1.

Pagal Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 ( 2 ) nustatytą paramos kaimo plėtrai sistemą numatyta, be kita ko, teikti paramą jauniesiems ūkininkams, kurie turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos ir pirmą kartą įsisteigia žemės ūkio valdoje kaip tos valdos valdytojai ( 3 ).

2.

Valstybės narės gali nustatyti sąlygas įsisteigimo paramai gauti. Konkrečiai kalbant, Reglamente Nr. 1305/2013 leidžiama nustatyti produkcijos viršutinę ribą, taigi žemės ūkio valdų valdytojai, kurie šią ribą viršija, negali gauti paramos.

3.

Belgijos Région wallonne (Valonijos regionas) teisės aktuose nustatyta viršutinė standartinės bendros produkcijos vertės riba, taikoma jos teritorijoje įsteigtoms žemės ūkio valdoms, buvo 1 mln. EUR „tuo atveju, kai įsisteigia vienas jaunasis ūkininkas“ ( 4 ).

4.

Nagrinėjamoje byloje jaunasis ūkininkas paprašė įsisteigimo paramos dėl žemės ūkio valdos, kurios standartinės bendros produkcijos vertė viršijo viršutinę ribą, tačiau ši valda (trečdalis jos) jam priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o kiti du valdytojai buvo jo tėvas ir motina. Jis nurodė, kad su tėvu sudarė „de facto asociaciją“ ir kad jie abu valdo ūkį, kurį faktiškai kontroliuoja.

5.

Valonijos regiono žemės ūkio departamentas atsisakė skirti paramą; jis nurodė, kad valda viršija viršutinę standartinės bendros produkcijos vertės ribą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori žinoti, ar pagal Sąjungos teisę draudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią nustatant tokią viršutinę ribą vertinama visa žemės ūkio valda, o ne su jaunuoju ūkininku susijusi jos dalis.

6.

17 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„<…> Ūkių ir įmonių plėtros priemonė turėtų padėti palengvinti pradinį jaunųjų ūkininkų įsisteigimą ir struktūrinį jų žemės ūkio valdų pritaikymą po pradinio įsisteigimo. <…> Turėtų būti skatinama ir mažų ūkių, kurie potencialiai yra ekonomiškai perspektyvūs, plėtra. <…> Parama verslo pradžiai turėtų būti skiriama tik pradiniu tokios veiklos laikotarpiu ir neturėtų tapti veiklos pagalba. <…>

<…>“

7.

2 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 1 dalies n punkte ( 5 )„jaunuoju ūkininku“ laikomas „asmuo, kuris paraiškos pateikimo momentu yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos ir pirmą kartą įsisteigia žemės ūkio valdoje kaip tos valdos valdytojas“.

8.

2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta:

„Siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjų atžvilgiu būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio, ir atsižvelgti į prisitaikymo laikotarpio poreikį, kalbant apie 1 dalies n punkte nustatytą jaunojo ūkininko apibrėžtį, Komisijai <…> suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kuriomis juridinis asmuo gali būti laikomas jaunuoju ūkininku, ir nustatyti lengvatinį profesinių gebėjimų įgijimo laikotarpį.“

9.

5 straipsnyje „Sąjungos kaimo plėtros prioritetai“ numatyta:

„Kaimo plėtros tikslų, kuriais prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, siekiama įgyvendinant šešis Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, kurie atspindi atitinkamus BSP [Bendros strateginės programos] teminius tikslus:

<…>

<…>“

10.

19 straipsnyje „Ūkio ir verslo plėtra“ nustatyta:

„1.   Parama pagal šią priemonę apima:

<…>

2.   Parama pagal 1 dalies a punkto i papunktį skiriama jauniesiems ūkininkams.

<…>

Parama pagal 1 dalies a punkto iii papunktį skiriama smulkiems ūkiams, kaip apibrėžta valstybių narių.

<…>

4.   Parama pagal 1 dalies a punktą skiriama su sąlyga, kad pateiktas verslo planas. Verslo planas privalo būti pradėtas įgyvendinti per devynis mėnesius nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo dienos.

Jaunųjų ūkininkų, gaunančių paramą pagal 1 dalies a punkto i papunktį, atveju verslo plane numatoma, kad jaunasis ūkininkas yra aktyvus ūkininkas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnį per 18 mėnesių nuo įsisteigimo dienos.

Valstybės narės nustato viršutines ir apatines žemės ūkio valdos galimybių gauti paramą pagal 1 dalies a punkto i ir iii papunkčius ribas. Apatinė paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto i papunktį riba yra aukštesnė už viršutinę paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto iii papunktį ribą. Parama teikiama tik valdoms, kurios atitinka labai mažų ir mažųjų įmonių apibrėžtį.

<…>

8.   Siekiant užtikrinti, kad EŽŪFKP ištekliai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai, Komisija įgaliojama <...> priimti deleguotuosius aktus dėl būtiniausio verslo planų turinio ir kriterijų, kuriuos turi naudoti valstybės narės nustatydamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytas ribas.“

11.

