02003L0025 — LT — 26.07.2019 — 003.001

---

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2003/25/EB 2003 m. balandžio 14 d. dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų (tekstas svarbus EEE) (OL L 123 2003.5.17, p. 22)

Iš dalies keičiama:

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/12/EB Tekstas svarbus EEE 2005 m. vasario 18 d.	L 48	19	19.2.2005
M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1137/2008 2008 m. spalio 22 d.	L 311	1	21.11.2008
►M3	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1243 2019 m. birželio 20 d.	L 198	241	25.7.2019

---

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2003/25/EB

2003 m. balandžio 14 d.

dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų

(tekstas svarbus EEE)

1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas - nustatyti vienodą ro-ro keleivinių laivų stabilumo specialiųjų reikalavimų lygį, kas pagerins tokio tipo laivų neskęstamumą po susidūrimo kilusių pažeidimų ir suteiks aukštą apsaugos lygį keleiviams ir įgulai.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomi tokie apibrėžimai:

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma visiems reguliarias paslaugas į ir iš valstybių narių uostų teikiantiems ro-ro keleiviniams laivams, neatsižvelgiant į jų vėliavą, plaukiojantiems tarptautiniais reisais.

2.  Kiekviena valstybė narė, vykdydama priimančiosios valstybės pareigas, užtikrina, kad ne su valstybės narės vėliava plaukiojantys ro-ro keleiviniai laivai visiškai atitiktų šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus prieš jiems leidžiant įplaukti ar išplaukti iš tos valstybės narės uostų pagal Direktyvos 1999/35/EB 4 straipsnį.

4 straipsnis

Kontrolinis bangų aukštis

Kontrolinis bangų aukštis (hr) naudojamas vandens aukščiui ant automobilių denio nustatyti taikant I priede nurodytus specialiuosius stabilumo reikalavimus. Kontrolinio bangų aukščio vertės turi būti tokios, kurių viršijimo metinė tikimybė yra ne didesnė kaip 10 %.

5 straipsnis

Jūrų zonos

1.  Priimančiosios valstybės ne vėliau kaip 2004 m. gegužės 17 d. parengia jūrų zonų, kurias kerta ro-ro keleiviniai laivai, teikiantys reguliarias paslaugas įplaukdami ir išplaukdami iš jų uostų, ir atitinkamų kontrolinio bangų aukščio verčių tose zonose sąrašą.

2.  Jūrų zonos ir jose taikomos kontrolinio bangų aukščio vertės nustatomos susitarimu tarp valstybių narių arba, jei taikytina ir įmanoma, tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, esančių abiejuose maršruto galuose. Kai laivo maršrutas kerta daugiau kaip vieną jūrų zoną, laivas turi atitikti specialiuosius stabilumo reikalavimus, keliamus pagal didžiausią tose zonose nustatytą kontrolinį bangų aukštį.

3.  Sąrašas pateikiamas Komisijai ir paskelbiamas viešoje duomenų bazėje, kurią galima rasti kompetentingos jūrų institucijos interneto svetainėje. Komisija taip pat informuojama apie tokios informacijos vietą ir tuomet, kai sąrašas atnaujinamas.

6 straipsnis

Specialieji stabilumo reikalavimai

1.  Nepažeidžiant SOLAS Konvencijos (SOLAS 90 standarto) II-1/B/8 taisyklės reikalavimų, susijusių su vandeniui nelaidžiais padaliniais ir pažeisto laivo stabilumu, visi 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti šios direktyvos I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

2.  Ro-ro keleiviniams laivams, plaukiojantiems vien tose jūrų zonose, kuriose kontrolinis bangų aukštis yra ne didesnis kaip 1,5 m, atitiktis šio straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės reikalavimams laikoma lygiaverte I priede nustatytų specialiųjų stabilumo reikalavimų atitikčiai.

3.  Taikydamos I priede nustatytus reikalavimus valstybės narės laikosi II priede pateiktų nurodymų, jei tai praktiškai įmanoma ir yra suderinama su atitinkamo laivo konstrukcija.

7 straipsnis

Specialiųjų stabilumo reikalavimų įdiegimas

1.  Nauji ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

2.  Esami ro-ro keleiviniai laivai, išskyrus tuos, kuriems taikoma 6 straipsnio 2 dalis, turi atitikti I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 1 d.

Esami ro-ro keleiviniai laivai, kurie 2003 m. gegužės 17 d. atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės reikalavimus, turi atitikti I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 1 d.

3.  Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Direktyvos 1999/35/EB 4 straipsnio 1 dalies e punkto.

8 straipsnis

Sertifikatai

1.  Visi nauji ir esami ro-ro keleiviniai laivai, plaukiojantys su valstybės narės vėliava, turi turėti sertifikatą, patvirtinantį, kad jie atitinka 6 straipsnyje ir I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

Tokiame sertifikate, kurį išduoda vėliavos valstybės administracija ir kuris gali būti išduodamas kartu su kitais atitinkamais sertifikatais, nurodomas kontrolinis bangų aukštis, iki kurio laivas gali atitikti specialiuosius stabilumo reikalavimus.

Sertifikatas galioja tol, kol laivas plaukioja zonose, kurių kontrolinis bangų aukštis yra ne didesnis nei nurodyta sertifikate.

2.  Kiekviena valstybė narė, vykdydama priimančiosios valstybės pareigas, pripažįsta kitos valstybės narės pagal šią direktyvą išduotus sertifikatus.

3.  Kiekviena valstybė narė, vykdydama priimančiosios valstybės pareigas, pripažįsta trečiosios šalies išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad laivas atitinka nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus.

9 straipsnis

Sezoniniai ir trumpalaikiai plaukiojimai

1.  Jei reguliarias paslaugas visus metus teikianti laivybos įmonė pageidauja pradėti naudoti papildomus ro-ro keleivinius laivus, kurie teiktų tokias paslaugas trumpesnį laikotarpį, ji informuoja priimančiosios valstybės ar valstybių kompetentingą instituciją ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pradedant eksploatuoti minėtus laivus tokioms paslaugoms teikti. Tačiau tais atvejais, kai dėl nenumatytų aplinkybių ro-ro keleivinį laivą reikia pakeisti greitai, kad būtų galima toliau teikti paslaugas, taikoma Direktyva 1999/35/EB.

2.  Jei laivybos įmonė pageidauja teikti reguliarias paslaugas sezoniškai, trumpesnį laikotarpį, ne ilgesnį kaip šeši mėnesiai per metus, ji apie tai praneša priimančiosios valstybės ar valstybių kompetentingai institucijai vėliau ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kiekvienos tokios operacijos.

3.  Kai tokios operacijos vyksta esant mažesniam kontroliniam bangų aukščiui, nei nustatytas tai pačiai jūrų zonai, kai joje dirbama visus metus, kompetentinga institucija, taikydama I priede pateiktus specialiuosius stabilumo reikalavimus, vandens aukščiui ant denio nustatyti taiko tam trumpesniam laikotarpiui skirtą kontrolinio bangų aukščio vertę. Dėl tokiam trumpesniam laikotarpiui taikomos kontrolinio bangų aukščio vertės susitaria valstybės narės arba, kai taikytina ir įmanoma, valstybės narės ir trečiosios šalys, kurių uostai yra abiejuose maršruto galuose.

4.  Priimančiosios valstybės ar valstybių kompetentingai institucijai pritarus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms operacijoms, tokias operacijas atliekantis ro-ro keleivinis laivas turi turėti 8 straipsnio 1 dalyje numatytą sertifikatą, atitinkantį šios direktyvos nuostatas.

▼M3

10 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant atsižvelgti į pokyčius tarptautiniu lygmeniu, visų pirma TJO, ir padidinti šios direktyvos veiksmingumą atsižvelgiant į patirtį ir technikos pažangą.

▼M3

10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  10 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 26 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros ( ( 1 )) nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 10 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

▼M3 —————

▼B

12 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų už pagal šią direktyvą patvirtintų nacionalinių nuostatų pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

13 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės patvirtina įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2004 m. lapkričio 17 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

I PRIEDAS

SPECIALIEJI RO-RO KELEIVINIŲ LAIVŲ STABILUMO REIKALAVIMAI

kaip nurodyta 6 straipsnyje

1.

Be SOLAS Konvencijos II-1/B/8 taisyklės reikalavimų, susijusių su vandeniui nelaidžiais padaliniais ir pažeisto laivo stabilumu, visi 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti šio priedo reikalavimus. 1.1. II-1/B/8.2.3 taisyklės reikalavimų laikomasi atsižvelgiant į hipotetinio jūros vandens kiekio, kuris gali prisirinkti ant pirmo denio virš II-2/3 taisyklėje apibrėžtos pažeistos ro-ro krovinių erdvės arba specialios krovinių erdvės (toliau - „pažeistas ro-ro denis“) projektinės vaterlinijos, poveikį. Kitų II-1/B/8 taisyklės reikalavimų nebūtina laikytis taikant šiame priede nurodytą stabilumo standartą. Tariamai prisirinkusio jūros vandens kiekis skaičiuojamas remiantis fiksuotu vandens paviršiaus aukščiu virš: a) pažeisto ro-ro denio krašto žemiausiojo taško; b) kai pažeisto denio kraštas paniręs, tuomet skaičiuojama remiantis fiksuotu aukščiu virš ramaus vandens paviršiaus esant bet kokiam posvyrio į šoną ir diferento kampui; taip: jei likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) yra ne didesnė kaip 0,3 m: 0,5 m; jei likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) yra ne mažesnė kaip 2,0 m: 0,0 m; jei likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) yra didesnė kaip 0,3 m, bet mažesnė kaip 2,0 m, tarpinės vertės nustatomos tiesine interpoliacija; likutinė viršvandeninė borto dalis (fl) — tai mažiausias atstumas tarp pažeisto ro-ro denio ir galutinės vaterlinijos ties pažeidimo vieta, neatsižvelgiant į papildomą ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio jūros vandens poveikį. 1.2. Kai yra įrengta labai veiksminga drenažo sistema, vėliavos valstybės administracija gali leisti sumažinti likutinę viršvandeninę borto dalį. 1.3. Geografiškai apibrėžtose ribotose zonose plaukiojantiems laivams vėliavos valstybės administracija gali sumažinti pagal 1.1 poskyrį nustatytą likutinę viršvandeninę borto dalį, pakeisdama ją: 1.3.1. jei kontrolinis bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra ne didesnis kaip 1,5 m - 0,0 m; 1.3.2. jei kontrolinis bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra ne mažesnis kaip 4,0 m - pagal 1.1 poskyrį nustatyta verte; 1.3.3. jei kontrolinis bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra didesnis kaip 1,5 m, bet mažesnis kaip 4,0 m - tarpinėmis vertėmis, nustatomomis tiesine interpoliacija; jei įvykdomi tokie reikalavimai: 1.3.4. vėliavos valstybės administracijai įrodoma, kad apibrėžtoje zonoje vyrauja tas kontrolinis bangų aukštis (hr), o jo viršijimo tikimybė nėra didesnė kaip 10 %; 1.3.5. sertifikatuose nurodoma plaukiojimo zona ir, jei reikia, metų laikas, kuriam nustatyta tam tikra kontrolinio bangų aukščio (hr) vertė. 1.4. Skirtingai, nei reikalaujama 1.1 arba 1.3 poskyriuose, vėliavos valstybės administracija gali netaikyti 1.1 arba 1.3 poskyrių reikalavimų ir priimti įrodymą, gautą atliekant bandymus su atskiro laivo modeliu pagal priedėlyje pateikiamą metodiką, patvirtinantį, kad laivas su II-1/B/8.4 taisyklėje numatytais pažeidimais, būdamas nepalankiausioje vietoje pagal 1.1 poskyrį, neįprastame jūrų kelyje neapvirs; 1.5. į laivo sertifikatus įrašoma, kad bandymų su modeliu rezultatai priimami kaip lygiaverčiai 1.1 arba 1.3 poskyrių reikalavimams ir nurodoma tuose bandymuose su modeliu taikyto kontrolinio bangų aukščio (hr) vertė. 1.6. Kapitonui pagal II-1/B/8.7.1 ir II-1/B/8.7.2 taisykles pateikiama informacija, surinkta laikantis II-1/B/8.2.3 ir II-1/B/8.2.3.4 taisyklių, taikoma nepakeista pagal šiuos reikalavimus patvirtintiems ro-ro keleiviniams laivams.

2.

Vertinant ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio jūros vandens tūrio poveikį, kaip nurodyta 1 skyriuje, galioja tokios nuostatos: 2.1. skersinė arba išilginė pertvara laikoma nepažeista, jei visos jos dalys yra į vidų nuo abiejų laivo šonų, kurie yra nutolę nuo apkalos vienos penktosios laivo pločio, apibrėžto II-1/2 taisyklėje, atstumu, vertikalių paviršių, matuojant statmenai vidurio linijai giliausio padalinio krovininės linijos lygyje; 2.2. kai laivo korpuso dalis yra konstrukciškai paplatinta, kad atitiktų šio priedo nuostatas, visam laivui naudojama dėl to padidėjusio penktadalio pločio vertė, išskyrus esamų pertvaras kertančių objektų, vamzdyno ir kt. vietas, kurios buvo priimtinos iki paplatinimo; ▼M1 2.3. skersinių arba išilginių pertvarų, į kurias atsižvelgiama kaip į galinčias izoliuoti atitinkamame pažeisto ro-ro denio padalinyje tariamai prisirinkusį jūros vandenį, hermetiškumas turi būti proporcingas drenažo sistemai ir turi išlaikyti hidrostatinį slėgį pagal pažeidimo skaičiavimo rezultatus. Tokios pertvaros turi būti ne mažesnio nei 4 m aukščio, jeigu vandens aukštis yra mažesnis nei 0,5 m. Šiais atvejais pertvaros aukštį galima apskaičiuoti taip: Bh = 8hw kai: Bh – pertvaros aukštis; ir hw – vandens aukštis. Bet kokiu atveju minimalus pertvaros aukštis neturėtų būti mažesnis nei 2,2 m. Tačiau laivuose su kabančiaisiais ro-ro deniais pertvaros aukštis turi būti ne mažesnis už atstumą iki nuleisto kabančiojo denio apačios; ▼B 2.4. naudojant specialią įrangą, pvz., kabančiuosius denius per visą plotį ir plačius šoninius karterius, remiantis išsamiais bandymais su modeliais gali būti priimtinas kitoks pertvarų aukštis; 2.5. nereikia atsižvelgti į tariamai prisirinkusio jūros vandens tūrio poveikį tuose pažeisto ro-ro denio padaliniuose, kuriuose kiekvienoje denio pusėje yra nutekamosios angos, tolygiai išdėstytos išilgai padalinio šonų, atitinkančios tokius reikalavimus: 2.5.1. A ≥ 0,3 l A - bendras visų nutekamųjų angų plotas kiekvienoje denio pusėje kvadratiniais metrais, l - padalinio ilgis metrais; 2.5.2. didžiausio pažeidimo sąlygomis laivas išlaiko ne mažesnę kaip 1,0 m likutinę viršvandeninę borto dalį, neatsižvelgiant į ant pažeisto ro-ro denio tariamai prisirinkusio jūros vandens tūrio poveikį; 2.5.3. tokios nutekamosios angos yra ne aukščiau kaip 0,6 m nuo pažeisto ro-ro denio, o apatinis angų kraštas yra ne aukščiau kaip 2 cm nuo pažeisto ro-ro denio; 2.5.4. tokios nutekamosios angos turi turėti uždarymo įtaisus ar skydelius, leidžiančius išbėgti ant ro-ro denio susirinkusiam vandeniui ir neleidžiančius vandeniui patekti į vidų. 2.6. Kai tariama, kad virš ro-ro denio esanti pertvara yra pažeista, abu jos padaliniai laikomi apsemti iki vandens paviršiaus aukščio, apskaičiuoto pagal 1.1 arba 1.3 poskyrius.

3.

Nustatant kontrolinį bangų aukštį parenkamas bangų aukštis, nurodytas žemėlapiuose arba valstybių narių pagal šios direktyvos 5 straipsnį parengtų jūrų zonų sąraše. 3.1. Trumpesnį sezoną plaukiojantiems laivams taikomą kontrolinį bangų aukštį nustato priimančiosios valstybės administracija, sutarusi su kita šalimi, į kurios uostą užsuka laivas.

4.	Bandymai su modeliais atliekami kaip nurodyta priedėlyje.

▼M1

---

Priedėlis

Bandymų su modeliais metodas

1.   Tikslai

Patikslintas bandymų su modeliais metodas – tai persvarstytas 1995 m. SOLAS konferencijos 14 rezoliucijos priedo priedėlyje nustatytas metodas. Įsigaliojus Stokholmo susitarimui, anksčiau taikytu metodu buvo atliktas tam tikras bandymų su modeliu skaičius. Atliekant šiuos bandymus buvo nustatyta, kad galima iš dalies patobulinti jų atlikimo tvarką. Šiuo nauju bandymo su modeliu metodu siekiama panaudoti tuos patobulinimus ir kartu su pridedamais nurodymais numatyti patikimesnę jūros kelyje pažeisto ro-ro keleivinio laivo neskęstamumo įvertinimo tvarką. I priede pateiktų stabilumo reikalavimų 1.4 poskyryje numatytuose bandymuose laivas turi išsilaikyti virš vandens kaip toliau apibrėžta 4 skyriuje, esant didžiausiam pažeidimui.

2.   Sąvokų apibrėžimai

3.   Laivo modelis

3.1.

Modelis turėtų būti tikro laivo kopija, atitinkanti išorinę formą ir vidaus konstrukciją, visų pirma – visas pažeistas vietas, turinčias įtakos užliejimui ir vandens pildymuisi. Turėtų būti naudojama nepažeisto laivo grimzlė, diferentas, posvyris į šoną ir didžiausio pažeidimo padėtį atitinkantis ribinis naudojimo didžiausias leistinasis laivo svorio centro aukštis virš kilio. Be to, bandomoji (-osios) padėtis (-ys), kuri (-ios) turi būti nagrinėjama (-os), turėtų atitikti didžiausio pažeidimo padėtį (-is), apibrėžtą (-as) pagal SOLAS II-1/8.2.3.2 taisyklę (SOLAS 90), atsižvelgiant į bendrą zoną po teigiama statinio stovumo kreive (GZ), jei vidurinė pažeidimo angos linija yra šiuo atstumu: 3.1.1. ± 35 % LBP nuo midelio; 3.1.2. jei 1. nurodytas pažeidimo atvejis yra toliau nei ± 10 % LBP nuo midelio, reikalingas papildomas bandymas dėl didžiausio pažeidimo ± 10 % LBP nuo midelio.

3.2.

Modelis turėtų būti toks: 3.2.1. ilgis tarp statmenų (LBP) turi būti bent 3 m arba toks, kad modelio ir laivo mastelio santykis būtų 1:40 (pasirenkamas didesnis ilgis), o vertikalus aukštis – ne daugiau nei 3 standartiniai antstato aukščiai virš pertvaros (viršvandeninės laivo dalies) denio; 3.2.2. užtvindytų erdvių laivo korpuso storis neturėtų būti didesnis nei 4 mm; 3.2.3. nepažeistas ir pažeistas modelis turėtų atitikti tikrąją vandentalpą ir grimzlės markes (TA, TM, TF, kairysis ir dešinysis bortas) (didžiausia bet kurios vienos grimzlės markės paklaida +2 mm). Grimzlės markės laivo priekyje ir laivagalyje turėtų būti kiek galima arčiau FP ir AP; 3.2.4. visi pažeisti skyriai ir ro-ro erdvės turėtų būti modeliuojamos naudojant tikruosius paviršiaus ir skyriaus užtvindymo koeficientus (tikrosios vertės ir pasiskirstymas), kad užtvindymo vandens masė ir jos pasiskirstymas būtų sumodeliuoti kuo tiksliau; 3.2.5. judėjimo charakteristikos turi tinkamai imituoti tikrojo laivo charakteristikas, kreipiant ypatingą dėmesį į nepažeisto laivo metacentrinio aukščio paklaidą ir šoninio supimo ir išilginio supimo apskritiminio judėjimo spindulį. Abu spinduliai turėtų būti matuojami ore: šoninio supimo spindulio vertės intervalas turi būti 0,35B–0,4B, o išilginio supimo spindulio vertės intervalas 0,2LOA–0,25LOA. 3.2.6. virš ir žemiau pertvaros denio esantys pagrindiniai konstrukcijos elementai, pvz., hermetiškos pertvaros, oro išleidimo angos ir kt., dėl kurių užtvindymas gali būti asimetriškas, kiek galima turėtų būti sumodeliuoti tinkamai ir kuo labiau atitikti realius; ventiliacijos ir kompensuojamojo užtvindymo priemonių skerspjūvis turėtų būti ne mažesnis nei 500 mm2; 3.2.7. pažeidimo angos forma turi būti tokia: 1. trapecijos formos profilis, kurio šoninės kraštinės su vertikale sudaro 15° kampą, o ilgis ties konstrukcine vaterlinija apibrėžiamas II-1/8.4.1 SOLAS taisykle; 2. lygiašonis trikampis profilis horizontalioje plokštumoje, kurio aukštis pagal II-1/8.4.2 SOLAS taisyklę yra B/5. Jeigu yra įmontuoti B/5 atitinkantys šoniniai karteriai, pažeidimo ilgis išilgai šoninių karterių neturėtų būtų mažesnis nei 25 mm; 3. nepaisant pirmiau minėtų 3.2.7.1 ir 3.2.7.2 punktų nuostatų, visi skyriai, kurie laikomi pažeistais apskaičiuojant 3.1 dalyje nurodomą(-us) blogiausią (-ius) pažeidimo atvejį (-jus), turėtų būti užtvindomi atliekant bandymus su modeliu;

3.3.

Užtvindytas, tačiau išlaikantis pusiausvyrą modelis, turėtų būti papildomai kreipiamas į šoną ir tas pokrypio kampas turėtų atitikti pokrypio momento Mh = max (Mpass; Mlaunch)-Mwind, sukuriamą pokrypio kampą, tačiau galutinis pokrypis į pažeistą pusę bet kokiu atveju turėtų būti mažesnis nei 1°. Mpass, Mlaunch ir Mwind yra nustatytas II-1/8.2.3.4 SOLAS taisykle. Eksploatuojamiems laivams šis kampas yra 1°.

4.   Eksperimentų tvarka

4.1.

Modelis turi būti veikiamas netolygių jūros bangų ilgomis keteromis, apibrėžtų Jonswap spektru, taikant kontrolinį bangų aukštį HSr, padidėjimo koeficientą γ = 3.3 ir maksimumo periodas . HS tai veiklos zonos kontrolinis bangų aukštis, kurio viršijimo metinė tikimybė yra ne didesnė kaip 10 %, tačiau ne didesnis nei 4 m. Be to, 4.1.1. baseino plotis turėtų būti pakankamas, kad būtų išvengiama kontakto arba kitokios sąveikos su baseino kraštais, ir rekomenduojama, jog baseino plotis būtų ne mažesnis nei LBP + 2 m; 4.1.2. baseino gylis turėtų būti pakankamas bangoms tinkamai imituoti, tačiau neturėtų būti mažesnis nei 1 m; 4.1.3. naudotinos būdingosios sukeliamos bangos turėtų būti matuojamos prieš bandymą 3 skirtingose vietose dreifo intervale; 4.1.4. bangų matavimo zondas arti bangų generatoriaus turėtų būti dedamas toje vietoje, kurioje modelis būna prieš pradedant bandymą; 4.1.5. HS ir TP skirtumas trijose vietose turėtų būti ± 5 %; ir 4.1.6. atliekant bandymus, kad būtų galima patvirtinti, turėtų būti leidžiama taikyti + 2,5 % HS, ± 2,5 % ir TP ir ± 5 % TZ toleranciją, jeigu nurodoma, jog zondas turi būti arčiau bangų generatoriaus.

4.2.

Modelis turi laisvai plūduriuoti, nukreiptas į šonines bangas (90° kursu), pažeidimo kiauryme nukreipta ateinančių bangų kryptimi, prie naudojamo modelio neturi būti tvirtinama pastovi švartavimo sistema. Kad atliekant bandymą su modeliu būtų išlaikomas maždaug 90° kursas į šonines bangas, turėtų būti laikomasi šių reikalavimų: 4.2.1. kursui šiek tiek pakoreguoti skirtos kurso kontrolės virvės simetriškai turėtų būti ties laivapriekio ir laivagalio vidurio linija ir tarp didžiausio leistinojo laivo svorio aukščio virš kilio ir pažeistos vaterlinijos; ir 4.2.2. modelio vilkimo greitis turėtų atitikti tikrąjį modelio dreifo greitį (jeigu būtina, greitį galima koreguoti).

4.3.	Turėtų būti atliekama bent 10 eksperimentų. Kiekvienos bandymo periodas turi trukti tol, kol pasiekiama stacionari padėtis, tačiau ne trumpiau kaip 30 minučių bendro laiko. Kiekvienam bandymui turi būti keliamos skirtingo tipo bangos.

5.   Neskęstamumo kriterijai

Modelis laikomas neskęstamu, jei po iš eilės atliktų 4.3 poskyryje nustatytų bandymų serijos pasiekiama stabili būsena. Modelis turėtų būti laikomas apvirtusiu, jeigu supamas į šonus jis pakrypsta daugiau nei 30° atsižvelgiant į vertikalią ašį arba jeigu pastovus (vidutinis) didesnis nei 20° posvyris į šoną registruojamas ilgesnę nei 3 minučių atkarpą net tada, jei pasiekiama stabili būsena.

6.   Bandymo dokumentai

6.1.	Bandymo su modeliu programą iš anksto turėtų patvirtinti administracija.

6.2.

Bandymai turėtų būti užfiksuoti ataskaita ir video arba kitomis vaizdo įrašo priemonėmis, kuriuose pateikiama visa reikiama informacija apie laivo modelį ir bandymo rezultatus, kuriuos turi patvirtinti administracija. Pirmiau minėta informacija – tai bent teorinis ir išmatuotas bangų spektras ir statistiniai duomenys (HS, TP, TZ) apie sukeliamas bangas trijose skirtingose baseino vietose, kad būtų galima sukelti būdingąsias bangas ir atliekant bandymus su modeliu, prie bangų generatoriaus išmatuoto bangų padidėjimo pagrindinių statistinių duomenų laiko atkarpos, duomenys apie modelio šoninį, vertikalų ir išilginį supimą bei dreifo greitį.

▼B

---

II PRIEDAS

ORIENTACINIAI NURODYMAI NACIONALINĖMS ADMINISTRACIJOMS

kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje

I DALIS

TAIKYMAS

Atsižvelgiant į šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, šiuos nurodymus valstybių narių nacionalinės administracijos naudoja taikydamos I priede nustatytus specialiuosius stabilumo reikalavimus, kiek tai praktiškai įmanoma ir suderinama su atitinkamo laivo konstrukcija. Toliau pateiktų teksto dalių numeriai atitinka nurodytuosius I priede.

1 skyrius

Visų pirma, visi šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti SOLAS 90 liekamojo stabilumo standartą, taikomą visiems ne anksčiau kaip 1990 m. balandžio 29 d. pastatytiems keleiviniams laivams. Būtent pagal šį reikalavimą nustatoma likutinė viršvandeninė borto dalis fl, būtina 1.1 poskyryje reikalaujamiems skaičiavimams.

1.1 poskyris

1.2 poskyris

Vandens drenažo priemonės gali būti laikomos veiksmingomis tik tuomet, jei jos yra pakankamai našios, kad neleistų ant denio prisirinkti dideliam vandens kiekiui, t. y. daugeliui tūkstančių tonų per valandą, kas šių taisyklių patvirtinimo metu gerokai viršija esamų priemonių našumą. Tokios didelio našumo drenažo sistemos gali būti sukurtos ir patvirtintos ateityje (remiantis nurodymais, kuriuos parengs Tarptautinė jūrų organizacija).

1.3 poskyris

1.4 ir 1.5 poskyriai

Kaip alternatyvą 1.1 arba 1.3 poskyrių reikalavimams, administracija gali priimti atitikties įrodymą, gautą atliekant bandymus su modeliais. Bandymų su modeliais reikalavimai išsamiau aprašyti I priedo priedėlyje. Nurodymai dėl bandymų su modeliais pateikti šio priedo II dalyje.

1.6 poskyris

Standartiškai gautos SOLAS 90 standarto ribinės naudojimo kreivės (KG arba GM) gali nebetikti tais atvejais, kai tariama, kad „vanduo ant denio“ prisirinko pagal šios direktyvos nuostatas, ir gali reikėti nustatyti patikslintąsias ribines kreives, kurias sudarant atsižvelgta į tokį papildomo vandens poveikį. Tuo tikslu turi būti atliekami pakankami skaičiavimai, atitinkantys reikiamą darbinių grimzlės ir diferento verčių skaičių.

Pastaba.

Patikslintosios ribinės darbinės KG ir GM kreivės gali būti gautos iteracija, kuomet mažiausiasis perteklinis GM, gautas iš stabilumo po pažeidimo vandeniui užliejus denį skaičiavimų, pridedamas prie įvesties KG (arba atimamas iš GM), naudojamo nustatyti likutinę viršvandeninę borto dalį (fl), pagal kurį nustatomas ant denio esančio vandens kiekis, ir tas procesas kartojamas tol, kol perteklinis GM taps nykstamai mažas.

Numatoma, kad operatoriai pradėtų tokią iteraciją nuo didžiausiojo KG (mažiausiojo GM), kuris galėtų būti pagrįstai išlaikomas naudojimo metu, ir siektų išnaudoti gautą denio pertvarų sistemą taip, kad perteklinis GM, gautas stabilumo po pažeidimo ir vandeniui prisirinkus ant denio skaičiavimais, būtų kuo mažesnis.

2.1 poskyris

Kaip ir pagal įprastus SOLAS pažeidimo reikalavimus, į vidų nuo linijos B/5 esančios pertvaros po šoninio susidūrimo laikomos nepažeistomis.

2.2 poskyris

Jei tam, kad būtų laikomasi II-1/B/8 taisyklės, yra įrengti šoniniai konstrukciniai sponsonai ir todėl padidėja laivo plotis (B), taigi, ir laivo atstumas B/5 nuo jo šono, dėl tokių pakeitimų neturi būti keičiama jokių esamų konstrukcinių elementų ar pagrindines skersinines vandeniui nepralaidžias pertvaras, esančias žemiau pagrindinio denio, kertančių objektų vieta (žr. 5 pav.).

2.3 poskyris

Mažesnio nei nurodyta aukščio pertvaros (užtvaros) gali būti priimtinos, jei atlikus bandymus su modeliais pagal šio priedo II dalį, patvirtinama, kad kitokia konstrukcija užtikrina reikiamą neskęstamumo standartą. Reikia atidžiai nustatyti pertvaros (užtvaros) aukštį, kad jis būtų pakankamas apsaugoti nuo laipsniško užliejimo nustatytose stabilumo ribose. Tų ribų bandymai su modeliais nekeičia.

Pastaba.

Tos ribos gali būti sumažintos iki 10°, jei padidėja atitinkamas plotas po kreive (kaip nurodyta MSC 64/22).

2.5.1 punktas

Plotas A reiškia nuolatines angas. Reikia pastebėti, kad nutekamosios angos netinka laivams, kuriems norint atitikti kriterijus reikia visos ar dalies viršutinės dalies plūdrumo. Reikalaujama, kad nutekamosios angos turėtų uždaromuosius skydelius, neleidžiančius vandeniui įtekėti, bet leidžiančius jam ištekėti.

Tokių skydelių neturi valdyti aktyvios priemonės. Jie turi būti savaiminio veikimo ir turi būti įrodyta, kad jie pernelyg nesustabdo ištekėjimo. Bet kokį žymesnį veiksmingumo sumažėjimą reikia kompensuoti įrengiant papildomas angas, kad būtų išlaikytas reikiamas nuotėkio plotas.

2.5.2 punktas

Veiksmingais laikomos tik tos nutekamosios angos, kurių apatinis kraštas yra ne žemiau kaip 1,0 m nuo pažeistos vaterlinijos. Skaičiuojant mažiausiąjį atstumą neatsižvelgiama į jokio ant denio prisirinkusio vandens papildomą poveikį (žr. 7 paveikslą).

2.5.3 punktas

Nutekamosios angos turi būti kuo žemiau šoniniuose falšbortuose arba karkaso apkaloje. Apatinis nutekamosios angos kraštas turi būti ne aukščiau kaip 2 cm nuo pagrindinio denio, o viršutinis angos kraštas — ne aukščiau kaip 0,6 m (žr. 8 paveikslą).

Pastaba.

Vietos, kurioms taikomas 2.5 poskyris, t. y. vietos su nutekamosiomis angomis ar panašiomis angomis, skaičiuojant nepažeisto ir pažeisto laivo stabilumo kreives, neįvertinamos kaip nepažeistos vietos.

2.6 poskyris

▼M1

II DALIS

BANDYMAI SU MODELIAIS

Šių nurodymų tikslas – užtikrinti modelių konstravimo ir tikrinimo metodų, taip pat bandymų su modeliais atlikimo ir analizės vienodumą.

I priedo priedėlio 1 ir 1 dalių turinys yra savaime aiškus.

3 skyrius – Laivo modelis

3.1.

Pati medžiaga, iš kurios modelis pagamintas, nėra svarbi, jei ir sveikas, ir pažeistas modelis yra pakankamai standus, kad jo hidrostatinės savybės būtų tokios pačios, kaip ir tikrojo laivo, ir korpuso lankstumas veikiant bangoms yra visai nežymus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad pažeisti skyriai būtų sumodeliuoti kuo tiksliau, kad juose prisirinktų reikiamas kiekis vandens. Kadangi vandeniui (net nedideliam jo kiekiui) patekus į sveikąsias modelio dalis, tai keičia jo savybes, reikia imti priemonių, kad nepatektų jokio vandens. Atliekant bandymus su modeliu, kai tiriami didžiausi laivo galų pažeidimo atvejai pagal SOLAS, buvo pastebėta, kad laipsniškas užtvindymas nėra įmanomas, nes vanduo ant denio dažniausiai susitvenkia prie pažeidimo angos ir iš ten plūsta toliau. Kadangi šie modeliai neskęsdavo plaukdami labai banguota jūra, tačiau apvirsdavo ramesnėje jūroje, jeigu būdavo mažiau apgadinti pagal SOLAS, toliau nuo modelio galų, buvo nustatyta ± 35% riba, kad būtų užkirstas kelias pirmiau minėtam reiškiniui. Išsamiais tyrimais, kuriais buvo siekiama nustatyti atitinkamus naujų laivų kriterijus, buvo patikimai įrodyta, kad, be nepažeisto laivo metacentrinio aukščio ir antvandeninio borto – svarbių keleivinių laivų neskęstamumo kriterijų – po liekamojo stabilumo kreive esanti zona taip pat yra kitas svarbus veiksnys. Dėl to renkantis blogiausią pažeidimo atvejį pagal SOLAS, kad būtų nustatyta, ar laikomasi 3.1 dalies reikalavimų, turi būti pasirenkamas tas blogiausio pažeidimo atvejis, kuriam būdingas mažiausia zona po liekamojo stabilumo kreive.

3.2.

Smulki informacija apie modelį 3.2.1. Pripažįstant, kad atliekant bandymą mastelis turi didelės įtakos modelio savybėms, svarbu užtikrinti, kad ta įtaka būtų kuo labiau sumažinta. Modelis turėtų būti kuo didesnis, kadangi pažeistų skyrių detales lengviau sukonstruoti didesniuose modeliuose ir sumažėja mastelio įtaka. Todėl reikalaujama, kad modelio ilgis būtų ne mažesnis už atitinkantį 1:40 mastelį arba 3 m (naudojama didesnė vertė). Bandant buvo nustatyta, kad laivo vertikalus aukštis gali turėti įtakos dinaminių bandymų rezultatams. Todėl reikalaujama, kad laivo modelis turėtų ne mažiau kaip trijų standartinių aukštų antstatą ant pertvaros (viršvandeninės laivo dalies), jog didelės bangos nesiristų per modelio viršų. 3.2.2. Modelis ties tariamų pažeidimų vietomis turi būti kuo plonesnis, kad pritekėjusio vandens kiekis ir jo sunkio centras būtų kuo tiksliau sumodeliuoti. Modelio korpusas neturėtų būti storesnis nei 4 mm. Pripažįstama, kad gali būti neįmanoma pakankamai detaliai sukonstruoti modelio korpuso ir pagrindinio bei antrinio padalijimo elementų ir dėl šių konstrukcinių apribojimų gali būti neįmanoma tiksliai apskaičiuoti tariamą vietinį pralaidumą. 3.2.3. Svarbu, kad būtų tikrinama ne tik nepažeisto modelio grimzlė, bet ir tiksliai išmatuojama pažeisto modelio grimzlė, kad galima būtų koreliuoti su pažeisto laivo stabilumo skaičiavimais gautomis vertėmis. Dėl praktinių priežasčių kiekvienai grimzlei leidžiama taikyti + 2 mm leistinąją nuokrypą. 3.2.4. Išmatavus pažeisto modelio grimzlę gali tekti pakoreguoti pažeistų padalinių pralaidumą įmontuojant sveikus skyrius arba pridedant svarmenų. Tačiau taip pat svarbu užtikrinti, kad užliejančio vandens sunkio centras būtų tiksliai sumodeliuotas. Tokiu atveju bet kokie pakoregavimai turi būti su paklaida saugos naudai. Jei ant modelio denio reikia įrengti užtvaras, o jų aukštis yra mažesnis nei toliau nurodomas pertvaros aukštis, modelyje reikia įrengti kabelinės televizijos kamerą, kad galima būtų stebėti vandens persiliejimą ir galima kaupimąsi ant nepažeistos denio dalies. Šiuo atveju bandymo ataskaitoje turi būti pateikiamas vaizdo įrašas. Skersinių arba išilginių pertvarų, į kurias atsižvelgiama kaip į galinčias izoliuoti atitinkamame pažeisto ro-ro denio padalinyje tariamai prisirinkusį jūros vandenį, aukštis turėtų būti bent 4 m aukščio, jeigu vandens aukštis yra mažesnis nei 0,5 m. Šiais atvejais pertvaros aukštį galima apskaičiuoti taip: Bh = 8hw where Bh – pertvaros aukštis; ir hw – vandens aukštis. Bet kokiu atveju minimalus pertvaros aukštis neturėtų būti mažesnis nei 2,2 m. Tačiau laivuose su kabančiaisiais ro-ro deniais pertvaros aukštis turi būti ne mažesnis už atstumą iki nuleisto kabančiojo denio apačios. 3.2.5. Kad modelio judėjimo charakteristikos atitiktų tikrojo laivo charakteristikas, svarbu, jog nepažeistas modelis būtų paverčiamas išilgine ir skersine kryptimis taip, kad galima būtų patikrinti nepažeisto laivo metacentrinį aukštį (GM) ir masės pasiskirstymą. Masės pasiskirstymas turėtų būti matuojamas ore. Tikrojo laivo šoninio supimo spindulio vertės intervalas turi būti 0,35B–0,4B, o išilginio supimo spindulio vertės intervalas 0,2L–0,25L. Pastaba: Nors pažeisto laivo išilginis pavertimas ir supimas į šonus gali būti priimtinas tikrinant liekamojo stabilumo kreivę, tokie bandymai nepriimtini vietoj bandymo su nepažeistu modeliu. 3.2.6. Tariama, kad tikrojo laivo pažeisto skyriaus ventiliatorių pakanka nestabdomam užtvindymui ir užtvindančio vandens tekėjimui. Tačiau stengiantis sumažinti pagal mastelį tikrojo laivo ventiliacijos įrangą, gali atsirasti nepageidautina mastelio įtaka. Kad tokios įtakos neatsirastų, rekomenduojama ventiliacijos įrangą daryti didesnio nei modelis mastelio, užtikrinant, jog tai neturės įtakos vandens tekėjimui ant ro-ro denio. 3.2.7. Tariama, kad pažeidimo formą yra tikslinga laikyti atitinkančia atsitrenkiančiojo laivo laivapriekio skerspjūviu. 15° kampas buvo nustatytas skerspjūvį ištyrus B/5 atstumu nuo laivapriekio renkantis reprezentatyviuosius skirtingų tipų ir dydžių laivus. Prizminės pažeidimo formos lygiakraščio trikampio profilis atitinka krovininę vaterliniją. Be to, tais atvejais, kai bet kokiai galimai mastelio įtakai išvengti yra įmontuoti mažesnio nei B/5 pločio šoniniai karteriai, pažeidimo ilgis išilgai šoninių karterių neturi būti ne mažesnis nei 25 mm.

3.3.

Originaliame bandymo su modeliu metode, nustatytame 1995 m. SOLAS 14 konferencijoje, nebuvo atsižvelgiama į pasvirimo, kurį sukelia didžiausias momentas, atsirandantis kokioje nors vietoje susibūrus keleiviams, nuleidžiant plūdriąją gelbėjimo priemonę, pučiant vėjui ir sukant laivą, įtaką, nors ji aptariama SOLAS konvencijoje. Vis dėlto tyrimo rezultatai patvirtino, kad būtų tikslinga atsižvelgti į šią įtaką ir dėl praktinių priežasčių išlaikyti ne mažesnį nei 1° laivo posvyrį į šoną pažeistos vietos link. Turi būti pabrėžiama, kad pasvirimas, atsirandantis laivui sukantis, nelaikomas svarbiu.

3.4.

Tais atvejais, jei palyginti su skersinio metacentrinio aukščio ribine kreive (gauta kaip numatyta SOLAS 90), tikrosiomis apkrovos sąlygomis skersiniam metacentriniam aukščiui nustatomas apribojimas, administracija gali sutikti, kad tas apribojimas būtų taikomas atliekant bandymą su modeliu. Tokiais atvejais skersinio metacentrinio aukščio ribinė kreivė turėtų būti tikslinama. Tą galima atlikti taip: d = dS-0,6 (dS-dLS) kai: dS – neskęstamumo grimzlė; dLS – nepakrauto laivo grimzlė. Patikslinta kreivė – tai tiesi linija ties neskęstamumo grimzle tarp skersinio metacentrinio aukščio (GM), naudojamo atliekant bandymą su modeliu, ir originaliosios kreivės pagal SOLAS 90 bei grimzlės d susikirtimo.

4 skyrius – Eksperimentų tvarka

4.1.   Bangų spektras

Turėtų būti taikomas JONSWAP spektras, nes jis atitinka nustatytą atstumą pavėjui iki artimiausio uosto ir trukmę, atitinkančius daugumą visame pasaulyje esančių sąlygų. Šia prasme svarbu tikrinti ne tik ar teisingas yra bangų maksimumo periodas, bet ir nulinio lygio kirtimo periodas.

Reikalaujama, kad kiekvienos bandymų serijos bangų spektras būtų registruojamas ir dokumentuojamas. Matavimai, kurie reikalingi, kad būtų galima vykdyti registravimą, turėtų būti atliekami prie zondo, kuo arčiau bangų generatoriaus.

Taip pat reikalaujama, kad modelis būtų aprūpintas tokiais prietaisais, kad per visą bandymą būtų stebimas ir registruojamas jo judėjimas (šoninis supimasis, pakilimas ir išilginis supimasis) ir jo padėtis (posvyris į šoną, grimzlė ir diferentas).

Buvo nustatyta, kad netikslinga apibrėžti modelio bangų spektro kontrolinio bangų aukščio, maksimumo periodų ir nulinio lygio kirtimo periodų absoliučiąsias vertes. Dėl to buvo nustatyta priimtinas apribojimas.

4.2.

Kad švartavimo sistema neturėtų įtakos laivo dinaminėms charakteristikoms, vilkimo įrenginys (prie kurio tvirtinama švartavimo sistema) tikruoju modelio dreifo greičiu turėtų slinkti modeliui iš paskos. Plaukiant banguotu vandens paviršiumi, jei bangos yra nereguliarios, dreifo greitis būtų skirtingas; jei modelis būtų velkamas tolygiu greičiu, modelio dreifo sūpa būtų žemo dažnio, didelės amplitudės ir galėtų turėti įtakos modelio charakteristikoms.

4.3.

Kad būtų užtikrintas statistinis patikimumas, t.y. būtų pamatuotai nustatyta, jog nesaugus laivas apsiverčia tam tikromis numatytomis sąlygomis, privaloma atlikti pakankamą bandymų skaičių su skirtingomis vienos krypties bangų grupėmis. Laikoma, kad atlikus ne mažiau nei 10 bandymų, būtų užtikrinamas pakankamas patikimumo lygis.

5 skyrius – Neskęstamumo kriterijai

Šis skyrius yra savaime aiškus.

6 skyrius – Bandymo patvirtinimas

Administracijai įteikiamoje ataskaitoje turi būti šie dokumentai:

Pastaba:

Visus bandymus turi stebėti administracija.

---

( 1 ) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.