16

Pirmiausia reikia priminti, kad remiantis Finansinio reglamento 101 straipsniu viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinės sutartys, kurias raštu sudaro vienas arba daugiau ūkinės veiklos vykdytojų ir viena arba daugiau perkančiųjų institucijų, kad už visą arba iš dalies iš biudžeto sumokėtą kainą jos įgytų kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, joms būtų vykdomi darbai arba teikiamos paslaugos. Remiantis šiuo straipsniu, viešųjų pirkimų sutartys konkrečiai apima ir „pastatų sutartis“, kurios apima, be kita ko, sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo arba nuomos. Finansinio reglamento 102 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, pažymėta, kad „[v]isos viešųjų pirkimų, visiškai arba iš dalies finansuojamų iš [Sąjungos] biudžeto, sutartys sudaromos laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų ir nediskriminavimo principų“. Konkrečiai dėl taisyklių, reglamentuojančių viešųjų pirkimų sudarymo procedūras, Finansinio reglamento 102 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „[v]isoms viešųjų pirkimų sutartims sudaryti kuo plačiau skelbiami konkursai, išskyrus atvejus, kai taikoma derybų procedūra, nurodyta [Finansinio reglamento] 104 straipsnio 1 dalies d punkte“.

17

Dėl pastarosios procedūros Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 134 straipsnio 1 dalies h punkte pažymima, kad derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą, neatsižvelgiant į tai, kokia yra sutarties sąmatinė vertė, perkančioji institucija gali vykdyti „sudarant pastatų sutartis po to, kai yra ištirta vietos rinka“. Praktiškai per tokią procedūrą perkančioji organizacija gali iš anksto pasirinkti įmonę ar įmones, su kuriomis ji pageidauja pradėti derybas dėl atitinkamos sutarties sudarymo (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 8 d. Sprendimo Citymo / Komisija, T‑271/04, EU:T:2007:128, 94 punktą).

18

Iš šio sprendimo 16 ir 17 punktuose nurodytų nuostatų matyti, kad per derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą perkančioji organizacija turi plačią diskreciją dėl to, į ką atsižvelgti sprendžiant, ar sudaryti sutartį dėl konkretaus nekilnojamojo turto, ir pasirinkdama konkurso dalyvį ar dalyvius, nes tokia sutartis nebūtinai turi būti sudaryta sukuriant kuo didesnę suinteresuotųjų subjektų konkurenciją (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 8 d. Sprendimo Citymo / Komisija, T‑271/04, EU:T:2007:128, 111 punktą). Tas pats juo labiau pasakytina apie vietos rinkos tyrimo etapą, kuris vyksta iki pačios derybų procedūros etapo. Šiame etape perkančioji organizacija, laikydamasi šio sprendimo 16 punkte nurodytų skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų, iš esmės siekia geriau pasiruošti galimoms deryboms dėl sutarties sudarymo. Ši labai plati diskrecija yra suteikta perkančiajai organizacijai ir tada, kai ji pasirenka ir vertina atrankos kriterijus, jei ji juos iš anksto apibrėžė viešųjų pirkimų dokumentuose, susijusiuose su nagrinėjama derybų procedūra (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 6 d. Sprendimo Omnitec / Komisija, T‑288/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:228, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

19

Tokiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo kontrolė, kiek ji susijusi su pačia derybų procedūra dėl viešųjų pirkimų sutarties dėl nekilnojamojo turto sudarymo ir su ankstesniu vietos rinkos tyrimo etapu, turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, kurias perkančioji organizacija turi taikyti, motyvavimo taisyklių, ar faktai teisingi, ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Zafeiropoulos / Cedefop, T‑537/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:36, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Atlikdamas savo kontrolę teismas taip pat turi patikrinti, ar atitinkama perkančioji organizacija laikėsi Finansinio reglamento 102 straipsnyje primintų skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų (žr. šio sprendimo 16 punktą).

(Praleista)

35

Tokiomis aplinkybėmis ieškinio pagrindo antrą dalį reikia atmesti.

36

Ieškovės teigia, kad atlikdamas jų pasiūlymo vertinimą Parlamentas padarė akivaizdžią klaidą, nes, palyginti su galiausiai pasirinktu pasiūlymu, jų pasiūlymas iš esmės atitiko daugiau kvietime teikti pasiūlymus nurodytų vertinimo kriterijų.

37

Nors perkančioji organizacija sprendime atmesti pasiūlymą pažymėjo, kad ieškovių pasiūlymas nėra „ekonomiškai naudingiausias“, remiantis tuo, negalima daryti išvados, kad jų pasiūlymas buvo palygintas su baigus visą procedūrą galiausiai pasirinktu pasiūlymu, nes šalys sutinka, kad ieškovės, kurių pasiūlymas buvo atmestas vietos nekilnojamojo turto rinkos tyrimo etape, nepateko tarp penkių konkurso dalyvių, atrinktų dalyvauti pačioje derybų procedūroje. Tokiomis aplinkybėmis ieškinio pagrindas, grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida, turi būti laikomas tinkamu tik tiek, kiek jis susijęs su vietos nekilnojamojo turto rinkos tyrimo etapu, per kurį ieškovių pasiūlymas buvo palygintas su kitais pasiūlymais, įskaitant pasiūlymą, kurį pateikė būsimas konkurso laimėtojas.

38

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, pirmiausia reikia pabrėžti, kad norint konstatuoti, jog atlikdama faktinių aplinkybių vertinimą perkančioji organizacija padarė tokią akivaizdžią klaidą, kuri pateisintų sprendimo atmesti konkurso pasiūlymą panaikinimą, ieškovo pateikti įrodymai turi būti tokie, kad jų pakaktų paneigti tame sprendime padarytų vertinimų teisingumą. Kitaip tariant, akivaizdžia klaida pagrįstas pagrindas turi būti atmestas, jei, nepaisant ieškovo pateiktų įrodymų, nagrinėjamas vertinimas gali būti laikomas teisingu ar tinkamu (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT / Komisija, T‑380/94, EU:T:1996:195, 59 punktą ir 2008 m. vasario 12 d. Sprendimo BUPA ir kt. / Komisija, T‑289/03, EU:T:2008:29, 221 punktą).

39

Taip yra ypač tada, kai sprendime yra vertinimo klaidų, kurios, net ir vertinamos bendrai, yra nereikšmingos ir negali nulemti vienokio, o ne kitokio administracijos sprendimo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo AJ / Komisija, F‑80/10, EU:F:2011:172, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

(Praleista)

66

Dėl prašymo panaikinti sprendimą sudaryti sutartį reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, kai konkurso dalyvio pasiūlymas atmetamas iki etapo, einančio prieš sprendimo sudaryti sutartį priėmimą, ir dėl to jis nelyginamas su kitais pasiūlymais, atitinkamo konkurso dalyvio ieškinio dėl sprendimo sudaryti sutartį priimtinumas priklauso nuo sprendimo, kuriuo atmetamas jo pasiūlymas, panaikinimo (2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Dredging International ir Ondernemingen Jan de Nul / EMSA, T‑8/09, EU:T:2011:461, 134 ir 135 punktai ir 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑17/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:243, 118 ir 119 punktai).

67

Šiuo atveju yra akivaizdu, kad ieškovių pasiūlymas buvo atmestas per vietos nekilnojamojo turto rinkos tyrimo etapą, todėl jos nebuvo pakviestos dalyvauti derybų etape, kuriame yra nustatomas konkurso laimėtojas. Tokiomis aplinkybėmis, kadangi prašymas panaikinti sprendimą atmesti pasiūlymą buvo atmestas, prašymas panaikinti sprendimą sudaryti sutartį yra nepriimtinas, nes jis yra priimtas per sutarties sudarymo procedūros etapą, kuriame dalyvauti ieškovės neturėjo teisės.

68

Be to, reikia pažymėti, kad ieškovės sprendimo sudaryti sutartį atžvilgiu nenurodo jokio ieškinio pagrindo, kuris skirtųsi nuo pagrindų, nurodytų ginčijant sprendimo atmesti pasiūlymą teisėtumą. Visi šie pagrindai, net darant prielaidą, kad juos galima taikyti sprendimui sudaryti sutartį, buvo atmesti, todėl, kaip teisingai teigia Parlamentas, prašymas panaikinti sprendimą sudaryti sutartį turėtų taip pat būti atmestas dėl to paties motyvo, nes šiuo atveju abu sprendimai yra glaudžiai susiję (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 10 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑247/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:533, 170 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2016 m. birželio 28 d. Sprendimo AF Steelcase / EUIPO, T‑652/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:370, 94 punktą).

(Praleista)

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),

nusprendžia: