This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02011L0016-20240101
Council Directive 2011/16/EU of 15 February 2011 on administrative cooperation in the field of taxation and repealing Directive 77/799/EEC
Consolidated text: 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB
2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB
02011L0016 — LT — 01.01.2024 — 007.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
TARYBOS DIREKTYVA 2011/16/ES 2011 m. vasario 15 d. dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 064 2011.3.11, p. 1) |
Iš dalies keičiama:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
L 359 |
1 |
16.12.2014 |
||
|
L 332 |
1 |
18.12.2015 |
||
|
L 146 |
8 |
3.6.2016 |
||
|
L 342 |
1 |
16.12.2016 |
||
|
L 139 |
1 |
5.6.2018 |
||
|
L 204 |
46 |
26.6.2020 |
||
|
L 104 |
1 |
25.3.2021 |
||
Pataisyta:
|
Klaidų ištaisymas, OL L 242, 18.9.2015, p. 48 (2014/107/ES,) |
|
TARYBOS DIREKTYVA 2011/16/ES
2011 m. vasario 15 d.
dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB
I
SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
2 straipsnis
Taikymo sritis
Jokiu būdu negali būti laikoma, kad 1 dalyje nurodyti mokesčiai apima:
mokesčius už, pavyzdžiui, valdžios institucijų išduotus pažymėjimus ir kitus dokumentus; arba
sutartinio pobūdžio mokesčius, pavyzdžiui, užmokestį už komunalines paslaugas.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
valstybės narės kompetentinga institucija – valstybės narės paskirta institucija. Veikdami pagal šią direktyvą centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas taip pat laikomi kompetentingomis institucijomis suteikus jiems įgaliojimus pagal 4 straipsnį;
centrinė ryšių įstaiga – paskirta įstaiga, kuri visų pirma atsakinga už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje;
ryšių skyrius – bet kuri kita įstaiga, išskyrus centrinę ryšių įstaigą, kuri paskirta tiesiogiai keistis informacija pagal šią direktyvą;
kompetentingas pareigūnas – bet kuris pareigūnas, kuris yra įgaliotas tiesiogiai keistis informacija pagal šią direktyvą;
besikreipiančioji institucija – valstybės narės centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas, kurie prašo pagalbos kompetentingos institucijos vardu;
institucija, į kurią kreipiamasi – valstybės narės centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas, kurie gauna kompetentingos institucijos vardu pateiktą prašymą dėl pagalbos;
administracinis tyrimas – kontrolė, patikrinimai ir kiti veiksmai, kurių valstybės narės imasi vykdydamos savo pareigas, kad užtikrintų tinkamą mokesčių teisės aktų taikymą;
keitimasis prašoma informacija – keitimasis informacija remiantis prašymu, kurį besikreipiančioji valstybė narė konkrečiu atveju pateikia valstybei narei, į kurią kreipiamasi;
automatiniai mainai –
8 straipsnio 1 dalyje, 8a–8ac straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos teikimas kitai valstybei narei iš anksto nustatytais reguliariais intervalais be išankstinio prašymo. 8 straipsnio 1 dalyje nuoroda į turimą informaciją yra nuoroda į informaciją, kuri yra informaciją teikiančios valstybės narės mokesčių dokumentuose ir kurią galima gauti taikant toje valstybėje narėje nustatytas informacijos rinkimo bei tvarkymo procedūras;
8 straipsnio 3a dalyje – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos apie rezidentus kitose valstybėse narėse pateikimas atitinkamai rezidavimo vietos valstybei narei be išankstinio prašymo iš anksto nustatytais reguliariais intervalais;
šios direktyvos nuostatose, išskyrus 8 straipsnio 1 ir 3a dalis, 8a–8ac straipsnius, – sistemingas iš anksto nustatytos šio punkto pirmos pastraipos a ir b papunkčiuose nurodytos informacijos teikimas.
8 straipsnio 3a ir 7a dalyse, 21 straipsnio 2 dalyje ir IV priede vartojamų terminų reikšmė yra apibrėžta I priede išdėstytose atitinkamose apibrėžtyse. Kiek tai susiję su 25 straipsnio 3 ir 4 dalimi, bet kokio termino reikšmė turi reikšmę, kuri apibrėžta I ir V prieduose išdėstytose atitinkamose apibrėžtyse. 8aa straipsnyje ir III priede vartojamų terminų reikšmė yra apibrėžta III priede išdėstytose atitinkamose apibrėžtyse. 8ac straipsnyje ir V priede vartojamų terminų reikšmė yra apibrėžta V priede išdėstytose atitinkamose apibrėžtyse.
spontaniški mainai – nesistemingas informacijos pateikimas kitai valstybei narei bet kuriuo metu ir be išankstinio prašymo;
asmuo –
fizinis asmuo;
juridinis asmuo;
jei taip numatyta galiojančiuose teisės aktuose – asmenų asociacija, pripažinta kaip galinti atlikti teisinius veiksmus, tačiau neturinti juridinio asmens statuso; arba
kita bet kurio kito pobūdžio ar formos juridinė struktūra, turinti juridinio asmens statusą arba jo neturinti, kuriai nuosavybės teise priklauso turtas ar kuri valdo turtą, kuriam, įskaitant iš jo gaunamas pajamas, taikomas kuris nors iš mokesčių, kuriems taikoma ši direktyva;
elektroninėmis priemonėmis – naudojantis elektronine duomenų apdorojimo, įskaitant skaitmeninį suspaudimą, ir saugojimo įranga, taip pat laidais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;
CCN tinklas – bendruoju ryšio tinklu (CCN) pagrįsta bendra platforma, kurią Sąjunga sukūrė, kad būtų užtikrinti visi muitų ir apmokestinimo srityje kompetentingų institucijų informacijos perdavimai elektroninėmis priemonėmis;
išankstinis tarpvalstybinis sprendimas – bet koks susitarimas, pranešimas arba bet kuri kita panašaus poveikio priemonė ar veiksmas, įskaitant tuos, kurie priimami, iš dalies keičiami arba atnaujinami atliekant mokesčių auditą, atitinkantis šias sąlygas:
jį priima, iš dalies pakeičia ar atnaujina valstybės narės Vyriausybė ar mokesčių administratorius arba valstybės narės teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas jų vardu, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra veiksmingai naudojamas;
jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei ir kuriuo tas asmuo ar asmenų grupė turi teisę remtis;
jis susijęs su valstybės narės ar valstybės narės teritorinių arba administracinių padalinių, įskaitant vietos valdžios institucijas, teisinių ar administracinių nuostatų, susijusių su mokesčiams taikytinų nacionalinių įstatymų vykdymu ar vykdymo užtikrinimu, aiškinimu ar taikymu;
jis susijęs su tarpvalstybiniu sandoriu arba su klausimu, ar dėl asmens kitoje jurisdikcijoje vykdomos veiklos įsteigiama nuolatinė buveinė, ar ne; ir
jis priimamas iki kitoje jurisdikcijoje sudaromų sandorių ar pradedamos veiklos, dėl kurios gali būti įsteigta nuolatinė buveinė, arba iki mokesčių deklaracijos, apimančios laikotarpį, per kurį įvykdytas vienas ar keli sandoriai arba veikla, pateikimo.
Tarpvalstybinis sandoris gali būti susijęs su investavimu, prekių tiekimu, paslaugų teikimu, finansavimu arba materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimu, tuo neapsiribojant, ir neprivalo būti tiesiogiai susijęs su asmeniu, kuriam skirtas išankstinis tarpvalstybinis sprendimas;
išankstinė kainodaros tvarka – bet koks susitarimas, pranešimas arba bet kuri kita panašaus poveikio priemonė ar veiksmas, įskaitant tuos, kurie priimami, iš dalies keičiami arba atnaujinami atliekant mokesčių auditą, atitinkanti šias sąlygas:
ją priima, iš dalies keičia ar atnaujina vienos ar kelių valstybių narių Vyriausybės ar mokesčių administratoriai arba jų teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba kuri priimama, iš dalies keičiama ar atnaujinama jų vardu, neatsižvelgiant į tai, ar ta tvarka yra veiksmingai naudojama;
ji priimama, iš dalies keičiama ar atnaujinama konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei ir kuria tas asmuo ar asmenų grupė turi teisę remtis; ir
ja iš anksto nustatomi susijusių įmonių tarpvalstybiniai sandoriai, tiems sandoriams skirti atitinkami sandorių kainodaros nustatymo kriterijai arba nustatoma, kad pelnas priskiriamas nuolatinei buveinei.
Įmonės yra susijusios įmonės tuomet, kai viena įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja valdant kitą įmonę, ją kontroliuojant ar turi jos kapitalo, arba tie patys asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja valdant įmones, jas kontroliuojant ar turi jų kapitalo.
Sandorių kainos yra kainos, kurias įmonė taiko perduodama fizines prekes ir nematerialųjį turtą arba teikdama paslaugas susijusioms įmonėms; terminas „sandorių kainodara“ turi būti aiškinamas atitinkamai;
14 punkte terminas „tarpvalstybinis sandoris“ reiškia sandorį ar sandorius, kai:
ne visos sandorio ar sandorių šalys yra rezidentės mokesčių tikslais valstybėje narėje, priimančioje, iš dalies keičiančioje ar atnaujinančioje išankstinį tarpvalstybinį sprendimą;
bet kuri iš sandorio ar sandorių šalių tuo pačiu metu yra rezidentė mokesčių tikslais daugiau nei vienoje jurisdikcijoje;
viena iš sandorio ar sandorių šalių vykdo verslo veiklą kitoje jurisdikcijoje per nuolatinę buveinę, o sandoris ar sandoriai sudaro dalį nuolatinės buveinės verslo veiklos ar visą verslo veiklą. Tarpvalstybinis sandoris ar sandoriai taip pat apima tvarką, kurią asmuo yra nustatęs kitoje jurisdikcijoje vykdomai veiklai, kurią tas asmuo vykdo per nuolatinę buveinę; arba
toks sandoris ar sandoriai turi tarpvalstybinį poveikį.
15 punkte terminas „tarpvalstybinis sandoris“ reiškia sandorį ar sandorius, kuriuose dalyvauja susijusios įmonės, iš kurių ne visos yra rezidentės mokesčių tikslais vienos jurisdikcijos teritorijoje, arba sandorį ar sandorius, turinčius tarpvalstybinį poveikį;
15 ir 16 punktuose terminas „įmonė“ reiškia bet kokią verslo vykdymo formą;
tarpvalstybinis susitarimas – keliose valstybėse narėse arba valstybėje narėje ir trečiojoje šalyje sudarytas susitarimas, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:
ne visi susitarimo dalyviai yra rezidentai mokesčių tikslais toje pačioje jurisdikcijoje;
susitarimo dalyvis arba keli dalyviai tuo pačiu metu yra rezidentai mokesčių tikslais daugiau nei vienoje jurisdikcijoje;
susitarimo dalyvis arba keli dalyviai kitoje jurisdikcijoje vykdo verslo veiklą per toje jurisdikcijoje esančią nuolatinę buveinę, o susitarimas apima dalį tos nuolatinės buveinės verslo veiklos arba visą jos veiklą;
susitarimo dalyvis arba keli dalyviai kitoje jurisdikcijoje vykdo veiklą nebūdamas (-i) rezidentu (-ais) mokesčių tikslais arba neįsteigęs (-ę) toje jurisdikcijoje esančios nuolatinės buveinės;
toks susitarimas gali turėti poveikį automatiniams informacijos mainams arba tikrojo savininko tapatybės nustatymui.
Šio straipsnio 18–25 punktų, 8ab straipsnio ir IV priedo tikslais susitarimas gali apimti ir susitarimų seriją. Susitarimas gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį;
praneštinas tarpvalstybinis susitarimas – bent vieną iš IV priede nurodytų požymių turintis tarpvalstybinis susitarimas;
požymis – IV priede išvardyta tarpvalstybinio susitarimo ypatybė ar savybė, kurios buvimas rodo, kad esama galimos mokesčių vengimo rizikos;
tarpininkas – asmuo, kuris rengia praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, siūlo jį rinkoje, organizuoja jo įgyvendinimą, pateikia jį įgyvendinti arba jį administruoja.
Tai taip pat yra asmuo, kuris, atsižvelgdamas į atitinkamus faktus ir aplinkybes ir remdamasis turima informacija bei atitinkamomis ekspertinėmis žiniomis ir suvokimu, būtinais siekiant teikti tokias paslaugas, žino arba pagrįstai tikėtinai žino, kad jis tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems asmenims teikė pagalbą, paramą ar konsultacijas, susijusias su praneštino tarpvalstybinio susitarimo rengimu, siūlymu rinkoje, įgyvendinimo organizavimu, pateikimu jį įgyvendinti arba jo administravimu. Bet kuris asmuo turi teisę pateikti įrodymų, kad toks asmuo nežinojo ir pagrįstai tikėtinai negalėjo žinoti, kad tas asmuo yra susijęs su praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu. Tuo tikslu tas asmuo gali nurodyti visus susijusius faktus ir aplinkybes, taip pat turimą informaciją, ir remtis savo atitinkamomis ekspertinėmis žiniomis ir suvokimu.
Asmuo laikomas tarpininku tik jei tenkina bent vieną iš šių papildomų sąlygų:
yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje;
turi nuolatinę buveinę valstybėje narėje, per kurią teikiamos su susitarimu susijusios paslaugos;
yra įsisteigęs valstybėje narėje arba jam taikomi valstybės narės įstatymai;
valstybėje narėje yra registruotasis profesinės asociacijos, teikiančios teisines, mokesčių ar konsultavimo paslaugas, narys;
atitinkamas mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kuris yra pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kuris įgyvendino tokio susitarimo pirmą etapą;
asocijuotoji įmonė 8ab straipsnyje – asmuo, su kitu asmeniu susijęs bent vienu iš šių būdų:
asmuo dalyvauja valdant kitą asmenį, t. y. tam kitam asmeniui gali daryti reikšmingą įtaką;
asmuo dalyvauja kontroliuojant kitą asmenį, t. y. turi daugiau kaip 25 % balsavimo teisių;
asmuo valdo dalį kito asmens kapitalo, t. y. turi nuosavybės teisę, pagal kurią tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 % kapitalo;
asmuo turi teisę į 25 % ar daugiau kito asmens pelno.
Jei daugiau nei vienas asmuo dalyvauja, kaip nurodyta a – d punktuose, valdant ar kontroliuojant tą patį asmenį, arba valdo dalį jo kapitalo, arba turi teisę į jo pelną, visi atitinkami asmenys laikomi asocijuotosiomis įmonėmis.
Jei tie patys asmenys dalyvauja, kaip nurodyta a – d punktuose, valdant ar kontroliuojant kelis asmenis, arba valdo dalį jų kapitalo, arba turi teisę į jų pelną, visi atitinkami asmenys laikomi asocijuotosiomis įmonėmis.
Šio punkto tikslais laikoma, kad asmuo, kuris kartu su kitu asmeniu imasi veiksmų tam tikro subjekto balsavimo teisių arba nuosavybės teise priklausančio kapitalo atžvilgiu, dalyvauja valdant visas to subjekto balsavimo teises ar nuosavybės teise priklausantį kapitalą, kuriuos turi tas kitas asmuo.
Netiesioginio dalyvavimo atveju atitiktis c punkte nustatytiems reikalavimams nustatoma dauginant turimas pavaldžių įmonių dalis. Jei asmuo turi daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, laikoma, kad jis turi 100 % balsavimo teisių.
Asmuo, jo sutuoktinis ir jo tiesiosios aukštutinės arba žemutinės giminystės linijos giminaičiai laikomi vienu asmeniu;
rinkai skirtas susitarimas – tarpvalstybinis susitarimas, kuris yra parengtas, siūlomas rinkoje, paruoštas įgyvendinti arba pateiktas įgyvendinti, be būtinybės iš esmės jį pritaikyti;
individualizuotas susitarimas – tarpvalstybinis susitarimas, kuris nėra rinkai skirtas susitarimas;
bendras auditas – administracinis tyrimas, kurį kartu atlieka dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos institucijos, susijęs su vienu arba daugiau asmenų, dėl kurių tų valstybių narių kompetentingos institucijos turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų;
duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, padarytas dėl tyčinių neteisėtų veiksmų, aplaidumo arba netyčia, kurio rezultatas – sunaikinta, prarasta ar pakeista informacija, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) perduotus, saugomus ar kitaip tvarkomus asmens duomenis, arba bet koks incidentas, susijęs su netinkama ar neteisėta prieiga prie tokios informacijos, jos atskleidimu ar naudojimu.
4 straipsnis
Struktūra
Komisija perduoda šią informaciją kitoms valstybėms narėms ir paskelbia valstybių narių institucijų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Centrinė ryšių įstaiga taip pat gali būti paskirta atsakinga už ryšių palaikymą su Komisija. Kompetentinga institucija privalo pranešti apie tai Komisijai.
II
SKYRIUS
KEITIMASIS INFORMACIJA
I
SKIRSNIS
Keitimasis informacija gavus prašymą
5 straipsnis
Keitimosi informacija gavus prašymą tvarka
Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia besikreipiančiajai institucijai visą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, kurią ji turi arba kurią ji gauna atlikusi administracinius tyrimus.
5a straipsnis
Numatomas reikalingumas
Siekdama įrodyti numatomą prašomos informacijos reikalingumą, besikreipiančioji institucija pateikia institucijai, į kurią kreipiamasi, bent šią informaciją:
mokesčių tikslą, dėl kurio prašoma informacijos, ir
informacijos, kurios reikia nacionalinių įstatymų administravimo ar vykdymo užtikrinimo tikslais, specifikaciją.
Kai 5 straipsnyje nurodytas prašymas yra susijęs su grupe mokesčių mokėtojų, kurių negalima identifikuoti atskirai, besikreipiančioji institucija pateikia institucijai, į kurią kreipiamasi, bent šią informaciją:
išsamų grupės aprašymą,
taikomų teisės aktų ir faktų, kuriais remiantis yra pagrindo manyti, kad grupės mokesčių mokėtojai nesilaikė taikomų teisės aktų, paaiškinimą,
paaiškinimą, kaip prašoma informacija padėtų nustatyti, ar grupės mokesčių mokėtojai laikosi teisės aktų, ir
kai aktualu, faktus ir aplinkybes, susijusius su trečiosios šalies, kuri aktyviai prisidėjo prie galimo grupės mokesčių mokėtojų teisės aktų nesilaikymo, dalyvavimu.
6 straipsnis
Administraciniai tyrimai
7 straipsnis
Terminai
Tačiau jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, jau turi tą informaciją, ji perduodama per du mėnesius nuo minėtos dienos.
▼M7 —————
II
SKIRSNIS
Privalomi automatiniai mainai
8 straipsnis
Privalomų automatinių mainų taikymo sritis ir sąlygos
Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama automatinius mainus, pateikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai visą turimą su tos kitos valstybės narės rezidentais susijusią informaciją apie šias konkrečias pajamų ir kapitalo kategorijas, kaip jos suprantamos pagal informaciją teikiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktus:
su darbo santykiais susijusias pajamas;
direktoriaus tantjemas ir atlyginimą;
gyvybės draudimo produktus, kuriems netaikomi kiti Sąjungos teisės aktai dėl keitimosi informacija ir kitos panašios priemonės;
pensijas;
nekilnojamojo turto turėjimą ir pajamas iš jo;
autorinius atlyginimus.
Į pirmoje pastraipoje numatytą teikiamą informaciją, susijusią su 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais mokestiniais laikotarpiais, valstybės narės stengiasi įtraukti rezidento mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (MMIN), kurį išdavė rezidavimo vietos valstybė narė.
Valstybės narės kasmet informuoja Komisiją apie bent dvi pirmoje pastraipoje išvardintas pajamų ir kapitalo kategorijas, dėl kurių jos teikia su kitos valstybės narės rezidentais susijusią informaciją.
▼M7 —————
Pagal I ir II prieduose išdėstytas taikytinas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisykles kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama automatinius mainus, per 6 dalies b punkte nurodytą terminą praneša kitos valstybės narės kompetentingai institucijai toliau nurodytą informaciją, susijusią su apmokestinamais laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 1 d., apie praneštiną sąskaitą:
kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę (pavadinimą), adresą, mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį (-ius) (MMIN), gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai tai susiję su subjektu, kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris pritaikius išsamaus patikrinimo taisykles, atitinkančias prieduose išdėstytas taisykles, pripažintas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio subjekto pavadinimą, adresą, MMIN ir kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, MMIN ir gimimo datą bei vietą;
sąskaitos numerį (arba funkcinį ekvivalentą, jei nėra sąskaitos numerio);
duomenis teikiančios finansų įstaigos pavadinimą ir identifikavimo numerį (jei yra);
sąskaitos likutį arba vertę (įskaitant kaupiamąją sumą arba išperkamąją sumą, kai tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi arba anuiteto sutartimi) atitinkamų kalendorinių metų ar kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, arba informaciją apie sąskaitos uždarymą, jei per tuos metus ar laikotarpį sąskaita buvo uždaryta;
pasaugos sąskaitos atveju:
visą bendrą palūkanų sumą, visą bendrą dividendų sumą ir visą bendrą kitų pajamų, gautų už sąskaitoje turimas lėšas, sumą, kiekvienu atveju įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą (arba sąskaitos atžvilgiu) per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, ir
visas bendras pajamas iš finansinio turto pardavimo ar išpirkimo, įmokėtas arba įskaitytas į sąskaitą per kalendorinius metus ar kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, kurių atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga veikė kaip saugotojas, brokeris, nominalus savininkas ar kitoks sąskaitos turėtojo agentas;
indėlio sąskaitos atveju – visą bendrą palūkanų sumą, įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, ir
e arba f punkte nenurodytos sąskaitos atveju – visą bendrą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį sąskaitos turėtojui į sąskaitą įmokėtą ar įskaitytą sumą, kurios atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga yra įsipareigojęs asmuo arba skolininkas, įskaitant bendrą išperkamųjų išmokų sąskaitos gavėjui sumą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį.
Informacijos mainų pagal šią dalį tikslais, išskyrus atvejus, kai šioje dalyje arba prieduose numatyta kitaip, su praneština sąskaita susijusių mokėjimų dydis ir apibūdinimas nustatomas vadovaujantis valstybės narės, kuri praneša informaciją, nacionalinės teisės aktais.
Šios dalies pirmai ir antrai pastraipoms teikiama pirmenybė 1 dalies c punkto ar bet kurio kito Sąjungos teisės akto, įskaitant Tarybos direktyvą 2003/48/EB ( 1 ), atžvilgiu, jei tokios informacijos mainams būtų taikomas 1 dalies c punktas ar bet kuris kitas Sąjungos teisės aktas, įskaitant Direktyvą 2003/48/EB.
▼M2 —————
Informacija pateikiama taip:
1 dalyje nurodytų kategorijų atveju – bent kartą per metus, per šešis mėnesius nuo valstybės narės mokestinių metų, per kuriuos buvo gauta informacija, pabaigos;
3a dalyje nurodytos informacijos atveju – kasmet, per devynis mėnesius nuo kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo susijusi informacija, pabaigos.
Valstybės narės užtikrina, kad tų rūšių duomenų neteikiančios finansų įstaigos ir sąskaitos, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, atitiktų visus I priedo VIII skirsnio B poskirsnio 1 dalies c punkte ir C poskirsnio 17 dalies g punkte išdėstytus reikalavimus, ir visų pirma, kad finansų įstaigos kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos statusas arba sąskaitos kaip sąskaitos, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, statusas nekenktų šios direktyvos tikslams.
8a straipsnis
Privalomų automatinių informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainų apimtis ir sąlygos
Jei išankstiniai tarpvalstybiniai sprendimai ir išankstinė kainodaros tvarka yra priimti, iš dalies pakeisti ar atnaujinti nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., informacija pateikiama su sąlyga, kad tokie sprendimai (tvarka) tebegaliojo 2014 m. sausio 1 d.
Jei išankstiniai tarpvalstybiniai sprendimai ir išankstinė kainodaros tvarka yra priimti, iš dalies pakeisti ar atnaujinti nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., informacija pateikiama neatsižvelgiant į tai, ar tokie sprendimai (tvarka) tebegalioja.
Valstybės narės gali į šioje dalyje nurodytą pateiktiną informaciją neįtraukti informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sandorius ir išankstinę kainodaros tvarką, priimtus, iš dalies pakeistus ar atnaujintus iki 2016 m. balandžio 1 d. konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus tuos, kurie vykdo daugiausia finansinę arba investavimo veiklą, kai visos grupės metinės grynosios pajamos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 2 ) 2 straipsnio 5 punkte, per finansinius metus prieš tų tarpvalstybinių sprendimų ir išankstinės kainodaros tvarkos priėmimo, dalinio pakeitimo ar atnaujinimo datą yra mažesnės nei 40 000 000 EUR (arba lygiavertė suma kita valiuta).
Tačiau jeigu dvišalė ar daugiašalė išankstinė kainodaros tvarka į automatinius informacijos mainus pagal šios dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį būtų neįtraukiama, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta informacija, nurodyta prašyme, kurio pagrindu tokia dvišalė ar daugiašalė išankstinė kainodaros tvarka buvo priimta, turi būti keičiamasi pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis.
Informacijos mainai vykdomi taip:
informacijos mainų pagal 1 dalį atveju – nedelsiant, kai priimami, iš dalies pakeičiami ar atnaujinami išankstiniai tarpvalstybiniai sprendimai arba išankstinė kainodaros tvarka, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, einančius po kalendorinių metų pusmečio, per kurį buvo priimti, iš dalies pakeisti ar atnaujinti išankstiniai tarpvalstybiniai sprendimai arba išankstinė kainodaros tvarka, pabaigos;
informacijos mainų pagal 2 dalį atveju – anksčiau nei 2018 m. sausio 1 d.
Informacija, kurią valstybė narė turi pateikti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, apima šiuos duomenis:
asmens, išskyrus fizinį asmenį, ir prireikus asmenų grupės, kuriai jis priklauso, identifikavimo duomenis;
išankstinio tarpvalstybinio sprendimo arba išankstinės kainodaros tvarkos santrauką, įskaitant atitinkamos verslo veiklos arba sandorio ar sandorių aprašymą ir visą kitą informaciją, kuria remiantis kompetentingai institucijai gali būti lengviau įvertinti galimą su mokesčiais susijusią riziką, neatskleidžiant komercinės, pramoninės ar profesinės paslapties, komercinio proceso arba informacijos, kuriuos atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka;
išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ar išankstinės kainodaros tvarkos priėmimo, dalinio keitimo ar atnaujinimo datas;
išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ar išankstinės kainodaros tvarkos galiojimo laikotarpio pradžios datą, jeigu ji nurodyta;
išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ar išankstinės kainodaros tvarkos galiojimo laikotarpio pabaigos datą, jeigu ji nurodyta;
išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ar išankstinės kainodaros tvarkos tipą;
išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ar išankstinės kainodaros tvarkos sandorio ar sandorių sumą, jeigu tokia suma nurodyta išankstiniame tarpvalstybiniame sprendime ar išankstinėje kainodaros tvarkoje;
sandorio kainodaros arba pačios sandorio kainos nustatymo kriterijų aprašymą išankstinės kainodaros tvarkos atveju;
sandorio kainodaros arba pačios sandorio kainos nustatymo metodo nurodymą išankstinės kainodaros tvarkos atveju;
kitų valstybių narių, kurioms galėtų būti aktualus išankstinis tarpvalstybinis sprendimas arba išankstinė kainodaros tvarka, jei tokių yra, identifikavimą;
bet kurio asmens, išskyrus fizinį asmenį, kitose valstybėse narėse, kuriam galėtų turėti įtakos išankstinis tarpvalstybinis sprendimas arba išankstinė kainodaros tvarka, jei tokių asmenų yra, identifikavimo duomenis (nurodant, su kuriomis valstybėmis narėmis įtakoti asmenys yra siejami); ir
nuorodą, ar pateikta informacija grindžiama išankstiniu tarpvalstybiniu sprendimu ar pačia išankstine kainodaros tvarka, ar šio straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytu prašymu.
8aa straipsnis
Privalomų automatinių informacijos apie ataskaitas pagal šalis mainų taikymo sritis ir sąlygos
Ataskaitoje pagal šalis pateikiama tokia informacija apie TĮG:
apibendrinta informacija, susijusi su pajamomis, pelnu (nuostoliu) prieš sumokant pelno mokestį, sumokėtu pelno mokesčiu, sukauptu pelno mokesčiu, įstatiniu kapitalu, sukauptu pelnu, darbuotojų skaičiumi, materialiniu turtu, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, pagal jurisdikcijas, kuriose TĮG vykdo veiklą;
kiekvieno į TĮG įeinančio subjekto tapatybė nurodant to į TĮG įeinančio subjekto rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turintį subjektą ir mokesčių jurisdikciją turintį subjektą, pagal kurio įstatymus tas į TĮG įeinantis subjektas yra sudarytas, jeigu jis skiriasi nuo rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčio subjekto, ir to į TĮG įeinančio subjekto pagrindinės verslo veiklos arba veiklų pobūdis.
8ab straipsnis
Privalomų automatinių informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus mainų apimtis ir sąlygos
Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kuriomis reikalaujama, kad tarpininkai kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktų jų žinomą, turimą arba valdomą informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus per 30 dienų nuo:
dienos, kai praneštinas tarpvalstybinis susitarimas yra pateikiamas įgyvendinti, arba
dienos, kai praneštinas tarpvalstybinis susitarimas yra parengtas įgyvendinti, arba
kai atlikti pirmieji praneštino tarpvalstybinio susitarimo įgyvendinimo veiksmai,
atsižvelgiant į tai, kuris elementas įvyksta pirmiau.
Neatsižvelgiant į pirmą pastraipą, 3 straipsnio 21 punkto antroje pastraipoje nurodytų tarpininkų taip pat reikalaujama informaciją pateikti per 30 dienų pradedant nuo dienos, kai jie tiesiogiai arba padedant kitiems asmenims suteikė pagalbą, paramą arba konsultacijas.
Jeigu tarpininkas yra atsakingas už informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikimą daugiau nei vienos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, tokia informacija pateikiama tik toje valstybėje narėje, kuri pirma atitinka toliau pateiktame sąraše išvardytus kriterijus:
valstybėje narėje, kurioje tarpininkas yra rezidentas mokesčių tikslais;
valstybėje narėje, kurioje tarpininkas turi nuolatinę buveinę, per kurią teikiamos su susitarimu susijusios paslaugos;
valstybėje narėje, kurioje tarpininkas yra įsisteigęs arba kurios teisė reglamentuoja jo veiklą;
valstybėje narėje, kurioje tarpininkas yra registruotasis profesinės asociacijos, teikiančios teisines, mokesčių ar konsultavimo paslaugas, narys.
Pirmoje pastraipoje numatyta teise būti atleistiems nuo prievolės tarpininkai gali naudotis tik jei vykdo veiklą nepažeisdami atitinkamų nacionalinės teisės aktų, kuriais apibrėžiama jų profesija.
Jeigu atitinkamas mokesčių mokėtojas turi prievolę pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą daugiau nei vienos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, tokia informacija pateikiama tik tos valstybės narės, kuri pirma atitinka toliau išvardytus kriterijus, kompetentingoms institucijoms:
valstybė narė, kurioje atitinkamas mokesčių mokėtojas yra rezidentas mokesčių tikslais;
valstybė narė, kurioje atitinkamas mokesčių mokėtojas turi nuolatinę buveinę, kuri gauna naudos iš susitarimo;
valstybė narė, kurioje atitinkamas mokesčių mokėtojas gauna pajamų ar pelno, nors atitinkamas mokesčių mokėtojas nėra rezidentas mokesčių tikslais ir neturi nuolatinės buveinės nė vienoje valstybėje narėje;
valstybė narė, kurioje atitinkamas mokesčių mokėtojas vykdo veiklą, nors atitinkamas mokesčių mokėtojas nėra rezidentas mokesčių tikslais ir neturi nuolatinės buveinės nė vienoje valstybėje narėje.
Tarpininkui netaikoma prievolė pateikti informaciją tik tuo atveju, jeigu jis turi įrodymą pagal nacionalinę teisę, kad tą pačią informaciją, nurodytą 14 dalyje, jau yra pateikęs kitas tarpininkas.
Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kuriomis reikalaujama, kad tuo atveju, kai prievolė pateikti informaciją tenka atitinkamam mokesčių mokėtojui ir kai yra daugiau nei vienas atitinkamas mokesčių mokėtojas, atitinkamas mokesčių mokėtojas, kuris turi pateikti informaciją pagal 6 dalį, yra tas, kuris pirmas atitinka toliau išvardytus kriterijus:
atitinkamas mokesčių mokėtojas, kuris susitarė dėl praneštino tarpvalstybinio susitarimo su tarpininku;
atitinkamas mokesčių mokėtojas, kuris valdo susitarimo įgyvendinimą.
Bet kuriam atitinkamam mokesčių mokėtojui prievolė pateikti informaciją netaikoma tik tuo atveju, jeigu jis turi įrodymą pagal nacionalinę teisę, kad tą pačią informaciją, nurodytą 14 dalyje, jau yra pateikęs kitas atitinkamas mokesčių mokėtojas.
Informaciją, kurią valstybės narės kompetentinga institucija turi pranešti pagal 13 dalį, turi sudaryti šie elementai, jeigu taikytina:
identifikaciniai tarpininkų ir atitinkamų mokesčių mokėtojų duomenys, įskaitant jų vardus, pavardes ar pavadinimus, gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), gyvenamąją vietą mokesčių tikslais, MMIN, taip pat, atitinkamais atvejais, asmenų, kurie yra su atitinkamu mokesčių mokėtoju susijusios asocijuotosios įmonės, duomenys;
išsami informacija apie IV priede išdėstytus požymius, dėl kurių tarpvalstybinis susitarimas laikomas praneštinu;
praneštino tarpvalstybinio susitarimo turinio santrauka, įskaitant nuorodą į įprastą tokio susitarimo pavadinimą (jei toks yra), ir abstraktus atitinkamos verslo veiklos ar susitarimų apibūdinimas, neatskleidžiant komercinės, pramoninės ar profesinės paslapties, komercinio proceso arba informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai politikai;
data, kai atlikti arba bus atlikti pirmieji praneštino tarpvalstybinio susitarimo įgyvendinimo veiksmai;
išsami informacija apie nacionalines nuostatas, kurios sudaro praneštino tarpvalstybinio susitarimo pagrindą;
praneštino tarpvalstybinio susitarimo vertė;
nustatyta atitinkamo (-ų) mokesčių mokėtojo (-ų) valstybė narė ir visos kitos valstybės narės, kurios gali būti susijusios su praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu;
identifikaciniai bet kurio kito valstybėje narėje esančio asmens, kuriam praneštinas tarpvalstybinis susitarimas gali daryti poveikį, duomenys, nurodant, su kuriomis valstybėmis narėmis toks asmuo yra susijęs.
8ac straipsnis
Platformų operatorių teikiamos informacijos privalomų automatinių mainų apimtis ir sąlygos
Pagal V priedo II ir III skirsniuose išdėstytus taikytinus išsamaus patikrinimo procedūras ir duomenų teikimo reikalavimus kiekvienos valstybės narės, kurioje duomenys pateikti pagal 1 dalį, kompetentinga institucija, vykdydama automatinius mainus, per 3 dalyje nustatytą terminą pateikia valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kaip nustatyta pagal V priedo II skirsnio D poskirsnį, kompetentingai institucijai ir, kai praneštinas pardavėjas teikia nekilnojamojo turto nuomos paslaugas, bet kuriuo atveju valstybės narės, kurioje yra tas nekilnojamasis turtas, kompetentingai institucijai šią su kiekvienu praneštinu pardavėju susijusią informaciją:
duomenis teikiančio platformos operatoriaus pavadinimą, registruotosios buveinės adresą, MMIN ir, kai aktualu, pagal 4 dalies pirmą pastraipą suteiktą individualų identifikacinį numerį, taip pat platformos (-ų), su kuria (-iomis) susijusius duomenis teikia duomenis teikiantis platformos operatorius, verslo pavadinimą (-us);
praneštino pardavėjo, kuris yra asmuo, vardą ir pavardę, ir praneštino pardavėjo, kuris yra subjektas, juridinį pavadinimą;
pagrindinį adresą;
visus praneštino pardavėjo MMIN, įskaitant kiekvieną juos suteikusią valstybę narę, arba, jei MMIN nesuteiktas, praneštino pardavėjo, kuris yra asmuo, gimimo vietą;
praneštino pardavėjo, kuris yra subjektas, įmonės kodą;
praneštino pardavėjo PVM mokėtojo kodą, jei jį turi;
praneštino pardavėjo, kuris yra asmuo, gimimo datą;
finansinės sąskaitos, į kurią mokamas arba įskaitomas atlygis, identifikatorių, jei duomenis teikiantis platformos operatorius jį turi, ir jei valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kaip tai suprantama pagal V priedo II skirsnio D poskirsnį, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie tai, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu;
kartu su finansinės sąskaitos identifikatoriumi – finansinės sąskaitos, į kurią mokamas arba įskaitomas atlygis, turėtojo vardą ir pavardę arba pavadinimą, jei jis skiriasi nuo praneštino pardavėjo vardo ir pavardės arba pavadinimo, jei šią informaciją turi duomenis teikiantis platformos operatorius, taip pat visą kitą duomenis teikiančio platformos operatoriaus turimą su šiuo sąskaitos turėtoju susijusią finansinę identifikavimo informaciją;
kiekvieną valstybę narę, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kaip nustatyta pagal V priedo II skirsnio D poskirsnį;
visą atlygį, sumokėtą arba įskaitytą per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį, ir atitinkamų veiklų, už kurias jis buvo sumokėtas arba įskaitytas, skaičių;
visus duomenis teikiančioje platformoje per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį išskaičiuotus arba priskaičiuotus mokesčius arba komisinius.
Jei praneštinas pardavėjas teikia nekilnojamojo turto nuomos paslaugas, pateikiama ši papildoma informacija:
kiekvienos siūlomo turto grupės, nustatytos laikantis V priedo II skirsnio E poskirsnyje nustatytų procedūrų, adresas ir, jeigu yra, atitinkamas žemės registracijos numeris arba tokio numerio atitikmuo pagal valstybės narės, kurioje tas turtas yra, nacionalinę teisę;
visas atlygis, sumokėtas arba įskaitytas per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį, ir atitinkamų veiklų, vykdytų kiekvienos siūlomo turto grupės atžvilgiu, skaičius;
dienų, kuriomis kiekviena siūlomo turto grupė buvo nuomota ataskaitiniu laikotarpiu, skaičius, jei ši informacija turima, ir kiekvienos siūlomo turto grupės rūšis.
Valstybės narės nustato taisykles, pagal kurias duomenis teikiantis platformos operatorius gali pasirinkti užsiregistruoti vienos valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal V priedo IV skirsnio F poskirsnyje nustatytas taisykles. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų reikalaujama, jog duomenis teikiančiam platformos operatoriui, kaip tai suprantama pagal V priedo I skirsnio A poskirsnio 4 dalies b punktą, kurio registracija buvo panaikinta pagal V priedo IV skirsnio F poskirsnio 7 dalį, iš naujo užsiregistruoti būtų leidžiama tik su sąlyga, kad atitinkamos valstybės narės institucijoms jis pateiktų tinkamas garantijas dėl įsipareigojimo įvykdyti Sąjungoje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, įskaitant bet kokius neįvykdytus duomenų teikimo reikalavimus.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato duomenis teikiančių platformų operatorių registravimui ir identifikavimui būtiną praktinę tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
Valstybė narė, prašanti pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės, pateikia Komisijai motyvuotą prašymą.
Jei Komisija mano, kad neturi visos prašymui įvertinti būtinos informacijos, ji kreipiasi į atitinkamą valstybę narę per du mėnesius nuo prašymo gavimo ir nurodo, kokios reikia papildomos informacijos. Kai Komisija turi visą informaciją, kuri, jos manymu, yra būtina, ji per vieną mėnesį apie tai praneša prašymą pateikusiai valstybei narei ir pateikia atitinkamą informaciją 26 straipsnio 2 dalyje nurodytam komitetui.
Kai Komisija veikia savo iniciatyva, pirmoje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą ji priima tik po to, kai valstybė narė su Sąjungai nepriklausančia jurisdikcija sudaro kompetentingų institucijų susitarimą, pagal kurį reikalaujama automatiškai keistis informacija apie pardavėjus, gaunančius pajamų iš veiklos, kuriai vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformose.
Nustatydama, ar su tam tikra atitinkama veikla susijusi informacija yra lygiavertė, kaip tai suprantama pirmoje pastraipoje, Komisija deramai atsižvelgia į tai, kokiu mastu tvarka, kuria grindžiama tokia informacija, atitinka V priede nustatytą tvarką, visų pirma kiek tai susiję su:
duomenis teikiančio platformos operatoriaus, praneštino pardavėjo, atitinkamos veiklos apibrėžtimis;
procedūromis, taikytinomis siekiant nustatyti praneštinus pardavėjus;
duomenų teikimo reikalavimais ir
taisyklėmis ir administracinėmis procedūromis, kurias Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos taiko, kad būtų užtikrintas veiksmingas išsamaus patikrinimo procedūrų ir duomenų teikimo reikalavimų, nustatytų pagal tą tvarką, įgyvendinimas ir laikymasis.
Ta pati procedūra taikoma nustatant, kad informacija nebėra lygiavertė.
8b straipsnis
Automatinių mainų statistiniai duomenys
▼M7 —————
III
SKIRSNIS
Spontaniški mainai turima informacija
9 straipsnis
Spontaniškų mainų turima informacija taikymo sritis ir sąlygos
Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija pateikia 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją kitos atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai esant kuriai nors iš šių aplinkybių:
vienos valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje narėje prarandamos mokestinės pajamos;
apmokestinamasis asmuo vienoje valstybėje narėje įgyja mokesčio nuolaidą arba nuo jo atleidžiamas, ir dėl to kitoje valstybėje narėje mokestis arba mokestinė atsakomybė padidėja;
dviejų apmokestinamų asmenų verslo sandoriai skirtingose valstybėse narėse yra vykdomi vienoje arba keliose šalyse taip, kad vienoje kurioje nors valstybėje narėje arba abiejose kartu bus sumokėta mažiau mokesčių;
valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad gali būti sumokėta mažiau mokesčių dėl dirbtinio pelno perskirstymo įmonių grupių viduje;
vienos valstybės narės kompetentingai institucijai perdavus informaciją kitai valstybei narei atsirado galimybė gauti informaciją, kuri gali būti svarbi vertinant mokestinę atsakomybę pirmojoje valstybėje narėje.
10 straipsnis
Terminai
III
SKYRIUS
KITOS ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO FORMOS
I
SKIRSNIS
Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas atliekant administracinius tyrimus
11 straipsnis
Taikymo sritis ir sąlygos
Siekiant keistis 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, kad, pirmosios institucijos įgalioti pareigūnai, laikydamiesi antrosios institucijos nustatytos procedūrinės tvarkos, galėtų:
būti tose patalpose, kuriose valstybės narės, į kurią kreipiamasi, administracinės institucijos atlieka savo pareigas;
būti vietoje per valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje atliekamus administracinius tyrimus;
kai tinkama, dalyvauti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, atliekamuose administraciniuose tyrimuose naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Į pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą institucija, į kurią kreipiamasi, atsako per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos, besikreipiančiajai institucijai patvirtindama savo sutikimą arba pateikdama motyvuotą prašymo atmetimą.
Jei prašoma informacija yra dokumentuose, su kuriais gali susipažinti institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, besikreipiančiosios institucijos pareigūnams pateikiamos šių dokumentų kopijos.
Jeigu tiriamasis asmuo atsisako laikytis besikreipiančiosios institucijos pareigūnų tikrinimo priemonių, institucija, į kurią kreipiamasi, tokį atsisakymą laiko pareikštu jos pačios pareigūnams.
II
SKIRSNIS
Vienalaikis patikrinimas
12 straipsnis
Vienalaikis patikrinimas
Ji taip pat nurodo, kokį laikotarpį toks patikrinimas turi būti vykdomas.
IIa
SKIRSNIS
Bendri auditai
12a straipsnis
Bendri auditai
Valstybių narių pareigūnų, dalyvaujančių bendrame audite, teisės ir pareigos, kai jie vietoje dalyvauja veikloje, kuri vykdoma kitoje valstybėje narėje, nustatomos pagal valstybės narės, kurioje vykdoma bendro audito veikla, teisės aktus. Kitos valstybės narės pareigūnai, laikydamiesi valstybės narės, kurioje vykdoma bendro audito veikla, teisės aktų, nesinaudoja įgaliojimais, kurie viršytų jiems pagal jų valstybės narės teisės aktus suteiktus įgaliojimus.
Nedarant poveikio 2 daliai, valstybė narė, kurioje vykdoma bendro audito veikla, imasi būtinų priemonių siekiant:
leisti bendro audito veikloje dalyvaujantiems kitų valstybių narių pareigūnams kartu su valstybės narės, kurioje vykdoma bendro audito veikla, pareigūnais apklausti asmenis ir tikrinti dokumentus, laikantis valstybės narės, kurioje vykdoma ta veikla, nustatytos procedūrinės tvarkos;
užtikrinti, kad vykdant šią bendro audito veiklą surinktus įrodymus, įskaitant jų leistinumą, būtų galima vertinti tomis pačiomis teisinėmis sąlygomis, kaip ir toje valstybėje narėje atliekamo audito, kuriame dalyvauja tik tos valstybės narės pareigūnai, atveju, be kita ko, vykstant skundo nagrinėjimo, peržiūros ar apskundimo procesams ir
užtikrinti, kad asmuo (-ys), kuriam (-iems) taikomas bendras auditas arba kuriam (-iems) jis daro poveikį, turėtų tas pačias teises ir pareigas, kaip ir audito, kuriame dalyvauja tik tos valstybės narės pareigūnai, atveju, be kita ko, vykstant skundo nagrinėjimo, peržiūros ar apskundimo procesams.
Laikantis pirmos pastraipos, valstybės narės kompetentingų institucijų arba jos pareigūnų veiksmai po bendro audito ir bet kokie tolesni toje valstybėje narėje vykdomi procesai, pavyzdžiui, mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo, su tokiu sprendimu susijęs apskundimo ar ginčo sprendimo procesai, vykdomi pagal tos valstybės narės nacionalinės teisės aktus.
III
SKIRSNIS
Administracinis pranešimas
13 straipsnis
Prašymas pateikti pranešimą
IV
SKIRSNIS
Atsiliepimai
14 straipsnis
Sąlygos
V
SKIRSNIS
Keitimasis geriausiosios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi
15 straipsnis
Taikymo sritis ir sąlygos
IV
SKYRIUS
ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO SĄLYGOS
16 straipsnis
Informacijos ir dokumentų atskleidimas
Tokia informacija taip pat gali būti naudojama vertinant kitus mokesčius ir muitus, kuriems taikomas 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis ( 3 ), 2 straipsnis, ir užtikrinant jų mokėjimą arba vertinant privalomojo socialinio draudimo įmokas ir užtikrinant jų mokėjimą.
Be to, ji gali būti naudojama teisminiuose ir administraciniuose procesuose, kuriuose gali būti skiriamos sankcijos ir kurie pradedami dėl mokesčių teisės pažeidimų, nepažeidžiant bendrųjų taisyklių ir nuostatų, reglamentuojančių atsakovų ir liudytojų teises tokiuose procesuose.
Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms gali pateikti kitų nei 1 dalyje nurodyti tikslų, kuriais pagal jos nacionalinės teisės aktus gali būti naudojama informacija ir dokumentai, sąrašą. Informaciją ir dokumentus gaunanti kompetentinga institucija gautą informaciją ir dokumentus be šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto leidimo gali naudoti bet kuriuo iš informaciją pateikiančios valstybės narės sąraše nurodytų tikslų.
17 straipsnis
Apribojimai
18 straipsnis
Prievolės
19 straipsnis
Platesnio bendradarbiavimo su trečiąja šalimi išplėtimas
Jeigu valstybė narė su trečiąja šalimi bendradarbiauja plačiau negu numatyta šioje direktyvoje, toji valstybė narė negali atsisakyti platesnio bendradarbiavimo su bet kuria kita valstybe nare, norinčia pradėti tokį platesnį tarpusavio bendradarbiavimą su ta valstybe nare.
20 straipsnis
Standartinės formos ir kompiuteriniai formatai
Prie standartinių formų gali būti pridedamos ataskaitos, pranešimai ir kiti dokumentai arba patvirtintos jų kopijos ar išrašai.
1 dalyje nurodytoje standartinėje formoje nurodoma bent ši informacija, kurią pateikia besikreipiančioji institucija:
asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas arba patikrinimas, tapatybė, o teikiant 5a straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymus dėl grupių – išsamus grupės aprašymas;
mokesčių tikslas, dėl kurio prašoma informacijos.
Besikreipiančioji institucija gali, kiek žinoma, ir atsižvelgdama į tarptautinius pokyčius, pateikti bet kurio asmens, kuris, manoma, turi prašomos informacijos, taip pat bet kokius duomenis, kurie sudarytų palankesnes sąlygas institucijai, į kurią kreipiamasi, rinkti informaciją.
Komisija, laikydamasi 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, patvirtina standartines formas, įskaitant lingvistines nuostatas, šiais atvejais:
automatiniams informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainams pagal 8a straipsnį – anksčiau nei 2017 m. sausio 1 d.;
automatiniams informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus mainams pagal 8ab straipsnį – anksčiau nei 2019 m. birželio 30 d.
Tose standartinėse formose pateikiami tik 8a straipsnio 6 dalyje ir 8ab straipsnio 14 dalyje išvardyti informacijos mainų komponentai ir kiti su tais komponentais susiję laukeliai, kurie būtini atitinkamai 8a ir 8ab straipsniuose nustatytiems tikslams pasiekti.
Pirmoje pastraipoje nurodytomis lingvistinėmis nuostatomis valstybėms narėms netrukdoma 8a ir 8ab straipsniuose nurodytą informaciją pateikti bet kuria Sąjungos oficialiąja kalba. Tačiau tokiomis lingvistinėmis nuostatomis gali būti nustatyta, kad pagrindiniai tokios informacijos elementai taip pat siunčiami kita oficialiąja Sąjungos kalba.
21 straipsnis
Praktinės nuostatos
Prireikus Komisija 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima pirmai pastraipai įgyvendinti reikalingas praktines nuostatas.
Valstybės narės yra atsakingos už visus savo sistemų patobulinimus, kurių reikia, kad tokia informacija būtų galima keistis naudojant CCN tinklą, ir už savo sistemų saugumo užtikrinimą.
Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienam fiziniam praneštinam asmeniui būtų pranešta apie saugumo pažeidimą, susijusį su jo duomenimis, kai tas pažeidimas gali neigiamai paveikti jo asmens duomenų arba privatumo apsaugą.
Valstybės narės atsisako bet kokių reikalavimų atlyginti išlaidas, patirtas taikant šią direktyvą, išskyrus, atitinkamais atvejais, ekspertams sumokėtą užmokestį.
Prašymų vertimas į institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės valstybinę kalbą arba vieną iš jos valstybinių kalbų prie tų prašymų pridedamas tik ypatingais atvejais, kai institucija, į kurią kreipiamasi, nurodo, kodėl prašo vertimo.
Komisija ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. sukuria saugų valstybių narių administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje centrinį registrą, kuriame registruojama pagal 8ab straipsnio 13, 14 ir 16 dalis pateiktina informacija, siekiant įvykdyti tose dalyse numatytų automatinių mainų sąlygas, ir teikia tam registrui techninę bei logistinę paramą.
Su tame registre užregistruota informacija susipažinti gali visų valstybių narių kompetentingos institucijos. Su tame registre užregistruota informacija susipažinti gali ir Komisija, tačiau ji turi laikytis atitinkamai 8a straipsnio 8 dalyje ir 8ab straipsnio 17 dalyje nustatytų apribojimų. Laikydamasi 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros Komisija priima reikiamas praktines nuostatas.
Kol tas saugus centrinis registras pradės veikti, 8a straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 8ab straipsnio 13, 14 ir 16 dalyse numatyti automatiniai mainai vykdomi pagal šio straipsnio 1 dalį ir laikantis taikytinų praktinių nuostatų.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato būtiną praktinę tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
22 straipsnis
Specialiosios prievolės
Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų:
užtikrintas veiksmingas vidaus koordinavimas 4 straipsnyje nurodytoje struktūroje;
užtikrintas tiesioginis bendradarbiavimas su 4 straipsnyje nurodytomis kitų valstybių narių institucijomis;
užtikrintas sklandus šioje direktyvoje numatytų administracinio bendradarbiavimo nuostatų veikimas.
