This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62024CC0893
Opinion of Advocate General Campos Sánchez-Bordona delivered on 8 October 2026.###
Generalinio advokato Campos Sánchez-Bordona išvada, pateikta 2026 m. spalio 8 d.
Generalinio advokato Campos Sánchez-Bordona išvada, pateikta 2026 m. spalio 8 d.
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2026:834
Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2026 m. spalio 8 d.(1)
Byla C‑893/24 P
AL
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„ Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Proporcingumas – Veiksminga teisinė gynyba “
1. Šis apeliacinis skundas yra susijęs su ilgai trunkančiu ir sudėtingu AL – (buvusio) Tarybos generalinio sekretoriato pareigūno, kuris kaltinamas dėl neteisėto šeimos išmokų (išmokų už išlaikomus vaikus) gavimo, ginču su Taryba ir Europos Komisija(2).
2. Šioje byloje skundžiamame sprendime(3) Bendrasis Teismas paliko galioti Tarybos sprendimą, kuriuo AL buvo skirta drausminė nuobauda – pašalinimas iš pareigų(4).
3. Teisingumo Teismo nurodymu savo išvadoje nagrinėsiu tik apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą. Jame AL teigia, kad Bendrasis Teismas netinkamai įvertino nuobaudos proporcingumą ir taip pažeidė Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų(5) IX priedo 10 straipsnį.
4. Išnagrinėjus apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą, bus galima aptarti drausminei nuobaudai taikomos teisminės kontrolės apimtį atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį.
I. Teisinis pagrindas
5. Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje numatyta:
„Drausminės nuobaudos griežtumas turi būti proporcingas netinkamo elgesio sunkumui. Nustatant netinkamo elgesio sunkumą ir sprendžiant, kurią drausminę nuobaudą taikyti, visų pirma atsižvelgiama į:
a) netinkamo elgesio pobūdį ir aplinkybes,
b) mastą, kuriuo netinkamas elgesys pakenkia institucijų vientisumui, reputacijai ar interesams,
c) tai, kokią netinkamo elgesio dalį sudarė tyčiniai veiksmai ar neatsargumas,
d) pareigūno netinkamo elgesio motyvus,
e) pareigūno lygį ir darbo stažą,
f) pareigūno asmeninės atsakomybės laipsnį,
g) pareigūno užimamų pareigų ir atsakomybės lygį,
h) tai, ar netinkamą elgesį sudaro pakartotiniai veiksmai ar elgesys,
i) pareigūno elgesį per savo karjerą.“
II. Bylos faktinės aplinkybės
6. Nagrinėjamas faktines aplinkybes galima apibendrinti taip:
– 2007 m. gruodžio 1 d. AL buvo paskirtas pareigūnu ir įdarbintas Tarybos generaliniame sekretoriate Belgijoje,
– 2009–2019 m. AL kreipėsi dėl įvairių šeimos išmokų ir jas gavo, nes jo motina ir kiti keturi asmenys buvo prilyginti išlaikomiems vaikams pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 4 dalį,
– atlikus tyrimą, pradėtą 2016 m. gavus paskyrimų tarnybos(6) pranešimą, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) nustatė įvairių pažeidimų, susijusių su šių išmokų gavimu(7),
– OLAF rekomendavo imtis atitinkamų priemonių, kad būtų susigrąžintos neteisėtai išmokėtos sumos(8), ir pradėti drausminę procedūrą prieš AL,
– 2021 m. vasario 10 d. Tarybos paskyrimų tarnyba pradėjo drausminę procedūrą prieš AL,
– vykdant šią procedūrą, 2021 m. liepos 5 d. drausmės komisija rekomendavo skirti AL nuobaudą – perkelti į žemesnę pareigų grupę, pažeminant lygį. Vis dėlto 2021 m. rugsėjo 27 d. paskyrimų tarnyba jam skyrė (griežtesnę) nuobaudą – nušalinimą nuo pareigų,
– 2021 m. gruodžio 22 d. AL pateikė skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
III. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
7. 2022 m. sausio 13 d. AL Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo(9).
8. Savo ieškinyje AL rėmėsi keturiais pagrindais(10), iš jų tik antrasis yra svarbus šiai išvadai. Jame jis nurodė, kad sprendimas nepakankamai motyvuotas ir kad pažeistas Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnis, nes Taryba padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, nustatydama netinkamo elgesio sunkumą ir drausminę nuobaudą pagal tą straipsnį.
9. Taryba dėl šio pagrindo atsikirto, kad atliekant drausminės nuobaudos teisminę kontrolę turi būti tik patikrinta, ar teisingas nurodytų faktinių aplinkybių turinys, ar nepadaryta akivaizdžios vertinimo klaidos arba nepiktnaudžiauta įgaliojimais(11).
10. Skundžiamame sprendime(12) Bendrasis Teismas paliko galioti Tarybos sprendimą. Konkrečiai jis pabrėžė, kad motyvavimas yra tinkamas ir kad akivaizdžių vertinimo klaidų nepadaryta. Jis nusprendė, kad nuobauda proporcinga netinkamam elgesiui(13).
IV. Procesas Teisingumo Teisme
11. Savo apeliaciniame skunde, pateiktame 2024 m. gruodžio 23 d., AL Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– panaikinti ginčijamą sprendimą, kuriuo nurodyta jį pašalinti iš pareigų,
– leisti jam pateikti naujus susijusius pagrindus, jeigu būtų nustatyta naujų faktinių ar teisinių aplinkybių,
– savo iniciatyva įvertinti bet kokį kitą viešojo intereso pagrindą, kurį Teisingumo Teismas laikytų tinkamu,
– nurodyti Tarybai padengti savo ir apelianto bylinėjimosi išlaidas.
12. Savo atsiliepime į apeliacinį skundą Taryba Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti visą apeliacinį skundą,
– priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
13. Teisingumo Teismas leido pateikti dubliką ir tripliką.
14. 2025 m. lapkričio 6 d. bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas byloje AL / Komisija (C‑882/24 P).
15. 2026 m. balandžio 23 d. priėmus sprendimą toje byloje, Teisingumo Teismas paprašė šalių pateikti pastabas dėl pasekmių, kurių jis gali turėti nagrinėjant šį apeliacinį skundą; pastabas jos pateikė 2026 m. gegužės 20 d. raštais.
V. Analizė
A. Pirminės pastabos
16. Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde AL teigia, kad vertindamas skirtos nuobaudos proporcingumą Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas. Be to, dėl tam tikrų Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje numatytų veiksnių jis pažymi, kad skundžiamame sprendime pateiktas nepakankamas motyvavimas ir padaryta akivaizdi vertinimo klaida.
17. Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad drausminė nuobauda turi būti proporcinga netinkamo elgesio sunkumui. Antrame sakinyje pridurta, kad „[n]ustatant netinkamo elgesio sunkumą ir sprendžiant, kurią drausminę nuobaudą taikyti“, „visų pirma“ atsižvelgiama į tam tikrus veiksnius (jie išvardyti neišsamiai).
18. Taigi taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį kiekvienu atveju yra teisiškai kvalifikuojamos nustatytos veikos, kurių sunkumas turi būti įvertintas atsižvelgiant, be kita ko, į toje nuostatoje išvardytus veiksnius.
