1

Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad, nustačiusi pilietybės sąlygą asmenims, norintiems verstis notaro profesine veikla, Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 49 straipsnį.

2

Pagal Vengrijos teisės sistemą notarų veikla laikoma laisvąja profesija. Notarų darbo organizavimas reglamentuojamas közjegyzőkről szóló 1991. évi XLI. törvény (1991 m. Notariato įstatymas Nr. XLI, Magyar Közlöny 1991/109, toliau – Notariato įstatymas).

3

Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį notarai įgalioti tvirtinti akto autentiškumą, kad nešališkai teiktų šalims teisines paslaugas siekdami išvengti ginčų.

4

Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 4 dalį vykdydamas įstatymo pavestas funkcijas notaras oficialiai taiko teisę, o jo veikla susijusi su teisingumo vykdymu.

5

To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdydamas veiklą notaras paklūsta tik įstatymams ir negali gauti nurodymų.

6

Notariato įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad notaras Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už padarytą žalą. Be to, visą savo veiklos laikotarpį jis privalo būti apsidraudęs draudimu dėl žalos, kurią jis gali sukelti, atlyginimo.

7

Pagal minėto įstatymo 31/A straipsnio 1 dalį notarai savo veiklą gali vykdyti individualiai arba įsteigę bendriją. To paties įstatymo 31/E straipsnyje patikslinta, kad bendrijos įsteigimas ir veikimas neturi įtakos notarų asmeniniam teisiniam statusui, nustatytam Notariato įstatyme, visų pirma jų pareigai vykdyti funkcijas asmeniškai ir atsakomybei už profesinės etikos pažeidimus ir materialinę žalą.

8

Notarų atlyginimas nustatytas 1991 m. lapkričio 26 d.közjegyzői díjszabásról szóló 14/1991. (XI. 26.) IM rendelet (Teisingumo ministro įsakymas Nr. 14 dėl notarų imamo atlyginimo dydžio nustatymo, Magyar Közlöny 1991/130).

9

Dėl vertimosi notaro veikla sąlygų Notariato įstatymo 17 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad notaru gali būti paskirtas tik Vengrijos pilietis.

10

Fizetési meghagyásos eljárásról szóló 2009. évi L. törvény (2009 m. Įstatymas Nr. L dėl mokėjimo įsakymo procedūros, Magyar Közlöny 2009/85, toliau – Įstatymas dėl mokėjimo įsakymo procedūros) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra yra supaprastinta ne ginčo civilinės teisės procedūra dėl piniginių reikalavimų išieškojimo, kuri priskiriama notarų kompetencijai.

11

Remiantis šio įstatymo 2 straipsniu, ši procedūra turi tokį patį poveikį kaip teismo procesas.

12

Įstatymo dėl mokėjimo įsakymo procedūros 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad elektroniniu būdu pateikti prašymai išduoti mokėjimo įsakymą pagal Vengrijos notarų rūmų nustatytą tvarką notarų biurams paskirstomi automatiškai (išskyrus atleidimo atvejus) ir po lygiai.

13

Pagal Įstatymo dėl mokėjimo įsakymo procedūros 18 straipsnio 1 ir 3 dalis per mokėjimo įsakymo išdavimo procedūrą nereikia nei išklausyti šalių, nei pradėti įrodymų teikimo procedūros.

14

Remiantis reikšmingomis šio įstatymo ir bírósági végrehajtásról szóló 1994. évi LIII. törvény (1994 m. Įstatymas Nr. LIII dėl priverstinio vykdymo, Magyar Közlöny 1994/51) nuostatomis, gavęs kreditoriaus prašymą notaras, neišklausęs skolininko, priima nurodymą vykdyti mokėjimo įsakymą, kai, nesant prieštaravimo, atitinkamas mokėjimo įsakymas tampa privalomas. Vykdymo nurodymas būtinas, kad siekiant išieškoti reikalavimą būtų galima skolininkui taikyti priverstinio vykdymo priemones.

15

Įstatymo dėl mokėjimo įsakymo procedūros 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad notaras, kuris išduoda mokėjimo įsakymą, kompetentingas priimti nurodymą vykdyti šį mokėjimo įsakymą.

16

Kiek tai susiję su paveldėjimo procedūra, hagyatéki eljárásról szóló 2010. évi XXXVIII. törvény (2010 m. Įstatymas Nr. XXXVIII dėl paveldėjimo procedūros, Magyar Közlöny 2010/35, toliau – Įstatymas dėl paveldėjimo procedūros), 2 straipsnio 1 dalyje patikslinta, kad tai yra ne ginčo civilinės teisės procedūra.

17

Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, notaro vykdoma procedūra turi tokį patį poveikį kaip procesas pirmosios instancijos teismuose.

18

Iš minėto įstatymo 1 straipsnio nuostatų kartu su 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis matyti, kad paveldėjimo procedūros esmė – notaro sprendimu nustatyti, kuris asmuo ir kokiu pagrindu pasibaigus procedūrai įgis kokias teises ir perims kokias prievoles, susijusias su paveldimu turtu, jo dalimi arba konkrečiu daiktu.

19

Vadovaujantis to paties įstatymo 10 straipsniu, per paveldėjimo procedūrą kilusius klausimus notaras sprendžia priimdamas oficialius sprendimus.

20

Remiantis Įstatymo dėl paveldėjimo procedūros 13 straipsnio 1 dalimi, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus, posėdis dėl įrodymų vertinimo nerengiamas, tačiau asmenys, suinteresuoti paveldėjimo sutvarkymu, ir procedūros dalyviai gali pateikti dokumentus, pagrindžiančius kitų asmenų reikalavimus.

21

Per paveldėjimo procedūrą notaras, be kita ko, šio įstatymo 32–34 straipsniuose numatytomis sąlygomis gali paskirti laikinąsias apsaugos priemones.

22

Pagal minėto įstatymo 43 straipsnį notaras gali imtis, be kita ko, parengiamųjų priemonių, siekdamas surengti susirinkimą dėl paveldėjimo. Be to, jis gali patikrinti, ar reikia sustabdyti paveldėjimo procedūrą, ar jis turi nusišalinti ir ar jis neturi teritorinės kompetencijos. Notaras taip pat gali imtis priemonių paveldimo turto apyrašo trūkumams kompensuoti.

23

To paties įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai yra duomenų, jog palikėjas yra pareiškęs paskutinę valią dėl turto palikimo, notaras turi paraginti administracinę įstaigą arba tą dokumentą turintį asmenį jį pateikti.

24

Be to, jeigu paveldėjimo procedūrai įgyvendinti būtina informacija ar dokumentas, kurį turi teismas, administracinė įstaiga, kitas valstybės organas, vietos valdžios įstaiga ar institucija arba kitas tokią informaciją valdantis asmuo, pagal Įstatymo dėl paveldėjimo procedūros 16 straipsnio 1 dalį notaras gali pareikalauti, kad ši informacija jam būtų pranešta arba dokumentas pateiktas. Remiantis šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, notaro prašymas gali būti atmestas tik tuomet, jeigu gavus prieigą prie šios informacijos būtų pažeistas įstatymas arba nutarimas.

25

Notaras perduoda palikimą galutinai arba laikinai. Vadovaujantis Įstatymo dėl paveldėjimo procedūros 81 straipsnio 1 dalimi, jeigu paveldėtojai ir testamentinės išskirtinės gavėjai nesutaria dėl to, kokie kilnojamieji daiktai įeina į paveldimą turtą, notaras perduoda kilnojamuosius daiktus, dėl kurių nėra ginčo, ir nurodo, kad prieštaravimus dėl kilnojamųjų daiktų, dėl kurių kilo ginčas, gali nagrinėti teismas.

26

Pagal šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalį notaras perduoda palikimą galutinai, kai perdavimui nėra teisinių kliūčių ir yra tik vienas paveldėtojas, kuris pareiškė savo teisę į palikimą, o kaip matyti iš turimos informacijos, joks kitas asmuo nėra pareiškęs teisių į palikimą, remdamasis įpėdinio paskyrimu, dovanojimu mirties atveju, materialinio daikto palikimu pagal testamentinę išskirtinę ar auka visuomenei naudingiems tikslams, arba per paveldėjimo procedūrą nekilo teisinių ginčų dėl paveldėjimo, kiek tai susiję su paveldimo turto perdavimu, arba kilo tik antraeilis ginčas dėl paveldėjimo.

