1.

Ar pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 62 [2 punktas], 63, 167, 206, 250 ir 273 straipsnius ir proporcingumo principą, kaip jis, be kita ko, išaiškintas 2019 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendime byloje EN.SA (C-712/17), siejamą su neutralumo principu, draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos, kaip antai PVM kodekso 70 straipsnis [1 dalis] ir Karaliaus dekreto Nr. 41, kuriuo nustatomas proporcingų mokestinių baudų pridėtinės vertės mokesčio srityje dydis, 1 straipsnis bei priedo G lentelės V kategorija, pagal kurias per apskaitos patikrinimą nustačius netikslumų, susijusių su jos turiniu, ir siekiant nubausti už apmokestinamuosius sandorius, kurie visiškai ar iš dalies nebuvo įtraukti į apskaitą, o suma didesnė nei 1 250 eurų, už pažeidimą baudžiama sumažinta fiksuota bauda, lygia 20 % mokėtino mokesčio sumos neatskaičius sumokėto pirkimo mokesčio, kuris apskaičiuojant baudą nebuvo atskaitytas dėl nepateiktos deklaracijos, o pagal Karaliaus dekreto Nr. 41 [1 straipsnio antrą pastraipą] šio dekreto priedo A–J lentelėse nustatyta baudos sumažinimo schema taikoma tik tuo atveju, jei pažeidimai, už kuriuos baudžiama, buvo padaryti neketinant išvengti mokesčių arba sudaryti sąlygas jų išvengti?

2.

Ar atsakymui į klausimą turi įtakos aplinkybė, ar apmokestinamasis asmuo savanoriškai sumokėjo po patikrinimo apskaičiuotą mokėtiną mokesčio sumą, siekdamas ištaisyti mokesčio nepriemoką ir taip pasiekti tikslą užtikrinti teisingą mokesčio surinkimą?