–

Europos Komisijos, atstovaujamos S. Grünheid, M. Wasmeier ir I. Zaloguin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR, nustatančio būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje (OL L 335, 2004, p. 8), 5 straipsnio, 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008, p. 42) 4 straipsnio, ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 ir 52 straipsnių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas baudžiamojoje byloje, iškeltoje PT ir kitiems asmenims dėl to, kad jie vadovavo organizuotai nusikalstamai grupei ir (arba) dalyvavo jos veikloje.

3

ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta:

„Valstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse.“

4

Pamatinio sprendimo 2004/757 4 straipsnio „Bausmės“ 1 dalyje numatyta:

„Kiekviena valstybė narė imasi reikalingų priemonių, siekdama užtikrinti, kad už 2 ir 3 straipsniuose apibrėžtus nusikaltimus būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis bausmėmis.

Kiekviena valstybė narė imasi reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog už 2 straipsnyje nurodytus nusikaltimus būtų baudžiama įkalinimo bausmėmis, kurių ilgiausias laikas ne mažiau kaip 1–3 metai.“

5

Šio pamatinio sprendimo 5 straipsnyje „Ypatingos aplinkybės“ numatyta:

„Nepaisant 4 straipsnio, kiekviena valstybė narė gali imtis reikalingų priemonių, kad užtikrintų galimybę sušvelninti 4 straipsnyje nurodytas bausmes, jei nusikaltėlis:

6

Pamatinio sprendimo 2008/841 3 straipsnio „Bausmės“ 1 dalies a punkte numatyta:

„Kiekviena valstybė narė imasi reikalingų priemonių užtikrinti, kad:

7

Šio pamatinio sprendimo 4 straipsnyje „Ypatingos aplinkybės“ numatyta:

„Kiekviena valstybė narė gali imtis reikalingų priemonių užtikrinti, kad 3 straipsnyje nurodytos bausmės būtų sumažintos arba kad nusikaltusiam asmeniui nebūtų taikomos bausmės, jeigu jis, pavyzdžiui:

8

Pagrindinei bylai taikytinos redakcijos Nakazatelen kodeks (Baudžiamasis kodeksas, toliau – NK) 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Esant išskirtinėms arba gausioms lengvinančioms aplinkybėms, kai įstatyme numatyta švelniausia bausmė yra neproporcingai griežta, teismas:

1) skiria mažiausios ribos nesiekiančią bausmę;

<…>“

9

NK 321 straipsnyje numatyta:

„<…>

(2)   Už dalyvavimą [organizuotoje nusikalstamoje grupėje] baudžiama laisvės atėmimu nuo vienų iki šešerių metų.

(3)   Kai [organizuota nusikalstama] grupė yra ginkluota arba sudaryta siekiant praturtėti arba padaryti <…> 354a straipsnio 1 ir 2 dalyse <…> nurodytus pažeidimus, baudžiama taip:

<…>

<…>“

10

NK 354 a straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Tas, kas neturėdamas teisėto leidimo perdirba, įsigyja arba laiko narkotines medžiagas ar jų analogus, turėdamas tikslą jas platinti, arba platina narkotines medžiagas ar jų analogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų ir bauda nuo penkių tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių [Bulgarijos levų (BGN) (apie 2 260–10 230 EUR)], kai tai yra labai pavojingos narkotinės medžiagos ar jų analogai, arba laisvės atėmimu nuo vienų iki šešerių metų ir bauda nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių BGN [(apie 1 020–5 115 EUR)], kai tai yra pavojingos narkotinės medžiagos ar jų analogai. <…>“

11

Pagrindinei bylai taikytinos redakcijos Nakazatelno-protsesualen kodeks (Baudžiamojo proceso kodeksas, toliau –NPK) 381 straipsnyje „Susitarimas dėl sulygtos bausmės, sudarytas ikiteisminiame etape“ nurodyta:

„(1)   Pasibaigus tyrimui, prokuroro arba advokato siūlymu jie gali susitarti dėl sulygtos bausmės. <…>

<…>

(4)   Susitarime gali būti nustatyta bausmė NK 55 straipsnyje nurodytomis sąlygomis, net jei nėra išskirtinių ar gausių lengvinančių aplinkybių.

(5)   Susitarimas sudaromas raštu ir jame turi būti sutariama tokiais klausimais:

<…>

(6)   Susitarimą pasirašo prokuroras ir advokatas. Kaltinamasis pasirašo susitarimą, jei su juo sutinka, prieš tai pareiškęs, jog atsisako bylos nagrinėjimo įprasta tvarka.

