1.

Ar galiojančios redakcijos 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (2), 1 straipsnio 2 dalis, siejama su 2 straipsnio 1 ir 3 punktais bei 6 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad (i) „įmone“ laikytinas ir fizinis asmuo, kuris, kaip pagrindinėje byloje, naudojasi advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, siekdamas įsteigti prekybos bendrovę, kurioje jis ketina tapti direktoriumi ir vienu iš dviejų steigėjų bei akcininkų, o (ii) „komerciniu sandoriu“ laikomas sandoris, pagal kurį, kaip pagrindinėje byloje, advokatas teikia paslaugas tokiam asmeniui siekiant įsteigti prekybos bendrovę?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar galiojančios redakcijos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (3) 2 straipsnio b punkte vartojama sąvoka „vartotojas“, siejama su tos direktyvos 8 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, ji apima ir fizinį asmenį, kuriam pareikštas reikalavimas pagal teisinių paslaugų sutartį, jeigu šios sutarties dalykas buvo teisinių paslaugų teikimas siekiant įsteigti prekybos bendrovę, o minėtas fizinis asmuo turėjo tapti šios bendrovės direktoriumi ir vienu iš dviejų steigėjų ir akcininkų?