27

Pagal Įstatymo dėl paveldėjimo procedūros 85 straipsnio 1 dalį notaras perduoda palikimą laikinai, jeigu jo neįmanoma perduoti galutinai. Šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tokiu atveju taikytina perdavimo eilė.

28

Oficialus sprendimas dėl laikino palikimo perdavimo pagal Įstatymo dėl paveldėjimo procedūros 88 straipsnį tampa galutinis, jeigu teisę turintis asmuo neįrodo, kad teisme buvo pareikštas ieškinys dėl paveldėjimo, kuriuo siekiama, kad būtų pripažintas reikalavimas, į kurį nebuvo atsižvelgta oficialiame sprendime dėl laikino perdavimo ir dėl kurio yra kilęs paveldėjimo ginčas, jeigu teismas šį ieškinį pripažįsta nepriimtinu ar nepagrįstu arba nutraukia ginčo procesą, arba jeigu teismas užbaigia ginčo procesą nepriėmęs sprendimo iš esmės.

29

Oficialų notaro sprendimą dėl paveldėjimo procedūros užbaigimo iš esmės, dėl procedūros išlaidų nustatymo ir asmenų įpareigojimo jas padengti, taip pat dėl baudos skyrimo Įstatymo dėl paveldėjimo procedūros 109–113 straipsniuose numatytomis sąlygomis galima apskųsti teismui.

30

Iš 1991 m. lapkričio 26 d.közjegyzői állások számáról és a közjegyzők székhelyéről 15/1991. (XI. 26.) IM rendelet (teisingumo ministro įsakymas Nr. 15/1991 dėl notarų vietų skaičiaus ir notarų buveinių, Magyar Közlöny 1991/130) matyti, kad notarų kompetencija Budapešte (Vengrija) paveldėjimo bylose nustatoma pagal jų veiklos teritoriją. Jeigu toje pačioje veiklos teritorijoje veiklą vykdo keli notarai, paveldėjimo bylas jie perima pakaitomis kas mėnesį, o paveldėjimo procedūrą kuruoja tas notaras, kuris buvo kompetentingas palikėjo mirties dieną.

31

Dėl notaro vaidmens notaro depozito klausimu egyes közjegyzői nemperes eljárásokról szóló 2008. évi XLV. törvény (2008 m. Įstatymas dėl notarinių ne ginčo procedūrų, Magyar Közlöny 2008/94, toliau – Įstatymas dėl notarinių ne ginčo procedūrų) numatyta, kad skolos vykdymas perduodant pinigus į notaro depozitą turi tokį patį poveikį kaip ir perduodant į teismo depozitą. Remiantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu notaras priima depozitą, prašyme jis tai patvirtina priėmimo žyma. Notaras atmeta prašymą arba atsisako jį priimti, jeigu netenkinamos įstatymuose numatytos sąlygos. Taigi jis priima oficialų sprendimą. Tokį sprendimą notaras priima ir dėl depozito išdavimo. Depozitas gali būti išduotas, tik kai šis sprendimas įgyja privalomąją teisinę galią.

32

Be to, notaras išduoda autentiškus aktus. Šie aktai vykdytini, jeigu notaras juose padaro vykdymo žymą. Pagal Notariato įstatymo 112 straipsnį notariniame akte notaras padaro vykdymo žymą, jeigu šiame akte nurodytas įsipareigojimas dėl veiksmų atlikimo ar atlyginimo arba vienpusis įsipareigojimas, kreditoriaus ir skolininko pavardė, prievolės dalykas, jos kiekis ar suma, taip pat vykdymo sąlygos ir terminai.

33

Tam, kad būtų išieškota notariniame akte nurodyta skola, notaras, gavęs kreditoriaus prašymą ir neišklausęs skolininko, išduoda vykdymo nurodymą. Vykdymo nurodymas išduodamas padarius žymą dokumente. Šio įrašo teisėtumas gali būti ginčijamas teisme.

34

Civilinio proceso kodekso 195 straipsnyje apibrėžta autentiško akto įrodomoji galia. Iš šios nuostatos 6 ir 7 dalių matyti, kad dėl autentiškų aktų iš principo įmanoma pateikti priešingą įrodymą. Be to, teismas gali apklausti aktą išdavusį asmenį dėl jo autentiškumo. Remiantis šio kodekso 206 straipsniu, teismas įrodymus vertina laisvai.

35

Dėl notarų veiksmų, atliekamų išankstinio įrodymų surinkimo srityje, Įstatymo dėl notarinių ne ginčo procedūrų 17 straipsnyje numatyta, kad surinkti tokius įrodymus notaro gali būti prašoma Civilinio proceso kodekse numatytomis sąlygomis, jei pareiškėjas yra teisiškai suinteresuotas tokio įrodymo gavimu ir visų pirma ypatingai svarbaus fakto ar aplinkybių konstatavimu. Remiantis reikšmingomis Įstatymo dėl notarinių ne ginčo procedūrų nuostatomis, išankstinis įrodymų surinkimas negalimas, jeigu atitinkamoje byloje vyksta civilinis ginčas ar baudžiamasis procesas. Jeigu notaras mano, kad išankstinio įrodymų surinkimo sąlygos preliminariai nėra įvykdytos, jis priima sprendimą atmesti prašymą, kuris gali būti ginčijamas teisme.

36

Be to, notaras taip pat dalyvauja ikiteisminėje teismo eksperto skyrimo procedūroje. Pagal Įstatymo dėl notarinių ne ginčo procedūrų 21 straipsnį notaro gali būti prašoma skirti teismo ekspertą, kai pareiškėjui svarbiam faktui ar aplinkybėms nustatyti ar įvertinti reikalinga speciali kompetencija technikos srityje. Notaro negali būti prašoma paskirti teismo ekspertą, jeigu dėl klausimo, dėl kurio prašoma šios priemonės, vyksta teismo procesas, kuriame pareiškėjas yra ieškovas ar atsakovas, arba jeigu dėl pareiškėjo vyksta baudžiamasis procesas. Remiantis reikšmingomis šio įstatymo nuostatomis, jeigu notaras mano, kad teismo eksperto skyrimo sąlygos neįvykdytos, jis priima sprendimą atmesti prašymą; šis sprendimas gali būti ginčijamas teisme.

37

Notaras taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį prarastų, pavogtų ar sunaikintų perleidžiamų vertybinių popierių ir sertifikatų panaikinimo procedūroje, kuri reglamentuojama Įstatymo dėl notarinių ne ginčo procedūrų 28–36 straipsniuose. Šių vertybinių popierių ir sertifikatų panaikinimas notaro sprendimu lemia, kad juose įtvirtintomis teisėmis negali būti pasinaudota arba kad negali būti reikalaujama vykdyti juose įtvirtintų pareigų. Šio įstatymo 29 straipsnyje numatyta, kad imtis veiksmų pagal prašymą dėl panaikinimo gali bet kuris notaras.

38

Pagal reikšmingas Įstatymo dėl notarinių ne ginčo procedūrų nuostatas notaras, gavęs prašymą, įpareigoja asmenį ar įstaigą, privalančius atlikti mokėjimą pagal prarastą, pavogtą ar sunaikintą vertybinį popierių, neatlikti mokėjimo pagal jį ir prireikus įmokėti iki tol mokėtiną sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Oficialus notaro sprendimas pripažinti negaliojančiu prarastą, pavogtą ar sunaikintą perleidžiamą vertybinį popierių ar sertifikatą turi tokį patį poveikį kaip ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

39

Notaras atlieka registruotos partnerystės tarp dviejų aštuoniolikos metų amžiaus sulaukusių tos pačios lyties asmenų nutraukimo veiksmus. Ši procedūra reglamentuojama Įstatymo dėl notarinių ne ginčo procedūrų 36/A–36/D straipsniuose. Pagal reikšmingas šio įstatymo nuostatas registruotą partnerystę gali nutraukti notaras su sąlyga, kad registruoti partneriai laisva valia pateikia bendrą prašymą, nė vienas iš registruotų partnerių neturi vaiko, kurio bendrą išlaikymo pareigą turi partneriai, ir kad registruoti partneriai notariniame akte arba advokato parašu patvirtintame privatinės teisės dokumente susitarė dėl abipusių išlaikymo pareigų, bendro būsto naudojimo ir bendro partnerystėje įgyto turto padalijimo. Oficialus sprendimas, kuriuo patvirtinamas susitarimas tarp šalių, turi tokį patį poveikį kaip ir teismo patvirtintas susitarimas, o oficialus sprendimas, kuriuo nutraukiama registruota partnerystė, turi tokį patį poveikį kaip ir teismo sprendimas. Jeigu toks susitarimas negali būti patvirtintas arba jeigu nėra įvykdytos registruotos partnerystės nutraukimo pas notarą sąlygos, notaras atsisako patvirtinti minėtą susitarimą ir atmeta prašymą nutraukti partnerystę.