(7)   Kai byla iškelta keliems asmenims arba dėl kelių nusikalstamų veikų, susitarimas gali būti sudaromas kai kurių iš šių asmenų arba dėl kai kurių iš šių nusikalstamų veikų.

<…>“

12

NPK 383 straipsnio „Susitarimo dėl sulygtos bausmės pasekmės“ 1 dalyje numatyta:

„Teismo patvirtintas susitarimas sukelia tokias pačias pasekmes kaip įsiteisėjęs nuosprendis.“

13

NPK 384 straipsnyje „Susitarimas dėl sulygtos bausmės, sudarytas teisminio nagrinėjimo etape“ nurodyta:

„1.   Šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pirmosios instancijos teismas gali patvirtinti susitarimą dėl sulygtos bausmės, dėl kurios buvo susitarta pradėjus teisminį nagrinėjimą, bet nepasibaigus teisminio tyrimo etapui.

<…>

3.   Tokiais atvejais susitarimas [dėl sulygtos bausmės] patvirtinamas tik gavus visų [proceso] šalių sutikimą.“

14

NPK 384a straipsnyje „Sprendimas dėl susitarimo, sudaryto su tam tikrais kaltinamaisiais arba dėl tam tikros nusikalstamos veikos“ numatyta:

„(1)   Jeigu pradėjus teisminį nagrinėjimą, bet dar nepasibaigus teisminio tyrimo etapui, buvo sudarytas susitarimas su vienu iš kaltinamųjų arba dėl vienos iš nusikalstamų veikų, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą.

(2)   Kitos sudėties teismas priima sprendimą dėl sudaryto susitarimo <…>

(3)   Tos sudėties teismas, kuris nagrinėjo 1 dalyje nurodyta bylą, tęsia bylos nagrinėjimą po to, kai dėl susitarimo priimamas sprendimas.“

15

2020 m. kovo 25 d.Spetsializirana prokuratura (Specializuota prokuratūra, Bulgarija) Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas, Bulgarija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, iškėlė baudžiamąją bylą 41 asmeniui, įskaitant SD ir PT, dėl vadovavimo organizuotai nusikalstamai grupei, kurios tikslas – platinti narkotikus siekiant praturtėti, ir (arba) dalyvavimo jos veikloje. Pagal NK 321 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 2 punktą ir 354a straipsnio 1 dalį PT persekiojamas už dalyvavimą šios nusikalstamos grupės veikloje ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

16

2020 m. rugpjūčio 19 d. byla buvo grąžinta Spetsializirana prokuratura (Specializuota prokuratūra), kad būtų pašalinti procesiniai kaltinamojo akto trūkumai.

17

Vykstant ikiteisminiam proceso etapui 2020 m. rugpjūčio 26 d. prokuroras ir SD advokatas sudarė susitarimą, pagal kurį SD buvo skirta švelnesnė bausmė, nei numatyta įstatyme, nes jis prisipažino esąs kaltas dėl jam pareikštų kaltinimų. Šiame susitarime buvo paminėti kitų 40 kaltinamųjų, kurių sutikimo dėl minėto susitarimo patvirtinimo nebuvo paprašyta, vardai, pavardės ir nacionaliniai asmens tapatybės kodai. 2020 m. rugsėjo 1 d. šį susitarimą patvirtino kitos sudėties teismas, t. y. ne tos, kurios iš pradžių nagrinėjo bylą

18

2020 m. rugpjūčio 28 d.Spetsializirana prokuratura (Specializuota prokuratūra) pateikė pataisytą kaltinamojo akto versiją ir prasidėjo bylos teisminio nagrinėjimo etapas.

19

2020 m. lapkričio 17 d. prokuroras ir PT advokatas sudarė susitarimą dėl sulygtos bausmės, pagal kurį kaltinamajam, pripažinusiam savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas penkeriems metams. Siekiant atsižvelgti į 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimą AH ir kt. (Nekaltumo prezumpcija) (C‑377/18, EU:C:2019:670), šis susitarimas buvo iš dalies pakeistas, nebenurodant kitų kaltinamųjų pavardžių ir nacionalinių asmens tapatybės kodų. Pataisytos susitarimo versijos data liko 2020 m. lapkričio 17 d.

20

2021 m. sausio 18 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vadovaudamasis NPK 384a straipsniu, persiuntė ankstesniame punkte nurodytą susitarimą dėl sulygtos bausmės to teismo pirmininkui, kad jis paskirtų kitos sudėties teismą sprendimui dėl šio susitarimo priimti. 2021 m. sausio 21 d. taip paskirtos sudėties teismas atsisakė patvirtinti minėtą susitarimą, motyvuodamas tuo, kad kai kurie kaltinamieji nedavė sutikimo, kaip to reikalaujama pagal NPK 384 straipsnio 3 dalį.

21

2022 m. gegužės 10 d. prokuroras ir PT advokatas dar kartą sudarė naują tapataus turinio susitarimą dėl sulygtos bausmės ir paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo priimti sprendimą dėl to susitarimo nereikalaujant kitų kaltinamųjų sutikimo.

22

Pagal NPK 384a straipsnį paskirtos sudėties teismas 2022 m. gegužės 18 d. atsisakė patvirtinti ankstesniame punkte nurodytą susitarimą dėl sulygtos bausmės, motyvuodamas tuo, kad pagal NPK 384 straipsnio 3 dalį tam reikia kitų 39 kaltinamųjų sutikimo.

23

Po šio atsisakymo patvirtinti susitarimą prokuroras, PT ir jo advokatas tą pačią dieną patvirtino, kad pageidauja sudaryti susitarimą dėl sulygtos bausmės ir kad šį susitarimą turėtų patvirtinti teismas, kuriam buvo pateikti visi įrodymai, nereikalaudamas kitų kaltinamųjų sutikimo. Vis dėlto prokuroras išreiškė abejonių dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nešališkumo toliau nagrinėjant bylą kitų asmenų atžvilgiu, jeigu jis patvirtintų minėtą susitarimą. PT savo ruožtu teigė, kad jeigu jam būtų neleista sudaryti susitarimo, būtų pažeistos jo teisės, kylančios iš 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK).

24

Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo jį pateikęs teismas pažymi, kad jo nagrinėjama byla susijusi su nusikalstamomis veikomis, patenkančiomis į pamatinių sprendimų 2004/757 ir 2008/841 taikymo sritį, taigi ir su „Sąjungos teisės reglamentuojamomis sritimis“, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Jo teigimu, kadangi, be kita ko, pagal Pamatinio sprendimo 2004/757 4 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą už šias nusikalstamas veikas turi būti baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis bausmėmis, baudžiamajam procesui, per kurį šios nuostatos taikomos, taikomi reikalavimai, kylantys iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio pirmos ir antros pastraipų. Be to, tas teismas mano, kad nacionalinėje teisėje numatyta susitarimo dėl sulygtos bausmės sudarymo tvarka „įgyvendinama Sąjungos teisė“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju Pamatinio sprendimo 2004/757 5 straipsnis ir Pamatinio sprendimo 2008/841 4 straipsnis.

25

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, pirma, ar NPK 384a straipsnis atitinka ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Chartijos 47 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas, nes šioje Bulgarijos teisės nuostatoje reikalaujama, kad nagrinėjant keliems asmenims iškeltą baudžiamąją bylą būtų paskirtas kitos sudėties teismas, t. y. ne tos, kurios nagrinėja bylą, sprendimui dėl susitarimo dėl sulygtos bausmės, kurį vienas iš kaltinamųjų sudarė teisminio šios bylos nagrinėjimo stadijoje, priimti. Šis teismas pažymi, kad NPK 384a straipsniu siekiama leisti bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui tęsti procesą prieš kitus kaltinamuosius, nerizikuojant tapti neobjektyviam ir šališkam. Vis dėlto minėtas teismas mano, kad teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų pažeista, jei bylą iš pradžių nagrinėjusios sudėties teismo surinktus įrodymus vertintų kitos sudėties teismas.

26

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar NPK 384 straipsnio 3 dalis atitinka Pamatinio sprendimo 2004/757 5 straipsnį, Pamatinio sprendimo 2008/841 4 straipsnį, ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Chartijos 47 ir 52 straipsnius, nes tuo atveju, kai keliems asmenims iškeltoje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo etape vienas iš kaltinamųjų sudaro susitarimą dėl sulygtos bausmės, pagal šią Bulgarijos teisės nuostatą reikalaujama vienbalsio kitų kaltinamųjų sutikimo, kad toks susitarimas galėtų būti patvirtintas, bet jo nereikalaujama, kai byla yra ikiteisminiame etape.

27

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad sudaręs susitarimą dėl sulygtos bausmės, kurį patvirtintų teismas, kaltinamasis pasiektų norimą galutinį rezultatą, t. y. jam būtų skirta švelnesnė sankcija nei ta, kuri būtų skirta, jei ši byla būtų nagrinėjama įprasta tvarka. Tokiomis aplinkybėmis kitų kaltinamųjų vieningo sutikimo reikalavimas kelia grėsmę teisingam bylos nagrinėjimui, kaip jis suprantamas pagal Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą, taip pat apriboja galimybę pasinaudoti „teisių gynimo priemone“, kaip ji suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, ir pažeidžia Chartijos 52 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą.

28

Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar tuo atveju, jei patvirtintų su PT susijusį susitarimą dėl sulygtos bausmės, jis, atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 28 d. Nutartį UL ir VM (C‑709/18, EU:C:2020:411), privalėtų atsisakyti nagrinėti kitiems kaltinamiesiems pateiktus kaltinimus, siekdamas garantuoti jiems Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintą teisę į nešališką teismą.

29

Tas teismas pažymi, kad Teisingumo Teismo atsakymai į jo klausimus iš esmės leis jam nustatyti, ar jis gali (ar net privalo) pats patvirtinti, kaip to prašė PT, jo sudarytą susitarimą dėl sulygtos bausmės be kitų kaltinamųjų sutikimo.

30

Tokiomis aplinkybėmis Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

31

2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija) informavo Teisingumo Teismą, kad, priėmus įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2022 m. liepos 27 d., Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) buvo likviduotas, o tam tikros jame nagrinėtos baudžiamosios bylos, įskaitant pagrindinę bylą, nuo tos datos perduotos Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija).

32

Pirmiausia reikia priminti, kad Teisingumo Teismas turi įvertinti sąlygas, kuriomis į jį kreipiasi nacionalinis teismas, ir patikrinti savo paties jurisdikciją arba jam pateikto prašymo priimtinumą (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Adeneler ir kt., C‑212/04, EU:C:2006:443, 42 punktą ir 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 29 punktą).

33

Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jos nuostatos skirtos valstybėms narėms tik tais atvejais, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę. 51 straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad Chartijos nuostatos niekaip neišplečia sutartyse apibrėžtų Europos Sąjungos įgaliojimų.

34

Šios nuostatos patvirtina Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visais atvejais, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau negali peržengti šių atvejų ribų. Taigi nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas gali aiškinti Sąjungos teisę tik neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 30 ir 31 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

35

Sąvoka „Sąjungos teisės įgyvendinimas“, kaip ji suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, suponuoja sąsają tarp Sąjungos teisės akto ir aptariamos nacionalinės priemonės, kuri turi būti didesnė nei sričių panašumas arba vienos srities netiesioginis poveikis kitai (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Siragusa, C‑206/13, EU:C:2014:126, 24 punktą ir 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo protectus, C‑185/23, EU:C:2024:657, 42 punktą).

36

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog Sąjungos pagrindinės teisės netaikomos nacionalinės teisės atžvilgiu dėl to, kad Sąjungos teisės nuostatose atitinkamoje srityje nenustatyta jokios konkrečios valstybių narių pareigos dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos situacijos (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Siragusa, C‑206/13, EU:C:2014:126, 26 punktą ir 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Julián Hernández ir kt., C‑198/13, EU:C:2014:2055, 35 punktą).

37

Būtent atsižvelgiant į šiuos argumentus reikia nustatyti, ar, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, susitarimą dėl sulygtos bausmės reglamentuojančiu Bulgarijos teisės aktu yra įgyvendinama Sąjungos teisė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, ir ar dėl to Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytas Chartijos nuostatas.

38

Pirma, tiek, kiek šis teismas mano, kad šiuo nacionalinės teisės aktu įgyvendinamas Pamatinio sprendimo 2004/757 5 straipsnis, siejamas su jo 4 straipsnio 1 dalimi, ir Pamatinio sprendimo 2008/841 4 straipsnis, siejamas su jo 3 straipsniu, reikia pažymėti, kad šios Sąjungos teisės nuostatos įtvirtintos aktuose, priimtuose remiantis ES 31 straipsnio 1 dalimi, kurios nuostatos buvo pakartotos SESV 83 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje. Šio 4 straipsnio 1 dalyje ir šiame 3 straipsnyje įtvirtintos būtiniausios nuostatos dėl bausmių, taikomų už nusikalstamas veikas, patenkančias į atitinkamas šių dviejų pamatinių sprendimų taikymo sritis, t. y. prekybos narkotikais ir organizuoto nusikalstamumo.

39

Kaip savo išvados 32 ir 33 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, įgyvendindamos šias nuostatas valstybės narės turi priimti būtiniausias materialinės baudžiamosios teisės nuostatas, pavyzdžiui, NK 321 straipsnį ir 354a straipsnio 1 dalį. Vis dėlto baudžiamojo proceso teisės srityje, kuriai iš esmės priklauso su susitarimu dėl sulygtos bausmės susijusios Bulgarijos teisės nuostatos, t. y. NPK 384 straipsnio 3 dalis, remiantis ES 31 straipsniu arba SESV 82 straipsniu, kuriame apibrėžiami Sąjungos įgaliojimai baudžiamojo proceso teisės srityje, dėl tokio pobūdžio susitarimų nebuvo priimta jokio Sąjungos teisėkūros procedūra priimamo akto.

40

Darytina išvada, kad šio sprendimo 38 punkte nurodytų Sąjungos materialinės baudžiamosios teisės nuostatų ir Bulgarijos baudžiamojo proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių susitarimą dėl pagrindinėje byloje aptariamos sulygtos bausmės, ryšys apsiriboja nuostatų panašumu ar pirmųjų nuostatų netiesioginiu poveikiu antrosioms. Šiomis aplinkybėmis neįmanoma nustatyti jų sąsajos, kaip ji suprantama pagal šio sprendimo 35 punkte primintą jurisprudenciją.

41

Antra, Pamatinio sprendimo 2004/757 5 straipsnyje ir Pamatinio sprendimo 2008/841 4 straipsnyje, pavadintuose „Ypatingos aplinkybės“, paprasčiausia numatyta, kad valstybės narės gali imtis būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad šiuose pamatiniuose sprendimuose nurodytos bausmės galėtų būti sumažintos tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nutraukia nusikalstamą veiklą, susijusią su tuose pamatiniuose sprendimuose nurodytomis sritimis, ir pateikia administracinėms ar teisminėms institucijoms informaciją, kurios jos kitaip nebūtų galėjusios gauti, be kita ko, padėdamos joms nustatyti kitus nusikalstamą veiką padariusius asmenis ar patraukti juos atsakomybėn arba rasti įrodymų. Šiose Sąjungos teisės nuostatose nesukonkretinama nei susitarimo dėl sulygtos bausmės sudarymo tvarka, nei sąlygos, o valstybės narės neįpareigojamos priimti teisės aktų šioje srityje, priešingai, nei reikalaujama pagal šio sprendimo 36 punkte nurodytą jurisprudenciją, kad būtų galima nustatyti šių Sąjungos teisės nuostatų ir Bulgarijos teisės nuostatų, kuriomis reglamentuojamas susitarimas dėl sulygtos bausmės, sąsają.

42

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad NPK nuostatomis dėl susitarimo dėl sulygtos bausmės sudarymo ir patvirtinimo, visų pirma NPK 384 straipsnio 3 dalimi, nėra „įgyvendinamos“ pamatinių sprendimų 2004/757 ir 2008/841 nuostatos, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį.

43

Taigi Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į pateiktus klausimus, kiek jie susiję su Pamatinio sprendimo 2004/757 5 straipsniu, Pamatinio sprendimo 2008/841 4 straipsniu, Chartijos 47 straipsnio pirma ir antra pastraipomis ir 52 straipsniu.

44

Pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą valstybės narės nustato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant teisės subjektams, kad bus laikomasi jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. Taigi valstybės narės turi numatyti teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistemą, pagal kurią šiose srityse būtų užtikrinta veiksminga teisminė kontrolė (2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 34 punktas; taip pat 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymo srities ratione materiae pažymėtina, kad ši nuostata taikoma „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“, neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis valstybės narės įgyvendina šią teisę (2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 29 punktas; taip pat 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

46

ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, be kita ko, turi būti taikoma bet kuriai nacionalinei institucijai, kuri, kaip teismas, gali priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu, taigi patenkančių į šios teisės taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 40 punktą; taip pat 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47

Toks yra prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atvejis; šis teismas nagrinėjamu atveju turi priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su pamatinių sprendimų 2004/757 ir 2008/841, kurie į Bulgarijos teisės sistemą buvo perkelti NK nuostatomis, aiškinimu ir taikymu, todėl turi atitikti veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, kylančius iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos.

