ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS REKOMENDACIJA

Nr. 54/04/COL

2004 m. kovo 30 d.

dėl koordinuotosios oficialios maisto produktų kontrolės programos 2004 m.

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą, ypač į jo 109 straipsnį ir 1 protokolą,

atsižvelgdama į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo, ypač į jo 5 straipsnio 2 dalies b punktą ir 1 protokolą,

atsižvelgdama į EEE susitarimo II priedo XII skyriaus 50 punkte nurodytą Aktą (1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 89/397/EEB dėl oficialios maisto produktų kontrolės  (1)), suderintą su EEE susitarimo 1 protokolu, ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

pasikonsultavusi su ELPA maisto produktų komitetu, padedančiu ELPA priežiūros institucijai,

kadangi:

REKOMENDUOJA ELPA VALSTYBĖMS:

1)   Per 2004 m. atlikti patikrinimus, vykdyti kontrolę, ir, jeigu nurodoma, paimti ėminius ir atlikti jų analizę laboratorijose, siekiant, kad:

2)   Nors šia rekomendacija nenustatomas ėminių ėmimo ir (arba) tikrinimo dažnis, užtikrinti, kad tas dažnis būtų pakankamas svarstomo klausimo apžvalgai pateikti.

3)   Pateikti informaciją pagal prieduose nurodytus duomenų lapus, užtikrinant rezultatų palyginamumą. Šią informaciją reikėtų siųsti ELPA priežiūros institucijai ne vėliau kaip iki 2005 m. gegužės 1 d., kartu su aiškinamąja ataskaita, kurioje turėtų būti pateiktos pastabos dėl rezultatų ir vykdytų kontrolės priemonių.

4)   Pagal šią programą tiriami maisto produktai turėtų būti pateikiami Direktyvos 93/99/EEB 3 straipsnio reikalavimus atitinkančioms laboratorijoms. Vis dėlto, jeigu ELPA valstybėse narėse nėra šia rekomendacija numatytus tyrimus galinčių atlikti laboratorijų, valstybės gali paskirti kitas laboratorijas, suteikdamos joms įgaliojimus atlikti tuos tyrimus.

TAIKYMO SRITIS IR METODAI

A.   Iš žalio arba termiškai apdoroto pieno pagamintų sūrių bakteriologinė sauga

1)   Programos taikymo sritis

Žmonės apsinuodija valgydami kelių tipų bakterijomis, pvz.: Salmonella, Listeria monocytogenes, verotoksinį poveikį turinčiomis Escherichia coli bakterijomis ir Staphylococcal enterotoksinais, užkrėstą sūrį.

EEE egzistuoja sena sūrių gamybos iš žalio pieno ir jų vartojimo tradicija. Siekiant tęsti šią tradiciją ir užtikrinti maisto produktų saugą, sūrių gamybai naudojamo žalio pieno gamybos surinkimo ir saugojimo sistema buvo labai patobulinta. Atitinkami maisto tvarkymo subjektai skiria ypatingą dėmesį higienai ir kontrolei viso gamybos proceso metu.

Šios programos dalies tikslas yra ištirti iš žalio arba termiškai apdoroto pieno pagamintų sūrių mikrobiologinę saugą, siekiant skatinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir rinkti informaciją apie tuose produktuose esančius patogeninius ir indikatorinius mikroorganizmus. Šis tyrimas apima vienerių metų programą ir bus tęsiamas antraisiais metais pagal platesnę sūrių bakteriologinės saugos programą. Šia platesne programa siekiama nustatyti pagrindinius kitų sūrių kategorijų užkratus, kad būtų galima padaryti svarbias išvadas dėl žalio arba termiškai apdoroto pieno sūrių keliamo konkretaus pavojaus. Šios žalio arba termiškai apdoroto pieno sūrių tyrimui skirtos dalies rezultatai bus analizuojami ir pateikiami, atsižvelgiant į bendrąją šio sektoriaus rezultatų ataskaitą, kuri bus pateikta pasibaigus antriesiems metams.

2)   Ėminių ėmimas ir analizės metodas

Tyrimai turėtų būti atliekami su iš žalio arba termiškai apdoroto pieno pagamintais šviežiais, minkštais ir puskiečiais sūriais. Kompetentingos ELPA valstybių institucijos turėtų paimti tipinius šių produktų ėminius gamybos vietoje ir mažmeninės prekybos vietose, įskaitant importuotus produktus, ištirti tuos ėminius ir nustatyti, ar juose yra Salmonella, Listeria monocytogenes bei termofilinių Campylobacter bakterijų ir suskaičiuoti Staphylococcus aureus ir Escherichia coli bakterijas. Jeigu aptinkama Listeria monocytogenes bakterijos, šios bakterijos turėtų būti suskaičiuotos. Kai ėminiai paimami mažmeninės prekybos vietose, teturėtų būti tikrinama, ar nėra Salmonella bei termofilinių Campylobacter bakterijų ir suskaičiuojamos Listeria monocytogenes bakterijos. Ne mažesni nei 100 g kiekvieno sūrio ėminiai arba viso sūrio, sveriančio mažiau nei 100 g ėminys, turėtų būti paimami laikantis higienos reikalavimų, dedami į šaldomą tarą ir nedelsiant gabenami į laboratoriją tyrimams atlikti.

Laboratorijoms turėtų būti leidžiama naudoti pasirinktą metodą, jeigu jis pakankamas, kad būtų galima pasiekti numatytą tikslą. Vis dėlto Salmonella bakterijoms aptikti rekomenduojama naudoti naujausią standartų ISO 6785 arba EN/ISO 6579 versiją, Listeria monocytogenes bakterijoms – naujausią standartų EN/ISO 11290-1 ir 2 versiją, termofilinėms Campylobacter bakterijoms – naujausią ISO 10272:1995 versiją, Staphylococcus aureus bakterijoms – naujausią EN/ISO 6888-1 arba 2 versiją, Escherichia coli bakterijoms – naujausią standarto ISO 11866-2,3 arba ISO 16649-1,2 versiją. Taip pat galima naudoti kitus kompetentingų institucijų pripažintus lygiaverčius metodus.

Bendrą ėminių ėmimo lygį turėtų nustatyti kompetentingos ELPA valstybių institucijos.

Kontrolės rezultatai turėtų būti registruojami I priede nustatyto pavyzdžio duomenų lapuose.

B.   Šviežios atšaldytos paukštienos bakteriologinė sauga termofilinių Campylobacter bakterijų atžvilgiu

1)   Programos taikymo sritis

Termofilinės Campylobacter bakterijos yra pagrindinė su maistu susijusių bakterinių žmonių susirgimų priežastis. Pastaraisiais metais daugėja užregistruotų susirgimų, o epidemiologinių tyrimų rezultatai rodo, kad paukštiena yra didžiausias infekcijos šaltinis ir didelė šviežios paukštienos dalis yra užkrėsta šiomis bakterijomis.

Šiuo metu nepakanka mokslinės informacijos nustatyti kriterijus pagal EEE susitarimą galiojantiems teisės aktams dėl Campylobacter bakterijų, siekiant geriau suprasti šio ligos sukėlėjo epidemiologiją ir kitų gyvūninės kilmės produktų bei kito maisto įtaką, vykdomi tolesni tyrimai.

Šios programos dalies tikslas yra įvertinti šviežios paukštienos mikrobiologinę saugą Campylobacter bakterijų atžvilgiu, siekiant skatinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir rinkti informaciją apie tuose produktuose esančius patogeninius ir indikatorinius mikroorganizmus.

2)   Ėminių ėmimas ir analizės metodas

Tyrimai turėtų būti atliekami su šviežia atšaldyta paukštiena, visų pirma vištiena ir kalakutiena. Kompetentingos ELPA valstybių institucijos turėtų paimti tipinius šių produktų ėminius paukščių pjovimo vietoje ir mažmeninės prekybos vietose, įskaitant importuotus produktus, bei ištirti tuos ėminius ir nustatyti, ar juose yra termofilinių Campylobacter bakterijų. Ėminiai, kurių kiekvieną sudaro 10 g prieš paukštienos atšaldymą paimtos kaklo odos, arba 25 g ar 25 kvadratiniai centimetrai paukštienos krūtinėlės, turėtų būti paimami laikantis higienos reikalavimų, dedami į šaldomą tarą ir nedelsiant gabenami į laboratoriją tyrimams atlikti. Be to, siekiant geresnio rezultatų palyginamumo, ėminio ėmimą rekomenduojama atlikti laikotarpiu nuo gegužės iki spalio mėn.

Laboratorijoms turėtų būti leidžiama naudoti pasirinktą metodą, jeigu jis pakankamas, kad būtų galima pasiekti numatytą tikslą. Vis dėlto termofilinėms Campylobacter bakterijoms aptikti rekomenduojama naudoti naujausią standarto ISO 10272:1995 versiją. Taip pat galima naudoti kitus kompetentingų institucijų pripažintus lygiaverčius metodus.

Bendrą ėmimo lygį turėtų nustatyti kompetentingos ELPA valstybių institucijos.

Kontrolės rezultatai turėtų būti registruojami II priede nustatyto pavyzdžio duomenų lapuose.

C.   Prieskonių bakteriologinė ir toksikologinė sauga

1)   Programos taikymo sritis

Prieskoniai, prieskoninės žolės ir iš daržovių pagaminti pagardai (prieskoniai) yra vertinami dėl jų išskirtinio skonio, spalvos ir aromato. Vis dėlto prieskoniuose gali būti didelis mikroorganizmų, įskaitant patogenines bakterijas, pelėsius ir grybelius, kiekis. Netinkamai laikomi, jie gali greitai sugadinti maistą, kurį buvo tikimasi jais pagardinti. Nustatyta, kad kai prieskoniai dedami į maistą, kuriame jie tampa pagrindine maisto sukeltų ligų protrūkių priežastimi, tolesnis ligų sukėlėjų vystymasis yra galimas. Ši galimybė yra didesnė, kai prieskoniai naudojami maistui, kurį ruošiant gali būti naudojama nepakankamai aukšta temperatūra. Užkrėtimas tam tikromis pelėsių atmainomis gali skatinti toksinų atsiradimą, pvz.: aflatoksinų, kurie, jei viršija EEE susitarimo II priedo, XII skyriaus 54zn punkte nurodytu Aktu (2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 466/2001, nustatantis didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius  (3)) nustatytą kiekį, gali sukelti rimtą pavojų vartotojų sveikatai.

Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, šios programos dalies tikslas yra įvertinti prieskonių bakteriologinę ir toksikologinę saugą, rinkti informaciją apie patogeninių mikroorganizmų paplitimą ir patikrinti, ar rinkai pateiktuose prieskoniuose aflotoksinai neviršija didžiausio leistino kiekio, nustatyto pagal EEE susitarimą galiojančiais teisės aktais.

2)   Ėminių ėmimas ir analizės metodas

Kompetentingos ELPA valstybių institucijos turėtų paimti tipinius prieskonių ėminius iš importo siuntų, gamybos/pakavimo vietose, didmeninės prekybos vietose, prieskonius maistui ruošti naudojančiose įmonėse ir mažmeninės prekybos vietose, siekdamos:

(1)  OL L 186, 1989 6 30, p. 23.

(2)  OL L 290, 1993 11 24, p. 14. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(3)  OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 857/2005 (OL L 143, 2005 6 7, p. 9).

(4)  OL L 201, 1998 7 17, p. 93. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/43/EB (OL L 113, 2004 4 20, p. 14).