7.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/16

1.

Ar Direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (1) 14 straipsnį atitinka nacionalinė teisė ir jurisprudencija, pagal kurias materialinių teisinių pagrindų, kuriais remiantis teismas nusprendė išduoti Europos tyrimo orderį dėl kratos atlikimo namuose ir verslo patalpose ir tam tikrų daiktų poėmio bei dėl leidimo atlikti liudytojo apklausą, neleidžiama ginčyti nei tiesiogiai skundžiant teismo sprendimą, nei reiškiant atskirą ieškinį dėl žalos atlyginimo?

2.

Ar pagal Direktyvos 2014/41 14 straipsnio 2 dalį suinteresuotajam asmeniui tiesiogiai suteikiama teisė ginčyti teismo sprendimą išduoti Europos tyrimo orderį, nors nacionalinėje teisėje tokia procesinė galimybė nenumatyta?

3.

Ar atitinkama šalis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/41 14 straipsnio 4 dalį, siejamą su 14 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 punkto a papunkčiu ir 1 straipsnio 4 dalimi, yra asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai, jei įrodymų rinkimo veiksmai nukreipti prieš trečiąjį asmenį.

4.

Ar atitinkama šalis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/41 14 straipsnio 4 dalį, siejamą su 14 straipsnio 2 dalimi, yra asmuo, gyvenantis patalpose, kur daroma krata ir poėmis, ar jas naudojantis, arba asmuo, kuris bus apklaustas kaip liudytojas.