48

Taigi šioje byloje Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

49

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią ad hoc sudėties teismui, o ne bylą nagrinėjančios sudėties teismui, suteikiama kompetencija priimti sprendimą dėl susitarimo dėl sulygtos bausmės, kurį kaltinamasis ir prokuratūra sudarė bylos, kurioje persekiojami ir kiti kaltinamieji, teisminio nagrinėjimo etape.

50

Nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas, be kita ko, nacionalinių teismų įsteigimas, sudėtis, įgaliojimai ir veikimas, yra priskirtas šių valstybių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos vis dėlto privalo vykdyti savo pareigas, kurios kyla iš Sąjungos teisės, konkrečiai – iš ESS 19 straipsnio (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

51

ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas, be kita ko, Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje. Taigi į šią nuostatą reikia tinkamai atsižvelgti aiškinant ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52

Be to, remiantis Chartijos 52 straipsnio pirmojo sakinio 3 dalimi, Chartijoje įtvirtintų teisių ir jas atitinkančių EŽTK garantuojamų teisių esmė ir taikymo sritis yra tokia pati. Pagal šios nuostatos antrąjį sakinį tai nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnės apsaugos. Remiantis su Pagrindinių teisių chartija susijusiais išaiškinimais (OL C 303, 2007, p. 17), Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalį. Taigi Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad šioje byloje jo pateiktu išaiškinimu būtų garantuojamas toks apsaugos lygis, kuris atitiktų pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, kaip ją aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas, suteikiamą apsaugos lygį (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

53

Pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad institucijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, ir turinčios priimti sprendimus dėl šios teisės taikymo ar aiškinimo, atitiktų veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, tarp jų – nepriklausomumo reikalavimą (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 220 ir 224 punktus; taip pat 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 47 punktą).

54

Be to, Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, kurioje valstybėms narėms nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas pasiekti rezultatą, kuris nėra susietas su jokia sąlyga, be kita ko, kiek tai susiję su teismų, turinčių aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę, nepriklausomumu ir nešališkumu, yra tiesiogiai veikianti, o tai reiškia, kad neturi būti taikoma jokios nacionalinės teisės nuostatos, jurisprudencijos ar praktikos, prieštaraujančios šioms Sąjungos teisės nuostatoms, kaip jas aiškino Teisingumo Teismas (2023 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas), C‑204/21, EU:C:2023:442, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

55

Šis nepriklausomumo reikalavimas apima du aspektus. Pagal pirmąjį, išorinį, aspektą reikalaujama, kad atitinkama institucija savo funkcijas vykdytų visiškai autonomiškai, jos nesaistytų jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negautų jokių nurodymų ar įpareigojimų, taigi būtų apsaugota nuo išorinio poveikio ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių nepriklausomam sprendimų priėmimui ir turėti įtakos jų sprendimams. Antrasis, vidinis, aspektas susijęs su nešališkumo sąvoka ir reikalauja vienodai atsiriboti nuo bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku. Šis aspektas reikalauja objektyvumo ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimo, išskyrus siekį, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės normų (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 50 ir 51 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

56

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prokuroras prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pranešė apie savo abejones dėl pagrindinę bylą nagrinėjančios sudėties teismo nešališkumo toliau nagrinėjant bylą dėl kitų kaltinamųjų, jeigu jis turėtų patvirtinti su PT sudarytą susitarimą dėl sulygtos bausmės.

57

Kaip savo išvados 66 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, kai, kaip nagrinėjamu atveju, keli asmenys persekiojami dėl dalyvavimo tos pačios organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir vienas iš jų teisminio šios bylos nagrinėjimo etape sudaro susitarimą, kuriame pripažįsta savo kaltę, ad hoc sudėties teismo paskyrimas sprendimui dėl šio susitarimo priimti yra teisingumo vykdymo priemonė, kurią valstybės narės gali numatyti siekdamos užtikrinti (ar net sustiprinti) bylą nagrinėjančios sudėties teismo, kuris turės teisti kaltės nepripažinusius kaltinamuosius, nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų laikymąsi, t. y. reikalavimų, kylančių iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos.