40

Įstatymo dėl notarinių ne ginčo procedūrų 36/E–36/G straipsniuose reglamentuojama notaro kompetencija partnerystės deklaracijų registro tvarkymo srityje. Šiame registre įrašomi duomenys apie visas deklaracijas, pagal kurias sudaroma ar nutraukiama partnerystė, kaip ji suprantama pagal Civilinį kodeksą. Deklaracija įrašoma bendru abiejų partnerių prašymu, o partnerystės nutraukimo atveju – vieno iš jų prašymu. Notaras patikrina, ar įvykdytos įrašymo procedūros sąlygos. Oficialus notaro sprendimas dėl įrašo partnerystės deklaracijų registre turi tokį patį poveikį kaip ir teismo sprendimas.

41

Nacionalinis vedybų sutarčių registras ir nacionalinis partnerystės sutarčių registras oficialiai patvirtina, kad, jeigu neįrodyta kitaip, juose įrašytos sutartys egzistuoja. Pagal Civilinio kodekso 4:65 straipsnio 2 dalį ir 6:515 straipsnio 3 dalį vedybų ar partnerystės sutartimi gali būti remiamasi prieš trečiuosius asmenis, tik jeigu ji yra registruota arba jeigu sutuoktiniai ar partneriai įrodo, kad tretieji asmenys žinojo ar turėjo žinoti apie jos egzistavimą ir jos turinį.

42

Pagal Įstatymo dėl notarinių ne ginčo procedūrų 36/H straipsnio 2 dalį Vengrijos nacionaliniai notarų rūmai atsako už registravimo sistemos administravimą, o notarai savo ruožtu daro įrašus nacionaliniame vedybų sutarčių registre ir nacionaliniame partnerystės sutarčių registre naudodamiesi tam tikslui skirtomis kompiuterinėmis programomis. Remiantis šio įstatymo 36/J straipsnio 2 dalimi, prieš įrašydamas sutartį į šiuos registrus notaras patikrina, ar įvykdytos įstatyme numatytos sąlygos.

43

Be to, notaras per ne ginčo procedūrą nustato palikimą įrašus kilnojamaisiais daiktais užtikrinamų garantijų registre padariusių fizinių asmenų mirties arba juridinių asmenų likvidavimo atveju.

44

Pagal Notariato įstatymo 162 straipsnį notaras gali priimti saugoti bet kokios formos dokumentus, valiutą, vertybes ir viešai išplatintus perleidžiamus vertybinius popierius. Šiame įstatyme numatyta, kad šalies prašymu ruošdamas notarinį aktą arba esant ryšiui su tokiu aktu jis taip pat gali perleisti tokį turtą tretiesiems asmenims arba perduoti juos į teismo ar kitos viešosios institucijos depozitą.

45

Pagal Notariato įstatymo 171/A straipsnį šalies prašymu notaras gali į savo elektroninį archyvą įdėti autentišką elektroninę tam tikro dokumento versiją. Tokį dokumentą jis turi saugoti mažiausiai trejus metus.

46

2006 m. spalio 18 d. raštu Komisija pateikė Vengrijai oficialų pranešimą, kuriame nurodė per du mėnesius pateikti pastabas dėl pilietybės sąlygos taikymo asmenims, norintiems verstis notaro profesine veikla Vengrijoje, atitikties SESV 49 ir 51 straipsniams.

47

Į šį oficialų pranešimą Vengrija atsakė 2006 m. gruodžio 20 d. raštu.

48

Kadangi Vengrijos argumentai Komisijos neįtikino, 2007 m. spalio 23 d. Komisija adresavo šiai valstybei narei pagrįstą nuomonę, į ją Vengrija atsakė 2008 m. vasario 12 d. raštu.

49

2011 m. gegužės 24 d. sprendimuose Komisija / Belgija (C‑47/08, EU:C:2011:334), Komisija / Prancūzija (C‑50/08, EU:C:2011:335), Komisija / Liuksemburgas (C‑51/08, EU:C:2011:336), Komisija / Austrija (C‑53/08, EU:C:2011:338), Komisija / Vokietija (C‑54/08, EU:C:2011:339) ir Komisija / Graikija (C‑61/08, EU:C:2011:340) Teisingumo Teismas nusprendė, kad atitinkamai Belgijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Austrijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Graikijos Respublikos nustatyta pilietybės sąlyga asmenims, norintiems verstis notaro profesine veikla, yra SESV 49 straipsniu draudžiama diskriminacija dėl pilietybės. Vengrija buvo įstojusi į šias bylas Teisingumo Teisme palaikyti pirmiau minėtų penkių valstybių narių.

50

2011 m. lapkričio 9 d. raštu Komisija atkreipė Vengrijos dėmesį į pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytus sprendimus ir paprašė jos paaiškinti, kokių priemonių, atsižvelgdama į šiuos sprendimus, ėmėsi ar numato imtis, siekdama suderinti savo teisės aktus su Sąjungos teise.

51

2012 m. sausio 13 d. raštu Vengrija atsakė į šį raštą, tvirtindama, kad notarų funkcijos Vengrijos teisės sistemoje taip pat apima ir kitus veiksmus nei veiksmai, kuriuos Teisingumo Teismas nagrinėjo bylose, kuriose buvo priimti šio sprendimo 49 punkte nurodyti sprendimai, ir kad šios funkcijos pagal savo pobūdį skiriasi nuo nagrinėtų tose bylose.

52

2012 m. rugsėjo 27 d. Komisija pateikė Vengrijai papildomą pagrįstą nuomonę, į ją ši valstybė narė atsakė 2012 m. lapkričio 30 d. raštu.

53

Išnagrinėjusi per tą laiką Vengrijos priimtus notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, Komisija priėjo prie išvados, kad valstybės įsipareigojimai ir toliau nevykdomi, ir 2014 m. liepos 10 d. pateikė šiai valstybei narei naują papildomą argumentuotą nuomonę.

54

2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Vengrija atsakė į šią nuomonę ir nurodė priežastis, dėl kurių manė, kad Komisijos pozicija nepagrįsta.

55

Šiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

56

Komisija mano, kad notarų vykdoma veikla Vengrijos teisės sistemoje patenka į SESV 49 straipsnio taikymo sritį.

57

Šiuo klausimu ši institucija pirmiausia pažymi, kad notaras vykdo ekonominę veiklą, nes jis nėra įdarbintas valstybės, o verčiasi laisvąja profesija teikdamas mokamas paslaugas ir yra mokesčių mokėtojas.

58

Antra, didelę savo veiklos dalį notarai atlieka konkurencijos sąlygomis, veikdami pagal atitinkamą savo teritorinę kompetenciją. Tai, be kita ko, pasakytina apie autentiškų aktų išdavimą ir perleidžiamų vertybinių popierių ir sertifikatų panaikinimą. Be to, prašymai išduoti mokėjimo įsakymą popierine forma arba žodžiu gali būti pateikti bet kokiam notarui.

59

Trečia, Vengrijos teisės sistemoje notarų atliekant savo užduotis vykdoma veikla, kurią sudaro mokėjimo įsakymų išdavimas, nurodymas juos vykdyti ir paveldėjimo procedūrų vedimas, palyginti su viešosios valdžios vykdymu, yra tik pagalbinė ar parengiamoji arba veikla, kuri neturi įtakos administracinių ar teisminių institucijų vertinimo ir sprendimų priėmimo įgaliojimams ir neapima sprendimų priėmimo, įpareigojimo ar prievartos priemonių taikymo įgaliojimų.

60

Ketvirta, Komisija tvirtina, kad aplinkybė, jog notaras veikia gindamas bendrąjį interesą, nebūtinai reiškia, kad jis dalyvauja vykdant viešosios valdžios funkcijas, kaip tai suprantama pagal SESV 51 straipsnio pirmą pastraipą.

61

Penkta, mokestiniu ir finansiniu požiūriu notaras veikia kaip įmonė. Be to, notarų bendrija turi teisinį subjektiškumą ir jai taikomos Vengrijos teisės nuostatos dėl ribotos atsakomybės bendrovės.

62

Galiausiai notaras pats atsako už vykdant profesinę veiklą atliktus veiksmus ir jo veiksmai nesukelia valstybės atsakomybės.

63

Komisija taip pat teigia, kad Vengrijos teisės sistemoje notaro vykdoma veikla nesusijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, kaip tai suprantama pagal SESV 51 straipsnio pirmą pastraipą, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas.

64

Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad SESV 51 straipsnio pirma pastraipa turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai. Be to, kadangi joje numatyta įsisteigimo laisvės išimtis, taikoma su viešosios valdžios funkcijų vykdymu susijusiai veiklai, ji turėtų būti aiškinama siaurai ir minėta išimtis turėtų būti taikoma tik veiklai, kuri savaime reiškia tiesioginį ir konkretų dalyvavimą vykdant viešosios valdžios funkcijas. Komisijos teigimu, viešosios valdžios sąvoka apima naudojimąsi nuo bendrųjų teisės normų nukrypstančiais sprendimų priėmimo įgaliojimais, turint galimybę veikti neatsižvelgiant į kitų subjektų valią ar net prieš ją.

65

Notaro atliekamos funkcijos neapima sprendimų priėmimo, įpareigojimo ar prievartos priemonių taikymo įgaliojimų. Jas sudaro teisinė prevencija ir todėl, palyginti su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, jos yra pagalbinės ar parengiamosios. Tokie elementai kaip reglamentuojama notarų veikla, aplinkybė, kad pagal Vengrijos baudžiamąją teisę notarai laikomi viešosios valdžios funkcijas atliekančiais subjektais, notarų teritorinė kompetencija, perkėlimo draudimas, notaro profesijos nesuderinamumas su kita veikla ir aplinkybė, kad notaras negali atsisakyti priimti klientą, neturi įtakos šiai išvadai.

66

Pirmiausia, dėl mokėjimo įsakymo procedūros Komisija teigia, kad notaras atlieka pagalbinius veiksmus, kurie jam pavesti siekiant sumažinti teismų krūvį. Kadangi ši procedūra skirta tik neginčijamiems piniginiams reikalavimams, kurių terminas jau yra suėjęs, notaras neturi jokių sprendimo priėmimo įgaliojimų dėl šalių. Notaro įgaliojimai apima tik procedūrinių formalumų atlikimą. Jis tegali išduoti mokėjimo įsakymą ir neturi kompetencijos spręsti dėl reikalavimo ginčijimo. Be to, notaro išduotas mokėjimo įsakymas tampa galutinis ir vykdytinas, tik jeigu per nustatytą terminą skolininkas jo neužginčija. Galiausiai aplinkybės, kad šis įsakymas sukelia reikšmingų teisinių pasekmių, nepakanka tiesioginiam ir konkrečiam dalyvavimui vykdant viešosios valdžios funkcijas įrodyti.

67

Anot Komisijos, tokie patys argumentai galioja ir kalbant apie notaro vykdomą veiklą per Europos mokėjimo įsakymo procedūrą pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (OL L 399, 2006, p. 1).

68

Antra, dėl nurodymo vykdyti mokėjimo įsakymą Komisija teigia, kad notaras neturi jokių vertinimo ar sprendimo priėmimo įgaliojimų. Jis nesprendžia ginčo, neišklauso šalių ir neprašo pateikti įrodymų, o tik paskelbia vykdytinu mokėjimo įsakymą, kuris nebuvo apskųstas. Šio įsakymo vykdytinumas nesuteikia notarui įgaliojimų nustatyti įpareigojimus. Notaras apsiriboja tik tuo, kad paskelbia reikalavimą neginčytinu, iki bus įrodyta kitaip, ir nesprendžia iš esmės dėl reikalavimo ginčijimo. Taigi, anot Komisijos, vykdymo žymos padarymas mokėjimo įsakyme yra tik pagalbinis ir parengiamasis veiksmas.

69

Trečia, dėl paveldėjimo procedūros Komisija pažymi, kad kalbama apie civilinę ne ginčo procedūrą, per kurią šalys gali sudaryti susitarimą, kurį notaras patvirtina oficialiu sprendimu. Aplinkybė, kad pagal Vengrijos teisę palikimas, dėl kurio vyksta ginčas, notaro gali būti perduotas tik laikinai, įrodo, jog notaras neturi teisės spręsti ginčo vykstant paveldėjimo procedūrai. Notaro atliktas galutinis palikimo perdavimas taip pat nėra pasinaudojimas sprendimo priėmimo ar įpareigojimo įgaliojimais, nes toks perdavimas galimas tik esant išankstiniam sutikimui ar šalių susitarimui.

70

Be to, oficialus sprendimas dėl perdavimo negali būti laikomas galutiniu teisiniu veiksmu, nes jis gali būti skundžiamas teismine tvarka. Dėl įpareigojamųjų, parengiamųjų ar apsauginių priemonių, kurias gali priimti notaras tinkamai paveldėjimo procedūros eigai užtikrinti, Komisija teigia, kad jos nėra susijusios su aptariamų teisių esme ir yra pagalbinės, palyginti su pagrindine notaro užduotimi.

71

Ketvirta, notaras vaidina tik pasyvų vaidmenį notaro depozito procedūroje. Jis nenagrinėja jokių skundų. Taigi notaro depozito procedūra neapima pasinaudojimo vertinimo, sprendimo priėmimo ar įpareigojimo įgaliojimais.

72

Penkta, kiek tai susiję su notarinių aktų surašymu, Komisija mano, kad jų sukeliamų teisinių pasekmių reikšmingumo nepakanka siekiant įrodyti, kad ši veikla sudaro viešosios valdžios funkcijų vykdymo dalį. Kalbant apie įrodymų vertinimą, notarinių aktų įrodomoji galia nesaisto teismo besąlygiškai. Be to, galima pateikti priešingą įrodymą. Teisinga, kad šių aktų vykdytinumas leidžia kreditoriui siekti skolos išieškojimo be privalomo kreipimosi į teismą. Vis dėlto notaro vaidmuo šiuo klausimu apsiriboja patikrinimu, ar tenkinamos teisės aktuose reikalaujamos vykdymo žymos padarymo sąlygos. Taigi notaras nedisponuoja jokiais sprendimo priėmimo ar įpareigojimo įgaliojimais.

73

Šešta, kalbėdama apie notaro vykdomą išankstinio įrodymų surinkimo procedūrą, Komisija nurodo, kad ši procedūra pirmiausia skirta išankstiniam įrodymų užtikrinimui siekiant sėkmingai užbaigti vėlesnį baudžiamąjį ar civilinį procesą. Taigi šioje procedūroje notaro atliekami veiksmai akivaizdžiai yra pagalbinio ar parengiamojo pobūdžio.

74

Septinta, Komisija mano, kad teismo eksperto skyrimo procedūra yra glaudžiai susijusi su kitomis notaro vykdomomis procedūromis, kaip antai mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra arba paveldėjimo procedūra, kurios nėra viešosios valdžios funkcijų vykdymas.

75

Aštunta, dėl notaro kompetencijos panaikinti prarastus, pavogtus ar sunaikintus perleidžiamus vertybinius popierius ir sertifikatus Komisija tvirtina, kad ji susijusi ne su šių dokumentų teisiniu statusu, o tik su galimybe juos pakeisti. Taigi ši notaro veikla nėra viešosios valdžios funkcijų vykdymas.

76

Devinta, Komisija mano, kad registruotos partnerystės nutraukimo srityje notaras tik įgaliotas patikrinti, ar įvykdytos teisinės sąlygos, taikomos tokio režimo bendro susitarimo nutraukimui. Dėl šios priežasties šiuo klausimu jis nedisponuoja tikrais vertinimo ar sprendimo priėmimo įgaliojimais.

77

Dešimta, dėl partnerystės deklaracijų registro ir nacionalinio vedybų sutarčių registro tvarkymo Komisija mano, kad notaro atliekamas šių aktų įrašymas į šiuos registrus lemia pasekmes tik per susitarimus ar kitus aktus, kuriuos laisva valia pasirašė šalys. Taigi notaro dalyvavimas neatsiejamas nuo išankstinio šalių sutikimo arba jų suderintos valios.

78

Vienuolikta, dėl palikimo nustatymo įrašus kilnojamaisiais daiktais užtikrinamų garantijų registre padariusių fizinių asmenų mirties arba juridinių asmenų likvidavimo atveju Komisija tvirtina, kad šio registro tvarkymas nepatenka į viešosios valdžios funkcijų vykdymo sritį, nes tai susiję tik su ne ginčo procedūromis.

79

Galiausiai, dvylikta, Komisija teigia, kad tai, jog notaras saugo dokumentus, valiutą, vertybes ir perleidžiamus vertybinius popierius, yra papildoma ir pasyvi veikla, kuri neapima sprendimų priėmimo, įpareigojimo ar prievartos priemonių taikymo įgaliojimų arba galimų skundų nagrinėjimo.

80

Vengrija, palaikoma Čekijos Respublikos, tvirtina, kad Vengrijos teisės sistemoje notaro vykdoma veikla nepatenka į SESV 49 straipsnio taikymo sritį.

81

Jos teigimu, notaras nevykdo ūkinės ar komercinės veiklos, nes jo paskyrimas priklauso nuo to, ar išlaikytas atrankos konkursas, jis vykdo savo veiklą apibrėžtoje teritorijoje ir vietoje, jo veiklos sritis ne apibrėžta laisvai, o nustatyta įstatyme, jis vykdo savo funkcijas būdamas visiškai nepriklausomas, pagal Notariato įstatymo 1 straipsnio 4 dalį jis „oficialiai taiko teisę“, jo atlyginimas nėra derybų dalykas ir, kiek tai susiję su mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra, jo profesijai nebūdinga konkurencija.

82

Be to, net jei dirba notarų bendrijoje, notaras savo užduotis atlieka asmeniškai. Jis veikia ne siekdamas bendrojo intereso, o „klientų, kurie į [jį] kreipiasi, interesais“.

83

Galiausiai, notaro veiksmai netiesiogiai sukelia valstybės atsakomybę.

84

Vengrija, palaikoma Čekijos Respublikos, taip pat tvirtina, kad Vengrijos teisės sistemoje notaro vykdomai veiklai bet kuriuo atveju taikoma SESV 51 straipsnyje numatyta išimtis. Anot jos, Vengrijoje notaro statusas gali būti palygintas su teisėjų ir kitų asmenų, dalyvaujančių įgyvendinant viešosios valdžios funkcijas, statusu. Turėdamas ginčų prevencijos užduotį vykdant ne ginčo procedūras, notaras yra teisingumo administravimo sistemos dalis. Jis negali atsisakyti į jo materialinę kompetenciją patenkančios bylos ir jo aktai, nors ir yra priimami ne ginčo procedūroje, lemia tokias pačias pasekmes kaip ir teismo sprendimas. Notaras, kaip ir teisėjai, veikia nepriklausomai. Jis taip pat naudojasi vertinimo ir sprendimų priėmimo įgaliojimais ir net gali taikyti viešosios valdžios prievartos priemones.

85

Pirmiausia Vengrija pažymi, kad mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra skirta teismų krūviui sumažinti. Kreditoriaus prašymu priimdamas įsakymą, kuriuo skolininkas įpareigojamas sumokėti tam tikrą pinigų sumą neišklausius jo paties, notaras galutinai išsprendžia privatinės teisės klausimą. Praktikoje tik nedidelis notarų išduotų mokėjimo įsakymų procentas yra apskundžiamas. Be to, Vengrijos teisės sistemoje notaras taip pat turi kompetenciją išduoti mokėjimo įsakymą pagal Reglamentą Nr. 1896/2006.

86

Antra, Vengrijos nuomone, mokėjimo įsakymo priėmimas reiškia tiesioginį dalyvavimą vykdant viešosios valdžios funkcijas, nes priverstinis vykdymas yra prievartos priemonė, kuri skolininkui baigiasi turto paėmimu dėl jo skolos. Galimybės pateikti teisminį skundą dėl oficialaus notaro sprendimo priimti vykdymo nurodymą egzistavimas, anot jos, kyla iš būtinybės paisyti pagrindinių teisių ir nereiškia, kad šis sprendimas turi menkesnę teisinę galią. Be to, tokio tipo skundai pateikiami ne dėl klausimo, ar reikia priimti nurodymą dėl vykdymo, o paprasčiausiai dėl tokio sprendimo teisėtumo.

87

Trečia, dėl paveldėjimo procedūros Vengrija teigia, kad notaras paprastai atlieka ne parengiamąsias užduotis, palyginti su teismo darbu, o pats įvykdo visą paveldėjimo procedūrą ir priima oficialų sprendimą dėl palikimo perdavimo. Skirtingai nei notaras Austrijos teisės sistemoje, notaras Vengrijos teisės sistemoje veikia ne kaip teismo patikėtinis, o imasi veiksmų turėdamas savarankiškus įgaliojimus ir pats priima visus sprendimus. Jis taip pat gali imtis užtikrinimo priemonių. Be to, teisminių skundų, pateiktų dėl notarų sprendimų paveldėjimo srityje, skaičius yra visiškai nereikšmingas.

88

Ketvirta, kiek tai susiję su notaro depozito procedūra, Vengrija pažymi, kad ji lemia tokias pačias pasekmes, kaip ir teismo depozito procedūra. Taip, jos nuomone, yra dėl to, kad visuomenė pasitiki notarais dėl jų vaidmens teisingumo administravimo srityje ir dėl to, kad į juos kreiptis paprasčiau nei į teismus.

89

Penkta, dėl autentiškų aktų surašymo Vengrija tvirtina, kad ši notaro veikla yra griežtai reglamentuojama. Be to, anot šios valstybės narės, oficialų notaro išduoto autentiško akto pobūdį patvirtina vykdymo žyma, kurią jis padaro šiame akte, jeigu įvykdomos teisės aktuose nustatytos sąlygos. Kadangi ši žyma leidžia išieškoti skolą imantis viešosios valdžios prievartos priemonių tokiomis pačiomis sąlygomis ir pasitelkiant tokias pačias procedūras, kaip ir taikomos teismo sprendimo vykdymui, notaras atlieka tokį patį vaidmenį kaip ir teismai ginčų sprendimo ir jų prevencijos srityje. 1999 m. birželio 17 d. Sprendimas Unibank (C‑260/97, EU:C:1999:312) patvirtina, kad privalomai vykdomi gali būti tik tokie aktai, kurie išduoti vykdant viešosios valdžios funkcijas. Be to, pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (OL L 143, 2004, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 38), autentiškuose aktuose įrašytiems įsipareigojimams suteikiamas vykdomasis pobūdis, kuris prilygsta teismų sprendimų pobūdžiui.

90

Šešta, Vengrija tvirtina, kad išankstinis įrodymų pateikimas notarui yra ypatingas ne ginčo procedūros variantas, turintis tokį patį pobūdį, kaip ir teismuose pradėtos procedūros, ir ja siekiama surinkti įrodymus galimam vėlesniam teismo procesui.

91

Septinta, kiek tai susiję su teismo eksperto skyrimo procedūra, Vengrija patikslina, kad tai yra ypatingas panašios teismuose taikomos procedūros variantas.

92

Aštunta, Vengrija pažymi, kad notaro priimtas sprendimas dėl prarastų, pavogtų ar sunaikintų perleidžiamų vertybinių popierių ir sertifikatų panaikinimo yra privalomas ir lemia tokias pačias pasekmes, kaip ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Taigi ši notaro veikla daro poveikį trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms ir dėl to reiškia tiesioginį ir konkretų dalyvavimą vykdant viešosios valdžios funkcijas. Vis dėlto Vengrija patikslina, kad nors perleidžiamo vertybinio popieriaus panaikinimas lemia tai, kad neįmanoma pasinaudoti jame įtvirtinta teise ar vykdyti jame numatytą pareigą, toks panaikinimas niekaip nekeičia teisinio santykio, kuriuo grindžiamas šis vertybinis popierius. Minėto vertybinio popieriaus panaikinimas leidžia tik išleisti naują vertybinį popierių, kuris pakeičia ankstesnįjį.

93

Devinta, dėl notaro vaidmens nutraukiant registruotą partnerystę Vengrija pažymi, kad jis nutraukia registruotą partnerystę per ne ginčo procedūrą, remdamasis abipusiu šalių sutikimu. Jos teigimu, notaras veikia taip pat kaip teismas, ir notaro paskelbtas partnerystės nutraukimas turi tokį patį poveikį kaip ir teismo paskelbtas nutraukimas.

94

Dešimta, kiek tai susiję su partnerystės deklaracijų registro, nacionalinio vedybų sutarčių registro ir nacionalinio partnerystės sutarčių registro tvarkymu, Vengrija pažymi, kad oficialus notaro sprendimas įrašyti informaciją į šiuos registrus turi privalomąją galią, turi tokį patį poveikį kaip ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi įtakos galimybei remtis atitinkamais aktais prieš trečiuosius asmenis.

95

Vienuolikta, Vengrija nurodo, kad notaras nustato palikimą įrašus kilnojamaisiais daiktais užtikrinamų garantijų registre padariusių fizinių asmenų mirties arba juridinių asmenų likvidavimo atveju.

96

Galiausiai, Vengrija mano, kad dokumentų saugojimo ir valiutos, vertybių ar perleidžiamų vertybinių popierių deponavimo veikla nereiškia viešosios valdžios funkcijų vykdymo, tačiau jos negalima atskirti nuo kitos notaro veiklos, nes leidžia jam efektyviau vykdyti kitą veiklą.

97

Pirmiausia reikia patikslinti, kad Komisijos ieškinys susijęs tik su nagrinėjamos Vengrijos teisės aktuose reikalaujamos pilietybės sąlygos asmenims, norintiems verstis notaro profesine veikla, atitiktimi įsisteigimo laisvei, užtikrinamai SESV 49 straipsniu. Šis ieškinys nesusijęs nei su notariato statusu ar struktūra Vengrijos teisės sistemoje, nei su kitomis sąlygomis, kurios greta pilietybės sąlygos nustatytos asmenims, norintiems verstis notaro veikla šioje valstybėje narėje.

98

Vengrija tvirtina, kad notaro veikla negali būti laikoma ūkine veikla ir todėl ši profesija nepatenka į SESV 49 straipsnio taikymo sritį.

99

Šiuo klausimu primintina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad notaro profesijai taikytina SESV 49 straipsnyje įtvirtinta įsisteigimo laisvė (2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Latvija, C‑151/14, EU:C:2015:577, 48 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

100

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, atlygintinų paslaugų teikimas turi būti laikomas ūkine veikla su sąlyga, kad vykdoma veikla yra reali ir faktinė ir ne tokio pobūdžio, kad būtų visiškai nereikšminga ir pagalbinė (2001 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Jany ir kt., C‑268/99, EU:C:2001:616, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

101

Neginčijama, kad Vengrijos teisės sistemoje notarai verčiasi laisva profesija, o tai reiškia, kad jų pagrindinė veikla – kelių skirtingų paslaugų teikimas už atlygį.

102

Taip pat primintina, kad SESV 49 straipsniu siekiama kiekvienam valstybės narės piliečiui, kuris įsisteigia kitoje valstybėje narėje norėdamas vykdyti savarankiškai dirbančių asmenų veiklą, užtikrinti naudojimąsi tomis pačiomis kaip ir nacionalinių subjektų teisėmis ir, kaip įsisteigimo laisvės apribojimas, draudžiama bet kokia iš nacionalinės teisės aktų kylanti pilietybe grindžiama diskriminacija (2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Latvija, C‑151/14, EU:C:2015:577, 52 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

103

Tačiau šioje byloje pagal ginčijamą nacionalinės teisės nuostatą notaro profesine veikla gali verstis tik Vengrijos piliečiai, todėl įtvirtinamas SESV 49 straipsniu iš esmės draudžiamas skirtingas požiūris dėl pilietybės.

104

Vengrija vis dėlto teigia, kad notarų veikla nepatenka į SESV 49 straipsnio taikymo sritį, nes ji susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, kaip tai suprantama pagal SESV 51 straipsnio pirmą pastraipą.

105

Dėl „viešosios valdžios funkcijų vykdymo“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal pastarąją nuostatą, pasakytina, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, ją aiškinant reikia atsižvelgti į Sąjungos teisėje šia nuostata nustatytų leistinų įsisteigimo laisvės principo išimčių apribojimų pobūdį, siekiant, kad veiksmingas Sutarties poveikis įsisteigimo laisvės srityje nebūtų sužlugdytas dėl valstybių narių vienašališkai priimtų nuostatų (2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑157/09, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:794, 56 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

106

Pagal taip pat nusistovėjusią teismo praktiką SESV 51 straipsnio pirma pastraipa yra nuo pagrindinės įsisteigimo laisvės taisyklės leidžianti nukrypti nuostata. Šią leidžiančią nukrypti nuostatą reikia aiškinti taip, kad jos taikymo sritis turi būti apribota tuo, kas griežtai būtina siekiant apsaugoti interesus, kuriuos šia nuostata leidžiama saugoti valstybėms narėms (2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑157/09, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:794, 57 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

107

Be to, Teisingumo Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad SESV 51 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta leidžianti nukrypti nuostata turi būti taikoma tik veiklai, kuri savaime reiškia tiesioginį ir konkretų dalyvavimą vykdant viešosios valdžios funkcijas (2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑157/09, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:794, 58 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

108

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau turėjo progos nuspręsti, kad SESV 51 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma tam tikrai pagalbinei ar parengiamajai veiklai, palyginti su viešosios valdžios funkcijų vykdymu (šiuo klausimu žr. 1993 m. liepos 13 d. Sprendimo Thijssen, C‑42/92, EU:C:1993:304, 22 punktą; 1998 m. spalio 29 d. Sprendimo Komisija / PrancūzijaC‑114/97, EU:C:1998:519, 38 punktą; 2006 m. kovo 30 d. Sprendimo Servizi Ausiliari Dottori Commercialisti, C‑451/03, EU:C:2006:208, 47 punktą; 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑404/05, EU:C:2007:723, 38 punktą ir 2009 m. spalio 22 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑438/08, EU:C:2009:651, 36 punktą), arba tam tikrai veiklai, kurią vykdant, nors ir palaikomi kontaktai, įskaitant reguliarius ir organizacinius, su administracinėmis ar teisminėmis institucijomis ar net dalyvaujama, taip pat ir privalomai, jų veikloje, nedaroma įtaka tokių institucijų vertinimo ir sprendimų priėmimo įgaliojimams (šiuo klausimu žr. 1974 m. birželio 21 d. Sprendimo Reyners, 2/74, EU:C:1974:68, 51 ir 53 punktus) arba tam tikrai veiklai, kuri nesusijusi su sprendimų priėmimo įgaliojimų (šiuo klausimu žr. 1993 m. liepos 13 d. Sprendimo Thijssen, C‑42/92, EU:C:1993:304, 21 ir 22 punktus; 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Komisija / Austrija , C‑393/05, EU:C:2007:722, 36 ir 42 punktus; 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑404/05, EU:C:2007:723, 38 ir 44 punktus ir 2009 m. spalio 22 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑438/08, EU:C:2009:651, 36 ir 41 punktus), įgaliojimų taikyti įpareigojimus (šiuo klausimu, be kita ko, žr.1998 m. spalio 29 d. sprendimo Komisija / Ispanija , C‑114/97, EU:C:1998:519, 37 punktą) arba prievartos priemones vykdymu (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Anker ir kt., C‑47/02, EU:C:2003:516, 61 punktą ir 2009 m. spalio 22 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑438/08, EU:C:2009:651, 44 punktą).

109

Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 105–108 punktuose primintą teismo praktiką, reikia patikrinti, ar Vengrijos teisės sistemoje notarams priskirta veikla yra tiesioginis ir konkretus dalyvavimas vykdant viešosios valdžios funkcijas.

110

Kalbant apie mokėjimo įsakymų išdavimo veiklą, neginčijama, kad ji susijusi tik su neginčijamais piniginiais reikalavimais, kurių terminas jau yra suėjęs. Be to, notaro išduotas mokėjimo įsakymas tampa privalomas, tik jeigu skolininkas jo neapskundžia. Taigi notaro veiksmai reiškia, kad esama skolininko sutikimo.

111

Todėl konstatuotina, kad notaro kompetencija mokėjimo įsakymų išdavimo srityje, kuri grindžiama vien bendra skolininko ir kreditoriaus valia ir niekaip nekeičia teismo prerogatyvų nesant jų sutarimo dėl skolos buvimo, nėra tiesioginis ir konkretus dalyvavimas vykdant viešosios valdžios funkcijas.

112

Šiai išvadai nedaro įtakos Vengrijos argumentas dėl Reglamento Nr. 1896/2006. Be kita ko, iš šio reglamento 9 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio a punkto matyti, kad Europos mokėjimo įsakymo procedūra taikoma tik neginčytiniems piniginiams reikalavimams. Be to, pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalį Europos mokėjimo įsakymas paskelbiamas vykdytinu, jei per nustatytą terminą nebuvo pateiktas joks prieštaravimas. Taigi Reglamentu Nr. 1896/2006 įtvirtinto Europos mokėjimo įsakymo išdavimas turi tokius pačius bruožus, kaip nurodyti šio sprendimo 110 punkte.

113

Kalbant apie nurodymą vykdyti mokėjimo įsakymą, pasakytina, kad, kaip teigia Vengrija, jis leidžia pradėti išieškoti skolą, sudarančią, nesant atitinkamo skundo, tapusio privalomo mokėjimo įsakymo dalyką.

114

Vis dėlto tai, kad mokėjimo įsakymas tokiu būdu tapo vykdytinas, nereiškia, kad notaras turi įgaliojimus, apimančius tiesioginį ir konkretų dalyvavimą vykdant viešosios valdžios funkcijas. Nors notarui padarius vykdymo žymą mokėjimo įsakyme, kuris tapo privalomas, šis įsakymas tampa vykdytinas, ši aplinkybė grindžiama tuo, jog skolininkas neužginčijo skolos, kurią numatoma pradėti išieškoti.

115

Dėl paveldėjimo srityje vykdomų užduočių pabrėžtina, kad pagal Įstatymo dėl paveldėjimo procedūros 83 straipsnio 1 dalį notaras gali galutinai perduoti turtą tik nesant nesutarimo tarp paveldėtojų, o jeigu yra nesutarimas, pagal šio įstatymo 85 straipsnio 1 dalį jis privalo perduoti turtą laikinai; klausimą dėl nesutarimo sprendžia teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl paveldėjimo.

116

Taigi notarams priskirtos funkcijos paveldėjimo srityje vykdomos remiantis bendru sutarimu ir nepaliečia teismo prerogatyvų, kai šalys nesutaria, todėl jos, kaip tokios, negali būti vertinamos kaip susijusios su tiesioginiu ir konkrečiu dalyvavimu vykdant viešosios valdžios funkcijas.

117

Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad, kaip tvirtina Vengrija, notaras turi įgaliojimus imtis tam tikrų užtikrinimo priemonių ir tam tikrų parengiamųjų priemonių, siekiant surengti paveldėtojų susirinkimą ir gauti iš įvairių viešosios valdžios institucijų tam tikrą informaciją ir tam tikrus dokumentus. Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad tokios priemonės turi pagalbinį pobūdį, palyginti su pagrindine notaro užduotimi perduoti palikimą (žr. pagal analogiją 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑157/09, nepaskelbtas Rink, EU:C:2011:794, 83 punktą). Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 115 ir 116 punktų, ši užduotis negali būti vertinama kaip tiesioginis ir konkretus dalyvavimas vykdant viešosios valdžios funkcijas.

118

Kalbant apie notarų veiklą notaro depozito srityje, pažymėtina, kad ją atliekant nėra naudojamasi sprendimų priėmimo įgaliojimais, nes notaro vaidmuo apsiriboja teisės aktuose reikalaujamų sąlygų įvykdymo patikrinimu.

119

Dėl Vengrijos teisės sistemoje notarams priskirtos autentiškumo tvirtinimo veiklos reikia pabrėžti, kad, kaip matyti iš Notariato įstatymo 112 straipsnio, autentiškumas patvirtinamas aktų, kuriuose išreiškiami vienašaliai įsipareigojimai arba laisva valia šalių sudaryti susitarimai, atveju. Taigi notaro dalyvavimas neatsiejamas nuo išankstinio šalių sutikimo arba jų suderintos valios buvimo.

120

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad notarams priskirta autentiškumo tvirtinimo veikla pati savaime nesusijusi su tiesioginiu ir konkrečiu dalyvavimu vykdant viešosios valdžios funkcijas, kaip tai suprantama pagal SESV 51 straipsnio pirmą pastraipą (pagal analogiją žr., be kita ko, 2011 m. gegužės 24 d Sprendimo Komisija / Belgija, C‑47/08, EU:C:2011:334, 92 punktą).

121

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad aplinkybės, jog tam tikra veikla apima dokumentų, turinčių tokį poveikį, kaip įrodomoji ir vykdomoji galia, rengimą, nepakanka, kad ši veikla būtų laikoma tiesiogiai ir konkrečiai susijusia su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, kaip tai suprantama pagal SESV 51 straipsnio pirmą pastraipą (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑157/09, nepaskelbtas Rink, EU:C:2011:794, 73 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

122

Visų pirma, kiek tai susiję su notarinio akto įrodomąja galia, reikia pabrėžti, kad ji reglamentuojama Civilinio proceso kodekso įrodinėjimo taisyklėmis. Taigi konkrečiam dokumentui įstatymo suteikta įrodomoji galia neturi tiesioginės įtakos nustatant, ar šio akto rengimas pats savaime yra tiesioginis ir konkretus dalyvavimas vykdant viešosios valdžios funkcijas, kaip to reikalaujama teismo praktikoje (2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑157/09, nepaskelbtas Rink, EU:C:2011:794, 74 punktas ir jame nurodytą teismo praktiką).

123

Be to, kaip visų pirma matyti iš Civilinio proceso kodekso 195 straipsnio 6 ir 7 dalių, kiek tai susiję su autentiškais aktais, vis dar išlieka galimybė pateikti priešingą įrodymą.

124

Todėl negalima tvirtinti, kad notarinis aktas dėl savo įrodomosios galios yra be išlygų privalomas teismui šiam įgyvendinant savo diskreciją, nes neginčijama, jog jis priima sprendimus vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir atsižvelgdamas į visus per teismo procesą surinktus faktus ir įrodymus. Be to, laisvo įrodymų vertinimo teisme principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 206 straipsnyje (žr. pagal analogiją 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑157/09, nepaskelbtas Rink, EU:C:2011:794, 76 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

125

Autentiško akto vykdomoji galia taip pat nereiškia, kad notaras turi įgaliojimus, reiškiančius tiesioginį ir konkretų dalyvavimą vykdant viešosios valdžios funkcijas. Nors autentiškame akte notaro padaryta vykdymo žyma šiam aktui suteikia vykdomąją galią, ji grindžiama šalių valia sudaryti aktą ar susitarimą ir, notarui patikrinus jo atitiktį teisės aktams, suteikti jam tokią vykdomąją galią (2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / BelgijaC‑47/08, EU:C:2011:334, 103 punktas).

126

Be to, neginčijama, kad notaras neturi jokio vaidmens priverstinio vykdymo procedūroje, išskyrus vykdymo žymos padarymą. Taigi šiuo klausimu jis neturi jokių įgaliojimų taikyti prievartos priemones.

127

Šio sprendimo 125 ir 126 punktuose išdėstyti argumentai taip pat taikomi notaro daromai vykdymo žymai išieškant notariniame akte nurodytas skolas ir vykdant oficialius notaro sprendimus.

128

Dėl Vengrijos argumento, grindžiamo 1999 m. birželio 17 d. Sprendimu Unibank (C‑260/97, EU:C:1999:312), konstatuotina, kad byla, kurioje priimtas tas sprendimas, buvo susijusi ne su SESV 51 straipsnio pirmos pastraipos, o su 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (OL L 299, 1972, p. 32) 50 straipsnio išaiškinimu. Be to, minėto sprendimo 15 ir 21 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad tam, kad tam tikras aktas būtų „autentiškas“, kaip tai suprantama pagal šios konvencijos 50 straipsnį, būtinas arba kilmės valstybės viešosios valdžios institucijos, arba bet kokios kitos jos įgaliotos institucijos įsikišimas.

129

Kalbant apie šios valstybės narės argumentą dėl reglamentų Nr. 44/2001 ir 805/2004, pasakytina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šie teisės aktai susiję su tam tikroje valstybėje narėje užregistruotų ir vykdytinų autentiškų aktų pripažinimu ir vykdymu, todėl jie neturi įtakos SESV 51 straipsnio pirmos pastraipos aiškinimui (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑47/08, EU:C:2011:334, 120 punktą). Tas pats pasakytina apie 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1), kuris pakeitė Reglamentą Nr. 44/2001.

130

Dėl notaro kompetencijos išankstinio įrodymų rinkimo srityje reikia pabrėžti, kad ši procedūra skirta užtikrinti, jog įrodymai, kuriuos gauti yra teisiškai suinteresuotas pareiškėjas, būtų surinkti siekiant vėliau pradėti galimą teismo procesą, kuris savo ruožtu nepatenka į notaro kompetenciją. Įstatyme dėl notarinių ne ginčo procedūrų numatyta, kad išankstinis įrodymų rinkimas nėra galimas, jeigu byloje vyksta civilinis ginčas ar baudžiamasis procesas. Taigi notaro kompetencija išankstinio įrodymų rinkimo srityje yra pagalbinė ar parengiamoji veikla, palyginti su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

131

Tas pats pasakytina apie notarui pavestas užduotis teismo eksperto paskyrimo procedūroje, nes šios procedūros imamasi, kai pareiškėjui svarbiam faktui ar aplinkybėms nustatyti ar įvertinti reikalinga speciali kompetencija technikos srityje. Kaip ir išankstinio įrodymų rinkimo atveju, remiantis Įstatymo dėl notarinių ne ginčo procedūrų 21 straipsnio 2 dalimi, notaro negali būti prašoma paskirti teismo ekspertą, jeigu dėl klausimo, kuriuo taikyti šią priemonę prašantis pareiškėjas pageidautų gauti eksperto nuomonę, vyksta teismo procesas, kuriame pareiškėjas yra ieškovas arba atsakovas, arba jeigu dėl jo yra pradėtas baudžiamasis procesas.

132

Dėl notaro kompetencijos panaikinti prarastus, pavogtus ar sunaikintus perleidžiamus vertybinius popierius ir sertifikatus reikia pabrėžti, kad, kaip pažymi Vengrija, ji neapima teisinio santykio, kuriuo grindžiamas šis vertybinis popierius, panaikinimo, kaip tai suprantama pagal civilinę teisę, o tik sudaro galimybę išleisti naują vertybinį popierių, kuris pakeičia ankstesnįjį. Taigi ši notaro kompetencija nėra sprendimų priėmimo įgaliojimų vykdymas.

133

Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad notaras gali įpareigoti asmenį ar įstaigą, privalančius atlikti mokėjimą pagal prarastą, pavogtą ar sunaikintą vertybinį popierių, neatlikti mokėjimo pagal jį ir prireikus įmokėti iki tol mokėtiną sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Šios priemonės yra pagalbinio ir būtino pobūdžio, palyginti su pagrindine šio sprendimo pirmesniame punkte minėta notaro užduotimi.

134

Kalbant apie veiklą registruotos partnerystės nutraukimo srityje pažymėtina, kad pagal Įstatymo dėl notarinių ne ginčo procedūrų 36/A–36/D straipsnius notaras turi kompetenciją nutraukti registruotą partnerystę, tik jeigu abu partneriai laisva valia pateikia atitinkamą bendrą prašymą, nė vienas iš registruotų partnerių neturi vaiko, kurio bendrą išlaikymo pareigą turi partneriai, ir jeigu registruoti partneriai susitarė dėl abipusių išlaikymo pareigų, bendro būsto naudojimo ir bendro partnerystėje įgyto turto padalijimo, o kitų registruotos partnerystės nutraukimo atvejų nagrinėjimas patenka į teismo kompetenciją.

135

Taigi tenka konstatuoti, kad notaro kompetencija registruotos partnerystės nutraukimo srityje, kuri priklauso išimtinai nuo šalių valios, o nesant bendro šalių sutarimo neturi jokios įtakos teismo prerogatyvoms, visiškai nesusijusi su tiesioginiu ir konkrečiu dalyvavimu vykdant viešosios valdžios funkcijas (žr. pagal analogiją 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Latvija, C‑151/14, EU:C:2015:577, 68–70 punktus).

136

Dėl informacijos įrašymo į partnerystės deklaracijų registrą, nacionalinį vedybų sutarčių registrą ir nacionalinį partnerystės sutarčių registrą Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad veikla, susijusi su tam tikrų aktų viešinimu, nereiškia, kad notaras tiesiogiai ir konkrečiai vykdo viešosios valdžios funkcijas (žr. pagal analogiją 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Liuksemburgas, C‑51/08, EU:C:2011:336, 113 punktą).

137

Kalbant apie palikimo nustatymą įrašus kilnojamaisiais daiktais užtikrinamų garantijų registre padariusių fizinių asmenų mirties arba juridinių asmenų likvidavimo atveju, apie dokumentų saugojimą ir valiutos, vertybių ar perleidžiamų vertybinių popierių depozitą, reikia konstatuoti, kad Vengrija nepateikė nė vieno argumento, konkrečiai skirto įrodyti, kad tokia veikla yra viešosios valdžios funkcijų įgyvendinimas, kaip tai suprantama pagal SESV 51 straipsnio pirmą pastraipą.

138

Be to, pati Vengrija pripažįsta, kad aktų saugojimas elektroniniuose archyvuose nėra viešosios valdžios funkcijų įgyvendinimas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

139

Galiausiai, kiek tai susiję su specialiu notarų statusu Vengrijos teisės sistemoje, pakanka priminti, kad, norint patikrinti, ar nagrinėjamai veiklai taikoma SESV 51 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, reikia atsižvelgti į pačios veiklos pobūdį, o ne į statusą kaip tokį (2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑157/09, nepaskelbtas Rink, EU:C:2011:794, 84 punktas).

140

Šiomis sąlygomis darytina išvada, kad notarų veikla, kaip ji apibrėžta Vengrijos teisės sistemoje, tokia forma, kokia egzistavo antroje papildomoje argumentuotoje nuomonėje nurodyto termino pabaigoje, nėra viešosios valdžios funkcijų vykdymas, kaip tai suprantama pagal SESV 51 straipsnio pirmą pastraipą.

141

Todėl konstatuotina, kad Vengrijos teisės aktuose numatyta pilietybės sąlyga asmenims, norintiems verstis notaro profesija, yra SESV 49 straipsniu draudžiama diskriminacija dėl pilietybės.

142

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Komisijos ieškinys yra pagrįstas.

143

Todėl konstatuotina, kad nustačiusi pilietybės sąlygą asmenims, norintiems verstis notaro profesija, Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 49 straipsnį.

144

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Vengrija pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

145

Pagal šio reglamento 140 straipsnio 1 dalies nuostatas į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Čekijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: