA projekto valdymo pagerinimas, tačiau iš esmės ir oficialiai valdymą vis dar atlieka Europos mokėjimų taryba (toliau – EMT). Taigi Komisija iki 2012 m. pabaigos turėtų peržiūrėti viso SEPA projekto valdymo tvarką ir, jei reikės, pateikti pasiūlymą. Atliekant tą peržiūrą reikėtų ištirti, inter alia, EMT sudėtį, EMT ir visaapimančios valdymo struktūros, pvz., SEPA tarybos, sąveiką ir tos visaapimančios struktūros vaidmenį;

(6)

visais integruotos mokėjimo paslaugų rinkos privalumais bus galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei prie Sąjungos masto kredito pervedimų ir tiesioginio debeto bus pereita greitai ir visapusiškai, kad būtų galima išvengti didelių išlaidų, patiriamų tuo pačiu metu naudojant ir „senuosius“, ir SEPA produktus. Todėl reikėtų nustatyti taisykles, taikomas Sąjungoje vykdant visas kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijas eurais. Vis dėlto šiuo etapu jos neturėtų būti taikomos operacijoms mokėjimo kortele, nes bendri Sąjungos mokėjimų kortele standartai yra dar tik rengiami. Tos taisyklės taip pat neturėtų būti taikomos pinigų perlaidoms, toje pačioje įstaigoje vykdomiems mokėjimams, didelės vertės mokėjimo operacijoms, savo sąskaita atliekamiems mokėjimams tarp mokėjimo paslaugų teikėjų (toliau – MPT) ir mokėjimams mobiliaisiais telefonais ar bet kokiomis kitomis telekomunikacijų ar skaitmeninėmis ar IT priemonėmis, nes šios mokėjimo paslaugos nėra panašios į kredito pervedimus ar tiesioginį debetą. Vis dėlto, jas reikėtų taikyti mokėjimo operacijai, kai mokėjimo kortelė prekybos vietoje ar kita priemonė, pvz., mobilusis telefonas, naudojama kaip priemonė inicijuoti mokėjimo operaciją arba prekybos vietoje, arba per atstumą ir ši operacija baigiasi kredito pervedimu ar tiesioginiu debetu į esamais nacionaliniu pagrindiniu banko sąskaitos numeriu (BBAN) arba tarptautiniu banko sąskaitos numeriu (IBAN) identifikuojamą mokėjimo sąskaitą ir iš jos. Be to, kadangi naudojantis didelės vertės mokėjimo sistemomis atliekami mokėjimai turi specifinių ypatybių, būtent jiems teikiama pirmenybė, jie atliekami skubiai ir jie susiję, visų pirma, su didelėmis sumomis, netikslinga taikyti šią direktyvą tokiems mokėjimams. Ta išimtis neturėtų būti taikoma tiesioginio debeto mokėjimams, nebent mokėtojas yra aiškiai paprašęs mokėjimą nukreipti per didelės vertės mokėjimo sistemą;

(7)

šiuo metu egzistuoja kelios mokėjimo paslaugos (daugiausia skirtos naudoti mokant internetu), kurioms taip pat naudojamas IBAN ir bendrovės identifikavimo kodas (BIC) ir kurios grindžiamos kredito pervedimais ar tiesioginiu debetu, tačiau turi papildomų savybių. Numatoma, kad tos paslaugos bus naudojamos ne tik nacionaliniu mastu ir galėtų patenkinti naujoviškų, saugių ir pigių mokėjimo paslaugų vartotojų paklausą. Kad tokios paslaugos nebūtų išstumtos iš rinkos, kredito pervedimui ir tiesioginiam debetui taikomi šiame reglamente numatyti galutiniai terminai turėtų būti taikomi tik kredito pervedimui arba tiesioginiam debetui, kuriuo grindžiamos tos operacijos;

(8)

atliekant daugumą mokėjimo operacijų Sąjungoje įmanoma nustatyti konkrečią mokėjimo sąskaitą naudojantis tik IBAN ir papildomai nenurodant BIC. Atspindėdami šią tikrovę kai kuriose valstybėse narėse bankai jau yra sukūrę katalogus, duomenų bazes ar kitas technines priemones konkretų IBAN atitinkančiam BIC identifikuoti. BIC reikalaujama tik labai retais atvejais. Panašu, jog reikalavimas visiems mokėtojams ir mokėjimų gavėjams visoje Sąjungoje visuomet be IBAN nurodyti ir BIC yra nepagrįstas ir pernelyg apsunkinantis atsižvelgiant į mažą atvejų skaičių šiuo metu, kai tai yra būtina. Paprasčiau būtų MPT ir kitoms šalims spręsti atvejų, kai mokėjimo sąskaita negali būti nedviprasmiškai identifikuota tik pagal IBAN, problemą ir juos panaikinti. Todėl reikėtų sukurti būtinas technines priemones, kad visi vartotojai galėtų nedviprasmiškai nustatyti mokėjimo sąskaitą tik pagal IBAN;

(9)

norint atlikti kredito pervedimą, gavėjo mokėjimo sąskaita turi būti prieinama. Todėl siekiant paskatinti sėkmingai diegti šias Sąjungos masto kredito pervedimų ir tiesioginio debeto paslaugas, sąskaitų prieinamumo reikalavimą reikėtų nustatyti visoje Sąjungoje. Kad padidėtų skaidrumas, taip pat reikėtų konsoliduoti tą pareigą ir Reglamente (EB) Nr. 924/2009 jau nustatytą sąskaitų prieinamumo atliekant tiesioginio debeto operacijas pareigą viename teisės akte. Visų gavėjų mokėjimo sąskaitos, pasiekiamos nacionalinėms kredito pervedimų operacijoms, taip pat turėtų būti pasiekiamos per Sąjungos kreditų pervedimo schemą. Visų gavėjų mokėjimo sąskaitos, pasiekiamos nacionalinėms tiesioginio debeto operacijoms, taip pat turėtų būti pasiekiamos per Sąjungos tiesioginio debeto schemą. Tai turėtų būti taikoma nepriklausomai nuo MPT sprendimo prisijungti arba neprisijungti prie konkrečios kreditų pervedimų ar tiesioginio debeto schemos;

(10)

techninė sąveika – būtina konkurencijos sąlyga. Siekiant sukurti integruotą elektroninių mokėjimų eurais sistemų rinką, būtina užtikrinti, kad verslo taisyklės ar techninės kliūtys, pvz., privalomas dalyvavimas daugiau kaip vienoje tarptautinių mokėjimų vykdymo sistemoje, netrukdytų vykdyti kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų. Kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijos turėtų būti atliekamos pagal schemą, kurios pagrindinių taisyklių laikosi dauguma MPT daugumoje valstybių narių ir jie sudaro daugumą MPT Sąjungoje, ir tos taisyklės turėtų būti vienodos tiek tarptautinėms, tiek vien nacionalinėms kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijoms. Kai egzistuoja daugiau nei viena tokiems mokėjimams apdoroti skirta mokėjimo sistema, šios sistemos turėtų būti sąveikios taikant Sąjungos ir tarptautinius standartus, kad visi MPV ir visi MPT visoje Sąjungoje galėtų naudotis nenutrūkstamo mažmeninių mokėjimų eurais proceso privalumais;

(11)

atsižvelgiant į specifines verslo rinkos charakteristikas ir tai, kad bet kokia tarp dviejų verslo subjektų atliekamo kredito pervedimų arba tiesioginio debeto schema turi atitikti visas kitas reglamento nuostatas, įskaitant tokias pačias taisykles, taikomas tiek tarptautiniams, tiek nacionaliniams mokėjimams, reikalavimas, kad dalyviai atstovautų daugumą MPT daugumoje valstybių narių, turėtų būti taikomas tik tiek, kad MPT, teikiantys verslo verslui vykdomas kredito pervedimų arba tiesioginio debeto operacijų paslaugas, turėtų atstovauti daugumai MPT daugumoje valstybių narių, kuriose teikiamos tokios paslaugos, ir turėtų sudaryti tokias paslaugas Sąjungoje teikiančių MPT daugumą;

(12)

labai svarbu nustatyti techninius reikalavimus vienareikšmiškai nustatant savybes, kurias turi turėti Sąjungos masto mokėjimo schemos, parengtos pagal tinkamą veiklos valdymo tvarką, kad būtų užtikrinta mokėjimo sistemų sąveika. Tokie techniniai reikalavimai turėtų neriboti lankstumo ir inovacijų galimybių ir būti atviri bei neutralūs galimų naujų pakeitimų ir patobulinimų mokėjimų rinkoje atžvilgiu. Techniniai reikalavimai turėtų būti parengti atsižvelgiant į specialias kredito pervedimų ir tiesioginio debeto charakteristikas, visų pirma susijusias su mokėjimo pranešimo duomenų elementais;