19. Dėl AL elgesio, susijusio su išmokų už išlaikomą šeimos narį gavimu, Teisingumo Teismas (Sprendime AL / Komisija) nurodė, kad:
– Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, nes neatsižvelgė į Tribunalul București (Bukarešto apygardos teismas, Rumunija) sprendimo pasekmes – šiuo sprendimu ex tunc buvo panaikintas 2013 m. sprendimas, kuriuo nutrauktas dviejų nepilnamečių gyvenimas AL šeimoje,
– „Komisija neturėjo pagrindo nurodyti susigrąžinti šeimos išmokas, išmokėtas apeliantui dėl [išlaikomų vaikų A ir B] išlaikymo“, nes, „remiantis 2022 m. gegužės 16 d. Bukarešto apygardos teismo sprendimu, [šie vaikai] turi būti laikomi gyvenančiais globėjų šeimoje pas apeliantą po 2013 m. sausio 30 d.“, t. y. laikotarpiu, kai apeliantas gavo vieną iš toje byloje ginčytų išmokų(14).
20. Priešingai, nei teigia Taryba savo 2026 m. gegužės 20 d. rašte(15), priėmus Sprendimą AL / Komisija pasikeitė „situacija, susijusi su pareigūnui priskirtomis veikomis“, o tai turi tiesioginį poveikį drausminei procedūrai, kuri baigėsi jo nušalinimu nuo pareigų. Vertinant teisiniu požiūriu, nebėra nustatytos kai kurios iš veikų, suteikusių pagrindą paskyrimų tarnybai taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį ir pasirinkti griežčiausią drausminę nuobaudą.
21. Pagal Sprendimą AL / Komisija kai kurios visą ginčijamą laikotarpį AL gautos išmokos, susijusios su nepilnamečiais A ir B, buvo pagrįstos. Tai reiškia, kad ginčijamame sprendime atsižvelgta į veiksmus, kurių AL nebuvo atlikęs.
22. Galiausiai yra svarių priežasčių iš naujo įvertinti drausminės nuobaudos proporcingumą, atsižvelgiant į naują „situaciją, susijusią su veikomis“, kurios priskirtinos šiam pareigūnui, kaip patvirtinta Sprendime AL / Komisija(16).
23. Šioje išvadoje, be Teisingumo Teismo sprendimo AL / Komisija pasekmių, taip pat aptarsiu du išankstinius klausimus: a) Bendrojo Teismo vykdomą paskyrimų tarnybos sprendimų skirti drausmines nuobaudas teisminę kontrolę; ir b) Teisingumo Teismo, kaip apeliacinio teismo, vykdomos sprendimų, priimtų išnagrinėjus ieškinius dėl tų sprendimų panaikinimo, peržiūros apimtį.
B. Bendrojo Teismo vykdomos drausminės nuobaudos teisminės kontrolės apimtis
24. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9, 10 ir 22 straipsnius teisę skirti drausminę nuobaudą turi paskyrimų tarnyba. Jeigu, pasibaigus procedūrai, nustatomas netinkamas profesinis elgesys, paskyrimų tarnyba turi taikyti ir įvertinti, be kita ko, to priedo 10 straipsnyje išvardytus veiksnius, kad pasirinktų vieną iš 9 straipsnyje numatytų nuobaudų.
25. Tam paskyrimų tarnyba naudojasi plačia diskrecija: ji turi įvertinti visas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes ir aplinkybes apskritai, nesaistoma drausmės komisijos išvados.
26. Kai paskyrimų tarnybos sprendimas užginčijamas motyvuojant tuo, kad skirta nuobauda yra tariamai neproporcinga, kokiu mastu Bendrasis Teismas gali vykdyti motyvavimo proceso, kurį baigus buvo nustatyta ta nuobauda, teisminę kontrolę? Visų pirma kokiu mastu Bendrasis Teismas gali peržiūrėti paskyrimų tarnybos atliktą proporcingumo vertinimą?
27. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje egzistuoja prieštaravimų tarp dviejų teisminės kontrolės taisyklių, taikomų siekiant atsakyti į tuos klausimus:
– pagal pirmąją – ribotą – taisyklę tikrinamas tik „akivaizdžios vertinimo klaidos“ konstatavimas,
– pagal antrąją taisyklę, grindžiamą Chartijos 47 straipsniu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, turi būti atlikta „išsami“ drausminės nuobaudos nustatymo ir individualizavimo kontrolė.
1. Ribota kontrolė
28. Ankstyviausioje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, suformuotoje tuo metu, kai šis teismas veikė kaip pirmosios (ir vienintelės) instancijos teismas bylose, susijusiose su Pareigūnų tarnybos nuostatais(17), buvo laikomasi požiūrio, kurį vadinsiu „tradiciniu“ požiūriu į jo įgaliojimus atlikti teisminę peržiūrą.
29. Pagal šį požiūrį teisinis pareigūnui priskirtų veikų vertinimas, siekiant jas kvalifikuoti pagal teisės normą, kuria nustatomos sankcijos, patenka į „drausminei institucijai suteiktos „administracinės diskrecijos“ sritį; taigi šiuo klausimu Teisingumo Teismo vykdoma teisėtumo kontrolė pagrįstai yra labai ribota“(18).
30. Toks kontrolės metodas buvo pagrįstas aiškia pagalba paskyrimų tarnybai, jai įgyvendinant drausminius įgaliojimus(19). Pagal šį metodą, „nustačius, kad pareigūnui priskirtinos veikos iš tiesų buvo įvykdytos, pareiga parinkti tinkamą drausminę nuobaudą tenka paskyrimų tarnybai“, o „Teisingumo Teismas negali pakeisti šios institucijos vertinimo savuoju, išskyrus akivaizdžios klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejus“(20).
31. Tuo metu vyravusioje, nors ne visada kartojamoje, jurisprudencijoje buvo laikomasi pozicijos, kad „klaida gali būti laikoma „akivaizdžia“ tik tada, kai ją galima nesunkiai nustatyti atsižvelgiant į kriterijus, kuriais teisės aktų leidėjas ketino apriboti administracijos diskrecijos įgyvendinimą. Taigi akivaizdžia klaida grindžiamas ieškinio pagrindas atmestinas, jei, nepaisant ieškovo pateiktų duomenų, ginčijamas vertinimas laikytinas teisingu ir tinkamu“(21).
32. „Akivaizdžios vertinimo klaidos“ taisyklė buvo taikoma, pirma, siekiant patikrinti, ar faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų turinys yra teisingas. Antra, ji taikyta sudėtingiems techniniams vertinimams ir proporcingumo vertinimui stricto sensu. Dėl to Sąjungos teismo veiksmai buvo riboti – jis tik nustatydavo, ar drausminė nuobauda buvo akivaizdžiai klaidinga arba nepagrįsta.
2. Chartijos poveikis ir perėjimas prie „išsamios kontrolės“
33. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai kilo klausimas, ar aprašyta ribota teisminė kontrolė atitinka teisės į veiksmingą teisinę gynybą reikalavimus.