2 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Valstybės narės turėtų nustatyti ir taikyti specialias galimybes pasinaudoti parama sąlygas jauniesiems ūkininkams, kurie steigiasi ne kaip vieninteliai valdos valdytojai. Siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjams, nepriklausomai nuo teisinio statuso, kurį jie pasirenka steigdamiesi žemės ūkio valdoje, būtų taikomos vienodos sąlygos, reikėtų numatyti, kad sąlygos, kuriomis juridinis asmuo ar kitokia ūkinė bendrija būtų laikoma jaunuoju ūkininku, turėtų būti lygiavertės fiziniam asmeniui taikomoms sąlygoms. Reikėtų numatyti pakankamai ilgą lengvatinį laikotarpį, per kurį jaunieji ūkininkai galėtų įgyti reikiamų profesinių įgūdžių.“

12.

5 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„<…> Siekiant užtikrinti, kad visos Sąjungos paramos gavėjams būtų taikomos vienodos sąlygos ir būtų sudarytos palankesnės stebėjimo sąlygos, [Reglamento Nr. 1305/2013] 19 straipsnio 4 dalyje nurodytoms riboms nustatyti turėtų būti naudojamas žemės ūkio valdos gamybos potencialo kriterijus.“

13.

2 straipsnyje „Jaunieji ūkininkai“ nustatyta:

„1.   Valstybės narės nustato ir taiko specialias galimybės pasinaudoti parama sąlygas, galiojančias tuo atveju, jei Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies n punkte apibrėžtas jaunasis ūkininkas steigiasi ne kaip vienintelis valdos valdytojas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Šios sąlygos yra lygiavertės sąlygoms, taikomoms jaunajam ūkininkui, kuris steigiasi kaip vienintelis valdos valdytojas. Bet kokiu atveju valdą kontroliuoja jaunieji ūkininkai.

2.   Jei paraiška gauti paramą susijusi su juridiniam asmeniui priklausančia valda, Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies n punkte apibrėžtas jaunasis ūkininkas veiksmingai ilgą laiką kontroliuoja juridinį asmenį – priima su valdymu, nauda ir finansine rizika susijusius sprendimus. Jei juridinio asmens kapitalą valdo arba juridiniam asmeniui vadovauja keli fiziniai asmenys, įskaitant asmenį (‑is), kuris (‑ie) nėra jaunasis (‑ieji) ūkininkas (‑ai), jaunasis ūkininkas turi būti pajėgus vykdyti nurodytą veiksmingą ilgalaikę kontrolę vienas arba kartu su kitais ūkininkais.

Jei juridinį asmenį vienas arba kartu su kitais kontroliuoja kitas juridinis asmuo, pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai taikomi bet kuriam fiziniam asmeniui, kontroliuojančiam tą kitą juridinį asmenį.

<…>“

14.

5 straipsnio „Ūkio ir verslo plėtra“ 2 dalyje numatyta:

„Valstybės narės nustato Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodytas ribas, išreikšdamos jas žemės ūkio valdos gamybos potencialu, matuojamu Komisijos reglamento (EB) Nr. 1242/2008 ( 7 ) <…> 5 straipsnyje apibrėžtos standartinės produkcijos kiekiu ar lygiaverčiu dydžiu.“

15.

1 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta:

„<…> Be to, iš patirties, įgytos per derybas dėl programų, matyti, kad reikėtų paaiškinti jaunųjų ūkininkų bendro įsisteigimo taisykles ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalyje nurodytas galimybių gauti paramą ribas ir kad reikėtų supaprastinti nuostatas dėl verslo plano trukmės.“

16.

1 straipsnyje nustatyta, kad sąvokos „jaunasis ūkininkas“, numatytos Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies n punkte, apibrėžtis yra tokia:

„<…> asmuo, kuris paraiškos pateikimo momentu yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos ir pirmą kartą įsisteigia žemės ūkio valdoje kaip tos valdos valdytojas; jis gali įsisteigti vienas arba kartu su kitais ūkininkais, nepriklausomai nuo jo teisinės formos.“

17.

1 straipsniu taip pat iš dalies pakeista Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa – dabar tai yra penkta pastraipa, suformuluota taip:

„Valstybės narės nustato paramos gavėjo ar valdos galimybių gauti paramą pagal 1 dalies a punkto i ir iii papunkčius viršutines ir apatines ribas. Apatinė paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto i papunktį riba turi būti aukštesnė už viršutinę paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto iii papunktį ribą. Parama teikiama tik valdoms, kurios atitinka labai mažų ir mažųjų įmonių apibrėžtį.“

18.

1 straipsniu iš dalies pakeista Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 2 straipsnio 1 dalis; nauja jos formuluotė yra tokia:

„Galimybės pasinaudoti jauniesiems ūkininkams teikiama parama sąlygos, galiojančios, jei Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies n punkte apibrėžtas jaunasis ūkininkas steigia žemės ūkio valdą bendrai su kitais ūkininkais kaip tos valdos valdytojas, yra lygiavertės sąlygoms, taikomoms jaunajam ūkininkui, kuris steigiasi kaip vienintelis valdos valdytojas. Visais atvejais jaunasis ūkininkas kontroliuoja tą valdą, kaip nustatyta valstybės narės galiojančiose nuostatose.“

19.

25 straipsnyje reglamentuojant paramos teikimą nustatyta:

„Perimta arba įsteigta valda atitinka šias sąlygas:

<…>

6. Jos standartinės bendros produkcijos vertė, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1242/2008 <…> 5 straipsnį, neviršija ministro nustatytos apatinės ir viršutinės ribos. <…>

<…>“

20.

7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje (šioje byloje taikomos redakcijos) numatyta:

„[AGW] 25 straipsnio pirmos pastraipos 6 punkte nustatyta viršutinė riba yra 1 mln. EUR tuo atveju, kai įsisteigia vienas jaunasis ūkininkas, ir 1,5 mln. EUR, kai vienu metu įsisteigia du ar daugiau jaunųjų ūkininkų.“

21.

C. J. įsigijo trečdalį žemės ūkio valdos, kuri iki tol visa priklausė jo tėvams.

22.

Įsigijęs šią dalį C. J. norėjo tęsti šeimos ūkio veiklą kaip jaunasis ūkininkas ir valdyti ūkį sudaręs de facto asociaciją su tėvu.

23.

Kiti du trečdaliai valdos priklausė C. J. tėvui ir motinai.

24.

2016 m. sausio 27 d. C. J. su tėvu sudarytos de facto asociacijos vardu Valonijos regiono žemės ūkio departamentui pateikė paraišką skirti įsisteigimo paramą (pirmasis įsisteigimas).

25.

2016 m. spalio 28 d. paraiška buvo atmesta, nes standartinės bendros valdos produkcijos vertė viršijo nacionalinės teisės aktuose leidžiamą viršutinę ribą (1 mln. EUR).

26.

2016 m. lapkričio 2 d. C. J. apskundė sprendimą nesuteikti paramos, remdamasis tuo, kad siekiant nustatyti viršutinę standartinės bendros produkcijos vertės ribą turėjo būti įvertinta aplinkybė, jog valda priklauso trims asmenims, ir kad apskaičiuojant šią produkciją neatsižvelgta į darbo jėgos aspektą. Jis laikėsi nuomonės, kad būtų logiškiau viršutinę ribą aiškinti atsižvelgiant į valdoje esančių darbo vienetų skaičių.

27.

2017 m. vasario 17 d. sprendimu Valonijos regiono žemės ūkio departamentas (Žemės ūkio struktūrų direktoratas) skundą atmetė.

28.

C. J. šį sprendimą apskundė Tribunal de première instance de Namur (Namiūro pirmosios instancijos teismas, Belgija); jis prašė priteisti iš Valonijos regiono 70000 EUR sumą kaip įsisteigimo paramą, taip pat palūkanas nuo šios sumos.

29.

Tokiomis aplinkybėmis teismas pateikė Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar pagal Reglamento Nr. 1305/2013 <…> 2, 5 ir 19 straipsnius, siejamus su Reglamento Nr. 807/2014 <…> 2 straipsniu, draudžiama, kad įgyvendindamos šias nuostatas valstybės narės atsižvelgtų į visą valdą, bet ne į jaunojo ūkininko dalį toje valdoje ir (arba) darbo vienetus, kad nustatytų apatines ir viršutines ribas, tuo atveju, kai žemės ūkio valda yra organizuota kaip de facto asociacija, kurioje jaunasis ūkininkas įsigyja nedalomą dalį ir tampa valdos valdytoju, bet ne vieninteliu?“

30.

Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą teismas a quo nurodė, kad abejoja dėl to:

31.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme užregistruotas 2019 m. lapkričio 15 d.

32.

Rašytines pastabas pateikė C. J., Valonijos regionas ir Komisija. 2020 m. lapkričio 25 d. surengtame teismo posėdyje dalyvavo tik Valonijos regiono ir Komisijos atstovai.

33.

C. J. visų pirma teigia, kad vertinant konkrečias Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 2 straipsnyje nustatytas sąlygas ūkininkų pasirinkta valdos valdymo forma (nagrinėjamu atveju – de facto asociacija) neturi jam kenkti ar lemti nevienodo vertinimo. Pagrįsdamas savo argumentą jis remiasi 2010 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimu Landkreis Bad Dürkheim ( 12 ).

34.

Be to, C. J. nurodo, kad Ministro nutarimo 7 straipsnyje nedaromas skirtumas tarp situacijos, kai jaunasis ūkininkas steigiasi kaip ne vienintelis valdos valdytojas, ir situacijos, kai jaunasis ūkininkas valdą perima kaip vienintelis jos valdytojas.

35.

C. J. pažymi, kad pagal Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 2 straipsnį paramos sąlygos turi būti pritaikomos prie kiekvienos situacijos. Kadangi jis įsigijo dalį šeimos ūkio, viršutinė riba turėtų būti nustatyta vertinant tik šią dalį atitinkančią standartinės bendros produkcijos vertę.

36.

C. J. laikosi nuomonės, kad net jeigu pagal Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 2 straipsnį nagrinėjamoje nacionalinėje nuostatoje įtvirtinta formuluotė nebūtų draudžiama, ši nuostata prieštarautų pirminei Sąjungos teisei, nes apskaičiuojant standartinės bendros valdos produkcijos vertę tikri „darbo vienetai“ vertinami siekiant nustatyti apatinę ribą, tačiau nevertinami nustatant viršutinę ribą.