(13)

svarbu imtis priemonių siekiant sustiprinti MPV pasitikėjimą naudojantis tokiomis paslaugomis, ypač tiesioginio debeto paslauga. Tokios priemonės turėtų sudaryti sąlygas mokėtojams nurodyti savo MPT nustatyti tam tikrą tiesioginio debeto lėšų surinkimo operacijos sumos limitą arba periodiškumą ir sudaryti konkrečius galimų arba negalimų gavėjų sąrašus. Kuriant Sąjungos masto tiesioginio debeto schemas, tikslinga, kad vartotojai galėtų naudotis tokiais patikrinimais. Vis dėlto, siekiant praktiškai atlikti tokius gavėjų patikrinimus, svarbu, kad MPT galėtų patikrinti remdamiesi IBAN, o pereinamuoju laikotarpiu, tačiau tik kai būtina, taip pat ir BIC ar kitu konkrečių gavėjų unikaliu gavėjo kodu. Kitos atitinkamos vartotojų teisės jau nustatytos Direktyva 2007/64/EB ir turėtų būti visiškai užtikrintos;

(14)

techniniai standartai – tokių tinklų, kaip antai Sąjungos mokėjimo rinka, integravimo pagrindas. Nuo konkrečios datos reikėtų nustatyti privalomą reikalavimą visoms atitinkamoms operacijoms naudoti tarptautinių ar Europos standartizacijos institucijų parengtus standartus. Mokėjimų sektoriuje tokie privalomi standartai yra IBAN, BIC ir finansinių paslaugų pranešimų standartas „ISO 20022 XML“. Todėl siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti visišką sąveiką būtina, kad tuos standartus naudotų visi MPT. Visų pirma pasitelkus visapusiškas informavimo priemones ir priemones, skirtas palankesnėms sąlygoms sudaryti, valstybėse narėse reikėtų skatinti, kai reikia, privaloma tvarka naudoti IBAN ir BIC, kad perėjimas prie Sąjungos masto kredito pervedimų ir tiesioginio debeto būtų sklandus ir lengvas, ypač vartotojams. MPT turėtų galėti sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus dėl lotyniškų raidžių rinkinio išplėtimo siekiant užtikrinti SEPA standartinių pranešimų regioninių variantų rengimą;

(15)

labai svarbu, kad visos suinteresuotosios šalys ir ypač Sąjungos piliečiai būtų tinkamai ir laiku informuojami, kad jie būtų visiškai pasirengę dėl SEPA vykstančioms permainoms. Jei reikėtų, siekiant didinti visuomenės informuotumą ir parengti piliečius perėjimui prie SEPA, svarbiausi suinteresuotieji subjektai, pvz., MPT, viešosios valdžios institucijos ir nacionaliniai centriniai bankai, taip pat kiti aktyvūs nuolatinių mokėjimų paslaugų naudotojai, tuo klausimu galėtų rengti specialias ir plačias informavimo kampanijas, atitinkančias poreikius ir pritaikytas jų auditorijai. Ypač būtina supažindinti piliečius su perėjimu nuo BBAN prie IBAN. Nacionaliniai SEPA koordinavimo komitetai turi geriausias galimybes koordinuoti tokias informavimo kampanijas;

(16)

siekiant sudaryti sąlygas vykdyti vartotojams aiškų ir paprastą suderintą pereinamąjį procesą, reikėtų nustatyti vieną perėjimo terminą, iki kurio visos kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijos turėtų atitikti tuos techninius reikalavimus, tačiau rinka turėtų likti atvira tolesnei plėtrai ir inovacijoms;

(17)

pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės turėtų leisti MPT sudaryti vartotojams sąlygas toliau naudotis BBAN nacionalinėms mokėjimo operacijoms su sąlyga, kad būtų užtikrinta sąveika techniškai ir saugiai konvertuojant BBAN į susijusio MPT atitinkamą unikalų mokėjimo sąskaitos identifikatorių. MPT neturėtų imti jokių tiesioginių ar netiesioginių mokesčių ar kito su ta paslauga susijusio atlyginimo;

(18)

nors kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų paslaugų išsivystymo lygis valstybėse narėse skiriasi, nustačius bendrą terminą atitinkamo įgyvendinimo laikotarpio, per kurį gali būti įvykdyti visi būtini procesai, pabaigoje būtų sudaryta galimybė koordinuotai, nuosekliai ir kartu pereiti prie SEPA ir būtų išvengta „dviejų greičių“ SEPA, dėl kurios atsirastų didesnė painiava tarp vartotojų;

(19)

MPT ir MPV turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisiderinti prie techninių reikalavimų. Vis dėlto suteikus prisiderinimo laikotarpį neturėtų būti bereikalingai vėluojama teikti naudą vartotojams arba sudaroma sunkumų aktyviems veiklos vykdytojams, kurie jau pradėjo perėjimą prie SEPA. Kai tai susiję su nacionalinėmis ir tarpvalstybinėmis mokėjimo operacijomis, MPT turėtų teikti mažmeniniams klientams būtinas technines paslaugas užtikrindami, kad jie sklandžiai ir saugiai prisiderintų prie šiame reglamente nustatytų techninių reikalavimų;

(20)

svarbu užtikrinti mokėjimų sektoriaus subjektams teisinį tikrumą dėl tiesioginio debeto paslaugų verslo modelių. Siekiant MPT sukurti neutralias konkurencijos sąlygas ir taip sukurti bendrąją tiesioginio debeto rinką, būtina reguliuoti daugiašalius tarpbankinius mokesčius (DTM) (angl. MIF) už tiesioginį debetą. Tokie mokesčiai už operacijas, kurios atmetamos, kurias atsisakoma vykdyti, kurios grąžinamos arba atšaukiamos, nes jų negalima tinkamai įvykdyti arba galima vykdyti išimties tvarka (vadinamosios R operacijos, kai „R“ raidė gali reikšti atmetimą, atsisakymą vykdyti, grąžinimą, atšaukimą, panaikinimą ar prašymą atšaukti), galėtų padėti veiksmingai paskirstyti išlaidas vidaus rinkoje. Todėl siekiant sukurti veiksmingą Europos tiesioginio debeto rinką būtų naudinga uždrausti DTM už kiekvieną operaciją. Nepaisant to, reikėtų leisti imti mokesčius už R operacijas, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Siekdami didesnio skaidrumo ir geresnės vartotojų apsaugos MPT turi vartotojams teikti aiškią ir suprantamą informaciją apie mokesčius už R operacijas. Bet kuriuo atveju R operacijų taisyklėmis nedaromas poveikis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 ir 102 straipsnių taikymui. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad apskritai tiesioginis debetas ir mokėjimai kortelėmis turi skirtingų savybių, būtent didesnė galimybė mokėjimų gavėjams skatinti mokėtojus naudotis tiesioginio debeto paslauga naudojantis iš anksto sudarytomis mokėjimų gavėjų ir mokėtojų sutartimis, tuo tarpu mokėjimų kortelėmis atveju tokių išankstinių sutarčių nėra ir mokėjimo operacija dažnai tėra pavienis ir nereguliarus atvejis. Todėl nuostatos dėl DTM už tiesioginį debetą nedaro poveikio DTM už mokėjimų kortelėmis operacijų analizės pagal Sąjungos konkurencijos taisykles išvadoms. Papildomoms pasirenkamosioms paslaugoms netaikomas draudimas pagal šį reglamentą, kai jos akivaizdžiai ir neabejotinai skiriasi nuo pagrindinių tiesioginio debeto paslaugų ir kai MPT ir MPV turi visišką laisvę siūlyti tokias paslaugas ar jomis naudotis. Vis dėlto joms taikomos Sąjungos ir nacionalinės konkurencijos taisyklės;

(21)

todėl galimybė taikyti DTM už kiekvieną operaciją nacionalinio ir tarptautinio tiesioginio debeto atveju turėtų būti suteikiama ribotam laikui, taip pat reikėtų nustatyti bendrąsias tarpbankinių mokesčių už R operacijas taikymo sąlygas;

(22)

Komisija turėtų stebėti R operacijų mokesčių lygį visoje Sąjungoje. Mokesčiai už R operacijas, taikomi vidaus rinkoje, laikui bėgant turėtų supanašėti, kad skirtingose valstybėse narėse jie nesiskirtų taip, jog kiltų grėsmė vienodoms sąlygoms;