34. Chartijos 47 straipsnis yra privalomas Sąjungos teismams, jiems vykdant savo funkcijas; jame šiems teismams nustatyta pareiga užtikrinti visapusišką ir veiksmingą teisinę gynybą laikantis tame straipsnyje numatytų sąlygų(22).
35. Nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija(23) nėra teisės aktas, oficialiai įtrauktas į Sąjungos teisę, Chartijos 52 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių EŽTK garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis būtų tokia, kaip nustatyta toje konvencijoje.
36. Taigi siekiant apibrėžti kriterijų, pagal kurį Sąjungos teismas suteikia teisę į veiksmingą teisinę gynybą, reikšminga yra EŽTT jurisprudencija, susijusi su EŽTK 6 straipsniu.
37. EŽTT pripažįsta, kad, nors drausminėms nuobaudoms EŽTK 6 straipsnio baudžiamasis aspektas netaikomas, šios nuobaudos gali turėti didelių pasekmių asmenų gyvenimui ir profesinei karjerai. Taip visų pirma yra tais atvejais, kai dėl pareikštų kaltinimų asmuo gali būti atleistas iš pareigų arba nušalintas nuo jų, t. y. gali būti skirtos labai sunkios nuobaudos, lemiančios didelę stigmą(24).
38. EŽTT teigimu, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą paisymas reiškia, kad administracinės institucijos sprendimą, neatitinkantį EŽTK 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vėliau turi patikrinti neribota jurisdikcija besinaudojantis teismas(25).
39. Pagal tą pačią jurisprudenciją sąvoka „neribota jurisdikcija“ yra savarankiška sąvoka(26). Naudodamasis šia jurisdikcija teismas pagal EŽTK 6 straipsnį turi turėti teisę:
– ištaisyti bet kokius nustatytus struktūrinius ar procesinius administracinės institucijos vykdytos procedūros trūkumus(27),
– atskirai vieną po kito iš esmės išnagrinėti visus pareiškėjo nurodytus pagrindus ir neatsisakyti peržiūrėti administracinių institucijų atlikto faktinių ar teisinių aplinkybių vertinimo(28),
– savarankiškai iš naujo išnagrinėti faktines aplinkybes ir įrodymus, kurie yra lemiami pareiškėjo reikalavimo elementai, ir neprivalo laikytis ankstesnio administracinės institucijos vertinimo(29),
– įvertinti, ar skirta nuobauda yra proporcinga pareiškėjui priskirtam pažeidimui(30).
40. Įsigaliojus Chartijai, EŽTT suformuota kontrolės taisyklė buvo įtraukta į Bendrojo Teismo jurisprudenciją, susijusią su drausminėmis nuobaudomis.
41. Sprendime Andreasen / Komisija(31) Bendrasis Teismas pripažino, kad „[Sąjungos pirmosios instancijos teismo] vykdoma teisminė kontrolė, nagrinėjant pagal [SESV 263 straipsnį] pareikštą ieškinį dėl panaikinimo arba [SESV 270 straipsniu] pagrįstą ieškinį, reiškia, kad užtikrinama tinkama ir veiksminga teisių gynimo priemonė nepriklausomame ir nešališkame teisme, kaip tai suprantama pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį ir [EŽTT] jurisprudenciją“(32).
42. Bendrojo Teismo teigimu, „nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, pareikštą [pagal SESV 270 straipsnį], galima ištaisyti tiek faktines, tiek teisės klaidas ir patikrinti, ar ginčijama nuobauda yra proporcinga pripažintam netinkamam elgesiui“(33).
43. Ši jurisprudencija buvo patikslinta vėlesniuose Bendrojo Teismo ir Tarnautojų teismo(34) sprendimuose, iš kurių matyti, kad:
– Bendrasis Teismas turi vykdyti „išsamią faktinių aplinkybių tikrumo kontrolę“, t. y. išsamiai patikrinti institucijos pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, net ir tuo atveju, kai vertinimai yra sudėtingi ar subtilūs(35),
– Bendrasis Teismas išsamiai patikrina, ar tinkamai taikytos reikšmingos teisės nuostatos(36). Jis visų pirma atlieka išsamią veikų kvalifikavimo patikrą, atsižvelgdamas į Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje vartojamas teisines sąvokas(37),
– Bendrasis Teismas gali vertinti, ar nuobauda yra proporcinga netinkamam elgesiui(38). Jis visų pirma patikrina, ar paskyrimų tarnybos atliktas sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių vertinimas buvo proporcingas(39).
44. Iš šių sprendimų matyti, kad tradicinės (ribotos) drausminių nuobaudų kontrolės ribos yra peržengiamos. Atsižvelgiant tiek į terminiją(40), tiek į koncepciją(41), nuoroda į „akivaizdžią vertinimo klaidą“ pakeičiama nuoroda į „išsamią kontrolę“, apimančią visus bylai reikšmingus faktinius ir teisinius klausimus.
45. Vis dėlto iš tiesų kai kuriuose Bendrojo Teismo sprendimuose vis dar galima įžvelgti tam tikro dviprasmiškumo: juose kartu pateiktos nuorodos ir į ribotą kontrolę (akivaizdžios vertinimo klaidos nebuvimas), ir į išsamią proporcingumo kontrolę(42). Tai matyti ir nagrinėjamoje byloje apskųstame sprendime(43).
46. Atrodo, kad tokį dviprasmiškumą lemia skirtinga kontrolės intensyvumo tvarka: išsami kontrolė taikoma vertinant nuobaudos proporcingumą, o likę klausimai sprendžiami pagal akivaizdžios vertinimo klaidos taisyklę. Vis dėlto šis skirtumas ne visada yra akivaizdus, ir pats Bendrasis Teismas jo nesilaiko (pavyzdžiui, Sprendime DI / ECB).
47. Jeigu neklystu, nėra jokio Teisingumo Teismo sprendimo, kuriuo remiantis būtų galima visiškai aiškiai nustatyti, kaip turi būti sprendžiama ši dviejų nesutampančių požiūrių kolizija.
3. Kontrolės taisyklės vertinimas
48. Sąjungos pareigūnams skiriamos drausminės nuobaudos nepatenka į baudžiamosios teisės, kaip ji suprantama siaurąja prasme, taikymo sritį, tačiau, kaip minėjau, jos gali turėti didelį poveikį atitinkamo subjekto asmeniniam gyvenimui.
49. Šias nuobaudas reglamentuojančios teisės normos turi mutatis mutandis atitikti garantijas, numatytas sankcijų teisėje, kuri suprantama kaip genus, apimanti tiek baudžiamąją teisę, tiek tam tikras sunkias institucijos baudžiamosios galios apraiškas.
50. Atsižvelgiant į šią prielaidą, drausminės nuobaudos nustatymas ir individualizavimas reiškia, kad vyksta intelektinis procesas, kuriame atliekami įvairaus pobūdžio vertinimai:
– viena vertus, iš esmės faktinio pobūdžio vertinimai: faktinių aplinkybių nustatymas ir pateiktų įrodymų, kuriais siekiama patvirtinti jų buvimą, vertinimas,
– kita vertus, teisinio pobūdžio vertinimai: nustatytų veikų kvalifikavimas pagal teisės normą, kurioje apibrėžta atitinkama veika arba nustatyta veiksnių, turinčių poveikį nuobaudai, apimtis,
– individualizuojant nuobaudą turi būti išnagrinėtas proporcingumas, remiantis bendru vertinimu ir palankių bei nepalankių aplinkybių, susijusių su asmeniu, kuris, kaip nustatyta, padarė pažeidimą, ir sąlygomis, kuriomis jis buvo padarytas, vertinimu(44).
51. Kaip minėjau, ankstyviausioje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje buvo numatyta, kad visi šie vertinimai atliekami taikant ribotos kontrolės taisyklę (pagal ją tikrinama tik „akivaizdi vertinimo klaida“); ji daugiausia buvo įgyvendinama tose Sąjungos teisės srityse, kurioms būdingi sudėtingi techniniai vertinimai. Laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai atliekant vertinimus reikalingos specialios žinios arba turi būti išanalizuoti įvairūs techniniai veiksniai, juos iš esmės geriau gali atlikti kompetentinga institucija, o ne teismas(45).
52. Vis dėlto net ir tose Sąjungos teisės srityse, kurioms būdingas aukštas techninio sudėtingumo lygis (pavyzdžiui, valstybės pagalbos srityje), kyla pavojus, kad ribotos teisminės kontrolės taisyklė bus taikoma pernelyg plačiai(46).
53. Kalbant apie pareigūnus, pažymėtina, kad tik teisinė fikcija leistų teigti, jog visi vertinimai, kuriais grindžiamas drausminės nuobaudos nustatymas ir individualizavimas, dėl savo pobūdžio yra techniniai ar itin subtilūs ir jiems turi būti taikoma akivaizdžios vertinimo klaidos taisyklė.
54. Drausminės nuobaudos nustatymo ir individualizavimo procesas tokius vertinimus gali apimti tam tikrais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai vertinami pareigūno profesinės veiklos rezultatai arba jo atliktos užduotys, kurios techniškai itin sudėtingos.
55. Vis dėlto sunkumai, kylantys teismui vertinant tokias aplinkybes, nesiskiria nuo tų, su kuriais susiduria bet kuris teismas (administracinis ar baudžiamasis), nagrinėdamas sudėtingas veikas, pavyzdžiui, ekonomikos srityje.
56. Siekdamas kvalifikuoti pareigūno veiką kaip bet kurios rūšies drausmės pažeidimą Sąjungos teismas paprastai nesusiduria su kliūtimis, trukdančiomis atlikti išsamią teisminę peržiūrą. Net jeigu jis pripažįsta, kad administracinė institucija turi tam tikrą diskreciją, tai nereiškia, kad dėl to Sąjungos teismas neturi tikrinti šios institucijos atlikto paskirtos nuobaudos tinkamumo vertinimo.
57. Sprendime Tetra Laval Teisingumo Teismas turėjo galimybę patikslinti, kad „[Sąjungos] teismas <...> turi patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų dalykinį teisingumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai atspindi visus esminius duomenis, į kuriuos reikėjo atsižvelgti vertinant kompleksinę situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas“(47).
58. Kitaip tariant, galimas vertinimo sudėtingumas ar subtilumas neatleidžia Sąjungos teismo nuo pareigos kruopščiai patikrinti faktinių aplinkybių, kuriomis remiamasi, teisingumą ir administracinės institucijos argumentų pagrįstumą.
59. Šiomis aplinkybėmis kontrolės taisyklė taikoma tiek nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir veikų teisiniam kvalifikavimui, tiek skirtos drausminės nuobaudos proporcingumui.
a) Faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas
60. Bendrasis Teismas, kaip bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, „yra vienintelis kompetentingas“ nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes(48). Pagal SESV 263 straipsnį, kuris iš esmės sutampa su SESV 270 straipsnio nuostatomis, „Sąjungos teismas vykdo ir teisės, ir faktų klausimų <...> kontrolę [tikrindamas užginčytą sprendimą pagal ieškovo pateiktus argumentus] ir <...> turi teisę vertinti įrodymus [taip pat] panaikinti minėtą sprendimą <…>“(49).
61. Kadangi Bendrasis Teismas turi išimtinę kompetenciją nustatyti faktines aplinkybes, tuo atveju, jeigu jo užduotis būtų apribota tik akivaizdžios institucijos klaidos patikra, būtų varžoma pagal Chartijos 47 straipsnį garantuojama teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Neakivaizdi, bet galutiniam sprendimui reikšminga klaida turi būti ištaisyta teismo procese.
62. Būtent šiuo siekiu yra pagrįstas Sprendimas Tetra Laval, kuriame pabrėžiama Bendrojo Teismo pareiga kruopščiai patikrinti dalykinį aplinkybių teisingumą, net jei reikalingi sudėtingi techniniai vertinimai.
63. Taigi Bendrasis Teismas turi išsamiai patikrinti faktinių aplinkybių vertinimą, kurį skirdama drausminę nuobaudą atliko paskyrimų tarnyba. Net ir sudėtingų techninių vertinimų atveju Bendrasis Teismas neatleidžiamas nuo pareigos patikrinti dalykinį pateiktų įrodymų teisingumą.
64. Manau, kad išsami kontrolė labiau atitinka pirma nurodytą EŽTT jurisprudenciją. Sprendime Ramos Nunes de Carvalho EŽTT:
– pabrėžė, kad administracinio sprendimo, kuriuo skirta drausminė nuobauda, teisminė kontrolė skiriasi nuo vykdomos tuo atveju, kai sprendime tokio baudžiamojo aspekto nėra(50). Visų pirma atliekant drausmines procedūras faktų klausimai yra tokie pat lemiami ginčo sprendimui kaip ir teisės klausimai(51),
– pripažino, kad teisminės kontrolės intensyvumas turi atitikti „nagrinėjamų „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ ypatumus ir susijusiais nacionalinės teisės aktais siekiamo viešosios politikos tikslo pobūdį <…>. Taigi klausimas, ar atlikta kontrolė buvo pakankama, priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių“(52),
– vis dėlto pripažino, kad kontrolė, apimant tik akivaizdžios vertinimo klaidos patikrą, galėtų būti laikoma atitinkančia EŽTK 6 straipsnį, jeigu teisės vertinti faktines aplinkybes apribojimas būtų taikomas tik konkrečiam klausimui (apelianto profesinės veiklos rezultatų vertinimui), patikrinus, ar yra kitų aplinkybių, pagrindžiančių tokios kontrolės pakankamumą konkrečiu atveju(53).
b) Dėl teisinio veikų kvalifikavimo
65. Bendrasis teismas turi neribotą jurisdikciją nagrinėti paskyrimų tarnybos atliktą teisinį pareigūnui priskirtų veikų kvalifikavimą. Šis teiginys man atrodo toks akivaizdus, kad jo nereikia pagrįsti išsamiau: vertinimas, ar teisingai taikomos Sąjungos teisės normos, yra svarbiausia SESV 270 straipsnyje ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnyje numatytos kontrolės dalis. Jis yra tikra teisminės peržiūros sistemos aksioma.
66. Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje vartojamos įvairios teisinės sąvokos, kurių prasmė ir apimtis „Sąjungos teisės sistemoje turi būti aiškinam[os] savarankiškai ir vienodai, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į pareigūnus taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų normas“(54).
67. Vien institucijos turimos diskrecijos nepakanka, kad Sąjungos teismas tik paliktų galioti administracinį sprendimą, neišnagrinėjęs, ar naudojantis šia diskrecija buvo laikomasi Sąjungos teisės normų ir principų(55).
c) Nuobaudos proporcingumas
68. Tiek Sprendime DI / ECB įtvirtinta jurisprudencija, tiek vėlesnė jos raida patvirtina, kad Bendrajam Teismui yra nustatytas reikalavimas vykdyti „išsamią“ nuobaudos proporcingumo kontrolę. Bendrasis Teismas turi, „be kita ko“, patikrinti, ar paskyrimų tarnybos atliktas susiklosčiusių aplinkybių vertinimas yra proporcingas.
69. Proporcingumo vertinimas apima du aspektus:
– pirma, Bendrasis Teismas turi išnagrinėti, ar paskyrimų tarnyba, konkrečiu atveju taikydama kiekvieną Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje nurodytą veiksnį, teisingai įvertino faktines ir teisines aplinkybes,
– antra, jis turi patikrinti, ar buvo tinkamai kartu įvertinti įvairūs veiksniai. Šiuo tikslu jis turi išnagrinėti tuos veiksnius, atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšius ir atlikdamas bendrą vertinimą, leidžiantį vieningai ir tinkamai nuspręsti dėl to, ar nuobauda individualizuota teisingai ir ar ji atitinka proporcingumo principą.
70. Šių dviejų analizės aspektų nereikia painioti. Visų pirma teisiškai teisingas kiekvieno Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje nurodyto veiksnio įvertinimas, išnagrinėjus juos atskirai, savaime nėra garantija, kad bendras jų vertinimas taip pat yra teisėtas.
71. Tai, kad paskyrimų tarnyba tam tikras aplinkybes teisingai kvalifikavo kaip sunkinančias ar lengvinančias, nebūtinai reiškia, jog remiantis tokiu kvalifikavimu skirta nuobauda yra proporcinga ir negali būti peržiūrėta teismo. Bendrasis Teismas visų pirma turi įvertinti visus veiksnius, o tai yra kitokia kontrolė nei ta, kuri atliekama tikrinant individualų kiekvienos aplinkybės taikymą.
72. Vertinant nuobaudos tinkamumą, Bendrojo Teismo atliekamas proporcingumo vertinimas negali apimti tik „akivaizdaus neproporcingumo“ patikros, kaip paprastai būdavo pagal ankstesnę jurisprudenciją. Tai galima patvirtinti remiantis keliais argumentais:
– atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė apima nuobaudos proporcingumo vertinimą, kaip neatsiejamą „neribotos jurisdikcijos“ kontrolės požymį. Bendrasis Teismas turi pats įvertinti, ar paskyrimų tarnybos skirta nuobauda yra tinkama ir proporcinga. Jis privalo pats patikrinti, ar paskyrimų tarnyba atsižvelgė į visus svarbius nuobaudos nustatymo aspektus(56),
– nuobaudų (arba bausmių) individualizavimui taikant proporcingumo principą nėra atliekamas techninis ar specializuotas vertinimas, kuris nepatenka į teismo kompetencijos sritį. Priešingai, šio principo taikymas yra tipiška teismų funkcija,
– tik pirma nurodyta „išsami“ kontrolė leidžia užtikrinti pakankamai vienodą Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje nustatytų kriterijų taikymą ir kartu vienodą požiūrį į pareigūnus(57).
C. Teisingumo Teismo kontrolė nagrinėjant apeliacinį skundą dėl drausminių nuobaudų
73. Jeigu pripažįstama, kad Bendrojo Teismo atliekama kontrolė turi apimti ne tik paskyrimų tarnybos akivaizdžios vertinimo klaidos patikrą, Teisingumo Teismui nagrinėjant apeliacinį skundą taip pat turi būti taikomi bendrieji SESV 256 straipsnyje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyti kriterijai.
74. Remiantis šia prielaida:
– nagrinėjant apeliacinį skundą analizuojami tik teisės klausimai, o Teisingumo Teismas faktines aplinkybes vertina tik tada, kai nurodyta, kad Bendrojo Teismo išvados yra iš esmės netikslios, kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių dokumentų (faktinių aplinkybių iškraipymas)(58),
– tai, kokios apimties yra paskyrimų tarnybos diskrecija ir kokias teisminės kontrolės ribas reikia nustatyti tokiomis aplinkybėmis, yra teisės klausimai, kuriuos Teisingumo Teismas gali spręsti nagrinėdamas apeliacinį skundą,
– Bendrajam Teismui nustačius pareigūnui priskirtas veikas, Teisingumo Teismas pagal SESV 256 straipsnį turi jurisdikciją peržiūrėti jų teisinį kvalifikavimą ir pasekmes, kurias Bendrasis Teismas nustatė dėl šių veikų(59),
– drausminės nuobaudos proporcingumas yra teisės klausimas, kurį Teisingumo Teismas tikrina nagrinėdamas apeliacinį skundą(60) pagal Bendrojo Teismo nustatytomis laikomas (neiškraipytas) faktines aplinkybes,
– Teisingumo Teismas visų pirma patikrina, ar Bendrasis Teismas teisingai aiškino ir taikė teisines sąvokas (įskaitant išvardytas Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje), taip pat, ar Bendrasis Teismas įvykdė pareigą pagal pirma aprašytą taisyklę išsamiai įvertinti nuobaudos tinkamumą, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes(61).
VI. Šių argumentų taikymas nagrinėjamoje byloje
75. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus galima nagrinėti apeliacinio skundo trečiojo pagrindo aspektą, susijusį su skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo atliktos kontrolės intensyvumu.
76. Pirma, Sprendimas AL / Komisija, kartoju, turi lemiamą poveikį Bendrojo Teismo atliktam proporcingumo vertinimui. Kaip minėjau, tame sprendime buvo konstatuota, kad Bendrasis Teismas iškraipė tam tikras faktines aplinkybes, pagal kurias AL priskirtos atitinkamos veikos. Vis dėlto į tas pačias aplinkybes pareigūno nenaudai buvo atsižvelgta nagrinėjant tam tikrų veiksnių (numatytų Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio a(62) ir c(63) punktuose) poveikį nuobaudai – nušalinimui nuo pareigų.
77. Mano nuomone, Bendrasis Teismas negalėjo pagrįstai priskirti pareigūnui veikų (rectius, patvirtinti institucijos priskirtų veikų), dėl kurių iš tikrųjų nebuvo galima jo kaltinti. Taigi nebuvo pagrįsta patvirtinti tokių veikų buvimo pareigūno nenaudai, siekiant nuspręsti dėl nuobaudos galiojimo(64).
78. Antra, skundžiamo sprendimo 52 punkte Bendrasis Teismas nurodo, kad taikys „ribotą“ teisminės kontrolės taisyklę, kuri, kaip minėjau, tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos šioje byloje, neatitinka Chartijos 47 straipsnio. „Akivaizdi vertinimo klaida“ skundžiamame sprendime ne kartą yra nurodyta(65).
79. Galiausiai skundžiamo sprendimo 177 punkte Bendrasis Teismas teigia, kad „Taryba ieškovui skyrė netinkamo elgesio sunkumui proporcingą drausminę nuobaudą, tinkamai įvertinusi visas bylos aplinkybes, visų pirma išvardytas Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje. Taigi Taryba proporcingai įvertino sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes <…>“ (kursyvu išskirta mano).
80. Vis dėlto vien teiginys, kad kiekvienas Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje numatytas veiksnys (šie veiksniai nurodyti neišsamiai) buvo tinkamai įvertintas, savaime nereiškia, kad veiksniai buvo veiksmingai ir tinkamai įvertinti kaip visuma.
81. Kaip paaiškinau, „išsami“ nuobaudos proporcingumo teisminė kontrolė, kuri turi būti atlikta pagal Chartijos 47 straipsnį, reiškia, kad Bendrasis Teismas, įvertinęs iš anksto nustatytą įvairių aplinkybių – lengvinančių ir sunkinančių – tarpusavio santykį, turi susidaryti savo nuomonę dėl nuobaudos tinkamumo ir ją pagrįsti. Tik taip galima veiksmingai patikrinti skirtos nuobaudos proporcingumą.
82. Taigi, nesant poreikio nagrinėti, ar buvo padarytos teisingos išvados vertinant Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje išvardytus veiksnius, manau, kad Bendrasis Teismas netaikė Chartijos 47 straipsnyje reikalaujamo teisminės kontrolės standarto. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo trečiajam pagrindui turi būti pritarta.
VII. Apeliacinio skundo grąžinimas Bendrajam teismui
83. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei Bendrojo Teismo sprendimas panaikinamas, Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.
84. Kadangi nagrinėjau tik dalį apeliacinio skundo, negaliu siūlyti Teisingumo Teismui paskelbti galutinio sprendimo.
VIII. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas
85. Dėl tų pačių priežasčių neturiu priimti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
IX. Išvada
86. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui patenkinti apeliacinio skundo dėl 2024 m. balandžio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimo AL /Taryba (T‑22/22, EU:T:2024:219) trečiąjį pagrindą ir panaikinti su juo susijusią šio sprendimo dalį.
1 Originalo kalba: ispanų.
2 Nagrinėjant AL ir Tarybos (kaip darbdavės) arba Komisijos (Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO), kuriam buvo perduoti tam tikri įgaliojimai, susiję su individualių išmokų administravimu) ginčą, buvo priimti septyni Bendrojo Teismo sprendimai ir nutartys (2022 m. gruodžio 22 d. Nutartis AL / Komisija (T‑692/21, EU:T:2022:862), 2022 m. kovo 31 d. Nutartis AL / Taryba (T‑22/22 R, EU:T:2022:200) ir 2023 m. sausio 17 d. Nutartis AL / Taryba ir Komisija (T‑50/22, EU:T:2023:11); 2023 m. gegužės 24 d. Sprendimas AL / Komisija (T‑714/21, EU:T:2023:282), 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimas AL / Taryba (T‑22/22, EU:T:2024:219), 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimas AL / Komisija (T‑50/22, EU:T:2024:220), 2024 m. lapkričio 6 d. Sprendimas AL / Taryba (T‑315/23, EU:T:2024:771)), taip pat Teisingumo Teismo sprendimas ir nutartis (2024 m. vasario 6 d. Nutartis AL / Komisija (C‑498/23 P, EU:C:2024:204) ir 2026 m. balandžio 23 d. Sprendimas AL / Komisija (C‑882/24 P, EU:C:2026:329; toliau – Sprendimas AL / Komisija)).
3 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimas AL / Taryba (T‑22/22, EU:T:2024:219; toliau – skundžiamas sprendimas).
4 2021 m. rugsėjo 27 d. Tarybos generalinio sekretoriato sprendimas (toliau – ginčijamas sprendimas).
5 Toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai.
6 Toliau – paskyrimų tarnyba.
7 Kaip nurodyta 2020 m. gruodžio 20 d. ataskaitoje (byla OF/2016/0928/A1), AL: 1) savo prašymuose pateikė netikslią informaciją, kad jo motina būtų laikoma išlaikomu vaiku, dėl to nepagrįstai gavo šeimos išmokas; 2) 2010 m. liepos mėn. tyčia pateikė neišsamią informaciją Rumunijos institucijai, atsakingai už sprendimą dėl dviejų nepilnamečių globos šeimoje priemonių, ir nepranešė Tarybai, kad 2013 m. sausio 30 d. šios priemonės baigė galioti, todėl ir po tos dienos toliau gavo išmokas už abu nepilnamečius; 3) pateikė netikslią informaciją prašymuose skirti mokymosi išmokas už du išlaikomus nepilnamečius; 4) pateikė netikslią informaciją dokumentuose, kuriais buvo pagrįstas prašymas pripažinti dar du nepilnamečius išlaikomais asmenimis; šį prašymą Taryba atmetė; 5) pateikė netikslią arba klaidingą informaciją Rumunijos teismui, kuris 2019 m. patvirtino nepilnametės įvaikinimą; remdamasis tuo, jis paprašė pripažinti šią nepilnametę išlaikoma dukra ir skirti susijusias išmokas.
8 Dėl OLAF rekomendacijos susigrąžinti išmokas susiklosčiusias aplinkybes Teisingumo Teismas nagrinėjo byloje AL / Komisija, C‑882/24 P; remiuosi šio teismo sprendimu.
9 Be to, jis paprašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti sprendimo vykdymą nuo 2021 m. spalio 1 d.; buvo nuspręsta šią priemonę taikyti.
10 Savo ieškinyje AL nurodė trylika pagrindų. Bendrasis Teismas išnagrinėjo jo argumentus, suskirstęs juos į keturias grupes.
11 Bendrajame Teisme pateikto atsiliepimo į ieškinį 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
12 Skundžiamo sprendimo 47–55 punktai.
13 Skundžiamo sprendimo 101, 128, 134, 146, 163 ir 177 punktai.
14 Sprendimo AL / Komisija 66 punktas.
15 Šiame rašte Taryba pakartojo skundžiamo sprendimo 129–131 punktus ir pažymėjo, kad jais remiantis padarytos Bendrojo Teismo išvados „visiškai nesusijusios su Teisingumo Teismo sprendime [AL / Komisija] nagrinėtu klausimu – jos susijusios tik su ieškovo elgesiu Tarybos atžvilgiu, t. y. su klausimu, ar ieškovas sąmoningai nepateikė informacijos apie tai, kad nuo 2013 m. vasario 1 d. nepilnamečiai A ir B šeimoje nebegyvena“. Vis dėlto nesuprantu, kaip galima kaltinti apeliantą tuo, kad jis „sąmoningai nepateikė“ Tarybai informacijos apie priemonės taikymo pabaigą, nes, kaip pripažinta Sprendime AL / Komisija, Tarybos nurodytą dieną šios priemonės galiojimas nebuvo pasibaigęs ir ji teisėtai toliau taikyta visą laikotarpį, kuriuo AL (pagrįstai) gavo išmoką. Taigi nebuvo taip, kad AL „sąmoningo nepateikė“ informacijos, tačiau siekiant taikyti nuobaudą ši aplinkybė įvertinta jo nenaudai.
