11.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 243/9

1.

Ar, atsižvelgiant į 2010 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo nutarties (byla C–386/09, Briot) 36 punkte pateiktus vertinimus, Direktyva 1999/70/EB (1), o konkrečiai jos [priedo] 2 punktas apima ir terminuotus darbo santykius tarp per laikinojo įdarbinimo įmonę įdarbinto darbuotojo (somministrato) ir laikinojo įdarbinimo įmonės ar vis dėlto tarp per laikinojo įdarbinimo įmonę įdarbinto darbuotojo ir įmonės laikinojo darbo naudotojos (utilizzatore), ir ar Direktyva 1999/70/EB reglamentuoja šiuos santykius?

2.

Ar nesant kitų ribojančių priemonių, nuostata, pagal kurią terminuota darbo sutartis su laikinojo įdarbinimo įmone sudaroma ir atnaujinama ne dėl įmonės techninių, organizavimo ar gamybos poreikių, susijusių su specifiniais terminuotais darbo santykiais, o dėl bendrų darbuotojo poreikių, nesusijusių su specifiniais darbo santykiais, atitinka Direktyvos 1999/70/EB [priedo] 5 punkto 1 dalies a punkto reikalavimus, ar vis dėlto tai yra pačios direktyvos apėjimas? Ar Direktyvos 1999/70/EB [priedo] 5 punkto 1 dalies a punkte nurodyti objektyvūs reikalavimai turi būti įtvirtinti raštu ir apimti specialius terminuotus darbo santykius bei jų atnaujinimą, ir ar todėl nuoroda į bendrus objektyvius reikalavimus, kuriais buvo grindžiama sutartis tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir įmonės laikinojo darbo naudotojos dėl darbuotojo perdavimo (contratto di somministrazione), atitinka 5 punkto [1 dalies] a punkto reikalavimus ar ne?

3.

Ar pagal Direktyvos 1999/70/EB [priedo] 5 punktą draudžiama, kad piktnaudžiavimo pasekmės tektų trečiajam asmeniui, šiuo atveju įmonei laikinojo darbo naudotojai?