—

visiškai panaikinti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais, 1 straipsnio 6 dalies c ir d punktus,

—

priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant visas išlaidas, kurių nagrinėjimas atidėtas sustabdytose bylose.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas ES sutarties 2 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio, SESV 18 ir 95 straipsnių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio bei lygybės ir nediskriminavimo principų, kaip bendrųjų Sąjungos teisės principų, siejamų su ES sutarties 5 straipsnio 4 dalimi, ir proporcingumo principo, kaip bendrojo Sąjungos teisės principo, pažeidimu dėl realios ir netiesioginės diskriminacijos.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas SESV 26 ir 56 straipsnių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnio ir 52 straipsnio 4 dalies, siejamų su ES sutarties 5 straipsnio 4 dalimi, ir proporcingumo principo, kaip bendrojo Sąjungos teisės principo, pažeidimu dėl neteisėto laisvės teikti paslaugas ir laisvės užsiimti verslu apribojimo.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas ES sutarties 3 straipsnio 3 dalies, SESV 11 ir 191 straipsnių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnio pažeidimu dėl aplinkos kokybės išlaikymo, saugojimo ir gerinimo pažeidimo.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas SESV 296 straipsnio 2 dalies, SESV Protokolo Nr. 2 5 straipsnio, Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros ir pareigos motyvuoti pažeidimu dėl nepateiktų išsamių motyvų ir neatlikto poveikio vertinimo.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas SESV 91 ir 94 straipsnių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio, siejamo su pagrindinės teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri užtikrinama Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniu, kaip bendrojo Sąjungos teisės principo, pažeidimu dėl didelio poveikio gyvenimo ir užimtumo lygiui ir neteisėto kišimosi į privatų ir šeimos gyvenimą.