This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02008R1272-20200101
Regulation (EC) No 1272/2008 of the European Parliament and of the Council of 16 December 2008 on classification, labelling and packaging of substances and mixtures, amending and repealing Directives 67/548/EEC and 1999/45/EC, and amending Regulation (EC) No 1907/2006 (Text with EEA relevance)
Consolidated text: 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (Tekstas svarbus EEE)
2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (Tekstas svarbus EEE)
02008R1272 — LT — 01.01.2020 — 014.002
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1272/2008 2008 m. gruodžio 16 d. dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353 2008.12.31, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
Pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1272/2008
2008 m. gruodžio 16 d.
dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006
(Tekstas svarbus EEE)
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRO POBŪDŽIO KLAUSIMAI
1 straipsnis
Tikslas ir taikymo sritis
1. Šio reglamento tikslas – užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, taip pat laisvą cheminių medžiagų, mišinių ir gaminių judėjimą, kaip nurodyta 4 straipsnio 8 dalyje:
suderinant cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus bei pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių ženklinimo ir pakavimo taisykles;
nustatant įpareigojimą:
gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams – klasifikuoti rinkai tiekiamas chemines medžiagas ir mišinius;
tiekėjams – ženklinti ir pakuoti rinkai tiekiamas chemines medžiagas ir mišinius;
gamintojams, gaminių gamintojams ir importuotojams – klasifikuoti tas chemines medžiagas, kurios rinkai netiekiamos, tačiau kurias būtina registruoti arba apie jas pranešti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006;
nustatant įpareigojimą cheminių medžiagų gamintojams ir importuotojams pranešti Agentūrai apie tokias klasifikacijas ir etiketės elementus, kurių Agentūrai dar nebuvo pateikta registruojant chemines medžiagas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006;
Bendrijos lygiu sudarant cheminių medžiagų sąrašą, kuris pateikiamas kartu su suderintomis klasifikacijomis ir ženklinimo elementais VI priedo 3 dalyje;
sudarant cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo inventorių, į kurį įtraukiami visi pranešimai, pateikta informacija ir suderintos klasifikacijos bei ženklinimo elementai, nurodyti c ir d punktuose.
2. Šis reglamentas netaikomas:
radioaktyviosioms medžiagoms ir mišiniams, kuriems taikoma 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus ( 1 );
cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kuriems privaloma muitinė kontrolė, jei šios cheminės medžiagos ir mišiniai nebuvo apdoroti ar perdirbti, ir kurie laikinai sandėliuojami ar saugomi laisvojoje zonoje arba laisvuosiuose sandėliuose, ketinant juos reeksportuoti, arba vežami tranzitu;
neišsiskiriančioms tarpinėms cheminėms medžiagoms;
rinkai netiekiamoms moksliniams tyrimams bei plėtrai skirtoms cheminėms medžiagoms ir mišiniams, jeigu šios cheminės medžiagos ir mišiniai naudojami kontrolės sąlygomis pagal darbuotojų saugą ir sveikatą bei aplinkos apsaugą reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus.
3. Atliekos, kaip apibrėžta 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų ( 2 ), nėra cheminės medžiagos, mišiniai ar gaminiai pagal šio reglamento 2 straipsnyje pateiktas apibrėžtis.
4. Valstybės narės gali leisti konkrečiais atvejais netaikyti šio reglamento tam tikroms cheminėms medžiagoms ar mišiniams, kai tai būtina gynybos sumetimais.
5. Šis reglamentas netaikomas toliau nurodytų formų gatavoms, galutiniam naudotojui skirtoms cheminėms medžiagoms ir mišiniams:
vaistams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/83/EB;
veterinariniams vaistams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/82/EB;
kosmetikos gaminiams, kaip apibrėžta Direktyvoje 76/768/EEB;
medicinos prietaisams, kaip apibrėžta Direktyvose 90/385/EEB ir 93/42/EEB, kurie yra invaziniai arba naudojami tiesioginiam fiziniam sąlyčiui su žmogaus kūnu, ir kaip apibrėžta Direktyvoje 98/79/EB;
maistui ir pašarams, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002, įskaitant kai jie naudojami:
maisto produktuose kaip maisto priedas, kuriam taikoma Direktyva 89/107/EEB;
maisto produktuose kaip kvapioji medžiaga, kuriai taikoma Direktyva 88/388/EEB ir Sprendimas 1999/217/EB;
pašaruose kaip priedas, kuriam taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003;
gyvūnų pašaruose, kuriems taikoma Direktyva 82/471/EEB.
6. Išskyrus atvejus, kai taikomas 33 straipsnis, šis reglamentas netaikomas pavojingų krovinių vežimui oru, jūra, keliais, geležinkeliais ar vidaus vandenų keliais.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
pavojingumo klasė – fizinio pavojaus, pavojaus sveikatai arba aplinkai pobūdis;
pavojingumo kategorija – kriterijų paskirstymas kiekvienoje pavojingumo klasėje, nurodant pavojingumo laipsnį;
pavojaus piktograma – grafinis vaizdas, kurį sudaro simbolis ir kiti grafiniai elementai, pavyzdžiui, rėmelis, fonas ar spalva, skirti tam tikrai informacijai apie pavojų perteikti;
signalinis žodis – pavojingumo laipsnį nurodantis žodis, įspėjantis skaitytoją apie galimą pavojų; skiriami šie du laipsniai:
pavojinga – signalinis žodis, kuriuo žymimos didesnio pavojingumo kategorijos;
atsargiai – signalinis žodis, kuriuo žymimos mažesnio pavojingumo kategorijos;
pavojingumo frazė – pavojingumo klasei ir kategorijai priskirta frazė, kuria aprašomas pavojingos cheminės medžiagos ar mišinio pavojingumo pobūdis, įskaitant, kai tinkama, pavojingumo laipsnį;
atsargumo frazė – frazė, kuria aprašoma rekomenduojama (-os) priemonė (-ės), skirta (-os) kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį, atsirandantį dėl sąlyčio su naudojama ar šalinama pavojinga chemine medžiaga ar mišiniu, arba tokio poveikio išvengti;
cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio cheminės medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties;
mišinys – dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas;
gaminys – daiktas, kuris gaminamas įgijo konkrečią formą, paviršių ar struktūrą, labiau nulemiančią jo naudojimo paskirtį nei jo cheminė sudėtis;
gaminio gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris Bendrijoje gamina arba surenka gaminį;
polimeras – cheminė medžiaga, susidedanti iš pasikartojančių vienodų ar skirtingų monomerų grupių (monomerinių grandžių) molekulių. Tokios molekulės turi būti pasiskirsčiusios tam tikrame molekulinio svorio diapazone, kuriame jų molekulinio svorio skirtumai iš esmės priklauso nuo monomerinių grandžių skaičiaus skirtumų. Polimerą sudaro:
paprasta svorinė molekulių dauguma, turinti bent tris monomerines grandis, kovalentiškai sujungtas su bent viena kito monomero grandimi ar kita reaguojančia medžiaga;
mažesnė nei paprasta svorinė tos pačios molekulinės masės molekulių dauguma.
Šioje apibrėžtyje sąvoka „monomero grandis“ reiškia monomero reagavimo polimeruose formą;
monomeras – konkrečiam procesui naudojama cheminė medžiaga, kuri atitinkamos reakcijos, kurios metu susidaro polimerai, sąlygomis gali sudaryti kovalentinius ryšius su papildomomis panašiomis ar nepanašiomis molekulėmis;
registruotojas – cheminės medžiagos gamintojas ar importuotojas arba gaminio gamintojas ar importuotojas, pateikiantis dokumentus registruoti cheminę medžiagą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006;
gamyba – cheminių medžiagų gaminimas ar natūralių cheminių medžiagų išgavimas;
gamintojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Bendrijoje gamina cheminę medžiagą;
importas – fizinis įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją;
importuotojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už importą;
tiekimas rinkai – tiekimas arba bet koks perdavimas trečiajam asmeniui už mokestį arba nemokamai. Importas laikomas tiekimu rinkai;
tolesnis naudotojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, bet ne gamintojas ar importuotojas, naudojantis cheminę medžiagą – atskirą ar esančią mišinio sudėtyje – savo pramoninėje ar profesionalioje veikloje. Platintojas ar vartotojas nelaikomas tolesniu naudotoju. Reimportuotojas, kuriam taikoma išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 2 straipsnio 7 dalies c punktą, laikomas tolesniu naudotoju;
platintojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant mažmenininkus, kuris tik sandėliuoja ir tiekia rinkai tretiesiems asmenims skirtą cheminę medžiagą – atskirą ar esančią mišinio sudėtyje;
tarpinė cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, pagaminta ir panaudota cheminiam technologiniam procesui, kurį vykdant ji paverčiama kita chemine medžiaga (toliau – sintezė);
neišsiskirianti tarpinė cheminė medžiaga – tarpinė medžiaga, kuri sintezės metu nėra tyčia pašalinta iš įrenginio (išskyrus mėginių ėmimą), kuriame vyksta sintezė. Prie tokių įrenginių priskiriama: reakcijos indai, jų papildoma įranga ir bet kokie įrenginiai, per kuriuos pereina cheminė(s) medžiaga (-os) nenutrūkstamo proceso arba periodinės gamybos metu, taip pat vamzdynai, skirti cheminėms medžiagoms transportuoti iš vieno indo į kitą ruošiantis kitam reakcijos etapui, tačiau nepriskiriamos talpyklos ar kitokie indai, kuriuose saugoma (-os) pagaminta (-os) cheminė(s) medžiaga (-os);
Agentūra – Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 įsteigta Europos cheminių medžiagų agentūra;
kompetentinga institucija – valstybių narių įsteigta institucija, institucijos arba įstaigos, skirtos iš šio reglamento atsirandantiems įpareigojimams vykdyti;
naudojimas – perdirbimas, preparatų ruošimas, suvartojimas, sandėliavimas, laikymas, apdorojimas, sudėjimas ar supylimas į talpyklas, perdėjimas ar perpylimas iš vienos talpyklos į kitą, sumaišymas, gaminio gaminimas arba kitoks naudojimas;
tiekėjas – gamintojas, importuotojas, tolesnis naudotojas arba platintojas, kuris tiekia rinkai cheminę medžiagą – atskirą ar esančią mišinio sudėtyje, arba mišinį;
lydinys – metalinė, makroskopinėje skalėje vienalytė medžiaga, susidedanti iš dviejų ar daugiau elementų, susijungusių taip, kad jų nebūtų galima lengvai atskirti mechaninėmis priemonėmis; šiame reglamente lydiniai laikomi mišiniais;
JT RPKV (UN RTDG) – Jungtinių Tautų rekomendacijos dėl pavojingų krovinių vežimo;
pranešėjas – pranešimą Agentūrai pateikiantis gamintojas ar importuotojas arba gamintojų ar importuotojų grupė;
moksliniai tyrimai ir plėtra – cheminės medžiagos moksliniai bandymai, jos analizavimas ar cheminis tyrimas, atliekamas kontroliuojamomis sąlygomis;
ribinė vertė – cheminės medžiagos ar mišinio sudėtyje esančios suklasifikuotos priemaišos, priedo ar atskiros sudedamosios dalies koncentracija, kurią viršijus reikia į juos atsižvelgti priimant sprendimą, ar atitinkamai cheminę medžiagą ar mišinį reikia suklasifikuoti.
ribinė koncentracija – cheminės medžiagos arba mišinio sudėtyje esančios suklasifikuotos priemaišos, priedo ar atskiros sudedamosios dalies koncentracija, dėl kurios gali tekti suklasifikuoti atitinkamai cheminę medžiagą ar mišinį;
diferenciacija – išskyrimas pavojingumo klasėse, atsižvelgiant į poveikio būdą ar pakitimų pobūdį;
m faktorius – dauginimo koeficientas. Jis taikomas cheminių medžiagų, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos vandens aplinkai – ūmus pavojus, 1 kategorija, arba lėtinis pavojus, 1 kategorija – atveju ir yra naudojamas mišinio, kurio sudėtyje yra cheminės medžiagos, klasifikacijai nustatyti taikant sumavimo metodą;
paketas – visas pakavimo proceso produktas, kurį sudaro pakuotė ir jos turinys;
pakuotė – talpykla ar talpyklos ir visi kiti komponentai ar medžiagos, būtini tam, kad talpyklos atliktų izoliavimo ir kitas saugos funkcijas;
tarpinė pakuotė – pakuotė, kuri yra tarp vidinės pakuotės ar gaminių ir išorinės pakuotės.
3 straipsnis
Pavojingos cheminės medžiagos bei mišiniai ir pavojingumo klasių specifikacijos
Cheminė medžiaga arba mišinys, atitinkantys I priedo 2–5 dalyse nustatytus fizinio pavojaus, pavojingumo sveikatai arba aplinkai kriterijus, yra pavojingi ir klasifikuojami pagal atitinkamas tame priede numatytas pavojingumo klases.
Jei I priede nurodytos pavojingumo klasės diferencijuojamos atsižvelgiant į poveikio būdą ar pobūdį, cheminė medžiaga ar mišinys klasifikuojami pagal tokią diferenciaciją.
4 straipsnis
Bendrieji įpareigojimai klasifikuoti, ženklinti ir pakuoti
1. Prieš tiekdami rinkai chemines medžiagas ar mišinius gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai juos suklasifikuoja pagal II antraštinę dalį.
2. Nepažeidžiant 1 dalyje nustatytų reikalavimų, gamintojai, gaminių gamintojai ir importuotojai pagal II antraštinės dalies nuostatas suklasifikuoja rinkai nepatiektas chemines medžiagas, jeigu:
chemines medžiagas būtina registruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 arba 5 dalis, 17 arba 18 straipsnius;
apie jas būtina pranešti pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 7 straipsnio 2 dalį arba 9 straipsnį.
3. Jeigu cheminei medžiagai galioja klasifikavimo ir ženklinimo derinimo reikalavimai pagal V antraštinę dalį, kadangi ji įrašyta VI priedo 3 dalyje, tokia cheminė medžiaga klasifikuojama pagal tą įrašą, tačiau jos pavojingumo klasės ar diferenciacijos, kurias tas įrašas apima, pagal II antraštinę dalį neklasifikuojamos.
Tačiau jeigu cheminė medžiaga taip pat priskiriama vienai ar kelioms pavojingumo klasėms ar diferenciacijoms, kurių VI priedo 3 dalies įrašas neapima, šios pavojingumo klasės ar diferenciacijos turi būti klasifikuojamos pagal II antraštinę dalį.
4. Jeigu cheminė medžiaga ar mišinys yra klasifikuojami kaip pavojingi, tiekėjai, prieš tiekdami juos rinkai, užtikrina, kad cheminė medžiaga ar mišinys būtų paženklinti ir supakuoti pagal III ir IV antraštinių dalių reikalavimus.
5. Vykdydami 4 dalyje nustatytas pareigas platintojai gali taikyti tą cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją, kurią pagal II antraštinės dalies nuostatas yra nustatęs tiekimo grandinės dalyvis.
6. Vykdydami 1 ir 4 dalyse nustatytas pareigas tolesni naudotojai gali taikyti tą cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją, kurią pagal II antraštinės dalies nuostatas yra nustatęs tiekimo grandinės dalyvis; tačiau jie neturi būti pakeitę tos cheminės medžiagos ar mišinio sudėties.
7. II priedo 2 dalyje nurodyto mišinio, kurio sudėtyje yra cheminės medžiagos, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, negalima tiekti rinkai, jeigu jis nepaženklintas pagal III antraštinės dalies nuostatas.
8. Šio reglamento tikslais, prieš tiekiant rinkai I priedo 2.1 skirsnyje nurodytus gaminius, jie suklasifikuojami, paženklinami ir supakuojami pagal cheminėms medžiagoms ir mišiniams nustatytas taisykles.
9. Tiekimo grandinėje dalyvaujantys tiekėjai bendradarbiauja, siekdami įvykdyti šiame reglamente nustatytus klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reikalavimus.
10. Šio reglamento neatitinkančios cheminės medžiagos ir mišiniai į rinką netiekiami.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
PAVOJINGUMO KLASIFIKACIJA
1 SKYRIUS
Informacijos identifikavimas ir nagrinėjimas
5 straipsnis
Prieinamos informacijos apie chemines medžiagas identifikavimas ir nagrinėjimas
1. Siekdami nustatyti, ar cheminė medžiaga kelia fizinį pavojų, pavojų sveikatai arba aplinkai, kaip nurodyta I priede, cheminės medžiagos gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai identifikuoja atitinkamą prieinamą informaciją, visų pirma:
duomenis, kurie buvo sugeneruoti taikant bet kurį iš 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų metodų;
epidemiologinius duomenis ir patirtį, susijusius su poveikiu žmonėms, pavyzdžiui, duomenis apie poveikį darbe ir duomenis iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių;
visą kitą informaciją, sugeneruotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1 skirsnį;
visą kitą naują mokslinę informaciją;
visą kitą informaciją, sugeneruotą pagal tarptautines programas cheminių medžiagų ir mišinių srityje.
Informacija turi būti susijusi su formomis ar agregatinėmis būsenomis, kuriomis cheminė medžiaga tiekiama rinkai, ir galima pagrįstai tikėtis, kad tokių formų ar būsenų bus naudojama.
2. Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai išnagrinėja 1 dalyje nurodytą informaciją, kad įsitikintų, ar ji vertinimo pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių atlikimo tikslu yra tinkama, patikima ir moksliškai pagrįsta.
6 straipsnis
Prieinamos informacijos apie mišinius identifikavimas ir nagrinėjimas
1. Siekdami nustatyti, ar mišinys kelia fizinį pavojų, pavojų sveikatai arba aplinkai, kaip nurodyta I priede, mišinio gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai identifikuoja atitinkamą prieinamą informaciją apie patį mišinį arba jo sudėtyje esančias chemines medžiagas, visų pirma:
duomenis apie patį mišinį ar jo sudėtyje esančias chemines medžiagas, kurie buvo sugeneruoti taikant bet kurį iš 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų metodų;
epidemiologinius duomenis ir patirtį dėl poveikio žmonėms, susijusius su pačiu mišiniu ar jo sudėtyje esančiomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, duomenis apie poveikį darbe ar duomenis iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių;
visą kitą informaciją apie patį mišinį ar jo sudėtyje esančias chemines medžiagas, kuri buvo sugeneruota pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1 skirsnį;
visą kitą informaciją apie patį mišinį ar jo sudėtyje esančias chemines medžiagas, kuri buvo sugeneruota įgyvendinant tarptautiniu mastu pripažintas programas cheminių medžiagų ir mišinių srityje.
Informacija turi būti susijusi su formomis ar agregatinėmis būsenomis, kuriomis mišinys tiekiamas rinkai ir, kai taikoma, kaip galima pagrįstai tikėtis, bus naudojamas.
2. Laikantis 3 ir 4 dalių, kai prieinama 1 dalyje nurodyta informacija apie patį mišinį, o gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas yra įsitikinęs, kad informacija yra tinkama, patikima ir, kai taikoma, moksliškai pagrįsta, tas gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi ta informacija vertinimo pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių tikslais.
3. Pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių vertindamas mišinius dėl priskyrimo I priedo 3.5.3.1, 3.6.3.1 ir 3.7.3.1 skirsniuose nurodytoms „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“, „kancerogeniškumo“ ir „toksinio poveikio reprodukcijai“ pavojingumo klasėms, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi tik 1 dalyje nurodyta atitinkama prieinama informacija apie mišinio sudėtyje esančias chemines medžiagas.
Be to, tais atvejais, kai prieinami bandymų duomenys apie patį mišinį rodo mutageninį poveikį lytinėms ląstelėms, kancerogeninį arba toksinį poveikį reprodukcijai, kurie nebuvo identifikuoti pagal informaciją apie atskiras chemines medžiagas, į šiuos duomenis taip pat atsižvelgiama.
4. Pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių vertindamas mišinius dėl „biologinio skaidymosi ir biologinio kaupimosi“ savybių, priskirtų I priedo 4.1.2.8 ir 4.1.2.9 skirsniuose nurodytai pavojingumo klasei „pavojinga vandens aplinkai“, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi tik 1 dalyje nurodyta atitinkama prieinama informacija apie mišinio sudėtyje esančias chemines medžiagas.
5. Jeigu nėra prieinamų 1 dalyje nurodytų bandymų duomenų apie patį mišinį arba tokie duomenys netinkami, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas naudojasi kita prieinama informacija apie atskiras chemines medžiagas ir panašius ištirtus mišinius, kuri taip pat gali būti laikoma tinkama nustatyti, ar mišinys yra pavojingas, jeigu gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas įsitikino, kad informacija yra tinkama ir patikima vertinimo pagal 9 straipsnio 4 dalį tikslu.
7 straipsnis
Bandymai su gyvūnais ir su žmonėmis
1. Jeigu pagal šį reglamentą atliekami nauji bandymai, bandymai su gyvūnais, kaip apibrėžta Direktyvoje 86/609/EEB, atliekami tik tada, kai nėra jokių kitų alternatyvų, galinčių suteikti pakankamai patikimų ir kokybiškų duomenų.
2. Šio reglamento įgyvendinimo tikslais draudžiami bandymai su žmonių rūšiai nepriklausančiais primatais.
3. Šio reglamento įgyvendinimo tikslais bandymai su žmonėmis neatliekami. Tačiau šio reglamento tikslams galima naudoti kitų šaltinių duomenis, pavyzdžiui, klinikinių tyrimų duomenis.
8 straipsnis
Naujos informacijos apie chemines medžiagas ir mišinius generavimas
1. Siekdamas nustatyti, ar cheminė medžiaga ar mišinys kelia pavojų sveikatai arba aplinkai, kaip nurodyta šio reglamento I priede, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali atlikti naujus bandymus, jeigu jis pasinaudojo visomis kitomis informacijos gavimo priemonėmis, be kita ko, taikydamas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1 skirsnyje numatytas taisykles.
2. Siekdamas nustatyti, ar cheminė medžiaga ar mišinys kelia bet kurį iš I priedo 2 dalyje nurodytų fizinių pavojų, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas atlieka pagal tą dalį privalomus bandymus, išskyrus atvejus, kai jau prieinama tinkama ir patikima informacija.
3. 1 dalyje nurodyti bandymai atliekami taikant vieną iš šių metodų:
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus bandymų metodus;
arba
tarptautiniu mastu pripažintus patikimus mokslinius principus arba pagal tarptautines procedūras patvirtintus metodus.
4. Jeigu gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas atlieka naujus ekotoksikologinius arba toksikologinius bandymus bei analizę, jie atliekami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 4 dalies.
5. Jei šio reglamento tikslams atliekami nauji fizinių pavojų bandymai, jie ne vėliau kaip nuo 2014 m. sausio 1 d. atliekami laikantis atitinkamos pripažintos kokybės sistemos arba laboratorijose, atitinkančiose atitinkamus pripažintus standartus.
6. Bandymai, kurių reikia vien tik šio reglamento tikslams, atliekami mėginiu imant tokios (-ių) formos (-ų) ar agregatinės (-ių) būsenos (-ų) cheminę medžiagą ar mišinį, kuria (-iomis) cheminė medžiaga ar mišinys yra tiekiami rinkai ar, kaip pagrįstai galima tikėtis, bus naudojami.
2 SKYRIUS
Informacijos apie pavojingumą vertinimas ir sprendimas dėl klasifikacijos
9 straipsnis
Informacijos apie cheminių medžiagų ir mišinių pavojingumą vertinimas
1. Cheminės medžiagos ar mišinio gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai pagal šios antraštinės dalies 1 skyrių identifikuotą informaciją vertina taikydami kiekvienos I priedo 2–5 dalyse nurodytos pavojingumo klasės ar diferenciacijos klasifikavimo kriterijus, kad nustatytų su chemine medžiaga ar mišiniu susijusius pavojus.
2. Vertindami prieinamus cheminės medžiagos ar mišinio bandymų duomenis, gautus taikant kitus bandymų metodus nei nurodyti 8 straipsnio 3 dalyje, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai lygina taikomus bandymų metodus su nurodytaisiais tame straipsnyje, kad nustatytų, ar šių bandymų metodų taikymas turi įtakos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vertinimui.
3. Jeigu kriterijų negalima tiesiogiai taikyti prieinamai identifikuotai informacijai, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai atlieka vertinimą, taikydami įrodomosios duomenų galios nustatymą pasitelkiant ekspertų nuomonę pagal šio reglamento I priedo 1.1.1 skirsnį, įvertindami visą prieinamą informaciją, kuri turi įtakos cheminės medžiagos ar mišinio keliamų pavojų nustatymui, ir laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1.2 skirsnio.
4. Jeigu prieinama tik 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacijos, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai vertinimo tikslais taiko I priedo 1.1.3 skirsnyje ir kiekviename I priedo 3 ir 4 dalių skirsnyje nurodytus siejimo principus.
Tačiau tais atvejais, kai ta informacija nesuteikia galimybės taikyti nei siejimo principų, nei principų dėl ekspertų nuomonės ir įrodomosios duomenų galios nustatymo naudojimo, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 1 dalyje, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai vertina informaciją taikydami kitą metodą ar kitus metodus, apibūdintus kiekviename I priedo 3 ir 4 dalių skirsnyje.
5. Vertindami prieinamą informaciją klasifikavimo tikslais, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai atsižvelgia į formas ar agregatines būsenas, kuriomis cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami rinkai, ir, kaip galima pagrįstai tikėtis, bus naudojami.
10 straipsnis
Ribinės koncentracijos ir m faktoriai, taikomi klasifikuojant chemines medžiagas ir mišinius
1. Konkrečios ribinės koncentracijos ir bendrosios ribinės koncentracijos yra cheminei medžiagai priskiriamos ribos, nurodančios koncentraciją, kurią pasiekusi ar viršijusi ta cheminė medžiaga kitos cheminės medžiagos ar mišinio sudėtyje kaip identifikuota priemaiša, priedas arba atskira sudedamoji dalis lemia cheminės medžiagos ar mišinio klasifikavimą kaip pavojinga (-as).
Gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas nustato konkrečias ribines koncentracijas, jeigu tinkama ir patikima mokslinė informacija rodo, kad cheminės medžiagos keliamas pavojus yra akivaizdus, kai sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentracija yra mažesnė nei pavojingumo klasei I priedo 2 dalyje nustatyta koncentracija, arba mažesnė nei bendrosios ribinės koncentracijos, nustatytos bet kuriai pavojingumo klasei I priedo 3, 4 ir 5 dalyse.
Išimtinėmis aplinkybėmis konkrečias ribines koncentracijas gali nustatyti gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas, kai jis turi tinkamos, patikimos ir įtikinamos mokslinės informacijos, kad cheminės medžiagos, klasifikuojamos kaip pavojinga, keliamas pavojus nėra akivaizdus, kai koncentracija yra didesnė nei atitinkamai pavojingumo klasei I priedo 2 dalyje nustatyta koncentracija, arba didesnė nei bendrosios ribinės koncentracijos, nustatytos atitinkamai pavojingumo klasei I priedo 3, 4 ir 5 dalyse.
2. Atsižvelgiant į 3 dalį, cheminių medžiagų, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos vandens aplinkai – ūmus pavojus, 1 kategorija, arba lėtinis pavojus, 1 kategorija – m faktorius nustato gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai.
3. Neatsižvelgiant į 1 dalį, konkrečios ribinės koncentracijos nenustatomos VI priedo 3 dalyje nurodytoms cheminių medžiagų suderintoms pavojingumo klasėms ar diferenciacijoms.
4. Neatsižvelgiant į 2 dalį, m-faktoriai nenustatomi toms VI priedo 3 dalyje nurodytoms cheminių medžiagų suderintoms pavojingumo klasėms ar diferenciacijoms, kurioms m faktorius jau nurodytas toje dalyje.
Tačiau jei VI priedo 3 dalyje m faktorius nenurodytas cheminėms medžiagoms, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos vandens aplinkai – ūmus pavojus, 1 kategorija, arba lėtinis pavojus, 1 kategorija – prieinamais duomenimis pagrįstą m faktorių cheminei medžiagai nustato gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas. Šis m faktorius naudojamas, kai mišinį, kurio sudėtyje yra cheminės medžiagos, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas klasifikuoja taikydamas sumavimo metodą.
5. Nustatydami konkrečią ribinę koncentraciją arba m faktorių, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai atsižvelgia į konkrečias tos cheminės medžiagos ribines koncentracijas arba m faktorius, įtrauktas (-us) į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių.
6. Pagal 1 dalį nustatytoms konkrečioms ribinėms koncentracijoms teikiama pirmenybė prieš I priedo 2 dalies atitinkamuose skirsniuose nurodytas koncentracijas arba I priedo 3, 4 ir 5 dalių atitinkamuose skirsniuose nurodytas bendrąsias ribines koncentracijas.
7. Agentūra teikia tolesnes 1 ir 2 dalių taikymo rekomendacijas.
11 straipsnis
Ribinės vertės
1. Jeigu cheminės medžiagos sudėtyje kaip identifikuota priemaiša, priedas arba atskira sudedamoji dalis yra kita cheminė medžiaga, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, klasifikuojant į tai atsižvelgiama, jeigu identifikuotos priemaišos, priedo arba atskiros sudedamosios dalies koncentracija yra ne mažesnė nei taikoma ribinė vertė pagal 3 dalį.
2. Jeigu mišinio sudėtyje kaip sudedamoji dalis arba kaip identifikuota priemaiša ar priedas yra cheminė medžiaga, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, klasifikuojant į šią informaciją atsižvelgiama, jeigu tos cheminės medžiagos koncentracija yra ne mažesnė nei jos ribinė vertė pagal 3 dalį.
3. 1 ir 2 dalyse nurodyta ribinė vertė nustatoma pagal I priedo 1.1.2.2 skirsnį.
12 straipsnis
Konkretūs atvejai, reikalaujantys tolesnio vertinimo
Jeigu pagal 9 straipsnį atlikus įvertinimą nustatomos toliau išvardytos savybės ar poveikis, klasifikavimo tikslais gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai į juos atsižvelgia:
tinkama ir patikima informacija rodo, kad realiai cheminės medžiagos ar mišinio fiziniai pavojai skiriasi nuo nustatytųjų bandymais (kurių metu jie nėra tinkamai nustatomi);
įtikinami moksliniai eksperimentiniai duomenys rodo, kad cheminė medžiaga ar mišinys nėra biologiškai įsisavinami, ir buvo nustatyta, kad šie duomenys yra tinkami ir patikimi;
įvertinus mišinį remiantis informacija apie jo sudėtyje esančias chemines medžiagas, tinkama ir patikima mokslinė informacija rodo, kad kuri nors mišinio sudėtyje esanti cheminė medžiaga gali turėti sinergetinio arba antagonistinio poveikio.
13 straipsnis
Sprendimas klasifikuoti chemines medžiagas ir mišinius
Jeigu pagal 9 ir 12 straipsnius atlikus vertinimą paaiškėja, kad su chemine medžiaga ar mišiniu siejami pavojai atitinka I priedo 2–5 dalyse nurodytus priskyrimo vienai ar kelioms pavojingumo klasėms arba diferenciacijoms kriterijus, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai klasifikuoja cheminę medžiagą ar mišinį pagal atitinkamą pavojingumo klasę ar klases arba diferenciacijas, priskirdami:
vieną ar kelias pavojingumo kategorijas kiekvienai atitinkamai pavojingumo klasei ar diferenciacijai;
atsižvelgiant į 21 straipsnį – vieną ar kelias pavojingumo frazes, atitinkančias kiekvieną pagal a punktą priskirtą pavojingumo kategoriją.
14 straipsnis
Specialios mišinių klasifikavimo taisyklės
1. Mišinio klasifikacija nekinta, jeigu įvertinus informaciją paaiškėja:
kad mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos lėtai reaguoja su atmosferos dujomis, visų pirma su deguonimi, anglies dioksidu, vandens garais, sudarydami įvairias nedidelės koncentracijos chemines medžiagas;
kad mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos labai lėtai reaguoja su kitomis mišinį sudarančiomis cheminėmis medžiagomis, sudarydami įvairias nedidelės koncentracijos chemines medžiagas;
kad mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos gali savaime polimerizuotis ir sudaryti nedidelės koncentracijos oligomerus arba polimerus.
2. Mišinio nereikia klasifikuoti pagal sprogumo, oksidavimo ar degumo savybes, kaip nurodyta I priedo 2 dalyje, jeigu įvykdomas kuris nors iš šių reikalavimų:
nei viena iš mišinio sudėtyje esančių cheminių medžiagų neturi nei vienos iš tų savybių ir, remiantis tiekėjui prieinama informacija, nepanašu, kad mišinys galėtų kelti tokio pobūdžio pavojų;
pakitus mišinio sudėčiai, moksliniai įrodymai rodo, kad įvertinus informaciją apie mišinį klasifikacija nepasikeis.
▼M4 —————
15 straipsnis
Cheminių medžiagų ir mišinių klasifikacijos peržiūra
1. Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai imasi visų pagrįstų jiems prieinamų priemonių, kad susipažintų su nauja moksline ar technine informacija, galinčia turėti įtakos cheminių medžiagų ar mišinių, kuriuos jie tiekia rinkai, klasifikacijai. Kai gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas sužino tokią informaciją, kurią jis laiko tinkama ir patikima, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas be nepagrįsto delsimo atlieka naują įvertinimą pagal šį skyrių.
2. Jeigu gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas pakeičia mišinio, kuris buvo klasifikuotas kaip pavojingas, sudėtį, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas atlieka naują vertinimą pagal šį skyrių, jeigu padarytas vienas iš tokių pakeitimų:
pakeista mišinio sudėtis, pakeičiant vienos arba kelių pavojingų sudėtinių dalių pradinę koncentraciją tokiomis koncentracijomis, kurios yra ne žemesnės nei I priedo 1 dalies 1.2 lentelėje nustatytos ribos;
pakeista mišinio sudėtis, keičiant arba pridedant vieną ar kelias sudedamąsias dalis tokiomis koncentracijomis, kurios yra ne žemesnės nei 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta ribinė vertė.
3. Naujo įvertinimo pagal 1 ir 2 dalis atlikti neprivaloma, jeigu yra svarių mokslinių įrodymų, kad dėl to klasifikacija nepasikeis.
4. Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai pagal naujo įvertinimo rezultatus patikslina cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos į VI priedo 3 dalį įtrauktų cheminių medžiagų suderintos pavojingumo klasės ar diferenciacijos.
5. Šio straipsnio 1–4 dalių tikslais, kai atitinkama cheminė medžiaga ar mišinys priklauso Direktyvos 91/414/EEB arba Direktyvos 98/8/EB taikymo sričiai, taikomi ir tų direktyvų reikalavimai.
16 straipsnis
Į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių įtrauktų cheminių medžiagų klasifikavimas
1. Gamintojai ir importuotojai gali priskirti medžiagą kitai klasifikacijai nei ta, kuri jau yra įtraukta į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių, jeigu jie nurodo klasifikavimo priežastis Agentūrai, kartu pateikdami pranešimą pagal 40 straipsnį.
2. 1 dalis netaikoma, jeigu į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių įtraukta klasifikacija yra į VI priedo 3 dalį įtraukta suderinta klasifikacija.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
PRANEŠIMAS APIE PAVOJŲ NAUDOJANT ŽENKLINIMĄ
1 SKYRIUS
Etiketės turinys
17 straipsnis
Bendrosios taisyklės
1. Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie yra klasifikuojami kaip pavojingi ir laikomi pakuotėse, ženklinami etikete, kurioje nurodomi šie elementai:
cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjo (-ų) vardas/pavardė (pavadinimas), adresas ir telefono numeris;
cheminės medžiagos ar mišinio nominalus kiekis pakete, kuris prieinamas plačiajai visuomenei, jeigu toks kiekis nėra nurodytas kitoje paketo vietoje;
produkto identifikatoriai, kaip nurodyta 18 straipsnyje;
kai taikoma, pavojaus piktogramos pagal 19 straipsnį;
kai taikoma, signaliniai žodžiai pagal 20 straipsnį;
kai taikoma, pavojingumo frazės pagal 21 straipsnį;
kai taikoma, atitinkamos atsargumo frazės pagal 22 straipsnį;
kai taikoma, skyrelis papildomai informacijai pagal 25 straipsnį.
2. Etiketė rašoma valstybės (-ių) narės (-ių), kuriose cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami rinkai, valstybine (-ėmis) kalba (-omis), jeigu atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) nenustato kitaip.
Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjai gali etiketėse vartoti daugiau kalbų nei reikalauja valstybės narės, jeigu visomis kalbomis pateikiama ta pati informacija.
18 straipsnis
Produkto identifikatoriai
1. Etiketėje pateikiami duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti cheminę medžiagą ar mišinį (toliau – produkto identifikatoriai).
Nepažeidžiant šio reglamento 17 straipsnio 2 dalies, cheminei medžiagai ar mišiniui identifikuoti vartojamas terminas turi būti tas pats, kuris vartojamas saugos duomenų lape, parengtame pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 31 straipsnį (toliau – saugos duomenų lapas).
2. Produkto identifikatorius cheminės medžiagos atveju apima bent jau:
jeigu cheminė medžiaga įtraukta į VI priedo 3 dalį – ten nurodytą pavadinimą ir identifikacijos numerį;
jeigu cheminė medžiaga neįtraukta į VI priedo 3 dalį, bet nurodyta klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje – ten nurodytą pavadinimą ir identifikacijos numerį;
jeigu cheminė medžiaga neįtraukta nei į VI priedo 3 dalį, nei į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos suteiktą numerį (toliau – CAS numeris) ir Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos parengtoje nomenklatūroje (toliau – IUPAC nomenklatūra) pateiktą pavadinimą, arba CAS numerį ir kitą (-us) tarptautinį (-ius) cheminį (-ius) pavadinimą (-us); arba
jeigu CAS numerio nėra – IUPAC nomenklatūroje pateiktą pavadinimą arba kitą (-us) tarptautinį (-ius) cheminį (-ius) pavadinimą (-us).
Jeigu IUPAC nomenklatūroje nurodomas pavadinimas yra ilgesnis nei 100 ženklų, gali būti vartojamas kitas pavadinimas (įprastas pavadinimas, prekinis pavadinimas, santrumpa), nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 priedo 2.1.2 skirsnyje, su sąlyga, kad pranešime pagal 40 straipsnį būtų nurodytas ir IUPAC nomenklatūroje pateiktas pavadinimas, ir kitas vartojamas pavadinimas.
3. Produkto identifikatorius mišinio atveju apima abu toliau nurodytus elementus:
mišinio prekinį pavadinimą arba įvardijimą;
visų mišinio sudėtyje esančių cheminių medžiagų, kurios prisideda prie mišinio klasifikavimo, susijusio su ūmiu toksiškumu, odos ėsdinimu arba smarkiu akių pažeidimu, mutageniniu poveikiu lytinėms ląstelėms, kancerogeniškumu, toksiniu poveikiu reprodukcijai, kvėpavimo takų ar odos jautrinimu arba specifiniu toksiškumu konkrečiam organui (STOT), ar plaučių pakenkimo prarijus pavojumi, cheminę tapatybę.
Jeigu b punkte nurodytu atveju dėl tokio reikalavimo pateikiami keli cheminiai pavadinimai, pakanka daugiausia keturių cheminių pavadinimų, išskyrus atvejus, kai tam, kad būtų atspindėtas pavojų pobūdis ir laipsnis, reikalingi daugiau kaip keturi pavadinimai.
Atrinktais cheminiais pavadinimais identifikuojamos cheminės medžiagos, kurios iš esmės kelia didžiausius pavojus sveikatai ir dėl to yra atitinkamai suklasifikuotos ir dėl kurių pasirinkti atitinkamos pavojingumo frazės.
19 straipsnis
Pavojaus piktogramos
1. Etiketėje pateikiama atitinkama (-os) pavojaus piktograma (-os), skirta (-os) perteikti konkrečią informaciją apie atitinkamą pavojų.
2. Atsižvelgiant į 33 straipsnį, pavojaus piktogramos turi atitikti I priedo 1.2.1 skirsnyje ir V priede nustatytus reikalavimus.
3. Su kiekviena konkrečia klasifikacija susijusi pavojaus piktograma pateikiama lentelėse, nurodančiose ženklinimo elementus, kurie turi būti pateikti kiekvienos I priede nurodytos pavojingumo klasės atveju.
20 straipsnis
Signaliniai žodžiai
1. Etiketėje, vadovaujantis pavojingos cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacija, pateikiamas atitinkamas signalinis žodis.
2. Su kiekviena konkrečia klasifikacija susijęs signalinis žodis yra nurodyti lentelėse, kuriose nurodomi ženklinimo elementai, reikalaujami kiekvienos I priedo 2–5 dalyse nurodytos pavojingumo klasės atveju.
3. Jeigu etiketėje vartojamas signalinis žodis „pavojinga“, signalinis žodis „atsargiai“ etiketėje nepateikiamas.
21 straipsnis
Pavojingumo frazės
1. Etiketėje, vadovaujantis pavojingos cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacija, pateikiamos atitinkamos pavojingumo frazės.
2. Su kiekviena klasifikacija susijusios pavojingumo frazės yra nurodytos lentelėse, kuriose nurodomi ženklinimo elementai, reikalaujami kiekvienos I priedo 2–5 dalyse nurodytos pavojingumo klasės atveju.
3. Jeigu cheminė medžiaga įtraukta į VI priedo 3 dalį, pavojingumo frazė, susijusi su kiekviena konkrečia klasifikacija, kurią apima tos dalies įrašas, etiketėje vartojama kartu su 2 dalyje nurodytomis pavojingumo frazėmis, susijusiomis su bet kuria kita klasifikacija, kurios tas įrašas neapima.
4. Pavojingumo frazės formuluojamos laikantis III priedo.
22 straipsnis
Atsargumo frazės
1. Etiketėje pateikiamos atitinkamos atsargumo frazės.
2. Atsargumo frazės atrenkamos iš frazių, esančių I priedo 2–5 dalyse pateiktose lentelėse, nurodančiose kiekvienos pavojingumo klasės ženklinimo elementus.
3. Atsargumo frazės atrenkamos pagal IV priedo 1 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į pavojingumo frazes ir į numatytą arba identifikuotą cheminės medžiagos ar mišinio naudojimą ar naudojimo būdus.
4. Atsargumo frazės formuluojamos laikantis IV priedo 2 dalies.
23 straipsnis
Ypatingais atvejais taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo ženklinimo reikalavimų
I priedo 1.3 skirsnyje nustatytos konkrečios ženklinimo nuostatos taikomos:
gabenamiesiems dujų balionams;
dujų balionams, skirtiems propanui, butanui ar suskystintoms naftos dujoms;
aerozoliams ir talpykloms su hermetišku purškimo įtaisu, kuriuose yra medžiagų ar mišinių, klasifikuojamų kaip kenksmingi dėl plaučių pakenkimo pavojaus prarijus;
metalų gabalams (masyvios formos), lydiniams, mišiniams, kurių sudėtyje yra polimerų, mišiniams, kurių sudėtyje yra elastomerų;
sprogiosioms medžiagoms, kaip nurodyta I priedo 2.1 skirsnyje, tiekiamoms rinkai sprogdinimo arba pirotechnikos tikslais;
cheminės medžiagos arba mišiniai, klasifikuojami kaip ėsdinantys metalus, bet neklasifikuojami kaip ėsdinantys odą arba smarkiai pažeidžiantys akis (1 kategorija).
24 straipsnis
Prašymas dėl alternatyvaus cheminio pavadinimo vartojimo
1. Jeigu cheminė medžiaga atitinka I priedo 1 dalyje nustatytus kriterijus ir jeigu mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos ar mišinio gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali įrodyti, kad dėl tos cheminės medžiagos cheminės tapatybės atskleidimo etiketėje arba saugos duomenų lape kiltų pavojus jo verslo konfidencialumui, visų pirma jo intelektinės nuosavybės teisėms, jis gali pateikti prašymą Agentūrai vartoti alternatyvų cheminį pavadinimą, kuriuo ta mišinio sudėtyje esanti cheminė medžiaga būtų nurodoma vartojant pavadinimą, identifikuojantį pagrindines funkcines chemines grupes, arba alternatyvų įvardijimą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas pateikiamas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 111 straipsnyje nurodyta forma; už jį imamas mokestis.
Mokesčio dydį nustato Komisija šio reglamento 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
MVĮ nustatomas mažesnis mokestis.
3. Agentūra gali paprašyti, kad prašymą pateikęs gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas suteiktų papildomos informacijos, jeigu tokia informacija yra būtina sprendimui priimti. Jeigu Agentūra per šešias savaites nuo prašymo arba papildomos reikalaujamos informacijos gavimo nepareiškia prieštaravimų, laikoma, kad pavadinimą, dėl kurio buvo pateiktas prašymas, vartoti leidžiama.
4. Jei Agentūra nepatenkina prašymo, taikomos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 118 straipsnio 3 dalyje nurodytos praktinės priemonės.
5. Agentūra informuoja valstybės narės kompetentingas institucijas apie prašymo nagrinėjimo rezultatus pagal 3 arba 3a dalį ir joms suteikia gamintojo, importuotojo ar tolesnio gamintojo pateiktą informaciją.
6. Kai naujai gauta informacija parodo, kad vartojamas alternatyvus cheminis pavadinimas nesuteikia pakankamai informacijos, kad darbo vietoje būtų imtasi būtinų sveikatos ir saugos priemonių, ir siekdama užtikrinti su mišinio naudojimu susijusios rizikos kontrolę, Agentūra peržiūri savo sprendimą dėl to alternatyvaus cheminio pavadinimo vartojimo. Agentūra gali panaikinti savo sprendimą arba jį iš dalies pakeisti sprendimu, kuriame nurodomas leistinas vartoti alternatyvus cheminis pavadinimas. Jei Agentūra panaikina ar iš dalies pakeičia savo sprendimą, taikomos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 118 straipsnio 3 dalyje nurodytos praktinės priemonės.
7. Jei buvo leista vartoti alternatyvų cheminį pavadinimą, tačiau mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos, kurią apibūdinant vartojamas alternatyvus pavadinimas, klasifikacija nebeatitinka I priedo 1.4.1 skirsnyje esančių kriterijų, tos mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos tiekėjas etiketėje ir saugos duomenų lape cheminei medžiagai apibūdinti vartoja produkto identifikatorių pagal 18 straipsnį, o ne alternatyvų cheminį pavadinimą.
8. Atskirų ar mišinio sudėtyje esančių cheminių medžiagų atveju, kai Agentūra pripažįsta pagrindimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 10 straipsnio a punkto xi papunktį dėl Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 119 straipsnio 2 dalies f ar g punkte nurodytos informacijos galiojančiu, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali etiketėje ir saugos duomenų lape vartoti pavadinimą, kuris bus viešai prieinamas internete. Mišinio sudėtyje esančių cheminių medžiagų, kurioms netaikomas to reglamento 119 straipsnio 2 dalies f ar g punktas, atveju gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali paprašyti Agentūros leisti vartoti alternatyvų cheminį pavadinimą, kaip apibūdinta šio straipsnio 1 dalyje.
9. Tais atvejais, kai mišinio tiekėjas iki 2015 m. birželio 1 d. pagal Direktyvos 1999/45/EB 15 straipsnį įrodė, kad mišinio sudėtyje esančios cheminės medžiagos tapatybės atskleidimas keltų pavojų jo verslo konfidencialumui, jis gali pagal šį reglamentą toliau vartoti sutartą alternatyvų pavadinimą.
25 straipsnis
Papildoma informacija etiketėje
1. Jeigu cheminė medžiaga ar mišinys, klasifikuojami kaip pavojingi, turi II priedo 1.1 ir 1.2 skirsniuose nurodytų fizikinių savybių arba savybių, turinčių įtakos sveikatai, etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje pateikiamos atitinkamos frazės.
Frazės formuluojamos pagal II priedo 1.1 ir 1.2 skirsnius bei III priedo 2 dalį.
Jei cheminė medžiaga įtraukta į VI priedo 3 dalį, tame priede cheminei medžiagai skirtos papildomos pavojingumo frazės pateikiamos kaip papildoma informacija etiketėje.
2. Jeigu cheminei medžiagai ar mišiniui, klasifikuojamiems kaip pavojingi, taikoma Direktyva 91/414/EEB, etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje pateikiama atitinkama frazė.
Frazė formuluojama pagal II priedo 4 dalį ir III priedo 3 dalį.
3. Etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje tiekėjas gali pateikti ne tik 1 ir 2 dalyse nurodytąją, bet ir kitą informaciją, jeigu dėl tokios informacijos netampa sunkiau identifikuoti 17 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytų ženklinimo elementų ir jeigu ji suteikia išsamesnių duomenų, neprieštarauja tuose elementuose nurodytai informacijai bei neverčia abejoti jos pagrįstumu.
4. Teiginiai „netoksiškas“, „nekenksmingas“, „neteršiantis“, „ekologiškas“ ar kiti teiginiai, kuriais nurodoma, kad cheminė medžiaga ar mišinys nėra pavojingi, ar kiti tos cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacijos neatitinkantys teiginiai cheminės medžiagos ar mišinio etiketėse ar pakuotėse nenurodomi.
▼M2 —————
6. Jeigu mišinio sudėtyje yra cheminė medžiaga, kuri klasifikuojama kaip pavojinga, mišinys ženklinamas pagal II priedo 2 dalį.
Frazės formuluojamos pagal III priedo 3 dalį ir pateikiamos etiketės papildomai informacijai skirtame skyrelyje.
Etiketėje taip pat pateikiamas 18 straipsnyje nurodytas produkto identifikatorius ir mišinio tiekėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, adresas ir telefono numeris.
7. Jeigu pagal VIII priedo nuostatas informacijos teikėjas sukuria unikalų mišinio identifikatorių, pagal to priedo A dalies 5 skirsnio nuostatas jis įtraukiamas į papildomą informaciją etiketėje.
26 straipsnis
Pavojaus piktogramų svarbumo principai
1. Jeigu dėl cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacijos etiketėje reikėtų pateikti daugiau nei vieną pavojaus piktogramą, siekiant sumažinti reikalaujamų piktogramų skaičių taikomos tokios svarbumo taisyklės:
jeigu taikoma pavojaus piktograma „GHS01“, pavojaus piktogramų „GHS02“ ir „GHS03“ naudoti nebūtina, išskyrus atvejais, kai privaloma naudoti daugiau nei vieną iš šių pavojaus piktogramų;
jeigu taikoma pavojaus piktograma „GHS06“, pavojaus piktograma „GHS07“ nenaudojama;
jeigu taikoma pavojaus piktograma „GHS05“, nurodant odos ar akių dirginimą pavojaus piktograma „GHS07“ nenaudojama;
jeigu nurodant kvėpavimo takų jautrinimą taikoma pavojaus piktograma „GHS08“, nurodant odos jautrinimą arba odos ir akių dirginimą pavojaus piktograma „GHS07“ nenaudojama;
jei paženklinta GHS02 arba GHS06 pavojaus piktogramomis, GHS04 pavojaus piktogramos naudoti nebūtina.
2. Jeigu dėl cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacijos tos pačios pavojingumo klasės atveju reikėtų pateikti daugiau kaip vieną pavojaus piktogramą, etiketėje pateikiama ta pavojaus piktograma, kuri kiekvienos atitinkamos pavojingumo klasės atveju atitinka didžiausio pavojaus kategoriją.
Cheminių medžiagų, kurios įtrauktos į VI priedo 3 dalį ir kurios taip pat klasifikuojamos pagal II antraštinę dalį, atveju etiketėje pateikiama ta pavojaus piktograma, kuri kiekvienos atitinkamos pavojingumo klasės atveju atitinka didžiausio pavojaus kategoriją.
27 straipsnis
Pavojingumo frazių svarbumo principai
Jeigu cheminė medžiaga ar mišinys priskiriami kelioms pavojingumo klasėms ar kelioms pavojingumo klasės diferenciacijoms, etiketėje pateikiamos visos pagal klasifikaciją būtinos pavojingumo frazės, išskyrus atvejus, kai jos akivaizdžiai kartojasi ar yra nereikalingos.
28 straipsnis
Atsargumo frazių svarbumo principai
1. Jeigu per atsargumo frazių atranką atrenkamos kokios nors atsargumo frazės, kurios, atsižvelgiant į konkrečią cheminę medžiagą, mišinį ar pakuotę, akivaizdžiai nereikalingos ar nebūtinos, tokios frazės etiketėje nepateikiamos.
2. Jeigu cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami plačiajai visuomenei, etiketėje pateikiamas viena atsargumo frazė dėl tos cheminės medžiagos ar mišinio šalinimo bei pakuotės šalinimo, išskyrus atvejus, kai to nereikalaujama pagal šio reglamento 22 straipsnį.
Visais kitais atvejais, kai yra aišku, kad cheminės medžiagos, mišinio ar pakuotės šalinimas nekelia pavojaus žmogaus sveikatai arba aplinkai, atsargumo frazės dėl šalinimo pateikti nereikalaujama.
3. Etiketėje nurodomos ne daugiau kaip šešios atsargumo frazės, išskyrus atvejus, kai siekiant atspindėti pavojaus pobūdį ir pavojingumo laipsnį būtina nurodyti daugiau tokių frazių.
29 straipsnis
Ženklinimo ir pakavimo reikalavimų taikymo išimtys
1. Jeigu cheminės medžiagos ar mišinio pakuotės yra tokios formos ar pavidalo arba tokios mažos, kad neįmanoma laikytis 31 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl etiketės tos valstybės narės, kurioje cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami rinkai, kalbomis, vadovaujantis 17 straipsnio 2 dalies pirmu sakiniu ženklinimo elementai pateikiami pagal I priedo 1.5.1 skirsnį.
2. Jeigu visos ženklinimo informacijos neįmanoma pateikti 1 dalyje nurodytu būdu, ženklinimo informacijos kiekį galima sumažinti pagal I priedo 1.5.2 skirsnį.
3. Kai II priedo 5 dalyje nurodyta pavojinga cheminė medžiaga ar mišinys plačiajai visuomenei tiekiami be pakuotės, pagal 17 straipsnį pridedama etiketės elementų kopija.
4. Jei galima įrodyti, kad taip bus sumažintas poveikis aplinkai, tam tikrų mišinių, kurie klasifikuojami kaip pavojingi aplinkai, atveju 53 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti nustatytos tam tikrų aplinkosauginio ženklinimo nuostatų išimtys arba specialiosios aplinkosauginio ženklinimo nuostatos. Tokios išimtys ar specialiosios nuostatos apibrėžtos II priedo 2 dalyje.
4a. Jeigu pagal VIII priedo nuostatas informacijos teikėjas sukuria unikalų mišinio identifikatorių, užuot įtraukęs jį į papildomą informaciją etiketėje, jis gali jį nurodyti kitu, pagal to priedo A dalies 5 skirsnio nuostatas leidžiamu būdu.
5. Komisija gali paprašyti Agentūros parengti ir pateikti jai ženklinimo ir pakavimo reikalavimų taikymo papildomų išimčių projektus.
30 straipsnis
Etiketėse pateikiamos informacijos atnaujinimas
1. Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas užtikrina, kad pasikeitus tos cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacijai ir ženklinimui etiketėje nurodyti ženklinimo elementai būtų be nepagrįsto delsimo atnaujinti, kai naujas pavojus yra didesnis arba kai reikalaujama pateikti naujus papildomus ženklinimo elementus pagal 25 straipsnį, atsižvelgiant į pasikeitimo pobūdį žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu. Kad ženklinimas būtų pakeistas be nepagrįsto delsimo, tiekėjai bendradarbiauja pagal 4 straipsnio 9 dalį.
2. Kai būtina atlikti kitus nei 1 dalyje nurodytuosius ženklinimo elementų pakeitimus, cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas užtikrina, kad ženklinimo elementai būtų patikslinti per 18 mėnesių.
3. Cheminės medžiagos ar mišinio, kuriems taikoma Direktyva 91/414/EEB arba Direktyva 98/8/EB, tiekėjas patikslina ženklinimo elementus pagal tas direktyvas.
2 SKYRIUS
Etikečių naudojimas
31 straipsnis
Bendrosios etikečių naudojimo taisyklės
1. Etiketės gerai pritvirtinamos prie vieno ar kelių pakuotės, kurioje laikoma cheminė medžiaga ar mišinys, paviršių ir skaitomos horizontaliai, kai paketas normaliai padedamas.
2. Etikečių spalva ir forma turi būti tokia, kad pavojaus piktograma būtų aiškiai matoma.
3. 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti ženklinimo elementai užrašomi aiškiai ir neištrinamai. Jie turi aiškiai išsiskirti etiketės fone ir būti tokio dydžio ir taip išdėstyti, kad juos būtų lengva perskaityti.
4. Pavojaus piktogramos forma, spalva bei dydis ir etiketės matmenys turi būti tokie, kaip nustatyta I priedo 1.2.1 skirsnyje.
5. Etiketė nebūtina, jei 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti ženklinimo elementai aiškiai matomi ant pačios pakuotės. Tokiais atvejais ant pakuotės pateikiamai informacijai taikomi šiame skyriuje etiketei taikomi reikalavimai.
32 straipsnis
Informacijos išdėstymas etiketėje
1. Pavojaus piktogramos, signalinis žodis, pavojingumo frazės ir atsargumo frazės etiketėje pateikiami kartu.
2. Tiekėjas gali nustatyti pavojingumo frazių išdėstymo etiketėje tvarką. Tačiau, atsižvelgiant į 4 dalį, visos pavojingumo frazės etiketėje sugrupuojamos pagal kalbą.
Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas gali nustatyti atsargumo frazių išdėstymo etiketėje tvarką. Tačiau, atsižvelgiant į 4 dalį, visos atsargumo frazės etiketėje sugrupuojamos pagal kalbą.
3. 2 dalyje nurodytų pavojingumo frazių grupės ir atsargumo frazių grupės etiketėje pateikiamos kartu, išdėstant pagal kalbą.
4. Papildoma informacija pateikiama papildomai informacijai skirtame skyrelyje, kaip nurodyta 25 straipsnyje, ir išdėstoma kartu su kitais ženklinimo elementais, nurodytais 17 straipsnio 1 dalies a–g punktuose.
5. Įgyvendinant specialius ženklinimo reikalavimus, spalvos gali būti naudojamos ne tik pavojaus piktogramose, bet ir kitose etiketės dalyse.
6. Ženklinimo elementai, susiję su kituose Bendrijos teisės aktuose numatytais reikalavimais, pateikiami papildomai etiketės informacijai skirtame skyrelyje, kaip nurodyta 25 straipsnyje.
33 straipsnis
Specialios taisyklės, taikomos išorinės pakuotės, vidinės pakuotės ir vienintelės pakuotės ženklinimui
1. Jeigu paketą sudaro išorinė ir vidinė pakuotė kartu su bet kokia tarpine pakuote, o išorinė pakuotė atitinka ženklinimo nuostatas pagal pavojingų krovinių vežimo taisykles, vidinė ir bet kokia tarpinė pakuotės ženklinamos pagal šį reglamentą. Išorinė pakuotė taip pat gali būti ženklinama pagal šį reglamentą. Kai pavojaus piktograma (-os), kurią (-as) reikalaujama pateikti pagal šį reglamentą, yra susijusi (-ios) su tuo pačiu pavojumi kaip ir pavojingų krovinių vežimo taisyklėse nurodytas pavojus, pagal šį reglamentą reikalaujamos pavojaus (-ų) piktogramos (-ų) ant išorinės pakuotės pateikti nereikia.
2. Kai paketo išorinė pakuotė neprivalo atitikti ženklinimo nuostatų pagal pavojingų krovinių vežimo taisykles, išorinė pakuotė ir vidinė pakuotė, įskaitant tarpinę pakuotę, ženklinamos pagal šį reglamentą. Tačiau, jeigu išorinė pakuotė yra tokia, kad vidinės ar tarpinės pakuotės ženklinimas yra aiškiai matomas, išorinės pakuotės ženklinti nereikia.
3. Atskiri paketai, atitinkantys ženklinimo nuostatas pagal pavojingų krovinių vežimo taisykles, ženklinami laikantis tiek šio reglamento, tiek ir pavojingų krovinių vežimo taisyklių. Kai pavojaus piktograma (-os), kurią (-as) reikalaujama pateikti pagal šį reglamentą, yra susijusi (-ios) su tuo pačiu pavojumi kaip ir pavojingų krovinių vežimo taisyklėse nurodytas pavojus, pagal šį reglamentą reikalaujamos pavojaus (-ų) piktogramos (-ų) pateikti nereikia.
34 straipsnis
Ataskaita dėl informacijos apie saugų cheminių medžiagų naudojimą teikimo
1. Ne vėliau kaip 2012 m. sausio 20 d. Agentūra atlieka tyrimą dėl informacijos apie saugų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimą teikimo visuomenei ir dėl galimo poreikio etiketėse pateikti papildomos informacijos. Šis tyrimas atliekamas konsultuojantis su kompetentingomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais ir atitinkamai remiantis tinkamais geriausios praktikos pavyzdžiais.
2. Nepažeidžiant šioje antraštinėje dalyje numatytų ženklinimo taisyklių, Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodytu tyrimu, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir, prireikus, pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
PAKUOTĖ
35 straipsnis
Pakuotė
1. Pakuotė, kurioje yra pavojingos cheminės medžiagos ar mišiniai, turi atitikti šiuos reikalavimus:
pakuotė turi būti suprojektuota ir sukonstruota taip, kad jos turinys nepatektų į aplinką, išskyrus atvejus, kai yra numatyti kiti konkretesni saugos įtaisai;
medžiagos, iš kurių padaryta pakuotė ir jos tvirtinimai, neturi būti jautrios žalingam pakuotėje esančių cheminių medžiagų ar mišinių poveikiui ir neturi sudaryti pavojingų junginių su pakuotėje esančiomis cheminėmis medžiagomis ar mišiniais;
pakuotė ir jos tvirtinimai visą laiką privalo būti kieti ir patvarūs, kad būtų užtikrinta, jog jie neatsipalaiduos ir saugiai atlaikys krūvį (įtempimą ir spaudimą) juos tvarkant normaliomis sąlygomis;
pakuotė su keičiamais tvirtinimo įtaisais turi būti suprojektuota taip, kad ją būtų galima pakartotinai uždaryti, o turinys nepatektų į aplinką.
2. Pakuotė, kurioje yra plačiajai visuomenei tiekiama pavojinga cheminė medžiaga ar mišinys, negali būti tokios formos ar konstrukcijos, kuri galėtų patraukti arba sužadinti vaikų dėmesį arba suklaidinti vartotojus, arba būti pateikta tokios išvaizdos ar būti tokios konstrukcijos, kuri būtų panaši į tą, kuri naudojama maisto produktams ar gyvūnų pašarams arba medicinos ar kosmetikos produktams, taip klaidindama vartotojus.
Jeigu pakuotėje yra cheminė medžiaga ar mišinys, kurie atitinka II priedo 3.1.1 skirsnyje nustatytus reikalavimus, joje pagal II priedo 3.1.2, 3.1.3 ir 3.1.4.2 skirsnius naudojami vaikams neįveikiami tvirtinimai.
Jeigu pakuotėje yra cheminė medžiaga ar mišinys, kurie atitinka II priedo 3.1.1 skirsnyje nustatytus reikalavimus, ji pagal II priedo 3.1.2, 3.1.3 ir 3.1.4.2 skirsnius turi turėti liestinę pavojaus žymę.
Jei vartotojams skirti skalbimo plovikliai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 ( 3 ) 2 straipsnio 1a dalyje, pateikiami tirpstančiose vienkartinėse pakuotėse, jiems taikomi II priedo 3.3 punkte nustatyti papildomi reikalavimai.
3. Laikoma, kad cheminių medžiagų ir mišinių pakuotė atitinka 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus, jeigu ji atitinka pavojingų krovinių vežimo oru, jūra, keliais, geležinkeliais ar vidaus vandenų keliais taisyklių reikalavimus.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO DERINIMAS BEI KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO INVENTORIUS
1 SKYRIUS
Cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo nustatymas
36 straipsnis
Cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimas
1. Cheminei medžiagai, atitinkančiai I priede nustatytus toliau nurodytų pavojų kriterijus, paprastai taikomi klasifikavimo ir ženklinimo derinimo reikalavimai pagal 39 straipsnį:
kvėpavimo takų jautrinimas, 1 kategorija (I priedo 3.4 skirsnis);
mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.5 skirsnis);
kancerogeniškumas, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.6 skirsnis);
toksinis poveikis reprodukcijai, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.7 skirsnis).
2. Cheminei medžiagai, kuri yra veiklioji medžiaga, kaip apibrėžta Direktyvoje 91/414/EEB arba Direktyvoje 98/8/EB, paprastai taikomi klasifikavimo ir ženklinimo derinimo reikalavimai. Tokioms medžiagoms taikomos 37 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos procedūros.
3. Jeigu cheminė medžiaga atitinka kitų pavojingumo klasių ar diferenciacijų kriterijus nei nurodytos 1 dalyje ir jai netaikoma 2 dalis, sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju atskirai pagal 37 straipsnį į VI priedą taip gali būti įtrauktas suderintas klasifikavimas ir ženklinimas, jeigu pagrindžiama, kad tokių veiksmų Bendrijos lygiu imtis būtina.
37 straipsnis
Cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimo tvarka
1. Valstybės narės kompetentinga institucija gali pateikti Agentūrai pasiūlymą dėl cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo bei tam tikrais atvejais dėl konkrečių ribinių koncentracijų ar m faktorių, arba pasiūlymą dėl jų patikslinimo.
Pasiūlymas pateikiamas VI priedo 2 dalyje nustatyta forma, jame nurodant atitinkamą VI priedo 1 dalyje numatytą informaciją.
2. Cheminės medžiagos gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali pateikti Agentūrai pasiūlymą dėl tos cheminės medžiagos suderinto klasifikavimo ir ženklinimo ir tam tikrais atvejais pasiūlymą dėl konkrečių ribinių koncentracijų ar m faktorių, jeigu VI priedo 3 dalyje nėra įrašo apie tą cheminę medžiagą, susijusio su tame pasiūlyme nurodyta pavojingumo klase arba diferenciacija.
Pasiūlymas parengiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priedo 1, 2 ir 3 skirsnių atitinkamas nuostatas ir pateikiamas to priedo 7 skirsnyje nurodytos cheminės saugos ataskaitos B dalyje nustatyta forma. Jame pateikiama atitinkama šio reglamento VI priedo 1 dalyje numatyta informacija. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 111 straipsnis.
3. Jeigu gamintojo, importuotojo ar tolesnio naudotojo pasiūlymas susijęs su cheminės medžiagos suderintu klasifikavimu ir ženklinimu pagal 36 straipsnio 2 dalį, sumokamas mokestis, kurį Komisija nustato 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
4. Agentūros Rizikos vertinimo komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies c punktą, priima nuomonę dėl pagal 1 arba 2 dalį pateikto pasiūlymo per 18 mėnesių nuo pasiūlymo gavimo datos, suteikdamas galimybę suinteresuotoms šalims pateikti pastabas. Šią nuomonę ir visas pastabas Agentūra perduoda Komisijai.
5. Nustačiusi, kad tikslinga suderinti atitinkamos cheminės medžiagos klasifikavimą ir ženklinimą, Komisija nepagrįstai nedelsdama pagal 53a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas, į jo 3 dalies 3.1 lentelę įtraukiant tą cheminę medžiagą kartu su atitinkamais klasifikavimo ir ženklinimo elementais, o, kai tinkama – ir su konkrečiomis ribinėmis koncentracijomis arba m faktoriais.
Laikantis tų pačių sąlygų, iki 2015 m. gegužės 31 d. atitinkamas įrašas įtraukiamas į VI priedo 3 dalies 3.2 lentelę.
Jeigu su cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimu susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 53b straipsnyje numatyta procedūra.
6. Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai, turintys naujos informacijos, dėl kurios gali prireikti keisti VI priedo 3 dalyje nurodytos cheminės medžiagos suderintą klasifikaciją ir ženklinimo elementus, pagal 2 dalies antrą pastraipą pateikia pasiūlymą vienos iš valstybių narių, kurioje ši cheminė medžiaga tiekiama rinkai, kompetentingai institucijai.
38 straipsnis
Nuomonių ir sprendimų dėl VI priedo 3 dalyje pateikto suderinto klasifikavimo ir ženklinimo turinys; galimybė naudotis informacija
1. 37 straipsnio 4 dalyje nurodytoje nuomonėje ir pagal 37 straipsnio 5 dalį priimtame sprendime kiekvienos cheminės medžiagos atveju nurodoma bent ši informacija:
cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose;
36 straipsnyje nurodyta cheminės medžiagos klasifikacija, įskaitant motyvų pareiškimą;
kai taikoma, konkrečios ribinės koncentracijos arba m faktoriai;
cheminės medžiagos etiketės elementai, nurodyti 17 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose, kartu su papildomomis cheminės medžiagos pavojingumo frazėmis, nustatytomis pagal 25 straipsnio 1 dalį;
jei tinka, bet koks kitas parametras, pagal kurį galima įvertinti mišinių, kurių sudėtyje yra atitinkama pavojinga cheminė medžiaga, arba cheminių medžiagų, kurių sudėtyje tokios pavojingos cheminės medžiagos yra identifikuotų priemaišų, priedų ar sudedamųjų dalių pavidalu, sveikatai arba aplinkai keliamą pavojų.
2. Viešai skelbiant nuomonę arba sprendimą, kaip nurodyta šio reglamento 37 straipsnio 4 ir 5 dalyse, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 118 straipsnio 2 dalis ir 119 straipsnis.
2 SKYRIUS
Klasifikavimo ir ženklinimo inventorius
39 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas:
cheminėms medžiagoms, kurias privaloma registruoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006;
1 straipsnio taikymo sričiai priskirtoms cheminėms medžiagoms, kurios atitinka nustatytus klasifikavimo pavojingomis cheminėmis medžiagomis kriterijus ir kurios tiekiamos rinkai kaip atskiros arba mišinio, kuriame jų koncentracija viršija šiame reglamente ar, kai tinka, Direktyvoje 1999/45/EB nurodytas ribines koncentracijas ir kuris dėl to laikomas pavojingu, sudėtyje.
40 straipsnis
Prievolė pranešti Agentūrai
1. Gamintojas ar importuotojas, arba gamintojų ar importuotojų grupė (toliau – pranešėjas (-ai)), tiekiantys rinkai 39 straipsnyje nurodytą cheminę medžiagą, praneša Agentūrai toliau nurodytą informaciją, kad ji būtų įtraukta į inventorių pagal 42 straipsnį:
pranešėjo (-ų), atsakingo (-ų) už cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų tiekimą rinkai, tapatybę (-es), kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI priedo 1 skirsnyje;
cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų tapatybę, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose;
cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų klasifikaciją pagal 13 straipsnį;
jeigu cheminė medžiaga klasifikuota tik pagal kai kurias, o ne visas pavojingumo klases ar diferenciacijas, nurodoma, ar taip yra dėl to, kad trūksta duomenų, jie neįtikinami arba jie įtikinami, tačiau jų nepakanka klasifikacijai;
konkrečias ribines koncentracijas arba m faktorius pagal šio reglamento 10 straipsnį kartu su pagrindimu, remiantis atitinkamomis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priedo 1, 2 ir 3 skirsnių dalimis;
cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų etiketės elementus, nurodytus 17 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose, kartu su papildomomis pavojingumo frazėmis, nustatytomis pagal 25 straipsnio 1 dalį.
a–f punktuose nurodyta informacija nepranešama, jeigu Agentūrai ji buvo pateikta atliekant registraciją pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 arba jeigu atitinkamas pranešėjas apie ją jau pranešė.
Pranešėjas šią informaciją pateikia Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 111 straipsnyje nustatyta forma.
2. Atitinkamas pranešėjas (– ai) 1 dalyje nurodytą informaciją atnaujina ir praneša apie ją Agentūrai, jeigu atlikus 15 straipsnio 1 dalyje numatytą peržiūrą buvo priimtas sprendimas pakeisti cheminės medžiagos klasifikaciją ir ženklinimą.
3. Apie chemines medžiagas, patiektas rinkai 2010 m. gruodžio 1 d. ar vėliau, pranešama pagal 1 dalį per vieną mėnesį nuo jų patiekimo rinkai.
Tačiau apie chemines medžiagas, patiektas rinkai iki 2010 m. gruodžio 1 d., gali būti pranešta pagal 1 dalį iki tos dienos.
41 straipsnis
Sutarti įrašai
Jei dėl 40 straipsnio 1 dalyje numatyto pranešimo 42 straipsnyje nurodytame inventoriuje atsiranda keli skirtingi įrašai apie tą pačią cheminę medžiagą, pranešėjai ir registruotojai deda visas pastangas siekdami susitarti dėl įrašo, kuris bus įtrauktas į inventorių. Pranešėjai apie tai informuoja Agentūrą.
42 straipsnis
Klasifikavimo ir ženklinimo inventorius
1. Agentūra sukuria bei tvarko duomenų bazę – klasifikavimo ir ženklinimo inventorių.
Į inventorių įtraukiama pagal 40 straipsnio 1 dalį pranešta informacija ir informacija, pateikta atliekant registraciją pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006.
Inventoriuje pateikta informacija, kuri atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 119 straipsnyje nurodytą informaciją, yra prieinama viešai. Agentūra suteikia galimybę susipažinti su kita informacija apie kiekvieną į inventorių įtrauktą cheminę medžiagą pranešėjams ir registruotojams, pateikusiems informacijos apie tą cheminę medžiagą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 29 straipsnio 1 dalį. Galimybę susipažinti su tokia informacija kitoms šalims ji suteikia pagal to reglamento 118 straipsnį.
2. Agentūra atnaujina inventorių, gavusi atnaujintą informaciją pagal 40 straipsnio 2 dalį arba 41 straipsnį.
3. Kai taikoma, Agentūra kartu su 1 dalyje nurodyta informacija į kiekvieną įrašą įtraukia tokią informaciją:
ar šio įrašo atžvilgiu galioja suderinta klasifikacija ir ženklinimas Bendrijos lygiu, juos įtraukiant į VI priedo 3 dalį;
ar šis įrašas yra bendras kelių tos pačios cheminės medžiagos registruotojų įrašas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 11 straipsnio 1 dalyje;
ar šis įrašas yra dviejų ar daugiau pranešėjų arba registruotojų suderintas įrašas pagal 41 straipsnį;
ar šis įrašas skiriasi nuo kito inventoriuje esančio įrašo apie tą pačią cheminę medžiagą.
a punkte nurodyta informacija atnaujinama, jeigu priimamas sprendimas pagal 37 straipsnio 5 dalį.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS
43 straipsnis
Kompetentingų institucijų bei vykdymo užtikrinimo institucijų skyrimas ir jų bendradarbiavimas
Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją arba kompetentingas institucijas, atsakingas už pasiūlymus dėl suderinto klasifikavimo bei ženklinimo, ir institucijas, atsakingas už šiame reglamente nustatytų prievolių vykdymo užtikrinimą.
Kompetentingos institucijos ir už vykdymo užtikrinimą atsakingos institucijos, vykdydamos užduotis pagal šį reglamentą, bendradarbiauja tarpusavyje ir šiuo tikslu teikia kitų valstybių narių atitinkamoms institucijoms visą reikalingą ir naudingą paramą.
44 straipsnis
Pagalbos tarnybos
Valstybės narės įsteigia nacionalines pagalbos tarnybas, kurios konsultuoja gamintojus, importuotojus, platintojus, tolesnius naudotojus ir kitas suinteresuotąsias šalis apie jų atitinkamas pareigas ir prievoles pagal šį reglamentą.
45 straipsnis
Įstaigų, kurioms būtų pateikiama informacija dėl neatidėliotinų priemonių, kurių reikia imtis ekstremaliose sveikatai situacijose, skyrimas
1. Valstybės narės paskiria įstaigą arba įstaigas, kurioms importuotojai ir tolesni naudotojai, tiekiantys mišinius rinkai, teikia informaciją, visų pirma susijusią su prevencinių ir gydymo priemonių nustatymu, ypač imantis neatidėliotinų priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose. Ši informacija apima informaciją apie mišinių, tiekiamų rinkai ir klasifikuojamų kaip pavojingi dėl jų poveikio sveikatai arba dėl jų fizinio poveikio, cheminę sudėtį, ir informaciją apie mišinių sudėtyje esančių cheminių medžiagų, dėl kurių alternatyvaus cheminio pavadinimo vartojimo Agentūra prašymą patenkino pagal 24 straipsnį, cheminę tapatybę.
2. Paskirtosios įstaigos užtikrina visas reikalingas garantijas gautos informacijos konfidencialumui išsaugoti. Tokia informacija gali būti naudojama tik:
medicinos poreikiams, kuriant prevencines ir gydymo priemones, ypač ekstremaliose sveikatai situacijose;
ir
valstybės narės prašymu statistinei analizei atlikti, siekiant nustatyti, kokioje srityje gali būti būtina imtis rizikos valdymo priemonių.
Kitiems tikslams informacija nenaudojama.
3. Kad galėtų vykdyti užduotis, už kurias jos yra atsakingos, paskirtosios įstaigos gali naudotis visa informaciją, kurią privalo pateikti už prekybą atsakingi importuotojai ir tolesni naudotojai.
4. Komisijai pagal 53a straipsnį suteikiami įgaliojimai, pasikonsultavus su atitinkamais suinteresuotais subjektais, pavyzdžiui, Europos apsinuodijimų centrų ir klinikinių toksikologų asociacija (EAPCCT), priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant toliau suderinti informaciją dėl neatidėliotinų priemonių, kurių reikia imtis ekstremaliose sveikatai situacijose, ir prevencinių priemonių, iš dalies keičiamas VIII priedas.
46 straipsnis
Vykdymo užtikrinimas ir ataskaitų teikimas
1. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant oficialios kontrolės priemonių sistemos įgyvendinimą, siekdamos užtikrinti, kad cheminės medžiagos ir mišiniai, jeigu jie nėra suklasifikuoti, paženklinti, supakuoti ir apie juos nėra pranešta pagal šį reglamentą, nebūtų tiekiami rinkai.
2. Kas penkeri metai iki liepos 1 d. valstybės narės pateikia Agentūrai oficialios kontrolės priemonių rezultatų ir kitų vykdymo užtikrinimo priemonių ataskaitą. Pirmoji ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2012 m. sausio 20 d. Agentūra pateikia šias ataskaitas Komisijai, kuri į jas atsižvelgia rengdama ataskaitą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 117 straipsnį.
3. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas forumas atlieka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 77 straipsnio 4 dalies a–g punktuose išdėstytas užduotis dėl šio reglamento vykdymo užtikrinimo.
47 straipsnis
Sankcijos už nuostatų nesilaikymą
Valstybės narės nustato sankcijas už šio reglamento nesilaikymą ir imasi visų priemonių, būtinų šio reglamento taikymui užtikrinti. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Ne vėliau kaip 2010 m. birželio 20 d. valstybės narės praneša Komisijai apie nuostatas dėl sankcijų ir nedelsdamos praneša apie vėlesnius jų pakeitimus.
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48 straipsnis
Reklama
1. Cheminių medžiagų, klasifikuojamų kaip pavojingos, reklamoje turi būti nurodytos atitinkamos pavojingumo klasės ar pavojingumo kategorijos.
2. Mišinio, kuris klasifikuojamas kaip pavojingas ar kuriam taikoma 25 straipsnio 6 dalis, pagal kurią plačiosios visuomenės narys gali sudaryti pirkimo sutartį dar nematęs etiketės, reklamoje turi būti paminėta etiketėje nurodyta pavojaus rūšis arba rūšys.
Pirma pastraipa nepažeidžia 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis ( 4 ).
49 straipsnis
Prievolė saugoti informaciją ir prašymai pateikti informaciją
1. Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas kaupia ir saugo visą informaciją, kurią jis naudojo klasifikuodamas ir ženklindamas pagal šį reglamentą, ne trumpiau kaip 10 metų nuo tada, kai jis paskutinį kartą tiekė tą cheminę medžiagą ar mišinį.
Šią informaciją cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas saugo kartu su informacija, reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 36 straipsnį.
2. Jei cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas nutraukia veiklą arba perduoda visą arba dalį savo veiklos trečiajai šaliai, už tiekėjo įmonės likvidavimą atsakinga šalis arba jo atsakomybę tiekti rinkai atitinkamą cheminę medžiagą ar mišinį perimanti šalis yra įpareigota vykdyti 1 dalyje numatytą prievolę vietoje tiekėjo.
3. Valstybės narės, kurioje įsisteigęs cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas, kompetentinga institucija arba vykdymo užtikrinimo institucijos, arba Agentūra gali reikalauti, kad tiekėjas jai (joms) pateiktų 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją.
Tačiau jeigu Agentūrai ši informacija buvo prieinama cheminę medžiagą registruojant pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 arba teikiant informaciją pagal šio reglamento 41 straipsnį, Agentūra naudoja tą informaciją, o institucija kreipiasi į Agentūrą.
50 straipsnis
Agentūros užduotys
1. Agentūra teikia valstybėms narėms ir Bendrijos institucijoms kuo aukštesnės kokybės mokslines ir technines konsultacijas su cheminėmis medžiagomis bei mišiniais susijusiais klausimais, kurie priklauso jos kompetencijai ir kurie jai pateikiami pagal šį reglamentą.
2. Agentūros sekretoriatas:
teikia ūkio subjektams technines ir mokslines rekomendacijas bei tam tikrais atvejais priemones apie tai, kaip vykdyti šiame reglamente nustatytas prievoles;
teikia kompetentingoms institucijoms technines ir mokslines rekomendacijas šiam reglamentui įgyvendinti ir teikia paramą pagal 44 straipsnį įsteigtoms valstybių narių pagalbos tarnyboms.
51 straipsnis
Laisvo judėjimo nuostata
Valstybės narės dėl su cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimu, ženklinimu ar pakavimu, kaip apibrėžta šiame reglamente, susijusių priežasčių nedraudžia, neriboja ir nekliudo tiekti į rinką cheminių medžiagų ar mišinių, kurie atitinka šio reglamento nuostatas ir, kai tinkama, šio reglamento įgyvendinimo metu priimtus Bendrijos teisės aktus.
52 straipsnis
Apsaugos nuostata
1. Kai valstybė narė turi pagrįstų priežasčių manyti, kad cheminė medžiaga ar mišinys, nors ir atitinka šio reglamento reikalavimus, tačiau kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai dėl priežasčių, susijusių su jų klasifikavimu, ženklinimu arba pakavimu, ji gali imtis atitinkamų laikinųjų priemonių. Valstybė narė nedelsdama informuoja apie tai Komisiją, Agentūrą ir kitas valstybes nares, nurodydama tokio sprendimo priežastis.
2. Per 60 dienų nuo informacijos gavimo iš valstybės narės Komisija pagal 54 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą turi arba patvirtinti laikinąją priemonę sprendime nurodytam laikotarpiui, arba įpareigoti valstybę narę atšaukti laikinąją priemonę.
3. Jeigu patvirtinama 2 dalyje nurodyta su cheminės medžiagos klasifikavimu ar ženklinimu susijusi laikina priemonė, per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija 39 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia Agentūrai pasiūlymą dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo.
53 straipsnis
Derinimas su technikos ir mokslo pažanga
1. Komisijai pagal 53a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, deramai atsižvelgiant į tolesnius GHS pokyčius, visų pirma į JT padarytus informacijos apie panašius mišinius naudojimo pakeitimus, ir įvertinant tarptautiniu mastu pripažintų programų cheminių medžiagų ir mišinių srityje pokyčius bei duomenų iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių pokyčius, iš dalies keičiami 6 straipsnio 5 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 12 ir 14 straipsniai, 18 straipsnio 3 dalies b punktas, 23 straipsnis, 25–29 straipsniai, 35 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos ir I–VIII priedai, siekiant juos adaptuoti prie technikos ir mokslo pažangos.
Jeigu yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 53b straipsnyje numatyta procedūra.
2. Valstybės narės ir Komisija, pasinaudodamos savo vaidmeniu atitinkamuose JT forumuose, skatina suderinti JT lygmeniu patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų (PBT) arba labai patvarių ir didelės bioakumuliacijos (vPvB) cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo kriterijus.
53a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 37 straipsnio 5 dalyje, 45 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 26 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 37 straipsnio 5 dalyje, 45 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros ( 5 ) nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 37 straipsnio 5 dalį, 45 straipsnio 4 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
53b straipsnis
Skubos procedūra
1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.
2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 53a straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.
53c straipsnis
Atskiri deleguotieji aktai dėl skirtingų įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus
Komisija priima atskirą deleguotąjį aktą dėl kiekvieno pagal šį reglamentą jai suteikto deleguotojo įgaliojimo.
54 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsniu įsteigtas komitetas.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.
▼M19 —————
55 straipsnis
Direktyvos 67/548/EEB pakeitimai
Direktyva 67/548/EEB iš dalies keičiama taip:
1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama.
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
3 dalis pakeičiama taip:
„3. Jeigu konkrečios cheminės medžiagos suderinto klasifikavimo ir ženklinimo įrašas yra įtrauktas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo ( *1 ) VI priedo 3 dalį, cheminė medžiaga klasifikuojama pagal tą įrašą, o 1 ir 2 dalys netaikomos pavojingumo kategorijoms, kurias tas įrašas apima.
4 dalis išbraukiama.
5 straipsnis keičiamas taip:
1 dalies antra pastraipa išbraukiama;
2 dalis pakeičiama taip:
„2. 1 dalies pirmoje pastraipoje minimos priemonės taikomos tol, kol cheminė medžiaga bus įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį pagal pavojingumo kategorijas, kurias tas įrašas apima, arba kol Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 39 straipsnyje nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas neįtraukti jos į tą sąrašą.“.
6 straipsnis pakeičiamas taip:
„6 straipsnis
Pareiga atlikti tyrimus
Cheminių medžiagų, kurios nurodytos EINECS sąraše, tačiau dėl kurių Reglamento (EB) Nr.1272/2008 VI priedo 3 dalyje nėra įtrauktas įrašas, gamintojai, platintojai ir importuotojai atlieka tyrimą, leidžiantį susipažinti su egzistuojančiais tinkamais ir prieinamais duomenimis apie tokių cheminių medžiagų savybes. Remdamiesi šia informacija jie pakuoja ir laikinai ženklina pavojingas chemines medžiagas pagal šios direktyvos 22–25 straipsniuose nustatytas taisykles ir šios direktyvos VI priedo kriterijus.“
22 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.
23 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
a punkto žodžiai „I priede“ ir „I priedo“ atitinkamai pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje“ ir „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalies“;
c punkto žodžiai „I priede“ ir „I priedą“ atitinkamai pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje“ ir „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį“;
d punkto žodžiai „I priede“ ir „I priedą“ atitinkamai pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje“ ir „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį“;
e punkto žodžiai „I priede“ ir „I priedą“ atitinkamai pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje“ ir „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį“;
f punkto žodžiai „I priede“ pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje“.
24 straipsnio 4 dalies antra pastraipa išbraukiama.
28 straipsnis išbraukiamas.
31 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos.
Po 32 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:
„32a straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl cheminių medžiagų ženklinimo ir pakavimo
22–25 straipsniai cheminėms medžiagoms netaikomi nuo 2010 m. gruodžio 1 d.“
I priedas išbraukiamas.
56 straipsnis
Direktyvos 1999/45/EB pakeitimai
Direktyva 1999/45/EB iš dalies keičiama taip:
3 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB I priedo“ pakeičiami žodžiais „2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo VI priedo 3 dalies. ( *2 )
Žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB I priedas“ (atitinkamais linksniais) pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalis“ (atitinkamais linksniais):
3 straipsnio 3 dalyje;
10 straipsnio 2 dalies 2.3.1, 2.3.2, 2.3.3 punktuose ir 2.4 punkto pirmoje įtraukoje;
II priedo įvado antros pastraipos a ir b punktuose bei šeštoje pastraipoje;
II priedo A dalies:
II priedo B dalies įvadinėje pastraipoje;
III priedo įvado a ir b punktuose;
III priedo A dalies a skirsnio „Vandens aplinka“:
III priedo A dalies b skirsnio „Ne vandens aplinka“ 1.1 punkto a ir b papunkčiuose;
V priedo A dalies 3 ir 4 punktuose;
V priedo B dalies 9 punkte;
VI priedo A dalies 2 punkto lentelės 3 skiltyje;
VI priedo B dalies 1 punkto pirmoje pastraipoje ir 3 punkto lentelės pirmoje skiltyje;
VIII priedo 1 priedėlio lentelės antroje skiltyje;
VIII priedo 2 priedėlio lentelės antroje skiltyje.
VI priedo B dalies 1 punkto trečios pastraipos pirmoje įtraukoje ir penktoje pastraipoje žodžiai „I priede“ pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje“.
VI priedo B dalies 4.2 punkto paskutinėje pastraipoje žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB I priedo (19 pakeitimas)“ pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje“.
57 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 pakeitimai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos
Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iš dalies keičiamas taip:
14 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
b punktas aš dalies keičiamas taip:
2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo VI priedo 3 dalyje nustatyta konkreti ribinė koncentracija; ( *3 )
cheminių medžiagų, klasifikuojamų kaip pavojingos vandens aplinkai, atveju, jeigu yra nustatytas dauginimo koeficientas (toliau – m faktorius) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, to reglamento I priedo 1.1 lentelėje nurodyta ribinė vertė, pakoreguota naudojant to reglamento I priedo 4.1 skirsnyje nustatytą skaičiavimo būdą;“;
e punktas pakeičiamas taip:
konkreti ribinė koncentracija, pateikta Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 42 straipsnyje nurodyto klasifikavimo ir ženklinimo inventoriaus sutartame įraše;
cheminių medžiagų, klasifikuojamų kaip pavojingos vandens aplinkai, atveju, jeigu yra nustatytas m faktorius pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 42 straipsnyje nurodyto klasifikavimo ir ženklinimo inventoriaus sutartą įrašą, to reglamento I priedo 1.1 lentelėje nurodyta ribinė vertė, pakoreguota naudojant to reglamento I priedo 4.1 skirsnyje nustatytą skaičiavimo būdą;“.
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
8 dalis pakeičiama taip:
„8. Saugos duomenų lapas pateikiamas nemokamai raštu ar elektroniniu būdu ne vėliau kaip tą dieną, kurią cheminė medžiaga ar mišinys patiekti pirmą kartą.“;
įterpiama tokia 10 dalis:
„10. Jeigu laikotarpiu nuo Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 įsigaliojimo iki 2010 m. gruodžio 1 d. cheminės medžiagos klasifikuojamos pagal tą reglamentą, ta klasifikacija gali būti įtraukta į saugos duomenų lapą kartu su klasifikacija pagal Direktyvą 67/548/EEB.
Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. saugos duomenų lapuose pateikiama klasifikacija pagal Direktyvą 67/548/EEB ir Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008.
Jeigu laikotarpiu nuo Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 įsigaliojimo iki 2015 m. birželio 1 d. mišiniai klasifikuojami pagal tą reglamentą, ta klasifikacija gali būti įtraukta į saugos duomenų lapą kartu su klasifikacija pagal Direktyvą 1999/45/EB. Tačiau jeigu iki 2015 m. birželio 1 d. cheminės medžiagos ir mišiniai tiek klasifikuojami, tiek ženklinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, ta klasifikacija pateikiama saugos duomenų lape kartu su cheminės medžiagos, mišinio ir jo sudedamųjų dalių klasifikacija pagal atitinkamai Direktyvą 67/548/EEB ir Direktyvą 1999/45/EB.“
56 straipsnio 6 dalies b punktas iš dalies keičiamas taip:
visų kitų cheminių medžiagų koncentracija juose yra mažesnė už Direktyvoje 1999/45/EB ar Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje nurodytas mažiausias ribines koncentracijas, pagal kurias mišinys klasifikuojamas kaip pavojingas.“
59 straipsnio 2 ir 3 dalys iš dalies keičiamos taip:
2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:
„Jei tinkama, dokumentacijoje apsiribojama nuoroda į įrašą Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje.“;
3 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:
„Jei tinkama, dokumentacijoje apsiribojama nuoroda į įrašą Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje.“
76 straipsnio 1 dalies c punkte žodžiai „XI antraštinę dalį“ pakeičiami žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 V antraštinę dalį“.
77 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
2 dalies e punkto pirmas sakinys pakeičiamas taip:
kuria ir tvarko duomenų bazę (-es), kurioje (-iose) kaupiama informacija apie visas registruotas chemines medžiagas, klasifikavimo ir ženklinimo inventorių ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 parengtą suderintą klasifikavimo ir ženklinimo sąrašą;“;
3 dalies a punkte žodžiai „VI–XI antraštines dalis“ pakeičiami žodžiais „VI–X antraštines dalis“.
XI antraštinė dalis išbraukiama.
XV priedo I ir II skirsniai iš dalies keičiami taip:
I skirsnis iš dalies keičiamas taip:
pirma įtrauka išbraukiama;
antra įtrauka pakeičiama taip:
cheminių medžiagų identifikavimą kaip CMR, PBT, vPvB arba lygiavertį susirūpinimą keliančiomis cheminėmis medžiagomis pagal 59 straipsnį,“;
II skirsnio 1 punktas išbraukiamas;
XVII priedo lentelė iš dalies keičiama taip:
skiltis „Medžiagos, medžiagų grupės arba preparato pavadinimas“ iš dalies keičiama taip:
28, 29 ir 30 įrašai pakeičiami taip:
„28. Cheminės medžiagos, įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, klasifikuojamos kaip 1A ar 1B kategorijos kancerogenai (3.1 lentelė) arba 1 ar 2 kategorijos kancerogenai (3.2 lentelė) ir nurodomos taip:
29. Cheminės medžiagos, įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, klasifikuojamos kaip 1A ar 1B kategorijos lytinių ląstelių mutagenai (3.1 lentelė) arba 1 ar 2 kategorijos mutagenai (3.2 lentelė) ir nurodomos taip:
30. Cheminės medžiagos, įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, klasifikuojamos kaip 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją medžiagos (3.1 lentelė) arba 1 ar 2 kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją medžiagos (3.2 lentelė) ir nurodomos taip:
skilties „Apribojimo sąlygos“ 28 įrašo 1 punkto pirmoji įtrauka pakeičiama taip:
atitinkama Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje nurodyta ribinė koncentracija, arba“;
XVII priedo 1–6 priedėliai iš dalies keičiami taip:
Pratarmė iš dalies keičiama taip:
skirsnio „Cheminės medžiagos“ žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB I priede“ pakeičiami žodžiais „Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje“;
skirsnio „Indekso numeris“ žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB I priedo“ pakeičiami žodžiais „Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalies“;
skirsnio „Pastabos“ žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB I priedo pratarmėje“ pakeičiami žodžiais „Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 1 dalyje“;
A pastaba pakeičiama taip:
„A pastaba
Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 17 straipsnio 2 dalies, etiketėje cheminės medžiagos pavadinimas turi būti nurodytas vienu iš to reglamento VI priedo 3 dalyje pateiktų pavadinimų.
Toje dalyje kartais vartojamas bendras aprašymas, pavyzdžiui: „... junginiai“ arba „... druskos“. Šiuo atveju tiekėjas, kuris tiekia tokią cheminę medžiagą rinkai, etiketėje turi nurodyti tikslų pavadinimą, tinkamai atsižvelgdamas į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 1 dalies 1.1.1.4 skirsnį.
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, kai cheminė medžiaga yra įtraukta į to reglamento VI priedo 3 dalį, etiketėje pateikiami su kiekviena konkrečia klasifikacija, kurią apima tos dalies įrašas, susiję ženklinimo elementai kartu su kitai klasifikacijai, kurios neapima tas įrašas, taikomais etiketės elementais bei kitais taikomais etiketės elementais pagal to reglamento 17 straipsnį.
Jei cheminės medžiagos priklauso vienai į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį įtrauktai cheminių medžiagų grupei, etiketėje pateikiami su kiekviena konkrečia klasifikacija, kurią apima tos dalies įrašas, susiję ženklinimo elementai kartu su kitai klasifikacijai, kurios neapima tas įrašas, taikomais etiketės elementais bei kitais taikomais etiketės elementais pagal to reglamento 17 straipsnį.
Jei cheminės medžiagos priklauso daugiau kaip vienai į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį įtrauktai cheminių medžiagų grupei, etiketėje pateikiami su kiekviena konkrečia klasifikacija, kurią apima tos dalies abu įrašai, susiję ženklinimo elementai kartu su kitai klasifikacijai, kurios neapima tas įrašas, taikomais etiketės elementais bei kitais taikomais etiketės elementais pagal to reglamento 17 straipsnį. Jeigu dviejuose tos pačios pavojingumo klasės ar diferenciacijos įrašuose pateikiamos dvi skirtingos klasifikacijos, pasirenkama didesnį pavojų atspindinti klasifikacija.“;
D pastaba pakeičiama taip:
„D pastaba
Tam tikros cheminės medžiagos, galinčios savaime polimerizuotis arba suirti, paprastai tiekiamos rinkai stabilizuotos. Būtent tokio pavidalo jos nurodomos Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje.
Tačiau kartais tokios cheminės medžiagos tiekiamos rinkai nestabilizuotos. Tokiu atveju tiekėjas, kuris tiekia šią cheminę medžiagą rinkai, turi etiketėje nurodyti cheminės medžiagos pavadinimą, po kurio įrašomas žodis „nestabilizuota“.“;
E pastaba išbraukiama;
H pastaba pakeičiama taip:
„H pastaba
Nurodytas šios cheminės medžiagos klasifikavimas ir etiketė nurodo pavojų ar pavojus, nurodytus pavojingumo frazėje (-ėse) kartu su pavojingumo klasifikacija. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 4 straipsnio reikalavimai šios cheminės medžiagos tiekėjams taikomi visais kitais klasifikavimo į pavojingumo klases, diferenciacijas ir kategorijas atvejais.
Galutinei etiketei taikomi Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1.2 skirsnio reikalavimai.“;
K pastaba pakeičiama taip:
„K pastaba
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė ar mutageninė, jei galima įrodyti, kad joje yra mažiau kaip 0,1 % w/w 1,3-butadieno (masės %) (EINECS Nr. 203-450-8). Jei cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogenas arba mutagenas, turėtų būti pateikiamos bent jau atsargumo frazės (P102-)P210-P403. Ši pastaba taikoma tik tam tikroms Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje nurodytoms sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gaunamoms iš naftos.“;
S pastaba pakeičiama taip:
„S pastaba:
Šiai cheminei medžiagai gali nereikėti etiketės pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 17 straipsnį (žr. to reglamento I priedo 1.3 skirsnį).“;
1 priedėlio pavadinimas pakeičiamas taip:
„28 punktas – kancerogenai: 1A kategorija (3.1 lentelė)/1 kategorija (3.2 lentelė)“;
2 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
pavadinimas pakeičiamas „28 punktas – kancerogenai: 1B kategorija (3.1 lentelė)/2 kategorija (3.2 lentelė)“;
indekso Nr. 024-017-00-8, 611-024-001, 611-029-00-9, 611-030-00-4 ir 650-017-00-8 įrašuose žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB I priede“ ir „Direktyvos 67/548/EEB I priedo“ pakeičiami atitinkamai žodžiais „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priede“ ir „Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo.“;
3 priedėlio pavadinimas pakeičiamas taip:
„29 punktas – mutagenai: 1A kategorija (3.1 lentelė)/1 kategorija (3.2 lentelė)“;
4 priedėlio pavadinimas pakeičiamas taip:
„29 punktas – mutagenai: 1B kategorija (3.1 lentelė)/2 kategorija (3.2 lentelė)“;
5 priedėlio pavadinimas pakeičiamas taip:
„30 punktas – toksiškai veikiančios reprodukcijai medžiagos: 1A kategorija (3.1 lentelė)/1 kategorija (3.2 lentelė)“;
6 priedėlio pavadinimas pakeičiamas taip:
„30 punktas – toksiškai veikiančios reprodukciją medžiagos: 1B kategorija (3.1 lentelė)/2 kategorija (3.2 lentelė)“;
Žodis „preparatas“ ar „preparatai“ (atitinkamais linksniais), kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 2 punkte, visame tekste pakeičiamas atitinkamai žodžiu „mišinys“ arba „mišiniai“ (atitinkamais linksniais).
58 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 pakeitimai nuo 2010 m. gruodžio 1 d.
Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 iš dalies keičiamas taip:
14 straipsnio 4 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„4. Jei pagal 3 dalies a–d punktuose nurodytų pakopų rezultatus registruotojas nusprendžia, kad cheminė medžiaga atitinka bet kurios iš toliau pateikiamų Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:
2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasės, 2.8 klasės A ir B tipai, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.15 klasės A–F tipai;
3.1–3.6 pavojingumo klasės, 3.7 pavojingumo klasė – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi, 3.8 klasė – išskyrus narkotinį poveikį, 3.9 ir 3.10 klasės;
4.1 pavojingumo klasė;
5.1 pavojingumo klasė,
arba ji įvertinama kaip PBT arba vPvB medžiaga, cheminės saugos vertinimas apima tokias papildomas pakopas:“;
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
1 dalies a punktas pakeičiamas taip:
cheminė medžiaga atitinka klasifikavimo kaip pavojinga kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 arba mišinys atitinka klasifikavimo kaip pavojingas kriterijus pagal Direktyvą 1999/45/EB; arba“;
4 dalis pakeičiama taip:
„4. Saugos duomenų lapo pateikti nebūtina, jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 pavojingomis laikomos cheminės medžiagos ar mišiniai siūlomi ar parduodami plačiajai visuomenei kartu pateikiant pakankamai informacijos, leidžiančios naudotojams imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti, nebent tokio saugos duomenų lapo prašo tolesnis naudotojas ar platintojas.“;
40 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Agentūra išnagrinėja kiekvieną siūlomą bandymą, išdėstytą registracijos dokumentacijoje ar tolesnio naudotojo ataskaitoje, tikrindama, ar pateikiama IX ir X prieduose nurodyta informacija apie cheminę medžiagą. Pirmenybė teikiama tų cheminių medžiagų, kurios pasižymi ar gali pasižymėti PBT, vPvB, jautrinančiomis ir (arba) kancerogeninėmis, mutageninėmis ar toksiškomis reprodukcijai (CMR) savybėmis, arba cheminių medžiagų, kurių metinis kiekis viršija 100 tonų ir dėl to jos pasižymi išplitusiu ir išsklaidytu poveikiu, jei jos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus bet kurios toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus, registracijos dokumentacijoms:
2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasės, 2.8 klasės A ir B tipai, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.15 klasės A–F tipai;
3.1–3.6 pavojingumo klasės, 3.7 pavojingumo klasė – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi, 3.8 klasė – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasės;
4.1 pavojingumo klasė;
5.1 pavojingumo klasė.“;
57 straipsnio a, b ir c punktai pakeičiami taip:
cheminės medžiagos, atitinkančios priskyrimo „kancerogeniškumo“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasei kriterijus pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3.6 skirsnį;
cheminės medžiagos, atitinkančios priskyrimo „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasei kriterijus pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3.5 skirsnį;
cheminės medžiagos, atitinkančios priskyrimo „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi) pavojingumo klasei kriterijus pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3.7 skirsnį;“.
65 straipsnyje žodžiai „Direktyvos 67/548/EEB“ pakeičiami žodžiais „Direktyvos 67/548/EEB ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008“;
68 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Cheminės medžiagos – atskiros ar esančios mišinio ar gaminio sudėtyje, kuri atitinka priskyrimo „kancerogeniškumo“, „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ arba „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasėms kriterijus ir kurią gali naudoti vartotojai, bei kurios naudojimo apribojimus pasiūlė Komisija, atžvilgiu XVII priedas iš dalies keičiamas 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 69–73 straipsniai netaikomi.“
119 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
1 dalies a punktas pakeičiamas taip:
nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies f ir g punktų, cheminių medžiagų, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus, pavadinimas pagal Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) nomenklatūrą:
2 dalis pakeičiama taip:
f punktas pakeičiamas taip:
laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 24 straipsnio, šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų cheminių medžiagų, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis, pavadinimas pagal IUPAC nomenklatūrą šešerių metų laikotarpiui“;
g punkto įvadinė frazė pakeičiama taip:
laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 24 straipsnio, šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų cheminių medžiagų, kurios naudojamos tik vienu ar keliais toliau nurodytais atvejais, pavadinimas pagal IUPAC nomenklatūrą:“;
138 straipsnio 1 dalyje įvadinės frazės antras sakinys pakeičiamas taip:
„Tačiau cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo „kancerogeniškumo“, „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ arba „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasėms kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, atveju peržiūra atliekama ne vėliau kaip 2014 m. birželio 1 d.“
III priedas iš dalies keičiamas taip:
a punktas pakeičiamas taip:
cheminės medžiagos, kurios, kaip prognozuojama, (t. y. taikant (Q)SAR arba kitus įrodymus) turėtų atitikti priskyrimo „kancerogeniškumo“, „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ arba „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasėms kriterijus arba XIII priede pateikiamus kriterijus;“;
b punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
kurios, kaip prognozuojama, (t. y. taikant (Q)SAR arba kitus įrodymus) turėtų atitikti priskyrimo pavojingumo klasėms ar diferenciacijoms dėl poveikio sveikatai ar aplinkai kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008.“
V priedo 8 punkto žodžiai „Direktyvą 67/548/EEB“ pakeičiami žodžiais „Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008“.
VI priedo 4.1, 4.2 ir 4.3 skirsniai pakeičiami taip:
„4.1. „Cheminės (-ių) medžiagos (-ų) klasifikacija pagal pavojingumą, taikant Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I ir II antraštines dalis, pagal visas tame reglamente nustatytas pavojingumo klases ir kategorijas,
Be to, kiekvienam įrašui nurodomos priežastys, dėl kurių nepateikta klasifikacija pagal kurią nors pavojingumo klasę ar pavojingumo klasės diferenciaciją (t. y. jei trūksta duomenų, jie neįtikinami arba jie įtikinami, tačiau jų nepakanka klasifikacijai).
4.2. Nustatytas cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavojingumo ženklinimas taikant Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 III antraštinę dalį.
4.3. Konkrečios ribinės koncentracijos, jei tinka, taikant Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 10 straipsnį ir Direktyvos 1999/45/EB 4–7 straipsnius.“
VIII priedas iš dalies keičiamas taip:
lentelės 2 skilties 8.4.2 punkto antra įtrauka pakeičiama taip:
cheminė medžiaga priklauso 1A ar 1B kancerogeninių medžiagų kategorijai arba 1A, 1B ar 2 lytinių ląstelių mutacijas sukeliančių medžiagų kategorijai.“;
lentelės 2 skilties 8.7.1 punkto antra ir trečios pastraipos pakeičiamos taip:
„Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia neigiamą poveikį vaisingumui ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti vaisingumui) (H360F) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni vaisingumo bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti toksinio poveikio vystymuisi bandymus.
Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia toksiškumą vystymuisi ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti negimusiam vaikui) (H360D) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni toksinio poveikio vystymuisi bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti poveikio vaisingumui bandymus.“
IX priedo lentelės 2 skilties 8.7 punkto antra ir trečios pastraipos pakeičiamos taip:
„Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia neigiamą poveikį vaisingumui ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti vaisingumui) (H360F) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni vaisingumo bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti toksinio poveikio vystymuisi bandymus.
Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia toksinį poveikį vystymuisi ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti negimusiam vaikui) (H360D) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni toksinio poveikio vystymuisi bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti poveikio vaisingumui bandymus.“
X priedas iš dalies keičiamas taip:
lentelės 2 skilties 8.7 punkto antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:
„Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia neigiamą poveikį vaisingumui ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti vaisingumui) (H360F) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni vaisingumo bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti toksiškumo vystymuisi bandymus.
Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia toksiškumą vystymuisi ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti negimusiam vaikui) (H360D) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni toksiškumo vystymuisi bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti poveikio vaisingumui bandymus.“;
lentelės 2 skilties 8.9.1 punkto pirmos pastraipos antra įtrauka pakeičiama taip:
cheminė medžiaga klasifikuojama kaip 2 kategorijos lytinių ląstelių mutagenas arba kartotinių dozių tyrimo (-ų) metu buvo gauta įrodymų, kad cheminė medžiaga gali sukelti hiperplaziją ir (arba) preneoplastinius pakitimus.“;
lentelės 2 skilties 8.9.1 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:
„Jei cheminė medžiaga klasifikuojama kaip 1A ar 1B kategorijos lytinių ląstelių mutagenas, daroma prielaida, kad tikėtinas kancerogeniškumo genotoksinis mechanizmas. Šiais atvejais, paprastai nereikalaujama atlikti kancerogeniškumo bandymo.“
XIII priedo 1.3 punkto antra ir trečia įtraukos pakeičiamos taip:
cheminė medžiaga klasifikuojama kaip kancerogeninė (1A arba 1B kategorijos), lytinių ląstelių mutacijas sukelianti (1A arba 1B kategorijos) arba toksiškai veikianti reprodukciją (1A, 1B arba 2 kategorijos), arba
esama kitų lėtinio toksiškumo įrodymų, kaip identifikuota pagal STOT (pakartotinis poveikis) klasifikaciją, 1 kategorija (prarijus, per odą, įkvėpus dujų/garų, įkvėpus dulkių/rūko/dūmų) ar 2 kategorija (prarijus, per odą, įkvėpus dujų/garų, įkvėpus dulkių/rūko/dūmų) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008.“
XVII priedo lentelės skiltis „Medžiagos, medžiagų grupės arba mišinio pavadinimas“ iš dalies keičiama taip:
3 įrašas pakeičiamas taip:
„3. Skystosios cheminės medžiagos ar mišiniai, kurie laikomi pavojingais pagal Direktyvą 1999/45/EB arba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateiktų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:
2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasės, 2.8 klasės A ir B tipai, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.15 klasės A–F tipai;
3.1–3.6 pavojingumo klasės, 3.7 pavojingumo klasė – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi, 3.8 klasė – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasės;
4.1 pavojingumo klasė;
5.1 pavojingumo klasė.“;
40 įrašas pakeičiamas taip:
„40. Cheminės medžiagos, klasifikuojamos kaip 1 arba 2 kategorijos degiosios dujos, 1, 2 ar 3 kategorijos degieji skysčiai, 1 ar 2 kategorijos degiosios kietosios cheminės medžiagos, 1, 2 ar 3 kategorijos cheminės medžiagos ir mišiniai, kurie susilietę su vandeniu išskiria degiąsias dujas, 1 kategorijos piroforiniai skysčiai ar 1 kategorijos piroforinės kietosios cheminės medžiagos, neatsižvelgiant į tai, ar jos įtrauktos į to reglamento VI priedo 3 dalį, ar neįtrauktos.“
59 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 pakeitimas nuo 2015 m. birželio 1 d.
Nuo 2015 m. birželio 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 iš dalies keičiamas taip:
14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Cheminės saugos vertinimas pagal 1 dalį neprivalomas mišinio sudėtyje esančiai cheminei medžiagai, kurios koncentracija mišinyje yra mažesnė nei:
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta ribinė vertė;
0,1 % masės (masės %), jei cheminė medžiaga atitinka šio reglamento XIII priedo kriterijus.“
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
1 dalies a punktas pakeičiamas taip:
cheminė medžiaga ar mišinys atitinka klasifikavimo kaip pavojingi kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008; arba“;
3 dalis pakeičiama taip:
„3. Tiekėjas pateikia gavėjui pastarojo prašymu pagal II priedą parengtą saugos duomenų lapą, jeigu mišinys neatitinka klasifikavimo kaip pavojingas kriterijų pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I ir II antraštines dalis, tačiau savo sudėtyje turi:
bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 1 % masės, o dujiniame mišinyje – lygi arba didesnė nei 0,2 % tūrio; arba
bent vieną cheminę medžiagą, kuri yra 2 kategorijos kancerogeninė arba 1A, 1B ir 2 kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją, 1 kategorijos odą jautrinanti, 1 kategorijos kvėpavimo takus jautrinanti ar poveikį laktacijai arba vaikui per motinos pieną turinti medžiaga ar patvari, biologinio kaupimosi ir toksiška (PBT) pagal XIII priede nustatytus kriterijus arba labai patvari ir didelio biologinio kaupimosi (vPvB) medžiaga pagal XIII priede nustatytus kriterijus, arba buvo įtraukta į 59 straipsnio 1 dalyje sudarytą sąrašą dėl kitų priežasčių nei nurodytosios a punkte, ir kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 0,1 % masės; arba
cheminę medžiagą, kuriai Bendrijoje yra nustatyta ribinė vertė darbo aplinkoje“;
4 dalis pakeičiama taip:
„4. Saugos duomenų lapo pateikti nebūtina, jei pavojingos cheminės medžiagos ar mišiniai siūlomi ar parduodami plačiajai visuomenei kartu pateikiant pakankamai informacijos, leidžiančios naudotojams imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti, nebent tokio saugos duomenų lapo prašo tolesnis naudotojas ar platintojas.“;
56 straipsnio 6 dalies b punktas pakeičiamas taip:
visų kitų cheminių medžiagų koncentracija juose yra mažesnė už Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 11 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertes, pagal kurias mišinys klasifikuojamas kaip pavojingas.“;
65 straipsnio žodžiai „ir Direktyvos 1999/45/EB“ išbraukiami;
II priedas iš dalies keičiamas taip:
1.1 punktas pakeičiamas taip:
„1.1 Cheminės medžiagos ar mišinio identifikavimas
Cheminę medžiagą identifikuojantis pavadinimas sutampa su nurodytuoju etiketėje pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalį.
Mišinį identifikuojantis pavadinimas sutampa su nurodytuoju etiketėje pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 18 straipsnio 3 dalies a punktą.“;
3.3 punkto a papunkčio pirma išnaša išbraukiama;
3.6 punktas pakeičiamas taip:
„3.6 Jeigu, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 26 straipsnio, Agentūra sutiko, kad etiketėje ir saugos duomenų lape cheminės medžiagos cheminis pavadinimas būtų neatskleistas, 3 skiltyje aprašomos jos cheminės savybės, kad būtų užtikrintas saugus tvarkymas.
Saugos duomenų lape vartojamas pavadinimas (įskaitant 1.1, 3.2, 3.3 ir 3.5 punktų tikslais) turi būti toks pat, kaip ir etiketėje vartojamas pavadinimas, dėl kurio sutarta pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 24 straipsnyje nurodytą procedūrą.“
VI priedo 4.3 skirsnis pakeičiamas taip:
„4.3 Konkrečios ribinės koncentracijos, jei tinka, taikant Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 10 straipsnį.“
XVII priedas iš dalies keičiamas taip:
lentelės skilties „Medžiagos, medžiagų grupės arba mišinio pavadinimas“ 3 įraše žodžiai „ir Direktyvoje 1999/45/EB“ išbraukiami.
skilties „Apribojimo sąlygos“ 28 įrašas iš dalies keičiamas taip:
1 punkto antra įtrauka pakeičiama taip:
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3 dalyje nurodyta atitinkama bendroji ribinė koncentracija“;
2 punkto d papunktis pakeičiamas taip:
tapybai naudojamiems dažams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008.“.
60 straipsnis
Panaikinimas
Nuo 2015 m. birželio 1 d. Direktyva 67/548/EEB ir Direktyva 1999/45/EB panaikinamos.
61 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Iki 2010 m. gruodžio 1 d. cheminės medžiagos klasifikuojamos, ženklinamos ir pakuojamos pagal Direktyvą 67/548/EEB.
Iki 2015 m. birželio 1 d. mišiniai klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal Direktyvą 1999/45/EB.
2. Nukrypstant nuo šio reglamento 62 straipsnio antros pastraipos ir papildomai prie šio straipsnio 1 dalies reikalavimų cheminės medžiagos ir mišiniai atitinkamai iki 2010 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. birželio 1 d. gali būti klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal šį reglamentą. Tuo atveju Direktyvų 67/548/EEB ir 1999/45/EB ženklinimo ir pakavimo nuostatos netaikomos.
3. Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. cheminės medžiagos klasifikuojamos pagal Direktyvą 67/548/EEB ir šį reglamentą. Jos ženklinamos ir pakuojamos pagal šį reglamentą.
4. Nukrypstant nuo šio reglamento 62 straipsnio antros pastraipos, cheminių medžiagų, kurios suklasifikuotos, paženklintos ir supakuotos pagal Direktyvą 67/548/EEB ir jau patiektos rinkai iki 2010 m. gruodžio 1 d., nebūtina iš naujo paženklinti ir supakuoti pagal šį reglamentą iki 2012 m. gruodžio 1 d.
Nukrypstant nuo šio reglamento 62 straipsnio antros pastraipos, mišinių, kurie suklasifikuoti, paženklinti ir supakuoti pagal Direktyvą 1999/45/EEB ir jau patiekti rinkai iki 2015 m. birželio 1 d., nebūtina iš naujo paženklinti ir supakuoti pagal šį reglamentą iki 2017 m. birželio 1 d.
5. Jeigu atitinkamai iki 2010 m. gruodžio 1 d. arba 2015 m. birželio 1 d. cheminė medžiaga ar mišinys buvo suklasifikuoti pagal Direktyvą 67/548/EEB ar Direktyvą 1999/45/EB, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai gali keisti cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją pagal šio reglamento VII priede pateiktą konversijos lentelę.
6. Iki 2011 m. gruodžio 1 d. valstybės narės gali toliau taikyti galiojančius griežtesnius šio reglamento VI priedo 3 dalyje nurodytų cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimus, jeigu iki 2009 m. sausio 20 d. apie šias klasifikacijas ir ženklinimo elementus buvo pranešta Komisijai pagal Direktyvos 67/548/EEB nustatytą apsaugos nuostatą, o ne vėliau kaip 2009 m. birželio 1 d. pagal šio reglamento 37 straipsnio 1 dalį valstybė narė pateikia Agentūrai pasiūlymą dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo, kuriame nurodomi šios klasifikacijos ir ženklinimo elementai.
Tai daroma su sąlyga, jeigu Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl siūlomos klasifikacijos ir ženklinimo pagal Direktyvoje 67/548/EEB nustatytą apsaugos nuostatą iki 2009 m. sausio 20 d.
Jei pagal pirmą pastraipą pateiktas siūlomas suderintas klasifikavimas ir ženklinimas neįtrauktas į VI priedo 3 dalį pagal 37 straipsnio 5 dalį arba į jį įtrauktas iš dalies pakeistas suderintas klasifikavimas ir ženklinimas, šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyta išimtis negalioja.
62 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
II, III ir IV antraštinės dalys cheminių medžiagų atžvilgiu taikomos nuo 2010 m. gruodžio 1 d., o mišinių atžvilgiu – nuo 2015 m. birželio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI
Šiame priede nustatyti klasifikavimo į pavojaus klases kriterijai ir klasių skirstymas, be to, nustatomos papildomos kriterijų laikymosi nuostatos.
1. 1 DALIS. KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO BENDRIEJI PRINCIPAI
1.0. Apibrėžtys
Dujos – tai cheminė medžiaga:
kurios garų slėgis esant 50 oC temperatūrai yra didesnis kaip 300 kPa (absoliutus); arba
kuri esant 20 oC temperatūrai ir normaliajam 101,3 kPa slėgiui visiškai virsta dujomis;
Skystis – tai cheminė medžiaga arba mišinys:
kurio garų slėgis esant 50 oC temperatūrai yra ne didesnis kaip 300 kPa (3 barai);
kuris esant 20 oC temperatūrai bei normaliajam 101,3 kPa slėgiui nėra visiškai dujinio būvio; ir
kurio lydymosi temperatūra arba pradinė lydymosi temperatūra esant normaliam 101,3 kPa slėgiui yra 20 oC arba mažesnė;
Kietoji medžiaga – tai cheminė medžiaga arba mišinys, kuris neatitinka dujų arba skysčio apibrėžties.
1.1. Cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimas
1.1.0. Šio reglamento reikalavimams vykdyti skirtas bendradarbiavimas
Tiekimo grandinėje tiekėjai bendradarbiauja siekdami vykdyti šiame reglamente nustatytus klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reikalavimus.
Pramonės sektoriuje tiekėjai gali bendradarbiauti įgyvendindami 61 straipsnyje numatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl į rinką tiekiamų cheminių medžiagų ir mišinių.
Pramonės sektoriuje tiekėjai gali bendradarbiauti sukurdami tinklą arba kitomis priemonėmis, kad keistųsi duomenimis ir patirtimi klasifikuodami chemines medžiagas ir mišinius pagal šio reglamento II antraštinę dalį. Tokiomis sąlygomis pramonės sektoriuje tiekėjai dokumentais visiškai pagrindžia priimtus sprendimus dėl klasifikacijos, bei kompetentingoms institucijoms ir atitinkamų vykdymo institucijų prašymu pateikia dokumentus kartu su duomenimis ir informacija, kuria grindžiama klasifikacija. Tačiau jei pramonės sektoriuje tiekėjai bendradarbiauja tokiu būdu, kiekvienas tiekėjas yra visiškai atsakingas už į rinką tiekiamų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimą, ženklinimą ir pakavimą bei už atitikimą visiems kitiems šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.
Tinklu taip pat gali būti naudojamasi keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant supaprastinti prievolių pranešti vykdymą.
1.1.1. Ekspertų nuomonės ir įrodomosios duomenų galios nustatymo vaidmuo ir taikymas
1.1.1.1. Jeigu kriterijai negali būti tiesiogiai taikomi turimai nustatytai informacijai arba jeigu turima tik 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija, atitinkamai pagal 9 straipsnio 3 dalį arba 9 straipsnio 4 dalį taikomas įrodomosios duomenų galios nustatymas pasitelkiant ekspertų nuomonę.
1.1.1.2. Taikant mišinių klasifikavimo metodą galima pasitelkti ekspertų nuomonę daugelyje sričių siekiant užtikrinti, jog turima informacija galėtų būti panaudota kuo didesniam mišinių skaičiui, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka. Ekspertų nuomonės taip pat gali prireikti aiškinant duomenis apie cheminių medžiagų pavojingumo klasifikaciją, ypač jei reikalingas įrodomosios duomenų galios nustatymas.
1.1.1.3. Taikant įrodomosios duomenų galios nustatymą, atsižvelgiama į visą informaciją, turinčią įtakos pavojaus nustatymui, pvz., tinkamų in vitro bandymų rezultatai, atitinkami duomenys apie gyvūnus, informacija, gauta taikant kategorijų metodą (grupavimas, analogija), (Q)SAR rezultatai ir praktinė žmonių patirtis, pvz., duomenys apie poveikį darbo aplinkoje ir duomenys iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių, epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai, dokumentais pagrįstos atskirų atvejų ataskaitos ir stebėjimai. Bus tinkamai įvertinta duomenų kokybė ir nuoseklumas patikimumo atžvilgiu. Tinkama yra su klasifikuojama chemine medžiaga ar mišiniu susijusi medžiagos arba mišinių informacija, taip pat poveikio vietos ir poveikio mechanizmo ar būdo tyrimo rezultatai. Į vieną įrodomosios duomenų galios nustatymo visumą įtraukiami tiek teigiami, tiek neigiami rezultatai.
1.1.1.4. Klasifikuojant pavojus sveikatai (3 dalis) klasifikavimą paprastai turėtų pagrįsti atitinkamais tyrimais su gyvūnais nustatytas arba žmonių patirtimi patvirtintas pavojingas poveikis, kuris atitinka klasifikavimo kriterijus. Jei turima įrodymų apie žmones ir gyvūnus ir išvados prieštaringos, klasifikavimo klausimui išspręsti įvertinama abiejų šaltinių įrodymų kokybė ir patikimumas. Paprastai pirmenybė prieš kitus duomenis teikiama pakankamiems, patikimiems ir reprezentatyviems duomenims apie žmones (įskaitant epidemiologinius tyrimus, moksliškai pagrįstus atvejo tyrimus, kaip nurodyta šiame priede, arba statistiškai pagrįstą patirtį). Vis dėlto tinkamai parengti ir atlikti epidemiologiniai tyrimai gali būti atlikti su nepakankamu skaičiumi tiriamųjų, kad būtų nustatytas palyginti retas, tačiau vis tiek svarbus poveikis ir įvertinti potencialiai painūs veiksniai. Todėl tai, kad nėra patvirtinančiosios su žmonėmis atliktų tyrimų patirties, nebūtinai paneigia tinkamai atliktų tyrimų su gyvūnais rezultatus, tačiau būtina patikrinti tiek duomenų apie žmones, tiek duomenų apie gyvūnus patikimumą, kokybę ir statistinį reikšmingumą.
1.1.1.5. Klasifikuojant pavojus sveikatai (3 dalis) poveikio būdo, mechanistinė informacija ir metabolizmo tyrimai tinka poveikio žmonėms svarbai nustatyti. Jei tokia informacija, kurios patikimumu ir kokybe neabejojama, sukelia abejonių dėl svarbos žmonėms, gali būti reikalaujama žemesnės klasifikacijos. Jei yra mokslinių įrodymų, kad poveikio mechanizmas ar būdas nesusijęs su žmonėmis, cheminė medžiaga ar mišinys neturėtų būti klasifikuojami.
1.1.2. Konkrečios ribinės koncentracijos vertės, m faktoriai ir bendrosios ribinės vertės
1.1.2.1. Konkrečios ribinės koncentracijos vertės arba m faktoriai taikomi laikantis 10 straipsnio nuostatų.
1.1.2.2. Ribinės vertės
1.1.2.2.1. Ribinės vertės rodo, kada reikia atsižvelgti į cheminės medžiagos buvimą siekiant klasifikuoti cheminę medžiagą ar mišinį, kuriame yra tos pavojingos medžiagos, nustatytos kaip priemaiša, priedas ar atskira sudedamoji dalis (žr. 11 straipsnį).
1.1.2.2.2. 11 straipsnyje paminėtos ribinės vertės yra šios:
Šio priedo 3, 4 ir 5 dalyse nurodyto pavojaus sveikatai ir aplinkai atveju:
cheminėms medžiagoms, kurių konkreti ribinė koncentracija atitinkamai pavojingumo klasei ar diferenciacijai nustatyta VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, ir jeigu pavojingumo klasė ar diferenciacija nurodytos 1.1 lentelėje – mažesnioji konkreti ribinė koncentracija ir 1.1 lentelėje nurodyta atitinkama bendroji ribinė vertė; arba
cheminėms medžiagoms, kurių konkreti ribinė koncentracija atitinkamai pavojingumo klasei ar diferenciacijai nustatyta VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, ir jeigu pavojingumo klasė ar diferenciacija nenurodytos 1.1 lentelėje – konkreti ribinė koncentracija, nustatyta VI priedo 3 dalyje arba klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje; arba
cheminėms medžiagoms, kurių konkreti ribinė koncentracija atitinkamai pavojingumo klasei ar diferenciacijai nenustatyta VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, ir jeigu pavojingumo klasė ar diferenciacija nurodytos 1.1 lentelėje – atitinkama toje lentelėje nurodyta bendroji ribinė vertė; arba
cheminėms medžiagoms, kurių konkreti ribinė koncentracija atitinkamai pavojingumo klasei ar diferenciacijai nenustatyta VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, ir jeigu pavojingumo klasė ar diferenciacija nenurodytos 1.1 lentelėje – bendroji ribinė koncentracija, skirta šio priedo 3, 4 ir 5 dalių skirsniuose nurodytam klasifikavimui.
Šio priedo 4.1 skirsnyje nurodyto pavojaus vandens aplinkai atveju:
cheminėms medžiagoms, kurių m faktorius atitinkamai pavojingumo kategorijai nustatytas VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje – 1.1 lentelėje nurodyta bendroji ribinė vertė, pakoreguota taikant šio priedo 4.1 skirsnyje nustatytą skaičiavimo būdą, arba
cheminėms medžiagoms, kurių m faktorius atitinkamai pavojaus kategorijai nenustatytas VI priedo 3 dalyje arba 42 straipsnyje nurodytame klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje – 1.1 lentelėje nurodyta atitinkama bendroji ribinė vertė.
1.1 lentelė
Bendrosios ribinės vertės
|
Pavojaus klasė |
Bendrosios ribinės vertės, į kurias reikia atsižvelgti |
|
Ūmus toksiškumas: |
|
|
— 1–3 kategorijos |
0,1 % |
|
— 4 kategorija |
1 % |
|
Odos ėsdinimas (dirginimas) |
1 % () |
|
Smarkus akių pažeidimas (akių dirginimas) |
1 % () |
|
Pavojinga vandens aplinkai |
|
|
— 1 ūmaus poveikio kategorijai |
0,1 % () |
|
— 1 lėtinio poveikio kategorijai |
0,1 % () |
|
— 2–4 lėtinio poveikio kategorijos |
1 % |
|
(1) Arba, kai tinka, < 1 %, žr. 3.2.3.3.1. (2) Arba, kai tinka, < 1 %, žr. 3.3.3.3.1. (3) Arba, kai tinka, < 0,1 %, žr. 4.1.3.1. |
|
Pastaba
Bendrųjų ribinių verčių pateikiamos masės procentinės dalys, išskyrus tų pavojingumo klasių dujinius mišinius, kurių bendrosios ribinės vertės geriausiai apibrėžiamos tūrine procentine dalimi.
1.1.3. Mišinių, kurių viso mišinio bandymų duomenų neturima, klasifikavimo jungiamieji principai
Jei pats mišinys nebuvo ištirtas jo pavojingoms savybėms nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie panašius ištirtus mišinius ir atskiras pavojingas sudedamąsias chemines medžiagas, siekiant tinkamai apibūdinti mišinio keliamus pavojus, šie duomenys turi būti naudojami taikant 9 straipsnio 4 dalyje nurodytas jungiamąsias taisykles šio priedo 3 ir 4 dalyse minimoms atskiroms pavojingumo klasėms, laikantis visų kiekvienos pavojingumo klasės mišiniams taikomų konkrečių nuostatų.
1.1.3.1. Praskiedimas
►M2 Jei išbandytas mišinys ◄ praskiedžiamas chemine medžiaga (skiedikliu), kuri pagal klasifikaciją priskiriama tokiai pačiai arba žemesnei pavojaus kategorijai nei mažiausiai pavojinga sudedamoji mišinio medžiaga ir kuri neturi įtakos kitų sudedamųjų medžiagų pavojaus klasifikacijai, taikomos šios nuostatos:
1.1.3.2. Skirstymas partijomis
Išbandyto mišinio produkcijos partijos pavojingumo kategorija gali būti laikoma iš esmės atitinkančia kitos to paties neišbandyto komercinio produkto produkcijos partijos, pagamintos to paties tiekėjo ar jam kontroliuojant, kategoriją, nebent būtų priežasčių manyti, kad yra reikšmingų pokyčių, dėl kurių partijos pavojaus klasifikacija pasikeistų. Jei taip yra, būtina atlikti naują vertinimą.
1.1.3.3. Labai pavojingų mišinių koncentracija
Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.8, 3.9, 3.10 ir 4.1 skirsniuose aprašytus mišinius, jei išbandytas mišinys priskiriamas aukščiausiai pavojingumo kategorijai ar subkategorijai, o tai kategorijai ar subkategorijai priklausančių išbandyto mišinio sudedamųjų dalių koncentracija padidinama, naujasis neišbandytas mišinys priskiriamas tai kategorijai ar subkategorijai be papildomų bandymų.
1.1.3.4. Interpoliavimas vienoje pavojingumo kategorijoje
Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.8, 3.9, 3.10 ir 4.1 skirsniuose aprašytus mišinius, kai trys mišiniai (A, B ir C) yra sudaryti iš tokių pačių sudedamųjų dalių ir A bei B mišiniai buvo išbandyti ir priskirti tai pačiai pavojingumo kategorijai, o neišbandyto C mišinio pavojingos sudedamosios dalys yra tos pačios kaip A ir B mišinio ir tų pavojingų sudedamųjų dalių koncentracija yra tarpinė tarp koncentracijos A ir B mišinių, tuomet C mišinys laikomas esant tos pačios pavojingumo kategorijos kaip A ir B mišiniai.
1.1.3.5. Iš esmės panašūs mišiniai
Jei galioja sąlyga:
du mišiniai, kiekvienas jų turintis dvi sudedamąsias medžiagas:
A + B
C + B;
sudedamosios medžiagos B koncentracija iš esmės vienoda abiejuose mišiniuose;
sudedamosios medžiagos A koncentracija i) mišinyje lygi sudedamosios medžiagos C koncentracijai ii) mišinyje;
A ir C sudedamųjų medžiagų pavojaus duomenys turimi ir iš esmės lygiaverčiai, t. y. tos medžiagos priklauso tai pačiai pavojaus kategorijai ir nekeičia B medžiagos pavojaus klasifikacijos.
