This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62022CN0541
Case C-541/22 P: Appeal brought on 11 August 2022 by Araceli García Fernández and Others against the judgment of the General Court (Third Chamber, Extended Composition) delivered on 1 June 2022 in Case T-523/17, Eleveté Invest Group and Others v Commission and SRB
Byla C-541/22 P: 2022 m. rugpjūčio 11 d. Araceli García Fernández ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2022 m. birželio 1 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-523/17 Eleveté Invest Group ir kt. / Komisija ir BPV
Byla C-541/22 P: 2022 m. rugpjūčio 11 d. Araceli García Fernández ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2022 m. birželio 1 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-523/17 Eleveté Invest Group ir kt. / Komisija ir BPV
OL C 441, 2022 11 21, p. 5–7
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
2022 11 21 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 441/5 |
2022 m. rugpjūčio 11 d. Araceli García Fernández ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2022 m. birželio 1 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-523/17 Eleveté Invest Group ir kt. / Komisija ir BPV
(Byla C-541/22 P)
(2022/C 441/10)
Proceso kalba: ispanų
Šalys
Apeliantai: Araceli García Fernández, Faustino González Parra, Fernando Luis Treviño de Las Cuevas, Juan Antonio Galán Alcázar, Lucía Palazuelo Vallejo-Nágera, Macon, SA, Marta Espejel García, Memphis Investments Ltd, Pedro Alcántara de la Herrán Matorras, Pedro José de Jesús Benito Trebbau López, Pedro Regalado Cuadrado Martínez, María Rosario Mari Juan Domingo, atstovaujami abogados B.M. Cremades Román, J. López Useros, S. Cajal Martín ir P. Marrodán Lázaro
Kitos proceso šalys: Eleveté Invest Group, SL, Antonio Bail Cajal, Carlos Sobrini Marín, Edificios 1326 de l'Hospitalet, SL, Juan José Homs Tapias, Anna María Torras Giro, Marbore 2000, SL, Tristán González del Valle, Europos Komisija, Bendra Pertvarkymo Valdyba (BPV), Ispanijos Karalystė, Banco Santander, SA
Apeliantų reikalavimai
Apeliantai Teisingumo Teismo prašo, kad šis:
|
i) |
pripažintų paduotu šį ieškinį ir prie jo pridėtus dokumentus, o taip pat juose pateiktus kaltinimus; |
|
ii) |
remdamasis SESV 256 straipsniu, Statuto 61 straipsniu ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsniu, nuspręstų:
|
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantai tvirtina, kad Bendrojo Teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, be kita ko, yra ES teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, taip pat jie nurodo motyvų nepakankamumą ir prieštaringumą, faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo bei teisinių pasekmių įvertinimo, taip pat įrodymų vertinimo klaidas.
Grįsdami savo apeliacinį skundą, apeliantai nurodo keturis pagrindus.
Pirmuoju pagrindu apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, aiškindamas ir taikydamas 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu (toliau – BPeMR) (1) 18 straipsnį.
Pirmoje pirmojo pagrindo dalyje teigiama, kad padaryta BPeMR 18 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimo ir taikymo klaidų, susijusių su likvidumo didinimo būtinumu, įsipareigojimo neatskleisti informacijos nepaisymu ir gero administravimo principo aiškinimu. Antroje pirmojo apeliacinio skundo pagrindo dalyje apeliantai tvirtina, kad buvo nepakankamai pagrįstas ir klaidingai aiškinamas BPeMR 18 straipsnio 1 dalies b punktas. Akivaizdu, kad Banco Popular Español (toliau – BPE) nebuvo nemokus ir kad BPV turėjo kitų mažiau kenkmingų alternatyvų. Trečioje pirmojo apeliacinio skundo pagrindo dalyje apeliantai teigia, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė BPeMR 18 straipsnio 1 dalies c punktą.
Nurodydami antrąjį pagrindą, apeliantai teigia, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė BPeMR 20 straipsnį. Šiuo klausimu apeliantai nurodo BPeMR 20 straipsnio 1, 5, 7, 9, 10 ir 11 dalių aiškinimo ir taikymo klaidas. Taip pat penktoje antrojo pagrindo dalyje apeliantai teigia, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė teisę susipažinti su savo byla, priešingai, nei nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir EŽTK papildomame protokole. Šeštoje antrojo pagrindo dalyje apeliantai nurodo teisės klaidą, kiek tai susiję su pareigos motyvuoti įvertinimu.
Trečiasis pagrindas grindžiamas su skundžiamo sprendimo panaikinimu susijusiu prašymu atlyginti žalą.
Nurodydami ketvirtąjį pagrindą, apeliantai tvirtina, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė BPeMR, kiek tai susiję su reikalavimo dėl deliktinės atsakomybės nepriklausymu nuo ieškinio dėl negaliojimo. Pirmoje ketvirtojo pagrindo dalyje analizuojama Europos Sąjungos Bendrojo Teismo padaryta akivaizdi klaida aiškinant ir taikant BPeMR 116 konstatuojamąją dalį bei 88 ir 91 straipsnius, taip pat SESV 339 straipsnį, kuria nustatytas gerokai žemesnis apsaugos standartas už ES nustatytąjį bankų problemų sprendimo srityje. Be to, teigiama, kad buvo padaryta klaida, aiškinant ir taikant BPeMR, kiek tai susiję su rūpestingumo pareigos pažeidimu. Galiausiai, antroje ketvirtojo pagrindo dalyje nurodoma BPeMR 20 straipsnio 15 ir 16 punktų aiškinimo ir taikymo klaida bei motyvuoto atsakymo nepateikimas.