Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02005R2074-20160603

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 2005 m. gruodžio 5 d. nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (tekstas svarbus EEE)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2005/2074/2016-06-03

2005R2074 — LT — 03.06.2016 — 010.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2074/2005

2005 m. gruodžio 5 d.

nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

(tekstas svarbus EEE)

(OL L 338 2005.12.22, p. 27)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1664/2006 2006 m. lapkričio 6 d.

  L 320

13

18.11.2006

►M2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1244/2007 2007 m. spalio 24 d.

  L 281

12

25.10.2007

►M3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1022/2008 2008 m. spalio 17 d.

  L 277

18

18.10.2008

►M4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1250/2008 2008 m. gruodžio 12 d.

  L 337

31

16.12.2008

►M5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 15/2011 2011 m. sausio 10 d.

  L 6

3

11.1.2011

►M6

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 809/2011 2011 m. rugpjūčio 11 d.

  L 207

1

12.8.2011

►M7

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1012/2012 2012 m. lapkričio 5 d.

  L 306

1

6.11.2012

►M8

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 218/2014 2014 m. kovo 7 d.

  L 69

95

8.3.2014

►M9

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2295 2015 m. gruodžio 9 d.

  L 324

5

10.12.2015

►M10

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/759 2016 m. balandžio 28 d.

  L 126

13

14.5.2016


pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 252, 28.9.2011, p.  22 (15/2011,)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 214, 9.8.2013, p.  11 (1012/2012,)




▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2074/2005

2005 m. gruodžio 5 d.

nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

(tekstas svarbus EEE)



1 straipsnis

Reikalavimai dėl maisto grandinės informacijos įgyvendinant Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio II skyriaus A dalyje nurodyti reikalavimai dėl maisto grandinės informacijos nustatomi šio reglamento I priede.

2 straipsnis

Reikalavimai dėl žuvininkystės produktų įgyvendinant Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 9 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 18 straipsnio 14 ir 15 dalyje nurodyti reikalavimai dėl žuvininkystės produktų nustatomi šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Pripažinti jūrinių biotoksinų tyrimo metodai įgyvendinant Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 18 straipsnio 13 dalies a punkte nurodyti reikalavimai dėl žuvininkystės produktų nustatomi šio reglamento III priede.

4 straipsnis

Kalcio kiekis mechaniškai atskirtoje mėsoje įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 853/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas kalcio kiekis mechaniškai atskirtoje mėsoje nustatomas šio reglamento IV priede.

5 straipsnis

Įmonių sąrašai įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 882/2004

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 31 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyti reikalavimai dėl įmonių sąrašų nustatyti šio reglamento V priede.

▼M6

6 straipsnis

Veterinarijos sertifikatų ir dokumentų formos tam tikrų gyvūninių produktų importui įgyvendinant reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir Nr. 854/2004

1.  Veterinarijos sertifikatų ir dokumentų formos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalies d punkte, kurios turi būti naudojamos importuojant šio reglamento VI priede išvardytus gyvūninius produktus, nustatytos minėtame priede.

2.  Kapitono pasirašomo dokumento, kuriuo galima pakeisti reikiamą dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 14 straipsnį, jei žuvininkystės produktai yra importuojami tiesiogiai iš laivo-šaldytuvo, kaip nustatyta to paties reglamento 15 straipsnio 3 dalyje, forma yra pateikta šio reglamento VI priede.

▼M1

6a straipsnis

Žalio pieno ir termiškai apdoroto pieno tyrimo metodai

Šio reglamento VIa priede nustatytus analizės metodus naudoja kompetentingos institucijos ir prireikus maisto verslo subjektai, tikrindami, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus III dalyje nustatytų ribų, ir užtikrindami tinkamą pasterizavimo proceso taikymą pieno produktams, kaip nurodyta minėto reglamento III priedo IX skirsnio II skyriaus II dalyje.

▼M2

6 straipsnis b

Mėsos tikrinimo oficialios kontrolės reikalavimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 854/2004

VI b priede nustatomi mėsos tikrinimo oficialios kontrolės reikalavimai.

▼B

7 straipsnis

Nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 leidžianti nukrypti nuostata dėl tradicinių maisto produktų

1.  Šiame reglamente „tradiciniai maisto produktai“ reiškia, kad valstybėse narėse, kuriose šie produktai yra tradiciškai gaminami, jie yra:

a) istoriškai pripažįstami kaip tradiciniai produktai arba

b) gaminami pagal kodifikuotas ar registruotas technines nuorodas į tradicinius technologijos procesus arba pagal tradicinius gamybos metodus, arba

c) Bendrijos, nacionalinės, regionų ar vietos teisės aktais saugomi kaip tradiciniai maisto produktai.

2.  Valstybės narės tradicinius maisto produktus gaminančioms įmonėms gali suteikti atskiras arba bendras leidžiančias nukrypti nuostatas, taikomas reikalavimams, kurie yra nustatyti:

a) Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalyje dėl patalpų, kuriose tokie produktai laikomi aplinkoje, būtinoje iš dalies atskleidžiant jų savybes. Tokių patalpų ypač sienos, lubos ir durys gali būti nelygios, nelaidžios, nesugeriančios arba iš korozijai atsparių medžiagų, taip pat tai gali būti natūralios geologinės sienos, lubos ir grindys;

b) Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalies f punkte ir V skyriaus 1 dalyje dėl medžiagų, iš kurių yra pagaminti prietaisai ir įrengimai, naudojami minėtų produktų paruošimui, pakavimui ir vyniojimui, rūšies.

a papunktyje minėtų patalpų valymo ir dezinfekavimo priemonės ir jų valymo bei dezinfekavimo darbų atlikimo periodiškumas yra pritaikyti prie veiklos, siekiant atsižvelgti į tokių patalpų specifinę aplinkos florą.

Nuolatos palaikoma b papunktyje nurodytų prietaisų ir įrengimų patenkinama higienos būklė, jie reguliariai valomi ir dezinfekuojami.

3.  Valstybės narės, suteikdamos 2 dalyje numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo atskirų ar bendrų leidžiančių nukrypti nuostatų suteikimo apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Kiekviename pranešime:

a) pateikiamas trumpas pritaikytų reikalavimų aprašymas;

b) aprašomi susiję maisto produktai bei įmonės ir

c) pateikiama kita svarbi informacija.

8 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento VII priedą.

9 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I, II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento VIII priedą.

10 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d., išskyrus V priedo II ir III skyrius, kurie taikomi nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

MAISTO GRANDINĖS INFORMACIJA

I SKIRSNIS

MAISTO VERSLO SUBJEKTŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

Skerdimui siunčiamus gyvūnus auginantys maisto verslo subjektai užtikrina, kad Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nurodyta maisto grandinės informacija būtų atitinkamai įtraukta į išsiunčiamų gyvūnų dokumentus taip, kad ją galėtų gauti atitinkami skerdyklas eksploatuojantys subjektai.

II SKIRSNIS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

I SKYRIUS

MAISTO GRANDINĖS INFORMACIJOS TEIKIMAS

1. Išsiuntimo vietos kompetentinga institucija informuoja išsiunčiantį maisto verslo subjektą apie minimalią maisto grandinės informaciją, kurią jis turi pateikti skerdyklai pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnį.

2.

 

Skerdimo vietos kompetentinga institucija patikrina, ar:

a) gyvūnus iki išsiuntimo išauginęs arba laikęs maisto verslo subjektas nuosekliai ir veiksmingai perduoda maisto grandinės informaciją skerdyklą eksploatuojančiam subjektui;

b) maisto grandinės informacija yra pagrįsta ir patikima;

c) susijusi informacija perduodama ūkiui, jei taikoma.

