PRIEDAS

Valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su EEE susitarimo veikimu analizės gairės  (1)

TURINYS

1.

Įžanga

2.

Taikymo sritis

3.

Tinkamumo kriterijai

3.1.

Projekto apibrėžimas

3.2.

Bendras Europos interesas

3.2.1.

Bendrieji suvestiniai kriterijai

3.2.2.

Bendrieji teigiami rodikliai

3.2.3.

Konkretūs kriterijai

3.3.

Projekto svarba

4.

Suderinamumo kriterijai

4.1.

Pagalbos būtinumas ir proporcingumas

4.2.

Netinkamo konkurencijos iškraipymo prevencija ir pusiausvyros tyrimas

4.3.

Skaidrumas

5.

Baigiamosios nuostatos

5.1.

Įsipareigojimas pranešti

5.2.

Ex post vertinimas ir ataskaitų teikimas

5.3.

Įsigaliojimas, galiojimas ir persvarstymas

Tinkamos finansuoti išlaidos

1.   Įžanga

1.

Šiame gairių skyriuje pateikiamos bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) viešojo finansavimo vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles gairės.

2.

BEISP gali būti reikšmingu įnašu į ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir Europos ekonominės erdvės (EEE) pramonės bei ekonomikos konkurencingumą, nes šie projektai daro teigiamą šalutinį poveikį vidaus rinkai ir visuomenei.

3.

Įgyvendinant BEISP, susidaro sąlygos bendrai kaupti žinias, patirtį, finansinius išteklius ir suburti ekonominės veiklos vykdytojus visoje EEE, kad būtų pašalintos didelės rinkos nepakankamumo arba sisteminės problemos ir įveikti socialiniai sunkumai, kuriems kitų priemonių nėra. Šie projektai skirti sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių pajėgoms, kad būtų galima vykdyti didelio masto projektus, kurie būtų labai naudingi EEE ir Susitariančiųjų Šalių piliečiams.

4.

BEISP gali būti svarbūs visoms politikos sritims ir veiksmams, kuriais siekiama bendrų Europos tikslų, ypač tų, kurie susiję su strategijos „Europa 2020“ (2) tikslais, Europos Sąjungos pavyzdinėmis iniciatyvomis ir pagrindinėmis ekonomikos augimo sritimis, kaip antai bazinėmis didelio poveikio technologijomis (3).

5.

Valstybės pagalbos modernizavimo (VPM) iniciatyvoje (4) raginama valstybės pagalbą skirti siekiant bendros svarbos Europos tikslų, laikantis strategijos „Europa 2020“ darbotvarkės prioritetų, kad būtų pašalintos rinkos nepakankamumo arba kitos svarbios sisteminės problemos, trukdančios skatinti augimą, kurti darbo vietas bei integruotą, dinamišką ir konkurencingą vidaus rinką. Įgyvendinant BEISP dažnai reikia, kad aktyviai dalyvautų valdžios institucijos, nes priešingu atveju tokie projektai rinkoje nebūtų finansuojami. Jeigu tokių projektų viešasis finansavimas yra valstybės pagalba, šiame komunikate nustatomos taisyklės, taikytinos siekiant užtikrinti, kad vidaus rinkoje būtų išsaugotos vienodos sąlygos.

6.

VPM yra gera proga atnaujinti ir sujungti dabartines gaires į vieną dokumentą, kad jis atitiktų strategijos „Europa 2020“ tikslus ir VPM uždavinius, taip pat į šio dokumento taikymo sritį įtraukti kitas sritis, kurioms jis galėtų būti taikomas. Todėl šiomis gairėmis pakeičiamos visos galiojančios nuostatos dėl BEISP. Taigi šiose gairėse Susitariančiosioms Šalims pateikiamos specialios tarpdalykinės gairės, kurių tikslas – skatinti vystyti svarbius bendradarbiavimo projektus, kuriais skatinami bendri Europos interesai.

7.

EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu. Šiose gairėse taip pat pateikiamos gairės dėl kriterijų, kuriuos ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) taikys vertindama BEISP vykdymui skatinti skirtą valstybės pagalbą. Jose pirmiausia apibrėžiama taikymo sritis ir pateikiamas sąrašas kriterijų, kuriuos Institucija taikys vertindama tokių projektų pobūdį ir svarbą, kai taikomas EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktas. Gairėse taip pat paaiškinama, kaip Institucija vertins BEISP viešojo finansavimo suderinamumą pagal valstybės pagalbos taisykles.

8.

Šiose gairėse neatmetama galimybė, kad pagalba, kuria siekiama skatinti BEISP vykdymą, taip pat gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal kitas nuostatas, visų pirma EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, ir jų įgyvendinimo taisykles. Valstybės pagalbos sistema buvo modernizuota, kad Susitariančiosioms Šalims būtų daugiau galimybių subsidijuoti svarbius projektus, kuriuos vykdant įvairiose srityse šalinamos rinkos nepakankamumo ir sanglaudos problemos siekiant skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą. Tačiau tose nuostatose negali būti visiškai atsižvelgta į BEISP svarbą, ypatumus ir savybes – tam gali reikėti atskirų tinkamumo, suderinamumo ir procedūrinių nuostatų, kurios nustatytos šiose gairėse.

2.   Taikymo sritis

9.

Šios gairės taikomos visų ekonominės veiklos sektorių BEISP.

10.

Šios gairės netaikomos: a) priemonėms, susijusioms su pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip nustatyta sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse (5) arba bet kuriose vėlesnėse gairėse su pakeitimais arba jas pakeičiančiose gairėse; b) priemonėms, susijusioms su pagalba įmonėms, kurioms išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Institucijos sprendimą, kuriuo pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su EEE susitarimo veikimu; c) pagalbos priemonėms, kuriomis savaime arba jų sąlygomis, arba jų finansavimo būdu neišvengiamai pažeidžiama EEE teisė (6), visų pirma: — pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje Susitariančiojoje Šalyje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje Susitariančiojoje Šalyje, — pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti šalyje pagamintas prekes arba teikiamas paslaugas, — pagalbos priemonėms, kuriomis ribojamos pagalbos gavėjo galimybės naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus kitose Susitariančiosiose Šalyse.

3.   Tinkamumo kriterijai

11.

Nustatant, ar projektui taikomas EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktas, vadovaujamasi šiais kriterijais:

3.1.   Projekto apibrėžimas

12.

Pagalbą siūloma skirti vienam projektui, kurio tikslai ir įgyvendinimo sąlygos, įskaitant jo dalyvius ir finansavimą, yra aiškiai apibrėžti (7).

13.

Institucija taip pat gali laikyti tinkamu integruotą projektą, t. y. grupę atskirų projektų, įtrauktų į bendrą struktūrą, veiksmų planą arba programą, kuriais siekiama to paties tikslo ir kurie pagrįsti nuosekliu sisteminiu požiūriu. Atskiri integruoto projekto komponentai gali būti susiję su atskirais tiekimo grandinės lygmenimis, tačiau turi papildyti vieni kitus ir būti reikalingi siekiant įgyvendinti svarbų Europos tikslą (8).

3.2.   Bendras Europos interesas

3.2.1.   Bendrieji suvestiniai kriterijai

14.

Projektu turi būti konkrečiai, aiškiai ir pamatuojamai prisidedama prie vieno arba kelių bendrų Europos tikslų ir jis turi turėti didelį poveikį EEE konkurencingumui, tvariam augimui, taip pat sprendžiant visuomenės uždavinius arba kuriant vertę visoje EEE.

15.

Projektas turi būti svarbiu įnašu siekiant bendrų Europos tikslų, pavyzdžiui, jis turi būti labai svarbus strategijai „Europa 2020“, Europos mokslinių tyrimų erdvei, Europos didelio poveikio technologijų strategijai (9), Europos energetikos strategijai (10), 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijai (11), Europos energijos saugumo strategijai (12), Europos elektronikos strategijai, transeuropiniams transporto ir energetikos tinklams, tokioms Sąjungos pavyzdinėms iniciatyvoms, kaip „Inovacijų sąjunga“ (13), „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (14), „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (15) arba „Globalizacijos eros pramonės politika“ (16).

16.

Projektas paprastai turi būti vykdomas daugiau nei vienoje Susitariančiojoje Šalyje (17) ir būti naudingas ne tik finansuojančioms Susitariančiosioms Šalims, bet ir daugeliui EEE dalių. Projekto nauda turi būti apibrėžta aiškiai, konkrečiai ir pamatuojamai (18).

17.

Projektas negali būti naudingas vien tik įmonėms ar atitinkamam sektoriui; dėl aiškiai ir konkrečiai apibūdinto teigiamo šalutinio poveikio (pvz., sisteminio poveikio keliuose vertės grandinės lygmenyse arba tiekėjų ar vartotojų rinkose, arba dėl alternatyvių naudojimo kituose sektoriuose būdų arba paskatų rinktis kitas transporto rūšis) projektas turi būti svarbus ir taikomas platesniu mastu Europos ekonomikai ar visuomenei.

18.

Projektas taip pat turi būti finansuojamas bendrai su pagalbos gavėju.

19.

Vykdant projektą taip pat turi būti laikomasi laipsniško aplinkosaugos požiūriu žalingų subsidijų nutraukimo principo, apie kurį kalbama Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane (19).

3.2.2.   Bendrieji teigiami rodikliai

20.

Be 3.2.1 skirsnyje minėtų suvestinių kriterijų, Institucija projektą vertins palankiau, jei: a) projektas buvo parengtas taip, kad visos suinteresuotos Susitariančiosios Šalys galėtų dalyvauti, atsižvelgiant į projekto rūšį, tikslą ir jo finansavimo poreikius; b) rengiant projektą dalyvauja Europos Komisija arba bet kuris juridinis asmuo, kuriam Europos Komisija perdavė savo įgaliojimus, pavyzdžiui, Europos investicijų bankas; c) projekto atrankoje dalyvauja Europos Komisija arba bet kuris juridinis asmuo, kuriam Europos Komisija perdavė savo įgaliojimus, jeigu šis asmuo šiuo tikslu veikia tik kaip įgyvendinimo struktūra; d) projekto valdyme dalyvauja Europos Komisija – arba bet kuris juridinis asmuo, kuriam Europos Komisija perdavė savo įgaliojimus, – ir kelios Susitariančiosios Šalys; e) vykdant projektą bendradarbiavimas yra didelio masto (partnerių yra daug, dalyvauja skirtingų sektorių organizacijos arba įvairių dydžių įmonės); f) projektas bendrai finansuojamas iš ELPA arba Europos Sąjungos fondo (20).

3.2.3.   Konkretūs kriterijai

21.

MTTPI projektai turi būti dideli novatoriški projektai arba kurti didelę su MTTPI susijusią pridėtinę vertę, atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus naujausius technikos laimėjimus.

22.

Projektais, kuriuose numatytas produktų ar paslaugų diegimas pramonėje, turi būti sudaromos sąlygos kurti naują produktą ar paslaugą, kurie didžia dalimi būtų susiję su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir (arba) diegti iš esmės novatorišką gamybos procesą. Reguliarus atnaujinimas be inovacijų esamuose įrenginiuose ir esamų produktų naujesnių versijų kūrimas nėra laikomi BEISP.

23.

Aplinkos, energetikos arba transporto projektai turi būti labai svarbūs Sąjungos aplinkos, energetikos (taip pat ir energijos tiekimo saugumo) arba transporto strategijai, arba jais turi būti reikšmingai prisidedama siekiant vidaus rinkos, įskaitant (tačiau ne tik) šiuos konkrečius sektorius, tikslų.

3.3.   Projekto svarba

24.