V
SKYRIUS
SANTYKIAI SU KOMISIJA
23 straipsnis
Vertinimas
▼M2 —————
23a straipsnis
Informacijos konfidencialumas
Pirmoje pastraipoje nurodytas Komisijos parengtas ataskaitas ir dokumentus valstybės narės gali naudoti tik analizės tikslais, ir jie negali būti skelbiami ar pateikiami jokiam kitam asmeniui ar įstaigai negavus aiškaus Komisijos sutikimo.
Nepaisant pirmos ir antros pastraipų, Komisija gali kasmet skelbti anonimintas statistinių duomenų, kuriuos valstybės narės jai pateikia pagal 23 straipsnio 4 dalį, santraukas.
VI
SKYRIUS
SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS
24 straipsnis
Keitimasis informacija su trečiosiomis šalimis
Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi savo šalies nuostatomis dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims, gali pateikti pagal šią direktyvą gautą informaciją trečiajai šaliai, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
su tokiu informacijos pateikimu sutinka valstybės narės, iš kurios gauta informacija, kompetentinga institucija;
atitinkama trečioji šalis įsipareigojo bendradarbiauti tokiu mastu, kad būtų galima sukaupti įrodymus, patvirtinančius, jog sandoriai, kurie, kaip atrodo, prieštarauja mokesčių teisės aktams arba juos pažeidžia, neatitinka reikalavimų ar yra neteisėti.
VII
SKYRIUS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25 straipsnis
Duomenų apsauga
Nepaisant 1 dalies, kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga, tarpininkas arba duomenis teikiantis platformos operatorius (jei taikoma), priklausantys jos jurisdikcijai:
informuotų kiekvieną atitinkamą asmenį apie tai, kad pagal šią direktyvą bus renkama ir perduodama su juo susijusi informacija ir
pakankamai anksti pateiktų kiekvienam susijusiam asmeniui visą informaciją, kurią asmuo turi teisę gauti iš duomenų valdytojo, kad asmuo galėtų pasinaudoti teisėmis į duomenų apsaugą, ir, bet kuriuo atveju, prieš pranešant informaciją.
Nepaisant pirmos pastraipos b punkto, kiekviena valstybė narė nustato taisykles, kuriomis duomenis teikiantys platformų operatoriai įpareigojami informuoti praneštinus pardavėjus apie praneštą atlygį.
Kiekviena valstybė narė gali sustabdyti informacijos mainus su valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), kurioje (-iose) įvyko duomenų saugumo pažeidimas, raštu pranešdama apie tai Komisijai ir atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms). Sprendimas sustabdyti mainus įsigalioja nedelsiant.
Valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje (-iose) įvyko duomenų saugumo pažeidimas, tiria, sustabdo ir ištaiso duomenų saugumo pažeidimą ir, pateikdama (-os) pranešimą raštu Komisijai, prašo sustabdyti prieigą prie CCN šios direktyvos tikslais, jei duomenų saugumo pažeidimo negalima nedelsiant ir tinkamai sustabdyti. Po tokio prašymo Komisija sustabdo tokios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) prieigą prie CCN šios direktyvos tikslais.
Gavusi valstybės narės, kurioje įvyko duomenų saugumo pažeidimas, pranešimą apie ištaisytą duomenų saugumo pažeidimą, Komisija atnaujina atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) prieigą prie CCN šios direktyvos tikslais. Jei viena ar daugiau valstybių narių prašo Komisijos kartu patikrinti, ar duomenų saugumo pažeidimas buvo ištaisytas sėkmingai, Komisija atnaujina tokios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) prieigą prie CCN šios direktyvos tikslais po tokio patikrinimo.
Jei duomenų saugumo pažeidimas padaromas centriniame registre arba CCN šios direktyvos tikslais ir jei valstybių narių mainams per CCN gali būti pakenkta, Komisija nedelsdama informuoja valstybes nares apie duomenų saugumo pažeidimą ir visus taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi. Tokie taisomieji veiksmai gali apimti prieigos prie centrinio registro arba CCN šios direktyvos tikslais sustabdymą, kol bus ištaisytas duomenų saugumo pažeidimas.
25a straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva ir susijusių su 8aa, 8ab ir 8ac straipsniais, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
26 straipsnis
Komiteto procedūra
27 straipsnis
Ataskaitų teikimas
27a straipsnis
Pasirinktinas terminų atidėjimas dėl COVID-19 pandemijos
Jei valstybės narės imasi priemonių, kaip nurodyta 1 dalyje, jos taip pat turi imtis būtinų priemonių, sudarančių sąlygas:
nepaisant 8ab straipsnio 18 dalies, pirmą kartą informaciją pateikti ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 30 d.;
8ab straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytam 30 dienų informacijos pateikimo laikotarpiui prasidėti ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d., kai:
praneštinas tarpvalstybinis susitarimas pateikiamas įgyvendinti arba yra parengtas įgyvendinti, arba kai jo pirmoji priemonė buvo įgyvendinta 2020 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, arba
tarpininkai 3 straipsnio 21 punkto antros pastraipos prasme tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems asmenims suteikė pagalbą, paramą ar konsultacijas 2020 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu;
rinkai skirtų susitarimų atveju pirmą periodinį tarpininko pranešimą pagal 8ab straipsnio 2 dalį pateikti ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 30 d.
27b straipsnis
Terminų atidėjimo laikotarpio pratęsimas
28 straipsnis
Direktyvos 77/799/EEB panaikinimas
Direktyva 77/799/EEB panaikinama nuo 2013 m. sausio 1 d.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.
29 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
Tačiau jos priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos 8 straipsnio nuo 2015 m. sausio 1 d.
Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės, patvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
30 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
31 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
FINANSINIŲ SĄSKAITŲ INFORMACIJOS TEIKIMO IR IŠSAMAUS PATIKRINIMO TAISYKLĖS
Šiame priede išdėstytos duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisyklės, kurias turi taikyti duomenis teikiančios finansų įstaigos, kad valstybės narės vykdydamos automatinius mainus galėtų teikti šios direktyvos 8 straipsnio 3a dalyje nurodytą informaciją. Šiame priede taip pat apibūdinamos taisyklės ir administracinės procedūros, kurias valstybės narės turi įdiegti, kad būtų užtikrintas veiksmingas toliau išdėstytų duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų įgyvendinimas ir laikymasis.
I SKIRSNIS
BENDRIEJI DUOMENŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI
Pagal C–E poskirsnius kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga privalo savo valstybės narės kompetentingai institucijai pateikti toliau nurodytą informaciją apie tokios duomenis teikiančios finansų įstaigos kiekvieną praneštiną sąskaitą:
kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę (pavadinimą), adresą, gyvenamosios vietos valstybę (-es) narę (-es), MMIN, gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai tai susiję su subjektu, kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris pritaikius išsamaus patikrinimo procedūras, atitinkančias V, VI ir VII skirsniuose išdėstytas procedūras, yra pripažįstamas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio subjekto pavadinimą, adresą, rezidavimo vietos valstybę (-es) narę (-es) ir (jei yra) kitą (-as) jurisdikciją (-as), MMIN ir kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, gyvenamosios vietos valstybę (-es) narę (-es), MMIN ir gimimo datą bei vietą;
sąskaitos numerį (arba funkcinį ekvivalentą, jei nėra sąskaitos numerio);
duomenis teikiančios finansų įstaigos pavadinimą ir identifikavimo numerį (jei yra);
sąskaitos likutį arba vertę (įskaitant kaupiamąją sumą arba išperkamąją sumą, kai tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi arba anuiteto sutartimi) atitinkamų kalendorinių metų ar kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, arba informaciją apie sąskaitos uždarymą, jei per tuos metus ar laikotarpį sąskaita buvo uždaryta;
pasaugos sąskaitos atveju:
visą bendrą palūkanų sumą, visą bendrą dividendų sumą ir visą bendrą kitų pajamų, gautų už sąskaitoje turimas lėšas, sumą, kiekvienu atveju įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą (arba sąskaitos atžvilgiu) per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, ir
visas bendras pajamas iš finansinio turto pardavimo ar išpirkimo, įmokėtas arba įskaitytas į sąskaitą per kalendorinius metus ar kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, kurių atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga veikė kaip saugotojas, brokeris, nominalus savininkas ar kitoks sąskaitos turėtojo agentas;
indėlio sąskaitos atveju – visą bendrą palūkanų sumą, įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, ir
A poskirsnio 5 ar 6 dalyje nenurodytos sąskaitos atveju – visą bendrą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį sąskaitos turėtojui į sąskaitą įmokėtą ar įskaitytą sumą, kurios atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga yra įsipareigojęs asmuo arba skolininkas, įskaitant bendrą išperkamųjų išmokų sąskaitos gavėjui sumą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį.
Teikiant informaciją turi būti nurodoma valiuta, kuria yra išreikšta kiekviena suma.
Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, kiekvienos praneštinos sąskaitos, kuri yra jau esanti sąskaita, atžvilgiu nereikia pranešti MMIN arba gimimo datos, jeigu toks MMIN ar gimimo data nenurodyti duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje ir nėra reikalaujama, kad tokia duomenis teikianti finansų įstaiga juos rinktų pagal nacionalinę teisę arba Sąjungos teisės aktą. Tačiau reikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga dėtų deramas pastangas siekdama iki antrų kalendorinių metų pabaigos, einančių po metų, kuriais jau esančios sąskaitos buvo nustatytos praneštinomis sąskaitomis, gauti su jau esančiomis sąskaitomis susijusį MMIN ir gimimo datą.
Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, MMIN nereikia pranešti, jei atitinkama valstybė narė arba kita rezidavimo vietos jurisdikcija nesuteikė MMIN.
Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, gimimo vietos nereikia pranešti, išskyrus atvejus, kai:
reikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sužinotų šią informaciją ir ją praneštų pagal savo nacionalinę teisę, arba reikalaujama ar buvo reikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sužinotų tą informaciją ir ją praneštų pagal galiojantį arba 2015 m. sausio 5 d. galiojusį Sąjungos teisės aktą, ir
ta informacija yra duomenis teikiančios finansų įstaigos turimuose elektroniniuose duomenyse.
II SKIRSNIS
BENDRIEJI IŠSAMAUS PATIKRINIMO REIKALAVIMAI
Sąskaita pradedama laikyti praneština sąskaita nuo tos dienos, kai atlikus II–VII skirsniuose išdėstytas išsamaus patikrinimo procedūras nustatoma, kad tokia sąskaita yra praneština, ir, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, su praneština sąskaita susijusi informacija turi būti pateikiama kasmet kitais kalendoriniais metais po metų, su kuriais susijusi informacija.
Sąskaitos likutis arba suma nustatomi paskutinę kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio dieną.
Jei likutį arba sumos ribą reikia nustatyti paskutinę kalendorinių metų dieną, atitinkamas likutis ar suma turi būti nustatomi paskutinę ataskaitinio laikotarpio, kuris baigiasi kartu su tais kalendoriniais metais arba tais kalendoriniais metais, dieną.
Kiekviena valstybė narė gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms naudotis paslaugų teikėjų paslaugomis, kad įvykdytų joms nustatytas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievoles, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, tačiau už šių prievolių vykdymą atsako pačios duomenis teikiančios finansų įstaigos.
Kiekviena valstybė narė gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau esančioms sąskaitoms ir išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas didelės vertės sąskaitoms, taikyti mažesnės vertės sąskaitoms. Jei valstybė narė leidžia išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau esančioms sąskaitoms, toliau taikomos jau turimoms sąskaitoms taikytinos taisyklės.
III SKIRSNIS
IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS JAU ESANČIOMS ASMENINĖMS SĄSKAITOMS
Įvadas. Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.
Mažesnės vertės sąskaitos. Toliau išdėstytos procedūros taikomos mažesnės vertės sąskaitoms.
Gyvenamosios vietos adresas. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga savo apskaitoje turi asmeninės sąskaitos turėtojo dabartinį gyvenamosios vietos adresą, pagrįstą dokumentiniu įrodymu, duomenis teikianti finansų įstaiga gali asmeninės sąskaitos turėtoją laikyti valstybės narės arba kitos jurisdikcijos, kurioje yra adresas, rezidentu mokesčių tikslais, kad nustatytų, ar toks asmeninės sąskaitos turėtojas yra praneštinas asmuo.
Elektroninė duomenų paieška. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga nemano, kad gali remtis asmeninės sąskaitos turėtojo dabartinės gyvenamosios vietos adresu, grindžiamu dokumentiniu įrodymu, kaip nustatyta B poskirsnio 1 dalyje, duomenis teikianti finansų įstaiga turi peržiūrėti savo turimus elektroninius duomenis, kad nustatytų, ar nėra tokių įrodymų, ir taikyti B poskirsnio 3–6 dalis:
sąskaitos turėtojas nustatomas kaip valstybės narės rezidentas;
dabartinis korespondencijos gavimo arba gyvenamosios vietos adresas (įskaitant pašte esančią pašto dėžutę) yra valstybėje narėje;
vienas ar keli telefono numeriai yra valstybėje narėje ir nė vieno telefono numerio nėra duomenis teikiančios finansų įstaigos valstybėje narėje;
periodinio mokėjimo nurodymai (nesusiję su indėlių sąskaita) pervesti lėšas į valstybėje narėje esančią sąskaita;
tuo metu galiojantis įgaliojimas arba įgaliojimas pasirašyti, suteiktas asmeniui, turinčiam adresą valstybėje narėje, arba
adresas, kuriame nurodyta „laikyti korespondenciją pašto skyriuje“ arba „perduoti“ adresu, esančiu valstybėje narėje, jei duomenis teikianti finansų įstaiga įrašuose neturi jokio kito sąskaitos turėtojo adreso.
Jei atliekant elektroninę paiešką nerandama jokių B poskirsnio 2 dalyje išvardytų įrodymų, nebūtina imtis jokių tolesnių veiksmų tol, kol nepasikeičia aplinkybės ir neatsiranda vienas ar keli įrodymai, siejami su sąskaita, arba kol sąskaita netampa didelės vertės sąskaita.
Jei atliekant elektroninę paiešką randami kokie nors B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardyti įrodymai arba jei pasikeičia aplinkybės ir atsiranda vienas arba keli įrodymai, siejami su sąskaita, tada duomenis teikianti finansų įstaiga turi sąskaitos turėtoją laikyti kiekvienos valstybės narės, su kuria yra susiję nustatyti įrodymai, rezidentu mokesčių tikslais, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį ir jei tokiai sąskaitai taikoma viena iš toje dalyje nurodytų išimčių.
Jei atliekant elektroninę paiešką nustatoma, kad yra nurodymas „laikyti korespondenciją pašto skyriuje“ arba „perduoti“ atitinkamu adresu, ir nenustatoma kito sąskaitos turėtojo adreso ir jokių B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga labiausiai tinkamu pagal aplinkybes būdu privalo atlikti paiešką popieriniuose dokumentuose, apibūdintą C poskirsnio 2 dalyje, arba stengtis iš sąskaitos turėtojo gauti patvirtinimą arba dokumentinį įrodymą, kad galėtų nustatyti to sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais. Jeigu atlikus paiešką popieriniuose dokumentuose nepavyksta rasti įrodymų ir nepavyksta gauti patvirtinimo ar dokumentinio įrodymo, duomenis teikianti finansų įstaiga turi savo valstybės narės kompetentingai institucijai pranešti, kad ši sąskaita nėra patvirtinta dokumentais.
Neatsižvelgiant į tai, kad randamas įrodymas pagal B poskirsnio 2 dalį, nereikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sąskaitos turėtoją laikytų valstybės narės rezidentu, jei:
informacijoje apie sąskaitos turėtoją pateikiamas dabartinis korespondencijos gavimo arba gyvenamosios vietos adresas toje valstybėje narėje, vienas ar keli tos valstybės narės telefono numeriai (ir nė vieno duomenis teikiančios finansų įstaigos valstybės narės telefono numerio), arba periodinio mokėjimo nurodymai (susiję su kitomis finansinėmis sąskaitomis nei indėlių sąskaitos) pervesti lėšas į valstybėje narėje esančią sąskaitą, ir duomenis teikianti finansų įstaiga gauna arba anksčiau buvo peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus:
sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl jo gyvenamosios vietos valstybės (-ių) narės (-ių) arba kitos (-ų) jurisdikcijos (-ų), kuri (-ios) nėra ta valstybė narė, ir
dokumentą, kuriuo įrodoma, kad apie sąskaitos turėtoją duomenų teikti nereikia;
informacijoje apie sąskaitos turėtoją pateikiamas tuo metu galiojantis įgaliojimas arba įgaliojimas pasirašyti, suteiktas asmeniui, turinčiam adresą toje valstybėje narėje, ir duomenis teikianti finansų įstaiga gauna arba anksčiau buvo peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus:
sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl jo gyvenamosios vietos valstybės (-ių) narės (-ių) arba kitos (-ų) jurisdikcijos (-ų), kuri (-ios) nėra ta valstybė narė, arba
dokumentą, kuriuo įrodoma, kad apie sąskaitos turėtoją duomenų teikti nereikia.
Didelės vertės sąskaitų griežtesnės peržiūros procedūros. Toliau išdėstytos griežtesnės peržiūros procedūros taikomos didelės vertės sąskaitoms.
Elektroninė duomenų paieška. Didelės vertės sąskaitų atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga turi peržiūrėti savo turimus elektroninius duomenis, kad nustatytų, ar juose nėra B poskirsnio 2 dalyje nurodytų įrodymų.
Paieška popieriniuose dokumentuose. Jei duomenis teikiančios finansų įstaigos elektroninėse paieškos duomenų bazėse yra laukai atitinkamiems įrašams ir yra saugoma visa C poskirsnio 3 dalyje apibūdinta informacija, toliau jokia paieška popieriniuose dokumentuose neatliekama. Jei elektroninėse duomenų bazėse visos šios informacijos nėra, kai tai susiję su didelės vertės sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga taip pat turi peržiūrėti turimą kliento pagrindinę bylą ir toliau nurodytus dokumentus (jei jų nėra turimoje pagrindinėje byloje), kurie susiję su sąskaita ir kuriuos duomenis teikianti finansų įstaiga gavo per pastaruosius penkerius metus, kad nustatytų, ar juose nėra B poskirsnio 2 dalyje nurodytų įrodymų:
su sąskaita susijusius surinktus pačius naujausius dokumentinius įrodymus;
pačią naujausią sąskaitos atidarymo sutartį arba dokumentus;
pačius naujausius dokumentus, kuriuos duomenis teikianti finansų įstaiga gavo taikydama pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“ ar kitais reguliavimo tikslais;
visus tuo metu galiojančius įgaliojimus ar įgaliojimo pasirašyti formas ir
visus tuo metu galiojančius periodinio mokėjimo nurodymus (nesusijusius su indėlių sąskaita) pervesti pinigines lėšas.
Išimtis, taikoma, kai duomenų bazėse yra pakankamai informacijos. Duomenis teikianti finansų įstaiga neprivalo atlikti C poskirsnio 2 dalyje apibūdintos paieškos popieriniuose dokumentuose, jei ji turi tokią elektroninę informaciją:
sąskaitos turėtojo rezidento statusas;
sąskaitos turėtojo gyvenamosios vietos adresas ir korespondencijos gavimo adresas, kuris tuo metu yra duomenis teikiančios finansų įstaigos įrašuose;
sąskaitos turėtojo telefono numeris (-iai), jei yra, kuris (kurie) tuo metu yra duomenis teikiančios finansų įstaigos įrašuose;
finansinių sąskaitų, kurios nėra indėlių sąskaitos, atveju tai, ar tebegalioja periodinio mokėjimo nurodymai pervesti sąskaitoje esančias pinigines lėšas į kitą sąskaitą (įskaitant sąskaitą, kuri yra kitame duomenis teikiančios finansų įstaigos filiale ar kitoje finansų įstaigoje);
ar tuo metu galiojančiame sąskaitos turėtojo adrese yra nurodyta „laikyti korespondenciją pašto skyriuje“ arba ją „perduoti“ atitinkamu adresu ir
ar yra koks nors su sąskaita susijęs įgaliojimas ar su sąskaita susijęs įgaliojimas pasirašyti.
Santykių su klientais vadovo užklausa dėl faktinės informacijos. Be C poskirsnio 1 ir 2 dalyse apibūdintos elektroninės paieškos ir paieškos popieriniuose dokumentuose, duomenis teikianti finansų įstaiga kiekvieną santykių su klientais vadovui priskirtą didelės vertės sąskaitą (įskaitant su tokia didelės vertės sąskaita sujungtas finansines sąskaitas) privalo laikyti praneština sąskaita, jei santykių su klientais vadovas turi faktinės informacijos, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinas asmuo.
Įrodymų nustatymo rezultatas.
Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą nenustatoma jokių B poskirsnio 2 dalyje išvardytų įrodymų, ir jei nėra nustatoma, kad sąskaita priklauso praneštinam asmeniui, kaip nurodyta C poskirsnio 4 dalyje, nereikia imtis jokių tolesnių veiksmų tol, kol nepasikeičia aplinkybės ir neatsiranda vienas arba keli įrodymai, siejami su sąskaita.
Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą surandama kokių nors B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų įrodymų arba jei vėliau pasikeičia aplinkybės ir atsiranda vienas arba keli įrodymai, siejami su sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga turi tokią sąskaitą laikyti praneština sąskaita kiekvienos valstybės narės, su kuria susijęs įrodymas yra nustatomas, atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį ir jei tokiai sąskaitai galioja viena iš minėtoje dalyje nurodytų išimčių.
Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą nustatoma, kad yra nurodymas „laikyti korespondenciją pašto skyriuje“ arba „perduoti“ atitinkamu adresu, ir nenustatoma kito sąskaitos turėtojo adreso ir jokių B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo gauti iš tokio sąskaitos turėtojo patvirtinimą arba dokumentinį įrodymą, kad galėtų nustatyti sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga negali gauti tokio patvirtinimo arba dokumentinio įrodymo, ji turi savo valstybės narės kompetentingai institucijai pranešti, kad ši sąskaita nėra dokumentais patvirtinta.
Jei jau esanti asmeninė sąskaita 2015 m. gruodžio 31 d. nėra didelės vertės sąskaita, tačiau didelės vertės sąskaita tampa paskutinę kitų kalendorinių metų dieną, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo per kalendorinius metus, einančius po metų, kuriais tokia sąskaita tampa didelės vertės sąskaita, atlikti C poskirsnyje apibūdintas griežtesnės tokios sąskaitos peržiūros procedūras. Jei atlikus tokią peržiūrą tokia sąskaita pripažįstama praneština sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo pateikti reikiamą informaciją apie tokią sąskaitą, susijusią su metais, kuriais ji yra pripažinta praneština sąskaita, o visais paskesniais metais tokia informacija turi būti teikiama kiekvienais metais, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja būti praneštinu asmeniu.
Kai duomenis teikianti finansų įstaiga atlieka C poskirsnyje nurodytas griežtesnės didelės vertės sąskaitos peržiūros procedūras, nė vienais paskesniais metais ji neprivalo vėl atlikti šių griežtesnės tos pačios didelės vertės sąskaitos peržiūros procedūrų, išskyrus tik reikalavimą pateikti santykių su klientais vadovui C poskirsnio 4 dalyje apibūdintą užklausą, išskyrus atvejus, kai sąskaita nėra patvirtinta dokumentais, tada duomenis teikianti finansų įstaiga turėtų tas procedūras atlikti kasmet tol, kol tokia sąskaita nebebus dokumentais nepatvirtinta sąskaita.
Jei pasikeičia su didelės vertės sąskaita susijusios aplinkybės ir atsiranda vienas arba keli B poskirsnio 2 dalyje nurodyti įrodymai, siejami su sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga turi tokią sąskaitą laikyti praneština sąskaita kiekvienos valstybės narės, su kuria susijęs įrodymas yra nustatomas, atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį ir jei tokiai sąskaitai galioja viena iš toje dalyje nurodytų išimčių.
Duomenis teikianti finansų įstaiga privalo įgyvendinti procedūras, kad užtikrintų, jog santykių su klientais vadovas galėtų nustatyti visusį su sąskaita susijusių aplinkybių pasikeitimus. Pavyzdžiui, jei santykių su klientais vadovui pranešama, kad sąskaitos turėtojas turi naują korespondencijos gavimo adresą valstybėje narėje, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo tokį naują adresą laikyti pasikeitusiomis aplinkybėmis ir, jei ji nusprendžia taikyti B papunkčio 6 dalį, privalo iš sąskaitos turėtojo gauti atitinkamus dokumentus.
Jau esančių didelės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jau esančių mažesnės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Visos jau esančios asmeninės sąskaitos, kurios pagal šį skirsnį pripažįstamos praneštinomis sąskaitomis, turi būti laikomos praneštinomis sąskaitomis visais paskesniais metais, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja būti praneštinu asmeniu.
IV SKIRSNIS
IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS NAUJOMS ASMENINĖMS SĄSKAITOMS
Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš naujų asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.
Kai tai susiję su naujomis asmeninėmis sąskaitomis, atidarius tokią sąskaitą duomenis teikiančiai finansų įstaigai privalo būti pateiktas patvirtinimas, kuris gali būti įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus, leidžiantis duomenis teikiančiai finansų įstaigai nustatyti sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais ir patvirtinti tokio patvirtinimo pagrįstumą, remiantis informacija, kurią atidarant sąskaitą gavo duomenis teikianti finansų įstaiga, įskaitant visus atliekant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“ gautus dokumentus.
Jei patvirtinime nurodoma, kad sąskaitos turėtojas mokesčių tikslais yra valstybės narės rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, o patvirtinime taip pat turi būti nurodomas sąskaitos turėtojo atitinkamos valstybės narės MMIN (pagal I skirsnio D poskirsnį) ir gimimo data.
Jei pasikeičia su nauja asmenine sąskaita susijusios aplinkybės ir dėl to duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad pirminis patvirtinimas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga negali pasitikėti pirminiu patvirtinimu ir privalo gauti galiojantį patvirtinimą, kuriame būtų nurodyta sąskaitos turėtojo gyvenamoji (-osios) vieta (-os) mokesčių tikslais.
V SKIRSNIS
IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS JAU ESANČIOMS SUBJEKTŲ SĄSKAITOMS
Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių subjektų sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.
Subjektų sąskaitos, kurių neprivaloma peržiūrėti ar nustatyti ir apie kurias neprivaloma pranešti. Išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga priima kitokį sprendimą dėl visų jau esančių subjektų sąskaitų arba atskirai dėl kurios nors aiškiai nustatytos tokių sąskaitų grupės, jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis ar suma 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 250 000 USD, neturi būti peržiūrima, nustatoma ar apie ją pranešama kaip apie praneštiną sąskaitą tol, kol bendras sąskaitos likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių metų dieną neviršys tos sumos.
Subjektų sąskaitos, kurias privaloma peržiūrėti. Jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 250 000 USD, taip pat jau esanti subjekto sąskaita, kuri 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija tos sumos, tačiau kurios bendras likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių kalendorinių metų dieną viršija tą sumą, turi būti peržiūrėta D poskirsnyje nustatyta tvarka.
Subjektų sąskaitos, apie kurias privaloma pranešti. Kai tai susiję su B poskirsnyje apibūdintomis jau esančiomis subjektų sąskaitomis, praneštinomis sąskaitomis laikomos tik sąskaitos, kurias turi vienas ar keli subjektai, kurie yra praneštini asmenys, arba pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.
Peržiūros procedūros, siekiant nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi atlikti toliau nurodytas jau esančių subjektų sąskaitų, apibūdintų B poskirsnyje, peržiūros procedūras, kad nustatytų, ar sąskaitą turi vienas ar keli praneštini asmenys, ar pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.
Nustatoma, ar subjektas yra praneštinas asmuo.
Peržiūrima informacija, saugoma reglamentavimo ar santykių su klientais tikslais (įskaitant informaciją, gautą taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“), kad būtų nustatyta, ar ši informacija rodo, jog sąskaitos turėtojas yra valstybės narės rezidentas. Šiuo tikslu įsisteigimo ar įkūrimo vieta arba adresas valstybėje narėje yra informacija, rodanti, jog sąskaitos turėtojas yra valstybės narės rezidentas.
Jei informacija rodo, kad sąskaitos turėtojas yra valstybės narės rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai sąskaitos turėtojas jai pateikia patvirtinimą, arba jei ji pagrįstai nustato (remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija), kad sąskaitos turėtojas nėra praneštinas asmuo.
Nustatoma, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Kai tai susiję su jau esančios subjekto sąskaitos turėtoju (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo), duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo vadovautis D poskirsnio 2 dalies a–c punktuose pateiktomis gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia.
Nustatymas, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų įstaiga iš sąskaitos turėtojo turi gauti patvirtinimą, kad galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji, remdamasi jos turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas arba finansų įstaiga, išskyrus VIII skirsnio A poskirsnio 6 dalies b punkte apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga.
Sąskaitos turėtojo kontroliuojančiųjų asmenų nustatymas. Siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“.
Nustatymas, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo. Siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis:
informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“, jei tai jau esanti subjekto sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems nefinansiniams subjektams ir kurios bendras likutis arba suma neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD, arba
sąskaitos turėtojo arba tokio valstybės (-ių) narės (ių) arba kitos (-ų) jurisdikcijos (-ų), kurioje (-iose) kontroliuojantysis asmuo yra rezidentas mokesčių tikslais, kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu.
Jau esančioms subjektų sąskaitoms taikomų peržiūros ir papildomų procedūrų atlikimo laikas
Jau esančių subjektų sąskaitų, kurių bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 250 000 USD, peržiūra turi būti atlikta iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Jau esančių subjektų sąskaitų, kurių bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 250 000 USD, tačiau kitų metų gruodžio 31 d. viršija tą sumą, peržiūra turi būti atlikta per kalendorinius metus, einančius po metų, kuriais bendras likutis arba suma viršija tą sumą.
Jei pasikeičia su jau esančia subjekto sąskaita susijusios aplinkybės, dėl kurių duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad patvirtinimas ar kitas su tokia sąskaita susijęs dokumentas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo iš naujo nustatyti sąskaitos statusą laikydamasi D poskirsnyje nustatytų procedūrų.
VI SKIRSNIS
IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS NAUJOMS SUBJEKTŲ SĄSKAITOMS
Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš naujų subjektų sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.
Peržiūros procedūros, siekiant nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi atlikti toliau nurodytas naujų subjektų sąskaitų peržiūros procedūras, kad nustatytų, ar sąskaitą turi vienas ar keli praneštini asmenys, ar pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.
Nustatoma, ar subjektas yra praneštinas asmuo.
Gaunamas patvirtinimas, kuris gali būti įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus, leidžiantis duomenis teikiančiai finansų įstaigai nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais, ir patvirtinamas tokio patvirtinimo pagrįstumas, remiantis informacija, kurią atidarant sąskaitą gavo duomenis teikianti finansų įstaiga, įskaitant visus atliekant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“ gautus dokumentus. Jeigu subjektas patvirtina, kad jis neturi rezidavimo vietos mokesčių tikslais, duomenis teikianti finansų įstaiga, siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą, gali remtis subjekto pagrindinės buveinės adresu.
Jei iš patvirtinimo matyti, kad sąskaitos turėtojas yra valstybės narės rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai ji pagrįstai nustato, remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, kad sąskaitos turėtojas nėra praneštinas asmuo tos valstybės narės atžvilgiu.
Nustatoma, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Kai tai susiję su naujos subjekto sąskaitos turėtoju (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo), duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo vadovautis A poskirsnio 2 dalies a–c punktuose pateiktomis gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia.
Nustatymas, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų įstaiga turi remtis sąskaitos turėtojo pateiktu patvirtinimu, kad galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji, remdamasi jos turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas arba finansų įstaiga, išskyrus VIII skirsnio A poskirsnio 6 dalies b punkte apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga.
Sąskaitos turėtojo kontroliuojančiųjų asmenų nustatymas. Siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“.
Nustatymas, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo. Siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis sąskaitos turėtojo arba tokio kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu.
VII SKIRSNIS
SPECIALIOS IŠSAMAUS PATIKRINIMO TAISYKLĖS
Įgyvendinant pirmiau apibūdintas išsamaus patikrinimo procedūras, taikomos toliau išdėstytos papildomos taisyklės.
Pasitikėjimas patvirtinimais ir dokumentiniais įrodymais. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali nesiremti patvirtinimu ar dokumentiniu įrodymu, jei ji žino ar turi pagrindo manyti, kad patvirtinimas ar dokumentinis įrodymas yra neteisingas arba nepatikimas.
Alternatyvios procedūros, taikomos finansinėms sąskaitoms, kurias turi išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjai fiziniai asmenys, arba grupinėms kaupiamojo draudimo sutartims ar grupinėms anuiteto sutartims. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali daryti prielaidą, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas fizinis asmuo (išskyrus savininką), gaunantis išmoką mirties atveju, nėra praneštinas asmuo ir gali tokios finansinės sąskaitos nelaikyti praneština sąskaita, išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali pagrįstai manyti, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas yra praneštinas asmuo, jei duomenis teikiančios finansų įstaigos surinktoje su gavėju susijusioje informacijoje pateikiami III skirsnio B poskirsnyje nustatyti įrodymai. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo, ji privalo atlikti III skirsnio B poskirsnyje nurodytas procedūras.
Duomenis teikianti finansų įstaiga gali laikyti finansinę sąskaitą, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, finansine sąskaita, kuri nėra praneština iki datos, kurią suma išmokama darbuotojui/pažymėjimo turėtojui arba naudos gavėjui, jeigu finansinė sąskaita, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, atitinka šiuos reikalavimus:
grupinė kaupiamojo draudimo sutartis ar grupinė anuiteto sutartis išduota darbdaviui ir pagal ją draudžiami 25 ar daugiau darbuotojų/pažymėjimo turėtojų;
darbuotojai/pažymėjimo turėtojai turi teisę gauti bet kokią su jų dalimis susijusią sumą pagal sutartį ir įvardinti išmokos, mokamos darbuotojo mirties atveju, gavėjus ir
bendra suma, mokama darbuotojui/pažymėjimo turėtojui ar gavėjui neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD.
Grupinė kaupiamojo draudimo sutartis – kaupiamojo draudimo sutartis, pagal kurią i) fiziniai asmenys apdraudžiami per darbdavį, prekybos asociaciją, profesinę sąjungą ar kitą asociaciją ar grupę ir ii) už kiekvieną grupės narį (arba grupėje esančios klasės narį) mokama įmoka, kuri nustatoma neatsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, išskyrus grupės nario (arba klasei priklausančių narių) amžių, lytį ir rūkymo įpročius.
Grupinė anuiteto sutartis – anuiteto sutartis, pagal kurią asmenys, kuriems įsipareigojama, yra asmenys, apdraudžiami per darbdavį, prekybos asociaciją, profesinę sąjungą ar kitą asociaciją ar grupę.
Sąskaitų likučių sumavimo ir su valiuta susijusios taisyklės
Asmeninių sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti asmens turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo susumuoti visas finansines sąskaitas, kurias tvarko ji arba susijęs subjektas, tačiau tik tiek, kiek duomenis teikiančios finansų įstaigos kompiuterinės sistemos sieja finansines sąskaitas su duomenų elementu, pavyzdžiui, kliento numeriu arba mokesčių mokėtojo identifikavimo numeriu, ir leidžia susumuoti sąskaitų likučius arba sumas. Taikant šioje dalyje apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės sąskaitos turėtojų yra priskiriamas visas bendros finansinės sąskaitos likutis arba suma.
Subjektų sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti subjekto turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atsižvelgti į visas finansines sąskaitas, kurias tvarko ji arba susijęs subjektas, tačiau tik tiek, kiek duomenis teikiančios finansų įstaigos kompiuterinės sistemos sieja finansines sąskaitas su duomenų elementu, pavyzdžiui, kliento numeriu arba mokesčių mokėtojo identifikavimo numeriu, ir leidžia susumuoti sąskaitų likučius arba sumas. Taikant šioje dalyje apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės sąskaitos turėtojų yra priskiriamas visas bendros finansinės sąskaitos likutis arba suma.
Speciali sumavimo taisyklė, taikoma santykių su klientais vadovams. Siekdama nustatyti asmens turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, kad būtų nustatyta, ar finansinė sąskaita yra didelės vertės sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga taip pat privalo susumuoti visas finansines sąskaitas, kurios santykių su klientais vadovo žiniomis arba pagrįstu manymu tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso tam pačiam asmeniui, yra jo kontroliuojamos arba jo atidarytos (išskyrus atvejus, kai jis tai daro kaip patikėtinis).
Sumos, aiškinamos kaip tokios pat sumos kita valiuta. Visos sumos, išreikštos kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta, aiškinamos kaip tokios pat sumos kitomis valiutomis, kaip nurodyta nacionalinėje teisėje.
VIII SKIRSNIS
TERMINŲ APIBRĖŽTYS
Taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
A. Duomenis teikianti finansų įstaiga
Duomenis teikianti finansų įstaiga – valstybės narės finansų įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga. Valstybės narės finansų įstaiga: i) finansų įstaiga, valstybės narės rezidentė, išskyrus ne toje valstybėje narėje veikiantį tokios finansų įstaigos filialą, ir ii) finansų įstaigos, kuri yra ne valstybės narės rezidentė, filialas, jei toks filialas yra toje valstybėje narėje.
Dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga: i) finansų įstaiga, dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, išskyrus ne toje dalyvaujančioje jurisdikcijoje esantį tokios finansų įstaigos filialą, ir ii) finansų įstaigos, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, filialas, jei tas filialas yra toje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje.
Finansų įstaiga – pasaugos įstaiga, indėlių įstaiga, investicinė įmonė ar nurodytoji draudimo bendrovė.
Pasaugos įstaiga – subjektas, kurio esminę veiklos dalį sudaro finansinio turto valdymas kitų asmenų sąskaita. Subjektas valdo finansinį turtą kitų asmenų sąskaita ir tai sudaro esminę jo veiklos dalį, kai bendrosios subjekto pajamos, gautos už finansinio turto valdymą ir susijusias finansines paslaugas, yra lygios arba viršija 20 % subjekto bendrųjų pajamų per: i) trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi gruodžio 31 d. (arba paskutinę ataskaitinio laikotarpio, nesutampančio su kalendoriniais metais, dieną), einantį prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, arba ii) laikotarpį, kuriuo veikia subjektas, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis.
Indėlių įstaiga – subjektas, kuris priima indėlius vykdydamas įprastą bankininkystės ar panašią veiklą.
Investicinė įmonė – subjektas:
kuris klientui ar kliento vardu pirmiausia vykdo vieną ar kelias iš toliau nurodytų veiklos rūšių:
prekyba pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pan.), užsienio valiuta, valiutų, palūkanų normų ir indeksų priemonėmis, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais arba biržos prekių ateities sandoriais;
individualus ir kolektyvinis portfelių valdymas arba
kitoks finansinio turto ar pinigų investavimas, administravimas ar valdymas kitų asmenų vardu
arba
kurio bendrosios pajamos visų pirma gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu, jeigu subjektą valdo kitas subjektas, kuris yra indėlių įstaiga, pasaugos įstaiga, nurodytoji draudimo bendrovė arba investicinė įmonė, apibūdinta A poskirsnio 6 dalies a punkte.
Laikoma, kad subjektas pirmiausia vykdo vieną ar kelias iš A poskirsnio 6 dalies a punkte apibūdintų veiklos rūšių arba subjekto bendrosios pajamos yra visų pirma gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu, kaip nurodyta A poskirsnio 6 dalies b punkte, jeigu subjekto bendrosios pajamos, gautos už atitinkamą veiklą, yra lygios arba viršija 50 % subjekto bendrųjų pajamų per: i) trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi metų, einančių prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, gruodžio 31 d., arba ii) laikotarpį, kuriuo veikia subjektas, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis. Termino „investicinė įmonė“ apibrėžtis neapima subjekto, kuris yra aktyvus nefinansinis subjektas, kadangi jis atitinka bet kurį iš D poskirsnio 8 dalies d–g punktuose išvardytų kriterijų.
Ši dalis aiškinama nuosekliai pagal Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijose vartojamo termino „finansų įstaiga“ apibrėžtyje pateiktą panašią formuluotę.
Termino „finansinis turtas“ apibrėžtis apima vertybinius popierius (pvz., korporacijos akcijų dalį, bendrijos ar patikos, kurie priklauso įvairiems savininkams ir kurių akcijomis viešai prekiaujama, akcijų ar faktinės nuosavybės dalį, vekselius, obligacijas, skolinius įsipareigojimus arba kitus įsiskolinimą įrodančius dokumentus), bendrijos akcijų dalį, biržos prekes, apsikeitimo sandorius (pvz., palūkanų normų apsikeitimo sandorius, valiutos apsikeitimo sandorius, valiutų pozicijų apsikeitimo sandorius, aukščiausias palūkanų normų ribas, žemiausias palūkanų normų ribas, biržos prekių apsikeitimo sandorius, vertybinių popierių apsikeitimo nuosavybės vertybiniais popieriais sandorius, apsikeitimo nuosavybės vertybinių popierių indeksu sandorius ir panašius susitarimus), draudimo sutartis ar anuiteto sutartis arba bet kokią vertybinio popieriaus vertės dalį (įskaitant ateities sandorį arba išankstinį sandorį, arba pasirinkimo sandorį), bendrijos akcijų dalį, biržos prekę, apsikeitimo sandorį, draudimo sutartį arba anuiteto sutartį. Termino „finansinis turtas“ apibrėžtis neapima su skola nesusijusios tiesioginės nekilnojamojo turto dalies.
Nurodytoji draudimo bendrovė – subjektas, kuris yra draudimo bendrovė (arba draudimo bendrovės patronuojančioji bendrovė), kuri išduoda kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį arba privalo atlikti mokėjimus pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį.
B. Duomenų neteikianti finansų įstaiga
|
1. |
Duomenų neteikianti finansų įstaiga – finansų įstaiga, kuri yra:
a)
Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija arba centrinis bankas, išskyrus atvejus, susijusius su mokėjimu, kuris atsiranda dėl įsipareigojimo, savo ruožtu susijusio su tokios rūšies komercine finansine veikla, kurią vykdo nurodytoji draudimo bendrovė, pasaugos įstaiga ar indėlių įstaiga;
b)
plataus dalyvavimo pensijų fondas, siauro dalyvavimo pensijų fondas, Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos arba centrinio banko pensijų fondas arba kriterijus atitinkantis kredito kortelių išdavėjas;
c)
kitas subjektas, kuris kelia mažą riziką, kad juo bus pasinaudota norint išvengti mokesčių, turi požymių, iš esmės panašių į B poskirsnio 1 dalies a–b punktuose apibūdintus subjektus, ir yra įtrauktas į šios direktyvos 8 straipsnio 7a dalyje nurodytą duomenų neteikiančių finansų įstaigų sąrašą, jeigu šio subjekto kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos statusas netrukdo siekti šios direktyvos tikslų;
d)
nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas arba
e)
patika tiek, kiek patikėtinis yra duomenis teikianti finansų įstaiga ir praneša visą pagal I skirsnį reikalaujamą pranešti informaciją apie visas patikos praneštinas sąskaitas. |
|
2. |
Vyriausybės subjektas – valstybės narės ar kitos jurisdikcijos Vyriausybė, valstybės narės arba kitos jurisdikcijos politinis vienetas (kuris, siekiant išvengti abejonių, atitinkamai apima valstybę, provinciją, apygardą ar savivaldybę) arba visiškai valdoma valstybės narės ar kitos jurisdikcijos agentūra ar įstaiga, arba bet kuris vienas ar keli iš jų (kiekvienas jų – Vyriausybės subjektas). Šią kategoriją sudaro neatsiejamos valstybės narės ar kitos jurisdikcijos dalys, kontroliuojamieji subjektai ir politiniai vienetai.
a)
Valstybės narės ar kitos jurisdikcijos neatsiejama dalis reiškia asmenį, organizaciją, agentūrą, biurą, fondą, įstaigą ar kitą instituciją, kad ir kaip ji būtų pavadinta, kuri yra valstybės narės ar kitos jurisdikcijos valdymo institucija. Valdymo institucijos grynosios pajamos turi būti įskaitomos į jos sąskaitą ar kitas valstybės narės ar kitos jurisdikcijos sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui. Neatsiejama dalis neapima asmens, kuris yra suverenas, pareigūnas ar administratorius, veikiantis kaip privatus asmuo.
b)
Kontroliuojamasis subjektas reiškia subjektą, kuris pagal savo formą veikia atskirai nuo valstybės narės ar kitos jurisdikcijos arba kuris kaip nors kitaip sudaro atskirą juridinį asmenį, jeigu:
i)
šį subjektą visiškai valdo ir kontroliuoja vienas ar keli Vyriausybės subjektai tiesiogiai arba per vieną ar kelis kontroliuojamuosius subjektus;
ii)
šio subjekto grynosios pajamos įskaitomos į jo sąskaitą ar vieno ar kelių Vyriausybės subjektų sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui ir,
iii)
likvidavus šį subjektą, jo turtas priklauso vienam ar keliems Vyriausybės subjektams.
c)
Pajamos neteikia naudos privatiems asmenims, jei šie asmenys yra numatytieji Vyriausybės programos naudos gavėjai ir programos veikla, susijusi su bendrąja gerove, vykdoma plačiajai visuomenei arba yra susijusi su tam tikro valdymo etapo administravimu. Tačiau, nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad pajamos teikia naudą privatiems asmenims, jei jos gaunamos Vyriausybės subjektą panaudojant komercinei veiklai vykdyti, pavyzdžiui, komercinei bankininkystės veiklai, kai teikiamos finansinės paslaugos privatiems asmenims. |
|
3. |
Tarptautinė organizacija – tarptautinė organizacija arba visiškai jos valdoma agentūra ar įstaiga. Ši kategorija apima visas tarpvyriausybines organizacijas (įskaitant viršvalstybines organizacijas), i) kurias pirmiausia sudaro Vyriausybės; ii) kurios turi galiojantį susitarimą dėl buveinės arba iš esmės panašų susitarimą su valstybe nare ir iii) kurių pajamos neteikia naudos privatiems asmenims. |
|
4. |
Centrinis bankas – institucija, kuri pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimą yra pagrindinė institucija, išskyrus pačios valstybės narės Vyriausybę, išleidžianti priemones, skirtas cirkuliuoti apyvartoje kaip valiuta. Tokia institucija gali apimti įstaigą, kuri yra atskira nuo valstybės narės Vyriausybės, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė narė ją valdo visiškai ar iš dalies. |
|
5. |
Plataus dalyvavimo pensijų fondas – fondas, įsteigtas tam, kad iš jo būtų mokamos pensijos, neįgalumo išmokos ar išmokos mirties atveju ar bet kuris jų derinys naudos gavėjams, kurie yra vieno ar kelių darbdavių esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų nurodyti asmenys), kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas, jeigu:
a)
fondas neturi nė vieno naudos gavėjo, turinčio teisę į daugiau kaip 5 % fondo turto;
b)
fondui taikomas Vyriausybės reglamentavimas ir jis teikia informaciją mokesčių institucijoms ir
c)
fondas atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:
i)
fondas paprastai yra atleistas nuo mokesčio už investicines pajamas arba šių pajamų apmokestinimas atidedamas, arba šios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu dėl savo pensijų fondo ar pensijų plano statuso;
ii)
fondas gauna iš jį remiančių darbdavių bent 50 % visų savo įmokų (išskyrus turto pervedimus iš kitų B poskirsnio 5–7 dalyse apibūdintų planų arba iš C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintų pensijų sąskaitų);
iii)
fondo lėšas leidžiama paskirstyti ar išimti tik įvykus nurodytiems įvykiams, susijusiems su išėjimu į pensiją, negalia ar mirtimi (išskyrus atnaujinamus paskirstymus į kitus B poskirsnio 5–7 dalyse apibūdintus pensijų fondus arba C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintas pensijų sąskaitas), antraip lėšoms, paskirstytoms ar išimtoms iki šių nurodytų įvykių, taikomos baudos, arba
iv)
darbuotojų įmokos (išskyrus tam tikras leistinas pridėtines įmokas) į fondą yra ribojamos pagal darbuotojo gautas pajamas arba per metus negali viršyti kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 50 000 USD, taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles. |
|
6. |
Siauro dalyvavimo pensijų fondas – fondas, įsteigtas tam, kad iš jo būtų mokamos pensijos, neįgalumo išmokos ar išmokos mirties atveju naudos gavėjams, kurie yra vieno ar kelių darbdavių esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų nurodyti asmenys), kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas, jeigu:
a)
fondas turi mažiau kaip 50 dalyvių;
b)
fondą remia vienas ar keli darbdaviai, kurie nėra investicinės įmonės arba pasyvūs nefinansiniai subjektai;
c)
darbuotojo ir darbdavio įmokos į fondą (išskyrus turto pervedimus iš C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintų pensijų sąskaitų) yra ribojamos atitinkamai pagal darbuotojo gautas pajamas ir atlyginimą;
d)
dalyviai, kurie nėra valstybės narės, kurioje įsteigtas fondas, rezidentai, neturi teisės į daugiau kaip 20 % fondo turto ir
e)
fondui taikomas Vyriausybės reglamentavimas ir jis teikia informaciją mokesčių institucijoms. |
|
7. |
Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos ar centrinio banko pensijų fondas – Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos ar centrinio banko įsteigtas fondas tam, kad iš jo būtų mokamos pensijos, neįgalumo išmokos ar išmokos mirties atveju naudos gavėjams ar dalyviams, kurie yra esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų nurodyti asmenys) arba kurie nėra esami ar buvę darbuotojai, jeigu tokiems gavėjams ar dalyviams išmokos mokamos kaip atlyginimas už asmenines Vyriausybės subjektui, tarptautinei organizacijai ar centriniam bankui suteiktas paslaugas. |
|
8. |
Kriterijus atitinkantis kredito kortelių išdavėjas – finansų įstaiga, atitinkanti šiuos reikalavimus:
a)
finansų įstaiga yra finansų įstaiga vien tik todėl, kad ji yra kredito kortelių išdavėja, priimanti indėlius tik tada, kai klientas įvykdo mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės likutį, ir permoka iš karto negrąžinama klientui, ir
b)
nuo 2016 m. sausio 1 d. arba iki šios datos finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 50 000 USD, arba užtikrinama, kad kliento permoka, kuri viršija tą sumą, būtų grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles. Šiuo tikslu kliento permoka neapima kredito likučių, kurie neviršija ginčijamų mokesčių, bet apima dėl prekių grąžinimo atsirandančius kredito likučius. |
|
9. |
Nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas – investicinė įmonė, kuri reglamentuojama kaip kolektyvinio investavimo subjektas, jeigu visas turtines teises kolektyvinio investavimo subjekte turi fiziniai asmenys ar subjektai, kurie nėra praneštini asmenys, arba jos valdomos per tuos asmenis ar subjektus, išskyrus pasyvius nefinansinius subjektus, kurių kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Investicinė įmonė, kuri reglamentuojama kaip kolektyvinio investavimo subjektas, pagal B poskirsnio 9 dalį nenustoja būti laikoma nuo mokesčių atleistu kolektyvinio investavimo subjektu vien tik todėl, kad kolektyvinio investavimo subjektas išleido materialių pareikštinės formos akcijų, jeigu:
a)
kolektyvinio investavimo subjektas neišleido ir neleidžia materialių pareikštinės formos akcijų po 2015 m. gruodžio 31 d.;
b)
kolektyvinio investavimo subjektas po atsisakymo išperka visas tokias akcijas;
c)
kolektyvinio investavimo subjektas atlieka II–VII skirsniuose nustatytas išsamaus patikrinimo procedūras ir praneša visą praneštiną informaciją apie tokias akcijas, kai tokios akcijos pateikiamos išpirkimui ar kitokiam apmokėjimui, ir
d)
kolektyvinio investavimo subjektas yra parengęs politiką ir procedūras siekdamas užtikrinti, kad tokios akcijos būtų kuo greičiau išpirktos arba imobilizuotos bet kuriuo atveju iki 2018 m. sausio 1 d. |
C. Finansinė sąskaita
Finansinė sąskaita – finansų įstaigos tvarkoma sąskaita, apimanti indėlių sąskaitą, pasaugos sąskaitą ir:
kai tai susiję su investicine įmone – finansų įstaigos akcinio kapitalo ar skolos dalis. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „finansinė sąskaita“ neapima akcinio kapitalo ar skolos dalių subjekte, kuris yra investicinė įmonė, vien tik todėl, kad jis i) teikia konsultacijas dėl investicijų klientui ir veikia jo vardu arba ii) valdo portfelius už klientą ar jo vardu, siekdamas investuoti, valdyti ar administruoti finansų įstaigoje, kuri nėra toks subjektas, kliento vardu įdėtą turtą;
finansų įstaigos, kuri neapibūdinta C poskirsnio 1 dalies a punkte, atveju – akcinio kapitalo arba skolos dalis finansų įstaigoje, jeigu dalių klasė buvo nustatyta siekiant išvengti duomenų teikimo pagal I skirsnį, ir
bet kuri finansų įstaigos išduota arba tvarkoma kaupiamojo draudimo sutartis arba anuiteto sutartis, išskyrus neinvesticinį, neperleidžiamą tiesioginį gyvybės draudimo anuitetą, kuris yra išduotas fiziniam asmeniui ir pinigine kompensacija pakeičia pensijos ar neįgalumo išmoką, skiriamą pagal sąskaitą, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.
Terminas „finansinė sąskaita“ neapima sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.
Indėlių sąskaita – komercinė, einamoji, taupomoji, terminuotojo indėlio arba paskolos sąskaita, arba sąskaita, kuri yra patvirtinta indėlio sertifikatu, paskolos sertifikatu, investicijos sertifikatu, įsiskolinimo sertifikatu ar kita panašia finansine priemone, kurią vykdydama įprastą bankininkystės ar panašią veiklą tvarko finansų įstaiga. Indėlių sąskaitoms taip pat priskiriamos draudimo bendrovės sumos, laikomos pagal garantuotų investicijų sutartį ar panašų susitarimą palūkanoms išmokėti arba gauti.
Pasaugos sąskaita – sąskaita (išskyrus draudimo sutartį ar anuiteto sutartį), kurioje laikomas vienas ar daugiau finansinio turto vienetų kito asmens naudai.
Akcinio kapitalo dalis – kai tai susiję su bendrija, kuri yra finansų įstaiga, – kapitalo arba pelno dalis bendrijoje. Patikos, kuri yra finansų įstaiga, atveju laikoma, kad akcinio kapitalo dalį turi bet kuris asmuo, disponuojantis visa patika ar jos dalimi ar gaunantis naudą iš visos patikos ar jos dalies, arba bet kuris kitas fizinis asmuo, vykdantis pagrindinę faktinę patikos kontrolę. Praneštinas asmuo laikomas patikos naudos gavėju, jeigu toks praneštinas asmuo turi teisę iš patikos tiesiogiai arba netiesiogiai (pvz., per nominalų savininką) gauti privalomai paskirstomą dalį arba gali tiesiogiai ar netiesiogiai gauti neprivalomai paskirstomą dalį.
Draudimo sutartis – sutartis (išskyrus anuiteto sutartį), pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka išmokėti tam tikrą sumą įvykus nurodytam nenumatytam atvejui, susijusiam su mirtimi, liga, nelaimingu atsitikimu, atsakomybe ar turtine rizika.
Anuiteto sutartis – sutartis, pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka mokėti išmokas laikotarpį, iš dalies arba visiškai nustatytą atsižvelgiant į vieno ar kelių asmenų tikėtiną gyvenimo trukmę. Šis terminas apima ir sutartį, kuri yra laikoma anuiteto sutartimi pagal valstybės narės arba kitos jurisdikcijos, kurioje išduota sutartis, teisės aktus, taisykles ar praktiką, ir pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka tam tikrą laikotarpį (metų skaičių) mokėti išmokas.
Kaupiamojo draudimo sutartis – draudimo sutartis (išskyrus dviejų draudimo bendrovių sudarytą nuostolių atlyginimo perdraudimo sutartį), kurioje numatyta kaupiamoji suma.
Kaupiamoji suma yra didesnė iš šių sumų: i) suma, kurią draudėjas turi teisę gauti atsisakęs sutarties ar jai pasibaigus (nustatoma neatėmus atsisakymo mokesčio ar paskolos pagal polisą), ir ii) suma, kurią draudėjas gali pasiskolinti pagal sutartį ar jos atžvilgiu. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „kaupiamoji suma“ neapima sumos, kuri pagal draudimo sutartį yra išmokama:
tik dėl asmens, apdrausto pagal gyvybės draudimo sutartį, mirties;
kaip kūno sužalojimo ar ligos išmoka arba kita išmoka, skirta ekonominiams nuostoliams, turėtiems įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti;
kaip anksčiau pagal draudimo sutartį (išskyrus investicinio gyvybės draudimo arba anuiteto sutartį) sumokėtos draudimo įmokos grąžinimas (atėmus draudimo mokesčius, nepaisant to, ar jie faktiškai taikomi) dėl sutarties nutraukimo arba pasibaigimo, rizikos sumažėjimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba taisant informacijos pateikimo ar kitą panašią klaidą, susijusią su draudimo įmoka;
kaip draudėjo dividendai (išskyrus pasibaigimo dividendus), jeigu tie dividendai yra susiję su draudimo sutartimi, pagal kurią išmokamos tik C poskirsnio 8 dalies b punkte apibūdintos išmokos, arba
kaip išankstinės įmokos arba įmokos indėlio, susijusių su draudimo sutartimi, pagal kurią įmoka mokama bent kasmet, grąžinimas, jei išankstinės įmokos arba įmokos indėlio suma neviršija kitos metinės įmokos, kuri bus mokama pagal sutartį.
Jau esanti sąskaita:
finansinė sąskaita, duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma 2015 m. gruodžio 31 d.;
bet kuri sąskaitos turėtojo finansinė sąskaita, nepaisant to, kada tokia finansinė sąskaita buvo atidaryta, jei:
sąskaitos turėtojas duomenis teikiančioje finansų įstaigoje (arba susijusiame subjekte toje pačioje valstybėje narėje kaip ir duomenis teikianti finansų įstaiga) taip pat turi finansinę sąskaitą, kuri yra jau esanti sąskaita, kaip apibrėžta C poskirsnio 9 dalies a punkte;
duomenis teikianti finansų įstaiga (ir, jei taikoma, susijęs subjektas toje pačioje valstybėje narėje kaip ir duomenis teikianti finansų įstaiga) abi pirmiau minėtas finansines sąskaitas ir bet kurias kitas sąskaitos turėtojo finansines sąskaitas, kurios laikomos jau esančiomis sąskaitomis, kaip nustatyta b punkte, laiko viena finansine sąskaita, siekiant, kad būtų laikomasi žinomumo reikalavimų standartų, išdėstytų VII skirsnio A poskirsnyje, ir siekiant nustatyti bet kurios iš finansinių sąskaitų likutį arba sumą taikant bet kurią iš sąskaitos ribų;
finansinės sąskaitos, kuriai taikomos pinigų plovimo prevencijos procedūros/procedūros „pažink savo klientą“, atveju duomenis teikiančiai finansų įstaigai leidžiama laikytis tokių pinigų plovimo prevencijos procedūrų/procedūrų „pažink savo klientą“ finansinės sąskaitos atžvilgiu, remiantis pinigų plovimo prevencijos procedūromis/procedūromis „pažink savo klientą“, atliktomis jau esančios sąskaitos, kaip nustatyta C poskirsnio 9 dalies a punkte, atžvilgiu, ir
atidarius finansinę sąskaitą, sąskaitos turėtojo nereikalaujama pateikti naujos, papildomos arba iš dalies pakeistos informacijos apie klientą, išskyrus informaciją šios direktyvos tikslais.
Nauja sąskaita – duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, atidaryta 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, išskyrus atvejus, kai ji laikoma jau esančia sąskaita, kaip apibrėžta C poskirsnio 9 dalies b punkte.
Jau esanti asmeninė sąskaita – jau esanti sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau asmenų.
Nauja asmeninė sąskaita – nauja sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau asmenų.
Jau esanti subjekto sąskaita – jau esanti sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau subjektų.
Mažesnės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD.
Didelės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. arba bet kurių paskesnių metų gruodžio 31 d. viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 1 000 000 USD.
Nauja subjekto sąskaita – nauja sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau subjektų.
Sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis – bet kuri iš šių sąskaitų:
pensijų sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:
sąskaitai taikomas asmeninės pensijų sąskaitos reglamentavimas arba sąskaita yra įregistruoto ar reglamentuojamo pensijų plano dalis ir skirta pensijų išmokoms teikti (įskaitant neįgalumo išmokas ar išmokas mirties atveju);
sąskaitai taikomos mokesčių lengvatos (t. y. įmokos į sąskaitą, kurios kitu atveju būtų apmokestinamos, yra atskaitomos arba neįtraukiamos į sąskaitos turėtojo bendrąsias pajamas arba apmokestinamos mažesniu tarifu, arba investicinių pajamų iš sąskaitos apmokestinimas atidedamas arba šios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu);
būtina teikti informaciją apie sąskaitą mokesčių institucijai;
išmokas lemia tai, ar yra sukakęs nurodytas pensinis amžius, ar yra pripažinta negalia arba patvirtintas mirties faktas, antraip iki šių nurodytų įvykių atliktoms išmokoms taikomos baudos, ir
įvykdytas vienas iš šių reikalavimų: i) metinių įmokų limitas yra kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikšta suma, kuri atitinka 50 000 USD ar mažiau, arba ii) nustatytas didžiausias viso gyvenimo įmokų limitas sąskaitai – kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikšta suma, kuri atitinka 1 000 000 USD ar mažiau, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.
Finansinė sąskaita, kuri šiaip atitinka C poskirsnio 17 dalies a punkto v papunkčio reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio reikalavimo vien todėl, kad į tokią finansinę sąskaitą gali būti gaunamas turtas arba lėšos, pervestos iš vienos ar daugiau finansinių sąskaitų, atitinkančių C poskirsnio 17 dalies a arba b punktų reikalavimus, arba iš vieno ar daugiau pensijų fondų, atitinkančių B poskirsnio 5–7 dalių reikalavimus;
sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:
sąskaita reguliuojama kaip investavimo priemonė, skirta ne pensijų tikslams, ir ja reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba sąskaita reguliuojama kaip taupomoji priemonė, skirta ne pensijų tikslams;
sąskaitai taikomos mokesčių lengvatos (t. y. įmokos į sąskaitą, kurios kitu atveju būtų apmokestinamos, yra atskaitomos arba neįtraukiamos į sąskaitos turėtojo bendrąsias pajamas arba apmokestinamos mažesniu tarifu, arba investicinių pajamų iš sąskaitos apmokestinimas atidedamas arba šios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu);
išmokas lemia tai, ar jos atitinka konkrečius kriterijus, susijusius su investavimo arba taupomosios sąskaitos tikslu (pvz., mokslo ar medicinos išmokų teikimas), antraip taikomos baudos, jei išmokos mokamos, nors jos neatitinka šių kriterijų, ir
metinių įmokų limitas yra kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikšta suma, atitinkanti 50 000 USD ar mažiau, taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.
Finansinė sąskaita, kuri šiaip atitinka C poskirsnio 17 dalies b punkto iv papunkčio reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio reikalavimo vien todėl, kad į tokią finansinę sąskaitą gali būti gaunamas turtas arba lėšos, pervestos iš vienos ar daugiau finansinių sąskaitų, atitinkančių C poskirsnio 17 dalies a arba b punktų reikalavimus, arba iš vieno ar daugiau pensijų fondų, atitinkančių B poskirsnio 5–7 dalių reikalavimus;
gyvybės draudimo sutartis, kurios draudimo laikotarpis baigsis iki apdraustajam asmeniui sueis 90 metų, jeigu ši sutartis atitinka tokius reikalavimus:
periodinės įmokos, kurios laikui bėgant nemažėja, yra mokėtinos bent kartą per metus sutarties galiojimo laikotarpiu arba iki apdraustajam asmeniui sueis 90 metų, atsižvelgiant į tai, kuris šių laikotarpių yra trumpesnis;
sutartis neturi sutartinės vertės, kuria koks nors asmuo gali naudotis (išmokos, paskolos ar kitomis priemonėmis) nepasibaigus sutarčiai;
suma (kuri nėra mirties išmoka), mokėtina po sutarties nutraukimo ar pasibaigimo, negali viršyti bendrų pagal sutartį sumokėtų įmokų, atėmus mirties ar ligos atveju išmokėtą sumą ir išlaidų mokesčius (neatsižvelgiant į tai, ar jie faktiškai taikomi ar ne) sumą už sutarties galiojimo laikotarpį ar laikotarpius, ir visų iki sutarties nutraukimo ar pasibaigimo sumokėtų sumų, ir
sutarties teisėtais pagrindais neturi teisių perėmėjas;
sąskaita, kurią turi tik paveldėtojas, jei šios sąskaitos dokumentai apima mirusiojo testamento ar mirties liudijimo kopiją;
sąskaita, kurios atsiradimą lemia kuris nors iš šių įvykių:
teismo nutartis ar sprendimas;
nekilnojamojo ar asmeninio turto pardavimas, mainai ar nuoma, jeigu sąskaita atitinka šiuos reikalavimus:
finansų įstaigos, kuri tvarko nekilnojamuoju turtu užtikrintą paskolą, įsipareigojimas atidėti dalį mokėjimo vien tam, kad vėliau būtų galima mokėti su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius ar draudimą;
finansų įstaigos įsipareigojimas vien tik sudaryti sąlygas vėliau sumokėti mokesčius;
indėlių sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:
sąskaita egzistuoja vien todėl, kad klientas įvykdo mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės ar kitos atnaujinamojo kredito priemonės likutį ir permoka iš karto negrąžinama klientui, ir
nuo 2016 m. sausio 1 d. arba iki šios datos finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 50 000 USD, arba užtikrinama, kad kliento permoka, kuri viršija tą sumą, būtų grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles. Šiuo tikslu kliento permoka neapima kredito likučių, kurie neviršija ginčijamų mokesčių, bet apima dėl prekių grąžinimo atsirandančius kredito likučius;
bet kuri kita sąskaita, kuri kelia mažą riziką, kad ja bus pasinaudota norint išvengti mokesčių, turi požymių, iš esmės panašių į C poskirsnio 17 dalies a–f punktuose apibūdintas sąskaitas, ir yra įtraukta į šios direktyvos 8 straipsnio 7a dalyje nurodytą sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, sąrašą, jeigu tai, kad tokia sąskaita laikoma sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, netrukdo siekti šios direktyvos tikslų.
D. Praneština sąskaita
Praneština sąskaita – valstybės narės duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, kurią turi vienas ar keli praneštini asmenys arba pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštinas asmuo, jeigu ji buvo įvardyta kaip tokia atlikus II–VII skirsniuose apibūdintas išsamaus patikrinimo procedūras.
Praneštinas asmuo – valstybės narės asmuo, išskyrus: i) korporaciją, kurios akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose pripažintose vertybinių popierių rinkose; ii) bet kokią korporaciją, kuri yra i punkte apibūdintos korporacijos susijęs subjektas; iii) Vyriausybės subjektą; iv) tarptautinę organizaciją; v) centrinį banką arba vi) finansų įstaigą.
Valstybės narės asmuo – kiekvienos valstybės narės atžvilgiu asmuo arba subjektas, kuris yra rezidentas kitoje valstybėje narėje pagal tos kitos valstybės narės mokesčių įstatymus arba mirusiojo, kuris buvo kitos valstybės narės rezidentas, paveldėtojas. Šiuo tikslu subjektas, pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, laikomas rezidentu jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis jo administracijos centras.
Kiek tai susiję su kiekviena valstybe nare, dalyvaujančioji jurisdikcija yra:
bet kuri kita valstybė narė;
bet kuri kita jurisdikcija i) su kuria atitinkama valstybė narė yra sudariusi susitarimą, pagal kurį ta jurisdikcija teiks I skirsnyje nurodytą informaciją, ir ii) kuri nurodyta tos valstybės narės paskelbtame ir Europos Komisijai pateiktame sąraše;
bet kuri kita jurisdikcija i) su kuria Sąjunga yra sudariusi susitarimą, pagal kurį ta jurisdikcija teiks I skirsnyje nurodytą informaciją, ir ii) kuri nurodyta Europos Komisijos paskelbtame sąraše.
Kontroliuojantieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie kontroliuoja subjektą. Patikos atveju šis terminas reiškia disponuojantį (-ančius) asmenį (-is), patikėtinį (-ius), saugotoją (-us) (jei yra), naudos gavėją (-us) arba naudos gavėjų klasę (-es) ir bet kurį (-iuos) kitą (-us) fizinį (-ius) asmenį (-is), vykdantį (-čius) pagrindinę faktinę patikos kontrolę, o kai tai susiję su juridiniu vienetu, kuris nėra patika, šis terminas reiškia lygiavertę ar panašią poziciją užimančius asmenis. Terminas „kontroliuojantieji asmenys“ turi būti aiškinamas nuosekliai pagal Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas.
Nefinansinis subjektas – subjektas, kuris nėra finansų įstaiga.
Pasyvus nefinansinis subjektas – bet kuris: i) nefinansinis subjektas, kuris nėra aktyvus nefinansinis subjektas, arba ii) investicinė įmonė, apibūdinta A poskirsnio 6 dalies b punkte, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga.
Aktyvus nefinansinis subjektas – bet kuris nefinansinis subjektas, atitinkantis bet kurį iš šių kriterijų:
mažiau kaip 50 % bendrųjų pajamų, kurias nefinansinis subjektas gavo praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu, yra pasyviosios pajamos, o mažiau kaip 50 % turto, kurį praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu turėjo nefinansinis subjektas, yra turtas, kuris teikia arba kuris laikomas tam, kad teiktų pasyviąsias pajamas;
nefinansinio subjekto akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba nefinansinis subjektas yra subjekto, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje, susijęs subjektas;
nefinansinis subjektas yra Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija, centrinis bankas arba subjektas, kuris visas priklauso kuriam nors vienam ar keliems pirma nurodytiems asmenims;
iš esmės visą nefinansinio subjekto veiklą sudaro vienos ar kelių patronuojamųjų bendrovių, vykdančių prekybą ar veiklą, kuri nėra finansų įstaigos veikla, išleistų į apyvartą akcijų valdymas (visas arba dalinis) arba finansavimo ir paslaugų teikimas tokioms bendrovėms, tačiau subjektas negali turėti tokio statuso, jei jis veikia kaip investicinis fondas (arba laiko save investiciniu fondu), pavyzdžiui, privataus akcinio kapitalo fondas, rizikos kapitalo fondas, akcijų išpirkimo skolintomis lėšomis fondas ar bet kuris kitas investavimo subjektas, kurio tikslas – įsigyti arba finansuoti bendroves ir vėliau tokiose bendrovėse turėti turtinių teisių kaip kapitalą investavimui;
nefinansinis subjektas dar nevykdo veiklos ir neturi ankstesnės veiklos vykdymo istorijos, tačiau investuoja kapitalą į turtą, ketindamas vykdyti veiklą (išskyrus finansų įstaigos veiklą), jeigu praėjus 24 mėnesiams nuo nefinansinio subjekto pirminio įkūrimo datos jam negali būti taikoma ši išimtis;
pastaruosius penkerius metus nefinansinis subjektas nebuvo finansų įstaiga ir šiuo metu jo turtas likviduojamas arba pertvarkomas ketinant tęsti arba vėl pradėti vykdyti veiklą (išskyrus finansų įstaigos veiklą);
nefinansinis subjektas pirmiausia sudaro finansavimo ir rizikos draudimo sandorius su susijusiais subjektais (arba jų vardu), kurie nėra finansų įstaigos, ir neteikia finansavimo ar rizikos draudimo paslaugų jokiam subjektui, kuris nėra susijęs subjektas, jeigu kurių nors šių susijusių subjektų grupės pirmutinė vykdoma veikla nėra finansų įstaigos veikla, arba
nefinansinis subjektas atitinka visus šiuos reikalavimus:
jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą savo valstybėje narėje ar kitoje rezidavimo vietos jurisdikcijoje tik religiniais, labdaros, mokslo, meno, kultūros, sporto ar švietimo tikslais; arba jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą savo valstybėje narėje ar kitoje rezidavimo vietos jurisdikcijoje, ir tai yra profesinė organizacija, veiklos lyga, prekybos rūmai, darbo organizacija, žemės ūkio ar sodininkystės organizacija, pilietinė lyga arba organizacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra socialinės gerovės skatinimas;
savo valstybėje narėje arba kitoje rezidavimo vietos jurisdikcijoje jis yra atleistas nuo pajamų mokesčio;
jis neturi akcininkų ar narių, kurie turėtų nuosavybės ar naudos teisių į jo pajamas ar turtą;
nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos galiojančiais įstatymais arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentais neleidžiama, kad nefinansinio subjekto pajamos ar turtas būtų paskirstytas privatiems asmenims ar nelabdaringiems subjektams (arba naudojamas jų naudai), išskyrus atvejus, kai tai daroma vykdant labdaringą nefinansinio subjekto veiklą arba jei mokama tinkama kompensacija už suteiktas paslaugas arba jei mokama tikra rinkos kaina už nuosavybę, kurią nupirko nefinansinis subjektas, ir
pagal nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos galiojančius įstatymus arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentus reikalaujama, kad, likvidavus nefinansinį subjektą arba nutraukus jo veiklą, visas jo turtas būtų perduotas Vyriausybės subjektui ar kitai nepelno organizacijai arba išmarinis turtas būtų perduotas nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos Vyriausybės ar kurio nors jos politinio vieneto naudai.
E. Kita
Sąskaitos turėtojas – asmuo, sąskaitą tvarkančios finansų įstaigos nurodytas ar įvardytas kaip finansinės sąskaitos turėtojas. Jeigu asmuo, kuris nėra finansų įstaiga, finansinę sąskaitą turi kito asmens naudai ar to asmens sąskaita kaip agentas, saugotojas, nominalus savininkas, pasirašantis asmuo, investavimo konsultantas ar tarpininkas, jis nėra laikomas sąskaitos turėtoju šios direktyvos tikslais, nes sąskaitos turėtoju yra laikomas tas kitas asmuo. Kiek tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi ar anuiteto sutartimi, sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, turintis teisę naudotis kaupiamąja suma arba keisti sutarties naudos gavėją. Jeigu joks asmuo negali naudotis kaupiamąja suma arba keisti naudos gavėjo, sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, sutartyje nurodytas kaip savininkas, ir bet kuris asmuo, turintis teisę gauti išmokas pagal sutarties sąlygas. Pasibaigus kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties galiojimui, asmuo, turintis teisę gauti išmoką pagal sutartį, yra laikomas sąskaitos turėtoju.
Pinigų plovimo prevencijos procedūros/procedūros „pažink savo klientą“ – kliento išsamaus patikrinimo procedūros, kurias atlieka duomenis teikianti finansų įstaiga, laikydamasi pinigų plovimo prevencijos ar panašių reikalavimų, kurie taikomi tai duomenis teikiančiai finansų įstaigai.
Subjektas – juridinis asmuo arba juridinis vienetas, kaip antai korporacija, bendrija, patika arba fondas.
subjektas yra su kitu subjektu susijęs subjektas, jeigu: i) kuris nors subjektas kontroliuoja kitą subjektą, ii) abu šie subjektai yra bendrai kontroliuojami arba iii) abu subjektai yra investicinės įmonės, apibūdintos A poskirsnio 6 dalies b punkte, yra bendrai kontroliuojami ir vykdant tokią bendrą kontrolę įvykdomos tokių investicinių įmonių išsamaus patikrinimo prievolės. Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau nei 50 % subjekto balsų ar vertės nuosavybę.
MMIN – mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (o jeigu mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio nėra – funkcinis ekvivalentas).
Dokumentinis įrodymas yra bet kuris iš šių dokumentų:
valstybės narės arba kitos jurisdikcijos, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, yra gavėjas, įgaliotos valstybinės įstaigos (pvz., Vyriausybės ar jos organo, ar savivaldybės) išduotas gyvenamosios vietos patvirtinimas;
fizinio asmens atveju – bet koks galiojantis tapatybės dokumentas, kurį išdavė įgaliota valstybinė įstaiga (pvz., Vyriausybė ar jos organas, ar savivaldybė), kuriame nurodoma fizinio asmens vardas ir pavardė ir kuris yra paprastai naudojamas tapatybei nustatyti;
subjekto atveju – bet koks oficialus dokumentas, kurį išdavė įgaliota valstybinė įstaiga (pvz., Vyriausybė ar jos organas, ar savivaldybė), kuriame nurodytas subjekto pavadinimas ir jo pagrindinės buveinės adresas valstybėje narėje arba kitoje jurisdikcijoje, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, jis yra, arba valstybėje narėje ar kitoje jurisdikcijoje, kurioje buvo įsteigtas arba įkurtas subjektas;
bet kuri audituota finansinė ataskaita, trečiosios šalies kredito istorija, bankroto paskelbimas ar vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos ataskaita.
Jau esančios subjekto sąskaitos atveju duomenis teikiančios finansų įstaigos gali kaip dokumentinį įrodymą naudoti bet kurią duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje esančią klasifikaciją, susijusią su sąskaitos turėtoju, kuri buvo nustatyta remiantis standartizuota pramonės kodavimo sistema, kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įtraukė į apskaitą laikydamasi įprastinės savo veiklos praktikos pinigų plovimo prevencijos procedūrų/procedūrų „pažink savo klientą“ tikslais arba kitais reguliavimo tikslais (bet ne mokesčių tikslais) ir kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įgyvendino iki datos, kurią finansinė sąskaita priskirta jau esančios sąskaitos klasei, jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga nesužino arba ji neturi pagrindo manyti, jog tokia klasifikacija yra neteisinga arba nepatikima. Standartizuota pramonės kodavimo sistema – kodavimo sistema, naudojama įstaigoms klasifikuoti pagal veiklos rūšį kitais nei mokesčių tikslais.
IX SKIRSNIS
VEIKSMINGAS ĮGYVENDINIMAS
Vadovaujantis šios direktyvos 8 straipsnio 3a dalimi, kad užtikrintų pirmiau išdėstytų duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų įgyvendinimą ir jų laikymąsi, valstybės narės turi būti įgyvendinusios taisykles ir administracines procedūras, įskaitant:
taisykles, kuriomis finansų įstaigoms, asmenims ar tarpininkams užkertamas kelias taikyti praktiką, skirtą apeiti duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūras;
taisykles, kuriomis reikalaujama, kad duomenis teikiančios finansų įstaigos registruotų veiksmus, kurių imtasi, ir visus įrodymus, kuriais remiamasi vykdant pirmiau minėtas procedūras, bei tinkamas priemones tokiems duomenims gauti;
administracines procedūras siekiant patikrinti, ar duomenis teikiančios finansų įstaigos laikosi duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų; administracines procedūras siekiant toliau sekti duomenis teikiančios įstaigos veiklą, kai pateikiami duomenys apie dokumentais nepatvirtintas sąskaitas;
administracines procedūras siekiant užtikrinti, kad subjektai ir sąskaitos, kurie nacionalinėje teisėje yra apibrėžti kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos ir sąskaitos, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, ir toliau kelia mažą riziką, kad jie bus panaudoti siekiant išvengti mokesčių, ir
veiksmingas įgyvendinimo užtikrinimo nuostatas siekiant spręsti nesilaikymo klausimą.
X SKIRSNIS
ĮGYVENDINIMO TERMINAI, TAIKOMI AUSTRIJOJE ESANČIOMS DUOMENIS TEIKIANČIOMS FINANSŲ ĮSTAIGOMS
Austrijoje esančių duomenis teikiančių finansų įstaigų atveju visos šiame priede pateikiamos nuorodos į 2016 ir 2017 metus turėtų būti laikomos nuorodomis atitinkamai į 2017 ir 2018 metus.
Austrijoje esančių duomenis teikiančių finansų įstaigų jau esančių sąskaitų atveju visos šiame priede pateikiamos nuorodos į 2015 m. gruodžio 31 d. turėtų būti laikomos nuorodomis į 2016 m. gruodžio 31 d.
II PRIEDAS
PAPILDOMOS INFORMACIJOS TEIKIMO IR IŠSAMAUS PATIKRINIMO TAISYKLĖS, TAIKOMOS FINANSINĖMS SĄSKAITOMS
1. Aplinkybių pasikeitimas
Aplinkybių pasikeitimas – bet koks pasikeitimas, dėl kurio papildoma informacija apie asmens statusą, arba kitaip neatitinkantis tokio asmens statuso. Be to, aplinkybių pasikeitimas apima bet kokį informacijos apie sąskaitos turėtojo sąskaitą pakeitimą arba papildymą (įskaitant papildymą, informacijos pakeitimą arba kitą su sąskaitos turėtoju susijusį pakeitimą) arba bet kokį informacijos apie su tokia sąskaita susietą sąskaitą pakeitimą arba papildymą (taikant sąskaitų sumavimo taisykles, apibūdintas I priedo VII skirsnio C poskirsnio 1–3 dalyse), jeigu toks informacijos pakeitimas arba papildymas turi poveikio sąskaitos turėtojo statusui.
Jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga rėmėsi gyvenamosios vietos adreso testu, kaip nustatyta I priedo III skirsnio B poskirsnio 1 dalyje, ir pasikeitė aplinkybės, dėl kurių duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad dokumentinio įrodymo (arba kitų lygiaverčių dokumentų) originalas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo ne vėliau kaip paskutinę atitinkamų kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio dieną arba per 90 kalendorinių dienų po to, kai pastebimas arba atskleidžiamas toks aplinkybių pasikeitimas, priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė, gauti patvirtinimą ir naują dokumentinį įrodymą, kad nustatytų sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais. Jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga iki šios datos negali gauti patvirtinimo ir naujo dokumentinio įrodymo, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo taikyti elektroninės duomenų paieškos procedūrą, apibūdintą I priedo III skirsnio B poskirsnio 2–6 dalyse.
2. Naujų subjektų sąskaitų patvirtinimas
Naujų subjektų sąskaitų atveju siekiant nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis tik sąskaitos turėtojo arba kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu.
3. Finansų įstaigos rezidavimo vieta
Finansų įstaiga yra rezidentė valstybėje narėje, jeigu jai taikoma tos valstybės narės jurisdikcija (t. y. valstybė narė gali užtikrinti, kad finansų įstaiga teiktų duomenis). Apskritai, kai finansų įstaiga yra rezidentė mokesčių tikslais valstybėje narėje, jai taikoma tos valstybės narės jurisdikcija ir todėl ji yra valstybės narės finansų įstaiga. Patikos, kuri yra finansų įstaiga (neatsižvelgiant į tai, ar ji yra rezidentė mokesčių tikslais valstybėje narėje), atveju laikoma, kad patikai taikoma valstybės narės jurisdikcija, jei vienas ar daugiau jos patikėtinių yra rezidentai toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai patika praneša visą informaciją apie patikos tvarkomas praneštinas sąskaitas, kurią reikalaujama pranešti pagal šią direktyvą, kitai valstybei narei, nes ji toje kitoje valstybėje narėje yra rezidentė mokesčių tikslais. Tačiau kai finansų įstaiga (išskyrus patiką) nėra rezidentė mokesčių tikslais (pvz., nes laikoma fiskališkai skaidria arba yra jurisdikcijoje, kurioje nenustatytas pajamų mokestis), laikoma, kad jai taikoma valstybės narės jurisdikcija, ir todėl ji yra valstybės narės finansų įstaiga, jeigu:
ji įsteigta pagal valstybės narės įstatymus;
jos administracijos centras (įskaitant pagrindinį administracijos centrą) yra valstybėje narėje arba
jos finansų priežiūrą vykdoma valstybėje narėje.
Kai finansų įstaiga (išskyrus patiką) yra rezidentė dviejose ar daugiau valstybių narių, tai finansų įstaigai bus taikomos tos valstybės narės, kurioje tvarkoma (-os) jos finansinė (-ės) sąskaita (-os), duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievolės.
4. Tvarkoma sąskaita
Apskritai būtų laikoma, kad sąskaitą tvarko finansų įstaiga, kuri yra:
pasaugos sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri saugo sąskaitoje esantį turtą (įskaitant finansų įstaigą, kuri sąskaitos turėtojo turtą toje įstaigoje valdo tarpininko vardu);
indėlių sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri yra įpareigota vykdyti su sąskaita susijusius mokėjimus (išskyrus finansų įstaigos agentą, neatsižvelgiant į tai, ar tas agentas yra finansų įstaiga);
akcinio kapitalo arba skolos dalies finansų įstaigoje, kuri yra laikoma finansine sąskaita, atveju – ta finansų įstaiga;
kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties atveju – finansų įstaiga, įpareigota vykdyti su sąskaita susijusius mokėjimus.
5. Patikos, kurios yra pasyvūs nefinansiniai subjektai
Subjektas, pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, pagal I priedo VIII skirsnio D poskirsnio 3 dalį laikomas rezidentu jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis jo administracijos centras. Šiais tikslais juridinis asmuo arba juridinis vienetas laikomas „panašiu“ į bendriją ir ribotos atsakomybės bendriją, jei jis nelaikomas apmokestinamu vienetu valstybėje narėje pagal tos valstybės narės mokesčių įstatymus. Tačiau siekiant išvengti duomenų teikimo dubliavimo (atsižvelgiant į plačią termino „kontroliuojantieji asmenys“ taikymo sritį patikos atveju), patika, kuri yra pasyvus nefinansinis subjektas, negali būti laikoma panašiu juridiniu vienetu.
6. Subjekto pagrindinės buveinės adresas
Vienas iš I priedo VIII skirsnio E poskirsnio 6 dalies c punkte apibūdintų reikalavimų yra, kiek tai susiję su subjektu, kad oficialiame dokumente nurodomas subjekto pagrindinės buveinės adresas valstybėje narėje arba kitoje jurisdikcijoje, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, jis yra, arba kitoje jurisdikcijoje, kurioje subjektas buvo įsteigtas arba įkurtas. Subjekto pagrindinės buveinės adresas paprastai yra vieta, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras. Finansų įstaigos, kurioje subjektas tvarko sąskaitą, adresas, pašto dėžutės adresas arba vien korespondencijos tikslais naudojamas adresas nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas, išskyrus atvejus, kai tas adresas yra vienintelis subjekto naudojamas adresas ir subjekto organizaciniuose dokumentuose nurodomas kaip subjekto registruotasis adresas. Be to, adresas, kuris pateikiamas su nurodymais visą korespondenciją siųsti tuo adresu, nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas.
III PRIEDAS
TARPTAUTINIŲ ĮMONIŲ GRUPIŲ INFORMACIJOS TEIKIMO TAISYKLĖS
I SKIRSNIS
TERMINŲ APIBRĖŽTYS
Terminas „grupė“ – grupė įmonių, susijusių tokiais nuosavybės arba kontrolės ryšiais, kad pagal taikomus apskaitos principus jos turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas finansinės atskaitomybės tikslais arba turėtų tai daryti, jeigu viešojoje vertybinių popierių biržoje būtų prekiaujama kurios nors iš jų nuosavo kapitalo akcijomis.
Terminas „įmonė“ – bet kokia verslo, kuriuo užsiima 3 straipsnio 11 punkto b, c ir d papunkčiuose nurodytas asmuo, forma.
Terminas „tarptautinių įmonių grupė (TĮG)“ – grupė, kurią sudaro dvi ar daugiau įmonių, kurių rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso skirtingiems mokesčių jurisdikciją turintiems subjektams, arba kurios sudėtyje yra įmonė, kurios rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso vienam mokesčių jurisdikciją turinčiam subjektui, o apmokestinama jos verslo veikla, vykdoma per nuolatinę buveinės vietą, priklausančią kitam mokesčių jurisdikciją turinčiam subjektui, išskyrus pajamų ribos neviršijančią TĮG.
Terminas „pajamų ribos neviršijanti TĮG“ – grupė, kurios visos konsoliduotos grupės pajamos bet kuriais grupės finansiniais metais yra mažesnės negu 750 000 000 EUR arba mažesnės už sumą vietos valiuta, kuri 2015 m. sausio mėn. buvo lygiavertė maždaug 750 000 000 EUR, finansiniais metais, ėjusiais iškart prieš ataskaitinius finansinius metus, kaip atspindėta tokių pirmesnių finansinių metų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
Terminas „į TĮG įeinantis subjektas“ – bet kuris iš šių subjektų:
bet kuris atskiras TĮG verslo padalinys, kuris finansinės atskaitomybės tikslais yra įtrauktas į TĮG konsoliduotąsias finansines ataskaitas arba būtų į jas tais tikslais įtrauktas, jeigu viešojoje vertybinių popierių biržoje būtų prekiaujama tokio TĮG verslo padalinio nuosavo kapitalo akcijomis;
bet kuris toks verslo padalinys, kuris neįtraukiamas į TĮG konsoliduotąsias metines ataskaitas vien tik dėl dydžio arba reikšmingumo priežasčių;
bet kuri TĮG atskiro verslo padalinio, įtraukto į a arba b punktus, nuolatinė buveinė, jeigu finansinės atskaitomybės, reguliavimo, mokesčių ataskaitų arba vidaus valdymo kontrolės tikslais tas verslo padalinys rengia atskirą tokios nuolatinės buveinės finansinę ataskaitą.
Terminas „ataskaitas teikiantis subjektas“ – į TĮG įeinantis subjektas, kuris savo rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte TĮG vardu turi teikti ataskaitą pagal šalis, atitinkančią 8aa straipsnio 3 dalies reikalavimus. Ataskaitas teikiantis subjektas gali būti pagrindinis patronuojantysis subjektas, pakaitinis patronuojantysis subjektas arba bet kuris subjektas, apibūdintas II skirsnio 1 punkte.
Terminas „pagrindinis patronuojantysis subjektas“ – į TĮG įeinantis subjektas, atitinkantis šiuos kriterijus:
jam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso pakankama tokios TĮG vieno arba kelių kitų į TGĮ įeinančių subjektų akcijų dalis, kuri yra tokia, kad reikia rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal apskaitos principus, įprastai taikomus rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, arba jam reikėtų tai daryti, jeigu rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčio subjekto viešojoje vertybinių popierių rinkoje būtų prekiaujama jo nuosavo kapitalo akcijomis;
nėra kito į tokią TGĮ įeinančio subjekto, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso pirmiau minėto į TGĮ įeinančio subjekto akcijų dalis, apibūdinta a punkte.
Terminas „pakaitinis patronuojantysis subjektas“ – į TGĮ įeinantis subjektas, kurį tokia TGĮ paskyrė vieninteliu pagrindinio patronuojančiojo subjekto pakaitiniu subjektu, turinčiu tokios TGĮ vardu teikti ataskaitą pagal šalis to į TGĮ įeinančio subjekto rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, kai taikoma viena arba kelios sąlygos, nustatytos II skirsnio 1 punkto b papunktyje.
Terminas „finansiniai metai“ – metinis ataskaitinis laikotarpis, kurio finansines ataskaitas rengia TĮG pagrindinis patronuojantysis subjektas.
Terminas „ataskaitiniai finansiniai metai“ – finansiniai metai, kurių finansiniai ir veiklos rezultatai įtraukti į ataskaitą pagal šalis, nurodytą 8aa straipsnio 3 dalyje.
Terminas „kvalifikuotasis kompetentingų institucijų susitarimas“ – ES valstybių narių įgaliotųjų atstovų ir ES nepriklausančių jurisdikciją turinčių subjektų, kurie yra tarptautinių susitarimų šalys, sudarytas susitarimas, pagal kurį reikalaujama, kad jurisdikciją turintys subjektai susitarimo šalys automatiškai keistųsi ataskaitomis pagal šalis.
Terminas „tarptautinis susitarimas“ – daugiašalė konvencija dėl administracinės savitarpio pagalbos mokesčių srityje, bet kokia dvišalė arba daugiašalė mokesčių srities konvencija arba bet koks susitarimas dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais, kurio šalis yra valstybė narė, pagal kurių sąlygas jurisdikciją turintiems subjektams suteikiami teisiniai įgaliojimai tarpusavyje keistis informacija mokesčių klausimais, įskaitant automatinius tokios informacijos mainus.
Terminas „konsoliduotosios finansinės ataskaitos“ – TĮG finansinės ataskaitos, kuriose pagrindinis patronuojantysis subjektas ir į TĮG įeinančių subjektų turtas, įsipareigojimai, pajamos, išlaidos ir grynųjų pinigų srautai pateikiami kaip vieno ekonominės veiklos vykdytojo finansinės ataskaitos.
Terminas „sistemingas nepateikimas“, taikomas jurisdikciją turinčiam subjektui, reiškia arba tai, kad jurisdikciją turinčio subjekto ir valstybės narės kvalifikuotasis kompetentingų institucijų susitarimas galioja, bet automatiniai mainai laikinai sustabdyti (dėl kitų priežasčių nei numatytos pagal susitarimo sąlygas), arba tai, kad jurisdikciją turinčio subjekto turimos ataskaitos pagal šalis apie TĮG, į kurią įeinančių subjektų yra toje valstybėje narėje, nuolat nebuvo automatiškai pateikiamos valstybei narei.
II SKIRSNIS
BENDRIEJI INFORMACIJOS TEIKIMO REIKALAVIMAI
1. Į TĮG įeinantis subjektas, kuris yra rezidentas valstybėje narėje ir kuris nėra TĮG pagrindinis patronuojantysis subjektas, teikia TĮG, į kurią jis įeina, ataskaitinių finansinių metų ataskaitas pagal šalis, jeigu įvykdomi šie kriterijai:
subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje;
taikoma viena šių sąlygų:
TĮG pagrindinis patronuojantysis subjektas neprivalo pateikti ataskaitos pagal šalis savo rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte;
jurisdikciją turintis subjektas, kuriame pagrindinis patronuojantysis subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais, yra sudaręs galiojantį tarptautinį susitarimą, kurio šalis yra valstybė narė, tačiau nėra sudaręs kvalifikuotojo kompetentingų institucijų susitarimo, kurio šalis valstybė narė yra 8aa straipsnio 1 dalyje nurodytu metu, kuriuo reikia pateikti ataskaitinių finansinių metų ataskaitą pagal šalis;
pagrindinio patronuojančiojo subjekto rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turintis subjektas sistemingai nepateikia informacijos ir apie tai valstybė narė pranešė į TĮG įeinančiam subjektui, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais toje valstybėje narėje.
Nedarant poveikio 8aa straipsnio 1 dalyje nurodytai pagrindinio patronuojančiojo subjekto ar jo pakaitinio patronuojančiojo subjekto prievolei pateikti pirmą TGĮ finansinių metų, prasidedančių 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, ataskaitą pagal šalis, valstybės narės gali nuspręsti, kad šio skirsnio 1 punkte į TĮG įeinantiems subjektams nustatyta prievolė ataskaitų pagal šalis atžvilgiu taikoma nuo ataskaitinių finansinių metų, kurie prasideda 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau.
Į TĮG įeinantis subjektas, kuris yra rezidentas valstybėje narėje, kaip apibrėžta šio punkto pirmoje pastraipoje, paprašo savo pagrindinio patronuojančiojo subjekto pateikti jam visą reikiamą informaciją, kad jis galėtų įvykdyti savo prievoles pateikti ataskaitą pagal šalis, laikydamasis 8aa straipsnio 3 dalies. Jei nepaisant to, tas į TĮG įeinantis subjektas negavo ar neįgijo visos reikiamos informacijos TĮG ataskaitai teikti, šis į TĮG įeinantis subjektas pateikia ataskaitą pagal šalis su visa savo turima gauta arba įgyta informacija ir praneša valstybei narei, kurios rezidentas jis yra, kad pagrindinis patronuojantysis subjektas atsisakė pateikti būtiną informaciją. Tai nedaro poveikio atitinkamos valstybės narės teisei taikyti sankcijas, numatytas jos nacionalinės teisės aktuose, ir ta valstybė narė apie šį atsisakymą praneša visoms valstybėms narėms.
Jeigu į tą pačią TĮG įeinančių subjektų, kurie Sąjungoje yra rezidentai mokesčių tikslais, yra daugiau negu vienas ir taikoma viena arba daugiau b punkte nustatytų sąlygų, TĮG gali paskirti vieną iš tokių į ją įeinančių subjektų pateikti bet kurių ataskaitinių finansinių metų ataskaitą pagal šalis, atitinkančią 8aa straipsnio 3 dalies reikalavimus, per 8aa straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį ir pranešti valstybei narei, kad pateikiant ataskaitą siekiama įvykdyti informacijos teikimo reikalavimą, taikomą visiems tokiems į TĮG įeinantiems subjektams, kurie Sąjungoje yra rezidentai mokesčių tikslais. Pagal 8aa straipsnio 2 dalį ta valstybė narė perduoda gautą ataskaitą pagal šalis visoms kitoms valstybėms narėms, kuriose, remiantis ataskaitoje pagal šalis pateikta informacija, vienas arba daugiau į TĮG įeinančių subjektų yra rezidentas mokesčių tikslais arba apmokestinama jų verslo veikla, vykdoma per nuolatinę buveinės vietą.
Jei į TĮG įeinantis subjektas negali gauti ar įgyti visos reikiamos informacijos ataskaitai pagal šalis pateikti, vadovaujantis 8aa straipsnio 3 dalimi, tada toks į TĮG įeinantis subjektas neturi teisės būti paskirtas TĮG ataskaitas teikiančiu subjektu pagal šio punkto ketvirtą pastraipą. Ši taisyklė nedaro poveikio į TĮG įeinančio subjekto prievolei pranešti valstybei narei, kurios rezidentas jis yra, kad pagrindinis patronuojantysis subjektas atsisakė pateikti būtiną informaciją.
2. Nukrypstant nuo 1 punkto, kai taikoma viena ar daugiau 1 punkto pirmos pastraipos b papunktyje nustatytų sąlygų, 1 punkte apibūdintam subjektui nereikia pateikti bet kurių ataskaitinių metų ataskaitos pagal šalis, jeigu TĮG, į kurią įeina tas subjektas, pateikė tų ataskaitinių metų ataskaitą pagal šalis pagal 8aa straipsnio 3 dalį per pakaitinį patronuojantįjį subjektą, kuris teikia tą ataskaitą pagal šalis savo rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčio subjekto mokesčių administratoriui 8aa straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną arba anksčiau, ir kuri, jeigu pakaitinis patronuojantysis subjektas yra rezidentas ES nepriklausančiame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, atitinka šias sąlygas:
pakaitinio patronuojančiojo subjekto rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turintis subjektas reikalauja, kad būtų teikiamos ataskaitos pagal šalis, atitinkančios 8aa straipsnio 3 dalies reikalavimus;
pakaitinio patronuojančiojo subjekto rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turintis subjektas yra sudaręs kvalifikuotąjį kompetentingosios institucijos susitarimą, kurio šalis valstybė narė yra 8aa straipsnio 1 dalyje nurodytu metu, kuriuo reikia pateikti ataskaitinių finansinių metų ataskaitą pagal šalis;
pakaitinio patronuojančiojo subjekto rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turintis subjektas nepranešė valstybei narei apie sistemingą informacijos nepateikimą;
į TĮG įeinantis subjektas, kuris yra rezidentas savo mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, pakaitinio patronuojančiojo subjekto rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčiam subjektui ne vėliau, kaip iki tokios TĮG ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos pranešė, kad jis yra pakaitinis patronuojantysis subjektas;
valstybei narei pateiktas pranešimas pagal 4 punktą.
3. Valstybės narės paprašo, kad į TĮG įeinantis subjektas, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje, ne vėliau kaip iki tokios TĮG ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos praneštų tai valstybei narei, ar jis yra pagal 1 punktą nurodytas pagrindinis patronuojantysis subjektas, ar pakaitinis patronuojantysis subjektas ar į TĮG įeinantis subjektas. Valstybės narės gali pratęsti šį terminą iki paskutinės to į TĮG įeinančio subjekto mokesčių deklaracijos už prieš tai ėjusius finansinius metus pateikimo laikotarpio dienos.
4. Valstybės narės paprašo, kad kai į TĮG įeinantis subjektas, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje, nėra nei pagrindinis patronuojantysis subjektas, nei pakaitinis patronuojantysis subjektas, nei į TĮG įeinantis subjektas, nurodytas pagal 1 punktą, jis praneštų tai valstybei narei informaciją teikiančio subjekto tapatybę ir rezidavimo vietą mokesčių tikslais ne vėliau, kaip iki tokios TĮG ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos. Valstybės narės gali pratęsti šį terminą iki paskutinės to į TĮG įeinančio subjekto mokesčių deklaracijos už prieš tai ėjusius finansinius metus pateikimo laikotarpio dienos.
5. Ataskaitoje pagal šalis nurodoma toje ataskaitoje pateiktų sumų valiuta.
III SKIRSNIS
ATASKAITA PAGAL ŠALIS
Α. Ataskaitos pagal šalis šablonas
1 lentelė. Pajamų, mokesčių ir verslo veiklos apžvalga pagal mokesčių jurisdikciją turintį subjektą
|
TĮG pavadinimas: Atitinkami finansiniai metai: Naudota valiuta: |
||||||||||
|
Mokesčių jurisdikciją turintis subjektas |
Pajamos |
Pelnas (nuostoliai) prieš sumokant pelno mokestį |
Sumokėtas pelno mokestis (grynaisiais) |
Sukauptas pelno mokestis. Einamieji metai |
Įstatinis kapitalas |
Sukauptas pelnas |
Darbuotojų skaičius |
Materialusis turtas, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus |
||
|
Nesusijusi šalis |
Susijusi šalis |
Iš viso |
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 lentelė. Visų į TĮG įeinančių subjektų, įtrauktų į kiekvieną informacijos suvestinę, sąrašas pagal mokesčių jurisdikciją turintį subjektą.
|
TĮG pavadinimas: Atitinkami finansiniai metai: |
|||||||||||||||
|
Mokesčių jurisdikciją turintis subjektas |
Į TĮG įeinantys subjektai, kurie yra rezidentai mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte |
Sudarymo arba steigimo mokesčių jurisdikciją turintis subjektas, jeigu jis skiriasi nuo rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčio subjekto |
Pagrindinė verslo veikla |
||||||||||||
|
Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra |
Intelektinės nuosavybės turėjimas arba valdymas |
Pirkimas arba viešieji pirkimai |
Apdirbimas arba gamyba |
Pardavimas, rinkodara arba platinimas |
Administracinės, valdymo arba pagalbinės paslaugos |
Paslaugų teikimas nesusijusioms šalims |
Grupės vidaus finansai |
Reguliuojamosios finansinės paslaugos |
Draudimas |
Akcijų ar kitų nuosavybės priemonių turėjimas |
Nevykdoma |
Kita (1) |
|||
|
|
1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(1)
Prašome nurodyti į TĮG įeinančio subjekto veiklos pobūdį lentelėje „Papildoma informacija“. |
|||||||||||||||
3 lentelė. Papildoma informacija
TĮG pavadinimas:
Atitinkami finansiniai metai:
Pateikite papildomos glaustos informacijos arba paaiškinimų, jeigu manote, kad jie būtini arba dėl jų būtų lengviau suprasti privalomą informaciją, pateikiamą ataskaitoje pagal šalis
B. Bendrieji ataskaitos pagal šalis pildymo nurodymai
1. Paskirtis
Šablonas naudojamas pranešant apie tarptautinių įmonių grupės pajamų, mokesčių ir verslo veiklos paskirstymą pagal atskirus mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus.
2. Filialų ir nuolatinių buveinių traktavimas
Duomenys apie nuolatinę buveinę pranešami nurodant mokesčių jurisdikciją turintį subjektą, kuriame ji yra įsikūrusi, o ne nurodant mokesčių jurisdikciją turintį subjektą, kuriame rezidentas yra verslo padalinys, kurio dalis yra nuolatinė buveinė. Jeigu informacija apie verslo padalinį, kurio dalis yra nuolatinė buveinė, teikiama jo rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, su nuolatine buveine susiję finansiniai duomenys neįtraukiami.
3. Laikotarpis, kurį reikia įtraukti į metinį šabloną
Šablonas apima informaciją teikiančios tarptautinės įmonės finansinius metus. Į TĮG įeinančių subjektų atveju, informaciją teikiančios tarptautinės įmonės nuožiūra, į šabloną nuolat įtraukiama tokia informacija:
informacija, susijusi su atitinkamų į TĮG įeinančių subjektų finansiniais metais, kurie baigiasi tą pačią dieną, kaip ir informaciją teikiančios tarptautinės įmonės finansiniai metai, arba kurie baigiasi per 12 mėnesių laikotarpį iki tos dienos;
informacija, susijusi su visais atitinkamais į TĮG įeinančiais subjektais, apie kuriuos tais finansiniais metais pranešė informaciją teikianti tarptautinė įmonė.
4. Duomenų šaltinis
Pildydama šabloną, informaciją teikianti tarptautinė įmonė kasmet sistemingai naudoja tuos pačius duomenų šaltinius. Informaciją teikianti tarptautinė įmonė gali naudoti duomenis, surinktus iš konsoliduotų informacijos teikimo rinkinių, iš atskirų subjekto teisės aktais nustatytų finansinių ataskaitų, reguliavimo finansinių ataskaitų arba vidaus valdymo ataskaitų. Pranešamų pajamų, pelno ir mokesčių duomenų šablone su konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis suderinti nebūtina. Jeigu teikiant informaciją naudojamos teisės aktais numatytos finansinės ataskaitos, šablono papildomos informacijos dalyje visos sumos turi būti apskaičiuotos informaciją teikiančios tarptautinės įmonės nurodyta funkcine valiuta pagal vidutinį nurodytų metų keitimo kursą. Tačiau jeigu skiriasi atskirų mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų apskaitos principai, reikia atlikti koregavimus.
Šablono papildomos informacijos dalyje informaciją teikianti tarptautinė įmonė pateikia trumpą rengiant šabloną naudotų duomenų šaltinių apibūdinimą. Jeigu kasmet naudoti duomenų šaltiniai keičiami, šablono papildomos informacijos dalyje informaciją teikianti tarptautinė įmonė paaiškina tokio pakeitimo priežastis ir pasekmes.
C. Specialieji ataskaitos pagal šalis pildymo nurodymai
1. Pajamų, mokesčių ir verslo veiklos apžvalga pagal mokesčių jurisdikciją turintį subjektą (1 lentelė)
1.1. Mokesčių jurisdikciją turintis subjektas
Pirmoje šablono skiltyje informaciją teikianti tarptautinė įmonė išvardija visus mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus, kuriuose į TGĮ įeinantys subjektai yra rezidentai mokesčių tikslais. Mokesčių jurisdikciją turintis subjektas – valstybės arba ne valstybės jurisdikciją turintis subjektas, turintis fiskalinę autonomiją. Visi į TĮG įeinantys subjektai, kuriuos informaciją teikianti tarptautinė įmonė laiko neturinčiais rezidavimo vietos mokesčių tikslais nė viename mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, įtraukiami atskira eilute. Jeigu į TĮG įeinantis subjektas yra rezidentas daugiau negu viename mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, taikoma mokesčių sutarties teisės pirmumo (angl. tie breaker) taisyklė, kad būtų nustatytas buveinės mokesčių jurisdikciją turintis subjektas. Jeigu galiojančios mokesčių sutarties nėra, į TĮG įeinantis subjektas priskiriamas į TĮG įeinančio subjekto pagrindinio administracijos centro mokesčių jurisdikciją turinčiam subjektui. Pagrindinis administracijos centras nustatomas pagal tarptautiniu lygmeniu suderintus standartus.
1.2. Pajamos
Trijose šablono dalies „Pajamos“ skiltyse informaciją teikianti tarptautinė įmonė pateikia tokią informaciją:
visų į TĮG įeinančių subjektų pagal atitinkamą mokesčių jurisdikciją turintį subjektą pajamų sumą, gautą iš sandorių su asocijuotosiomis įmonėmis;
visų į TĮG įeinančių subjektų pagal atitinkamą mokesčių jurisdikciją turintį subjektą pajamų sumą, gautą iš sandorių su neasocijuotosiomis šalimis;
bendrą a ir b punktuose nurodytų dydžių sumą.
Į pajamas įtraukiamos pajamos, gautos pardavus atsargas ir turtą, suteikus paslaugas, autoriniai atlyginimai, palūkanos, įmokos ir bet kokios kitos sumos. Į pajamas neįtraukiami mokėjimai, gauti iš kitų į TĮG įeinančių subjektų, pagal mokėtojo mokesčių jurisdikciją turintį subjektą laikomi dividendais.
1.3. Pelnas (nuostoliai) prieš sumokant pelno mokestį
Penktoje šablono skiltyje informaciją teikianti tarptautinė įmonė praneša visų į TĮG įeinančių subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais atitinkamuose mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose, pelno (nuostolių) sumas prieš sumokant pelno mokestį. Į pelną (nuostolius) prieš sumokant pelno mokestį įtraukiami visi neįprastų pajamų ir išlaidų punktai.
1.4. Sumokėtas pelno mokestis (grynaisiais)
Šeštoje šablono skiltyje informaciją teikianti tarptautinė įmonė praneša visų į TĮG įeinančių subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais atitinkamuose mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose, visas pelno mokesčio sumas, faktiškai sumokėtas per atitinkamus finansinius metus. Į sumokėtus mokesčius įtraukiami mokesčiai grynaisiais pinigais, kuriuos į TĮG įeinantis subjektas sumokėjo rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčiam subjektui ir visiems kitiems mokesčių jurisdikciją turintiems subjektams. Į sumokėtus mokesčius įtraukiami išskaičiuojamieji mokesčiai, kuriuos sumokėjo kiti subjektai (asocijuotosios įmonės ir nepriklausomos įmonės), atlikdami mokėjimus į TĮG įeinančiam subjektui. Taigi jeigu bendrovė A, kuri yra rezidentė mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte A, uždirba palūkanų mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte B, apie mokesčių jurisdikciją turinčio subjekto B išskaičiuotus mokesčius praneša bendrovė A.
1.5. Sukauptas pelno mokestis (einamieji metai)
Septintoje šablono skiltyje informaciją teikianti tarptautinė įmonė praneša visų į TĮG įeinančių subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais atitinkamuose mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose, susikaupusių einamųjų mokesčių išlaidų, apskaičiuotų už apmokestinamą pelną arba nuostolius per ataskaitinius metus, sumą. Einamosios mokesčių išlaidos atspindi tik einamųjų metų operacijas, į jas neįtraukiami atidėtieji mokesčiai arba atidėjiniai neapibrėžtiems mokestiniams įsipareigojimams.
1.6. Įstatinis kapitalas
Aštuntoje šablono skiltyje informaciją teikianti tarptautinė įmonė praneša visų į TĮG įeinančių subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais atitinkamuose mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose, įstatinio kapitalo sumą. Apie nuolatinių buveinių įstatinį kapitalą praneša tos nuolatinės buveinės juridinis asmuo, jeigu nėra apibrėžto kapitalui taikomo reikalavimo reguliavimo tikslais nuolatinės buveinės mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte.
1.7. Sukauptas pelnas
Devintoje šablono skiltyje informaciją teikianti tarptautinė įmonė praneša visų į TĮG įeinančių subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais atitinkamuose mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose, visų sukauptų pajamų sumą. Apie nuolatinių buveinių sukauptas pajamas praneša tos nuolatinės buveinės juridinis asmuo.
1.8. Darbuotojų skaičius
Dešimtoje šablono skiltyje informaciją teikianti tarptautinė įmonė praneša visų į TĮG įeinančių subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais atitinkamuose mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose, bendrą visų darbuotojų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais. Galima pranešti darbuotojų skaičių metų gale pagal tų metų vidutinius užimtumo lygius arba pagal kitus rodiklius, kurie kasmet sistemingai taikomi visuose mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose. Šiuo tikslu laisvai samdomi rangovai, dalyvaujantys į TĮG įeinančio subjekto įprastoje darbinėje veikloje, gali būti įtraukti į darbuotojų skaičių. Pagrįstas darbuotojų skaičiaus apvalinimas arba aproksimavimas leidžiamas, jeigu dėl tokio apvalinimo arba aproksimavimo neiškraipomas santykinis darbuotojų pasiskirstymas skirtinguose mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose. Kiekvienais metais visi subjektai taiko nuoseklius metodus.
1.9. Materialusis turtas, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus
Vienuoliktoje šablono skiltyje informaciją teikianti tarptautinė įmonė praneša visų į TĮG įeinančių subjektų, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais atitinkamuose mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose, materialiojo turto grynųjų balansinių verčių sumą. Apie nuolatinių buveinių turtą pranešama nurodant mokesčių jurisdikciją turintį subjektą, kuriame nuolatinė buveinė yra įsikūrusi. Šiuo tikslu į materialųjį turtą neįtraukiami grynieji pinigai arba grynųjų pinigų ekvivalentai, nematerialusis turtas arba finansinis turtas.
2. Visų į TĮG įeinančių subjektų, įtrauktų į kiekvieną informacijos suvestinę, sąrašas pagal mokesčių jurisdikciją turintį subjektą (2 lentelė)
2.1. Į TĮG įeinantys subjektai, kurie yra rezidentai mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte
Informaciją teikianti tarptautinė įmonė išvardija – pagal mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus ir pagal juridinių asmenų pavadinimus – visus į TĮG įeinančius subjektus, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais atitinkamuose mokesčių jurisdikciją turinčiuose subjektuose. Tačiau, kaip nurodyta bendrųjų nurodymų 2 punkte dėl nuolatinių buveinių, nuolatinės buveinės išvardijamos nurodant mokesčių jurisdikciją turintį subjektą, kuriame ji yra įsikūrusi. Nurodomas tos nuolatinės buveinės juridinis asmuo.
2.2. Sudarymo arba steigimo mokesčių jurisdikciją turintis subjektas, jeigu jis skiriasi nuo rezidavimo vietos mokesčių jurisdikciją turinčio subjekto
Informaciją teikianti tarptautinė įmonė praneša mokesčių jurisdikciją turinčio subjekto, pagal kurio teisės aktus į TĮG įeinantis subjektas yra sudaromas arba įsteigiamas, pavadinimą, jeigu jis skiriasi nuo buveinės mokesčių jurisdikciją turinčio subjekto.
2.3. Pagrindinė (-s) verslo veikla (-os)
Informaciją teikianti tarptautinė įmonė nustato pagrindinės (-ių) verslo veiklos (-ų), kurią (-as) vykdo į TĮG įeinantis subjektas, pobūdį atitinkamame mokesčių jurisdikciją turinčiame subjekte, pažymėdama vieną arba daugiau atitinkamų langelių.
IV PRIEDAS
POŽYMIAI
I dalis. Pagrindinės naudos kriterijus
Į bendruosius A kategorijos ir specialiuosius B kategorijos bei C kategorijos 1 dalies b punkto i papunkčio, c ir d punktų požymius gali būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka pagrindinės naudos kriterijų.
Laikoma, kad atitiktis tam kriterijui užtikrinta, jeigu įmanoma nustatyti, kad pagrindinė nauda arba viena iš pagrindinių naudų, kurios, atsižvelgiant į visus atitinkamus faktus ir aplinkybes, asmuo gali pagrįstai tikėtis iš susitarimo, yra mokestinės naudos gavimas.
Atsižvelgiant į požymį pagal C kategorijos 1 dalį, vien tai, kad esama sąlygų, išdėstytų C kategorijos 1 dalies b punkto i papunktyje, c ar d punktuose, negali būti laikoma priežastimi padaryti išvadą, kad susitarimas atitinka pagrindinės naudos kriterijų.
II dalis. Požymių kategorijos
A. Bendrieji požymiai, susiję su pagrindinės naudos kriterijumi
1. Susitarimas, kuriuo atitinkamas mokesčių mokėtojas arba susitarimo dalyvis įsipareigoja laikytis konfidencialumo sąlygos, pagal kurią jis gali būti įpareigotas kitiems tarpininkams ar mokesčių administratoriams neatskleisti, kokiu būdu tas susitarimas galėtų suteikti mokestinės naudos.
2. Susitarimas, kuriuo tarpininkas turi teisę gauti mokestį (arba palūkanas, atlygį už finansavimo išlaidas ir kitokius mokėjimus) už tą susitarimą, o tas mokestis nustatomas atsižvelgiant į:
mokestinės naudos, gautos iš susitarimo, sumą arba
tai, ar susitarimas iš tikrųjų suteikė mokestinės naudos. Tai apimtų tarpininko įpareigojimą grąžinti visus mokesčius arba jų dalį, jei mokestinės naudos, kurios tikėtasi iš susitarimo, negauta visai arba gauta tik jos dalis.
3. Susitarimas, kurio dokumentai ir (arba) struktūra iš esmės yra standartiniai, ir jis yra prieinamas daugiau nei vienam atitinkamam mokesčių mokėtojui ir jo nereikia iš esmės pritaikyti, kad būtų galima jį įgyvendinti.
B. Specialieji požymiai, susiję su pagrindinės naudos kriterijumi
1. Susitarimas, kuriuo susitarimo dalyvis imasi dirbtinių veiksmų, kuriais įsigyjama nuostolingai dirbanti bendrovė, tokios bendrovės pagrindinė veikla nutraukiama ir jos nuostoliai panaudojami siekiant sumažinti savo mokestinę prievolę, be kita ko, perkeliant tuos nuostolius į kitą jurisdikciją arba paspartinant naudojimąsi tais nuostoliais.
2. Susitarimas, kurio poveikis apima pajamų konvertavimą į kapitalą, dovanas ar kitų kategorijų pajamas, kurių apmokestinamo norma yra mažesnė arba kurie iš viso nėra apmokestinami.
3. Susitarimas su numatytais žiediniais sandoriais, kuriuos atliekant lėšos pervedamos žiediniu principu, t. y. įtraukiant tarpinius subjektus, neatliekančius jokios pirminės komercinės funkcijos, arba atliekant sandorius, kurie kompensuoja ar panaikina vienas kitą arba pasižymi kitomis panašiomis savybėmis.
C. Specialieji požymiai, susiję su tarpvalstybiniais sandoriais
1. Susitarimas, susijęs su atskaitomais tarpvalstybiniais mokėjimais, atliekamais tarp dviejų ar daugiau asocijuotųjų įmonių, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
gavėjas nėra rezidentas mokesčių tikslais jokioje mokesčių jurisdikcijoje;
gavėjas yra rezidentas mokesčių tikslais tam tikroje jurisdikcijoje, tačiau toje jurisdikcijoje:
netaikomas joks pelno mokestis arba taikomo pelno mokesčio tarifas yra lygus arba beveik lygus nuliui; arba
ta jurisdikcija įtraukta į trečiųjų šalių jurisdikcijų, kurios valstybių narių kartu arba pagal EBPO sistemą yra įvardytos kaip nebendradarbiaujančios jurisdikcijos, sąrašą;
mokėjimas yra visiškai neapmokestinamas toje jurisdikcijoje, kurioje gavėjas yra rezidentas mokesčių tikslais;
mokėjimui taikomas lengvatinis mokesčių režimas jurisdikcijoje, kurioje gavėjas yra rezidentas mokesčių tikslais.
2. To paties turto nusidėvėjimas atskaitomas daugiau nei vienoje jurisdikcijoje.
3. Prašoma atleidimo nuo dvigubo apmokestinimo už tas pačias pajamas ar kapitalą daugiau nei vienoje jurisdikcijoje.
4. Sudarytas susitarimas, kuriame numatytas turto perkėlimas, o suma, laikoma mokėtina už turtą tose jurisdikcijose, labai skiriasi.
D. Specialieji požymiai, susiję su automatiniais informacijos mainais ir tikrąja nuosavybe
1. Susitarimas, dėl kurio gali būti pažeidžiama prievolė teikti informaciją pagal teisės aktus, kuriais įgyvendinami Sąjungos teisės aktai, arba pagal bet kuriuos lygiaverčius susitarimus dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų, įskaitant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, arba kuris pasinaudoja tuo, kad tokių teisės aktų ar susitarimų nėra. Pagal tokius susitarimus bent:
naudojama sąskaita, produktas arba investicija, kuri nėra arba jų tikslas nėra būti finansine sąskaita, tačiau turi savybių, kurios iš esmės yra panašios į finansinių sąskaitų savybes;
vykdomas finansinių sąskaitų arba turto perkėlimas į jurisdikcijas, kurioms neprivalomi automatiniai finansinių sąskaitų informacijos mainai su atitinkamo mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos valstybe, arba naudojamasi tokiomis jurisdikcijomis;
pajamos ir kapitalas perklasifikuojami į produktus ar mokėjimus, kuriems netaikomi automatiniai finansinių sąskaitų informacijos mainai;
finansų įstaiga arba finansinė sąskaita arba joje esantis turtas perkeliami arba paverčiami į finansų įstaigą arba finansinę sąskaitą arba turtą, kuriems netaikoma prievolė teikti informaciją pagal automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų procedūrą;
naudojamasi juridiniais subjektais, susitarimais ar struktūromis, kuriais panaikinamas arba siekiama panaikinti vieno ar daugiau sąskaitų turėtojų arba kontroliuojančiųjų asmenų prievolę teikti informaciją pagal automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų procedūrą;
sudaromi susitarimai, kuriais pažeidžiamos arba išnaudojamos finansinių įstaigų taikomos deramo tikrinimo procedūrų, kuriomis jos siekia laikytis savo prievolių pranešti finansinių sąskaitų informaciją, spragos, be kita ko, naudojamasi jurisdikcijomis, kuriose kovą su pinigų plovimu reglamentuojančių teisės aktų vykdymo užtikrinimo tvarka yra netinkama arba nepakankamai griežta arba juridiniams asmenims ar juridiniams vienetams taikomi skaidrumo reikalavimai yra maži.
2. Susitarimas, kurį sudaro neskaidri teisinės arba tikrosios nuosavybės grandinė pasinaudojant asmenimis, juridiniais vienetais ar struktūromis:
kuriais naudojantis nevykdoma arba kurie nevykdo faktinės ekonominės veiklos, pasitelkiant tinkamus darbuotojus, įrangą, turtą ir patalpas, ir
kurie yra įsteigti, valdomi, gyvena, yra kontroliuojami arba įsikūrę bet kurioje jurisdikcijoje, kuri nėra tokių asmenų, juridinių vienetų ar struktūrų turimo turto tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) gyvenamosios vietos jurisdikcija, ir
jeigu tokių asmenų, juridinių vienetų ar struktūrų tikrųjų savininkų, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2015/849, neįmanoma nustatyti.
E. Specialieji požymiai, susiję su sandorių kainodara
1. Susitarimas, į kurį įtrauktas vienašališkų apsaugos taisyklių naudojimas.
2. Susitarimas, pagal kurį numatytas sunkiai įvertinamo nematerialiojo turto perdavimas. „Sunkiai įvertinamo nematerialiojo turto“ sąvoka apima nematerialųjį turtą arba teises į nematerialųjį turtą, kurie jų perdavimo iš vienos asocijuotosios įmonės į kitą metu:
neturi patikimo palyginamo atitikmens ir
tuo metu, kai sandoriai buvo sudaryti, būsimų pinigų srautų arba pajamų, kurias tikėtasi gauti iš perduoto nematerialiojo turto, prognozės arba prielaidos, kuriomis remtasi vertinant nematerialųjį turtą, yra labai nepatikimos, todėl labai sudėtinga nustatyti galutinės nematerialiojo turto sėkmės lygį perdavimo metu.
3. Susitarimas, į kurį įtrauktas funkcijų ir (arba) rizikos, ir (arba) turto tarpvalstybinis perdavimas grupės viduje, jeigu perdavėjo ar perdavėjų planuojamos metinės pajamos neatskaičius palūkanų ir mokesčių (EBIT) trejų metų po perdavimo laikotarpiu būtų mažesnės nei 50 % to perdavėjo ar perdavėjų planuotų metinių EBIT, jei perdavimas nebūtų įvykęs.
V PRIEDAS
PLATFORMŲ OPERATORIAMS TAIKOMOS IŠSAMAUS PATIKRINIMO PROCEDŪRŲ, DUOMENŲ TEIKIMO REIKALAVIMŲ IR KITOS TAISYKLĖS
Šiame priede nustatomos išsamaus patikrinimo procedūrų, duomenų teikimo reikalavimų ir kitos taisyklės, kurias taiko duomenis teikiantys platformų operatoriai, kad valstybės narės, vykdydamos automatinius mainus, galėtų teikti šios direktyvos 8ac straipsnyje nurodytą informaciją.
Šiame priede taip pat nustatytos taisyklės ir administracinės procedūros, kurias valstybės narės turi taikyti siekdamos užtikrinti veiksmingą nustatytų išsamaus patikrinimo procedūrų ir duomenų teikimo reikalavimų įgyvendinimą ir laikymąsi.
I SKIRSNIS
TERMINŲ APIBRĖŽTYS
Vartojamų terminų apibrėžtys:
Duomenis teikiantys platformų operatoriai
Platforma – programinė įranga, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomosios programos, įskaitant mobiliąsias programėles, kuriomis gali naudotis naudotojai ir kuriomis pardavėjai gali susisiekti su kitais naudotojais, siekdami tiesiogiai arba netiesiogiai vykdyti atitinkamą su šiais naudotojais susijusią veiklą. Ji taip pat apima bet kokią su atitinkama veikla susijusią atlygio rinkimo ir mokėjimo priemonę.
Terminas „platforma“ neapima programinės įrangos, kuria, nesiimant tolesnių veiksmų vykdant atitinkamą veiklą, sudaroma galimybė tik:
tvarkyti su atitinkama veikla susijusius mokėjimus;
naudotojams – atitinkamą veiklą įtraukti į skelbiamus sąrašus arba ją reklamuoti;
nukreipti arba persiųsti naudotojus į platformą.
Platformos operatorius – subjektas, kuris su pardavėjais sudaro naudojimosi visa platforma arba jos dalimi sutartis.
Duomenų neteikiantis platformos operatorius – platformos operatorius, kuris iš anksto ir kasmet įrodo valstybės narės kompetentingai institucijai, kuriai pagal III skirsnio A poskirsnio 1–3 pastraipose nustatytas taisykles platformos operatorius kitu atveju būtų turėjęs pateikti duomenis, kad visas platformos verslo modelis yra toks, kad jis neturi praneštinų pardavėjų.
Duomenis teikiantis platformos operatorius – platformos operatorius, kuris nėra duomenų neteikiantis platformos operatorius, atitinkantis vieną iš šių situacijų:
jis yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje arba, jei toks platformos operatorius nėra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje, atitinka bet kurią iš šių sąlygų:
jis yra įsisteigęs pagal valstybės narės įstatymus;
jo administracijos centras (įskaitant pagrindinį administracijos centrą) yra valstybėje narėje;
jis turi nuolatinę buveinę valstybėje narėje ir nėra kvalifikuotasis ne Sąjungos platformos operatorius;
jis nėra nei rezidentas mokesčių tikslais, nei įsisteigęs valstybėje narėje, jo administracijos centras nėra valstybėje narėje ir jis neturi valstybėje narėje nuolatinės buveinės, bet sudaro sąlygas praneštiniems pardavėjams vykdyti atitinkamą veiklą arba su valstybėje narėje esančio nekilnojamojo turto nuoma susijusią veiklą, ir nėra kvalifikuotasis ne Sąjungos platformos operatorius.
Kvalifikuotasis ne Sąjungos platformos operatorius – platformos operatorius, kurio visa atitinkama veikla, kuriai jis sudaro sąlygas, yra taip pat kvalifikuotoji atitinkama veikla ir kuris yra rezidentas mokesčių tikslais kvalifikuotoje Sąjungai nepriklausančioje jurisdikcijoje arba, jei platformos operatorius nėra rezidentas mokesčių tikslais kvalifikuotajame Sąjungai nepriklausančiame jurisdikciją turinčiame subjekte, atitinka bet kurią iš šių sąlygų:
jis yra įsisteigęs pagal kvalifikuotos Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos įstatymus arba
jo administracijos centras (įskaitant pagrindinį administracijos centrą) yra kvalifikuotoje Sąjungai nepriklausančioje jurisdikcijoje.
Kvalifikuota Sąjungai nepriklausanti jurisdikcija – Sąjungai nepriklausanti jurisdikcija, kuri yra sudariusi galiojantį veiksmingą kvalifikuotąjį kompetentingų institucijų susitarimą su visų valstybių narių, kurios Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos paskelbtame sąraše nurodytos kaip praneštini jurisdikciją turintys subjektai, kompetentingomis institucijomis.
Veiksmingas kvalifikuotasis kompetentingų institucijų susitarimas – valstybės narės kompetentingų institucijų ir Sąjungai nepriklausančio jurisdikciją turinčio subjekto susitarimas, pagal kurį reikalaujama automatiškai keistis informacija, lygiaverte šio priedo III skirsnio B poskirsnyje nurodytai informacijai, kaip patvirtinta įgyvendinimo aktu pagal 8ac straipsnio 7 dalį.
Atitinkama veikla – už atlygį vykdoma kuri nors iš šių veiklų:
nekilnojamojo turto, įskaitant gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, taip pat bet kokio kito nekilnojamojo turto ir automobilių stovėjimo vietų nuoma;
asmeninės paslaugos;
prekių pardavimas;
bet kokios rūšies transporto priemonių nuoma;
Apibrėžtis „atitinkama veikla“ neapima veiklos, kurią pardavėjas vykdo kaip platformos operatoriaus darbuotojas arba susijęs platformos operatoriaus subjektas.
Kvalifikuotoji atitinkama veikla – bet kokia atitinkama veikla, kuriai taikomi automatiniai mainai pagal veiksmingą kvalifikuotąjį kompetentingos institucijos susitarimą.
Atlygis – už atitinkamą veiklą pardavėjui mokamas arba įskaitomas bet kokios rūšies užmokestis, kuris neapima jokių duomenis teikiančioje platformoje išskaičiuotų arba priskaičiuotų mokesčių arba komisinių ir kurio suma yra žinoma arba pagrįstai galima manyti, kad yra žinoma, platformos operatoriui.
Asmeninė paslauga – paslauga, kurią teikdami vienas arba keli nepriklausomai arba subjekto vardu veikiantys asmenys atlieka darbą tam tikrą laiką arba kol įvykdo užduotį ir kuri naudotojo užsakymu teikiama arba internetu, arba fiziškai ne internetu po to, kai tai paslaugai teikti buvo sudarytos sąlygos naudojantis platforma.
Praneštini pardavėjai
Pardavėjas – platformos naudotojas (asmuo arba subjektas), kuris bet kuriuo ataskaitinio laikotarpio momentu yra registruotas platformoje ir vykdo atitinkamą veiklą.
Aktyvus pardavėjas – pardavėjas, kuris ataskaitiniu laikotarpiu vykdo atitinkamą veiklą arba kuriam ataskaitiniu laikotarpiu sumokamas arba įskaitomas su atitinkama veikla susijęs atlygis.
Praneštinas pardavėjas – aktyvus pardavėjas, kuris nėra nepraneštinas pardavėjas ir kuris yra rezidentas valstybėje narėje arba nuomai pasiūlė valstybėje narėje esantį nekilnojamąjį turtą.
Nepraneštinas pardavėjas – pardavėjas,
kuris yra Vyriausybės subjektas;
kuris yra subjektas, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba subjektas, susijęs su subjektu, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje;
kuris yra subjektas, kuriam platformos operatorius ataskaitiniu laikotarpiu daugiau kaip 2 000 kartų sudarė sąlygas vykdyti atitinkamą veiklą nuomojant siūlomo turto grupę; arba
kuriam platformos operatorius mažiau kaip 30 kartų sudarė sąlygas vykdyti atitinkamą veiklą parduodant prekes ir kuriam per ataskaitinį laikotarpį sumokėta arba įskaityta atlygio suma neviršijo 2 000 EUR.
Kitos apibrėžtys
Subjektas – juridinis asmuo arba juridinis vienetas, pavyzdžiui, akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija, patika arba fondas. Subjektas yra su kitu subjektu susijęs subjektas, jeigu kuris nors vienas iš jų kontroliuoja kitą, arba jie abu yra bendrai kontroliuojami. Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau kaip 50 % subjekto balsų ir vertės nuosavybę. Netiesioginio dalyvavimo kapitalo valdyme atveju reikalavimo nuosavybės teise turėti daugiau kaip 50 % kito subjekto kapitalo vykdymas nustatomas dauginant turimas pavaldžių įmonių dalis. Jei asmuo turi daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, laikoma, kad jis turi 100 % balsavimo teisių.
Vyriausybės subjektas – valstybės narės ar kito jurisdikciją turinčio subjekto Vyriausybė, valstybės narės arba kito jurisdikciją turinčio subjekto politinis vienetas (kuris apima valstybę, provinciją, apygardą ar savivaldybę) arba visiškai valdoma valstybės narės ar kito jurisdikciją turinčio subjekto agentūra ar įstaiga, arba bet kuris vienas ar keli iš jų (kiekvienas jų – Vyriausybės subjektas).
MMIN – valstybės narės suteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris arba, jei jis nesuteiktas, funkcinis ekvivalentas.
PVM mokėtojo kodas – unikalus kodas, pagal kurį identifikuojamas pridėtinės vertės mokesčio tikslais užregistruotas apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis teisės subjektas.
Pagrindinis adresas – jei pardavėjas yra asmuo, pagrindinės rezidavimo vietos adresas, jei pardavėjas yra subjektas – registruotosios buveinės adresas.
Ataskaitinis laikotarpis – kalendoriniai metai, už kuriuos pagal III skirsnį teikiami duomenys.
Siūlomo turto grupė – visi tuo pačiu adresu esantys nekilnojamojo turto vienetai, priklausantys tam pačiam savininkui, kuriuos platformoje nuomai siūlo tas pats pardavėjas.
Finansinės sąskaitos identifikatorius – platformos operatoriaus turimos banko ar kito mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitos, į kurią mokamas arba įskaitomas atlygis, unikalus identifikavimo numeris arba nuoroda.
Prekės – bet koks materialus turtas.
II SKIRSNIS
IŠSAMAUS PATIKRINIMO PROCEDŪROS
Siekiant nustatyti praneštinus pardavėjus, taikomos toliau nurodytos procedūros.
Pardavėjai, kuriems netaikoma peržiūra
Siekdamas nustatyti, ar pardavėjas, kuris yra subjektas, gali būti laikomas I skirsnio B poskirsnio 4 dalies a ir b punktuose apibrėžtu nepraneštinu pardavėju, duomenis teikiantis platformos operatorius gali remtis viešai prieinama informacija arba pardavėjo, kuris yra subjektas, patvirtinimu.
Siekdamas nustatyti, ar pardavėjas gali būti laikomas I skirsnio B poskirsnio 4 dalies c ir d punktuose apibrėžtu nepraneštinu pardavėju, duomenis teikiantis platformos operatorius gali remtis turimais dokumentais.
Pardavėjo informacijos rinkimas
Duomenis teikiantis platformos operatorius renka šią su kiekvienu pardavėju, kuris yra asmuo, bet nėra nepraneštinas pardavėjas, susijusią informaciją:
vardą ir pavardę;
pagrindinį adresą;
visus tam pardavėjui suteiktus MMIN, įskaitant kiekvieną juos suteikusią valstybę narę, arba, jei MMIN nesuteiktas, to pardavėjo gimimo vietą;
to pardavėjo PVM mokesčio mokėtojo kodą, jei ši informacija turima;
gimimo datą.
Duomenis teikiantis platformos operatorius renka šią su kiekvienu pardavėju, kuris yra subjektas, bet nėra nepraneštinas pardavėjas, susijusią informaciją:
juridinį pavadinimą;
pagrindinį adresą;
visus tam pardavėjui suteiktus MMIN, įskaitant kiekvieną juo suteikusią valstybę narę;
to pardavėjo PVM mokesčio mokėtojo kodą, jei ši informacija turima;
įmonės kodą;
jei ši informacija turima, nuolatinės buveinės, iš kurios vykdoma atitinkama veikla, egzistavimą Sąjungoje, nurodant kiekvieną atitinkamą valstybę narę, kurioje tokia nuolatinė buveinė yra įsikūrusi.
Nepaisant B poskirsnio 1 ir 2 dalių, duomenis teikiantis platformos operatorius neprivalo rinkti B poskirsnio 1 dalies b–e punktuose ir B poskirsnio 2 dalies b–f punktuose nurodytos informacijos, jei, siekdamas gauti pardavėjo tapatybės ir rezidavimo vietos mokesčių tikslais patvirtinimą, remiasi tiesioginiu pardavėjo tapatybės ir rezidavimo vietos patvirtinimu, gautu pasinaudojus valstybės narės arba Sąjungos teikiama atpažinties paslauga.
Nepaisant B poskirsnio 1 dalies c punkto ir B poskirsnio 2 dalies c ir e punktų, duomenis teikiantis platformos operatorius atitinkamais atvejais neprivalo rinkti MMIN arba įmonės kodų esant kuriai nors iš šių iš šių aplinkybių:
pardavėjo rezidavimo vietos valstybė narė nesuteikia pardavėjui MMIN arba įmonės kodo;
pardavėjo rezidavimo vietos valstybė narė nereikalauja rinkti pardavėjui suteikto MMIN.
Pardavėjo informacijos tikrinimas
Duomenis teikiantis platformos operatorius nustato, ar pagal A poskirsnį, B poskirsnio 1 dalį, B poskirsnio 2 dalies a–e punktus ir E poskirsnį surinkta informacija yra patikima, naudodamasis visa duomenis teikiančio platformos operatoriaus registruose turima informacija ir dokumentais, taip pat valstybės narės arba Sąjungos nemokamai teikiama elektronine sąsaja, siekdamas įsitikinti, kad MMIN ir (arba) PVM mokėtojo kodas tikrai galioja.
Nepaisant C poskirsnio 1 dalies, siekdamas atlikti išsamaus patikrinimo procedūras pagal F poskirsnio 2 dalį, duomenis teikiantis platformos operatorius, siekdamas nustatyti, ar pagal A poskirsnį, B poskirsnio 1 dalį, B poskirsnio 2 dalies a–e punktus ir E poskirsnį surinkta informacija yra patikima, gali naudotis visa duomenis teikiančio platformos operatoriaus registruose, kuriuose galima atlikti elektroninę paiešką, turima informacija ir dokumentais.
Taikant F poskirsnio 3 dalies b punktą ir nepaisant C poskirsnio 1 ir 2 dalių, tais atvejais, kai duomenis teikiantis platformos operatorius gali pagrįstai manyti, kad kuri nors B arba E poskirsnyje aprašytos informacijos dalis gali būti netiksli, remdamasis valstybės narės kompetentingos institucijos pagal prašymą pateikta su konkrečiu pardavėju susijusia tam tikra informacija, jis turi parašyti pardavėjo ištaisyti tas informacijos dalis, kurios, kaip buvo nustatyta, yra neteisingos, ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus, duomenis arba informaciją, kurie yra patikimi ir gauti iš nepriklausomo šaltinio, kaip antai:
galiojantį valdžios institucijos išduotą tapatybės dokumentą;
naujausią rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymėjimą.
Pardavėjo rezidavimo vietos valstybės (-ių) narės (-ių) šios direktyvos tikslais nustatymas
Duomenis teikiantis platformos operatorius laiko, kad pardavėjas reziduoja toje valstybėje narėje, kurioje yra pardavėjo pagrindinis adresas. Duomenis teikiantis platformos operatorius laiko, kad pardavėjas taip pat yra rezidentas MMIN išdavusioje valstybėje narėje, jeigu tai kita valstybė narė nei pardavėjo pagrindinio adreso valstybė narė. Jeigu pardavėjas pateikė informacijos apie nuolatinės buveinės egzistavimą pagal B poskirsnio 2 dalies f punktą, duomenis teikiantis platformos operatorius laiko, kad pardavėjas taip pat yra pardavėjo nurodytos atitinkamos valstybės narės rezidentas.
Nepaisant D poskirsnio 1 dalies, duomenis teikiantis platformos operatorius laiko pardavėją rezidentu kiekvienoje valstybėje narėje, kuri patvirtinta naudojantis valstybės narės arba Sąjungos teikiama elektroninės atpažinties paslauga pagal B poskirsnio 3 dalį.
Informacijos apie nuomojamą nekilnojamąjį turtą rinkimas
Jeigu pardavėjas vykdo atitinkamą su nekilnojamojo turto nuoma susijusią veiklą, duomenis teikiantis platformos operatorius renka kiekvienos siūlomo nekilnojamojo turto grupės adresą ir atitinkamą žemės registracijos numerį, jei jis suteiktas, arba jo atitikmenį pagal valstybės narės, kurioje jis yra įsikūręs, teisę. Jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius tam pačiam pardavėjui, kuris yra subjektas, daugiau kaip 2 000 kartų sudarė sąlygas vykdyti atitinkamą veiklą, susijusią su siūlomu nekilnojamuoju turtu, nuoma, duomenis teikiantis platformos operatorius renka patvirtinamuosius dokumentus, duomenis ar informaciją apie tai, kad siūlomas nekilnojamasis turtas priklauso tam pačiam savininkui.
Išsamaus patikrinimo procedūrų terminai ir galiojimas
A–E poskirsniuose nustatytas išsamaus patikrinimo procedūras duomenis teikiantis platformos operatorius atlieka iki ataskaitinio laikotarpio gruodžio 31 d.
Nepaisant F poskirsnio 1 dalies, pardavėjų, kurie platformoje jau buvo užsiregistravę 2023 m. sausio 1 d. arba tą dieną, kurią subjektas tampa duomenis teikiančiu platformos operatoriumi, atžvilgiu A–E skirsniuose nustatytas išsamaus patikrinimo procedūras duomenis teikiantis platformos operatorius turi atlikti iki antrojo ataskaitinio laikotarpio gruodžio 31 d.
Nepaisant F poskirsnio 1 dalies, duomenis teikiantis platformos operatorius gali remtis atliktomis su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais susijusiomis išsamaus patikrinimo procedūromis, jei:
B poskirsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujama pardavėjo informacija buvo surinkta ir patikrinta arba patvirtinta per pastaruosius 36 mėnesius ir
duomenis teikiantis platformos operatorius neturi pagrindo manyti, kad pagal A, B ir E poskirsnius surinkta informacija yra arba tapo nepatikima arba netiksli.
Išsamaus patikrinimo procedūrų taikymas tik aktyviems pardavėjams
Duomenis teikiantis platformos operatorius gali pasirinkti taikyti išsamaus patikrinimo procedūras pagal A–F poskirsnius tik aktyviems pardavėjams.
Trečiųjų šalių atliekamos išsamaus patikrinimo procedūros
Vykdydamas šiame skirsnyje nustatytas išsamaus patikrinimo prievoles duomenis teikiantis platformos operatorius gali naudotis trečiosios šalies teikiamomis paslaugomis, bet šios prievolės išlieka duomenis teikiančio platformos operatoriaus atsakomybė.
Jei platformos operatorius vykdo išsamaus patikrinimo prievoles už duomenis teikiantį platformos operatorių dėl tos pačios platformos pagal H poskirsnio 1 dalį, šis platformos operatorius atlieka išsamaus patikrinimo procedūras pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Išsamaus patikrinimo prievolės išlieka duomenis teikiančio platformos operatoriaus atsakomybė.
III SKIRSNIS
DUOMENŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI
Duomenų teikimo laikas ir būdas
Duomenis teikiantis platformos operatorius, kaip tai suprantama pagal I skirsnio A poskirsnio 4 dalies a punktą, šio skirsnio B poskirsnyje nurodytą su ataskaitiniu laikotarpiu susijusią informaciją pateikia pagal I skirsnio A poskirsnio 4 dalies a punktą nustatytos valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais pardavėjas nustatytas kaip praneštinas pardavėjas, sausio 31 d. Jeigu yra daugiau nei vienas duomenis teikiantis platformos operatorius, bet kuris iš tų duomenis teikiančių platformos operatorių atleidžiamas nuo prievolės teikti informaciją, jei jis turi įrodymų pagal nacionalinę teisę, kad tą pačią informaciją pateikė kitas duomenis teikiantis platformos operatorius.
Jei duomenis teikiantis platformos operatorius, kaip tai suprantama pagal I skirsnio A poskirsnio 4 dalies a punktą, kurią nors iš šiame papunktyje išvardytų sąlygų atitinka daugiau nei vienoje valstybėje narėje, jis pasirenka vieną iš tų valstybių narių, kurioje vykdys šiame skirsnyje nurodytus duomenų teikimo reikalavimus. Šis duomenis teikiantis platformos operatorius šio skirsnio B poskirsnyje nurodytą su ataskaitiniu laikotarpiu susijusią informaciją pateikia pagal IV skirsnio E pastraipą nustatytos pasirinktos valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais pardavėjas nustatytas kaip praneštinas pardavėjas, sausio 31 d. Jeigu yra daugiau nei vienas duomenis teikiantis platformos operatorius, bet kuris iš šių duomenis teikiančių platformos operatorių atleidžiamas nuo prievolės teikti informaciją, jei jis turi įrodymų pagal nacionalinę teisę, kad tą pačią informaciją pateikė kitas duomenis teikiantis platformos operatorius.
Duomenis teikiantis platformos operatorius, kaip tai suprantama pagal I skirsnio A poskirsnio 4 dalies b punktą, šio skirsnio B poskirsnyje nurodytą su ataskaitiniu laikotarpiu susijusią informaciją pateikia pagal IV skirsnio F poskirsnio 1 dalį nustatytos registracijos valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais pardavėjas nustatytas kaip praneštinas pardavėjas, sausio 31 d.
Nepaisant šio skirsnio A poskirsnio 3 dalies, nereikalaujama, kad duomenis teikiantis platformos operatorius, kaip tai suprantama pagal I skirsnio A poskirsnio 4 dalies b punktą, pateiktų šio skirsnio B poskirsnyje nurodytą informaciją apie kvalifikuotąją atitinkamą veiklą, kuriai taikomas veiksmingas kvalifikuotasis kompetentingų institucijų susitarimas, kuriame jau numatytas automatinis keitimasis lygiaverte informacija su valstybe nare apie praneštinus pardavėjus, kurie yra rezidentai toje valstybėje narėje.
Duomenis teikiantis platformos operatorius B poskirsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją taip pat pateikia praneštinam pardavėjui, su kuriuo ši informacija susijusi, ne vėliau kaip metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais pardavėjas nustatytas kaip praneštinas pardavėjas, sausio 31 d.
Informacija, susijusi su dekretine valiuta sumokėtu arba įskaitytu atlygiu, nurodoma ta valiuta, kuria atlygis buvo sumokėtas arba įskaitytas. Kitaip nei dekretine valiuta sumokėtas arba įskaitytas atlygis pranešamas vietos valiuta, konvertuota arba apskaičiuota duomenis teikiančio platformos operatoriaus nuosekliai nustatytu būdu.
Informacija apie atlygį ir kitas sumas pranešama už tą ataskaitinio laikotarpio ketvirtį, kurį atlygis buvo sumokėtas arba įskaitytas.
Teiktina informacija
Kiekvienas duomenis teikiantis platformos operatorius teikia šią informaciją:
duomenis teikiančio platformos operatoriaus pavadinimą, registruotosios buveinės adresą, MMIN ir, kai aktualu, pagal IV skirsnio F poskirsnio 4 dalį suteiktą individualų identifikacinį numerį, taip pat platformos (-ų), su kuria (-iomis) susijusius duomenis teikia duomenis teikiantis platformos operatorius, verslo pavadinimą (-us);
dėl kiekvieno praneštino pardavėjo, vykdžiusio atitinkamą veiklą, išskyrus nekilnojamojo turto nuomos veiklą:
pagal II skirsnio B poskirsnį rinktiną informaciją;
finansinės sąskaitos identifikatorių, jei šią informaciją turi duomenis teikiantis platformos operatorius ir valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kaip apibrėžta II skirsnio D poskirsnyje, kompetentinga institucija nėra pranešusi, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu;
kartu su finansinės sąskaitos identifikatoriumi – finansinės sąskaitos, į kurią mokamas arba įskaitomas atlygis, turėtojo vardą ir pavardę arba pavadinimą, jei jis skiriasi nuo praneštino pardavėjo vardo ir pavardės arba pavadinimo ir šią informaciją turi duomenis teikiantis platformos operatorius, taip pat visą kitą duomenis teikiančio platformos operatoriaus turimą su šiuo sąskaitos turėtoju susijusią finansinę identifikavimo informaciją;
kiekvieną valstybę narę, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas šios direktyvos tikslais, kaip nustatyta pagal II skirsnio D poskirsnį;
visą atlygį, sumokėtą arba įskaitytą per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį, ir atitinkamų veiklų, kurių atžvilgiu jis buvo sumokėtas arba įskaitytas, skaičių;
visus duomenis apie duomenis teikiančio platformos operatoriaus per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį išskaičiuojamus arba priskaičiuojamus mokesčius arba komisinius;
dėl kiekvieno praneštino pardavėjo, vykdžiusio atitinkamą veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto nuomos paslaugomis:
pagal II skirsnio B poskirsnį rinktiną informaciją;
finansinės sąskaitos identifikatorių, jei šią informaciją turi duomenis teikiantis platformos operatorius ir valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kaip apibrėžta II skirsnio D poskirsnyje, kompetentinga institucija nėra pranešusi, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu;
kartu su finansinės sąskaitos identifikatoriumi – finansinės sąskaitos, į kurią mokamas arba įskaitomas atlygis, turėtojo vardą ir pavardę arba pavadinimą, jei jis skiriasi nuo praneštino pardavėjo vardo ir pavardės arba pavadinimo ir šią informaciją turi duomenis teikiantis platformos operatorius, taip pat visą kitą duomenis teikiančio platformos operatoriaus turimą su šiuo sąskaitos turėtoju susijusią finansinę identifikavimo informaciją;
kiekvieną valstybę narę, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas šios direktyvos tikslais, kaip nustatyta pagal II skirsnio D poskirsnį;
kiekvienos siūlomo turto grupės, nustatytos laikantis II skirsnio E poskirsnyje nustatytų procedūrų, adresas ir, jei ši informacija turima, atitinkamas žemės registracijos numeris arba tokio numerio atitikmuo pagal valstybės narės, kurioje tas turtas yra, nacionalinę teisę;
visą atlygį, sumokėtą arba įskaitytą per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį, ir atitinkamų veiklų, vykdytų kiekvienos siūlomo turto grupės atžvilgiu, skaičių;
visus per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį duomenis teikiančioje platformoje išskaičiuojamus arba priskaičiuojamus mokesčius arba komisinius;
dienų, kuriomis siūlomo turto grupė buvo nuomota ataskaitiniu laikotarpiu, skaičių, jei ši informacija turima, ir kiekvienos siūlomo turto grupės rūšis.
IV SKIRSNIS
VEIKSMINGAS ĮGYVENDINIMAS
Pagal 8ac straipsnį valstybės taiko taisykles ir administracines procedūras, siekdamos užtikrinti veiksmingą šio priedo II ir III skirsniuose nustatytų išsamaus patikrinimo procedūrų ir informacijos teikimo reikalavimų įgyvendinimą ir vykdymą.
II skirsnyje nustatytų duomenų rinkimo ir tikrinimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo taisyklės
Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kuriomis reikalaujama, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai užtikrintų su jų pardavėjais susijusių II skirsnyje nustatytų duomenų rinkimo ir tikrinimo reikalavimų vykdymą.
Jeigu pardavėjas nepateikia pagal II skirsnį reikalaujamos informacijos gavęs du priminimus po pirminio duomenis teikiančio platformos operatoriaus prašymo, bet ne anksčiau kaip pasibaigus 60 dienų laikotarpiui, duomenis teikiantis platformos operatorius uždaro pardavėjo paskyrą ir neleidžia pardavėjui iš naujo užsiregistruoti platformoje arba sulaiko pardavėjui skirtą atlygio mokėjimą tol, kol pardavėjas nepateikia prašomos informacijos.
Taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai registruotų veiksmus, kurių imtasi, ir visą informaciją, kuria remiamasi vykdant išsamaus patikrinimo procedūras ir duomenų teikimo reikalavimus, taip pat tinkamas priemones tokiems duomenims gauti
Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kuriomis reikalaujama, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai registruotų veiksmus, kurių imtasi, ir visą informaciją, kuria remiamasi vykdant II ir III skirsniuose išdėstytas išsamaus patikrinimo procedūras ir duomenų teikimo reikalavimus. Su šiais įrašais turi būti galima susipažinti pakankamai ilgą laikotarpį, kuris bet kuriuo atveju turi būti ne trumpesnis nei 5 metai ir ne ilgesnis kaip 10 metų nuo ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo jie susiję, pabaigos.
Valstybės narės imasi būtinų priemonių, įskaitant galimybę pateikti duomenis teikiantiems platformos operatoriams duomenų pateikimo nurodymą, siekdamos užtikrinti, kad kompetentingai institucijai būtų pateikiama visa reikiama informacija ir ši institucija galėtų įvykdyti prievolę pateikti informaciją pagal 8ac straipsnio 2 dalį.
Administracinės procedūros siekiant patikrinti, ar duomenis teikiantys platformos operatoriai laikosi išsamaus patikrinimo procedūrų ir duomenų teikimo reikalavimų
Valstybės narės nustato administracines procedūras, kurias taikant būtų galima tikrinti, ar duomenis teikiantys platformų operatoriai laikosi II ir III skirsniuose nustatytų išsamaus patikrinimo procedūrų ir duomenų teikimo reikalavimų.
Administracinės procedūros dėl tolesnių veiksmų, taikytinų tuo atveju, kai duomenis teikiantis platformos operatorius pateikia neišsamią arba netikslią informaciją
Valstybės narės nustato procedūras dėl tolesnių veiksmų, taikytinų tuo atveju, kai duomenis teikiančių platformų operatorių pateikta informacija yra neišsami arba netiksli.
Administracinė procedūra dėl vienos valstybės narės pasirinkimo duomenims teikti
Jei duomenis teikiantis platformos operatorius, kaip tai suprantama pagal I skirsnio A poskirsnio 4 dalies a punktą, atitinka kurią nors iš tame punkte išvardytų sąlygų daugiau nei vienoje valstybėje narėje, jis III skirsnyje nurodytiems duomenų teikimo reikalavimams vykdyti pasirenka vieną iš tų valstybių narių. Duomenis teikiantis platformos operatorius apie savo pasirinkimą informuoja visas tų valstybių narių kompetentingas institucijas.
Administracinė procedūra dėl vienos duomenis teikiančio platformos operatoriaus registracijos
Pradėdamas platformos operatoriaus veiklą duomenis teikiantis platformos operatorius, kaip tai suprantama pagal šio priedo I skirsnio A poskirsnio 4 dalies b punktą, pagal 8ac straipsnio 4 dalį užsiregistruoja kurios nors valstybės narės kompetentingoje institucijoje.
Duomenis teikiantis platformos operatorius savo vienos registracijos valstybei narei pateikia šią informaciją:
pavadinimą;
pašto adresą;
elektroninius adresus, įskaitant svetaines;
visus duomenis teikiančiam platformos operatoriui suteiktus MMIN;
pareiškimą su informacija apie to duomenis teikiančio platformos operatoriaus identifikavimą PVM tikslais Sąjungoje pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB ( 8 ) XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 ir 3 skirsnius;
valstybes nares, kuriose praneštini pardavėjai yra rezidentai, kaip tai suprantama pagal II skirsnio D poskirsnį.
Duomenis teikiantis platformos operatorius informuoja vienos registracijos valstybę narę apie visus pagal F poskirsnio 2 dalį pateiktos informacijos pasikeitimus.
Vienos registracijos valstybė narė suteikia duomenis teikiančiam platformos operatoriui individualų identifikavimo numerį ir elektroninėmis priemonėmis praneša jį visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
Vienos registracijos valstybė narė paprašo Komisijos pašalinti duomenis teikiantį platformos operatorių iš centrinio registro šiais atvejais:
platformos operatorius tai valstybei narei praneša, kad nebevykdo veiklos kaip platformos operatorius;
jei nepateiktas pranešimas pagal a punktą, yra priežasčių manyti, kad platformos operatoriaus veikla nebevykdoma;
platformos operatorius nebeatitinka I skirsnio A poskirsnio 4 dalies b punkte nustatytų sąlygų.
valstybės narės panaikino registraciją savo kompetentingose institucijose pagal F poskirsnio 7 dalį.
Kiekviena valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie kiekvieną platformos operatorių, kaip tai suprantama pagal I skirsnio A poskirsnio 4 dalies b punktą, kuris pradeda veikti kaip platformos operatorius, nors pats neužsiregistruoja pagal šią dalį.
Jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius nevykdo pareigos registruotis arba jei jo registracija buvo panaikinta pagal šio skirsnio F poskirsnio 7 dalį, valstybės narės, nedarant poveikio 25a straipsniui, imasi veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų priemonių, kad užtikrintų reikalavimų laikymąsi savo jurisdikcijoje. Tokių priemonių pasirinkimas paliekamas valstybių narių nuožiūrai. Valstybės narės taip pat stengiasi koordinuoti savo veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti reikalavimų laikymąsi, be kita ko tai, kad kraštutiniu atveju duomenis teikiančiam platformos operatoriui būtų užkirstas kelias veikti Sąjungoje.
Jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius nevykdo prievolės teikti informacijos pagal šio priedo III skirsnio A poskirsnio 3 dalį po dviejų vienos registracijos valstybės narės priminimų, valstybė narė, nedarant poveikio 25a straipsniui, imasi būtinų priemonių, kad būtų panaikinta duomenis teikiančio platformos operatoriaus registracija pagal 8ac straipsnio 4 dalį. Registracija panaikinama ne vėliau kaip pasibaigus 90 dienų laikotarpiui, bet ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų po antrojo priminimo.
( 1 ) 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (OL L 157, 2003 6 26, p. 38).
( 2 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
( 3 ) OL L 84, 2010 3 31, p. 1.
( 4 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
( 5 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
( 6 ) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
( 7 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
( 8 ) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).