Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 02003L0025-20230604

Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/25/EB 2003 m. balandžio 14 d. dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų (tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE

Access initial legal act
(

Legal status of the document In force

)

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/25/2023-06-04

02003L0025 — LT — 04.06.2023 — 004.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2003/25/EB

2003 m. balandžio 14 d.

dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų

(tekstas svarbus EEE)

(OL L 123 2003.5.17, p. 22)

Iš dalies keičiama:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/12/EB  2005 m. vasario 18 d.

  L 48

19

19.2.2005

 M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1137/2008  2008 m. spalio 22 d.

  L 311

1

21.11.2008

►M3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1243  2019 m. birželio 20 d.

  L 198

241

25.7.2019

►M4

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2023/946  2023 m. gegužės 10 d.

  L 128

1

15.5.2023



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2003/25/EB

2003 m. balandžio 14 d.

dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų

(tekstas svarbus EEE)



1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas - nustatyti vienodą ro-ro keleivinių laivų stabilumo specialiųjų reikalavimų lygį, kas pagerins tokio tipo laivų neskęstamumą po susidūrimo kilusių pažeidimų ir suteiks aukštą apsaugos lygį keleiviams ir įgulai.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomi tokie apibrėžimai:

a) 

„ro-ro keleivinis laivas“ - tai laivas, gabenantis daugiau kaip 12 keleivių, turintis erdves ro-ro kroviniams gabenti arba specialių kategorijų erdves, kaip apibrėžta SOLAS Konvencijos II-2/3 taisyklėje;

▼M4

b) 

„esamas ro-ro keleivinis laivas“ – ro-ro keleivinis laivas, kurio kilis sukonstruotas arba statyba priėjusi panašų etapą anksčiau nei 2024 m. gruodžio 5 d.; panašus statybos etapas – etapas, kuriuo:

i) 

pradedama statyti konkrečiam laivui būdinga konstrukcija ir

ii) 

prasidėjo laivo statyba, kurioje panaudota ne mažiau kaip 50 tonų arba 1 % numatomos konstrukcinių medžiagų masės, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių verčių yra mažesnė;

c) 

„naujas ro-ro keleivinis laivas“ – ro-ro keleivinis laivas, kuris nėra esamas ro-ro keleivinis laivas;

▼B

d) 

„keleivis“ - tai kiekvienas asmuo, išskyrus laivo kapitoną, įgulą ir kitus laive įdarbintus ar darbines pareigas einančius asmenis, išskyrus jaunesnius kaip vienerių metų amžiaus vaikus;

▼M4

e) 

„SOLAS konvencija“ – 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir galiojantys jos pakeitimai;

▼M4

ea) 

„SOLAS 90“ – 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje su paskutiniais pakeitimais, padarytais Rezoliucija MSC.117(74);

eb) 

„SOLAS 2009“ – 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje su paskutiniais pakeitimais, padarytais Rezoliucija MSC.216(82);

ec) 

„SOLAS 2020“ – 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje su paskutiniais pakeitimais, padarytais Rezoliucija MSC.421(98);

▼M4

f) 

„reguliarios paslaugos“ – kartotiniai perkėlimai ro-ro keleiviniais laivais užtikrinant susisiekimą tarp tų pačių dviejų ar daugiau uostų arba kartotiniai reisai iš uosto ir į tą patį uostą be tarpinių sustojimų, vykdomi:

i) 

pagal paskelbtą tvarkaraštį arba

ii) 

taip reguliariai ar dažnai, kad jie sudaro atpažįstamą sistemingą seką;

▼B

g) 

„Stokholmo Susitarimas“ - tai 1996 m. vasario 28 d. Stokholme pasirašytas susitarimas pagal 1995 m. lapkričio 29 d. priimtą SOLAS 95 Konferencijos 14 rezoliuciją „Regioniniai susitarimai dėl ro-ro keleivinių laivų specialiųjų stabilumo reikalavimų“;

h) 

„vėliavos valstybės administracija“ - tai valstybės, su kurios vėliava suteikta teisė plaukioti ro-ro keleiviniam laivui, kompetentingos institucijos;

▼M4

i) 

„uosto valstybė“ – valstybė narė, į kurios uostus arba iš kurios uostų ro-ro keleivinis laivas teikia reguliarias paslaugas;

▼B

j) 

„tarptautinis reisas“ - tai reisas iš valstybės narės uosto į ne valstybės narės uostą arba atvirkščiai;

▼M4

k) 

„specialieji stabilumo reikalavimai“ – 6 straipsnyje nurodyti stabilumo reikalavimai, kai jie vartojami kaip bendrasis terminas;

▼B

l) 

„kontrolinis bangų aukštis“ („hr“) - per tam tikrą laikotarpį registruotų bangų aukščių aukščiausio trečdalio aukščio vidurkis;

m) 

„likutinė viršvandeninė borto dalis“ („fl“) - tai mažiausias atstumas tarp pažeisto ro-ro denio ir galutinės vaterlinijos ties pažeidimo vieta, neatsižvelgiant į papildomą ant pažeisto ro-ro denio prisirinkusio jūros vandens poveikį;

▼M4

n) 

„bendrovė“ – ro-ro keleivinio laivo savininkas arba kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, kurie prisiima keleivinio laivo savininko atsakomybę eksploatuoti šį keleivinį laivą.

▼B

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.  
Ši direktyva taikoma visiems reguliarias paslaugas į ir iš valstybių narių uostų teikiantiems ro-ro keleiviniams laivams, neatsižvelgiant į jų vėliavą, plaukiojantiems tarptautiniais reisais.

▼M4

2.  
Kiekviena valstybė narė, vykdydama uosto valstybės pareigas, užtikrina, kad su valstybės, kuri nėra valstybė narė, vėliava plaukiojantys ro-ro keleiviniai laivai, prieš gaudami leidimą vykdyti reisus, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, iš tos valstybės narės uostų arba į juos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/2110 ( 1 ), visiškai atitiktų šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.

▼M4

3.  
Valstybės narės, kurios neturi jūrų uostų ir su jų vėliava plaukiojančių ro-ro keleivinių laivų, kuriems taikoma ši direktyva, gali nukrypti nuo šios direktyvos nuostatų, išskyrus antroje pastraipoje įtvirtintą pareigą.

Valstybės narės, kurios ketina pasinaudoti tokia nukrypti leidžiančia nuostata, ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 5 d. praneša Komisijai, ar tenkinamos sąlygos, ir informuoja Komisiją apie bet kokius tolesnius pokyčius. Tokios valstybės narės negali leisti ro-ro keleiviniams laivams, kuriems taikoma ši direktyva, plaukioti su jų vėliava, kol jos šios direktyvos neperkėlė į nacionalinę teisę ir jos neįgyvendino.

▼M4

4 straipsnis

Kontrolinis bangų aukštis

Kontrolinis bangų aukštis (hS) naudojamas vandens aukščiui automobilių denyje nustatyti taikant I priedo A skirsnyje nurodytus specialiuosius stabilumo reikalavimus. Kontrolinio bangų aukščio vertės turi būti tokios, kad metinė jų viršijimo tikimybė būtų ne didesnė kaip 10 %.

▼B

5 straipsnis

Jūrų zonos

▼M4

1.  
Uosto valstybės parengia ir nuolat atnaujina jūrų zonų, kuriomis plaukia ro-ro keleiviniai laivai, teikiantys reguliarias paslaugas į jų uostus arba iš jų uostų, sąrašą ir atitinkamas kontrolinio bangų aukščio tose zonose vertes.

▼B

2.  
Jūrų zonos ir jose taikomos kontrolinio bangų aukščio vertės nustatomos susitarimu tarp valstybių narių arba, jei taikytina ir įmanoma, tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, esančių abiejuose maršruto galuose. Kai laivo maršrutas kerta daugiau kaip vieną jūrų zoną, laivas turi atitikti specialiuosius stabilumo reikalavimus, keliamus pagal didžiausią tose zonose nustatytą kontrolinį bangų aukštį.

▼M4

3.  
Sąrašas paskelbiamas viešoje duomenų bazėje, kurią galima rasti kompetentingos jūrų reikalų institucijos interneto svetainėje. Komisija informuojama apie tokios informacijos skelbimo vietą, sąrašo atnaujinimus ir tokių atnaujinimų priežastis.

6 straipsnis

Specialieji stabilumo reikalavimai

1.  
Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB ( 2 ) taikymui, nauji ro-ro keleiviniai laivai, sertifikuoti vežti daugiau kaip 1 350 asmenų, turi atitikti specialiuosius stabilumo reikalavimus, nustatytus SOLAS 2020 II-1 skyriaus B dalyje.
2.  

Bendrovės nuožiūra nauji ro-ro keleiviniai laivai, sertifikuoti vežti 1 350 arba mažiau asmenų, turi atitikti:

a) 

šios direktyvos I priedo A skirsnyje nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus arba

b) 

šios direktyvos I priedo B skirsnyje nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

Kiekvieno tokio laivo atveju vėliavos valstybės administracija per du mėnesius nuo 8 straipsnyje nurodyto sertifikato išdavimo dienos praneša Komisijai apie pasirinktą iš pirmoje pastraipoje nurodytų galimybių ir prie pranešimo prideda III priede nurodytus duomenis.

3.  
Taikydamos I priedo A skirsnyje nustatytus reikalavimus valstybės narės naudojasi II priede pateiktais nurodymais, jei tai praktiškai įmanoma ir suderinama su atitinkamo laivo konstrukcija.
4.  

Esami ro-ro keleiviniai laivai, sertifikuoti vežti daugiau kaip 1 350 asmenų, kuriuos bendrovė pradėjo naudoti reguliariosioms paslaugoms į valstybės narės uostą arba iš jo teikti po 2024 m. gruodžio 5 d. ir kurie niekada nebuvo sertifikuoti pagal šią direktyvą, bendrovės nuožiūra turi atitikti:

a) 

SOLAS 2020 II-1 skyriaus B dalyje išdėstytus specialiuosius stabilumo reikalavimus arba

b) 

šios direktyvos I priedo A skirsnyje išdėstytus specialiuosius stabilumo reikalavimus kartu su SOLAS 2009 II-1 skyriaus B dalyje išdėstytais stabilumo reikalavimais.

Taikomi stabilumo reikalavimai nurodomi laivo sertifikate, kurio reikalaujama pagal 8 straipsnį.

5.  

Esami ro-ro keleiviniai laivai, sertifikuoti vežti 1 350 arba mažiau asmenų, kuriuos bendrovė pradėjo naudoti reguliariosioms paslaugoms į valstybės narės uostą arba iš jo teikti po 2024 m. gruodžio 5 d. ir kurie niekada nebuvo sertifikuoti pagal šią direktyvą, bendrovės nuožiūra turi atitikti:

a) 

šios direktyvos I priedo A skirsnyje išdėstytus specialiuosius stabilumo reikalavimus arba

b) 

šios direktyvos I priedo B skirsnyje išdėstytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

Taikomi stabilumo reikalavimai nurodomi 8 straipsnyje nurodytame laivo sertifikate.

6.  
Esami ro-ro keleiviniai laivai, kurie ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 5 d. teikė reguliarias paslaugas į valstybės narės uostą arba iš jo, ir toliau atitinka specialiuosius stabilumo reikalavimus, išdėstytus I priedo redakcijoje, taikytoje prieš įsigaliojant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2023/946 ( 3 ).

▼M4 —————

▼M4

8 straipsnis

Sertifikatai

1.  
Visi nauji ir esami su valstybės narės vėliava plaukiojantys ro-ro keleiviniai laivai turi turėti sertifikatą, patvirtinantį, kad jie atitinka 6 straipsnyje nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

Sertifikatus išduoda vėliavos valstybės administracija ir jie gali būti derinami su kitais susijusiais sertifikatais. I priedo A skirsnyje išdėstytus specialiuosius stabilumo reikalavimus atitinkančių ro-ro keleivinių laivų sertifikate nurodomas kontrolinis bangų aukštis, iki kurio laivas gali tenkinti specialiuosius stabilumo reikalavimus.

Sertifikatas galioja tol, kol ro-ro keleivinis laivas plaukioja zonoje, kurioje kontrolinis bangų aukštis yra ne didesnis, nei nurodyta sertifikate.

2.  
Kiekviena valstybė narė, vykdydama uosto valstybės pareigas, pripažįsta kitos valstybės narės laikantis šios direktyvos išduotus sertifikatus.
3.  
Kiekviena valstybė narė, vykdydama uosto valstybės pareigas, pripažįsta trečiosios valstybės išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad ro-ro keleivinis laivas atitinka šioje direktyvoje nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

9 straipsnis

Sezoninis ir kitoks trumpalaikis paslaugų teikimas

1.  
Jei reguliarias paslaugas ištisus metus teikianti bendrovė pageidauja pradėti naudoti papildomus ro-ro keleivinius laivus tai paslaugai teikti trumpesnį laikotarpį, ji ne vėliau kaip likus mėnesiui iki tada, kai tie laivai pradeda teikti tą paslaugą, apie tai praneša uosto valstybės ar valstybių kompetentingai institucijai.
2.  
Tačiau tais atvejais, kai dėl nenumatytų aplinkybių reikia greitai pradėti naudoti pakaitinį ro-ro keleivinį laivą, kad nenutrūktų paslaugos teikimas, vietoj 1 dalyje nurodyto reikalavimo pranešti taikoma Direktyvos (ES) 2017/2110 4 straipsnio 4 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB ( 4 ) XVII priedo 1.3 punktas.
3.  
Jei bendrovė pageidauja teikti sezonines reguliarias paslaugas trumpesnį laikotarpį, t. y. ne daugiau kaip šešis mėnesius per metus, ji ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki tos paslaugos teikimo pradžios apie tai praneša uosto valstybės ar valstybių kompetentingai institucijai.
4.  
Kai I priedo A skirsnyje nustatytus specialiuosius reikalavimus atitinkantys ro-ro keleiviniai laivai paslaugas, kaip tai suprantama šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teikia esant mažesniam kontroliniam bangų aukščiui nei nustatytas paslaugų teikimui toje pačioje jūrų zonoje ištisus metus, kompetentinga institucija, taikydama I priedo A skirsnyje nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus, vandens aukščiui denyje nustatyti gali naudoti trumpesniam laikotarpiui taikytiną kontrolinio bangų aukščio vertę. Dėl tokiam trumpesniam laikotarpiui taikytinos kontrolinio bangų aukščio vertės susitaria valstybės narės arba, kai taikytina ir įmanoma, valstybės narės ir trečiosios valstybės, kurių uostai yra abiejuose maršruto galuose.
5.  
Uosto valstybės ar valstybių kompetentingai institucijai pritarus šio straipsnio paslaugų teikimui, kaip tai suprantama šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, tokias paslaugas teikiantis ro-ro keleivinis laivas privalo turėti sertifikatą, kuriuo patvirtinama atitiktis šios direktyvos nuostatoms, kaip tai nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje.

▼M3

10 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant atsižvelgti į pokyčius tarptautiniu lygmeniu, visų pirma TJO, ir padidinti šios direktyvos veiksmingumą atsižvelgiant į patirtį ir technikos pažangą.

▼M3

10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  
10 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 26 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  
Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros ( ( 5 )) nustatytais principais.
5.  
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  
Pagal 10 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

▼M3 —————

▼B

12 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų už pagal šią direktyvą patvirtintų nacionalinių nuostatų pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

13 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės patvirtina įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2004 m. lapkričio 17 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

▼M4

13a straipsnis

Peržiūra

Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą ir vertinimo rezultatus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2033 m. birželio 5 d. Informacija, grindžiama 6 straipsnio 2 dalyje nurodytais pranešimais, pateikiama anonimine forma.

▼B

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.



I PRIEDAS

SPECIALIEJI RO-RO KELEIVINIŲ LAIVŲ STABILUMO REIKALAVIMAI

kaip nurodyta 6 straipsnyje

▼M4

A skirsnis

A skirsnyje nuorodos į SOLAS konvencijos taisykles laikomos nuorodomis į tas taisykles, kurios yra taikomos pagal SOLAS 90.

1.

▼M4

Be SOLAS konvencijos II-1 skyriaus B dalies 8 taisyklėje nustatytų reikalavimų, susijusių su vandeniui nelaidžiais skyriais ir apgadinto laivo stabilumu, turi būti laikomasi šio skirsnio reikalavimų.

▼B

1.1.

