1.

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį 2013 m. gruodžio 2 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė Cour de cassation (Prancūzija), pateiktas dėl 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) ( 2 ) 1 straipsnio 1 punkto ir 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyvos 2003/124/EB, įgyvendinančios Direktyvą 2003/6 dėl viešai neatskleistos informacijos ir viešo jos atskleidimo bei manipuliavimo rinka apibrėžimo ( 3 ), 1 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas iškeltas nagrinėjant J.‑B. Lafonta ir Autorité des marchés financiers (AMF) ginčą dėl finansinės operacijos, leidusios Wendel SA (toliau – Wendel), kurios valdybos pirmininku pagrindinei bylai reikšmingų aplinkybių laikotarpiu buvo J.‑B. Lafonta, įsigyti didelę bendrovės Saint‑Gobain kapitalo dalį. AMF nusprendė, kad viešai nepaskelbęs su šia operacija susijusios informacijos, J.‑B. Lafonta pažeidė nacionalines nuostatas dėl viešai neatskleistos informacijos paskelbimo, ir skyrė jam 1,5 mln. eurų baudą.

3.

Pagal Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punktą:

„Šioje direktyvoje:

<…>“

4.

Šios direktyvos 2 straipsnyje numatyta:

„1.   Valstybės narės draudžia bet kuriam antroje pastraipoje nurodytam asmeniui, kuris žino viešai neatskleistą informaciją, panaudoti tą informaciją savo sąskaita ar trečiosios šalies sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjant ar parduodant finansines priemones, kurias ta informacija liečia.

Pirmoji pastraipa taikoma bet kuriam asmeniui, kuris žino tą informaciją:

2.   Jeigu [šio] straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, toje [...] dalyje numatytas draudimas taikomas ir fiziniams asmenims, kurie dalyvauja priimant sprendimą vykdyti sandorį to juridinio asmens sąskaita.

3.   Šis straipsnis netaikomas sandoriams, atliekamiems vykdant įsipareigojimą įsigyti ar parduoti finansinių priemonių, kurių terminas suėjo, jeigu tas įsipareigojimas numatytas sutartyje, sudarytoje prieš tai, kai nurodytas asmuo sužino viešai neatskleistą informaciją.“

5.

Šios direktyvos 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad finansinių priemonių emitentai kuo skubiau informuotų visuomenę apie tuos emitentus tiesiogiai liečiančią viešai neatskleistą informaciją.

<…>

2.   Nenorėdamas pažeisti savo teisėtų interesų, emitentas savo atsakomybe gali uždelsti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, kaip paminėta [šio] straipsnio 1 dalyje, jeigu toks informacijos nepaskelbimas negali suklaidinti visuomenės ir jeigu emitentas gali užtikrinti tos informacijos konfidencialumą. Valstybės narės gali reikalauti, kad emitentas nedelsdamas praneštų kompetentingai institucijai apie savo sprendimą uždelsti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą.“

6.

Direktyvos 2003/124 1 straipsnyje „Viešai neatskleista informacija“ numatyta:

„1.   Taikant Direktyvos 2003/6/EB 1 straipsnio 1 punktą, informacija turi būti laikoma tikslia, jeigu ji nurodo aplinkybes, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti arba įvykį, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti, ir jeigu ji pakankamai konkreti, kad galima būtų padaryti išvadą dėl galimos tų aplinkybių ar įvykio įtakos finansinių priemonių ar susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai.

2.   Taikant Direktyvos 2003/6/EB 1 straipsnio 1 punktą, „informacija, kurios viešas paskelbimas gali reikšmingai paveikti tų finansinių priemonių arba susijusių išvestinių finansinių priemonių kainą“ reiškia informaciją, kuria protingas investuotojas greičiausiai pasinaudotų iš dalies pagrįsdamas savo investicinius sprendimus.“

7.