Jei pagal bandymų duomenis i arba ii mišinys jau priskirtas tam tikrai kategorijai, kitas mišinys turi būti priskirtas tai pačiai pavojingumo kategorijai.
1.1.3.6. Klasifikacijos persvarstymas pasikeitus mišinio sudėčiai
Taikant 15 straipsnio 2 dalies a punktą nustatomi toliau nurodyti pradinės koncentracijos pokyčiai:
1.2 lentelė
Siejimo principas pakitus mišinio sudėčiai
|
Pradinis sudedamosios dalies koncentracijos intervalas |
Leidžiamas pradinės sudedamosios dalies koncentracijos pokytis |
|
≤ 2,5 % |
± 30 % |
|
2,5 < C ≤ 10 % |
± 20 % |
|
10 < C ≤ 25 % |
± 10 % |
|
25 < C ≤ 100 % |
± 5 % |
1.1.3.7. Aerozoliai
Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.8 ir 3.9 skirsniuose aprašytus mišinius, aerozolio pavidalo mišinys turi būti priskirtas tai pačiai pavojaus kategorijai kaip ir ne aerozolio pavidalo mišinys, jei pridėta išmetamoji medžiaga dėl purškimo neturi įtakos pavojingoms mišinio savybėms ir jeigu yra mokslinių įrodymų, kad aerozolio pavidalu mišinys nėra labiau pavojingas nei ne aerozolio pavidalu.
1.2. Ženklinimas
1.2.1. Bendrosios etikečių naudojimo taisyklės pagal 31 straipsnį
|
1.2.1.1. |
Pavojaus piktogramos turi būti pasukto kvadrato formos. |
|
1.2.1.2. |
Kaip numatyta V priede, pavojaus piktogramose pateikiamas juodas simbolis baltame fone su raudonu apvadu, kuris turi būti pakankamai platus, kad būtų aiškiai matomas. |
|
1.2.1.3. |
Kiekviena pavojaus piktograma turi būti bent vienos penkioliktosios etiketės, skirtos 17 straipsnyje reikalaujamai informacijai nurodyti, ploto dydžio. Kiekvienos pavojaus piktogramos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 cm2. |
|
1.2.1.4. |
Nustatomi tokie etiketės ir kiekvienos piktogramos matmenys:
1.3 lentelė Mažiausi etikečių ir piktogramų matmenys
|
1.3. Specialiųjų atvejų leidžiančios nukrypti nuo ženklinimo reikalavimų nuostatos
Pagal 23 straipsnio nuostatas taikomos šios leidžiančios nukrypti nuostatos:
1.3.1. Gabenamieji dujų balionai
Gabenamųjų dujų balionų atveju dujų balionams, kurių vandens talpa yra ne didesnė kaip 150 litrų, galima taikyti vieną iš šių alternatyvų:
etiketės formatas ir matmenys turi atitikti dabartinio standarto ISO 7225 „Dujų balionai. Įspėjamasis žymėjimas“ leidimo nuostatas. Šiuo atveju etiketėje gali būti užrašytas cheminės medžiagos ar mišinio bendrinis pavadinimas ar pramoninis (komercinis) pavadinimas, jei pavojingos mišinio medžiagos aiškiai ir nepanaikinamai nurodytos ant dujų baliono korpuso.
17 straipsnyje numatyta informacija pateikiama ant patvaraus informacinio disko ar etiketės, pritvirtintų ant baliono.
1.3.2. Propanui, butanui ar suskystintoms naftos dujoms (SND) skirtos dujų talpyklos
1.3.2.1. Jei propanas, butanas ar suskystintos naftos dujos ar mišinys, kurio sudėtyje yra šių medžiagų, klasifikuotų pagal šio priedo kriterijus, yra teikiamas į rinką uždaruose daugkartiniuose cilindruose ar vienkartiniuose balionėliuose, kuriuos reglamentuoja EN 417, kaip kuro dujos, išleidžiamos tik deginti (dabartinis EN 417 Metaliniai vienkartiniai suskystintųjų naftos dujų balionėliai su vožtuvu arba be jo, naudojami nešiojamuosiuose prietaisuose. Konstravimas, tikrinimas, bandymai ir ženklinimas leidimas), šie balionai ar balionėliai ženklinami tik atitinkama piktograma ir pavojaus bei atsargumo frazėmis dėl degumo.
1.3.2.2. Etiketėje nebūtina informacija dėl poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Tačiau tiekėjas pateikia informaciją apie poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai tolesniems naudotojams ar platintojams skirtame saugos duomenų lape.
1.3.2.3. Vartotojams pateikiama pakankamai informacijos, kad jie galėtų imtis visų priemonių sveikatai ir saugai užtikrinti.
1.3.3. Aerozoliai ir talpyklos su sandariu purškimo įtaisu, kuriuose laikomos cheminės medžiagos arba mišiniai, klasifikuojami kaip keliantys plaučių pakenkimo pavojų prarijus
Taikant 3.10.4 skirsnį, cheminės medžiagos ar mišiniai, klasifikuoti pagal 3.10.2 ir 3.10.3 skirsnių kriterijus, neturi būti ženklinami dėl to pavojaus, jei tiekiami rinkai aerozolių talpyklose ar talpyklose su sandariu purškimo įtaisu.
1.3.4. Metalai masyviais gabalais, lydiniai, mišiniai, kurių sudėtyje yra polimerų, mišiniai, kurių sudėtyje yra elastomerų
1.3.4.1. Metalams masyviais gabalais, lydiniams, mišiniams, kurių sudėtyje yra polimerų, mišiniams, kurių sudėtyje yra elastomerų, nebūtina šio priedo nuostatas atitinkanti etiketė, jeigu jie, nors pagal šio priedo kriterijus priskirti pavojingiems, to pavidalo, kuriuo patiekiami rinkai, įkvėpus, nurijus ar jiems patekus ant odos nekelia pavojaus žmonių sveikatai arba vandens aplinkai.
1.3.4.2. Tačiau tiekėjas pateikia informaciją tolesniems naudotojams ar platintojams skirtame saugos duomenų lape (SDL).
1.3.5. Sprogmenys, tiekiami rinkai sprogstamajam ar pirotechniniam efektui gauti
Kaip numatyta 2.1 skirsnyje, sprogmenys, tiekiami rinkai sprogstamajam ar pirotechniniam efektui gauti, ženklinami ir pakuojami tik pagal sprogmenims skirtus reikalavimus.
1.3.6. Cheminės medžiagos arba mišiniai, klasifikuojami kaip ėsdinantys metalus, bet neklasifikuojami kaip ėsdinantys odą arba smarkiai pažeidžiantys akis (1 kategorija)
Cheminės medžiagos arba mišiniai, klasifikuojami kaip ėsdinantys metalus, bet neklasifikuojami kaip ėsdinantys odą arba smarkiai pažeidžiantys akis (1 kategorija), kurie yra gatavi ir vartotojui skirti produktai, etiketėje neprivalo būti ženklinami pavojaus piktograma GHS05.
1.4. Prašymas naudoti alternatyvų cheminį pavadinimą
1.4.1. Prašymai naudoti alternatyvų cheminį pavadinimą pagal 24 straipsnį gali būti patenkinti tik tuo atveju, jei:
cheminei medžiagai nenustatyta Bendrijos darbo vietos poveikio ribinė vertė; ir
gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali įrodyti, kad naudojant alternatyvų cheminį pavadinimą patenkinamas poreikis suteikti pakankamai informacijos, kad darbo vietoje būtų imtasi būtinų sveikatos ir saugos priemonių, bei poreikis užtikrinti su mišinio naudojimu susijusios rizikos kontrolę; ir
cheminė medžiaga priskiriama tik vienai ar kelioms iš toliau nurodytų pavojingumo kategorijų:
bet kuriai iš šio priedo 2 dalyje nurodytų pavojingumo kategorijų;
4 ūmaus toksiškumo kategorijai;
2 odos ėsdinimo/dirginimo kategorijai;
2 smarkaus akių pažeidimo/akių dirginimo kategorijai;
2 ar 3 specifinio toksiškumo konkrečiam organui po vienkartinio poveikio kategorijai;
2 specifinio toksiškumo konkrečiam organui po kartotinio poveikio kategorijai;
3 ar 4 pavojingumo vandens aplinkai – lėtinio pavojaus kategorijai.
1.4.2. Cheminio(-ių) pavadinimo(-ų) parinkimas kvapiųjų medžiagų ar kvepalų pramonei skirtiems mišiniams
Gamtoje susidarančių cheminių medžiagų atveju vietoj eterinio aliejaus ar ekstrakto sudedamųjų dalių cheminių pavadinimų, kaip nurodyta 18 straipsnio 3 dalies b punkte, gali būti naudojamas(-i) cheminis(-iai) pavadinimas(-ai) „... eterinis aliejus“ arba „... ekstraktas“.
1.5. Ženklinimo ir pakavimo reikalavimų taikymo išimtys
1.5.1. 31 straipsnio taikymo išimtys [(29 straipsnio 1 dalis)]
1.5.1.1. Jei taikoma 29 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnyje minėti etiketės elementai gali būti pateikiami vienu iš šių būdų:
sulankstomose etiketėse arba
pririšamose etiketėse arba
ant išorinės pakuotės.
1.5.1.2. ►C5 Ant vidinės pakuotės esančioje etiketėje nurodomos bent pavojaus piktogramos, 18 straipsnyje nurodytas produkto identifikatorius ir cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjo vardas/pavardė (pavadinimas) ir telefono numeris. ◄
1.5.2. 17 straipsnio taikymo išimtys [(29 straipsnio 2 dalis)]
1.5.2.1. Pakuočių, kurių turinys neviršija 125 ml, ženklinimas
1.5.2.1.1. Pavojingumo frazės ir atsargumo frazės, susijusios su toliau išvardytomis pavojingumo kategorijomis, gali būti nenurodomos kartu su pagal 17 straipsnį reikalaujamais etiketės elementais, jeigu:
pakuotės turinys neviršija 125 ml; ir
cheminė medžiaga ar mišinys priskiriami vienai ar kelioms iš toliau nurodytų pavojingumo kategorijų:
1 kategorijos oksiduojančiosioms dujoms;
Slėgio veikiamoms dujoms;
2 ar 3 kategorijų degiesiems skysčiams;
1 ar 2 kategorijų degiosioms kietosioms cheminėms medžiagoms;
C–F tipų savaime reaguojančiosioms cheminėms medžiagoms ar mišiniams;
2 kategorijos savaime kaistančiosioms cheminėms medžiagoms ar mišiniams;
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie reaguodami su vandeniu išskiria 1, 2 ar 3 kategorijos degiąsias dujas;
2 ar 3 kategorijų oksiduojantiesiems skysčiams;
2 ar 3 kategorijų oksiduojančiosioms kietosioms cheminėms medžiagoms;
C–F tipų organiniams peroksidams;
4 ūmaus toksiškumo kategorijai, jei cheminės medžiagos ar mišiniai netiekiami plačiajai visuomenei;
2 odos dirginimo kategorijai;
2 akių dirginimo kategorijai;
2 ir 3 specifinio toksiškumo konkrečiam organui po vienkartinio poveikio kategorijoms, jei cheminė medžiaga ar mišinys netiekiami plačiajai visuomenei;
2 specifinio toksiškumo konkrečiam organui po kartotinio poveikio kategorijai, jei cheminė medžiaga ar mišinys netiekiami plačiajai visuomenei;
Pavojinga vandens aplinkai – 1 kategorijos ūmus poveikis;
Pavojinga vandens aplinkai – 1 ar 2 kategorijų lėtinis poveikis.
Aerozolių balionėliams taikomos Direktyvoje 75/324/EEB nustatytos aerozolių mažų pakuočių ženklinimo kaip degiųjų išimtys.
1.5.2.1.2. Atsargumo frazės, susijusios su toliau išvardytomis pavojingumo kategorijomis, gali būti nenurodomos kartu su pagal 17 straipsnį reikalaujamais etiketės elementais, jeigu:
pakuotės turinys neviršija 125 ml ir
cheminė medžiaga ar mišinys priskiriami vienai ar kelioms iš toliau nurodytų pavojingumo kategorijų:
2 kategorijos degiosioms dujoms;
Toksinis poveikis reprodukcijai: poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną;
Pavojinga vandens aplinkai – 3 ar 4 kategorijos lėtinis poveikis.
1.5.2.1.3. ►M2 Piktograma, signalinis žodis, pavojingumo frazė ir atsargumo frazė, susijusios su toliau išvardytomis pavojingumo kategorijomis, gali būti nenurodomos kartu su pagal 17 straipsnį reikalaujamais etiketės elementais, jeigu: ◄
pakuotės turinys neviršija 125 ml ir
cheminė medžiaga ar mišinys priskiriami vienai ar kelioms iš toliau nurodytų pavojingumo kategorijų:
sukeliančiosioms metalų koroziją.
1.5.2.2. Vienkartinio naudojimo tirpstančios pakuotės ženklinimas
Pagal 17 straipsnį reikalaujami etiketės elementai nenurodomi vienkartiniam naudojimui skirtoje tirpstančioje pakuotėje, jeigu:
kiekvienos tirpstančios pakuotės turinys neviršija 25 ml tūrio;
tirpstančios pakuotės klasifikacija priskiriama tik vienai ar kelioms pavojingumo kategorijoms, nurodytoms 1.5.2.1.1 skirsnio b punkte, 1.5.2.1.2 skirsnio b punkte ir 1.5.2.1.3 skirsnio b punkte; ir
tirpstanti pakuotė yra antrinėje pakuotėje, kuri visiškai atitinka 17 straipsnio reikalavimus.
1.5.2.3. 1.5.2.2 skirsnis netaikomas cheminėms medžiagoms ar mišiniams, patenkantiems į Direktyvos 91/414/EEB ar Direktyvos 98/8/EB taikymo sritį.
1.5.2.4. Vidinių pakuočių, kurių turinys neviršija 10 ml, ženklinimas
1.5.2.4.1. Pagal 17 straipsnį nustatyti ženklinimo reikalavimai gali būti netaikomi vidinėms pakuotėms tais atvejais, kai:
vidinės pakuotės turinys neviršija 10 ml;
cheminė medžiaga arba mišinys tiekiami rinkai, skirti platintojui arba tolesniam naudotojui moksliniams tyrimams ir plėtrai arba kokybės kontrolės analizei; taip pat
vidinė pakuotė yra išorinėje pakuotėje, kuri atitinka 17 straipsnio reikalavimus.
1.5.2.4.2. Neatsižvelgiant į 1.5.1.2 ir 1.5.2.4.1 skirsnių nuostatas, vidinės pakuotės etiketėje nurodomas produkto identifikatorius ir, jei taikoma, pavojaus piktogramos „GHS01“, „GHS05“, „GHS06“ ir (arba) „GHS08“. Tais atvejais, kai priskiriamos daugiau negu dvi piktogramos, pirmenybė gali būti teikiama ne „GHS01“ ir „GHS05“, o „GHS06“ ir „GHS08“.
|
1.5.2.5. |
Cheminėms medžiagoms ar mišiniams, patenkantiems į reglamentų (EB) Nr. 1107/2009 arba (ES) Nr. 528/2012 taikymo sritį 1.5.2.4 skirsnis netaikomas. |
2. 2 DALIS: FIZINIAI PAVOJAI
2.1. Sprogmenys
2.1.1. Apibrėžtys
2.1.1.1. Sprogmenų klasei priskiriama:
sprogiosios medžiagos ir mišiniai;
sprogieji gaminiai, išskyrus įtaisus, kuriuose sprogiųjų medžiagų ar mišinių yra toks kiekis ar jie tokio pobūdžio, kad jų netyčinis ar atsitiktinis uždegimas ar aktyvinimas nesukeltų jokio poveikio už įtaiso išorės dėl skeveldrų išsvaidymo, ugnies, dūmų, karščio ar didelio triukšmo; taip pat
medžiagos, mišiniai ir gaminiai, nepaminėti a) ir b) punktuose, kurie gaminami praktiniam, sprogstamajam ar pirotechniniam efektui gauti.
2.1.1.2. Šiame reglamente taikomos tokios apibrėžtys:
Sprogioji medžiaga ar mišinys – tai kieta ar skysta medžiaga ar medžiagų mišinys, kurie savaime gali chemiškai reaguoti išskirdami tokios temperatūros ir slėgio dujas tokiu greičiu, kad tai gali padaryti žalą aplinkai. Pirotechninės medžiagos priskiriamos, net jei neišskiria dujų.
Pirotechninė medžiaga ar mišinys – tai medžiaga ar medžiagų mišinys, skirti sukelti karščio, šviesos, garso, dujų ar dūmų arba jų derinio efektą dėl nedetonacinių savistabdžių egzoterminių cheminių reakcijų.
Nestabilusis sprogmuo – tai termiškai nestabili ir (arba) per daug jautri jai įprastai tvarkyti, vežti ar naudoti sprogioji medžiaga ar medžiagų mišinys.
Sprogusis gaminys – tai gaminys, kuriame yra viena ar daugiau sprogiųjų medžiagų ar mišinių.
Pirotechninis gaminys – tai gaminys, kuriame yra viena ar daugiau pirotechninių medžiagų ar mišinių.
Tam tikros paskirties sprogmuo – tai medžiaga, mišinys ar gaminys, kuris yra gaminamas norint gauti praktinį, sprogstamąjį ar pirotechninį efektą.
2.1.2. Klasifikavimo kriterijai
2.1.2.1. Šios klasės medžiagos, mišiniai ir gaminiai klasifikuojami kaip nestabilūs sprogmenys remiantis 2.1.2. ►M4 Bandymo metodai aprašyti JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo I dalyje. ◄
2.1.2.2. Šios klasės medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie nėra klasifikuojami kaip nestabilūs sprogmenys, atsižvelgiant į jų keliamą pavojų, priskiriami vienam iš šešių poklasių:
1.1 poklasis medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie kelia masinio sprogimo pavojų (masinis sprogimas – tai toks, kuris akimirksniu išplinta po visą krovinį;
1.2 poklasis medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie kelia skeveldrų išsvaidymo pavojų, bet nekelia masinio sprogimo pavojaus;
1.3 poklasis medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie kelia gaisro pavojų ir nedidelį sprogimo pavojų arba nedidelį skeveldrų išmetimo pavojų arba juos abu, bet ne masinio sprogimo pavojų ir:
degdami išspinduliuoja didelį kiekį šilumos arba
kurie užsidega vienas po kito, sukeldami, sukeldamos nedidelius sprogimo ar skeveldrų išsvaidymo arba abu efektus;
1.4 poklasis medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie nekelia jokio reikšmingo pavojaus:
1.5 poklasis labai nejautrios medžiagos ar mišiniai, kurie kelia masinio sprogimo pavojų:
1.6 poklasis ypač nejautrūs gaminiai, kurie nekelia masinio sprogimo pavojaus:
2.1.2.3. Sprogmenys, kurie neklasifikuojami kaip nestabilieji sprogmenys, remiantis ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo I dalyje nustatytų bandymų, nurodytų 2.1.1 lentelėje, 2–8 serijų rezultatais priskiriami vienam iš šešių šio priedo 2.1.2.2 paragrafe nurodytų poklasių:
2.1.1 lentelė
Sprogmenų kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1.1–1.6 poklasių nestabilieji sprogmenys arba sprogmenys |
Su 1.1–1.6 poklasių sprogmenimis turi būti atliekami šie pagrindiniai bandymai: |
|
Sprogumo: pagal JT 2 bandymų seriją ( ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo 12 skirsnis). Tam tikros paskirties sprogmenims JT 2 bandymų serija netaikoma (). |
|
|
Jautrumo: pagal JT 3 bandymų seriją ( ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo 13 skirsnis). |
|
|
Terminis stabilumas: Terminis stabilumas pagal JT 3 c bandymą ( ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo 13.6.1 poskirsnis). Tinkamam poklasiui priskirti būtini papildomi bandymai. |
|
|
(1) Tai yra medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie yra gaminami norint gauti praktinį, sprogstamąjį ar pirotechninį poveikį. |
|
2.1.2.4. Nesupakuoti ar supakuoti ne į originalią pakuotę sprogmenys turi būti pakartotinai išbandyti.
2.1.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančias medžiagas, mišinius ir gaminius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.1.2 lentelėje.
2.1.2 lentelė
Sprogmenų etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
Nestabilios sprogiosios medžiagos |
1.1 poklasis |
1.2 poklasis |
1.3 poklasis |
1.4 poklasis |
1.5 poklasis |
1.6 poklasis |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
|
|
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
Pavojinga |
Signalinio žodžio nėra |
|
Pavojingumo frazė |
H200: Nestabilios sprogiosios medžiagos |
H201: Sprogiosios medžiagos, kelia masinio sprogimo pavojų |
H202: Sprogiosios medžiagos, kelia didelį išsvaidymo pavojų |
H203: Sprogiosios medžiagos, kelia gaisro, sprogimo arba išsvaidymo pavojų |
H204: Gaisro arba išsvaidymo pavojus |
H205: Per gaisrą gali sukelti masinį sprogimą |
Pavojingumo frazės nėra |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P201 P250 P280 |
P210 P230 P234 P240 P250 P280 |
P210 P230 P234 P240 P250 P280 |
P210 P230 P234 P240 P250 P280 |
P210 P234 P240 P250 P280 |
P210 P230 P234 P240 P250 P280 |
Atsargumo frazės nėra |
|
Atsargumo frazė dėl poveikio |
P370 + P372 + P380 + P373 |
P370 + P372 + P380 + P373 |
P370 + P372 + P380 + P373 |
P370 + P372 + P380 + P373 |
P370 + P372 + P380 + P373 P370 + P380 + P375 |
P370 + P372 + P380 + P373 |
Atsargumo frazės nėra |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P401 |
P401 |
P401 |
P401 |
P401 |
P401 |
Atsargumo frazės nėra |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
Atsargumo frazės nėra |
1 PASTABA. Nesupakuotų sprogmenų ar į kitą, o ne į originalią ar į ją panašią, pakuotę perpakuotų sprogmenų etiketėse nurodoma:
piktograma: sprogstanti bomba;
signalinis žodis: „pavojinga“ ir
pavojingumo frazė: „Sprogiosios medžiagos, kelia masinio sprogimo pavojų“
nebent įrodyta, kad pavojus atitinka vieną iš 2.1.2 lentelėje nurodytų pavojingumo kategorijų, kai priskiriamas atitinkamas simbolis, signalinis žodis ir (arba) pavojingumo frazė.
2 PASTABA. Tiekiamos cheminės medžiagos ir mišiniai, kurių bandymų 2 serijos, nustatytos JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo I dalies 12 skirsnyje, rezultatai teigiami ir kurie neklasifikuojami kaip sprogiosios medžiagos (remiantis JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo I dalies 16 skirsnyje nustatytų bandymų 6 serijos neigiamais rezultatais), vis dar turi sprogiųjų savybių. Naudotojas turi būti informuotas apie šias esmines sprogstamąsias savybes, nes tokią cheminę medžiagą arba mišinį reikia atsargiai tvarkyti, ypač, jeigu jie išimami iš pakuotės arba perpakuojami, ir laikyti. Todėl informacija apie cheminės medžiagos ar mišinio sprogstamąsias savybes turi būti pateikta saugos duomenų lapo 2 skirsnyje (Galimi pavojai) ir 9 skirsnyje (Fizinės ir cheminės savybės) ir prireikus kituose saugos duomenų lapo skirsniuose.
2.1.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.1.4.1. Medžiagų, mišinių ir gaminių klasifikavimas priskiriant sprogmenų pavojaus klasei ir tolesnis priskyrimas poklasiui yra labai sudėtinga trijų pakopų procedūra. Būtina vadovautis ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo I dalimi.
Pirma pakopa – nustatyti, ar medžiaga arba mišinys turi sprogstamąjį poveikį (1 bandymų serija). Antra pakopa – pripažinimo procedūra (2-4 bandymų serijos), ir trečia pakopa – priskyrimas pavojingumo klasei (5–7 bandymų serijos). 8 bandymų serija nustatoma, ar medžiagos, galinčios būti „amonio nitrato emulsija, suspensija ar geliu, kurie yra tarpiniai sprogiųjų medžiagų junginiai“, yra pakankamai nejautrios, kad būtų priskirtos oksiduojantiems skysčiams (2.13 skirsnis) arba oksiduojančioms kietoms medžiagoms (2.14 skirsnis).
Sprogiosios medžiagos arba mišiniai, sudrėkinti vandeniu arba alkoholiu arba atskiesti kitomis medžiagomis siekiant susilpninti jų sprogstamąsias savybes, klasifikavimo požiūriu gali būti traktuojami skirtingai ir gali būti taikomos kitos pavojingumo klasės atsižvelgiant į fizines savybes (taip pat žr. II priedo 1.1. skirsnį).
Tam tikri fiziniai pavojai (dėl sprogstamųjų savybių) pakeičiami praskiedus, pvz., desensibilizuotų sprogmenų atveju, įtraukiant medžiagas į mišinį arba gaminį, pakuojant ar taikant kitus veiksnius.
Klasifikavimo procedūra atliekama pagal nurodytus algoritmus (žr. 2.1.1–2.1.4 paveikslus).
2.1.1 paveikslas
Medžiagos, mišinio ar gaminio priskyrimo sprogmenų klasei procedūros bendroji schema (1 vežimo klasei) 
►(1) M2
►(2) M4
2.1.2 paveikslas
Laikino medžiagos, mišinio ar gaminio pripažinimo sprogmenų klasėje procedūra (1 vežimo klasei) 
2.1.3 paveikslas
Priskyrimo sprogmenų klasės (1 vežimo klasės) poklasiui procedūra
2.1.4 paveikslas
Amonio nitrato emulsijų (ANE), suspensijų ar gelių klasifikavimo procedūra
2.1.4.2. Atrankos procedūra
Sprogstamosios savybės yra susijusios su tam tikrų cheminių medžiagų grupių, kurios gali reaguoti labai staigiai didindamos temperatūrą ar slėgį, buvimu molekulėje. Atrankos procedūra skirta nustatyti, ar esama tokių reaktyvių grupių, ir staigaus energijos išskyrimo potencialui nustatyti. Jei per atrankos procedūrą nustatoma, kad medžiaga ar mišinys yra potencialiai sprogusis, turi būti atliekama pripažinimo procedūra (žr. ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo 10.3 skirsnį).
Pastaba
Jei organinių medžiagų egzoterminio skilimo energija yra mažesnė kaip 800 J/g, nebūtinas nei 1 serijos a tipo detonacijos plitimo bandymas, nei 2 serijos a tipo jautrumo detonaciniam smūgiui bandymas. Jei organinių medžiagų ir mišinių skilimo energija yra 800 J/g arba didesnė, nei 1 serijos a tipo, nei 2 serijos a tipo bandymų atlikti nereikia, jei atlikus sprogstamosios galios nustatymo Mk.IIId bandymą (F.1), sprogstamosios galios nustatymo bandymą F.2, arba BAM Trauzl bandymą (F.3), sprogimą inicijavus standartiniu detonatoriumi Nr. 8 (žr. Jungtinių Tautų rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo (JT RTDG) bandymų ir kriterijų vadovo 1 priedėlį) gautas rezultatas yra „Ne“. Tokiu atveju laikoma, kad 1 a ir 2 a bandymo rezultatai yra „-“.
2.1.4.3. Medžiaga ar mišinys nepriskiriami sprogmenims, jei:
cheminės medžiagos molekulėje nėra cheminių funkcinių grupių, turinčių sprogstamųjų savybių. Grupių, kuriose gali būti nustatytos sprogstamosios savybės, pavyzdžiai pateikti ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo 6 priedo A6.1 lentelėje; arba
molekulėje yra cheminių medžiagų grupių, turinčių sprogstamųjų savybių, kurių sudėtyje yra deguonies, o apskaičiuotasis deguonies balansas yra mažesnis kaip - 200;
deguonies balansas apskaičiuojamas pagal šią cheminę reakciją:
CxHyOz + [x + (y/4) - (z/2)] O2 → x CO2 + (y/2) H2O
ir taikant šią lygtį:
deguonies balansas = -1 600 [2x + (y/2) – z]/molekulinė masė;
organinėje medžiagoje arba homogeniniame organinių medžiagų mišinyje yra sprogstamųjų savybių turinčių cheminių grupių, tačiau egzoterminio skilimo energija yra mažesnė nei 500 J/g, o egzoterminis skilimas prasideda žemesnėje nei 500 oC temperatūroje. Egzoterminio skilimo energiją galima nustatyti taikant tinkamą kalorimetrijos metodą; arba
jei tai neorganinių oksiduojančiųjų medžiagų ir organinės (-ių) medžiagos (-ių) mišiniai, neorganinės oksiduojančiosios medžiagos koncentracija yra:
2.1.4.4. Jei mišinyje yra kokių nors žinomų sprogmenų, turi būti atliekama pripažinimo procedūra.
2.2. Degiosios dujos (įskaitant chemiškai nestabilias dujas)
2.2.1. Apibrėžtys
|
2.2.1.1. |
Degiosios dujos – dujos ar dujų mišinys, 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui tampantys degiais. |
|
2.2.1.2. |
Chemiškai nestabilios dujos – degiosios dujos, kurios gali sprogti net ir nesant oro arba deguonies. |
2.2.2. Klasifikavimo kriterijai
2.2.2.1. Degiosios dujos priskiriamos šiai klasei pagal 2.2.1 lentelę:
2.2.1 lentelė
Degiųjų dujų kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 |
Dujos, kurios 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui: a) užsidega ore, kai jų koncentracija jame yra ne didesnė kaip 13 % tūrio; arba b) kai koncentracija yra ne mažesnė kaip 12 procentinių punktų, sudaro degų mišinį su oru (neatsižvelgiant į apatinę degumo ribą). |
|
2 |
1 kategorijai nepriskiriamos dujos, kurios 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui sumaišius su oru sudaro degų mišinį. |
|
Pastaba Aerozoliai nepriskiriami degiosioms dujoms; žr. 2.3 skirsnį. |
|
2.2.2.2. Degiosios dujos, kurios taip pat yra chemiškai nestabilios, papildomai priskiriamos vienai iš dviejų chemiškai nestabilių dujų kategorijų taikant JT RDPKV bandymų ir kriterijų vadovo III dalyje aprašytus metodus pagal toliau pateikiamą lentelę:
2.2.2 lentelė
Chemiškai nestabilių dujų kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
A |
Degiosios dujos, kurios yra chemiškai nestabilios 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui |
|
B |
Degiosios dujos, kurios yra chemiškai nestabilios didesnėje nei 20 °C temperatūroje ir (arba) esant didesniam nei 101,3 kPa slėgiui |
2.2.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ir mišinius, naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.2.3 lentelėje.
2.2.3 lentelė
Degiųjų dujų (įskaitant chemiškai nestabilias dujas) etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
Degiosios dujos |
Chemiškai nestabilios dujos |
||
|
1 kategorija |
2 kategorija |
A kategorija |
B kategorija |
|
|
GHS piktograma |
|
Piktogramos nėra |
Papildomos piktogramos nėra |
Papildomos piktogramos nėra |
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
Papildomo signalinio žodžio nėra |
Papildomo signalinio žodžio nėra |
|
Pavojingumo frazė |
H220: Ypač degios dujos |
H221: Degiosios dujos |
Papildoma pavojingumo frazė H 230: Gali tapti sprogiomis net ir nesant oro |
Papildoma pavojingumo frazė H 231: Gali tapti sprogiomis net ir nesant oro, esant didesniam slėgiui ir (arba) temperatūrai |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 |
P210 |
P202 |
P202 |
|
Atsargumo frazė dėl poveikio |
P377 P381 |
P377 P381 |
|
|
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P403 |
P403 |
|
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
|
|
|
Klasifikavimo procedūra atliekama pagal nurodytus algoritmus (žr. 2.2.1–2.2.2 paveikslus).
2.2.1 paveikslas
Degiosios dujos
2.2.2 paveikslas
Chemiškai nestabilios dujos
2.2.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.2.4.1. Degumas nustatomas bandymais, o mišinių, jei turima pakankamai duomenų, – skaičiuojant pagal ISO priimtus metodus (žr. ISO 10156 „Dujos ir dujų mišiniai. Degumo ir oksidacijos gebos nustatymas baliono vožtuvo išleidžiamajai angai parinkti“ su pataisomis). Jei neturima pakankamai duomenų šiems metodams taikyti, gali būti taikomas EN 1839 (Dujų ir garų sprogumo ribų nustatymas) su pataisomis bandymų metodas.
2.2.4.2. Cheminis nestabilumas nustatomas pagal JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalyje aprašytą metodą. Jei pagal skaičiavimus, atliktus remiantis ISO 10156 su pakeitimais, nustatoma, kad dujų mišinys nėra degus, klasifikavimo tikslais nebūtina atlikti bandymų, kuriais nustatomas cheminis nestabilumas.
2.3. Aerozoliai
2.3.1. Apibrėžtys
Aerozoliai (aerozolių balionėliai) – bet kurie metaliniai, stikliniai ar plastikiniai pakartotinai neužpildomi indai, kuriuose laikomos suslėgtos, suskystintos ar veikiant slėgiui ištirpdytos dujos su skysčiu, pasta ar milteliais ar be jų, kuriuose yra purškimo įtaisas, pro kurį balionėlio turinys gali būti išpurškiamas kaip kietųjų ar skysčio dalelių suspensija dujose (putos, pasta ar milteliai), skysčio ar dujų pavidalo.
2.3.2. Klasifikavimo kriterijai
2.3.2.1. Aerozoliai, atsižvelgiant į jų degumo savybes ir degimo šilumą, priskiriami vienai iš trijų šios pavojingumo klasės kategorijų. Jie laikomi priskirtinais 1 arba 2 kategorijai, jei jų sudėtyje yra daugiau nei 1 % masės sudedamųjų dalių, kurios pagal šioje dalyje toliau išdėstytus kriterijus priskiriamos degiosioms:
arba, jei jų degimo šiluma yra ne mažesnė kaip 20 kJ/g.
1 PASTABA. Degioms sudedamosioms dalims nepriskiriama piroforinės, savaime kaistančiosios ar su vandeniu reaguojančios medžiagos ir mišiniai, kadangi šios sudedamosios dalys niekuomet nenaudojamos aerozoliuose.
2 PASTABA. Aerozoliams papildomai netaikomos 2.2 skirsnio (Degiosios dujos), 2.5 skirsnio (Slėgio veikiamos dujos), 2.6 skirsnio (Degieji skysčiai) arba 2.7 skirsnio (Degiosios kietosios medžiagos) nuostatos. Atsižvelgiant į turinį, aerozoliai taip pat gali būti priskiriami kitoms pavojingumo klasėms, įskaitant jų ženklinimo elementus.
2.3.2.2. Aerozolis, atsižvelgiant į jo sudedamąsias dalis, degimo cheminę šilumą ir, jei reikia, putų bandymo rezultatus (putų aerozolių atveju) ir užsidegimo atstumo bandymo bei uždaros erdvės bandymo (purškiamųjų aerozolių atveju) rezultatus, priskiriamas vienai iš trijų šios klasės kategorijų pagal šio priedo 2.3.1a–2.3.1c paveikslus ir JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 31.4, 31.5 ir 31.6 poskirsnius. Priskyrimo 1 arba 2 kategorijoms kriterijų neatitinkantys aerozoliai priskiriami 3 kategorijai.
Pastaba
Degumo klasifikacijos procedūroms nepateikti aerozoliai, kurių sudėtyje yra daugiau nei 1 % degių sudedamųjų dalių arba kurių degimo šiluma yra ne mažesnė kaip 20 kJ/g, šiame skirsnyje priskiriami 1 kategorijos aerozoliams.
2.3.1a)
paveikslas
Aerozoliai
2.3.1b)
paveikslas
Purškiamieji aerozoliai
2.3.1c)
paveikslas
Putų aerozoliai
2.3.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius, naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.3.1 lentelėje.
2.3.1 lentelė
Aerozolių etikečių elementai
|
Klasifikacija |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
Nėra |
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H222: Ypač degus aerozolis H229: Slėginė talpykla. Kaitinama gali sprogti |
H223: Degus aerozolis H229: Slėginė talpykla. Kaitinama gali sprogti |
H229: Slėginė talpykla. Kaitinama gali sprogti |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P211 P251 |
P210 P211 P251 |
P210 P251 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
|
|
|
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P410 + P412 |
P410 + P412 |
P410 + P412 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
|
|
2.3.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.3.4.1. Degimo cheminė šiluma (ΔΗc) kilodžauliais gramui (kJ/g) yra teorinės degimo šilumos (ΔΗcomb) ir degimo veiksmingumo, paprastai mažesnio kaip 1,0 (tipinis degimo veiksmingumas yra 0,95 arba 95 %), sandauga.
Jeigu aerozolis yra sudėtinis, degimo cheminė šiluma yra laikoma atskirų sudedamųjų dalių degimo šilumos svertinių verčių suma:
čia:
|
ΔΗc |
= |
degimo cheminė šiluma (kJ/g); |
|
wi% |
= |
sudedamosios dalies i masės dalis produkte; |
|
ΔΗc(i) |
= |
produkto sudedamosios dalies i savitoji degimo šiluma (kJ/g). |
Degimo cheminės šilumos vertės gali būti imamos iš literatūros, apskaičiuojamos arba nustatomos bandymais (žr. ASTM D 240 „Standartiniai bandymų metodai skystų angliavandenilių degalų degimo šilumai nustatyti naudojant kalorimetrinę bombą“ su pakeitimais, EN/ISO 13943 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai“ su pakeitimais, 86.l–86.3 p. ir NFPA 30B „Aerozolinių produktų gamybos ir laikymo normos“ su pakeitimais).
2.4. Oksiduojančiosios dujos
2.4.1. Apibrėžtys
Oksiduojančiosios dujos – tai bet kokios dujos ar dujų mišinys, kurie, paprastai gaudami deguonies, sukelia ar skatina kitos medžiagos degimą labiau, nei oras.
2.4.2. Klasifikavimo kriterijai
2.4.2.1. Oksiduojančiosios dujos priskiriamos vienai šios klasės kategorijai pagal 2.4.1 lentelę:
2.4.1 lentelė
Oksiduojančiųjų dujų kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 |
Bet kokios dujos ar dujų mišinys, kurie, paprastai gaudami deguonies, sukelia ar skatina kitos medžiagos degimą labiau, nei oras. |
Pastaba
Dujos, kurios sukelia ar skatina kitos medžiagos degimą labiau, nei oras – grynosios dujos arba jų mišinys, kurio oksidavimo geba, nustatyta taikant metodą, apibrėžtą ISO 10156 su pakeitimais, yra didesnė nei 23,5 %.
2.4.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.4.2 lentelėje.
2.4.2 lentelė
Oksiduojančiųjų dujų etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
1 kategorija |
|
GHS piktograma |
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
|
Pavojingumo frazė |
H270: Gali sukelti ar padidinti gaisrą, oksidatorius |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P220 P244 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P370 + P376 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P403 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
2.4.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
Oksiduojančiosioms dujoms klasifikuoti atliekami dujų bandymai arba taikomi skaičiavimo metodai, aprašyti ISO 10156 „Dujos ir dujų mišiniai. Gaisringumo ir oksidacijos gebos nustatymas baliono vožtuvo išleidžiamajai angai parinkti“ su pakeitimais;
2.5. Slėgio veikiamos dujos
2.5.1. Apibrėžtis
2.5.1.1. ►M4 Slėgio veikiamos dujos – dujos, kurios laikomos talpykloje, kurioje yra 200 kPa arba didesnis slėgis (manometras) arba aukštesnė nei 20 °C temperatūra, arba kurios yra suskystintosios arba suskystintos ir atšaldytos. ◄
Joms priskiriamos suslėgtos dujos, suskystintos dujos, ištirpdytos dujos ir atšaldytos suskystintos dujos.
2.5.1.2. Kritinė temperatūra – tai temperatūra, kurią viršijus grynų dujų nebegalima suskystinti, koks bebūtų slėgis.
2.5.2. Klasifikavimo kriterijai
2.5.2.1. Slėgio veikiamos dujos pagal jų fizinį būvį pakuotėje priskiriamos vienai iš keturių 2.5.1 lentelėje nurodytų grupių:
2.5.1 lentelė
Slėgio veikiamų dujų kriterijai
|
Grupė |
Kriterijai |
|
Suslėgtosios dujos |
Dujos, kurios supakuotos veikiant slėgiui yra visiškai dujinės – 50 °C temperatūroje; įskaitant visas dujas, kurių kritinė temperatūra yra ≤ – 50 °C. |
|
Suskystintosios dujos |
Dujos, kurios supakuotos veikiant slėgiui yra iš dalies dujinės aukštesnėje kaip – 50 °C temperatūroje. Skiriamos: i) aukšto slėgio suskystintos dujos – dujos, kurių kritinė temperatūra yra nuo – 50 °C iki + 65 °C ir ii) žemo slėgio suskystintos dujos – dujos, kurių kritinė temperatūra virš + 65 °C. |
|
Atšaldytos suskystintosios dujos |
Dujos, kurios supakuotos yra iš dalies skystos dėl žemos temperatūros. |
|
Ištirpintosios dujos |
Dujos, kurios supakuotos veikiant slėgiui yra ištirpintos skystos fazės tirpiklyje. |
|
Pastaba Aerozoliai nepriskiriami slėgio veikiamoms dujoms; žr. 2.3 skirsnį. |
|
2.5.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.5.2 lentelėje.
2.5.2 lentelė
Slėgio veikiamų dujų etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
Suslėgtosios dujos |
Suskystintosios dujos |
Atšaldytos suskystintosios dujos |
Ištirpintosios dujos |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
|
|
Signalinis žodis |
Atsargiai |
Atsargiai |
Atsargiai |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H280: Turi slėgio veikiamų dujų, kaitinant gali sprogti |
H280: Turi slėgio veikiamų dujų, kaitinant gali sprogti |
H281: Turi atšaldytų dujų, gali sukelti kriogeninius nušalimus arba pažeidimus |
H280: Turi slėgio veikiamų dujų, kaitinant gali sprogti |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
|
|
P282 |
|
|
Atsargumo frazė dėl poveikio |
|
|
P336 + P315 |
|
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P410 + P403 |
P410 + P403 |
P403 |
P410 + P403 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
|
|
|
Pastaba
Slėgio veikiamų dujų GHS04 piktograma nebūtina, jei dujos paženklintos GHS02 arba GHS06 piktograma.
2.5.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
Apie šią dujų grupę turi būti žinoma ši informacija:
Duomenis galima rasti literatūroje, apskaičiuoti arba nustatyti bandymais. Daugelis grynų dujų jau yra suklasifikuotos JT RDPKV pavyzdiniame reglamente.
2.6. Degieji skysčiai
2.6.1. Apibrėžtis
Degusis skystis – tai skystis, kurio pliūpsnio temperatūra ne aukštesnė kaip 60 oC.
2.6.2. Klasifikavimo kriterijai
2.6.2.1. Degusis skystis priskiriamas vienai iš trijų 2.6.1 lentelėje nurodytų šios klasės grupių:
2.6.1 lentelė
Degiųjų skysčių kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 |
Pliūpsnio temperatūra < 23 oC, o pradinė virimo temperatūra ≤ 35 oC |
|
2 |
Pliūpsnio temperatūra < 23 oC, o pradinė virimo temperatūra > 35 oC |
|
3 |
Pliūpsnio temperatūra ≥ 23 oC ir ≤ 60 oC () |
|
(1) Šiame reglamente gazoliai, dyzelinas ir lengvasis krosnių kuras, kurių pliūpsnio temperatūra yra ≥ 55 oC ir ≤ 75 oC, gali būti priskiriami 3 vežimo kategorijai. |
|
Pastaba
Aerozoliai nepriskiriami degiesiems skysčiams; žr. 2.3 skirsnį.
2.6.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.6.2 lentelėje.
2.6.2 lentelė
Degiųjų skysčių etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H224: Ypač degūs skystis ir garai |
H225: Labai degūs skystis ir garai |
H226: Degūs skystis ir garai |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P233 P240 P241 P242 P243 P280 |
P210 P233 P240 P241 P242 P243 P280 |
P210 P233 P240 P241 P242 P243 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P303 + P361 + P353 P370 + P378 |
P303 + P361 + P353 P370 + P378 |
P303 + P361 + P353 P370 + P378 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P403 + P235 |
P403 + P235 |
P403 + P235 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
2.6.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.6.4.1. Degiesiems skysčiams klasifikuoti būtini duomenys apie pliūpsnio temperatūrą ir pradinę virimo temperatūrą. Duomenys gali būti gaunami bandymais, imami iš literatūros ar apskaičiuojami. Jei duomenų neturima, pliūpsnio temperatūra ir pradinė virimo temperatūra nustatomos bandymais. Pliūpsnio temperatūra nustatoma taikant uždaro indo metodą.
2.6.4.2. ►M2 Jei tai mišiniai ( 6 ), kurių sudėtyje yra nustatytos koncentracijos žinomų degiųjų dujų, nors juose gali būti nelakių sudedamųjų dalių, pvz., polimerų ar priedų, pliūpsnio temperatūra nebūtinai turi būti nustatoma eksperimentiniu būdu, jei taikant 2.6.4.3 skirsnyje nurodytą metodą apskaičiuota mišinio pliūpsnio temperatūra yra bent 5 °C ( 7 ) aukštesnė už atitinkamą klasifikavimo kriterijų (atitinkamai 23 °C ir 60 °C), jei: ◄
žinoma tiksli mišinio sudėtis (jei medžiaga turi nustatytą sudėties intervalą, vertinama ta sudėtis, kurios apskaičiuotoji pliūpsnio temperatūra yra žemiausia);
žinoma kiekvienos sudedamosios dalies žemutinė sprogumo riba (jei šie duomenys ekstrapoliuojami kitoms nei bandymo temperatūroms, turi būti taikoma atitinkama koreliacija) bei žemutinės sprogumo ribos apskaičiavimo metodas ►M2 mišinio ◄ ;
žinoma kiekvienos mišinio sudedamosios dalies sočiųjų garų slėgio ir aktyvumo koeficiento priklausomybė nuo temperatūros;
skystoji fazė yra vienalytė.
2.6.4.3. Tinkamas metodas aprašytas J. Gmehlingo ir P. Rasmusseno leidinyje (Ind. Eng. Fundament, 21, 186, (1982)). Mišinio, kurio sudėtyje yra nelakių sudedamųjų dalių, pliūpsnio temperatūra apskaičiuojama pagal lakias sudedamąsias dalis. Tariama, kad nelaki sudedamoji dalis tik šiek tiek padidina dalinį tirpiklių slėgį ir apskaičiuotoji pliūpsnio temperatūra tik šiek tiek mažesnė už išmatuotąją vertę.
2.6.4.4. Galimi degių skysčių pliūpsnio temperatūros nustatymo metodai nurodyti 2.6.3 lentelėje.
2.6.3 lentelė
Degiųjų skysčių pliūpsnio temperatūros nustatymo metodai
|
Europos standartai |
EN ISO 1516 su pakeitimais Pliūpsnio ir ne pliūpsnio temperatūrų nustatymas. Uždaro indo pusiausvyros metodas. |
|
EN ISO 1523 su pakeitimais Pliūpsnio temperatūros nustatymas. Uždaro indo pusiausvyros metodas. |
|
|
EN ISO 2719 su pakeitimais Pliūpsnio temperatūros nustatymas. Pensky-Martens uždaro indo metodas. |
|
|
EN ISO 3679 su pakeitimais Pliūpsnio temperatūros nustatymas. Greitos pusiausvyros uždaro indo metodas. |
|
|
EN ISO 3680 su pakeitimais Pliūpsnio temperatūros nustatymas. Greitos pusiausvyros uždaro indo metodas. |
|
|
EN ISO 13736 su pakeitimais Naftos produktai ir kiti skysčiai. Pliūpsnio temperatūros nustatymas. Abelio uždaro indo metodas. |
|
|
Nacionaliniai standartai: |
|
|
Association française de normalisation, AFNOR: |
NF M07-036 su pakeitimais Détermination du point d'éclair – Vase clos Abel-Pensky (identiškas DIN 51755) |
|
▼M2 ————— |
|
|
Deutsches Institut für Normung |
DIN 51755 (pliūpsnio temparatūra žemesnė kaip 65 oC) su pakeitimais Prüfung von Mineralölen und anderen brennbaren Flüssigkeiten; Bestimmung des Flammpunktes im geschlossenen Tiegel, nach Abel-Pensky (identiškas NF M07-036) |
2.6.4.5. Skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 35 °C ir ne aukštesnė nei 60 °C, neturi būti priskiriami 3 kategorijai, jei JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus 32 poskyrio tvaraus degumo bandymo L.2 rezultatai yra neigiami.
2.6.4.6. Galimi degiųjų skysčių pradinės virimo temperatūros nustatymo metodai nurodyti 2.6.4 lentelėje.
2.6.4 lentelė
Degiųjų skysčių pradinės virimo temperatūros nustatymo metodai
|
Europos standartai |
EN ISO 3405 su pakeitimais Naftos produktai. Distiliacijos ypatybių nustatymas esant atmosferos slėgiui |
|
EN ISO 3924 su pakeitimais Naftos produktai. Virimo temperatūros intervalo nustatymas. Dujų chromatografijos metodas |
|
|
EN ISO 4626 su pakeitimais Lakieji organiniai skysčiai. Organinių tirpiklių, naudojamų kaip žaliavų, virimo temperatūros intervalo nustatymas |
|
|
Reglamentas (EB) Nr. 440/2008 (1) |
Reglamento (EB) Nr. 440/2008 priedo A dalyje aprašytas A.2 metodas |
|
(1) OL L 142, 2008 5 31, p. 1. |
|
2.7. Degiosios kietosios medžiagos
2.7.1. Apibrėžtis
2.7.1.1. Degioji kietoji medžiaga – tai kietoji medžiaga, kuri lengvai užsidega arba trinties metu sukelia ugnį arba skatina degimą.
Lengvai užsidegančios kietosios medžiagos – tai miltelių, granulių ar pastos pavidalo medžiagos ar mišiniai, kurie yra pavojingi, jei po trumpo kontakto su degimo šaltiniu, pvz., su degančiu degtuku, gali lengvai užsidegti ir jei liepsna sparčiai plinta.
2.7.2. Klasifikavimo kriterijai
2.7.2.1. Miltelių, granulių ar pastos pavidalo medžiagos ar mišiniai (išskyrus metalų ar metalų lydinių miltelius – žr. 2.7.2.2) klasifikuojami kaip lengvai užsidegančios kietosios medžiagos, jei degimo trukmė per vieną ar kelias bandymų serijas, atliekamas pagal ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.2.1 poskirsnyje aprašytą bandymų metodą, yra trumpesnė kaip 45 sekundės arba degimo greitis yra didesnis kaip 2,2 mm/s.
2.7.2.2. Metalų ar metalų lydinių milteliai klasifikuojami kaip degios kietosios medžiagos, jie gali užsidegti ir reakcija išplinta per visą bandinio ilgį per 10 minučių ar greičiau.
2.7.2.3. Degi kietoji medžiaga priskiriama vienai iš dviejų 2.7.1 lentelėje nurodytų šios klasės kategorijų taikant ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo 33.2.1 poskirsnyje aprašytą N.1 metodą:
2.7.1 lentelė
Degiųjų kietųjų medžiagų kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 |
Degimo greičio bandymas Medžiagos ir mišiniai, išskyrus metalo miltelius: a) sudrėkinta vieta nesustabdo ugnies; b) degimo trukmė < 45 s arba degimo greitis > 2,2 mm/s Metalo milteliai degimo trukmė ≤ 5 minutės |
|
2 |
Degimo greičio bandymas Medžiagos ir mišiniai, išskyrus metalo miltelius: a) sudrėkinta vieta sustabdo ugnį bent 4 minutėms; b) degimo trukmė < 45 s arba degimo greitis > 2,2 mm/s Metalo milteliai degimo trukmė > 5 minutės ir ≤ 10 minučių |
1 pastaba
Bandymas atliekamas su chemine medžiaga ar mišiniu, kurių fizinis būvis yra toks pat kaip pateikiant. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta kito fizinio būvio nei to, kurio ji buvo bandoma, ir jeigu būdama to būvio ji gali iš esmės keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, taip pat bandoma ir naujo būvio medžiaga.
2 pastaba
Aerozoliai nepriskiriami degiosioms kietosioms medžiagoms; žr. 2.3 skirsnį.
2.7.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.7.2 lentelėje.
2.7.2 lentelė
Degiųjų kietųjų medžiagų etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H228: Degi kietoji medžiaga |
H228: Degi kietoji medžiaga |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P240 P241 P280 |
P210 P240 P241 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P370 + P378 |
P370 + P378 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
|
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
|
2.8. Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai
2.8.1. Apibrėžtis
2.8.1.1. Savaime reaguojančiosios medžiagos ar mišiniai yra termiškai nestabilios skystos ar kietos medžiagos arba mišiniai, kurie stipriai egzotermiškai skyla net be deguonies (oro). Ši sąvoka neaprėpia medžiagų ir mišinių, kurie pagal šią dalį priskirti sprogmenims, organiniams peroksidams ar oksidatoriams.
2.8.1.2. Savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys laikomas turinčiu sprogstamųjų savybių, kai bandant laboratorijoje pakaitintas uždaroje talpykloje junginys detonuoja, greitai dega ar pasireiškia kitoks intensyvus efektas.
2.8.2. Klasifikavimo kriterijai
2.8.2.1. Bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys priskiriami šiai klasei, kaip tokie, nebent:
pagal 2.1 pateiktus kriterijus tai yra sprogmenys;
pagal 2.13 arba 2.14 pateiktus kriterijus tai yra oksiduojantieji skysčiai ar kietosios medžiagos, išskyrus tai, kad oksiduojančiųjų medžiagų mišiniai, kurių sudėtyje yra 5 % ar daugiau degių organinių medžiagų, pagal 2.8.2.2 apibrėžtą procedūrą klasifikuojami kaip savaime reaguojančiosios medžiagos;
pagal 2.15 pateiktus kriterijus tai yra organiniai peroksidai;
jų skilimo šiluma yra mažesnė kaip 300 J/g; arba
50 kg jų pakuotės savaime greitėjančio skilimo temperatūra (SADT) yra aukštesnė kaip 75 oC ( 8 ).
2.8.2.2. Oksiduojančiųjų medžiagų mišiniams, atitinkantiems priskyrimo oksiduojančiosioms medžiagoms kriterijus, kurių sudėtyje yra 5 % ar daugiau degių organinių medžiagų ir kurie neatitinka 2.8.2.1 a), c), d) ar e) punktuose minėtų kriterijų, taikoma priskyrimo savaime reaguojančiosioms medžiagoms procedūra.
Toks mišinys, turintis B–F tipų savaime reaguojančiosios medžiagos savybių (žr. 2.8.2.3), klasifikuojamas kaip savaime reaguojančioji medžiaga.
Jeigu atliktas supakuotos medžiagos bandymas, o pakuotė buvo pakeista, reikia atlikti dar vieną bandymą, jeigu manoma, kad nauja pakuotė turės įtakos bandymo rezultatams.
2.8.2.3. Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai priskiriami vienai iš septynių kategorijų (A–G tipai) pagal šiuos principus:
bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, kurie supakuoti gali detonuoti ar greitai degti, priskiriami A tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms;
bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, turintys sprogstamųjų savybių ir kurie supakuoti negali detonuoti ar greitai degti, bet toje pakuotėje gali termiškai sprogti, priskiriami B tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms;
bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, turintys sprogstamųjų savybių, kurie supakuoti negali detonuoti, greitai degti ir toje pakuotėje termiškai sprogti, priskiriami C tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms;
bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, kurie bandomi laboratorijoje:
pakaitinti uždaroje talpykloje iš dalies detonuoja, greitai nedega ir nepasireiškia joks intensyvus efektas; arba
pakaitinti uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, dega lėtai ir nepasireiškia joks intensyvus efektas; arba
pakaitinti uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik vidutinis efektas;
priskiriami D tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms;
bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, kurie bandomi laboratorijoje ir pakaitinti uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik mažas ar jokio efekto, priskiriami E tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms;
bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, kurie bandomi laboratorijoje ir pakaitinti uždaroje talpykloje dėl kavitacijos nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik mažas ar jokio efekto, priskiriami F tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms;
bet kuri savaime reaguojančioji medžiaga ar mišinys, kurie bandomi laboratorijoje ir pakaitinti uždaroje talpykloje dėl kavitacijos nedetonuoja, nedega, kaitinant uždaroje talpykloje nepasireiškia joks efektas ir kurie neturi jokios sprogstamosios galios, jeigu ji yra termiškai stabili (50 kg pakuotės SADT yra nuo 60 oC iki 75 oC), o skystų mišinių jautrumui sumažinti naudojamas skiediklis, kurio virimo temperatūra yra ne žemesnė kaip 150 oC, priskiriami G tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms. Jei mišinys nėra termiškai stabilus arba jautrumui sumažinti naudojamas skiediklis, kurio virimo temperatūra yra žemesnė kaip 150 oC, mišinys priskiriamas F tipo savaime reaguojančiosioms medžiagoms.
Jeigu atliktas supakuotos medžiagos bandymas, o pakuotė buvo pakeista, reikia atlikti dar vieną bandymą, jeigu manoma, kad nauja pakuotė turės įtakos bandymo rezultatams.
2.8.2.4. Temperatūros tikrinimo kriterijai
Savaime užsidegančiųjų medžiagų temperatūros tikrinti nebūtina, jei SADT yra ne aukštesnė kaip 55 oC. SADT nustatymo bandymų metodai ir kontrolinės bei kritinės temperatūros nustatymo būdas nurodyti ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 28 skirsnyje. Pasirinktas bandymas atliekamas pakuotės dydį ir medžiagą, iš kurios ji pagaminta, atitinkančiu būdu.
2.8.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.8.1 lentelėje.
2.8.1 lentelė
Savaime reaguojančių medžiagų ir mišinių etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
A tipas |
B tipas |
C ir D tipai |
E ir F tipai |
G tipas (1) |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
|
Šiai pavojaus kategorijai nėra priskiriama etikečių elementų |
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
|
Pavojingumo frazė |
H240: Kaitinant gali sprogti |
H241: Kaitinant gali sukelti gaisrą arba sprogti |
H242: Kaitinant gali sukelti gaisrą |
H242: Kaitinant gali sukelti gaisrą |
|
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P234 P235 P240 P280 |
P210 P234 P235 P240 P280 |
P210 P234 P235 P240 P280 |
P210 P234 P235 P240 P280 |
|
|
Atsargumo frazė dėl poveikio |
P370 + P372 + P380 + P373 |
P370 + P380 + P375 [+ P378] (2) |
P370 + P378 |
P370 + P378 |
|
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P403 P411 P420 |
P403 P411 P420 |
P403 P411 P420 |
P403 P411 P420 |
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
|
|
(1) G tipui nepaskirti pranešimų apie pavojų elementai, tačiau į jį reikėtų atsižvelgti dėl savybių, būdingų kitoms pavojaus klasėms. (2) Žr. IV priedo įžangą apie laužtinių skliaustų naudojimą. |
|||||
G tipui nepaskirti pranešimų apie pavojų elementai, tačiau į jį reikia atsižvelgti dėl savybių, būdingų kitoms pavojaus klasėms.
2.8.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.8.4.1. Savaime reaguojančiųjų medžiagų ar mišinių savybės, kurios lemia jų klasifikavimą, nustatomos eksperimentiškai. Savaime reaguojančiosios medžiagos ar mišinio klasifikavimas atliekamas taikant ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje aprašytus A–H serijos bandymus. Klasifikavimo procedūra pavaizduota 2.8.1 paveiksle.
2.8.4.2. Savaime reaguojančiųjų medžiagų ar mišinių klasifikavimo procedūros netaikomos, jei:
molekulėje nėra jokių su cheminių medžiagų grupių, turinčių sprogstamųjų ar savaiminio reagavimo savybių. Šių grupių pavyzdžiai pateikti ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo 6 priedo A6.1 ir A6.2 lentelėse; arba
nustatytoji pavienės organinės medžiagos ar vienalyčio organinių medžiagų mišinio 50 kg paketo SADT yra aukštesnė kaip 75 oC arba egzoterminio skilimo energija yra mažesnė kaip 300 J/g. Pradžios temperatūra ir skilimo energija gali būti nustatytos taikant tinkamą kalorimetrijos metodiką (žr. ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 20.3.3.3 poskirsnį).
2.8.1 paveikslas
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai
2.9. Piroforiniai skysčiai
2.9.1. Apibrėžtis
Piroforinis skystis – tai skysta medžiaga ar mišinys, kurių net mažas kiekis ore per penkias minutes užsidega.
2.9.2. Klasifikavimo kriterijai
2.9.2.1. Piroforinis skystis priskiriamas vienintelei 2.9.1 lentelėje nurodytai šios klasės kategorijai pagal ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3.1.5 poskirsnio N.3 bandymo rezultatus:
2.9.1 lentelė
Piroforinių skysčių kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 |
Įpiltas į inertinį nešiklį skystis ore užsidega per 5 minutes arba per 5 minutes ore uždega ar apanglina filtravimo popierių. |
2.9.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.9.2 lentelėje.
2.9.2 lentelė
Piroforinių skysčių etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
1 kategorija |
|
GHS piktograma |
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
|
Pavojingumo frazė |
H250: Veikiami oro savaime užsidega |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P222 P231 + P232 P233 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl poveikio |
P302 + P334 P370 + P378 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
2.9.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.9.4.1. Piroforiniams skysčiams klasifikavimo procedūra nebūtina, jei gamybos ar tvarkymo patirtis rodo, jog medžiaga ar mišinys įprastos temperatūros ore savaime neužsidega (t.y. žinoma, kad kambario temperatūroje medžiaga ilgą laiką (kelias dienas) išlieka stabili).
2.10. Piroforinės kietosios medžiagos
2.10.1. Apibrėžtis
Piroforinė kietoji medžiaga – tai kieta medžiaga ar mišinys, kurių net mažas kiekis per penkias minutes ore užsidega.
2.10.2. Klasifikavimo kriterijai
2.10.2.1. Piroforinė kietoji medžiaga priskiriama vienintelei 2.10.1 lentelėje nurodytai šios klasės kategorijai pagal ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3.1.4 poskirsnio N.2 bandymo rezultatus:
2.10.1 lentelė
Piroforinių kietųjų medžiagų kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 |
Kietoji medžiaga ore užsidega per 5 minutes. |
Pastaba:
Bandymas turi būti atliekamas su tokio fizinio būvio medžiaga ar mišiniu, kokio jie pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta kito fizinio būvio nei to, kurio ji buvo bandoma, jeigu būdama to būvio ji gali iš esmės keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, taip pat bandoma ir naujo būvio medžiaga.
2.10.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.10.2 lentelėje.
2.10.2 lentelė
Piroforinių kietųjų medžiagų etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
1 kategorija |
|
GHS piktograma |
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
|
Pavojingumo frazė |
H250: Veikiami oro savaime užsidega |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P222 P231 + P232 P233 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl poveikio |
P302 + P335 + P334 P370 + P378 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
2.10.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.10.4.1. Piroforinėms kietosioms medžiagoms klasifikavimo procedūra nebūtina, jei gamybos ar tvarkymo patirtis rodo, jog medžiaga ar mišinys įprastos temperatūros ore savaime neužsidega (t.y. žinoma, kad kambario temperatūroje medžiaga ilgą laiką (kelias dienas) išlieka stabili).
2.11. Savaime kaistančiosios medžiagos ir mišiniai
2.11.1. Apibrėžtis
2.11.1.1. Savaime kaistančioji medžiaga ar mišinys – tai skystis, kieta medžiaga ar mišinys, išskyrus piroforinius skysčius ar kietąsias medžiagas, kurios, reaguodamos su oru ir negaudamos papildomos energijos savaime kaista; tokia medžiaga ar mišinys skiriasi nuo piroforinio skysčio ar kietosios medžiagos tuo, kad užsidega tik kai jos yra didelis kiekis (kilogramais) ir per ilgą laiką (valandas ar dienas).
2.11.1.2. Cheminės medžiagos ar mišinio savaiminis kaitimas – procesas, per kurį dėl medžiagos ar mišinio reakcijos su deguonimi (esančiu ore) išsiskiria šiluma. Savaiminis užsidegimas įvyksta tuomet, jei šilumos skyrimosi greitis viršija šilumos netekimo greitį, cheminės medžiagos ar mišinio temperatūra kyla ir, praėjus indukciniam laikui, gali įvykti savaiminis užsidegimas ir sudegimas.
2.11.2. Klasifikavimo kriterijai
2.11.2.1. Medžiaga ar mišinys priskiriamas šios klasės savaime kaistančiosioms medžiagoms ar mišiniams, jei atliekant bandymus pagal ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3.1.6 poskirsnio bandymų metodą:
su 25 mm kubo formos bandiniu 140 oC temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas;
atliekant bandymą su 100 mm kubo formos bandiniu 140 oC temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas, o su 100 mm kubo formos bandiniu 120 oC temperatūroje – neigiamas rezultatas, ir medžiaga ar mišinys turi būti supakuotas didesnėje kaip 3 m3 tūrio pakuotėje;
atliekant bandymą su 100 mm kubo formos bandiniu 140 oC temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas, o 100 oC temperatūroje – neigiamas rezultatas, ir medžiaga ar mišinys turi būti supakuotas didesnėje kaip 450 litrų tūrio pakuotėje;
atliekant bandymą su 100 mm kubo formos bandiniu 140 oC temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas, ir su 100 mm kubo formos bandiniu 100 oC temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas;
2.11.2.2. Savaime kaistančioji medžiaga ar mišinys priskiriamas vienai iš dviejų šios klasės kategorijų, jei atliekant bandymą pagal ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3.1.6 poskirsnio N.4 bandymų metodą jo rezultatas atitinka 2.11.1 lentelės kriterijus:
2.11.1 lentelė
Savaime kaistančiųjų medžiagų ir mišinių kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 |
Atliekant bandymą su 25 mm kubo formos bandiniu 140 oC temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas |
|
2 |
a) atliekant bandymą su 100 mm kubo formos bandiniu 140 oC temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas, o su 25 mm kubo formos bandiniu 140 oC temperatūroje – neigiamas rezultatas, ir medžiaga ar mišinys turi būti supakuotas didesnėje kaip 3 m3 tūrio pakuotėje; arba b) atliekant bandymą su 100 mm kubo formos bandiniu 140 oC temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas, su 25 mm kubo formos bandiniu 140 oC temperatūroje – neigiamas rezultatas, su 100 mm kubo formos bandiniu 120 oC temperatūroje – teigiamas rezultatas, ir medžiaga ar mišinys turi būti supakuotas didesnėje kaip 450 litrų tūrio pakuotėje; arba c) atliekant bandymą su 100 mm kubo formos bandiniu 140 oC temperatūroje gaunamas teigiamas rezultatas, su 25 mm kubo formos bandiniu 140 oC temperatūroje – neigiamas rezultatas, o su 100 mm kubo formos bandiniu 100 oC temperatūroje – teigiamas rezultatas. |
Pastaba:
Bandymas turi būti atliekamas su tokio fizinio būvio medžiaga ar mišiniu, kokio jie pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta kito fizinio būvio nei to, kurio ji buvo bandoma, jeigu būdama to būvio ji gali iš esmės keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, taip pat bandoma ir naujo būvio medžiaga.
2.11.2.3. Medžiagos ir mišiniai, kurių 27 m3 tūrio savaiminio užsidegimo temperatūra yra aukštesnė kaip 50 oC nepriskiriamos savaime kaistančiosioms medžiagoms ar mišiniams.
2.11.2.4. Medžiagos ir mišiniai, kurių 450 litrų tūrio savaiminio užsidegimo temperatūra yra aukštesnė kaip 50 oC nepriskiriamos šios klasės 1 kategorijai.
2.11.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.11.2 lentelėje.
2.11.2 lentelė
Savaime kaistančių medžiagų ir mišinių etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H251: Savaime kaistančios, gali užsidegti |
H252: Laikant dideliais kiekiais savaime kaista, gali užsidegti |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P235 P280 |
P235 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl poveikio |
|
|
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P407 P413 P420 |
P407 P413 P420 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
|
2.11.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.11.4.1. Išsamius klasifikavimo algoritmus ir bandymus, kuriuos reikia atlikti įvairioms kategorijoms priskirti, žr. 2.11.1 paveikslą.
2.11.4.2. Savaime kaistančiųjų medžiagų ir mišinių klasifikavimo procedūra netaikoma, jei atrankos bandymo rezultatus galima tinkamai koreliuoti su klasifikavimo bandymu ir taikoma reikiama saugos atsarga. Atrankos bandymų pavyzdžiai yra:
Grewer krosnies bandymas (VDI 2263 gairė, 1 dalis, 1990 m., Bandymų metodai dulkių saugos savybėms nustatyti), kai 1 l tūriui taikoma 80 K už atskaitos temperatūrą aukštesnė pradžios temperatūra;
laisvai supiltų miltelių tikrinimo bandymas (Gibson, N. Harper, D. J. Rogers, R. Džiūstančių miltelių gaisro ir sprogimo rizikos įvertinimas, Plant Operations Progress, 4 (3), 181–189, 1985 m.), kai 1 l tūriui taikoma 60 K už atskaitos temperatūrą aukštesnė pradžios temperatūra.
2.11.1 paveikslas
Savaime kaistančiosios medžiagos ir mišiniai
2.12. Medžiagos ir mišiniai, kurie, reaguodami su vandeniu, išskiria degias dujas
2.12.1. Apibrėžtis
Medžiagos ir mišiniai, kurie, reaguodami su vandeniu, išskiria degias dujas – tai kietos arba skystos medžiagos ar mišiniai, kurie, sąveikaudami su vandeniu, gali savaime užsidegti ar išskiria pavojingą kiekį degių dujų.
2.12.2. Klasifikavimo kriterijai
2.12.2.1. Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas, priskiriami vienai iš trijų 2.12.1 lentelėje nurodytų šios klasės kategorijų pagal ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.4.1.4 poskirsnio N.5 bandymo rezultatus:
2.12.1 lentelė
Cheminių medžiagų ir mišinių, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas, klasifikavimo kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 |
Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie aktyviai reaguoja su vandeniu aplinkos temperatūroje ir paprastai pasižymi tuo, kad išsiskyrusios dujos savaime užsidega, arba kurie iškart reaguoja su vandeniu aplinkos temperatūroje ir degiųjų dujų išsiskyrimo greitis yra ne mažesnis kaip 10 litrų vienam cheminės medžiagos kilogramui per vieną minutę. |
|
2 |
Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie sparčiai reaguoja su vandeniu aplinkos temperatūroje, o degiųjų dujų išsiskyrimo greitis yra ne mažesnis kaip 20 litrų vienam cheminės medžiagos kilogramui per valandą, bei kurie neatitinka 1 kategorijos kriterijų. |
|
3 |
Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie lėtai reaguoja su vandeniu aplinkos temperatūroje, o degiųjų dujų išsiskyrimo greitis yra ne mažesnis kaip 1 litras vienam cheminės medžiagos kilogramui per valandą, bei kurie neatitinka 1 ir 2 kategorijų kriterijų. |
Pastaba:
Bandymas atliekamas su chemine medžiaga ar mišiniu, kurių fizinis būvis yra toks pat kaip pateikiant. Jei, pavyzdžiui, tiekimo ar vežimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta fizinio būvio, kuris skiriasi nuo bandymui naudotos cheminės medžiagos būvio ir laikoma, kad dėl to klasifikavimo bandyme gali iš esmės pakisti jos savybės, turi būti atliktas bandymas su naujo būvio chemine medžiaga.
2.12.2.2. Medžiaga ar mišinys priskiriami medžiagoms ar mišiniams, kurie, reaguodami su vandeniu, išskiria degias dujas, jei savaiminis užsidegimas įvyksta bet kuriuo bandymo procedūros metu.
2.12.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.12.2 lentelėje.
2.12.2 lentelė
Cheminių medžiagų ir mišinių, kurie kontaktuodami su vandeniu išskiria degias dujas, etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H260: Kontaktuodami su vandeniu išskiria degias dujas, kurios gali savaime užsidegti |
H261: Kontaktuodami su vandeniu išskiria degias dujas |
H261: Kontaktuodami su vandeniu išskiria degias dujas |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P223 P231 + P232 P280 |
P223 P231 + P232 P280 |
P231 + P232 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl poveikio |
P302 + P335 + P334 P370 + P378 |
P302 + P335 + P334 P370 + P378 |
P370 + P378 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P402 + P404 |
P402 + P404 |
P402 + P404 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
2.12.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.12.4.1. Šios klasės klasifikavimo procedūra netaikoma, jei:
medžiagos ar mišinio cheminėje sandaroje nėra metalų ar metaloidų; arba
gamybos ar tvarkymo patirtis rodo, jog medžiaga ar mišinys nereaguoja su vandeniu, pvz., medžiaga gaminama naudojant vandenį arba yra plaunama vandeniu; arba
žinoma, kad medžiaga ar mišinys tirpsta vandenyje ir sudaro stabilų mišinį.
2.13. Oksiduojantieji skysčiai
2.13.1. Apibrėžtis
Oksiduojantysis skystis – tai skysta medžiaga ar mišinys, kurie, nors patys nebūtinai degūs, gali, paprastai naudodami deguonį, uždegti kitą medžiagą ar paskatinti jos degimą.
2.13.2. Klasifikavimo kriterijai
2.13.2.1. Oksiduojantysis skystis priskiriamas vienai iš trijų 2.13.1 lentelėje nurodytų šios klasės kategorijų pagal ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.4.2 poskirsnio O.2 bandymo rezultatus:
2.13.1 lentelė
Oksiduojančiųjų skysčių kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 |
Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurie vienodų masės dalių mišinyje su celiulioze savaime užsidega, arba kurių vienodų masės dalių mišinio su celiulioze vidutinė slėgio didėjimo trukmė yra mažesnė už 50 % perchlorato rūgšties ir celiuliozės vienodų masės dalių mišinio vidutinę slėgio didėjimo trukmę. |
|
2 |
Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių vienodų masės dalių mišinio su celiulioze vidutinė slėgio didėjimo trukmė yra ne didesnė už 40 % vandeninio natrio chlorato tirpalo ir celiuliozės vienodų masės dalių mišinio vidutinę slėgio didėjimo trukmę ir kurie neatitinka 1 kategorijos kriterijų. |
|
3 |
Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių vienodų masės dalių mišinio su celiulioze vidutinė slėgio didėjimo trukmė yra ne didesnė už 65 % vandeninio azoto rūgšties tirpalo ir celiuliozės vienodų masės dalių mišinio vidutinę slėgio didėjimo trukmę ir kurie neatitinka 1 ir 2 kategorijų kriterijų. |
2.13.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.13.2 lentelėje.
2.13.2 lentelė
Oksiduojančiųjų skysčių etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H271: Gali sukelti gaisrą arba sprogimą, stiprus oksidatorius |
H272: Gali padidinti gaisrą, oksidatorius |
H272: Gali padidinti gaisrą, oksidatorius |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P220 P280 P283 |
P210 P220 P280 |
P210 P220 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl poveikio |
P306 + P360 P371 + P380 + P375 P370 + P378 |
P370 + P378 |
P370 + P378 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P420 |
|
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
2.13.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.13.4.1. Organinėms medžiagoms ar mišiniams šios klasės klasifikavimo procedūra netaikoma, jei:
medžiagoje ar mišinyje nėra deguonies, fluoro ar chloro; arba
medžiagoje ar mišinyje yra deguonies, fluoro ar chloro ir šie elementai chemiškai susijungę tik su anglimi ar vandeniliu.
2.13.4.2. Neorganinėms medžiagoms ar mišiniams šios klasės klasifikavimo procedūra netaikoma, jei jose nėra deguonies ar halogeno atomų.
2.13.4.3. Jei bandymų rezultatai ir turima medžiagų ar mišinių tvarkymo ir naudojimo patirtis, rodanti, kad jos yra oksiduojančiosios, skiriasi, vadovaujamasi turima patirtimi pagrįstais sprendimais.
2.13.4.4. Jei medžiagos ar mišiniai didina slėgį (sudarydami jį per aukštą ar per žemą) dėl cheminių reakcijų, kurios neapibūdina medžiagos ar mišinio oksiduojančiųjų savybių, ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 34.4.2 poskirsnyje aprašytą bandymą būtina pakartoti vietoj celiuliozės naudojant inertinę medžiagą, pvz., diatomitą (kizelgurą), reakcijos pobūdžiui išsiaiškinti ir patikrinti, ar patvirtinantysis rezultatas yra teisingas.
2.14. Oksiduojančiosios kietosios medžiagos
2.14.1. Apibrėžtis
Oksiduojančioji kietoji medžiaga – tai kieta medžiaga ar mišinys, kurie, nors patys nebūtinai degūs, gali, paprastai naudodami deguonį, uždegti kitą medžiagą ar paskatinti jos degimą.
2.14.2. Klasifikavimo kriterijai
2.14.2.1. ►M12 Oksiduojančioji kietoji medžiaga priskiriama vienai iš trijų 2.14.1 lentelėje nurodytų šios klasės kategorijų pagal JT RDPKV bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 34.4.1 poskirsnio O.1 bandymo arba III dalies 34.4.3 poskirsnio 0.3 bandymo rezultatus: ◄
2.14.1 lentelė
Oksiduojančiųjų kietųjų medžiagų kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai pagal 0.1 bandymo rezultatus |
Kriterijai pagal 0.3 bandymo rezultatus |
|
1 |
Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių 4:1 arba vienodų (masės) dalių mišinio su celiulioze vidutinė degimo trukmė yra trumpesnė už 3:2 (masės) dalių kalio bromato ir celiuliozės mišinio vidutinę degimo trukmę. |
Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių 4:1 arba vienodų (masės) dalių mišinio su celiulioze vidutinė degimo sparta yra didesnė už 3:1 (masės) dalių kalcio peroksido ir celiuliozės mišinio vidutinę degimo spartą. |
|
2 |
Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių 4:1 arba vienodų (masės) dalių mišinio su celiulioze vidutinė degimo trukmė yra ne ilgesnė už 2:3 masės (dalių) kalio bromato ir celiuliozės mišinio vidutinę degimo trukmę ir kurie neatitinka 1 kategorijos kriterijų. |
Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių 4:1 arba vienodų (masės) dalių mišinio su celiulioze vidutinė degimo sparta yra vienoda arba didesnė už 1:1 (masės) dalių kalcio peroksido ir celiuliozės mišinio vidutinę degimo spartą ir kurie neatitinka 1 kategorijos kriterijų. |
|
3 |
Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių 4:1 arba vienodų (masės) dalių mišinio su celiulioze vidutinė degimo trukmė yra ne ilgesnė už 3:7 (masės) dalių kalio bromato ir celiuliozės mišinio vidutinę degimo trukmę ir kurie neatitinka 1 bei 2 kategorijų kriterijų. |
Bet kuri medžiaga ar mišinys, kurių 4:1 arba vienodų (masės) dalių mišinio su celiulioze vidutinė degimo sparta yra ne didesnė už 1:2 (masės) dalių kalcio peroksido ir celiuliozės mišinio vidutinę degimo spartą ir kurie neatitinka 1 bei 2 kategorijų kriterijų. |
1 pastaba:
Tam tikromis sąlygomis (jei saugomos dideliais kiekiais) oksiduojančiosios kietosios medžiagos taip pat kelia sprogimo pavojų. Ekstremaliomis sąlygomis kai kurios amonio nitrato rūšys gali kelti sprogimo pavojų, todėl šiam pavojui įvertinti galima taikyti jautrumo detonaciniam smūgiui bandymą ►M12 (Tarptautinis jūrų kietų biriųjų krovinių kodeksas (IMSBC kodeksas), TJO), 2 priedėlio 5 skirsnis) ◄ . Saugos duomenų lape pateikiama atitinkama informacija.
2 pastaba:
Bandymas turi būti atliekamas su tokio fizinio būvio medžiaga ar mišiniu, kokio jie pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta kito fizinio būvio nei to, kurio ji buvo bandoma, jeigu būdama to būvio ji gali iš esmės keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, taip pat bandoma ir naujo būvio medžiaga.
2.14.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.14.2 lentelėje.
2.14.2 lentelė
Oksiduojančiųjų kietųjų medžiagų etikečių elementai
|
|
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H271: Gali sukelti gaisrą arba sprogimą, stiprus oksidatorius |
H272: Gali padidinti gaisrą, oksidatorius |
H272: Gali padidinti gaisrą, oksidatorius |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P220 P280 P283 |
P210 P220 P280 |
P210 P220 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl poveikio |
P306 + P360 P371 + P380 + P375 P370 + P378 |
P370 + P378 |
P370 + P378 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P420 |
|
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
2.14.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.14.4.1. Organinėms medžiagoms ar mišiniams šios klasės klasifikavimo procedūra netaikoma, jei:
medžiagoje ar mišinyje nėra deguonies, fluoro ar chloro; arba
medžiagoje ar mišinyje yra deguonies, fluoro ar chloro ir šie elementai chemiškai susijungę tik su anglimi ar vandeniliu.
2.14.4.2. Neorganinėms medžiagoms ar mišiniams šios klasės klasifikavimo procedūra netaikoma, jei jose nėra deguonies ar halogeno atomų.
2.14.4.3. Jei bandymų rezultatai ir turima medžiagų ar mišinių tvarkymo ir naudojimo patirtis, rodanti, kad jos yra oksiduojančiosios, skiriasi, vadovaujamasi turima patirtimi pagrįstais sprendimais.
2.15. Organiniai peroksidai
2.15.1. Apibrėžtis
2.15.1.1. Organiniai peroksidai – tai turinčios dvivalentę -O-O- sandarą skystos ar kietos organinės medžiagos, kurias galima laikyti vandenilio peroksido derivatais, kai vienas ar abu vandenilio atomai pakeisti organiniais radikalais. Organinio peroksido terminu apibūdinami ir organinių peroksidų mišiniai (preparatai), kurių sudėtyje yra bent vienas organinis peroksidas. Organiniai peroksidai yra termiškai nestabilios medžiagos ar mišiniai, kurie gali skilti egzoterminiu savaime spartėjančiu būdu. Be to, jie gali turėti vieną iš šių savybių:
skilti sprogdami;
staigiai degti;
būti jautrūs smūgiui ar trinčiai;
pavojingai reaguoti su kitomis medžiagomis.
2.15.1.2. Organinis peroksidas laikomas turinčiu sprogstamųjų savybių, jei, atliekant bandymus laboratorijoje, pakaitintas uždaroje talpykloje mišinys (preparatas) detonuoja, greitai dega ar pasireiškia kitoks intensyvus efektas.
2.15.2. Klasifikavimo kriterijai
2.15.2.1. Bet kuris organinis peroksidas priskiriamas šiai klasei, nebent jame:
yra ne daugiau kaip 1,0 % laisvo deguonies iš organinių peroksidų ir ne daugiau kaip 1,0 % vandenilio peroksido arba
yra ne daugiau kaip 0,5 % laisvo deguonies iš organinių peroksidų ir daugiau kaip 1,0 %, bet ne daugiau kaip 7,0 % vandenilio peroksido.
Pastaba:
Organinio peroksido mišinyje esantis deguonies kiekis (%) apskaičiuojamas taikant šią formulę:
kur:
|
ni |
= |
peroksido grupių skaičius vienoje i organinio peroksido molekulėje; |
|
ci |
= |
i organinio peroksido koncentracija (masės %); |
|
mi |
= |
i organinio peroksido molekulinė masė. |
2.15.2.2. Organiniai peroksidai priskiriami vienai iš septynių šios klasės kategorijų (A–G tipams) laikantis šių principų:
bet kuris organinis peroksidas, kuris supakuotas gali detonuoti arba greitai degti, priskiriamas A tipo organiniams peroksidams;
bet kuris organinis peroksidas, turintis sprogstamųjų savybių ir supakuotas nedetonuoja ar greitai nedega, bet toje pakuotėje gali termiškai sprogti, priskiriamas B tipo organiniams peroksidams;
bet kuris organinis peroksidas, turintis sprogstamųjų savybių, kuris supakuotas negali detonuoti, greitai degti ir termiškai sprogti, priskiriamas C tipo organiniams peroksidams;
bet kuris organinis peroksidas, kuris bandomas laboratorijoje:
pakaitintas uždaroje talpykloje iš dalies detonuoja, greitai nedega ir nepasireiškia joks intensyvus efektas; arba
pakaitintas uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, dega lėtai ir nepasireiškia joks intensyvus efektas; arba
pakaitintas uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik vidutinis efektas;
priskiriamas D tipo organiniams peroksidams;
bet kuris organinis peroksidas, kuris bandomas laboratorijoje ir pakaitintas uždaroje talpykloje išvis nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik mažas ar jokio efekto, priskiriamas E tipo organiniams peroksidams;
bet kuris organinis peroksidas, kuris bandomas laboratorijoje ir pakaitintas uždaroje talpykloje dėl kavitacijos nedetonuoja, nedega ir pasireiškia tik mažas ar jokio efekto ir neturi jokios sprogstamosios galios, priskiriamas F tipo organiniams peroksidams;
bet kuris organinis peroksidas, kuris bandomas laboratorijoje ir pakaitintas uždaroje talpykloje dėl kavitacijos nedetonuoja, nedega, nepasireiškia jokio efekto ir neturi jokios sprogstamosios galios, jei yra termiškai stabilus, t.y. 50 kg pakuotės SADT yra ne žemesnė kaip 60 oC ( 9 ), o skystų mišinių jautrumui sumažinti naudojamas skiediklis, kurio virimo temperatūra yra ne žemesnė kaip 150 oC, priskiriami G tipo organiniams peroksidams. Jei organinis peroksidas nėra termiškai stabilus arba jautrumui sumažinti naudojamas skiediklis, kurio virimo temperatūra yra žemesnė kaip 150 oC, organinis peroksidas priskiriamas F tipo organiniams peroksidams.
Jeigu atliktas supakuotos medžiagos bandymas, o pakuotė buvo pakeista, reikia atlikti dar vieną bandymą, jeigu manoma, kad nauja pakuotė turės įtakos bandymo rezultatams.
2.15.2.3. Temperatūros tikrinimo kriterijai
Turi būti patikrinama šių organinių peroksidų temperatūra:
B ir C tipų organinių peroksidų, kurių SADT ≤ 50o C;
D tipo organinių peroksidų, kuriuos pakaitinus uždaroje talpykloje pasireiškia vidutinis efektas ( 10 ), o SADT ≤ 50o C arba kuriuos pakaitinus uždaroje talpykloje pasireiškia mažas ar jokio efekto, o SADT ≤ 45o C ir
E ir F tipų organinių peroksidų, kurių SADT ≤ 45o C.
SADT nustatymo bandymų metodai ir kontrolinės bei kritinės temperatūros nustatymo būdas nurodyti ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 28 skirsnyje. Pasirinktas bandymas atliekamas pakuotės dydį ir medžiagą, iš kurios ji pagaminta atitinkančiu būdu.
2.15.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.15.1 lentelėje.
2.15.1 lentelė
Organinių peroksidų etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
A tipas |
B tipas |
C ir D tipai |
E ir F tipai |
G tipas |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
|
Šiai pavojaus kategorijai nėra priskiriama etikečių elementų |
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
|
Pavojingumo frazė |
H240: Kaitinant gali sprogti |
H241: Kaitinant gali sukelti gaisrą arba sprogti |
H242: Kaitinant gali sukelti gaisrą |
H242: Kaitinant gali sukelti gaisrą |
|
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P210 P234 P235 P240 P280 |
P210 P234 P235 P240 P280 |
P210 P234 P235 P240 P280 |
P210 P234 P235 P240 P280 |
|
|
Atsargumo frazė dėl poveikio |
P370 + P372 + P380 + P373 |
P370 + P380 + P375 [+ P378] (1) |
P370 + P378 |
P370 + P378 |
|
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P403 P410 P411 P420 |
P403 P410 P411 P420 |
P403 P410 P411 P420 |
P403 P410 P411 P420 |
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
|
|
(1) Žr. IV priedo įžangą apie laužtinių skliaustų naudojimą. |
|||||
G tipui nepaskirti pranešimų apie pavojų elementai, tačiau į jį reikia atsižvelgti dėl savybių, būdingų kitoms pavojaus klasėms.
2.15.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.15.4.1. Organiniai peroksidai iš esmės klasifikuojami pagal jų cheminę sandarą ir mišinyje esančio deguonies ir vandenilio peroksido kiekį (žr. 2.15.2.1). Organinių peroksidų savybės, būtinos jiems klasifikuoti, nustatomos eksperimentiškai. Organiniai peroksidai klasifikuojami taikant ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje aprašytą A–H bandymų seriją. Klasifikavimo procedūra pavaizduota 2.15.1 paveiksle.
2.15.4.2. Mišiniai, kuriuos sudaro jau klasifikuoti organiniai peroksidai gali būti priskiriami pavojingiausios sudedamosios dalies organinių peroksidų kategorijai. Tačiau, kadangi dvi stabilios sudedamosios dalys gali sudaryti termiškai mažiau stabilų mišinį, turi būti nustatyta SADT.
Pastaba: Atskirų dalių visuma gali būti pavojingesnė už individualias sudedamąsias dalis.
2.15.1 paveikslas
Organiniai peroksidai
2.16. Metalų koroziją sukeliančios medžiagos
2.16.1. Apibrėžtis
Metalų koroziją sukelianti medžiaga ar mišinys – tai medžiaga ar mišinys, kurie dėl cheminio poveikio smarkiai pažeidžia ar net sunaikina metalą.
2.16.2. Klasifikavimo kriterijai
2.16.2.1. Metalų koroziją sukelianti medžiaga ar mišinys priskiriami vienintelei 2.16.1 lentelėje nurodytai šios klasės kategorijai pagal ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 37.4 poskirsnio bandymo rezultatus:
2.16.1 lentelė
Metalų koroziją sukeliančių medžiagų ir mišinių kriterijai
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 |
55 oC bandymo temperatūroje korozijos greitis plieno ar aliuminio paviršiuje viršija 6,25 mm per metus (bandymai atlikti su abiem medžiagomis). |
Pastaba:
Jeigu pradinis bandymas su plienu arba aliuminiu rodo, kad tiriama medžiaga ar mišinys sukelia koroziją, bandymo su kita medžiaga atlikti nereikia.
2.16.3. Informacija apie pavojų
Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 2.16.2 lentelėje.
2.16.2 lentelė
Metalų koroziją sukeliančių medžiagų ir mišinių etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
1 kategorija |
|
GHS piktograma |
|
|
Signalinis žodis |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H290: Gali ėsdinti metalus |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P234 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P390 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P406 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
|
Pastaba
Tais atvejais kai cheminė medžiaga arba mišinys klasifikuojami kaip ėsdinantys metalus, bet neėsdinantys odos ir (arba) akių, taikomos 1.3.6 skirsnyje išdėstytos ženklinimo nuostatos.
2.16.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos
2.16.4.1. Korozijos sparta gali būti matuojama taikant ►M4 JT RDPKV ◄ bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 37.4 poskirsnyje nurodytą bandymų metodą. Bandinys gaminamas iš šių medžiagų:
plienui bandyti – šių tipų plienas:
aliuminiui bandyti: 7075-T6 arba AZ5GU-T6 tipų neplakiruotas aliuminis.
3. 3 DALIS. PAVOJAI SVEIKATAI
3.1. Ūmus toksiškumas
3.1.1. Apibrėžtys
3.1.1.1. Ūmus toksiškumas – tai neigiamas poveikis, pasireiškiantis per 24 valandas prarijus ar susilietus su oda, veikiant viena ar keliomis medžiagos ar mišinio dozėmis, arba veikiant kvėpavimo takus 4 valandas.
3.1.1.2. Ūmaus toksiškumo pavojaus klasė yra skirstoma į:
3.1.2. Medžiagų priskyrimo ūmiai toksiškoms kriterijai
3.1.2.1. ►M12 Medžiagos gali būti priskiriamos vienai iš keturių pavojingumo kategorijų remiantis ūmiu toksiškumu prarijus, susilietus su oda arba įkvėpus pagal skaitinius kriterijus, nurodytus 3.1.1 lentelėje. ◄ Ūmaus toksiškumo vertės išreiškiamos kaip (apytikslės) LD50 (per virškinimo traktą, per odą) arba LC50 (įkvėpus) vertės arba kaip ūmaus toksiškumo įverčiai (ATE). Paaiškinamosios pastabos pateikiamos po 3.1.1 lentelės.
3.1.1 lentelė
Ūmaus toksiškumo pavojingumo kategorijos ir atitinkamas kategorijas apibrėžiantys ūmaus toksiškumo įverčiai (ATE)
|
Paveikimo būdas |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
4 kategorija |
|
|
Prarijus (mg/kg kūno masės) |
ATE ≤ 5 |
5 < ATE ≤ 50 |
50 < ATE ≤ 300 |
300 < ATE ≤ 2 000 |
|
|
Žr.: |
a pastabą b pastabą |
||||
|
Per odą (mg/kg kūno masės) |
ATE ≤ 50 |
50 < ATE ≤ 200 |
200 < ATE ≤ 1 000 |
1 000 < ATE ≤ 2 000 |
|
|
Žr.: |
a pastabą b pastabą |
||||
|
Dujomis (ppmV (1)) |
ATE ≤ 100 |
100 < ATE ≤ 500 |
500 < ATE ≤ 2 500 |
2 500 < ATE ≤ 20 000 |
|
|
žr.: |
a pastabą b pastabą c pastabą |
||||
|
Garais (mg/l) |
ATE ≤ 0,5 |
0,5 < ATE ≤ 2,0 |
2,0 < ATE ≤ 10,0 |
10,0 < ATE ≤ 20,0 |
|
|
žr.: |
a pastabą b pastabą c pastabą d pastabą |
||||
|
Dulkėmis ir rūkais (mg/l) |
ATE ≤ 0,05 |
0,05 < ATE ≤ 0,5 |
0,5 < ATE ≤ 1,0 |
1,0 < ATE ≤ 5,0 |
|
|
žr.: |
a pastabą b pastabą c pastabą |
||||
|
(1) Dujų koncentracija išreiškiama milijoninėmis tūrio dalimis (ppmV). |
|||||
Pastabos prie 3.1.1 lentelės:
Ūmaus toksiškumo įvertis (ATE) medžiagai ar mišiniui klasifikuoti nustatomas taikant LD50/LC50 vertę (jei yra).
Ūmaus toksiškumo įvertis (ATE) medžiagai ar mišiniui klasifikuoti nustatomas taikant:
Lentelėje pateikti ūmaus toksiškumo įverčių intervalai, taikomi toksiškumui prarijus, yra pagrįsti 4 valandų trukmės poveikio bandymais. Dabartinių toksiškumo įkvėpus duomenų, kurie buvo gauti taikant 1 valandos trukmės poveikį, perskaičiavimas gali būti atliekamas padalijant iš 2, kai tai dujos bei garai, arba iš 4, kai tai dulkės bei rūkai.
Kai kurių medžiagų bandymų atmosfera yra ne vien garai, bet skysčio ir garų fazių mišinys. Kitų medžiagų bandymų atmosferą gali sudaryti garai, kurie yra artimi dujų fazei. Pastaruoju atveju klasifikacija grindžiama tokiomis ppmV vertėmis: 1 kategorija – 100 ppmV, 2 kategorija – 500 ppmV, 3 kategorija – 2 500 ppmV, 4 kategorija – 20 000 ppmV.
Sąvokos dulkės, rūkas ir garai apibrėžiamos taip:
Dulkės paprastai susidaro vykstant mechaniniams procesams. Rūkas paprastai susidaro kondensuojantis persotintiems garams arba fiziškai atskiriant skysčius. Dulkių ir rūkų dalelių dydis paprastai būna nuo mažiau kaip 1 iki maždaug 100 μm.
3.1.2.2. Medžiagų priskyrimo ūmiai toksiškoms specialiosios nuostatos
3.1.2.2.1. Tinkamiausia bandymams gyvūnų rūšis ūmiam prarijus ir įkvėpus nustatyti yra žiurkė, o ūmiam toksiškumui susilietus su oda – žiurkė arba triušis. Jei turima keleto gyvūnų rūšių eksperimentinių duomenų apie ūmų toksiškumą, tinkamiausia LD50 vertė iš galiojančių ir tinkamai atliktų bandymų parenkama pasitelkus mokslinį įvertinimą.
3.1.2.3. Medžiagų priskyrimo ūmiai toksiškoms įkvėpus specialiosios nuostatos
3.1.2.3.1. Toksiškumo įkvėpus vienetai priklauso nuo įkvėptos medžiagos formos. Dulkių ir rūkų vertės išreiškiamos mg/l. Dujų vertės išreiškiamos ppmV. Pripažįstant sunkumus atliekant bandymus su garais, kai kuriuos iš kurių sudaro skystos ir garų fazės mišiniai, lentelėje pateikiamos vertės mg/l vienetais. Tačiau tų garų, kurie yra netoli dujinės fazės būsenos, klasifikavimas grindžiamas ppmV vertėmis.
3.1.2.3.2. ►M12 Klasifikuojant toksiškumą įkvėpus ypač svarbu taikyti aiškiai išreikštas aukščiausių pavojingumo kategorijų dulkių ir rūkų vertes. ◄ Įkvėptos 1–4 mikronų masės medianinio aerodinaminio skersmens (MMAD) dalelės nusėda visose žiurkės kvėpavimo takų srityse. Šį dalelių dydžio intervalą atitinkanti didžiausioji dozė yra maždaug 2 mg/l. Kad bandymų su gyvūnais rezultatus būtų galima pritaikyti poveikiui žmonėms, būtų geriausia dulkes ir rūkus šiame intervale išbandyti su žiurkėmis.
3.1.2.3.3. Be priskyrimo toksiškumui įkvėpus kategorijai, jei turima duomenų, rodančių, jog toksiškumo mechanizmas yra ėsdinimas, medžiaga ar mišinys taip pat ženklinami kaip „ėsdinantys kvėpavimo takus“ (žr. 1 pastabą 3.1.4.1 paragrafe). Kvėpavimo takų ėsdinimu vadinamas jų audinių ardymas po vienkartinio poveikio, veikiant tam tikrą laiką, analogiškas odos ėsdinimui; tam priskiriamas ir gleivinės ardymas. Ėsdinimas gali būti įvertinamas ekspertiniu vertinimu, panaudojant tokiais įrodymais: žmonių patirtimi ir patirtimi su gyvūnais, turimais (in vitro) duomenimis, pH vertėmis, informacija apie panašias medžiagas ar bet kokia kita susijusia informacija.
3.1.3. Mišinių priskyrimo ūmiai toksiškiems kriterijai
3.1.3.1. Medžiagų ūmaus toksiškumo klasifikavimo kriterijai, nustatyti 3.1.2 skirsnyje, yra pagrįsti duomenimis apie mirtiną dozę (išbandytą arba apskaičiuotą). Kai yra mišiniai, būtina gauti ar nustatyti informaciją, kuri leistų tuos kriterijus taikyti mišiniams klasifikuoti. Ūmaus toksiškumo klasifikavimo metodas yra pakopinis ir priklauso nuo turimos informacijos apie patį mišinį ir jo sudedamąsias dalis kiekio. Proceso loginė schema pavaizduota 3.1.1 paveiksle.
3.1.3.2. Mišinių ūmaus toksiškumo klasifikavimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną paveikimo būdą, tačiau reikalingas tik toks paveikimo būdas, kuris tinka (apskaičiavus ar išbandžius) visoms sudedamosioms dalims ir nėra svarbių įrodymų, kad būtų daug ūmaus toksiškumo paveikimo būdų. Esant svarbių įrodymų, kad toksiškumas nustatytas daugiau kaip pagal vieną paveikimo būdą, klasifikuojant remiamasi visais paveikimo būdais. Atsižvelgiama į visą turimą informaciją. Naudojamoje piktogramoje ir signaliniame žodyje turi būti nurodyta didžiausio pavojingumo kategorija ir įrašytos visos svarbios pavojingumo frazės.
3.1.3.3. Norint panaudoti visus turimus duomenis mišinių pavojams klasifikuoti padaryta keletas prielaidų, kurios, jei reikia, taikomos pagal pakopinį metodą:
mišinio svarbios sudedamosios dalys – tai tos, kurių koncentracija ne mažesnė kaip 1 % (masės dalimis, kai yra kietosios medžiagos, skysčiai, dulkės, rūkai ir garai, ir tūrio dalimis, jei yra dujos), nebent būtų priežasčių įtarti, kad dėl mažiau kaip 1 % koncentracijos sudarančios sudedamosios dalies mišinys vis tiek gali būti priskirtas ūmaus toksiškumo kategorijai (žr. 1.1 lentelę).
jei klasifikuojamas mišinys naudojamas kaip kito mišinio sudedamoji dalis, skaičiuojant naujo mišinio klasifikaciją pagal 3.1.3.6.1 skirsnyje ir 3.1.3.6.2.3 paragrafe nurodytas formules gali būti taikomas to mišinio tikrasis ar išvestinis ūmaus toksiškumo įvertis (ATE).
jei visų mišinio sudedamųjų dalių perskaičiuotas ūmaus toksiškumo taškinis įvertis priklauso tai pačiai kategorijai, tuomet mišinys priskiriamas tai kategorijai;
jeigu turimi tik mišinio sudedamųjų dalių intervalo duomenys (arba informacija apie ūmaus toksiškumo pavojingumo kategoriją), nustatant naujo mišinio klasę tie duomenys gali būti perskaičiuojami į taškinį įvertį remiantis 3.1.2 lentele ir naudojantis 3.1.3.6.1 ir 3.1.3.6.2.3 skirsniuose pateiktomis formulėmis.
3.1.1 paveikslas
Mišinių ūmaus toksiškumo klasifikavimo pakopinis metodas
3.1.3.4. Mišinių klasifikavimas, kai turimi duomenys apie viso mišinio ūmų toksiškumą
3.1.3.4.1. Jei pats mišinys išbandytas ūmiam toksiškumui nustatyti, jis klasifikuojamas pagal tuos pačius kriterijus, kurie taikomi medžiagoms ir pateikiami 3.1.1 lentelėje. Jei mišinio bandymų duomenų neturima, laikomasi 3.1.3.5 ir 3.1.3.6 skirsniuose aprašytų procedūrų.
3.1.3.5. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie viso mišinio ūmų toksiškumą. Siejimo principai
3.1.3.5.1. Jei pats mišinys nebuvo išbandytas ūmiam toksiškumui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles.
3.1.3.5.2. Jei išbandytas mišinys atskiedžiamas skiedikliu, kuris pagal klasifikaciją priskiriamas tokiai pačiai arba žemesnei toksiškumo kategorijai, nei mažiausiai toksiška sudedamoji mišinio dalis, ir kuri veikiausiai neturės įtakos kitų sudedamųjų dalių toksiškumui, naujasis atskiestas mišinys gali būti klasifikuojamas taip pat, kaip pradinis išbandytas mišinys. Vietoj pirmiau minėtosios taip pat gali būti taikoma 3.1.3.6.1 skirsnyje paaiškinta formulė.
3.1.3.6. Mišinių klasifikavimas pagal mišinio sudedamąsias dalis (adityvumo formulė)
3.1.3.6.1.
Norint užtikrinti, kad mišinio klasifikavimas būtų tikslus ir kad skaičiavimą visoms sistemoms, sektoriams ir kategorijoms reikėtų atlikti tik vieną kartą, ūmaus toksiškumo įvertis (ATE) įvertinamas taip:
►M12 įvertinamos sudedamosios dalys, kurių ūmus toksiškumas žinomas ir patenka į bet kurią iš 3.1.1 lentelėje nurodytų ūmaus pavojingumo kategorijų; ◄
atmetamos sudedamosios dalys, kurios nelaikomos ūmiai toksiškomis (pvz., vanduo, cukrus);
atmetamos sudedamosios dalys, jei turimi duomenys gauti atlikus ribinės dozės bandymą (pagal 3.1.1 lentelę – viršutinė riba 4 kategorijai esant atitinkamam paveikimo būdui) ir iš jų nematyti ūmaus toksiškumo.
Į šio skirsnio taikymo sritį patenkančios sudedamosios dalys laikomos sudedamosiomis dalimis, kurių ūmaus toksiškumo įvertis (ATE) žinomas. Kad atitinkami duomenys būtų tinkamai naudojami toliau nurodytai lygčiai, žr. 3.1.1 lentelės b pastabą ir 3.1.3.3 bei 3.1.3.6.2.3 skirsnius.
Mišinio ATE apskaičiuojamas pagal visų svarbių sudedamųjų dalių ATE vertes pagal šią formulę, taikoma toksiškumui prarijus, susilietus su oda ir įkvėpus:
kai:
|
Ci |
= |
i sudedamosios dalies koncentracija ( % pagal svorį arba % pagal tūrį) |
|
i |
= |
atskira sudedamoji dalis nuo 1 iki n; |
|
n |
= |
sudedamųjų dalių skaičius; |
|
ATEi |
= |
i sudedamosios dalies ūmaus toksiškumo įvertis. |
3.1.3.6.2.
3.1.3.6.2.1. Kai atskiros mišinio sudedamosios dalies ATE nežinomas, tačiau dėl turimos toliau išvardytos informacijos galima nustatyti perskaičiavimo vertes, nurodytas 3.1.2 lentelėje, gali būti taikoma 3.1.3.6.1 skirsnio formulė.
Taip galima atlikti tokius įvertinimus:
ekstrapoliuoti tarp ūmaus toksiškumo prarijus, susilietus su oda ir įkvėpus įverčių ( 11 ). Tokiam įvertinimui gali prireikti atitinkamų farmakodinaminių ir farmakokinetinių duomenų;
poveikio žmonėms įrodymų, kurie rodo toksinį poveikį, tačiau neatskleidžia mirtinos dozės;
bet kokių kitų medžiagos toksiškumo bandymų (tyrimų) duomenų, kurie rodo ūmaus toksiškumo poveikį, bet nebūtinai neatskleidžia mirtiną dozę; arba
duomenų apie labai panašias medžiagas, taikant sandaros ir veikimo priklausomybes.
Pagal šį metodą paprastai būtina nemažai papildomos techninės informacijos ir aukštos kvalifikacijos ir didelę patirtį turinčio eksperto (ekspertų vertinimui, žr. 1.1.1 skirsnį) ūmiam toksiškumui patikimai įvertinti. Jei tokios informacijos neturima, laikomasi 3.1.3.6.2.3 paragrafo.
3.1.3.6.2.2. Jei mišinyje ≥ 1 % koncentracijos sudaro sudedamoji dalis, apie kurią neturima jokios klasifikavimui naudingos informacijos, daroma išvada, kad mišiniui negali būti priskirtas galutinis ūmaus toksiškumo įvertis. Tokiu atveju mišinys klasifikuojamas tik pagal žinomas sudedamąsias dalis, etiketėje ir saugos duomenų lape papildomai nurodant: „x procentų mišinio sudaro sudedamoji (-osios) dalis (-ys), kurios (-ių) ūmus toksiškumas nežinomas“, atsižvelgiant į 3.1.4.2 skirsnyje išdėstytas nuostatas.
3.1.3.6.2.3. Jei bendra nežinomo toksiškumo atitinkamos (-ų) sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) koncentracija yra ≤ 10 %, taikoma 3.1.3.6.1 skirsnyje pateikta formulė. Jei bendra nežinomo toksiškumo atitinkamos (-ų) sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) koncentracija yra > 10 %, 3.1.3.6.1 skirsnyje pateikta formulė pataisoma įvertinant nežinomos sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) procentinę dalį taip:
3.1.2 lentelė
Eksperimentu nustatytų ūmaus toksiškumo intervalo verčių (ar ūmaus toksiškumo pavojingumo kategorijų) perskaičiavimas į ūmaus toksiškumo taškinius įverčius, skirtas naudoti formulėms mišiniams klasifikuoti
|
Paveikimo būdai |
Klasifikacijos kategorija arba eksperimentiškai nustatytas ūmaus toksiškumo intervalo įvertis |
Perskaičiuotas ūmaus toksiškumo taškinis įvertis (žr. 1 pastabą) |
|
Prarijus (mg/kg kūno masės) |
0 < 1 kategorija ≤ 5 5 < 2 kategorija ≤ 50 50 < 3 kategorija ≤ 300 300 < 4 kategorija ≤ 2 000 |
0,5 5 100 500 |
|
Per odą (mg/kg kūno masės) |
0 < 1 kategorija ≤ 50 50 < 2 kategorija ≤ 200 200 < 3 kategorija ≤ 1 000 1 000 < 4 kategorija ≤ 2 000 |
5 50 300 1 100 |
|
Dujos (ppmV) |
0 < 1 kategorija ≤ 100 100 < 2 kategorija ≤ 500 500 < 3 kategorija ≤ 2 500 2 500 < 4 kategorija ≤ 20 000 |
10 100 700 4 500 |
|
Garai (mg/l) |
0 < 1 kategorija ≤ 0,5 0,5 < 2 kategorija ≤ 2,0 2,0 < 3 kategorija ≤ 10,0 10,0 < 4 kategorija ≤ 20,0 |
0,05 0,5 3 11 |
|
Dulkės ir (arba) rūkas (mg/l) |
0 < 1 kategorija ≤ 0,05 0,05 < 2 kategorija ≤ 0,5 0,5 < 3 kategorija ≤ 1,0 1,0 < 4 kategorija ≤ 5,0 |
0,005 0,05 0,5 1,5 |
1 pastaba:
Šios vertės skirtos taikyti skaičiuojant ATE mišiniui klasifikuoti pagal jo sudedamąsias dalis ir neparodo bandymo rezultatų.
3.1.4. Informacija apie pavojų
3.1.4.1. Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.1.3 lentelėje. ►M2 Nepažeidžiant 27 straipsnio nuostatų, pagal III priedą gali būti naudojamos bendros pavojingumo frazės. ◄
3.1.3 lentelė
Ūmaus toksiškumo etikečių elementai
|
Klasifikacija |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
4 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Pavojinga |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė: — prarijus |
H300: Mirtina prarijus |
H300: Mirtina prarijus |
H301: Toksiška prarijus |
H302: Kenksminga prarijus |
|
— susilietus su oda |
H310: Mirtina susilietus su oda |
H310: Mirtina susilietus su oda |
H311: Toksiška susilietus su oda |
H312: Kenksminga susilietus su oda |
|
— įkvėpus (žr.1 pastabą) |
H330: Mirtina įkvėpus |
H330: Mirtina įkvėpus |
H331: Toksiška įkvėpus |
H332: Kenksminga įkvėpus |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos (prarijus) |
P264 P270 |
P264 P270 |
P264 P270 |
P264 P270 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos (prarijus) |
P301 + P310 P321 P330 |
P301 + P310 P321 P330 |
P301 + P310 P321 P330 |
P301 + P312 P330 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo (prarijus) |
P405 |
P405 |
P405 |
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo (prarijus) |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos (susilietus su oda) |
P262 P264 P270 P280 |
P262 P264 P270 P280 |
P280 |
P280 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos (susilietus su oda) |
P302 + P352 P310 P321 P361 + P364 |
P302 + P352 P310 P321 P361 + P364 |
P302 + P352 P312 P321 P361 + P364 |
P302 + P352 P312 P321 P362 + P364 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo (susilietus su oda) |
P405 |
P405 |
P405 |
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo (susilietus su oda) |
P501 |
P501 |
P501 |
P501 |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos (įkvėpus) |
P260 P271 P284 |
P260 P271 P284 |
P261 P271 |
P261 P271 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos (įkvėpus) |
P304 + P340 P310 P320 |
P304 + P340 P310 P320 |
P304 + P340 P311 P321 |
P304 + P340 P312 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo (įkvėpus) |
P403 + P233 P405 |
P403 + P233 P405 |
P403 + P233 P405 |
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo (įkvėpus) |
P501 |
P501 |
P501 |
|
1 pastaba:
Be klasifikavimo pagal toksiškumą įkvėpus, jei turima duomenų, rodančių, jog toksiškumo mechanizmas yra ėsdinimas, medžiaga ar mišinys taip pat ženklinamas kaip EUH071: ėsdina kvėpavimo takus – žr. 3.1.2.3.3 rekomendaciją. Tai reiškia, kad, be atitinkamos ūmaus toksiškumo piktogramos, gali būti naudojama ėsdinimo piktograma (naudojama perspėti apie odos ir akių ėsdinimą) kartu su teiginiu „ėsdina kvėpavimo takus“.
2 pastaba:
Jei mišinyje 1 % koncentracijos ar daugiau sudaro sudedamoji dalis, apie kurią neturima jokios naudingos informacijos, mišinys ženklinamas papildoma fraze: „x procentų mišinio sudaro nežinomo toksiškumo sudedamoji (-sios) dalis (-ys)“ – žr. rekomendaciją 3.1.3.6.2.2.
3.1.4.2. Ūmaus toksiškumo pavojingumo frazės priskiriamos pagal poveikio būdą,. Informacijoje apie ūmų toksiškumą į šiuos skirtumus reikėtų atsižvelgti. Jei medžiaga arba mišinys klasifikuojami pagal daugiau nei vieną poveikio būdą, tada visa susijusi klasifikacija turėtų būti nurodyta saugos duomenų lape, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priede, o susijusi informacija apie pavojus pateikiama ant etiketės, kaip nurodyta 3.1.3.2 skirsnyje. Jei nurodomas teiginys „x % mišinio sudaro medžiagos, kurių ūmus toksiškumas nežinomas“, kaip nurodyta 3.1.3.6.2.2 skirsnyje, tada saugos duomenų lape pateikta informacija taip pat gali būti skiriama pagal poveikio būdą. Pavyzdžiui, „x % mišinio sudaro medžiagos, kurių ūmus toksiškumas prarijus nežinomas“ ir „x % mišinio sudaro medžiagos, kurių ūmus toksiškumas susilietus su oda nežinomas“.
3.2. Odos ėsdinimas / dirginimas
3.2.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
|
3.2.1.1. |
Odos ėsdinimas – tai negrįžtamasis odos žalojimas, t. y. matoma epidermio ir dermos nekrozė po bandomosios medžiagos uždėjimo ne ilgiau kaip 4 valandoms. Ėsdinimo reakcijai būdingos opos, kraujavimas, kraujingi šašai, o stebėjimo pabaigoje, praėjus 14 dienų – odos nubalimas, ištisos nuplikimo sritys ir randai. Abejotiniems pažeidimams įvertinti taikoma histopatologija. Odos dirginimas – tai grįžtamasis sužalojimas bandomąja medžiaga veikiant ne ilgiau kaip 4 valandas. |
|
3.2.1.2. |
Taikant pakopinį metodą didžiausias dėmesys skiriamas turimiems duomenims, gautiems tiriant žmones, po to – gyvūnus, in vitro duomenims ir kitiems informacijos šaltiniams. Klasifikavimas atliekamas iš karto, kai duomenys atitinka kriterijus. Tam tikrais atvejais cheminė medžiaga arba mišinys klasifikuojami remiantis pakopiniu įrodomosios duomenų galios nustatymo metodu. Taikant visų duomenų įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą kartu atsižvelgiama į visą turimą informaciją, turinčią įtakos nustatant odos ėsdinimą / dirginimą, taip pat į tinkamai patvirtintų in vitro bandymų rezultatus, susijusius duomenis gautus tiriant gyvūnus ir žmones, pvz., epidemiologinių bei klinikinių tyrimų ir tinkamai dokumentuotų konkrečių atvejų ataskaitų ir stebėjimo duomenis (žr. I priedo 1 dalies 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 skirsnius). |
3.2.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
Medžiagos priskiriamos vienai iš toliau pateiktų dviejų šios pavojingumo klasės kategorijų:
1 kategorija (odos ėsdinimas);
ši kategorija toliau skirstoma į tris subkategorijas (1A, 1B, 1C). Jei turimų duomenų nepakanka priskirti subkategorijai, ėsdinančios medžiagos priskiriamos 1 kategorijai. Kai duomenų pakanka, medžiagos priskiriamos vienai iš trijų – 1A, 1B arba 1C – subkategorijų (žr. 3.2.1 lentelę).
2 kategorija (odos dirginimas) (žr. 3.2.2 lentelę).
3.2.2.1. Klasifikavimas, grindžiamas duomenimis apie standartinius bandymus su gyvūnais
3.2.2.1.1.
3.2.2.1.1.1. Medžiaga yra ėsdinanti, jeigu ji ardo odos audinį, t. y. po bandomosios medžiagos uždėjimo ne ilgiau kaip 4 valandoms atsiranda bent vieno bandomojo gyvūno epidermio ir dermos nekrozė.
3.2.2.1.1.2. Jei turimų duomenų nepakanka priskirti subkategorijai, ėsdinančios medžiagos priskiriamos 1 kategorijai.
3.2.2.1.1.3. Kai duomenų pakanka, pagal 3.2.1 lentelėje nurodytus kriterijus medžiagos priskiriamos vienai iš trijų subkategorijų (1A, 1B arba 1C).
3.2.2.1.1.4. Ėsdinimo kategorija skirstoma į tris subkategorijas: 1A subkategorija – kai ėsdinamasis poveikis pastebimas nuo paveikimo pradžios praėjus iki 3 minučių ir stebimas iki 1 valandos; 1B subkategorija – kai ėsdinamasis poveikis aprašomas nuo paveikimo pradžios praėjus nuo 3 minučių iki 1 valandos ir stebimas iki 14 dienų ir 1C subkategorija – kai ėsdinamasis poveikis pasireiškia nuo paveikimo pradžios praėjus nuo daugiau kaip 1 iki 4 valandų ir stebimas iki 14 dienų.
3.2.1 lentelė
Odos ėsdinimo kategorija ir subkategorijos
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 kategorija (1) |
Odos audinių ardymas, t. y. po bandomosios medžiagos uždėjimo ≤ 4 valandoms atsiranda bent vieno bandomojo gyvūno epidermio ir dermos nekrozė. |
|
1A subkategorija |
Ėsdinamasis poveikis stebėjimo laikotarpiu (≤ 1 valandos) pastebėtas bent vienam gyvūnui nuo paveikimo pradžios praėjus ≤ 3 minutėms. |
|
1 B subkategorija |
Ėsdinamasis poveikis stebėjimo laikotarpiu (≤ 14 dienų) pastebėtas bent vienam gyvūnui nuo paveikimo pradžios praėjus > 3 minutėms iki ≤ 1 valandos. |
|
1C subkategorija |
Ėsdinamasis poveikis stebėjimo laikotarpiu (≤ 14 dienų) pastebėtas bent vienam gyvūnui nuo paveikimo pradžios praėjus 1 valandai, bet ≤ 4 valandoms. |
|
(1) 1 kategorijos taikymo sąlygas žr. 3.2.2 skirsnio a dalyje. |
|
3.2.2.1.1.5. Duomenų, gautų tiriant žmones, naudojimas aptariamas 3.2.1.2, 3.2.2.2 skirsniuose, taip pat 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 skirsniuose.
3.2.2.1.2.
3.2.2.1.2.1. Cheminė medžiaga dirgina odą, kai ją veikiant ne ilgiau kaip 4 valandas susidaro išnykstantis odos pažeidimas. Pagrindinis dirginimo kategorijos kriterijus – kad bent dviejų iš trijų bandomųjų gyvūnų vidutinis rezultatas būtų nuo ≥ 2,3 iki ≤ 4,0.
3.2.2.1.2.2. Vienkartinio dirginimo kategorija (2 kategorija) pateikta 3.2.2 lentelėje, naudojant bandymų su gyvūnais rezultatus.
3.2.2.1.2.3. Vertinant dirginantį poveikį taip pat vertinamas odos pažeidimų grįžtamumas. Jei dviejų ar daugiau bandomųjų gyvūnų atveju uždegimas išlieka iki stebėjimo laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į nuplikimą (nedideliame plote), hiperkeratozę, hiperplaziją ir pleiskanojimą, medžiaga laikoma dirgikliu.
3.2.2.1.2.4. Dirginantis poveikis gyvūnams gali būti įvairus, kaip ir ėsdinantis poveikis. Atskiras dirgiklio kriterijus aprėpia atvejus, kai yra reikšmingas dirginantis poveikis, tačiau mažesnis už teigiamo bandymo vidutinio rezultato kriterijų. Pavyzdžiui, bandomoji medžiaga gali būti priskiriama dirgikliams, jei bent vieno iš trijų bandomųjų gyvūnų vidutinis rezultatas viso tyrimo metu yra labai aukštas, ir odos pažeidimai neišnyksta iki stebėjimo laikotarpio, kuris paprastai trunka 14 dienų, pabaigos. Šį kriterijų gali atitikti ir kitas poveikis. Tačiau reikėtų įsitikinti, ar šį poveikį sukėlė cheminės medžiagos.
3.2.2 lentelė
Odos dirginimo kategorija ()
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
Dirginimas (2 kategorija) |
(1) Bent dviejų iš trijų bandomųjų gyvūnų eritemos / šašų ar edemos vidutinis rezultatas praėjus 24, 48 ir 72 atskaitinėms valandoms po raiščio nuėmimo arba, jei reakcija uždelsta, praėjus atskaitiniam laikui per 3 dienų iš eilės laikotarpį po odos reakcijų pradžios, yra nuo ≥ 2,3 iki ≤ 4,0, arba (2) Bent dviejų gyvūnų atveju uždegimas trunka iki stebėjimo laikotarpio pabaigos (paprastai – 14 dienų), ypač atsižvelgiant į nuplikimo (nedideliame plote), hiperkeratozės, hiperplazijos ir pleiskanojimo reakcijas, arba (3) Kai kuriais atvejais, kai poveikis gyvūnams yra aiškiai skirtingas, pavyzdžiui, vienam gyvūnui yra aiškus teigiamas poveikis, susijęs su cheminiu paveikimu, tačiau neatitinkantis pirmiau nurodytų kriterijų. |
|
(1) Įvertinimo balais kriterijai suprantami taip, kaip aprašyta Reglamente (EB) Nr. 440/2008. |
|
3.2.2.1.2.5. Duomenų, gautų tiriant žmones, naudojimas aptariamas 3.2.1.2, 3.2.2.2 skirsniuose, taip pat 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 skirsniuose.
3.2.2.2. Pakopinis klasifikavimo metodas
|
3.2.2.2.1. |
Atitinkamais atvejais pradinė informacija vertinama pagal pakopinį metodą, pripažįstant, jog ne visi elementai gali būti svarbūs. |
|
3.2.2.2.2. |
Pirmiausia vertinami turimi duomenys gauti tiriant žmones ir gyvūnus, įskaitant informaciją apie vienkartinį ar kartotinį poveikį, kadangi jie suteikia su poveikiu odai tiesiogiai susijusią informaciją. |
|
3.2.2.2.3. |
Duomenys apie ūmų toksiškumą per odą gali būti naudojami klasifikavimo tikslais. Jei medžiaga yra labai toksiška patekusi ant odos, odos ėsdinimo / dirginimo tyrimas netinka, nes naudotinos bandomosios medžiagos kiekis žymiai viršytų toksišką dozę, taigi, gyvūnai žūtų. Kai odos ėsdinimas / dirginimas stebimas atliekant ūmaus toksiškumo tyrimus ir iki ribinės dozės, šie duomenys gali būti naudojami klasifikavimo tikslais, jei taikytas praskiedimas ir gyvūnų rūšys yra lygiaverčiai. Kietosios medžiagos (milteliai) gali tapti ėsdinantys ar dirginantys, kai yra sudrėkinti arba patenka ant drėgnos odos ar gleivinės. |
|
3.2.2.2.4. |
Klasifikavimo sprendimams priimti taikomos patvirtintos ir pripažintos in vitro alternatyvos. |
|
3.2.2.2.5. |
Galimą poveikį odai taip pat gali rodyti ribinės pH vertės, pvz., ≤ 2 ir ≥ 11,5, ypač jei tai susiję su didele buferine talpa. Paprastai tokios medžiagos turėtų smarkiai veikti odą. Neturint jokios kitos informacijos, laikoma, kad cheminė medžiaga yra ėsdinanti odą (1 kategorijos odos ėsdinimas), jeigu jos pH ≤ 2 arba pH ≥ 11,5. Tačiau, jei buferinės talpos vertinimas rodo, kad medžiaga negali būti ėsdinanti nepaisant žemos ar aukštos pH vertės, tam patvirtinti reikia kitų duomenų, geriausia – duomenų, gautų atlikus atitinkamus patvirtintus in vitro bandymus. |
|
3.2.2.2.6. |
Kai kuriais atvejais turimos informacijos apie giminingos struktūros medžiagas gali užtekti klasifikavimo sprendimams priimti. |
|
3.2.2.2.7. |
Taikant pakopinį metodą sudaromos sąlygos susisteminti turimą informaciją apie chemines medžiagas ir priimti sprendimus, susijusius su įrodomosios duomenų galios analize, dėl pavojingumo vertinimo ir pavojingumo klasifikacijos. Nors informacija gali būti gaunama vertinant pavienius pakopos parametrus (žr. 3.2.2.2.1 skirsnį), reikia atsižvelgti į visą turimą informaciją ir atlikti visą įrodomosios duomenų galios analizę. Tai ypač taikytina, jeigu turima informacija apie kai kuriuos parametrus skiriasi. |
3.2.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.2.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
|
3.2.3.1.1. |
Mišinys klasifikuojamas pagal cheminėms medžiagoms taikomus kriterijus ir atsižvelgiant į pakopinį metodą siekiant įvertinti šios pavojingumo klasės duomenis. |
|
3.2.3.1.2. |
Siekiant užtikrinti tikslų klasifikavimą ir išvengti nebūtinų bandymų su gyvūnais mišinio bandymą norintiems atlikti klasifikuotojams patariama taikyti pakopinį įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą, įtrauktą į medžiagų klasifikavimo pagal odos ėsdinimą ir dirginimą kriterijus (3.2.1.2 ir 3.2.2.2 skirsniai). Neturint jokios kitos informacijos, laikoma, kad mišinys yra ėsdinantis odą (1 kategorijos odos ėsdinimas), jeigu jo pH ≤ 2 arba pH ≥ 11,5. Tačiau, jei buferinės talpos vertinimas rodo, kad mišinys negali būti ėsdinantis nepaisant žemos ar aukštos pH vertės, tam patvirtinti reikia kitų duomenų, geriausia – duomenų, gautų atlikus atitinkamus patvirtintus in vitro bandymus. |
3.2.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
|
3.2.3.2.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas odos ėsdinimo / dirginimo potencialui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojingumą, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. |
3.2.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
|
3.2.3.3.1. |
Norint panaudoti visus turimus duomenis mišinių ėsdinimo / dirginimo pavojingumui klasifikuoti padaryta prielaida, kuri, jei reikia, taikoma pagal pakopinį metodą: mišinio svarbios sudedamosios dalys – tai tos, kurių koncentracija ≥ 1 % (masės dalimis, kai yra kietosios medžiagos, skysčiai, dulkės, rūkai ir garai, ir tūrio dalimis, jei yra dujos), nebent manoma (pvz., jei tai – odą ėsdinančios sudedamosios dalys), kad dėl sudedamosios dalies, kurios koncentracija < 1 %, mišinys vis tiek gali būti klasifikuojamas kaip ėsdinantis / dirginantis odą. |
|
3.2.3.3.2. |
Paprastai mišinių klasifikavimas kaip ėsdinančių ar dirginančių odą, kai turima duomenų apie sudedamąsias dalis, bet ne apie visą mišinį, grindžiamas adityvumo teorija, t. y. tuo, kad kiekviena odą ėsdinanti ar odą dirginanti sudedamoji dalis prisideda prie visų mišinio ėsdinančių odą ar dirginančių odą savybių proporcingai savo aktyvumui ir koncentracijai. Odą ėsdinančioms sudedamosioms dalims, kurių kiekis yra mažesnis už priskyrimo 1 kategorijai bendrąją ribinę koncentraciją, bet pakankamas mišinį klasifikuoti kaip odą dirginantį, taikomas svertinis koeficientas 10. Mišinys klasifikuojamas kaip ėsdinantis ar dirginantis odą, jei tokių sudedamųjų dalių koncentracijos suma viršija ribinę koncentraciją. |
|
3.2.3.3.3. |
3.2.3 lentelėje pateikiama bendroji ribinė koncentracija, skirta nustatyti, ar mišinys laikomas ėsdinančiu ar dirginančiu odą. |
|
3.2.3.3.4.1. |
Ypač atidžiai reikia klasifikuoti tam tikrų tipų mišinius, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų kaip rūgštys ir bazės, neorganinės druskos, aldehidai, fenoliai ir paviršinio aktyvumo medžiagos. 3.2.3.3.1 ir 3.2.3.3.2 skirsniuose paaiškintas metodas gali būti netinkamas todėl, kad daugelis šių medžiagų yra odą ėsdinančios ar dirginančios, kai jų koncentracija < 1 %. |
|
3.2.3.3.4.2. |
Mišiniams, kurių sudėtyje yra stiprių rūgščių ar bazių, klasifikavimo kriterijumi turi būti taikoma pH vertė (žr. 3.2.3.1.2 skirsnį), kadangi ji yra geresnis odos ėsdinimo rodiklis, nei 3.2.3 lentelėje pateiktos ribinės koncentracijos. |
|
3.2.3.3.4.3. |
Mišinys, kurio sudėtyje yra sudedamųjų dalių, kurios yra ėsdinančios ar dirginančios odą ir kurių neįmanoma klasifikuoti pagal adityvumo metodą (3.2.3 lentelė) dėl cheminių savybių, dėl kurių šis metodas netinka, priskiriamas 1 odos ėsdinimo kategorijai, jei jame yra ≥1 % odos ėsdinimui priskiriamos sudedamosios dalies, arba odos dirginimo kategorijai (2 kategorija), jei jame yra ≥3 % odą dirginančios sudedamosios dalies. Mišinių, kurių sudedamosioms dalims 3.2.3 lentelės metodas netinka, klasifikavimas apibūdinamas 3.2.4 lentelėje. |
|
3.2.3.3.5. |
Kartais patikimi duomenys gali rodyti, kad sudedamosios dalies odos ėsdinimo / dirginimo pavojus nepasireikš, jei jos kiekis yra lygus 3.2.3.3.6 skirsnio 3.2.3 bei 3.2.4 lentelėse nurodytai bendrajai ribinei koncentracijai arba ją viršija. Tokiais atvejais mišinys klasifikuojamas pagal tuos duomenis (taip pat žr. 10 ir 11 straipsnius). Kitais atvejais, kai manoma, kad nėra akivaizdu, kad sudedamosios dalies odos ėsdinimo / dirginimo pavojus nepasireikš, jei jos kiekis yra lygus 3.2.3 bei 3.2.4 lentelėse nurodytai bendrajai ribinei koncentracijai arba ją viršija, apsvarstoma galimybė atlikti mišinio bandymus. Tokiais atvejais taikomas pakopinis įrodomosios duomenų galios nustatymo metodas, aprašytas 3.2.2.2 skirsnyje. |
|
3.2.3.3.6. |
Jei yra duomenų, kad sudedamoji (-osios) dalis (-ys) yra ėsdinanti (-čios) ar dirginanti (-čios) odą, kai jos koncentracija yra < 1 % (odą ėsdinančios) arba < 3 % (odą dirginančios), mišinys klasifikuojamas atitinkamai.
3.2.3 lentelė Sudedamųjų dalių, klasifikuojamų kaip ėsdinančių odą (1, 1A, 1B arba 1C kategorijos) ir (arba) dirginančių odą (2 kategorija), bendroji ribinė koncentracija, dėl kurios mišinys, kuriam galioja adityvumo metodas, turėtų būti priskiriamas odos ėsdinimo ir (arba) odos dirginimo kategorijai
Pastaba. Kad mišinys būtų priskiriamas odos ėsdinimo 1A, 1B arba 1C subkategorijoms, kiekvienos mišinio sudedamosios dalies, priskiriamos odos ėsdinimo 1A, 1B, 1C subkategorijoms, kiekis mišinyje turi būti ≥ 5 %. Jeigu odos ėsdinimo 1A subkategorijai priskiriamų sudedamųjų dalių suma yra < 5 %, o odos ėsdinimo 1A + 1B subkategorijoms priskiriamų sudedamųjų dalių suma yra ≥ 5 %, mišinys priskiriamas odos ėsdinimo 1B subkategorijai. Taip pat, jei odos ėsdinimo 1A + 1B subkategorijoms priskiriamų sudedamųjų dalių suma yra < 5 %, o 1A + 1B + 1C subkategorijai priskiriamų sudedamųjų dalių suma yra ≥ 5 %, mišinys priskiriamas odos ėsdinimo 1C subkategorijai. Jeigu bent viena iš susijusių mišinio sudedamųjų dalių priskiriama 1 kategorijai, bet ne subkategorijoms, mišinys priskiriamas 1 kategorijai, o ne subkategorijoms, jei visų odą ėsdinančių sudedamųjų dalių suma yra ≥ 5 %.