(23)

kai kuriose valstybėse narėse yra tam tikrų senųjų mokėjimo paslaugų, kurios laikomos kredito pervedimais ar tiesioginiu debetu, bet dažnai dėl istorinių ar teisinių priežasčių turi labai specifinių savybių. Tokių paslaugų operacijų apimtis paprastai nedidelė. Todėl tokias paslaugas būtų galima priskirti specializuotų produktų kategorijai. Tokiems specializuotiems produktams skirtas pereinamasis laikotarpis – pakankamai ilgas, kad perėjimo poveikis MPV būtų kuo mažesnis, – turėtų padėti abiejų rinkos pusių atstovams visų pirma sutelkti dėmesį į didžiosios dalies kredito pervedimų ir tiesioginio debeto pakeitimą ir taip suteikti galimybę anksčiau pasinaudoti galimais Sąjungos integruotos mokėjimų rinkos privalumais. Kai kuriose valstybėse narėse egzistuoja specifinės tiesioginio debeto priemonės, labai panašios į operacijas mokėjimo kortele, nes mokėtojas, inicijuodamas mokėjimo operaciją, naudoja kortelę prekybos vietoje, tačiau pagrindinė mokėjimo operacija yra tiesioginis debetas. Tokiose mokėjimo operacijose kortelė naudojama tik informacijos nuskaitymui siekiant palengvinti elektroninį sutikimo, kurį turi pasirašyti mokėtojas prekybos vietoje, sukūrimą. Nors tokios mokėjimo paslaugos negali būti priskirtos specializuotų produktų kategorijai, reikalingas tokioms mokėjimo paslaugoms skirtas pereinamasis laikotarpis, nes mokėjimo operacijų apimtis yra didelė. Siekiant sudaryti sąlygas suinteresuotiesiems subjektams sukurti atitinkamą sistemą, kuri pakeis SEPA, tas pereinamasis laikotarpis turėtų būti pakankamai ilgas;

(24)

kad mokėjimų vidaus rinka veiktų tinkamai, būtina užtikrinti, kad tokie mokėtojai, kaip antai vartotojai, įmonės ar viešosios valdžios institucijos, galėtų atlikti kredito pervedimus į mokėjimo sąskaitas, priklausančias gavėjams, kurių MPT yra kitose valstybėse narėse ir yra pasiekiami pagal šį reglamentą;

(25)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie SEPA, pasibaigus šiame reglamente nustatytam perėjimo terminui turėtų ir toliau galioti gavėjo leidimai periodiškai nuskaityti lėšas tiesioginio debeto schemoje. Toks leidimas turėtų būti laikomas gavėjo sutikimu mokėtojo MPT vykdyti periodines tiesioginio debeto operacijas gavėjui, vadovaujantis šio reglamento nuostatomis, jei nėra nacionalinės teisės aktų, susijusių su tolesniu sutikimo galiojimu, arba vartotojų susitarimų dėl sutikimų vykdyti tiesioginio debeto operacijas keitimo siekiant sudaryti sąlygas jų tęstinumui. Vis dėlto turi būti apsaugotos vartotojų teisės, o tais atvejais, kai pagal esamą sutikimą vykdyti tiesioginio debeto operacijas suteikiamos besąlyginės teisės į susigrąžinimą, tokios teisės turėtų būti išlaikytos;

(26)

kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai, kad jos galėtų veiksmingai atlikti stebėsenos pareigas ir imtis visų būtinų priemonių, įskaitant skundų nagrinėjimą, siekdamos užtikrinti, kad MPT laikytųsi šio reglamento. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad galėtų būti pateikiami skundai prieš šio reglamento nesilaikančius MPV ir kad šio reglamento įgyvendinimas būtų užtikrinamas taikant administracines ar teismines priemones. Skatindamos laikytis šio reglamento skirtingų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti vienos su kitomis ir, jei reikia, su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB), valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais ir kitomis atitinkamomis pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, taikomą MPT, kompetentingomis valdžios institucijomis, pvz., Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1093/2010 ( 8 ) (EBI);

(27)

valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir kad jos būtų taikomos. Šios sankcijos neturėtų būti taikomos vartotojams;

(28)

tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, kai šis reglamentas taikomas neteisingai arba kai kyla su dėl šio reglamento atsirandančiomis teisėmis ir pareigomis susijusių MPV ir MPT ginčų, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad tos procedūros būtų taikomos tik vartotojams arba tik vartotojams ir mikroįmonėms;

(29)

Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, EBI, ECB šio reglamento taikymo ataskaitą. Prie šio pranešimo, jei reikalinga, turėtų būti pridėtas pasiūlymas dėl šio reglamento pakeitimo;

(30)

siekiant užtikrinti, jog kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai reikalavimai būtų nuolat atnaujinami, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti aktus dėl techninių reikalavimų. Deklaracijoje (Nr. 39) dėl SESV 290 straipsnio, pridėtoje prie Lisabonos sutartį patvirtinusios Tarpvyriausybinės konferencijos Baigiamojo akto, Konferencija atkreipė dėmesį į Komisijos ketinimą toliau konsultuotis su valstybių narių paskirtais ekspertais rengiant deleguotųjų aktų projektus finansinių paslaugų srityje pagal jos nusistovėjusią praktiką. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu, su ECB bei visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(31)

kadangi MPT, esantys valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, turės atlikti specialų parengiamąjį darbą už mokėjimų savo nacionaline valiuta rinkos ribų, jiems turėtų būti leidžiama tam tikram laikui atidėti šių techninių reikalavimų taikymą. Vis dėlto, valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, turėtų laikytis techninių reikalavimų, kad būtų sukurta tikra Europos mokėjimų erdvė, dėl kurios sustiprėtų vidaus rinka;

(32)

siekiant užtikrinti didelę visuomenės paramą SEPA labai svarbu užtikrinti aukštą mokėtojų, ypač tiesioginio debeto operacijų atveju, apsaugos lygį. Dabartinėje ir vienintelėje EMT sukurtoje Europos tiesioginio debeto vartotojams schemoje numatyta besąlyginė teisė neužduodant jokių klausimų susigrąžinti sankcionuotą mokėjimą per aštuonias savaites nuo lėšų nurašymo iš sąskaitos dienos, nors tokiai susigrąžinimo teisei taikomos kelios sąlygos pagal Direktyvos 2007/64/EB 62 ir 63 straipsnius. Atsižvelgiant į vyraujančią padėtį rinkoje ir esant būtinybei užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, reikėtų tas nuostatas įvertinti ataskaitoje, kurią pagal Direktyvos 2007/64/EB 87 straipsnį ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 1 d. Komisija turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir ECB kartu, jei reikia, pateikdama pasiūlymą dėl jos peržiūros;

(33)

pagal šį reglamentą atliekamą asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ( 9 ). Perėjimas prie SEPA ir bendrųjų standartų ir mokėjimo taisyklių nustatymas turėtų būti grindžiami nacionalinės teisės dėl neskelbtinų asmens duomenų apsaugos valstybėse narėse laikymusi ir šiais veiksmais turėtų būti siekiama ginti Sąjungos piliečių interesus;

(34)

2010 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas Terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais ( 10 ) netaikomas su mokėjimais ir pervedimais SEPA erdvėje susijusiems finansiniams pranešimams;

(35)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techninius ir komercinius reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ar poveikio jo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pa siekti;

(36)

pagal Reglamento (EB) Nr. 924/2009 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi panaikinti nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas MPT pareigas teikti atsiskaitymais grindžiamus mokėjimų balanso statistinius duomenis, susijusius su jų klientų mokėjimo operacijomis, neviršijančiomis 50 000 EUR sumos. Po valiutų keitimo kontrolės nutraukimo įvykdytais atsiskaitymais grindžiami mokėjimų balanso statistiniai duomenys buvo pagrindinis informacijos šaltinis kartu su kitais, pvz., tiesioginiais tyrimais, kuriuos atliekant gaunami kokybiški statistiniai duomenys. Nuo paskutiniojo dvidešimto amžiaus dešimtmečio pradžios kai kurios valstybės narės nusprendė labiau pasikliauti informacija, kurią teikia įmonės ir namų ūkiai, nei duomenimis, kuriuos teikia bankai savo klientų vardu. Nors atsiskaitymais grindžiamų ataskaitų teikimas yra būdas, kurį naudojant visoje visuomenėje apskritai sumažinamos mokėjimų balanso kompiliacijos sąnaudos ir tuo pačiu metu užtikrinama gera statistinių duomenų kokybė, kalbant tik apie tarptautinius mokėjimus dėl tolesnio tokios ataskaitų teikimo tvarkos taikymo kai kuriose valstybėse narėse gali sumažėti veiksmingumas ir padidėti sąnaudos. Kadangi vienas iš SEPA tikslų – sumažinti tarptautinių mokėjimų sąnaudas, reikėtų visiškai panaikinti atsiskaitymais grindžiamų mokėjimų balanso ataskaitų teikimą;

(37)

siekiant padidinti teisinį tikrumą, Reglamento (EB) Nr. 924/2009 7 straipsnyje nustatytus tarpbankinių mokesčių terminus reikėtų suderinti su šiame reglamente pateiktomis nuostatomis;

(38)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu nustatomos Sąjungoje atliekamų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais taisyklės, kai tiek mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra Sąjungoje arba kai vienintelis mokėjimo paslaugų teikėjas (toliau – MPT), dalyvaujantis atliekant mokėjimo operaciją, yra Sąjungoje.

2.  Šis reglamentas netaikomas:

a) mokėjimo operacijoms tarp MPT ir MPT viduje, įskaitant jų tarpininkus ar filialus, kurias jie atlieka savo sąskaita;

b) mokėjimo operacijoms, kurios apdorojamos ir už kurias atsiskaitoma per didelės vertės mokėjimo sistemas, išskyrus tiesioginio debeto mokėjimo operacijas, kurių mokėtojas nėra aiškiai paprašęs nukreipti per didelės vertės mokėjimo sistemą;

c) mokėjimo kortele arba panašia priemone atliekamoms mokėjimo operacijoms, įskaitant grynųjų pinigų išėmimą, nebent mokėjimo kortelė ar panaši priemonė naudojama tik informacijai, reikalingai siekiant tiesiogiai atlikti kredito pervedimus ar tiesioginio debeto į BBAN arba IBAN identifikuojamą mokėjimo sąskaitą ir iš jos operaciją, gauti;

d) mokėjimo operacijoms, vykdomoms naudojant bet kokias telekomunikacijų priemones, skaitmeninį ar IT prietaisą, jeigu tokios mokėjimo operacijos nesibaigia kredito pervedimu ar tiesioginiu debetu į BBAN arba IBAN identifikuojamą mokėjimo sąskaitą ir iš jos;

e) pinigų perlaidoms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 13 punkte;

f) mokėjimo operacijoms, kai pervedami elektroniniai pinigai, kaip jie apibrėžti 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros ( 11 ) 2 straipsnio 2 punkte, išskyrus atvejus, kai tokios operacijos baigiasi kredito pervedimu ar tiesioginiu debetu į BBAN arba IBAN identifikuojamą mokėjimo sąskaitą ir iš jos.

3.  Jei mokėjimo schemos yra pagrįstos kredito pervedimų ar tiesioginio debeto mokėjimo operacijomis, bet turi papildomų pasirenkamų savybių ar paslaugų, šis reglamentas taikomas tik pagrindinėms kredito pervedimų ar tiesioginio debeto operacijoms.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

kredito pervedimas – nacionalinė arba tarptautinė mokėjimo paslauga, kai MPT, kuriame mokėtojas turi mokėjimo sąskaitą, vadovaudamasis mokėtojo nurodymu, mokėjimo operacijos ar kelių mokėjimo operacijų lėšas iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos perveda į gavėjo mokėjimo sąskaitą;

2.

tiesioginis debetas – nacionalinė arba tarptautinė mokėjimo paslauga, kurią teikiant lėšos nurašomos iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, kai mokėjimo operaciją inicijuoja gavėjas, remdamasis mokėtojo sutikimu;

3.

mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi mokėjimo sąskaitą ir leidžia vykdyti mokėjimo nurodymą iš tos mokėjimo sąskaitos arba, jeigu mokėtojo mokėjimo sąskaitos nėra, fizinis arba juridinis asmuo, kuris duoda mokėjimo nurodymą į gavėjo mokėjimo sąskaitą;

4.

gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi mokėjimo sąskaitą ir yra numatytas mokėjimo operacijos lėšų gavėjas;

5.

mokėjimo sąskaita – vieno ar kelių mokėjimo paslaugų vartotojų vardu atidaryta sąskaita, naudojama mokėjimo operacijoms vykdyti;

6.

mokėjimo sistema – lėšų pervedimo sistema, kuriai nustatyta oficiali standartizuota mokėjimo operacijų apdorojimo, tarpuskaitos arba atsiskaitymų tvarka ir bendros taisyklės;

7.

mokėjimo schema – vienas mokėjimo operacijoms Sąjungoje ir valstybėse narėse atlikti naudojamų taisyklių, procedūrų, standartų ir (arba) įgyvendinimo gairių rinkinys, dėl kurio susitarė MPT, atskirtas nuo bet kokios infrastruktūros ar mokėjimo sistemos, kuria užtikrinamas jos veikimas;

8.

MPT – mokėjimo paslaugų teikėjas, priskiriamas bet kuriai Direktyvos 2007/64/EB 1 straipsnio 1 dalyje nurodytai subjektų kategorijai ir Direktyvos 2007/64/EB 26 straipsnyje nurodyti juridiniai ir fiziniai asmenys, išskyrus 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ( 12 ) 2 straipsnyje išvardytus subjektus, kurie naudojasi išimtimi pagal Direktyvos 2007/64/EB 2 straipsnio 3 dalį;

9.

MPV – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi mokėjimo paslauga kaip mokėtojas arba gavėjas;

10.

mokėjimo operacija – mokėtojo arba gavėjo inicijuotas veiksmas, kai lėšos pervedamos tarp mokėjimo sąskaitų Sąjungoje neatsižvelgiant į mokėtojo ir gavėjo pareigas, kuriomis grindžiama operacija;

11.

mokėjimo nurodymas – mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo MPT įvykdyti mokėjimo operaciją;

12.

tarpbankinis mokestis – tarp mokėtojo MPT ir gavėjo MPT mokamas mokestis už tiesioginio debeto operacijas;

13.

DTM – daugiašalis tarpbankinis mokestis, dėl kurio sudarytas daugiau nei dviejų MPT susitarimas;

14.

BBAN – mokėjimo sąskaitos numerio identifikatorius, kuriuo nedviprasmiškai identifikuojama individuali mokėjimo sąskaita valstybėje narėje esančiame MPT ir kuris gali būti naudojamas tik nacionalinėms mokėjimo operacijoms, nors ta pati mokėjimo sąskaita tarptautinių mokėjimų operacijų atvejais identifikuojama pagal IBAN;

15.

IBAN – tarptautinis mokėjimo sąskaitos numerio identifikatorius, kuriuo nedviprasmiškai identifikuojama individuali mokėjimo sąskaita valstybėje narėje ir kurio elementus nustato Tarptautinės standartizacijos organizacija (toliau – ISO);

16.

BIC – bendrovės identifikavimo kodas, kuriuo nedviprasmiškai identifikuojamas MPT ir kurio elementus nustato ISO;

17.

ISO 20022 XML standartas – ISO apibrėžtas elektroninių finansinių pranešimų rengimo standartas, apimantis fizinį mokėjimo operacijų pateikimą XML kalba, vadovaujantis Sąjungos masto mokėjimo operacijų schemų, kurioms taikomas šis reglamentas, veiklos taisyklėmis ir įgyvendinimo gairėmis;

18.

didelės vertės mokėjimo sistema – mokėjimo sistema, kurios pagrindinis tikslas – apdoroti, vykdyti tarpuskaitą arba atlikti atskirų labai svarbių, skubių ir, visų pirma, su didelėmis sumomis susijusių mokėjimų operacijas;

19.

atsiskaitymo data – data, kai įsipareigojimai, susiję su lėšų pervedimu, įvykdomi mokėtojo MPT atsiskaitant su gavėjo MPT;

20.

lėšų surinkimas – tiesioginio debeto operacijos dalis, kuri prasideda tada, kai gavėjas ją inicijuoja, iki jos pabaigos, atliekant įprastą lėšų nurašymą iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos;

21.

sutikimas – mokėtojo išreikštas sutikimas ir leidimas gavėjui bei (tiesiogiai arba netiesiogiai per gavėją) mokėtojo MPT, pagal kurį gavėjas gali inicijuoti surinkimą nurašant lėšas iš mokėtojo nurodytos mokėjimo sąskaitos ir leidžiama mokėtojo MPT vykdyti tokius nurodymus;

22.

mažmeninė mokėjimo sistema – mokėjimo sistema, kurios pagrindinis tikslas – apdoroti, vykdyti tarpuskaitą arba atlikti kredito pervedimų ar tiesioginio debeto operacijas, kurios paprastai siunčiamos sugrupuotos, kurios visų pirma yra nedidelės vertės ir kurioms neteikiama pirmenybė, ir kuri nėra didelės vertės mokėjimo sistema;

23.

mikroįmonė – įmonė, kuri mokėjimo paslaugų sutarties sudarymo metu turi įmonės statusą, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB ( 13 ) priedo 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse;

24.

vartotojas – fizinis asmuo, kuris pagal mokėjimo paslaugų sutartis veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su prekyba, verslu ar profesine veikla;

25.

R operacija – mokėjimo operacija, kurios MPT negali tinkamai įvykdyti arba kuri vykdoma išimties tvarka, inter alia, dėl lėšų trūkumo, atšaukimo, netinkamos sumos ar netinkamos datos, nesant sutikimo ar esant neteisingai ar uždarytai sąskaitai;

26.

tarptautinė mokėjimo operacija – mokėtojo arba gavėjo inicijuota mokėjimo operacija, kai mokėtojo MPT ir gavėjo MPT yra skirtingose valstybėse narėse;

27.

nacionalinė mokėjimo operacija – mokėtojo arba gavėjo inicijuota mokėjimo operacija, kai mokėtojo MPT ir gavėjo MPT yra toje pačioje valstybėje narėje;

28.

pradinis mokėtojas arba galutinis gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio vardu mokėtojas atlieka mokėjimą arba gavėjas gauna mokėjimą.

3 straipsnis

Pasiekiamumas

1.  Gavėjo MPT, kuris yra pasiekiamas nacionalinėms kredito pervedimų operacijoms atlikti pagal mokėjimo schemą, pagal Sąjungos masto mokėjimo schemos taisykles turi būti pasiekiamas mokėtojo per bet kurioje valstybėje narėje esantį MPT inicijuotoms kredito pervedimų operacijoms atlikti.

2.  Mokėtojo MPT, kuris yra pasiekiamas nacionalinėms tiesioginio debeto operacijoms atlikti pagal mokėjimo schemą, pagal Sąjungos masto mokėjimo schemos taisykles turi būti pasiekiamas gavėjo per bet kurioje valstybėje narėje esantį MPT inicijuotoms tiesioginio debeto operacijoms atlikti.

3.  2 dalis taikoma tik tiesioginiam debetui, kuris prieinamas vartotojams kaip mokėtojams pagal mokėjimo schemą.

4 straipsnis

Sąveika

1.  Mokėjimo schemos, kuriomis naudojasi MPT kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijoms atlikti, turi atitikti šias sąlygas:

a) jų nacionalinių ir tarptautinių kredito pervedimų operacijų ir nacionalinių ir tarptautinių tiesioginio debeto operacijų taisyklės yra vienodos Sąjungoje; ir

b) mokėjimo schemos dalyviai daugumoje valstybių narių atstovauja daugumai MPT ir sudaro MPT daugumą Sąjungoje, atsižvelgiant tik į MPT, teikiančius atitinkamai kredito pervedimų ar tiesioginio debeto paslaugas.

Pirmos pastraipos b punkto taikymo tikslais kai nei mokėtojas, nei gavėjas nėra vartotojas, atsižvelgiama tik į valstybes nares, kuriose MPT teikia tokias paslaugas, ir tik į tokias paslaugas teikiančius MPT.

2.  Operatorius arba, jei oficialaus operatoriaus nėra, mažmeninės mokėjimo sistemos dalyviai Sąjungoje užtikrina, kad jų mokėjimo sistema būtų techniškai sąveiki su kitomis Sąjungos mažmeninėmis mokėjimo sistemomis, naudojant tarptautinių ar Europos standartizacijos institucijų parengtus standartus. Be to, jie nepriima komercinių taisyklių, kurios ribotų sąveiką su kitomis Sąjungos mažmeninėmis mokėjimo sistemomis. Pagal 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose ( 14 ) nustatytos mokėjimo sistemos įpareigojamos tik užtikrinti techninę sąveiką su kitomis pagal tą pačią direktyvą nustatytomis mokėjimo sistemomis.

3.  Techninės kliūtys neturi trukdyti vykdyti kredito pervedimų ir tiesioginio debeto.

4.  Mokėjimo schemos savininkas arba, jei oficialaus mokėjimo schemos savininko nėra, pagrindinis naujos pradedančios veikti mažmeninės mokėjimo schemos, kuri turi dalyvių bent aštuoniose valstybėse narėse, dalyvis gali prašyti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos valstybėje narėje, kurioje yra mokėjimo schemos savininkas ar pagrindinis dalyvis, laikinai jam netaikyti 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytų sąlygų. Tos kompetentingos valdžios institucijos gali, pasikonsultavusios su kompetentingomis valdžios institucijomis kitose valstybėse narėse, kuriose nauja pradedanti veikti mokėjimo schema turi dalyvį, su Komisija ir ECB, suteikti tokią išimtį ne ilgiau kaip trejiems metams. Tos kompetentingos valdžios institucijos grindžia savo sprendimą naujos veiklą pradedančios schemos galimybėmis išplėtoti visavertę Europos mokėjimo schemą ir jos indėliu gerinant konkurenciją ar skatinant naujoves.

5.  Išskyrus mokėjimo paslaugas, kurioms išimties tvarka netaikoma 16 straipsnio 4 dalis, šis straipsnis įsigalioja ne vėliau kaip 2014 m. vasario 1 d.

5 straipsnis

Kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų reikalavimai

1.  MPT atlieka kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijas laikydamiesi šių reikalavimų:

a) jie turi naudoti priedo 1 punkto a papunktyje nurodytą mokėjimo sąskaitos identifikatorių mokėjimo sąskaitai identifikuoti nepaisant to, kur yra atitinkamas MPT;

b) perduodami mokėjimo operacijas kitam MPT arba per mažmeninių mokėjimų sistemą, jie turi naudoti priedo 1 punkto b papunktyje nurodytus pranešimo formatus;

c) jie turi užtikrinti, kad MPV naudotų priedo 1 punkto a papunktyje nurodytą mokėjimo sąskaitos identifikatorių mokėjimo sąskaitoms identifikuoti nepaisant to, ar mokėtojo MPT ir gavėjo MPT arba vienintelis mokėjimo operacijos MPT yra toje pačioje valstybėje narėje ar skirtingose valstybėse narėse;

d) jie turi užtikrinti, kad MPV, kuris nėra nei vartotojas, nei mikroįmonė, inicijuotų ar priimtų atskirus kredito pervedimus ar atskiras tiesioginio debeto operacijas, kurios siunčiamos ne atskirai, o sugrupuotos, naudodamas priedo 1 punkto b papunktyje nurodytus pranešimo formatus;

Nedarant poveikio pirmos pastraipos b punkto taikymui, MPT, konkrečiai paprašius jų MPV, bendraudami su tuo MPV naudoja priedo 1 punkto b papunktyje nurodytus pranešimo formatus.

2.  MPT atlieka kredito pervedimus laikydamiesi toliau nurodytų reikalavimų, atsižvelgiant į pareigas, nustatytas nacionalinės teisės aktuose, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB:

a) mokėtojo MPT turi užtikrinti, kad mokėtojas pateiktų priedo 2 punkto a papunktyje nurodytus duomenis;

b) mokėtojo MPT turi pateikti gavėjo MPT priedo 2 punkto b papunktyje nurodytus duomenis;

c) gavėjo MPT turi pateikti gavėjui priedo 2 punkto d papunktyje nurodytus duomenis arba leisti jam su jais susipažinti.

3.  MPT atlieka tiesioginio debeto operacijas laikydamiesi toliau nurodytų reikalavimų, atsižvelgiant į pareigas, nustatytas nacionalinės teisės aktuose, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB:

a) gavėjo MPT turi užtikrinti, kad:

i) atlikdamas pirmą tiesioginio debeto operaciją arba vienkartinę tiesioginio debeto operaciją, taip pat atlikdamas kiekvieną tolesnę mokėjimo operaciją gavėjas pateiktų priedo 3 punkto a papunktyje nurodytus duomenis;

ii) mokėtojas duotų sutikimą gavėjui ir mokėtojo MPT (tiesiogiai arba netiesiogiai per gavėją), sutikimus ir informaciją apie vėlesnius jų pakeitimus arba panaikinimą saugotų gavėjas arba trečioji šalis gavėjo vardu, o MPT informuotų gavėją apie šią pareigą pagal Direktyvos 2007/64/EB 41 ir 42 straipsnius;

b) gavėjo MPT turi pateikti mokėtojo MPT priedo 3 punkto b papunktyje nurodytus duomenis;

c) mokėtojo MPT turi pateikti mokėtojui priedo 3 punkto c papunktyje nurodytus duomenis arba leisti jam su jais susipažinti;

d) mokėtojas turi teisę savo MPT nurodyti:

i) nustatyti tam tikrą tiesioginio debeto lėšų surinkimo operacijos sumos limitą arba periodiškumą, arba juos abu;

ii) jei sutikime pagal mokėjimo schemą nesuteikiama teisė į lėšų susigrąžinimą, prieš nurašant lėšas iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, patikrinti kiekvieną tiesioginio debeto operaciją siekiant įsitikinti, kad pateiktos tiesioginio debeto operacijos suma ir operacijos periodiškumas atitinka sutikime nurodytą sumą ir periodiškumą remiantis sutikimo informacija;

iii) blokuoti bet kokias tiesioginio debeto operacijas mokėtojo mokėjimo sąskaitoje arba blokuoti bet kokias tiesioginio debeto operacijas, susijusias su vienu ar keliais konkrečiais gavėjais, ar leisti atlikti tiesioginio debeto operacijas, inicijuotas tik vieno ar kelių konkrečių gavėjų;

Kai nei mokėtojas, nei gavėjas nėra vartotojai, MPT neprivalo laikytis d punkto i, ii ir iii papunkčių.

Mokėtojo MPT pagal Direktyvos 2007/64/EB 41 ir 42 straipsnius informuoja mokėtoją apie d punkte nurodytas teises.

Atlikdamas pirmą tiesioginio debeto operaciją arba vienkartinę tiesioginio debeto operaciją, taip pat atlikdamas kiekvieną tolesnę tiesioginio debeto operaciją gavėjas savo MPT siunčia sutikimo informaciją, o gavėjo MPT šią sutikimo informaciją perduoda mokėtojo MPT atliekant kiekvieną tiesioginio debeto operaciją.

4.  Be 1 dalyje nurodytų reikalavimų, gavėjas, priimantis kredito pervedimus, kai prašoma atlikti kredito pervedimą, praneša savo mokėtojams priedo 1 punkto a papunktyje nurodytą savo mokėjimo sąskaitos identifikatorių ir iki 2014 m. vasario 1 d. nacionalinių mokėjimo operacijų atveju bei iki 2016 m. vasario 1 d. tarptautinių mokėjimo operacijų atveju – savo MPT BIC, tačiau tik tais atvejais, kai tai yra būtina.

5.  Prieš atliekant pirmą tiesioginio debeto operaciją mokėtojas pateikia priedo 1 punkto a papunktyje nurodytą savo mokėjimo sąskaitos identifikatorių. Mokėtojo MPT BIC mokėtojas pateikia iki 2014 m. vasario 1 d. nacionalinių mokėjimo operacijų atveju ir iki 2016 m. vasario 1 d. tarptautinių mokėjimo operacijų atveju, tačiau tik tais atvejais, kai tai yra būtina.

6.  Jei pagal mokėtojo ir jo MPT bendrąją sutartį teisė į lėšų susigrąžinimą nesuteikiama, mokėtojo MPT, nedarydamas poveikio 3 dalies a punkto ii papunkčio taikymui prieš nurašydamas lėšas iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, patikrina kiekvieną tiesioginio debeto operaciją siekdamas įsitikinti, kad pateiktos tiesioginio debeto operacijos suma lygi sutikime nurodytai sumai ir atitinka nurodytą periodiškumą, remdamasis sutikimo informacija.

7.  Po 2014 m. vasario 1 d. nacionalinių mokėjimo operacijų atveju ir po 2016 m. vasario 1 d. tarptautinių mokėjimo operacijų atveju MPT nereikalauja MPV nurodyti mokėtojo arba gavėjo BIC.

8.  Mokėtojo MPT ir gavėjo MPT neima jokių papildomų mokesčių ar kitų rinkliavų už informacijos nuskaitymą siekiant automatiškai gauti sutikimą toms mokėjimo operacijoms, inicijuotoms mokėjimo kortele prekybos vietoje ir kurios baigiasi tiesioginiu debetu, vykdyti.

6 straipsnis

Galutinės datos

1.  Ne vėliau kaip 2014 m. vasario 1 d. kredito pervedimų operacijos atliekamos laikantis 5 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse bei priedo 1 ir 2 punktuose nustatytų techninių reikalavimų.

2.  Ne vėliau kaip 2014 m. vasario 1 d. tiesioginio debeto operacijos atliekamos laikantis 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 5 straipsnio 1, 3, 5, 6 ir 8 dalyse bei priedo 1 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

3.  Nedarant poveikio 3 straipsnio taikymui, tiesioginio debeto operacijos ne vėliau kaip 2017 m. vasario 1 d. nacionalinių mokėjimo operacijų atveju ir ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 1 d. tarptautinių mokėjimo operacijų atveju atliekamos laikantis 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

4.  Nacionalinėms mokėjimo operacijoms valstybė narė arba valstybės narės MPT, gavę atitinkamos valstybės narės sutikimą, gali, atsižvelgus į ir įvertinus tos valstybės piliečių pasirengimą ir pasiruošimą, nustatyti ankstesnes datas, nei nurodytosios 1 ir 2 dalyse.

7 straipsnis

Sutikimų galiojimas ir teisė į lėšų susigrąžinimą

1.  Visi galiojantys anksčiau nei 2014 vasario 1 d. suteikti sutikimai gavėjui periodiškai nuskaityti lėšas tiesioginio debeto schemoje ir toliau galioja po tos datos ir laikomi sutikimais, kuriuos mokėtojas duoda savo MPT vykdyti periodines tiesioginio debeto operacijas tam gavėjui, laikantis šio reglamento nuostatų, jei nėra nacionalinės teisės aktų ar vartotojų susitarimų dėl tolesnio sutikimų vykdyti tiesioginio debeto operacijas galiojimo.

2.  Tie sutikimai užtikrina besąlyginę teisę į lėšų susigrąžinimą ir susigrąžinimą atgaline sugrąžinto mokėjimo data, jei tokie susigrąžinimai numatyti esamo sutikimo sąlygose.

8 straipsnis

Tarpbankiniai mokesčiai už tiesioginio debeto operacijas

1.  Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, tiesioginio debeto operacijoms netaikomas joks DTM už kiekvieną tiesioginio debeto operaciją ar kitas sutartas atlygis, kurio tikslas ar poveikis yra lygiavertis.

2.  R operacijoms gali būti taikomas DTM, jei įvykdytos šios sąlygos:

a) susitarimu siekiama veiksmingai priskirti išlaidas atitinkamai MPT arba MPV, dėl kurio atliekama R operacija, kartu atsižvelgiant į operacijos išlaidų egzistavimą, ir užtikrinti, kad iš mokėtojo nebūtų automatiškai imamas mokestis, o MPT neapmokestina MPV atitinkamos rūšies R operacijos mokesčiais, kurie viršija MPT patiriamas išlaidas atliekant tokias operacijas;

b) mokesčiai turi būti griežtai grindžiami išlaidomis;

c) mokesčių lygis neturi viršyti faktinių R operacijos tvarkymo išlaidų, kurias patiria panašus veiksmingiausias MPT, kuris yra reprezentatyvi susitarimo šalis tiek operacijų apimties, tiek paslaugų pobūdžio atžvilgiu;

d) taikant mokesčius pagal a, b ir c punktus užkertamas kelias MPT imti iš atitinkamų MPV papildomus mokesčius, susijusius su tais tarpbankiniais mokesčiais dengiamomis išlaidomis;

e) susitarimui nėra jokios praktiškos ir ekonomiškai naudingos alternatyvos, kurią pasirinkus R operacijos būtų tvarkomos taip pat veiksmingai arba dar veiksmingiau už tokią pačią arba mažesnę kainą vartotojams.

Pirmos pastraipos taikymo tikslais, apskaičiuojant R operacijos mokesčius atsižvelgiama tik į tų kategorijų išlaidas, kurios tiesiogiai ir aiškiai susijusios su R operacijos tvarkymu. Tos išlaidos turi būti tiksliai nustatomos. Išlaidų sumos analizė atskirai identifikuojant kiekvieną jų komponentą įtraukiama į susitarimą, kad išlaidas būtų lengva patikrinti ir stebėti.

3.  1 ir 2 dalys mutatis mutandis taikomos MPT vienašaliams susitarimams ir MPT tarpusavio dvišaliams susitarimams, kurių tikslas ar poveikis lygiavertis daugiašalio susitarimo tikslui ar poveikiui.

9 straipsnis

Mokėjimų prieinamumas

1.  Mokėtojas, kuris atlieka kredito pervedimų operacijas gavėjui, turinčiam mokėjimo sąskaitą Sąjungoje, nenurodo valstybės narės, kurioje turi būti ta mokėjimo sąskaita, jei ta mokėjimo sąskaita yra pasiekiama pagal 3 straipsnį.

2.  Gavėjas, kuris priima kredito pervedimų operaciją ar naudoja tiesioginį debetą lėšoms iš mokėtojo, turinčio mokėjimo sąskaitą Sąjungoje, surinkti, konkrečiai nenurodo, kurioje valstybėje narėje ta mokėjimo sąskaita turi būti, jei ši mokėjimo sąskaita yra pasiekiama pagal 3 straipsnį.

10 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos

1.  Valstybės narės kompetentingomis valdžios institucijomis, atsakingomis už šio reglamento laikymosi užtikrinimą, paskiria valdžios institucijas, įstaigas, kurios yra pripažintos pagal nacionalinę teisę, arba kurias pripažįsta valdžios institucijos, kurioms pagal nacionalinę teisę tuo tikslu suteikti aiškūs įgaliojimai, įskaitant nacionalinius centrinius bankus. Valstybės narės gali kompetentingomis valdžios institucijomis paskirti esamas įstaigas.

2.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. vasario 1 d. praneša Komisijai apie pagal 1 dalį paskirtas kompetentingas valdžios institucijas. Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (toliau – EBI) apie visus vėlesnius su tomis valdžios institucijomis susijusius pasikeitimus.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos kompetentingos valdžios institucijos turėtų visus savo pareigoms atlikti būtinus įgaliojimus. Jeigu klausimams, kuriems taikomas šis reglamentas, spręsti valstybės narės teritorijoje yra daugiau negu viena kompetentinga valdžios institucija, valstybės narės užtikrina glaudų tų valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti atitinkamas savo pareigas.

4.  Kompetentingos valdžios institucijos veiksmingai stebi, kaip MPT laikosi šio reglamento, ir imasi visų priemonių, būtinų tokiam laikymuisi užtikrinti. Jos tarpusavyje bendradarbiauja laikydamosi Direktyvos 2007/64/EB 24 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio.

11 straipsnis

Sankcijos

1.  Ne vėliau kaip 2013 m. vasario 1 d. valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša apie tas taisykles ir priemones Komisijai ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2.  1 dalyje nurodytos sankcijos netaikomos vartotojams.

12 straipsnis

Neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūros

1.  Valstybės narės nustato tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras MPV ir jų MPT ginčams dėl pagal šį reglamentą atsirandančių teisių ir pareigų spręsti. Tais tikslais valstybės narės paskiria esamas įstaigas arba, prireikus, įsteigia naujas įstaigas.

2.  Valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas įstaigas ne vėliau kaip 2013 m. vasario 1 d. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tomis įstaigomis susijusius pasikeitimus.

3.  Valstybės narės gali nustatyti, kad šis straipsnis taikomas tik MPV, kurie yra vartotojai, ar tik tiems MPV, kurie yra vartotojai ir mikroįmonės. Apie visas tokias nuostatas valstybės narės informuoja Komisiją ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 1 d.

13 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priedo dalinio pakeitimo siekiant atsižvelgti į technikos pažangą ir pokyčius rinkoje.

14 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  13 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 31 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 13 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per trijų mėnesių laikotarpį nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento ar Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

15 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2017 m. vasario 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, ECB ir EBI ataskaitą dėl šio reglamento taikymo, prireikus – kartu su pasiūlymu.

16 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

▼M1

1.  Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių, iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. MPT gali toliau vykdyti tokių formatų mokėjimo operacijas eurais, kurie skiriasi nuo formatų, reikalingų kredito pervedimams ir tiesioginio debeto operacijoms vykdyti pagal šį reglamentą.

Valstybės narės taisykles dėl sankcijų, nustatytų pagal 11 straipsnį ir taikomų už 6 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus, taiko nuo 2014 m. rugpjūčio 2 d.

Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių valstybės narės iki 2016 m. vasario 1 d. gali leisti MPT teikti nacionalinio mokėjimo operacijų konversijos paslaugas MPV, taip suteikiant MPV, kurie yra vartotojai, galimybę toliau naudoti BBAN vietoj priedo 1 punkto a papunktyje nurodyto mokėjimo sąskaitos identifikatoriaus, jei užtikrinama sistemų sąveika techniškai ir saugiai konvertuojant mokėtojo ir gavėjo BBAN į atitinkamą mokėjimo sąskaitos identifikatorių, kaip nurodyta priedo 1 punkto a papunktyje. Tas mokėjimo sąskaitos identifikatorius pateikiamas inicijuojančiam MPV prieš mokėjimo vykdymą. Tokiu atveju MPT netaiko MPV papildomų mokesčių ar kitų rinkliavų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su tomis konversijos paslaugomis.

▼B

2.  MPT, teikiantys mokėjimo paslaugas eurais ir esantys valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, teikdami mokėjimo paslaugas eurais 3 straipsnį įgyvendina ne vėliau kaip 2016 m. spalio 31 d. Vis dėlto, jei tokioje valstybėje narėje anksčiau nei 2015 m. spalio 31 d. įvedamas euro kaip tos valstybės valiuta, MPT, esantys toje valstybėje narėje, įgyvendina 3 straipsnį per vienerius metus nuo tos dienos, kai atitinkama valstybė narė prisijungė prie euro zonos.

3.  Valstybės narės gali leisti savo kompetentingoms valdžios institucijoms iki 2016 m. vasario 1 d. netaikyti visų arba kai kurių 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytų reikalavimų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijoms, kurių bendra rinkos dalis, remiantis oficialia ECB kasmet skelbiama mokėjimų statistika, sudaro mažiau nei 10 % viso kredito pervedimų ar tiesioginio debeto operacijų skaičiaus toje valstybėje narėje.

4.  Valstybės narės gali leisti savo kompetentingoms valdžios institucijoms iki 2016 m. vasario 1 d. netaikyti visų arba kai kurių 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytų reikalavimų toms mokėjimo operacijoms, kurios vykdomos naudojant mokėjimo kortelę prekybos vietoje ir kurios baigiasi tiesioginiu debetu iš BBAN arba IBAN identifikuojamos mokėjimo sąskaitos arba į ją.

5.  Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių valstybės narės iki 2016 m. vasario 1 d. gali leisti savo kompetentingoms valdžios institucijoms netaikyti konkretaus 5 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyto reikalavimo MPV, kurie inicijuoja ar priima atskirus kredito pervedimus ar vykdo tiesioginio debeto operacijas, kurios siunčiamos sugrupuotos, naudoti priedo 1 punkto b papunktyje nurodytus pranešimo formatus. Nepaisant galimos išimties, MPT turi laikytis 5 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų reikalavimų, kai MPV prašo tokios paslaugos.

6.  Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių valstybės narės iki 2016 m. vasario 1 d. gali laikinai netaikyti 5 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų, susijusių su BIC pateikimu vykdant nacionalines mokėjimo operacijas.

7.  Jei valstybė narė ketina pasinaudoti 1, 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytomis išimtimis, ta valstybė narė atitinkamai ne vėliau kaip 2013 m. vasario 1 d. praneša Komisijai ir vėliau leidžia savo kompetentingoms valdžios institucijoms prireikus netaikyti visų arba kai kurių 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje ir priede nurodytų reikalavimų atitinkamose dalyse ar pastraipose minimoms mokėjimo operacijoms šios išimties laikotarpio neviršijantį laikotarpį. Valstybės narės apie mokėjimo operacijas, kurioms taikoma išimtis, ir visus vėlesnius pakeitimus praneša Komisijai.

8.  Valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, esantys MPT ir joje mokėjimo paslaugas naudojantys MPV ne vėliau kaip 2016 m. spalio 31 d. turi atitikti 4 ir 5 straipsnių reikalavimus. Valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, mažmeninių mokėjimo sistemų operatoriai 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus įgyvendina ne vėliau kaip 2016 m. spalio 31 d.

Vis dėlto, jei anksčiau nei 2015 m. spalio 31 d. bet kurioje tokioje valstybėje narėje įvedamas euro, MPT ar ten, kur yra susiję mažmeninių mokėjimo sistemų operatoriai, ir MPV, kurie toje valstybėje narėje naudojasi mokėjimo paslaugomis, atitinkamas nuostatas įgyvendina per vienerius metus nuo tos dienos, kai atitinkama valstybė narė prisijungė prie euro zonos, tačiau ne anksčiau atitinkamos dienos, numatytos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro 2012 m. kovo 31 d.

17 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 924/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 iš dalies keičiamas taip:

1. 2 straipsnio 10 punktas pakeičiamas taip:

„10.

lėšos – banknotai ir monetos, pinigai sąskaitoje ir elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros ( 15 ) 2 straipsnio 2 dalyje.

2. 3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Mokėjimo paslaugų teikėjas už tarptautinius mokėjimus iš mokėjimo paslaugų vartotojo ima tokį patį atlyginimą, kokį tas mokėjimo paslaugų teikėjas imtų iš mokėjimo paslaugų vartotojų už tos pačios vertės atitinkamus nacionalinius mokėjimus ta pačia valiuta.“;

3. 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis išbraukiama;

b) 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Be 3 straipsnio 1 dalyje minimo atlyginimo, mokėjimo paslaugų teikėjas gali imti papildomą atlyginimą iš mokėjimo paslaugų vartotojo, kai tas vartotojas nurodydamas mokėjimo paslaugų teikėjui atlikti tarptautinį mokėjimą nepateikia mokėjimo sąskaitos kitoje valstybėje narėje IBAN ir, jei reikia, susijusio BIC mokėjimo sąskaitai kitoje valstybėje narėje pagal 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 ( 16 ). Tas atlyginimas turi būti pagrįstas ir atitikti išlaidas. Dėl to atlyginimo susitaria mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas. Mokėjimo paslaugų teikėjas iš anksto, iki mokėjimo paslaugų vartotojo įsipareigojimo pagal tokį susitarimą, informuoja mokėjimo paslaugų vartotoją apie papildomo atlyginimo dydį.

