EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02006L0113-20081211
Directive 2006/113/EC of the European Parliament and of the Council of 12 December 2006 on the quality required of shellfish waters (codified version)
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/113/EB 2006 m. gruodžio 12 d. dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės (kodifikuota redakcija)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/113/EB 2006 m. gruodžio 12 d. dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės (kodifikuota redakcija)
No longer in force
2006L0113 — LT — 11.12.2008 — 001.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/113/EB 2006 m. gruodžio 12 d. dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės (OL L 376, 27.12.2006, p.14) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1137/2008 2008 m. spalio 22 d. |
L 311 |
1 |
21.11.2008 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/113/EB
2006 m. gruodžio 12 d.
dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės
(kodifikuota redakcija)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 1 ),
kadangi:|
(1) |
1979 m. spalio 30 d. Tarybos direktyva 79/923/EEB dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės ( 2 ) buvo iš esmės keičiama ( 3 ). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota. |
|
(2) |
Aplinkos apsauga ir jos kokybės gerinimas skatina priimti konkrečias priemones, reikalingas apsaugoti vandenis nuo taršos, įskaitant vandenis, kuriuose veisiasi vėžiagyviai. |
|
(3) |
Būtina apsaugoti tam tikras vėžiagyvių populiacijas nuo įvairių žalingų padarinių, atsirandančių dėl į jūrą išliejamų taršą sukeliančių medžiagų. |
|
(4) |
2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą ( 4 ), numatyta, kad kokybės tikslų turi būti siekiama kartu nustatant įvairius reikalavimus, kuriuos turi atitikti aplinka, inter alia, nustatant parametrus vandenims, įskaitant tuos, kuriuose veisiasi vėžiagyviai. |
|
(5) |
Įvairiose valstybėse narėse galiojančių nuostatų dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės reikalavimų skirtumų gali susidaryti skirtingos konkurencijos sąlygos ir tokiu būdu turėti tiesioginę įtaką vidaus rinkos funkcionavimui. |
|
(6) |
Direktyvos tikslams įgyvendinti valstybės narės turi priskirti vandenis, kuriems taikys šią direktyvą ir nustatyti tam tikrus parametrus atitinkančias ribines vertes. Taip priskirti vandenys šias vertes turės atitikti šešerius metus nuo priskyrimo pradžios. |
|
(7) |
Tikrinant vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybę turės būti imamas mažiausias mėginių kiekis ir atliekami I priede nurodytų parametrų matavimai. Tokių mėginių ėmimas gali būti sumažintas arba sustabdomas atsižvelgiant į matavimų duomenis. |
|
(8) |
Tam tikrų gamtinių sąlygų valstybės narės negali kontroliuoti, ir todėl yra būtina numatyti galimybę tam tikrais atvejais nukrypti nuo šios direktyvos. |
|
(9) |
Technikos ir mokslo pažanga gali paskatinti daryti skubias kai kurių I priede nustatytų reikalavimų pataisas. Kad būtų palengvintas šiam tikslui reikalingų tokių priemonių įdiegimas, turėtų būti nustatyta tvarka, sukurianti glaudų bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir Komisijos. Toks bendradarbiavimas turėtų vykti Derinimo su technikos ir mokslo pažanga komitete, įsteigtame pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/44/EB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad jame galėtų gyventi žuvys, kokybės ( 5 ) 13 straipsnio 1 dalį. |
|
(10) |
Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais II priedo B dalyje, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Ši direktyva reglamentuoja vandens, kuriame veisiasi vėžiagyviai, kokybę, ir ji yra taikoma tiems pakrančių ir sūriems vandenims, kuriuos valstybės narės priskiria vandenims, kuriems reikalinga apsauga arba kokybės pagerinimas, kad būtų palaikoma vėžiagyvių (dvigeldžių ir pilvakojų moliuskų) gyvybė ir prieauglis, ir tokiu būdu būtų prisidedama prie žmogaus tiesiogiai valgomų iš vėžiagyvių pagamintų produktų aukštos kokybės.
2 straipsnis
Vandenims, kuriuos priskiria valstybės narės, taikytini parametrai yra išvardyti I priede.