3.2.4 lentelė Sudedamųjų dalių bendroji ribinė koncentracija, dėl kurios mišinys, kuriam negalioja adityvumo metodas, turėtų būti priskiriamas odos ėsdinimo ir (arba) odos dirginimo kategorijai
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||
3.2.4. Informacija apie pavojų
|
3.2.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.2.5 lentelėje.
3.2.5 lentelė Odos ėsdinimo ir (arba) dirginimo etikečių elementai
|
3.3. Smarkus akių pažeidimas ir (arba) sudirginimas
3.3.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
|
3.3.1.1. |
Smarkus akių pažeidimas – tai akies audinio pažeidimas arba smarkus fizinis regėjimo pablogėjimas, ant išorinio akies paviršiaus uždėjus bandomosios medžiagos, iki galo nepraeinantis per 21 dieną nuo uždėjimo. Akių sudirginimas – tai akies pakitimų sukėlimas uždėjus bandomosios medžiagos ant išorinio akies paviršiaus, visiškai praeinantis per 21 dienas po uždėjimo. |
|
3.3.1.2. |
Taikant pakopinį metodą didžiausias dėmesys skiriamas turimiems duomenims, gautiems tiriant žmones, po to – gyvūnus, in vitro duomenims ir kitiems informacijos šaltiniams. Klasifikavimas atliekamas iš karto, kai duomenys atitinka kriterijus. Kitais atvejais cheminė medžiaga arba mišinys klasifikuojami remiantis pakopiniu įrodomosios duomenų galios nustatymo metodu. Taikant visų duomenų įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą kartu atsižvelgiama į visą turimą informaciją, turinčią įtakos nustatant smarkų akių pažeidimą / sudirginimą, taip pat į tinkamai patvirtintų in vitro bandymų rezultatus, susijusius duomenis, gautus tiriant gyvūnus ir žmones, pvz., epidemiologinių bei klinikinių tyrimų ir tinkamai dokumentuotų konkrečių atvejų ataskaitų ir stebėjimo duomenis (žr. I priedo 1 dalies 1.1.1.3 skirsnį). |
3.3.2. Cheminių medžiagų klasifikavimo kriterijai
Cheminės medžiagos priskiriamos vienai iš šios pavojingumo klasės kategorijų: 1 kategorijai (smarkus akių pažeidimas) arba 2 kategorijai (akių sudirginimas):
1 kategorija (smarkus akių pažeidimas):
cheminės medžiagos, galinčios smarkiai pažeisti akis (žr. 3.3.1 lentelę).
2 kategorija (akių sudirginimas):
cheminės medžiagos, galinčios sukelti akių sudirginimą, kuris praeina (žr. 3.3.2 lentelę).
3.3.2.1. Klasifikavimas, grindžiamas duomenimis apie standartinius bandymus su gyvūnais
3.3.2.1.1.
3.3.2.1.1.1. Patvirtinta viena pavojingumo kategorija (1 kategorija) dėl cheminių medžiagų, galinčių smarkiai pažeisti akis. Prie šios pavojingumo kategorijos kaip kriterijai priskiriami stebėjimai, išvardyti 3.3.1 lentelėje. Stebimi gyvūnai su 4 kategorijos ragenos pažeidimais ir kitomis stipriomis reakcijomis (pvz., ragenos sunaikinimo), pastebimos bet kuriuo bandymo metu, taip pat – nuolatinis ragenos drumstumas, ragenos nusidažymas dažomąja medžiaga, sukibimas, panusas ir rainelės funkcijos sutrikdymas ar kitoks regą bloginantis poveikis. Šia prasme išliekančiais pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, kurie nėra visiškai praeinantys per stebėjimo laikotarpį (paprastai – 21 dieną). Pavojingumo priskyrimas 1 kategorijai taip pat apima chemines medžiagas, atitinkančias ragenos drumstumo (≥ 3) arba rainelės uždegimo (> 1,5) kriterijus bent 2 iš 3 bandomųjų gyvūnų, kadangi tokie rimti patologiniai pakitimai paprastai nepraeina per 21 dienos stebėjimo laikotarpį.
3.3.2.1.1.2. Duomenų, gautų tiriant žmones, naudojimas aptariamas 3.3.2.2 skirsnyje, taip pat 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 skirsniuose.
3.3.1 lentelė
Smarkus akių pažeidimas ()
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 kategorija |
Cheminė medžiaga, kuri: a) bent vieno gyvūno ragenai, rainelei ar junginei turi poveikį, kuris, manoma, kad nepraeis ar visiškai nepraeina per stebėjimo laikotarpį (paprastai – 21 dieną), ir (arba) b) bent dviem iš trijų bandomųjų gyvūnų sukelia tokį poveikį: i) ragenos drumstumą (≥ 3) ir (arba) ii) rainelės uždegimą (> 1,5) rezultatus apskaičiuojant kaip vidutinius praėjus atskaitinėms 24, 48 ir 72 valandoms po bandomosios medžiagos įlašinimo. |
|
(1) Įvertinimo balais kriterijai suprantami taip, kaip aprašyta Reglamente (EB) Nr. 440/2008. |
|
3.3.2.1.2.
3.3.2.1.2.1. Cheminės medžiagos, galinčios sukelti akių sudirginimą, kuris praeina, priskiriamos 2 kategorijai (akių sudirginimas).
3.3.2.1.2.2. Kai cheminės medžiagos poveikis gyvūnams yra aiškiai skirtingas, į šią informaciją reikia atsižvelgti klasifikuojant.
3.3.2.1.2.3. Duomenų, gautų tiriant žmones, naudojimas aptariamas 3.3.2.2 skirsnyje, taip pat 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 skirsniuose.
3.3.2 lentelė
Akių sudirginimas ()
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
2 kategorija |
Cheminės medžiagos, kurios bent dviem iš trijų bandomųjų gyvūnų sukelia tokį poveikį: a) ragenos drumstumą (≥ 1) ir (arba) b) rainelės uždegimą (≥ 1) ir (arba) c) junginės raudonį (≥ 2) ir (arba) d) junginės edemą (chemozę) (≥ 2), rezultatus apskaičiuojant kaip vidutinius praėjus atskaitinėms 24, 48 ir 72 valandoms po bandomosios medžiagos įlašinimo, ir poveikis visiškai praeina per stebėjimo laikotarpį (paprastai – 21 dieną). |
|
(1) Įvertinimo balais kriterijai suprantami taip, kaip aprašyta Reglamente (EB) Nr. 440/2008. |
|
3.3.2.2. Pakopinis klasifikavimo metodas
|
3.3.2.2.1. |
Atitinkamais atvejais pradinė informacija vertinama pakopomis, pripažįstant, jog ne visi elementai gali būti svarbūs. |
|
3.3.2.2.2. |
Pirmiausia vertinami turimi duomenys, gauti tiriant žmones ir gyvūnus, kadangi jie suteikia su poveikiu odai tiesiogiai susijusią informaciją. Prieš atliekant bandymus dėl smarkaus akių pažeidimo ir (arba) sudirginimo turi būti įvertintas galimas odos ėsdinimas, kad būtų išvengta bandymų dėl vietinio poveikio akims naudojant odą ėsdinančias medžiagas. Laikoma, kad odą ėsdinančios medžiagos taip pat smarkiai pažeidžia akis (1 kategorija) ir kad odą dirginančios medžiagos gali sukelti akių sudirginimą (2 kategorija). |
|
3.3.2.2.3. |
Klasifikavimo sprendimams priimti taikomos patvirtintos ir pripažintos in vitro alternatyvos. |
|
3.3.2.2.4. |
Smarkų akių pažeidimą taip pat gali rodyti ribinės pH vertės, pvz., ≤ 2 ir ≥ 11,5, ypač jei tai susiję su didele buferine talpa. Paprastai tokios medžiagos turėtų smarkiai veikti akis. Neturint jokios kitos informacijos, laikoma, kad cheminė medžiaga smarkiai pažeidžia akis (1 kategorija), jeigu jos pH ≤ 2 arba pH ≥ 11,5. Tačiau, jei buferinės talpos vertinimas rodo, kad nepaisant žemos ar aukštos pH vertės medžiaga smarkiai pažeisti akių negali, tam patvirtinti reikia kitų duomenų, geriausia – duomenų gautų atlikus atitinkamus patvirtintus in vitro bandymus. |
|
3.3.2.2.5. |
Kai kuriais atvejais turimos informacijos apie giminingos struktūros medžiagas gali užtekti klasifikavimo sprendimams priimti. |
|
3.3.2.2.6. |
Taikant pakopinį metodą sudaromos sąlygos susisteminti turimą informaciją ir priimti sprendimus, susijusius su įrodomosios duomenų galios analize, dėl pavojingumo vertinimo ir pavojingumo klasifikacijos. Bandymų su gyvūnais naudojant ėsdinančias medžiagas turėtų būti vengiama, kai tik įmanoma. Nors informacija gali būti gaunama vertinant pavienius pakopos parametrus (žr. 3.3.2.1. skirsnį), reikia atsižvelgti į visą turimą informaciją ir atlikti visą įrodomosios duomenų galios analizę. Tai ypač taikytina, jeigu turima informacija apie kai kuriuos parametrus skiriasi. |
3.3.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.3.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
|
3.3.3.1.1. |
Mišinys klasifikuojamas pagal cheminėms medžiagoms taikomus kriterijus ir atsižvelgiant į pakopinį metodą siekiant įvertinti šios pavojingumo klasės duomenis. |
|
3.3.3.1.2. |
Siekiant užtikrinti tikslų klasifikavimą ir išvengti nebūtinų bandymų su gyvūnais mišinio bandymą norintiems atlikti klasifikuotojams patariama taikyti pakopinį įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą, įtrauktą į medžiagų klasifikavimo pagal odos ėsdinimą ir smarkų akių pažeidimą ir (arba) akių sudirginimą kriterijus. Neturint jokios kitos informacijos, laikoma, kad mišinys smarkiai pažeidžia akis (1 kategorija), jeigu jo pH ≤ 2 arba pH ≥ 11,5. Tačiau, jei buferinės talpos vertinimas rodo, kad nepaisant žemos ar aukštos pH vertės mišinys smarkiai pažeisti akių negali, tam patvirtinti reikia kitų duomenų, geriausia – duomenų gautų atlikus atitinkamus patvirtintus in vitro bandymus. |
3.3.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
|
3.3.3.2.1. |
Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo odos ėsdinimui ar smarkaus akių pažeidimo ir (arba) akių sudirginimo potencialui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. |
3.3.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
|
3.3.3.3.1. |
Norint panaudoti visus turimus duomenis mišinių smarkaus akių pažeidimo ir (arba) akių sudirginimo savybėms klasifikuoti padaryta prielaida, kuri, jei reikia, taikoma pagal pakopinį metodą: svarbios mišinio sudedamosios dalys – tai tos, kurių koncentracija ≥ 1 % (masės dalimis, kai yra kietosios medžiagos, skysčiai, dulkės, rūkai ir garai, ir tūrio dalimis, jei yra dujos), nebent manoma (pvz., jei tai – odą ėsdinančios sudedamosios dalys), kad dėl sudedamosios dalies, kurios koncentracija < 1 %, mišinys vis tiek gali būti klasifikuojamas kaip smarkiai pažeidžiantis ir (arba) dirginantis akis. |
|
3.3.3.3.2. |
Paprastai mišinių klasifikavimas kaip smarkiai pažeidžiančių akis ir (arba) dirginančių akis, kai turima duomenų apie sudedamąsias dalis, bet ne apie visą mišinį, grindžiamas adityvumo teorija, t. y. tuo, kad kiekviena odą ėsdinanti ar smarkiai pažeidžianti akis ir (arba) dirginanti akis sudedamoji dalis prisideda prie visų smarkaus akių pažeidimo ir (arba) akių sudirginimo savybių proporcingai savo aktyvumui ir koncentracijai. Odą ėsdinančioms ir smarkiai pažeidžiančioms akis sudedamosioms dalims, kurių kiekis yra mažesnis už priskyrimo 1 kategorijai bendrąją ribinę koncentraciją, bet pakankamas mišinį klasifikuoti kaip dirginantį akis, taikomas svertinis koeficientas 10. Mišinys klasifikuojamas kaip smarkiai pažeidžiantis ar dirginantis akis, jei tokių sudedamųjų dalių koncentracijos suma viršija koncentracijos ribą. |
|
3.3.3.3.3. |
3.3.3 lentelėje pateikiama bendroji ribinė koncentracija, skirta nustatyti, ar mišinys turi būti klasifikuojamas kaip smarkiai pažeidžiantis arba dirginantis akis. |
|
3.3.3.3.4.1. |
Ypač atidžiai reikia klasifikuoti tam tikrų tipų mišinius, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų kaip rūgštys ir bazės, neorganinės druskos, aldehidai, fenoliai ir paviršinio aktyvumo medžiagos. 3.3.3.3.1 ir 3.3.3.3.2 skirsniuose paaiškintas metodas gali būti netinkamas todėl, kad daugelis šių medžiagų smarkiai pažeidžia akis ir (arba) dirgina akis, kai jų koncentracija < 1 %. |
|
3.3.3.3.4.2. |
Mišiniams, kurių sudėtyje yra stiprių rūgščių ar bazių, klasifikavimo kriterijumi turi būti taikoma pH vertė (žr. 3.3.3.1.2 skirsnį), kadangi ji bus geresnis smarkaus akių pažeidimo rodiklis (atsižvelgiant į buferinės talpos vertinimą) nei 3.3.3 lentelėje pateikta bendroji ribinė koncentracija. |
|
3.3.3.3.4.3. |
Mišinys, kurio sudėtyje yra odą ėsdinančių ar smarkiai pažeidžiančių akis ir (arba) dirginančių akis sudedamųjų dalių, kurių neįmanoma klasifikuoti pagal adityvumo metodą (3.3.3 lentelė) dėl cheminių savybių, dėl kurių šis metodas netinka, priskiriamas smarkaus akių pažeidimo kategorijai (1 kategorijai), jei jame yra ≥1 % odą ėsdinančių arba smarkiai pažeidžiančios akis sudedamosios dalies, arba akių sudirginimo kategorijai (2 kategorijai), jei jame yra ≥3 % dirginančios akį sudedamosios dalies. Mišinių, kurių sudedamosioms dalims 3.3.3 lentelės metodas netinka, klasifikavimas apibūdinamas 3.3.4 lentelėje. |
|
3.3.3.3.5. |
Kartais patikimi duomenys gali rodyti, kad sudedamosios dalies smarkaus akių pažeidimo/sudirginimo poveikis nepasireikš, jei jos kiekis bus lygus 3.3.3.3.6 skirsnio 3.3.3 ir 3.3.4 lentelėse nurodytai bendrajai ribinei koncentracijai arba ją viršys. Tokiais atvejais mišinys klasifikuojamas pagal tuos duomenis (taip pat žr. 10 ir 11 straipsnius). Kitais atvejais, kai manoma, kad nėra akivaizdu, kad yra sudedamosios dalies odos ėsdinimo ir (arba) sudirginimo pavojus arba smarkaus akių pažeidimo ir (arba) akių sudirginimo poveikis nepasireikš, jei jos kiekis bus lygus 3.3.3 bei 3.3.4 lentelėse nurodytai bendrajai ribinei koncentracijai arba ją viršys, apsvarstoma galimybė atlikti mišinio bandymus. Tokiais atvejais taikomas pakopinis įrodomosios duomenų galios nustatymo metodas. |
|
3.3.3.3.6. |
Jei yra duomenų, kad sudedamoji (-osios) dalis (-ys) gali būti ėsdinanti (-čios) odą arba smarkiai pažeidžianti (-čios) / dirginanti (-čios) akis, kai jos (jų) koncentracija yra < 1 % (ėsdinančios odą arba smarkiai pažeidžiančios akis) arba < 3 % (dirginančios akis), mišinys klasifikuojamas atitinkamai. |
3.3.3 lentelė
Sudedamųjų dalių, priskiriamų odos ėsdinimo (1, 1A, 1B arba 1C kategorijos) ir (arba) smarkaus akių pažeidimo (1 kategorija) arba akių sudirginimo (2 kategorija) kategorijoms, bendroji ribinė koncentracija, dėl kurios mišinys, kuriam negalioja adityvumo metodas, turėtų būti priskiriamas smarkaus akių pažeidimo ir (arba) akių sudirginimo kategorijai
|
Suma sudedamųjų dalių, kurios klasifikuojamos kaip: |
Koncentracija, kuriai esant mišinys klasifikuojamas kaip: |
|
|
Smarkus akių pažeidimas |
Akių sudirginimas |
|
|
1 kategorija |
2 kategorija |
|
|
Odos ėsdinimo, 1A, 1B, 1C subkategorijos arba 1 kategorija + smarkus akių pažeidimas (1 kategorija) () |
≥ 3 % |
≥ 1 % bet < 3 % |
|
Akių sudirginimas (2 kategorija) |
|
≥ 10 % |
|
10 × (odos ėsdinimo 1A, 1B, 1C subkategorijos arba odos ėsdinimo 1 kategorija + smarkus akių pažeidimas (1 kategorija)) + akių sudirginimas (2 kategorija) |
|
≥ 10 % |
|
(1) Jei sudedamoji dalis priskiriama ir odos ėsdinimo 1A, 1B 1C subkategorijoms arba 1 kategorijai, ir smarkaus akių pažeidimo kategorijai (1 kategorija), jos koncentracija skaičiuojama tik vieną kartą. |
||
3.3.4 lentelė
Sudedamųjų dalių bendroji ribinė koncentracija, dėl kurios mišinys, kuriam negalioja adityvumo metodas, turėtų būti priskiriamas smarkaus akių pažeidimo (1 kategorija) arba akių sudirginimo (2 kategorija) kategorijoms
|
Sudedamoji dalis |
Koncentracija |
Mišinys klasifikuojamas kaip: |
|
Rūgštis, kurios pH ≤ 2 |
≥ 1 % |
Smarkus akių pažeidimas (1 kategorija) |
|
Bazė, kurios pH ≥ 11,5 |
≥ 1 % |
Smarkus akių pažeidimas (1 kategorija) |
|
Kita sudedamoji dalis, priskiriama odos pažeidimo kategorijai (1A, 1B, 1C subkategorijos arba 1 kategorija) arba smarkaus akių pažeidimo kategorijai (1 kategorija) |
≥ 1 % |
Smarkus akių pažeidimas (1 kategorija) |
|
Kita sudedamoji dalis, priskiriama akių sudirginimo kategorijai (2 kategorija) |
≥ 3 % |
Akių sudirginimas (2 kategorija) |
3.3.4. Informacija apie pavojų
|
3.3.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.3.5 lentelėje.
3.3.5 lentelė Smarkaus akių pažeidimo ir (arba) sudirginimo etikečių elementai ()
|
|||||||||||||||||||||||||||
3.4. Kvėpavimo takų ar odos jautrinimas
3.4.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
3.4.1.1. Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga – tai medžiaga, kurios įkvėpus padidėja kvėpavimo takų jautrumas.
3.4.1.2. Odą jautrinanti medžiaga – tai medžiaga, kuri, patekusi ant odos, sukelia alerginę reakciją.
3.4.1.3. 3.4 skirsnyje jautrinimą sudaro du etapai: pirmasis – tai specializuotos imuninės atminties atsiradimas individe dėl paveikimo alergenu; antrasis – tai reakcijos sukėlimas, t.y. per ląsteles ar antikūnus perduodamos alerginės reakcijos pasireiškimas alergenui paveikus įjautrintą asmenį.
3.4.1.4. Kai yra kvėpavimo takų jautrinimas, jo atsiradimo, po kurio būna sukėlimo etapai, būdas yra toks pats, kaip ir odos jautrinimo. Kai tai odos jautrinimas, būtinas atsiradimo etapas, per kurį imuninė sistema mokosi reaguoti; po to, kai paveikimas pakankamas matomai odos reakcijai sukelti, gali pasireikšti klinikiniai simptomai (sukėlimo etapas). Todėl numatomieji bandymai paprastai atliekami šiuo būdu, kai taikomas atsiradimo etapas, reakciją į kurį įvertinama standartiniu sukėlimo etapu, paprastai atliekamu darant odos lopo mėginio bandymą. Išimtis – vietinis limfmazgių tyrimas, per kurį tiesiogiai matuojama reakcija į atsiradimą. Žmonių odos jautrinimo požymiai paprastai įvertinami odos lopo mėginio bandymu.
3.4.1.5. Paprastai, tiek jautrinant odą, tiek kvėpavimo takus, sukėlimui būtinas medžiagos kiekis yra mažesnis nei būtinas atsiradimui. Nuostatos dėl įjautrintų asmenų reakcijos į konkrečią mišinyje esančią jautrinančią medžiagą pateikiamos ►M2 II priedo 2.8 skirsnyje ◄ .
3.4.1.6. Kvėpavimo takų ar odos jautrinimo pavojaus klasė yra skirstoma į:
3.4.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.4.2.1. Kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos
3.4.2.1.1. Pavojingumo kategorijos
|
3.4.2.1.1.1. |
Kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos 1 kategorijai priskiriamos, jei turimų duomenų nepakanka, kad jos būtų priskirtos subkategorijai. |
|
3.4.2.1.1.2. |
Jei duomenų pakanka, remiantis tikslesniu vertinimu pagal 3.4.2.1.1.3 skirsnį kvėpavimo takus jautrinančias medžiagas galima priskirti 1A subkategorijai (stiprios jautrinančios medžiagos) ir 1B subkategorijai (kitos kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos). |
|
3.4.2.1.1.3. |
Jei turima duomenų, patvirtinančių poveikį žmonėms ar gyvūnams, medžiagos kvėpavimo takus jautrinančioms medžiagoms paprastai priskiriamos įrodymų visumos metodu. Medžiagos įrodymų visumos metodu gali būti priskiriamos vienai iš dviejų subkategorijų (1A arba 1B), laikantis 3.4.1 lentelėje pateiktų kriterijų ir remiantis patikimais bei aukštos kokybės įrodymais iš atvejų su žmonėmis ar epidemiologinių tyrimų ir (arba) remiantis stebėjimais atliekant atitinkamus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais. |
|
3.4.2.1.1.4. |
Medžiagos priskiriamos kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų kategorijai pagal 3.4.1 lentelėje nurodytus kriterijus:
3.4.1 lentelė Kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų pavojingumo kategorija ir subkategorijos
|
||||||||||
3.4.2.1.2. Įrodymai dėl žmonių
|
3.4.2.1.2.1. |
Įrodymai, kad medžiaga gali sukelti specifinį padidintą kvėpavimo takų jautrumą, paprastai grindžiami žmonių patirtimi. Šiuo atveju padidintu jautrumu paprastai laikoma astma, tačiau taip pat atsižvelgiama ir į kitas padidinto jautrumo reakcijas, pvz., rinitą, konjunktyvitą ir alveolitą. Būklė turi turėti klinikinių alerginės reakcijos požymių. Tačiau imunologinių mechanizmų įrodyti nebūtina. |
|
3.4.2.1.2.2. |
Nagrinėjant žmonių patirtį klasifikavimo sprendimui priimti (be konkrečių atvejų įrodymų) būtina atsižvelgti į:
a)
paveiktos populiacijos dydį;
b)
paveikimo mastą. Su žmonėmis susijusių duomenų naudojimas aptariamas 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 skirsniuose. |
|
3.4.2.1.2.3. |
Pirmiau minėti įrodymai galėtų būti:
a)
klinikiniai duomenys ir duomenys iš atitinkamų plaučių funkcijos tyrimų, susijusių su paveikimu medžiaga, patvirtinti kitais įrodymais, kurie gali būti gauti:
i)
in vivo imunologiniu tyrimu (pvz., odos lopo mėginio bandymu);
ii)
in vitro imunologiniu tyrimu (pvz., serologiniu tyrimu);
iii)
tyrimais, rodančiais kitas savitas padidinto jautrumo reakcijas, kurių poveikio imunologiniai mechanizmai nėra įrodyti, pvz., kartotinio nedidelio sudirginimo, farmakologiškai perduodamo poveikio;
iv)
pagal cheminę sandarą, susijusią su medžiagomis, kurios, kaip žinoma, sukelia kvėpavimo takų jautrumo padidėjimą;
b)
bronchų dirginimo medžiaga vieno ar kelių bandymų, atliktų pagal priimtas rekomendacijas konkrečiai padidinto jautrumo reakcijai nustatyti, teigiamų rezultatų duomenys. |
|
3.4.2.1.2.4. |
Klinikiniai duomenys turi aprėpti medicininius ir profesinius duomenis, kad būtų nustatytas santykis tarp paveikimo konkrečia medžiaga ir kvėpavimo takų jautrumo padidėjimo. Svarbi informacija apie atitinkamo paciento sunkinančius veiksnius namie ir darbo vietoje, ligos pradžią ir eigą, paciento šeimos istoriją ir ligos istoriją. Ligos istorijoje taip pat turi būti įrašai apie vaikystės kitus alerginius ar kvėpavimo takų susirgimus ir duomenys apie rūkymą. |
|
3.4.2.1.2.5. |
Jau vien patys teigiami bronchų provokacinių mėginių rezultatai laikomi pakankamu klasifikavimo įrodymu. Tačiau pripažįstama, kad praktiškai dauguma iš pirmiau išvardytų tyrimų jau bus atlikti. |
3.4.2.1.3. Gyvūnų tyrimai
|
3.4.2.1.3.1. |
Atitinkamų gyvūnų tyrimų ( 12 ) duomenys, kurie gali rodyti medžiagos potencialą sukelti žmonių įjautrinimą įkvėpus ( 13 ) gali apimti:
a)
pelių imunoglobulino E (IgE) ir kitų savitų imuninių parametrų matavimą;
b)
jūrų kiaulyčių plaučių specifines reakcijas. |
3.4.2.2. Odą jautrinančios medžiagos
3.4.2.2.1. Pavojingumo kategorijos
|
3.4.2.2.1.1 |
Odą jautrinančios medžiagos 1 kategorijai priskiriamos, jei turimų duomenų nepakanka, kad jos būtų priskirtos subkategorijai. |
|
3.4.2.2.1.2 |
Jei turimų duomenų pakanka, pagal 3.4.2.2.1.3 skirsnį atlikus išsamesnį vertinimą odą jautrinančias medžiagas galima suskirstyti į 1A subkategoriją (labai jautrinančias medžiagas) arba 1B subkategoriją (kitas odą jautrinančias medžiagas). |
|
3.4.2.2.1.3 |
Paprastai klasifikavimas pagrindžiamas poveikio žmonėms ir gyvūnams duomenų įrodymų visumos metodu, taikomu odą jautrinančioms medžiagoms, kaip aprašyta 3.4.2.2.2 skirsnyje. Medžiagos vienai iš dviejų (1A arba 1B) subkategorijų gali būti priskiriamos taikant įrodymų visumos metodą, laikantis 3.4.2 lentelėje pateiktų kriterijų ir remiantis patikimais ir aukštos kokybės įrodymais iš atvejų su žmonėmis ar epidemiologinių tyrimų ir (arba) stebėjimais atliekant atitinkamus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais, vadovaujantis orientacinėmis vertėmis, nustatytomis 3.4.2.2.2.1 ir 3.4.2.2.3.2 (1A subkategorija) bei 3.4.2.2.2.2 ir 3.4.2.2.3.3 (1B subkategorija) skirsniuose. |
|
3.4.2.2.1.4 |
Medžiagos priskiriamos oda jautrinančių medžiagų kategorijai pagal 3.4.2 lentelėje nurodytus kriterijus:
3.4.2 lentelė Odą jautrinančių medžiagų pavojingumo kategorija ir subkategorijos
|
3.4.2.2.2. Įrodymai dėl žmonių
|
3.4.2.2.2.1 |
Įrodymai dėl žmonių 1A subkategorijos medžiagoms gali būti tokie:
a)
teigiama reakcija, nustatoma esant ≤ 500 μg/cm2 (HRIPT, HMT – poveikio sukėlimo riba);
b)
duomenys, gauti atlikus odos lopo mėginio bandymą, jei reakcijų paplitimas apibrėžtoje populiacijoje yra didelis ir reikšmingas, palyginti su santykinai nedideliu poveikiu;
c)
kiti epidemiologiniai įrodymai, jei alerginio kontaktinio dermatito paplitimas yra didelis ir reikšmingas, palyginti su santykinai nedideliu poveikiu. |
|
3.4.2.2.2.2 |
Įrodymai dėl žmonių 1B subkategorijos medžiagoms gali būti tokie:
a)
teigiama reakcija, nustatoma esant > 500 μg/cm2 (HRIPT, HMT – poveikio sukėlimo riba);
b)
duomenys, gauti atlikus odos lopo mėginio bandymą, jei reakcijų paplitimas apibrėžtoje populiacijoje yra nedidelis, bet reikšmingas, palyginti su santykinai dideliu poveikiu;
c)
kiti epidemiologiniai įrodymai, jei alerginio kontaktinio dermatito paplitimas yra nedidelis, bet reikšmingas, palyginti su santykinai dideliu poveikiu. Su žmonėmis susijusių duomenų naudojimas aptariamas 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 skirsniuose. |
3.4.2.2.3. Gyvūnų tyrimai
|
3.4.2.2.3.1 |
Kalbant apie 1 kategorijos medžiagas, kai taikomas adjuvantinis odos jautrinimo bandymų metodas, teigiamu rezultatu laikoma ne mažiau kaip 30 % visų gyvūnų reakcija. Taikant neadjuvantinį jūrų kiaulyčių bandymų metodą teigiamu rezultatu laikoma ne mažiau kaip 15 % visų gyvūnų reakcija. 1 kategorijos medžiagoms teigiama reakcija laikoma, jei atlikus vietinį limfmazgių tyrimą dirginimo rodiklis yra trys arba didesnis. Odą jautrinančių medžiagų metodai yra aprašyti OECD rekomendacijoje Nr. 406 (jūros kiaulyčių maksimizacijos bandymas ir Buehler jūrų kiaulyčių bandymas) ir rekomendacijoje Nr. 429 (vietinis limfmazgių tyrimas). Gali būti taikomi kiti metodai, jeigu jie yra tinkamai patvirtinti ir moksliškai pagrįsti. Pavyzdžiui, MEST (Pelės ausies patinimo bandymas) galėtų būti patikimas brokuojamasis bandymas tiek silpnoms, tiek stiprioms jautrinančioms medžiagoms aptikti ir galėtų būti pirmasis etapas vertinant galimą odos jautrinimą. |
|
3.4.2.2.3.2 |
1A subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai gali būti duomenys, iš kurių matyti 3.4.3 lentelėje nurodytos vertės.
3.4.3 lentelė 1A subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai
|
|
3.4.2.2.3.3 |
1B subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai gali būti duomenys, iš kurių matyti 3.4.4 lentelėje nurodytos vertės.
3.4.4 lentelė 1B subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai
|
3.4.2.2.4. Specialiosios nuostatos
|
3.4.2.2.4.1 |
Medžiagai priskirti odą jautrinančioms medžiagoms turi būti gautas kuris nors iš toliau nurodytų įrodymų arba visi šie įrodymai, taikant įrodymų visumos metodą:
a)
teigiamų lopo mėginio bandymų rezultatų duomenys, paprastai gauti daugiau kaip vienoje dermatologijos klinikoje;
b)
epidemiologinių tyrimų rezultatai, rodantys medžiagos sukeltą alerginį kontaktinį dermatitą. Atvejai, kuriais didelei daliai paveiktųjų pasireiškia būdingi simptomai, turi būti išnagrinėti ypač atidžiai, net jei tokių atvejų nedaug;
c)
atitinkamų gyvūnų tyrimų teigiamų rezultatų duomenys;
d)
teigiami tyrimų su žmonėmis duomenys (žr. taip pat 1.3.2.4.7 skirsnį);
e)
tinkamai dokumentais pagrįsti alerginio kontaktinio dermatito atvejų duomenys, paprastai gauti daugiau kaip vienoje dermatologijos klinikoje;
f)
Taip pat gali būti atsižvelgiama į reakcijos stiprumą. |
|
3.4.2.2.4.2 |
Gyvūnų tyrimų duomenys paprastai daug patikimesni už poveikio žmonėms įrodymus. Tačiau tuomet, kai turima įrodymų iš abiejų šaltinių ir rezultatai neprieštaringi, kiekvienu atveju turi būti vertinama abiejų šaltinių kokybė ir patikimumas konkrečiam klasifikavimo klausimui išspręsti. Paprastai duomenys apie žmones gaunami ne valdomais, skirtais pavojingumo klasifikacijai nustatyti, eksperimentais su savanoriais, o atliekant rizikos vertinimą, skirtą patvirtinti poveikio nebuvimą, nustatytą bandymuose su gyvūnais. Taigi, teigiami rezultatai apie žmonių odos įjautrinimą dėl sąlyčio paprastai gaunami atvejo ir kontrolės ar kitais mažiau apibrėžtais bandymais. Todėl duomenys apie žmones turėtų būti vertinami atidžiai, nes atvejų dažnumas, be medžiagos būdingųjų savybių, atspindi tokius veiksnius kaip paveikimo situacija, biologinis prieinamumas, individualus polinkis ir prevencinės priemonės, kurių imtasi. Neigiamų rezultatų su žmonėmis paprastai nereikėtų naudoti teigiamiems gyvūnų tyrimų rezultatams paneigti. Vertinant tiek duomenis apie žmones, tiek – apie gyvūnus reikėtų atsižvelgti į nešiklio poveikį. |
|
3.4.2.2.4.3 |
Jei medžiaga neatitinka nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, ji neturi būti priskiriama jautrinančioms odą. Tačiau sprendimą gali pakeisti dviejų ar daugiau toliau išvardytų odos jautrinimo rodiklių derinys. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į tokius aspektus:
a)
atskiri alerginio kontaktinio dermatito atvejai;
b)
riboto patikimumo epidemiologiniai tyrimai, pvz., kada pagrįstai patikimai nebuvo visiškai atmesta atsitiktinumo, paklaidos ar suklydimo galimybė;
c)
bandymų su gyvūnais, atliktų pagal esamas gaires, duomenys, kurie neatitinka 3.4.2.2.3 skirsnyje aprašytų teigiamo rezultato kriterijų, tačiau yra pakankamai artimi ribai, kuri laikoma reikšminga;
d)
taikant nestandartinius metodus gautų teigiamų rezultatų duomenys;
e)
artimų sudėties analogų teigiami rezultatai. |
|
3.4.2.2.4.4 |
Imuninė kontaktinė urtikarija Medžiagos, atitinkančios priskyrimo kvėpavimo takus jautrinančioms medžiagoms kriterijus, gali sukelti ir imuninę kontaktinę urtikariją. Reikėtų apsvarstyti, ar tų medžiagų nereikėtų taip pat priskirti odą jautrinančioms medžiagoms. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar medžiagų, kurios sukelia imuninę kontaktinę urtikariją, bet neatitinka kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų kriterijų, nereikėtų taip pat priskirti odą jautrinančioms medžiagoms. Pripažinto gyvūnų tyrimų modelio imuninę kontaktinę urtikariją sukeliančioms medžiagoms nustatyti nėra. Todėl paprastai klasifikuojama remiantis duomenimis apie žmones, kurie bus panašūs į odos jautrinimo duomenis. |
3.4.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.4.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.4.3.1.1. Kai apie mišinį turima patikimų ir kokybiškų įrodymų iš žmonių patirties ar atitinkamų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais, kaip nurodyta medžiagų kriterijuose, mišinys gali būti klasifikuojamas remiantis šių duomenų įrodymų visumos įvertinimu. Duomenys apie mišinius turi būti vertinami atidžiai, kad dėl naudojamos dozės rezultatai nebūtų negalutiniai.
3.4.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie viso mišinio ūmų toksiškumą. Siejimo principai
3.4.3.2.1. Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo jautrinančiosioms savybėms nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles.
3.4.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.4.3.3.1. Mišinys priskiriamas kvėpavimo kvėpavimo takus ar odą jautrinantiems, jei jiems priskiriama bent viena jo sudedamoji dalis ir jos kiekis didesnis už atitinkamą bendrąją koncentracijos ribą, 3.4.5 lentelėje nurodytą pagal konkretų rodiklį atitinkamai kietajam, skystajam ir dujiniam būviams.
3.4.3.3.2. Kai kurios medžiagos, klasifikuojamos kaip jautrinančios, gali sukelti asmenų, kurių jautrumas medžiagai ar mišiniui jau padidėjęs, reakciją, kai šių medžiagų mišiniuose yra mažiau už ►M2 3.4.5 lentelėje ◄ nustatytą koncentraciją, žr. ►M2 3.4.6 lentelės ◄ 1 pastabą.
3.4.5 lentelė
Mišinio sudedamųjų dalių, priskiriamų kvėpavimo takus jautrinančioms arba odą jautrinančioms medžiagoms bendrosios ribinės koncentracijos, kurias viršijus mišinys turėtų būti klasifikuojamas
|
Sudedamoji dalis priskiriama šioms kategorijoms: |
Bendrosios ribinės koncentracijos, kurioms esant mišinys priskiriamas šioms kategorijoms: |
||
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
Odą jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
||
|
Kieta medžiaga arba skystis |
Dujos |
Visi fiziniai būviai |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
≥ 1,0 % |
≥ 0,2 % |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1A subkategorija |
≥ 0,1 % |
≥ 0,1 % |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1B subkategorija |
≥ 1,0 % |
≥ 0,2 % |
|
|
Odą jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
|
|
≥ 1,0 % |
|
Odą jautrinanti medžiaga 1A subkategorija |
|
|
≥ 0,1 % |
|
Odą jautrinanti medžiaga 1B subkategorija |
|
|
≥ 1,0 % |
3.4.6 lentelė
Ribinės koncentracijos, kurioms esant mišinio sudedamosios dalys sukelia reakciją
|
Sudedamoji dalis priskiriama šioms kategorijoms: |
Ribinės koncentracijos, kurioms esant sukeliama reakcija |
||
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
Odą jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
||
|
Kieta medžiaga arba skystis |
Dujos |
Visi fiziniai būviai |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1A subkategorija |
≥ 0,01 % (1 pastaba) |
≥ 0,01 % (1 pastaba) |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1B subkategorija |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
|
|
Odą jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
|
|
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
|
Odą jautrinanti medžiaga 1A subkategorija |
|
|
≥ 0,01 % (1 pastaba) |
|
Odą jautrinanti medžiaga 1B subkategorija |
|
|
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
pastaba
Ši ribinė koncentracija, kuriai esant sukeliama reakcija, paprastai naudojama specialiems II priedo 2.8 skirsnio ženklinimo reikalavimams, skirtiems jau įjautrintiems asmenims apsaugoti, taikyti. Mišiniui, kurio sudedamosios dalies kiekis atitinka arba viršija šią koncentraciją, būtinas saugos duomenų lapas. Jautrinančių medžiagų, kurių konkreti ribinė koncentracija yra mažesnė nei 0,1 %, koncentracijos riba, kuriai esant sukeliama reakcija, turėtų būti viena dešimtoji konkrečios ribinės koncentracijos.
3.4.4. Informacija apie pavojų
3.4.4.1. Ženklinant priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.4.7 lentelėje.
3.4.7 lentelė
Kvėpavimo takų arba odos jautrinimo etikečių elementai
|
Klasifikacija |
Kvėpavimo takų jautrinimas |
Odos jautrinimas |
|
1 kategorija ir 1A bei 1B subkategorijos |
1 kategorija ir 1A bei 1B subkategorijos |
|
|
GHS piktogramos |
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H334: Įkvėpus gali sukelti alerginę reakciją, astmos simptomus arba apsunkinti kvėpavimą |
H317: Gali sukelti alerginę odos reakciją |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P261 P284 |
P261 P272 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P304 + P340 P342 + P311 |
P302 + P352 P333 + P313 P321 P362 + P364 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
|
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
3.5. Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms
3.5.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
3.5.1.1. Mutacija – tai nuolatinis ląstelėje esančios genetinės medžiagos kiekio ar sandaros pokytis. Mutacijos terminas taikomas tiek paveldimiems genetiniams pokyčiams, kurie gali pasireikšti fenotipų lygiu, tiek žinomiems pagrindiniams DNR pakitimams (įskaitant konkrečius pagrindinių porų pokyčius ir chromosomų translokacijas). Terminai mutageniškas ir mutagenas taikomi medžiagoms, kurios padidina mutacijų skaičių ląstelių ir (arba) organizmų populiacijose.
3.5.1.2. Bendresni terminai genotoksiškas ir genotoksiškumas taikomi medžiagoms ar procesams, kurie keičia DNR sandarą, informaciją ir segregaciją, įskaitant pažeidžiančiuosius DNR dėl įsikišimo į normalų replikacijos procesą ar nefiziologiniu būdu (laikinai) pakeičiančius jos replikaciją. Genotoksiškumo bandymo rezultatai paprastai laikomi mutageniškumo padarinių rodikliais.
3.5.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.5.2.1. Ši pavojaus klasė pirmiausia susijusi su medžiagomis, kurios gali sukelti žmogaus lytinių ląstelių mutacijas, kurios gali būti perduodamos palikuonims. Tačiau mutageniškumo ar genotoksiškumo bandymų in vitro ir žinduolių somatinėse bei lytinėse ląstelėse in vivo rezultatai taip pat turi įtakos priskiriant medžiagas ir mišiniui šiai pavojaus klasei.
3.5.2.2. Klasifikuojant pagal mutageninį poveikį lytinėms ląstelėms medžiagos priskiriamos vienai iš dviejų 3.5.1 lentelėje nurodytų kategorijų.
3.5.1 lentelė
Lytinių ląstelių mutagenų pavojaus kategorijos
|
Kategorijos |
Kriterijai |
|
1 KATEGORIJA: |
Medžiagos, kurios sukelia paveldimąsias mutacijas ar laikomos sukeliančiomis paveldimąsias mutacijas žmogaus lytinėse ląstelėse. Medžiagos, kurios sukelia paveldimąsias mutacijas žmogaus lytinėse ląstelėse. |
|
1A kategorija: |
1A kategorijai priskiriama remiantis patvirtinančiaisiais įrodymais, gautais atlikus žmonių epidemiologinius tyrimus. Medžiagos, laikomos sukeliančiomis paveldimąsias mutacijas žmogaus lytinėse ląstelėse. |
|
1B kategorija: |
1B kategorijai priskiriama remiantis: — teigiamais paveldimo mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms in vivo bandymų su žinduoliais rezultatais; arba — teigiamais paveldimo mutageninio poveikio somatinėms ląstelėms in vivo bandymų su žinduoliais rezultatais, kartu su tam tikrais įrodymais, kad medžiaga gali sukelti lytinių ląstelių mutacijas. Šie pagalbiniai įrodymai gali būti gauti iš mutageninio (genotoksinio) poveikio lytinėms ląstelėms in vivo bandymais arba įrodant medžiagos ar jos metabolito (-ų) gebėjimą sąveikauti su lytinių ląstelių genetine medžiaga; arba — teigiamais bandymų, rodančių mutageninį poveikį žmonių lytinėms ląstelėms, rezultatais, neįrodant perdavimo palikuonims; pavyzdžiui, paveiktų žmonių spermos ląstelių aneuploidijos atvejų pagausėjimas. |
|
2 KATEGORIJA: |
Medžiagos, kurios kelia susirūpinimą žmonėms, nes yra galimybė, jog jos gali sukelti paveldimas žmonių lytinių ląstelių mutacijas 2 kategorijai priskiriama remiantis: — teigiamais įrodymais iš eksperimentų su žinduoliais ir (arba), kai kuriais atvejais, iš in vitro eksperimentų, gautais atlikus: — — mutageninio poveikio somatinėms ląstelėms in vivo bandymus su žinduoliais, arba — kitus genotoksinio poveikio somatinėms ląstelėms in vivo bandymus, kuriuos patvirtina teigiami in vitro mutageninio poveikio tyrimų rezultatai. Pastaba: Medžiagos, kurių mutageninio poveikio žinduoliams in vitro bandymų rezultatai teigiami ir kurių cheminės sandaros ir veikimo priklausomybė atitinka žinomų lytinių ląstelių mutagenų priklausomybę, klasifikuojamos kaip 2 kategorijos mutagenai. |
3.5.2.3. Medžiagų priskyrimo lytinių ląstelių mutagenams specialiosios nuostatos
3.5.2.3.1. Norint suklasifikuoti, nagrinėjami eksperimentų, skirtų mutageniniam ir (arba) genotoksiniam poveikiui paveiktų gyvūnų lytinėse ir (arba) somatinėse ląstelėse nustatyti. Reikia atsižvelgti ir į mutageninį ir (arba) genotoksinį poveikį, nustatytą per in vitro bandymus.
3.5.2.3.2. Medžiagų klasifikavimo pagal joms būdingą gebą sukelti lytinių ląstelių mutacijas sistema pagrįsta pavojumi. Todėl ji nėra skirta (kiekybiniam) medžiagų rizikos įvertinimui.
3.5.2.3.3. Klasifikavimas pagal paveldimąjį poveikį žmogaus lytinėms ląstelėms grindžiamas tinkamai atliktais, pakankamai patvirtintais bandymais, geriausia – aprašytais Reglamente (EB) Nr. 440/2008, priimtame pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 3 dalį („Bandymų metodų reglamente“), ir nurodytais tolesnėse pastraipose. Bandymų rezultatai įvertinami taikant ekspertizę, o klasifikuojama įvertinus visus turimus įrodymus.
3.5.2.3.4. Paveldimo mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms in vivo bandymams priskiriama:
3.5.2.3.5. Mutageninio poveikio somatinėms ląstelėms in vivo bandymams priskiriama:
▼M12 —————
3.5.2.3.6. Mutageninio (genotoksinio) poveikio lytinėms ląstelėms bandymams priskiriama:
mutageninio poveikio bandymai:
genotoksiškumo bandymai:
3.5.2.3.7. Genotoksiškumo somatinėms ląstelėms bandymams priskiriama:
3.5.2.3.8. Mutageninio poveikio in vitro bandymams priskiriama:
3.5.2.3.9. Atskirų medžiagų klasifikavimas grindžiamas turimų įrodymų visuma, taikant ekspertizę (žr. 1.1.1.). Tais atvejais, kai klasifikuojama pagal vieno tinkamai atlikto bandymo rezultatus, jie turi būti aiškūs ir nedviprasmiškai teigiami. Jei atsirastų naujų tinkamai patvirtintų bandymų, jais taip pat gali būti naudojamasi svarstant įrodymų visumą. Taip pat atsižvelgiama į per tyrimą taikyto paveikimo būdo atitiktį poveikio žmonėms būdui.
3.5.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.5.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.5.3.1.1. Mišinys priskiriamas mutagenams, jei bent viena jo sudedamoji dalis yra priskirta 1A, 1B arba 2 mutagenų kategorijai ir jos yra ne mažiau už 3.5.2 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1A, 1B arba 2 kategorijai.
3.5.2 lentelė
Mišinio sudedamųjų dalių, priskiriamų lytinių ląstelių mutagenams, bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turi būti klasifikuojamas kaip sukeliantis mutageninį poveikį lytinėms ląstelėms
|
Sudedamoji dalis, klasifikuojama kaip: |
Koncentracija, kuriai esant mišinys klasifikuojamas kaip: |
||
|
1 kategorijos mutagenas |
2 kategorijos mutagenas |
||
|
1A kategorija |
1B kategorija |
||
|
1A kategorijos mutagenas |
≥ 0,1 % |
— |
— |
|
1B kategorijos mutagenas |
— |
≥ 0,1 % |
— |
|
2 kategorijos mutagenas |
— |
— |
≥ 1,0 % |
Pastaba:
Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos koncentracijos ribos taikomos kietosioms medžiagoms bei skysčiams (masės dalimis) ir dujoms (tūrio dalimis).
3.5.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.5.3.2.1. Mišinių klasifikavimas grindžiamas turimais bandymų duomenimis apie atskiras mišinių sudedamąsias dalis, naudojant sudedamųjų dalių, priskirtų lytinių ląstelių mutagenams, koncentracijos ribas. Atskirais atvejais klasifikavimui naudojami mišinių bandymų duomenys, jeigu jie rodo efektus, kurie nenustatyti atskirų sudedamųjų dalių įvertinimu. Tokiais atvejais viso mišinio bandymų rezultatai turi būti galutiniai, atsižvelgiant į dozę ir kitus gemalo ląstelių mutageniškumo tyrimų sistemų veiksnius, pvz., trukmę, stebėjimus ir statistinę analizę. Reikiami klasifikaciją patvirtinantys duomenys turi būti saugomi ir pareikalavus pateikiami patikrinti.
3.5.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.5.3.3.1. Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms pavojui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius (taikant 3.5.3.2.1 paragrafą), kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles.
3.5.4. Informacija apie pavojų
3.5.4.1. Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.5.3 lentelėje.
3.5.3 lentelė
Mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms etikečių elementai
|
Klasifikacija |
1 kategorija (1A, 1B kategorija) |
2 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H340: Gali sukelti genetinius defektus (nurodyti poveikio būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti poveikio būdai nepavojingi) |
H341: Įtariama, kad gali sukelti genetinius defektus (nurodyti poveikio būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti poveikio būdai nepavojingi) |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P201 P202 P280 |
P201 P202 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P308 + P313 |
P308 + P313 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P405 |
P405 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
3.5.5. Papildomos klasifikavimo nuostatos
Vis labiau pripažįstama, kad cheminių medžiagų sukelto žmonių ir gyvūnų vėžio vystymosi procesas yra susijęs su genetiniais pokyčiais, pavyzdžiui, somatinėse ląstelėse esančių protoonkogenų ir (arba) navikų slopinamųjų genų. Taigi tai, kad chemines medžiagas tiriant in vivo žinduolių somatinėse ir (arba) lytinėse ląstelėse gaunama šių medžiagų mutageninių savybių įrodymų, gali turėti įtakos galimam jų priskyrimui kancerogenams (taip pat žr. 3.6 skirsnio „Kancerogeniškumas“ 3.6.2.2.6 paragrafą).
3.6. Kancerogeniškumas
3.6.1. Apibrėžtis
3.6.1.1. Kancerogenas – tai medžiaga ar medžiagų mišinys, sukeliantys vėžį ar didinantys jo paplitimą. Medžiagos, kurios per tinkamai atliktus tyrimus su gyvūnais sukėlė nepiktybinius ir piktybinius auglius, laikomos esamais ar įtariamais žmogaus kancerogenais, nebent turima tvirtų įrodymų, kad auglių formavimosi mechanizmas žmonėms netaikytinas.
3.6.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.6.2.1. Kancerogeniškumui klasifikuoti medžiagos pagal įrodymų tvirtumą ir kitus aspektus (įrodymų visumą) priskiriamos vienai iš dviejų kategorijų. Tam tikrais atvejais galima klasifikuoti pagal konkretų paveikimo būdą, jei galutinai įrodyta, kad kiti paveikimo būdai nepavojingi.
3.6.1 lentelė
Kancerogenų pavojaus kategorijos
|
Kategorijos |
Kriterijai |
|
1 KATEGORIJA: |
Žinomi žmogaus kancerogenai ir laikomi tokiais Medžiaga priskiriama 1 kancerogeniškumo kategorijai remiantis epidemiologiniais duomenimis ir (arba) duomenimis apie gyvūnus. Medžiaga toliau gali būti klasifikuojama kaip priklausanti: |
|
1A kategorija |
1A kategorijai, žinoma, kad esama kancerogeninio poveikio žmonėms; daugiausia remiantis duomenimis apie žmones, arba |
|
1B kategorija |
1B kategorijai, laikomas turinčiu kancerogeninį poveikį žmonėms; klasifikacija daugiausia paremta duomenimis apie gyvūnus. |
|
|
1A ir 1B kategorijoms priskiriama pagal įrodymų tvirtumą ir kitus aspektus (žr. 3.6.2.2 skirsnį). Tokie įrodymai gali būti gaunami iš: — tyrimų su žmonėmis, kurie nustato priežastinį ryšį tarp medžiagos poveikio žmogui ir vėžio išsivystymo (žinomi žmogaus kancerogenai), arba — eksperimentų su gyvūnais, kai gaunama pakankamai () kancerogeniškumo gyvūnams įrodymų (laikomi žmogaus kancerogenais). |
|
|
Be to, kiekvienu konkrečiu atveju moksliškai įvertinus galima nuspręsti priskirti laikomų turinčiu kancerogeninį poveikį žmonėms kategorijai, jei tyrimais gauti nepakankami kancerogeniškumo žmonėms įrodymai ir nepakankami kancerogeniškumo eksperimentiniams gyvūnams įrodymai. |
|
2 KATEGORIJA: |
Įtariami žmonių kancerogenai 2 kategorijai medžiaga priskiriama pagal įrodymus, gautus iš tyrimų su žmonėmis ir (arba) gyvūnais, kurie, atsižvelgiant į įrodymų tvirtumą ir kitus aspektus (žr. 3.6.2.2 skirsnį), nėra pakankamai įtikinami medžiagai priskirti 1A arba 1B kategorijai. Tai gali būti nepakankami kancerogeniškumo žmonėms įrodymai () arba nepakankami kancerogeniškumo eksperimentiniams gyvūnams įrodymai. |
|
(1) Pastaba: žr. 3.6.2.2.4. |
|
3.6.2.2. Medžiagų priskyrimo kancerogenams specialiosios nuostatos
3.6.2.2.1. Kancerogenams priskiriama remiantis įrodymais, gautais atliekant patikimus ir priimtinus tyrimus. Ši klasifikacija skirta medžiagoms, pasižyminčiomis būdinga savybe sukelti vėžį. Vertinimai grindžiami visais turimais duomenimis, atidžiai išanalizuotomis paskelbtomis studijomis ir priimtinais papildomais duomenimis.
3.6.2.2.2. Medžiagos klasifikavimas kaip kancerogeno yra procesas, aprėpiantis du tarpusavyje susijusius nagrinėjimus: įrodymų tvirtumo įvertinimą ir visos susijusios informacijos išnagrinėjimą, skirtą žmogaus vėžį galinčiai sukelti medžiagai priskirti pavojaus kategorijoms.
3.6.2.2.3. Įrodymų tvirtumą sudaro per tyrimus su žmonėmis ir gyvūnais nustatytų auglių išvardijimas ir jų statistinio reikšmingumo lygio nustatymas. Pakankami įrodymai dėl žmonių yra tokie, kurie rodo priežastinį ryšį tarp poveikio žmogui ir vėžio išsivystymo, o pakankami įrodymai dėl gyvūnų – priežastinį ryšį tarp medžiagos ir pagausėjusių auglių atvejų. Nepakankami įrodymai dėl žmonių yra tokie, kurie patvirtina ryšį tarp paveikimo ir vėžio, tačiau priežastinio ryšio įrodyti neįmanoma. Nepakankami įrodymai dėl gyvūnų yra tokie, kurie rodo kancerogeninį poveikį, tačiau duomenų nepakanka. Šiame reglamente naudojamos tokios sąvokų „pakankamas“ ir „nepakankamas“ apibrėžtys, kokias parengė Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (angl. IARC). Šios sąvokos apibrėžiamos taip:
Kancerogeniškumas žmonėms
Atitinkami kancerogeniškumo žmonėms įrodymai priskiriami vienai iš toliau nurodytų kategorijų.
Kancerogeniškumas eksperimentiniams gyvūnams
Kancerogeniškumas eksperimentiniams gyvūnams gali būti nustatomas įprastais biologiniais tyrimais, biologiniais tyrimais su genetiškai modifikuotais gyvūnais ir kitais in vivo biologiniais tyrimais, kuriuos atliekant dėmesys sutelkiamas į vieną ar kelias kritines kancerogenezės stadijas. Jei nėra įprastų ilgalaikių biologinių tyrimų arba tyrimų su neoplazija kaip rodikliu duomenų, vertinant kancerogeniškumo eksperimentiniams gyvūnams įrodymų tvirtumą turi būti atsižvelgiama į nuolatinius neabejotinus rezultatus, kurie gaunami pritaikius skirtingus modelius, skirtus tirti skirtingoms kancerogenezės procesų stadijoms. Atitinkami kancerogeniškumo eksperimentiniams gyvūnams įrodymai priskiriami vienai iš toliau nurodytų kategorijų:
3.6.2.2.4. Papildomi aspektai (kaip įrodymų visumos metodo dalis (žr. 1.1.1)). Be kancerogeniškumo įrodymų tvirtumo nustatymo būtina įvertinti keletą kitų veiksnių, kurie turi įtakos bendrai tikimybei, jog medžiaga kelia kancerogeninį pavojų žmonėms. Visas šiai išvadai įtakos turinčių veiksnių sąrašas būtų labai ilgas, tačiau čia aptariami svarbiausieji iš jų.
3.6.2.2.5. Veiksniai gali būti laikomi didinančiais arba mažinančiais susirūpinimo kancerogeniškumu žmogui lygį. Santykinė kiekvieno veiksnio svarba priklauso nuo apie kiekvieną iš jų turimų įrodymų kiekio ir ryšio. Paprastai keliamas reikalavimas, kad susirūpinimo lygiui sumažinti būtina informacija būtų išsamesnė už būtinąją tam lygiui padidinti. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant išvadas apie auglius ir kitus veiksnius turi būti svarstoma papildomai.
3.6.2.2.6. Keli svarbūs veiksniai, į kuriuos galima atsižvelgti vertinant bendrą susirūpinimo lygį:
auglių tipas ir bendras paplitimas;
daugybinė reakcija;
pakitimų supiktybėjimas;
sumažėjęs auglių inkubacinis laikotarpis.
ar reakcija pasireiškia vienos, ar abiejų lyčių organizme;
ar reakcija pasireiškia vienos rūšies, ar kelių rūšių gyvūnuose;
sandaros panašumas su medžiaga (-omis), apie kurios kancerogeniškumą turima patikimų įrodymų;
paveikimo būdai;
absorbcijos, išplitimo, metabolizmo ir šalinimo palyginimas tarp bandomųjų gyvūnų ir žmonių;
per didelio bandomųjų dozių toksiškumo sukeliamo painumo efekto galimybė;
veikimo būdas ir jo svarba žmonėms, pvz., citotoksiškumas su augimo skatinimu, mitogenezė, imuninis slopinimas, mutageniškumas.
Mutageniškumas: pripažįstama, kad viso vėžio vystymosi procesą lemia genetiniai veiksniai. Todėl mutageninio veikimo akivaizdumas in vivo gali rodyti, kad medžiaga turi kancerogeninio poveikio potencialą.
2.6.2.2.7. Medžiaga, kuri nebuvo išbandyta kancerogeniškumui nustatyti, tam tikrais atvejais gali būti priskirta 1A, 1B arba 2 kategorijai remiantis duomenimis apie jos struktūrinio analogo sukeltus auglius, kas pakankamai svariai pagrindžiama įvertinant kitus svarbius veiksnius, tokius kaip bendrųjų reikšmingų metabolitų, pvz., benzidinui chemiškai giminingų dažiklių, formavimasis.
3.6.2.2.8. Klasifikuojant atsižvelgiama į tai, ar medžiaga absorbuojama nustatytu (-ais) būdu (-ais), arba tai, ar veikimo vietoje pagal išbandytą (-us) būdą (-us) atsiranda tik vietinių auglių, o tinkami bandymai taikant kitą (-us) pagrindinį (-ius) būdą (-us) kancerogeniškumo nerodo.
3.6.2.2.9. Svarbu tai, kad klasifikuojant būtų atsižvelgiama į viską, kas žinoma apie fizines chemines, toksikokinetines ir toksikodinamines medžiagų savybes, taip pat į bet kokią turimą susijusią informaciją apie cheminius analogus, t.y. sandaros ir veikimo priklausomybę.
3.6.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.6.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.6.3.1.1. Mišinys priskiriamas kancerogenams, jei bent viena jo sudedamoji dalis yra priskirta 1A, 1B arba 2 kancerogenų kategorijai ir jos yra ne mažiau už 3.6.2 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1A, 1B arba 2 kategorijai.
3.6.2 lentelė
Mišinio sudedamųjų dalių, priskirtų kancerogenams, bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turi būti klasifikuojamas
|
Sudedamoji dalis, klasifikuojama kaip: |
Bendrosios koncentracijos ribos, kurioms esant mišinys klasifikuojamas kaip: |
||
|
1 kategorijos kancerogenas |
2 kategorijos kancerogenas |
||
|
1A kategorija |
1B kategorija |
||
|
1A kategorijos kancerogenas |
≥ 0,1 % |
— |
— |
|
1B kategorijos kancerogenas |
— |
≥ 0,1 % |
— |
|
2 kategorijos kancerogenas |
— |
— |
≥ 1,0 % [1 pastaba] |
Pastaba:
Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos koncentracijos ribos taikomos kietosioms medžiagoms bei skysčiams (masės dalimis) ir dujoms (tūrio dalimis).
1 pastaba:
Jei mišinio sudėtinės dalies, jame esančio kancerogeno, koncentracija yra ≥ 0,1 %, pareikalavus, turi būti pateikiamas saugos duomenų lapas.
3.6.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.6.3.2.1. Mišinių klasifikavimas grindžiamas turimais bandymų duomenimis apie atskiras mišinių sudedamąsias dalis, naudojant mišinio sudedamųjų dalių, klasifikuojamų kaip kancerogenai, koncentracijos ribas. Atskirais atvejais klasifikavimui naudojami mišinių bandymų duomenys, jeigu jie rodo efektus, kurie nenustatyti atskirų sudedamųjų dalių įvertinimu. Tokiais atvejais viso mišinio bandymų rezultatai turi būti galutiniai, atsižvelgiant į dozę ir kitus kancerogeniškumo tyrimų sistemų veiksnius, pvz., trukmę, stebėjimus, jautrumą ir statistinę analizę. Reikiami klasifikaciją patvirtinantys duomenys turi būti saugomi ir pareikalavus pateikiami patikrinti.
3.6.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.6.3.3.1. Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo kancerogeniškumo pavojui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius (taikant 3.6.3.1.2 paragrafą), kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles.
3.6.4. Informacija apie pavojų
3.6.4.1. Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.6.3 lentelėje.
3.6.3 lentelė
Kancerogeniškumo etikečių elementai
|
Klasifikacija |
1 kategorija (1A, 1B kategorija) |
2 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H350: Gali sukelti vėžį (nurodyti poveikio būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti poveikio būdai nepavojingi) |
H351: Įtariama, kad sukelia vėžį (nurodyti poveikio būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti poveikio būdai nepavojingi) |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P201 P202 P280 |
P201 P202 P280 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P308 + P313 |
P308 + P313 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P405 |
P405 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
3.7. Toksinis poveikis reprodukcijai
3.7.1. Apibrėžimai ir bendros nuostatos
3.7.1.1. Toksinis poveikis reprodukcijai aprėpia neigiamą poveikį suaugusių vyrų ir moterų lytinei funkcijai ir vaisingumui, taip pat toksinį poveikį palikuonių vystymuisi. Toliau pateikiamos apibrėžtys adaptuotos pagal IPCS/EHS dokumente Nr. 225 Su cheminių medžiagų poveikiu reprodukcijai susijusios rizikos sveikatai įvertinimo principai suderintas darbines apibrėžtis. Žinomas genetinio paveldimojo poveikio sukėlimas palikuonyse klasifikuojamas kaip Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis), nes manoma, kad pagal dabartinę klasifikavimo sistemą tokį poveiki labiau tiktų priskirti atskirai mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms pavojaus klasei.
Pagal šią klasifikavimo sistemą toksinis poveikis reprodukcijai skirstomas į dvi pagrindines grupes:
neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui;
neigiamas poveikis palikuonių vystymuisi.
Tam tikras toksinis poveikis reprodukcijai negali būti aiškiai priskiriamas nė vienai iš minėtų kategorijų. Nepaisant to, tokį poveikį turinčios medžiagos arba mišiniai, kurių sudėtyje jų yra, priskiriami toksiškai veikiančioms reprodukciją medžiagoms.
3.7.1.2. Klasifikuojant toksinio poveikio reprodukcijai pavojaus klasė yra skirstoma pagal:
3.7.1.3. Neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui
Bet koks medžiagų poveikis, kuris gali pakenkti lytinei funkcijai ir vaisingumui. Tai yra moters ir vyro dauginimosi sistemos pakitimai, neigiamas poveikis brendimo pradžiai, lytinių ląstelių susidarymui ir judėjimui, reprodukcinio ciklo normalumui, lytinei elgsenai, vaisingumui, gimdymui, nėštumo pasekmėms, per ankstyva reprodukcinio amžiaus pabaiga ar kitų su dauginimosi sistemų vientisumu susijusių funkcijų pakitimai.
3.7.1.4. Neigiamas poveikis palikuonių vystymuisi
Toksinis poveikis vystymuisi plačiausiąja prasme aprėpia bet kokį poveikį, kuris trikdo normalų apvaisinto kiaušinėlio vystymąsi prieš gimimą arba po jo, atsirandantį dėl poveikio tėvams prieš apvaisinimą arba poveikio besivystančiam palikuoniui priešgimdyminiu laikotarpiu ar po gimimo – iki lytinės brandos meto. Tačiau laikoma, kad priskyrimas toksinio poveikio vystymuisi kategorijai pirmiausia skirtas perspėti apie pavojų nėščias moteris ir lytiškai subrendusius vyrus bei moteris. Taigi, pragmatiškais klasifikavimo tikslais toksinis poveikis vystymuisi iš esmės reiškia neigiamą poveikį nėštumo metu arba pasireiškiantį dėl poveikio tėvams. Šis poveikis gali pasireikšti bet kuriuo organizmo gyvavimo metu. Pagrindinės toksinio poveikio vystymuisi apraiškos yra: besivystančio organizmo mirtis, (2) struktūriniai pakitimai, (3) augimo pakitimai ir (4) funkciniai defektai.
3.7.1.5. Neigiamas poveikis laktacijai ar vaikui per motinos pieną taip pat įtraukiamas į toksinio poveikio reprodukcijai kategoriją, tačiau klasifikuojant toks poveikis nagrinėjamas atskirai (žr. 3.7.1b lentelę). Taip yra todėl, kad pageidautina klasifikuoti medžiagas konkrečiai pagal neigiamą poveikį laktacijai, kad krūtimi maitinančioms motinoms galima būtų pateikti specialų įspėjimą apie šio poveikio pavojų.
3.7.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.7.2.1. Pavojaus kategorijos
3.7.2.1.1. Klasifikuojant pagal toksinį poveikį reprodukcijai medžiagos priskiriamos vienai iš dviejų kategorijų. Kiekvienoje kategorijoje į poveikį lytinei funkcijai ir vaisingumui ir į poveikį vystymuisi atsižvelgiama atskirai. Be to, poveikis laktacijai priskiriamas atskirai pavojaus kategorijai.
3.7.1 a) lentelė
Toksiškai veikiančių reprodukciją medžiagų pavojaus kategorijos
|
Kategorijos |
Kriterijai |
|
1 KATEGORIJA |
Žinoma toksiškai veikianti žmogaus reprodukciją medžiaga ar laikoma tokia Medžiagos priskiriamos 1 toksinio poveikio reprodukcijai kategorijai, jei žinoma, kad jos turėjo neigiamą poveikį žmonių lytinei funkcijai ir vaisingumui ar vystymuisi arba jei turima įrodymų iš gyvūnų tyrimų, galbūt papildytų kita informacija, leidžiančių daryti tvirtą prielaidą, kad medžiaga gali turėti įtakos žmonių reprodukcijai. Medžiaga toliau klasifikuojama pagal tai, ar klasifikavimo duomenys gauti pirmiausia iš duomenų apie žmones (1A kategorija) ar iš duomenų apie gyvūnus (1B kategorija). |
|
1A kategorija |
Žinoma toksiškai veikiant žmogaus reprodukciją medžiaga Medžiagos priskyrimas 1A kategorijai daugiausia grindžiamas duomenimis apie žmones. |
|
1B kategorija |
Laikoma toksiškai veikiančia žmogaus reprodukciją medžiaga Medžiagos priskyrimas 1B kategorijai daugiausia grindžiamas duomenimis iš gyvūnų tyrimų. Tokie duomenys turi aiškiai įrodyti neigiamą poveikį lytinei funkcijai ir vaisingumui ar vystymuisi, jei nėra kito poveikio, arba, jei sykiu yra ir kitoks toksinis poveikis, neigiamas poveikis reprodukcijai nelaikomas antrine nebūdinga kito toksinio poveikio pasekme. Tačiau, jei turima mechanistinės informacijos, kuri verčia abejoti dėl poveikio reikšmingumo žmonėms, labiau tiktų priskirti 2 kategorijai. |
|
2 KATEGORIJA |
Įtariama toksiškai veikianti žmogaus reprodukciją medžiaga Medžiagos priskiriamos 2 toksinio poveikio reprodukcijai kategorijai, jei turima tam tikrų įrodymų apie žmones ar eksperimentinius gyvūnus, galbūt papildytų kita informacija, kad esama poveikio lytinei funkcijai ir vaisingumui ar vystymuisi ir kai tie įrodymai nepakankamai įtikinami, medžiagai priskirti 1 kategorijai. Jeigu dėl tyrimo trūkumų įrodymų kokybė mažesnė, 2 kategorija gali būti tinkamesnė. Toks poveikis turi būti stebimas be kitų toksinių poveikių, o jei sykiu yra ir kitoks toksinis poveikis, neigiamas poveikis reprodukcijai nelaikomas antrine nebūdinga kito toksinio poveikio pasekme. |
3.7.1 b) lentelė
Poveikio laktacijai pavojaus kategorija
|
POVEIKIS LAKTACIJAI AR VAIKUI PER MOTINOS PIENĄ |
|
Poveikis laktacijai ar vaikui per motinos pieną priskiriamas vienai atskirai kategorijai. Pripažįstama, kad apie daugelį medžiagų neturima informacijos apie jų galėjimą sukelti neigiamą poveikį palikuonims juos žindant. Tačiau medžiagos, kurias absorbuoja moters organizmas ir kurios kenkia laktacijai arba kurių (įskaitant metabolitus) motinos piene gali būti pakankamai, kad keltų pavojų žindomo vaiko sveikatai, klasifikuojamos ir ženklinamos nurodant, kad ši savybė yra pavojinga žindomiems vaikams. Šis klasifikavimas gali būti grindžiamas: a) įrodymais dėl pavojaus kūdikiams žindymo laikotarpiu; ir (arba) b) vienos ar dviejų gyvūnų kartų tyrimų rezultatais, aiškiai įrodančiais neigiamą poveikį palikuonims dėl perdavimo per pieną ar neigiamą poveikį pieno kokybei; ir (arba) c) absorbcijos, metabolizmo, pasiskirstymo ir šalinimo tyrimais, kurie rodo tikimybę, jog galimai toksiškas medžiagos kiekis gali būti motinos piene. |
3.7.2.2. Klasifikavimo pagrindas
3.7.2.2.1. Klasifikuojama remiantis atitinkamais pirmiau nurodytais kriterijais ir įvertinus įrodymų visumą (žr. 1.1.1.). Toksiškai reprodukciją veikiančioms medžiagoms priskiriamos tos medžiagos, kurios turi būdingą specifinę savybę sukelti neigiamą poveikį reprodukcijai, ir jos tokioms nepriskiriamos, jei toks poveikis yra tik nebūdinga antrinė kito toksinio poveikio pasekmė.
Medžiaga klasifikuojama pagal tokią pavojaus kategorijų pirmenybės eilę: 1A kategorija, B kategorija, 2 kategorija ir papildomoji kategorija, susijusi su poveikiu laktacijai ar vaikui per motinos pieną. Jei medžiaga atitinka abiejų pagrindinių kategorijų klasifikavimo kriterijus (pavyzdžiui, 1B kategorijos poveikio lytinei funkcijai ir vaisingumui, taip pat ir 2 kategorijos poveikio vystymuisi), tada atitinkamuose teiginiuose apie pavojų nurodomos abi pavojingumo diferenciacijos. Priskyrimas papildomajai poveikio laktacijai ar vaikui per motinos pieną kategorijai svarstomas neatsižvelgiant į priskyrimą 1A kategorijai, 1B kategorijai ar 2 kategorijai.
3.7.2.2.2. Vertinant toksišką poveikį besivystantiems palikuonims svarbu atsižvelgti į galimą toksinio poveikio motinai įtaką (žr. 3.7.2.4 skirsnį).
3.7.2.2.3. Kad duomenys apie žmones galėtų sudaryti pirminį pagrindą priskirti medžiagą 1A kategorijai, turi būti patikimų neigiamo poveikio žmonių reprodukcijai įrodymų. Geriausia, jei klasifikavimo įrodymai gaunami iš tinkamai atliktų epidemiologinių tyrimų, kuriuos atliekant naudojamasi reikiama kontrole, subalansuotu įvertinimu ir tinkamai atsižvelgta į paklaidas ar klaidinančiuosius veiksnius. Mažiau tikslūs žmonių tyrimų duomenys turi būti paremti reikiamais duomenimis iš tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais ir išnagrinėjama priskyrimo 1B kategorijai galimybė.
3.7.2.3. Įrodymų visuma
3.7.2.3.1. Toksiškai veikiančioms reprodukciją medžiagoms priskiriama remiantis įrodymų visumos įvertinimu, žr. 1.1.1. skirsnį. Tai reiškia, kad kartu nagrinėjama visa turima informacija, susijusi su toksinio poveikio reprodukcijai nustatymu, pvz., žmonių epidemiologinių tyrimų bei konkrečių atvejų ataskaitų ir specialių reprodukcijos tyrimų, kartu su pusiau lėtinių, lėtinių ir specialiųjų gyvūnų tyrimų rezultatais, kurie suteikia susijusius informacijos apie toksiškumą dauginimosi ir su jais susijusiems endokrininiams organams. Gali būti įvertinamos ir medžiagos, chemiškai susijusios su tiriama medžiaga, ypač, jei informacijos apie medžiagą turima nedaug. Turimų įrodymų svarumui turi įtakos tokie veiksniai kaip tyrimų kokybė, rezultatų nuoseklumas, poveikio pobūdis ir sunkumas, toksinis poveikis motinai, įrodomas tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais, tarpgrupinio sulyginimo statistinis reikšmingumas, paveiktų rodiklių skaičius, patekimo į organizmą būdo svarba žmonėms ir paklaida. Įrodymų visumai sudaryti kartu sukaupiami tiek teigiami, tiek neigiami rezultatai. Klasifikavimą gali pagrįsti teigiami rezultatai, gauti atlikus vieną tyrimą pagal tvirtus mokslinius principus, jei tie rezultatai statistiškai ar biologiškai reikšmingi (dar žr. 3.7.2.2.3).
3.7.2.3.2. Toksikokinetiniai tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis, poveikio vietos bei poveikio mechanizmo ar būdo tyrimų rezultatai gali suteikti svarbios informacijos, kuri didina ar mažina susirūpinimą dėl žmogaus sveikatai keliamo pavojaus. Jei įtikinamai įrodoma, kad aiškiai nustatytas poveikio mechanizmas ar būdas nesusijęs su žmonėmis arba kai toksikokinetiniai skirtumai tokie ryškūs, jog akivaizdu, kad pavojinga savybė žmonėse nepasireikš, tuomet medžiaga, kuri turi neigiamą poveikį eksperimentinių gyvūnų reprodukcijai, neturėtų būti klasifikuojama.
3.7.2.3.3. Jei kai kuriuose toksinio poveikio reprodukcijai tyrimuose nustatytas poveikis eksperimentiniams gyvūnams laikomas mažo ar mažiausiojo toksikologinio reikšmingumo, klasifikavimas gali būti laikomas nebūtinu. Toks poveikis yra, pvz., maži spermos parametrų pokyčiai arba savaime atsirandantys embriono defektai, maži įprastinių embriono variantų proporcijų pokyčiai, pvz., stebimi darant griaučių tyrimus ar sveriant embrioną, ar nedideli postnatalinio vystymosi vertinimo skirtumai.
3.7.2.3.4. Geriausia, jei gyvūnų tyrimų duomenys aiškiai įrodo konkretų toksinį poveikį reprodukcijai, kai nėra kito sisteminio toksiško poveikio. Tačiau, jei toksinis poveikis vystymuisi pasireiškia sykiu su kitu toksiniu poveikiu patelei, įvertinama, kiek tai įmanoma, galima bendro neigiamo poveikio įtaka. Tinkamiausias būdas – pirmiau nagrinėti neigiamą poveikį embrionui (vaisiui), o paskui įvertini toksinį poveikį motinai, kartu su bet kuriais kitais veiksniais, kurie galėjo turėti įtakos šiam poveikiui, ir tai turi sudaryti įrodymų visumą. Paprastai, poveikis vystymuisi, kuris stebimas, kai dozės yra toksiškos motinai, neturi būti automatiškai atmetamas. Tai galima daryti tik konkrečiais atvejais, kai priežastinis ryšys nustatomas arba paneigiamas.
3.7.2.3.5. Jei turima reikiamos informacijos, svarbu pabandyti nustatyti, ar toksinis poveikis vystymuisi pasireiškia dėl konkretaus motinos tarpinio mechanizmo ar dėl nebūdingo antrinio mechanizmo, pvz., motinos streso ar homeostazės nutrūkimo. Paprastai toksinio poveikį motinai buvimas nenaudojamas poveikio embrionui (vaisiui) rezultatams paneigti, nebent galima aiškiai įrodyti, kad tai yra antrinis nebūdingas poveikis. Tai ypač taikytina tuomet, kai poveikis palikuonims yra reikšmingas, pvz., negrįžtamasis poveikis – struktūriniai apsigimimai. Kai kuriais atvejais galima manyti, kad toksinis poveikis reprodukcijai atsiranda kaip antrinė toksinio poveikio motinai pasekmė ir atmesti poveikį, jei medžiaga yra tokia toksiška, kad patelės negali gyvuoti ir pasireiškia sunkus išsekimas, jos negali pasirūpinti savo palikuonimis arba yra leisgyvės ar dvesia.
3.7.2.4. Toksinis poveikis motinai
3.7.2.4.1. Palikuonių vystymuisi per nėštumą ir ankstyvaisiais etapais po gimimo gali turėti įtakos toksinis poveikis motinai – nebūdingais mechanizmais, susijusiais su stresu ir motinos homeostazės nutrūkimu, arba būdingais perdavimo iš motinos vaikui mechanizmais. Aiškinant vystymosi padarinius klasifikacijai pagal poveikį vystymuisi nustatyti, svarbu atsižvelgti į galimą toksinio poveikio motinai įtaką. Tai yra sudėtingas dalykas dėl neapibrėžtumų, susijusių su toksinio poveikio motinai ir vystymosi padariniais tarpusavio sąryšiu. Ekspertų vertinimo ir įrodymų visumos metodas, pasinaudojant visais galimais tyrimais, taikomas nustatyti įtakos laipsnį, kuris priskiriamas toksiniam poveikiui motinai nagrinėjant klasifikavimo pagal poveikį vystymuisi kriterijus. Pirmiausia įvertinamas neigiamas poveikis embrionui (vaisiui), o paskui – toksinis poveikis motinai bei kiti veiksniai, kurie tikėtinai galėjo turėti įtakos šiam poveikiui, sudarant įrodymų visumą, padėsiančią priimti sprendimą dėl klasifikavimo.
3.7.2.4.2. Pragmatiškas stebėjimas rodo, kad toksinis poveikis motinai, atsižvelgiant į jo laipsnį, gali turėti įtakos vystymuisi per nebūdingus antrinius mechanizmus, sukeldamas tokį poveikį kaip vaisiaus masės sumažėjimas, kaulėjimo sulėtėjimas ir galima rezorbcija bei tam tikri sutrikimai kai kurių gyvūnų rūšių atmainose. Tačiau atlikus tam tikrą skaičių tyrimų, kuriais buvo tiriamas poveikio vystymuisi ir bendro toksinio poveikio motinai tarpusavio sąryšis, nesugebėta įrodyti nuoseklaus, atkartojamo sąryšio skirtingų rūšių gyvūnuose. Poveikis vystymuisi, kuris pasireiškia net kai yra toksinis poveikis motinai, laikomas toksinio poveikio vystymuisi įrodymu, nebent konkrečiu atveju galima vienareikšmiai įrodyti, kad poveikis vystymuisi yra toksinio poveikio motinai padarinys. Be to, klasifikuojama ir tuomet, kai palikuonyse pasireiškia reikšmingas toksinis poveikis, pvz., toks negrįžtamas poveikis kaip struktūriniai apsigimimai, embriono (vaisiaus) mirtingumas, reikšmingi pogimdyminiai funkciniai defektai.
3.7.2.4.3. Klasifikacija neturi būti automatiškai nesuteikiama medžiagoms, kurios toksiškai veikia vystymąsi tik dėl motininio toksiškumo, net jei būdingas perdavimo iš motinos vaikui mechanizmas neįrodytas. Tokiu atveju priskyrimas 2 kategorijai gali būti tinkamesnis, nei priskyrimas 1 kategorijai. Tačiau, kai medžiaga yra tokia toksiška, kad motina nudvesia ar labai išsenka arba patelės yra nualintos ir negali pasirūpinti palikuonimis, pagrįstai daroma prielaida, kad toksiškumas vystymuisi pasireiškia tik kaip antrinė toksinio poveikio motinai pasekmė ir atmetamas poveikis vystymuisi. Klasifikuoti nebūtina ir tuomet, jei vystymosi pokyčiai menki, kai tik nedaug sumažėja vaisiaus (gimusio gyvūno) kūno masė arba lėtėja kaulėjimas, kai tai siejama su toksiniu poveikiu motinai.
3.7.2.4.4. Toliau pateikiama keletas rodiklių, taikomų poveikiui motinai įvertinti. Jei turima duomenų apie šiuos rodiklius, jie turi būti įvertinami atsižvelgiant į savo statistinį ar biologinį reikšmingumą ir dozės bei atsako priklausomybę.
Motinų mirtingumas:
padidėjęs paveiktų patelių mirtingumas palyginti su kontrolinėmis patelėmis laikomas toksinio poveikio motinai įrodymu, jei tas didėjimas susijęs su doze ir gali būti priskiriamas sisteminiam bandomosios medžiagos toksiškumui. Daugiau kaip 10 % motinų mirtingumas laikomas per dideliu ir tokio dozės dydžio duomenys paprastai daugiau nebevertinami.
Poravimosi indeksas
(gyvūnų su sėkliniais kamščiais ar turinčių spermos skaičius/susiporavusių gyvūnų skaičius × 100) ( 14 )
Vaisingumo indeksas
(gyvūnų su implantais skaičius/poravimųsi skaičius × 100)
Gestacijos trukmė
(jei leidžiama pagimdyti)
Kūno masė ir kūno masės pokytis:
vertinant toksinį poveikį motinai turi būti atsižvelgiama į motinos kūno masės pokytį ir (arba) pakoreguotąją motinos kūno masę, jei tik tokių duomenų turima. Pakoreguotasis vidutinio motinos kūno masės pokytis, t.y. pradinės ir galutinės kūno masės skirtumas, atėmus gimdos su palikuonimis masę (arba vaisių masių sumą), gali rodyti, ar poveikis yra iš motinos ar gimdos vidaus. Jei tai triušiai, kūno masės padidėjimas gali būti netinkamas toksinio poveikio motinai rodiklis dėl įprastų kūno masės svyravimų nėštumo metu.
Pašarų ir vandens suvartojimas (jei reikia):
reikšmingo vidutinio pašarų ir vandens suvartojimo sumažėjimo rodiklis tarp paveiktų patelių palyginti su kontroline grupe yra naudingas vertinant toksinį poveikį motinai, ypač tuomet, kai bandomoji medžiaga duodama su pašaru ar geriamu vandeniu. Pašaro ir vandens suvartojimo pokyčius reikia įvertinti kartu su motinos kūno mase, kai nustatoma, ar pastebėtas poveikis atspindi toksinį poveikį motinai, ar tiesiog pašaruose ar vandenyje esančios bandomosios medžiagos neskanumą.
Klinikinis įvertinimas (įskaitant klinikinius požymius, žymeklius, hematologijos ir klinikinės chemijos tyrimus):
padidėjusio reikšmingų toksiškumo požymių paplitimo tarp paveiktų patelių palyginti su kontroline grupe stebėjimas yra naudingas vertinant toksinį poveikį motinai,. Jei tai ketinama taikyti kaip toksinio poveikio motinai įvertinimo pagrindą, tyrime turi būti nurodytas klinikinių požymių tipas, paplitimas, laipsnis ir trukmė. Toksinio poveikio motinai klinikiniai požymiai yra šie: koma, išsekimas, hiperaktyvumas, išsitiesinimo reflekso netekimas, ataksija ar pasunkėjęs kvėpavimas.
Po nugaišimo gauti duomenys:
padidėjęs po nugaišimo gautų rezultatų paplitimas ir (arba) laipsnis gali rodyti toksinį poveikį motinai. Tai gali būti dideli ar mikroskopiniai patologiniai požymiai ar duomenys apie organų masę, įskaitant absoliučiąją organo masę, organo ir kūno masės santykis, arba organo ir smegenų masės santykis. Jei reikšmingą paveiktų patelių įtariamo (-ų) tikslinio (-ių) organo (-ų) vidutinės masės pokytį palyginti su kontroline grupe patvirtina neigiami histopatologiniai pokyčiai paveiktame (-uose) organe (-uose), tai galima laikyti toksinio poveikio motinai įrodymu.
3.7.2.5. Duomenys apie gyvūnus ir eksperimentiniai duomenys
3.7.2.5.1. Esama keleto tarptautiniu mastu pripažintų bandymų metodų; šiems metodams priskiriama toksiškumo vystymuisi tyrimo metodai (pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) chemikalų tyrimo gairių 414 metodas) ir vienos kartos arba dviejų kartų toksinio poveikio reprodukcijai tyrimo metodai (pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) chemikalų tyrimo gairių 415 ir 416 metodai).
3.7.2.5.2. Klasifikavimui pagrįsti dar gali būti naudojamasi atrankos bandymų rezultatais (pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) chemikalų tyrimo gairių 421 metodu „Toksinio poveikio reprodukcijai (vystymuisi) atrankos bandymas“ ir 422 metodu „Jungtinis kartotinių dozių toksiškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai (vystymuisi) atrankos bandymas“), nors pripažįstama, kad šie duomenys mažiau patikimi už išsamių tyrimų metu gautus duomenis.
3.7.2.5.3. Klasifikavimo pagrindu gali būti neigiamas poveikis, pastebimas trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose kartotinės dozės toksiškumo tyrimuose, kuris vertinamas kaip galintis pakenkti reprodukcinei funkcijai ir kuris pasireiškia, kai nėra reikšmingo bendrojo toksiškumo, pvz., histopatologiniai lytinių liaukų pokyčiai.
3.7.2.5.4. Klasifikavimo procedūrai gali praversti in vitro tyrimų arba bandymų ne su žinduoliais bandymų rezultatai ir duomenys apie analogiškas medžiagas, taikant sandaros ir veikimo priklausomybę (SAR). Visais tokio pobūdžio atvejais būtina ekspertizė duomenų tinkamumui įvertinti. Nepakankami duomenys klasifikavimui pagrįsti netaikomi.
3.7.2.5.5. Geriausia, kad gyvūnų tyrimai būtų atliekami taikant atitinkamus patekimo į organizmą būdus, kurie susiję su galimu poveikio žmonėms būdu. Tačiau praktiškai toksinio poveikio reprodukcijai tyrimai paprastai atliekami taikant patekimo prarijus būdą ir tokie tyrimai paprastai tinkami pavojingoms medžiagos savybėms įvertinti toksinio poveikio reprodukcijai aspektu. Tačiau, jei gali būti galutinai įrodyta, kad aiškiai nustatytas paveikimo mechanizmas ar būdas nesusijęs su žmonėmis arba kai toksikokinetiniai skirtumai yra tokie dideli, jog akivaizdu, kad pavojinga savybė žmonių organizme nepasireikš, tuomet medžiaga, kuri sukelia neigiamą poveikį eksperimentinių gyvūnų reprodukcijai, nėra klasifikuojama.
3.7.2.5.6. Tyrimai, atliekami taikant tokius patekimo į organizmą būdus kaip intraveninė injekcija ar injekcija į pilvaplėvę, dėl kurių dauginimosi organų paveikimas bandomąja medžiaga gali būti nerealiai didelis arba ji gali sukelti vietinį dauginimosi organų pažeidimą, įskaitant dirginimą, turi būti aiškinami ypač atsargiai ir klasifikavimas paprastai neturėtu būti grindžiamas vien jais.
3.7.2.5.7. Yra bendrai susitarta dėl ribinės dozės sąvokos; ją viršijus neigiamo poveikio pasireiškimas gali būti laikomas neatitinkančiu klasifikavimo kriterijų, tačiau nesusitarta dėl konkrečios dozės kaip ribinės dozės nustatymo kriterijuose. Vis tik kai kuriose bandymų metodų gairėse ribinė dozė nurodoma; kitos nurodo ribinę dozę su pastaba, kad gali prireikti didesnių dozių, jei numatoma poveikio žmogui riba yra pakankamai aukšta ir reikiama paveikimo riba nepasiekiama. Be to, kadangi gyvūnų rūšys turi toksikokinetinių skirtumų, nustatyti konkrečią ribinę dozę netinka tuomet, kai žmonės yra jautresnį už bandomąjį gyvūną.
3.7.2.5.8. Iš principo, neigiamu poveikiu reprodukcijai, gyvūnų tyrimuose pastebimu taikant tik labai dideles dozes (pavyzdžiui, dozės, kurios sukelia išsekimą, ryškų lytinio potraukio netekimą, per didelį mirtingumą), paprastai neturėtų pateisinamas medžiagos klasifikavimas, nebent būtų turima kitos informacijos, pavyzdžiui, toksikokinetinės informacijos, rodančios, kad žmonės gali būti jautresni nei gyvūnai, kuria būtų pateisinamas klasifikavimas. Papildomų paaiškinimų šia tema galima rasti skirsnyje „Toksinis poveikis motinai“ (3.7.2.4).
3.7.2.5.9. Vis dėlto tikrosios ribinės dozės nustatymas priklauso nuo bandymų metodo, taikyto bandymų rezultatams gauti, pavyzdžiui, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) chemikalų tyrimo gairių kartotinių dozių toksiškumo bandymo, taikant patekimo prarijus, metodą siūloma naudoti viršutinę 1 000 mg/kg dozę kaip ribinę dozę, išskyrus atvejus, kai tikėtina žmogaus reakcija rodo, kad reikia naudoti aukštesnio lygio dozę.
3.7.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.7.3.1. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.7.3.1.1. Mišinys priskiriamas toksiškai veikiančioms reprodukciją medžiagoms, jei bent viena jo sudedamoji dalis yra priskirta 1A, 1B arba 2 toksiškai veikiančių reprodukciją medžiagų kategorijai ir jos yra ne mažiau už 3.7.2 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1 arba 2 kategorijai.
3.7.3.1.2. Mišinys priskiriamas poveikį laktacijai ar vaikui per motinos pieną turinčioms medžiagoms, jei bent viena jo sudedamoji dalis priskirta poveikį laktacijai ar vaikui per motinos pieną turinčioms medžiagoms ir jos yra ne mažiau už 3.7.2 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai papildomajai poveikio laktacijai ar vaikui per motinos pieną kategorijai.
3.7.2 lentelė
Mišinio sudedamųjų dalių, priskirtų toksiškai veikiančioms reprodukciją medžiagoms arba poveikį laktacijai ar vaikui per motinos pieną turinčioms medžiagoms, bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turi būti klasifikuojamas
|
Sudedamoji dalis, klasifikuojama kaip: |
Bendrosios koncentracijos ribos, kurioms esant mišinys klasifikuojamas kaip: |
|||
|
1 kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga |
2 kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga |
Papildomoji poveikio laktacijai ar vaikui per motinos pieną kategorija |
||
|
1A kategorija |
1B kategorija |
|||
|
1A kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga |
≥ 0,3 % (1 pastaba) |
|
|
|
|
1B kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga |
|
≥ 0,3 % (1 pastaba) |
|
|
|
2 kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga |
|
|
≥ 3,0 % [1 pastaba] |
|
|
Papildomoji poveikio laktacijai ar vaikui per motinos pieną kategorija |
|
|
|
≥ 0,3 % (1 pastaba) |
|
Pastaba 3.7.2 lentelėje nurodytos koncentracijos ribos taikomos kietosioms medžiagoms ir skysčiams (masės dalimis) ir dujoms (tūrio dalimis). 1 pastaba Jei mišinyje esančios 1 ar 2 kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją medžiagos arba medžiagos, kurios klasifikuojamos kaip turinčios poveikį laktacijai ar vaikui per motinos pieną, kiekis yra lygus arba didesnis už 0,1 %, pareikalavus, pateikiamas mišinio saugos duomenų lapas. |
||||
3.7.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.7.3.2.1. Mišinių klasifikavimas grindžiamas turimais bandymų duomenimis apie atskiras mišinių sudedamąsias dalis naudojantis mišinio sudedamųjų dalių koncentracijos ribomis. Atskirais atvejais klasifikavimui naudojami mišinių bandymų duomenys, jeigu jie rodo efektus, kurie nenustatyti atskirų sudedamųjų dalių įvertinimu. Tokiais atvejais viso mišinio bandymų rezultatai turi būti galutiniai, atsižvelgiant į dozę ir kitus reprodukcijos tyrimų sistemų veiksnius, pvz., trukmę, stebėjimus, jautrumą ir statistinę analizę. Reikiami klasifikaciją patvirtinantys duomenys turi būti saugomi ir pareikalavus pateikiami patikrinti.
3.7.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.7.3.3.1. Taikant 3.7.3.2.1 paragrafą, jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo toksiniam poveikiui reprodukcijai nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles.
3.7.4. Informacija apie pavojų
3.7.4.1. Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.7.3 lentelėje.
3.7.3 lentelė
Toksinio poveikio reprodukcijai etikečių elementai
|
Klasifikacija |
1 kategorija (1A, 1B kategorija) |
2 kategorija |
Papildomoji poveikio laktacijai ar vaikui per motinos pieną kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
Nėra |
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
Nėra |
|
Pavojingumo frazė |
H360: Gali pakenkti vaisingumui arba negimusiam vaikui (nurodyti konkretų poveikį, jeigu žinomas) (nurodyti poveikio būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti poveikio būdai nepavojingi) |
H361: Įtariama, kad kenkia vaisingumui arba negimusiam vaikui (nurodyti konkretų poveikį, jeigu žinomas) (nurodyti poveikio būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti poveikio būdai nepavojingi) |
H362: Gali pakenkti žindomam vaikui |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P201 P202 P280 |
P201 P202 P280 |
P201 P260 P263 P264 P270 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P308 + P313 |
P308 + P313 |
P308 + P313 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P405 |
P405 |
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
|
3.8. Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis
3.8.1. Apibrėžimai ir bendros nuostatos
3.8.1.1. Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) – tai savitas nemirtinas toksiškumas konkrečiam organui, pasireiškiantis po vienkartinio medžiagos ar mišinio poveikio. Jam priskiriamas visoks reikšmingas poveikis sveikatai, galintis pakenkti funkcijai, tiek grįžtamasis, tiek negrįžtamasis, pasireiškiantis išsyk ir (arba) uždelstas ir 3.1–3.7 bei 3.10 skirsniuose konkrečiai neminimas (dar žr. 3.8.1.6).
3.8.1.2. Klasifikacija rodo, kad medžiaga ar mišinys yra specifiškai toksiški konkrečiam organui ir todėl gali turėti neigiamą poveikį jų paveiktų žmonių sveikatai.
3.8.1.3. Šis vienkartinio poveikio neigiamas poveikis sveikatai – tai pastovus ir atpažįstamas toksinis poveikis žmonėms ar eksperimentiniams gyvūnams, toksikologiškai reikšmingi pakitimai, pakenkiantys audinio ar organo funkcijai ar morfologijai arba smarkiai pakeičiantys organizmo biochemiją ar hematologiją ir svarbūs žmonių sveikatai.
3.8.1.4. Vertinant atsižvelgiama ne tik į reikšmingus vieno organo ar biologinės sistemos pakitimus, bet ir į bendruosius mažesnius keleto organų pakitimus.
3.8.1.5. Specifinis toksiškumas konkrečiam organui gali pasireikšti bet kuriuo būdu, kuris susijęs su žmonėmis, t.y. daugiausia prarijus, susilietus su oda ar įkvėpus.
3.8.1.6. Specifinis toksiškumas konkrečiam organui po kartotinio poveikio klasifikuojamas kaip aprašyta Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) ir todėl 3.8 skirsnyje neaprašomas. Kiti būdingi toksiniai poveikiai, kurie aptariami atskirai ir čia nenagrinėjami:
ūmus toksiškumas (3.1 skirsnis);
odos ėsdinimas (sudirginimas) (3.2 skirsnis);
smarkus akių pažeidimas (akių sudirginimas) (3.3 skirsnis);
kvėpavimo takų ar odos jautrinimas (3.4 skirsnis);
mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis);
kancerogeniškumas (3.6 skirsnis);
toksinis poveikis reprodukcijai(3.7 skirsnis); ir
plaučių pakenkimas prarijus (3.10 skirsnis).
3.8.1.7. Specifinio toksiškumo konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) pavojaus kategorija yra skirstoma taip:
Žr. 3.8.1 lentelę.
3.8.1 lentelė
Specifinio toksiškumo konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) kategorijos
|
Kategorijos |
Kriterijai |
|
1 kategorija |
Medžiagos, kurios turi reikšmingą toksinį poveikį žmonėms arba, remiantis tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais duomenimis, gali būti laikomos pasižyminčiomis reikšmingu toksiškumu žmonėms po vienkartinio poveikio Medžiagos priskiriamos 1 specifinio toksiškumo konkrečiam veikiamam organui (vienkartinis poveikis) kategorijai remiantis: a) patikimais ir aukštos kokybės įrodymais iš atvejų su žmonėmis ar epidemiologinių tyrimų; arba b) stebėjimais atliekant atitinkamus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais, kuriuose žmogaus sveikatai reikšmingas ir (arba) stiprus toksinis poveikis paprastai pasireiškia esant nedidelei veikiančios medžiagos koncentracijai. Vertinant įrodymų visumą taikytinos orientacinės dozės (koncentracijos) vertės pateikiamos toliau (žr. 3.8.2.1.9). |
|
2 kategorija |
Medžiagos, kurios, remiantis tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais duomenimis, gali būti laikomos pavojingomis žmonių sveikatai po vienkartinio poveikio Medžiagos priskiriamos 2 specifinio toksiškumo konkrečiam veikiamam organui (vienkartinis poveikis) kategorijai remiantis stebėjimais atliekant atitinkamus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais, kuriuose žmogaus sveikatai reikšmingas ir (arba) stiprus toksinis poveikis paprastai pasireiškia esant vidutinei veikiančios medžiagos koncentracijai. Klasifikavimui palengvinti toliau (žr. 3.8.2.1.9) pateikiamos orientacinės dozės (koncentracijos) vertės. Išimtiniais atvejais medžiagai priskirti 2 kategorijai gali būti naudojami ir duomenys apie žmones (žr. 3.8.2.1.6). |
|
3 kategorija |
Laikinasis specifinis poveikis konkrečiam organui Šiai kategorijai priskiriamas tik narkotinis poveikis ir kvėpavimo takų sudirginimas. Esama specifinio poveikio konkrečiam organui, dėl kurių medžiaga neatitinka pirmiau nurodytų priskyrimo 1 ar 2 kategorijai kriterijų. Tai yra poveikis, dėl kurio po poveikio trumpam laikui pakenkiama žmogaus būklei ir kuris žmonėms gali praeiti per pakankamai trumpą laiką, nepalikdamas jokių reikšmingų sandaros ar veiklos pakitimų. Medžiagos konkrečiai pagal šių tipų poveikį klasifikuojamos kaip nurodyta 3.8.2.2. |
|
Pastaba: Turi būti stengiamasi nustatyti pagrindinį konkretų toksiškumo veikiamą organą ir atitinkamai klasifikuoti, pvz., priskiriant hepatoksiškoms ar neurotoksiškoms medžiagoms. Duomenys turi būti stropiai įvertinti ir, kiek tai įmanoma, turi būti neatsižvelgta į antrinį poveikį, (hepatoksiška medžiaga gali turėti antrinį poveikį nervų ir skrandžio bei žarnyno sistemoms). |
|
3.8.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.8.2.1. 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagos
3.8.2.1.1. Medžiagos pagal nedelsiamą ar uždelstą poveikį klasifikuojamos atskirai, atlikus turimų įrodymų visumos ekspertizę (žr. 1.1.1.), pasinaudojant rekomenduojamas orientacines vertes (žr. 3.8.2.1.9). Po to medžiagos priskiriamos 1 arba 2 kategorijai, atsižvelgiant į stebimo poveikio pobūdį ir stiprumą (3.8.1 lentelė).
3.8.2.1.2. Turi būti nustatytas atitinkamas poveikio būdas ar būdai, kuriais klasifikuojama medžiaga kenkia (žr. 3.8.1.5).
3.8.2.1.3. Klasifikacija nustatoma atlikus ekspertų vertinimą (žr. 1.1.1 skirsnį), remiantis turimų įrodymų visuma ir toliau pateikiamomis gairėmis.
3.8.2.1.4. Specifiniam toksiniam poveikiui konkrečiam organui, kurį būtina klasifikuoti, pagrįsti panaudojama visų duomenų įrodymų visuma (žr. 1.1.1 skirsnį), įskaitant nelaimingus atsitikimus su žmonėmis, epidemiologinius duomenis ir su eksperimentiniais gyvūnai atliktus tyrimus.
3.8.2.1.5. Specifiniam poveikiui konkrečiam organui įvertinti būtina informacija gaunama pagal vienkartinį poveikį žmonėms, pvz., poveikį namie, darbo vietoje ar aplinkoje, arba iš tyrimų, atliktų su eksperimentiniais gyvūnais. Standartiniai tyrimai su žiurkėmis ar pelėmis, iš kurių gaunama ši informacija, yra ūmaus toksiškumo tyrimai, kurių metu gali būti atliekami klinikiniai stebėjimai ir išsamūs makroskopiniai bei mikroskopiniai tyrimai toksiniam poveikiui konkretiems veikiamiems audiniams (organams) nustatyti. Svarbios informacijos gali suteikti ir su kitų rūšių gyvūnais atliekamų ūmaus toksiškumo tyrimų rezultatai.
3.8.2.1.6. Išskirtiniais atvejais ir remiantis ekspertų vertinimu tikslinga tam tikras medžiagas, dėl kurių turima įrodymų apie jų specifinį toksiškumą konkrečiam organui, priskirti 2 kategorijai:
jei duomenų apie žmones visuma nepakankama įrodyti priskyrimą 1 klasifikavimo kategorijai ir (arba)
atsižvelgiant į poveikio pobūdį ir sunkumą.
Žmonėms skirta dozė (koncentracija) klasifikuojant nenagrinėjama, o bet kokie turimi įrodymai iš gyvūnų tyrimų turi atitikti 2 kategorijos kriterijus. Kitaip tariant, jei apie medžiagą turima ir duomenų apie gyvūnus, kurie patvirtina priskyrimą 1 kategorijai, medžiaga turi būti priskiriama 1 kategorijai.
3.8.2.1.7.
3.8.2.1.7.1. Klasifikacija grindžiama įrodymais, siejančiais vienkartinį poveikį medžiaga su pastoviu ir atpažįstamu toksiniu poveikiu.
3.8.2.1.7.2. Įrodymai iš žmonių patirties (nelaimingų atsitikimų) paprastai apsiriboja ataskaitomis apie neigiamas pasekmes sveikatai, dažnai neaiškiomis poveikio sąlygomis ir gali nesuteikti mokslinių duomenų, kurie gali būti gaunami iš tinkamai atliktų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais.
3.8.2.1.7.3. Įrodymai iš atitinkamų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais gali suteikti daug daugiau informacijos klinikinių stebėjimų ir makroskopinių bei mikroskopinių patologinių tyrimų pavidalu, o tai dažnai gali atskleisti pavojus, kurie gali būti negrėsmingi gyvybei, tačiau gali rodyti funkcinį sutrikimą. Taigi, per klasifikavimo procesą turi būti išnagrinėti visi turimi įrodymai ir jų ryšys su žmogaus sveikata, įskaitant šį poveikį žmonėms ir (arba) gyvūnams, bet juo neapsiribojant:
dėl vienkartinio poveikio pasireiškiantis liguistumas;
daugiau nei laikinojo pobūdžio reikšmingi funkciniai pakitimai kvėpavimo sistemoje, centrinėje ar periferinėje nervų sistemoje, kituose organuose ar organų sistemose, įskaitant centrinės nervų sistemos slopinimo požymius ir poveikį atskiroms juslėms (pvz., regai, klausai ir uoslei);
bet kokie pastovūs ir reikšmingi neigiami biochemijos, hematologijos ar urinalizės parametrų pokyčiai;
reikšmingas organų pažeidimas, nustatytas atliekant skrodimą ir (arba) vėliau pastebėti ar patvirtinti atliekant tyrimą mikroskopu;
multifokalinės ar difuzinės nekrozės, fibrozės ar granulomos formavimasis gyvybiškai svarbiuose organuose, turinčiuose regeneravimosi gebą;
morfologiniai pakitimai, kurie yra potencialiai grįžtamieji, tačiau aiškiai rodo žymią organų disfunkciją;
žymaus ląstelių kiekio žuvimo (įskaitant ląstelių nykimą ar kiekio sumažėjimą) gyvybiškai svarbiuose organuose, neturinčiuose regeneravimosi gebos, įrodymai.
3.8.2.1.8.
Pripažįstama, kad galimas poveikis, kuris nepateisina klasifikavimo. Tokį poveikį žmonėms ir (arba) gyvūnams sudaro šie aspektai (jais neapsiribojama):
klinikiniai stebėjimai ar nedideli kūno masės didėjimo, maisto ar vandens suvartojimo pokyčiai, kurie gali turėti tam tikros toksikologinės svarbos, tačiau savaime nerodo reikšmingo toksiškumo;
nedideli klinikinių biochemijos, hematologijos ar urinalizės parametrų pokyčiai ir (arba) laikinasis poveikis, kai tokių pokyčių ar poveikio toksikologinė svarba abejotina ar maža;
organų masės pokyčiai, kai nėra organų disfunkcijos įrodymų;
prisitaikomoji reakcija, kuri nelaikoma toksikologiškai svarbia;
medžiagos sukelti konkrečiai rūšiai saviti toksiškumo mechanizmai, t. y. pakankamai patikimai įrodyti esantys nesusiję su žmogaus sveikata, klasifikacijos nepateisina.
3.8.2.1.9.
3.8.2.1.9.1. Kad būtų lengviau priimti sprendimą dėl to, ar medžiaga turi būti klasifikuojama, ar ne ir kuriai kategorijai ji turėtų būti priskirta (1 ar 2), pateikiamos dozės (koncentracijos) orientacinės vertės, skirtos palyginti su doze (koncentracija), kuri nustatyta sukėlusi reikšmingą poveikį sveikatai. Pagrindinis šių orientacinių verčių pasiūlymo argumentas tas, kad visos medžiagos yra potencialiai toksiškos ir turi būti tam tikra tinkama dozė (koncentracija), kurią viršijus pripažįstamas toksinis poveikis.
3.8.2.1.9.2. Taigi, atliekant tyrimus su gyvūnais, kai pastebimas reikšmingas toksinis poveikis, dėl kurio turėtų būti klasifikuojama, šį poveikį sukėlusios dozės (koncentracijos) palyginimas su siūlomomis orientacinėmis vertėmis teikia naudingos informacijos, padėsiančios įvertinti klasifikavimo poreikį (kadangi toksinis poveikis yra pavojingos (-ų) savybės (-ių) ir dozės (koncentracijos) pasekmė).
3.8.2.1.9.3. Poveikio viena doze, kuris sukelia reikšmingą nemirtiną toksinį poveikį, orientaciniai verčių (C) intervalai yra tie patys, kurie taikomi ūmaus toksiškumo bandymuose. Jie pateikiami 3.8.2 lentelėje.
3.8.2 lentelė
Orientacinės vertės, skirtos poveikiui viena doze a
|
|
Orientacinės vertės, skirtos: |
|||
|
Poveikio būdai |
Vienetai |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
|
Per virškinimo traktą (žiurkė) |
mg/kg kūno masės |
C ≤ 300 |
2 000 ≥ C > 300 |
Orientacinės vertės netaikomos |
|
Per odą (žiurkė ar triušis) |
mg/kg kūno masės |
C ≤ 1 000 |
2 000 ≥ C > 1 000 |
|
|
Dujų įkvėpimas (žiurkė) |
ppmV/4h |
C ≤ 2 500 |
20 000 ≥ C > 2 500 |
|
|
Garų įkvėpimas (žiurkė) |
(mg/l/4h) |
C ≤ 10 |
20 ≥ C > 10 |
|
|
Dulkių, rūko ar dūmų įkvėpimas (žiurkė) |
(mg/l/4h) |
C ≤ 1,0 |
5,0 ≥ C > 1,0 |
|
Pastaba:
3.8.2 lentelėje pateikiamos orientacinės vertės ir intervalai yra tik apytiksliai, t. y. jie naudojami tik kaip įrodymų visumos metodo dalis ir skirti padėti priimti klasifikavimo sprendimą. Tai nėra griežtos ribinės vertės.
Orientacinės vertės nepateikiamos 3 kategorijos medžiagoms, nes ši kategorija daugiausia grindžiama duomenimis apie žmones. Duomenys apie gyvūnus, jei tokių yra, įtraukiami į įrodymų visumos įvertinimą.
3.8.2.1.10.
3.8.2.1.10.1. Kai medžiaga apibūdinama tik naudojantis duomenimis apie gyvūnus (tipiška naujoms medžiagoms, tačiau dažnai būdinga ir esamoms medžiagoms), per klasifikavimo procesą reikėtų vadovautis orientacinėmis dozės (koncentracijos) vertėmis, kaip vienu iš įrodymų visumos elementų.
3.8.2.1.10.2. Kai turima tinkamai pagrįstų duomenų apie žmones, rodančių specifinį toksinį poveikį konkrečiam organui, kurį galima patikimai priskirti vienkartiniam poveikiui, medžiaga dažniausiai klasifikuojama. Patvirtinantiesiems duomenims apie žmones, neatsižvelgiant į tikėtiną dozę, teikiama pirmenybė prieš duomenis apie gyvūnus. Taigi, jei medžiaga yra neklasifikuojama dėl to, kad stebėtas specifinis toksiškumas konkrečiam organui laikomas nesusijęs ar nereikšmingas žmonėms, o paskui gaunami nelaimingo atsitikimo su žmonėmis duomenys, rodantys specifinį toksinį poveikį konkrečiam organui, medžiaga klasifikuojama.
3.8.2.1.10.3. Medžiaga, kuri nebuvo išbandyta specifiniam toksiniam poveikiui konkrečiam organui nustatyti, jei reikia, gali būti klasifikuojama remiantis patvirtintos sandaros bei veiklos priklausomybės duomenimis ir ekspertų vertinimu pagrįstu ekstrapoliavimu iš struktūrinio analogo, kuris buvo klasifikuotas anksčiau, tinkamai pasirėmus kitų svarbių veiksnių, pvz., informacijos apie bendrus reikšmingus metabolitus, apsvarstymu.
3.8.2.1.10.4. Prisotintųjų garų koncentracija tam tikrais atvejais gali būti papildomas specialios sveikatos apsaugos ir saugos elementas.
3.8.2.2. 3 kategorijos medžiagos. Laikinasis poveikis konkrečiam organui
3.8.2.2.1.
Medžiagų priskyrimo 3 kategorijos kvėpavimo takus dirginančioms medžiagoms kriterijai yra šie:
atsižvelgiama į kvėpavimo takų dirginamąjį poveikį (kuriam būdingas vietinis paraudimas, edema, niežėjimas ir (arba) skausmas), dėl kurio pablogėja funkcija ir kurio simptomai yra, pvz., kosulys, skausmas, dusulys ir kvėpavimo sunkumas. Šis vertinimas bus grindžiamas daugiausia duomenimis apie žmones;
subjektyvių žmonių stebėjimų rezultatai gali būti paremti objektyviais aiškaus kvėpavimo takų sudirginimo (RTI) (pvz., elektrofiziologinės reakcijos, uždegimo nosies ar bronchoalveolinio lavažo skysčiuose biomarkerių) matavimais;
stebimi žmonių simptomai taip pat turi atitikti tuos, kurie paprastai pasireikštų paveikus žmones, o ne būti vien atskira išskirtinė reakcija ar reakcija, kuri pasireiškia tik padidinto jautrumo kvėpavimo takus turinčiuose individuose. Neaiškūs pranešimai tiesiog apie sudirginimą atmetami, kadangi ši sąvoka bendrai vartojama įvairiems pojūčiams apibūdinti, įskaitant kvapą, nemalonų skonį, kutenimą ir sausumą, o klasifikuojant pagal kvėpavimo takų dirginimą į šiuos kriterijus neatsižvelgiama;
šiuo metu nesama patvirtintų bandymų su gyvūnais, kurie būtų skirti specialiai RTI, tačiau naudingos informacijos galima gauti iš vienkartinio ar kartotinio įkvėpimo toksiškumo bandymų. Pavyzdžiui, tyrimai su gyvūnais gali suteikti naudingos informacijos apie klinikinius toksiškumo požymius (dispnėja, rinitas ir t. t.) ir histopatologiją (pvz., hiperemija, edema, minimalus uždegimas, gleivių sluoksnio pagausėjimas), kurie yra grįžtamieji ir gali būti panašūs į anksčiau minėtus klinikinius požymius. Tokie tyrimai su gyvūnais gali būti panaudojami įrodymų visumai įvertinti;
ši speciali klasifikacija taikoma tik tuomet, jei nepastebima rimtesnio poveikio organams, įskaitant kvėpavimo sistemą.
3.8.2.2.2.
Medžiagų priskyrimo 3 kategorijos narkotinio poveikio medžiagoms kriterijai yra šie:
vertinamas centrinės nervų sistemos slopinimas, įskaitant tokį narkotinį poveikį žmonėms kaip mieguistumas, nejautra, budrumo sumažėjimas, refleksų netekimas, koordinacijos netekimas ir galvos svaigulys. Toks poveikis gali pasireikšti ir stipraus galvos skausmo ar pykinimo pavidalu ir gali sukelti nuovokos sumažėjimą, svaigulį, dirglumą, nuovargį, atminties susilpnėjimą, suvokimo ir koordinacijos trūkumą, reakcijos trukmės pailgėjimą ar mieguistumą;
atliekant gyvūnų tyrimus galima stebėti tokį narkotinį poveikį: letargiją, koordinacijos reflekso stoką, išsitiesinimo reflekso praradimą ir ataksiją. Jei toks poveikis nėra laikino pobūdžio, jis atitinka priskyrimo 1 ar 2 kategorijos rodiklius, būdingus specifinio toksiškumo konkrečiam organui vienkartinio poveikio kategorijai.
3.8.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.8.3.1. Mišiniai klasifikuojami pagal tuos pačius kriterijus kaip ir medžiagos arba kaip aprašyta toliau. Kaip ir medžiagos, mišiniai klasifikuojami pagal specifinį toksiškumą konkrečiam organui po vienkartinio poveikio.
3.8.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.8.3.2.1. Kai apie mišinį turima patikimų ir kokybiškų įrodymų iš žmonių patirties ar atitinkamų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais, kaip nurodyta medžiagų kriterijuose, mišinys gali būti klasifikuojamas remiantis šių duomenų įrodymų visumos įvertinimu (žr. 1.1.1.4). Duomenys apie mišinius turi būti vertinami atsargiai, kad dėl dozės, trukmės, stebėjimo ar analizės rezultatai nebūtų negalutiniai.
3.8.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.8.3.3.1. Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo specifinio toksiškumui konkrečiam veikiama organui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles.
3.8.3.4. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.8.3.4.1. Jei neturima patikimų įrodymų ar bandymų duomenų apie patį konkretų mišinį, o siejimo principų klasifikavimui taikyti negalima, tuomet mišinys klasifikuojamas pagal jo sudedamųjų medžiagų klasifikaciją. Tokiu atveju mišinys priskiriamas specifiškai toksiškiems konkrečiam veikiamam organui po vienkartinio poveikio, jei bent viena jo sudedamoji dalis yra klasifikuojama kaip yra priskirta 1 arba 2 toksiškų konkrečiam veikiamam organui medžiagų kategorijai ir jos yra ne mažiau už 3.8.3 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1 arba 2 kategorijai.
3.8.3.4.2. Šios bendrosios koncentracijos ribos ir atitinkama klasifikacija taikoma atitinkamai vienkartinės dozės specifiškai toksiškoms konkrečiam organui medžiagoms.
3.8.3.4.3. Mišiniai nepriklausomai priskiriami vienkartinės, kartotinės dozės ar abejopo toksiškumo kategorijoms.
3.8.3 Lentelė
Mišinio sudedamųjų dalių, priskirtų specifiškai toksiškoms konkrečiam organui medžiagoms, bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turi būti klasifikuojamas kaip 1 ar 2 kategorijos
|
Sudedamoji dalis klasifikuojama kaip: |
Bendrosios koncentracijos ribos, kurioms esant mišinys klasifikuojamas kaip: |
|
|
1 kategorija |
2 kategorija |
|
|
1 kategorija Specifiškai toksiška konkrečiam organui medžiaga |
Koncentracija ≥ 10 % |
1,0 % ≤ Koncentracija < 10 % |
|
2 kategorija Specifiškai toksiška konkrečiam organui medžiaga |
|
Koncentracija ≥ 10 % [(1 pastaba)] |
1 pastaba:
Jei mišinyje esančio 2 kategorijos medžiagos specifiškai toksiškos konkrečiam organui kiekis yra ≥ 1,0 %, mišiniui, paprašius, turi būti pateikiamas saugos duomenų lapas.
3.8.3.4.4. Jei mišinyje kartu yra daugiau kaip vieno organo sistemą veikiančių toksiškų medžiagų, reikia atidžiai įvertinti sustiprinimą ar sinergistinę sąveiką, kadangi kai kurios medžiagos gali būti specifiškai toksiškos konkrečiam organui kai jų yra < 1 % ir kai žinoma, kad kitos mišinio sudedamosios dalys gali sustiprinti jos toksinį poveikį.
3.8.3.4.5. Reikia atidžiai ekstrapoliuoti mišinio, kuriame yra 3 kategorijos sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių), toksiškumą. Tiktų taikyti 20 % bendrąją koncentracijos ribą; tačiau pripažįstama, kad ši koncentracijos riba gali būti didesnė ar mažesnė priklausomai nuo 3 kategorijos sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) ir, kai koncentracija yra mažesnė už tam tikrą ribą, kai kurių rūšių poveikis, pvz., kvėpavimo takų sudirginimas, gali nepasireikšti, o kitoks poveikis, pvz., narkotinis, gali pasireikšti, kai yra mažesnė kaip 20 % koncentracija. Būtinas ekspertų vertinimas. ►M2 Kvėpavimo takų sudirginimą ir narkotinį poveikį reikia įvertinti atskirai, laikantis 3.8.2.2 skirsnyje nustatytų kriterijų. Klasifikuojant šiuos pavojus kiekvienos sudedamosios dalies poveikis turėtų būti vertinamas kaip adityvus, nebent būtų įrodymų, kad jis nėra adityvus. ◄
3.8.4. Informacija apie pavojų
3.8.4.1. Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.8.4 lentelėje
3.8.4 lentelė
Specifinio toksiškumo konkrečiam organui po vienkartinio poveikio etikečių elementai
|
Klasifikacija |
1 kategorija |
2 kategorija |
3 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H370: Kenkia organams (arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinoma)(nurodyti poveikio būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti poveikio būdai nepavojingi) |
H371: Gali pakenkti organams (arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinoma) (nurodyti poveikio būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti poveikio būdai nepavojingi) |
H335: Gali sudirginti kvėpavimo takus arba H336: Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P260 P264 P270 |
P260 P264 P270 |
P261 P271 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P308 + P311 P321 |
P308 + P311 |
P304 + P340 P312 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P405 |
P405 |
P403 + P233 P405 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
P501 |
3.9. Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – kartotinis poveikis
3.9.1. Apibrėžtys ir bendros nuostatos
3.9.1.1. Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) – tai savitas toksiškumas konkrečiam veikiamam organui, pasireiškiantis po kartotinio medžiagos arba mišinio poveikio. Jam priskiriamas visoks reikšmingas poveikis sveikatai, galintis pakenkti funkcijai, tiek grįžtamasis, tiek negrįžtamasis, pasireiškiantis išsyk ir (arba) uždelstas. Tačiau kitas toksinis poveikis, konkrečiai paminėtas 3.1–3.8 bei 3.10 skirsniuose, čia konkrečiai neminimas.
3.9.1.2. Klasifikacija rodo, kad medžiaga ►M2 ar mišinys ◄ yra specifiškai toksiški konkrečiam organui (kartotinis poveikis) ir todėl gali turėti neigiamą poveikį jų paveiktų žmonių sveikatai.
3.9.1.3. Šis neigiamas poveikis sveikatai – tai pastovus ir atpažįstamas toksinis poveikis žmonėms ar eksperimentiniams gyvūnams, toksikologiškai reikšmingi pakitimai, pakenkiantys audinio ar organo funkcijai ar morfologijai arba smarkiai pakeičiantys organizmo biochemiją ar hematologiją ir svarbūs žmonių sveikatai.
3.9.1.4. Vertinant atsižvelgiama ne tik į reikšmingus vieno organo ar biologinės sistemos pakitimus, bet ir į bendruosius mažesnius keleto organų pakitimus.
3.9.1.5. Specifinis toksiškumas konkrečiam organui gali pasireikšti bet kuriuo būdu, kuris susijęs su žmonėmis, t.y. daugiausia prarijus, susilietus su oda ar įkvėpus.
3.9.1.6. Nemirtinas toksinis poveikis po vienkartinio poveikio klasifikuojamas kaip aprašyta Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) ir todėl 3.9 skirsnyje neaprašomas.
3.9.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.9.2.1. Medžiagos priskiriamos kartotinio poveikio specifiškai toksiškoms konkrečiam veikiamam organui medžiagoms atlikus turimų įrodymų visumos ekspertizę (žr. 1.1.1), panaudojant rekomenduojamas orientacines vertes, kurioje atsižvelgiama į veikimo trukmę ir dozę (koncentraciją), dėl kurios pasireiškė poveikis (žr. 3.9.2.9), ir priskiriamos 1 arba 2 kategorijai, atsižvelgiant į stebimo poveikio pobūdį ir stiprumą (3.9.1 lentelė).
3.9.1 lentelė
Specifinio toksiškumo konkrečiam organui (kartotinis poveikis) kategorijos
|
Kategorijos |
Kriterijai |
|
1 kategorija |
Medžiagos, kurios turi reikšmingą toksinį poveikį žmonėms arba, remiantis tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais duomenimis, gali būti laikomos pasižyminčiomis reikšmingu toksiškumu žmonėms po kartotinio poveikio. Medžiagos priskiriamos 1 specifinio toksiškumo konkrečiam organui (kartotinis poveikis) kategorijai remiantis: — patikimais ir aukštos kokybės įrodymais iš atvejų su žmonėmis ar epidemiologinių tyrimų; arba — stebėjimais atliekant atitinkamus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais, kuriuose žmogaus sveikatai reikšmingas ir (arba) stiprus toksinis poveikis paprastai pasireiškia esant nedidelei veikiančios medžiagos koncentracijai. Vertinant įrodymų visumą taikytinos orientacinės dozės (koncentracijos) vertės pateikiamos toliau (žr. 3.9.2.9). |
|
2 kategorija |
Medžiagos, kurios, remiantis tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais duomenimis, gali būti laikomos žalingomis žmonių sveikatai po kartotinio poveikio. Medžiagos priskiriamos 2 specifinio toksiškumo konkrečiam organui (kartotinis poveikis) kategorijai remiantis stebėjimais atliekant atitinkamus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais,, kuriuose žmogaus sveikatai reikšmingas ir (arba) stiprus toksinis poveikis paprastai pasireiškia esant vidutinei veikiančios medžiagos koncentracijai.. Klasifikavimui palengvinti toliau (žr. 3.9.2.9) pateikiamos orientacinės dozės (koncentracijos) vertės. Išimtiniais atvejais medžiagai priskirti 2 kategorijai gali būti naudojami ir duomenys apie žmones (žr. 3.9.2.6).. |
Pastaba:
Turi būti stengiamasi nustatyti pagrindinį konkretų toksiškumo veikiamą organą ir atitinkamai klasifikuoti, pvz., priskiriant hepatoksiškoms ar neurotoksiškoms medžiagoms. Reikia stropiai įvertinti duomenis ir, kiek įmanoma neatsižvelgti į antrinį poveikį, (hepatoksiška medžiaga gali turėti antrinį poveikį nervų ir skrandžio bei žarnyno sistemoms).
3.9.2.2. Turi būti nustatytas svarbus poveikio būdas ar būdai, kuriais klasifikuojama medžiaga kenkia.
3.9.2.3. Klasifikacija nustatoma atlikus ekspertų vertinimą (žr. 1.1.1 skirsnį), remiantis turimų įrodymų visuma ir pateikiamomis gairėmis.
3.9.2.4. Būtinam klasifikuoti konkrečiam specifiniam toksiniam poveikiui konkrečiam organui pagrįsti panaudojama visų duomenų įrodymų visuma (žr. 1.1.1 skirsnį), įskaitant nelaimingus atsitikimus su žmonėmis, epidemiologiją ir su eksperimentiniais gyvūnais atliktus tyrimus. Tam panaudojamas nemažas kiekis per daugelį metų surinktų pramoninės toksikologijos duomenų. Vertinimas grindžiamas visais turimais duomenimis, įskaitant atidžiai išanalizuotus paskelbtus tyrimus ir papildomus priimtinus duomenis.
3.9.2.5. Konkrečiam specifiniam toksiškumui organui įvertinti būtina informacija gaunama pagal kartotinį poveikį žmonėms, pvz., poveikį namie, darbo vietoje ar aplinkoje, arba iš tyrimų, atliktų su eksperimentiniais gyvūnais. Standartiniai tyrimai su žiurkėmis ar pelėmis, iš kurių gaunama ši informacija, yra 28 dienų, 90 dienų ar visos gyvenimo trukmės (iki 2 metų) tyrimai, įskaitant hematologinius, klinikocheminius ir išsamius makroskopinius bei mikroskopinius tyrimus, toksiniam poveikiui konkretiems veikiamiems audiniams (organams) nustatyti. Gali būti panaudojami ir kartotinių dozių tyrimų su kitų rūšių gyvūnais duomenys, jeigu jų yra. Įrodymų apie toksiškumą organui, kuriuos galima panaudoti klasifikacijai vertinti, gali suteikti ir kiti ilgalaikio poveikio tyrimai, pvz., kancerogeniškumo, neurotoksiškumo ar toksinio poveikio reprodukcijai.
3.9.2.6. Išskirtiniais atvejais ir remiantis ekspertų vertinimu tikslinga tam tikras medžiagas, dėl kurių turima poveikio žmonėms įrodymų apie jų specifinį toksiškumą konkrečiam organui, priskirti 2 kategorijai:
jei duomenų apie žmones visuma nepakankama įrodyti priskyrimą 1 klasifikavimo kategorijai; ir (arba)
atsižvelgiant į poveikio pobūdį ir sunkumą.
Žmonėms skirta dozė (koncentracija) klasifikuojant nenagrinėjama, o bet kokie turimi įrodymai iš gyvūnų tyrimų turi atitikti 2 kategorijos kriterijus. Kitaip tariant, jei apie medžiagą turima ir duomenų apie gyvūnus, kurie patvirtina priskyrimą 1 kategorijai, medžiaga turi būti priskiriama 1 kategorijai.
3.9.2.7. Poveikis, laikomas patvirtinančiu priskyrimą specifiškai toksiškoms konkrečiam organui medžiagoms po kartotinio poveikio
3.9.2.7.1. Klasifikacija grindžiama patikimais įrodymais, siejančiais kartotinį medžiagos poveikį su pastoviu ir atpažįstamu toksiniu poveikiu.
3.9.2.7.2. Įrodymai iš žmonių patirties (nelaimingų atsitikimų) paprastai apsiriboja ataskaitomis apie neigiamas pasekmes sveikatai, dažnai neaiškiomis poveikio sąlygomis ir gali nesuteikti mokslinių duomenų, kurie gali būti gaunami iš tinkamai atliktų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais.
3.9.2.7.3. Įrodymai iš atitinkamų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais gali suteikti daug daugiau informacijos klinikinių stebėjimų, hematologinių, klinikinės chemijos ir makroskopinių bei mikroskopinių patologinių tyrimų pavidalu, o tai dažnai gali atskleisti pavojus, kurie gali būti negrėsmingi gyvybei, tačiau gali rodyti funkcinį sutrikimą. Taigi, per klasifikavimo procesą išnagrinėjami visi turimi įrodymai ir jų ryšys su žmogaus sveikata, įskaitant šį toksinį poveikį žmonėms ir (arba) gyvūnams, bet juo neapsiribojant:
dėl kartotinio ar ilgalaikio poveikio pasireiškiantis liguistumas ar ištinkanti mirtis. Liguistumas gali pasireikšti ar mirtis ištikti dėl kartotinio poveikio net santykinai mažomis dozėmis (koncentracijomis) dėl medžiagos ar jos metabolitų biologinio kaupimosi ir (arba) dėl detoksikacijos proceso nepajėgumo susidūrus su kartotiniu medžiagos ar jos metabolitų poveikiu;
reikšmingi funkciniai pakitimai centrinėje ar periferinėje nervų sistemoje ar kitų organų sistemose, įskaitant centrinės nervų sistemos slopinimo požymius ir poveikį atskiroms juslėms (pvz., regai, klausai ir uoslei);
bet kokie pastovūs ir reikšmingi neigiami biocheminių, hematologinių ar urinalizės parametrų pokyčiai;
reikšmingas organų pažeidimas, nustatytas atliekant skrodimą ir (arba) vėliau pastebėti ar patvirtinti atliekant tyrimą mikroskopu;
multifokalinės ar difuzinės nekrozės, fibrozės ar granulomų formavimasis gyvybiškai svarbiuose organuose, turinčiuose regeneravimosi gebą;
morfologiniai pakitimai, kurie yra potencialiai grįžtami, tačiau aiškiai rodo žymią organų disfunkciją (pvz., didelę kepenų riebalinę infiltraciją);
žymaus ląstelių kiekio žuvimo (įskaitant ląstelių nykimą ar kiekio sumažėjimą) gyvybiškai svarbiuose organuose, neturinčiuose regeneravimosi gebos, įrodymai.
3.9.2.8. Poveikis, laikomas nepatvirtinančiu klasifikavimo dėl kartotinio poveikio sukelto specifinio toksiškumo konkrečiam organui
3.9.2.8.1. Pripažįstama, kad galimas poveikis žmonėms ir (arba) gyvūnams, kuris nepateisina klasifikavimo. Tokį poveikį sudaro šie aspektai (jais neapsiribojama):
klinikiniai stebėjimai ar nedideli kūno masės didėjimo, maisto ar vandens suvartojimo pokyčiai, kurie turi tam tikros toksikologinės svarbos, tačiau savaime nerodo reikšmingo toksiškumo;
nedideli klinikinių biocheminių, hematologinių ar urinalizės parametrų pokyčiai ir (arba) laikinasis poveikis, kai tokių pokyčių ar poveikio toksikologinė svarba abejotina ar maža;
organų masės pokyčiai nesant organų disfunkcijos įrodymų;
prisitaikomoji reakcija, kuri nelaikoma toksikologiškai svarbia;
medžiagos sukelti konkrečiai rūšiai saviti toksiškumo mechanizmai, t. y. pakankamai patikimai įrodyti esantys nesusiję su žmogaus sveikata, klasifikacijos nepateisina.
3.9.2.9. Orientacinės vertės, skirtos padėti klasifikuoti pagal rezultatus, gautus atlikus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais
3.9.2.9.1. Jei tyrimuose su eksperimentiniais gyvūnais kliaujamasi vien poveikio stebėjimu, neatsižvelgiant į eksperimentinio veikimo trukmę ir dozę (koncentraciją), atmetama pagrindinė toksikologijos koncepcija, t. y., kad visos medžiagos yra potencialiai toksiškos, o toksiškumas priklauso nuo dozės (koncentracijos) ir veikimo trukmės. Daugeliui su eksperimentiniais gyvūnais atliekamų tyrimų bandymų gairėse nurodyta taikyti viršutinę ribinės dozės vertę.
