1.1.

Medžiagos, įrenginiai ir visos kitos darbo priemonės, kurios judėdamos gali pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai, privalo būti tinkamai ir patikimai pritvirtintos.

1.2.

Lipti ant paviršių, pagamintų iš nepakankamai tvirtų medžiagų, galima tik tokiu atveju, jei yra įranga arba priemonės saugiai dirbti.

2.1.

Elektros paskirstymo įrenginiai ir jų instaliacija privalo būti suprojektuoti, įrengti ir naudojami taip, kad nekeltų gaisro ir sprogimo pavojaus; darbuotojai privalo būti apsaugoti nuo elektros smūgio rizikos dėl tiesioginio ar netiesioginio prisilietimo.

2.2.

Projektuojant ir įrengiant darbovietes bei parenkant įrangą ir apsaugos priemones, turi būti atsižvelgiama į tiekiamos elektros rūšį ir įtampą, išorines sąlygas ir dirbančiųjų su elektros įrenginiais kvalifikaciją.

3.1.

Evakuacijos keliai ir avariniai išėjimai privalo būti laisvi ir turi tiesiai vesti į saugią zoną.

3.2.

Kilus pavojui darbuotojams privalo būti sudaryta galimybė kuo greičiau ir saugiau palikti visas darbo vietas.

3.3

Evakuacijos kelių ir išėjimų skaičius, išdėstymas ir matmenys priklauso nuo statybvietės ir patalpų paskirties, įrengimo ir matmenų bei didžiausio galimo darbuotojų skaičiaus.

3.4.

Specialūs evakuacijos keliai ir išėjimai ženklinami laikantis nacionalinių taisyklių, įgyvendinančių Direktyvą 77/576/EEB ( 4 ).

Šie ženklai turi būti pakankamai patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

3.5.

Evakuacijos keliai ir išėjimai bei judėjimo keliai ir durys, vedantys į evakuacinius kelius ir išėjimus, turi būti be kliuvinių, kad bet kuriuo metu nekliudomai galima būtų jais naudotis.

3.6.

Evakuaciniuose keliuose ir išėjimuose privalo būti įrengtas reikiamo intensyvumo avarinis apšvietimas, jeigu sugestų bendras apšvietimas.

4.1.

Atsižvelgiant į statybvietės ypatybes, patalpų matmenis ir paskirtį, naudojamus įrenginius, fizines ir chemines naudojamų medžiagų savybes bei galimą didžiausią darbuotojų skaičių, privalo būti numatytas pakankamas kiekis reikiamų gaisro gesinimo priemonių ir, jeigu būtina, privalo būti įrengti gaisro detektoriai ir signalizacijos įrenginiai.

4.2.

Gesinimo įranga, gaisro detektoriai ir gaisro signalizacijos įrenginiai privalo būti reguliariai tikrinami ir prižiūrimi.

Periodiškai atliekami atitinkami bandymai ir rengiamos pratybos.

4.3.

Neautomatinės gaisro gesinimo priemonės išdėstomos prieinamose vietose ir turi būti paprastos naudoti. Jos ženklinamos laikantis nacionalinių nuostatų, įgyvendinančių Direktyvą 77/576/EEB.

Šie ženklai turi būti pakankamai patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

6.1.

Darbo vietos privalo būti įrengtos taip, kad darbuotojų neveiktų kenksmingi triukšmo lygiai ar kenksmingi išoriniai veiksniai (dujos, garai, dulkės).

6.2.

Jeigu darbuotojai turi patekti į zoną, kur ore gali būti nuodingų arba pavojingų medžiagų arba nepakanka deguonies, arba yra gaisro pavojus, tokios uždaros erdvės oras turi būti reguliuojamas taip, kad būtų pašalintas bet koks pavojus.

6.3.

Darbuotojo jokiu būdu neturi veikti didelę riziką keliantis uždaros erdvės oras.

Darbuotojas turi būti nuolat stebimas iš išorės ir turi būti imtasi visų atsargos priemonių, kad būtų galima greitai ir efektyviai suteikti reikiamą pagalbą.

8.1.

Darbo vietos, patalpos ir judėjimo keliai išdėstomi taip, kad kiek galima daugiau būtų apšviesti natūralia šviesa. Tamsiu paros metu ir tuomet, kai natūralaus apšvietimo nepakanka, turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas; jeigu reikia, naudojami kilnojamieji šviesos šaltiniai, atsparūs aplinkos poveikiams.

Dirbtinis apšvietimas neturi trukdyti pastebėti ir suprasti įspėjamuosius saugos ženklus arba užrašus.

8.2.

Darbo patalpų, darbo vietų ir judėjimo kelių apšvietimas įrengiamas taip, kad darbuotojams nekiltų nelaimingų atsitikimų rizika dėl įrengto apšvietimo rūšies.

8.3.

Jei darbo patalpose, darbo vietose ir judėjimo keliuose, dingus dirbtiniam apšvietimui darbuotojams gresia itin didelis pavojus, privalo būti įrengtas reikiamo intensyvumo avarinis apšvietimas.

9.1.

Stumdomosios durys privalo turėti saugos įrenginius, kad neišslystų iš rėmų ir nenukristų.

9.2.

Pakeliamosios durys ir vartai privalo turėti apsaugos mechanizmą, kad nenukristų žemyn.

9.3.

Evakuacinių išėjimų durys ir vartai privalo būti atitinkamai paženklinti.

9.4.

Šalia kiekvienų vartų, skirtų transporto priemonių eismui, privalo būti įrengtos durys pėstiesiems, išskyrus atvejus, kai pėstiesiems eiti pro šiuos vartus nepavojinga; durys pėstiesiems privalo būti ryškiai paženklintos ir numatytos priemonės, kad jomis galima būtų nekliudomai naudotis bet kuriuo metu.

9.5.

Mechaninės durys ir vartai privalo varstytis taip, kad darbuotojams nekiltų nelaimingų atsitikimų rizika.

Mechaninių durų avarinio stabdymo įtaisai privalo būti lengvai pastebimi ir pasiekiami. Kai nutrūkus energijos tiekimui mechaninės durys ir vartai automatiškai neatsidaro, privalo būti galimybė juos atidaryti rankomis.

10.1.

Judėjimo keliai, tarp jų laiptai, pritvirtintos kopėčios, krovimo aikštelės ir rampos, turi būti taip apskaičiuoti, išdėstyti ir pritaikyti pakeitimams, kad galima būtų prie jų saugiai prieiti ir jie nekeltų pavojaus darbuotojams, dirbantiems šalia tokių judėjimo kelių.

10.2.

Pėsčiųjų judėjimo ir (arba) krovinių gabenimo kelių, tarp jų privažiavimo kelių krovimo darbams, matmenys privalo būti nustatomi atsižvelgiant į potencialių naudotojų skaičių ir veiklos pobūdį.

Jeigu judėjimo keliuose naudojamos transporto priemonės, privalo būti numatytas pakankamai saugus atstumas arba saugi įranga kitiems statybvietėje esantiems asmenims.

Keliai privalo būti aiškiai pažymėti, reguliariai tikrinami ir deramai prižiūrimi.

10.3.

Transporto priemonių judėjimo keliai privalo būti nutiesti pakankamu atstumu nuo durų, vartų, pėsčiųjų perėjų, koridorių bei laiptinių.

10.4.

Jeigu statybvietėje yra zonų, į kurias įėjimas ribotas, jose privalomi įrenginiai, kliudantys neturintiems teisės darbuotojams patekti į šias zonas.

Privalu imtis reikiamų priemonių pasaugoti tuos darbuotojus, kurie turi teisę įeiti į pavojingas zonas.

Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.

11.1.

Krovimo platformų ir rampų matmenys privalo atitikti jomis gabenamų krovinių dydį.

11.2.

Krovimo platformose turi būti bent vienas išėjimas.

11.3.

Krovimo rampos turi būti įrengtos taip, kad darbuotojai negalėtų nuo jų nukristi.

13.1.

Darbdavys turi užtikrinti galimybę suteikti pirmąją pagalbą ir kad to apmokytus darbuotojus galima būtų bet kuriuo metu iškviesti.

Turi būti imtasi priemonių, kad darbuotojas, kuris įvykus nelaimingam atsitikimui buvo sužeistas arba staiga susirgo, būtų nedelsiant nugabentas į medicinos įstaigą.

13.2.

Atsižvelgiant į statybos darbų apimtį arba veiklos rūšį, turi būti numatyta viena ar kelios patalpos pirmajai pagalbai suteikti.

13.3.

Pirmosios pagalbos patalpose privalo būti pagrindinė pirmosios pagalbos įranga ir priemonės; į tokias patalpas turi būti lengvai patenkama su neštuvais.

Patalpos ženklinamos laikantis nacionalinių teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą 77/576/EEB.

13.4.

Be to, pirmosios pagalbos priemonės turi būti įrengtos visose vietose, kuriose jos reikalingos pagal darbo sąlygas.

Šios priemonės turi būti tinkamai pažymėtos ir lengvai pasiekiamos.

Matomose vietose turi būti aiškiai nurodyti vietinių gelbėjimo tarnybų adresai ir telefono numeriai.

14.1.

Persirengimo patalpa ir drabužių spintelės

14.2.

Dušai ir praustuvai

14.3.

Tualetai ir praustuvai

Darbuotojams netoli darbo vietų, poilsio bei persirengimo patalpų ir dušų arba prausyklų privalo būti įrengtas reikiamas tualetų ir praustuvų skaičius.

Vyrams ir moterims privalo būti įrengti atskiri tualetai arba numatyta galimybė jais naudotis atskirai.

15.1.

Jeigu būtina dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos, ypač dėl darbo pobūdžio arba darbuotojų skaičiaus bei dėl didelio atstumo iki statybvietės, privalu darbuotojams įrengti poilsio ir (arba) apgyvendinimo patalpas, į kurias lengva patekti.

15.2.

Poilsio ir (arba) apgyvendinimo patalpos turi būti pakankamai erdvios, su atitinkamam darbuotojų skaičiui pakankamu stalų ir kėdžių su atramomis skaičiumi.

15.3.

Jeigu tokios patalpos neįrengtos, privalo būti numatyta galimybė darbuotojams pailsėti darbo pertraukų metu.

15.4.

Stacionariose apgyvendinimo patalpose, išskyrus tas, kurios naudojamos išimties atveju, privalo būti pakankamai sanitarinių įrenginių, valgomasis ir poilsio patalpos.

Atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, juose turi būti lovos, spintos, stalai ir kėdės; paskirstant patalpas, reikia atsižvelgti į moterų ir vyrų apgyvendinimo ypatumus.

15.5.

Poilsio ir (arba) apgyvendinimo patalpose privalo būti numatytos priemonės nerūkančiuosius apsaugoti nuo tabako dūmų.

18.1.

Statybvietes supančios aplinkos ribos ir perimetras privalo būti aiškiai matomi ir suprantamai pažymėti.

18.2.

Darbuotojų apgyvendinimo patalpose, taip pat netoli darbo vietų darbuotojai privalo būti aprūpinti pakankamu geriamo vandens kiekiu ir pagal galimybes kitais gaiviaisiais gėrimais.

18.3.

Darbuotojai:

4.1.

Poilsio, budėtojų, sanitarinių, valgyklų ir pirmosios pagalbos patalpų temperatūra privalo atitikti tų patalpų paskirtį.

4.2.

Atsižvelgiant į darbo pobūdį ir patalpų paskirtį, turėtų būti vengiama pernelyg intensyvių saulės spindulių, patenkančių per langus, stoglangius ir stiklo pertvaras.

6.1.

Darbo vietose grindys turi būti lygios, be angų ar pavojingų nuožulnumų; jos privalo būti tvirtos, stabilios ir neslidžios.

6.2.

Patalpų grindų, sienų ir lubų paviršiai turi būti lengvai valomi ir atnaujinami pagal higienos normų reikalavimus.

6.3.

Permatomos ir šviesą praleidžiančios sienos, ypač stiklo pertvaros, esančios patalpose ar netoli darbo vietų bei judėjimo kelių, turi būti pažymėtos, pagamintos iš saugios medžiagos arba turi būti įrengtos šių vietų ar judėjimo kelių apsaugos, kad darbuotojai išvengtų sąlyčio su sienomis arba sužeidimų sudužus.

7.1.

Darbuotojai privalo turėti galimybę saugiai atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti langus, stoglangius ir vėdinimo įrenginius.

Atverti langai ir stoglangiai neturi kelti pavojaus darbuotojams.

7.2.

Langai ir stoglangiai privalo turėti tvirtinimo ar kitokius įtaisus, kad nekiltų pavojus juos valantiems ir patalpoje esantiems darbuotojams.

8.1.

Durų ir vartų išdėstymas, skaičius ir matmenys bei jų gamybai panaudotos medžiagos turi atitikti darbo patalpų ar vietų paskirtį bei jose atliekamų darbų pobūdį.

8.2.

Permatomos durys turi būti pažymėtos aiškiai matomame lygyje.

8.3.

Sukamosios durys ir vartai turi būti permatomi arba su permatomomis įsprūdomis.

8.4.

Jeigu permatomos ar šviesą praleidžiančios durys ir vartai nėra pagaminti iš saugios medžiagos ir kelia pavojų darbuotojams susižeisti durims ar vartams sudužus, tokie paviršiai turi būti apsaugoti nuo sudužimo.

1.1.

Kilnojamosios ar stacionarios darbo vietos, nepaisant to, kokiame aukštyje ar gylyje įrengtos, turi būti tvirtos ir stabilios, atkreipiant dėmesį į:

Jeigu šių darbo vietų atraminės ir kitos sudedamosios dalys nėra pakankamai stabilios, jų stabilumas užtikrinamas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės ar savaiminės visos darbo vietos ar kai kurių jos dalių slinkties.

1.2.

Tikrinimas

Stabilumas ir tvirtumas turi būti tikrinamas, ypač pakeitus darbo vietos aukštį ar gylį.

2.1.

Statybvietės elektros įrenginiai ir jų instaliacija, ypač jei jie veikiami aplinkos veiksnių, turi būti reguliariai tikrinami ir prižiūrimi.

2.2.

Privalu patikslinti, patikrinti ir aiškiai pažymėti įrenginius, buvusius statybvietėje prieš ją įrengiant.

2.3.

Jei yra elektros oro linijos, jeigu galima, jos privalo būti iškeltos už statybvietės ribų; jeigu elektros oro linijos negalima iškelti, tai elektros srovę būtina išjungti.

Jeigu to padaryti neįmanoma, oro liniją reikia atitverti ar pažymėti ženklu, kad į šią teritoriją nepatektų transporto priemonės ir įrenginiai.

Jeigu statybvietėje transporto priemonėms reikia važiuoti po oro linija, būtina įrengti įspėjamuosius ženklus ir kabančiuosius aptvarus.

5.1.

Nuo kritimo iš aukštai darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio, ir tvirtais aptvarais su pagrindiniais ir tarpiniais turėklais arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones.

5.2.

Iš esmės darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius ar kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus.

Jeigu dėl darbo pobūdžio šių įrenginių negalima naudoti, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo į darbo vietą priemonės ir saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai.

6.1.

Visi pastoliai turi būti deramai suprojektuoti, sumontuoti ir prižiūrimi, kad nenuvirstų arba staiga nepasislinktų.

6.2.

Darbo platformos, paklotas ir pastolių kopėčios projektuojamos, montuojamos tokio dydžio, laikomos ir naudojamos taip, kad apsaugotų žmones nuo kritimo arba nuo krintančių daiktų.

6.3.

Pastolius turi patikrinti kompetentingas asmuo:

6.4.

Kopėčios turi būti pakankamai tvirtos ir reikiamai prižiūrimos.

Jos turi būti tinkamai naudojamos atitinkamose vietose ir pagal paskirtį.

6.5.

Turi būti užtikrinta, kad kilnojamieji pastoliai savaime nesujudėtų.

7.1.

Visi kėlimo mechanizmai ir kėlimo priemonės, tarp jų pagrindinės sudedamosios dalys, tvirtinimai, įtvirtinimai ir atramos, turi būti:

7.2.

Ant visų kėlimo mechanizmų ir priemonių privalu aiškiai nurodyti didžiausios leistinos apkrovos dydį.

7.3.

Kėlimo mechanizmai ir priemonės turi būti naudojami tik pagal paskirtį.

8.1.

Žemės darbų mašinos ir transportavimo priemonės bei įrenginiai privalo būti:

8.2.

Žemės darbų mašinų ir transportavimo priemonių bei įrenginių vairuotojai ir aptarnaujantys juos darbuotojai turi būti specialiai parengti.

8.3.

Būtina užtikrinti, kad žemės darbų mašinos ir transportavimo įrenginiai bei mechanizmai neįgriūtų į iškasas ar į vandenį.

8.4.

Jei reikia, žemės darbų mašinos ir transportavimo įrenginių kabinos, mašinai apvirtus privalo apsaugoti vairuotoją nuo suspaudimo ir krintančių daiktų.

9.1.

Įrenginiai, mašinos ir įranga, tarp jų rankiniai įrankiai, su varikliu ar be jo, privalo būti:

9.2.

Slėgio įrenginiai ir prietaisai privalo būti galiojančių norminių aktų nustatyta tvarka reguliariai tikrinami ir bandomi.

10.1.

Dirbant tranšėjose, šuliniuose ar tuneliuose privaloma imtis reikiamų saugos priemonių:

10.2.

Prieš pradedant žemės darbus, turi būti imtasi priemonių nustatyti ir minimaliai sumažinti požeminių kabelių ir kitų inžinerinių tinklų keliamą pavojų.

10.3.

Tranšėjos privalo būti įrengtos taip, kad į jas būtų galima saugiai įeiti ir išeiti.

10.4.

Iškastas gruntas, medžiagos ir judančios transporto priemonės privalo būti laikomos saugiu atstumu nuo tranšėjų; kai reikia, turi būti pastatyti tinkami aptvarai.

12.1.

Plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos ir ramsčiai privalo būti pagaminti, sumontuoti ir išardomi tik kompetentingam asmeniui prižiūrint.

12.2.

Būtina imtis apsaugos priemonių, kad darbuotojams nekiltų rizika dėl laikino konstrukcijų netvirtumo arba nestabilumo.

12.3.

Klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai privalo būti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiūrimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas.

13.1.

Visos užtūros ir kesonai turi būti:

13.2.

Montuoti, statyti, perstatyti arba išardyti užtūrus ir kesonus galima tik prižiūrint kompetentingam asmeniui.

13.3.

Visas užtūras ir kesonus privalo reguliariai tikrinti kompetentingas asmuo.

14.1.

Jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija valstybių narių nustatytus dydžius, privalo būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo.

14.2.

Jeigu darbuotojas turi dirbti ant stogo arba arti jo ar kito paviršiaus, pagaminto iš trapių medžiagų, kurios gali įlūžti, būtina imtis atsargumo priemonių, kad darbininkai netyčia neužliptų ant trapios medžiagos arba nenukristų ant žemės.