a) gyvūnų ir visuomenės sveikatos taisyklių, taikomų šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1069/2009;

b) tam tikrų mėginių ir priemonių veterinarinių tikrinimų pasienio kontrolės postuose išimčių, kaip nustatyta Direktyvos 97/78/EB 16 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose.

a) biodyzelinas, atitinkantis šalutinių gyvūninių produktų gaminių naikinimo ir naudojimo reikalavimus, nustatytus IV priedo IV skyriaus 3 skirsnio 2 punkto b papunktyje;

b) perdirbtas gyvūnų augintinių ėdalas, atitinkantis specialiuosius perdirbto gyvūnų augintinių ėdalo reikalavimus, nustatytus XIII priedo II skyriaus 7 punkto a papunktyje;

c) šunų kramtalai, atitinkantys specialiuosius šunų kramtalų reikalavimus, nustatytus XIII priedo II skyriaus 7 punkto b papunktyje;

d) kanopinių kailiai ir odos, kurie atitinka XIII priedo V skyriaus C punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus dėl šių produktų galutinio gamybos grandinės taško;

e) vilna ir plaukai, kurie atitinka XIII priedo VII skyriaus B punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus dėl šių produktų galutinio gamybos grandinės taško;

f) plunksnos ir pūkai, kurie atitinka XIII priedo VII skyriaus C punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus dėl šių produktų galutinio gamybos grandinės taško;

g) kailiai, atitinkantys specialiuosius to produkto grandinės pabaigos reikalavimus, nustatytus XIII priedo VIII skyriuje;

h) žuvų taukai vaistams gaminti, atitinkantys specialiuosius to produkto gamybos grandinės pabaigos reikalavimus, nustatytus XIII priedo XIII skyriuje;

i) dyzelinas ir degalai, atitinkantys produktams, gautiems daugiapakopio katalitinio proceso metu gaminant atsinaujinančius degalus, taikomus specialiuosius reikalavimus, nustatytus IV priedo IV skyriaus 3 skirsnio 2 punkto c papunktyje;

j) oleocheminiai produktai, pagaminti iš lydytų riebalų ir atitinkantys reikalavimus, nustatytus XIII priedo XI skyriuje.

a) deginimo įmonėse ir bendro deginimo įmonėse, kurių veiklai suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2000/76/EB; arba

b) jei tai įmonės, kurioms pagal Direktyvą 2000/76/EB nereikia leidimo – deginimo ir bendro deginimo įmonėse, kurias patvirtino kompetentinga institucija atlikti naikinimą deginant, šalinant ar perdirbant šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, jei jie yra atliekos, deginant kartu su kitomis medžiagomis, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies b ar c punktų.

a) deginimo įmonėms taikomas III priedo V skyrius;

b) deginimo įmonės atitinka visas susijusias bendrąsias sąlygas ir konkrečius reikalavimus, pateiktus šio reglamento III priedo IV ir V skyriuose;

c) yra numatyta administracinė tvarka, kuria būtų užtikrinama, kad deginimo įmonių patvirtinimo reikalavimai būtų kasmet tikrinami;

a) kompetentingai institucijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies d punktą operatoriaus pateiktoje patvirtinimo paraiškoje turi būti pateikti valstybės narės kompetentingos institucijos arba jos įgaliotos specialios kompetencijos turinčios organizacijos patvirtinti įrodymai, kad deginimo įmonė, kurioje naminių paukščių mėšlas naudojamas kurui, visiškai laikosi išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir stebėsenos reikalavimus, nustatytus III priedo V skyriaus B skirsnio 4 punkte;

b) Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 44 straipsnyje numatyta tvirtinimo procedūra turi būti užbaigta tik tada, kai per pirmus šešis deginimo įmonės veiklos mėnesius kompetentinga institucija arba jos įgaliota specialios kompetencijos turinti organizacija iš eilės atlieka bent du patikrinimus, kurių vienas turi būti atliktas be įspėjimo, įskaitant reikiamus temperatūros ir išmetamųjų teršalų matavimus. Po to, kai minėtų patikrinimų rezultatai patvirtina, kaip III priedo V skyriaus B skirsnio 4 dalyje nustatytų parametrų yra laikomasi, gali būti suteiktas visapusiškas patvirtinimas.

a) importuojamą gyvūnų augintinių ėdalą ar gyvūnų augintinių ėdalą, pagamintą iš importuotų medžiagų, iš 1 kategorijos medžiagų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio c punkte;

b) 3 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f ir g punktuose, jeigu:

a) 1 skirsnyje nustatytus bendruosius perdirbimo reikalavimus;

b) 2 skirsnyje nustatytus nuotekų apdorojimo reikalavimus;

c) 3 skirsnyje nustatytus 1 ir 2 kategorijos medžiagų specialiuosius perdirbimo reikalavimus;

d) 4 skirsnyje nustatytus 3 kategorijos medžiagų specialiuosius perdirbimo reikalavimus.

a) II skyriuje nustatytus higienos ir perdirbimo reikalavimus;

b) standartinius perdirbimo metodus, nustatytus III skyriuje, jeigu tokie metodai naudojami įmonėje ar gamykloje;

c) alternatyvius perdirbimo metodus, nustatytus IV skyriuje, jeigu tokie metodai naudojami įmonėje ar gamykloje.

a) biodujų ir kompostavimo įmonėms taikomus I skyriuje nustatytus reikalavimus;

b) biodujų ir kompostavimo įmonėms taikomus II skyriuje nustatytus higienos reikalavimus;

c) III skyriaus 1 skirsnyje nustatytus standartinius transformacijos parametrus;

d) irimo atliekų ir komposto standartus, nustatytus III skyriaus 3 skirsnyje.

a) 1 ir 2 kategorijų medžiagų ir mėsos ir kaulų miltų ar gyvūninių riebalų, gautų iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų;

b) perdirbtų gyvūninių baltymų.

a) 1 ir 2 kategorijų medžiagų ir mėsos ir kaulų miltų ar gyvūninių riebalų, gautų iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų;

b) perdirbtų gyvūninių baltymų.

a) zoologijos sodų gyvūnus;

b) kailinius gyvūnus;

c) pripažintų šunų veisyklų ar skalikų rujų šunis;

d) prieglaudose laikomus šunis ir kates;

e) lervas ir kirminus, naudojamus žvejybos masalui;

f) cirko gyvūnus.

a) zoologijos sodų gyvūnus;

b) kailinius gyvūnus;

c) pripažintų šunų veisyklų ar skalikų rujų šunis;

d) prieglaudose laikomus šunis ir kates;

e) lervas ir kirminus, naudojamus žvejybos masalui;

f) cirko gyvūnus.

a) nykstančių ar saugomų rūšių maitlesius paukščius ir kitų rūšių gyvenančius natūralioje buveinėje gyvūnus šėryklose, skatinant biologinę įvairovę, laikantis VI priedo II skyriaus 2 skirsnyje nustatytų sąlygų;

b) už šėryklų ribų – jei tinka, prieš surenkant nugaišusius gyvūnus, laukinius gyvūnus, nurodytus VI priedo II skyriaus 2 skirsnio 1 punkto a papunktyje, laikantis to skyriaus 3 skirsnyje nustatytų sąlygų.

a) 1 skirsnyje nustatytų specialiųjų šalutinių gyvūninių produktų naikinimo taisyklių;

b) 2 skirsnyje nustatytų šalutinių gyvūninių produktų deginimo ir laidojimo atokiose vietose taisyklių;

c) 3 skirsnyje nustatytų bičių ir bitininkystės šalutinių produktų deginimo ir laidojimo atokiose vietose taisyklių.

a) atitinka VIII priedo I ir II skyriuose nustatytus rinkimo, vežimo ir identifikavimo reikalavimus;

b) vežami su pridedamais prekybos dokumentais ar sveikumo sertifikatais pagal VIII priedo III skyriuje nustatytus reikalavimus.

a) I skyriaus, kai jos gamina gyvūnų augintinių ėdalą, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 1 dalies e punkte;

b) II skyriaus, kai jos saugo šalutinius gyvūninius produktus, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 1 dalies i punkte ir kai jos tvarko šalutinius gyvūninius produktus po jų surinkimo, atlikdamos to reglamento 24 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytas operacijas:

c) III skyriaus, kai jos saugo šalutinių gyvūninių produktų gaminius tam tikrais numatytais tikslais, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 1 dalies j punkte;

d) V skyriaus, kai jos saugo šalutinius ūkinių gyvūnų produktus, skirtus tolesniam naikinimui, kaip nurodyta to reglamento 4 straipsnyje.

a) patvirtintiems ūkio subjektams, kurie veža šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, atlikdami tai kaip pagalbinę veiklą;

b) ūkio subjektams, kurie buvo registruoti transporto veiklai pagal Reglamentą (EB) Nr. 183/2005.

a) ūkio subjektus, tvarkančius ar gaminančius medžiojamųjų gyvūnų trofėjus ar kitus preparatus, nurodytus XIII priedo VI skyriuje, privačiais ar nekomerciniais tikslais;

b) ūkio subjektus, tvarkančius ar naikinančius mokslinių tyrimų ir diagnostinius mėginius mokymo tikslais;

c) ūkio subjektus, vežančius sausą neapdorotą vilną ir plaukus, jeigu jie sandariai supakuoti ir yra siunčiami tiesiogiai į gamyklą, gaminančią šalutinių gyvūninių produktų gaminius, skirtus naudoti už pašarų grandinės ribų, arba į gamyklą, atliekančią tarpines operacijas sąlygomis, kuriomis išvengiama patogenų plitimo;

d) ūkio subjektus, naudojančius mažus kiekius 2 ir 3 kategorijų medžiagų, nuodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 ir 10 straipsniuose, ar jų gaminių tiesiogiai tiekiant produktus regiono ribose galutiniam naudotojui, vietos rinkai ar vietos mažmeninėms įmonėms, jeigu kompetentinga institucija nelaiko tokios veiklos keliančia jokios pavojingos užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos plitimo pavojų; šis punktas netaikomas tais atvejais, kai tos medžiagos naudojamos ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius, pašarui gaminti;

e) organinių trąšų arba dirvožemį gerinančių medžiagų naudotojus patalpose, kuriose ūkiniai gyvūnai nelaikomi;

f) ūkio subjektus, tvarkančius ir platinančius organines trąšas arba dirvožemį gerinančias medžiagas išimtinai tik parduoti paruoštose ne daugiau nei 50 kg svorio mažmeninėse pakuotėse, skirtose naudoti ne pašarų ir maisto grandinėje.

a) I skyriuje nustatytus bendruosius perdirbimo ir tiekimo rinkai reikalavimus;

b) II skyriuje nustatytus specialiuosius perdirbtų gyvūninių baltymų ir kitų šalutinių gyvūninių produktų gaminių reikalavimus;

c) III skyriuje nustatytus tam tikrų žuvų pašarų ir žvejybos masalo reikalavimus.

a) laukinių jūros paukščių guaną, surinktą Sąjungoje arba importuotą iš trečiųjų šalių;

b) paruoštas parduoti auginimo terpes, išskyrus importuotąsias, kurių sudėtyje yra mažiau nei:

a) įmonė ar gamykla turi tinkamas patalpas tarpiniams produktams gauti, kurios užkerta kelią užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų plitimui;

b) tarpiniai produktai nekelia jokio užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų plitimo pavojaus dėl jų išgryninimo ar kitokio tarpiniame produkte esančių šalutinių gyvūninių produktų apdorojimo, dėl šalutinių gyvūninių produktų koncentracijos tarpiniame produkte ar dėl tinkamų biologinio saugumo priemonių tvarkant tarpinius produktus;

c) įmonė ar gamykla saugo įrašus dėl gautų medžiagų kiekio, jų kategorijos, jei taikoma, ir dėl įmonės, gamyklos ar ūkio subjekto, kuriam ji patiekė savo produktus; ir

d) nepanaudoti tarpiniai produktai ar kitos perteklinės medžiagos iš įmonės ar gamyklos, pavyzdžiui, produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, naikinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

a) neperdirbtą mėšlą;

b) neapdorotas plunksnas, jų dalis ir pūkus;

c) bičių vašką medaus korių pavidalu.