3.9.2.9.2. Kad būtų lengviau priimti sprendimą dėl to, ar medžiaga turi būti klasifikuojama, ar ne ir kuriai kategorijai ji turėtų būti priskirta (1 ar 2), pateikiamos dozės (koncentracijos) orientacinės vertės, skirtos palyginti su doze (koncentracija), kuri nustatyta sukėlusi reikšmingą poveikį sveikatai. Pagrindinis šių orientacinių verčių pasiūlymo argumentas tas, kad visos medžiagos yra potencialiai toksiškos ir turi būti tam tikra tinkama dozė (koncentracija), kurią viršijus pripažįstamas toksinis poveikis. Be to, su eksperimentiniais gyvūnais atliekami kartotinės dozės tyrimai skirti sukelti toksiškumą, kai yra didžiausioji naudojama dozė, taip siekiant optimizuoti bandymo tikslą, todėl daugelis tyrimų atskleidžia tam tikrą toksinį poveikį bent kai yra ši didžiausioji dozė. Taigi reikia priimti sprendimą ne vien dėl to, koks yra poveikis, bet ir dėl to, kokiai dozei (koncentracijai) esant jis pasireiškė, ir kiek tai sietina su žmonėmis.
3.9.2.9.3. Taigi, atliekant tyrimus su gyvūnais, kai pastebimas reikšmingas toksinis poveikis, dėl kurio turėtų būti klasifikuojama, šį poveikį sukėlusio poveikio trukmės ir dozės (koncentracija) palyginimas su siūlomomis orientacinėmis vertėmis gali suteikti naudingos informacijos, padėsiančios įvertinti klasifikavimo poreikį (kadangi toksinis poveikis yra pavojingos (-ų) savybės (-ių) ir veikimo trukmės bei dozės (koncentracijos) pasekmė).
3.9.2.9.4. Sprendimui dėl to, ar reikia klasifikuoti apskritai, gali turėti įtakos vadovavimasis orientacinėmis dozės (koncentracijos) vertėmis, kurias pasiekus ar nepasiekus stebimas reikšmingas toksinis poveikis.
3.9.2.9.5. Šios orientacinės vertės susijusios su poveikiu, stebimu per standartinį 90 dienų toksiškumo tyrimą, atliekamą su žiurkėmis. Jomis remiantis galima ekstrapoliuoti lygiavertes orientacines vertes, skirtas didesnės ar mažesnės trukmės toksiškumo tyrimams, taikant dozės (veikimo trukmės) ekstrapoliavimą, panašų į įkvėpimo būdui taikomą Haberio taisyklę, kuri iš esmės sako, kad veiksminga dozė yra tiesiogiai proporcinga veikiančios medžiagos koncentracijai ir veikimo trukmei. Vertinimas atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju; 28 dienų tyrimui toliau pateikiamos vertės padidinamos tris kartus.
3.9.2.9.6. Taigi, klasifikavimas priskiriant 1 kategorijai taikomas, kai stebimas reikšmingas toksinis poveikis atliekant 90 dienų kartotinės dozės tyrimą su eksperimentiniais gyvūnais pasireiškia pasiekus 3.9.2 lentelėje nurodytas orientacines vertes (C) ar jų nepasiekus:
3.9.2 lentelė
Orientacinės vertės, skirtos palengvinti 1 kategorijos klasifikaciją
|
Poveikio būdai |
Vienetai |
Orientacinės vertės (dozė ar koncentracija) |
|
Per virškinimo traktą (žiurkė) |
mg/kg kūno masės per dieną |
C ≤ 10 |
|
Per odą (žiurkė ar triušis) |
mg/kg kūno masės per dieną |
C ≤ 20 |
|
Dujų įkvėpimas (žiurkė) |
ppmV/6h per dieną |
C ≤ 50 |
|
Garų įkvėpimas (žiurkė) |
mg/litras/6h per dieną |
C ≤ 0,2 |
|
Dulkių, rūko ar dūmų įkvėpimas (žiurkė) |
mg/litras/6h per dieną |
C ≤ 0,02 |
3.9.2.9.7. Klasifikavimas priskiriant 2 kategorijai taikomas, kai stebimas reikšmingas toksinis poveikis atliekant 90 dienų kartotinės dozės tyrimą su eksperimentiniais gyvūnais pasireiškia, kai vertės atitinka 3.9.3 lentelėje nurodytus orientacinių verčių intervalus:
3.9.3 lentelė
Orientacinės vertės, skirtos palengvinti 2 kategorijos klasifikaciją
|
Poveikio būdai |
Vienetai |
Orientacinių verčių intervalai: (dozė ar koncentracija) |
|
Per virškinimo traktą (žiurkė) |
mg/kg kūno masės per dieną |
10 < C ≤ 100 |
|
Per odą (žiurkė ar triušis) |
mg/kg kūno masės per dieną |
20 < C ≤ 200 |
|
Dujų įkvėpimas (žiurkė) |
ppmV/6h per dieną |
50 < C ≤ 250 |
|
Garų įkvėpimas (žiurkė) |
mg/litras/6h per dieną |
0,2 < C ≤ 1,0 |
|
Dulkių, rūko ar dūmų įkvėpimas (žiurkė) |
mg/litras/6h per dieną |
0,02 < C ≤ 0,2 |
3.9.2.9.8. 3.9.2.9.6 ir 3.9.2.9.7 paragrafuose nurodytos orientacinės vertės ir intervalai yra tik apytiksliai, t. y. jie naudojami tik kaip įrodymų visumos metodo dalis ir skirti padėti priimti klasifikavimo sprendimą. Tai nėra griežtos ribinės vertės.
3.9.2.9.9. Taigi įmanoma, kad tam tikras toksiškumas atliekant kartotinės dozės tyrimus su gyvūnais pasireiškia, kai dozė (koncentracija) yra mažesnė už orientacinę vertę, pavyzdžiui, < 100 mg/kg kūno masės per dieną patekimo prarijus būdui, tačiau dėl poveikio pobūdžio, pavyzdžiui, nefrotoksiškumo, pasireiškiančio tik tam tikros veislės žiurkių patinams, dėl kurių žinoma, kad jie yra jautrūs tokiam poveikiui, gali būti priimtas sprendimas medžiagos neklasifikuoti. Ir priešingai, tam tikras toksiškumas atliekant tyrimus su gyvūnais gali pasireikšti, kai dozė (koncentracija) yra lygi arba yra didesnė už orientacinę vertę pavyzdžiui, ≥ 100 mg/kg kūno masės per dieną patekimo prarijus būdui, ir, be to, turima papildomos informacijos iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, kitų ilgalaikio vartojimo tyrimų ar atvejų su žmonėmis patirties, kuri pagrindžia išvadą, kad, atsižvelgiant į įrodymų visumą, tikslinga klasifikuoti.
3.9.2.10.. Kitos nuostatos
3.9.2.10.1. Kai medžiaga apibūdinama tik naudojantis duomenimis apie gyvūnus (tipiška naujoms medžiagoms, tačiau dažnai būdinga ir esamoms medžiagoms), per klasifikavimo procesą reikėtų vadovautis orientacinėmis dozės (koncentracijos) vertėmis, kaip vienu iš įrodymų visumos elementų.
3.9.2.10.2. Kai turima tinkamai pagrįstų duomenų apie žmones, rodančių specifinį toksinį poveikį konkrečiam veikiamam organui, kurį galima patikimai susieti su kartotiniu ar ilgalaikiu medžiagos poveikiu, ta medžiaga dažniausiai klasifikuojama. Patvirtinantiesiems duomenims apie žmones, neatsižvelgiant į tikėtiną dozę, teikiama pirmenybė prieš duomenis apie gyvūnus. Taigi, jei medžiaga yra neklasifikuojama dėl to, kad, kai dozė (koncentracija) yra lygi ar mažesnė už gyvūnų tyrimams nustatytą orientacinę vertę, specifinis toksiškumas konkrečiam organui nepastebėtas, o paskui gaunami nelaimingo atsitikimo su žmonėmis duomenys, rodantys konkretų specifinį toksinį poveikį konkrečiam organui, medžiaga klasifikuojama.
3.9.2.10.3. Medžiaga, kuri nebuvo išbandyta konkrečiam poveikiui konkrečiam organui nustatyti, jei reikia, gali būti klasifikuojama remiantis patvirtintos sandaros bei veiklos priklausomybės duomenimis ir ekspertų vertinimu pagrįstu ekstrapoliavimu iš struktūrinio analogo, kuris buvo klasifikuotas anksčiau, tinkamai pasirėmus kitų svarbių veiksnių, pvz., informacijos apie bendrus reikšmingus metabolitus, apsvarstymu.
3.9.2.10.4. Prisotintųjų garų koncentracija tam tikrais atvejais gali būti papildomas specialios sveikatos apsaugos ir saugos elementas.
3.9.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.9.3.1. Mišiniai klasifikuojami pagal tuos pačius kriterijus kaip ir medžiagos arba kaip aprašyta toliau. Kaip ir medžiagos, mišiniai klasifikuojami pagal specifinį toksiškumą konkrečiam organui po kartotinio poveikio.
3.9.3.2. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
3.9.3.2.1. Kai apie mišinį turima patikimų ir kokybiškų įrodymų iš žmonių patirties ar atitinkamų tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais, kaip nurodyta medžiagų kriterijuose (žr. 1.1.1.4), mišinys klasifikuojamas remiantis šių duomenų įrodymų visumos įvertinimu. Duomenys apie mišinius turi būti vertinami atsargiai, kad dėl dozės, trukmės, stebėjimo ar analizės rezultatai nebūtų negalutiniai.
3.9.3.3. Mišinių klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.9.3.3.1. Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo specifiniam toksiškumui konkrečiam organui nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles.
3.9.3.4. Mišinių klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.9.3.4.1. Jei neturima patikimų įrodymų ar bandymų duomenų apie patį konkretų mišinį, o siejimo principų klasifikavimui taikyti negalima, tuomet mišinys klasifikuojamas pagal jo sudedamųjų medžiagų klasifikaciją. Tokiu atveju mišinys priskiriamas specifiniam toksiškiems konkrečiam organui po vienkartinio poveikio, kartotinio poveikio arba abiem būdais, jei bent viena jo sudedamoji dalis yra klasifikuojama kaip yra priskirta 1 arba 2 specifiniam toksiškų konkrečiam organui medžiagų kategorijai ir jos yra ne mažiau už 3.9.4 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1 arba 2 kategorijai.
3.9.4 lentelė
Mišinio sudedamųjų dalių, priskirtų specifiškai toksiškoms konkrečiam organui medžiagoms, bendrosios koncentracijos ribos, dėl kurių mišinys turi būti klasifikuojamas
|
Sudedamoji dalis klasifikuojama kaip: |
Bendrosios koncentracijos ribos, kurioms esant mišinys klasifikuojamas kaip: |
|
|
1 kategorija |
2 kategorija |
|
|
1 kategorija Specifiškai toksiška konkrečiam veikiamam organui medžiaga |
Koncentracija ≥ 10 % |
1,0 % ≤ Koncentracija < 10 % |
|
2 kategorija Specifiškai toksiška konkrečiam veikiamam organui medžiaga |
|
Koncentracija ≥ 10 % [(1 pastaba)] |
1 pastaba:
Jei mišinyje esančios 2 specifiškai toksiškos konkrečiam organui medžiagos kiekis yra ≥ 1,0 %, mišiniui, paprašius, turi būti pateikiamas saugos duomenų lapas.
3.9.3.4.2. Šios bendrosios koncentracijos ribos ir atitinkama klasifikacija taikoma po kartotinės dozės specifiškai toksiškoms konkrečiam organui medžiagoms.
3.9.3.4.3. Mišiniai nepriklausomai priskiriami vienkartinės, kartotinės dozės ar abejopo toksiškumo kategorijoms.
3.9.3.4.4. Jei mišinyje kartu yra daugiau kaip vieno organo sistemą veikiančių toksiškų medžiagų, reikia atidžiai įvertinti sustiprinimą ar sinergistinę sąveiką, kadangi kai kurios medžiagos gali būti specifiškai toksiškos konkrečiam organui kai jų yra < 1 % ir kai žinoma, kad kitos mišinio sudedamosios dalys gali sustiprinti jos toksinį poveikį.
3.9.4. Informacija apie pavojų
3.9.4.1. Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.9.5 lentelėje.
3.9.5 lentelė
Specifinio toksiškumo konkrečiam organui po kartotinio poveikio etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
1 kategorija |
2 kategorija |
|
GHS piktogramos |
|
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
Atsargiai |
|
Pavojingumo frazė |
H372: Kenkia organams (arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinoma), jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai (nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi) |
H373: Gali pakenkti organams (arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinoma), jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai (nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi) |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
P260 P264 P270 |
P260 |
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P314 |
P314 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
|
|
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
P501 |
3.10. Plaučių pakenkimo pavojus prarijus
3.10.1. Apibrėžimai ir bendros nuostatos
3.10.1.1. Šie kriterijai – tai priemonė klasifikuoti medžiagas ar mišinius, kuriuos prarijus gali kilti plaučių pakenkimo pavojus žmonėms.
3.10.1.2. Aspiracija – tai skysčio ar kietosios medžiagos patekimas tiesiogiai pro burnos ar nosies ertmę ar netiesiogiai (vemiant) į trachėją ir apatinę kvėpavimo sistemą.
3.10.1.3. Aspiracinis toksiškumas reiškia keletą ūmaus poveikio rūšių, pvz., cheminę pneumoniją, įvairių laipsnių plaučių pažeidimus ar mirtį dėl aspiracijos.
3.10.1.4. Aspiracija įvyksta per vieno įkvėpio trukmę, kai veikiančioji medžiaga nusėda viršutinių kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto kryžkelėje gerklų ir ryklės srityje.
3.10.1.5. Medžiaga ar mišinys gali būti įkvepiami vemiant po prarijimo. Dėl to gali prireikti ženklinimo, ypač tuomet, jei dėl ūmaus toksiškumo gali prireikti rekomenduoti sukelti vėmimą, jei praryjama medžiagos. Tačiau, jei medžiaga ar mišinys kelia ir plaučių pakenkimo pavojų prarijus, rekomendaciją sukelti vėmimą reikia pakeisti.
3.10.1.6. Specialiosios nuostatos
3.10.1.6.1. Išnagrinėjus medicinos literatūrą apie cheminių medžiagų aspiraciją paaiškėjo, kad įrodyta, jog kai kurie angliavandeniliai (naftos distiliatai) ir kai kurie chlorinti angliavandeniliai kelia plaučių pakenkimo pavojų žmonėms, jei jų praryjama.
3.10.1.6.2. Klasifikavimo kriterijai susiję su kinematine klampa. Dinaminė klampa perskaičiuojama į kinematinę klampą taikant šią lygtį:
3.10.1.6.2a Nors 3.10.1.2 skirsnyje pateikta aspiracijos apibrėžtis apima kietosios medžiagos patekimą į kvėpavimo sistemą, klasifikuojant pagal 3.10.1 lentelės b punktą 1 kategorijai priskirtinos tik skystos medžiagos ir mišiniai.
3.10.1.6.3.
Aerozolio ir rūko pavidalais medžiaga ar mišinys (produktas) paprastai laikomi talpyklose, pvz., savislėgėse talpyklose, dozuojančiose ir siurblinėse talpyklose. Šių produktų klasifikavimo pagrindas – tai, ar burnoje susidaro produkto sankaupa, kurią paskui galima įkvėpti. Jei iš slėginės talpyklos išlekiantis rūkas ar aerozolis yra smulkus, sankaupa gali nesusidaryti. Antra vertus, jei iš slėginės talpyklos produktas išpurškiamas srove, gali susidaryti sankaupa, kuri paskui įkvepiama. Paprastai, dozuojančių ir siurblinių talpyklų sudaromas rūkas yra stambus, todėl gali susidaryti sankaupa, kuri paskui įkvepiama. Jei siurblio mechanizmą galima nuimti ir turinį galima nuryti, tuomet svarstomas medžiagos ar mišinio klasifikavimas.
3.10.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.10.1 lentelė
Plaučių pakenkimo prarijus pavojaus kategorija
|
Kategorija |
Kriterijai |
|
1 kategorija |
Medžiagos, kurios žinomai kelia plaučių pakenkimo pavojų žmonėms prarijus arba laikomos keliančiomis plaučių pakenkimo pavojų žmonėms prarijus Medžiaga priskiriama 1 kategorijai: a) remiantis patikimais ir aukštos kokybės įrodymais apie žmones arba b) jei tai angliavandenilis ir jo kinematinė klampa 40o C temperatūroje yra ne didesnė kaip 20,5 mm2/s. |
Pastaba:
1 kategorijai priskiriamos tokios medžiagos, kaip kai kurie angliavandeniliai, terpentinas ir pušų aliejus, tačiau jomis neapsiribojama.
3.10.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
3.10.3.1. Klasifikavimas, kai turima duomenų apie visą mišinį
Mišinys priskiriamas 1 kategorijai remiantis patikimais ir aukštos kokybės įrodymais apie žmones.
3.10.3.2. Klasifikavimas, kai neturima duomenų apie visą mišinį. Siejimo principai
3.10.3.2.1. Jei pats mišinys nebuvo išbandytas jo plaučių pakenkimo pavojui prarijus nustatyti, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskiras sudedamąsias dalis ir panašius išbandytus mišinius, kurie pakankamai apibūdina mišinio pavojus, šiais duomenimis turi būti naudojamasi pagal 1.1.3 skirsnyje nustatytas siejimo taisykles. Tačiau, taikant skiedimo siejimo principą, medžiagų, toksiškai veikiančių palučius prarijus, koncentracija turi būti 10 % arba didesnė.
3.10.3.3. Klasifikavimas, kai turima duomenų apie visas ar tik kai kurias mišinio sudedamąsias dalis
3.10.3.3.1.
3.10.3.3.1.1. Mišinys, kurio sudėtyje esančios (-ių) 1 kategorijai priskirtos (-ų) medžiagos (-ų) bendras kiekis yra ne mažesnis kaip 10 % ir kurio kinematinė klampa 40o C temperatūroje yra ne didesnė kaip 20,5 mm2/s, priskiriamas 1 kategorijai.
3.10.3.3.1.2. Jei tai mišinys, kuris pasiskirsto į du ar daugiau atskirų sluoksnių, iš kurių vieno sudėtyje esančios (-ių) 1 kategorijai priskirtos (-ų) medžiagos (-ų) bendras kiekis yra ne mažesnis kaip 10 % ir kurio kinematinė klampa 40o C temperatūroje yra ne didesnė kaip 20,5 mm2/s, visas mišinys priskiriamas 1 kategorijai.
3.10.4. Informacija apie pavojų
3.10.4.1. Ženklinant priskyrimo šiai pavojaus klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.10.2 lentelėje.
3.10.2 lentelė
Plaučių pakenkimo prarijus etikečių elementai
|
Klasifikavimas |
1 kategorija |
|
GHS piktograma |
|
|
Signalinis žodis |
Pavojinga |
|
Pavojingumo frazė |
H304: Prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį |
|
Atsargumo frazė dėl prevencijos |
|
|
Atsargumo frazė dėl reakcijos |
P301 + P310 P331 |
|
Atsargumo frazė dėl laikymo |
P405 |
|
Atsargumo frazė dėl pašalinimo |
P501 |
4. 4 DALIS: PAVOJAI APLINKAI
4.1. Pavojinga vandens aplinkai
4.1.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
4.1.1.1. Apibrėžtys
Ūmus toksiškumas vandens aplinkai – esminė medžiagos savybė pakenkti vandens organizmui per trumpalaikį poveikį vandens aplinkai.
►M12 Trumpalaikis (ūmus) pavojus ◄ – klasifikavimo tikslais suvokiamas kaip pavojus, kuris kyla dėl medžiagos ar mišinio ūmaus toksiškumo organizmui per trumpalaikį sąlytį su vandens aplinka.
Medžiagos prieinamumas – cheminės medžiagos tirpumo ar galėjimo atsiskirti laipsnis. Metalo prieinamumas – metalo jonų (M°) galėjimo atsiskirti nuo likusio junginio (molekulės) laipsnis.
Biologinis įsisavinamumas – cheminės medžiagos įsisavinimo ir pasiskirstymo organizme mastas. Jis priklauso nuo medžiagos fizinių bei cheminių savybių, organizmo anatomijos ir fiziologijos, farmakokinetikos ir sąlyčio pobūdžio. Prieinamumas nėra būtina biologinio įsisavinamumo išankstinė sąlyga.
Biologinis kaupimasis – per bet kokį sąlytį (t. y. per orą, vandenį, nuosėdas (gruntą) ir maistą) įsisavintos, patyrusios virsmą ir pašalintos cheminės medžiagos galutinis kiekis organizme.
Biologinė koncentracija – per vandenį įsisavintos, patyrusios virsmą ir pašalintos cheminės medžiagos galutinis kiekis organizme.
Lėtinis toksiškumas vandens aplinkai – esminė medžiagos savybė per sąlytį vandens aplinkoje daryti vandens organizmams neigiamą poveikį, kurio trukmė nustatoma pagal organizmo gyvenimo ciklą.
Suirimas – organinių molekulių skilimas į mažesnes molekules ir galiausiai – į anglies dioksidą, vandenį ir druskas.
ECx – poveikio koncentracija, susijusi su x % atsaku.
►M12 Ilgalaikis (lėtinis) pavojus ◄ – klasifikavimo tikslais suvokiamas kaip pavojus, kuris kyla dėl medžiagos ar mišinio lėtinio toksiškumo organizmui per ilgalaikį sąlytį su vandens aplinka.
Pastebimo poveikio nesukelianti koncentracija (NOEC) – bandymo medžiagos koncentracija, bent kiek mažesnė už mažiausią bandymo medžiagos koncentraciją, sukeliančią statistiškai reikšmingą neigiamą poveikį. Palyginti su kontroline koncentracija NOEC nesukelia statistiškai reikšmingo neigiamo poveikio.
4.1.1.2. Pagrindiniai elementai
|
4.1.1.2.0 |
►M12 Pavojaus vandens aplinkai klasė skirstoma taip:
—
trumpalaikis (ūmus) pavojus vandens aplinkai,
—
ilgalaikis (lėtinis) pavojus vandens aplinkai. ◄
|
|
4.1.1.2.1 |
Klasifikuojant pagal pavojų vandens aplinkai pagrindiniai taikomi elementai yra šie:
—
ūmus toksiškumas vandens aplinkai,
—
lėtinis toksiškumas vandens aplinkai,
—
biologinio kaupimosi galimybė ar tikras kaupimasis, ir
—
organinių cheminių medžiagų suirimas (biotinis ar abiotinis)
|
|
4.1.1.2.2 |
Geriausia, jei duomenys gaunami taikant 8 straipsnio 3 dalyje minimus standartizuotus bandymų metodus. Praktiškai galima taikyti duomenis, gautus taikant kitokius standartizuotus bandymų metodus, pvz., nacionalinę metodiką, jeigu ji laikoma lygiaverte. Jei turima duomenų, gautų nestandartiniais bandymais ir netiriamaisiais metodais, į juos gali būti atsižvelgiama klasifikuojant, jeigu jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1 skyriaus reikalavimus. Apskritai, ir toksiškumo gėlo vandens, ir jūrų organizmams duomenys laikomi tinkamais naudoti klasifikuojant, jei naudojami lygiaverčiai bandymų metodai. Jei tokių duomenų neturima, klasifikavimas grindžiamas geriausiais turimais duomenimis. Taip pat žr. ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalį. |
4.1.1.3. Kiti aspektai
|
4.1.1.3.1 |
Klasifikuojant medžiagas ir mišinius pagal pavojų aplinkai būtina nustatyti pavojų, kurį jie kelia vandens aplinkai. ►M12 Vandens aplinka turi būti nagrinėjama pagal vandenyje gyvenančius organizmus ir vandens ekosistemą, kurios dalimi jie yra. Todėl trumpalaikių (ūmių) ir ilgalaikių (lėtinių) pavojų nustatymo pagrindas yra medžiagos ar mišinio toksiškumas vandens aplinkai, nors tai, prireikus, koreguotina atsižvelgiant į papildomą informaciją apie suirimo ir biologinio kaupimosi savybes. ◄ |
|
4.1.1.3.2 |
Nors klasifikavimo sistema taikoma visoms medžiagoms ir mišiniams, pripažįstama, kad ypatingiems atvejams (pvz., metalams) Europos cheminių medžiagų agentūra pateikė gaires. |
4.1.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
|
4.1.2.1. |
►M12 Pagal klasifikavimo sistemą pripažįstama, kad pagrindinį tipišką pavojų vandens organizmams parodo medžiagos keliamas tiek ūmus, tiek lėtinis toksiškumas. Pagal ilgalaikį (lėtinį) pavojų nustatytos atskiros pavojingumo kategorijos, į kurias suskirstoma pagal nustatyto pavojaus lygį. ◄ Atitinkamai (-oms) pavojingumo kategorijai (-oms) apibrėžti paprastai taikomos visų trofinių lygių ir kiekvieno trofinio lygio atskirai (žuvys, vėžiagyviai, jūriniai dumbliai ir (arba) vandens augalai) žemiausiosios iš turimų toksiškumo verčių. Tačiau gali būti aplinkybių, kuriomis tikslinga taikyti įrodymų visumos metodą. |
|
4.1.2.2. |
►M12 Pagrindinę medžiagų klasifikavimo sistemą sudaro viena trumpalaikio (ūmaus) pavojingumo klasifikavimo kategorija ir trys ilgalaikio (lėtinio) pavojingumo klasifikavimo kategorijos. Trumpalaikio (ūmaus) ir ilgalaikio (lėtinio) klasifikavimo kategorijos taikomos savarankiškai. ◄ |
|
4.1.2.3. |
►M12 Medžiagos priskyrimo 1 ūmaus poveikio kategorijai kriterijai apibrėžiami remiantis tik ūmaus toksiškumo vandens aplinkai duomenimis (EC50 arba LC50). Medžiagos priskyrimo 1–3 lėtinio poveikio kategorijoms kriterijai apibrėžiami remiantis pakopiniu metodu, kai pirmuoju etapu nustatoma, ar turimos informacijos apie lėtinį toksiškumą pakanka medžiagai priskirti ilgalaikio (lėtinio) pavojingumo kategorijai. Nesant tinkamų duomenų apie lėtinį toksiškumą kitas etapas būtų suderinti dviejų rūšių informaciją: ūmaus toksiškumo vandens aplinkai duomenis ir padarinių aplinkai duomenis (irimo ir biologinio kaupimosi duomenis) (žr. 4.1.1 paveikslą). ◄ 4.1.1 paveikslas Medžiagų, keliančių ilgalaikį (lėtinį) pavojų vandens aplinkai, kategorijos 
|
|
4.1.2.4. |
►M12 Sistemoje taip pat numatytas klasifikavimas atsižvelgiant į apsauginę sąlygą (vadinamoji 4 lėtinio poveikio kategorija), kuris taikoma tuomet, kai dėl turimų duomenų pagal formalius kriterijus neįmanoma priskirti 1 ūmaus poveikio kategorijai arba 1–3 lėtinio poveikio kategorijoms, tačiau esama priežasčių susirūpinti (žr. 4.1.0 lentelėje pateiktą pavyzdį). ◄ |
|
4.1.2.5. |
Dėl mišinio sudėtyje esančių medžiagų, kurių ūmus toksiškumas yra mažesnis nei 1 mg/l, arba kurių lėtinis toksiškumas yra mažesnis nei 0,1 mg/l (jei nėra sparčiai suyranti) ir 0,01 mg/l (jei sparčiai suyranti) – net esant nedidelei koncentracijai – mišinys tampa toksiškas, ir taikant sudėtinio klasifikavimo metodą joms paprastai priskiriama didesnė svarba (žr. 4.1.0 lentelės 1 pastabą ir 4.1.3.5.5 skirsnį). |
|
4.1.2.6. |
Medžiagų priskyrimo pavojingoms vandens aplinkai ir skirstymo į kategorijas kriterijų suvestinė pateikiama 4.1.0 lentelėje.
4.1.0 lentelė Vandens aplinkai pavojingų medžiagų klasifikavimo kategorijos
1 pastaba Priskiriant medžiagas 1 ūmaus poveikio kategorijai ir (arba) 1 lėtinio poveikio kategorijai būtina iš karto nurodyti atitinkamą M faktorių (-ius) (žr. 4.1.3 lentelę). 2 pastaba Klasifikavimas grindžiamas ErC50 [= EC50 (augimo sparta)]. Tuomet, kai EC50 pagrindas nenustatytas arba ErC50 neužregistruota, klasifikavimas grindžiamas žemiausiąja turima EC50 verte. 3 pastaba Nesant nei eksperimentiniu būdu nustatytų, nei apytikrių naudingų duomenų apie suirimą, medžiaga turėtų būti laikoma nesparčiai suyrančia. 4 pastaba Laikoma, kad ūmaus toksiškumo nėra, kai L(E)C50 yra virš tirpumo vandenyje vertės. Tai taikoma ir mažai tirpioms medžiagoms (tirpumas vandenyje < 1 mg/l), jei turima įrodymų, kad ūmaus poveikio bandymas neatskleidžia tikro būdingojo toksiškumo dydžio. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.1.2.7. |
Toksiškumas vandens aplinkai
|
|
4.1.2.8. |
Biologinis kaupimasis
|
|
4.1.2.9. |
Spartus organinių medžiagų irimas
|
|
4.1.2.10. |
Neorganiniai junginiai ir metalai
|
4.1.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
|
4.1.3.1. |
Mišinių klasifikavimo sistema apima visas klasifikacijos kategorijas, kurios taikomos medžiagoms, t. y. 1 ūmaus poveikio kategoriją ir 1 – 4 lėtinio poveikio kategorijas. Norint pasinaudoti visais turimais duomenimis mišinio pavojams vandens aplinkai klasifikuoti, kai reikia, taikoma toliau nurodyta nuostata: Mišinio svarbios sudedamosios dalys – tos, kurios priskiriamos 1 ūmaus toksiškumo kategorijai arba 1 lėtinio toksiškumo kategorijai ir kurių koncentracija ne mažesnė kaip 0,1 % (tūrio dalimis), ir tos, kurios priskiriamos 2, 3 ar 4 lėtinio toksiškumo kategorijai ir kurių koncentracija ne mažesnė kaip 1 % (tūrio dalimis), jeigu nedaroma prielaida (kaip ir labai toksiškų sudedamųjų dalių atveju) (žr. 4.1.3.5.5.5 skirsnį), kad mažesnės koncentracijos sudedamoji dalis vis tiek gali būti svarbi klasifikuojant mišinį dėl pavojaus vandens aplinkai. Medžiagų, priskiriamų 1 ūmaus toksiškumo kategorijai arba 1 lėtinio toksiškumo kategorijai, atveju, paprastai atsižvelgiama į (0,1/M) % koncentraciją. (M faktorių pavyzdžiai pateikiami 4.1.3.5.5.5 skirsnyje). |
|
4.1.3.2. |
Pavojų vandens aplinkai klasifikavimo metodas yra pakopinis ir priklauso nuo apie patį mišinį ir jo sudedamąsias dalis turimos informacijos tipo. Taikytinas procesas pavaizduotas 4.1.2 paveiksle. Pakopinio metodo elementai yra šie:
—
išbandytais mišiniais pagrįstas klasifikavimas,
—
siejimo principais pagrįstas klasifikavimas,
—
klasifikuotų sudedamųjų dalių sudėties ir (arba) adityvumo formulės taikymas.
4.1.2 paveikslas Mišinių, keliančių trumpalaikį (ūmų) ir ilgalaikį (lėtinį) pavojų vandens aplinkai, klasifikavimo pakopinis metodas 
|
|
4.1.3.3. |
Mišinių klasifikavimas, kai turima toksiškumo duomenų apie visą mišinį.
|
|
4.1.3.4. |
Mišinių klasifikavimas, kai toksiškumo duomenų apie visą mišinį nėra: Siejimo principai
|
|
4.1.3.5. |
Mišinių klasifikavimas, kai turima toksiškumo duomenų apie kai kurias arba visas mišinio sudedamąsias dalis
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.1.3.6. |
Mišinių, apie kurių sudedamąsias dalis neturima jokios naudingos informacijos, klasifikavimas
|
4.1.4. Informacija apie pavojų
|
4.1.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 4.1.4 lentelėje.
4.1.4 lentelė Pavojingumo vandens aplinkai etikečių elementai
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5. 5 DALIS: KITI PAVOJAI
5.1. Pavojinga ozono sluoksniui
5.1.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
|
5.1.1.1. |
Ozono ardymo potencialas (OAP) – sutartinis dydis, būdingas kiekvienam halogenintų angliavandenilių šaltiniui, kuriuo apibūdinamas ozono ardymo mastas stratosferoje, kurį gali padaryti halogeninti angliavandeniliai, remiantis junginio mase siejant ją su CFC-11 mase. Formali OAP apibrėžtis – bendro trikdymo ir viso ozono santykis esant diferencinei tam tikro junginio išmetamai masei ir tokio pat CFC-11 išmetimo lygio atžvilgiu. Ozono sluoksniui pavojinga medžiaga – tai medžiaga, kuri, remiantis turimais įrodymais apie jos savybes ir numatomus ar stebimus padarinius aplinkai, gali kelti pavojų stratosferinio ozono sluoksnio sudėčiai ir (arba) funkcionavimui. Tai yra medžiagos, išvardytos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų I priede ( 16 ). |
5.1.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
|
5.1.2.1. |
Medžiagos priskiriamos pavojingų ozono sluoksniui medžiagų kategorijai (1 kategorija), jei turimi įrodymai apie jos savybes ir numatomus ar stebimus padarinius aplinkai, rodo, kad ji gali kelti pavojų stratosferinio ozono sluoksnio sudėčiai ir (arba) funkcijai. |
5.1.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
|
5.1.3.1. |
Mišiniai priskiriami pavojingų ozono sluoksniui kategorijai (1 kategorija) pagal jų sudėtyje esančių ir pavojingoms ozono sluoksniui priskirtų (1 kategorija) medžiagų koncentraciją, kaip nurodyta 5.1 lentelėje.
5.1 lentelė Cheminių medžiagų (mišinyje), priskiriamų pavojingų ozono sluoksniui kategorijai, (1 kategorija) bendrosios ribinės koncentracijos, dėl kurios mišinys turėtų būti priskiriamas pavojingų ozono sluoksniui kategorijai (1 kategorija)
|
5.1.4. Informacija apie pavojų
|
5.1.4.1. |
Priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiketėmis, kurių elementai pavaizduoti 5.2 lentelėje.
5.2 lentelė Pavojingumo ozono sluoksniui etikečių elementai
|
II PRIEDAS
SPECIALIOSIOS TAM TIKRŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ ŽENKLINIMO IR PAKAVIMO TAISYKLĖS
Šį priedą sudaro 5 dalys:
1. 1 DALIS: PAPILDOMA INFORMACIJA APIE PAVOJŲ
1.1 ir 1.2 skirsniuose nurodytos frazės pagal 25 straipsnio 1 dalį priskiriamos cheminėms medžiagoms ir mišiniams, klasifikuojamiems dėl fizinio pavojaus, pavojaus sveikatai ar aplinkai.
1.1. Fizinės savybės
1.1.1. EUH001 – „Sausos būsenos gali sprogti“
Sprogiosioms medžiagoms ir mišiniams, nurodytiems I priedo 2.1 skirsnyje, kurie į rinką pateikiami sudrėkinti vandeniu arba alkoholiu arba atskiesti kitomis medžiagomis siekiant susilpninti sprogiąsias savybes.
▼M4 —————
1.1.3. EUH014 – „Smarkiai reaguoja su vandeniu“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie smarkiai reaguoja su vandeniu, pvz., acetilchloridas, šarminiai metalai, titano tetrachloridas.
1.1.4. EUH018 – „Naudojama gali sudaryti degius (sprogius) garų-oro mišinius“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie patys neklasifikuojami kaip degieji, tačiau gali sudaryti degius (sprogius) garų-oro mišinius. Tai gali įvykti, kai cheminė medžiaga turi halogeninto angliavandenilio ar mišinys turi degių lakiųjų komponentų ar jis neteko nedegių lakiųjų komponentų.
1.1.5. EUH019 – „Gali sudaryti sprogius peroksidus“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie juos sandėliuojant gali sudaryti sprogius peroksidus, pvz., dietileteris, 1,4-dioksanas.
1.1.6. EUH044 – „Gali sprogti, jei kaitinama sandariai uždaryta“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie patys nėra klasifikuojami kaip sprogieji pagal I priedo 2.1 skirsnį, bet kurie nepaisant to praktiškai gali turėti sprogiųjų savybių, jei kaitinami pakankamai hermetiškai, visų pirma cheminės medžiagos, kurios suskyla sprogdamos, jei kaitinamos plieniniame cilindre, ir nepasižymi šiomis savybėmis, jei kaitinamos ne tokiose stipriose talpyklose.
1.2. Savybės, turinčios įtakos sveikatai
1.2.1. EUH029 – „Kontaktuodama su vandeniu išskiria toksiškas dujas“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie liesdamiesi su vandeniu ar drėgnu oru išskiria toksiškas dujas, priskiriamas 1, 2 ar 3 ūmaus toksiškumo kategorijai, potencialiai pavojingais kiekiais, pvz., aliuminio fosfidas, fosforo pentasulfidas.
1.2.2. EUH031 – „Kontaktuodama su rūgštimis išskiria toksiškas dujas“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie reaguoja su rūgštimis pavojingais kiekiais išskirdami dujas, priskiriamas 3 ūmaus toksiškumo kategorijai, pvz., natrio hipochloritas, bario polisulfidas.
1.2.3. EUH032 – „Kontaktuodama su rūgštimis išskiria labai toksiškas dujas“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie reaguoja su rūgštimis pavojingais kiekiais išskirdami dujas, priskiriamas 1 ar 2 ūmaus toksiškumo kategorijai, pvz., vandenilio cianido druskos, natrio azidas.
1.2.4. EUH066 – „Pakartotinis poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kurie gali kelti susirūpinimą dėl odos sausėjimo, lupimosi ar skilinėjimo, bet kurie neatitinka I priedo 3.2 skirsnyje nurodytų odos dirginimo kriterijų remiantis:
1.2.5. EUH070 – „Toksiška patekus į akis“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, kai akių dirginimo tyrimo rezultatai rodo, jog yra akivaizdūs sisteminio toksiškumo arba tiriamųjų gyvūnų mirtingumo, kuris gali būti aiškintinas cheminės medžiagos arba mišinio absorbcija per akių gleivinę, požymiai. Ši frazė taikoma ir tuo atveju, jeigu yra sisteminio toksiškumo žmonėms įrodymų patekus į akis.
Frazė taikoma ir tuo atveju, jeigu cheminėje medžiagoje ar mišinyje yra kitos cheminės medžiagos, kuri ženklinama dėl šio poveikio, jeigu jos koncentracija yra 0,1 % ar didesnė ir jeigu VI priedo 3 dalyje nenurodyta kitaip.
1.2.6. EUH071 – „Ėsdina kvėpavimo takus“
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, turintiems inhaliacinio toksiškumo klasifikaciją, jeigu yra duomenų, kad toksiškumas pasireiškia ėsdinimu – pagal I priedo 3.1.2.3.3 skirsnį ir 3.1.3 lentelės 1 pastabą.
Cheminėms medžiagoms ir mišiniams, priskiriamiems prie ėsdinančių odą, jeigu nėra jų ūmaus toksiškumo įkvėpus bandymų duomenų ir jeigu jų galima įkvėpti.
2. 2 DALIS: SPECIALIOSIOS TAISYKLĖS, TAIKOMOS TAM TIKRŲ MIŠINIŲ PAPILDOMIEMS ETIKEČIŲ ELEMENTAMS
2.1–2.10 skirsniuose nurodytos frazės priskiriamos mišiniams pagal 25 straipsnio 6 dalį.
2.1. Mišiniai, kurių sudėtyje yra švino
Ant dažų ir lakų, kuriuose pagal ISO standartą 6503 nustatytas švino kiekis (išreikštas metalo mase), yra didesnis kaip 0,15 % viso mišinio masės, pakuočių turi būti užrašyta tokia frazė:
EUH201 – „Sudėtyje yra švino. Nenaudoti paviršiams, kurie gali būti vaikų kramtomi arba čiulpiami.“
Jei pakuotės turinys yra mažesnis kaip 125 mililitrai, frazė gali būti tokia:
EUH201A – „Atsargiai! Sudėtyje yra švino.“
2.2. Mišiniai, kurių sudėtyje yra cianakrilatų
Ant pačios klijų pakuotės, kurių pagrindinė cheminė medžiaga cianakrilatai, turi būti užrašyta tokia frazė:
EUH202 – „Cianakrilatas. Pavojinga. Staigiai suklijuoja odą ir akis. Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.“
Ant pakuotės turi būti atitinkama saugos informacija.
2.3. Cementas ir cemento mišiniai
Jeigu cementas ir cemento mišiniai dar nesuklasifikuoti, o etiketėje nenurodyta, kad tai – sensibilizatorius, ir nėra pavojingumo frazės H317 „Gali sukelti alerginę odos reakciją.“, hidratuotų cemento ir cemento mišinių, kuriuose tirpus chromas (VI) sudaro daugiau kaip 0,0002 % bendros sausos cemento masės, pakuotės etiketėje, turi būti užrašyta frazė:
EUH203 – „Sudėtyje yra chromo (VI). Gali sukelti alerginę reakciją.“
Jeigu naudojami reduktoriai, tuomet ant cemento arba cemento mišinių pakuočių nurodoma pakavimo data, sandėliavimo sąlygos ir sandėliavimo laikas, kurio reikia, kad būtų išlaikytas reduktoriaus aktyvumas ir būtų palaikomas mažesnis nei 0,0002 % tirpaus chromo VI kiekis.
2.4. Mišiniai, kurių sudėtyje yra izocianatų
Jeigu dar nenurodyta pakuotės etiketėje, ant mišinių, kurių sudėtyje yra izocianatų (pvz., monomerų, oligomerų, forpolimerų ir pan. arba jų mišinių), pakuotės turi būti toks užrašas:
EUH204 – „Sudėtyje yra izocianatų. Gali sukelti alerginę reakciją.“
2.5. Mišiniai, kurių sudėtyje yra epoksidinių komponentų, kurių vidutinė molekulinė masė ≤ 700
Jeigu dar nenurodyta pakuotės etiketėje, ant mišinių, kurių sudėtyje yra epoksidinių komponentų, kurių vidutinė molekulinė masė ≤ 700, pakuotės turi būti toks užrašas:
EUH205 – „Sudėtyje yra epoksidinių komponentų. Gali sukelti alerginę reakciją.“
2.6. Plačiajai visuomenei parduodami mišiniai, kuriuose yra aktyviojo chloro
Ant mišinių, kuriuose yra daugiau kaip 1 % aktyviojo chloro, pakuočių turi būti šis užrašas:
EUH206 – „Atsargiai! Nenaudoti kartu su kitais produktais. Gali išskirti pavojingas dujas (chlorą).“
2.7. Mišiniai (lydiniai), kuriuose yra kadmio, skirti kietajam arba minkštajam litavimui
Minėtų mišinių pakuotės etiketėje turi būti toks užrašas:
EUH207 – „Atsargiai! Sudėtyje yra kadmio. Naudojant susidaro pavojingi garai. Žiūrėti gamintojo pateiktą informaciją. Vykdyti saugos instrukcijas.“
2.8 Mišiniai, kuriuose yra ne mažiau kaip viena jautrinanti medžiaga
Ant mišinių, kurie nėra priskirti jautrinančioms medžiagoms, bet kuriuose yra bent viena medžiaga, priskirta jautrinančioms medžiagoms, ir kurios koncentracija juose yra ne mažesnė už tai medžiagai apibrėžtąją 3.4.6 lentelėje, pakuotės esančioje etiketėje turi būti toks užrašas:
EUH208 – „Sudėtyje yra (jautrinančios medžiagos pavadinimas). Gali sukelti alerginę reakciją“.
Ant mišinių, kurie priskirti jautrinančioms medžiagoms, ir kurių sudėtyje yra kita (- os) klasifikuojama (-os) kaip jautrinanti (-čios) medžiaga (-os), (išskyrus tą medžiagą, dėl kurios mišinys priskiriamas jautrinančioms medžiagoms), kurios (-ių) koncentracija juose yra ne mažesnė už apibrėžtąją I priedo 3.4.6 lentelėje, pakuotės esančioje etiketėje turi būti nurodytas (-i) tos (tų) medžiagos (-ų) pavadinimas (-ai).
Jeigu mišinys paženklintas pagal 2.4 arba 2.5 skirsnį, atitinkamos cheminės medžiagos etiketėje EUH208 frazės pateikti nebūtina.
2.9. Skystieji mišiniai, kuriuose yra halogenintų angliavandenilių
Skystųjų mišinių, kurių pliūpsnio temperatūros nėra arba yra didesnė kaip 60 oC, bet mažesnė negu 93 oC ir kurie turi halogeninto angliavandenilio ir daugiau kaip 5 % labai degių arba degių medžiagų, pakuotės etiketėje turi būti atitinkamas užrašas, priklausantis nuo to, ar šios medžiagos yra labai degios, ar degios:
EUH209 – „Naudojama gali tapti labai degi.“ arba
EUH209A – „Naudojama gali tapti degi.“
2.10. Mišiniai, kurie nėra skirti plačiajai visuomenei
Mišinių, nepriskiriamų pavojingiems preparatams, bet kuriuose yra:
pakuotės etiketėje turi būti toks užrašas:
EUH210 – „Saugos duomenų lapą galima gauti paprašius.“
2.11 Aerozoliai
Pažymėtina, kad aerozoliams irgi taikomos ženklinimo nuostatos pagal Direktyvos 75/324/EEB priedo 2.2 ir 2.3 punktus.
3. 3 DALIS: SPECIALIOSIOS PAKAVIMO TAISYKLĖS
3.1. Pakuočių uždarymams, kurių negali atidaryti vaikai, taikomos nuostatos
3.1.1. Pakuotė, kuri turi turėti sunkiai vaikų atidaromą uždarymo įtaisą
3.1.1.1. Bet kokios talpos pakuotės, kuriose yra plačiajai visuomenei teikiamų cheminių medžiagų ar mišinių, kurie priskiriami turintiems ūmaus toksiškumo poveikį – 1–3 kategorijoms, STOT po vienkartinio poveikio – 1 kategorijai, STOT po kartotinio poveikio – 1 kategorijai ar odą ėsdinantiems – 1 kategorijai, turi turėti vaikų sunkiai atidaromus uždarymo įtaisus.
3.1.1.2. Bet kokios talpos pakuotės, kuriose yra plaučių pakenkimo pavojų prarijus keliančių plačiajai visuomenei tiekiamų cheminių medžiagų arba mišinių, kurie klasifikuojami pagal I priedo 3.10.2 ir 3.10.3 skirsnius ir ženklinami pagal I priedo 3.10.4.1 skirsnį, išskyrus chemines medžiagas ir mišinius, kurie teikiami rinkai aerozolių forma arba talpykloje su sandariu purškimo įtaisu, turi turėti vaikų sunkiai atidaromus uždarymo įtaisus.
3.1.1.3. Cheminės medžiagos ar mišinio, kurio (-ios) sudėtyje yra bent viena iš toliau nurodytų plačiajai visuomenei tiekiamų medžiagų, kurių koncentracija lygi arba didesnė negu didžiausia nustatyta individuali koncentracija, bet kokios talpos pakuotė turi turėti vaikų sunkiai atidaromus uždarymo įtaisus.
|
Nr. |
Cheminės medžiagos identifikavimas |
Koncentracijos riba |
||
|
CAS Nr. |
Pavadinimas |
EB Nr.: |
||
|
1 |
67-56-1 |
metanolis |
200-659-6 |
≥ 3 % |
|
2 |
75-09-2 |
dichlormetanas |
200-838-9 |
≥ 1 % |
3.1.2. Darinėjamosios pakuotės
Darinėjamųjų pakuočių uždarymo įtaisai, kurių negali įveikti vaikai, turi atitikti EN ISO standartą 8317 „Vaikų sunkiai atidaroma pakuotė. Darinėjamųjų pakuočių reikalavimai ir bandymo metodai“ su pakeitimais, kurį priėmė Europos standartizacijos komitetas (fr. CEN) ir Tarptautinė standartų organizacija (en. ISO).
3.1.3. Pakartotinai neuždaromos pakuotės
Pakartotinai neuždaromose pakuotėse naudojami uždarymo įtaisai, kurių vaikai negali atidaryti, turi atitikti CEN standartą EN 862 „Pakuotė. Vaikų sunkiai atidaroma pakuotė. Ne farmacijos produktų pakartotinai neuždaromų pakuočių reikalavimai ir bandymo procedūros“ su pakeitimais, kurį priėmė Europos standartizacijos komitetas (fr. CEN).
3.1.4. Pastabos
3.1.4.1. Tiktai Europos standartą EN ISO/IEC 17025 su pakeitimais atitinkančios laboratorijos gali patvirtinti apie atitiktį anksčiau minėtų standartų atžvilgiu.
3.1.4.2. Specifiniai atvejai
Jeigu atrodo akivaizdu, jog pakuotė yra pakankamai apsaugota nuo vaikų, nes jie negali jos atidaryti be jokio įrankio, tai 3.1.2 ar 3.1.3 skirsnyje nurodyto bandymo nereikia atlikti.
Visais kitais atvejais, kai yra pagrindas abejoti, jog pakuotė nepakankamai apsaugota nuo vaikų, nacionalinės valdžios institucijos gali paprašyti asmens, atsakingo už produkto pateikimą į rinką, kad šis pateiktų iš laboratorijos gautą bei 3.1.4.1 skirsnyje nurodytą sertifikatą, kuriame nurodyta:
3.2. Liestinės pavojaus žymės
3.2.1. Pakuotės, kuriose privalo būti įtaisytos liestinės pavojaus žymės
3.2.1.1. Bet kokios talpos pakuotės, kuriose yra plačiajai visuomenei tiekiamų cheminių medžiagų ar mišinių, klasifikuojamų kaip turinčių tokių savybių kaip ūmus toksiškumo poveikis, odos ėsdinimas, 2 kategorijos mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 2 kategorijos kancerogeniškumas, 2 kategorijos toksinis poveikis reprodukcijai, kvėpavimo takų jautrinimas, 1 arba 2 kategorijų STOT, pakenkimo plaučiams pavojus prarijus, degiosios dujos, 1 arba 2 kategorijos degieji skysčiai arba kietosios medžiagos, privalo turėti liestines pavojaus žymes.
3.2.1.2. 3.2.1.1 skirsnis netaikomas gabenamosioms dujų talpykloms. Aerozoliuose ir talpyklose su sandariu purškiamuoju antgaliu, kuriuose laikomos cheminės medžiagos arba mišiniai, klasifikuojami kaip keliantys pavojų įkvėpus, neprivalo būti įtaisytos liestinės pavojaus žymės, išskyrus atvejus, kai jie klasifikuojami dėl vieno arba kelių pavojų 3.2.1.1 skirsnyje.
3.2.2. Perspėjančių liestinių pavojaus žymių nuostatos
Perspėjančių liestinių pavojaus žymių techninės charakteristikos turi atitikti EN ISO standartą 11683 su pakeitimais „Pakuotės. Liestinės pavojaus žymės. Reikalavimai“.
3.3. Vartotojams skirti skysti skalbimo plovikliai tirpstančiose vienkartinėse pakuotėse
Jei vartotojams skirti skysti skalbimo plovikliai pateikiami tirpstančiose vienkartinėse pakuotėse, jiems taikomos šios papildomos nuostatos:
Vartotojams skirti skysti skalbimo plovikliai tirpstančiose vienkartinėse pakuotėse turi būti pateikiami su išorine pakuote. Išorinė pakuotė turi atitikti 3.3.2 punkto reikalavimus, o tirpstanti pakuotė turi atitikti 3.3.3 punkto reikalavimus.
Išorinė pakuotė:
turi būti nepermatoma arba užtamsinta, kad nebūtų galima matyti produkto ar atskirų jo dozių;
nepažeidžiant 32 straipsnio 3 dalies nuostatų, matomoje vietoje ir dėmesį patraukiančia forma ant jos turi būti užrašyta atsargumo frazė P102 „Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.“
turi būti lengvai darinėjama, stabili atskira talpykla;
nepažeidžiant 3.1 punkte nustatytų reikalavimų, turi turėti uždarymo įtaisą:
kuriam atidaryti būtų reikalingi koordinuoti abiejų rankų judesiai ir tokia jėga, kad mažiems vaikams būtų sunku atidaryti pakuotę;
kuris per visą išorinės pakuotės naudojimo laiką, ją nuolat atidarant ir uždarant, išsaugotų savo tinkamumą.
Tirpstanti pakuotė:
savo sudėtyje turi turėti pavojaus nekeliančios koncentracijos atgrasymo medžiagų, kurios, atsitiktinai patekusios į burną, ne vėliau kaip per šešias sekundes sukeltų išspjovimo reakciją;
turi išlaikyti savo skystą turinį bent 30 sekundžių, tirpstančią pakuotę panardinus į 20 °C temperatūros vandenį;
turi būti atspari bent 300 N mechaninio spaudimo jėgai įprastomis bandymo sąlygomis.
4. 4 DALIS: SPECIALIOSIOS AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ ŽENKLINIMO TAISYKLĖS
Nepažeidžiant reikalavimų dėl informacijos, kurią reikia pateikti pagal Direktyvos 91/414/EEB 16 straipsnį ir tos direktyvos V priedą, augalų apsaugos produktų, kuriems taikoma Direktyva 91/414/EEB, etiketėse taip pat turi būti nurodyta:
EUH401 – „Siekiant išvengti žmonių sveikatai ir aplinkai keliamos rizikos, būtina vykdyti naudojimo instrukcijos nurodymus.“
5. 5 DALIS: PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR MIŠINIŲ SĄRAŠAS, KURIAM TAIKOMA 29 STRAIPSNIO 3 DALIS
III PRIEDAS
PAVOJINGUMO FRAZIŲ SĄRAŠAS, PAPILDOMA INFORMACIJA APIE PAVOJŲ IR ŽENKLINIMO ETIKĖTĖSE PATEIKIAMA INFORMACIJA
1. 1 dalis: pavojingumo frazės
Pavojingumo frazės taikomos pagal I priedo 2, 3, 4 ir 5 dalis.
Pasirinkdami pavojingumo frazes pagal 21 ir 27 straipsnius tiekėjai gali naudoti šiame priede numatytas bendras pavojingumo frazes.
Vadovaujantis 27 straipsniu ženklinant pavojingumo frazėmis gali būti laikomasi tokių pirmenybės principų:
jei priskirta pavojingumo frazė H410: „Labai toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus“, frazės H400: „Labai toksiška vandens organizmams“ galima neberašyti;
jei priskirta pavojingumo frazė H314: „Smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis“, frazės H318: „Smarkiai pažeidžia akis“ galima neberašyti.
Patekimo į organizmą arba poveikio būdams nurodyti galima naudoti 1.2 lentelėje pateiktas bendras pavojingumo frazes.
1.1 lentelė
Fizinį pavojų apibūdinančios pavojingumo frazės
▼M2 —————
|
H200 ►M2 ◄ |
Kalba |
2.1 – Sprogiosios medžiagos, nestabilios sprogiosios medžiagos |
|
|
BG |
Нестабилен експлозив. |
|
|
ES |
Explosivo inestable. |
|
|
CS |
Nestabilní výbušnina. |
|
|
DA |
Ustabilt eksplosiv. |
|
|
DE |
Instabil, explosiv. |
|
|
ET |
Ebapüsiv lõhkeaine. |
|
|
EL |
Ασταθή εκρηκτικά. |
|
|
EN |
Unstable explosives. |
|
|
FR |
Explosif instable. |
|
|
GA |
Pléascáin éagobhsaí. |
|
|
HR |
Nestabilni eksplozivi. |
|
|
IT |
Esplosivo instabile. |
|
|
LV |
Nestabili sprādzienbīstami materiāli. |
|
|
LT |
Nestabilios sprogios medžiagos. |
|
|
HU |
Instabil robbanóanyagok. |
|
|
MT |
Splussivi instabbli. |
|
|
NL |
Instabiele ontplofbare stof. |
|
|
PL |
Materiały wybuchowe niestabilne. |
|
|
PT |
Explosivo instável. |
|
|
RO |
Exploziv instabil. |
|
|
SK |
Nestabilné výbušniny. |
|
|
SL |
Nestabilni eksplozivi. |
|
|
FI |
Epästabiili räjähde. |
|
|
SV |
Instabilt explosivt. |
|
H201 |
Kalba |
2.1 – Sprogiosios medžiagos, 1.1 poklasis |
|
|
BG |
Експлозив; опасност от масова експлозия. |
|
|
ES |
Explosivo; peligro de explosión en masa. |
|
|
CS |
Výbušnina; nebezpečí masivního výbuchu. |
|
|
DA |
Eksplosiv, masseeksplosionsfare. |
|
|
DE |
Explosiv, Gefahr der Massenexplosion. |
|
|
ET |
Plahvatusohtlik; massiplahvatusoht. |
|
|
EL |
Εκρηκτικό· κίνδυνος μαζικής έκρηξης. |
|
|
EN |
Explosive; mass explosion hazard. |
|
|
FR |
Explosif; danger d'explosion en masse. |
|
|
GA |
Pléascach; guais mhórphléasctha. |
|
|
HR |
Eksplozivno; opasnost od eksplozije ogromnih razmjera. |
|
|
IT |
Esplosivo; pericolo di esplosione di massa. |
|
|
LV |
Sprādzienbīstams; masveida sprādzienbīstamība. |
|
|
LT |
Sprogios medžiagos, kelia masinio sprogimo pavojų. |
|
|
HU |
Robbanóanyag; teljes tömeg felrobbanásának veszélye. |
|
|
MT |
Splussiv; periklu li jisplodu kollha f'daqqa. |
|
|
NL |
Ontplofbare stof; gevaar voor massa-explosie. |
|
|
PL |
Materiał wybuchowy; zagrożenie wybuchem masowym. |
|
|
PT |
Explosivo; perigo de explosão em massa. |
|
|
RO |
Exploziv; pericol de explozie în masă. |
|
|
SK |
Výbušnina, nebezpečenstvo rozsiahleho výbuchu. |
|
|
SL |
Eksplozivno; nevarnost eksplozije v masi. |
|
|
FI |
Räjähde; massaräjähdysvaara. |
|
|
SV |
Explosivt. Fara för massexplosion. |
|
H202 |
Kalba |
2.1 – Sprogiosios medžiagos, 1.2 poklasis |
|
|
BG |
Експлозив; сериозна опасност от разпръскване. |
|
|
ES |
Explosivo; grave peligro de proyección. |
|
|
CS |
Výbušnina; vážné nebezpečí zasažení částicemi. |
|
|
DA |
Eksplosiv, alvorlig fare for udslyngning af fragmenter. |
|
|
DE |
Explosiv; große Gefahr durch Splitter, Spreng- und Wurfstücke. |
|
|
ET |
Plahvatusohtlik; suur laialipaiskumisoht. |
|
|
EL |
Εκρηκτικό· σοβαρός κίνδυνος εκτόξευσης. |
|
|
EN |
Explosive, severe projection hazard. |
|
|
FR |
Explosif; danger sérieux de projection. |
|
|
GA |
Pléascach, guais throm teilgin. |
|
|
HR |
Eksplozivno; velika opasnost od rasprskavanja. |
|
|
IT |
Esplosivo; grave pericolo di proiezione. |
|
|
LV |
Sprādzienbīstams; augsta izmetes bīstamība. |
|
|
LT |
Sprogios medžiagos, kelia didelį išsvaidymo pavojų. |
|
|
HU |
Robbanóanyag; kivetés súlyos veszélye. |
|
|
MT |
Splussiv, periklu serju ta' projezzjoni. |
|
|
NL |
Ontplofbare stof, ernstig gevaar voor scherfwerking. |
|
|
PL |
Materiał wybuchowy, poważne zagrożenie rozrzutem. |
|
|
PT |
Explosivo, perigo grave de projecções. |
|
|
RO |
Exploziv; pericol grav de proiectare. |
|
|
SK |
Výbušnina, závažné nebezpečenstvo rozletenia úlomkov. |
|
|
SL |
Eksplozivno, velika nevarnost za nastanek drobcev. |
|
|
FI |
Räjähde; vakava sirpalevaara. |
|
|
SV |
Explosivt. Allvarlig fara för splitter och kaststycken. |
|
H203 |
Kalba |
2.1 – Sprogiosios medžiagos, 1.3 poklasis |
|
|
BG |
Експлозив; опасност от пожар, взрив или разпръскване. |
|
|
ES |
Explosivo; peligro de incendio, de onda expansiva o de proyección. |
|
|
CS |
Výbušnina; nebezpečí požáru, tlakové vlny nebo zasažení částicemi. |
|
|
DA |
Eksplosiv, fare for brand, eksplosion eller udslyngning af fragmenter. |
|
|
DE |
Explosiv; Gefahr durch Feuer, Luftdruck oder Splitter, Spreng- und Wurfstücke. |
|
|
ET |
Plahvatusohtlik; süttimis-, plahvatus- või laialipaiskumisoht. |
|
|
EL |
Εκρηκτικό· κίνδυνος πυρκαγιάς, ανατίναξης ή εκτόξευσης. |
|
|
EN |
Explosive; fire, blast or projection hazard. |
|
|
FR |
Explosif; danger d'incendie, d'effet de souffle ou de projection. |
|
|
GA |
Pléascach; guais dóiteáin, phléasctha nó teilgin. |
|
|
HR |
Eksplozivno; opasnost od vatre, udarnog vala ili rasprskavanja. |
|
|
IT |
Esplosivo; pericolo di incendio, di spostamento d'aria o di proiezione. |
|
|
LV |
Sprādzienbīstams; uguns, triecienviļņa vai izmetes bīstamība. |
|
|
LT |
Sprogios medžiagos, kelia gaisro, sprogimo arba išsvaidymo pavojų. |
|
|
HU |
Robbanóanyag; tűz, robbanás vagy kivetés veszélye. |
|
|
MT |
Splussiv; periklu ta' nar, blast jew projezzjoni. |
|
|
NL |
Ontplofbare stof; gevaar voor brand, luchtdrukwerking of scherfwerking. |
|
|
PL |
Materiał wybuchowy; zagrożenie pożarem, wybuchem lub rozrzutem. |
|
|
PT |
Explosivo; perigo de incêndio, sopro ou projecções. |
|
|
RO |
Exploziv; pericol de incendiu, detonare sau proiectare. |
|
|
SK |
Výbušnina, nebezpečenstvo požiaru, výbuchu alebo rozletenia úlomkov. |
|
|
SL |
Eksplozivno; nevarnost za nastanek požara, udarnega vala ali drobcev. |
|
|
FI |
Räjähde; palo-, räjähdys- tai sirpalevaara. |
|
|
SV |
Explosivt. Fara för brand, tryckvåg eller splitter och kaststycken. |
|
H204 |
Kalba |
2.1 – Sprogiosios medžiagos, 1.4 poklasis |
|
|
BG |
Опасност от пожар или разпръскване. |
|
|
ES |
Peligro de incendio o de proyección. |
|
|
CS |
Nebezpečí požáru nebo zasažení částicemi. |
|
|
DA |
Fare for brand eller udslyngning af fragmenter. |
|
|
DE |
Gefahr durch Feuer oder Splitter, Spreng- und Wurfstücke. |
|
|
ET |
Süttimis- või laialipaiskumisoht. |
|
|
EL |
Κίνδυνος πυρκαγιάς ή εκτόξευσης. |
|
|
EN |
Fire or projection hazard. |
|
|
FR |
Danger d'incendie ou de projection. |
|
|
GA |
Guais dóiteáin nó teilgin. |
|
|
HR |
Opasnost od vatre ili rasprskavanja. |
|
|
IT |
Pericolo di incendio o di proiezione. |
|
|
LV |
Uguns vai izmetes bīstamība. |
|
|
LT |
Gaisro arba išsvaidymo pavojus. |
|
|
HU |
Tűz vagy kivetés veszélye. |
|
|
MT |
Periklu ta' nar jew ta' projezzjoni. |
|
|
NL |
Gevaar voor brand of scherfwerking. |
|
|
PL |
Zagrożenie pożarem lub rozrzutem. |
|
|
PT |
Perigo de incêndio ou projecções. |
|
|
RO |
Pericol de incendiu sau de proiectare. |
|
|
SK |
Nebezpečenstvo požiaru alebo rozletenia úlomkov. |
|
|
SL |
Nevarnost za nastanek požara ali drobcev. |
|
|
FI |
Palo- tai sirpalevaara. |
|
|
SV |
Fara för brand eller splitter och kaststycken. |
|
H205 |
Kalba |
2.1 – Sprogiosios medžiagos, 1.5 poklasis5 |
|
|
BG |
Може да предизвика масова експлозия при пожар. |
|
|
ES |
Peligro de explosión en masa en caso de incendio. |
|
|
CS |
Při požáru může způsobit masivní výbuch. |
|
|
DA |
Fare for masseeksplosion ved brand. |
|
|
DE |
Gefahr der Massenexplosion bei Feuer. |
|
|
ET |
Süttimise korral massiplahvatusoht. |
|
|
EL |
Κίνδυνος μαζικής έκρηξης σε περίπτωση πυρκαγιάς. |
|
|
EN |
May mass explode in fire. |
|
|
FR |
Danger d'explosion en masse en cas d'incendie. |
|
|
GA |
D'fhéadfadh sé go mbeadh mórphléascadh i dtine. |
|
|
HR |
U vatri može izazvati eksploziju ogromnih razmjera. |
|
|
IT |
Pericolo di esplosione di massa in caso d'incendio. |
|
|
LV |
Ugunī var masveidā eksplodēt. |
|
|
LT |
Per gaisrą gali sukelti masinį sprogimą. |
|
|
HU |
Tűz hatására a teljes tömeg felrobbanhat. |
|
|
MT |
Jista' jisplodi f'daqqa fin-nar. |
|
|
NL |
Gevaar voor massa-explosie bij brand. |
|
|
PL |
Może wybuchać masowo w przypadku pożaru. |
|
|
PT |
Perigo de explosão em massa em caso de incêndio. |
|
|
RO |
Pericol de explozie în masă în caz de incendiu. |
|
|
SK |
Nebezpečenstvo rozsiahleho výbuchu pri požiari. |
|
|
SL |
Pri požaru lahko eksplodira v masi. |
|
|
FI |
Koko massa voi räjähtää tulessa. |
|
|
SV |
Fara för massexplosion vid brand. |
|
H220 |
Kalba |
2.2 – Degiosios dujos, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Изключително запалим газ. |
|
|
ES |
Gas extremadamente inflamable. |
|
|
CS |
Extrémně hořlavý plyn. |
|
|
DA |
Yderst brandfarlig gas. |
|
|
DE |
Extrem entzündbares Gas. |
|
|
ET |
Eriti tuleohtlik gaas. |
|
|
EL |
Εξαιρετικά εύφλεκτο αέριο. |
|
|
EN |
Extremely flammable gas. |
|
|
FR |
Gaz extrêmement inflammable. |
|
|
GA |
Gás fíor-inadhainte. |
|
|
HR |
Vrlo lako zapaljivi plin. |
|
|
IT |
Gas altamente infiammabile. |
|
|
LV |
Īpaši viegli uzliesmojoša gāze. |
|
|
LT |
Ypač degios dujos. |
|
|
HU |
Rendkívül tűzveszélyes gáz. |
|
|
MT |
Gass li jaqbad malajr ħafna. |
|
|
NL |
Zeer licht ontvlambaar gas. |
|
|
PL |
Skrajnie łatwopalny gaz. |
|
|
PT |
Gás extremamente inflamável. |
|
|
RO |
Gaz extrem de inflamabil. |
|
|
SK |
Mimoriadne horľavý plyn. |
|
|
SL |
Zelo lahko vnetljiv plin. |
|
|
FI |
Erittäin helposti syttyvä kaasu. |
|
|
SV |
Extremt brandfarlig gas. |
|
H221 |
Kalba |
2.2 – Degiosios dujos, 2 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Запалим газ. |
|
|
ES |
Gas inflamable. |
|
|
CS |
Hořlavý plyn. |
|
|
DA |
Brandfarlig gas. |
|
|
DE |
Entzündbares Gas. |
|
|
ET |
Tuleohtlik gaas. |
|
|
EL |
Εύφλεκτο αέριο. |
|
|
EN |
Flammable gas. |
|
|
FR |
Gaz inflammable. |
|
|
GA |
Gás inadhainte. |
|
|
HR |
Zapaljivi plin. |
|
|
IT |
Gas infiammabile. |
|
|
LV |
Uzliesmojoša gāze. |
|
|
LT |
Degios dujos. |
|
|
HU |
Tűzveszélyes gáz. |
|
|
MT |
Gass li jaqbad. |
|
|
NL |
Ontvlambaar gas. |
|
|
PL |
Gaz łatwopalny. |
|
|
PT |
Gás inflamável. |
|
|
RO |
Gaz inflamabil. |
|
|
SK |
Horľavý plyn. |
|
|
SL |
Vnetljiv plin. |
|
|
FI |
Syttyvä kaasu. |
|
|
SV |
Brandfarlig gas. |
|
H222 |
Kalba |
2.3 – Aerozoliai, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Изключително запалим аерозол. |
|
|
ES |
Aerosol extremadamente inflamable. |
|
|
CS |
Extrémně hořlavý aerosol. |
|
|
DA |
Yderst brandfarlig aerosol. |
|
|
DE |
Extrem entzündbares Aerosol. |
|
|
ET |
Eriti tuleohtlik aerosool. |
|
|
EL |
Εξαιρετικά εύφλεκτο αερόλυμα. |
|
|
EN |
Extremely flammable aerosol. |
|
|
FR |
Aérosol extrêmement inflammable. |
|
|
GA |
Aerasól fíor-inadhainte. |
|
|
HR |
Vrlo lako zapaljivi aerosol. |
|
|
IT |
Aerosol altamente infiammabile. |
|
|
LV |
Īpaši viegli uzliesmojošs aerosols. |
|
|
LT |
Ypač degus aerozolis. |
|
|
HU |
Rendkívül tűzveszélyes aeroszol. |
|
|
MT |
Aerosol li jaqbad malajr ħafna. |
|
|
NL |
Zeer licht ontvlambare aerosol. |
|
|
PL |
Skrajnie łatwopalny aerozol. |
|
|
PT |
Aerossol extremamente inflamável. |
|
|
RO |
Aerosol extrem de inflamabil. |
|
|
SK |
Mimoriadne horľavý aerosól. |
|
|
SL |
Zelo lahko vnetljiv aerosol. |
|
|
FI |
Erittäin helposti syttyvä aerosoli. |
|
|
SV |
Extremt brandfarlig aerosol. |
|
H223 |
Kalba |
2.3 – Aerozoliai, 2 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Запалим аерозол. |
|
|
ES |
Aerosol inflamable. |
|
|
CS |
Hořlavý aerosol. |
|
|
DA |
Brandfarlig aerosol. |
|
|
DE |
Entzündbares Aerosol. |
|
|
ET |
Tuleohtlik aerosool. |
|
|
EL |
Εύφλεκτο αερόλυμα. |
|
|
EN |
Flammable aerosol. |
|
|
FR |
Aérosol inflammable. |
|
|
GA |
Aerasól inadhainte. |
|
|
HR |
Zapaljivi aerosol. |
|
|
IT |
Aerosol infiammabile. |
|
|
LV |
Uzliesmojošs aerosols. |
|
|
LT |
Degus aerozolis. |
|
|
HU |
Tűzveszélyes aeroszol. |
|
|
MT |
Aerosol li jaqbad. |
|
|
NL |
Ontvlambaar aerosol. |
|
|
PL |
Łatwopalny aerozol. |
|
|
PT |
Aerossol inflamável. |
|
|
RO |
Aerosol inflamabil. |
|
|
SK |
Horľavý aerosól. |
|
|
SL |
Vnetljiv aerosol. |
|
|
FI |
Syttyvä aerosoli. |
|
|
SV |
Brandfarlig aerosol. |
|
H224 |
Kalba |
2.6 – Degieji skysčiai, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Изключително запалими течност и пари. |
|
|
ES |
Líquido y vapores extremadamente inflamables. |
|
|
CS |
Extrémně hořlavá kapalina a páry. |
|
|
DA |
Yderst brandfarlig væske og damp. |
|
|
DE |
Flüssigkeit und Dampf extrem entzündbar. |
|
|
ET |
Eriti tuleohtlik vedelik ja aur. |
|
|
EL |
Υγρό και ατμοί εξαιρετικά εύφλεκτα. |
|
|
EN |
Extremely flammable liquid and vapour. |
|
|
FR |
Liquide et vapeurs extrêmement inflammables. |
|
|
GA |
Leacht fíor-inadhainte agus gal fhíor-inadhainte. |
|
|
HR |
Vrlo lako zapaljiva tekućina i para. |
|
|
IT |
Liquido e vapori altamente infiammabili. |
|
|
LV |
Īpaši viegli uzliesmojošs šķidrums un tvaiki. |
|
|
LT |
Ypač degūs skystis ir garai. |
|
|
HU |
Rendkívül tűzveszélyes folyadék és gőz. |
|
|
MT |
Likwidu u fwar li jaqbdu malajr ħafna. |
|
|
NL |
Zeer licht ontvlambare vloeistof en damp. |
|
|
PL |
Skrajnie łatwopalna ciecz i pary. |
|
|
PT |
Líquido e vapor extremamente inflamáveis. |
|
|
RO |
Lichid și vapori extrem de inflamabili. |
|
|
SK |
Mimoriadne horľavá kvapalina a pary. |
|
|
SL |
Zelo lahko vnetljiva tekočina in hlapi. |
|
|
FI |
Erittäin helposti syttyvä neste ja höyry. |
|
|
SV |
Extremt brandfarlig vätska och ånga. |
|
H225 |
Kalba |
2.6 – Degieji skysčiai, 2 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Силно запалими течност и пари. |
|
|
ES |
Líquido y vapores muy inflamables. |
|
|
CS |
Vysoce hořlavá kapalina a páry. |
|
|
DA |
Meget brandfarlig væske og damp. |
|
|
DE |
Flüssigkeit und Dampf leicht entzündbar. |
|
|
ET |
Väga tuleohtlik vedelik ja aur. |
|
|
EL |
Υγρό και ατμοί πολύ εύφλεκτα. |
|
|
EN |
Highly flammable liquid and vapour. |
|
|
FR |
Liquide et vapeurs très inflammables. |
|
|
GA |
Leacht an-inadhainte agus gal an-inadhainte. |
|
|
HR |
Lako zapaljiva tekućina i para. |
|
|
IT |
Liquido e vapori facilmente infiammabili. |
|
|
LV |
Viegli uzliesmojošs šķidrums un tvaiki. |
|
|
LT |
Labai degūs skystis ir garai. |
|
|
HU |
Fokozottan tűzveszélyes folyadék és gőz. |
|
|
MT |
Likwidu u fwar li jaqbdu malajr ħafna. |
|
|
NL |
Licht ontvlambare vloeistof en damp. |
|
|
PL |
Wysoce łatwopalna ciecz i pary. |
|
|
PT |
Líquido e vapor facilmente inflamáveis. |
|
|
RO |
Lichid și vapori foarte inflamabili. |
|
|
SK |
Veľmi horľavá kvapalina a pary. |
|
|
SL |
Lahko vnetljiva tekočina in hlapi. |
|
|
FI |
Helposti syttyvä neste ja höyry. |
|
|
SV |
Mycket brandfarlig vätska och ånga. |
|
H226 |
Kalba |
2.6 – Degieji skysčiai, 3 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Запалими течност и пари. |
|
|
ES |
Líquidos y vapores inflamables. |
|
|
CS |
Hořlavá kapalina a páry. |
|
|
DA |
Brandfarlig væske og damp. |
|
|
DE |
Flüssigkeit und Dampf entzündbar. |
|
|
ET |
Tuleohtlik vedelik ja aur. |
|
|
EL |
Υγρό και ατμοί εύφλεκτα. |
|
|
EN |
Flammable liquid and vapour. |
|
|
FR |
Liquide et vapeurs inflammables. |
|
|
GA |
Leacht inadhainte agus gal inadhainte. |
|
|
HR |
Zapaljiva tekućina i para. |
|
|
IT |
Liquido e vapori infiammabili. |
|
|
LV |
Uzliesmojošs šķidrums un tvaiki. |
|
|
LT |
Degūs skystis ir garai. |
|
|
HU |
Tűzveszélyes folyadék és gőz. |
|
|
MT |
Likwidu u fwar li jaqbdu. |
|
|
NL |
Ontvlambare vloeistof en damp. |
|
|
PL |
Łatwopalna ciecz i pary. |
|
|
PT |
Líquido e vapor inflamáveis. |
|
|
RO |
Lichid și vapori inflamabili. |
|
|
SK |
Horľavá kvapalina a pary. |
|
|
SL |
Vnetljiva tekočina in hlapi. |
|
|
FI |
Syttyvä neste ja höyry. |
|
|
SV |
Brandfarlig vätska och ånga. |
|
H228 |
Kalba |
2.7 – Degiosios kietosios medžiagos, 1 ir 2 pavojaus kategorijos |
|
|
BG |
Запалимо твърдо вещество. |
|
|
ES |
Sólido inflamable. |
|
|
CS |
Hořlavá tuhá látka. |
|
|
DA |
Brandfarligt fast stof. |
|
|
DE |
Entzündbarer Feststoff. |
|
|
ET |
Tuleohtlik tahke aine. |
|
|
EL |
Εύφλεκτο στερεό. |
|
|
EN |
Flammable solid. |
|
|
FR |
Matière solide inflammable. |
|
|
GA |
Solad inadhainte. |
|
|
HR |
Zapaljiva krutina. |
|
|
IT |
Solido infiammabile. |
|
|
LV |
Uzliesmojoša cieta viela. |
|
|
LT |
Degi kietoji medžiaga. |
|
|
HU |
Tűzveszélyes szilárd anyag. |
|
|
MT |
Solidu li jaqbad. |
|
|
NL |
Ontvlambare vaste stof. |
|
|
PL |
Substancja stała łatwopalna. |
|
|
PT |
Sólido inflamável. |
|
|
RO |
Solid inflamabil. |
|
|
SK |
Horľavá tuhá látka. |
|
|
SL |
Vnetljiva trdna snov. |
|
|
FI |
Syttyvä kiinteä aine. |
|
|
SV |
Brandfarligt fast ämne. |
|
H229 |
Kalba |
2.3 – Aerozoliai, 1, 2, 3 pavojaus kategorijos |
|
|
BG |
Съд под налягане: може да експлодира при нагряване. |
|
|
ES |
Recipiente a presión: Puede reventar si se calienta. |
|
|
CS |
Nádoba je pod tlakem: při zahřívání se může roztrhnout. |
|
|
DA |
Beholder under tryk. Kan sprænges ved opvarmning. |
|
|
DE |
Behälter steht unter Druck: Kann bei Erwärmung bersten. |
|
|
ET |
Mahuti on rõhu all: kuumenemisel võib lõhkeda. |
|
|
EL |
Δοχείο υπό πίεση. Κατά τη θέρμανση μπορεί να διαρραγεί. |
|
|
EN |
Pressurised container: May burst if heated. |
|
|
FR |
Récipient sous pression: peut éclater sous l’effet de la chaleur. |
|
|
GA |
Coimeádán brúchóirithe: D’fhéadfadh sé pléascadh, má théitear é. |
|
|
HR |
Spremnik pod tlakom: može se rasprsnuti ako se grije. |
|
|
IT |
Contenitore pressurizzato: può esplodere se riscaldato. |
|
|
LV |
Tvertne zem spiediena: karstumā var eksplodēt. |
|
|
LT |
Slėginė talpykla. Kaitinama gali sprogti. |
|
|
HU |
Az edényben túlnyomás uralkodik: hő hatására megrepedhet. |
|
|
MT |
Kontenitur taħt pressjoni. Jista jinfaqa meta jissaħħan. |
|
|
NL |
Houder onder druk: kan open barsten bij verhitting. |
|
|
PL |
Pojemnik pod ciśnieniem: Ogrzanie grozi wybuchem. |
|
|
PT |
Recipiente sob pressão: risco de explosão sob a ação do calor. |
|
|
RO |
Recipient sub presiune: Poate exploda daca este incalzit. |
|
|
SK |
Nádoba je pod tlakom: Pri zahriatí sa môže roztrhnúť. |
|
|
SL |
Posoda je pod tlakom: lahko eksplodira pri segrevanju. |
|
|
FI |
Painesäiliö: Voi revetä kuumennettaessa. |
|
|
SV |
Tryckbehållare: Kan sprängas vid uppvärmning. |
|
H230 |
Kalba |
2.2 – Degiosios dujos (įskaitant chemiškai nestabilias dujas), A pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Може да реагира експлозивно дори при отсъствие на въздух. |
|
|
ES |
Puede explotar incluso en ausencia de aire. |
|
|
CS |
Může reagovat výbušně i bez přítomnosti vzduchu. |
|
|
DA |
Kan reagere eksplosivt selv i fravær af luft. |
|
|
DE |
Kann auch in Abwesenheit von Luft explosionsartig reagieren. |
|
|
ET |
Võib reageerida plahvatuslikult isegi õhuga kokku puutumata. |
|
|
EL |
Δύναται να εκραγεί ακόμη και απουσία αέρος. |
|
|
EN |
May react explosively even in the absence of air. |
|
|
FR |
Peut exploser même en l’absence d’air. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé imoibriú go pléascach fiú mura bhfuil aer ann. |
|
|
HR |
Može eksplozivno reagirati i bez prisustva zraka. |
|
|
IT |
Può esplodere anche in assenza di aria. |
|
|
LV |
Var eksplodēt pat bezgaisa vidē. |
|
|
LT |
Gali sprogti net ir nesant oro. |
|
|
HU |
Még levegő hiányában is robbanásszerű reakcióba léphet. |
|
|
MT |
Jista jisplodi anke fin-nuqqas ta’ l-arja. |
|
|
NL |
Kan explosief reageren zelfs in afwezigheid van lucht. |
|
|
PL |
Może reagować wybuchowo nawet bez dostępu powietrza. |
|
|
PT |
Pode reagir explosivamente mesmo na ausência de ar. |
|
|
RO |
Pericol de explozie, chiar si in absenta aerului. |
|
|
SK |
Môže reagovať výbušne aj bez prítomnosti vzduchu. |
|
|
SL |
Lahko reagira eksplozivno tudi v odsotnosti zraka. |
|
|
FI |
Voi reagoida räjähtäen jopa ilmattomassa tilassa. |
|
|
SV |
Kan reagera explosivt även i frånvaro av luft. |
|
H231 |
Kalba |
2.2 – Degiosios dujos (įskaitant chemiškai nestabilias dujas), B pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Може да реагира експлозивно дори при отсъствие на въздух при повишено налягане и/или температура. |
|
|
ES |
Puede explotar incluso en ausencia de aire, a presión y/o temperatura elevadas. |
|
|
CS |
Při zvýšeném tlaku a/nebo teplotě může reagovat výbušně i bez přítomnosti vzduchu. |
|
|
DA |
Kan reagere eksplosivt selv i fravær af luft ved forhøjet tryk og/eller temperatur. |
|
|
DE |
Kann auch in Abwesenheit von Luft bei erhöhtem Druck und/oder erhöhter Temperatur explosionsartig reagieren. |
|
|
ET |
Võib reageerida plahvatuslikult isegi õhuga kokku puutumata kõrgenenud rõhul ja/või temperatuuril. |
|
|
EL |
Δύναται να εκραγεί σε υψηλή θερμοκρασία και/ή πίεση ακόμη και απουσία αέρος. |
|
|
EN |
May react explosively even in the absence of air at elevated pressure and/or temperature. |
|
|
FR |
Peut exploser même en l’absence d’air à une pression et/ou température élevée(s). |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé imoibriú go pléascach fiú mura bhfuil aer ann ag brú ardaithe agus/nó ag teocht ardaithe. |
|
|
HR |
Može eksplozivno reagirati i bez prisustva zraka na povišenom tlaku i/ili temperaturi. |
|
|
IT |
Può esplodere anche in assenza di aria a pressione e/o temperatura elevata. |
|
|
LV |
Var eksplodēt pat bezgaisa vidē, paaugstinoties spiedienam un/vai temperatūrai. |
|
|
LT |
Gali sprogti net ir nesant oro, esant didesniam slėgiui ir (arba) temperatūrai. |
|
|
HU |
Magas nyomáson és/vagy hőmérsékleten még levegő hiányában is robbanásszerű reakcióba léphet. |
|
|
MT |
Jista jisplodi anke fin-nuqqas ta’ l-arja fi pressjoni għolja u/jew f’temperatura għolja. |
|
|
NL |
Kan explosief reageren zelfs in afwezigheid van lucht bij verhoogde druk en/of temperatuur. |
|
|
PL |
Może reagować wybuchowo nawet bez dostępu powietrza pod zwiększonym ciśnieniem i/lub po ogrzaniu. |
|
|
PT |
Pode reagir explosivamente mesmo na ausência de ar a alta pressão e/ou temperatura. |
|
|
RO |
Pericol de explozie, chiar și în absența aerului la presiune și/sau temperatură ridicată. |
|
|
SK |
Môže reagovať výbušne aj bez prítomnosti vzduchu pri zvýšenom tlaku a/alebo teplote. |
|
|
SL |
Lahko reagira eksplozivno tudi v odsotnosti zraka pri povišanem tlaku in/ali temperature. |
|
|
FI |
Voi reagoida räjähtäen jopa ilmattomassa tilassa kohonneessa paineessa ja/tai lämpötilassa. |
|
|
SV |
Kan reagera explosivt även i frånvaro av luft vid förhöjt tryck och/eller temperatur. |
|
H240 |
Kalba |
2.8 – Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai, A tipas 2.1.5 – Organiniai peroksidai, A tipas |
|
|
BG |
Може да предизвика експлозия при нагряване. |
|
|
ES |
Peligro de explosión en caso de calentamiento. |
|
|
CS |
Zahřívání může způsobit výbuch. |
|
|
DA |
Eksplosionsfare ved opvarmning. |
|
|
DE |
Erwärmung kann Explosion verursachen. |
|
|
ET |
Kuumenemisel võib plahvatada. |
|
|
EL |
Η θέρμανση μπορεί να προκαλέσει έκρηξη. |
|
|
EN |
Heating may cause an explosion. |
|
|
FR |
Peut exploser sous l'effet de la chaleur. |
|
|
GA |
D'fhéadfadh téamh a bheith ina chúis le pléascadh. |
|
|
HR |
Zagrijavanje može uzrokovati eksploziju. |
|
|
IT |
Rischio di esplosione per riscaldamento. |
|
|
LV |
Sakaršana var izraisīt eksploziju. |
|
|
LT |
Kaitinant gali sprogti. |
|
|
HU |
Hő hatására robbanhat. |
|
|
MT |
It-tisħin jista' jikkawża splużjoni. |
|
|
NL |
Ontploffingsgevaar bij verwarming. |
|
|
PL |
Ogrzanie grozi wybuchem. |
|
|
PT |
Risco de explosão sob a acção do calor. |
|
|
RO |
Pericol de explozie în caz de încălzire. |
|
|
SK |
Zahrievanie môže spôsobiť výbuch. |
|
|
SL |
Segrevanje lahko povzroči eksplozijo. |
|
|
FI |
Räjähdysvaarallinen kuumennettaessa. |
|
|
SV |
Explosivt vid uppvärmning. |
|
H241 |
Kalba |
2.8 – Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai, B tipas 2.1.5 – Organiniai peroksidai, B tipas |
|
|
BG |
Може да предизвика пожар или експлозия при нагряване. |
|
|
ES |
Peligro de incendio o explosión en caso de calentamiento. |
|
|
CS |
Zahřívání může způsobit požár nebo výbuch. |
|
|
DA |
Brand- eller eksplosionsfare ved opvarmning. |
|
|
DE |
Erwärmung kann Brand oder Explosion verursachen. |
|
|
ET |
Kuumenemisel võib süttida või plahvatada. |
|
|
EL |
Η θέρμανση μπορεί να προκαλέσει πυρκαγιά ή έκρηξη. |
|
|
EN |
Heating may cause a fire or explosion. |
|
|
FR |
Peut s'enflammer ou exploser sous l'effet de la chaleur. |
|
|
GA |
D'fhéadfadh téamh a bheith ina chúis le dóiteán nó le pléascadh. |
|
|
HR |
Zagrijavanje može uzrokovati požar ili eksploziju. |
|
|
IT |
Rischio d'incendio o di esplosione per riscaldamento. |
|
|
LV |
Sakaršana var izraisīt degšanu vai eksploziju. |
|
|
LT |
Kaitinant gali sukelti gaisrą arba sprogti. |
|
|
HU |
Hő hatására meggyulladhat vagy robbanhat. |
|
|
MT |
It-tisħin jista' jikkawża nar jew splużjoni. |
|
|
NL |
Brand- of ontploffingsgevaar bij verwarming. |
|
|
PL |
Ogrzanie może spowodować pożar lub wybuch. |
|
|
PT |
Risco de explosão ou de incêndio sob a acção do calor. |
|
|
RO |
Pericol de incendiu sau de explozie în caz de încălzire. |
|
|
SK |
Zahrievanie môže spôsobiť požiar alebo výbuch. |
|
|
SL |
Segrevanje lahko povzroči požar ali eksplozijo. |
|
|
FI |
Räjähdys- tai palovaarallinen kuumennettaessa. |
|
|
SV |
Brandfarligt eller explosivt vid uppvärmning. |
|
H242 |
Kalba |
2.8 – Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai, C, D, E, F tipai 2.1.5 – Organiniai peroksidai, C, D, E ir F tipai |
|
|
BG |
Може да предизвика пожар при нагряване. |
|
|
ES |
Peligro de incendio en caso de calentamiento. |
|
|
CS |
Zahřívání může způsobit požár. |
|
|
DA |
Brandfare ved opvarmning. |
|
|
DE |
Erwärmung kann Brand verursachen. |
|
|
ET |
Kuumenemisel võib süttida. |
|
|
EL |
Η θέρμανση μπορεί να προκαλέσει πυρκαγιά. |
|
|
EN |
Heating may cause a fire. |
|
|
FR |
Peut s'enflammer sous l'effet de la chaleur. |
|
|
GA |
D'fhéadfadh téamh a bheith ina chúis le dóiteán. |
|
|
HR |
Zagrijavanje može uzrokovati požar. |
|
|
IT |
Rischio d'incendio per riscaldamento. |
|
|
LV |
Sakaršana var izraisīt degšanu. |
|
|
LT |
Kaitinant gali sukelti gaisrą. |
|
|
HU |
Hő hatására meggyulladhat. |
|
|
MT |
It-tisħin jista' jikkawża nar. |
|
|
NL |
Brandgevaar bij verwarming. |
|
|
PL |
Ogrzanie może spowodować pożar. |
|
|
PT |
Risco de incêndio sob a acção do calor. |
|
|
RO |
Pericol de incendiu în caz de încălzire. |
|
|
SK |
Zahrievanie môže spôsobiť požiar. |
|
|
SL |
Segrevanje lahko povzroči požar. |
|
|
FI |
Palovaarallinen kuumennettaessa. |
|
|
SV |
Brandfarligt vid uppvärmning. |
|
H250 |
Kalba |
2.9 – Piroforiniai skysčiai, 1 pavojaus kategorija 2.10 – Piroforinės kietosios medžiagos, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Самозапалва се при контакт с въздух. |
|
|
ES |
Se inflama espontáneamente en contacto con el aire. |
|
|
CS |
Při styku se vzduchem se samovolně vznítí. |
|
|
DA |
Selvantænder ved kontakt med luft. |
|
|
DE |
Entzündet sich in Berührung mit Luft von selbst. |
|
|
ET |
Kokkupuutel õhuga süttib iseenesest. |
|
|
EL |
Αυταναφλέγεται εάν εκτεθεί στον αέρα. |
|
|
EN |
Catches fire spontaneously if exposed to air. |
|
|
FR |
S'enflamme spontanément au contact de l'air. |
|
|
GA |
Téann trí thine go spontáineach má nochtar don aer. |
|
|
HR |
Samozapaljivo u dodiru sa zrakom. |
|
|
IT |
Spontaneamente infiammabile all'aria. |
|
|
LV |
Spontāni aizdegas saskarē ar gaisu. |
|
|
LT |
Veikiami oro savaime užsidega. |
|
|
HU |
Levegővel érintkezve önmagától meggyullad. |
|
|
MT |
Jieħu n-nar spontanjament jekk ikun espost għall-arja. |
|
|
NL |
Vat spontaan vlam bij blootstelling aan lucht. |
|
|
PL |
Zapala się samorzutnie w przypadku wystawienia na działanie powietrza. |
|
|
PT |
Risco de inflamação espontânea em contacto com o ar. |
|
|
RO |
Se aprinde spontan, în contact cu aerul. |
|
|
SK |
Pri kontakte so vzduchuom sa spontánne vznieti. |
|
|
SL |
Samodejno se vžge na zraku. |
|
|
FI |
Syttyy itsestään palamaan joutuessaan kosketuksiin ilman kanssa. |
|
|
SV |
Spontanantänder vid kontakt med luft. |
|
H251 |
Kalba |
2.11 – Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Самонагряващо се: може да се запали. |
|
|
ES |
Se calienta espontáneamente; puede inflamarse. |
|
|
CS |
Samovolně se zahřívá: může se vznítit. |
|
|
DA |
Selvopvarmende, kan selvantænde. |
|
|
DE |
Selbsterhitzungsfähig; kann in Brand geraten. |
|
|
ET |
Isekuumenev, võib süttida. |
|
|
EL |
Αυτοθερμαίνεται: μπορεί να αναφλεγεί. |
|
|
EN |
Self-heating: may catch fire. |
|
|
FR |
Matière auto-échauffante; peut s'enflammer. |
|
|
GA |
Féintéamh: d'fhéadfadh sé dul trí thine. |
|
|
HR |
Samozagrijavanje; može se zapaliti. |
|
|
IT |
Autoriscaldante; può infiammarsi. |
|
|
LV |
Pašsasilstošs; var aizdegties. |
|
|
LT |
Savaime kaistančios, gali užsidegti. |
|
|
HU |
Önmelegedő: meggyulladhat. |
|
|
MT |
Jisħon waħdu: jista' jieħu n-nar. |
|
|
NL |
Vatbaar voor zelfverhitting: kan vlam vatten. |
|
|
PL |
Substancja samonagrzewająca się: może się zapalić. |
|
|
PT |
Susceptível de auto-aquecimento: risco de inflamação. |
|
|
RO |
Se autoîncălzește, pericol de aprindere. |
|
|
SK |
Samovoľne sa zahrieva; môže sa vznietiť. |
|
|
SL |
Samosegrevanje: lahko povzroči požar. |
|
|
FI |
Itsestään kuumeneva; voi syttyä palamaan. |
|
|
SV |
Självupphettande. Kan börja brinna. |
|
H252 |
Kalba |
2.11 – Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai, 2 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Самонагряващо се в големи количества; може да се запали. |
|
|
ES |
Se calienta espontáneamente en grandes cantidades; puede inflamarse. |
|
|
CS |
Ve velkém množství se samovolně zahřívá; může se vznítit. |
|
|
DA |
Selvopvarmende i store mængder, kan selvantænde. |
|
|
DE |
In großen Mengen selbsterhitzungsfähig; kann in Brand geraten. |
|
|
ET |
Suurtes kogustes isekuumenev, võib süttida. |
|
|
EL |
Σε μεγάλες ποσότητες αυτοθερμαίνεται: μπορεί να αναφλεγεί. |
|
|
EN |
Self-heating in large quantities; may catch fire. |
|
|
FR |
Matière auto-échauffante en grandes quantités; peut s'enflammer. |
|
|
GA |
Féintéamh ina mhórchainníochtaí; d'fhéadfadh sé dul trí thine. |
|
|
HR |
Samozagrijavanje u velikim količinama; može se zapaliti. |
|
|
IT |
Autoriscaldante in grandi quantità; può infiammarsi. |
|
|
LV |
Lielos apjomos pašsasilstošs; var aizdegties. |
|
|
LT |
Laikant dideliais kiekiais savaime kaista, gali užsidegti. |
|
|
HU |
Nagy mennyiségben önmelegedő; meggyulladhat. |
|
|
MT |
Jisħon waħdu f'kwantitajiet kbar; jista' jieħu n-nar. |
|
|
NL |
In grote hoeveelheden vatbaar voor zelfverhitting; kan vlam vatten. |
|
|
PL |
Substancja samonagrzewająca się w dużych ilościach; może się zapalić. |
|
|
PT |
Susceptível de auto-aquecimento em grandes quantidades: risco de inflamação. |
|
|
RO |
►C5 Se autoîncălzește în cantități mari; pericol de aprindere. ◄ |
|
|
SK |
Vo veľkých množstvách sa samovoľne zahrieva; môže sa vznietiť. |
|
|
SL |
Samosegrevanje v velikih količinah; lahko povzroči požar. |
|
|
FI |
Suurina määrinä itsestään kuumeneva; voi syttyä palamaan. |
|
|
SV |
Självupphettande i stora mängder. Kan börja brinna. |
|
H260 |
Kalba |
2.12 – Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
При контакт с вода отделя запалими газове, които могат да се самозапалят. |
|
|
ES |
En contacto con el agua desprende gases inflamables que pueden inflamarse espontáneamente. |
|
|
CS |
Při styku s vodou uvolňuje hořlavé plyny, které se mohou samovolně vznítit. |
|
|
DA |
Ved kontakt med vand udvikles brandfarlige gasser, som kan selvantænde. |
|
|
DE |
In Berührung mit Wasser entstehen entzündbare Gase, die sich spontan entzünden können. |
|
|
ET |
Kokkupuutel veega eraldab tuleohtlikke gaase, mis võivad iseenesest süttida. |
|
|
EL |
Σε επαφή με το νερό ελευθερώνει εύφλεκτα αέρια τα οποία μπορούν να αυτοαναφλεγούν. |
|
|
EN |
In contact with water releases flammable gases which may ignite spontaneously. |
|
|
FR |
Dégage au contact de l'eau des gaz inflammables qui peuvent s'enflammer spontanément. |
|
|
GA |
I dteagmháil le huisce scaoiltear gáis inadhainte a d'fhéadfadh uathadhaint. |
|
|
HR |
U dodiru s vodom oslobađa zapaljive plinove koji se mogu spontano zapaliti. |
|
|
IT |
A contatto con l'acqua libera gas infiammabili che possono infiammarsi spontaneamente. |
|
|
LV |
Nonākot saskarē ar ūdeni, izdala uzliesmojošas gāzes, kas var spontāni aizdegties. |
|
|
LT |
Kontaktuodami su vandeniu išskiria degias dujas, kurios gali savaime užsidegti. |
|
|
HU |
Vízzel érintkezve öngyulladásra hajlamos tűzveszélyes gázokat bocsát ki. |
|
|
MT |
Meta jmiss ma' l-ilma jerħi gassijiet li jaqbdu li jistgħu jieħdu n-nar spontanjament. |
|
|
NL |
In contact met water komen ontvlambare gassen vrij die spontaan kunnen ontbranden. |
|
|
PL |
W kontakcie z wodą uwalniają łatwopalne gazy, które mogą ulegać samozapaleniu. |
|
|
PT |
Em contacto com a água liberta gases que se podem inflamar espontaneamente. |
|
|
RO |
În contact cu apa degajă gaze inflamabile care se pot aprinde spontan. |
|
|
SK |
Pri kontakte s vodou uvoľňuje horľavé plyny, ktoré sa môžu spontánne zapáliť. |
|
|
SL |
V stiku z vodo se sproščajo vnetljivi plini, ki se lahko samodejno vžgejo. |
|
|
FI |
Kehittää itsestään syttyviä kaasuja veden kanssa. |
|
|
SV |
Vid kontakt med vatten utvecklas brandfarliga gaser som kan självantända. |
|
H261 |
Kalba |
2.12 – Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas, 2 ir 3 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
При контакт с вода отделя запалими газове. |
|
|
ES |
En contacto con el agua desprende gases inflamables. |
|
|
CS |
Při styku s vodou uvolňuje hořlavé plyny. |
|
|
DA |
Ved kontakt med vand udvikles brandfarlige gasser. |
|
|
DE |
In Berührung mit Wasser entstehen entzündbare Gase. |
|
|
ET |
Kokkupuutel veega eraldab tuleohtlikke gaase. |
|
|
EL |
Σε επαφή με το νερό ελευθερώνει εύφλεκτα αέρια. |
|
|
EN |
In contact with water releases flammable gases. |
|
|
FR |
Dégage au contact de l'eau des gaz inflammables. |
|
|
GA |
I dteagmháil le huisce scaoiltear gáis inadhainte. |
|
|
HR |
U dodiru s vodom oslobađa zapaljive plinove. |
|
|
IT |
A contatto con l'acqua libera gas infiammabili. |
|
|
LV |
Nonākot saskarē ar ūdeni, izdala uzliesmojošu gāzi. |
|
|
LT |
Kontaktuodami su vandeniu išskiria degias dujas |
|
|
HU |
Vízzel érintkezve tűzveszélyes gázokat bocsát ki. |
|
|
MT |
Meta jmiss ma' l-ilma jerħi gassijiet li jaqbdu. |
|
|
NL |
In contact met water komen ontvlambare gassen vrij. |
|
|
PL |
W kontakcie z wodą uwalnia łatwopalne gazy. |
|
|
PT |
Em contacto com a água liberta gases inflamáveis. |
|
|
RO |
În contact cu apa degajă gaze inflamabile. |
|
|
SK |
Pri kontakte s vodou uvoľňuje horľavé plyny. |
|
|
SL |
V stiku z vodo se sproščajo vnetljivi plini. |
|
|
FI |
Kehittää syttyviä kaasuja veden kanssa. |
|
|
SV |
Vid kontakt med vatten utvecklas brandfarliga gaser. |
|
H270 |
Kalba |
2.4 – Oksiduojančiosios dujos, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Може да предивзика или усили пожар; окислител. |
|
|
ES |
Puede provocar o agravar un incendio; comburente. |
|
|
CS |
Může způsobit nebo zesílit požár; oxidant. |
|
|
DA |
Kan forårsage eller forstærke brand, brandnærende. |
|
|
DE |
Kann Brand verursachen oder verstärken; Oxidationsmittel. |
|
|
ET |
Võib põhjustada süttimise või soodustada põlemist; oksüdeerija. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει ή να αναζωπυρώσει πυρκαγιά· οξειδωτικό. |
|
|
EN |
May cause or intensify fire; oxidiser. |
|
|
FR |
Peut provoquer ou aggraver un incendie; comburant. |
|
|
GA |
D'fhéadfadh sé a bheith ina chúis le tine nó cur le tine; ocsaídeoir. |
|
|
HR |
Može uzrokovati ili pojačati požar; oksidans. |
|
|
IT |
Può provocare o aggravare un incendio; comburente. |
|
|
LV |
Var izraisīt vai pastiprināt degšanu, oksidētājs. |
|
|
LT |
Gali sukelti arba padidinti gaisrą, oksidatorius. |
|
|
HU |
Tüzet okozhat vagy fokozhatja a tűz intenzitását, oxidáló hatású. |
|
|
MT |
Jista' jikkawża jew iżid in-nar; ossidant. |
|
|
NL |
Kan brand veroorzaken of bevorderen; oxiderend. |
|
|
PL |
Może spowodować lub intensyfikować pożar; utleniacz. |
|
|
PT |
Pode provocar ou agravar incêndios; comburente. |
|
|
RO |
Poate provoca sau agrava un incendiu; oxidant. |
|
|
SK |
Môže spôsobiť alebo prispieť k rozvoju požiaru; oxidačné činidlo. |
|
|
SL |
Lahko povzroči ali okrepi požar; oksidativna snov. |
|
|
FI |
Aiheuttaa tulipalon vaaran tai edistää tulipaloa; hapettava. |
|
|
SV |
Kan orsaka eller intensifiera brand. Oxiderande. |
|
H271 |
Kalba |
2.13 – Oksiduojantieji skysčiai, 1 pavojaus kategorija 2.14 – Oksiduojančiosios kietosios medžiagos, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Може да предизвика пожар или експлозия; силен окислител. |
|
|
ES |
Puede provocar un incendio o una explosión; muy comburente. |
|
|
CS |
Může způsobit požár nebo výbuch; silný oxidant. |
|
|
DA |
Kan forårsage brand eller eksplosion, stærkt brandnærende. |
|
|
DE |
Kann Brand oder Explosion verursachen; starkes Oxidationsmittel. |
|
|
ET |
Võib põhjustada süttimise või plahvatuse; tugev oksüdeerija. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει πυρκαγιά ή έκρηξη· ισχυρό οξειδωτικό. |
|
|
EN |
May cause fire or explosion; strong oxidiser. |
|
|
FR |
Peut provoquer un incendie ou une explosion; comburant puissant. |
|
|
GA |
D'fhéadfadh sé a bheith ina chúis le tine nó le pléascadh; an-ocsaídeoir. |
|
|
HR |
Može uzrokovati požar ili eksploziju; jaki oksidans. |
|
|
IT |
Può provocare un incendio o un'esplosione; molto comburente. |
|
|
LV |
Var izraisīt degšanu vai eksploziju, oksidētājs. |
|
|
LT |
Gali sukelti gaisrą arba sprogimą, stiprus oksidatorius. |
|
|
HU |
Tüzet vagy robbanást okozhat; erősen oxidáló hatású. |
|
|
MT |
Jista' jikkawża nar jew splużjoni; ossidant qawwi. |
|
|
NL |
Kan brand of ontploffingen veroorzaken; sterk oxiderend. |
|
|
PL |
Może spowodować pożar lub wybuch; silny utleniacz. |
|
|
PT |
Risco de incêndio ou de explosão; muito comburente. |
|
|
RO |
Poate provoca un incendiu sau o explozie; oxidant puternic. |
|
|
SK |
Môže spôsobiť požiar alebo výbuch; silné oxidačné činidlo. |
|
|
SL |
Lahko povzroči požar ali eksplozijo; močna oksidativna snov. |
|
|
FI |
Aiheuttaa tulipalo- tai räjähdysvaaran; voimakkaasti hapettava. |
|
|
SV |
Kan orsaka brand eller explosion. Starkt oxiderande. |
|
H272 |
Kalba |
2.13 – Oksiduojantieji skysčiai, 2 ir 3 pavojaus kategorija 2.14 – Oksiduojančiosios kietosios medžiagos, 2 ir 3 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Може да усили пожара; окислител. |
|
|
ES |
Puede agravar un incendio; comburente. |
|
|
CS |
Může zesílit požár; oxidant. |
|
|
DA |
Kan forstærke brand, brandnærende. |
|
|
DE |
Kann Brand verstärken; Oxidationsmittel. |
|
|
ET |
Võib soodustada põlemist; oksüdeerija. |
|
|
EL |
Μπορεί να αναζωπυρώσει την πυρκαγιά· οξειδωτικό. |
|
|
EN |
May intensify fire; oxidiser. |
|
|
FR |
Peut aggraver un incendie; comburant. |
|
|
GA |
D'fhéadfadh sé cur le tine; ocsaídeoir. |
|
|
HR |
Može pojačati požar; oksidans. |
|
|
IT |
Può aggravare un incendio; comburente. |
|
|
LV |
Var pastiprināt degšanu; oksidētājs. |
|
|
LT |
Gali padidinti gaisrą, oksidatorius. |
|
|
HU |
Fokozhatja a tűz intenzitását; oxidáló hatású. |
|
|
MT |
Jista' jżid in-nar; ossidant. |
|
|
NL |
Kan brand bevorderen; oxiderend. |
|
|
PL |
Może intensyfikować pożar; utleniacz. |
|
|
PT |
Pode agravar incêndios; comburente. |
|
|
RO |
Poate agrava un incendiu; oxidant. |
|
|
SK |
Môže prispieť k rozvoju požiaru; oxidačné činidlo. |
|
|
SL |
Lahko okrepi požar; oksidativna snov. |
|
|
FI |
Voi edistää tulipaloa; hapettava. |
|
|
SV |
Kan intensifiera brand. Oxiderande. |
|
H280 |
Kalba |
2.5 – Slėgio veikiamos dujos: Suslėgtosios dujos Suskystintosios dujos Ištirpintosios dujos |
|
|
BG |
Съдържа газ под налягане; може да експлодира при нагряване. |
|
|
ES |
Contiene gas a presión; peligro de explosión en caso de calentamiento. |
|
|
CS |
Obsahuje plyn pod tlakem; při zahřívání může vybuchnout. |
|
|
DA |
Indeholder gas under tryk, kan eksplodere ved opvarmning. |
|
|
DE |
Enthält Gas unter Druck; kann bei Erwärmung explodieren. |
|
|
ET |
Sisaldab rõhu all olevat gaasi, kuumenemisel võib plahvatada. |
|
|
EL |
Περιέχει αέριο υπό πίεση· εάν θερμανθεί, μπορεί να εκραγεί. |
|
|
EN |
Contains gas under pressure; may explode if heated. |
|
|
FR |
Contient un gaz sous pression; peut exploser sous l'effet de la chaleur. |
|
|
GA |
Gás istigh ann, faoi bhrú; d'fhéadfadh sé pléascadh, má théitear. |
|
|
HR |
Sadrži stlačeni plin; zagrijavanje može uzrokovati eksploziju. |
|
|
IT |
Contiene gas sotto pressione; può esplodere se riscaldato. |
|
|
LV |
Satur gāzi zem spiediena; karstumā var eksplodēt. |
|
|
LT |
Turi slėgio veikiamų dujų, kaitinant gali sprogti. |
|
|
HU |
Nyomás alatt lévő gázt tartalmaz; hő hatására robbanhat. |
|
|
MT |
Fih gass taħt pressjoni; jista' jisplodi jekk jissaħħan. |
|
|
NL |
Bevat gas onder druk; kan ontploffen bij verwarming. |
|
|
PL |
Zawiera gaz pod ciśnieniem; ogrzanie grozi wybuchem. |
|
|
PT |
Contém gás sob pressão; risco de explosão sob a acção do calor. |
|
|
RO |
Conține un gaz sub presiune; pericol de explozie în caz de încălzire. |
|
|
SK |
Obsahuje plyn pod tlakom, pri zahriatí môže vybuchnúť. |
|
|
SL |
Vsebuje plin pod tlakom; segrevanje lahko povzroči eksplozijo. |
|
|
FI |
Sisältää paineen alaista kaasua; voi räjähtää kuumennettaessa. |
|
|
SV |
Innehåller gas under tryck. Kan explodera vid uppvärmning. |
|
H281 |
Kalba |
2.5 – Slėgio veikiamos dujos: Atšaldytos suskystintosios dujos |
|
|
BG |
Съдържа охладен газ; може да причини криогенни изгаряния или наранявания. |
|
|
ES |
►C5 Contiene gas refrigerado; ◄ puede provocar quemaduras o lesiones criogénicas. |
|
|
CS |
Obsahuje zchlazený plyn; může způsobit omrzliny nebo poškození chladem. |
|
|
DA |
Indeholder nedkølet gas, kan forårsage kuldeskader. |
|
|
DE |
►C5 Enthält tiefgekühltes Gas; kann Kälteverbrennungen oder -verletzungen verursachen. ◄ |
|
|
ET |
Sisaldab külmutatud gaasi; võib põhjustada külmapõletusi või -kahjustusi. |
|
|
EL |
Περιέχει αέριο υπό ψύξη· μπορεί να προκαλέσει εγκαύματα ψύχους ή τραυματισμούς. |
|
|
EN |
Contains refrigerated gas; may cause cryogenic burns or injury. |
|
|
FR |
Contient un gaz réfrigéré; peut causer des brûlures ou blessures cryogéniques. |
|
|
GA |
Gás cuisnithe istigh ann; d'fhéadfadh sé a bheith ina chúis le dónna crióigineacha nó le díobháil chrióigineach. |
|
|
HR |
Sadrži pothlađeni, ukapljeni plin; može uzrokovati kriogene opekline ili ozljede. |
|
|
IT |
Contiene gas refrigerato; può provocare ustioni o lesioni criogeniche. |
|
|
LV |
Satur atdzesētu gāzi; var radīt kriogēnus apdegumus vai ievainojumus. |
|
|
LT |
Turi atšaldytų dujų, gali sukelti kriogeninius nušalimus arba pažeidimus. |
|
|
HU |
Mélyhűtött gázt tartalmaz; fagymarást vagy sérülést okozhat. |
|
|
MT |
Fih gass imkessaħ; jista' jikkawża ħruq jew dannu minn temperaturi baxxi. |
|
|
NL |
Bevat sterk gekoeld gas; kan cryogene brandwonden of letsel veroorzaken. |
|
|
PL |
Zawiera schłodzony gaz; może spowodować oparzenia kriogeniczne lub obrażenia. |
|
|
PT |
Contém gás refrigerado; pode provocar queimaduras ou lesões criogénicas. |
|
|
RO |
Conține un gaz răcit; poate cauza arsuri sau leziuni criogenice. |
|
|
SK |
Obsahuje schladený plyn; môže spôsobiť kryogénne popáleniny alebo poranenia. |
|
|
SL |
Vsebuje ohlajen utekočinjen plin; lahko povzroči ozebline ali poškodbe. |
|
|
FI |
Sisältää jäähdytettyä kaasua; voi aiheuttaa jäätymisvamman. |
|
|
SV |
Innehåller kyld gas. Kan orsaka svåra köldskador. |
|
H290 |
Kalba |
2.16 – Ėsdina metalą, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Може да бъде корозивно за металите. |
|
|
ES |
Puede ser corrosivo para los metales. |
|
|
CS |
Může být korozivní pro kovy. |
|
|
DA |
Kan ætse metaller. |
|
|
DE |
Kann gegenüber Metallen korrosiv sein. |
|
|
ET |
Võib söövitada metalle. |
|
|
EL |
Μπορεί να διαβρώσει μέταλλα. |
|
|
EN |
May be corrosive to metals. |
|
|
FR |
Peut être corrosif pour les métaux. |
|
|
GA |
D'fhéadfadh sé a bheith creimneach do mhiotail. |
|
|
HR |
Može nagrizati metale. |
|
|
IT |
Può essere corrosivo per i metalli. |
|
|
LV |
Var kodīgi iedarboties uz metāliem. |
|
|
LT |
Gali ėsdinti metalus. |
|
|
HU |
Fémekre korrozív hatású lehet. |
|
|
MT |
Jista' jkun korrużiv għall-metalli. |
|
|
NL |
Kan bijtend zijn voor metalen. |
|
|
PL |
Może powodować korozję metali. |
|
|
PT |
Pode ser corrosivo para os metais. |
|
|
RO |
Poate fi corosiv pentru metale. |
|
|
SK |
Môže byť korozívna pre kovy. |
|
|
SL |
Lahko je jedko za kovine. |
|
|
FI |
Voi syövyttää metalleja. |
|
|
SV |
Kan vara korrosivt för metaller. |
1.2 lentelė
Pavojų sveikatai apibūdinančios pavojingumo frazės
|
H300 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus), 1 ir 2 pavojaus kategorijos |
|
|
BG |
Смъртоносeн при поглъщане. |
|
|
ES |
Mortal en caso de ingestión. |
|
|
CS |
Při požití může způsobit smrt. |
|
|
DA |
Livsfarlig ved indtagelse. |
|
|
DE |
Lebensgefahr bei Verschlucken. |
|
|
ET |
Allaneelamisel surmav. |
|
|
EL |
Θανατηφόρο σε περίπτωση κατάποσης. |
|
|
EN |
Fatal if swallowed. |
|
|
FR |
Mortel en cas d'ingestion. |
|
|
GA |
Marfach má shlogtar. |
|
|
HR |
Smrtonosno ako se proguta. |
|
|
IT |
Letale se ingerito. |
|
|
LV |
Norijot iestājas nāve. |
|
|
LT |
Mirtina prarijus. |
|
|
HU |
Lenyelve halálos. |
|
|
MT |
Fatali jekk jinbela’. |
|
|
NL |
Dodelijk bij inslikken. |
|
|
PL |
Połknięcie grozi śmiercią. |
|
|
PT |
Mortal por ingestão. |
|
|
RO |
Mortal în caz de înghițire. |
|
|
SK |
Smrteľný po požití. |
|
|
SL |
Smrtno pri zaužitju. |
|
|
FI |
Tappavaa nieltynä. |
|
|
SV |
Dödligt vid förtäring. |
|
H301 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus), 3 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Токсичен при поглъщане. |
|
|
ES |
Tóxico en caso de ingestión. |
|
|
CS |
Toxický při požití. |
|
|
DA |
Giftig ved indtagelse. |
|
|
DE |
Giftig bei Verschlucken. |
|
|
ET |
Allaneelamisel mürgine. |
|
|
EL |
Τοξικό σε περίπτωση κατάποσης. |
|
|
EN |
Toxic if swallowed. |
|
|
FR |
Toxique en cas d'ingestion. |
|
|
GA |
Tocsaineach má shlogtar. |
|
|
HR |
Otrovno ako se proguta. |
|
|
IT |
Tossico se ingerito. |
|
|
LV |
Toksisks, ja norij. |
|
|
LT |
Toksiška prarijus. |
|
|
HU |
Lenyelve mérgező. |
|
|
MT |
Tossiku jekk jinbela’. |
|
|
NL |
Giftig bij inslikken. |
|
|
PL |
Działa toksycznie po połknięciu. |
|
|
PT |
Tóxico por ingestão. |
|
|
RO |
Toxic în caz de înghițire. |
|
|
SK |
Toxický po požití. |
|
|
SL |
Strupeno pri zaužitju. |
|
|
FI |
Myrkyllistä nieltynä. |
|
|
SV |
Giftigt vid förtäring. |
|
H302 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus), 4 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Вреден при поглъщане. |
|
|
ES |
Nocivo en caso de ingestión. |
|
|
CS |
Zdraví škodlivý při požití. |
|
|
DA |
Farlig ved indtagelse. |
|
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Verschlucken. |
|
|
ET |
Allaneelamisel kahjulik. |
|
|
EL |
Επιβλαβές σε περίπτωση κατάποσης. |
|
|
EN |
Harmful if swallowed. |
|
|
FR |
Nocif en cas d'ingestion. |
|
|
GA |
Díobhálach má shlogtar. |
|
|
HR |
Štetno ako se proguta. |
|
|
IT |
Nocivo se ingerito. |
|
|
LV |
Kaitīgs, ja norij. |
|
|
LT |
Kenksminga prarijus. |
|
|
HU |
Lenyelve ártalmas. |
|
|
MT |
Jagħmel il-ħsara jekk jinbela’. |
|
|
NL |
Schadelijk bij inslikken. |
|
|
PL |
Działa szkodliwie po połknięciu. |
|
|
PT |
Nocivo por ingestão. |
|
|
RO |
Nociv în caz de înghițire. |
|
|
SK |
Škodlivý po požití. |
|
|
SL |
Zdravju škodljivo pri zaužitju. |
|
|
FI |
Haitallista nieltynä. |
|
|
SV |
Skadligt vid förtäring. |
|
H304 |
Kalba |
3.10 – Plaučių pakenkimo pavojus prarijus, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Може да бъде смъртоносен при поглъщане и навлизане в дихателните пътища. |
|
|
ES |
Puede ser mortal en caso de ingestión y penetración en las vías respiratorias. |
|
|
CS |
Při požití a vniknutí do dýchacích cest může způsobit smrt. |
|
|
DA |
Kan være livsfarligt, hvis det indtages og kommer i luftvejene. |
|
|
DE |
Kann bei Verschlucken und Eindringen in die Atemwege tödlich sein. |
|
|
ET |
Allaneelamisel või hingamisteedesse sattumisel võib olla surmav. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει θάνατο σε περίπτωση κατάποσης και διείσδυσης στις αναπνευστικές οδούς. |
|
|
EN |
May be fatal if swallowed and enters airways. |
|
|
FR |
Peut être mortel en cas d'ingestion et de pénétration dans les voies respiratoires. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith marfach má shlogtar é agus má théann sé isteach sna haerbhealaí. |
|
|
HR |
Može biti smrtonosno ako se proguta i uđe u dišni sustav. |
|
|
HU |
Lenyelve és a légutakba kerülve halálos lehet. |
|
|
IT |
Può essere letale in caso di ingestione e di penetrazione nelle vie respiratorie. |
|
|
LV |
Var izraisīt nāvi, ja norij vai iekļūst elpceļos. |
|
|
LT |
Prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį. |
|
|
MT |
Jista’ jkun fatali jekk jinbela’ u jidħol fil-pajpijiet tan-nifs. |
|
|
NL |
Kan dodelijk zijn als de stof bij inslikken in de luchtwegen terechtkomt. |
|
|
PL |
Połknięcie i dostanie się przez drogi oddechowe może grozić śmiercią. |
|
|
PT |
Pode ser mortal por ingestão e penetração nas vias respiratórias. |
|
|
RO |
Poate fi mortal în caz de înghițire și de pătrundere în căile respiratorii. |
|
|
SK |
Môže byť smrteľný po požití a vniknutí do dýchacích ciest. |
|
|
SL |
Pri zaužitju in vstopu v dihalne poti je lahko smrtno. |
|
|
FI |
Voi olla tappavaa nieltynä ja joutuessaan hengitysteihin. |
|
|
SV |
Kan vara dödligt vid förtäring om det kommer ner i luftvägarna. |
|
H310 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (per odą), 1 ir 2 pavojaus kategorijos |
|
|
BG |
Смъртоносeн при контакт с кожата. |
|
|
ES |
Mortal en contacto con la piel. |
|
|
CS |
Při styku s kůží může způsobit smrt. |
|
|
DA |
Livsfarlig ved hudkontakt. |
|
|
DE |
Lebensgefahr bei Hautkontakt. |
|
|
ET |
Nahale sattumisel surmav. |
|
|
EL |
Θανατηφόρο σε επαφή με το δέρμα. |
|
|
EN |
Fatal in contact with skin. |
|
|
FR |
Mortel par contact cutané. |
|
|
GA |
Marfach i dteagmháil leis an gcraiceann. |
|
|
HR |
Smrtonosno u dodiru s kožom. |
|
|
HU |
Bőrrel érintkezve halálos. |
|
|
IT |
Letale per contatto con la pelle. |
|
|
LV |
Nonākot saskarē ar ādu, iestājas nāve. |
|
|
LT |
Mirtina susilietus su oda. |
|
|
MT |
Fatali jekk imiss mal-ġilda. |
|
|
NL |
Dodelijk bij contact met de huid. |
|
|
PL |
Grozi śmiercią w kontacie ze skórą. |
|
|
PT |
Mortal em contacto com a pele. |
|
|
RO |
Mortal în contact cu pielea. |
|
|
SK |
Smrteľný pri kontakte s pokožkou. |
|
|
SL |
Smrtno v stiku s kožo. |
|
|
FI |
Tappavaa joutuessaan iholle. |
|
|
SV |
Dödligt vid hudkontakt. |
|
H311 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (per odą), 3 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Токсичен при контакт с кожата. |
|
|
ES |
Tóxico en contacto con la piel. |
|
|
CS |
Toxický při styku s kůží. |
|
|
DA |
Giftig ved hudkontakt. |
|
|
DE |
Giftig bei Hautkontakt. |
|
|
ET |
Nahale sattumisel mürgine. |
|
|
EL |
Τοξικό σε επαφή με το δέρμα. |
|
|
EN |
Toxic in contact with skin. |
|
|
FR |
Toxique par contact cutané. |
|
|
GA |
Tocsaineach i dteagmháil leis an gcraiceann. |
|
|
HR |
Otrovno u dodiru s kožom. |
|
|
IT |
Tossico per contatto con la pelle. |
|
|
LV |
Toksisks, ja nonāk saskarē ar ādu. |
|
|
LT |
Toksiška susilietus su oda. |
|
|
HU |
Bőrrel érintkezve mérgező. |
|
|
MT |
Tossiku meta jmiss mal-ġilda. |
|
|
NL |
Giftig bij contact met de huid. |
|
|
PL |
Działa toksycznie w kontakcie ze skórą. |
|
|
PT |
Tóxico em contacto com a pele. |
|
|
RO |
Toxic în contact cu pielea. |
|
|
SK |
Toxický pri kontakte s pokožkou. |
|
|
SL |
Strupeno v stiku s kožo. |
|
|
FI |
Myrkyllistä joutuessaan iholle. |
|
|
SV |
Giftigt vid hudkontakt. |
|
H312 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (per odą), 4 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Вреден при контакт с кожата. |
|
|
ES |
Nocivo en contacto con la piel. |
|
|
CS |
Zdraví škodlivý při styku s kůží. |
|
|
DA |
Farlig ved hudkontakt. |
|
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Hautkontakt. |
|
|
ET |
Nahale sattumisel kahjulik. |
|
|
EL |
Επιβλαβές σε επαφή με το δέρμα. |
|
|
EN |
Harmful in contact with skin. |
|
|
FR |
Nocif par contact cutané. |
|
|
GA |
Díobhálach i dteagmháil leis an gcraiceann. |
|
|
HR |
Štetno u dodiru s kožom. |
|
|
IT |
Nocivo per contatto con la pelle. |
|
|
LV |
Kaitīgs, ja nonāk saskarē ar ādu. |
|
|
LT |
Kenksminga susilietus su oda. |
|
|
HU |
Bőrrel érintkezve ártalmas. |
|
|
MT |
Jagħmel il-ħsara meta jmiss mal-ġilda. |
|
|
NL |
Schadelijk bij contact met de huid. |
|
|
PL |
Działa szkodliwie w kontakcie ze skórą. |
|
|
PT |
Nocivo em contacto com a pele. |
|
|
RO |
Nociv în contact cu pielea. |
|
|
SK |
Škodlivý pri kontakte s pokožkou. |
|
|
SL |
Zdravju škodljivo v stiku s kožo. |
|
|
FI |
Haitallista joutuessaan iholle. |
|
|
SV |
Skadligt vid hudkontakt. |
|
H314 |
Kalba |
3.2 – Odos ėsdinimas / dirginimas, 1 pavojingumo kategorija, 1A, 1B, 1C subkategorijos |
|
|
BG |
Причинява тежки изгаряния на кожата и сериозно увреждане на очите. |
|
|
ES |
Provoca quemaduras graves en la piel y lesiones oculares graves. |
|
|
CS |
Způsobuje těžké poleptání kůže a poškození očí. |
|
|
DA |
Forårsager svære forbrændinger af huden og øjenskader. |
|
|
DE |
Verursacht schwere Verätzungen der Haut und schwere Augenschäden. |
|
|
ET |
Põhjustab rasket nahasöövitust ja silmakahjustusi. |
|
|
EL |
Προκαλεί σοβαρά δερματικά εγκαύματα και οφθαλμικές βλάβες. |
|
|
EN |
Causes severe skin burns and eye damage. |
|
|
FR |
Provoque des brûlures de la peau et de graves lésions des yeux. |
|
|
GA |
Ina chúis le dónna tromchúiseacha craicinn agus le damáiste don tsúil. |
|
|
HR |
Uzrokuje teške opekline kože i ozljede oka. |
|
|
IT |
Provoca gravi ustioni cutanee e gravi lesioni oculari. |
|
|
LV |
Izraisa smagus ādas apdegumus un acu bojājumus. |
|
|
LT |
Smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis. |
|
|
HU |
Súlyos égési sérülést és szemkárosodást okoz. |
|
|
MT |
Jagħmel ħruq serju lill-ġilda u ħsara lill-għajnejn. |
|
|
NL |
Veroorzaakt ernstige brandwonden en oogletsel. |
|
|
PL |
Powoduje poważne oparzenia skóry oraz uszkodzenia oczu . |
|
|
PT |
Provoca queimaduras na pele e lesões oculares graves. |
|
|
RO |
Provoacă arsuri grave ale pielii și lezarea ochilor. |
|
|
SK |
Spôsobuje vážne poleptanie kože a poškodenie očí. |
|
|
SL |
Povzroča hude opekline kože in poškodbe oči. |
|
|
FI |
Voimakkaasti ihoa syövyttävää ja silmiä vaurioittavaa. |
|
|
SV |
Orsakar allvarliga frätskador på hud och ögon. |
|
H315 |
Kalba |
3.2 – Odos ėsdinimas/dirginimas, 2 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Предизвиква дразнене на кожата. |
|
|
ES |
Provoca irritación cutánea. |
|
|
CS |
Dráždí kůži. |
|
|
DA |
Forårsager hudirritation. |
|
|
DE |
Verursacht Hautreizungen. |
|
|
ET |
Põhjustab nahaärritust. |
|
|
EL |
Προκαλεί ερεθισμό του δέρματος. |
|
|
EN |
Causes skin irritation. |
|
|
FR |
Provoque une irritation cutanée. |
|
|
GA |
Ina chúis le greannú craicinn. |
|
|
HR |
Nadražuje kožu. |
|
|
IT |
Provoca irritazione cutanea. |
|
|
LV |
Kairina ādu. |
|
|
LT |
Dirgina odą. |
|
|
HU |
Bőrirritáló hatású. |
|
|
MT |
Jagħmel irritazzjoni tal-ġilda. |
|
|
NL |
Veroorzaakt huidirritatie. |
|
|
PL |
Działa drażniąco na skórę. |
|
|
PT |
Provoca irritação cutânea. |
|
|
RO |
Provoacă iritarea pielii. |
|
|
SK |
Dráždi kožu. |
|
|
SL |
Povzroča draženje kože. |
|
|
FI |
Ärsyttää ihoa. |
|
|
SV |
Irriterar huden. |
|
H317 |
Kalba |
►M2
|
|
|
BG |
Може да причини алергична кожна реакция. |
|
|
ES |
Puede provocar una reacción alérgica en la piel. |
|
|
CS |
Může vyvolat alergickou kožní reakci. |
|
|
DA |
Kan forårsage allergisk hudreaktion. |
|
|
DE |
Kann allergische Hautreaktionen verursachen. |
|
|
ET |
Võib põhjustada allergilist nahareaktsiooni. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει αλλεργική δερματική αντίδραση. |
|
|
EN |
May cause an allergic skin reaction. |
|
|
FR |
Peut provoquer une allergie cutanée. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le frithghníomh ailléirgeach craicinn. |
|
|
HR |
Može izazvati alergijsku reakciju na koži. |
|
|
IT |
Può provocare una reazione allergica cutanea. |
|
|
LV |
Var izraisīt alerģisku ādas reakciju. |
|
|
LT |
Gali sukelti alerginę odos reakciją. |
|
|
HU |
Allergiás bőrreakciót válthat ki. |
|
|
MT |
Jista’ jikkawża reazzjoni allerġika tal-ġilda. |
|
|
NL |
Kan een allergische huidreactie veroorzaken. |
|
|
PL |
Może powodować reakcję alergiczną skóry. |
|
|
PT |
Pode provocar uma reacção alérgica cutânea. |
|
|
RO |
Poate provoca o reacție alergică a pielii. |
|
|
SK |
Môže vyvolať alergickú kožnú reakciu. |
|
|
SL |
Lahko povzroči alergijski odziv kože. |
|
|
FI |
Voi aiheuttaa allergisen ihoreaktion. |
|
|
SV |
Kan orsaka allergisk hudreaktion. |
|
H318 |
Kalba |
3.3 – Smarkus akių pažeidimas / sudirginimas, 1 pavojingumo kategorija |
|
|
BG |
Предизвиква сериозно увреждане на очите. |
|
|
ES |
Provoca lesiones oculares graves. |
|
|
CS |
Způsobuje vážné poškození očí. |
|
|
DA |
Forårsager alvorlig øjenskade. |
|
|
DE |
Verursacht schwere Augenschäden. |
|
|
ET |
Põhjustab raskeid silmakahjustusi. |
|
|
EL |
Προκαλεί σοβαρή οφθαλμική βλάβη. |
|
|
EN |
Causes serious eye damage. |
|
|
FR |
Provoque de graves lésions des yeux. |
|
|
GA |
Ina chúis le damáiste tromchúiseach don tsúil. |
|
|
HR |
Uzrokuje teške ozljede oka. |
|
|
IT |
Provoca gravi lesioni oculari. |
|
|
LV |
Izraisa nopietnus acu bojājumus. |
|
|
LT |
Smarkiai pažeidžia akis. |
|
|
HU |
Súlyos szemkárosodást okoz. |
|
|
MT |
Jagħmel ħsara serja lill-għajnejn. |
|
|
NL |
Veroorzaakt ernstig oogletsel. |
|
|
PL |
Powoduje poważne uszkodzenie oczu. |
|
|
PT |
Provoca lesões oculares graves. |
|
|
RO |
Provoacă leziuni oculare grave. |
|
|
SK |
Spôsobuje vážne poškodenie očí. |
|
|
SL |
Povzroča hude poškodbe oči. |
|
|
FI |
Vaurioittaa vakavasti silmiä. |
|
|
SV |
Orsakar allvarliga ögonskador. |
|
H319 |
Kalba |
3.3 – Smarkus akių pažeidimas, dirginimas, Hazard Category 2 |
|
|
BG |
Предизвиква сериозно дразнене на очите. |
|
|
ES |
Provoca irritación ocular grave. |
|
|
CS |
Způsobuje vážné podráždění očí. |
|
|
DA |
Forårsager alvorlig øjenirritation. |
|
|
DE |
Verursacht schwere Augenreizung. |
|
|
ET |
Põhjustab tugevat silmade ärritust. |
|
|
EL |
Προκαλεί σοβαρό οφθαλμικό ερεθισμό. |
|
|
EN |
Causes serious eye irritation. |
|
|
FR |
Provoque une sévère irritation des yeux. |
|
|
GA |
Ina chúis le greannú tromchúiseach don tsúil. |
|
|
HR |
Uzrokuje jako nadraživanje oka. |
|
|
IT |
Provoca grave irritazione oculare. |
|
|
LV |
Izraisa nopietnu acu kairinājumu. |
|
|
LT |
Sukelia smarkų akių dirginimą. |
|
|
HU |
Súlyos szemirritációt okoz. |
|
|
MT |
Jagħmel irritazzjoni serja lill-għajnejn. |
|
|
NL |
Veroorzaakt ernstige oogirritatie. |
|
|
PL |
Działa drażniąco na oczy. |
|
|
PT |
Provoca irritação ocular grave. |
|
|
RO |
Provoacă o iritare gravă a ochilor. |
|
|
SK |
Spôsobuje vážne podráždenie očí. |
|
|
SL |
Povzroča hudo draženje oči. |
|
|
FI |
Ärsyttää voimakkaasti silmiä. |
|
|
SV |
Orsakar allvarlig ögonirritation. |
|
H330 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (įkvėpus), 1 ir 2 pavojaus kategorijos |
|
|
BG |
Смъртоносен при вдишване. |
|
|
ES |
Mortal en caso de inhalación. |
|
|
CS |
Při vdechování může způsobit smrt. |
|
|
DA |
Livsfarlig ved indånding. |
|
|
DE |
Lebensgefahr bei Einatmen. |
|
|
ET |
Sissehingamisel surmav. |
|
|
EL |
Θανατηφόρο σε περίπτωση εισπνοής. |
|
|
EN |
Fatal if inhaled. |
|
|
FR |
Mortel par inhalation. |
|
|
GA |
Marfach má ionanálaítear. |
|
|
HR |
Smrtonosno ako se udiše. |
|
|
IT |
Letale se inalato. |
|
|
LV |
Ieelpojot, iestājas nāve. |
|
|
LT |
Mirtina įkvėpus. |
|
|
HU |
Belélegezve halálos. |
|
|
MT |
Fatali jekk jinxtamm. |
|
|
NL |
Dodelijk bij inademing. |
|
|
PL |
Wdychanie grozi śmiercią. |
|
|
PT |
Mortal por inalação. |
|
|
RO |
Mortal în caz de inhalare. |
|
|
SK |
Smrteľný pri vdýchnutí. |
|
|
SL |
Smrtno pri vdihavanju. |
|
|
FI |
Tappavaa hengitettynä. |
|
|
SV |
Dödligt vid inandning. |
|
H331 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (įkvėpus), 3 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Токсичен при вдишване. |
|
|
ES |
Tóxico en caso de inhalación. |
|
|
CS |
Toxický při vdechování. |
|
|
DA |
Giftig ved indånding. |
|
|
DE |
Giftig bei Einatmen. |
|
|
ET |
Sissehingamisel mürgine. |
|
|
EL |
Τοξικό σε περίπτωση εισπνοής. |
|
|
EN |
Toxic if inhaled. |
|
|
FR |
Toxique par inhalation. |
|
|
GA |
Tocsaineach má ionanálaítear. |
|
|
HR |
Otrovno ako se udiše. |
|
|
IT |
Tossico se inalato. |
|
|
LV |
Toksisks ieelpojot. |
|
|
LT |
Toksiška įkvėpus. |
|
|
HU |
Belélegezve mérgező. |
|
|
MT |
Tossiku jekk jinxtamm. |
|
|
NL |
Giftig bij inademing. |
|
|
PL |
Działa toksycznie w następstwie wdychania. |
|
|
PT |
Tóxico por inalação. |
|
|
RO |
Toxic în caz de inhalare. |
|
|
SK |
Toxický pri vdýchnutí. |
|
|
SL |
Strupeno pri vdihavanju. |
|
|
FI |
Myrkyllistä hengitettynä. |
|
|
SV |
Giftigt vid inandning. |
|
H332 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (įkvėpus), 4 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Вреден при вдишване. |
|
|
ES |
Nocivo en caso de inhalación. |
|
|
CS |
Zdraví škodlivý při vdechování. |
|
|
DA |
Farlig ved indånding. |
|
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Einatmen. |
|
|
ET |
Sissehingamisel kahjulik. |
|
|
EL |
Επιβλαβές σε περίπτωση εισπνοής. |
|
|
EN |
Harmful if inhaled. |
|
|
FR |
Nocif par inhalation. |
|
|
GA |
Díobhálach má ionanálaítear. |
|
|
HR |
Štetno ako se udiše. |
|
|
IT |
Nocivo se inalato. |
|
|
LV |
Kaitīgs ieelpojot. |
|
|
LT |
Kenksminga įkvėpus. |
|
|
HU |
Belélegezve ártalmas. |
|
|
MT |
Jagħmel il-ħsara jekk jinxtamm. |
|
|
NL |
Schadelijk bij inademing. |
|
|
PL |
Działa szkodliwie w następstwie wdychania. |
|
|
PT |
Nocivo por inalação. |
|
|
RO |
Nociv în caz de inhalare. |
|
|
SK |
Škodlivý pri vdýchnutí. |
|
|
SL |
Zdravju škodljivo pri vdihavanju. |
|
|
FI |
Haitallista hengitettynä. |
|
|
SV |
Skadligt vid inandning. |
|
H334 |
Kalba |
►M2
|
|
|
BG |
Може да причини алергични или астматични симптоми или затруднения в дишането при вдишване. |
|
|
ES |
Puede provocar síntomas de alergia o asma o dificultades respiratorias en caso de inhalación. |
|
|
CS |
Při vdechování může vyvolat příznaky alergie nebo astmatu nebo dýchací potíže. |
|
|
DA |
Kan forårsage allergi- eller astmasymptomer eller åndedrætsbesvær ved indånding. |
|
|
DE |
Kann bei Einatmen Allergie, asthmaartige Symptome oder Atembeschwerden verursachen. |
|
|
ET |
Sissehingamisel võib põhjustada allergia- või astma sümptomeid või hingamisraskusi. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει αλλεργία ή συμπτώματα άσθματος ή δύσπνοια σε περίπτωση εισπνοής. |
|
|
EN |
May cause allergy or asthma symptoms or breathing difficulties if inhaled. |
|
|
FR |
Peut provoquer des symptômes allergiques ou d’asthme ou des difficultés respiratoires par inhalation. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le siomptóim ailléirge nó asma nó le deacrachtaí análaithe má ionanálaítear é. |
|
|
HR |
Ako se udiše može izazvati simptome alergije ili astme ili poteškoće s disanjem. |
|
|
IT |
Può provocare sintomi allergici o asmatici o difficoltà respiratorie se inalato. |
|
|
LV |
Ja ieelpo, var izraisīt alerģiju vai astmas simptomus, vai apgrūtināt elpošanu. |
|
|
LT |
Įkvėpus gali sukelti alerginę reakciją, astmos simptomus arba apsunkinti kvėpavimą. |
|
|
HU |
Belélegezve allergiás és asztmás tüneteket, és nehéz légzést okozhat. |
|
|
MT |
Jista’ jikkawża sintomi ta' allerġija jew ta’ ażma jew diffikultajiet biex jittieħed in-nifs jekk jinxtamm. |
|
|
NL |
Kan bij inademing allergie- of astmasymptomen of ademhalingsmoeilijkheden veroorzaken. |
|
|
PL |
Może powodować objawy alergii lub astmy lub trudności w oddychaniu w następstwie wdychania. |
|
|
PT |
Quando inalado, pode provocar sintomas de alergia ou de asma ou dificuldades respiratórias. |
|
|
RO |
Poate provoca simptome de alergie sau astm sau dificultăți de respirație în caz de inhalare. |
|
|
SK |
Pri vdýchnutí môže vyvolať alergiu alebo príznaky astmy, alebo dýchacie ťažkosti. |
|
|
SL |
Lahko povzroči simptome alergije ali astme ali težave z dihanjem pri vdihavanju. |
|
|
FI |
Voi aiheuttaa hengitettynä allergia- tai astmaoireita tai hengitysvaikeuksia. |
|
|
SV |
Kan orsaka allergi- eller astmasymtom eller andningssvårigheter vid inandning. |
|
H335 |
Kalba |
3.8 – Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis, 3 pavojaus kategorija, kvėpavimo takų dirginimas |
|
|
BG |
Може да предизвика дразнене на дихателните пътища. |
|
|
ES |
Puede irritar las vías respiratorias. |
|
|
CS |
Může způsobit podráždění dýchacích cest. |
|
|
DA |
Kan forårsage irritation af luftvejene. |
|
|
DE |
Kann die Atemwege reizen. |
|
|
ET |
Võib põhjustada hingamisteede ärritust. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει ερεθισμό της αναπνευστικής οδού. |
|
|
EN |
May cause respiratory irritation. |
|
|
FR |
Peut irriter les voies respiratoires. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le greannú riospráide. |
|
|
HR |
Može nadražiti dišni sustav. |
|
|
IT |
Può irritare le vie respiratorie. |
|
|
LV |
Var izraisīt elpceļu kairinājumu. |
|
|
LT |
Gali dirginti kvėpavimo takus. |
|
|
HU |
Légúti irritációt okozhat. |
|
|
MT |
Jista’ jikkawża irritazzjoni respiratorja. |
|
|
NL |
Kan irritatie van de luchtwegen veroorzaken. |
|
|
PL |
Może powodować podrażnienie dróg oddechowych. |
|
|
PT |
Pode provocar irritação das vias respiratórias. |
|
|
RO |
Poate provoca iritarea căilor respiratorii. |
|
|
SK |
Môže spôsobiť podráždenie dýchacích ciest. |
|
|
SL |
Lahko povzroči draženje dihalnih poti. |
|
|
FI |
Saattaa aiheuttaa hengitysteiden ärsytystä. |
|
|
SV |
Kan orsaka irritation i luftvägarna. |
|
H336 |
Kalba |
3.8 – Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis, 3 pavojaus kategorija, narkozė |
|
|
BG |
Може да предизвика сънливост или световъртеж. |
|
|
ES |
Puede provocar somnolencia o vértigo. |
|
|
CS |
Může způsobit ospalost nebo závratě. |
|
|
DA |
Kan forårsage sløvhed eller svimmelhed. |
|
|
DE |
Kann Schläfrigkeit und Benommenheit verursachen. |
|
|
ET |
Võib põhjustada unisust või peapööritust. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει υπνηλία ή ζάλη. |
|
|
EN |
May cause drowsiness or dizziness. |
|
|
FR |
Peut provoquer somnolence ou vertiges. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le codlatacht nó le meadhrán. |
|
|
HR |
Može izazvati pospanost ili vrtoglavicu. |
|
|
IT |
Può provocare sonnolenza o vertigini. |
|
|
LV |
Var izraisīt miegainību vai reiboņus. |
|
|
LT |
Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą. |
|
|
HU |
Álmosságot vagy szédülést okozhat. |
|
|
MT |
Jista’ jikkawża ħedla jew sturdament. |
|
|
NL |
Kan slaperigheid of duizeligheid veroorzaken. |
|
|
PL |
Może wywoływać uczucie senności lub zawroty głowy. |
|
|
PT |
Pode provocar sonolência ou vertigens. |
|
|
RO |
Poate provoca somnolență sau amețeală. |
|
|
SK |
Môže spôsobiť ospalosť alebo závraty. |
|
|
SL |
Lahko povzroči zaspanost ali omotico. |
|
|
FI |
Saattaa aiheuttaa uneliaisuutta ja huimausta. |
|
|
SV |
Kan göra att man blir dåsig eller omtöcknad. |
|
H340 |
Kalba |
3.5 – Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 1A ir 1B kategorijos |
|
|
BG |
Може да причини генетични дефекти < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
|
|
ES |
Puede provocar defectos genéticos <Indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía >. |
|
|
CS |
Může vyvolat genetické poškození <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
|
|
DA |
Kan forårsage genetiske defekter <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
|
|
DE |
Kann genetische Defekte verursachen <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
|
|
ET |
Võib põhjustada geneetilisi defekte <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει γενετικά ελαττώματα < αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης >. |
|
|
EN |
May cause genetic defects <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
|
|
FR |
Peut induire des anomalies génétiques <indiquer la voie d ’ exposition s ’ il est formellement prouvé qu ’ aucune autre voie d ’ exposition ne conduit au même danger>. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le héalanga géiniteacha <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
|
|
HR |
Može izazvati genetska oštećenja <navesti način izloženosti ako je nedvojbeno dokazano da niti jedan drugi način izloženosti ne uzrokuje takvu opasnost>. |
|
|
IT |
Può provocare alterazioni genetiche <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
|
|
LV |
Var izraisīt ģenētiskus bojājumus <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
|
|
LT |
Gali sukelti genetinius defektus <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
|
|
HU |
Genetikai károsodást okozhat < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
|
|
MT |
Jista’ jikkawża difetti ġenetiċi <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
|
|
NL |
Kan genetische schade veroorzaken <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
|
|
PL |
Może powodować wady genetyczne <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inna droga narażenia nie powoduje zagrożenia>. |
|
|
PT |
Pode provocar anomalias genéticas <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
|
|
RO |
Poate provoca anomalii genetice <indicați calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
|
|
SK |
Môže spôsobovať genetické poškodenie <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
|
|
SL |
Lahko povzroči genetske okvare <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
|
|
FI |
Saattaa aiheuttaa perimävaurioita <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
|
|
SV |
Kan orsaka genetiska defekter <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
|
H341 |
Kalba |
3.5 – Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 2 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Предполага се, че причинява генетични дефекти < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
|
|
ES |
Se sospecha que provoca defectos genéticos <Indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
|
|
CS |
Podezření na genetické poškození <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
|
|
DA |
Mistænkt for at forårsage genetiske defekter <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
|
|
DE |
Kann vermutlich genetische Defekte verursachen <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
|
|
ET |
Arvatavasti põhjustab geneetilisi defekte <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
|
|
EL |
Ύποπτο για πρόκληση γενετικών ελαττωμάτων <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
|
|
EN |
Suspected of causing genetic defects <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
|
|
FR |
Susceptible d’induire des anomalies génétiques <indiquer la voie d ’ exposition s ’ il est formellement prouvé qu ’ aucune autre voie d ’ exposition ne conduit au même danger>. |
|
|
GA |
Ceaptar go bhféadfadh sé a bheith ina chúis le héalanga géiniteacha <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
|
|
HR |
Sumnja na moguća genetska oštećenja <navesti način izloženosti ako je nedvojbeno dokazano da niti jedan drugi način izloženosti ne uzrokuje takvu opasnost>. |
|
|
IT |
Sospettato di provocare alterazioni genetiche <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
|
|
LV |
Ir aizdomas, ka var izraisīt ģenētiskus bojājumus <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
|
|
LT |
Įtariama, kad gali sukelti genetinius defektus <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
|
|
HU |
Feltehetően genetikai károsodást okoz < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
|
|
MT |
Suspettat li jikkawża difetti ġenetiċi <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
|
|
NL |
Verdacht van het veroorzaken van genetische schade <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
|
|
PL |
Podejrzewa się, że powoduje wady genetyczne <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inna droga narażenia nie powoduje zagrożenia>. |
|
|
PT |
Suspeito de provocar anomalias genéticas <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
|
|
RO |
Susceptibil de a provoca anomalii genetice < indicați calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
|
|
SK |
Podozrenie, že spôsobuje genetické poškodenie <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
|
|
SL |
Sum povzročitve genetskih okvar <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
|
|
FI |
Epäillään aiheuttavan perimävaurioita <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
|
|
SV |
Misstänks kunna orsaka genetiska defekter <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
|
H350 |
Kalba |
3.6 – Kancerogeniškumas, 1A ir 1B pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Може да причини рак < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
|
|
ES |
Puede provocar cáncer <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
|
|
CS |
Může vyvolat rakovinu <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
|
|
DA |
Kan fremkalde kræft <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
|
|
DE |
Kann Krebs erzeugen <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
|
|
ET |
Võib põhjustada vähktõbe <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει καρκίνο <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
|
|
EN |
May cause cancer <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
|
|
FR |
Peut provoquer le cancer <indiquer la voie d ’ exposition s ’ il est formellement prouvé qu ’ aucune autre voie d ’ exposition ne conduit au même danger>. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le hailse <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
|
|
HR |
Može uzrokovati rak <navesti način izloženosti ako je nedvojbeno dokazano da niti jedan drugi način izloženosti ne uzrokuje takvu opasnost>. |
|
|
IT |
Può provocare il cancro<indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
|
|
LV |
Var izraisīt vēzi <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
|
|
LT |
Gali sukelti vėžį <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
|
|
HU |
Rákot okozhat < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
|
|
MT |
Jista’ jikkawża l-kanċer <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
|
|
NL |
Kan kanker veroorzaken <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is> |
|
|
PL |
Może powodować raka <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inna droga narażenia nie powoduje zagrożenia>. |
|
|
PT |
Pode provocar cancro <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
|
|
RO |
Poate provoca cancer <indicați calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
|
|
SK |
Môže spôsobiť rakovinu <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
|
|
SL |
Lahko povzroči raka <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
|
|
FI |
Saattaa aiheuttaa syöpää <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
|
|
SV |
Kan orsaka cancer <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
|
H351 |
Kalba |
3.6 – Kancerogeniškumas, 2 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Предполага се, че причинява рак < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
|
|
ES |
Se sospecha que provoca cáncer <indíquese la vía de exposición si se se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
|
|
CS |
Podezření na vyvolání rakoviny <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
|
|
DA |
Mistænkt for at fremkalde kræft <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
|
|
DE |
Kann vermutlich Krebs erzeugen <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
|
|
ET |
Arvatavasti põhjustab vähktõbe <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
|
|
EL |
Ύποπτο για πρόκληση καρκίνου <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
|
|
EN |
►C5 Suspected of causing cancer <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. ◄ |
|
|
FR |
Susceptible de provoquer le cancer <indiquer la voie d ’ exposition s ’ il est formellement prouvé qu ’ aucune autre voie d ’ exposition ne conduit au même danger>. |
|
|
GA |
Ceaptar go bhféadfadh sé a bheith ina chúis le hailse <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
|
|
HR |
Sumnja na moguće uzrokovanje raka <navesti način izloženosti ako je nedvojbeno dokazano da niti jedan drugi način izloženosti ne uzrokuje takvu opasnost>. |
|
|
IT |
Sospettato di provocare il cancro <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
|
|
LV |
Ir aizdomas, ka var izraisīt vēzi <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
|
|
LT |
Įtariama, kad sukelia vėžį <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
|
|
HU |
Feltehetően rákot okoz < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
|
|
MT |
Suspettat li jikkawża l-kanċer <ara l-mod ta’ espożizzjoni jekk ikun pruvat b’mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu >. |
|
|
NL |
Verdacht van het veroorzaken van kanker <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
|
|
PL |
Podejrzewa się, że powoduje raka <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inna droga narażenia nie powoduje zagrożenia>. |
|
|
PT |
Suspeito de provocar cancro <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
|
|
RO |
Susceptibil de a provoca cancer <indicați calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
|
|
SK |
Podozrenie, že spôsobuje rakovinu <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
|
|
SL |
Sum povzročitve raka <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
|
|
FI |
Epäillään aiheuttavan syöpää <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
|
|
SV |
Misstänks kunna orsaka cancer <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
|
H360 |
Kalba |
3.7 – Toksinis poveikis reprodukcijai, 1A ir 1B pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Може да увреди оплодителната способност или плода < да се посочи конкретното въздействие, ако е известно > < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
|
|
ES |
Puede perjudicar la fertilidad o dañar al feto <indíquese el efecto específico si se conoce> <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
|
|
CS |
Může poškodit reprodukční schopnost nebo plod v těle matky <uveďte specifický účinek, je-li znám> <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
|
|
DA |
Kan skade forplantningsevnen eller det ufødte barn <angiv specifik effekt, hvis kendt> <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
|
|
DE |
Kann die Fruchtbarkeit beeinträchtigen oder das Kind im Mutterleib schädigen <konkrete Wirkung angeben, sofern bekannt> <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass die Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
|
|
ET |
Võib kahjustada viljakust või loodet <märkida spetsiifiline toime, kui see on teada> <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
|
|
EL |
Μπορεί να βλάψει τη γονιμότητα ή το έμβρυο <αναφέρεται η ειδική επίπτωση εάν είναι γνωστή> <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
|
|
EN |
May damage fertility or the unborn child <state specific effect if known > <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
|
|
FR |
Peut nuire à la fertilité ou au fœtus <indiquer l’effet spécifique s’il est connu> <indiquer la voie d’exposition s’il est formellement prouvé qu’aucune autre voie d’exposition ne conduit au même danger>. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé damáiste a dhéanamh do thorthúlacht nó don leanbh sa bhroinn <tabhair an tsainéifeacht más eol > <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
|
|
HR |
Može štetno djelovati na plodnost ili naškoditi nerođenom djetetu <navesti konkretan učinak ako je poznat > <navesti način izloženosti ako je nedvojbeno dokazano da niti jedan drugi način izloženosti ne uzrokuje takvu opasnost>. |
|
|
IT |
Può nuocere alla fertilità o al feto <indicare l'effetto specifico, se noto><indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
|
|
LV |
Var kaitēt auglībai vai nedzimušajam bērnam <norādīt īpašo ietekmi, ja tā ir zināma> <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
|
|
LT |
Gali pakenkti vaisingumui arba negimusiam vaikui <nurodyti konkretų poveikį, jeigu žinomas> <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
|
|
HU |
Károsíthatja a termékenységet vagy a születendő gyermeket < ha ismert, meg kell adni a konkrét hatást > < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
|
|
MT |
Jista' jagħmel ħsara lill-fertilità jew lit-tarbija li għadha fil-ġuf <semmi l-effett speċifiku jekk ikun magħruf> <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
|
|
NL |
Kan de vruchtbaarheid of het ongeboren kind schaden <specifiek effect vermelden indien bekend> <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
|
|
PL |
Może działać szkodliwie na płodność lub na dziecko w łonie matki <podać szczególny skutek, jeżeli jest znany> <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
|
|
PT |
Pode afectar a fertilidade ou o nascituro <indicar o efeito específico se este for conhecido> <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
|
|
RO |
Poate dăuna fertilității sau fătului <indicați efectul specific, dacă este cunoscut><indicați calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
|
|
SK |
Môže spôsobiť poškodenie plodnosti alebo nenarodeného dieťaťa <uveďte konkrétny účinok, ak je známy > <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
|
|
SL |
Lahko škoduje plodnosti ali nerojenemu otroku <navesti posebni učinek, če je znan> <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
|
|
FI |
Saattaa heikentää hedelmällisyyttä tai vaurioittaa sikiötä <mainitaan tiedetty spesifinen vaikutus> <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
|
|
SV |
Kan skada fertiliteten eller det ofödda barnet <ange specifik effekt om denna är känd> <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
|
H361 |
Kalba |
3.7 – Toksinis poveikis reprodukcijai, 2 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Предполага се, че уврежда оплодителната способност или плода < да се посочи конкретното въздействие, ако е известно > < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
|
|
ES |
►C5 Se sospecha que puede perjudicar la fertilidad o dañar el feto ◄ <indíquese el efecto específico si se conoce> <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
|
|
CS |
Podezření na poškození reprodukční schopnosti nebo plodu v těle matky <uveďte specifický účinek, je-li znám> <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
|
|
DA |
Mistænkt for at skade forplantningsevnen eller det ufødte barn <angiv specifik effekt, hvis kendt> <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
|
|
DE |
►C5 Kann vermutlich die Fruchtbarkeit beeinträchtigen oder das Kind im Mutterleib schädigen < konkrete Wirkung angeben, sofern bekannt > ◄ <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass die Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht> |
|
|
ET |
Arvatavasti kahjustab viljakust või loodet <märkida spetsiifiline toime, kui see on teada> <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
|
|
EL |
Ύποπτο για πρόκληση βλάβης στη γονιμότητα ή στο έμβρυο <αναφέρεται η ειδική επίπτωση εάν είναι γνωστή> <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
|
|
EN |
Suspected of damaging fertility or the unborn child <state specific effect if known> <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
|
|
FR |
Susceptible de nuire à la fertilité ou au fœtus <indiquer l'effet s'il est connu> <indiquer la voie d'exposition s'il est formellement prouvé qu'aucune autre voie d'exposition ne conduit au même danger>. |
|
|
GA |
Ceaptar go bhféadfadh sé damáiste a dhéanamh do thorthúlacht nó don leanbh sa bhroinn <tabhair an tsainéifeacht más eol > <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
|
|
HR |
Sumnja na moguće štetno djelovanje na plodnost ili mogućnost štetnog djelovanja na nerođeno dijete <navesti konkretan učinak ako je poznat > <navesti način izloženosti ako je nedvojbeno dokazano da niti jedan drugi način izloženosti ne uzrokuje takvu opasnost>. |
|
|
IT |
Sospettato di nuocere alla fertilità o al feto <indicare l'effetto specifico, se noto> <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
|
|
LV |
Ir aizdomas, ka var kaitēt auglībai vai nedzimušajam bērnam <norādīt īpašo ietekmi, ja tā ir zināma> <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
|
|
LT |
Įtariama, kad kenkia vaisingumui arba negimusiam vaikui <nurodyti konkretų poveikį, jeigu žinomas> <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
|
|
HU |
Feltehetően károsítja a termékenységet vagy a születendő gyermeket < ha ismert, meg kell adni a konkrét hatást > < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
|
|
MT |
Suspettat li jagħmel ħsara lill-fertilità jew lit-tarbija li għadha fil-ġuf <semmi l-effett speċifiku jekk ikun magħruf> <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu >. |
|
|
NL |
Kan mogelijks de vruchtbaarheid of het ongeboren kind schaden <specifiek effect vermelden indien bekend> <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
|
|
PL |
Podejrzewa się, że działa szkodliwie na płodność lub na dziecko w łonie matki <podać szczególny skutek, jeżeli jest znany> <podać drogę narażenia, jeżeli definitywnie udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
|
|
PT |
Suspeito de afectar a fertilidade ou o nascituro <indicar o efeito específico se este for conhecido> <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
|
|
RO |
Susceptibil de a dăuna fertilității sau fătului <indicați efectul specific, dacă este cunoscut><indicați calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
|
|
SK |
Podozrenie, že spôsobuje poškodenie plodnosti alebo nenarodeného dieťaťa <uveďte konkrétny účinok, ak je známy > <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
|
|
SL |
Sum škodljivosti za plodnost ali nerojenega otroka <navesti posebni učinek, če je znan> <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
|
|
FI |
Epäillään heikentävän hedelmällisyyttä tai vaurioittavan sikiötä <mainitaan tiedetty spesifinen vaikutus> <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
|
|
SV |
Misstänks kunna skada fertiliteten eller det ofödda barnet <ange specifik effekt om denna är känd> <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
|
H362 |
Kalba |
3.7 – Toksinis poveikis reprodukcijai, papildoma kategorija, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną |
|
|
BG |
Може да бъде вреден за кърмачета. |
|
|
ES |
Puede perjudicar a los niños alimentados con leche materna. |
|
|
CS |
Může poškodit kojence prostřednictvím mateřského mléka. |
|
|
DA |
Kan skade børn, der ammes. |
|
|
DE |
Kann Säuglinge über die Muttermilch schädigen. |
|
|
ET |
Võib kahjustada rinnaga toidetavat last. |
|
|
EL |
Μπορεί να βλάψει τα βρέφη που τρέφονται με μητρικό γάλα. |
|
|
EN |
May cause harm to breast-fed children. |
|
|
FR |
Peut être nocif pour les bébés nourris au lait maternel. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé díobháil a dhéanamh do leanaí diúil. |
|
|
HR |
Može štetno djelovati na djecu koja se hrane majčinim mlijekom. |
|
|
IT |
Può essere nocivo per i lattanti allattati al seno. |
|
|
LV |
Var radīt kaitējumu ar krūti barotam bērnam. |
|
|
LT |
Gali pakenkti žindomam vaikui. |
|
|
HU |
A szoptatott gyermeket károsíthatja. |
|
|
MT |
Jista’ jagħmel ħsara lit-tfal imreddgħa. |
|
|
NL |
Kan schadelijk zijn via borstvoeding. |
|
|
PL |
Może działać szkodliwie na dzieci karmione piersią. |
|
|
PT |
Pode ser nocivo para as crianças alimentadas com leite materno. |
|
|
RO |
Poate dăuna copiilor alăptați la sân. |
|
|
SK |
Môže spôsobiť poškodenie u dojčených detí. |
|
|
SL |
Lahko škoduje dojenim otrokom. |
|
|
FI |
Saattaa aiheuttaa haittaa rintaruokinnassa oleville lapsille. |
|
|
SV |
Kan skada spädbarn som ammas. |
|
H370 |
Kalba |
3.8 – Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Причинява увреждане на органите < или да се посочат всички засегнати органи, ако са известни> < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
|
|
ES |
Provoca daños en los órganos <o indíquense todos los órganos afectados, si se conocen> <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
|
|
CS |
Způsobuje poškození orgánů <nebo uvést všechny postižené orgány, jsou-li známy> <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
|
|
DA |
Forårsager organskader <eller angiv alle berørte organer, hvis de kendes> <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
|
|
DE |
Schädigt die Organe <oder alle betroffenen Organe nennen, sofern bekannt> <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
|
|
ET |
Kahjustab elundeid <või märkida kõik mõjutatud elundid, kui need on teada> <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
|
|
EL |
Προκαλεί βλάβες στα όργανα <ή αναφέρονται όλα τα όργανα που βλάπτονται, εάν είναι γνωστά> < αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης >. |
|
|
EN |
Causes damage to organs <or state all organs affected, if known> <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
|
|
FR |
Risque avéré d'effets graves pour les organes <ou indiquer tous les organes affectés, s'ils sont connus> <indiquer la voie d'exposition s'il est formellement prouvé qu'aucune autre voie d'exposition ne conduit au même danger>. |
|
|
GA |
Déanann sé damáiste d’orgáin <nó tabhair na horgáin go léir a bhuailtear, más eol> <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
|
|
HR |
Uzrokuje oštećenje organa <ili navesti sve organe na koje djeluje ako je poznato> <navesti način izloženosti ako je nedvojbeno dokazano da niti jedan drugi način izloženosti ne uzrokuje takvu opasnost>. |
|
|
IT |
Provoca danni agli organi <o indicare tutti gli organi interessati, se noti> <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
|
|
LV |
Rada orgānu bojājumus <vai norādīt visus skartos orgānus, ja tie ir zināmi> <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
|
|
LT |
Kenkia organams <arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinomi> <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
|
|
HU |
Károsítja a szerveket < vagy meg kell adni az összes érintett szervet, ha ismertek > < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
|
|
MT |
Jagħmel ħsara lill-organi <jew semmi l-organi kollha affettwati, jekk ikunu magħrufa> <semmi l-mod ta' espożizzjoni jekk ikun pruvat b'mod konklużiv li l-ebda mod ta' espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
|
|
NL |
Veroorzaakt schade aan organen <of alle betrokken organen vermelden indien bekend> <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
|
|
PL |
Powoduje uszkodzenie narządów <podać szczególny skutek, jeśli jest znany> <podać drogę narażenia, jeżeli udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
|
|
PT |
Afecta os órgãos <ou indicar todos os órgãos afectados, se forem conhecidos> <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
|
|
RO |
Provoacă leziuni ale organelor <sau indicați toate organele afectate, dacă sunt cunoscute> <indicați calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
|
|
SK |
Spôsobuje poškodenie orgánov <alebo uveďte všetky zasiahnuté orgány, ak sú známe> <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
|
|
SL |
Škoduje organom <ali navesti vse organe, na katere vpliva, če je znano> <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
|
|
FI |
Vahingoittaa elimiä <tai mainitaan kaikki tiedetyt kohde-elimet> <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
|
|
SV |
Orsakar organskador <eller ange vilka organ som påverkas om detta är känt> <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
|
H371 |
Kalba |
3.8 – Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis, 2 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Може да причини увреждане на органите < или да се посочат всички засегнати органи, ако са известни> < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
|
|
ES |
Puede provocar daños en los órganos <o indíquense todos los órganos afectados, si se conocen> <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
|
|
CS |
Může způsobit poškození orgánů <nebo uvést všechny postižené orgány, jsou-li známy> <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
|
|
DA |
Kan forårsage organskader <eller angiv alle berørte organer, hvis de kendes> <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
|
|
DE |
Kann die Organe schädigen <oder alle betroffenen Organe nennen, sofern bekann> <Expositionsweg angeben, sofern schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
|
|
ET |
Võib kahjustada elundeid <või märkida kõik mõjutatud elundid, kui need on teada> <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει βλάβες στα όργανα <ή αναφέρονται όλα τα όργανα που βλάπτονται, εάν είναι γνωστά> <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
|
|
EN |
May cause damage to organs <or state all organs affected, if known> <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
|
|
FR |
Risque présumé d'effets graves pour les organes <ou indiquer tous les organes affectés, s'ils sont connus> <indiquer la voie d'exposition s'il est formellement prouvé qu'aucune autre voie d'exposition ne conduit au même danger>. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh damáiste a dhéanamh d’orgáin <nó tabhair na horgáin go léir a bhuailtear, más eol> <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
|
|
HR |
Može uzrokovati oštećenje organa <ili navesti sve organe na koje djeluje ako je poznato> <navesti način izloženosti ako je nedvojbeno dokazano da niti jedan drugi način izloženosti ne uzrokuje takvu opasnost>. |
|
|
IT |
Può provocare danni agli organi <o indicare tutti gli organi interessati, se noti> <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
|
|
LV |
Var izraisīt orgānu bojājumus <vai norādīt visus skartos orgānus, ja tie ir zināmi> <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
|
|
LT |
Gali pakenkti organams <arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinomi> <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
|
|
HU |
Károsíthatja a szerveket < vagy meg kell adni az összes érintett szervet, ha ismertek > < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt >. |
|
|
MT |
Jista’ jikkawża ħsara lill-organi <jew semmi l-organi kollha affettwati, jekk ikunu magħrufa> <semmi l-mod ta’ espożizzjoni jekk ikun pruvat b’mod konklużiv li l-ebda mod ta’ espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
|
|
NL |
Kan schade aan organen <of alle betrokken organen vermelden indien bekend> veroorzaken <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
|
|
PL |
Może powodować uszkodzenie narządów <podać wszystkie znane narządy, których to dotyczy> <podać drogę narażenia, jeżeli udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
|
|
PT |
Pode afectar os órgãos <ou indicar todos os órgãos afectados, se forem conhecidos> <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
|
|
RO |
Poate provoca leziuni ale organelor <sau indicați toate organele afectate, dacă sunt cunoscute> <indicați calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
|
|
SK |
Môže spôsobiť poškodenie orgánov <alebo uveďte všetky zasiahnuté orgány, ak sú známe> <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
|
|
SL |
Lahko škoduje organom <ali navesti vse organe, na katere vpliva, če je znano> <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
|
|
FI |
Saattaa vahingoittaa elimiä <tai mainitaan kaikki tiedetyt kohde-elimet> <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
|
|
SV |
Kan orsaka organskador <eller ange vilka organ som påverkas om detta är känt> <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
|
H372 |
Kalba |
3.9 – Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – kartotinis poveikis, 1 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Причинява увреждане на органите < или да се посочат всички засегнати органи, ако са известни > посредством продължителна или повтаряща се експозиция < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
|
|
ES |
Provoca daños en los órganos <indíquense todos los órganos afectados, si se conocen> tras exposiciones prolongadas o repetidas <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
|
|
CS |
Způsobuje poškození orgánů <nebo uvést všechny postižené orgány, jsou-li známy> při prodloužené nebo opakované expozici <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
|
|
DA |
Forårsager organskader <eller angiv alle berørte organer, hvis de kendes> ved længerevarende eller gentagen eksponering <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
|
|
DE |
Schädigt die Organe <alle betroffenen Organe nennen> bei längerer oder wiederholter Exposition <Expositionsweg angeben, wenn schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
|
|
ET |
Kahjustab elundeid <või märkida kõik mõjutatud elundid, kui need on teada> pikaajalisel või korduval kokkupuutel <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
|
|
EL |
Προκαλεί βλάβες στα όργανα <ή αναφέρονται όλα τα όργανα που βλάπτονται, εάν είναι γνωστά> ύστερα από παρατεταμένη ή επανειλημμένη έκθεση < αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης >. |
|
|
EN |
Causes damage to organs <or state all organs affected, if known> through prolonged or repeated exposure <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
|
|
FR |
Risque avéré d'effets graves pour les organes <indiquer tous les organes affectés, s'ils sont connus> à la suite d'expositions répétées ou d'une exposition prolongée <indiquer la voie d'exposition s'il est formellement prouvé qu'aucune autre voie d'exposition ne conduit au même danger>. |
|
|
GA |
Déanann damáiste d’orgáin <nó tabhair na horgáin go léir a bhuailtear, más eol> trí nochtadh fada nó ilnochtadh <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
|
|
HR |
Uzrokuje oštećenje organa <ili navesti sve organe na koje djeluje ako je poznato> tijekom produljene ili ponavljane izloženosti <navesti način izloženosti ako je nedvojbeno dokazano da niti jedan drugi način izloženosti ne uzrokuje takvu opasnost>. |
|
|
IT |
Provoca danni agli organi <o indicare tutti gli organi interessati, se noti> in caso di esposizione prolungata o ripetuta <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
|
|
LV |
Izraisa orgānu bojājumus <vai norādīt visus skartos orgānus, ja tie ir zināmi> ilgstošas vai atkārtotas iedarbības rezultātā <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
|
|
LT |
Kenkia organams <arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinoma>, jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
|
|
HU |
Ismétlődő vagy hosszabb expozíció esetén < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt > károsítja a szerveket < vagy meg kell adni az összes érintett szervet, ha ismertek >. |
|
|
MT |
Jikkawża ħsara lill-organi <jew semmi l-organi kollha affettwati, jekk ikunu magħrufa> minħabba espożizzjoni fit-tul jew ripetuta <semmi l-mod ta’ espożizzjoni jekk ikun pruvat b’mod konklużiv li l-ebda mod ta’ espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
|
|
NL |
Veroorzaakt schade aan organen <of alle betrokken organen vermelden indien bekend> bij langdurige of herhaalde blootstelling <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
|
|
PL |
Powoduje uszkodzenie narządów <podać wszystkie znane narządy, których to dotyczy > poprzez długotrwałe lub powtarzane narażenie <podać drogę narażenia, jeżeli udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
|
|
PT |
Afecta os órgãos <ou indicar todos os órgãos afectados, se forem conhecidos> após exposição prolongada ou repetida <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
|
|
RO |
Provoacă leziuni ale organelor <sau indicați toate organele afectate, dacă sunt cunoscute> în caz de expunere prelungită sau repetată <indicați calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
|
|
SK |
Spôsobuje poškodenie orgánov <alebo uveďte všetky zasiahnuté orgány, ak sú známe>pri dlhšej alebo opakovanej expozícii <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
|
|
SL |
Škoduje organom <ali navesti vse organe, na katere vpliva, če je znano> pri dolgotrajni ali ponavljajoči se izpostavljenosti <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
|
|
FI |
Vahingoittaa elimiä <tai mainitaan kaikki tiedetyt kohde-elimet> pitkäaikaisessa tai toistuvassa altistumisessa <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta>. |
|
|
SV |
Orsakar organskador <eller ange vilka organ som påverkas om detta är känt> genom lång eller upprepad exponering <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
|
H373 |
Kalba |
3.9 – Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – kartotinis poveikis, 2 pavojaus kategorija |
|
|
BG |
Може да причини увреждане на органите < или да се посочат всички засегнати органи, ако са известни > при продължителна или повтаряща се експозиция < да се посочи пътят на експозицията, ако е доказано убедително, че няма друг път на експозиция, който води до същата опасност >. |
|
|
ES |
Puede provocar daños en los órganos <indíquense todos los órganos afectados, si se conocen> tras exposiciones prolongadas o repetidas <indíquese la vía de exposición si se ha demostrado concluyentemente que el peligro no se produce por ninguna otra vía>. |
|
|
CS |
Může způsobit poškození orgánů <nebo uvést všechny postižené orgány, jsou-li známy> při prodloužené nebo opakované expozici <uveďte cestu expozice, je-li přesvědčivě prokázáno, že ostatní cesty expozice nejsou nebezpečné>. |
|
|
DA |
Kan forårsage organskader <eller angiv alle berørte organer, hvis de kendes> ved længerevarende eller gentagen eksponering <angiv eksponeringsvej, hvis det er endeligt påvist, at faren ikke kan frembringes ad nogen anden eksponeringsvej>. |
|
|
DE |
Kann die Organe schädigen <alle betroffenen Organe nennen, sofern bekannt> bei längerer oder wiederholter Exposition <Expositionsweg angeben, wenn schlüssig belegt ist, dass diese Gefahr bei keinem anderen Expositionsweg besteht>. |
|
|
ET |
Võib kahjustada elundeid <või märkida kõik mõjutatud elundid, kui need on teada> pikaajalisel või korduval kokkupuutel <märkida kokkupuuteviis, kui on veenvalt tõestatud, et muud kokkupuuteviisid ei ole ohtlikud>. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει βλάβες στα όργανα <ή αναφέρονται όλα τα όργανα που βλάπτονται, εάν είναι γνωστά> ύστερα από παρατεταμένη ή επανειλημμένη έκθεση <αναφέρεται η οδός έκθεσης αν έχει αποδειχθεί αδιαμφισβήτητα ότι δεν υπάρχει κίνδυνος από τις άλλες οδούς έκθεσης>. |
|
|
EN |
May cause damage to organs <or state all organs affected, if known> through prolonged or repeated exposure <state route of exposure if it is conclusively proven that no other routes of exposure cause the hazard>. |
|
|
FR |
Risque présumé d'effets graves pour les organes <ou indiquer tous les organes affectés, s'ils sont connus> à la suite d'expositions répétées ou d'une exposition prolongée <indiquer la voie d'exposition s'il est formellement prouvé qu'aucune autre voie d'exposition ne conduit au même danger>. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé damáiste a dhéanamh d’orgáin <nó tabhair na horgáin go léir a bhuailtear, más eol> trí nochtadh fada nó ilnochtadh <tabhair an bealach nochta má tá sé cruthaithe go cinntitheach nach bealach nochta ar bith eile is cúis leis an nguais>. |
|
|
HR |
Može uzrokovati oštećenje organa <ili navesti sve organe na koje djeluje ako je poznato> tijekom produljene ili ponavljane izloženosti <navesti način izloženosti ako je nedvojbeno dokazano da niti jedan drugi način izloženosti ne uzrokuje takvu opasnost>. |
|
|
IT |
Può provocare danni agli organi <o indicare tutti gli organi interessati, se noti> in caso di esposizione prolungata o ripetuta <indicare la via di esposizione se è accertato che nessun'altra via di esposizione comporta il medesimo pericolo>. |
|
|
LV |
Var izraisīt orgānu bojājumus <vai norādīt visus skartos orgānus, ja tie ir zināmi> ilgstošas vai atkārtotas iedarbības rezultātā <norādīt iedarbības ceļu, ja ir nepārprotami pierādīts, ka citi iedarbības ceļi nerada bīstamību>. |
|
|
LT |
Gali pakenkti organams <arba nurodyti visus veikiamus organus, jeigu žinomi>, jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai <nurodyti veikimo būdą, jeigu įtikinamai nustatyta, kad kiti veikimo būdai nepavojingi>. |
|
|
HU |
Ismétlődő vagy hosszabb expozíció esetén < meg kell adni az expozíciós útvonalat, ha meggyőzően bizonyított, hogy más expozíciós útvonal nem okozza a veszélyt > károsíthatja a szerveket > vagy meg kell adni az összes érintett szervet, ha ismertek >. |
|
|
MT |
Jista’ jikkawża ħsara lill-organi <jew semmi l-organi kollha affettwati, jekk ikunu magħrufa> minħabba espożizzjoni fit-tul jew ripetuta <semmi l-mod ta’ espożizzjoni jekk ikun pruvat b’mod konklużiv li l-ebda mod ta’ espożizzjoni ieħor ma jikkawża l-periklu>. |
|
|
NL |
Kan schade aan organen <of alle betrokken organen vermelden indien bekend> veroorzaken bij langdurige of herhaalde blootstelling <blootstellingsroute vermelden indien afdoende bewezen is dat het gevaar bij andere blootstellingsroutes niet aanwezig is>. |
|
|
PL |
Może powodować uszkodzenie narządów <podać wszystkie znane narządy, których to dotyczy > poprzez długotrwałe lub narażenie powtarzane <podać drogę narażenia, jeśli udowodniono, że inne drogi narażenia nie stwarzają zagrożenia>. |
|
|
PT |
Pode afectar os órgãos <ou indicar todos os órgãos afectados, se forem conhecidos> após exposição prolongada ou repetida <indicar a via de exposição se existirem provas concludentes de que o perigo não decorre de nenhuma outra via de exposição>. |
|
|
RO |
Poate provoca leziuni ale organelor <sau indicați toate organele afectate, dacă sunt cunoscute> în caz de expunere prelungită sau repetată <indicați calea de expunere, dacă există probe concludente că nicio altă cale de expunere nu provoacă acest pericol>. |
|
|
SK |
Môže spôsobiť poškodenie orgánov <alebo uveďte všetky zasiahnuté orgány, ak sú známe>pri dlhšej alebo opakovanej expozícii <uveďte spôsob expozície, ak sa presvedčivo preukáže, že iné spôsoby expozície nevyvolávajú nebezpečenstvo>. |
|
|
SL |
Lahko škoduje organom <ali navesti vse organe, na katere vpliva, če je znano> pri dolgotrajni ali ponavljajoči se izpostavljenosti <navesti način izpostavljenosti, če je prepričljivo dokazano, da noben drug način izpostavljenosti ne povzroča takšne nevarnosti>. |
|
|
FI |
Saattaa vahingoittaa elimiä <tai mainitaan kaikki tiedetyt kohde-elimet> pitkäaikaisessa tai toistuvassa altistumisessa <mainitaan altistumisreitti, jos on kiistatta osoitettu, että vaara ei voi aiheutua muiden altistumisreittien kautta> |
|
|
SV |
Kan orsaka organskador <eller ange vilka organ som påverkas om detta är känt> genom lång eller upprepad exponering <ange exponeringsväg om det är definitivt bevisat att faran inte kan orsakas av några andra exponeringsvägar>. |
|
H300 + H310 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (per odą), 1 ir 2 pavojingumo kategorijos |
|
|
BG |
Смъртоносен при поглъщане или при контакт с кожата |
|
|
ES |
Mortal en caso de ingestión o en contacto con la piel |
|
|
CS |
Při požití nebo při styku s kůží může způsobit smrt |
|
|
DA |
Livsfarlig ved indtagelse eller hudkontakt |
|
|
DE |
Lebensgefahr bei Verschlucken oder Hautkontakt |
|
|
ET |
Allaneelamisel või nahale sattumisel surmav |
|
|
EL |
Θανατηφόρο σε περίπτωση κατάποσης ή σε επαφή με το δέρμα |
|
|
EN |
Fatal if swallowed or in contact with skin |
|
|
FR |
Mortel par ingestion ou par contact cutané |
|
|
GA |
Ábhar marfach é seo má shlogtar é nó má theagmhaíonn leis an gcraiceann |
|
|
HR |
Smrtonosno ako se proguta ili u dodiru s kožom |
|
|
IT |
Mortale in caso di ingestione o a contatto con la pelle |
|
|
LV |
Var izraisīt nāvi, ja norīts vai saskaras ar ādu |
|
|
LT |
Mirtina prarijus arba susilietus su oda |
|
|
HU |
Lenyelve vagy bőrrel érintkezve halálos |
|
|
MT |
Fatali jekk tinbela’ jew tmiss mal-ġilda |
|
|
NL |
Dodelijk bij inslikken en bij contact met de huid |
|
|
PL |
Grozi śmiercią po połknięciu lub w kontakcie ze skórą |
|
|
PT |
Mortal por ingestão ou contacto com a pele |
|
|
RO |
Mortal în caz de înghițire sau în contact cu pielea |
|
|
SK |
Pri požití alebo styku s kožou môže spôsobiť smrť |
|
|
SL |
Smrtno pri zaužitju ali v stiku s kožo |
|
|
FI |
Tappavaa nieltynä tai joutuessaan iholle |
|
|
SV |
Dödligt vid förtäring eller vid hudkontakt |
|
H300 + H330 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 1 ir 2 pavojingumo kategorijos |
|
|
BG |
Смъртоносен при поглъщане или при вдишване |
|
|
ES |
Mortal en caso de ingestión o inhalación |
|
|
CS |
Při požití nebo při vdechování může způsobit smrt |
|
|
DA |
Livsfarlig ved indtagelse eller indånding |
|
|
DE |
Lebensgefahr bei Verschlucken oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel või sissehingamisel surmav |
|
|
EL |
Θανατηφόρο σε περίπτωση κατάποσης ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Fatal if swallowed or if inhaled |
|
|
FR |
Mortel par ingestion ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar marfach é seo má shlogtar nó má ionanálaítear é |
|
|
HR |
Smrtonosno ako se proguta ili ako se udiše |
|
|
IT |
Mortale se ingerito o inalato |
|
|
LV |
Var izraisīt nāvi, ja norīts vai iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Mirtina prarijus arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve vagy belélegezve halálos |
|
|
MT |
Fatali jekk tinbela’ jew tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Dodelijk bij inslikken en bij inademing |
|
|
PL |
Grozi śmiercią po połknięciu lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Mortal por ingestão ou inalação |
|
|
RO |
Mortal în caz de înghițire sau inhalare |
|
|
SK |
Pri požití alebo vdýchnutí môže spôsobiť smrť |
|
|
SL |
Smrtno pri zaužitju ali vdihavanju |
|
|
FI |
Tappavaa nieltynä tai hengitettynä |
|
|
SV |
Dödligt vid förtäring eller inandning |
|
H310 + H330 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 1 ir 2 pavojingumo kategorijos |
|
|
BG |
Смъртоносен при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Mortal en contacto con la piel o si se inhala |
|
|
CS |
Při styku s kůží nebo při vdechování může způsobit smrt |
|
|
DA |
Livsfarlig ved hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Lebensgefahr bei Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Nahale sattumisel või sissehingamisel surmav |
|
|
EL |
Θανατηφόρο σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Fatal in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Mortel par contact cutané ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar marfach é seo má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
HR |
Smrtonosno u dodiru s kožom ili ako se udiše |
|
|
IT |
Mortale a contatto con la pelle o in caso di inalazione |
|
|
LV |
Var izraisīt nāvi, ja saskaras ar ādu vai nonāk elpceļos |
|
|
LT |
Mirtina susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Bőrrel érintkezve vagy belélegezve halálos |
|
|
MT |
Fatali f’kuntatt mal-ġilda jew jekk tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Dodelijk bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Grozi śmiercią w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Mortal por contacto com a pele ou inalação |
|
|
RO |
Mortal în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Pri styku s kožou alebo pri vdýchnutí môže spôsobiť smrť |
|
|
SL |
Smrtno v stiku s kožo ali pri vdihavanju |
|
|
FI |
Tappavaa joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Dödligt vid hudkontakt eller inandning |
|
H300 + H310 + H330 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus), ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 1 ir 2 pavojingumo kategorijos |
|
|
BG |
Смъртоносен при поглъщане, при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Mortal en caso de ingestión, contacto con la piel o inhalación |
|
|
CS |
Při požití, při styku s kůží nebo při vdechování může způsobit smrt |
|
|
DA |
Livsfarlig ved indtagelse, hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Lebensgefahr bei Verschlucken, Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel, nahale sattumisel või sissehingamisel surmav |
|
|
EL |
Θανατηφόρο σε περίπτωση κατάποσης, σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Fatal if swallowed, in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Mortel par ingestion, par contact cutané ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar marfach é seo má shlogtar, má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
HR |
Smrtonosno ako se proguta, u dodiru s kožom ili ako se udiše |
|
|
IT |
Mortale se ingerito, a contatto con la pelle o se inalato |
|
|
LV |
Var izraisīt nāvi, ja norīts, saskaras ar ādu vai iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Mirtina prarijus, susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve, bőrrel érintkezve vagy belélegezve halálos |
|
|
MT |
Fatali jekk tinbela’, tmiss mal-ġilda jew tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Dodelijk bij inslikken, bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Grozi śmiercią po połknięciu, w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Mortal por ingestão, contacto com a pele ou inalação |
|
|
RO |
Mortal în caz de înghițire, în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Pri požití, pri styku s kožou alebo pri vdýchnutí môže spôsobiť smrť |
|
|
SL |
Smrtno pri zaužitju, v stiku s kožo ali pri vdihavanju |
|
|
FI |
Tappavaa nieltynä, joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Dödligt vid förtäring, hudkontakt eller inandning |
|
H301 + H311 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (per odą), 3 pavojingumo kategorija |
|
|
BG |
Токсичен при поглъщане или при контакт с кожата |
|
|
ES |
Tóxico en caso de ingestión o en contacto con la piel |
|
|
CS |
Toxický při požití a při styku s kůží |
|
|
DA |
Giftig ved indtagelse eller hudkontakt |
|
|
DE |
Giftig bei Verschlucken oder Hautkontakt |
|
|
ET |
Allaneelamisel või nahale sattumisel mürgine |
|
|
EL |
Τοξικό σε περίπτωση κατάποσης ή σε επαφή με το δέρμα |
|
|
EN |
Toxic if swallowed or in contact with skin |
|
|
FR |
Toxique par ingestion ou par contact cutané |
|
|
GA |
Ábhar tocsaineach má shlogtar é nó má theagmhaíonn leis an gcraiceann |
|
|
HR |
Otrovno ako se proguta ili u dodiru s kožom |
|
|
IT |
Tossico se ingerito o a contatto con la pelle |
|
|
LV |
Toksisks, ja norīts vai saskaras ar ādu |
|
|
LT |
Toksiška prarijus arba susilietus su oda |
|
|
HU |
Lenyelve vagy bőrrel érintkezve mérgező |
|
|
MT |
Tossika jekk tinbela’ jew tmiss mal-ġilda |
|
|
NL |
Giftig bij inslikken en bij contact met de huid |
|
|
PL |
Działa toksycznie po połknięciu lub w kontakcie ze skórą |
|
|
PT |
Tóxico por ingestão ou contacto com a pele |
|
|
RO |
Toxic în caz de înghițire sau în contact cu pielea |
|
|
SK |
Toxický pri požití a pri styku s kožou |
|
|
SL |
Strupeno pri zaužitju ali v stiku s kožo |
|
|
FI |
Myrkyllistä nieltynä tai joutuessaan iholle |
|
|
SV |
Giftigt vid förtäring eller hudkontakt |
|
H301 + H331 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 3 pavojingumo kategorija |
|
|
BG |
Токсичен при поглъщане или при вдишване |
|
|
ES |
Tóxico en caso de ingestión o inhalación |
|
|
CS |
Toxický při požití a při vdechování |
|
|
DA |
Giftig ved indtagelse eller indånding |
|
|
DE |
Giftig bei Verschlucken oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel või sissehingamisel mürgine |
|
|
EL |
Τοξικό σε περίπτωση κατάποσης ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Toxic if swallowed or if inhaled |
|
|
FR |
Toxique par ingestion ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar tocsaineach má shlogtar nó má ionanálaítear é |
|
|
HR |
Otrovno ako se proguta ili ako se udiše |
|
|
IT |
Tossico se ingerito o inalato |
|
|
LV |
Toksisks, ja norīts vai iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Toksiška prarijus arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve vagy belélegezve mérgező |
|
|
MT |
Tossika jekk tinbela’ jew tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Giftig bij inslikken en bij inademing |
|
|
PL |
Działa toksycznie po połknięciu lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Tóxico por ingestão ou inalação |
|
|
RO |
Toxic în caz de înghițire sau prin inhalare |
|
|
SK |
Toxický pri požití alebo vdýchnutí |
|
|
SL |
Strupeno pri zaužitju ali vdihavanju |
|
|
FI |
Myrkyllistä nieltynä tai hengitettynä |
|
|
SV |
Giftigt vid förtäring eller inandning |
|
H311 + H331 |
Kalba |
3.1 — Ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 3 pavojingumo kategorija |
|
|
BG |
Токсичен при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Tóxico en contacto con la piel o si se inhala |
|
|
CS |
Toxický při styku s kůží a při vdechování |
|
|
DA |
Giftig ved hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Giftig bei Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Nahale sattumisel või sissehingamisel mürgine |
|
|
EL |
Τοξικό σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Toxic in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Toxique par contact cutané ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar tocsaineach má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
HR |
Otrovno u dodiru s kožom ili ako se udiše |
|
|
IT |
Tossico a contatto con la pelle o se inalato |
|
|
LV |
Toksisks saskarē ar ādu vai ja iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Toksiška susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Bőrrel érintkezve vagy belélegezve mérgező |
|
|
MT |
Tossika jekk tmiss mal-ġilda jew tittieħeb bin- nifs |
|
|
NL |
Giftig bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Działa toksycznie w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Tóxico em contacto com a pele ou por inalação |
|
|
RO |
Toxic în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Toxický pri styku s kožou alebo pri vdýchnutí |
|
|
SL |
Strupeno v stiku s kožo ali pri vdihavanju |
|
|
FI |
Myrkyllistä joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Giftigt vid hudkontakt eller inandning |
|
H301 + H311 + H331 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus), ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 3 pavojingumo kategorija |
|
|
BG |
Токсичен при поглъщане, при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Tóxico en caso de ingestión, contacto con la piel o inhalación |
|
|
CS |
Toxický při požití, při styku s kůží a při vdechování |
|
|
DA |
Giftig ved indtagelse, hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Giftig bei Verschlucken, Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel, nahale sattumisel või sissehingamisel mürgine |
|
|
EL |
Τοξικό σε περίπτωση κατάποσης, σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση κατάποσης |
|
|
EN |
Toxic if swallowed, in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Toxique par ingestion, par contact cutané ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar tocsaineach má shlogtar, má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
HR |
Otrovno ako se proguta, u dodiru s kožom ili ako se udiše |
|
|
IT |
Tossico se ingerito, a contatto con la pelle o se inalato |
|
|
LV |
Toksisks, ja norīts, saskaras ar ādu vai iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Toksiška prarijus, susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve, bőrrel érintkezve vagy belélegezve mérgező |
|
|
MT |
Tossika jekk tinbela’, tmiss mal-ġilda jew tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Giftig bij inslikken, bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Działa toksycznie po połknięciu, w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Tóxico por ingestão, contacto com a pele ou inalação |
|
|
RO |
Toxic în caz de înghițire, în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Toxický pri požití, styku s kožou alebo pri vdýchnutí |
|
|
SL |
Strupeno pri zaužitju, v stiku s kožo ali pri vdihavanju |
|
|
FI |
Myrkyllistä nieltynä, joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Giftigt vid förtäring, hudkontakt eller inandning |
|
H302 + H312 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (per odą), 4 pavojingumo kategorija |
|
|
BG |
Вреден при поглъщане или при контакт с кожата |
|
|
ES |
Nocivo en caso de ingestión o en contacto con la piel |
|
|
CS |
Zdraví škodlivý při požití a při styku s kůží |
|
|
DA |
Farlig ved indtagelse eller hudkontakt |
|
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Verschlucken oder Hautkontakt |
|
|
ET |
Allaneelamisel või nahale sattumisel kahjulik |
|
|
EL |
Επιβλαβές σε περίπτωση κατάποσης ή σε επαφή με το δέρμα |
|
|
EN |
Harmful if swallowed or in contact with skin |
|
|
FR |
Nocif en cas d'ingestion ou de contact cutané |
|
|
GA |
Ábhar dochrach má shlogtar é nó má theagmhaíonn leis an gcraiceann |
|
|
HR |
Štetno ako se proguta ili u dodiru s kožom |
|
|
IT |
Nocivo se ingerito o a contatto con la pelle |
|
|
LV |
Kaitīgs, ja norīts vai saskaras ar ādu |
|
|
LT |
Kenksminga prarijus arba susilietus su oda |
|
|
HU |
Lenyelve vagy bőrrel érintkezve ártalmas |
|
|
MT |
Tagħmel ħsara jekk tinbela' jew jekk tmiss mal- ġilda |
|
|
NL |
Schadelijk bij inslikken en bij contact met de huid |
|
|
PL |
Działa szkodliwie po połknięciu lub w kontakcie ze skórą |
|
|
PT |
Nocivo por ingestão ou contacto com a pele |
|
|
RO |
Nociv în caz de înghițire sau în contact cu pielea |
|
|
SK |
Zdraviu škodlivý pri požití alebo pri styku s kožou |
|
|
SL |
Zdravju škodljivo pri zaužitju ali v stiku s kožo |
|
|
FI |
Haitallista nieltynä tai joutuessaan iholle |
|
|
SV |
Skadligt vid förtäring eller hudkontakt |
|
H302 + H332 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 4 pavojingumo kategorija |
|
|
BG |
Вреден при поглъщане или при вдишване |
|
|
ES |
Nocivo en caso de ingestión o inhalación |
|
|
CS |
Zdraví škodlivý při požití a při vdechování |
|
|
DA |
Farlig ved indtagelse eller indånding |
|
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Verschlucken oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel või sissehingamisel kahjulik |
|
|
EL |
Επιβλαβές σε περίπτωση κατάποσης ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Harmful if swallowed or if inhaled |
|
|
FR |
Nocif en cas d’ingestion ou d’inhalation |
|
|
GA |
Ábhar dochrach má shlogtar nó má ionanálaítear é |
|
|
HR |
Štetno ako se proguta ili ako se udiše |
|
|
IT |
Nocivo se ingerito o inalato |
|
|
LV |
Kaitīgs, ja norīts vai iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Kenksminga prarijus arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve vagy belélegezve ártalmas |
|
|
MT |
Tagħmel ħsara jekk tinbela’ jew tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Schadelijk bij inslikken en bij inademing |
|
|
PL |
Działa szkodliwie po połknięciu lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Nocivo por ingestão ou inalação |
|
|
RO |
Nociv în caz de înghițire sau inhalare |
|
|
SK |
Zdraviu škodlivý pri požití alebo vdýchnutí |
|
|
SL |
Zdravju škodljivo pri zaužitju in vdihavanju |
|
|
FI |
Haitallista nieltynä tai hengitettynä |
|
|
SV |
Skadligt vid förtäring eller inandning |
|
H312 + H332 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 4 pavojingumo kategorija |
|
|
BG |
Вреден при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Nocivo en contacto con la piel o si se inhala |
|
|
CS |
Zdraví škodlivý při styku s kůží a při vdechování |
|
|
DA |
Farlig ved hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Nahale sattumisel või sissehingamisel kahjulik |
|
|
EL |
Επιβλαβές σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Harmful in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Nocif en cas de contact cutané ou d’inhalation |
|
|
GA |
Ábhar dochrach má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
HR |
Štetno u dodiru s kožom ili ako se udiše |
|
|
IT |
Nocivo a contatto con la pelle o se inalato |
|
|
LV |
Kaitīgs saskarē ar ādu vai ja iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Kenksminga susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Bőrrel érintkezve vagy belélegezve ártalmas |
|
|
MT |
Tagħmel ħsara jekk tmiss mal-ġilda jew jekk tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Schadelijk bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Działa szkodliwie w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Nocivo em contacto com a pele ou por inalação |
|
|
RO |
Nociv în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Zdraviu škodlivý pri styku s kožou alebo pri vdýchnutí |
|
|
SL |
Zdravju škodljivo v stiku s kožo in pri vdihavanju |
|
|
FI |
Haitallista joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Skadligt vid hudkontakt eller inandning |
|
H302 + H312 + H332 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus), ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 4 pavojingumo kategorija |
|
|
BG |
Вреден при поглъщане, при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Nocivo en caso de ingestión, contacto con la piel o inhalación |
|
|
CS |
Zdraví škodlivý při požití, při styku s kůží a při vdechování |
|
|
DA |
Farlig ved indånding, hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Verschlucken, Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel, nahale sattumisel või sissehingamisel kahjulik |
|
|
EL |
Επιβλαβές σε περίπτωση κατάποσης, σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Harmful if swallowed, in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Nocif en cas d’ingestion, de contact cutané ou d’inhalation |
|
|
GA |
Ábhar dochrach má shlogtar, má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
HR |
Štetno ako se proguta, u dodiru s kožom ili ako se udiše |
|
|
IT |
Nocivo se ingerito, a contatto con la pelle o se inalato |
|
|
LV |
Kaitīgs, ja norīts, saskaras ar ādu vai nonāk elpceļos |
|
|
LT |
Kenksminga prarijus, susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve, bőrrel érintkezve vagy belélegezve ártalmas |
|
|
MT |
Tagħmel il-ħsara jekk tinbela’, tmiss mal-ġilda jew tittiħed bin-nifs |
|
|
NL |
Schadelijk bij inslikken, bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Działa szkodliwie po połknięciu, w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Nocivo por ingestão, contacto com a pele ou inalação |
|
|
RO |
Nociv în caz de înghițire, în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Zdraviu škodlivý pri požití, styku s kožou alebo pri vdýchnutí |
|
|
SL |
Zdravju škodljivo pri zaužitju, v stiku s kožo ali pri vdihavanju |
|
|
FI |
Haitallista nieltynä, joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Skadligt vid förtäring, hudkontakt eller inandning |
1.3 lentelė
Pavojų aplinkai apibūdinančios pavojingumo frazės
|
H400 |
Kalba |
4.1 – Pavojinga vandens aplinkai – Ūmus pavojus, 1 kategorija |
|
|
BG |
Силно токсичен за водните организми. |
|
|
ES |
Muy tóxico para los organismos acuáticos. |
|
|
CS |
Vysoce toxický pro vodní organismy. |
|
|
DA |
Meget giftig for vandlevende organismer. |
|
|
DE |
Sehr giftig für Wasserorganismen. |
|
|
ET |
Väga mürgine veeorganismidele. |
|
|
EL |
Πολύ τοξικό για τους υδρόβιους οργανισμούς. |
|
|
EN |
Very toxic to aquatic life. |
|
|
FR |
Très toxique pour les organismes aquatiques. |
|
|
GA |
An-tocsaineach don saol uisceach. |
|
|
HR |
Vrlo otrovno za vodeni okoliš. |
|
|
IT |
Molto tossico per gli organismi acquatici. |
|
|
LV |
Ļoti toksisks ūdens organismiem. |
|
|
LT |
Labai toksiška vandens organizmams. |
|
|
HU |
Nagyon mérgező a vízi élővilágra. |
|
|
MT |
Tossiku ħafna għall-organiżmi akwatiċi. |
|
|
NL |
Zeer giftig voor in het water levende organismen. |
|
|
PL |
Działa bardzo toksycznie na organizmy wodne. |
|
|
PT |
Muito tóxico para os organismos aquáticos. |
|
|
RO |
Foarte toxic pentru mediul acvatic. |
|
|
SK |
Veľmi toxický pre vodné organizmy. |
|
|
SL |
Zelo strupeno za vodne organizme. |
|
|
FI |
Erittäin myrkyllistä vesieliöille. |
|
|
SV |
Mycket giftigt för vattenlevande organismer. |
|
H410 |
Kalba |
4.1 – Pavojinga vandens aplinkai – Lėtinis pavojus, 1 kategorija |
|
|
BG |
Силно токсичен за водните организми, с дълготраен ефект. |
|
|
ES |
Muy tóxico para los organismos acuáticos, con efectos nocivos duraderos. |
|
|
CS |
Vysoce toxický pro vodní organismy, s dlouhodobými účinky. |
|
|
DA |
Meget giftig med langvarige virkninger for vandlevende organismer. |
|
|
DE |
Sehr giftig für Wasserorganismen mit langfristiger Wirkung. |
|
|
ET |
Väga mürgine veeorganismidele, pikaajaline toime. |
|
|
EL |
Πολύ τοξικό για τους υδρόβιους οργανισμούς, με μακροχρόνιες επιπτώσεις. |
|
|
EN |
Very toxic to aquatic life with long lasting effects. |
|
|
FR |
Très toxique pour les organismes aquatiques, entraîne des effets néfastes à long terme. |
|
|
GA |
An-tocsaineach don saol uisceach, le héifeachtaí fadtréimhseacha. |
|
|
HR |
Vrlo otrovno za vodeni okoliš, s dugotrajnim učincima. |
|
|
IT |
Molto tossico per gli organismi acquatici con effetti di lunga durata. |
|
|
LV |
Ļoti toksisks ūdens organismiem ar ilgstošām sekām. |
|
|
LT |
Labai toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus. |
|
|
HU |
Nagyon mérgező a vízi élővilágra, hosszan tartó károsodást okoz. |
|
|
MT |
Tossiku ħafna għall-organiżmi akwatiċi b’mod li jħalli effetti dejjiema. |
|
|
NL |
Zeer giftig voor in het water levende organismen, met langdurige gevolgen. |
|
|
PL |
Działa bardzo toksycznie na organizmy wodne, powodując długotrwałe skutki. |
|
|
PT |
Muito tóxico para os organismos aquáticos com efeitos duradouros. |
|
|
RO |
Foarte toxic pentru mediul acvatic cu efecte pe termen lung. |
|
|
SK |
Veľmi toxický pre vodné organizmy, s dlhodobými účinkami. |
|
|
SL |
Zelo strupeno za vodne organizme, z dolgotrajnimi učinki. |
|
|
FI |
Erittäin myrkyllistä vesieliöille, pitkäaikaisia haittavaikutuksia. |
|
|
SV |
Mycket giftigt för vattenlevande organismer med långtidseffekter. |
|
H411 |
Kalba |
4.1 – Pavojinga vandens aplinkai – Lėtinis pavojus, 2 kategorija |
|
|
BG |
Токсичен за водните организми, с дълготраен ефект. |
|
|
ES |
Tóxico para los organismos acuáticos, con efectos nocivos duraderos. |
|
|
CS |
Toxický pro vodní organismy, s dlouhodobými účinky. |
|
|
DA |
Giftig for vandlevende organismer, med langvarige virkninger. |
|
|
DE |
Giftig für Wasserorganismen, mit langfristiger Wirkung. |
|
|
ET |
Mürgine veeorganismidele, pikaajaline toime. |
|
|
EL |
Τοξικό για τους υδρόβιους οργανισμούς, με μακροχρόνιες επιπτώσεις. |
|
|
EN |
Toxic to aquatic life with long lasting effects. |
|
|
FR |
Toxique pour les organismes aquatiques, entraîne des effets néfastes à long terme. |
|
|
GA |
Tocsaineach don saol uisceach, le héifeachtaí fadtréimhseacha. |
|
|
HR |
Otrovno za vodeni okoliš s dugotrajnim učincima. |
|
|
IT |
Tossico per gli organismi acquatici con effetti di lunga durata. |
|
|
LV |
Toksisks ūdens organismiem ar ilgstošām sekām. |
|
|
LT |
Toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus. |
|
|
HU |
Mérgező a vízi élővilágra, hosszan tartó károsodást okoz. |
|
|
MT |
Tossiku għall-organiżmi akwatiċi b’mod li jħalli effetti dejjiema. |
|
|
NL |
Giftig voor in het water levende organismen, met langdurige gevolgen. |
|
|
PL |
Działa toksycznie na organizmy wodne, powodując długotrwałe skutki. |
|
|
PT |
Tóxico para os organismos aquáticos com efeitos duradouros. |
|
|
RO |
Toxic pentru mediul acvatic cu efecte pe termen lung. |
|
|
SK |
Toxický pre vodné organizmy, s dlhodobými účinkami. |
|
|
SL |
Strupeno za vodne organizme, z dolgotrajnimi učinki. |
|
|
FI |
Myrkyllistä vesieliöille, pitkäaikaisia haittavaikutuksia. |
|
|
SV |
Giftigt för vattenlevande organismer med långtidseffekter. |
|
H412 |
Kalba |
4.1 – Pavojinga vandens aplinkai – Lėtinis pavojus, 3 kategorija |
|
|
BG |
Вреден за водните организми, с дълготраен ефект. |
|
|
ES |
Nocivo para los organismos acuáticos, con efectos nocivos duraderos. |
|
|
CS |
Škodlivý pro vodní organismy, s dlouhodobými účinky. |
|
|
DA |
Skadelig for vandlevende organismer, med langvarige virkninger. |
|
|
DE |
Schädlich für Wasserorganismen, mit langfristiger Wirkung. |
|
|
ET |
►C5 Kahjulik veeorganismidele, pikaajaline toime. ◄ |
|
|
EL |
Επιβλαβές για τους υδρόβιους οργανισμούς, με μακροχρόνιες επιπτώσεις. |
|
|
EN |
Harmful to aquatic life with long lasting effects. |
|
|
FR |
Nocif pour les organismes aquatiques, entraîne des effets néfastes à long terme. |
|
|
GA |
Díobhálach don saol uisceach, le héifeachtaí fadtréimhseacha. |
|
|
HR |
Štetno za vodeni okoliš s dugotrajnim učincima. |
|
|
IT |
Nocivo per gli organismi acquatici con effetti di lunga durata. |
|
|
LV |
Kaitīgs ūdens organismiem ar ilgstošām sekām. |
|
|
LT |
Kenksminga vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus. |
|
|
HU |
Ártalmas a vízi élővilágra, hosszan tartó károsodást okoz. |
|
|
MT |
Jagħmel ħsara lill-organiżmi akwatiċi b’mod li jħalli effetti dejjiema. |
|
|
NL |
Schadelijk voor in het water levende organismen, met langdurige gevolgen. |
|
|
PL |
Działa szkodliwie na organizmy wodne, powodując długotrwałe skutki. |
|
|
PT |
Nocivo para os organismos aquáticos com efeitos duradouros. |
|
|
RO |
Nociv pentru mediul acvatic cu efecte pe termen lung. |
|
|
SK |
Škodlivý pre vodné organizmy, s dlhodobými účinkami. |
|
|
SL |
Škodljivo za vodne organizme, z dolgotrajnimi učinki. |
|
|
FI |
Haitallista vesieliöille, pitkäaikaisia haittavaikutuksia. |
|
|
SV |
Skadliga långtidseffekter för vattenlevande organismer. |
|
H413 |
Kalba |
4.1 – Pavojinga vandens aplinkai – Lėtinis pavojus, 4 kategorija |
|
|
BG |
Може да причини дълготраен вреден ефект за водните организми. |
|
|
ES |
Puede ser nocivo para los organismos acuáticos, con efectos nocivos duraderos. |
|
|
CS |
Může vyvolat dlouhodobé škodlivé účinky pro vodní organismy. |
|
|
DA |
Kan forårsage langvarige skadelige virkninger for vandlevende organismer. |
|
|
DE |
Kann für Wasserorganismen schädlich sein, mit langfristiger Wirkung. |
|
|
ET |
Võib avaldada veeorganismidele pikaajalist kahjulikku toimet. |
|
|
EL |
Μπορεί να προκαλέσει μακροχρόνιες επιπτώσεις στους υδρόβιους οργανισμούς. |
|
|
EN |
May cause long lasting harmful effects to aquatic life. |
|
|
FR |
Peut être nocif à long terme pour les organismes aquatiques. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le héifeachtaí fadtréimhseacha díobhálacha ar an saol uisceach. |
|
|
HR |
Može uzrokovati dugotrajne štetne učinke na vodeni okoliš. |
|
|
IT |
Può essere nocivo per gli organismi acquatici con effetti di lunga durata. |
|
|
LV |
Var radīt ilgstošas kaitīgas sekas ūdens organismiem. |
|
|
LT |
Gali sukelti ilgalaikį kenksmingą poveikį vandens organizmams. |
|
|
HU |
Hosszan tartó ártalmas hatást gyakorolhat a vízi élővilágra. |
|
|
MT |
Jista’ jikkawża effetti ta' ħsara dejjiema lill-organiżmi akwatiċi. |
|
|
NL |
Kan langdurige schadelijke gevolgen voor in het water levende organismen hebben. |
|
|
PL |
Może powodować długotrwałe szkodliwe skutki dla organizmów wodnych. |
|
|
PT |
Pode provocar efeitos nocivos duradouros nos organismos aquáticos. |
|
|
RO |
Poate provoca efecte nocive pe termen lung asupra mediului acvatic. |
|
|
SK |
Môže mať dlhodobé škodlivé účinky na vodné organizmy. |
|
|
SL |
Lahko ima dolgotrajne škodljive učinke na vodne organizme. |
|
|
FI |
Voi aiheuttaa pitkäaikaisia haittavaikutuksia vesieliöille. |
|
|
SV |
Kan ge skadliga långtidseffekter på vattenlevande organismer. |
|
H420 |
Kalba |
5.1 – Pavojinga ozono sluoksniui. 1 pavojingumo kategorija |
|
|
BG |
Вреди на общественото здраве и на околната среда, като разрушава озона във високите слоеве на атмосферата |
|
|
ES |
Causa daños a la salud pública y el medio ambiente al destruir el ozono en la atmósfera superior |
|
|
CS |
Poškozuje veřejné zdraví a životní prostředí tím, že ničí ozon ve svrchních vrstvách atmosféry |
|
|
DA |
Skader folkesundheden og miljøet ved at ødelægge ozon i den øvre atmosfære |
|
|
DE |
Schädigt die öffentliche Gesundheit und die Umwelt durch Ozonabbau in der äußeren Atmosphäre |
|
|
ET |
Kahjustab rahvatervist ja keskkonda, hävitades kõrgatmosfääris asuvat osoonikihti |
|
|
EL |
Βλάπτει τη δημόσια υγεία και το περιβάλλον καταστρέφοντας το όζον στην ανώτερη ατμόσφαιρα |
|
|
EN |
Harms public health and the environment by destroying ozone in the upper atmosphere |
|
|
FR |
Nuit à la santé publique et à l’environnement en détruisant l’ozone dans la haute atmosphère |
|
|
GA |
Déanann an t-ábhar seo díobháil don tsláinte phoiblí agus don chomhshaol trí ózón san atmaisféar uachtarach a scriosadh |
|
|
HR |
Štetno za zdravlje ljudi i okoliš zbog uništavanja ozona u višoj atmosferi |
|
|
IT |
Nuoce alla salute pubblica e all’ambiente distruggendo l’ozono dello strato superiore dell’atmosfera |
|
|
LV |
Bīstams sabiedrības veselībai un videi, jo iznīcina ozonu atmosfēras augšējā slānī |
|
|
LT |
Kenkia visuomenės sveikatai ir aplinkai, nes ardo ozono sluoksnį viršutinėje atmosferoje |
|
|
HU |
Károsítja a közegészséget és a környezetet, mert a légkör felső rétegeiben lebontja az ózont |
|
|
MT |
Tagħmel ħsara lis-saħħa tal-pubbliku u lill-ambjent billi teqred l-ożonu fl-atmosfera ta’ fuq |
|
|
NL |
Schadelijk voor de volksgezondheid en het milieu door afbraak van ozon in de bovenste lagen van de atmosfeer |
|
|
PL |
Szkodliwe dla zdrowia publicznego i środowiska w związku z niszczącym oddziaływaniem na ozon w górnej warstwie atmosfery |
|
|
PT |
Prejudica a saúde pública e o ambiente ao destruir o ozono na alta atmosfera |
|
|
RO |
Dăunează sănătății publice și mediului înconjurător prin distrugerea ozonului în atmosfera superioară |
|
|
SK |
Poškodzuje verejné zdravie a životné prostredie tým, že ničí ozón vo vrchných vrstvách atmosféry |
|
|
SL |
Škodljivo za javno zdravje in okolje zaradi uničevanja ozona v zgornji atmosferi |
|
|
FI |
Vahingoittaa kansanterveyttä ja ympäristöä tuhoamalla otsonia ylemmässä ilmakehässä |
|
|
SV |
Skadar folkhälsan och miljön genom förstöring av ozonet i övre delen av atmosfären |
2. 2 dalis: papildoma informacija apie pavojų
2.1 lentelė
Fizinės savybės
|
EUH 001 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Експлозивен в сухо състояние. |
|
|
ES |
Explosivo en estado seco. |
|
|
CS |
Výbušný v suchém stavu. |
|
|
DA |
Eksplosiv i tør tilstand. |
|
|
DE |
►C5 In trockenem Zustand explosiv. ◄ |
|
|
ET |
Plahvatusohtlik kuivana. |
|
|
EL |
Εκρηκτικό σε ξηρή κατάσταση. |
|
|
EN |
Explosive when dry. |
|
|
FR |
Explosif à l'état sec. |
|
|
GA |
Pléascach agus é tirim. |
|
|
HR |
Eksplozivno u suhom stanju. |
|
|
IT |
Esplosivo allo stato secco. |
|
|
LV |
Sprādzienbīstams sausā veidā. |
|
|
LT |
Sausos būsenos gali sprogti. |
|
|
HU |
Száraz állapotban robbanásveszélyes. |
|
|
MT |
Jisplodi meta jinxef. |
|
|
NL |
In droge toestand ontplofbaar. |
|
|
PL |
Produkt wybuchowy w stanie suchym. |
|
|
PT |
Explosivo no estado seco. |
|
|
RO |
Exploziv în stare uscată. |
|
|
SK |
V suchom stave výbušný. |
|
|
SL |
Eksplozivno v suhem stanju. |
|
|
FI |
Räjähtävää kuivana. |
|
|
SV |
Explosivt i torrt tillstånd. |
▼M4 —————
|
EUH 014 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Реагира бурно с вода. |
|
|
ES |
Reacciona violentamente con el agua. |
|
|
CS |
Prudce reaguje s vodou. |
|
|
DA |
Reagerer voldsomt med vand. |
|
|
DE |
Reagiert heftig mit Wasser. |
|
|
ET |
Reageerib ägedalt veega. |
|
|
EL |
Αντιδρά βίαια με νερό. |
|
|
EN |
Reacts violently with water. |
|
|
FR |
Réagit violemment au contact de l'eau. |
|
|
GA |
Imoibríonn go foirtil le huisce. |
|
|
HR |
Burno reagira s vodom. |
|
|
IT |
Reagisce violentemente con l'acqua. |
|
|
LV |
Aktīvi reaģē ar ūdeni. |
|
|
LT |
Smarkiai reaguoja su vandeniu. |
|
|
HU |
Vízzel hevesen reagál. |
|
|
MT |
Jirreaġixxi bil-qawwa meta jmiss l-ilma. |
|
|
NL |
Reageert heftig met water. |
|
|
PL |
Reaguje gwałtownie z wodą. |
|
|
PT |
Reage violentamente em contacto com a água. |
|
|
RO |
Reacționează violent în contact cu apa. |
|
|
SK |
Prudko reaguje s vodou. |
|
|
SL |
Burno reagira z vodo. |
|
|
FI |
Reagoi voimakkaasti veden kanssa. |
|
|
SV |
Reagerar häftigt med vatten. |
|
EUH 018 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При употреба може да се образува запалима/експлозивна паровъздушнa смес. |
|
|
ES |
►C5 Al usarlo, pueden formarse mezclas aire-vapor explosivas o inflamables. ◄ |
|
|
CS |
Při používání může vytvářet hořlavé nebo výbušné směsi par se vzduchem. |
|
|
DA |
Ved brug kan brandbarlige dampe/eksplosive damp-luftblandinger dannes. |
|
|
DE |
Kann bei Verwendung explosionsfähige/entzündbare Dampf/Luft-Gemische bilden. |
|
|
ET |
Kasutamisel võib moodustuda tule-/plahvatusohtlik auru-õhu segu. |
|
|
EL |
Κατά τη χρήση μπορεί να σχηματίσει εύφλεκτα/εκρηκτικά μείγματα ατμού-αέρος. |
|
|
EN |
In use may form flammable/explosive vapour-air mixture. |
|
|
FR |
Lors de l'utilisation, formation possible de mélange vapeur-air inflammable/explosif. |
|
|
GA |
Agus é á úsáid d’fhéadfaí meascán inadhainte/pléascach gaile-aeir a chruthú. |
|
|
HR |
Pri uporabi može nastati zapaljiva/eksplozivna smjesa para-zrak. |
|
|
IT |
Durante l'uso può formarsi una miscela vapore-aria esplosiva/infiammabile. |
|
|
LV |
Izmantojot var veidot uzliesmojošu vai sprādzienbīstamu tvaiku un gaisa maisījumu. |
|
|
LT |
Naudojama gali sudaryti degius (sprogius) garų-oro mišinius. |
|
|
HU |
A használat során tűzveszélyes/robbanásveszélyes gőz/levegő elegy keletkezhet. |
|
|
MT |
Meta jintuża jista' jifforma taħlitiet esplussivi jew li jaqbdu jekk jitħallat ma' l-arja. |
|
|
NL |
Kan bij gebruik een ontvlambaar/ontplofbaar damp-luchtmengsel vormen. |
|
|
PL |
Podczas stosowania mogą powstawać łatwopalne lub wybuchowe mieszaniny par z powietrzem. |
|
|
PT |
Pode formar mistura vapor-ar explosiva/inflamável durante a utilização. |
|
|
RO |
În timpul utilizării poate forma un amestec vapori-aer, inflamabil/exploziv. |
|
|
SK |
Pri použití môže vytvárat’ horľavú/výbušnú zmes pár so vzduchom. |
|
|
SL |
Pri uporabi lahko tvori vnetljivo/eksplozivno zmes hlapi-zrak. |
|
|
FI |
Käytössä voi muodostua syttyvä/räjähtävä höyry-ilmaseos. |
|
|
SV |
Vid användning kan brännbara/explosiva ång-luftblandningar bildas. |
|
EUH 019 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Може да образува експлозивни пероксиди. |
|
|
ES |
Puede formar peróxidos explosivos. |
|
|
CS |
Může vytvářet výbušné peroxidy. |
|
|
DA |
Kan danne eksplosive peroxider. |
|
|
DE |
Kann explosionsfähige Peroxide bilden. |
|
|
ET |
Võib moodustada plahvatusohtlikke peroksiide. |
|
|
EL |
Μπορεί να σχηματίσει εκρηκτικά υπεροξείδια. |
|
|
EN |
May form explosive peroxides. |
|
|
FR |
Peut former des peroxydes explosifs. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh sé sárocsaídí pléascacha a chruthú. |
|
|
HR |
Može stvarati eksplozivne perokside. |
|
|
IT |
Può formare perossidi esplosivi. |
|
|
LV |
Var veidot sprādzienbīstamus peroksīdus. |
|
|
LT |
Gali sudaryti sprogius peroksidus. |
|
|
HU |
Robbanásveszélyes peroxidokat képezhet. |
|
|
MT |
Jista' jifforma perossidi esplussivi. |
|
|
NL |
Kan ontplofbare peroxiden vormen. |
|
|
PL |
Może tworzyć wybuchowe nadtlenki. |
|
|
PT |
Pode formar peróxidos explosivos. |
|
|
RO |
Poate forma peroxizi explozivi. |
|
|
SK |
Môže vytvárat’ výbušné peroxidy. |
|
|
SL |
Lahko tvori eksplozivne perokside. |
|
|
FI |
Saattaa muodostaa räjähtäviä peroksideja. |
|
|
SV |
Kan bilda explosiva peroxider. |
|
EUH 044 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Риск от експлозия при нагряване в затворено пространство. |
|
|
ES |
Riesgo de explosión al calentarlo en ambiente confinado. |
|
|
CS |
Nebezpečí výbuchu při zahřátí v uzavřeném obalu. |
|
|
DA |
Eksplosionsfarlig ved opvarmning under indeslutning. |
|
|
DE |
Explosionsgefahr bei Erhitzen unter Einschluss. |
|
|
ET |
Plahvatusohtlik kuumutamisel kinnises mahutis. |
|
|
EL |
Κίνδυνος εκρήξεως εάν θερμανθεί υπό περιορισμό. |
|
|
EN |
Risk of explosion if heated under confinement. |
|
|
FR |
Risque d'explosion si chauffé en ambiance confinée. |
|
|
GA |
Baol pléasctha arna théamh i limistéar iata. |
|
|
HR |
Opasnost od eksplozije ako se zagrijava u zatvorenom prostoru. |
|
|
IT |
Rischio di esplosione per riscaldamento in ambiente confinato. |
|
|
LV |
Sprādziena draudi, karsējot slēgtā vidē. |
|
|
LT |
Gali sprogti, jei kaitinama sandariai uždaryta. |
|
|
HU |
Zárt térben hő hatására robbanhat. |
|
|
MT |
Riskju ta' splużjoni jekk jissaħħan fil-magħluq. |
|
|
NL |
Ontploffingsgevaar bij verwarming in afgesloten toestand. |
|
|
PL |
Zagrożenie wybuchem po ogrzaniu w zamkniętym pojemniku. |
|
|
PT |
Risco de explosão se aquecido em ambiente fechado. |
|
|
RO |
Risc de explozie, dacă este încălzit în spațiu închis. |
|
|
SK |
Riziko výbuchu pri zahrievaní v uzavretom priestore. |
|
|
SL |
Nevarnost eksplozije ob segrevanju v zaprtem prostoru. |
|
|
FI |
Räjähdysvaara kuumennettaessa suljetussa astiassa. |
|
|
SV |
Explosionsrisk vid uppvärmning i sluten behållare. |
2.2 lentelė
Savybės, turinčios įtakos sveikatai
|
EUH 029 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При контакт с вода се отделя токсичен газ. |
|
|
ES |
En contacto con agua libera gases tóxicos. |
|
|
CS |
Uvolňuje toxický plyn při styku s vodou. |
|
|
DA |
Udvikler giftig gas ved kontakt med vand. |
|
|
DE |
Entwickelt bei Berührung mit Wasser giftige Gase. |
|
|
ET |
Kokkupuutel veega eraldub mürgine gaas. |
|
|
EL |
Σε επαφή με το νερό ελευθερώνονται τοξικά αέρια. |
|
|
EN |
Contact with water liberates toxic gas. |
|
|
FR |
Au contact de l'eau, dégage des gaz toxiques. |
|
|
GA |
I dteagmháil le huisce scaoiltear gás tocsaineach. |
|
|
HR |
U dodiru s vodom oslobađa otrovni plin. |
|
|
IT |
A contatto con l'acqua libera un gas tossico. |
|
|
LV |
Saskaroties ar ūdeni, izdala toksiskas gāzes. |
|
|
LT |
Kontaktuodama su vandeniu išskiria toksiškas dujas. |
|
|
HU |
Vízzel érintkezve mérgező gázok képződnek. |
|
|
MT |
Jitfa' gass tossiku meta jmiss l-ilma. |
|
|
NL |
Vormt giftig gas in contact met water. |
|
|
PL |
W kontakcie z wodą uwalnia toksyczne gazy. |
|
|
PT |
Em contacto com a água liberta gases tóxicos. |
|
|
RO |
În contact cu apa, degajă un gaz toxic. |
|
|
SK |
Pri kontakte s vodou uvoľňuje toxický plyn. |
|
|
SL |
V stiku z vodo se sprošča strupen plin. |
|
|
FI |
Kehittää myrkyllistä kaasua veden kanssa. |
|
|
SV |
Utvecklar giftig gas vid kontakt med vatten. |
|
EUH 031 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При контакт с киселини се отделя токсичен газ. |
|
|
ES |
En contacto con ácidos libera gases tóxicos. |
|
|
CS |
Uvolňuje toxický plyn při styku s kyselinami. |
|
|
DA |
Udvikler giftig gas ved kontakt med syre. |
|
|
DE |
Entwickelt bei Berührung mit Säure giftige Gase. |
|
|
ET |
Kokkupuutel hapetega eraldub mürgine gaas. |
|
|
EL |
Σε επαφή με οξέα ελευθερώνονται τοξικά αέρια. |
|
|
EN |
Contact with acids liberates toxic gas. |
|
|
FR |
Au contact d'un acide, dégage un gaz toxique. |
|
|
GA |
I dteagmháil le haigéid scaoiltear gás tocsaineach. |
|
|
HR |
U dodiru s kiselinama oslobađa otrovni plin. |
|
|
IT |
A contatto con acidi libera gas tossici. |
|
|
LV |
Saskaroties ar skābēm, izdala toksiskas gāzes. |
|
|
LT |
Kontaktuodama su rūgštimis išskiria toksiškas dujas. |
|
|
HU |
Savval érintkezve mérgező gázok képződnek. |
|
|
MT |
Jitfa' gass tossiku meta jmiss l-aċidi. |
|
|
NL |
Vormt giftig gas in contact met zuren. |
|
|
PL |
W kontakcie z kwasami uwalnia toksyczne gazy. |
|
|
PT |
Em contacto com ácidos liberta gases tóxicos. |
|
|
RO |
În contact cu acizi, degajă un gaz toxic. |
|
|
SK |
Pri kontakte s kyselinami uvoľňuje toxický plyn. |
|
|
SL |
V stiku s kislinami se sprošča strupen plin. |
|
|
FI |
Kehittää myrkyllistä kaasua hapon kanssa. |
|
|
SV |
Utvecklar giftig gas vid kontakt med syra. |
|
EUH 032 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При контакт с киселини се отделя силно токсичен газ. |
|
|
ES |
En contacto con ácidos libera gases muy tóxicos. |
|
|
CS |
Uvolňuje vysoce toxický plyn při styku s kyselinami. |
|
|
DA |
Udvikler meget giftig gas ved kontakt med syre. |
|
|
DE |
Entwickelt bei Berührung mit Säure sehr giftige Gase. |
|
|
ET |
Kokkupuutel hapetega eraldub väga mürgine gaas. |
|
|
EL |
Σε επαφή με οξέα ελευθερώνονται πολύ τοξικά αέρια. |
|
|
EN |
Contact with acids liberates very toxic gas. |
|
|
FR |
Au contact d'un acide, dégage un gaz très toxique. |
|
|
GA |
I dteagmháil le haigéid scaoiltear gás an-tocsaineach. |
|
|
HR |
U dodiru s kiselinama oslobađa vrlo otrovni plin. |
|
|
IT |
A contatto con acidi libera gas molto tossici. |
|
|
LV |
Saskaroties ar skābēm, izdala ļoti toksiskas gāzes. |
|
|
LT |
Kontaktuodama su rūgštimis išskiria labai toksiškas dujas. |
|
|
HU |
Savval érintkezve nagyon mérgező gázok képződnek. |
|
|
MT |
Jitfa' gass tossiku ħafna meta jmiss l-aċidi. |
|
|
NL |
Vormt zeer giftig gas in contact met zuren. |
|
|
PL |
W kontakcie z kwasami uwalnia bardzo toksyczne gazy. |
|
|
PT |
Em contacto com ácidos liberta gases muito tóxicos. |
|
|
RO |
În contact cu acizi, degajă un gaz foarte toxic. |
|
|
SK |
Pri kontakte s kyselinami uvoľňuje veľmi toxický plyn. |
|
|
SL |
V stiku s kislinami se sprošča zelo strupen plin. |
|
|
FI |
Kehittää erittäin myrkyllistä kaasua hapon kanssa. |
|
|
SV |
Utvecklar mycket giftig gas vid kontakt med syra. |
|
EUH 066 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Повтарящата се експозиция може да предизвика изсушаване или напукване на кожата. |
|
|
ES |
La exposición repetida puede provocar sequedad o formación de grietas en la piel. |
|
|
CS |
Opakovaná expozice může způsobit vysušení nebo popraskání kůže. |
|
|
DA |
Gentagen kontakt kan give tør eller revnet hud. |
|
|
DE |
Wiederholter Kontakt kann zu spröder oder rissiger Haut führen. |
|
|
ET |
Korduv kokkupuude võib põhjustada naha kuivust või lõhenemist. |
|
|
EL |
Παρατεταμένη έκθεση μπορεί να προκαλέσει ξηρότητα δέρματος ή σκάσιμο. |
|
|
EN |
Repeated exposure may cause skin dryness or cracking. |
|
|
FR |
L'exposition répétée peut provoquer dessèchement ou gerçures de la peau. |
|
|
GA |
D’fhéadfadh tirimeacht chraicinn nó scoilteadh craicinn a bheith mar thoradh ar ilnochtadh. |
|
|
HR |
Ponavljano izlaganje može prouzročiti sušenje ili pucanje kože. |
|
|
IT |
L'esposizione ripetuta può provocare secchezza o screpolature della pelle. |
|
|
LV |
Atkārtota iedarbība var radīt sausu ādu vai izraisīt tās sprēgāšanu. |
|
|
LT |
Pakartotinis poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą. |
|
|
HU |
Ismétlődő expozíció a bőr kiszáradását vagy megrepedezését okozhatja. |
|
|
MT |
Espożizzjoni ripetuta tista' tikkaġuna nxif jew qsim tal-ġilda. |
|
|
NL |
Herhaalde blootstelling kan een droge of een gebarsten huid veroorzaken. |
|
|
PL |
Powtarzające się narażenie może powodować wysuszanie lub pękanie skóry. |
|
|
PT |
Pode provocar pele seca ou gretada, por exposição repetida. |
|
|
RO |
Expunerea repetată poate provoca uscarea sau crăparea pielii. |
|
|
SK |
Opakovaná expozícia môže spôsobit’ vysušenie alebo popraskanie pokožky. |
|
|
SL |
Ponavljajoča izpostavljenost lahko povzroči nastanek suhe ali razpokane kože. |
|
|
FI |
Toistuva altistus voi aiheuttaa ihon kuivumista tai halkeilua. |
|
|
SV |
Upprepad kontakt kan ge torr hud eller hudsprickor. |
|
EUH 070 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Токсично при контакт с очите. |
|
|
ES |
Tóxico en contacto con los ojos. |
|
|
CS |
Toxický při styku s očima. |
|
|
DA |
Giftig ved kontakt med øjnene. |
|
|
DE |
Giftig bei Berührung mit den Augen. |
|
|
ET |
Silma sattumisel mürgine. |
|
|
EL |
Τοξικό σε επαφή με τα μάτια. |
|
|
EN |
Toxic by eye contact. |
|
|
FR |
Toxique par contact oculaire. |
|
|
GA |
Tocsaineach trí theagmháil leis an tsúil. |
|
|
HR |
Otrovno u dodiru s očima. |
|
|
IT |
Tossico per contatto oculare. |
|
|
LV |
Toksisks saskarē ar acīm. |
|
|
LT |
Toksiška patekus į akis. |
|
|
HU |
Szembe kerülve mérgező. |
|
|
MT |
Tossiku meta jmiss ma’ l-għajnejn. |
|
|
NL |
Giftig bij oogcontact. |
|
|
PL |
Działa toksycznie w kontakcie z oczami. |
|
|
PT |
Tóxico por contacto com os olhos. |
|
|
RO |
Toxic în caz de contact cu ochii. |
|
|
SK |
Toxické pri kontakte s očami. |
|
|
SL |
Strupeno ob stiku z očmi. |
|
|
FI |
Myrkyllistä joutuessaan silmään. |
|
|
SV |
Giftigt vid kontakt med ögonen. |
|
EUH 071 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Корозивен за дихателните пътища. |
|
|
ES |
Corrosivo para las vías respiratorias. |
|
|
CS |
Způsobuje poleptání dýchacích cest. |
|
|
DA |
Ætsende for luftvejene. |
|
|
DE |
Wirkt ätzend auf die Atemwege. |
|
|
ET |
Söövitav hingamisteedele. |
|
|
EL |
Διαβρωτικό της αναπνευστικής οδού. |
|
|
EN |
Corrosive to the respiratory tract. |
|
|
FR |
Corrosif pour les voies respiratoires. |
|
|
GA |
Creimneach don chonair riospráide. |
|
|
HR |
Nagrizajuće za dišni sustav. |
|
|
IT |
Corrosivo per le vie respiratorie. |
|
|
LV |
Kodīgs elpceļiem. |
|
|
LT |
Ėsdina kvėpavimo takus. |
|
|
HU |
Maró hatású a légutakra. |
|
|
MT |
Korrużiv għas-sistema respiratorja. |
|
|
NL |
Bijtend voor de luchtwegen. |
|
|
PL |
Działa żrąco na drogi oddechowe. |
|
|
PT |
Corrosivo para as vias respiratórias. |
|
|
RO |
Corosiv pentru căile respiratorii. |
|
|
SK |
Žieravé pre dýchacie cesty. |
|
|
SL |
Jedko za dihalne poti. |
|
|
FI |
Hengityselimiä syövyttävää. |
|
|
SV |
Frätande på luftvägarna. |
▼M2 —————
3. 3 dalis: ►M2 tam tikriems ◄ ►M2 ————— ◄ mišiniams skirti papildomi ženklinimo elementai ir (ARBA) informacija
|
EUH 201/ 201A |
Kalba |
|
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
BG |
Съдържа олово. Да не се използва върху повърхност, която евентуално може да се дъвче или смуче от деца. Внимание! Съдържа олово. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
ES |
Contiene plomo. No utilizar en objetos que los niños puedan masticar o chupar. ¡Atención! Contiene plomo. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
CS |
Obsahuje olovo. Nemá se používat na povrchy, které mohou okusovat nebo olizovat děti. Pozor! Obsahuje olovo. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
DA |
Indeholder bly. Må ikke anvendes på genstande, som børn vil kunne tygge eller sutte på. Advarsel! Indeholder bly. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
DE |
Enthält Blei. Nicht für den Anstrich von Gegenständen verwenden, die von Kindern gekaut oder gelutscht werden könnten. Achtung! Enthält Blei. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
ET |
►C5 Sisaldab pliid. Mitte kasutada pindadel, mida lapsed võivad närida või imeda. Hoiatus! Sisaldab pliid. ◄ |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
EL |
Περιέχει μόλυβδο. Να μη χρησιμοποιείται σε επιφάνειες που είναι πιθανόν να μασήσουν ή να πιπιλίσουν τα παιδιά. Προσοχή! Περιέχει μόλυβδο. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
EN |
Contains lead. Should not be used on surfaces liable to be chewed or sucked by children. Warning! Contains lead. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
FR |
Contient du plomb. Ne pas utiliser sur les objets susceptibles d’être mâchés ou sucés par des enfants. Attention! Contient du plomb. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
GA |
Luaidhe ann. Níor chóir a úsáid ar dhromchlaí a d'fhéadfadh a bheith á gcogaint nó á sú ag leanaí. Rabhadh! Luaidhe ann. |
|
|
HR |
Sadrži olovo. Ne smije se koristiti na površinama koje mogu žvakati ili sisati djeca. Upozorenje! Sadrži olovo. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
IT |
Contiene piombo. Non utilizzare su oggetti che possono essere masticati o succhiati dai bambini. Attenzione! Contiene piombo. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
LV |
Satur svinu. Nedrīkst lietot uz virsmām, kuras var nonākt bērnam mutē. Brīdinājums! Satur svinu. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
LT |
Sudėtyje yra švino. Nenaudoti paviršiams, kurie gali būti vaikų kramtomi arba čiulpiami. Atsargiai! Sudėtyje yra švino. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
HU |
Ólmot tartalmaz. Tilos olyan felületeken használni, amelyeket gyermekek szájukba vehetnek. Figyelem! Ólmot tartalmaz. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
MT |
Fih iċ-ċomb. M'għandux jintuża' fuq uċuh li x'aktarx jomogħduhom jew jerdgħuhom it-tfal. Twissija! Fih iċ-ċomb. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
NL |
Bevat lood. Mag niet worden gebruikt voor voorwerpen waarin kinderen kunnen bijten of waaraan kinderen kunnen zuigen. Let op! Bevat lood. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
PL |
Zawiera ołów. Nie należy stosować na powierzchniach, które mogą być gryzione lub ssane przez dzieci. Uwaga! Zawiera ołów. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
PT |
Contém chumbo. Não utilizar em superfícies que possam ser mordidas ou chupadas por crianças. Atenção! Contém chumbo. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
RO |
Conține plumb. A nu se utiliza pe obiecte care pot fi mestecate sau supte de copii. Atenție! Conține plumb. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
SK |
Obsahuje olovo. Nepoužívajte na povrchy, ktoré by mohli žuť alebo oblizovať deti. Pozor! Obsahuje olovo. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
SL |
Vsebuje svinec. Ne sme se nanašati na površine, ki bi jih lahko žvečili ali sesali otroci. Pozor! Vsebuje svinec. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
FI |
Sisältää lyijyä. Ei saa käyttää pintoihin, joita lapset voivat pureskella tai imeä. Varoitus! Sisältää lyijyä. |
|
►M2 201 ◄ ►M2 201A ◄ |
SV |
Innehåller bly. Bör inte användas på ytor där barn kan komma åt att tugga eller suga. Varning! Innehåller bly. |
|
EUH 202 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Цианокрилат. Опасно. Залепва кожата и очите за секунди. Да се съхранява извън обсега на деца. |
|
|
ES |
Cianoacrilato. Peligro. Se adhiere a la piel y a los ojos en pocos segundos. Mantener fuera del alcance de los niños. |
|
|
CS |
Kyanoakrylát. Nebezpečí. Okamžitě slepuje kůži a oči. Uchovávejte mimo dosah dětí. |
|
|
DA |
Cyanoacrylat. Farligt. Klæber til huden og øjnene på få sekunder. Opbevares utilgængeligt for børn. |
|
|
DE |
Cyanacrylat. Gefahr. Klebt innerhalb von Sekunden Haut und Augenlider zusammen. Darf nicht in die Hände von Kindern gelangen. |
|
|
ET |
Tsüanoakrülaat. Ohtlik. Liimib naha ja silmad hetkega. Hoida lastele kättesaamatus kohas. |
|
|
EL |
Κυανοακρυλική ένωση. Κίνδυνος. Κολλάει στην επιδερμίδα και στα μάτια μέσα σε λίγα δευτερόλεπτα. Να φυλάσσεται μακριά από παιδιά. |
|
|
EN |
Cyanoacrylate. Danger. Bonds skin and eyes in seconds. Keep out of the reach of children. |
|
|
FR |
Cyanoacrylate. Danger. Colle à la peau et aux yeux en quelques secondes. À conserver hors de portée des enfants. |
|
|
GA |
Cianaicrioláit. Contúirt. Nascann craiceann agus súile laistigh de shoicindí. Coimeád as aimsiú leanaí. |
|
|
HR |
Cianoakrilat. Opasnost. Trenutno lijepi kožu i oči. Čuvati izvan dohvata djece. |
|
|
IT |
Cianoacrilato. Pericolo. Incolla la pelle e gli occhi in pochi secondi. Tenere fuori dalla portata dei bambini. |
|
|
LV |
Ciānakrilāts. Bīstami. Iedarbība uz acīm un ādu tūlītēja. Sargāt no bērniem. |
|
|
LT |
Cianakrilatas. Pavojinga. Staigiai suklijuoja odą ir akis. Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. |
|
|
HU |
Cianoakrilát. Veszély! Néhány másodperc alatt a bőrre és a szembe ragad. Gyermekektől elzárva tartandó. |
|
|
MT |
Cyanoacrylate. Periklu. Iwaħħal il-ġilda u l-għajnejn fi ftit sekondi. Żomm ‘il bogħod minn fejn jistgħu jilħquh it-tfal. |
|
|
NL |
Cyanoacrylaat. Gevaarlijk. Kleeft binnen enkele seconden aan huid en oogleden. Buiten het bereik van kinderen houden. |
|
|
PL |
Cyjanoakrylany. Niebezpieczeństwo. Skleja skórę i powieki w ciągu kilku sekund. Chronić przed dziećmi. |
|
|
PT |
Cianoacrilato. Perigo. Cola à pele e aos olhos em poucos segundos. Manter fora do alcance das crianças. |
|
|
RO |
Cianoacrilat. Pericol. Se lipește de piele și ochi în câteva secunde. A nu se lăsa la îndemâna copiilor. |
|
|
SK |
Kyanoakrylát. Nebezpečenstvo. V priebehu niekoľkých sekúnd zlepí pokožku a oči. Uchovávajte mimo dosahu detí. |
|
|
SL |
Cianoakrilat. Nevarno. Kožo in oči zlepi v nekaj sekundah. Hraniti zunaj dosega otrok. |
|
|
FI |
Syanoakrylaattia. Vaara. Liimaa ihon ja silmät hetkessä. Säilytettävä lasten ulottumattomissa. |
|
|
SV |
Cyanoakrylat. Fara. Fäster snabbt på hud och ögon. Förvaras oåtkomligt för barn. |
|
EUH 203 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Съдържа хром (VI). Може да причини алергична реакция. |
|
|
ES |
Contiene cromo (VI). Puede provocar una reacción alérgica. |
|
|
CS |
Obsahuje chrom (VI). Může vyvolat alergickou reakci. |
|
|
DA |
Indeholder krom (VI). Kan udløse allergisk reaktion. |
|
|
DE |
Enthält Chrom (VI). Kann allergische Reaktionen hervorrufen. |
|
|
ET |
Sisaldab kroomi (VI). Võib esile kutsuda allergilise reaktsiooni. |
|
|
EL |
Περιέχει χρώμιο (VI). Μπορεί να προκαλέσει αλλεργική αντίδραση. |
|
|
EN |
Contains chromium (VI). May produce an allergic reaction. |
|
|
FR |
Contient du chrome (VI). Peut produire une réaction allergique. |
|
|
GA |
Cróimiam (VI) ann. D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le frithghníomh ailléirgeach. |
|
|
HR |
Sadrži krom (VI). Može izazvati alergijsku reakciju. |
|
|
IT |
Contiene cromo (VI). Può provocare una reazione allergica. |
|
|
LV |
Satur hromu (VI). Var izraisīt alerģisku reakciju. |
|
|
LT |
Sudėtyje yra chromo (VI). Gali sukelti alerginę reakciją. |
|
|
HU |
Krómot (VI) tartalmaz. Allergiás reakciót válthat ki. |
|
|
MT |
Fih il-kromju (VI). Jista’ joħloq reazzjoni allerġika. |
|
|
NL |
Bevat zeswaardig chroom. Kan een allergische reactie veroorzaken. |
|
|
PL |
Zawiera chrom (VI). Może powodować wystąpienie reakcji alergicznej. |
|
|
PT |
Contém crómio (VI). Pode provocar uma reacção alérgica. |
|
|
RO |
Conține crom (VI). Poate provoca o reacție alergică. |
|
|
SK |
Obsahuje chróm (VI). Môže vyvolať alergickú reakciu. |
|
|
SL |
Vsebuje krom (VI). Lahko povzroči alergijski odziv. |
|
|
FI |
Sisältää kromi(VI)-yhdisteitä. Voi aiheuttaa allergisen reaktion. |
|
|
SV |
Innehåller krom (VI). Kan orsaka en allergisk reaktion. |
|
EUH 204 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Съдържа изоцианати. Може да причини алергична реакция. |
|
|
ES |
Contiene isocianatos. Puede provocar una reacción alérgica. |
|
|
CS |
Obsahuje isokyanáty. Může vyvolat alergickou reakci. |
|
|
DA |
Indeholder isocyanater. Kan udløse allergisk reaktion. |
|
|
DE |
Enthält Isocyanate. Kann allergische Reaktionen hervorrufen. |
|
|
ET |
Sisaldab isotsüanaate. Võib esile kutsuda allergilise reaktsiooni. |
|
|
EL |
Περιέχει ισοκυανικές ενώσεις. Μπορεί να προκαλέσει αλλεργική αντίδραση. |
|
|
EN |
Contains isocyanates. May produce an allergic reaction. |
|
|
FR |
Contient des isocyanates. Peut produire une réaction allergique. |
|
|
GA |
Isicianaítí ann. D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le frithghníomh ailléirgeach. |
|
|
HR |
Sadrži izocianate. Može izazvati alergijsku reakciju. |
|
|
IT |
Contiene isocianati. Può provocare una reazione allergica. |
|
|
LV |
Satur izocianātus. Var izraisīt alerģisku reakciju. |
|
|
LT |
Sudėtyje yra izocianatų. Gali sukelti alerginę reakciją. |
|
|
HU |
Izocianátokat tartalmaz. Allergiás reakciót válthat ki. |
|
|
MT |
Fih l-isocyanates. Jista’ jagħmel reazzjoni allerġika. |
|
|
NL |
Bevat isocyanaten. Kan een allergische reactie veroorzaken. |
|
|
PL |
Zawiera izocyjaniany. Może powodować wystąpienie reakcji alergicznej. |
|
|
PT |
Contém isocianatos. Pode provocar uma reacção alérgica. |
|
|
RO |
Conține izocianați. Poate provoca o reacție alergică. |
|
|
SK |
Obsahuje izokyanáty. Môže vyvolať alergickú reakciu. |
|
|
SL |
Vsebuje izocianate. Lahko povzroči alergijski odziv. |
|
|
FI |
Sisältää isosyanaatteja. Voi aiheuttaa allergisen reaktion. |
|
|
SV |
Innehåller isocyanater. Kan orsaka en allergisk reaktion. |
|
EUH 205 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Съдържа епоксидни съставки. Може да причини алергична реакция. |
|
|
ES |
Contiene componentes epoxídicos. Puede provocar una reacción alérgica. |
|
|
CS |
Obsahuje epoxidové složky. Může vyvolat alergickou reakci. |
|
|
DA |
Indeholder epoxyforbindelser. Kan udløse allergisk reaktion. |
|
|
DE |
Enthält epoxidhaltige Verbindungen. Kann allergische Reaktionen hervorrufen. |
|
|
ET |
Sisaldab epoksükomponente. Võib esile kutsuda allergilise reaktsiooni. |
|
|
EL |
Περιέχει εποξειδικές ενώσεις. Μπορεί να προκαλέσει αλλεργική αντίδραση. |
|
|
EN |
Contains epoxy constituents. May produce an allergic reaction. |
|
|
FR |
Contient des composés époxydiques. Peut produire une réaction allergique. |
|
|
GA |
Comhábhair eapocsacha ann. D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le frithghníomh ailléirgeach. |
|
|
HR |
Sadrži epoksidne sastojke. Može izazvati alergijsku reakciju. |
|
|
IT |
Contiene componenti epossidici. Può provocare una reazione allergica. |
|
|
LV |
Satur epoksīda sastāvdaļas. Var izraisīt alerģisku reakciju. |
|
|
LT |
Sudėtyje yra epoksidinių komponentų. Gali sukelti alerginę reakciją. |
|
|
HU |
Epoxid tartalmú vegyületeket tartalmaz. Allergiás reakciót válthat ki. |
|
|
MT |
Fih kostitwenti ta’ l-eposside. Jista’ jagħmel reazzjoni allerġika. |
|
|
NL |
Bevat epoxyverbindingen. Kan een allergische reactie veroorzaken. |
|
|
PL |
Zawiera składniki epoksydowe. Może powodować wystąpienie reakcji alergicznej. |
|
|
PT |
Contém componentes epoxídicos. Pode provocar uma reacção alérgica. |
|
|
RO |
Conține componenți epoxidici. Poate provoca o reacție alergică. |
|
|
SK |
Obsahuje epoxidové zložky. Môže vyvolať alergickú reakciu. |
|
|
SL |
Vsebuje epoksidne sestavine. Lahko povzroči alergijski odziv. |
|
|
FI |
Sisältää epoksihartseja. Voi aiheuttaa allergisen reaktion. |
|
|
SV |
Innehåller epoxiförening. Kan orsaka en allergisk reaktion. |
|
EUH 206 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Внимание! Да не се използва заедно с други продукти. Може да отдели опасни газове (хлор). |
|
|
ES |
¡Atención! No utilizar junto con otros productos. Puede desprender gases peligrosos (cloro). |
|
|
CS |
Pozor! Nepoužívejte společně s jinými výrobky. Může uvolňovat nebezpečné plyny (chlor). |
|
|
DA |
Advarsel! Må ikke anvendes i forbindelse med andre produkter. Farlige luftarter (chlor) kan frigøres. |
|
|
DE |
Achtung! Nicht zusammen mit anderen Produkten verwenden, da gefährliche Gase (Chlor) freigesetzt werden können. |
|
|
ET |
►C5 Hoiatus! Mitte kasutada koos teiste toodetega. Segust võib eralduda ohtlikke gaase (kloori). ◄ |
|
|
EL |
Προσοχή! Να μην χρησιμοποιείται σε συνδυασμό με άλλα προϊόντα. Μπορεί να ελευθερωθούν επικίνδυνα αέρια (χλώριο). |
|
|
EN |
Warning! Do not use together with other products. May release dangerous gases (chlorine). |
|
|
FR |
Attention! Ne pas utiliser en combinaison avec d’autres produits. Peut libérer des gaz dangereux (chlore). |
|
|
GA |
Rabhadh! Ná húsáid in éineacht le táirgí eile. D’fhéadfadh sé go scaoilfí gáis chontúirteacha (clóirín). |
|
|
HR |
Upozorenje! Ne koristiti s drugim proizvodima. Mogu se osloboditi opasni plinovi (klor). |
|
|
IT |
Attenzione! Non utilizzare in combinazione con altri prodotti. Possono liberarsi gas pericolosi (cloro). |
|
|
LV |
Brīdinājums! Nelietot kopā ar citiem produktiem. Var izdalīt bīstamas gāzes (hloru). |
|
|
LT |
Atsargiai! Nenaudoti kartu su kitais produktais. Gali išskirti pavojingas dujas (chlorą). |
|
|
HU |
Figyelem! Tilos más termékekkel együtt használni. Veszélyes gázok (klór) szabadulhatnak fel. |
|
|
MT |
Twissija! Tużahx flimkien ma’ prodotti oħra. Jista’ jerħi gassijiet perikolużi (kloru). |
|
|
NL |
Let op! Niet in combinatie met andere producten gebruiken. Er kunnen gevaarlijke gassen (chloor) vrijkomen. |
|
|
PL |
Uwaga! Nie stosować razem z innymi produktami. Może wydzielać niebezpieczne gazy (chlor). |
|
|
PT |
Atenção! Não utilizar juntamente com outros produtos. Podem libertar-se gases perigosos (cloro). |
|
|
RO |
Atenție! A nu se folosi împreună cu alte produse. Poate elibera gaze periculoase (clor). |
|
|
SK |
Pozor! Nepoužívajte spolu s inými výrobkami. Môžu uvoľňovať nebezpečné plyny (chlór). |
|
|
SL |
Pozor! Ne uporabljajte skupaj z drugimi izdelki. Lahko se sproščajo nevarni plini (klor). |
|
|
FI |
Varoitus! Älä käytä yhdessä muiden tuotteiden kanssa. Tuotteesta voi vapautua vaarallista kaasua (klooria). |
|
|
SV |
Varning! Får ej användas tillsammans med andra produkter. Kan avge farliga gaser (klor). |
|
EUH 207 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Внимание! Съдържа кадмий. При употреба се образуват опасни пари. Вижте информацията, предоставена от производителя. Спазвайте инструкциите за безопасност. |
|
|
ES |
¡Atención! Contiene cadmio. Durante su utilización se desprenden vapores peligrosos. Ver la información facilitada por el fabricante. Seguir las instrucciones de seguridad. |
|
|
CS |
Pozor! Obsahuje kadmium. Při používání vznikají nebezpečné výpary. Viz informace dodané výrobcem. Dodržujte bezpečnostní pokyny. |
|
|
DA |
Advarsel! Indeholder cadmium. Der udvikles farlige dampe under anvendelsen. Se producentens oplysninger. Overhold sikkerhedsforskrifterne. |
|
|
DE |
Achtung! Enthält Cadmium. Bei der Verwendung entstehen gefährliche Dämpfe. Hinweise des Herstellers beachten. Sicherheitsanweisungen einhalten. |
|
|
ET |
►C5 Hoiatus! Sisaldab kaadmiumi. Kasutamisel moodustuvad ohtlikud aurud. Vt tootja esitatud teavet. Järgida ohutuseeskirju. ◄ |
|
|
EL |
Προσοχή! Περιέχει κάδμιο. Κατά τη χρήση αναπτύσσονται επικίνδυνες αναθυμιάσεις. Βλέπετε πληροφορίες του κατασκευαστή. Τηρείτε τις οδηγίες ασφαλείας. |
|
|
EN |
Warning! Contains cadmium. Dangerous fumes are formed during use. See information supplied by the manufacturer. Comply with the safety instructions. |
|
|
FR |
Attention! Contient du cadmium. Des fumées dangereuses se développent pendant l’utilisation. Voir les informations fournies par le fabricant. Respectez les consignes de sécurité. |
|
|
GA |
Rabhadh! Caidmiam ann. Cruthaítear múch chontúirteach le linn a úsáide. Féach an fhaisnéis atá curtha ar fáil ag an monaróir. Cloígh leis na treoracha sábháilteachta. |
|
|
HR |
Upozorenje! Sadrži kadmij. Tijekom uporabe stvara se opasni dim. Vidi podatke dostavljene od proizvođača. Postupati prema uputama o mjerama sigurnosti. |
|
|
IT |
Attenzione! Contiene cadmio. Durante l'uso si sviluppano fumi pericolosi. Leggere le informazioni fornite dal fabbricante. Rispettare le disposizioni di sicurezza. |
|
|
LV |
Brīdinājums! Satur kadmiju. Lietojot veidojas bīstami izgarojumi. Sk. ražotāja sniegto informāciju. Ievērot drošības instrukcijas. |
|
|
LT |
Atsargiai! Sudėtyje yra kadmio. Naudojant susidaro pavojingi garai. Žiūrėti gamintojo pateiktą informaciją. Vykdyti saugos instrukcijas. |
|
|
HU |
Figyelem! Kadmiumot tartalmaz! A használat során veszélyes füstök képződnek. Lásd a gyártó által közölt információt. Be kell tartani a biztonsági előírásokat. |
|
|
MT |
Twissija! Fih il-kadmju. Waqt li jintuża jiffurmaw dħaħen perikolużi. Ara l-informazzjoni mogħtija mill-fabbrikant. Ħares l-istruzzjonijiet dwar is-sigurtà. |
|
|
NL |
Let op! Bevat cadmium. Bij het gebruik ontwikkelen zich gevaarlijke dampen. Zie de aanwijzingen van de fabrikant. Neem de veiligheidsvoorschriften in acht. |
|
|
PL |
Uwaga! Zawiera kadm. Podczas stosowania wydziela niebezpieczne pary. Zapoznaj się z informacją dostarczoną przez producenta. Przestrzegaj instrukcji bezpiecznego stosowania. |
|
|
PT |
Atenção! Contém cádmio. Libertam-se fumos perigosos durante a utilização. Ver as informações fornecidas pelo fabricante. Respeitar as instruções de segurança. |
|
|
RO |
Atenție! Conține cadmiu. În timpul utilizării se degajă un fum periculos. A se vedea informațiile furnizate de producător. A se respecta instrucțiunile privind siguranța. |
|
|
SK |
Pozor! Obsahuje kadmium. Pri používaní sa tvorí nebezpečný dym. Pozri informácie od výrobcu. Dodržiavajte bezpečnostné pokyny. |
|
|
SL |
Pozor! Vsebuje kadmij. Med uporabo nastajajo nevarni dimi. Preberite informacije proizvajalca. Upoštevajte navodila za varno uporabo. |
|
|
FI |
Varoitus! Sisältää kadmiumia. Käytettäessä muodostuu vaarallisia huuruja. Noudata valmistajan antamia ohjeita. Noudata turvallisuusohjeita. |
|
|
SV |
Varning! Innehåller kadmium. Farliga ångor bildas vid användning. Se information från tillverkaren. Följ skyddsanvisningarna. |
|
EUH 208 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Съдържа < наименование на сенсибилизиращото вещество>. Може да предизвика алергична реакция. |
|
|
ES |
Contiene <nombre de la sustancia sensibilizante>. Puede provocar una reacción alérgica. |
|
|
CS |
Obsahuje <název senzibilizující látky>. Může vyvolat alergickou reakci. |
|
|
DA |
Indeholder <navn på det sensibiliserende stof>. Kan udløse allergisk reaktion. |
|
|
DE |
Enthält <Name des sensibilisierenden Stoffes>. Kann allergische Reaktionen hervorrufen. |
|
|
ET |
Sisaldab <sensibiliseeriva aine nimetus>. Võib esile kutsuda allergilise reaktsiooni. |
|
|
EL |
Περιέχει <όνομα της ευαισθητοποιητικής ουσίας>. Μπορεί να προκαλέσει αλλεργική αντίδραση. |
|
|
EN |
Contains <name of sensitising substance>. May produce an allergic reaction. |
|
|
FR |
Contient <nom de la substance sensibilisante>. Peut produire une réaction allergique. |
|
|
GA |
<Ainm na substainte íograithe> ann. D’fhéadfadh sé a bheith ina chúis le frithghníomh ailléirgeach. |
|
|
HR |
Sadrži <naziv tvari koja dovodi do preosjetljivosti>. Može izazvati alergijsku reakciju. |
|
|
IT |
Contiene <denominazione della sostanza sensibilizzante>. Può provocare una reazione allergica. |
|
|
LV |
Satur <sensibilizējošās vielas nosaukums>. Var izraisīt alerģisku reakciju. |
|
|
LT |
Sudėtyje yra <jautrinančios medžiagos pavadinimas>. Gali sukelti alerginę reakciją. |
|
|
HU |
<Allergén anyag neve>-t tartalmaz. Allergiás reakciót válthat ki. |
|
|
MT |
Fih <l-isem tas-sustanza sensibbli>. Jista’ jagħmel reazzjoni allerġika. |
|
|
NL |
Bevat <naam van de sensibiliserende stof>. Kan een allergische reactie veroorzaken. |
|
|
PL |
Zawiera <nazwa substancji uczulającej>. Może powodować wystąpienie reakcji alergicznej. |
|
|
PT |
Contém <nome da substância sensibilizante em questão>. Pode provocar uma reacção alérgica. |
|
|
RO |
Conține <denumirea substanței sensibilizante>. Poate provoca o reacție alergică. |
|
|
SK |
Obsahuje <názov senzibilizujúcej látky>. Môže vyvolať alergickú reakciu. |
|
|
SL |
Vsebuje <ime snovi, ki povzroča preobčutljivost>. Lahko povzroči alergijski odziv. |
|
|
FI |
Sisältää <herkistävän aineen nimi>. Voi aiheuttaa allergisen reaktion. |
|
|
SV |
Innehåller <namnet på det sensibiliserande ämnet>. Kan orsaka en allergisk reaktion. |
|
EUH 209/ 209A |
Kalba |
|
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
BG |
При употреба може да стане силно запалимо. При употреба може да стане запалимо. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
ES |
Puede inflamarse fácilmente al usarlo Puede inflamarse al usarlo. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
CS |
Při používání se může stát vysoce hořlavým. Při používání se může stát hořlavým. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
DA |
Kan blive meget brandfarlig ved brug. Kan blive brandfarlig ved brug. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
DE |
Kann bei Verwendung leicht entzündbar werden. Kann bei Verwendung entzündbar werden. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
ET |
Kasutamisel võib muutuda väga tuleohtlikuks. Kasutamisel võib muutuda tuleohtlikuks. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
EL |
Μπορεί να γίνει πολύ εύφλεκτο κατά τη χρήση. Mπορεί να γίνει εύφλεκτο κατά τη χρήση. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
EN |
Can become highly flammable in use. Can become flammable in use. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
FR |
Peut devenir facilement inflammable en cours d’utilisation. Peut devenir inflammable en cours d’utilisation. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
GA |
D’fhéadfadh sé éirí an-inadhainte agus é á úsáid. D’fhéadfadh sé éirí inadhainte agus é á úsáid. |
|
|
HR |
Pri uporabi može postati lako zapaljivo. Pri uporabi može postati zapaljivo. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
IT |
Può diventare facilmente infiammabile durante l'uso. Può diventare infiammabile durante l'uso. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
LV |
Lietojot var viegli uzliesmot. Kļūt uzliesmojošs. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
LT |
Naudojama gali tapti labai degi. Naudojama gali tapti degi. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
HU |
A használat során fokozottan tűzveszélyessé válhat. A használat során tűzveszélyessé válhat. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
MT |
Jista’ jieħu n-nar faċilment meta jintuża. Jista’ jieħu n-nar meta jintuża. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
NL |
Kan bij gebruik licht ontvlambaar worden. Kan bij gebruik ontvlambaar worden. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
PL |
Podczas stosowania może przekształcić się w substancję wysoce łatwopalną. Podczas stosowania może przekształcić się w substancję łatwopalną. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
PT |
Pode tornar-se facilmente inflamável durante o uso. Pode tornar-se inflamável durante o uso. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
RO |
Poate deveni foarte inflamabil în timpul utilizării. Poate deveni inflamabil în timpul utilizării. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
SK |
Pri používaní sa môže stať veľmi horľavou. Pri používaní sa môže stať horľavou. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
SL |
Med uporabo utegne postati lahko vnetljivo. Med uporabo utegne postati vnetljivo. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
FI |
Voi muuttua helposti syttyväksi käytössä. Voi muuttua syttyväksi käytössä. |
|
►M2 209 ◄ ►M2 209A ◄ |
SV |
Kan bli mycket brandfarligt vid användning. Kan bli brandfarligt vid användning. |
|
EUH 210 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Информационен лист за безопасност ще бъде представен при поискване. |
|
|
ES |
Puede solicitarse la ficha de datos de seguridad. |
|
|
CS |
Na vyžádání je kodispozici bezpečnostní list. |
|
|
DA |
Sikkerhedsdatablad kan på anmodning rekvireres. |
|
|
DE |
Sicherheitsdatenblatt auf Anfrage erhältlich. |
|
|
ET |
Ohutuskaart nõudmisel kättesaadav. |
|
|
EL |
Δελτίο δεδομένων ασφαλείας παρέχεται εφόσον ζητηθεί. |
|
|
EN |
Safety data sheet available on request. |
|
|
FR |
Fiche de données de sécurité disponible sur demande. |
|
|
GA |
Bileog sonraí sábháilteachta ar fáil arna iarraidh sin. |
|
|
HR |
Sigurnosno-tehnički list dostupan na zahtjev. |
|
|
IT |
Scheda dati di sicurezza disponibile su richiesta. |
|
|
LV |
Drošības datu lapa ir pieejama pēc pieprasījuma. |
|
|
LT |
Saugos duomenų lapą galima gauti paprašius. |
|
|
HU |
Kérésre biztonsági adatlap kapható. |
|
|
MT |
Il-karta tad-data dwar is-sikurezza hija disponibbli meta tintalab. |
|
|
NL |
Veiligheidsinformatieblad op verzoek verkrijgbaar. |
|
|
PL |
Karta charakterystyki dostępna na żądanie. |
|
|
PT |
Ficha de segurança fornecida a pedido. |
|
|
RO |
Fișa cu date de securitate disponibilă la cerere. |
|
|
SK |
Na požiadanie možno poskytnúť kartu bezpečnostných údajov. |
|
|
SL |
Varnosti list na voljo na zahtevo. |
|
|
FI |
Käyttöturvallisuustiedote toimitetaan pyynnöstä. |
|
|
SV |
Säkerhetsdatablad finns att rekvirera. |
|
EUH 401 |
Kalba |
|
|
|
BG |
За да се избегнат рискове за човешкото здраве и околната среда, спазвайте инструкциите за употреба. |
|
|
ES |
A fin de evitar riesgos para las personas y el medio ambiente, siga las instrucciones de uso. |
|
|
CS |
Dodržujte pokyny pro používání, abyste se vyvarovali rizik pro lidské zdraví a životní prostředí. |
|
|
DA |
Brugsanvisningen skal følges for ikke at bringe menneskers sundhed og miljøet i fare. |
|
|
DE |
Zur Vermeidung von Risiken für Mensch und Umwelt die Gebrauchsanleitung einhalten. |
|
|
ET |
Inimeste tervise ja keskkonna ohustamise vältimiseks järgida kasutusjuhendit. |
|
|
EL |
Για να αποφύγετε τους κινδύνους για την ανθρώπινη υγεία και το περιβάλλον, ακολουθήστε τις οδηγίες χρήσης. |
|
|
EN |
To avoid risks to human health and the environment, comply with the instructions for use. |
|
|
FR |
Respectez les instructions d’utilisation pour éviter les risques pour la santé humaine et l’environnement. |
|
|
GA |
Chun priacail do shláinte an duine agus don chomhshaol a sheachaint, cloígh leis na treoracha maidir le húsáid. |
|
|
HR |
Da bi se izbjegli rizici za zdravlje ljudi i okoliš, treba se pridržavati uputa za uporabu. |
|
|
IT |
Per evitare rischi per la salute umana e per l'ambiente, seguire le istruzioni per l'uso. |
|
|
LT |
Siekiant išvengti žmonių sveikatai ir aplinkai keliamos rizikos, būtina vykdyti naudojimo instrukcijos nurodymus. |
|
|
LV |
Lai izvairītos no riska cilvēku veselībai un videi, ievērojiet lietošanas pamācību. |
|
|
HU |
Az emberi egészség és a környezet veszélyeztetésének elkerülése érdekében be kell tartani a használati utasítás előírásait. |
|
|
MT |
Biex jiġu evitati r-riskji għal saħħet il-bniedem u għall-ambjent, ħares l-istruzzjonijiet dwar l-użu. |
|
|
NL |
Volg de gebruiksaanwijzing om gevaar voor de menselijke gezondheid en het milieu te voorkomen. |
|
|
PL |
W celu uniknięcia zagrożeń dla zdrowia ludzi i środowiska, należy postępować zgodnie z instrukcją użycia. |
|
|
PT |
Para evitar riscos para a saúde humana e para o ambiente, respeitar as instruções de utilização. |
|
|
RO |
Pentru a evita riscurile pentru sănătatea umană și mediu, a se respecta instrucțiunile de utilizare. |
|
|
SK |
Dodržiavajte návod na používanie, aby ste zabránili vzniku rizík pre zdravie ľudí a životné prostredie. |
|
|
SL |
Da bi se izognili tveganjem za ljudi in okolje, ravnajte v skladu z navodili za uporabo. |
|
|
FI |
Noudata käyttöohjeita ihmisen terveydelle ja ympäristölle aiheutuvien vaarojen välttämiseksi. |
|
|
SV |
För att undvika risker för människors hälsa och för miljön, följ bruksanvisningen. |
IV PRIEDAS
ATSARGUMO FRAZIŲ SĄRAŠAS
Pagal 22 straipsnį ir 28 straipsnio 3 dalį rinkdami atsargumo frazes tiekėjai, atsižvelgdami į įspėjimo aiškumą ir suprantamumą, gali derinti žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytas atsargumo frazes.