16 Vis dėlto šiame sprendime patvirtinta, kad Komisija turi teisę susigrąžinti sumas, nepagrįstai išmokėtas AL kaip išmoką už išlaikomą vaiką, skirtą motinai ir kitam įvaikiui išlaikyti.
17 Toje jurisprudencijoje pateiktos nuorodos į Teisingumo Teismą, atsižvelgiant į dabartinę Sąjungos teisių gynimo priemonių sistemos struktūrą, turi būti suprantamos kaip nuorodos į Bendrąjį Teismą.
18 Taip buvusią padėtį apibendrino generalinis advokatas G. F. Mancini savo išvadoje byloje F. / Komisija (228/83, EU:C:1984:396). Jis pridūrė, kad tuo atveju, kai renkantis tinkamą nuobaudą drausmės komisijos ir paskyrimų tarnybos vertinimas sutampa, „teigti, kad pažeistas nustatytos veikos ir skirtos nuobaudos proporcingumo principas, yra akivaizdžiai nepagrįsta [fuori luogo – taip pateikta išvados originaliame tekste italų kalba]“.
19 Pagal nustatytą taisyklę, kad vertinti Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų profesinę kompetenciją visų pirma turi juos įdarbinusios institucijos: 1955 m. liepos 19 d. Sprendimas Kergall / Assemblée commune (1/55, EU:C:1955:9).
20 Yra suformuota gausi jurisprudencija, įtvirtinta 1973 m. gegužės 30 d. Sprendimo Greef / Komisija (46/72, EU:C:1973:57) 45 ir 46 punktuose. Dėl vėlesnės Teisingumo Teismo jurisprudencijos žr. 1985 m. sausio 29 d. Sprendimo F. / Komisija (228/83, EU:C:1985:28) 34 punktą, 1988 m. balandžio 19 d. Sprendimo M. / Taryba (175/86 ir 209/86, EU:C:1988:180) 9 punktą ir 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Connolly / Komisija (C‑274/99 P, EU:C:2001:127) 127 punktą. Kalbant apie Bendrąjį Teismą, žr. 1998 m. liepos 16 d. Sprendimo Y / Parlamentas (T‑144/96, EU:T:1998:173) 34 ir 36 punktus, 2000 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Teixeira Neves / Teisingumo Teismas (T‑259/97, EU:T:2000:208) 108 ir 109 punktus, 2001 m. liepos 3 d. Sprendimo E / Komisija (T‑24/98 ir T‑241/99, EU:T:2001:175) 86 ir 87 punktus, 2002 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Stevens / Komisija (T‑277/01, EU:T:2002:302) 73 ir 79 punktus ir 2005 m. spalio 5 d. Sprendimo Rasmussen / Komisija (T‑203/03, EU:T:2005:346) 80 punktą.
21 2024 m. lapkričio 21 d. Sprendimo UG / Komisija (C‑546/23 P, EU:C:2024:975) 122 punktas. Tai nurodyta ir generalinio advokato J. Mischo išvados byloje CES / E (C‑150/98 P, EU:C:1999:297) 26–37 punktuose. Jo nuomone, sankcijos proporcingumo vertinimas reiškia, kad Pirmosios instancijos teismas gali atmesti ginčijamo sprendimo, kuriuo skirta sankcija, motyvavimą tik išsamiai paaiškinęs, „kodėl sankcijos neatitiktis padarytam pažeidimui yra tokia akivaizdi, kad, nepaisant paskyrimų tarnybai suteiktos diskrecijos, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas“ (27 punktas; kursyvu išskirta mano). „Akivaizdaus neproporcingumo“ įrodymas yra „būtina sąlyga <…> siekiant panaikinti sprendimą atlikus teisminę kontrolę“ (37 punktas).
22 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Telefónica ir Telefónica de España / Komisija (C‑295/12 P, EU:C:2014:2062) 40 punkte ir jame nurodytoje jurisprudencijoje numatyta, kad „[v]eiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris šiuo metu įtvirtintas [Chartijos] 47 straipsnyje“.
23 Pasirašyta Romoje 1950 m. lapkričio 4 d. (toliau – EŽTK).
24 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Ramos Nunes de Carvalho e Sá prieš Portugaliją (CE:ECHR:2018:1106JUD005539113) 196 punktas (toliau – Sprendimas Ramos Nunes de Carvalho).
25 Sprendimo Ramos Nunes de Carvalho 132 punktas ir 2022 m. lapkričio 3 d. Sprendimo Dahan prieš Prancūziją (CE:ECHR:2022:1103JUD003231414) 50 punktas.
26 2022 m. lapkričio 3 d. Sprendimo Dahan prieš Prancūziją (CE:ECHR:2022:1103JUD003231414) 51 punktas.
27 Sprendimo Ramos Nunes de Carvalho 132 punktas.
28 Sprendimo Ramos Nunes de Carvalho 183 punktas.
29 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Sigma Radio Television Ldt prieš Kiprą (CE:ECHR:2011:0721JUD003218104) 157 punktas.
30 1995 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Diennet prieš Prancūziją (CE:ECHR:1995:0926JUD001816091) 34 punktas.
31 2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Andreasen / Komisija (T‑17/08 P, EU:T:2010:374) 141–148 punktai.
32 145 punktas ir jame nurodytas 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Schneider Electric / Komisija (T‑351/03, EU:T:2007:212) 184 punktas, susijęs su konkurencija.
33 2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Andreasen / Komisija (T‑17/08 P, EU:T:2010:374) 146 punktas.
34 Paprastumo sumetimais vartosiu sąvoką „Bendrasis Teismas“, norėdamas nurodyti Sąjungos teismą, kuriam, kaip pirmosios instancijos teismui, pavesta vykdyti paskyrimų tarnybos sprendimų teisminę kontrolę, nors 2005–2016 m. tokią kompetenciją turėjo Tarnautojų teismas.
35 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo DI / ECB (T‑514/19, EU:T:2021:332) 160 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija (toliau – Sprendimas DI / ECB).
36 Sprendimo DI / ECB 161 punktas.
37 Sprendimo DI / ECB 196 punktas ir 2022 m. kovo 23 d. Sprendimo OT / Parlamentas (T‑757/20, EU:T:2022:156) 170 punktas.
38 2012 m. gegužės 15 d. Sprendimo Nijs / Audito Rūmai (T‑184/11 P, EU:T:2012:236) 85 punktas.
39 2004 m. kovo 16 d. Sprendimo Afari / ECB (T‑11/03, EU:T:2004:77) 203 punktas ir Sprendimo DI / ECB 197 punktas.
40 „Kai tarnautojui priskirtų veikų tikrumas yra nustatytas, parinkti tinkamą nuobaudą turi [paskyrimų tarnyba], o Sąjungos teismas negali ištaisyti tokio parinkimo, išskyrus atvejus, kai paskirta nuobauda yra neproporcinga, palyginti su nustatytomis veikomis <…>“ (2013 m. birželio 26 d. Sprendimo BM / ECB (F‑106/11, EU:F:2013:91) 51 punktas; kursyvu išskirta mano).
41 Sprendimo DI / ECB 162 punkte ieškinio pagrindas, susijęs su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, perkvalifikuotas kaip susijęs su „neišsamiu bylos aplinkybių nagrinėjimu, įrodymų vertinimo klaidomis ir teisės klaida“.
42 Be kita ko, žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bernaldo de Quirós / Komisija (T‑273/18, EU:T:2019:371) 125 ir 126 punktus, 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo AV ir AW / Parlamentas (T‑43/20, EU:T:2021:666) 136 ir 137 punktus, taip pat 2026 m. vasario 10 d. Nutarties IR / Taryba (T‑214/25, EU:T:2026:134) 32 ir 35 punktus.
43 Visų pirma 52–54 punktai.
44 Sąvoka ispanų kalba „ponderación“, kilusi iš lotynų kalbos žodžio pondus (svoris), reiškia priešingų interesų ir aplinkybių pusiausvyros vertinimą, kuris neapsiriboja vien teisiniu veikų kvalifikavimu. Kartu turi būti išnagrinėti anksčiau atlikti faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimai, siekiant nustatyti konkrečiu atveju proporcingą nuobaudą.
45 Pavyzdžiui, pavojingų medžiagų klasifikavimo srityje žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine (C‑15/10, EU:C:2011:504) 60 punktą; bankų pertvarkymo srityje – 2025 m. gruodžio 11 d. Sprendimo ABLV Bank / BPV (C‑602/22 P, EU:C:2025:953) 131 punktą; valstybės pagalbos srityje – 2023 m. birželio 29 d. Sprendimo TUIfly / Komisija (C‑763/21 P, EU:C:2023:528) 76 punktą; konkurencijos apsaugos srityje – 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval (C‑12/03 P, EU:C:2005:87; toliau – Sprendimas Tetra Laval) 38 punktą.
46 Generalinis advokatas A. Biondi neseniai pažymėjo, kad ši kontrolės taisyklė turi būti taikoma tik tiems vertinimams, kurie dėl savo pobūdžio yra iš tiesų techniškai sudėtingi ir negali „tapti bendrąja formule, pagal kurią būtų nepagrįstai ribojama Sąjungos teismų kompetencija atlikti pakankamai intensyvią ištisų vertinimų kategorijų teisminę kontrolę“ (generalinio advokato A. Biondi išvados, pateiktos sujungtose bylose Komisija ir kt. / Ryanair (Valstybės pagalba dėl COVID‑19 – KLM) (C‑266/24 P, C‑269/24 P ir C‑289/24 P, EU:C:2026:271), 45 punktas ir jame daroma nuoroda į išvados byloje Deutsche Lufthansa / Ryanair ir kt. (C‑457/23 P, EU:C:2025:802) 18 punktą). Pritariu šioms pastaboms, kurios gali būti pritaikytos Sąjungos viešosios tarnybos srityje.
47 Sprendimo Tetra Laval 39 punktas.
48 Žr., be kita ko, 2026 m. birželio 4 d. Sprendimo Ausnit, Olariu și Asociații / Komisija (C‑389/25 P, EU:C:2026:455) 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.
49 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Telefónica ir Telefónica de España / Komisija (C‑295/12 P, EU:C:2014:2062) 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
50 Sprendimo Ramos Nunes de Carvalho 196 punktas.
51 Sprendimo Ramos Nunes de Carvalho 203 punktas.
52 Sprendimo Ramos Nunes de Carvalho 180 ir 181 punktai.
53 Sprendimo Ramos Nunes de Carvalho 204–206 ir 214 punktuose EŽTT konstatavo, kad faktinių aplinkybių kontrolė, per kurią nustatytas tik įrodymų prieštaravimas, nenuoseklumas, nepakankamumas ar akivaizdžios vertinimo klaidos, yra nepakankama, atsižvelgiant į drausminės procedūros ypatumus ir toje byloje, kurioje įrodymų rinkimas buvo pripažintas nepakankamu, nagrinėtų klausimų pobūdį. Vis dėlto 2026 m. vasario 3 d. Sprendimo Salvador Coutinho dos Santos Amado prieš Portugaliją (CE:ECHR:2026:0203JUD004479419) 72 ir 73 punktuose EŽTT patikslino, kad kontrolė, apimanti tik akivaizdžios vertinimo klaidos patikrą, gali atitikti EŽTK 6 straipsnį tuo (visiškai kitokiu) atveju, kai: 1) administracinės bylos medžiaga buvo išsami, kiek tai susiję su klausimais, kuriems taikyta teisminė kontrolė; ir 2) nors teismas neperžiūrėjo tam tikro faktinių aplinkybių vertinimo (susijusio su profesinės veiklos rezultatais), jis patikrino įrodymus, kuriais buvo pagrįstas administracinės institucijos vertinimas, ir nuobaudos proporcingumą.
54 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo DK / EIVT (C‑851/19 P, EU:C:2021:607) 41 punktas.
55 Tuo pačiu klausimu žr. 2026 m. sausio 6 d. EŽTT sprendimo Altıner Akıncı prieš Turkiją (CE:ECHR:2026:0106JUD000957023) 98 ir 99 punktus: vien formali arba paviršutiniška kontrolė, neleidžianti patikrinti, ar administracinė diskrecija buvo įgyvendinama tinkamai, negali būti laikoma pakankama ir veiksminga kontrole pagal EŽTK 6 straipsnį.
56 Primenu, kad, EŽTT nuomone, pagal EŽTK 6 straipsnį taikant neribotą jurisdikciją nereikalaujama, kad teismas turėtų galimybę tiesiogiai pakeisti institucijos vertinimą savuoju ir be jokių išlygų pakeisti anksčiau skirtą nuobaudą: pakanka, kad jis turėtų pakankamus įgaliojimus patikrinti ginčijamo sprendimo teisėtumą, prireikus panaikinti šį sprendimą ir grąžinti bylą tai pačiai arba kitai institucijai, kad ji priimtų naują sprendimą: 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Sigma Radio Television Ltd prieš Kiprą (CE:ECHR:2011:0721JUD003218104) 153 punktas ir Sprendimo Ramos Nunes de Carvalho 183 punktas.
57 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo DK / EIVT (C‑851/19 P, EU:C:2021:607) 41 punktas.
58 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Prancūzija ir Komisija / CWS Powder Coatings ir kt. (C‑71/23 P ir C‑82/23 P, EU:C:2025:601) 67 punktas.
59 2011 m. liepos 28 d. Sprendimo Diputación Foral de Vizcaya ir kt. / Komisija (C‑474/09 P – C‑476/09 P, EU:C:2011:522) 57 punktas.
60 1998 m. liepos 16 d. Nutarties N / Komisija (C‑252/97 P, EU:C:1998:385) 58–64 punktai ir 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Connolly / Komisija (C‑274/99 P, C‑274/99 P, EU:C:2001:127) 127 ir 128 punktai.
61 Pagal analogiją žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo British Sugar / Komisija (C‑359/01 P, EU:C:2004:255) 47 punktą.
62 Skundžiamo sprendimo 94–96 punktai.
63 Skundžiamo sprendimo 129–131 punktai.
64 Remiuosi šios išvados 19–21 punktais.
65 Žr. 101, 128, 134, 146 ir 163 punktus.