EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02004L0054-20090807
Directive 2004/54/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on minimum safety requirements for tunnels in the trans-European road network
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB 2004 m. balandžio 29 d. dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB 2004 m. balandžio 29 d. dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų
2004L0054 — LT — 07.08.2009 — 001.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2004/54/EB 2004 m. balandžio 29 d. dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų (OL L 167, 30.4.2004, p.39) |
iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
No |
page |
date |
||
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 596/2009 2009 m. birželio 18 d. |
L 188 |
14 |
18.7.2009 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2004/54/EB
2004 m. balandžio 29 d.
dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų
EUROPOS SĄJUNGOS PARLAMENTAS IR TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ( 2 ),
veikdami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka ( 3 ),
kadangi:
(1) |
Savo 2001 m. rugsėjo 12 d. Baltojoje knygoje „Europos transporto politika 2010 m.: Sprendimų metas“ Komisija paskelbė, kad ji pasiūlytų būtiniausius saugos reikalavimus tuneliams, priklausantiems transeuropiniam kelių tinklui. |
(2) |
Transporto sistema, visų pirma 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos rekomendacijas dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros ( 4 ), apibrėžtas transeuropinis kelių tinklas, yra ypatingai svarbus remiant Europos integraciją ir užtikrinant aukštą Europos piliečių gerovės lygį. Europos bendrijos pareiga yra užtikrinti aukštą, vienodą ir pastovų transeuropinio kelių tinklo apsaugos, aptarnavimo ir patogumo lygį. |
(3) |
Daugiau kaip 500 m ilgio ilgieji tuneliai yra svarbios konstrukcijos, kurios padeda susisiekimui tarp didelių Europos vietovių ir turi lemiamą įtaką regionų ekonomikos funkcionavimui bei plėtrai. |
(4) |
Europos Taryba keletu progų, visų pirma savo 2001 m. gruodžio 14 ir 15 d. posėdyje Laekene, pabrėžė tunelių saugos tobulinimo priemonių ėmimosi neatidėliotinumą. |
(5) |
2001 m. lapkričio 30 d. Austrijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Šveicarijos transporto ministrai susitiko Ciuriche ir patvirtino Bendrąją deklaraciją, kuria rekomenduojama suderinti nacionalinius įstatymus pagal naujausius suderintus ilgųjų tunelių saugos didinimo reikalavimus. |
(6) |
Kadangi siūlomų veiksmų tikslų, visų pirma - vienodo, pastovaus ir aukšto visų Europos piliečių apsaugos kelių tuneliuose lygio pasiekimo valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti ir todėl, dėl reikalaujamo suderinimo lygio, tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių remdamasi subsidiarumo principu, kaip yra išdėstyta Sutarties 5 straipsnyje. Laikantis minėtame straipsnyje išdėstyto proporcingumo principo, ši direktyva neperžengia ribų to, kas būtina tokiam tikslui pasiekti. |
(7) |
Nesenos avarijos tuneliuose pabrėžia jų svarbą žmogiškuoju, ekonominiu ir kultūriniu požiūriais. |
(8) |
Kai kurie seniai pradėti eksploatuoti tuneliai Europoje buvo suprojektuoti tuomet, kai techninės galimybės ir transporto sąlygos labai skyrėsi nuo dabartinių. Todėl jų saugos lygis yra nepalyginamai žemesnis ir šią padėtį būtina atitaisyti. |
(9) |
Tunelių sauga reikalauja keleto priemonių, be kita ko, susijusių su tunelio geometrija ir jo konstrukcija, saugos įranga, įskaitant kelio ženklus, eismo valdymą, pagalbos tarnybų mokymą, incidentų valdymą, informacijos teikimą naudotojams apie tai, kaip geriausia elgtis tuneliuose ir geresnį ryšį tarp atsakingų institucijų bei pagalbos tarnybų, pvz., policijos, gaisrininkų brigadų ir gelbėjimo komandų. |
(10) |
Kaip jau paaiškėjo iš Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos Europai (UNECE) darbo, eismo dalyvių elgesys yra lemiamas tunelių saugos aspektas. |
(11) |
Saugos priemonės turėtų leisti incidentų dalyviams išsigelbėti, eismo dalyviams veikti nedelsiant ir išvengti rimtesnių pasekmių, užtikrinti, kad pagalbos tarnybos galėtų veikti veiksmingai ir saugoti aplinką bei taip pat riboti materialią žalą. |
(12) |
Šia direktyva įdiegiami patobulinimai pagerins saugos sąlygas visiems naudotojams, įskaitant neįgalius asmenis. Tačiau, kadangi neįgaliems asmenims sunkiau išsigelbėti įvykus avarijai, jų saugai turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys. |
(13) |
Siekiant įgyvendinti subalansuotą iniciatyvą ir įvertinant didelę priemonių kainą, turėtų būti apibrėžta būtiniausioji saugos įranga, atsižvelgiant į kiekvieno tunelio tipą ir numatomą eismo intensyvumą jame. |
(14) |
Tarptautinės institucijos, pvz., Pasaulio kelių asociacija ir UNECE, ilgą laiką rengė neįkainojamas rekomendacijas, skirtas padėti patobulinti ir suderinti saugos įrangą bei eismo taisykles kelių tuneliuose. Tačiau, kadangi šios rekomendacijos nėra privalomos, visas jų potencialas gali būti išnaudotas tik tuomet, jei jose nurodyti reikalavimai įstatymais būtų padaryti privalomi. |
(15) |
Aukštam saugos lygiui išlaikyti būtina tinkamai prižiūrėti saugos infrastruktūrą tuneliuose. Turėtų būti sistemingai organizuojamas pasikeitimas informacija apie šiuolaikines saugos technologijas ir avarijų/incidentų duomenimis tarp valstybių narių. |
(16) |
Siekiant užtikrinti, kad šios direktyvos reikalavimus tinkamai taikytų tunelių vadovai, valstybės narės turėtų paskirti vieną ar daugiau valstybės, regiono ar vietinio lygio institucijų, atsakingų už visų tunelių saugos aspektų užtikrinimą. |
(17) |
Šiai direktyvai įgyvendinti būtinas lankstus ir laipsniškas tvarkaraštis. Tai leis užbaigti labiausiai neatidėliotinus darbus nesukeliant didesnių transporto sistemos sutrikdymų ar viešųjų darbų sangrūdos valstybėse narėse. |
(18) |
Esamų tunelių atnaujinimo išlaidos įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, ypač dėl geografinių priežasčių, ir valstybėms narėms turėtų būti leista paskirstyti bet kokius atnaujinimo darbus, reikalingus šios direktyvos reikalavimams įgyvendinti, jei tunelių tankumas jų teritorijoje gerokai viršija Europos vidurkį. |
(19) |
Jau naudojamiems tuneliams arba tuneliams, kurių projektas patvirtintas, tačiau jie dar neatidaryti visuomeniniam naudojimui per 24 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo, valstybėms narėms turėtų būti leista patvirtinti rizikos sumažinimo priemonių priėmimą kaip alternatyvą direktyvos reikalavimų taikymui, jei dėl tunelio konstrukcijos neįmanoma už pagrįstą kainą įgyvendinti jokių konstrukcinių sprendimų. |
(20) |
Tunelių saugai padidinti dar būtina papildoma technikos pažanga. Turėtų būti įdiegta tvarka, leidžianti Komisijai suderinti šios direktyvos reikalavimus su technikos pažanga. Ta tvarka taip pat turėtų būti taikoma suderintai rizikos analizės metodikai patvirtinti. |
(21) |
Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turi būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 5 ). |
(22) |
Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai ataskaitą apie priemones, kurias jos planuoja patvirtinti, kad laikytųsi šios direktyvos reikalavimų, siekiant sinchronizuoti darbus Bendrijos lygiu ir taip sumažinti eismo sutrikdymą. |
(23) |
Jei dėl šios direktyvos reikalavimų būtina pastatyti antrą jau projektuojamo arba statomo tunelio angą, ši antroji anga turėtų būti laikoma nauju tuneliu. Tas pats taikoma, jei dėl šios direktyvos reikalavimų būtina įdiegti naują teisiškai privalomą planavimo tvarką, įskaitant planavimo leidimų svarstymą dėl visų susijusių priemonių. |
(24) |
Darbas turėtų būti tęsiamas atitinkamuose forumuose, kad būtų pasiektas aukštas suderinamumo laipsnis dėl ženklų ir piktogramų, naudojamų įvairiuose tunelių informaciniuose ženkluose. Valstybės narės turėtų būti skatinamos suderinti naudotojams skirtus ženklus visoje jų teritorijoje esančiuose tuneliuose. |
(25) |
Valstybės narės turėtų būti skatinamos įgyvendinti panašų saugos lygį savo teritorijoje esančiuose tuneliuose, kurie nepriklauso transeuropiniam kelių tinklui ir todėl nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. |
(26) |
Valstybės narės turėtų būti skatinamos parengti nacionalines nuostatas, skirtas aukštesniam tunelių saugos lygiui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šia direktyva siekiama užtikrinti būtiniausią saugos lygį eismo dalyviams transeuropinio kelių tinklo tuneliuose, užkertant kelią kritiniams atvejams, kurie gali kelti pavojų žmonių gyvybei, aplinkai ir tunelio įrenginiams, taip pat teikiant apsaugą avarijų atveju.
2. Ji taikoma visiems eksploatuojamiems, statomiems ar tik projektuojamiems transeuropinio kelių tinklo tuneliams, kurių ilgis daugiau kaip 500 m.
2 straipsnis
Apibrėžimai
Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:
1. „Transeuropinis kelių tinklas“ - tai Sprendimo Nr. 1692/96/EB I priedo 2 skirsnyje nurodytas kelių tinklas, pavaizduotas žemėlapiuose ir (arba) aprašytas to sprendimo II priede;
2. „Pagalbos tarnybos“ - tai visos vietinės valstybinės ar privačios tarnybos arba tunelio personalo dalis, kurios įvykus avarijai imasi veiksmų, įskaitant policijos tarnybas, gaisrininkų brigadas ir gelbėjimo komandas.
3. „Tunelio ilgis“ - tai ilgiausios eismo juostos ilgis, matuojant visiškai uždaroje tunelio dalyje.
3 straipsnis
Saugos priemonės
1. Valstybės narės užtikrina, kad į šios direktyvos taikymo sritį patenkantys tuneliai jų teritorijoje atitiktų I priede nustatytus būtiniausius saugos reikalavimus.
2. Jei tam tikrus I priede nustatytus konstrukcijos reikalavimus galima įvykdyti tik techninių sprendimų pagalba, kurių neįmanoma įgyvendinti arba įmanoma įgyvendinti tik už neproporcingai didelę kainą, valdymo institucija, kaip nurodyta 4 straipsnyje, alternatyviai tų reikalavimų taikymui gali patvirtinti rizikos sumažinimo priemonių įgyvendinimą, jei tik tokios alternatyvios priemonės suteiks lygiavertę ar geresnę apsaugą. Tokių priemonių veiksmingumas įrodomas 13 straipsnio nuostatas atitinkančia rizikos analize. Valstybės narės informuoja Komisiją apie rizikos sumažinimo priemones, patvirtintas kaip alternatyva, ir pateikia jų pagrindimą. Ši straipsnio dalis netaikoma projektuojamiems tuneliams, kaip nurodyta 9 straipsnyje.
3. Valstybės narės gali nustatyti griežtesnius reikalavimus, jei tik jie neprieštarauja šios direktyvos reikalavimams.
4 straipsnis
Administracinė institucija
1. Valstybės narės paskiria valdymo instituciją(-as), toliau - valdymo institucija, kuri(-ios) yra atsakingos už rūpinimąsi, kad būtų užtikrinti visi tunelio saugos aspektai, ir kuri imasi visų būtinų priemonių šios direktyvos laikymuisi užtikrinti.
2. Valdymo institucija gali būti įsteigta valstybiniu, regioniniu ar vietiniu lygiu.
3. Kiekvienas atskiros valstybės narės teritorijoje esantis transeuropinio kelių tinklo tunelis tenka vienos valdymo institucijos atsakomybei. Kiekvienam dviejų valstybių narių teritorijose esančiam tuneliui kiekviena valstybė narė paskiria po valdymo instituciją arba, kaip alternatyvą, abi valstybės narės paskiria jungtinę valdymo instituciją. Jei yra dvi skirtingos valdymo institucijos, bet kurios iš jų priimti sprendimai, vykdant atitinkamas jų galias ir pareigas dėl tunelio saugos, patvirtinami gavus išankstinį kitos institucijos sutikimą.
4. Valdymo institucija atiduoda eksploatuoti tunelius II priede nustatyta tvarka.
5. Nepažeidžiant papildomų šios srities susitarimų nacionaliniu lygiu, valdymo institucija turi teisę sustabdyti arba apriboti tunelio eksploataciją, jei nesilaikoma saugos reikalavimų. Ji nurodo sąlygas, kuriomis įprastas eismas gali būti atnaujintas.
6. Valdymo institucija užtikrina, kad būtų vykdomos tokios užduotys:
a) tuneliai reguliariai bandomi bei tikrinami ir rengiami su tuo susiję saugos reikalavimai;
b) diegiamos organizacinės ir eksploatavimo schemos (įskaitant skubaus reagavimo planus), skirtos pagalbos tarnybų mokymui ir aprūpinimui reikiama įranga;
c) nustatoma nedelsiamo tunelio uždarymo esant avarinei situacijai tvarka;
d) įgyvendinamos būtinos rizikos mažinimo priemonės.
7. Jei valdymo institucijomis paskirtos įstaigos egzistavo iki šiame straipsnyje nurodyto paskyrimo, tokios valdymo institucijos gali tęsti savo ankstesnę veiklą, jei tik jos laikosi šios direktyvos.
5 straipsnis
Tunelio vadovas
1. Kiekvienam vienos valstybės narės teritorijoje esančiam tuneliui, ar jis būtų projektuojamas, statomas ar eksploatuojamas, valdymo institucija paskiria tunelio vadovu valstybinę ar privačią įstaigą, atsakingą už tunelio vadybą atitinkamo etapo metu. Šią funkciją gali atlikti pati valdymo institucija.
2. Kiekvienam dviejų valstybių narių teritorijose esančiam tuneliui dvi valdymo institucijos arba jungtinė valdymo institucija paskiria tik vieną įstaigą, atsakingą už tunelio eksploatavimą.
3. Apie bet kokį rimtą incidentą ar avariją tunelyje tunelio vadovas parengia incidento ataskaitą. Ši ataskaita ne vėliau kaip per mėnesį nusiunčiama 6 straipsnyje nurodytam saugos pareigūnui, valdymo institucijai ir pagalbos tarnyboms.
4. Kai parengiama tyrimo ataskaita, analizuojanti šio straipsnio 3 dalyje nurodyto incidento ar avarijos aplinkybes arba išvadas, kurias galima iš jų padaryti, tunelio vadovas nusiunčia šią ataskaitą saugos pareigūnui, valdymo institucijai ir pagalbos tarnyboms ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią pats ją gauna.
6 straipsnis
Saugos pareigūnas
1. Tunelio vadovas, prieš tai pritarus valdymo institucijai, kiekvienam tuneliui paskiria vieną saugos pareigūną, kuris koordinuoja visas prevencines ir apsaugos priemones naudotojų ir eksploatuojančio personalo saugai užtikrinti. Saugos pareigūnas gali būti tunelio personalo arba pagalbos tarnybų narys, turi būti nepriklausomas visais kelių tunelių saugos aspektais ir šiais aspektais neturi būti pavaldus darbdaviui. Saugos pareigūnas gali vykdyti savo užduotis ir funkcijas keliuose vieno regiono tuneliuose.
2. Saugos pareigūnas atlieka tokias užduotis/funkcijas:
a) užtikrina koordinavimą su pagalbos tarnybomis ir dalyvauja rengiant eksploatavimo schemas;
b) dalyvauja planuojant, įgyvendinant ir vertinant avarines operacijas;
c) dalyvauja apibrėžiant saugos schemas ir naujų tunelių bei esamų tunelių modifikacijų konstrukcijos, įrangos ir eksploatacijos technines charakteristikas;
d) tikrina, ar eksploatacijos personalas ir pagalbos tarnybos yra parengtos, ir dalyvauja organizuojant reguliarias pratybas;
e) pataria dėl tunelių konstrukcijos ir įrangos atidavimo eksploatuoti bei eksploatavimo;
f) tikrina, kad tunelio konstrukcija ir įranga būtų prižiūrima ir remontuojama;
g) dalyvauja vertinant bet kokį rimtą incidentą ar avariją, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
7 straipsnis
Patikros subjektas
Valstybės narės užtikrina, kad patikras, įvertinimus ir bandymus atliktų patikros subjektai. Šią funkciją gali atlikti valdymo institucija. Bet kuris patikras, įvertinimus ir bandymus atliekantis subjektas turi turėti aukšto lygio kompetenciją, ypatingai kokybiškai atlikti procedūras ir būti funkcine prasme nepriklausomu nuo tunelio vadovo.
8 straipsnis
Pranešimas apie valdymo instituciją
Valstybės narės praneša Komisijai valdymo institucijos pavadinimą ir adresą. Šiai informacijai pasikeitus, jos apie tai informuoja Komisiją per tris mėnesius.
9 straipsnis
Tuneliai, kurių projektas dar nepatvirtintas
1. Šios direktyvos reikalavimai taikomi bet kuriam tuneliui, kurio projektas nėra patvirtintas atsakingos institucijos iki.
2. Tunelis turi būti atiduodamas eksploatuoti II priede nustatyta tvarka.
10 straipsnis
Tuneliai, kurių projektas patvirtintas, bet kurie dar nėra eksploatuojami
1. Jei tunelio projektas yra patvirtintas, bet jis nebuvo atidarytas visuomeniniam eismui, valdymo institucija įvertina jo atitiktį šios direktyvos reikalavimams, ypač įvertindama pagal II priede numatytą saugos dokumentaciją.
2. Kai valdymo institucija nustato, kad tunelis neatitinka šios direktyvos nuostatų, ji praneša tunelio vadovui, kad turi būti imtasi atitinkamų priemonių saugai padidinti, ir informuoja saugos pareigūną.
3. Tuomet tunelis atiduodamas eksploatuoti II priede nustatyta tvarka.
11 straipsnis
Tuneliai, kurie jau eksploatuojami
1. Valdymo institucija turi įvertinti tunelių, kurie jau yra atidaryti visuomeniniam eismui, atitiktį šios direktyvos reikalavimams, specialiai vertindama pagal II priede numatytą saugos dokumentaciją ir remdamasi patikra.
2. Jei reikia, tunelio vadovas pasiūlo valdymo institucijai tunelio suderinimo su šios direktyvos nuostatomis planą ir atkuriamąsias priemones, kurių jis ketina imtis.
3. Administracinė institucija patvirtina atkuriamąsias priemones arba paprašo jas pakeisti.
4. Vėliau, jei atkuriamosios priemonės apima bet kokį esminį konstrukcijos ar eksploatavimo pakeitimą, tai jų ėmusis įgyvendinama II priede nustatyta tvarka.
5. Valstybės narės. pateikia Komisijai ataskaitą apie tai, kaip jos ketina patenkinti šios direktyvos reikalavimus, apie planuojamas priemones ir, kai taikytina, pagrindinių privažiavimo prie tunelių kelių atidarymo ar uždarymo pasekmes. Siekdama sumažinti eismo sutrikdymą Europos lygiu Komisija gali pareikšti pastebėjimus dėl tvarkaraščio darbų, skirtų užtikrinti, kad tuneliai atitiktų šios direktyvos reikalavimus.
6. Tunelių atnaujinimas atliekamas pagal tvarkaraštį ir turi būti baigtas.
7. Kai bendras esamų tunelių angų ilgis, padalintas iš bendro jų teritorijoje esančio transeuropinio kelių tinklo dalies ilgio, viršija Europos vidurkį, valstybės narės gali pratęsti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą laikotarpį penkeriais metais.
12 straipsnis
Periodiškos patikros
1. Valdymo institucija užtikrina, kad patikros subjektas reguliariai atliktų patikras, skirtas užtikrinti, kad visi į šios direktyvos taikymo sritį patenkantys tuneliai atitiktų jos nuostatas.
2. Bet kurio tunelio dvi nuosekliai vykdomos patikros atliekamos ne rečiau kaip kas šešerius metus.
3. Kai, remdamasi patikros subjekto ataskaita, valdymo institucija nustato, kad tunelis neatitinka šios direktyvos reikalavimų, ji praneša tunelio vadovui ir saugos pareigūnui, kad turi būti patvirtintos priemonės tunelio saugai padidinti. Valdymo institucija apibrėžia tunelio eksploatacijos tęsimo arba tunelio atidarymo iš naujo reikalavimus, kurie taikomi iki tol, kol yra įgyvendinamos atkuriamosios priemonės ir bet kokie papildomi atitinkami apribojimai ar sąlygos.
4. Jei atkuriamosios priemonės susijusios su esmine konstrukcijos ar eksploatavimo modifikacija, tuomet jų ėmusis tuneliui II priede nustatyta tvarka turi būti išduotas naujas eksploatavimo leidimas.
13 straipsnis
Rizikos analizė
1. Rizikos analizę, kai tai yra būtina, atlieka institucija, funkciškai nepriklausoma nuo tunelio vadovo. Rizikos analizės turinys ir rezultatai įtraukiami į valdymo institucijai pateikiamą saugos dokumentaciją. Rizikos analizė - tai konkretaus tunelio rizikos analizė, atsižvelgiant į visus konstrukcijos veiksnius ir eismo sąlygas, turinčias įtakos saugai, ypač į eismo ypatybes ir tipą, tunelio ilgį ir tunelio geometriją, taip pat numatomą sunkiasvorių krovinių transporto priemonių skaičių per dieną.
2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygiu būtų taikoma išsami ir aiškiai apibrėžta metodika, atitinkanti geriausią prieinamą praktiką, ir informuoja Komisiją apie taikomą metodiką; Komisija elektronine forma pateikia šią informaciją kitoms valstybėms narėms.
3. Ne vėliau kaip 2009 m. balandžio 30 d. Komisija paskelbia ataskaitą apie tai, kaip laikomasi praktikos valstybėse narėse. Kai būtina, ji pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą pateikia pasiūlymus dėl bendros suderintos rizikos analizės metodikos.
14 straipsnis
Nukrypimas dėl pažangių metodų
1. Siekdama leisti įrengti ir naudoti pažangią saugos įrangą arba taikyti pažangią saugos tvarką, kuri suteikia lygiavertį ar aukštesnį apsaugos lygį nei esamos technologijos, kaip nurodyta šioje direktyvoje, valdymo institucija gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą dėl šios direktyvos reikalavimų, remdamasi tinkamai dokumentais pagrįstu tunelio vadovo prašymu.
2. Jei valdymo institucija ketina taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą, valstybė narė iš pradžių turi pateikti Komisijai paraišką dėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo, kurioje yra pradinis prašymas ir patikros subjekto išvada.
3. Komisija praneša valstybėms narėms apie paraišką per vieną mėnesį nuo jos gavimo.
4. Jei per tris mėnesius nei Komisija, nei valstybė narė nepateikia prieštaravimų, nukrypti leidžianti nuostata laikoma taikytina ir Komisija atitinkamai informuoja visas valstybes nares.
5. Jei prieštaravimai pareiškiami, Komisija 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikia siūlymą. Jei priimamas neigiamas sprendimas, valdymo institucija nukrypti leidžiančios nuostatos netaiko.
6. Po patikrinimo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sprendime nukrypti leidžiančią nuostatą gali būti leista taikyti kitiems tuneliams.
7. Kai tai pateisina jai pateikti prašymai taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisija paskelbia ataskaitą apie valstybėse narėse taikomą praktiką ir, jei reikia, pateikia siūlymus dėl šios direktyvos pataisų.
15 straipsnis
Ataskaitų teikimas
1. Kas dvejus metus valstybės narės rengia ataskaitas apie gaisrus tuneliuose ir avarijas, kurie aiškiai kenkia eismo dalyvių saugai tuneliuose, ir apie tokių incidentų dažnumą bei priežastis, įvertina juos ir pateikia informaciją apie faktinį saugos įrenginių ir priemonių vaidmenį bei veiksmingumą. Šias ataskaitas valstybės narės perduoda Komisijai iki rugsėjo mėnesio pabaigos tų metų, kurie eina po ataskaitinio laikotarpio. Komisija suteikia galimybę visoms valstybėms narėms susipažinti su šiomis ataskaitomis.
2. Valstybės narės parengia planą, kuriame yra palaipsnio šios direktyvos nuostatų taikymo jau eksploatuojamiems tuneliams, nurodytiems 11 straipsnyje, tvarkaraštis, ir pateikia jį Komisijai. Po to valstybės narės kas dvejus metus, iki 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyto laikotarpio pabaigos, informuoja Komisiją apie plano įgyvendinimo eigą ir bet kokius jo pakeitimus.
16 straipsnis
Derinimas su technikos pažanga
Komisija šios direktyvos priedus derina su technikos pažanga. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
17 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Jei yra pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.
3. Jei yra pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
18 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šios direktyvos įgyvendinimui. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai šių nuostatų tekstus ir patvirtintų nacionalinių nuostatų atitikties šiai direktyvai lentelę.
2. Valstybių narių patvirtintose nuostatose turi būti pateikiama nuoroda į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo būdą nustato valstybės narės.
19 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
20 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
3 straipsnyje minimos saugos priemonės
1. |
Saugos priemonių ėmimosi pagrindas
|
2. |
Infrastruktūros priemonės
|
3. |
Eksploatavimo priemonės
|
4. |
Informacijos kampanijos Turi būti reguliariai organizuojamos informacijos kampanijos dėl saugos tuneliuose ir įgyvendinamos kartu su suinteresuotomis šalimis, remiantis suderinta tarptautinių organizacijų veikla. Tokios informacijos kampanijos turi aprėpti tinkamą eismo dalyvių elgesį privažiuojant ir važiuojant per tunelius, ypač siejant su transporto priemonės gedimu, spūstimi, avarijomis ir gaisrais. Informacija apie esančią saugos įrangą ir tinkamą eismo dalyvio elgesį tuneliuose pateikiama patogiose tunelių naudotojams vietose (pvz., poilsio zonose prieš tunelius, ties įvažiavimais į tunelį, kai eismas sustabdomas, arba internete). |
II PRIEDAS
Tunelio projekto, saugos dokumentacijos, atidavimo eksploatuoti, modifikacijų ir periodiškų pratybų patvirtinimas
1. |
Projekto patvirtinimas
|
2. |
Saugos dokumentacija
|
3. |
Atidavimas eksploatuoti
|
4. |
Modifikacijos
|
5. |
Periodiškos pratybos Tunelio vadovas ir pagalbos tarnybos, bendradarbiaudami su saugos pareigūnu, organizuoja jungtines tunelio personalo ir pagalbos tarnybų pratybas. Pratybos: — turėtų būti kiek įmanoma tikroviškesnės ir atitikti nustatytus incidento scenarijus, — turėtų suteikti aiškius įvertinimo rezultatus, — turėtų neapgadinti tunelio, — iš dalies gali būti vykdomos ir kaip maketinio ar kompiuterinio imitavimo pratybos papildomiems rezultatams pasiekti. a) Visapusiškos pratybos kiek įmanoma tikroviškesnėmis sąlygomis kiekviename tunelyje rengiamos bent kas ketverius metus. Uždaryti tunelį reikalaujama tik tuomet, jei galima imtis priimtinų priemonių eismui nukreipti. Dalinės ir (arba) imitacinės pratybos atliekamos kasmet tarp visapusiškų pratybų. Zonose, kur netoli vienas kito yra keletas tunelių, visapusiškos pratybos turi būti rengiamos bent viename iš tų tunelių. b) Saugos pareigūnas ir pagalbos tarnybos kartu įvertina šias pratybas, parengia ataskaitą ir pateikia atitinkamus pasiūlymus. |
III PRIEDAS
Ženklai tuneliuose
1. |
Bendrieji reikalavimai Toliau nurodomi kelio ženklai ir simboliai, naudotini tuneliuose. Šiame skyriuje minimi kelio ženklai aprašyti 1968 m. Vienos kelio ženklų ir signalų konvencijoje, nebent nurodyta kitaip. Siekiant palengvinti tarptautinį ženklų supratimą, šiame priede nustatyta ženklų ir signalų sistema grindžiama kiekvienai ženklų klasei būdingų formų ir spalvų naudojimu ir, kur tai įmanoma, grafinių simbolių, o ne žodžių naudojimu. Tais atvejais, kai valstybės narės mano, kad būtina modifikuoti nustatytus ženklus ir simbolius, atliktos modifikacijos neturi pakeisti jų esminių savybių. Jei valstybės narės netaiko Vienos konvencijos, nustatyti ženklai ir simboliai gali būti modifikuojami, jei modifikacijos nekeičia jų pagrindinės paskirties.
|
2. |
Ženklų ir skydų aprašymas Valstybės narės turi naudoti atitinkamus ženklus, jei reikia, išankstinėje tunelio perspėjamojoje zonoje, tunelio viduje ir jam pasibaigus. Projektuojant ženklus tuneliui turi būti atsižvelgiama į vietos eismo ir statybos sąlygas bei kitas vietos aplinkybes. Turi būti naudojami Vienos Kelio ženklų ir signalų konvencijoje nurodyti ženklai, išskyrus valstybes nares, kurios netaiko Vienos konvencijos.
|
( 1 ) OL C 220, 2003 9 16, p. 26.
( 2 ) OL C 256, 2003 10 24, p. 64.
( 3 ) 2003 m. spalio 9 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2004 m. vasario 26 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 95 E, 2004 4 20, p. 31) ir 2004 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 4 ) OL L 228, 1996 9 9, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 1346/2001/EB (OL L 185, 2001 7 6, p. 1).
( 5 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.