Tais atvejais, kai 2 skiltyje pateiktose atsargumo frazėse dalis teksto apskliausta laužtiniais skliaustais […], tai rodo, kad laužtiniuose skliaustuose pateiktas tekstas nėra tinkamas visais atvejais ir turėtų būti taikomas tik tam tikromis aplinkybėmis. Tais atvejais taikymo sąlygos, kuriose išdėstyta, kada tekstas turėtų būti taikomas, pateikiamos 5 skiltyje.
Jeigu 2 skiltyje pateiktoje atsargumo frazėje įrašytas pasvirasis brūkšnys [/], tai reiškia, kad reikia pasirinkti vieną iš brūkšniu atskirtų frazių pagal 5 skiltyje pateiktus nurodymus.
Jei 2 skiltyje pateiktoje atsargumo frazėje įrašytas daugtaškis […], informaciją, kurią reikia pateikti, nurodyta 5 skiltyje.
Kai 5 skiltyje nurodyta, kad atsargumo frazės pateikti nebūtina, jeigu etiketėje pateikta kita atsargumo frazė, tokia informacija gali būti panaudota atrenkant atsargumo frazes pagal 22 ir 28 straipsnius.
1. 1 dalis: Atsargumo frazių atrankos kriterijai
6.1 lentelė
Atsargumo frazės – bendrosios
|
Kodas |
Atsargumo frazės – bendrosios |
Pavojaus klasė |
Pavojaus kategorija |
Naudojimo sąlygos |
|
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
|
P101 |
Jeigu reikalinga gydytojo konsultacija, su savimi turėkite produkto talpyklą ar jo etiketę. |
jei reikia |
|
Plataus vartojimo produktai |
|
P102 |
Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. |
jei reikia |
|
Plataus vartojimo produktai |
|
P103 |
Prieš naudojimą perskaityti etiketę. |
jei reikia |
|
Plataus vartojimo produktai |
6.2 lentelė
Atsargumo frazės – prevencinės
|
Kodas |
Atsargumo frazės – prevencinės |
Pavojaus klasė |
Pavojaus kategorija |
Naudojimo sąlygos |
|
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
|
P201 |
Prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos |
|
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai(3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|||
|
P202 |
Nenaudoti, jeigu neperskaityti ar nesuprasti visi saugos įspėjimai. |
Degiosios dujos (įskaitant chemiškai nestabilias dujas) (2.2 skirsnis) |
A, B (chemiškai nestabilios dujos) |
|
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
||
|
P210 |
Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių, karštų paviršių, žiežirbų, atviros liepsnos ir kitų uždegimo šaltinių. Nerūkyti. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Poskyriai 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 |
|
|
Degiosios dujos (2.2 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||
|
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|||
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||
|
P211 |
Nepurkšti į atvirą liepsną arba kitus degimo šaltinius. |
Aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1, 2 |
|
|
P220 |
Laikyti atokiau nuo drabužių bei kitų degiųjų medžiagų. |
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
|
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
▼M12 ————— |
||||
|
P222 |
Saugoti nuo kontakto su oru. |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
— jei manoma, kad būtina pabrėžti pavojingumo frazę; |
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
P223 |
Saugoti nuo kontakto su vandeniu. |
Medžiagos ir mišiniai, liesdamiesi su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2 |
— jei manoma, kad būtina pabrėžti pavojingumo frazę; |
|
P230 |
Laikyti sudrėkintą (kuo) |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
1.1, 1.2, 1.3, 1.5 poklasiai |
— dėl cheminių medžiagų ir mišinių, kurie sudrėkinti, atskiesti, ištirpinti ar suspausti naudojant flegmatizatorių, siekiant sumažinti arba susilpninti jų sprogstamąsias savybes (desensibilizuoti sprogmenys) … Gamintojas/tiekėjas nurodo atitinkamas medžiagas. |
|
P231 |
Turinį tvarkyti ir laikyti inertinėse dujose/… |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
…Gamintojas/tiekėjas nurodo atitinkamus skysčius ar dujas, jei inertinės dujos netinka. |
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Medžiagos ir mišiniai, liesdamiesi su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei cheminė medžiaga ar mišinys sparčiai reaguoja su oro drėgme. …Gamintojas/tiekėjas nurodo atitinkamus skysčius ar dujas, jei inertinės dujos netinka. |
||
|
P232 |
Saugoti nuo drėgmės. |
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
|
P233 |
Talpyklą laikyti sandariai uždarytą. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei skystis yra lakus ir gali sukelti sprogimą atmosferoje. |
|
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|
||
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|
||
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei cheminis produktas yra lakus ir gali sukelti pavojų atmosferai. |
||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
P234 |
Laikyti tik originalioje talpykloje. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai |
|
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
Metalų koroziją sukeliančios medžiagos (2.16 skirsnis) |
1 |
|||
|
P235 |
Laikyti vėsioje vietoje. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— dėl 1 degiųjų skysčių kategorijos ir kitų degiųjų skysčių, kurie yra lakūs ir gali sukelti sprogimą atmosferoje. |
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
— galima praleisti, jei etiketėje nurodytas P411. |
||
|
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
— galima praleisti, jei etiketėje nurodytas P413. |
||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
— galima praleisti, jei etiketėje nurodytas P411. |
||
|
P240 |
Įžeminti ir įtvirtinti talpyklą ir priėmimo įrangą. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai |
— jei sprogioji medžiaga yra jautri elektrostatiniam poveikiui. |
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei skystis yra lakus ir gali sukelti sprogimą atmosferoje. |
||
|
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
— jei sprogioji medžiaga yra jautri elektrostatiniam poveikiui. |
||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
— jei jautri elektrostatiniam poveikiui ir gali sukelti sprogimą atmosferoje. |
||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
||||
|
P241 |
Naudoti sprogimui atsparią elektros/ventiliacijos/apšvietimo/…/įrangą. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei skystis yra lakus ir gali sukelti sprogimą atmosferoje. — prireikus ir kai tinkama, laužtiniuose skliaustuose galima įrašyti tekstą nurodant konkrečią elektros, ventiliacijos, apšvietimo ir kitą įrangą. |
|
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
— jei gali atsirasti dulkių debesys. — prireikus ir kai tinkama, laužtiniuose skliaustuose galima įrašyti tekstą nurodant konkrečią elektros, ventiliacijos, apšvietimo ir kitą įrangą. |
||
|
P242 |
Naudoti kibirkščių nekeliančius įrankius. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei skystis yra lakus ir gali sukelti sprogimą atmosferoje, o minimali uždegimo energija yra labai nedidelė. (Tai taikoma medžiagoms ir mišiniams, kai uždegimo energija < 0,1 MJ, pvz., anglies disulfidui). |
|
P243 |
Imtis veiksmų statinei iškrovai išvengti. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei skystis yra lakus ir gali sukelti sprogimą atmosferoje. |
|
P244 |
Saugoti, kad ant redukcinių vožtuvų nepatektų riebalų ir tepalų. |
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
|
|
P250 |
Nešlifuoti/netrankyti/netrinti… |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai |
— jei sprogioji medžiaga yra jautri mechaniškam poveikiui. … Gamintojas/tiekėjas nurodo taikytiną grubaus tvarkymo būdą. |
|
P251 |
Nepradurti ir nedeginti net panaudoto. |
Aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
|
P260 |
Neįkvėpti dulkių/dūmų/dujų/rūko/garų/aerozolio. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo taikytinas sąlygas. |
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
— Nurodyti neįkvėpti dulkių ar rūko. — jei naudojimo metu gali atsirasti dulkių ar rūko dalelių, kurias galima įkvėpti. |
||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|||
|
P261 |
Stengtis neįkvėpti dulkių/dūmų/dujų/rūko/garų/aerozolio. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
3, 4 |
— galima praleisti, jei etiketėje nurodytas P260 Gamintojas / tiekėjas nurodo taikytinas sąlygas. |
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
P262 |
Saugotis, kad nepatektų į akis, ant odos ar drabužių. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|
|
P263 |
Vengti kontakto nėštumo metu ir maitinant krūtimi. |
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|
|
P264 |
Po naudojimo kruopščiai nuplauti … |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
… Gamintojas/tiekėjas nurodo kūno dalis, kurias reikia nuplauti po naudojimo |
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
|||
|
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) |
1 |
|||
|
P270 |
Naudojant šį produktą, nevalgyti, negerti ir nerūkyti. |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) |
1 |
|||
|
P271 |
Naudoti tik lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
P272 |
Užterštų darbo drabužių negalima išnešti iš darbo vietos. |
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|
|
P273 |
Saugoti, kad nepatektų į aplinką. |
Pavojinga vandens aplinkai – ūmus pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1 |
— jei tai nėra numatyta naudojimo paskirtis. |
|
Pavojinga vandens aplinkai – ►M2 Ilgalaikis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) ◄ |
1, 2, 3, 4 |
|||
|
▼M2 ————— |
||||
|
P280 |
Mūvėti apsaugines pirštines / dėvėti apsauginius drabužius / naudoti akių (veido) apsaugos priemones. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai |
Gamintojas / tiekėjas nurodo tinkamą įrangos tipą. |
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|||
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Medžiagos ir mišiniai, liesdamiesi su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
1, 2, 3, 4 |
— nurodyti: apsauginės pirštinės / apsauginiai drabužiai. Prireikus gamintojas / tiekėjas taip pat gali nurodyti įrangos tipą. |
||
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1, 1A, 1B, 1C |
— specifinės apsauginės pirštinės / apsauginiai drabužiai ir akių / veido apsaugos priemonės. Prireikus gamintojas / tiekėjas taip pat gali nurodyti įrangos tipą. |
||
|
|
|
Odos dirginimas (3.2 skyrius) |
2 |
— nurodyti: apsauginės pirštinės. Prireikus gamintojas / tiekėjas taip pat gali nurodyti įrangos tipą. |
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Smarkus akių pažeidimas (3.3 skirsnis) |
1 |
— nurodyti: akių / veido apsaugos priemonės. Prireikus gamintojas / tiekėjas taip pat gali nurodyti įrangos tipą. |
||
|
Akių sudirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||
|
|
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
Gamintojas / tiekėjas nurodo tinkamą įrangos tipą. |
|
|
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
|
|
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
|
▼M4 ————— |
||||
|
P282 |
Mūvėti nuo šalčio izoliuojančias pirštines ir naudoti veido skydelį arba akių apsaugos priemones. |
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Atšaldytos suskystintosios dujos |
|
|
P283 |
Dėvėti ugniai atsparius arba antipireninius drabužius. |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|
||
|
P284 |
[Esant nepakankamam vėdinimui] naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
— laužtiniuose skliaustuose nurodytas tekstas gali būti taikomas, jei su chemine medžiaga naudojimo vietoje pateikiama papildomos informacijos nurodant, kokio tipo ventiliacija būtų tinkama saugiai naudoti. Gamintojas / tiekėjas nurodo įrangą. |
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
▼M4 ————— |
||||
|
P231 + P232 |
Turinį tvarkyti ir laikyti inertinėse dujose/… Saugoti nuo drėgmės. |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
…Gamintojas / tiekėjas nurodo atitinkamus skysčius ar dujas, jei inertinės dujos netinka. |
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Medžiagos ir mišiniai, liesdamiesi su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei cheminė medžiaga ar mišinys sparčiai reaguoja su oro drėgme. …Gamintojas/tiekėjas nurodo atitinkamus skysčius ar dujas, jei inertinės dujos netinka. |
||
|
▼M12 ————— |
||||
6.3 lentelė
Atsargumo frazės – atoveikis
|
Kodas |
Atsargumo frazės – atoveikis |
Pavojaus klasė |
Pavojaus kategorija |
Naudojimo sąlygos |
|
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
|
P301 |
PRARIJUS: |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
P302 |
PATEKUS ANT ODOS: |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
1, 2, 3, 4 |
|||
|
|
|
Odos dirginimas (3.2 skyrius) |
2 |
|
|
|
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|
|
P303 |
PATEKUS ANT ODOS (arba plaukų): |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
P304 |
ĮKVĖPUS: |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
P305 |
PATEKUS Į AKIS: |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
|
Smarkus akių pažeidimas (3.3 skirsnis) |
1 |
|||
|
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||
|
P306 |
PATEKUS ANT DRABUŽIŲ: |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||
|
▼M4 ————— |
||||
|
P308 |
Esant poveikiui arba jeigu numanomas poveikis: |
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui, vienkartinis poveikis (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
▼M4 ————— |
||||
|
P310 |
Nedelsiant skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
…Gamintojas / tiekėjas nurodo tinkamą skubios medicininės konsultacijos punktą. |
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
1, 2 |
|||
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
Smarkus akių pažeidimas/dirginimas (3.3 skirsnis) |
1 |
|||
|
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
P311 |
Skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
3 |
…Gamintojas / tiekėjas nurodo tinkamą skubios medicininės konsultacijos punktą. |
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
P312 |
Pasijutus blogai, skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
4 |
…Gamintojas / tiekėjas nurodo tinkamą skubios medicininės konsultacijos punktą. |
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
3, 4 |
|||
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
4 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
P313 |
Kreiptis į gydytoją |
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2, 3 |
|
|
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|||
|
P314 |
Pasijutus blogai, kreiptis į gydytoją. |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) |
1, 2 |
|
|
P315 |
Nedelsiant kreiptis į gydytoją. |
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Atšaldytos suskystintosios dujos |
|
|
P320 |
Būtinas skubus specialus gydymas (žr. … šioje etiketėje). |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
— jei priešnuodį reikia skirti nedelsiant. … Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją. |
|
P321 |
Specialus gydymas (žr. … šioje etiketėje). |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei priešnuodį reikia skirti nedelsiant. … Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją. |
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
— jei specialiosios priemonės, pvz., specialus ploviklis, yra rekomenduojamos. … Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją. |
||
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
3 |
— jei reikalingos neatidėliotinos specialios priemonės. … Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją. |
||
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1, 1A, 1B, 1C |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją. Gamintojas / tiekėjas gali nurodyti ploviklį, jei reikia. |
||
|
Odos dirginimas (3.2 skyrius) |
2 |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1 |
— jei reikalingos neatidėliotinos priemonės. … Nuoroda į papildomą pirmosios pagalbos instrukciją. |
||
|
▼M4 ————— |
||||
|
P330 |
Išskalauti burną. |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
P331 |
NESKATINTI vėmimo. |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
|
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
P332 |
Jeigu sudirginama oda: |
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2, 3 |
|
|
P333 |
Jeigu sudirginama oda arba ją išberia: |
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|
|
P334 |
Įmerkti į vėsų vandenį [arba apvynioti šlapiais tvarsčiais]. |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
— laužtiniuose skliaustuose nurodytas tekstas skirtas piroforiniams skysčiams ir piroforinėms kietosioms medžiagoms. |
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Medžiagos ir mišiniai, liesdamiesi su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2 |
Naudoti tik šią frazę: „įmerkti į vėsų vandenį“. Laužtiniuose skliaustuose nurodyto teksto nenaudoti. |
||
|
P335 |
Neprilipusias daleles nuvalyti nuo odos. |
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|
|
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
P336 |
Prišalusias daleles atitirpinti drungnu vandeniu. Netrinti paveiktos zonos. |
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Atšaldytos suskystintosios dujos |
|
|
P337 |
Jei akių dirginimas nepraeina: |
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|
|
P338 |
Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis. |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
|
Smarkus akių pažeidimas (3.3 skirsnis) |
1 |
|||
|
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||
|
P340 |
Išnešti nukentėjusįjį į gryną orą; jam būtina patogi padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
▼M4 ————— |
||||
|
P342 |
►C5 Jeigu pasireiškia kvėpavimo sutrikimo simptomai: ◄ |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|
|
▼M4 ————— |
||||
|
P351 |
Atsargiai plauti vandeniu kelias minutes. |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
|
Smarkus akių pažeidimas (3.3 skirsnis) |
1 |
|||
|
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||
|
P352 |
Plauti dideliu vandens kiekiu / … |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
1, 2, 3, 4 |
…Gamintojas / tiekėjas nurodo tinkamą ploviklį arba rekomenduoti kitą priemonę išskirtinais atvejais, jei vanduo visiškai netinka. |
|
Odos dirginimas (3.2 skyrius) |
2 |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skyrius) |
1, 1A, 1B |
|||
|
P353 |
Odą nuplauti vandeniu [arba čiurkšle]. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— laužtiniuose skliaustuose pateiktą tekstą nurodyti, jei gamintojo / tiekėjo manymu tai tikslinga dėl konkretaus cheminio produkto. |
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1, 1A, 1B, 1C |
|||
|
P360 |
Prieš nuvelkant užterštus drabužius, nedelsiant juos ir odą nuplauti dideliu kiekiu vandens. |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||
|
P361 |
Nedelsiant nuvilkti visus užterštus drabužius. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
1, 2, 3 |
|||
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
P362 |
Nuvilkti užterštus drabužius. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
4 |
|
|
Odos dirginimas (3.2 skyrius) |
2 |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skyrius) |
1, 1A, 1B |
|||
|
P363 |
Užterštus drabužius išskalbti prieš vėl juos apsivelkant. |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|
|
P364 |
Taip pat išskalbti prieš vėl apsivelkant. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
Odos dirginimas (3.2 skyrius) |
2 |
|
||
|
Odos jautrinimas (3.4 skyrius) |
1, 1A, 1B |
|
||
|
P370 |
Gaisro atveju: |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai |
|
|
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
|||
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|||
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Medžiagos ir mišiniai, liesdamiesi su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
P371 |
Didelio gaisro ir didelių kiekių atveju: |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||
|
P372 |
Sprogimo pavojus. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.5 poklasiai |
|
|
1.4 poklasis |
— išskyrus 1.4 poklasio vežimo pakuočių sprogiąsias medžiagas (S suderinamumo grupė). |
|||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A tipas |
|
||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A tipas |
|||
|
P373 |
NEGESINTI gaisro, jeigu ugnis pasiekia sprogmenis. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.5 poklasiai. |
|
|
1.4 poklasis |
— išskyrus 1.4 poklasio vežimo pakuočių sprogiąsias medžiagas (S suderinamumo grupė). |
|||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A tipas |
|
||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A tipas |
|||
|
▼M12 ————— |
||||
|
P375 |
Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
1.4 poklasis |
— dėl 1.4 poklasio vežimo pakuočių sprogiųjų medžiagų (S suderinamumo grupė). |
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
B tipas |
|
||
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
B tipas |
|||
|
P376 |
Sustabdyti nuotėkį, jeigu galima saugiai tai padaryti. |
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
|
|
P377 |
Dujų nuotėkio sukeltas gaisras: Negesinti, nebent nuotėkį būtų galima saugiai sustabdyti. |
Degiosios dujos (3.2 skirsnis) |
1, 2 |
|
|
P378 |
Gesinimui naudoti. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei vanduo padidina pavojų …Gamintojas / tiekėjas nurodo atitinkamas terpes |
|
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|||
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Medžiagos ir mišiniai, liesdamiesi su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
P380 |
Evakuoti zoną. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai |
|
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B tipai |
|||
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B tipai |
|||
|
P381 |
Atsiradus nuotėkiui pašalinti visus uždegimo šaltinius. |
Degiosios dujos (2.2 skirsnis) |
1, 2 |
|
|
P390 |
Absorbuokite išsiliejusią medžiagą, siekiant išvengti materialinės žalos. |
Metalus ėsdinančios medžiagos (2.16 skirsnis) |
1 |
|
|
P391 |
Surinkti ištekėjusią medžiagą. |
Pavojinga vandens aplinkai – ūmus pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1 |
|
|
Pavojinga vandens aplinkai – ►M2 ilgalaikis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) ◄ |
1, 2 |
|||
|
P301 + P310 |
PRARIJUS nedelsiant skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
…Gamintojas / tiekėjas nurodo tinkamą skubios medicininės konsultacijos punktą. |
|
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
P301 + P312 |
PRARIJUS: Pasijutus blogai, skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
4 |
…Gamintojas / tiekėjas nurodo tinkamą skubios medicininės konsultacijos punktą. |
|
▼M12 ————— |
||||
|
P302 + P334 |
PATEKUS ANT ODOS: Įmerkti į vėsų vandenį arba apvynioti šlapiais tvarsčiais. |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|
|
▼M4 ————— |
||||
|
P302 + P352 |
PATEKUS ANT ODOS: plauti dideliu vandens kiekiu / … |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
1, 2, 3, 4 |
…Gamintojas / tiekėjas nurodo tinkamą ploviklį arba rekomenduoti kitą priemonę išskirtinais atvejais, jei vanduo visiškai netinka. |
|
Odos dirginimas (3.2 skyrius) |
2 |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skyrius) |
1, 1A, 1B |
|||
|
▼M12 ————— |
||||
|
P304 + P340 |
ĮKVĖPUS: Išnešti nukentėjusįjį į gryną orą; jam būtina patogi padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
▼M4 ————— |
||||
|
▼M12 ————— |
||||
|
P306 + P360 |
PATEKUS ANT DRABUŽIŲ: Prieš nuvelkant užterštus drabužius, nedelsiant juos ir odą nuplauti dideliu kiekiu vandens. |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||
|
P308 + P311 |
Esant poveikiui arba jeigu numanomas poveikis: skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ/kreiptis į gydytoją/… |
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
…Gamintojas / tiekėjas nurodo tinkamą skubios medicininės konsultacijos punktą. |
|
P308 + P313 |
Esant sąlyčiui arba jeigu numanomas sąlytis: kreiptis į gydytoją. |
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija |
|||
|
▼M4 ————— |
||||
|
P332 + P313 |
Jeigu sudirginama oda: kreiptis į gydytoją. |
Odos dirginimas (3.2 skyrius) |
2 |
— galima praleisti, jei etiketėje nurodytas P333 + P313. |
|
P333 + P313 |
Jeigu sudirginama oda arba ją išberia: Kreiptis į gydytoją |
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|
|
P336 + P315 |
Prišalusias daleles atitirpinti drungnu vandeniu. Netrinti paveiktos zonos. Nedelsiant kreiptis į gydytoją. |
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Atšaldytos suskystintosios dujos |
|
|
▼M12 ————— |
||||
|
P337 + P313 |
Jei akių dirginimas nepraeina: kreiptis į gydytoją. |
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|
|
P342 + P311 |
►C5 Jeigu pasireiškia kvėpavimo sutrikimo simptomai: skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. ◄ |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
…Gamintojas / tiekėjas nurodo tinkamą skubios medicininės konsultacijos punktą. |
|
P361 + P364 |
Nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius ir išskalbti prieš vėl apsivelkant. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
1, 2, 3 |
|
|
P362 + P364 |
Nusivilkti užterštus drabužius ir išskalbti prieš vėl apsivelkant. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
4 |
|
|
Odos dirginimas (3.2 skyrius) |
2 |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skyrius) |
1, 1A, 1B |
|||
|
P370 + P376 |
Gaisro atveju: sustabdyti nuotėkį, jeigu galima saugiai tai padaryti. |
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
|
|
P370 + P378 |
Gaisro atveju: gesinimui naudoti … |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— Jei vanduo padidina pavojų. … Gamintojas / tiekėjas nurodo atitinkamas terpes. |
|
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
C, D, E, F tipai |
|||
|
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|||
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Medžiagos ir mišiniai, liesdamiesi su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
C, D, E, F tipai |
|||
|
P301 + P330 + P331 |
PRARIJUS: Išskalauti burną. NESKATINTI vėmimo. |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1, 1A, 1B, 1C |
|
|
P302 + P335 + P334 |
PATEKUS ANT ODOS: Neprilipusias daleles nuvalyti nuo odos. Įmerkti į vėsų vandenį [arba apvynioti šlapiais tvarsčiais]. |
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
— laužtiniuose skliaustuose nurodytas tekstas skirtas piroforinėms kietosioms medžiagoms. |
|
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2 |
— naudoti tik šią frazę: „įmerkti į šaltą vandenį“. Laužtiniuose skliaustuose nurodyto teksto nenaudoti. |
||
|
P303 + P361 + P353 |
PATEKUS ANT ODOS (arba plaukų): Nedelsiant nuvilkti visus užterštus drabužius. Odą nuplauti vandeniu [arba čiurkšle]. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— laužtiniuose skliaustuose pateiktą tekstą nurodyti, jei gamintojo / tiekėjo manymu tai tikslinga dėl konkretaus cheminio produkto. |
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1, 1A, 1B, 1C |
|||
|
P305 + P351 + P338 |
PATEKUS Į AKIS: Kelias minutes atsargiai plauti vandeniu. Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis. |
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1, 1A, 1B, 1C |
|
|
Smarkus akių pažeidimas / sudirginimas (3.3 skirsnis) |
1 |
|
||
|
Akių sudirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|
||
|
▼M12 ————— |
||||
|
P370 + P380 + P375 |
Gaisro atveju: Evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
1.4 poklasis |
— dėl 1.4 poklasio vežimo pakuočių sprogiųjų medžiagų (S suderinamumo grupė). |
|
P371 + P380 + P375 |
Didelio gaisro ir didelių kiekių atveju: evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||
|
P370 + P372 + P380 + P373 |
Gaisro atveju: Sprogimo pavojus. Evakuoti zoną. NEGESINTI gaisro, jeigu ugnis pasiekia sprogmenis. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.5 poklasiai |
|
|
1.4 poklasis |
— išskyrus 1.4 poklasio vežimo pakuočių sprogiąsias medžiagas (S suderinamumo grupė). |
|||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A tipas |
|
||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A tipas |
|
||
|
P370 + P380 + P375 + [P378] |
Gaisro atveju: evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. [Gesinimui naudoti …]. |
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
B tipas |
— laužtiniuose skliaustuose nurodytas tekstas turi būti naudojamas, jei vanduo padidina pavojų. …Gamintojas / tiekėjas nurodo atitinkamas terpes. |
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
B tipas |
|||
6.4 lentelė
Atsargumo frazės – Sandėliavimas
|
Kodas |
Atsargumo frazės – Sandėliavimas |
Pavojaus klasė |
Pavojaus kategorija |
Naudojimo sąlygos |
|
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
|
P401 |
Laikyti vadovaujantis… |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai. |
… Gamintojas / tiekėjas nurodo taikomus vietinius / regioninius / nacionalinius / tarptautinius / reikalavimus. |
|
P402 |
Laikyti sausoje vietoje. |
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
|
P403 |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. |
Degiosios dujos (2.2 skirsnis) |
1, 2 |
|
|
Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis) |
1 |
|
||
|
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Suslėgtosios dujos |
|
||
|
Suskystintosios dujos |
|
|||
|
Atšaldytos suskystintosios dujos |
|
|||
|
Ištirpintosios dujos |
|
|||
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— dėl 1 degiųjų skysčių kategorijos ir kitų degiųjų skysčių, kurie yra lakūs ir gali sukelti sprogimą atmosferoje. |
||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
— išskyrus temperatūros reguliuojamas savaime reaguojančias medžiagas ir mišinius arba organinius peroksidus, nes jie gali kondensuotis ir dėl to užšalti. |
||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
||||
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei medžiaga ar mišinys yra lakus ir gali sukelti pavojų atmosferai. |
||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
P404 |
Laikyti uždaroje talpykloje. |
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
|
P405 |
Laikyti užrakintą. |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
P406 |
Laikyti korozijai atsparioje talpykloje / …, turinčioje atsparią vidinę dangą. |
Metalų koroziją sukeliančios medžiagos (2.16 skirsnis) |
1 |
— galima praleisti, jei etiketėje nurodytas P234. … Gamintojas / tiekėjas nurodo kitas suderinamas medžiagas. |
|
P407 |
Palikti oro tarpą tarp eilių arba palečių. |
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
|
|
P410 |
Saugoti nuo saulės šviesos. |
Aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1,2, 3 |
|
|
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Suslėgtosios dujos Suskystintosios dujos Ištirpintosios dujos |
— galima praleisti, jei dujos yra gabenamuose dujų cilindruose pagal JT RDPKV pavyzdiniuose reglamentuose nurodytą pakavimo instrukciją P200, nebent tos dujos (lėtai) yra arba polimerizuojasi |
||
|
Savaime kaistančiosios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
|
||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|
||
|
P411 |
Laikyti ne aukštesnėje kaip …°C/…°F temperatūroje. |
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
— jei turi būti tikrinama temperatūra (pagal I priedo 2.8.2.4 arba 2.15.2.3 skirsnius) arba, jeigu kitu atveju manoma, kad tai yra reikalinga. … Gamintojas / tiekėjas nurodo temperatūrą pagal atitinkamą temperatūros skalę. |
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
P412 |
Nelaikyti aukštesnėje kaip 50 °C/122 °F temperatūroje. |
Aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1, 2, 3 |
Gamintojas/tiekėjas turi naudoti atitinkamą temperatūros skalę. |
|
P413 |
Didesnius kaip … kg/… lbs medžiagos kiekius laikyti ne aukštesnėje kaip … C/…F temperatūroje. |
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
… Gamintojas/tiekėjas turi nurodyti masę ir temperatūrą pagal atitinkamą skalę. |
|
P420 |
Laikyti atskirai. |
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|
|
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1 |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
▼M12 ————— |
||||
|
P402 + P404 |
Laikyti sausoje vietoje. Laikyti uždaroje talpykloje. |
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|
|
P403 + P233 |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Talpyklą laikyti sandariai uždarytą. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— jei medžiaga ar mišinys yra lakus ir gali sukelti pavojų atmosferai. |
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
P403 + P235 |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Laikyti vėsioje vietoje. |
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
— dėl 1 degiųjų skysčių kategorijos ir kitų degiųjų skysčių, kurie yra lakūs ir gali sukelti sprogimą atmosferoje. |
|
P410 + P403 |
Saugoti nuo saulės šviesos. Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. |
Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis) |
Suslėgtosios dujos |
— P410 galima praleisti, jei dujos yra gabenamuose dujų cilindruose pagal JT RDPKV nurodytą pakavimo instrukciją P200, nebent tos dujos (lėtai) yra arba polimerizuojasi. |
|
Suskystintosios dujos |
||||
|
Ištirpintosios dujos |
||||
|
P410 + P412 |
Saugoti nuo saulės šviesos. Nelaikyti aukštesnėje kaip 50 °C/122 °F temperatūroje. |
Aerozoliai (2.3 skirsnis) |
1, 2, 3 |
Gamintojas / tiekėjas turi naudoti atitinkamą temperatūros skalę. |
|
▼M12 ————— |
||||
6.5 lentelė
Atsargumo frazės – šalinimas
|
Kodas |
Atsargumo frazės dėl šalinimo |
Pavojingumo klasė |
Pavojingumo kategorija |
Naudojimo sąlygos |
|
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
|
P501 |
Turinį / talpyklą šalinti … |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai. |
… Pagal vietinius / regioninius / nacionalinius / tarptautinius reikalavimus (nurodyti) Gamintojas / tiekėjas turi nurodyti, ar šalinimo reikalavimai taikomi turiniui ar talpyklai, arba ir turiniui, ir talpyklai. |
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|||
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skyrius) |
1, 2, 3, 4 |
|||
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1, 1A, 1B, 1C |
|||
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Pavojinga vandens aplinkai. Ūmus pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1 |
|||
|
Pavojinga vandens aplinkai. Lėtinis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|||
|
P502 |
Kreiptis į gamintoją arba tiekėją dėl informacijos apie surinkimą ar recirkuliavimą |
Pavojinga ozono sluoksniui (5.1 skirsnis) |
1 |
|
2. 2 dalis: Atsargumo frazės
Atsargumo frazės formuluojamos pagal šią IV priedo dalį ir atrenkamos pagal 1 dalį.
1.1 lentelė
Atsargumo frazės – bendrosios
|
P101 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При необходимост от медицинска помощ, носете опаковката или етикета на продукта. |
|
|
ES |
Si se necesita consejo médico, tener a mano el envase o la etiqueta. |
|
|
CS |
Je-li nutná lékařská pomoc, mějte po ruce obal nebo štítek výrobku. |
|
|
DA |
Hvis der er brug for lægehjælp, medbring da beholderen eller etiketten. |
|
|
DE |
Ist ärztlicher Rat erforderlich, Verpackung oder Kennzeichnungsetikett bereithalten. |
|
|
ET |
Arsti poole pöördudes võtta kaasa toote pakend või etikett. |
|
|
EL |
Εάν ζητήσετε ιατρική συμβουλή, να έχετε μαζί σας τον περιέκτη του προϊόντος ή την ετικέτα. |
|
|
EN |
If medical advice is needed, have product container or label at hand. |
|
|
FR |
En cas de consultation d'un médecin, garder à disposition le récipient ou l'étiquette. |
|
|
GA |
Más gá comhairle liachta, bíodh coimeádán nó lipéad an táirge ina aice láimhe. |
|
|
HR |
Ako je potrebna liječnička pomoć pokazati spremnik ili naljepnicu. |
|
|
IT |
In caso di consultazione di un medico, tenere a disposizione il contenitore o l'etichetta del prodotto. |
|
|
LV |
Medicīniska padoma nepieciešamības gadījumā attiecīgā informācija ir norādīta uz iepakojuma vai etiķetes. |
|
|
LT |
Jei reikalinga gydytojo konsultacija, su savimi turėkite produkto talpyklą ar jo etiketę. |
|
|
HU |
Orvosi tanácsadás esetén tartsa kéznél a termék edényét vagy címkéjét. |
|
|
MT |
Jekk ikun meħtieġ parir mediku, ara li jkollok il-kontenitur jew it-tikketta tal-prodott fil-qrib. |
|
|
NL |
Bij het inwinnen van medisch advies, de verpakking of het etiket ter beschikking houden. |
|
|
PL |
W razie konieczności zasięgnięcia porady lekarza należy pokazać pojemnik lub etykietę. |
|
|
PT |
Se for necessário consultar um médico, mostre-lhe a embalagem ou o rótulo. |
|
|
RO |
Dacă este necesară consultarea medicului, țineți la îndemână recipientul sau eticheta produsului. |
|
|
SK |
Ak je potrebná lekárska pomoc, majte k dispozícii obal alebo etiketu výrobku. |
|
|
SL |
Če je potreben zdravniški nasvet, mora biti na voljo posoda ali etiketa proizvoda. |
|
|
FI |
Jos tarvitaan lääkinnällistä apua, näytä pakkaus tai varoitusetiketti. |
|
|
SV |
Ha förpackningen eller etiketten till hands om du måste söka läkarvård. |
|
P102 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява извън обсега на деца. |
|
|
ES |
Mantener fuera del alcance de los niños. |
|
|
CS |
Uchovávejte mimo dosah dětí. |
|
|
DA |
Opbevares utilgængeligt for børn. |
|
|
DE |
Darf nicht in die Hände von Kindern gelangen. |
|
|
ET |
Hoida lastele kättesaamatus kohas. |
|
|
EL |
Μακριά από παιδιά. |
|
|
EN |
Keep out of reach of children. |
|
|
FR |
Tenir hors de portée des enfants. |
|
|
GA |
Coimeád as aimsiú leanaí. |
|
|
HR |
Čuvati izvan dohvata djece. |
|
|
IT |
Tenere fuori dalla portata dei bambini. |
|
|
LV |
Sargāt no bērniem. |
|
|
LT |
Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. |
|
|
HU |
Gyermekektől elzárva tartandó. |
|
|
MT |
Żommu 'l bogħod minn fejn jistgħu jilħquh it-tfal. |
|
|
NL |
Buiten het bereik van kinderen houden. |
|
|
PL |
Chronić przed dziećmi. |
|
|
PT |
Manter fora do alcance das crianças. |
|
|
RO |
A nu se lăsa la îndemâna copiilor. |
|
|
SK |
Uchovávajte mimo dosahu detí. |
|
|
SL |
Hraniti zunaj dosega otrok. |
|
|
FI |
Säilytä lasten ulottumattomissa. |
|
|
SV |
Förvaras oåtkomligt för barn. |
|
P103 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Преди употреба прочетете етикета. |
|
|
ES |
Leer la etiqueta antes del uso. |
|
|
CS |
Před použitím si přečtěte údaje na štítku. |
|
|
DA |
Læs etiketten før brug. |
|
|
DE |
Vor Gebrauch Kennzeichnungsetikett lesen. |
|
|
ET |
Enne kasutamist tutvuda etiketil oleva infoga. |
|
|
EL |
Διαβάστε την ετικέτα πριν από τη χρήση. |
|
|
EN |
Read label before use. |
|
|
FR |
Lire l'étiquette avant utilisation. |
|
|
GA |
Léigh an lipéad roimh úsáid. |
|
|
HR |
Prije uporabe pročitati naljepnicu. |
|
|
IT |
Leggere l'etichetta prima dell'uso. |
|
|
LV |
Pirms izmantošanas izlasīt etiķeti. |
|
|
LT |
Prieš naudojimą perskaityti etiketę. |
|
|
HU |
Használat előtt olvassa el a címkén közölt információkat. |
|
|
MT |
Aqra t-tikketta qabel l-użu. |
|
|
NL |
Alvorens te gebruiken, het etiket lezen. |
|
|
PL |
Przed użyciem przeczytać etykietę. |
|
|
PT |
Ler o rótulo antes da utilização. |
|
|
RO |
Citiți eticheta înainte de utilizare. |
|
|
SK |
Pred použitím si prečítajte etiketu. |
|
|
SL |
Pred uporabo preberite etiketo. |
|
|
FI |
Lue merkinnät ennen käyttöä. |
|
|
SV |
Läs etiketten före användning. |
1.2 lentelė
Atsargumo frazės – prevencinės
|
P201 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Преди употреба се снабдете със специални инструкции. |
|
|
ES |
►C5 Solicitar instrucciones especiales antes del uso. ◄ |
|
|
CS |
Před použitím si obstarejte speciální instrukce. |
|
|
DA |
Indhent særlige anvisninger før brug. |
|
|
DE |
Vor Gebrauch besondere Anweisungen einholen. |
|
|
ET |
Enne kasutamist tutvuda erijuhistega. |
|
|
EL |
Εφοδιαστείτε με τις ειδικές οδηγίες πριν από τη χρήση. |
|
|
EN |
Obtain special instructions before use. |
|
|
FR |
►C5 Se procurer les instructions spéciales avant utilisation. ◄ |
|
|
GA |
Faigh treoracha speisialta roimh úsáid. |
|
|
HR |
Prije uporabe pribaviti posebne upute. |
|
|
IT |
Procurarsi istruzioni specifiche prima dell'uso. |
|
|
LV |
Pirms lietošanas saņemt speciālu instruktāžu. |
|
|
LT |
Prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas. |
|
|
HU |
Használat előtt ismerje meg az anyagra vonatkozó különleges utasításokat. |
|
|
MT |
Ikseb struzzjonijiet speċjali qabel l-użu. |
|
|
NL |
Alvorens te gebruiken de speciale aanwijzingen raadplegen. |
|
|
PL |
Przed użyciem zapoznać się ze specjalnymi środkami ostrożności. |
|
|
PT |
Pedir instruções específicas antes da utilização. |
|
|
RO |
Procurați instrucțiuni speciale înainte de utilizare. |
|
|
SK |
Pred použitím sa oboznámte s osobitnými pokynmi. |
|
|
SL |
Pred uporabo pridobiti posebna navodila. |
|
|
FI |
Lue erityisohjeet ennen käyttöä. |
|
|
SV |
Inhämta särskilda instruktioner före användning. |
|
P202 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Не използвайте преди да сте прочели и разбрали всички предпазни мерки за безопасност. |
|
|
ES |
No manipular la sustancia antes de haber leído y comprendido todas las instrucciones de seguridad. |
|
|
CS |
Nepoužívejte, dokud jste si nepřečetli všechny bezpečnostní pokyny a neporozuměli jim. |
|
|
DA |
Anvend ikke produktet, før alle advarsler er læst og forstået. |
|
|
DE |
Vor Gebrauch alle Sicherheitshinweise lesen und verstehen. |
|
|
ET |
Mitte käidelda enne ohutusnõuetega tutvumist ja nendest arusaamist. |
|
|
EL |
Μην το χρησιμοποιήσετε πριν διαβάσετε και κατανοήσετε τις οδηγίες προφύλαξης. |
|
|
EN |
Do not handle until all safety precautions have been read and understood. |
|
|
FR |
Ne pas manipuler avant d'avoir lu et compris toutes les précautions de sécurité. |
|
|
GA |
Ná láimhsigh go dtí go léifear agus go dtuigfear gach ráiteas réamhchúraim sábháilteachta. |
|
|
HR |
Ne rukovati prije upoznavanja i razumijevanja sigurnosnih mjera predostrožnosti. |
|
|
IT |
Non manipolare prima di avere letto e compreso tutte le avvertenze. |
|
|
LV |
Neizmantot pirms nav izlasīti un saprasti visi apzīmējumi. |
|
|
LT |
Nenaudoti, jeigu neperskaityti ar nesuprasti visi saugos įspėjimai. |
|
|
HU |
Ne használja addig, amíg az összes biztonsági óvintézkedést el nem olvasta és meg nem értette. |
|
|
MT |
Tmissux qabel ma tkun qrajt u fhimt l-istruzzjonijiet kollha ta' prekawzjoni. |
|
|
NL |
Pas gebruiken nadat u alle veiligheidsvoorschriften gelezen en begrepen heeft |
|
|
PL |
Nie używać przed zapoznaniem się i zrozumieniem wszystkich środków bezpieczeństwa. |
|
|
PT |
Não manuseie o produto antes de ter lido e percebido todas as precauções de segurança. |
|
|
RO |
A nu se manipula decât după ce au fost citite și înțelese toate măsurile de securitate. |
|
|
SK |
Nepoužívajte, kým si neprečítate a nepochopíte všetky bezpečnostné opatrenia. |
|
|
SL |
Ne uporabljajte, dokler se ne seznanite z vsemi varnostnimi ukrepi. |
|
|
FI |
Lue varoitukset huolellisesti ennen käsittelyä. |
|
|
SV |
Använd inte produkten innan du har läst och förstått säkerhetsanvisningarna |
|
P210 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се пази от топлина, нагорещени повърхности, искри, открит пламък, и други източници на запалване. Тютюнопушенето забранено. |
|
|
ES |
Mantener alejado del calor, de superficies calientes, de chispas, de llamas abiertas y de cualquier otra fuente de ignición. No fumar. |
|
|
CS |
Chraňte před teplem, horkými povrchy, jiskrami, otevřeným ohněm a jinými zdroji zapálení. Zákaz kouření. |
|
|
DA |
Holdes væk fra varme, varme overflader, gnister, åben ild og andre antændelseskilder. Rygning forbudt. |
|
|
DE |
Von Hitze, heißen Oberflächen, Funken, offenen Flammen sowie anderen Zündquellenarten fernhalten. Nicht rauchen. |
|
|
ET |
Hoida eemal soojusallikast, kuumadest pindadest, sädemetest, leekidest ja muudest süüteallikatest. Mitte suitsetada. |
|
|
EL |
Μακριά από θερμότητα, θερμές επιφάνειες, σπινθήρες, γυμνές φλόγες και άλλες πηγές ανάφλεξης. Μην καπνίζετε. |
|
|
EN |
Keep away from heat, hot surfaces, sparks, open flames and other ignition sources. No smoking. |
|
|
FR |
Tenir à l’écart de la chaleur, des surfaces chaudes, des étincelles, des flammes nues et de toute autre source d’inflammation. Ne pas fumer. |
|
|
GA |
Coimeád ó theas, dromchlaí te, splancacha, lasair gan chosaint agus foinsí eile adhainte. Ná caitear tobac. |
|
|
HR |
Čuvati odvojeno od topline, vrućih površina, iskri, otvorenih plamena i ostalih izvora paljenja. Ne pušiti. |
|
|
IT |
Tenere lontano da fonti di calore, superfici calde, scintille, fiamme libere o altre fonti di accensione. Non fumare. |
|
|
LV |
Sargāt no karstuma, karstām virsmām, dzirkstelēm, atklātas uguns un citiem aizdegšanās avotiem. Nesmēķēt. |
|
|
LT |
Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių, karštų paviršių, žiežirbų, atviros liepsnos arba kitų degimo šaltinių. Nerūkyti. |
|
|
HU |
Hőtől, forró felületektől, szikrától, nyílt lángtól és más gyújtóforrástól távol tartandó. Tilos a dohányzás. |
|
|
MT |
Biegħed mis-sħana, uċuħ jaħarqu, xrar tan-nar, fjammi miftuħa u sorsi oħra li jaqbdu. Tpejjipx. |
|
|
NL |
Verwijderd houden van warmte, hete oppervlakken, vonken, open vuur en andere ontstekingsbronnen. Niet roken. |
|
|
PL |
Przechowywać z dala od źródeł ciepła, gorących powierzchni, źródeł iskrzenia, otwartego ognia i innych źródeł zapłonu. Nie palić. |
|
|
PT |
Manter afastado do calor, superfícies quentes, faísca, chama aberta e outras fontes de ignição. Não fumar. |
|
|
RO |
A se păstra departe de surse de căldură, suprafețe fierbinți, scântei, flăcări și alte surse de aprindere. Fumatul interzis. |
|
|
SK |
Uchovávajte mimo dosahu tepla, horúcich povrchov, iskier, otvoreného ohňa a iných zdrojov zapálenia. Nefajčite. |
|
|
SL |
Hraniti ločeno od vročine, vročih površin, isker, odprtega ognja in drugih virov vžiga. Kajenje prepovedano. |
|
|
FI |
Suojaa lämmöltä, kuumilta pinnoilta, kipinöiltä, avotulelta ja muilta sytytyslähteiltä. Tupakointi kielletty. |
|
|
SV |
Får inte utsättas för värme, heta ytor, gnistor, öppen låga eller andra antändningskällor. Rökning förbjuden. |
|
P211 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да не се пръска към открит пламък или друг източник на запалване. |
|
|
ES |
No pulverizar sobre una llama abierta u otra fuente de ignición. |
|
|
CS |
Nestříkejte do otevřeného ohně nebo jiných zdrojů zapálení. |
|
|
DA |
Spray ikke mod åben ild eller andre antændelseskilder. |
|
|
DE |
Nicht gegen offene Flamme oder andere Zündquelle sprühen. |
|
|
ET |
Mitte pihustada leekidesse või muusse süüteallikasse. |
|
|
EL |
Μην ψεκάζετε κοντά σε γυμνή φλόγα ή άλλη πηγή ανάφλεξης. |
|
|
EN |
Do not spray on an open flame or other ignition source. |
|
|
FR |
Ne pas vaporiser sur une flamme nue ou sur toute autre source d'ignition. |
|
|
GA |
Ná spraeáil ar lasair gan chosaint ná ar fhoinse eile adhainte. |
|
|
HR |
Ne prskati u otvoreni plamen ili drugi izvor paljenja. |
|
|
IT |
Non vaporizzare su una fiamma libera o altra fonte di accensione. |
|
|
LV |
Neizsmidzināt uz atklātas uguns vai citiem aizdegšanās avotiem. |
|
|
LT |
Nepurkšti į atvirą liepsną arba kitus degimo šaltinius. |
|
|
HU |
Tilos nyílt lángra vagy más gyújtóforrásra permetezni. |
|
|
MT |
Tisprejjax fuq fjamma mikxufa jew sors ieħor li jaqbad. |
|
|
NL |
Niet in een open vuur of op andere ontstekingsbronnen spuiten. |
|
|
PL |
Nie rozpylać nad otwartym ogniem lub innym źródłem zapłonu. |
|
|
PT |
Não pulverizar sobre chama aberta ou outra fonte de ignição. |
|
|
RO |
Nu pulverizați deasupra unei flăcări deschise sau unei alte surse de aprindere. |
|
|
SK |
Nestriekajte na otvorený oheň ani iný zdroj zapálenia. |
|
|
SL |
Ne pršiti proti odprtemu ognju ali drugemu viru vžiga. |
|
|
FI |
Ei saa suihkuttaa avotuleen tai muuhun sytytyslähteeseen. |
|
|
SV |
Spreja inte över öppen låga eller andra antändningskällor. |
|
P220 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се държи далеч от облекло и други горими материали. |
|
|
ES |
Mantener alejado de la ropa y otros materiales combustibles. |
|
|
CS |
Uchovávejte odděleně od oděvů a jiných hořlavých materiálů. |
|
|
DA |
Holdes væk fra beklædningsgenstande og andre brændbare materialer. |
|
|
DE |
Von Kleidung und anderen brennbaren Materialien fernhalten. |
|
|
ET |
Hoida eemal rõivastest ja muust süttivast materjalist. |
|
|
EL |
Να φυλάσσεται μακριά από ενδύματα και άλλα καύσιμα υλικά. |
|
|
EN |
Keep away from clothing and other combustible materials. |
|
|
FR |
Tenir à l'écart des vêtements et d'autres matières combustibles. |
|
|
GA |
Coimeád glan ar éadaí agus ar ábhair indóite eile. |
|
|
HR |
Čuvati odvojeno od odjeće i drugih zapaljivih materijala. |
|
|
IT |
Tenere lontano da indumenti e altri materiali combustibili. |
|
|
LV |
Nepieļaut saskari ar apģērbu un citiem uzliesmojošiem materiāliem. |
|
|
LT |
Laikyti atokiau nuo drabužių bei kitų degiųjų medžiagų. |
|
|
HU |
Ruhától és más éghető anyagoktól távol tartandó. |
|
|
MT |
Żomm 'il bogħod mill-ħwejjeġ u materjali oħra li jaqbdu. |
|
|
NL |
Verwijderd houden van kleding en andere brandbare materialen. |
|
|
PL |
Trzymać z dala od odzieży i innych materiałów zapalnych. |
|
|
PT |
Manter afastado da roupa e de outras matérias combustíveis. |
|
|
RO |
A se păstra departe de îmbrăcăminte și de alte materiale combustibile. |
|
|
SK |
Uchovávajte mimo odevov a iných horľavých materiálov. |
|
|
SL |
Hraniti ločeno od oblačil in drugih vnetljivih materialov. |
|
|
FI |
Pidä erillään vaatetuksesta ja muista syttyvistä materiaaleista. |
|
|
SV |
Hålls åtskilt från kläder och andra brännbara material. |
▼M12 —————
|
P222 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Не допускайте конктакт с въздух. |
|
|
ES |
No dejar que entre en contacto con el aire. |
|
|
CS |
Zabraňte styku se vzduchem. |
|
|
DA |
Undgå kontakt med luft. |
|
|
DE |
►C5 Keinen Kontakt mit Luft zulassen. ◄ |
|
|
ET |
Hoida õhuga kokkupuute eest. |
|
|
EL |
Να μην έρθει σε επαφή με τον αέρα. |
|
|
EN |
Do not allow contact with air. |
|
|
FR |
Ne pas laisser au contact de l'air. |
|
|
GA |
Ná ceadaigh teagmháil le haer. |
|
|
HR |
Spriječiti dodir sa zrakom. |
|
|
IT |
Evitare il contatto con l'aria. |
|
|
LV |
Nepieļaut kontaktu ar gaisu. |
|
|
LT |
Saugoti nuo kontakto su oru. |
|
|
HU |
Nem érintkezhet levegővel. |
|
|
MT |
Tħallix li jkun hemm kuntatt ma' l-arja. |
|
|
NL |
Contact met de lucht vermijden. |
|
|
PL |
Nie dopuszczać do kontaktu z powietrzem. |
|
|
PT |
Não deixar entrar em contacto com o ar. |
|
|
RO |
A nu se lăsa în contact cu aerul. |
|
|
SK |
Zabráňte kontaktu so vzduchom. |
|
|
SL |
Preprečiti stik z zrakom. |
|
|
FI |
Ei saa joutua kosketuksiin ilman kanssa. |
|
|
SV |
Undvik kontakt med luft. |
|
P223 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Не допускайте контакт с вода. |
|
|
ES |
Evitar el contacto con el agua. |
|
|
CS |
Zabraňte styku s vodou. |
|
|
DA |
Undgå kontakt med vand. |
|
|
DE |
Keinen Kontakt mit Wasser zulassen. |
|
|
ET |
Vältida kokkupuudet veega. |
|
|
EL |
Μην επιτρέπετε την επαφή με το νερό. |
|
|
EN |
Do not allow contact with water. |
|
|
FR |
Éviter tout contact avec l’eau. |
|
|
GA |
Ná bíodh aon teagmháil le huisce. |
|
|
HR |
Spriječiti dodir s vodom. |
|
|
IT |
Evitare qualunque contatto con l’acqua. |
|
|
LV |
Nepieļaut saskari ar ūdeni. |
|
|
LT |
Saugoti nuo sąlyčio su vandeniu. |
|
|
HU |
Nem érintkezhet vízzel. |
|
|
MT |
Tħallihx imiss mal-ilma. |
|
|
NL |
Contact met water vermijden. |
|
|
PL |
Nie dopuszczać do kontaktu z wodą. |
|
|
PT |
Não deixar entrar em contacto com a água. |
|
|
RO |
A nu se lăsa în contact cu apa. |
|
|
SK |
Zabráňte kontaktu s vodou. |
|
|
SL |
Preprečiti stik z vodo. |
|
|
FI |
Ei saa joutua kosketuksiin veden kanssa. |
|
|
SV |
Undvik all kontakt med vatten. |
|
P230 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се държи навлажнен с… |
|
|
ES |
Mantener humedecido con… |
|
|
CS |
Uchovávejte ve zvlhčeném stavu … |
|
|
DA |
Holdes befugtet med… |
|
|
DE |
Feucht halten mit … |
|
|
ET |
Niisutada …-ga. |
|
|
EL |
Να διατηρείται υγρό με … |
|
|
EN |
Keep wetted with… |
|
|
FR |
Maintenir humidifié avec… |
|
|
GA |
Coimeád fliuchta le… |
|
|
HR |
Čuvati navlaženo s… |
|
|
IT |
Mantenere umido con…. |
|
|
LV |
Vienmēr samitrināt ar … |
|
|
LT |
Laikyti sudrėkintą (kuo) |
|
|
HU |
…-val/-vel nedvesítve tartandó. |
|
|
MT |
Żommu mxarrab bi … |
|
|
NL |
Vochtig houden met… |
|
|
PL |
Przechowywać produkt zwilżony…. |
|
|
PT |
Manter húmido com… |
|
|
RO |
A se păstra umezit cu… |
|
|
SK |
Uchovávajte zvlhčené … |
|
|
SL |
Hraniti prepojeno z … |
|
|
FI |
Säilytä kostutettuna … |
|
|
SV |
Ska hållas fuktigt med… |
|
P231 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се използва и съхранява съдържанието под инертен газ/… |
|
|
ES |
Manipular y almacenar el contenido en un medio de gas inerte /… |
|
|
CS |
Manipulace a skladování pod inertním plynem /… |
|
|
DA |
Håndteres og opbevares under inert gas/… |
|
|
DE |
Inhalt unter inertem Gas/… handhaben und aufbewahren. |
|
|
ET |
Sisu käidelda ja hoida inertgaasis/… |
|
|
EL |
Ο χειρισμός και η αποθήκευση του υλικού να γίνεται υπό αδρανές αέριο/ … |
|
|
EN |
Handle and store contents under inert gas/… |
|
|
FR |
Manipuler et stocker le contenu sous gaz inerte/… |
|
|
GA |
Láimhsigh agus stóráil an t-ábhar faoi thriathghás/… |
|
|
HR |
Rukovati i skladištiti u inertnom plinu / … |
|
|
IT |
Manipolare e conservare in atmosfera di gas inerte/… |
|
|
LV |
Saturu izmantot un glabāt tikai inertas gāzes vidēapstākļos/… |
|
|
LT |
Turinį tvarkyti ir laikyti inertinėse dujose/… |
|
|
HU |
Tartalma inert gázban / … használandó és tárolandó. |
|
|
MT |
Uża u aħżen il-kontenut taħt gass inerti /… |
|
|
NL |
Inhoud onder inert gas/… gebruiken en bewaren. |
|
|
PL |
Używać i przechowywać zawartość w atmosferze obojętnego gazu /… |
|
|
PT |
Manusear e armazenar o conteúdo em atmosfera de gás inerte/… |
|
|
RO |
A se manipula și a se depozita conținutul sub un gaz inert/… |
|
|
SK |
Manipulujte s obsahom a skladujte ho v prostredí s inertným plynom/… |
|
|
SL |
Ravnati z vsebino in jo hraniti v inertnem plinu/… |
|
|
FI |
Käsittele ja varastoi sisältö inertissä kaasussa/… |
|
|
SV |
Hantera och förvara innehållet under inert gas/… |
|
P232 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се пази от влага. |
|
|
ES |
Proteger de la humedad. |
|
|
CS |
Chraňte před vlhkem. |
|
|
DA |
Beskyttes mod fugt. |
|
|
DE |
Vor Feuchtigkeit schützen. |
|
|
ET |
Hoida niiskuse eest. |
|
|
EL |
Προστετέψτε από την υγρασία. |
|
|
EN |
Protect from moisture. |
|
|
FR |
Protéger de l'humidité. |
|
|
GA |
Cosain ar thaise. |
|
|
HR |
Zaštititi od vlage. |
|
|
IT |
Proteggere dall'umidità. |
|
|
LV |
Aizsargāt no mitruma. |
|
|
LT |
Saugoti nuo drėgmės. |
|
|
HU |
Nedvességtől védendő. |
|
|
MT |
Ipproteġi mill-umdità. |
|
|
NL |
Tegen vocht beschermen. |
|
|
PL |
Chronić przed wilgocią. |
|
|
PT |
Manter ao abrigo da humidade. |
|
|
RO |
A se proteja de umiditate. |
|
|
SK |
Chráňte pred vlhkosťou. |
|
|
SL |
Zaščititi pred vlago. |
|
|
FI |
Suojaa kosteudelta. |
|
|
SV |
Skyddas från fukt. |
|
P233 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Съдът да се съхранява плътно затворен. |
|
|
ES |
Mantener el recipiente herméticamente cerrado. |
|
|
CS |
Uchovávejte obal těsně uzavřený. |
|
|
DA |
Hold beholderen tæt lukket. |
|
|
DE |
Behälter dicht verschlossen halten. |
|
|
ET |
Hoida pakend tihedalt suletuna. |
|
|
EL |
Να διατηρείται ο περιέκτης ερμητικά κλειστός. |
|
|
EN |
Keep container tightly closed. |
|
|
FR |
Maintenir le récipient fermé de manière étanche. |
|
|
GA |
Coimeád an coimeádán dúnta go docht. |
|
|
HR |
Čuvati u dobro zatvorenom spremniku. |
|
|
IT |
Tenere il recipiente ben chiuso. |
|
|
LV |
Tvertni stingri noslēgt. |
|
|
LT |
Talpyklą laikyti sandariai uždarytą. |
|
|
HU |
Az edény szorosan lezárva tartandó. |
|
|
MT |
Żomm il-kontenitur magħluq sew. |
|
|
NL |
In goed gesloten verpakking bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać pojemnik szczelnie zamknięty. |
|
|
PT |
Manter o recipiente bem fechado. |
|
|
RO |
Păstrați recipientul închis etanș. |
|
|
SK |
Nádobu uchovávajte tesne uzavretú. |
|
|
SL |
Hraniti v tesno zaprti posodi. |
|
|
FI |
Säilytä tiiviisti suljettuna. |
|
|
SV |
Behållaren ska vara väl tillsluten. |
|
P234 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява само в оригиналната опаковка. |
|
|
ES |
Conservar únicamente en el embalaje original. |
|
|
CS |
Uchovávejte pouze v původním balení. |
|
|
DA |
Opbevares kun i originalemballagen. |
|
|
DE |
Nur in Originalverpackung aufbewahren. |
|
|
ET |
Hoida üksnes originaalpakendis. |
|
|
EL |
Να διατηρείται μόνο στην αρχική συσκευασία. |
|
|
EN |
Keep only in original packaging. |
|
|
FR |
Conserver uniquement dans l'emballage d'origine. |
|
|
GA |
Coimeád sa phacáistiú bunaidh amháin. |
|
|
HR |
Čuvati samo u originalnom pakiranju. |
|
|
IT |
Conservare soltanto nell'imballaggio originale. |
|
|
LV |
Turēt tikai oriģināliepakojumāoriģinālā iepakojumā. |
|
|
LT |
Laikyti tik originalioje pakuotėje. |
|
|
HU |
Az eredeti csomagolásban tartandó. |
|
|
MT |
Żomm biss fl-imballaġġ oriġinali. |
|
|
NL |
Uitsluitend in de oorspronkelijke verpakking bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać wyłącznie w oryginalnym opakowaniu. |
|
|
PT |
Mantenha sempre o produto na sua embalagem original. |
|
|
RO |
A se păstra numai în ambalajul original. |
|
|
SK |
Uchovávajte iba v pôvodnom balení. |
|
|
SL |
Hraniti samo v originalni embalaži. |
|
|
FI |
Säilytä alkuperäispakkauksessa. |
|
|
SV |
Förvaras endast i originalförpackningen. |
|
P235 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се държи на хладно. |
|
|
ES |
Mantener en lugar fresco. |
|
|
CS |
Uchovávejte v chladu. |
|
|
DA |
Opbevares køligt. |
|
|
DE |
Kühl halten. |
|
|
ET |
Hoida jahedas. |
|
|
EL |
Να διατηρείται δροσερό. |
|
|
EN |
Keep cool. |
|
|
FR |
Tenir au frais. |
|
|
GA |
Coimeád fionnuar é |
|
|
HR |
Održavati hladnim. |
|
|
IT |
Conservare in luogo fresco. |
|
|
LV |
Turēt vēsumā. |
|
|
LT |
Laikyti vėsioje vietoje. |
|
|
HU |
Hűvös helyen tartandó. |
|
|
MT |
Żomm frisk. |
|
|
NL |
Koel bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać w chłodnym miejscu. |
|
|
PT |
Conservar em ambiente fresco. |
|
|
RO |
A se păstra la rece. |
|
|
SK |
Uchovávajte v chlade. |
|
|
SL |
Hraniti na hladnem. |
|
|
FI |
Säilytä viileässä. |
|
|
SV |
Förvaras svalt. |
|
P240 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Заземяване и еквипотенциална връзка на съда и приемателното устройство. |
|
|
ES |
Toma de tierra y enlace equipotencial del recipiente y del equipo receptor. |
|
|
CS |
Uzemněte a upevněte obal a odběrové zařízení. |
|
|
DA |
Beholder og modtageudstyr jordforbindes/potentialudlignes. |
|
|
DE |
Behälter und zu befüllende Anlage erden. |
|
|
ET |
Mahuti ja vastuvõtuseade maandada ja ühendada. |
|
|
EL |
Γείωση και ισοδυναμική σύνδεση του περιέκτη και του εξοπλισμού του δέκτη. |
|
|
EN |
Ground and bond container and receiving equipment. |
|
|
FR |
Mise à la terre et liaison équipotentielle du récipient et du matériel de réception. |
|
|
GA |
Nasc an coimeádán agus an trealamh glactha leis an talamh. |
|
|
HR |
Uzemljiti i učvrstiti spremnik i opremu za prihvat kemikalije. |
|
|
IT |
Mettere a terra e a massa il contenitore e il dispositivo ricevente. |
|
|
LV |
Tvertnes un saņēmējiekārtas iezemēt un savienot. |
|
|
LT |
Įžeminti ir įtvirtinti talpyklą ir priėmimo įrangą. |
|
|
HU |
A tárolóedényt és a fogadóedényt le kell földelni és át kell kötni. |
|
|
MT |
Poġġi mal-art u waħħal il-kontenitur u t-tagħmir riċevitur. |
|
|
NL |
Opslag- en opvangreservoir aarden. |
|
|
PL |
Uziemić i połączyć pojemnik i sprzęt odbiorczy. |
|
|
PT |
Ligação à terra/equipotencial do recipiente e do equipamento recetor. |
|
|
RO |
Legătură la pământ și conexiune echipotențială cu recipientul și cu echipamentul de recepție. |
|
|
SK |
Uzemnite a upevnite nádobu a plniace zariadenie. |
|
|
SL |
Ozemljiti posodo in opremo za sprejem tekočine ter izenačiti potenciale. |
|
|
FI |
Maadoita ja yhdistä säiliö ja vastaanottavat laitteet. |
|
|
SV |
Jorda och potentialförbind behållare och mottagarutrustning. |
|
P241 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Използвайте [електрическо/вентилационно/осветително/…] оборудване, обезопасено срещу експлозия. |
|
|
ES |
Utilizar material [eléctrico / de ventilación/iluminación / …] antideflagrante. |
|
|
CS |
Používejte [elektrické/ventilační/osvětlovací/…] zařízení do výbušného prostředí. |
|
|
DA |
Anvend eksplosionssikkert [elektrisk/ventilations-/lys-/…] udstyr. |
|
|
DE |
Explosionsgeschützte [elektrische/Lüftungs-/Beleuchtungs-/…] Geräte verwenden. |
|
|
ET |
Kasutada plahvatuskindlaid [elektri-/ventilatsiooni-/valgustus-/…] seadmeid. |
|
|
EL |
Να χρησιμοποιείται αντιεκρηκτικός εξοπλισμός [ηλεκτρολογικός /εξαερισμού/φωτιστικός/…]. |
|
|
EN |
Use explosion-proof [electrical/ventilating/lighting/…] equipment. |
|
|
FR |
Utiliser du matériel [électrique/de ventilation/d'éclairage/…] antidéflagrant. |
|
|
GA |
Bain úsáid as trealamh pléascdhíonach [leictreach/ aerála/soilsiúcháin/…]. |
|
|
HR |
Rabiti [električnu/ventilacijsku/rasvjetnu/…] opremu koja neće izazvati eksploziju. |
|
|
IT |
Utilizzare impianti [elettrici/di ventilazione/d'illuminazione/…] a prova di esplosione. |
|
|
LV |
Izmantot sprādziendrošas [elektriskās/ventilācijas/apgaismošanas/…] iekārtas. |
|
|
LT |
Naudoti sprogimui atsparią [elektros/ventiliacijos/apšvietimo/…] įrangą. |
|
|
HU |
Robbanásbiztos [elektromos/szellőztető/világító/…] berendezés használandó. |
|
|
MT |
Uża' tagħmir [elettriku / ta' ventilazzjoni / ta' dawl/…] li jiflaħ għal splużjoni. |
|
|
NL |
Explosieveilige [elektrische/ventilatie-/verlichtings-/…]apparatuur gebruiken. |
|
|
PL |
Używać [elektrycznego/wentylującego/oświetleniowego/…/] przeciwwybuchowego sprzętu. |
|
|
PT |
Utilizar equipamento [elétrico/de ventilação/de iluminação/…] à prova de explosão. |
|
|
RO |
Utilizați echipamente [electrice/de ventilare/de iluminat/…] antideflagrante. |
|
|
SK |
Používajte [elektrické/ventilačné/osvetľovacie/…] zariadenie do výbušného prostredia. |
|
|
SL |
Uporabiti [električno opremo/prezračevalno opremo/ opremo za razsvetljavo/…], odporno proti eksplozijam. |
|
|
FI |
Käytä räjähdysturvallisia [sähkö/ilmanvaihto/valaisin/…]laitteita. |
|
|
SV |
Använd explosionssäker [elektrisk/ventilations-/belysnings-/…]utrustning. |
|
P242 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Използвайте инструменти, които не предизвикват искри. |
|
|
ES |
No utilizar herramientas que produzcan chispas. |
|
|
CS |
Používejte nářadí z nejiskřícího kovu. |
|
|
DA |
Anvend værktøj, som ikke frembringer gnister. |
|
|
DE |
Funkenarmes Werkzeug verwenden. |
|
|
ET |
Mitte kasutada seadmeid, mis võivad tekitada sädemeid. |
|
|
EL |
Να χρησιμοποιούνται μη σπινθηρογόνα εργαλεία. |
|
|
EN |
Use non-sparking tools. |
|
|
FR |
Utiliser des outils ne produisant pas d'étincelles. |
|
|
GA |
Bain úsáid as uirlisí neamhspréachta. |
|
|
HR |
Rabiti neiskreći alat. |
|
|
IT |
Utilizzare utensili antiscintillamento. |
|
|
LV |
Izmantot instrumentus, kas nerada dzirksteles. |
|
|
LT |
Naudoti kibirkščių nekeliančius įrankius. |
|
|
HU |
Szikramentes eszközök használandók. |
|
|
MT |
Uża għodda li ma ttajjarx żnied. |
|
|
NL |
Vonkvrij gereedschap gebruiken. |
|
|
PL |
Używać nieiskrzących narzędzi. |
|
|
PT |
Utilizar ferramentas antichispa. |
|
|
RO |
Nu utilizați unelte care produc scântei. |
|
|
SK |
Používajte neiskriace prístroje. |
|
|
SL |
Uporabiti orodje, ki ne povzroča isker. |
|
|
FI |
Käytä kipinöimättömiä työkaluja. |
|
|
SV |
Använd verktyg som inte ger upphov till gnistor. |
|
P243 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Предприемете действия за предотвратяване на освобождаването на статично електричество. |
|
|
ES |
Tomar medidas de precaución contra las descargas electrostáticas. |
|
|
CS |
Proveďte opatření proti výbojům statické elektřiny. |
|
|
DA |
Træf foranstaltninger mod statisk elektricitet. |
|
|
DE |
Maßnahmen gegen elektrostatische Entladungen treffen. |
|
|
ET |
Rakendada abinõusid staatilise elektri vältimiseks. |
|
|
EL |
Λάβετε μέτρα για την αποτροπή ηλεκτροστατικών εκκενώσεων. |
|
|
EN |
Take action to prevent static discharges. |
|
|
FR |
Prendre des mesures de précaution contre les décharges électrostatiques. |
|
|
GA |
Déan bearta in aghaidh díluchtú statach. |
|
|
HR |
Poduzeti mjere za sprečavanje statičkog elektriciteta. |
|
|
IT |
Fare in modo di prevenire le scariche elettrostatiche. |
|
|
LV |
Nodrošināties pret statiskās enerģijas izlādi. |
|
|
LT |
Imtis veiksmų statinei iškrovai išvengti. |
|
|
HU |
Az elektrosztatikus kisülés megakadályozására óvintézkedéseket kell tenni. |
|
|
MT |
Ħu azzjoni biex tipprevjeni l-ħruġ ta' elettriku statiku. |
|
|
NL |
Maatregelen treffen om ontladingen van statische elektriciteit te voorkomen. |
|
|
PL |
Podjąć działania zapobiegające wyładowaniom elektrostatycznym. |
|
|
PT |
Tomar medidas para evitar acumulação de cargas eletrostáticas. |
|
|
RO |
Luați măsuri de precauție împotriva descărcărilor electrostatice. |
|
|
SK |
Vykonajte opatrenia na zabránenie výbojom statickej elektriny. |
|
|
SL |
Ukrepati za preprečitev statičnega naelektrenja. |
|
|
FI |
Estä staattisen sähkön aiheuttama kipinöinti. |
|
|
SV |
Vidta åtgärder mot statisk elektricitet. |
|
P244 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Поддържайте вентилите и фитингите чисти от масло и смазка. |
|
|
ES |
Mantener las valvulas y los racores libres de aceite y grasa. |
|
|
CS |
Udržujte ventily i příslušenství čisté - bez olejů a maziv. |
|
|
DA |
Hold ventiler og tilslutninger frie for olie og fedt. |
|
|
DE |
Ventile und Ausrüstungsteile öl- und fettfrei halten. |
|
|
ET |
Hoida ventiilid ja liitmikud õlist ja rasvast puhtad. |
|
|
EL |
Διατηρείτε τα κλείστρα και τους συνδέσμους καθαρά από λάδια και γράσα. |
|
|
EN |
Keep valves and fittings free from oil and grease. |
|
|
FR |
Ni huile, ni graisse sur les robinets et raccords. |
|
|
GA |
Coinnigh comhlaí agus feistis saor ó ola agus ó ghréisc. |
|
|
HR |
Spriječiti dodir ventila i spojnica s uljem i masti. |
|
|
IT |
Mantenere le valvole e i raccordi liberi da olio e grasso. |
|
|
LV |
Uzturēt ventiļus un savienojumus tīrus no eļļas un taukvielām. |
|
|
LT |
Saugoti, kad ant vožtuvų ir jungiamųjų detalių nepatektų alyvos ir tepalų. |
|
|
HU |
A szelepeket és szerelvényeket zsírtól és olajtól mentesen kell tartani. |
|
|
MT |
Żomm il-valvi u fittings ħielsa miż-żejt u l-grease. |
|
|
NL |
Houd afsluiters en fittingen vrij van olie en vet. |
|
|
PL |
Chronić zawory i przyłącza przed olejem i tłuszczem. |
|
|
PT |
Manter válvulas e conexões isentas de óleo e gordura. |
|
|
RO |
Feriți valvele și racordurile de ulei și grăsime. |
|
|
SK |
Udržujte ventily a príslušenstvo čisté, bez olejov a mazív. |
|
|
SL |
Preprečiti stik ventilov in opreme z oljem in mastjo. |
|
|
FI |
Pidä venttiilit ja liittimet vapaana öljystä ja rasvasta. |
|
|
SV |
Håll ventiler och anslutningar fria från olja och fett. |
|
P250 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да не се подлага на стържене/удар/триене… |
|
|
ES |
Evitar abrasiones/choques/fricciones/… . |
|
|
CS |
Nevystavujte obrušování/nárazům/tření/… . |
|
|
DA |
Må ikke udsættes for slibning/stød/gnidning/…. |
|
|
DE |
Nicht schleifen/stoßen/reiben/… . |
|
|
ET |
Hoida kriimustamise/põrutuse/hõõrdumise/… eest. |
|
|
EL |
Να αποφεύγεται άλεση/κρούση/τριβή/… . |
|
|
EN |
Do not subject to grinding/shock/friction/… . |
|
|
FR |
Éviter les abrasions/les chocs/les frottements/… . |
|
|
GA |
Ná nocht do mheilt/do thurraing/do fhrithchuimilt/… . |
|
|
HR |
Ne izlagati mrvljenju/udarcima/trenju/… |
|
|
IT |
Evitare le abrasioni/gli urti/gli attriti/… . |
|
|
LV |
Nepakļaut drupināšanai/triecienam/berzei/… . |
|
|
LT |
Nešlifuoti/netrankyti/…/netrinti. |
|
|
HU |
Tilos csiszolásnak/ütésnek/súrlódásnak/… kitenni. |
|
|
MT |
Tissottoponix għal brix / xokk / frizzjoni /… . |
|
|
NL |
Malen/schokken/wrijving/… vermijden. |
|
|
PL |
Nie poddawać szlifowaniu/wstrząsom/tarciu/…. |
|
|
PT |
Não submeter a trituração/choque/fricção/… . |
|
|
RO |
A nu se supune la abraziuni/șocuri/frecare/… . |
|
|
SK |
Nevystavujte brúseniu/nárazu/treniu/… . |
|
|
SL |
Ne izpostavljati drgnjenju/udarcem/trenju/… . |
|
|
FI |
Suojele rasitukselta/iskuilta/hankaukselta/…. |
|
|
SV |
Får inte utsättas för malning/stötar/friktion/… . |
|
P251 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да не се пробива и изгаря дори след употреба. |
|
|
ES |
No perforar ni quemar, incluso después de su uso. |
|
|
CS |
Nepropichujte nebo nespalujte ani po použití. |
|
|
DA |
Må ikke punkteres eller brændes, heller ikke efter brug. |
|
|
DE |
Nicht durchstechen oder verbrennen, auch nicht nach Gebrauch. |
|
|
ET |
Mitte purustada ega põletada isegi pärast kasutamist. |
|
|
EL |
Να μην τρυπηθεί ή καεί ακόμη και μετά τη χρήση. |
|
|
EN |
Do not pierce or burn, even after use. |
|
|
FR |
Ne pas perforer, ni brûler, même après usage. |
|
|
GA |
Ná toll agus ná dóigh, fiú tar éis úsáide. |
|
|
HR |
Ne bušiti, niti paliti čak niti nakon uporabe. |
|
|
IT |
Non perforare né bruciare, neppure dopo l’uso. |
|
|
LV |
Nedurt vai nededzināt, arī pēc izlietošanas. |
|
|
LT |
Nepradurti ir nedeginti net panaudoto. |
|
|
HU |
Ne lyukassza ki vagy égesse el, még használat után sem. |
|
|
MT |
Ittaqqbux u taħarqux, anki wara li tużah. |
|
|
NL |
Ook na gebruik niet doorboren of verbranden. |
|
|
PL |
Nie przekłuwać ani nie spalać, nawet po zużyciu. |
|
|
PT |
Não furar nem queimar, mesmo após utilização. |
|
|
RO |
Nu perforați sau ardeți, chiar și după utilizare. |
|
|
SK |
Neprepichujte alebo nespaľujte ju, a to ani po spotrebovaní obsahu. |
|
|
SL |
Ne preluknjajte ali sežigajte je niti, ko je prazna. |
|
|
FI |
Ei saa puhkaista tai polttaa edes tyhjänä. |
|
|
SV |
Får inte punkteras eller brännas, gäller även tömd behållare. |
|
P260 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Не вдишвайте прах/пушек/газ/дим/изпарения/аерозоли |
|
|
ES |
No respirar el polvo/el humo/el gas/la niebla/los vapores/el aerosol. |
|
|
CS |
Nevdechujte prach/dým/plyn/mlhu/páry/aerosoly. |
|
|
DA |
Indånd ikke pulver/røg/gas/tåge/damp/spray. |
|
|
DE |
Staub/Rauch/Gas/Nebel/Dampf/Aerosol nicht einatmen. |
|
|
ET |
Tolmu/suitsu/gaasi/udu/auru/pihustatud ainet mitte sisse hingata. |
|
|
EL |
Μην αναπνέετε σκόνη/αναθυμιάσεις/αέρια/σταγονίδια/ατμούς/εκνεφώματα |
|
|
EN |
Do not breathe dust/fume/gas/mist/vapours/spray. |
|
|
FR |
Ne pas respirer les poussières/fumées/gaz/brouillards/vapeurs/aérosols. |
|
|
GA |
Ná hanálaigh deannach/múch/gás/ceo/gala/sprae. |
|
|
HR |
Ne udisati prašinu/dim/plin/maglu/pare/aerosol. |
|
|
IT |
Non respirare la polvere/i fumi/i gas/la nebbia/i vapori/gli aerosol. |
|
|
LV |
Neieelpot putekļus/tvaikus/gāzi/dūmus/izgarojumus/smidzinājumu. |
|
|
LT |
Neįkvėpti dulkių/dūmų/dujų/rūko/garų/aerozolio. |
|
|
HU |
A por/füst/gáz/köd/gőzök/permet belélegzése tilos. |
|
|
MT |
Tiblax bin-nifs trabijiet/dħaħen/gass/raxx/fwar/sprej. |
|
|
NL |
Stof/rook/gas/nevel/damp/spuitnevel niet inademen. |
|
|
PL |
Nie wdychać pyłu/dymu/gazu/mgły/par/rozpylonej cieczy. |
|
|
PT |
Não respirar as poeiras/fumos/gases/névoas/vapores/aerossóis. |
|
|
RO |
Nu inspirați praful/fumul/gazul/ceața/vaporii/spray-ul. |
|
|
SK |
Nevdychujte prach/dym/plyn/hmlu/pary/aerosóly. |
|
|
SL |
Ne vdihavati prahu/dima/plina/meglice/hlapov/razpršila. |
|
|
FI |
Älä hengitä pölyä/savua/kaasua/sumua/höyryä/suihketta. |
|
|
SV |
Inandas inte damm/rök/gaser/dimma/ångor/sprej. |
|
P261 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Избягвайте вдишване на прах/пушек/газ/дим/изпарения/аерозоли |
|
|
ES |
Evitar respirar el polvo/el humo/el gas/la niebla/los vapores/el aerosol. |
|
|
CS |
Zamezte vdechování prachu/dýmu/plynu/mlhy/par/aerosolů. |
|
|
DA |
Undgå indånding af pulver/røg/gas/tåge/damp/spray. |
|
|
DE |
Einatmen von Staub/Rauch/Gas/Nebel/Dampf/Aerosol vermeiden. |
|
|
ET |
Vältida tolmu/suitsu/gaasi/udu/auru/pihustatud aine sissehingamist. |
|
|
EL |
Aποφεύγετε να αναπνέετε σκόνη/αναθυμιάσεις/αέρια/σταγονίδια/ατμούς/εκνεφώματα. |
|
|
EN |
Avoid breathing dust/fume/gas/mist/vapours/spray. |
|
|
FR |
Éviter de respirer les poussières/fumées/gaz/brouillards/vapeurs/aérosols. |
|
|
GA |
Seachain deannach/múch/gás/ceo/gala/sprae a análú. |
|
|
HR |
Izbjegavati udisanje prašine/dima/plina/magle/pare/aerosola. |
|
|
IT |
Evitare di respirare la polvere/i fumi/i gas/la nebbia/i vapori/gli aerosol. |
|
|
LV |
Izvairīties ieelpot putekļus/tvaikus/gāzi/dūmus/izgarojumus/smidzinājumu. |
|
|
LT |
Stengtis neįkvėpti dulkių/dūmų/dujų/rūko/garų/aerozolio. |
|
|
HU |
Kerülje a por/füst/gáz/köd/gőzök/permet belélegzését. |
|
|
MT |
Evita li tibla' bin-nifs trabijiet/dħaħen/gass/raxx/fwar/sprej. |
|
|
NL |
Inademing van stof/rook/gas/nevel/damp/spuitnevel vermijden. |
|
|
PL |
Unikać wdychania pyłu/dymu/gazu/mgły/par/rozpylonej cieczy. |
|
|
PT |
Evitar respirar as poeiras/fumos/gases/névoas/vapores/aerossóis. |
|
|
RO |
Evitați să inspirați praful/fumul/gazul/ceața/vaporii/spray-ul. |
|
|
SK |
Zabráňte vdychovaniu prachu/dymu/plynu/hmly/pár/aerosólov. |
|
|
SL |
Ne vdihavati prahu/dima/plina/meglice/hlapov/razpršila. |
|
|
FI |
Vältä pölyn/savun/kaasun/sumun/höyryn/suihkeen hengittämistä. |
|
|
SV |
Undvik att inandas damm/rök/gaser/dimma/ångor/sprej. |
|
P262 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се избягва контакт с очите, кожата или облеклото. |
|
|
ES |
Evitar el contacto con los ojos, la piel o la ropa. |
|
|
CS |
Zabraňte styku s očima, kůží nebo oděvem. |
|
|
DA |
Må ikke komme i kontakt med øjne, hud eller tøj. |
|
|
DE |
Nicht in die Augen, auf die Haut oder auf die Kleidung gelangen lassen. |
|
|
ET |
Vältida silma, nahale või rõivastele sattumist. |
|
|
EL |
Να μην έρθει σε επαφή με τα μάτια, με το δέρμα ή με τα ρούχα. |
|
|
EN |
Do not get in eyes, on skin, or on clothing. |
|
|
FR |
Éviter tout contact avec les yeux, la peau ou les vêtements. |
|
|
GA |
Ná lig sna súile, ar an gcraiceann, ná ar éadaí. |
|
|
HR |
Spriječiti dodir s očima, kožom ili odjećom. |
|
|
IT |
Evitare il contatto con gli occhi, la pelle o gli indumenti. |
|
|
LV |
Nepieļaut nokļūšanu acīs, uz ādas vai uz drēbēm. |
|
|
LT |
Saugotis, kad nepatektų į akis, ant odos ar drabužių. |
|
|
HU |
Szembe, bőrre vagy ruhára nem kerülhet. |
|
|
MT |
Iddaħħalx fl-għajnejn, fuq il-ġilda, jew fuq il-ħwejjeġ. |
|
|
NL |
Contact met de ogen, de huid of de kleding vermijden. |
|
|
PL |
Nie wprowadzać do oczu, na skórę lub na odzież. |
|
|
PT |
Não pode entrar em contacto com os olhos, a pele ou a roupa. |
|
|
RO |
Evitați orice contact cu ochii, pielea sau îmbrăcămintea. |
|
|
SK |
Zabráňte kontaktu s očami, pokožkou alebo odevom. |
|
|
SL |
Preprečiti stik z očmi, kožo ali oblačili. |
|
|
FI |
Varo kemikaalin joutumista silmiin, iholle tai vaatteisiin. |
|
|
SV |
Får inte komma i kontakt med ögonen, huden eller kläderna. |
|
P263 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се избягва контакт по време на бременност и при кърмене. |
|
|
ES |
Evitar todo contacto con la sustancia durante el embarazo y la lactancia. |
|
|
CS |
Zabraňte styku během těhotenství a kojení. |
|
|
DA |
Undgå kontakt under graviditet/amning. |
|
|
DE |
Berührung während Schwangerschaft und Stillzeit vermeiden. |
|
|
ET |
Vältida kokkupuudet raseduse ja imetamise ajal. |
|
|
EL |
Αποφεύγετε την επαφή στη διάρκεια της εγκυμοσύνης και της γαλουχίας. |
|
|
EN |
Avoid contact during pregnancy and while nursing. |
|
|
FR |
Éviter tout contact avec la substance au cours de la grossesse et pendant l'allaitement. |
|
|
GA |
Seachain teagmháil le linn toirchis agus fad agus atá an chíoch á tabhairt. |
|
|
HR |
Izbjegavati dodir tijekom trudnoće i dojenja. |
|
|
IT |
Evitare il contatto durante la gravidanza e l'allattamento. |
|
|
LV |
Izvairīties no saskares grūtniecības laikā un barojot bērnu ar krūti. |
|
|
LT |
Vengti kontakto nėštumo metu/maitinant krūtimi. |
|
|
HU |
Terhesség és szoptatás alatt kerülni kell az anyaggal való érintkezést. |
|
|
MT |
Evita l-kuntatt waqt it-tqala u t-treddigħ. |
|
|
NL |
Bij zwangerschap of borstvoeding aanraking vermijden. |
|
|
PL |
Unikać kontaktu w czasie ciąży i podczas karmienia piersią. |
|
|
PT |
Evitar o contacto durante a gravidez e o aleitamento. |
|
|
RO |
Evitați contactul în timpul sarcinii și alăptării. |
|
|
SK |
Zabráňte kontaktu počas tehotenstva a dojčenia. |
|
|
SL |
Preprečiti stik med nosečnostjo in dojenjem. |
|
|
FI |
Vältä kosketusta raskauden ja imetyksen aikana. |
|
|
SV |
Undvik kontakt under graviditet och amning. |
|
P264 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се измие… старателно след употреба. |
|
|
ES |
Lavarse … concienzudamente tras la manipulación. |
|
|
CS |
Po manipulaci důkladně omyjte …. |
|
|
DA |
Vask … grundigt efter brug. |
|
|
DE |
Nach Gebrauch … gründlich waschen. |
|
|
ET |
Pärast käitlemist pesta hoolega …. |
|
|
EL |
Πλύνετε … σχολαστικά μετά το χειρισμό. |
|
|
EN |
Wash … thoroughly after handling. |
|
|
FR |
Se laver … soigneusement après manipulation. |
|
|
GA |
Nigh … go lánchúramach tar éis láimhsithe. |
|
|
HR |
Nakon uporabe temeljito oprati … |
|
|
IT |
Lavare accuratamente … dopo l'uso. |
|
|
LV |
Pēc izmantošanas … kārtīgi nomazgāt. |
|
|
LT |
Po naudojimo kruopščiai nuplauti … |
|
|
HU |
A használatot követően a(z) … -t alaposan meg kell mosni. |
|
|
MT |
Aħsel … sew wara li timmaniġġjah. |
|
|
NL |
Na het werken met dit product … grondig wassen. |
|
|
PL |
Dokładnie umyć … po użyciu. |
|
|
PT |
Lavar … cuidadosamente após manuseamento. |
|
|
RO |
Spălați-vă … bine după utilizare. |
|
|
SK |
Po manipulácii starostlivo umyte… |
|
|
SL |
Po uporabi temeljito umiti … |
|
|
FI |
Pese … huolellisesti käsittelyn jälkeen. |
|
|
SV |
Tvätta … grundligt efter användning. |
|
P270 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да не се яде, пие или пуши при употреба на продукта. |
|
|
ES |
No comer, beber ni fumar durante su utilización. |
|
|
CS |
Při používání tohoto výrobku nejezte, nepijte ani nekuřte. |
|
|
DA |
Der må ikke spises, drikkes eller ryges under brugen af dette produkt. |
|
|
DE |
Bei Gebrauch nicht essen, trinken oder rauchen. |
|
|
ET |
Toote käitlemise ajal mitte süüa, juua ega suitsetada. |
|
|
EL |
►C5 Μην τρώτε, πίνετε ή καπνίζετε, όταν χρησιμοποιείτε αυτό το προϊόν. ◄ |
|
|
EN |
►C5 Do not eat, drink or smoke when using this product. ◄ |
|
|
FR |
Ne pas manger, boire ou fumer en manipulant ce produit. |
|
|
GA |
Ná hith, ná hól agus ná caitear tobac agus an táirge seo á úsáid. |
|
|
HR |
Pri rukovanju proizvodom ne jesti, piti niti pušiti. |
|
|
IT |
Non mangiare, né bere, né fumare durante l'uso. |
|
|
LV |
Neēst, nedzert un nesmēķēt produkta izmantošanas laikā. |
|
|
LT |
Naudojant šį produktą, nevalgyti, negerti ir nerūkyti. |
|
|
HU |
A termék használata közben tilos enni, inni vagy dohányozni. |
|
|
MT |
Tikolx, tixrobx u tpejjipx waqt li tuża' dan il-prodott. |
|
|
NL |
Niet eten, drinken of roken tijdens het gebruik van dit product. |
|
|
PL |
Nie jeść, nie pić i nie palić podczas używania produktu. |
|
|
PT |
Não comer, beber ou fumar durante a utilização deste produto. |
|
|
RO |
A nu mânca, bea sau fuma în timpul utilizării produsului. |
|
|
SK |
Pri používaní výrobku nejedzte, nepite ani nefajčite. |
|
|
SL |
Ne jesti, piti ali kaditi med uporabo tega izdelka. |
|
|
FI |
Syöminen, juominen ja tupakointi kielletty kemikaalia käytettäessä. |
|
|
SV |
Ät inte, drick inte och rök inte när du använder produkten. |
|
P271 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се използва само на открито или на добре проветриво място. |
|
|
ES |
Utilizar únicamente en exteriores o en un lugar bien ventilado. |
|
|
CS |
Používejte pouze venku nebo v dobře větraných prostorách. |
|
|
DA |
Brug kun udendørs eller i et rum med god udluftning. |
|
|
DE |
Nur im Freien oder in gut belüfteten Räumen verwenden. |
|
|
ET |
Käidelda üksnes välitingimustes või hästi ventileeritavas kohas. |
|
|
EL |
Να χρησιμοποιείται μόνο σε ανοικτό ή καλά αεριζόμενο χώρο. |
|
|
EN |
Use only outdoors or in a well-ventilated area. |
|
|
FR |
Utiliser seulement en plein air ou dans un endroit bien ventilé. |
|
|
GA |
Úsáid amuigh faoin aer nó i limistéar dea-aerálaithe amháin. |
|
|
HR |
Rabiti samo na otvorenom ili u dobro prozračenom prostoru. |
|
|
IT |
Utilizzare soltanto all'aperto o in luogo ben ventilato. |
|
|
LV |
Izmantot tikai ārā vai labi vēdināmās telpās. |
|
|
LT |
Naudoti tik lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje. |
|
|
HU |
Kizárólag szabadban vagy jól szellőző helyiségben használható. |
|
|
MT |
Uża biss barra jew f'post ventilat sew. |
|
|
NL |
Alleen buiten of in een goed geventileerde ruimte gebruiken. |
|
|
PL |
Stosować wyłącznie na zewnątrz lub w dobrze wentylowanym pomieszczeniu |
|
|
PT |
Utilizar apenas ao ar livre ou em locais bem ventilados. |
|
|
RO |
A se utiliza numai în aer liber sau în spații bine ventilate. |
|
|
SK |
Používajte iba na voľnom priestranstve alebo v dobre vetranom priestore. |
|
|
SL |
Uporabljati le zunaj ali v dobro prezračevanem prostoru. |
|
|
FI |
Käytä ainoastaan ulkona tai tiloissa, joissa on hyvä ilmanvaihto. |
|
|
SV |
Används endast utomhus eller i väl ventilerade utrymmen. |
|
P272 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да не се изнася замърсено работно облекло извън работното помещение. |
|
|
ES |
Las prendas de trabajo contaminadas no podrán sacarse del lugar de trabajo. |
|
|
CS |
Kontaminovaný pracovní oděv neodnášejte z pracoviště. |
|
|
DA |
Tilsmudset arbejdstøj bør ikke fjernes fra arbejdspladsen. |
|
|
DE |
Kontaminierte Arbeitskleidung nicht außerhalb des Arbeitsplatzes tragen. |
|
|
ET |
Saastunud töörõivaid töökohast mitte välja viia. |
|
|
EL |
Τα μολυσμένα ενδύματα εργασίας δεν πρέπει να βγαίνουν από το χώρο εργασίας. |
|
|
EN |
Contaminated work clothing should not be allowed out of the workplace. |
|
|
FR |
Les vêtements de travail contaminés ne devraient pas sortir du lieu de travail. |
|
|
GA |
Níor chóir éadaí éillithe oibre a ligean amach as an láthair oibre. |
|
|
HR |
Zagađena radna odjeća ne smije se iznositi izvan radnog prostora. |
|
|
IT |
Gli indumenti da lavoro contaminati non devono essere portati fuori dal luogo di lavoro. |
|
|
LV |
Piesārņoto darba apģērbu neiznest ārpus darba telpām. |
|
|
LT |
Užterštų darbo drabužių negalima išnešti iš darbo vietos. |
|
|
HU |
Szennyezett munkaruhát tilos kivinni a munkahely területéről. |
|
|
MT |
Ilbies tax-xogħol kontaminat m'għandux jitħalla joħroġ mill-post tax-xogħol. |
|
|
NL |
Verontreinigde werkkleding mag de werkruimte niet verlaten. |
|
|
PL |
Zanieczyszczonej odzieży ochronnej nie wynosić poza miejsce pracy. |
|
|
PT |
A roupa de trabalho contaminada não pode sair do local de trabalho. |
|
|
RO |
Nu scoateți îmbrăcămintea de lucru contaminată în afara locului de muncă. |
|
|
SK |
Je zakázané vyniesť kontaminovaný pracovný odev z pracoviska. |
|
|
SL |
Kontaminirana delovna oblačila niso dovoljena zunaj delovnega mesta. |
|
|
FI |
Saastuneita työvaatteita ei saa viedä työpaikalta. |
|
|
SV |
Nedstänkta arbetskläder får inte avlägsnas från arbetsplatsen. |
|
P273 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се избягва изпускане в околната среда. |
|
|
ES |
Evitar su liberación al medio ambiente. |
|
|
CS |
Zabraňte uvolnění do životního prostředí. |
|
|
DA |
Undgå udledning til miljøet. |
|
|
DE |
Freisetzung in die Umwelt vermeiden. |
|
|
ET |
Vältida sattumist keskkonda. |
|
|
EL |
Να αποφεύγεται η ελευθέρωση στο περιβάλλον. |
|
|
EN |
Avoid release to the environment. |
|
|
FR |
Éviter le rejet dans l'environnement. |
|
|
GA |
Ná scaoiltear amach sa chomhshaol. |
|
|
HR |
Izbjegavati ispuštanje u okoliš. |
|
|
IT |
Non disperdere nell'ambiente. |
|
|
LV |
Izvairīties no izplatīšanas apkārtējā vidē. |
|
|
LT |
Saugoti, kad nepatektų į aplinką. |
|
|
HU |
Kerülni kell az anyagnak a környezetbe való kijutását. |
|
|
MT |
Evita r-rilaxx fl-ambjent. |
|
|
NL |
Voorkom lozing in het milieu. |
|
|
PL |
Unikać uwolnienia do środowiska. |
|
|
PT |
Evitar a libertação para o ambiente. |
|
|
RO |
Evitați dispersarea în mediu. |
|
|
SK |
Zabráňte uvoľneniu do životného prostredia. |
|
|
SL |
Preprečiti sproščanje v okolje. |
|
|
FI |
Vältettävä päästämistä ympäristöön. |
|
|
SV |
Undvik utsläpp till miljön. |
|
P280 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Използвайте предпазни ръкавици/предпазно облекло/предпазни очила/предпазна маска за лице. |
|
|
ES |
Llevar guantes/prendas/gafas/máscara de protección. |
|
|
CS |
Používejte ochranné rukavice/ochranný oděv/ochranné brýle/obličejový štít. |
|
|
DA |
Bær beskyttelseshandsker/beskyttelsestøj/øjenbeskyttelse/ansigtsbeskyttelse |
|
|
DE |
Schutzhandschuhe/Schutzkleidung/Augenschutz/Gesichtsschutz tragen. |
|
|
ET |
Kanda kaitsekindaid/kaitserõivastust/kaitseprille/kaitsemaski. |
|
|
EL |
Να φοράτε προστατευτικά γάντια/προστατευτικά ενδύματα/μέσα ατομικής προστασίας για τα μάτια/πρόσωπο. |
|
|
EN |
Wear protective gloves/protective clothing/eye protection/face protection. |
|
|
FR |
Porter des gants de protection/des vêtements de protection/un équipement de protection des yeux/du visage. |
|
|
GA |
Caith lámhainní cosanta/éadaí cosanta/cosaint súile/cosaint aghaidhe. |
|
|
HR |
Nositi zaštitne rukavice/zaštitno odijelo/zaštitu za oči/zaštitu za lice. |
|
|
IT |
Indossare guanti/indumenti protettivi/Proteggere gli occhi/il viso. |
|
|
LV |
Izmantot aizsargcimdus/aizsargdrēbes/acu aizsargus/sejas aizsargus. |
|
|
LT |
Mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius/naudoti akių (veido) apsaugos priemones. |
|
|
HU |
Védőkesztyű/védőruha/szemvédő/arcvédő használata kötelező. |
|
|
MT |
Ilbes ingwanti protettivi/ilbies protettiv/protezzjoni għall-għajnejn/protezzjoni għall-wiċċ. |
|
|
NL |
Beschermende handschoenen/beschermende kleding/oogbescherming/gelaatsbescherming dragen. |
|
|
PL |
Stosować rękawice ochronne/odzież ochronną/ochronę oczu/ochronę twarzy. |
|
|
PT |
Usar luvas de protecção/vestuário de protecção/protecção ocular/protecção facial. |
|
|
RO |
Purtați mănuși de protecție/îmbrăcăminte de protecție/echipament de protecție a ochilor/echipament de protecție a feței. |
|
|
SK |
Noste ochranné rukavice/ochranný odev/ochranné okuliare/ochranu tváre. |
|
|
SL |
Nositi zaščitne rokavice/zaščitno obleko/zaščito za oči/zaščito za obraz. |
|
|
FI |
Käytä suojakäsineitä/suojavaatetusta/silmiensuojainta/kasvonsuojainta. |
|
|
SV |
Använd skyddshandskar/skyddskläder/ögonskydd/ansiktsskydd. |
▼M4 —————
|
P282 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Носете предпазващи от студ ръкавици, както и маска за лице или защитни очила. |
|
|
ES |
Usar guantes aislantes contra el frío y equipo de protección para la cara o los ojos. |
|
|
CS |
Používejte ochranné rukavice proti chladu a buď obličejový štít, nebo ochranné brýle. |
|
|
DA |
Bær kuldeisolerende handsker og enten ansigtsskærm eller øjenbeskyttelse. |
|
|
DE |
Schutzhandschuhe mit Kälteisolierung und zusätzlich Gesichtsschild oder Augenschutz tragen. |
|
|
ET |
Kanda külmakaitsekindaid ning kaitsemaski või kaitseprille. |
|
|
EL |
Να φοράτε μονωτικά γάντια και προστατευτικό κάλυμμα προσώπου ή εξοπλισμό προστασίας ματιών. |
|
|
EN |
Wear cold insulating gloves and either face shield or eye protection. |
|
|
FR |
Porter des gants isolants contre le froid et un équipement de protection du visage ou des yeux. |
|
|
GA |
Caith lámhainní inslithe fuachta agus aghaidhsciath nó cosaint súile. |
|
|
HR |
Nositi zaštitne rukavice za hladnoću i zaštitu za lice ili zaštitu za oči. |
|
|
IT |
Utilizzare guanti termici e schermo facciale o protezione per gli occhi. |
|
|
LV |
Izmantot aukstumizolējošus aizsargcimdus un sejas vai acu aizsargu. |
|
|
LT |
Mūvėti nuo šalčio izoliuojančias pirštines ir naudoti veido skydelį arba akių apsaugos priemones. |
|
|
HU |
Hidegszigetelő kesztyű és arcvédő vagy szemvédő használata kötelező. |
|
|
MT |
Ilbes ingwanti kiesħa li ma jinfidx minnhom u jew ilqugħ għall-wiċċ jew protezzjoni għall-għajnejn. |
|
|
NL |
Koude-isolerende handschoenen en hetzij gelaatsbescherming hetzij oogbescherming dragen. |
|
|
PL |
Nosić rękawice izolujące od zimna oraz albo maski na twarz albo ochronę oczu. |
|
|
PT |
Usar luvas de proteção contra o frio e escudo facial ou proteção ocular. |
|
|
RO |
Purtați mănuși izolante împotriva frigului și echipament de protecție a feței sau a ochilor. |
|
|
SK |
Používajte termostabilné rukavice a buď ochranný štít alebo ochranné okuliare. |
|
|
SL |
Nositi izolirne rokavice za zaščito pred mrazom in zaščito za obraz oziroma zaščito za oči. |
|
|
FI |
Käytä kylmäeristäviä suojakäsineitä ja joko kasvonsuojainta tai silmiensuojainta. |
|
|
SV |
Använd köldisolerande handskar och antingen visir eller ögonskydd. |
|
P283 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Носете огнеупорно или огнезащитно облекло. |
|
|
ES |
Llevar ropa resistente al fuego o retardante de las llamas. |
|
|
CS |
Používejte ohnivzdorný oděv nebo oděv zpomalující hoření. |
|
|
DA |
Bær brandbestandig eller brandhæmmende beklædning. |
|
|
DE |
Schwer entflammbare oder flammhemmende Kleidung tragen. |
|
|
ET |
Kanda tulekindlat või tule levikut aeglustavat rõivastust. |
|
|
EL |
Να φοράτε αντιπυρικό ρουχισμό ή ρουχισμό με επιβραδυντικό φλόγας. |
|
|
EN |
Wear fire resistant or flame retardant clothing. |
|
|
FR |
Porter des vêtements résistant au feu ou à retard de flamme. |
|
|
GA |
Caith éadaí dódhíonacha nó lasairmhoillitheacha. |
|
|
HR |
Nositi odjeću otpornu na vatru ili nezapaljivu odjeću. |
|
|
IT |
Indossare indumenti completamente ignifughi o in tessuti ritardanti di fiamma. |
|
|
LV |
Izmantot ugunsizturīgu vai liesmas aizturošu apģērbu. |
|
|
LT |
Dėvėti ugniai atsparius arba antipireninius drabužius. |
|
|
HU |
Tűzálló vagy lángkésleltető ruházat viselése kötelező. |
|
|
MT |
Ilbes ħwejjeġ reżistenti għan-nar u retardanti tal-fjammi. |
|
|
NL |
Vuurbestendige of vlamvertragende kleding dragen. |
|
|
PL |
Nosić odzież ognioodporną lub opóźniającą zapalenie. |
|
|
PT |
Usar vestuário ignífugo ou retardador de chamas. |
|
|
RO |
Purtați îmbrăcăminte rezistentă la foc sau ignifugă. |
|
|
SK |
Noste ohňovzdorný odev alebo odev so zníženou horľavosťou. |
|
|
SL |
Nositi negorljiva oblačila ali oblačila, odporna proti ognju. |
|
|
FI |
Käytä palosuojattua tai paloturvallista vaatetusta. |
|
|
SV |
Använd brandsäkra eller flamhämmande kläder. |
|
P284 |
Kalba |
|
|
|
BG |
[При недостатъчна вентилация] носете средства за защита на дихателните пътища. |
|
|
ES |
[En caso de ventilación insuficiente,] llevar equipo de protección respiratoria. |
|
|
CS |
[V případě nedostatečného větrání] používejte vybavení pro ochranu dýchacích cest. |
|
|
DA |
[I tilfælde af utilstrækkelig ventilation], anvend åndedrætsværn. |
|
|
DE |
[Bei unzureichender Belüftung] Atemschutz tragen. |
|
|
ET |
[Ebapiisava ventilatsiooni korral] kanda hingamisteede kaitsevahendit. |
|
|
EL |
[Σε περίπτωση ανεπαρκούς αερισμού] χρησιμοποιείστε μέσα ατομικής προστασίας της αναπνοής. |
|
|
EN |
[In case of inadequate ventilation] wear respiratory protection. |
|
|
FR |
[Lorsque la ventilation du local est insuffisante] porter un équipement de protection respiratoire. |
|
|
GA |
[Mura leor an aeráil] caith cosaint riospráide. |
|
|
HR |
[U slučaju nedovoljne ventilacije] nositi sredstva za zaštitu dišnog sustava. |
|
|
IT |
[Quando la ventilazione del locale è insufficiente] indossare un apparecchio di protezione respiratoria. |
|
|
LV |
[Neatbilstošas ventilācijas gadījumā] lietot elpošanas orgānu aizsargierīces. |
|
|
LT |
[Esant nepakankamam vėdinimui] naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones. |
|
|
HU |
[Nem megfelelő szellőzés esetén] légzésvédelem kötelező. |
|
|
MT |
[F’każ ta’ ventilazzjoni inadegwata] ilbes protezzjoni respiratorja. |
|
|
NL |
[Bij ontoereikende ventilatie adembescherming dragen. |
|
|
PL |
[W przypadku nieodpowiedniej wentylacji] stosować indywidualne środki ochrony dróg oddechowych. |
|
|
PT |
[Em caso de ventilação inadequada] usar proteção respiratória. |
|
|
RO |
[În cazul în care ventilarea este necorespunzătoare] purtați echipament de protecție respiratorie. |
|
|
SK |
[V prípade nedostatočného vetrania] používajte ochranu dýchacích ciest. |
|
|
SL |
[Ob nezadostnem prezračevanju] nositi opremo za zaščito dihal. |
|
|
FI |
Käytä hengityksensuojainta [jos ilmanvaihto on riittämätön]. |
|
|
SV |
[Vid otillräcklig ventilation], använd andningsskydd. |
▼M4 —————
|
P231 + P232 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се използва и съхранява съдържанието под инертен газ/… Да се пази от влага. |
|
|
ES |
Manipular y almacenar el contenido en un medio de gas inerte/…. Proteger de la humedad. |
|
|
CS |
Manipulace a skladování pod inertním plynem /…. Chraňte před vlhkem. |
|
|
DA |
Håndteres og opbevares under inert gas/…. Beskyt mod fugt. |
|
|
DE |
Inhalt unter inertem Gas/… handhaben und aufbewahren. Vor Feuchtigkeit schützen. |
|
|
ET |
Sisu käidelda ja hoida inertgaasis/…. Hoida niiskuse eest. |
|
|
EL |
Ο χειρισμός και η αποθήκευση του υλικού να γίνεται υπό αδρανές αέριο/ …. Προστασία από την υγρασία. |
|
|
EN |
Handle and store contents under inert gas/…. Protect from moisture. |
|
|
FR |
Manipuler et stocker le contenu sous gaz inerte/… Protéger de l'humidité. |
|
|
GA |
Láimhsigh agus stóráil an t-ábhar faoi thriathghás/…. Cosain ó thaise. |
|
|
HR |
Rukovati i skladištiti u inertnom plinu / … Zaštititi od vlage. |
|
|
IT |
Manipolare e conservare in atmosfera di gas inerte/…. Tenere al riparo dall'umidità. |
|
|
LV |
Saturu izmantot un glabāt tikai inertas gāzes vidē/… Sargāt no mitruma. |
|
|
LT |
Turinį tvarkyti ir laikyti inertinėse dujose/…Saugoti nuo drėgmės. |
|
|
HU |
Tartalma inert gázban / … használandó és tárolandó. Nedvességtől védendő. |
|
|
MT |
Uża u aħżen il-kontenut taħt gass inerti /…. Ipproteġi mill-umdità. |
|
|
NL |
Inhoud onder inert gas/… gebruiken en bewaren. Tegen vocht beschermen. |
|
|
PL |
Używać i przechowywać zawartość w atmosferze obojętnego gazu /…. Chronić przed wilgocią. |
|
|
PT |
Manusear e armazenar o conteúdo em atmosfera de gás inerte/…. Manter ao abrigo da humidade. |
|
|
RO |
A se manipula și a se depozita conținutul sub un gaz inert/…. A se proteja de umiditate. |
|
|
SK |
Manipulujte s obsahom a skladujte ho v prostredí s inertným plynom/… Chráňte pred vlhkosťou. |
|
|
SL |
Ravnati z vsebino in jo hraniti v ustreznem inertnem plinu/…. Zaščititi pred vlago. |
|
|
FI |
Käsittele ja varastoi sisältö inertissä kaasussa /…. Suojaa kosteudelta. |
|
|
SV |
Hantera och förvara innehållet under inert gas/…. Skyddas från fukt. |
▼M12 —————
1.3 lentelė
Atsargumo frazės – atoveikis
|
P301 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ ПОГЛЪЩАНЕ: |
|
|
ES |
EN CASO DE INGESTIÓN: |
|
|
CS |
PŘI POŽITÍ: |
|
|
DA |
I TILFÆLDE AF INDTAGELSE: |
|
|
DE |
BEI VERSCHLUCKEN: |
|
|
ET |
ALLANEELAMISE KORRAL: |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΚΑΤΑΠΟΣΗΣ: |
|
|
EN |
IF SWALLOWED: |
|
|
FR |
EN CAS D'INGESTION: |
|
|
GA |
MÁ SHLOGTAR: |
|
|
HR |
AKO SE PROGUTA: |
|
|
IT |
IN CASO DI INGESTIONE: |
|
|
LV |
NORĪŠANAS GADĪJUMĀ: |
|
|
LT |
PRARIJUS: |
|
|
HU |
LENYELÉS ESETÉN: |
|
|
MT |
JEKK JINBELA': |
|
|
NL |
NA INSLIKKEN: |
|
|
PL |
W PRZYPADKU POŁKNIĘCIA: |
|
|
PT |
EM CASO DE INGESTÃO: |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE ÎNGHIȚIRE: |
|
|
SK |
PO POŽITÍ: |
|
|
SL |
PRI ZAUŽITJU: |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON NIELTY: |
|
|
SV |
VID FÖRTÄRING: |
|
P302 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА: |
|
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL: |
|
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ: |
|
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN: |
|
|
DE |
BEI BERÜHRUNG MIT DER HAUT: |
|
|
ET |
NAHALE SATTUMISE KORRAL: |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ: |
|
|
EN |
IF ON SKIN: |
|
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU: |
|
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN: |
|
|
HR |
U SLUČAJU DODIRA S KOŽOM: |
|
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE: |
|
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU: |
|
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS: |
|
|
HU |
HA BŐRRE KERÜL: |
|
|
MT |
F'KAŻ TA' KUNTATT MAL-ĠILDA: |
|
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID: |
|
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU ZE SKÓRĄ: |
|
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE: |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA: |
|
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU: |
|
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO: |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE: |
|
|
SV |
VID HUDKONTAKT: |
|
P303 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА (или косата): |
|
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL (o el pelo): |
|
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ (nebo s vlasy): |
|
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN (eller håret): |
|
|
DE |
BEI BERÜHRUNG MIT DER HAUT (oder dem Haar): |
|
|
ET |
NAHALE (või juustele) SATTUMISE KORRAL: |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ (ή με τα μαλλιά): |
|
|
EN |
IF ON SKIN (or hair): |
|
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU (ou les cheveux): |
|
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN (nó le gruaig): |
|
|
HR |
U SLUČAJU DODIRA S KOŽOM (ili kosom): |
|
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE (o con i capelli): |
|
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU (vai matiem): |
|
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS (arba plaukų): |
|
|
HU |
HA BŐRRE (vagy hajra) KERÜL: |
|
|
MT |
F'KAŻ TA' KUNTATT MAL-ĠILDA (jew ix-xagħar): |
|
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID (of het haar): |
|
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU ZE SKÓRĄ (lub z włosami): |
|
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE (ou o cabelo): |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA (sau părul): |
|
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU (alebo vlasmi): |
|
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO (ali lasmi): |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE (tai hiuksiin): |
|
|
SV |
VID HUDKONTAKT (även håret): |
|
P304 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ ВДИШВАНЕ: |
|
|
ES |
EN CASO DE INHALACIÓN: |
|
|
CS |
PŘI VDECHNUTÍ: |
|
|
DA |
VED INDÅNDING: |
|
|
DE |
BEI EINATMEN: |
|
|
ET |
SISSEHINGAMISE KORRAL: |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΙΣΠΝΟΗΣ: |
|
|
EN |
IF INHALED: |
|
|
FR |
EN CAS D'INHALATION: |
|
|
GA |
MÁ IONANÁLAÍTEAR: |
|
|
HR |
AKO SE UDIŠE: |
|
|
IT |
IN CASO DI INALAZIONE: |
|
|
LV |
IEELPOJOT: |
|
|
LT |
ĮKVĖPUS: |
|
|
HU |
BELÉLEGZÉS ESETÉN: |
|
|
MT |
JEKK JINĠIBED MAN-NIFS: |
|
|
NL |
NA INADEMING: |
|
|
PL |
W PRZYPADKU DOSTANIA SIĘ DO DRÓG ODDECHOWYCH: |
|
|
PT |
EM CASO DE INALAÇÃO: |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE INHALARE: |
|
|
SK |
PO VDÝCHNUTÍ: |
|
|
SL |
PRI VDIHAVANJU: |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON HENGITETTY: |
|
|
SV |
VID INANDNING: |
|
P305 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С ОЧИТЕ: |
|
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LOS OJOS: |
|
|
CS |
PŘI ZASAŽENÍ OČÍ: |
|
|
DA |
VED KONTAKT MED ØJNENE: |
|
|
DE |
BEI KONTAKT MIT DEN AUGEN: |
|
|
ET |
SILMA SATTUMISE KORRAL: |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΑ ΜΑΤΙΑ: |
|
|
EN |
IF IN EYES: |
|
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LES YEUX: |
|
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS NA SÚILE: |
|
|
HR |
U SLUČAJU DODIRA S OČIMA: |
|
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON GLI OCCHI: |
|
|
LV |
IEKĻŪSTOT ACĪS: |
|
|
LT |
PATEKUS Į AKIS: |
|
|
HU |
SZEMBE KERÜLÉS ESETÉN: |
|
|
MT |
JEKK JIDĦOL FL-GĦAJNEJN: |
|
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE OGEN: |
|
|
PL |
W PRZYPADKU DOSTANIA SIĘ DO OCZU: |
|
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM OS OLHOS: |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU OCHII: |
|
|
SK |
PO ZASIAHNUTÍ OČÍ: |
|
|
SL |
PRI STIKU Z OČMI: |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU SILMIIN: |
|
|
SV |
VID KONTAKT MED ÖGONEN: |
|
P306 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ ПОПАДАНЕ ВЪРХУ ОБЛЕКЛОТО: |
|
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA ROPA: |
|
|
CS |
PŘI STYKU S ODĚVEM: |
|
|
DA |
VED KONTAKT MED TØJET: |
|
|
DE |
►C5 BEI KONTAKT MIT DER KLEIDUNG: ◄ |
|
|
ET |
RÕIVASTELE SATTUMISE KORRAL: |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΑ ΡΟΥΧΑ: |
|
|
EN |
IF ON CLOTHING: |
|
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LES VÊTEMENTS: |
|
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LE hÉADAÍ: |
|
|
HR |
U SLUČAJU DODIRA S ODJEĆOM: |
|
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON GLI INDUMENTI: |
|
|
LV |
SASKARĒ AR APĢĒRBU: |
|
|
LT |
PATEKUS ANT DRABUŽIŲ: |
|
|
HU |
HA RUHÁRA KERÜL: |
|
|
MT |
F'KAŻ TA' KUNTATT MA' L-ILBIES: |
|
|
NL |
NA MORSEN OP KLEDING: |
|
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU Z ODZIEŻĄ: |
|
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A ROUPA: |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU ÎMBRĂCĂMINTEA: |
|
|
SK |
PRI KONTAKTE S ODEVOM: |
|
|
SL |
PRI STIKU Z OBLAČILI: |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU VAATTEISIIN: |
|
|
SV |
VID KONTAKT MED KLÄDERNA: |
▼M4 —————
|
P308 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ явна или предполагаема експозиция: |
|
|
ES |
EN CASO DE exposición manifiesta o presunta: |
|
|
CS |
PŘI expozici nebo podezření na ni: |
|
|
DA |
VED eksponering eller mistanke om eksponering: |
|
|
DE |
BEI Exposition oder falls betroffen |
|
|
ET |
Kokkupuute või kokkupuutekahtluse korral: |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ έκθεσης ή πιθανής έκθεσης: |
|
|
EN |
IF exposed or concerned: |
|
|
FR |
EN CAS d'exposition prouvée ou suspectée: |
|
|
GA |
I gCÁS nochta nó má mheastar a bheith nochtaithe: |
|
|
HR |
U SLUČAJU izloženosti ili sumnje na izloženost: |
|
|
IT |
IN CASO di esposizione o di possibile esposizione: |
|
|
LV |
Ja saskaras vai saistīts ar: |
|
|
LT |
Esant sąlyčiui arba jeigu numanomas sąlytis: |
|
|
HU |
Expozíció vagy annak gyanúja esetén: |
|
|
MT |
JEKK espost jew konċernat: |
|
|
NL |
NA (mogelijke) blootstelling: |
|
|
PL |
W PRZYPADKU narażenia lub styczności: |
|
|
PT |
EM CASO DE exposição ou suspeita de exposição: |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE expunere sau de posibilă expunere: |
|
|
SK |
Po expozícii alebo podozrení z nej: |
|
|
SL |
PRI izpostavljenosti ali sumu izpostavljenosti: |
|
|
FI |
Altistumisen tapahduttua tai jos epäillään altistumista: |
|
|
SV |
Vid exponering eller misstanke om exponering: |
▼M4 —————
|
P310 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Незабавно се обадете в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ/на лекар/… |
|
|
ES |
Llamar inmediatamente a un CENTRO DE TOXICOLOGĺA/médico/… |
|
|
CS |
Okamžitě volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO/lékaře/… |
|
|
DA |
Ring omgående til en GIFTINFORMATION/læge/… |
|
|
DE |
Sofort GIFTINFORMATIONSZENTRUM/Arzt/…/anrufen. |
|
|
ET |
Võtta viivitamata ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE/arstiga… |
|
|
EL |
Καλέστε αμέσως το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ/γιατρό/… |
|
|
EN |
Immediately call a POISON CENTER/doctor/… |
|
|
FR |
Appeler immédiatement un CENTRE ANTIPOISON/un médecin/… |
|
|
GA |
Cuir glao láithreach ar IONAD NIMHE/ar dhoctúir/… |
|
|
HR |
Odmah nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/… |
|
|
IT |
Contattare immediatamente un CENTRO ANTIVELENI/un medico… |
|
|
LV |
Nekavējoties sazinieties ar SAINDĒŠANĀS INFORMĀCIJAS CENTRU/ārstu/… |
|
|
LT |
Nedelsiant skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
|
|
HU |
Azonnal forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ/orvoshoz/…. |
|
|
MT |
Sejjaħ minnufih ĊENTRU TAL-AVVELENAMENT/tabib/… |
|
|
NL |
Onmiddellijk een ANTIGIFCENTRUM/arts/… raadplegen. |
|
|
PL |
Natychmiast skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ/lekarzem. |
|
|
PT |
Contacte imediatamente um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS/médico/… |
|
|
RO |
Sunați imediat la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ/un medic/… |
|
|
SK |
Okamžite volajte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM/lekára/… |
|
|
SL |
Takoj pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE/zdravnika/… |
|
|
FI |
Ota välittömästi yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN/lääkäriin/… |
|
|
SV |
Kontakta genast GIFTINFORMATIONSCENTRALEN/läkare… |
|
P311 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Обадете се в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ/на лекар/… |
|
|
ES |
Llamar a un CENTRO DE TOXICOLOGĺA/médico/… |
|
|
CS |
Volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO/lékaře/…. |
|
|
DA |
Ring til en GIFTINFORMATION/læge/… |
|
|
DE |
GIFTINFORMATIONSZENTRUM/Arzt/…/anrufen. |
|
|
ET |
Võtta ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE/arstiga… |
|
|
EL |
Καλέστε το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ/γιατρό/… |
|
|
EN |
Call a POISON CENTER/doctor/… |
|
|
FR |
Appeler un CENTRE ANTIPOISON/un médecin/… |
|
|
GA |
Cuir glao ar IONAD NIMHE/ar dhoctúir/… |
|
|
HR |
Nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/… |
|
|
IT |
Contattare un CENTRO ANTIVELENI/un medico/… |
|
|
LV |
Sazinieties ar SAINDĒŠANĀS INFORMĀCIJAS CENTRU/ārstu/… |
|
|
LT |
Skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
|
|
HU |
Forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ/orvoshoz/…. |
|
|
MT |
Sejjaħ ĊENTRU TAL-AVVELENAMENT/tabib/… |
|
|
NL |
Een ANTIGIFCENTRUM/arts/… raadplegen. |
|
|
PL |
Skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ/lekarzem/… |
|
|
PT |
Contacte um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS/médico/… |
|
|
RO |
Sunați la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ//un medic… |
|
|
SK |
Volajte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM/lekára/… |
|
|
SL |
Pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE/zdravnika/… |
|
|
FI |
Ota yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN/lääkäriin/… |
|
|
SV |
Kontakta GIFTINFORMATIONSCENTRALEN/läkare/… |
|
P312 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При неразположение се обадете в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ/на лекар/… |
|
|
ES |
Llamar a un CENTRO DE TOXICOLOGÍA / médico/… si la persona se encuentra mal. |
|
|
CS |
Necítíte-li se dobře, volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO / lékaře /… . |
|
|
DA |
Kontakt GIFTLINJEN/læge/… i tilfælde af ubehag. |
|
|
DE |
Bei Unwohlsein GIFTINFORMATIONSZENTRUM/Arzt/… anrufen. |
|
|
ET |
Halva enesetunde korral võtta ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSEGA/arstiga/…. |
|
|
EL |
Καλέστε το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ/γιατρό/…, αν αισθανθείτε αδιαθεσία. |
|
|
EN |
Call a POISON CENTER/doctor/… if you feel unwell. |
|
|
FR |
Appeler un CENTRE ANTIPOISON/un médecin/… en cas de malaise. |
|
|
GA |
Cuir glao ar IONAD NIMHE/dochtúir/… má bhraitheann tú tinn. |
|
|
HR |
U slučaju zdravstvenih tegoba nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA / liječnika / … |
|
|
IT |
In caso di malessere, contattare un CENTRO ANTIVELENI/un medico/… . |
|
|
LV |
Sazinieties ar SAINDĒŠANĀS INFORMĀCIJAS CENTRU/ārstu/…, ja jums ir slikta pašsajūta. |
|
|
LT |
Pasijutus blogai, skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
|
|
HU |
Rosszullét esetén forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ/orvoshoz/…. |
|
|
MT |
Ikkuntattja ĊENTRU TAL-AVVELENAMENT / tabib / … jekk tħossok ma tiflaħx. |
|
|
NL |
Bij onwel voelen een ANTIGIFCENTRUM/arts/… raadplegen. |
|
|
PL |
W przypadku złego samopoczucia skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ/ lekarzem/…. |
|
|
PT |
Caso sinta indisposição, contacte um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS/médico/… . |
|
|
RO |
Sunați la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ/un medic/… dacă nu vă simțiți bine. |
|
|
SK |
Pri zdravotných problémoch volajte NÁRODNÉ TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM/lekára/… . |
|
|
SL |
Ob slabem počutju pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE/ zdravnika/… . |
|
|
FI |
Ota yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN/lääkäriin/…, jos ilmenee pahoinvointia. |
|
|
SV |
Vid obehag, kontakta GIFTINFORMATIONSCENTRALEN/läkare… . |
|
P313 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Потърсете медицински съвет/помощ. |
|
|
ES |
Consultar a un médico. |
|
|
CS |
Vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
|
DA |
Søg lægehjælp. |
|
|
DE |
Ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
|
ET |
Pöörduda arsti poole. |
|
|
EL |
Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό. |
|
|
EN |
Get medical advice/attention. |
|
|
FR |
Consulter un médecin. |
|
|
GA |
Faigh comhairle/cúram liachta. |
|
|
HR |
Zatražiti savjet/pomoć liječnika. |
|
|
IT |
Consultare un medico. |
|
|
LV |
Lūdziet palīdzību mediķiem. |
|
|
LT |
Kreiptis į gydytoją. |
|
|
HU |
Orvosi ellátást kell kérni. |
|
|
MT |
Ikkonsulta tabib. |
|
|
NL |
Een arts raadplegen. |
|
|
PL |
Zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
|
PT |
Consulte um médico. |
|
|
RO |
Consultați medicul. |
|
|
SK |
Vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
|
SL |
Poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
|
FI |
Hakeudu lääkäriin. |
|
|
SV |
Sök läkarhjälp. |
|
P314 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При неразположение потърсете медицински съвет/помощ. |
|
|
ES |
Consultar a un médico en caso de malestar. |
|
|
CS |
Necítíte-li se dobře, vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
|
DA |
Søg lægehjælp ved ubehag. |
|
|
DE |
Bei Unwohlsein ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
|
ET |
Halva enesetunde korral pöörduda arsti poole. |
|
|
EL |
Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό εάν αισθανθείτε αδιαθεσία. |
|
|
EN |
Get medical advice/attention if you feel unwell. |
|
|
FR |
Consulter un médecin en cas de malaise. |
|
|
GA |
Faigh comhairle/cúram liachta má bhraitheann tú tinn. |
|
|
HR |
U slučaju zdravstvenih tegoba zatražiti savjet/pomoć liječnika. |
|
|
IT |
In caso di malessere, consultare un medico. |
|
|
LV |
Lūdziet palīdzību mediķiem, ja jums ir slikta pašsajūta. |
|
|
LT |
Pasijutus blogai, kreiptis į gydytoją. |
|
|
HU |
Rosszullét esetén orvosi ellátást kell kérni. |
|
|
MT |
Ikkonsulta tabib jekk tħossok ma tiflaħx. |
|
|
NL |
Bij onwel voelen een arts raadplegen. |
|
|
PL |
W przypadku złego samopoczucia zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
|
PT |
Em caso de indisposição, consulte um médico. |
|
|
RO |
Consultați medicul, dacă nu vă simțiți bine. |
|
|
SK |
Ak pociťujete zdravotné problémy, vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
|
SL |
Ob slabem počutju poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
|
FI |
Hakeudu lääkäriin, jos ilmenee pahoinvointia. |
|
|
SV |
Sök läkarhjälp vid obehag |
|
P315 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Незабавно потърсете медицински съвет/помощ. |
|
|
ES |
Consultar a un médico inmediatamente. |
|
|
CS |
Okamžitě vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
|
DA |
Søg omgående lægehjælp. |
|
|
DE |
Sofort ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
|
ET |
Pöörduda viivitamata arsti poole. |
|
|
EL |
Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε αμέσως γιατρό. |
|
|
EN |
Get immediate medical advice/attention. |
|
|
FR |
Consulter immédiatement un médecin. |
|
|
GA |
Faigh comhairle/cúram liachta láithreach. |
|
|
HR |
Hitno zatražiti savjet/pomoć liječnika. |
|
|
IT |
Consultare immediatamente un medico. |
|
|
LV |
Nekavējoties lūdziet palīdzību mediķiem. |
|
|
LT |
Nedelsiant kreiptis į gydytoją. |
|
|
HU |
Azonnal orvosi ellátást kell kérni. |
|
|
MT |
Ikkonsulta tabib minnufih. |
|
|
NL |
Onmiddellijk een arts raadplegen. |
|
|
PL |
Natychmiast zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
|
PT |
Consulte imediatamente um médico. |
|
|
RO |
Consultați imediat medicul. |
|
|
SK |
Okamžite vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
|
SL |
Takoj poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
|
FI |
Hakeudu välittömästi lääkäriin. |
|
|
SV |
Sök omedelbart läkarhjälp. |
|
P320 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Спешна нужда от специализирано лечение (вж… на този етикет). |
|
|
ES |
Se necesita urgentemente un tratamiento específico (ver … en esta etiqueta). |
|
|
CS |
Je nutné odborné ošetření (viz … na tomto štítku). |
|
|
DA |
Særlig behandling straks påkrævet (se … på denne etiket). |
|
|
DE |
Besondere Behandlung dringend erforderlich (siehe … auf diesem Kennzeichnungsetikett). |
|
|
ET |
Nõuab viivitamatut eriravi (vt … käesoleval etiketil). |
|
|
EL |
Χρειάζεται επειγόντως ειδική αγωγή (βλέπε … στην ετικέτα). |
|
|
EN |
Specific treatment is urgent (see … on this label). |
|
|
FR |
Un traitement spécifique est urgent (voir … sur cette étiquette). |
|
|
GA |
Tá sé práinneach go bhfaightear cóir leighis ar leith (féach … ar an lipéad seo). |
|
|
HR |
Hitno je potrebna posebna liječnička obrada (vidi … na ovoj naljepnici). |
|
|
IT |
Trattamento specifico urgente (vedere……. su questa etichetta). |
|
|
LV |
Steidzami nepieciešama īpaša medicīniskā palīdzība (skat. … uz šīs etiķetes). |
|
|
LT |
Būtinas skubus specialus gydymas (žr. … šioje etiketėje). |
|
|
HU |
Sürgős szakellátás szükséges (lásd … a címkén). |
|
|
MT |
Trattament speċifiku hu urġenti (ara … fuq din it-tikketta). |
|
|
NL |
Specifieke behandeling dringend vereist (zie … op dit etiket). |
|
|
PL |
Pilnie zastosować określone leczenie (patrz … na etykiecie). |
|
|
PT |
É urgente um tratamento específico (ver … no presente rótulo). |
|
|
RO |
Un tratament specific este urgent (a se vedea … de pe această etichetă). |
|
|
SK |
Odborné ošetrenie je naliehavé (pozri … na etikete). |
|
|
SL |
Posebno zdravljenje je nujno (glejte … na tej etiketi). |
|
|
FI |
Erityishoitoa tarvitaan välittömästi (katso … pakkauksen merkinnöissä). |
|
|
SV |
Särskild behandling krävs omedelbart (se … på etiketten). |
|
P321 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Специализирано лечение (вж… на този етикет). |
|
|
ES |
Se necesita un tratamiento específico (ver … en esta etiqueta). |
|
|
CS |
Odborné ošetření (viz … na tomto štítku). |
|
|
DA |
Særlig behandling (se … på denne etiket). |
|
|
DE |
Besondere Behandlung (siehe … auf diesem Kennzeichnungsetikett). |
|
|
ET |
Nõuab eriravi (vt … käesoleval etiketil). |
|
|
EL |
Χρειάζεται ειδική αγωγή (βλέπε … στην ετικέτα). |
|
|
EN |
Specific treatment (see … on this label). |
|
|
FR |
Traitement spécifique (voir … sur cette étiquette). |
|
|
GA |
Cóir liachta ar leith (féach … ar an lipéad seo). |
|
|
HR |
Potrebna je posebna liječnička obrada (vidi … na ovoj naljepnici). |
|
|
IT |
Trattamento specifico (vedere …….su questa etichetta). |
|
|
LV |
Īpaša medicīniskā palīdzība (skat. … uz šīs etiķetes). |
|
|
LT |
Specialus gydymas (žr. … šioje etiketėje). |
|
|
HU |
Szakellátás (lásd … a címkén). |
|
|
MT |
Trattament speċifiku (ara … fuq din it-tikketta). |
|
|
NL |
Specifieke behandeling vereist (zie … op dit etiket). |
|
|
PL |
Zastosować określone leczenie (patrz … na etykiecie). |
|
|
PT |
Tratamento específico (ver … no presente rótulo). |
|
|
RO |
Tratament specific (a se vedea … de pe această etichetă). |
|
|
SK |
Odborné ošetrenie (pozri … na etikete). |
|
|
SL |
Posebno zdravljenje (glejte … na tej etiketi). |
|
|
FI |
Erityishoitoa tarvitaan (katso … pakkauksen merkinnöissä). |
|
|
SV |
Särskild behandling (se … på etiketten). |
▼M4 —————
|
P330 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Изплакнете устата. |
|
|
ES |
Enjuagarse la boca. |
|
|
CS |
Vypláchněte ústa. |
|
|
DA |
Skyl munden. |
|
|
DE |
Mund ausspülen. |
|
|
ET |
Loputada suud. |
|
|
EL |
Ξεπλύνετε το στόμα. |
|
|
EN |
Rinse mouth. |
|
|
FR |
Rincer la bouche. |
|
|
GA |
Sruthlaítear an béal. |
|
|
HR |
Isprati usta. |
|
|
IT |
Sciacquare la bocca. |
|
|
LV |
Izskalot muti. |
|
|
LT |
Išskalauti burną. |
|
|
HU |
A szájat ki kell öblíteni. |
|
|
MT |
Laħlaħ ħalqek. |
|
|
NL |
De mond spoelen. |
|
|
PL |
Wypłukać usta. |
|
|
PT |
Enxaguar a boca. |
|
|
RO |
Clătiți gura. |
|
|
SK |
Vypláchnite ústa. |
|
|
SL |
Izprati usta. |
|
|
FI |
Huuhdo suu. |
|
|
SV |
Skölj munnen. |
|
P331 |
Kalba |
|
|
|
BG |
НЕ предизвиквайте повръщане. |
|
|
ES |
NO provocar el vómito. |
|
|
CS |
NEVYVOLÁVEJTE zvracení. |
|
|
DA |
Fremkald IKKE opkastning. |
|
|
DE |
KEIN Erbrechen herbeiführen. |
|
|
ET |
MITTE kutsuda esile oksendamist. |
|
|
EL |
ΜΗΝ προκαλέσετε εμετό. |
|
|
EN |
Do NOT induce vomiting. |
|
|
FR |
NE PAS faire vomir. |
|
|
GA |
NÁ spreagtar urlacan. |
|
|
HR |
NE izazivati povraćanje. |
|
|
IT |
NON provocare il vomito. |
|
|
LV |
NEIZRAISĪT vemšanu. |
|
|
LT |
NESKATINTI vėmimo. |
|
|
HU |
TILOS hánytatni. |
|
|
MT |
TIPPROVOKAX ir-remettar. |
|
|
NL |
GEEN braken opwekken. |
|
|
PL |
NIE wywoływać wymiotów. |
|
|
PT |
NÃO provocar o vómito. |
|
|
RO |
NU provocați voma. |
|
|
SK |
Nevyvolávajte zvracanie. |
|
|
SL |
NE izzvati bruhanja. |
|
|
FI |
EI saa oksennuttaa. |
|
|
SV |
Framkalla INTE kräkning. |
|
P332 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При поява на кожно дразнене: |
|
|
ES |
En caso de irritación cutánea: |
|
|
CS |
Při podráždění kůže: |
|
|
DA |
Ved hudirritation: |
|
|
DE |
Bei Hautreizung: |
|
|
ET |
Nahaärrituse korral: |
|
|
EL |
Εάν παρατηρηθεί ερεθισμός του δέρματος: |
|
|
EN |
If skin irritation occurs: |
|
|
FR |
En cas d'irritation cutanée: |
|
|
GA |
I gcás greannú craicinn: |
|
|
HR |
U slučaju nadražaja kože: |
|
|
IT |
In caso di irritazione della pelle: |
|
|
LV |
Ja rodas ādas iekaisums: |
|
|
LT |
Jeigu sudirginama oda: |
|
|
HU |
Bőrirritáció esetén: |
|
|
MT |
Jekk ikun hemm irritazzjoni tal-ġilda: |
|
|
NL |
Bij huidirritatie: |
|
|
PL |
W przypadku wystąpienia podrażnienia skóry: |
|
|
PT |
Em caso de irritação cutânea: |
|
|
RO |
În caz de iritare a pielii: |
|
|
SK |
Ak sa prejaví podráždenie pokožky: |
|
|
SL |
Če nastopi draženje kože: |
|
|
FI |
Jos ilmenee ihoärsytystä: |
|
|
SV |
Vid hudirritation: |
|
P333 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При поява на кожно дразнене или обрив на кожата: |
|
|
ES |
En caso de irritación o erupción cutánea: |
|
|
CS |
Při podráždění kůže nebo vyrážce: |
|
|
DA |
Ved hudirritation eller udslet: |
|
|
DE |
Bei Hautreizung oder -ausschlag: |
|
|
ET |
►C5 Nahaärrituse või lööbe korral: ◄ |
|
|
EL |
Εάν παρατηρηθεί ερεθισμός του δέρματος ή εμφανιστεί εξάνθημα: |
|
|
EN |
If skin irritation or rash occurs: |
|
|
FR |
En cas d'irritation ou d'éruption cutanée: |
|
|
GA |
I gcás greannú nó grís craicinn: |
|
|
HR |
U slučaju nadražaja ili osipa na koži: |
|
|
IT |
In caso di irritazione o eruzione della pelle: |
|
|
LV |
Ja rodas ādas iekaisums vai izsitumi: |
|
|
LT |
Jeigu sudirginama oda arba ją išberia. |
|
|
HU |
Bőrirritáció vagy kiütések megjelenése esetén: |
|
|
MT |
Jekk ikun hemm irritazzjoni jew raxx tal-ġilda: |
|
|
NL |
Bij huidirritatie of uitslag: |
|
|
PL |
W przypadku wystąpienia podrażnienia skóry lub wysypki: |
|
|
PT |
Em caso de irritação ou erupção cutânea: |
|
|
RO |
În caz de iritare a pielii sau de erupție cutanată: |
|
|
SK |
Ak sa prejaví podráždenie pokožky alebo sa vytvoria vyrážky: |
|
|
SL |
Če nastopi draženje kože ali se pojavi izpuščaj: |
|
|
FI |
Jos ilmenee ihoärsytystä tai ihottumaa: |
|
|
SV |
Vid hudirritation eller utslag: |
|
P334 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Потопете в хладка вода [или сложете мокри компреси]. |
|
|
ES |
Sumergir en agua fría [o envolver en vendas húmedas]. |
|
|
CS |
Ponořte do studené vody [nebo zabalte do vlhkého obvazu]. |
|
|
DA |
Hold under koldt vand [eller anvend våde omslag]. |
|
|
DE |
In kaltes Wasser tauchen [oder nassen Verband anlegen]. |
|
|
ET |
Hoida jahedas vees [või panna peale niiske kompress]. |
|
|
EL |
Βυθίστε σε δροσερό νερό [ή τυλίξτε με βρεγμένους επιδέσμους]. |
|
|
EN |
Immerse in cool water [or wrap in wet bandages]. |
|
|
FR |
Rincer à l'eau fraîche [ou poser une compresse humide]. |
|
|
GA |
Tum in uisce fionnuar [nó cuir bréid fliuch air]. |
|
|
HR |
Uroniti u hladnu vodu [ili omotati vlažnim zavojem]. |
|
|
IT |
Immergere in acqua fredda [o avvolgere con un bendaggio umido]. |
|
|
LV |
Iegremdēt vēsā ūdenī [vai ietīt mitros apsējos]. |
|
|
LT |
Įmerkti į vėsų vandenį [arba apvynioti šlapiais tvarsčiais]. |
|
|
HU |
Hideg vízzel [vagy nedves kötéssel] kell hűteni. |
|
|
MT |
Daħħal fl-ilma kiesaħ [jew kebbeb f'faxex imxarrbin]. |
|
|
NL |
In koud water onderdompelen [of nat verband aanbrengen]. |
|
|
PL |
Zanurzyć w zimnej wodzie [lub owinąć mokrym bandażem]. |
|
|
PT |
Mergulhar em água fria [ou aplicar compressas húmidas]. |
|
|
RO |
Introduceți în apă rece [sau acoperiți cu o compresă umedă]. |
|
|
SK |
Ponorte do studenej vody [alebo obviažte mokrými obväzmi]. |
|
|
SL |
Potopiti v hladno vodo [ali zaviti v mokre povoje]. |
|
|
FI |
Upota kylmään veteen [tai kääri märkiin siteisiin]. |
|
|
SV |
Skölj under kallt vatten [eller använd våta omslag]. |
|
P335 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Отстранете от кожата посипаните частици. |
|
|
ES |
Sacudir las partículas que se hayan depositado en la piel. |
|
|
CS |
Volné částice odstraňte z kůže. |
|
|
DA |
Børst løse partikler bort fra huden. |
|
|
DE |
Lose Partikel von der Haut abbürsten. |
|
|
ET |
Pühkida lahtised osakesed nahalt maha. |
|
|
EL |
Αφαιρέστε προσεκτικά τα σωματίδια που έχουν μείνει στο δέρμα. |
|
|
EN |
Brush off loose particles from skin. |
|
|
FR |
Enlever avec précaution les particules déposées sur la peau. |
|
|
GA |
Glan cáithníní scaoilte den chraiceann. |
|
|
HR |
Izmesti zaostale čestice s kože. |
|
|
IT |
Rimuovere le particelle depositate sulla pelle. |
|
|
LV |
Noberzt no ādas nepiestiprinātās daļiņas. |
|
|
LT |
Neprilipusias daleles nuvalyti nuo odos. |
|
|
HU |
A bőrre lazán tapadó szemcséket óvatosan le kell kefélni. |
|
|
MT |
Farfar il-frak mhux imwaħħla minn fuq il-ġilda. |
|
|
NL |
Losse deeltjes van de huid afvegen. |
|
|
PL |
Nie związaną pozostałość strzepnąć ze skóry. |
|
|
PT |
Sacudir da pele as partículas soltas. |
|
|
RO |
Îndepărtați particulele depuse pe piele. |
|
|
SK |
Z pokožky oprášte sypké čiastočky. |
|
|
SL |
S krtačo odstraniti razsute delce s kože. |
|
|
FI |
Poista irtohiukkaset iholta. |
|
|
SV |
Borsta bort lösa partiklar från huden. |
|
P336 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Размразете замръзналите части в хладка вода. Не разтривайте засегнатото място. |
|
|
ES |
Descongelar las partes heladas con agua tibia. No frotar la zona afectada. |
|
|
CS |
Omrzlá místa ošetřete vlažnou vodou. Postižené místo netřete. |
|
|
DA |
Forsigtig opvarmning af frostskadede legemsdele i lunkent vand. Gnid ikke det angrebne område. |
|
|
DE |
Vereiste Bereiche mit lauwarmem Wasser auftauen. Betroffenen Bereich nicht reiben. |
|
|
ET |
Sulatada külmunud piirkonnad leige veega. Kannatada saanud piirkonda mitte hõõruda. |
|
|
EL |
Ξεπαγώστε τα παγωμένα μέρη με χλιαρό νερό. Μην τρίβετε την περιοχή που πάγωσε. |
|
|
EN |
Thaw frosted parts with lukewarm water. Do no rub affected area. |
|
|
FR |
Dégeler les parties gelées avec de l'eau tiède. Ne pas frotter les zones touchées. |
|
|
GA |
Leáigh codanna sioctha le huisce alabhog. Ná cuimil an réimse lena mbaineann. |
|
|
HR |
Zamrznute dijelove odmrznuti mlakom vodom. Ne trljati oštećeno mjesto. |
|
|
IT |
Sgelare le parti congelate usando acqua tiepida. Non sfregare la parte interessata. |
|
|
LV |
Atkausēt sasalušās daļas ar remdenu ūdeni. Skarto zonu neberzt. |
|
|
LT |
Prišalusias daleles atitirpinti drungnu vandeniu. Netrinti paveiktos zonos. |
|
|
HU |
A fagyott részeket langyos vízzel fel kell melegíteni. Tilos az érintett terület dörzsölése. |
|
|
MT |
Ħoll il-partijiet kiesħa bl-ilma fietel. Togħrokx il-parti affettwata. |
|
|
NL |
Bevroren lichaamsdelen met lauw water ontdooien. Niet wrijven op de betrokken plaatsen. |
|
|
PL |
Rozmrozić oszronione obszary letnią wodą. Nie trzeć oszronionego obszaru. |
|
|
PT |
Derreter as zonas congeladas com água morna. Não friccionar a zona afectada. |
|
|
RO |
Dezghețați părțile degerate cu apă călduță. Nu frecați zona afectată. |
|
|
SK |
Zmrznuté časti ošetrite vlažnou vodou. Postihnuté miesto netrite. |
|
|
SL |
Zamrznjene dele odtaliti z mlačno vodo. Ne drgniti prizadetega mesta. |
|
|
FI |
Sulata jäätyneet alueet haalealla vedellä. Vahingoittunutta aluetta ei saa hangata. |
|
|
SV |
Värm det köldskadade området med ljummet vatten. Gnid inte det skadade området. |
|
P337 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При продължително дразнене на очите: |
|
|
ES |
Si persiste la irritación ocular: |
|
|
CS |
Přetrvává-li podráždění očí: |
|
|
DA |
Ved vedvarende øjenirritation: |
|
|
DE |
Bei anhaltender Augenreizung: |
|
|
ET |
Kui silmade ärritus ei möödu: |
|
|
EL |
Εάν δεν υποχωρεί ο οφθαλμικός ερεθισμός: |
|
|
EN |
If eye irritation persists: |
|
|
FR |
Si l'irritation oculaire persiste: |
|
|
GA |
Má mhaireann an greannú súile: |
|
|
HR |
Ako nadražaj oka ne prestaje: |
|
|
IT |
Se l'irritazione degli occhi persiste: |
|
|
LV |
Ja acu iekaisums nepāriet: |
|
|
LT |
Jei akių dirginimas nepraeina: |
|
|
HU |
Ha a szemirritáció nem múlik el: |
|
|
MT |
Jekk l-irritazzjoni ta' l-għajnejn tibqa': |
|
|
NL |
Bij aanhoudende oogirritatie: |
|
|
PL |
przypadku utrzymywania się działania drażniącego na oczy: |
|
|
PT |
Caso a irritação ocular persista: |
|
|
RO |
Dacă iritarea ochilor persistă: |
|
|
SK |
Ak podráždenie očí pretrváva: |
|
|
SL |
Če draženje oči ne preneha: |
|
|
FI |
Jos silmä-ärsytys jatkuu: |
|
|
SV |
Vid bestående ögonirritation: |
|
P338 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Свалете контактните лещи, ако има такива и доколкото това е възможно. Продължете с изплакването. |
|
|
ES |
Quitar las lentes de contacto, si lleva y resulta fácil. Seguir aclarando. |
|
|
CS |
Vyjměte kontaktní čočky, jsou-li nasazeny a pokud je lze vyjmout snadno. Pokračujte ve vyplachování. |
|
|
DA |
Fjern eventuelle kontaktlinser, hvis dette kan gøres let. Fortsæt skylning. |
|
|
DE |
Eventuell Vorhandene Kontaktlinsen nach Möglichkeit entfernen. Weiter ausspülen. |
|
|
ET |
Eemaldada kontaktläätsed, kui neid kasutatakse ja kui neid on kerge eemaldada. Loputada veel kord. |
|
|
EL |
Εάν υπάρχουν φακοί επαφής, αφαιρέστε τους, εφόσον είναι εύκολο. Συνεχίστε να ξεπλένετε. |
|
|
EN |
Remove contact lenses, if present and easy to do. Continue rinsing. |
|
|
FR |
Enlever les lentilles de contact si la victime en porte et si elles peuvent être facilement enlevées. Continuer à rincer. |
|
|
GA |
Tóg amach na tadhall-lionsaí, más ann dóibh agus más furasta é sin a dhéanamh. Lean den sruthlú. |
|
|
HR |
Ukloniti kontaktne leće ukoliko ih nosite i ako se one lako uklanjaju. Nastaviti ispiranje. |
|
|
IT |
Togliere le eventuali lenti a contatto se è agevole farlo. Continuare a sciacquare. |
|
|
LV |
Izņemiet kontaktlēcas, ja tās ir ievietotas un to ir viegli izdarīt. Turpiniet skalot. |
|
|
LT |
Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis. |
|
|
HU |
Adott esetben kontaktlencsék eltávolítása, ha könnyen megoldható. Az öblítés folytatása. |
|
|
MT |
Neħħi l-lentijiet tal-kuntatt, jekk ikun hemm u jkunu faċli biex tneħħihom. Kompli laħlaħ. |
|
|
NL |
Contactlenzen verwijderen, indien mogelijk. Blijven spoelen. |
|
|
PL |
Wyjąć soczewki kontaktowe, jeżeli są i można je łatwo usunąć. Nadal płukać. |
|
|
PT |
Se usar lentes de contacto, retire-as, se tal lhe for possível. Continue a enxaguar. |
|
|
RO |
Scoateți lentilele de contact, dacă este cazul și dacă acest lucru se poate face cu ușurință. Continuați să clătiți. |
|
|
SK |
Ak používate kontaktné šošovky a ak je to možné, odstráňte ich. Pokračujte vo vyplachovaní. |
|
|
SL |
Odstranite kontaktne leče, če jih imate in če to lahko storite brez težav. Nadaljujte z izpiranjem. |
|
|
FI |
Poista piilolinssit, jos sen voi tehdä helposti. Jatka huuhtomista. |
|
|
SV |
Ta ur eventuella kontaktlinser om det går lätt. Fortsätt att skölja. |
|
P340 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Изведете лицето на чист въздух и го поставете в позиция, улесняваща дишането. |
|
|
ES |
Transportar a la persona al aire libre y mantenerla en una posición que le facilite la respiración. |
|
|
CS |
Přeneste osobu na čerstvý vzduch a ponechte ji v poloze usnadňující dýchání. |
|
|
DA |
Flyt personen til et sted med frisk luft og sørg for, at vejrtrækningen lettes. |
|
|
DE |
Die Person an die frische Luft bringen und für ungehinderte Atmung sorgen. |
|
|
ET |
Toimetada isik värske õhu kätte ja hoida asendis, mis võimaldab kergesti hingata. |
|
|
EL |
Μεταφέρετε τον παθόντα στον καθαρό αέρα και αφήστε τον να ξεκουραστεί σε στάση που διευκολύνει την αναπνοή. |
|
|
EN |
Remove person to fresh air and keep comfortable for breathing. |
|
|
FR |
Transporter la personne à l’extérieur et la maintenir dans une position où elle peut confortablement respirer. |
|
|
GA |
Tabhair an duine amach faoin aer úr agus coinnigh é i riocht ina bhféadfadh sé anáil a tharraingt go réidh. |
|
|
HR |
Premjestiti osobu na svježi zrak i postaviti ju u položaj koji olakšava disanje. |
|
|
IT |
Trasportare l’infortunato all’aria aperta e mantenerlo a riposo in posizione che favorisca la respirazione. |
|
|
LV |
Nogādāt cietušo svaigā gaisā un nodrošināt netraucētu elpošanu. |
|
|
LT |
Išnešti nukentėjusįjį į gryną orą; jam būtina patogi padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
|
|
HU |
Az érintett személyt friss levegőre kell vinni, és olyan nyugalmi testhelyzetbe kell helyezni, hogy könnyen tudjon lélegezni. |
|
|
MT |
Qiegħed lill-persuna għall-arja friska f’pożizzjoni komda biex tieħu n-nifs. |
|
|
NL |
De persoon in de frisse lucht brengen en ervoor zorgen dat deze gemakkelijk kan ademen. |
|
|
PL |
Wyprowadzić lub wynieść poszkodowanego na świeże powietrze i zapewnić mu warunki do swobodnego oddychania. |
|
|
PT |
Retirar a pessoa para uma zona ao ar livre e mantê-la numa posição que não dificulte a respiração. |
|
|
RO |
Transportați persoana la aer liber și mențineți-o într-o poziție confortabilă pentru respirație. |
|
|
SK |
Presuňte osobu na čerstvý vzduch a umožnite jej pohodlne dýchať. |
|
|
SL |
Prenesti osebo na svež zrak in jo pustiti v udobnem položaju, ki olajša dihanje. |
|
|
FI |
Siirrä henkilö raittiiseen ilmaan ja varmista vaivaton hengitys. |
|
|
SV |
Flytta personen till frisk luft och se till att andningen underlättas. |
▼M4 —————
|
P342 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При симптоми на затруднено дишане: |
|
|
ES |
En caso de síntomas respiratorios: |
|
|
CS |
Při dýchacích potížích: |
|
|
DA |
Ved luftvejssymptomer: |
|
|
DE |
Bei Symptomen der Atemwege: |
|
|
ET |
Hingamisteede probleemide ilmnemise korral: |
|
|
EL |
Εάν παρουσιάζονται αναπνευστικά συμπτώματα: |
|
|
EN |
If experiencing respiratory symptoms: |
|
|
FR |
En cas de symptômes respiratoires: |
|
|
GA |
I gcás siomptóm riospráide: |
|
|
HR |
Pri otežanom disanju: |
|
|
IT |
In caso di sintomi respiratori: |
|
|
LV |
Ja rodas elpošanas traucējumu simptomi: |
|
|
LT |
►C5 Jeigu pasireiškia kvėpavimo sutrikimo simptomai: ◄ |
|
|
HU |
Légzési problémák esetén: |
|
|
MT |
Jekk tkun qed tbati minn sintomi respiratorji: |
|
|
NL |
Bij ademhalingssymptomen: |
|
|
PL |
W przypadku wystąpienia objawów ze strony układu oddechowego: |
|
|
PT |
Em caso de sintomas respiratórios: |
|
|
RO |
În caz de simptome respiratorii: |
|
|
SK |
Pri sťaženom dýchaní: |
|
|
SL |
Pri respiratornih simptomih: |
|
|
FI |
Jos ilmenee hengitysoireita: |
|
|
SV |
Vid besvär i luftvägarna: |
▼M4 —————
|
P351 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Промивайте внимателно с вода в продължение на няколко минути. |
|
|
ES |
Aclarar cuidadosamente con agua durante varios minutos. |
|
|
CS |
Několik minut opatrně oplachujte vodou. |
|
|
DA |
Skyl forsigtigt med vand i flere minutter. |
|
|
DE |
Einige Minuten lang behutsam mit Wasser ausspülen. |
|
|
ET |
Loputada mitme minuti jooksul ettevaatlikult veega. |
|
|
EL |
Ξεπλύνετε προσεκτικά με νερό για αρκετά λεπτά. |
|
|
EN |
Rinse cautiously with water for several minutes. |
|
|
FR |
Rincer avec précaution à l'eau pendant plusieurs minutes. |
|
|
GA |
Sruthlaítear go faichilleach le huisce ar feadh roinnt nóiméad. |
|
|
HR |
Oprezno ispirati vodom nekoliko minuta. |
|
|
IT |
Sciacquare accuratamente per parecchi minuti. |
|
|
LV |
Uzmanīgi skalot ar ūdeni vairākas minūtes. |
|
|
LT |
Atsargiai plauti vandeniu kelias minutes. |
|
|
HU |
Óvatos öblítés vízzel több percen keresztül. |
|
|
MT |
Laħlaħ b'attenzjoni bl-ilma għal diversi minuti. |
|
|
NL |
Voorzichtig afspoelen met water gedurende een aantal minuten. |
|
|
PL |
Ostrożnie płukać wodą przez kilka minut. |
|
|
PT |
Enxaguar cuidadosamente com água durante vários minutos. |
|
|
RO |
Clătiți cu atenție cu apă, timp de mai multe minute. |
|
|
SK |
Opatrne niekoľko minút oplachujte vodou. |
|
|
SL |
Previdno izpirati z vodo nekaj minut. |
|
|
FI |
Huuhdo huolellisesti vedellä usean minuutin ajan. |
|
|
SV |
Skölj försiktigt med vatten i flera minuter. |
|
P352 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Измийте обилно с вода/… |
|
|
ES |
Lavar con abundante agua/… |
|
|
CS |
Omyjte velkým množstvím vody/… |
|
|
DA |
Vask med rigeligt vand/… |
|
|
DE |
Mit viel Wasser/…/waschen. |
|
|
ET |
Pesta rohke veega/… |
|
|
EL |
Πλύντε με άφθονο νερό/… |
|
|
EN |
Wash with plenty of water/… |
|
|
FR |
Laver abondamment à l’eau/… |
|
|
GA |
Nigh le neart uisce/… |
|
|
HR |
Oprati velikom količinom vode/… |
|
|
IT |
Lavare abbondantemente con acqua/… |
|
|
LV |
Nomazgāt ar lielu ūdens/.. daudzumu. |
|
|
LT |
Plauti dideliu vandens kiekiu / … |
|
|
HU |
Lemosás bő vízzel/…. |
|
|
MT |
Baħbaħ b’ħafna ilma/… |
|
|
NL |
Met veel water/… wassen. |
|
|
PL |
Umyć dużą ilością wody/… |
|
|
PT |
Lavar abundantemente com água/… |
|
|
RO |
Spălați cu multă apă/… |
|
|
SK |
Umyte veľkým množstvom vody/… |
|
|
SL |
Umiti z veliko vode/… |
|
|
FI |
Pese runsaalla vedellä/… |
|
|
SV |
Tvätta med mycket vatten/… |
|
P353 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Облейте кожата с вода [или вземете душ]. |
|
|
ES |
Enjuagar la piel con agua [o ducharse]. |
|
|
CS |
Opláchněte kůži vodou [nebo osprchujte]. |
|
|
DA |
Skyl [eller brus] huden med vand. |
|
|
DE |
Haut mit Wasser abwaschen [oder duschen]. |
|
|
ET |
Loputada nahka veega [või loputada duši all]. |
|
|
EL |
Ξεπλύνετε την επιδερμίδα με νερό [ή στο ντους]. |
|
|
EN |
Rinse skin with water [or shower]. |
|
|
FR |
Rincer la peau à l'eau [ou se doucher]. |
|
|
GA |
Sruthlaítear an craiceann le huisce [nó glac cithfholcadh]. |
|
|
HR |
Isprati kožu vodom [ili tuširanjem]. |
|
|
IT |
Sciacquare la pelle [o fare una doccia]. |
|
|
LV |
Noskalot ādu ar ūdeni [vai iet dušā]. |
|
|
LT |
Odą nuplauti vandeniu [arba čiurkšle]. |
|
|
HU |
A bőrt le kell öblíteni vízzel [vagy zuhanyozás]. |
|
|
MT |
Laħlaħ il-ġilda bl-ilma [jew bix-xawer]. |
|
|
NL |
Huid met water afspoelen [of afdouchen]. |
|
|
PL |
Spłukać skórę pod strumieniem wody [lub prysznicem]. |
|
|
PT |
Enxaguar a pele com água [ou tomar um duche]. |
|
|
RO |
Clătiți pielea cu apă [sau faceți duș]. |
|
|
SK |
Pokožku ihneď opláchnite vodou [alebo sprchou]. |
|
|
SL |
Kožo izprati z vodo [ali prho]. |
|
|
FI |
Huuhdo iho vedellä [tai suihkuta]. |
|
|
SV |
Skölj huden med vatten [eller duscha]. |
|
P360 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Незабавно облейте замърсеното облекло и кожата обилно с вода, преди да свалите дрехите. |
|
|
ES |
Aclarar inmediatamente con agua abundante las prendas y la piel contaminadas antes de quitarse la ropa. |
|
|
CS |
Kontaminovaný oděv a kůži okamžitě omyjte velkým množstvím vody a potom oděv odložte. |
|
|
DA |
Skyl omgående tilsmudset tøj og hud med rigeligt vand, før tøjet fjernes. |
|
|
DE |
Kontaminierte Kleidung und Haut sofort mit viel Wasser abwaschen und danach Kleidung ausziehen. |
|
|
ET |
Saastunud rõivad ja nahk loputada viivitamata rohke veega ning alles seejärel rõivad eemaldada. |
|
|
EL |
Ξεπλύνετε αμέσως τα μολυσμένα ρούχα και την επιδερμίδα με άφθονο νερό πριν αφαιρέσετε τα ρούχα. |
|
|
EN |
Rinse immediately contaminated clothing and skin with plenty of water before removing clothes. |
|
|
FR |
Rincer immédiatement et abondamment avec de l'eau les vêtements contaminés et la peau avant de les enlever. |
|
|
GA |
Sruthlaítear éadaí éillithe agus an craiceann láithreach le neart uisce sula mbaineann an duine na héadaí de. |
|
|
HR |
Odmah isprati zagađenu odjeću i kožu velikom količinom vode prije uklanjanja odjeće. |
|
|
IT |
Sciacquare immediatamente e abbondantemente gli indumenti contaminati e la pelle prima di togliersi gli indumenti. |
|
|
LV |
Nekavējoties noskalot piesārņoto apģērbu un skarto ādu ar lielu daudzumu ūdens pirms apģērba novilkšanas. |
|
|
LT |
Prieš nuvelkant užterštus drabužius, nedelsiant juos ir odą nuplauti dideliu kiekiu vandens. |
|
|
HU |
A ruhák levetése előtt a szennyezett ruházatot és a bőrt bő vízzel azonnal le kell öblíteni. |
|
|
MT |
Laħlaħ mall-ewwel l-ilbies ikkontaminat u l-ġilda b'ħafna ilma qabel ma tneħħi l-ilbies. |
|
|
NL |
Verontreinigde kleding en huid onmiddellijk met veel water afspoelen en pas daarna kleding uittrekken. |
|
|
PL |
Natychmiast spłukać zanieczyszczoną odzież i skórę dużą ilością wody przed zdjęciem odzieży. |
|
|
PT |
Enxaguar imediatamente com muita água a roupa e a pele contaminadas antes de se despir. |
|
|
RO |
Clătiți imediat îmbrăcămintea contaminată și pielea cu multă apă, înainte de scoaterea îmbrăcămintei. |
|
|
SK |
Kontaminovaný odev a pokožku ihneď opláchnite veľkým množstvom vody a potom odev odstráňte. |
|
|
SL |
Takoj izprati kontaminirana oblačila in kožo z veliko vode pred odstranitvijo oblačil. |
|
|
FI |
Huuhdo saastunut vaatetus ja iho välittömästi runsaalla vedellä ennen vaatetuksen riisumista. |
|
|
SV |
Skölj genast nedstänkta kläder och hud med mycket vatten innan du tar av dig kläderna. |
|
P361 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Незабавно свалете цялото замърсено облекло. |
|
|
ES |
Quitar inmediatamente todas las prendas contaminadas. |
|
|
CS |
Veškeré kontaminované části oděvu okamžitě svlékněte. |
|
|
DA |
Alt tilsmudset tøj tages straks af. |
|
|
DE |
Alle kontaminierten Kleidungsstücke sofort ausziehen. |
|
|
ET |
Võtta viivitamata seljast kõik saastunud rõivad. |
|
|
EL |
Βγάλτε αμέσως όλα τα μολυσμένα ρούχα. |
|
|
EN |
Take off immediately all contaminated clothing. |
|
|
FR |
Enlever immédiatement tous les vêtements contaminés. |
|
|
GA |
Bain díot láithreach na héadaí éillithe go léir. |
|
|
HR |
Odmah skinuti svu zagađenu odjeću. |
|
|
IT |
Togliere immediatamente tutti gli indumenti contaminati. |
|
|
LV |
Novilkt nekavējoties visu piesārņoto apģērbu. |
|
|
LT |
Nedelsiant nuvilkti visus užterštus drabužius. |
|
|
HU |
Az összes szennyezett ruhadarabot azonnal el kell távolítani/le kell vetni. |
|
|
MT |
Neħħi minnufih il-ħwejjeg kontaminati kollha. |
|
|
NL |
Verontreinigde kleding onmiddellijk uittrekken. |
|
|
PL |
Natychmiast zdjąć całą zanieczyszczoną odzież. |
|
|
PT |
Retirar imediatamente toda a roupa contaminada. |
|
|
RO |
Scoateți imediat toată îmbrăcămintea contaminată. |
|
|
SK |
Všetky kontaminované časti odevu okamžite vyzlečte. |
|
|
SL |
Takoj sleči vsa kontaminirana oblačila. |
|
|
FI |
Riisu saastunut vaatetus välittömästi. |
|
|
SV |
Ta omedelbart av alla nedstänkta kläder. |
|
P362 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Свалете замърсеното облекло. |
|
|
ES |
Quitar las prendas contaminadas. |
|
|
CS |
Kontaminovaný oděv svlékněte. |
|
|
DA |
Alt tilsmudset tøj tages af. |
|
|
DE |
Kontaminierte Kleidung ausziehen. |
|
|
ET |
Võtta saastunud rõivad seljast. |
|
|
EL |
Βγάλτε τα μολυσμένα ρούχα. |
|
|
EN |
Take off contaminated clothing. |
|
|
FR |
Enlever les vêtements contaminés. |
|
|
GA |
Bain díot aon éadaí éillithe. |
|
|
HR |
Skinuti zagađenu odjeću. |
|
|
IT |
Togliere gli indumenti contaminati. |
|
|
LV |
Novilkt piesārņoto apģērbu. |
|
|
LT |
Nuvilkti užterštus drabužius. |
|
|
HU |
A szennyezett ruhadarabot le kell vetni. |
|
|
MT |
Neħħi l-ħwejjeġ kontaminati. |
|
|
NL |
Verontreinigde kleding uittrekken. |
|
|
PL |
Zdjąć zanieczyszczoną odzież. |
|
|
PT |
Retirar a roupa contaminada. |
|
|
RO |
Scoateți îmbrăcămintea contaminată. |
|
|
SK |
Kontaminovaný odev vyzlečte. |
|
|
SL |
Sleči kontaminirana oblačila. |
|
|
FI |
Riisu saastunut vaatetus. |
|
|
SV |
Ta av nedstänkta kläder. |
|
P363 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Изперете замърсеното облекло преди повторна употреба. |
|
|
ES |
Lavar las prendas contaminadas antes de volver a usarlas. |
|
|
CS |
Kontaminovaný oděv před opětovným použitím vyperte. |
|
|
DA |
Tilsmudset tøj skal vaskes, før det kan anvendes igen. |
|
|
DE |
Kontaminierte Kleidung vor erneutem Tragen waschen. |
|
|
ET |
Saastunud rõivad enne järgmist kasutamist pesta. |
|
|
EL |
Πλύνετε τα μολυσμένα ενδύματα πριν τα ξαναχρησιμοποιήσετε. |
|
|
EN |
Wash contaminated clothing before reuse. |
|
|
FR |
Laver les vêtements contaminés avant réutilisation. |
|
|
GA |
Nigh éadaí éillithe sula ndéanfar iad a athúsáid. |
|
|
HR |
Oprati zagađenu odjeću prije ponovne uporabe. |
|
|
IT |
Lavare gli indumenti contaminati prima di indossarli nuovamente. |
|
|
LV |
Pirms atkārtotas lietošanas piesārņoto apģērbu izmazgāt. |
|
|
LT |
Užterštus drabužius išskalbti prieš vėl juos apsivelkant. |
|
|
HU |
A szennyezett ruhát újbóli használat előtt ki kell mosni. |
|
|
MT |
Aħsel il-ħwejjeġ kontaminati qabel terġa' tużahom. |
|
|
NL |
Verontreinigde kleding wassen alvorens deze opnieuw te gebruiken. |
|
|
PL |
Wyprać zanieczyszczoną odzież przed ponownym użyciem. |
|
|
PT |
Lavar a roupa contaminada antes de a voltar a usar. |
|
|
RO |
Spălați îmbracămintea contaminată, înainte de reutilizare. |
|
|
SK |
Kontaminovaný odev pred ďalším použitím vyperte. |
|
|
SL |
Kontaminirana oblačila oprati pred ponovno uporabo. |
|
|
FI |
Pese saastunut vaatetus ennen uudelleenkäyttöä. |
|
|
SV |
Nedstänkta kläder ska tvättas innan de används igen. |
|
P364 |
Kalba |
|
|
|
BG |
И го изперете преди повторна употреба. |
|
|
ES |
Y lavarlas antes de volver a usarlas. |
|
|
CS |
A před opětovným použitím vyperte. |
|
|
DA |
Og vaskes inden genanvendelse. |
|
|
DE |
Und vor erneutem Tragen waschen. |
|
|
ET |
Ja pesta enne korduskasutust. |
|
|
EL |
Και πλύντε τα πριν τα ξαναχρησιμοποιήσετε. |
|
|
EN |
And wash it before reuse. |
|
|
FR |
Et les laver avant réutilisation. |
|
|
GA |
Agus nigh iad sula ndéanfar iad a athúsáid. |
|
|
HR |
I oprati je prije ponovne uporabe. |
|
|
IT |
E lavarli prima di indossarli nuovamente. |
|
|
LV |
Un pirms atkārtotas lietošanas izmazgāt. |
|
|
LT |
Taip pat išskalbti prieš vėl apsivelkant. |
|
|
HU |
És újbóli használat előtt ki kell mosni. |
|
|
MT |
U aħslu qabel terġa’ tużah. |
|
|
NL |
En wassen alvorens deze opnieuw te gebruiken. |
|
|
PL |
I wyprać przed ponownym użyciem. |
|
|
PT |
E lavar antes de voltar a usar. |
|
|
RO |
Și spălați înainte de reutilizare. |
|
|
SK |
A pred ďalším použitím vyperte. |
|
|
SL |
In jih oprati pred ponovno uporabo. |
|
|
FI |
Ja pese ennen uudelleenkäyttöä. |
|
|
SV |
Och tvätta dem innan de används igen. |
|
P370 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При пожар: |
|
|
ES |
En caso de incendio: |
|
|
CS |
V případě požáru: |
|
|
DA |
Ved brand: |
|
|
DE |
Bei Brand: |
|
|
ET |
Tulekahju korral: |
|
|
EL |
Σε περίπτωση πυρκαγιάς: |
|
|
EN |
In case of fire: |
|
|
FR |
En cas d'incendie: |
|
|
GA |
I gcás dóiteáin: |
|
|
HR |
U slučaju požara: |
|
|
IT |
In caso di incendio: |
|
|
LV |
Ugunsgrēka gadījumā: |
|
|
LT |
Gaisro atveju: |
|
|
HU |
Tűz esetén: |
|
|
MT |
F'każ ta' nar: |
|
|
NL |
In geval van brand: |
|
|
PL |
W przypadku pożaru: |
|
|
PT |
Em caso de incêndio: |
|
|
RO |
În caz de incendiu: |
|
|
SK |
V prípade požiaru: |
|
|
SL |
Ob požaru: |
|
|
FI |
Tulipalon sattuessa: |
|
|
SV |
Vid brand: |
|
P371 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При голям пожар и значителни количества: |
|
|
ES |
En caso de incendio importante y en grandes cantidades: |
|
|
CS |
V případě velkého požáru a velkého množství: |
|
|
DA |
Ved større brand og store mængder: |
|
|
DE |
Bei Großbrand und großen Mengen: |
|
|
ET |
Suure tulekahju korral ning kui on tegemist suurte kogustega: |
|
|
EL |
Σε περίπτωση σοβαρής πυρκαγιάς και εάν πρόκειται για μεγάλες ποσότητες: |
|
|
EN |
In case of major fire and large quantities: |
|
|
FR |
En cas d'incendie important et s'il s'agit de grandes quantités: |
|
|
GA |
I gcás mórdhóiteáin agus má tá cainníochtaí móra i gceist: |
|
|
HR |
U slučaju velikog požara i velikih količina: |
|
|
IT |
In caso di incendio grave e di quantità rilevanti: |
|
|
LV |
Ugunsgrēka un lielu apjomu gadījumā: |
|
|
LT |
Didelio gaisro ir didelių kiekių atveju: |
|
|
HU |
Nagyobb tűz és nagy mennyiség esetén: |
|
|
MT |
F'każ ta' nar kbir u kwantitajiet kbar: |
|
|
NL |
In geval van grote brand en grote hoeveelheden: |
|
|
PL |
W przypadku poważnego pożaru i dużych ilości: |
|
|
PT |
Em caso de incêndio importante e de grandes quantidades: |
|
|
RO |
În caz de incendiu de proporții și de cantități mari de produs: |
|
|
SK |
V prípade veľkého požiaru a veľkého množstva: |
|
|
SL |
Ob velikem požaru in velikih količinah: |
|
|
FI |
Jos tulipalo ja ainemäärät ovat suuret: |
|
|
SV |
Vid större brand och stora mängder: |
|
P372 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Опасност от експлозия. |
|
|
ES |
Riesgo de explosión. |
|
|
CS |
Nebezpečí výbuchu. |
|
|
DA |
Eksplosionsfare. |
|
|
DE |
Explosionsgefahr. |
|
|
ET |
Plahvatusoht. |
|
|
EL |
Κίνδυνος έκρηξης. |
|
|
EN |
Explosion risk. |
|
|
FR |
Risque d'explosion. |
|
|
GA |
Baol pléasctha. |
|
|
HR |
Opasnost od eksplozije. |
|
|
IT |
Rischio di esplosione. |
|
|
LV |
Eksplozijas risks. |
|
|
LT |
Sprogimo pavojus. |
|
|
HU |
Robbanásveszély. |
|
|
MT |
Riskju ta' splużjoni. |
|
|
NL |
Ontploffingsgevaar. |
|
|
PL |
Zagrożenie wybuchem. |
|
|
PT |
Risco de explosão. |
|
|
RO |
Risc de explozie. |
|
|
SK |
Riziko výbuchu. |
|
|
SL |
Nevarnost eksplozije. |
|
|
FI |
Räjähdysvaara. |
|
|
SV |
Explosionsrisk. |
|
P373 |
Kalba |
|
|
|
BG |
НЕ се опитвайте да гасите пожара, ако огънят наближи експлозиви. |
|
|
ES |
NO luchar contra el incendio cuando el fuego llega a los explosivos. |
|
|
CS |
Požár NEHASTE, dostane-li se k výbušninám. |
|
|
DA |
BEKÆMP IKKE branden, hvis denne når eksplosiverne. |
|
|
DE |
KEINE Brandbekämpfung, wenn das Feuer explosive Stoffe/Gemische/Erzeugnisse erreicht. |
|
|
ET |
Kui tuli jõuab lõhkeaineteni, MITTE teha kustutustöid. |
|
|
EL |
ΜΗΝ προσπαθείτε να σβήσετε την πυρκαγιά, όταν η φωτιά πλησιάζει σε εκρηκτικά. |
|
|
EN |
DO NOT fight fire when fire reaches explosives. |
|
|
FR |
NE PAS combattre l'incendie lorsque le feu atteint les explosifs. |
|
|
GA |
NÁ DÉAN an dóiteán a chomhrac má shroicheann sé pléascáin. |
|
|
HR |
NE gasiti vatru kada plamen može zahvatiti eksplozive. |
|
|
IT |
NON utilizzare mezzi estinguenti se l'incendio raggiunge materiali esplosivi. |
|
|
LV |
NECENSTIES dzēst ugunsgrēku, ja uguns piekļūst sprādzienbīstamām vielām. |
|
|
LT |
NEGESINTI gaisro, jeigu ugnis pasiekia sprogmenis. |
|
|
HU |
TILOS a tűz oltása, ha az robbanóanyagra átterjedt. |
|
|
MT |
TIPPRUVAX TITFI n-nar meta n-nar jilħaq l-isplussivi. |
|
|
NL |
NIET blussen wanneer het vuur de ontplofbare stoffen bereikt. |
|
|
PL |
NIE gasić pożaru, jeżeli ogień dosięgnie materiały wybuchowe |
|
|
PT |
Se o fogo atingir os explosivos, NÃO tentar combatê-lo. |
|
|
RO |
NU încercați să stingeți incendiul atunci când focul a ajuns la explozivi. |
|
|
SK |
Požiar NEHASTE, ak sa oheň priblížil k výbušninám. |
|
|
SL |
NE gasiti, ko ogenj doseže eksploziv. |
|
|
FI |
Tulta EI SAA yrittää sammuttaa sen saavutettua räjähteet. |
|
|
SV |
Försök INTE bekämpa branden när den når explosiva varor. |
▼M12 —————
|
P375 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Гасете пожара от разстояние поради опасност от експлозия. |
|
|
ES |
Luchar contra el incendio a distancia, dado el riesgo de explosión. |
|
|
CS |
Kvůli nebezpečí výbuchu haste z dostatečné vzdálenosti. |
|
|
DA |
Bekæmp branden på afstand på grund af eksplosionsfare. |
|
|
DE |
Wegen Explosionsgefahr Brand aus der Entfernung bekämpfen. |
|
|
ET |
Plahvatusohu tõttu teha kustutustöid eemalt. |
|
|
EL |
Προσπαθήστε να σβήσετε την πυρκαγιά από απόσταση, επειδή υπάρχει κίνδυνος έκρηξης. |
|
|
EN |
Fight fire remotely due to the risk of explosion. |
|
|
FR |
Combattre l'incendie à distance à cause du risque d'explosion. |
|
|
GA |
Téigh i gcianghleic leis an dóiteán mar gheall ar an mbaol pléasctha. |
|
|
HR |
Gasiti s veće udaljenosti zbog opasnosti od eksplozije. |
|
|
IT |
Rischio di esplosione. Utilizzare i mezzi estinguenti a grande distanza. |
|
|
LV |
Dzēst ugunsgrēku no attāluma eksplozijas riska dēļ. |
|
|
LT |
Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
|
|
HU |
A tűz oltását robbanásveszély miatt távolból kell végezni. |
|
|
MT |
Itfi n-nar mill-bogħod minħabba r-riskju ta' splużjoni. |
|
|
NL |
Op afstand blussen omwille van ontploffingsgevaar. |
|
|
PL |
Z powodu ryzyka wybuchu gasić pożar z odległości. |
|
|
PT |
Combater o incêndio à distância, devido ao risco de explosão. |
|
|
RO |
Stingeți incendiul de la distanță din cauza pericolului de explozie. |
|
|
SK |
Z dôvodu nebezpečenstva výbuchu požiar haste z diaľky. |
|
|
SL |
Gasiti z večje razdalje zaradi nevarnosti eksplozije. |
|
|
FI |
Sammuta palo etäältä räjähdysvaaran takia. |
|
|
SV |
Bekämpa branden på avstånd på grund av explosionsrisken. |
|
P376 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Спрете теча, ако е безопасно. |
|
|
ES |
Detener la fuga, si no hay peligro en hacerlo. |
|
|
CS |
Zastavte únik, můžete-li tak učinit bez rizika. |
|
|
DA |
Stands lækagen, hvis dette er sikkert. |
|
|
DE |
Undichtigkeit beseitigen, wenn gefahrlos möglich. |
|
|
ET |
Leke peatada, kui seda on võimalik teha ohutult. |
|
|
EL |
Σταματήστε τη διαρροή, εφόσον δεν υπάρχει κίνδυνος. |
|
|
EN |
Stop leak if safe to do so. |
|
|
FR |
Obturer la fuite si cela peut se faire sans danger. |
|
|
GA |
Cuir stop leis an sceitheadh má tá sé sábháilte é sin a dhéanamh. |
|
|
HR |
Ako je sigurno, zaustaviti istjecanje. |
|
|
IT |
Bloccare la perdita se non c'è pericolo. |
|
|
LV |
Apstādināt noplūdi, ja to var izdarīt drošā veidā. |
|
|
LT |
Sustabdyti nuotėkį, jeigu galima saugiai tai padaryti. |
|
|
HU |
Meg kell szüntetni a szivárgást, ha ez biztonságosan megtehető. |
|
|
MT |
Waqqaf it-tnixxija jekk ma jkunx hemm periklu. |
|
|
NL |
Het lek dichten als dat veilig gedaan kan worden. |
|
|
PL |
Jeżeli jest to bezpieczne zahamować wyciek. |
|
|
PT |
Deter a fuga se tal puder ser feito em segurança. |
|
|
RO |
Opriți scurgerea, dacă acest lucru se poate face în siguranță. |
|
|
SK |
Zastavte únik, ak je to bezpečné. |
|
|
SL |
Zaustaviti puščanje, če je varno. |
|
|
FI |
Sulje vuoto, jos sen voi tehdä turvallisesti. |
|
|
SV |
Stoppa läckan om det kan göras på ett säkert sätt. |
|
P377 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Пожар от изтекъл газ: Не гасете освен при възможност за безопасно отстраняване на теча. |
|
|
ES |
Fuga de gas en llamas: No apagar, salvo si la fuga puede detenerse sin peligro. |
|
|
CS |
Požár unikajícího plynu: Nehaste, nelze-li únik bezpečně zastavit. |
|
|
DA |
Brand fra udsivende gas: Sluk ikke, medmindre det er sikkert at stoppe lækagen. |
|
|
DE |
Brand von ausströmendem Gas: Nicht löschen, bis Undichtigkeit gefahrlos beseitigt werden kann. |
|
|
ET |
Lekkiva gaasi põlemise korral mitte kustutada, välja arvatud juhul, kui leket on võimalik ohutult peatada. |
|
|
EL |
Διαρροή φλεγόμενου αερίου: Μην την σβήσετε, εκτός εάν μπορείτε να σταματήσετε τη διαρροή χωρίς κίνδυνο. |
|
|
EN |
Leaking gas fire: Do not extinguish, unless leak can be stopped safely. |
|
|
FR |
Fuite de gaz enflammé: Ne pas éteindre si la fuite ne peut pas être arrêtée sans danger. |
|
|
GA |
Tine gháis ag sceitheadh: Ná múch, mura i ndán agus gur féidir stop a chur leis an sceitheadh go sábháilte. |
|
|
HR |
Požar zbog istjecanja plina: ne gasiti ako nije moguće sa sigurnošću zaustaviti istjecanje. |
|
|
IT |
In caso d'incendio dovuto a perdita di gas, non estinguere a meno che non sia possibile bloccare la perdita senza pericolo. |
|
|
LV |
Degšanas gāzes noplūde: Nedzēst, ja vien noplūdi var apstādināt drošā veidā. |
|
|
LT |
Dujų nuotėkio sukeltas gaisras: Negesinti, nebent nuotėkį būtų galima saugiai sustabdyti. |
|
|
HU |
Égő szivárgó gáz: Csak akkor szabad a tüzet oltani, ha a szivárgás biztonságosan megszüntethető. |
|
|
MT |
Tnixxija ta' gass tan-nar: Tippruvax titfiha, sakemm it-tnixxija ma tkunx tista' titwaqqaf bla periklu. |
|
|
NL |
Brand door lekkend gas: niet blussen, tenzij het lek veilig gedicht kan worden. |
|
|
PL |
W przypadku płonięcia wyciekającego gazu: Nie gasić, jeżeli nie można bezpiecznie zahamować wycieku. |
|
|
PT |
Incêndio por fuga de gás: não apagar, a menos que se possa deter a fuga em segurança. |
|
|
RO |
Incendiu cauzat de o scurgere de gaz: nu încercați să stingeți, decât dacă scurgerea poate fi oprită în siguranță. |
|
|
SK |
Požiar unikajúceho plynu: Nehaste, pokiaľ únik nemožno bezpečne zastaviť. |
|
|
SL |
Požar zaradi uhajanja plina: Ne gasiti, če puščanja ni mogoče varno zaustaviti. |
|
|
FI |
Vuotavasta kaasusta johtuva palo: Ei saa sammuttaa, jollei vuotoa voida pysäyttää turvallisesti. |
|
|
SV |
Läckande gas som brinner: Försök inte släcka branden om inte läckan kan stoppas på ett säkert sätt. |
|
P378 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Използвайте…, за да загасите. |
|
|
ES |
Utilizar… para la extinción. |
|
|
CS |
K uhašení použijte… |
|
|
DA |
Anvend…til brandslukning. |
|
|
DE |
… zum Löschen verwenden. |
|
|
ET |
Kustutamiseks kasutada… |
|
|
EL |
Χρησιμοποιείστε… για να κατασβήσετε. |
|
|
EN |
Use… to extinguish. |
|
|
FR |
Utiliser… pour l’extinction. |
|
|
GA |
Úsáid … le haghaidh múchta. |
|
|
HR |
Za gašenje rabiti … |
|
|
IT |
Utilizzare….per estinguere. |
|
|
LV |
Dzēšanai izmantojiet …. |
|
|
LT |
Gesinimui naudoti … |
|
|
HU |
Oltásra …használandó. |
|
|
MT |
Uża… biex titfi. |
|
|
NL |
Blussen met … |
|
|
PL |
Użyć… do gaszenia. |
|
|
PT |
Para extinguir utilizar…. |
|
|
RO |
A se utiliza… pentru a stinge. |
|
|
SK |
Na hasenie použite… |
|
|
SL |
Za gašenje se uporabi… |
|
|
FI |
Käytä palon sammuttamiseen… |
|
|
SV |
Släck med… |
|
P380 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Евакуирайте зоната. |
|
|
ES |
Evacuar la zona. |
|
|
CS |
Vykliďte _roctor. |
|
|
DA |
Evakuer området. |
|
|
DE |
Umgebung räumen. |
|
|
ET |
Ala evakueerida. |
|
|
EL |
Εκκενώστε την περιοχή. |
|
|
EN |
Evacuate area. |
|
|
FR |
Évacuer la zone. |
|
|
GA |
Aslonnaigh gach duine as an limistéar. |
|
|
HR |
Evakuirati područje. |
|
|
IT |
Evacuare la zona. |
|
|
LV |
Evakuēt zonu. |
|
|
LT |
Evakuoti zoną. |
|
|
HU |
A területet ki kell üríteni. |
|
|
MT |
Evakwa ż-żona. |
|
|
NL |
Evacueren. |
|
|
PL |
Ewakuować teren. |
|
|
PT |
Evacuar a zona. |
|
|
RO |
Evacuați zona. |
|
|
SK |
Priestory evakuujte. |
|
|
SL |
Izprazniti območje. |
|
|
FI |
Evakuoi alue. |
|
|
SV |
Utrym området. |
|
P381 |
Kalba |
|
|
|
BG |
В случай на изтичане премахнете всички източници на запалване. |
|
|
ES |
En caso de fuga, eliminar todas las fuentes de ignición. |
|
|
CS |
V případě úniku odstraňte všechny zdroje zapálení. |
|
|
DA |
I tilfælde af lækage fjernes alle antændelseskilder. |
|
|
DE |
Bei Undichtigkeit alle Zündquellen entfernen. |
|
|
ET |
Lekke korral eemaldada kõik süüteallikad. |
|
|
EL |
Σε περίπτωση διαρροής, εξαλείψτε όλες τις πηγές ανάφλεξης. |
|
|
EN |
In case of leakage, eliminate all ignition sources. |
|
|
FR |
En cas de fuite, éliminer toutes les sources d'ignition. |
|
|
GA |
I gcás sceite, díothaigh gach foinse adhainte. |
|
|
HR |
U slučaju istjecanja ukloniti sve izvore paljenja. |
|
|
IT |
In caso di perdita, eliminare ogni fonte di accensione. |
|
|
LV |
Noplūdes gadījumā novērst visus uzliesmošanas avotus. |
|
|
LT |
Nuotėkio atveju, pašalinti visus uždegimo šaltinius. |
|
|
HU |
Szivárgás esetén meg kell szüntetni az összes gyújtóforrást. |
|
|
MT |
F'każ ta' tnixxija, elimina s-sorsi kollha li jqabbdu. |
|
|
NL |
In geval van lekkage alle ontstekingsbronnen wegnemen. |
|
|
PL |
W przypadku wycieku wyeliminować wszystkie źródła zapłonu. |
|
|
PT |
Em caso de fuga, eliminar todas as fontes de ignição. |
|
|
RO |
În caz de scurgeri, eliminați toate sursele de aprindere. |
|
|
SK |
V prípade úniku odstráňte všetky zdroje zapálenia. |
|
|
SL |
V primeru uhajanja odstraniti vse vire vžiga. |
|
|
FI |
Vuototapauksessa poista kaikki sytytyslähteet. |
|
|
SV |
Vid läckage, avlägsna alla antändningskällor. |
|
P390 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Попийте разлятото, за да се предотвратят материални вреди. |
|
|
ES |
Absorber el vertido para que no dañe otros materiales. |
|
|
CS |
Uniklý produkt absorbujte, aby se zabránilo materiálním škodám. |
|
|
DA |
Absorber udslip for at undgå materielskade. |
|
|
DE |
Verschüttete Mengen aufnehmen, um Materialschäden zu vermeiden. |
|
|
ET |
Mahavoolanud toode absorbeerida, et see ei kahjustaks teisi materjale. |
|
|
EL |
Σκουπίστε τη χυμένη ποσότητα για να προλάβετε υλικές ζημιές. |
|
|
EN |
Absorb spillage to prevent material damage. |
|
|
FR |
Absorber toute substance répandue pour éviter qu'elle attaque les matériaux environnants. |
|
|
GA |
Ionsúigh doirteadh chun damáiste d'ábhar a chosc. |
|
|
HR |
Apsorbirati proliveno kako bi se spriječila materijalna šteta. |
|
|
IT |
Assorbire la fuoriuscita per evitare danni materiali. |
|
|
LV |
Uzsūkt izšļakstījumus, lai novērstu materiālus zaudējumus. |
|
|
LT |
Absorbuoti išsiliejusią medžiagą, siekiant išvengti materialinės žalos. |
|
|
HU |
A kiömlött anyagot fel kell itatni a körülvevő anyagok károsodásának megelőzése érdekében. |
|
|
MT |
Assorbi t-tixrid biex tipprevjeni ħsara fil-materjal. |
|
|
NL |
Gelekte/gemorste stof opnemen om materiële schade te vermijden. |
|
|
PL |
Usunąć wyciek, aby zapobiec szkodom materialnym. |
|
|
PT |
Absorver o produto derramado a fim de evitar danos materiais. |
|
|
RO |
Absorbiți scurgerile de produs, pentru a nu afecta materialele din apropiere. |
|
|
SK |
Absorbujte uniknutý produkt, aby sa zabránilo materiálnym škodám. |
|
|
SL |
Odpraviti razlitje, da se prepreči materialna škoda. |
|
|
FI |
Imeytä valumat vahinkojen estämiseksi. |
|
|
SV |
Sug upp spill för att undvika materiella skador. |
|
P391 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Съберете разлятото. |
|
|
ES |
Recoger el vertido. |
|
|
CS |
Uniklý produkt seberte. |
|
|
DA |
Udslip opsamles. |
|
|
DE |
Verschüttete Mengen aufnehmen. |
|
|
ET |
Mahavoolanud toode kokku koguda. |
|
|
EL |
Μαζέψτε τη χυμένη ποσότητα. |
|
|
EN |
Collect spillage. |
|
|
FR |
Recueillir le produit répandu. |
|
|
GA |
Bailigh doirteadh. |
|
|
HR |
Sakupiti proliveno/rasuto. |
|
|
IT |
Raccogliere il materiale fuoriuscito. |
|
|
LV |
Savākt izšļakstīto šķidrumu. |
|
|
LT |
Surinkti ištekėjusią medžiagą. |
|
|
HU |
A kiömlött anyagot össze kell gyűjteni. |
|
|
MT |
Iġbor it-tixrid. |
|
|
NL |
Gelekte/gemorste stof opruimen. |
|
|
PL |
Zebrać wyciek. |
|
|
PT |
Recolher o produto derramado. |
|
|
RO |
Colectați scurgerile de produs. |
|
|
SK |
Zozbierajte uniknutý produkt. |
|
|
SL |
Prestreči razlito tekočino. |
|
|
FI |
Valumat on kerättävä. |
|
|
SV |
Samla upp spill. |
|
P301 + P310 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ ПОГЛЪЩАНЕ: Незабавно се обадете в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ/на лекар/… |
|
|
ES |
EN CASO DE INGESTIÓN: Llamar inmediatamente a un CENTRO DE TOXICOLOGĺA/médico/… |
|
|
CS |
PŘI POŽITÍ: Okamžitě volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO/lékaře/…. |
|
|
DA |
I TILFÆLDE AF INDTAGELSE: Ring omgående til en GIFTINFORMATION/læge/… |
|
|
DE |
BEI VERSCHLUCKEN: Sofort GIFTINFORMATIONSZENTRUM/Arzt/…/anrufen. |
|
|
ET |
ALLANEELAMISE KORRAL: võtta viivitamata ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE/arstiga… |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΚΑΤΑΠΟΣΗΣ: καλέστε αμέσως το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ/γιατρό/… |
|
|
EN |
IF SWALLOWED: Immediately call a POISON CENTER/doctor/… |
|
|
FR |
EN CAS D’INGESTION: Appeler immédiatement un CENTRE ANTIPOISON/un médecin/… |
|
|
GA |
MÁ SHLOGTAR: Cuir glao láithreach ar IONAD NIMHE/ar dhoctúir/… |
|
|
HR |
AKO SE PROGUTA: odmah nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/… |
|
|
IT |
IN CASO DI INGESTIONE: contattare immediatamente un CENTRO ANTIVELENI/un medico/… |
|
|
LV |
NORĪŠANAS GADĪJUMĀ: Nekavējoties sazinieties ar SAINDĒŠANĀS INFORMĀCIJAS CENTRU/ārstu/… |
|
|
LT |
PRARIJUS: nedelsiant skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
|
|
HU |
LENYELÉS ESETÉN: Azonnal forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ/orvoshoz/…. |
|
|
MT |
JEKK JINBELA’: Sejjaħ minnufih ĊENTRU TAL-AVVELENAMENT/tabib/… |
|
|
NL |
NA INSLIKKEN: onmiddellijk een ANTIGIFCENTRUM/arts/… raadplegen. |
|
|
PL |
W PRZYPADKU POŁKNIĘCIA: Natychmiast skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ/lekarzem/… |
|
|
PT |
EM CASO DE INGESTÃO: contacte imediatamente um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS/médico/… |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE ÎNGHIȚIRE: sunați imediat la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ/un medic/… |
|
|
SK |
PO POŽITÍ: Okamžite volajte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM/lekára/… |
|
|
SL |
PRI ZAUŽITJU: Takoj pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE/zdravnika/… |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON NIELTY: Ota välittömästi yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN/lääkäriin/… |
|
|
SV |
VID FÖRTÄRING: Kontakta genast GIFTINFORMATIONSCENTRALEN/läkare/… |
|
P301 + P312 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ ПОГЛЪЩАНЕ: при неразположение се обадете в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ/на лекар/… |
|
|
ES |
EN CASO DE INGESTIÓN: Llamar a un CENTRO DE TOXICOLOGÍA / médico /… si la persona se encuentra mal. |
|
|
CS |
PŘI POŽITÍ: Necítíte-li se dobře, volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO / lékaře / … . |
|
|
DA |
I TILFÆLDE AF INDTAGELSE: Kontakt GIFTLINJEN/læge/… i tilfælde af ubehag. |
|
|
DE |
BEI VERSCHLUCKEN: Bei Unwohlsein GIFTINFORMATIONSZENTRUM/Arzt/… anrufen. |
|
|
ET |
ALLANEELAMISE KORRAL: halva enesetunde korral võtta ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSEGA/arstiga/…/. |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΚΑΤΑΠΟΣΗΣ: Καλέστε το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ/γιατρό/…, αν αισθανθείτε αδιαθεσία. |
|
|
EN |
IF SWALLOWED: Call a POISON CENTER/doctor/… if you feel unwell. |
|
|
FR |
EN CAS D'INGESTION: Appeler un CENTRE ANTIPOISON/un médecin/…/ en cas de malaise. |
|
|
GA |
MÁ SHLOGTAR: Cuir glao ar IONAD NIMHE/dochtúir/… má bhraitheann tú tinn. |
|
|
HR |
AKO SE PROGUTA: u slučaju zdravstvenih tegoba nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA / liječnika / … |
|
|
IT |
IN CASO DI INGESTIONE: in presenza di malessere, contattare un CENTRO ANTIVELENI/un medico/… . |
|
|
LV |
NORĪŠANAS GADĪJUMĀ: Sazinieties ar SAINDĒŠANĀS INFORMĀCIJAS CENTRU/ ārstu/…, ja jums ir slikta pašsajūta. |
|
|
LT |
PRARIJUS: pasijutus blogai, skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
|
|
HU |
LENYELÉS ESETÉN: Rosszullét esetén forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ/orvoshoz/…. |
|
|
MT |
JEKK JINBELA': Ikkuntattja ĊENTRU TAL-AVVELENAMENT / tabib /… jekk tħossok ma tiflaħx. |
|
|
NL |
NA INSLIKKEN: bij onwel voelen een ANTIGIFCENTRUM/arts/… raadplegen. |
|
|
PL |
W PRZYPADKU POŁKNIĘCIA: W przypadku złego samopoczucia skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ/ lekarzem/…. |
|
|
PT |
EM CASO DE INGESTÃO: Caso sinta indisposição, contacte um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS/médico/… . |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE ÎNGHIȚIRE: Sunați la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ/un medic/… dacă nu vă simțiți bine. |
|
|
SK |
PO POŽITÍ: Pri zdravotných problémoch volajte NÁRODNÉ TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM/lekára/… . |
|
|
SL |
PRI ZAUŽITJU: Ob slabem počutju pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE/zdravnika/… . |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON NIELTY: Ota yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN/lääkäriin/…, jos ilmenee pahoinvointia. |
|
|
SV |
VID FÖRTÄRING: Vid obehag, kontakta GIFTINFORMATIONSCENTRALEN/läkare… . |
▼M12 —————
|
P302 + P334 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА: потопете в хладка вода или сложете мокри компреси. |
|
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL: Sumergir en agua fría o envolver en vendas húmedas. |
|
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ: Ponořte do studené vody nebo zabalte do vlhkého obvazu. |
|
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN: Hold under koldt vand eller anvend våde omslag. |
|
|
DE |
BEI BERÜHRUNG MIT DER HAUT: In kaltes Wasser tauchen oder nassen Verband anlegen. |
|
|
ET |
NAHALE SATTUMISE KORRAL: hoida jahedas vees või panna peale niiske kompress. |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ: Βυθίστε σε δροσερό νερό ή τυλίξτε με βρεγμένους επιδέσμους. |
|
|
EN |
IF ON SKIN: Immerse in cool water or wrap in wet bandages. |
|
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU: Rincer à l'eau fraîche ou poser une compresse humide. |
|
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN: Tum in uisce fionnuar nó cuir bréid fliuch air. |
|
|
HR |
U SLUČAJU DODIRA S KOŽOM: uroniti u hladnu vodu ili omotati vlažnim zavojem. |
|
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE: immergere in acqua fredda o avvolgere con un bendaggio umido. |
|
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU: Iegremdēt vēsā ūdenī vai ietīt mitros apsējos. |
|
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS: įmerkti į vėsų vandenį arba apvynioti šlapiais tvarsčiais. |
|
|
HU |
HA BŐRRE KERÜL: Hideg vízzel vagy nedves kötéssel kell hűteni. |
|
|
MT |
JEKK FUQ IL-ĠILDA: Daħħal fl-ilma frisk jew kebbeb f'faxex imxarrbin. |
|
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID: in koud water onderdompelen of nat verband aanbrengen. |
|
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU ZE SKÓRĄ: Zanurzyć w zimnej wodzie lub owinąć mokrym bandażem. |
|
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE: Mergulhar em água fria ou aplicar compressas húmidas. |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA: Introduceți în apă rece sau acoperiți cu o compresă umedă. |
|
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU: Ponorte do studenej vody alebo obviažte mokrými obväzmi. |
|
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO: Potopiti v hladno vodo ali zaviti v mokre povoje. |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE: Upota kylmään veteen tai kääri märkiin siteisiin. |
|
|
SV |
VID HUDKONTAKT: Skölj under kallt vatten eller använd våta omslag. |
▼M4 —————
|
P302 + P352 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА: Измийте обилно с вода/… |
|
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL: Lavar con abundante agua/… |
|
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ: Omyjte velkým množstvím vody/… |
|
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN: Vask med rigeligt vand/… |
|
|
DE |
BEI BERÜHRUNG MIT DER HAUT: Mit viel Wasser/…/waschen. |
|
|
ET |
NAHALE SATTUMISE KORRAL: pesta rohke veega/… |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ: Πλύντε με άφθονο νερό/… |
|
|
EN |
IF ON SKIN: Wash with plenty of water/… |
|
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU: Laver abondamment à l’eau/… |
|
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN: Nigh le neart gallúnaí agus uisce é. |
|
|
HR |
U SLUČAJU DODIRA S KOŽOM: oprati velikom količinom vode/… |
|
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE: lavare abbondantemente con acqua/… |
|
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU: nomazgāt ar lielu ūdens/.. daudzumu. |
|
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS: plauti dideliu vandens kiekiu / … |
|
|
HU |
HA BŐRRE KERÜL: Lemosás bő vízzel/…. |
|
|
MT |
JEKK JIĠI FUQ IL-ĠILDA: Baħbaħ b’ħafna ilma/… |
|
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID: met veel water/… wassen. |
|
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU ZE SKÓRĄ: Umyć dużą ilością wody/… |
|
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE: lavar abundantemente com água/… |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA: spălați cu multă apă/… |
|
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU: Umyte veľkým množstvom vody/… |
|
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO: Umiti z veliko vode/… |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE: Pese runsaalla vedellä/… |
|
|
SV |
VID HUDKONTAKT: Tvätta med mycket vatten/… |
▼M12 —————
|
P304 + P340 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ ВДИШВАНЕ: Изведете лицето на чист въздух и го поставете в позиция, улесняваща дишането. |
|
|
ES |
EN CASO DE INHALACIÓN: Transportar a la persona al aire libre y mantenerla en una posición que le facilite la respiración. |
|
|
CS |
PŘI VDECHNUTÍ: Přeneste osobu na čerstvý vzduch a ponechte ji v poloze usnadňující dýchání. |
|
|
DA |
VED INDÅNDING: Flyt personen til et sted med frisk luft og sørg for, at vejrtrækningen lettes. |
|
|
DE |
BEI EINATMEN: Die Person an die frische Luft bringen und für ungehinderte Atmung sorgen. |
|
|
ET |
SISSEHINGAMISE KORRAL: toimetada isik värske õhu kätte ja hoida asendis, mis võimaldab kergesti hingata. |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΙΣΠΝΟΗΣ: Μεταφέρατε τον παθόντα στον καθαρό αέρα και αφήστε τον να ξεκουραστεί σε στάση που διευκολύνει την αναπνοή. |
|
|
EN |
IF INHALED: Remove person to fresh air and keep comfortable for breathing. |
|
|
FR |
EN CAS D’INHALATION: transporter la personne à l’extérieur et la maintenir dans une position où elle peut confortablement respirer. |
|
|
GA |
MÁ IONANÁILTEAR: Tabhair an duine amach faoin aer úr agus coinnigh é compordach. |
|
|
HR |
AKO SE UDIŠE: premjestiti osobu na svježi zrak i postaviti ju u položaj koji olakšava disanje. |
|
|
IT |
IN CASO DI INALAZIONE: trasportare l’infortunato all’aria aperta e mantenerlo a riposo in posizione che favorisca la respirazione. |
|
|
LV |
IEELPOŠANAS GADĪJUMĀ: nogādāt cietušo svaigā gaisā un nodrošināt netraucētu elpošanu. |
|
|
LT |
ĮKVĖPUS: išnešti nukentėjusįjį į gryną orą; jam būtina patogi padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
|
|
HU |
BELÉLEGZÉS ESETÉN: Az érintett személyt friss levegőre kell vinni, és olyan nyugalmi testhelyzetbe kell helyezni, hogy könnyen tudjon lélegezni. |
|
|
MT |
JEKK JINĠIBED MAN-NIFS: Qiegħed lill-persuna għall-arja friska f’pożizzjoni komda biex tieħu n-nifs. |
|
|
NL |
NA INADEMING: de persoon in de frisse lucht brengen en ervoor zorgen dat deze gemakkelijk kan ademen. |
|
|
PL |
W PRZYPADKU DOSTANIA SIĘ DO DRÓG ODDECHOWYCH: wyprowadzić lub wynieść poszkodowanego na świeże powietrze i zapewnić mu warunki do swobodnego oddychania. |
|
|
PT |
EM CASO DE INALAÇÃO: retirar a pessoa para uma zona ao ar livre e mantê-la numa posição que não dificulte a respiração. |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE INHALARE: transportați persoana la aer liber și mențineți-o într-o poziție confortabilă pentru respirație. |
|
|
SK |
PO VDÝCHNUTÍ: Presuňte osobu na čerstvý vzduch a umožnite jej pohodlne dýchať. |
|
|
SL |
PRI VDIHAVANJU: Prenesti osebo na svež zrak in jo pustiti v udobnem položaju, ki olajša dihanje. |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON HENGITETTY: Siirrä henkilö raittiiseen ilmaan ja varmista vaivaton hengitys. |
|
|
SV |
VID INANDNING: Flytta personen till frisk luft och se till att andningen underlättas. |
▼M4 —————
▼M12 —————
|
P306+P360 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ ПОПАДАНЕ ВЪРХУ ОБЛЕКЛОТО: незабавно облейте замърсеното облекло и кожата обилно с вода, преди да свалите дрехите. |
|
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA ROPA: Aclarar inmediatamente con agua abundante las prendas y la piel contaminadas antes de quitarse la ropa. |
|
|
CS |
PŘI STYKU S ODĚVEM: Kontaminovaný oděv a kůži oklamžitě omyjte velkým množstvím vody a potom oděv odložte. |
|
|
DA |
VED KONTAKT MED TØJET: Skyl omgående tilsmudset tøj og hud med rigeligt vand, før tøjet fjernes. |
|
|
DE |
BEI KONTAKT MIT DER KLEIDUNG: Kontaminierte Kleidung und Haut sofort mit viel Wasser abwaschen und danach Kleidung ausziehen. |
|
|
ET |
RÕIVASTELE SATTUMISE KORRAL: saastunud rõivad ja nahk loputada viivitamata rohke veega ning alles seejärel rõivad eemaldada. |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΑ ΡΟΥΧΑ: Ξεπλύντε αμέσως τα μολυσμένα ρούχα και την επιδερμίδα με άφθονο νερό πριν αφαιρέσετε τα ρούχα. |
|
|
EN |
IF ON CLOTHING: rinse immediately contaminated clothing and skin with plenty of water before removing clothes. |
|
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LES VÊTEMENTS: rincer immédiatement et abondamment avec de l'eau les vêtements contaminés et la peau avant de les enlever. |
|
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LE hÉADAÍ: sruthlaítear éadaí éillithe agus an craiceann láithreach le neart uisce sula ndéantar na héadaí a bhaint den duine. |
|
|
HR |
U SLUČAJU DODIRA S ODJEĆOM: odmah isprati zagađenu odjeću i kožu velikom količinom vode prije uklanjanja odjeće. |
|
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON GLI INDUMENTI: sciacquare immediatamente e abbondantemente gli indumenti contaminati e la pelle prima di togliersi gli indumenti. |
|
|
LV |
SASKARĒ AR APĢĒRBU: nekavējoties izskalot piesārņoto apģērbu un ādu ar lielu daudzumu ūdeni, pirms apģērba novilkšanas. |
|
|
LT |
PATEKUS ANT DRABUŽIŲ: Prieš nuvelkant užterštus drabužius, nedelsiant juos ir odą nuplauti dideliu kiekiu vandens. |
|
|
HU |
HA RUHÁRA KERÜL: A ruhák levetése előtt a szennyezett ruházatot és a bőrt bő vízzel azonnal le kell öblíteni. |
|
|
MT |
JEKK FUQ L-ILBIES: laħlaħ mall-ewwel l-ilbies ikkontaminat u l-ġilda b'ħafna ilma qabel ma tneħħi l-ilbies. |
|
|
NL |
NA MORSEN OP KLEDING: verontreinigde kleding en huid onmiddellijk met veel water afspoelen en pas daarna kleding uittrekken. |
|
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU Z ODZIEŻĄ: natychmiast spłukać zanieczyszczoną odzież i skórę dużą ilością wody przed zdjęciem odzieży. |
|
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A ROUPA: enxaguar imediatamente com muita água a roupa e a pele contaminadas antes de se despir. |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU ÎMBRĂCĂMINTEA: clătiți imediat îmbrăcămintea contaminată și pielea cu multă apă, înainte de scoaterea îmbrăcămintei. |
|
|
SK |
PRI KONTAKTE S ODEVOM: kontaminovaný odev a pokožku opláchnite veľkým množstvom vody a potom odev odstráňte. |
|
|
SL |
PRI STIKU Z OBLAČILI: takoj izprati kontaminirana oblačila in kožo z veliko vode pred odstranitvijo oblačil. |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU VAATTEISIIN: Huuhdo saastunut vaatetus ja iho välittömästi runsaalla vedellä ennen vaatetuksen riisumista. |
|
|
SV |
VID KONTAKT MED KLÄDERNA: Skölj omedelbart nedstänkta kläder och hud med mycket vatten innan du tar av dig kläderna. |
|
P308 + P311 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ явна или предполагаема експозиция: Обадете се в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ/на лекар/… |
|
|
ES |
EN CASO DE exposición manifiesta o presunta: Llamar a un CENTRO DE TOXICOLOGĺA/médico/… |
|
|
CS |
PŘI expozici nebo podezření na ni: Volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO/lékaře/…. |
|
|
DA |
VED eksponering eller mistanke om eksponering: Ring til en GIFTINFORMATION/læge/… |
|
|
DE |
BEI Exposition oder falls betroffen: GIFTINFORMATIONSZENTRUM/Arzt/…/anrufen. |
|
|
ET |
Kokkupuute korral: võtta ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE/arstiga… |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ έκθεσης ή πιθανής έκθεσης: Καλέστε το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ/γιατρό/… |
|
|
EN |
IF exposed or concerned: Call a POISON CENTER/doctor/… |
|
|
FR |
EN CAS d’exposition prouvée ou suspectée: Appeler un CENTRE ANTIPOISON/un médecin/… |
|
|
GA |
I gCÁS nochta nó má mheastar a bheith nochtaithe: Cuir glao ar IONAD NIMHE/ar dhoctúir/… |
|
|
HR |
U SLUČAJU izloženosti ili sumnje na izloženost: nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/… |
|
|
IT |
In caso di esposizione o di possibile esposizione: contattare un CENTRO ANTIVELENI/un medico/… |
|
|
LV |
JA saskaras vai saistīts ar: sazinieties ar SAINDĒŠANĀS INFORMĀCIJAS CENTRU/ārstu/… |
|
|
LT |
Esant poveikiui arba jeigu numanomas poveikis: skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
|
|
HU |
Expozíció vagy annak gyanúja esetén: Forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ/orvoshoz/…. |
|
|
MT |
JEKK espost jew konċernat: Sejjaħ ĊENTRU TAL-AVVELENAMENT/tabib/… |
|
|
NL |
NA (mogelijke) blootstelling: Een ANTIGIFCENTRUM/arts/… raadplegen. |
|
|
PL |
W przypadku narażenia lub styczności: Skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ/lekarzem/… |
|
|
PT |
EM CASO DE exposição ou suspeita de exposição: contacte um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS/médico/… |
|
|
RO |
ÎN CAZ de expunere sau de posibilă expunere: sunați la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ/un medic/… |
|
|
SK |
PO expozícii alebo podozrení z nej: Volajte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM/lekára/… |
|
|
SL |
Pri izpostavljenosti ali sumu izpostavljenosti: Pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE/zdravnika/… |
|
|
FI |
Altistumisen tapahduttua tai jos epäillään altistumista: Ota yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN/lääkäriin/… |
|
|
SV |
Vid exponering eller misstanke om exponering: Kontakta GIFTINFORMATIONSCENTRALEN/läkare/… |
|
P308+P313 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ явна или предполагаема експозиция: Потърсете медицински съвет/помощ. |
|
|
ES |
EN CASO DE exposición manifiesta o presunta: Consultar a un médico. |
|
|
CS |
PŘI expozici nebo podezření na ni: Vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
|
DA |
VED eksponering eller mistanke om eksponering: Søg lægehjælp. |
|
|
DE |
BEI Exposition oder falls betroffen: Ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
|
ET |
Kokkupuute või kokkupuutekahtluse korral: pöörduda arsti poole. |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ έκθεσης ή πιθανότητας έκθεσης: Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό. |
|
|
EN |
IF exposed or concerned: Get medical advice/attention. |
|
|
FR |
EN CAS d'exposition prouvée ou suspectée: consulter un médecin. |
|
|
GA |
I gCÀS nochta nó má mheastar a bheith nochtaithe: Faigh comhairle/cúram liachta. |
|
|
HR |
U SLUČAJU izloženosti ili sumnje na izloženost: zatražiti savjet/pomoć liječnika. |
|
|
IT |
IN CASO di esposizione o di possibile esposizione, consultare un medico. |
|
|
LV |
Ja nokļūst saskarē vai saistīts ar to: lūdziet mediķu palīdzību. |
|
|
LT |
Esant sąlyčiui arba jeigu numanomas sąlytis: kreiptis į gydytoją. |
|
|
HU |
Expozíció vagy annak gyanúja esetén: orvosi ellátást kell kérni. |
|
|
MT |
Jekk espost jew konċernat: Ikkonsulta tabib. |
|
|
NL |
NA (mogelijke) blootstelling: een arts raadplegen. |
|
|
PL |
W przypadku narażenia lub styczności: Zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
|
PT |
EM CASO DE exposição ou suspeita de exposição: consulte um médico. |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE expunere sau de posibilă expunere: consultați medicul. |
|
|
SK |
Po expozícii alebo podozrení z nej: Vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
|
SL |
PRI izpostavljenosti ali sumu izpostavljenosti: poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
|
FI |
Altistumisen tapahduttua tai jos epäillään altistumista: Hakeudu lääkäriin. |
|
|
SV |
Vid exponering eller misstanke om exponering Sök läkarhjälp. |
▼M4 —————
|
P332+P313 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При поява на кожно дразнене: Потърсете медицински съвет/помощ. |
|
|
ES |
En caso de irritación cutánea: Consultar a un médico. |
|
|
CS |
Při podráždění kůže: Vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
|
DA |
Ved hudirritation: Søg lægehjælp. |
|
|
DE |
Bei Hautreizung: Ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
|
ET |
Nahaärrituse korral: pöörduda arsti poole. |
|
|
EL |
Εάν παρατηρηθεί ερεθισμός του δέρματος: Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό. |
|
|
EN |
If skin irritation occurs: Get medical advice/attention. |
|
|
FR |
En cas d'irritation cutanée: consulter un médecin. |
|
|
GA |
I gcás greannú craicinn: Faigh comhairle/cúram liachta. |
|
|
HR |
U slučaju nadražaja kože: zatražiti savjet/pomoć liječnika. |
|
|
IT |
In caso di irritazione della pelle: consultare un medico. |
|
|
LV |
Ja rodas ādas iekaisums: lūdziet mediķu palīdzību. |
|
|
LT |
Jeigu sudirginama oda: kreiptis į gydytoją. |
|
|
HU |
Bőrirritáció esetén: orvosi ellátást kell kérni. |
|
|
MT |
Jekk ikun hemm irritazzjoni tal-ġilda: Ikkonsulta tabib. |
|
|
NL |
Bij huidirritatie: een arts raadplegen. |
|
|
PL |
W przypadku wystąpienia podrażnienia skóry: Zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
|
PT |
Em caso de irritação cutânea: consulte um médico. |
|
|
RO |
În caz de iritare a pielii: consultați medicul. |
|
|
SK |
Ak sa objaví podráždenie pokožky, vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
|
SL |
Če nastopi draženje kože: poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
|
FI |
Jos ilmenee ihoärsytystä: Hakeudu lääkäriin. |
|
|
SV |
Vid hudirritation: Sök läkarhjälp. |
|
P333+P313 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При поява на кожно дразнене или обрив на кожата: Потърсете медицински съвет/помощ. |
|
|
ES |
En caso de irritación o erupción cutánea: Consultar a un médico. |
|
|
CS |
Při podráždění kůže nebo vyrážce: Vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
|
DA |
Ved hudirritation eller udslet: Søg lægehjælp. |
|
|
DE |
Bei Hautreizung oder -ausschlag: Ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
|
ET |
Nahaärrituse või _obe korral: pöörduda arsti poole. |
|
|
EL |
Εάν παρατηρηθεί ερεθισμός του δέρματος ή εμφανιστεί εξάνθημα: Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό. |
|
|
EN |
If skin irritation or rash occurs: Get medical advice/attention. |
|
|
FR |
En cas d'irritation ou d'éruption cutanée: consulter un médecin. |
|
|
GA |
Má tharlaíonn greannú nó gríos craicinn: Faigh comhairle/cúram liachta. |
|
|
HR |
U slučaju nadražaja ili osipa na koži: zatražiti savjet/pomoć liječnika. |
|
|
IT |
In caso di irritazione o eruzione della pelle: consultare un medico. |
|
|
LV |
Ja rodas ādas iekaisums vai izsitumi: lūdziet mediķu palīdzību. |
|
|
LT |
Jeigu sudirginama oda arba ją išberia: kreiptis į gydytoją. |
|
|
HU |
Bőrirritáció vagy kiütések megjelenése esetén: orvosi ellátást kell kérni. |
|
|
MT |
Jekk ikun hemm irritazzjoni jew raxx tal-ġilda: Ikkonsulta tabib. |
|
|
NL |
Bij huidirritatie of uitslag: een arts raadplegen. |
|
|
PL |
W przypadku wystąpienia podrażnienia skóry lub wysypki: Zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
|
PT |
Em caso de irritação ou erupção cutânea: consulte um médico. |
|
|
RO |
În caz de iritare a pielii sau de erupție cutanată: consultați medicul. |
|
|
SK |
Ak sa prejaví podráždenie pokožky alebo sa vytvoria vyrážky: vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
|
SL |
Če nastopi draženje kože ali se pojavi izpuščaj: poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
|
FI |
Jos ilmenee ihoärsytystä tai ihottumaa: Hakeudu lääkäriin. |
|
|
SV |
Vid hudirritation eller utslag: Sök läkarhjälp. |
|
P336 + P315 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Размразете замръзналите части в хладка вода. Не разтривайте засегнатото място. Незабавно потърсете медицински съвет/помощ. |
|
|
ES |
Descongelar las partes congeladas con agua tibia. No frotar la parte afectada. Buscar asistencia médica inmediata. |
|
|
CS |
Omrzlá místa ošetřete vlažnou vodou. Postižené místo netřete. Okamžitě vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
|
DA |
Opvarm forsigtigt af frostskadede legemsdele i lunkent vand. Gnid ikke det angrebne område. Søg omgående lægehjælp. |
|
|
DE |
Vereiste Bereiche mit lauwarmem Wasser auftauen. Betroffenen Bereich nicht reiben. Sofort ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
|
ET |
Sulatada külmunud piirkonnad leige veega. Kannatada saanud piirkonda mitte hõõruda. Pöörduda viivitamata arsti poole. |
|
|
EL |
Ξεπαγώστε τα παγωμένα μέρη με χλιαρό νερό. Μην τρίβετε την περιοχή που πάγωσε. Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε αμέσως γιατρό. |
|
|
EN |
Thaw frosted parts with lukewarm water. Do not rub affected area. Get immediate medical advice/attention. |
|
|
FR |
Dégeler les parties gelées avec de l'eau tiède. Ne pas frotter les zones touchées. Consulter immédiatement un médecin. |
|
|
GA |
Leáigh codanna sioctha le huisce alabhog. Ná cuimil an réimse lena mbaineann. Faigh comhairle/cúram liachta láithreach. |
|
|
HR |
Zamrznute dijelove odmrznuti mlakom vodom. Ne trljati oštećeno mjesto. Hitno zatražiti savjet/pomoć liječnika. |
|
|
IT |
Sgelare le parti congelate usando acqua tiepida. Non sfregare la parte interessata. Consultare immediatamente un medico. |
|
|
LV |
Atkausēt sasalušās daļas ar remdenu ūdeni. Skarto zonu neberzt. Nekavējoties lūgt palīdzību mediķiem. |
|
|
LT |
Prišalusias daleles atitirpinti drungnu vandeniu. Netrinti paveiktos zonos. Nedelsiant kreiptis į gydytoją. |
|
|
HU |
A fagyott részeket langyos vízzel fel kell melegíteni. Tilos az érintett terület dörzsölése. Azonnal orvosi ellátást kell kérni. |
|
|
MT |
Ħoll il-partijiet kiesħa bl-ilma fietel. Togħrokx il-parti affettwata. Ikkonsulta tabib minnufih. |
|
|
NL |
Bevroren lichaamsdelen met lauw water ontdooien. Niet wrijven. Onmiddellijk een arts raadplegen. |
|
|
PL |
Rozmrozić oszronione obszary letnią wodą. Nie trzeć oszronionego obszaru. Natychmiast zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
|
PT |
Derreter as zonas congeladas com água morna. Não friccionar a zona afetada. Consulte imediatamente um médico. |
|
|
RO |
Dezghețați părțile degerate cu apă călduță. Nu frecați zona afectată. Consultați imediat medicul. |
|
|
SK |
Zmrznuté časti ošetrite vlažnou vodou. Postihnuté miesto netrite. Okamžite vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
|
SL |
Zamrznjene dele odtaliti z mlačno vodo. Ne drgniti prizadetega mesta. Takoj poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
|
FI |
Sulata jäätyneet alueet haalealla vedellä. Vahingoittunutta aluetta ei saa hangata. Hakeudu välittömästi lääkäriin. |
|
|
SV |
Värm det köldskadade området med ljummet vatten. Gnid inte det skadade området. Sök omedelbart läkarhjälp. |
▼M12 —————
|
P337+P313 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При продължително дразнене на очите: Потърсете медицински съвет/помощ. |
|
|
ES |
Si persiste la irritación ocular: Consultar a un médico. |
|
|
CS |
Přetrvává-li podráždění očí: Vyhledejte lékařskou pomoc/ošetření. |
|
|
DA |
Ved vedvarende øjenirritation: Søg lægehjælp. |
|
|
DE |
Bei anhaltender Augenreizung: Ärztlichen Rat einholen/ärztliche Hilfe hinzuziehen. |
|
|
ET |
Kui silmade ärritus ei möödu: pöörduda arsti poole. |
|
|
EL |
Εάν δεν υποχωρεί ο οφθαλμικός ερεθισμός: Συμβουλευθείτε/Επισκεφθείτε γιατρό. |
|
|
EN |
If eye irritation persists: Get medical advice/attention. |
|
|
FR |
Si l'irritation oculaire persiste: consulter un médecin. |
|
|
GA |
Má mhaireann an greannú súile: Faigh comhairle/cúram liachta. |
|
|
HR |
Ako nadražaj oka ne prestaje: zatražiti savjet/pomoć liječnika. |
|
|
IT |
Se l'irritazione degli occhi persiste, consultare un medico. |
|
|
LV |
Ja acu iekaisums nepāriet: lūdziet mediķu palīdzību. |
|
|
LT |
Jei akių dirginimas nepraeina: kreiptis į gydytoją. |
|
|
HU |
Ha a szemirritáció nem múlik el: orvosi ellátást kell kérni. |
|
|
MT |
Jekk l-irritazzjoni ta' l-għajnejn tippersisti: Ikkonsulta tabib. |
|
|
NL |
Bij aanhoudende oogirritatie: een arts raadplegen. |
|
|
PL |
W przypadku utrzymywania się działania drażniącego na oczy: Zasięgnąć porady/zgłosić się pod opiekę lekarza. |
|
|
PT |
Caso a irritação ocular persista: consulte um médico. |
|
|
RO |
Dacă iritarea ochilor persistă: consultați medicul. |
|
|
SK |
Ak podráždenie očí pretrváva: vyhľadajte lekársku pomoc/starostlivosť. |
|
|
SL |
Če draženje oči ne preneha: poiščite zdravniško pomoč/oskrbo. |
|
|
FI |
Jos silmä-ärsytys jatkuu: Hakeudu lääkäriin. |
|
|
SV |
Vid bestående ögonirritation: Sök läkarhjälp. |
|
P342 + P311 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При симптоми на затруднено дишане: Обадете се в ЦЕНТЪР ПО ТОКСИКОЛОГИЯ/на лекар/… |
|
|
ES |
En caso de síntomas respiratorios: Llamar a un CENTRO DE TOXICOLOGĺA/médico/… |
|
|
CS |
Při dýchacích potížích: Volejte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÍ STŘEDISKO/lékaře/… |
|
|
DA |
Ved luftvejssymptomer: Ring til en GIFTINFORMATION/læge/… |
|
|
DE |
Bei Symptomen der Atemwege: GIFTINFORMATIONSZENTRUM/Arzt/…/anrufen. |
|
|
ET |
Hingamisteede probleemide ilmnemise korral: võtta ühendust MÜRGISTUSTEABEKESKUSE/arstiga… |
|
|
EL |
Εάν παρουσιάζονται αναπνευστικά συμπτώματα: Καλέστε το ΚΕΝΤΡΟ ΔΗΛΗΤΗΡΙΑΣΕΩΝ/γιατρό/… |
|
|
EN |
If experiencing respiratory symptoms: Call a POISON CENTER/doctor/… |
|
|
FR |
En cas de symptômes respiratoires: Appeler un CENTRE ANTIPOISON/un médecin/… |
|
|
GA |
I gCÁS siomtóm riospráide: Cuir glao ar IONAD NIMHE/ar dhoctúir/… |
|
|
HR |
Pri otežanom disanju: nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/… |
|
|
IT |
In caso di sintomi respiratori: contattare un CENTRO ANTIVELENI/un medico/… |
|
|
LV |
Ja rodas elpas trūkuma simptomi: sazinieties ar SAINDĒŠANĀS INFORMĀCIJAS CENTRU/ārstu/… |
|
|
LT |
Jeigu pasireiškia respiraciniai simptomai: skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ / kreiptis į gydytoją / … |
|
|
HU |
Légzési problémák esetén: Forduljon TOXIKOLÓGIAI KÖZPONTHOZ/orvoshoz/…. |
|
|
MT |
Jekk ikollok sintomi respiratorji: Sejjaħ ĊENTRU TAL-AVVELENAMENT/tabib/… |
|
|
NL |
Bij ademhalingssymptomen: Een ANTIGIFCENTRUM/arts/… raadplegen. |
|
|
PL |
W przypadku wystąpienia objawów ze strony układu oddechowego: Skontaktować się z OŚRODKIEM ZATRUĆ/lekarzem/… |
|
|
PT |
Em caso de sintomas respiratórios: contacte um CENTRO DE INFORMAÇÃO ANTIVENENOS/médico/… |
|
|
RO |
În caz de simptome respiratorii: sunați la un CENTRU DE INFORMARE TOXICOLOGICĂ/un medic/… |
|
|
SK |
Pri sťaženom dýchaní: Volajte TOXIKOLOGICKÉ INFORMAČNÉ CENTRUM/lekára/… |
|
|
SL |
Pri respiratornih simptomih: Pokličite CENTER ZA ZASTRUPITVE/zdravnika/… |
|
|
FI |
Jos ilmenee hengitysoireita: Ota yhteys MYRKYTYSTIETOKESKUKSEEN/lääkäriin/… |
|
|
SV |
Vid besvär i luftvägarna: Kontakta GIFTINFORMATIONSCENTRALEN/läkare/… |
|
P361 + P364 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Незабавно свалете цялото замърсено облекло и го изперете преди повторна употреба. |
|
|
ES |
Quitar inmediatamente todas las prendas contaminadas y lavarlas antes de volver a usarlas. |
|
|
CS |
Veškeré kontaminované části oděvu okamžitě svlékněte a před opětovným použitím vyperte. |
|
|
DA |
Alt tilsmudset tøj tages straks af og vaskes inden genanvendelse. |
|
|
DE |
Alle kontaminierten Kleidungsstücke sofort ausziehen und vor erneutem Tragen waschen. |
|
|
ET |
Võtta viivitamata seljast kõik saastunud rõivad ja pesta enne korduskasutust. |
|
|
EL |
Βγάλτε αμέσως όλα τα μολυσμένα ρούχα και πλύντε τα πριν τα ξαναχρησιμοποιήσετε. |
|
|
EN |
Take off immediately all contaminated clothing and wash it before reuse. |
|
|
FR |
Enlever immédiatement tous les vêtements contaminés et les laver avant réutilisation. |
|
|
GA |
Bain díot láithreach na héadaí éillithe go léir agus nigh iad roimh iad a athúsáid. |
|
|
HR |
Odmah skinuti svu zagađenu odjeću i oprati je prije ponovne uporabe. |
|
|
IT |
Togliere immediatamente tutti gli indumenti contaminati e lavarli prima di indossarli nuovamente. |
|
|
LV |
Nekavējoties novilkt visu piesārņoto apģērbu un pirms atkārtotas lietošanas izmazgāt. |
|
|
LT |
Nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius ir išskalbti prieš vėl apsivelkant. |
|
|
HU |
Az összes szennyezett ruhadarabot azonnal le kell vetni és újbóli használat előtt ki kell mosni. |
|
|
MT |
Neħħi minnufih il-ħwejjeġ kontaminati kollha u aħsilhom qabel terġa’ tilbishom. |
|
|
NL |
Verontreinigde kleding onmiddellijk uittrekken en wassen alvorens deze opnieuw te gebruiken. |
|
|
PL |
Natychmiast zdjąć całą zanieczyszczoną odzież i wyprać przed ponownym użyciem. |
|
|
PT |
Retirar imediatamente a roupa contaminada e lavá-la antes de a voltar a usar. |
|
|
RO |
Scoateți imediat toată îmbrăcămintea contaminată și spalați-o înainte de reutilizare. |
|
|
SK |
Všetky kontaminované časti odevu okamžite vyzlečte a pred ďalším použitím vyperte. |
|
|
SL |
Takoj sleči vsa kontaminirana oblačila in jih oprati pred ponovno uporabo. |
|
|
FI |
Riisu saastunut vaatetus välittömästi ja pese ennen uudelleenkäyttöä. |
|
|
SV |
Ta omedelbart av alla nedstänkta kläder och tvätta dem innan de används igen. |
|
P362 + P364 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Свалете замърсеното облекло и го изперете преди повторна употреба. |
|
|
ES |
Quitar las prendas contaminadas y lavarlas antes de volver a usarlas. |
|
|
CS |
Kontaminovaný oděv svlékněte a před opětovným použitím vyperte. |
|
|
DA |
Alt tilsmudset tøj tages af og vaskes inden genanvendelse. |
|
|
DE |
Kontaminierte Kleidung ausziehen und vor erneutem Tragen waschen. |
|
|
ET |
Võtta seljast saastunud rõivad ja pesta enne korduskasutust. |
|
|
EL |
Βγάλτε τα μολυσμένα ρούχα και πλύντε τα πριν τα ξαναχρησιμοποιήσετε. |
|
|
EN |
Take off contaminated clothing and wash it before reuse. |
|
|
FR |
Enlever les vêtements contaminés et les laver avant réutilisation. |
|
|
GA |
Bain díot aon éadaí éillithe agus nigh iad roimh iad a athúsáid. |
|
|
HR |
Skinuti zagađenu odjeću i oprati je prije ponovne uporabe. |
|
|
IT |
Togliere tutti gli indumenti contaminati e lavarli prima di indossarli nuovamente. |
|
|
LV |
Novilkt piesārņoto apģērbu un pirms atkārtotas lietošanas izmazgāt. |
|
|
LT |
Nusivilkti užterštus drabužius ir išskalbti prieš vėl apsivelkant. |
|
|
HU |
A szennyezett ruhadarabot le kell vetni és újbóli használat előtt ki kell mosni. |
|
|
MT |
Neħħi l-ħwejjeġ kontaminati kollha u aħsilhom qabel terġa’ tilbishom. |
|
|
NL |
Verontreinigde kleding uittrekken en wassen alvorens deze opnieuw te gebruiken. |
|
|
PL |
Zanieczyszczoną odzież zdjąć i wyprać przed ponownym użyciem. |
|
|
PT |
Retirar a roupa contaminada e lavá-la antes de a voltar a usar. |
|
|
RO |
Scoateți îmbrăcămintea contaminată și spalați-o înainte de reutilizare. |
|
|
SK |
Kontaminovaný odev vyzlečte a pred ďalším použitím vyperte. |
|
|
SL |
Sleči kontaminirana oblačila in jih oprati pred ponovno uporabo. |
|
|
FI |
Riisu saastunut vaatetus ja pese ennen uudelleenkäyttöä. |
|
|
SV |
Tag av nedstänkta kläder och tvätta dem innan de används igen. |
|
P370+P376 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При пожар: Спрете теча, ако е безопасно. |
|
|
ES |
En caso de incendio: Detener la fuga, si no hay peligro en hacerlo. |
|
|
CS |
V případě požáru: Zastavte únik, můžete-li tak učinit bez rizika. |
|
|
DA |
Ved brand: Stands lækagen, hvis dette er sikkert. |
|
|
DE |
Bei Brand: Undichtigkeit beseitigen, wenn gefahrlos möglich. |
|
|
ET |
Tulekahju korral: leke peatada, kui seda on võimalik teha ohutult. |
|
|
EL |
Σε περίπτωση πυρκαγιάς: Σταματήστε τη διαρροή, εφόσον δεν υπάρχει κίνδυνος. |
|
|
EN |
In case of fire: Stop leak if safe to do so. |
|
|
FR |
En cas d'incendie: obturer la fuite si cela peut se faire sans danger. |
|
|
GA |
I gcás dóiteáin: Cuir stop leis an sceitheadh má tá sé sábháilte é sin a dhéanamh. |
|
|
HR |
U slučaju požara: ako je sigurno, zaustaviti istjecanje. |
|
|
IT |
In caso di incendio: bloccare la perdita se non c'è pericolo. |
|
|
LV |
Ugunsgrēka gadījumā: apturiet noplūdi, ja to darīt ir droši. |
|
|
LT |
Gaisro atveju: sustabdyti nuotėkį, jeigu galima saugiai tai padaryti. |
|
|
HU |
Tűz esetén: Meg kell szüntetni a szivárgást, ha ez biztonságosan megtehető. |
|
|
MT |
F'każ ta' nar: Waqqaf it-tnixxija sakemm ma jkunx ta' periklu. |
|
|
NL |
In geval van brand: het lek dichten als dat veilig gedaan kan worden. |
|
|
PL |
W przypadku pożaru: Jeżeli jest to bezpieczne zahamować wyciek. |
|
|
PT |
Em caso de incêndio: deter a fuga se tal puder ser feito em segurança. |
|
|
RO |
În caz de incendiu: opriți scurgerea, dacă acest lucru se poate face în siguranță. |
|
|
SK |
V prípade požiaru: ak je to bezpečné, zastavte únik. |
|
|
SL |
Ob požaru: zaustaviti puščanje, če je varno. |
|
|
FI |
Tulipalon sattuessa: Sulje vuoto, jos sen voi tehdä turvallisesti. |
|
|
SV |
Vid brand: Stoppa läckan om det kan göras på ett säkert sätt. |
|
P370 + P378 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При пожар: Използвайте…, за да загасите. |
|
|
ES |
En caso de incendio: Utilizar… para la extinción. |
|
|
CS |
V případě požáru: K uhašení použijte… |
|
|
DA |
Ved brand: Anvend… til brandslukning. |
|
|
DE |
Bei Brand: … zum Löschen verwenden. |
|
|
ET |
Tulekahju korral: kasutada kustutamiseks… |
|
|
EL |
Σε περίπτωση πυρκαγιάς: Χρησιμοποιήστε… για να κατασβήσετε. |
|
|
EN |
In case of fire: Use… to extinguish. |
|
|
FR |
En cas d’incendie: Utiliser… pour l’extinction. |
|
|
GA |
I gcás dóiteáin: Úsáid … le haghaidh múchta. |
|
|
HR |
U slučaju požara: za gašenje rabiti … |
|
|
IT |
In caso d’incendio: utilizzare…per estinguere. |
|
|
LV |
Ugunsgrēka gadījumā: dzēšanai izmantojiet … |
|
|
LT |
Gaisro atveju: gesinimui naudoti … |
|
|
HU |
Tűz esetén: oltásra …használandó. |
|
|
MT |
F’każ ta’ nar: Uża… biex titfi. |
|
|
NL |
In geval van brand: blussen met … |
|
|
PL |
W przypadku pożaru: Użyć… do gaszenia. |
|
|
PT |
Em caso de incêndio: para extinguir utilizar…. |
|
|
RO |
În caz de incendiu: a se utiliza… pentru a stinge. |
|
|
SK |
V prípade požiaru: Na hasenie použite… |
|
|
SL |
Ob požaru: Za gašenje se uporabi … |
|
|
FI |
Tulipalon sattuessa: Käytä palon sammuttamiseen… |
|
|
SV |
Vid brand: Släck med… |
|
P301 + P330 + P331 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ ПОГЛЪЩАНЕ: изплакнете устата. НЕ предизвиквайте повръщане. |
|
|
ES |
EN CASO DE INGESTIÓN: Enjuagar la boca. NO provocar el vómito. |
|
|
CS |
PŘI POŽITÍ: Vypláchněte ústa. NEVYVOLÁVEJTE zvracení. |
|
|
DA |
I TILFÆLDE AF INDTAGELSE: Skyl munden. Fremkald IKKE opkastning. |
|
|
DE |
BEI VERSCHLUCKEN: Mund ausspülen. KEIN Erbrechen herbeiführen. |
|
|
ET |
ALLANEELAMISE KORRAL: loputada suud. MITTE kutsuda esile oksendamist. |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΚΑΤΑΠΟΣΗΣ: Ξεπλύνετε το στόμα. ΜΗΝ προκαλέσετε εμετό. |
|
|
EN |
IF SWALLOWED: Rinse mouth. Do NOT induce vomiting. |
|
|
FR |
EN CAS D'INGESTION: Rincer la bouche. NE PAS faire vomir. |
|
|
GA |
MÁ SHLOGTAR: Sruthlaítear an béal. NÁ spreagtar urlacan. |
|
|
HR |
AKO SE PROGUTA: isprati usta. NE izazivati povraćanje. |
|
|
IT |
IN CASO DI INGESTIONE: sciacquare la bocca. NON provocare il vomito. |
|
|
LV |
NORĪŠANAS GADĪJUMĀ: Izskalot muti. NEIZRAISĪT vemšanu. |
|
|
LT |
PRARIJUS: išskalauti burną. NESKATINTI vėmimo. |
|
|
HU |
LENYELÉS ESETÉN: A szájat ki kell öblíteni. TILOS hánytatni. |
|
|
MT |
JEKK JINBELA': Laħlaħ il-ħalq. TIPPROVOKAX ir-remettar. |
|
|
NL |
NA INSLIKKEN: de mond spoelen. GEEN braken opwekken. |
|
|
PL |
W PRZYPADKU POŁKNIĘCIA: wypłukać usta. NIE wywoływać wymiotów. |
|
|
PT |
EM CASO DE INGESTÃO: Enxaguar a boca. NÃO provocar o vómito. |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE ÎNGHIȚIRE: Clătiți gura. NU provocați voma. |
|
|
SK |
PO POŽITÍ: vypláchnite ústa. NEVYVOLÁVAJTE zvracanie. |
|
|
SL |
PRI ZAUŽITJU: Izprati usta. Ne izzivati bruhanja. |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA ON NIELTY: Huuhdo suu. EI saa oksennuttaa. |
|
|
SV |
VID FÖRTÄRING: Skölj munnen. Framkalla INTE kräkning. |
|
P302 + P335 + P334 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА: отстранете от кожата посипаните частици. Потопете в хладка вода [или сложете мокри компреси]. |
|
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL: Cepillar las partículas sueltas depositadas en la piel; sumergir en agua fría [o envolver en vendas húmedas]. |
|
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ: Volné částečky odstraňte z kůže. Ponořte do studené vody [nebo zabalte do vlhkého obvazu]. |
|
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN: Børst løse partikler bort fra huden. Hold under koldt vand [eller anvend våde omslag]. |
|
|
DE |
BEI BERÜHRUNG MIT DER HAUT: Lose Partikel von der Haut abbürsten. In kaltes Wasser tauchen [oder nassen Verband anlegen]. |
|
|
ET |
NAHALE SATTUMISE KORRAL: pühkida lahtised osakesed nahalt maha. Hoida jahedas vees [või panna peale niiske kompress]. |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ: Αφαιρέστε προσεκτικά τα σωματίδια που έχουν μείνει στο δέρμα με μια βούρτσα. Βυθίστε σε δροσερό νερό [ή τυλίξτε με βρεγμένους επιδέσμους]. |
|
|
EN |
IF ON SKIN: Brush off loose particles from skin. Immerse in cool water [or wrap in wet bandages]. |
|
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU: Enlever avec précaution les particules déposées sur la peau. Rincer à l'eau fraîche [ou poser une compresse humide]. |
|
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN: Glan cáithníní scaoilte den chraiceann. Tum in uisce fionnuar [nó cuir bréid fliuch air]. |
|
|
HR |
U SLUČAJU DODIRA S KOŽOM: izmesti zaostale čestice s kože. Uroniti u hladnu vodu [ili omotati vlažnim zavojem]. |
|
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE: rimuovere le particelle depositate sulla pelle. Immergere in acqua fredda [o avvolgere con un bendaggio umido]. |
|
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU: Noslaucīt brīvās daļiņas no ādas. Iegremdēt vēsā ūdenī [vai ietīt mitros apsējos]. |
|
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS: neprilipusias daleles nuvalyti nuo odos. Įmerkti į vėsų vandenį [arba apvynioti šlapiais tvarsčiais]. |
|
|
HU |
HA BŐRRE KERÜL: A bőrre lazán tapadó szemcséket óvatosan le kell kefélni. Hideg vízzel [vagy nedves kötéssel] kell hűteni. |
|
|
MT |
JEKK FUQ IL-ĠILDA: Farfar il-frak mhux imwaħħal minn mal-ġilda. Daħħal fl-ilma frisk [jew kebbeb f'faxex imxarrbin]. |
|
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID: losse deeltjes van de huid afvegen. In koud water onderdompelen [of nat verband aanbrengen]. |
|
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU ZE SKÓRĄ: Niezwiązaną pozostałość strzepnąć ze skóry. Zanurzyć w zimnej wodzie [lub owinąć mokrym bandażem]. |
|
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE: Sacudir da pele as partículas soltas. Mergulhar em água fria [ou aplicar compressas húmidas]. |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA: Îndepărtați particulele depuse pe piele. Introduceți în apă rece [sau acoperiți cu o compresă umedă]. |
|
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU: Z pokožky oprášte sypké čiastočky. Ponorte do studenej vody [alebo obviažte mokrými obväzmi]. |
|
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO: S krtačo odstraniti razsute delce s kože. Potopiti v hladno vodo [ali zaviti v mokre povoje]. |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE: Poista irtohiukkaset iholta. Upota kylmään veteen [tai kääri märkiin siteisiin]. |
|
|
SV |
VID HUDKONTAKT: Borsta bort lösa partiklar från huden. Skölj under kallt vatten [eller använd våta omslag]. |
|
P303 + P361 + P353 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С КОЖАТА (или косата): незабавно свалете цялото замърсено облекло. Облейте кожата с вода [или вземете душ]. |
|
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LA PIEL (o el pelo): Quitar inmediatamente toda la ropa contaminada. Enjuagar la piel con agua [o ducharse]. |
|
|
CS |
PŘI STYKU S KŮŽÍ (nebo s vlasy): Veškeré kontaminované části oděvu okamžitě svlékněte. Opláchněte kůži vodou [nebo osprchujte]. |
|
|
DA |
VED KONTAKT MED HUDEN (eller håret): Tilsmudset tøj tages straks af/fjernes. Skyl [eller brus] huden med vand. |
|
|
DE |
BEI BERÜHRUNG MIT DER HAUT (oder dem Haar): Alle kontaminierten Kleidungsstücke sofort ausziehen. Haut mit Wasser abwaschen [oder duschen]. |
|
|
ET |
NAHALE (või juustele) SATTUMISE KORRAL: kõik saastunud rõivad viivitamata seljast võtta. Loputada nahka veega [või loputada duši all]. |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΟ ΔΕΡΜΑ (ή με τα μαλλιά): Βγάλτε αμέσως όλα τα μολυσμένα ρούχα. Ξεπλύνετε την επιδερμίδα με νερό [ή στο ντους]. |
|
|
EN |
IF ON SKIN (or hair): Take off immediately all contaminated clothing. Rinse skin with water [or shower]. |
|
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LA PEAU (ou les cheveux): Enlever immédiatement tous les vêtements contaminés. Rincer la peau à l'eau [ou se doucher]. |
|
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS AN gCRAICEANN (nó le gruaig): Bain díot láithreach na héadaí éillithe go léir. Sruthlaítear an craiceann le huisce [nó glac cithfholcadh]. |
|
|
HR |
U SLUČAJU DODIRA S KOŽOM (ili kosom): odmah skinuti svu zagađenu odjeću. Isprati kožu vodom [ili tuširanjem]. |
|
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON LA PELLE (o con i capelli): togliersi di dosso immediatamente tutti gli indumenti contaminati. Sciacquare la pelle [o fare una doccia]. |
|
|
LV |
SASKARĒ AR ĀDU (vai matiem): Nekavējoties novilkt visu piesārņoto apģērbu. Noskalot ādu ar ūdeni [vai iet dušā]. |
|
|
LT |
PATEKUS ANT ODOS (arba plaukų): nedelsiant nuvilkti visus užterštus drabužius. Odą nuplauti vandeniu [arba čiurkšle]. |
|
|
HU |
HA BŐRRE (vagy hajra) KERÜL: Az összes szennyezett ruhadarabot azonnal le kell vetni. A bőrt le kell öblíteni vízzel [vagy zuhanyozás]. |
|
|
MT |
JEKK FUQ IL-ĠILDA (jew ix-xagħar): Inża' minnufih l-ilbies kontaminat. Laħlaħ il-ġilda bl-ilma [jew bix-xawer]. |
|
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE HUID (of het haar): verontreinigde kleding onmiddellijk uittrekken. Huid met water afspoelen [of afdouchen]. |
|
|
PL |
W PRZYPADKU KONTAKTU ZE SKÓRĄ (lub z włosami): Natychmiast zdjąć całą zanieczyszczoną odzież. Spłukać skórę pod strumieniem wody [lub prysznicem]. |
|
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM A PELE (ou o cabelo): Retirar imediatamente toda a roupa contaminada. Enxaguar a pele com água [ou tomar um duche]. |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU PIELEA (sau cu părul): Scoateți imediat toată îmbrăcămintea contaminată. Clătiți pielea cu apă [sau faceți duș]. |
|
|
SK |
PRI KONTAKTE S POKOŽKOU (alebo vlasmi): Vyzlečte všetky kontaminované časti odevu. Pokožku ihneď opláchnite vodou [alebo sprchou]. |
|
|
SL |
PRI STIKU S KOŽO (ali lasmi): Takoj sleči vsa kontaminirana oblačila. Kožo izprati z vodo [ali prho]. |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU IHOLLE (tai hiuksiin): Riisu saastunut vaatetus välittömästi. Huuhdo iho vedellä [tai suihkuta]. |
|
|
SV |
VID HUDKONTAKT (även håret): Ta omedelbart av alla nedstänkta kläder. Skölj huden med vatten [eller duscha]. |
|
P305 + P351 + P338 |
Kalba |
|
|
|
BG |
ПРИ КОНТАКТ С ОЧИТЕ: промивайте внимателно с вода в продължение на няколко минути. Свалете контактните лещи, ако има такива и доколкото това е възможно. Продължете с изплакването. |
|
|
ES |
EN CASO DE CONTACTO CON LOS OJOS: Enjuagar con agua cuidadosamente durante varios minutos. Quitar las lentes de contacto cuando estén presentes y pueda hacerse con facilidad. Proseguir con el lavado. |
|
|
CS |
PŘI ZASAŽENÍ OČÍ: Několik minut opatrně vyplachujte vodou. Vyjměte kontaktní čočky, jsou-li nasazeny a pokud je lze vyjmout snadno. Pokračujte ve vyplachování. |
|
|
DA |
VED KONTAKT MED ØJNENE: Skyl forsigtigt med vand i flere minutter. Fjern eventuelle kontaktlinser, hvis dette kan gøres let. Fortsæt skylning. |
|
|
DE |
BEI KONTAKT MIT DEN AUGEN: Einige Minuten lang behutsam mit Wasser spülen. Eventuell vorhandene Kontaktlinsen nach Möglichkeit entfernen. Weiter spülen. |
|
|
ET |
SILMA SATTUMISE KORRAL: loputada mitme minuti jooksul ettevaatlikult veega. Eemaldada kontaktläätsed, kui neid kasutatakse ja kui neid on kerge eemaldada. Loputada veel kord. |
|
|
EL |
ΣΕ ΠΕΡΙΠΤΩΣΗ ΕΠΑΦΗΣ ΜΕ ΤΑ ΜΑΤΙΑ: Ξεπλύνετε προσεκτικά με νερό για αρκετά λεπτά. Αν υπάρχουν φακοί επαφής, αφαιρέστε τους, αν είναι εύκολο. Συνεχίστε να ξεπλένετε. |
|
|
EN |
IF IN EYES: Rinse cautiously with water for several minutes. Remove contact lenses, if present and easy to do. Continue rinsing. |
|
|
FR |
EN CAS DE CONTACT AVEC LES YEUX: Rincer avec précaution à l'eau pendant plusieurs minutes. Enlever les lentilles de contact si la victime en porte et si elles peuvent être facilement enlevées. Continuer à rincer. |
|
|
GA |
I gCÁS TEAGMHÁLA LEIS NA SÚILE: Sruthlaítear go cúramach le huisce ar feadh roinnt nóiméad. Tóg amach na tadhall-lionsaí, más ann dóibh agus más furasta é sin a dhéanamh. Lean den sruthlú. |
|
|
HR |
U SLUČAJU DODIRA S OČIMA: oprezno ispirati vodom nekoliko minuta. Ukloniti kontaktne leće ako ih nosite i ako se one lako uklanjaju. Nastaviti ispirati. |
|
|
IT |
IN CASO DI CONTATTO CON GLI OCCHI: sciacquare accuratamente per parecchi minuti. Togliere le eventuali lenti a contatto se è agevole farlo. Continuare a sciacquare. |
|
|
LV |
SASKARĒ AR ACĪM: Uzmanīgi izskalot ar ūdeni vairākas minūtes. Izņemt kontaktlēcas, ja tās ir ievietotas un ja to var vienkārši izdarīt. Turpināt skalot. |
|
|
LT |
PATEKUS Į AKIS: atsargiai plauti vandeniu kelias minutes. Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis. |
|
|
HU |
SZEMBE KERÜLÉS ESETÉN: Több percig tartó óvatos öblítés vízzel. Adott esetben a kontaktlencsék eltávolítása, ha könnyen megoldható. Az öblítés folytatása. |
|
|
MT |
JEKK JIDĦOL FL-GĦAJNEJN: Laħlaħ b'attenzjoni bl-ilma għal diversi minuti. Neħħi l-lentijiet tal-kuntatt, jekk ikun hemm u jkunu faċli biex tneħħihom. Kompli laħlaħ. |
|
|
NL |
BIJ CONTACT MET DE OGEN: voorzichtig afspoelen met water gedurende een aantal minuten; contactlenzen verwijderen, indien mogelijk; blijven spoelen. |
|
|
PL |
W PRZYPADKU DOSTANIA SIĘ DO OCZU: Ostrożnie płukać wodą przez kilka minut. Wyjąć soczewki kontaktowe, jeżeli są i można je łatwo usunąć. Nadal płukać. |
|
|
PT |
SE ENTRAR EM CONTACTO COM OS OLHOS: Enxaguar cuidadosamente com água durante vários minutos. Se usar lentes de contacto, retire-as, se tal lhe for possível. Continue a enxaguar. |
|
|
RO |
ÎN CAZ DE CONTACT CU OCHII: Clătiți cu atenție cu apă timp de mai multe minute. Scoateți lentilele de contact, dacă este cazul și dacă acest lucru se poate face cu ușurință. Continuați să clătiți. |
|
|
SK |
PO ZASIAHNUTÍ OČÍ: Niekoľko minút ich opatrne vyplachujte vodou. Ak používate kontaktné šošovky a je to možné, odstráňte ich. Pokračujte vo vyplachovaní. |
|
|
SL |
PRI STIKU Z OČMI: Previdno izpirati z vodo nekaj minut. Odstranite kontaktne leče, če jih imate in če to lahko storite brez težav. Nadaljujte z izpiranjem. |
|
|
FI |
JOS KEMIKAALIA JOUTUU SILMIIN: Huuhdo huolellisesti vedellä usean minuutin ajan. Poista mahdolliset piilolinssit, jos sen voi tehdä helposti. Jatka huuhtomista. |
|
|
SV |
VID KONTAKT MED ÖGONEN: Skölj försiktigt med vatten i flera minuter. Ta ur eventuella kontaktlinser om det går lätt. Fortsätt att skölja. |
▼M12 —————
|
P370+P380+P375 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При пожар: Евакуирайте зоната. Гасете пожара от разстояние поради опасност от експлозия. |
|
|
ES |
En caso de incendio: Evacuar la zona. Luchar contra el incendio a distancia, dado el riesgo de explosión. |
|
|
CS |
V případě požáru: Vykliďte prostor. Kvůli nebezpečí výbuchu haste z dostatečné vzdálenosti. |
|
|
DA |
Ved brand: Evakuer området. Bekæmp branden på afstand på grund af eksplosionsfare. |
|
|
DE |
Bei Brand: Umgebung räumen. Wegen Explosionsgefahr Brand aus der Entfernung bekämpfen. |
|
|
ET |
Tulekahju korral: ala evakueerida. Plahvatusohu tõttu teha kustutustöid eemalt. |
|
|
EL |
Σε περίπτωση πυρκαγιάς: Εκκενώστε την περιοχή. Προσπαθήστε να σβήσετε την πυρκαγιά από απόσταση, επειδή υπάρχει κίνδυνος έκρηξης. |
|
|
EN |
In case of fire: Evacuate area. Fight fire remotely due to the risk of explosion. |
|
|
FR |
En cas d'incendie: évacuer la zone. Combattre l'incendie à distance à cause du risque d'explosion. |
|
|
GA |
I gcás dóiteáin: Aslonnaigh gach duine as an limistéar. Téigh i gcianghleic leis an dóiteán mar gheall ar an mbaol pléasctha. |
|
|
HR |
U slučaju požara: evakuirati područje. Gasiti s veće udaljenosti zbog opasnosti od eksplozije. |
|
|
IT |
In caso di incendio: evacuare la zona. Rischio di esplosione. Utilizzare i mezzi estinguenti a grande distanza. |
|
|
LV |
Ugunsgrēka gadījumā: evakuēt zonu. Dzēst uguni no attāluma eksplozijas riska dēļ. |
|
|
LT |
Gaisro atveju: evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
|
|
HU |
Tűz esetén: Ki kell üríteni a területet. A tűz oltását robbanásveszély miatt távolból kell végezni. |
|
|
MT |
F'każ ta' nar: Evakwa ż-żona. Itfi n-nar mill-bogħod minħabba r-riskju ta' splużjoni. |
|
|
NL |
In geval van brand: evacueren. Op afstand blussen omwille van ontploffingsgevaar. |
|
|
PL |
W przypadku pożaru: Ewakuować teren. Z powodu ryzyka wybuchu gasić pożar z odległości. |
|
|
PT |
Em caso de incêndio: evacuar a zona. Combater o incêndio à distância, devido ao risco de explosão. |
|
|
RO |
În caz de incendiu: evacuați zona. Stingeți incendiul de la distanță din cauza pericolului de explozie. |
|
|
SK |
V prípade požiaru: priestory evakuujte. Z dôvodu nebezpečenstva výbuchu požiar haste z diaľky. |
|
|
SL |
Ob požaru: izprazniti območje. Gasiti z večje razdalje zaradi nevarnosti eksplozije. |
|
|
FI |
Tulipalon sattuessa: Evakuoi alue. Sammuta palo etäältä räjähdysvaaran takia. |
|
|
SV |
Vid brand: Utrym området. Bekämpa branden på avstånd på grund av explosionsrisken. |
|
P371+P380+P375 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При голям пожар и значителни количества: Евакуирайте зоната. Гасете пожара от разстояние поради опасност от експлозия. |
|
|
ES |
En caso de incendio importante y en grandes cantidades: Evacuar la zona. Luchar contra el incendio a distancia, dado el riesgo de explosión. |
|
|
CS |
V případě velkého požáru a velkého množství: Vykliďte prostor. Kvůli nebezpečí výbuchu haste z dostatečné vzdálenosti. |
|
|
DA |
Ved større brand og store mængder: Evakuer området. Bekæmp branden på afstand på grund af eksplosionsfare. |
|
|
DE |
Bei Großbrand und großen Mengen: Umgebung räumen. Wegen Explosionsgefahr Brand aus der Entfernung bekämpfen. |
|
|
ET |
Suure tulekahju korral ning kui on tegemist suurte kogustega: ala evakueerida. Plahvatusohu tõttu teha kustutustöid eemalt. |
|
|
EL |
Σε περίπτωση σοβαρής πυρκαγιάς και εάν πρόκειται για μεγάλες ποσότητες: Εκκενώστε την περιοχή. Προσπαθήστε να σβήσετε την πυρκαγιά από απόσταση, επειδή υπάρχει κίνδυνος έκρηξης. |
|
|
EN |
In case of major fire and large quantities: Evacuate area. Fight fire remotely due to the risk of explosion. |
|
|
FR |
En cas d'incendie important et s'il s'agit de grandes quantités: évacuer la zone. Combattre l'incendie à distance à cause du risque d'explosion. |
|
|
GA |
I gcás mórdhóiteáin agus mórchainníochtaí: Aslonnaigh gach duine as an limistéar. Téigh i gcianghleic leis an dóiteán mar gheall ar an mbaol pléasctha. |
|
|
HR |
U slučaju velikog požara i velikih količina: evakuirati područje. Gasiti s veće udaljenosti zbog opasnosti od eksplozije. |
|
|
IT |
In caso di incendio grave e di grandi quantità: evacuare la zona. Rischio di esplosione. Utilizzare i mezzi estinguenti a grande distanza. |
|
|
LV |
Ugunsgrēka vai liela apjoma gadījumā: evakuēt zonu. Dzēst uguni no attāluma eksplozijas riska dēļ. |
|
|
LT |
Didelio gaisro ir didelių kiekių atveju: evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. |
|
|
HU |
Nagyobb tűz és nagy mennyiség esetén: Ki kell üríteni a területet. A tűz oltását robbanásveszély miatt távolból kell végezni. |
|
|
MT |
F'każ ta' nar kbir u kwantitajiet kbar: Evakwa ż-żona. Itfi n-nar mill-bogħod minħabba r-riskju ta' splużjoni. |
|
|
NL |
In geval van grote brand en grote hoeveelheden: evacueren. Op afstand blussen omwille van ontploffingsgevaar. |
|
|
PL |
W przypadku poważnego pożaru i dużych ilości: Ewakuować teren. Z powodu ryzyka wybuchu gasić pożar z odległości. |
|
|
PT |
Em caso de incêndio importante e de grandes quantidades: evacuar a zona. Combater o incêndio à distância, devido ao risco de explosão. |