3. Kai gyvūnai išsiunčiami skerdimui į kitą valstybę narę, išsiuntimo vietos ir skerdimo vietos kompetentingos institucijos bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad gyvūnus išsiunčiančio maisto verslo subjekto pateikiamą informaciją be kliūčių gautų skerdyklą, kuriai siunčiami gyvūnai, eksploatuojantis subjektas.

II SKYRIUS

PATIKRINIMŲ REZULTATŲ PERDAVIMAS GYVŪNŲ KILMĖS ŪKIAMS

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio I skyrių valstybinis veterinarijos gydytojas, pranešdamas susijusius patikrinimo rezultatus, kurie turi būti perduoti ūkiui, kuriame buvo išauginti gyvūnai, prieš paskerdimą toje pačioje valstybėje narėje, gali naudotis I priedėlyje pateikiama dokumento forma.

2. Kompetentinga institucija yra atsakinga už susijusių patikrinimo rezultatų perdavimą tais atvejais, kai gyvūnai yra išauginami kitos valstybės narės ūkyje, ji privalo rezultatus perduoti užpildydama priedėlyje pateikiamo dokumento formą šalies siuntėjos ir šalies gavėjos kalbomis.




I priedo priedėlis

DOKUMENTO FORMA



1.

Identifikavimo informacija

 

1.1

kilmės ūkis (pvz., savininkas arba vadovas)

 

 

 

pavadinimas/numeris

 

 

 

visas adresas

 

 

 

telefono numeris

 

 

1.2

identifikavimo numeriai (pridėti atskirą lapą)

 

 

 

bendras gyvūnų skaičius (pagal rūšis)

 

 

 

identifikavimo problemos (jei yra)

 

 

1.3

bandos/pulko/narvų identifikavimas (jei taikoma)

 

 

1.4

gyvūnų rūšys

 

 

1.5

veterinarijos sertifikato nuorodos numeris

 

2.

Tikrinimų prieš skerdimą išvados

 

2.1

gerovė

 

 

 

paveiktų gyvūnų skaičius

 

 

 

tipas/klasė/amžius

 

 

 

pastabos (pvz., uodegų kramtymas)

 

 

2.2

pristatyti nešvarūs gyvūnai

 

 

2.3

klinikinės išvados (ligos)

 

 

 

paveiktų gyvūnų skaičius

 

 

 

tipas/klasė/amžius

 

 

 

pastabos

 

 

 

patikrinimo data

 

 

2.4

laboratorinių tyrimų rezultatai (1)

 

3.

Tikrinimo po skerdimo išvados

 

3.1

(makroskopinės) išvados

 

 

 

paveiktų gyvūnų skaičius

 

 

 

tipas/klasė/amžius

 

 

 

paveikto gyvūno (-ų) organas ar vieta

 

 

 

paskerdimo data

 

 

3.2

liga (galima nurodyti kodą (2)

 

 

 

paveiktų gyvūnų skaičius

 

 

 

tipas/klasė/amžius

 

 

 

paveikto gyvūno (-ų) organas ar vieta

 

 

 

iš dalies arba visiškai pripažinta netinkama naudoti skerdena (nurodyti priežastį)

 

 

 

paskerdimo data

 

 

3.3

laboratorinių tyrimų rezultatai (3)

 

 

3.4

kiti rezultatai (pvz., parazitai, svetimkūniai ir pan.)

 

 

3.5

išvados dėl gerovės (pvz., lūžusios kojos)

 

4.

Papildoma informacija

5.

Kontaktinė informacija

 

5.1

skerdykla (patvirtinimo numeris)

 

 

 

pavadinimas

 

 

 

visas adresas

 

 

 

telefono numeris

 

 

5.2

elektroninio pašto adresas, jei yra

 

6.

Valstybinis veterinarijos gydytojas (vardas, pavardė spausdintinėmis raidėmis)

 

 

parašas ir spaudas

 

7.

Data

8.

Prie šios formos pridedamų lapų skaičius:

(1)   Mikrobiologiniai, cheminiai, serologiniai ir pan. (pridėti gautus rezultatus).

(2)   Kompetentingos institucijos gali taikyti šiuos kodus: kodas A OIE išvardytoms ligoms; kodai B100 ir B200 – gyvūnų gerovės klausimams (Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio II skyriaus C dalis) ir kodai C100–C290 – sprendimams, susijusiems su mėsa (Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio V skyriaus 1 punkto a – u papunkčiai). Prireikus kodų sistemą galima išsamiau suskirstyti (pvz. C141 nesunkiai bendro pobūdžio ligai, C142 sunkesnei ligai ir pan.). Jei įrašomi kodai, maisto verslo subjektui turi būti pateikiamas tinkamas jų reikšmės paaiškinimas.

(3)   Mikrobiologiniai, cheminiai, serologiniai ir pan. (pridėti gautus rezultatus).




II PRIEDAS

ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAI

I SKIRSNIS

MAISTO VERSLO SUBJEKTŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

Šiame skirsnyje nustatomos išsamios vizualinio patikrinimo žuvininkystės produktuose parazitams nustatyti taisyklės.

I SKYRIUS

SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1. „Matomi parazitai“ reiškia parazitus ar parazitų grupę, kurių dydis, spalva arba audinys aiškiai skiriasi nuo žuvies audinių.

2. „Vizualinis patikrinimas“ reiškia paviršinį žuvų ar žuvininkystės produktų tyrimą optinėmis didinimo priemonėmis arba be jų ir esant geroms apšvietimo sąlygoms žmonių regėjimui, įskaitant, jei reikia, peršvietimą.

3. „Peršvietimas“ reiškia plekšniažuvių ar žuvų filė laikymą prieš šviesą tamsintoje patalpoje, siekiant nustatyti parazitus.

II SKYRIUS

SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAIVIZUALINIS PATIKRINIMAS

1. Vizualiai patikrinamas tipinis mėginių skaičius. Už sausumos įmones atsakingi asmenys ir kvalifikuoti asmenys gamykliniuose žvejybos laivuose, atsižvelgdami į žuvininkystės produktų rūšį, jų geografinę kilmės vietą ir jų panaudojimą, nustato patikrinimų apimtį ir periodiškumą. Gamybos metu kvalifikuoti asmenys turi atlikti vizualinį išdarinėtos žuvies patikrinimą ir patikrinti žmonėms vartoti skirtą pilvo ertmę, kepenis ir ikrus. Priklausomai nuo išskrodimo metodo, vizualinį patikrinimą:

a) turi nuolatos atlikti darbininkas, išdarinėdamas ir plaudamas žuvį, kai išdarinėjama rankiniu būdu;

b) reikia atlikti imant mėginius iš tipinio mėginių skaičiaus, kuris negali būti mažesnis nei 10 žuvų iš vienos siuntos, kai išdarinėjama mechaniniu būdu.

2. Žuvų filė ar žuvų gabalėlių vizualinį patikrinimą turi atlikti kvalifikuoti asmenys tvarkymo metu ir po kaulų išėmimo bei supjaustymo gabalėliais. Jei atskiro patikrinimo neįmanoma atlikti dėl filė kiekio ar kaulo išėmimo tvarkos, turi būti parengtas mėginių ėmimo planas, sudarant galimybę kompetentingai institucijai šį planą gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio II skyriaus 4 dalį. Jei būtina filė peršviesti dėl techninių sumetimų, peršvietimą reikia įtraukti į mėginių ėmimo planą.

II SKIRSNIS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

I SKYRIUS

TAM TIKROMS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ KATEGORIJOMS TAIKOMOS BENDROS LAKIŲJŲ AZOTO BAZIŲ (LAB-N) RIBINĖS VERTĖS IR NAUDOTINI TYRIMŲ METODAI

▼M3

1. Neperdirbti žuvininkystės produktai laikomi netinkamais žmonėms vartoti, kai atlikus organoleptinį vertinimą kyla abejonių dėl jų šviežumo, o atlikus cheminius patikrinimus nustatyta, kad yra viršytos šios LAB-N ribinės vertės:

a) II skyriaus 1 punkte nurodytoms rūšims – 25 mg azoto/100 g mėsos;

b) II skyriaus 2 punkte nurodytoms rūšims – 30 mg azoto/100 g mėsos;

c) II skyriaus 3 punkte nurodytoms rūšims – 35 mg azoto/100 g mėsos;

d) 60 mg azoto/100 g neišdarinėtų žuvininkystės produktų, tiesiogiai naudojamų žmonėms vartoti skirtiems žuvų taukams gaminti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio IV skyriaus B dalies 1 punkto antrojoje pastraipoje; tačiau kai žaliavos atitinka to skyriaus B dalies 1 punkto a, b ir c papunkčių nuostatas, valstybės narės tam tikroms rūšims gali padidinti ribines vertes, kol nėra priimti tam tikri Bendrijos teisės aktai;

Pagal pamatinį metodą, naudojamą tikrinant LAB-N ribines vertes, atliekama perchlorato rūgštimi deproteinizuoto ekstrakto distiliacija, kaip nustatyta III skyriuje.

▼B

2. 1 punkte nurodyta distiliacija turi būti atliekama naudojant aparatą, atitinkantį IV skyriuje pavaizduotą brėžinį.

3. LAB-N ribinė vertė paprastai nustatoma naudojant šiuos įprastinius metodus:

 mikrodifuzinis metodas, kurį aprašė Conway ir Byrne (1933 m.),

 tiesioginės distiliacijos metodas, kurį aprašė Antonacopoulos (1968 m.),

 trichloracto rūgštimi deproteinizuoto ekstrakto distiliacija (Maisto kodekso žuvies ir žuvininkystės produktų komitetas (1968 m.).

4. Mėginį turi sudaryti 100 g sumaltos, ne mažiau kaip iš trijų skirtingų vietų paimtos ir sumaišytos mėsos.

Valstybės narės rekomenduoja oficialiai paskirtoms laboratorijoms įprasta tvarka taikyti pirmiau aprašytą pamatinį metodą. Iškilus abejonių ar susiginčijus dėl tyrimo rezultatų, gautų taikant vieną iš įprastinių tyrimo metodų, pakartotinai rezultatus galima patikrinti tik pamatiniu metodu.

II SKYRIUS

RŪŠYS, KURIOMS NUSTATYTOS LAB-N RIBINĖS VERTĖS

1.  Sebastes spp., Helicolenus dactylopterus, Sebastichthys capensis

2. Rūšys, priklausančios Pleuronectidae šeimai (išskyrus otus: Hippoglossus spp.)

3.  Salmo salar, Merlucciidae šeimai priklausančios rūšys, Gadidae šeimai priklausančios rūšys

III SKYRIUS

LAB-N KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS ŽUVYSE IR ŽUVININKYSTĖS PRODUKTUOSE

PAMATINĖ PROCEDŪRA

1.   Tikslas ir taikymo sritis

Šis metodas apibrėžia LAB-N azoto koncentracijos nustatymo žuvyse ir žuvininkystės produktuose standartinę procedūrą. Ši procedūra yra taikytina, kai LAB-N koncentracija siekia nuo 5 mg/100g iki ne mažiau kaip 100 mg/100 g.

2.   Apibrėžimas

„LAB-N koncentracija“ reiškia azoto kiekį lakiojoje azoto bazėje, apskaičiuotą pagal aprašytą metodą.

Koncentracija nurodoma mg/100 g.

3.   Trumpas aprašymas

Lakiosios azoto bazės yra ekstrahuojamos iš mėginio 0,6 mol perchlorato rūgšties tirpalu. Po šarminės reakcijos ekstraktas yra distiliuojamas garais, o išsiskyrusias lakiąsias azoto bazes absorbuoja rūgštinis surišiklis. LAB-N koncentracija yra nustatoma titruojant absorbuotas bazes.

4.   Cheminės medžiagos

Jei nenurodyta kitaip, vartojami reagentų švarumo klasės cheminės medžiagos. Vanduo turi būti distiliuotas arba demineralizuotas ir bent jau tokio paties grynumo. Jei nenurodyta kitaip, „tirpalu“ laikomas toks vandeninis tirpalas:

a) perchlorato rūgšties tirpalas = 6 g/100 ml;

b) natrio hidroksido tirpalas = 20 g/100 ml;

c) druskos rūgšties etaloninis tirpalas 0,05 mol/l ((0,05 N).

Pastaba:

Naudojant automatinį distiliavimo aparatą, titravimui reikia naudoti 0,01 mol/l ((0,01 N) druskos rūgšties etaloninį tirpalą.

d) boro rūgšties tirpalas = 3 g/100 ml;

e) silikono priešputis;

f) fenolftaleino tirpalas = 1 g/100 ml 95 % etanolio;

g) indikatoriaus tirpalas (Tashiro maišytas indikatorius) 2 g metilraudonojo ir 1 g metileno mėlynojo ištirpinama 1 000 ml 95 % etanolio.

5.   Įrankiai ir priedai

a) mėsmalė, kuria būtų galima pagaminti pakankamai homogenišką žuvies faršą;

b) greitų apsukų maišiklis, išvystantis nuo 8 000 iki 45 000 apsukų per minutę;

c) 150 mm skersmens rievėtas filtras, skirtas greitai filtruoti;

d) biuretė, 5 ml, graduota kas 0,01 ml;

e) garinis distiliavimo prietaisas. Šiuo prietaisu turi būti reguliuojamas garų kiekis ir nustatytą laiko tarpą užtikrinamas tolygus garų įpurškimas. Kartu turi būti užtikrinta, kad būtų sulaikytos šarminės reakcijos metu susidariusios lakiosios bazės.

6.   Vykdymas

Perspėjimas: dirbant su perchlorato rūgštimi, kuri yra priskiriama stipriai ėsdinančioms medžiagoms, reikėtų imtis atsargumo ir prevencijos priemonių. Jei įmanoma, pristatyti mėginiai turėtų būti nedelsiant paruošiami pagal šiuos nurodymus:

a)  Mėginio paruošimas

Tyrimui ruošiamas mėginys turi būti kruopščiai sumaltas 5 punkto a papunktyje nurodyta mėsmale. Lygiai 10 g +/- 0,1 g malto mėginio sudedama į tinkamą tarą. Tada mėginys sumaišomas su 90,0 ml 4 punkto a papunktyje nurodyto perchlorato rūgšties tirpalo, dvi minutes maišomas 5 punkto b papunktyje nurodytame maišiklyje, ir po to filtruojamas.

Tokiu būdu gautas ekstraktas gali būti laikomas mažiausiai septynias dienas 2–6 oC temperatūroje.

b)  Distiliavimas garais

50,0 ml ekstrakto, gauto laikantis a papunkčio nurodymų, įpilama į 5 punkto e papunktyje nurodytą garinį distiliavimo prietaisą. Norint vėliau patikrinti šarminę reakciją, į ekstraktą įlašinami keli lašai 4 punkto f papunktyje nurodyto fenolftaleino. Pridėjus dar keletą silikono priešpučio lašų, į ekstraktą įpilama 6,5 ml 4 punkto b papunktyje nurodyto natrio hidroksido tirpalo ir tuoj pat pradedama distiliuoti garais.

Distiliavimas garais atliekamas taip, kad per 10 min. susidarytų apie 100 ml distiliato. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis panardinamas į rinktuvą, pripildytą 100 ml 4 punkto d papunktyje nurodyto boro rūgšties tirpalo, į kurį buvo įlašinta nuo trijų iki penkių lašų 4 punkto g papunktyje nurodyto indikatoriaus. Lygiai po 10 minučių distiliacija baigiama. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis ištraukiamas iš rinktuvo ir nuplaunamas vandeniu. Lakiosios azoto bazės rinktuve esančiame tirpale nustatomos titruojant 4 punkto c papunktyje nurodytu etaloniniu druskos rūgšties tirpalu.

Galutinis pH turėtų būti 5,0 +/- 0,1 .

c)  Titravimas

Būtina atlikti kartotinius tyrimus. Taikomas metodas yra tikslus, jei skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g.

d)  Tuščiasis bandymas

Tuščiasis bandymas atliekamas pagal b papunkčio nurodymus. Vietoj ekstrakto įpilama 50,0 ml 4 punkto a papunktyje nurodyto perchlorato rūgšties tirpalo.

7.   LAB-N kiekio apskaičiavimas

4 punkto c papunktyje nurodyta vandenilio chloridu titruojant rinktuve esantį tirpalą, LAB-N kiekis apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

image

V1 = 0,01 mol druskos rūgšties tirpalo, skirto mėginiui, tūris ml

V0 = 0,01 mol druskos rūgšties tirpalo, skirto tuščiam bandymui, tūris ml

M = mėginio masė g

Pastabos

1. Būtina atlikti kartotinius tyrimus. Taikomas metodas yra tikslus, jei skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g.

2. Įrengimą patikrinkite distiliuodami NH4Cl tirpalus, kurie yra lygūs 50 mg LAB-N/100 g.

3. Standartinis atkuriamumo nuokrypis Sr = 1,20 mg/100 g. Standartinis palyginamumo nuokrypis Sr = 2,50mg/100 g.

IV SKYRIUS

LAB-N GARINIS DISTILIAVIMO PRIETAISAS

image




III PRIEDAS

PRIPAŽINTI JŪRINIŲ BIOTOKSINŲ TYRIMO METODAI

Siekdamos nustatyti ar laikomasi ribų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkte, kompetentingos institucijos, ir, prireikus, maisto verslo subjektai taiko toliau išvardytus analizės metodus.

Pagal Tarybos direktyvos 86/609/EEB ( 8 ) 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, taikant biologinius tyrimo metodus reikia atsižvelgti į pakeitimo, tobulinimo ir mažinimo veiksnius.

▼M1

I SKYRIUS

PARALYŽIUOJANČIŲ KIAUKUTINIŲ NUODŲ (PSP) NUSTATYMO METODAS

1. Paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų (PSP) kiekis valgomose moliuskų dalyse (visas moliuskas ar atskira valgoma dalis) turi būti nustatytas taikant biologinio tyrimo metodą arba bet kurį kitą tarptautiniu mastu pripažintą metodą. Taip vadinamas Lawrence’o metodas, AOAC paskelbtas oficialiuoju metodu 2005.06 (paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų toksinai kiaukutiniuose), gali būti naudojamas kaip alternatyvus šių toksinų nustatymo metodas.

2. Jei rezultatai užginčijami, pamatinis metodas yra biologinis tyrimo metodas.

3. 1 ir 2 punktai bus peržiūrėti atsižvelgiant į Bendrijos jūrinių biotoksinų etaloninės laboratorijos sėkmingai užbaigtą Lawrense’o metodo įgyvendinimo priemonių derinimą.

▼M2

II SKYRIUS

AMNEZINIŲ KIAUKUTINIŲ NUODŲ (ASP) NUSTATYMO METODAS

Bendras amnezinių kiaukutinių nuodų (ASP) kiekis valgomose moliuskų dalyse (visas moliuskas ar atskira valgoma dalis) turi būti nustatytas taikant aukšto slėgio skysčių chromatografijos (HPLC) metodą ar bet kurį kitą tarptautiniu mastu pripažintą metodą.

Tačiau tikrinimo tikslais galima naudoti 2006 m. birželio mėn. AOAC leidinyje paskelbtą 2006.02 ASP ELISA metodą bendram ASP kiekiui valgomose moliuskų dalyse nustatyti.

Jeigu rezultatai užginčijami, pamatinis metodas yra HPLC metodas.

▼M5

III   SKYRIUS

LIPOFILINIŲ TOKSINŲ NUSTATYMO METODAI

A.    Cheminė metodologija

1) Etaloninis metodas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 dalies c, d ir e punktuose nurodytiems jūriniams toksinams nustatyti yra ES etaloninės laboratorijos LC-MS/MS metodas. Šiuo metodu nustatomos bent šie junginiai:

okadaino rūgšties grupės toksinai : OA, DTX1, DTX2, DTX3 ir jų esteriai,

pektenotoksinų grupės toksinai : PTX1 ir PTX2,

jesotoksinų grupės toksinai : YTX, 45 OH YTX, homo YTX ir 45 OH homo YTX,

azaspiracidų grupės toksinai : AZA1, AZA2 ir AZA3.

2) Bendras toksiškumo ekvivalentiškumas apskaičiuojamas naudojant EMST rekomenduojamus toksiškumo ekvivalentiškumo koeficientus (TEK).

3) Atradus naujus visuomenės sveikatai svarbius analogus, jie turėtų būti įtraukiami į tyrimą. Bendras toksiškumo ekvivalentiškumas apskaičiuojamas naudojant EMST rekomenduojamus toksiškumo ekvivalentiškumo koeficientus (TEK).

4) Kiti metodai, kaip skysčių chromatografijos (LC) ir masių spektrometrijos (MS) metodas, efektyvi skysčių chromatografija (HPLC) su atitinkama detekcija, imunologiniai ir funkciniai tyrimai, kaip fosfatazės inhibicijos tyrimas, yra naudojami kaip alternatyvūs arba papildantys ES etaloninės laboratorijos LC-MS/MS metodą, su sąlyga, kad:

a) pavieniai ar derinami jie leidžia nustatyti bent šio skyriaus A dalies 1 punkte nurodytus analogus; jei reikia, nustatomi tikslesni kriterijai;

b) jie atitinka ES etaloninės laboratorijos nustatytus metodo veiksmingumo kriterijus. ►C1  Tokie metodai turėtų būti patvirtinti laboratoriniais tyrimais ir sėkmingai išbandyti pagal atliekamų tyrimų kokybės tikrinimo programą. ◄ ES etaloninė laboratorija remia metodo tarplaboratorinio tvirtinimo veiklą, kad būtų pasiekta oficialaus standartizavimo;

c) juos įgyvendinus užtikrinamas lygiavertis visuomenės sveikatos apsaugos lygis.

B.    Biologiniai metodai

1) Kad valstybės narės galėtų pritaikyti savo metodus prie šio skyriaus A dalies 1 punkte apibrėžto LC-MS/MS metodo, iki 2014 m. gruodžio 31 d. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 dalies c, d ir e punktuose nurodytiems jūriniams toksinams nustatyti galima taikyti kelis pelės biologinio tyrimo metodus, besiskiriančius tyrinio dala (kepenys ir kasa arba visi kūno audiniai) ir ekstrakcijai bei valymui naudojamais tirpikliais.

2) Tyrimo jautrumas ir selektyvumas priklauso nuo ekstrakcijai ir valymui pasirinktų tirpiklių, ir į tai reikėtų atsižvelgti priimant sprendimą dėl naudotino metodo, kad būtų galima nustatyti kuo daugiau toksinų.

3) Vienas pelės biologinio tyrimo metodas, ekstrakcijai naudojant acetoną, gali būti naudojamas okadaino rūgščiai, dinofisistoksinams, azaspiracidams, pektenotoksinams ir jesotoksinams nustatyti. Norint išvengti galimų paklaidų, šis tyrimas gali būti papildytas, jei reikia, skysčių/skysčių atskyrimo etilo acetatu/vandeniu arba dichlorometanu/vandeniu procedūra.

4) Kiekvienam tyrimui naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleista ekstrakto, atitinkančio 5 g kepenų ir kasos arba 25 g viso kūno, tuomet laikoma, kad tyrimo rezultatas parodo, kad yra vienas arba daugiau Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 dalies c, d ir e punktuose minimų toksinų, kurie viršija nurodytus kiekus.

5) Pelės biologinio tyrimo metodas naudojant ekstrakciją acetonu, po kurios atliekamas skysčių/skysčių atskyrimas dietilo eteriu, gali būti naudojamas okadaino rūgščiai, dinofisistoksinams, pektenotoksinams ir azaspiracidams nustatyti, bet jis negali būti naudojamas jesotoksinams nustatyti, nes, atliekant skysčių atskyrimo procedūrą, šių toksinų nelieka. Kiekvienam tyrimui naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleista ekstrakto, atitinkančio 5 g kepenų ir kasos arba 25 g viso kūno, tuomet laikoma, kad tyrimo rezultatas parodo, kad yra okadaino rūgšties, dinofisistoksinų, pektenotoksinų ir azaspiracidų, kurie viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 dalies c ir e punktuose nurodytus kiekius.

6) Žiurkės biologinio tyrimo metodą galima taikyti okadaino rūgščiai, dinofisistoksinams ir azaspiracidams nustatyti. Kiekvienam tyrimui naudojamos trys žiurkės. Jei bet kuri iš trijų žiurkių pradeda viduriuoti, laikoma, kad gauta teigiama okadainės rūgšties, dinofisistoksinų ir azaspiracidų, kurie viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 dalies c ir e punktuose nurodytus kiekius, reakcija.

C.

Pasibaigus šio skyriaus B dalies 1 punkte nustatytam laikotarpiui pelės biologinis tyrimas naudojamas tik naujiems arba nežinomiems jūriniams toksinams nustatyti periodiškai stebint auginimo ir natūralaus išsivalymo plotus remiantis valstybių narių parengtomis nacionalinėmis kontrolės programomis.

▼B




IV PRIEDAS

KALCIO KIEKIS MECHANIŠKAI ATSKIRTOJE MĖSOJE

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 kalcio kiekis mechaniškai atskirtoje mėsoje:

1. neviršija 0,1 % (=100 mg/100 g arba 1 000 ppm) šviežio produkto;

2. nustatomas pagal standartizuotą tarptautinį metodą.

▼M9




V PRIEDAS

Patvirtintų įmonių sąrašai

I SKYRIUS

GALIMYBĖ GAUTI PATVIRTINTŲ ĮMONIŲ SĄRAŠUS

Siekdama padėti valstybėms narėms atnaujintus maisto įmonių sąrašus pateikti kitoms valstybėms narėms ir visuomenei, Komisija parengia svetainę, kurioje kiekviena valstybė narė pateikia nuorodą į savo šalies svetainę arba, jeigu tokie sąrašai paskelbti TRACES sistemoje, apie tai praneša.

II SKYRIUS

NACIONALINIŲ SVETAINIŲ FORMATAS

A.    Pagrindinis sąrašas

1. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo bendros nacionalinės svetainės adresą, kurioje pateikiamas pagrindinis sąrašas, sudarytas iš patvirtintų maisto įmonių, gaminančių Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 8.1 punkte nurodytus gyvūninius produktus, sąrašų.

2. 1 punkte nurodytas pagrindinis sąrašas – tai viena ar daugiau oficialių Sąjungos kalbų užpildytas vieno lapo sąrašas.

B.    Veikimo schema

1. Svetainę, kurioje patalpinamas pagrindinis sąrašas, parengia kompetentinga institucija arba, prireikus, viena iš Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų.

2. Pagrindiniame sąraše pateikiamos nuorodos į:

a) kitus tinklalapius, kurie yra patalpinti toje pačioje svetainėje;

b) jei tam tikrus patvirtintų maisto įmonių sąrašus rengia ne 1 punkte minimos kompetentingos institucijos, į svetaines, kurias tvarko kitos kompetentingos institucijos, tarnybos ar, prireikus, įstaigos.

C.    Galimybė sąrašus pateikti TRACE sistemoje

Nukrypdamos nuo A ir B dalių, valstybės narės sąrašus gali pateikti TRACE sistemoje.

III SKYRIUS

PATVIRTINTŲ ĮMONIŲ SĄRAŠŲ FORMOS IR KODAI

Siekiant užtikrinti visas galimybes gauti informaciją, susijusią su patvirtintomis maisto įmonėmis, ir sudaryti aiškesnius sąrašus, turi būti nustatytos formos, įskaitant susijusią informaciją ir kodus.

IV SKYRIUS

TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

II ir III skyriuose nurodytos užduotys ir veikla atliekamos pagal Komisijos paskelbtas technines specifikacijas.

▼M1




VI PRIEDAS

▼M6

VETERINARIJOS SERTIFIKATŲ IR DOKUMENTŲ FORMOS TAM TIKRŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IMPORTUI

I SKIRSNIS

▼M10 —————

▼M6

IV SKYRIUS

ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAI

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti veterinarijos sertifikatai žuvininkystės produktų importui atitinka šio priedo IV priedėlyje nustatytą formą.

V SKYRIUS

GYVI DVIGELDŽIAI MOLIUSKAI

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti veterinarijos sertifikatai gyvų dvigeldžių moliuskų importui atitinka šio priedo V priedėlyje nustatytą formą.

▼M10 —————

▼M6

II SKIRSNIS

KAPITONO PASIRAŠOMO DOKUMENTO FORMA

Kapitono pasirašomas dokumentas, kuriuo galima pakeisti reikiamą dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 14 straipsnį, jei žuvininkystės produktai yra importuojami tiesiogiai iš laivo-šaldytuvo, kaip nustatyta to paties reglamento 15 straipsnio 3 dalyje, atitinka šio priedo VII priedėlyje nustatytą dokumento formą

▼M10 —————

▼M7




VI priedo IV priedėlis

Veterinarijos sertifikato pavyzdys žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų importui

image

►(1) C2  

image

image

image

▼M4




VI priedo V priedėlis

A   DALIS

SVEIKATOS SERTIFIKATO, IŠDUODAMO IMPORTUOJANT ŽMONIŲ MAISTUI VARTOTI SKIRTUS GYVUS DVIGELDŽIUS MOLIUSKUS, DYGIAODŽIUS, GAUBTAGYVIUS IR JŪRINIUS PILVAKOJUS, PAVYZDYS

image

image

image

▼M1

B DALIS

PAPILDOMA PERDIRBTŲ ACANTHOCARDIA TUBERCULATUM RŪŠIŲ DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ SVEIKUMO PATVIRTINIMO FORMA

Oficialiai paskirtas inspektorius patvirtina, kad perdirbti Acanthocardia tuberculatum rūšių dvigeldžiai moliuskai, kuriems išduotas veterinarinis sertifikatas Nr.:…

1) įgyvendinant Komisijos sprendimą 2006/766/EB ( 9 ) buvo surinkti aiškiai nustatytose, stebimose ir kompetentingos institucijos patvirtintose gamybos teritorijose, kuriose PSP lygis valgomosiose šių moliuskų dalyse mažesnis kaip 300 μg 100g;

2) buvo vežami kompetentingos institucijos užplombuotuose konteineriuose arba transporto priemonėse tiesiai į įmonę:

(kompetentingos institucijos apdoroti moliuskus įgaliotos įmonės pavadinimas ir oficialusis patvirtinimo numeris);

3) jiems vežti į šią įmonę kompetentingos institucijos buvo išduotas lydimasis dokumentas, suteikiantis teisę vežti ir patvirtinantis produkto rūšį ir kiekį, kilmės vietą bei paskirties įmonę;

4) buvo termiškai apdoroti pagal Sprendimo 96/77/EB priedą;

5) PSP lygis, kuris nustatomas biologinio tyrimo metodu, juose yra mažesnis, kaip nurodyta pridėtoje (-ose) į šį patvirtinimą įtrauktos siuntos kiekvienos dalies atlikto tyrimo analitinėje (-ėse) ataskaitoje (-ose).

Oficialiai paskirtas inspektorius patvirtina, kad kompetentinga institucija patikrino, ar 2 punkte nurodytoje įmonėje atlikti vidiniai sveikumo patikrinimai buvo visų pirma taikomi 4 punkte nurodytam terminiam apdorojimui.

Toliau pasirašęs oficialiai paskirtas inspektorius patvirtina, kad yra susipažinęs su Sprendimo 96/77/EB nuostatomis ir kad pridėta (-os) analitinė (-ės) ataskaita (-os) atitinka po perdirbimo atliktus produktų tyrimus.



Oficialiai paskirtas inspektorius

Vardas, pavardė (didžiosiomis raidėmis):

Data:

Antspaudas:

Kvalifikacija ir pareigos:

Parašas:

▼M10 —————

▼M6




VI priedo VII priedėlis

KAPITONO PASIRAŠOMO IR PRIE TIESIOGIAI IŠ LAIVO-ŠALDYTUVO Į EUROPOS SĄJUNGĄ IMPORTUOJAMŲ SUŠALDYTŲ ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ PRIDEDAMO DOKUMENTO FORMA

image

image

image

▼M1




VIA PRIEDAS

ŽALIO IR TERMIŠKAI APDOROTO PIENO TYRIMŲ METODAI

I SKYRIUS

BAKTERIJŲ IR SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS NUSTATYMAS

1. Atliekant tyrimus pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus III dalyje nurodytus kriterijus turi būti laikomasi šių standartų kaip pamatinių metodų:

a) EN/ISO 4833 bakterijų skaičiavimui 30 oC temperatūroje;

b) ISO 13366-1 somatinių ląstelių skaičiavimui.

2. Alternatyvių analizės metodų naudojimas yra priimtinas:

a) bakterijų skaičiavimui 30 oC temperatūroje, kai metodai patvirtinami pagal 1 straipsnio a punkte nurodytą pamatinį metodą laikantis EN/ISO 16140 standarte nustatyto protokolo arba kitų tarptautiniu mastu pripažįstamų panašių protokolų.

Visų pirma alternatyvaus metodo ir 1 straipsnio a punkte nurodyto pamatinio metodo konversinis santykis nustatomas pagal ISO 21187 standartą;

b) somatinių ląstelių skaičiavimui, kai metodai patvirtinami pagal 1 straipsnio b punkte nurodytą pamatinį metodą laikantis ISO 8196 nustatyto protokolo ir naudojami laikantis ISO 13366-2 standarto ar kitų tarptautiniu mastu pripažįstamų panašių protokolų.

II SKYRIUS

ŠARMINĖS FOSFATAZĖS AKTYVUMO NUSTATYMAS

1. Nustatant šarminės fosfatazės aktyvumą, ISO 11816-1 standartas turi būti naudojamas kaip pamatinis metodas.

2. Šarminės fosfatazės aktyvumas išreiškiamas enzimo aktyvumo milivienetais (mU/l) litre. Šarminės fosfatazės aktyvumo vienetas – tai šarminės fosfatazės enzimo kiekis, katalizuojantis substrato 1 mikromolio virsmą per minutę.

3. Šarminės fosfatazės tyrimo rezultatas laikomas neigiamu, jeigu karvės piene nustatytas aktyvumas ne didesnis kaip 350 mU/l.

4. Alternatyvių analizės metodų naudojimas yra priimtinas, kai šie metodai patvirtinami pagal 1 punkte nurodytą pamatinį metodą laikantis tarptautiniu mastu pripažįstamų protokolų.

▼M2




VI b PRIEDAS

MĖSOS TIKRINIMO OFICIALIOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI

1.

Šiame priede vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a) kontroliuojamos laikymo sąlygos ir integruotos auginimo sistemos – tai gyvulininkystės tipas, kai gyvuliai laikomai sąlygomis, kurios atitinka priedėlyje nustatytus kriterijus;

b) jaunas galvijas – tai ne vyresnis kaip aštuonių mėnesių amžiaus bet kurios lyties galvijas;

c) avių jauniklis – tai ne vyresnis kaip 12 mėnesių bet kurios lyties avių jauniklis, kurio nė vienas nuolatinis priekinis dantis nėra prasikalęs;

d) ožkų jauniklis – tai ne vyresnis kaip šešių mėnesių amžiaus bet kurios lyties ožkų jauniklis;

e) banda – tai gyvūnas arba gyvūnų grupė, laikomi ūkyje, sudarančiame epidemiologinį vienetą; jei ūkyje laikoma daugiau negu viena banda, kiekviena tokia banda sudaro atskirą epidemiologinį vienetą;

f) ūkis – tai bet kokia įmonė, statinys arba, jei ūkis yra atvirame ore, bet kuri tos pačios valstybės narės teritorijoje esanti vieta, kurioje laikomi, auginami gyvuliai ar tvarkoma jų mėsa;

g) ne nuolatos skerdimo ar medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo veiklą vykdanti įmonė – tai skerdykla arba medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo įmonė, kurią paskyrė kompetentinga institucija remdamasi rizikos analize ir kurioje arba ne visą darbo dieną, arba ne visomis darbo savaitės dienomis vykdoma visų pirma skerdimo ar medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo veikla.

2.

Patikrinimas po skerdimo įmonėse, kurios ne nuolatos vykdo skerdimo ar medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo veiklą.

a)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo III skirsnio II skyriaus 2 punkto b papunktį, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad atliekant patikrinimą po skerdimo oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo gali skerdykloje nebūti visą laiką, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

i) susijusi įmonė – tai įmonė, ne nuolatos vykdanti skerdimo ar medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo veiklą ir turinti pakankamai patalpų mėsai su anomalijomis laikyti, iki oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas galės atlikti galutinį patikrinimą po skerdimo;

ii) oficialiai paskirtas padėjėjas atlieka patikrinimą po skerdimo;

iii) oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas lankosi įmonėje bent kartą per dieną, kai vykdoma ar buvo vykdoma skerdimo veikla;

iv) kompetentinga institucija įdiegė tvarką oficialiai paskirtų padėjėjų veiklai šiose įmonėse reguliariai vertinti, įskaitant:

 atskirų asmenų veiklos stebėseną,

 dokumentų vertinimą atsižvelgiant į tikrinimo rezultatus ir palyginimą su atitinkamomis skerdenomis,

 skerdenų tikrinimą laikymo patalpoje.

b)

Rizikos analizėje, kurią atliko kompetentinga institucija, kaip nurodyta 1 punkto g papunktyje, kad būtų nustatytos įmonės, kurioms būtų naudinga nukrypti leidžianti nuostata, nurodyta 2 punkto a papunktyje, turi būti atsižvelgiama bent į šiuos dalykus:

i) gyvūnų, kurie buvo paskersti arba kurių mėsa buvo sutvarkyta per valandą arba per dieną, skaičių;

ii) gyvūnų, kurie buvo paskersti arba kurių mėsa buvo sutvarkyta, rūšį ir klasę;

iii) įmonės našumą;

iv) anksčiau atliktą skerdimo arba mėsos tvarkymo veiklą;

v) bet kokių papildomų su skerdžiamų gyvūnų įsigijimu susijusių priemonių, skirtų maisto saugai užtikrinti, veiksmingumą maisto grandinėje;

vi) rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema pagrįstos įdiegtos sistemos veiksmingumą;

vii) audito įrašus;

viii) kompetentingos institucijos įrašai apie anksčiau atliktus patikrinimus prieš skerdimą ir po jo.

3.

Rizikos analize pagrįstam mėsos tikrinimui be perpjovimo procedūrų keliami reikalavimai.

▼M8 —————

▼M2

b)

Nukrypstant nuo konkrečių Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio I ir II skyrių reikalavimų, jaunų galvijų, avių ir ožkų jauniklių mėsa po skerdimo gali būti tikrinama pagal paprastesnę tvarką – apžiūrint ir atliekant mažesnio masto palpaciją, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

i) maisto verslo subjektas užtikrina, kad jauni galvijai būtų laikomi kontroliuojamo laikymo sąlygomis integruotose auginimo sistemose, kaip nustatyta šio priedo priedėlyje;

ii) maisto verslo subjektas užtikrina, kad jauni galvijai būtų auginami oficialiai patvirtintoje tuberkulioze neužkrėstoje bandoje;

iii) maisto verslo subjektas nesinaudoja pereinamojo laikotarpio priemonėmis, susijusiomis su informacija apie maisto grandinę, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2076/2005 8 straipsnyje;

iv) kompetentinga institucija atlieka arba nurodo reguliariai atlikti serologinę ir (arba) mikrobiologinę atrinkto gyvūnų skaičiaus stebėseną, pagrįstą rizikos analize, kurioje tiriamas gyvų gyvūnų keliamas ir ūkio lygmeniu aktualus pavojus maisto saugai;

v) po skerdimo tikrinant jaunus galvijus visada palpuojami retrofaringiniai, bronchų ir tarpuplaučių limfmazgiai.

c)

Nustačius bet kokių anomalijų, skerdena ir subproduktai išsamiai patikrinami po skerdimo, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 854/2004 IV skirsnio I ir II skyriuose. Tačiau remdamasi rizikos analize kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad nereikia išsamiai po skerdimo tikrinti mėsos su nežymiomis anomalijomis, kaip apibrėžta kompetentingos institucijos, kuri nekelia pavojaus žmonių arba gyvūnų sveikatai.

d)

Jaunus galvijus, avių ir ožkų jauniklius bei nujunkytus paršelius, kurie nėra iš atsivedimo ūkio tiesiogiai gabenami į skerdyklą, galima vieną kartą nugabenti į kitą ūkį (auginimui ar penėjimui) prieš gabenant į skerdyklą. Tokiais atvejais:

i) galima naudotis reguliuojamais surinkimo centrais gabenant jaunus galvijus, avių ar ožkų jauniklius iš kilmės ūkio į auginimo arba penėjimo ūkį, taip pat juos gabenant iš šių įmonių į skerdyklą;

ii) atsekamumas užtikrinamas pagal atskirą gyvūną arba gyvūnų partiją.

4.

Papildomi vienakanopių tikrinimui po skerdimo keliami reikalavimai.

a)

Vienakanopių, kurie buvo užauginti įnosėmis užkrėstose šalyse, šviežia mėsa pagal Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 2.5.8.2 straipsnį neteikiama rinkai, jeigu tai nėra vienakanopių, kurie buvo patikrinti, ar neužsikrėtę įnosėmis, pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio IX skyriaus D punktą, mėsa.

b)

Vienakanopių, kuriems diagnozuotos įnosės, šviežia mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonių maistui, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio IX skyriaus D punkte.




VI b priedo priedėlis

Šiame priede „kontroliuojamos laikymo sąlygos ir integruotos auginimo sistemos“ reiškia, kad maisto verslo subjektas turi atitikti šiuos kriterijus:

a) visas pašaras buvo gautas iš įmonės, kuri gamina pašarą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005 ( 10 ) 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus; stambieji pašarai arba kultūros turi būti tinkamai apdoroti ir, jeigu įmanoma, išdžiovinti ir (arba) sugranuliuoti, kai naudojami kaip gyvūnų pašaras;

b) kiek įmanoma taikoma sistema, paremta principu „visi kartu – visi atskirai“. Kai banda papildoma naujais gyvūnais, jie laikomi atskirai tiek laiko, kiek reikalauja veterinarijos tarnybos, kad būtų užkirstas kelias ligoms plisti;

c) nė vienas gyvūnas neturi prieigos prie lauko įrenginių, nebent maisto verslo subjektas gali pateikti rizikos analizę ir kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad buvimo lauke laikotarpis prie įrenginių ir su tuo susijusios aplinkybės nekelia pavojaus, kad banda bus užkrėsta ligomis;

d) turima išsamios informacijos apie gyvūnus nuo jų atsivedimo iki paskerdimo ir jų laikymo sąlygas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnyje;

e) jeigu gyvūnams naudojami pakratai, pakratams skirta medžiaga tinkamai apdorojama, kad joje nebūtų ligos užkrato arba kad ji nebūtų užkrėsta;

f) ūkio darbininkai laikosi bendrųjų higienos nuostatų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I priede;

g) įdiegtos procedūros, pagal kurias kontroliuojama prieiga prie patalpų, kuriose laikomi gyvūnai;

h) ūkyje nesuteikiamos patalpos ir teritorija turistams arba stovyklaujantiems asmenims, jeigu maisto verslo operatorius negali pateikti rizikos analizės ir kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad patalpos ir teritorija yra pakankamai toli nuo gyvūnų auginimo vietų ir kad tiesioginis ir netiesioginis kontaktas tarp žmonių ir gyvūnų yra neįmanomas;

i) gyvūnai negali prieiti prie sąvartynų ar buitinių šiukšlių laikymo vietos;

j) įdiegtas kenkėjų naikinimo ir kontrolės planas;

k) silosas nenaudojamas kaip pašaras, jeigu maisto verslo operatorius negali pateikti rizikos analizės ir kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad šis pašaras negali būti pavojingas gyvūnams;

l) nuotekų valymo įrenginių nutekamieji vandenys ir susidariusios nuosėdos nepatenka į teritorijas, prie kurių gali prieiti gyvūnai, ir nenaudojamos tręšti ganykloms, kuriose auginamos kultūros, skirtos gyvūnams šerti, nebent atliekamas tinkamas apdorojimas kompetentingai institucijai priimtinu būdu.

▼B




VII PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) NR. 853/2004 PAKEITIMAI

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II ir III priedai iš dalies pakeičiami taip:

1. II priedo I skirsnio B dalis iš dalies pakeičiama taip:

a) 6 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„BE, CZ, DK, DE, EE, GR, ES, FR, IE, IT, CY, LV, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, PT, SI, SK, FI, SE ir UK.“

b) 8 punktas pakeičiamas taip:

„8. Jei žymima įmonėje, įsisteigusioje Bendrijoje, ženklas – tai ovalo formos ženklas, kuriame yra santrumpa CE, EC, EF, EG, EK, EY, ES, EÜ, EK, EB arba WE.“

2. III priedas iš dalies pakeičiamas taip:

a) I skirsnio IV skyriaus 8 punktas pakeičiamas taip:

„8. Nuo maistui skirtos skerdenos ir kitų kūno dalių turi būti visiškai nulupama oda, išskyrus kiaules, avių, ožkų ir veršelių galvas bei galvijų, avių ir ožkų kojas. Galvos ir kojos turi būti tvarkomos taip, kad kita mėsa nebūtų užteršta.“

b) Pridedamas II skirsnio VII skyrius:

„VII SKYRIUS: MEDŽIAGOS DRĖGMEI IŠSAUGOTI

Maisto verslo subjektai užtikrina, kad paukštiena, kuri buvo apdorota taip, kad būtų išsaugota drėgmė, į rinką būtų pateikiama ne kaip šviežia mėsa, o kaip mėsos ruošiniai arba naudojama perdirbtų produktų gamyboje.“

c) VIII skirsnio V skyriaus E dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1. Į rinką neturi būti pateikiami iš šių šeimų nuodingų žuvų gauti žuvininkystės produktai: Tetraodontidae, Molidae, Diodontidae ir Canthigasteridae. Švieži, paruošti ir perdirbti žuvininkystės produktai, gauti iš žuvų, kurios priklauso Gempylidae šeimai, ypač Ruvettus pretiosus ir Lepidocybium flavobrunneum, gali būti pateikiami į rinką tik suvynioti ir (arba) supakuoti ir turi būti atitinkamai pažymėti, nurodant vartotojui informaciją apie paruošimo ir (arba) gaminimo būdus bei apie pavojų, susijusį su juose esančiomis medžiagomis, kurios neigiamai veikia virškinimą. Ant etiketės prie įprastinio pavadinimo turi būti nurodytas mokslinis pavadinimas.“

d) IX skirsnis iš dalies pakeičiamas taip:

i) I skyriaus II(B) dalies 1 punkto e papunktis pakeičiamas taip:

„e) dezinfekuojamuosius spenių skysčius arba purškiklius galima naudoti tik tada, jeigu jiems išduodamas leidimas arba jie registruojami pagal 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką nustatytą tvarką ( 11 ).“

ii) II skyriaus II dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1. Jeigu žalias pienas arba pieno gaminiai apdorojami termiškai, maisto verslo subjektai turi užtikrinti, kad tas pienas atitiktų Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo XI skyriuje nustatytus reikalavimus. Maisto verslo subjektai, naudodami toliau išvardytus procesus, turi ypač užtikrinti, kad jie laikosi minėtų reikalavimų:

a) Pasterizavimas atliekamas apdorojant:

i) trumpai aukštoje temperatūroje (15 sekundžių ne mažesnėje nei 72 oC temperatūroje);

ii) ilgesnį laikotarpį žemoje temperatūroje (30 minučių ne mažesnėje nei 63 oC temperatūroje) arba

iii) bet kokį laikotarpį ir bet kokioje temperatūroje, siekiant gauti tokį patį rezultatą,

taip, kad tik produktus apdorojus jie, kai taikoma, neigiamai reaguoja į šarminės fosfatazės testą.

b) Apdorojimas ultraaukšta temperatūra (UAT) atliekamas taikant apdorojimą:

i) kai trumpai tiekiama aukštos temperatūros nenutrūkstama karščio srovė (ne mažesnė nei 135 oC temperatūra tinkamą laiko tarpą), kol nebelieka gyvybingų mikroorganizmų ir sporų, galinčių augti sterilioje uždaroje taroje aplinkos temperatūroje laikomame apdorotame produkte, ir

ii) kurio pakanka užtikrinti, kad produktus išlaikius uždaroje taroje 15 parų 30 oC temperatūroje jie mikrobiologiniu aspektu nekinta, ar taikant bet kurį kitą metodą, kai įrodoma, kad buvo taikomas tinkamas terminis apdorojimas.“

e) X skirsnio II skyrius iš dalies keičiamas taip:

i) III dalies 5 punktas pakeičiamas taip:

„5. Sudaužius kiaušinį, kiekviena skystojo kiaušinio dalis turi būti perdirbama kiek galima greičiau, kad būtų pašalinamas mikrobiologinis pavojus arba kad jis būtų sumažinamas iki priimtino lygio. Siuntą, kuri buvo nepakankamai perdirbta, toje pačioje įmonėje galima nedelsiant perdirbti dar kartą, jeigu po tokio perdirbimo siuntos produktai būtų tinkami žmonėms vartoti. Jeigu nustatoma, kad siuntos produktai yra netinkami žmonėms vartoti, ji turi būti keičiama užtikrinant, kad jos produktai nebus panaudoti žmonėms vartoti.“

ii) V dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

„2. Jei tai skystieji kiaušiniai, 1 punkte nurodytoje etiketėje taip pat turi būti pateikiami žodžiai: „nepasterizuoti skystieji kiaušiniai turi būti apdorojami paskirties vietoje“ ir nurodoma kiaušinių sudaužymo data bei valanda.“

f) Pridedamas XIV skirsnio V skyrius:

„V SKYRIUS: ŽENKLINIMAS

Ant suvyniotos ir supakuotos želatinos turi būti užrašyti žodžiai „žmonėms vartoti skirta želatina“ ir nurodyta paruošimo data.“




VIII PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) NR. 854/2004 PAKEITIMAI

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I, II ir III priedai iš dalies pakeičiami taip:

1. I priedo I skirsnio III skyriaus 3 punktas iš dalies pakeičiamas taip:

a) a papunkčio antra pastraipa pakeičiama taip:

„BE, CZ, DK, DE, EE, GR, ES, FR, IE, IT, CY, LV, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, PT, SI, SK, FI, SE ir UK.“

b) c papunktis pakeičiamas taip:

„c) ženkle turi būti nurodyti sutrumpinimai CE, EC, EF, EG, EK, EY, ES, EÜ, EK, EB arba WE, jeigu ženklas buvo uždėtas Bendrijos skerdykloje.“

2. II priedo II skyriaus A dalies 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:

„4. Kompetentinga institucija gali priskirti B klasei zonas, kuriose galima rinkti gyvus dvigeldžius moliuskus, tačiau juos pateikti į rinką žmonėms vartoti galima tik atitinkamai apdorojus valymo centre ar po apsivalymo, taip siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 punkte paminėtų veterinarinių reikalavimų. Šiose vietose sugautų gyvų dvigeldžių moliuskų 100 g moliuskų mėsos ir moliusko vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 4 600 E.coli bakterijų. Šio tyrimo pamatinis metodas yra ISO 16647–3 standarte apibūdintas MPN (tikėtiniausio skaičiaus) testas, atliekamas naudojant 5 mėgintuvėlius ir 3 atskiedimus. Alternatyvius metodus galima naudoti, jei jie yra patvirtinami pagal šį pamatinį metodą remiantis EN/ISO 16140 standarte nustatytais kriterijais.

5. Kompetentinga institucija gali priskirti C klasei zonas, kuriose galima rinkti gyvus dvigeldžius moliuskus, tačiau juos pateikti į rinką galima tik po ilgai trunkančio apsivalymo, taip siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 dalyje nurodytų veterinarinių reikalavimų. Šiose vietose sugautų gyvų dvigeldžių moliuskų 100 g moliuskų mėsos ir moliusko vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 46 000 E.coli bakterijų. Šio tyrimo pamatinis metodas yra ISO 16649–3 standarte nustatytas MPN (tikėtiniausio skaičiaus) testas, atliekamas naudojant 5 mėgintuvėlius ir 3 atskiedimus. Alternatyvius metodus galima naudoti, jei jie yra patvirtinami pagal šį pamatinį metodą remiantis EN/ISO 16140 standarte nustatytais kriterijais.“

3. III priedo II skyriaus G dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1. Į rinką neturi būti pateikiami iš šių šeimų nuodingų žuvų gauti žuvininkystės produktai: Tetraodontidae, Molidae, Diodontidae ir Canthigasteridae. Švieži, paruošti ir perdirbti žuvininkystės produktai, gauti iš žuvų, kurios priklauso Gempylidae šeimai, ypač Ruvettus pretiosus ir Lepidocybium flavobrunneum, gali būti pateikiami į rinką tik suvynioti ir (arba) supakuoti ir turi būti atitinkamai pažymėti, nurodant vartotojui informaciją apie paruošimo ir (arba) gaminimo būdus bei apie pavojų, susijusį su juose esančiomis medžiagomis, kurios neigiamai veikia virškinimą. Ant etiketės prie įprastinio pavadinimo turi būti nurodytas mokslinis pavadinimas.“



( 1 ) OL L 139, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 3.

( 2 ) OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 22.

( 3 ) OL L 139, 2004 4 30, p. 206. Pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 83.

( 4 ) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

( 5 ) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

( 6 ) OL L 195, 2004 6 2, p. 12.

( 7 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio 1 p.

( 8 ) OL L 358, 1986 12 18, p. 1.

( 9 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio 53 p.

( 10 ) OL L 35, 2005 2 8, p. 1.

( 11 ) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

Top