II-1/B/8.2.3 taisyklės reikalavimų laikomasi atsižvelgiant į hipotetinio jūros vandens kiekio, kuris gali prisirinkti ant pirmo denio virš II-2/3 taisyklėje apibrėžtos pažeistos ro-ro krovinių erdvės arba specialios krovinių erdvės (toliau - „pažeistas ro-ro denis“) projektinės vaterlinijos, poveikį. Kitų II-1/B/8 taisyklės reikalavimų nebūtina laikytis taikant šiame priede nurodytą stabilumo standartą. Tariamai prisirinkusio jūros vandens kiekis skaičiuojamas remiantis fiksuotu vandens paviršiaus aukščiu virš:

a) 

pažeisto ro-ro denio krašto žemiausiojo taško;

b) 

kai pažeisto denio kraštas paniręs, tuomet skaičiuojama remiantis fiksuotu aukščiu virš ramaus vandens paviršiaus esant bet kokiam posvyrio į šoną ir diferento kampui;

taip:

jei likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) yra ne didesnė kaip 0,3 m: 0,5 m;
jei likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) yra ne mažesnė kaip 2,0 m: 0,0 m;
jei likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) yra didesnė kaip 0,3 m, bet mažesnė kaip 2,0 m, tarpinės vertės nustatomos tiesine interpoliacija;

likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) — tai mažiausias atstumas tarp pažeisto ro-ro denio ir galutinės vaterlinijos ties pažeidimo vieta, neatsižvelgiant į papildomą ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio jūros vandens poveikį.

1.2.

Kai yra įrengta labai veiksminga drenažo sistema, vėliavos valstybės administracija gali leisti sumažinti likutinę viršvandeninę borto dalį.

1.3.

Geografiškai apibrėžtose ribotose zonose plaukiojantiems laivams vėliavos valstybės administracija gali sumažinti pagal 1.1 poskyrį nustatytą likutinę viršvandeninę borto dalį, pakeisdama ją:

1.3.1. 

jei kontrolinis bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra ne didesnis kaip 1,5 m - 0,0 m;

1.3.2. 

jei kontrolinis bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra ne mažesnis kaip 4,0 m - pagal 1.1 poskyrį nustatyta verte;

1.3.3. 

jei kontrolinis bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra didesnis kaip 1,5 m, bet mažesnis kaip 4,0 m - tarpinėmis vertėmis, nustatomomis tiesine interpoliacija;

jei įvykdomi tokie reikalavimai:

1.3.4. 

vėliavos valstybės administracijai įrodoma, kad apibrėžtoje zonoje vyrauja tas kontrolinis bangų aukštis (hr), o jo viršijimo tikimybė nėra didesnė kaip 10 %;

1.3.5. 

sertifikatuose nurodoma plaukiojimo zona ir, jei reikia, metų laikas, kuriam nustatyta tam tikra kontrolinio bangų aukščio (hr) vertė.

1.4.

Skirtingai, nei reikalaujama 1.1 arba 1.3 poskyriuose, vėliavos valstybės administracija gali netaikyti 1.1 arba 1.3 poskyrių reikalavimų ir priimti įrodymą, gautą atliekant bandymus su atskiro laivo modeliu pagal priedėlyje pateikiamą metodiką, patvirtinantį, kad laivas su II-1/B/8.4 taisyklėje numatytais pažeidimais, būdamas nepalankiausioje vietoje pagal 1.1 poskyrį, neįprastame jūrų kelyje neapvirs;

1.5.

į laivo sertifikatus įrašoma, kad bandymų su modeliu rezultatai priimami kaip lygiaverčiai 1.1 arba 1.3 poskyrių reikalavimams ir nurodoma tuose bandymuose su modeliu taikyto kontrolinio bangų aukščio (hr) vertė.

1.6.

Kapitonui pagal II-1/B/8.7.1 ir II-1/B/8.7.2 taisykles pateikiama informacija, surinkta laikantis II-1/B/8.2.3 ir II-1/B/8.2.3.4 taisyklių, taikoma nepakeista pagal šiuos reikalavimus patvirtintiems ro-ro keleiviniams laivams.

2.

Vertinant ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio jūros vandens tūrio poveikį, kaip nurodyta 1 skyriuje, galioja tokios nuostatos:

2.1.

skersinė arba išilginė pertvara laikoma nepažeista, jei visos jos dalys yra į vidų nuo abiejų laivo šonų, kurie yra nutolę nuo apkalos vienos penktosios laivo pločio, apibrėžto II-1/2 taisyklėje, atstumu, vertikalių paviršių, matuojant statmenai vidurio linijai giliausio padalinio krovininės linijos lygyje;

2.2.

kai laivo korpuso dalis yra konstrukciškai paplatinta, kad atitiktų šio priedo nuostatas, visam laivui naudojama dėl to padidėjusio penktadalio pločio vertė, išskyrus esamų pertvaras kertančių objektų, vamzdyno ir kt. vietas, kurios buvo priimtinos iki paplatinimo;

▼M1

2.3.

skersinių arba išilginių pertvarų, į kurias atsižvelgiama kaip į galinčias izoliuoti atitinkamame pažeisto ro-ro denio padalinyje tariamai prisirinkusį jūros vandenį, hermetiškumas turi būti proporcingas drenažo sistemai ir turi išlaikyti hidrostatinį slėgį pagal pažeidimo skaičiavimo rezultatus. Tokios pertvaros turi būti ne mažesnio nei 4 m aukščio, jeigu vandens aukštis yra mažesnis nei 0,5 m. Šiais atvejais pertvaros aukštį galima apskaičiuoti taip:

Bh = 8hw
kai:
Bh – pertvaros aukštis;
ir hw – vandens aukštis.

Bet kokiu atveju minimalus pertvaros aukštis neturėtų būti mažesnis nei 2,2 m. Tačiau laivuose su kabančiaisiais ro-ro deniais pertvaros aukštis turi būti ne mažesnis už atstumą iki nuleisto kabančiojo denio apačios;

▼B

2.4.

naudojant specialią įrangą, pvz., kabančiuosius denius per visą plotį ir plačius šoninius karterius, remiantis išsamiais bandymais su modeliais gali būti priimtinas kitoks pertvarų aukštis;

2.5.

nereikia atsižvelgti į tariamai prisirinkusio jūros vandens tūrio poveikį tuose pažeisto ro-ro denio padaliniuose, kuriuose kiekvienoje denio pusėje yra nutekamosios angos, tolygiai išdėstytos išilgai padalinio šonų, atitinkančios tokius reikalavimus:

2.5.1. 

A ≥ 0,3 l

A - bendras visų nutekamųjų angų plotas kiekvienoje denio pusėje kvadratiniais metrais, l - padalinio ilgis metrais;

2.5.2. 

didžiausio pažeidimo sąlygomis laivas išlaiko ne mažesnę kaip 1,0 m likutinę viršvandeninę borto dalį, neatsižvelgiant į ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio jūros vandens tūrio poveikį;

2.5.3. 

tokios nutekamosios angos yra ne aukščiau kaip 0,6 m nuo pažeisto ro-ro denio, o apatinis angų kraštas yra ne aukščiau kaip 2 cm nuo pažeisto ro-ro denio;

2.5.4. 

tokios nutekamosios angos turi turėti uždarymo įtaisus ar skydelius, leidžiančius išbėgti ant ro-ro denio susirinkusiam vandeniui ir neleidžiančius vandeniui patekti į vidų.

2.6.

Kai tariama, kad virš ro-ro denio esanti pertvara yra pažeista, abu jos padaliniai laikomi apsemti iki vandens paviršiaus aukščio, apskaičiuoto pagal 1.1 arba 1.3 poskyrius.

3.

Nustatant kontrolinį bangų aukštį parenkamas bangų aukštis, nurodytas žemėlapiuose arba valstybių narių pagal šios direktyvos 5 straipsnį parengtų jūrų zonų sąraše.

▼M4

3.1.

Į laivų, kurie paslaugas teiks tik trumpesnį laikotarpį, kaip tai suprantama 9 straipsnyje, maršrutą įtrauktų uostų valstybės susitaria dėl taikytino kontrolinio bangų aukščio.

▼B

4.

Bandymai su modeliais atliekami kaip nurodyta priedėlyje.

▼M4

B skirsnis

Turi būti laikomasi SOLAS 2020 II-1 skyriaus B dalies reikalavimų. Tačiau, nukrypstant nuo SOLAS 2020 II-1/B/6.2.3 taisyklės, privalomasis skirstymo į skyrius indeksas R nustatomas taip:



Laive esantys asmenys (N)

Skirstymo į skyrius indeksas (R)

N < 1 000

R = 0,000088 * N 0,7488

1 000 ≤ N ≤ 1 350

R = 0,0369 * ln (N 89,048 ) 0,579

kai:

N

=

bendras asmenų skaičius laive.

▼M1



Priedėlis

Bandymų su modeliais metodas

1.   Tikslai

Patikslintas bandymų su modeliais metodas – tai persvarstytas 1995 m. SOLAS konferencijos 14 rezoliucijos priedo priedėlyje nustatytas metodas. Įsigaliojus Stokholmo susitarimui, anksčiau taikytu metodu buvo atliktas tam tikras bandymų su modeliu skaičius. Atliekant šiuos bandymus buvo nustatyta, kad galima iš dalies patobulinti jų atlikimo tvarką. Šiuo nauju bandymo su modeliu metodu siekiama panaudoti tuos patobulinimus ir kartu su pridedamais nurodymais numatyti patikimesnę jūros kelyje pažeisto ro-ro keleivinio laivo neskęstamumo įvertinimo tvarką. I priede pateiktų stabilumo reikalavimų 1.4 poskyryje numatytuose bandymuose laivas turi išsilaikyti virš vandens kaip toliau apibrėžta 4 skyriuje, esant didžiausiam pažeidimui.

2.   Sąvokų apibrėžimai



LBP

ilgis tarp statmenų

HS

kontrolinis bangų aukštis

B

teorinis laivo plotis

TP

maksimumo periodas

TZ

nulinio lygio kirtimo periodas.

3.   Laivo modelis

3.1.

Modelis turėtų būti tikro laivo kopija, atitinkanti išorinę formą ir vidaus konstrukciją, visų pirma – visas pažeistas vietas, turinčias įtakos užliejimui ir vandens pildymuisi. Turėtų būti naudojama nepažeisto laivo grimzlė, diferentas, posvyris į šoną ir didžiausio pažeidimo padėtį atitinkantis ribinis naudojimo didžiausias leistinasis laivo svorio centro aukštis virš kilio. Be to, bandomoji (-osios) padėtis (-ys), kuri (-ios) turi būti nagrinėjama (-os), turėtų atitikti didžiausio pažeidimo padėtį (-is), apibrėžtą (-as) pagal SOLAS II-1/8.2.3.2 taisyklę (SOLAS 90), atsižvelgiant į bendrą zoną po teigiama statinio stovumo kreive (GZ), jei vidurinė pažeidimo angos linija yra šiuo atstumu:

3.1.1.

± 35 % LBP nuo midelio;

3.1.2.

jei 1. nurodytas pažeidimo atvejis yra toliau nei ± 10 % LBP nuo midelio, reikalingas papildomas bandymas dėl didžiausio pažeidimo ± 10 % LBP nuo midelio.

3.2.

Modelis turėtų būti toks:

3.2.1.

ilgis tarp statmenų (LBP) turi būti bent 3 m arba toks, kad modelio ir laivo mastelio santykis būtų 1:40 (pasirenkamas didesnis ilgis), o vertikalus aukštis – ne daugiau nei 3 standartiniai antstato aukščiai virš pertvaros (viršvandeninės laivo dalies) denio;

3.2.2.

užtvindytų erdvių laivo korpuso storis neturėtų būti didesnis nei 4 mm;

3.2.3.

nepažeistas ir pažeistas modelis turėtų atitikti tikrąją vandentalpą ir grimzlės markes (TA, TM, TF, kairysis ir dešinysis bortas) (didžiausia bet kurios vienos grimzlės markės paklaida +2 mm). Grimzlės markės laivo priekyje ir laivagalyje turėtų būti kiek galima arčiau FP ir AP;

3.2.4.

visi pažeisti skyriai ir ro-ro erdvės turėtų būti modeliuojamos naudojant tikruosius paviršiaus ir skyriaus užtvindymo koeficientus (tikrosios vertės ir pasiskirstymas), kad užtvindymo vandens masė ir jos pasiskirstymas būtų sumodeliuoti kuo tiksliau;

3.2.5.

judėjimo charakteristikos turi tinkamai imituoti tikrojo laivo charakteristikas, kreipiant ypatingą dėmesį į nepažeisto laivo metacentrinio aukščio paklaidą ir šoninio supimo ir išilginio supimo apskritiminio judėjimo spindulį. Abu spinduliai turėtų būti matuojami ore: šoninio supimo spindulio vertės intervalas turi būti 0,35B–0,4B, o išilginio supimo spindulio vertės intervalas 0,2LOA–0,25LOA.

3.2.6.

virš ir žemiau pertvaros denio esantys pagrindiniai konstrukcijos elementai, pvz., hermetiškos pertvaros, oro išleidimo angos ir kt., dėl kurių užtvindymas gali būti asimetriškas, kiek galima turėtų būti sumodeliuoti tinkamai ir kuo labiau atitikti realius; ventiliacijos ir kompensuojamojo užtvindymo priemonių skerspjūvis turėtų būti ne mažesnis nei 500 mm2;

3.2.7.

pažeidimo angos forma turi būti tokia:

1. 

trapecijos formos profilis, kurio šoninės kraštinės su vertikale sudaro 15° kampą, o ilgis ties konstrukcine vaterlinija apibrėžiamas II-1/8.4.1 SOLAS taisykle;

2. 

lygiašonis trikampis profilis horizontalioje plokštumoje, kurio aukštis pagal II-1/8.4.2 SOLAS taisyklę yra B/5. Jeigu yra įmontuoti B/5 atitinkantys šoniniai karteriai, pažeidimo ilgis išilgai šoninių karterių neturėtų būtų mažesnis nei 25 mm;

3. 

nepaisant pirmiau minėtų 3.2.7.1 ir 3.2.7.2 punktų nuostatų, visi skyriai, kurie laikomi pažeistais apskaičiuojant 3.1 dalyje nurodomą(-us) blogiausią (-ius) pažeidimo atvejį (-jus), turėtų būti užtvindomi atliekant bandymus su modeliu;

3.3.

Užtvindytas, tačiau išlaikantis pusiausvyrą modelis, turėtų būti papildomai kreipiamas į šoną ir tas pokrypio kampas turėtų atitikti pokrypio momento Mh = max (Mpass; Mlaunch)-Mwind, sukuriamą pokrypio kampą, tačiau galutinis pokrypis į pažeistą pusę bet kokiu atveju turėtų būti mažesnis nei 1°. Mpass, Mlaunch ir Mwind yra nustatytas II-1/8.2.3.4 SOLAS taisykle. Eksploatuojamiems laivams šis kampas yra 1°.

4.   Eksperimentų tvarka

4.1.

Modelis turi būti veikiamas netolygių jūros bangų ilgomis keteromis, apibrėžtų Jonswap spektru, taikant kontrolinį bangų aukštį HSr, padidėjimo koeficientą γ = 3.3 ir maksimumo periodas
image . HS tai veiklos zonos kontrolinis bangų aukštis, kurio viršijimo metinė tikimybė yra ne didesnė kaip 10 %, tačiau ne didesnis nei 4 m.

Be to,

4.1.1.

baseino plotis turėtų būti pakankamas, kad būtų išvengiama kontakto arba kitokios sąveikos su baseino kraštais, ir rekomenduojama, jog baseino plotis būtų ne mažesnis nei LBP + 2 m;

4.1.2.

baseino gylis turėtų būti pakankamas bangoms tinkamai imituoti, tačiau neturėtų būti mažesnis nei 1 m;

4.1.3.

naudotinos būdingosios sukeliamos bangos turėtų būti matuojamos prieš bandymą 3 skirtingose vietose dreifo intervale;

4.1.4.

bangų matavimo zondas arti bangų generatoriaus turėtų būti dedamas toje vietoje, kurioje modelis būna prieš pradedant bandymą;

4.1.5.

HS ir TP skirtumas trijose vietose turėtų būti ± 5 %; ir

4.1.6.

atliekant bandymus, kad būtų galima patvirtinti, turėtų būti leidžiama taikyti + 2,5 % HS, ± 2,5 % ir TP ir ± 5 % TZ toleranciją, jeigu nurodoma, jog zondas turi būti arčiau bangų generatoriaus.

4.2.

Modelis turi laisvai plūduriuoti, nukreiptas į šonines bangas (90° kursu), pažeidimo kiauryme nukreipta ateinančių bangų kryptimi, prie naudojamo modelio neturi būti tvirtinama pastovi švartavimo sistema. Kad atliekant bandymą su modeliu būtų išlaikomas maždaug 90° kursas į šonines bangas, turėtų būti laikomasi šių reikalavimų:

4.2.1.

kursui šiek tiek pakoreguoti skirtos kurso kontrolės virvės simetriškai turėtų būti ties laivapriekio ir laivagalio vidurio linija ir tarp didžiausio leistinojo laivo svorio aukščio virš kilio ir pažeistos vaterlinijos; ir

4.2.2.

modelio vilkimo greitis turėtų atitikti tikrąjį modelio dreifo greitį (jeigu būtina, greitį galima koreguoti).

4.3.

Turėtų būti atliekama bent 10 eksperimentų. Kiekvienos bandymo periodas turi trukti tol, kol pasiekiama stacionari padėtis, tačiau ne trumpiau kaip 30 minučių bendro laiko. Kiekvienam bandymui turi būti keliamos skirtingo tipo bangos.

5.   Neskęstamumo kriterijai

Modelis laikomas neskęstamu, jei po iš eilės atliktų 4.3 poskyryje nustatytų bandymų serijos pasiekiama stabili būsena. Modelis turėtų būti laikomas apvirtusiu, jeigu supamas į šonus jis pakrypsta daugiau nei 30° atsižvelgiant į vertikalią ašį arba jeigu pastovus (vidutinis) didesnis nei 20° posvyris į šoną registruojamas ilgesnę nei 3 minučių atkarpą net tada, jei pasiekiama stabili būsena.

6.   Bandymo dokumentai

6.1.

Bandymo su modeliu programą iš anksto turėtų patvirtinti administracija.

6.2.

Bandymai turėtų būti užfiksuoti ataskaita ir video arba kitomis vaizdo įrašo priemonėmis, kuriuose pateikiama visa reikiama informacija apie laivo modelį ir bandymo rezultatus, kuriuos turi patvirtinti administracija. Pirmiau minėta informacija – tai bent teorinis ir išmatuotas bangų spektras ir statistiniai duomenys (HS, TP, TZ) apie sukeliamas bangas trijose skirtingose baseino vietose, kad būtų galima sukelti būdingąsias bangas ir atliekant bandymus su modeliu, prie bangų generatoriaus išmatuoto bangų padidėjimo pagrindinių statistinių duomenų laiko atkarpos, duomenys apie modelio šoninį, vertikalų ir išilginį supimą bei dreifo greitį.

▼B



II PRIEDAS

ORIENTACINIAI NURODYMAI NACIONALINĖMS ADMINISTRACIJOMS

kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje

I DALIS

TAIKYMAS

▼M4

Laikantis šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalies nuostatų, šiuos nurodymus valstybių narių nacionalinės administracijos naudoja taikydamos I priedo A skirsnyje išdėstytus specialiuosius stabilumo reikalavimus, kiek tai praktiškai įmanoma ir suderinama su atitinkamo laivo konstrukcija. Toliau pateiktų teksto dalių numeriai atitinka nurodytuosius I priedo A skirsnyje.

▼B

1 skyrius

Visų pirma, visi šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti SOLAS 90 liekamojo stabilumo standartą, taikomą visiems ne anksčiau kaip 1990 m. balandžio 29 d. pastatytiems keleiviniams laivams. Būtent pagal šį reikalavimą nustatoma likutinė viršvandeninė borto dalis fl, būtina 1.1 poskyryje reikalaujamiems skaičiavimams.

1.1 poskyris

1. Šiame poskyryje aptariamas ant pertvaros (ro-ro) denio tariamai prisirinkusio vandens kiekio taikymas. Tariama, kad vanduo pateko ant denio per pažeidimo angą. Šis poskyris reikalauja, kad laivas ant denio prisirinkus nustatytam kiekiui vandens ne tik visiškai atitiktų SOLAS 90 standarto reikalavimus, bet ir II-1/B/8 taisyklės 2.3-2.3.4 punktuose pateiktus SOLAS 90 kriterijus. Atliekant šiuos skaičiavimus į jokius kitus II-1/B/8 taisyklės reikalavimus neatsižvelgiama. Pvz., atliekant šiuos skaičiavimus, laivas neturi atitikti reikalavimų dėl pusiausvyros kampų arba panirimo žemiau ribinės linijos.

2. Prisirinkęs vanduo pridedamas kaip skysčio apkrova, turinti bendrą paviršių visuose skyriuose, kurie yra tariamai užlieti ro-ro denyje. Vandens aukštis ant denio (hv) priklauso nuo po pažeidimo likutinės viršvandeninės borto dalies (fl) ir matuojamas pažeidimo vietoje (žr. 1 paveikslą). Likutinė viršvandeninė borto dalis - tai mažiausias atstumas tarp pažeisto ro-ro denio ir galutinės vaterlinijos ties tariamo pažeidimo vieta (ėmusis visų galimų išlyginimo priemonių), išnagrinėjus visus galimus pažeidimo scenarijus nustatant atitiktį SOLAS 90 standartui, kaip reikalaujama I priedo 1 skyriuje. Skaičiuojant fl neatsižvelgiama į ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio jūros vandens poveikį.

3. Jei fl yra ne mažesnis kaip 2,0 m, tariama, kad į ro-ro denį vanduo neprisirenka. Jei fl yra ne didesnis kaip 0,3 m, tariama, kad hv yra 0,5 m. Tarpinės vandens aukščio vertės nustatomos teisine interpoliacija (žr. 2 paveikslą).

1.2 poskyris

Vandens drenažo priemonės gali būti laikomos veiksmingomis tik tuomet, jei jos yra pakankamai našios, kad neleistų ant denio prisirinkti dideliam vandens kiekiui, t. y. daugeliui tūkstančių tonų per valandą, kas šių taisyklių patvirtinimo metu gerokai viršija esamų priemonių našumą. Tokios didelio našumo drenažo sistemos gali būti sukurtos ir patvirtintos ateityje (remiantis nurodymais, kuriuos parengs Tarptautinė jūrų organizacija).

1.3 poskyris

1. Ant denio tariamai prisirinkusio vandens kiekis, be sumažinimo pagal 1.1 poskyrį, gali būti sumažintas geografiškai apibrėžtose ribotose zonose plaukiojantiems laivams. Tokios zonos nustatomos pagal zoną apibūdinantį kontrolinį bangų aukštį (hr), laikantis šios direktyvos 5 straipsnio nuostatų.

2. Jei nagrinėjamoje zonoje kontrolinis bangų aukštis (hr) yra ne didesnis kaip 1,5 m, tariama, kad ant ro-ro denio neprisikaupia joks papildomas vandens kiekis. Jei nagrinėjamoje zonoje kontrolinis bangų aukštis yra ne mažesnis kaip 4,0 m, tariama, kad ant ro-ro denio prisikaupia vandens kiekis, apskaičiuojamas pagal 1.1 poskyrį. Tarpinės vertės nustatomos teisine interpoliacija (žr. 3 paveikslą).

3. Aukštis hv laikomas pastoviu, todėl papildomo vandens kiekis yra kintamas, nes priklauso nuo posvyrio į šoną kampo ir nuo to, ar, esant kokiam nors konkrečiam posvyrio į šoną kampui, denio kraštas yra paniręs ar ne (žr. 4 paveikslą). Reikia pastebėti, kad tariamas kabinos denio erdvių pralaidumas yra 90 % (nurodyta MSC/649 aplinkraštyje), o kitų tariamai užlietų erdvių pralaidumas nurodytas SOLAS Konvencijoje.

4. Jei atitikčiai šiai direktyvai įrodyti skirti skaičiavimai susiję su mažesniu kaip 4,0 m kontroliniu bangų aukščiu, tas ribinis kontrolinis bangų aukštis turi būti nurodytas keleivinio laivo saugos sertifikate.

1.4 ir 1.5 poskyriai

Kaip alternatyvą 1.1 arba 1.3 poskyrių reikalavimams, administracija gali priimti atitikties įrodymą, gautą atliekant bandymus su modeliais. Bandymų su modeliais reikalavimai išsamiau aprašyti I priedo priedėlyje. Nurodymai dėl bandymų su modeliais pateikti šio priedo II dalyje.

1.6 poskyris

Standartiškai gautos SOLAS 90 standarto ribinės naudojimo kreivės (KG arba GM) gali nebetikti tais atvejais, kai tariama, kad „vanduo ant denio“ prisirinko pagal šios direktyvos nuostatas, ir gali reikėti nustatyti patikslintąsias ribines kreives, kurias sudarant atsižvelgta į tokį papildomo vandens poveikį. Tuo tikslu turi būti atliekami pakankami skaičiavimai, atitinkantys reikiamą darbinių grimzlės ir diferento verčių skaičių.

Pastaba.

Patikslintosios ribinės darbinės KG ir GM kreivės gali būti gautos iteracija, kuomet mažiausiasis perteklinis GM, gautas iš stabilumo po pažeidimo vandeniui užliejus denį skaičiavimų, pridedamas prie įvesties KG (arba atimamas iš GM), naudojamo nustatyti likutinę viršvandeninę borto dalį (fl), pagal kurį nustatomas ant denio esančio vandens kiekis, ir tas procesas kartojamas tol, kol perteklinis GM taps nykstamai mažas.

Numatoma, kad operatoriai pradėtų tokią iteraciją nuo didžiausiojo KG (mažiausiojo GM), kuris galėtų būti pagrįstai išlaikomas naudojimo metu, ir siektų išnaudoti gautą denio pertvarų sistemą taip, kad perteklinis GM, gautas stabilumo po pažeidimo ir vandeniui prisirinkus ant denio skaičiavimais, būtų kuo mažesnis.

2.1 poskyris

Kaip ir pagal įprastus SOLAS pažeidimo reikalavimus, į vidų nuo linijos B/5 esančios pertvaros po šoninio susidūrimo laikomos nepažeistomis.

2.2 poskyris

Jei tam, kad būtų laikomasi II-1/B/8 taisyklės, yra įrengti šoniniai konstrukciniai sponsonai ir todėl padidėja laivo plotis (B), taigi, ir laivo atstumas B/5 nuo jo šono, dėl tokių pakeitimų neturi būti keičiama jokių esamų konstrukcinių elementų ar pagrindines skersinines vandeniui nepralaidžias pertvaras, esančias žemiau pagrindinio denio, kertančių objektų vieta (žr. 5 pav.).

2.3 poskyris

1. Įrengtos skersinės ar išilginės pertvaros (užtvaros), į kurias atsižvelgiama įvertinant ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio vandens judėjimo pristabdymą, neturi būti griežtai hermetiškos. Leidžiamas nedidelis nuotėkis, jei drenažo priemonės yra pakankamos, kad neleistų vandeniui prisirinkti kitoje pertvaros (užtvaros) pusėje. Tais atvejais, kai špigatai tampa neveiksmingi, nes nebelieka teigiamo vandens lygių skirtumo, turi būti įrengtos kitos pasyviojo drenažo priemonės.

2. Skersinių ar išilginių pertvarų (užtvarų) aukštis (Bh) turi būti ne mažesnis kaip (8 × hv) metrų, o hv yra prisirinkusio vandens aukštis, apskaičiuotas taikant likutinę viršvandeninę borto dalį ir kontrolinį bangų aukštį (kaip nurodyta 1.1 ir 1.3 poskyriuose). Tačiau pertvaros (užtvaros) aukštis jokiu būdu negali būti mažesnis už didesniąją iš tokių verčių:

a) 

2,2 m;

b) 

atstumas tarp pagrindinio denio ir tarpinių arba kabančiųjų ro-ro denių jų žemiausioje padėtyje apačios konstrukcijos žemiausiojo taško. Reikia atkreipti dėmesį, kad bet kokie tarpai tarp pertvaros viršutinio krašto ir apkalos apačios turi būti uždengti reikiama skersine arba išilgine kryptimis (žr. 6 paveikslą).

Mažesnio nei nurodyta aukščio pertvaros (užtvaros) gali būti priimtinos, jei atlikus bandymus su modeliais pagal šio priedo II dalį, patvirtinama, kad kitokia konstrukcija užtikrina reikiamą neskęstamumo standartą. Reikia atidžiai nustatyti pertvaros (užtvaros) aukštį, kad jis būtų pakankamas apsaugoti nuo laipsniško užliejimo nustatytose stabilumo ribose. Tų ribų bandymai su modeliais nekeičia.

Pastaba.

Tos ribos gali būti sumažintos iki 10°, jei padidėja atitinkamas plotas po kreive (kaip nurodyta MSC 64/22).

2.5.1 punktas

Plotas A reiškia nuolatines angas. Reikia pastebėti, kad nutekamosios angos netinka laivams, kuriems norint atitikti kriterijus reikia visos ar dalies viršutinės dalies plūdrumo. Reikalaujama, kad nutekamosios angos turėtų uždaromuosius skydelius, neleidžiančius vandeniui įtekėti, bet leidžiančius jam ištekėti.

Tokių skydelių neturi valdyti aktyvios priemonės. Jie turi būti savaiminio veikimo ir turi būti įrodyta, kad jie pernelyg nesustabdo ištekėjimo. Bet kokį žymesnį veiksmingumo sumažėjimą reikia kompensuoti įrengiant papildomas angas, kad būtų išlaikytas reikiamas nuotėkio plotas.

2.5.2 punktas

Veiksmingais laikomos tik tos nutekamosios angos, kurių apatinis kraštas yra ne žemiau kaip 1,0 m nuo pažeistos vaterlinijos. Skaičiuojant mažiausiąjį atstumą neatsižvelgiama į jokio ant denio prisirinkusio vandens papildomą poveikį (žr. 7 paveikslą).

2.5.3 punktas

Nutekamosios angos turi būti kuo žemiau šoniniuose falšbortuose arba karkaso apkaloje. Apatinis nutekamosios angos kraštas turi būti ne aukščiau kaip 2 cm nuo pagrindinio denio, o viršutinis angos kraštas — ne aukščiau kaip 0,6 m (žr. 8 paveikslą).

Pastaba.

Vietos, kurioms taikomas 2.5 poskyris, t. y. vietos su nutekamosiomis angomis ar panašiomis angomis, skaičiuojant nepažeisto ir pažeisto laivo stabilumo kreives, neįvertinamos kaip nepažeistos vietos.

2.6 poskyris

1. Privalomojo dydžio pažeidimas daromas išilgai laivo. Atsižvelgiant į sudalijimo standartą, pažeidimas gali nepasiekti jokios pertvaros arba pasiekti tik žemiau pagrindinio denio esančią pertvarą, aukščiau jo esančią pertvarą ar įvairius tokių pertvarų derinius.

2. Visos skersinės ir išilginės pertvaros (užtvaros), kurios apriboja tariamai prisirinkusį ant denio vandenį, turi būti savo vietose ir pritvirtintos visą laivo buvimo jūroje laiką.

3. Tais atvejais, kai skersinė pertvara (užtvara) yra pažeista, ant denio prisirinkusio vandens paviršiaus lygis abiejose pažeistos pertvaros (užtvaros) pusėse yra vienodame aukštyje hv (žr. 9 paveikslą).

▼M1

II DALIS

BANDYMAI SU MODELIAIS

Šių nurodymų tikslas – užtikrinti modelių konstravimo ir tikrinimo metodų, taip pat bandymų su modeliais atlikimo ir analizės vienodumą.

I priedo priedėlio 1 ir 1 dalių turinys yra savaime aiškus.

3 skyrius – Laivo modelis

3.1.

Pati medžiaga, iš kurios modelis pagamintas, nėra svarbi, jei ir sveikas, ir pažeistas modelis yra pakankamai standus, kad jo hidrostatinės savybės būtų tokios pačios, kaip ir tikrojo laivo, ir korpuso lankstumas veikiant bangoms yra visai nežymus.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad pažeisti skyriai būtų sumodeliuoti kuo tiksliau, kad juose prisirinktų reikiamas kiekis vandens.

Kadangi vandeniui (net nedideliam jo kiekiui) patekus į sveikąsias modelio dalis, tai keičia jo savybes, reikia imti priemonių, kad nepatektų jokio vandens.

Atliekant bandymus su modeliu, kai tiriami didžiausi laivo galų pažeidimo atvejai pagal SOLAS, buvo pastebėta, kad laipsniškas užtvindymas nėra įmanomas, nes vanduo ant denio dažniausiai susitvenkia prie pažeidimo angos ir iš ten plūsta toliau. Kadangi šie modeliai neskęsdavo plaukdami labai banguota jūra, tačiau apvirsdavo ramesnėje jūroje, jeigu būdavo mažiau apgadinti pagal SOLAS, toliau nuo modelio galų, buvo nustatyta ± 35% riba, kad būtų užkirstas kelias pirmiau minėtam reiškiniui.

Išsamiais tyrimais, kuriais buvo siekiama nustatyti atitinkamus naujų laivų kriterijus, buvo patikimai įrodyta, kad, be nepažeisto laivo metacentrinio aukščio ir antvandeninio borto – svarbių keleivinių laivų neskęstamumo kriterijų – po liekamojo stabilumo kreive esanti zona taip pat yra kitas svarbus veiksnys. Dėl to renkantis blogiausią pažeidimo atvejį pagal SOLAS, kad būtų nustatyta, ar laikomasi 3.1 dalies reikalavimų, turi būti pasirenkamas tas blogiausio pažeidimo atvejis, kuriam būdingas mažiausia zona po liekamojo stabilumo kreive.

3.2.

 Smulki informacija apie modelį

3.2.1.

Pripažįstant, kad atliekant bandymą mastelis turi didelės įtakos modelio savybėms, svarbu užtikrinti, kad ta įtaka būtų kuo labiau sumažinta. Modelis turėtų būti kuo didesnis, kadangi pažeistų skyrių detales lengviau sukonstruoti didesniuose modeliuose ir sumažėja mastelio įtaka. Todėl reikalaujama, kad modelio ilgis būtų ne mažesnis už atitinkantį 1:40 mastelį arba 3 m (naudojama didesnė vertė).

Bandant buvo nustatyta, kad laivo vertikalus aukštis gali turėti įtakos dinaminių bandymų rezultatams. Todėl reikalaujama, kad laivo modelis turėtų ne mažiau kaip trijų standartinių aukštų antstatą ant pertvaros (viršvandeninės laivo dalies), jog didelės bangos nesiristų per modelio viršų.

3.2.2.

Modelis ties tariamų pažeidimų vietomis turi būti kuo plonesnis, kad pritekėjusio vandens kiekis ir jo sunkio centras būtų kuo tiksliau sumodeliuoti. Modelio korpusas neturėtų būti storesnis nei 4 mm. Pripažįstama, kad gali būti neįmanoma pakankamai detaliai sukonstruoti modelio korpuso ir pagrindinio bei antrinio padalijimo elementų ir dėl šių konstrukcinių apribojimų gali būti neįmanoma tiksliai apskaičiuoti tariamą vietinį pralaidumą.

3.2.3.

Svarbu, kad būtų tikrinama ne tik nepažeisto modelio grimzlė, bet ir tiksliai išmatuojama pažeisto modelio grimzlė, kad galima būtų koreliuoti su pažeisto laivo stabilumo skaičiavimais gautomis vertėmis. Dėl praktinių priežasčių kiekvienai grimzlei leidžiama taikyti + 2 mm leistinąją nuokrypą.

3.2.4.

Išmatavus pažeisto modelio grimzlę gali tekti pakoreguoti pažeistų padalinių pralaidumą įmontuojant sveikus skyrius arba pridedant svarmenų. Tačiau taip pat svarbu užtikrinti, kad užliejančio vandens sunkio centras būtų tiksliai sumodeliuotas. Tokiu atveju bet kokie pakoregavimai turi būti su paklaida saugos naudai.

Jei ant modelio denio reikia įrengti užtvaras, o jų aukštis yra mažesnis nei toliau nurodomas pertvaros aukštis, modelyje reikia įrengti kabelinės televizijos kamerą, kad galima būtų stebėti vandens persiliejimą ir galima kaupimąsi ant nepažeistos denio dalies. Šiuo atveju bandymo ataskaitoje turi būti pateikiamas vaizdo įrašas.

Skersinių arba išilginių pertvarų, į kurias atsižvelgiama kaip į galinčias izoliuoti atitinkamame pažeisto ro-ro denio padalinyje tariamai prisirinkusį jūros vandenį, aukštis turėtų būti bent 4 m aukščio, jeigu vandens aukštis yra mažesnis nei 0,5 m. Šiais atvejais pertvaros aukštį galima apskaičiuoti taip:

Bh = 8hw
where Bh – pertvaros aukštis; ir
hw – vandens aukštis.

Bet kokiu atveju minimalus pertvaros aukštis neturėtų būti mažesnis nei 2,2 m. Tačiau laivuose su kabančiaisiais ro-ro deniais pertvaros aukštis turi būti ne mažesnis už atstumą iki nuleisto kabančiojo denio apačios.

3.2.5.

Kad modelio judėjimo charakteristikos atitiktų tikrojo laivo charakteristikas, svarbu, jog nepažeistas modelis būtų paverčiamas išilgine ir skersine kryptimis taip, kad galima būtų patikrinti nepažeisto laivo metacentrinį aukštį (GM) ir masės pasiskirstymą. Masės pasiskirstymas turėtų būti matuojamas ore. Tikrojo laivo šoninio supimo spindulio vertės intervalas turi būti 0,35B–0,4B, o išilginio supimo spindulio vertės intervalas 0,2L–0,25L.

Pastaba: Nors pažeisto laivo išilginis pavertimas ir supimas į šonus gali būti priimtinas tikrinant liekamojo stabilumo kreivę, tokie bandymai nepriimtini vietoj bandymo su nepažeistu modeliu.

3.2.6.

Tariama, kad tikrojo laivo pažeisto skyriaus ventiliatorių pakanka nestabdomam užtvindymui ir užtvindančio vandens tekėjimui. Tačiau stengiantis sumažinti pagal mastelį tikrojo laivo ventiliacijos įrangą, gali atsirasti nepageidautina mastelio įtaka. Kad tokios įtakos neatsirastų, rekomenduojama ventiliacijos įrangą daryti didesnio nei modelis mastelio, užtikrinant, jog tai neturės įtakos vandens tekėjimui ant ro-ro denio.

3.2.7.

Tariama, kad pažeidimo formą yra tikslinga laikyti atitinkančia atsitrenkiančiojo laivo laivapriekio skerspjūviu. 15° kampas buvo nustatytas skerspjūvį ištyrus B/5 atstumu nuo laivapriekio renkantis reprezentatyviuosius skirtingų tipų ir dydžių laivus.

Prizminės pažeidimo formos lygiakraščio trikampio profilis atitinka krovininę vaterliniją.

Be to, tais atvejais, kai bet kokiai galimai mastelio įtakai išvengti yra įmontuoti mažesnio nei B/5 pločio šoniniai karteriai, pažeidimo ilgis išilgai šoninių karterių neturi būti ne mažesnis nei 25 mm.

3.3.

Originaliame bandymo su modeliu metode, nustatytame 1995 m. SOLAS 14 konferencijoje, nebuvo atsižvelgiama į pasvirimo, kurį sukelia didžiausias momentas, atsirandantis kokioje nors vietoje susibūrus keleiviams, nuleidžiant plūdriąją gelbėjimo priemonę, pučiant vėjui ir sukant laivą, įtaką, nors ji aptariama SOLAS konvencijoje. Vis dėlto tyrimo rezultatai patvirtino, kad būtų tikslinga atsižvelgti į šią įtaką ir dėl praktinių priežasčių išlaikyti ne mažesnį nei 1° laivo posvyrį į šoną pažeistos vietos link. Turi būti pabrėžiama, kad pasvirimas, atsirandantis laivui sukantis, nelaikomas svarbiu.

3.4.

Tais atvejais, jei palyginti su skersinio metacentrinio aukščio ribine kreive (gauta kaip numatyta SOLAS 90), tikrosiomis apkrovos sąlygomis skersiniam metacentriniam aukščiui nustatomas apribojimas, administracija gali sutikti, kad tas apribojimas būtų taikomas atliekant bandymą su modeliu. Tokiais atvejais skersinio metacentrinio aukščio ribinė kreivė turėtų būti tikslinama. Tą galima atlikti taip:

image

d = dS-0,6 (dS-dLS)

kai: dS – neskęstamumo grimzlė; dLS – nepakrauto laivo grimzlė.

Patikslinta kreivė – tai tiesi linija ties neskęstamumo grimzle tarp skersinio metacentrinio aukščio (GM), naudojamo atliekant bandymą su modeliu, ir originaliosios kreivės pagal SOLAS 90 bei grimzlės d susikirtimo.

4 skyrius – Eksperimentų tvarka

4.1.   Bangų spektras

Turėtų būti taikomas JONSWAP spektras, nes jis atitinka nustatytą atstumą pavėjui iki artimiausio uosto ir trukmę, atitinkančius daugumą visame pasaulyje esančių sąlygų. Šia prasme svarbu tikrinti ne tik ar teisingas yra bangų maksimumo periodas, bet ir nulinio lygio kirtimo periodas.

Reikalaujama, kad kiekvienos bandymų serijos bangų spektras būtų registruojamas ir dokumentuojamas. Matavimai, kurie reikalingi, kad būtų galima vykdyti registravimą, turėtų būti atliekami prie zondo, kuo arčiau bangų generatoriaus.

Taip pat reikalaujama, kad modelis būtų aprūpintas tokiais prietaisais, kad per visą bandymą būtų stebimas ir registruojamas jo judėjimas (šoninis supimasis, pakilimas ir išilginis supimasis) ir jo padėtis (posvyris į šoną, grimzlė ir diferentas).

Buvo nustatyta, kad netikslinga apibrėžti modelio bangų spektro kontrolinio bangų aukščio, maksimumo periodų ir nulinio lygio kirtimo periodų absoliučiąsias vertes. Dėl to buvo nustatyta priimtinas apribojimas.

4.2.

Kad švartavimo sistema neturėtų įtakos laivo dinaminėms charakteristikoms, vilkimo įrenginys (prie kurio tvirtinama švartavimo sistema) tikruoju modelio dreifo greičiu turėtų slinkti modeliui iš paskos. Plaukiant banguotu vandens paviršiumi, jei bangos yra nereguliarios, dreifo greitis būtų skirtingas; jei modelis būtų velkamas tolygiu greičiu, modelio dreifo sūpa būtų žemo dažnio, didelės amplitudės ir galėtų turėti įtakos modelio charakteristikoms.

4.3.

Kad būtų užtikrintas statistinis patikimumas, t.y. būtų pamatuotai nustatyta, jog nesaugus laivas apsiverčia tam tikromis numatytomis sąlygomis, privaloma atlikti pakankamą bandymų skaičių su skirtingomis vienos krypties bangų grupėmis. Laikoma, kad atlikus ne mažiau nei 10 bandymų, būtų užtikrinamas pakankamas patikimumo lygis.

5 skyrius – Neskęstamumo kriterijai

Šis skyrius yra savaime aiškus.

6 skyrius – Bandymo patvirtinimas

Administracijai įteikiamoje ataskaitoje turi būti šie dokumentai:

a) 

stabilumo po didžiausio SOLAS pažeidimo ir laivo midelio pažeidimo (jei skirtingi) skaičiavimai;

b) 

modelio schematinis brėžinys su informacija apie konstrukciją ir įrangą;

c) 

išilginio palenkimo eksperimento ir apskritiminio judėjimo spindulio matavimo;

d) 

vardinio ir išmatuoto bangų spektro (trijose skirtingose vietose, kad būtų nustatytos būdingosios bangos ir su modeliu atliekamiems bandymams – zondas kuo arčiau bangų generatoriaus);

e) 

modelio judėjimo, padėties ir dreifo registro;

f) 

reikiami vaizdo įrašai.

Pastaba:

Visus bandymus turi stebėti administracija.

▼M4



III PRIEDAS

PRANEŠIMO DUOMENYS

Pagal 6 straipsnio 2 dalį pateiktini duomenys:

I. 

Bendrieji duomenys

1. 

Taikomi stabilumo reikalavimai: I priedo A skirsnis arba B skirsnis

2. 

Laivo identifikacinis numeris (IMO numeris, šaukinys)

3. 

Pagrindiniai duomenys

4. 

Bendrasis planas

5. 

Asmenų skaičius laive

6. 

BT

7. 

Ar laivas turi du įvažiavimus/išvažiavimus? Taip/Ne

8. 

Ar laivas turi ilgus apatinius triumus? Taip/Ne

II. 

Specialieji duomenys apie ro-ro keleivinius laivus, kuriems taikomi SOLAS konvencijoje išdėstyti tikimybiniai reikalavimai

1. 

dl, dp, ds vertės,

2. 

privalomasis indeksas R,

3. 

skyrių išdėstymo planas (nelaidumo vandeniui planas) su visais vidiniais ir išoriniais atidarymo taškais, įskaitant jų prijungtus skyrius, ir informacija, naudojama atliekant erdvių matavimus, pvz., bendrasis planas ir rezervuarų planas; turi būti nurodytos skyrių ribos – išilginės, skersinės ir vertikalios ( 6 ),

4. 

pasiektasis skirstymo į skyrius indeksas A ir visų pažeistų zonų viso poveikio stabilumui suvestinė lentelė ( 7 ) su atskiru stulpeliu, kuriame nurodomas įmanomas pasiekti skirstymo į skyrius indeksas (w*p*v),

5. 

1 ir 2 zonų pažeidimų atvejais – pažeidimų atvejų, kurie nebuvo ištirti (t. y. atvejų, neįtrauktų į koeficientą (w*p*v)), procentinė dalis, kai s = 0, s = 1 ir 0 < s < 1,

6. 

1 ir 2 zonų pažeidimų atvejais – su ro-ro erdvėmis susijusių pažeidimų atvejų, kurie nebuvo ištirti (t. y. atvejų, neįtrauktų į koeficientą (w*p*v)), procentinė dalis, kai s = 0, s = 1 ir 0 < s < 1,

7. 

kiekvienu pažeidimo, prisidėjusio prie pasiektojo skirstymo į skyrius indekso A, atveju – nustatytos užtvindytos erdvės, poveikio stabilumui vertė ir koeficientas s ( 8 ),

8. 

ro-ro keleivinių laivų, kuriuose įrengtas ilgas apatinis triumas, atveju – duomenys apie stabilumui poveikio neturinčius pažeidimus (s = 0 ir p > 0), įskaitant išsamią informaciją apie apskaičiuotus koeficientus ( 9 ).

III. 

Specialieji duomenys apie ro-ro keleivinius laivus, kuriems taikomas I priedo A skirsnis

1. 

Atitikties užtikrinimo metodas:

— 
Bandymai su modeliais
— 
Skaičiavimai

Nurodykite, ar vandens denyje skaičiavimų nereikėjo atlikti, nes, pavyzdžiui, liekamasis viršvandeninis bortas visais pažeidimo atvejais buvo didesnis nei 2,0 m: Taip/Ne

2. 

Kontrolinis bangų aukštis pagal Direktyvą 2003/25/EB.


( 1 )  2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2110 dėl inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keleivinių laivų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB ir panaikinama Tarybos direktyva 1999/35/EB (OL L 315, 2017 11 30, p. 61).

( 2 )  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1).

( 3 )  2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/946, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/25/EB, kiek tai susiję su patobulintų stabilumo reikalavimų įtraukimu ir tos direktyvos suderinimu su Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytais stabilumo reikalavimais (OL L 128, 2023 5 15, p. 1).

( 4 )  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

( 5 )  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

( 6 ) Šie dokumentai turi būti pateikti administracijoms pagal IMO rezoliucijos MSC.429(98) priedėlio 2.2 punktą.

( 7 ) Šie dokumentai turi būti pateikti administracijoms pagal IMO rezoliucijos MSC.429(98) priedėlio 2.3.1 punktą.

( 8 ) Šie dokumentai turi būti pateikti administracijoms pagal IMO rezoliucijos MSC.429(98) priedėlio 2.3.1 punktą.

( 9 ) Šie dokumentai turi būti pateikti administracijoms pagal IMO rezoliucijos MSC.429(98) priedėlio 2.3.1 punktą.

Top