—

panaikinti 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti ieškovo skundą R/553/22,

—

pasiūlyti išnagrinėti galimybę taikiai išspręsti ginčą,

—

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad paskyrimų tarnyba padarė pažeidimą, kai, nepaskyrus trečiojo gydytojo, 2020 m. vasario 14 d. buvo sušaukta medicinos komisija.

2.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad paskyrimų tarnyba padarė pažeidimą, kai sutiko, kad antrasis ir trečiasis gydytojai sistemingai nevykdytų medicinos komisijai suteiktų įgaliojimų: visų pirma pirmieji trys įgaliojimus suteikiančio dokumento punktai, taip pat konkretus atsakymas į 2017 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo Lucaccioni / Komisija (T-551/16) 103, 105, 107, 108, 110 ir 111 punktus.

3.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad paskyrimų tarnyba padarė pažeidimą, kai sutiko medicinos komisijų chartijos netaikyti medicinos komisijos antrojo ir trečiojo posėdžių protokolams.

4.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad paskyrimų tarnyba padarė pažeidimą, kai savo nuožiūra ir be pagrįstos priežasties nepakvietė ieškovo į du medicinos komisijos posėdžius, nors jo dalyvavimas buvo numatytas įgaliojimus suteikiančiame dokumente.

5.

Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad paskyrimų tarnyba padarė pažeidimą, kai sutiko, kad medicinos komisijos galutinėje išvadoje nefigūruotų ginčijamos trys pagrindinės medicinos išvados, nepaisant to, kad tai numatyta įgaliojimus suteikiančiame dokumente.

6.

Šeštasis pagrindas grindžiamas tuo, kad paskyrimų tarnyba padarė pažeidimą, kai sutiko, kad galutinėje išvadoje antrasis ir trečiasis gydytojai, kurie neturi jokio specialaus išsilavinimo psichiatrijos srityje ir, be to, pasitelkti iš išorės, užginčytų žinomo ligoninės gydytojo, kurį parinko būtent trečiasis gydytojas po varginančio asmeninio apsilankymo, parengtą psichiatrinę išvadą.

7.

Septintasis pagrindas grindžiamas tuo, kad antrasis ir trečiasis gydytojai psichologinę žalą, kompensuojamą dėl iki 1994 m. galiojusių priežasčių, nepagrįstai prilygino psichiatrinei žalai dėl po 1994 m. galiojusių priežasčių; Bendrasis Teismas tai jau yra sukritikavęs 2017 m. spalio 25 d. Sprendime Lucaccioni / Komisija (T-551/16).

8.

Aštuntasis pagrindas susijęs su tuo, kad per 2020 m. vasario 14 d. medicinos komisijos posėdį antrasis ir trečiasis gydytojas tik balsavo, o tai, kai remiamasi medicinos mokslu, nei įprasta, nei suprantama.

9.

Devintasis pagrindas susijęs su 70 % dydžio kvėpavimo nepakankamumo pateisinimu; šio nepakankamumo ieškovas niekuomet nėra deklaravęs, jis iki 1994 m. niekuomet nebuvo pripažintas ir, to paties trečiojo gydytojo vertinimu, yra tikslus; yra aišku, kad kvėpavimo nepakankamumas pasireiškė po 1994 m., o ne po 2000 m., kai ieškovas pateikė atitinkamą deklaraciją.

10.

Dešimtasis pagrindas susijęs su 50 % dydžio sunkios depresijos pateisinimu; ieškovas šios depresijos niekuomet nėra deklaravęs ir ji iki 1994 m. niekuomet nebuvo pripažinta; ją pripažino žinomas ligoninės gydytojas, tačiau ją aiškiai ginčijo trečiasis gydytojas, nes pasireiškė po 1994 m. ir prieš 2000 m., kuriais pagal Bendrųjų taisyklių dėl Europos Bendrijų pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų (iki 2006 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 14 straipsnį buvo deklaruotas pirmasis pasunkėjimas.

11.

Vienuoliktasis pagrindas susijęs su 10 % dydžio „funkcinio miego sutrikimo dėl pasikeitusios pragulos kairiajame šone“ ginčijimu; šis dydis patvirtintas ligoninės išduotoje medicinos pažymoje ir laikomas minimaliu procentiniu dydžiu, kiek tai susiję su „miego sutrikimais“, numatytais B.O.B.I. (Barème officiel belge des invalidités; Belgijos oficiali neįgalumo rūšių lentelė).

12.

Dvyliktasis pagrindas grindžiamas antruoju pasunkėjimu, deklaruotu 2021 m. kovo 8 d.