58

2021 m. lapkričio 25 d. Sprendime Mucha prieš Slovakiją (CE:ECHR:2021:1125JUD006370319, 62–64 ir 66 punktai) Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat konstatavo EŽTK 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kiek tai susiję su nešališkumo ir nekaltumo prezumpcijos principais, esant situacijai, kai tos pačios sudėties teismas priėmė sprendimus iš pradžių dėl susitarimų, kuriuos sudarę aštuoni asmenys, persekiojami už dalyvavimą nusikalstamos grupės veikloje, pripažino savo kaltę, paskui – dėl kitam asmeniui pareikštų kaltinimų dėl dalyvavimo tos pačios nusikalstamos grupės veikloje pagrįstumo, nes sprendimuose dėl tų susitarimų patvirtinimo buvo konkrečiai ir individualiai nurodytos veikos, kuriomis šis asmuo kaltinamas, taigi buvo pažeista jo teisė į nekaltumo prezumpciją, kol jo kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, tas teismas padarė išvadą, kad abejonės dėl minėto bylą nagrinėjančios sudėties teismo nešališkumo yra objektyviai pagrįstos.

59

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje persekiojami keli asmenis, ad hoc sudėties teismo paskyrimas sprendimui dėl susitarimo dėl sulygtos bausmės priimti gali pažeisti baudžiamojo proceso betarpiškumo principą.

60

Šis principas reiškia, kad už sprendimo dėl kaltinamojo kaltės ar nekaltumo priėmimą atsakingi asmenys iš esmės turi išklausyti liudytojus asmeniškai ir įvertinti jų patikimumą, nes vienas iš svarbių teisingo baudžiamojo proceso elementų yra galimybė kaltinamajam susitikti su liudytojais dalyvaujant teisėjui, kuris galiausiai priima sprendimą (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Gambino ir Hyka, C‑38/18, EU:C:2019:628, 42 ir 43 punktus).

61

Nagrinėjamu atveju, kaip savo išvados 73 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, ad hoc sudėties teismo paskyrimas sprendimui dėl susitarimo dėl sulygtos bausmės priimti, kaip antai nagrinėjamam pagrindinėje byloje, negali pažeisti baudžiamojo proceso betarpiškumo principo. Iš tiesų, kadangi kaltinamasis pasirenka pripažinti kaltę savanoriškai ir puikiai žinodamas visas jam inkriminuojamas veikas ir tokio pasirinkimo teisines pasekmes, jis atsisako, kaip matyti iš NPK 381 straipsnio 6 dalies, „bylos nagrinėjimo įprasta tvarka“ ir tam tikrų iš to kylančių teisių.

62

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip: ja nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią ad hoc sudėties teismui, o ne bylą nagrinėjančios sudėties teismui, suteikiama kompetencija priimti sprendimą dėl susitarimo dėl sulygtos bausmės, kurį kaltinamasis ir prokuratūra sudarė bylos, kurioje persekiojami ir kiti kaltinamieji, teisminio nagrinėjimo etape.

63

Europos Komisija savo rašytinėse pastabose nurodo, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą dėl antrojo klausimo, kiek jis susijęs su ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos išaiškinimu, pateikti motyvai yra „labai lakoniški“ ir neatitinka iš Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

64

Pagal suformuotą jurisprudenciją nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nustatytas faktines aplinkybes ir teisės pagrindus, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 61 punktą ir 2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Teismo iniciatyva atliekama sulaikymo patikra), C‑704/20 ir C‑39/21, EU:C:2022:858, 61 punktą).

65

Atsižvelgiant į tai, kad nutartis dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra pagrindas pradėti prejudicinio sprendimo priėmimo procesą Teisingumo Teisme pagal SESV 267 straipsnį, būtina, kad nacionalinis teismas toje nutartyje aiškiai nurodytų pagrindinės bylos faktines ir teisines aplinkybes ir minimaliai paaiškintų prašomų išaiškinti Sąjungos teisės nuostatų pasirinkimo priežastis ir ryšį, kurį jis nustatė tarp šių nuostatų ir jo nagrinėjamam ginčui taikytinų nacionalinės teisės aktų. Šie kumuliaciniai reikalavimai aiškiai nurodyti Procedūros reglamento 94 straipsnyje (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo C.F. (Mokestinis patikrinimas), C‑430/19, EU:C:2020:429, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

66

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teisės požiūriu pakankamai išdėsto pagrindinės bylos aplinkybes ir išsamiai nurodo taikytinas nacionalinės teisės nuostatas. Jis taip pat nurodo priežastis, dėl kurių jam kyla abejonių dėl visų pirma NPK 384 straipsnio 3 dalies atitikties ESS 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai. Tas teismas mano, kad reikalavimas gauti visų kitų kaltinamųjų sutikimą dėl vieno iš šių kaltinamųjų sudaryto susitarimo dėl sulygtos bausmės patvirtinimo keliems asmenims iškeltoje baudžiamojoje byloje „nepagrįstai“ apriboja „teisių gynimo priemonę“, kuri, kaip jis mano, šio kaltinamojo atžvilgiu yra toks susitarimas, nes sudarydamas susitarimą, kurį patvirtina teismas, kaltinamasis „pasiekia galutinį norimą rezultatą, t. y. jam skiriama švelnesnė sankcija nei ta, kuri jam būtų skirta, jei byla būtų nagrinėjama įprasta tvarka“. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad dėl tokio apribojimo gali kilti grėsmė „teisingam bylos nagrinėjimui“.

