Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62016CN0326

    Byla C-326/16 P: 2016 m. liepos 9 d. LL pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. balandžio 19 d. Bendrojo Teismo nutarties (septintoji kolegija) byloje T-615/15, LL prieš Europos Parlamentą

    OL C 343, 2016 9 19, p. 25–27 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    19.9.2016   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 343/25


    2016 m. liepos 9 d. LL pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. balandžio 19 d. Bendrojo Teismo nutarties (septintoji kolegija) byloje T-615/15, LL prieš Europos Parlamentą

    (Byla C-326/16 P)

    (2016/C 343/38)

    Proceso kalba:: lietuvių

    Šalys

    Apeliantas: LL, atstovaujamas advokato J. Petrulionio

    Kita proceso šalis: Europos Parlamentas

    Apelianto reikalavimai

    Panaikinti 2016 m. balandžio 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) nutartį byloje Nr. T-615/15, kuria Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė ieškovo ieškinį su prašymu panaikinti, pirma, 2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento Generalinio sekretoriaus sprendimą D(2014) 15503, kuriuo nurodoma grąžinti jam nepagrįstai išmokėtą Parlamento nario padėjėjo išmoką, ir, antra, 2014 m. gegužės 5 d. debeto avizą Nr. 2014-575;

    grąžinti šią bylą nagrinėti iš naujo

    Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

    Grįsdamas savo apeliacinį skundą, apeliantas remiasi penkiais pagrindais:

    1.

    Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, priimdamas nutartį, visapusiškai, teisingai, išsamiai ir objektyviai neištyrė bei neįvertino visų kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, reikšmingų, siekiant tinkamai ir teisingai nustatyti terminą ieškiniui pareikšti, o dėl to nutartyje buvo padarytos bylos medžiagai ir apeliaciniame skunde nurodytoms teisės normoms prieštaraujančios išvados, inter alia, kad „<…> ieškinys pareikštas praėjus daugiau nei septyniolikai mėnesių nuo pastarosios datos“, „<…> ieškovas neįrodė ir netgi nenurodė, kad egzistuoja aplinkybės, <…> kurios leistų nukrypti nuo nagrinėjamo termino pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antrą pastraipą <…>“, „<…> ieškinys turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas dėl vėlavimo <…>“.

    2.

    Bendrasis Teismas nutartyje netinkamai taikė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnio nuostatas, taip pat pažeidė Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnio nuostatas bei neteisingai vertino Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Statuto 45 straipsnio taikymo galimybes:

    apeliantas, kaip buvęs Europos Parlamento narys, nesutikdamas su Europos Parlamento Generalinio sekretoriaus Sprendimu (ir jo pagrindu priimtu debetiniu dokumentu) ir manydamas, kad jis yra nepagrįstas, įgyvendino savo teisę ir vykdė reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnyje, pateikdamas skundą dėl sprendimo, pirmiausia, kvestoriams, o po to Europos Parlamento biurui ir pirmininkui;

    Tik po to, kuomet 2015 m. rugsėjo 10 d. apeliantas gavo Europos Parlamento atstovės elektroninį laišką ir kartu su juo, be kitų dokumentų, galutinį pagal Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnio 3 dalį 2015 m. birželio 26 d. Europos Parlamento pirmininko raštą Nr. 311354, apeliantui atsirado teisė kreiptis į Bendrąjį Teismą dėl Europos Parlamento Generalinio sekretoriaus sprendimo ir jo pagrindu priimto debetinio dokumento panaikinimo;

    būtent nuo galutinio pagal Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnio 3 dalį 2015 m. birželio 26 d. Europos Parlamento pirmininko rašto Nr. 311354 gavimo dienos, t.y. nuo 2015 m. rugsėjo 10 d., pagal SESV 263 straipsnio 6 pastraipą, pradėjo eiti dviejų mėnesių terminas apeliantui pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme dėl Europos Parlamento Generalinio sekretoriaus sprendimo ir jo pagrindu priimto debetinio dokumento panaikinimo;

    atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis SESV 263 straipsnio 6 pastraipa, terminas ieškiniui Bendrajame Teisme pareikšti baigėsi 2015 m. gruodžio 10 d. Ieškinys Bendrojo Teismo kanceliarijoje buvo gautas 2015 m. lapkričio 4 d. Tai reiškia, kad SESV 263 straipsnio 6 pastraipoje nustatytas dviejų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti nebuvo pažeistas ir toks ieškinys nebuvo pateiktas „pavėluotai“;

    Bendrasis Teismas Nutartyje visiškai nevertino nurodytų dokumentų ir aplinkybių, taip pat Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnio nuostatų, kurių laikėsi apeliantas ir jų pagrindu ikiteismine tvarka skundė Europos Parlamento Generalinio sekretoriaus sprendimą bei debetinį dokumentą;

    Bendrasis Teismas nutartimi ne tik pažeidė apelianto teises bei interesus, bet ir netinkamai taikė SESV 263 straipsnio nuostatas, taip pat pažeidė Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnio nuostatas;

    Be to, Bendrasis Teismas nutartyje neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės taikyti ESTT statuto 45 straipsnį. Ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos įgyvendinimas, apelianto aktyvus, rūpestingas, atidus ir sąžiningas elgesys, dokumentų gavimo momentas ir kitos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju net ir nutarus, jog terminas ieškiniui pareikšti buvo praleistas, toks terminas turėtų būti atnaujintas, kaip praleistas dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių – Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnyje numatytos tvarkos laikymasis (ESTT Statuto 45 straipsnio 1 pastraipa). Apeliantas negalėjo žinoti, kad privalomos Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnyje numatytos tvarkos laikymasis gali reikšti jo teisės pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme netekimą (ESTT Statuto 45 straipsnio 2 pastraipa). Pažymėtina, kad ieškinyje apeliantas kėlė ir vėliau pagal Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnį priimtų kvestorių bei Europos Parlamento biuro sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą.

    3.

    Bendrasis Teismas nutartyje nepagrįstai taikė Bendrojo Teismo procedūros reglamento 126 straipsnį ir tuo pagrindu nusprendė nutartimi netęsti proceso ir atmesti ieškinį:

    Bendrasis Teismas nutartyje Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 126 straipsnio taikymą grindė vienintele aplinkybe ir motyvu, kad ieškinys yra pareikštas pavėluotai, t.y. praleidus SESV 263 straipsnio 6 pastraipoje numatytą terminą;

    Ieškinyje buvo įrodyta, kad SESV 263 straipsnio 6 pastraipoje nustatytas terminas ieškiniui pareikšti praleistas nebuvo, o todėl Bendrasis Teismas nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 126 straipsnio pagrindu atmetė ieškinį;

    Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir sąlygų taikyti Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 126 straipsnį. Ieškinys buvo pateiktas nepraleidus SESV 263 straipsnio 6 pastraipoje nustatyto termino ir todėl negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepriimtinas. Bendrasis Teismas nagrinėjamu atveju pažeidė Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 126 straipsnį nepagrįstai ir neteisėtai jį pritaikydamas.

    4.

    Bendrojo Teismo nutartimi buvo pažeista apelianto teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, numatyta Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos 47 straipsnio 1 ir 2 pastraipose, kadangi Bendrasis Teismas nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 126 straipsnio pagrindu atmetė ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną dėl tariamo vėlavimo ir nenagrinėjo ieškinio bei jame išdėstytų argumentų ir reikalavimų iš esmės.

    5.

    Bendrasis Teismas nutartimi nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas turi padengti savo bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas (Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 133 straipsnis, 134 straipsnio 1 dalis):

    Bendrasis Teismas nutartimi nepagrįstai Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 126 pagrindu atmetė ieškinį, o todėl Bendrasis Teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas turi padengti savo bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas. Panaikinus Bendrojo Teismo nutartį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, turi būti baigiamuoju Bendrojo Teismo procesiniu sprendimu iš naujo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas ir, jeigu ieškinys būtų patenkintas, apelianto naudai iš atsakovo Europos Parlamento turėtų būti priteistos visos apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos (Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 133 straipsnis, 134 straipsnio 1 dalis).


    Top