a) vilną ir plaukus, kurie buvo nuplauti gamykloje ar apdoroti kitu būdu, užtikrinančiu, kad nebeliktų nepriimtino pavojaus;

b) kailius, kurie buvo džiovinti aplinkos 18 °C temperatūroje bent dvi dienas esant 55 % drėgmei;

c) gyvūnų, išskyrus kiaulinius, vilną ir plaukus, nuplautus gamykloje, kai jie pamerkiami į vandens, muilo ir natrio hidroksido arba kalio hidroksido vonias;

d) gyvūnų, išskyrus kiaulinius, vilną ir plaukus, siunčiamus tiesiogiai į gamyklą, gaminančią šalutinius gyvūninių produktų gaminius iš vilnos ir plaukų, skirtus tekstilės pramonei, kurie buvo apdoroti bent vienu iš šių būdų:

e) sausą ir sandariai supakuotą gyvūnų, išskyrus kiaulinius, vilną ir plaukus, skirtus siųsti tiesiogiai į gamyklą, gaminančią šalutinius gyvūninių produktų gaminius iš vilnos ir plaukų, skirtus tekstilės pramonei, atitinkančius visus šiuos reikalavimus:

a) to priedo I skyriuje nustatytus specialiuosius 3 kategorijos medžiagų ir jų gaminių, skirtų naudoti pašarų grandinėje, išskyrus gyvūnų augintinių ėdalą ar kailinių gyvūnų pašarą, importo ir gabenimo tranzitu reikalavimus;

b) to priedo II skyriuje nustatytus šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, skirtų naudoti ne ūkinių gyvūnų pašarų grandinėje, importo ir gabenimo tranzitu reikalavimus.

a) šios medžiagos neturi būti 1 kategorijos medžiagos, gautos iš šių gyvūnų:

b) šios medžiagos neturi būti skirtos:

c) medžiagos turi būti importuojamos paženklintos ir turi atitikti XIV priedo IV skyriaus 1 skirsnyje nustatytus specialiuosius tam tikro šalutinių gyvūninių produktų judėjimo reikalavimus;

d) medžiagos turi būti importuojamos pagal sanitarinio sertifikavimo reikalavimus, nustatytus nacionaliniais teisės aktais.

a) paskirties valstybės narės kompetentinga institucija turi būti iš anksto leidusi įvežti siuntą; ir

b) siuntos turi būti siunčiamos tiesiogiai iš įvežimo į Europos Sąjungą punkto naudotojui, kuriam duotas toks leidimas.

a) kompetentingos institucijos veterinarijos tarnybos įvažiavimo į Sąjungos pasienio kontrolės poste turi užplombuoti siuntą serijiniu numeriu pažymėta plomba;

b) už pasienio kontrolės postą atsakingos kompetentingos institucijos valstybinis veterinarijos gydytojas ant kiekvieno siuntos lydimųjų dokumentų, nurodytų Direktyvos 97/78/EB 7 straipsnyje, puslapio uždeda spaudą „TIK VEŽTI TRANZITU Į RUSIJĄ PER ES“;

c) laikomasi procedūrinių reikalavimų, nustatytų Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnyje;

d) įvežimo pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas bendrame veterinariniame įvežimo dokumente, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 136/2004 III priede, patvirtina, kad siunta tinkama gabenti tranzitu.

a) valstybinis veterinarijos gydytojas įvežimo pasienio kontrolės poste užplombuoja siuntą serijiniu numeriu pažymėta plomba;

b) pasienio kontrolės postą prižiūrintis valstybinis veterinarijos gydytojas ant kiekvieno siuntos lydimųjų dokumentų, nurodytų Direktyvos 97/78/EB 7 straipsnyje, puslapio uždeda spaudą „TIK VEŽTI TRANZITU Į TREČIĄSIAS ŠALIS PER ES“;

c) laikomasi Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnyje nustatytų procedūrinių reikalavimų;

d) įvežimo pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas bendrame veterinariniame įvežimo dokumente, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 136/2004 2 straipsnio 1 dalyje, patvirtina, kad siunta tinkama gabenti tranzitu.

a) I skyriuje nustatytus oficialius tikrinimus perdirbimo gamyklose;

b) III skyriaus 1–9 skirsniuose nustatytus kitos veiklos, apimančios šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymą, oficialius tikrinimus.

a) X priedo II skyriuje nurodytų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kitų gaminių;

b) XIII priede nurodytų gyvūnų augintinių ėdalo ir tam tikrų kitų gaminių;

c) importuojamų į Sąjungą ar gabenamų per ją tranzitu šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, kaip nurodyta XIV priede.

a) Reglamentas (EB) Nr. 811/2003;

b) Sprendimas 2003/322/EB;

c) Sprendimas 2003/324/EB;

d) Reglamentas (EB) Nr. 878/2004;

e) Sprendimas 2004/407/EB;

f) Reglamentas (EB) Nr. 79/2005;

g) Reglamentas (EB) Nr. 92/2005;

h) Reglamentas (EB) Nr. 181/2006;

i) Reglamentas (EB) Nr. 197/2006;

j) Reglamentas (EB) Nr. 1192/2006;

k) Reglamentas (EB) Nr. 2007/2006.

a) jeigu jos buvo pagamintos iš:

b) nebuvo maišomos su komponentu, kad būtų išvengta tolesnio mišinio naudojimo šėrimo tikslais.

1. Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje šie kailiniai gyvūnai gali būti šeriami mėsos ir kaulų miltais ar kitais produktais, kurie buvo perdirbti pagal IV priedo III skyrių ir kurie gauti iš tos pačios rūšies gyvūnų kūnų ar kūnų dalių:

▼M1

▼B

2. Estijoje ir Latvijoje kanadinių audinių (Mustela vison) rūšies kailiniai gyvūnai gali būti šeriami mėsos ir kaulų miltais ar kitais produktais, kurie buvo perdirbti taikant perdirbimo metodus pagal IV priedo III skyrių ir kurie gauti iš tos pačios rūšies gyvūnų kūnų ar kūnų dalių.

3. 1 ir 2 punktuose nurodytas šėrimas turi būti atliekamas laikantis šių sąlygų:

a) turi būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 11 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto bent 21 dienos laukimo laikotarpio;

b) buvo naudojamos tik organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalis ir šio reglamento XI priedo II skyrių.

a) mėšlas ir guanas;

b) virškinamojo trakto turinys, pienas, pieno pagrindo produktai, pieno gaminiai, priešpienis ir priešpienio produktai, kurių kompetentinga institucija nelaiko keliančiais jokios rimtos gyvūnų ligos plitimo pavojų.

1. Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų deginimo ir bendro deginimo įmonių operatoriai užtikrina, kad jų kontroliuojamose įmonėse būtų laikomasi šių higienos sąlygų:

2. Deginimo ir bendro deginimo įmonės operatorius turi imtis visų reikiamų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių priėmimo atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią tiesioginiam pavojui žmonių ar gyvūnų sveikatai arba kiek įmanoma jį apribotų.

3. Gyvūnai neturi patekti į įmones ir neturi turėti priėjimo prie šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, kuriuos numatoma deginti ar deginti kartu su kitomis medžiagomis, arba prie šalutinių gyvūninių produktų deginimo ar deginimo kartu su kitomis medžiagomis pelenų.

4. Jei deginimo ar bendro deginimo įmonė yra įsikūrusi gyvulių ūkyje:

5. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, kuriuos numatoma deginti ar deginti kartu su kitomis medžiagomis, ir pelenai turi būti laikomi uždengtose, teisingai identifikuotose ir, jei taikoma, nutekėjimui nelaidžiose talpyklose.

6. Ne visiškai sudeginti šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti deginami iš naujo arba naikinami kitomis priemonėmis, išskyrus šalinimą registruotuose sąvartynuose, pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius, jei taikoma.

1. Deginimo ir bendro deginimo likučių kiekis ir kenksmingumas turi būti kuo mažesnis. Tokie likučiai turi būti perdirbami, jeigu tinkama, tiesiogiai įmonėje ar už jos ribų pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus arba šalinami registruotame sąvartyne.

2. Sausos atliekos, įskaitant dulkes, turi būti vežamos ir laikinai saugomos taip, kad nepasklistų į aplinką (pvz., uždaruose konteineriuose).

1. Turi būti naudojamos deginimo atskirai ar deginimo kartu su kitomis medžiagomis proceso parametrų ir sąlygų stebėjimo technologijos.

2. Temperatūros matavimo reikalavimai turi būti nurodyti kompetentingos institucijos išduotame leidime arba prie jo pridėtame sąlygų apraše.

3. Bet kokios automatinės stebėsenos įrangos veikimas turi būti kontroliuojamas ir kasmet išbandomas.

4. Temperatūros matavimo rezultatai turi būti registruojami ir pateikiami tinkama forma, kad kompetentinga institucija savo nustatyta tvarka galėtų patikrinti, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų leidžiamos eksploatacijos reikalavimų.

a) įmonės kiekvienoje linijoje turi turėti bent vieną pagalbinį degiklį. Tokie degikliai turi automatiškai įsijungti, kai, paskutinį kartą įleidus oro degimui, degimo dujų temperatūra nukrinta žemiau kaip 850 °C ar 1 100 °C, jei taikoma. Jie taip pat turi būti naudojami pradedant ir baigiant darbą, kad būtų užtikrinta, jog viso darbo metu ir kol deginimo ar bendro deginimo kameroje yra nesudegusių medžiagų būtų palaikoma atitinkamai 850 °C ar 1 100 °C temperatūra;

b) kai šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai dedami į nepertraukiamo deginimo ar bendro deginimo kamerą, įmonės turi turėti veikiančią automatinę sistemą, kad būtų galima išvengti šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių patekimo į kamerą pradžioje, kol pasiekiama atitinkamai 850 °C ar 1 100 °C temperatūra, ir jei temperatūra nėra išlaikoma.

c) deginimo įmonę operatorius turi eksploatuoti taip, kad būtų pasiektas toks deginimo lygis, kai bendras organinės anglies kiekis nuosėdose ir šlake yra mažesnis kaip 3 %, o užsidegimo momentu medžiaga netenka mažiau kaip 5 % sausosios dalies. Prireikus taikomi atitinkami išankstinio apdorojimo būdai.

1. Didelio pajėgumo įmonių vietos, įskaitant susijusias šalutinių gyvūninių produktų saugojimo vietas, turi būti suplanuotos taip, kad būtų galima išvengti neleistino ir atsitiktinio bet kurių teršiančių medžiagų patekimo į dirvą, paviršinį ir požeminį vandenį.

2. Be to, turi būti įrengtas nuo deginimo įmonės teritorijos nutekančio užteršto lietaus vandens arba dėl nuotėkio ar gaisro gesinimo darbų susidarančio užteršto vandens surinkimo rezervuaras.

Operatorius turi, jei būtina, užtikrinti, kad toks lietaus vanduo ir toks vanduo prireikus galėtų būti tiriamas ir apdorojamas prieš išleidžiant.

a) būti naudojamos naikinti tik

b) kai 1 kategorijos medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio b punkte, naikinamos nedidelio pajėgumo įmonėje, joje turi būti įrengtas pagalbinis degiklis;

c) veikti taip, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų visiškai sudeginti iki pelenų.

1. 6 straipsnio 6 dalyje nurodytų deginimo įmonių įrenginių operatoriai turi užtikrinti, kad jų kontroliuojamose deginimo įmonėse būtų paisoma šių sąlygų:

2. Priimdami šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, deginimo įmonių įrenginių operatoriai imasi visų reikiamų atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią tiesioginiam pavojui žmonių ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai arba kuo labiau jį apribotų.

3. Gyvūnai neturi patekti į deginimo įmonę arba prie paruoštų deginti šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių ar po deginimo likusių pelenų.

4. Jei deginimo įmonė yra įsikūrusi ūkyje, kuriame laikomos maistinių gyvūnų rūšys:

5. Kaip kuras paruošti deginti šalutiniai gyvūniniai produktai bei jų gaminiai ir degimo produktai turi būti laikomi uždaroje ir dengtoje tam tikslui skirtoje vietoje arba uždengtose ir sandariose talpyklose.

6. Šalutiniai gyvūniniai produktai arba jų gaminiai deginami tokiomis sąlygomis, kuriomis galima išvengti kryžminės pašarų taršos.

1. Deginimo įmonės turi būti suprojektuotos, pastatytos, įrengtos ir eksploatuojamos taip, kad netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai būtų apdorojami ne trumpiau kaip 2 sekundes, esant 850 °C temperatūrai, arba ne mažiau kaip 0,2 sekundės, esant 1 100 °C temperatūrai.

2. Šio proceso metu gautų dujų temperatūra kontroliuojamomis sąlygomis tolygiai pakeliama 2 sekundėms iki 850 °C arba 0,2 sekundės – iki 1 100 °C.

Temperatūra turi būti matuojama prie vidinės sienelės arba kitoje reprezentatyvioje degimo kameros vietoje, kaip nustatyta kompetentingos institucijos.

3. Kaip paisoma deginimo procesui nustatytų reikalavimų ir sąlygų, stebima naudojant automatines priemones.

4. Temperatūros matavimo rezultatai registruojami automatiškai ir pateikiami taip, kad kompetentinga institucija, vadovaudamasi atitinkamos institucijos nustatyta tvarka, galėtų patikrinti, kaip laikomasi 1 ir 2 dalyse nustatytų leidžiamų veikimo sąlygų.

5. Deginimo įmonės įrenginių operatorius užtikrina, kad kuras būtų deginamas taip, kad bendras organinės anglies kiekis šlake ir dugno pelenuose būtų mažesnis kaip 3 %, o jų nuostoliai užsidegant būtų mažesni kaip 5 % medžiagos grynojo svorio.

1. Degimo produktų kiekis ir kenksmingumas turi būti kuo mažesni. Tokie degimo produktai turi būti perdirbti arba, kai tai neįmanoma, pašalinti ar panaudoti pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.

2. Sausi degimo produktai, įskaitant dulkes, transportuojami ir tarpinėse saugojimo vietose laikomi uždarose talpyklose arba taip, kad nepasklistų į aplinką.

1. Degimo įmonėje turi būti įranga, kuri, įvykus gedimui ar susidarius neįprastoms veikimo sąlygoms, automatiškai nutraukia veiklą tol, kol veikimo sąlygos vėl taps įprastos.

2. Iš dalies sudegę šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turi būti dar kartą deginami arba sunaikinami kaip atliekos kuriuo nors būdu pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius, išskyrus šalinimą patvirtintame sąvartyne.

1. Pradinė medžiaga

Šiam procesui gali būti naudojama visų rūšių šalutinių gyvūninių produktų riebalų frakcija, jeigu paisoma šių sąlygų:

2. Metodologija

Gyvūninių riebalų kaip degalų deginimas stacionariame vidaus degimo variklyje atliekamas taip:

3. Darbo sąlygos

Nukrypstant nuo IV skyriaus 2 skirsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, už aplinkosaugą atsakinga kompetentinga institucija gali leisti taikyti reikalavimus, pagrįstus kitais proceso parametrais, kuriais, aplinkosaugos požiūriu, užtikrinami lygiaverčiai rezultatai.

1. Deginimo įmonės tipas:

Ūkyje veikianti deginimo įmonė, kurios įrenginių bendra nominali šiluminė galia neviršija 5 MW.

2. Pradinė medžiaga ir taikymo sritis

Vien tik neperdirbtas naminių paukščių mėšlas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 straipsnio a punkte, naudojamas kaip kuras pagal 3–5 dalyse nustatytus reikalavimus.

1 dalyje nurodytoje deginimo įmonėje neleidžiama naudoti kaip kuro ir deginti šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių ir kitų rūšių gyvūnų mėšlo arba ne ūkyje gauto mėšlo.

3. Specialieji reikalavimai, taikomi naminių paukščių mėšlui, kuris naudojamas kaip kuras:

4. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir stebėsenos reikalavimai:

5. Veiklos pokyčiai ir gedimai:

1. Perdirbimo gamyklos, kai perdirba naudodamos sterilizaciją slėgiu arba metodus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 15 straipsnio 1 dalies b punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

2. Perdirbimo gamykla turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose šalutiniai gyvūniniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus.

3. Turi būti įrengtos tinkamos priemonės transporto priemonių ratams ir kitoms dalims atitinkamai dezinfekuoti, kai jos išvažiuoja iš perdirbimo gamyklos nešvariojo sektoriaus.

4. Visos perdirbimo gamyklos turi turėti nuotekų šalinimo sistemą, atitinkančią kompetentingos institucijos pagal Sąjungos teisės aktus nustatytus reikalavimus.

5. Perdirbimo gamykla turi turėti nuosavą laboratoriją arba naudotis kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi būti aprūpinta įranga būtiniems tyrimams atlikti ir patvirtinta kompetentingos institucijos remiantis laboratorijos pajėgumu atlikti tuos tyrimus vertinimu, būti akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos, kad būtų galima įvertinti laboratorijos pajėgumą atlikti tuos tyrimus.

6. Jei remiantis rizikos vertinimu, dėl apdorojamų produktų kiekio įmonėje reguliariai arba nuolatos turi būti kompetentingos institucijos atstovas, perdirbimo gamyklose turi būti tinkamai įrengta rakinamoji patalpa, skirta vien tik inspektavimo darbui.

1. 1 kategorijos medžiagas perdirbančiose perdirbimo gamyklose ir kitose patalpose, kuriose nurodyta pavojinga medžiaga šalinama, skerdyklose ir 2 kategorijos medžiagas perdirbančiose perdirbimo gamyklose nuotekos turi būti apdorojamos iš anksto, kad būtų galima išsaugoti ir surinkti gyvūninės kilmės medžiagas ir taip pradėti nuotekų valymą.

Mechaninio valymo įrangą sudaro nuotekų gaudyklės arba juostinės grotos su angomis arba tinklai, kurių filtrų porų arba akučių skersmuo ne didesnis kaip 6 mm, statomi, baigiant nuotekų mechaninį valymą arba lygiavertės sistemos, kurios užtikrina, kad, per jas pratekančių nuotekų kietųjų dalelių skersmuo būtų ne didesnis kaip 6 mm.

2. Nuotekos iš patalpų, nurodytų 1 pastraipoje, turi būti apdorojamos pirminio mechaninio valymo būdu, užtikrinant, kad visos nuotekos būtų filtruojamos prieš joms nutekant iš patalpų. Neturi būti atliekamas joks smulkinimas ar kitas perdirbimas ar apdorojimas slėgiu, kuris galėtų palengvinti kietos gyvūninės medžiagos patekimą atliekant mechaninį valymą.

3. Visa gyvūninės kilmės medžiaga, likusi mechaninio nuotekų valymo metu patalpose, nurodytose 1 punkte yra surenkama ir gabenama atitinkamai kaip 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiaga, ir sunaikinama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

4. Nuotekos, kurios buvo apdorotos mechaninio valymo būdu 1 punkte nurodytose patalpose ir nuotekos iš kitų patalpų, kur tvarkomi ar perdirbami šalutiniai gyvūniniai produktai, turi būti apdorojamos pagal Sąjungos teisės aktus netaikant šio reglamento apribojimų.

5. Be 4 punkte nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija gali įpareigoti ūkio subjektus apdoroti nuotekas iš perdirbimo gamyklų nešvariojo sektoriaus ar gamyklų ar įmonių, atliekančių tarpines operacijas su 1 ar 2 kategorijos medžiagomis ar saugančių 1 ar 2 kategorijos medžiagas, laikantis sąlygų, kuriomis užtikrinamas patogenų keliamo pavojaus mažinimas.

6. Nepažeidžiant 1–5 punktų, šalutinius gyvūninius produktus, įskaitant kraują ir pieną, ar jų gaminius šalinti per nuotekų sistemą yra draudžiama.

Tačiau 3 kategorijos medžiagos, kuriose yra centrifugos ar separatoriaus nuosėdų, gali būti šalinamos per nuotekų sistemą, jeigu jos buvo apdorotos taikant vieną iš X priedo II skyriaus 4 skirsnio III dalyje nustatytų centrifugos ar separatoriaus nuosėdų apdorojimo metodų.

1. 3 kategorijų medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos turi būti kitoje vietoje nei 1 arba 2 kategorijų medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos, nebent jos būtų visiškai atskirame pastate.

2. Tačiau kompetentinga institucija gali leisti 3 kategorijos medžiagas perdirbti toje vietoje, kur tvarkomos ar perdirbamos 1 ar 2 kategorijos medžiagos, jeigu kryžminio užterštumo išvengiama:

3. 3 kategorijos medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos turi turėti veikiančią įrangą svetimkūniams, pavyzdžiui, pakuotės ar metaliniams gabalams, šalutiniuose gyvūniniuose produktuose ar jų gaminiuose nustatyti, jeigu tai yra perdirbimo medžiagos, skirtos pašarams. Tokie svetimkūniai turi būti pašalinti prieš perdirbant arba perdirbimo procesu.

1. Perdirbimo sąlygoms nuolat stebėti turi būti naudojami tiksliai sukalibruoti manometrai (registravimo prietaisai). Manometrų (registravimo prietaisų) kalibravimo datos turi būti registruojamos.

2. Medžiaga, kuri galėjo būti reikiamai termiškai neapdorota (pvz., paleidžiant patekusi arba iš virimo aparatų ištekėjusi medžiaga), turi būti pakartotinai termiškai apdorota arba surinkta ir perdirbta arba sunaikinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

1. Turi būti nustatyti kiekvieno III skyriuje nurodyto perdirbimo metodo svarbiausi kontroliniai rodikliai, pagal kuriuos apibrėžiamas perdirbant naudojamas terminis apdorojimas:

2. Cheminio apdorojimo, kurį leido kompetentinga institucija leisdama taikyti 7 perdirbimo metodą pagal III skyriaus G punktą, svarbiausi kontroliniai rodikliai, kurie apibūdina cheminio apdorojimo mastą, turi apimti pasiektą pH patikslinimą.

3. Apskaitos dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus; iš jų turi būti matyti, ar yra laikomasi kiekvieno svarbiausio kontrolinio rodiklio būtiniausių proceso verčių.

4. 3 kategorijos medžiagos perdirbamos taikant vieną iš 1–5 ar 7 perdirbimo metodų arba, jeigu tai vandens gyvūnų kilmės medžiagos, vieną iš 1–7 perdirbimo metodų, kaip nurodyta III skyriuje.

1. Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 50 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 50 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 50 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių gabalų dydis ne didesnis nei 50 mm, turi būti kaitinami iki didesnės kaip 133 °C vidaus temperatūros bent 20 minučių nepertraukiamai esant bent 3 barų absoliučiam slėgiui. Slėgis turi būti sudaromas pašalinant visą orą iš sterilizacijos kameros ir pakeičiant orą garais („įsotinti garai“); terminis apdorojimas gali būti taikomas atskirai arba sterilizavimo etapu prieš arba po proceso.

3. Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 150 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 150 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 150 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai ne trumpiau kaip 125 minutes nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 120 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 50 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3. Turi būti perdirbama partijų būdu.

1. Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai ne trumpiau kaip 95 minutes nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 55 minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3. Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1. Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai sudedami į indą su taukais ir ne trumpiau kaip 16 minučių nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C, ne trumpiau kaip aštuonias minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C ir ne trumpiau kaip tris minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 130 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3. Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1. Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 20 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 20 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 20 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai kaitinami, kol sutirštės, tada suslegiami, kad iš baltyminės medžiagos pasišalintų riebalai ir vanduo. Tuomet baltyminė medžiaga ne trumpiau kaip 120 minučių nepertraukiamai kaitinama užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 80 °C ir ne trumpiau kaip 60 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 100 °C.

Vidaus temperatūra gali būti pasiekta nuosekliai arba derinant nurodytus laikotarpius.

3. Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti sumažinti iki gabalų, kurių dydis ne didesnis kaip:

Tuomet jie sumaišomi su skruzdžių rūgštimi, kad pH sumažėtų iki 4,0 ir išliktų toks ar mažesnis. Prieš apdorojant toliau, mišinys išlaikomas bent 24 valandas.

2. Po susmulkinimo mišinys turi būti kaitinamas:

Naudojant nepertraukiamo srauto sistemą, produkto judėjimas pro šilumokaitį turi būti valdomas mechaninėmis komandomis, ribojančiomis jo slinkimą taip, kad terminio apdorojimo operacija truktų pakankamą laiką ir produktas būtų apdorotas pakankamoje temperatūroje.

3. Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1. Bet kuris kompetentingos institucijos leistas perdirbimo metodas, jeigu tai institucijai operatorius parodė, kad:

2. Informacija apie svarbiausius kontrolinius rodiklius, rodančius, kad kiekviena perdirbimo įmonė patenkinamai atitinka mikrobiologinius standartus, turi būti registruojama ir saugoma, kad operatorius ir kompetentinga institucija galėtų stebėti perdirbimo gamyklos veiklą. Turi būti registruojama ir stebima informacija apie gabalų dydį ir atitinkamai kritinę temperatūrą, absoliučią trukmę, slėgio profilį, žaliavos tiekimo ir riebalų perdirbimo spartą.

3. Nukrypdama nuo 1 punkto, kompetentinga institucija gali leisti naudoti perdirbimo metodus, kurie buvo patvirtinti iki šio reglamento taikymo pradžios datos, pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 V priedo III skyrių.

4. Kompetentinga institucija nuolat ar laikinai sustabdo 1 ir 3 punktuose nurodytų perdirbimo metodų taikymą, jeigu ji gauna įrodymus, kad iš esmės pasikeitė bet kuri iš 1 punkto a ar b punkte nurodytų aplinkybių.

5. Kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą instituciją apie jos turimą su leidžiamu perdirbimo metodu susijusią informaciją pagal 1 ir 2 punktus.

1. Medžiagos, gautos perdirbant 1 ir 2 kategorijos medžiagas, žymimos nuolatine žyma pagal VIII priedo V skyriuje nustatytus tam tikrų gaminių ženklinimo reikalavimus.

Tačiau taip žymėti nereikalaujama, jei tai šios 2 skirsnyje nurodytos medžiagos:

2. Valstybės narės kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą instituciją apie oficialių patikrinimų rezultatus šiai prašant, kai toje valstybėje narėje pirmą kartą taikomas alternatyvus metodas, kad būtų sudarytos geresnės galimybės naujo alternatyvaus metodo įvedimui.

a) turi būti naudojamas toks natrio šarmo (NaOH) arba kalio šarmo (KOH) tirpalo (arba abiejų mišinio) kiekis, kad būtų užtikrintas apytikslis moliarinis ekvivalentiškumas, atsižvelgiant į skaldomų šalutinių gyvūninių produktų svorį, tipą ir sudėtį.

Šalutiniuose gyvūniniuose produktuose esant dideliam riebalų kiekiui, neutralizuojančiam šarmą, šarmo turi būti įpilama atsižvelgiant į esamą medžiagos riebalų kiekį, kad būtų pasiektas nurodytas moliarinis ekvivalentiškumas.

b) šalutiniai gyvūniniai produktai įdedami į legiruoto plieno konteinerį. Įdedamas nustatytas šarmo kietu pavidalu arba tirpalo pavidalu kiekis, kaip nurodyta a punkte.

c) konteineris turi būti uždaromas ir šalutinių gyvūninių produktų ir šarmų mišiniai pakaitinami iki ne mažesnės kaip 150 °C vidaus temperatūros, esant ne mažesniam kaip 4 barų absoliučiam slėgiui ne trumpiau kaip

d) procesas turi būti atliekamas partijų sistema ir medžiaga induose turi būti nuolat maišoma, kad būtų palengvintas suardymo procesas, kol ištirps audiniai ir suminkštės kaulai ir dantys; ir

e) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų.

a) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kaitinami esant ne mažesnei kaip 180 °C vidaus temperatūrai ne trumpiau kaip 40 minučių be pertraukos, esant ne mažesniam kaip 12 barų absoliučiajam slėgiui, kaitinant netiesiogiai garintuvu, nukreiptu į biolitinį reaktorių;

b) procesas turi būti vykdomas partijomis, inde esančią medžiagą pastoviai maišant, ir

c) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų.

a) šalutiniai gyvūniniai produktai pirmiausia turi būti perdirbami patvirtintoje perdirbimo gamykloje taikant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu), kaip nustatyta III skyriuje;

b) užbaigus a punkte nurodytą procesą, medžiagos, iš kurių pašalinti riebalai, apdorojamos ne mažesnėje kaip 220 °C temperatūroje bent 20 minučių, absoliučiajam slėgiui siekiant ne mažiau kaip 25 barus, dviejų pakopų procedūros metu iš pradžių tiesiogiai, o vėliau netiesiogiai injekuojant garus į bendraašį šilumokaitį;

c) procesas vykdomas partijomis arba nepertraukiamoje sistemoje, medžiagą pastoviai maišant;

d) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų;

e) gauta medžiaga sumaišoma su vandeniu ir atliekamas anaerobinės fermentacijos biodujų reaktoriuje procesas (biodujų transformacija);

f) jei pradinė medžiaga yra 1 kategorijos medžiaga, visas procesas turi vykti toje pačioje vietoje uždaroje sistemoje, o proceso metu pagamintos biodujos greitai sudeginamos toje pačioje įmonėje ne mažesnėje kaip 900 °C temperatūroje po to greitai atšaldant („grūdinimas“).

a) jei nėra naudojami žuvų taukai ar lydyti riebalai, kurie buvo pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo atitinkamai VIII ar XII skirsnius, iš šalutinių gyvūninių produktų gauta riebalų frakcija pirmiausia turi būti perdirbama naudojant:

b) tada perdirbti riebalai turi būti perdirbami toliau naudojant vieną iš šių metodų:

a) visiško sudeginimo krosnis turi būti pašildoma gamtinėmis dujomis;

b) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti dedami į dujintuvo priekrosnį, o durelės uždaromos. Priekrosnyje neturi būti degiklių ir jis turi būti šildomas, užuot perdavus šilumą iš visiško sudeginimo krosnies, kuri turi būti po priekrosniu, pernešimo būdu. Siekiant padidinti proceso efektyvumą, į priekrosnį oras turi būti įleidžiamas tik per tris oro ėmiklių vožtuvus, įmontuotus pagrindinėse durelėse;

c) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti išgarinami ir virsti sudėtingais angliavandeniais ir dujomis, perduodamomis iš priekrosnio per siaurą angą užpakalinės sienelės viršuje į maišymo ir krekingo kameras, kuriose jos turi suskilti į sudedamąsias dalis. Galiausiai dujos turi būti perpumpuojamos į visiško sudeginimo krosnį, kurioje turi būti sudeginamos gamtinių dujų degiklio liepsnoje, esant oro pertekliui;

d) kiekvienoje kameroje turi būti įrengti du degikliai ir du antrinio oro vėdintuvai atsarginiam atvejui, kai sugenda degiklis arba vėdintuvas. Antrinė kamera turi būti įrengta taip, kad išdeginimo trukmė būtų sutrumpinta iki 2 sekundžių, esant ne mažesnei kaip 950 °C temperatūrai;

e) išmetamąsias dujas išleidžiant iš antrinės kameros, jos turi būti perpumpuojamos per kamino apačioje įmontuotą barometrinį drėkintuvą, kuriame dujos atvėsinamos ir sumaišomos su aplinkos oru palaikant pastovų slėgį priekrosnyje ir antrinėje krosnyje;

f) procesas turi būti vykdomas 24 valandų trukmės ciklu, sudarytu iš pakrovimo, perdirbimo, atvėsinimo ir pelenų pašalinimo. Baigiantis ciklui, pelenų likučiai pašalinami iš priekrosnio per vakuuminio išmetimo sistemą į uždaras talpyklas ir užplombuojami prieš išvežimą;

g) kitą medžiagą, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus, dujinti neleidžiama.

a) jei nėra naudojami žuvų taukai ar lydyti riebalai, kurie buvo pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo atitinkamai VIII ar XII skirsnius, šalutinių gyvūninių produktų riebalų frakcija pirmiausia turi būti perdirbama naudojant:

b) riebalų frakcija turi būti atskiriama nuo baltymų ir, jei tai atrajotojų kilmės riebalai, skirti sudeginti kitoje gamykloje, pašalinamos netirpios priemaišos, viršijančios 0,15 % svorio;

c) po a ir b punktuose nurodytų procesų riebalai turi būti:

d) įmonėje neturi būti leidžiama deginti jokios kitos gyvūninės kilmės medžiagos, išskyrus gyvūninius riebalus;

e) iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų išgauti riebalai turi būti deginami toje pačioje gamykloje, kurioje jie buvo išlydyti – taip siekiama panaudoti riebalų lydymo proceso metu gautą energiją. Tačiau kompetentinga institucija gali suteikti leidimą riebalus deginti kitose įmonėse su sąlyga, kad:

f) degimas turi būti atliekamas pagal Sąjungos teisės aktus siekiant saugoti aplinką, visų pirma, laikantis tų teisės aktuose nustatytų standartų dėl geriausių turimų išmetamų teršalų kiekio kontrolės ir stebėsenos metodų.

a) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti pakraunami į kaitinimo įrenginį ir aštuonias valandas apdorojami 80 °C temperatūroje. Šiuo laikotarpiu turi būti nuolatos mažinamas medžiagos tūris naudojant tinkamą mechaninio smulkinimo įrangą.

b) po to medžiaga turi būti ne trumpiau kaip dvi valandas apdorojama 100 °C temperatūroje.

c) susidariusios medžiagos dalelių dydis neturi būti didesnis negu 20 milimetrų;

d) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi a ir b punktuose nustatytų laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų;

e) termiškai apdorojant medžiagą išgarintas vanduo turi būti nuolat surenkamas iš virš biokuro esančio oro tarpo per nerūdijančio plieno kondensatorių. Kondensatas bent vieną valandą turi būti laikomas ne mažesnėje kaip 70 °C temperatūroje prieš jį pašalinant kaip nuotekas;

f) termiškai apdorojus medžiagą, susidaręs biokuras turi būti išleidžiamas iš kaitinimo įrenginio ir visiškai uždara ir sujungta transportavimo sistema automatiškai gabenamas deginti arba deginti kartu su kitomis medžiagomis toje pačioje vietoje;

g) turi būti perdirbama partijų būdu.

a) sausos medžiagos kiekis mėšle turi būti nustatytas naudojant CEN EN 12880:2000 ( 53 ) metodą „Dumblo apibūdinimas. Sausų likučių ir vandens kiekio nustatymas.“

Šiame procese sausos medžiagos kiekis turi būti 15–70 %.

b) kalkių kiekis, kuris turi būti dedamas, turi būti nustatytas taip, kad būtų pasiektas vienas iš f punkte nustatytų laiko ir temperatūros parametrų derinių.

c) perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų dalelių dydis neturi būti didesnis nei 12 mm.

Jei būtina, mėšlo dalelės turi būti sumažintos taip, kad būtų pasiektas minėtas didžiausias dalelių dydis.

d) mėšlas turi būti maišomas su negesintomis kalkėmis (CaO), kurių reaktyvumas nuo vidutinio iki didelio, kad per mažiau nei šešias minutes pasiekti temperatūros kilimą 40 °C, kaip tai būtų pagal reaktyvumo bandymo Nr. 5.10 kriterijus taikant CEN EN 459-2:2002 metodą ( 54 ).

Maišymas atliekamas dviem maišytuvais, kurie veikia vienoje linijoje, dviem velenais viename maišytuve.

Abu maišytuvai turi:

Vidutinė maišymo trukmė turi būti apytiksliai dvi minutės.

e) mišinys turi būti maišomas bent šešias valandas formuojant atsargų sankaupą, kurios minimali masė dvi tonos;

f) stebėsenos taškuose, kurie turi būti nustatyti mišinio atsargų sankaupoje, turi būti atliekamas nuolatinis matavimas siekiant parodyti, kad atsargų mišinio pH pasiekia bent 12 per vieną iš laikotarpių, per kurį turi būti pasiekta tokia atitinkama temperatūra:

g) turi būti perdirbama partijų būdu;

h) turi būti patvirtinta nuolatinė rašytinė procedūra, grindžiama RVASVT principais;

i) operatoriai gali parodyti kompetentingai institucijai, patvirtindami metodo tinkamumą pagal toliau nurodytus reikalavimus, kad procesas, naudojant kitokį maišytuvą nei nurodytas d punkte arba dolomitines kalkes (CaOMgO) vietoje negesintų kalkių, yra ne mažiau veiksmingas, kaip a–h punktuose nustatytas procesas.

Minėtas tinkamumo patvirtinimas turi:

a) Šiame procese galima naudoti šias medžiagas:

b) lydytų riebalų, gautų iš 1 kategorijos medžiagų, naudojimas šiame procese yra draudžiamas.

a) lydyti riebalai turi būti iš anksto apdorojami taip:

b) iš anksto apdorotos medžiagos turi būti toliau apdorojamos taikant daugiapakopį katalitinį procesą, kurį sudaro hidrodeoksigenacijos etapas ir po to atliekama izomerizacija.

Medžiagos turi būti apdorotos bent 20 barų slėgiu esant bent 250 °C temperatūrai bent 20 minučių.

a) 2 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 straipsnio f punkto i ir iii papunkčiuose;

b) 3 kategorijos medžiagas.

2.1. Apdorojamos medžiagos surenkamos akvakultūros ūkiuose ir maisto perdirbimo įmonėse kasdien ir nedelsiant, susmulkintos arba sukapotos ir po to skirtos silosuoti pH esant 4 arba mažesniam, naudojant skruzdžių rūgštį arba kitą organinę rūgštį, leidžiamą pagal pašarus reglamentuojančius teisės aktus. Gautas žuvų silosas turi būti vandens gyvūnų dalių, suskystintų veikiant endogeniniams fermentams pridedant rūgščių, suspensija. Veikiant fermentams ir rūgščiai vandens gyvūnų baltymai turi būti susmulkinami į mažesnius tirpius vienetus, kad neįvyktų mikrobinės terpės pasikeitimas. Silosuotoji medžiaga vežama į perdirbimo gamyklą.

2.2. Perdirbimo gamykloje vandens gyvūnų silosuotoji medžiaga turi būti per vamzdį supilama į uždaras talpyklas. Prieš atliekant terminį apdorojimą, ta medžiaga turi būti inkubuojama bent 24 valandas pH esant 4 arba mažesniam. Prieš atliekant terminį apdorojimą vandens gyvūnų siloso pH turi būti 4 arba mažesnis, o jo gabalai mažesni nei 10 mm gamykloje atlikus filtravimą arba smulkinimą. Atliekant perdirbimą silosas turi būti iš anksto pašildytas iki aukštesnės nei 85 °C temperatūros, o po to atlikta 25 min. inkubacija izoliuotoje talpykloje, kad visos žuvų žaliavos temperatūra būtų 85 °C. Procedūra turi būti atliekama uždaroje gamybos linijoje su talpyklomis ir vamzdžiais.

2.3. Prieš suteikiant leidimą, Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 29 straipsnio 1–3 dalyse nurodytą ūkio subjekto nuolatinę rašytinę procedūrą turi įvertinti kompetentinga institucija.

1. Produktai, gauti perdirbant

2. Medžiagos, gaunamos perdirbant pagal:

▼M1

▼M9

▼M9

3. Bet kokios šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo pagal šį skirsnį atliekos, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, nustatytus 2 punkte, pavyzdžiui, dumblas, filtro turinys, pelenai ir irimo atliekos, naikinamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ir pagal šį reglamentą.

1. Biodujų įmonėje turi būti įrengtas pasterizacijos (higieninio tvarkymo) padalinys, į kurį būtinai turi patekti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai, kurių gabalų dydis ne didesnis kaip 12 mm prieš patekdami į padalinį, kuriame:

2. Nukrypstant nuo 1 punkto, pasterizacijos (higieninio tvarkymo) padalinys neturi būti privalomas biodujų įmonėse, kurios transformuoja tik:

▼M4

▼B

3. Jeigu biodujų įmonė yra patalpose arba šalia patalpų, kuriose laikomi ūkiniai gyvūnai ir naudojamas ne tik šių gyvūnų mėšlas, pienas ar priešpienis, įmonė turi būti toliau nuo vietos, kur laikomi tokie gyvūnai.

Tas atstumas nustatomas taip, kad būtų užtikrinta, jog nekiltų nepriimtinas užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos plitimo iš biodujų įmonės pavojus.

Bet kokiu atveju biodujų įmonė ir gyvūnai ir jų pašarai bei kraikas turi būti visiškai fiziškai atskirti užtvara, jei būtina.

4. Kiekvienoje biodujų įmonėje turi būti laboratorija arba turi būti naudojamasi kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi turėti įrangą būtiniems tyrimams atlikti ir būti patvirtinta kompetentingos institucijos, akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos.

1. Kompostavimo įmonėje turi būti įrengtas uždaras kompostavimo reaktorius arba uždara vieta, į kurią būtinai turi patekti į įmonę atgabenti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai ir kurioje turi būti:

2. Nukrypstant nuo 1 punkto gali būti leidžiama naudoti kitas kompostavimo sistemas, jeigu:

3. Jeigu kompostavimo įmonė yra patalpose arba šalia patalpų, kur laikomi ūkiniai gyvūnai ir naudojamas ne tik šių gyvūnų mėšlas, pienas ar priešpienis, kompostavimo įmonė turi būti toliau nuo vietos, kur laikomi tokie gyvūnai.

Tas atstumas nustatomas taip, kad būtų užtikrinta, jog nekiltų nepriimtinas užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos plitimo iš kompostavimo įmonės pavojus.

Bet kokiu atveju kompostavimo įmonė ir gyvūnai ir jų pašarai bei kraikas turi būti visiškai fiziškai atskirti užtvara, jei būtina.

4. Kiekvienoje kompostavimo įmonėje turi būti laboratorija arba turi būti naudojamasi kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi turėti įrangą būtiniems tyrimams atlikti ir būti patvirtinta kompetentingos institucijos, akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos.

1. Atvežti į biodujų ar kompostavimo įmonę šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kuo greičiau perdirbti. Iki apdorojimo jie turi būti tinkamai saugomi.

2. Neperdirbtoms medžiagoms vežti naudoti konteineriai, kitos talpyklos ir transporto priemonės turi būti valomos ir dezinfekuojamos tam skirtoje teritorijoje.

Tokia teritorija turi būti tokioje vietoje arba suplanuota taip, kad perdirbtieji produktai nebūtų užteršti.

3. Turi būti reguliariai imamasi apsaugos nuo paukščių, graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų priemonių.

Tuo tikslu turi būti naudojama dokumentais patvirtinta kovos su kenkėjais programa.

4. Turi būti nustatyta ir patvirtinta dokumentais visų patalpų dalių valymo tvarka. Valymui turi būti naudojamos tinkama įranga ir medžiagos.

5. Tikrinant higienos reikalavimų laikymąsi, būtina reguliariai patikrinti aplinką ir įrangą. Inspektavimo tvarkaraščiai ir rezultatai turi būti surašyti dokumentuose.

6. Įranga turi būti nesugedusi, o matavimo prietaisai – reguliariai kalibruojami.

7. Irimo atliekos ir kompostas biodujų ar kompostavimo įmonėje turi būti tvarkomi ir saugomi taip, kad vėl neužsiterštų.

1. 3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava biodujų įmonėje, turinčioje pasterizacijos (higieninio tvarkymo) įrenginį, turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:

Tačiau 3 kategorijos pienas, pieno pagrindo produktai, pieno gaminiai, priešpienis ir priešpienio produktai gali būti naudojami nepasterizuoti (netvarkyti higieniškai) kaip žaliava biodujų įmonėje, jeigu kompetentinga institucija nelaiko jų keliančiomis jokios rimtos užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos plitimo pavojų.

Būtiniausi reikalavimai, nustatyti šios dalies b ir c punktuose, taikomi ir 2 kategorijos medžiagoms, kurios atvežtos į biodujų įmonę neperdirbtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio e punkto ii papunktį.

2. 3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava kompostavimo įmonėje turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:

Būtiniausi reikalavimai, nustatyti šios dalies b ir c punktuose, taikomi ir 2 kategorijos medžiagoms, kurios atvežtos į kompostavimo įmonę neperdirbtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio e punkto ii papunktį.

1. Kompetentinga institucija gali leisti naudoti kitus nei nustatytuosius I skyriaus 1 skirsnyje parametrus ir kitus nei standartiniai transformacijos parametrai, jeigu pareiškėjas naudoti tokius parametrus įrodo, kad tokie parametrai užtikrina tinkamą biologinio pavojaus sumažinimą. Tokiems įrodymams priskiriamas patvirtinimas, kuris turi būti atliktas laikantis šių reikalavimų:

2. Nukrypstant nuo 1 punkto, kol bus priimtos taisyklės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 15 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, kompetentinga institucija gali leisti taikyti konkrečius kitus nei nustatytuosius šiame skyriuje reikalavimus, jeigu jais galima užtikrinti lygiavertį poveikį mažinant patogenus, dėl:

▼M9

▼B

3. Jeigu 2 dalies b punkte nurodytos medžiagos arba Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio g punkte nurodyti išvestiniai produktai yra tik gyvūninės kilmės pradinės medžiagos, apdorojamos biodujų ar kompostavimo įmonėje, kompetentinga institucija gali leisti taikyti konkrečius kitus nei nustatytieji šiame skyriuje reikalavimus, jeigu ji:

▼M9

▼B

4. Ūkio subjektai gali tiekti rinkai irimo atliekas ir kompostą, kurie buvo pagaminti pagal kompetentingos institucijos leistus parametrus:

a ar b punktuose:

2. Irimo atliekos ar kompostas, kurie neatitinka šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, iš naujo siunčiami transformuoti ar kompostuoti, jeigu Salmonella atveju tvarkyta ar naikinta pagal kompetentingos institucijos nurodymus.

3. Jei šalutiniai gyvūniniai produktai transformuojami į biodujas ar kompostuojami kartu su medžiagomis, kurios nėra gyvūninės kilmės, kompetentinga institucija gali leisti operatoriams imti reprezentatyvius mėginius atitinkamai po pasterizacijos, nurodytos I skyriaus 1 skirsnio 1 punkto a papunktyje, arba po kompostavimo, nurodyto 2 skirsnio 1 punkte, ir prieš maišant su medžiagomis, kurios nėra gyvūninės kilmės, kad būtų galima stebėti atitinkamai šalutinių gyvūninių produktų transformacijos ar kompostavimo veiksmingumą.

1. Ūkio subjektai užtikrina, kad prie mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių siuntų būtų pridedami prekybos dokumentai, kuriuose turi būti nurodyta:

2. Naudotojai, kurie tvarko mokslinių tyrimų ir diagnostikos mėginius, imasi visų būtinų priemonių užkrečiamų žmonėms ir gyvūnams ligų plitimo išvengti, kol tvarkoma medžiaga yra jų kontroliuojama, visų pirma taikydami gerąją laboratorinę patirtį.

3. Bet kuris tolesnis mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių naudojimas kitais tikslais, nei nurodyti I priedo 38 punkte, draudžiamas.

4. Išskyrus, jei laikomi kontrolės tikslais, mokslinių tyrimų ir diagnostiniai mėginiai ir bet kurie šiuos mėginius naudojant gauti produktai naikinami:

5. Naudotojai, kurie tvarko mokslinių tyrimų ir diagnostinius mėginius, saugo tokių siuntų registrą.

Registre turi būti 1 punkte nurodyta informacija ir mėginių ir visų išvestinių produktų naikinimo data bei metodas.

6. Nukrypstant nuo 1, 4 ir 5 punktų, kompetentinga institucija gali leisti mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių tvarkymą ir naikinimą mokymo tikslais kitomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad nekiltų nepriimtino pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.

1. Prekybos pavyzdžiai ir demonstravimo priemonės gali būti vežami, naudojami ir naikinami tik pagal 1 skirsnio 1–4 ir 6 punktus.

2. Prekybos pavyzdžiai, atlikus konkrečius tyrimus ar analizę, (nebent jie būtų laikomi kontrolės tikslais) turi būti:

3. Parodai ar meninei veiklai pasibaigus, demonstravimo priemonės turi būti išsiųstos atgal į kilmės valstybę narę, išsiųstos arba sunaikintos pagal 2 punktą.

1. Gyvūniniai šalutiniai produktai vežami naudotojams ar į surinkimo centrus pagal VIII priedo I skyriaus 1 ir 3 skirsnius.

2. Surinkimo centrai registruojami kompetentingos institucijos, jeigu jie:

3. Valstybės narės gali leisti naudoti 2 kategorijos medžiagų perdirbimo įmones kaip surinkimo centrus.

4. Surinkimo centrų operatoriai, tiekiantys kitas nei šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš vandens gyvūnų ir vandens bestuburių, medžiagas galutiniams naudotojams turi užtikrinti, kad jos buvo apdorotos vienu iš toliau nurodytų būdų:

1. Kompetentinga institucija gali leisti 1 kategorijos medžiagas, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnio 2 dalies b punkte, naudoti šerti šių nykstančių ir saugomų rūšių gyvūnus šėryklose šiomis sąlygomis:

2. Kai valstybė narė kreipiasi į Komisiją, kad ji būtų įtraukta į sąrašą, nustatytą pagal 1 punkto a papunktį, ji pateikia:

1. Kompetentinga institucija turi būti užtikrinta, kad, remiantis atitinkamų rūšių konkrečios situacijos ir jų buveinės vertinimu, saugomų rūšių gyvūnų apsauga pagerės;

2. Kompetentinga institucija turi nustatyti suteikdama leidimą ūkius ar bandas geografiškai apibrėžtoje zonoje šiomis sąlygomis:

a) kompetentinga institucija už šėrimą atsakingam ūkio subjektui turi būti suteikusi leidimą. Kompetentinga institucija suteikia tokius leidimus, su sąlyga, kad:

b) kompetentingos institucijos suteiktas leidimas turi būti nedelsiant sustabdomas, jeigu

c) už šėrimą atsakingas ūkio subjektas:

1. Jeigu kompetentinga institucija leidžia šalutinius gyvūninius produktus naikinti vietoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktus, toks naikinimas gali būti atliekamas:

2. Šalutiniai gyvūniniai produktai Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktuose nurodytose vietose turi būti deginami taip, kad būtų užtikrinta, kad jie bus sudeginti:

3. Šalutiniai gyvūniniai produktai Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktuose nurodytose vietose turi būti laidojami taip, kad būtų užtikrinta, kad jie bus palaidoti:

4. Jeigu naikinama pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktus, šalutiniai gyvūniniai produktai iš kilmės vietos į naikinimo vietą turi būti vežami taip, kad:

a) 10 % atitinkamos valstybės narės galvijų populiacijos;

b) 25 % atitinkamos valstybės narės avių ir ožkų populiacijos;

c) 10 % atitinkamos valstybės narės kiaulių populiacijos; ir

d) kitų rūšių populiacijos procentinės dalies, kurią nustato kompetentinga institucija remdamasi galimo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai dėl šių rūšių gyvūnų naikinimo deginant ar laidojant vietoje vertinimu.

a) medžiagų kiekis neviršija 20 kg per savaitę, iš įmonės ar gamyklos, kurioje medžiagos surenkamos, nepriklausomai nuo medžiagų kilmės gyvūnų rūšies;

b) medžiagos renkamos, vežamos ir naikinamos priemonėmis, kurios apsaugo nuo nepriimtino pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai plitimo;

c) kompetentinga institucija atlieka reguliarius tikrinimus, įskaitant ūkio subjektų saugomų įrašų tikrinimus, įmonėse ar gamyklose, kur medžiagos yra renkamos, siekiant užtikrinti atitiktį šio skirsnio nuostatoms.

1. Paraiškos leidimui taikyti alternatyvų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naudojimo ar naikinimo metodą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 20 straipsnyje (paraiškos), pateikiamos viena iš Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų, kaip nurodyta 1958 m. Reglamento Nr. 1 1 straipsnyje.

2. Suinteresuotosios šalys, teikiančios paraiškas kita nei anglų kalba, prieš vertinimą patvirtina jų paraiškos oficialų vertimą, atliktą EMST prieš pradedant jų vertinimą.

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas laikotarpis prasideda tik po to, kai suinteresuotoji šalis patvirtina paraiškos oficialų vertimą.

1. Paraiškose turi būti visa reikiama informacija, kad EMST galėtų įvertinti jose pasiūlyto alternatyvaus metodo saugą, visų pirma aprašyta:

2. Be to, 1 dalyje minėtoje paraiškoje nurodoma:

3. 2 dalies d punkte nurodyti įteisinti tiesioginiai matavimai yra:

4. 2 dalies b punkte nurodytas RVASVT planas turi būti grindžiamas kritiniais parametrais, naudojamais rizikai mažinti, visų pirma:

RVASVT plane nurodytos kritinės ribos turi būti nustatytos, remiantis eksperimentiniais tinkamumo patvirtinimo rezultatais ir (arba) numatytu modeliu.

Jeigu sėkmingas proceso veikimas gali būti parodytas tik remiantis techniniais parametrais, kurie yra tiesiogiai susiję su proceso metu naudojama įranga, RVASVT plane turi būti ir techninės ribos, kurių reikia laikytis, visų pirma energijos srautas, siurblio taktų skaičius ar cheminių medžiagų dozavimas.

Turi būti pateikta informacija apie kritinius ir techninius parametrus, kurie turi būti stebimi ir registruojami nuolat arba nustatytais intervalais ir apie naudotus matavimo ir stebėsenos metodus.

Turi būti atsižvelgta į parametrų kintamumą įprastomis gamybos sąlygomis.

RVASVT plane turi būti atsižvelgta į įprastas ir neįprastas (avarines) veiklos sąlygas, įskaitant proceso sustabdymą, ir turi būti nurodyti taisomieji veiksmai, kurių reikia imtis neįprastos (avarinės) veiklos sąlygomis.

5. Paraiškose taip pat turi būti pakankama informacija apie:

6. Paraiškos turi būti pateiktos su pagrindžiančiais dokumentais, visų pirma:

7. Paraiškose turi būti suinteresuotosios šalies kontaktinis adresas, kuriame nurodomas atsakingo arba veikiančio suinteresuotosios šalies vardu kontaktinio asmens vardas ir pavardė, visas adresas, telefono ir (arba) fakso numeriai ir (arba) elektroninio pašto adresas.

1. Nuo gamybos grandinės pradžios, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 4 straipsnio 1 dalyje, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turi būti surenkami ir vežami naujose užsandarintose pakuotėse arba dengtose atspariose nutekėjimui talpyklose ar transporto priemonėse.

2. Transporto priemonės ir daugkartinės talpyklos ir visos daugkartinės įrangos priemonės ar įtaisai, kurie liečiasi su šalutiniais gyvūniniais produktais ar jų gaminiais, išskyrus gaminius, tiekiamus rinkai pagal Reglamentą (EB) Nr. 767/2009 ir laikomus bei vežamus pagal Reglamento (EB) Nr. 183/2005 II priedą, turi būti švarūs.

Išskyrus atvejus, kai jie skirti vežti atskirus šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, kad būtų galima išvengti kryžminio užterštumo, jie visų pirma turi būti:

3. Daugkartinės talpyklos turi būti skirtos konkrečiam produktui ar jų gaminiui vežti, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo.

Tačiau kompetentingai institucijai leidus gali būti naudojami daugkartiniai konteineriai:

4. Pakuotės medžiaga turi būti sunaikinta deginant ar kitomis priemonėmis pagal Sąjungos teisės aktus.

1. Šalutiniai gyvūniniai produktai, skirti pašarinėms žaliavoms ar gyvūnų augintinių ėdalui gaminti, turi būti vežami esant tam tikrai temperatūrai, o jei tai šalutiniai gyvūniniai produktai iš mėsos ar mėsos produktų, kurie skirti kitiems nei žmonių vartojimas tikslams, – esant ne daugiau kaip 7 °C, nebent jie būtų skirti šerti pagal II priedo I skyrių, kad būtų išvengta pavojaus gyvūnų ar visuomenės sveikatai.

2. Neperdirbtos 3 kategorijos medžiagos, skirtos pašarinėms žaliavoms arba gyvūnų augintinių ėdalui gaminti, turi būti laikomos ir vežamos atšaldytos, užšaldytos arba silosuotos, nebent jos būtų

3. Užšaldytoms medžiagoms vežti skirtų transporto priemonių konstrukcija turi būti tokia, kad tinkama temperatūra būtų išlaikyta visą vežimo laiką ir ją būtų galima stebėti.

1. Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad:

2. Vežant ir saugant etiketėje ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės turi būti:

3. Valstybės narės gali kurti sistemas ar nustatyti taisykles dėl pakuotės, talpyklų ar transporto priemonių, naudojamų šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams vežti iš jų teritorijos į tos pačios valstybės teritoriją, ženklinimo spalviniu kodu, jeigu tos sistemos ar taisyklės neprieštarauja 1 punkto c papunktyje nustatytai spalvinio kodavimo sistemai.

4. Valstybės narės gali nustatyti sistemas ar taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų iš jų teritorijos ir joje liekančių ženklinimo, jeigu šios sistemos ar taisyklės neprieštarauja šio priedo V skyriuje nustatytiems išvestinių produktų ženklinimo reikalavimams.

5. Nukrypdamos nuo 3 ir 4 punktų valstybės narės gali naudoti šiuose punktuose nurodytas sistemas ar taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų iš jų teritorijos ir kurių nenumatoma palikti toje teritorijoje, jeigu paskirties valstybė narė ar trečioji šalis pranešė apie savo sutikimą.

6. Tačiau:

1. Prie vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių turi būti pridėtas prekybos dokumentas pagal šiame skyriuje nustatytą pavyzdį arba, kai to reikalaujama pagal šį reglamentą, sveikumo sertifikatas.

Tačiau toks dokumentas ar sertifikatas nebūtinas, jeigu:

2. Turi būti ne mažiau kaip trys prekybos dokumento egzemplioriai (vienas originalas ir dvi kopijos). Originalas turi būti vežamas kartu su siunta iki galutinės jos paskirties vietos. Gavėjas turi jį išsaugoti. Vieną iš kopijų pasilieka gamintojas, kitą – vežėjas.

Valstybės narės gali reikalauti, kad siuntų atvežimo įrodymas būtų pateiktas per TRACES sistemą arba kaip ketvirta prekybos dokumento kopija, kurią gavėjas pasiųstų atgal gamintojui kaip siuntos atvežimo įrodymą.

3. Sveikumo sertifikatus turi išduoti ir pasirašyti kompetentinga institucija.

4. Prekybos dokumentas pagal 6 punkte nustatytą pavyzdį pridedamas prie šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių nuo gamybos grandinės pradžios, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 4 straipsnio 1 dalyje, vežimo Europos Sąjungoje metu.

Tačiau kompetentinga institucija gali leisti ne tik perduoti informaciją per alternatyvią sistemą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, bet ir prie jos teritorijoje vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių pridėti:

5. Įrašai ir susiję prekybos dokumentai ar sveikumo sertifikatai saugomi bent dvejus metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

6. Prekybos dokumento pavyzdys

Pastabos

1. Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 22 straipsnio 1 dalyje nurodytuose šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, išskyrus kombinuotuosius pašarus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte, kurie buvo pagaminti iš šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių ir kurie tiekiami rinkai pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį, įrašuose turi būti:

2. Nukrypstant nuo šio skirsnio 1 punkto ūkio subjektai neturi atskirai saugoti informacijos, nurodytos 1 dalies a punkte, b punkto i papunktyje, c punkto i ir iii papunkčiuose, d punkto ii ir iv papunkčiuose, jeigu jie saugo kiekvienos siuntos III skyriuje nustatyto prekybos dokumento kopiją ir pateikia šią informaciją siedami su kita pagal šio skirsnio 1 punktą reikalaujama informacija.

3. Deginimo ir bendro deginimo įmonių operatoriai saugo degintų ar degintų kartu su kitomis medžiagomis šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių kiekio ir kategorijos ir, jei taikoma, datos, kada ši veikla vykdyta, įrašus.

1. jei tai galutiniai vartotojai – panaudotas kiekis, numatomi šerti gyvūnai ir panaudojimo data;

2. jei tai surinkimo centrai:

a) gyvūnų, šertų iš jų pačių rūšies gyvūnų gauta medžiaga, kailių ir skerdenų skaičius; ir

b) informacija apie kiekvieną siuntą, kad būtų galima užtikrinti medžiagos atsekamumą.

1. išbarstytų organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų kiekis;

2. organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų bėrimo į dirvą data ir vietos;

3. datos po organinių trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų bėrimo į dirvą, nuo kurios gyvi gyvūnai gali joje ganytis arba nuo kurios joje gali būti pjaunama žolė, naudojama pašarams.

a) kiekvieną dieną pagamintu kiekiu;

b) kilmės gyvūnų rūšimi, nurodant, ar vandens gyvūnai buvo sugauti laukiniai ar buvo auginti akvakultūroje.

c) jei tai žuvies miltai iš ūkinių žuvų, skirtų šerti kitų rūšių ūkines žuvis, – moksliniu kilmės rūšies pavadinimu.

a) palaidotų ar sudegintų šalutinių gyvūninių produktų kiekis, kategorijos ir rūšys;

b) laidojimo ir sudeginimo data bei vieta.

1. Perdirbimo gamyklose, perdirbančiose 1 ar 2 kategorijos medžiagas, šalutinių gyvūninių produktų gaminiai žymimi nuolatine gliceroltriheptanoato (GTH) žyma taip, kad:

2. Perdirbimo gamyklų, nurodytų 1 punkte, operatoriai turi turėti veikiančią parametrų, tinkamų parodyti kompetentingai institucijai, kad reikiama minimali homogeninė GTH koncentracija yra pasiekta, stebėsenos ir registracijos sistemą.

Ta stebėsenos ir registracijos sistema apima viso GTH kiekio nustatymą – kaip triglicerido išvalytame naftos eteryje 40–70 GTH ištraukos iš mėginių, paimtų reguliariais intervalais.

3. Žymėti naudojant GTH nereikalaujama, kai:

a) žaliavai saugiai sandėliuoti ir apdoroti ir

b) nepanaudotiems šalutiniams gyvūniniais produktams, liekantiems pagaminus produktus pagal šį reglamentą, naikinti arba tokia medžiaga turi būti siunčiama į deginimo, bendro deginimo, perdirbimo įmonę arba, jei tai 3 kategorijos medžiaga, į biodujų ar kompostavimo įmonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius ir pagal šį reglamentą.

a) rūšiuojant;

b) pjaustant;

c) atšaldant;

d) užšaldant;

e) sūdant ar kitaip konservuojant;

f) šalinant kailius ir odas;

g) pašalinant nurodytą pavojingą medžiagą;

h) atliekant operacijas, susijusias su šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu, kurios vykdomos laikantis įpareigojimų pagal Sąjungos veterinarijos teisės aktus, pavyzdžiui, post mortem tyrimas ar mėginių ėmimas;

i) atliekant šalutinių gyvūninių produktų, skirtų transformuoti į biodujas ir (arba) kompostuoti, higieninį tvarkymą ir (arba) pasterizavimą prieš tokią transformaciją ar kompostavimą kitoje įmonėje ar gamykloje pagal V priedą;

j) sijojant.

1. Patalpos ir padaliniai, kuriuose atliekamos tarpinės operacijos, turi atitikti bent šiuos reikalavimus:

2. Įmonė turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose šalutiniai gyvūniniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus. Turi būti tinkamos priemonės transporto priemonių ratams dezinfekuoti.

1. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti rūšiuojami taip, kad būtų išvengta bet kokio gyvūnų ligų pasklidimo pavojaus.

2. Sandėliuojant šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti nuolatos tvarkomi ir laikomi atskirai nuo kitų prekių ir taip, kad nebūtų paskleista patogenų.

3. Šalutiniai gyvūniniai produktai iki išvežant atgal turi būti tinkamai sandėliuojami, įskaitant ir tinkamas temperatūros sąlygas.

1. Patalpos ir padaliniai, kuriuose sandėliuojami 3 kategorijos medžiagų gaminiai, neturi būti toje pačioje vietoje, kaip patalpos, kuriose sandėliuojami 1 ar 2 kategorijos medžiagų gaminiai, nebent kryžminio užteršimo išvengiama dėl patalpų išdėstymo ar valdymo, pavyzdžiui, laikant visiškai atskirtuose pastatuose.

2. Įmonėje turi būti:

3. Įmonė turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose šalutinių gyvūninių produktų gaminiai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus.

4. Šalutinių gyvūninių produktų gaminiai turi būti saugomi tinkamai iki išvežimo atgal.

1. X priedo II skyriaus 4 skirsnio II dalyje nurodyti produktai turi būti laikomi atitinkamoje temperatūroje siekiant išvengti bet kokio pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai paskirtoje patvirtintoje ar registruotoje sandėliavimo įmonėje ar gamykloje arba patvirtintos ar registruotos sandėliavimo įmonės ar gamyklos paskirtoje, atskiroje saugojimui skirtoje teritorijoje.

2. Gatavų produktų mėginiai, paimti saugojimo ar paėmimo iš saugojimo vietos metu, turi atitinti bent mikrobiologinius standartus, nustatytus X priedo I skyriuje.

1. Registruotų įmonių ar gamyklų operatoriai ar kiti registruoti ūkio subjektai tvarko šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius šiomis sąlygomis:

2. Operatoriai saugo įrašus kompetentingai institucijai prieinama forma.

3. Registruoti ūkio subjektai, vežantys šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, išskyrus vežimą tarp to paties ūkio subjekto patalpų, turi visų pirma:

1. Medžiagos, gautos taikant izoliavimo metodą, gali būti naudojamos arba naikinamos tik toje valstybėje narėje, kurioje izoliavimo metodą leidžia taikyti kompetentinga institucija.

2. Valstybės narės kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą instituciją apie oficialių patikrinimų rezultatus šiai prašant, kai toje valstybėje narėje pirmą kartą taikomas izoliavimo metodas, kad būtų sudarytos geresnės galimybės naujo izoliavimo metodo įvedimui.

a) 2 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 straipsnio f punkto i–iii papunkčiuose;

b) 3 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio h punkte.

a) imtis apsaugos priemonių, kad nepatektų gyvūnai, ir parengti patvirtintą kovos su kenksmingaisiais organizmais programą;

b) nustatyti ligų plitimo prevencijos procedūras;

c) nustatyti procedūras, skirtas išvengti naudotų pjuvenų sklidimo už uždaros sistemos ribų.

a) jei temperatūra siekia 55 °C arba daugiau 3 dienas iš eilės, rietuvę galima pašalinti po 3 mėnesius iš eilės trukusio brandinimo etapo, arba galima toliau laikyti patalpose ir pašalinti vėliau;

b) jei temperatūra nesiekia 55 °C 3 dienas iš eilės, ūkio subjektas turi nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 29 straipsnio 1–3 dalyse nurodytoje nuolatinėje rašytinėje procedūroje apibrėžtas priemones; jei reikia, kompetentinga institucija gali nutraukti perdirbimo metodą, o medžiaga turi būti sunaikinta laikantis pirmiau minėto reglamento 13 straipsnio.

a) 2 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 straipsnio f punkto i–iii papunkčiuose;

b) 3 kategorijos medžiagas, nurodytas to reglamento 10 straipsnio h punkte.

a) surinkti ūkyje, kuriame kompetentinga institucija leido taikyti perdirbimo metodą, remdamasi gyvūnų tankumo ūkyje, tikėtino mirtingumo rodiklio ir galimų pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kurie gali kilti, vertinimu, šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti padėti į talpyklą, kuri buvo sukonstruota pagal b punktą (toliau – talpykla) ir įrengta vietoje, paskirtoje pagal c ir d punktus (toliau – paskirta vieta);

b) talpykla turi:

c) talpykla turi būti paskirtoje vietoje, kuri yra fiziškai atskirta nuo ūkio.

Ta vieta turi turėti numatytus kelius medžiagoms gabenti ir surenkančioms transporto priemonėms priimti;

d) talpykla ir jai skirta vieta turi būti sukonstruotos ir įrengtos pagal Sąjungos aplinkosaugos teisės aktus, siekiant išvengti kvapų ir pavojaus dirvožemiui bei požeminiam vandeniui;

e) talpykla turi būti susieta su dujų išmetimo vamzdžiu, kuriame turi būti sumontuoti atitinkami filtrai, kad būtų išvengta žmonėms ir gyvūnams užkrečiamų ligų perdavimo;

f) talpykla turi būti uždaryta vykdant hidrolizę bent trims mėnesiams taip, kad būtų išvengta neleistino atidarymo;

g) ūkio subjektas turi nustatyti procedūras, kad judant darbuotojams būtų išvengta žmonėms ar gyvūnams užkrečiamų ligų perdavimo;

h) ūkio subjektas privalo:

i) ūkio subjektas turi saugoti įrašus dėl:

j) ūkio subjektas privalo ištuštinti talpyklą reguliariai atlikdamas patikrą:

k) po hidrolizės medžiagos turi būti surenkamos, naudojamos ir naikinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio a, b, c punktus, 13 straipsnio e punkto i papunktį arba pagal to reglamento 14 straipsnį 3 kategorijos medžiagoms;

l) turi būti perdirbama partijų būdu;

m) draudžiama bet kaip kitaip tvarkyti arba naudoti hidrolizuotas medžiagas ir berti į dirvą.

Salmonella: nėra 25 gramuose: n = 5, c = 0, m = 0, M = 0,

Enterobacteriaceae: n = 5, c = 2, m = 10, M = 300 1 grame;

1. Žinduolių kilmės perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti apdoroti taikant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu), kaip nustatyta IV priedo III skyriuje.

Tačiau:

2. Perdirbti ne žinduolių gyvūniniai baltymai, išskyrus žuvų miltus, turi būti apdorojami taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų arba 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje.

3. Žuvų miltai turi būti perdirbami taikant:

1. Perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti supakuoti ir saugojami naujuose arba sterilizuotuose maišeliuose arba tinkamos konstrukcijos dėžėse, skirtose neįpakuotai produkcijai, arba saugoti skirtose lentynose.

Turi būti imtasi reikiamų priemonių kuo labiau sumažinti kondensaciją dėžėse, ant konvejerių arba elevatorių.

2. Dėžėse, ant konvejerių arba elevatorių esantys produktai turi būti apsaugoti nuo atsitiktinio užsiteršimo.

3. Perdirbtų gyvūninių baltymų tvarkymo įranga turi būti laikoma švari ir sausa, joje turi būti pakankamai tinkamų inspektavimo vietų, kad būtų galima patikrinti jos švarą.

Visos saugyklos patalpos turi būti reguliariai atlaisvinamos ir valomos, kad būtų galima išvengti užteršimo.

4. Perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti laikomi sausai.

Saugojimo patalpos turi būti apsaugotos nuo nuotėkio ir kondensavimosi.

a) bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų ar 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje; arba

b) kitą metodą, kuriuo užtikrinama, kad kraujo produktas atitiktų šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus, nustatytus šio priedo I skyriuje.

a) taikant bet kurį iš 1–7 perdirbimo metodų, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje, arba

b) taikant kitą metodą, kuriuo užtikrinama, kad produktas atitiktų šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus, nustatytus šio priedo I skyriuje.

1. Pienas turi būti apdorojamas vienu iš šių būdų:

2. Pieno pagrindo produktai ir pieno gaminiai turi būti apdoroti bent vienu iš 1 punkte nurodytų būdų arba pagaminti iš pieno, apdoroto, kaip nurodyta 1 punkte.

3. Išrūgos, skirtos snukio ir nagų ligai neatsparių rūšių gyvūnams girdyti ir surinktos iš pieno, apdoroto laikantis 1 punkto, turi būti:

4. Be 1, 2 ir 3 dalyje nurodytų reikalavimų, pienas, pieno pagrindo produktai ir pieno gaminiai turi atitikti ir tokius reikalavimus:

5. Žalias pienas turi būti gaminamas tokiomis sąlygomis, kurios suteikia pakankamas garantijas dėl gyvūnų sveikatos.

6. Priešpienis ir priešpienio produktai turi:

1. Šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi perdirbant, naudojant ir saugant pieną, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius, kurie yra 3 kategorijos medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio e punkte, išskyrus centrifugos ar separatoriaus nuosėdas, ir pieną, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius, nurodytus to reglamento 10 straipsnio f ir h punktuose, kurie nebuvo perdirbti pagal šio skirsnio I dalį.

2. Kompetentinga institucija leidžia pieno perdirbimo įmonėms, patvirtintoms ar registruotoms pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį, tiekti pieną, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius šios dalies 3 punkte nurodytais tikslais, jeigu įmonė užtikrina produktų atsekamumą.

3. Pienas, pieno pagrindo produktai ir pieno gaminiai gali būti tiekiami ir naudojami kaip pašarai:

4. Kompetentinga institucija gali leisti tiekti priešpienį, kuris neatitinka I dalies B.6 punkte nurodytų sąlygų, iš vieno ūkininko kitam toje pačioje valstybėje narėje gyvūnams šerti sąlygomis, kuriomis užkertamas kelias pavojui sveikatai.

1. Išskyrus, kai želatina buvo pagaminta pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV skirsnį, ji turi būti gaminama taikant procesą, kuris užtikrina, kad 3 kategorijos medžiaga būtų apdorota rūgštimi ar šarmu, po to plaunant vieną ar kelis kartus.

Vėliau turi būti atitinkamai sureguliuotas pH. Želatina turi būti ekstrahuota kaitinant vieną arba kelis kartus iš eilės ir išgryninama filtruojant bei sterilizuojant.

2. Apdorota, kaip nurodyta 1 punkte, želatina gali būti džiovinama ir, kai taikytina, pulverizuojama ir laminuojama.

3. Draudžiama naudoti konservantus, išskyrus sieros dioksidą ir vandenilio peroksidą.

a) turi būti patalpa ar tam skirta vieta, kur būtų laikomos vyniojimo ir pakavimo medžiagos;

b) vyniojimas ir pakavimas turi vykti tik tam skirtoje patalpoje arba vietoje.

a) daugiau kaip tris valandas laikant medžiagą aukštesnėje kaip 80 °C temperatūroje, pH vertei esant daugiau kaip 11, po to 30 minučių termiškai apdorojant didesnėje kaip 140 °C temperatūroje, esant 3,6 barų slėgiui; arba

b) veikiama aplinka, kurios pH vertė yra nuo 1 iki 2, vėliau – daugiau kaip 11, po to 30 minučių termiškai apdorojama didesnėje kaip 140 °C temperatūroje, esant 3 barų slėgiui.

1. Dikalcio fosfato gamybos procesas turi būti sudarytas iš tokių trijų etapų:

2. Jeigu dikalcio fosfatas gaunamas iš nuriebalintų kaulų, jis (turi būti) gaunamas iš kaulų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio a punkte.

a) kad visi kaulai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos, susmulkinami ir priešpriešinio srauto karštu vandeniu pašalinami riebalai (kaulų atplaišos turi būti mažesnės nei 14 mm);

b) nepertraukiamas apdorojimas 30 minučių verdant 145 °C temperatūros garuose esant 4 barų slėgiui;

c) kad baltymų buljonas ir hidroksiapatitas (trikalcio fosfatas) atskiriami centrifuguojant;

d) trikalcio fosfatas granuliuojamas, baigus džiovinimą skysčio pripildytoje vonelėje oru 200 °C temperatūroje.

1. Išskyrus, kai kolagenas buvo pagamintas pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XV skirsnio reikalavimus, jis turi būti gaminamas taikant procesą, kuris užtikrina, kad neperdirbta 3 kategorijos medžiaga būtų apdorota rūgštimi ar šarmu, po to plaunant vieną ar kelis kartus, sureguliuojant pH, filtruojant ir atliekant ekstruziją.

Apdorojus kolageną tokiu būdu, jis gali būti džiovinamas.

2. Draudžiama naudoti konservantus, išskyrus tuos, kuriuos leidžiama naudoti pagal Sąjungos teisės aktus.

a) turi būti patalpa ar tam skirta vieta, kur būtų laikomos vyniojimo ir pakavimo medžiagos;

b) vyniojimas ir pakavimas turi vykti tik tam skirtoje patalpoje arba vietoje.

a) perdirbami taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų ar 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje;

b) perdirbami kitu būdu ir taikant tokius parametrus, kurie užtikrintų, kad produktas atitiktų I skyriuje nustatytus šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus; arba

c) apdoroti pagal kiaušiniams ir kiaušinių produktams taikomus reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnio I, II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus.

i) buvo apdorotos, kaip apibrėžta / buvo apdorotos taikant būdą, apibrėžtą Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punkte, arba pagal šį reglamentą;

ii) sudarytos iš arba jose yra šių vienos arba daugiau iš šių 3 kategorijos medžiagų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f punkte:

iii) neturėjo sąlyčio su jokiomis kitomis 3 kategorijos medžiagomis; taip pat

iv) imtasi visų būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta medžiagos užteršimo.

1. Šalutiniai žuvų ar vandens bestuburių gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, kurie skirti ūkinėms žuvims ar kitiems akvakultūros rūšių gyvūnams šerti, turi būti:

2. Kompetentinga institucija, siekdama išvengti nepriimtino užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų plitimo pavojaus, gali nustatyti naudojimo vandens gyvūnams ir vandens bei sausumo bestuburiams sąlygas:

1. Prekyba neperdirbtu kitų rūšių gyvūnų, išskyrus naminius paukščius arba arklinius, mėšlu tarp valstybių narių vykdoma gavus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties valstybės narės sutikimą ir laikantis šių sąlygų:

2. Prekyba neperdirbtu naminių paukščių mėšlu tarp valstybių narių vykdoma gavus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties valstybės narės sutikimą ir šių sąlygų:

3. Pavyzdinis sveikumo patvirtinimas pridedamas prie prekybos dokumento.

4. Neperdirbtu arklinių mėšlu gali būti prekiaujama tarp valstybių narių, jeigu paskirties valstybė narė davė savo sutikimą prekybai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalyje, ir jeigu jis nėra iš ūkio, kuriam taikomi gyvūnų sveikatos apribojimai dėl įnosių, vezikulinio stomatito, stabligės ar pasiutligės pagal Direktyvos 2009/156/EB 4 straipsnio 5 dalį.

5. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį paskirties valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti ūkio subjektų, siunčiančių neperdirbtą mėšlą iš kitos valstybės narės:

6. Kompetentinga institucija gali leisti išsiųsti mėšlą, pervežamą iš vieno punkto į kitą tame pačiame ūkyje, laikantis galimo pavojaus sveikatai kontrolės sąlygų, pavyzdžiui, atitinkamų ūkio subjektų įsipareigojimų saugoti atitinkamus įrašus.

a) jie turi būti gauti iš šalutinių gyvūninių produktų gaminių, skirtų naudoti už pašarų grandinės ribų, gamyklos, iš biodujų ar kompostavimo įmonės ar organinių trąšų arba dirvožemį gerinančių medžiagų gamybos įmonių;

b) jie turi būti apdoroti karščiu ne trumpiau kaip 60 minučių bent 70 °C temperatūroje ir jie turi būti apdoroti siekiant sumažinti sporas sudarančių bakterijų skaičių ir toksinų susidarymą, jeigu jie nustatyti kaip reikšmingas pavojus;

c) tačiau kompetentinga institucija gali leisti naudoti kitus nei nurodyti b punkte standartizuotus proceso parametrus, jeigu pareiškėjas įrodo, kad tokie parametrai užtikrina biologinio pavojaus mažinimą.

Tokie įrodymai apima tinkamumo patvirtinimą, kuris turi būti atliktas laikantis šių nuostatų:

Išsami informacija apie atitinkamus proceso parametrus, naudojamus įmonėje, kaip ir kitus svarbiausius kontrolinius rodiklius, turi būti registruojama ir saugoma, kad savininkas, operatorius ar jų atstovas ir kompetentinga institucija galėtų stebėti įmonės veikimą. Informacija, susijusi su pagal šį punktą leidžiamu procesu, turi būti pateikta Komisijai jos prašymu.

d) reprezentatyvūs mėšlo mėginiai, paimti perdirbimo gamykloje metu arba iš karto po to, siekiant stebėti procesą, turi atitikti šiuos standartus:

čia:

Perdirbtas mėšlas ar perdirbto mėšlo gaminiai, neatitinkantys šio punkto standartų, laikomi neperdirbtu mėšlu;

e) jie turi būti saugomi taip, kad perdirbus būtų iki minimumo sumažinta galimybė juos užteršti arba vėl užkrėsti ar sudrėkinti. Todėl jie turi būti saugomi:

1. Organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, išskyrus mėšlą, virškinimo trakto turinį, kompostą, pieną, pieno pagrindo produktus, pieno gaminius, priešpienį, priešpienio produktus ir šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių transformacijos į biodujas irimo atliekas, gaminami:

▼M4

▼B

2. Organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, kurios sudarytos ar kurios buvo pagamintos iš mėsos ir kaulų miltų, gautų iš 2 kategorijos medžiagų ar perdirbtų gyvūninių baltymų, maišomos registruotoje įmonėje ar gamykloje su pakankama minimalia komponento, leidžiamo naudoti valstybės narės, kurioje produktas bus beriamas į dirvą, kompetentingos institucijos, dalimi, siekiant išvengti tolesnio mišinio naudojimo šėrimo tikslais.

3. Kompetentinga institucija leidžia 2 punkte nurodytą komponentą naudoti pagal šiuos reikalavimus:

Kompetentinga institucija sudaro leidžiamų komponentų sąrašą, kuriuo gali naudotis pateikusi prašymą Komisija ir kitos valstybės narės.

4. Tačiau 2 punkte nurodyti reikalavimai netaikomi:

5. Organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų gamintojai turi užtikrinti, kad būtų atliktas patogenų nukenksminimas prieš juos pateikiant rinkai, laikantis:

a) nesupakuotos atitinkamomis sąlygomis, leidžiančiomis išvengti užteršimo;

b) supakuotos dideliuose krepšiuose, jei tai organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos, skirtos parduoti galutiniams naudotojams; arba

c) jei saugomos ūkyje – turi būti pakankamai vietos, į kurią negalėtų patekti ūkiniai gyvūnai.

a) turėtų pakankamai tinkamų patalpų laikyti gaunamas sudedamąsias dalis, kad būtų galima užkirsti kelią kryžminei taršai ir išvengti taršos laikant;

b) būtų sunaikinti nepanaudoti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 ir 14 straipsnius.

1. Leidžiama importuoti ir gabenti tranzitu tarpinius produktus, jeigu:

2. Įmonė ar gamykla gali būti registruota ar patvirtinta trečiosios šalies kompetentingos institucijos, kaip nurodyta 1 punkto e papunktyje, jeigu:

3. Į Sąjungą importuojami tarpiniai produktai patikrinami pirmos įvežimo vietos pasienio kontrolės poste pagal Direktyvos 97/78/EB 4 straipsnį ir iš įvežimo į Sąjungą vietos pasienio kontrolės posto gabenami tiesiai į:

▼B

4. Per Sąjungą tranzitu vežami tarpiniai produktai gabenami pagal Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnį.

5. Oficialiai paskirtas atitinkamo pasienio kontrolės posto veterinarijos gydytojas informuoja už paskirties vietos įmonę ar gamyklą atsakingą instituciją apie siuntą per TRACES sistemą.

6. Paskirties įmonės ar gamyklos operatorius ar savininkas arba jo atstovas saugo įrašus pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 22 straipsnio 1 dalį ir, kompetentingai institucijai paprašius, jai pateikia informaciją apie tarpinių produktų pirkimą, pardavimą, panaudojimą, atsargas ir jų perteklinio kiekio sunaikinimą, reikalingą patikrinti, ar laikomasi šio reglamento nuostatų.

7. Kompetentinga institucija remdamasi Direktyva 97/78/EB užtikrina, kad tarpinių produktų siuntos iš ES valstybės narės, kurios pasienio kontrolės poste atliekamas patikrinimas, būtų siunčiamos į paskirties įmonę, kaip nurodyta 3 punkte, arba, jei siuntos vežamos tranzitu, į išvežimo vietos pasienio kontrolės postą.

8. Siekdama patikrinti, ar laikomasi šio reglamento nuostatų, kompetentinga institucija reguliariai tikrina dokumentus, pagal kuriuos nustato, ar importuotų tarpinių produktų kiekiai sutampa su sandėliuojamų, panaudotų, išsiųstų arba sunaikintų produktų kiekiais.

9. Tikrindamos tranzitu vežamų tarpinių produktų siuntas, atitinkamai už įvežimo vietos ir išvežimo vietos pasienio kontrolės postus atsakingos kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, jei to reikia, kad užtikrintų veiksmingus patikrinimus ir šių siuntų atsekamumą.

a) žaliavoms saugoti ir apdoroti sąlygomis, kuriomis išvengiama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai;

b) nepanaudotiems šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, liekantiems po gamybos, naikinti, nebent nepanaudota medžiaga būtų siunčiama perdirbti ar naikinti kitoje įmonėje ar gamykloje pagal šį reglamentą.

a) 3 kategorijos medžiagų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio n, o ir p punktuose nurodytas medžiagas; ir

b) jei tai importuotas ar iš importuotų medžiagų pagamintas gyvūnų augintinių ėdalas – iš 1 kategorijos medžiagų, kuriose yra šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš gyvūnų, kurie buvo neteisėtai gydomi, kaip apibrėžta Direktyvos 96/22/EB 1 straipsnio 2 dalies d punkte arba Direktyvos 96/23/EB 2 dalies b punkte.

a) konservuotas gyvūnų augintinių ėdalas turi būti termiškai apdorotas taip, kad Fc vertė būtų ne mažesnė kaip 3.

b) perdirbtas gyvūnų augintinių ėdalas (išskyrus konservuotą) turi būti:

Po gamybos turi būti imamasi visų atsargumo priemonių užtikrinti, kad toks perdirbtas gyvūnų augintinių ėdalas nebūtų užterštas.

Perdirbtas gyvūnų augintinių ėdalas turi būti supakuotas į naują pakuotę.

1. Ūkio subjektai gali naudoti tik šalutinius gyvūninius produktus, kurie gali būti naudojami kaip žaliava perdirbtam gyvūnų augintinių ėdalui ir šunų kramtalams pagal II skyriaus 2 punktą skystiems ar bevandeniams šalutinių gyvūninių produktų gaminiams, naudojamiems gyvūnų augintinių ėdalo skonio savybėms gerinti, gaminti.

2. Kvapieji priedai turi būti apdoroti tokiu metodu ir taikant tokius parametrus, kurie užtikrintų, kad produktas atitiktų šio priedo II skyriaus 5 punkte nustatytus mikrobiologinius standartus. Po apdorojimo turi būti imamasi visų atsargumo priemonių užtikrinti, kad produktas nebūtų užterštas.

3. Galutinis produktas turi būti:

1. Kraujas gali būti tiekiamas rinkai tokiais tikslais, jeigu jis buvo surinktas:

2. Kraujo produktus galima tokiais tikslais pateikti rinkai su sąlyga, kad:

3. Arklinių kraujas ir kraujo produktai turi būti supakuoti sandariose nelaidžiose talpyklose, kurios, jei tai arklinių kraujas, paženklintos skerdyklos ar surinkimo patalpų, nurodytų 1 punkto b papunktyje, patvirtinimo numeriu.

a) gamykla turi sandėliavimo patalpas tvirtomis grindimis ir glotniomis lengvai nuvalomomis ir dezinfekuojamomis sienomis ir, jeigu reikia, tinkamus šaldymo įrenginius;

b) sandėliavimo patalpos nuolat valomos ir sutvarkomos pagal nustatytus reikalavimus, kad neužterštų žaliavų;

c) jeigu šio skyriaus reikalavimų neatitinkanti žaliava sandėliuojama ir (arba) perdirbama tose patalpose, ji per visą priėmimo, laikymo, perdirbimo ir išsiuntimo laikotarpį turi būti atskirta nuo gautos šio skyriaus reikalavimus atitinkančios žaliavos;

d) jeigu nuokarpos ir atplaišos gauti iš kalkintų kailių, šie likučiai apdorojami taip, kad būtų galima išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai prieš naudojant gaminti:

1. Neapdoroti kailiai ir odos gali būti tiekiami rinkai laikantis šviežiai mėsai pagal Direktyvą 2002/99/EB taikomų sveikatos reikalavimų.

2. Apdorotus kailius ir odas galima pateikti rinkai su sąlyga, kad:

1. Kanopinių kailiai ir odos, kurie ūkio subjekto sprendimu skirti kitiems tikslams nei vartoti žmonėms ir kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus dėl žaliavų želatinai ar kolagenui, skirtiems maistui, gaminti, gali būti tiekiami rinkai be apribojimų pagal šį reglamentą.

2. Šie apdoroti kailiai ir odos gali būti tiekiami rinkai be apribojimų pagal šį reglamentą:

3. Nukrypstant nuo šio skyriaus 2 punkto, kompetentinga institucija gali reikalauti, kad prie 2 punkto c ir d papunkčiuose nurodytų apdorotų kailių ir odų siuntų būtų pridedamas prekybos dokumentas pagal VIII priedo III skyriaus 6 punkte nustatytą pavyzdį, kai jie tiekiami įmonėms ar gamykloms, gaminančioms gyvūnų augintinių ėdalą, organines trąšas ar dirvožemį gerinančias medžiagas ar transformuojančioms šias medžiagas į biodujas.