4. 5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Nuo 2016 m. vasario 1 d. valstybės narės panaikina nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas mokėjimo paslaugų teikėjų pareigas teikti atsiskaitymais grindžiamus mokėjimų balanso statistinius duomenis, susijusius su jų klientų mokėjimo operacijomis.“;

5. 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalyje data „2012 m. lapkričio 1 d.“ pakeičiama „2017 m. vasario 1 d.“;

b) 2 dalyje data „2012 m. lapkričio 1 d.“ pakeičiama „2017 m. vasario 1 d.“;

c) 3 dalyje data „2012 m. lapkričio 1 d.“ pakeičiama „2017 m. vasario 1 d.“;

6. 8 straipsnis išbraukiamas.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




PRIEDAS

TECHNINIAI REIKALAVIMAI (5 STRAIPSNIS)

1. Be pagrindinių reikalavimų, nustatytų 5 straipsnyje, toliau pateikti techniniai reikalavimai taikomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijoms:

a) 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytas mokėjimo sąskaitos identifikatorius turi būti IBAN.

b) 5 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nurodytas pranešimo formato standartas turi būti ISO 20022 XML standartas.

c) Mokėjimo paskirties duomenų lauke turi būti leidžiama įrašyti 140 ženklų. Pagal mokėjimo schemas gali būti leidžiama įrašyti daugiau ženklų, išskyrus atvejus, kai informacijai perduoti naudojamas prietaisas turi su perduodamų ženklų skaičiumi susijusių techninio pobūdžio apribojimų – tokiu atveju taikomas šis techninio pobūdžio apribojimas.

d) MPT mokėjimo grandinėje turi perduoti visą nepakeistą mokėjimo paskirties informaciją ir visus kitus duomenų elementus, pateikiamus pagal šio priedo 2 ir 3 punktus.

e) Kai reikalaujami duomenys įgyja elektroninę formą, visoje mokėjimo grandinėje turi būti užtikrinamas visiškai automatinis elektroninis mokėjimo operacijų vykdymas visuose proceso etapuose (nuo pradžios iki pabaigos nenutrūkstamas apdorojimas), suteikiant galimybę visą mokėjimo procesą atlikti elektroniniu būdu be pakartotinių ar rankinių veiksmų. Kai įmanoma, tai taip pat turi būti taikoma kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų tvarkymui išimties tvarka.

f) Pagal mokėjimo schemas neturi būti nustatoma jokia minimali kredito pervedimų ir tiesioginio debeto mokėjimo operacijų suma, bet nereikalaujama vykdyti mokėjimo operacijų, kurių suma lygi nuliui.

g) Mokėjimo schemos neprivalo atlikti kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų, kurių suma viršija 999 999 999,99 EUR.

2. Be 1 punkte nurodytų reikalavimų, kredito pervedimams taikomi šie reikalavimai:

a) 5 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti duomenų elementai yra šie:

i) mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas) ir (arba) mokėtojo mokėjimo sąskaitos IBAN;

ii) kredito pervedimo suma;

iii) gavėjo mokėjimo sąskaitos IBAN;

iv) jei yra, gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas);

v) bet kokia mokėjimo paskirties informacija.

b) 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti duomenų elementai yra šie:

i) mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas);

ii) mokėtojo mokėjimo sąskaitos IBAN;

iii) kredito pervedimo suma;

iv) gavėjo mokėjimo sąskaitos IBAN;

v) bet kokia mokėjimo paskirties informacija;

vi) bet kuris gavėjo identifikavimo kodas;

vii) galutinio gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas);

viii) kredito pervedimo paskirtis;

ix) kredito pervedimo paskirties kategorija.

c) Mokėtojo MPT gavėjo MPT papildomai pateikia šiuos privalomus duomenų elementus:

i) mokėtojo MPT BIC (jei MPT, susiję su mokėjimo operacija, nesusitaria kitaip);

ii) gavėjo MPT BIC (jei MPT, susiję su mokėjimo operacija, nesusitaria kitaip);

iii) mokėjimo schemos identifikavimo kodą;

iv) su kredito pervedimu susijusią atsiskaitymo datą;

v) mokėtojo MPT kredito pervedimo pranešimo nuorodos numerį.

d) 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyti duomenų elementai yra šie:

i) mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas);

ii) kredito pervedimo suma;

iii) bet kokia mokėjimo paskirties informacija.

3. Be 1 punkte nurodytų reikalavimų, tiesioginiams debetams taikomi šie reikalavimai:

a) 5 straipsnio 3 dalies a punkto i papunktyje nurodyti duomenų elementai yra šie:

i) tiesioginio debeto rūšis (pasikartojantis, vienkartinis, pirmas, paskutinis ar atšaukiamas);

ii) gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas);

iii) gavėjo mokėjimo sąskaitos, į kurią turi būti įskaitomos lėšos, IBAN;

iv) jei yra, mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas);

v) mokėtojo mokėjimo sąskaitos, iš kurios turi būti nurašomos lėšos, IBAN;

vi) unikalus sutikimo identifikavimo numeris;

vii) jei mokėtojo sutikimas išduotas po 2012 m. kovo 31 d., sutikimo pasirašymo data;

viii) lėšų surinkimo suma;

ix) jei sutikimą perima kitas gavėjas, nei tas, kuris suteikė sutikimą, unikalus sutikimo identifikavimo numeris, suteiktas pradinio gavėjo, kuris suteikė sutikimą;

x) gavėjo identifikatorius;

xi) jei sutikimą perima kitas gavėjas, o ne tas, kuris inicijavo sutikimą, pradinio gavėjo, kuris inicijavo sutikimą, identifikatorius;

xii) gavėjo mokėjimo paskirties informacija, teikiama mokėtojui;

xiii) lėšų surinkimo paskirtis;

xiv) lėšų surinkimo paskirties kategorija.

b) 5 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyti duomenų elementai yra šie:

i) gavėjo MPT BIC (jei MPT, susiję su mokėjimo operacija, nesusitaria kitaip);

ii) mokėtojo MPT BIC (jei MPT, susiję su mokėjimo operacija, nesusitaria kitaip);

iii) pradinio mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas) (jei nurodyta elektronine forma pateiktame sutikime);

iv) pradinio mokėtojo identifikavimo kodas (jei nurodyta elektronine forma pateiktame sutikime);

v) galutinio gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) (jei nurodyta elektronine forma pateiktame sutikime),

vi) galutinio gavėjo identifikavimo kodas (jei nurodyta elektronine forma pateiktame sutikime);

vii) mokėjimo schemos identifikavimo kodas;

viii) su lėšų surinkimu susijusi atsikaitymo data;

ix) gavėjo MPT nuoroda, leidžianti atpažinti lėšų surinkimo operaciją;

x) sutikimo rūšis;

xi) tiesioginio debeto rūšis (pasikartojantis, vienkartinis, pirmas, paskutinis ar atšaukiamas);

xii) gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas);

xiii) gavėjo mokėjimo sąskaitos, į kurią turi būti įskaitomos lėšos, IBAN;

xiv) jei yra, mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas);

xv) mokėtojo mokėjimo sąskaitos, iš kurios turi būti nurašomos lėšos, IBAN;

xvi) unikalus sutikimo identifikavimo numeris;

xvii) sutikimo pasirašymo data, jei mokėtojas davė sutikimą po 2012 m. kovo 31 d.;

xviii) lėšų surinkimo suma;

xix) unikalus sutikimo identifikavimo numeris, pateiktas pradinio gavėjo, kuris suteikė sutikimą (jei sutikimą perima kitas gavėjas, nei tas, kuris suteikė sutikimą);

xx) gavėjo identifikatorius;

xxi) pradinio gavėjo, kuris inicijavo sutikimą (jei sutikimą perima kitas gavėjas, o ne tas, kuris inicijavo sutikimą), identifikatorius;

xxii) gavėjo mokėjimo paskirties informacija, teikiama mokėtojui.

c) 5 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyti duomenų elementai yra šie:

i) unikalus sutikimo identifikavimo numeris;

ii) gavėjo identifikatorius;

iii) gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas);

iv) lėšų surinkimo suma;

v) bet kokia mokėjimo paskirties informacija;

vi) mokėjimo schemos identifikavimo kodas.



( 1 ) OL C 155, 2011 5 25, p. 1.

( 2 ) OL C 218, 2011 7 23, p. 74.

( 3 ) 2012 m. vasario 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas.

( 4 ) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 166.

( 5 ) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 43.

( 6 ) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

( 7 ) OL L 266, 2009 10 9, p. 11.

( 8 ) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

( 9 ) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

( 10 ) OL L 195, 2010 7 27, p. 5.

( 11 ) OL L 267, 2009 10 10, p. 7.

( 12 ) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

( 13 ) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

( 14 ) OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

( 15 ) OL L 267, 2009 10 10, p. 7.“;

( 16 ) OL L 94, 2012 3 30, p. 22.“;

Top