67

Darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia Komisija, šiuo klausimu prašymas priimti prejudicinį sprendimą atitinka Procedūros reglamento 94 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl yra priimtinas tiek, kiek jis susijęs su ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos išaiškinimu.

68

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią siekiant baudžiamojoje byloje, iškeltoje keliems kaltinamiesiems dėl jų dalyvavimo toje pačioje organizuotoje nusikalstamoje grupėje, patvirtinti susitarimą dėl sulygtos bausmės, kurį vienas iš kaltinamųjų ir prokuratūra sudarė tos bylos teisminio nagrinėjimo etape, reikia gauti visų kitų kaltinamųjų sutikimą.

69

Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagrindinėje byloje toks reikalavimas „atitinka kai kurių kitų [kaltinamųjų], prieš kuriuos PT, kaip liudytojas, galėtų liudyti patvirtinus dėl jo sudarytą susitarimą, interesus“. Be to, tas teismas, atsakydamas į Teisingumo Teismo pagal Procedūros reglamento 101 straipsnio 1 dalį pateiktą prašymą pateikti paaiškinimų, patikslino, kad teismas, kuriam pavesta teisti kitus kaltinamuosius, „privalo paisyti“ vieno iš kaltinamųjų sudaryto susitarimo dėl sulygtos bausmės turinio.

70

Šiuo požiūriu reikalavimas gauti kitų kaltinamųjų sutikimą susijęs su teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir jų teise į gynybą. Šių teisių paisymas yra vienas iš pagrindinių ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyto veiksmingos teisminės gynybos principo ir EŽTK 6 straipsnyje vartojamos „teisingo bylos nagrinėjimo“ sąvokos elementų (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų drausmės tvarka), C‑791/19, EU:C:2021:596, 203 punktą).

71

Šis pagrindinis Sąjungos teisės principas pažeidžiamas, kai teismas sprendimą grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, su kuriais šalys ar viena iš jų negalėjo susipažinti ir pareikšti savo nuomonės (šiuo klausimu žr. 1961 m. kovo 22 d. Sprendimą Snupat / Vyriausioji valdyba, 42/59 ir 49/59, EU:C:1961:5, p. 156 ir 2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Harman International Industries, C‑175/21, EU:C:2022:895, 63 punktą). Be to, pagal teisingo bylos nagrinėjimo principus reikalaujama, kad tam tikrais atvejais gynybos interesai būtų suderinti su duodančių parodymus liudytojų ar nukentėjusiųjų interesais (2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Gambino ir Hyka, C‑38/18, EU:C:2019:628, 41 punktas).

72

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisės į gynybą paisymo principas negali būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pavyzdžiui, NPK 384 straipsnio 3 dalis, kuriomis siekiama užtikrinti šias teises kaltinamiesiems, kurie nepripažino savo kaltės ir teisiami per toliau vykstantį baudžiamąjį procesą, atsižvelgiant ne tik į su jais susijusią informaciją, kuri gali būti išdėstyta kaltę pripažinusio kaltinamojo sudarytame susitarime dėl sulygtos bausmės, bet ir į pareiškimus, kuriuos jis, kaip liudytojas, gali pateikti bylą nagrinėjančios sudėties teismui, priimsiančiam sprendimą dėl kitų kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės.

73

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip: ja nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią siekiant baudžiamojoje byloje, iškeltoje keliems kaltinamiesiems dėl jų dalyvavimo toje pačioje organizuotoje nusikalstamoje grupėje, patvirtinti susitarimą dėl sulygtos bausmės, kurį vienas iš kaltinamųjų ir prokuratūra sudarė tos bylos teisminio nagrinėjimo etape, reikia gauti visų kitų kaltinamųjų sutikimą.

74

Kaip matyti iš šio sprendimo 42 punkto, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į trečiąjį klausimą, nes jis susijęs tik su Chartijos 47 straipsnio išaiškinimu.

75

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: