This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62012CA0209
Case C-209/12: Judgment of the Court (First Chamber) of 19 December 2013 (request for a preliminary ruling from the Bundesgerichtshof (Germany)) — Walter Endress v Allianz Lebensversicherungs AG (Request for a preliminary ruling — Directives 90/619/EEC and 92/96/EEC — Direct life assurance — Right of cancellation — Lack of information on the conditions governing the exercise of that right — Expiry of the cancellation period one year after payment of the first premium — Conformity with Directives 90/619/EEC and 92/96/EEC)
Byla C-209/12: 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje ( Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Walter EndrESS prieš Allianz Lebensversicherungs AG (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyvos 90/619/EEB ir 92/96/EEB — Tiesioginis gyvybės draudimas — Teisė nutraukti sutartį — Informacijos apie pasinaudojimo šia teise sąlygas stoka — Teisės nutraukti sutartį išnykimas po vienų metų nuo pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo dienos — Suderinamumas su direktyvomis 90/619/EEB ir 92/96/EEB)
Byla C-209/12: 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje ( Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Walter EndrESS prieš Allianz Lebensversicherungs AG (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyvos 90/619/EEB ir 92/96/EEB — Tiesioginis gyvybės draudimas — Teisė nutraukti sutartį — Informacijos apie pasinaudojimo šia teise sąlygas stoka — Teisės nutraukti sutartį išnykimas po vienų metų nuo pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo dienos — Suderinamumas su direktyvomis 90/619/EEB ir 92/96/EEB)
OL C 52, 2014 2 22, p. 10–11
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
22.2.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 52/10 |
2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Walter EndrESS prieš Allianz Lebensversicherungs AG
(Byla C-209/12) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyvos 90/619/EEB ir 92/96/EEB - Tiesioginis gyvybės draudimas - Teisė nutraukti sutartį - Informacijos apie pasinaudojimo šia teise sąlygas stoka - Teisės nutraukti sutartį išnykimas po vienų metų nuo pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo dienos - Suderinamumas su direktyvomis 90/619/EEB ir 92/96/EEB)
2014/C 52/15
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesgerichtshof
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Walter Endress
Atsakovė: Allianz Lebensversicherungs AG
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesgerichtshof — 1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos antrosios direktyvos 90/619/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu (gyvybės draudimu), derinimo ir skirtos padėti veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas bei iš dalies keičiančios Direktyvą 79/267/EEB (OL L 330, p. 50) 15 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio, atsižvelgiant į 1992 m. lapkričio 10 d. Tarybos direktyvos 92/96/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu (gyvybės draudimu), derinimo bei iš dalies keičiančios Direktyvas 79/267/EEB ir 90/619/EEB (OL L 360, p. 1) 31 straipsnio 1 dalį, išaiškinimas — Pensijų draudimas — Draudėjo teisė atsisakyti sutarties — Terminas — Pareiga teikti informaciją draudėjui — Nacionalinės teisės aktai, numatantys, kad draudėjas visiškai praranda teisę atsisakyti sutarties sumokėjus pirmąją draudimo įmoką, net jei jam nebuvo tinkamai pranešta apie naudojimąsi šia teise
Rezoliucinė dalis
1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvos 90/619/EEB dėl įstatymų, norminių teisės aktų bei administracinių nuostatų, susijusių su tiesioginiu gyvybės draudimu, derinimo, nustatančios nuostatas, leidžiančias veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, bei pakeičiančios Direktyvą 79/267/EEB, kuri buvo iš dalies pakeista 1992 m. lapkričio 10 d. Tarybos direktyva 92/96/EEB, 15 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, nagrinėjamą kartu su pastarosios direktyvos 31 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti kaip draudžiantį nacionalinę nuostatą, pagal kurią teisė nutraukti sutartį išnyksta praėjus ne daugiau kaip metams nuo pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo dienos, net jei draudėjas nebuvo informuotas apie teisę nutraukti sutartį.