|
|
RO |
În caz de incendiu de proporții și de cantități mari de produs: evacuați zona. Stingeți incendiul de la distanță din cauza pericolului de explozie. |
|
|
SK |
V prípade veľkého požiaru a značného množstva: priestory evakuujte. Z dôvodu nebezpečenstva výbuchu požiar haste z diaľky. |
|
|
SL |
Ob velikem požaru in velikih količinah: izprazniti območje. Gasiti z večje razdalje zaradi nevarnosti eksplozije. |
|
|
FI |
Jos tulipalo ja ainemäärät ovat suuret: Evakuoi alue. Sammuta palo etäältä räjähdysvaaran takia. |
|
|
SV |
Vid större brand och stora mängder: Utrym området. Bekämpa branden på avstånd på grund av explosionsrisken. |
|
P370 + P372 + P380 + P373 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При пожар: опасност от експлозия. Евакуирайте зоната. НЕ се опитвайте да гасите пожара, ако огънят наближи експлозиви. |
|
|
ES |
En caso de incendio: Riesgo de explosión. Evacuar la zona. NO combatir el incendio cuando este afecte a la carga. |
|
|
CS |
V případě požáru: Nebezpečí výbuchu. Vykliďte prostor. Požár NEHASTE, dostane-li se k výbušninám. |
|
|
DA |
Ved brand: Eksplosionsfare. Evakuer området. BEKÆMP IKKE branden, hvis denne når eksplosiverne. |
|
|
DE |
Bei Brand: Explosionsgefahr. Umgebung räumen. KEINE Brandbekämpfung, wenn das Feuer explosive Stoffe/Gemische/Erzeugnisse erreicht. |
|
|
ET |
Tulekahju korral: plahvatusoht. Ala evakueerida. Kui tuli jõuab lõhkeaineteni, MITTE teha kustutustöid. |
|
|
EL |
Σε περίπτωση πυρκαγιάς: Κίνδυνος έκρηξης. Εκκενώστε την περιοχή. ΜΗΝ προσπαθείτε να σβήσετε την πυρκαγιά, όταν η φωτιά πλησιάζει σε εκρηκτικά. |
|
|
EN |
In case of fire: Explosion risk. Evacuate area. DO NOT fight fire when fire reaches explosives. |
|
|
FR |
En cas d'incendie: Risque d'explosion. Évacuer la zone. NE PAS combattre l'incendie lorsque le feu atteint les explosifs. |
|
|
GA |
I gcás dóiteáin: Baol pléasctha. Aslonnaigh gach duine as an limistéar. NÁ DÉAN an dóiteán a chomhrac má shroicheann sé pléascáin. |
|
|
HR |
U slučaju požara: opasnost od eksplozije. Evakuirati područje. NE gasiti vatru kada plamen zahvati eksplozive. |
|
|
IT |
Rischio di esplosione in caso di incendio. Evacuare la zona. NON utilizzare mezzi estinguenti se l'incendio raggiunge materiali esplosivi. |
|
|
LV |
Ugunsgrēka gadījumā: Eksplozijas risks. Evakuēt zonu. NECENSTIES dzēst ugunsgrēku, ja uguns piekļūst sprādzienbīstamām vielām. |
|
|
LT |
Gaisro atveju: sprogimo pavojus. Evakuoti zoną. NEGESINTI gaisro, jeigu ugnis pasiekia sprogmenis. |
|
|
HU |
Tűz esetén: Robbanásveszély. A területet ki kell üríteni. TILOS a tűz oltása, ha az robbanóanyagra átterjedt. |
|
|
MT |
F'każ ta' nar: Riskju ta' splużjoni. Evakwa ż-żona. TIPPRUVAX TITFI n-nar meta n-nar jilħaq l-isplussivi. |
|
|
NL |
In geval van brand: ontploffingsgevaar. Evacueren. NIET blussen wanneer het vuur de ontplofbare stoffen bereikt. |
|
|
PL |
W przypadku pożaru: Zagrożenie wybuchem. Ewakuować teren. NIE gasić pożaru, jeżeli ogień dosięgnie materiały wybuchowe. |
|
|
PT |
Em caso de incêndio: Risco de explosão. Evacuar a zona. Se o fogo atingir os explosivos, NÃO tentar combatê-lo. |
|
|
RO |
În caz de incendiu: Risc de explozie. Evacuați zona. NU încercați să stingeți incendiul atunci când focul a ajuns la explozivi. |
|
|
SK |
V prípade požiaru: Riziko výbuchu. Priestory evakuujte. Požiar NEHASTE, ak sa oheň priblížil k výbušninám. |
|
|
SL |
Ob požaru: Nevarnost eksplozije. Izprazniti območje. NE gasiti, ko ogenj doseže eksploziv. |
|
|
FI |
Tulipalon sattuessa: Räjähdysvaara. Evakuoi alue. Tulta EI SAA yrittää sammuttaa sen saavutettua räjähteet. |
|
|
SV |
Vid brand: Explosionsrisk. Utrym området. Försök INTE bekämpa branden när den når explosiva varor. |
|
P370 + P380 + P375[+ P378] |
Kalba |
|
|
|
BG |
При пожар: евакуирайте зоната. Гасете пожара от разстояние поради опасност от експлозия. [Използвайте…, за да загасите]. |
|
|
ES |
En caso de incendio: Evacuar la zona. Combatir el incendio a distancia, debido al riesgo de explosión. [Utilizar … en la extinción]. |
|
|
CS |
V případě požáru: Vykliďte prostor. Kvůli nebezpečí výbuchu haste z dostatečné vzdálenosti. [K uhašení použijte …]. |
|
|
DA |
Ved brand: Evakuer området. Bekæmp branden på afstand på grund af eksplosionsfare. [Anvend … til brandslukning]. |
|
|
DE |
Bei Brand: Umgebung räumen. Wegen Explosionsgefahr Brand aus der Entfernung bekämpfen. [… zum Löschen verwenden.] |
|
|
ET |
Tulekahju korral: ala evakueerida. Plahvatusohu tõttu teha kustutustöid eemalt. [Kustutamiseks kasutada ….]. |
|
|
EL |
Σε περίπτωση πυρκαγιάς: Εκκενώστε την περιοχή. Προσπαθήστε να σβήσετε την πυρκαγιά από απόσταση, επειδή υπάρχει κίνδυνος έκρηξης [Χρησιμοποιήστε … για την κατάσβεση]. |
|
|
EN |
In case of fire: Evacuate area. Fight fire remotely due to the risk of explosion. [Use … to extinguish]. |
|
|
FR |
En cas d'incendie: Évacuer la zone. Combattre l'incendie à distance à cause du risque d'explosion. [Utiliser … pour l'extinction]. |
|
|
GA |
I gcás dóiteáin: Aslonnaigh gach duine as an limistéar. Téigh i gcianghleic leis an dóiteán mar gheall ar an mbaol pléasctha. [Úsáid … le haghaidh múchta]. |
|
|
HR |
U slučaju požara: evakuirati područje. Gasiti s veće udaljenosti zbog opasnosti od eksplozije. [Za gašenje rabiti…]. |
|
|
IT |
In caso di incendio: evacuare la zona. Rischio di esplosione. Utilizzare i mezzi estinguenti a grande distanza. [Estinguere con…]. |
|
|
LV |
Ugunsgrēka gadījumā: Evakuēt zonu. Dzēst uguni no attāluma eksplozijas riska dēļ. [Dzēšanai lietot …]. |
|
|
LT |
Gaisro atveju: evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus. [Gesinimui naudoti …]. |
|
|
HU |
Tűz esetén: A területet ki kell üríteni. A tűz oltását robbanásveszély miatt távolból kell végezni. [Az oltáshoz … használandó]. |
|
|
MT |
F'każ ta' nar: Evakwa ż-żona. Itfi n-nar mill-bogħod minħabba r-riskju ta' splużjoni. [Uża … biex titfi]. |
|
|
NL |
In geval van brand: evacueren. Op afstand blussen in verband met ontploffingsgevaar. [Blussen met …]. |
|
|
PL |
W przypadku pożaru: Ewakuować teren. Z powodu ryzyka wybuchu gasić pożar z odległości. [Użyć … do gaszenia]. |
|
|
PT |
Em caso de incêndio: Evacuar a zona. Combater o incêndio à distância, devido ao risco de explosão. [Para extinguir utilizar…]. |
|
|
RO |
În caz de incendiu: Evacuați zona. Stingeți incendiul de la distanță din cauza pericolului de explozie. [Utilizați … pentru stingere]. |
|
|
SK |
V prípade požiaru: Priestory evakuujte. Z dôvodu nebezpečenstva výbuchu požiar haste z diaľky. [Na hasenie použite…]. |
|
|
SL |
Ob požaru: Izprazniti območje. Gasiti z večje razdalje zaradi nevarnosti eksplozije. [Za gašenje uporabiti …]. |
|
|
FI |
Tulipalon sattuessa: Evakuoi alue. Sammuta palo etäältä räjähdysvaaran takia. [Käytä palon sammuttamiseen …]. |
|
|
SV |
Vid brand: Utrym området. Bekämpa branden på avstånd på grund av explosionsrisken. [Släck med …]. |
1.4 lentelė
Atsargumo frazės – Sandėliavimas
|
P401 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява съгласно… |
|
|
ES |
Almacenar conforme a … . |
|
|
CS |
Skladujte v souladu s … . |
|
|
DA |
Opbevares i overensstemmelse med … . |
|
|
DE |
Aufbewahren gemäß … . |
|
|
ET |
Hoida kooskõlas … . |
|
|
EL |
Αποθηκεύεται σύμφωνα με… . |
|
|
EN |
Store in accordance with… . |
|
|
FR |
Stocker conformément à… . |
|
|
GA |
Stóráil i gcomhréir le… . |
|
|
HR |
Skladištiti u skladu s… |
|
|
IT |
Conservare secondo… . |
|
|
LV |
Glabāt saskaņā ar … . |
|
|
LT |
Laikyti, vadovaujantis… |
|
|
HU |
A … -nak/-nek megfelelően tárolandó. |
|
|
MT |
Aħżen skont… . |
|
|
NL |
Overeenkomstig … bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać zgodnie z … . |
|
|
PT |
Armazenar em conformidade com… . |
|
|
RO |
A se depozita în conformitate cu… . |
|
|
SK |
Skladujte v súlade s… . |
|
|
SL |
Hraniti v skladu s/z… . |
|
|
FI |
Varastoi … mukaisesti. |
|
|
SV |
Förvaras enligt … . |
|
P402 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява на сухо място. |
|
|
ES |
Almacenar en un lugar seco. |
|
|
CS |
Skladujte na suchém místě. |
|
|
DA |
Opbevares et tørt sted. |
|
|
DE |
An einem trockenen Ort aufbewahren. |
|
|
ET |
Hoida kuivas. |
|
|
EL |
Αποθηκεύεται σε στεγνό μέρος. |
|
|
EN |
Store in a dry place. |
|
|
FR |
Stocker dans un endroit sec. |
|
|
GA |
Stóráil in áit thirim. |
|
|
HR |
Skladištiti na suhom mjestu. |
|
|
IT |
Conservare in luogo asciutto. |
|
|
LV |
Glabāt sausā vietā. |
|
|
LT |
Laikyti sausoje vietoje. |
|
|
HU |
Száraz helyen tárolandó. |
|
|
MT |
Aħżen f'post niexef. |
|
|
NL |
Op een droge plaats bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać w suchym miejscu. |
|
|
PT |
Armazenar em local seco. |
|
|
RO |
A se depozita într-un loc uscat. |
|
|
SK |
Uchovávajte na suchom mieste. |
|
|
SL |
Hraniti na suhem. |
|
|
FI |
Varastoi kuivassa paikassa. |
|
|
SV |
Förvaras torrt. |
|
P403 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява на добре проветриво място. |
|
|
ES |
Almacenar en un lugar bien ventilado. |
|
|
CS |
Skladujte na dobře větraném místě. |
|
|
DA |
Opbevares på et godt ventileret sted. |
|
|
DE |
An einem gut belüfteten Ort aufbewahren. |
|
|
ET |
Hoida hästi ventileeritavas kohas. |
|
|
EL |
Αποθηκεύεται σε καλά αεριζόμενο χώρο. |
|
|
EN |
Store in a well-ventilated place. |
|
|
FR |
Stocker dans un endroit bien ventilé. |
|
|
GA |
Stóráil in áit dhea-aeráilte. |
|
|
HR |
Skladištiti na dobro prozračenom mjestu. |
|
|
IT |
Conservare in luogo ben ventilato. |
|
|
LV |
Glabāt labi vēdināmā vietā. |
|
|
LT |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. |
|
|
HU |
Jól szellőző helyen tárolandó. |
|
|
MT |
Aħżen f'post b'ventilazzjoni tajba. |
|
|
NL |
Op een goed geventileerde plaats bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać w dobrze wentylowanym miejscu. |
|
|
PT |
Armazenar em local bem ventilado. |
|
|
RO |
A se depozita într-un spațiu bine ventilat. |
|
|
SK |
Uchovávajte na dobre vetranom mieste. |
|
|
SL |
Hraniti na dobro prezračevanem mestu. |
|
|
FI |
Varastoi paikassa, jossa on hyvä ilmanvaihto. |
|
|
SV |
Förvaras på väl ventilerad plats. |
|
P404 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява в затворен съд. |
|
|
ES |
Almacenar en un recipiente cerrado. |
|
|
CS |
Skladujte v uzavřeném obalu. |
|
|
DA |
Opbevares i en lukket beholder. |
|
|
DE |
In einem geschlossenen Behälter aufbewahren. |
|
|
ET |
Hoida suletud mahutis. |
|
|
EL |
Φυλάσσεται σε κλειστό περιέκτη. |
|
|
EN |
Store in a closed container. |
|
|
FR |
Stocker dans un récipient fermé. |
|
|
GA |
Stóráil i gcoimeádán iata. |
|
|
HR |
Skladištiti u zatvorenom spremniku. |
|
|
IT |
Conservare in un recipiente chiuso. |
|
|
LV |
Glabāt slēgtā tvertnē. |
|
|
LT |
Laikyti uždaroje talpykloje. |
|
|
HU |
Zárt edényben tárolandó. |
|
|
MT |
Aħżen f'kontenitur magħluq. |
|
|
NL |
In gesloten verpakking bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać w zamkniętym pojemniku. |
|
|
PT |
Armazenar em recipiente fechado. |
|
|
RO |
A se depozita într-un recipient închis. |
|
|
SK |
Uchovávajte v uzavretej nádobe. |
|
|
SL |
Hraniti v zaprti posodi. |
|
|
FI |
Varastoi suljettuna. |
|
|
SV |
Förvaras i sluten behållare. |
|
P405 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява под ключ. |
|
|
ES |
Guardar bajo llave. |
|
|
CS |
Skladujte uzamčené. |
|
|
DA |
Opbevares under lås. |
|
|
DE |
Unter Verschluss aufbewahren. |
|
|
ET |
Hoida lukustatult. |
|
|
EL |
Φυλάσσεται κλειδωμένο. |
|
|
EN |
Store locked up. |
|
|
FR |
Garder sous clef. |
|
|
GA |
Stóráil faoi ghlas. |
|
|
HR |
Skladištiti pod ključem. |
|
|
IT |
Conservare sotto chiave. |
|
|
LV |
Glabāt slēgtā veidā. |
|
|
LT |
Laikyti užrakintą. |
|
|
HU |
Elzárva tárolandó. |
|
|
MT |
Aħżen f'post imsakkar. |
|
|
NL |
Achter slot bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać pod zamknięciem. |
|
|
PT |
Armazenar em local fechado à chave. |
|
|
RO |
A se depozita sub cheie. |
|
|
SK |
Uchovávajte uzamknuté. |
|
|
SL |
Hraniti zaklenjeno. |
|
|
FI |
Varastoi lukitussa tilassa. |
|
|
SV |
Förvaras inlåst. |
|
P406 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява в устойчив на разяждане съд/… съд с устойчива вътрешна облицовка. |
|
|
ES |
Almacenar en un recipiente resistente a la corrosión /… en un recipiente con revestimiento interior resistente. |
|
|
CS |
Skladujte v obalu odolném proti korozi/… s odolnou vnitřní vrstvou. |
|
|
DA |
Opbevares i ætsningsbestandig/… beholder med modstandsdygtig foring. |
|
|
DE |
In korrosionsbeständigem/… Behälter mit korrosionsbeständiger Innenauskleidung aufbewahren. |
|
|
ET |
Hoida sööbekindlas/…sööbekindla sisevooderdisega mahutis. |
|
|
EL |
Αποθηκεύεται σε ανθεκτικό στη διάβρωση/… περιέκτη με ανθεκτική εσωτερική επένδυση. |
|
|
EN |
Laikyti korozijai atsparioje talpykloje / …, turinčioje atsparią vidinę dangą. |
|
|
FR |
Stocker dans un récipient résistant à la corrosion/… avec doublure intérieure. |
|
|
GA |
Stóráil i gcoimeádán/ … frithchreimneach le líneáil fhrithchreimneach laistigh. |
|
|
HR |
Skladištiti u spremniku otpornom na nagrizanje / … s otpornom unutarnjom oblogom. |
|
|
IT |
Conservare in recipiente resistente alla corrosione/… provvisto di rivestimento interno resistente. |
|
|
LV |
Glabāt korozijizturīgā/… tvertnē ar iekšējo pretkorozijas izolāciju. |
|
|
LT |
Laikyti korozijai atsparioje talpykloje/…, turinčioje atsparią vidinę dangą. |
|
|
HU |
Saválló/saválló bélésű … edényben tárolandó. |
|
|
MT |
Aħżen f'post reżistenti għall-korrużjoni /… kontenitur li huwa infurrat minn ġewwa b'materjal reżistenti. |
|
|
NL |
In corrosiebestendige/… houder met corrosiebestendige binnenbekleding bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać w pojemniku odpornym na korozję /… o odpornej powłoce wewnętrznej. |
|
|
PT |
Armazenar num recipiente resistente à corrosão/… com um revestimento interior resistente. |
|
|
RO |
A se depozita într-un recipient rezistent la coroziune/recipient din… cu dublură interioară rezistentă la coroziune. |
|
|
SK |
Uchovávajte v nádobe odolnej proti korózii/… nádobe s odolnou vnútornou vrstvou. |
|
|
SL |
Hraniti v posodi, odporni proti koroziji/…, z odporno notranjo oblogo. |
|
|
FI |
Varastoi syöpymättömässä/… säiliössä, jossa on kestävä sisävuoraus. |
|
|
SV |
Förvaras i korrosionsbeständig/… behållare med beständigt innerhölje. |
|
P407 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се остави въздушно пространство между купчините или палетите. |
|
|
ES |
Dejar un espacio de aire entre las pilas o bandejas. |
|
|
CS |
Mezi stohy nebo paletami ponechte vzduchovou mezeru. |
|
|
DA |
Opbevares med luftmellemrum mellem stakkene/pallerne. |
|
|
DE |
Luftspalt zwischen Stapeln oder Paletten lassen. |
|
|
ET |
Jätta virnade või kaubaaluste vahele õhuvahe. |
|
|
EL |
Να υπάρχει κενό αέρος μεταξύ των σωρών ή παλετών. |
|
|
EN |
Maintain air gap between stacks or pallets. |
|
|
FR |
Maintenir un intervalle d'air entre les piles ou les palettes. |
|
|
GA |
Coimeád bearna aeir idir cruacha nó idir pailléid. |
|
|
HR |
Osigurati razmak između polica ili paleta. |
|
|
IT |
Mantenere uno spazio libero tra gli scaffali o i pallet. |
|
|
LV |
Saglabāt gaisa spraugu starp krāvumiem vai paletēm. |
|
|
LT |
Palikti oro tarpą tarp eilių arba palečių. |
|
|
HU |
A rakatok vagy raklapok között térközt kell hagyni. |
|
|
MT |
Ħalli l-arja tgħaddi bejn l-imniezel jew il-palits. |
|
|
NL |
Ruimte laten tussen stapels of pallets. |
|
|
PL |
Zachować szczelinę powietrzną pomiędzy stosami lub paletami. |
|
|
PT |
Respeitar as distâncias mínimas entre pilhas ou paletes. |
|
|
RO |
Păstrați un spațiu gol între stive sau paleți. |
|
|
SK |
Medzi regálmi alebo paletami ponechajte vzduchovú medzeru. |
|
|
SL |
Ohraniti zračno režo med skladi ali paletami. |
|
|
FI |
Jätä pinojen tai kuormalavojen väliin ilmarako. |
|
|
SV |
Se till att det finns luft mellan staplar eller pallar. |
|
P410 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се пази от пряка слънчева светлина. |
|
|
ES |
Proteger de la luz del sol. |
|
|
CS |
Chraňte před slunečním zářením. |
|
|
DA |
Beskyttes mod sollys. |
|
|
DE |
Vor Sonnenbestrahlung schützen. |
|
|
ET |
Hoida päikesevalguse eest. |
|
|
EL |
Να προστατεύεται από τις ηλιακές ακτίνες. |
|
|
EN |
Protect from sunlight. |
|
|
FR |
Protéger du rayonnement solaire. |
|
|
GA |
Cosain ó sholas na gréine. |
|
|
HR |
Zaštititi od sunčevog svjetla. |
|
|
IT |
Proteggere dai raggi solari. |
|
|
LV |
Aizsargāt no saules gaismas. |
|
|
LT |
Saugoti nuo saulės šviesos. |
|
|
HU |
Napfénytől védendő. |
|
|
MT |
Ipproteġi mid-dawl tax-xemx. |
|
|
NL |
Tegen zonlicht beschermen. |
|
|
PL |
Chronić przed światłem słonecznym. |
|
|
PT |
Manter ao abrigo da luz solar. |
|
|
RO |
A se proteja de lumina solară. |
|
|
SK |
Chráňte pred slnečným žiarením. |
|
|
SL |
Zaščititi pred sončno svetlobo. |
|
|
FI |
Suojaa auringonvalolta. |
|
|
SV |
Skyddas från solljus. |
|
P411 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява при температури, не по-високи от … oC/…oF. |
|
|
ES |
Almacenar a temperaturas no superiores a … oC/…oF. |
|
|
CS |
Skladujte při teplotě nepřesahující … oC/…oF. |
|
|
DA |
Opbevares ved en temperatur, som ikke overstiger … oC/…oF. |
|
|
DE |
►C5 Bei Temperaturen nicht über … °C/…°F aufbewahren. ◄ |
|
|
ET |
Hoida temperatuuril mitte üle … oC/… oF. |
|
|
EL |
Αποθηκεύεται σε θερμοκρασίες που δεν υπερβαίνουν τους … oC/…oF. |
|
|
EN |
Store at temperatures not exceeding … oC/…oF. |
|
|
FR |
Stocker à une température ne dépassant pas … oC/… oF. |
|
|
GA |
Stóráil ag teocht nach airde ná … oC/…oF. |
|
|
HR |
Skladištiti na temperaturi koja ne prelazi …oC/…oF. |
|
|
IT |
Conservare a temperature non superiori a … oC/…oF. |
|
|
LV |
Uzglabāt temperatūrā, kas nepārsniedz … oC/…oF. |
|
|
LT |
Laikyti ne aukštesnėje kaip … oC/…oF temperatūroje. |
|
|
HU |
A tárolási hőmérséklet legfeljebb … oC/…oF lehet. |
|
|
MT |
Aħżen f'temperaturi li ma jeċċedux … oC/…oF. |
|
|
NL |
Bij maximaal … oC/…oF bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać w temperaturze nieprzekraczającej … oC/…oF. |
|
|
PT |
Armazenar a uma temperatura não superior a … oC/…oF. |
|
|
RO |
A se depozita la temperaturi care să nu depășească … oC/…oF. |
|
|
SK |
Uchovávajte pri teplotách do … oC/…oF |
|
|
SL |
Hraniti pri temperaturi do … oC/… oF. |
|
|
FI |
Varastoi alle … oC/…oF lämpötilassa. |
|
|
SV |
Förvaras vid högst … oC/…oF. |
|
P412 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да не се излага на температури, по-високи от 50 oC/122oF. |
|
|
ES |
No exponer a temperaturas superiores a 50 oC/122oF. |
|
|
CS |
Nevystavujte teplotě přesahující 50 oC/122 oF. |
|
|
DA |
Må ikke udsættes for en temperatur, som overstiger 50 oC/122oF. |
|
|
DE |
►C5 Nicht Temperaturen über 50 °C/122 °F aussetzen. ◄ |
|
|
ET |
Mitte hoida temperatuuril üle 50 oC/122 oF. |
|
|
EL |
Να μην εκτίθεται σε θερμοκρασίες που υπερβαίνουν τους 50 oC/122oF. |
|
|
EN |
Do not expose to temperatures exceeding 50 oC/122oF. |
|
|
FR |
Ne pas exposer à une température supérieure à 50 oC/122 oF. |
|
|
GA |
Ná nocht do theocht níos airde ná 50 oC/122oF. |
|
|
HR |
Ne izlagati temperaturi višoj od 50 oC/122 oF. |
|
|
IT |
Non esporre a temperature superiori a 50 oC/122oF. |
|
|
LV |
Nepakļaut temperatūrai, kas pārsniedz 50 oC/122oF. |
|
|
LT |
Nelaikyti aukštesnėje kaip 50 oC/122oF temperatūroje. |
|
|
HU |
Nem érheti 50 oC/122oF hőmérsékletet meghaladó hő. |
|
|
MT |
Tesponix għal temperaturi li jeċċedu l-50 oC/122oF. |
|
|
NL |
Niet blootstellen aan temperaturen boven 50 oC/122oF. |
|
|
PL |
Nie wystawiać na działanie temperatury przekraczającej 50 oC/122 oF. |
|
|
PT |
Não expor a temperaturas superiores a 50 oC/122oF. |
|
|
RO |
Nu expuneți la temperaturi care depășesc 50 oC/122 oF. |
|
|
SK |
Nevystavujte teplotám nad 50 oC/122 oF. |
|
|
SL |
Ne izpostavljati temperaturam nad 50 oC/122 oF. |
|
|
FI |
Ei saa altistaa yli 50 oC/122 oF lämpötiloille. |
|
|
SV |
Får inte utsättas för temperaturer över 50 oC/122 oF. |
|
P413 |
Kalba |
|
|
|
BG |
При насипни количества, по-големи от … kg/… фунта, да се съхранява при температури, не по-високи от … oC/…oF. |
|
|
ES |
Almacenar las cantidades a granel superiores a … kg/… lbs a temperaturas no superiores a … oC/…oF. |
|
|
CS |
Množství větší než … kg/… liber skladujte při teplotě nepřesahující … oC/…oF. |
|
|
DA |
Bulkmængder på over … kg/…lbs opbevares ved en temperatur, som ikke overstiger … oC/…oF. |
|
|
DE |
►C5 Schüttgut in Mengen von mehr als … kg/… lbs bei Temperaturen nicht über … °C/… °F aufbewahren. ◄ |
|
|
ET |
Kogust, mis on suurem kui … kg/… naela, hoida temperatuuril mitte üle … oC/… oF. |
|
|
EL |
Οι σωροί χύδην με βάρος άνω των … kg/… lbs αποθηκεύονται σε θερμοκρασίες που δεν υπερβαίνουν τους … oC/…oF. |
|
|
EN |
Store bulk masses greater than … kg/… lbs at temperatures not exceeding … oC/…oF. |
|
|
FR |
Stocker les quantités en vrac de plus de … kg/… lb à une température ne dépassant pas … oC/… oF. |
|
|
GA |
Stóráil bulcmhaiseanna os cionn … kg/… lb ag teocht nach airde ná … oC/…oF. |
|
|
HR |
Skladištiti količine veće od … kg/ … lbs na temperaturi koja ne prelazi … oC/… oF. |
|
|
IT |
Conservare le rinfuse di peso superiore a ……kg/…lb a temperature non superiori a … oC/…oF. |
|
|
LV |
Lielus apjomus, kas pārsniedz … kg/… lbs, uzglabāt temperatūrā, kas nepārsniedz … oC/…oF. |
|
|
LT |
Didesnius kaip … kg/… lbs medžiagos kiekius laikyti ne aukštesnėje kaip … oC/…oF temperatūroje. |
|
|
HU |
A … kg/… lb tömeget meghaladó ömlesztett anyag tárolási hőmérséklete legfeljebb … oC/…oF lehet. |
|
|
MT |
Aħżen il-kwantitajiet f'massa ta' akbar minn … kg/… lbs f'temperaturi ta' mhux aktar minn … oC/…oF. |
|
|
NL |
Bulkmateriaal, indien meer dan … kg/… lbs, bij temperaturen van maximaal … oC bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać luzem masy przekraczające … kg/… funtów w temperaturze nieprzekraczającej … oC/…oF. |
|
|
PT |
Armazenar quantidades a granel superiores a … kg/… lbs a uma temperatura não superior a … oC/…oF. |
|
|
RO |
Depozitați cantitățile în vrac mai mari de … kg/… lbs la temperaturi care să nu depășească … oC/…oF. |
|
|
SK |
Veľké množstvo s hmotnosťou nad … kg/… lbs uchovávajte pri teplote do … oC/…oF. |
|
|
SL |
Razsute količine, večje od … kg/… lbs, hraniti pri temperaturi do … oC/… oF. |
|
|
FI |
Säilytä yli … kg/…lbs painoinen irtotavara enintään … oC/…oF lämpötilassa. |
|
|
SV |
Bulkprodukter som väger mer än … kg/… lbs förvaras vid högst … oC/…oF. |
|
P420 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява отделно. |
|
|
ES |
Almacenar separadamente. |
|
|
CS |
Skladujte odděleně. |
|
|
DA |
Opbevares separat. |
|
|
DE |
Getrennt aufbewahren. |
|
|
ET |
Hoida eraldi. |
|
|
EL |
Αποθηκεύεται χωριστά. |
|
|
EN |
Store separately. |
|
|
FR |
Stocker séparément. |
|
|
GA |
Stóráil as féin. |
|
|
HR |
Skladištiti odvojeno. |
|
|
IT |
Conservare separatamente. |
|
|
LV |
Glabāt atsevišķi. |
|
|
LT |
Laikyti atskirai. |
|
|
HU |
Elkülönítve tárolandó. |
|
|
MT |
Aħżen separatament. |
|
|
NL |
Gescheiden bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać oddzielnie. |
|
|
PT |
Armazenar separadamente. |
|
|
RO |
A se depozita separat. |
|
|
SK |
Skladujte jednotlivo. |
|
|
SL |
Hraniti ločeno. |
|
|
FI |
Varastoi erillään. |
|
|
SV |
Förvaras separat. |
▼M12 —————
|
P402+P404 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява на сухо място. Да се съхранява в затворен съд. |
|
|
ES |
Almacenar en un lugar seco. Almacenar en un recipiente cerrado. |
|
|
CS |
Skladujte na suchém místě. Skladujte v uzavřeném obalu. |
|
|
DA |
Opbevares et tørt sted. Opbevares i en lukket beholder. |
|
|
DE |
►C5 An einem trockenen Ort aufbewahren. In einem geschlossenen Behälter aufbewahren. ◄ |
|
|
ET |
Hoida kuivas. Hoida suletud mahutis. |
|
|
EL |
Αποθηκεύεται σε στεγνό μέρος. Φυλάσσεται σε κλειστό περιέκτη. |
|
|
EN |
Store in a dry place. Store in a closed container. |
|
|
FR |
Stocker dans un endroit sec. Stocker dans un récipient fermé. |
|
|
GA |
Stóráil in áit thirim. Stóráil i gcoimeádán iata. |
|
|
HR |
Skladištiti na suhom mjestu. Skladištiti u zatvorenom spremniku. |
|
|
IT |
Conservare in luogo asciutto e in recipiente chiuso. |
|
|
LV |
Glabāt sausā vietā. Glabāt aizvērtā tvertnē. |
|
|
LT |
Laikyti sausoje vietoje. Laikyti uždaroje talpykloje. |
|
|
HU |
Száraz helyen tárolandó. Zárt edényben tárolandó. |
|
|
MT |
Aħżen f'post niexef. Aħżen f'kontenitur magħluq. |
|
|
NL |
Op een droge plaats bewaren. In gesloten verpakking bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać w suchym miejscu. Przechowywać w zamkniętym pojemniku. |
|
|
PT |
Armazenar em local seco. Armazenar em recipiente fechado. |
|
|
RO |
A se depozita într-un loc uscat, într-un recipient închis. |
|
|
SK |
Uchovávajte na suchom mieste. Uchovávajte v uzavretej nádobe. |
|
|
SL |
Hraniti na suhem. Hraniti v zaprti posodi. |
|
|
FI |
Varastoi kuivassa paikassa. Varastoi suljettuna. |
|
|
SV |
Förvaras torrt. Förvaras i sluten behållare. |
|
P403+P233 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява на добре проветриво място. Съдът да се съхранява плътно затворен. |
|
|
ES |
Almacenar en un lugar bien ventilado. Mantener el recipiente cerrado herméticamente. |
|
|
CS |
Skladujte na dobře větraném místě. Uchovávejte obal těsně uzavřený. |
|
|
DA |
Opbevares på et godt ventileret sted. Hold beholderen tæt lukket. |
|
|
DE |
►C5 An einem gut belüfteten Ort aufbewahren. Behälter dicht verschlossen halten. ◄ |
|
|
ET |
Hoida hästi ventileeritavas kohas. Hoida mahuti tihedalt suletuna. |
|
|
EL |
Αποθηκεύεται σε καλά αεριζόμενο χώρο. Ο περιέκτης διατηρείται ερμητικά κλειστός. |
|
|
EN |
Store in a well-ventilated place. Keep container tightly closed. |
|
|
FR |
Stocker dans un endroit bien ventilé. Maintenir le récipient fermé de manière étanche. |
|
|
GA |
Stóráil in áit dhea-aeráilte. Coimeád an coimeádán dúnta go docht. |
|
|
HR |
Skladištiti na dobro prozračenom mjestu. Čuvati u dobro zatvorenom spremniku. |
|
|
IT |
Tenere il recipiente ben chiuso e in luogo ben ventilato. |
|
|
LV |
Glabāt labi vēdināmās telpās. Tvertni turēt cieši noslēgtu. |
|
|
LT |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Talpyklą laikyti sandariai uždarytą. |
|
|
HU |
Jól szellőző helyen tárolandó. Az edény szorosan lezárva tartandó. |
|
|
MT |
Aħżen f'post b'ventilazzjoni tajba. Żomm il-kontenitur magħluq sew. |
|
|
NL |
Op een goed geventileerde plaats bewaren. In goed gesloten verpakking bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać w dobrze wentylowanym miejscu. Przechowywać pojemnik szczelnie zamknięty. |
|
|
PT |
Armazenar em local bem ventilado. Manter o recipiente bem fechado. |
|
|
RO |
A se depozita într-un spațiu bine ventilat. Păstrați recipientul închis etanș. |
|
|
SK |
Uchovávajte na dobre vetranom mieste. Nádobu uchovávajte tesne uzavretú. |
|
|
SL |
Hraniti na dobro prezračevanem mestu. Hraniti v tesno zaprti posodi. |
|
|
FI |
Varastoi paikassa, jossa on hyvä ilmanvaihto. Säilytä tiiviisti suljettuna. |
|
|
SV |
Förvaras på väl ventilerad plats. Förpackningen ska förvaras väl tillsluten. |
|
P403+P235 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се съхранява на добре проветриво място. Да се съхранява на хладно. |
|
|
ES |
Almacenar en un lugar bien ventilado. Mantener en lugar fresco. |
|
|
CS |
Skladujte na dobře větraném místě. Uchovávejte v chladu. |
|
|
DA |
Opbevares på et godt ventileret sted. Opbevares køligt. |
|
|
DE |
►C5 An einem gut belüfteten Ort aufbewahren. Kühl halten. ◄ |
|
|
ET |
Hoida hästi ventileeritavas kohas. Hoida jahedas. |
|
|
EL |
Αποθηκεύεται σε καλά αεριζόμενο χώρο. Διατηρείται δροσερό. |
|
|
EN |
Store in a well-ventilated place. Keep cool. |
|
|
FR |
Stocker dans un endroit bien ventilé. Tenir au frais. |
|
|
GA |
Stóráil in áit dhea-aeráilte. Coimeád fionnuar. |
|
|
HR |
Skladištiti na dobro prozračenom mjestu. Održavati hladnim. |
|
|
IT |
Conservare in luogo fresco e ben ventilato. |
|
|
LV |
Glabāt labi vēdināmās telpās. Turēt vēsumā. |
|
|
LT |
Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. Laikyti vėsioje vietoje. |
|
|
HU |
Jól szellőző helyen tárolandó. Hűvös helyen tartandó. |
|
|
MT |
Aħżen f'post b'ventilazzjoni tajba. Żomm frisk. |
|
|
NL |
Op een goed geventileerde plaats bewaren. Koel bewaren. |
|
|
PL |
Przechowywać w dobrze wentylowanym miejscu. Przechowywać w chłodnym miejscu. |
|
|
PT |
Armazenar em local bem ventilado. Conservar em ambiente fresco. |
|
|
RO |
A se depozita într-un spațiu bine ventilat. A se păstra la rece. |
|
|
SK |
Uchovávajte na dobre vetranom mieste. Uchovávajte v chlade. |
|
|
SL |
Hraniti na dobro prezračevanem mestu. Hraniti na hladnem. |
|
|
FI |
Varastoi paikassa, jossa on hyvä ilmanvaihto. Säilytä viileässä. |
|
|
SV |
Förvaras på väl ventilerad plats. Förvaras svalt. |
|
P410+P403 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се пази от пряка слънчева светлина. Да се съхранява на добре проветриво място. |
|
|
ES |
Proteger de la luz del sol. Almacenar en un lugar bien ventilado. |
|
|
CS |
Chraňte před slunečním zářením. Skladujte na dobře větraném místě. |
|
|
DA |
Beskyttes mod sollys. Opbevares på et godt ventileret sted. |
|
|
DE |
►C5 Vor Sonnenbestrahlung schützen. An einem gut belüfteten Ort aufbewahren. ◄ |
|
|
ET |
Hoida päikesevalguse eest. Hoida hästi ventileeritavas kohas. |
|
|
EL |
Να προστατεύεται από τις ηλιακές ακτίνες. Αποθηκεύεται σε καλά αεριζόμενο χώρο. |
|
|
EN |
Protect from sunlight. Store in a well-ventilated place. |
|
|
FR |
Protéger du rayonnement solaire. Stocker dans un endroit bien ventilé. |
|
|
GA |
Cosain ó sholas na gréine. Stóráil in áit dhea-aeráilte. |
|
|
HR |
Zaštititi od sunčevog svjetla. Skladištiti na dobro prozračenom mjestu. |
|
|
IT |
Proteggere dai raggi solari. Conservare in luogo ben ventilato. |
|
|
LV |
Aizsargāt no saules gaismas. Glabāt labi vēdināmās telpās. |
|
|
LT |
Saugoti nuo saulės šviesos. Laikyti gerai vėdinamoje vietoje. |
|
|
HU |
Napfénytől védendő. Jól szellőző helyen tárolandó. |
|
|
MT |
Ipproteġi mid-dawl tax-xemx. Aħżen f'post b'ventilazzjoni tajba. |
|
|
NL |
Tegen zonlicht beschermen. Op een goed geventileerde plaats bewaren. |
|
|
PL |
Chronić przed światłem słonecznym. Przechowywać w dobrze wentylowanym miejscu. |
|
|
PT |
Manter ao abrigo da luz solar. Armazenar em local bem ventilado. |
|
|
RO |
A se proteja de lumina solară. A se depozita într-un spațiu bine ventilat. |
|
|
SK |
Chráňte pred slnečným žiarením. Uchovávajte na dobre vetranom mieste. |
|
|
SL |
Zaščititi pred sončno svetlobo. Hraniti na dobro prezračevanem mestu. |
|
|
FI |
Suojaa auringonvalolta. Varastoi paikassa, jossa on hyvä ilmanvaihto. |
|
|
SV |
Skyddas från solljus. Förvaras på väl ventilerad plats. |
|
P410+P412 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Да се пази от пряка слънчева светлина. Да не се излага на температури, по-високи от 50 oC/122oF. |
|
|
ES |
Proteger de la luz del sol. No exponer a temperaturas superiores a 50 oC/122oF. |
|
|
CS |
Chraňte před slunečním zářením. Nevystavujte teplotě přesahující 50 oC/122oF. |
|
|
DA |
Beskyttes mod sollys. Må ikke udsættes for en temperatur, som overstiger 50 oC/122oF. |
|
|
DE |
►C5 Vor Sonnenbestrahlung schützen und nicht Temperaturen über 50 °C/122 °F aussetzen. ◄ |
|
|
ET |
Hoida päikesevalguse eest. Mitte hoida temperatuuril üle 50 oC/122 oF. |
|
|
EL |
Να προστατεύεται από τις ηλιακές ακτίνες. Να μην εκτίθεται σε θερμοκρασίες που υπερβαίνουν τους 50 oC/122oF. |
|
|
EN |
Protect from sunlight. Do no expose to temperatures exceeding 50 oC/122oF. |
|
|
FR |
Protéger du rayonnement solaire. Ne pas exposer à une température supérieure à 50 oC/122 oF. |
|
|
GA |
Cosain ó sholas na gréine. Ná nocht do theocht níos airde ná 50 oC/122oF. |
|
|
HR |
Zaštititi od sunčevog svjetla. Ne izlagati temperaturi višoj od 50 oC/122 oF. |
|
|
IT |
Proteggere dai raggi solari. Non esporre a temperature superiori a 50 oC/122oF. |
|
|
LV |
Aizsargāt no saules gaismas. Nepakļaut temperatūrai, kas pārsniedz 50 oC/122oF. |
|
|
LT |
Saugoti nuo saulės šviesos. Nelaikyti aukštesnėje kaip 50 oC/122oF temperatūroje. |
|
|
HU |
Napfénytől védendő. Nem érheti 50 oC/122oF hőmérsékletet meghaladó hő. |
|
|
MT |
Ipproteġi mid-dawl tax-xemx. Tesponix għal temperatura li teċċedi l-50oC/122oF. |
|
|
NL |
Tegen zonlicht beschermen. Niet blootstellen aan temperaturen boven 50 oC/122oF. |
|
|
PL |
Chronić przed światłem słonecznym. Nie wystawiać na działanie temperatury przekraczającej 50 oC/122 oF. |
|
|
PT |
Manter ao abrigo da luz solar. Não expor a temperaturas superiores a 50 oC/122oF. |
|
|
RO |
A se proteja de lumina solară. Nu expuneți la temperaturi care depășesc 50 oC/122 oF. |
|
|
SK |
Chráňte pred slnečným žiarením. Nevystavujte teplotám nad 50 oC/122 oF. |
|
|
SL |
Zaščititi pred sončno svetlobo. Ne izpostavljati temperaturam nad 50 oC/122 oF. |
|
|
FI |
Suojaa auringonvalolta. Ei saa altistaa yli 50 oC/122 oF lämpötiloille. |
|
|
SV |
Skyddas från solljus. Får inte utsättas för temperaturer över 50 oC/122 oF. |
▼M12 —————
1.5 lentelė
Atsargumo frazės – šalinimas
|
P501 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Съдържанието/съдът да се изхвърли в … |
|
|
ES |
Eliminar el contenido/el recipiente en … |
|
|
CS |
Odstraňte obsah/obal … |
|
|
DA |
Indholdet/beholderen bortskaffes i … |
|
|
DE |
Inhalt/Behälter … zuführen. |
|
|
ET |
Sisu/mahuti kõrvaldada … |
|
|
EL |
Διάθεση του περιεχομένου/περιέκτη σε … |
|
|
EN |
Dispose of contents/container to … |
|
|
FR |
Éliminer le contenu/récipient dans … |
|
|
GA |
Diúscair an t-ábhar/an coimeádán i … |
|
|
HR |
Odložiti sadržaj/spremnik u/na … |
|
|
IT |
Smaltire il prodotto/recipiente in … |
|
|
LV |
Atbrīvoties no satura/tvertnes…. |
|
|
LT |
►C6 Turinį/talpyklą šalinti … ◄ |
|
|
HU |
A tartalom/edény elhelyezése hulladékként: … |
|
|
MT |
Armi l-kontenut/il-kontenitur fi … |
|
|
NL |
Inhoud/verpakking afvoeren naar … |
|
|
PL |
Zawartość/pojemnik usuwać do … |
|
|
PT |
Eliminar o conteúdo/recipiente em … |
|
|
RO |
Aruncați conținutul/recipientul la … |
|
|
SK |
Zneškodnite obsah/nádobu … |
|
|
SL |
Odstraniti vsebino/posodo … |
|
|
FI |
Hävitä sisältö/pakkaus … |
|
|
SV |
Innehållet/behållaren lämnas till… |
|
P502 |
Kalba |
|
|
|
BG |
Обърнете се към производителя или доставчика за информация относно оползотворяването или рециклирането. |
|
|
ES |
Pedir información al fabricante o proveedor sobre la recuperación o el reciclado. |
|
|
CS |
Informujte se u výrobce nebo dodavatele o regeneraci nebo recyklaci. |
|
|
DA |
Indhent oplysninger om genindvinding/genanvendelse hos fabrikanten/leverandøren. |
|
|
DE |
Informationen zur Wiederverwendung oder Wiederverwertung beim Hersteller oder Lieferanten erfragen. |
|
|
ET |
Hankida valmistajalt või tarnijalt teavet kemikaali taaskasutamise või ringlussevõtu kohta. |
|
|
EL |
Ανατρέξτε στον παρασκευαστή ή τον προμηθευτή για πληροφορίες όσον αφορά την ανάκτηση ή την ανακύκλωση. |
|
|
EN |
Refer to manufacturer or supplier for information on recovery or recycling. |
|
|
FR |
Consulter le fabricant ou le fournisseur pour des informations relatives à la récupération ou au recyclage. |
|
|
GA |
Téigh i dteagmháil leis an monaróir nó leis an soláthróir chun faisnéis a fháil faoi aisghabháil nó athchúrsáil. |
|
|
HR |
Za informacije o oporabi ili recikliranju obratiti se proizvođaču ili dobavljaču. |
|
|
IT |
Chiedere informazioni al produttore o fornitore per il recupero o il riciclaggio. |
|
|
LV |
Informācija par rekuperāciju vai pārstrādi saņemama pie ražotāja vai piegādātāja. |
|
|
LT |
Kreiptis į gamintoją arba tiekėją dėl informacijos apie surinkimą arba recirkuliavimą. |
|
|
HU |
A gyártó vagy a szállító határozza meg a hasznosításra vagy az újrafeldolgozásra vonatkozó információkat. |
|
|
MT |
Irreferi għall-manifattur jew il-fornitur għal informazzjoni dwar l-irkupru jew ir-riċiklaġġ. |
|
|
NL |
Raadpleeg fabrikant of leverancier voor informatie over terugwinning of recycling. |
|
|
PL |
Przestrzegać wskazówek producenta lub dostawcy dotyczących odzysku lub wtórnego wykorzystania. |
|
|
PT |
Solicitar ao fabricante ou fornecedor informações relativas à recuperação ou reciclagem. |
|
|
RO |
Adresați-vă producătorului sau furnizorului pentru informații privind recuperarea/reciclarea. |
|
|
SK |
Obráťte sa na výrobcu alebo dodávateľa s požiadavkou o informácie týkajúce sa obnovenia alebo recyklácie. |
|
|
SL |
Za podatke glede predelave ali reciklaže se obrnite na proizvajalca ali dobavitelja. |
|
|
FI |
Hanki valmistajalta tai toimittajalta tietoja uudelleenkäytöstä tai kierrätyksestä. |
|
|
SV |
Rådfråga tillverkare eller leverantör om återvinning eller återanvändning. |
V PRIEDAS
PAVOJAUS PIKTOGRAMOS
ĮVADAS
Kiekvienos pavojingumo klasės, diferenciacijos ir pavojingumo kategorijos piktogramos atitinka šio priedo ir I priedo 1.2 skirsnio nuostatas ir toliau parodytus pavyzdžius simbolių ir bendrosios formos atžvilgiu.
1. 1 DALIS: FIZINIS PAVOJUS
1.1. Simbolis: sprogstanti bomba
|
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
|
GHS01 |
2.1 skirsnis Nestabilios sprogiosios medžiagos 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 poklasių sprogiosios medžiagos 2.8 skirsnis Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai, A ir B tipai 2.15 skirsnis Organiniai peroksidai, A ir B tipai |
1.2. Simbolis: liepsna
|
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
|
GHS02 |
2.2 skirsnis Degiosios dujos, 1 pavojaus kategorija 2.3 skirsnis ►M4 Aerozoliai, 1 ir 2 pavojaus kategorijos ◄ 2.6 skirsnis Degieji skysčiai, 1, 2 ir 3 pavojaus kategorijos 2.7 skirsnis Degiosios kietosios medžiagos, 1 ir 2 pavojaus kategorijos 2.8 skirsnis Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai, B, C, D, E, F tipai 2.9 skirsnis Piroforiniai skysčiai, 1 pavojaus kategorija 2.10 skirsnis Piroforinės kietosios medžiagos, 1 pavojaus kategorija 2.11 skirsnis Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai, 1, 2 pavojaus kategorijos 2.12 skirsnis Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas, 1, 2 ir 3 pavojaus kategorijos 2.15 skirsnis Organiniai peroksidai, B, C, D, E ir F tipai |
1.3. Simbolis: liepsnojantis lankas
|
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
|
GHS03 |
2.4 skirsnis Oksiduojančiosios dujos, 1 pavojaus kategorija 2.13 skirsnis Oksiduojantieji skysčiai, 1, 2 ir 3 pavojaus kategorijos 2.14 skirsnis Oksiduojančiosios kietosios medžiagos, 1, 2 ir 3 pavojaus kategorijos |
1.4. Simbolis: dujų balionas
|
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
|
GHS04 |
2.5 skirsnis Slėgio veikiamos dujos: Suslėgtosios dujos; Suskystintosios dujos; Atšaldytos suskystintosios dujos; Ištirpintosios dujos |
1.5. Simbolis: korozija
|
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
|
GHS05 |
2.16 skirsnis Ėsdina metalą, 1 pavojaus kategorija |
1.6. Piktogramos nereikia šioms fizinio pavojaus klasėms ir pavojaus kategorijoms:
2.1 skirsnis: 1.5 poklasio sprogiosios medžiagos
2.1 skirsnis: 1.6 poklasio sprogiosios medžiagos
2.2 skirsnis: Degiosios dujos, 2 pavojaus kategorija
2.3 skirsnis: Aerozoliai, 3 pavojaus kategorija
2.8 skirsnis: Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai, G tipas
2.15 skirsnis: Organiniai peroksidai, G tipas
2. 2 DALIS: PAVOJAI SVEIKATAI
2.1. Simbolis: kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
|
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
|
GHS06 |
3.1 skirsnis Ūmus toksiškumas (prarijus, per odą, įkvėpus), 1, 2 ir 3 pavojaus kategorijos |
2.2. Simbolis: korozija
|
Piktograma (1) |
Pavojingumo klasė ir pavojingumo kategorija (2) |
|
GHS05 |
3.2 skirsnis Odos ėsdinimas, 1 pavojingumo kategorija ir 1A, 1B bei 1C subkategorijos 3.3 skirsnis Smarkus akių pažeidimas, 1 pavojingumo kategorija |
2.3. Simbolis: šauktukas
|
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
|
►M2
|
3.1 skirsnis Ūmus toksiškumas (prarijus, per odą, įkvėpus), 4 pavojaus kategorija 3.2 skirsnis Odos dirginimas, 2 pavojaus kategorija 3.3 skirsnis Akių dirginimas, 2 pavojaus kategorija 3.4 skirsnis ►M2 Odos jautrinimas, 1, 1A, 1B pavojingumo kategorijos ◄ 3.8 skirsnis Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis), 3 pavojaus kategorija Kvėpavimo takų dirginimas Narkotinis poveikis |
2.4. Simbolis: pavojai sveikatai
|
Piktograma (1) |
Pavojaus klasė ir pavojaus kategorija (2) |
|
GHS08 |
3.4 skirsnis ►M2 Kvėpavimo takų jautrinimas, 1, 1A, 1B pavojingumo kategorijos ◄ 3.5 skirsnis Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 1A, 1B ir 2 pavojaus kategorijos 3.6 skirsnis Kancerogeniškumas, 1A, 1B ir 2 pavojaus kategorijos 3.7 skirsnis Toksinis poveikis reprodukcijai, 1A, 1B ir 2 pavojaus kategorijos 3.8 skirsnis Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis), 1, 2 pavojaus kategorijos 3.9 skirsnis Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis), 1, 2 pavojaus kategorijos 3.10 skirsnis Plaučių pakenkimo prarijus pavojus, 1 pavojaus kategorija |
2.5. Piktogramos nereikia šioms pavojaus kategorijoms:
3.7 skirsnis: Toksinis poveikis reprodukcijai, papildoma kategorija, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną, papildoma pavojaus kategorija
3. 3 DALIS: PAVOJAI APLINKAI
3.1. Simbolis: aplinka
|
Piktograma (1) |
Pavojingumo klasė ir pavojingumo kategorija (2) |
|
GHS09 |
4.1 skirsnis Pavojinga vandens aplinkai — Ūmaus pavojaus kategorija: 1 ūmaus pavojaus kategorija — Lėtinio (ilgalaikio) pavojaus kategorijos: 1 ir 2 lėtinio pavojaus kategorijos |
Piktogramos nereikia šioms pavojaus aplinkai klasėms ir pavojaus kategorijoms:
4.1 skirsnis. Pavojingas vandens aplinkai – Ilgalaikio pavojaus kategorijos: 3 ir 4 lėtinio pavojaus kategorijos.
4. 4 DALIS: KITI PAVOJAI
4.1. Simbolis: šauktukas
|
Piktograma |
Pavojingumo klasė ir pavojingumo kategorija |
|
(1) |
(2) |
|
GHS07
|
5.1 skirsnis Pavojinga ozono sluoksniui, 1 pavojingumo kategorija |
VI PRIEDAS
Tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų suderinta klasifikacija ir ženklinimas
Šio priedo 1 dalyje pristatomas suderinto klasifikavimo ir ženklinimo sąrašas, įskaitant kiekviename įraše nurodomą informaciją ir susijusias klasifikacijas ir pavojingumo frazes, pateiktas 3 lentelėje.
Šio priedo 2 dalyje išdėstomi bendrieji principai, kaip parengti duomenų rinkinius, pagal kuriuos siūlomas arba pagrindžiamas cheminių medžiagų suderintas klasifikavimas ir ženklinimas Sąjungos lygmeniu.
Šio priedo 3 dalyje išvardijamos pavojingosios cheminės medžiagos, kurių suderinta klasifikacija ir ženklinimas buvo nustatyti Sąjungos mastu. Klasifikavimas ir ženklinimas 3 lentelėje grindžiami šio reglamento I priede išdėstytais kriterijais.
1. 1 DALIS. SUDERINTŲ KLASIFIKACIJŲ IR ŽENKLINIMO SĄRAŠAS. ĮŽANGA
1.1. Kiekviename įraše nurodoma informacija
1.1.1. Įrašų numeravimas ir cheminės medžiagos identifikavimas
1.1.1.1. Indekso numeriai
3 dalies įrašai yra pateikti pagal cheminės medžiagos savybių būdingiausio elemento atominį skaičių. Dėl organinių cheminių medžiagų įvairovės, jos buvo suskirstytos į klases. Kiekvienos cheminės medžiagos indekso numeris yra pateikiamas kaip skaitmenų seka, kurios tipas ABC-RST-VW-Y. ABC atitinka būdingiausio elemento arba būdingiausios organinių junginių grupės molekulėje atominį skaičių. RST yra cheminės medžiagos eilės numeris ABC serijoje. VW žymi cheminės medžiagos pagaminimo ar pateikimo į rinką formą, Y – kontrolinis skaitmuo, apskaičiuojamas pagal ISBN (tarptautinių standartų registracijos numerį) metodą. Šis numeris nurodomas stulpelyje „Indekso Nr.“.
1.1.1.2. EB numeriai
EB numeris, t. y. EINECS, ELINCS arba NLP numeris, yra oficialus cheminės medžiagos numeris Europos Sąjungoje. EINECS numerį galima rasti Europos esamų komercinių cheminių medžiagų inventorizavimo sąraše (EINECS) ( 17 ). ELINCS numerį galima rasti Europos registruotųjų cheminių medžiagų sąraše (su pakeitimais) (EUR 22543 EN, Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2006, ISSN 1018-5593). NLP numerį galima rasti „Polimerais nebelaikomos medžiagų“ sąraše (su pakeitimais) (Dokumentas, Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 1997, ISBN 92-827-8995-0). EB numerį sudaro septynių skaitmenų XXX-XXX-X seka, prasidedanti 200-001-8 (EINECS), 400-010-9 (ELINCS) ir 500-001-0 (NLP). Šis numeris nurodomas stulpelyje „EB Nr.“.
1.1.1.3. CAS numeris
Kad būtų galima lengviau identifikuoti įrašą, nurodomas Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) numeris. Pažymėtina, kad bevandenės cheminės medžiagos ir jos hidratų EINECS numeris yra vienas, o pagal CAS bevandenių cheminių medžiagų ir jų hidratų numeriai dažnai skiriasi. Nurodomas tik bevandenės cheminės medžiagos CAS numeris, taigi pateiktas CAS numeris įrašą apibūdina ne visuomet taip tiksliai kaip EINECS numeris. Šis numeris nurodomas stulpelyje „CAS Nr.“.
1.1.1.4. ►M18 Cheminis pavadinimas ◄
Kai tik įmanoma, nurodomas pavojingos cheminės medžiagos IUPAC numeris. Jei cheminės medžiagos yra įtrauktos į EINECS, ELINCS arba „Polimerais nebelaikomų medžiagų“ sąrašus, nurodomi tuose sąrašuose pateikti cheminių medžiagų pavadinimai. Tam tikrais atvejais įtraukiami kiti pavadinimai, pvz., įprasti arba bendriniai pavadinimai. Kai tik įmanoma, nurodomi augalų apsaugos produktų ir biocidų ISO pavadinimai.
Priemaišos, priedai ir šalutiniai komponentai paprastai nenurodomi, jei jų įtaka klasifikuojant cheminę medžiagą yra nedidelė.
Kai kurios cheminės medžiagos aprašytos nurodant tam tikrą jų grynumą procentais. Cheminės medžiagos su didesniu aktyviosios medžiagos kiekiu (pvz., organinio peroksido) nei šis procentas į 3 dalies įrašus neįtrauktos ir gali turėti kitų pavojingų savybių (pvz., būti sprogiosios) ir todėl turi būti atitinkamai klasifikuojamos ir ženklinamos.
Jei nurodomos konkrečios koncentracijos ribos, jos taikomos įrašo cheminei medžiagai ar medžiagoms. Būtent jei įraše pateiktas cheminių medžiagų mišinys ar cheminės medžiagos, aprašytos nurodant tam tikrą jų grynumą procentais, ribos taikomos 3 dalyje aprašytai cheminei medžiagai, o ne grynai cheminei medžiagai.
Nepažeidžiant 17 straipsnio 2 dalies, 3 dalyje pateiktų cheminių medžiagų etiketėse turi būti toje priedo dalyje nurodyti pavadinimai. Apie kai kurias chemines medžiagas laužtiniuose skliaustuose pateikta papildoma informacija, kad cheminę medžiagą būtų galima lengviau identifikuoti. Šios papildomos informacijos etiketėse rašyti nereikia.
Kai kuriuose įrašuose nurodomos priemaišos; Šiais atvejais prie cheminės medžiagos pavadinimo pateikiamas toks tekstas: „(turi > xx % priemaišų)“. Nuoroda skliausteliuose laikoma pavadinimo dalimi ir turi būti įrašyta etiketėje.
1.1.1.5. Cheminių medžiagų grupių įrašai
3 dalyje nurodomi keli grupiniai įrašai. Šiais atvejais klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai taikomi visoms į apibūdinimą patenkančioms cheminėms medžiagoms.
Kai kuriais atvejais klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai taikomi atskiroms cheminėms medžiagoms, kurias numatyta įtraukti į grupės įrašą. Šiais atvejais cheminę medžiagą aprašo atskiras 3 dalyje esantis įrašas, o grupės įraše yra frazė: „išskyrus nurodytas kitur šiame priede“.
Kartais atskiros cheminės medžiagos gali patekti daugiau nei į vieną grupės įrašą. Šiais atvejais cheminės medžiagos klasifikavimas atspindi klasifikavimą pagal kiekvienos iš dviejų grupių įrašą. Tais atvejais, kai tas pats pavojus klasifikuojamas skirtingai, taikomas pats griežčiausias klasifikavimas.
3 dalyje druskų įrašai (bet kokio pavadinimo) apima bevandenes druskas ir jų hidratus, jei nėra nurodyta kitaip.
Jei įrašą sudaro daugiau nei keturios atskiros cheminės medžiagos, EB arba CAS numeriai paprastai nenurodomi.
1.1.2. Informacija apie kiekvieno 3 lentelės įrašo klasifikavimą ir ženklinimą
1.1.2.1. Klasifikacijos kodai
1.1.2.1.1.
Kiekvieno įrašo klasifikacija pagrįsta I priede nurodytais kriterijais, remiantis 13 straipsnio a punktu, ir pateikiama kaip kodas, atspindintis pavojaus klasę ir kategoriją arba kategorijas/poklasius/tipus šioje pavojaus klasėje.
Kiekvienos pavojaus kategorijos/poklasio/tipo, įtraukto į tam tikrą klasę, pavojaus klasių ir kategorijų kodai nurodomi 1.1 lentelėje.
1.1 lentelė
|
Pavojaus klasė |
Pavojaus klasių ir kategorijų kodai |
|
Sprogiosios |
Unst. Expl. Expl. 1.1 Expl. 1.2 Expl. 1.3 Expl. 1.4 Expl. 1.5 Expl. 1.6 |
|
Degiosios dujos |
Flam. Gas 1 Flam. Gas 2 Chem. Unst. Gas A Chem. Unst. Gas B |
|
Aerozoliai |
Aerosol 1 Aerosol 2 Aerosol 3 |
|
Oksiduojančiosios dujos |
Ox. Gas 1 |
|
Slėgio veikiamos dujos |
Press. Gas (*1) |
|
Degieji skysčiai |
Flam. Liq. 1 Flam. Liq. 2 Flam. Liq. 3 |
|
Degiosios kietosios medžiagos |
Flam. Sol. 1 Flam. Sol. 2 |
|
Savaime reaguojančios medžiagos ar mišiniai |
Self-react. A Self-react. B Self-react. CD Self-react. EF Self-react. G |
|
Piroforiniai skysčiai |
Pyr. Liq. 1 |
|
Piroforinės kietos medžiagos |
Pyr. Sol. 1 |
|
Savaime kaistančios medžiagos ar mišiniai |
Self-heat. 1 Self-heat. 2 |
|
Medžiagos ar mišiniai, kurie kontaktuodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas |
Water-react. 1 Water-react. 2 Water-react. 3 |
|
Oksiduojantieji skysčiai |
Ox. Liq. 1 Ox. Liq. 2 Ox. Liq. 3 |
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos |
Ox. Sol. 1 Ox. Sol. 2 Ox. Sol. 3 |
|
Organiniai peroksidai |
Org. Perox. A Org. Perox. B Org. Perox. CD Org. Perox. EF Org. Perox. G |
|
Metalus ėsdinančios medžiagos ar mišiniai |
Met. Corr. 1 |
|
Ūmus toksiškumas |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 Acute Tox. 3 Acute Tox. 4 |
|
Odos ėsdinimas / dirginimas |
Skin Corr. 1 Skin Corr. 1A Skin Corr. 1 B Skin Corr. 1C Skin Irrit. 2 |
|
Smarkus akių pažeidimas/dirginimas |
Eye Dam. 1 Eye Irrit. 2 |
|
Kvėpavimo takų/odos jautrinimas |
►M2 Resp. Sens. 1, 1A, 1B ◄ ►M2 Skin. Sens. 1, 1A, 1B ◄ |
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms |
Muta. 1A Muta. 1B Muta. 2 |
|
Kancerogeniškumas |
Carc. 1A Carc. 1B Carc. 2 |
|
Toksinis poveikis reprodukcijai |
Repr. 1A Repr. 1B Repr. 2 Lact. |
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) |
STOT SE 1 STOT SE 2 STOT SE 3 |
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) |
STOT RE 1 STOT RE 2 |
|
Plaučių pakenkimo prarijus pavojus |
Asp. Tox. 1 |
|
Pavojinga vandens aplinkai |
Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 Aquatic Chronic 2 Aquatic Chronic 3 Aquatic Chronic 4 |
|
Pavojinga ozono sluoksniui |
|
|
(*1) Žr. 1.1.3, U pastabą. |
|
1.1.2.1.2.
Pagal 13 straipsnio b dalį priskirtos pavojingumo frazės yra nurodytos pagal III priedą. Be to, kai kurių pavojingumo frazių atveju, 3 skaitmenų pavojingumo frazės kodai papildyti raidėmis, kad juos būtų galima atskirti. Taikomi tokie papildomi kodai:
|
H350i |
Gali sukelti vėžį įkvėpus. |
|
H360F |
Gali pakenkti vaisingumui. |
|
H360D |
Gali pakenkti negimusiam kūdikiui. |
|
H361f |
►C5 Įtariama, kad kenkia vaisingumui. ◄ |
|
H361d |
►C5 Įtariama, kad kenkia negimusiam vaikui. ◄ |
|
H360FD |
Gali pakenkti vaisingumui. Gali pakenkti negimusiam kūdikiui. |
|
H361fd |
►C5 Įtariama, kad kenkia vaisingumui. Įtariama, kad kenkia negimusiam vaikui. ◄ |
|
H360Fd |
Gali pakenkti vaisingumui. Įtariama, kad gali pakenkti negimusiam kūdikiui. |
|
H360Df |
Gali pakenkti negimusiam kūdikiui. Įtariama, kad gali pakenkti vaisingumui. |
1.1.2.2. Ženklinimo kodai
Etikečių stulpelyje nurodomi šie elementai:
pavojaus piktogramų kodai, kaip nurodyta V priede ir laikantis 26 straipsnyje numatytų pirmumo taisyklių;
signalinių žodžių kodas „Dgr“ („pavojus“) arba „Wng“ („įspėjimas“), laikantis 20 straipsnio 3 dalyje nurodytos pirmumo taisyklės;
pavojingumo frazių kodai, kaip nurodyta III priede, atsižvelgiant į klasifikaciją;
papildomų frazių, priskirtų pagal 25 straipsnio 1 dalį ir II priedo 1 dalyje nustatytas taisykles, kodai.
1.1.2.3. Konkrečios koncentracijos ribos, m faktoriai ir ūminio toksiškumo įverčiai (ATE)
Atskirame stulpelyje, kartu su atitinkama klasifikacija taikant tuos pačius kodus kaip ir pagal 1.1.2.1.1 skirsnį, nurodomos konkrečios koncentracijos ribos (SCL), jeigu jos skiriasi nuo I priede pateiktų bendrųjų koncentracijos ribų. Suderinti ATE išvardyti tame pačiame 3 lentelės stulpelyje. SCL ir suderintus ATE gamintojas, importuotojas arba tolesnis naudotojas turi naudoti klasifikuodamas mišinį, kuriame yra minėtos medžiagos. Taikant ATE naudojama I priedo 3.1.3.6 skirsnyje aprašyta adityvumo formulė. Jeigu tam tikros kategorijos konkrečios koncentracijos ribos šiame priede nenurodytos, klasifikuojant priemaišų, priedų ar atskirų komponentų turinčias chemines medžiagas arba mišinius taikomos I priede nurodytos bendrosios koncentracijos ribos. Jei nustatant ūminį toksiškumą nėra suderintų ATE, teisingą vertę reikia nustatyti naudojantis turimais duomenimis.
Jei nenurodyta kitaip, koncentracijos ribos yra procentais išreikštas cheminės medžiagos masės ir viso mišinio masės santykis.
Jeigu m faktorius buvo priderintas pavojingoms vandens aplinkai medžiagoms, priskiriamoms 1 ūminio toksiškumo vandens organizmams kategorijai arba 1 lėtinio toksiškumo vandens organizmams kategorijai, jis nurodomas tame pačiame 3 lentelės stulpelyje, kaip ir konkrečios ribinės koncentracijos. Jeigu 1 ūminio toksiškumo vandens organizmams kategorijos m faktorius ir 1 lėtinio toksiškumo vandens organizmams kategorijos m faktorius buvo suderinti, kiekvienas jų įrašomas tose pačiose eilutėse, kaip ir jo atitinkama diferenciacija. Jeigu 3 lentelėje nurodytas tik vienas m faktorius, o medžiaga priskirta 1 ūminio toksiškumo vandens organizmams kategorijai ir 1 lėtinio toksiškumo vandens organizmams kategorijai, šį m faktorių gamintojas, importuotojas arba tolesnis naudotojas turi naudoti klasifikuodamas mišinį, kuriame yra minėtos medžiagos, pagal ūmius ir ilgalaikius pavojus vandens organizmams, taikydamas sumavimo metodą. Kai m faktorius 3 lentelėje nenurodytas, gamintojas, importuotojas arba tolesnis naudotojas m faktorių (-us) nustato remdamasis turimais duomenimis apie cheminę medžiagą. I priedo 4.1.3.5.5.5 skirsnyje aprašyta, kaip nustatyti ir taikyti m faktorius.
1.1.3. Prie įrašo pateikiamos pastabos
Įrašui priskirta (-os) pastaba (-os) pateikiama (-os) stulpelyje pavadinimu „Pastabos“. Šių pastabų reikšmė yra tokia:
1.1.3.1. Pastabos dėl cheminių medžiagų identifikavimo, klasifikavimo ir ženklinimo
Nepažeidžiant 17 straipsnio 2 dalies, etiketėje cheminės medžiagos pavadinimas turi būti pateikiamas vienu iš 3 dalyje nurodytų pavadinimų.
3 dalyje kartais vartojamas bendras aprašymas, pavyzdžiui: „... junginiai“ arba „... druskos“. Šiuo atveju tiekėjas privalo etiketėje nurodyti tikslų pavadinimą, atsižvelgdamas į 1.1.1.4 skirsnį.
Kai kurios cheminės medžiagos (rūgštys, bazės ir kt.) pateikiamos į rinką kaip įvairios koncentracijos vandens tirpalai, kuriuos reikia klasifikuoti ir ženklinti skirtingai, nes skiriasi skirtingos koncentracijos tirpalų keliamas pavojus.
3 dalies įrašai su B pastaba turi tokio pobūdžio bendrą pavadinimą: „...% azoto rūgštis“.
Šiuo atveju tiekėjas privalo etiketėje nurodyti tirpalo koncentraciją procentais. Jei nenurodyta kitaip, daroma prielaida, kad procentinė koncentracija apskaičiuojama kaip masės/masės santykis.
Kai kurias organines chemines medžiagas galima pateikti į rinką kaip konkretų izomerą arba kaip kelių izomerų mišinį.
Šiuo atveju etiketėje tiekėjas nurodo, ar cheminė medžiaga yra konkretus izomeras ar izomerų mišinys.
Kai kurios cheminės medžiagos, galinčios greitai polimerizuotis arba suirti, paprastai pateikiamos į rinką stabilizuotos. Būtent šiuo pavidalu jos nurodytos 3 dalyje.
Tačiau kartais tokios medžiagos teikiamos į rinką nestabilizuotos. Šiuo atveju tiekėjas privalo etiketėje nurodyti cheminės medžiagos pavadinimą pridėdamas žodį „nestabilizuota“.
▼M15 —————
Šioje cheminėje medžiagoje gali būti stabilizatoriaus. Jei stabilizatorius pakeičia pavojingas cheminės medžiagos savybes, nurodytas 3 dalies klasifikacijoje, klasifikacija ir etiketė turėtų būti pateikta laikantis pavojingų mišinių ženklinimo reikalavimų.
Ši cheminė medžiaga gali būti pateikiama į rinką sprogios medžiagos pavidalu, šiuo atveju ji turi būti įvertinta darant atitinkamus bandymus. Klasifikuojant ir ženklinant nurodoma cheminės medžiagos savybė sprogti.
▼M2 —————
Klasifikuojant nebūtina priskirti kancerogenams ar mutagenams, jeigu galima įrodyti, kad cheminėje medžiagoje yra mažiau negu 0,1 % masės benzeno (EINECS Nr. 200-753-7). Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš akmens anglių ir naftos.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė arba mutageninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,1 % 1,3-butadieno (masės %) (Einecs Nr. 203-450-8). Jei cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė arba mutageninė, turėtų būti pateikiamos bent jau atsargumo frazės (P102-)P210-P403. Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 3 % Dmso ekstrakto, išmatuoto taikant IP 346 metodą „Policiklinių aromatinių junginių nustatymas nenaudotose bazinėse tepamosiose alyvose ir asfaltenų neturinčiose naftos frakcijose – dimetilsulfoksido ekstrahavimas, lūžio rodiklio metodas“, Naftos institutas, Londonas. Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,005 % benz[α]pireno (EINECS Nr. 200-028-5). Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš akmens anglies.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei yra žinoma, kaip medžiaga buvo gryninama, ir galima įrodyti, kad medžiagos gamybai naudota pradinė medžiaga nėra kancerogeninė. Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė arba mutageninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,1 % benzeno (masės %) (Einecs Nr. 200-753-7).
Jei cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, pateikiamos bent jau atsargumo frazės (P102-)P260-P262-P301 + P310-P331.
Ši pastaba taikoma tik tam tikroms 3 dalies sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad ji atitinka vieną šių sąlygų:
Plaušeliai neklasifikuojami kaip kancerogeniški, jei jų ilgio svorinis geometrinis vidutinis skersmuo, atėmus dvigubą standartinę geometrinę paklaidą, yra didesnis kaip 6 μm.
Šiai medžiagai etiketės pagal 17 straipsnį gali nereikėti (žr. I priedo 1.3 skirsnį) (3 lentelė).
Šia chemine medžiaga galima prekiauti tokiu pavidalu, kai ji neturi 3 dalies klasifikacijoje pateiktų fizinių pavojų. Jeigu atitinkamo (-ų) pagal šio reglamento I priedo 2 dalį taikomo (-ų) bandymo (-ų) rezultatai rodo, kad konkretus parduodamos cheminės medžiagos pavidalas neturi šio (šių) fizinio (-ių) pavojaus (-ų), cheminė medžiaga klasifikuojama pagal šio bandymo (-ų) rezultatus. Atitinkama informacija, kartu nurodant atitinkamo bandymo metodą (-us), pateikiama saugos duomenų lape.
Patiekiamos rinkai dujos, priklausančios suslėgtųjų, suskystintųjų, atšaldytų suskystintųjų arba ištirpintųjų dujų grupei, turi būti klasifikuojamos kaip „slėgio veikiamos dujos“. Grupė priklauso nuo fizinės būsenos, kurioje dujos pakuojamos, ir todėl turi būti priskiriama kiekvienu atskiru atveju. Priskiriami tokie kodai:
Aerozoliai neklasifikuojami kaip slėgio veikiamos dujos (žr. I priedo 2 dalies 2.3.2.1 skirsnio 2 pastabą).
1.1.3.2. Pastabos dėl mišinių klasifikavimo ir ženklinimo
Nurodytos koncentracijos, o jei tokios koncentracijos nenurodytos, tai šiame reglamente nurodytos bendrosios koncentracijos yra metalo elemento masės santykis su viso mišinio mase, išreikštas procentais.
Nurodyta izocianato koncentracija – tai laisvojo monomero masės santykis su viso mišinio mase, išreikštas procentais.
Nurodyta koncentracija – tai vandenyje ištirpintų chromato jonų masės santykis su viso mišinio mase, išreikštas procentais.
Dujinių mišinių koncentracijos ribos išreiškiamos tūrio/tūrio procentine dalimi.
Lydiniai, kuriuose yra nikelio, klasifikuojami kaip jautrinantys odą, kai viršijama 0,5 μg Ni/cm2 per savaitę norma, apskaičiuota pagal Europos standartinį pamatinį bandymo metodą EN 1811.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad didžiausia teorinė galinčio išsiskirti formaldehido koncentracija (nepriklausomai nuo jo šaltinio) rinkai tiekiamame mišinyje yra mažesnė nei 0,1 %.
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip mutageninė, jei galima įrodyti, kad didžiausia teorinė galinčio išsiskirti formaldehido koncentracija (nepriklausomai nuo jo šaltinio) rinkai tiekiamame mišinyje yra mažesnė nei 1 %.
1.2. 3 lentelės klasifikacijos ir pavojingumo frazės, gautos išvertus Direktyvos 67/548/EEB I priede išvardytas klasifikacijas
1.2.1. Minimali klasifikacija
Kai kurių pavojaus klasių, įskaitant ūminį toksiškumą ir specifinį toksiškumą konkrečiam organui (kartotinis poveikis), klasifikavimas pagal Direktyvos 67/548/EEB kriterijus tiesiogiai neatitinka klasifikavimo į pavojaus klases ir kategorijas pagal šį reglamentą. Tokiais atvejais šiame priede pateikta klasifikacija laikoma minimalia klasifikacija. Ši klasifikacija taikoma tada, jei neįvykdyta nė viena iš šių sąlygų:
3 lentelėje kategorijos minimali klasifikacija stulpelyje „Klasifikacija“ žymima nuoroda *.
Nuorodą * taip pat galima rasti stulpelyje „Konkrečios konc. ribos, m faktoriai ir ūminio toksiškumo įverčiai (ATE)“, kuriame ja nurodoma, kad šiame įraše pagal Direktyvą 67/548/EEB numatytos konkrečios ūminį toksiškumą sukeliančios koncentracijos ribos. Šios koncentracijos ribos negali būti „išverstos“ į koncentracijos ribas pagal šį reglamentą, ypač kai nurodoma minimali klasifikacija. Tačiau kai pateikiama nuoroda *, į šio įrašo priskyrimą ūminiam toksiškumui reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.
1.2.2. Poveikio būdo negalima atmesti
Tam tikrų pavojaus klasių, pvz., STOT, pavojingumo frazėje veikimo būdas turi būti nurodytas tik tada, jeigu įtikinamai nustatyta, kad pagal I priedo kriterijus kiti veikimo būdai pavojaus kelti negali. Pagal Direktyvą 67/548/EEB poveikio būdas yra nurodomas vartojant frazę R48 tada, kai buvo tą poveikio būdo klasifikavimą pagrindžiančių duomenų. Klasifikacija pagal Direktyvą 67/548/EEB, nurodant veikimo būdą, buvo išversta į atitinkamą klasę ir kategoriją pagal šį reglamentą, tačiau pateikiant bendrąją pavojingumo frazę, kurioje nėra nurodytas veikimo būdas, kadangi nėra būtinos informacijos.
3 lentelėje šios pavojingumo frazės žymimos nuoroda **.
1.2.3. Pavojingumo frazės dėl toksinio poveikio reprodukcijai
H360 ir H361 pavojingumo frazės nurodo bendrą susirūpinimą dėl poveikio vaisingumui ir (arba) vystymuisi: „Gali pakenkti/Įtariama, kad gali pakenkti vaisingumui arba negimusiam vaikui“. Pagal kriterijus bendrąją pavojingumo frazę galima pakeisti pavojingumo fraze, kurioje nurodomas tik susirūpinimą keliantis aspektas kaip nurodyta 1.1.2.1.2 skirsnyje. Jei kita diferenciacija neminima, taip yra dėl įrodymų, kad toks poveikis nedaromas, nepakankamų duomenų arba nesant duomenų ir tokiai diferenciacijai taikomi 4 straipsnio 3 dalyje išdėstyti įsipareigojimai.
Kad nebūtų prarasta informacija iš suderintos klasifikacijos apie vaisingumą ir poveikį vystymuisi pagal Direktyvą 67/548/EEB, buvo išverstos tik tų poveikių, klasifikuojamų pagal minėtą direktyvą, klasifikacijos.
3 lentelėje šios pavojingumo frazės žymimos nuoroda ***.
1.2.4. Negalima nustatyti tikslios fizinių pavojų klasifikacijos
Kai kuriems įrašams nepavyko nustatyti tikslios fizinių pavojų klasifikacijos, kadangi nepakako duomenų šiame reglamente išdėstytiems klasifikavimo kriterijams pritaikyti. Įrašas galėjo būti priskirtas kitai (taip pat aukštesnei) kategorijai arba netgi kitai pavojaus klasei, nei nurodyta. Tikslus klasifikavimas bus patvirtintas bandymais.
3 lentelėje įrašai apie fizinius pavojus, kurie turi būti patvirtinti bandymais, žymimi nuoroda ****.
2. 2 DALIS: DUOMENŲ RINKINIAI, SKIRTI SUDERINTAI KLASIFIKACIJAI IR ŽENKLINIMUI
Šioje dalyje nustatomi bendrieji principai kaip parengti duomenų rinkinius, pagal kuriuos siūloma arba pagrindžiama suderinta klasifikacija ir ženklinimas.
Bet kurio duomenų rinkinio formai ir metodikai nustatyti naudojamos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priedo 1, 2 ir 3 skirsnių dalys.
Sudarant duomenų rinkinius turi būti išnagrinėta visa tinkama informacija iš registracijos duomenų rinkinių ir gali būti panaudota visa kita turima informacija. Dėl informacijos apie pavojų, kuri nebuvo pateikta agentūrai – į duomenų rinkinį turi būti įtraukta patikimumo tyrimo suvestinė.
Duomenų rinkinyje dėl suderintos klasifikacijos ir ženklinimo turi būti:
3. 3 DALIS. SUDERINTOS KLASIFIKACIJOS IR ŽENKLINIMO LENTELĖ
3 lentelė
Pavojingų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašas
|
Indekso Nr. |
►M18 Cheminis pavadinimas ◄ |
EB Nr. |
CAS Nr. |
Klasifikacija |
Ženklinimas |
►M16 Konkrečios ribinės koncentracijos, m faktoriai ◄ |
Pastabos |
|||
|
Pavojingumo klasės ir kategorijos kodas (-ai) |
Pavojingumo frazės kodas (-ai) |
Piktogramos, signalinio žodžio kodas (-ai) |
Pavojingumo frazės kodas (-ai) |
Papildomas (-i) pavojingumo frazės kodas (-ai) |
||||||
|
001-001-00-9 |
vandenilis |
215-605-7 |
1333-74-0 |
Flam. Gas 1 Press. Gas |
H220 |
GHS02 GHS04 Dgr |
H220 |
|
|
U |
|
001-002-00-4 |
aliuminio ličio hidridas |
240-877-9 |
16853-85-3 |
Water-react. 1 Skin Corr. 1A |
H260 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H260 H314 |
|
|
|
|
001-003-00-X |
natrio hidridas |
231-587-3 |
7646-69-7 |
Water-react. 1 |
H260 |
GHS02 Dgr |
H260 |
|
|
|
|
001-004-00-5 |
kalcio hidridas |
232-189-2 |
7789-78-8 |
Water-react. 1 |
H260 |
GHS02 Dgr |
H260 |
|
|
|
|
003-001-00-4 |
litis |
231-102-5 |
7439-93-2 |
Water-react. 1 Skin Corr. 1B |
H260 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H260 H314 |
EUH014 |
|
|
|
003-002-00-X |
n-heksillitis |
404-950-0 |
21369-64-2 |
Water-react. 1 Pyr. Sol. 1 Skin Corr. 1A |
H260 H250 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H260 H250 H314 |
EUH014 |
|
|
|
003-003-00-5 |
(2-metilpropil)litis; izobutillitis |
440-620–2 |
920-36-5 |
Water-react. 1 Pyr. Liq. 1 Skin Corr. 1A STOT SE 3 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H260 H250 H314 H336 H400 H410 |
GHS02 GHS05 GHS07 GHS09 Dgr |
H260 H250 H314 H336 H410 |
EUH014 |
|
|
|
004-001-00-7 |
berilis |
231-150-7 |
7440-41-7 |
Carc. 1B Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 |
GHS06 GHS08 Dgr |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 |
|
|
|
|
004-002-00-2 |
berilio junginiai, išskyrus aliuminio berilio silikatus ir kitur šiame priede nurodytus junginius |
— |
— |
Carc. 1B Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 2 |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 H411 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 H411 |
|
|
A |
|
004-003-00-8 |
berilio oksidas |
215-133-1 |
1304-56-9 |
Carc. 1B Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 |
GHS06 GHS08 Dgr |
H350i H330 H301 H372 ** H319 H335 H315 H317 |
|
|
|
|
005-001-00-X |
boro trifluoridas |
231-569-5 |
7637-07-2 |
Press. Gas Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1A |
H330 H314 |
GHS04 GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H314 |
EUH014 |
|
U |
|
005-002-00-5 |
boro trichloridas |
233-658-4 |
10294-34-5 |
Press. Gas Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1B |
H330 H300 H314 |
GHS04 GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H300 H314 |
EUH014 |
|
U |
|
005-003-00-0 |
boro tribromidas |
233-657-9 |
10294-33-4 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1A |
H330 H300 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H300 H314 |
EUH014 |
|
|
|
005-004-00-6 |
trialkilboranai, kietojo pavidalo |
— |
— |
Pyr. Sol. 1 Skin Corr. 1B |
H250 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H250 H314 |
|
|
A |
|
005-004-01-3 |
trialkilboranai, skystojo pavidalo |
— |
— |
Pyr. Liq. 1 Skin Corr. 1B |
H250 H314 |
GHS02 GHS05 Dgr |
H250 H314 |
|
|
A |
|
005-005-00-1 |
trimetilboratas |
204-468-9 |
121-43-7 |
Flam. Liq. 3 Acute Tox. 4 * |
H226 H312 |
GHS02 GHS07 Wng |
H226 H312 |
|
|
|
|
005-006-00-7 |
dibutilalavo vandenilio boratas |
401-040-5 |
75113-37-0 |
Repr. 1B Muta. 2 STOT RE 1 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Eye Dam. 1 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H360FD H341 H372** H312 H302 H318 H317 H400 H410 |
GHS05 GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H360FD H341 H372** H312 H302 H318 H317 H410 |
|
|
|
|
005-007-00-2 |
boro rūgštis; [1] boro rūgštis; [2] |
233-139-2 [1] 234-343-4 [2] |
10043-35-3 [1] 11113-50-1 [2] |
Repr. 1B |
H360FD |
GHS08 Dgr |
H360FD |
|
Repr.1B; H360FD: C ≥ 5,5 % |
|
|
005-008-00-8 |
diboro trioksidas; boro oksidas |
215-125-8 |
1303-86-2 |
Repr. 1B |
H360FD |
GHS08 Dgr |
H360FD |
|
Repr.1B; H360FD:C ≥ 3,1 % |
|
|
005-009-00-3 |
tetrabutilamonio butiltrifenilboratas |
418-080-4 |
120307-06-4 |
Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H317 H410 |
|
|
|
|
005-010-00-9 |
N, N-dimetilanilino tetrakis(pentafluorfenil)boratas |
422-050-6 |
118612-00-3 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * Skin Irrit. 2 Eye Dam. 1 |
H351 H302 H315 H318 |
GHS08 GHS05 GHS07 Dgr |
H351 H302 H315 H318 |
|
|
|
|
005-011-00-4 |
dinatrio tetraboratas, bevandenis; boro rūgšties dinatrio druska; [1] dinatrio tetraboro heptoksido hidratas; [2] ortoboro rūgšties natrio druska [3] |
215-540-4 [1] 235-541-3 [2] 237-560-2 [3] |
1330-43-4 [1] 12267-73-1 [2] 13840-56-7 [3] |
Repr. 1B |
H360FD |
GHS08 Dgr |
H360FD |
|
Repr. 1B; H360FD: C ≥4,5 % |
|
|
005-011-01-1 |
dinatrio tetraborato dekahidratas; borakso dekahidratas |
215-540-4 |
1303-96-4 |
Repr. 1B |
H360FD |
GHS08 Dgr |
H360FD |
|
Repr.1B; H360FD: C ≥ 8,5 % |
|
|
005-011-02-9 |
dinatrio tetraborato pentahidratas; borakso pentahidratas |
215-540-4 |
12179-04-3 |
Repr. 1B |
H360FD |
GHS08 Dgr |
H360FD |
|
Repr.B; H360FD: C ≥ 6,5 % |
|
|
005-012-00-X |
dietil{4-[1,5,5-tris(4-dietilaminofenil)penta-2,4-dieniliden]cikloheksa-2,5-dieniliden}amonio butiltrifenilboratas |
418-070-1 |
141714-54-7 |
Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H317 H410 |
|
|
|
|
005-013-00-5 |
dietilmetoksiboranas |
425-380-9 |
7397-46-8 |
Pyr. Liq. 1 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Corr. 1B Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 4 |
H250 H332 H312 H302 H373** H314 H317 H413 |
GHS02 GHS05 GHS08 GHS07 Dgr |
H250 H332 H312 H302 H373** H314 H317 H413 |
|
|
|
|
005-014-00-0 |
4-formilfenilborono rūgštis |
438-670-5 |
87199-17-5 |
Skin Sens. 1 |
H317 |
GHS07 Wng |
H317 |
|
|
|
|
005-015-00-6 |
1-chlormetil-4-fluor-1,4-diazoniabiciklo[2.2.2]oktano bis(tetrafluorboratas) |
414-380-4 |
140681-55-6 |
Acute Tox. 4 * Eye Dam. 1 Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 3 |
H302 H318 H317 H412 |
GHS05 GHS07 Dgr |
H302 H318 H317 H412 |
|
|
|
|
005-016-00-1 |
tetrabutilamonio butiltris-(4-tret-butilfenil)boratas |
431-370-5 |
— |
Aquatic Chronic 4 |
H413 |
— |
H413 |
|
|
|
|
005-017-00-7 |
natrio perboratas; [1] natrio peroksometaboratas; [2] natrio peroksoboratas; [kuriame yra < 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
239-172-9 [1] 231-556–4 [2] |
15120-21-5 [1] 7632-04-4 [2] |
Ox. Sol. 2 Repr. 1B Acute Tox. 4 * STOT SE 3 Eye Dam. 1 |
H272 H360Df H302 H335 H318 |
GHS03 GHS05 GHS08 GHS07 Dgr |
H272 H360Df H302 H335 H318 |
|
Repr.1B; H360Df: C ≥9 % Repr.1B; H360 D: 6,5 % ≤ C <9 % Eye Dam. 1; H318: C ≥ 22 % Eye Irrit. 2; H319: 14 % ≤ C < 22 % |
|
|
005-017-01-4 |
natrio perboratas; [1] natrio peroksometaboratas; [2] natrio peroksoboratas; [kuriame yra ≥ 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
239-172-9 [1] 231-556-4 [2] |
15120-21-5 [1] 7632-04-4 [2] |
Ox. Sol. 2 Repr. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * STOT SE 3 Eye Dam. 1 |
H272 H360Df H331 H302 H335 H318 |
GHS03 GHS06 GHS05 GHS08 Dgr |
H272 H360Df H331 H302 H335 H318 |
|
Repr. 1B; H360Df: C ≥9 % Repr. 1B; H360D: 6,5 % ≤ C < 9 % Eye Dam. 1; H318: C ≥ 22 % Eye Irrit. 2; H319: 14 % ≤ C < 22 % |
|
|
005-018-00-2 |
peroksoborato rūgšties (H3BO2(O2)) mononatrio druskos trihidratas; [1] peroksoborato rūgšties natrio druskos tetrahidratas; [2] peroksoborato rūgšties (HBO(O2)) natrio druskos tetrahidratas; [3] natrio peroksoborato heksahidratas; [kuriame yra < 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
239-172-9 [1] 234-390-0 [2] 231-556-4 [3] |
13517-20-9 [1] 37244-98-7 [2] 10486-00-7 [3] |
Repr. 1B STOT SE 3 Eye Dam. 1 |
H360Df H335 H318 |
GHS05 GHS08 GHS07 Dgr |
H360Df H335 H318 |
|
Repr. 1B; H360Df: C ≥ 14 % Repr. 1B; H360D: 10 % ≤ C < 14 % Eye Dam. 1; H318: C ≥ 36 % Eye Irrit. 2; H319: 22 % ≤ C < 36 % |
|
|
005-018-01-X |
peroksoborato rūgšties (H3BO2(O2)) mononatrio druskos trihidratas; [1] peroksoborato rūgšties natrio druskos tetrahidratas; [2] peroksoborato rūgšties (HBO(O2)) natrio druskos tetrahidratas; [3] natrio peroksoborato heksahidratas; [kuriame yra ≥ 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
239-172-9 [1] 234-390-0 [2] 231-556-4 [3] |
13517-20-9 [1] 37244-98-7 [2] 10486-00-7 [3] |
Repr. 1B Acute Tox. 4 * STOT SE 3 Eye Dam. 1 |
H360Df H332 H335 H318 |
GHS05 GHS08 GHS07 Dgr |
H360Df H332 H335 H318 |
|
Repr. 1B; H360 Df: C ≥ 14 % Repr. 1B; H360D: 10 % ≤ C < 14 % Eye Dam. 1; H318: C ≥ 36 % Eye Irrit. 2; H319: 22 % ≤ C < 36 % |
|
|
005-019-00-8 |
peroksoborato rūgšties natrio druska; [1] peroksoborato rūgšties natrio druskos monohidratas; [2] peroksoborato rūgšties (HBO(O2)) natrio druskos monohidratas; [3] natrio peroksoboratas; [kuriame yra < 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
234-390-0 [1] 234-390-0 [2] 231-556-4 [3] |
11138-47-9 [1] 12040-72-1 [2] 10332-33-9 [3] |
Ox. Sol. 3 Repr. 1B Acute Tox. 4 * STOT SE 3 Eye Dam. 1 |
H272 H360Df H302 H335 H318 |
GHS03 GHS05 GHS08 GHS07 Dgr |
H272 H360Df H302 H335 H318 |
|
Repr. 1B; H360Df: C ≥ 9 % Repr. 1B; H360D: 6,5 % ≤ C < 9 % Eye Dam. 1; H318: C ≥ 22 % Eye Irrit. 2; H319: 14 % ≤ C < 22 % |
|
|
005-019-01-5 |
peroksoborato rūgšties natrio druska; [1] peroksoborato rūgšties natrio druskos monohidratas; [2] peroksoborato rūgšties (HBO(O2)) natrio druskos monohidratas; [3] natrio peroksoboratas; [kuriame yra ≥ 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
234-390-0 [1] 234-390-0 [2] 231-556-4 [3] |
11138-47-9 [1] 12040-72-1 [2] 10332-33-9 [3] |
Ox. Sol. 3 Repr. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * STOT SE 3 Eye Dam. 1 |
H272 H360Df H331 H302 H335 H318 |
GHS03 GHS06 GHS05 GHS08 Dgr |
H272 H360Df H331 H302 H335 H318 |
|
Repr. 1B; H360Df: C ≥ 9 % Repr. 1B; H360D: 6,5 % ≤ C < 9 % Eye Dam. 1; H318: C ≥ 22 % Eye Irrit. 2; H319: 14 % ≤ C < 22 % |
|
|
005-020-00-3 |
dinatrio oktaboratas, bevandenis; [1] dinatrio oktaborato tetrahidratas [2] |
234-541-0 [1] 234-541-0 [2] |
12008-41-2 [1] 12280-03-4 [2] |
Repr. 1B |
H360FD |
GHS08 Dgr |
H360FD |
|
|
|
|
006-001-00-2 |
anglies monoksidas |
211-128-3 |
630-08-0 |
Flam. Gas 1 Press. Gas Repr. 1A Acute Tox. 3 * STOT RE 1 |
H220 H360D *** H331 H372 ** |
GHS02 GHS04 GHS06 GHS08 Dgr |
H220 H360D *** H331 H372 ** |
|
|
U |
|
006-002-00-8 |
fosgenas; karbonilchloridas |
200-870-3 |
75-44-5 |
Press. Gas Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1B |
H330 H314 |
GHS04 GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H314 |
|
|
U |
|
006-003-00-3 |
anglies disulfidas |
200-843-6 |
75-15-0 |
Flam. Liq. 2 Repr. 2 STOT RE 1 Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 |
H225 H361fd H372 ** H319 H315 |
GHS02 GHS08 GHS07 Dgr |
H225 H361fd H372 ** H319 H315 |
|
Repr. 2; H361fd: C ≥ 1 % STOT RE 1; H372: C ≥ 1 % STOT RE 2; H373: 0,2 % ≤ C < 1 % |
|
|
006-004-00-9 |
kalcio karbidas |
200-848-3 |
75-20-7 |
Water-react. 1 |
H260 |
GHS02 Dgr |
H260 |
|
|
T |
|
006-005-00-4 |
tiramas (ISO); tetrametiltiuramo disulfidas |
205-286-2 |
137-26-8 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H332 H302 H373 ** H319 H315 H317 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H332 H302 H373 ** H319 H315 H317 H410 |
|
M = 10 |
|
|
006-006-00-X |
vandenilio cianidas; ciano vandenilio rūgštis |
200-821-6 |
74-90-8 |
Flam. Liq. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H224 H330 H400 H410 |
GHS02 GHS06 GHS09 Dgr |
H224 H330 H410 |
|
|
|
|
006-006-01-7 |
vandenilio cianidas … %; ciano vandenilio rūgštis … % |
200-821-6 |
74-90-8 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H310 H300 H410 |
|
|
B |
|
006-007-00-5 |
vandenilio cianido druskos, išskyrus cianidų kompleksus, pavyzdžiui, ferocianidus, fericianidus bei gyvsidabrio oksocianidą, ir nurodytąsias kitose šio priedo vietose |
— |
— |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H310 H300 H410 |
EUH032 |
|
A |
|
006-008-00-0 |
antu (ISO); 1-(1-naftil)-2-tiokarbamidas |
201-706-3 |
86-88-4 |
Acute Tox. 2 * Carc. 2 |
H300 H351 |
GHS06 GHS08 Dgr |
H300 H351 |
|
|
|
|
006-009-00-6 |
1-izopropil-3-metilpirazol-5-ildimetilkarbamatas; izolanas |
204-318-2 |
119-38-0 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * |
H310 H300 |
GHS06 Dgr |
H310 H300 |
|
|
|
|
006-010-00-1 |
5,5-dimetil-3-oksocikloheks-1-enildimetilkarbamatas; 5,5-dimetildihidrorezorcinolio dimetilkarbamatas; dimetanas |
204-525-8 |
122-15-6 |
Acute Tox. 3 * |
H301 |
GHS06 Dgr |
H301 |
|
|
|
|
006-011-00-7 |
karbarilas (ISO); 1-naftilmetilkarbamatas |
200-555-0 |
63-25-2 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 |
H351 H332 H302 H400 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H351 H332 H302 H400 |
|
M=100 |
|
|
006-012-00-2 |
ziramas (ISO); cinko bis(N, N-dimetilditiokarbamatas) |
205-288-3 |
137-30-4 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * STOT SE 3 Eye Dam. 1 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H302 H373 ** H335 H318 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS05 GHS09 Dgr |
H330 H302 H373 ** H335 H318 H317 H410 |
|
M = 100 |
|
|
006-013-00-8 |
metamnatris (ISO); natrio metilditiokarbamatas |
205-293-0 |
137-42-8 |
Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1B Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H314 H317 H400 H410 |
GHS05 GHS07 GHS09 Dgr |
H302 H314 H317 H410 |
EUH031 |
|
|
|
006-014-00-3 |
nabamas (ISO); dinatrio etilenebis(N, N'-ditiokarbamatas) |
205-547-0 |
142-59-6 |
Acute Tox. 4 * STOT SE 3 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H335 H317 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H335 H317 H410 |
|
|
|
|
006-015-00-9 |
diuronas (ISO); 3-(3,4-dichlorfenil)-1,1-dimetilkarbamidas |
206-354-4 |
330-54-1 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H302 H373** H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H351 H302 H373** H410 |
|
M = 10 |
|
|
006-016-00-4 |
propoksuras (ISO); 2-izopropiloksifenil-N-metilkarbamatas; 2-izopropoksifenilmetilkarbamatas |
204-043-8 |
114-26-1 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H410 |
|
|
|
|
006-017-00-X |
aldikarbas (ISO); 2-metil-2-(metiltio)propanal-O-(N-metilkarbamoil)oksimas |
204-123-2 |
116-06-3 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H300 H311 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H311 H410 |
|
|
|
|
006-018-00-5 |
aminokarbas (ISO); 4-dimetilamino–3-tolilmetilkarbamatas |
217-990-7 |
2032-59-9 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H410 |
|
|
|
|
006-019-00-0 |
dialatas (ISO); S-(2,3-dichloralil)-N,N-diizopropiltiokarbamatas |
218-961-1 |
2303-16-4 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H302 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H351 H302 H410 |
|
|
|
|
006-020-00-6 |
barbanas (ISO); 4-chlorbut-2-inil N-(3-chlorfenil)karbamatas |
202-930-4 |
101-27-9 |
Acute Tox. 4 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H317 H410 |
|
|
|
|
006-021-00-1 |
linuronas (ISO); 3-(3,4-dichlorfenil)-1-metoksi-1-metilkarbamidas |
206-356-5 |
330-55-2 |
Repr. 1B Carc. 2 Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H360Df H351 H302 H373 ** H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H360Df H351 H302 H373 ** H410 |
|
|
|
|
006-022-00-7 |
dekarbofuranas (ISO); 2,3-dihidro-2-metilbenzofuran-7-il metilkarbamatas |
— |
1563-67-3 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
|
|
|
006-023-00-2 |
merkaptodimeturas (ISO); metiokarbas (ISO); 3,5-dimetil-4-metiltiofenil N-metilkarbamatas |
217-991-2 |
2032-65-7 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H410 |
|
|
|
|
006-024-00-8 |
proksannatris (ISO); natrio O-izopropilditiokarbonatas |
205-443-5 |
140-93-2 |
Acute Tox. 4 * Skin Irrit. 2 Aquatic Chronic 2 |
H302 H315 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H315 H411 |
|
|
|
|
006-025-00-3 |
aletrinas; (RS)-3-alil-2-metil-4-oksociklopent-2-enil-(1RS,3RS; 1RS,3SR)-2,2-dimetil-3-(2-metilprop-1-enil)ciklopropankarboksilatas; bioaletrinas; (RS)-3-alil-2-metil-4-oksociklopent-2-enil-(1R,3R)-2,2-dimetil-3-(2-metilprop-1-enil)ciklopropankarboksilatas; [1] S-bioaletrinas; [3] (S)-3-alil-2-metil-4-oksociklopent-2-enil-(1R,3R)-2,2-dimetil-3-(2-metilprop-1-enil)ciklopropankarboksilatas; [2] esbiotrinas; (RS)-3-alil-2-metil-4-oksociklopent-2-enil-(1R,3R)-2,2-dimetil-3-(2-metilprop-1-enil)ciklopropankarboksilatas [3] |
209-542-4 [1] 249-013-5 [2]-[3] |
584-79-2 [1] 28434-00-6 [2] 84030-86-4 [3] |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H332 H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H332 H302 H410 |
|
|
C |
|
006-026-00-9 |
karbofuranas (ISO); 2,3-dihidro-2,2-dimetilbenzofuran-7-il N-metilkarbamatas |
216-353-0 |
1563-66-2 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H410 |
|
|
|
|
006-028-00-X |
dinobutonas (ISO); 2-(1-metilpropil)-4,6-dinitrofenilizopropilkarbonatas |
213-546-1 |
973-21-7 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H410 |
|
|
|
|
006-029-00-5 |
dioksakarbas (ISO); 2-(1,3-dioksolan-2-il)fenil-N-metilkarbamatas |
230-253-4 |
6988-21-2 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Chronic 2 |
H301 H411 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H411 |
|
|
|
|
006-030-00-0 |
EPTC (ISO); S-etildipropiltiokarbamatas |
212-073-8 |
759-94-4 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
|
006-031-00-6 |
formetanatas (ISO); 3-[EZ)-dimetilaminometilenamino]fenil metilkarbamatas |
244-879-0 |
22259-30-9 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H300 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H317 H410 |
|
|
|
|
006-032-00-1 |
monolinuronas (ISO); 3-(4-chlorfenil)-1-metoksi-1-metilkarbamidas |
217-129-5 |
1746-81-2 |
Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H373 ** H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H302 H373 ** H410 |
|
|
|
|
006-033-00-7 |
metoksuronas (ISO); 3-(3-chlor-4-metoksifenil)-1,1-dimetilkarbamidas |
243-433-2 |
19937-59-8 |
Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H400 H410 |
GHS09 Wng |
H410 |
|
|
|
|
006-034-00-2 |
pebulatas (ISO); N-butil-N-etil-S-propiltiokarbamatas |
214-215-4 |
1114-71-2 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H411 |
|
|
|
|
006-035-00-8 |
pirimikarbas (ISO); 2-(dimetilamin)-5,6-dimetilpirimidin-4-il dimetilkarbamatas |
245-430-1 |
23103-98-2 |
Carc. 2 Acute Tox. 3 Acute Tox. 3 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H331 H301 H317 H400 H410 |
GHS08 GHS06 GHS09 Dgr |
H351 H331 H301 H317 H410 |
|
M = 10 M = 100 |
|
|
006-036-00-3 |
benztiazuronas (ISO); 1-benztiazol-2-il-3-metilkarbamidas |
217-685-9 |
1929-88-0 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
|
006-037-00-9 |
promekarbas (ISO); 3-izopropil-5-metilfenil N-metilkarbamatas |
220-113-0 |
2631-37-0 |
Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H301 H410 |
|
|
|
|
006-038-00-4 |
sulfalatas (ISO); 2-chloralil-N, N-dimetilditiokarbamatas |
202-388-9 |
95-06-7 |
Carc. 1B Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H350 H302 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H350 H302 H410 |
|
|
|
|
006-039-00-X |
trialatas (ISO); S-2,3,3-trichloralildiizopropiltiokarbamatas |
218-962-7 |
2303-17-5 |
Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H373 ** H317 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H302 H373 ** H317 H410 |
|
|
|
|
006-040-00-5 |
3-metilpirazol-5-il-dimetilkarbamatas; monometilanas |
— |
2532-43-6 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
|
|
|
006-041-00-0 |
dimetbilkarbamoilchloridas |
201-208-6 |
79-44-7 |
Carc. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 |
H350 H331 H302 H319 H335 H315 |
GHS06 GHS08 Dgr |
H350 H331 H302 H319 H335 H315 |
|
Carc. 1B; H350: C ≥ 0,001 % |
|
|
006-042-00-6 |
monuronas (ISO); 3-(4-chlorfenil)-1,1-dimetilkarbamidas |
205-766-1 |
150-68-5 |
Carc. 2 Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H302 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H351 H302 H410 |
|
|
|
|
006-043-00-1 |
3-(4-chlorfenil)-1,1-dimetiluronio trichloracetatas; monuronas-TCA |
— |
140-41-0 |
Carc. 2 Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H319 H315 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H351 H319 H315 H410 |
|
|
|
|
006-044-00-7 |
izoproturonas (ISO); 3-(4-izopropilfenil)-1,1-dimetilkarbamidas |
251-835-4 |
34123-59-6 |
Carc. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H400 H410 |
GHS08 GHS09 Wng |
H351 H410 |
|
M = 10 |
|
|
006-045-00-2 |
metomilas (ISO); 1-(metiltio)etilidenamino-N-metilkarbamatas |
240-815-0 |
16752-77-5 |
Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H410 |
|
M=100 |
|
|
006-046-00-8 |
bendiokarbas (ISO); 2,2-dimetil-1,3-benzodioksol-4-il N-metilkarbamatas; 2,2-dimetil-1,3-benzodioksol-4-il metilkarbamatas |
245-216-8 |
22781-23-3 |
Acute Tox. 3 Acute Tox. 3 Acute Tox. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H331 H311 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H331 H311 H300 H410 |
|
M = 10 M = 100 |
|
|
006-047-00-3 |
bufenkarbas (ISO); 3-(1-metilbutil)fenil-N-metilkarbamato ir 3-(1-etilpropil)fenil-N-metilkarbamato reakcijos masė |
— |
8065-36-9 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H311 H301 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H311 H301 H410 |
|
|
|
|
006-048-00-9 |
etiofenkarbas (ISO); 2-(etiltiometil)fenil-N-metilkarbamatas |
249-981-9 |
29973-13-5 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
|
006-049-00-4 |
diksantogenas; O,O-dietilditiobis(tioformiatas) |
207-944-4 |
502-55-6 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
|
006-050-00-X |
1,1-dimetil-3-feniluronio trichloracetatas; fenuronas-TCA |
— |
4482-55-7 |
Skin Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H315 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H315 H410 |
|
|
|
|
006-051-00-5 |
ferbamas (ISO); geležies tris(dimetilditiokarbamatas) |
238-484-2 |
14484-64-1 |
Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H319 H335 H315 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H319 H335 H315 H410 |
|
|
|
|
006-052-00-0 |
formetanato vandenilio chloridas; 3-(N, N‘-dimetilaminometilenamino)fenil-N-metilkarbamatas |
245-656-0 |
23422-53-9 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H300 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H317 H410 |
|
|
|
|
006-053-00-6 |
izoprokarbas (ISO); 2-izopropilfenil-N-metilkarbamatas |
220-114-6 |
2631-40-5 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
|
006-054-00-1 |
meksakarbatas (ISO); 3,5-dimetil-4-dimetilaminofenil-N–metilkarbamatas |
206-249-3 |
315-18-4 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H300 H312 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H312 H410 |
|
|
|
|
006-055-00-7 |
ksililkarbas (ISO); 3,4-dimetilfenil N-metilkarbamatas; 3,4-ksililmetilkarbamatas; MPMC |
219-364-9 |
2425-10-7 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
|
006-056-00-2 |
metolkarbas (ISO); m-tolilmetilkarbamatas; MTMC |
214-446-0 |
1129-41-5 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H411 |
|
|
|
|
006-057-00-8 |
nitrapirinas (ISO); 2-chlor-6-trichlormetilpiridinas |
217-682-2 |
1929-82-4 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H411 |
|
|
|
|
006-058-00-3 |
noruronas (ISO); 1,1-dimetil-3-(perhidro-4,7-metanoinden-5-il)karbamidas |
— |
2163-79-3 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
|
006-059-00-9 |
oksamilas (ISO); N',N'-dimetilkarbamoil(metiltio)metilenamino N-metilkarbamatas |
245-445-3 |
23135-22-0 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 2 * Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H330 H300 H312 H411 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H300 H312 H411 |
|
|
|
|
006-060-00-4 |
oksikarboksinas (ISO); 2,3-dihidro-6-metil-5-(N-fenilkarbamoil)-1,4-oksocin 4,4-dioksidas |
226-066-2 |
5259-88-1 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 3 |
H302 H412 |
GHS07 Wng |
H302 H412 |
|
|
|
|
006-061-00-X |
S-etil-N-(dimetilaminopropil)tiokarbamato vandenilio chloridas; protiokarbo hidrochloridas |
243-193-9 |
19622-19-6 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H411 |
|
|
|
|
006-062-00-5 |
metil-3,4-dichlorfenilkarbamatas; SWEP. |
— |
1918-18-9 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
|
006-063-00-0 |
tiobenkarbas (ISO); S-4-chlorbenzildietiltiokarbamatas |
248-924-5 |
28249-77-6 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
|
006-064-00-6 |
tiofanoksas (ISO); 3,3-dimetil-1-(metiltio)butanon-O-(N-metilkarbamoil)oksimas |
254-346-4 |
39196-18-4 |
Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H310 H300 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H310 H300 H410 |
|
|
|
|
006-065-00-1 |
3-chlor-6-cianbiciklo(2,2,1)-heptan-2-on-O-(N-metilkarbamoil)oksimas; triamidas |
— |
15271-41-7 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Aquatic Chronic 2 |
H300 H311 H411 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H300 H311 H411 |
|
|
|
|
006-066-00-7 |
vernolatas (ISO); S-propildipropiltiokarbamatas |
217-681-7 |
1929-77-7 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Chronic 2 |
H302 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H411 |
|
|
|
|
006-067-00-2 |
XMC; 3,5-ksililmetilkarbamatas |
— |
2655-14-3 |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
|
|
|
006-068-00-8 |
diazometanas |
206-382-7 |
334-88-3 |
Carc. 1B |
H350 |
GHS08 Dgr |
H350 |
|
|
|
|
006-069-00-3 |
tiofanat-metilas (ISO); 1,2-di-(3-metoksikarbonil-2-tioureido)benzenas |
245-740-7 |
23564-05-8 |
Muta. 2 Acute Tox. 4 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H341 H332 H317 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H341 H332 H317 H410 |
|
|
|
|
006-070-00-9 |
furmecikloksas (ISO); N-cikloheksil-N-metoksi-2,5-dimetil-3-furamidas |
262-302-0 |
60568-05-0 |
Carc. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H400 H410 |
GHS08 GHS09 Wng |
H351 H410 |
|
|
|
|
006-071-00-4 |
ciklookt-4-en-1-ilmetilkarbonatas |
401-620-8 |
87731-18-8 |
Skin Sens. 1 |
H317 |
GHS07 Wng |
H317 |
|
|
|
|
006-072-00-X |
prosulfokarbas (ISO); S-benzil-N, N-dipropiltiokarbamatas |
401-730-6 |
52888-80-9 |
Acute Tox. 4 * Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 2 |
H302 H317 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H317 H411 |
|
|
|
|
006-073-00-5 |
3-(dimetilamino)propilkarbamidas |
401-950-2 |
31506-43-1 |
Eye Dam. 1 |
H318 |
GHS05 Dgr |
H318 |
|
|
|
|
006-074-00-0 |
2-(3-(prop-1-en-2-il)fenil)prop-2-ilizocianatas |
402-440-2 |
2094-99-7 |
Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1B STOT RE 2 * Resp. Sens. 1 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H314 H373 ** H334 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS05 GHS09 Dgr |
H330 H314 H373 ** H334 H317 H410 |
|
|
|
|
006-076-00-1 |
mankocebas (ISO); mangano etilenbis(ditiokarbamatas) (polimeras), kompleksas su cinko druska |
— |
8018-01-7 |
Repr. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 |
H361d*** H317 H400 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H361d*** H317 H400 |
|
M=10 |
|
|
006-077-00-7 |
manebas (ISO); mangano etilenbis(ditiokarbamatas) (polimeras) |
235-654-8 |
12427-38-2 |
Repr. 2 Acute Tox. 4 * Eye Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H361d*** H332 H319 H317 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H361d*** H332 H319 H317 H410 |
|
M=10 |
|
|
006-078-00-2 |
zinebas (ISO); cinko etilenbisditiokarbamatas (polimeras) |
235-180-1 |
12122-67-7 |
STOT SE 3 Skin Sens. 1 |
H335 H317 |
GHS07 Wng |
H335 H317 |
|
|
|
|
006-079-00-8 |
disulfiramas; tetraetiltiuramdisulfidas |
202-607-8 |
97-77-8 |
Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H373 ** H317 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H302 H373 ** H317 H410 |
|
|
|
|
006-080-00-3 |
tetrametiltiuramo monosulfidas |
202-605-7 |
97-74-5 |
Acute Tox. 4 * Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 2 |
H302 H317 H411 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H317 H411 |
|
|
|
|
006-081-00-9 |
cinko bis(dibutilditiokarbamatas) |
205-232-8 |
136-23-2 |
Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H319 H335 H315 H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H319 H335 H315 H317 H410 |
|
|
|
|
006-082-00-4 |
bis(dietilditiokarbamato) cinkas |
238-270-9 |
14324-55-1 |
Acute Tox. 4 * Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H319 H335 H315 H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H319 H335 H315 H317 H410 |
|
|
|
|
006-083-00-X |
butokarboksimas (ISO); 3-(metiltio)-2-butanon-O-[(metilamino)karbonil]oksimas |
252-139-3 |
34681-10-2 |
Flam. Liq. 3 Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Eye Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H226 H331 H311 H301 H319 H400 H410 |
GHS02 GHS06 GHS09 Dgr |
H226 H331 H311 H301 H319 H410 |
|
|
|
|
006-084-00-5 |
karbosulfanas (ISO); 2,3-dihidro-2,2-dimetil-7-benzofuril[(dibutilamino)tio]metilkarbamatas |
259-565-9 |
55285-14-8 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H301 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS09 Dgr |
H330 H301 H317 H410 |
|
|
|
|
006-085-00-0 |
fenobukarbas (ISO); 2-butilfenilmetilkarbamatas |
223-188-8 |
3766-81-2 |
Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H410 |
|
|
|
|
006-086-00-6 |
fenoksikarbas (ISO); etil-[2-(4-fenoksifenoksi)etil]karbamatas |
276-696-7 |
72490-01-8 |
Carc. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H351 H400 H410 |
GHS08 GHS09 Wng |
H351 H410 |
|
M = 1 M = 10 000 |
|
|
006-087-00-1 |
furatiokarbas (ISO); 2,3-dihidro-2,2-dimetil-7-benzfuril-2,4-dimetil-6-oksa-5-okso-3-tia-2,4-diazadekanoatas |
265-974-3 |
65907-30-4 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 3 * STOT RE 2 * Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H330 H301 H373** H319 H315 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H330 H301 H373** H319 H315 H317 H410 |
|
M = 100 |
|
|
006-088-00-7 |
benfurakarbas (ISO); etil-N-[2,3-dihidro-2,2-dimetilbenzofuran-7-iloksikarbonil(metil)aminotio]-N-izopropil-β-alaninatas |
— |
82560-54-1 |
Repr. 2 Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H361f*** H331 H302 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H361f*** H331 H302 H410 |
|
|
|
|
▼M1 ————— |
||||||||||
|
006-090-00-8 |
2-(3-jodoprop-2-in-1-iloksi)etilfenilkarbamatas |
408-010-0 |
88558-41-2 |
Acute Tox. 4 * Eye Dam. 1 Aquatic Chronic 3 |
H332 H318 H412 |
GHS05 GHS07 Dgr |
H332 H318 H412 |
|
|
|
|
006-091-00-3 |
propinebas (ISO); polimerinis cinko propilenbis(ditiokarbamatas) |
— |
9016-72-2 |
Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 |
H332 H373** H317 H400 |
GHS08 GHS07 GHS09 Wng |
H332 H373** H317 H400 |
|
|
|
|
006-092-00-9 |
tret-butil-(1S)-N-[1-((2S)-2-oksiranil)-2-feniletil]karbamatas |
425-420-5 |
98737-29-2 |
Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H400 H410 |
GHS09 Wng |
H410 |
|
|
|
|
006-093-00-4 |
2,2'-ditiodi(etilamonio)-bis(dibenzilditiokarbamatas) |
427-180-7 |
— |
Acute Tox. 4 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H302 H317 H400 H410 |
GHS07 GHS09 Wng |
H302 H317 H410 |
|
|
|
|
006-094-00-X |
O-izobutil-N-etoksikarboniltiokarbamatas |
434-350-4 |
103122-66-3 |
Flam. Liq. 3 Carc. 1B Muta. 1B Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 2 |
H226 H350 H340 H302 H373** H317 H411 |
GHS02 GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H226 H350 H340 H302 H373** H317 H411 |
|
|
|
|
006-095-00-5 |
aliuminio fosetilas (ISO); aliuminio trietiltrifosfatas |
254-320-2 |
39148-24-8 |
Eye Dam. 1 |
H318 |
GHS05 Dgr |
H318 |
|
|
|
|
006-096-00-0 |
chlorprofamas (ISO); izopropil-3-chlorkarbanilatas |
202-925-7 |
101-21-3 |
Carc. 2 STOT RE 2 * Aquatic Chronic 2 |
H351 H373** H411 |
GHS08 GHS09 Wng |
H351 H373** H411 |
|
|
|
|
006-097-00-6 |
1-fenil-3-(p-toluensulfonil)karbamidas |
424-620-1 |
13909-63-2 |
Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Aquatic Chronic 3 |
H302 H373** H412 |
GHS08 GHS07 Wng |
H302 H373** H412 |
|
|
|
|
006-098-00-1 |
tret-butil-(1R,5S)-3-azabiciklo[3.1.0]heks-6-ilkarbamatas |
429-170-8 |
134575-17-0 |
Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Eye Dam. 1 Skin Sens. 1 |
H302 H373** H318 H317 |
GHS05 GHS08 GHS07 Dgr |
H302 H373** H318 H317 |
|
|
|
|
006-099-00-7 |
N-(p-toluensulfonil)-N′-(3-(p-toluensulfoniloksi)fenil)karbamidas; 3-({[(4-metilfenil)sulfonil]karbamoil}amino)fenil-4-metilbenzensulfonatas |
520-2 |
232938-43-1 |
Aquatic Chronic 2 |
H411 |
GHS09 |
H411 |
|
|
|
|
006-101-00-6 |
reakcijos masė: N, N''-(metilendi-4,1-fenilen)bis[N'-fenilkarbamido]; N-(4-[[4-[[(fenilamino)karbonil]amino]fenilmetil]fenil]-N'-cikloheksilkarbamido; N, N''-(metilendi-4,1-fenilen)bis[N'-cikloheksilkarbamido] |
423-070-8 |
— |
Aquatic Chronic 4 |
H413 |
— |
H413 |
|
|
|
|
006-102-00-1 |
O-heksil-N-etoksikarboniltiokarbamatas |
432-750-3 |
— |
Carc. 1B Muta. 1B Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 2 |
H350 H340 H302 H373** H317 H411 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H350 H340 H302 H373** H317 H411 |
|
|
|
|
006-103-00-7 |
N, N''-(metilendi-4,1-fenilen)bis[N'-oktil]karbamidas |
445-760-8 |
— |
Eye Dam. 1 Resp. Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H318 H334 H400 H410 |
GHS05 GHS08 GHS09 Dgr |
H318 H334 H410 |
|
M=100 |
|
|
007-001-00-5 |
amoniakas, bevandenis |
231-635-3 |
7664-41-7 |
Flam. Gas 2 Press. Gas Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B Aquatic Acute 1 |
H221 H331 H314 H400 |
GHS04 GHS06 GHS05 GHS09 Dgr |
H221 H331 H314 H400 |
|
|
U |
|
007-001-01-2 |
….% amoniakas |
215-647-6 |
1336-21-6 |
Skin Corr. 1B Aquatic Acute 1 |
H314 H400 |
GHS05 GHS09 Dgr |
H314 H400 |
|
STOT SE 3; H335: C ≥ 5 % |
B |
|
007-002-00-0 |
azoto dioksidas; [1] diazoto tetraoksidas [2] |
233-272-6 [1] 234-126-4 [2] |
10102-44-0 [1] 10544-72-6 [2] |
Press. Gas Ox. Gas 1 Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1B |
H270 H330 H314 |
GHS04 GHS03 GHS06 GHS05 Dgr |
H270 H330 H314 |
|
* STOT SE 3; H335: C ≥0,5 % |
5 |
|
007-003-00-6 |
chlormekvatchloridas (ISO); 2-chloretiltrimetilamonio chloridas |
213-666-4 |
999-81-5 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H312 H302 |
GHS07 Wng |
H312 H302 |
|
|
|
|
007-004-00-1 |
… % azoto rūgštis |
231-714-2 |
7697-37-2 |
Ox. Liq. 2 Skin Corr. 1A |
H272 H314 |
GHS03 GHS05 Dgr |
H272 H314 |
EUH071 |
Skin Corr. 1A; H314: C ≥ 20 % Skin Corr. 1 B; H314: 5 % ≤ C < 20 % Ox. Liq. 2; H272: C ≥ 99 % Ox. Liq. 3; H272: 99 % > C ≥ 65 % |
B |
|
007-006-00-2 |
etilnitritas |
203-722-6 |
109-95-5 |
Flam. Gas 1 Press. Gas Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H220 H332 H312 H302 |
GHS02 GHS04 GHS07 Dgr |
H220 H332 H312 H302 |
|
|
U |
|
007-007-00-8 |
etilnitratas |
210-903-3 |
625-58-1 |
Unst. Expl. |
H200 |
GHS01 Dgr |
H200 |
|
|
|
|
007-008-00-3 |
hidrazinas |
206-114-9 |
302-01-2 |
Flam. Liq. 3 Carc. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H226 H350 H331 H311 H301 H314 H317 H400 H410 |
GHS02 GHS06 GHS08 GHS05 GHS09 Dgr |
H226 H350 H331 H311 H301 H314 H317 H410 |
|
Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 10 % Skin Irrit. 2; H315: 3 % ≤ C < 10 % Eye Irrit. 2; H319: 3 % ≤ C < 10 % |
|
|
007-009-00-9 |
dicikloheksilamonio nitritas |
221-515-9 |
3129-91-7 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H332 H302 |
GHS07 Wng |
H332 H302 |
|
* |
|
|
007-010-00-4 |
natrio nitritas |
231-555-9 |
7632-00-0 |
Ox. Sol. 3 Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 |
H272 H301 H400 |
GHS03 GHS06 GHS09 Dgr |
H272 H301 H400 |
|
* |
|
|
007-011-00-X |
kalio nitritas |
231-832-4 |
7758-09-0 |
Ox. Sol. 2 Acute Tox. 3 * Aquatic Acute 1 |
H272 H301 H400 |
GHS03 GHS06 GHS09 Dgr |
H272 H301 H400 |
|
* |
|
|
007-012-00-5 |
N,N-dimetilhidrazinas |
200-316-0 |
57-14-7 |
Flam. Liq. 2 Carc. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B Aquatic Chronic 2 |
H225 H350 H331 H301 H314 H411 |
GHS02 GHS06 GHS08 GHS05 GHS09 Dgr |
H225 H350 H331 H301 H314 H411 |
|
|
|
|
007-013-00-0 |
1,2-dimetilhidrazinas |
— |
540-73-8 |
Carc. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Aquatic Chronic 2 |
H350 H331 H311 H301 H411 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H350 H331 H311 H301 H411 |
|
Carc. 1B; H350: C ≥ 0,01 % |
|
|
007-014-00-6 |
hidrazino druskos |
— |
— |
Carc. 1B Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H350 H331 H311 H301 H317 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H350 H331 H311 H301 H317 H410 |
|
|
A |
|
007-015-00-1 |
O-etilhidroksilaminas |
402-030-3 |
624-86-2 |
Flam. Liq. 2 Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Eye Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 |
H225 H331 H311 H301 H372 ** H319 H317 H400 |
GHS02 GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H225 H331 H311 H301 H372 ** H319 H317 H400 |
|
|
|
|
007-016-00-7 |
butilnitritas |
208-862-1 |
544-16-1 |
Flam. Liq. 2 Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H225 H331 H301 |
GHS02 GHS06 Dgr |
H225 H331 H301 |
|
|
|
|
007-017-00-2 |
izobutilnitritas |
208-819-7 |
542-56-3 |
Flam. Liq. 2 Carc. 1B Muta. 2 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H225 H350 H341 H332 H302 |
GHS02 GHS08 GHS07 Dgr |
H225 H350 H341 H332 H302 |
|
|
|
|
007-018-00-8 |
antr-butilnitritas |
213-104-8 |
924-43-6 |
Flam. Liq. 2 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H225 H332 H302 |
GHS02 GHS07 Dgr |
H225 H332 H302 |
|
|
|
|
007-019-00-3 |
tret-butilnitritas |
208-757-0 |
540-80-7 |
Flam. Liq. 2 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H225 H332 H302 |
GHS02 GHS07 Dgr |
H225 H332 H302 |
|
|
|
|
007-020-00-9 |
pentilnitritas; [1] „amilnitritas“, izomerų mišinys [2] |
207-332-7 [1] 203-770-8 [2] |
463-04-7 [1] 110-46-3 [2] |
Flam. Liq. 2 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * |
H225 H332 H302 |
GHS02 GHS07 Dgr |
H225 H332 H302 |
|
|
|
|
007-021-00-4 |
hidrazobenzenas; 1,2-difenilhidrazinas |
204-563-5 |
122-66-7 |
Carc. 1B Acute Tox. 4 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H350 H302 H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H350 H302 H410 |
|
|
|
|
007-022-00-X |
hidrazino bis(3-karboksi-4-hidroksibenzensulfonatas) |
405-030-1 |
— |
Carc. 1B Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1B Skin Sens. 1 Aquatic Chronic 3 |
H350 H302 H314 H317 H412 |
GHS08 GHS05 GHS07 Dgr |
H350 H302 H314 H317 H412 |
|
|
|
|
007-023-00-5 |
natrio 3,5-bis(3-(2,4-di-tret-pentilfenoksi)propilkarbamoil)benzensulfonatas |
405-510-0 |
— |
Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 |
H315 H317 |
GHS07 Wng |
H315 H317 |
|
|
|
|
007-024-00-0 |
2-(deciltio)etilamonio chloridas |
405-640-8 |
36362-09-1 |
STOT RE 2 * Skin Irrit. 2 Eye Dam. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H373 ** H315 H318 H400 H410 |
GHS08 GHS05 GHS09 Dgr |
H373 ** H315 H318 H410 |
|
|
|
|
007-025-00-6 |
4-hidrazinfenil-N-metilmetansulfonamido hidrochloridas |
406-090-1 |
81880-96-8 |
Muta. 2 Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H341 H301 H372 ** H317 H400 H410 |
GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H341 H301 H372 ** H317 H410 |
|
|
|
|
007-026-00-1 |
okso-((2,2,6,6-tetrametilpiperidin-4-il)amino)karbonilacetohidrazidas |
413-230-5 |
122035-71-6 |
Eye Dam. 1 Skin Sens. 1 |
H318 H317 |
GHS05 GHS07 Dgr |
H318 H317 |
|
|
|
|
007-027-00-7 |
1,6-bis(3,3-bis((1-metilpentilidenimino)propil)ureido)heksanas |
420-190-2 |
771478-66-1 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Skin Corr. 1B Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H312 H302 H373 ** H314 H317 H400 H410 |
GHS08 GHS05 GHS07 GHS09 Dgr |
H312 H302 H373 ** H314 H317 H410 |
|
|
|
|
007-028-00-2 |
hidroksilamonio nitratas |
236-691-2 |
13465-08-2 |
Expl. 1.1 **** Carc. 2 Acute Tox. 3 * Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 |
H201 H351 H311 H302 H373** H319 H315 H317 H400 |
GHS01 GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H201 H351 H311 H302 H373** H319 H315 H317 H400 |
|
|
|
|
007-029-00-8 |
dietildimetilamonio hidroksidas |
419-400-5 |
95500-19-9 |
Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1A |
H312 H302 H314 |
GHS05 GHS07 Dgr |
H312 H302 H314 |
|
|
|
|
008-001-00-8 |
deguonis |
231-956-9 |
7782-44-7 |
Ox. Gas 1 Press. Gas |
H270 |
GHS03 GHS04 Dgr |
H270 |
|
|
U |
|
008-003-00-9 |
… % vandenilio peroksido tirpalas |
231-765-0 |
7722-84-1 |
Ox. Liq. 1 Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * Skin Corr. 1A |
H271 H332 H302 H314 |
GHS03 GHS05 GHS07 Dgr |
H271 H332 H302 H314 |
|
Ox. Liq. 1; H271: C ≥70 %**** Ox. Liq. 2; H272: 50 % ≤ C < 70 % **** * Skin Corr. 1A; H314: C ≥ 70 % Skin Corr. 1B; H314: 50 % ≤ C < 70 % Skin Irrit. 2; H315: 35 % ≤ C < 50 % Eye Dam. 1; H318: 8 % ≤ C < 50 % Eye Irrit. 2; H319: 5 % ≤ C< 8 % STOT SE 3; H335; C ≥ 35 % |
B |
|
009-001-00-0 |
fluoras |
231-954-8 |
7782-41-4 |
Press. Gas Ox. Gas 1 Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1A |
H270 H330 H314 |
GHS04 GHS03 GHS06 GHS05 Dgr |
H270 H330 H314 |
|
|
|
|
009-002-00-6 |
vandenilio fluoridas |
231-634-8 |
7664-39-3 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1A |
H330 H310 H300 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H310 H300 H314 |
|
|
|
|
009-003-00-1 |
…% vandenilio fluoridas |
231-634-8 |
7664-39-3 |
Acute Tox. 2 * Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 * Skin Corr. 1A |
H330 H310 H300 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H330 H310 H300 H314 |
|
Skin Corr. 1A; H314: C ≥ 7 % Skin Corr. 1B; H314: 1 % ≤ C< 7 % Eye Irrit. 2; H319: 0,1 % ≤C < 1 % |
B |
|
009-004-00-7 |
natrio fluoridas |
231-667-8 |
7681-49-4 |
Acute Tox. 3 * Eye Irrit. 2 Skin Irrit. 2 |
H301 H319 H315 |
GHS06 Dgr |
H301 H319 H315 |
EUH032 |
|
|
|
009-005-00-2 |
kalio fluoridas |
232-151-5 |
7789-23-3 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
|
|
|
009-006-00-8 |
amonio fluoridas |
235-185-9 |
12125-01-8 |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
|
|
|
009-007-00-3 |
natrio bifluoridas; natrio vandenilio difluoridas |
215-608-3 |
1333-83-1 |
Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B |
H301 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H301 H314 |
|
*Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 1 % Skin Irrit. 2; H315: 0,1 % ≤ C < % Eye Irrit. 2; H319: 0,1 % ≤ C < 1 % |
|
|
009-008-00-9 |
kalio bifluoridas; kalio vandenilio difluoridas |
232-156-2 |
7789-29-9 |
Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B |
H301 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H301 H314 |
|
* Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 1 % Skin Irrit. 2; H315: 0,1 % ≤ C < 1 % Eye Irrit. 2; H319: 0,1 % ≤ C < 1 % |
|
|
009-009-00-4 |
amonio bifluoridas; amonio vandenilio difluoridas |
215-676-4 |
1341-49-7 |
Acute Tox. 3 * Skin Corr. 1B |
H301 H314 |
GHS06 GHS05 Dgr |
H301 H314 |
|
* Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 1 % Skin Irrit.2; H315: 0,1 % ≤ C < 1 % Eye Irrit. 2; H319: 0,1 % ≤ C < 1 % |
|
|
009-010-00-X |
… % fluorboro rūgštis |
240-898-3 |
16872-11-0 |
Skin Corr. 1B |
H314 |
GHS05 Dgr |
H314 |
|
Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 25 % Skin Irrit. 2; H315: 10 % ≤ C < 25 % Eye Irrit. 2; H319: 10 % ≤ C < 25 % |
B |
|
009-011-00-5 |
… % fluorsilicio rūgštis |
241-034-8 |
16961-83-4 |
Skin Corr. 1B |
H314 |
GHS05 Dgr |
H314 |
|
|
B |
|
009-012-00-0 |
šarminiai fluorsilikatai (Na); [1] šarminiai fluorsilikatai (K); [2] šarminiai fluorsilikatai (NH4) [3] |
240-934-8 [1] 240-896-2 [2] 240-968-3 [3] |
16893-85-9 [1] 16871-90-2 [2] 16919-19-0 [3] |
Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * |
H331 H311 H301 |
GHS06 Dgr |
H331 H311 H301 |
|
* |
A |
|
009-013-00-6 |
fluorsilikatai, išskyrus nurodytus kitose šio priedo vietose |
— |
— |
Acute Tox. 4 * |
H302 |
GHS07 Wng |
H302 |
|
* |
A |
|
009-014-00-1 |
švino heksafluorsilikatas |
247-278-1 |
25808-74-6 |
Repr. 1A Acute Tox. 4 * Acute Tox. 4 * STOT RE 2 * Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1 |
H360Df H332 H302 H373 ** H400 H410 |
GHS08 GHS07 GHS09 Dgr |
H360Df H332 H302 H373 ** H410 |
|
|
1 |
|
009-015-00-7 |
sulfurildifluoridas |
220-281-5 |
2699-79-8 |
Press. Gas Acute Tox. 3 * STOT RE 2 * Aquatic Acute 1 |
H331 H373 ** H400 |
GHS04 GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H331 H373 ** H400 |
|
|
U |
|
009-016-00-2 |
trinatrio heksafluoraliuminatas [1] trinatrio heksafluoraliuminatas (kriolitas) [2] |
237-410-6 [1] 239-148-8 [2] |
13775-53-6 [1] 15096-52-3 [2] |
STOT RE 1 Acute Tox. 4 Aquatic Chronic 2 |
H372 H332 H411 |
GHS07 GHS08 GHS09 Dgr |
H372 H332 H411 |
|
|
|
|
009-017-00-8 |
kalio mi-fluorbis(trietilaliuminatas) |
400-040-2 |
12091-08-6 |
Flam. Sol. 1 Water-react. 1 Skin Corr. 1A Acute Tox. 4 * |
H228 H270 H314 H332 |
GHS02 GHS05 GHS07 Dgr |
H228 H270 H314 H332 |
EUH014 |
|
T |
|
009-018-00-3 |
magnio heksafluorsilikatas |
241-022-2 |
16949-65-8 |
|||||||