1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Sociedade Agrícola e Imobiliária da Quinta de S. Paio Lda (toliau – Sociedade Agrícola) ir Instituto da Segurança Social IP (toliau – Instituto) ginčą dėl šio instituto atsisakymo suteikti jai teisinę pagalbą.

3

2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/8/EB, numatančios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles (OL L 26, p. 41; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 19 sk., 6 t., p. 90), 5 konstatuojamoje dalyje numatyta:

„Šia direktyva siekiama skatinti teisinės pagalbos taikymą tarptautiniuose ginčuose asmenims, neturintiems pakankamai lėšų tais atvejais, kai būtina užtikrinti tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Visuotinai pripažinta teisė kreiptis į teismą taip pat įtvirtinta [Chartijos] 47 straipsnyje.“

4

Direktyvos 2003/8 3 straipsnio 1 dalyje asmenys, kurie turi teisę į teisinę pagalbą, apibrėžiami taip

„Fiziniai asmenys, kurie yra ginčo, kuriam taikoma ši direktyva, šalys, turi teisę gauti tinkamą teisinę pagalbą, kad galėtų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis.“

5

2004 m. liepos 29 d. Įstatyme Nr. 34/2004, iš dalies pakeistame 2007 m. rugpjūčio 28 d. Įstatymu Nr. 47/2007 (toliau – Įstatymas Nr. 34/2004), kuriuo į Portugalijos teisės sistemą perkeliama Direktyva 2003/08, įtvirtinta kreipimosi dėl teisinės pagalbos ir kreipimosi į teismus tvarka.

6

Įstatymo Nr. 34/2004 7 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Pelno siekiantys juridiniai asmenys ir ribotos civilinės atsakomybės individualios įmonės teisės į teisinę pagalbą neturi.“

7

Vis dėlto Portugalijos teisės aktuose numatyta, kad pelno siekiantys juridiniai asmenys ir ribotos civilinės atsakomybės individualios įmonės, kurie yra nemokūs arba kuriems taikoma restruktūrizavimo procedūra, atleidžiami nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir žyminio mokesčio mokėjimo.

8

Sociedade Agrícola, įsteigta Lisabonoje (Portugalija), yra pelno siekiantis juridinis asmuo.

9

2013 m. sausio 15 d. ji pateikė Instituto, t. y. kompetentingai administracinei įstaigai, prašymą suteikti teisinę pagalbą atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu ir advokato skyrimu ir užmokesčiu susijusių išlaidų mokėjimo ir jame nurodė, kad ketino pareikšti ieškinį, kurio suma – 52 500 eurų.

10

Tačiau Instituto nusprendė, kad šis teisinės pagalbos prašymas buvo akivaizdžiai nepriimtinas, nes pagal Įstatymo Nr. 34/2004 7 straipsnio 3 dalį pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teisės į teisinę pagalbą.

11

Sociedade Agrícola šį sprendimą apskundė 5a Vara Cível de Lisboa (Lisabonos 5‑asis civilines bylas nagrinėjantis teismas) ir prašė jo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą tam, kad Teisingumo Teismas pareikštų nuomonę dėl Chartijos 47 straipsnio aiškinimo.

12

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, sprendžiant pagrindinę bylą reikia atsižvelgti į 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimą DEB (C-279/09, Rink. p. I-13849). Vis dėlto jis mano, kad būtinas šio teismo sprendimo išaiškinimas, kiek jis susijęs su pelno siekiančiais juridiniais asmenimis.

13

Šiomis aplinkybėmis 5a Vara Cível de Lisboa nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

14

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalį, jeigu byla akivaizdžiai nepriklauso Teismo jurisdikcijai, išklausęs generalinį advokatą Teismas gali bet kada nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso.

15

Ši nuostata taikytina šioje byloje.

16

Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, gavęs pagal SESV 267 straipsnį prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gali Sąjungos teisę aiškinti tik neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų (žr. 2010 m. spalio 5 d. Sprendimo McB., C-400/10 PPU, Rink. p. I-8965, 51 punktą ir 2013 m. birželio 6 d. Nutarties Cholakova, C‑14/13, 21 punktą).

17

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Chartijos 47 straipsnio išaiškinimo.

18

Šiuo aspektu reikia priminti, kad Chartijos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, apibrėžiama jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (2013 m. vasario 26 d. Sprendimo Åkerberg Fransson, C‑617/10, 17 punktas).

19

Taigi ši nuostata patvirtina nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visose situacijose, kurias reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau netaikytinos kitais atvejais (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 14 d. Nutarties Boncea ir kt., C‑483/11 ir C‑484/11, 29 punktą ir minėto Sprendimo Åkerberg Fransson 19 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

20

Kai teisinė situacija nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti dėl jos sprendimo ir Chartijos nuostatos, kuriomis galbūt remiamasi, per se negali pagrįsti šios jurisdikcijos (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 12 d. Nutarties Currà ir kt., C‑466/11, 26 punktą ir minėto Sprendimo Åkerberg Fransson 22 punktą).

21

Pažymėtina, kad sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra jokios konkrečios informacijos, kuri leistų nuspręsti, kad pagrindinėje byloje keliamas kitos, nei įtvirtintos Chartijoje, Sąjungos teisės normos aiškinimo ar taikymo klausimas (žr. 2013 m. vasario 7 d. nutarčių Pedone, C‑498/12, 14 punktą ir Gentile, C‑499/12, 14 punktą, taip pat 2013 m. gegužės 8 d. Nutarties T, C‑73/13, 13 punktą).

22

Iš tikrųjų, kadangi Direktyvoje 2003/8 nenumatyta galimybė suteikti teisinę pagalbą juridiniams asmenims (žr. minėto Sprendimo DEB 43 punktą), reikia, pirma, pažymėti, kad ši direktyva pagrindinėje byloje netaikoma.

23

Antra, reikia konstatuoti, kad skirtingai nei byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas DEB ir kurioje Teisingumo Teismas aiškino Chartijos 47 straipsnį nagrinėdamas pagal Sąjungos teisę pareikštą ieškinį dėl valstybės atsakomybės, sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra jokios konkrečios informacijos, kuri leistų teigti, kad Sociedade Agrícola pateikė prašymą suteikti teisinę pagalbą siekdama pareikšti ieškinį dėl jai pagal Sąjungos teisę suteiktų teisių apsaugos.

24

Šiomis sąlygomis reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos atsakyti į 5a Vara Cível de Lisboa pateiktus klausimus.

25

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nutaria:

Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos atsakyti į 2013 m. kovo 13 d.5 a Vara Cível de Lisboa (Portugalija) sprendimu (byla C‑258/13) pateiktus prejudicinius klausimus.