This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01996R1488-20051228
Council Regulation (EC) No 1488/96 of 23 July 1996 on financial and technical measures to accompany (MEDA) the reform of economic and social structures in the framework of the Euro-Mediterranean partnership
Consolidated text: Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1488/96 1996 m. liepos 23 d. dėl finansinių ir techninių priemonių, remiančių (MEDA) ekonominių ir socialinių struktūrų reformą pagal Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1488/96 1996 m. liepos 23 d. dėl finansinių ir techninių priemonių, remiančių (MEDA) ekonominių ir socialinių struktūrų reformą pagal Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę
No longer in force
1996R1488 — LT — 28.12.2005 — 003.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1488/96 1996 m. liepos 23 d. (OL L 189, 30.7.1996, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 113 |
3 |
15.4.1998 |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2698/2000 2000 m. lapkričio 27 d. |
L 311 |
1 |
12.12.2000 |
|
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2112/2005 2005 m. lapkričio 21 d. |
L 344 |
23 |
27.12.2005 |
|
|
NB: Šioje suvestinėje dokumento redakcijoje pateiktos nuorodos į Europos valiutos vienetą ir (arba) ekiu, kurios nuo 1999 m. sausio 1 d. turi būti suprantamos kaip nuorodos į euro – Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3308/80 (OL L 345, 1980 12 20, p. 1) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1103/97 (OL L 162, 1997 6 19, p. 1). |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1488/96
1996 m. liepos 23 d.
dėl finansinių ir techninių priemonių, remiančių (MEDA) ekonominių ir socialinių struktūrų reformą pagal Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 235 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
kadangi Europos Vadovų Taryba savo susitikimuose Lisabonoje, Korfu ir Esene pažymėjo, kad Viduržemio jūros regionas sudaro Europos Sąjungos prioritetinę sritį, ir pritarė siekiui įsteigti Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę,
kadangi Europos Vadovų Taryba savo 1995 m. birželio 26–27 d. susitikime Kanuose dar kartą patvirtino strateginę svarbą, kurią teikia Europos Sąjungos santykių su Viduržemio jūros regiono partneriais papildymui nauju aspektu remiantis 1995 m. birželio 12 d. Tarybos ataskaita, pirmiausia parengta pagal 1994 m. spalio 19 d. ir 1995 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatus dėl Europos Sąjungos politikos Viduržemio jūros regione stiprinimo;
kadangi būtina dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad Viduržemio jūros regionas taptų politiškai stabilia ir saugia sritimi, ir kadangi Bendrijos politika Viduržemio jūros regione turi padėti pasiekti demokratijos ir teisinės valstybės plėtojimo ir stiprinimo bendrą tikslą bei pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei geros kaimynystės santykių skatinimo bendrą tikslą, tuo pat metu laikantis tarptautinės teisės ir gerbiant Viduržemio jūros regiono ne valstybių narių ir valstybių narių teritorinį vientisumą ir išorines sienas;
kadangi tikėtina, kad ilgainiui susikursianti Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos erdvė paskatins Viduržemio jūros regiono stabilumą ir klestėjimą;
kadangi laisvosios prekybos erdvės sukūrimas Viduržemio jūros regiono partneriams gali reikšti sudėtingas struktūrines reformas;
kadangi todėl būtina remti pastangas, kurias deda ar dės Viduržemio jūros regiono partneriai, norėdami reformuoti savo ekonomines, socialines ir administracines struktūras;
kadangi turėtų būti puoselėjamas kultūrų ir pilietinių visuomenių dialogas, ypač skatinant mokymo veiklą, plėtrą ir decentralizuotą bendradarbiavimą;
kadangi turėtų būti skatinamas glaudesnis regioninis bendradarbiavimas, ypač ekonominių ryšių ir prekybos srautų plėtojimas tarp Viduržemio jūros regiono teritorijų ir partnerių, kurie remia reformas ir ekonominį restruktūrizavimą;
kadangi dvišaliai protokolai dėl finansinio ir techninio bendradarbiavimo, kuriuos Bendrija sudarė su Viduržemio jūros regiono partneriais, bendradarbiavimui suteikė naudingą pradinį pagrindą; kadangi dabar būtina remtis įgyta patirtimi ir pagal partnerystę pradėti naują santykių etapą;
kadangi turi būti apibrėžtos tokios partnerystės administravimo taisyklės, tuo pat metu užtikrinant biudžeto asignavimus naudojančios veiklos skaidrumą ir bendrą nuoseklumą;
kadangi šiuo tikslu šis reglamentas bus taikomas priemonėms, kurios įsigaliojo pagal 1992 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1762/92 dėl finansinio ir techninio bendradarbiavimo protokolų, Bendrijos sudarytų su Viduržemio jūros regiono ne valstybėmis narėmis ( 3 ), ir 1992 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1763/92 dėl finansinio bendradarbiavimo su visomis Viduržemio jūros regiono ne valstybėmis narėmis ( 4 ) ir kurios buvo taikytos ne vienai valstybei;
kadangi todėl šis reglamentas nuo 1997 m. sausio 1 d. pakeičia anksčiau minėtus reglamentus; vis dėlto tuo pat metu būtina palikti galioti Reglamentą (EEB) Nr. 1762/92 siekiant valdyti finansinius protokolus, taikomus tuo metu ir skirti lėšas, likusias pagal nebegaliojančius finansinius protokolus;
kadangi finansinė orientacinė suma, kaip apibrėžta 1995 m. kovo 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijos 2 punkte, į šį reglamentą įtraukiama 1995–1999 m. laikotarpiui, nepažeidžiant Sutartyje apibrėžtų biudžeto valdymo institucijos įgaliojimų;
kadangi aplinkosaugos projektai iš Europos Investicijų Banko (toliau – Bankas), gali gauti jo ištekliais ir pagal Banko statutą jo nustatytomis sąlygomis suteiktų paskolų palūkanų normų subsidijas;
kadangi paskolų operacijose, numatančiose palūkanų normų subsidijas, Banko paskolos suteikimas jo ištekliais ir Bendrijos biudžeto ištekliais finansuojamų palūkanų normų subsidijų suteikimas turi būti susieti ir vienas nuo kito priklauso; kadangi pagal savo statutą ir ypač vieningu direktorių valdybos sprendimu esant nepalankiai Komisijos nuomonei Bankas gali nuspręsti savo paties ištekliais suteikti paskolą, priklausančią nuo palūkanų normų subsidijos suteikimo; kadangi, atsižvelgiant į šį aspektą, būtina užtikrinti, kad patvirtinta palūkanų normų subsidijų suteikimo procedūra kiekvienu atveju baigtųsi aiškiu sprendimu, tam tikrais atvejais suteikiant subsidiją ar jos nesuteikiant;
kadangi būtina numatyti iš valstybių narių atstovų sudarytą komitetą, kuris Bankui padėtų atlikti jam skirtas šio reglamento įgyvendinimo užduotis;
kadangi siekiant užtikrinti šiame reglamente numatytų priemonių veiksmingą valdymą ir sustiprinti ryšius su šalimis gavėjomis būtinas daugiametis požiūris;
kadangi šio reglamento priemonės pranoksta paramos plėtrai sistemą ir yra skirtos taikyti šalyse, kurios tik iš dalies gali būti priskirtos prie besivystančiųjų šalių; kadangi todėl šis reglamentas gali būti priimtas tik remiantis Sutarties 235 straipsnyje numatytais įgaliojimais,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Pagal Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės principus ir prioritetus Bendrija įgyvendina priemones remti pastangas, kurių I priede išvardintos Viduržemio jūros regiono ne valstybės narės ir teritorijos (toliau – Viduržemio jūros regiono partneriai) imsis, norėdamos reformuoti savo ekonomines ir socialines struktūras, pagerinti sąlygas neturtingiesiems bei sušvelninti visas socialines ir aplinkosaugos pasekmes, kurias gali sukelti ekonominė plėtra.
2. Paramos priemonių gavėjais gali būti ne tik valstybės ir regionai, bet ir vietinės valdžios institucijos, regioninės organizacijos, viešosios įstaigos, vietinės ir tradicinės bendrijos, verslą remiančios organizacijos, privatūs veiklos vykdytojai, kooperatyvai, abipusiai naudingos bendrijos, asociacijos, fondai ir nevyriausybinės organizacijos.
3. 000–2006 m. laikotarpiu šios programos įgyvendinimo finansinė orientacinė suma yra 5 350 000 000 eurų.
Metinius asignavimus, neviršijant finansinės perspektyvos ribų, tvirtina biudžeto valdymo institucija.
2 straipsnis
1. Šio reglamento tikslas yra 2 dalyje numatytomis priemonėmis prisidėti prie bendro domėjimosi iniciatyvų Europos-Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės trijuose sektoriuose: politinio stabilumo stiprinime, Europos-Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos erdvės kūrime bei ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo plėtojime tinkamai atsižvelgiant į žmogiškąjį ir kultūrinį aspektus.
2. Šios paramos priemonės įgyvendinamos atsižvelgiant į subalansuotos plėtros, darančios įtaką ilgalaikiam stabilumui ir klestėjimui, pasiekimo tikslą. Ypatingas dėmesys skiriamas ekonominio pareinamojo laikotarpio ekonominiam, socialiniam ir aplinkosauginiam poveikiui, regioniniam ir subregioniniam bendradarbiavimui bei Viduržemio jūros regiono partnerių potencialo didinimui, skirtam integruotis į pasaulio ekonomiką. Atitinkamų procedūrų tikslai ir detalės yra tokios, kaip nustatyta II priede.
3 straipsnis
Šis reglamentas grindžiamas pagarba demokratiniams principams ir teisinei valstybei bei taip pat žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, sudarantiems jo būtiną sudedamąją dalį, kurios pažeidimas pateisins tinkamų priemonių priėmimą.
4 straipsnis
1. Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir remdamasi abipusiu ir reguliariu pasikeitimu informacija, įskaitant pasikeitimą informacija vietoje, ypač dėl strateginių dokumentų, nacionalinių preliminarių programų, metinių finansavimo planų bei projektų regimo ir jų įgyvendinimo, užtikrina Bendrijos, įskaitant Europos Investicijų Banką (toliau – Bankas), ir atskirų valstybių narių dedamų paramos pastangų veiksmingą koordinavimą siekiant padidinti jų bendradarbiavimo programų nuoseklumą ir papildomumą. Be to, Komisija skatina koordinavimą ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, Jungtinių Tautų bendradarbiavimo programomis ir kitais donorais. Koordinavimo vietoje konkrečią tvarką reglamentuoja gairės, kurias turi patvirtinti 11 straipsnyje numatytas komitetas.
2. Šiame reglamente nurodytas priemones Bendrija gali patvirtinti nepriklausomai arba bendro finansavimo būdu su pačiais Viduržemio jūros regiono partneriais ar valstybių narių valstybiniais ar privačiais subjektais ir Banku iš vienos pusės, ir daugiašaliais subjektais ar trečiosiomis šalimis iš kitos pusės. Tam tikrais atvejais Komisija skatina tokį bendrą finansavimą remdamasi abipusiu ir ankstyvu pasikeitimu informacija su valstybėmis narėmis.
5 straipsnis
1. Priemonės, kurios turi būti finansuojamos pagal šį reglamentą, atrenkamos inter alia atsižvelgiant į gavėjų prioritetus, kintančius poreikius, įsisavinimo pajėgumą ir struktūrinių reformų pažangą.
Atranka taip pat grindžiama šių priemonių veiksmingumo siekiant Bendrijos paramos siekiamų tikslų įvertinimu, tam tikrais atvejais laikantis asociacijos arba bendradarbiavimo susitarimų nuostatų.
2. 2000–2006 m. laikotarpį apimantys strateginiai dokumentai kartu su Banku nustatomi nacionaliniu ir regioniniu lygiais. Šių strateginių dokumentų tikslas yra apibrėžti ilgalaikius bendradarbiavimo tikslus ir nustatyti prioritetines intervencijos sritis. Šiuo tikslu tinkamai atsižvelgiama į visus susijusius vertinimus, naudojama probleminė analizė, ir integruojamos susijusios problemos. Įgyvendinimo gairės bus rengiamos siekiant kaip įmanoma labiau palengvinti bendradarbiavimo tikslų pasiekimo įvertinimą. Strateginiai dokumentai persvarstomi, jei kyla nenumatytų aplinkybių, arba gavus 15 straipsnio 4 dalyje nurodyto peržiūrėjimo rezultatus.
3. Trejų metų laikotarpį apimančios nacionalinės ir regioninės preliminarios programos yra grindžiamos atitinkamais strateginiais dokumentais. Jos kartu su Banku nustatomos nacionaliniu ir regioniniu lygiais bei gali atitinkamai apimti palūkanų normų subsidijas ir rizikos kapitalą.
Jos atsižvelgia į Viduržemio jūros regiono partnerių nurodytus prioritetus, įskaitant ekonominio dialogo išvadas.
Programose apibrėžiami Bendrijos paramos II priedo II skirsnyje nurodytose srityse gairių ir prioritetinių sektorių pagrindiniai tikslai bei programų vertinimo veiksniai. Programos apima orientacines sumas (bendras ir prioritetiniams sektoriams) bei atitinkamos programos finansavimo kriterijų sąrašą.
Jei būtina, programos kasmet atnaujinamos. Jos gali būti iš dalies keičiamos atsižvelgiant į įgytą patirtį, Viduržemio jūros regiono partnerių padarytą struktūrinių reformų, makroekonominio stabilizavimo ir socialinę pažangą bei ekonominio bendradarbiavimo pagal naujus asociacijos susitarimus rezultatus. Šios programos apibrėžia reformas, kurias partneriai turi įgyvendinti prioritetiniuose sektoriuose, ir apima šiuo požiūriu pasiektos pažangos įvertinimą.
4. Finansavimo planai grindžiami 3 dalyje nurodytomis preliminariomis programomis ir paprastai tvirtinami kasmet. Jie kartu su banku nustatomi nacionaliniu ir regioniniu lygiais. Su palūkanų normų subsidijomis susiję projektai įtraukiami į nacionalinius finansavimo planus. Su rizikos kapitalu susiję projektai įtraukiami į regioninius finansavimo planus.
Planai apima projektų, kurie turi būti finansuojami, sąrašus. Visi projektai nuodugniai svarstomi kaip finansavimo plano visumos sudedamosios dalys. Planų turinys apibūdinamas pakankamai išsamiai sudarant sąlygas juos patvirtinti remiantis 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
5. Komisija kartu su Banku užtikrina priemonių dėl palūkanų normų subsidijų ir rizikos kapitalo planavimo papildomumą ir darną su nacionaliniais ir regioniniais strateginiais dokumentais, preliminariomis programomis bei finansavimo planais. Įgyvendinimo etape Bankas užtikrina priemonių atitikimą šiam reglamentui ir pagal jį priimtiems sprendimams.
Su palūkanų normų subsidijomis susijusius projektus į nacionalinius finansavimo planus paprastai įtraukia Komisija, atitinkamai remdamasi Banko pasiūlymais.
Su rizikos kapitalu susijusius projektus į regioninius finansavimo planus įtraukia Komisija, atitinkamai remdamasi Banko pasiūlymais. Projektai įforminami kaip rizikos kapitalas, kurį sudaro asignavimas daugiamečiu laikotarpiu finansuoti rizikos kapitalo operacijas.
6. Jei projektai nėra finansavimo plano dalis, finansavimo sprendimai grindžiami atitinkama preliminaria programa.
6 straipsnis
1. Bendrijos finansavimas labiausiai teikiamas subsidijų ir rizikos kapitalo pavidalu. Bendradarbiavimo priemonių aplinkosaugos srityje atveju, jis taip pat gali būti teikiamas paskolų, Banko suteiktų savo ištekliais, palūkanų normų subsidijų pavidalu. ►M2 ————— ◄
Banko paskolos su palūkanų normų subsidijomis išreškiamos ir išmokamos eurais. Kiekvienai išmokai taikoma palūkanų norma nustatoma atižvelgiant į svarstomos operacijos finansines savybes; kiekvienai išmokai taikoma subsidijos norma yra pusė svarstomai išmokai taikomos palūkanų normos, nors ši subsidijos norma neviršija 3 % nominalios normos.
2. Subsidijos gali būti naudojamos finansuoti ir bendrai finansuoti veiklą, projektus ar programas, kurie prisideda prie 2 straipsnyje apibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Didžiausia finansavimo riba taip pat priklauso nuo šių subsidijų pajėgumo duoti finansinio pelno. Siekiant kaip įmanoma labiau išvengti vietinės finansų rinkos iškraipymų, privačiam sektoriui finansavimas paprastai teikiamas verslo sąlygomis.
3. Finansavimo sprendimai bei visi pagal juos sudaromi finansavimo susitarimai ir sutartys inter alia numato Komisijos (įskaitant Europos kovos sus sukčiavimu tarnybą (OLAF)) stebėjimą ir finansinę kontrolę, įskaitant Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ( 5 ) atitinkančius inspektavimus ir patikrinimus vietoje, bei Audito Rūmų auditą, kuris, jei būtina, atliekamas vietoje. Komisija, remdamasi 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, imasi priemonių, siekdama užtikrinti tinkamą Europos Bendrijos finansinių interesų apsaugą, kurios reikalauja Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ( 6 ).
Pagal šį reglamentą finansuojamų ir Banko valdomų veiksmų priežiūrą Audito Rūmai atlieka remdamasi tarp Komisijos, Banko ir Audito Rūmų sutartomis procedūromis.
4. Rizikos kapitalas pirmiausia naudojamas pritraukti savų ar tokiomis laikomų lėšų į gamybos sektoriaus privačias ar mišrias įmones, ypač tokias, kurios gali suvesti Bendrijos valstybės narės ir Viduržemio jūros regiono ne valstybių narių arba teritorijų fizinius ir juridinius asmenis.
Rizikos kapitalas naudojamas visų pirma stiprinti privatų sektorių, ypač finansų sektorių MEDA šalyse. Jis turėtų aiškiai kurti pridėtinę vertę, siūlydamas vietoje neprieinamus finansinius produktus ir sąlygas.
Banko teikiamas ir valdomas rizikos kapitalas ypač gali būti šių pavidalų:
a) subordinuotos paskolos, kurių grąžinimas ir visi palūkanų mokėjimai gali būti vykdomi tik patenkinus kitus bankinius reikalavimus;
b) sąlyginės paskolos, kurių grąžinimas ir trukmė priklauso nuo sąlygų, nustatytų paskolų suteikimo metu, įgyvendinimo;
c) laikini mažumos indėliai Bendrijos vardu į įmonių, įsteigtų Viduržemio jūros regiono ne valstybėse narėse ir teritorijose, kapitalą;
d) sąlyginių paskolų, tiesiogiai ar tarpininkaujant jų finansinėms institucijoms suteiktų Viduržemio jūros regiono partneriams arba, jiems pritarus, įmonėms tose Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse, pavidalo indėlių finansavimas.
7 straipsnis
1. Šio reglamento priemonės gali padengti prekių ir paslaugų importo išlaidas ar vietines išlaidas, būtinas vykdyti projektus ir programas. Partneriui gavėjui taip pat gali būti teikiama tiesioginė biudžeto parama remti sutartas ekonominių reformų programas, ypač parama sektorių struktūriniam prisitaikymui, kaip nurodyta II priedo I dalies b punkte. Iš Bendrijos finansavimo išskaičiuojami mokesčiai, muitai ir rinkliavos.
Pagal šį reglamentą atitinkamas partneris Bendrijos finansuojamų priemonių įgyvendinimui taiko mokesčių ir muitų režimą, kuris būtų ne mažiau palankus už taikomą palankiausiai valstybei ar palankiausiai tarptautinei plėtros organizacijai.
2. Taip pat gali būti padengtos programų ir projektų nustatymo, rengimo, valdymo, stebėjimo, audito ir kontrolės išlaidos. Tai gali apimti su technine ir administracine parama susijusias išlaidas, jei jos yra abipusiškai naudingos Bendrijai ir veiklos gavėjams bei nėra aptarnavimo sferos nuolatinė užduotis.
3. Vykdymo ir priežiūros išlaidos, ypač finansuojamos užsienio valiuta, gali būti padengtos pagal mokymo, ryšių ir tyrimų programas ir pagal kitus projektus. Paprastai tokios išlaidos gali būti padengiamos tik pradiniame etape ir yra palaipsniui mažinamos.
4. Atsižvelgiant į projekto pobūdį, investicinių projektų į gamybos sektorių Bendrijos finansavimas derinamas su gavėjo savais ištekliais arba finansavimu rinkos sąlygomis. Gavėjo ar finansavimo rinkos sąlygomis indėlis turėtų būti kiek įmanoma didesnis. Visais atvejais Bendrijos finansavimas, įskaitant Banko savus išteklius, neviršija 80 % visų investicinių išlaidų. Ši riba yra išimtinio pobūdžio ir yra tinkamai pagrįsta veiklos pobūdžiu.
8 straipsnis
1. Paraiškų ir sutarčių konkursuose lygiomis sąlygomis gali dalyvauti visi valstybių narių ir Viduržemio jūros regiono partnerių fiziniai ir juridiniai asmenys. ►M3 Inkamumas dalyvauti konkurso procedūrose pagal šį reglamentą toliau nustatomas atsižvelgiant į tinkamumo taisykles bei leidžiančias nuo jų nukrypti nuostatas, išvardytas 2005 m. lapkričio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2112/2005 dėl galimybės gauti Bendrijos išorės paramą ( 7 ). ◄
2. Komisija užtikrina:
— kaip įmanoma platesnį dalyvavimą lygiomis sąlygomis paraiškose ir galutiniuose sąrašuose tiekimui, darbams ir paslaugoms,
— būtiną skaidrumą ir griežtumą taikant atrankos ir vertinimo kriterijus,
— veiksmingą konkurenciją tarp firmų, organizacijų ir institucijų, suinteresuotų dalyvavimu programos finansuojamose iniciatyvose.
▼M2 —————
3. Komisija, nurodydama numatytų sutarčių objektą, turinį ir vertę Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia:
— vieną kartą per metus – paslaugų ir techninio bendradarbiavimo veiklos sutarčių, kurios turi būti sudarytos po paraiškų konkursų per kitus 12 mėnesių nuo paskelbimo, prognozes,
— vieną kartą per tris mėnesius – anksčiau minėtų prognozių visus dalinius pakeitimus.
4. Paprašius bet kurioms visos Bendrijos suinteresuotoms firmoms, organizacijoms ir institucijoms, Komisija kartu su valstybėmis narėmis joms pateikia dokumentaciją apie MEDA programų bendruosius aspektus ir dalyvavimo programose reikalavimus, tinkamai pasinaudodamos internetu.
5. 9 straipsnio 6 dalyje nurodyti finansavimo susitarimai ar finansavimo pasiūlymai apima tikėtinų sutarčių nurodymus, įskaitant apytikres vertes, jų sudarymo tvarką ir paraiškų konkursų numatomas datas.
6. Sutartys su bendrovėmis sudaromos remiantis galiojančio Finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui, atitinkamomis nuostatomis.
7. Paraiškų konkursų rezultatai, įskaitant informaciją apie gautų paraiškų skaičių, sutarčių sudarymo datą bei laimėjusių pareiškėjų pavadinimus ir adresus, skelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir internete. Komisija 11 straipsnyje numatytam komitetui kas šešis mėnesius pateikia konkrečią išsamią informaciją apie sutartis, sudarytas įgyvendinant MEDA programas ir projektus.
8. Bendro finansavimo atveju, Komisija kiekvienu atskiru atveju gali patvirtinti atitinkamus paraiškų ir sutarčių konkursų dalyvius iš šalių, kurios nėra Viduržemio jūros regiono partneriai. Šiais atvejais įmonių iš trečiųjų šalių dalyvavimas yra priimtinas tik užtikrinant abipusiškumą. ►M3 Dalyvavimas sutartinėse procedūrose, įgyvendinamose per tarptautinę organizaciją arba finansuojamose bendrai su trečiąja šalimi, toliau apibrėžiamas Reglamente (EB) Nr. 2112/2005. ◄
9 straipsnis
1. Komisija informavimo tikslais perduoda savo bendrąjį finansinį programų planą ir strateginiais dokumentais jį pagrindžiančius argumentus, ypač nurodydama nacionalinių ir regioninių preliminarių programų bendrą sumą, bei pagal šias programas patvirtintos bendros sumos asignavimus šalims gavėjoms ir prioritetiniams sektoriams.
2. Strateginius dokumentus, preliminarias programas, finansavimo planus ir visus jų dalinius pakeitimus tvirtina Komisija, remdamasi 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Pagal šio straipsnio 5 dalį į nacionalinius ir regioninius finansavimo planus neįtrauktus finansavimo sprendimus atskirai tvirtina Komisija, remdamasi 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
4. Sprendimus, iš dalies pakeičiančius 3 dalyje nurodytus finansavimo sprendimus, priima Komisija, jei jie nenumato jokių esminių dalinių pakeitimų ar papildomų įsipareigojimų, viršijančių 20 % pradinių įsipareigojimų. Apie visus tokius sprendimus Komisija nedelsiant praneša 11 straipsnyje nurodytam komitetui.
5. Komisija priima finansavimo sprendimus, neviršijančius EUR 2 000 000 sumos, jei jie yra bendro asignavimo dalis. Bendras asignavimas tvirtinamas remiantis 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 11 straipsnyje numatytam komitetui nuolat ir nedelsiant, visais atvejais – prieš kitą posėdį, pranešama apie finansavimo sprendimus dėl priemonių, neviršijančių EUR 2 000 000 sumos.
6. Nepažeidžiant 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui, ( 8 ) (toliau – Finansinis reglamentas) 106 straipsnio, finansavimo sprendimai dvi savaites prieš juos pasirašant informavimo tikslu perduodami 11 straipsnyje numatyto komiteto nariams.
7. Banko paskolų, suteiktų aplinkosaugos srityje finansuojamiems projektams, palūkanų normų subsidijoms taikoma 12 straipsnyje nustatyta tolimesnė tvarka. Rizikos kapitalui taikoma 13 straipsnyje nustatyta tolimesnė tvarka.
10 straipsnis
1. Šiame reglamente nurodytas priemones, kurios finansuojamos iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto, administruoja Komisija, remdamasi Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomu Finansiniu reglamentu.
2. Pagal šį reglamentą priimtų finansavimo sprendimų bei 15 straipsnyje minėtų vertinimų atžvilgiu Komisija laikosi tinkamo finansų valdymo, ypač Finansiniame reglamente nurodytų ekonomijos ir rentabilumo, principų.
11 straipsnis
1. Įsteigiamas vadybos komitetas (toliau – MED komitetas). Komiteto veikloje dalyvauja Banko atstovas, neturintis balsavimo teisės.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo (EB) 1999/468 4 ir 7 straipsniai.
3. Sprendimo (EB) 1999/468 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
4. Komitetas gali nagrinėti visus kitus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus, kuriuos jam, galbūt valstybės narės atstovo prašymu, pateikia pirmininkas, visų pirma visus klausimus, susijusius su programos bendru įgyvendinimu, administravimu ar 4 ir 5 straipsniuose nurodytais bendru finansavimu ir koordinavimu.
5. Remiantis Sutarties 205 straipsnio 2 dalimi, Komitetas kvalifikuota balsų dauguma patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
6. Komisija reguliariai informuoja komitetą ir jam pateikia informaciją apie šio reglamento priemonių įgyvendinimą.
▼M2 —————
12 straipsnis
1. Bankas Komisijai perduoda siūlomą su palūkanų normų subsidijomis susijusį projektą įtraukimui į finansavimo planą arba patvirtinimui atskiru finansavimo sprendimu, kaip atitinkamai numatyta 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Komisija patvirtina siūlomo projekto atitikimą šiam reglamentui ir pagal jį priimtiems atitinkamiems sprendimams.
2. Komisija Bankui perduoda visus su palūkanų normų subsidijomis susijusius sprendimus, patvirtintus finansavimo planu arba atskiru finansavimo sprendimu.
3. Bankas, remdamasis 2 dalyje nurodytu sprendimu, jei sprendimas suteikia palūkanų normų subsidiją, gali suteikti atitinkamą paskolą su minėta subsidija, gavęs 14 straipsnyje nurodyto komiteto ir Komisijos atstovo jame teigiamą nuomonę.
4. Bankas atitinkamai informuoja Komisiją.
13 straipsnis
1. Bankas Komisijai perduoda siūlomą su rizikos kapitalu susijusį projektą, įformintą kaip rizikos kapitalas, įtraukimui į regioninį finansavimo planą. Komisija patvirtina siūlomo projekto sąlygų atitikimą šiam reglamentui ir pagal jį priimtiems atitinkamiems sprendimams.
2. Komisija Bankui perduoda visus pagal 9 straipsnio 2 dalį patvirtintus sprendimus dėl regioninio finansavimo plano, įskaitant dėl rizikos kapitalo jo įgyvendinimui.
3. Šiuo pagrindu Bankas, siekdamas gauti 14 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę, jam pateikia atskiras operacijas, įgyvendinančias regioniniame finansavimo plane numatytą rizikos kapitalo projektą. Komisijos atstovas tam komitetui perduoda savo institucijos poziciją dėl atitinkamos operacijos, ypač dėl jos atitikimo regioniniam finansavimo planui.
4. Šiuo pagrindu, gavus 14 straipsnyje nurodyto komiteto ir Komisijos atstovo jame teigiamą nuomonę, atskiros rizikos kapitalo operacijos pateikiamos Bankui, kuris turi imtis atitinkamų priemonių.
5. Bankas atitinkamai informuoja Komisiją.
14 straipsnis
1. Banke įsteigiamas iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, (toliau – 14 straipsnio komitetas). Komitetui pirmininkauja valstybės narės, kuri tuo metu pirmininkauja Banko valdytojų tarybai, atstovas; jo sekretoriato funkcijas vykdo Banko personalas. Komiteto veikloje dalyvauja Komisijos atstovas.
2. 14 straipsnyje minėto komiteto darbo tvarkos taisykles vieningai tvirtina Taryba.
3. Komitetas sprendžia kvalifikuota balsų dauguma pagal ►M2 Sutarties 205 straipsnio 2 dalį ◄ .
4. Valstybių narių atstovų 14 straipsnyje minėtame komitete balsai skaičiuojami remiantis ►M2 Sutarties 205 straipsnio 2 dalį ◄ .
15 straipsnis
1. Komisija kartu su Banku tiria pažangą, pasiektą įgyvendinant pagal šį reglamentą taikomas priemones, bei ne vėliau kaip kitų metų birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia metinę ataskaitą. Tinkamai atsižvelgiant į konfidencialumą, ataskaita apima informaciją apie per metus finansuotas priemones, informaciją apie stebėjimo veiklą ir pateikia gautų rezultatų įvertinimą, bendrai atsižvelgiantį į strateginius dokumentus.
2. Komisija įsipareigojimų ir išmokų požiūriais valstybėms narėms kasmet praneša apie ankstesnių metų biudžeto vykdymą.
3. Komisija ir Bankas atlieka savo atitinkamų projektų ir pagrindinių intervencijos sektorių tarpinį ir ex-post įgyvendinimo vertinimus, siekdami nustatyti, ar pasiekti tikslai, ir nustatyti gaires, padidinsiančias būsimos veiklos veiksmingumą. Tinkamai atižvelgiant į konfidencialumą, įvertinimo ataskaitos turi būti prieinamos MED komitetui ir Europos Parlamentui. Banko valdomų operacijų ataskaitos turi būti prieinamos MED komitetui.
4. Kas treji metai Komisija kartu su Banku parengia bendrą įvertinimo ataskaitą dėl Viduržemio jūros regiono partneriams jau suteiktos paramos, įskaitant programų veiksmingumą ir strateginių dokumentų persvarstymą. Ši ataskaita pristatoma MED komiteto aptarimui.
5. Taryba šį reglamentą peržiūrės iki 2006 m. birželio 30 d. Šiuo tikslu Komisija Tarybai iki 2005 m. gruodžio 31 d. pateikia įvertinimo ataskaitą su pasiūlymais dėl reglamento ateities ir, prireikus, jo dalinius pakeitimus, kuriuos reikia priimti.
16 straipsnis
Kai nesama būtinos sudedamosios dalies tęsti paramą Viduržemio jūros regiono partneriui, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti dėl tinkamų priemonių.
17 straipsnis
1. Nuo 1996 m. gruodžio 31 d. panaikinamas Reglamentas (EEB) Nr. 1763/92.
2. Nuo 1997 m. sausio 1 d. Reglamentas (EEB) Nr. 1762/92 taikomas šią datą galiojančių protokolų valdymui ir pagal nebegaliojančius protokolus likusių lėšų skyrimui.
18 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
1 STRAIPSNYJE NURODYTOS TERITORIJOS IR ŠALYS PARTNERĖS
Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika
Kipro Respublika
Egipto Arabų Respublika
Izraelio Valstybė
Jordanijos Karalystė
Libano Respublika
Maltos Respublika
Maroko Karalystė
Sirijos Arabų Respublika
Tuniso Respublika
Turkijos Respublika
Gazos ir Vakarų Kranto okupuotosios teritorijos
II PRIEDAS
2 straipsnio įgyvendinimo tikslai ir taisyklės
|
I. |
a) Parama ekonominiam pereinamajam laikotarpiui ir Europos-Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos erdvės įsteigimui pirmiausia apima: — darbo vietų kūrimą ir privataus sektoriaus plėtojimą, įskaitant verslo aplinkos gerinimą bei paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, — rinkų atvėrimą, investicijų, pramoninio bendradarbiavimo bei prekybos tarp Europos bendrijos ir Viduržemio jūros regiono partnerių bei tarp pačių Viduržemio jūros regiono partnerių skatinimą, — ekonominės infrastruktūros atnaujinimą, kuris gali apimti finansų ir mokesčių sistemas. b) Partnerių reformų programas remianti veikla įgyvendinama remiantis šiais principais: — paramos programos parengiamos taip, kad atstatytų pagrindines finansines pusiausvyras ir sukurtų spartesnei plėtrai palankią verslo aplinką, tuo pat metu didinant gyventojų gerovę, — paramos programos taip pat prisideda prie reformų svarbiausiuose sektoriuose siekiant sukurti laisvosios prekybos erdvę su Europos bendrija, — paramos programos pritaikomos kiekvienos šalies konkrečiai padėčiai bei atsižvelgia į ekonomines ir socialines sąlygas, — paramos programos nustato priemones, ypač skirtas remti ekonominį perėjimą socialinių sąlygų ir įdarbinimo požiūriais bei pašalinti neigiamą poveikį, kurį struktūrinių reformų procesas gali daryti socialinėms sąlygoms ir įdarbinimui, ypač neturtingųjų visuomenės sluoksnių socialinėms sąlygoms ir įdarbinimui, — lėšų išmokėjimas tiesioginės biudžeto paramos pavidalu bus įgyvendinamas dalimis remiantis atitikimu pagal paramos programą sutartiems tikslams ir sektorių uždaviniams. Būtina atitikti šiuos tinkamumo kriterijus: — atitinkama šalis turi vykdyti reformų programą, patvirtintą Bretton Woods institucijų, arba įgyvendinti analogiškomis pripažintas ir su tomis institucijomis koordinuojamas, tačiau nebūtinai jų remiamas programas atsižvelgiant į reformų apimtį ir veiksmingumą, — siekiant sukurti laisvosios prekybos erdvę su Europos bendrija, būtina atsižvelgti į šalies ekonominę padėtį makroekonominiame lygyje (įsiskolinimas, skolų aptarnavimo išlaidos, mokėjimų balansas, biudžeto padėtis, monetarinė padėtis, BVP lygis vienam gyventojui ir nedarbo lygis) bei į sektorių reformų lygį. |
|
II. |
Parama subalansuotai ekonominei ir socialinei plėtrai pirmiausia apima: — pilietinės visuomenės ir gyventojų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant plėtros priemones, — socialinių paslaugų, ypač sveikatos, šeimos planavimo, vandens tiekimo, sanitarinių sąlygų priežiūros ir aprūpinimo būstu, gerinimą, — plataus ir teisingo dalinimosi augimo vaisiais skatinimą, ypatingą dėmesį skiriant JT viršūnių susitikimuose sutartiems ir į tarptautinius vystymo uždavinius įtrauktiems kovos prieš skurdą tikslams, — harmoningą ir integruotą kaimo plėtrą bei gyvenimo sąlygų mieste gerinimą, — glaudesnį bendradarbiavimą dėl žemės ūkio, ypač dėl kokybės ir standartų, — glaudesnį bendradarbiavimą dėl žuvininkystės ir jūrinių išteklių subalansuotą naudojimą, — aplinkos apsaugą ir gerinimą, ypatingą dėmesį skiriant įspėjamųjų ir prevencinių veiksmų principams remiant ekonominę plėtrą glaudesniu bendradarbiavimu aplinkosaugos srityje, — ekonominės infrastruktūros, ypač transporto, energetikos, kaimo ir miesto plėtros sektoriuose, atnaujinimą stiprinant veiklą, susijusią su informacine visuomene, informacinėmis technologijomis ir telekomunikacijomis, — žmogiškųjų išteklių integruotą plėtrą, papildančią valstybių narių programas, ypač dėl tolesnio profesinio rengimo pagal pramoninį bendradarbiavimą, bei mokslinių ir technologinių tyrimų potencialo didinimą, — demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms stiprinimą, ypač per nevyriausybines organizacijas Europos bendrijoje ir Viduržemio jūros regiono partneriuose, — kultūrinį bendradarbiavimą ir jaunimo mainus, — bendradarbiavimą ir techninę pagalbą siekiant sustiprinti bendradarbiavimą migracijos ir kovos su nelegalia migracija srityje, įskaitant nelegalių gyventojų repatrijavimą, — bendradarbiavimą ir techninę pagalbą kovojant su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant nelegalią narkotikų kontrabandą ir prekybą žmonėmis, — bendradarbiavimo su teisine valstybe susijusiose srityse, tokiose kaip bendradarbiavimas teisminėse ir baudžiamosiose bylose, plėtojimą, teisinės sistemos nepriklausomumą ir veiksmingumą užtikrinančių institucijų stiprinimą, nacionalinių saugumo tarnybų apmokymą bei civilinę saugą. |
|
III. |
Regioninis, subregioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas pirmiausia remiamas: a) struktūrų regioniniam bendradarbiavimui tarp Viduržemio jūros regiono partnerių bei tarp jų ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių įsteigimu ir plėtra; b)
— regioninei prekybai būtinos fizinės infrastruktūros, įskaitant transporto, ryšių ir energetikos infrastruktūrą, sukūrimu, — reguliavimo sistemos gerinimu ir sienos kirtimo infrastruktūros mažos apimties projektais; — bendradarbiavimu didelių geografinių regionų lygiu bei priemonėmis, papildančiomis tas, kurių šioje srityje imamasi Europos bendrijoje, įskaitant paramą Viduržemio jūros regiono partnerių transporto ir energetikos tinklų sujungimui su europiniais tinklais; c) kita regionine veikla, įskaitant Europos-Arabų šalių dialogą; d) Europos bendrijos ir Viduržemio jūros regiono partnerių pilietinių visuomenių mainais; šiuo požiūriu decentralizuotas bendradarbiavimas: — sieks nustatyti Bendrijos pagalbos nevyriausybinius gavėjus, — bus ypač sutelktas susieti universitetus ir tyrinėtojus, vietines bendruomenes, asociacijas, politikos mokslų fondus, profesines sąjungas ir nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą, privatų verslą ir kultūros institucijas plačiąja prasme bei kitus IV punkte išvardintus subjektus. Programos turi būti sutelktos šalyse partnerėse skatinti pilietinės visuomenės dalyvavimą ir kūrimąsi, ypač skatinant informaciją tarp tinklų ir ilgalaikius ryšius tarp tinklo partnerių. |
|
IV. |
Tinkamas valdymas skatinamas remiant svarbiausias institucijas ir svarbiausius pilietinės visuomenės veikėjus, tokius kaip vietinės valdžios institucijos, kaimo ir gyvenviečių grupės, abipusės pagalbos asociacijos, profesinės sąjungos, žiniasklaida ir verslą remiančios organizacijos, bei padedant didinti viešojo administravimo gebėjimus plėtoti strategijas ir valdyti jų įgyvendinimą. |
|
V. |
Priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, atsižvelgia į moterų ir vyrų potencialo ekonominiame ir socialiniame gyvenime analizę, kad lyčių aspektai būtų įtraukti į plėtros bendradarbiavimo programų kūrimą ir įgyvendinimą. Ypatinga svarba teikiama moterų švietimui ir darbo vietų moterims kūrimui. Priemonės taip pat atsižvelgia į poreikį skatinti jaunimo švietimą ir darbo vietų jaunimui kūrimą siekiant paspartinti jų socialinę integraciją. |
|
VI. |
Pagal šį reglamentą finansuojama veikla iš esmės teikiama techninės paramos, mokymo, institucijų kūrimo, informavimo, seminarų, tyrimų, investicijų projektų į smulkias, mažas ir vidutines įmones bei infrastruktūrą ir veiksmų, skirtų akcentuoti Bendrijos paramos pobūdį, pavidalu. Jei tai gali pasirodyti veiksminga, turėtų būti pasinaudota decentralizuotu bendradarbiavimu. Rizikos kapitalo operacijos ir palūkanų normų subsidijos bus finansuojamos bendradarbiaujant su Banku. |
|
VII. |
Rengiant ir įgyvendinant šio reglamento priemonėmis finansuojamą veiklą, tinkamai atsižvelgiama į aplinkosaugos sumetimus. |
( 1 ) OL C 232, 1995 9 6, p. 5 ir
OL C 150, 1996 5 24, p. 15.
( 2 ) OL C 17, 1996 1 22, p. 184 ir nuomonė, pareikšta 1996 m. birželio 20 d. (OL C 198, 1996 7 8).
( 3 ) OL L 181, 1992 7 1, p. 1.
( 4 ) OL L 181, 1992 7 1, p. 5.
( 5 ) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.
( 6 ) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
( 7 ) OL L 344, 2005 12 27, p. 23.
( 8 ) OL L 356, 1977 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, EAPB, Euratomas) Nr. 2673/1999 (OL L 326, 1999 12 18, p. 1).