Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02008R0800-20131201

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008 2008 m. rugpjūčio 6 d. skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (Tekstas svarbus EEE)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/800/2013-12-01

2008R0800 — LT — 01.12.2013 — 001.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 800/2008

2008 m. rugpjūčio 6 d.

skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 214, 9.8.2008, p.3)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1224/2013 2013 m. lapkričio 29 d.

  L 320

22

30.11.2013




▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 800/2008

2008 m. rugpjūčio 6 d.

skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)

(Tekstas svarbus EEE)



EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims ( 1 ), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktus,

paskelbusi šio reglamento projektą ( 2 ),

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisija įgaliota pagal Sutarties 87 straipsnį paskelbti, kad, esant tam tikroms sąlygoms, pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, pagalba aplinkos apsaugai, pagalba užimtumui bei mokymui ir pagalba, kuri atitinka kiekvienai valstybei narei Komisijos patvirtintą regioninės pagalbos žemėlapį, yra suderinama su bendrąja rinka ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(2)

Komisija daugelyje sprendimų taikė Sutarties 87 ir 88 straipsnius ir įgijo pakankamos patirties bendriesiems suderinamumo kriterijams, kurie taikomi pagalbai MVĮ, pagalbai investicijų forma, teikiamai remiamose teritorijose ir už jų ribų, pagalbai rizikos kapitalo schemų forma ir pagalbai mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių diegimo srityje, apibrėžti, visų pirma įgyvendinant 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms ( 3 ), ir įtraukus į to reglamento taikymo sritį pagalbą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 364/2004, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 ( 4 ), Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo ( 5 ) ir Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti ( 6 ) bei Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą ( 7 ).

(3)

Komisija taip pat įgijo pakankamos patirties Sutarties 87 ir 88 straipsnius taikydama pagalbos mokymui, užimtumui, aplinkosaugai, moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui bei regioninės pagalbos tiek MVĮ, tiek didelėms įmonėms srityse, visų pirma įgyvendinant 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui ( 8 ), 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui ( 9 ), 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai ( 10 ), Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai Bendrijos sistemą ( 11 ), Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą, 2001 m. Bendrijos rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ( 12 ), 2008 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires ( 13 ) ir 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires ( 14 ).

(4)

Atsižvelgiant į šią patirtį, būtina pritaikyti kai kurias reglamentuose (EB) Nr. 68/2001, 70/2001, 2204/2002 ir 1628/2006 nustatytas sąlygas. Siekiant supaprastinti ir užtikrinti, kad Komisija veiksmingiau kontroliuotų pagalbą, šie reglamentai turėtų būti pakeisti vienu reglamentu. Supaprastinimo tikslas turėtų būti pasiektas, be kita ko, bendrai suderinus apibrėžtis ir bendras horizontaliąsias nuostatas, išdėstytas šio reglamento I skyriuje. Siekiant užtikrinti valstybės pagalbos teisės aktų nuoseklumą, pagalbos ir pagalbos schemos apibrėžtys turėtų būti tokios pačios, kaip šių sąvokų apibrėžtys, nurodytos 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles ( 15 ). Toks supaprastinimas yra esminis siekiant užtikrinti, kad Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija duotų rezultatų, ypač MVĮ.

(5)

Pagal šį reglamentą išimtis turėtų būti taikoma bet kokiai visas atitinkamas šio reglamento sąlygas atitinkančiai pagalbai ir bet kokiai pagalbos schemai, jeigu bet kokia pagal šią schemą teikiama individuali pagalba atitinka visas atitinkamas šio reglamento sąlygas. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir veiksmingesnę pagalbos kontrolę, bet kokia pagal šį reglamentą taikoma individualios pagalbos priemonė turėtų turėti aiškią nuorodą į II skyriaus taikomą nuostatą ir į nacionalinę teisę, kuriomis grindžiama individuali pagalba.

(6)

Siekiant kontroliuoti šio reglamento įgyvendinimą, Komisijai turėtų būti sudarytos sąlygos iš valstybių narių gauti visą reikiamą informaciją apie priemones, įgyvendintas pagal šį reglamentą. Valstybei narei per priimtiną laiką neperdavus informacijos apie šias pagalbos priemones, gali būti laikoma, kad tai požymis, jog šio reglamento sąlygų nesilaikyta. Dėl tokio sąlygų nesilaikymo Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas arba atitinkama jo dalis ateityje neturėtų būti taikomas susijusiai valstybei narei ir kad apie visas paskesnes pagalbos priemones, įskaitant naujas individualios pagalbos priemones, teikiamas pagalbos schemų, kurioms anksčiau taikytas šis reglamentas, pagrindu, turi būti iš anksto pranešta Komisijai pagal Sutarties 88 straipsnį. Kai tik valstybė narė perduoda tikslią ir išsamią informaciją, Komisija turėtų leisti, kad šis reglamentas vėl būtų taikomas visa apimtimi.

(7)

Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai valstybės pagalbai, kuriai netaikomas šis reglamentas, ir toliau turėtų būti taikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Šis reglamentas neturėtų pažeisti valstybių narių galimybės pranešti apie pagalbą, kurios tikslai atitinka šio reglamento tikslus. Tokią pagalbą Komisija vertins, visų pirma remdamasi šiame reglamente nustatytomis sąlygomis ir taikydama specialiose Komisijos priimtose gairėse arba sistemose nustatytus kriterijus, jei atitinkama pagalbos priemonė priklauso tokio konkretaus teisės akto taikymo sričiai.

(8)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai eksportui arba pagalbai, kuria vietiniams gaminiams sudaromos palankesnės sąlygos nei importuotiems. Visų pirma jis neturėtų būti taikomas pagalbai, teikiamai platinimo tinklų kūrimui ir veikimui kitose šalyse finansuoti. Pagalba, teikiama dalyvavimo mugėse, tyrimų arba konsultavimo paslaugų išlaidoms, reikalingoms pateikti naują arba esamą gaminį į naują rinką padengti, paprastai neturėtų būti laikoma eksporto pagalba.

(9)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas beveik visuose sektoriuose. Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje pagal šį reglamentą išimtis turėtų būti taikoma tik pagalbai mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių diegimo srityje, pagalbai rizikos kapitalo forma, pagalbai mokymui ir pagalbai palankių sąlygų neturintiems bei neįgaliems darbuotojams.

(10)

Žemės ūkio sektoriuje, atsižvelgiant į specialias taisykles, taikomas pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, pagal šį reglamentą išimtis taikoma tik mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, pagalbos rizikos kapitalo forma, pagalbos mokymui, aplinkosaugos pagalbos ir pagalbos palankių sąlygų neturintiems darbuotojams bei neįgaliems darbuotojams srityse, jeigu šioms pagalbos rūšims netaikomas 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 ( 16 ).

(11)

Atsižvelgiant į žemės ūkio ir ne žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais panašumus, šis reglamentas turėtų būti taikomas žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos.

(12)

Nei veikla ūkyje, būtina ruošiant produktą pirmajam pardavimui, nei pirmas pardavimas perpardavėjams arba perdirbėjams šiame reglamente nėra laikomi perdirbimu arba prekyba. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nustatė, kad nuo to momento, kai Bendrija teisės aktais nustato bendrą atitinkamo žemės ūkio sektoriaus rinkos organizavimą, valstybės narės įpareigojamos nesiimti jokių priemonių, galinčių jam pakenkti arba nuo jo nukrypti. Dėl šios priežasties šio reglamento nuostatos neturėtų būti taikomos nei pagalbai, kurios dydis nustatomas pagal rinkoje įsigytų ar į ją pateiktų produktų kainą arba kiekį, nei pagalbai, kuri susieta su prievole ja dalintis su pirminiais gamintojais.

(13)

Atsižvelgiant į 2002 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei ( 17 ), šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria skatinama veikla anglies sektoriuje, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei naujovių diegimui ir aplinkosaugos pagalbą.

(14)

Jeigu regioninės pagalbos schema siekiama regioninių tikslų, bet ši pagalba skiriama konkretiems ūkio sektoriams, schemos tikslai ir tikėtini rezultatai gali būti sektoriniai, o ne horizontalieji. Todėl regioninės pagalbos schemos, skirtos konkretiems ūkinės veiklos sektoriams, taip pat regioninė pagalba, skirta veiklai plieno sektoriuje, laivų statybos sektoriuje, kaip numatyta Komisijos komunikate dėl Valstybės pagalbos laivų statybai sistemos pratęsimo ( 18 ), ir sintetinių pluoštų sektoriuje, neturėtų būti atleidžiama nuo reikalavimo pranešti. Tačiau turizmo sektoriaus svarba valstybių narių ūkyje yra didelė ir apskritai daro labai teigiamą poveikį regioninei plėtrai. Todėl turizmo veiklai skirtos regioninės pagalbos schemos turėtų būti atleidžiamos nuo reikalavimo pranešti.

(15)

Pagalba, suteikta sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti ( 19 ), turėtų būti vertinama vadovaujantis tomis gairėmis, siekiant užkirsti kelią jų apėjimui. Todėl pagalba tokioms įmonėms neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Siekiant sumažinti valstybių narių administracinę naštą, į šio reglamento taikymo sritį patenkančią pagalbą skiriant MVĮ, turėtų būti supaprastinta sunkumus patiriančios įmonės sąvokos apibrėžtis, palyginti su minėtose gairėse vartojama apibrėžtimi. Be to, prieš mažiau nei trejus metus įsisteigusios MVĮ neturėtų būti laikomos kaip patiriančios sunkumus per šį laikotarpį taikant šį reglamentą, nebent remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, jai gali būti taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra. Tokie supaprastinimai neturėtų pažeisti šių MVĮ teisės pagal minėtas gaires gauti pagalbą, kuriai netaikomas šis reglamentas, ir neturėtų pažeisti didelių įmonių vertinimo kaip sunkumus patiriančių įmonių pagal šį reglamentą, kurioms toliau visa apimtimi taikoma tose gairėse pateikta apibrėžtis.

(16)

Komisija turi užtikrinti, kad patvirtinta pagalba nekeistų prekybos sąlygų taip, jog tai prieštarautų bendrajam interesui. Todėl į šio reglamento taikymo sritį neturėtų patekti pagalba, suteikta pagalbos gavėjui, kuriam išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka. Taigi bet kokiai ad hoc pagalbai, išmokėtai tokiam gavėjui, ir bet kokiai pagalbos schemai, kurioje nėra nuostatos, pagal kurią aiškiai neįtraukiami tokie gavėjai, ir toliau taikomi pranešimo reikalavimai pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Minėta nuostata neturėtų paveikti pagalbos pagal schemas gavėjų, kuriems nėra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti, teisėtų lūkesčių.

(17)

Siekiant užtikrinti nuoseklų Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių taikymą, taip pat siekiant supaprastinti administravimą, reikėtų suderinti atitinkamų įvairių rūšių pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, sąvokų apibrėžtis.

(18)

Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, visi naudojami skaičiai turėtų būti imami iki bet kokio mokesčių ar kitų rinkliavų išskaičiavimo. Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, pagalba, išmokama dalimis, turėtų būti diskontuojama pagal jos vertę suteikimo metu. Diskontuojant ir apskaičiuojant ne subsidijos forma teikiamos pagalbos dydį, naudojama suteikiant pagalbą taikyta orientacinė palūkanų norma, nustatyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo ( 20 ).

(19)

Tais atvejais, kai pagalba suteikiama atleidžiant nuo ateityje mokėtinų mokesčių arba juos sumažinant, su sąlyga, kad laikomasi tam tikro pagalbos intensyvumo, išreikšto bendruoju subsidijos ekvivalentu, pagalbos dalys turėtų būti diskontuojamos, remiantis orientacinėmis palūkanų normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos. Atleidžiant nuo ateityje mokėtinų mokesčių arba juos sumažinant, taikytina orientacinė palūkanų norma ir tiksli pagalbos dalių suma gali būti iš anksto nežinoma. Tokiu atveju valstybės narės, neviršydamos taikomo pagalbos intensyvumo, turėtų iš anksto nustatyti diskontuotos pagalbos vertės viršutiniąją ribą. Vėliau, sužinojus pagalbos dalies sumą tam tikrais metais, diskontuoti galima remiantis tuo metu taikomomis orientacinėmis palūkanų normomis. Kiekvienos pagalbos dalies diskontuota vertė turėtų būti išskaičiuota iš bendros didžiausios sumos.

(20)

Siekiant skaidrumo, vienodų sąlygų ir veiksmingos kontrolės, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidriai pagalbai. Skaidri pagalba – pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti, neatlikus rizikos vertinimo. Pagalba, kurią sudaro paskolos, turėtų būti laikoma skaidria, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis orientacine palūkanų norma, nustatyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo. Pagalba, kurią sudaro fiskalinės priemonės, turėtų būti laikoma skaidria tada, kai pagal priemonę yra nustatyta viršutinė riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina ribinė vertė. Į aplinkos apsaugos mokesčių lengvatas, kurioms pagal šį reglamentą netaikoma atskiro pranešimo riba, nebūtina įtraukti viršutinės ribos, kad priemonė būtų laikoma skaidria.

(21)

Pagalba, kurią sudaro garantijų schemos, turėtų būti laikoma skaidria, jeigu bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai, o regioninės investicinės pagalbos atveju – taip pat, jeigu Komisija patvirtino tokią metodiką po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1628/2006. Komisija nagrinės tokius pranešimus, remdamasi Komisijos pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai ( 21 ). Pagalba, kurią sudaro garantijų schemos, taip pat turėtų būti laikoma skaidria, kai pagalbos gavėjas yra MVĮ, o bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis „saugaus uosto“ priemokomis, nurodytomis minėto pranešimo 3.3 ir 3.5 punktuose.

(22)

Atsižvelgiant į tai, kad sunku apskaičiuoti grąžintino avanso forma teikiamos pagalbos subsidijos ekvivalentą, tokiai pagalbai šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tuomet, jei bendra grąžintino avanso suma yra mažesnė už šiame reglamente numatytą taikytiną atskiro pranešimo ribą ir didžiausią pagalbos intensyvumą.

(23)

Dėl padidėjusios konkurencijos iškraipymo rizikos dideles pagalbos sumas Komisija turėtų ir toliau vertinti individualiai. Todėl reikėtų nustatyti kiekvienos rūšies pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, ribas, atsižvelgiant į tokios pagalbos rūšį ir jos galimą poveikį konkurencijai. Bet kokiai pagalbai, suteiktai peržengiant tas ribas, taikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(24)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų proporcinga ir neviršytų reikiamo dydžio, pagalbos ribos, jei įmanoma, turėtų būti išreiškiamos pagalbos intensyvumu, nustatytu tinkamoms finansuoti išlaidoms. Kadangi riba nustatoma pagal pagalbos, kurios tinkamas finansuoti išlaidas sunku nustatyti, formą, rizikos kapitalo forma teikiamos pagalbos riba turėtų būti išreiškiama didžiausia pagalbos suma.

(25)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, pagalbos intensyvumu ar pagalbos suma išreiškiamos ribos turėtų būti tokio lygio, kad būtų tinkama pusiausvyra tarp konkurencijos iškraipymo remiamame sektoriuje mažinimo ir rinkos trūkumų ar sanglaudos problemų sprendimo. Regioninei investicinei pagalbai tokia riba turėtų būti nustatoma, atsižvelgiant į leistiną pagalbos intensyvumą pagal regioninės pagalbos žemėlapius.

(26)

Siekiant nustatyti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų atskiro pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, reikėtų atsižvelgti į bendrą remiamai veiklai ar projektui valstybės skiriamą paramos sumą, neatsižvelgiant į tai, ar tokia parama finansuojama iš vietos, regioninių, nacionalinių ar Bendrijos šaltinių.

(27)

Be to, šiame reglamente turėtų būti nurodytos aplinkybės, kuriomis galima sumuoti įvairių rūšių pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas. Pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas, sumuojant su valstybės pagalba, kuriai šis reglamentas netaikomas, turėtų būti atsižvelgiama į Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama pagalba, kuriai šis reglamentas netaikomas, ir į valstybės pagalbos taisykles, kuriomis šis sprendimas grindžiamas. Specialios nuostatos turėtų būti taikomos sumuojant neįgaliems darbuotojams skirtą pagalbą ir kitų rūšių pagalbą, būtent investicinę pagalbą, kuri gali būti apskaičiuota remiantis susijusiomis darbo užmokesčio išlaidomis. Šiame reglamente taip pat turėtų būti numatyta nuostata dėl pagalbos priemonių su finansuoti tinkamomis išlaidomis, kurias galima nustatyti, ir pagalbos priemonių, kurių finansuoti tinkamų išlaidų negalima nustatyti, sumavimo.

(28)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų būtina ir skatintų toliau plėtoti tam tikrą veiklą ar projektus, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai veiklai, kurią gavėjas jau vykdo įprastomis rinkos sąlygomis. Bet kokios pagalbos MVĮ, kuriai taikoma šis reglamentas, atveju turėtų būti laikoma, kad tokia paskata egzistuoja jei, prieš pradėdama veiklą, susijusią su remiamo projekto ar veiklos įgyvendinimu, MVĮ pateikia paraišką valstybei narei. Pagalbos, teikiamos MVĮ rizikos kapitalo forma sąlygomis, nurodytomis šiame reglamente, visų pirma dėl kiekvienai tikslinei įmonei skiriamų investicijų dalių dydžio, privačių investuotojų dalyvavimo lygmens, įmonės dydžio nustatymo ir finansavimo tam tikrame įmonės veiklos etape, užtikrinama, kad rizikos kapitalo priemonė turės skatinamąjį poveikį.

(29)

Skirdamos bet kokią pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas, gavėjui, kuris yra didelė įmonė, be MVĮ taikomų sąlygų valstybės narės turėtų įsitikinti, kad gavėjas vidiniame dokumente išanalizavo savo pajėgumą įgyvendinti remiamą projektą ar veiklą tuo atveju, jeigu jam bus suteikta pagalba, ir tuo atveju, jei tokia pagalba nebus suteikta. Valstybė narė turėtų patikrinti, ar minėtame vidiniame dokumente patvirtinama, kad iš esmės padidėja projekto ir (arba) veiklos apimtis arba mastas, kad iš esmės padidėja bendra suma, kurią pagalbos gavėjas išleidžia subsidijuojam projektui arba veiklai, arba kad iš esmės paspartėja susijusio projekto ir (arba) veiklos užbaigimas. Regioninės pagalbos atveju skatinamasis poveikis taip pat gali būti nustatytas remiantis tuo, kad investicinis projektas nebūtų buvęs įgyvendintas atitinkamame remiamame regione, jeigu pagalba nebūtų buvusi skirta.

(30)

Pagalbos palankių sąlygų neturintiems ar neįgaliems darbuotojams atveju skatinamasis poveikis turėtų reikšti tai, kad dėl pagalbos priemonės grynasis palankių sąlygų neturinčių ar neįgalių darbuotojų, įdarbintų atitinkamoje įmonėje, skaičius didėja arba dėl neįgaliems darbuotojams skirtų patalpų arba įrangos patiriamos papildomos išlaidos. Jeigu pagalbos neįgalių darbuotojų įdarbinimui darbo užmokesčio subsidijų forma gavėjas jau gavo pagalbą neįgalių darbuotojų įdarbinimui, kuri atitiko Reglamento (EB) Nr. 2204/2002 sąlygas arba kurią atskirai patvirtino Komisija, šio reglamento tikslu bus laikoma, kad grynojo įdarbintų neįgaliųjų darbuotojų skaičiaus padidėjimo sąlyga, kuri buvo tenkinta ankstesnių priemonių atveju, ir toliau yra tenkinama.

(31)

Pagalbai, kurią sudaro fiskalinės priemonės, turėtų būti taikomos specialios skatinamojo poveikio sąlygos atsižvelgiant į tai, kad fiskalinės priemonės, palyginti su kitų rūšių pagalba, teikiamos skirtinga tvarka. 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą ( 22 ), sąlygas tenkinančios aplinkos apsaugos mokesčių lengvatos, patenkančios į šio reglamento taikymo sritį, turėtų būti laikomos turinčiomis skatinamąjį poveikį atsižvelgiant į tai, kad sumažinti mokesčiai padeda bent jau netiesiogiai gerinti aplinkos apsaugą, nes leidžiama priimti arba toliau taikyti atitinkamą bendrą mokesčių schemą, kuria įmonės, mokančios aplinkos apsaugos mokesčius, skatinamos mažinti taršos lygmenį.

(32)

Be to, kadangi tokios didelei įmonei suteiktos ad hoc pagalbos skatinamąjį poveikį sunku įvertinti, tokios formos pagalbai šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Komisija išanalizuos, ar, remiantis taikomose gairėse, sistemose ar kitose Bendrijos priemonėse nustatytais kriterijais, egzistuoja toks skatinamasis pranešimo apie pagalbą poveikis.

(33)

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir veiksmingą kontrolę pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 3 straipsnį, reikia sukurti standartinę formą, kurią valstybės narės naudotų teikdamos Komisijai informacijos santrauką, kai pagal šį reglamentą įgyvendinama pagalbos schema ar ad hoc pagalba. Informacijos santraukos forma turėtų būti naudojama skelbiant priemones Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir internete. Informacijos santrauka turėtų būti siunčiama Komisijai elektroniniu būdu, naudojantis nustatyta kompiuterine programa. Atitinkama valstybė narė visą tokios pagalbos priemonės tekstą turėtų paskelbti internete. Ad hoc pagalbos priemonių atveju komercinės paslaptys galėtų būti ištrintos. Tačiau pagalbos gavėjo pavadinimas ir pagalbos suma neturėtų būti laikoma komercine paslaptimi. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad toks tekstas būtų prieinamas internete per visą pagalbos priemonės galiojimo laikotarpį. Išskyrus pagalbą fiskalinių priemonių forma, pagalbos skyrimo akte taip pat turėtų būti nuoroda į konkrečią (-ias) šio reglamento II skyriaus nuostatą (-as), susijusią (-ias) su tokiu aktu.

(34)

Siekdama užtikrinti skaidrumą ir veiksmingą kontrolę, Komisija turėtų nustatyti specialius metinių ataskaitų, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai, formos ir turinio reikalavimus. Be to, reikia nustatyti pagalbos schemų ir individualios pagalbos, kurioms pagal šį reglamentą taikoma išimtis, bylų saugojimo valstybėse narėse taisykles, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsnio nuostatas.

(35)

Reikia nustatyti kitas sąlygas, kurios turėtų būti taikomos kiekvienai pagalbos priemonei, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis. Atsižvelgiant į Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktus, tokia pagalba turėtų būti proporcinga rinkos trūkumams ar kliūtims, kurias reikia nugalėti, kad pagalba atitiktų Bendrijos interesą. Todėl tikslinga į šio reglamento taikymo sritį įtraukti tik pagalbą tam tikroms investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą. Atsižvelgiant į perteklinius Bendrijos pajėgumus ir tam tikras konkurencijos iškraipymo problemas krovinių vežimo keliais ir oro transporto sektoriuose, įmonių, kurių pagrindinė ūkinė veikla yra šiuose transporto sektoriuose, išlaidos transporto priemonėms ir įrangai neturėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti investicinėmis išlaidomis. Specialios nuostatos galioja materialaus turto apibrėžimui, kai teikiama aplinkosaugos pagalba.

(36)

Laikantis principų, reglamentuojančių pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo metu, kai gavėjas pagal nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę gauti tokią pagalbą.

(37)

Siekiant, kad investicijų kapitalo veiksniui nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos negu darbo veiksniui, būtina numatyti galimybę vertinti investicinę pagalbą MVĮ ir regioninę pagalbą, remiantis investicijoms skirtomis išlaidomis arba išlaidomis naujoms darbo vietoms, tiesiogiai susijusioms su investicinio projekto vykdymu.

(38)

Aplinkosaugos pagalbos mokesčių lengvatų forma schemos, pagalba palankių sąlygų neturintiems darbuotojams, regioninė investicinė pagalba, pagalba įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms, pagalba moterų įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms arba pagalba rizikos kapitalo forma, teikiama gavėjui ad hoc pagrindu, gali labai paveikti konkurenciją atitinkamoje rinkoje, nes gavėjui sudaro palankesnes sąlygas, nei tokios pagalbos negavusioms įmonėms. Kadangi suteikiama vienai įmonei, ad hoc pagalba greičiausiai daro tik nedidelį teigiamą struktūrinį poveikį aplinkai, neįgalių ir palankių sąlygų neturinčių darbuotojų užimtumui, regioninei sanglaudai ar rizikos kapitalo rinkos trūkumams. Dėl šios priežasties tokių rūšių pagalbos priemonėms pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma išimtis, o apie ad hoc pagalbą turėtų būti pranešta Komisijai. Tačiau pagal šį reglamentą išimtis turėtų būti taikoma ad hoc regioninei pagalbai, kai tokia ad hoc pagalba papildo pagal regioninės investicinės pagalbos schemą suteiktą pagalbą, o didžiausia ad hoc dalis sudaro 50 % visos pagalbos investicijoms.

(39)

Šio reglamento nuostatos dėl MVĮ teikiamos investicinės pagalbos ir pagalbos užimtumui neturėtų numatyti, kaip tai buvo Reglamente (EB) Nr. 70/2001, jokios galimybės padidinti didžiausią pagalbos intensyvumą, skiriant regioninį priedą. Vis dėlto didžiausią pagalbos intensyvumą, nustatytą regioninę investicinę pagalbą reglamentuojančiose nuostatose, turėtų būti galima skirti taip pat MVĮ, jei laikomasi regioninės investicinės pagalbos ir pagalbos užimtumui suteikimo sąlygų. Taip pat ir su investicine pagalba aplinkosaugai susijusios nuostatos neturėtų numatyti galimybės padidinti didžiausią pagalbos intensyvumą, skiriant regioninį priedą. Taip pat turėtų būti galima regioninę investicinę pagalbą reglamentuojančiose nuostatose numatytą didžiausią pagalbos intensyvumą taikyti projektams, turintiems teigiamą poveikį aplinkai, jei laikomasi regioninės investicinės pagalbos teikimo sąlygų.

(40)

Kadangi sprendžiamos palankių sąlygų neturinčių regionų problemos, nacionaline regionine pagalba skatinama valstybių narių ir visos Bendrijos ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda. Nacionalinės regioninės pagalbos tikslas – padėti tvariam daugelio palankių sąlygų neturinčių regionų vystymuisi, teikiant paramą investicijoms ir kuriant darbo vietas. Skatinamas naujų įmonių steigimas, esamų įmonių išplėtimas, įmonės produkcijos diversifikavimas pradedant gaminti naujus papildomus produktus arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminis pakeitimas.

(41)

Siekiant, kad dideli regioniniai investiciniai projektai nebūtų dirbtinai dalijami į mažesnius projektus ir taip būtų išvengta ribinių sumų, apie kurias pagal šį reglamentą reikia pranešti, tais atvejais, kai ta pati įmonė ar įmonės investicijas įgyvendina per trejus metus ir šias investicijas sudaro ekonomiškai nedalus ilgalaikis turtas, didelis investicinis projektas turėtų būti laikomas vienu investiciniu projektu. Siekdamos įvertinti, ar investicijos yra ekonomiškai nedalios, valstybės narės turėtų atsižvelgti į technines, funkcines bei strategines sąsajas ir į tiesioginį geografinį artumą. Ekonominis nedalumas turėtų būti vertinamas neatsižvelgiant į nuosavybę. Tai reiškia, kad, siekiant nustatyti, ar didelis investicinis projektas sudaro vieną investicinį projektą, vertinimas turėtų būti toks pat, neatsižvelgiant į tai, ar projektą įgyvendino viena įmonė, ar investicines išlaidas dalijasi daugiau nei viena įmonė, ar daugiau tame pačiame investiciniame projekte dalyvaujančių įmonių patiria su atskiromis investicijomis susijusias išlaidas (pavyzdžiui, bendrosios įmonės atveju).

(42)

Skirtingai nuo regioninės pagalbos, kuri turėtų teikiama tik remiamose teritorijose, MVĮ teikiamą investicinę pagalbą ir pagalbą užimtumui turėtų būti galima teikti ir remiamose, ir neremiamose teritorijose. Taigi valstybės narės remiamose teritorijose turėtų galėti teikti investicinę pagalbą, jei laikosi visų regioninei investicinei pagalbai ir pagalbai užimtumui nustatytų sąlygų arba visų sąlygų, nustatytų MVĮ investicinei pagalbai ir užimtumo pagalbai.

(43)

Remiamų regionų ekonominiam vystymuisi trukdo palyginti žemas verslumo lygis ir mažesnis nei vidutinis steigiamų įmonių skaičius. Todėl būtina į šio reglamento taikymo sritį įtraukti pagalbą, kurią būtų galima suteikti papildomai prie regioninės investicinės pagalbos, siekiant paskatinti remtinose teritorijose steigti įmones ir mažųjų įmonių plėtrą ankstyvojoje stadijoje. Siekiant užtikrinti, kad tokia pagalba įsteigtoms įmonėms remiamuose regionuose būtų tikslinga, šios rūšies pagalbą reikia skirstyti atsižvelgiant į kiekvieno regiono sunkumus. Be to, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų nepriimtinos rizikos, įskaitant riziką išstumti esančias įmones, pagalba turėtų būti teikiama tik mažosioms įmonėms, ribota ir palaipsniui mažinama. Pagalbos teikimas tik įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms arba moterų įsteigtoms naujoms įmonėms gali paskatinti mažąsias įmones užsidaryti ir vėl atsidaryti, taip siekiant gauti tokios rūšies pagalbą. Valstybės narės turėtų žinoti, kad tokia rizika egzistuoja, ir sudaryti pagalbos schemas taip, kad būtų išvengta šios problemos, pavyzdžiui, apribojant neseniai uždarytų įmonių savininkų paraiškų priėmimą.

(44)

Bendrijos ekonominį vystymąsi gali stabdyti nepalankioje padėtyje esančios, kaip antai turinčios sunkumų gauti finansavimą, tam tikros kategorijos gyventojų žemas verslumo lygis. Komisija persvarstė rinkos trūkumo galimybę atsižvelgdama į asmenų kategorijų įvairovę, ir gali daryti išvadą, kad moterų steigiamų įmonių skaičius, palyginti su vyrų, yra vidutiniškai mažesnis. Tai, be kita ko, patvirtina Eurostato statistiniai duomenys. Todėl būtina į šio reglamento taikymo sritį įtraukti pagalbą, kuria sudaromos paskatos moterims verslininkėms steigti įmones, kad būtų pašalinti konkretūs rinkos trūkumai, su kuriais susiduria moterys, visų pirma sunkumai gauti finansavimą. Moterims taip pat kyla tam tikrų sunkumų, susijusių su patiriamomis šeimos narių priežiūros išlaidomis. Tokia pagalba turėtų leisti pasiekti realią, o ne formalią moterų ir vyrų lygybę, de facto sumažinant nelygybę verslumo srityje, laikantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintų reikalavimų. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui, Komisija turės persvarstyti, ar šios išimties apimtis ir susijusių pagalbos gavėjų kategorijos tebėra pagrįstos.

(45)

Tvari plėtra kartu su konkurencingumu ir energijos tiekimo patikimumu yra vienas iš pagrindinių Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos ramsčių. Be to, tvari plėtra yra pagrįsta aukšto lygio aplinkos apsauga ir jos kokybės gerinimu. Skatinant aplinkos tvarumą ir kovojant su klimato kaita taip pat didėja energijos tiekimo patikimumas ir užtikrinamas Europos ekonomikos konkurencingumas bei įperkamos energijos tiekimas. Aplinkos apsaugos srityje dažnai susiduriama su rinkos trūkumais, pasireiškiančiais neigiamų išorės veiksnių forma. Įprastomis rinkos sąlygomis įmonės gali neturėti paskatos mažinti taršą, nes dėl tokio mažinimo gali padidėti jų išlaidos. Jei įmonės neįpareigojamos taršos išlaidų įskaičiuoti į gamybos, jos tenka visai visuomenei. Aplinkosaugos išlaidų įskaičiavimas į gamybos išlaidas gali būti užtikrinamas reglamentuojant aplinkosaugą arba taikant aplinkos apsaugos mokesčius. Tai, kad Bendrijos lygiu nevisiškai suderinti aplinkosaugos standartai, sukuria nevienodas sąlygas. Be to, aukštesnis aplinkos apsaugos lygis gali būti pasiektas imantis iniciatyvų, kuriomis sudaromos sąlygos laikytis griežtesnių standartų, nei Bendrijos numatytieji, o tai gali pakenkti konkurencinei susijusių įmonių padėčiai.

(46)

Atsižvelgiant į pakankamą patirtį taikant Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires, investicinei pagalbai įmonėms, taikančioms griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji arba gerinančioms aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų nėra, pagalbai transporto priemonėms, kurioms taikomi griežtesni standartai nei Bendrijos nustatytieji arba gerinančioms aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų nėra, įsigyti, pagalbai MVĮ, skirtai iš anksto prisitaikyti prie būsimų Bendrijos standartų, aplinkosaugos pagalbai investicijoms į energiją taupančias priemones, aplinkosaugos pagalbai investicijoms į labai veiksmingą bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, aplinkosaugos pagalbai investicijoms, kuriomis skatinamas energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, įskaitant investicinę pagalbą, susijusią su tvariu kuru, pagalbai aplinkosaugos tyrimams atlikti ir tam tikrai pagalbai aplinkos apsaugos mokesčių lengvatų forma neturėtų būti taikomas pranešimo reikalavimas.

(47)

Į šio reglamento taikymo sritį įtraukta pagalba mokesčių lengvatų forma, kuria skatinama aplinkos apsauga, turėtų būti teikiama ne ilgiau kaip 10 metų, kaip nurodyta Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse. Pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės narės turėtų iš naujo vertinti tokių susijusių mokesčių lengvatų tinkamumą. Tai neturėtų atimti galimybės valstybėms narėms, atlikusioms tokį vertinimą, iš naujo pagal šį reglamentą priimti tokias pačias arba panašias priemones.

(48)

Teisingas papildomų investicijų ar gamybos išlaidų, reikalingų aplinkosaugai užtikrinti, apskaičiavimas yra labai svarbus nustatant, ar pagalba suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalimi. Kaip nurodyta Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse, tinkamos finansuoti išlaidos gali būti sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, kurios būtinos aukštesniam aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti.

(49)

Atsižvelgiant į problemas, kurių gali iškilti, visų pirma dėl grynosios naudos, gaunamos iš papildomų investicijų, išskaitymo, reikėtų numatyti supaprastintą papildomų investicijų išlaidų apskaičiavimo metodą. Todėl pagal šį reglamentą tokios išlaidos turėtų būti apskaičiuojamos neatsižvelgiant į veiklos pelną, išlaidų sumažinimą ar papildomą šalutinę produkciją, taip pat neatsižvelgiant į veiklos išlaidas, susidarančias per investicijų įgyvendinimo laiką. Todėl šiame reglamente nustatytas skirtingų rūšių investicinės pagalbos aplinkos apsaugai didžiausias intensyvumas yra nuolat mažintas, palyginti su Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse nustatytu didžiausiu pagalbos intensyvumu.

(50)

Aplinkosaugos pagalbos investicijoms į energijos taupymo priemones srityje tikslinga valstybėms narėms leisti pasirinkti supaprastintą skaičiavimo metodą arba visų išlaidų skaičiavimo metodą, tolygų nustatytajam Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse. Taikant visų išlaidų skaičiavimo metodą iškilus konkretiems sunkumams, visų išlaidų skaičiavimą turėtų patvirtinti išorės auditorius.

(51)

Kalbant apie aplinkosaugos pagalbą investicijoms į bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą ir aplinkosaugos pagalbą investicijoms, kuriomis skatinami atsinaujinantys energijos šaltiniai, pagal šį reglamentą papildomos išlaidos turėtų būti apskaičiuojamos neatsižvelgiant į kitas tokioms pat tinkamoms finansuoti išlaidoms skiriamas paramos priemones, išskyrus kitą investicinę pagalbą aplinkosaugai.

(52)

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad su hidroelektrinėmis susijusių investicijų poveikis aplinkai gali būti dvejopas. Iš tikrųjų hidroelektrinės gali išmesti mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau tokios elektrinės taip pat gali neigiamai paveikti, pavyzdžiui, vandens sistemas ir biologinę įvairovę.

(53)

Siekiant panaikinti skirtumus, dėl kurių gali būti iškraipyta konkurencija, ir palengvinti įvairių MVĮ skirtų Bendrijos ir nacionalinių iniciatyvų koordinavimą, taip pat siekiant administravimo aiškumo ir teisinio tikrumo, šiame reglamente MVĮ apibrėžtis turėtų būti pagrįsta apibrėžtimi, pateikta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo ( 23 ).

(54)

MVĮ atlieka lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas, bendresne prasme, jos padeda užtikrinti socialinį stabilumą ir ekonomikos pažangą. Tačiau jų plėtrą gali riboti rinkos trūkumai, dėl kurių MVĮ susiduria su būdingomis kliūtimis. Dažnai MVĮ sunku gauti kapitalo, rizikos kapitalo arba paskolų, nes kai kuriose finansinėse rinkose nemėgstama rizikuoti ir įmonėms gali pasiūlyti tik ribotas garantijas. Be to, dėl ribotų išteklių įmonės dažnai negali gauti informacijos, ypač informacijos apie naujas technologijas ir potencialias rinkas. Siekiant palengvinti MVĮ ūkinės veiklos vystymą, šiame reglamente turėtų būti numatytos išimtys tam tikrų rūšių pagalbai, kai ji teikiama MVĮ. Todėl pateisinama tokiai pagalbai netaikyti išankstinio pranešimo reikalavimo ir tik šio reglamento taikymo tikslu laikyti, kad tuo atveju, kai pagalbos gavėjas atitinka MVĮ apibrėžtį, pateiktą šiame reglamente, galima prielaida, kad tokios MVĮ plėtrą (jei pagalbos suma neviršija taikomos ribos, nuo kurios apie pagalbą reikia pranešti) riboja MVĮ būdingos kliūtys, kurias sukelia rinkos nepakankamumas.

(55)

Atsižvelgiant į mažųjų ir vidutinių įmonių skirtumus, turėtų būti nustatytas skirtingas pagrindinis pagalbos intensyvumas ir skirtingi priedai mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Rinkos trūkumai, bendrai veikiantys MVĮ galimybes, įskaitant galimybes gauti finansavimą, sukelia dar daugiau kliūčių mažųjų įmonių, palyginti su vidutinėmis, plėtrai.

(56)

Remiantis patirtimi, įgyta taikant Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti, akivaizdu, kad Bendrijoje yra konkrečių rizikos kapitalo rinkos trūkumų, susijusių su tam tikrų rūšių investicijomis tam tikrais įmonių plėtros etapais. Tokie rinkos trūkumai atsiranda dėl netobulo rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos derinimo. Dėl to rinkoje siūlomo rizikos kapitalo lygis yra pernelyg žemas ir, nepaisant vertingo verslo modelio ir plėtros perspektyvų, įmonės negauna finansavimo. Pagrindinis rinkos trūkumų šaltinis, susijęs su rizikos kapitalo rinkomis, kuris veikia MVĮ galimybes gauti lėšų ir kuris gali pateisinti valstybės įsikišimą, yra nepakankama arba asimetrinė informacija. Todėl tam tikromis sąlygomis reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas rizikos kapitalo schemoms, kurios veikia kaip komerciniu pagrindu valdomi investiciniai fondai, kuriuose pakankamą dalį lėšų teikia privatūs investuotojai privataus kapitalo, kuriuo skatinamos pelną duodančios rizikos kapitalo priemonės, skiriamos tikslinėms įmonėms, forma. Sąlygos, kad investiciniai fondai būtų valdomi komerciniu pagrindu, o rizikos kapitalo priemonės būtų pelningos, neturėtų trukdyti investiciniams fondams orientuoti savo veiklą į tam tikrus rinkos segmentus, kaip antai moterų įsteigtas įmones. Šis reglamentas neturėtų turėti įtakos Europos investicinio fondo ir Europos investicinio banko statusui, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl rizikos kapitalo.

(57)

Pagalba moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui gali prisidėti prie ūkio augimo, konkurencingumo stiprinimo ir užimtumo didinimo. Remiantis patirtimi, įgyta taikant Reglamentą (EB) Nr. 364/2004, Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai programą ir Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą, akivaizdu, kad, atsižvelgiant ir į MVĮ, ir į didelių įmonių turimus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pajėgumus, rinkos trūkumai gali neleisti rinkoje pasiekti geriausių rezultatų ir rezultatai gali būti nepakankami. Tokie nepakankami rezultatai paprastai yra susiję su teigiamais išorės veiksniais ir (arba) žinių skleidimu, viešosiomis gėrybėmis arba žinių skleidimu, nepakankama bei asimetrine informacija ir koordinavimo bei tinklo sutrikimais.

(58)

Pagalba moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui yra labai svarbi, ypač MVĮ, nes vienas iš struktūrinių MVĮ trūkumų yra sunkiau prieinami nauji technologijų patobulinimai, technologijų perdavimas ar labai kvalifikuoti darbuotojai. Todėl tam tikromis sąlygomis pagalbai, skirtai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams, pagalbai, skirtai techninių galimybių studijoms, ir pagalbai, skirtai MVĮ išlaidoms, susijusioms su pramoninės nuosavybės teisėmis, padengti, taip pat pagalbai įsteigtoms mažosioms novatoriškoms įmonėms, pagalbai naujovių diegimo konsultacinėms paslaugoms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms, pagalbai įdarbinant aukštos kvalifikacijos darbuotojus neturėtų būti taikomas išankstinio pranešimo reikalavimas.

(59)

Kalbant apie pagalbą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams, remiama mokslinių tyrimų projekto dalis turėtų visiškai atitikti fundamentinių tyrimų, pramoninių tyrimų ar bandomosios taikomosios veiklos kategorijas. Kai projektas apima įvairias užduotis, turėtų būti nurodyta, kokiai fundamentinių tyrimų, pramoninių tyrimų arba bandomosios taikomosios veiklos kategorijai priskiriama kiekviena tokia užduotis, arba reikia nurodyti, kad ji nepriskiriama nė vienai iš šių kategorijų. Toks skirstymas nebūtinai turi būti atliekamas pagal chronologinį metodą, po tam tikro laiko nuo fundamentinių tyrimų nuosekliai pereinant prie rinkai artimesnės veiklos. Todėl tam tikrą vėlesniu projekto etapu atliktą užduotį galima klasifikuoti kaip pramoninį tyrimą. Taip pat ir bet kuri veikla, atlikta ankstesniu projekto etapu, gali būti priskiriama bandomajai taikomajai veiklai.

(60)

Žemės ūkio sektoriuje tam tikrai pagalbai moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai turėtų būti taikoma išimtis, jei laikomasi sąlygų, panašių į nustatytąsias specialiosiose nuostatose žemės ūkio sektoriui Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui sistemoje. Jei tų specialiųjų sąlygų nesilaikoma, reikėtų numatyti, kad pagalbai gali būti taikoma išimtis, jei laikomasi šio reglamento bendrosiose nuostatose dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros nustatytų sąlygų.

(61)

Pagrindinis Bendrijos ir jos valstybių narių ekonominės bei socialinės politikos tikslas – palankių sąlygų neturinčių ir neįgalių darbuotojų mokymo bei įdarbinimo skatinimas ir papildomų išlaidų, patiriamų dėl neįgalių darbuotojų užimtumo, kompensavimas.

(62)

Mokymas dažniausiai turi teigiamą išorinį poveikį visai visuomenei, kadangi dėl to atsiranda daugiau kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos gali pasirinkti kitos įmonės, didėja Bendrijos pramonės konkurencingumas, be to, mokymas yra svarbus Bendrijos užimtumo strategijos formavimo veiksnys. Mokymas, įskaitant elektroninį, taip pat labai svarbus žinių, kurios yra itin svarbios viešosios gėrybės, atsiradimui, įgijimui ir sklaidai. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos įmonės paprastai per mažai investuoja į savo darbuotojų mokymą, ypač tais atvejais, kai mokymas yra bendro pobūdžio ir konkrečiai įmonei nesuteikia greito ir apčiuopiamo pranašumo, valstybės pagalba gali padėti ištaisyti šį rinkos trūkumą. Todėl tokia pagalba tam tikromis sąlygomis turėtų būti atleista nuo išankstinio pranešimo reikalavimo. Atsižvelgiant į konkrečias kliūtis, su kuriomis susiduria MVĮ, ir didesnes santykines išlaidas, kurių jos patiria investuodamos į mokymą, MVĮ atveju turėtų būti padidintas pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, intensyvumas. Mokymo jūrų transporto sektoriuje ypatumai pateisina specifinį požiūrį į šį sektorių.

(63)

Galima atskirti bendrąjį ir specialųjį mokymą. Leistinas pagalbos intensyvumas turėtų skirtis, atsižvelgiant į teikiamo mokymo tipą ir įmonės dydį. Bendrasis mokymas suteikia įgūdžių, kuriuos galima perduoti, ir labai padidina kvalifikuoto darbuotojo užimtumo galimybes. Šiuo tikslu skiriama pagalba konkurenciją iškraipo daug mažiau, todėl, esant didesniam pagalbos intensyvumui, gali būti nereikalaujama išankstinio pranešimo. Specialusis mokymas, kuris daugiausia naudos teikia įmonei, sukelia didesnę konkurencijos iškraipymo riziką, todėl tik daug mažesnio intensyvumo pagalba gali būti atleista nuo išankstinio pranešimo reikalavimo. Mokymas turėtų būti laikomas bendrojo pobūdžio, jei susijęs su aplinkosaugos vadyba, ekologinėmis naujovėmis arba įmonių socialine atsakomybe ir dėl to padidina gavėjo pajėgumus prisidėti prie bendrųjų aplinkosaugos srities tikslų.

(64)

Kai kurių kategorijų neįgaliems ar palankių sąlygų neturintiems darbuotojams dar sunku patekti į darbo rinką. Todėl valdžios institucijos gali pagrįstai taikyti priemones, skatinančias įmones didinti užimtumo, visų pirma darbuotojų, priskiriamų palankių sąlygų neturinčių darbuotojų kategorijai, lygį. Užimtumo išlaidos sudaro dalį kiekvienos įmonės įprastųjų veiklos išlaidų. Todėl labai svarbu, kad pagalba neįgalių ar palankių sąlygų neturinčių darbuotojų užimtumui ne tik leistų įmonėms paprasčiausiai sumažinti išlaidas, kurių priešingu atveju jos patirtų, bet ir turėtų teigiamą poveikį šių kategorijų darbuotojų užimtumo lygiui. Todėl tais atvejais, kai tikėtina, kad tokia pagalba padės šių kategorijų darbuotojams grįžti į darbo rinką arba, kalbant apie neįgalius darbuotojus, grįžti į darbo rinką ir joje likti, ji turėtų būti atleista nuo išankstinio pranešimo reikalavimo.

(65)

Pagalba neįgalių darbuotojų užimtumui, teikiama darbo užmokesčio subsidijų forma, gali būti apskaičiuojama remiantis susijusio neįgalaus darbuotojo negalios lygmeniu arba gali būti teikiama kaip vienkartinė išmoka, su sąlyga, kad taikant bet kurį metodą kiekvienam susijusiam darbuotojui teikiama pagalba neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo.

(66)

Tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl individualios pagalbos, kuri buvo suteikta iki šio reglamento įsigaliojimo, ir apie kurią nebuvo pranešta, taip pažeidžiant Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytą įsipareigojimą. Panaikinus Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1628/2006, turėtų būti leista tame reglamente nustatytomis sąlygomis toliau įgyvendinti pagal to reglamento 9 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą egzistuojančias regionines investicines schemas, kurioms taikoma išimtis.

(67)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje ir visų pirma į tai, kaip dažnai paprastai reikia persvarstyti valstybės pagalbos politiką, reikėtų apriboti šio reglamento taikymo laikotarpį. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui ir jo nepratęsus, pagalbos schemoms, kurioms pagal šį reglamentą jau taikoma išimtis, išimtis turėtų būti taikoma dar šešis mėnesius, kad valstybės narės turėtų laiko prisitaikyti.

(68)

Reglamentas (EB) Nr. 68/2001, Reglamentas (EB) Nr. 70/2001 ir Reglamentas (EB) Nr. 2204/2002 baigė galioti 2008 m. birželio 30 d., o Reglamentas (EB) Nr. 1628/2006 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



TURINYS

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

2 straipsnis

Apibrėžtys

3 straipsnis

Išimties taikymo sąlygos

4 straipsnis

Pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos

5 straipsnis

Pagalbos skaidrumas

6 straipsnis

Atskiro pranešimo ribos

7 straipsnis

Sumavimas

8 straipsnis

Skatinamasis poveikis

9 straipsnis

Skaidrumas

10 straipsnis

Kontrolė

11 straipsnis

Metinės ataskaitos

12 straipsnis

Investicinei pagalbai taikomos specialiosios sąlygos

II skyrius

SPECIALIOSIOS SKIRTINGŲ RŪŠIŲ PAGALBOS NUOSTATOS

1 skirsnis

Regioninė pagalba

13 straipsnis

Regioninė investicinė pagalba ir pagalba užimtumui

14 straipsnis

Pagalba įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms

2 skirsnis

MVĮ teikiama investicinė pagalba ir pagalba užimtumui

15 straipsnis

MVĮ teikiama investicinė pagalba ir pagalba užimtumui

3 skirsnis

Pagalba moterų verslumui skatinti

16 straipsnis

Pagalba moterų įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms

4 skirsnis

Pagalba aplinkos apsaugai

17 straipsnis

Apibrėžtys

18 straipsnis

Investicinė pagalba, leidžianti įmonėms taikyti griežtesnius aplinkos apsaugos standartus nei Bendrijos nustatytieji arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų nėra

19 straipsnis

Pagalba naujoms transporto priemonėms, kurioms taikomi griežtesni standartai nei Bendrijos nustatytieji arba kuriomis gerinama aplinkos apsauga, jeigu Bendrijos standartų nėra, įsigyti

20 straipsnis

Pagalba MVĮ, skirta iš anksto prisitaikyti prie būsimų Bendrijos standartų

21 straipsnis

Aplinkosaugos pagalba investicijoms į energijos taupymo priemones

22 straipsnis

Aplinkosaugos pagalba investicijoms į labai veiksmingą bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą

23 straipsnis

Aplinkosaugos pagalba investicijoms, kuriomis skatinamas energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas

24 straipsnis

Pagalba aplinkos apsaugos tyrimams atlikti

25 straipsnis

Pagalba aplinkos apsaugos mokesčių lengvatų forma

5 skirsnis

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui ir mvį dalyvavimui mugėse

26 straipsnis

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui

27 straipsnis

Pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse

6 skirsnis

Pagalba rizikos kapitalo forma

28 straipsnis

Apibrėžtys

29 straipsnis

Pagalba rizikos kapitalo forma

7 skirsnis

Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei naujovių diegimui

30 straipsnis

Apibrėžtys

31 straipsnis

Pagalba mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams

32 straipsnis

Pagalba techninių galimybių studijoms

33 straipsnis

Pagalba su MVĮ pramoninės nuosavybės teisėmis susijusioms išlaidoms padengti

34 straipsnis

Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai žemės ūkio sektoriuje

35 straipsnis

Pagalba naujoves diegiančioms naujoms įmonėms

36 straipsnis

Pagalba naujovių diegimo konsultacinėms paslaugoms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms

37 straipsnis

Pagalba įdarbinant kviestinius aukštos kvalifikacijos darbuotojus

8 skirsnis

Pagalba mokymui

38 straipsnis

Apibrėžtys

39 straipsnis

Pagalba mokymui

9 skirsnis

Pagalba palankių sąlygų neturintiems ir neįgaliems darbuotojams

40 straipsnis

Pagalba palankių sąlygų neturinčių darbuotojų įdarbinimui darbo užmokesčio subsidijų forma

41 straipsnis

Pagalba neįgalių darbuotojų užimtumui darbo užmokesčio subsidijų forma

42 straipsnis

Pagalba neįgalių darbuotojų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti

III skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43 straipsnis

Panaikinimas

44 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

45 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

I priedas

MVĮ apibrėžtis

II priedas

Informacijos apie pagalbą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, laikantis 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto papildomo įsipareigojimo pranešti, santraukos forma

Informacijos apie pagalbos dideliems investiciniams projektams, laikantis 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto papildomo įsipareigojimo pranešti, santraukos forma

III priedas

Informacijos santraukos, kurią būtina teikti vykdant 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą informacijos perdavimo prievolę, forma



I

SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas šių rūšių pagalbai:

a) regioninei pagalbai;

b) MVĮ teikiamai investicinei pagalbai ir pagalbai užimtumui;

c) pagalbai moterų steigiamoms įmonėms;

d) pagalbai aplinkos apsaugai;

e) MVĮ teikiamai pagalbai konsultavimui ir MVĮ dalyvavimui mugėse;

f) pagalbai rizikos kapitalo forma;

g) pagalbai moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui;

h) pagalbai mokymui;

i) pagalbai palankių sąlygų neturintiems arba neįgaliems darbuotojams.

2.  Šis reglamentas netaikomas:

a) pagalbai su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir veikla, arba kitoms su eksporto veikla susijusioms einamosioms išlaidoms;

b) pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoj importuojamų prekių.

3.  Šis reglamentas taikomas pagalbai visuose ūkio sektoriuose, išskyrus:

a) pagalbą veiklai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 ( 24 ), išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą rizikos kapitalo forma, pagalbą moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui ir pagalbą palankių sąlygų neturintiems bei neįgaliems darbuotojams;

b) pagalbą veiklai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą rizikos kapitalo forma, pagalbą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, aplinkosaugos pagalbą, pagalbą palankių sąlygų neturintiems darbuotojams bei neįgaliems darbuotojams, jeigu šių rūšių pagalbai netaikomas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1857/2006;

c) pagalbą veiklai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos srityse šiais atvejais:

i) kai pagalbos dydis nustatomas pagal tokių produktų, įsigytų iš pirminės produkcijos gamintojų arba atitinkamų įmonių pateiktų į rinką, kainą arba kiekį, arba

ii) kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa skirta pirminės produkcijos gamintojams;

d) pagalbą veiklai anglių sektoriuje, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui bei aplinkosaugos pagalbą;

e) regioninę pagalbą veiklai plieno sektoriuje;

f) regioninę pagalbą veiklai laivų statybos sektoriuje;

g) regioninę pagalbą veiklai sintetinių pluoštų sektoriuje.

4.  Šis reglamentas netaikomas regioninės pagalbos schemoms, kurios yra skirtos specialiems gamybos arba paslaugų srities ekonominės veiklos sektoriams. Turizmo veiklai skirtos pagalbos schemos nelaikomos specialiems sektoriams skirtomis schemomis.

5.  Šis reglamentas netaikomas ad hoc pagalbai, teikiamai didelėms įmonėms, išskyrus 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.

6.  Šis reglamentas netaikomas:

a) pagalbos schemoms, į kurias aiškiai neįtrauktas individualios pagalbos mokėjimas įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka;

b)  ad hoc pagalbai įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka;

c) pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms.

7.  Taikant 6 dalies c punktą MVĮ laikoma sunkumus patiriančia įmone, jei ji tenkina šias sąlygas:

a) ribotos turtinės atsakomybės bendrovės atveju – kai prarasta daugiau kaip pusė jos registruoto kapitalo ir daugiau kaip vienas ketvirtadalįs to kapitalo – per pastaruosius 12 mėnesių, arba

b) bendrovės, kurios nors keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės skolą atveju – kai prarasta daugiau kaip pusė bendrovės ataskaitose nurodyto kapitalo ir daugiau kaip vienas ketvirtadalis to kapitalo – per pastaruosius 12 mėnesių, arba

c) bet kurios rūšies bendrovė, jei, remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, jai gali būti taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra.

Taikant šį reglamentą prieš mažiau nei trejus metus įsisteigusi MVĮ nelaikoma patiriančia sunkumus per šį laikotarpį, nebent ji atitinka pirmos pastraipos c punkte nustatytą sąlygą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos tokios apibrėžtys:

1) pagalba – bet kokia priemonė, atitinkanti visus Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

2) pagalbos schema – kiekvienas aktas, pagal kurį bendrai ir abstrakčiai akte nurodytoms įmonėms galima teikti individualią pagalbą nereikalaujant kitų įgyvendinimo priemonių, ir kiekvienas aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi neribotam laikotarpiui skiriama pagalba ir (arba) neriboto dydžio pagalba;

3) individuali pagalba – tai:

a)  ad hoc pagalba, ir

b) pagal pagalbos schemą teikiama pagalba, apie kurią būtina pranešti;

4)  ad hoc pagalba – ne pagal pagalbos schemą suteikta individuali pagalba;

5) pagalbos intensyvumas – pagalbos dydis, išreikštas tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;

6) skaidri pagalba – pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante be rizikos vertinimo;

7) mažosios ir vidutinės įmonės, arba MVĮ, – įmonės, atitinkančios I priede nustatytus kriterijus;

8) didelės įmonės – įmonės, neatitinkančios I priede nustatytų kriterijų;

9) remiamos teritorijos – regioninės pagalbos reikalavimus atitinkantys regionai, kaip nustatyta konkrečiai valstybei narei patvirtintiname 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje;

10) materialusis turtas – nepažeidžiant 17 straipsnio 12 punkto, su žeme, pastatais, gamybos priemonėmis, įrenginiais ir įranga susijęs turtas. Transporto sektoriuje transporto priemonės ir transporto įranga laikoma reikalavimus atitinkančiu turtu, išskyrus atvejus, kai prašoma regioninės pagalbos, ir išskyrus krovinių vežimą keliais ir oro transportą;

11) nematerialusis turtas – turtas, susijęs su technologijų perdavimu įsigyjant patento teises, licencijas, mokslinę, prekybinę ar gamybinę patirtį arba nepatentuotas technines žinias;

12) didelis investicinis projektas – investicijos į turtą, kai tinkamos finansuoti išlaidos didesnės kaip 50 mln. EUR, kurios apskaičiuojamos pagalbos suteikimo dienos kainomis ir pagal tos dienos valiutų keitimo kursą;

13) darbuotojų skaičius – metinių darbo vienetų (MDV) skaičius, t. y. visą darbo laiką dirbančių asmenų skaičius per metus; darbas ne visą darbo dieną ir sezoninis darbas laikomi MDV dalimis;

14) investicinio projekto tiesiogiai sukurtos darbo vietos – su investicijomis susijusios veiklos sukurtos darbo vietos, įskaitant darbo vietas, sukurtas padidėjus dėl investicijų atsiradusių pajėgumų panaudojimo lygiui;

15) darbo užmokesčio išlaidos – visa suma, pagalbos gavėjo faktiškai mokama už atitinkamas darbo vietas, kurią sudaro:

a) bruto darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių;

b) privalomos įmokos, kaip antai socialinio draudimo įmokos; ir

c) vaikų ir tėvų priežiūros išlaidos;

16) MVĮ teikiama investicinė pagalba ir užimtumo pagalba – pagalba, atitinkanti 15 straipsnio sąlygas;

17) investicinė pagalba – 13 straipsnyje numatyta regioninė investicinė ir užimtumo pagalba, 15 straipsnyje numatyta MVĮ teikiama investicinė pagalba ir užimtumo pagalba, 18–23 straipsniuose numatyta investicinė pagalba aplinkos apsaugai;

18) palankių sąlygų neturintis darbuotojas – bet kuris asmuo, kuris:

a) paskutinius 6 mėnesius neturėjo nuolatinio apmokamo darbo; arba

b) nėra įgijęs aukštesniojo vidurinio ar profesinio išsilavinimo (ISCED 3); arba

c) vyresnis nei 50 metų; arba

d) vienišas suaugęs asmuo, turintis vieną ar daugiau išlaikytinių; arba

e) dirbantis tam tikrame sektoriuje arba užsiimantis tam tikra profesine veikla valstybėje narėje, jei lyčių nelygybė tame sektoriuje arba tarp ta profesine veikla užsiimančių asmenų yra bent 25 % didesnė nei vidutinė lyčių nelygybė visuose ūkio sektoriuose toje valstybėje narėje, ir toks asmuo priklauso nepakankamai atstovaujamai lyčių grupei; arba

f) priklauso valstybės narės etninei mažumai ir kuris turi ugdytis kalbos, profesinio mokymo įgūdžius ar įgauti darbo patirties, kad padidintų savo galimybes gauti stabilų darbą; arba

19) labai nepalankias sąlygas turintis darbuotojas – bet kuris asmuo, neturintis darbo 24 mėnesius ar ilgiau;

20) neįgalus darbuotojas – bet kuris asmuo, kuris:

a) yra pripažintas neįgaliu pagal nacionalinės teisės aktus, arba

b) turintis pripažintą negalią, atsiradusią dėl fizinių, dvasinių ar psichologinių sveikatos sutrikimų;

21) neįgaliųjų užimtumas – darbas įmonėje, kurioje bent 50 % darbuotojų yra neįgalūs;

22) žemės ūkio produktai:

a) Sutarties I priede išvardyti produktai, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 104/2000;

b) produktai, kurių KN kodai yra 4502, 4503 ir 4504 (kamštienos produktai);

c) produktai, kurie skirti pienui ir pieno produktams imituoti arba jiems pakeisti, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007 ( 25 );

23) žemės ūkio produktų perdirbimas – operacija, atliekama su žemės ūkio produktu, kurią atlikus taip pat gaunamas žemės ūkio produktas, išskyrus ūkio veiklą, reikalingą gyvūninės ar augalinės kilmės produktui paruošti parduoti pirmą kartą;

24) prekyba žemės ūkio produktais – produktų laikymas arba pateikimas, siekiant parduoti, pasiūlyti parduoti, tiekti arba kitaip pateikti rinkai, išskyrus atvejus, kai pirminės produkcijos gamintojas produkciją pirmą kartą parduoda perpardavėjams arba perdirbėjams, ir išskyrus bet kokią produkto paruošimo tokiam pirmam pardavimui veiklą; pardavimas, kai pirminės produkcijos gamintojas produktus parduoda galutiniams vartotojams, laikomas prekyba, jei prekiaujama atskirose tam skirtose patalpose;

25) turizmo veikla – tokia NACE Red. 2 nustatyta veikla:

a) NACE 55: apgyvendinimas;

b) NACE 56: maitinimo ir gėrimų teikimo veikla;

c) NACE 79: Kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla;

d) NACE 90: kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla;

e) NACE 91: bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla;

f) NACE 93: sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla.

26) grąžintinas avansas – paskola projektui, kuri sumokama iš karto arba dalimis ir kurios grąžinimo sąlygos priklauso nuo mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių diegimo projekto rezultatų;

27) rizikos kapitalas – akcinis kapitalas ir iš dalies akcinis kapitalas, kuriuo finansuojamos bendrovės ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu (parengiamuoju, veiklos pradžios ir plėtros etapais);

28) moterų įsteigta įmonė – mažoji įmonė, tenkinanti šias sąlygas:

a) vienai arba daugiau moterų priklauso bent 51 % atitinkamos mažosios įmonės kapitalo arba ji (jos) yra atitinkamos mažosios įmonės registruota (-os) savininkė(s), ir

b) mažajai įmonei vadovauja moteris.

29) plieno sektorius – visa veikla, susijusi su vienu arba kelių toliau išvardytų produktų gamyba:

a) luitinis ketus ir geležies lydiniai:

luitinis ketus plieno gamybai, liejimui ir kitos luitinio ketaus žaliavinės medžiagos, veidrodinis ketus ir anglintasis feromanganas, bet ne kiti ketaus lydiniai;

b) žaliaviniai geležies gaminiai ir pusgaminiai, įprastas arba specialus plienas:

luitinis skystas lydytas arba nelydytas plienas, įskaitant liejinius, skirtus pusgaminių kalybai: bliumai, ruošiniai ir plokščiųjų ruošinių liejimo formos, maišytuvai, lakštai, pagaminti iš karštai valcuotų ritinių, išskyrus mažosiose ir vidutinėse liejyklose pagamintus skysto plieno liejinių gaminius;

c) iš karštos geležies, karšto įprasto ar specialaus plieno pagaminti produktai:

krumpliniai bėgiai, iešmų plunksnos, plokštelės ir pabėgiai, gembės, ne trumpesni kaip 80 mm, sunkūs specialieji profiliai, lakštinės atraminės konstrukcijos, trumpesni kaip 80 mm strypai bei specialieji profiliai ir mažesnės nei 150 mm lėkštelės, vieliniai strypai, apvalūs ir kvadratiniai vamzdžiai, karštojo valcavimo lankai ir siauros juostelės (įskaitant vamzdines juosteles), karštojo valcavimo plieno lakštai (dengti arba nedengti), plokštelės ir ne plonesni kaip 3 mm lakštai, ne mažesnės kaip 150 mm didelės lėkštelės, bet ne vielos ir vielos gaminiai, poliruoti plieno strypai ir ketaus liejiniai;

d) šaltuoju būdu apdoroti gaminiai:

alavuotoji skarda, švinu dengti plieno lakštai, juodoji skarda, cinkuoti plieno lakštai, kitomis medžiagomis dengti plieno lakštai, šaltojo valcavimo plieno lakštai, orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai, alavuotosios skardos gamybai skirti lankai, ritinių ir lakštų formos šaltojo valcavimo plieno lakštai;

e) vamzdžiai:

visi besiūliai plieno vamzdžiai, didesnio kaip 406,4 mm skersmens atvirasiūliai plieno vamzdžiai;

30) sintetinių pluoštų sektorius reiškia:

a) visų giminingų rūšių pluošto ir poliesterio, poliamido, akrilo arba polipropileno pagrindu pagamintų siūlų ekstruzija ir (arba) tekstūravimas, neatsižvelgiant į jų galutinį panaudojimą, arba

b) polimerizacija (įskaitant polikondensaciją), jeigu ji naudojamuose įrenginiuose yra integruota į ekstruzijos procesą, arba

c) bet koks pagalbinis procesas, kai tuo pačiu metu būsimasis pagalbos gavėjas ar kita grupės, kuriai jis priklauso, bendrovė įdiegia ekstruziją ir (arba) tekstūravimą, kuris vykdant šią konkrečią pramonės veiklą paprastai jau vyksta naudojamuose įrenginiuose.

3 straipsnis

Išimties taikymo sąlygos

1.  Visas šio reglamento I skyriaus sąlygas ir atitinkamas šio reglamento II skyriaus nuostatas atitinkančios pagalbos schemos laikomos suderinamomis su bendrąja rinka, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalyje, ir joms netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas pranešti, jeigu bet kokia pagal tokią schemą suteikta individuali pagalba atitinka visas šio reglamento sąlygas ir jei schemoje pateikiama aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį.

2.  Pagal 1 dalyje minėtą schemą suteikta individuali pagalba laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalyje, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas pranešti, jeigu pagalba atitinka visas šio reglamento I skyriaus sąlygas bei atitinkamas šio reglamento II skyriaus nuostatas ir jeigu individualios pagalbos priemonėje pateikiama aiški nuoroda į atitinkamas šio reglamento nuostatas ir jos nurodomos, taip pat nurodomas šio reglamento pavadinimas ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numeris.

3.  Visas šio reglamento I skyriaus sąlygas ir atitinkamas šio reglamento II skyriaus nuostatas atitinkanti ad hoc pagalba laikoma suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalyje, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas pranešti, jeigu bet kokios tokios pagalbos priemonėje pateikiama aiški nuoroda į atitinkamas šio reglamento nuostatas ir jos nurodomos, taip pat nurodomas šio reglamento pavadinimas ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numeris.

4 straipsnis

Pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos

1.  Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, visi naudojami skaičiai imami iki bet kokio mokesčių ar kitų rinkliavų išskaičiavimo. Jeigu pagalba teikiama kitokia nei subsidijos forma, pagalbos dydis yra pagalbos subsidijos ekvivalentas. Jeigu pagalba išmokama dalimis, jos vertė yra diskontuojama suteikimo metu. Diskontuojant naudojama suteikiant pagalbą galiojusi orientacinė palūkanų norma.

2.  Tais atvejais, kai pagalba suteikiama atleidžiant nuo ateityje mokėtinų mokesčių arba juos sumažinant, su sąlyga, kad laikomasi tam tikro pagalbos intensyvumo, nustatyto bendruoju subsidijos ekvivalentu, pagalbos dalys diskontuojamos, remiantis orientacinėmis palūkanų normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos.

3.  Tinkamos finansuoti išlaidos patvirtinamos dokumentais, kurie yra aiškūs ir detalizuoja išlaidas papunkčiui.

5 straipsnis

Pagalbos skaidrumas

1.  Šis reglamentas taikomas tik skaidriai pagalbai.

Skaidria laikoma visų pirma tokių rūšių pagalba:

a) pagalba, kurią sudaro subsidijos ir palūkanų subsidijos;

b) pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis orientacinėmis palūkanų normomis;

c) pagalba, kurią sudaro garantijų schemos:

i) kai bendrajam subsidijos ekvivalentui apskaičiuoti taikoma metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai, taikant šį reglamentą arba Reglamentą (EB) Nr. 1628/2006, ir patvirtintoje metodikoje aiškiai apibrėžta garantijų rūšis bei pagrindinių sandorių rūšis, arba

ii) kai pagalbos gavėjas yra mažoji arba vidutinė įmonė, o bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis „saugaus uosto“ priemokomis, nustatytomis Komisijos pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai;

d) pagalba, kurią sudaro fiskalinės priemonės, kai priemonėje yra nustatyta riba, užtikrinanti, kad nebūtų viršijama taikytina riba.

2.  Šių rūšių pagalba nelaikoma skaidria:

a) pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos, nepažeidžiant specialių su rizikos kapitalu susijusių nuostatų;

b) pagalba, kurią sudaro rizikos kapitalo priemonės, išskyrus tuos atvejus, kai pagalba atitinka 29 straipsnio sąlygas.

3.  Pagalba grąžintino avanso forma laikoma skaidria tik tuo atveju, kai bendra grąžintinų avansinių išmokų suma neviršija pagal šį reglamentą taikytinų ribų. Jei riba yra išreikšta pagalbos intensyvumu, bendra grąžintino avanso suma, išreikšta tinkamų finansuoti išlaidų procentu, neviršija taikytino pagalbos intensyvumo.

6 straipsnis

Atskiro pranešimo ribos

1.  Šis reglamentas netaikomas nei ad hoc, nei pagal pagalbos schemą suteiktai individualiai pagalbai, kurios bendrasis subsidijos ekvivalentas viršija šias ribas:

a) MVĮ teikiama investicinė pagalba ir pagalba užimtumui: 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

b) investicinė pagalba aplinkos apsaugai: 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

c) MVĮ teikiama pagalba konsultavimui: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

d) pagalba MVĮ, skirta dalyvavimui mugėse: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

e) pagalba mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros projektams ir galimybių studijoms atlikti:

i) jei projektą sudaro daugiausia fundamentiniai tyrimai, 20 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui arba vienai galimybių studijai;

ii) jei projektą sudaro daugiausia pramoniniai tyrimai, 10 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui arba vienai galimybių studijai;

iii) visiems kitiems projektams – 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui arba vienai galimybių studijai;

iv) jei projektas yra EUREKA projektas, dviguba suma, nurodyta atitinkamai i, ii ir iii papunkčiuose;

f) pagalba išlaidoms, susijusioms su MVĮ pramoninės nuosavybės teisėmis, padengti: 5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

g) pagalba mokymui: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam mokymo projektui;

h) pagalba palankių sąlygų neturinčių darbuotojų įdarbinimui: 5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

i) pagalba neįgalių darbuotojų užimtumui, teikiama darbo užmokesčio išlaidų forma: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus;

j) pagalba, skirta neįgalių darbuotojų užimtumo papildomoms išlaidoms padengti: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus.

Siekiant nustatyti pagalbos, skiriamos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektui ir galimybių studijoms pagal e punktą, taikytiną ribą, laikoma, kad projektą sudaro daugiausia fundamentiniai tyrimai arba daugiausia pramoniniai tyrimai, jei daugiau kaip 50 % projekto tinkamų finansuoti išlaidų patiriama vykdant veiklą, kuri priklauso fundamentinių tyrimų arba atitinkamai pramoninių tyrimų kategorijai. Tais atvejais, kai projekto dominuojančių požymių nustatyti negalima, taikoma žemesnioji riba.

2.  Apie dideliems investiciniams projektams suteiktą regioninę investicinę pagalbą Komisijai pranešama, jei bendra pagalbos suma iš visų šaltinių viršija 75 % didžiausios pagalbos sumos, kuri galėtų būti skirta investicijoms, kurių tinkamos finansuoti išlaidos yra 100 mln. EUR, taikant standartinę pagalbos sumos ribą, pagalbos suteikimo dieną nustatytą didelėms įmonėms patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje.

7 straipsnis

Sumavimas

1.  Siekiant nustatyti, ar laikomasi 6 straipsnyje nustatytų atskiro pranešimo ribų ir II skyriuje nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo, reikėtų atsižvelgti į bendrą remiamai veiklai ar projektui skiriamą valstybės paramos sumą, neatsižvelgiant į tai, ar tokia parama finansuojama iš vietos, regioninių, nacionalinių arba Bendrijos šaltinių.

2.  Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, gali būti sumuojama su bet kokia kita pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, jei tokios pagalbos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti.

3.  Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia kita pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, arba de minimis pagalba, atitinkančia Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006 ( 26 ) nustatytas sąlygas, arba su kitu Bendrijos finansavimu, susijusiu su tomis pačiomis finansuoti tinkamomis išlaidomis (kurios iš dalies arba visiškai sutampa), jei tokio sumavimo rezultatas – viršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, pagal šį reglamentą taikoma tokiai pagalbai.

4.  Kitaip, nei numatyta 3 dalyje, sumuojant pagalbą neįgaliems darbuotojams, kaip numatyta 41 ir 42 straipsniuose, ir pagalbą, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis ir kuri yra susijusi su tomis pačiomis finansuoti tinkamomis išlaidomis, gali būti viršijama didžiausia pagal šį reglamentą taikoma riba, jeigu dėl tokio sumavimo pagalbos intensyvumas neviršija 100 % susijusių išlaidų per laikotarpį, kurį tokie darbuotojai yra įdarbinti.

5.  Pagalbos priemonių, kurioms pagal šį reglamentą taikoma išimtis, sumavimui su finansuoti tinkamomis išlaidomis, kurias galima nustatyti, taikomos antrojoje pastraipoje nustatytos sąlygos:

a) jei tikslinė įmonė gavo kapitalo pagal rizikos kapitalo priemonę, kuriai taikomas 29 straipsnis, ir per pirmuosius trejus metus po pirmos rizikos kapitalo investicijos kreipiasi pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, atitinkamos pagalbos ribos arba didžiausios tinkamos finansuoti sumos pagal šį reglamentą sumažinamos 50 % apskritai ir 20 % tikslinėms įmonėms, esančioms remiamose teritorijose. Toks sumažinimas neviršija bendros gauto rizikos kapitalo sumos. Nurodytas sumažinimas netaikomas pagalbai, skirtai moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui, kuriai taikoma išimtis pagal 31–37 straipsnius;

b) pagalba naujoms naujoves diegiančioms įmonėms per pirmuosius trejus metus nuo pagalbos skyrimo negali būti sumuojama su kita pagalba, kuriai taikoma išimtis pagal šį reglamentą, išskyrus pagalbos, kuriai taikoma išimtis pagal 31–37 straipsnius, sumavimą su pagalba, kuriai taikoma išimtis pagal 29 straipsnį.

8 straipsnis

Skatinamasis poveikis

1.  Pagal šį reglamentą išimtis taikoma tik pagalbai, kuri turi skatinamąjį poveikį.

2.  MVĮ skiriama pagalba, kuriai taikomas šis reglamentas, laikoma turinti skatinamąjį poveikį, jei, prieš pradėdamas vykdyti projektą ar veiklą, gavėjas pateikia paraišką dėl pagalbos konkrečiai valstybei narei.

3.  Didelėms įmonėms skiriama pagalba, kuriai taikomas šis reglamentas, laikoma turinti skatinamąjį poveikį, jei ne tik įvykdoma 2 dalyje nustatyta sąlyga, bet jei ir valstybė narė, prieš suteikdama atitinkamą individualią pagalbą, įsitikina, kad gavėjo parengtuose dokumentuose matyti pagalbos skatinamasis poveikis pagal vieną ar daugiau iš šių kriterijų:

a) gavus pagalbą, iš esmės padidėja projekto ir (arba) veiklos apimtis;

b) gavus pagalbą, iš esmės padidėja projekto ir (arba) veiklos mastas;

c) dėl pagalbos iš esmės padidėja bendra projektui ir (arba) veiklai gavėjo išleista suma;

d) iš esmės paspartėja susijusio projekto ir (arba) veiklos užbaigimas;

e) 13 straipsnyje nurodytos regioninės investicinės pagalbos atveju, kad projektas nebūtų buvęs įgyvendintas atitinkamame remiamame regione, jeigu pagalba nebūtų buvusi skirta.

4.  2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos netaikomos fiskalinėms priemonėms, jeigu tenkinami šios sąlygos:

a) fiskaline priemone suteikiama teisė į pagalbą pagal objektyvius kriterijus toliau nepaliekant valstybei narei teisės spręsti, ir

b) fiskalinė priemonė priimta prieš pradedant vykdyti remiamą projektą ar veiklą; ši sąlyga netaikoma fiskalinių teisių perėmimo schemoms.

5.  42 straipsnyje nurodytos pagalbos neįgalių darbuotojų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti atveju šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos tenkinamos, jeigu laikomasi 42 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.

40 ir 41 straipsniuose nurodytos pagalbos palankių sąlygų neturinčių darbuotojų užimtumui darbo užmokesčio subsidijų forma ir pagalbos neįgalių darbuotojų užimtumui darbo užmokesčio subsidijų forma atveju šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos tenkinamos, jeigu skyrus pagalbą padidėja grynasis įdarbintų palankių sąlygų neturinčių ir (arba) neįgalių darbuotojų skaičius.

25 straipsnyje nurodytos pagalbos aplinkos apsaugos mokesčių lengvatų forma atveju šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos yra tenkinamos.

29 straipsnyje nurodytos pagalbos rizikos kapitalo forma atveju šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos.

6.  Jei nesilaikoma 2 ir 3 dalyse išdėstytų sąlygų, išimtis pagal šį reglamentą netaikoma visai pagalbos priemonei.

9 straipsnis

Skaidrumas

1.  Per 20 darbo dienų nuo pagalbos schemos įsigaliojimo arba nuo ad hoc pagalbos paskyrimo, kai pagalbos priemonei taikoma išimtis pagal šį reglamentą, susijusi valstybė narė perduoda Komisijai informacijos apie tokią pagalbos priemonę santrauką. Ši santrauka perduodama elektroniniu būdu, naudojant Komisijos nustatytą kompiuterinę programą, III priede nustatyta forma.

Komisija nedelsdama patvirtina, kad santrauka gauta.

Santraukas Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Komisijos tinklavietėje.

2.  Pagalbos schemai įsigaliojus arba skiriant ad hoc pagalbą, kuriai taikoma išimtis pagal šį reglamentą, susijusi valstybė narė tokios pagalbos priemonės tekstą paskelbia internete. Pagalbos schemos atveju tokiame tekste nurodomos nacionalinėje teisėje nustatytos sąlygos, kuriomis užtikrinama, kad laikomasi šio reglamento nuostatų. Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad visas pagalbos schemos tekstas būtų prieinamas internete per visą pagalbos priemonės galiojimo laikotarpį. Atitinkamos valstybės narės pagal 1 dalį teikiamoje informacijos santraukoje nurodomas interneto adresas, kuriuo galima iš karto rasti visą pagalbos priemonės tekstą.

3.  Skiriant individualią pagalbą, kuriai taikoma išimtis pagal šį reglamentą, išskyrus pagalbą fiskalinių priemonių forma, pagalbos skyrimo akte pateikiama aiški nuoroda į II skyriaus konkrečias nuostatas, susijusias su šiuo aktu, taip pat nuoroda į nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad laikomasi atitinkamų šio reglamento nuostatų, ir nuoroda į interneto adresą, kuriuo galima iš karto rasti visą pagalbos priemonės tekstą.

4.  Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų prievolių, kai individuali pagalba pagal egzistuojančią pagalbos schemą teikiama mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams, kuriems taikomas 31 straipsnis, ir individuali pagalba viršija 3 mln. EUR arba kai pagal esamą pagalbos dideliems investiciniams projektams schemą teikiama individuali regioninė investicinė pagalba ir apie tai nereikia atskirai pranešti pagal 6 straipsnį, valstybės narės per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija suteikia pagalbą, naudodamos nustatytą Komisijos kompiuterinę programą, pateikia Komisijai prašomą apibendrintą informaciją standartine forma, nustatyta II priede.

10 straipsnis

Kontrolė

1.  Komisija reguliariai kontroliuoja pagalbos priemones, apie kurias jai buvo pranešta pagal 9 straipsnį.

2.  Valstybės narės renka išsamius duomenis apie bet kokią individualią pagalbą ar pagalbos schemą, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis. Duomenys apima visą informaciją, būtiną siekiant nustatyti, kad laikomasi šio reglamento sąlygų, įskaitant informaciją apie kiekvienos įmonės, kurios teisė į pagalbą ar priedą priklauso nuo jos MVĮ statuso, statusą, informaciją apie pagalbos skatinamąjį poveikį ir informaciją, leidžiančią taikant šį reglamentą nustatyti tikslią tinkamų finansuoti išlaidų sumą.

Duomenys apie individualią pagalbą saugomi 10 metų nuo pagalbos suteikimo dienos. Duomenys apie pagalbos schemą saugomi 10 metų nuo tos dienos, kai pagal tokią schemą buvo suteikta paskutinė pagalba.

3.  Atitinkama valstybė narė, gavusi raštišką prašymą, per 20 darbo dienų arba per ilgesnį laikotarpį, kuris gali būti nustatytas prašyme, suteikia Komisijai visą informaciją, kuri Komisijai atrodo būtina šio reglamento taikymui kontroliuoti.

Kai atitinkama valstybė narė nesuteikia prašomos informacijos Komisijai per jos nurodytą laikotarpį arba per bendrai susitartą laikotarpį, arba kai valstybė narė suteikia ne visą informaciją, Komisija siunčia priminimą, nustatydama naują galutinį informacijos pateikimo terminą. Jei, nepaisant tokio priminimo, atitinkama valstybė narė nepateikia prašomos informacijos, Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę pareikšti savo nuomonę, gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad apie kiekvieną ateityje teikiamą pagalbos priemonę, kuriai taikomas šis reglamentas, arba jos dalį reikia pranešti Komisijai pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

11 straipsnis

Metinės ataskaitos

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 ( 27 ), III skyrių valstybės narės parengia elektroninę šio reglamento taikymo kiekvienais ištisais metais arba per kiekvieną metų dalį, kai taikomas šis reglamentas, ataskaitą. Tokioje metinėje ataskaitoje taip pat nurodomas interneto adresas, kuriuo galima iš karto rasti visą pagalbos priemonių tekstą.

12 straipsnis

Investicinei pagalbai taikomos specialiosios sąlygos

1.  Siekiant, kad pagal šį reglamentą būtų laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis, investicijas turi sudaryti:

a) investicija į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės steigimu, esamos įmonės plėtimu, įmonės produkcijos diversifikavimu gaminant naujus papildomus produktus arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu pakeitimu, arba

b) tiesiogiai su įmone susijusio turto įsigijimas, kai įmonė buvo uždaryta arba būtų buvusi uždaryta, jeigu nebūtų buvusi nupirkta, o turtą įsigijo nepriklausomas investuotojas. Jeigu mažosios įmonės nuosavybę perima pirmojo (-ųjų) savininko (-ų) šeima arba buvę darbuotojai, sąlyga, kad turtą turi įsigyti nepriklausomas investuotojas, panaikinama.

Vien tik įmonės akcijų įsigijimas nėra laikomas investicija.

2.  Siekiant, kad pagal šį reglamentą būtų laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis, nematerialusis turtas turi atitikti visas šias sąlygas:

a) jis turi būti naudojamas išskirtinai pagalbą gaunančioje įmonėje; regioninės investicinės pagalbos atveju jis turi būti naudojamas išskirtinai pagalbą gaunančioje įmonėje;

b) jis turi būti laikomas nusidėvinčiu turtu;

c) jis turi būti įsigytas iš trečiųjų šalių rinkos sąlygomis, o įsigyjantis subjektas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 ( 28 ) 3 straipsnį negali kontroliuoti pardavėjo ir atvirkščiai;

d) investicinės pagalbos MVĮ atveju jis turi būti įtrauktas į įmonės turto apskaitą bent trejus pastaruosius metus; regioninės investicinės pagalbos atveju jis turi būti įtrauktas į įmonės turto apskaitą ir pagalbą gaunančioje įmonėje turi likti ne mažiau kaip penkerius metus, o MVĮ – ne mažiau kaip trejus metus.

3.  Siekiant, kad pagal šį reglamentą būtų laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis, investicinio projekto vykdymo metu tiesiogiai sukurtos darbo vietos turi atitikti visas šias sąlygas:

a) darbo vietos turi būti sukurtos per trejus metus nuo investicijų pabaigos;

b) dėl investicinio projekto turi padidėti bendras tos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per pastaruosius dvylika mėnesių;

c) sukurtos darbo vietos turi būti išlaikytos mažiausiai penkerius metus didelėse įmonėse ir mažiausiai trejus metus MVĮ.



II

SKYRIUS

SPECIALIOSIOS SKIRTINGŲ RŪŠIŲ PAGALBOS NUOSTATOS



1

SKIRSNIS

Regioninė pagalba

13 straipsnis

Regioninė investicinė pagalba ir pagalba užimtumui

1.  Regioninės investicinės pagalbos ir pagalbos užimtumui schemos laikomos suderinamomis su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

Kai ad hoc pagalba tik papildo regioninės investicinės pagalbos ir pagalbos užimtumui schemų pagrindu teikiamą pagalbą ir neviršija 50 % visos investicijoms teikiamos pagalbos, ji laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas pranešti, jeigu suteikta ad hoc pagalba atitinka visas šio reglamento sąlygas.

2.  Pagalba teikiama iš regioninės pagalbos lėšų tinkamiems finansuoti regionams, kaip nustatyta kiekvienai valstybei narei patvirtintiname 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje. Investicijos turi būti išlaikomos pagalbą gaunančiame regione ne mažiau kaip penkerius metus (MVĮ atveju – trejus metus) nuo tada, kai buvo užbaigtos visos investicijos. Tai neužkerta kelio dėl sparčios technologijų kaitos pasenusių gamybos priemonių ar įrangos atnaujinimui, jei tik atitinkamame regione ūkinė veikla išlaikoma minimalų laikotarpį.

3.  Pagalbos intensyvumas, išreikštas dabartiniu bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija regioninės pagalbos ribos, taikomos regionui, kuriame investuojama, pagalbos teikimo metu.

4.  3 dalyje nustatytos ribos gali būti padidintos 20 % pagalbai mažosioms įmonėms ir 10 % pagalbai vidutinėms įmonėms, išskyrus tuos atvejus, kai pagalba teikiama dideliems investiciniams projektams ir regioninei pagalbai transporto sektoriuje.

5.  3 dalyje nustatytos ribos taikomos pagalbos intensyvumui, kuris apskaičiuojamas kaip investicijos materialių arba nematerialių tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis, kaip įgyvendinus investicinį projektą tiesiogiai sukurtose darbo vietose įdarbinto asmens dvejų metų darbo užmokesčiui skirtų išlaidų procentinė dalis, arba, jei pagalba neviršija palankiausios sumos, gaunamos remiantis bet kuriuo skaičiavimo būdu, pagalbos intensyvumas skaičiuojamas šiais dviem būdais.

6.  Kai pagalba yra apskaičiuojama remiantis materialiomis arba nematerialiomis investicinėmis išlaidomis, o įmonės perėmimo atveju – įsigijimo išlaidomis, gavėjo finansinis įnašas iš nuosavų išteklių arba iš išorės gautų lėšų, kurioms nesuteikiama jokia valstybės parama, turi sudaryti mažiausiai 25 % tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau tais atvejais, kai pagal atitinkamai valstybei narei patvirtintą nacionalinį regioninės pagalbos žemėlapį didžiausias pagalbos intensyvumas, prireikus padidintas pagal 4 dalį, viršija 75 %, gavėjo finansinis įnašas yra atitinkamai sumažinamas. Jei pagalba apskaičiuojama remiantis materialiomis arba nematerialiomis investicinėmis išlaidomis, taip pat taikomos 7 dalies sąlygos.

7.  Įmonės įsigijimo atveju atsižvelgiama tik į išlaidas turtui iš trečiųjų šalių pirkti, jei sandoris vyko rinkos sąlygomis. Kai įmonė įsigyjama kartu su kitomis investicijomis, su jomis susijusios išlaidos pridedamos prie pirkinio kainos.

Į išlaidas, susijusias su nuomojamo turto, išskyrus žemę ir pastatus, įsigijimu galima atsižvelgti tik tuomet, jei vykdoma finansinė išperkamoji nuoma ir į sutartį įtrauktas įsipareigojimas pasibaigus nuomos sutarčiai tą turtą įsigyti. Žemės ir pastatų nuoma turi trukti mažiausiai penkerius metus nuo numatomos investicinio projekto pabaigos datos arba, MVĮ atveju, trejus metus.

Išskyrus su MVĮ ir įmonės perėmimu susijusius atvejus, įsigyjamas turtas turi būti naujas. Kai įmonė perimama, turtas, kuriam įsigyti jau buvo suteikta pagalba iki šio turto pirkimo, turėtų būti išskaičiuojamas. MVĮ atveju galima padengti visas investicijų į nematerialųjį turtą išlaidas. Tokios didelių įmonių patiriamos išlaidos atlygintinos tik iki 50 % visų projekto tinkamų finansuoti investicinių išlaidų ribos.

8.  Kai pagalba apskaičiuojama remiantis darbo užmokesčio išlaidomis, darbo vietos turi būti tiesiogiai sukurtos įgyvendinant investicinį projektą.

9.  Kitaip nei nustatyta 3 ir 4 dalyse, didžiausias investicijų į žemės ūkio produktų perdirbimą ir prekybą jais pagalbos intensyvumas gali būti toks:

a) jeigu pagalbos gavėjas yra MVĮ, 50 % tinkamų finansuoti investicijų pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą tinkamuose finansuoti regionuose ir 40 % tinkamų finansuoti investicijų kituose iš regioninės pagalbos lėšų tinkamuose finansuoti regionuose, kaip nustatyta kiekvienai valstybei narei patvirtintiname 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje;

b) jeigu pagalbos gavėjas turi mažiau kaip 750 darbuotojų ir (arba) jo apyvarta, apskaičiuojama vadovaujantis šio reglamento I priedu, neviršija 200 mln. EUR, 25 % tinkamų finansuoti investicijų pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą tinkamuose finansuoti regionuose ir 20 % tinkamų finansuoti investicijų kituose iš regioninės pagalbos lėšų tinkamuose finansuoti regionuose, kaip nustatyta kiekvienai valstybei narei patvirtintame 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje.

10.  Siekiant, kad dideli investiciniai projektai nebūtų dirbtinai dalijami į mažesnius projektus, didelis investicinis projektas laikomas vienu investiciniu projektu, kai investicijas, kurias per trejų metų laikotarpį panaudoja ta pati įmonė ar įmonės, sudaro ekonomiškai nedalomas ilgalaikis turtas.

14 straipsnis

Pagalba įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms

1.  Pagalbos priemonės įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos gavėjas yra mažoji įmonė.

3.  Ši suma neviršija:

a) 2 mln. EUR mažosioms įmonėms, kurios ūkinę veiklą vykdo regionuose, kuriems gali būti taikoma leidžianti nukrypti nuostata, nustatyta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte;

b) 1 mln. EUR mažosioms įmonėms, kurios ūkinę veiklą vykdo regionuose, kuriems gali būti taikoma leidžianti nukrypti nuostata, nustatyta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte.

Vienai įmonei skiriamos pagalbos suma per metus neviršija 33 % pagalbos sumos, nustatytos a ir b punktuose.

4.  Pagalbos intensyvumas neviršija:

a) regionuose pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą – 35 % tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų per pirmuosius trejus metus nuo įmonės įsteigimo, ir 25 % dvejus metus po to;

b) regionuose pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą – 25 % tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų per pirmuosius trejus metus nuo įmonės įsteigimo, ir 15 % dvejus metus po to.

Šis intensyvumas gali būti padidintas 5 % regionuose pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra mažesnis kaip 60 % ES-25 vidurkio, regionuose, kurių gyventojų tankis yra mažesnis kaip 12,5 gyventojų viename kvadratiniame kilometre, mažose salose, kurių gyventojų skaičius mažesnis kaip 5 000 ir kitose panašaus dydžio bendruomenėse, kenčiančiose nuo panašios izoliacijos.

5.  Tinkamos finansuoti išlaidos yra teisinio, patariamojo, konsultacinio ir administracinio pobūdžio sąnaudos, tiesiogiai susijusios su mažosios įmonės steigimu, ir kitos sąnaudos, faktiškai patirtos per pirmuosius penkerius metus nuo įmonės įsteigimo:

a) išorės finansavimo palūkanos ir naudojamo nuosavo kapitalo dividendas, neviršijantys orientacinės normos;

b) mokesčiai už gamybos patalpų ir (arba) įrangos nuomą;

c) energija, vanduo, šildymas, mokesčiai (kiti nei PVM ir pelno mokestis verslo pajamoms) ir administracinės rinkliavos;

d) nuvertėjimas, mokesčiai už gamybos patalpų ir (arba) įrangos išperkamąją nuomą ir darbo užmokesčio išlaidos, su sąlyga, kad pagrindinėms investicijoms arba darbo vietų kūrimo ir įdarbinimo priemonėms nebuvo skirta kitokios pagalbos.

6.  Mažosioms įmonėms, kurias kontroliuoja per ankstesnius 12 mėnesių užsidariusių įmonių akcininkai, negali būti skirta pagalba pagal šį straipsnį, jeigu atitinkama įmonė veiklą vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.



2

SKIRSNIS

MVĮ teikiama investicinė pagalba ir pagalba užimtumui

15 straipsnis

MVĮ teikiama investicinė pagalba ir pagalba užimtumui

1.  MVĮ teikiama investicinė pagalba ir pagalba užimtumui laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija:

a) 20 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama mažosioms įmonėms;

b) 10 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

3.  Tinkamos finansuoti išlaidos yra šios:

a) investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos; arba

b) jų metų išlaidos asmens, įdarbinto įgyvendinus investicinį projektą tiesiogiai sukurtoje darbo vietoje, darbo užmokesčiui.

4.  Kai investicijos yra susijusios su žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba, didžiausias pagalbos intensyvumas neviršija:

a) 75 % tinkamų finansuoti investicijų atokiausiuose regionuose;

b) 65 % tinkamų finansuoti investicijų mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1405/2006 ( 29 ).

c) 50 % tinkamų finansuoti investicijų pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą tinkamuose finansuoti regionuose;

d) 40 % tinkamų finansuoti investicijų visuose kituose regionuose.



3

SKIRSNIS

Pagalba moterų verslumui skatinti

16 straipsnis

Pagalba moterų įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms

1.  Pagalbos priemonės moterų įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos gavėjai yra moterų įsteigtos naujos mažosios įmonės.

3.  Pagalbos dydis vienai įmonei neviršija 1 mln. EUR.

Vienai įmonei skiriamos pagalbos suma per metus neviršija 33 % pagalbos sumos, nustatytos pirmoje pastraipoje.

4.  Pagalbos intensyvumas neviršija 15 % tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų per pirmuosius penkerius metus nuo įmonės įkūrimo.

5.  Tinkamos finansuoti išlaidos yra teisinio, patariamojo, konsultacinio ir administracinio pobūdžio sąnaudos, tiesiogiai susijusios su mažosios įmonės steigimu, ir kitos sąnaudos, faktiškai patirtos per pirmuosius penkerius metus nuo įmonės įsteigimo:

a) išorės finansavimo palūkanos ir naudojamo nuosavo kapitalo dividendas, neviršijantys orientacinės normos;

b) mokesčiai už gamybos patalpų ir (arba) įrangos nuomą;

c) energija, vanduo, šildymas, mokesčiai (kiti nei PVM ir pelno mokestis verslo pajamoms) ir administracinės rinkliavos;

d) nuvertėjimas, mokesčiai už gamybos patalpų ir (arba) įrangos išperkamąją nuomą ir darbo užmokesčio išlaidos, su sąlyga, kad pagrindinėms investicijoms arba darbo vietų kūrimo ir įdarbinimo priemonėms nebuvo skirta kitokios pagalbos;

e) vaikų ir tėvų priežiūros išlaidos, įskaitant, kai taikoma, su tėvystės atostogomis susijusias išlaidas.

6.  Mažosioms įmonėms, kurias kontroliuoja per ankstesnius 12 mėnesių užsidariusių įmonių akcininkai, negali būti skirta pagalba pagal šį straipsnį, jeigu atitinkama įmonė veiklą vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.



4

SKIRSNIS

Pagalba aplinkos apsaugai

17 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamos šios sąvokos:

1) aplinkos apsauga – visi veiksmai, kuriais siekiama kompensuoti gavėjo veiklos padarytą žalą arba užkirsti kelią žalai, kurią fizinei aplinkai ar gamtiniams ištekliams gavėjo veikla gali padaryti, sumažinti tokios žalos pavojų arba skatinti veiksmingesnį gamtinių išteklių panaudojimą, įskaitant energijos taupymo priemones ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą;

2) energijos taupymo priemonės – veiksmai, kuriuos taikydamos įmonės gali sumažinti ypač gamyboje sunaudojamos energijos kiekį;

3) Bendrijos standartas yra:

a) privalomas Bendrijos standartas, nustatantis rodiklius, kuriuos įmonės turi pasiekti aplinkosaugos srityje, arba

b) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/1/EB ( 30 ) nustatyta pareiga diegti geriausius turimus metodus, kaip nustatyta naujausioje atitinkamoje informacijoje, kurią Komisija paskelbė pagal šios direktyvos 17 straipsnio 2 dalį;

4) atsinaujinantys energijos šaltiniai – tokie atsinaujinantys neiškastiniai energijos šaltiniai: vėjas, saulė, geoterminiai reiškiniai, bangos, potvyniai, hidroelektrinės, biomasė, organinių atliekų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biodujos;

5) biokuras – iš biomasės gaminamas skystas arba dujinis transportui skirtas kuras;

6) tvarus biokuras – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją pasiūlymo ( 31 ) 15 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantis biokuras. Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus direktyvą ir ją paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje taikomi direktyvoje nustatyti tvarumo kriterijai;

7) energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių – tik atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių jėgainių energijos gamyba, taip pat energijos dalis, nustatoma pagal šiluminę energijos, pagamintos iš tokių šaltinių mišriose jėgainėse, naudojančiose ir tradicinius energijos šaltinius, vertę; tokia energija galima laikyti saugojimo sistemoms užpildyti naudojamą atsinaujinančią elektros energiją, tačiau ne elektros energiją, pagamintą naudojant šias saugojimo sistemas;

8) bendra šilumos ir elektros energijos gamyba – tai tuo pačiu metu vykstanti gamyba, kai to paties proceso metu gaminama šiluminė energija ir elektros bei (arba) mechaninė energija;

9) labai veiksminga bendra šilumos ir elektros energijos gamyba – bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, atitinkanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB ( 32 ), III priede nustatytus kriterijus ir suderintąsias naudingumo atskaitines vertes, nustatytas Komisijos sprendime 2007/74/EB ( 33 );

10) aplinkos apsaugos mokestis – mokestis, kurio konkreti mokesčio bazė yra aiškiai susijusi su neigiamu poveikiu aplinkai arba kuriuo siekiama apmokestinti tam tikrą veiklą, gaminius arba paslaugas, kad aplinkosaugos išlaidos būtų įskaičiuotos į jų kainą ir (arba) kad gamintojai bei vartotojai orientuotųsi į tas veiklos rūšis, kurios mažiau kenkia aplinkai;

11) Bendrijos mažiausias mokesčių lygis – mažiausias Bendrijos teisės aktuose numatytas apmokestinimo lygis. Energetikos produktų ir elektros energijos srityje Bendrijos mažiausias mokesčių lygis – mažiausias apmokestinimo lygis, nustatytas Direktyvos 2003/96/EB I priede;

12) materialusis turtas – investicijos į žemę, kuri reikalinga aplinkosaugos tikslams pasiekti, investicijos į pastatus, gamyklas ir įrenginius, skirtus taršai ir neigiamiems padariniams mažinti arba šalinti, ir investicijos į gamybos metodus, kuriuos taikant būtų saugoma aplinka.

18 straipsnis

Investicinė pagalba, leidžianti įmonėms taikyti griežtesnius aplinkos apsaugos standartus nei Bendrijos nustatytieji arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų nėra

1.  Investicinė pagalba, leidžianti įmonėms taikyti griežtesnius aplinkos apsaugos standartus nei Bendrijos nustatytieji arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų nėra, laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2–8 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Remiamos investicijos turi atitikti vieną iš šių sąlygų:

a) investicijomis pagalbos gavėjui sudaromos sąlygos savo veiksmais gerinti aplinkos apsaugą – taikyti griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji, neatsižvelgiant į tai, ar esama privalomų nacionalinių standartų, griežtesnių nei Bendrijos standartai;

b) investicijomis pagalbos gavėjui sudaromos sąlygos savo veiksmais gerinti aplinkos apsaugą, kai Bendrijos standartų nėra.

3.  Pagalba negali būti teikiama, jeigu patobulinimai užtikrintų, kad bendrovės pasiektų jau priimtuose, tačiau dar neįsigaliojusiuose Bendrijos standartuose nustatytą aplinkos apsaugos lygmenį.

4.  Pagalbos intensyvumas neviršija 35 %.

Tačiau pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba skiriama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba skiriama vidutinėms įmonėms.

5.  Papildomos investicinės išlaidos, būtinos aukštesniam, nei reikalaujama atitinkamuose Bendrijos standartuose, aplinkos apsaugos lygiui pasiekti, yra tinkamos finansuoti išlaidos, neatsižvelgiant į veiklos pelną ir veiklos išlaidas.

6.  Taikant 5 dalį tiesiogiai su aplinkos apsauga susijusios investicinės išlaidos bus skaičiuojamos remiantis priešingąja padėtimi:

a) jeigu su aplinkos apsauga susijusių investicinių išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima lengvai nustatyti, ši tiksliai nustatyta aplinkos apsaugos išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

b) visais kitais atvejais papildomos investicinės išlaidos nustatomos lyginant investicijas su priešingąja padėtimi, kuri susiklostytų, jeigu valstybės pagalbos nebūtų teikiama. Tinkama priešingoji padėtis yra techniniu požiūriu panašių investicijų, kuriomis užtikrinama žemesnio lygio aplinkos apsauga (atitinkanti privalomus Bendrijos standartus, jeigu jie yra) ir kurios, tikėtina, būtų atliekamos neteikiant pagalbos, išlaidos (orientacinės investicijos). Techniniu požiūriu panašios investicijos – investicijos, kurių gamybos pajėgumas ir visos kitos techninės savybės yra tokie patys (išskyrus tiesiogiai su papildomomis investicijomis į aplinkos apsaugą susijusias savybes). Be to, verslo požiūriu tokios orientacinės investicijos turi būti patikima alternatyva vertinamoms investicijoms.

7.  Reikalavimus atitinkančios investicijos yra investicijos į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą.

8.  Investicijų, kuriomis siekiama aplinkos apsaugos lygį pagerinti labiau, nei nustatyta Bendrijos standartuose, atveju priešingoji padėtis parenkama taip:

a) jeigu įmonė taiko nacionalinius standartus, priimtus, kai nėra Bendrijos standartų, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro papildomos investicinės išlaidos, būtinos nacionaliniuose standartuose reikalaujamam aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti;

b) jeigu įmonė taiko griežtesnius nacionalinius standartus nei atitinkami Bendrijos nustatytieji ar už šiuos nacionalinius standartus griežtesnius standartus arba taiko griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro papildomos investicinės išlaidos, būtinos geresnei aplinkos apsaugai užtikrinti, nei reikalaujama Bendrijos standartuose. Investicinės išlaidos, būtinos Bendrijos standartuose reikalaujamai apsaugai užtikrinti, nėra tinkamos finansuoti;

c) jeigu nėra jokių standartų, tinkamas finansuoti išlaidas sudaro investicinės išlaidos, būtinos geresnei aplinkos apsaugai užtikrinti nei susijusi įmonė arba susijusios įmonės galėtų užtikrinti neteikiant pagalbos aplinkos apsaugai.

9.  Pagalbai investicijoms, susijusioms su kitų įmonių atliekų tvarkymu, netaikoma išimtis pagal šį straipsnį.

19 straipsnis

Pagalba naujoms transporto priemonėms, kurioms taikomi griežtesni standartai nei Bendrijos nustatytieji arba kuriomis gerinama aplinkos apsauga, jeigu Bendrijos standartų nėra, įsigyti

1.  Investicinė pagalba naujoms transporto priemonėms, kurioms taikomi griežtesni standartai nei Bendrijos nustatytieji arba kuriomis gerinama aplinkos apsauga, jeigu Bendrijos standartų nėra, įsigyti yra suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Remiamos investicijos turi atitikti 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą.

3.  Pagalbai naujoms kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priemonėms, atitinkančioms priimtus Bendrijos standartus, įsigyti taikoma išimtis, kai toks įsigijimas vyksta dar neįsigaliojus šiems standartams, o jiems įsigaliojus jų nebus galima atgaline data taikyti jau įgytoms transporto priemonėms.

4.  Pagalbai naudojamoms transporto priemonėms modernizuoti siekiant aplinkos apsaugos tikslų taikoma išimtis, jeigu naudojamos transporto priemonės pagerinamos taip, kad atitiktų aplinkos apsaugos standartus, kurie nebuvo įsigalioję, kai šios transporto priemonės buvo pradėtos naudoti, arba jeigu transporto priemonėms netaikomi jokie aplinkos apsaugos standartai.

5.  Pagalbos intensyvumas neviršija 35 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Tačiau pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba skiriama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba skiriama vidutinėms įmonėms.

6.  Papildomos investicinės išlaidos, būtinos aukštesniam, nei reikalaujama Bendrijos standartuose, aplinkos apsaugos lygiui pasiekti, yra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos kaip nustatyta 18 straipsnio 6 ir 7 dalyse, neatsižvelgiant į veiklos pelną ir veiklos išlaidas.

20 straipsnis

Pagalba MVĮ, skirta iš anksto prisitaikyti prie būsimų Bendrijos standartų

1.  Pagalba, leidžianti MVĮ laikytis naujų, dar neįsigaliojusių Bendrijos standartų, kuriais gerinama aplinkos apsauga, laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Bendrijos standartai turi būti priimti, o investicijos naudojamos ir baigtos panaudoti bent jau likus metams iki atitinkamo standarto įsigaliojimo dienos.

3.  Didžiausias pagalbos intensyvumas mažosioms įmonėms yra 15 % tinkamų finansuoti išlaidų, o vidutinėms – 10 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei investicijos atliekamos ir baigiamos likus daugiau nei trejiems metams iki standartų įsigaliojimo datos; jei investicijos atliekamos ir baigiamos likus vieneriems–trejiems metams iki standartų įsigaliojimo datos, pagalbos intensyvumas mažosioms įmonėms yra 10 %.

4.  Tinkamos finansuoti išlaidos yra tik papildomos investicinės išlaidos, kurios būtinos Bendrijos standarte nustatytam aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti, palyginti su dabartiniu aplinkos apsaugos lygiu, kuris reikalaujamas prieš įsigaliojant šiam standartui.

Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos kaip nustatyta 18 straipsnio 6 ir 7 dalyse, neatsižvelgiant į veiklos pelną ir veiklos išlaidas.

21 straipsnis

Aplinkosaugos pagalba investicijoms į energijos taupymo priemones

1.  Aplinkosaugos pagalba investicijoms, leidžianti įmonėms sutaupyti energijos, yra suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi:

a) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų; arba

b) šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija 60 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Tačiau pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba skiriama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba skiriama vidutinėms įmonėms.

3.  Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos aukštesniam nei Bendrijos standartuose nustatytam energijos taupymo lygmeniui pasiekti.

Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos remiantis 18 straipsnio 6 ir 7 dalimis.

Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos išlaidas, susijusias su papildomomis investicijomis į energijos taupymą ir atsiradusius per pirmuosius trejus šių investicijų naudojimo metus MVĮ atveju, per pirmuosius ketverius metus didelių įmonių, nedalyvaujančių ES prekybos taršos CO2 leidimais sistemoje, atveju, ir per pirmuosius penkerius metus didelių įmonių, dalyvaujančių ES prekybos taršos CO2 leidimais sistemoje, atveju. Didelių įmonių atveju šis laikotarpis gali būti sumažintas iki pirmųjų trejų šių investicijų naudojimo metų, jeigu gali būti įrodyta, kad šių investicijų nuvertėjimo laikas yra ne daugiau nei treji metai.

Tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas patvirtinamas išorės auditoriaus.

4.  Pagalbos intensyvumas neviršija 20 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Tačiau pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba skiriama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba skiriama vidutinėms įmonėms.

5.  Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos kaip nustatyta 18 straipsnio 6 ir 7 dalyse, neatsižvelgiant į veiklos pelną ir veiklos išlaidas.

22 straipsnis

Aplinkosaugos pagalba investicijoms į labai veiksmingą bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą

1.  Aplinkosaugos pagalba investicijoms į labai veiksmingą bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija 45 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Tačiau pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba skiriama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba skiriama vidutinėms įmonėms.

3.  Tinkamas finansuoti išlaidas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, būtinos labai veiksmingos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos jėgainei įrengti ir naudoti, palyginti su orientacinėmis investicijomis. Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos kaip nustatyta 18 straipsnio 6 ir 7 dalyse, neatsižvelgiant į veiklos pelną ir veiklos išlaidas.

4.  Naujas bendros šilumos ir elektros energijos gamybos vienetas bendrai sutaupo pirminės energijos, palyginti su atskira produkcija, kaip numatyta Direktyvoje 2004/8/EB ir Sprendime 2007/74/EB. Dėl esamo bendros šilumos ir elektros energijos gamybos vieneto pagerinimo arba dabartinio energijos gamybos vieneto pakeitimo į bendros šilumos ir elektros energijos gamybos vienetą sutaupoma pirminės energijos, palyginti su pradine padėtimi.

23 straipsnis

Aplinkosaugos pagalba investicijoms, kuriomis skatinamas energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas

1.  Aplinkosaugos pagalba investicijoms, kuriomis skatinamas energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija 45 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Tačiau pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba skiriama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba skiriama vidutinėms įmonėms.

3.  Esant tam pačiam našios energijos gamybos pajėgumui, gavėjo patiriamos papildomos, palyginti su įprastomis jėgainėmis ar įprasta šildymo sistema, išlaidos yra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos kaip nustatyta 18 straipsnio 6 ir 7 dalyse, neatsižvelgiant į veiklos pelną ir veiklos išlaidas.

4.  Aplinkosaugos pagalbai investicijoms, kuriomis skatinama biokuro gamyba, taikoma išimtis, tik jeigu remiamos investicijos naudojamos tvaraus biokuro gamybai.

24 straipsnis

Pagalba aplinkos apsaugos tyrimams atlikti

1.  Pagalba atlikti tyrimus, tiesiogiai susijusius su investicijomis, nurodytomis 18 straipsnyje, investicijomis į nustatytas energijos taupymo priemones pagal 21 straipsnio sąlygas ir investicijomis, kuriomis skatinamas energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, pagal 23 straipsnio sąlygas, laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Tačiau pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai tyrimai atliekami mažųjų įmonių užsakymu, ir 10 procentinių punktų, kai tyrimai atliekami vidutinių įmonių užsakymu.

3.  Išlaidos tyrimams atlikti yra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

25 straipsnis

Pagalba aplinkos apsaugos mokesčių lengvatų forma

1.  Pagalbos aplinkos apsaugos mokesčių lengvatų forma schemos, tenkinančios Direktyvos 2003/96/EB sąlygas, laikomos suderinamos su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos gavėjai, kuriems taikomos mokesčių lengvatos, moka bent mažiausią Direktyvoje 2003/96/EB Bendrijos nustatytą mokestį.

3.  Mokesčiai sumažinami ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui. Pasibaigus šiam 10 metų laikotarpiui valstybės narės turėtų iš naujo vertinti tokių pagalbos priemonių tinkamumą.



5

SKIRSNIS

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui ir MVĮ dalyvavimui mugėse

26 straipsnis

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui

1.  MVĮ teikiama pagalba konsultavimui laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3.  Išlaidos konsultavimo paslaugoms, kurias teikia išorės konsultantai, laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Tokios paslaugos negali būti nuolatinės ar periodinės, taip pat jos negali būti susijusios su įprastomis įmonės veiklos išlaidomis, tokiomis kaip tos, kurios skirtos einamosioms konsultavimosi mokesčių klausimais paslaugoms, įprastoms teisinėms paslaugoms ar reklamai.

27 straipsnis

Pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse

1.  MVĮ teikiama pagalba dalyvavimui mugėse laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3.  Nuomos, stendo sukūrimo ir eksploatavimo išlaidos pirmam įmonės dalyvavimui bet kurioje konkrečioje mugėje ar parodoje laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.



6

SKIRSNIS

Pagalba rizikos kapitalo forma

28 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamos šios sąvokos:

1) akcinis kapitalas – nuosavybės dalis bendrovėje, kurią sudaro investuotojams išleistos akcijos;

2) iš dalies akcinis kapitalas – finansinės priemonės, kurių grąža savininkui daugiausia grindžiama tikslinės bendrovės pelnu arba nuostoliu ir kurios neįvykdytų įsipareigojimų atveju yra negarantuotos;

3) privatus akcinis kapitalas – privataus (o ne valstybinio) akcinio arba iš dalies akcinio kapitalo investicija į bendroves, neįtrauktas į vertybinių popierių rinkos sąrašus, įskaitant labai rizikingą kapitalą;

4) pradinis kapitalas – prieš veiklos pradžią suteiktos lėšos pradinio koncepto tyrimui, vertinimui ir kūrimui;

5) veiklos pradžios kapitalas – lėšos, teikiamos įmonėms, kurios komerciniais tikslais dar nepardavė savo produkto ar paslaugos ir dar negavo pelno, produkto kūrimui ir pradinei rinkodarai;

6) plėtros kapitalas – finansavimas, teikiamas įmonės, kuri nebūtinai pasiekė pelningumo ribą arba vykdo pelningą veiklą, vystymuisi ir plėtrai, siekiant padidinti gamybos pajėgumus, rinkos arba produkto vystymą, arba papildomam apyvartiniam kapitalui suteikti;

7) pasitraukimo strategija – rizikos kapitalo fonde arba privačiame akcinio kapitalo fonde turimų akcijų likvidavimo, įskaitant pardavimą, nurašymą, privilegijuotųjų akcijų ir (arba) paskolų grąžinimą, pardavimą kitai rizikos kapitalo bendrovei, pardavimą finansų įstaigai ir pardavimą viešojo platinimo būdu (įskaitant pradinį viešą akcijų platinimą), strategija pagal planą, kuriuo siekiama užtikrinti didžiausias įplaukas;

8) tikslinė įmonė – įmonė arba bendrovė, į kurią investuotojas arba investicinis fondas ketina investuoti.

29 straipsnis

Pagalba rizikos kapitalo forma

1.  Rizikos kapitalo pagalbos schemos MVĮ laikomos suderinamomis su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2–8 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Rizikos kapitalo priemonė – dalyvavimas pelną didinančiuose komerciniu pagrindu valdomuose privataus kapitalo investiciniuose fonduose.

3.  Investicijų dalis, kurią investicinis fondas realizuoja vienoje tikslinėje įmonėje, neviršija 1,5 mln. EUR per dvylikos mėnesių laikotarpį.

4.  Pagalba rizikos kapitalo priemonėmis remiamose teritorijose esančioms mažosioms įmonėms ir neremiamose teritorijose esančioms mažosioms įmonėms apsiriboja pradinio kapitalo, veiklos pradžios kapitalo ir (arba) plėtros kapitalo finansavimu. Pagalba rizikos kapitalo priemone remiamose teritorijose esančioms vidutinėms įmonėms apsiriboja pradinio kapitalo ir (arba) veiklos pradžios kapitalo, išskyrus plėtros kapitalą, finansavimu.

5.  Investicinis fondas teikia ne mažesnę kaip 70 % investicijų į tikslinės MVĮ biudžeto dalį akcinio kapitalo arba iš dalies akcinio kapitalo forma.

6.  Mažiausiai 50 % investicinio fondo skiriamo finansavimo turi sudaryti privačių investuotojų teikiamas finansavimas. Tais atvejais, kai investiciniai fondai finansuoja tik remiamose teritorijose esančias MVĮ, mažiausiai 30 % finansavimo turi sudaryti privačių investuotojų teikiamas finansavimas.

7.  Siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo priemonė duotų pelno, reikia laikytis šių sąlygų:

a) kiekvienai investicijai turi būti parengtas verslo planas, kuriame turi būti pateikta išsami informacija apie produktą, pardavimo bei pelningumo raidą ir nustatytas projekto ex ante gyvybingumas; ir

b) kiekvienai investicijai turi būti numatyta aiški ir reali pasitraukimo strategija.

8.  Siekiant užtikrinti, kad investicinis fondas būtų valdomas komerciniais pagrindais, reikia įvykdyti šias sąlygas:

a) profesionalus fondo valdytojas arba valdymo įmonė ir fondo dalyviai yra sudarę susitarimą, kuriame numatyta, kad valdytojo atlygis priklauso nuo fondo veiklos rezultatų, ir kuriame nustatomi fondo tikslai bei siūlomas investicijų terminas; ir

b) privatūs investuotojai yra atstovaujami priimant sprendimus, pavyzdžiui, per investuotojų arba patariamąjį komitetą; ir

c) fondų valdymui taikomi gerosios patirties principai ir įstatymais numatyta priežiūra.



7

SKIRSNIS

Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei naujovių diegimui

30 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skirsnyje naudojamų sąvokų apibrėžtys:

1) mokslinių tyrimų organizacija – įstaiga, pvz., universitetas arba mokslinių tyrimų institutas, kad ir kokia jos juridinė forma (reglamentuojama viešosios arba privačiosios teisės) arba finansavimo būdas, kurios pagrindinė paskirtis yra vykdyti fundamentinius tyrimus, pramoninius tyrimus ar bandomąją taikomąją veiklą ir skleisti jų rezultatus, organizuojant mokymus, leidžiant leidinius arba perduodant technologijas. Visas įstaigos gautas pelnas privalo būti iš naujo investuojamas į šią veiklą, jos rezultatų sklaidą arba mokymą. Subjektai, galintys daryti įtaką tokios įstaigos veiklai, pavyzdžiui, akcininkai arba nariai, neturi jokių pirmenybės teisių naudotis tokios mokslo tyrimų įstaigos techninėmis galimybėmis arba jos sukurtais mokslinių tyrimų veiklos rezultatais;

2) fundamentiniai tyrimai – bandomoji arba teorinė veikla, vykdoma pirmiausia siekiant gauti naujų žinių apie reiškinio pagrindus ir stebimus faktus, nenumatant tiesioginio tokių žinių praktinio taikymo arba naudojimo;

3) pramoniniai tyrimai – suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių, kurias būtų galima panaudoti kuriant naujus produktus, procesus arba paslaugas ar reikšmingai patobulinant esamus produktus, procesus arba paslaugas. Tokie tyrimai apima pramoniniams tyrimams reikalingą sudėtinių sistemų kūrimą, kuris ypač svarbus bendram technologiniam patvirtinimui, išskyrus prototipus;

4) bandomoji taikomoji veikla – turimų mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių ir įgūdžių įgijimas, sujungimas, formavimas ir taikymas, siekiant sukurti naujų, pakeistų arba patobulintų produktų, procesų arba paslaugų planus, susitarimus arba dizainą. Į tai taip pat gali būti įtraukta, pavyzdžiui, kita veikla, kurios tikslas – naujų produktų, procesų ir paslaugų koncepcinis apibrėžimas, planavimas ir dokumentavimas. Ši veikla gali būti projektų, brėžinių, planų ir kitų dokumentų kūrimas, jeigu jie nėra skirti naudoti komerciniais tikslais;

Taip pat įtraukiamas komerciškai tinkamų naudoti prototipų ir bandomųjų projektų kūrimas, jei prototipas yra tik galutinis komercinis produktas ir jei jį gaminti yra pernelyg brangu, kad būtų naudojamas tik kaip parodomasis ir tvirtinimo tikslais. Tuo atveju, kai vėliau parodomieji arba bandomieji projektai naudojami komerciniais tikslais, iš tokio naudojimo gautos pajamos turi būti išskaičiuojamos iš tinkamų finansuoti išlaidų.

Bandomoji produktų, procesų ir paslaugų gamyba bei bandymai taip pat atitinka reikalavimus, jeigu jų negalima panaudoti arba pakeisti taip, kad jie galėtų būti pritaikyti pramonėje arba komerciniais tikslais.

Bandomoji taikomoji veikla neapima įprastinių arba produktams, gamybos linijoms, gamybos procesams, esamoms paslaugoms ir kitų rūšių vykdomai veiklai periodiškai taikomų pakeitimų, net jei tokie pakeitimai reiškia patobulinimą;

5) aukštos kvalifikacijos darbuotojai – mokslininkai, inžinieriai, projektuotojai ir rinkodaros vadybininkai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų reikiamą profesinę patirtį. Daktaro laipsnis gali būti laikomas tinkama profesine patirtimi;

6) delegavimas – gavėjo vykdomas laikinas darbuotojų įdarbinimas, trunkantis tam tikrą laiką; vėliau darbuotojai gali grįžti pas ankstesnį darbdavį.

31 straipsnis

Pagalba mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams

1.  Pagalba mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Remiama mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projekto dalis turi visiškai atitikti vieną arba daugiau toliau nurodytų mokslinių tyrimų kategorijų:

a) fundamentiniai moksliniai tyrimai;

b) pramoniniai moksliniai tyrimai;

c) bandomoji taikomoji veikla.

Kai projektas apima įvairias užduotis, būtina nurodyti, kuriai iš išvardytų kategorijų priskiriama kiekviena tokia užduotis, arba kad ji nepriskiriama nė vienai iš šių kategorijų.

3.  Pagalbos intensyvumas neviršija:

a) 100 % tinkamų finansuoti išlaidų – fundamentiniams tyrimams;

b) 50 % tinkamų finansuoti išlaidų – pramoniniams tyrimams;

c) 25 % tinkamų finansuoti išlaidų – bandomajai taikomajai veiklai.

Pagalbos intensyvumas turi būti nustatytas kiekvienam pagalbos gavėjui, taip pat bendradarbiavimo projektų atvejais, kaip nustatyta 4 dalies b punkto i papunktyje.

Skiriant pagalbą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektui, kurį bendrai vykdo mokslinių tyrimų organizacijos ir įmonės, bendra pagalba, kurią vyriausybė tiesiogiai skiria konkrečiam projektui, ir mokslinių tyrimų organizacijų įnašai į tą projektą, jeigu jie yra pagalba, negali viršyti kiekvienai pagalbą gaunančiai įmonei taikomo pagalbos intensyvumo.

4.  3 dalyje nustatytas pramoninių tyrimų ir bandomosios taikomosios veiklos pagalbos intensyvumas gali būti padidintas taip:

a) kai pagalba turi būti skiriama MVĮ, pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms; bei

b) 15 procentinių punktų priemoka, kuri gali siekti iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo, gali būti taikoma, jeigu:

i) įgyvendinant projektą veiksmingai bendradarbiauja ne mažiau kaip dvi viena nuo kitos nepriklausomos įmonės ir laikomasi šių sąlygų:

 jokia atskira įmonė negali prisiimti daugiau kaip 70 % tinkamų finansuoti bendradarbiaujant vykdomo projekto išlaidų,

 vykdant projektą bendradarbiaujama ne mažiau kaip su viena MVĮ arba projektas vykdomas ne mažiau kaip dviejose skirtingose valstybėse narėse, arba

ii) projektas yra susijęs su veiksmingu įmonių ir mokslinių tyrimų organizacijų bendradarbiavimu ir yra laikomasi šių sąlygų:

 mokslinių tyrimų organizacija padengia bent 10 % tinkamų finansuoti projekto išlaidų; ir

 mokslinių tyrimų organizacija turi teisę skelbti mokslinių tyrimų projektų rezultatus, jeigu jie yra susiję su šios organizacijos atliktais moksliniais tyrimais; arba

iii) jeigu pramoninių tyrimų projekto rezultatai yra plačiai skelbiami techninėse ir mokslinėse konferencijose, mokslo arba technikos žurnaluose, viešose duomenų bazėse (kuriose esantys pirminiai tyrimų duomenys yra prieinami visiems) arba per nemokamą arba atvirojo teksto programinę įrangą.

Pagal b punkto i ir ii papunkčius subrangos sutarčių sudarymas nelaikomas veiksmingu bendradarbiavimu.

5.  Tinkamos finansuoti išlaidos yra šios:

a) išlaidos personalui (mokslinių tyrimų projektui vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams);

b) išlaidos priemonėms ir įrangai, kuri naudojama mokslinių tyrimų projektui per visą jo vykdymo laikotarpį; jei šių priemonių ir įrangos eksploatavimo laikotarpis yra ilgesnis negu mokslinių tyrimų projekto įgyvendinimo trukmė, pagalba skiriama tik pagal gerą apskaitos praktiką apskaičiuotoms tyrimų projekto trukmę atitinkančioms nusidėvėjimo sąnaudoms padengti;

c) tyrimams atlikti, jų projekto vykdymo laikotarpiu naudojamų pastatų ir žemės sąnaudos. Tinkamos finansuoti išlaidos pastatams yra tik tos išlaidos, kurios patiriamos per mokslinių tyrimų projekto laikotarpį, apskaičiuotos remiantis gera apskaitos praktika. Tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro komercinio sandorio arba faktinės kapitalo išlaidos;

d) išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, techninėms žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš kitų išorės šaltinių rinkos kaina, pagal nesusijusių šalių sudarytą komercinį sandorį, kai nėra jokių susijusių slapto susitarimo elementų, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų tik mokslinių tyrimų veiklai, išlaidos;

e) papildomos pridėtinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su mokslinių tyrimų projektu;

f) kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, atsargoms ir panašiems produktams, tiesiogiai susijusios su mokslinių tyrimų veikla.

6.  Visos tinkamos finansuoti išlaidos turi būti priskirtos konkrečiai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros kategorijai.

32 straipsnis

Pagalba techninių galimybių studijoms

1.  Pagalba techninių galimybių studijoms, kurios atliekamos rengiantis pramoniniams tyrimams arba bandomajai taikomajai veiklai, yra suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija:

a) MVĮ – 75 % tinkamų finansuoti išlaidų studijoms, kurios atliekamos rengiantis pramoninių tyrimų veiklai, ir 50 % tinkamų finansuoti išlaidų studijoms, kurios atliekamos rengiantis bandomajai taikomajai veiklai;

b) didelėms įmonėms – 65 % tinkamų finansuoti išlaidų studijoms, kurios atliekamos rengiantis pramoninių tyrimų veiklai, ir 40 % tinkamų finansuoti išlaidų studijoms, kurios atliekamos rengiantis bandomajai taikomajai veiklai.

3.  Išlaidos studijoms atlikti yra tinkamos finansuoti išlaidos.

33 straipsnis

Pagalba su MVĮ pramoninės nuosavybės teisėmis susijusioms išlaidoms padengti

1.  Pagalba MVĮ išlaidoms, susijusioms su patentų ir kitų pramoninės nuosavybės teisių gavimu bei patvirtinimu, yra suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projekto intensyvumo, nustatyto pagal 31 straipsnio 3 ir 4 dalį, kai pagalba skiriama tyrimams, kuriuos vykdant ir buvo įgytos atitinkamos pramoninės teisės.

3.  Tinkamos finansuoti išlaidos yra šios:

a) visos išlaidos, patirtos iki to momento, kol pagal pirmąją teisinę jurisdikciją suteikiama teisė, įskaitant su prašymo parengimu, užpildymu ir pateikimu susijusias išlaidas, taip pat išlaidos, patirtos pakartotinai pateikiant prašymą, kol dar teisė nebuvo suteikta;

b) vertimo ir kitos išlaidos, patirtos siekiant gauti arba įteisinti tokią teisę kitose teisinėse jurisdikcijose;

c) išlaidos, patirtos ginant teisę oficialaus prašymo dėl naudojimosi teise pateikimo metu ir galimo protesto pateikimo procesinių veiksmų laikotarpiu, net ir tuo atveju, jei tokios išlaidos patiriamos po to, kai tokia teisė suteikta.

34 straipsnis

Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai žemės ūkio sektoriuje

1.  Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, susijusiai su Sutarties I priede išvardytais produktais, yra suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir atleidžiama nuo reikalavimo pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jei laikomasi šio straipsnio 2–7 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalba svarbi visiems veiklos vykdytojams konkrečiuose sektoriuose arba subsektoriuose.

3.  Informacija apie mokslinius tyrimus, kurie bus atliekami, ir apie jų tikslą skelbiama internete prieš pradedant mokslinius tyrimus. Būtina paminėti datą, kada maždaug tikimasi rezultatų, ir vietą internete, kur jie bus paskelbti, kartu nurodant, kad rezultatus bus galima sužinoti nemokamai.

Mokslinių tyrimų rezultatai internete skelbiami mažiausiai 5 metus. Jie skelbiami ne vėliau, nei informacija, kuri gali būti pateikta bet kurios konkrečios organizacijos nariams.

4.  Pagalba tiesiogiai skiriama mokslinių tyrimų organizacijai ir negali būti susijusi su tiesioginiu su tyrimais nesusijusios pagalbos skyrimu žemės ūkio gamybos, perdirbimo arba prekybos įmonei, ar su pagalbos skyrimu produktų gamintojams kainoms remti.

5.  Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

6.  Tinkamos finansuoti išlaidos yra 31 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos.

7.  Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, skirta Sutarties I priede išvardytiems produktams ir neatitinkanti šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir atleidžiama nuo reikalavimo pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jei laikomasi šio reglamento 30, 31 ir 32 straipsniuose nustatytų sąlygų.

35 straipsnis

Pagalba naujoves diegiančioms naujoms įmonėms

1.  Pagalba naujoves diegiančioms naujoms įmonėms laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos gavėjas yra mažoji įmonė, kuri iki pagalbos suteikimo veikė trumpiau, nei 6 metus.

3.  Gavėjo patirtos išlaidos, susijusios su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, sudaro mažiausiai 15 % jo bendrų veiklos išlaidų bent vienais iš trejų metų iki pagalbos suteikimo arba naujais steigiamos įmonės, anksčiau nevykdžiusios finansinės veiklos, atveju, remiantis dabartinio fiskalinio laikotarpio auditu, patvirtintu išorės auditoriaus.

4.  Pagalbos dydis neviršija 1 mln. EUR.

Tačiau pagalbos dydis neviršija 1,5 mln. EUR regionuose, kuriems gali būti taikoma leidžianti nukrypti nuostata, nustatyta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte, ir 1,25 mln. EUR regionuose, kuriems gali būti taikoma leidžianti nukrypti nuostata, nustatyta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte.

5.  Pagalbos gavėjas gali gauti pagalbą tik vieną kartą per tą laikotarpį, kuriuo jis laikomas naujoves diegiančia nauja įmone.

36 straipsnis

Pagalba naujovių diegimo konsultacinėms paslaugoms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms

1.  Pagalba naujovių diegimo konsultacinėms paslaugoms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos gavėjas yra MVĮ.

3.  Pagalbos dydis neviršija 200 000 EUR didžiausios ribos vienam gavėjui per bet kurį trejų metų laikotarpį.

4.  Paslaugos teikėjas privalo turėti nacionalinį arba Europos sertifikatą. Jei paslaugos gavėjas neturi nacionalinio arba Europos sertifikato, pagalbos intensyvumas negali viršyti 75 % tinkamų finansuoti išlaidų.

5.  Gavėjas privalo naudotis pagalba toliau nurodytoms paslaugoms pirkti už rinkos kainą arba, jeigu paslaugas teikia ne pelno įmonė, už kainą, atitinkančią visas jos sąnaudas ir pagrįstą pelno maržą.

6.  Tinkamos finansuoti išlaidos yra šios:

a) naujovių diegimo konsultacinių paslaugų atveju išlaidos, susijusios su: vadovybės konsultavimu; technologine pagalba, technologijų perdavimo paslaugomis, mokymu, konsultavimu intelektinės nuosavybės teisių įsigijimo, apsaugos bei pardavimo ir licencijų sutarčių klausimais, konsultavimu dėl standartų naudojimo;

b) naujovių diegimo paramos paslaugų atveju išlaidos, susijusios su: biuro plotu, duomenų bankais, techninėmis bibliotekomis, rinkotyra, laboratorijų naudojimu, kokybės ženklinimu, bandymais ir sertifikavimu.

37 straipsnis

Pagalba įdarbinant kviestinius aukštos kvalifikacijos darbuotojus

1.  Pagalba įdarbinant MVĮ deleguotus aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš mokslinių tyrimų organizacijos arba didelės įmonės laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Deleguotieji darbuotojai turi būti įdarbinami ne vietoj kitų darbuotojų, o gavėjo įmonės naujai sukurtoje darbo vietoje ir turėti ne mažiau kaip dvejų metų darbo juos deleguojančioje mokslinių tyrimų organizacijoje arba didelėje įmonėje patirtį.

Deleguotieji darbuotojai MVĮ gaunančioje pagalbą turi vykdyti mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių diegimo veiklą.

3.  Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, ne daugiau kaip 3 metams vienai įmonei ir kviestiniam asmeniui.

4.  Tinkamos finansuoti išlaidos yra visos išlaidos personalui, susijusios su pirmiau nurodytų aukštos kvalifikacijos darbuotojų komandiravimu ir įdarbinimu, įskaitant naudojimosi įdarbinimo tarnybos paslaugomis išlaidas bei deleguotųjų darbuotojų juodumo išmoką.

5.  Šis straipsnis netaikomas konsultavimo išlaidoms, nurodytoms 26 straipsnyje.



8

SKIRSNIS

Pagalba mokymui

38 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamos šios sąvokos:

1) specialusis mokymas – mokymas, tiesiogiai ir iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje ir suteikiantis įgūdžių, kurie negali arba gali būti tik nedideliu mastu perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis;

2) bendrasis mokymas – mokymas, kuris nėra tiktai ar iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis. Mokymas laikomas bendruoju, jeigu, pavyzdžiui,

a) jį kartu organizuoja skirtingos savarankiškos įmonės, arba jei jis prieinamas skirtingų įmonių darbuotojams, arba

b) jis yra pripažįstamas, patvirtintas ir įteisintas valstybės valdžios institucijų ar įstaigų arba kitų įstaigų ar institucijų, kurioms valstybės narės ar Bendrija yra suteikusi reikalingus įgaliojimus.

39 straipsnis

Pagalba mokymui

1.  Pagalba mokymui laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija:

a) 25 % tinkamų finansuoti išlaidų specialiajam mokymui ir

b) 60 % tinkamų finansuoti išlaidų bendrajam mokymui.

Tačiau pagalbos intensyvumas gali būti padidintas iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo:

a) 10 procentinių punktų, jei mokymas suteikiamas neįgaliems ar palankių sąlygų neturintiems darbuotojams;

b) 10 procentinių punktų, jei pagalba skiriama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, jei pagalba skiriama mažosioms įmonėms.

Kai pagalba teikiama jūrų transporto sektoriuje, jos intensyvumas gali siekti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, nepriklausomai nuo to, ar mokymo projektas susijęs su specialiuoju ar bendruoju mokymu, jeigu tenkinamos tokios sąlygos:

a) apmokomas asmuo nėra nuolatinis laivo įgulos narys, o tik laikinas darbuotojas;

b) mokymas vyksta laivuose, įtrauktuose į Bendrijos registrus.

3.  Tais atvejais, kai pagalbos projektas apima ir specialiojo, ir bendrojo mokymo elementus, kurie negali būti atskirti nustatant pagalbos intensyvumą, ir tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti, ar pagalbos projektas yra skirtas specialiajam ar bendrajam mokymui, taikomas specialiajam mokymui numatytas pagalbos intensyvumas.

4.  Tinkamos finansuoti pagalbos mokymui projekto išlaidos:

a) išlaidos mokytojams;

b) mokytojų ir mokomų asmenų kelionės išlaidos, įskaitant apgyvendinimo išlaidas;

c) kitos einamosios išlaidos, pvz., išlaidos medžiagoms ir atsargoms, tiesiogiai susijusioms su projektu;

d) įrankių ir įrangos nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo tik mokymo projekto metu, išlaidos;

e) su mokymo projektu susijusios orientavimo ir konsultavimo paslaugų išlaidos;

f) išlaidos apmokomiems asmenims ir bendrosios netiesioginės išlaidos (administracinės išlaidos, išlaidos nuomai, pridėtinės išlaidos), ne didesnės nei visų kitų a–e punktuose nurodytų tinkamų finansuoti išlaidų suma. Nustatant išlaidas apmokomiems asmenims, galima atsižvelgti tik į tas valandas, kurias apmokomi asmenys faktiškai dalyvauja mokyme, atėmus visą gamyboje praleistą laiką.



9

SKIRSNIS

Pagalba palankių sąlygų neturintiems ir neįgaliems darbuotojams

40 straipsnis

Pagalba palankių sąlygų neturinčių darbuotojų įdarbinimui darbo užmokesčio subsidijų forma

1.  Pagalbos palankių sąlygų neturinčių darbuotojų įdarbinimui darbo užmokesčio subsidijų forma schemos laikomos suderinamomis su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.

3.  Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos darbo užmokesčiui per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių po įdarbinimo laikotarpį.

Tačiau jeigu susijęs darbuotojas yra labai nepalankias sąlygas turintis darbuotojas, tinkamos finansuoti išlaidos yra per daugiausiai 24 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo susidariusios darbo užmokesčio išlaidos.

4.  Jei įdarbinus asmenis, atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per pastaruosius dvylika mėnesių, nepadidėja, etatas ar etatai turi tapti laisvi dėl savanoriško išėjimo iš darbo, neįgalumo, išėjimo į pensiją dėl amžiaus, savanoriško darbo laiko sumažinimo arba teisėto atleidimo dėl netinkamo elgesio, o ne dėl atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo.

5.  Išskyrus teisėtą atleidimą iš darbo dėl netinkamo elgesio, palankių sąlygų neturintys darbuotojai bent minimalų laikotarpį pagal nacionalinius teisės aktus arba kolektyvinius susitarimus, reglamentuojančius darbo sutartis, turi turėti teisę į nuolatinį darbą.

Jeigu įdarbinimo laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių arba atitinkamais atvejais 24 mėnesiai, pagalba atitinkamai mažinama pro rata.

41 straipsnis

Pagalba neįgalių darbuotojų užimtumui darbo užmokesčio subsidijų forma

1.  Pagalba neįgalių darbuotojų užimtumui darbo užmokesčio subsidijų forma laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija 75 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.

3.  Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos darbo užmokesčiui per bet kokį nustatytą laikotarpį, kurį neįgalus darbuotojas dirba.

4.  Jei įdarbinus asmenis, atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per pastaruosius dvylika mėnesių, nepadidėja, etatas ar etatai turi tapti laisvi dėl savanoriško išėjimo iš darbo, neįgalumo, išėjimo į pensiją dėl amžiaus, savanoriško darbo laiko sumažinimo arba teisėto atleidimo dėl netinkamo elgesio, o ne dėl atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo.

5.  Išskyrus teisėtą atleidimą iš darbo dėl netinkamo elgesio, darbuotojai bent minimalų laikotarpį pagal nacionalinius teisės aktus arba kolektyvinius susitarimus, reglamentuojančius darbo sutartis, turi turėti teisę į nuolatinį darbą.

Jeigu įdarbinimo laikotarpis trumpesnis negu 12 mėnesių, pagalba atitinkamai mažinama pro rata.

42 straipsnis

Pagalba neįgalių darbuotojų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti

1.  Pagalba neįgalių darbuotojų įdarbinimo papildomoms išlaidoms kompensuoti laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu laikomasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų.

2.  Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.

3.  Išlaidos, išskyrus 41 straipsnyje nurodytas darbo užmokesčiui skirtas išlaidas, kurios yra papildomos išlaidos, neskaitant išlaidų, kurių įmonė būtų patyrusi, jei darbuotojas nebūtų neįgalus, per laikotarpį, kurį susijęs darbuotojas dirba, laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Tinkamos finansuoti išlaidos:

a) patalpų pritaikymo išlaidos;

b) personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti neįgaliems darbuotojams;

c) neįgaliems darbuotojams skirtos įrangos pritaikymo ar įsigijimo arba programinės įrangos įsigijimo ir atestavimo išlaidos, įskaitant išlaidas pritaikytai ar pagalbinei technologijų įrangai, kurios papildo išlaidas, kurias pagalbos gavėjas būtų patyręs, įdarbindamas sveikus darbuotojus;

d) jei pagalbą gaunanti įmonė sukuria darbo vietas neįgaliesiems, įmonės statymo, įrengimo arba išplėtimo išlaidos ir visos su neįgalių darbuotojų įdarbinimu susijusios administravimo ir transporto išlaidos.



III

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1628/2006 panaikinamas.

Visos nuorodos į panaikintą reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 68/2001, Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 bei Reglamentą (EB) Nr. 2204/2002 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

44 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo skirtai individualiai pagalbai, jeigu pagalba atitinka šiame reglamente, išskyrus 9 straipsnį, nustatytas sąlygas.

2.  Bet kokia iki 2008 m. gruodžio 31 d. suteikta pagalba, kuri neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, bet atitinka Reglamente (EB) Nr. 68/2001, Reglamente (EB) Nr. 70/2001, Reglamente (EB) Nr. 2204/2002 ar Reglamente (EB) Nr. 1628/2006 nustatytus reikalavimus, laikoma suderinama su bendrąja rinka ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

Bet kokia iki šio reglamento įsigaliojimo suteikta pagalba, kuri neatitinka nei šiame reglamente, nei viename iš pirmoje dalyje minėtų reglamentų nustatytų sąlygų, Komisijos vertinama pagal atitinkamas sistemas, gaires, komunikatus ir pranešimus.

3.  Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikotarpiui, šiuo reglamentu nuo pranešimo atleistoms pagalbos schemoms, išskyrus regioninės pagalbos schemas, reikalavimas pranešti netaikomas dar šešių mėnesių suderinimo laikotarpiu. Nuo pranešimo atleistoms regioninės pagalbos schemoms reikalavimas pranešti pradedamas taikyti nuo tada, kai nustoja galioti patvirtinti regioninės pagalbos žemėlapiai.

45 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

▼M1

Jis taikomas iki 2014 m. birželio 30 d.

▼B

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

MVĮ apibrėžtis

1 straipsnis

Įmonė

Įmonė yra bet kokio teisinio statuso subjektas, užsiimantis ūkine veikla. Tai visų pirma savarankiškai dirbantys asmenys ir šeimos verslas, kurie susiję amatais ar kita veikla, ir reguliariai ūkinę veiklą vykdančios ūkinės bendrijos ar asociacijos.

2 straipsnis

Personalo skaičius ir įmonių kategorijas lemiančios finansinės viršutinės ribos

1.  Į mikro, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) kategoriją įeina įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR, ir (arba) metinė balanso suma neviršija 43 mln. EUR.

2.  MVĮ kategorijoje mažoji įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 10 mln. EUR.

3.  MVĮ kategorijoje mikroįmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 2 mln. EUR.

3 straipsnis

Įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant personalo skaičių ir finansines sumas

1.  Savarankiška įmonė – įmonė, kuri pagal 2 dalį neklasifikuojama kaip įmonė partnerė arba pagal 3 dalį neklasifikuojama kaip susijusi įmonė.

2.  Įmonės partnerės – visos įmonės, kurios pagal 3 dalį neklasifikuojamos kaip susijusios įmonės ir tarp kurių egzistuoja tokie santykiai: įmonė (tiekėjų įmonė) viena arba su kita ar kitomis susijusiomis įmonėmis, apibrėžtomis 3 dalyje, turi 25 % ar daugiau kitos įmonės (vartotojų įmonės) kapitalo arba balsavimo teisių.

Tačiau įmonė gali būti klasifikuojama kaip savarankiška, taigi neturinti įmonės partnerės, nors šią 25 % ribą pasiekia arba viršija toliau nurodyti investuotojai, jeigu jie, kaip apibrėžta 3 dalyje, nėra individualiai arba bendrai susiję su minėta įmone:

a) viešos investicinės korporacijos, rizikos kapitalo bendrovės, asmenys arba asmenų grupės, nuolat vykdantys rizikos kapitalo investavimo veiklą, investuojantys nuosavą kapitalą į nekotiruojamą verslą (verslo finansiniai rėmėjai), jeigu tų verslo finansinių rėmėjų bendra investicijų suma į tą pačią įmonę yra mažesnė kaip 1 250 000 EUR;

b) universitetai ar pelno nesiekiantys mokslinių tyrimų centrai;

c) instituciniai investuotojai, įskaitant regioninės plėtros fondus;

d) savarankiškos vietos institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių vietovėse gyvena mažiau kaip 5 000 asmenų.

3.  Susijusios įmonės – įmonės, kurios viena su kita susijusios kuriais nors iš tokių santykių:

a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;

b) viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių;

c) pagal sutartį arba, vadovaujantis memorandumo ar įmonės įstatų nuostata, vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei esminę įtaką;

d) viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

Laikoma, kad dominuojančios įtakos nėra, jei 2 dalies antrojoje pastraipoje išvardyti investuotojai, nepažeidžiant jų, kaip akcininkų, turimų teisių, patys tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja valdant kitą įmonę.

Įmonės, per vieną ar daugiau kitų įmonių arba kurį nors iš 2 dalyje paminėtų investuotojų palaikančios kokius nors pirmojoje pastraipoje išvardytus santykius, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis.

Įmonės, palaikančios minėtus santykius su fiziniu asmeniu ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupe, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.

Gretima rinka laikoma produkto ar paslaugos rinka, esanti greta atitinkamos vartotojų ar tiekėjų rinkos.

4.  Išskyrus 2 dalies antrojoje pastraipoje numatytus atvejus, įmonė negali būti laikoma MVĮ, jei 25 % ar daugiau kapitalo arba balsavimo teisių atskirai ar bendrai tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja viena ar daugiau viešųjų institucijų.

5.  Įmonės gali deklaruoti turinčios savarankiškos įmonės, įmonės partnerės ar susijusios įmonės statusą, taip pat skelbti duomenis apie 2 straipsnyje nustatytą viršutinę ribą. Tai deklaruoti galima net ir tuo atveju, kai kapitalas pasiskirstęs taip, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kas jį valdo; tokiu atveju įmonė gali gera valia deklaruoti, kad gali daryti teisėtą prielaidą, jog kita ar kitos susijusios įmonės bendrai nevaldo 25 % arba daugiau kapitalo ar balsavimo teisių. Tokios deklaracijos daromos nepažeidžiant nacionalinių arba Bendrijos taisyklių, numatančių patikrinimus ar tyrimus.

4 straipsnis

Duomenys, pagal kuriuos apskaičiuojamas personalo skaičius ir finansinės sumos bei tiriamas laikotarpis

1.  Personalo skaičiui ir finansinėms sumoms apskaičiuoti imami vėliausio susijusio patvirtinto apskaitos laikotarpio duomenys, ir jie skaičiuojami metams. Skaičiuojant atsižvelgiama į duomenis, gautus nuo sąskaitų uždarymo datos. Skaičiuojant metinę apyvartą, iš jos gautos sumos išskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti netiesioginiai mokesčiai.

2.  Sąskaitų uždarymo dieną paaiškėjus, kad įmonės metiniai duomenys apie darbuotojų skaičių ar finansinių sumų viršutines ribas viršijo arba nepasiekė 2 straipsnyje nurodytų ribų, toks faktas neturėtų nulemti vidutinės, mažosios ar mikroįmonės statuso netekimo ar įgijimo, jeigu tos viršutinės ribos nebuvo viršytos du apskaitos laikotarpius iš eilės.

3.  Naujai įsteigtų įmonių, kurių sąskaitos dar nebuvo patvirtintos, duomenys, kurių pagrindu apskaičiuojamas darbuotojų skaičius ir finansinės sumos, yra apskaičiuojami pagal bona fide skaičiavimo rezultatus finansiniais metais.

5 straipsnis

Personalo skaičiaus apskaičiavimas

Darbuotojų skaičius atitinka metinių darbo vienetų (MDV) skaičių, t. y. visą darbo dieną atitinkamoje įmonėje arba jos vardu visu tiriamu metų laikotarpiu dirbančių darbuotojų skaičių. Ne visus metus išdirbę darbuotojai, ne visą darbo dieną, neatsižvelgiant į jos trukmę, dirbę asmenys ir sezoniniai darbuotojai sudaro MDV dalis. Personalas:

a) darbuotojai;

b) įmonei pavaldžioje įmonėje dirbantys asmenys arba asmenys, pagal nacionalinės teisės normas laikomi tokios įmonės darbuotojais;

c) savininkai vadovai;

d) partneriai, užsiimantys įmonėje nuolatine veikla ir gaunantys iš jos finansinės naudos.

Gamybinę praktiką atliekantys asmenys arba studentai, besimokantys profesijos pagal gamybinės praktikos ar profesinio mokymo sutartis, į personalo skaičių neįtraukiami. Motinystės ar tėvystės atostogų išėję darbuotojai į personalo skaičių neįtraukiami.

6 straipsnis

Įmonės duomenų nustatymas

1.  Savarankiškos įmonės duomenys, įskaitant personalo skaičių, nustatomi išimtinai remiantis tos įmonės sąskaitų rodikliais.

2.  Įmonių partnerių arba susijusių įmonių turinčios įmonės duomenys, įskaitant personalo skaičių, nustatomi pagal įmonės sąskaitų duomenis ir kitus įmonės duomenis arba, jei yra, pagal įmonės konsoliduotos finansinės atskaitomybės rodiklius ar pagal konsoliduotos finansinės atskaitomybės, į kurią įmonė įtraukta per konsolidavimą, rodiklius.

Prie pirmojoje pastraipoje nurodytų duomenų pridedami įmonės partnerės – tiekėjų įmonės arba vartotojų įmonės – duomenys. Pridedama suma yra proporcinga kapitalo arba balsavimo teisių (pasirenkant didesnį skaičių) procentinei daliai. Jei įmonės yra skirtingos, imama didesnė procentinė dalis.

Prie pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodytų duomenų pridedama įmonės, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su įmone, 100 % rodiklių, jei tie rodikliai nėra jau įtraukti į sąskaitas konsolidavimo metu.

3.  Pagal 2 dalį įmonės partnerių duomenys yra gaunami remiantis jų arba, jei yra, konsoliduotų sąskaitų ar kitais rodikliais. Prie tų duomenų pridedama 100 % įmonių, susijusių su tomis įmonėmis partnerėmis, rodiklių, jeigu tie rodikliai nėra jau įtraukti į sąskaitas konsolidavimo metu.

Pagal tą pačią 2 dalį su įmone susijusių įmonių duomenys yra gaunami remiantis jų sąskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais, jų duomenimis. Prie tų duomenų pridedami pro rata bet kokių susijusios įmonės įmonių partnerių – tiekėjų arba vartotojų įmonių – duomenys, jeigu tų duomenų dalis, bent jau proporcinga daliai, nurodytai 2 dalies antrojoje pastraipoje, dar nėra įtraukta į konsoliduotas sąskaitas.

4.  Jei įmonės konsoliduotose sąskaitose nėra duomenų apie personalo skaičių, šis skaičius apskaičiuojamas proporcingai sudedant įmonių partnerių duomenis ir pridedant įmonių, su kuriomis įmonė susijusi, duomenis.




II PRIEDAS

Informacijos apie pagalbą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, laikantis 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto papildomo įsipareigojimo pranešti, santraukos forma

1. Pagalbos gavėjas (gaunančios (-ių) pagalbą įmonės (-ių) pavadinimas (-ai) MVĮ arba ne):

2. Pagalbos schemos nuoroda (esamos (-ų) schemos (-ų), pagal kurią (-ias) suteikiama pagalba, Komisijos nuoroda):

3. Paramą teikiantis (-ys) viešasis (-ieji) subjektas (-ai) (paramą teikiančios institucijos arba institucijų pavadinimai ir duomenys ryšiams):

4. Valstybė narė, kurioje vykdomas remiamas projektas arba priemonė:

5. Projekto arba priemonės rūšis:

6. Trumpas projekto arba priemonės apibūdinimas:

7. Jei yra, tinkamos finansuoti išlaidos (EUR):

8. Diskontuota pagalbos suma (bendra) (EUR):

9. Pagalbos intensyvumas (bendruoju pagalbos subsidijos ekvivalentu, %):

10. Siūlomos pagalbos mokėjimo sąlygos (jeigu yra):

11. Planuojamos projekto arba priemonės pradžios ir pabaigos datos:

12. Pagalbos skyrimo data:

Informacijos apie pagalbos dideliems investiciniams projektams, laikantis 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto papildomo įsipareigojimo pranešti, santraukos forma

1. Pagalbos gavėjas (gaunančios (-ių) pagalbą įmonės (-ių) pavadinimas (-ai)):

2. Pagalbos schemos nuoroda (esamos (-ų) schemos (-ų), pagal kurią (-ias) suteikiama pagalba, Komisijos nuoroda):

3. Paramą teikiantis (-ys) viešasis (-ieji) subjektas (-ai) (paramą teikiančios institucijos arba institucijų pavadinimai ir duomenys ryšiams):

4. Valstybė narė, kurioje investuojama:

5. Regionas (NUTS 3 lygis), kuriame investuojama:

6. Savivaldybė (anksčiau buvo NUTS 5 lygis, dabar – LAU 2), kurioje investuojama:

7. Projekto rūšis (naujos įmonės steigimas, esamos įmonės išplėtimas, įmonės produkcijos diversifikavimas gaminant naujus papildomus produktus arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminis pakeitimas):

8. Pagal investicinį projektą gaminami produktai arba teikiamos paslaugos (PRODCOM/NACE nomenklatūra arba CPA nomenklatūra paslaugų sektoriaus projektams):

9. Trumpas investicinio projekto aprašas:

10. Investicinio projekto diskontuotos tinkamos finansuoti išlaidos (EUR):

11. Diskontuota pagalbos suma (bendra) EUR:

12. Pagalbos intensyvumas (BSE, %).

13. Siūlomos paramos mokėjimo sąlygos (jei yra):

14. Planuojamos projekto pradžios ir pabaigos datos:

15. Pagalbos skyrimo data:




III PRIEDAS

Informacijos santraukos, kurią būtina teikti vykdant 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą informacijos perdavimo prievolę, forma

Pateikite prašomą informaciją.



I  DALIS

Pagalbos nuoroda

(Pildo Komisija)

Valstybė narė

 

Valstybės narės nuorodos numeris

 

Regionas

Regiono pavadinimas

(NUTS) (1)

Regioninės pagalbos statusas (2)

Pagalbą suteikianti institucija

Pavadinimas

 

Adresas

 

Tinklalapis

 

Pagalbos priemonės pavadinimas

 

Nacionalinis teisinis pagrindas

(nuoroda į atitinkamą nacionalinį oficialųjį leidinį)

 

Interneto nuoroda į visą pagalbos priemonės tekstą

 

Priemonės rūšis

Schema

 

Ad hoc pagalba

Pagalbos gavėjo pavadinimas

Egzistuojančios pagalbos priemonės keitimas

 

Komisijos suteiktas pagalbos numeris

Pratęsimas

 

Keitimas

 

Trukmė (3)

Schema

nuo metai/mėnuo/diena iki metai/mėnuo/diena

Pagalbos skyrimo data (4)

Ad hoc pagalba

(MM/MM/DD)

Ūkio sektorius (-iai)

Visi ūkio sektoriai, tinkami gauti pagalbą

 

Atskiri sektoriai. Nurodykite pagal NACE 2 redakciją (5)

 

Gavėjo rūšis

MVĮ

 

Didelės įmonės

 

Biudžetas

Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma (6)

Nacionaline valiuta (mln.)

Įmonei skirtos ad hoc pagalbos bendra suma (7)

Nacionaline valiuta (mln.)

Garantijoms (8)

Nacionaline valiuta (mln.)

Pagalbos priemonė (5 str.)

Subsidija

 

Palūkanų normų subsidijos

 

Paskola

 

Garantija

Nuoroda į Komisijos sprendimą (9)

 

Fiskalinė priemonė

 

Rizikos kapitalas

 

Grąžintinas avansas

 

Kita (nurodykite)

 

Jeigu pagalbos schema iš dalies finansuojama Bendrijos lėšomis

Nuoroda (-os):

Bendrijos finansavimo suma

Nacionaline valiuta (mln.)

(1)   NUTS – teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra.

(2)   Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktas, Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktas, mišrios teritorijos, teritorijos, neatitinkančios reikalavimų gauti regioninę pagalbą.

(3)   Laikotarpis, per kurį pagalbą suteikianti institucija gali įsipareigoti suteikti pagalbą.

(4)   Laikoma, kad pagalba suteikta nuo to momento, kai gavėjas pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę gauti tokią pagalbą.

(5)   NACE 2 redakcija – tai ūkinės veiklos Europos bendrijoje rūšių statistinė klasifikacija.

(6)   Pagalbos schemos atveju: Nurodyti pagal schemą planuojamo biudžeto bendrą metinę sumą arba numatomą mokesčių nuostolį per metus visoms pagal schemą numatytoms pagalbos priemonėms.

(7)    Ad hoc pagalbos skyrimo atveju: nurodyti bendrą pagalbos sumą arba negautus mokesčius.

(8)   Jei taikomos garantijos, nurodyti su garantija suteiktų paskolų (didžiausią) sumą.

(9)   Prireikus, nuoroda į Komisijos sprendimą, kuriame patvirtinama bendrosios subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodologija pagal šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktą.



II  DALIS

Bendrieji tikslai (išvardyti)

Tikslai (išvardyti)

Didžiausias pagalbos intensyvumas % arba didžiausia pagalbos suma nacionaline valiuta

MVĮ skiriamos priemokos %

Regioninė investicinė ir užimtumo pagalba (1)

(13 str.)

Schema

… %

 

Ad hoc pagalba (13 straipsnio 1 dalis)

… %

 

Pagalba įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms (14 str.)

 

… %

 

MVĮ teikiama investicinė ir užimtumo pagalba

(15 str.)

 

… %

 

Pagalba moterų įsteigtoms naujoms mažosioms įmonėms (16 str.)

 

… %

 

Pagalba aplinkos apsaugai (17–25 str.)

Investicinė pagalba, leidžianti įmonėms taikyti griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų nėra (18 str.)

Pateikite konkrečią nuorodą į atitinkamą standartą

… %

 

Pagalba naujoms transporto priemonėms, kurioms taikomi griežtesni standartai nei Bendrijos nustatytieji arba kuriomis gerinama aplinkos apsauga, jeigu Bendrijos standartų nėra, įsigyti (19 str.)

… %

 

Pagalba MVĮ, skirta iš anksto prisitaikyti prie būsimų Bendrijos standartų

(20 str.)

… %

 

Aplinkosaugos pagalba investicijoms į energijos taupymo priemones (21 str.)

… %

 

Aplinkosaugos pagalba investicijoms į labai veiksmingą bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą (22 str.)

… %

 

Aplinkosaugos pagalba investicijoms, kuriomis skatinamas energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas (23 str.)

… %

 

Pagalba aplinkos apsaugos tyrimams atlikti (24 str.)

… %

 

Pagalba aplinkos apsaugos mokesčių lengvatų forma (25 str.)

nacionaline valiuta

 

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui ir MVĮ dalyvavimui mugėse

(26–27 str.)

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui (26 str.)

… %

 

Pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse

(27 str.)

… %

 

Pagalba rizikos kapitalo forma (28–29 str.)

 

… nacionaline valiuta

 

Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei naujovių diegimui (30–37 str.)

Pagalba mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams

(31 str.)

Fundamentiniai moksliniai tyrimai

(31 str. 2 dalies a punktas)

… %

 

Pramoniniai moksliniai tyrimai

(31 str. 2 dalies b punktas)

… %

 

Bandomoji taikomoji veikla (31 str. 2 dalies c punktas)

… %

 

Pagalba techninių galimybių studijoms

(32 str.)

… %

 

Pagalba su MVĮ pramoninės nuosavybės teisėmis susijusioms išlaidoms padengti (33 str.)

… %

 

Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (34 str.)

… %

 

Pagalba naujoves diegiančioms naujoms įmonėms (35 str.)

… nacionaline valiuta

 

Pagalba naujovių diegimo konsultacinėms paslaugoms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms (36 str.)

… nacionaline valiuta

 

Pagalba įdarbinant kviestinius aukštos kvalifikacijos darbuotojus (37 str.)

… nacionaline valiuta

 

Pagalba mokymui

(38 str.)

Specialusis mokymas (38 str. 1 dalis)

… %

 

Bendrasis mokymas (38 str. 2 dalis)

… %

 

Pagalba palankių sąlygų neturintiems ir neįgaliems darbuotojams

(40–42 str.)

Pagalba palankių sąlygų neturinčių darbuotojų įdarbinimui darbo užmokesčio subsidijų forma (40 str.)

… %

 

Pagalba neįgalių darbuotojų užimtumui darbo užmokesčio subsidijų forma (41 str.)

… %

 

Pagalba neįgalių darbuotojų užimtumui papildomoms išlaidoms kompensuoti (42 str.)

… %

 

(1)   Jeigu ad hoc regioninė pagalba papildo pagal pagalbos schemą (as) teikiamą pagalbą, nurodykite pagal pagalbos schemą skiriamos pagalbos intensyvumą ir ad hoc pagalbos intensyvumą.



( 1 ) OL L 142, 1998 5 14, p. 1.

( 2 ) OL C 210, 2007 9 8, p. 14.

( 3 ) OL L 10, 2001 1 13, p. 33. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1976/2006 (OL L 368, 2006 12 23, p. 85).

( 4 ) OL L 63, 2004 2 28, p. 22.

( 5 ) OL C 235, 2001 8 21, p. 3.

( 6 ) OL C 194, 2006 8 18, p. 2.

( 7 ) OL C 323, 2006 12 30, p. 1.

( 8 ) OL L 10, 2001 1 13, p. 20. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1976/2006.

( 9 ) OL L 337, 2002 12 13, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1976/2006.

( 10 ) OL L 302, 2006 11 1, p. 29.

( 11 ) OL C 45, 1996 2 17, p. 5.

( 12 ) OL C 37, 2001 2 3, p. 3.

( 13 ) OL C 82, 2008 4 1, p. 1.

( 14 ) OL C 54, 2006 3 4, p. 13.

( 15 ) OL L 83, 1999 3 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

( 16 ) OL L 358, 2006 12 16, p. 3.

( 17 ) OL L 205, 2002 8 2, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

( 18 ) OL C 260, 2006 10 28, p. 7.

( 19 ) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

( 20 ) OL C 14, 2008 1 19, p. 6.

( 21 ) OL C 155, 2008 6 20, p. 10.

( 22 ) OL L 283, 2003 10 31, p. 51. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/75/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 100).

( 23 ) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

( 24 ) OL L 17, 2000 1 21, p. 22.

( 25 ) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

( 26 ) OL L 379, 2006 12 28, p. 5.

( 27 ) OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

( 28 ) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

( 29 ) OL L 265, 2006 9 26, p. 1.

( 30 ) OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

( 31 ) COM (2008) 19 galutinis.

( 32 ) OL L 52, 2004 2 21, p. 50.

( 33 ) OL L 32, 2007 2 6, p. 183.

Top