EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 01998L0034-20130101

Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB 1998 m. birželio 22 d. nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką.

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1998/34/2013-01-01

1998L0034 — LT — 01.01.2013 — 004.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 98/34/EB

1998 m. birželio 22 d.

►M1  nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką. ◄

(OL L 204, 21.7.1998, p.37)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 98/48/EB 1998 m. liepos 20 d.

  L 217

18

5.8.1998

 M2

TARYBOS DIREKTYVA 2006/96/EB 2006 m. lapkričio 20 d.

  L 363

81

20.12.2006

►M3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1025/2012 2012 m. spalio 25 d.

  L 316

12

14.11.2012


iš dalies keičiamas:

 A1

  L 236

33

23.9.2003




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 98/34/EB

1998 m. birželio 22 d.

►M1  nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką ◄



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a, 213 ir 43 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),

(1)

kadangi 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/189/EEB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką ( 4 ), buvo įvairiai ir iš esmės keičiama; kadangi, siekiant aiškumo ir racionalumo, ši direktyva turėtų būti konsoliduota;

(2)

kadangi vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje yra užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas; kadangi dėl to prekių judėjimo kiekybinių apribojimų bei visų kitų lygiaverčio poveikio priemonių uždraudimas yra vienas iš pagrindinių Bendrijos principų;

(3)

kadangi, siekiant sklandaus vidaus rinkos veikimo, reikėtų užtikrinti kuo didesnį nacionalinių iniciatyvų dėl techninių standartų ir reglamentų rengimo skaidrumą;

(4)

kadangi prekybos kliūtys, susidarančios dėl su gaminiais susijusių techninių reglamentų, gali būti leidžiamos taikyti tik ten, kur reglamentai yra būtini esminiams reikalavimams įvykdyti, o jų tikslas – visuomenės interesai, kuriuos jos ir garantuoja;

(5)

kadangi prieš priimant technines nuostatas Komisijai labai svarbu turėti reikiamą informaciją; kadangi dėl tos priežasties valstybės narės, kurių reikalaujama padėti jai atlikti uždavinį pagal Sutarties 5 straipsnį, privalo pranešti apie savo techninių reglamentų projektus;

(6)

kadangi visos valstybės narės taip pat privalo būti informuotos apie techninius reglamentus, kuriuos numato priimti bet kuri valstybė narė;

(7)

kadangi vidaus rinkos tikslas yra sukurti aplinką, palankią įmonių konkurencingumui; kadangi geresnis informacijos pateikimas yra vienas iš būdų padėti įmonėms geriau pasinaudoti šiai rinkai būdingais pranašumais; kadangi dėl to yra būtina ūkio subjektams suteikti galimybę įvertinti kitų valstybių narių pasiūlytų nacionalinių techninių reglamentų poveikį, numatant, kad bus reguliariai skelbiami projektų, apie kuriuos buvo pranešta, pavadinimai, ir naudojantis nuostatomis, susijusiomis su tokių projektų konfidencialumu;

(8)

kadangi, siekiant teisinio aiškumo, valstybėms narėms vertėtų viešai skelbti, jog nacionalinis techninis reglamentas buvo priimtas laikantis šioje direktyvoje nustatytų formalumų;

(9)

kadangi, kiek tai yra susiję su gaminiams taikomais techniniais reglamentais, priemonės, skirtos tinkamam rinkos veikimui ar jos plėtojimui užtikrinti, apima didesnį nacionalinių ketinimų skaidrumą ir siūlomų reglamentų galimo poveikio rinkai įvertinimo kriterijų bei sąlygų išplėtimą;

(10)

kadangi dėl to būtina įvertinti visus gaminiui keliamus reikalavimus ir atsižvelgti į nacionalinės gaminių reglamentavimo nusistovėjusios tvarkos raidą;

(11)

kadangi kiti nei techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su pateikto į rinką gaminio būvio ciklu, gali turėti įtakos to gaminio laisvam judėjimui arba sudaryti kliūtis tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(12)

kadangi yra būtina paaiškinti de facto techninio reglamento sąvoką; kadangi ypač nuostatos, kuriomis valstybės institucija pateikia nuorodas į technines specifikacijas ar kitus reikalavimus arba skatina jų laikytis, ir visuomenės labui skirtos nuostatos, pateikiančios nuorodą į gaminius, su kuriais yra susijusi ta valstybės institucija, tokiems reikalavimams ar specifikacijoms suteikia didesnę privalomąją vertę, negu ta, kurią dėl savo pačių kilmės jie turėtų priešingu atveju;

(13)

kadangi Komisijai ir valstybėms narėms taip pat turėtų būti skirta pakankamai laiko numatomos priemonės pakeitimams pasiūlyti, kad būtų pašalintos ar sumažintos kliūtys, galinčios trukdyti laisvam prekių judėjimui;

(14)

kadangi atitinkama valstybė narė, rengdama galutinę numatytos priemonės redakciją, privalo atsižvelgti į šiuos pakeitimus;

(15)

kadangi vidaus rinkai yra būdinga, ypač tais atvejais, kai valstybės narės negali įgyvendinti abipusio pripažinimo principo, kad Komisija priima ar pasiūlo priimti privalomus Bendrijos aktus; kadangi buvo nustatytas konkretus laikinas priėmimo atidėjimo laikotarpis, kad nebūtų įgyvendintos nacionalinės priemonės, trukdančios Tarybai ar Komisijai priimti Bendrijos privalomus tos pačios srities aktus;

(16)

kadangi minima valstybė narė, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytų bendrų pareigų, privalo atidėti numatytos priemonės įgyvendinimą tokiam laikotarpiui, kuris leistų bendrai išnagrinėti pasiūlytus pakeitimus arba parengti pasiūlymą dėl privalomo Tarybos akto, arba priimti privalomą Komisijos aktą; kadangi terminai, kurie buvo nustatyti valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje 1969 m. gegužės 28 d., priimtame susitarime dėl priėmimo atidėjimo ir pranešimo Komisijai ( 5 ), su pakeitimais, padarytais 1973 m. kovo 5 d. susitarimu ( 6 ), atitinkamais atvejais pasirodė nepakankami ir dėl to turėtų būti pratęsti;

(17)

kadangi priėmimo atidėjimo ir pranešimo Komisijai tvarka, pirmiau nurodyta minėtame 1969 m. gegužės 28 d. susitarime, ir toliau taikoma gaminiams, kuriems netaikoma ši direktyva;

(18)

kadangi, siekdamos padėti Tarybai patvirtinti Bendrijos priemones, valstybės narės neturėtų priimti techninių reglamentų, jeigu Taryba patvirtino bendrąją poziciją dėl Komisijos pasiūlymo šioje srityje;

(19)

kadangi iš esmės nacionaliniai techniniai standartai gali turėti tą patį poveikį laisvam prekių judėjimui kaip ir techniniai reglamentai;

(20)

kadangi dėl to, atrodytų, būtina informuoti Komisiją apie standartų projektus panašiomis sąlygomis, kurios yra taikomos techniniams reglamentams; kadangi pagal Sutarties 213 straipsnį Komisija, laikydamasi pagal šios Sutarties nuostatas Tarybos nustatytų apribojimų ir sąlygų, gali rinkti visokią informaciją ir daryti bet kokį patikrinimą, reikalingą jai patikėtoms užduotims atlikti;

(21)

kadangi taip pat būtina, kad valstybės narės ir standartizacijos institucijos būtų informuotos apie kitų valstybių narių standartizacijos institucijų numatomus parengti standartus;

(22)

kadangi sistemingai pranešinėti iš esmės būtina tik apie naujus standartizacijos objektus ir tik tuo atveju, jei šių objektų svarstymas nacionaliniu lygiu nulemtų nacionalinių standartų skirtumus, galinčius sutrikdyti rinkos veikimą; kadangi bet koks vėlesnis pranešimas ar informacija, susijusi su nacionalinės veiklos eiga, turi priklausyti nuo to, ar tokia veikla domisi tie, kuriems jau buvo pranešta apie šį naują objektą;

(23)

kadangi, nepaisant to, Komisija privalo turėti galimybę pareikalauti, kad jai būtų pranešta apie visas nacionalines standartų programas arba jų dalį, kad ji galėtų peržiūrėti standartizacijos veiklos konkrečiuose ekonomikos sektoriuose raidą;

(24)

kadangi Europos standartizacijos sistemą privalo organizuoti atitinkamos šalys arba ši sistema privalo būti joms organizuojama remiantis darnos, skaidrumo, atvirumo, sutarimo, specialių interesų nepriklausomumo, veiksmingumo ir nacionaliniu atstovavimu paremtų sprendimų priėmimo principais;

(25)

kadangi standartizacijos veikla Bendrijoje privalo būti grindžiama pagrindinėmis nacionalinių standartizacijos institucijų teisėmis, kaip antai galimybė gauti standartų projektus, gauti informaciją apie tai, kokių priemonių buvo imtasi dėl pateiktų pastabų, palaikyti ryšį su kitų valstybių narių standartizacijos veikla arba prašyti parengti Europos standartus vietoje nacionalinių standartų; kadangi valstybės narės privalo imtis visų jos galioje esamų tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad jų standartizacijos institucijos naudotųsi šiomis teisėmis;

(26)

kadangi nuostatos, susijusios su priėmimo atidėjimo tvarka, taikoma nacionalinėms standartizacijos institucijoms, kai yra rengiamas Europos standartas, privalo būti suderintos su atitinkamomis Europos standartizacijos institucijų bendroje sistemoje esančių standartizacijos institucijų priimtomis nuostatomis;

(27)

kadangi būtina įsteigti Nuolatinį komitetą, kurio narius skirtų valstybės narės ir kurio uždavinys būtų padėti Komisijai išnagrinėti nacionalinių standartų projektus ir bendradarbiauti su ja siekiant sumažinti jų neigiamą poveikį laisvam prekių judėjimui;

(28)

kadangi su Nuolatiniu komitetu turėtų būti konsultuojamasi dėl šioje direktyvoje nurodytų prašymų parengti standartų projektus;

(29)

kadangi ši direktyva neturėtų turėti įtakos valstybių narių pareigoms dėl III priedo B dalyje nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę galutinių terminų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:



1 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos turi šią reikšmę:

1. „Gaminys“ – bet kuris pramonės gaminys, taip pat žemės ūkio ir žuvininkystės produktas.

▼M1

2. „Paslauga“ – yra bet kuri informacinės visuomenės paslauga, t. y. paprastai už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugų gavėjo prašymu teikiama paslauga.

Šiame apibrėžime:

 „teikimas per atstumą“ reiškia, kad paslauga, teikiama šalims nesant kartu vienoje vietoje,

 „elektroninėmis priemonėmis“ – reiškia, kad iš pradžių paslauga elektronine įranga pasiunčiama ir priimama duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį tankinimą) ir saugoti, o galutinai perduodama ir priimama laidais, radijo, optinėmis, kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis,

 „asmenišku paslaugų gavėjo prašymu“ reiškia, kad paslauga teikiama perduodant duomenis asmenišku prašymu.

Neįtrauktų į šį apibrėžimą paslaugų orientacinis sąrašas pateiktas V priede.

Ši direktyva netaikoma:

 radijo transliavimo paslaugoms,

 televizijos transliavimo paslaugoms, kurioms taikomas Direktyvos 89/552/EEB ( 7 ) 1 straipsnio a punktas.

▼B

►M1  3. ◄  „Techninė specifikacija“ – dokumente pateikti reikalavimai tokioms gaminio charakteristikoms kaip kokybės lygiai, darbiniai parametrai, sauga ar matmenys, taip pat reikalavimai parduodamo gaminio pavadinimui, terminijai, simboliams, bandymams ir bandymų metodams, pakavimui, žymėjimui ar ženklinimui etiketėmis ir atitikties įvertinimo procedūroms.

Sąvoka „techninė specifikacija“ taip pat apima žemės ūkio produktų, nurodytų Sutarties 38 straipsnio 1 dalyje, žmonėms ir gyvūnams vartoti skirtų produktų, taip pat medicinos produktų, apibrėžtų Direktyvos 65/65/EEB ( 8 ) 1 straipsnyje, ir kitų produktų gamybos būdus ir procesus, jeigu jie turi įtakos produktų charakteristikoms.

►M1  4. ◄  „Kiti reikalavimai“ – gaminiui keliami kiti nei techninė specifikacija reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti pirmiausia vartotojus ar aplinką ir kurie turi įtakos į rinką patekusio gaminio būvio ciklui, kaip antai jo naudojimo, perdirbimo, pakartotinio naudojimo ar utilizavimo sąlygos, jeigu jos gali žymiai paveikti gaminio sudėtį, esmines savybes ar jo pardavimą.

▼M1

5. „Paslaugų taisyklė“ – tai bendro pobūdžio reikalavimas, susijęs su paslaugų verslo steigimu ir vertimusi juo, kaip nurodyta 2 punkte, ypač nuostatos, susijusios su paslaugos teikėju, paslaugomis ir paslaugų gavėju, išskyrus bet kokias taisykles, kurios nėra konkrečiai skirtos minėtame punkte nurodytoms paslaugoms.

Ši direktyva netaikoma Direktyvoje 90/387/EEB ( 9 ) išvardytoms taisyklėms, susijusioms su klausimais, kuriems taikomi Bendrijos telekomunikacijų paslaugų srities teisės aktai.

Ši direktyva netaikoma taisyklėms, susijusioms su klausimais, kuriems taikomi Bendrijos finansines paslaugas reglamentuojantys teisės aktai, kurių neišsamus sąrašas yra pateiktas šios direktyvos VI priede.

Išskyrus 8 straipsnio 3 dalį, ši direktyva netaikoma taisyklėms, kurias nustato reguliuojamos rinkos arba kurios tokioms rinkoms yra nustatytos pagal Direktyvą 93/22/EEB, arba kurias nustato kitos rinkos arba įstaigos, atliekančios mokėjimų ar atsiskaitymo funkcijas, arba kurios tokioms rinkoms ar įstaigoms yra nustatytos.

Šiame apibrėžime:

 taisyklė yra laikoma konkrečiai skirta informacinės visuomenės paslaugoms, jeigu, atsižvelgiant į jos priežasčių išdėstymą ir galiojančią dalį, visa taisykle arba jos atskiromis nuostatomis siekiama aiškiai ir tikslingai reglamentuoti tokias paslaugas,

 taisyklė nelaikoma konkrečiai skirta informacinės visuomenės paslaugoms, jei ji turi tokioms paslaugoms tik numanomą ar atsitiktinį poveikį.

▼M3 —————

▼M1

11. „Techninis reglamentas“ – techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ir de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, išskyrus nurodytus 10 straipsnyje, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti, arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą.

De facto techniniais reglamentais laikoma:

 valstybės narės įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuose yra pateikiama nuoroda į technines specifikacijas arba į kitus reikalavimus, arba į paslaugų taisykles, arba į profesines ar praktikos nuostatas, kuriose savo ruožtu daroma nuoroda į technines specifikacijas, kitus reikalavimus arba į paslaugų taisykles, kurių atitiktis suteikia minėtų įstatymų ir kitų teisės aktų atitikties prielaidą,

 savanoriški susitarimai, kuriuose valstybės institucija yra susitariančioji šalis, ir kuriuose visuomenės labui yra numatyta laikytis techninių specifikacijų, kitų reikalavimų ar paslaugų taisyklių, išskyrus viešojo pirkimo konkursų specifikacijas,

 techninės specifikacijos, kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, susijusios su fiskalinėmis ar finansinėmis priemonėmis, kurių reikalavimų atitiktis turi įtakos gaminių suvartojimui ar paslaugų naudojimui; techninės specifikacijos, kiti reikalavimai, arba paslaugų taisyklės, susijusios su nacionalinėmis socialinės apsaugos sistemomis, šiai grupei nepriklauso.

Tai valstybių narių paskirtų valdžios institucijų priimti techniniai reglamentai, pateikti sąraše, kurį Komisija privalo parengti iki 1999 m. rugpjūčio 5 d.* 5 straipsnyje nurodytame komitete.

Ta pati tvarka taikoma iš dalies keičiant šį sąrašą.

12. „Techninio reglamento projektas“ – techninės specifikacijos, kito reikalavimo ar paslaugų taisyklės tekstas, įskaitant administracines nuostatas, parengtas siekiant suteikti dokumentui teisinę galią arba galiausiai jį priimti kaip techninį reglamentą, esantis tokioje parengimo stadijoje, kai dar galima daryti esminius jo keitimus.

▼B

Ši direktyva netaikoma toms priemonėms, kurias valstybės narės laiko būtinomis pagal Sutartį siekiant apsaugoti žmones, pirmiausia darbuotojus, kai yra naudojami gaminiai, jeigu tokios priemonės neturi poveikio gaminiams.

▼M3 —————

▼B

5 straipsnis

Įsteigiamas Nuolatinis komitetas, sudarytas iš valstybių narių paskirtų atstovų, galinčių kreiptis pagalbos į ekspertus ar patarėjus; jo pirmininkas yra Komisijos atstovas.

Komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

6 straipsnis

1.  Komitetas ►M3  ————— ◄ susitinka ne rečiau kaip du kartus per metus.

▼M1

Specialios sudėties komitetas renkasi spręsti klausimų, susijusių su informacinės visuomenės paslaugomis.

▼B

2.  Komisija pateikia Komitetui ataskaitą apie šioje direktyvoje nustatytų procedūrų įgyvendinimą ir taikymą, taip pat pasiūlymus, kaip pašalinti esamas bei numatomas prekybos kliūtis.

3.  Komitetas pareiškia savo nuomonę dėl 2 dalyje nurodytų pranešimų ir pasiūlymų ir gali dėl to pasiūlyti, kad Komisija:

▼M3 —————

▼B

 siekdama išvengti galimų prekybos kliūčių, užtikrintų, kur būtina, kad konkrečios valstybės narės pirmiausia tarpusavyje susitartų dėl atitinkamų priemonių,

 imtųsi visų atitinkamų priemonių,

 nustatytų sritis, kuriose yra būtinas suderinimas, o prireikus imtųsi atitinkamo suderinimo konkrečioje srityje.

4.  Komisija konsultuoja Komitetą:

▼M3 —————

▼B

c) priimant sprendimą dėl pačios sistemos, kuria remiantis įgyvendinamas šia direktyva numatytas keitimasis informacija, ir dėl kiekvieno jos keitimo;

d) peržiūrint šia direktyva sukurtos sistemos veikimą.

▼M3 —————

▼B

5.  Komisija gali konsultuoti Komitetą dėl bet kurio jos gauto preliminaraus techninio reglamento projekto.

6.  Bet koks klausimas, susijęs su šios direktyvos įgyvendinimu, gali būti pateiktas Komitetui jo pirmininko ar valstybės narės prašymu.

7.  Komiteto veikla ir jam teiktina informacija yra konfidencialios.

Tačiau Komitetas ir nacionalinės valdžios institucijos gali konsultuoti fizinius ir juridinius asmenis, įskaitant ir privataus sektoriaus atstovus, pateikdami ekspertų nuomonę, jeigu imamasi būtinų atsargumo priemonių.

▼M1

8.  Dėl paslaugų taisyklių Komisija ir komitetas gali konsultuoti pramonės ir mokslo bendruomenės fizinius ir juridinius asmenis, o kur galima, – atstovaujančias įstaigas, galinčias pateikti eksperto nuomonę dėl kiekvieno paslaugų taisyklių projekto socialinių ir visuomeninių tikslų ir padarinių, atkreipti dėmesį į jų patarimus, jei jų to prašoma.

▼M3

7 straipsnis

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus standartizacijos institucijoms pagal 8 straipsnio 1 dalį pateiktus prašymus parengti konkrečių produktų technines specifikacijas ar standartą siekiant priimti tokiems produktams skirtą techninį reglamentą kaip techninių reglamentų projektą ir pateikia jų priėmimo priežastis.

▼B

8 straipsnis

1.  Laikydamosi 10 straipsnio nuostatų, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tik perima visą tarptautinio ar Europos standarto tekstą, kuomet užtenka pateikti informaciją apie atitinkamą standartą; jos taip pat pateikia Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei priežastys nėra aiškios iš projekto.

Jei reikia ir jeigu nebuvo atsiųsta anksčiau, valstybės narės, perduodamos informaciją, tuo pačiu metu pateikia tiesiogiai ir iš esmės susijusių pagrindinių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų tekstą, jei jo prireiktų šio techninio reglamento poveikiui įvertinti.

Valstybės narės iš naujo pateikia projektą pirmiau nurodytomis sąlygomis, jeigu jų atlikti šio projekto pakeitimai, labai keičiantys jo taikymo sritį, sutrumpina iš pradžių numatytą įgyvendinimo terminą, prideda techninių specifikacijų ar reikalavimų arba padaro juos labiau ribojančius.

Kai dėl visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos arba aplinkos apsaugos projektu siekiama apriboti cheminių medžiagų, preparatų ar gaminių pardavimą ar jų naudojimą, valstybės narės taip pat perduoda trumpą apžvalgą arba nuorodas į visus atitinkamus duomenis, susijusius su minėtomis medžiagomis, preparatais ar gaminiais, su žinomais ir esamais pakaitalais, kai ši informacija yra prieinama, ir praneša apie numatomą priemonės poveikį visuomenės sveikatai ir vartotojų bei aplinkos apsaugai, kartu pateikdamos rizikos analizę, atitinkamai atliktą pagal bendruosius cheminių medžiagų rizikos įvertinimo principus, nurodytus Tarybos reglamento (EEB) Nr. 793/93/ ( 10 ) 10 straipsnio 4 dalyje – esamai medžiagai ir Direktyvos 67/548/EEB ( 11 ) 3 straipsnio 2 dalyje – naujai medžiagai.

Komisija nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms apie projektą ir visus jai atsiųstus dokumentus; ji taip pat gali šį projektą perduoti 5 straipsnyje nurodytam komitetui, kad sužinotų jo nuomonę, ir, jei reikia, atsakingo už šią sritį komiteto nuomonę.

▼M1

Komisijos arba valstybių narių pastabos ar išsamiai išdėstyta nuomonė dėl techninių specifikacijų, kitų reikalavimų ar paslaugų taisyklių, nurodytų 1 straipsnio 11 punkto antros pastraipos trečioje įtraukoje, gali būti susijusi tik su prekybą trukdančiais aspektais arba kalbant apie paslaugų taisykles – su laisvu paslaugų judėjimu arba paslaugų verslo įsisteigimo laisve, bet ne su fiskaliniais ar finansiniais priemonės aspektais.

▼B

2.  Komisija ir valstybės narės gali pateikti pastabas techninio reglamento projektą atsiuntusiai valstybei narei; ši valstybė narė kiek galima atsižvelgia į tokias pastabas toliau rengdama techninį reglamentą.

3.  Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai galutinę techninio reglamento redakciją.

4.  Pagal šį straipsnį pateikta informacija neturi būti slapta, išskyrus jeigu to aiškiai prašo pranešanti valstybė narė. Bet kuris toks prašymas privalo būti pagrįstas.

Esant pastarajam atvejui, jeigu buvo imtasi būtinų atsargumo priemonių, 5 straipsnyje nurodytas komitetas ir nacionalinės valdžios institucijos gali naudotis privataus sektoriaus fizinių ar juridinių asmenų ekspertų konsultacijomis.

5.  Kai techninių reglamentų projektai sudaro dalį priemonių, apie kurias projekto stadijoje reikia pranešti Komisijai pagal kitą Bendrijos aktą, valstybės narės gali pranešti pagal šį kitą aktą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu jos oficialiai nurodo, jog minėtas pranešimas taip pat yra pranešimas pagal šios direktyvos nuostatas.

Tai, kad Komisija nepareiškė nuomonės dėl techninio reglamento projekto pagal šią direktyvą, neturi prieštarauti bet kuriam sprendimui, kuris gali būti priimtas pagal kitus Bendrijos aktus.

9 straipsnis

1.  Valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą.

▼M1

2.  Valstybės narės nuo dienos, kai Komisija gauna 8 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą:

 keturiems mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą, jeigu tai yra 1 straipsnio 11 punkto antros pastraipos antroje įtraukoje nurodytas savanoriškas susitarimas,

 nepažeisdamos 3, 4 ir 5 dalių nuostatų, šešiems mėnesiams atideda bet kurio kito techninio reglamento projekto (išskyrus paslaugų taisyklių projektą) priėmimą,

jeigu Komisija ar kita valstybė narė per tris mėnesius nuo šios datos pateikia išsamiai išdėstytą nuomonę, kad numatyta priemonė gali kliudyti laisvam prekių judėjimui vidaus rinkoje,

 nepažeisdamos 4 ir 5 dalių nuostatų, keturiems mėnesiams atideda kiekvieno paslaugų taisyklių projekto priėmimą, jeigu Komisija ar kita valstybė narė per tris mėnesius nuo dienos, kai Komisija gauna 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, pateikia išsamiai išdėstytą nuomonę, kad numatyta priemonė gali kliudyti laisvam paslaugų judėjimui ar paslaugų verslo steigimo laisvei vidaus rinkoje.

Komisijos arba valstybės narės išsamiai išdėstyta nuomonė dėl paslaugų taisyklių projektų negali turėti įtakos kultūros politikos priemonėms, ypač garso ir vaizdo srityje, kurias valstybės narės gali patvirtinti pagal Bendrijos teisę, atsižvelgdamos į savo kalbų įvairovę, nacionalinius ir regioninius ypatumus bei kultūros paveldą.

Atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie veiksmus, kurių ji siūlo imtis dėl tokių išsamiai išdėstytų nuomonių. Komisija pateikia pastabas dėl šios nuomonės.

Atitinkama valstybė narė prireikus nurodo priežastis, kodėl ji negali atsižvelgti į išsamiai išdėstytas nuomones dėl paslaugų taisyklių.

3.  Išskyrus paslaugų taisyklių projektus, valstybės narės atideda techninio reglamento projekto priėmimą 12 mėnesių nuo dienos, kai Komisija gauna 8 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą, jeigu Komisija per tris mėnesius nuo tos datos paskelbia savo ketinimą pasiūlyti ar priimti direktyvą, reglamentą ar sprendimą šiuo klausimu Sutarties 189 straipsnyje nustatyta tvarka.

▼B

4.  Valstybės narės atideda techninio reglamento projekto priėmimą 12 mėnesių nuo dienos, kai Komisija gauna 8 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą, jeigu Komisija per tris mėnesius nuo šios datos paskelbia, jog ji nustatė, kad dėl techninio reglamento projekto objekto yra pateiktas siūlymas Tarybai priimti direktyvą, reglamentą ar sprendimą Sutarties 189 straipsnyje nustatyta tvarka.

5.  Jeigu Taryba patvirtina bendrąją poziciją 3 ir 4 dalyse nurodyto priėmimo atidėjimo laikotarpiu, šis laikotarpis pagal 6 dalies nuostatas yra pratęsiamas iki 18 mėnesių.

6.  3, 4 ir 5 dalyse nurodytos pareigos pasibaigia, kai:

 Komisija informuoja valstybes nares, jog ji nebeketina siūlyti ar priimti privalomo Bendrijos akto,

 Komisija informuoja valstybes nares apie savo projekto ar pasiūlymo atšaukimą,

 Komisija ar Taryba priima privalomą Bendrijos aktą.

▼M1

7.  1–5 dalys netaikomos tais atvejais, kai:

 dėl skubių priežasčių, kurias lėmė rimtos ir nenumatytos aplinkybės, susijusios su visuomenės sveikatos apsauga ar sauga, gyvūnų apsauga ar augalų išsaugojimu, dėl paslaugų taisyklių, taip pat dėl viešosios tvarkos, ypač nepilnamečių apsaugos, valstybė narė per labai trumpą laiką privalo parengti techninius reglamentus, kad juos nedelsdama priimtų ir taikytų be jokių galimų konsultacijų, arba

 dėl skubių priežasčių, kurias lėmė rimtos aplinkybės, susijusios su finansinės sistemos apsauga ir jos vientisumu, ypač indėlininkų, investuotojų ir draudėjų apsauga, valstybė narė privalo nedelsdama priimti ir įgyvendinti finansinių paslaugų taisykles.

8 straipsnyje nurodytame pranešime valstybė narė pagrindžia priemonių, kurių buvo imtasi, skubumą. Komisija kuo greičiau pateikia savo nuomonę dėl pranešimo. Ji imasi atitinkamų veiksmų, jeigu nurodyta tvarka taikoma neteisingai. Komisija nuolat informuoja Europos Parlamentą.

▼B

10 straipsnis

1.  8 ir 9 straipsniai netaikomi tiems valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams ar savanoriškiems susitarimams, kuriais valstybės narės:

▼M1

 laikosi privalomų Bendrijos aktų, dėl kurių yra priimamos techninės specifikacijos ar paslaugų taisyklės,

 vykdo tarptautiniuose susitarimuose numatytus įsipareigojimus, dėl kurių yra priimamos bendros techninės specifikacijos ar paslaugų taisyklės Bendrijoje,

▼B

 naudojasi apsaugos sąlygomis, numatytomis privalomuose Bendrijos aktuose,

 taiko Direktyvos 92/59 EEB ( 12 ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus,

 apsiriboja Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimo vykdymu,

▼M1

 komisijos prašymu iš dalies keičia techninį reglamentą, kaip nurodyta 1 straipsnio 11 punkte, siekdamos pašalinti prekybos kliūtis, o dėl paslaugų taisyklių – siekdamos pašalinti kliūtis, trukdančias laisvam paslaugų judėjimui ar paslaugų verslo įsisteigimo laisvei.

▼B

2.  9 straipsnis netaikomas valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, draudžiantiems gamybą, jeigu jie netrukdo laisvam gaminių judėjimui.

▼M1

3.  9 straipsnio 3–6 dalys netaikomos 1 straipsnio 11 punkto antros pastraipos antroje įtraukoje nurodytiems savanoriškiems susitarimams.

4.  9 straipsnis netaikomas 1 straipsnio 11 punkto antros pastraipos trečioje įtraukoje nurodytoms techninėms specifikacijoms, kitiems reikalavimams arba paslaugų taisyklėms.

▼B

11 straipsnis

Komisija kas dveji metai praneša Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui apie šios direktyvos taikymo rezultatus. ►M3  Komisija metinę gautų pranešimų statistiką skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. ◄

12 straipsnis

Valstybės narės, priimdamos techninį reglamentą, daro jame nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jį oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

13 straipsnis

1.  Šia direktyva III priedo A dalyje išvardytos direktyvos ir sprendimai yra paskelbiami netekusiais galios, nepažeidžiant III priedo B dalyje nurodytų valstybių narių pareigų dėl minėtų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę galutinių terminų.

2.  Nuorodos į netekusias galios direktyvas ir sprendimus aiškinamos kaip nuorodos į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

14 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

▼M3 —————

▼B




III PRIEDAS

A DALIS

Direktyvos ir sprendimai, pripažinti netekusiais galios

(nurodyti 13 straipsnyje)

Direktyva 83/189/EEB ir šie jos pakeitimai:

Tarybos direktyva 88/182/EEB

Komisijos sprendimas 90/230/EEB

Komisijos sprendimas 92/400/EEB

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/10/EB

Komisijos sprendimas 96/139/EB

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę galutinių terminų sąrašas

(nurodytas 13 straipsnyje)



Direktyva

Perkėlimo į nacionalinę teisę galutinis terminas

83/189/EEB (OL L 109, 1983 4 26, p. 8)

1984 3 31

88/182/EEB (OL L 81, 1988 3 26, p. 75)

1989 1 1

94/10/EB (OL L 100, 1994 4 19, p. 30)

1995 7 1




IV PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ



Direktyva 83/189/EEB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas

III priedas

IV priedas

▼M1




V PRIEDAS

Orientacinis paslaugų, kurioms netaikoma 1 straipsnio 2 punkto antra pastraipa, sąrašas

1.   Paslaugos, teikiamos „ne per atstumą“

Paslaugos, teikiamos naudojant netgi elektroninius prietaisus, kai fiziškai dalyvauja teikėjas ir gavėjas:

a) paciento sveikatos tikrinimas arba chirurginis gydymas elektronine įranga jam fiziškai dalyvaujant;

b) konsultacijos naudojant elektroninį katalogą parduotuvėje esančiam klientui;

c) išankstinis lėktuvo bilietų užsakymas kelionių agentūroje kompiuteriniu tinklu fiziškai dalyvaujančiam klientui;

d) elektroniniai žaidimai, žaidžiami salėje klientui fiziškai dalyvaujant;

2.   Paslaugos, teikiamos „ne elektroninėmis priemonėmis“

 Paslaugos, turinčios materialųjį turinį, nors ir teikiamos elektroniniais prietaisais:

 

a) grynųjų pinigų ar bilietų automatai (banknotai, geležinkelio bilietai);

b) užmokesčio už naudojimąsi kelių tinklais, automobilių stovėjimo aikštelėmis nustatymas, ir tais atvejais, kai elektroniniais prietaisais kontroliuojamas įvažiavimas ar išvažiavimas bei užtikrinamas teisingas apmokėjimas,

 Autonomiškos paslaugos: pastoviosios atminties kompaktinių diskų ar programinės įrangos diskelių platinimas,

 Paslaugos, teikiamos nenaudojant duomenų apdorojimo ir saugojimo sistemų:

 

a) balso telefonijos paslaugos;

b) telefakso ir telekso paslaugos;

c) balso telefonijos paslaugos ir paslaugos, teikiamos faksu;

d) gydytojo konsultacijos telefonu ar telefaksu;

e) teisininko konsultacijos telefonu ar telefaksu;

f) tiesioginis pardavimas ir pirkimas telefonu arba telefaksu.

3.   Paslaugos, teikiamos „ne asmenišku paslaugų gavėjo prašymu“

Paslaugos, teikiamos perduodant duomenis be atskiro pageidavimo, siekiant, kad juos vienu metu priimtų neribotas atskirų gavėjų skaičius (perdavimas naudojant žvaigždinį tinklo sujungimą):

a) televizijos transliavimo paslaugos (įskaitant užsakomų vaizdo programų televizijos paslaugas), nurodytos Direktyvos 89/552/EEB 1 straipsnio a punkte;

b) radijo transliavimo paslaugos;

c) televizinis tekstas.




VI PRIEDAS

Orientacinis finansinių paslaugų, kurioms taikoma 1 straipsnio 5 punkto trečia pastraipa, sąrašas

 Investicinės paslaugos

 Draudimo ir perdraudimo operacijos

 Banko paslaugos

 Operacijos, susijusios su pensijų fondais

 Paslaugos, susijusios su ateities sandoriais ar opcionais.

Tai pirmiausia:

a) investicinės paslaugos, nurodytos Direktyvos 93/22/EEB ( 13 ) priede; kolektyvinių investicijų įmonių paslaugos;

b) paslaugos tose veiklos srityse, kurioms taikomas Direktyvos 89/646/EEB priede nurodytas tarpusavio pripažinimas ( 14 );

c) operacijos, susijusios su draudimo ir perdraudimo veikla, nurodytos:

 Direktyvos 73/239/EEB 1 straipsnyje ( 15 ),

 Direktyvos 79/267/EEB priede ( 16 ),

 Direktyvoje 64/225/EEB ( 17 ),

 Direktyvose 92/49/EEB ir 92/96/EEB ( 18 ) ( 19 ).



( 1 ) OL C 78, 1997 3 12, p. 4.

( 2 ) OL C 133, 1997 4 28, p. 5.

( 3 ) 1997 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 304, 1997 10 6, p. 79), 1998 m. vasario 23 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 110, 1998 4 8, p. 1) ir 1998 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 152, 1998 5 18). 1998 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas.

( 4 ) OL L 109, 1983 4 26, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 96/139/EB (OL L 32, 1996 2 10, p. 31).

( 5 ) OL C 76, 1969 6 17, p. 9.

( 6 ) OL C 9, 1973 3 15, p. 3.

( 7 ) OL L 298, 1989 10 17, p. 23. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 1)

( 8 ) 1965 m. sausio 26 d. Tarybos direktyva 65/65/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vaistais, suderinimo (OL 22, 1965 2 9, p. 369/65). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 93/39/EEB (OL L 214, 1993 8 24, p. 22).

( 9 ) OL L 192, 1990 7 24, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/51/EB (OL L 295, 1997 10 29, p. 23).

( 10 ) 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 dėl esamų medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (OL L 84, 1993 4 5, p. 1).

( 11 ) 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL L 196, 1967 8 16, p. 1). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 92/32/EEB (OL L 154, 1992 6 5, p. 1).

( 12 ) 1992 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 92/59/EEB dėl bendros gaminių saugos (OL L 228, 1992 8 11, p. 24).

( 13 ) OLL 141, 1993 6 11, p. 27.

( 14 ) OL L 386, 1989 12 30, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 92/30/EEB (OL L 110, 1992 4 28, p.52).

( 15 ) OL L 228, 1973 8 16, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/49/EEB (OL L 228, 1992 8 11, p. 1).

( 16 ) OL L 63, 1979 3 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/619/EEB (OL L 330, 1990 11 29, p. 50).

( 17 ) OL 56, 1964 4 4, p. 878/64. Direktyva su pakeitimais, padarytais 1973 m. Stojimo aktu.

( 18 ) OL L 228, 1992 8 11, p. 1.

( 19 ) OL L 360, 1992 12 9, p. 1.

Top