3 straipsnis
1. Valstybės narės nustato priskirtiesiems vandenims taikomas I priedo G arba I skiltyje išvardytų parametrų vertes. Šios vertės atitinka abiejose skiltyse pateiktas pastabas.
2. Valstybės narės nenustato mažesnių verčių nei pateikta I priedo I skiltyje ir stengiasi laikytis G skiltyje nurodytų verčių, atsižvelgdamos į 8 straipsnyje išdėstytus pricipus.
3. Išleidžiant nuotekas, turinčias „organinių halogenintų medžiagų“ ir „metalų“ grupėms priklausančių medžiagų, nuotekų išleidimo normos, valstybių narių nustatytos pagal 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/11/EB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos ( 6 ), turi būti taikomos tuo pačiu metu kaip ir kokybės tikslai ir kiti iš šios direktyvos kylantys įsipareigojimai, ypač susijusieji su mėginių ėmimu.
4 straipsnis
1. Valstybės narės priskiria vandenis, kuriuose gali gyventi ir veistis vėžiagyviai, ir gali vėliau priskirti kitus vandenis.
2. Valstybės narės gali iš naujo išnagrinėti tam tikrų vandenų priskyrimą, ypač dėl veiksnių, nenumatytų priskyrimo metu, atsižvelgdamos į 8 straipsnyje nurodytą principą.
5 straipsnis
Valstybės narės sudaro programas siekdamos mažinti taršą ir užtikrinti, jog priskirtieji vandenys pagal 4 straipsnį per šešerius metus nuo priskyrimo atitiktų tiek valstybių narių pagal 3 straipsnį nustatytas vertes, tiek I priedo G ir I skiltyse pateiktas pastabas.
6 straipsnis
1. Kad būtų įgyvendintas 5 straipsnis, priskirtieji vandenys laikomi atitinkančiais šios direktyvos nuostatas, jeigu tokių vandenų mėginiai, per 12 mėnesių paimti I priede nustatytais mažiausiais laiko intervalais ir toje pat mėginių ėmimo vietoje rodo, kad jie atitinka valstybių narių pagal 3 straipsnį nustatytas vertes ir I priedo G ir I skiltyse pateiktas pastabas, t. y.:
a) 100 % mėginių pagal parametrus, priklausančius „organinių halogenintų medžiagų“ ir „metalų“ grupėms;
b) 95 % mėginių pagal parametrus „druskingumas“ ir „ištirpęs deguonis“;
c) 75 % mėginių kitiems I priede išvardytiems parametrams.
Jeigu pagal 7 straipsnio 2 dalį mėginiai pagal visus I priede išvardytus parametrus, išskyrus parametrus, priklausančius „organinių halogenintų medžiagų“ ir „metalų“ grupėms, imami rečiau negu nurodyta I priede, visi mėginiai turi atitikti šios dalies pirmoje pastraipoje minėtas vertes ir pastabas.
2. Skaičiuojant 1 dalyje numatytus procentinius santykius, neatsižvelgiama į valstybių narių pagal 3 straipsnį nustatytų verčių arba I priedo G ir I skiltyse pateiktų pastabų neatitinkančius pavyzdžius, kai šie pavyzdžiai gauti dėl stichinių nelaimių.
7 straipsnis
1. Kompetentingos institucijos valstybėse narėse mėginius paima ne rečiau, kaip nustatyta I priede.
2. Jeigu kompetentinga institucija užregistruoja, kad priskirtų vandenų kokybė daug geresnė už tą, kuri būtų laikantis reikalavimų vertėms, nustatytoms pagal 3 straipsnyje numatytą tvarką, ir laikantis I priedo G ir I skiltyse pateiktų pastabų, mėginius galima paimti rečiau. Kai vanduo neteršiamas arba kai nėra pavojaus, kad vandenų kokybė galėtų blogėti, atitinkamos kompetentingos institucijos gali nuspręsti, jog mėginių imti nebūtina.
3. Jeigu imant mėginius nustatoma, kad nesilaikoma pagal 3 straipsnį nustatytos vertės arba I priedo G arba I skiltyse pateiktų pastabų, kompetentinga institucija nustato, ar tai atsitiktinis rezultatas, natūralus reiškinys ar tarša, ir patvirtina atitinkamas priemones.
4. Tikslią mėginių ėmimo vietą, artimiausią atstumą nuo šios vietos iki tos vietos, kur buvo išleisti teršalai, bei gylį, kuriame turi būti imami mėginiai, nustato kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, ypač remdamasi vietos aplinkos sąlygomis.
5. Naudotini pamatiniai analizės metodai konkrečių parametrų vertėms apskaičiuoti yra pateikti I priede. Laboratorijos, taikančios kitus metodus, užtikrina, kad gautieji rezultatai bus lygiaverčiai arba panašūs į apibrėžtuosius I priede.
8 straipsnis
Priemonių, kurių imamasi pagal šią direktyvą, įgyvendinimas jokiu būdu negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai tapti pakrančių ir sūrių vandenų padidėjusios taršos priežastimi.
9 straipsnis
Valstybės narės priskirtiesiems vandenims bet kuriuo metu gali nustatyti griežtesnes reikalaujamas vertes už nustatytąsias šioje direktyvoje. Jos taip pat gali nustatyti reikalavimus ir kitiems parametrams nei numatyta šioje direktyvoje.
10 straipsnis
Jeigu valstybė narė numato priskirti vandenis, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, visai greta kitos valstybės narės sienos, šios valstybės konsultuojasi, kad nustatytų tuos vandens ruožus, kuriems galėtų būti taikoma ši direktyva, bei tokių bendrai siekiamų kokybinių tikslų padarinius; po oficialių konsultacijų kiekviena suinteresuota valstybė narė apibrėžia tokius padarinius. Komisija gali dalyvauti šiuose svarstymuose.
11 straipsnis
Valstybės narės, susidarius ypatingoms oro arba geografinėms sąlygoms, gali nukrypti nuo šios direktyvos.
12 straipsnis
Komisija, padedama pagal Direktyvos 2006/44/EB 13 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto, priima priemones, būtinas šios direktyvos I priede nustatytų parametrų G vertėms bei analizės metodams derinti su technikos ir mokslo pažanga. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, tvirtinamos laikantis Direktyvos 2006/44/EB 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
13 straipsnis
1. Valstybės narės, taikydamos šią direktyvą, pateikia Komisijai informaciją apie:
a) vandenis, priskirtus pagal 4 straipsnio 1 dalį santraukos forma;
b) tam tikrų vandenų priskyrimo peržiūros rezultatus pagal 4 straipsnio 2 dalį;
c) nuostatas, kurios nustatytos naujiems parametrams parengti, pagal 9 straipsnį.
2. Jeigu valstybė narė taiko 11 straipsnio nuostatas, apie tai ji nedelsdama praneša Komisijai, nurodydama priežastis ir numatomus laikotarpius.
3. Apskritai valstybės narės Komisijai, pastarajai pateikus pagrįstą prašymą, teikia visą šiai direktyvai taikyti reikiamą informaciją.
14 straipsnis
Kas trejus metus, o pirmą kartą 1993–1995 metais imtinai, valstybės narės siunčia Komisijai informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą pagal sektorius, kuri taip pat apima ir kitas su aplinkos apsauga susijusias Bendrijos direktyvas. Tokia ataskaita parengiama pagal klausimyną ar gaires, kurias Komisija sudaro 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvos 91/692/EEB, standartizuojančios ir racionalizuojančios ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą ( 7 ), 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Toks klausimynas ar gairės valstybėms narėms atsiunčiamas prieš šešis mėnesius iki laikotarpio, nurodyto ataskaitoje. Ataskaita nusiunčiama Komisijai per devynis mėnesius nuo ja apimamo trejų metų trukmės ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
Komisija per devynis mėnesius po valstybių narių ataskaitų gavimo paskelbia Bendrijos pranešimą apie šios direktyvos įgyvendinimą.
15 straipsnis
Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
16 straipsnis
Direktyva 79/923/EEB yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais II priedo B dalyje.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.
17 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
18 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
VANDENŲ, KURIUOSE VEISIASI VĖŽIAGYVIAI, KOKYBĖ
|
Parametras |
G |
I |
Pamatinis analizės metodas |
Mažiausias mėginių ėmimo ir matavimo dažnumas |
||
|
1. |
pH, pH vienetas |
7-9 |
— Elektrometrija. — Matuojama vietoje mėginio ėmimo metu |
Kas ketvirtį |
||
|
2. |
Temperatūra, oC |
Išpylimas, turintis įtakos vandenims, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, neturi padidinti šių vandenų temperatūros daugiau nei 2 oC, palyginti su nepaveiktais vandenimis |
— Termometrija. — Matuojama vietoje mėginio ėmimo metu |
Kas ketvirtį |
||
|
3. |
Spalvos (po filtravimo), mg dalelių/l |
Dėl išpylimo, turinčio įtakos vandenims, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, vandens po filtravimo spalva neturi skirtis daugiau nei 10 mg dalelių/l nuo nepaveikto vandens |
— Filtruojama per 0,45 μm membraną. — Fotometrinis metodas, naudojant platinos/kobalto skalę |
Kas ketvirtį |
||
|
4. |
Suspenduotos kietosios dalelės, mg/l |
Dėl išpylimo, turinčio įtakos vandenims, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, suspenduotų kietųjų dalelių kiekis vandenyje neturi viršyti daugiau nei 30 % nepaveikto vandens kiekio |
— Filtruojama per 0,45 μm membraną, džiovinama 105 oC temperatūroje ir sveriama. — Centrifuguojama (ne trumpiau kaip 5 minutes vidutiniu pagreičiu nuo 2 800 iki 3 200 g), džiovinama 105 oC temperatūroje ir sveriama |
Kas ketvirtį |
||
|
5. |
Druskingumas, proc. |
12–38 % |
≤ 40 %. Dėl išpylimo, turinčio įtakos vandenims, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, jų druskingumas neturi viršyti daugiau nei 10 % nepaveikto vandens druskingumo |
Laidumo matavimas |
Kas mėnesį |
|
|
6. |
Vandens prisotinimas deguonimi, proc. |
≥ 80 % |
≥ 70 % (vidutinė vertė), jeigu atskirų matavimų metu gautoji vertė mažesnė nei 70 %, matavimai turi būti pakartoti, atskiro matavimo metu negali būti gaunama mažesnė nei 60 % vertė, jeigu vėžiagyvių kolonijai plėstis nesukeliami pavojingi padariniai |
Winkler metodas. Elektrocheminis metodas |
Kas mėnesį, imant ne mažiau kaip vieną mėginį, kuris yra mažo deguonies kiekio pavyzdys, mėginio ėmimo dieną. Tačiau, jeigu įtariama, kad gali būti ženklūs paros svyravimai, kartą per dieną turi būti imami ne mažiau kaip du mėginiai |
|
|
7. |
Naftos angliavandeniliai |
Vandenyse, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, angliavandenilių kiekis negali būti toks, kad: — ant vandens susidarytų matoma plėvelė ir (arba) jie nusėstų ant vėžiagyvių, — pakenktų vėžiagyviams |
Vizualus apžiūrėjimas |
Kas ketvirtį |
||
|
.8. |
Organinės halogenintos medžiagos |
Kiekvienos vėžiagyvio mėsoje esančios medžiagos koncentracija turi būti taip apribota, kad ji pagal 1 straipsnį prisidėtų prie aukštos vėžiagyvių gaminių kokybės |
Kiekvienos vandenyse, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, arba vėžiagyvio mėsoje esančios medžiagos koncentracija neturi pasiekti arba viršyti bet kurio vėžiagyviams ir lervoms pavojingo lygio |
Dujinė chromatografija, ekstrahavus atitinkamais tirpikliais ir išgryninus |
Kas pusę metų |
|
|
9. |
Metalai |
Kiekvienos vėžiagyvio mėsoje esančios medžiagos koncentracija turi būti taip apribota, kad ji pagal 1 straipsnį prisidėtų prie aukštos vėžiagyvių gaminių kokybės |
Kiekvienos vandenyse, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, arba vėžiagyvio mėsoje esančios medžiagos koncentracija neturi pasiekti arba viršyti bet kurio vėžiagyviams ir lervoms pavojingo lygio. Turi būti atsižvelgta į šių metalų sinergizmo efektus |
Atomų absorbcijos spektrometrija, atitinkamais atvejais su prieš tai atliekamu koncentravimu ir (arba) ekstrahavimu |
Kas pusę metų |
|
|
Sidabras |
Ag |
|||||
|
Arsenas |
As |
|||||
|
Kadmis |
Cd |
|||||
|
Chromas |
Cr |
|||||
|
Varis |
Cu |
|||||
|
Gyvsidabris |
Hg |
|||||
|
Nikelis |
Ni |
|||||
|
Švinas |
Pb |
|||||
|
Cinkas |
Zn |
|||||
|
mg/l |
||||||
|
10. |
Fekalinės žarnyno lazdelės/100 ml |
≤ 300 vėžiagyvių mėsoje ir geldutės skystyje |
Metodas: praskiedimas su fermentacija skystuose substratuose ne mažiau kaip trijuose vamzdeliuose su trimis praskiedimais. Teigiamų vamzdelių subkultūros auginimas patvirtinimo terpėje. Apskaičiuojama pagal MPN (labiausiai tikėtinas skaičius). Inkubavimo temperatūra -44 oC ± 0,5 oC |
Kas ketvirtį |
||
|
11. |
Medžiagos, turinčios įtakos vėžiagyvių skoniui |
Žemesnė koncentracija gali turėti įtakos vėžiagyvio skoniui |
Vėžiagyvio patikrinimas jį ragaujant, jeigu manoma, kad jame gali būti viena iš medžiagų |
|||
|
12. |
Saksitoksinas (gaminamas dinoflagelatų) |
|||||
|
Santrumpos: G = rekomenduojamoji vertė I = privalomoji vertė |
||||||
II PRIEDAS
A DALIS
Panaikinama direktyva su pakeitimu
|
Tarybos direktyva 79/923/EEB (OL L 281, 1979 11 10, p. 47) |
|
|
Tarybos direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48) |
tik I priedo e punktas |
B DALIS
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(nurodyta 16 straipsnyje)
|
Direktyva |
Perkėlimo terminas |
|
79/923/EEB |
1981 m. lapkričio 6 d. |
|
91/692/EEB |
1993 m. sausio 1 d. |
III PRIEDAS
ATITIKMENŲ LENTELĖ
|
Direktyva 79/923/EEB |
Ši direktyva |
|
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
2 straipsnis |
2 straipsnis |
|
3 straipsnis |
3 straipsnis |
|
4 straipsnio 1 ir 2 dalys |
4 straipsnio 1 dalis |
|
4 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 2 dalis |
|
5 straipsnis |
5 straipsnis |
|
6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įvadinė frazė |
6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įvadinė frazė |
|
6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka |
6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas |
|
6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka |
6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas |
|
6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos trečia įtrauka |
6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas |
|
6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
|
6 straipsnio 2 dalis |
6 straipsnio 2 dalis |
|
7 straipsnis |
7 straipsnis |
|
8 straipsnis |
8 straipsnis |
|
9 straipsnis |
9 straipsnis |
|
10 straipsnis |
10 straipsnis |
|
11 straipsnis |
11 straipsnis |
|
12 straipsnis |
12 straipsnis |
|
13 straipsnio pirmos pastraipos įvadinė frazė |
13 straipsnio 1 dalies įvadinė frazė |
|
13 straipsnio pirmos pastraipos pirma įtrauka |
13 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
13 straipsnio pirmos pastraipos antra įtrauka |
13 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
13 straipsnio pirmos pastraipos trečia įtrauka |
13 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
13 straipsnio antra pastraipa |
13 straipsnio 2 dalis |
|
13 straipsnio trečia pastraipa |
13 straipsnio 3 dalis |
|
14 straipsnis |
14 straipsnis |
|
15 straipsnio 1 dalis |
— |
|
15 straipsnio 2 dalis |
15 straipsnis |
|
— |
16 straipsnis |
|
— |
17 straipsnis |
|
16 straipsnis |
18 straipsnis |
|
Priedas |
I priedas |
|
— |
II priedas |
|
— |
III priedas |
( 1 ) 2006 m. spalio 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas.
( 2 ) OL L 281, 1979 11 10, p. 47. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48).
( 3 ) Žr. II priedo A dalį.
( 4 ) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.
( 5 ) OL L 264, 2006 9 25, p. 20.
( 6 ) OL L 64, 2006 3 4, p. 52.
( 7 ) OL L 377, 1991 12 31, p. 48. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).