---

PRIEDAS

TURINYS
1 SKYRIUS.	Keitimasis DNR duomenimis
1.	Su DNR susiję kriminalistikos klausimai, atitikimo taisyklės ir algoritmai
1.1.	DNR analitės parametrai
1.2.	Atitikimo taisyklės
1.3.	Pranešimo apie atitikmenį taisyklės
2.	Valstybių narių kodų numerių lentelė
3.	Funkcinė analizė
3.1.	Sistemos prieinamumas
3.2.	Antras žingsnis
4.	DNR sąsajos kontrolės dokumentas
4.1.	Įvežimas
4.2.	XML struktūros apibrėžimas
5.	Programa, saugumas ir ryšių architektūra
5.1.	Apžvalga
5.2.	Aukštesniojo lygio architektūra
5.3.	Saugumo standartai ir duomenų apsauga
5.4.	Užšifravimo mechanizme naudotini protokolai ir standartai: s/MIME ir susiję paketai
5.5.	Programos architektūra
5.6.	Programos architektūroje naudotini protokolai ir standartai
5.7.	Ryšių aplinka
2 SKYRIUS.	Keitimasis daktiloskopiniais duomenimis (sąsajos kontrolės dokumentas)
1.	Rinkmenos turinio apžvalga
2.	Įrašo formatas
3.	1 tipo loginis įrašas: rinkmenos puslapinė antraštė
4.	2 tipo loginis įrašas: aprašomasis tekstas
5.	4 tipo loginis įrašas: didelės skiriamosios gebos pilkumo tonų vaizdas
6.	9 tipo loginis įrašas: individualiųjų požymių įrašas
7.	13 tipo kintamos skiriamosios gebos latentinio atspaudo vaizdo įrašas
8.	15 tipo kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdo įrašas
9.	2 skyriaus priedėliai
9.1.	ASCII skirtukų kodai
9.2.	Tekstinio kontrolinio ženklo skaičiavimas
9.3.	Ženklų kodai
9.4.	Operacijos santrauka
9.5.	1 tipo įrašo apibrėžtys
9.6.	2 tipo įrašo apibrėžtys
9.7.	Pilkumo tonų vaizdų glaudinimo kodai
9.8.	El. pašto specifikacijos
3 SKYRIUS.	Keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis
1.	Automatinei transporto priemonių registracijos duomenų paieškai skirtas bendrasis duomenų rinkinys
1.1.	Sąvokų apibrėžtys
1.2.	Transporto priemonės/savininko/turėtojo paieška
2.	Duomenų saugumas
2.1.	Apžvalga
2.2.	Saugumo priemonės, susijusios su keitimusi pranešimais
2.3.	Saugumo priemonės, nesusijusios su keitimusi pranešimais
3.	Techninės duomenų keitimosi sąlygos
3.1.	Bendras EUCARIS programos aprašymas
3.2.	Funkciniai ir nefunkciniai reikalavimai
4 SKYRIUS.	Įvertinimas
1.	Vertinimo procedūra pagal 20 straipsnį (Sprendimų rengimas pagal Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį)
1.1.	Klausimynas
1.2.	Bandomasis sistemos patikrinimas
1.3.	Vertinimo vizitas
1.4.	Tarybai pateikiama ataskaita
2.	Vertinimo procedūra pagal 21 straipsnį
2.1.	Statistiniai duomenys ir ataskaita
2.2.	Peržiūra
3.	Ekspertų posėdžiai

1 SKYRIUS. Keitimasis DNR duomenimis

1.   Su DNR susiję kriminalistikos klausimai, atitikimo taisyklės ir algoritmai

1.1.   DNR analitės parametrai

DNR analitė gali būti sudaryta iš 24 alelių porų, išsidėsčiusių 24 lokusuose, kurie taip pat naudojami Interpolo DNR procedūrose. Šių lokusų pavadinimai pateikiami šioje lentelėje:

7 pilkai pažymėti lokusai viršutinėje eilutėje sudaro dabartinį Europos standartinį lokusų rinkinį (ESS) ir Interpolo standartinį lokusų rinkinį (ISSOL).

Įtraukimo taisyklės:

DNR analites, kurias valstybės narės pateikia paieškai ir palyginimui, ir DNR analites, kurios išsiunčiamos paieškai ir palyginimui privalo sudaryti bent 6 lokusai su visiškai nustatytu aleliu ( 1 ) ir gali sudaryti papildomi lokusai arba lokusai su nenustatytu aleliu, jei jų yra. Informacines DNR analites privalo sudaryti bent 6 iš 7 ESS lokusų. Siekiant didesnio atitikmenų tikslumo, visi turimi aleliai turi būti saugomi DNR analičių duomenų bazėje su nuoroda į asmens duomenis ir naudojami paieškai ir palyginimui. Kiekviena valstybė narė turėtų kuo greičiau, kiek tai praktiškai įmanoma, įgyvendinti ES patvirtinamus naujus ESS lokusus.

Mišrios analitės nėra leidžiamos, tokiu būdu kiekvieno lokuso alelių reikšmę sudarys tik 2 skaičiai; tai taip pat gali būti homozigotiškumo konkrečiame lokuse atveju.

Pakaitos simboliai ir mikrovariantai naudojami vadovaujantis tokiomis taisyklėmis:

1.2.   Atitikimo taisyklės

Dviejų DNR analičių palyginimas bus atliekamas lokusų, kurių alelinių reikšmių pora yra abiejose DNR analitėse, pagrindu. Prieš pateikiant paieškos rezultatus turi atitikti bent 6 abiejų DNR analičių lokusai su visiškai nustatytu aleliu (išskyrus amelogeniną).

Visiškas atitikmuo (1 klasė) yra apibrėžiamas kaip atitikmuo, kai DNR analitėje, dėl kurios teikiama užklausa, ir DNR analitėje, kuri pateikiama užklausiant, esančių lyginamų lokusų visų alelių reikšmės yra tokios pačios. Beveik visiškas atitikmuo yra apibrėžiamas kaip atitikmuo, kai tik vieno iš visų lyginamų alelių, sudarančių abi DNR analites, reikšmė skiriasi (2, 3 ir 4 klasės). Beveik visiškas atitikmuo yra priimtinas tik tada, jei dviejų lyginamų DNR analičių bent 6 lokusai su visiškai nustatytu aleliu visiškai atitinka.

Beveik visiško atitikmens priežastys gali būti šios:

1.3.   Pranešimo apie atitikmenį taisyklės

Bus pranešama ir apie visiškus, ir apie beveik visiškus atitikmenis, bei apie tai, kad atitikmenų nėra.

Pranešimas apie atitikmenį bus siunčiamas užklausą pateikusiam nacionaliniam kontaktiniam punktui ir taip pat pateikiamas užklausą gavusiam nacionaliniam kontaktiniam punktui (kad jis galėtų įvertinti, kokio pobūdžio ir kiek užklausų prašant pateikti papildomus turimus asmens duomenis ir kitą informaciją, susijusią su DNR analite, atitinkančią paieškos rezultatus pagal Sprendimo 2008/615/TVR 5 ir 10 straipsnius, gali prireikti vėliau).

2.   Valstybių narių kodų numerių lentelė

Pagal Sprendimą 2008/615/TVR ISO 3166–1 alpha-2 kodas yra naudojamas siekiant nustatyti sričių vardus ir kitus konfigūracijos parametrus, kaip reikalaujama Priumo keitimosi DNR duomenimis programose uždarame tinkle.

ISO 3166–1 alpha-2 kodai yra toliau pateikiami dviejų raidžių valstybių narių kodai.

▼C1

▼B

3.   Funkcinė analizė

3.1.   Sistemos prieinamumas

Užklausos pagal Sprendimo 2008/615/TVR 3 straipsnį turėtų pasiekti reikiamą duomenų bazę kiekvienos užklausos išsiuntimo chronologine tvarka, o atsakymai turėtų būti išsiunčiami taip, kad pasiektų užklausą pateikusią valstybę narę per 15 minučių nuo užklausos gavimo.

3.2.   Antras žingsnis

Kai valstybė narė gauna pranešimą apie atitikmenį, jos nacionalinis kontaktinis punktas yra atsakingas už užklausai pateiktos analitės reikšmių ir kaip atsakymą gautos (-ų) analitės (-čių) reikšmių palyginimą, kad patikrintų ir patvirtintų analitės įrodomąją vertę. Patikros tikslais nacionaliniai kontaktiniai punktai gali susisiekti tiesiogiai.

Teisinės pagalbos procedūros pradedamos atlikus esamo dviejų analičių atitikmens patikrą, remiantis „visišku atitikmeniu“ arba „beveik visišku atitikmeniu“, gautu automatinės konsultacijos etape.

4.   DNR sąsajos kontrolės dokumentas

4.1.   Įvežimas

4.1.1.    Tikslai

Šiame skyriuje apibrėžiami keitimosi DNR analičių informacija tarp visų valstybių narių DNR duomenų bazių sistemų reikalavimai. Antraštiniai laukai apibrėžti būtent keitimuisi DNR analitėmis pagal Priumo sprendimą; dalis apie duomenis yra grindžiama dalimis apie DNR analičių duomenis XML schemoje, skirtoje Interpolo keitimosi DNR duomenimis tinklų sietuvui.

Duomenimis keičiamasi pagal SMTP protokolą (Paprastąjį pašto siuntimo protokolą) ir kitas naujausias technologijas, naudojant tinklo paslaugų teikėjo numatytą centrinio perdavimo pašto serverį. XML rinkmena siunčiama kaip elektroninio laiško tekstas.

4.1.2.    Apimtis

Sąsajos kontrolės dokumente (SKD) apibrėžiamas tik pranešimo (elektroninio laiško) turinys. Visi su tinklu ir paštu susiję konkretūs klausimai apibrėžiami vienodai, siekiant nustatyti bendrą keitimosi DNR duomenimis techninę bazę.

Bendradarbiavimas apima:

4.1.3.    XML struktūra ir principai

XML pranešimą sudaro:

Tokia pati XML schema turi būti naudojama užklausai ir atsakymui.

Siekiant atlikti išsamius neidentifikuotų DNR analičių patikrinimus (Sprendimo 2008/615/TVR 4 straipsnis) turi būti įmanoma viename pranešime siųsti kelias analites. Turi būti nustatytas didžiausias analičių skaičius, kurį galima siųsti viename pranešime. Šis skaičius priklauso nuo didžiausio leidžiamo elektroninio laiško dydžio ir turi būti nustatytas pasirinkus pašto serverį.

XML pavyzdys:

<?version=„1.0“ standalone=„yes“?>

<PRUEMDNAx xmlns:msxsl=„urn:schemas-microsoft-com:xslt“

xmlns:xsi=„http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance“>

<header>

(…)

</header>

<datas>

(…)

</datas>

[<datas> „datas“ struktūra kartojama, jei keletas analičių siunčiama (....) viename SMTP pranešime, kaip leidžiama tik 4 straipsnyje numatytais atvejais

</datas>]

</PRUEMDNA>

4.2.   XML struktūros apibrėžimas

Toliau išdėstytos apibrėžtys pateikiamos tik dokumentacijos tikslais ir dėl geresnio suprantamumo, o tikrai privaloma informacija pateikiama XML schemos rinkmenoje (PRUEM DNA.xsd).

4.2.1.    Schema PRUEMDNAx

Ją sudaro šie laukai:

4.2.2.    Antraštės struktūros turinys

Tai yra XML rinkmenos antraštės struktūra. Ją sudaro šie laukai:

Pranešime pateikiamų duomenų tipas, kurio reikšmė gali būti:

Struktūra, skirta valstybei narei ir pranešimo datai bei laikui apibrėžti. Ją sudaro šie laukai:

4.2.3.    PRUEM analičių duomenų turinys

Tai yra XML analitės duomenų dalies struktūra. Ją sudaro šie laukai:

Pranešime pateikiamų duomenų tipas, kurio reikšmė gali būti:

Pranešime pateikiamų duomenų tipas, kurio reikšmė gali būti:

Pranešime pateikiamų duomenų tipas, kurio reikšmė gali būti:

DNR analitės struktūra. Ją sudaro šie laukai:

Struktūra, kurioje pateikiami ISSOL lokusai (Interpolo standartinis lokusų rinkinys). Ją sudaro šie laukai:

Struktūra, kurioje pateikiami kiti lokusai. Ją sudaro šie laukai:

Struktūra, pagal kurią aprašomas lokusas. Ją sudaro šie laukai:

5.   Programa, saugumas ir ryšių architektūra

5.1.   Apžvalga

Įgyvendinant keitimosi DNR duomenimis programas pagal Sprendimą 2008/615/TVR, turi būti naudojamas bendras ryšių tinklas – loginis uždaras tinklas tarp valstybių narių. Siekiant veiksmingiau panaudoti šią bendrą ryšių infrastruktūrą užklausoms siųsti ir atsakymams gauti, nustatytas asinchroninis mechanizmas, skirtas užklausoms dėl DNR ir daktiloskopinių duomenų perduoti apgaubtu SMTP el. pašto pranešimu. Kad būtų užtikrintas saugumas SMTP protokolo funkcijas išplečiantis saugusis MIME mechanizmas bus naudojamas siekiant įtvirtinti tikrai saugų kelią tinklu nuo pradžios iki galo.

Naudojamasi veikiančiu Telematikos paslaugų tarp Europos administracijų ryšių tinklu (TESTA), kaip keitimosi duomenimis tarp valstybių narių ryšių tinklu. Už TESTA veikimą atsako Europos Komisija. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės DNR duomenų bazės ir esami nacionaliniai prieigos prie TESTA punktai valstybėse narėse gali būti skirtingose vietose, prieiga prie TESTA gali būti nustatyta:

Protokolai ir standartai, skirti Sprendimo 2008/615/TVR programų įgyvendinimui, atitinka atviruosius standartus ir reikalavimus, taikomus priimant sprendimus valstybių narių nacionalinio saugumo politikos srityje.

5.2.   Aukštesniojo lygio architektūra

Pagal Sprendimą 2008/615/TVR kiekviena valstybė narė teiks turimus DNR duomenis pasikeitimui su kitomis valstybėmis narėmis ir (arba) kitų valstybių narių paieškai laikydamasi standartizuoto bendro duomenų formato. Ši architektūra grindžiama ryšių modeliu „visi su visais“. Nėra nei centrinio serverio kompiuterio, nei centralizuotos duomenų bazės DNR analitėms saugoti.

1 paveikslas: Keitimosi DNR duomenimis topologija

Be to, kad valstybių narių tinklavietėse reikia laikytis valstybių narių nacionalinių teisinių apribojimų, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti, kokią aparatinės ir programinės įrangos sąranką reikėtų naudoti siekiant laikytis Sprendimo 2008/615/TVR reikalavimų.

5.3.   Saugumo standartai ir duomenų apsauga

Su saugumu susiję klausimai buvo apsvarstyti ir įgyvendinti trimis lygiais.

5.3.1.    Duomenų lygis

Kiekvienos valstybės narės pateikiami DNR analitės duomenys turi būti parengti laikantis bendro duomenų apsaugos standarto taip, kad užklausą pateikianti valstybė narė gautų atsakymą, kuriuo iš esmės nurodoma, ar YRA atitikmenų, ar jų NĖRA, o jei atitikmenų YRA – identifikacijos numerį, nepateikiant jokios asmeninės informacijos. Pranešus, kad atitikmenų YRA, toliau vykdomas tyrimas dvišaliu lygiu, laikantis atitinkamų valstybių narių tinklavietėse galiojančių nacionalinių teisinių ir organizacinių taisyklių.

5.3.2.    Ryšių lygis

Pranešimai su DNR analitės informacija (teikiant užklausą ir atsakant) bus užšifruojami pasitelkiant pažangiausią mechanizmą remiantis atviraisiais standartais, pavyzdžiui, pagal saugųjį MIME protokolą, prieš juos siunčiant į kitų valstybių narių tinklavietes.