Per laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. birželio mėn. Wendel su keturiomis kredito įstaigomis (toliau – bankai) sudarė apsikeitimo grąžomis sandorius (angl. „Total Return Swaps“, toliau – TRS), pagal kuriuos bendrovės Saint‑Gobain akcijos laikomos pagrindiniu aktyvu, o bankai, siekdami užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą, įsigijo iš viso 85 mln. Saint‑Gobain akcijų.

8.

Sandorių galiojimo laikotarpiu Wendel turėjo bankams mokėti atlygį ir iš jų gavo dividendus, susijusius su Saint‑Gobain akcijomis. Baigiantis sandorių galiojimui (sutartu laiku arba anksčiau laiko Wendel iniciatyva) turėjo būti apskaičiuotas skirtumas tarp „referencinės kainos“, kuri atitiko akcijos vertę sudarant TRS, ir „sandorio pabaigos kainos“, kuri atitiko akcijos vertę sandorio pabaigos dieną. Esant kapitalo prieaugiui jis tekdavo Wendel, o kapitalo vertės sumažėjimo atveju Wendel turėjo sumokėti bankui susidariusį skirtumą.

9.

Tuo pat metu, kai sudarė TRS, Wendel iš bankų ir kitos kredito įstaigos gavo finansavimą, kurio dydis beveik prilygo bendrai TRS sumai.

10.

2007 m. rugsėjo 3 d.Wendel nusprendė laipsniškai nutraukti TRS ir nuo minėtos dienos iki 2007 m. lapkričio 27 d. įsigijo daugiau kaip 66 mln. akcijų, sudariusių 17,6 % bendrovės Saint‑Gobain kapitalo, o laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. kovo 26 d. deklaravo AMF, kad atitinkamai viršytos Saint‑Gobain kapitalo 5 %, 10 %, 15 % ir 20 % ribos.

11.

AMF tvirtino, kad nors 2007 m. rugsėjo 3 d.Wendel valdyba priėmė oficialų sprendimą pakeisti ekonominę įtaką Saint‑Gobain fiziškai įsigyjant šios bendrovės akcijas, AMF tyrimų ir rinkų priežiūros direktorato tyrimo ataskaitoje pateikta informacija dėl Wendel atlikto Saint–Gobain kapitalo padidinimo sąlygų ir to, kad sutapo TRS sandorių pasirašymas bei Wendel finansavimas, kuris vėliau leido jai įsigyti Saint‑Gobain akcijas, kurias bankai perleido nutraukiant TRS, rodo, kad nuo pat pradžių ji ketino įgyti didelę bendrovės Saint‑Gobain kapitalo dalį ir kad tas sandoris buvo atliktas būtent šiuo tikslu.

12.

Todėl AMF apkaltino Wendel ir J.‑B. Lafonta viešai nepaskelbus pagrindinės informacijos apie Wendel parengtą „finansinį sandorį“, „skirtą tam, kad ji galėtų įsigyti didelę bendrovės Saint‑Gobain kapitalo dalį“„iki 2007 m. birželio 21 d., t. y. dienos, kai su bankais buvo sudaryti visi TRS“, ir, prieš vykdant pareigą pranešti apie 5 % kapitalo ribos peržengimą, nepranešus visuomenei viešai neatskleistos informacijos apie „Wendel įvykdytą sandorį, kuriuo siekta įgyti didelę bendrovės Saint‑Gobain kapitalo dalį“.

13.

2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu AMF Sankcijų komisija pripažino abu minėtus kaltinimus pagrįstais ir skyrė Wendel ir J.‑B. Lafonta 1,5 mln. eurų piniginę baudą.

14.

J.‑B. Lafonta dėl to sprendimo pareiškė ieškinį Cour d’appel de Paris, kuris patvirtino AMF sprendimą. J.‑B. Lafonta šį sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.

15.

J.‑B. Lafonta teigimu, informacija yra „tiksli“, tik jeigu leidžia jos turėtojui numatyti, kokia kryptimi keisis atitinkamo emitento išleisto vertybinio popieriaus kaina, kai ši informacija bus paviešinta. Jis teigia, kad tik informacija, leidžianti numatyti, ar atitinkamo vertybinio popieriaus kaina kils ar kris, leidžia jos turėtojui žinoti, ar jam reikia nusipirkti šį vertybinį popierių, ar parduoti jį, ir taip jis įgyja pranašumą prieš visus kitus rinkos dalyvius, nežinančius šios informacijos. Jis priduria, kad šioje byloje buvo neįmanoma numatyti, kokį poveikį informacijos atskleidimas, susijęs su tuo, kad Wendel įsigijo bendrovės Saint‑Gobain kapitalo dalį, galėtų turėti akcijų kainai, t. y. ar ji padidėtų, ar sumažėtų.

16.

AMF mano, kad toks reikalavimas viršija tai, ką numato direktyvų 2003/6 ir 2003/124 nuostatos, nes jame neminimas galimo informacijos poveikio atitinkamų finansinių priemonių kainai pobūdis. Jos nuomone, „tikslios ir netikslios informacijos atskyrimo kriterijus yra galimybė daryti poveikį rinkai, todėl bet kuri informacija, dėl kurios galima daryti išvadą, jog ją atskleidus, tai galėtų lemti kainos pasikeitimą, vien dėl šio fakto yra tiksli, ir šis kriterijus turi būti papildytas įrodant reikšmingą poveikį, kurį nagrinėjamas įvykis gali daryti akcijų kainai“.

17.

Šiomis aplinkybėmis Cour de cassation nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos [2003/6] 1 straipsnio 1 punktą ir Direktyvos [2003/124] 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad tikslia informacija, kaip ji suprantama pagal šias nuostatas, laikytina tik informacija, kuria remiantis pakankamai užtikrintai galima daryti išvadą, jog viešai atskleista ši informacija galėtų daryti konkrečios krypties poveikį atitinkamų finansinių priemonių kainai?“

18.

J.‑B. Lafonta, Prancūzijos, Čekijos, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos vyriausybės bei Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. J.‑B. Lafonta, Prancūzijos ir Lenkijos vyriausybės bei Komisija per 2014 m. lapkričio 13 d. teismo posėdį pateikė pastabas žodžiu.

19.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas susijęs su sąvoka „viešai neatskleista informacija“, apibrėžta Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punkte, o konkrečiau – su tokios informacijos „tikslumu“, kaip jis apibrėžtas Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalyje.

20.

Kaip matyti iš Direktyvos 2003/6 pavadinimo, ja siekiama kovoti su prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir piktnaudžiavimu rinka.

21.

Šiems tikslams pasiekti Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, draudžiama prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ( 4 ), t. y. draudžiama neteisėtai naudoti viešai neatskleistą informaciją ( 5 ), o jos 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje finansinių priemonių emitentai įpareigojami kuo skubiau paviešinti viešai neatskleistą informaciją, tiesiogiai susijusią su šiais emitentais. Be to, Direktyvos 2003/6 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės taiko administracines priemones ar sankcijas ( 6 ) asmenims, visų pirma atsakingiems už šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pažeidimą ( 7 ).

22.

Pagal Direktyvos 2003/6 2 ir 12 konstatuojamąsias dalis ja uždraudžiama prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, siekiant apsaugoti finansinių rinkų vientisumą ir padidinti investuotojų pasitikėjimą, kuris visų pirma grindžiamas tuo, kad jie yra vienodai vertinami ir kad jie bus apsaugoti nuo netinkamo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija ( 8 ). Direktyvos 2003/6 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas mano, kad prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimas rinka trukdo rinkai būti visiškai ir deramai skaidriai, o rinkos skaidrumas yra būtina sąlyga visiems ūkio subjektams prekiauti integruotose finansų rinkose. Šiuo klausimu Direktyvos 2003/6 24 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje pažymima, kad greitas ir teisingas informacijos visuomenei atskleidimas stiprina rinkos vientisumą, o pasirinktinai emitentų atskleidžiama informacija gali lemti investuotojų pasitikėjimo finansų rinkų vientisumu praradimą ( 9 ).

23.

Iš to darytina išvada, kad sąvoka „viešai neatskleista informacija“, kaip ji apibrėžta Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punkte, yra svarbiausia sąvoka, turinti esminę reikšmę, atsižvelgiant į jai tenkantį pagrindinį vaidmenį pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Be to, valstybių narių pareiga taikyti sankcijas pagal minėtos direktyvos 14 straipsnio 1 dalį reikalauja, kad šios sąvokos apibrėžtis būtų aiški ir atitiktų teisinio saugumo reikalavimus.

24.

Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės susijusios su Direktyvos 2003/6 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta pareiga kuo skubiau paviešinti viešai neatskleistą informaciją. Šia finansinių priemonių emitentams nustatyta vadinamąja „pozityvia“ pareiga ( 10 ) siekiama užtikrinti skaidrumą, kuris būtinas siekiant laikytis šios direktyvos tikslų ( 11 ).

25.

Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punkte nurodyti keturi svarbiausi viešai neatskleistą informaciją sudarantys elementai: pirma, jos tikslų pobūdis, antra, tai, kad ji nepaskelbta viešai, trečia, jos tiesioginis ar netiesioginis ryšys su vienu ar daugiau finansinių priemonių emitentų arba viena ar daugiau finansinių priemonių ir, ketvirta, jos gebėjimas reikšmingai paveikti atitinkamų finansinių priemonių kainą ( 12 ).

26.

Siekiant padidinti rinkos dalyvių, tarp kurių yra ir finansinių priemonių emitentai, teisinį saugumą, Direktyvoje 2003/124 numatyta tikslesnė dviejų iš keturių esminių viešai neatskleistos informacijos sąvokos sudedamųjų elementų, t. y. tikslaus informacijos pobūdžio (pirmasis elementas) ir jos galimo poveikio atitinkamų finansinių priemonių ar su jomis susijusių išvestinių finansų priemonių kainai (ketvirtasis elementas), apibrėžtis ( 13 ).

27.

Sprendimo Geltl 53 punkte Teisingumo Teismas pripažino, kad Direktyvos 2003/124 1 straipsnio atitinkamai 1 ir 2 dalyse apibrėžti du viešai neatskleistą informaciją sudarantys elementai yra minimalios sąlygos, kurios abi turi būti įvykdytos tam, kad informacija būtų laikoma „viešai neatskleista“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punktą.

28.

Be to, Teisingumo Teismas pabrėžė savarankišką kiekvieno iš šių dviejų elementų pobūdį. Tikslus informacijos pobūdis nepriklauso nuo šių elementų gebėjimo reikšmingai paveikti atitinkamų finansinių priemonių kainą ( 14 ). Iš tiesų, kaip nurodė Prancūzijos vyriausybė, „nustatant tikslų informacijos pobūdį nereikia kelti klausimo, ar tokia informacija gali būti protingo investuotojo sprendimo pagrindas“.

29.

Šiuo atžvilgiu pažymiu, kad iš tikrųjų praktikoje „tiksli“ informacija neretai gali reikšmingai paveikti finansinių priemonių kainą, todėl yra viešai neatskleista informacija. Tačiau reikia dar kartą pabrėžti, kad informacijos tikslumo ir jos gebėjimo reikšmingai paveikti finansinių priemonių kainą vertinimas, tai du kriterijai, kurie privalomi, ir kartu teisiškai atskiri.

30.

Pagal Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalį informacija turi būti laikoma tikslia, jeigu įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, joje nurodomos visos aplinkybės, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti, arba įvykis, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti. Antra, ji turi būti pakankamai konkreti, kad galima būtų padaryti išvadą dėl galimos tų aplinkybių ar įvykio įtakos finansinių priemonių ar susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai ( 15 ).

31.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas susijęs su antrąja iš minėtų sąlygų ir juo iš esmės siekiama sužinoti, ar šią sąlygą reikia aiškinti taip, kad, norint laikyti informaciją „tikslia“, ji turi leisti numatyti atitinkamų finansinių priemonių kainos kitimo kryptį (aukštyn arba žemyn).

32.

Rašytines pastabas pateikusios valstybės narės ir Komisija bendrai sutaria, kad į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai.

33.

Tik J.‑B. Lafonta siūlo kitokį atsakymą, manydamas, kad investuotojų lygybė pažeidžiama, tik jeigu informacijos turėtojas gali numatyti, kaip keisis rinka (kaina kils ar kris), kai ši informacija bus paviešinta. Jo nuomone, tik toks numatymas leidžia jam nuspręsti, ar atitinkamą vertybinį popierių reikia įsigyti, ar parduoti siekiant gauti pelno. To nesant investuotojas patirtų tokią pačią riziką kaip ir visi kiti rinkos dalyviai, imdamiesi veiksmų dėl konkretaus vertybinio popieriaus.

34.

Iš Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalies aiškiai matyti, jog tam, kad informacija būtų laikoma „tikslia“, ji turi būti pakankamai konkreti ( 16 ) ar detalizuota ( 17 ), kad galima būtų daryti išvadą dėl jos galimo poveikio atitinkamų priemonių kainai.

35.

Tačiau reikia pripažinti, kad nei Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punkte, nei Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalyje konkrečiai nenurodyta informacija, leidžianti numatyti šių priemonių kainos kitimo kryptį (aukštyn ar žemyn) ( 18 ). Savaime aišku, kad tokia informacija turėtų būti tiksli ( 19 ), tačiau Teisingumo Teismui pateiktas klausimas, ar, nesant šio elemento, panaši informacija gali būti laikoma tikslia.

36.

Be to, pažymiu, kad Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalis suformuluota labai bendrai ( 20 ).

37.

Iš tiesų žodžių „išvadą dėl galimos <...> įtakos“ ( 21 ) taikymo sritis yra labai plati ir jų negalima aiškinti siaurai, kaip neapimančių informacijos, kuri gali leisti nustatyti galimą atitinkamų finansinių priemonių kainos pokyčio kryptį ( 22 ).

38.

Iš tikrųjų pagal šią nuostatą į sąvoką „viešai neatskleista informacija“ neįtraukta neapibrėžta ar bendra informacija, kuri dėl savo netikslumo ar nekonkretumo neleidžia ja remiantis padaryti jokios išvados dėl jos galimo poveikio ar įtakos atitinkamų finansinių priemonių kainai ( 23 ). Nagrinėjama informacija pagal savo pobūdį nėra svarbi ir todėl negali pakenkti Direktyvos 2003/6 tikslams. Todėl šios informacijos nereikėtų įtraukti į sąvoką „viešai neatskleista informacija“ siekiant neapkrauti rinkos dalyvių nenaudinga informacija, kurioje jie, viena, galėtų „paskęsti“ ir, kita, nustatyti finansinių priemonių emitentams per didelius įpareigojimus.

39.

Be to, manau, kadangi daugeliu atvejų sunku iš anksto įvertinti ( 24 ), ar informacija gali išprovokuoti atitinkamų finansinių priemonių kainos didėjimą ar mažėjimą, apribojus „tikslios“ informacijos sąvoką informacija, leidžiančia numatyti šių priemonių kainos pokyčio kryptį, būtų paneigta beveik visa direktyvų 2003/6 ir 2003/124 esmė ( 25 ). Taip emitentai būtų skatinami atskleisti informaciją pasirinktinai, o tai prieštarautų Direktyvos 2003/6 tikslams.

40.

J.‑B. Lafonta vis dėlto tvirtina, kad jo poziciją patvirtina Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (toliau – EVPRPIK) doktrina ( 26 ). Iš tiesų 2007 m. liepos mėn. dokumento „Direktyva dėl piktnaudžiavimo rinka. 3 lygmuo – antrasis EVPRPIK informacinis ir konsultacinis dokumentas dėl bendro Rinkos direktyvos taikymo“ (toliau – vadovas) („Market Abuse directive, Level 3 – second set of CESR guidance and information on the common operation of the directive to the market“) ( 27 ) 1.8 punkte EVPRPIK nurodo, kad informacija yra pakankamai tiksli, pavyzdžiui, esant dviem aplinkybėms. Pirma, jeigu informacija yra tokia, kad leidžia protingam investuotojui priimti investicinį sprendimą nepatiriant finansinės rizikos arba patiriant tik ribotą riziką, t. y. jeigu ji leidžia protingam investuotojui užtikrintai įvertinti, kaip informacija, kai ją sužinos visuomenė, paveiks atitinkamos finansinės priemonės ir atitinkamų išvestinių finansinių priemonių kainą. Pavyzdžiui, jeigu asmuo žino, kad konkretus emitentas numato pateikti viešą pirkimo pasiūlymą, jis gali būti tikras, kad emitento akcijų kaina pakils, kai pasiūlymas taps viešas. Antra, jeigu informacija yra tokio pobūdžio, kad ja bus nedelsiant pasinaudota rinkoje ( 28 ).

41.

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad EVPRPIK vadovo paaiškinimuose (angl. Feedback Statement) ( 29 ), paskelbtuose kartu su juo, 8 punkte EVPRPIK nurodė, kad vadove visų pirma siekta pateikti informacijos, kuri galėtų būti laikoma „viešai neatskleista informacija“, pavyzdžius. Reikia pripažinti, kad vadovas neturi privalomos teisinės galios ir juo negalima remtis siekiant nukrypti nuo direktyvų 2003/6 ir 2003/124 nuostatų, be to, jis buvo paskelbtas prieš priimant sprendimus Spector Photo Group ir Van Raemdonck (C‑45/08, EU:C:2009:806) bei Geltl (C‑19/11, EU:C:2012:397).

42.

Atsižvelgdamas į Komisijos per posėdį pateiktas pastabas, manau, kad vadovo 1.8 punkte pateiktas pirmasis pavyzdys yra visiškai kraštutinis ir jame kalbama apie labai retą atvejį, kai informacija yra aiški, išsami ir nepalieka jokių abejonių. Kaip pabrėžė Komisija, akivaizdu, jog tam, kad informacija galėtų būti laikoma viešai neatskleista, toks tikslumas nėra būtinas. Be to, Komisija teisingai pažymėjo, kad vadovo 1.15 punkte pateikiami kitų atvejų pavyzdžiai, patvirtinantys mano teiginį, kad sąvokai „viešai neatskleista informacija“ nebūtina informacija apie kainos pokyčių kryptį. Atrodo, kad 1.15 punkto aštunta įtrauka, konkrečiai susijusi su „reikšmingo kapitalo ar aktyvų pirkimu ar pardavimu“, būtent susijusi su Lafonta atveju nagrinėjama informacija, t. y. TRS. Pagal vadovą tai yra tipinis viešai neatskleistos informacijos atvejis. Be to, vadovo 1.15 punkto trečioje, septintoje ir priešpaskutinėje įtraukoje taip pat pateikiami „viešai neatskleistos informacijos“ pavyzdžiai, ir iš šios informacijos niekaip neįmanoma numatyti kainos pokyčių krypties. Galiausiai darant prielaidą, kad vadovas yra aktualus, man atrodo, kad J.‑B. Lafonta negali juo remtis savo teiginiui pagrįsti.

43.

Todėl manau, kad Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punktą ir Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad informacija laikoma „tikslia“, jeigu „ji nurodo aplinkybes, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti, arba įvykį, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti“ ir jeigu galima daryti išvadą, kad visos šios aplinkybės arba šis įvykis gali nulemti finansinių priemonių kainos pokytį ar svyravimą. Tokia informacija turi būti „pakankamai konkreti, kad galima būtų padaryti išvadą dėl galimos tų aplinkybių ar įvykio įtakos finansinių priemonių <...> kainai“.

44.

Tačiau nebūtina, kad būtų galima pakankamai užtikrintai padaryti išvadą, kad šią informaciją paviešinus, ji galėtų turėti konkrečios krypties poveikį atitinkamų finansinių priemonių kainai.

45.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime nenurodytas „reikšmingas“ ( 30 ) informacijos poveikis atitinkamų finansinių priemonių kainai. Todėl šią sąlygą dabar išnagrinėsiu labai trumpai tik išsamumo sumetimais.

46.

Remdamasis Komisijos pastabomis, primenu, kad reikšmingas ar nereikšmingas poveikio, kurį kainai gali turėti tam tikros informacijos atskleidimas, pobūdis neturi reikšmės tikslumo sąlygai, kurios reikalaujama Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 1 punkte ( 31 ). Taigi, nors informacija ir yra „tiksli“, ji nekenkia direktyvų 2003/6 ir 2003/124 tikslams, jeigu ji gali tik nereikšmingai paveikti atitinkamų finansinių priemonių kainą, ir todėl pagal Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 2 dalį nėra „informacija, kuria protingas investuotojas greičiausiai pasinaudotų iš dalies pagrįsdamas savo investicinius sprendimus“ ( 32 ).

47.

Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 2 dalyje, susijusioje su galimo informacijos poveikio atitinkamų finansinių priemonių kainai mastu, siekiama neįtraukti informacijos ar atmesti tokią informaciją, kuri, nors yra tiksli, turi nereikšmingą poveikį šiai kainai ir kuri todėl neveikia rinkos visumos ( 33 ).

48.

Kaip ir Direktyvos 2003/124 1 straipsnio 1 dalies atveju, manau, kad šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje niekaip neapsiribojama informacija, kuri leidžia nustatyti atitinkamų finansinių priemonių kainos pokyčio kryptį. Informacija apie galimą vertybinių popierių kainos pokytį, nepaisant jo krypties, tam tikrais atvejais gali būti tokia, kurią protingas investuotojas gali panaudoti savo investiciniams sprendimams pagrįsti.

49.

Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad yra finansinių mechanizmų, leidžiančių investuotojui gauti naudos iš reikšmingų vertybinio popieriaus kainos pokyčių, neatsižvelgiant į šių pokyčių kryptį, jeigu yra tenkinamos tam tikros rinkos sąlygos.

50.

Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia patikrinti, ar informacija dėl pačios reikšmingo pokyčio galimybės galėtų būti tokia, kuria protingas investuotojas galėtų pasiremti priimdamas investicinius sprendimus, nors ši informacija ir nerodytų šio pokyčio krypties.

51.

Galiausiai pasiremsiu Lenkijos vyriausybės per posėdį pateiktais pavyzdžiais, susijusiais su informacija, kuri, nors nerodo galimo kainos pokyčio krypties, yra tokia pat viešai neatskleista, kaip tai suprantama pagal direktyvas 2003/6 ir 2003/124. Taigi tai, kad statybos sektoriaus įmonės generalinis direktorius išeina į pensiją ir jis galėtų būti pakeistas vadovu, turinčiu didelę patirtį telekomunikacijų sektoriuje, gali būti tiksli informacija, į kurią protingi investuotojai gali atsižvelgti, nors kai kurie iš jų ir manytų, kad įvykus tokiam pokyčiui įmonės veikla pagerėtų, o kiti galvotų, kad vadovo ne iš statybos sektoriaus pasamdymas galėtų ją tik susilpninti ( 34 ). Abiem atvejais informacija turi būti kuo greičiau paviešinta laikantis Direktyvos 2003/6 6 straipsnio.

52.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Cour de cassation pateiktą prejudicinį klausimą atsakyti taip:

2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) 1 straipsnio 1 punkto ir 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyvos 2003/124/EB, įgyvendinančios Direktyvą 2003/6 dėl viešai neatskleistos informacijos ir viešo jos atskleidimo bei manipuliavimo rinka apibrėžimo, 1 straipsnio 1 dalies negalima aiškinti taip, kad tikslia informacija pagal šias nuostatas galima laikyti tik tokią informaciją, dėl kurios galima pakankamai užtikrintai daryti išvadą, kad paviešinta ši informacija galėtų turėti konkrečios krypties poveikį atitinkamų finansinių priemonių kainai.