Kad projektą būtų galima laikyti BEISP, jis turi būti svarbus kiekybiniu arba kokybiniu požiūriu. Jis turėtų būti ypač didelės apimties arba masto ir (arba) susijęs su labai didele technologine arba finansine rizika.

4.   Suderinamumo kriterijai

25.

Vertindama pagalbos, kuria siekiama skatinti BEISP vykdymą, suderinamumą su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, Institucija atsižvelgs į toliau nurodytus kriterijus (21).

26.

Kaip nurodyta toliau, Institucija atliks pusiausvyros tyrimą, kad įvertintų, ar numatomas teigiamas poveikis viršija galimą neigiamą poveikį.

27.

Atsižvelgdama į projekto pobūdį, Institucija gali daryti prielaidą, kad rinkos nepakankamumas arba kitos svarbios sisteminės problemos yra tada ir kad prisidedama prie bendro Europos intereso tada, kai projektas atitinka 3 skirsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus.

4.1.   Pagalbos būtinumas ir proporcingumas

28.

Pagalba neturi būti subsidijuojamos projekto išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ir negali būti atlyginama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika. Projekto turėtų būti neįmanoma įvykdyti be pagalbos arba be pagalbos jis galėtų būti įvykdytas mažesne apimtimi ar mastu arba kitokiu būdu, dėl kurio būtų labai apribota jo numatoma nauda (22). Pagalba bus laikoma proporcinga tik tuo atveju, jeigu to paties rezultato negalima būtų pasiekti teikiant mažesnę pagalbą.

29.

Susitariančiosios Šalys turi pateikti Institucijai atitinkamą informaciją apie projektą, kuriam skiriama pagalba, taip pat išsamų priešingos padėties scenarijaus aprašymą, pagal kurį nė viena Susitariančioji Šalis neskiria gavėjui pagalbos. Priešingos padėties scenarijus gali būti būtinas, kai nėra alternatyvaus projekto arba kai į aiškiai apibrėžtą ir pakankamai nuspėjamą alternatyvų projektą pagalbos gavėjas atsižvelgia priimdamas vidaus sprendimus ir kai jis susijęs su alternatyviu projektu, kuris yra visiškai arba iš dalies vykdomas ne EEE.

30.

Jeigu nėra alternatyvaus projekto, Institucija patikrins, kad pagalbos suma neviršytų minimalios sumos, būtinos, kad projektas, kuriam teikiama pagalba, būtų pakankamai pelningas, pavyzdžiui, sudarydama galimybes pasiekti vidutinę grąžos normą (VGN), kuri atitiktų konkretaus sektoriaus ar įmonės orientacinę normą arba minimalaus pelningumo koeficientą (angl. hurdle rate). Šiuo tikslu taip pat galima naudoti įprastas grąžos, kurios pagalbos gavėjas reikalauja kituose tokios pat rūšies projektuose, normas, visos bendrovės kapitalo sąnaudas arba grąžą, kuri paprastai gaunama atitinkamame pramonės sektoriuje. Turi būti atsižvelgiama į visas numatomas susijusias išlaidas ir naudą per visą projekto vykdymo laikotarpį.

31.

Didžiausias pagalbos dydis bus nustatytas pagal trūkstamą finansavimą, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti išlaidas. Jei galima pagrįsti trūkstamo finansavimo analize, pagalbos intensyvumas galėtų siekti iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Finansavimo trūkumas – teigiamų ir neigiamų grynųjų pinigų srautų skirtumas investicijos naudojimo laikotarpiu, diskontuotas iki dabartinės vertės pagal atitinkamą diskonto koeficientą, rodantį normą grąžos, kurią turi gauti pagalbos gavėjas, kad galėtų vykdyti projektą, visų pirma atsižvelgdamas į susijusią riziką. Tinkamos finansuoti išlaidos yra nurodytos priede (23).

32.

Jeigu matyti, pavyzdžiui, iš įmonės vidaus dokumentų, kad pagalbos gavėjas gali laisvai rinktis, ar vykdyti projektą, kuriam teikiama pagalba, ar alternatyvų projektą, kuriam pagalba neteikiama, Institucija palygins numatomas investicijų į projektą, kuriam teikiama pagalba, ir į priešingos padėties projektą grynąsias dabartines vertes, atsižvelgdama į skirtingų verslo scenarijų tikimybes.

33.

Atlikdama analizę, Institucija atsižvelgs į šiuos aspektus: a) numatomo pokyčio apibūdinimą : Susitariančioji Šalis turi aiškiai apibūdinti elgesio pokytį, kurį, kaip tikimasi, nulems valstybės pagalba, t. y. ar bus pradedamas naujas projektas, ar didinama projekto apimtis, mastas arba įgyvendinimo sparta. Reikia nurodyti elgesio pokytį palyginant, kokie būtų numatomos veiklos rezultatai ir lygis su pagalba ir be jos. Šių dviejų scenarijų skirtumas parodo pagalbos priemonės poveikį ir jos skatinamąjį poveikį; b) pelningumo lygį : Jeigu privačiai įmonei nebūtų pakankamai pelninga imtis projekto, bet jis duotų svarbios naudos visuomenei, pagalbos skatinamasis poveikis yra labiau tikėtinas.

34.

Siekdama pašalinti tikruosius arba galimus tiesioginius arba netiesioginius tarptautinės prekybos iškraipymus, Institucija gali atsižvelgti į tai, kad konkurentai, esantys ne EEE, tiesiogiai arba netiesiogiai gavo (per paskutinius trejus metus) arba gaus lygiaverčio intensyvumo pagalbą panašiems projektams. Tačiau jeigu tarptautinės prekybos iškraipymų gali būti vėliau nei po trejų metų, atsižvelgiant į konkretų nurodyto sektoriaus pobūdį, minėtas orientacinis laikotarpis gali būti atitinkamai pratęstas. Jei įmanoma, atitinkama Susitariančioji Šalis pateiks Institucijai pakankamai informacijos, kad Institucija galėtų įvertinti padėtį, visų pirma būtinybę atsižvelgti į trečiosios šalies konkurento pranašumą. Jeigu Institucija neturės skirtos arba pasiūlytos pagalbos įrodymų, savo sprendimą ji taip pat galės priimti remdamasi netiesioginiais įrodymais.

35.

Rinkdama įrodymus, Institucija gali naudotis savo įgaliojimais atlikti tyrimus (24).

36.

Pagalbos priemonė turi būti pasirinkta atsižvelgiant į rinkos nepakankamumą arba kitas svarbias sistemines problemas, kurias šia priemone siekiama pašalinti. Pavyzdžiui, kai pagrindinė problema yra susijusi su galimybių gauti finansavimą stoka, Susitariančiosios Šalys paprastai turėtų taikyti pagalbą likvidumo paramos, pvz., paskolų ar garantijų, pavidalu (25). Kai su įmone būtina iš dalies pasidalyti rizika, pagalbos priemone paprastai turėtų būti pasirenkamas grąžintinas avansas. Grąžintinos pagalbos priemonės paprastai bus laikomos teigiamu veiksniu.

37.

Atitinkamais atvejais turi būti atsižvelgiama į energijos tiekimo saugumo ir efektyvaus energijos vartojimo tikslus.

38.

Institucija palankiau vertins projektus, prie kurių finansavimo didele dalimi prisidės patys pagalbos gavėjai arba nepriklausomi privatūs investuotojai. Įnašas materialiuoju ir nematerialiuoju turtu, taip pat žeme, vertinamas pagal rinkos kainą.

39.

Pagalbos gavėjų atranka, vykdant konkurencinį, skaidrų ir nediskriminacinį konkursą, bus laikoma teigiamu veiksniu.

4.2.   Netinkamo konkurencijos iškraipymo prevencija ir pusiausvyros tyrimas

40.

Susitariančioji Šalis turėtų pateikti įrodymų, kad siūloma pagalbos priemonė yra tinkama politikos priemonė siekiant projekto tikslo. Pagalbos priemonė nebus laikoma tinkama, jei tą patį rezultatą galima pasiekti kitomis mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiomis politikos ar pagalbos priemonėmis.

41.

Kad pagalba būtų suderinama, neigiamas pagalbos priemonės poveikis (konkurencijos iškraipymas ir poveikis Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai) turi būti ribotas ir mažesnis už teigiamą poveikį prisidedant prie bendros svarbos Europos tikslo.

42.

Vertindama neigiamą pagalbos priemonės poveikį, Institucija analizėje kreips dėmesį į numatomą pagalbos poveikį įmonių konkurencijai atitinkamose produktų rinkose, įskaitant gamintojų grandies ir vartotojų grandies rinkas, ir į perteklinių pajėgumų riziką.

43.

Institucija įvertins rinkos protekcionizmo ir dominavimo joje pavojus, ypač tuo atveju, kai mokslinių tyrimų rezultatai neplatinami arba platinami ribotai. Vykdant su infrastruktūros statyba susijusius projektus (26), turi būti užtikrinta galimybė atvirai ir be diskriminacijos naudotis infrastruktūra ir nediskriminuojantis kainų nustatymas (27).

44.

Institucija įvertins galimą neigiamą poveikį prekybai, taip pat Susitariančiųjų Šalių tarpusavio varžymosi dėl subsidijų riziką, kuri visų pirma gali kilti dėl pasirinktos vietos.

4.3.   Skaidrumas

45.

Susitariančiosios šalys užtikrina, kad išsamioje nacionalinėje ar regioninėje valstybės pagalbos svetainėje būtų skelbiama ši informacija: a) pagalbos priemonės ir jos įgyvendinimo nuostatų tekstas arba šio teksto saitas; b) pagalbą teikiančių institucijų pavadinimai; c) atskirų pagalbos gavėjų pavadinimas, kiekvienam gavėjui suteiktos pagalbos forma ir suma, suteikimo data, įmonės rūšis (MVĮ ar didelė bendrovė); regionas, kuriame įsisteigęs pagalbos gavėjas NUTS II lygmeniu; pagrindinis ekonomikos sektorius, kuriame įmonė vykdo veiklą pagal NACE grupės lygį (28).

46.

Toks reikalavimas gali būti nevykdomas, jei skirta individuali pagalba yra mažesnė nei 500 000 EUR. Ši informacija turi būti skelbiama po to, kai priimamas sprendimas suteikti pagalbą, ir saugoma bent 10 metų; ji taip pat turi būti neribotai prieinama plačiajai visuomenei (29). Iki 2016 m. liepos 1 d. Susitariančiosios Šalys neprivalės pateikti pirmiau nurodytos informacijos.

5.   Baigiamosios nuostatos

5.1.   Įsipareigojimas pranešti

47.

Pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį Susitariančiosios Šalys turi iš anksto pranešti Institucijai apie visus planus suteikti arba pakeisti valstybės pagalbą, įskaitant pagalbą BEISP.

48.

Tame pačiame BEISP dalyvaujančios Susitariančiosios Šalys yra raginamos, kai įmanoma, pateikti Institucijai bendrą pranešimą.

5.2.   Ex post vertinimas ir ataskaitų teikimas

49.

Vykdant projektą turi būti reguliariai teikiamos ataskaitos. Prireikus Institucija gali paprašyti atlikti ex post vertinimą.

5.3.   Įsigaliojimas, galiojimas ir persvarstymas

50.

Šios gairės bus taikomos nuo priėmimo dienos iki 2020 m. gruodžio 31 d.

51.

Institucija taikys šiose gairėse nurodytus principus visiems pagalbos projektams, apie kuriuos pranešta ir dėl kurių ji raginama priimti sprendimą, po to, kai gairės bus paskelbtos Institucijos svetainėje, net jeigu apie projektus buvo pranešta iki jų paskelbimo dienos.

52.

Laikydamasi Valstybės pagalbos gairių (30) II dalies skyriaus dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo nuostatų, Institucija pagalbai, apie kurią nepranešta, taikys šias gaires, jeigu pagalba buvo suteikta joms įsigaliojus, o visais kitais atvejais – taisykles, kurios galiojo tuo metu, kai pagalba buvo suteikta.

53.

Institucija gali nuspręsti bet kuriuo metu iš dalies pakeisti šias gaires, jei tai būtų reikalinga dėl priežasčių, susijusių su konkurencijos politika, arba siekiant atsižvelgti į kitas politikos sritis, tarptautinius įsipareigojimus, rinkų pokyčius arba dėl kitų pagrįstų priežasčių.

---

(1)  Šios gairės atitinka Europos Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijai“, paskelbtą 2014 m. birželio 20 d. (OL C 188, 2014 6 20, p. 4).

(2)  Komisijos komunikatas „2020 m. Europa Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020 galutinis, 2010 m. kovo 3 d.

(3)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos didelio poveikio technologijų strategija – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonė“, COM(2012) 341 final, 2012 m. birželio 26 d.

(4)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“, COM(2012) 209 final, 2012 m. gegužės 8 d.

(5)  Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, priimtos Sprendimu Nr. 321/14/COL (OL L 271, 2015 10 16, p. 35 ir EEE priedas Nr. 62, 2015 10 15, p. 1). Kaip paaiškinta tų gairių 23 punkte, kadangi kyla grėsmė tokių įmonių egzistavimui, sunkumų patirianti įmonė negali būti laikoma kitiems viešosios politikos tikslams siekti tinkama priemone, kol neužtikrinamas jos gyvybingumas.

(6)  Žr., pvz., Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C-156/98, ES:C:2000:467, 78 punktą ir Sprendimo Régie Networks prieš Rhône-Alpes Bourgogne, C-333/07, ES:C:2008:764, 94–116 punktus.

(7)  Kai dviejų ar daugiau mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektų negalima aiškiai atskirti vieno nuo kito, ypač tais atvejais, kai nėra tikėtina, kad technologiniu požiūriu juos galima sėkmingai įgyvendinti atskirai, jie turi būti laikomi vienu projektu. Projektui skirta pagalba, dėl kurios pasikeičia tik projekto vieta EEE, tačiau nesikeičia projekto pobūdis, apimtis ar mastas, nebus laikoma suderinama.

(8)  Toliau vienas projektas ir integruotas projektas yra vadinami projektu.

(9)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos didelio poveikio technologijų strategija – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonė“, COM(2012) 341 final, 2012 m. birželio 26 d.

(10)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Konkurencingos, tvarios ir saugios energetikos strategija“ Energetika 2020“, COM(2010) 639 galutinis, 2010 m. lapkričio 10 d.

(11)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“, COM(2014) 15 final, 2014 m. sausio 22 d.

(12)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos energijos saugumo strategijos, COM(2014) 330 final, 2014 m. gegužės 28 d.

(13)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, COM(2010) 546 galutinis, 2010 m. spalio 6 d.

(14)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, COM(2010) 245 galutinis, 2010 m. rugpjūčio 26 d., pripažintas 2011 m. spalio 26 d. vykusio EEE jungtinio parlamentinio komiteto 37-ojo posėdžio rezoliucijoje.

(15)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, COM(2011) 21, 2011 m. sausio 26 d.

(16)  Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys konkurencingumui ir tvarumui“, COM(2010) 614 galutinis, 2010 m. spalio 28 d.

(17)  Išskyrus tarpusavyje susijusias infrastruktūras ir TEN-T projektus, kurių svarba iš esmės yra tarpvalstybinė, nes jie yra fiziškai sujungti tarpvalstybiniais tinklais, arba kurie yra itin svarbūs siekiant pagerinti tarpvalstybinio eismo valdymą arba sąveikumą.

(18)  Vien to, kad projektą vykdo skirtingose šalyse veikiančios įmonės arba kad mokslinių tyrimų infrastruktūra vėliau naudojasi skirtingose EEE valstybėse narėse įsteigtos įmonės, nepakanka tam, kad būtų galima laikyti projektą BEISP. Teisingumo Teismas konstatavo, kad projektą galima apibūdinti kaip bendram Europos interesui svarbų projektą, jei jis yra tarpvalstybinės Europos programos, kurią bendrai remia kelių EEE valstybių narių Vyriausybės, dalis arba pradedamas vykdyti kelioms EEE valstybėms narėms imantis suderintų veiksmų kovoje su bendra grėsme. Sprendimo Exécutif regional wallon ir SA Glaverbel prieš Komisiją, sujungtos bylos C-62/87 ir 72/87, ES:C:1988:132, 22–23 punktai.

(19)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“, COM(2011) 571 galutinis, 2011 m. rugsėjo 20 d.

(20)  ELPA arba Europos Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo ELPA arba Europos Sąjungos institucijos, agentūros, bendrosios įmonės ar kitos įstaigos ir kuris nėra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas Susitariančiosios Šalies, nėra valstybės pagalba.

(21)  Pagal teismų praktiką Institucija gali savo nuožiūra įvertinti BEISP suderinamumą. 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Exécutif regional wallon ir SA Glaverbel prieš Komisiją, sujungtos bylos C-62/87 ir 72/87, Rink. p. 1573, 21 punktas.

(22)  Pagalbos paraiška turi būti pateikta prieš pradedant darbus, t. y. arba prieš su investicija susijusių statybos darbų pradžią, arba prieš pirmąjį įmonės įsipareigojimą užsakyti įrangą ar kitą įsipareigojimą, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama (terminas yra anksčiausia iš šių datų). Žemės įsigijimas ir parengiamieji darbai, pvz., leidimų gavimas ir preliminarios galimybių studijos, darbų pradžia nelaikomi.

(23)  Integruoto projekto atveju tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išsamiai nurodytos pagal kiekvieną atskirą projektą.

(24)  Žr. 2013 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 734/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 204, 2013 7 31, p. 15), 1 straipsnio 3 punktą. Priimant šias gaires svarstytas Reglamento (ES) Nr. 734/2013 įtraukimo į EEE susitarimą klausimas. Reglamentas (EB) Nr. 659/1999 įtrauktas į EEE susitarimą Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 164/2001 (OL L 65, 2002 3 7, p. 46 ir EEE priedas Nr. 13, 2002 3 7, p. 26).

(25)  Pagalbos teikimo garantijų forma trukmė turi būti ribota, o paskolų forma teikiamai pagalbai turi būti taikomi grąžinimo terminai.

(26)  Kad nekiltų abejonių, bandomosios linijos nelaikomos infrastruktūra.

(27)  Jeigu projektas susijęs su energetikos infrastruktūra, jam taikomi tarifai ir prieigos reguliavimas bei atskyrimo reikalavimai pagal vidaus rinkos teisės aktus.

(28)  Išskyrus verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją tinkamai pagrįstais atvejais ir gavus Institucijos pritarimą (Skyrius apie profesinę paslaptį valstybės pagalbos sprendimuose, Sprendimas Nr. 15/04/COL (paskelbta OL L 154, 2006 6 8, p. 27 ir EEE priede Nr. 29, 2006 6 8, p. 1).

(29)  Ši informacija skelbiama per 6 mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos. Susitariančiosios šalys privalės užtikrinti, kad neteisėtos pagalbos atveju ši informacija būtų paskelbta ex post per 6 mėnesius nuo Institucijos sprendimo datos. Informacija teikiama tokiu formatu, kuriuo naudojantis galima atlikti duomenų paiešką, juos gauti ir nesunkiai skelbti internete, pavyzdžiui, CSV arba XML formatu.

(30)  Sprendimas Nr. 154/07/COL (OL L 73, 2009 3 19, p. 23 ir EEE priedas Nr. 15, 2009 3 19, p. 1).