20.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/2

1.

Ar nacionalinis įstatymų leidėjas, naudodamasis galimybėmis, nustatytomis 1985 m. sausio 29 d. Direktyvos 85/73/EEB, iš dalies pakeistos 1996 m. birželio 26 d. Direktyva 96/43/EB, 5 straipsnio 3 dalyje ir A priedo I skyriaus 4 punkto a papunktyje, atskiroms įmonėms padidinti standartinę mokesčio sumą ir 4 punkto b papunktyje imti specialų mokestį, kuris padengtų faktines išlaidas, yra griežtai saistomas A priedo I skyriuje 1 punkte ir 2 punkto a papunktyje nustatytos mokesčio struktūros (pagal gyvūnų rūšis, jų amžių, skerdienos svorį ir t. t.), ar vis dėlto jis turi galimybę nustatydamas mokesčio tarifą numatyti jo dydžio diferencijavimą pagal skerdienos patikrinimus didelėse įmonėse ir kitus patikrinimus ir, be to, šiose grupėse taip pat nustatyti mokesčio tarifą mažėjančia tvarka pagal kiekvienos gyvūnų rūšies skerdimų kiekį vien su sąlyga, kad tai atitiks faktines išlaidas?

2.

Ar, remdamasis pirmiau paminėtomis nuostatomis, nacionalinis įstatymų leidėjas už gyvūnus, kurie savininko prašymu skerdžiami ne skerdimo valandomis, gali rinkti mokesčių, renkamų už skerdienos patikrinimą skerdimo valandomis, procentinę priemoką, jei tai atitinka faktines papildomas išlaidas, ar vis dėlto šios išlaidos turi būti įskaičiuotos į standartinį (padidintą) mokestį visiems mokesčio mokėtojams?