Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62021CJ0234

    2024 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas.
    Défense Active des Amateurs d’Armes ASBL ir kt. prieš Conseil des ministres.
    Cour constitutionnelle (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Direktyva 91/477/EEB – Ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolė – Uždrausti arba leidimo reikalaujantys šaunamieji ginklai – Pusiau automatiniai šaunamieji ginklai – Direktyva 91/477, iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2017/853 – 7 straipsnio 4a dalis – Valstybių narių galimybė patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimus – Preziumuojamas negalėjimas naudotis šia galimybe dėl pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, perdirbtų šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis arba į imitacinius ginklus – Galiojimas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis, 20 ir 21 straipsniai – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas.
    Byla C-234/21.

    Court reports – general

    ECLI identifier: ECLI:EU:C:2024:200

     TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

    2024 m. kovo 5 d. ( *1 )

    „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Direktyva 91/477/EEB – Ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolė – Uždrausti arba leidimo reikalaujantys šaunamieji ginklai – Pusiau automatiniai šaunamieji ginklai – Direktyvą 91/477, iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2017/853 – 7 straipsnio 4a dalis – Valstybių narių galimybė patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimus – Preziumuojamas negalėjimas naudotis šia galimybe dėl pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, perdirbtų šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis arba į imitacinius ginklus – Galiojimas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis, 20 ir 21 straipsniai – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas“

    Byloje C‑234/21

    dėl Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas, Belgija) 2021 m. kovo 25 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2021 m. balandžio 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

    Défense Active des Amateurs d’Armes ASBL,

    NG,

    WL

    prieš

    Conseil des ministres

    TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

    kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen, kolegijų pirmininkai A. Arabadjiev (pranešėjas), K. Jürimäe, C. Lycourgos, T. von Danwitz, Z. Csehi ir O. Spineanu‑Matei, teisėjai M. Ilešič, J.‑C. Bonichot, A. Kumin, I. Ziemele, D. Gratsias, M. L. Arastey Sahún ir M. Gavalec,

    generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,

    posėdžio sekretorė M. Krausenböck, administratorė, vėliau – I. Illéssy, administratorius,

    atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2022 m. rugsėjo 19 d. posėdžiui,

    išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

    Défense Active des Amateurs d’Armes ASBL, NG ir WL, atstovaujamų advocaat F. Judo,

    Belgijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pochet ir L. Van den Broeck, padedamų advocaten S. Ronse ir G. Vyncke,

    Europos Parlamento, atstovaujamo J. Étienne, M. Menegatti ir R. van de Westelaken,

    Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos J. Lotarski, K. Pleśniak ir L. Vétillard,

    Europos Komisijos, atstovaujamos R. Tricot ir C. Valero,

    susipažinęs su 2022 m. lapkričio 24 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

    atsižvelgęs į 2023 m. vasario 28 d. nutartį atnaujinti žodinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. gegužės 8 d. posėdžiui,

    išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

    Belgijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pochet, padedamos advocaten S. Ronse ir G. Vyncke,

    Europos Parlamento, atstovaujamo M. Menegatti ir R. van de Westelaken,

    Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos K. Pleśniak ir L. Vétillard,

    Europos Komisijos, atstovaujamos R. Tricot ir C. Valero,

    susipažinęs su 2023 m. rugsėjo 7 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

    priima šį

    Sprendimą

    1

    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL L 256, 1991, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 11 t., p. 3), iš dalies pakeistos 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/853 (OL L 137, 2017, p. 22), 7 straipsnio 4a dalies galiojimo.

    2

    Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Défense Active des Amateurs d’Armes ASBL, NG ir WL (toliau kartu – DAAA ir kt.) ginčą su Conseil des ministres (Ministrų Taryba, Belgija), be kita ko, dėl Belgijos įstatymo nuostatos, kurioje kaip pereinamojo laikotarpio priemonė nenumatyta galimybė toliau laikyti iki 2017 m. birželio 13 d. teisėtai įsigytus ir įregistruotus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, perdirbtus šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis arba į imitacinius ginklus, tačiau tokia galimybė numatyta, kai šie pusiau automatiniai šaunamieji ginklai nebuvo taip perdirbti, galiojimo.

    Teisinis pagrindas

    Sąjungos teisė

    3

    Direktyvos 91/477 penktoje konstatuojamojoje dalyje numatyta:

    „kadangi abipusis pasitikėjimas užtikrinant asmenų saugą, kurį tos taisyklės sukurs tarp valstybių narių, bus didesnis, jeigu jos bus paremtos iš dalies suderintais teisės aktais; kadangi dėl to būtų naudinga apibrėžti kategoriją šaunamųjų ginklų, kuriuos privatiems asmenims įsigyti ir laikyti turi būti uždrausta arba kuriems įsigyti ir laikyti reikia oficialaus leidimo, arba kurių įsigijimą ir laikymą reikia deklaruoti.“

    4

    Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB (OL L 179, 2008, p. 5), 1 straipsnio 1 dalis buvo suformuluota taip:

    „Šioje direktyvoje „šaunamasis ginklas“ reiškia bet kurį nešiojamą vamzdinį šaunamąjį ginklą, kuris yra sukonstruotas arba gali būti perdirbtas taip, kad degiojo propelento varomąja jėga iš jo paleidžiamas užtaisas [šratas], kulka ar sviedinys, išskyrus atvejus, kai tokiam ginklui taikoma išimtis dėl I priedo III dalyje nurodytos priežasties. Šaunamųjų ginklų klasifikacija pateikta I priedo II dalyje.

    Pagal šią direktyvą laikoma, kad daiktas gali būti perdirbtas taip, kad degiojo propelento varomąja jėga iš jo gali būti paleistas užtaisas [šratas], kulka ar sviedinys, jei šis daiktas:

    turi šaunamojo ginklo išvaizdą; ir

    dėl [savo] konstrukcijos arba medžiagos, iš kurios jis pagamintas, gali būti taip perdirbtas.“

    5

    Pagal Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/51, I priedo II dalies A skirsnį prie „B kategorijos – Šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia oficialaus leidimo“ buvo, be kita ko, priskirti:

    „1.

    Pusiau automatiniai arba pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai.

    <…>

    4.

    Pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa daugiau nei trys šoviniai.

    5.

    Pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa ne daugiau kaip trys šoviniai, jeigu jų dėtuvė nuimama arba ginklo konstrukcija neužtikrina [neužkerta] galimybės su paprastais įrankiais perdaryti jį į ginklą, kurio dėtuvėje ir šovinio lizde kartu tilptų daugiau kaip trys šoviniai.

    6.

    Pertaisomi arba pusiau automatiniai ilgieji lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai ne ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais.

    7.

    Pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, neskirti kariniam naudojimui, kurie yra panašūs į karinius ginklus su automatiniais mechanizmais.“

    6

    Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/51, I priedo III dalyje buvo nurodyta:

    „Šiame priede daiktai, kurie atitinka „šaunamojo ginklo“ apibrėžimą, neturi būti laikomi tą apibrėžimą atitinkančiais, jeigu jie:

    a)

    yra visam laikui padaromi netinkamais naudoti juos deaktyvavus, užtikrinant, kad visos šaunamojo ginklo svarbios sudedamosios dalys galutinai pakeistos taip, kad neįmanoma jų panaudoti ir išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, kad būtų galima šaunamajam ginklui vėl kokiu nors būdu grąžinti jo veiksmingumą;

    <…>“

    7

    Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3–5 punktuose buvo pateiktos tokios apibrėžtys:

    1)

    šaunamasis ginklas – bet kuris nešiojamas vamzdinis šaunamasis ginklas, kuris yra sukonstruotas arba gali būti perdirbtas taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo atliekamas šūvis ar paleidžiama [iš jo gali būti paleidžiamas šratas,] kulka ar sviedinys, išskyrus atvejus, kai toks ginklas neįtrauktas į šią apibrėžtį dėl vienos iš I priedo III dalyje nurodytų priežasčių. Šaunamųjų ginklų klasifikacija pateikta I priedo II dalyje.

    Laikoma, kad daiktas gali būti perdirbtas taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo galėtų būti atliekamas šūvis ar paleidžiama [galėtų būti paleidžiamas šratas,] kulka ar sviedinys, jei šis daiktas:

    a)

    turi šaunamojo ginklo išvaizdą; ir

    b)

    dėl [savo] konstrukcijos arba medžiagos, iš kurios jis pagamintas, gali būti taip perdirbtas;

    <…>

    3)

    šaudmenys – sukomplektuotas šaudmuo arba jo komponentai, įskaitant tūteles, kapsules (detonatorius), propelentą, kulkas ar sviedinius, naudojamus šaunamajame ginkle su sąlyga, kad tiems komponentams atitinkamoje valstybėje narėje taip pat taikomas leidimo reikalavimas;

    4)

    dujiniai ir signaliniai ginklai – įrenginiai, turintys šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais ir kurie negali būti perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų atliekamas šūvis ar paleidžiama [iš jų būtų paleidžiamas šratas,] kulka ar sviedinys;

    5)

    imitaciniai ginklai – šaunamieji ginklai, specialiai perdirbti, kad būtų galima šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, skirti naudoti, kaip antai teatrų spektakliuose, fotografijos sesijose, filmuose ir televizijos įrašuose, istorinių įvykių atkūrime, paraduose, sporto renginiuose ir mokymuose.“

    8

    Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalyje buvo nustatyta:

    „Valstybės narės gali nuspręsti patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimų pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, priskirtiems [prie] A kategorijos 6, 7 arba 8 punkt[o], galiojimą šaunamajam ginklui, kuris buvo priskirtas [prie] B kategorij[os], teisėtai įsigytas ir registruotas anksčiau nei 2017 m. birželio 13 d., su sąlyga, kad tenkinamos kitos šioje direktyvoje nustatytos sąlygos. Be to, valstybės narės gali leisti įsigyti tokius šaunamuosius ginklus kitiems asmenims, kuriems valstybės narės išdavė leidimą pagal šią direktyvą <…>.“

    9

    Pagal Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, I priedo II dalies A skirsnį prie „A kategorijos – Uždrausti šaunamieji ginklai“ buvo priskirti:

    „1.

    Karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai.

    2.

    Automatiniai šaunamieji ginklai.

    3.

    Šaunamieji ginklai, kurie užmaskuoti kaip kiti daiktai.

    4.

    Šaudmenys su pramušančiaisiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių šaudmenų sviediniai.

    5.

    Pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius bei kulkas medžioklei ar sportiniam šaudymui naudoja turintys tam teisę asmenys.

    6.

    Automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, nedarant poveikio 7 straipsnio 4a daliai.

    7.

    Visi šie centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai šaunamieji ginklai:

    a)

    trumpieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jei:

    i)

    dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba

    ii)

    į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių;

    b)

    ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jei:

    i)

    dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba

    ii)

    į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių;

    8.

    Pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai (t. y. šaunamieji ginklai, kuriais iš pradžių numatyta šaudyti pridėjus prie peties), kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinį apsodą arba apsodą, kurį galima pašalinti nenaudojant įrankių.

    9.

    Bet kokie šios kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus.“

    10

    Direktyvos 2017/853 20 ir 31 konstatuojamosiose dalyse buvo nurodyta:

    „(20)

    rizika, kad imitaciniai ir kitų tipų tuščiaisiais šoviniais šaudantys ginklai bus perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus, yra didelė. Todėl problemą, kai tokiais perdirbtais ginklais naudojasi nusikaltėliai, būtina spręsti, visų pirma juos įtraukiant į [Direktyvos 91/477] taikymo sritį. Be to, siekiant išvengti rizikos, kad dujiniai ir signaliniai ginklai būtų gaminami taip, kad juos būtų galima perdirbti taip, jog sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį [paleisti šratą] ar paleisti kulką ar sviedinį, [Europos] Komisija turėtų priimti technines specifikacijas, siekiant užtikrinti, kad jų nebūtų galima perdirbti tokiu būdu;

    <…>

    (31)

    šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje [(toliau – Chartija)].“

    11

    Direktyva 91/477 buvo panaikinta ir pakeista 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/555 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL L 115, 2021, p. 1).

    Belgijos teisė

    12

    2019 m. gegužės 5 d.Loi portant des dispositions diverses en matière pénale et en matière de cultes, et modifiant la loi du 28 mai 2002 relative à l’euthanasie et le Code pénal social (Įstatymas dėl įvairių baudžiamosios teisės ir religijos teisės nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas 2002 m. gegužės 28 d. Įstatymas dėl eutanazijos ir Socialinis baudžiamasis kodeksas) (Moniteur belge, 2019 m. gegužės 24 d., p. 50023, toliau – 2019 m. gegužės 5 d. įstatymas) 151–163 straipsniais buvo iš dalies pakeistos tam tikros 2006 m. birželio 8 d.Loi réglant des activités économiques et individuelles avec des armes (Įstatymas, reglamentuojantis ekonominę ir individualią su ginklais susijusią veiklą) (Moniteur belge, 2006 m. birželio 9 d., p. 29840, toliau – 2006 m. birželio 8 d. įstatymas) nuostatos, siekiant, be kita ko, iš dalies perkelti Direktyvą 2017/853 į Belgijos teisės sistemą.

    13

    2019 m. gegužės 5 d. įstatymo 153 straipsnio 3 punktas buvo priimtas siekiant į šią teisės sistemą perkelti Direktyvos 91/477 I priedo II dalies A skirsnyje nurodytos A kategorijos 6 ir 8 punktus, iš dalies pakeičiant 2006 m. birželio 8 d. įstatymo 3 straipsnio 1 dalį taip:

    „Uždraustais ginklais laikomi:

    <…>

    19°

    automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus;

    20°

    pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių ilgį neprarandant funkcijų galima sumažinti iki mažiau nei 60 cm, naudojant sulankstomą ar teleskopinį apsodą arba apsodą, kurį galima nuimti nenaudojant įrankių.“

    14

    2019 m. gegužės 5 d. įstatymo 153 straipsnio 5° punktu šis 3 straipsnis buvo iš dalies pakeistas įtraukiant 4 dalį, kurioje nustatyta:

    „Šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus, taip pat šaunamieji ginklai, kurie nebuvo perdirbti šiam tikslui ir kurių vienintelė paskirtis yra šaudyti pirma nurodytais šaudmenimis ar medžiagomis, lieka kategorijoje, prie kurios jie buvo priskirti pagal 1 ir 3 dalis.“

    15

    Šiuo įstatymu taip pat iš dalies pakeistas 2006 m. birželio 8 d. įstatymas, į jo 2 straipsnį įtraukiant 26°/1 punktą, kuriame sąvoka „imitaciniai ginklai“ apibrėžta kaip „šaunamieji ginklai, specialiai sukonstruoti arba perdirbti, kad būtų galima šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, skirti naudoti, pavyzdžiui, teatrų spektakliuose, fotografijos sesijose, filmuose ir televizijos įrašuose, atkuriant istorinius įvykius, paraduose, sporto renginiuose ir mokymuose“.

    16

    2019 m. gegužės 5 d. įstatymo 163 straipsnyje Belgijos teisės aktų leidėjas pasinaudojo Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalyje numatyta galimybe ir į 2006 m. birželio 8 d. įstatymą įtraukė 45/2 straipsnį, kuriame numatyta:

    „Asmenys, kurie iki 2017 m. birželio 13 d. teisėtai įsigijo ir įregistravo 3 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktuose nurodytos rūšies ginklą, gavę tam leidimą ir įregistravę jį pagal medžioklės licenciją, privataus saugotojo pažymėjimą arba sportinio šaudymo licenciją, ar užsiregistravę įgaliotų asmenų registre, gali laikyti tokį ginklą, jeigu laikomasi kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su ginklų laikymu. Tokį ginklą galima perleisti tik <…> šauliams sportininkams ir šiuo tikslu įgaliotiems prekiautojams, kolekcininkams ar muziejams. Šaunamasis ginklas taip pat gali būti deaktyvuotas <…> arba jo gali būti atsisakyta.“

    Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

    17

    2019 m. lapkričio 22 d. DAAA ir kt. pateikė Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas, Belgija) skundą dėl, be kita ko, 2019 m. gegužės 5 d. įstatymo 153 straipsnio 5 punkto pripažinimo negaliojančiu. Jų teigimu, šia nuostata, be kita ko, pažeidžiamos įvairios Belgijos Konstitucijos nuostatos, Chartijos 49 straipsnis ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes joje iš esmės numatyta, kad šaunamiesiems ginklams, kuriais iki 2019 m. birželio 3 d. Belgijoje buvo prekiaujama be apribojimų, t. y. ginklams, perdirbtiems šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis, arba perdirbtiems į imitacinius ginklus, taip pat šiuo tikslu neperdirbtiems šaunamiesiems ginklams, skirtiems šaudyti tik nurodytais šaudmenimis ar medžiagomis, nuo tos datos reikalingas oficialus leidimas arba jie draudžiami, nenumatant pereinamojo laikotarpio tvarkos asmenims, kurie tokius šaunamuosius ginklus teisėtai įsigijo ir įregistravo iki minėtos datos. Taigi nuo tos datos šie asmenys rizikuoja būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tokių šaunamųjų ginklų laikymą, nors neturėjo galimybės pasirengti laikytis šio 153 straipsnio 5 punkto.

    18

    Be to, DAAA ir kt. teigimu, minėtame 153 straipsnio 5 punkte įtvirtintas nevienodas požiūris į tokių perdirbtų šaunamųjų ginklų turėtojus ir asmenis, laikančius kitus šaunamuosius ginklus, kurie taip pat tampa uždraustais įsigaliojus 2019 m. gegužės 5 d. įstatymui, tačiau kuriems taikoma šio įstatymo 163 straipsnyje numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka. Anot jų, šis nevienodas požiūris neturi pagrindo, atsižvelgiant į tikslą skatinti teisinį saugumą, ir negali būti tinkamai pateisinamas dėl to, kad perdirbtų šaunamųjų ginklų turėtojai neturi galimybės laikytis naujų taisyklių ir išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo.

    19

    DAAA ir kt. taip pat mano, kad šioje nuostatoje įtvirtintas de facto nusavinimas, nes pagal ją teisėtai įsigyto šaunamojo ginklo turėtojai staiga netenka teisės jo laikyti. Kadangi toks teisės į nuosavybę apribojimas nesiejamas su visiška ir išankstine kompensacija, teigiama, kad minėta nuostata pažeidžia šią teisę.

    20

    Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas) pažymi, kad 2019 m. gegužės 5 d. įstatymo 153 straipsnio 5 punkte, siejamame su šio įstatymo 163 straipsniu, nenumatyta pereinamojo laikotarpio tvarka asmenims, iki 2017 m. birželio 13 d. teisėtai įsigijusiems ir įregistravusiems šaunamąjį ginklą, kuris buvo perdirbtas naudoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis. Minėtame įstatyme taip pat nereglamentuojama, kaip asmenys, iki šios datos teisėtai įsigiję tokį ginklą, gali laikytis tame įstatyme šiam ginklui įtvirtinto naujo statuso, t. y. priskyrimo prie uždraustų arba oficialaus leidimo reikalaujančių ginklų. Kai teisės aktų leidėjas sugriežtina esamą reglamentavimo tvarką, jis turėtų užtikrinti, kad asmenys, teisėtai įsigiję tokį ginklą galiojant ankstesnei tvarkai, turėtų galimybę laikytis naujų taisyklių.

    21

    Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad iki 2019 m. gegužės 5 d. įstatymo 153 straipsnio 5 punkto įsigaliojimo šaunamaisiais ginklais, perdirbtais šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, Belgijoje buvo prekiaujama be apribojimų, neatsižvelgiant į kategoriją, prie kurios jie būtų priskirti, jei nebūtų perdirbti. Įsigaliojus šiai nuostatai, asmenys, kurie iki 2017 m. birželio 13 d. įsigijo ir įregistravo tokį šaunamąjį ginklą, kuris, jei nebūtų perdirbtas, būtų priskirtas prie uždraustų ginklų kategorijos, staiga tapo uždrausto ginklo turėtojais be teisės toliau jį laikyti ar perleisti.

    22

    Be to, įsigaliojus minėtai nuostatai, asmenys, neturintys reikiamo leidimo šaunamiesiems ginklams, perdirbtiems šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, ir iki 2017 m. birželio 13 d. įsigiję bei įregistravę tokį šaunamąjį ginklą, kuris, jei nebūtų perdirbtas, būtų priskirtas prie ginklų, kuriems reikalingas oficialus leidimas, kategorijos, staiga tapo šaunamojo ginklo, kurio jie negalėjo laikyti pagal 2006 m. birželio 8 d. įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, turėtojais. Kadangi pagal pastarąją nuostatą reikalaujama, kad toks oficialus leidimas būtų gautas „prieš“ įsigyjant aptariamą ginklą, atitinkami asmenys taip pat neturi galimybės įteisinti savo padėties.

    23

    Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas) mano, kad 2019 m. gegužės 5 d. įstatymo 153 straipsnio 5 punkte, siejamame su šio įstatymo 163 straipsniu, įtvirtintas skirtingas požiūris į asmenis, kurie iki 2017 m. birželio 13 d. teisėtai įsigijo ir įregistravo pusiau automatinį šaunamąjį ginklą, kaip jis suprantamas pagal 2006 m. birželio 8 d. įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktus, ir asmenis, kurie iki šios datos teisėtai įsigijo ir įregistravo šaunamąjį ginklą, perdirbtą šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, kaip nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. Nors abiejų kategorijų asmenys teisėtai įsigijo ir įregistravo šaunamąjį ginklą, kai dar negalėjo žinoti, kad bus pakeistas jo statusas, tik pirmajai kategorijai priklausantiems asmenims taikoma pereinamojo laikotarpio tvarka, leidžianti jiems ir toliau laikyti turimą pusiau automatinį šaunamąjį ginklą, kuris dabar yra uždraustas, jeigu tenkinamos kitos teisės aktuose numatytos ginklų laikymo sąlygos.

    24

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, šis skirtingas požiūris kyla iš Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalies, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama numatyti pereinamojo laikotarpio tvarką asmenims, kurie iki 2017 m. birželio 13 d. teisėtai įsigijo ir įregistravo pusiau automatinį šaunamąjį ginklą, priskirtą prie Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, I priedo II dalies A skirsnyje esančios „A kategorijos – Uždrausti šaunamieji ginklai“ 6–8 punktų (toliau – A.6–A.8 kategorijos), tačiau jokia Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, nuostata neleidžia numatyti pereinamojo laikotarpio tvarkos asmenims, kurie iki šios datos teisėtai įsigijo ir įregistravo šaunamąjį ginklą, perdirbtą šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis.

    25

    Taigi kyla klausimas, ar 7 straipsnio 4a dalis yra suderinama su Chartijos 17 straipsnio 1 dalimi, 20 ir 21 straipsniais ir teisėtų lūkesčių apsaugos principu tiek, kiek pagal ją valstybėms narėms neleidžiama numatyti pereinamojo laikotarpio tvarkos Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, I priedo II dalies A skirsnyje esančios „A kategorijos – Uždrausti šaunamieji ginklai“ 9 punkte (toliau – A.9 kategorija) išvardytiems šaunamiesiems ginklams, kurie buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d., nors tokią pereinamojo laikotarpio tvarką leidžiama nustatyti A.6–A.8 kategorijų šaunamiesiems ginklams, kurie buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki tos datos.

    26

    Tokiomis aplinkybėmis Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

    „Ar Direktyvos [91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853] 7 straipsnio 4a dalimi, siejama su tos pačios direktyvos I priedo II dalies [A skirsnyje nurodytos „A kategorijos – Uždrausti šaunamieji ginklai“] 6–9 punktais, pažeidžiami [Chartijos] 17 straipsnio 1 dalis, 20 ir 21 straipsniai ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes pagal ją valstybėms narėms neleidžiama numatyti pereinamojo laikotarpio tvarkos prie A9 kategorijos priskirtiems šaunamiesiems ginklams, kurie buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d., nors pagal ją joms leidžiama nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką prie A6–A8 kategorijų priskirtiems šaunamiesiems ginklams, kurie buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d.?“

    Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo

    27

    Komisija pažymi, kad, pirma, pagal Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalį valstybėms narėms leidžiama tik patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti galiojančius leidimus ir, antra, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad iki Direktyvos 2017/853 perkėlimo į Belgijos teisės sistemą Belgijoje pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, perdirbtiems šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, nereikėjo oficialaus leidimo ir jais buvo prekiaujama be apribojimų.

    28

    Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad 7 straipsnio 4a dalis apima ir A.9 kategorijos šaunamuosius ginklus, Belgijos Karalystė jų atveju negalėjo pasinaudoti šioje nuostatoje numatyta galimybe. Vadinasi, atsakymas į prejudicinį klausimą neturės reikšmės pareiškėjų pagrindinėje byloje padėčiai, aprašytai prašyme priimti prejudicinį sprendimą, todėl šis klausimas yra hipotetinis.

    29

    Šiuo atžvilgiu, atsižvelgiant į su Sąjungos teise susijusių klausimų svarbos prezumpciją, reikia konstatuoti, kad kai, kaip šiuo atveju, nėra akivaizdu, jog Sąjungos teisės nuostatos aiškinimas ar galiojimo vertinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, prieštaravimas, grindžiamas šios nuostatos netaikymu pagrindinei bylai, susijęs ne su prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumu, o su pateikto klausimo esme (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 114 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

    30

    Vadinasi, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

    Dėl prejudicinio klausimo

    31

    Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalis, siejama su Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, I priedo II dalies A skirsnyje esančios „A kategorijos – Uždrausti šaunamieji ginklai“ 6–9 punktais, galioja atsižvelgiant į Chartijos 17 straipsnio 1 dalį, 20 ir 21 straipsnius ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

    32

    Kaip matyti ir šio teismo paaiškinimų ir iš prejudicinio klausimo formuluotės, šis klausimas grindžiamas prielaida, kad pagal 7 straipsnio 4a dalį valstybėms narėms leidžiama numatyti pereinamojo laikotarpio tvarką A.6–A.8 kategorijų šaunamiesiems ginklams, kurie buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d., tačiau neleidžiama to daryti dėl A.9 kategorijos šaunamųjų ginklų.

    33

    Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia patikrinti, ar minėta 7 straipsnio 4a dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybėms narėms neleidžiama numatyti pereinamojo laikotarpio tvarkos A.9 kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurie buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d.

    34

    Siekiant nustatyti, ar taip yra, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją šią nuostatą reikia aiškinti atsižvelgiant ne tik į jos formuluotę, bet ir į jos kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Sea Watch, C‑14/21 ir C‑15/21, EU:C:2022:604, 115 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

    35

    Be to, pagal bendrąjį aiškinimo principą Sąjungos teisės aktas turi būti aiškinamas kiek įmanoma taip, kad nebūtų paneigtas jo galiojimas, ir laikantis visos pirminės Sąjungos teisės, įskaitant Chartijos nuostatas. Taigi, kai antrinės teisės nuostatą galima aiškinti įvairiai, pirmenybę reikia teikti pirminę Sąjungos teisę atitinkančiam aiškinimui, o ne tokiam, dėl kurio reikėtų konstatuoti nesuderinamumą su ja (2022 m. birželio 21 d. Sprendimo Ligue des droits humains, C‑817/19, EU:C:2022:491, 86 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

    36

    Pirma, dėl Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalies formuluotės reikia priminti, kad pagal šią nuostatą valstybėms narėms, be kita ko, leidžiama „nuspręsti patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimų pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, priskirtiems [prie] A kategorijos 6, 7 arba 8 punkt[o], galiojimą šaunamajam ginklui, kuris buvo priskirtas [prie] B kategorij[os], teisėtai įsigytas ir registruotas anksčiau nei 2017 m. birželio 13 d., su sąlyga, kad tenkinamos kitos šioje direktyvoje nustatytos sąlygos“.

    37

    Iš šios formuluotės matyti, kad šia nuostata valstybėms narėms suteikta galimybė patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimų galiojimą, taikoma tik pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, priskirtiems prie A.6–A.8 kategorijų, kurie prieš įsigaliojant Direktyvai 2017/853 buvo priskirti prie Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/51, I priedo II dalies A skirsnyje esančios „B kategorijos – šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia oficialaus leidimo“ (toliau – B kategorija), teisėtai įsigytiems ir įregistruotiems iki 2017 m. birželio 13 d. Be to, iš minėtos formuluotės matyti, kad ši galimybė suteikiama tik jei laikomasi kitų Direktyvoje 91/477, iš dalies pakeistoje Direktyva 2017/853, nustatytų sąlygų.

    38

    Nagrinėjamu atveju visų pirma iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinės bylos aspektas, dėl kurio pateiktas prejudicinis klausimas, susijęs su pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, priskirtais prie A.9 kategorijos ir teisėtai įsigytais bei įregistruotais iki 2017 m. birželio 13 d.

    39

    Be to, reikia pažymėti, kad proceso Teisingumo Teisme šalių nuomonės išsiskiria dėl to, ar pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis, arba perdirbti į imitacinius ginklus, prieš įsigaliojant Direktyvai 2017/853 buvo priskiriami prie B kategorijos. Pavyzdžiui, atkreipdama dėmesį į valstybių narių pateiktus skirtingus Direktyvos 91/477 aiškinimus, Europos Sąjungos Taryba tvirtina, kad, prieš Direktyva 2017/853 įtraukiant naują A.9 kategoriją, nebuvo aišku, ar šie šaunamieji ginklai patenka į B kategorijos taikymo sritį.

    40

    Vis dėlto visi 2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio dalyviai galiausiai teigė, kad A.9 kategorijos šaunamieji ginklai, atitinkantys ir šios kategorijos, ir vienos iš A.6–A.8 kategorijų kriterijus, taip pat gali būti priskirti prie pastarųjų kategorijų.

    41

    Šiomis aplinkybėmis siekiant, antra, atsižvelgti į Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalies kontekstą, reikia patikrinti, ar atitinkami šaunamieji ginklai, pirma, prieš įsigaliojant Direktyvai 2017/853 buvo priskirti prie B kategorijos ir, antra, gali būti tuo pačiu metu priskirti ir prie A.9 kategorijos, ir prie vienos iš A.6–A.8 kategorijų.

    42

    Pirma, dėl klausimo, ar atitinkami šaunamieji ginklai prieš įsigaliojant Direktyvai 2017/853 buvo priskirti prie B kategorijos, reikia konstatuoti, kad, kaip savo 2022 m. lapkričio 24 d. išvados 52–55 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, prie A.9 kategorijos priskirti pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, t. y. ginklai, perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis, arba perdirbti į imitacinius ginklus, nepaisant jų perdirbimo, atitinka sąvoką „šaunamasis ginklas“ apibrėžiančius kriterijus, nustatytus ir Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir iki Direktyvos 2017/853 įsigaliojimo taikytoje šio 1 straipsnio 1 dalies redakcijoje.

    43

    Iš tiesų iš kiekvienos iš šių nuostatų formuluotės matyti, kad, išskyrus tam tikras išimtis, šaunamasis ginklas, be kita ko, yra ne tik bet kuris nešiojamas vamzdinis ginklas, sukonstruotas taip, kad naudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgą iš jo gali būti paleidžiamas šratas, kulka ar sviedinys, bet ir bet kuris nešiojamas vamzdinis ginklas, kuris gali būti perdirbtas šiuo tikslu, turint omenyje, kad daiktas laikomas galinčiu būti taip perdirbtu, jeigu turi šaunamojo ginklo išvaizdą ir dėl savo konstrukcijos ar medžiagos, iš kurios jis pagamintas, gali būti taip perdirbtas.

    44

    Šiuo klausimu Direktyvos 2017/853 20 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad yra didelė rizika, jog imitaciniai ir kitų tipų tuščiaisiais šoviniais šaudantys ginklai bus perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus. Be to, kiek tai susiję su pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, priskirtais prie vienos iš A.6–A.8 kategorijų, nes buvo sukonstruoti taip, kad naudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgą iš jų galėtų būti paleidžiamas šratas, kulka ar sviedinys, vėliau perdirbtais šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis, arba perdirbtais į imitacinius ginklus, ir dėl to priskirtais prie A.9 kategorijos, neginčijama, kad jiems gali būti sugrąžintas ankstesnis pavojingumo lygis vėl juos perdirbus taip, kad naudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgą iš jų galėtų būti paleidžiamas šratas, kulka ar sviedinys.

    45

    Tokį vertinimą patvirtina Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/51, I priedo III dalis, nes joje Sąjungos teisės aktų leidėjas į šaunamojo ginklo apibrėžtį aiškiai neįtraukė, be kita ko, daiktų, visam laikui padarytų netinkamų naudoti juos deaktyvavus, užtikrinant, kad jokių svarbių jų sudedamųjų dalių nebeįmanoma panaudoti, išimti, pakeisti kitomis ar modifikuoti norint grąžinti šaunamajam ginklui veiksmingumą. Tačiau šio I priedo III dalyje nebuvo numatyta jokios panašios išimties ginklams, perdirbtiems šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis, arba perdirbtiems į imitacinius ginklus.

    46

    Žinoma, Direktyvos 2017/853 20 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad tokių perdirbtų šaunamųjų ginklų keliamą problemą būtina spręsti įtraukiant juos į Direktyvos 91/477 taikymo sritį. Vis dėlto tuo remiantis negalima daryti išvados, kad šie perdirbti šaunamieji ginklai į šios direktyvos taikymo sritį pateko tik įsigaliojus Direktyvai 2017/853. Iš tiesų, kadangi minėti ginklai atitinka Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/51, 1 straipsnio 1 dalyje pateiktą šaunamojo ginklo apibrėžtį, minėtoje Direktyvos 2017/853 konstatuojamojoje dalyje esantį patikslinimą reikia suprasti taip, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 39 punkte paminėtus skirtingus aiškinimus, juo siekiama patvirtinti, kad perdirbti šaunamieji ginklai patenka į Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos minėta Direktyva 2017/853, taikymo sritį.

    47

    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad atitinkami šaunamieji ginklai iki Direktyvos 2017/853 įsigaliojimo turi būti laikomi priskirtais prie B kategorijos, kurios 1 ir 4–7 punktuose buvo nurodyti pusiau automatiniai šaunamieji ginklai.

    48

    Antra, dėl klausimo, ar pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis, arba perdirbti į imitacinius ginklus, gali tuo pačiu metu būti priskirti ir prie A.9 kategorijos, ir prie vienos iš A.6–A.8 kategorijų, reikia pažymėti, kad, remiantis A.9 kategorijos turiniu, ji apima „bet kokius šios kategorijos šaunamuosius ginklus“, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus.

    49

    Taigi iš A.9 kategorijos formuluotės matyti, jog tam, kad šaunamasis ginklas galėtų būti priskirtas prie šios kategorijos, jis, pirma, turi atitikti Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, I priedo II dalies A skirsnyje esančios „A kategorijos – uždrausti šaunamieji ginklai“ 2, 3, 6, 7 arba 8 punktuose nurodytus kriterijus (toliau – A.2, A.3, A.6, A.7 arba A.8 kategorijos) ir, antra, būti perdirbtas šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis, arba būti perdirbtas į imitacinį ginklą.

    50

    Taigi ši formuluotė reiškia, kad toks ginklo perdirbimas, dėl kurio jis įtrauktas į A.9 kategoriją, nelemia jo pašalinimo iš A.2, A.3, A.6, A.7 arba A.8 kategorijų. Iš tiesų, pirma, kaip nurodyta šio sprendimo 42 punkte, A.9 kategorijos ginklai tenkina kriterijus, apibrėžiančius sąvoką „šaunamasis ginklas“, esančią Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir, antra, A.2, A.3, A.6, A.7 arba A.8 kategorijose nediferencijuojama pagal tai, ar prie jų priskirti šaunamieji ginklai buvo perdirbti.

    51

    Trečia, kiek tai susiję su direktyvomis 91/477 ir 2017/853 siekiamais tikslais, pirma, iš pastarosios direktyvos 20 konstatuojamosios dalies ir iš Teisingumo Teismui žinomų teisėkūros procedūros, per kurią priimta Direktyva 2017/853, aplinkybių matyti, kad per šią teisėkūros procedūrą įtraukiant naują A.9 kategoriją siekta, atsižvelgiant į skirtingą padėtį valstybėse narėse, patikslinti, kad šaunamieji ginklai, perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis, arba perdirbti į imitacinius ginklus, patenka į Direktyvos 91/477 taikymo sritį.

    52

    Vis dėlto, kaip, be kita ko, pažymėjo Komisija, nė viena iš šių aplinkybių nerodo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs taip perdirbtus šaunamuosius ginklus pašalinti iš A.2, A.3, A.6, A.7, A.8 kategorijų ar iš Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalies taikymo srities. Konkrečiai kalbant, iš jokios Direktyvos 2017/853 konstatuojamosios dalies negalima daryti išvados, kad A.9 kategorijos ginklai nepatenka į šias kategorijas ar į šią taikymo sritį.

    53

    Antra, kadangi Direktyvos 2017/853 31 konstatuojamojoje dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjas pažymėjo, kad šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Chartijoje, reikia konstatuoti, kad šio 7 straipsnio 4a dalimi siekiama užtikrinti įgytų teisių, visų pirma Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės į nuosavybę, paisymą, nes ja valstybėms narėms iš esmės leidžiama palikti galioti leidimus, jau išduotus A.6–A.8 kategorijų šaunamiesiems ginklams, kurie iki šios direktyvos įsigaliojimo buvo priskirti prie B kategorijos ir buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d., todėl Direktyvoje 91/477, iš dalies pakeistoje Direktyva 2017/853, nereikalaujama nusavinti tokių ginklų iš jų turėtojų (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba, C‑482/17, EU:C:2019:1035, 135 punktą).

    54

    Atsižvelgiant į šį tikslą užtikrinti įgytos teisės į nuosavybę paisymą, pažymėtina, kad, nepaisant minėtoje 7 straipsnio 4a dalyje numatytos draudimo laikyti A.6–A.8 kategorijų šaunamuosius ginklus išimties, šios nuostatos negalima aiškinti taip, kad tokie ginklai nepatektų į jos taikymo sritį, jeigu jie taip pat tenkina A.9 kategorijoje nustatytus papildomus kriterijus. Iš tiesų, kaip matyti iš nagrinėjamo prašymo priimti prejudicinį sprendimą, toks aiškinimas kelia abejonių dėl šio 7 straipsnio 4a dalies atitikties Chartijos 17 straipsniui, nors šia direktyvos nuostata kaip tik siekiama užtikrinti teisės į nuosavybę paisymą.

    55

    Trečia, priimdamas Direktyvą 2017/853 Sąjungos teisės aktų leidėjas, atsižvelgdamas į pavojų saugumui pokyčius, toliau siekė Direktyvos 91/477 penktoje konstatuojamojoje dalyje nurodyto tikslo stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą užtikrinant asmenų saugumą, ir tuo tikslu numatė tam tikras kategorijas šaunamųjų ginklų, kuriuos privatiems asmenims draudžiama įsigyti ir laikyti, dėl kurių jie turi gauti oficialų leidimą ar kuriuos turi deklaruoti; šiuo tikslu savaime siekiama užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą (2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba, C‑482/17, EU:C:2019:1035, 54 punktas).

    56

    Be to, Direktyva 91/477 siekiama užtikrinti Sąjungos piliečių viešąjį saugumą (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba, C‑482/17, EU:C:2019:1035, 49 ir 126 punktus).

    57

    Nė vienas iš šių tikslų nedraudžia šaunamųjų ginklų, tuo pačiu metu priskirtų prie vienos iš A.6–A.8 kategorijų ir prie A.9 kategorijos, turėtojams pasinaudoti Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalyje numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka.

    58

    Iš tiesų, viena vertus, toks aiškinimas leidžia pasiekti tikslą palengvinti vidaus rinkos veikimą.

    59

    Kita vertus, kiek tai susiję su tikslu užtikrinti Sąjungos piliečių viešąjį saugumą, pirmiausia, kaip savo 2022 m. lapkričio 24 d. išvados 72 punkte pažymėjo generalinis advokatas, A.9 kategorijos kriterijus atitinkantys šaunamieji ginklai kelia ne tokį tiesioginį pavojų kaip, priskirtieji išimtinai prie A.6–A.8 kategorijų, nes pastarieji gali iš karto šaudyti kulkomis arba sviediniais, o pirmieji tik detonuoja ir išskiria dujas, todėl vieni kelia faktinį pavojų, o kiti – tik potencialų pavojų, jeigu vėl būtų perdirbti.

    60

    Be to, iš Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalies formuluotės matyti, kad šioje nuostatoje numatyta galimybė taikoma tik šaunamiesiems ginklams, kurie buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d. Tai, be kita ko, reiškia, kad buvo laikytasi reikalavimų, visų pirma susijusių su saugumu, šiuo klausimu numatytų iki Direktyvos 2017/853 įsigaliojimo taikytoje Direktyvos 91/477 redakcijoje.

    61

    Galiausiai ši formuluotė reiškia, kad, kai valstybė narė pagal minėtą nuostatą ketina patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimą A.6–A.8 kategorijų pusiau automatiniam šaunamajam ginklui, turi būti įvykdytos Direktyvoje 91/477, iš dalies pakeistoje Direktyva 2017/853, nustatytos kitos sąlygos, visų pirma susijusios su saugumu.

    62

    Taigi, kaip 2023 m. gegužės 8 d. posėdyje teigė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, tikslui užtikrinti Sąjungos piliečių viešąjį saugumą negalėtų būti pakenkta, jeigu šaunamųjų ginklų, tuo pačiu metu priskirtų ir prie vienos iš A.6–A.8 kategorijų, ir prie A.9 kategorijos, turėtojams pagal Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalį būtų palikti jau išduoti leidimai šių A.6–A.8 kategorijų ginklams.

    63

    Ketvirta, toks šio 7 straipsnio 4a dalies aiškinimas, kuris, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, atitinka šios nuostatos formuluotę ir kontekstą, taip pat teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, struktūrą ir tikslus, taip pat nereiškia, kad minėta nuostata arba Direktyva 2017/853 atliktas naujos A.9 kategorijos įtraukimas visiškai netenka veiksmingumo.

    64

    Iš tiesų, pirma, kaip pažymėta, be kita ko, šio sprendimo 53 ir 54 punktuose, toks aiškinimas, priešingai, užtikrina minėto 7 straipsnio 4a dalies veiksmingumą, kiek šia nuostata siekiama užtikrinti įgytų teisių, visų pirma Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės į nuosavybę, paisymą.

    65

    Antra, minėtas aiškinimas niekaip nepaveikia šio sprendimo 51 punkte nurodyto patikslinimo, kurio Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė įtraukdamas naują A.9 kategoriją. Be to, kaip matyti iš pačios šios kategorijos pavadinimo, ji apima ne tik A.6–A8 kategorijų šaunamuosius ginklus, perdirbtus šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis, arba perdirbtus į imitacinius ginklus, bet ir taip perdirbtus A.2 ir A.3 kategorijų ginklus, kurių neapėmė pagal Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalį valstybėms narėms suteikta galimybė.

    66

    Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybėms narėms leidžiama pasinaudoti joje numatyta galimybe dėl visų pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, priskirtų prie A.6–A.8 kategorijų, įskaitant ginklus, tuo pat metu priskirtus ir prie šių kategorijų, ir prie A.9 kategorijos.

    67

    Iš to matyti, kad šio sprendimo 32 punkte nurodyta prielaida, kuria grindžiamas prejudicinis klausimas, yra klaidinga.

    68

    Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad išnagrinėjus prejudicinį klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalies galiojimui atsižvelgiant į Chartijos 17 straipsnio 1 dalį, 20 ir 21 straipsnius ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

    Dėl bylinėjimosi išlaidų

    69

    Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

     

    Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

     

    Išnagrinėjus prejudicinį klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, iš dalies pakeistos 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/853, 7 straipsnio 4a dalies galiojimui atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalį, 20 ir 21 straipsnius ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

     

    Parašai.


    ( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.

    Top