5.3.3.    Perdavimo lygis

Visi užšifruoti mechanizmai su DNR analičių informacija bus siunčiami į kitų valstybių narių tinklavietes naudojant virtualią privačiąją kanalų sistemą, kurią administruoja patikimas tinklo paslaugų teikėjas tarptautiniu lygiu, ir saugius saitus su šia kanalų sistema nacionaliniu lygiu. Ši virtuali privačioji kanalų sistema neturi ryšio su atviruoju internetu.

5.4.   Užšifravimo mechanizme naudotini protokolai ir standartai: saugusis MIME protokolas ir susiję paketai

Atvirasis standartinis saugusis MIME protokolas, kaip de facto el. pašto standartinio SMTP protokolo plėtinys, bus naudojamas pranešimams su DNR analičių informacija užšifruoti. Saugusis MIME protokolas (V3), kuriame yra numatyti pasirašomi gavimo patvirtinimai, saugumo ženklai ir saugūs adresatų sąrašai, yra išdėstytas naudojant kriptografinę pranešimų sintaksę (CMS) – tai Interneto inžinerijos grupės (IETF) specifikacija, skirta kriptografiškai apsaugotiems pranešimams. Ji gali būti naudojama bet kokios formos skaitmeniniams duomenims pasirašyti skaitmeniniu būdu, sisteminti, autentifikuoti ar užšifruoti.

Pagal saugųjį MIME mechanizmą naudojamas liudijimas turi atitikti X.509 standartą. Siekiant užtikrinti, kad būtų naudojamasi bendrais su kitomis Priumo taikomosiomis programomis standartais ir procedūromis, užšifravimo operacijų pagal saugųjį MIME protokolą apdorojimo taisyklės arba taisyklės, taikytinos esant įvairiai rinkoje įsigyjamų pagamintų (angl. Commercial Off-The-Shelf) produktų aplinkai, yra šios:

Saugiojo MIME protokolo funkcijos yra įdiegtos į didžiąją daugumą modernių el. pašto programinės įrangos paketų, įskaitant Outlook, Mozilla Mail ir Netscape Communicator 4.x, ir veikia tarp visų pagrindinių el. pašto programinės įrangos paketų.

Saugusis MIME protokolas lengvai integruojamas į IT infrastruktūrą visų valstybių narių tinklavietėse, todėl jis buvo pasirinktas, kaip tinkamas mechanizmas ryšių saugumui užtikrinti. Siekiant veiksmingiau pasiekti šį tikslą ir sumažinti kaštus, vis dėlto pasirinktas atvirasis JavaMail API standartas kaip keitimosi DNR duomenimis prototipas. Pagal JavaMail API standartą atliekamas paprastas el. pašto užšifravimas ir iššifravimas, naudojant s/MIME and/or OpenPGP protokolą. Siekiama nustatyti vieną nesudėtingą API sąsają visiems el. pašto vartotojams, kurie nori siųsti ir gauti užšifruotą el. paštą vienu iš dviejų populiariausių el. pašto užšifravimo formatų. Todėl pakaks įdiegti bet kurį naujausią JavaMail API produktą, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi Sprendime 2008/615/TVR išdėstytų reikalavimų, pavyzdžiui, Bouncy Castle JCE (angl. Java Cryptographic Extension) produktas, kuris bus naudojamas įgyvendinti saugųjį MIME protokolą kaip keitimosi DNR duomenimis tarp visų valstybių narių prototipą.

5.5.   Programos architektūra

Kiekviena valstybė narė teiks kitoms valstybėms narėms standartizuotus DNR analitės duomenis, kurie atitinka galiojantį bendrąjį sąsajos kontrolės dokumentą (SKD). Tai gali būti daroma arba nustatant loginį individualios nacionalinės duomenų bazės vaizdą arba sudarant fiziškai eksportuojamą duomenų bazę (duomenų bazė su nuoroda į asmens duomenis).

Visa programos loginė sistema įgyvendinama nuo produkto nepriklausomu būdu pasitelkiant šiuos keturis pagrindinius komponentus: el. pašto serveris/saugusis MIME protokolas, programos serveris, duomenų struktūros sritis, skirta duomenims gauti ir juos įvesti, taip pat gaunamiems ir siunčiamiems pranešimams registruoti, ir atitikmens modulis.

Siekiant, kad visoms valstybėms narėms būtų nesudėtinga integruoti visus šiuos komponentus į jų atitinkamas nacionalines tinklavietes, pasitelkiant atvirosios programinės įrangos komponentus buvo įdiegta specifinė bendra funkcija, kurią galėtų pasirinkti kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo nacionalinę IT politiką ir taisykles. Kadangi turi būti įgyvendintos nepriklausomos funkcijos, kad būtų gauta prieiga prie DNR analičių duomenų bazės su nuoroda į asmens duomenis pagal Sprendimą 2008/615/TVR, kiekviena valstybė narė gali laisvai pasirinkti savo aparatinės ir programinės įrangos platformą, įskaitant duomenų bazes ir operacines sistemas.

Keitimosi DNR duomenimis prototipas buvo parengtas ir sėkmingai išbandytas egzistuojančiame bendrame tinkle. Versija 1.0 buvo įdiegta į produktyvią aplinką ir yra naudojama kasdienėms operacijoms atlikti. Valstybės narės gali naudoti bendrai sukurtą produktą, tačiau jos taip pat gali kurti savo produktus. Bendros produktų sudedamosios dalys išliks, bus pritaikomos ir toliau plėtojamos keičiantis IT, kriminalistikos ir (arba) funkciniams policijos poreikiams.

2 paveikslas: Programos topologijos apžvalga

5.6.   Programos architektūroje naudotini protokolai ir standartai

5.6.1.    XML

Keičiantis DNR duomenimis bus visa apimtimi naudojamasi XML schema, kaip SMTP el. pašto pranešimų priedu. XML kalba (angl. eXtensible Markup Language) yra konsorciumo W3C (angl. World Wide Web Consortium) rekomenduojama bendro pobūdžio ženklinimo kalba, skirta kurti specialias ženklinimo kalbas, kuriomis būtų galima aprašyti įvairias skirtingas duomenų rūšis. DNR analitės aprašas, tinkamas keistis tarp visų valstybių narių, yra parengtas pasitelkiant XML kalbą ir XML schemą sąsajos kontrolės dokumente.

5.6.2.    ODBC sąsaja

ODBC (angl. Open DataBase Connectivity) sąsaja yra standartinis programinės įrangos API sąsajos metodas, skirtas pasiekti duomenų bazių valdymo sistemas nepriklausomai nuo programavimo kalbos, duomenų bazės ir operacinės sistemos. Tačiau ODBC sąsaja turi tam tikrų trūkumų. Didelio klientų kompiuterių skaičiaus administravimas gali reikšti tai, kad naudojamos įvairios tvarkyklės ir dinaminės bibliotekos. Šis sudėtingumas gali padidinti sistemos administravimo naštą.

5.6.3.    JDBC sąsaja

JDBC (angl. Java DataBase Connectivity) sąsaja yra Java programavimo kalbai skirta API sąsaja, kuria apibrėžiama, kaip klientas gali pasiekti duomenų bazę. Palyginti su ODBC sąsaja, pagal JDBC sąsają nereikia naudoti tam tikrų vietinių dinaminių bibliotekų ant darbalaukio.

Veiklos logika, kaip apdoroti DNR atitikties užklausas ir atsakymus kiekvienoje valstybėje narėje, apibūdinta toliau pateikiamoje diagramoje. Užklausos ir atsakymo duomenų srautai sąveikauja su neutralia duomenų sritimi, kuri apima skirtingus duomenų telkinius su bendra duomenų struktūra.

3 paveikslas: Programos darbo srauto kiekvienos valstybės narės tinklavietėje apžvalga

5.7.   Ryšių aplinka

5.7.1.    Bendrasis ryšių tinklas: TESTA ir susijusi infrastruktūra

Užklausoms siųsti ir atsakymams gauti tarp valstybių narių pagal keitimosi DNR duomenimis programą bus naudojamas el. paštas, asinchroninis mechanizmas. Kadangi visos valstybės narės turi bent vieną nacionalinį prieigos prie TESTA tinklo punktą, keitimasis DNR duomenimis vyks per TESTA tinklą. Per TESTA tinklą perduodant el. paštą teikiamos ir kitos pridėtinės vertės paslaugos. Be to, kad teikiama priegloba TESTA specifinėms el. pašto dėžutėms, pasinaudojant šia infrastruktūra galima parengti adresatų sąrašus ir maršruto parinkimo strategijas. Tai leidžia naudotis TESTA kaip vieta pašalinti pranešimus, skirtus prie plačiosios ES srities prisijungusioms administracijoms. Taip pat gali būti įdiegti virusų kontrolės mechanizmai.

TESTA el. pašto perdavimas grindžiamas didelio prieinamumo aparatinės įrangos platforma, esančia centrinėje TESTA programos vietoje ir apsaugota užkarda. TESTA srities vardų paslaugos (DNS) nustatys išteklių lokatorius IP adresams ir paslėps sprendžiamus klausimus nuo vartotojo ir nuo programų.

5.7.2.    Saugumo klausimas

VPN (virtualus privatusis tinklas) sąvoka buvo įtvirtinta TESTA sistemoje. Gairių keitimo technologija, naudojama sudaryti šį VNP tinklą, bus plėtojama siekiant palaikyti MPLS (Multi-Protocol Label Switching) standartą, sukurtą Interneto inžinerijos grupės (IETF).

MPLS technologijoje suderinti 3 lygio maršruto parinkimo ir 2 lygio komutavimo privalumai. Kadangi IP adresai nevertinami siunčiant per pagrindinį tinklą, MPLS technologija nenumato jokių IP adresų apribojimų.

Be to, per TESTA tinklą siunčiami el. pašto pranešimai bus apsaugoti naudojant užšifravimo mechanizmą saugiojo MIME protokolo pagrindu. Nežinant rakto ir neturint tinkamo liudijimo, per tinklą siunčiamų pranešimų iššifruoti neįmanoma.

5.7.3.    Ryšių tinkle naudojami protokolai ir standartai

SMTP protokolas (paprastasis pašto siuntimo protokolas) yra de facto standartas el paštui siųsti internetu. SMTP protokolas yra gana paprastas tekstinis protokolas, pagal kurį nurodomas vienas ar daugiau pranešimų gavėjų ir tada pranešimo tekstas yra persiunčiamas. SMTP protokolas naudoja TCP protokolo prievadą 25 pagal IETF specifikaciją. Siekiant nustatyti atitinkamo srities vardo SMTP serverį, naudojamas MX DNS įrašas.

Kadangi šis protokolas iš pradžių buvo sukurtas vien tik ASCII koduotės tekstiniu pagrindu, jis nebuvo tinkamai taikomas dvejetainėms rinkmenoms. Buvo sukurti tokie standartai kaip MIME, kad perdavimui per SMTP būtų koduojamos dvejetainės rinkmenos. Šiuo metu dauguma SMTP serverių palaiko 8 bitų MIME ir saugiojo MIME protokolų plėtinius, kad dvejetaines rinkmenas būtų galima perduoti beveik taip pat paprastai, kaip ir paprastą tekstą. Saugiojo MIME protokolo operacijų apdorojimo taisyklės aprašytos skyriuje apie saugųjį MIME protokolą (žr. 5.4 skyrių).

SMTP protokolas yra „stūmimo“ protokolas, pagal kurį negalima „traukti“ pranešimų iš nuotolinio serverio pagal pareikalavimą. Kad galėtų tai padaryti, pašto klientas turi naudoti POP3 arba IMAP protokolą. Keitimosi DNR duomenimis sistemoje nuspręsta naudoti POP3 protokolą.

Vietiniai el. pašto klientai naudoja laiškų gavimo protokolo 3 versiją (POP3) – taikomųjų programų lygmens standartinį interneto protokolą – el. paštui gauti iš nuotolinio serverio per TCP/IP jungtį. Naudodami SMTP protokolo SMTP išsiuntimo profilį, el. pašto klientai siunčia pranešimus internetu ar įmonių tinklu. MIME protokolas taikomas el. pašto priedams ir ne ASCII koduotės tekstui siųsti. Nors nei POP3, nei SMTP protokolui nereikia pagal MIME protokolą suformatuoto el. pašto, internetinis el. paštas paprastai ateina suformatuotas pagal MIME protokolą, todėl POP klientai taip pat turi suprasti ir naudoti MIME protokolą. Todėl visa ryšių aplinka pagal Sprendimą 2008/615/TVR apims ir POP sudedamąsias dalis.

5.7.4.    Tinklo adreso priskyrimas

Darbo aplinka

Šiuo metu TESTA tinklui Europos IP registravimo agentūra (RIPE) yra paskyrusi skirtinį C klasės subtinklo bloką. Prireikus TESTA tinklui ateityje gali būti paskirti kiti adresų blokai. IP adresų priskyrimas valstybėms narėms Europoje grindžiamas geografine schema. Keitimasis duomenimis tarp valstybių narių pagal Sprendimą 2008/615/TVR yra vykdomas loginiame uždarame IP tinkle visos Europos mastu.

Testavimo aplinka

Siekiant užtikrinti sklandžią veikimo aplinką, skirtą visų valstybių narių atliekamoms kasdienėms operacijos, būtina nustatyti testavimo aplinką uždaram tinklui, skirtą naujoms valstybėms narėms, kurios rengiasi pradėti vykdyti operacijas. Turėtų būti parengtas parametrų, įskaitant IP adresus, tinklo nustatymus, el. pašto sritis, taip pat programos vartotojų paskyras, dokumentas ir įdiegtas atitinkamos valstybės narės tinklavietėje. Be to, testavimo tikslais buvo sukurtos netikros DNR analitės.

5.7.5.    Sąrankos parametrai

Saugi el. pašto sistema nustatoma naudojant eu-admin.net sritį. Ši sritis su susietais adresais nebus pasiekiama iš vietos, kuri nėra plačiosios TESTA ES srities dalis, kadangi vardus žino tik TESTA centrinis sričių vardų DNS serveris, kuris yra apsaugotas nuo interneto.

Šių TESTA tinklavietės adresų (pagrindinių kompiuterių vardų) atvaizdavimą į jų IP adresus atlieka TESTA DNS paslauga. Kiekvienos vietinės srities atveju pašto įrašas bus įtrauktas į šį TESTA centrinį DNS serverį, kuris visus el. pašto pranešimus, atsiųstus į TESTA vietines sritis, persiunčia į TESTA centrinį pašto perdavimo serverį. Tada TESTA centrinis pašto perdavimo serveris persiųs juos į konkrečios vietinės srities el. pašto serverį, kuriame naudojami vietinės srities elektroninio pašto adresai. Tokiu būdu perduodant el. pašto pranešimus, juose pateikiama svarbi informacija bus perduota naudojantis visos Europos uždaro tinklo infrastruktūra, o ne nesaugiu internetu.

Visų valstybių narių tinklavietėse būtina nustatyti posritis ( pusjuodis kursyvas ) naudojantis tokia sintakse:

„ programos-tipas.pruem.valstybės narės-kodas .eu-admin.net“, kai:

„ valstybės narės-kodas “ yra valstybės narės kodas, susidedantis iš dviejų raidžių (pavyzdžiui, AT, BE ir t. t.)

„ programos-tipas “ yra vienas iš šių programų tipų: DNA arba FP.

Naudojantis pirmiau nurodyta sintakse, valstybių narių posritys pateiktos šioje lentelėje:

2 SKYRIUS. Keitimasis daktiloskopiniais duomenimis (sąsajos kontrolės dokumentas)

Šio dokumento „Sąsajos kontrolės dokumentas“ tikslas yra apibrėžti reikalavimus, kurie taikomi valstybių narių automatinės pirštų atspaudų identifikavimo sistemoms (AFIS) keičiantis daktiloskopine informacija. Jis grindžiamas dokumentu „ANSI/NIST 1–2000. Interpolo įgyvendinimas“ (INT-I, versija 4.22b).

Šioje versijoje pateikiamos visos pagrindinės apibrėžtys, taikomos 1 tipo, 2 tipo, 4 tipo, 9 tipo, 13 tipo ir 15 tipo loginiams įrašams, reikalingos daktiloskopinių duomenų apdorojimui, kuris grindžiamas vaizdu ir individualiaisiais požymiais.

1.   Rinkmenos turinio apžvalga

Daktiloskopinę rinkmeną sudaro keli loginiai įrašai. Pirminiame ANSI/NIST-ITL 1–2000 standarte yra apibrėžta šešiolika įrašų tipų. Tarp kiekvieno įrašo ir įrašų laukuose bei polaukiuose vartojami atitinkami ASCII koduotės atskyrimo ženklai.

Kilmės ir paskirties tarnyboms keičiantis informacija, naudojamasi tik šešių tipų įrašais:

1.1.   1 tipas – Rinkmenos puslapinė antraštė

Šiame įraše pateikiama informacija apie maršrutą ir informacija, apibūdinanti likusią rinkmenos dalį. Šio tipo įraše taip pat apibrėžiami operacijų tipai, kurie priskiriami šioms plačioms kategorijoms:

1.2.   2 tipas – Aprašomasis tekstas

Šiame įraše pateikiama tekstinė informacija, kuri domina siunčiančiąją ir gaunančiąją tarnybas.

1.3.   4 tipas – Didelės skiriamosios gebos pilkumo tonų vaizdas

Šiuo įrašu naudojamasi keičiantis didelės skiriamosios gebos pilkumo tonų (aštuonių bitų) daktiloskopiniais vaizdais, pateiktais 500 pikselių/colyje. Daktiloskopiniai duomenys turi būti suglaudinti naudojantis WSQ algoritmu, ne didesniu kaip 15:1 santykiu. Negali būti naudojamasi kitais glaudinimo algoritmais arba nesuglaudintais vaizdais.

1.4.   9 tipas – Individualiųjų požymių įrašas

9 tipu naudojamasi keičiantis duomenimis apie papiliarinių linijų ypatybes arba individualiuosius požymius. Tikslas – išvengti nereikalingo AFIS kodavimo procesų dubliavimosi, taip pat iš dalies sudaryti sąlygas perduoti AFIS kodus, kuriuose yra mažiau duomenų nei atitinkamuose vaizduose.

1.5.   13 tipas – Kintamos skiriamosios gebos latentinio atspaudo vaizdo įrašas

Šiuo įrašu naudojamasi keičiantis kintamos skiriamosios gebos latentinių piršto atspaudų ar latentinių delno atspaudų vaizdais kartu su struktūrine tekstine informacija. Vaizdų skenavimo geba turi būti 500 pikselių/colyje su 256 pilkumo lygiais. Jeigu latentinio atspaudo vaizdo kokybė yra pakankama, jis turi būti suglaudintas naudojantis WSQ algoritmu. Prireikus dvišaliu susitarimu vaizdų skiriamoji geba gali būti padidinta – didesnė nei 500 pikselių/colyje ir daugiau nei 256 pilkumo lygių. Tokiu atveju primygtinai rekomenduojama naudotis JPEG 2000 (žr. 7 priedą).

1.6.   Kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdo įrašas

15 tipo pažymėto lauko vaizdo įrašais naudojamasi keičiantis kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdais kartu su struktūrine tekstine informacija. Vaizdų skenavimo geba turi būti 500 pikselių/colyje su 256 pilkumo lygiais. Siekiant sumažinti duomenų apimtį, delno atspaudo vaizdai turi būti suglaudinti naudojantis WSQ algoritmu. Prireikus dvišaliu susitarimu vaizdų skiriamoji geba gali būti padidinta – didesnė nei 500 pikselių/colyje ir daugiau nei 256 pilkumo lygių. Tokiu atveju primygtinai rekomenduojama naudotis JPEG 2000 (žr. 7 priedą).

2.   Įrašo formatas

Operacijos rinkmeną turi sudaryti vienas ar daugiau loginių įrašų. Kiekvienam toje rinkmenoje esančiam loginiam įrašui turi būti skirti keli informacijos laukai, tinkami to įrašo tipui. Kiekviename informacijos lauke gali būti vienas ar daugiau pagrindinių vienareikšmių informacijos elementų. Kartu šie elementai naudojami siekiant perteikti skirtingus duomenų, pateiktų toje rinkmenoje, aspektus. Informacijos lauką taip pat gali sudaryti vienas ar daugiau informacijos elementų, kurie lauke sugrupuoti drauge ir pakartoti daug kartų. Tokia informacijos elementų grupė vadinama polaukiu. Taigi, informacijos lauką gali sudaryti vienas ar daugiau informacijos elementų polaukių.

2.1.   Informacijos skirtukai

Pažymėto lauko loginiuose įrašuose informacijos atskyrimo mechanizmai realizuojami naudojantis keturiais ASCII koduotės informacijos skirtukais. Gali būti atskiriama ši informacija: elementai lauke ar polaukyje, laukai loginiame įraše arba keli pasikartojantys polaukiai. Šie informacijos skirtukai yra apibrėžti standarte ANSI X3.4. Šie ženklai naudojami atskirti ir suklasifikuoti informaciją logine prasme. Hierarchiniu požiūriu rinkmenų skirtuko „FS“ ženklas yra daugiausia apimantis, po jo – grupių skirtuko „GS“, įrašų skirtuko „RS“ ir galiausiai vienetų skirtuko „US“ ženklai. 1 lentelėje išvardyti šie ASCII koduotės skirtukai ir apibūdinamas jų naudojimas pagal šį standartą.

Informacijos skirtukai turėtų būti funkciškai suprantami kaip nurodantys duomenų, kurie pateikiami vėliau, tipą. „US“ ženklas turi atskirti skirtingus informacijos elementus lauke ar polaukyje. Jis parodo, kad vėliau pateikiamas informacijos elementas yra to lauko ar polaukio duomenų dalis. Lauke daug polaukių, atskirtų „RS“ ženklu, rodo, kad prasideda kita pasikartojančio (-ų) informacijos elemento (-ų) grupė. „GS“ atskyrimo ženklas, naudojamas tarp informacijos laukų, parodo, kad prasideda naujas laukas, anksčiau nei lauko identifikacinis numeris, kuris turi atsirasti. Lygiai taip pat naujo loginio įrašo pradžią turi parodyti atsiradęs „FS“ ženklas.

Šie keturi ženklai turi reikšmę tik tada, kai yra naudojami kaip duomenų elementų skirtukai ASCII tekstinių įrašų laukuose. Šie ženklai, esantys dvejetainiuose vaizdų įrašuose ir dvejetainiuose laukuose, neturi jokios konkrečios reikšmės – jie yra tiesiog duomenų, kuriais buvo apsikeista, dalis.

Tuščių laukų ar informacijos elementų paprastai neturėtų būti, todėl tarp bet kurių dviejų duomenų elementų turėtų būti tik vienas skirtuko ženklas. Šios taisyklės išimtis sudaro atvejai, kai laukuose esantys duomenys ar informacijos elementai operacijos metu yra neprieinami, jų trūksta ar jie yra neprivalomi, o operacijos vyksmas nepriklauso nuo to, ar yra konkrečių duomenų. Tais atvejais turi kartu atsirasti keli gretimai esantys skirtukų ženklai užuot reikalavus tarp skirtukų ženklų įterpti fiktyvius duomenis.

Lauko, kurį sudaro trys informacijos elementai, apibrėžčiai taikomas toliau pateikiamas aprašymas. Jeigu trūktų antro informacijos vieneto informacijos, tarp pirmo ir trečio informacijos elementų atsirastų du gretimai esantys „US“ informacijos skirtuko ženklai. Jeigu trūktų ir antro, ir trečio informacijos elementų, turėtų būtų naudojami trys skirtuko ženklai – be lauko ar polaukio baigiamojo skirtuko ženklo, dar du „US“ ženklai. Apskritai, jeigu lauke ar polaukyje vienas ar keli privalomi arba neprivalomi informacijos elementai yra neprieinami, turėtų būti įterptas atitinkamas skirtuko ženklų skaičius.

Galimos gretimai esančios kombinacijos, kurias sudaro vienas ar daugiau iš keturių naudojamų skirtuko ženklų. Jeigu informacijos vienetuose, polaukiuose ar laukuose trūksta duomenų arba jie yra neprieinami, turi būti vienu skirtuko ženklu mažiau nei reikiamų duomenų elementų, polaukių ar laukų skaičius.

2.2.   Įrašo išdėstymas

Pažymėto lauko loginiuose įrašuose kiekvienas panaudojamas informacijos laukas turi būti sunumeruotas pagal šį standartą. Kiekvieno lauko formatą turi sudaryti loginio įrašo tipo numeris, po kurio dedamas taškas „.“, lauko numeris, po kurio dedamas dvitaškis „:“, ir atitinkama to lauko informacija. Pažymėto lauko numeris gali būti bet kuris skaičius, sudarytas iš vieno–devynių skaitmenų, kuris įrašomas tarp taško „.“ ir dvitaškio „:“. Jis turi būti suprantamas kaip beženklis sveikojo skaičiaus lauko numeris. Tai reiškia, kad „2.123:“ lauko numeris yra ekvivalentiškas „2.000000123:“ lauko numeriui ir turi būti lygiai taip pat suprantamas.

Pavyzdžiui, šiame dokumente iš trijų skaitmenų sudarytas skaičius turi būti naudojamas numeruojant laukus, kurie pateikiami visuose pažymėto lauko loginiuose įrašuose, kurie šiame dokumente apibūdinami. Laukų numerių formatas bus „TT.xxx:“, kur „TT“ yra iš vieno ar dviejų skaitmenų sudarytas įrašo tipas, po kurio dedamas taškas. Trys kiti ženklai sudaro atitinkamą lauko numerį, po kurio dedamas dvitaškis. Po dvitaškio pateikiama aprašomoji ASCII informacija arba vaizdo duomenys.

1 tipo ir 2 tipo loginiuose įrašuose yra tik ASCII tekstinių duomenų laukai. Visuose šių tipų įrašuose visas įrašo ilgis (įskaitant lauko numerius, dvitaškius ir skirtuko ženklus) turi būti įrašytas kaip pirmasis ASCII laukas. ASCII rinkmenų skirtuko „FS“ valdymo ženklas (žymintis loginio įrašo arba operacijos pabaigą) turi būti įrašytas po paskutinio ASCII informacijos baito ir turi būti įtrauktas į įrašo ilgį.

Priešingai nei pažymėto lauko koncepcija, 4 tipo įrašą sudaro tik dvejetainiai duomenys, įrašyti kaip tinkama tvarka pateikti fiksuoto ilgio dvejetainiai laukai. Kiekviename įraše visas įrašo ilgis turi būti įrašytas pirmame keturių baitų dvejetainiame lauke. Šiame dvejetainiame įraše neturi būti įrašytas nei įrašo numeris su tašku, nei lauko identifikavimo numeris su dvitaškiu. Be to, kadangi visi šio įrašo laukų ilgiai yra arba fiksuoti, arba nurodyti, visi keturi skirtuko ženklai („US“, „RS“, „GS“ ar „FS“) turi būti suprantami tik kaip dvejetainiai duomenys. Dvejetainiame įraše „FS“ ženklas neturi būti naudojamas kaip įrašų skirtukas ar operacijos pabaigos ženklas.

3.   1 tipo loginis įrašas: rinkmenos puslapinė antraštė

Šiame įraše apibūdinama rinkmenos struktūra, rinkmenos tipas ir kita svarbi informacija. 1 tipo laukuose naudojamų ženklų rinkinį sudaro tik 7 bitų ANSI koduotė, skirta keistis informacija.

3.1.   1 tipo loginio įrašo laukai

3.1.1.    1.001 laukas: Loginio įrašo ilgis (Logical Record Length – LEN)

Šiame lauke pateikiamas bendras baitų skaičius visame 1 tipo loginiame įraše. Laukas prasideda „1.001:“, po to pateikiamas visas bendras įrašo ilgis, įskaitant visus kiekvieno lauko ženklus ir informacijos skirtukus.

3.1.2.    2 laukas: Versijos numeris (Version Number – VER)

Siekiant užtikrinti, kad vartotojai žinotų, kuria ANSI/NIST standarto versija yra naudojamasi, šis keturių baitų laukas nurodo standarto versijos, kurią realizuoja rinkmeną kurianti programinė įranga ar sistema, numerį. Pirmieji du baitai nurodo pagrindinės versijos numerį, o antrieji du – redakcijos numerį. Pavyzdžiui, 1986 m. pirminė standarto versija būtų laikoma pirmąją versija ir žymima „0100“, o dabartinis ANSI/NIST-ITL 1–2000 standartas – „0300“.

3.1.3.    1.003 laukas: Rinkmenos turinys (File Content – CNT)

Šiame lauke išvardijami visi rinkmenoje esantys įrašai pagal įrašo tipą ir pagal tvarką, kuria įrašai pateikiami loginėje rinkmenoje. Jį sudaro vienas ar keli polaukiai, kurių kiekvieną sudaro du informacijos vienetai, apibūdinantys vieną loginį įrašą, esantį veikiamojoje rinkmenoje. Polaukiai yra įrašomi ta pačia tvarka, kuria įrašomi ir perduodami įrašai.

Pirmas informacijos elementas pirmame polaukyje yra „1“, nurodant šį 1 tipo įrašą. Po jo yra antras informacijos elementas, kuriame pateikiamas kitų rinkmenoje esančių įrašų skaičius. Šis skaičius yra taip pat lygus likusių lauko 1.003 polaukių skaičiui.

Kiekvienas iš likusių polaukių yra susietas su vienu rinkmenoje esančiu įrašu, o polaukių seka atitinka įrašų seką. Kiekviename polaukyje yra du informacijos elementai. Pirmasis skirtas įrašo tipui identifikuoti. Antrasis yra įrašo IDC. „US“ ženklas turi būti naudojamas dviem informacijos elementams atskirti.

3.1.4.    1.004 laukas: Operacijos tipas (Type of Transaction – TOT)

Lauke yra trijų raidžių mnemoninis vardas, nurodantis operacijos tipą. Šie kodai gali skirtis nuo kodų, naudojamų kitais ANSI/NIST standarto realizavimo atvejais.

CPS: Kriminalinė paieška atspaudas–atspaudas. Ši operacija yra užklausa atlikti įrašo, susijusio su nusikalstama veika, paiešką atspaudų duomenų bazėje. Asmens atspaudai turi būti pateikti WSQ suglaudintais vaizdais rinkmenoje.

Atsakymo NĖRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

Atsakymo YRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

CPS TOT santrauka pateikiama A.6.1 lentelėje (6 priedėlis).

PMS: Atspaudas–latentinis atspaudas paieška. Ši operacija naudojama, kai atspaudų rinkinio atitikmenų turi būti ieškoma neidentifikuotų latentinių atspaudų duomenų bazėje. Atsakyme bus nurodytas paskirties AFIS paieškos rezultatas YRA/NĖRA. Jeigu egzistuoja keli latentiniai atspaudai, bus atsiųstos kelios SRE operacijos – po vieną operaciją kiekvienam latentiniam atspaudui. Asmens atspaudai turi būti pateikti WSQ suglaudintais vaizdais rinkmenoje.

Atsakymo NĖRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

Atsakymo YRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

PMS TOT santrauka pateikiama A.6.1 lentelėje (6 priedėlis).

MPS: Latentinis atspaudas–atspaudas paieška. Ši operacija naudojama, kai latentinio atspaudo atitikmenų ieškoma atspaudų duomenų bazėje. Rinkmenoje turi būti pateikta informacija apie latentinio atspaudo individualiuosius požymius ir vaizdas (WSQ suglaudintas).

Atsakymo NĖRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

Atsakymo YRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

MPS TOT santrauka pateikiama A.6.4 lentelėje (6 priedėlis).

MMS: Latentinis atspaudas–latentinis atspaudas paieška. Naudojant šią operaciją rinkmenoje yra latentinis atspaudas, kurio atitikmenų turi būti ieškoma neidentifikuotų latentinių atspaudų duomenų bazėje, siekiant nustatyti įvairių nusikaltimo vietų sąsajas. Rinkmenoje turi būti pateikta informacija apie latentinio atspaudo individualiuosius požymius ir vaizdas (WSQ suglaudintas).

Atsakymo NĖRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

Atsakymo YRA atveju bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

MMS TOT santrauka pateikiama A.6.4 lentelėje (6 priedėlis).

SRE: Šią operaciją paskirties tarnyba atsiunčia pateikus daktiloskopinius duomenis. Atsakyme bus nurodytas paskirties AFIS paieškos rezultatas YRA/NĖRA. Jeigu egzistuoja keli kandidatai, bus atsiųstos kelios SRE operacijos – po vieną operaciją kiekvienam kandidatui.

SRE TOT santrauka pateikiama A.6.2 lentelėje (6 priedėlis).

ERR: Šią operaciją paskirties AFIS atsiunčia nurodydama, kad įvyko operacijos klaida. Joje yra pranešimo laukas (ERM), kuriame nurodoma, kad aptikta klaida. Bus atsiųsti tokie loginiai įrašai:

ERR TOT santrauka pateikiama A.6.3 lentelėje (6 priedėlis).

Reikšmės:

M

=

privalomas

M*

=

gali būti pateiktas tik vieno iš dviejų tipų įrašas

O

=

neprivalomas

C

=

jeigu yra duomenų

—

=

neleidžiamas

1*

=

jeigu naudojamasi veikiančia sistema

3.1.5.    1.005 laukas: Operacijos data (3.1.7 Date of Transaction – DAT)

Šiame lauke nurodoma operacijos pradžios data, kuri turi atitikti ISO standartu nustatytą žymėjimą: YYYYMMDD

kur YYYY yra metai, MM – mėnuo, o DD – mėnesio diena. Vienaženkliai skaičiai rašomi su nuliu priekyje. Pavyzdžiui, „19931004“ yra 1993 m. spalio 4 d.

3.1.6.    1.006 laukas: Pirmenybė (Priority – PRY)

Šiame neprivalomame lauke nurodoma užklausos pirmenybė – nuo 1 iki 9 lygio. „1“ yra aukščiausio lygio pirmenybė, „9“ – žemiausio. Pirmenybės „1“ operacijos turi būti apdorojamos nedelsiant.

3.1.7.    1.007 laukas: Paskirties tarnybos identifikatorius (Destination Agency Identifier – DAI)

Šiame lauke nurodoma operacijos paskirties tarnyba.

Jį sudaro du informacijos elementai šiuo formatu: CC/agency.

Pirmame informacijos elemente nurodomas ISO 3166 nustatytas šalies kodas, sudarytas iš dviejų tekstinių ženklų. Antrame informacijos elemente – agency – nurodoma tarnyba pateikiant laisvą tekstą, sudarytą iš ne daugiau kaip 32 tekstinių ženklų.

3.1.8.    1.008 laukas: Siunčiančiosios tarnybos identifikatorius (Originating Agency Identifier – ORI)

Šiame lauke tokiu pat formatu, kaip DAI (laukas 1.007) nurodomas rinkmenos siuntėjas.

3.1.9.    1.009 laukas: Operacijos kontrolinis numeris (TCN)

Tai yra kontrolinis numeris, kuriuo naudojamasi informaciniais tikslais. Jį turėtų sukurti kompiuteris tokiu formatu: YYSSSSSSSSA,

kur YY yra operacijos metai, SSSSSSSS – iš aštuonių skaitmenų sudarytas serijos numeris, o A – kontrolinis ženklas, kuris sukuriamas pagal procedūrą, pateiktą 2 priedėlyje.

Jeigu TCN nėra prieinamas, lauke MMSSSSSSSS yra nuliai ir kontrolinis numeris, sukurtas pirmiau nurodytu būdu.

3.1.10.    1.010 laukas: Operacijos kontrolinis atsakymas (Transaction Control Response – TCR)

Išsiuntus užklausą, į kurią yra atsakoma, šiame neprivalomame lauke bus nurodytas pranešimo apie užklausą operacijos kontrolinis numeris. Todėl jo formatas yra toks pat, kaip TCN (laukas 1.009).

3.1.11.    1.011 laukas: Sava skenavimo skiriamoji geba (Native Scanning Resolution – NSR)

Šiame lauke nurodoma įprasta operacijos siuntėjo naudojamos sistemos skenavimo skiriamoji geba. Skiriamoji geba nurodoma iš dviejų skaitmenų sudarytu skaičiumi, po kurio dedamas dešimtainės trupmenos kablelis ir pateikiami dar du skaitmenys.

Visų operacijų pagal Sprendimą 2008/615/TVR atveju pavyzdžiai turi būti pateikiami 500 pikselių/colyje arba 19,68 pikselio/mm.

3.1.12.    1.012 laukas: Nominali perdavimo skiriamoji geba (Nominal Transmitting Resolution – NTR)

Šiame penkių baitų lauke nurodoma perduodamų vaizdų nominali perdavimo skiriamoji geba. Skiriamoji geba išreiškiama pikseliais/mm tokiu pat formatu, kaip NSR (laukas 1.011).

3.1.13.    1.013 laukas: Srities vardas (Domain name – DOM)

Šiame privalomame lauke nurodomas srities vardas, skirtas 2 tipo loginio įrašo, kurį nurodo vartotojas, realizavimui. Jį sudaro du informacijos elementai, jis turi būti „INT-I{US}4.22{GS}“.

3.1.14.    1.014 laukas: Vidutinis Grinvičo laikas (Greenwich mean time – GMT)

Šiame privalomame lauke pateikiamas mechanizmas išreikšti datą ir paros laiką universaliuoju Grinvičo vidurio laiku. Jeigu GMT lauku naudojamasi, jame pateikiama universalioji data, kuri papildys vietos datą, pateikiamą 1.005 lauke (DAT). Naudojantis GMT lauku pašalinami neatitikimai, kurie susidaro operaciją ir atsakymą perduodant tarp dviejų vietų, kurias skiria kelios laiko juostos. GMT pateikiama universalioji data pagal 24 valandų laiko skaičiavimą nepriklausomai nuo laiko juostų. Jo išraiška – „CCYYMMDDHHMMSSZ“ – 15 ženklų eilutė, kurioje pateikiama data GMT laiku ir užbaigiama „Z“. Ženklai „CCYY“ nurodo operacijos metus, „MM“ – mėnesį dviženkliu skaičiumi, „DD“ – mėnesio dieną dviženkliu skaičiumi, „HH“ reiškia valandą, „MM“ – minutę, o „SS“ – sekundę. Visa data negali būtų vėlesnė nei faktinė data.

4.   2 tipo loginis įrašas: Aprašomasis tekstas

Didžioji šio įrašo struktūros dalis nėra apibrėžta pirminiame ANSI/NIST standarte. Įraše pateikiama informacija, konkrečiai dominanti tarnybas, kurios siunčia ar gauna rinkmeną. Siekiant užtikrinti, kad komunikuojančios daktiloskopinės sistemos būtų suderinamos, reikalaujama, kad įraše būtų tik toliau nurodyti laukai. Šiame dokumente nurodoma, kurie laukai yra privalomi ir kurie neprivalomi, taip pat apibrėžiama atskirų laukų struktūra.

4.1.   2 tipo loginių įrašų laukai

4.1.1.    2.001 laukas: Loginio įrašo ilgis (Logical Record Length – LEN)

Šiame privalomame lauke pateikiamas šio 2 tipo įrašo ilgis ir nurodomas bendras baitų skaičius, įskaitant visus visų šio įrašo laukų ženklus ir informacijos skirtukus.

4.1.2.    2.002 laukas: Vaizdo priskyrimo ženklas (Image Designation Character – IDC)

Šiame privalomame lauke pateikiamas IDC yra ASCII koduote pateiktas IDC, kaip apibrėžta 1 tipo įrašo rinkmenos turinyje (CNT) (1.003 laukas).

4.1.3.    2.003 laukas: Informacija apie sistemą (System Information – SYS)

Šiame privalomame lauke yra keturi baitai, kurie nurodo, kurią INT-I versiją atitinka būtent šis 2 tipo įrašas.

Pirmieji du baitai nurodo pagrindinės versijos numerį, o antrieji du – redakcijos numerį. Pavyzdžiui, ši realizacija, grindžiama INT-I 4 versijos 22 redakcija, būtų išreikšta „0422“.

4.1.4.    2.007 laukas: Bylos numeris (Case Number – CNO)

Šį numerį vietinis daktiloskopijos biuras suteikia latentinių atspaudų, surastų nusikaltimo vietoje, rinkiniui. Nustatytas toks formatas: CC/number,

kur CC yra Interpolo šalies kodas, sudarytas iš dviejų tekstinių ženklų, o number atitinka vietos atitinkamas instrukcijas ir gali būti sudarytas iš ne daugiau kaip 32 tekstinių ženklų.

Šis laukas leidžia sistemai identifikuoti latentinius atspaudus, susijusius su konkrečiu nusikaltimu.

4.1.5.    2.008 laukas: Sekos numeris (Sequence Number – SQN)

Šiuo numeriu nurodomos visos byloje esančios latentinių atspaudų sekos. Jis gali būti sudarytas iš ne daugiau kaip keturių skaitmenų. Seką sudaro latentinis atspaudas ar keli latentiniai atspaudai, kurie pateikiami kartu rinkmenų archyvavimo ir (arba) paieškos tikslais. Šis apibrėžimas reiškia, kad netgi esant vieninteliam latentiniam atspaudui, jam turės būti suteiktas sekos numeris.

Šis laukas kartu su MID (2.009 laukas) gali būti įtrauktas siekiant sekoje identifikuoti tam tikrą latentinį atspaudą.

4.1.6.    2.009 laukas: Latentinio atspaudo identifikatorius (Latent Identifier – MID)

Šiuo identifikatoriumi sekoje nurodomas atskiras latentinis atspaudas. Jo išraiška – viena arba dvi raidės, „A“ suteikiant pirmam latentiniam atspaudui, „B“ – antram ir t. t. iki „ZZ“. Šiuo lauku naudojamasi analogiškai kaip latentinio atspaudo sekos numeriu, kuris aptartas SQN (2.008 laukas) aprašyme.

4.1.7.    2.010 laukas: Nusikaltėlio numeris (Criminal Reference Number – CRN)

Šį specifinį numerį nacionalinė tarnyba suteikia asmeniui, kuris pirmą kartą yra apkaltinamas nusikalstamos veikos įvykdymu. Vienoje šalyje vienas asmuo turi tik vieną CRN ir neturi tokio pačio CRN, kaip kitas asmuo. Tačiau tas pats asmuo gali turėti nusikaltėlio numerius keliose šalyse – tai bus matoma pagal šalies kodą.

CNR laukui nustatytas toks formatas: CC/number,

kur CC yra ISSO 3166 nustatytas šalies kodas, sudarytas iš dviejų tekstinių ženklų, o number atitinka nacionalines atitinkamas instrukcijas ir gali būti sudarytas iš ne daugiau kaip 32 tekstinių ženklų.

Operacijų pagal Sprendimą 2008/615/TVR atveju šis laukas naudojamas pateikti nacionalinį siunčiančiosios tarnybos nusikaltėlio numerį, kuris yra susietas su vaizdais 4 tipo ar 15 tipo įrašuose.

4.1.8.    2.012 laukas: Mišrus identifikavimo numeris (Miscellaneous Identification Number – MN1)

Šiame lauke yra CRN (2.010 laukas), perduotas naudojantis CPS ar PMS operacija be priekyje esančio šalies kodo.

4.1.9.    2.013 laukas: Mišrus identifikavimo numeris (Miscellaneous Identification Number – MN2)

Šiame lauke yra CNO (2.007 laukas), perduotas naudojantis MPS ar MMS operacija be priekyje esančio šalies kodo.

4.1.10.    2.014 laukas: Mišrus identifikavimo numeris (Miscellaneous Identification Number – MN3)

Šiame lauke yra SQN (2.008 laukas), perduotas naudojantis MPS ar MMS operacija.

4.1.11.    2.015 laukas: Mišrus identifikavimo numeris (Miscellaneous Identification Number – MN4)

Šiame lauke yra MID (2.009 laukas), perduotas naudojantis MPS ar MMS operacija.

4.1.12.    2.063 laukas: Papildoma informacija (Additional Information – INF)

SRE operacijos atsakant į PMS užklausą atveju šiame lauke pateikiama informacija apie pirštą, dėl kurio atsakymas buvo galimas YRA. Šio lauko formatas:

NN, kur NN – piršto pozicijos kodas, apibrėžtas 5 lentelėje, kurį sudaro du skaitmenys.

Visais kitais atvejais šis laukas yra neprivalomas. Jį sudaro ne daugiau kai 32 tekstiniai ženklai; jame gali būti pateikta papildoma informacija apie užklausą.

4.1.13.    2.064 laukas: Respondentų sąrašas (Respondents List – RLS)

Šiame lauke yra mažiausiai du polaukiai. Pirmame polaukyje apibūdinamas atliktos paieškos tipas, naudojantis trijų raidžių mnemoniniais vardais, kurie nurodo operacijos tipą TOT formatu (1.004 laukas). Antrame polaukyje yra vienas ženklas. „I“ pažymima, kad rastas atitikmuo (YRA), o „N“ – kad nebuvo rasta atitikmenų (NĖRA). Trečiame polaukyje pateikiamas kandidato sekos identifikatorius ir bendras kandidatų skaičius, atskirtas pasviru brūkšniu. Jeigu yra keli kandidatai, bus atsiųsti keli pranešimai.

Galimo YRA atveju ketvirtame polaukyje pateikiamas rezultatas, sudarytas iš ne daugiau kaip šešių skaitmenų. Jeigu YRA buvo patikrintas, šio polaukio reikšmė nurodoma kaip „999999“.

Pavyzdys. „CPS{RS}I{RS}001/001{RS}999999{GS}“.

Jeigu nuotolinė AFIS neskaičiuoja rezultatų, atitinkamame taške rezultatas turi būti nurodytas kaip nulis.

4.1.14.    2.074 laukas: Būsenos/klaidos pranešimo laukas (Status/Error Message Field – ERM)

Šiame lauke yra klaidos pranešimai, susiję su operacijomis, kurie bus nusiųsti užklausėjui kaip klaidos operacijos dalis.

Klaidos pranešimai skalėje nuo 100 iki 199:

Šie klaidos pranešimai yra susiję su ANSI/NIST įrašų patikra ir nurodomi taip:

<error_code 1>: IDC <idc_number 1> FIELD <field_id 1> <dynamic text 1> LF

<error_code 2>: IDC <idc_number 2> FIELD <field_id 2> <dynamic text 2>...

kur

Pavyzdys:

201: IDC - 1 FIELD 1009 WRONG CONTROL CHARACTER {LF} 115: IDC 0 FIELD 2.003 INVALID SYSTEM INFORMATION

Šis laukas yra privalomas klaidos operacijų atveju.

4.1.15.    2.320 laukas: Numatomas kandidatų skaičius (Expected Number of Candidates – ENC)

Šiame lauke nurodomas maksimalus kandidatų skaičius, kurių patikrinimą numato užklausą pateikianti tarnyba. ENC reikšmės neturi viršyti 11 lentelėje nurodytų reikšmių.

5.   4 tipo loginis įrašas: Didelės skiriamosios gebos pilkumo tonų vaizdas

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 4 tipo įrašai yra ne ASCII, o dvejetainio pobūdžio. Todėl kiekvienam laukui įraše skirta konkreti pozicija, o tai reiškia, kad visi laukai yra privalomi. Pagal standartą įraše galima nurodyti vaizdo dydį ir skiriamąją gebą. Pagal jį reikalaujama, kad 4 tipo loginiuose įrašuose pateiktų daktiloskopinių vaizdų, kurie perduodami, nominalus tankis būtų 500–520 pikselių colyje. Pageidaujama, kad naujų kompozicijų tankis būtų 500 pikselių colyje arba 19,68 pikselio mm. INT-I nurodytas tankis yra 500 pikselių colyje, tačiau panašios sistemos gali komunikuoti viena su kita ir pateikiant ne pageidaujamo tankio kompozicijas varijuojant nuo 500 iki 520 pikselių colyje.

5.1.   4 tipo loginių įrašų laukai

5.1.1.    4.001 laukas: Loginio įrašo ilgis (Logical Record Length – LEN)

Šiame keturių baitų lauke pateikiamas šio 4 tipo įrašo ilgis ir nurodomas bendras baitų skaičius, įskaitant visus visų šio įrašo laukų baitus.

5.1.2.    4.002 laukas: Vaizdo priskyrimo ženklas (Image Designation Character – IDC)

Tai yra vieno baito dvejetainis IDC numerio, kuris buvo suteiktas puslapinėje antraštėje, pateikimas.

5.1.3.    4.003 laukas: Atspaudo tipas (Impression Type – IMP)

Atspaudo tipas yra vieno baito laukas, užimantis įrašo šeštą baitą.

5.1.4.    4.004 laukas: Piršto pozicija (Finger Position – FGP)

Šis fiksuoto ilgio 6 baitų laukas užima 4 tipo įrašo septinto–dvylikto baitų pozicijas. Jame pateikiamos galimos pirštų pozicijos pradedant kairiausiu baitu (įrašo 7 baitas). Žinoma arba labiausiai tikėtina piršto pozicija paimama iš 5 lentelės. Ne daugiau kaip penki papildomi pirštai gali būti nurodyti įvedant papildomas pirštų pozicijas likusiuose penkiuose baituose naudojantis tuo pačiu formatu. Jeigu turi būti pasinaudota mažiau nei penkiomis pirštų pozicijomis, nepanaudoti baitai užpildomi dvejetainiu 255. Siekiant nurodyti visas pirštų pozicijas, nežinomai pozicijai naudojamas kodas 0.

Nusikaltimo vietų latentiniai atspaudai turėtų būti žymimi tik 0–10 kodais.

5.1.5.    4.005 laukas: Vaizdo skenavimo skiriamoji geba (Image Scanning Resolution – ISR)

Šis vieno baito laukas užima 4 tipo įrašo 13-ą baitą. Jeigu jame yra „0“, tai reiškia, kad vaizdas pateiktas pageidaujama skenavimo skiriamąja geba – 19,68 pikselio/mm (500 pikselių colyje). Jeigu jame yra „1“, tai reiškia, kad vaizdas pateiktas kitokia skenavimo skiriamąja geba, kuri nurodyta 1 tipo įraše.

5.1.6.    4.006 laukas: Horizontalios linijos ilgis (Horizontal Line Length – HLL)

Šis laukas išsidėstęs 4 tipo įrašo 14 ir 15 baituose. Jame nurodomas pikselių skaičius kiekvienoje skenavimo linijoje. Pirmas baitas bus pats svarbiausias.

5.1.7.    4.007 laukas: Vertikalios linijos ilgis (Vertical Line Length – VLL)

Šiuo lauku 16 ir 17 baituose įrašomas vaizde esančių skenavimo linijų skaičius. Pirmas baitas yra pats svarbiausias.

5.1.8.    4.008 laukas: Pilkumo tonų glaudinimo algoritmas (Gray-scale Compression Algorithm – GCA)

Šiame vieno baito lauke nurodomas pilkumo tonų glaudinimo algoritmas, naudotas duomenims užkoduoti. Šio realizavimo atveju dvejetainis kodas 1 nurodo, kad buvo naudojamasi WSQ glaudinimu (7 priedėlis).

5.1.9.    4.009 laukas: Vaizdas (The Image)

Šiame lauke yra baitų srautas, ženklinantis vaizdą. Akivaizdu, kad jo struktūra priklausys nuo to, kuriuo glaudinimo algoritmu buvo naudotasi.

6.   9 tipo loginis įrašas: Individualiųjų požymių įrašas

9 tipo įrašuose pateikiamas ASCII tekstas, kuriuo užkuoduotu būdu apibūdinami latentinio atspaudo individualieji požymiai ir susijusi informacija. Latentinio atspaudo paieškos operacijos atveju 9 tipo įrašų skaičius rinkmenoje neribojamas; kiekvienas įrašas reiškia skirtingą rodinį arba latentinį atspaudą.

6.1.   Individualiųjų požymių gavimas

6.1.1.    Individualiųjų požymių tipo identifikavimas

Šiame standarte nurodomi trys identifikavimo numeriai, naudojami individualiųjų požymių tipui apibūdinti. Jie yra išvardyti 6 lentelėje. Papiliarinės linijos pabaiga turi būti priskiriama 1 tipui. Papiliarinės linijos išsišakojimas turi būti priskiriamas 2 tipui. Jeigu individualiųjų požymių negalima aiškiai priskirti vienam iš anksčiau nurodytų tipų, jie turi būti priskiriami „kitiems“ – 0 tipui.

6.1.2.    Individualiųjų požymių išdėstymas ir tipas

Kad šablonai atitiktų ANSI INCITS 375–2004 standarto 5 dalies reikalavimus, nustatant individualiųjų požymių išdėstymą (vietą ir kampo kryptį) turi būti naudojamasi šiuo metodu, kuris atitinka šiuo metu galiojantį INCITS 378–2004 standartą.

Papiliarinės linijos pabaigą apibūdinančių individualiųjų požymių padėtis ir vieta turi būti tarpų tarp papiliarinių linijų „skeleto“ išsišakojimo taškas tiesiai priešais papiliarinės linijos pabaigą. Jeigu trys išsišakojimo srities šakos yra sutraukiamos iki vieno pikselio pločio „skeleto“, sankirtos taškas yra individualiųjų požymių vieta. Lygiai taip pat, papiliarinės linijos išsišakojimo individualiųjų požymių vieta turi būti skeletizuotos papiliarinės linijos šakojimosi taškas. Jeigu trys papiliarinės linijos šakos yra sutraukiamos iki vieno pikselio pločio „skeleto“, trijų spindulių sankirtos taškas yra individualiųjų požymių vieta.

Visas papiliarinių linijų pabaigas konvertavus į papiliarinių linijų išsišakojimus, visi daktiloskopinio vaizdo individualieji požymiai yra atspindėti kaip papiliarinių linijų išsišakojimas. Visų individualiųjų požymių spindulių sankirtos X ir Y pikselių koordinates galima tiesiogiai formatuoti. Individualiųjų požymių kryptis gali būti nustatyta iš kiekvieno skeletizuoto papiliarinės linijos išsišakojimo. Kiekvieno skeletizuoto papiliarinės linijos išsišakojimo trys šakos turi būti išnagrinėtos ir nustatytas kiekvieno šakos pabaigos taškas. 6.1.2 paveiksle parodyti trys metodai, kurie naudojami nustatant šakos, grindžiamos 500 ppi skenavimo skiriamąja geba, pabaigą.

Pabaiga nustatoma pagal pirmą įvykį. Pikselių skaičiavimas yra grindžiamas 500 ppi skenavimo skiriamąja geba. Skirtingos skiriamosios gebos reikštų skirtingus pikselių skaičiavimus.

Paveikslas 6.1.2

Individualiųjų požymių kampas nustatomas sukonstruojant tris virtualius spindulius, kurie pradedami papiliarinės linijos išsišakojimo taške ir pratęsiami iki kiekvienos šakos pabaigos. Mažiausias iš trijų kampų, kuriuos sudaro spinduliai, yra padalijamas pusiau, siekiant nurodyti individualiųjų požymių kryptį.

6.1.3.    Koordinačių sistema

Piršto atspaudo individualiems požymiams nurodyti turi būti naudojama stačiakampė (Dekarto) koordinačių sistema. x ir y koordinatės nurodo individualiųjų požymių vietą. Koordinačių sistemos pradžia laikomas viršutinis kairysis vaizdo originalo kampas, nuo kurio x reikšmė didėja į dešinę, o y reikšmė – į apačią. Individualiojo požymio x ir y koordinatės turi būti išreikštos pikseliais, skaičiuojamais nuo koordinačių pradžios. Pažymėtina, kad koordinačių pradžios taškas ir matavimo vienetai neatitinka susitarimo, naudojamo apibrėžiant 9 tipą standarte ANSI/NIST-ITL 1–2000.

6.1.4.    Individualiųjų požymių kryptis

Kampai išreiškiami standartine matematine forma: nuliniai kampai į dešinę pusę ir didėjantys kampai prieš laikrodžio rodyklę. Fiksuojamų kampų kryptis papiliarinės linijos pabaigos atveju eina atgal išilgai papiliarinės linijos ir papiliarinės linijos išsišakojimo atveju link tarpo tarp papiliarinės linijos išsišakojimo centro. Šis kampo nustatymas 180 laipsnių kampu skiriasi nuo kampo nustatymo, kuris apibūdinamas apibrėžiant 9 tipą standarte ANSI/NIST-ITL 1–2000.

6.2.   9 tipo loginio įrašo INCITS-378 formato laukai

Visuose 9 tipo įrašų laukuose pateikiamas ASCII koduotės tekstas. Šiame pažymėto lauko įraše negali būti jokių dvejetainių laukų.

6.2.1.    9.001 laukas: Loginio įrašo ilgis (Logical record length – LEN)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas loginio įrašo ilgis, nurodant bendrą baitų skaičių, įskaitant visus visų įraše esančių laukų ženklus.

6.2.2.    9.002 laukas: Vaizdo priskyrimo ženklas (Image designation character – IDC)

Šis privalomas dviejų baitų dydžio laukas turi būti naudojamas duomenims apie išskirtinį požymį nustatyti ir lokalizuoti. Šiame lauke esantis IDC turi atitikti 1 tipo įrašo rinkmenos turinio lauke pateikiamą IDC.

6.2.3.    9.003 laukas: Atspaudo tipas (Impression type – IMP)

Šiame privalomame vieno baito dydžio lauke turi būti aprašytas informacijos apie daktiloskopinį vaizdą gavimo būdas. Remiantis 4 lentele pasirinkto tinkamos koduotės ASCII reikšmė turi būti įvedama šiame lauke siekiant nurodyti atspaudo tipą.

6.2.4.    9.004 laukas: Individualiųjų požymių formatas (Minutiae format – FMT)

Šiame lauke turi būti įrašyta „U“, siekiant nurodyti, kad individualieji požymiai formatuoti laikantis M1–378. Nors informacija gali būti užkoduota pagal M1–378 standartą, visi 9 tipo įrašo duomenų laukai privalo likti ASCII tekstiniais laukais.

6.2.5.    9.126 laukas: CBEFF informacija (CBEFF information)

Šiame lauke turi būti pateikti trys informacijos elementai. Pirmame informacijos elemente turi būti nurodyta reikšmė „27“ (0x1B). Tai – CBEFF formato savininko, kurį į INCITS techninį komitetą M1 paskyrė Tarptautinė biometrikos pramonės asociacija (IBIA), nurodymas. <US> ženklas atskiria šį elementą nuo CBEFF formato tipo, kuriam yra priskirta reikšmė „513“ (0x201) siekiant nurodyti, kad šiame įraše pateikiami tik duomenys apie vietą ir kampo kryptį nenurodant išplėstinio duomenų bloko informacijos. <US> ženklas atskiria šį elementą nuo CBEFF produkto identifikatoriaus (PID), kuris nurodo kodavimo įrangos „savininko“ tapatybę. Šią reikšmę nustato pardavėjas. Ja galima rasti IBIA tinklavietėje (www.ibia.org), jei ji yra skelbiama.

6.2.6.    9.127 laukas: Fiksavimo įrangos identifikavimas (Capture equipment identification)

Šiame lauke turi būti pateikti du informacijos elementai, atskirti <US> ženklu. Pirmajame nurodoma „APPF“, jei įranga, kuri pirmiausia buvo naudojama vaizdui gauti, buvo pripažinta atitinkanti Federalinio tyrimų biuro Elektroninio pirštų atspaudų perdavimo specifikacijos CJIS-RS-0010 F priedėlio (IAFIS Image Quality Specification, 1999 m. sausio 29 d.) reikalavimus. Jei įranga neatitiko šių reikalavimų, bus nurodyta reikšmė „NONE“. Antrame informacijos vienete turi būti pateikimas fiksavimo įrangos ID numeris, kuris yra pardavėjo priskirtas fiksavimo įrangos produkto numeris. Reikšmė „0“ nurodo, kad fiksavimo įrangos ID numeris nebuvo praneštas.

6.2.7.    9.128 laukas: Horizontalios linijos ilgis (Horizontal line length – HLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduoto vaizdo vieną horizontalią liniją sudarančių pikselių skaičius. Didžiausias horizontalus dydis negali viršyti 65 534 pikselių.

6.2.8.    9.129 laukas: Vertikalios linijos ilgis (Vertical line length – VLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduotą vaizdą sudarančių horizontalių linijų skaičius. Didžiausias vertikalus dydis negali viršyti 65 534 pikselių.

6.2.9.    9.130 laukas: Mastelio vienetai (Scale units – SLC)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyti vienetai, naudojami apibūdinant vaizdo atrankos dažnį (pikselių tankį). Šiame lauke „1“ nurodo, kad matuojama pikseliais colyje, o „2“ – pikseliais centimetre. Šiame lauke „0“ nurodo, kad nepateiktas joks mastelis. Šiuo atveju HPS/VPS santykis nurodo pikselio kraštinių santykį.

6.2.10.    9.131 laukas: Horizontali pikselių skalė (Horizontal pixel scale – HPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis horizontalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio horizontalųjį komponentą.

6.2.11.    9.132 laukas: Vertikali pikselių skalė (Vertical pixel scale – VPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis vertikalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio vertikalųjį komponentą.

6.2.12.    9.133 laukas: Piršto atspaudo rodinys (Finger view)

Šiame privalomame lauke pateikiamas su šio įrašo duomenimis susijusio piršto atspaudo rodinio numeris. Rodinio numeris prasideda „0“ ir didėja po vieną skaitmenį iki „15“.

6.2.13.    9.134 laukas: Piršto pozicija (Finger position – FGP)

Šiame lauke turi būti pateiktas kodas, nurodantis piršto poziciją šio 9 tipo įrašo informacijai gauti. Piršto ar delno pozicijai nurodyti turi būti naudojamas kodas (1–10) pagal 5 lentelę arba atitinkamas delno kodas pagal 10 lentelę.

6.2.14.    9.135 laukas: Piršto atspaudo kokybė (Finger quality)

Šiame lauke turi būti nurodoma bendrųjų duomenų apie piršto individualiuosius požymius kokybė, kuri žymima 0–100. Šiuo skaičiumi nurodoma bendra įrašo apie pirštą kokybė ir vaizdo originalo, individualiųjų požymių gavimo kokybė bei visos papildomos operacijos, kurios gali turėti įtakos įrašui apie individualiuosius požymius.

6.2.15.    9.136 laukas: Individualiųjų požymių skaičius (number of minutiae)

Šiame privalomame lauke turi būti nurodytas šiame loginiame įraše užfiksuotų individualiųjų požymių skaičius.

6.2.16.    9.137 laukas: Duomenys apie piršto individualiuosius požymius (Finger minutiae data)

Šiame privalomame lauke turi būti pateikti šeši informacijos elementai, atskirti <US> ženklu. Jį sudaro keletas polaukių, kuriuose pateikiamos atskiro individualiojo požymio detalės. Bendras individualiesiems požymiams skirtų polaukių skaičius turi atitikti 136 lauke nurodytą skaičių. Pirmasis informacijos elementas yra individualiųjų požymių indekso numeris, kuris prasideda „1“ ir kuris didėja „1“ skaitmeniu kiekvieno papildomo piršto atspaudo individualiojo požymio atveju. Antras ir trečias informacijos elementai yra individualiųjų požymių x ir y koordinatės, išreikštos pikseliais. Ketvirtas informacijos elementas yra individualiųjų požymių kampas, užfiksuotas 2 laipsnių vienetais. Ši reikšmė turi būti neneigiamoji ir lygi skaičiui nuo 0 iki 179. Penktas informacijos elementas yra individualiojo požymio tipas. Reikšmė „0“ naudojama nurodant „OTHER“ tipo individualiuosius požymius, „1“ – papiliarinės linijos pabaigą, o „2“ – papiliarinės linijos išsišakojimą. Šeštas informacijos elementas nurodo kiekvieno individualiojo požymio kokybę. Reikšmės dydis svyruoja nuo 1 iki daugiausiai 100. Reikšmė „0“ nurodo, kad nepateikta jokia kokybės reikšmė. Polaukiai vieni nuo kitų turi būti atskirti <RS> skirtuko ženklu.

6.2.17.    9.138 laukas: Papiliarinių linijų skaičiavimo informacija (Ridge count information)

Šį lauką sudaro polaukiai, kuriuose pateikiami trys informacijos elementai. Pirmas pirmojo polaukio informacijos elementas turi nurodyti papiliarinių linijų skaičiaus nustatymo metodą. „0“ nurodo, kad neturi būti daroma jokia prielaida apie metodą skaičiuojant papiliarines linijas, ar jų eiliškumą įraše. „1“ nurodo, kad kiekvieno papiliarinio rašto centro individualiojo požymio atveju papiliarinių linijų skaičiavimo duomenys buvo gauti iki artimiausio gretimo individualiojo požymio keturiuose kvadrantuose, o kiekvieno papiliarinio rašto centro individualiojo požymio papiliarinių linijų skaičiavimas yra pateiktas kartu. „2“ nurodo, kad kiekvieno papiliarinio rašto centro individualiojo požymio atveju papiliarinių linijų skaičiavimo duomenys buvo gauti iki artimiausio gretimo individualiojo požymio aštuoniuose oktantuose, o kiekvieno papiliarinio rašto centro individualiojo požymio papiliarinių linijų skaičiavimas yra pateiktas kartu. Kiti du pirmojo polaukio informacijos elementai turi būti pažymėti „0“. Informacijos elementai turi būti atskirti <US> skirtuko ženklu. Kituose polaukiuose kaip pirmas informacijos elementas bus pateikiamas papiliarinio rašto centro individualiojo požymio indekso numeris, kaip antras informacijos elementas – gretimo individualiojo požymio indekso numeris ir kaip trečias informacijos elementas – susikirtusių papiliarinių linijų skaičius. Polaukiai turi būti atskirti <RS> skirtuko ženklu.

6.2.18.    9.139 laukas: Informacija apie linijų raštą (Core information)

Šiame lauke yra vienas polaukis kiekvieno vaizdo originale esančio linijų rašto atveju. Kiekviename polaukyje yra trys informacijos elementai. Pirmi du elementai nurodo x ir y koordinačių padėtį, išreikštą pikseliais. Trečias informacijos elementas yra linijų rašto pasukimo kampas, užfiksuotas 2 laipsnių vienetais. Ši reikšmė turi būti neneigiamoji ir lygi skaičiui nuo 0 iki 179. Įrašai apie skirtingus linijų raštus turi būti atskirti <RS> skirtuko ženklu.

6.2.19.    9.140 laukas: Informacija apie deltą (Delta information)

Šiame lauke turi būti vienas polaukis kiekvieno vaizdo originale esančios deltos atveju. Kiekviename polaukyje yra trys informacijos elementai. Pirmi du elementai nurodo x ir y koordinačių padėtį, išreikštą pikseliais. Trečias informacijos elementas yra deltos kampas, užfiksuotas 2 laipsnių vienetais. Ši reikšmė turi būti neneigiamoji ir lygi skaičiui nuo 0 iki 179. Įrašai apie skirtingus linijų raštus turi būti atskirti <RS> skirtuko ženklu.

7.   13 tipo kintamos skiriamosios gebos latentinio atspaudo vaizdo įrašas

13 tipo pažymėto lauko loginiame įraše turi būti pateikiami vaizdo duomenys, gaunami iš latentinių atspaudų vaizdų. Šie vaizdai turi būti siunčiami tarnyboms, kurios automatinėmis priemonėmis arba rankiniu apdorojimo būdu iš šių vaizdų gaus informaciją apie norimą požymį.

Įraše kaip pažymėti laukai yra fiksuojama informacija apie naudojamą skenavimo skiriamąją gebą ir vaizdo dydį bei kiti vaizdui apdoroti būtini parametrai.

Ženklo tipo reikšmė: N = skaitinis; A = raidinis; AN = tekstinis; B = dvejetainis

7.1.   13 tipo loginio įrašo laukai

Toliau pateiktose pastraipose aprašomi duomenys, kurie pateikiami atskiruose 13 tipo loginio įrašo laukuose.

13 tipo loginiame įraše informacija pateikiama sunumeruotuose laukuose. Reikalaujama, kad pirmi du įrašo laukai būtų pateikti tinkama tvarka, o laukas, kuriame pateikiami vaizdo duomenys, būtų paskutinis fizinis įrašo laukas. Kiekvieno 13 tipo įrašo lauko atveju 7 lentelėje pateikiamas „sąlygos kodas“, kuris gali būti privalomas „M“ arba neprivalomas „O“, lauko numeris, lauko pavadinimas, ženklo tipas, lauko dydis ir reikšmių diapazonas. Remiantis iš trijų skaitmenų sudaryto lauko numeriu, didžiausias lauką sudarančių baitų skaičius pateikiamas paskutiniame stulpelyje. Naudojant daugiau skaitmenų lauko numeryje atitinkamai didės didžiausias baitų skaičius. Abi dalies „lauko ilgis konkrečiai reikšmei“ sudėtinės dalys apima visus lauke naudotus ženklų skirtukus. Dalis „didžiausias baitų skaičius“ apima lauko numerį, informaciją ir visus ženklų skirtukus, įskaitant „GS“ ženklą.

7.1.1.    13.001 laukas: Loginio įrašo ilgis (Logical record length – LEN)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas apskaičiuotas bendras baitų skaičius 13 tipo loginiame įraše. 13.001 lauke turi būti nurodytas įrašo ilgis, įskaitant visus įraše esančius kiekvieno lauko ženklus ir informacijos skirtukus.

7.1.2.    13.002 laukas: Vaizdo priskyrimo ženklas (Image designation character – IDC)

Šis privalomas ASCII laukas turi būti naudojamas įraše esantiems duomenims apie latentinio atspaudo vaizdą nustatyti. Šis IDC turi atitikti 1 tipo įrašo rinkmenos turinio lauke (CNT) pateiktą IDC.

7.1.3.    13.003 laukas: Atspaudo tipas (Impression type – IMP)

Šiame privalomame vieno baito arba dviejų baitų dydžio ASCII lauke turi būti nurodytas informacijos apie latentinio atspaudo vaizdą gavimo būdas. Šiame lauke turi būti įvestas atitinkamas latentinio atspaudo vaizdo kodas pagal 4 lentelę (piršto atveju) arba 9 lentelę (delno atveju).

7.1.4.    13.004 laukas: Kilmės tarnyba (Source agency/ORI (SRC))

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyta administracija ar organizacija, kuri pirmoji užfiksavo įraše esantį veido atvaizdą. Paprastai šiame lauke bus nurodytas vaizdą užfiksavusios siunčiančiosios tarnybos identifikatorius (Originating Agency Identifier – ORI). Jį sudaro du informacijos elementai šiuo formatu: CC/agency.

Pirmame informacijos elemente nurodomas Interpolo nustatytas šalies kodas, sudarytas iš dviejų tekstinių ženklų. Antrame informacijos elemente – agency – nurodoma tarnyba pateikiant laisvą tekstą, sudarytą iš ne daugiau kaip 32 tekstinių ženklų.

7.1.5.    13.005 laukas: Latentinio atspaudo fiksavimo data (Latent capture date – LCD)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyta įraše esančio latentinio atspaudo vaizdo fiksavimo data. Data turi būti sudaryta iš 8 skaitmenų ir pateikta naudojant šį formatą: CCYYMMDD. CCYY yra vaizdo fiksavimo metai; MM – mėnuo dviženkliu skaičiumi; o DD – mėnesio diena dviženkliu skaičiumi. Pavyzdžiui, 20000229 yra 2000 m. vasario 29 d. Visa data turi būti teisiniu požiūriu teisinga data.

7.1.6.    13.006 laukas: Horizontalios linijos ilgis (Horizontal line length – HLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduoto vaizdo vieną horizontalią liniją sudarančių pikselių skaičius.

7.1.7.    13.007 laukas: Vertikalios linijos ilgis (Vertical line length – VLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduotą vaizdą sudarančių horizontalių linijų skaičius.

7.1.8.    13.008 laukas: Mastelio vienetai (Scale units – SLC)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyti vienetai, naudojami apibūdinant vaizdo atrankos dažnį (pikselių tankį). Šiame lauke „1“ nurodo, kad matuojama pikseliais colyje, o „2“ – pikseliais centimetre. Šiame lauke „0“ nurodo, kad nepateiktas joks mastelis. Šiuo atveju HPS/VPS santykis nurodo pikselio kraštinių santykį.

7.1.9.    13.009 laukas: Horizontali pikselių skalė (Horizontal pixel scale – HPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis horizontalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio horizontalųjį komponentą.

7.1.10.    13.010 laukas: Vertikali pikselių skalė (Vertical pixel scale – VPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis vertikalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio vertikalųjį komponentą.

7.1.11.    13.011 laukas: Glaudinimo algoritmas (Compression algorithm – CGA)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas algoritmas, naudotas pilkumo tonų vaizdams glaudinti. 7 priedėlyje pateikiami glaudinimo kodai.

7.1.12.    13.012 laukas: Bitų skaičius pikselyje (Bits per pixel – BPX)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas pikseliui atvaizduoti reikalingas bitų skaičius. Šiame lauke įrašoma „8“, jei įprastos pilkumo tonų reikšmės yra „0“–„255“. Didesnis skaičius nei „8“ reiškia, kad pilkumo tonų pikselis pasižymi didesniu tikslumu.

7.1.13.    13.013 laukas: Piršto/delno pozicija (Finger/palm position – FGP)

Šiame privalomame pažymėtame lauke turi būti nurodytos viena ar kelios piršto ar delno pozicijos, kurios gali atitikti latentinio atspaudo vaizdą. Dešimtainis kodas, atitinkantis žinomą ar labiausiai tikėtiną piršto poziciją pagal 5 lentelę ar atitinkantis labiausiai tikėtiną delno poziciją pagal 10 lentelę, įvedamas kaip vieno ar dviejų ženklų ASCII polaukis. Gali būti daromos nuorodos į papildomas piršto ir (arba) delno pozicijas įvedant kitus pozicijų kodus kaip polaukius, kuriuos turi skirti „RS“ skirtuko ženklas. „Unknown Finger“ (Nežinomas pirštas) atveju kodas „0“ turi būti naudojamas nurodant kiekvieną piršto poziciją nuo vieno iki dešimt. „Unknown Palm“ (Nežinomas delnas) atveju kodas „20“ turi būti naudojamas nurodant kiekvieną nurodytą delno atspaudo poziciją.

7.1.14.    13.014–019 laukai: Paliekama būsimoms apibrėžtims (Reserved for future definition – RSV)

Šie laukai paliekami, kad juos būtų galima įtraukti į vėlesnes šio standarto redakcijas. Galiojant šiai redakcijai šie laukai negali būti naudojami. Jei šie laukai yra, į juos nereikia kreipti dėmesio.

7.1.15.    13.020 laukas: Pastaba (Comment – COM)

Šiame neprivalomame lauke galima įterpti pastabas ar kitą ASCII tekstinę informaciją su duomenimis apie latentinio atspaudo vaizdą.

7.1.16.    13.021–199 laukai: Paliekama būsimoms apibrėžtims (Reserved for future definition – RSV)

Šie laukai paliekami, kad juos būtų galima įtraukti į vėlesnes šio standarto redakcijas. Galiojant šiai redakcijai šie laukai negali būti naudojami. Jei šie laukai yra, į juos nereikia kreipti dėmesio.

7.1.17.    13.200–998 laukai: Vartotojo apibrėžti laukai (User-defined fields – UDF)

Šie laukai yra apibrėžiami vartotojo ir prireikus bus naudojami ateityje. Vartotojas nustato jų dydį ir turinį, kurie turi atitikti gaunančiosios tarnybos reikalavimus. Jei jie yra, juose turi būti pateikiama ASCII tekstinė informacija.

7.1.18.    13.999 laukas: Vaizdo duomenys (Image data – DAT)

Šiame lauke turi būti pateikiami visi duomenys, gauti iš užfiksuoto latentinio atspaudo vaizdo. Jam priskiriamas lauko numeris visada yra 999 ir jis turi būti paskutinis įrašo fizinis laukas. Pavyzdžiui, po „13.999:“ eina vaizdo duomenys, pateikti dvejetaine sistema.

Kiekvienas neglaudinto pilkumo tonų vaizdo duomenų pikselis paprastai turi būti kvantuotas į aštuonis bitus (256 pilkumo lygiai), sudarančius vieną baitą. Jei įrašas 13.012 BPX lauke yra didesnis ar mažesnis kaip „8“, vienam pikseliui reikalingas baitų skaičius bus kitoks. Glaudinant vaizdą, pikseliai turi būti glaudinami laikantis glaudinimo metodikos, nurodytos CGA lauke.

7.2.   13 tipo kintamos skiriamosios gebos latentinio atspaudo vaizdo įrašo pabaiga

Nuoseklumo sumetimais iškart po paskutinio 13.999 lauko duomenų baito turi būti naudojamas „FS“ skirtukas siekiant jį atskirti nuo kito loginio įrašo. Šis skirtukas turi būti įtrauktas į 13 tipo įrašo ilgio lauką.

8.   15 tipo kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdo įrašas

15 tipo pažymėtame lauko loginiame įraše turi būti pateikiami duomenys apie delno atspaudo vaizdą kartu su nustatytais ir vartotojo apibrėžtais tekstinės informacijos laukais, susiję su skaitmeniniu vaizdu, ir juo naudojamasi keičiantis šiais duomenimis. Įraše kaip pažymėti laukai yra fiksuojama informacija apie naudojamą skenavimo skiriamąją gebą ir vaizdo dydį bei kiti vaizdui apdoroti būtini parametrai ar pastabos. Tarnybos, gavusios perduotus delno atspaudų vaizdus, juos apdoros, kad gautų informacijos apie norimą požymį, reikalingos atitikmeniui surasti.

Vaizdo duomenys turi būti gaunami tiesiogiai iš subjekto, naudojant elektroninio daktiloskopavimo įrenginį, arba delno atspaudo kortelės arba kitos laikmenos, kurioje yra subjekto delno atspaudai.

Delno atspaudo vaizdams gauti turi būti naudojamas metodas, kuriuo galima užfiksuoti keletą kiekvienos rankos vaizdų. Fiksuojami šie vaizdai: delno briauna (vienas skenuotas vaizdas) ir viso delno plokštuma nuo riešo linijos iki pirštų galiukų (vienas ar du skenuoti vaizdai). Jei visam delnui atvaizduoti reikalingi du vaizdai, apatinės dalies vaizdas turi apimti sritį nuo riešo linijos iki delno popirštinės dalies aukščiausio taško (trečiojo piršto sąnarys), kurioje turi būti matomas tenaras ir delno hipotenarinės sritys. Viršutinės dalies vaizdas apima sritį nuo popirštinės dalies apačios iki pirštų galiukų viršaus. Tokiu būdu abiejuose vaizduose pakankamai matoma bendra delno popirštinės dalies sritis. Sugretindamas šioje bendroje srityje esančių papiliarinių linijų struktūrą ir detales, ekspertizės specialistas gali nedvejodamas nustatyti, ar abu gauti vaizdai yra to paties delno.

Kadangi delno atspaudo operacija gali būti naudojama skirtingais tikslais, delno atspaudas gali apimti vieną ar daugiau unikalių delno ar rankos vaizdinių sričių. Asmens pilną delno atspaudo įrašą paprastai sudaro delno briaunos ir kiekvienos rankos viso delno vaizdas (-ai). Kadangi pažymėto lauko loginiame vaizdo įraše gali būti tik vienas dvejetainis laukas, kiekvienos rankos delno briaunos vaizdo atveju bus reikalingas vienas 15 tipo įrašas, o kiekvieno viso delno vaizdo atveju – vienas ar du 15 tipo įrašai. Todėl įprastinei delno atspaudo operacijai bus reikalingi 4–6 15 tipo įrašai subjekto delno atspaudams atvaizduoti.

8.1.   15 tipo loginio įrašo laukai

Toliau pateiktose pastraipose aprašomi duomenys, kurie pateikiami atskiruose 15 tipo loginio įrašo laukuose.

15 tipo loginiame įraše informacija pateikiama sunumeruotuose laukuose. Reikalaujama, kad pirmi du įrašo laukai būtų pateikti tinkama tvarka, o laukas, kuriame pateikiami vaizdo duomenys, būtų paskutinis fizinis įrašo laukas. Kiekvieno 15 tipo įrašo lauko atveju 8 lentelėje pateikiamas „sąlygos kodas“, kuris gali būti privalomas „M“ arba neprivalomas „O“, lauko numeris, lauko pavadinimas, ženklo tipas, lauko dydis ir reikšmių diapazonas. Remiantis iš trijų skaitmenų sudaryto lauko numeriu, didžiausias lauką sudarančių baitų skaičius pateikiamas paskutiniame stulpelyje. Naudojant daugiau skaitmenų lauko numeryje atitinkamai didės didžiausias baitų skaičius. Abi dalies „lauko ilgis konkrečiai reikšmei“ sudėtinės dalys apima visus lauke naudotus ženklų skirtukus. Dalis „didžiausias baitų skaičius“ apima lauko numerį, informaciją ir visus ženklų skirtukus, įskaitant „GS“ ženklą.

8.1.1.    15.001 laukas: Loginio įrašo ilgis (Logical record length – LEN)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas apskaičiuotas bendras baitų skaičius 15 tipo loginiame įraše. 15.001 lauke turi būti nurodytas įrašo ilgis, įskaitant visus įraše esančius kiekvieno lauko ženklus ir informacijos skirtukus.

8.1.2.    15.002 laukas: Vaizdo priskyrimo ženklas (Image designation character – IDC)

Šis privalomas ASCII laukas turi būti naudojamas įraše esančiam delno atspaudui nustatyti. Šis IDC turi atitikti 1 tipo įrašo rinkmenos turinio lauke (CNT) pateiktą IDC.

8.1.3.    15.003 laukas: Atspaudo tipas (Impression type – IMP)

Šiame privalomame vieno baito dydžio ASCII lauke turi būti nurodytas informacijos apie delno atspaudo vaizdą gavimo būdas. Šiame lauke turi būti įvestas atitinkamas kodas pagal 9 lentelę.

8.1.4.    15.004 laukas: Kilmės tarnyba (Source agency/ORI (SRC))

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyta administracija ar organizacija, kuri pirmoji užfiksavo įraše esantį veido atvaizdą. Paprastai šiame lauke bus nurodytas vaizdą užfiksavusios siunčiančiosios tarnybos identifikatorius (Originating Agency Identifier – ORI). Jį sudaro du informacijos elementai šiuo formatu: CC/agency.

Pirmame informacijos elemente nurodomas Interpolo nustatytas šalies kodas, sudarytas iš dviejų tekstinių ženklų. Antrame informacijos elemente – agency – nurodoma tarnyba pateikiant laisvą tekstą, sudarytą iš ne daugiau kaip 32 tekstinių ženklų.

8.1.5.    15.005 laukas: Delno atspaudo fiksavimo data (Palmprint capture date – PCD)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyta delno atspaudo vaizdo fiksavimo data. Data turi būti sudaryta iš 8 skaitmenų ir pateikta naudojant šį formatą: CCYYMMDD. CCYY yra vaizdo fiksavimo metai; MM – mėnuo dviženkliu skaičiumi; o DD – mėnesio diena dviženkliu skaičiumi. Pavyzdžiui, įrašas 20000229 yra 2000 m. vasario 29 d. Visa data turi būti teisiniu požiūriu teisinga data.

8.1.6.    15.006 laukas: Horizontalios linijos ilgis (Horizontal line length – HLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduoto vaizdo vieną horizontalią liniją sudarančių pikselių skaičius.

8.1.7.    15.007 laukas: Vertikalios linijos ilgis (Vertical line length – VLL)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas perduotą vaizdą sudarančių horizontalių linijų skaičius.

8.1.8.    15.008 laukas: Mastelio vienetai (Scale units – SLC)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodyti vienetai, naudojami apibūdinant vaizdo atrankos dažnį (pikselių tankį). Šiame lauke „1“ nurodo, kad matuojama pikseliais colyje, o „2“ – pikseliais centimetre. Šiame lauke „0“ nurodo, kad nepateiktas joks mastelis. Šiuo atveju HPS/VPS santykis nurodo pikselio kraštinių santykį.

8.1.9.    1.005 laukas: Horizontali pikselių skalė (Horizontal pixel scale – HPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis horizontalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio horizontalųjį komponentą.

8.1.10.    15.010 laukas: Vertikali pikselių skalė (Vertical pixel scale – VPS)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas sveikuoju skaičiumi nurodytas pikselių tankis vertikalia kryptimi, jei SLC žymima „1“ arba „2“. Kitu atveju jis nurodo pikselio kraštinių santykio vertikalųjį komponentą.

8.1.11.    15.011 laukas: Glaudinimo algoritmas (Compression algorithm – CGA)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas algoritmas, naudotas pilkumo tonų vaizdams glaudinti. „NONE“ šiame lauke nurodo, kad šio įrašo duomenys yra neglaudinti. Vaizdų, kurie turi būti glaudinami, atveju šiame lauke nurodomas naudotinas dešimties pirštų atspaudų vaizdų glaudinimo metodas. Galiojantys glaudinimo kodai apibrėžiami 7 priedėlyje.

8.1.12.    1.005 laukas: Bitų skaičius pikselyje (Bits per pixel – BPX)

Šiame privalomame ASCII lauke turi būti nurodytas pikseliui atvaizduoti reikalingas bitų skaičius. Šiame lauke įrašoma „8“, jei įprastos pilkumo tonų reikšmės yra „0“–„255“. Didesnis ar mažesnis skaičius nei „8“ reiškia, kad pilkumo tonų pikselis pasižymi didesniu ar mažesniu tikslumu.

8.1.13.    15.013 laukas: Delno atspaudo pozicija (Palmprint position – PLP)

Šiame privalomame pažymėtame lauke turi būti nurodyta delno atspaudo pozicija, atitinkanti delno atspaudo vaizdą. Dešimtainis kodas, atitinkantis žinomą ar labiausiai tikėtiną delno atspaudo poziciją, nustatomas pagal 10 lentelę ir įvedamas kaip vieno ar dviejų ženklų ASCII polaukis. 10 lentelėje taip pat pateikiamas didžiausias vaizdo plotas ir kiekvienos galimos delno atspaudo pozicijos matmenys.

8.1.14.    15.014–019 laukai: Paliekama būsimoms apibrėžtims (Reserved for future definition – RSV)

Šie laukai paliekami, kad juos būtų galima įtraukti į vėlesnes šio standarto redakcijas. Galiojant šiai redakcijai šie laukai negali būti naudojami. Jei šie laukai yra, į juos nereikia kreipti dėmesio.

8.1.15.    15.020 laukas: Pastaba (Comment – COM)

Šiame neprivalomame lauke galima įterpti pastabas ar kitą ASCII tekstinę informaciją su duomenimis apie delno atspaudo vaizdą.

8.1.16.    15.021–199 laukai: Paliekama būsimoms apibrėžtims (Reserved for future definition – RSV)

Šie laukai paliekami, kad juos būtų galima įtraukti į vėlesnes šio standarto redakcijas. Galiojant šiai redakcijai šie laukai negali būti naudojami. Jei šie laukai yra, į juos nereikia kreipti dėmesio.

8.1.17.    15.200–998 laukai: Vartotojo apibrėžti laukai (User-defined fields – UDF)

Šie laukai yra apibrėžiami vartotojo ir prireikus bus naudojami ateityje. Vartotojas nustato jų dydį ir turinį, kurie turi atitikti gaunančiosios tarnybos reikalavimus. Jei jie yra, juose turi būti pateikiama ASCII tekstinė informacija.

8.1.18.    15.999 laukas: Vaizdo duomenys (Image data – DAT)

Šiame lauke turi būti pateikiami visi duomenys, gauti iš užfiksuoto delno atspaudo vaizdo. Jam priskiriamas lauko numeris visada yra 999 ir jis turi būti paskutinis įrašo fizinis laukas. Pavyzdžiui, po „15.999:“ eina vaizdo duomenys, pateikti dvejetaine sistema. Kiekvienas neglaudinto pilkumo tonų vaizdo duomenų pikselis paprastai turi būti kvantuotas į aštuonis bitus (256 pilkumo lygiai), sudarančius vieną baitą. Jei įrašas 15.012 BPX lauke yra didesnis ar mažesnis kaip „8“, vienam pikseliui reikalingas baitų skaičius bus kitoks. Glaudinant vaizdą, pikseliai turi būti glaudinami laikantis glaudinimo metodikos, nurodytos CGA lauke.

8.2.   15 tipo kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdo įrašo pabaiga

Nuoseklumo sumetimais iškart po paskutinio 15.999 lauko duomenų baito turi būti naudojamas „FS“ skirtukas siekiant jį atskirti nuo kito loginio įrašo. Šis skirtukas turi būti įtrauktas į 15 tipo įrašo ilgio lauką.

8.3.   Papildomi 15 tipo kintamos skiriamosios gebos delno atspaudo vaizdo įrašai

Šioje rinkmenoje gali būti pateikti papildomi 15 tipo įrašai. Kiekvieno papildomo delno atspaudo vaizdo atveju turi būti parengtas atskiras pilnas 15 tipo loginis įrašas, kurį nuo kitų turi skirti „FS“ skirtukas.

Paieškos tipai:

9.   2 skyriaus priedėliai (pasikeitimas daktiloskopiniais duomenimis)

9.1.   1 priedėlis. ASCII skirtukų kodai

9.2.   2 priedėlis. Tekstinio kontrolinio ženklo skaičiavimas

TCN ir TCR atvejais (1.09 ir 1.10 laukai):

Kontrolinį ženklą atitinkantis skaičius gaunamas pagal šią formulę:

(YY * 108 + SSSSSSSS) Modulo 23

Kur YY ir SSSSSSSS atitinka dviejų paskutinių metų skaitmenų ir atitinkamai serijos numerio skaitines reikšmes.

Kontrolinis ženklas tuomet gaunamas iš toliau pateiktos peržvalgos lentelės.

CRO atveju (2.010 laukas)

Kontrolinį ženklą atitinkantis skaičius gaunamas pagal šią formulę:

(YY * 106 + NNNNNN) Modulo 23

Kur YY ir NNNNNN atitinka dviejų paskutinių metų skaitmenų ir atitinkamai serijos numerio skaitines reikšmes.

Kontrolinis ženklas tuomet gaunamas iš toliau pateiktos peržvalgos lentelės.

9.3.   3 priedėlis. Ženklų kodai

9.4.   4 priedėlis. Operacijos santrauka

Sąlygos stulpelyje:

O = neprivalomas; M = privalomas; C = sąlyginis; jei operacija atliekama atsakant siunčiančiajai tarnybai.

Sąlygos stulpelyje:

O = neprivalomas; M = privalomas; C = sąlyginis; jeigu yra duomenų.

*

=

jei duomenys perduodami laikantis nacionalinės teisės (kai netaikomas Sprendimas 2008/615/TVR)

9.5.   5 priedėlis. 1 tipo įrašo apibrėžtys

Sąlygos stulpelyje: O = neprivalomas, M = privalomas, C = sąlyginis.

Ženklo tipo stulpelyje: A = raidinis, N = skaitinis, B = dvejetainis.

1* leistini tarnybos pavadinimui žymėti skirti ženklai yra šie: [„0..9“, „A..Z“, „a..z“, „_“,„.“, „ “, „-“,„,“].

9.6.   6 priedėlis. 2 tipo įrašo apibrėžtys

Sąlygos stulpelyje: O = neprivalomas, M = privalomas, C = sąlyginis.

Ženklo tipo stulpelyje: A = raidinis, N = skaitinis, B = dvejetainis.

1* leistini ženklai yra šie: [„0..9“, „A..Z“, „a..z“, „_“,„.“, „ “, „-“,„,“].

9.7.   7 priedėlis. Pilkumo tonų vaizdų glaudinimo kodai

Glaudinimo kodai

9.8.   8 priedėlis. El. pašto specifikacijos

Siekiant pagerinti vidaus darbo srautą, PRUEM operacijos el. pašto tema turi būti užpildyta įrašant valstybės narės, kuri siunčia pranešimą, šalies kodą (CC) ir operacijos tipą (TOT laukas 1.004).

Formatas: CC/operacijos tipas

Pavyzdys. „DE/CPS“

Pagrindinė el. laiško dalis gali būti tuščia.

3 SKYRIUS. Keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis

1.   Automatinei transporto priemonių registracijos duomenų paieškai skirtas bendrasis duomenų rinkinys

1.1.   Sąvokų apibrėžtys

16 straipsnio 4 dalyje nurodyti privalomi ir neprivalomi duomenų elementai apibrėžiami taip:

Privalomas (M):

Duomenų elementas turi būti perduotas, kai informacija pateikiama valstybės narės nacionaliniame registre. Todėl yra privaloma keistis informacija, jei ji yra.

Neprivalomas (O):

Duomenų elementas gali būti perduotas, kai informacija pateikiama valstybės narės nacionaliniame registre. Todėl nėra privaloma keistis informacija, net jei informacijos yra.

Nuoroda (Y) pateikiama kiekvienam duomenų rinkinio elementui, jei konkrečiai nurodoma, kad elementas yra svarbus pagal Sprendimą 2008/615TVR.

1.2.   Transporto priemonės/savininko/turėtojo paieška

1.2.1.    Paieškos kriterijai

Yra du skirtingi būdai informacijos paieškai atlikti, kaip apibrėžta kitoje pastraipoje:

Naudojant šiuos kriterijus, bus surasta informacija, susijusi su viena, o kartais su keliomis transporto priemonėmis. Jei ieškoma informacijos, susijusios su viena transporto priemone, visi jos elementai pateikiami viename atsakyme. Jei surandama informacija apie daugiau nei vieną transporto priemonę, valstybė narė, kuriai pateikiama užklausa, gali pati nuspręsti, kurie informacijos elementai bus pateikti; visi elementai ar tik elementai išplėstinei paieškai atlikti (pavyzdžiui, dėl priežasčių, susijusių su privatumu, ar dėl priežasčių, susijusių su sistemos veikimu).

Elementai, būtini išplėstinei paieškai atlikti, nurodyti 1.2.2.1. dalyje. 1.2.2.2. dalyje apibūdintas visas informacijos rinkinys.

Jei paieška atliekama pagal transporto priemonės identifikacinį numerį, nuorodos datą ir laiką, ji gali būti atliekama vienoje arba visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Jei paieška atliekama pagal transporto priemonės registracijos pažymėjimo numerį, nuorodos datą ir laiką, ji turi būti atliekama vienoje konkrečioje valstybėje narėje.

Paprastai paieškai atlikti naudojama einamoji data ir laikas, bet galima atlikti paiešką naudojant ankstesnę nuorodos datą ir laiką. Jei paieška atliekama naudojant ankstesnę nuorodos datą ir laiką, o konkrečios valstybės narės registre nėra istorinės informacijos, nes tokia informacija iš viso neužregistruota, surandama einamoji informacija su nuoroda, kad tai yra einamoji informacija.

1.2.2.    Duomenų rinkinys

2.   Duomenų saugumas

2.1.   Apžvalga

EUCARIS taikomąja programa saugiai perduodami duomenys kitoms valstybėms narėms ir palaikomas ryšys su valstybių narių registrų veikiančiomis sistemomis, naudojant XML kalbą. Valstybės narės keičiasi pranešimais, siųsdamos juos tiesiogiai gavėjui. Kiekvienos valstybės narės EUCARIS duomenų centras yra prijungtas prie ES TESTA tinklo.

Tinkle siunčiami XML pranešimai yra užšifruoti. Šie pranešimai šifruojami naudojant SSL protokolą. Keitimasis duomenimis tarp valstybės narės EUCARIS duomenų centro ir registrų veikiančios sistemos vyksta siunčiant nešifruotus XML pranešimus, kadangi programos ir komunikacijos yra užtikrinami vidinėje saugioje aplinkoje.

Pateikiama kliento programa, kuri gali būti naudojama valstybėje narėje užklausai į savo registrą ar kitų valstybių narių registrus pateikti. Klientų tapatybė bus nustatoma pagal vartotojo ID/slaptažodį arba kliento elektroninę pažymą. Ryšys su vartotoju gali būti šifruojamas, bet už tai atsako kiekviena valstybė narė atskirai.

2.2.   Saugumo priemonės, susijusios su keitimusi pranešimais

Saugumo sistema grindžiama HTTPS ir XML parašo deriniu. Remiantis šia alternatyva XML parašas naudojamas visiems pranešimams, siunčiamiems į valstybės narės EUCARIS duomenų centro serverį, ir galima nustatyti pranešimo siuntėją patikrinant parašą. Vienpusis SSL protokolas (tik serverio sertifikatas) naudojamas perduodamo pranešimo konfidencialumui ir vientisumui apsaugoti bei suteikia apsaugą nuo trynimo ir (arba) pakartojimo bei įterpimo atakų pavojaus. Vietoj pritaikytos programinės įrangos plėtotės dvipusiam SSL įgyvendinti, taikomas XML parašas. XML parašo naudojimas yra artimesnis žiniatinklio paslaugų (WS) reikalavimams negu dvipusis SSL ir todėl strateginiu požiūriu tinkamesnis.

XML parašą galima naudoti keliais būdais, tačiau pagal pasirinktą metodą XML parašas naudojamas kaip žiniatinklio paslaugų saugumo (WSS) dalis. WSS apibrėžia, kaip naudoti XML parašą. Kadangi WSS grindžiamas SOAP standartu, logiška kuo griežčiau laikytis SOAP standarto.

2.3.   Saugumo priemonės, nesusijusios su keitimusi pranešimais

2.3.1.    Vartotojų tapatybės nustatymas

Eucaris taikomosios programos žiniatinklyje vartotojų tapatybė nustatoma naudojant vartotojo vardą ir slaptažodį. Kadangi naudojama standartinė Windows tapatybės nustatymo procedūra, valstybės narės prireikus gali sugriežtinti vartotojų tapatybės nustatymo lygį naudodamos vartotojų elektronines pažymas.

2.3.2.    Vartotojų vaidmenys

EUCARIS taikomoji programa palaiko įvairius vartotojų vaidmenis. Kiekvienai paslaugų grupei taikoma atskira tapatybės nustatymo procedūra. Pavyzdžiui, (išskirtinai) „EUCARIS sutarties“ funkcijos vartotojai negali naudotis „Priumo“ funkcija. Administratoriaus paslaugos atskirtos nuo įprastų galutinio vartotojo vaidmenų.

2.3.3.    Keitimosi pranešimais registravimas ir sekimas

EUCARIS taikomąja programa galima registruoti visų rūšių pranešimus. Administratoriaus funkcija suteikia galimybę nacionaliniam administratoriui nustatyti, kurie pranešimai turi būti registruojami: galutinių vartotojų užklausos, iš kitų valstybių narių gaunamos užklausos, nacionalinių registrų pateikta informacija ir t. t.

Taikomąją programą galima konfigūruoti taip, kad šiam registravimui būtų galima naudoti vidinę arba išorinę (Oracle) duomenų bazę. Sprendimas dėl pranešimų, kurie turi būti registruojami, neabejotinai priklauso nuo kitų valstybės narės veikiančių sistemų ir prijungtų klientų programų registracijos priemonių.

Kiekvieno pranešimo antraštėje pateikiama informacija apie užklausą pateikusią valstybę narę, užklausą pateikusią valstybės narės organizaciją ir atitinkamą vartotoją. Taip pat nurodoma priežastis, dėl kurios pateikiama užklausa.

Naudojant jungtinį registravimą užklausą pateikusioje ir į užklausą atsakančioje valstybėje narėje, galima visiškai atsekti keitimąsi visais pranešimais (pavyzdžiui, atitinkamo piliečio prašymu).

Registravimas konfigūruojamas naudojant valstybės narės EUCARIS taikomosios programos klientinę dalį (administravimo meniu, registravimo konfigūravimas). Registravimo funkciją atlieka valstybės narės EUCARIS branduolys. Kai registracija leidžiama, viename registracijos įraše išsaugomas visas pranešimas (antraštė ir tekstas). Galima nustatyti registravimo lygį pagal apibrėžtą paslaugą ir pranešimo tipą, kuris perduodamas valstybės narės EUCARIS branduoliu.

Registravimo lygiai

Galimi šie registravimo lygiai:

Privatus: pranešimas registruojamas. Informacija apie registravimą NĖRA prieinama informacijos registravimo tarnybai, bet prieinama tik nacionaliniu lygiu audito ir problemų sprendimo tikslais.

Nulinis: pranešimas iš viso neregistruojamas.

Pranešimų tipai

Valstybių narių keitimąsi informacija sudaro keli pranešimai, kurie schematiškai pavaizduoti toliau pateikiamame paveiksle.

Galimi šie pranešimų tipai (X valstybės narės EUCARIS branduolio paveiksle):

Paveikslas: Registravimui skirti pranešimų tipai

2.3.4.    Aparatinės įrangos saugumo modulis

Aparatinės įrangos saugumo modulis nenaudojamas.

Aparatinės įrangos saugumo moduliu (HSM) gerai apsaugomas raktas, naudojamas pranešimams pasirašyti ir serveriams identifikuoti. Tokiu būdu pagerinamas bendras saugumo lygis, tačiau pirkti/techniškai prižiūrėti HSM yra brangu, o reikalavimų nuspręsti dėl FIPS 140–2 2 lygio ar 3 lygio HSM nėra. Kadangi pavojų sumažina tai, kad naudojamas uždaras tinklas, nuspręsta iš pradžių HSM nenaudoti. Jei HSM yra reikalingas, pavyzdžiui, akreditacijai gauti, šis modulis gali būti pridėtas prie architektūros.

3.   Techninės duomenų keitimosi sąlygos

3.1.   Bendras EUCARIS programos aprašymas

3.1.1.    Apžvalga

EUCARIS taikomoji programa sujungia visas dalyvaujančias valstybes nares į visiško junglumo tinklą, kuriame kiekviena valstybė narė tiesiogiai palaiko ryšį su kita valstybe nare. Ryšiui užmegzti nereikalingas centrinis komponentas. EUCARIS programa saugiai perduodami duomenys kitoms valstybėms narėms ir palaikomas ryšys su valstybių narių registrų veikiančiomis sistemomis, naudojant XML kalbą. Ši struktūra pavaizduota toliau pateikiamame piešinyje.

Valstybė narė keičiasi pranešimais, siųsdama juos tiesiogiai gavėjui. Valstybės narės EUCARIS duomenų centras yra prijungtas prie tinklo, kuris naudojamas keitimuisi pranešimais (TESTA). Prieigai prie TESTA tinklo gauti valstybės narės jungiasi prie TESTA per savo nacionalinį tinklo komponentą. Turi būti naudojama prisijungimo prie tinklo ugniasienė, o EUCARIS programa prijungiama prie ugniasienės naudojant maršrutizatorių. Atsižvelgiant į alternatyvą, pasirinktą pranešimams apsaugoti, elektronines pažymas naudoja maršrutizatorius arba Eucaris programa.

Pateikiama EUCARIS kliento programa, kuri gali būti naudojama valstybėje narėje užklausai į savo registrą ar kitų valstybių narių registrus pateikti. Kliento programa prisijungia prie EUCARIS. Klientų tapatybė bus nustatoma pagal vartotojo ID/slaptažodį arba kliento elektroninę pažymą. Ryšys su išorės organizacijos (pavyzdžiui, policijos) vartotoju gali būti šifruojamas, bet už tai atsakinga kiekviena valstybė narė atskirai.

3.1.2.    Sistemos taikymo sritis

EUCARIS sistema taikoma tik procesams, susijusiems su valstybių narių registravimo institucijų keitimusi informacija, ir šios informacijos pradiniam pateikimui. Procedūros ir automatiniai procesai, kurių metu naudotina informacija, nepatenka į šios sistemos taikymo sritį.

Valstybės narės gali pasirinkti naudoti EUCARIS kliento funkciją ar parengti sau pritaikytą kliento taikomąją programą. Toliau pateikiamoje lentelėje apibūdinta, kuriuos EUCARIS sistemos elementus privaloma naudoti ir (arba) kurie rekomenduojami bei kuriuos naudoti neprivaloma ir (arba) dėl kurių naudojimo gali nuspręsti valstybės narės.

3.2.   Funkciniai ir nefunkciniai reikalavimai

3.2.1.    Bendras funkcionalumas

Šioje dalyje bendromis sąvokomis apibūdintos pagrindinės bendrosios funkcijos.

3.2.2.    Naudojimo galimybės

3.2.3.    Patikimumas

3.2.4.    Veikimas

3.2.5.    Užstatas

3.2.6.    Pritaikomumas

3.2.7.    Palaikymas ir priežiūra

3.2.8.    Sistemos kūrimo reikalavimai

3.2.9.    Taikomi standartai

4 SKYRIUS. Įvertinimas

1.   Vertinimo procedūra pagal 20 straipsnį (Sprendimų rengimas pagal Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalį)

1.1.   Klausimynas

Atitinkama Tarybos darbo grupė parengia klausimyną dėl kiekvieno Sprendimo 2008/615/TVR 2 skyriuje nustatyto automatinio keitimosi duomenimis.

Kai valstybė narė mano, kad ji atitinka keitimosi atitinkamos duomenų kategorijos duomenimis sąlygas, ji atsako į atitinkamo klausimyno klausimus.

1.2.   Bandomasis sistemos patikrinimas

Siekiant įvertinti klausimyno rezultatus valstybė narė, kuri pageidauja keistis duomenimis, atlieka bandomąjį sistemos patikrinimą kartu su viena ar keletu kitų valstybių narių, kurios jau keičiasi duomenimis pagal Tarybos sprendimą. Bandomasis sistemos patikrinimas atliekamas prieš pat arba iš karto po vertinimo vizito.

Šio bandomojo sistemos patikrinimo sąlygas ir tvarką nustato atitinkama Tarybos darbo grupė; jos grindžiamos iš anksto su atitinkama valstybe nare sudarytu individualiu susitarimu. Bandomajam sistemos patikrinime dalyvaujančios valstybės narės nuspręs dėl praktinių sistemos aspektų.

1.3.   Vertinimo vizitas

Siekiant įvertinti klausimyno rezultatus, valstybėje narėje, kuri pageidauja pradėti keistis duomenimis, atliekamas vertinimo vizitas.

Šio vizito sąlygas ir tvarką nustato atitinkama Tarybos darbo grupė; jos grindžiamos iš anksto atitinkamos valstybės narės ir vertinimo grupės sudarytu individualiu susitarimu. Atitinkama valstybė narė sudarys sąlygas vertinimo grupei patikrinti, kaip vykdomas automatinis keitimasis vertinamos (-ų) duomenų kategorijos arba kategorijų duomenimis, visų pirma parengdama vizito programą, kurioje atsižvelgiama į vertinimo grupės prašymus.

Per vieną mėnesį vertinimo grupė parengs vertinimo vizito ataskaitą ir perduos ją atitinkamai valstybei narei pastaboms pateikti. Prireikus vertinimo grupė patikslins šią ataskaitą remdamasi valstybės narės pastabomis.

Vertinimo grupę sudarys ne daugiau kaip 3 ekspertai, kuriuos paskiria valstybės narės, dalyvaujančios automatinio keitimosi procese vertinamų duomenų kategorijų duomenimis, ir kurie turi patirties, susijusios su atitinkama duomenų kategorija, turi atitinkamą nacionalinį patikimumo pažymėjimą darbui su šiais klausimais ir pageidauja dalyvauti ne mažiau nei viename vertinimo vizite kitoje valstybėje narėje. Komisija bus kviečiama prisijungti prie vertinimo grupės stebėtojo teisėmis.

Vertinimo grupės nariai užtikrins vykdant užduotį gautos informacijos konfidencialumą.

1.4.   Tarybai pateikiama ataskaita

Tarybai pateikiama bendra vertinimo ataskaita, kurioje apibendrinami klausimynų rezultatai, vertinimo vizitas ir bandomasis sistemos patikrinimas, kad Taryba galėtų priimti sprendimą laikantis Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalies.

2.   Vertinimo procedūra pagal 21 straipsnį

2.1.   Statistiniai duomenys ir ataskaita

Visos valstybės narės renka statistinius duomenis, susijusius su automatinio keitimosi duomenimis rezultatais. Siekiant užtikrinti palyginamumą, atitinkama Tarybos darbo grupė parengs statistinių duomenų modelį.

Šie statistiniai duomenys bus kasmet perduodami Generaliniam sekretoriatui, kuris parengs praėjusių metų trumpą apžvalgą, ir Komisijai.

Be to, valstybių narių bus prašoma reguliariai, ne dažniau nei kartą per metus pateikti tolesnę informaciją apie administracinius, techninius ir finansinius automatinio keitimosi duomenimis įgyvendinimo aspektus, kuri reikalinga procesui analizuoti ir tobulinti. Remiantis šia informacija bus parengta ataskaita Tarybai.

2.2.   Peržiūra

Per pagrįstą laikotarpį Taryba išnagrinės čia apibūdintą vertinimo mechanizmą ir prireikus jį patikslins.

3.    Ekspertų posėdžiai

Atitinkamoje Tarybos darbo grupėje ekspertai susitikinės reguliariai siekdami suorganizuoti ir įgyvendinti pirmiau nurodytas vertinimo procedūras bei pasidalinti patirtimi ir aptarti galimus patobulinimus. Atitinkamais atvejais šių ekspertų diskusijų rezultatai bus įtraukti į 2.1 dalyje nurodytą ataskaitą.