37.

Galiausiai C. J. tvirtina, kad nagrinėjamu atveju vykdoma dvejopa diskriminacija: dėl to, kad taikomas šis ribos apskaičiavimo metodas, ir dėl to, kad pats C. J. yra diskriminuojamas, palyginti su bet kuriuo kitu jaunuoju ūkininku, kuris tokiomis pačiomis aplinkybėmis pasirenka išskaidyti šeimos ūkį.

38.

Valonijos regionas visų pirma nurodo, kad paramą atsisakė suteikti ne dėl pasirinktos teisinės formos (de facto asociacija), o dėl to, kad standartinės bendros valdos produkcijos vertė viršija nustatytąją nacionalinėje teisėje.

39.

Jis priduria, kad Sąjungos teisės akto tikslas yra ne besąlygiškai teikti paramą jauniesiems ūkininkams, neatsižvelgiant į standartinės bendros valdos produkcijos vertę, o tik remti jaunuosius ūkininkus, įsisteigiančius valdose, kurios dėl savo struktūros atitinka standartinės bendros produkcijos vertės kriterijų.

40.

Valonijos regionas teigia, kad jauniesiems ūkininkams įsisteigti skirta parama nėra įgyta teisė, suteikiama neatsižvelgiant į tai, kokia yra žemės ūkio valdos struktūra.

41.

Šiomis aplinkybėmis, jeigu būtų remiamasi darbo vienetais, tai neatitiktų standartinės bendros produkcijos sąvokos, kuri nustatyta remiantis žemės ūkio valdos ypatumais, o ne šiais darbo vienetais.

42.

Valonijos regionas tvirtina, kad siūlydamas remtis darbo vienetų kriterijumi ieškovas siekia dirbtinai suskaidyti nedalomą žemės ūkio valdą.

43.

Komisija pažymi, kad nors „Omnibus“ reglamentas įsigaliojo vėliau, nei pateikta byloje nagrinėjama paraiška, į jo nuostatas turi būti atsižvelgiama aiškinant sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytas nuostatas ( 13 ).

44.

Ji laikosi nuomonės, kad pagal Reglamento Nr. 1305/2013 2, 5 ir 19 straipsnius, atsižvelgiant į Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 2 straipsnį, valstybėms narėms nedraudžiama, siekiant nustatyti apatinę ir viršutinę ribas, atsižvelgti į visą žemės ūkio valdą, o ne tik į jaunajam ūkininkui tenkančią dalį ar darbo vienetus, jeigu šios valdos organizavimo forma yra de facto asociacija, kurios nedalomą dalį įsigyja jaunasis ūkininkas, tampantis valdos valdytoju, tačiau ne vieninteliu.

45.

Vis dėlto Komisija mano, kad, jeigu jaunojo ūkininko kartu su kitais nejaunaisiais ūkininkais pro indiviso įsigyta dalis nebūtų vertinama, tikėtina, kad galėtų būti pažeistas lygybės principas. Jaunojo ūkininko, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu įsisteigia su nejaunuoju ūkininku, situacija yra panaši į jaunojo ūkininko, kuris taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu įsisteigia su kitu jaunuoju ūkininku, situaciją ( 14 ).

46.

Prieš pradedant iš esmės nagrinėti klausimus reikia patikslinti du aspektus.

47.

Pirmasis aspektas susijęs su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuoroda į žemės ūkio valdoms taikomą apatinę ribą. Kadangi vienintelis ginčo dalykas yra analizė, kokį poveikį turi viršutinė žemės ūkio valdos standartinės bendros produkcijos vertės riba, pritariu Komisijai, kad pateikdamas atsakymą Teisingumo Teismas daugiausia dėmesio turi skirti šiam aspektui, o ne apatinei ribai.

48.

Antrasis aspektas susijęs su taikomomis Sąjungos teisės normomis.

49.

Atsakant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus reikia tik išaiškinti Reglamentą Nr. 1305/2013 ir Deleguotąjį reglamentą Nr. 807/2014. Abu šie reglamentai galiojo tuo metu (2016 m. sausio 27 d.), kai pateikta paraiška, dėl kurios atmetimo kilo ginčas.

50.

Vis dėlto Komisija laikosi nuomonės, kad jie abu turi būti aiškinami atsižvelgiant į pirmojo reglamento „paaiškinimus“, pateiktus „Omnibus“ reglamente, įsigaliojusiame 2018 m. sausio 1 d. (t. y. po to, kai buvo priimtas sprendimas nesuteikti paramos).

51.

„Omnibus“ reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „reikėtų paaiškinti jaunųjų ūkininkų bendro įsisteigimo taisykles ir Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalyje nurodytas galimybių gauti paramą ribas“ ( 15 ).

52.

Vis dėlto „Omnibus“ reglamente ne tik „paaiškintos“ Reglamento Nr. 1305/2013 nuostatos, bet ir padaryta reikšmingų jo pakeitimų, įskaitant šiuos:

53.

Žinoma, šie pakeitimai neturi didelio poveikio nagrinėjamai bylai, nes:

54.

Neatsižvelgiant į tai, kad Reglamentas Nr. 1305/2013 ir „Omnibus“ reglamentas materialiniu požiūriu yra suderinti, kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, iš tiesų šiai bylai ratione temporis taikomos pirmojo reglamento ir (pagal įgaliojimą) Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 teisės normos.

55.

Reglamente Nr. 1305/2013 nustatytos tam tikros bendrosios teisės normos, kurios turi būti taikomos paramai kaimo plėtrai, finansuojamai EŽŪFKP lėšomis. Be to, jame nustatyti tikslai, prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti kaimo plėtros politika, ir atitinkami Sąjungos prioritetai, taip pat numatytos tinkamos priemonės šiai politikai vykdyti.

56.

Tokiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 1305/2013 5 straipsnyje nurodyti šeši kaimo plėtros prioritetai. Nagrinėjamu atveju aktualus yra antrasis iš jų, susijęs su ūkių perspektyvumo didinimu.

57.

Kaip nustatyta Reglamento Nr. 1305/2013 5 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, įgyvendinant šį prioritetą „daugiausia dėmesio“ turi būti skiriama dviem tikslams:

58.

Nustačius Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, Reglamento Nr. 1305/2013 III antraštinėje dalyje numatyta parama, kuri turi konkrečiai padėti įgyvendinti vieną ar kelis tokius prioritetus (13 straipsnis).

59.

Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos priemonės, kurių tikslas – „ūkio ir verslo plėtra“; be kita ko, jos apima priemones „verslui pradėti, <…> [skirtas] jauniesiems ūkininkams <…> [arba] smulkių ūkių plėtrai“ ( 17 ).

60.

Šioje byloje nagrinėjama parama susijusi su jaunųjų ūkininkų verslo pradėjimu.

61.

Aiškinant Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 1 dalies a punktą pabrėžiama, kad ši parama teikiama ne siekiant vienodai skatinti pradėti bet kokį žemės ūkio verslą, o tik skatinti pradėti verslą, atitinkantį tam tikras sąlygas, susijusias su ūkio valdytoju, veikla ar apimtimi.

62.

Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 1 dalies a punkte aiškiai numatyta, kad ši parama skiriama: i) jauniesiems ūkininkams; ii) ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėse; iii) smulkių ūkių plėtrai.

63.

To paties 19 straipsnio 4 dalies trečios pastraipos pabaigoje nustatyta, kad ši parama „teikiama tik valdoms, kurios atitinka labai mažų ir mažųjų įmonių apibrėžtį“ ( 18 ).

64.

Iš tiesų visa Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnyje numatyta parama skiriama smulkiems ūkiams. Akivaizdu, kad iš esmės taip yra, kai teikiant paramą išmokos mokamos smulkiesiems ūkininkams, tačiau taip pat tada, kai remiamos investicijos, skirtos ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti, teikiamos labai mažoms ir mažosioms įmonėms, kaip numatyta Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje ( 19 ).

65.

Bet kuriuo atveju, kiek tai aktualu nagrinėjamoje byloje, Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalyje konkrečiai nurodyta, kad parama verslui pradėti teikiama tik valdoms, kurios atitinka labai mažų ir mažųjų įmonių apibrėžtį ( 20 ).

66.

Remiantis šia prielaida galima daryti išvadą, kad vykdant ūkių perspektyvumo didinimo politiką smulkūs ūkiai yra vieninteliai Reglamente Nr. 1305/2013 numatytos paramos gavėjai.

67.

Iš Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalies struktūros matyti, kad parama jauniesiems ūkininkams organizuojama atsižvelgiant į paramą ūkiams.

68.

Laikydamosi šios bendros gairės valstybės narės turi nustatyti viršutines ir apatines ribas, kad ūkiai galėtų gauti paramą pagal Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį (parama jauniesiems ūkininkams).

69.

Galiausiai Sąjungos teisės aktų leidėjas pasirinko skatinti jaunimo galimybes vykdyti žemės ūkio veiklą – tai yra politikos, pagal kurią skatinama pradėti verslą siekiant plėtoti smulkius ūkius, kintama priemonė.

70.

Tai matyti iš Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalies formuluotės, pagal kurią taikomos tam tiktos sąlygos valstybių narių laisvei nustatyti viršutines ir apatines ribas, siekiant gauti šios rūšies paramą.

71.

Pagal šią nuostatą apatinė riba, taikoma siekiant gauti paramą jauniesiems ūkininkams, turi būti aukštesnė už nustatytą viršutinę ribą, taikomą siekiant gauti paramą smulkių ūkių plėtrai.

72.

Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalyje jaunieji ūkininkai skatinami steigtis užtikrinant, kad prireikus apatinė paramos gavimo riba bus aukštesnė už viršutinę ribą, nustatytą labai mažoms įmonėms ir smulkiems ūkiams. Kitaip tariant, užtikrinama, kad jeigu jie steigsis kaip smulkūs ūkiai, paramą galės gauti palankesnėmis sąlygomis nei tos, kurios nustatytos nejauniesiems ūkininkams.

73.

Taigi pritariu Valonijos regionui, kad pagal Reglamentą Nr. 1305/2013 nacionalinės teisės aktuose galima atskiros ir besąlyginės paramos jauniesiems ūkininkams nenumatyti tik dėl šių ūkininkų asmeninių savybių (amžiaus ir profesinių įgūdžių), o ne atsižvelgiant į ūkių, kuriuose jie įsisteigia, ypatumus.

74.

Pagal Reglamente Nr. 1305/2013 numatytą paramos sistemą valstybės narės gali nustatyti viršutines ribas, taigi šios ribos gali būti numatytos nacionalinės teisės aktuose; jaunųjų ūkininkų atveju tuose teisės aktuose jos siejamos su žemės ūkio valdų, kuriose šie ūkininkai įsisteigia, ypatumais.

75.

Teigti priešingai reikštų neigti, kad sąlygos, pagal kurias teikiama parama jauniesiems ūkininkams, apibrėžiamos remiantis objektyviais valdos duomenimis (plotas, produkcija ir kiti veiksniai), kaip vienintelį kriterijų taikant paramos gavėjų subjektyvių savybių kriterijų. Kartoju, Reglamente Nr. 1305/2013, priešingai, skatinama užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktuose būtų remiamasi tik objektyviu valdos kriterijumi ( 21 ).

76.

Jeigu būtų neatsižvelgiama į objektyvius ypatumus, tai leistų paramą teikti visų rūšių ūkiams: ir tiems, kurie atitinka labai mažų ar mažųjų įmonių apibrėžtį ir kurių standartinė bendra produkcija yra didesnė už nustatytą (pagal Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 5 straipsnio 2 dalį gamybos potencialas vertinamas siekiant nustatyti viršutinę ribą, nurodytą Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalyje), ir tiems, kurie visiškai neatitinka tos apibrėžties.

77.

Tokiu atveju smulkiems ūkiams, kurių plėtra galiausiai yra reglamentuojama, skirtos paramos dydis sumažėtų ir šie ūkiai paramą turėtų dalytis su ūkiais, kuriems jos reikia mažiau.

78.

Taigi remiantis visomis Reglamento Nr. 1305/2013 nuostatomis darytina išvada, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo jauniesiems ūkininkams skirtą paramą susieti su smulkių ūkių steigimu ir plėtra.

79.

Taip kartu patenkinami du poreikiai: šios rūšies ūkių poreikiai, kurių jie patiria dėl savo ekonominio masto, ir apskritai jaunuolių, nusprendusių imtis ekonominės veiklos – konkrečiai kalbant, veiklos žemės ūkio sektoriuje – poreikiai.

80.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nacionalinės teisės norma (nagrinėjamu atveju – Ministro nutarimo 7 straipsnio 2 dalis, siejama su AGW 25 straipsnio pirmos pastraipos 6 punktu) atitinka Reglamentą Nr. 1305/2013, nes kaip objektyvusis kriterijus joje nustatyta standartinės bendros ūkio, kuriame nori steigtis jaunasis ūkininkas, produkcijos vertė.

81.

Valonijos regiono administracijoje pateiktame skunde C. J. nurodė, kad „logiškiau [viršutinę] ūkio ribą aiškinti remiantis ūkyje esančių darbo vienetų skaičiumi“ ( 22 ).

82.

Savo rašytinėse pastabose Teisingumo Teismui C. J. pabrėžia, kad regiono teisės aktuose neatsižvelgiama į darbo vienetus, viršutinę ribą apskaičiuojant pagal valdos standartinės bendros produkcijos vertę. Vis dėlto į šiuos darbo vienetus atsižvelgiama siekiant nustatyti apatinę ribą.

83.

Aplinkybę, kad veiksniai, padedantys apibrėžti viršutinę ir apatinę ribas, yra nustatyti skirtingai, galbūt būtų galima ginčyti atsižvelgiant į kitus aspektus, tačiau ji nepažeidžia Reglamento Nr. 1305/2013; šio reglamento 19 straipsnio 4 dalyje valstybėms narėms suteikiama teisė laisvai nustatyti veiksnius, kuriais remiantis apibrėžiamos viršutinė ir apatinė ribos, ir šių ribų privalo laikytis valdos, kuriose ketina steigtis jaunieji ūkininkai.

84.

Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės nustato ir taiko specialias galimybės pasinaudoti parama sąlygas, galiojančias tuo atveju, jei <…> jaunasis ūkininkas steigiasi ne kaip vienintelis valdos valdytojas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Šios sąlygos yra lygiavertės sąlygoms, taikomoms jaunajam ūkininkui, kuris steigiasi kaip vienintelis valdos valdytojas.“

85.

Vienas iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimų dėl išaiškinimo susijęs su lygiavertėmis sąlygomis – galiausiai šis klausimas suformuluotas kaip klausimas dėl lygybės. Taigi analizuojant šį klausimą visų pirma reikia nustatyti subjektus, kurių situacija lyginama.

86.

Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami, pirma, jaunieji ūkininkai, įsisteigiantys kartu su kitais asmenimis, ir, antra, jaunieji ūkininkai, kurie įsisteigia kaip vieninteliai valdos valdytojai ir veikia vieni.

87.

Reglamento Nr. 1305/2013 2 straipsnio 3 dalyje Komisijai suteiktas įgaliojimas nustatyti sąlygas, kuriomis juridinis asmuo gali būti laikomas „jaunuoju ūkininku“. Šiuo pagrindu pagal Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 2 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jei paraiška gauti paramą susijusi su juridiniam asmeniui priklausančia valda, leidžiama „<…> jauna[jam] ūkinink[ui] veiksmingai ilgą laiką kontroliuo[ti] juridinį asmenį – priim[ti] su valdymu, nauda ir finansine rizika susijusius sprendimus“.

88.

Nagrinėjamoje byloje paraišką gauti paramą pateikęs subjektas buvo ne juridinis asmuo, kurį galima laikyti „jaunuoju ūkininku“, o veiklą žemės ūkio valdoje vykdantis fizinis asmuo, sudaręs de facto asociaciją su tėvu.

89.

Jeigu pagal Belgijos teisę šią de facto asociaciją būtų galima laikyti juridiniu asmeniu (Valonijos regionas ir Komisija tai neigia), jai turėtų priklausyti valda, o C. J. turėtų vykdyti šio juridinio asmens (tariamą) „faktinę kontrolę“.

90.

Nors šiuos aspektus galiausiai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad: a) valda priklauso ne juridiniam asmeniui, o trims fiziniams asmenims; b) C. J. nevykdo faktinės valdos kontrolės, bet yra vienas iš jos valdytojų ( 23 ).

91.

Bet kuriuo atveju, kaip pažymi Valonijos regionas, paraiška gauti paramą atmesta ne dėl teisinės formos, kurią C. J. pasirinko siekdamas su tėvais įsisteigti žemės ūkio valdoje, o dėl to, kad šios valdos standartinės bendros produkcijos vertė viršijo nustatytą viršutinę ribą.

92.

Taigi atsakant į klausimą reikia tik palyginti du sąlygų rinkinius:

93.

Pagal Deleguotojo reglamento Nr. 807/2014 2 straipsnio 1 dalį abiejų rūšių sąlygos turi būti lygiavertės. Taigi reikia išnagrinėti, ar Valonijos regiono priimta sistema atitinka šį nurodymą užtikrinti lygiavertiškumą.

94.

Kaip jau buvo ne kartą pažymėta, nacionalinės teisės normoje numatyta viršutinė riba, taikoma siekiant gauti paramą, yra 1 mln. EUR lygi valdos, kurioje įsisteigia jaunasis ūkininkas, standartinės bendros produkcijos vertė (atsižvelgiant į toliau nurodytus aspektus).

95.

Taikant šį objektyvų kriterijų, susijusį tik su valdos produkcija, neatsižvelgiama į asmenį ir valdos, dėl kurios pateikta paraiška gauti paramą, valdytojų skaičių. Taigi neatmetama galimybė, kad paramos gavėjais gali būti keli valdytojai, veikiantys pagal vieną ar kitą teisinę formą, nors referencinis kriterijus siekiant nustatyti ribą visada yra valdos standartinės bendros produkcijos vertė.

96.

Vadinasi, jaunasis ūkininkas, įsisteigiantis ne kaip vienintelis valdos valdytojas (kaip antai C. J.), turi atitikti tą pačią sąlygą kaip ir jaunasis ūkininkas, kuris įsisteigia vienas: abiem atvejais siekiant gauti paramą taikoma viršutinė riba yra valdos, kurioje jaunasis ūkininkas įsisteigia, standartinės bendros produkcijos vertė.

97.

Taigi C. J. privalomos sąlygos yra jau ne „lygiavertės“ privalomoms jaunajam ūkininkui, kuris įsisteigia vienas, o tokios pačios.

98.

C. J. pozicija grindžiama tuo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė lygiavertiškumo, todėl neturi būti taikomas vienodas valdos kriterijus: tuo atveju, kai jaunasis ūkininkas įsisteigia su kitais asmenimis, jis turi būti pakeistas kriterijumi, susijusiu su tam ūkininkui priklausančia visos valdos dalimi.

99.

Jeigu būtų pritarta šiai pozicijai, tai reikštų, kad valdos kriterijus pakeičiamas paramos gavėjo kriterijumi. Neatsižvelgiant į valdos, kurioje įsisteigė C. J., standartinės bendros produkcijos vertę, C. J. turėtų teisę gauti paramą, jeigu jam priklausančios valdos dalies standartinės bendros produkcijos vertė neviršytų nacionalinės teisės normoje nustatytos ribos.

100.

Panaši pozicija (Valonijos regionas ir Komisija jai nepritaria) neatitinka nei nacionalinės teisės normos, nei Reglamento Nr. 1305/2013 tikslo, kurį nagrinėjau pirmesniuose šios išvados punktuose.

101.

Vis dėlto akivaizdu, kad Valonijos regione galiojančiame teisės akte yra numatyta išimtis, taikoma tuo atveju, kai jaunasis ūkininkas įsisteigia su kitu ar kitais jaunaisiais ūkininkais. Tokiu atveju viršutinė riba yra ne 1 mln. EUR, o 1,5 mln. EUR.

102.

Tai santykinė išimtis, nes viršutinė riba nedidėja atsižvelgiant į tai, kiek yra jaunųjų ūkininkų, įsisteigusių toje pačioje valdoje; nesvarbu, ar jų yra du, ar penki, riba didėja tik 0,5 mln. EUR (t. y. ji nedidėja pagal paramos gavėjų skaičių). Dar kartą pažymėtina, kad valdos kriterijus yra sistemos pagrindas, net jeigu šis kriterijus koreguojamas atsižvelgiant į tai, kad paramos gavėjų yra keli.

103.

Iš bylos medžiagoje pateiktos informacijos matyti, kad valdos (trečdalis jos priklauso ieškovui) standartinės bendros produkcijos vertė yra daug didesnė nei 1,5 mln. EUR. Taigi šiuo atveju nereikia nagrinėti to kriterijaus taikymo.

104.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši išvada turėtų būti baigta, nes nagrinėjamą paramą atsisakyta teikti taikant nacionalinės teisės normą, kurioje pagal Sąjungos teisę teisėtai pasirinktas objektyvus kriterijus, susijęs su valdos standartinės bendros produkcijos verte.

105.

Rašytinėse pastabose Komisija ginčą įvertino abstrakčiau ir nurodė, kad įvairiais atvejais taikant tą nacionalinės teisės normą gali būti pasiekta diskriminacinių rezultatų, tačiau nė vienas iš tų atvejų neatitinka nagrinėjamo šioje byloje.

106.

Vis dėlto pati Komisija per teismo posėdį patvirtino tai, ką jau buvo nurodžiusi raštu: objektyvus kriterijus, numatytas AGW 25 straipsnyje (ir jį įgyvendinančiame Ministro nutarime) atitinka Sąjungos teisę ir jį taikant tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos šioje byloje, tiesiogiai turi būti priimtas sprendimas, kurį palaiko Valonijos regionas.

107.

Taigi toliau pateiksiu tik papildomų pastabų, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad, nepaisant to, jog pati Komisija pritaria vienareikšmiam ginčo sprendimui, verta pradėti jos rašytinių pastabų antroje dalyje nurodytą ginčą (kartoju, veikiau teorinį).

108.

Šis ginčas susijęs su lygybės vertinimu, pagal kurį skirtingai turi būti vertinami: 1) jaunieji ūkininkai, įsisteigiantys su nejaunaisiais ūkininkais; ir 2) jaunieji ūkininkai, įsisteigiantys su jaunaisiais ūkininkais. Siekiant išspręsti šį ginčą reikia nustatyti, ar vienų ir kitų ūkininkų situacija yra lygiavertė.

109.

Manau, kad taip nėra, todėl nacionalinės teisės normoje juos galima vertinti skirtingai.

110.

Jaunieji ūkininkai, įsisteigiantys su kitais nejaunaisiais ūkininkais (jau valdančiais žemės ūkio valdą, kaip nagrinėjamu atveju), turi tam tikrą pranašumą, kurių neturi jaunieji ūkininkai, įsisteigiantys su kitais jaunaisiais ūkininkais.

111.

Akivaizdžiausias pranašumas yra pagalba, kurią galima gauti iš nejaunųjų ūkininkų, pasinaudojant jų žiniomis apie rinką ir buvimu prekybos grandinėse. Priešingai, jaunieji ūkininkai, pirmą kartą įsisteigiantys su kitais jaunaisiais ūkininkais, iš esmės negauna tokios paramos, kaip pradinės paspirties, todėl sąlygos, kurių reikalaujama siekiant suteikti paramą, jiems netaikomos pagrįstai (su tam tikrais apribojimais).

112.

Šiuo klausimu taip pat pabrėžiu, kad Reglamento Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalyje numatytos paramos tikslas yra verslo pradėjimas. Kaip nurodyta to reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje, ši parama turi būti skiriama pradiniu įmonės veiklos laikotarpiu ir netapti veiklos pagalba.

113.

Galiausiai siekiama padėti jauniesiems ūkininkams ir, jeigu nacionalinės teisės normoje taip numatyta, didinti paramą, jei tie ūkininkai steigiasi su kitais jaunaisiais ūkininkais. Teikiant didesnę paramą jų situaciją galima atskirti nuo jaunųjų ūkininkų, kurie steigiasi su nejaunaisiais ūkininkais, situacijos, nes pastarieji veiklos pradžioje jiems padeda dalydamiesi savo patirtimi ( 24 ).

114.

Kartoju, jaunieji ūkininkai, steigdamiesi su nejaunaisiais ūkininkais, turi tam tikrą pranašumą, kurio neturi besisteigiantys su kitais jaunaisiais ūkininkais. Taip pat jauniesiems ūkininkams priklausanti valdos, kurioje veiklą vykdo kiti nejaunieji ūkininkai, dalis prisideda prie visų dalių, sudarančių visą valdą, kuriamos sinergijos.

115.

Galiausiai ta bendrosios jungtinės nuosavybės teise jauniesiems ūkininkams priklausanti dalis nėra visiškai savarankiška. Taigi tai, kad į ją neatsižvelgiama siekiant nustatyti viršutinę ribą, kuri taikoma kaip nagrinėjamos paramos teikimo sąlyga, nėra nepagrįsta ir neprieštarauja lygybės principui.

116.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui pateikti Tribunal de première instance de Namur (Namiūro pirmosios instancijos teismas, Belgija) tokį atsakymą:

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, 2, 5 ir 19 straipsniai, siejami su 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 ir nustatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, 2 straipsniu, turi būti aiškinami taip: