26.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/30

1.

Ar 1967 m. balandžio 11 d. Pirmosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių apyvartos mokesčius, suderinimo (67/227/EEB) (1) 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, atsižvelgiant į 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (77/388/EEB) (2), 2 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalies a punktą ir 10 straipsnio 2 dalį, neleidžia prekių ir paslaugų mokesčiu apmokestinamam asmeniui nustatyti pareigos įvykdyti papildomą mokestinę prievolę, apie kurią kalbama 2004 m. kovo 11 d. įstatymo dėl prekių ir paslaugų mokesčio (Dziennik Ustaw Nr. 54, poz. 535 su pakeitimais) 109 straipsnio 5 ir 6 dalyse, nustačius, jog prekių ir paslaugų mokesčiu apmokestinamo asmens mokesčių deklaracijoje nurodyta grąžintino PVM skirtumo suma arba grąžintino pirkimo PVM suma yra didesnė už sumą, kuri turi būti iš tikrųjų grąžinta?

2.

Ar 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (77/388/EEB), 27 straipsnio 1 dalyje minimos „specialios priemonės“, atsižvelgiant į jų pobūdį ir tikslą, reiškia, jog mokesčių institucija prekių ir paslaugų mokesčiu apmokestinamam asmeniui gali skirti papildomą mokestinę prievolę, nustačius, jog apmokestinamasis asmuo deklaravo per dideles grąžintino PVM arba pirkimo PVM sumas?

3.

Ar 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (77/388/EEB), 33 straipsnyje numatyta galimybė apima teisę nustatyti 2004 m. kovo 11 d. įstatymo dėl prekių ir paslaugų mokesčio 109 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintą papildomą mokestinę prievolę?