52026PC0420

Investicijų tikslas – remti Kroatijos įmonių skaitmeninę transformaciją teikiant finansinę paramą skaitmeninių sprendimų diegimui jų verslo veikloje. Pagal šią priemonę MVĮ teikiamos dotacijos skaitmeninėms priemonėms diegti, skaitmeniniams įgūdžiams stiprinti ir novatoriškiems skaitmeniniams produktams ir paslaugoms kurti.

A.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
1	C1.1.1. R1	M	Kroatijos Vyriausybės reglamento ekonominio poveikio MVĮ sektoriui vertinimo strategijos ir prie jos pridedamo veiksmų plano priėmimas	Strategijos ir veiksmų plano priėmimas				4 ketvirtis	2022	Daugiausia dėmesio skirdama ekonominiam reguliavimo poveikiui MVĮ sektoriui, MINGOR priima ministerijoms skirtą privalomą reguliavimo politikos strategiją, kurioje aiškiai paskirstomos valdymo ir veiklos pareigos privalomo MVĮ tyrimo vykdymo etapuose reguliavimo proceso metu. Remiantis reguliavimo politikos strategija, priimamas veiksmų planas, kuriuo siekiama organizuoti, planuoti, koordinuoti ir stebėti atitinkamų priemonių ir metodikų įgyvendinimą atitinkamose ministerijose (visų pirma atliekant poveikio MVĮ tyrimą ir kitas ekonomines reguliavimo analizes, jei nustatomas didelis ekonominis poveikis).
2	C1.1.1. R1–I1	M	Veikianti skaitmeninė platforma mokesčiams mokėti	Skaitmeninė platforma veikiantiems mokesčiams mokėti				2 ketvirtis	2022	Siekiant optimizuoti esamą administracinį procesą ir užtikrinti šias funkcijas, sukuriama bendra privalomų mokesčių, kaip naujos skaitmeninės viešosios paslaugos, mokėjimo platforma: (1) Mokesčių, kuriuos turi mokėti verslo subjektas, sąrašas (2) Mokėjimo kalendorius su atsiskaitymo terminais (3) Galimybė tiesiogiai sumokėti mokesčius internetu (4) Išmokėtų įsipareigojimų apžvalga.
3	C1.1.1. R1–I1	M	START sistemų modernizavimas	Atnaujinta START platforma su papildomomis paslaugomis				4 ketvirtis	2024	Skaitmeninė ribotos atsakomybės bendrovių steigimo platforma, vadinama START platforma, atnaujinama skaitmeninant papildomas paslaugas registracijos ir ataskaitų teikimo tikslais ir integruojant esamas startuolių sistemas. Pirmasis veiksmas apima investicijas, grindžiamas esama skaitmenine platforma START, siekiant įsteigti ribotos atsakomybės bendroves ir sudaryti sąlygas naudotojams registruoti naujas bendroves internetu. Savo veiksmais jis išplečia START platformos funkcijas, kad būtų padidinta paslaugų apimtis, pagerinta prieiga prie sistemos bei jos prieinamumas ir užtikrinta, kad visi nauji veiklos duomenys būtų integruoti į vieną duomenų bazę. Antra, į START platformą bus įdiegtos naujos funkcijos ją atnaujinant ir susiejant su įvairiomis verslo registro duomenų bazėmis, kad būtų galima naudotis administracine procedūra taikant skaitmeninį tapatumo nustatymą. Trečia, siekiant padidinti patekimo į rinką sąlygų skaidrumą ir verslo taisyklių skaidrumą, sukuriama skaitmeninė licencijavimo platforma („START Plus“).
4	C1.1.1. R1–I1	T	Fizinių prieigos prie START platformos punktų įrengimas		Skaičius	0	20	4 ketvirtis	2024	Siekiant padidinti START platformos naudojimą ir geriau integruoti per skaitmenines ir fizines platformas pradėtus procesus, įsteigiama 20 naujų fizinės prieigos prie START platformos punktų.
5	C1.1.1. R1–I1	M	MINGOR tikslinių procesų skaitmeninimas pagal Kroatijos Respublikos strateginių investicinių projektų įstatymą, Investicijų skatinimo įstatymą ir Valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams įstatymą ir tolesnis JRPI sistemos skaitmeninimas ir tinklų kūrimas	MINGOR tikslinių procesų skaitmeninimas				4 ketvirtis	2024	Šiam etapui reikia skaitmeninti procesus, kuriais įgyvendinamas Kroatijos strateginių investicinių projektų įstatymas, Investicijų skatinimo įstatymas ir Valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams įstatymas, taip pat toliau skaitmeninti įmonių infrastruktūros bendrą registrą (JRPI) ir kurti jo tinklus. Tai reiškia, kad reikia supaprastinti pirmiau nurodytas procedūras, toliau plėtoti ir atnaujinti JRPI elektroninę įmonių duomenų bazę ir įdiegti skaitmeninę prašymų teikimo ir prieigos prie jų platformą.
6	C1.1.1. R1–I2	T	2020 m. nemokestinių ir parafiskalinių mokesčių mažinimo veiksmų plano įgyvendinimas		% (procentais)	0	100	1 ketvirtis	2022	Įgyvendinant 2020 m. nemokestinių ir parafiskalinių mokesčių mažinimo veiksmų planą, kurį Kroatijos Vyriausybė priėmė 2020 m. gegužės mėn. ir kuriame numatytos 33 priemonės nemokestiniams ir parafiskaliniams mokesčiams mažinti ir 17 priemonių mokesčiams už profesinius egzaminus mažinti, privačiajam sektoriui bus tiesiogiai sumažintos išlaidos.
7	C1.1.1. R1–I2	T	Veiksmų planuose numatytų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti ekonomikai tenkančią administracinę naštą, įgyvendinimas 2018, 2019, 2020 m.		% (procentais)	61,02	95	4 ketvirtis	2022	2018, 2019 ir 2020 m. veiksmų planuose nustatytų administracinės naštos mažinimo priemonių, kurios sudaro bent 95 proc. numatyto išlaidų mažinimo, įgyvendinimas. Administracinės naštos mažinimo veiksmų planais optimizuojami ir skaitmeninami administraciniai procesai, kurie, kaip nustatyta, yra didžiausia našta privačiajam sektoriui. Visos naštos mažinimo priemonės nustatomos bendradarbiaujant su verslo bendruomenės, rūmų ir profesinių asociacijų atstovais.
8	C1.1.1. R1–I2	M	Poveikio MVĮ vertinimo testo skaitmeninimas sukuriant skaitmeninę koordinatorių bendradarbiavimo, internetinio mokymo ir tarpusavio komunikacijos platformą	Veikianti skaitmeninė platforma				4 ketvirtis	2023	Naudojantis IT konsultacinėmis paslaugomis sukuriama ir sukuriama skaitmeninė MVĮ tyrimo įgyvendinimo platforma. Platformą sudaro MVĮ tyrimų IT duomenų bazė, standartizuotų verčių, naudojamų poveikio vertinimui apskaičiuoti, duomenų bazė ir ji sudaro sąlygas sistemingai stebėti ir stebėti apskaičiuotą poveikį, analitines ataskaitas ir poveikio modeliavimą. Neatsiejama platformos dalis, be duomenų bazės, sudaro portalą, skirtą nacionalinių ekspertų, kurie sudaro geresnio reglamentavimo tinklą, tarpusavio komunikacijai ir keitimuisi patirtimi. Visa veikla įgyvendinama įgyvendinant techninės pagalbos projektus (TPP).
9	C1.1.1. R1–I2	T	Naujojo nemokestinių ir parafiskalinių mokesčių mažinimo veiksmų plano įgyvendinimas		Skaičius (EUR)	0	132 722 808	4 ketvirtis	2023	Svarbus verslo aplinkos vertinimo elementas yra skirtingi mokesčiai, t. y. parafiskaliniai mokesčiai ir administraciniai mokesčiai. Išanalizuojami ir įvertinami visi mokesčiai, įmonių mokami centrinės valdžios institucijoms, vietos ir regionų valdžios institucijoms ar kitoms valdžios institucijoms pagal viešojo reguliavimo nuostatas. Įgyvendinant naujajame ir (arba) antrajame parafiskalinių ir parafiskalinių mokesčių mažinimo veiksmų plane numatytas priemones, kuriomis siekiama sumažinti įmonėms tenkančią parafiskalinių ir nemokestinių mokesčių naštą, tiesioginė išlaidų lengvata turi būti ne mažesnė kaip 132 722 808 EUR.
10	C1.1.1. R1–I2	T	Naujajame ir (arba) penktajame verslininkų administracinės naštos mažinimo veiksmų plane nustatytų pirmųjų priemonių įgyvendinimas		Skaičius (EUR)	0	132 722 808	4 ketvirtis	2024	Rengiant naują / penktąjį administracinės naštos mažinimo veiksmų planą toliau optimizuojami ir skaitmeninami administraciniai procesai, kurie, kaip nustatyta, yra didžiausia našta privačiajam sektoriui. Ji sukuria verslui palankesnę teisinę ir administracinę aplinką, toliau įgyvendindama priemones, kuriomis siekiama sumažinti naštą, supaprastinti veiklą ir padaryti ją pigesnę. Įgyvendinant naujajame ir (arba) penktajame ekonomikos administracinės naštos mažinimo veiksmų plane nustatytas priemones verslininkams tenkanti našta sumažinama bent 132 722 808 EUR. Priemonių įgyvendinimas užtikrinamas bendradarbiaujant Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijai ir Centriniam valstybiniam skaitmeninės visuomenės plėtros biurui.
11	C1.1.1. R1–I2	T	Naujajame ir (arba) penktajame veiksmų plane nustatytų antrojo priemonių rinkinio, kuriuo siekiama toliau mažinti verslininkams tenkančią administracinę naštą, įgyvendinimas		Skaičius (EUR)	132 722 808	265 445 617	4 ketvirtis	2025	Įgyvendinant naujajame / penktajame ekonomikos administracinės naštos mažinimo veiksmų plane nustatytas priemones, verslininkams tenkanti našta sumažinama bent 132 722 808 EUR, palyginti su iki 2024 m. 4 ketv. nustatytu tikslu.
12	C1.1.1. R2	T	Ne mažiau kaip 50 reguliavimo reikalavimų, taikomų profesinėms paslaugoms, supaprastinimas arba panaikinimas		Skaičius	250	300	4 ketvirtis	2024	Tikslas apima bent 50 reguliavimo reikalavimų, taikomų profesinėms paslaugoms, supaprastinimą arba visišką panaikinimą, remiantis antrojo ir trečiojo veiksmų planų dėl paslaugų rinkų liberalizavimo įgyvendinimu, įskaitant teisininkų, notarų, mokesčių konsultantų, auditorių, vaistininkų ir vaistinių, fizioterapeutų, architektų, inžinierių ir turistų gidų profesijas, atsižvelgiant į techninės pagalbos projekto rekomendacijas bendradarbiaujant su Pasaulio banku, taip pat rekomendacijas dėl: profesinių rūmų registracijos ir narystės išlaidos; fragmentiškos išimtinės atskirų profesijų atstovų (pvz., architektų ir inžinierių) teisės; pouniversitetinio profesinio egzamino (pvz., architektų ir inžinierių) išlaikymas; - mokesčių konsultantams taikomi nuosavybės ir valdymo teisių arba balsavimo teisių apribojimai.
13	C1.1.1. R3	M	Privačių investicijų skatinimo strateginės programos nustatymas	Veiksmų plano, kuriuo siekiama skatinti investicijas ir pradėti naudoti skaitmeninę platformą, kad būtų koordinuojamas ir užtikrinamas veiksmingas tarptautinių, nacionalinių ir regioninių investicijų skatinimas ir rėmimas, priėmimas.				4 ketvirtis	2024	Remiantis analize ir rekomendacijomis nustatoma strateginė privačių investicijų skatinimo programa, kurią sudaro 2023–2030 m. nacionalinio investicijų skatinimo plano, 2023–2028 m. investicijų skatinimo veiksmų plano priėmimas ir paskelbimas, naujo Investicijų skatinimo įstatymo įsigaliojimas ir veikiančios skaitmeninės koordinavimo ir veiksmingo tarptautinių, nacionalinių ir regioninių investicijų skatinimo ir paramos platformos veikimo pradžia. Tarpinę reikšmę sudaro trys analitiniai tyrimai: pateikti i) institucinės aplinkos peržiūrą, ii) tiesioginių užsienio investicijų poveikio vertinimą ir iii) rekomendacijas dėl reguliavimo, institucinių pokyčių ir mokesčių paskatų rengimo; priimti strateginę programą, įskaitant veiksmų planą, ir sukurti skaitmeninę platformą įgyvendinimui palengvinti. Tikimasi, kad strategine programa bus užtikrintas įvairių ministerijų ir institucijų, sprendžiančių investicijų skatinimo ir palankesnių sąlygų joms sudarymo klausimus, politikos suderinamumas ir koordinavimas, kuo labiau padidintas investicijų poveikis našumui, darbo vietų kūrimui ir regioninei plėtrai ir remiama Kroatijos skaitmeninė ir su klimato kaita susijusi pertvarka.
14	C1.1.1. R4-I1	M	Skelbiami kvietimai finansuoti investicijas į aplinką tausojančią veiklą, taikant nustatytus pareiškėjų ir projektų tinkamumo kriterijus (įskaitant atitikties reikšmingos žalos nedarymo kriterijams kriterijus)	Skelbimo apie kvietimą teikti paraiškas dotacijoms gauti paskelbimas				2 ketvirtis	2022	Paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus dėl dotacijų siekiant remti MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių žaliąją pertvarką pereinant prie efektyvaus energijos vartojimo ekonomikos. Dotacijomis remiamas žaliųjų technologijų kūrimas ir taikymas įmonių verslo procesuose, siekiant sumažinti neigiamą poveikį klimatui ir aplinkai, skatinti tvarią gamybą, didinti užimtumą tvaresnėse darbo vietose ir stiprinti vietos ir regionų konkurencingumą (pagal ES taksonomiją). Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijai atspindi EGADP reglamento VI ir VII prieduose nurodytų taikytinų intervencinių priemonių sričių reikalavimus ir jais užtikrinama, kad remiami projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Šia priemone neremiamos investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Dotacijomis remiamos privačiojo sektoriaus įmonių investicijos, kuriomis siekiama: - projektai, kuriais daugiausia dėmesio skiriama žiedinei ekonomikai, integruojant efektyvaus išteklių naudojimo aspektus į produktų gamybą ir gyvavimo ciklą, įskaitant tvarų pirminių ir antrinių žaliavų tiekimą, ir (arba) energijai imlių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir žymus šių pramonės šakų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, be kita ko, demonstruojant novatoriškas mažataršes technologijas.
15	C1.1.1. R4-I1	T	Lėšų skyrimas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms investicijoms į aplinką tausojančią veiklą		Skaičius	0	290	3 ketvirtis	2025	Su ne mažiau kaip 250 MVĮ ir ne mažiau kaip 40 vidutinės kapitalizacijos įmonių pasirašytos sutartys dėl lėšų skyrimo pagal #14 orientyre nustatytus tinkamumo ir (arba) atrankos kriterijus.
16	C1.1.1. R4-I2	M	Finansinės priemonės labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių investicijoms remti sukūrimas	Paskelbti i) atitinkamos ministerijos (MINGOR arba MINFIN) ir HAMAG BICRO susitarimai ir ii) atitinkamos ministerijos (MINGOR arba MINFIN) ir HBOR susitarimai, kuriais sudaromos palankios finansavimo sąlygos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, būtiniems investicijoms atlikti ir (arba) ekonominės veiklos vykdytojų veiklos mastui padidinti.				1 ketvirtis	2022	Priemone skatinamos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių investicijos į naujas technologijas, modernių mašinų ir įrangos pirkimą, gamybos ir paslaugų pajėgumų didinimą, taip pat žaliosios pertvarkos priemones (pvz., žaliųjų technologijų diegimą, žiedine ekonomika grindžiamų verslo modelių diegimą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą). Šia priemone neremiamos investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Priemonę sudaro 4 finansinės priemonės: 1) Kroatijos MVĮ, inovacijų ir investicijų agentūros (HAMAG BICRO) tiesioginiai mikrokreditai iki 100 000 EUR įmonėms, kurioms sunku gauti komercinių bankų paskolas iki dešimties metų laikotarpiui, taikant lengvatines palūkanų normas ir mažesnius paskolos įkaito reikalavimus. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirtas 49 816 843 EUR (375 744 000 HRK) finansavimas. Ne mažiau kaip 9 519 695 EUR (71 726 143 HRK) skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams remti ir išteklių naudojimo efektyvumui MVĮ didinti, 7 916 199 EUR (59 644 601 HRK) naudojama padėti MVĮ skaitmenizuoti savo veiklą, o likę 32 380 949 EUR (243 974 260 HRK) skiriami investicijoms, kuriomis siekiama stiprinti konkurencingumą ir atsparumą. Ši finansinė priemonė valdoma atskirai nuo kitų HAMAG BICRO priemonių, siekiant užtikrinti, kad visos nepanaudotos lėšos arba grįžtamosios lėšos iš šios priemonės, kompensuojant kapitalą, būtų naudojamos panašiais tikslais ir taikant tas pačias tinkamumo finansuoti sąlygas, susijusias su poveikiu aplinkai. 2) Kroatijos rekonstrukcijos ir plėtros banko (HBOR) tiesioginės paskolos, viršijančios 100 000 EUR, konkrečioms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, startuoliams, jauniems verslininkams, moterims verslininkėms, investicijoms nepalankioje padėtyje esančiose, ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose vietovėse ir moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, kurios dėl didesnės rizikos neturi galimybės gauti bankų finansavimo, taikant lengvatines palūkanų normas ir mažesnius paskolos įkaito reikalavimus. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirtas 66 361 404 EUR (500 000 000 HRK) finansavimas. Ne mažiau kaip 12 681 260 EUR (95 546 955) skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams remti ir išteklių naudojimo efektyvumui MVĮ didinti, 10 545 231 EUR (79 453 045) – padėti MVĮ skaitmenizuoti savo veiklą, o likę 43 134 913 EUR ( 325 000 000 HRK) – investicijoms, kuriomis siekiama stiprinti konkurencingumą ir atsparumą. Ši finansinė priemonė valdoma atskirai nuo kitų HBOR priemonių, siekiant užtikrinti, kad visos nepanaudotos lėšos arba grįžtamosios lėšos iš šios priemonės, kompensuojant kapitalą, būtų naudojamos panašiai paskirčiai ir taikant tas pačias tinkamumo sąlygas, susijusias su poveikiu aplinkai. 3) HAMAG BICRO palūkanų normos subsidijos nustatymas siekiant palengvinti banko paskolų, teikiamų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios naudojasi esamomis HAMAG BICRO garantijų priemonėmis, skolinimo sąlygas. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirtas 3 272 281 EUR (24 655 001 HRK) finansavimas. Ne mažiau kaip 625 313 EUR (4 711 421 HRK) skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams remti ir išteklių naudojimo efektyvumui MVĮ didinti, 519 985 EUR (3 917 827 HRK) naudojama siekiant padėti MVĮ skaitmenizuoti savo veiklą, o likę 2 126 983 EUR (16 025 753 HRK) skiriami investicijoms, kuriomis siekiama stiprinti konkurencingumą ir atsparumą. 4) HBOR įsteigs palūkanų normų subsidijų fondą, skirtą bankų paskolų, teikiamų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios naudojasi esamomis HBOR kredito priemonėmis, skolinimo sąlygoms palengvinti. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirtas 26 544 562 mln. EUR (200 000 000 HRK) finansavimas. Ne mažiau kaip 5 072 504 EUR (38 218 782 HRK) skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams remti ir išteklių naudojimo efektyvumui MVĮ didinti, 4 218 093 mln. EUR (31 781 218 HRK) naudojama siekiant padėti MVĮ skaitmenizuoti savo veiklą, o likę 17 253 965 mln. EUR (130 000 000 HRK) skiriami investicijoms, kuriomis siekiama stiprinti konkurencingumą ir atsparumą. Projektams, kuriais prisidedama prie žaliosios pertvarkos, numatomos palankesnės skolinimo sąlygos nei projektams, kuriais daugiausia dėmesio skiriama žaliajai pertvarkai. Šias finansines priemones leidžiama derinti su finansavimu iš kitų ES ar nacionalinių šaltinių su sąlyga, kad investicijos nebus finansuojamos du kartus. Visų keturių finansinių priemonių investavimo politika užtikrinama, kad būtų laikomasi pagal šią priemonę remiamų sandorių reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Iš visos priemonės sumos: i) mažiausiai 27 898 772 EUR skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ remti, tikintis, kad bent 11 128 934 EUR bus skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui; ii) 23 199 509 EUR skiriama padėti MVĮ skaitmeninti operacijas; iii) 94 896 808 EUR skiriama investicijoms, kuriomis siekiama stiprinti konkurencingumą ir atsparumą.
17	C1.1.1. R4-I2	T	Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteiktos paskolos ir (arba) palūkanų normos subsidijos		Skaičius	0	750	2 ketvirtis	2026	„HAMAG BICRO“ labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteikė 750 paskolų ir (arba) palūkanų normų subsidijų.
18	C1.1.1. R4-I2	T	Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteiktos paskolos ir (arba) palūkanų normos subsidijos		Skaičius	0	350	2 ketvirtis	2026	HBOR teikia 350 paskolų ir (arba) palūkanų subsidijų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
19	C1.1.1. R4-I3	M	Finansinės priemonės, skirtos vidutinės kapitalizacijos įmonių ir didelių įmonių investicijoms remti, sukūrimas	Kompetentingų ministerijų (MINGOR arba MINFIN) ir HBOR susitarimas sudaryti palankias (skatinančias) finansavimo sąlygas ir garantijas investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, kurių reikia investicijoms atlikti ir (arba) ekonominės veiklos mastui padidinti.				1 ketvirtis	2022	Įsteigiamas naujas bendrasis garantijų fondas, skirtas vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir didelėms įmonėms, kuris teiktų individualias arba portfelio garantijas investicinėms paskoloms ir apyvartinio kapitalo paskoloms, reikalingoms investicijoms įgyvendinti ir vidutinės kapitalizacijos įmonių bei didelių subjektų augimui užtikrinti. Bendra bendrajam garantijų fondui skiriama suma yra 59 633 685 EUR. Visos nepanaudotos lėšos arba grįžtamosios lėšos iš šios priemonės, kompensuojant kapitalą, naudojamos panašiam tikslui ir taikant tas pačias tinkamumo finansuoti sąlygas, susijusias su poveikiu aplinkai. Siekiant skatinti naujas investicijas ir verslo augimą, įsteigiamas vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir dideliems subjektams suteiktų paskolų ir išleistų mokesčių ir (arba) priemokų palūkanų subsidijų fondas, kuriam iš viso skiriama 46 544 562 EUR. Siūlomos priemonės apima bendradarbiavimą su finansų tarpininkais (bankais ir išperkamosios nuomos bendrovėmis), kad būtų pasiektas „išstūmimo privačiajame sektoriuje“ poveikis. Abiem finansinėmis priemonėmis užtikrinama pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Šia priemone neremiamos investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Paramos gavėjai, kurie daugiau kaip 10 proc. savo pajamų praėjusiais finansiniais metais gavo iš į pašalinimo sąrašą įtrauktos veiklos ar turto, priima ir paskelbia žaliosios pertvarkos planus. Iš visos priemonės sumos: i) mažiausiai 26 544 562 EUR skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui vidutinės kapitalizacijos įmonėse ir didelėse įmonėse remti, tikintis, kad bent 10 617 824 EUR bus skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui; ii) 79 633 685 EUR skiriama investicijoms, kuriomis siekiama stiprinti konkurencingumą ir atsparumą. Finansinės priemonės naudojamos investicijoms į naujas, naujausias ir pažangias technologijas (mašinas ir įrangą), verslo pajėgumų plėtrą ir stiprinimą (gamybos ir paslaugų įrenginių bei pajėgumų plėtrą), pirmenybę teikiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo, žiedinės ekonomikos, aplinkos apsaugos, gamybos, viešųjų pirkimų ir pardavimo procesų skaitmeninimo projektams.
20	C1.1.1. R4-I3	T	Vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir didelėms įmonėms skirtų projektų, kuriems suteikta pagalba, skaičius		Skaičius	0	75	2 ketvirtis	2026	Bent 75 vidutinės kapitalizacijos įmonių ir didelių subjektų projektai (iš viso ne mažiau kaip 331 807 021 EUR), remiami garantijomis ir (arba) subsidijomis iš EGADP garantijų fondo investicijoms ir darbo fondams projektams.
21	C1.1.1. R4–I4	M	Finansinės priemonės, skirtos palankesniam viešųjų subjektų finansavimui, sukūrimas	Kompetentingų ministerijų (MINGOR arba MINFIN) ir HBOR susitarimas, kuriame nustatyti veiklos ir paramos pagal priemones gavėjų tinkamumo ir suderinamumo kriterijai				2 ketvirtis	2022	Finansinė parama įmonėms ir institucijoms, priklausančioms valstybei arba vietos, regioninės ir regioninės valdžios subjektams, palankiomis sąlygomis skatinant investicijas į i) būtiną ekonominę, savivaldybių, transporto ir socialinę infrastruktūrą ir ii) investicijas į naujas technologijas ir sistemas, būtinas viešojo sektoriaus subjektų veiksmingumui didinti, siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę ir sumažinti viešojo sektoriaus finansavimo išlaidas. Priemonė taip pat apima investicijas į viešojo sektoriaus žaliosios pertvarkos projektus, pavyzdžiui, žaliųjų technologijų diegimą, žiedinės ekonomikos verslo modelių diegimą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą. Finansinėmis priemonėmis užtikrinama, kad pagal šią priemonę remiami paramos gavėjai laikytųsi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), taikant tvarumo patikrą, reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų ir reikalavimą paramos gavėjams, kurie per praėjusius finansinius metus daugiau kaip 10 proc. savo pajamų gavo iš į pašalinimo sąrašą įtrauktos veiklos ar turto, priimti ir paskelbti žaliosios pertvarkos planus. Šia priemone neremiamos investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Iš visos priemonei skirtos 26 544 562 EUR (200 000 000 HRK) sumos: i) mažiausiai 7 963 368 EUR arba 30 % skiriama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui viešajame sektoriuje remti, tikintis, kad bent 3 185 347 EUR bus skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui; ii) 18 581 193 EUR skiriama investicijoms, kuriomis siekiama didinti infrastruktūros tvarumą ir gerinti jos kokybę. Šis lėšų paskirstymas turi būti apibrėžtas tiek HBOR sutartyje, tiek sutartyse su finansiniais tarpininkais (bankais ir išperkamosios nuomos bendrovėmis).
22	C1.1.1. R4–I4	T	Viešojo sektoriaus projektams suteikti kreditai		Skaičius	0	132 722 808	2 ketvirtis	2026	HBOR suteikė ne mažiau kaip 132 722 808 EUR subsidijuojamų paskolų viešojo sektoriaus projektams.
444	C1.1.1. R4–I5	M	Investicijų politika, skirta strateginėms skaitmeninėms investicijoms ir strateginėms žaliosioms investicijoms	Investicijų politikos priėmimas				4 ketvirtis	2025	Patvirtinta nauja HBOR investavimo politika dėl papildomo nuosavo kapitalo naudojimo. Investicijų politika užtikrinama, kad 74 303 410 EUR papildomo nuosavo kapitalo būtų skirta strateginėms žaliosioms investicijoms, suderintoms su intervencinių priemonių sritimis, kurioms pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedą taikomas 100 proc. klimato koeficientas, remti, įskaitant paramą naujiems pajėgumams: I)įrengtų ir prie tinklo prijungtų vėjo atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Reikalavimus atitinka ir hibridiniai energijos kaupimo projektai. II)įrengti ir prie tinklo prijungti fotovoltiniai atsinaujinantieji energijos ištekliai. Reikalavimus atitinka ir hibridiniai energijos kaupimo projektai. III)įrengti ir prie tinklo prijungti atsinaujinantieji energijos ištekliai (išskyrus vėjo fotovoltinę energiją, bet įskaitant geoterminę energiją). Geoterminės energijos atveju gręžimas neapima naftos ar dujų žvalgymo ar gavybos. Jokia įranga negali būti perkama ar naudojama tokiems tikslams. Užtikrinama, kad išmetamo metano kiekis būtų kuo mažesnis ir išliktų gerokai mažesnis už 20 000 tonų CO2 ekvivalento per metus ribą. Taip pat užtikrinama, kad geoterminiai gręžiniai neturėtų žalingo poveikio vandens trūkumui ir vandens kokybei. Investicijų politika užtikrinama, kad 203 094 958 EUR papildomo nuosavo kapitalo būtų skirta strateginėms skaitmeninėms investicijoms, suderintoms su intervencinių priemonių sritimis, kurioms pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedą taikomas 100 proc. skaitmeninis koeficientas, remti, įskaitant, be kita ko, paramą įmonių skaitmeninimui, įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinklaveikos verslo procesus, skaitmeninių inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B.
445	C1.1.1. R4–I5	M	Nuosavo kapitalo injekcija strateginėms skaitmeninėms investicijoms ir strateginėms žaliosioms investicijoms	Perdavimo pažymėjimas				2 ketvirtis	2026	Kroatija HBOR perveda 277 398 368 EUR, kad padidintų savo nuosavą kapitalą. Be nuosavo kapitalo injekcijos į HBOR, kuri yra EGADP investicija, Kroatija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d. perduoda ataskaitą, kurioje išdėstomi veiksmai, kurių HBOR ėmėsi investicijų politikai įgyvendinti, įskaitant veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti finansinius produktus, kuriuos tikimasi iš pradžių remti papildomu nuosavu kapitalu, taip pat numatomus veiksmus, kurių reikia imtis siekiant toliau įgyvendinti tuos produktus.
23	C1.1.1. R5–I1	M	Nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo finansavimo priemonės sukūrimas	kompetentingos ministerijos (MINGOR arba MINFIN) ir HBOR paskelbtas susitarimas dėl investicijų į rizikos kapitalo fondus, esamų privataus kapitalo fondų, sukurtų bendradarbiaujant su EIF, didinimo ir (arba) naujų fondų ir (arba) bendrų investicijų plėtojimo;				4 ketvirtis	2022	Bendradarbiaudamas su Europos investicijų fondu (EIF), HBOR sukuria finansinę priemonę, kuria siekiama padidinti Kroatijos rinkoje veikiančių privataus ir rizikos kapitalo fondų dydį arba pasiekti maksimalų dydį ir įsteigti naujus fondus ir (arba) bendrai investuoti. Įsteigiami privataus ir rizikos kapitalo fondai, kuriuose, atsižvelgiant į tikslinį atskiro fondo dydį, dalyvauja 30 proc. privačių investuotojų. Finansinėmis priemonėmis užtikrinama, kad pagal šią priemonę remiami paramos gavėjai laikytųsi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), taikant tvarumo patikrą, reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų ir reikalavimą paramos gavėjams, kurie per praėjusius finansinius metus daugiau kaip 10 proc. savo pajamų gavo iš į pašalinimo sąrašą įtrauktos veiklos ar turto, priimti ir paskelbti žaliosios pertvarkos planą. Šia priemone neremiamos investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Visa veikla skirta „finansiškai perspektyviems“ projektams, kurių finansinį gyvybingumą nustato fondų valdymo įmonės pagal EIF ir HBOR nustatytą investicijų politiką. Įgyvendindama investiciją HBOR užtikrina, kad ištekliai būtų naudojami laikantis priemonės aprašyme aprašytų ribų ir FI aprašyto MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonių ir didelių subjektų „neįtraukimo“ sąrašo.
24	C1.1.1. R5–I1	T	Investicijos į nuosavybės ir kvazinuosavo kapitalo priemones		Skaičius	0	29 862 632	2 ketvirtis	2026	HBOR (bendrai investuodama su EIF) turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su nuosavo kapitalo fondais ir (arba) rizikos kapitalo fondais dėl sumos, reikalingos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Kroatija perkelia Priemonei skirtą 29 862 632 EUR sumą į HBOR.
25	C1.1.1. R6	M	Teisinės sistemos pakeitimai	Elektroninės žiniasklaidos įstatymo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įsigaliojimas				2 ketvirtis	2022	Elektroninės žiniasklaidos įstatymo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimais kultūros ir kūrybos sektorių įmonėms padedama pritaikyti savo verslą prie bendrosios skaitmeninės rinkos ir naujos ES ir Kroatijos reguliavimo sistemos, stiprinti gebėjimą prisitaikyti prie naujų verslo sąlygų ir greitai į jas transformuotis, siekti konkurencingumo ir išnaudoti rinkos potencialą.
26	C1.1.1. R6-I1	T	Investicijos į kultūros ir kūrybos sektorių pertvarką ir konkurencingumą		Skaičius	0	100	2 ketvirtis	2026	Bent 100 paramos priemonių, skirtų kultūros ir kūrybos sektorių labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant stiprinti jų gebėjimą prisitaikyti prie naujos bendrosios skaitmeninės rinkos reguliavimo ir teisės aktų sistemos ir kurti, skatinti ir platinti naujus novatoriškus produktus ir paslaugas.
27	C1.1.1. R6-I2	M	Faktų tikrinimo sistemos sukūrimas	Įdiegta faktų tikrinimo sistema				2 ketvirtis	2026	Investicijas, kurias įgyvendina Elektroninės žiniasklaidos agentūra, sudaro: -sukurti centrinę bendradarbiavimo faktų tikrinimo organizacijų klausimais platformą, -pasirašydamos sutartis su organizacijomis, atrinktomis paskelbus viešąjį kvietimą teikti paraiškas, pagal kurias skiriamos dotacijos faktų tikrinimo projektams, ir -sukurti duomenų bazę, kurioje būtų skelbiami nuosavybiniai duomenys ir žiniasklaidos bendrovių finansavimo šaltiniai.
28	C1.1.2. R1	M	MTP teisinės sistemos dalinis keitimas ir papildymas; D mokesčių paskata	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams įstatymas, įsigaliojimas				4 ketvirtis	2024	Siekiant padidinti įmonių, investuojančių į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, skaičių ir padidinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, atliekama esamos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros mokesčių paskatų sistemos analizė. Įsigalioja MTTP teisinės sistemos pakeitimai; MTTP mokesčių paskatos, kuriomis siekiama paskatinti privatųjį sektorių didinti savo MTTP veiklos intensyvumą; MTTP investicijos, didinti MTTP veiklos naudos gavėjų skaičių; MTTP mokesčių paskatos, supaprastinti procedūras ir sumažinti administracinę naštą, kartu didinant skaidrumą ir prieinamumą. Valstybės pagalbos įstatymo pakeitimai daromi remiantis dabartinės mokesčių paskatų sistemos tinkamumo ir veiksmingumo analizės rezultatais ir juose dalyvauja atitinkami suinteresuotieji subjektai, visų pirma MFIN ir mokesčių administratorius. MINGOR parengia teisės aktų pakeitimus ir pateikia juos svarstyti pagal parlamentinę procedūrą.
29	C1.1.2. R2-I2	T	Parama MVĮ valdymo pajėgumams gerinti		Skaičius	0	150	4 ketvirtis	2025	Bent 150 mažųjų ir vidutinių įmonių gauna verslo konsultavimo paramą, kad pagerintų savo valdymo gebėjimus, pavyzdžiui, mokymą arba individualią verslo mentorystę.
30	C1.1.2. R2-I3	T	Paramos, skirtos aukštųjų technologijų ir žinių sektorių startuolių augimui skatinti, skyrimas		Skaičius	0	141	2 ketvirtis	2025	Pagalbos skyrimas atlikus projektų pasiūlymų vertinimus pagal kvietimą teikti paraiškas dėl negrąžintinos veiklos pradžios pagalbos, siekiant skatinti aukštųjų technologijų ir žinių sektorių startuolių augimą ikiprekybiniu etapu, remiant produktų kūrimą, didinant gamybos pajėgumus ir pasirengimą investicijoms, kai pagalbą gauna bent 141 startuolis. Tai apima modernizavimą, projektavimą, veiklos rezultatų patvirtinimą, rinkos patvirtinimą, bandymus, bandomųjų linijų kūrimą, intelektinės nuosavybės apsaugą ir išorės paslaugas, kuriomis siekiama plėtoti novatorišką idėją, taip pat mokymus apie finansavimo poreikių mažinimą ir rizikos vertinimą. Finansuojama veikla taip pat gali apimti dalį sąnaudų, susijusių su prieiga prie pasaulinių verslo tinklų ar grupių, naujų rinkodaros priemonių diegimu ir patekimu į naujas rinkas. Reikalavimus atitinkančiais pagalbos gavėjais ne ilgiau kaip penkerius metus nuo registracijos laikomos novatoriškos MVĮ, kurios nesusikūrė dėl susijungimo ir atitinka novatoriškos MVĮ apibrėžtį pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (BBIR).
31	C1.1.2. R2-I4	T	remti startuolių augimą sukuriant programą „Accelerator“.		Skaičius	0	120	2 ketvirtis	2026	Pagal programą „Accelerator“ ne mažiau kaip 120 pradedančiųjų įmonių per ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį teikiamos mentorystės paslaugos, parama investicijoms ir prieiga prie investuotojų tinklų.
32	C1.1.2. R2-I5	T	Parama inovacijų komercializacijos projektams		Skaičius	0	95	4 ketvirtis	2024	Pagalba ne mažiau kaip 95 mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vykdančioms brandžius inovacijų projektus (7 ar aukštesnio technologinės parengties lygio), siekiant komercializuoti ir internacionalizuoti jų rinkodaros, pardavimo ir platinimo veiklą, susijusią su vidaus rinkai pateiktu novatorišku produktu. Šiomis tikslinėmis investicijomis remiamas sukurto produkto ar paslaugos pritaikymas ir pasirengimas juos pateikti rinkai. Sukurto produkto pritaikymo reikalavimus atitinkanti veikla apima papildomus bandymus ir bandymų rezultatų integravimą į galutinį produktą, konsultavimo paslaugas, gebėjimų stiprinimą, galimybių studijų auditus, produkto projektavimą ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Reikalavimus atitinkanti veikla, skirta pasirengti produktų pateikimui į rinką, apima verslo plano ar rinkodaros plano rengimą ar peržiūrą, rinkos tyrimus ir bandymus, produktų bandymus su potencialiais klientais, gamybos rengimą ir investicijas į nulinės serijos produktą ir operatyvinę rinkodaros veiklą. Pagal ją remiamos MVĮ, vykdančios brandžius inovacijų projektus, kurie netrukus bus pateikti rinkai, ir tikimasi, kad pirmenybė bus teikiama pasiūlymams, kuriais prisidedama prie žaliosios pertvarkos.
33	C1.1.2. R3-I2	T	Parama dotacijomis čekių forma		Skaičius	0	1 500	2 ketvirtis	2026	Bent 1 500 MVĮ naudojasi skaitmeninimui skirtais paramos kuponais. Kuponai naudojami siekiant padėti darbuotojams tobulinti skaitmeninius įgūdžius, įskaitant įgūdžius, susijusius su debesijos technologijomis, išbandyti idėjų tvarumą ir galimos skaitmeninės transformacijos kūrimo strategijas, įsigyti skaitmeninės rinkodaros paslaugų, padidinti kibernetinį saugumą atliekant sistemos saugumo patikras arba kuriant ar diegiant sudėtingus skaitmeninius produktus ir paslaugas.
34	C1.1.2. R3-I3	T	Dotacijos Kroatijos MVĮ skaitmeninei transformacijai		Skaičius	0	360	2 ketvirtis	2026	Sutartys pasirašomos su ne mažiau kaip 360 MVĮ, skiriančių dotacijas verslo skaitmeninimo projektams. Reikalavimus atitinkantis verslo skaitmeninimo projektas apima: i) skaitmeninis sprendimas arba technologija, kuriais remiama verslo transformacija; arba ii) veikla, kuria siekiama skaitmeninio pajėgumo.

A.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas

R5 reforma. Kapitalo rinkų įvairinimas ir galimybių gauti alternatyvų finansavimą gerinimas

Šios priemonės tikslas – sukurti strateginę programą ir veiksmus nacionalinei kapitalo rinkai plėtoti. Reformą sudaro strategijos ir veiksmų plano priėmimas.

C1.1.1 R7 reforma. Tvaraus finansavimo paramos forumo įsteigimas

Reformos tikslas – sustiprinti finansų sektoriaus indėlį į žaliąją pertvarką ir padėti jam įgyvendinti reglamentavimo reikalavimus tvaraus finansavimo srityje. Priemonę sudaro veiksmų plano priėmimas ir suinteresuotųjų subjektų platformos sukūrimas.

investicija. R4-I6 Investicijos. Nuosavo kapitalo injekcija į HBOR strateginėms investicijoms į gynybą ir saugumą remti

Šia priemone siekiama remti Kroatijos ekonomikos augimo potencialą struktūriškai koreguojant viešosios paramos, skiriamos rinkos nepakankamumui ir ekonomikos neefektyvumui gynybos ir saugumo srityje šalinti, lygį.

Priemonę sudaro 133 214 015 EUR kapitalo injekcija į Kroatijos restruktūrizavimo ir plėtros banką (HBOR).

HBOR priima naują investicijų politiką dėl papildomo nuosavo kapitalo naudojimo. Investicijų politika apima finansinio (-ių) produkto (-ų) aprašymą, nurodant tikėtiną reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų, kuriems iš pradžių turėtų būti teikiama parama papildomu nuosavu kapitalu, rūšį, įskaitant tikėtiną kiekvieno finansinio produkto įgyvendinimo tvarkaraštį ir tikėtiną sumą. HBOR papildomam nuosavam kapitalui naudoja tą pačią audito ir kontrolės sistemą, kurią Komisija teigiamai įvertino pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 157 straipsnį.

Investicijų politikoje reikalaujama, kad finansiniai produktai, kurie remiami papildomu nuosavu kapitalu, atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą, nustatytą reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma, paskolų ar lygiaverčių priemonių atveju pagal investicijų politiką į tinkamumo finansuoti kriterijų neįtraukiamos šios veiklos rūšys ir turtas: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 10 ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriuos naudojant prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, 11 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 12 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais. 13 Nuosavo kapitalo atveju į investicijų politiką neįtraukiamos bendrovės, kurios daugiausia dėmesio skiria 14 šiems sektoriams: i) energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir susijusi veikla; 15 ii) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos; 16 iii) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma ar pardavimas; 17 iv) atliekų surinkimas, apdorojimas ir šalinimas, 18 v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, pagal investicijų politiką turi būti reikalaujama, kad galutiniai Priemonės gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

A.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
373	C1.1.1.R5	M	Kroatijos kapitalo rinkos plėtros strateginės programos ir prie jos pridedamo veiksmų plano priėmimas	Kroatijos Vyriausybės priimta Strateginė programa ir veiksmų planas nacionalinės kapitalo rinkos plėtrai remti				4 ketvirtis	2024	Finansų ministerija, bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, parengia Kroatijos Respublikos kapitalo rinkos plėtros strateginę programą ir veiksmų planą, kuriuos turi priimti Kroatijos Vyriausybė. Veiksmų planas pridedamas prie strateginės programos ir jame nurodomi atskiros veiklos įgyvendinimo terminai. Strategijoje (Kroatijos kapitalo rinkos plėtros strateginėje programoje) pateikiama Kroatijos kapitalo rinkos būklės analizė, nurodant pagrindines kliūtis, trukdančias jai veikti kaip alternatyviam finansavimo šaltiniui, ir jos įvairinimo bei plėtros galimybes. Turi būti nagrinėjami bent šie elementai: I.stambių institucinių investuotojų vaidmuo kapitalo rinkoje, įskaitant antrosios pakopos įstaigas (visų pirma privalomuosius pensijų fondus ir pensijų draudimo bendroves) ir draudimo bendroves; II.išplėsti įtraukimo į biržos sąrašus galimybes ir supaprastinti procedūras, atsižvelgiant į valstybės valdomas įmones, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones; III.didinti likvidumą, įvairinimą ir apyvartą kapitalo rinkoje, be kita ko, skatinant rinkos formavimo veiklą; IV.gilesnės finansinių priemonių, pavyzdžiui, įmonių obligacijų ir vyriausybės obligacijų, taip pat biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir pakeitimo vertybiniais popieriais, rinkos skatinimas; V.plėtoti esamas finansų rinkų infrastruktūras, įskaitant galimybes tobulinti pagrindinės sandorio šalies verslo modelį; VI.pritaikyti reguliavimo sistemą, kad ji geriau atitiktų kapitalo rinkos plėtros tikslą; VII.didinti investuotojų finansinį raštingumą; VIII.Tvaraus finansavimo sistemos stiprinimas.
375	C1.1.1. R7	M	Pirmojo veiksmų plano tvaraus finansavimo tikslams remti priėmimas	Priimtas pirmasis veiksmų planas, kuriame numatytos priemonės tvaraus finansavimo tikslams remti ir kuriame nustatyti įgyvendinimo terminai				1 ketvirtis	2025	Finansų ministerija parengia pirmąjį veiksmų planą su individualios veiklos įgyvendinimo priemonėmis ir terminais, kuriuo remiamas finansų sektorius siekiant žaliosios pertvarkos interesų ir sudaromos palankesnės sąlygos jam laiku pasirengti naujiems reguliavimo reikalavimams ir kitoms iniciatyvoms tvaraus finansavimo srityje. Sukuriama bendra platforma, vadinama Tvaraus finansavimo paramos forumu, kurios tikslas – keistis informacija ir sujungti finansų sektorių (bankų ir ne bankų) su šakinėmis ministerijomis, priežiūros institucijomis, ekspertais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.
446	C1.1.1. R4–I6	M	Investicijų politika strateginėms investicijoms į gynybą ir saugumą	Investicijų politikos priėmimas				4 ketvirtis	2025	Patvirtinta nauja HBOR investavimo politika dėl papildomo nuosavo kapitalo naudojimo. Investicijų politika užtikrinama, kad 133 214 015 EUR papildomo nuosavo kapitalo būtų skirta investicijoms į Kroatijos ekonomikos strateginius gynybos ir saugumo sektorius remti, įskaitant, be kita ko, paramą: (I)apsauginių konstrukcijų ir civilinės saugos infrastruktūros statyba; (II)dvejopo naudojimo infrastruktūros statyba ir modernizavimas; (III)investicijos į kibernetinį saugumą; (IV)įmonių modernizavimas; (V)parama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (R&D).
447	C1.1.1. R4–I6	M	Nuosavo kapitalo injekcija strateginėms investicijoms į gynybą ir saugumą	Perdavimo pažymėjimas				2 ketvirtis	2026	Kroatija HBOR perveda 133 214 015 EUR, kad padidintų savo nuosavą kapitalą. Be nuosavo kapitalo injekcijos į HBOR, kuri yra EGADP investicija, Kroatija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d. perduoda ataskaitą, kurioje išdėstomi veiksmai, kurių HBOR ėmėsi investicijų politikai įgyvendinti, įskaitant veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti finansinius produktus, kuriuos tikimasi iš pradžių remti papildomu nuosavu kapitalu, taip pat numatomus veiksmus, kurių reikia imtis siekiant toliau įgyvendinti tuos produktus.

B. Komponentas 1.2: ENERGIJOS PERDAVIMAS TVARAUS EKONOMIKOS SRITYJE

Šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas mažinti energetikos ir transporto sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, plėtoti novatoriškas technologijas, ir padėti pasiekti Kroatijos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSVP) nustatytą 2030 m. tikslą – 36,6 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ir Kroatijos indėlį siekiant ES 32,5 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslo iki 2030 m. Juo taip pat siekiama prisidėti prie didesnio tikslo, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis transporto sektoriuje sudarytų 14 proc. Komponento reformas sudaro teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama i) pašalinti kliūtis ir administracines procedūras, ribojančias atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą; ii) užbaigia dujų perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimą; ir iii) skatinti alternatyviųjų degalų, įskaitant vandenilį ir pažangiuosius biodegalus, naudojimą transporto sektoriuje.

Tikimasi, kad komponento reformomis ir investicijomis bus prisidedama prie žaliosios pertvarkos ir klimato srities tikslo įgyvendinimo mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos ir transporto sektoriuose, laikantis nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano.

Šios investicijos ir reformos padeda įgyvendinti Kroatijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią politiką sutelkti į […] energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius“ (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „investicijas sutelkti į žaliąją […] pertvarką, visų pirma į […] švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

B.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

reforma. Energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Reformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas mažinti energetikos ir transporto sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro ir remti nacionalinį įnašą siekiant Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo. Reforma apima:

-Elektros energijos rinkos akto ir Didelio naudingumo kogeneracijos akto teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama sumažinti reguliavimo ir administracines kliūtis, trukdančias plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, remiantis išsamios esamos kliūties analizės rezultatais ir po viešų konsultacijų, taip pat nustatyti priemokomis grindžiamą sistemą investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius remti, kuri sudarytų palankesnes sąlygas įrengti papildomus 1500 MW atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo pajėgumus.

-Kroatijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (HERA) priimtas sprendimas dėl sertifikato išdavimo perdavimo sistemos operatoriui „Plinacro“, kuriuo užbaigiamas perdavimo veiklos atskyrimas dujų rinkoje ir kuriuo valstybinio dujų perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) priežiūra atskiriama nuo valstybei priklausančios tiekimo ir gavybos veiklos.

-Priimtas naujas Alternatyviųjų degalų transporto sektoriuje aktas, kuriuo siekiama sukurti alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje teisės aktų sistemą ir skatinti pažangiųjų biodegalų ir vandenilio gamybą ir naudojimą transporto sektoriuje. Parengiama Vandenilio plėtros strategija, kurioje nustatomi 2030 m. žaliojo vandenilio gamybos Kroatijoje tikslai.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.2 R1-I1 investicija „Energetikos sistemos atgaivinimas, kūrimas ir skaitmeninimas bei infrastruktūros rėmimas siekiant sumažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro“

Šių investicijų tikslas – remti energetikos sektoriaus elektrifikavimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir atnaujinti Kroatijos pietinės ir šiaurinės dalių tinklo jungtį.

Investicijas sudaro aukštos įtampos tinklo ir nutiestų povandeninių kabelių modernizavimas, požeminių kabelių, jungiančių 6 salas su žemyninės dalies tinklu, modernizavimas, pažangiųjų skaitiklių įrengimas ir naujų energijos kaupimo pajėgumų įrengimas.

C1.2 R1-I2 investicija „Energijos vartojimo efektyvumo, šilumos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimas siekiant sumažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro“

Šių investicijų tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą pramonėje ir padidinti atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą.

Investicijas sudaro geoterminio potencialo tyrimas, parama įmonių energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiosios energijos naudojimui pramonėje ir Energijos vartojimo efektyvumo programos priėmimas.

C1.2 R1-I3 investicija. Vandenilio naudojimas ir naujos technologijos

Šių investicijų tikslas – pagerinti vandenilio ir naujų technologijų naudojimą Kroatijoje, kad būtų sumažintas transporto sektoriuje ir pramonėje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, priimant Alternatyviųjų transporto degalų aktą ir Vandenilio plėtros strategiją.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
36	C1.2. R1	M	Vertinimo dokumento su rekomendacijomis, kaip sumažinti kliūtis ir administracines procedūras, trukdančias plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, paskelbimas	Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos vertinimo dokumento paskelbimas				2 ketvirtis	2022	Dokumente pateikiamas vertinimas ir rekomendacijos dėl politikos priemonių, kuriomis siekiama sumažinti kliūtis ir administracines procedūras, trukdančias plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Analizė ir rekomendacijos taip pat apima priemones, kuriomis skatinamas pasigamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos.
37	C1.2. R1	M	Teisės aktų ir (arba) reglamentų, kuriais siekiama pagerinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, įsigaliojimas, įskaitant priemokomis grindžiamos paramos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams sistemos įdiegimą.	Teisės aktų ir (arba) reglamentų įsigaliojimas				4 ketvirtis	2022	Peržiūrėtu Elektros energijos rinkos aktu ir Didelio naudingumo kogeneracijos aktu mažinamos kliūtys ir administracinės procedūros, ribojančios didesnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, įskaitant priemones, kuriomis skatinamas pasigamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos. Visapusiškai veiks priemokomis grindžiama paramos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams sistema.
38	C1.2. R1	M	Kroatijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (HERA) atliekamas „Plinacro“ sertifikavimas	Kroatijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (HERA) priimtas sprendimas dėl pažymėjimo išdavimo				4 ketvirtis	2023	Visiškas dujų perdavimo sistemos operatoriaus („Plinacro“) valdymo atskyrimas nuo valstybės tiekimo ir gavybos veiklos ir Kroatijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (HERA) atliekamas jo sertifikavimas.
39	C1.2. R1–I1	M	Suteiktas statybos leidimas aukštosios įtampos tinklui atnaujinti	Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos išduotas statybos leidimas				2 ketvirtis	2023	Statybos leidimas, išduotas atlikus patikrinimą ir (arba) tinkamą vertinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus pagal direktyvos reikalavimus. Pateikiami įrodymai, kad projektas nedaro reikšmingo poveikio atitinkamų „Natura 2 000“ teritorijų vientisumui.
40	C1.2. R1–I1	T	Baigtas požeminių kabelių, jungiančių 6 salas su žemyninės dalies tinklu, modernizavimas		Skaičius	0	6	2 ketvirtis	2024	Bent šešiose salose turi būti atnaujinta elektros tinklo jungtis su žemynine dalimi (planuojamos salos yra Krk, Cres, Lošinj, Brač, Hvar ir Korčula). Investicijos apims senų jūrinių kabelių pakeitimą naujais, aplinką tausojančiais kabeliais.
41	C1.2. R1–I1	T	Baigtas aukštosios įtampos tinklo (220 / 110 kV) modernizavimas	Aukštosios ir vidutinės įtampos (220/110 kV) tinklo modernizavimo užbaigimas	km	0	300	3 ketvirtis	2024	Atnaujinama bent 300 km aukštos įtampos elektros linijos, o tai padeda stiprinti tinklo jungtis.
42	C1.2. R1	T	Įrengta papildoma 1500 MW AEI galia		Skaičius	0	1 500	4 ketvirtis	2024	Įrengta ne mažiau kaip 1 500 MW naujų AEI pajėgumų.
43	C1.2. R1–I1	T	Įdiegtų pažangiųjų skaitiklių skaičius		Skaičius	0	40 000	4 ketvirtis	2024	Įrengta ne mažiau kaip 40 000 pažangiųjų elektros skaitiklių.
376	C1.2. R1–I1	T	Įdiegtų pažangiųjų skaitiklių skaičius		Skaičius	40 000	100 000	2 ketvirtis	2026	Įrengta ne mažiau kaip 60 000 pažangiųjų elektros skaitiklių.
44	C1.2. R1–I1	M	Patobulintas aukštos įtampos tinklas (220 / 110 kV) ir nustatyti povandeniniai skirstomojo tinklo kabeliai	Nustatyti aukštos įtampos tinklo (220 / 110 kV) atnaujinti ir povandeniniai kabeliai, skirti trikdymo tinklui				2 ketvirtis	2026	Pateikiami ne mažiau kaip 250 km aukštos įtampos elektros linijos ir 96 km jūrinių kabelių, skirtų skirstomajam tinklui, modernizavimo įrodymai.
377	C1.2. R1–I1	M	Nauja energijos akumuliatorių talpa	Įrengta nauja energijos akumuliatorių talpa		0		2 ketvirtis	2026	Pateikiamas įrodymas, kad įrengtos naujos 100 MhW galios energijos baterijos.
45	C1.2. R1–I2	M	Vyriausybės priimta energijos vartojimo efektyvumo programa energetikos sektoriaus priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti	Įsigaliojo Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos parengta Energijos vartojimo efektyvumo programa, skirta energetikos sektoriaus priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti				3 ketvirtis	2021	Energijos vartojimo efektyvumo programoje apibrėžiamos investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemas sritys, įskaitant investavimo prioritetus iki 2030 m. Investicijų planavimas apima centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir energijai imlių pramonės šakų modernizavimą, daugiausia dėmesio skiriant energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialui. Programa bus suderinta su planuojamu nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano atnaujinimu, kuriame bus nustatytas didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies šildymo ir vėsinimo sektoriuje tikslas, įskaitant konkrečias priemones.
46	C1.2. R1–I2	T	Įmonių, gaunančių paramą energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiosios energijos naudojimui pramonėje, skaičius		Skaičius	0	50	4 ketvirtis	2021	50 sutarčių, skirtų pagalbą gaunančioms įmonėms po viešojo konkurso atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir energijos vartojimo efektyvumo priemonėms mažosiose, vidutinėse ir didelėse įmonėse remti. Į sutartis įtraukiamos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti gamybos procesus gamybos pramonėje ir kurios atitinka veiksmų klimato srityje stebėjimo intervencinių priemonių sritis [024 – Energijos vartojimo efektyvumo ir parodomieji projektai MVĮ ir pagalbinės priemonės ir 024a – Energijos vartojimo efektyvumo ir parodomieji projektai didelėse įmonėse ir pagalbinės priemonės] VI/VII priede, ir jos atitinka reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01). Visų pirma, įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) atsinaujinančiosios energijos priemones, gamybos įrenginiuose suvartojamos energijos kiekis turi būti sumažintas bent 20 %. Vykdant su gamybos įrenginiu susijusių pastatų, kurie yra išimtinai susiję su pramoniniais ar gamybos procesais, energinę renovaciją, įgyvendinant priemones energijos suvartojimas turi būti sumažintas bent 40 proc. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į sutartyse nustatytas priemones veiklos rūšių sąrašas neįtraukiamas: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą galutinės grandies rinkoje[1]; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius[2]; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais[3] ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais[4]; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėse užduotyse turi būti reikalaujama, kad sutartyse būtų numatyta tik ta veikla, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.
47	C1.2. R1–I2	T	Pasirašytos sutartys dėl geoterminio potencialo tyrimo		Skaičius	0	6	4 ketvirtis	2024	Pasirašomos šešios sutartys dėl geoterminio potencialo žvalgymo. Bus pasirašytos dar dvi sutartys dėl tiriamųjų geoterminių gręžinių gręžimo. Projektas neapims nei naftos, nei dujų žvalgymo ar gavybos. Jokia įranga negali būti perkama ar naudojama tokiems tikslams. Užtikrinama, kad nebūtų išleidžiamas metanas. Taip pat užtikrinama, kad geoterminiai gręžiniai neturėtų žalingo poveikio vandens trūkumui ir vandens kokybei. Šia priemone nenumatoma remti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, naudojančių iškastinius energijos išteklius, ir jokių investicijų į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS).
48	C1.2. R1–I2	M	Viešai paskelbti centralizuoto šilumos tiekimo geoterminio potencialo rezultatai	Kroatijos angliavandenilių agentūros interneto svetainėje paskelbti rezultatai				4 ketvirtis	2025	Tiriamosios veiklos rezultatai skelbiami viešai Angliavandenilių agentūros interneto svetainėje.
49	C1.2. R1–I3	M	Alternatyviųjų transporto degalų įstatymo įsigaliojimas	Alternatyviųjų transporto degalų įstatymo įsigaliojimas				3 ketvirtis	2021	Iki 2021 m. 3 ketv. įsigaliojo ES acquis atitinkantis Alternatyviųjų transporto degalų aktas. Aktu skatinama pažangiųjų biodegalų ir (arba) vandenilio gamyba ir naudojimas transporto sektoriuje.
50	C1.2. R1–I3	M	Vandenilio plėtros strategijos priėmimas	Kroatijos vandenilio strategijos įsigaliojimas				1 ketvirtis	2022	Vandenilio plėtros strategijoje nustatomi elektrolize grindžiami kiekybiniai žaliojo vandenilio gamybos potencialo iki 2030 m. tikslai. Strategijoje visų pirma išsamiai aptariamas galimas žaliojo vandenilio vaidmuo mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

C. Komponentas 1.3: VANDENS VALDYMO IR ATLIEKŲ VALDYMO PATVIRTINIMAS

Šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, taip sudarant sąlygas didinti ekologinį, socialinį ir ekonominį atsparumą.

Pagal 1.3 komponentą planuojamomis investicijomis siekiama sumažinti investicijų trūkumą vandens ir atliekų tvarkymo sektoriuose, kuris, kaip apskaičiuota, sudaro beveik 7 % Kroatijos 2019 m. BVP. Investicijos remiamos reformomis, kuriomis siekiama konsoliduoti vandens sektorių ir pagerinti vandentvarką visoje Kroatijoje. Be to, siekiant skatinti žiedinę ekonomiką pagal naująjį ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą, priimami nauji atliekų teisės aktai ir atliekų tvarkymo planai.

Šios investicijos ir reformos padeda įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Kroatijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią politiką orientuoti į […] aplinkos infrastruktūrą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „investicijas orientuoti į žaliąją […] pertvarką, visų pirma į aplinkos infrastruktūrą“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

C.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

R1 reforma. Vandentvarkos programos įgyvendinimas

Šios reformos tikslas – spręsti Kroatijos viešųjų vandens tiekėjų susiskaidymo problemą. Ja siekiama konsoliduoti ir sumažinti vandens tiekėjų skaičių, kad būtų pagerintas jų veiksmingumas ir valdymas. Šia reforma nustatoma vandens paslaugų teikėjų veiklos ir finansinių rezultatų stebėsenos ir ataskaitų teikimo lyginamosios analizės sistema ir padedama didinti ilgalaikį investicijų į infrastruktūrą tvarumą.

Ši reforma įgyvendinama įsigaliojus keturių poįstatyminių aktų pakeitimams:

-Paslaugų sričių reglamentas,

-Reglamentas dėl vandens ūkio subjektų veiklos rezultatų vertinimo, įskaitant lyginamosios analizės sistemos sukūrimą

-Reglamentas dėl vandens paslaugų kainų nustatymo metodikos ir

-Reglamentas dėl konkrečių vandens paslaugų teikimo sąlygų.

Reforma apima daugiametės investicijų į vandens ir nuotekų infrastruktūrą programos rengimą, siekiant užtikrinti nuoseklų C1.3 R1-I1 ir C1.3 R1-I2 investicijų įgyvendinimą, taip pat papildomumą su kitu ES finansavimu.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.3 R1-I1 investicija. Viešoji nuotekų tvarkymo plėtros programa

Šių investicijų tikslas – pagerinti nuotekų surinkimą ir valymą Kroatijoje.

Šią priemonę sudaro viešųjų kanalizacijos tinklų statyba ir rekonstrukcija, taip pat nuotekų valymo įrenginių statyba.

C1.3 R1-I2 investicija. Viešojo vandens tiekimo plėtros programa

Šios investicijos tikslas – pagerinti vandens tiekimo infrastruktūrą.

Šią priemonę sudaro vandentiekio vamzdynų statyba ir rekonstrukcija bei matavimo prietaisų pirkimas.

C1.3 R1-I3 investicija. Nelaimių rizikos mažinimo programa

Šių investicijų tikslas – pagerinti apsaugą nuo potvynių ir biologinę įvairovę.

Šią priemonę sudaro apsaugos nuo potvynių pylimų statyba ir gėlo vandens sistemų atgaivinimas.

reforma. Tvaraus atliekų tvarkymo įgyvendinimas

Šios reformos tikslas – sukurti naują teisinę sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos.

Šią priemonę sudaro teisės aktų įsigaliojimas ir atliekų tvarkymo planų priėmimas.

Investicijos C1.3. R2-I1 – Atliekų šalinimo mažinimo programa

Šių investicijų tikslas – sukurti reikiamą infrastruktūrą, kad būtų sumažintas atliekų šalinimas sąvartynuose ir skatinamas perdirbimas.

Šią priemonę sudaro atitinkamos infrastruktūros statyba.

C.1.3 R2-I2 investicija. Uždarytų sąvartynų ir pavojingomis atliekomis užterštų vietų valymo programa

Šios investicijos tikslas – išvalyti dešimt uždarytų sąvartynų.

Šia priemone siekiama išvalyti bent dešimt uždarytų sąvartynų ir (arba) vietovių, užterštų pavojingomis atliekomis.

C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
59	C1.3. R1	M	Daugiametės vandens ir miesto nuotekų valymo statybos programos priėmimas	Daugiametės vandens ir nuotekų statybos programos paskelbimas				4 ketvirtis	2021	Kroatijos Respublikos Vyriausybė priima daugiametę vandens ir nuotekų statybos programą, kuri apima būtinas investicijas, įskaitant prioritetų nustatymą, kad būtų laikomasi Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimų. Į planą taip pat įtraukiamas rizikos ir jos mažinimo priemonių vertinimas.
60	C1.3. R1	M	Vandens sektoriaus teisinės sistemos pakeitimai	Įsigaliojo keturi teisės aktų pakeitimai, susiję su: i) Paslaugų zonų reglamentas; ii) Reglamentas dėl vandens ūkio subjektų veiklos rezultatų vertinimo; iii) Reglamentas dėl vandens paslaugų kainodaros nustatymo metodiką; iv) Reglamentas dėl konkrečių vandens paslaugų teikimo sąlygų, kuriuo bus reformuoti viešieji vandens ūkio subjektai;				4 ketvirtis	2022	Paslaugų zonų reglamentas, Reglamentas dėl vandens ūkio subjektų veiklos rezultatų vertinimo, Reglamentas dėl vandens paslaugų kainodaros nustatymo metodikos ir Reglamentas dėl konkrečių vandens paslaugų teikimo sąlygų iš dalies keičiami siekiant sukurti teisinę išankstinę vandens ūkio subjektų konsolidavimo sąlygą. Į Reglamentą dėl vandens ūkio subjektų veiklos rezultatų vertinimo taip pat įtraukiamas viešai skelbiamos privalomos komunalinių paslaugų įmonių lyginamosios analizės sistemos sukūrimo ir užtikrinimo, kad būtų viešai skelbiamos bent komunalinių paslaugų įmonių metinių audituotų ataskaitų santraukos, teisinis pagrindas.
61	C1.3. R1	T	Vandens paslaugų teikėjų integravimas		Skaičius	200	40	4 ketvirtis	2024	esamų 200 viešųjų tiekėjų sujungimas į 40, laikantis principo, kad vienoje paslaugų teikimo teritorijoje turi būti vienas vandens tiekėjas.
63	C1.3. R1–I1	T	Sukurtas arba rekonstruotas viešasis kanalizacijos tinklas		Skaičius	0	115	2 ketvirtis	2022	Pastatyta arba rekonstruota ne mažiau kaip 115 km viešojo kanalizacijos (drenažo) tinklo Investicijomis užtikrinama atitiktis Miesto nuotekų valymo direktyvai dalykinėse srityse pagal daugiametę vandens ir nuotekų statybos programą.
64	C1.3. R1–I1	T	Sudarytos nuotekų infrastruktūros projektų darbų sutartys		Skaičius	0	60	4 ketvirtis	2023	Dėl nuotekų infrastruktūros projektų, susijusių su sutartimis, kurios turi būti sudarytos iki 2023 m. pabaigos, pasirašoma bent 60 darbų sutarčių. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas laikantis leidimų išdavimo procedūrų pagal PAV pagal Direktyvą 2011/92/ES ir atliekant patikrą ir (arba) tinkamą vertinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Pateikiami įrodymai, kad projektas nedaro reikšmingo poveikio atitinkamų „Natura 2000“ teritorijų vientisumui.
65	C1.3. R1–I1	T	Pastatyti arba modernizuoti nuotekų valymo įrenginiai		Skaičius	0	12	4 ketvirtis	2025	Turi būti modernizuota arba pastatyta ne mažiau kaip 12 nuotekų valymo įrenginių.
66	C1.3. R1–I1	T	Nutiesti arba rekonstruoti viešieji kanalizacijos tinklai		Skaičius	115	807	4 ketvirtis	2025	Nutiesta arba rekonstruota ne mažiau kaip 692 km viešojo nuotekų (drenažo) tinklo
68	C1.3. R1–I2	T	Sukurtas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas		Skaičius	0	226	2 ketvirtis	2022	Pastatyta arba rekonstruota ne mažiau kaip 226 km viešojo vandens tiekimo tinklo. Investicijas sudaro geriamojo vandens tiekimo sistemų, kurių vidutinis suvartojamos energijos kiekis yra ≤ 0,5 kWh arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) yra ≤ 1,5, statyba ir esamų geriamojo vandens tiekimo sistemų renovacija, siekiant vidutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti daugiau kaip 20 proc. arba nuotėkį sumažinti daugiau kaip 20 proc.
69	C1.3. R1–I2	T	Vandens ėmimo vietose įrengti vandens matavimo prietaisai		Skaičius	0	526	4 ketvirtis	2022	Ne mažiau kaip 526 matavimo prietaisai, įrengti vandens ėmimo vietose vandens kiekiui matuoti.
70	C1.3. R1–I2	T	Sudarytos vandens tiekimo projektų darbų sutartys		Skaičius	0	100	4 ketvirtis	2023	Pasirašytų darbų sutarčių dėl vandens projektų skaičius yra susijęs su sutartimis, kurios turi būti sudarytos iki 2023 m. pabaigos. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas laikantis leidimų išdavimo procedūrų pagal PAV pagal Direktyvą 2011/92/ES ir atliekant patikrą ir (arba) tinkamą vertinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Pateikiami įrodymai, kad projektas nedaro reikšmingo poveikio atitinkamų „Natura 2 000“ teritorijų vientisumui.
71	C1.3. R1–I2	T	Sukurtas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas		Skaičius	0	517	4 ketvirtis	2023	Pastatyta arba rekonstruota ne mažiau kaip 517 km viešojo vandens tiekimo tinklo. Investicijas sudaro geriamojo vandens tiekimo sistemų, kurių vidutinis suvartojamos energijos kiekis yra ≤ 0,5 kWh arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) yra ≤ 1,5, statyba ir esamų geriamojo vandens tiekimo sistemų renovacija, siekiant vidutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti daugiau kaip 20 proc. arba nuotėkį sumažinti daugiau kaip 20 proc.
72	C1.3. R1–I2	T	Sukurtas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas		Skaičius	517	1023	4 ketvirtis	2025	Pastatyta arba rekonstruota ne mažiau kaip 506 km viešojo vandens tiekimo tinklo. Investicijas sudaro geriamojo vandens tiekimo sistemų, kurių vidutinis suvartojamos energijos kiekis yra ≤ 0,5 kWh arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) yra ≤ 1,5, statyba ir esamų geriamojo vandens tiekimo sistemų renovacija, siekiant vidutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti daugiau kaip 20 proc. arba nuotėkį sumažinti daugiau kaip 20 proc.
74	C1.3. R1–I3	T	Sudarytos darbų sutartys dėl apsaugos nuo potvynių projektų		Skaičius	0	20	4 ketvirtis	2022	Sudaryta bent 20 darbų sutarčių dėl apsaugos nuo potvynių sektoriaus projektų, susijusių su sutartimis, kurios turi būti sudarytos iki 2022 m. pabaigos. Konkurso kriterijuose daugiausia dėmesio skiriama gamtos procesais pagrįstoms sprendimų priemonėms ir žaliajai infrastruktūrai. Sutartimis užtikrinama, kad projektai būtų įgyvendinami laikantis ES acquis ir aplinkosaugos reglamentų bei Komisijos deleguotojo reglamento (C(2021)2800 final), kuriuo papildomas Reglamentas (ES) 2020/852, priedų. Tikimasi, kad šia priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą. Visa veikla turi atitikti ES vandens teisės aktų, įtrauktų į Kroatijos teisę, reikalavimus. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas laikantis leidimų išdavimo procedūrų pagal PAV pagal Direktyvą 2011/92/ES ir atliekant patikrą ir (arba) tinkamą vertinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Pateikiami įrodymai, kad projektas nedaro reikšmingo poveikio atitinkamų „Natura 2 000“ teritorijų vientisumui.
75	C1.3. R1–I3	T	Pastatytos nuo potvynių apsaugančios konstrukcijos		Skaičius	0	13	4 ketvirtis	2022	ne mažiau kaip 13 km nuo potvynių apsaugančių konstrukcijų, pastatytų siekiant apsisaugoti nuo žalingo vandens poveikio;
76	C1.3. R1–I3	T	Atgaivinti vandentakiai		Skaičius	0	2	4 ketvirtis	2022	Ne mažiau kaip 2 km atkurtų vandentakių, įskaitant apleistų rankovių atgaivinimą, nuolatinį upės ir rankovių sąlytį ir investicijas į susijusią infrastruktūrą.
77	C1.3. R1–I3	T	Pastatytos nuo potvynių apsaugančios konstrukcijos		Skaičius	0	65	2 ketvirtis	2024	Ne mažiau kaip 65 km nuo potvynių apsaugančių konstrukcijų pastatyta siekiant apsisaugoti nuo žalingo vandens poveikio.
78	C1.3. R1–I3	T	Atgaivinti vandentakiai		Skaičius	0	16	2 ketvirtis	2025	Ne mažiau kaip 16 km atkurtų vandentakių, įskaitant apleistų movų atgaivinimą, nuolatinį upių ir movų sąlytį ir investicijas į susijusią infrastruktūrą.
79	C1.3. R1–I3	T	Pastatytos nuo potvynių apsaugančios konstrukcijos		Skaičius	65	77	4 ketvirtis	2025	Ne mažiau kaip 12 km nuo potvynių apsaugančių konstrukcijų pastatyta siekiant apsisaugoti nuo žalingo vandens poveikio.
81	C1.3. R2	M	Atliekų tvarkymo įstatymo priėmimas	Atliekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimas				3 ketvirtis	2021	Naujuoju Atliekų tvarkymo aktu reglamentuojama atliekų prevencija, parengimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas, laikantis žiedinės ekonomikos koncepcijos ir Europos žaliojo kurso. Į aktą bus įtrauktos konkrečios priemonės žiedinei ekonomikai remti, t. y. žiedinės ekonomikos veiksmų gairių, didesnės gamintojo atsakomybės sistemų ir „mokėk už tiek, kiek išmeti“ sistemų rengimas. Aktu bus atsižvelgta į visas Komisijos rekomendacijas, pateiktas 2018 m. išankstinio perspėjimo ataskaitoje dėl Kroatijos.
82	C1.3. R2	M	Kroatijos Respublikos 2017–2022 m. atliekų tvarkymo plano peržiūra	2017–2022 m. Kroatijos Respublikos atliekų tvarkymo plano pakeitimų paskelbimas Kroatijos Respublikos oficialiajame leidinyje				4 ketvirtis	2021	Po viešų konsultacijų priimtas ir paskelbtas peržiūrėtas 2017–2022 m. Kroatijos atliekų tvarkymo planas pagal naująjį Žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Persvarstytame plane nustatomas 50 proc. atliekų perdirbimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir taisymo tikslas iki 2022 m., taip pat atskiras biologinių atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslas. Ji taip pat apima konkrečias priemones, kuriomis skatinami vietos ir regionų padalinių užmojai, pavyzdžiui, komunikacijos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą atskirą surinkimą šaltinio vietoje, arba skaitmeninius aspektus. Į planą įtraukiamas esamos padėties vertinimas, esamos surinkimo sistemos ir investicijų į sąvartynų uždarymą trūkumo vertinimas. Joje pateikiamas planuojamų investicijų į atliekas prioritetų sąrašas, būsimų atliekų apdorojimo įrenginių pajėgumas, taip pat informacija apie tai, kaip bus nustatytos būsimos vietos. Plane taip pat atsižvelgiama į paramą infrastruktūros projektų įgyvendinimo gebėjimams stiprinti.
83	C1.3. R2	M	Kroatijos Respublikos 2023–2029 m. atliekų tvarkymo plano priėmimas	2023–2029 m. Kroatijos atliekų tvarkymo plano paskelbimas Kroatijos Respublikos oficialiajame leidinyje				4 ketvirtis	2022	Po viešų konsultacijų priimtas ir paskelbtas 2023–2029 m. Kroatijos atliekų tvarkymo planas kartu su naujais tikslais, nustatytais Atliekų tvarkymo akte ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plane. Plane nurodomas bent 55 proc. atliekų perdirbimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir taisymo tikslas iki 2025 m. ir biologinių atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslas.
84	C1.3. R2-I1	T	Šalinti išsiųstų komunalinių atliekų dalies sumažinimas (49 proc.)		% (procentais)	66	49	4 ketvirtis	2022	Šalinti siunčiamų komunalinių atliekų dalis sumažinama iki 49 % dėl investicijų į sąvartynų mažinimo infrastruktūrą, įskaitant pakartotinio naudojimo centrų steigimą, atskirai surinktų komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginių statybą, atskirai surinktų biologinių atliekų biologinio apdorojimo įrenginių statybą, atliekų priėmimo aikštelių ir statybos atliekų perdirbimo aikštelių statybą ir įrangą, įrangos, skirtos atskirai surinkti naudingas komunalinių atliekų frakcijas, įsigijimą.
85	C1.3. R2	T	Šalinti išsiųstų komunalinių atliekų dalies sumažinimas (51 proc.)		% (procentais)	56	51	4 ketvirtis	2024	Komunalinių atliekų, išsiųstų šalinti, dalis sumažinama iki 51 proc., palyginti su 56 proc. baziniu lygiu, apie kurį pranešta 2022 m. Šalinti išsiųstų komunalinių atliekų dalis apskaičiuojama pagal skaičiavimo metodiką, nustatytą Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/1004 (duomenų apie atliekas apskaičiavimo, tikrinimo ir teikimo pagal Direktyvą 2008/98/EB taisyklės).
86	C1.3. R2-I1	T	Pastatyti rūšiavimo įrenginiai		Skaičius	0	6	4 ketvirtis	2025	Pastatytos bent 6 rūšiavimo patalpos.
87	C1.3. R2-I1	T	Pastatyti įrenginiai atskirai surenkamoms biologinėms atliekoms apdoroti		Skaičius	0	3	4 ketvirtis	2025	Pastatyti bent 3 įrenginiai atskirai surenkamoms biologinėms atliekoms apdoroti.
88	C1.3. R2-I1	T	Funkcinė stacionariųjų ir (arba) mobiliųjų atliekų rūšiavimo vieta		Skaičius	0	20	3 ketvirtis	2025	Pastatyta arba pristatyta ne mažiau kaip 20 stacionariųjų arba kilnojamųjų atliekų rūšiavimo aikštelių.
90	C1.3. R2-I2	T	Sąvartynų valymas		Skaičius	0	10	2 ketvirtis	2026	Išvalyta ne mažiau kaip 10 sąvartynų ir (arba) vietų, užterštų pavojingomis atliekomis.
378	C1.3. R2-I1	M	Reglamento dėl sąvartynų mokesčio įsigaliojimas	Nutarimo dėl sąvartynų mokesčio nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				4 ketvirtis	2024	Įsigalioja Sąvartynų mokesčio reglamentas, kuriame nustatomas vienetinis mokestis, pagal kurį galima apskaičiuoti sąvartynų mokestį pagal Atliekų tvarkymo įstatymą. Reglamente nustatomos nuostatos, kuriomis laipsniškai didinamas sąvartynų mokestis, kad būtų laipsniškai atsisakyta perdirbti ir naudoti tinkamų atliekų šalinimo sąvartynuose, ir kad pajamos būtų naudojamos pagal Atliekų tvarkymo įstatymą.
380	C1.3. R2-I1	T	Biologinių atliekų apdorojimo įranga		Skaičius	0	20	4 ketvirtis	2025	Pristatoma ne mažiau kaip 20 biologinių atliekų apdorojimo įrangos vienetų. Pristatoma ne mažiau kaip 30 perdirbimo ir (arba) pakartotinio naudojimo įrangos vienetų.
381	C1.3. R2-I1	T	Atliekų perpylimo stočių statyba		Skaičius	0	15	1 ketvirtis	2026	Turi būti pastatyta ne mažiau kaip 15 atliekų perdavimo stočių.

C.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas

R eforma C1.3 R3. Tolesnis vandentvarkos programos įgyvendinimas

Šios reformos tikslas – toliau spręsti pagrindines Kroatijos vandens sektoriaus politikos problemas.

Reformą sudaro teisės aktų, nacionalinio plano ir vandens ūkio subjektų planų dėl vandens nuostolių mažinimo viešosiose vandens tiekimo sistemose priėmimas ir nacionalinės vandens nuostolių stebėsenos įstaigos įsteigimas.

C1.3 R3-I1 investicija. Tolesnės investicijos į viešąją kanalizacijos plėtros programą

Šių investicijų tikslas – papildomai pagerinti nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą.

Šią priemonę sudaro papildoma viešųjų kanalizacijos tinklų statyba ir rekonstrukcija, taip pat nuotekų valymo įrenginių statyba.

C1.3 R3-I2 investicija. Tolesnės investicijos į viešąją vandens tiekimo plėtros programą

Šios investicijos tikslas – papildomai pagerinti vandens tiekimo infrastruktūrą.

Šią priemonę sudaro papildoma vandentiekio vamzdynų statyba ir rekonstrukcija.

R3-I3 investicija. Tolesnės investicijos į nelaimių rizikos mažinimo programą

Šių investicijų tikslas – įgyvendinti papildomas investicijas į nelaimių rizikos mažinimo programą.

Šią priemonę sudaro nuo potvynių apsaugančių konstrukcijų statyba ir gėlo vandens sistemų atgaivinimas.

C.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
382	C1.3. R3	M	Nacionalinio vandens nuostolių mažinimo veiksmų plano priėmimas	Kroatijos vandenų priimtas nacionalinis nuostolių mažinimo veiksmų planas				2 ketvirtis	2024	Kroatijos vandenys priima Nacionalinį nuostolių mažinimo veiksmų planą ir paskelbia jį savo interneto svetainėje. Nacionaliniame veiksmų plane pateikiamas planuojamos veiklos, kuria siekiama sumažinti vandens nuostolius, sąrašas, įskaitant investicijų sąmatas ir finansavimo šaltinius. Planas apima 2024–2026 m. laikotarpį, atsižvelgiant į 2030 m. perspektyvą pagal 2030 m. daugiametę vandens ir miesto nuotekų valymo statybos programą.
383	C1.3. R3	M	Įsteigta nacionalinė vandens nuostolių stebėsenos institucija	Nacionalinės vandens nuostolių stebėsenos institucijos įsteigimas				4 ketvirtis	2024	Įsteigiama Nacionalinė vandens nuostolių stebėsenos institucija, įgaliota prižiūrėti, kaip įgyvendinamos nacionaliniame nuostolių mažinimo veiksmų plane nustatytos priemonės, ir tikrinti vandens ūkio subjektų vandens nuostolių mažinimo veiksmų planus.
384	C1.3. R3	T	Vandens ūkio subjektų vandens nuostolių mažinimo veiksmų planų priėmimas		Skaičius	0	40	4 ketvirtis	2025	Priimama bent 40 vandens ūkio subjektų individualių vandens nuostolių mažinimo veiksmų planų. Į kiekvieną planą įtraukiamos organizacinės sistemos ir darbuotojų švietimo planai, sistemos duomenų gerinimo priemonės, vandens tiekimo sistemos optimizavimo priemonės, aktyvios nuotėkio kontrolės priemonės, akivaizdžių nuostolių šalinimo priemonės, planavimo ir elektros tinklo pakeitimo priemonės.
385	C1.3. R3	M	Reglamento dėl Vandens paslaugų tarybos įsigaliojimas	Reglamento dėl vandens paslaugų tarybos nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				1 ketvirtis	2024	Įsigalioja Reglamentas dėl Vandens paslaugų tarybos. Jame nustatomas privalomas Vandens paslaugų tarybos sprendimų skelbimas, privalomas kompetentingų Vandens paslaugų įstatymo, Vandens valdymo finansavimo įstatymo ir reguliavimo institucijos įstatų aiškinimų skelbimas, taip pat privalomas darbuotojų profesinis mokymas.
386	C1.3. R3	T	Vandens paslaugų tarybos gebėjimų stiprinimas		Skaičius	0	7	4 ketvirtis	2024	Vandens paslaugų taryba įdarbina ne mažiau kaip septynis visu etatu dirbančius darbuotojus, neįskaitant paskirtų tarybos narių.
388	C1.3. R3-I1	T	Pastatyti arba modernizuoti nuotekų valymo įrenginiai		Skaičius	12	31	4 ketvirtis	2025	Pastatoma arba modernizuojama bent 19 papildomų nuotekų valymo įrenginių.
389	C1.3. R3-I1	T	Nutiesti arba rekonstruoti viešieji kanalizacijos tinklai		Skaičius	807	883	4 ketvirtis	2025	Turi būti nutiesta arba rekonstruota ne mažiau kaip 76 km viešojo kanalizacijos tinklo.
391	C1.3. R3-I2	T	Sukurtas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas		Skaičius	1023	1154	4 ketvirtis	2025	Pastatytas arba rekonstruotas dar bent 131 km viešojo vandens tiekimo tinklo. Investicijas sudaro geriamojo vandens tiekimo sistemų, kurių vidutinis energijos suvartojimas yra ≤ 0,5 kWh arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) yra ≤ 1,5, statyba ir esamų geriamojo vandens tiekimo sistemų renovacija, siekiant vidutinį energijos suvartojimą sumažinti daugiau kaip 20 proc. arba nuotėkį sumažinti daugiau kaip 20 proc.
440	C1.3 R3-I3	T	Pastatytos nuo potvynių apsaugančios konstrukcijos		Skaičius	77	79	2 ketvirtis	2026	Pastatyta dar bent 2 km nuo potvynių apsaugančių konstrukcijų.
441	C1.3 R3-I3	T	Atgaivinti vandentakiai		Skaičius	16	23	2 ketvirtis	2026	Bent 7 km atkurtų vandentakių.

D. Komponentas 1.4: Konkurencingos, tvarios ir efektyvios transporto sistemos kūrimas

Transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių Kroatijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo šaltinių – 2018 m. jis sudarė 27 proc. viso išmetamųjų teršalų kiekio, iš kurių 71,6 proc. sudarė keleivinis kelių transportas, 24,7 proc. – krovininis kelių transportas, 0,8 proc. – geležinkelių transportas, 2,4 proc. – jūrų ir upių transportas ir 0,5 proc. – vidaus oro eismas. tikimasi, kad esamos transporto infrastruktūros modernizavimas investuojant į aplinkos atžvilgiu tvarias, veiksmingas, novatoriškas ir konkurencingas transporto rūšis atliks svarbų vaidmenį veiksmingai įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – sukurti vienodą transporto tinklą, kuriame būtų išplėtota geležinkelių ir viešojo transporto infrastruktūra ir įvairių rūšių transporto intermodalumas, padidinti alternatyviaisiais degalais varomų lengvųjų automobilių dalį, sumažinti transporto sektoriaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir aplinkosauginį pėdsaką, taip pat skatinti tvarų žmonių ir prekių judumą.

Šis komponentas apima reformas ir investicijas į visų rūšių transportą (geležinkelių, kelių, jūrų, oro, viešąjį miesto ir vidaus vandenų transportą) ir apima visus Kroatijos regionus.

Šios investicijos ir reformos padeda įgyvendinti Kroatijai skirtą rekomendaciją dėl poreikio sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir rekomendaciją dėl tvaraus miesto ir geležinkelių transporto (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą.

D.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C1.4 R1 reforma. Kelių sektoriaus reforma

Reformos tikslas – sumažinti įmonių veiklos sąnaudas, suderinti finansinius įsipareigojimus su pinigų srautais, padidinti kelių eismo saugumą ir taip sumažinti mirtingumą keliuose. Tikimasi, kad įdiegus naują kelių rinkliavos sistemą sumažės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes bus pašalintos kliūtys ir pavojingos vietos keliuose. Vykdant šią reformą kelių sektorių reglamentuojantys teisės aktai atnaujinami įsigaliojus Kelių įstatymo pakeitimui.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R1-I2 investicija „Neįgaliųjų naudojimosi teisėmis judumo srityje sistemos tobulinimas“

Investicijomis siekiama užtikrinti, kad neįgalieji galėtų greičiau ir lengviau naudotis savo teisėmis judumo srityje, sukuriant bendrą dokumentą neįgaliesiems, kad jie galėtų naudotis visomis judumo teisėmis, supaprastinti skaitmeninių viešųjų paslaugų judumo srityje galutinių naudotojų administracinę aplinką ir pagerinti neįgaliųjų galimybes naudotis skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis. Investicijomis taip pat siekiama stiprinti naudotojų asmens duomenų apsaugą ir suderinti sprendimų priėmimo praktiką, darančią poveikį neįgaliųjų teisėms judumo srityje. Tikimasi, kad investicijos sudarys sąlygas valstybės institucijoms lengviau ir visapusiškiau stebėti įgytas teises ir užtikrinti veiksmingą viešą prieigą prie visų duomenų. Tikimasi, kad investicijos padės 15–35 proc. sumažinti valstybės ir vietos tarnybų darbuotojų darbo sąnaudas.

Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R1-I3 investicija. Nacionalinė kelių transporto elektroninio saugojimo ir duomenų mainų sistema (NSCP)

Investicijų tikslas – padidinti kelių transporto veiksmingumą ir tvarumą.

Investicijas sudaro Nacionalinės kelių transporto elektroninės duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemos (NSCP) sukūrimas.

C1.4 R1-I4 investicija. Keleivinio ir krovininio kelių transporto ataskaitų teikimo kontrolės sistema

Investicijų tikslas – padidinti kelių eismo saugumą sukuriant keleivių ir krovinių vežimo keliais funkcinę ataskaitų teikimo kontrolės sistemą. Ataskaitų teikimo kontrolės sistema susieja Tachografo centrinės duomenų apdorojimo sistemos (SOTAH) duomenis su nacionaliniais tachografo kortelių įrašais ir susijusiais įrašais, už kuriuos atsakinga Kroatijos Respublikos jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerija, ir prisideda prie Kroatijos transporto sektoriaus skaitmeninimo.

Investicijos užbaigiamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R1-I5 investicija „Pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsena (e. ADR)“

Investicijų tikslas – pagerinti pavojingų krovinių vežimą keliais.

Investicijas sudaro pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsenos sistemos (e. ADR) sukūrimas.

C1.4 R2 reforma. Geležinkelių sektoriaus reforma

Reforma siekiama didinti geležinkelių sektoriaus konkurencingumą ir veiksmingumą, kad būtų teikiamos geresnės paslaugos keleivių ir krovinių vežimo klientams ir didinamas Kroatijos ekonominis konkurencingumas. Siekdama paremti reformą, Kroatijos Vyriausybė ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. priima geležinkelių sektoriui skirtą sektorių politikos raštą, kuriame pristatomi tolesni veiksmai pagrindinėse srityse, susijusiose su geležinkelių sektoriaus reforma ir modernizavimu, ir nustatomi vyriausybės ir geležinkelių bendrovių įgyvendinimo planai, įskaitant išsamias priemones ir veiksmus, susijusius su:

·sektoriaus valdymas;

·Geležinkelių įmonių ir veiklos valdymas;

·sektorių investicijų ir finansavimo planavimas;

·Žinių, technologijų ir įgūdžių tobulinimas geležinkelių sektoriuje.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R2-I3 investicija. Geležinkelių infrastruktūros kliūčių šalinimas

Investicijų tikslas – šalinti kliūtis Kroatijos geležinkelių tinkle.

Investicijas sudaro penkių kliūčių Kroatijos geležinkelių tinkle pašalinimas.

Investicijos C1.4 R2-I4. Zagrebo Kustošijos–Zagrebo ZK–Zagrebo GK modernizavimas

Investicijų tikslas – modernizuoti Zagrebo Kustošijos–Zagrebo Zapadni Kolodvor–Zagrebo Glavni Kolodvor geležinkelio atkarpą, gerinti vietos ir regioninio keleivinio geležinkelių transporto kokybę ir prieinamumą, geriau integruoti geležinkelius į Zagrebo miesto viešojo transporto sistemą, taip pat padidinti geležinkelių ir vietos viešojo transporto dalį platesnėje Zagrebo miesto teritorijoje. Projektas padeda siekti tikslo iki 2030 m. gruodžio 31 d. užbaigti pagrindinį TEN-T tinklą.

Investicijos užbaigiamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R2-I6 investicija „Žaliųjų technologijų naudojimas keleiviniame geležinkelių transporte“

Investicijų tikslas – padidinti keleivių vežimą geležinkeliais neelektrifikuotomis linijomis.

Investicijas sudaro du pagamintų baterinių traukinių prototipai.

C1.4 R2-I7 investicija. IT sistemų modernizavimas

Investicijų tikslas – pagerinti geležinkelių paslaugų kokybę.

Investicijas sudaro HŽ keleivinio transporto IT sistemų modernizavimas.

C1.4 R3 reforma. Jūrų ir vidaus vandenų laivybos reforma

Reformos tikslas – plėtoti tvarų ir veiksmingą jūrų ir vidaus vandenų transportą, kuriuo prisidedama prie laivybos saugos didinimo, vidaus vandenų kelių atgaivinimo užtikrinimo, salų transporto jungčių gerinimo ir uostų infrastruktūros gerinimo siekiant sumažinti neigiamą transporto sektoriaus poveikį aplinkai. Vykdant šią reformą įsigalioja naujas Reguliaraus ir sezoninio pakrančių transporto aktas, naujas Jūrų srities ir jūrų uostų aktas ir naujas Vidaus vandenų laivybos ir uostų aktas.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R3-I1 investicija. Splito miesto uosto modernizavimas

Investicijų tikslas – modernizuoti uostų infrastruktūrą ir pagerinti viešojo jūrų transporto kokybę.

Investicijos į naują Splito miesto uosto keleivių terminalą.

C1.4 R3-I3 investicija. Naujo lyninio kelto „Križnica“, Pitomačos savivaldybė, statyba

Investicijos tikslas – pastatyti naują lyninį keltą „Križnica“ per Dravos upę Pitomačos savivaldybėje, siekiant užtikrinti transporto jungtis ir skatinti mažiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Investicijos apima naują saulės energija varomą elektros kabelių keltą, kuriuo didinamas transporto pajėgumas ir prisidedama prie transporto sektoriaus žalinimo.

Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2022 m. spalio 30 d.

C1.4 R4-I2 investicija. Tramvajų parko modernizavimas

Investicijų tikslas – modernizuoti tramvajų parką Osijeko ir Zagrebo miestuose.

Investicijas sudaro naujų tramvajų pristatymas.

C1.4 R5-I1 investicija. Zadaro oro uosto antžeminių paslaugų ir elektros energijos tiekimo sistemos elektrifikavimas ir žalinimas

Investicijų tikslas – užtikrinti aplinką tausojančią orlaivių antžeminių paslaugų sistemą ir skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Investicijas sudaro orlaivių antžeminių paslaugų Zadaro oro uoste elektrifikavimas ir žalinimas.

C1.4 R5-I2 investicija „Naujų judumo transporto priemonių ir pagalbinės infrastruktūros moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir gamyba“

Investicijų tikslas – padidinti transporto saugą, kartu didinant veiksmingumą ir mažinant spūstis bei mažinant bendrą motorinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį Zagrebo mieste.

Investicijas sudaro visiškai autonominių elektrinių transporto priemonių naujos miesto transporto paslaugos plėtojimas ir įgyvendinimas.

C1.4 R5-I3 investicija. Naujų alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių pirkimo programa

Investicijų tikslas – didinti kelių transporto energijos vartojimo efektyvumą mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Investicijas sudaro alternatyvių variklinių transporto priemonių (elektros ir (arba) vandenilio) pirkimas.

D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
91	C1.4. R1	M	Kelių įstatymo pakeitimai	Kelių įstatymo pakeitimų įsigaliojimas				3 ketvirtis	2021	Kelių įstatymo pakeitimais, inter alia: -užtikrinti elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumą visame Sąjungos kelių tinkle, miestų ir tarpmiestiniuose greitkeliuose, pagrindiniuose ir antriniuose keliuose ir įvairiuose statiniuose, pavyzdžiui, tuneliuose ar tiltuose, ir keltuose; -sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu keistis transporto priemonių registracijos duomenimis, susijusiais su transporto priemonėmis ir transporto priemonių, už kurias Sąjungoje nustatyta, kad nesumokėta bet kokios rūšies kelių rinkliava, savininkais ar valdytojais; -įtraukti nuostatas, skatinančias dviračių ir pėsčiųjų eismui naudojamos infrastruktūros didinimą; -nustatyti rinkliavos išlaidų padengimo kriterijus ir sąlygas; -išspręsti atleidimo nuo pareigos mokėti mokesčius už teisę tiesti viešąjį kelią ir teisę į servitutą viešajame kelyje klausimą, panaikinant šias teisės aktų išimtis. Taip visiems verslininkams sudaromos vienodos sąlygos, susijusios su tokiais mokesčiais.
92	C1.4. R1	M	2021–2030 m. nacionalinė kelių eismo saugumo programa	Kroatijos vyriausybės priimta 2021–2030 m. nacionalinė kelių eismo saugumo programa				3 ketvirtis	2021	2021–2030 m. nacionalinės kelių eismo saugumo programos, kurią parengė Vidaus reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerija ir kitomis šakinėmis ministerijomis, tikslas – didinti kelių eismo saugumą Kroatijoje.
94	C1.4. R1–I2	T	Funkcinės sistemos, skirtos naudotis neįgaliųjų teisėmis judumo srityje, sukūrimas		% (procentais)	0	50	4 ketvirtis	2023	Vykdant investiciją, kuria įdiegiama funkcinė sistema, padedanti neįgaliesiems vienoje vietoje teikti paraiškas dėl visų judumo teisių ir užtikrinanti greitesnį prašymų nagrinėjimą, parengiamas vienas dokumentas, kad neįgalieji galėtų naudotis funkcine sistema ir tomis pačiomis teisėmis visoje Kroatijos teritorijoje (invalidumo e. kortelė), ir bent 50 proc. numatytų kortelių išduodama asmenims su negalia, turintiems teisių judumo srityje.
95	C1.4. R1–I3	M	Nacionalinės kelių transporto elektroninio saugojimo ir keitimosi duomenimis sistemos (NSCP) sukūrimas	Sukurta nacionalinė kelių transporto elektroninio saugojimo ir duomenų mainų sistema (NSCP)				2 ketvirtis	2026	Įdiegiama nacionalinė kelių transporto elektroninio saugojimo ir keitimosi duomenimis sistema (NSCP).
96	C1.4. R1–I4	M	Tinkamai veikiančios keleivinio ir krovininio kelių transporto pranešimų kontrolės sistemos sukūrimas	Sukurta gerai veikianti keleivių ir krovinių vežimo keliais ataskaitų teikimo kontrolės sistema				4 ketvirtis	2024	Įdiegiama gerai veikianti keleivių ir krovinių vežimo keliais pranešimų kontrolės sistema, kuria sujungiami Tachografų centrinės duomenų apdorojimo sistemos (SOTAH) duomenys ir nacionaliniai tachografų kortelių įrašai bei susiję įrašai, už kuriuos atsakinga Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerija.
97	C1.4. R1–I5	M	Pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsenos sistemos (e. ADR) sukūrimas	Pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsenos sistema (e-ADR)				2 ketvirtis	2026	Įdiegiama pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsenos sistema (e-ADR).
98	C1.4. R2	M	Sektorių politikos rašto priėmimas	Kroatijos Vyriausybės priimtas geležinkelių sektoriaus politikos raštas				2 ketvirtis	2021	Sektorių politikos rašte pateikiama: i) pagrindiniai tikslai ii) numatomų patobulinimų, pavyzdžiui, profesionalumo didinimo, veiklos ir valdymo veiklos skaidrumo, peržiūra ir iii) geležinkelių sektoriaus reformos ir modernizavimo priemonių ir veiksmų įgyvendinimo planas, pavyzdžiui: priimti Geležinkelių sektoriaus strateginę programą, Nacionalinį geležinkelių infrastruktūros plėtros planą ir Nacionalinį geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų įrenginių valdymo planą; ir geležinkelių transporto paslaugų plėtra.
99	C1.4. R2	M	Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros plėtros planas ir Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų įrenginių valdymo planas	Kroatijos Vyriausybės priimtas Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros plėtros planas ir Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų infrastruktūros valdymo planas				4 ketvirtis	2022	Nacionaliniame geležinkelių infrastruktūros plėtros plane nustatomi projektai ir veikla, būtini geležinkelių infrastruktūrai plėtoti. Nacionaliniame geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų įrenginių valdymo plane nustatomi geležinkelių eismo reguliavimo valdymo, organizavimo ir geležinkelių transporto paslaugų plėtros projektai ir veikla.
100	C1.4. R2	M	Geležinkelių įmonių reorganizavimas ir verslo valdymas	Reorganizuotų geležinkelio įmonių ir veiklos valdymas				4 ketvirtis	2024	Baigiama geležinkelio įmonių valdymo ir veiklos reorganizacija.
104	C1.4. R2-I3	T	Penkios pašalintos kliūtys ruožuose, kuriuose šiuo metu ribojamas važiavimo greitis iki 60 km/h		Skaičius	0	5	4 ketvirtis	2025	Investicijomis pašalinamos penkios kliūtys atkarpose, kuriose dabartinis greičio apribojimas yra iki 60 km/h.
105	C1.4. R2-I4	T	Rekonstruota ir atnaujinta 3,4 km ilgio geležinkelio linija Zagrebas Kustošija–ZG Zapadni Kolodvor–Zagrebas Glavni Kolodvor		Skaičius (km)	0	3,4	4 ketvirtis	2024	Rekonstruojama ir modernizuojama 3,4 km ilgio dviejų bėgių geležinkelio linija ruože Zagreb Kustošija - Zagreb Zapadni Kolodvor - Zagreb Glavni Kolodvor. Pateikiami įrodymai, kad laikomasi leidimų išdavimo procedūrų pagal PAV pagal Direktyvą 2011/92/ES.
107	C1.4. R2-I6	T	Pagaminti du baterinių traukinių prototipai		Skaičius	0	2	4 ketvirtis	2025	Turi būti pagamintas vienas baterinio elektrinio motorinio traukinio (BEMV) prototipas ir vienas baterinio motorinio traukinio (BMV) prototipas, atliekamas jų tipo bandymas ir parengiama eksploatacijai. Bus pastatytos šešios stabilios elektros jungtys traukinio traukos baterijoms įkrauti.
108	C1.4. R2-I7	M	HŽ keleivinio transporto IT sistemų modernizavimas	Modernizuotos HŽ keleivinio transporto IT sistemos				2 ketvirtis	2026	HŽ keleivinio transporto IT sistemų modernizavimas apima: ·WIFI įrengimas 40 traukinių; ·GPS sistemos įrengimas 40 traukinių; ·Pardavimo sistemos duomenų centro modernizavimas; ir ·Virtualizavimo platformos įrangos pirkimas.
109	C1.4. R3	M	Naujasis Reguliaraus ir sezoninio pakrančių eismo įstatymas	Naujojo Reguliariojo ir sezoninio pakrančių transporto akto įsigaliojimas				3 ketvirtis	2021	Naujuoju Reguliaraus ir sezoninio jūrų transporto aktu supaprastinamos dabartinės administracinės procedūros ir sukuriamos geresnės išankstinės sąlygos veiksmingesniam viešojo pakrančių jūrų transporto veikimui, reglamentuojant nuostatas, susijusias su Reguliaraus pakrančių jūrų transporto agentūros veikla, visų pirma skirsnį dėl valstybinių maršrutų licencijavimo, taip pat geresnio viešojo transporto IT sistemų (SEOP sistemos) naudojimo ir kontrolės.
110	C1.4. R3	M	Naujasis Vidaus vandenų laivybos ir uostų įstatymas	Naujojo Vidaus vandenų laivybos ir uostų įstatymo įsigaliojimas				3 ketvirtis	2021	Naujuoju Vidaus vandenų laivybos ir uostų įstatymu sudaromos sąlygos, kai tai būtina laivybos saugai užtikrinti, nustatyti konkrečią riziką Kroatijos vidaus vandenų kelių sektoriuose (ar jų dalyse).
111	C1.4. R3	M	Naujasis Jūrų srities ir jūrų uostų įstatymas	Naujojo Jūrų srities ir jūrų uostų įstatymo įsigaliojimas				4 ketvirtis	2022	Naujuoju Jūrų srities ir jūrų uostų įstatymu reorganizuojama viešajam eismui atvira uostų sistemos struktūra, kuria siekiama užtikrinti vienodą teisinių įsipareigojimų eksploatuoti viešuosius uostus įgyvendinimą ir racionalizuoti valdymo išlaidas.
112	C1.4. R3-I1	T	Naujas keleivių terminalas Splito miesto uoste		Skaičius	0	2	4 ketvirtis	2025	Bus pastatytas naujas keleivių terminalas Splito miesto uoste.
114	C1.4. R3-I3	T	Naujas lyninis keltas „Križnica“, veikiantis per Dravos upę Pitomačos savivaldybėje		Skaičius	0	1	4 ketvirtis	2022	Šios investicijos rezultatas – saulės energija varomo elektros kabelių kelto, jungiančio žemyninę dalį su Križnicos sala ir veikiančio gavus Kroatijos laivybos registro patvirtinimą, statyba.
117	C1.4. R4-I2	T	30 naujų tramvajų, skirtų viešajam transportui		Skaičius	0	30	4 ketvirtis	2025	Bus pristatyta 30 naujų tramvajų.
118	C1.4. R5–I1	T	Orlaivių antžeminių paslaugų elektrifikavimas ir žalinimas Zadaro oro uoste		Skaičius	0	1	4 ketvirtis	2024	Orlaivių antžeminių paslaugų elektrifikavimas ir žalinimas, įskaitant: i) stacionarių jungčių, skirtų elektros energijai tiekti stovintiems orlaiviams, įrengimas, pritaikant reikiamą konstrukciją ir saugą (nedidinant perono pajėgumo); ii) dyzelinu varomos mobiliosios antžeminių paslaugų įrangos pakeitimas elektra varomais įrenginiais; ir iii) 610 kW galios fotovoltinės elektrinės statyba ir jos prijungimas prie stacionarios elektros energijos tiekimo sistemos ir elektra varomos mobiliosios antžeminių paslaugų įrangos įkrovimo stotelių. Tikimasi, kad šia priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus rizikos mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01). Visų pirma projektas įgyvendinamas nedidinant perono pajėgumo, o dyzelinu varoma mobilioji antžeminių paslaugų įranga pakeičiama elektra varomais įrenginiais. Pateikiami įrodymai, kad projektas nedaro reikšmingo poveikio atitinkamų „Natura 2 000“ teritorijų vientisumui.
119	C1.4. R5–I2	T	Visiškai autonominių ir elektrinių transporto priemonių prototipų tikrinimas ir atitinkami bandymai		Skaičius	0	60	1 ketvirtis	2025	Pagaminami ir išbandomi tikrinimo prototipai ir išbandomos autonominio vairavimo sistemos.
120	C1.4. R5–I2	M	Nauji teisės aktai dėl autonominio vairavimo	Naujo teisės akto dėl autonominio vairavimo įsigaliojimas				2 ketvirtis	2024	Naujieji teisės aktai dėl autonominio vairavimo, inter alia, apima: nacionalinės autonominio vairavimo bandymų procedūros parengimas; nacionalinių kelių eismo saugos teisės aktų pritaikymas, kad būtų sudarytos sąlygos naudoti autonomines transporto priemones; pritaikyti nacionalines transporto priemonių tipo patvirtinimo taisykles; pritaikyti kelių transporto keleivių saugos taisykles, kad keleiviai galėtų būti vežami autonominėmis transporto priemonėmis; Pritaikyti nacionalinius draudimo teisės aktus, kad būtų galima apdrausti autonomines transporto priemones ir paslaugas.
122	C1.4. R5–I2	M	Naujos visiškai autonominių ir elektra varomų transporto priemonių, pritaikytų neįgalių keleivių poreikiams, miesto transporto paslaugos ir specializuota infrastruktūra	Pagamintos visiškai autonominės ir elektra varomos transporto priemonės, pritaikytos neįgalių keleivių poreikiams, ir specializuota infrastruktūra, veikianti su visomis įdiegtomis funkcijomis				4 ketvirtis	2025	Nauja miesto transporto paslauga, kurią sudaro: (I)visiškai autonominių elektrinių transporto priemonių, galinčių atlikti visas dinaminio vairavimo funkcijas be vairuotojo pagalbos naudojant dirbtinį intelektą, parką, (II)kuriant ir statant specializuotą autonominių ir elektrinių transporto priemonių, integruotų į viešąjį miesto transportą, parko infrastruktūrą ir (III)programinės įrangos platformos, skirtos visai sistemai valdyti, kūrimas; turi veikti taip, kad galėtų veikti visiškai autonominės naujos elektrinės transporto priemonės. Visiškai autonomiška nauja elektrinė transporto priemonė turi būti pritaikyta neįgalių keleivių poreikiams, nes joje įrengtos didelės stumdomos durys, leidžiančios lengviau patekti į transporto priemonę, ir bagažo skyrius, kuriame gali tilpti neįgaliųjų vežimėliai.
123	C1.4. R5–I2	M	50 000 nemokamų čekių kelionėms visiškai autonominėmis transporto priemonėmis neįgaliesiems ir (arba) asmenims, kuriems sunku naudotis kitomis viešojo transporto priemonėmis	Pasirašyta sutartis su Zagrebo miestu ir viešojo transporto operatoriumi dėl 50 000 nemokamo vairavimo kvito išdavimo				1 ketvirtis	2026	Pristatomas pasirašytas susitarimas su Zagrebo miestu ir viešojo transporto vežėju dėl 50 000 nemokamų vairuotojo čekių, galiojančių ne trumpiau kaip 5 metus nuo išdavimo, išdavimo neįgaliesiems ir (arba) asmenims, kuriems sunku naudotis kitomis viešojo transporto priemonėmis.
124	C1.4. R5–I3	M	2 000 alternatyviaisiais degalais (elektra ir (arba) vandeniliu) varomų kelių transporto priemonių	Įsigyta 2 000 alternatyviaisiais varikliais varomų kelių transporto priemonių				2 ketvirtis	2026	Pateikiamas įrodymas, kad įsigyta 2 000 naujų alternatyviaisiais degalais (elektra ir (arba) vandeniliu) varomų kelių transporto priemonių.

D.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas

C1.4 R1-I1 investicija. Elektroninė rinkliavų sistema

Investicijų tikslas – sumažinti spūstis keliuose ir padidinti aplinkos apsaugą bei kelių eismo saugumą.

Investicijas sudaro naujos elektroninės rinkliavos sistemos įdiegimas.

D.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
93	C1.4. R1–I1	M	Nauja elektroninė kelių rinkliavos sistema	Pristatyta nauja elektroninė rinkliavos sistema				2 ketvirtis	2026	Pristatoma naujos elektroninės rinkliavos sistemos programinė įranga (pvz., centrinė IT sistema) ir aparatinė įranga (pvz., nauji rinkliavos portalai su kameromis), pagrįsta kelių juostų laisvo judėjimo sprendimu (MLFF), nesustabdant transporto priemonių bekontakčiais mokėjimo būdais, skirtais greitkeliams, kuriuos eksploatuoja „Croatian Motorways Ltd“, „Highway Zagreb-Macelj“ (AZM) ir „BINA Istra“. Atliekamas naujos elektroninės rinkliavos sistemos pirmojo įrengimo vietoje bandymas.

E. Komponentas Nr. 1.5: Gamtinių išteklių naudojimo gerinimas ir maisto tiekimo grandinės stiprinimas

Šiuo Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama didinti aprūpinimą maistu ir Kroatijos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą.

Komponentą sudaro: i) logistikos infrastruktūros tinklo sukūrimą siekiant stiprinti vaisių ir daržovių sektoriaus gamybos rinkos grandinę; ii) žemės ūkio paskirties žemės restruktūrizavimo ir konsolidavimo sistemos sukūrimą; iii) kurti skaitmeninius sprendimus žemės ūkio sektoriuje; ir iv) maisto dovanojimo sistemų tobulinimas.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl poreikio imtis visų būtinų priemonių ir veiksmingai reaguoti į pandemiją, palaikyti ekonomiką ir remti atsigavimą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1); „poreikis didinti prieigą prie skaitmeninių paslaugų“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir „viešųjų ir potencialiai viešojo ir privačiojo sektorių investicinių projektų įgyvendinimo ir finansavimo prioritetų nustatymas siekiant remti ekonomikos atsigavimą“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

E.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C1.5 R1 reforma. Logistikos infrastruktūros tinklo sukūrimas siekiant stiprinti vaisių ir daržovių sektoriaus gamybos rinkos grandinę

Reformos tikslas – organizuoti ir susieti smulkiųjų ūkių aprūpinimą per gamintojų organizacijas, siekiant skatinti telkimą, bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi ir žiniomis. Tikimasi, kad reforma pagerins ūkininkų padėtį tiekimo grandinėse, visų pirma vaisių ir daržovių sektoriuje, ir padės kurti didesnės pridėtinės vertės produktus. Reforma apima Kroatijos Vyriausybės priimtą 2021–2026 m. vaisių ir daržovių sektoriaus rinkos pajėgumų stiprinimo veiksmų programą.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C1.5 R1-I1 investicija. Vaisių ir daržovių logistikos ir platinimo centrų statyba

Investicijų tikslas – didinti konkurenciją vaisių ir daržovių sektoriuje.

Šią priemonę sudaro vaisių ir (arba) daržovių logistikos paskirstymo centrų statyba.

C1.5 R1-I2 investicija Gamintojų padėties ir matomumo maisto tiekimo grandinėje stiprinimas

Investicijomis siekiama sudaryti sąlygas gamintojams atlikti svarbesnį vaidmenį logistikos ir platinimo centrų valdymo ir nuosavybės struktūroje.

Šią priemonę sudaro gamintojų organizacijų mokymai ir pripažintos vaisių ir daržovių ženklinimo sistemos sukūrimas.

reforma. Žemės ūkio paskirties žemės restruktūrizavimo ir konsolidavimo sistemų tobulinimas

Reformos tikslas – palengvinti žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo procedūras ir nuolatinę stebėseną, o tai sudarys prielaidas taikyti šiuolaikinius ūkininkavimo metodus, kurti infrastruktūrą (pvz., lauko kelių tinklą ir melioracijos kanalus) ir spręsti nuosavybės teisinių santykių žemės ūkio paskirties žemėje klausimus. Reforma prisidedama prie veiksmingesnio žemės ūkio paskirties žemės naudojimo žemės ūkyje, didinant žemės ūkio gamybos našumą ir tvarumą, daugiausia dėmesio skiriant aplinkos išsaugojimui ir gyvenimo kaimo vietovėse gerinimui. Vykdant reformą įsigalioja naujas Žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo įstatymas.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

C1.5 R2-I2 investicija „Žemės ūkio paskirties žemės stebėsenos programa“

Šių investicijų tikslas – užtikrinti veiksmingos žemės ūkio paskirties žemės apsaugos sąlygas, nuolatinį duomenų, reikalingų dirvožemio būklei įvertinti, prieinamumą ir tvaraus valdymo politikos įgyvendinimą.

Šią priemonę sudaro žemės ūkio paskirties žemės stebėsenos veiklos informacinės sistemos atnaujinimas ir 90 nuolatinių žemės stebėsenos stočių įsteigimas.

R3 reforma. Žemės ūkio skaitmeninė transformacija

Reformos tikslas – užtikrinti, kad žemės ūkio sektoriaus viešosios paslaugos būtų prieinamesnės ūkininkams, skaitmeninant šias paslaugas ir kartu mažinant administracinę naštą. Reforma apima koordinavimo padalinio, kuris planuoja ir stebi visų investicijų įgyvendinimą ir užtikrina, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai, įsteigimą: skaitmeninės viešosios paslaugos, pažangiojo žemės ūkio veiklos platforma ir viešai prieinama atsekamumo informacinė sistema.

Tikimasi, kad reforma padės didinti žemės ūkio gamybą, užtikrinti žemės ūkio produktų kokybę ir atsekamumą ir užtikrinti, kad būtų taikoma agronominė praktika, kuri ilguoju laikotarpiu būtų tvari klimatui ir aplinkai.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.5 R3-I1 investicija. Skaitmeninių viešųjų paslaugų diegimas

Šių investicijų tikslas – bent 30 žemės ūkio viešųjų paslaugų skaitmeninė transformacija. Investicijos, inter alia, apima Skaitmeninės transformacijos veiksmų plano, kuriuo remiantis registruojamos visos skaitmenintinos žemės ūkio paslaugos, parengimą. Bent 30 viešųjų paslaugų, kurios turi būti užregistruotos veiksmų plane, turi būti suskaitmenintos ir prieinamos paramos gavėjams. Investicijomis mažinamas fizinių paslaugų poreikis ir prisidedama prie skaitmeninių viešųjų paslaugų ūkininkams kūrimo.

Investicijos užbaigiamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.5 R3-I2 investicija. Pažangus žemės ūkis

Šių investicijų tikslas – remti Kroatijos žemės ūkio sektoriaus skaitmeninę transformaciją.

Šia priemone siekiama sukurti pažangiojo žemės ūkio platformą.

C1.5 R3-I3 investicija. Atsekamumo sistema

Investicijų tikslai – toliau skatinti tvarų ūkininkavimą, ypač smulkių vietos gamintojų, ir toliau informuoti vartotojus apie tvariai pagamintų produktų svarbą ir prieinamumą vietos lygmeniu visoje Kroatijoje. Tikimasi, kad investicijos turės teigiamą poveikį kai kurių vietos bendruomenių kaimo plėtrai ir padės didinti vartotojų pasitikėjimą vietoje pagamintais ir tvariais maisto produktais. Investicijos apima nacionalinės atsekamumo informacinės sistemos, kuri turi būti prieinama visuomenei, sukūrimą.

Investicijos užbaigiamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

R4 reforma. Maisto dovanojimo sistemų tobulinimas

Reformos tikslas – skatinti žiedinę ekonomiką žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, mažinti maisto švaistymą ir didinti neturtingųjų aprūpinimą maistu tobulinant maisto dovanojimo sistemą. Reforma apima maisto banko įsteigimą, maisto dovanojimo grandinės tarpininkų infrastruktūros pajėgumų stiprinimą, maisto švaistymo prevencijos interneto platformos sukūrimą, maisto dovanojimo IT sistemos modernizavimą, savanoriškų maisto švaistymo prevencijos susitarimų tarp atitinkamų valdžios institucijų ir maisto tiekimo grandinės suinteresuotųjų subjektų, akademinės bendruomenės, mokslo bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijų sudarymą, taip pat informavimo ir švietimo kampanijos maisto švaistymo prevencijos ir maisto dovanojimo klausimais įgyvendinimą.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C1.5 R4-I1 investicija „Maisto banko ir maisto dovanojimo grandinės tarpininkų infrastruktūros įrengimas“

Investicijų tikslas – stiprinti maisto dovanojimo grandinės tarpininkų ir maisto banko infrastruktūros pajėgumus, kad būtų sudarytos pagrindinės sąlygos dovanojamo maisto kiekiui didinti, taip prisidedant prie maisto švaistymo mažinimo ir skurdesnių gyventojų grupių apsirūpinimo maistu saugumo didinimo. Investicijos apima Žemės ūkio ministerijos parengtų ir Kroatijos Vyriausybės patvirtintų paramos schemų, skirtų maisto bankų ir maisto dovanojimo grandinės tarpininkų infrastruktūrai aprūpinti, įgyvendinimą.

Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

E.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
126	C1.5. R1	M	Vaisių ir daržovių sektoriaus rinkos pajėgumų stiprinimo 2021–2026 m. veiksmų programa	Kroatijos Vyriausybės sprendimo dėl 2021–2026 m. vaisių ir daržovių sektoriaus rinkos pajėgumų stiprinimo veiksmų programos priėmimo įsigaliojimas				4 ketvirtis	2021	Siekiant įgyvendinti priemonę, kuria visų pirma siekiama stiprinti gamintojų organizacijų (GO) vaidmenį ir valdymo pajėgumus vaisių ir daržovių gamybos ir prekybos grandinėje, Kroatijos Vyriausybė priima 2021–2026 m. vaisių ir daržovių sektoriaus rinkos pajėgumų stiprinimo veiksmų programą. Ji apima šių priemonių įgyvendinimą: i) logistikos vaisių ir daržovių platinimo centrų statyba ir įrengimas ir ii) gamintojų potencialo ir pripažinimo vaisių ir daržovių tiekimo grandinėje stiprinimas.
127	C1.5. R1–I1	T	Pastatytas ir veikiantis logistikos paskirstymo centras (LDC)		Skaičius	0	1	4 ketvirtis	2023	Į pastatytą logistikos paskirstymo centrą (LDC) įeina atnaujinimo dalis, skirta produktui priimti, valyti, plauti, rūšiuoti ir pakuoti, taip pat tinkamos priėmimo ir saugojimo talpos dalis, laikoma atšaldant ir ilgai sandėliuojant, ir tam tikras produkto apdorojimo lygis. Pirminiam vaisių ir daržovių perdirbimui planuojama naudoti nestandartinės kokybės produktus ir taip išvengti maisto švaistymo (atliekų). Mažiausiai išsivysčiusių šalių saugojimo pajėgumas turi būti ne mažesnis kaip 3 000 tonų ir ne didesnis kaip 12 000 tonų. Priemonė susijusi su naujo pastato, kurio pirminės energijos poreikis yra bent 20 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančio pastato, statyba.
128	C1.5. R1–I1	T	Pastatyti bent du logistikos paskirstymo centrai		Skaičius	1	3	1 ketvirtis	2026	Pastatomi bent du logistikos paskirstymo centrai, kurių kiekvieno talpa ne mažesnė kaip 3 000 tonų. Priemonė susijusi su naujų pastatų, kurių pirminės energijos poreikis yra bent 20 proc. mažesnis už beveik nulinės energijos pastato (NEB) ribinių verčių vidurkį negyvenamuosiuose pastatuose ir kuriuose naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, statyba.
129	C1.5. R1–I2	T	Gamintojų organizacijų mokymas		Skaičius	0	3	2 ketvirtis	2026	Su logistikos paskirstymo centrais susijusios bent 3 gamintojų organizacijos (GO) turi būti dalyvavusios mokymuose, susijusiuose su gamintojų organizacijų valdymo ir finansų sritimi, kuriuose dalyvavo bent 15 asmenų.
130	C1.5. R1–I2	M	Vaisių ir daržovių ženklinimo sistema	Išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama naujų gaminių atitiktis kokybės sistemų ženklinimo reikalavimams				2 ketvirtis	2026	Patvirtinama atpažįstamų etikečių kūrimo vaisių ir daržovių rinkoje sistema. Sistema yra savanoriška ir papildo jau esamą Žemės ūkio ministerijos parengtą kokybės sistemą.
131	C1.5. R2	M	Naujas įstatymas dėl žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo	Naujojo Žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo įstatymo įsigaliojimas				1 ketvirtis	2022	Numatomame naujame Žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo įstatyme, inter alia: • nustatyti konsolidavimo proceso supaprastinimo sąlygas, • sumažinti dalyvaujančių įstaigų skaičių, • sutrumpinti laiką, kurio reikia veiklai pagal asignavimų sistemą vykdyti, • Taikyti informacines technologijas ir prisijungti prie esamų ir naujų įvairių suinteresuotųjų subjektų duomenų bazių, kartu sukuriant dirvožemio kokybės duomenų bazę.
133	C1.5. R2-I2	T	Žemės ūkio paskirties žemės stebėsenos operacinės informacinės sistemos atnaujinimas ir 90 nuolatinių stočių žemės ūkio paskirties žemės būklei stebėti įsteigimas		Skaičius	0	90	2 ketvirtis	2025	Nustatoma žemės ūkio paskirties žemės būklės nuolatinės stebėsenos programa. Programos rezultatai nurodo krizės zonas, kuriose dirvožemiui kyla grėsmė. Atnaujinus žemės ūkio paskirties žemės stebėsenos informacinę sistemą sudaromos sąlygos gauti palyginamus parametrus. Pagal atnaujintą žemės ūkio paskirties žemės būklės stebėsenos sistemą turi būti įrengta ne mažiau kaip 90 stočių, apimančių visus žemės ūkio paregionius.
134	C1.5. R3	M	Skaitmeninės transformacijos projektų įgyvendinimo ir valdymo skyriaus įsteigimas Žemės ūkio ministerijoje	Žemės ūkio ministro sprendimas Žemės ūkio ministerijoje įsteigti Skaitmeninės transformacijos projektų įgyvendinimo ir valdymo skyrių				4 ketvirtis	2021	Įsteigtas skyrius, bendradarbiaudamas su atitinkamomis institucijomis (mokėjimo agentūra, Kroatijos žemės ūkio ir maisto agentūra ir Centriniu valstybiniu skaitmeninės visuomenės plėtros biuru), planuoja ir stebi visų investicijų įgyvendinimą, kad užtikrintų: bent 30 suskaitmenintų viešųjų paslaugų, veikianti Pažangiojo žemės ūkio platforma ir viešai prieinama atsekamumo informacinė sistema.
135	C1.5. R3-I1	T	Bent 30 žemės ūkio viešųjų paslaugų, išvardytų Žemės ūkio viešųjų paslaugų skaitmeninės transformacijos veiksmų plane, skaitmeninimas		Skaičius	0	30	4 ketvirtis	2024	Skaitmeninės transformacijos veiksmų planas yra visų skaitmenintinų žemės ūkio paslaugų registravimo pagrindas. Veiksmų plane pateikiamas kiekvienos užregistruotos viešosios paslaugos modelis ir transformacijos procesas. Bent 30 viešųjų paslaugų, kurios turi būti užregistruotos veiksmų plane ir remiamos pagal Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, turi būti suskaitmenintos ir prieinamos paramos gavėjams. Veiksmų plane apibrėžiamos atskiros viešosios paslaugos, kurios turi būti skaitmenizuotos įgyvendinant projektą. Bent 30 paslaugų turi būti suskaitmenintos ir prieinamos paramos gavėjams.
136	C1.5. R3-I2	M	Pažangiojo žemės ūkio platformos sukūrimas	Parengta išmaniojo žemės ūkio platforma				4 ketvirtis	2025	Paramos gavėjams suteikiama galimybė naudotis pažangiojo žemės ūkio platforma. Pažangiojo žemės ūkio platformoje teikiama naujausia, struktūrizuota ir laiku pateikiama informacija tiesiogiai iš laukų ir ūkių.
137	C1.5. R3-I3	M	Atsekamumo informacinės sistemos sukūrimas	Atsekamumo informacinė sistema veikia ir yra prieinama visuomenei				4 ketvirtis	2024	Planuojama atsekamumo informacijos sistema turi sudaryti sąlygas geriau informuoti vartotojus stebint žemės ūkio ir maisto produktų atsekamumą. Sistema yra savanoriška ir naudojama siekiant suvienodinti ir palengvinti informacijos sekimą, sudaryti palankesnes sąlygas verslui ir teikti informaciją vartotojams naudojant QR kodą. Sistema turi būti suprojektuota taip, kad ją būtų galima sujungti su kitomis e. sistemomis ir nuolat atnaujinti informaciją apie atsekamumą. Sistema taip pat turi turėti galimybę registruoti informaciją apie prekiautojus ir tarpininkus, kurie niekada negali turėti fizinio kontakto su gaminiu.
138	C1.5. R4	M	Maisto švaistymo prevencijos interneto platforma ir atnaujinta maisto dovanojimo IT sistema	Veikia ir visuomenei prieinama maisto švaistymo prevencijos interneto platforma ir maisto dovanojimo IT sistemos techninio sprendimo atnaujinimas				2 ketvirtis	2022	Sukuriama maisto švaistymo prevencijos ir mažinimo interneto platforma, kurioje skleidžiama geriausia patirtis, didinamas informuotumas ir šviečiama maisto švaistymo ir maisto dovanojimo klausimais. Jau veikianti maisto dovanojimo IT sistema turi būti patobulinta naujomis funkcijomis, iš kurių pabrėžiama sistemos regioninio valdymo ir statistinio duomenų pateikimo galimybė.
139	C1.5. R4-I1	M	Paramos schema, skirta maisto bankų ir maisto dovanojimo grandinės tarpininkų infrastruktūrai aprūpinti	Įgyvendinta paramos schema, skirta maisto bankų ir maisto dovanojimo grandinės tarpininkų infrastruktūrai įrengti, ir išmokėtos lėšos				4 ketvirtis	2023	Paramos schema pradedama įgyvendinti paskelbus viešąjį kvietimą teikti pasiūlymus ir sudarius sutartis, išmokant lėšas, kurios naudojamos sandėliavimo patalpoms, sandėliavimo įrangai ir baldams, aušinimo ir maisto sandėliavimo įrangai, šakiniams krautuvams, izoterminėms transporto priemonėms, transporto priemonėms ir IT įrangai statyti ir atnaujinti.

F. Komponentas 1.6. Tvaraus, netaršaus ir patikimo turizmo vystymas

COVID-19 pandemija padarė labai neigiamą poveikį turizmo sektoriui tiek visame pasaulyje, tiek Kroatijoje. Kaip strateginė veikla Kroatijoje, turizmas sudaro 11,4 proc. tiesioginės BVP dalies ir, palyginti su ankstesniais metais, 2020 m. nakvynių skaičius sumažėjo 55 proc. Atsižvelgiant į šį krizės poveikį ir kintančius paklausos lūkesčius, šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – pertvarkyti ir modernizuoti turizmo sektorių, kartu didinant jo konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą, siekiant šių visa apimančių tikslų:

-Didinti turizmo sektoriaus atsparumą ir tvarumą remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

-Prisidėti prie turizmo sektoriaus atsigavimo po COVID-19 krizės gerinant apgyvendinimo pajėgumus ir socialinę bei teritorinę sanglaudą.

-Didinti turizmo žiedinę ekonomiką ir skatinti atsakingą vartojimą, taip pat didinti netiesioginį turizmo poveikį susijusiai veiklai.

Komponentas padeda spręsti konkrečiai šaliai skirta rekomendacija sumažinti labiausiai apsunkinančius parafiskalinius mokesčius (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4), imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1), ir paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą bei skatinti privačiąsias investicijas, kad būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Šis komponentas taip pat padeda siekti tikslų, nustatytų kituose šio plano pakomponentuose, visų pirma C1.5. Gamtos išteklių naudojimo gerinimas ir maisto tiekimo grandinės stiprinimas ir C2.3. Visuomenės ir viešojo administravimo skaitmeninė transformacija.

F.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

R1 reforma. Turizmo sektoriaus atsparumo ir tvarumo didinimas

Reforma siekiama sukurti veiksmingą organizacinę ir teisinę tvaraus turizmo plėtros valdymo sistemą, parengiant Turizmo aktą, 2030 m. darnaus turizmo plėtros strategiją, Nacionalinį darnaus turizmo plėtros iki 2027 m. planą ir strateginį poveikio aplinkai vertinimą.

Reforma apima:

-tolesnė administracinė ir parafiskalinė pagalba turizmo sektoriui;

-toliau keisti teisės aktų sistemą, kad būtų galima geriau valdyti turizmo plėtrą ir kartu skatinti verslo investicijas į inovacijas;

-sukurti naują turizmo modelį, pagal kurį būtų siūlomi įvairesni turizmo produktai, prisidedama prie turizmo verslininkų žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir užtikrinamas žiedinės ekonomikos principų laikymasis;

-veiklos procedūrų, kuriomis prisidedama prie paprastesnio, greitesnio ir pigesnio turizmo verslo pradėjimo, mažinimas.

Turizmo valdymo sistemos reformos įgyvendinimas taip pat numatytas investicija C.2.3 R3-I15 „Turizmo taikomųjų programų sprendimų kūrimas siekiant administraciniu požiūriu palengvinti verslininkų veiklą ir pertvarkyti turizmo modelį taip, kad jis taptų tvaresnis“. Reforma bus įgyvendinama laikantis viešųjų konsultacijų principo, į bendrą turizmo ekosistemą įtraukiant įvairius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant verslininkus, pramonės asociacijas ir akademinės bendruomenės atstovus.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C1.6 R1-I1 investicija „Kroatijos turizmo regioninis įvairinimas ir specializacija investuojant į didelės pridėtinės vertės turizmo produktų kūrimą“

Šiomis investicijomis siekiama teikti finansinę paramą dotacijomis, kad visoje Kroatijoje būtų plėtojama, pritaikoma ir modernizuojama viešoji turizmo infrastruktūra.

Priemonę sudaro investicijos, kuriomis toliau plėtojama turizmo infrastruktūra, didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir skatinami turizmo produktai mažiau išsivysčiusiose turizmo vietovėse.

Investicijos užbaigiamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C1.6 R1-I2 investicija. Verslininkų konkurencingumo didinimas ir turizmo sektoriaus žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos skatinimas

Investicijomis siekiama suteikti finansinę paramą turizmo sektoriaus žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

Šių investicijų tikslas – įgyvendinti žaliuosius projektus, pavyzdžiui, didinti energijos vartojimo efektyvumą, naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir žiedinę ekonomiką, diegti inovacijas ir skaitmenines technologijas, kurti aplinką tausojančius turizmo produktus ir efektyviai naudoti išteklius.

Investicijos bus užbaigtos iki 2026 m. birželio 30 d.

R1-I3 investicija „Sistemos pajėgumų stiprinimas siekiant atsparaus ir tvaraus turizmo“

Investicijų tikslas – didinti žmogiškojo kapitalo atsparumą visame turizmo sektoriuje įgyvendinant švietimo programas, specialiai pritaikytas darbo rinkos poreikiams.

Investicinė pagrindinė veikla apima švietimo programų, atitinkančių darbo rinkos poreikius, rengimą ir žmonių mokymą pagal tas švietimo programas.

Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
140	C1.6. R1	M	Scenarijų analizė kaip 2030 m. darnaus turizmo plėtros strategijos dalis	Parengti scenarijų analizę				4 ketvirtis	2021	Scenarijų analizė, parengta kaip strategijos rengimo proceso dalis, yra šiame pakomponentyje nurodytų investicijų sutelkimo pagrindas. Scenarijų analizėje parengiama vystymosi krypties projekcija nacionaliniu ir teritoriniu lygmenimis, konsultuojantis su pagrindiniais sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais.
141	C1.6. R1	M	Kroatijos Respublikos Vyriausybės tvaraus turizmo plėtros iki 2030 m. strategijos priėmimas	Nuostata dėl Darnaus turizmo plėtros iki 2030 m. strategijos įsigaliojimo				3 ketvirtis	2022	Vykdant šią reformą, turizmo plėtros modelio pertvarkymo siekiant tvarumo procesas bus įgyvendinamas rengiant 2030 m. darnaus turizmo plėtros strategiją socialinio ir ekonominio tvarumo, aplinkos ir teritorinio tvarumo požiūriu. Strategijoje, kaip ilgalaikiame nacionalinės reikšmės strateginio planavimo akte, ypatingas dėmesys taip pat bus skiriamas žemės naudojimo klausimams, t. y. pertekliniam turizmui atskirose lankytinose vietose, kaip vienai iš pagrindinių turizmo plėtros problemų. Strategija taip pat bus atsakas į tai, kaip geriau skatinti mažinti netolygią Kroatijos regioninę plėtrą.
142	C1.6. R1	M	Kroatijos Respublikos tvaraus turizmo palydovinės sąskaitos metodinės sistemos parengimas	Nuostata dėl tvaraus turizmo palydovinės sąskaitos metodinės sistemos įsigaliojimo				3 ketvirtis	2023	Palydovinių turizmo ir tvarumo sąskaitų sistema sudaromos sąlygos valdyti ir stebėti turizmo plėtrą taikant apibrėžtus turizmo tvarumo rodiklius tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu. Palydovinė sąskaita tampa viešosios politikos valdymo priemone. Duomenų rinkimas ir kaupimas bus suderintas su Europos turizmo rodiklių sistema (ETIS) ir Aplinkos ekonominės apskaitos sistemos (SEEA) sąvokomis, apibrėžtimis, klasifikacijomis ir apskaitos taisyklėmis. Siekiant padidinti regioninės turizmo politikos veiksmingumą, bus sukurta regioninė turizmo tvarumo palydovinė sąskaita, į kurią bus įtraukti konkretūs turizmo veiklos rodikliai turizmo vietovių lygmeniu, pakoreguoti taip, kad būtų galima pranešti apie galimą perteklinį turizmą. Duomenys ir analizė yra tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių pagrindas, kuriuo grindžiama strateginė planavimo kryptis ir kuris tampa tinkama politikos valdymo priemone.
143	C1.6. R1	M	Turizmo aktas, kuriuo nustatoma turizmo sektoriaus stebėsenos ir plėtros sistema	Turizmo įstatymo įsigaliojimas				4 ketvirtis	2023	Turizmo akte numatoma turizmo sektoriaus stebėsenos ir plėtros sistema, sukuriant duomenų stebėsenos ir analizės sistemą, paskatų sistemą, investicijų stebėseną ir analizę, apibrėžiant pagrindinių suinteresuotųjų subjektų vaidmenį plėtojant turizmą ir tarpžinybinį bendradarbiavimą, taip pat nustatant rodiklius ir standartus, kuriais užtikrinamas turizmo tvarumas (visų pirma žaliuosius ir skaitmeninius standartus).
144	C1.6. R1–I1	M	Skelbiami vieši kvietimai teikti pasiūlymus dėl esamos viešosios turizmo infrastruktūros žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir viešosios turizmo infrastruktūros plėtros už pagrindinių turizmo ir pakrančių teritorijų ribų	Viešųjų pirkimų dokumentų, susijusių su esamos viešosios turizmo infrastruktūros žaliąja ir skaitmenine pertvarka ir viešosios turizmo infrastruktūros plėtra už pagrindinių turizmo ir pakrančių teritorijų ribų, skelbimas				3 ketvirtis	2022	Konkurso dokumentuose nurodoma, kad investicijos turi būti sutelktos į projektus, kuriais galima pagerinti turizmo infrastruktūros žaliąją ir skaitmeninę kokybę ir sumažinti poveikį aplinkai, taigi ir svečių koncentraciją sezono metu. Remiantis turizmo plėtros indeksu, pagrindinėse turizmo ir pakrančių vietovėse tik investicijos į esamos turizmo infrastruktūros žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir iki 29 623 731 EUR viso investicijų biudžeto yra tinkamos finansuoti, nes jomis prisidedama prie darnaus turizmo vietovių valdymo ir mažinamas poveikis aplinkai turizmo sezono metu. Tinkamumo kriterijai apima atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01).
145	C1.6. R1–I1	M	Viešosios turizmo infrastruktūros statybos ir pritaikymo projektų, kuriems skirtos dotacijos, užbaigimas	Prižiūrinčio inžinieriaus baigimo pažymėjimas.				2 ketvirtis	2026	Baigti 10 projektų, kuriems skirtos investicijos į viešosios turizmo infrastruktūros statybą ir pritaikymą.
146	C1.6. R1–I2	M	Paskelbti viešus kvietimus teikti pasiūlymus siekiant stiprinti tvarumą ir skatinti turizmo verslininkų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, skiriant bent 50 proc. visų investicijų žaliajai pertvarkai remti.	Konkurso dokumentų skelbimas siekiant stiprinti tvarumą ir skatinti turizmo verslininkų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką				3 ketvirtis	2022	Konkurso dokumentuose nurodoma, kad bent 29 862 632 EUR visų investicijų bus skirta investicijoms, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitos švelninimui ar prisitaikymui prie jos, veiklos skaitmeninimui pagal išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo ir atliekų mažinimo kriterijus, taip pat perėjimui prie žiedinės ekonomikos. Projektų atrankos kriterijais prisidedama prie žaliosios pertvarkos, laikantis NRS, Europos žaliosios sutarties, tvarumo rodiklių, apibrėžtų Kroatijos Respublikos tvaraus turizmo palydovinės sąskaitos sukūrimo galimybių studijoje, ir 2030 m. darnaus turizmo plėtros strategijos rengimo gairių. Laikydamiesi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių principų, pareiškėjai turi įrodyti, kaip jie sušvelnins neigiamą poveikį aplinkai, kuris gali būti susijęs su projektu, ir kaip jie prisidės prie teigiamo poveikio projekto įgyvendinimo metu. Konkurso dokumente žaliajai pertvarkai remti skiriama bent 29 862 632 EUR visų investicijų ir nurodomi tų investicijų atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijai, atspindintys [VI/VII] priede nurodytų taikytinų intervencinių sričių [3–100] reikalavimus, atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01) ir remiamų projektų atitiktį atitinkamam ES ir nacionaliniam aplinkos acquis.
147	C1.6. R1–I2	M	Investicijų, kuriomis siekiama stiprinti tvarumą ir skatinti turizmo verslininkų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, projektų, kuriems skirtos dotacijos, užbaigimas	Prižiūrinčio inžinieriaus baigimo pažymėjimas.				2 ketvirtis	2026	Užbaigti 37 apdovanotus investicijų projektus, kuriais siekiama stiprinti tvarumą ir skatinti turizmo verslininkų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.
148	C1.6. R1–I3	T	Švietimo programos turizmo žinioms ir įgūdžiams stiprinti		Skaičius	0	10	4 ketvirtis	2024	Švietimo programos, parengtos siekiant stiprinti turizmo srities žinias ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, skirtus valdžios sektoriaus ir valstybės pareigūnams turizmo sistemoje, bedarbiams ir darbdavių švietimui Parengtos švietimo programos bus grindžiamos darbo rinkos poreikių analize ir padės stiprinti turizmo srities žinias ir įgūdžius, įskaitant turizmo sistemos valstybės pareigūnų, dirbančių turizmo bendruomenės sistemoje, bedarbių ir darbdavių švietimo skaitmeninius įgūdžius. Programų, kurias reikia parengti, atrankos kriterijai bus padėti siekti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos tikslų, t. y. įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų projektams, finansuojamiems šio pakomponento C1.6 I2 ir I1 investicijomis, įgyvendinti, pavyzdžiui, žinių, susijusių su žaliąja statyba, atsinaujinančiųjų išteklių energija, novatoriškais produktais, verslumo įgūdžiais, tvariu paskirties vietos valdymu.
149	C1.6. R1–I3	T	Išsilavinę asmenys su turizmu susijusiose švietimo programose		Skaičius	0	1 000	4 ketvirtis	2025	Su turizmu susijusiuose mokymo kursuose dalyvauja ne mažiau kaip 1 000 asmenų.

G. Komponentas Nr. 2.1: Didinti galimybes kurti ir įgyvendinti viešąją politiką ir projektus

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama gerinti viešosios politikos formavimo kokybę, didinti viešojo administravimo gebėjimus formuoti ir įgyvendinti viešąją politiką ir įveikti viešojo administravimo susiskaidymą stiprinant atitinkamų ministerijų veiklos koordinavimą ir gerinant viešosios politikos ir projektų įgyvendinimą. Komponentas apima priemones, kuriomis siekiama:

-aktyviau naudojant skaitmenines technologijas, sudaryti palankesnes sąlygas formuoti ir įgyvendinti viešąją politiką ir projektus centriniu ir vietos lygmenimis;

-teikti pagalbą paramos gavėjams rengiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srities projektus ir techninius dokumentus ir

-Stiprinti viešosios politikos koordinavimo ir valdymo mechanizmus.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl administracijos gebėjimų rengti ir įgyvendinti viešuosius projektus ir politiką didinimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir stiprinti viešojo administravimo gebėjimus ir veiksmingumą rengti ir įgyvendinti viešuosius projektus ir politiką centriniu ir vietos lygmenimis (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

R1 reforma. Viešosios politikos integravimo ir valdymo mechanizmų stiprinimas didinant strateginio planavimo profesionalumą

Šios reformos tikslas – pagerinti viešosios politikos valdymą ir įgyvendinimą.

Šia priemone siekiama parengti teisės aktus, kuriais būtų pagerintas viešosios politikos koordinavimas ir taip profesionalizuotas strateginis planavimas ir reglamentų poveikio vertinimas.

C2.1 R2 reforma. Gebėjimų rengti ir įgyvendinti ES projektus stiprinimas

Siekiant padidinti Sąjungos lėšų įsisavinimą, šia reforma didinami Sąjungos fondų rengimo ir įgyvendinimo pajėgumai. Be to, Vyriausybės sprendime dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo sistemos įstaigų apibrėžiamos kompetentingos institucijos ir atsakomybė už įgyvendinimo užduočių vykdymą, prie Finansų ministerijos įsteigiama centrinė koordinavimo įstaiga, atsakinga už nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (NEGADP) įgyvendinimą ir stebėseną, ir Įgyvendinimo komitetui suteikiami įgaliojimai užtikrinti Sąjungos lėšų naudojimo nuoseklumą ir darną. Parengiama darbo krūvio analizė visų veiksmų programų administraciniams gebėjimams stiprinti. Europos Sąjungos programų įgyvendinimo sistemos audito agentūros (ARPA) statutas pritaikomas siekiant jį suderinti su Reglamentu (ES) 2021/241 ir suteikti teisinius įgaliojimus atlikti auditus, patenkančius į NEGADP taikymo sritį. Europos struktūriniams ir investicijų fondams naudojama IT sistema atnaujinama, kad būtų galima rinkti, saugoti ir stebėti duomenis apie tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, be kita ko, galutinių gavėjų lygmeniu.

Ši reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d. ir prieš pateikiant Komisijai pirmąjį mokėjimo prašymą.

C2.1 R1-I1 investicija. Viešosios politikos strateginio planavimo ir poveikio vertinimo procesų optimizavimas, standartizavimas ir skaitmeninimas

Šių investicijų tikslas – remti viešosios politikos strateginio planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo skaitmeninimą.

Šią priemonę sudaro IT platformos – Strateginio planavimo informacinės sistemos – sukūrimas, kad būtų galima stebėti strateginių dokumentų rengimą.

C2.1 R2-I1 investicija „Pagalbos teikimas paramos gavėjams rengiant projektų techninius dokumentus“

Šios priemonės tikslas – padidinti sėkmės rodiklį ir ES lėšų įsisavinimą.

Šią priemonę sudaro kvietimai teikti pagalbą galimiems įvairių ES fondų paramos gavėjams, siekiant paspartinti ir optimizuoti projektų techninių dokumentų rengimą.

G.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
150	C2.1. R1	M	Kroatijos Respublikos strateginio planavimo ir plėtros valdymo sistemos įstatymo ir įstatų pakeitimai	Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Kroatijos Respublikos vystymosi strateginio planavimo ir valdymo sistemos įstatymas ir prie jo pridedami poįstatyminiai aktai, įsigaliojimas				4 ketvirtis	2022	Kroatijos Respublikos strateginio planavimo ir plėtros valdymo sistemos įstatymo ir prie jo pridedamų įstatų pakeitimais didinamas strateginio planavimo veiksmingumas ir strateginių dokumentų rengimo profesionalumas. Joje taip pat pateikiamas valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir kompetencijų, susijusių su strateginiu planavimu, pagrindas;
151	C2.1. R1	M	Įstatymo dėl reglamentavimo poveikio vertinimo pakeitimai	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentavimo poveikio vertinimo aktas, įsigaliojimas				4 ketvirtis	2023	Reglamentavimo poveikio vertinimo akto pakeitimais supaprastinami ex post reglamentavimo poveikio vertinimo procesai, įskaitant metodiką ir procedūras, remiantis projekto techninės paramos priemonės rekomendacijomis, susijusiomis su ex post reglamentavimo poveikio vertinimu. Pakeitimai taip pat apima valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir kompetencijos pakeitimus, susijusius su poveikio vertinimu, siekiant didinti viešojo administravimo reglamentavimo poveikio koordinavimo, rengimo ir stebėsenos profesionalumą.
152	C2.1. R1	T	Tiesioginį poveikį piliečiams darančios administracinės naštos mažinimas skaitmeninant ir supaprastinant procedūras		% (procentais)	0	20	4 ketvirtis	2025	Bent 20 proc. sumažinti piliečiams tenkančią administracinę naštą, palyginti su 2019 m. gruodžio 31 d., taikant standartinio išlaidų modelio metodiką, skaitmeninant ir (arba) supaprastinant procedūras.
153	C2.1. R1–I1	T	Visų veiklos procesų kartografavimo skaitmeninimas strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio vertinimo srityje		% (procentais)	0	100	4 ketvirtis	2025	Visi nustatyti veiklos procesai strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio vertinimo srityje suskaitmeninami ir naudojami per IT platformą (strateginio planavimo proceso skaitmeninimui skirtą IT sistemą ir reglamentavimo poveikio vertinimą). IT sistema suteikia galimybę stebėti strateginių dokumentų rengimą, viešosios politikos įgyvendinimą ir vertinimą bei reglamentų poveikio vertinimą. Į IT sistemą taip pat įtraukiama suvestinė, kurioje pateikiama viešosios politikos įgyvendinimo rezultatų apžvalga.
156	C2.1. R2	M	ARPA įstatų pakeitimas siekiant iš naujo apibrėžti jos įgaliojimus	Informacija apie ARPA įstatų pakeitimų įsigaliojimą				3 ketvirtis	2021	Europos Sąjungos programų įgyvendinimo sistemos audito agentūros (ARPA) įstatų pakeitimuose apibrėžiami ARPA įgaliojimai nustatyti ir atlikti su nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu susijusius sistemų auditus ir kontrolę.
157	C2.1. R2	M	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir audito bei kontrolės sistemos sukūrimas	Įsigaliojo Kroatijos Vyriausybės sprendimas dėl NEGADP įgyvendinimo sistemos įstaigų, koordinavimo įstaigos prie Finansų ministerijos įsteigimo ir įgyvendinančiųjų įstaigų taikomų procedūrų atnaujinimo.				4 ketvirtis	2021	Sprendime dėl GAP sistemos įstaigų apibrėžiamos kompetentingos institucijos ir atsakomybė už GAP įgyvendinimo užduočių vykdymą, įskaitant centrinę koordinavimo įstaigą prie Finansų ministerijos, kad būtų užtikrintas EGADP priemonių, įskaitant reformas, įgyvendinimas ir stebėsena, o Įgyvendinimo komitetas užtikrins ES lėšų naudojimo nuoseklumą ir darną. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimo įstaiga įsteigiama ir visapusiškai veikia Finansų ministerijoje. Atnaujinamos ir įdiegiamos visos procedūros, kurias įgyvendinančiosios institucijos taiko įgyvendindamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
158	C2.1. R2	M	Akto dėl ES fondų institucinės struktūros priėmimas	Akto dėl ES fondų institucinės struktūros įsigaliojimas				4 ketvirtis	2021	Įstatyme turi būti nustatyta ne tik institucinė struktūra ir skyrimo įstaigos, bet ir gebėjimų stiprinimo veiklos, kurią tikimasi toliau plėtoti pagal administracinių gebėjimų stiprinimo veiksmų gaires, nustatymo sistema. Šis veiksmų planas rengiamas pagal ESI fondų programavimą. Teisės akte pripažįstamas poreikis toliau stiprinti paramos gavėjų gebėjimus rengti, taikyti ir įgyvendinti projektus, kurie įgyvendinami pagal ES finansuojamas (veiklos) programas.
159	C2.1. R2	M	Administracinių gebėjimų vertinimas	Paskelbta darbo krūvio analizė				4 ketvirtis	2021	Darbo krūvio analizė atliekama institucijoms, dalyvaujančioms atitinkamose valdymo ir kontrolės sistemose, taip pat atsižvelgiant į naštą, atsirandančią dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Analizėje pateikiama tinkama informacija apie administracinių gebėjimų poreikius, kad juos būtų galima laiku patenkinti, be kita ko, parengiant rekomendacijas, kaip prireikus spręsti nepakankamų pajėgumų problemą. Remiantis analize ir rekomendacijomis, susijusioms institucijoms skiriami būtini ištekliai.
160	C2.1. R2	M	IT sistemos „eFondovi“ modernizavimas: Audito ir kontrolės saugyklų sistema: EGADP įgyvendinimo stebėsenos informacija	Audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos				1 ketvirtis	2022	Įdiegiama ir veikia EGADP įgyvendinimo stebėsenos saugyklos sistema. Sistemą sudaro bent šios funkcijos: a) duomenų rinkimas ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėsena; b) rinkti, saugoti ir užtikrinti prieigą prie duomenų, kurių reikalaujama pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i–iii papunkčius.
161	C2.1. R2-I1	T	Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos projektų techninės dokumentacijos rengimas		Skaičius (suma)	0	6 370 695	4 ketvirtis	2022	6 370 695 EUR skiriama priimant sprendimus dėl projektų techninės dokumentacijos, kurią rengia ministerijos, nacionalinės agentūros ir vietos bei regionų valdžios institucijos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai remti, rengimo finansavimo.
162	C2.1. R2-I1	T	Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos projektų techninės dokumentacijos rengimas		Skaičius	0	100	4 ketvirtis	2025	Dotacijos skiriamos viešiesiems subjektams, kad jie parengtų bent 100 projektų, kuriais remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, techninę dokumentaciją.

G.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas  

C2.1 R1-I2 investicija. Strateginio planavimo ir geresnio reglamentavimo gebėjimų stiprinimas

Šių investicijų tikslas – padėti užtikrinti strateginio planavimo sistemos tvarumą ir pagerinti viešosios politikos rengimo ir įgyvendinimo Kroatijoje kokybę.

Šiomis investicijomis kuriami švietimo moduliai ir organizuojami mokymai, siekiant pagerinti strateginio planavimo užduočių vykdymą valdžios įstaigose.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

G.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis  

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
154	C2.1. R1–I2	T	Mokymo moduliai, skirti strateginiam planavimui ir reguliavimo poveikio vertinimui nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis		Skaičius	0	10	4 ketvirtis	2024	Siekiant užtikrinti darbo profesionalumą, turi būti parengta 10 švietimo ir (arba) mokymo modulių strateginiam planavimui ir geresniam reglamentavimui, įskaitant e. mokymosi partnerius, kuriems techninę paramą teikia Nacionalinė viešojo administravimo mokykla (NSPA). Moduliai parengiami iki 2024 m. pabaigos.
155	C2.1. R1–I2	T	Mokymo dienos pareigūnams, susijusiems su strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio įgyvendinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis sistema		Skaičius	0	15	4 ketvirtis	2025	Ne mažiau kaip 15 mokymo dienų rengiamas mokymas, grindžiamas švietimo moduliaisstrateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio įgyvendinimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis sistemoje.

H. Komponentas 2.2: Tolesnis viešojo administravimo veiksmingumo didinimas

Komponentu siekiama modernizuoti Kroatijos viešąjį administravimą ir padaryti jį labiau orientuotą į naudotoją, skatinant faktinį ir funkcinį vietos valdžios vienetų susijungimą, didinant skaitmeninimą, sąveikumą, didinant išteklių paskirstymo vietos lygmeniu veiksmingumą ir reformuojant atlyginimų sistemą bei žmogiškųjų išteklių valdymą.

Bendrieji tikslai – didinti gebėjimą pritraukti ir išlaikyti aukštos kokybės ir talentingus viešojo administravimo darbuotojus ir gerinti viešųjų paslaugų kokybę vietos ir regionų valdžios institucijose, kurioms trukdo silpni administraciniai ir fiskaliniai pajėgumai ir skaidrumo trūkumas.

Komponentas apima pagrindines reformas su susijusiomis investicijomis:

-įdarbinimo proceso valstybės tarnyboje gerinimas stiprinant priėmimo į valstybės tarnybą sistemą ir toliau gerinant valstybės tarnautojų kompetenciją,

-nustatyti naujus darbo užmokesčio ir darbo modelius valstybės tarnyboje, įskaitant viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemos reformą, žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos atnaujinimą ir vertikalaus bei horizontalaus judumo skatinimą,

-išsaugojimo bazių ir archyvų įrašų skaitmeninė transformacija,

-Užtikrinti funkcinę ir tvarią vietos valdžią toliau optimizuojant ir decentralizuojant vietos valdžios vienetus, teikiant skatinamąją paramą funkciniams ir faktiniams susijungimams.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl poreikio didinti viešojo administravimo veiksmingumą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir dėl paslaugų teikimo ir kokybės gerinimo mažesniuose vietos valdžios vienetuose (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Komponentą sudaro keturios reformos ir septynios investicijos.

H.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.2 R1 reforma. Įdarbinimo valstybės tarnyboje gerinimas

Šia reforma siekiama pagerinti įdarbinimo valstybės tarnyboje sistemą, kad būtų užtikrintas aukštos kvalifikacijos pareigūnų, kurie padėtų gerinti viešojo administravimo veiksmingumą ir sudarytų sąlygas perorientuoti viešąjį administravimą atsižvelgiant į piliečių poreikius, įdarbinimas. Reforma apima teisės aktų sistemos pakeitimus. Kartu su reforma valdžios institucijos ketina kurti informacinių technologijų priemones, metodikas ir kompetencijos tikrinimui būtiną turinį, taip pat gebėjimų stiprinimo priemones.

Siekiant įdarbinti konkretaus profilio pareigūnus, įdiegiama centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema, grindžiama iš anksto nustatytais planais, darbo krūvio analize ir faktiniais valdžios institucijų poreikiais. Įdarbinimo proceso metu kandidatai testuojami internetu, užtikrinant skaidrią ir objektyvesnę kandidatų atranką.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

C2.2 R1-I1 investicija. Centralizuota atrankos sistema

Šiomis investicijomis siekiama sukurti objektyvesnę ir skaidresnę įdarbinimo sistemą, pagrįstą nustatytais faktiniais poreikiais ir finansiniais ištekliais. Ji užtikrina, kad būtų įdarbinti geriausi ir kompetentingiausi kandidatai, taip prisidėdama prie viešojo administravimo veiksmingumo didinimo.

Investicijos apima šią veiklą:

-parengti ES valstybių narių centralizuotų užimtumo sistemų struktūros lyginamąją analizę ir parengti pasiūlymą dėl naujo užimtumo modelio;

-Teisės aktų sistemos, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymą, pakeitimai, susiję su valstybės tarnautojų įdarbinimo valstybės valdymo įstaigose, profesinėse tarnybose ir vyriausybės įstaigose procedūromis;

-standartizuotų testų ir mokymų rengimas;

-IT platformos kūrimas;

-IT platformos testavimas ir diegimas.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.2 R1-I2 investicija. E. valstybinis egzaminas

Šiomis investicijomis siekiama sukurti naują valstybinio egzamino išlaikymo elektroninėmis priemonėmis sistemą, užtikrinant objektyvesnį, tinkamesnį ir tinkamesnį kandidatų žinių vertinimo būdą, taikant standartizuotą egzaminą raštu.

Investicijos apima taikomosios programinės įrangos, kuria naudojantis parengiamos valstybinio egzamino, prašymo laikyti egzaminą, valstybinio egzamino organizavimo, vykdymo ir išlaikymo bandomosios medžiagos rengimo procedūros, kūrimą. Egzaminų sertifikatas pateikiamas elektroniniu būdu. Sistema sukuria testų užduočių ir medžiagos duomenų bazę, kandidatų duomenų bazę ir užtikrina, kad būtų rengiamos su testų vykdymu ir rezultatais susijusios ataskaitos. Tokia sistema sudaro sąlygas nuolat stebėti ir tobulinti visus valstybinių egzaminų rengimo ir vykdymo procesus. Testų laikymo patalpos keturiuose testų laikymo centruose Zagrebe, Splite, Rijekoje ir Osijeke turi būti įrengtos ir pritaikytos e. egzaminui, taip pat centralizuotai atrankos sistemai (C2.2.R1-I1 investicija).

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

C2.2 R2 reforma. Nauji darbo užmokesčio ir darbo modeliai valstybės ir viešojoje tarnyboje

Šia reforma siekiama nustatyti sąžiningą, skaidrią, nuoseklią ir finansiškai tvarią darbo užmokesčio sistemą valstybės administracijoje ir viešojoje tarnyboje, taip pat standartizuotą, suskaitmenintą ir į naudotoją orientuotą žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą. Siekiant atsižvelgti į naują darbo tikrovę, nustatomas pažangus darbo modelis, suteikiantis pareigūnams reikiamas priemones ir įgūdžius, kad jie galėtų atlikti savo užduotis nuotoliniu būdu.

Remiantis padėties analize ir darbo užmokesčio palyginimu valstybės administracijoje ir viešojoje tarnyboje, sukuriama nauja mokėjimo sistema ir priimamas naujas Valstybės tarnybos darbo užmokesčio įstatymas ir naujas Valstybės tarnybos darbo užmokesčio įstatymas. Į naujuosius aktus įtraukiamos nuostatos dėl darbo vietų vertinimo pagal nustatytus kriterijus ir darbo užmokesčio suderinimo valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose užtikrinimo. Naujuoju darbo užmokesčio modeliu įdiegiama darbo rezultatais (darbo rezultatais) grindžiama atlygio sistema. Iš dalies keičiami valstybės tarnautojų vertinimo ir perkėlimo į aukštesnę pakopą nuostatai. Veiklos rezultatų ir veiksmingumo vertinimas yra karjeros raidos ir paaukštinimo pagrindas.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

C2.2 R2-I1 investicija. Atlyginimų sistemos tobulinimas valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose

Šiomis investicijomis įdiegiama nauja darbo užmokesčio sistema valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose, remiant reformą toje pačioje srityje. Ji užtikrina teisingesnę sistemą valstybės tarnautojų požiūriu, tampa konkurencingesnė ir fiskaliniu požiūriu tvaresnė, kiek tai susiję su bendro darbo užmokesčio svorio išlaikymu valstybės biudžete ir racionalesniu jo paskirstymu.

Įsteigiamas vienas vyriausybės koordinavimo organas, atsakingas už visos veiklos tarpinstitucinį koordinavimą, kurį lydi ekspertų grupės, įskaitant socialinių partnerių atstovus. Išanalizuojama dabartinė darbo užmokesčio sistema ir teisinė sistema ir parengiama lyginamoji analizė su panašiomis valstybėmis narėmis. Remiantis analizėmis parengiamas naujas pasiūlymas dėl naujos darbo užmokesčio sistemos ir teisinės sistemos, į žmogiškųjų išteklių valdymo IT sistemą įtraukiamos devynios naujos funkcijos ir parengiama bei įgyvendinama komunikacijos strategija.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

C2.2 R2-I2 investicija. Hibridinės prieigos prie darbo vietos modelio įdiegimas. Išmanusis darbas

Šiomis investicijomis siekiama įdiegti modelį, pagal kurį valstybės tarnautojai galėtų dirbti nuotoliniu būdu, kad būtų teikiamos nuolatinės aukštos kokybės visiems prieinamos viešosios paslaugos ir didinama pareigūnų motyvacija. Ji nustato novatorišką darbo srautą, grindžiamą darbo laiko ir darbo vietos lankstumo elementu, atsižvelgiant į viešojo administravimo procesų ir planų poreikius. Siekiant sudaryti sąlygas darbuotojams sklandžiai ir nepertraukiamai dirbti, iš dalies keičiami teisės aktai dėl valstybės tarnybos ir darbo santykių, kuriais nustatomas mišrus darbo modelis viešojoje administracijoje ir teisminėse institucijose (Darbo kodeksas, Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo apsaugos įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai).

Siekiant pirmiau nurodytų tikslų, pagal priemonę numatoma tokia veikla:

-Išorės ekspertų dalyvavimas nustatant dabartinę nuotolinio darbo sąlygų padėtį ir rengiant bei įgyvendinant vadovybės mokymus.

-Parengti pasiūlymą dėl mišrios prieigos prie darbo vietos modelio ir plano su visapusišku norminiu sprendimu, kad jį įgyvendintų išorės ekspertai.

-Teisės aktų sistemos ir darbo metodikų pakeitimai.

-Informacinių technologijų (nešiojamųjų kompiuterių, planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir reikiamos programinės įrangos) įsigijimas vykdant skaidrius viešųjų pirkimų procesus.

-Darbuotojų mokymas.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 30 d.

reforma. Saugojimo bazių ir archyvų įrašų skaitmeninė transformacija

Šia reforma siekiama pagerinti valdžios institucijų vykdomą dokumentų valdymą, kad būtų pagerinti verslo procesai. Tikimasi, kad priemonė sudarys sąlygas veiksmingiau teikti viešojo administravimo paslaugas naudojant įdiegtus IRT sprendimus, kuriais užtikrinamas sąveikumas ir dalijimasis duomenimis, išlaidų mažinimas, verslo skaidrumas ir piliečių teisių apsauga.

Be to, valdžios institucijos ketina sukurti ir įdiegti skaitmeninę viešąją paslaugą, kad būtų suteikta prieiga prie skaitmeninių išsaugojimo bazių, pastatytų kultūros ir istorinėms vietovėms. Be to, būtinų standartų ir kriterijų parengimas turi pagerinti bendrą viešojo administravimo veiksmingumą šioje srityje. Numatoma plėtoti nacionalinę archyvų informacinę sistemą, stiprinti valstybės archyvų infrastruktūrą ir žmogiškuosius pajėgumus, taip pat stiprinti dokumentų kūrėjų ir savininkų gebėjimus skaitmeninti analoginius popierinius įrašus, kad būtų pagerintos skaitmeninės viešosios paslaugos, suteikiant greitesnę prieigą prie dokumentų ir geriau užtikrinant naudotojų ir visų suinteresuotų piliečių teises.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

C2.2 R3-I1 investicija „Skaitmeninės infrastruktūros ir viešojo administravimo paslaugų diegimas plėtojant išsaugojimo pagrindo sistemą“

Šias investicijas sudaro naujos skaitmeninės viešosios paslaugos, susietos su esamomis skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis, sukūrimas, siekiant sumažinti administracines kliūtis ir sudaryti sąlygas pareigūnams greičiau ir veiksmingiau nagrinėti bylas.

Šią priemonę sudaro skaitmeninių išsaugojimo bazių kūrimas.

C2.2 R3-I2 investicija „Skaitmeninės viešojo sektoriaus infrastruktūros ir paslaugų gerinimas plėtojant nacionalinę archyvų informacinę sistemą ir stiprinant nacionalinį archyvų tinklą“

Šias investicijas sudaro valdžios institucijų ir teismų sistemos sukurtų dokumentų valdymo ir archyvavimo gerinimas suteikiant prieigą visoms susijusioms valdžios institucijoms.

Investicijas sudaro nacionalinės archyvų informacinės sistemos sukūrimas ir naujos e. archyvo paslaugos sukūrimas valstybės informacinėje infrastruktūroje.

R4 reforma. Funkcinė ir tvari vietos valdžia

Šia reforma siekiama sukurti aukštos kokybės ir veiksmingą vietos ir regionų valdžios institucijų sistemą skatinant tiek funkcinę, tiek faktinę vietos valdžios institucijų integraciją. Tikimasi, kad reforma prisidės prie geresnio, veiksmingesnio ir skaidresnio viešųjų paslaugų teikimo piliečiams, suteikiant jiems lygias galimybes patenkinti savo poreikius ir interesus, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Atitinkami teisės aktai, t. y. Kroatijos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto vykdymo įstatymas, iš dalies keičiami ir sukuriamas finansinės paramos mechanizmas, kad būtų skatinami tiek funkciniai, tiek faktiniai susijungimai. Užtikrinama pakankamai valstybės biudžeto išteklių, kad būtų finansiškai skatinamas faktinis ne mažiau kaip 20 proc. vietos valdžios vienetų susijungimas ir ne mažiau kaip 40 proc. vietos valdžios vienetų funkcinis susijungimas. Mechanizmo kūrimo etape nustatomi keli galimi bendrų veiklos rezultatų finansavimo modeliai, atsižvelgiant į paslaugų, kurias turi teikti vietos ir regionų valdžios institucijos, apimtį, kaip apibrėžta teisės aktuose, ir į padalinių poreikius, apie kuriuos pranešta, kad jie galėtų vykdyti bendras užduotis. Sėkmingas faktinių arba funkcinių susijungimų proceso užbaigimas yra būtina papildomų išteklių skyrimo arba bendro finansavimo iš nacionalinio biudžeto sąlyga. Kroatijos vyriausybės sprendime nustatomi paskatų kriterijai ir lygis, numatant didesnes fiskalines paskatas faktiniam susijungimui, o paskatos funkciniam susijungimui priklauso nuo susijungimui numatytų funkcijų skaičiaus ir tipo.

Reglamentų, susijusių su finansinės paramos vietos ir regionų valdžios institucijoms mechanizmu, pakeitimai, leidžiantys išmokėti susijungimo finansines paskatas.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

C2.2 R4-I1 investicija. Tolesnis vietos ir regionų valdžios institucijų vienetų optimizavimas ir decentralizavimas remiant funkcinius ir faktinius susijungimus

Šios priemonės tikslas – teikti paramą vietos valdžios vienetams priimant sprendimus dėl funkcinių ar faktinių susijungimų, kad būtų pagerinta vietos valdžios paslaugų kokybė.

Šias investicijas sudaro IT sistemos atnaujinimas, siekiant paremti susijusią reformą (C2.2 R4) ir sukurti aukštos kokybės sistemą, skirtą skatinti funkcinį ir faktinį vietos valdžios vienetų susijungimą.

H.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
163	C2.2. R1	M	Iš dalies pakeista teisės aktų sistema dėl centralizuotos atrankos sistemos valstybės administracijoje, nustatant būtiną valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir sukuriant modernią įdarbinimo sistemą	Iš dalies pakeistos centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos sistemos teisinės sistemos įsigaliojimas,				2 ketvirtis	2023	Į peržiūrėtus teisės aktus įtraukiamos bent šios priemonės: apibrėžti konkrečiai nacionalinei administracijai būdingus darbo profilius, kad būtų pritraukta reikiama kompetencija ir įgūdžiai; - sukurti bendrą užimtumo platformą, kad įdarbinimo procedūros būtų centralizuotos vienoje visoms nacionalinėms administracijoms skirtoje platformoje; - Pakoreguoti įdarbinimo procesą: i) perėjimas nuo vien žiniomis grindžiamos sistemos prie sistemos, kuri visų pirma grindžiama kompetencijomis ir tinkamais įgūdžiais; ii) valstybės tarnautojų gebėjimų vertinimo; iii) atskiriant įdarbinimą pradiniu lygmeniu, kuris turėtų būti grindžiamas tik kompetencija, ir specializuotų profilių įdarbinimą, kuris turėtų apimti kompetenciją ir atitinkamą darbo patirtį ir sudaryti sąlygas siekti karjeros aukštesniu lygmeniu; - Stiprinti įsipareigojimą siekti lyčių pusiausvyros ir užtikrinti lyčių lygybę įdarbinant, taip pat skatinti moteris eiti vyresniosios vadovybės pareigas.
164	C2.2. R1–I1	T	100 proc. visų naujai įdarbintų nuolatinių valstybės tarnautojų dirba tik per naują centralizuotą, suskaitmenintą ir standartizuotą atrankos ir įdarbinimo sistemą, prieinamą per naujai sukurtą IT platformą.		% (procentais)	0	100	4 ketvirtis	2024	Įdiegiama ir įgyvendinama centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema, grindžiama iš anksto nustatytais priėmimo planais, grindžiamais darbo krūvio analize ir faktiniais valdžios institucijų poreikiais įdarbinti tam tikro profilio pareigūnus. Sistemoje numatoma, kad įdarbinimo proceso metu kandidatai būtų tikrinami internetu, siekiant užtikrinti skaidresnę ir objektyvesnę kandidatų atranką.
165	C2.2. R1–I2	T	100% visų valstybės institucijų pareigūnų privalo išlaikyti valstybinį egzaminą, skaitmeniniu būdu išlaikyti valstybinį egzaminą, pagrįstą nauju egzamino modeliu.		% (procentais)	0	100	4 ketvirtis	2022	100 proc. visų viešųjų institucijų pareigūnų, kurie privalo išlaikyti valstybinį egzaminą, išlaiko egzaminą naudodami visiškai suskaitmenintą modelį. Valstybinio egzamino išlaikymo procesas suskaitmeninamas, kad egzaminų sistema taptų skaidresnė, prieinamesnė (keliose šalies vietose) ir veiksmingesnė.
166	C2.2. R2	M	Įstatymų dėl atlyginimų valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose ir judumo taisyklių įsigaliojimas	Įstatymų dėl darbo užmokesčio valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose ir nuostatų dėl vertikalaus ir horizontalaus valstybės tarnautojų judumo valstybės administracijoje įsigaliojimas				2 ketvirtis	2023	Nauji teisės aktai dėl darbo užmokesčio valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose sudaro sąlygas sąžiningai ir skaidriai įvertinti pareigybes pagal nustatytus kriterijus, užtikrinant valstybės tarnybos ir valstybės tarnybos lygių ir premijų suderinimą, koeficientų nustatymą profesiniu lygmeniu konsultuojantis su socialiniais partneriais ir atlygio sistemos, grindžiamos veiklos rezultatais (darbo rezultatais), nustatymą. Sukuriama nauja mokėjimų sistema, o naujuose įstatymuose dėl valstybės tarnautojų atlyginimų ir valstybės tarnautojų atlyginimų numatomos nuostatos, kuriomis siekiama sąžiningai ir skaidriai įvertinti pareigybes pagal nustatytus kriterijus ir užtikrinti atlyginimų suderinimą valstybės tarnyboje ir valstybės tarnybose, taip pat nustatoma darbo rezultatais grindžiama atlygio sistema. Iš dalies keičiama vertikaliojo ir horizontaliojo judumo teisinė sistema (Viešosios tarnybos aktas ir įstatai). Tai apima karjeros planą, kuris apima galimybę užimti viduriniosios ir vyresniosios grandies vadovų pareigas ir stiprinti karjeros raidos ir veiklos rezultatų vertinimo ryšį. Be to, nustatant išankstines veiksmingos darbo rinkos viešojo administravimo sektoriuje sąlygas, įskaitant a) skaidrios ir vienodos visų laisvų darbo vietų viešojo administravimo sektoriuje reklamos sistemos sukūrimą, b) galimybę kreiptis dėl bet kurios laisvos darbo vietos bet kurioje viešojo administravimo srityje.
167	C2.2. R2-I1	T	Žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, Valstybės pareigūnų registrą ir centralizuotą darbo užmokesčio sistemą (RegZap – Cop) papildo devynios naujos funkcijos, kuriomis skaitmeninami visi susiję procesai, kad būtų supaprastintas ir paspartintas darbo užmokesčio sistemos pakeitimas.		Skaičius	0	9	2 ketvirtis	2024	REGZAP-COP sukuriamos ir įdiegiamos devynios naujos funkcijos: aktų dėl darbuotojų teisių ir pareigų, vertinimo, darbo įrašų, karjeros planavimo ir raidos, vidaus darbo rinkos ir pareigūnų individualizuoto požiūrio į sistemą, komandiruočių rengimas), siekiant padėti įgyvendinti siūlomus atlyginimų sistemos pakeitimus.
168	C2.2. R2-I2	T	Bent 20 proc. valstybės tarnautojų dirba pagal išmaniojo darbo modelį		% (procentais)	0	20	3 ketvirtis	2023	20 proc. valstybės tarnautojų jau dirba pagal pažangaus darbo modelį, todėl jie gali dirbti nuotoliniu būdu, kad galėtų nuolat teikti aukštos kokybės viešąsias paslaugas, kurios būtų prieinamos visiems, ir didinti pareigūnų motyvaciją.
169	C2.2. R2-I2	T	Ne mažiau kaip 60 proc. valstybės tarnautojų apmokyti išmanaus darbo metodo		% (procentais)	0	60	3 ketvirtis	2023	60 proc. valstybės tarnautojų yra apmokyti išmanaus darbo modelio ir turi reikiamų įgūdžių dirbti nuotoliniu būdu, kad galėtų nuolat teikti visiems prieinamas aukštos kokybės viešąsias paslaugas ir didinti pareigūnų motyvaciją.
170	C2.2. R3	M	E. išsaugojimo paslaugos sukūrimas	E. išsaugojimo bazinė skaitmeninė viešoji paslauga veikia visu pajėgumu ir yra prieinama				4 ketvirtis	2023	Sukūrus skaitmeninę infrastruktūrą ir viešojo administravimo paslaugas, išsaugojimo bazių sistemos sukūrimas pagerina valdžios institucijų ir kitų dokumentų kūrėjų vykdomą dokumentų valdymą kaip esmines pagalbines visų verslo procesų funkcijas. E. išsaugojimo sistema sudaro sąlygas veiksmingiau teikti viešojo administravimo paslaugas naudojant įdiegtus IRT sprendimus, kuriais užtikrinamas sąveikumas ir dalijimasis duomenimis, išlaidų mažinimas, verslo skaidrumas ir piliečių teisių apsauga. Sukuriama skaitmeninė viešoji paslauga (e. išsaugojimo bazė), susieta su esamomis skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis, šalinant administracines kliūtis licencijavimo procese pagal Kultūros vertybių apsaugos ir išsaugojimo įstatymą.
171	C2.2. R3	M	Nacionalinės archyvų informacinės sistemos sukūrimas	Nacionalinių archyvų informacinė sistema veikia visu pajėgumu ir yra prieinama				2 ketvirtis	2024	Sukuriama nacionalinė archyvų informacinė sistema, skirta valdžios institucijų ir kitų dokumentų kūrėjų atliekamam dokumentų tvarkymui gerinti, kuri yra esminė pagalbinė visų veiklos procesų funkcija.
172	C2.2. R3-I1	T	60 viešai prieinamų išsaugojimo bazių sudėtingiausiems didelės paminklinės vertės kultūriniams ir istoriniams objektams sukūrimas		Skaičius	0	60	2 ketvirtis	2026	Sukurta ir viešai paskelbta IT platforma, kurioje yra bent 60 e. išsaugojimo bazių. Didelės paminklinės vertės kultūros istoriniams objektams, atitinkantiems pavojaus ir skubaus užbaigimo kriterijus, atsižvelgiant į planuojamus statybos darbus, sukuriama e. išsaugojimo bazė.
173	C2.2. R3-I2	T	600 dokumentų kūrėjų naudojasi archyvų informacine sistema		Skaičius	0	600	2 ketvirtis	2026	Bent 600 kūrėjų naudojasi nacionaline informacine sistema dokumentams tvarkyti ir saugoti. . Kuriant nacionalinę archyvų informacinę sistemą vykdoma ši veikla: ·8 regioninių valdžios institucijų archyvų saugojimo pajėgumų stiprinimas siekiant perduoti nuolatinius popierinius įrašus, ·WDokumentinių dokumentų rengimas ir atranka teisminėse institucijose, ·teisminių institucijų įrašų, kurie praėjo saugojimo laikotarpius ir nebenaudojami įprastiems verslo procesams, sunaikinimas, ·Atrinktų popierinių įrašų, likusių teisminėse institucijose, skaitmeninimas pagal archyvų skaitmeninimo profesines gaires ir galiojančius teisės aktus.
174	C2.2. R4	M	Teisės aktų sistemų pakeitimas siekiant skatinti savanorišką funkcinį ar faktinį vietos valdžios vienetų (LGU) susijungimą ir Kroatijos Vyriausybės sprendimo dėl mokestinių paskatų suteikimo už savanorišką funkcinį ar faktinį susijungimą kriterijų priėmimas	Teisės aktų sistemos įsigaliojimas				1 ketvirtis	2022	Iš dalies pakeista teisės aktų sistema ir finansinės paramos mechanizmu skatinamas funkcinis ir veiksmingas vietos valdžios vienetų (LGU) sujungimas, kartu užtikrinant pakankamus valstybės biudžeto išteklius, kad būtų finansiškai skatinamas faktinis bent 20 proc. LGU, t. y. ne mažiau kaip 40 proc. LGU, sujungimas laikotarpiu iki 2026 m. Tai darydami funkciškai sujungti LGU išlaiko tuos pačius biudžeto išteklius, kuriuos turėjo iki susijungimo, ne trumpiau kaip dvejus metus, paskatos taip pat apima vienkartines derinimo išlaidas ir suteikia papildomų išteklių, pagrįstų per ateinančius penkerius metus sutaupytomis lėšomis. Be to, paskatos realiems LGU susijungimams apima vienkartinius kapitalo pervedimus per penkerius metus, kuriuos LGU naudos infrastruktūros projektams. Kroatijos vyriausybės sprendime nustatomi paskatų kriterijai ir lygis, numatant didesnes fiskalines paskatas faktiniam susijungimui, o paskatos funkciniam susijungimui priklauso nuo susijungimui numatytų funkcijų skaičiaus ir tipo. Priėmus Kroatijos Respublikos Vyriausybės sprendimą, Oficialiajame leidinyje skelbiamas viešas kvietimas LGU pareikšti susidomėjimą savanorišku funkciniu ar faktiniu susijungimu.
175	C2.2. R4-I1	M	Savanoriškų funkcinių ir realių jungčių rėmimo mechanizmas ir visapusiškos paramos sistemos, skirtos funkciniam ir veiksmingam riedmenų vienetų sujungimui, sukūrimas	Įdiegtas visapusiškas paramos mechanizmas, skirtas funkciniams ir (arba) faktiniams vietos valdžios vienetų susijungimams.				2 ketvirtis	2025	Atnaujinama IT sistema, sukurta įgyvendinant Europos socialinio fondo projektą „Vietos ir regionų savivaldos sistemos optimizavimas“, siekiant remti ir skatinti vietos valdymo vienetus bendrai vykdyti užduotis (funkcinis sujungimas) arba faktiškai sujungti su kitais vietos savivaldos vienetais, . Parama tolesniam funkcinio darbo optimizavimo procesui pagal vietos padalinių kompetenciją apima: - (savarankiško) vertinimo klausimynas, kurį parengė ir užpildė vietos valdžios vienetai, kad įvertintų vienetų pajėgumą vykdyti jų kompetencijai priklausančias užduotis ir parodytų poreikį ir suinteresuotumą bendrai vykdyti užduotis, t. y. faktinį susijungimą, visuose vietos valdžios vienetuose; - gairės, kurios rengiamos remiantis pirmiau minėtais duomenimis. - operacijų, tinkamų bendrai atskirų vienetų veiklai, siekiant padidinti veiksmingumą, nustatymas, galimų partnerių nustatymas tiksliniams ir faktiniams susijungimams, siūlomi susijungimų modeliai. IT paramos sistemos, skirtos funkciškai susieti vietos valdžios padalinių užduotis, įdiegimas Baigtas 50 valstybės administracijos pareigūnų švietimas, siekiant padėti vietos valdžios vienetams palaikyti funkcinius ryšius ir faktinius susijungimus. - 100 vietos valdžios vienetų pareigūnų švietimas, kad jie galėtų atlikti bendras užduotis, susijusias su užbaigtu funkciniu ryšiu.

H.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas

Reforma C2.2 R5 „Nauji darbo užmokesčio ir darbo modeliai valstybės tarnyboje ir viešojoje tarnyboje“. Reformos užmojų padidinimas nustatant papildomus konkrečius reikalavimus dėl įstatų turinio

Šia reforma siekiama padidinti užmojį įgyvendinti R2 reformą „Nauji darbo užmokesčio ir darbo modeliai valstybės tarnyboje ir viešojoje tarnyboje“, įtraukiant konkrečius reikalavimus dėl įstatų, pridedamų prie pagal R2 priimto Įstatymo dėl darbo užmokesčio valstybės tarnyboje ir viešojoje tarnyboje, turinio.

Vyriausybės dekretuose, kuriais remiamas Įstatymas dėl darbo užmokesčio valstybės ir viešosiose tarnybose, išsamiai apibrėžiami koeficientų intervalai ir darbo užmokesčio grupės pagal vienodą valstybės įstaigų ir viešųjų tarnybų darbo užmokesčio skalę.

Be to, Vyriausybės nutarime nustatomi pareigybių pavadinimai, paskyrimo į konkrečią pareigybę sąlygos, pareigybių klasifikacija, atitinkamas darbo užmokesčio lygis ir to lygio darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientai nustatomi remiantis darbo vertinimu, atsižvelgiant į standartinius darbo vertinimo ir klasifikavimo kriterijus, kaip apibrėžta Įstatyme dėl darbo užmokesčio valstybės ir viešosiose tarnybose (pvz., darbo vietų sudėtingumas, reikalaujama profesinė patirtis, darbo savarankiškumas ir reikalaujama papildoma kompetencija bei licencijos). Būdą, kuriuo standartiniai kriterijai turi būti taikomi darbo vertinimo ir klasifikavimo procese, nustato Vyriausybės nuostatai.

Darbo vietų lyginamąja analize siekiama užtikrinti vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo įgyvendinimą taikant vienodus standartinius lyginamuosius standartus ir iki šiol panaikinti praktiką, pagal kurią už tas pačias ar panašias darbo vietas, bet skirtingose valstybės įstaigose ar viešosiose tarnybose, mokamas skirtingas darbo užmokestis.

Galiausiai įstatais siekiama užtikrinti, kad tas pats lygis būtų priskirtas prie tokios pačios arba beveik tokios pačios vertės pareigybių, atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, atsakomybę, darbo savarankiškumą ir kitus standartinius kriterijus.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

H.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Priemonė

Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė

Vardas, pavardė

Kokybiniai rodikliai
(tarpinėms reikšmėms)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslų atveju)

Laikas

Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas

Skyrius

Pradinė reikšmė

Tikslas

Ketvirtis

Metai

393

C2.2.R5

Įstatymų, kuriais reglamentuojami nauji darbo užmokesčio modeliai ir centralizuota atrankos sistema civilinėse ir viešosiose tarnybose, įsigaliojimas

Vyriausybės nutarimų, kuriais nustatomi naujų darbo užmokesčio modelių reglamentavimo valstybės ir viešosiose tarnybose kriterijai, įsigaliojimas

2 ketvirtis

2024

Įsigaliojo šeši poįstatyminiai aktai, kuriuose išsamiai nustatoma valstybės ir viešųjų tarnybų darbuotojų darbo užmokesčio lygių ir koeficientų sistema, taip pat valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo rezultatų vertinimo valstybės įstaigose ir viešosiose tarnybose tvarka, kriterijai ir metodas. Įstatuose prireikus atsižvelgiama į Pasaulio banko pagal C2.2.R2-I1 investiciją atliktą analizę.

Įstatuose apibrėžiama:

-Įstatyme dėl darbo užmokesčio civilinėse ir viešosiose tarnybose nustatytų standartinių kriterijų taikymo valstybės įstaigų ir viešųjų tarnybų pareigybių vertinimo ir klasifikavimo procedūroje metodą (valstybės administracijos ir viešųjų tarnybų ekspertų grupės vertins pareigybes ir, bendradarbiaudamos su Teisingumo ir administravimo ministerija arba Darbo, pensijų sistemos, šeimos ir socialinės politikos ministerija, atliks analizę, į kurią reikia atsižvelgti nustatant darbo užmokesčio koeficientus);

pareigybių pavadinimai, atrankos į pareigybes sąlygos, pareigybių klasifikacija ir atitinkami darbo užmokesčio lygiai, taip pat darbo užmokesčio koeficientai valstybės tarnyboje (sujungus arba sumažinus pareigybių skaičių);

-vienodos darbo užmokesčio skalės koeficientų intervalai pagal darbo užmokesčio kategorijas valstybės ir viešosiose tarnybose;

pareigūnų (įskaitant vadovaujančias pareigas einančius pareigūnus) ir valstybės tarnybos darbuotojų darbo rezultatų vertinimo procedūra, kriterijai ir metodas.

I. Komponentas Nr. 2.3. SKAITMENINIS VISUOMENĖS PERDAVIMAS IR VIEŠOJI ADMINISTRACIJA

2020 m. Kroatija užima 20-ą vietą skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) ir turi daug galimybių pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą internetu. Žemas Kroatijos skaitmeninis junglumas taip pat trukdo tolesnei šalies skaitmeninės ekonomikos plėtrai ir prisideda prie skaitmeninės atskirties tarp miesto ir kaimo vietovių.

Šio komponento tikslas – remti Kroatijos ekonomikos ir visuomenės skaitmeninę pertvarką. Ji apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama skaitmeninti viešąjį administravimą, didinti internetinių viešųjų paslaugų teikimą ir suteikti prieigą prie gigabitinio junglumo tinklų rinkos nepakankamumo paveiktose vietovėse, įskaitant kaimo vietoves.

Šis komponentas padeda įgyvendinti šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „konsoliduoti socialines išmokas ir gerinti jų gebėjimą mažinti skurdą“(2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „didinti prieigą prie skaitmeninės infrastruktūros ir paslaugų“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir „koncentruoti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į spartųjį plačiajuostį ryšį“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Komponentą sudaro keturios reformos ir dvidešimt investicijų.

I.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

reforma „Skaitmeninės Kroatijos strategija ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei koordinavimo stiprinimas siekiant sėkmingos visuomenės ir ekonomikos skaitmeninės pertvarkos“

Šios reformos tikslas – valdyti Kroatijos visuomenės ir ekonomikos skaitmeninę transformaciją ateinantį dešimtmetį. Jame pateikiama strateginė programa „Kroatijos 2030 m. skaitmeninė strategija“, kurioje nustatomas investicijų į skaitmeninę pertvarką pagrindas ir apibrėžiami strateginiai tikslai šiose srityse: i) ekonomikos skaitmeninė pertvarka, ii) viešojo administravimo ir teisingumo skaitmeninimas, iii) skaitmeninis junglumas ir (arba) plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklų plėtra ir iv) skaitmeninių įgūdžių ugdymas ir skaitmeninių darbo vietų kūrimas.

Reforma taip pat sukuriamas mechanizmas, skirtas koordinuoti projektų, kuriais remiama visuomenės ir ekonomikos skaitmeninė transformacija nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, rengimą ir įgyvendinimą, kartu pateikiant gaires dėl aiškaus investicijų prioritetų nustatymo ir vertinimo kriterijų.

C2.3 R2 reforma. Informacinių sistemų sąveikumo gerinimas

Šios reformos tikslas – remti skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimą ir palengvinti piliečių ir (arba) įmonių ir viešojo administravimo institucijų sąveiką. Reforma taip pat siekiama įdiegti pažangią duomenų analizę nacionalinėje administracijoje, kad būtų remiamas duomenimis grindžiamas sprendimų priėmimas visais administracijos lygmenimis.

Nors Kroatijos valdžios institucijos šiuo metu naudoja šimtus skirtingų registrų ir duomenų bazių, tikimasi, kad reforma bus sudarytos išankstinės sąlygos sukurti centrinį registrą (centrinę sąveikią sistemą), jungiantį pagrindinius registrus (C2.3.R2.I1), taip pat sukurti centrinę duomenų bazę, kad kompetentingos institucijos galėtų naudotis pažangia duomenų analize (C2.3.R2.I2).

Tikimasi, kad reforma paskatins sisteminius pokyčius kuriant sąveikias sistemas nacionaliniu lygmeniu ir priimant duomenimis grindžiamus sprendimus. Taip pat tikimasi pagerinti kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą internetu įmonėms ir piliečiams.

Priemone apibrėžiama centrinės sąveikumo sistemos valdymo organizacinė ir valdymo struktūra, taip pat prie centrinės sąveikumo sistemos prijungtinų e. paslaugų katalogas. Ji taip pat kuria duomenų rinkimo, apdorojimo, analizės, rodymo ir dalijimosi jais ekosistemą, siekdama įdiegti duomenų analizę nacionalinėje administracijoje kaip naują darbo visais sprendimų priėmimo lygmenimis būdą.

Ši reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R2-I1 investicija. Centrinės sąveikumo sistemos sukūrimas

Šių investicijų tikslas – ištaisyti dabartinį registrų susiskaidymą pagal Europos sąveikumo sistemą (EIF).

Priemonę sudaro centrinės sąveikumo sistemos sukūrimas.

C2.3 R2-I2 investicija. Centrinės duomenų saugyklos ir verslo analizės sistemos sukūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti valdžios institucijoms skirtą centrinę duomenų saugyklą (DWH), kuri turėtų pagerinti duomenų valdymo sistemą, palengvindama duomenų rinkimą standartizuotais formatais, duomenų tvarkymą, analizę ir dalijimąsi jais tarp valdžios institucijų (pvz., valstybės ir vietos valdžios vienetų). Platforma sudaro sąlygas atlikti tikralaikę duomenų analizę ir rengia pažangias duomenų analizės priemones (pvz., iš anksto nustatytus veiklos rodiklius, rodiklių suvestines ir kasdienes ataskaitas), kurios, kaip tikimasi, labai pagerins duomenimis grindžiamą sprendimų priėmimą visais nacionalinės administracijos lygmenimis.

Dalis duomenų saugyklos taip pat turi būti prieinama piliečiams ir įmonėms, kad privatusis sektorius galėtų kurti ir plėtoti pridėtinės vertės paslaugas, susijusias su jiems prieinamais duomenimis ir analitinėmis priemonėmis.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I1 investicija. Bendrų paslaugų centro modernizavimas

Šios investicijos tikslas – padidinti Valstybės debesijos (Bendrųjų paslaugų centras, toliau – CDU) pajėgumus.

Priemonė apima valstybinės debesijos modernizavimą ir jos naudotojų skaičiaus didinimą.

C2.3 R3-I2 investicija. Policijos gebėjimų kovoti su kibernetiniais nusikaltimais stiprinimas

Investicijų tikslas – stiprinti Vidaus reikalų ministerijos gebėjimus kovoti su kibernetiniais nusikaltimais.

Investicijos apima specializuotos policijos įrangos, skirtos skaitmeniniams įrodymams analizuoti, pirkimą, specializuotą policijos pareigūnų mokymą nustatyti kibernetinius išpuolius ir su jais kovoti, taip pat įmonėms ir piliečiams skirtos viešosios prevencijos kampanijos, kuria siekiama didinti informuotumą apie kibernetinius nusikaltimus, įgyvendinimą.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I3 investicija. Vieno langelio principo taikymas visoms e. viešosios pagalbos tarnybos paslaugoms

Investicijos tikslas – sukurti vieno langelio principu veikiančią sistemą, kuri suderintų ir centralizuotų visų viešojo administravimo institucijų internetinių paslaugų pagalbos tarnybų sistemą. Tikimasi, kad vieno langelio principu veikiantis centras teiks naują, patobulintą paslaugą piliečiams ir įmonėms bendrauti su viešojo administravimo institucijomis ir sudarys sąlygas naudotojams lengvai rasti prašomą informaciją. Vieno langelio principu veikiančioje sistemoje taip pat turi būti įdiegtos funkcijos, kuriomis naudodamiesi naudotojai galėtų siųsti atsiliepimus, vertinti bendravimo su valstybės tarnautojais kokybę ir po vertinimo, o tai, kaip tikimasi, pakeis Kroatijos viešojo administravimo institucijų ir jos naudotojų sąveiką.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I4 investicija. CEZIH sveikatos informacinės infrastruktūros sistemų konsolidavimas

Investicijos tikslas – atnaujinti Kroatijos Respublikos centrinę informacinę sveikatos sistemą (CEZIH), kuria naudojasi visi sveikatos sistemos dalyviai (pvz., ligoninės, medicinos darbuotojai, medicinos mokyklos, visuomenės sveikatos įstaigos, vaistinės, laboratorijos).

Investicijomis visų pirma siekiama perkelti sistemą į Valstybinę debesiją (Bendrųjų paslaugų centrą) ir sukurti veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių sprendimus, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas ir nuolatinis, patikimas ir saugus Centrinės sveikatos informacinės sistemos veikimo būdas.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

C2.3 R3-I5 investicija. Skaitmeninės tapatybės kortelės diegimo projektas

Investicijų tikslas – skatinti elektroninių parašų naudojimą piliečiams bendraujant su viešojo administravimo institucijomis. Tikimasi, kad priemonė leis e. ID naudotojams pasirašyti dokumentus mobiliosiose platformose naudojantis mobiliąja programėle „Certilia“.

Ji sukuria skaitmeninės tapatybės valdymo sistemą (IDP) ir mobiliojo parašo sistemą nuotoliniams sertifikatams, skirtiems nuotoliniam kvalifikuotam elektroniniam parašui, išduoti. Tokio sertifikato išdavimas yra būtina dokumentų pasirašymo elektroniniu būdu mobiliosiose platformose arba mobiliosiose parašo programėlėse sąlyga.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I6 investicija. Investicijos į valstybės informacinės infrastruktūros tinklą

Šios investicijos tikslas – modernizuoti ir išplėsti valstybės informacinės infrastruktūros tinklo (DII tinklo) pajėgumus.

Priemonę sudaro DII tinklo modernizavimas ir naujų naudotojų prijungimas prie DII tinklo.

C2.3 R3-I7 investicija. Teritorijų planavimo, statybos ir valstybės turto sistemos tobulinimas skaitmeninant

Šių investicijų tikslas – atnaujinti Erdvinių planų informacinę sistemą (ISPU) į integruotą teritorijų planavimo informacinę sistemą ir sudaryti sąlygas skaitmeninti procedūras, susijusias su atskirų projektų rengimu ir įgyvendinimu.

Priemonę sudaro naujos kartos teritorijų planų rengimas ir ISPU modernizavimas.

C2.3 R3-I8 investicija. Skaitmeninės judriojo ryšio platformos sukūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti mobiliąją skaitmeninę viešųjų paslaugų platformą, kad piliečiai galėtų lengvai naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis savo išmaniuosiuose telefonuose. Esamos e. piliečių paslaugos sukurtos asmeniniams kompiuteriams ir šiuo metu nėra pritaikytos mobiliesiems įrenginiams, todėl reikia prie mobiliųjų programų pritaikytos platformos.

Šiomis investicijomis, naudojant pažangiausias technologijas ir standartus, sukuriama platforma, kurioje užtikrinamas standartizuotas viešųjų paslaugų siūlymo mobiliosiose platformose būdas (pvz., prašymas pateikti gimimo liudijimą, prašymas pateikti gyvenamosios vietos įrodymą, adreso pakeitimo registravimas; motorinės transporto priemonės registravimas). Ji sujungia visus susijusius registrus ir duomenų bazes su centrine duomenų mainų magistrale (GSB). Investicijomis taip pat sudaromos sąlygos nacionalinę tapatybės atpažinimo sistemą (NIAS) atnaujinti, kad ji atitiktų naujausias mobiliųjų platformų tapatumo nustatymo tendencijas, įdiegiant šiuolaikinius biometrinių taikomųjų programų metodus.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I9 investicija. Naujos Kroatijos Respublikos elektroninių viešųjų pirkimų biuletenio platformos sukūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti naują e. viešųjų pirkimų sistemos IT platformą, siekiant remti viešųjų pirkimų proceso skaitmeninimą ir įgyvendinti naujas standartines viešųjų pirkimų skelbimo formas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780 (e. formos).

Investicijomis modernizuojama Kroatijos elektroninio viešųjų pirkimų skelbimo (EOJN) IT platforma, kuri šiuo metu grindžiama pasenusia technologija ir tinkamai nepalaiko veiksmingo viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo. Visų pirma šia priemone sudaromos sąlygos susieti visus viešųjų pirkimų procesus (nuo viešųjų pirkimų plano iki procedūros vykdymo ir duomenų apie mokėjimus pagal sudarytas sutartis) ir nustatomi privalomi internetiniai apeliaciniai skundai (e. apeliaciniai skundai) ir galimybė sumokėti mokesčius internetu. Investicijomis taip pat nustatoma atitikties tam tikriems būtiniausiems privalomiems kriterijams ir tikslams (pvz., strateginiams, žaliesiems ar novatoriškiems viešiesiems pirkimams) stebėjimo sistema.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I10 investicija. Bendros Europos strategijos skaitmeninimas (eHZZ)

Šių investicijų tikslas – skaitmeninti Kroatijos užimtumo tarnybą (CES – HZZ).

Priemonę sudaro CES skaitmeninės tapatybės valdymo sistemos ir skaitmeninių žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos diegimas ir CES skaitmeninimo modernizavimas.

C2.3 R3-I11 investicija – IRT parama HZMO (eHZMO) modernizavimui

Šios investicijos tikslas – modernizuoti Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) IT sistemą ir suskaitmeninti jo pagrindinius veiklos procesus.

Priemonę sudaro HZMO IT sistemos modernizavimas.

investicija „HZMO archyvų skaitmeninimas“ (eArhiva)

Šių investicijų tikslas – suskaitmeninti Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) archyvus ir pagerinti bendrus HZMO darbo rezultatus bei archyvų ekonominį efektyvumą.

Priemonę sudaro skaitmeninių archyvų (skaitmeninių archyvų valdymo sistemos) veikimo užtikrinimas ir nacionalinio archyvo puslapių nuskaitymas ir skaitmeninis indeksavimas.

C2.3 R3-I13 investicija. Mokesčių administratoriaus skaitmeninė transformacija

Šių investicijų tikslas – modernizuoti mokesčių administravimo informacinę sistemą ir padidinti mokesčių administravimo veiksmingumą.

Pagal šią priemonę atnaujinta mokesčių administravimo informacinė sistema įdiegiama internete ir padaroma prieinama.

C2.3 R3-I14 investicija – Mokėjimo negrynaisiais pinigais sistemos įgyvendinimas ekonomikoje naudojant e. sąskaitas faktūras su integruotais e. archyvais ir aktyvia mokesčių apskaita

Šių investicijų tikslas – sukurti internetinę mokesčių apskaitos sistemą, siekiant sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą.

Investicijomis bus sukurta nauja IT sistema, skirta valdžios institucijų išrašytoms elektroninėms sąskaitoms faktūroms (e. sąskaitoms faktūroms) už mokėjimą negrynaisiais pinigais registruoti Mokesčių administravimo informacinėje sistemoje. Investicijomis taip pat sukuriama PVM pažangi internetinė apskaitos sistema,

Tikimasi, kad investicijos padės supaprastinti mokesčių deklaracijas, nes sumažės reikalingų formų skaičius ir bus remiamas mokestinių prievolių vykdymas.

Investicijos užbaigiamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R3-I15 investicija. Turizmo taikomųjų programų sprendimų kūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti naujas IT priemones, kurios padėtų veiksmingai valdyti turizmo plėtrą ir remti sektoriaus tvarumą.

Priemonę sudaro keturios IT priemonės.

C2.3 R3-I16 investicija „Sporto ir poilsio procesų skaitmeninimas vietos ir regionų lygmeniu“

Šių investicijų tikslas – atnaujinti Sporto informacinę sistemą (ISS) ir palengvinti prieigą prie sistemos visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams.

Priemonę sudaro trys nauji taikymo moduliai, integruoti į patobulintą TKS.

C2.3 R3-I18 investicija „Savanoriški įnašai į Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę DI gigafabriko arba lygiavertės DI infrastruktūros srityje“

Šia priemone siekiama remti Kroatijos dirbtinio intelekto gigafabrikų ir jų paslaugų steigimą ir prieigą prie jų. Priemonę sudaro 39 000 000,00 EUR savanoriškas įnašas bendrajai įmonei „EuroHPC“. Šiuo įnašu remiama DI gigafabriko arba lygiavertė DI infrastruktūra ir kvantinės technologijos, kurios turi būti sukurtos Sąjungoje.

R4 reforma. Junglumo, kaip visuomenės ir ekonomikos skaitmeninės pertvarkos kertinio akmens, stiprinimas

Šios reformos tikslas – sudaryti sąlygas užtikrinti elektroninių ryšių tinklų, kuriais užtikrinamas gigabitinis ryšys namų ūkiams ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, prieinamumą, laikantis Europos gigabitinės visuomenės tikslų.

Šia reforma siekiama užtikrinti, kad elektroninių ryšių srities reguliavimo ir strateginė sistema būtų įgyvendinta laiku ir visapusiškai, priimant Elektroninių ryšių aktą, laikantis Direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, nuostatų, ir įgyvendinant 2021–2027 m. Kroatijos nacionalinio plačiajuosčio ryšio plano tikslus.

Tikimasi, kad reforma bus nustatyta ir pašalinta administracinė našta ir reguliavimo kliūtys, susijusios su gigabitinio junglumo tinklų, įskaitant 5G tinklus, kūrimu, siekiant skatinti investicijas į 5G tinklų diegimą.

Ši reforma papildo investicijas į skaitmeninį junglumą užtikrinant plačiajuostį ryšį fiksuotojo ir pažangiojo belaidžio ir judriojo ryšio tinkluose, be kita ko, naudojant 5G technologijas.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C2.3 R4-I1 investicija. Projektų pagal nacionalinę bendrąją plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros programą įgyvendinimas

Šių investicijų tikslas – padidinti nacionalinę plačiajuosčio ryšio aprėptį užtikrinant gigabitinį junglumą vietovėse, kuriose nėra pakankamo komercinio susidomėjimo, laikantis Nacionalinės bendrosios plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūros plėtros programos.

Priemonę sudaro susitarimų dėl dotacijų, skirtų projektams pagal Nacionalinę plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūros plėtros sistemą (ONP) įgyvendinti ir plačiajuosčio ryšio prieigai namų ūkiams baltosiose NKP vietovėse teikti, pasirašymas.

C2.3 R4-I2 investicija. Pasyviosios elektroninių ryšių infrastruktūros statyba

Šių investicijų tikslas – padidinti gigabitinių tinklų prieinamumą kaimo ir retai apgyvendintose vietovėse, kuriose nėra komercinio intereso kurti šiuos tinklus.

Priemonę sudaro dotacijos susitarimo dėl pasyviosios elektroninių ryšių infrastruktūros statybos pasirašymas ir prieigos prie 5G suteikimas kaimo ir retai apgyvendintoms vietovėms.

I.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
176	C2.3. R1	M	Skaitmeninės Kroatijos strategija	Skaitmeninės Kroatijos strategijos įsigaliojimas				4 ketvirtis	2022	Kroatijos 2030 m. skaitmeninėje strategijoje aiškiai apibrėžiami strateginiai tikslai ir prioritetai, kuriais remiantis bus nustatomi veiksmai šiose srityse: viešojo administravimo ir teisminių institucijų skaitmeninimas; plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklų plėtra; ugdyti skaitmeninius gebėjimus ir kurti skaitmenines darbo vietas.
177	C2.3. R2 C2.3. R2.I2	M	Centrinės sąveikumo sistemos platformų sukūrimas	Centrinio skaitmeninės visuomenės plėtros biuro (SDURDD) ataskaita, kad platformos veikia ir yra išbandytos naudoti				4 ketvirtis	2022	Centriniame nacionaliniame sąveikumo portale pateikiamas visų prieinamų paslaugų katalogas ir pradeda veikti duomenų saugykla.
178	C2.3. R2-I1	M	Centrinės sąveikumo sistemos sukūrimas	Centrinio skaitmeninės visuomenės plėtros biuro (SDURDD) ataskaita, kad sistema veikia ir yra išbandyta naudoti				3 ketvirtis	2024	Centrinė sąveiki sistema, užtikrinanti registrų sąveikumą, turi būti internetinė ir prieinama. Ji: I)užtikrinti, kad 19 administracinių procedūrų, išvardytų Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamento II priede, būtų teikiamos internetu ES tarpvalstybiniams naudotojams; II)apima centrinį nacionalinį portalą; III)integruoti ir sujungti į sistemą bent aštuonis papildomus esamus pagrindinius viešuosius registrus; IV)užtikrinti, kad informacija apie įvairius registrus būtų konsoliduota vienoje vietoje ir prieinama viešojo administravimo institucijoms, piliečiams ir įmonėms.
179	C2.3. R3-I1	T	Valstybės debesijos atnaujinimas	Centrinio skaitmeninės visuomenės plėtros biuro (SDURDD) ataskaita	Skaičius	0	6	4 ketvirtis	2022	Turi veikti 6 naujos funkcijos, skirtos naudoti valstybinėje debesijoje (CDU) ir prieinamos naudotojams: -platforma, skirta naudotojams skirtų taikomųjų programų kūrimui, diegimui ir bandymui, -IRT paramos platforma, centrinė informacijos saugumo stebėjimo sistema galimiems saugumo įvykiams valdyti, Biometrinio tapatumo nustatymo platforma, -platforma, skirta interneto svetainių skaitmeniniam turiniui valdyti, -Valstybinei debesijai skirtų blokų grandinės technologijų kūrimo platforma.
180	C2.3. R3-I1	T	Bendrų paslaugų centro naudotojų skaičiaus padidėjimas		Skaičius	0	450	2 ketvirtis	2026	Į Bendrų paslaugų centrą integruojama 450 naujų naudotojų. Pradėtas Bendrų paslaugų centro platformos integravimas į bendras Europos duomenų erdves, kaip patvirtino atitinkamos technologijos, sudarančios sąlygas integracijai, tiekėjas, pripažindamas, kad: I)duomenų ežere esančių sveikatos duomenų metakatalogas yra techniškai parengtas ir II) kad SPE (Saugi perdirbimo aplinka) yra užtikrinta.
181	C2.3. R3-I2	M	Bandomasis kibernetinio saugumo projektas	Vidaus reikalų ministerijos ataskaita				4 ketvirtis	2023	Atliekamas bandomasis sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis projektas, imituojant „nuo kibernetinės priklausomybės“ ir „elektronine prieiga“ grindžiamas nusikalstamas veikas. Sistemoje turi būti specialūs programinės ir aparatinės įrangos komponentai, skirti kibernetinių nusikaltimų tyrimui, atvirojo kodo paieškai internete ir skaitmeninei teismo ekspertizei, taip pat tyrimų analizės rinkiniams, skirtiems skaitmeninių įrodymų analizei. Projekto įgyvendinimas turi atitikti būtiną išankstinę sąlygą, kad būtų modernizuotos teismo ekspertizės priemonės ir sistemos, taip pat elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų slapto sekimo sistemos, būtinos siekiant padidinti kibernetinio saugumo lygį Kroatijoje ir ES. Kai įranga bus įsigyta ir pradės veikti visu pajėgumu, bus vykdomas bandomasis projektas, skirtas kibernetinių nusikaltimų moksliniams tyrimams imituoti, t. y. stalo pratybos, siekiant įvertinti įrangos indėlį įgyvendinant kibernetinio saugumo užtikrinimo projekto priemones ir tikslus.
182	C2.3. R3-I2	M	Viešoji kibernetinio saugumo prevencijos kampanija	Vidaus reikalų ministerijos ataskaita				1 ketvirtis	2024	Vykdoma vieša kibernetinių nusikaltimų apraiškų ir prevencijos priemonių prevencijos kampanija, stebima pagal šiuos rodiklius: Įvairių tikslinių grupių vykdytos prevencinės informuotumo didinimo ir švietimo veiklos, susijusios su savisaugos elgesio priemonėmis, susijusiomis su kibernetinių nusikaltimų rizika, skaičius - veiklos dalyvių skaičius; Išplatintos prevencinės medžiagos skaičius Žiniasklaidos pranešimų skaičius (įskaitant visas žiniasklaidos priemones) tikslinių grupių atsakymų socialiniuose tinkluose skaičius; per socialinius tinklus atliktų internetinių apklausų skaičius ir apdoroti rezultatai; tikslinių grupių vertinimo, atlikto taikant kiekybinius metodus, skaičius;
183	C2.3. R3-I3	M	Vieno langelio principu veikiančios įstaigos įsteigimas	Centrinio skaitmeninės visuomenės plėtros biuro (SDURDD) ataskaita, kad sukurta ir veikia vieno langelio sistema, skirta naudoti				4 ketvirtis	2023	Sukuriama ir naudojama vieno langelio principu veikianti platforma, kurioje vienoje centralizuotoje vietoje piliečiams ir įmonėms teikiama informacija ir pagalba klientams.
184	C2.3. R3–I4	M	CEZIH IT sistema	Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita				2 ketvirtis	2024	Kroatijos centrinė sveikatos informacinė sistema turi veikti, kad ją būtų galima naudoti valstybinėje debesijoje (CDU).
185	C2.3. R3–I5	T	Skaitmeninės tapatybės kortelės e. parašas	Skaitmeninio saugumo agentūros (AKD) ataskaita	Skaičius	0	300 000	4 ketvirtis	2024	"Certilia" mobilioji programa turi būti parsisiųsta 300 000 kartų per "Google Play Store" ir "App Store". Be to, nuotoliniam kvalifikuotam elektroniniam parašui išduodama 100 000 sertifikatų. Naudojantis mobiliąja programėle „Certilia“ ir asmeniniais mobiliaisiais kredencialais, autentiškumo patvirtinimo procesą bent 700 000 kartų turi galėti atlikti bent 50 000 unikalių naudotojų.
186	C2.3. R3–I6	M	Atnaujintas valstybės informacinės infrastruktūros (DII) tinklas	Atnaujinta internetinė ir prieinama skaitmeninių paslaugų infrastruktūra				3 ketvirtis	2025	Atnaujintas valstybės informacinės infrastruktūros tinklas (DII) turi būti internetinis ir prieinamas naudoti. Tinklas: I)Užtikrinti galimybę visoms valdžios institucijoms naudotis plačiajuoste prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklo II)užtikrinti nuolatinį visų sistemos institucijų junglumą įgyvendinant programą, kuria remiama e. tinklo stebėsenos centro (NOC) vykdoma tinklo veikimo priežiūra, ir III)turi 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę veikiančią inžinerinių trikčių šalinimo ir pagalbos naudotojams sistemą.
187	C2.3. R3–I6	T	Nauji valstybės informacinės infrastruktūros tinklo (DII) naudotojai		Skaičius	36	136	4 ketvirtis	2025	Prie valstybės informacinės infrastruktūros tinklo turi būti prijungta ne mažiau kaip 100 naujų naudotojų. Kiekvienoje vietoje turi būti įrengta šviesolaidinė infrastruktūra ir galiniai įrenginiai.
188	C2.3. R3–I7	M	Skaitmeniniai erdviniai planai	Sukurti skaitmeniniai erdviniai planai				4 ketvirtis	2025	Rangovo išduotas perdavimo sertifikatas 570 naujos kartos teritorijų planams (skaitmeninės formos erdviniams planams) parengti ir pateikti.
189	C2.3. R3–I7	M	Erdvinių planų informacinės sistemos atnaujinimas	Elektroniniai moduliai internete ir prieinami, taip pat gauti palydoviniai vaizdai				4 ketvirtis	2025	Elektroniniai moduliai, kuriais pagal erdvinių planų informacinę sistemą skaitmeninamos teritorijų planavimo, statybos ir valstybės turto procedūros, turi būti internetiniai ir prieinami. Turi būti gautos Kroatijos didelės skiriamosios gebos zonos palydovinės nuotraukos.
190	C2.3. R3–I8	T	Į naująją mobiliąją platformą integruotos skaitmeninės e. viešosios paslaugos	SDURDD ataskaita, kad 20 e. paslaugų yra integruotos ir tinkamos naudoti	Skaičius	0	20	4 ketvirtis	2024	Bent 20 e. paslaugų integruojamos į mobiliąją platformą ir pradedamos naudoti, įskaitant: 1) prašymas išduoti gimimo liudijimą, 2) prašymas pateikti gyvenamosios vietos įrodymą, 3) studento statuso įrašas, 4) pirminis prašymas dėl priėmimo į valstybinę aukštojo mokslo įstaigą, 5) prašymas dėl diplomų, pažymėjimų ar kitų studijų ar kursų įrodymų akademinio pripažinimo, 6) e. socialinės rūpybos tarnyba, 7) prašymas išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę, 8) prašymas išduoti mokesčių kortelę (PK), 9) adreso pakeitimo registracija, 10) valstybėje narėje kilusios arba joje jau įregistruotos motorinės transporto priemonės registracija, neįprastos procedūros, 11) e. pašto dėžutė, 12) e. bendravimas su teismais, 13) mano paskyra – „Regos“, 14) prašymas pateikti informaciją apie pensijas pagal privalomas sistemas, 15) privalomų mokesčių mokėjimo kalendorius, 16) darbo ieškinių draudimas, 17) e. darbo knygelė – elektroninis įdarbinimo statuso įrašas, 18) e. administracinis procesas, 19) užtikrinimas, kad baudžiamasis procesas nevyksta, 20) e. vaiko kortelė – Mudrica.
191	C2.3. R3–I9	M	Naujos viešųjų pirkimų platformos ir mobiliosios programėlės sukūrimas	Naujojoje e. konkursų platformoje pradėta pirmoji viešųjų pirkimų procedūra				3 ketvirtis	2023	Pradės veikti nauja viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo platforma ir mobilioji programėlė, o naujojoje e. konkursų platformoje bus pradėta viešųjų pirkimų procedūra.
192	C2.3. R3-I10	M	CES skaitmeninės tapatybės ir žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos	CES/HZZ ataskaita				4 ketvirtis	2023	Įdiegiama ir veikia CES skaitmeninės tapatybės valdymo sistema ir skaitmeninių žmogiškųjų išteklių valdymo sistema.
193	C2.3. R3-I10	M	Bendros Europos strategijos skaitmeninimo tobulinimas	Suskaitmeninti CES veiklos procesai				2 ketvirtis	2026	Rangovas užtikrina CES veiklos procesų automatizavimą ir skaitmeninimą, kad būtų galima platinti ir centralizuotai tvarkyti elektroninius dokumentus. Jį sudaro: I)saugumo incidentų ir įvykių valdymo sistemos programinės įrangos licencijos; II) pagrindinio proceso palaikymo sistema III)e_Advisor sistema (kuri apima skaitmeninio ir biometrinio parašo funkcijas) IV) skaitmeniniai archyvai, vi) Apskaitos sistema vii) skaitmeninė dokumentų valdymo sistema.
194	C2.3. R3-I11	M	Atnaujinta Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) IT sistema	Pristatoma atnaujinta Kroatijos pensijų draudimo instituto IT sistema.				2 ketvirtis	2026	Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) IT sistemą ir pagrindinius veiklos procesus pristato rangovas. Sukurta IT sistema apima modulius, skirtus valdyti: i) pensijų ir išmokų vaikui skaičiavimus, ii) įmokų ir mokėjimų įrašus, iii) išmokų gavėjų duomenis, iv) apeliacinius skundus, peržiūros procedūras ir ginčus, v) skaitmeninius dokumentus ir archyvus, vi) analitinius ir apskaitos duomenis, vii) finansines operacijas, vii) viešųjų pirkimų, sutarčių sudarymo ir užsakymo procesus, viii) skolas ir įsipareigojimus (pirkėjus ir (arba) tiekėjus), ix) turto valdymą.
195	C2.3. R3–I12	M	Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) skaitmeniniai archyvai	HZMO įrašas apie skaitmeninių archyvų valdymo operacinę sistemą				4 ketvirtis	2022	Veikia skaitmeninių archyvų valdymo sistema (Skaitmeninių archyvų valdymo sistema)
196	C2.3. R3–I12	M	Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) skaitmeninis archyvas	Archyvai nuskaityti ir indeksuoti				2 ketvirtis	2026	rangovo išduotas 50 000 000 puslapių iš nacionalinio archyvo skaitmeninimo ir indeksavimo į naująjį skaitmeninį archyvą darbų užbaigimo pažymėjimas.
197	C2.3. R3–I13	M	Atnaujinta mokesčių administravimo informacinė sistema	Atnaujinta mokesčių administravimo informacinė sistema yra internetinė ir prieinama				2 ketvirtis	2026	Atnaujinta mokesčių administravimo informacijos sistema yra internetinė ir prieinama. Sistemą sudaro: I)Platforma, kuri: a) sudaro sąlygas automatizuoti mokesčių administratoriaus verslo procesus ir b) teikia duomenų analizę. II)340 nustatymo ir surinkimo procedūrų skaitmeninimas, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio, socialinių įmokų ir pelno mokesčio vertinimo ir surinkimo procedūras, taip pat mokesčių apskaitos įrašus, mokėjimo operacijas ir Europos bei tarptautinio keitimosi mokesčių duomenimis sistemas, patvirtintas rangovo išduota perdavimo pažyma. III)saugumo IRT infrastruktūra, kuri: a) konsoliduoja ir atnaujina IRT infrastruktūrą, b) didina IRT saugumo lygį ir c) užtikrina veiklos tęstinumą.
199	C2.3. R3-I14	M	E. sąskaitų faktūrų ir internetinės PVM apskaitos sistema	Finansų ministerijos ataskaita. Mokesčių administravimas				4 ketvirtis	2024	Nauja visiems naudotojams skirta elektroninių sąskaitų faktūrų registravimo mokesčių administracijoje sistema (B2B modelis ir viešųjų pirkimų apmokestinamieji asmenys) ir pažangi internetinė PVM apskaita turi veikti ir būti parengta naudoti.
200	C2.3. R3-I15	T	Turizmo IT sistemos priemonės	Turizmo ir sporto ministerijos (MINTS) ataskaita	Skaičius	0	4	2 ketvirtis	2026	Rangovas tiekia priemones: 1) dėl integruotų administracinių ir neadministracinių procedūrų, siekiant palengvinti verslo veiklą ir bendravimą su viešojo administravimo institucijomis; 2) turizmo vietovių valdymui, įskaitant sprendimą, kaip valdyti turistų srautus; 3) verslo žvalgyba turizmo srityje, siekiant padėti verslininkams priimti verslo sprendimus ir viešojo sektoriaus sprendimus viešosios politikos formavimo srityje, naudojant duomenis, gautus iš įvairių šaltinių, įskaitant centrinį turizmo registrą, sistemą „e-Visitor“ ir sistemą CROSTO; 4) modernizuoti CROSTO sistemos skaitmeninimą, sukuriant skaitmeninę „Paskirties vietų plėtros stebėsenos sistemą“, kad būtų galima stebėti paskirties vietų tvarumą pagal Europos turizmo rodiklių sistemą, skirtą tvariam paskirties vietų valdymui (ETIS).
201	C2.3. R3–I16	T	Nauji sporto IT sistemos taikomųjų programų moduliai	Turizmo ir sporto ministerijos (MINTS) ataskaita	Skaičius	0	3	2 ketvirtis	2026	Į sporto informacinę sistemą (ISS) integruojami trys nauji taikymo moduliai: 1) suteikti tiesioginę prieigą prie sporto klubų su teise įvesti duomenis (įskaitant sporto įrašus ir sportininkų sveikatos patikrinimų įrašus) į pagrindinius sporto informacinės sistemos registrus ir registrus; 2) vietos ir regionų valdžios institucijų viešojo sporto poreikiams finansuoti; 3) rinkti duomenis apie sportą ir į sveikatą orientuotus fizinius pratimus, įskaitant įrašus apie į sveikatą orientuotus fizinius pratimus.
449	C2.3. R3-I18	M	Kroatijos ir BĮ „EuroHPC“ susitarimo dėl įnašo pasirašymas ir savanoriško įnašo išmokėjimas BĮ „EuroHPC“	Susitarimo dėl įnašo pasirašymas				2 ketvirtis	2026	Kroatijos ir bendrosios įmonės „EuroHPC“ susitarimo dėl įnašo pasirašymas. Į susitarimą dėl įnašo įtraukiama: I)Nurodoma veikla, kuri bus finansuojama savanorišku įnašu, t. y. finansinė parama DI gigafabrikui arba lygiavertei DI infrastruktūrai ir kvantinių technologijų iniciatyvoms, kurios turi būti plėtojamos ir diegiamos Sąjungoje. II)Reikalavimas, kad savanoriškas įnašas būtų naudojamas laikantis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta Techninėse gairėse 2021/C58/01. III)Tiksli savanoriško įnašo iš EGADP fondų suma. IV)Reikalavimas, kad susitarime numatytas nepanaudotas sumas BĮ „EuroHPC“ naudotų tiems patiems politikos tikslams atitinkamos valstybės narės naudai remti ir kad jos nebūtų grąžinamos valstybei narei. V)Kroatija Europos našiosios kompiuterijos bendrajai įmonei perveda 39 000 000,00 EUR.
202	C2.3. R4	M	Su junglumu susijusių investicijų leidimų išdavimo proceso optimizavimas	Peržiūrėtos teisinės sistemos įsigaliojimas				2 ketvirtis	2022	Peržiūrėta teisine sistema remiamas licencijavimo proceso optimizavimas ir sudaromos sąlygos pateikti elektroninių ryšių infrastruktūrą teritorijų planuose. Naująja sistema šalinama administracinė našta ir reguliavimo kliūtys, susijusios su itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G tinklus, statyba.
203	C2.3. R4-I1	M	Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų projektams pagal nacionalinę plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūros plėtros sistemą (ONP) įgyvendinti	Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerijos (MSTI) ataskaita				3 ketvirtis	2023	Susitarimai dėl dotacijų 20-čiai projektų pagal ONP pasirašomi po atrankos proceso.
204	C2.3. R4-I1	M	Plačiajuosčio ryšio prieiga namų ūkiams baltosiose NKP zonose	Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerijos (MSTI) ataskaita				2 ketvirtis	2026	Baigimo pažymėjimas, kad plačiajuosčio ryšio infrastruktūra yra sukurta ir kad ji suteikia prieigą prie plačiajuosčio ryšio, kurio sparta ne mažesnė kaip 100 MBit/s (modernizuojama iki 1 Giga), kad naudotojai galėtų parsisiųsti duomenis, bent 40 136 papildomiems namų ūkiams baltosiose NKP vietovėse.
205	C2.3. R4-I2	M	Pasirašytas susitarimas dėl dotacijos pasyviosios elektroninių ryšių infrastruktūros statybai	Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerijos (MSTI) ataskaita				1 ketvirtis	2023	Dotacijos susitarimo pasirašymas ir pasyviosios elektroninių ryšių infrastruktūros statybos projekto įgyvendinimo pradžia
206	C2.3. R4-I2	T	Prieiga prie 5G ryšio	Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerijos (MSTI) ataskaita	Skaičius	0	14	2 ketvirtis	2026	14 pasyviojo ryšio stulpų įrengiama kaimo ir retai apgyvendintoje vietovėje (kurioje vidutinis gyventojų skaičius yra mažesnis nei 20/km²). Sutartys su ūkio subjektais sudaromos taip, kad ūkio subjektai įsipareigotų: i) iki 2026 m. pabaigos įdiegti aktyviąją įrangą 14 pasyviųjų ryšių polių, ii) per aktyviąją įrangą teikti 5G paslaugas. Infrastruktūra, kuri turi būti sukurta investuojant, valdoma tik nesiekiant pelno, siekiant užtikrinti, kad iš infrastruktūros nuomos gautos pajamos padengtų visas infrastruktūros eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidas. Jei nuomos pajamos viršija išlaidas, perviršis nukreipiamas į naujų infrastruktūros pajėgumų plėtrą arba statybą.

I.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas

C2.3 R3-I17 investicija. Gyventojų, šeimos ir namų ūkių registro sukūrimas

Šios investicijos tikslas – sukurti Gyventojų, šeimos ir namų ūkių registrą (kroat. Registar stanovništva, obitelji i kućanstva; nuo šiol: SOK), siekiant suvienodinti duomenis apie gyventojų, šeimų ir namų ūkių pajamas ir turtą.

Priemonę sudaro Įstatymo, kuriuo įsteigiama KV, įsigaliojimas.

I.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Priemonė

Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė

Vardas, pavardė

Kokybiniai rodikliai
(tarpinėms reikšmėms)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslų atveju)

Laikas

Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas

Skyrius

Pradinė reikšmė

Tikslas

Metai

394

C2.3 R3–I17

Gyventojų, šeimos ir namų ūkių registro įsteigimo įstatymas (SOK)

Įstatymo įsigaliojimas

4 ketvirtis

2025

Įsigalioja KV steigimo įstatymas. Įstatyme nustatoma, kad KV:

I)suvienodinti procedūras ir apibrėžtis, naudojamas vertinant teises ir pareigas, priklausančias nuo asmenų, šeimų ar namų ūkių pajamų ar turto.

II)prisijungti prie eTax sistemos.

J. Komponentas 2.4. VALSTYBĖS TURTO VALDYMO PATVIRTINIMAS

Vyriausybės valdomos valstybės įmonės sukuria apie 7 proc. visos ekonomikos pridėtinės vertės ir 4 proc. visų darbo vietų. Atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį Kroatijos ekonomikoje, gerinant valstybės įmonių valdymą ir toliau mažinant valdžios sektoriaus turto portfelį gali labai padidėti bendras našumas.

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – skatinti ekonominę plėtrą ir didinti bendrą valstybės įmonių efektyvumą taikant šias priemones:

-Toliau mažinti valstybės įmonių skaičių.

-Valstybės turto valdymo gerinimas.

-Pritaikyti nacionalinę įmonių valdymo reguliavimo sistemą prie geriausios tarptautinės praktikos, remiantis EBPO rekomendacijomis.

-Gerinti Kroatijos Respublikai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių ir centrinės valdžios įmonių, kuriose jos turi daugumą akcijų, valdymą ir gerinti kompetentingų nacionalinių institucijų veiklos koordinavimą.

-Žmogiškųjų gebėjimų stebėti valstybės valdomų įmonių valdymą stiprinimas.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių valdymo gerinimo ir valstybės valdomų įmonių bei negamybinio turto pardavimo intensyvinimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4). Komponentas taip pat padeda vykdyti įsipareigojimus po prisijungimo prie VKM II, kad būtų sustiprintas VVĮ valdymas.

J.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.4 R1 reforma. Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių sąrašo peržiūra

Šios reformos tikslas – racionalizuoti valstybės nuosavybę priimant naują nuosavybės politiką, kurioje būtų nustatyti strateginio turto kriterijai, atnaujintas Kroatijai ypač svarbių valstybės įmonių sąrašas ir paskelbtas paaiškinimas, kuriuo grindžiamas sprendimas palikti bendrovę šiame sąraše.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

reforma „Bendrovių valdymo gerinimas Kroatijos Respublikai ypač svarbiose valstybės valdomose įmonėse ir centrinės valdžios įmonėse, kuriose jos turi daugumą akcijų“.

Šios reformos tikslas – pagerinti valstybės valdomų įmonių valdymą.

Reformą sudaro nuostata dėl naujos valstybės valdomų įmonių teisinės sistemos, į kurią įtrauktos EBPO rekomendacijos, įsigaliojimo ir nuosavybės politikos įsigaliojimo.

R3 reforma. Žmogiškųjų gebėjimų stebėti valstybės valdomų įmonių valdymą stiprinimas

Šios reformos tikslas – pagerinti centrinės valdžios žmogiškuosius gebėjimus stebėti valstybės valdomų įmonių valdymą.

Reformą sudaro mokymai šakinėms ministerijoms ir centriniams koordinavimo padaliniams, vykdantiems įmonių valdymo veiklą.

R4 reforma. Kroatijai ne itin svarbių valstybės valdomų įmonių skaičiaus mažinimas

Šios reformos tikslas – sumažinti valstybės valdomų įmonių, kurios Kroatijai nėra itin svarbios, skaičių sudarant palankesnes sąlygas jų pardavimui.

R5 reforma. Valstybei priklausančio turto valdymo optimizavimas

Šios reformos tikslas – pagerinti valstybei priklausančio turto valdymą, jo komercializaciją ir iš jo gaunamą grąžą.

Reformą sudaro administracinės IT sistemos ir metodikos, skirtos valstybei priklausančiam turtui valdyti, sukūrimas, kad nepanaudotas turtas būtų aktyvuotas greičiau.

J.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
207	C2.4. R1	M	Priimtas naujas Kroatijos Vyriausybės sprendimas dėl Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių	Peržiūrėto Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių sąrašo paskelbimas pagal nustatytus kriterijus				4 ketvirtis	2021	Vyriausybė priima ir paskelbia naują sprendimą, kuriuo nustatomas naujas Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių sąrašas. Sprendime pateikiamas paaiškinimas, kodėl bendrovė paliekama šiame sąraše. Į biržos sąrašus įtrauktos bendrovės, kurių viešojo intereso egzistavimas neįrodytas, perkeliamos į Restruktūrizavimo ir pardavimo centro (CERP) portfelį, siekiant turtą paversti pinigine verte. Tokiu būdu Kroatijos finansinio turto portfelis bus aiškiai atskirtas į dalį, kuri yra ypač svarbi, todėl ir toliau priklausys valstybei, ir dalį, kuri nėra itin svarbi Kroatijai, ir todėl bus konvertuota į pinigines lėšas.
208	C2.4. R2	M	Nauja valstybės valdomų įmonių teisinė sistema, į kurią įtrauktos EBPO rekomendacijos.	Nuostata dėl valstybės valdomų įmonių įstatymo įsigaliojimo				1 ketvirtis	2024	Į naująją valstybės valdomų įmonių valdymo teisinę sistemą įtraukiamos nuostatos, kuriomis siekiama laikytis EBPO gairių dėl valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo, ir ji apima bent: i) Naujas įstatymas, kuriuo bus suderintas Kroatijos valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo reglamentas. Be to, šiame įstatyme numatoma įsteigti centrinį koordinavimo padalinį, siekiant veiksmingiau įgyvendinti nuosavybės politiką vidutinės trukmės laikotarpiu, t. y. užtikrinti kompetentingų institucijų, atsakingų už nuosavybės teisių funkcijų vykdymą, horizontalųjį koordinavimą. Šiuo įstatymu sustiprinamas valdybos savarankiškumas ir nepriklausomumas. Šiame įstatyme taip pat nustatoma, kad: a) valstybė per 3 mėnesius nuo to laiko, kai atsiranda laisva vieta, turi paskirti ir (arba) paskirti VVĮ stebėtojų tarybos narius ir b) šakinė ministerija, remdamasi centrinio koordinavimo padalinio rekomendacija, siūlo kandidatą Vyriausybei. ii) Vyriausybės sprendimas, kuriuo įsteigiamas centrinis nuosavybės koordinavimo subjektas, turintis tinkamus įgaliojimus ir išteklius, kurių reikia, kad jis galėtų veiksmingai atlikti koordinavimo vaidmenį. Subjektas parengia valstybės valdomų įmonių valdymo standartus ir stebi, kaip jų laikomasi, stebi valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatus ir reguliariai teikia viešas ataskaitas.
442	C2.4. R2	M	Valstybės valdomų įmonių nuosavybės politika	Nuosavybės politikos įsigaliojimas				3 ketvirtis	2025	Įsigalioja nuosavybės politika, kuria pagrindžiama, kodėl valstybė valdo visas valstybės valdomas įmones arba jų kontrolinį akcijų paketą nacionaliniu lygmeniu, ir nustatomas Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių sąrašo peržiūros procesas.
209	C2.4. R3	T	Atsakingų ministerijų ir centrinių koordinavimo padalinių mokymas, susijęs su bendrojo valdymo veikla		Skaičius	0	40	2 ketvirtis	2026	Su VVĮ valdymu susijęs mokymas turi būti organizuojamas ne mažiau kaip 40 asmenų.
210	C2.4. R4	T	90 valstybės valdomų įmonių, kurios nėra ypač svarbios Kroatijos Respublikai ir kurias valdo CERP, pardavimas		Skaičius	0	90	4 ketvirtis	2024	Parduojama ne mažiau kaip 90 CERP valdomų valstybės valdomų įmonių, kurios nėra ypač svarbios Kroatijai.
211	C2.4. R4	T	20 valstybės valdomų įmonių, priklausančių CERP portfeliui, pardavimo realizavimas.		Skaičius	0	20	2 ketvirtis	2026	20 papildomų valstybės valdomų įmonių, kurios nėra itin svarbios Kroatijai, pardavimas.
212	C2.4. R5	M	Sukurti valstybės turto portfelio mažinimo ir greitesnio bei veiksmingo nepanaudoto valdžios sektoriaus turto aktyvavimo IT sistemą ir metodiką	Sukurta ir įdiegta IT sistema ir metodika				4 ketvirtis	2024	Užbaigtas valstybei priklausančio turto portfelio administravimo ir valdymo IT sistemos kūrimas. Parengti metodiką, pagal kurią būtų nustatyta, kaip veiksmingai valdyti visų formų valstybės turto, atsirandančio valdant Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijai (MPGI), realizavimą. IT sistema kartu su metodika sudaro sąlygas sumažinti valstybei priklausančio turto portfelį ir greičiau bei veiksmingiau panaudoti nepanaudotą valstybės turtą. IT sistemoje sukuriamas elektroninis ryšys su kitų valdžios institucijų ir įstaigų duomenų bazėmis, gerinant esamus tikslinės grupės valstybės turto portfelio vidaus įrašus.
213	C2.4. R5	T	Valstybės nekilnojamojo turto pardavimas		Skaičius	0	4 500	2 ketvirtis	2026	Sudaroma ne mažiau kaip 4 500 sutarčių, susitarimų ar turto perdavimo leidimų disponuoti valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu ar kitaip jį naudoti.

K. Komponentas 2.5: Modernus teisingumas tinka būsimiems iššūkiams

Vienas iš pagrindinių Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane išdėstytų strateginių tikslų – sukurti veiksmingą ir efektyvią teisingumo sistemą, kuria būtų prisidedama prie ekonomikos vystymosi ir reaguojama į piliečių lūkesčius toliau stiprinti teisinę valstybę. Komponentas apima vieną pagrindinę reformą, kuri padės sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių ir sutrumpinti teismo procesus.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl tolesnio poreikio trumpinti teismo procesų trukmę ir gerinti elektroninius ryšius teismuose (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4 ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Komponentą sudaro viena reforma ir šešios investicijos.

K.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.5 R1 reforma „Teisingumo sistemos veiksmingumo didinimas siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą“.

Šios priemonės tikslas – sukurti teisinę, organizacinę ir technologinę sistemą, kuri padėtų sumažinti susikaupusių bylų skaičių ir sutrumpinti teismo proceso trukmę.

Reformą sudaro teisingumo srities teisės aktų sistemos pakeitimas, naujų teisėjų darbo pagrindų lyginamųjų standartų priėmimas ir organizaciniai pokyčiai.

C2.5 R1-I1 investicija „Teismų bylų valdymo sistemos (eSpis) tobulinimas“.

Investicijos tikslas – toliau modernizuoti sistemą „eSpis“ (kartu su visais moduliais, visų pirma e. komunikacija, kad visos teismo procese dalyvaujančios šalys galėtų palaikyti elektroninius ryšius) ir pereiti prie centralizuoto aparatinės ir programinės įrangos sprendimo, kad ateityje būtų galima geriau ir pigiau atnaujinti ir plėtoti tvarumą, taip pat užtikrinti sistemos „eSpis“ stabilumą, veikimą ir saugumą.

Investicijos apima sistemos „eSpis“ naujų funkcijų įdiegimą siekiant pagerinti teisingumo sistemos skaitmeninimą:

-visapusiškas elektroninis dokumentų pristatymas e. piliečiams su vartotojo e. pašto dėžute ir informacija apie elektroninį pristatymą, jei dokumentai perduodami fiziškai;

-geresnė naudotojų patirtis įgyvendinant veiksmų planą, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl techninių ir IT valdymo aspektų (rekomendacijos dėl administracinių ir veiklos procesų ir techninės rekomendacijos);

-Nauja integruota bendrų paslaugų centro (State Cloud) struktūra, kuria siekiama sumažinti sistemos trikdžius, padidinti stabilumą ir sudaryti sąlygas sąveikumui su kitomis sistemomis.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.5 R1-I2 investicija „Žemės registro informacinės sistemos ir kadastro tobulinimas“.

Šios priemonės tikslas – padidinti žemės registro ir kadastro duomenų bazės (BZP) susietų duomenų apimtį ir kokybę.

Investicijas sudaro integruotų duomenų padidinimas nuo 3,86 proc. iki 60 proc.

C2.5 R1-I3 investicija. Parengti viešo teismo sprendimų skelbimo ir paieškos priemonių rinkinį.

Investicijos tikslas – sukurti sistemą, pagal kurią visi teismo sprendimai būtų automatiškai iš anksto anonimizuojami naudojant specialią programinę įrangą, ir paskelbti juos viename viešai prieinamame portale su išsamiomis paieškos galimybėmis, laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos C2.5 R1-I4. Zagrebo teisingumo aikštės projekto įgyvendinimas

Investicijos tikslas – modernizuoti fizinę infrastruktūrą įgyvendinant Zagrebo teisingumo aikštės projektą.

Investicijas sudaro 45 000 m2 požeminio garažo statyba.

C2.5 R1-I5 investicija „Energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas siekiant renovuoti pasenusius teisminių institucijų įrenginius“.

Investicijų tikslas – modernizuoti kai kurių teisminių ir baudžiamųjų institucijų darbą Kroatijos teritorijoje ir padidinti jo veiksmingumą įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones, kuriomis prisidedama prie žaliosios pertvarkos. 20 teismų sistemos pastatų turi atitikti racionalaus energijos naudojimo ir šiluminės apsaugos standartus. Investicijos vidutiniškai susijusios su bent vidutinio lygio renovacija, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos, kurią atlikus pirminės energijos poreikis sumažinamas bent 30 proc.; arba bus pasiektas vidutinis tikslas bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. Be to, patekimas į pastatus pritaikomas neįgaliesiems. Vykdant šias investicijas pirmenybė teikiama teisminių institucijų vietoms ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose Kroatijos dalyse.

Šios investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

investicija „Patobulinta teisminių institucijų IT infrastruktūra“.

Šių investicijų tikslas – pagerinti teisminių institucijų informacinių sistemų infrastruktūrą.

Investicijas sudaro atnaujinta tinklo infrastruktūra ir nauja tinklo įranga.

K.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
214	C2.5. R1	M	Valstybės teisėjų tarybai (Državno sudbeno vijeće, DSV) ir Valstybės prokurorų tarybai (Državnoodvjetničko vijeće, DOV) suteiktos elektroninės priemonės ir tinkami administraciniai pajėgumai	Valstybinės teismų tarybos (Državno sudbeno vijeće, DSV) ir Valstybės prokurorų tarybos (Državnoodvjetničko vijeće, DOV) aprūpinimas elektroninėmis priemonėmis ir tinkamais administraciniais pajėgumais				1 ketvirtis	2022	Siekiant pagerinti abiejų tarybų darbo kokybę, Valstybinė teismų taryba (Državno sudbeno vijeće, DSV) ir Valstybinė prokurorų taryba (Državnoodvjetničko vijeće, DOV) naudojasi elektroninėmis priemonėmis ir turi tinkamus administracinius gebėjimus. Jų žmogiškieji ištekliai padidinami 50 proc., palyginti su 2021 m. baziniu lygiu (įdarbinant bent 4 asmenis), ir įdiegiamas DSV ir DOV susiejimas su bendru žemės registru ir kadastru (ZIS) ir mokesčių administravimo informacine sistema, kad būtų sukurtas veiksmingas valstybės pareigūnų turto deklaracijų tikrinimo mechanizmas.
215	C2.5. R1	M	Bankroto įstatymo ir Vartotojų nemokumo įstatymo pakeitimai	Bankroto įstatymo ir Vartotojų bankroto įstatymo įsigaliojimas				2 ketvirtis	2022	Bankroto įstatymo ir Vartotojų nemokumo įstatymo pakeitimai (paskelbimas Oficialiajame leidinyje), kuriais užtikrinamas didesnis nemokumo bylų veiksmingumas, gerinama nemokumo specialistų organizavimo ir skyrimo sistema ir paslaugos teikimo priežiūra, atgraso nuo galimo bylų skaičiaus padidėjimo dėl COVID-19 pandemijos sąlygų ir Bankroto įstatymo 212 straipsnio, susijusio su vengimo bylomis, pakeitimo.
216	C2.5. R1	M	Priimti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai	Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų įsigaliojimas				2 ketvirtis	2022	Baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimai, kuriais leidžiama naudoti IRT baudžiamajame procese, įskaitant nuotolinių teismo posėdžių įdiegimą, galimybės duoti parodymus internetu nusikaltimų aukoms išplėtimą, galimybę bendrauti su advokatais per saugią vaizdo ryšio priemonę ir pasirengimą kaltinamųjų, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, teismo posėdžiams, taip pat e. ryšių įdiegimą.
217	C2.5. R1	T	Naujos mokymo programos, įtrauktos į teisėjų mokymo programą		Skaičius	0	6	1 ketvirtis	2023	Pagal Teismų akademijos teisminių institucijų pareigūnams ir teisminių institucijų pareigūnams skirtą teisėjų mokymo programą užbaigiamos šešios naujos mokymo programos: -įgyti įvairių įgūdžių (teismų pirmininkų valdymo ir vadovavimo įgūdžių, teismų administracijos vadovų valdymo įgūdžių ir teismų darbuotojų bendravimo įgūdžių – trys programos). -Skatinti teisinę valstybę ir pagrindines teises pasitelkiant aukštos kokybės švietimą Kroatijos teisminėse institucijose. -specializuotos nemokumo bylų teisėjų mokymo programos ir šeimos teisės teisėjų mokymo kursai.
218	C2.5. R1	M	Teisingumo srities teisės aktų sistemos pakeitimų priėmimas priimant naują Ne ginčo procedūros įstatymą.	Civilinio proceso kodekso, Administracinių ginčų įstatymo, Žemės registro įstatymo, Teismų įstatymo, Teismų erdvės ir buveinės įstatymo, Notarų įstatymo ir naujojo Ne ginčo proceso įstatymo pakeitimų įsigaliojimas.				2 ketvirtis	2023	I) Civilinio proceso kodekso ir Administracinių ginčų įstatymo pakeitimai, kurie padės sutrumpinti teismo procesą, pagreitinti administracinių ginčų sprendimą, sumažinti bylų srautą ir išlaidas; II) naujasis Ne ginčo teisenos įstatymas, kuriuo piliečiams sudaromos palankesnės sąlygos kreiptis į teismus, užtikrinamas kokybiškas ir skaidrus teisių gynimas ir pašalinamas teisinis netikrumas; III) Notarų įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama modernizuoti notarų veiklą IRT sprendimais; IV) Įstatymas, iš dalies keičiantis Žemės registro įstatymą dėl elektroninio bylų nagrinėjimo ir leidžiantis veiksmingiau perskirstyti bylas teismuose; V) Įstatymas, iš dalies keičiantis Teismų įstatymą ir Teismų erdvių ir būstinių įstatymą, kuriuo leidžiama teisėjų specializacija ir specializuotų šeimos padalinių steigimas savivaldybių teismuose, siekiant užtikrinti veiksmingesnį pažeidžiamiausių socialinių grupių, vaikų teisminės apsaugos lygį, ir kuriuo peržiūrimos ekspertizės teikimo ir aiškinimo sąlygos, kurių svarbus bruožas bus privalomo profesinio mokymo sistema. Teismų kompetencija spręsti statuso klausimus perduodama Teisingumo ir viešojo administravimo ministerijai, taip pat stiprinama priežiūros ir atskaitomybės sistema.
219	C2.5. R1	T	Zagrebo, Splito, Osijeko ir Rijekos komerciniuose teismuose įsteigti keturi tarpininkavimo centrai ir priimti Tarpininkavimo įstatymo pakeitimai		Skaičius	0	4	2 ketvirtis	2023	Tarpininkavimo įstatymo pakeitimai, kuriais toliau skatinamas savanoriškas tarpininkavimas ginčo bylose ir administraciniuose ginčuose, sumažinant bylos trukmę ir išlaidas. Zagrebe, Splite, Osijeke ir Rijekoje įsteigiami ir pradeda veikti keturi tarpininkavimo centrai, kuriuose rengiami tarpininkų mokymai ir vykdomos tarpininkavimo procedūros. Centrinis centras Zagrebe ir regioniniai centrai Splite, Osijeke ir Rijekoje yra toje pačioje vietoje kaip ir komerciniai teismai, Kroatijos Respublikos aukštasis komercinis teismas, ir šalims gali būti teikiama reikiama profesionali parama.
220	C2.5. R1	M	Priimti nauji teisėjų darbo pagrindų lyginamieji standartai ir įdiegta aktyvi teismo bylų valdymo priemonė	Priimti orientaciniai teisėjų darbo lyginamieji standartai, įdiegta aktyvi bylų valdymo priemonė				3 ketvirtis	2023	Orientaciniai teisėjų darbo kriterijai, pagal kuriuos numatoma išnagrinėti daugiau bylų, siekiant paskatinti nagrinėti daugiau bylų, visų pirma senų bylų. Naudojant aktyvaus teismo bylų valdymo pasirinktuose teismuose, įskaitant Zagrebo municipalinį civilinį teismą, priemonę, užtikrinamas didesnis veiksmingumas (sukuriami kontroliniai sąrašai, visų pirma žymėjimas, įsivertinimo priemonės, grindžiamos tarptautine teismų kompetencijos sistema).
221	C2.5. R1	T	Bylinėjimosi ir komercinių bylų trukmės sutrumpinimas		Skaičius	656	456	2 ketvirtis	2026	Palyginti su 2020 m.: Bylinėjimosi ir komercinių bylų trukmė, kaip apibrėžta ES teisingumo rezultatų suvestinės metodikoje, sutrumpinama bent 200 dienų.
222	C2.5. R1	T	Bendro visų neišnagrinėtų bylų skaičiaus sumažinimas		Skaičius	468 092	398 322	2 ketvirtis	2026	Palyginti su 2020 m.: Sumažinti visų neišnagrinėtų bylų skaičių bent 69 770.
224	C2.5. R1–I1	M	Atnaujinta eSpis sistema su naujomis funkcijomis ir nauja architektūra, integruota į Bendrų paslaugų centrą (CDU)	Siekiant paspartinti teisingumo sistemos skaitmeninimą, įgyvendinami nauji skaitmeniniai sprendimai, įskaitant atnaujintą sistemą „eSpis“ ir naują į CDU integruotą struktūrą.				4 ketvirtis	2024	Siekiant pagerinti teisingumo sistemos skaitmeninimą, diegiamos naujos funkcijos: -visiškas elektroninis dokumentų pristatymas e. piliečiams su vartotojo e. pašto dėžute ir informacija apie elektroninį pristatymą, jei dokumentai perduodami fiziškai, -geresnė naudotojų patirtis įgyvendinant veiksmų planą, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl techninių aspektų ir IT valdymo (administracinių ir veiklos procesų rekomendacijos ir techninės rekomendacijos), -naują integruotą bendrų paslaugų centro struktūrą, kad būtų sumažintos sistemos kliūtys, padidintas stabilumas ir sudarytos sąlygos sąveikumui su kitomis sistemomis.
225	C2.5. R1–I2	T	60 proc. žemės registravimo ir kadastrinių duomenų integruota		% (procentais)	3,86	60	2 ketvirtis	2026	Rangovo pateikta galutinė ataskaita, kurioje pateiktas kadastro savivaldybių sąrašas su kadastro sklypų procentine dalimi Žemės duomenų bazėje (BZP) pagal kiekvieną kadastro savivaldybę, patvirtinanti, kad buvo integruota 60 proc. žemės registravimo ir kadastro duomenų. Ataskaitoje taip pat patvirtinama, kad sukurtas dirbtiniu intelektu grindžiamas programinės įrangos modulis (virtualusis asistentas).
226	C2.5. R1–I3	M	Visi nauji pirmosios ir antrosios instancijos teismų sprendimai, kuriais užbaigiamas procesas, nuasmeninami ir skelbiami portale.	Veikia teismo sprendimų viešo skelbimo ir paieškos sistema.				4 ketvirtis	2024	Naujos funkcijos apima visų pirmosios ir antrosios instancijos teismų sprendimų skelbimą internete su sudėtingomis paieškos galimybėmis ir automatizuotais anoniminimo metodais, kurie atitinka asmens duomenų apsaugos taisykles.
227	C2.5. R1–I4	T	Zagrebo Teisingumo aikštės garažo statyba		Skaičius (brutto m2)	0	45 000	2 ketvirtis	2026	Pastatomas 45 000 m² ploto garažas, kaip matyti iš: 1. prižiūrinčio inžinieriaus parengta pastato statybos būklės ataskaita, įrodanti, kad pastatas buvo pastatytas; 2.Pastatyto pastato geodezinis tyrimas 3.Statybos energinio naudingumo kortelė Investicijos susijusios su naujo pastato, kurio pirminės energijos poreikis yra bent 20 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančio pastato, statyba.
228	C2.5. R1–I5	T	Naujai renovuoti teismų pastatai, atitinkantys Techninį reglamentą dėl racionalaus energijos naudojimo ir šiluminės apsaugos pastatuose		Skaičius	0	20	2 ketvirtis	2024	Užbaigta 20 teisminių pastatų renovacija. Naujai renovuoti pastatai turi atitikti racionalaus energijos naudojimo ir šiluminės apsaugos standartus. Investicijos vidutiniškai susijusios su bent vidutinio lygio renovacija, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos, kurią atlikus pirminės energijos poreikis sumažinamas bent 30 proc.; arba turi pasiekti, kad tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas vidutiniškai bent 30 proc., palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. Be to, patekimas į pastatus turi būti pritaikytas neįgaliesiems, o pritaikant taip pat turi būti laikomasi priešgaisrinės ir techninės apsaugos standartų ir užtikrinamas funkcinis interjero dizainas. Šiame investicijų cikle pirmenybė teikiama teisminių institucijų vietoms ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose Kroatijos dalyse.
229	C2.5. R1–I6	M	Visi pirmosios instancijos teismai turi įrangą ir atitinka nuotolinio nagrinėjimo sąlygas.	Nuotolinių posėdžių rengimas visuose pirmosios instancijos teismuose				4 ketvirtis	2022	Veikia išankstinės sąlygos nuotoliniams posėdžiams visuose pirmosios instancijos teismuose.
230	C2.5. R1–I6	M	IRT infrastruktūros atnaujinimas teisminėse institucijose	Tinklo įrangos ir tinklo infrastruktūros pristatymo įrodymas ir (arba) pažymėjimas				4 ketvirtis	2025	Pateikiami tinklo įrangos ir modernizuotos tinklo infrastruktūros pateikimo įrodymai ir (arba) sertifikatai.

K.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas

Investicijos C2.5 R1-I7 – Zagrebo teisingumo aikštės projekto įgyvendinimas

Investicijos tikslas – modernizuoti fizinę infrastruktūrą įgyvendinant projektą „Teisingumo aikštė“.

Investicijas sudaro 26 000 m2 pastato statyba.

K.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė

Vardas, pavardė

Kokybiniai rodikliai
(tarpinėms reikšmėms)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslų atveju)

Laikas

Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas

Skyrius

Pradinė reikšmė

Tikslas

Ketvirtis

Metai

443

C2.5. R1–I7

Naujai pastatytas pastatas Zagrebo Teisingumo aikštėje

Skaičius (brutto m2)

26 000

2 ketvirtis

2026

Zagrebo teisingumo aikštėje bus pastatytas 26 000 m² pastatas, kaip matyti iš:
1. prižiūrinčio inžinieriaus parengta pastato statybos būklės ataskaita, įrodanti, kad pastatas buvo pastatytas;
2.Pastatyto pastato geodezinis tyrimas
3.Statybos energinio naudingumo kortelė

Investicijos susijusios su naujo pastato, kurio pirminės energijos poreikis yra bent 20 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančio pastato, statyba.

L. Komponentas 2.6: Korupcijos prevencija ir kova su ja

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – stiprinti korupcijos prevencijos ir sankcijų už ją skyrimo sistemą imantis priemonių, kuriomis i) didinamas valdžios institucijų veiksmingumas, nuoseklumas ir atvirumas kovojant su korupcija, ii) gerinamas Įstatymo dėl teisės gauti informaciją įgyvendinimas, iii) stiprinamas vietos ir regionų valdžios institucijų padalinių daugumos valdomų įmonių valdymas ir iv) stiprinami teisminių teisių gynimo priemonių pajėgumai vykdant viešųjų pirkimų procedūras.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl tolesnio poreikio stiprinti korupcijos prevencijos ir sankcijų už ją sistemą, kad būtų užtikrintas teisėtas, skaidrus ir veiksmingas viešųjų lėšų naudojimas (4 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija, 2019 m.).

L.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.6 R1 reforma. Valdžios institucijų veiksmingumo, nuoseklumo ir atvirumo kovojant su korupcija didinimas pasitelkiant skaitmeninimą, skaidrumo didinimas ir koordinavimo gerinimas.

Šios priemonės tikslas – pagerinti institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant nacionalinius kovos su korupcija politikos dokumentus, koordinavimą ir bendradarbiavimą.

Reformą sudaro interesų konfliktų prevencijos ir asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos teisės aktų sistemos pakeitimai ir nauja 2021–2030 m. kovos su korupcija strategija.

C2.6 R1-I1 investicija. Plačiosios visuomenės įtraukimas į kovą su korupcija didinant visuomenės informuotumą apie korupcijos žalą

Šios investicijos tikslas – didinti plačiosios visuomenės, pareigūnų ir viešojo administravimo pareigūnų informuotumą apie korupcijos žalą.

Šias investicijas sudaro nacionalinės informacinės kampanijos prieš korupciją poveikio vertinimo ataskaitos paskelbimas.

C2.6 R1-I2 investicija „Valstybės tarnautojų etikos sistemos skaitmeninimas“.

Investicijos apima elektroninės etikos infrastruktūros valdymo sistemos, skirtos etikos komisarų, Etikos komisijos ir Etikos ir sąžiningumo tarnybos įdarbintų pareigūnų darbui modernizuoti ir gerinti, sukūrimą ir įdiegimą.

Investicijos visiškai įgyvendinamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.6 R1-I3 investicija „Valstybės pareigūnų turto deklaravimo IT sistemos tobulinimas“.

Investicijos tikslas – toliau stiprinti pareigūnų turto deklaracijų teikimo ir tvarkymo procedūrą automatizuojant kai kuriuos esamos IT sistemos procesus, skirtus pareigūno turto ataskaitai pateikti.

Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

R1-I4 investicija „Veiksmingos kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu rėmimas“

Šių investicijų tikslas – didinti kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu veiksmingumą.

Investicijas sudaro PNUSKOK biurų Zagrebe ir Splite renovacija ir nauja įranga 4 regioniniams Policijos nacionalinio kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro (PNUSKOK) centrams.

Reforma C2.6 R2. Teisės gauti informaciją įstatymo įgyvendinimo gerinimas

Teisės gauti informaciją įstatymas yra pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti konstitucijoje garantuojamą piliečių teisę susipažinti su valdžios institucijų turima informacija, kad būtų užtikrintas valdžios skaidrumas ir atvirumas ir kovojama su korupcija. Reforma apima išsamų įstatymo ir jo poveikio naudojimuisi teise į informaciją vertinimą tiek naudotojų, tiek valdžios institucijų požiūriu, o po to priimami Įstatymo dėl teisės susipažinti su duomenimis pakeitimai, kad būtų atsižvelgta į vertinimo rekomendaciją.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C2.6 R3 reforma. Įmonių valdymo gerinimas vietos ir regionų valdžios institucijų vienetų daugumos valdomose įmonėse

Šios reformos tikslas – padidinti vietos valdžios institucijoms priklausančių įmonių veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę.

Šią reformą sudaro EBPO rekomendacijų dėl įmonių valdymo įmonėse, kurių dauguma priklauso vietos ir regionų valdžios subjektams, įgyvendinimo vadovo parengimas, 2021–2022 m. kovos su korupcija programos poveikio vietos ir regionų valdžios subjektų daugumos valdomoms įmonėms vertinimas ir mokymai.

Reforma C2.6 R4. Teisminių teisių gynimo pajėgumų stiprinimas vykdant viešųjų pirkimų procedūras

Reformos tikslas – stiprinti teisminę apsaugą viešųjų pirkimų procedūrose rengiant teisėjams skirtus mokomuosius praktinius seminarus, kurie, kaip tikimasi, padidins jų žinias ir informuotumą apie korupcijos rizikos valdymą ir teismines teisių gynimo priemones viešųjų pirkimų procedūrose. Praktinius seminarus organizuoja Teisėjų akademija, kuri yra visą gyvenimą trunkančio teisminių institucijų pareigūnų profesinio tobulėjimo dalis.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

L.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Keturračiai	Metai
231	C2.6. R1	M	Naujos 2021–2030 m. kovos su korupcija strategijos priėmimas	Parlamento priimta ir Oficialiajame leidinyje paskelbta nauja 2021–2030 m. kovos su korupcija strategija				3 ketvirtis	2021	Strategijoje numatomos priemonės korupcijos rizikai prioritetinėse srityse valdyti ir šiems penkiems tikslams pasiekti: •stiprinti institucinę ir norminę kovos su korupcija sistemą. •didinti valdžios institucijų darbo skaidrumą ir atvirumą. •Sąžiningumo ir interesų konfliktų valdymo sistemų stiprinimas. •didinti kovos su korupcija potencialą viešųjų pirkimų sistemoje. •didinti visuomenės informuotumą apie korupcijos žalą, būtinybę pranešti apie pažeidimus ir didinti skaidrumą.
232	C2.6. R1	M	Naujo Interesų konfliktų prevencijos įstatymo priėmimas	Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Interesų konfliktų prevencijos įstatymas, įsigaliojimas				4 ketvirtis	2021	Interesų konfliktų prevencijos įstatymas iš dalies keičiamas siekiant i) išplėsti įstatymo taikymo sritį, kad ji apimtų adresatus, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijoms priklausančias įmones ir tokioms įmonėms priklausančias įmones, ii) įpareigoti tam tikrų kategorijų teisės subjektus kasmet pildyti turto deklaracijas ir per nustatytus terminus pateikti deklaracijas, iii) pašalinti bet kokį galimą interesų konfliktą, iv) reglamentuoti galimybę geriau nustatyti sankcijas už pažeidimus, į įstatymą įtraukiant proporcingumo principą, ir reglamentuoti kai kuriuos veiklos pertraukos laikotarpio aspektus, įskaitant Interesų konfliktų sprendimo komiteto pasiūlymus, kaip praktiškai patobulinti teisę, ir v) suteikti teisinį pagrindą vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančių organų nariams parengti pavyzdinį etikos kodeksą, už kurio priėmimą, įgyvendinimą ir priežiūrą būtų atsakingi atstovaujamieji organai.
233	C2.6. R1	M	Asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos įstatymo pakeitimų priėmimas	Įstatymo dėl asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos pakeitimų įsigaliojimas				4 ketvirtis	2022	Asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos įstatymas iš dalies keičiamas siekiant i) patobulinti įstatymo nuostatas, ii) patikslinti konfidencialaus asmens sąvoką ir iii) priimti nuostatas dėl gauto registracijos pažymėjimo pateikimo.
234	C2.6. R1	M	Parlamento narių etikos kodekso ir vykdomosios valdžios pareigūnų etikos kodekso priėmimas	Priimto parlamento narių etikos kodekso ir vykdomosios valdžios pareigūnų etikos kodekso įsigaliojimas				4 ketvirtis	2023	Parlamentarų ir vykdomosios valdžios pareigūnų etikos kodekse bus pateiktos gairės dėl interesų konfliktų ir kitų tarnybinės etikos klausimų.
235	C2.6. R1	T	Padidinti teisingumo sistemos kovos su korupcija įstaigų darbuotojų biudžetą.		% (procentais)	100	110	2 ketvirtis	2024	10 proc. padidinti darbuotojų biudžetą, palyginti su 2020 m. (įskaitant įdarbinimą ir judumą teismų sistemoje).
236	C2.6. R1	T	Padidinti biudžetą, skirtą teisminių institucijų IT priemonėms ir įrangai, skirtai korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo nusikaltimams tirti, įsigyti		% (procentais)	100	120	2 ketvirtis	2024	Palyginti su 2020 m., 20 proc. padidinti teismų sistemos kovos su korupcija institucijoms skirtų kompiuterinių paslaugų ir IT įrangos biudžetą.
237	C2.6. R1	M	IT platformos, skirtos nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimui stebėti, sukūrimas	Internetinė ir prieinama IT platforma				4 ketvirtis	2025	IT platformos, skirtos įvairioms korupcijos prevencijos sritims stebėti, sukūrimas: 1) informatorių apsauga, 2) teisė susipažinti su informacija, 3) lobistinė veikla, 4) interesų konfliktai, 5) nacionalinių valdžios institucijų koordinavimas rengiant, įgyvendinant ir stebint nacionalinių strateginių ir įgyvendinimo dokumentų įgyvendinimą, 6) valstybės valdomų įmonių ir vietos bei regionų valdžios institucijoms priklausančių įmonių sąrašų atnaujinimas ir skelbimas, 7) ataskaitų teikimas Ombudsmeno tarnybai,
238	C2.6. R1	T	Sumažinti vidutinę teismo bylų dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo trukmę		Skaičius	999	799	4 ketvirtis	2024	Vidutinė teismo bylų dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo trukmė sutrumpinta 200 dienų, palyginti su 2021 m. 1 ketv. (999 dienos).
239	C2.6. R1–I1	M	Nacionalinės informacinės kampanijos prieš korupciją poveikio vertinimas	Poveikio vertinimo ataskaitos paskelbimas				2 ketvirtis	2025	Poveikio vertinimo ataskaita skelbiama viešai. Joje pateikiamos rekomendacijos dėl nacionalinės žiniasklaidos kampanijos prieš korupciją poveikio vertinimo.
240	C2.6. R1–I2	M	Valstybės tarnautojų etikos infrastruktūros valdymo informacinės sistemos sukūrimas	Informacinė sistema buvo visiškai sukurta ir pradėta naudoti				4 ketvirtis	2024	Siekiant modernizuoti ir pagerinti Etikos komisijos narių, Etikos komisijos ir Etikos ir sąžiningumo tarnyboje dirbančių pareigūnų darbą, kuriama ir pradedama taikyti elektroninė etikos infrastruktūros valdymo sistema, apimanti bent šių kategorijų skundų nagrinėjimo funkcijas: Skundai dėl pareigūnų elgesio su piliečiais Skundai dėl elgesio viešuose pasirodymuose. Skundai dėl materialinės ar kitokios naudos gavimo. Skundai dėl interesų konfliktų. - valstybės tarnautojų skundai dėl kitų valstybės tarnautojų, įskaitant skundus dėl vadovų elgesio.
241	C2.6. R1–I3	M	Patobulintos turto deklaravimo informacinės sistemos valstybės pareigūnams ir teismų pareigūnams	Atnaujintos ir įdiegtos informacinės sistemos				2 ketvirtis	2024	Turi būti patobulinta dabartinė pareigūnų turto ataskaitos teikimo sistema, sudarant sąlygas automatiškai pildyti duomenis iš turimų viešųjų šaltinių ir gerinant valstybės pareigūnų ir teismo pareigūnų turto ataskaitoje pateiktos informacijos tikrinimo išankstines sąlygas.
242	C2.6. R1–I4	T	Policijos nacionalinio kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro (PN USKOK) 4 regioninių centrų atnaujinimas		Skaičius	0	4	2 ketvirtis	2025	Inžinierių ataskaitos ir ataskaitos apie energinės renovacijos efektyvumą teikiamos regioniniams PN USKOK centrams Zagrebe ir Splite. Naujos IT įrangos, pavyzdžiui, programinės įrangos priemonių ir skaitmeninių įrodymų saugojimo serverių naudojimo, pristatymo sertifikatai išduodami visiems keturiems regioniniams centrams.
243	C2.6. R2	M	Įstatymo poveikio teisei susipažinti su informacija vertinimas	Teisės gauti informaciją įstatymo vertinimo ataskaitos paskelbimas				4 ketvirtis	2023	Paskelbtas tyrimas su rekomendacijomis dėl Įstatymo poveikio teisei susipažinti su informacija ir jo poveikio konstituciškai užtikrintam pratybų segmentui vertinimo naudotojų ir valdžios institucijų požiūriu. Į rekomendacijas bus atsižvelgta ateityje iš dalies keičiant Teisės susipažinti su dokumentais įstatymą.
244	C2.6. R3	M	EBPO įmonių valdymo rekomendacijų dėl vietos ir regioninių vienetų daugumos nuosavybės taikymas	EBPO rekomendacijų dėl įmonių valdymo vietos ir regionų vienetuose, kuriuose yra dauguma įmonių, taikymo vadovo paskelbimas				1 ketvirtis	2024	Paskelbtas vadovas: -EBPO rekomendacijų dėl įmonių valdymo, kai kontrolinį akcijų paketą valdo vietos ir regionų valdžios institucijos, taikymas. -atitikties užtikrinimo funkcijos nustatymas ir įgyvendinimas visuose ją įsteigti privalančiuose juridiniuose subjektuose. Kovos su korupcija politikos įgyvendinimo svarba, etikos kodekso įvedimas ir geriau nustatyta atitikties užtikrinimo funkcija, siekiant patvirtinti, kad įmonė atidžiai įgyvendina neetiško elgesio prevenciją, taip pat organizacinę kultūrą, skatinančią etišką elgesį ir atitiktį.
245	C2.6. R3	M	2021–2022 m. kovos su korupcija programos įgyvendinimo poveikio vietos valdžios ir regioninės valdžios vienetų įmonėms, kuriose jos turi daugumą akcijų, vertinimas	Poveikio vertinimo ataskaitos paskelbimas				2 ketvirtis	2026	Ataskaita apie įgyvendinimo poveikį skelbiama viešai. Ataskaitoje parengta metodika suteikia galimybę įvertinti Kovos su korupcija programos įgyvendinimo poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų vienetams priklausančioms įmonėms ir būsimus tokius dokumentus. Surengiami 5 mokymai apie EBPO rekomendacijų dėl bendrovių, kurių dauguma priklauso vietos ir regioniniams padaliniams, valdymo įgyvendinimo vadovo taikymą ir sąžiningumo stiprinimo bei kovos su korupcija svarbą. Surengiamos 3 apskritojo stalo diskusijos ir 1 konferencija dėl vietos ir regionų valdžios institucijų vienetų daugumos valdomų įmonių valdymo.
246	C2.6. R4	T	Teisėjų mokymas korupcijos rizikos valdymo viešųjų pirkimų srityje ir teisminės apsaugos viešųjų pirkimų procedūrose klausimais		Skaičius	0	20	2 ketvirtis	2024	20 Kroatijos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų apmokomi korupcijos rizikos valdymo viešųjų pirkimų srityje ir teisių gynimo teisme viešųjų pirkimų procedūrų srityje. Tuo tikslu Teisėjų akademija organizuoja du praktinius seminarus, kurie yra teismo pareigūnų profesinio tobulėjimo visą gyvenimą dalis, t. y. klasikinis ir (arba) reguliarus mokymas ir nuotolinis mokymasis, atsižvelgiant į aplinkybes, siekiant toliau stiprinti teisminę apsaugą viešųjų pirkimų procedūrose.

Komponentas Nr. 2.7: FISKALINĖS SISTEMOS STIPRINIMAS

Šiuo komponentu siekiama nauju Biudžeto aktu toliau stiprinti fiskalinę sistemą ir fiskalinę drausmę, kad būtų pagerinti biudžeto procesai, pagerinta finansinė atskaitomybė ir sukurtas makroekonominių prognozių modelis.

Fiskalinės sistemos stiprinimas yra vienas iš pagrindinių elementų didinant viešųjų finansų tvarumą, o tai savo ruožtu prisideda prie makroekonominio stabilumo ir sudaro prielaidas didinti potencialaus augimo tempus, taip pat ekonomikos atsigavimą ir atsparumą.

Komponentas atitinka šaliai skirtas rekomendacijas dėl fiskalinės sistemos stiprinimo (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir fiskalinės politikos, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę, vykdymo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1).

M.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.7 R1 reforma. Fiskalinio planavimo ir ataskaitų teikimo gerinimas

Šios reformos tikslas – iš dalies pakeisti Biudžeto įstatymą, kad būtų patobulinti biudžeto procesai ir susiję biudžeto dokumentai, taip pat finansinės ataskaitos, taip užtikrinant veiksmingos ir tvarios viešųjų finansų valdymo sistemos plėtojimą.

Reforma apima:

-Naujo biudžeto akto rengimas ir priėmimas.

-Užtikrinti visapusišką Fiskalinės politikos komisijos veikimą, paskiriant naują pirmininką pagal viešą kvietimą teikti paraiškas.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

C2.7 R2 reforma. Kroatijos ekonomikos struktūrinio makroekonominio modelio kūrimas

Reformos tikslas – sukurti Kroatijos ekonomikos struktūrinį makroekonominį modelį, kuris būtų tinkamas vidutinės trukmės makroekonominėms prognozėms rengti, ekonominės politikos poveikiui modeliuoti ir sukrėtimų poveikio vertinimams atlikti, ir galiausiai sustiprinti Finansų ministerijos gebėjimą rengti biudžeto prognozes.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

M.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
247	C2.7. R1	M	Fiskalinės sistemos stiprinimas priimant Biudžeto įstatymą, siekiant pagerinti biudžeto procesus	Naujojo Biudžeto įstatymo įsigaliojimas				4 ketvirtis	2021	Naujajame Biudžeto įstatyme nustatomas valstybės biudžeto rengimo, priėmimo ir vykdymo procesas ir pagrindiniai dokumentai, vietos ir regionų valdžios institucijų vienetų ir jų nebiudžetinių naudotojų biudžetas, vietos ir regionų valdžios institucijų vienetų skolinimosi sistema, nuosavų ir paskirtųjų pajamų naudojimo stebėsena, būsimų išlaidų, įskaitant daugiamečius įsipareigojimus, prognozė ir kontrolė, taip pat sudarant sąlygas lanksčiau įgyvendinti ES projektus ir užtikrinant, kad būtų laikomasi Tarybos direktyvos 2011/85/ES, siekiant sukurti veiksmingesnę finansinės ir statistinės atskaitomybės sistemą.
248	C2.7. R1	M	Užtikrinti visapusišką Fiskalinės politikos komisijos veikimą.	Parlamento skiriamas naujas Fiskalinės politikos komisijos pirmininkas				4 ketvirtis	2021	Paskyrus naują Fiskalinės politikos komisijos pirmininką užtikrinamas visapusiškas Komisijos veikimas ir Fiskalinės atskaitomybės akto (OG 111/2018) įgyvendinimas.
249	C2.7. R2	M	Kroatijos ekonomikos struktūrinio makroekonominio modelio, skirto vidutinės trukmės makroekonominėms prognozėms rengti, kūrimas, biudžeto planavimas Ekonominės politikos analizė	parengti ir pradėti taikyti visapusiškai veikiantį Kroatijos ekonomikos struktūrinių makroekonominių prognozių modelį, kad būtų parengtos projekcijos, kuriomis grindžiamas metinis biudžetas.				3 ketvirtis	2022	Sukuriamas Kroatijos ekonomikos struktūrinis makroekonominis modelis vidutinės trukmės makroekonominėms prognozėms rengti, ekonominės politikos poveikiui ir sukrėtimų poveikiui modeliuoti ir galiausiai Finansų ministerijos gebėjimui rengti biudžeto prognozes stiprinti. Pradinis modelis parengiamas iki 2021 m. pabaigos ir pradeda veikti visu pajėgumu iki 2022 m. vidurio, kad būtų galima parengti prognozes, kuriomis grindžiamas 2023 m. biudžetas. Modelio rezultatai naudojami rengiant biudžeto dokumentus, gerinant vidutinės trukmės biudžeto prognozių kokybę, taigi ir valstybės finansų tvarumą.

N. KOMPONENTAS 2.8. Antimonopolinės finansavimo sistemos stiprinimas

Šio komponento tikslas – stiprinti Kroatijos valdžios institucijų (priežiūros institucijų, Kovos su pinigų plovimu tarnybos, teisėsaugos institucijų) gebėjimus kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, gerinti jų veiklos koordinavimą bei bendradarbiavimą ir toliau didinti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų informuotumą.

Ši reforma atitinka Kroatijos dalyvavimo Europos valiutų kurso mechanizme II (VKM II) veiksmų planą.

N.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.8 R1 reforma. Informuotumo apie būtinybę užkirsti kelią pinigų plovimui didinimas

Šios reformos tikslas – išlaikyti finansų sistemos veiksmingumą pagal tarptautinius standartus, kartu užkertant kelią neteisėtiems finansiniams srautams didinant visų už kovos su pinigų plovimu priemonių įgyvendinimą atsakingų įstaigų ir valdžios institucijų informuotumą, sukuriant reguliaraus mokymo sistemą.

reforma. Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų bendradarbiavimo stiprinimas

Šios reformos tikslas – stiprinti Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų bendradarbiavimą gerinant keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje.

C2.8 R3 reforma. Užbaigti nustatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo veiksmų plano įgyvendinimą

Bendras šios reformos tikslas – įgyvendinti Vyriausybės priimtame Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime Kroatijoje nustatytos rizikos mažinimo veiksmų planą. Veiksmų plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama, pavyzdžiui, stiprinti Kovos su pinigų plovimu tarnybos, Finansų inspekcijos ir priežiūros institucijų administracinius gebėjimus, didinti priežiūros veiklos skaičių, gerinti IT infrastruktūrą ir rengti mokymus visų įpareigotųjų subjektų pareigūnams, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir administracinius gebėjimus.

Reforma C2.8 R4. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros stiprinimas remiantis rizikos vertinimu Kroatijos finansų sektoriuje

Bendras šios reformos tikslas – pagerinti pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmo finansavimu sistemą Kroatijoje ir stiprinti institucinius ir administracinius gebėjimus įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas pagal techninės paramos priemonės (TPP) projektą dėl rizika grindžiamo požiūrio į kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą plėtojimo.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

N.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
250	C2.8. R1	M	Visų atsakingų šalių informuotumo didinimas rengiant reguliarius mokymus	Įdiegta darbuotojų, privalančių teikti ataskaitas apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, tęstinio mokymo sistema				4 ketvirtis	2020	Nustatyta priežiūros įstaigų ir Kovos su pinigų plovimu tarnybos vykdomo visų ataskaitas teikiančių institucijų ir institucijų, įskaitant kovos su pinigų plovimu atitikties užtikrinimo pareigūnus ir kredito įstaigų vadovybę, darbuotojų tęstinio mokymo sistema. Programoje numatytomis švietimo iniciatyvomis daugiausia dėmesio skiriama informuotumo apie rizika grindžiamą požiūrį į išsamaus klientų patikrinimo priemonių įgyvendinimą didinimui ir pareigai pranešti apie įtartiną veiklą. Pagal šią sistemą priežiūros įstaigos ir Kovos su pinigų plovimu tarnyba reguliariai teikia institucijoms ir valdžios institucijoms naujausią informaciją apie pinigų plovimo raidą.
251	C2.8. R2	M	Tolesnis Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų bendradarbiavimas	Kovos su pinigų plovimu tarnyba ir priežiūros institucijos pasirašė atnaujintą bendradarbiavimo susitarimą dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo				4 ketvirtis	2020	Atnaujintas Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų bendradarbiavimo susitarimas dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo, kuris apima: i) keitimasis duomenimis ir informacija, reikalinga priežiūros procedūroms atlikti, ii) keitimasis informacija apie pažeidimus, nustatytus ataskaitas teikiančiuose subjektuose, iii) keitimąsi informacija apie naujausias Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų nustatytas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tipologijas, iv) priežiūros veiklos suaktyvėjimas atsižvelgiant į nustatytą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir keitimąsi statistiniais duomenimis nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo tikslais ir sistemos pastangų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir nustatymo srityje veiksmingumo vertinimą.
252	C2.8. R2	T	Stiprinti priežiūrą rengiant reguliarius Tarpinstitucinės priežiūros darbo grupės posėdžius		Skaičius	0	12	4 ketvirtis	2024	Siekiant suderinti priežiūros praktiką, pagerinti priežiūros institucijų keitimąsi patirtimi ir žiniomis ir keitimąsi informacija, nuo 2020 m. pabaigos iki 2024 m. pabaigos Tarpinstitucinė kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros darbo grupė (MIRS) surengia bent 12 posėdžių. Tarpinstitucinė priežiūros darbo grupė stiprina visų priežiūros institucijų, atsakingų už Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu akto priemonių ir veiksmų įgyvendinimo priežiūrą, bendradarbiavimą. Visų pirma Tarpinstitucinė priežiūros darbo grupė stebi: i) veiksmingas keitimasis statistiniais duomenimis apie vykdomą priežiūrą, ii) keitimasis priežiūros patirtimi (geriausia praktika), iii) keitimasis informacija apie taikant įstatymą nustatytus pažeidimus, iv) priežiūros veiklos stiprinimas ir koordinavimas ir v) keitimasis informacija apie priežiūros planus.
253	C2.8. R3	M	Remiantis atnaujintu nacionaliniu rizikos vertinimu, užbaigti naujo veiksmų plano, kuriuo siekiama sumažinti nustatytą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, įgyvendinimą.	Užbaigti naujo nustatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo veiksmų plano įgyvendinimą toliau stiprinant bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija				4 ketvirtis	2021	Remiantis Kroatijos Respublikos nacionaliniu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimu, iki 2021 m. gruodžio 31 d. visapusiškai įgyvendinamas nustatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo veiksmų planas. Veiksmų plane nurodomos nustatytos rizikos mažinimo priemonės, viešoji teisė ir kitos įstaigos, kurias turėtojai paskyrė atskiroms priemonėms įgyvendinti, taip pat priemonių įgyvendinimo terminas. Plane atsižvelgiama į riziką, kurią nustatė priežiūros institucijos (Kroatijos nacionalinis bankas, Finansų inspekcija, Kroatijos finansinių paslaugų priežiūros agentūra), Kovos su pinigų plovimu tarnyba, Kroatijos Respublikos prokuratūra ir juridiniai įpareigotieji subjektai (bankai ir kt.). Ji toliau stiprina visų atsakingų įstaigų ir valdžios institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.
254	C2.8. R4	M	Finansų sektoriaus priežiūros stiprinimas remiantis rizikos vertinimu kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje	siekiant veiksmingai sumažinti nustatytą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, visapusiškai įgyvendinti sustiprintas rizika grindžiamos priežiūros procedūras ir metodikas, parengtas pagal techninės paramos priemonės (TPP) projektą „Rizika grindžiama kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūra finansų sektoriuje Kroatijoje“;				4 ketvirtis	2023	Valdžios institucijos imasi priemonių, prireikus priimdamos teisės aktus, kad sustiprintų finansų sektoriaus priežiūrą, remdamosi Kroatijos nacionalinio banko ir Kroatijos finansinių paslaugų priežiūros agentūros atliktu rizikos vertinimu ir taikydamos rizika grindžiamą metodą, parengtą atsižvelgiant į techninės pagalbos, teikiamos pagal techninės paramos priemonę, rezultatus. Šiais veiksmais stiprinami instituciniai ir administraciniai gebėjimai ir padedama didinti visos Kroatijos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu prevencijos sistemos veiksmingumą ir galiausiai gerinti bendrą Kroatijos kovos su pinigų plovimu sistemą.

O. Komponentas Nr. 2.9. Viešųjų pirkimų sistemos stiprinimas

Siekiant patobulinti viešųjų pirkimų sistemą ir suderinti ją su ES geriausia patirtimi, į šį Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama tobulinti viešųjų pirkimų srities mokymo sistemą, stiprinti peržiūros sistemą nustatant privalomus e. apeliacinius skundus ir skatinti naudoti novatoriškus viešuosius pirkimus. Sustiprinta viešųjų pirkimų sistema, inter alia, prisidedama prie kovos su korupcija ir padedama geriau įsisavinti ES lėšas, nes tikimasi, kad dėl to pagerės verslo aplinka, padidės privačiosios investicijos, našumas ir bus kuriamos naujos darbo vietos.

Komponentą sudaro trys reformos ir viena investicija, kuriomis siekiama padidinti Kroatijos viešųjų pirkimų sistemos skaidrumą ir veiksmingumą. Jos taip pat padeda stiprinti korupcijos prevenciją, visų pirma vietos lygmeniu (2019 m. KŠSR), ir gerinti Kroatijos viešojo administravimo gebėjimus ir veiksmingumą (2020 m. KŠSR).

O.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C2.9 R1 reforma. Nuolatinis viešųjų pirkimų srities mokymo paslaugų teikimas

Reformos tikslas – tobulinti viešųjų pirkimų mokymo sistemą kuriant naujas priemones, skirtas teorinėms ir praktinėms žinioms, profesiniams įgūdžiams ir kompetencijoms įgyti, kad būtų galima profesionaliai, ekonomiškai efektyviai, veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti viešųjų pirkimų procedūras visais lygmenimis. Ji grindžiama visapusišku požiūriu į suinteresuotųjų subjektų konkurencingumo stiprinimą viešųjų pirkimų sistemoje, integruojant darbo krūvio analizės rezultatus pagal investicinį veiksmą C2.9.R1-I1. Visų pirma analizėje apibrėžiami nuolatinio ir planuojamo pagrindinių viešųjų pirkimų darbuotojų mokymo poreikiai, remiantis kompetencijų matrica, kurioje apibrėžiama 30 kompetencijų ir įgūdžių.

Be to, iki 2023 m. gruodžio 31 d. Kroatijos mokymo sistemoje bus įdiegta Europos viešųjų pirkimų specialistų kompetencijos sistema „ProcurCompEU“, kuri yra bendra orientacinė viešųjų pirkimų specialistų sistema. Pirma, asmenims ši sistema padeda nustatyti ir formuoti asmenines ir profesines kompetencijas. Antra, perkantieji subjektai ja naudojasi vertindami ir gerindami savo organizacijos viešųjų pirkimų veiksmingumą. Galiausiai viešųjų pirkimų srities mokymo paslaugų teikėjai turi turėti galimybę naudotis sistema „ProcurCompEU“, kad parengtų išsamias mokymosi ir mokymo programas.

Trečia, bendrosiomis mokymo programomis, kurios taip pat yra atviros konkurso dalyviams, didinamas konkurso dalyvių žinių ir įgūdžių lygis vykdant viešųjų pirkimų procedūras, gerinant MVĮ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose lygį ir sėkmę.

Ši reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C2.9 R1-I1 investicija. Pagrindinių institucijų darbuotojų darbo krūvio viešųjų pirkimų sistemoje analizė

Šiomis investicijomis atliekama darbo krūvio analizė, siekiant nustatyti dalyvių skaičių, reikiamą darbuotojų kompetenciją ir būtinus kompensavimo sistemos patobulinimus. Tikimasi, kad įgyvendinus analizės rekomendaciją bus pasiektas ir išlaikytas optimalus aukštos kvalifikacijos motyvuotų darbuotojų skaičius, atitinkantis pagrindinių viešųjų pirkimų institucijų poreikius.

Priemonė apima:

-viešųjų pirkimų įstaigų darbo krūvio analizė, įtraukta į ES lėšų valdymą;

-jų atliekamų užduočių aprašymas;

-reikiamų kompetencijų apibrėžimas.

Darbo krūvio analizė grindžiama ankstesnio darbo krūvio duomenimis, taip pat atsižvelgiant į numatomas darbo krūvio tendencijas, įskaitant nuolatinio ir planuojamo darbuotojų mokymo konkrečiomis su viešaisiais pirkimais susijusiomis temomis, pavyzdžiui, strateginiais, socialiai atsakingais, tvariais viešaisiais pirkimais, novatoriškais viešaisiais pirkimais ir MVĮ galimybėmis patekti į šią viešųjų pirkimų rinką, poreikius.

Analizės rezultatai naudojami nustatant pagrindinių viešųjų pirkimų sistemos institucijų (MINGOR – Ūkio ir darnaus vystymosi ministerijos, SAFU – Centrinės finansų ir sutarčių sudarymo agentūros ir DKOM – Valstybinės viešųjų pirkimų priežiūros komisijos) darbuotojų tęstinio ir planuojamo mokymo poreikius.

Ši priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

C2.9 R2 reforma. Viešųjų pirkimų peržiūros sistemos stiprinimas

Reformos tikslas – padėti sumažinti su peržiūros sistema susijusią administracinę naštą ir kovoti su korupcija sutrumpinant vidutinį apeliacinių skundų pateikimo laiką ir nustatant, kad e. apeliaciniai skundai būtų privalomi.

Reformą sudaro viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos pakeitimai, kuriais siekiama įvesti e. apeliacinį skundą kaip privalomą viešųjų pirkimų sistemos priemonę ir sutrumpinti vidutinį apeliacinių skundų nagrinėjimo laiką.

R3 reforma. Novatoriški viešieji pirkimai

Reformos tikslas – padidinti inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų naudojimą Kroatijoje.

Ši priemonė apima Kroatijos viešųjų pirkimų vykdytojų mokymo apie inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus programos rengimą ir įgyvendinimą.

O.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
256	C2.9. R1	M	MVĮ dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose ir jų sutelkimo gerinimo gairės	Gairių paskelbimas Viešųjų pirkimų portale				3 ketvirtis	2022	Siekiant toliau skatinti MVĮ dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, parengiamos ir paskelbiamos perkančiiesiems subjektams ir konkurso dalyviams skirtos gairės, kuriomis MVĮ skatinamos dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje. Gairėse taip pat pateikiamos svarbiausios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ konkuruoti dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Tęsiamas bendradarbiavimas su verslo asociacijomis rengiant tikslinius mokymus viešųjų pirkimų procedūrų dalyviams. Gairės bus parengtos remiantis Struktūrinių reformų rėmimo programos projekto rezultatais.
257	C2.9. R1	M	Mokymo viešųjų pirkimų srityje taisyklių pakeitimas	Mokymo viešųjų pirkimų srityje taisyklių pakeitimų įsigaliojimas				1 ketvirtis	2023	Teisės aktų sistemos pakeitimai, kuriais siekiama pagerinti mokymą viešųjų pirkimų srityje, apima: i) parengiant kvalifikacijos kėlimo programų mokymo programą, apibrėžiant kompetencijas ir mokymosi tikslus, ii) integruojant sistemą „ProcurCompEU“ į privalomą viešųjų pirkimų mokymo ir sertifikavimo sistemą; iii) reikalavimas atlikti mokymo kokybinį vertinimą. Tikimasi, kad pakeitimais bus nustatytas visapusiškas požiūris, būtinas siekiant užtikrinti pagrindinių viešųjų pirkimų institucijų darbuotojų administracinių gebėjimų stiprinimą, be kita ko, naudojantis darbo krūvio analizės (R1-I1) rekomendacijomis. Remiantis organizacinio vertinimo rezultatais ir strateginiais prioritetais, pirmenybė teikiama mokymams, kurie gali turėti didžiausią poveikį siekiant tokių tikslų kaip sąžiningumo ir skaidrumo klausimai, tinkamas procedūrų planavimas, sąžiningos ir atviros techninės specifikacijos, aiškūs pasiūlymų atrankos ir vertinimo kriterijai, sutarčių valdymas ir pakeitimai.
258	C2.9. R1	M	Specialios tęstinio viešųjų pirkimų pareigūnų mokymo sistemos pagal sistemą „ProcurCompEU“ integravimas į privalomą viešųjų pirkimų mokymo ir sertifikavimo sistemą.	Viešųjų pirkimų pareigūnų tęstinio mokymo sistemos, suderintos su sistema „ProcurCompEU“, įsigaliojimas;				4 ketvirtis	2023	Priemonė „ProcurCompEU“ pritaikoma prie Kroatijos ypatumų ir integruojama į esamą privalomą viešųjų pirkimų mokymo ir sertifikavimo sistemą. Bus sukurtas potinklis Viešųjų pirkimų portale, kuriame bus galima naudotis sistemos „ProcurCompEU“ priemonėmis ir kuriuo galės laisvai naudotis visi viešųjų pirkimų sistemos suinteresuotieji subjektai, o kompetentinga viešųjų pirkimų politikos įstaiga padės ją praktiškai įgyvendinti ir prižiūrėti.
259	C2.9. R1–I1	M	Nepriklausomos analizės ir konkrečių rekomendacijų, kaip pagerinti visų pagrindinių viešųjų pirkimų sistemos institucijų (MINGOR, SAFU, DKOM) darbuotojų naštos valdymą, paskelbimas.	Pagrindinių viešųjų pirkimų sistemos institucijų (MINGOR, SAFU ir DKOM) darbuotojų darbo krūvio analizės paskelbimas, įskaitant žmogiškųjų išteklių rekomendacijų ir priemonių įgyvendinimo veiksmų planą				3 ketvirtis	2022	Nepriklausomi išorės ekspertai atlieka išsamią pagrindinių institucijų darbuotojų darbo krūvio viešųjų pirkimų sistemoje, įtrauktoje į ES fondus, analizę, įskaitant jų atliekamų užduočių aprašymą ir būtiną kompetenciją bei kompensavimo sistemą. Paskelbta nepriklausoma ataskaita bus grindžiama išsamia vaidmenų viešųjų pirkimų sistemoje ir darbo krūvio analize, atsižvelgiant į istorinius darbo krūvio duomenis ir lyginant juos su didėjančio darbo krūvio tendencijomis, įskaitant mokymo poreikius konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, tvarių viešųjų pirkimų ir prieigos prie MVĮ. Ataskaitoje pateikiamas veiksmų planas, kaip įgyvendinti tobulinimo priemones ir rekomendacijas siekiant užtikrinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimą ir išlaikymą.
260	C2.9. R2	M	Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos pakeitimas, pagal kurį naudojimasis e. apeliaciniu skundu tampa privaloma apeliacinio skundo pateikimo priemone	Viešųjų pirkimų įstatymo ir poįstatyminių aktų pakeitimų įsigaliojimas (Potvarkis dėl apeliacinių skundų viešųjų pirkimų procedūrose)				3 ketvirtis	2022	Viešųjų pirkimų teisės aktų sistema (Viešųjų pirkimų įstatymas ir atitinkami poįstatyminiai aktai) iš dalies keičiama, kad būtų nustatyta, jog e. apeliacinis skundas yra privaloma teisių gynimo priemonė viešųjų pirkimų sistemoje.
261	C2.9. R2	T	Vidutinio apeliacinių skundų ir sprendimų nagrinėjimo laiko sutrumpinimas		Skaičius	35.2	29.2	4 ketvirtis	2024	Vidutinis dienų, per kurias priimami sprendimai dėl apeliacinių bylų, skaičius nuo apeliacinio skundo gavimo dienos sumažinamas bent 6 dienomis.
263	C2.9. R3	M	Programos ir veikla, kuriomis siekiama kurti ir valdyti novatoriškus viešuosius pirkimus	Taikoma programa, pagal kurią perkančiosioms organizacijoms teikiama profesionali pagalba ir mokymai inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų srityje				1 ketvirtis	2024	Naudodamosi technine pagalba, Kroatijos institucijos parengia programas, pagal kurias perkančiosioms organizacijoms būtų teikiama profesionali pagalba vykdant su inovacijomis susijusias viešųjų pirkimų procedūras. Stiprinamas HAMAG-BICRO (Kroatijos smulkiojo verslo, inovacijų ir investicijų agentūra) įsteigtas Novatoriškų viešųjų pirkimų konkurencijos centras ir jo darbuotojai mokomi savarankiškai rengti mokymus apie inovacijų viešuosius pirkimus. Taip pat stiprinami Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos (MINGOR) administraciniai gebėjimai. Ne vėliau kaip 2024 m. I ketv. parengiama šio pajėgumų stiprinimo pažangos ataskaita. Be to, skelbiamas perkančiųjų subjektų vadovas, kuriame pateikiamos su inovacijomis susijusių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo gairės.
264	C2.9. R3	T	Mokymas apie inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus		Skaičius	0	150	4 ketvirtis	2025	Ne mažiau kaip 150 viešųjų pirkimų vykdytojų atstovai mokomi inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų srityje. Valdžios institucijos taip pat stebi inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų naudojimą skelbdamos statistinius duomenis ir vykdo privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų informuotumo didinimo veiklą.

P. Komponentas Nr. 3.1: ŠVIETIMO SISTEMOS REFORMA

Kroatijos švietimo sistema susiduria su tam tikrais dideliais iššūkiais. Dalyvavimas oficialios vaikų priežiūros sistemoje ir dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje yra vieni mažiausių ES, daugiausia dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūros ir mokytojų trūkumo, o dideli regioniniai skirtumai didina nelygybę. Privalomas mokymosi ciklas (trukęs aštuonerius metus) yra vieneriais metais trumpesnis nei ES standartas. Metinis mokymo laikas pradinėse mokyklose taip pat yra trumpesnis nei ES vidurkis, nes daugelis mokyklų dirba pamainomis dėl infrastruktūros trūkumo. Mokinių rezultatai, susiję su visais pagrindiniais įgūdžiais, yra prastesni už ES vidurkį. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius yra vienas mažiausių ES. Dalyvavimas suaugusiųjų švietime taip pat yra labai menkas.

Šio komponento tikslas – spręsti visus šiuos uždavinius. Ji apima visapusišką švietimo sistemos reformą, kuria siekiama remti švietimo prieinamumą ir kokybę visais švietimo lygmenimis. Ji taip pat apima papildomas investicijas į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūrą, mokyklas ir aukštojo mokslo skaitmeninę infrastruktūrą.

Šis komponentas padeda įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus Kroatijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „įgyvendinti švietimo reformą ir gerinti švietimo ir mokymo prieinamumą visais lygmenimis, jų kokybę ir aktualumą darbo rinkai“(2019 m. KŠSR Nr. 2) ir „skatinti įgūdžių įgijimą“(2020 m. KŠSR Nr. 2).

P.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C3.1 R1 reforma. Švietimo sistemos struktūrinė reforma

Šios priemonės tikslas – pagerinti švietimo prieinamumą ir kokybę visais lygmenimis, ypač žmonėms ir vaikams iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių grupių. 19

·Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra

Šia reforma siekiama pagerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros galimybes vaikams nuo trejų metų iki pradinio ugdymo pradžios ir sukurti naują finansavimo modelį, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros finansavimo tvarumas.

·Pradinės mokyklos

Reformos tikslas – pagerinti mokymo ir mokymosi rezultatų kokybę, ypač vaikams iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos, įgyvendinant vienos pamainos, visą dieną trunkantį mokymą pradinėse mokyklose ir didinant privalomų mokymo valandų skaičių. Reforma taip pat siekiama remti nuolatinį mokytojų tobulėjimą ir sistemingą išorinį mokymosi rezultatų vertinimą pradinėse mokyklose.

Reforma iš dalies keičiamas Švietimo įstatymas, siekiant įvesti naują visą dieną trunkančio mokymo modelį pradinėse mokyklose, iš dalies pakeičiant minimalų privalomų mokymo valandų skaičių ir pradinių mokyklų mokymo programas, ir kartu vykdomos sistemingos mokytojų tobulinimosi programos.

Šis reformos priemonių pogrupis turi būti užbaigtas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

·Vidurinės mokyklos

Reformos tikslas – didinti vidurinio ugdymo aktualumą didinant studentų skaičių bendrojo vidurinio ugdymo (gimnazijos) programose, kartu mažinant profesinio rengimo ir mokymo (PRM) dalį ir gerinant profesinių programų atitiktį darbo rinkos poreikiams.

Reforma padės konsoliduoti daugelį esamų vidurinio profesinio mokymo programų, mažinant profesinio mokymo programų perteklių ir didinant programų atitiktį darbo rinkos poreikiams. Reforma įvedamos naujos mokymo programos, grindžiamos Kroatijos kvalifikacijų sąrangos (CROQF) kvalifikaciniais ir profesiniais standartais, kartu parengiant naują mokymo medžiagą ir profesinio rengimo mokytojų profesinį mokymą.

Šis reformos priemonių pogrupis turi būti užbaigtas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

·Suaugusiųjų švietimas

Reformos tikslas – gerinti suaugusiųjų švietimo kokybę ir aktualumą. Naujuoju Suaugusiųjų švietimo įstatymu suaugusiųjų švietimo programos suderinamos su Kroatijos kvalifikacijų sąrangos (CROQF) kvalifikacijų standartais, kurie turėtų palengvinti įgytų žinių ir įgūdžių pripažinimą. Reforma taip pat numatoma sukurti individualias švietimo sąskaitas, kad kiekvienas asmuo galėtų mokytis visą gyvenimą. Reforma taip pat įvedama suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų vertinimo sistema.

Šis reformos priemonių pogrupis turi būti užbaigtas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

Šią reformą remia trys investicijos (C3.1 R1-I1, C3.1 R1-I2, C3.1 R1-I3 ir C3.1 R1-I4).

C3.1 R1-I1 investicija. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros objektų statyba, modernizavimas, rekonstrukcija ir įrengimas

Šių investicijų tikslas – remti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prieinamumą Kroatijoje. Ši priemonė apima naujų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų statybą ir esamų renovaciją, siekiant sukurti 12 000 naujų vietų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose.

C3.1 R1-I2 investicija. Pradinių mokyklų statyba, modernizavimas, rekonstrukcija ir aprūpinimas įranga, skirta vienos pamainos visos dienos mokymui

Šios priemonės tikslas – remti perėjimą prie visą dieną trunkančio mokymo Kroatijos pradinėse mokyklose. Priemonę sudaro naujų pradinių mokyklų statyba ir esamų mokyklų modernizavimas.

C3.1 R1-I3 investicija. Vidurinių mokyklų statyba, modernizavimas, atnaujinimas ir įrengimas

Šios priemonės tikslas – padidinti fizinės infrastruktūros pajėgumus vidurinėse mokyklose. Priemonė apima naujų vidurinių mokyklų statybą ir esamų mokyklų, įskaitant mokyklų sporto infrastruktūrą, atnaujinimą.

R2 reforma. Aukštojo mokslo modernizavimas

Šia reforma siekiama gerinti aukštojo mokslo prieinamumą, kokybę ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, taip pat didinti aukštojo mokslo absolventų, visų pirma priklausančių pažeidžiamoms ir nepakankamai atstovaujamoms grupėms, dalį.

Reforma apima naujo Mokslo ir aukštojo mokslo įstatymo ir naujo Mokslo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo įstatymo priėmimą, siekiant sukurti naują veiksmingą valstybinių universitetų ir kitų valstybinių aukštojo mokslo institucijų finansavimo modelį. Naujasis finansavimo modelis grindžiamas skaidriais kriterijais ir veiklos rodikliais, susijusiais su įstaigos vystymosi tikslais. Tikimasi, kad naujas finansavimo modelis bus įdiegtas sudarant programų susitarimus, apimančius universiteto ir (arba) institucijos mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą dvejų metų laikotarpiui.

Reforma taip pat siekiama geriau suderinti švietimą su darbo rinkos poreikiais. Ji toliau rengia kvalifikacijų standartus visoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms ir įtraukia jas į Kroatijos kvalifikacijų sąrangos registrą (CROQF), kuris turėtų geriau suderinti aukštojo mokslo kvalifikacijas su darbo rinkos poreikiais. Reforma taip pat sukuriamas skaitmeninis diplomų registras, kuris yra žingsnis į priekį kuriant absolventų karjeros stebėjimo sistemą, kad būtų galima stebėti absolventų įsidarbinimo galimybes.

Reforma taip pat remiamos glaudesnės mokymo ir mokslinių tyrimų veiklos sąsajos, Kroatijos universitetų internacionalizavimas ir dalyvavimas ateities Europos universitetų aljansuose, taip pat remiama skaitmeninė aukštojo mokslo transformacija.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C3.1 R2-I1 investicija. Aukštojo mokslo skaitmeninė transformacija

Šios priemonės tikslas – remti skaitmeninę aukštojo mokslo transformaciją ir sudaryti palankesnes sąlygas e. mokymuisi.

Priemonę sudaro investicijos į skaitmeninę mokymo infrastruktūrą ir skaitmenines mokymo priemones.

P.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
265	C3.1. R1	M	Peržiūrėtos suaugusiųjų mokymosi teisinės sistemos priėmimas	Peržiūrėtos suaugusiųjų mokymąsi reglamentuojančios teisinės sistemos įsigaliojimas				4 ketvirtis	2021	Peržiūrėta teisine sistema, kuria reglamentuojamas suaugusiųjų švietimas, remiamas geresnis programų pasiūlos ir darbo rinkos poreikių derinimas, suaugusiųjų švietimo programas suderinant su Kroatijos kvalifikacijų sandaros (CROQF) kvalifikacijų standartų turiniu ir sudarant sąlygas pripažinti savišvietą ir neformalųjį mokymąsi.
266	C3.1. R1	M	Išsami vidurinio ugdymo poreikių analizė	Išsamios vidurinio ugdymo poreikių analizės rezultatų paskelbimas Mokslo ir švietimo ministerijos interneto svetainėje				1 ketvirtis	2022	Atliekama išsami vidurinio ugdymo poreikių analizė, siekiant remti priemones, kuriomis siekiama padidinti bendrojo vidurinio ugdymo programose dalyvaujančių studentų dalį, sumažinti perteklinėse profesinio mokymo programose dalyvaujančių studentų dalį ir suderinti profesinio mokymo programas su darbo rinkos poreikiais.
267	C3.1. R1	M	Ankstyvojo ugdymo ir priežiūros finansavimo modelio priėmimas	Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros finansavimo modelio įsigaliojimas				1 ketvirtis	2023	Kroatijos Vyriausybė patvirtina mažiau finansinių pajėgumų turinčių savivaldybių ir (arba) vietos valdžios institucijų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų veiklos išlaidų finansavimo modelį, kad būtų užtikrintas investicijų tvarumas renovavus esamus arba pastačius naujus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įrenginius.
268	C3.1. R1	M	Pakeitimų dėl visą dieną trunkančio mokymo modelio priėmimas	Įstatymo, kuriuo reglamentuojamas pradinis ir vidurinis mokymas visą dieną, pakeitimų įsigaliojimas				4 ketvirtis	2023	Pradinį ir vidurinį ugdymą reglamentuojančio įstatymo pakeitimais apibrėžiamos visą dieną trunkančio mokymo įvedimo sąlygos.
269	C3.1. R1	T	Dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros veikloje		% (procentais)	76,3	90	2 ketvirtis	2026	Iš oficialios nacionalinės statistikos matyti, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lankančių vaikų nuo 3 metų iki mokyklinio amžiaus dalis padidėjo iki 90 proc.
270	C3.1. R1–I1	T	Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose pastatytų vietų skaičius		Skaičius	0	12 000	2 ketvirtis	2026	Investuojant į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros objektų statybą, modernizavimą ir rekonstrukciją, sukuriama bent 12 000 naujų vietų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų statyba ir renovacija grindžiama poreikių analizės, kurioje atsižvelgiama į mokyklos pajėgumus ir demografinius pokyčius, rezultatais.
271	C3.1. R1–I2	T	Pastatytų arba rekonstruotų pradinių mokyklų klasių skaičius		Skaičius	0	286	2 ketvirtis	2026	286 klasės pradinėse mokyklose statomos arba rekonstruojamos sukuriant papildomus pajėgumus, kaip patvirtinta Mokslo, švietimo ir jaunimo reikalų ministerijos sutikimu, kuriuo nustatomi būtini pajėgumai. Turi būti pastatytos bent 4 naujos sporto salės. Pradinių mokyklų statyba ir renovacija grindžiama investicijų į infrastruktūrą poreikių vertinimu, atsižvelgiant į mokyklos pajėgumus ir demografinius pokyčius.
396	C3.1. R1–I3	T	Atnaujintų arba pastatytų vidurinio ugdymo klasių skaičius		Skaičius	0	52	2 ketvirtis	2026	Turi būti renovuotos arba pastatytos ne mažiau kaip 52 bendrojo vidurinio ugdymo programų klasės. Vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų statyba ir renovacija grindžiama turimų pajėgumų ir papildomos fizinės infrastruktūros poreikių vertinimu.
273	C3.1. R2	M	Naujojo Mokslo veiklos ir aukštojo mokslo įstatymo priėmimas	Naujojo Mokslo ir aukštojo mokslo įstatymo įsigaliojimas				3 ketvirtis	2022	Naujoji sistema sudarys sąlygas vykdyti valstybinių universitetų ir mokslo institutų organizacinę reformą ir įdiegti rezultatais grindžiamą finansavimo modelį.
274	C3.1. R2-I1	T	Viešosioms aukštojo mokslo įstaigoms teikiama skaitmeninė infrastruktūra ir įranga		% (procentais)	0	90	2 ketvirtis	2026	Bent 90 proc. viešųjų aukštojo mokslo institucijų pasinaudojo pasyviosios skaitmeninės infrastruktūros atnaujinimu ir įrangos pirkimu.

P.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas

C3.1 R1-I4 investicija. Pradinių mokyklų statyba, modernizavimas, rekonstrukcija ir aprūpinimas įranga, skirta vienos pamainos visos dienos mokymui

Šios investicijos tikslas – užtikrinti, kad visi pradinių mokyklų moksleiviai lankytų nuodėmingų pamainų mokyklas. Šias investicijas sudaro naujų pradinių mokyklų statyba ir esamų mokyklų, įskaitant sporto infrastruktūrą, modernizavimas.

P.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė

Vardas, pavardė

Kokybiniai rodikliai
(tarpinėms reikšmėms)

Kiekybiniai rodikliai
(tikslų atveju)

Laikas

Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas

Skyrius

Pradinė reikšmė

Tikslas

Ketvirtis

Metai

397

C3.1. R1–I4

Pastatytų arba rekonstruotų pradinių mokyklų klasių skaičius

Skaičius

286

1318

2 ketvirtis

2026

Siekiant sukurti papildomų pajėgumų, pradinėse mokyklose įrengiamos arba renovuojamos bent 1032 papildomos klasės, kaip patvirtinta Mokslo, švietimo ir jaunimo reikalų ministerijos sutikimu, kuriuo nustatomi būtini pajėgumai. Turi būti pastatytos bent 197 naujos sporto salės.

Pradinių mokyklų statyba ir renovacija grindžiama investicijų į infrastruktūrą poreikių vertinimu, atsižvelgiant į mokyklos pajėgumus ir demografinius pokyčius.

K. Komponentas Nr. 3.2: MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ PAGALBA

Kroatijos viešoji mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinka yra labai susiskaidžiusi. Nepakankamos investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, visų pirma iš verslo sektoriaus, taip pat nepakankamas universitetų ir mokslo institutų finansavimas ir organizacinis modelis trukdo išnaudoti visą Kroatijos mokslinių tyrimų sektoriaus potencialą. Todėl mokslinis produktyvumas, veiksmingumas ir žinių perdavimas tebėra riboti. Mokslo, technologijų inžinerijos ir matematikos (STEM) bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sričių žmogiškųjų išteklių plėtojimo išankstinės sąlygos, kurios sudarytų sąlygas didinti visuomenės pasirengimą skaitmeninei pertvarkai, yra nepakankamai išvystytos. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos susiskaidymas ir neefektyvumas bei investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas rezultatų trūkumas yra vienos iš pagrindinių kliūčių produktyvumui ir konkurencingumui augti priežasčių.

Šiuo komponentu siekiama spręsti šiuos uždavinius siekiant šių tikslų:

-Universitetų ir mokslo institutų institucinio finansavimo sistemos tobulinimas siekiant skatinti mokslo produktyvumą, veiksmingumą ir žinių perdavimą tiesioginėmis investicijomis ir didesniu mokslinių tyrimų finansavimu.

-Didesnės investicijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir universitetų bei mokslo institutų organizacinius pajėgumus, kurie sudarys sąlygas aukštesnei mokslinių tyrimų kokybei ir padidins karjeros mokslinių tyrimų srityje patrauklumą Kroatijoje.

-Sukurti naują palankią mokslo darbuotojų pažangos ir karjeros raidos sistemą, atsižvelgiant į mokslo sričių ypatumus, pritraukiant ir išlaikant jaunus Kroatijos mokslininkus ir aukštos kokybės užsienio mokslininkus.

-sukurti veiksmingesnę mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimo programų institucinę ir programavimo sistemą.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl su investicijomis susijusios ekonominės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

1 klausimas. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C3.2 R1 reforma. Viešojo mokslinių tyrimų sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumų reforma ir stiprinimas

Šios reformos tikslas – didinti viešųjų mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautinį matomumą, stiprinti tikslinius mokslinius tyrimus ir mokslo poveikį tolesnei inovacijų, ekonomikos ir visuomenės plėtrai pertvarkant viešąjį mokslinių tyrimų sektorių. Reforma apima šiuos veiksmus:

-priimti naują programų susitarimų dėl viešosios mokslinių tyrimų sistemos finansavimo modelį,

-didinti mokslinių institucijų biudžetą, kad moksliniai tyrimai būtų veiksmingesni,

-mažinti mokslinių tyrimų sistemos susiskaidymą integruojant mokslinių tyrimų institutus, kad būtų pereita prie veiksmingesnio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų organizavimo,

-Mokslinių tyrimų kokybės gerinimas skatinant perėjimą prie rezultatais grindžiamos finansavimo sistemos.

Reformos įgyvendinimas apima naujo Mokslo veiklos ir aukštojo mokslo įstatymo, kuriuo nustatoma universitetų ir mokslo institutų organizacinės ir funkcinės integracijos teisinė ir finansinė sistema, priėmimą, taip pat dialogą dėl institucinių tikslų ir naują rezultatais grindžiamą finansavimo sistemą. Tikimasi, kad naujoji teisinė ir finansinė sistema paskatins įtakingesnes publikacijas, konkurencingesnius projektus, tvirtesnį tarptautinį bendradarbiavimą ir didesnį projektų skaičių bendradarbiaujant su įmonėmis.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

C3.2 R1-I1 investicija. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų, orientuotų į inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, finansavimo programų susitarimų sistemos kūrimas

Šių investicijų tikslas – pagerinti universitetų ir mokslo institutų mokslinio darbo finansavimo sistemą, kad būtų užtikrinta geresnė mokslinių tyrimų rezultatų kokybė ir didesnis jų aktualumas.

Šias investicijas sudaro kvietimų teikti pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų projektų finansavimas tiems viešiesiems mokslinių tyrimų subjektams, kurie pasirašo programų susitarimus.

C3.2 R2 reforma. Sistemos, skirtos pritraukti studentus ir tyrėjus į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sritis, sukūrimas

Šios reformos tikslas – sukurti naują palankią sistemą mokslo darbuotojų pažangai ir karjeros plėtrai gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse, siekiant padidinti mokslo darbuotojų ir specialistų skaičių bei kokybę mokslo ir verslo sektoriuose ir padidinti inovacijų potencialą. Tikimasi, kad ilgalaikėje perspektyvoje reforma sudarys sąlygas iš mokslo įstaigų į ekonomiką perkelti žmogiškąjį kapitalą perduodant specializuotas žinias, pažangiąsias technologijas, akademinės bendruomenės ir verslo bendradarbiavimą per technologijų platformas ir kuriant aukštųjų technologijų startuolius ir atžalines įmones, taip pat atvirą mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrą.

Mokslinė karjera turi tapti patrauklesnė taikant aiškią, skaidrią ir nuopelnais grindžiamą įdarbinimo politiką pagrindinėse mokslinių tyrimų srityse. Mokslo karjera gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse skatinama nuo pat ankstyviausio išsilavinimo lygio. Teisės aktų sistema iš dalies keičiama siekiant atsižvelgti į nekonkurencingą, administraciniu požiūriu apsunkinantį įdarbinimo ir paaukštinimo modelį Kroatijos mokslinių tyrimų sistemoje.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

C3.2 R2-I1 investicija „Mokslininkų karjeros raidai įgalinančio modelio kūrimas ir pažangiausių mokslinių tyrimų vykdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse“

Šių investicijų tikslas – sukurti ir įdiegti naują mokslo darbuotojų karjeros plėtrai palankią sistemą ir paskatų sistemą.

Investicijas sudaro kvietimai teikti paraiškas dėl dotacijų moksliniams tyrimams, siekiant skatinti jaunus mokslininkus tyrėjus, programas „Trainesheep“ ir judumą su verslo sektoriumi.

C3.2 R2-I2 investicija „Investicijos į mokslinius tyrimus. Technologinė infrastruktūra gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse“

Šių investicijų tikslas – remti skaitmeninę pertvarką investuojant į pagrindinius taikomųjų ir tikslinių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektus.

Investicijas sudaro šešių infrastruktūros projektų, kuriais tiesiogiai remiama mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veikla, statyba.

C3.2 R3 reforma. Tobulinti viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas veiksmingumas

Šios reformos tikslas – įgyvendinti funkcionalesnį ir veiksmingesnį konkurencingų mokslinių tyrimų valdymo modelį ir įdiegti plėtros ir inovacijų schemas, kuriomis būtų sudarytos sąlygos greitesniam, nuopelnais grindžiamam mokslinių tyrimų projektų atrankos procesui.

Reforma apima naujo įstatymo dėl Kroatijos mokslo fondo priėmimą, siekiant sustiprinti Kroatijos mokslo fondo gebėjimus ir sumažinti institucijų, šiuo metu dalyvaujančių valdant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programas, skaičių. Ši nauja teisinė sistema sudarys sąlygas pertvarkyti ir sustiprinti Fondo pajėgumus į įstaigą, kuri, be aiškiai sutartų ir apibrėžtų kompetencijų vykdant tarpinstitucinį koordinavimą Nacionalinėje inovacijų taryboje, užtikrina supaprastintą ir sistemingą požiūrį į projektų finansavimo valdymą.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

C3.2 R3-I1 investicija. Veiksmingesnės mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų finansavimo programavimo sistemos sukūrimas

Šios priemonės tikslas – pagerinti esamą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (R&D&I) finansavimo sistemą ir remti pažangiausių mokslinių tyrimų ir produktų kūrimą.

Šias investicijas sudaro kvietimai teikti mokslinių tyrimų projektus pagal bandomąją finansavimo programą.

2 ketvirtis. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
275	C3.2. R1	M	Naujas Mokslo ir aukštojo mokslo aktas	Naujojo Mokslo ir aukštojo mokslo įstatymo įsigaliojimas				3 ketvirtis	2022	Naujuoju teisėkūros procedūra priimamu aktu sukuriamos teisinės ir finansinės sąlygos valstybinių universitetų ir mokslo institutų organizacinei ir funkcinei reformai ir finansavimui, kuriuo siekiama institucinės plėtros tikslų.
276	C3.2. R1–I1	T	Mokslinių tyrimų projektams skirtas finansavimas pagal mokslinių tyrimų organizacijų vidaus kvietimus teikti paraiškas per pirmąjį dvejų metų programų susitarimų įgyvendinimo ciklą		Skaičius (suma)	0	17 619 079	1 ketvirtis	2023	17 619 079 EUR skiriama mokslinių tyrimų projektams, kuriuos vykdo universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, pasirašę programų susitarimus. Projektais remiama tiesioginė mokslinė ir mokslinių tyrimų veikla (mokslinių tyrimų projektai) ir jie grindžiami paskelbtomis konkurso specifikacijomis, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
277	C3.2. R1–I1	T	Universitetų arba mokslinių tyrimų institutų, pasirašiusių programų susitarimus, dalis		% (procentais)	0	65	3 ketvirtis	2024	Ne mažiau kaip 65 proc. valstybinių universitetų ir mokslo institutų turi būti pasirašę naujus programų susitarimus pagal naujojo Mokslo veiklos ir aukštojo mokslo įstatymo nuostatas, kuriais nustatoma rezultatais grindžiama viešųjų mokslo organizacijų finansavimo tikslų sistema.
278	C3.2. R1–I1	T	Mokslo organizacijų, pasirašiusių naujus programų susitarimus, užbaigti mokslinių tyrimų projektai žaliojoje srityje		Skaičius	0	8	1 ketvirtis	2026	Remiantis paskelbtu kvietimu teikti projektus, grindžiamu paskelbtomis konkurso specifikacijomis, turi būti užbaigti bent 8 mokslinių tyrimų projektai, kuriais remiama žalioji pertvarka ir kuriuos vykdo naujus programų susitarimus pasirašiusios mokslo organizacijos.
279	C3.2. R1–I1	T	Mokslinių tyrimų projektams skiriamas finansavimas pagal mokslinių tyrimų organizacijų vidaus kvietimus teikti paraiškas		Skaičius (suma)	17 619 079	121 109 984	1 ketvirtis	2026	Bent 103 490 905 EUR papildomai skiriama mokslinių tyrimų projektams, kuriuos vykdo universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, pasirašę programų susitarimus. Projektais remiama tiesioginė mokslinė ir mokslinių tyrimų veikla (mokslinių tyrimų projektai) ir jie grindžiami paskelbtomis konkurso specifikacijomis.
280	C3.2. R1–I1	T	Aukštojo mokslo institucijų ir mokslo institutų reorganizavimas		Skaičius	0	6	4 ketvirtis	2025	Remiantis nepriklausomų išorės ekspertų parengtu ir Mokslo, švietimo ir jaunimo ministerijos kartu su akademine bendruomene ir socialiniais partneriais patvirtintu aukštojo mokslo įstaigų ir mokslo institutų reorganizavimo modeliu, užbaigiamos bent šešios (6) aukštojo mokslo įstaigų ir mokslo institutų reorganizavimo procedūros, kuriose dalyvauja bent dvylika (12) aukštojo mokslo įstaigų ir mokslo institutų.
281	C3.2. R2	M	Nauja teisinė sistema, reglamentuojanti studijų programų, doktorantūros studijų ir mokslo įstaigų darbo sąlygų kokybės reikalavimus	Naujos teisinės sistemos įsigaliojimas				3 ketvirtis	2022	Naujoji teisinė sistema bus naujos skatinimo sistemos, grindžiamos kompetencija ir geresniu karjeros raidos reguliavimu, pagrindas, taip sudarant sąlygas pritraukti ir išlaikyti kokybiškus mokslo darbuotojus. Naujoji teisinė sistema sudarys sąlygas jauniems mokslininkams klestėti remiantis tarptautiniu mastu pripažintais moksliniais kokybės kriterijais ir mažesnėmis administracinėmis kliūtimis. Į jį įtraukiamos lanksčios darbo sąlygos, kuriomis skatinamas už priežiūrą atsakingų mokslo darbuotojų įdarbinimas. Naująją teisinę sistemą sudaro: 1) Naujas mokslo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo aktas 2) Potvarkis dėl mokslinių pavadinimų atrankos sąlygų
282	C3.2. R2-I1	T	Dotacijos, skiriamos pagal programavimo sistemą, siekiant didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos / IRT sričių absolventų prieinamumą bei įsidarbinimo galimybes ir gerinti jų judumą nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo tikslais		Skaičius	0	3 354	1 ketvirtis	2025	Bent 3 354 dotacijos skiriamos Mokslo, švietimo ir jaunimo ministerijos sprendimais dėl projektų finansavimo pagal naują mokslinių tyrimų programų finansavimo sistemą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama mokslinių tyrimų kompetencijos atlyginimui, bendradarbiavimui su pramone ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Sistema apima dotacijas: i) STEM ir IRT stipendijos; ii) jaunųjų mokslininkų programa; iii) valdymo trasos programa; iv) judumo programa; v) jaunųjų mokslininkų įmonių steigimas ir (arba) atsiskyrimas; ir vi) Verslumo stažuočių programa.
283	C3.2. R2-I2	T	Taikomųjų ir tikslinių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektai		Skaičius	0	6	2 ketvirtis	2026	Užbaigiami šeši mokslo ir technologijų infrastruktūros projektai, skirti taikomiesiems ir tiksliniams moksliniams tyrimams gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse, kuriais remiama skaitmeninė transformacija ir įtraukiami jaunieji mokslininkai tyrėjai. Infrastruktūra grindžiama atvirų inovacijų principais ir ja tiesiogiai remiamos švarių technologijų sritys ir žalioji bei skaitmeninė pertvarka. Ne mažiau kaip 3 222 325 EUR skiriama trims iš šešių mokslo ir technologijų infrastruktūros projektų, būtent: 1)MARBLE Smart prieplauka 2)MARBLE Smart Midijų ūkis 3)MARBLE autonominių jūrų transporto priemonių eksploatavimo vieta tik 3 darbo pakete apibrėžtiems punktams remti: MARBLE projekto „Infrastruktūra ir įranga“. Visos pagal kitas Sąjungos programas ar priemones skirtos sumos į šią sumą neįskaičiuojamos. Sprendimai dėl Mokslo, švietimo ir jaunimo ministerijos finansavimo kartu su nacionalinės apskaitos sistemos išrašais, kuriuose nurodomos numatytos sumos ir biudžeto eilutės, iš kurių galima atskirti finansavimo šaltinius, naudojamus įvairioms kiekvieno iš 3 projektų dalims ir veiklai (MARBLE Smart Marina, MARBLE Smart Mussel Farm, MARBLE Autonomous Marine Vehicle Operation site), pateikiami pateikus atitinkamą mokėjimo prašymą.
284	C3.2. R3	M	Naujas Kroatijos mokslo fondo įstatymas	Įsigaliojo naujas Kroatijos mokslo fondo įstatymas.				3 ketvirtis	2022	Naujajame Kroatijos mokslo fondo įstatyme apibrėžiama aiški programos vykdymo, koordinavimo, projektavimo, stebėsenos ir vertinimo bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų finansavimo programų ir politikos vertinimo fondo misija, sukuriant tvirtą ir nepriklausomą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų atrankos, finansavimo ir poveikio stebėsenos įgyvendinimo sistemą.
285	C3.2. R3-I1	T	Dotacijos, skiriamos pagal bandomąją programą, kuria remiamas reformuotos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, taikomosios veiklos ir taikomosios veiklos sistemos kūrimas.		Skaičius	0	300	4 ketvirtis	2025	Remiantis išorės ekspertų, dalyvaujančių kuriant naują mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, konsultacine pagalba, I institucine ir programavimo sistema bei kuriant naują mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, bent 300 dotacijų skiriama projektams, skirtiems įmonių ir mokslinių tyrimų organizacijų bendradarbiavimui arba žinių ir technologijų perdavimui pagal bandomąją programą, siekiant remti reformuotos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos, D ir technologijų plėtros programos ir I programos kūrimą.

R. Komponentas Nr. 4.1: Užimtumo priemonių ir šiuolaikinės darbo rinkos bei ateities ekonomikos teisinės sistemos tobulinimas

Šiuo Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami darbo rinkos klausimai, visų pirma modernizuojant darbo rinkos reguliavimą ir plėtojant tikslinę aktyvią darbo rinkos politiką. Svarbiausias šio komponento reformų ir investicijų tikslas – padėti didinti užimtumą Kroatijoje, kuri, nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos, vis dar yra gerokai mažesnė už ES vidurkį.

Konkretūs tikslai, kurių siekiama šiuo komponentu, yra šie:

-Naujos aktyvios darbo rinkos politikos, kuria remiamas darbo vietų kūrimas žaliosiose ir skaitmeninėse srityse, kūrimas ir įgyvendinimas

-Pažeidžiamų grupių įtraukties į darbo rinką ir stebėsenos sistemos tobulinimas

-Suaugusiųjų švietimui ir kvalifikacijos kėlimui skirtos kuponų sistemos įdiegimas, visų pirma įgūdžių, susijusių su žaliosiomis ir skaitmeninėmis technologijomis, įgijimas

-Darbo teisės tobulinimas

Šis komponentas skirtas konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai stiprinti darbo rinkos priemones ir institucijas bei jų koordinavimą su socialinėmis tarnybomis (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), taip pat konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai skatinti įgūdžių įgijimą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.4).

R.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

R1 reforma. Naujos tikslinės aktyvios darbo rinkos politikos plėtojimas ir įgyvendinimas siekiant žaliosios ir skaitmeninės darbo rinkos pertvarkos

Šios priemonės tikslas – priimti naują aktyvią darbo rinkos politiką, kuria būtų skatinamas užimtumas ir savarankiškas darbas, susiję su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, ir didinamas darbo jėgos konkurencingumas ir įsidarbinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms. Šia priemone siekiama patvirtinti naują aktyvią darbo rinkos politiką ir remti paramos gavėjus, įskaitant pažeidžiamoms grupėms priklausančius paramos gavėjus.

C4.1 R2 reforma. Pažeidžiamų grupių įtraukties ir stebėsenos darbo rinkoje sistemos stiprinimas gerinant užimtumo tarnybų procesus

Šios priemonės tikslas – didinti paramą bedarbiams ir pažeidžiamoms grupėms. Šia priemone iš dalies keičiamas Darbo rinkos aktas, tobulinami CES profiliavimo ir aktyvumo skatinimo procesai ir teikiama parama pažeidžiamiems asmenims.

R3 reforma. Suaugusiųjų švietimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kuponų sistemos sukūrimas

Šios reformos tikslas – didinti darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir geriau suderinti pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje remiant mokymąsi visą gyvenimą ir naujų įgūdžių, visų pirma žaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių, įgijimą.

Reforma apima:

-Priimtas naujas Suaugusiųjų švietimo aktas, kuriuo siekiama gerinti suaugusiųjų mokymosi kokybę gerinant suaugusiųjų švietimo įstaigų akreditavimą, stebėseną ir vertinimą, įvedant suaugusiųjų švietimo kuponus ir juos suderinant su Kroatijos kvalifikacijų sandara suaugusiųjų švietimo sistemoje.

-Įgūdžių planavimas, daugiausia dėmesio skiriant prioritetiniams įgūdžiams darbo rinkoje, įskaitant trūkstamus įgūdžius, žaliuosius ir skaitmeninius įgūdžius, kuris bus naudojamas įgūdžių katalogui atnaujinti ir įgūdžiams bei susijusioms švietimo programoms, kurios bus finansuojamos kuponais, apibrėžti.

-IT priemonės, skirtos išsamiam potencialių paramos gavėjų įgūdžių vertinimui, sukūrimas.

-Pažeidžiamų grupių informavimas pasitelkiant orientavimą ir konsultavimą, kad jos aktyviau dalyvautų kvalifikacijos kėlimo iniciatyvose, įskaitant kuponus.

-Paramos gavėjų, švietimo paslaugų teikėjų, konsultantų ir darbdavių paraiškų dėl kuponų naudojimo įgyvendinimas.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d.

C4.1 R3-I1 investicija. Suaugusiųjų švietimui, mokymui ir kvalifikacijos kėlimui skirtų kuponų įgyvendinimas

Investicijų tikslas – finansuoti akredituotų suaugusiųjų švietimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programų čekius, kad būtų galima įgyti įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje, visų pirma pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. Pagal šią priemonę suaugusiųjų švietimui skiriami kuponai, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms.

R4 reforma. Darbo teisės aktų tobulinimas

Šios reformos tikslas – sukurti aiškią ir šiuolaikišką teisės aktų sistemą, kuria būtų siekiama gerinti darbo sąlygas ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, geriau reglamentuoti naujas darbo formas ir skatinti perėjimą nuo terminuotų prie neterminuotų darbo sutarčių ir nuo nedeklaruojamo prie deklaruojamo darbo.

Reforma apima Darbo įstatymo pakeitimus, t. y.:

(1)Iš namų atliekamo darbo reguliavimas siekiant užtikrinti teisinį tikrumą darbo santykių šalims išimtinėmis ir įprastomis aplinkybėmis.

(2)atgrasoma nuo nepagrįstų terminuotų darbo sutarčių, visų pirma itin trumpos trukmės darbo sutarčių, naudojimo, ribojamas galimų paeiliui sudaromų terminuotų darbo sutarčių skaičius ir užkertamas kelias piktnaudžiavimui tokiomis sutartimis, visų pirma įdarbinant susijusius darbdavius, taip pat geriau apibrėžiama „paeiliui“ taikoma sąvoka.

(3)Stiprinti kitų darbdavių teisę į papildomą darbą.

(4)sukurti teisinę sistemą, kuria būtų reglamentuojamas darbas interneto platformose kaip konkreti darbo forma, nustatant subjektyvias teises ir pareigas, kylančias iš šių konkrečių teisinių santykių – pagrindines teises ir pareigas, grindžiamas darbu, privalomuoju draudimu, sauga ir saugumu, poilsio laikotarpiais, sutarčių nutraukimu, bendro sprendimo procedūra ir asociacija, taip pat teises kolektyviniuose darbo santykiuose;

(5)Teisinės nuostatos dėl automatinio darbo santykių nutraukimo pensinio amžiaus pradžioje ir privalomos išeitinės išmokos darbuotojams sulaukus pensinio amžiaus persvarstymas, siekiant paskatinti darbuotojus išlikti aktyvius, kartu išvengiant nereikalingos naštos darbdaviams.

(6)Tinkamai apibrėžti darbo užmokesčio sąvoką ir visas jo sudedamąsias dalis, kad jis būtų geriau susietas su minimaliu darbo užmokesčiu ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos taikyti darbo teisės aktus ir taisykles dėl pajamų iš darbo apmokestinimo.

(7)Apibrėžti kolektyvinių sutarčių teisių aprėptį geriau jas susiejant su naryste, kad būtų padidintas menkas darbuotojų dalyvavimas profesinėse sąjungose ir kolektyvinėse derybose ir taip sustiprintas socialinis dialogas.

Reforma iš dalies keičiamas Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas, perkeliant darbingų darbuotojų, turinčių teisę į senatvės pensiją, laikinojo nedarbingumo atostogų išlaidas Kroatijos sveikatos draudimo institutui.

Reforma apima galiojančių įstatymų, kuriais reglamentuojami darbo santykiai, pakeitimus ir naujo įstatymo dėl kovos su nedeklaruojamu darbu priėmimą, taip pat su teisėkūra nesusijusius kovos su nedeklaruojamu darbu veiksmus, t. y.:

(1)Suinteresuotųjų subjektų ir juos prižiūrinčių institucijų žinių ir kompetencijos stiprinimas

(2)Bendrų duomenų bazių, skirtų veiksmingai vykdymo stebėsenai, kūrimas

(3)Iš naujo apibrėžti ir geriau suderinti sankcijas, taikomas už nedeklaruojamą darbą

(4)Didinti visuomenės informuotumą apie teisėto darbo naudą ir nedeklaruojamo darbo trūkumus, be kita ko, rengiant kampanijas, kuriomis taip pat bus reklamuojamos galimybės naudotis aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, susijusiomis su savarankišku darbu, taip pat rengiant mokymus apie įvairius verslo amatų, už kuriuos viešosios išmokos mokamos vienkartinėmis sumomis pagal mokesčių taisykles, registravimo būdus.

(5)Sukurti elektroninius darbuotojų ir darbo laiko įrašus statybos sektoriuje, o vėliau palaipsniui ir kitose veiklos srityse.

(6)Platesnis atsakomybės už darbo užmokesčio nemokėjimą sutarčių grandinėje subrangos atveju reguliavimas.

(7)Apibrėžti visas nedeklaruojamo darbo apraiškas, sugriežtinti patikrinimus ir sankcijas, taikomas už nuostatų pažeidimus, ir reglamentuoti institucijų, dalyvaujančių kovoje su nedeklaruojamu darbu, veiksmus.

(8)Apibrėžti perėjimo nuo nedeklaruojamo prie deklaruojamo darbo procesą, įpareigojant darbdavius registruoti darbuotoją atgaline data nuo pirmos darbo dienos (ir ne trumpiau kaip tris mėnesius) per tris dienas po to, kai per patikrinimą nustatomas nedeklaruojamas darbas. Be to, už pažeidimą skiriama nustatyto dydžio nuobauda už kiekvieną nedeklaruotą darbuotoją ir pareiga mokėti darbuotojo darbo užmokestį, įmokas ir išmokas.

Reforma apima Minimalaus darbo užmokesčio įstatymo pakeitimus, t. y.:

(1)Daugumos darbo užmokesčio priedų neįtraukimas į minimalaus darbo užmokesčio dydį ir įpareigojimas minimaliai padidinti viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą sekmadieniais ir švenčių dienomis.

(2)panaikinti galimybę atsisakyti minimalaus darbo užmokesčio, kad būtų užkirstas kelias galimam darbdavių piktnaudžiavimui.

(3)Stiprinti kontrolės institucijų vykdomą kontrolę ir iš naujo apibrėžti nuobaudas už minimalaus darbo užmokesčio nemokėjimą.

(4)Stiprinti Minimalaus darbo užmokesčio pokyčių stebėsenos ir analizės ekspertų komisijos vaidmenį, pavedant jai analizuoti galimą minimaliojo darbo užmokesčio didinimo poveikį ekonomikai, užimtumui, gyvenimo lygiui ir kitiems gyvenimo ir darbo segmentams, ir atitinkamai rekomenduoti gaires.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

R.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
286	C4.1. R1	M	Aktyvios darbo rinkos politikos papildymas	Priimtos trys naujos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės				1 ketvirtis	2022	Kroatijos užimtumo tarnyba priima tris naujas priemones, kuriomis remiamas darbo vietų kūrimas vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Lėšų naudojimo pagal šias priemones sąlygos ir kriterijai, taip pat Kroatijos valstybinės užimtumo tarnybos veikla parengiami taip, kad pirmenybė būtų teikiama neaktyvių, ilgalaikių bedarbių ir nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) aktyvumo atnaujinimui ir (savarankiškam) užimtumui.
287	C4.1. R1	T	Naujų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių naudos gavėjų skaičius		Skaičius	0	5 000	4 ketvirtis	2025	Bent 5 000 asmenų gauna naudos iš naujos aktyvios darbo rinkos politikos, iš kurių bent 3 200 turi priklausyti pažeidžiamoms grupėms. Šias naujas aktyvios darbo rinkos politikos priemones sudaro: dotacijomis remiamas užimtumas darbo vietose, susijusiose su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, - Dotacijų parama stažuotėms, susijusioms su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, - Dotacijos savarankiškam darbui, susijusiam su žaliąja ir skaitmenine pertvarka.
288	C4.1. R2	M	Darbo rinkos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Darbo rinkos įstatymas, įsigaliojimas				3 ketvirtis	2024	Įsigaliojo iš dalies pakeistas arba naujas Darbo rinkos aktas, kuriuo padidinama bedarbio pašalpų suma ir pailginama jų mokėjimo trukmė, sušvelninami reikalavimai pažeidžiamiems darbuotojams ir suskaitmeninamas bedarbio pašalpų paraiškų teikimo procesas, atsižvelgiant į atliktą analizę.
289	C4.1. R2	M	Geresnė paramos pažeidžiamoms grupėms kokybė	Deleguotojo akto įsigaliojimas arba vidaus taisyklių sąvado dėl patobulintų BIS darbo procesų, susijusių su pažeidžiamų grupių profiliavimu, segmentavimu, integracija ir aktyvavimu, priėmimas				4 ketvirtis	2024	Nauji Kroatijos valstybinės užimtumo tarnybos procesai taikomi pažeidžiamų grupių profiliavimui, segmentavimui, integracijai ir aktyvavimui, bedarbių ir laisvų darbo vietų derinimo priemonių kūrimui ir aktyvios darbo rinkos politikos stebėsenos ir vertinimo sistemos įdiegimui.
290	C4.1. R2	T	Geresnė paramos ne mažiau kaip 5 000 pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų kokybė		Skaičius	0	5 000	2 ketvirtis	2025	Pažeidžiamoms grupėms skirta informavimo veikla turi sudaryti sąlygas įtraukti 5 000 naujų naudotojų.
291	C4.1. R3	M	Įgūdžių ugdymas pagal rinkos poreikius	Naudojama kuponų sistema				1 ketvirtis	2022	Kuponų sistema veikia ir yra naudojama dalyvavimui tik švietimo programose, parengtose remiantis Kroatijos kvalifikacijų sąranga ir įgyvendinamose per akredituotas institucijas pagal priimtą naują Suaugusiųjų švietimo įstatymą, finansuoti. Rengiamos bent 25 edukacinės programos. Sistemą sudaro įgūdžių katalogas, kuriame nurodomi darbo rinkoje turimi ir reikalingi įgūdžiai, taip pat IT taikomoji programa kuponams valdyti ir skirti. Čekių sistema turi būti naudinga dirbantiems asmenims ir bedarbiams, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms (ilgalaikiams bedarbiams, neaktyviems arba nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams).
292	C4.1. R3-I1	T	Mokymosi kuponų naudojimas		Skaičius	0	40 389	2 ketvirtis	2026	Kuponai skirti ne mažiau kaip 40 389 unikaliems paramos gavėjams, iš kurių ne mažiau kaip 12 000 priklauso pažeidžiamoms grupėms.
293	C4.1. R4	M	Minimalaus darbo užmokesčio įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Minimalaus darbo užmokesčio įstatymas, įsigaliojimas				4 ketvirtis	2021	Naujajame Minimalaus darbo užmokesčio įstatyme įvairūs darbo užmokesčio priedai neįtraukiami į minimalų darbo užmokestį ir įpareigojama minimaliai didinti viršvalandžius, naktinį darbą, sekmadienius ir valstybines šventes. Ji taip pat uždraudžia galimybę atsisakyti minimalaus darbo užmokesčio, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, sustiprinta kontrolės įstaigų kontrolė ir iš naujo nustatytos sankcijos pažeidėjams.
294	C4.1. R4	M	Įstatymo dėl kovos su nedeklaruojamu darbu ir naujojo darbo įstatymo priėmimas	Įstatymo dėl kovos su nedeklaruojamu darbu ir Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Darbo įstatymas, įsigaliojimas				4 ketvirtis	2022	Iš dalies pakeistu arba nauju Darbo įstatymu reglamentuojamas darbas pagal darbo sutartį ir darbas skaitmeninėse platformose, ribojamas paeiliui sudaromų laikinųjų sutarčių skaičius, stiprinama teisė dirbti kitiems darbdaviams ir peržiūrima 65 metų pensinio amžiaus sąlyga, keičiamos nuostatos dėl laikinojo nedarbingumo atostogų finansavimo ir išeitinės išmokos darbuotojams sulaukus pensinio amžiaus, skatinamas papildomas užimtumas ir darbas ne visą darbo dieną, taip pat įtraukiamos nuostatos, kuriomis sudaromos sąlygos lanksčiam darbo laikui ir darbo vietai ir mažinamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas. Naujame ar iš dalies pakeistame Įstatyme dėl kovos su nedeklaruojamu darbu apibrėžiamas nedeklaruojamas darbas ir visos jo apraiškos, sugriežtinami patikrinimai ir nustatomos baudžiamųjų nusižengimų nuostatos, reglamentuojamas darbuotojų perkėlimo iš nedeklaruojamo į deklaruotą darbą procesas.
295	C4.1. R4	T	2024 m. padidinti minimaliojo darbo užmokesčio ir vidutinio bruto darbo užmokesčio santykį iki 50 proc.		% (procentais)	46,29	50	4 ketvirtis	2024	Pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir bendradarbiaujant su Minimalaus darbo užmokesčio pokyčių stebėsenos ir analizės ekspertų grupe, minimalus darbo užmokestis padidinamas iki 50 % vidutinio darbo užmokesčio, palyginti su ankstesniais metais.
296	C4.1. R4	T	Laikinųjų sutarčių dalies sumažinimas iki 17 %		% (procentais)	18,1	17	4 ketvirtis	2024	Darbo įstatymo pakeitimais sudaromos sąlygos mažinti terminuotų darbo sutarčių skaičių, kuris turėtų sumažėti nuo 18,1 proc. iki ne daugiau kaip 17 proc.

S. Komponentas Nr. 4.2: Pensijų sistemos tobulinimas didinant pensijų adekvatumą

Šiuo Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama toliau stiprinti pensijų sistemos tvarumą, visų pirma skatinant ilgesnį profesinį gyvenimą, stiprinant antrąją pensijų pakopą ir didinant mažiausias pensijas. Svarbiausias šio komponento reformos tikslas – pagerinti pensijų adekvatumą ir tvarumą.

S.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C4.2 R1 reforma. Pensijų adekvatumo didinimas tęsiant pensijų reformą

Šios reformos tikslas yra trejopas: i) didinti pensijų adekvatumą, visų pirma mažiausias pajamas gaunantiems išmokų gavėjams, ii) didinti pensijų sistemos tvarumą stiprinant antrąją pensijų pakopą ir iii) stiprinti reformų pastangas ilguoju laikotarpiu socialiniu požiūriu įtraukiu būdu, sudarant darbo grupę, kurioje dalyvautų visi pagrindiniai suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai. Šia priemone siekiama iš dalies pakeisti pensijų įstatymus, kad būtų padidintos minimalios ir maitintojo netekimo pensijos, išplėstos antrosios pakopos pensijų fondų investavimo galimybės ir įgyvendintos tolesnės reformos, grindžiamos darbo grupės rekomendacijomis.

S.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
297	C4.2. R1	M	Pensijų draudimo įstatymo pakeitimų priėmimas	Įsigaliojo naujas arba iš dalies pakeistas Pensijų draudimo įstatymas.				1 ketvirtis	2023	Pensijų draudimo įstatymo pakeitimais padidinama minimali pensija ir pensijos koeficientas, naudojamas maitintojo netekimo pensijos dydžiui apskaičiuoti, kad mažesnes pajamas gaunantiems pensininkams būtų galima panaudoti dalį maitintojo netekimo pensijos kartu su asmenine pensija (senatve ir (arba) invalidumu) su amžiumi ir pajamomis susijusiomis sąlygomis.
298	C4.2. R1	M	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Privalomųjų pensijų fondų įstatymas, priėmimas	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Privalomųjų pensijų fondų įstatymas siekiant padidinti privalomųjų pensijų fondų investavimo galimybes, priėmimas.				1 ketvirtis	2025	Išplečiama antrosios pakopos pensijų fondų reikalavimus atitinkančių investicijų aprėptis. Priimamas įstatymas, iš dalies keičiantis Privalomųjų pensijų fondų įstatymą, kuris toliau tobulins individualių kapitalizuotų pensijų santaupų kaupimo etape sistemą, siekiant pagerinti kapitalizuotų sistemų subjektų verslo veiklą visų pensijų fondų narių naudai. Dekrete, kurį turi priimti Vyriausybė, bus išsamiau nurodyta: i) kriterijai, pagal kuriuos emitentas klasifikuojamas kaip paskirtasis emitentas infrastruktūros projektų finansavimui arba pakeitimui vertybiniais popieriais Kroatijos Respublikos teritorijoje; ii) paraiškos procedūra ir turinys, t. y. prašymas klasifikuoti, ir iii) klasifikavimo vertinimo ir išdavimo procedūra.
299	C4.2. R1	T	ne mažiau kaip 10 % padidinti bendras pensines pajamas asmenims, gaunantiems iš naujo nustatytos formos maitintojo netekimo pensiją.		% (procentais)	0	10	4 ketvirtis	2024	Dėl maitintojo netekimo pensijos apskaičiavimo pakeitimų maitintojo netekimo pensijos gavėjams bendros pensijų pajamos padidėja bent 10 proc., palyginti su 2014 m. lygiu, ir suteikiama galimybė dalį maitintojo netekimo pensijos naudoti kartu su asmenine pensija mažesnių pensijų (tiek senatvės, tiek invalidumo pensijų) gavėjams su amžiumi ir pajamomis susijusiomis sąlygomis.
300	C4.2. R1	M	Pensijų draudimo įstatymo pakeitimų priėmimas	Naujojo Pensijų draudimo įstatymo įsigaliojimas				4 ketvirtis	2025	Sudaroma darbo grupė, kurios užduotis – analizuoti pensijų sistemos padėtį ir aptarti tolesnes jos adekvatumo ir tvarumo gerinimo galimybes. Ją sudaro socialiniai partneriai, pensijų asociacijos, akademinė bendruomenė, specializuoti konsultantai ir kiti suinteresuotieji subjektai. Iš dalies keičiant teisės aktų sistemą atsižvelgiama į darbo grupės išvadas ir rekomendacijas. Priimami bent šie pakeitimai: i) padidinti minimalią pensiją nuo 103 proc. dabartinės pensijos vertės bent iki 106 proc.; pakeisti dabartinį darbo užmokesčio ir vartotojų kainų indeksų pensijų indeksavimo koeficientą nuo 70.30 val. iki 85.15 val., pensininkams palankesniam indeksui priskiriant didesnį svorį; iii) nustatyti metinį pensijos priedą visiems pensijų gavėjams.
301	C4.2. R1	T	Minimalios pensijos padidinimas 3 proc.		% (procentais)	0	3	4 ketvirtis	2024	Minimalios pensijos realiąja verte padidinimas bent 3 proc. (t. y. daugiau nei įprastas indeksavimas), palyginti su 2020 m.

T. Komponentas 4.3: Socialinės gerovės sistemos tobulinimas

Šiuo Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami socialinės gerovės sistemos uždaviniai, susiję tiek su socialinėmis išmokomis, tiek su socialinėmis paslaugomis. Svarbiausias šio komponento reformų ir investicijų tikslas – mažinti skurdą, užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir plėtoti pažeidžiamoms grupėms pritaikytas socialines paslaugas, taip kuriant atsparesnę visuomenę.

Komponentas apima šias priemones:

-Teisės aktų sistemos tobulinimas priimant naują Socialinės gerovės aktą ir tris strateginius dokumentus;

-didinti garantuotos minimalios išmokos, kuri yra pagrindinė skurdą mažinanti išmoka nacionaliniu lygmeniu, adekvatumą ir aprėptį;

-techninis ir funkcinis socialinių išmokų konsolidavimas nacionaliniu ir vietos lygmenimis, įvedant reguliarų indeksavimą ir pritaikant tinkamumo kriterijus;

-suderinti įvairių esamų paslaugų teikėjų socialinių paslaugų kainodarą;

-naujų socialinių paslaugų (socialinės mentorystės ir šeimos narių padėjėjų) plėtojimas siekiant užkirsti kelią institucionalizavimui ir socialinei atskirčiai;

-Skatinti perėjimą prie ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros namuose ir bendruomenėje plėtojant neinstitucines paslaugas, kartu užtikrinant pakankamus apgyvendinimo pajėgumus tik asmenims, kuriems reikia ilgalaikės priežiūros, neturintiems perspektyvios alternatyvos namuose ir bendruomenėje.

Komponentas skirtas konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai konsoliduoti socialines išmokas ir gerinti jų gebėjimą mažinti skurdą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.2), rekomendacijai dėl bedarbio išmokų adekvatumo ir minimalių pajamų sistemų gerinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.2), taip pat rekomendacijai, kuria prisidedama prie prieigos prie skaitmeninės infrastruktūros ir paslaugų didinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.3) ir įgūdžių įgijimo skatinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.4).

T.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C4.3 R1 reforma. Socialinių išmokų skaidrumas ir adekvatumas socialinės apsaugos sistemoje

Šios priemonės tikslas – padidinti pagrindinių socialinių išmokų, skirtų pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, adekvatumą ir padėti mažinti nelygybę, administracinę naštą ir didinti sistemos skaidrumą. Šia priemone siekiama priimti nacionalinį kovos su skurdu planą, iš dalies pakeisti Socialinės gerovės įstatymą, integruoti išmokas, padidinti garantuotą minimalią išmoką ir išplėsti paramą didesniam paramos gavėjų skaičiui.

C4.3 R1-I1 investicija. Socialinių išmokų sistemos skaitmeninimo tarp nacionalinio ir vietos lygmenų gerinimas

Šios investicijos tikslas – toliau plėtoti funkcinę prieigą prie visų turimų duomenų apie socialines išmokas kiekvienam atskiram paramos gavėjui. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad visos vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų funkcinę prieigą prie integruotų socialinių išmokų duomenų.

C4.3 R1-I2 investicija. Internetinės taikomosios programos, susijusios su galimybe gauti socialines išmokas nacionaliniu lygmeniu, kūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti piliečiams prieinamą internetinę taikomąją programą, kuri sujungtų socialines išmokas socialinės apsaugos sistemoje nacionaliniu lygmeniu ir jų teikimo sąlygas. Paraiškoje nurodomos sąlygos, kuriomis galima gauti 12 rūšių socialines išmokas pagal socialinės apsaugos sistemą nacionaliniu lygmeniu.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C4.3 R2 reforma. Socialinės mentorystės paslaugos plėtojimas

Šios reformos tikslas – užtikrinti pakankamus žmogiškuosius gebėjimus teikti socialines paslaugas, geriau bendradarbiaujant ir dalijantis duomenimis, garantuojamų minimalių išmokų gavėjams ir nepalankioje padėtyje esančioms paramos gavėjų grupėms. Reforma įvedama nauja socialinės mentorystės paslauga, skirta asmenims, kuriems gresia pavojus arba kurie jau yra marginalizuotoje padėtyje visuomenėje, kuri turi būti įtraukta į naująjį Socialinės gerovės aktą.

C4.3 R2-I1 investicija. Socialinės mentorystės paslaugų įdiegimas

Šių investicijų tikslas – užtikrinti, kad nauja socialinės mentorystės paslauga galėtų naudotis visi galimi paramos gavėjai, visų pirma garantuotos minimalios išmokos gavėjai, neįgalieji, smurto aukos, benamiai, migrantai, romai ir iš socialinės gerovės sistemos išvykstantis jaunimas, laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių nariai. Ši priemonė apima apmokytų socialinių mentorių įdarbinimą ir individualizuotos paramos sistemos sukūrimą bei gerovės ir užimtumo tarnybų bendradarbiavimą. ✓

R3 reforma. Bendruomeninių paslaugų plėtojimas siekiant užkirsti kelią institucionalizavimui

Šios reformos tikslas – priimti 2021–2027 m. nacionalinį socialinių paslaugų plėtojimo planą, kuriame:

-nustatyti socialinių paslaugų plėtros prioritetus;

-peržiūrėti įvairių formų socialinės rūpybos, tiek neinstitucinės, tiek institucinės, poreikius, ypatingą dėmesį skiriant ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, garantuotų minimalių išmokų gavėjams, smurto ir prekybos žmonėmis aukoms, nesirūpinančiam jaunimui, benamiams, migrantams, romams ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims;

-parengti sistemingą ilgalaikės priežiūros planą, pritaikytą konkretiems paramos gavėjų poreikiams;

-išvardyti tikslus ir kriterijus, pagal kuriuos būtų plėtojamos gyvenamosios vietos paslaugos naudotojams, kurie funkciniu požiūriu visiškai priklauso nuo institucinės priežiūros ir kurių poreikių negalima patenkinti teikiant neinstitucines paslaugas, bendruomeninės pagalbos ir pagalbos namuose paslaugas, taip pat kitas paslaugas, kuriomis gerinama gyvenimo kokybė ir sudaromos sąlygos naudotojams ilgiau gyventi savo namuose ir bendruomenėje;

-pritaikyti paslaugas, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama asmenų įgalinimui daryti įtaką jų socialinei padėčiai pereinant nuo atskirties prie įtraukties ir siekiant plėsti jų socialinį tinklą;

-plėtoti sistemingą ir integruotą ilgalaikę vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą, pirmenybę teikiant perėjimui nuo institucinės priežiūros prie namuose ir bendruomenėje teikiamos vyresnio amžiaus asmenų priežiūros;

-remti ilgalaikės priežiūros namuose paslaugų ir bendruomeninių paslaugų plėtojimą;

-užtikrinti galimybę naudotis institucinėmis paslaugomis tik tiems vyresnio amžiaus asmenims, kurie funkciniu požiūriu visiškai priklauso nuo institucinės priežiūros ir kurių poreikių negalima patenkinti naudojantis neinstitucinėmis paslaugomis;

-Pusiau gyvenamojo ar stacionaraus priežiūros laiko planas, pirmenybę teikiant priežiūros namuose paslaugoms, atsižvelgiant į paslaugų prieinamumą ir naudotojų poreikius.

Be to, vykdant reformą turi būti parengti šeimos narių padėjėjų traktavimo standartai. Profesinės praktikos standartizavimas įgyvendinant šeimos apsaugos priemones padeda gerinti vaikų, suaugusiųjų su negalia ir vyresnio amžiaus žmonių apsaugą, suvienodinti teikiamų paslaugų kokybę ir užkirsti kelią institucionalizavimui, teikiant paslaugas tiesiogiai naudotojų namuose, bendradarbiaujant su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais vietos lygmeniu.

Reforma apima naujojo Socialinės gerovės įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama:

-teikti pirmenybę deinstitucionalizavimui ilgalaikės priežiūros srityje siekiant paskatinti struktūrinius pokyčius šioje socialinės politikos srityje;

-Sudaryti sąlygas socialinių paslaugų koordinavimui ir jį skatinti, taip pat užtikrinti koordinuotą požiūrį į įvairias jų teikiamas kokybiškas paslaugas.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

C4.3 R3-I1 investicija. Viešųjų paslaugų specialistų gebėjimų stiprinimas

Šios priemonės tikslas – gerinti žmogiškuosius gebėjimus teikti socialines paslaugas vykdant švietimo veiklą ir įdarbinant specialistus. Investicijomis finansuojamas 750 patarėjų teisinių šeimos apsaugos priemonių klausimais ir 40 šeimos narių padėjėjų mokymas ir licencijavimas. Be to, neinstitucinėms paslaugoms teikti įdarbinama 400 profesionalių socialinės rūpybos įstaigų darbuotojų. Investicijomis prisidedama prie bendruomeninių socialinių paslaugų plėtojimo ir regioninio prieinamumo ir stiprinama specialistų kompetencija standartizuoto gydymo šeimos ir teisinės apsaugos darbe srityje, kad būtų užkirstas kelias vaikų, jaunimo ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių institucionalizavimui.

Investicijos užbaigiamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C4.3 R3-I3 investicija „Socialinės gerovės sistemos skaitmeninimo gerinimas ir socialinių paslaugų kainų apskaičiavimo metodikos įgyvendinimo sistema“

Šios priemonės tikslas – sukurti naują iš valstybės biudžeto finansuojamų socialinių paslaugų teikėjų duomenų valdymo sprendimą. Pagrindinė sukurto duomenų valdymo sprendimo funkcija yra automatizuotas duomenų rinkimas, kokybės analizė ir socialinių paslaugų kainų apskaičiavimas. Investicijomis finansuojami programinės įrangos, aparatinės įrangos ir švietimo reikalavimai, kad būtų užtikrintas visapusiškas sprendimo funkcionalumas.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C4.3 R3-I4 investicija „Pagyvenusių žmonių priežiūros centrų statyba ir įrengimas (namuose ir bendruomenėse teikiamos paslaugos ir institucinės paslaugos)“

Šios priemonės tikslas – sukurti vyresnio amžiaus žmonėms skirtus centrus, kuriuose galėtų gyventi 900 vyresnio amžiaus žmonių, kurie funkciniu požiūriu yra visiškai priklausomi nuo institucinės priežiūros ir kurių poreikių negalima patenkinti teikiant neinstitucines paslaugas. Šią priemonę sudaro vyresnio amžiaus žmonėms skirtų centrų ir bendruomeninių paslaugų centrų statyba.

T.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
302	C4.3. R1	M	2021–2027 m. nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano priėmimas	2021–2027 m. priimto Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano priėmimas				4 ketvirtis	2021	2021–2027 m. priimtas Nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas, kuriame: -nustatyti tikslą 2019 m. sumažinti skurdo rizikos lygį iki mažiau nei 15 proc., palyginti su 18,3 proc. baziniu lygiu, ir įgyvendinimo planą; Užtikrinti sąlygas, kuriomis būtų veiksmingai mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis ir gerinamas žmonių, kuriems gresia skurdas, taip pat tų, kurie patiria didelį materialinį nepriteklių, kasdienis gyvenimas. Nustatyti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi vystymosi prioritetus ir poreikius, susijusius su pažeidžiamomis sistemų grupėmis.
303	C4.3. R1	M	Naujojo Socialinės gerovės įstatymo priėmimas	Naujojo Socialinės gerovės įstatymo įsigaliojimas				1 ketvirtis	2022	Naujajame Socialinės gerovės įstatyme numatomi šie pakeitimai: - esamų būsto išlaidų ir šildymo pašalpų sujungimas į vieną integruotą pašalpą; - Garantuotos minimalios išmokos nuostata pakeičiama padidinant bazinę sumą iki 1 000 HRK ir padidinant bent 25 proc. namų ūkiams, turintiems vaikų, sušvelninant sudėtingiausius tinkamumo kriterijus, įskaitant pajamų ribos padidinimą iki 1 000 HRK; - naujos socialinės mentorystės paslaugos įdiegimas; - į ilgalaikę priežiūrą įtraukti struktūriniai pokyčiai, kuriais užtikrinamas palankesnių sąlygų deinstitucionalizavimui sudarymas ir perėjimas prie namuose ir bendruomenėje teikiamų paslaugų; - nuostata, kuria įpareigojama socialines paslaugas ir socialines išmokas teikiančioms įstaigoms bendradarbiauti ir reguliariai keistis informacija, kad būtų užtikrintas koordinuotas požiūris į įvairias teikiamas paslaugas.
304	C4.3. R1	T	Garantuotos minimalios išmokos ir nacionalinės kompensacijos vyresnio amžiaus asmenims gavėjai		Skaičius	66 890	68 000	1 ketvirtis	2026	Bendras gavėjų, gaunančių garantuotą minimalią išmoką arba nacionalinę kompensaciją vyresnio amžiaus asmenims, skaičius padidinamas iki 68 000.
305	C4.3. R1	M	Norminės taisyklės dėl funkciškai integruotų socialinių išmokų priėmimas	Socialinės gerovės įstatymo arba Įtraukaus priedo įstatymo įsigaliojimas				4 ketvirtis	2024	Socialinės gerovės įstatymo arba Įtraukaus priedo akto dėl integruotų socialinių išmokų pakeitimai, kuriais: -iš dalies pakeisti garantuotą minimalią išmoką, padidinant bazinę sumą iki 160 EUR, priimant sprendimą dėl garantuotos minimalios išmokos dydžio apskaičiavimo pagrindo, ir bent 25 % namų ūkiams, kuriuose yra vaikų, ir užtikrinti visišką garantuotos minimalios išmokos integravimą į kitas socialines išmokas. -remiantis ekspertų analize apibrėžti (funkcinį) socialinių išmokų integravimą; -sustiprinti nuostatas dėl teisės gauti socialines išmokas, inter alia, geriau panaudojant priemones ir tikrinant pajamas; -įtraukti priemones ir nuostatas, kuriomis būtų gerinama socialinių išmokų aprėptis, adekvatumas ir tikslingumas, remiantis ekspertų analize ir ypatingą dėmesį skiriant žmonėms, kenčiantiems nuo nuolatinio skurdo; -įtraukiamos nuostatos dėl stebėsenos proceso ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo įgyvendinimo metu; Indeksavimas kaip standartinis socialinių išmokų bruožas -įtraukiamos nuostatos dėl socialinių išmokų veiksmingumo ir adekvatumo vertinimo ir stebėsenos;
398	C4.3. R1	M	Socialinės gerovės įstatymo pakeitimų įsigaliojimas ir Sprendimo dėl garantuotos minimalios išmokos priėmimas	Iš dalies pakeisto Socialinės gerovės įstatymo įsigaliojimas ir Vyriausybės sprendimo priėmimas				4 ketvirtis	2023	Socialinės gerovės įstatymo pakeitimais: - panaikinti teisines nuostatas, kuriomis įpareigojama grąžinti išmokėtas garantuotų minimalių išmokų sumas ir nustatyti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į GMB naudos gavėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą, - Sumažinti GMB naudos gavėjams tenkančią administracinę naštą nustatant teisės aktais nustatytą automatinio kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių panaikinimo mechanizmą. Vyriausybė priima sprendimą dėl garantuotos minimalios išmokos dydžio apskaičiavimo. Sprendimas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ir juo bazinė suma padidinama iki 150 EUR.
307	C4.3. R1–I1	T	Vietos valdžios vienetų prieiga prie duomenų apie socialines išmokas kiekvienam atskiram gavėjui		Procentinė dalis	0	1	4 ketvirtis	2025	Visi vietos ir regionų valdžios vienetai turi funkcinę prieigą prie visų turimų duomenų apie socialines išmokas kiekvienam atskiram paramos gavėjui.
308	C4.3. R1–I2	M	Skaitmeninis informacijos apie socialinės apsaugos išmokas prieinamumas nacionaliniu lygmeniu	Sukurta ir veikianti internetinė taikomoji programa, skirta informacijai apie socialines išmokas teikti, taikant nacionaliniu lygmeniu įdiegtus kriterijus ir sąlygas 12 rūšių socialinėms išmokoms gauti socialinės apsaugos sistemoje				4 ketvirtis	2024	Remiantis projekto byla ir techninėmis specifikacijomis kuriama internetinė taikomoji programa, kuria gali naudotis visi piliečiai. Prašyme suteikiama galimybė susipažinti su informacija apie visas esamas socialinės apsaugos sistemos socialinės apsaugos išmokas ir orientacinė galimybė jas gauti nacionaliniu lygmeniu. Paraiškoje pateikiami kriterijai ir sąlygos, pagal kuriuos nacionaliniu lygmeniu socialinės apsaugos sistemoje galima gauti 12 rūšių socialines išmokas.
309	C4.3. R2	T	Socialinės mentorystės specialistų mokymas		Skaičius	0	220	2 ketvirtis	2022	Socialinių mentorių mokymas vykdomas pagal 15 modulių ir jį baigia 220 specialistų. Ši tarnyba vadovaujasi socialinio darbo profesijos principais ir papildo jau vykdomą socialinės rūpybos centrų veiklą. Joje atsižvelgiama į poreikį bendradarbiauti su kitais bendruomeniniais socialinių paslaugų teikėjais ir į poreikį aktyviai įtraukti socialinės gerovės sistemų paramos gavėjus, kad jie įveiktų savo socialinę atskirtį.
310	C4.3. R2-I1	T	Socialinės mentorystės specialistų įdarbinimas		Skaičius	0	220	4 ketvirtis	2025	220 socialinės mentorystės specialistų įdarbinimas visose 21 Kroatijos socialinio darbo instituto regioninėse tarnybose.
312	C4.3. R3	M	2021–2027 m. nacionalinio socialinių paslaugų plėtojimo plano priėmimas	2021–2027 m. nacionalinio socialinių paslaugų plėtojimo plano priėmimas				3 ketvirtis	2021	2021–2027 m. nacionaliniame socialinių paslaugų plėtros plane nustatomi socialinių paslaugų plėtojimo prioritetai ir apibrėžiami visų naudotojų grupių poreikiai, susiję su įvairių formų priežiūra, tiek neinstitucine, tiek institucine, siekiant parengti sistemingą ir holistinį priežiūros planą, pritaikytą naudotojų poreikiams. Plane taip pat apibrėžiami ir nustatomi kriterijai, būtini siekiant plėtoti paslaugas gyventi, paslaugas namuose ir bendruomenines paslaugas, taip pat kitas paslaugas, kuriomis gerinama gyvenimo kokybė ir sudaromos sąlygos naudotojams ilgiau likti savo namuose ir bendruomenėje. Plane taip pat apibrėžiamas socialinės mentorystės paslaugos įvedimas, taip pat perėjimas nuo institucinių prie namų ir bendruomeninių pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugų, kuriomis: -remti ilgalaikės priežiūros namuose paslaugų ir bendruomeninių paslaugų plėtojimą; -užtikrinti galimybę naudotis institucinėmis paslaugomis tik tiems vyresnio amžiaus asmenims, kurie funkciniu požiūriu yra visiškai priklausomi nuo institucinės priežiūros ir kurių poreikių negalima patenkinti naudojantis neinstitucinėmis paslaugomis; -įdiegti pusiau stacionarinės arba stacionarinės priežiūros planavimą, pirmenybę teikiant priežiūros namuose paslaugoms, atsižvelgiant į paslaugų prieinamumą ir naudotojų poreikius.
313	C4.3. R3	M	Šeimos narių padėjėjų gydymo standartų priėmimas	Šeimos narių padėjėjų gydymo standartų priėmimas				4 ketvirtis	2022	Parengti šeimos narių padėjėjų veiklos reguliavimo standartai sudaro sąlygas suderintai teikti paslaugas vietoje gavėjo namuose, bendradarbiaujant su kitais suinteresuotaisiais subjektais vietos bendruomenės lygmeniu.
314	C4.3. R3-I1	T	Žmogiškųjų gebėjimų teikti bendruomenines paslaugas stiprinimas		Skaičius	0	400	4 ketvirtis	2024	Institucionalizavimo prevencija užtikrinama įdarbinant naujus socialinių paslaugų specialistus, kurie teiktų neinstitucines paslaugas, ir rengiant konsultantų mokymus bei išduodant jiems licencijas dėl teisinių šeimos apsaugos priemonių. Visų pirma turi būti vykdomas tęstinis ir tikslinis socialinės rūpybos įstaigų specialistų mokymas ir licencijavimas siekiant įgyvendinti vaikams skirtas teisines šeimos apsaugos priemones (iš viso 750 socialinių paslaugų specialistų – patarėjų teisinės šeimos apsaugos priemonių klausimais ir 30 šeimos narių padėjėjų mokymas). Socialinės rūpybos įstaigose ir socialinių paslaugų teikėjų įmonėse įdarbinama 400 profesionalių darbuotojų.
316	C4.3. R3-I3	M	IT sistemos socialinių paslaugų ir paslaugų teikėjų tinkle kainų skaičiavimas	Sukurta ir veikianti IT sistema, skirta visų socialinių paslaugų ir visų tinklo paslaugų teikėjų kainoms apskaičiuoti	Skaičius	0	1	2 ketvirtis	2023	Duomenų valdymo IT sistema sukurta siekiant automatiškai rinkti ir analizuoti duomenis ir apskaičiuoti visų rūšių teikiamų socialinių paslaugų ir visų tinklo socialinių paslaugų teikėjų kainas. Investicijomis finansuojami programinės įrangos, aparatinės įrangos ir švietimo reikalavimai, kad būtų užtikrintas visapusiškas sprendimo funkcionalumas.
317	C4.3. R3–I4	T	Pagyvenusių žmonių institucinės globos, globos namuose ir bendruomeninės globos centrų statyba		Skaičius	0	9	2 ketvirtis	2026	pastatyti devyni pagyvenusiems žmonėms skirti centrai, kuriuose galėtų dirbti 900 paramos gavėjų ir kurie būtų skirti tik tiems asmenims, kurie funkciniu požiūriu visiškai priklausomi nuo institucinės globos ir kurių poreikių negalima patenkinti namuose ar bendruomenės lygmeniu. Be to, pagyvenusių žmonių centrai turi sudaryti sąlygas teikti bendruomeninę priežiūrą ir neinstitucines paslaugas namuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms.

T.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas

C4.3 R3-I2 investicija „Socialinės gerovės sistemos skaitmeninimo gerinimas ir socialinės gerovės centrų sujungimas su socialinių paslaugų teikėjais“

Šios investicijos tikslas – atnaujinti socialinės globos namų taikomąją programą, kurioje tvarkomos ir registruojamos procedūros, susijusios su atskirų paslaugų teikėjų teisių į socialines paslaugas pripažinimu. Investicijos apima taikomosios programos integravimą į bendrą socialinės gerovės IT sistemą, kuri yra bendra skaitmeninė platforma, skirta naudotojų ir gerovės paslaugų duomenims stebėti ir analizuoti.

Investicijos užbaigiamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

T.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
315	C4.3. R3-I2	T	Bendra informacinė sistema (SocSkrb informacinė sistema)		Skaičius	0	1	4 ketvirtis	2024	Šios investicijos tikslas – atnaujinti socialinės rūpybos taikomąją programą, kurioje tvarkomos ir registruojamos procedūros, susijusios su teisių į socialines paslaugas pripažinimu, į vieną veikiančią IT sistemą, kurioje teisių pripažinimo ir paslaugų teikimo naudotojui procese dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, kad būtų galima stebėti ir analizuoti duomenis apie naudotojus ir paslaugas socialinės rūpybos sistemoje, pavyzdžiui, informaciją apie esamas vietas pas paslaugų teikėjus ir jų paslaugų kainas. Sukurtas programinės įrangos sprendimas integruojamas į esamą socialinės gerovės centrų naudojamą SocSkrb informacinę sistemą. Galiausiai tai sudarys sąlygas visų socialinės gerovės centrų IT jungtis su socialinių paslaugų teikėjais, finansuojamais iš valstybės biudžeto.

U. 5.1 komponentė: Sveikatos priežiūros sistemos patikimumo stiprinimas

Šiuo Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama spręsti dėl COVID-19 pandemijos paaštrėjusius uždavinius, susijusius su sveikatos priežiūros sistemos atsparumu ir tvarumu, atsižvelgiant į trumpesnę nei ES vidutinė tikėtina gyvenimo trukmę, prastą profilaktinę, lėtinę ir ilgalaikę priežiūrą. Svarbiausias šio komponento reformų ir investicijų tikslas – pagerinti sveikatos sistemos veiksmingumą, kokybę, prieinamumą ir finansinį tvarumą.

Komponentas apima šias priemones:

-nustatyti naujus pacientų priežiūros modelius, ypatingą dėmesį skiriant profilaktinei ir lėtinei vėžiu sergančių pacientų priežiūrai;

-funkcinis ligoninių integravimas ir dieninių ligoninių stiprinimas viduriniu ir tretiniu lygmenimis (horizontalus ir vertikalus);

-padidinti šeimos specialistų dalį bendrame pasamdytų gydytojų ir šeimos grupių skaičiuje;

-tobulinti suskaitmenintą bendrų viešųjų pirkimų sistemą, įtraukiant apskričių ligonines, kad sistemoje būtų sutaupyta daug lėšų ir pagerėtų kokybė;

-Platus centrinės paruošimo sistemos naudojimas 8 ligoninėse ir vienetų terapijos paskirstymo sistemos įdiegimas 40 ligoninių.

Komponentas padeda įgyvendinti šaliai skirtą rekomendaciją dėl sveikatos sistemos atsparumo didinimo, subalansuoto geografinio sveikatos priežiūros darbuotojų ir įstaigų pasiskirstymo, glaudesnio visų lygmenų administravimo institucijų bendradarbiavimo ir investicijų į e. sveikatą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1.2), taip pat padeda didinti prieigą prie skaitmeninės infrastruktūros ir paslaugų (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.3) ir skatinti įgūdžių įgijimą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2.4).

U.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

R1 reforma. Sveikatos sistemos veiksmingumo, kokybės ir prieinamumo gerinimas

Šios priemonės tikslas – padidinti vienodas galimybes naudotis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač kaimo, atokiose ir salų vietovėse, gerinant šeimos gydytojų (bendrosios praktikos gydytojų) teikiamų paslaugų įvairovę ir kokybę, taip sumažinant ligoninėms tenkančią naštą. Siekiant geriau stebėti sveikatos priežiūros rezultatus, nustatoma Sveikatos sistemos veikimo vertinimo (HSPA) sistema, kuria siekiama prisidėti prie pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių kūrimo pagal apibrėžtą metodiką, siekiant susieti priemones su nacionalinės strategijos dokumentuose ir reformose nustatytais tikslais, gerinant sveikatos duomenų, skirtų strateginei ir politikos analizei, savalaikiškumą.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C5.1 R1-I4 investicija – Klinikinės ligoninės centro „KBC Split“ skaitmeninių vaizdų diagnostika

Šios priemonės tikslas – atnaujinti „KBC Split“ skaitmeninio vaizdo diagnostiką, taip gerinant sveikatos priežiūrą ligų prevencijos, gydymo ir diagnostikos srityje. Investicijomis siekiama gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą visų kategorijų pacientams, gerinti klinikinius rezultatus ir teikti ankstyvesnę ir kokybiškesnę diagnostiką, ypač pediatriniams ir onkologiniams pacientams. Visų pirma ji skaitmenina sveikatos priežiūros paslaugas ir procesus, užtikrina sveikatos priežiūros paslaugų teikimo skaidrumą, optimizuoja ligoninių sistemos išteklių naudojimą ir užtikrina finansinį stabilumą ateityje. Investicijomis pritaikoma erdvė naujai įsigytai medicinos įrangai, įskaitant magnetinio rezonanso 3T, neurointervencinę skaitmeninę DSA angio kambarį, skaitmeninę diaskopinę RTG mašiną ir endoskopinę gastroenterologinę patalpą, laikyti.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

C5.1 R1-I5 investicija. Bendrosios ligoninės „OB Varaždin“ centrinio valdymo bloko statyba ir įrengimas

Investicijomis siekiama optimizuoti ligoninių sveikatos priežiūros sistemos išteklius, padidinti pacientų saugą ir sudaryti tinkamas sąlygas sveikatos priežiūros darbuotojų darbui. Šią priemonę sudaro centrinio valdymo bloko statyba ir įrengimas bei jungiamųjų koridorių su esamomis medicinos įstaigomis statyba.

Investicijos C5.1 R1-I6 – Skaitmeninė vaizdų diagnostika Klinikinė ligoninė „KB Dubrava“

Šios priemonės tikslas – įsigyti skaitmeninę radiologinę įrangą KB Dubravos klinikiniam diagnostinės ir intervencinės radiologijos institutui, kuris teikia paslaugas daugiau kaip 350 000 pacientų. Apskritai tikimasi, kad šiomis investicijomis bus gerokai pagerinta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas visų kategorijų pacientams, pagerinta diagnozė, gydymas ir stebėsena po gydymo, taigi ir klinikiniai rezultatai visoms pacientų grupėms, įskaitant pacientus, kuriems reikalingas sudėtingiausias gydymas ligoninės klinikose ir organizaciniuose padaliniuose. Dėl to turėtų sumažėti hospitalizavimo trukmė, komplikacijos, hospitalizavimas intensyviosios terapijos skyriuose, gydymo išlaidos ir laukiančiųjų sąrašai. Investicijos apima pažangiausios įrangos pirkimą.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

C5.1 R1-I7 investicija. Naujų patalpų įrengimas dienos ligoninėms ir vienos dienos chirurgijai, integruotas priėmimas į skubiosios pagalbos ligoninę ir klinikinės ligoninės centro „KBC Sestre Milosrdnice“ neurochirurgijos klinikos pritaikymas

Šios priemonės tikslas – padidinti pacientų gydymo pajėgumus bent 22 proc., palyginti su šiuo metu gydomų pacientų skaičiumi. Tikimasi, kad investicijomis bus gerokai pagerinta maždaug 700 000 KBC gydytų pacientų sveikatos priežiūros kokybė, iš kurių apie 300 000 yra skubios pagalbos atvejai, o apie 40 000 pacientų gydomi dienos ligoninėje ir chirurgijoje. Pagal šią priemonę turi būti įrengtos naujos patalpos dienos stacionarui ir vienos dienos chirurgijai bei integruotam skubiam priėmimui į ligoninę ir pritaikyta Neurochirurgijos klinika Klinikinės ligoninės centre (KBC) Sestre Milosrdnice.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

C5.1 R1-I8 investicija. Vaistams atsparia epilepsija sergančių pacientų ikioperacinis gydymas ir gydymas bendrojoje ligoninėje „KB Dubrava“

Šios priemonės tikslas – toliau plėtoti Neurologijos institutą „KB Dubrava“, taip pat priešoperacinius metodus ir epilepsijos gydymą vaistiniams preparatams atspariems pacientams. Investicijos apima pažangiausios įrangos įsigijimą ir erdvinio pajėgumo pritaikymą.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

C5.1 R1-I9 investicija. Klinikinės ligoninės centro „KBC Zagreb“ plėtra, III etapas. Medicininės ir nemedicininės įrangos įrengimas

Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas taikyti šiuolaikines technologijas ir didinti galimybes gauti tretinio ir ketvirtinio lygmens sveikatos priežiūros paslaugas. Šią priemonę sudaro medicininės ir nemedicininės įrangos pirkimas Zagrebo klinikinės ligoninės centre (KBC).

R2 reforma „Naujas priežiūros modelis pagrindiniams sveikatos uždaviniams spręsti“

Šios priemonės tikslas – pagerinti ir suderinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Šią priemonę sudaro integruotų klinikinių e. gairių rengimas.

C5.1 R2-I1 investicija. Vėžiu sergančių pacientų prevencijos, diagnostikos ir gydymo įrangos pirkimas

Šios priemonės tikslas – taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus nedelsiant užtikrinti optimalų gydymą visiems onkologiniams pacientams Kroatijoje. Šią priemonę sudaro medicininės įrangos pirkimas.

C5.1 R2-I2 investicija „Nacionalinio onkologinių ligų tinklo ir nacionalinės onkologinių ligų duomenų bazės kūrimo įrangos įsigijimas ir įgyvendinimas“

Šios priemonės tikslas – sukurti nacionalinį nacionalinės onkologinių ligų duomenų bazės tinklą, automatizuotai susiejant ir registruojant ligoninių informacinių sistemų ir kitų sistemų duomenis. Šia priemone siekiama sukurti onkologinių ligų pacientų stebėsenos IT platformą ir sukurti nacionalinį onkologinių ligų tinklą.

R3 reforma. Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo sveikatos srityje sistemos įdiegimas

Šia reforma siekiama didinti piliečių, ypač gyvenančių kaimo ir rečiau apgyvendintose vietovėse, galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kartu didinant skubios medicinos pagalbos veiksmingumą ir užtikrinant aukštos kokybės ir veiksmingą sveikatos priežiūros sistemą. Siekiant šio tikslo sveikatos priežiūros specialistams, visų pirma pirminės sveikatos priežiūros lygmens gydytojams, taip pat skubios medicinos pagalbos slaugytojams ir technikams rengiami specialūs mokymai, taip užtikrinant subalansuotą geografinį sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymą ir pakankamą visuomenės sveikatos paslaugų tinklo užimtumą. Be to, vykdant reformą numatoma priimti 2021–2027 m. nacionalinį sveikatos plėtros planą, kuriame:

-apibrėžti vystymosi poreikius siekiant sukurti lanksčią, veiksmingą ir holistiniu požiūriu valdomą sveikatos priežiūros sistemą;

- nurodyti sėkmingo sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos priemones;

- pradėti koordinuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų veiklą ir gydymo bei reabilitacijos modelius pertvarkyti į aktyvios priežiūros procesų valdymą visais etapais ir lygmenimis;

-apibrėžti sveikatos paslaugų ir socialinės rūpybos integraciją ir integruotų ilgalaikės priežiūros modelių kūrimą;

- nustatyti sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų saugos kontrolės ir gerinimo priemones;

- patobulinti personalo valdymo nuostatas;

- nustatyti konkrečius tikslus, kurie netiesiogiai padėtų iki 2030 m. pasiekti nacionalinėje reformų strategijoje (NRS) nustatytą strateginį tikslą.

Prie tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo sveikatos metais prisideda:

skatinti sveiką gyvenseną ir ligų, kurios yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema, prevenciją;

gerinti sveikatos priežiūros kokybę didinant visų sveikatos priežiūros lygmenų ir dalių veiksmingumą, saugą, prieinamumą ir funkcinę integraciją;

Naujo priežiūros modelio, skirto pagrindinėms sveikatos problemoms, tokioms kaip širdies ir kraujagyslių, onkologinės ir retosios ligos bei diabetas, spręsti, įvedimas siekiant pailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę

užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistema taptų pageidaujama darbo vieta taikant strateginį valdymą, taip užtikrinant optimalų darbuotojų skaičių ir pasiskirstymą sveikatos priežiūros sistemoje;

Sveikatos sistemos finansavimo ir valdymo modelio tobulinimas.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 30 d.

C5.1 R3-I1 investicija. Centrinis specializacijų finansavimas

Šios priemonės tikslas – užtikrinti, kad visos sveikatos priežiūros paslaugos būtų tinkamai prieinamos visuomenei, be kita ko, atsižvelgiant į gydytojų trūkumą. Ši priemonė apima specializuotą sveikatos priežiūros specialistų, medicinos gydytojų mokymą pagrindiniu pradiniu sveikatos priežiūros lygmeniu, taip pat visuomenės sveikatos srityje.

C5.1 R3-I2 investicija. Slaugytojų ir technikų specializuotas mokymas skubios medicinos pagalbos srityje

Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas skubios medicinos pagalbos slaugytojams ir technikams savarankiškai dirbti skubios medicinos pagalbos tarnybose. Pagal šią priemonę rengiami specialūs skubios medicinos pagalbos slaugytojų ir technikų mokymai.

R4 reforma. Sveikatos sistemos finansinio tvarumo užtikrinimas

Šios priemonės tikslas – spręsti netvaraus įsiskolinimų didėjimo, nenuoseklių procedūrų ir brangių vaistų pirkimo sveikatos priežiūros sistemoje problemą, siekiant sukurti finansiškai tvarią visuomenės sveikatos sistemą, taikant vienodą rengimo, sutarčių sudarymo ir įgyvendinimo procedūrų, darančių įtaką sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būdams ir galimybėms, standartą. Reforma apima teisės aktų sistemos, kurią sudaro Sveikatos priežiūros aktas ir Privalomojo sveikatos draudimo aktas, peržiūrą, kurią sudaro šie elementai:

-Skubiosios medicinos instituto skubios medicinos veiklos organizavimo gerinimas ir veiklos užduočių vykdymas per apibrėžtus organizacinius padalinius;

-pertvarkyti visuomenės sveikatos tarnybą siekiant padidinti jos veiksmingumą, ypatingą dėmesį skiriant prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai, geresniam reagavimui ekstremaliųjų situacijų ir ypatingomis aplinkybėmis (pandemijomis);

-ligoninių valdymo teisių perkėlimas iš apskričių ir Zagrebo miesto į Kroatijos Respubliką, kad būtų veiksmingai ir efektyviai naudojami esami pajėgumai, ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas pertvarkant ligoninių valdymo modelį;

-sutrumpinti atskirų medicinos paslaugų laukimo sąrašų laiką, optimizuoti ir geriau paskirstyti turimus sveikatos priežiūros išteklius iš privalomojo sveikatos draudimo, kad apdraustiesiems būtų užtikrintos prieinamesnės sveikatos priežiūros paslaugos;

-stiprinti finansų valdymo nuostatas, kartu užtikrinant finansinį kapitalą, kad būtų pasiektas visuomenės sveikatos sistemos finansinis stabilumas;

-Teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Kroatijos sveikatos draudimo fondo (HZZO) mokėjimo įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku.

Reforma siekiama šių tikslų:

-turi būti užbaigta bent 8 ligoninių funkcinė integracija;

-Ne mažiau kaip 85 proc. pirkimo kategorijų, sudarančių ne mažiau kaip 80 proc. visų valdžios sektoriaus valdomų ligoninių išlaidų, perkama taikant bendro pirkimo procedūrą.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C5.1 R4-I1 investicija. Pagrindinis parenterinio gydymo preparatų paruošimas 8 Kroatijos ligoninėse

Šios priemonės tikslas – sumažinti išlaidas ir užtikrinti aukščiausio lygio saugumą vartojant parenterinius vaistus, užkirsti kelią gydymo vaistais klaidoms, papildomoms hospitalizavimo dienoms ir sumažinti ligoninės skyriaus gydytojams ir slaugytojams tenkančią naštą. Šią priemonę sudaro centrinės parenterinių preparatų paruošimo sistemos įdiegimas ligoninėse.

C5.1 R4-I2 investicija. Vienetinės terapijos paskirstymo sistemos įdiegimas 40 Kroatijos ligoninių

Šios priemonės tikslas – padėti didinti pacientų saugumą, užkirsti kelią gydymo vaistais klaidoms, kontroliuoti vaistų atsargas ir stiprinti pacientų propagavimą, siekiant pagerinti bendrus gydymo rezultatus. Šią priemonę sudaro vienetinės terapijos paskirstymo sistemos įdiegimas ligoninėse.

C5.1 R4-I3 investicija. Vaistų sekimo skaitmeninimas sveikatos priežiūros įstaigose antriniu ir tretiniu sveikatos priežiūros lygmenimis

Šios priemonės tikslas – skaitmeninti narkotikų vartojimo trajektoriją, kad Kroatijos sveikatos priežiūros sistema galėtų stebėti vaistų vartojimą. Šią priemonę sudaro funkcinis integruotas IT sprendimas, skirtas visapusiškai stebėti vaistus ligoninių sistemoje nuo vaistinės iki paciento.

C5.1 R4-I4 investicija. Vaistų stygiaus stebėsenos ir prevencijos sistemos kūrimas Kroatijoje

Šios priemonės tikslas – nustatyti tikslinį vaistų atsargų duomenų valdymą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas veiksmingiau įsigyti vaistų. Priemone nustatoma tiksli veiklos sistema, skirta tam tikrų vaistų apyvartai stebėti ir analizuoti.

C5.1 R4-I5 investicija. Ambulatorinės priežiūros gydymo rezultatų stebėsenos sistemos diegimas, daugiausia dėmesio skiriant lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams viešosiose vaistinėse

Šios priemonės tikslas – sistemingiau planuoti, stebėti ir vertinti investicijų į ne ligoninėje gydomų pacientų farmakoterapiją ekonominį efektyvumą. Priemonę sudaro pacientų rezultatų viešosiose vaistinėse stebėsenos programos sukūrimas.

R5 reforma. E. sveikata

Šios priemonės tikslas – pagerinti valdymo gebėjimus veiksmingiau naudojant duomenis ir skatinti novatoriškus sveikatos priežiūros sprendimus, kad būtų pagerintas sveikatos priežiūros sistemos valdymas. E. sveikatos reforma remiamos pastangos užtikrinti, kad visi žmonės galėtų naudotis reikiamomis pakankamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis (įskaitant prevenciją, gydymą, reabilitaciją ir palaikomąją priežiūrą). Reforma apima nacionalinės telemedicinos sistemos priėmimą siekiant:

-išplėsti telemedicinos paslaugų taikymo sritį ir užtikrinti sąveikumą su nacionaline sveikatos informacine sistema bei tinkamumą būsimiems tarpvalstybiniams mainams;

-Paciento gyvybinių parametrų perdavimas iš Avarinės sveikatos tarnybos (HMS) į Jungtinę greitosios pagalbos ligoninių tarnybą (OHBP) ir nuotolinis ambulatorinis stebėjimas.

-Sukurti nuotolinę ekstremaliųjų situacijų sveikatos priežiūros tarnybos priežiūrą ir priežiūros įvedimo veiksmų planą bei įgyvendinimo stebėsenos sistemą, remiantis dokumentais „Situacijos analizė“, nacionaline sistema ir veiksmų planu, parengtais pagal susijusią techninės paramos priemonę.

Nacionalinė e. sveikatos informacijos valdymo sistema turi šias funkcijas:

-reguliarus gyventojų sveikatos ataskaitų teikimas kaip tikslinės ligų prevencijos ir valdymo veiklos pagrindas;

-stiprinti nacionalinius duomenų analizės pajėgumus, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir pacientų sąsajų su esama infrastruktūra ir praktika integravimą;

-stiprinti nacionalinius pajėgumus diegti dirbtinį intelektą ir našiąją kompiuteriją, didinant e. sveikatos kibernetinio saugumo lygį ir sveikatos priežiūros specialistų, taip pat pacientų aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius naudojant pažangiąsias technologijas, visų pirma dirbtinį intelektą;

-Sudaryti sąlygas kurti naujas sveikatos priežiūros paslaugas remiantis anonimiškai surinktais sveikatos priežiūros sistemoje esančiais duomenimis.

Reforma remiama penkiomis papildomomis investicijomis (C5.1 R5-I1–I5).

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

C5.1 R5-I1 investicija. KBC Split operacinės ir robotų chirurgijos skaitmeninė integracija

Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas visapusiškai gydyti piktybinėmis ligomis sergančius pacientus ir integruoti sveikatos priežiūros optimizavimo priemones. Tokiu būdu tikimasi, kad investicijos pagerins sveikatos rezultatus, nes bus įdiegtas naujas pacientų priežiūros modelis, visų pirma naujas pažangiausias chirurginis gydymas. Investicijos skirtos operacinių skaitmeninimui ir pažangiojo vėžio gydymo įrangos pirkimui „KBC Split“.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

Investicijos C5.1 R5-I2 – TELECORDIS

Šios priemonės tikslas – skaitmeninti kardiologijos paslaugas, kad būtų galima nuolat stebėti pacientų, ypač sergančių lėtinėmis širdies ligomis, būklę. Tikimasi, kad greitos ir prieinamos kardiologijos diagnostikos paslaugos pirminės sveikatos priežiūros lygmeniu padės laiku nustatyti pacientų širdies sveikatos problemas, laiku ir tinkamai gydyti ir nuolat stebėti jų sveikatos būklę. Be to, teikiant ECG Holter telemedicinos paslaugą pacientams atokiose ir kaimo vietovėse turi būti suteikta galimybė naudotis specializuota priežiūra, taip gerokai padidinant specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą vietos ambulatoriniuose centruose, gerinant specialistų darbo rezultatus, gerinant pacientų gydymo rezultatus, mažinant laukiančiųjų sąrašus ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidas. Investicijos apima diagnostikos procesų skaitmeninimą ir sudaro sąlygas dalytis duomenimis su išsklaidytais specializuotais centrais.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.

Investicijos C5.1 R5-I3. Teletransfuzija

Šios priemonės tikslas – skaitmeninti transfuzijos paslaugą ir užtikrinti, kad visose ligoninėse, turinčiose transfuzijos skyrius, būtų budintis transfuzijos specialistas, taip prisidedant prie tvirtos nuotolinės medicinos paslaugų plėtros skaitmeniniu būdu perduodant medicininius duomenis ir stiprinant visų ligoninių ir transfuzijos skyrių tarpusavio ryšį.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

C5.1 R5-I4 investicija „Klinikinių ligoninių centro „KBC Sestre Milosrdnice“ operacinių su robotine chirurgija skaitmeninimas ir integravimas“

Šios priemonės tikslas – operacinių skaitmeninimas ir pažangios gydymo įrangos, skirtos naujiems šiuolaikiniams chirurginiams gydymo būdams, pirkimas. Dėl operacinių skaitmeninimo ir integravimo keičiasi duomenų apie pacientus ir operacinio gydymo rūšis bei metodus planavimas, dokumentavimas, saugojimas ir dalijimasis jais. Robotų chirurgija gerina chirurginio gydymo kokybę, didina pacientų saugą, užtikrina didesnį gydymo skaidrumą, geresnę išlaidų kontrolę ir sveikatos priežiūros rezultatus, stiprina ir konsoliduoja svarbiausius sveikatos informacijos infrastruktūros išteklius, įdiegia bepopierę sveikatos priežiūros paslaugų sistemą ir prisideda prie skaitmeninės pertvarkos.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

C5.1 R5-I5 investicija. Klinikinės ligoninės „KB Merkur“ diagnostikos padalinių skaitmeninimas ir įrengimas

Šios priemonės tikslas – skaitmeninti ir įrengti diagnostikos skyrius, palengvinti diagnostikos kūrimo procedūrų stebėseną ir teikti pacientams geresnės kokybės paslaugas. Investicijos apima pažangiausių prietaisų pirkimą.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.

U.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
318	C5.1. R1	M	Sveikatos sistemos veikimo vertinimo sistemos (HSPA) priėmimas	Sveikatos sistemos veikimo vertinimo sistemos įsigaliojimas				3 ketvirtis	2022	Sveikatos sistemos veiksmingumo vertinime (HSPA) nustatoma sveikatos veiksmingumo vertinimo sistema, pagal nustatytą vertinimo metodiką nustatomi pagrindiniai veiksmingumo rodikliai, susiję su priemonių susiejimo su nacionalinės strategijos dokumentuose ir reformose nustatytais tikslais procesu, duomenų savalaikiškumu ir geresniu sveikatos rezultatų stebėjimu.
319	C5.1. R1	T	Diagnostinio gydymo laiko optimizavimas. Laukimo sąrašai		Dienų skaičius	400	270	4 ketvirtis	2023	Pacientų, kuriems taikomas diagnostinis gydymas, laukimo laikotarpis sutrumpinamas iki 270 dienų nuo dabartinio 400 dienų laukimo sąrašo.
323	C5.1. R1–I4	M	Sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas klinikinės ligoninės centre KBC Split	Įsigyta įranga Diagnostinės ir intervencinės radiologijos klinikiniam institutui KBC Split				4 ketvirtis	2022	Diagnostinės ir intervencinės radiologijos klinikiniam institutui ir Klinikinės branduolinės medicinos institutui skirtos įrangos įrengimas ir Gastroenterologijos instituto hibridinės endoskopinės patalpos statyba ir įrengimas, kad klinikinės ligoninės centre KBC Split būtų galima įdiegti naujas diagnostines ir terapines procedūras. Įrengta įranga turi būti bent magnetinio rezonanso 3T, neurointervencinė skaitmeninė DSA angio patalpa, skaitmeninė diaskopinė rentgeno įranga, endoskopinė gastroenterologinė patalpa.
324	C5.1. R1–I5	T	Centrinis operacinio bloko pastatas kartu su Varaždino bendrosios ligoninės turiniu		Skaičius	0	1	4 ketvirtis	2025	Centrinio operatyvinio bloko (COB) pastato statyba ir įrengimas intensyviosios terapijos skyriuose (JIL), centralizuota sterilizacija, RTG diagnostika, perpylimai ir medicinos bei biochemijos laboratorijos, taip pat jungiamųjų koridorių su esamomis medicinos įstaigomis statyba.
325	C5.1. R1–I6	T	Diagnostikos medicinos prietaisai klinikinėje ligoninėje (KB) Dubrava		Skaičius	0	8	2 ketvirtis	2023	Aštuonių diagnostinių medicinos prietaisų ir skaitmeninės radiologinės įrangos, skirtos Diagnostinės ir intervencinės radiologijos klinikiniam institutui, pirkimas ir įrengimas. Visus prietaisus planuojama įrengti palaipsniui, o visi jie turi pradėti veikti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.
326	C5.1. R1–I7	T	Nauja įranga klinikinės ligoninės centre (KBC) Sestre Milosrdnice		Skaičius	0	2	1 ketvirtis	2024	Klinikinės ligoninės centre (KBC) Sestre Milosrdnice įrengiamos integruotos priėmimo į skubiosios pagalbos ligonines, dienos ligoninės ir vienos dienos chirurgijos įstaigos su medicinine, nemedicinine įranga ir baldais.
327	C5.1. R1–I8	T	Medicinos priemonės, skirtos farmakologiškai atsparia epilepsija sergančių pacientų operaciniam gydymui ir gydymui klinikinėje ligoninėje (KB) Dubrava		Skaičius	0	10	2 ketvirtis	2023	Siekiant toliau plėtoti Klinikinės ligoninės Neurologijos institutą (KB) Dubrava, ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d. turi būti įrengta ir pradėta eksploatuoti dešimt medicinos įrangos (prietaisų). Investicijos apima įrangos, pvz., SEEG 256 kanalų įrašymo įtaisų, skaitmeninio EMNG ir EP 12 kanalų vaizdo gavimo įtaiso, įsigijimą. Radijo dažnio termokoaguliacijos įtaisas ir pakankamo erdvinio pajėgumo pritaikymas.
328	C5.1. R1–I9	M	Zagrebo klinikinės ligoninės centro (KBC) plėtros projektas	Įsigyta įranga klinikinės ligoninės centrui (KBC) Zagrebe				1 ketvirtis	2026	Naujos medicininės ir nemedicininės įrangos pirkimas Zagrebo klinikinės ligoninės centrui (KBC). .
329	C5.1. R2	M	Sveikatos priežiūros kokybės gerinimas ir derinimas rengiant klinikines e. gaires	Sveikatos apsaugos ministerijos (MIZ) parengtos ir į Kroatijos sveikatos sistemos e. gaires integruotos klinikinės gairės.				3 ketvirtis	2025	Sveikatos apsaugos ministerija (MIZ) parengia ir į Kroatijos sveikatos priežiūros sistemą integruoja klinikines gaires ir e. gaires, kuriomis suderinama sveikatos priežiūros kokybė.
331	C5.1. R2-I1	T	Onkologinės radioterapijos kokybės gerinimas		Skaičius	0	6	4 ketvirtis	2025	Šešiose ligoninėse turi būti medicinos priemonės, skirtos vėžio prevencijai, diagnostikai ir gydymui. Investicijos apima aštuonių bunkerių statybą linijiniams akceleratoriams, 17 VMAT linijiniams akceleratoriams, keturiems linijiniams SBRT akceleratoriams, keturiems HDR brachiterapijai, devyniems kompiuterinės tomografijos simuliatoriams, radioterapijos tinklo įrangai, dozimetrijos įrangai, fiksavimo įrangai.
332	C5.1. R2-I2	T	Bendra IT platforma onkologiniams pacientams stebėti		Skaičius	0	1	4 ketvirtis	2025	Vienoda IT platforma leidžia rinkti sveikatos duomenis, planuoti organizacinius ir struktūrinius pokyčius, nustatyti riziką . Visos Kroatijos onkologijos įstaigos įtraukiamos į nacionalinį onkologijos tinklą.
333	C5.1. R3	M	2021–2027 m. nacionalinis sveikatos plėtros planas	2021–2027 m. nacionalinio sveikatos plėtros plano priėmimas				3 ketvirtis	2021	2021–2027 m. nacionaliniame sveikatos plėtros plane, kuris yra bendrasis sektorių planavimo aktas, nustatomi konkretūs tikslai, priemonės, projektai ir veikla, kurie turi būti įgyvendinami remiant Sveikatos apsaugos ministerijai (MIZ), siekiant pagrindinio tikslo – pagerinti sveikatos sistemą ir sveikatos priežiūros rezultatus. Nacionalinis sveikatos plėtros planas turi derėti su Kroatijos vyriausybės reformų programa ir Europos Komisijos 2021–2027 m. sanglaudos politikos gairėmis. Nacionaliniame sveikatos plėtros plane apibrėžiami vidutinės trukmės vystymosi poreikiai: -apibrėžti vystymosi poreikius siekiant sukurti lanksčią, veiksmingą ir holistiniu požiūriu valdomą sveikatos priežiūros sistemą; - priemonių, skirtų sėkmingam sveikatinimui ir ligų prevencijai, nurodymas; -įdiegti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų koordinavimą ir pertvarkyti gydymo bei reabilitacijos modelius į aktyvios priežiūros procesų valdymą visais etapais ir lygmenimis; -apibrėžti sveikatos paslaugų ir socialinės rūpybos integraciją ir kurti integruotus ilgalaikės priežiūros modelius; -įdiegti sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų saugos kontrolės ir gerinimo priemones; -tobulinti personalo valdymo nuostatas. -nustatyti konkrečius tikslus, kurie netiesiogiai padėtų iki 2030 m. pasiekti nacionalinėje reformų strategijoje (NRS) nustatytą strateginį tikslą. Prie tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo sveikatos metais prisideda: -skatinti sveiką gyvenseną ir ligų, kurios yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema, prevenciją; -gerinti sveikatos priežiūros kokybę didinant visų sveikatos priežiūros lygmenų ir dalių veiksmingumą, saugą, prieinamumą ir funkcinę integraciją; -Naujas priežiūros modelis, skirtas pagrindinėms sveikatos problemoms, tokioms kaip širdies ir kraujagyslių, onkologinės ir retosios ligos bei diabetas, spręsti, siekiant pailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę -užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistema taptų pageidaujama darbo vieta taikant strateginį valdymą, taip užtikrinant optimalų darbuotojų skaičių ir pasiskirstymą sveikatos priežiūros sistemoje; Sveikatos sistemos finansavimo ir valdymo modelio tobulinimas. Kad būtų pasiekti konkretūs tikslai, apibrėžiamos įgyvendintinos priemonės ir veiksmai. Nustatomi kiekvieno konkretaus tikslo rezultatų rodikliai ir kiekvieno veiksmo rezultatų rodikliai. Nacionaliniame sveikatos plėtros plane pateikiami sveikatos ir socialinės priežiūros poreikių ilgalaikės priežiūros srityje nustatymo rezultatai. Pačiame dokumente remiamasi informacija, gauta iš kitų nacionalinių aktų ir programų (Nacionalinės kovos su vėžiu strateginės programos iki 2030 m., Kroatijos nacionalinio klinikinių ligoninių, klinikinių ligoninių, klinikų ir bendrųjų ligoninių plėtros plano, Kroatijos nacionalinio kovos su vėžiu, diabetu ir retosiomis ligomis plano) ir rekomendacijų (KŠSR) dėl Kroatijos 2019 ir 2020 m.
399	C5.1. R3-I1	M	Centralizuotos finansavimo sistemos, skirtos specializuotam medicininiam mokymui, sukūrimas	Vyriausybės sprendimo priėmimas				4 ketvirtis	2023	Finansinės paramos medicinos specializacijoms institucionalizavimas vykdomas sukuriant centralizuotą finansavimo sistemą, skirtą specializuotam medicininiam mokymui, visų pirma skirtą konkrečių medicinos specialybių, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatą, bet jomis neapsiribojant, trūkumams šalinti. Šiam tikslui skiriami finansiniai ištekliai skiriami tik Visuomenės sveikatos paslaugų tinklo poreikiams tenkinti. Ši sistema turi būti sukurta taip, kad būtų užtikrintas lėšų iš neužbaigtų specializuoto medicininio rengimo programų susigrąžinimas, nukreipiant jas į iš anksto nustatytus specializuoto medicininio rengimo centralizuotos finansavimo sistemos tikslus, ypatingą dėmesį skiriant trūkumų turinčių medicinos specialistų trūkumo šalinimui.
334	C5.1. R3-I1	T	Pirminio pagrindinio sveikatos priežiūros lygio specializuotas medicininis mokymas		Skaičius	0	467	1 ketvirtis	2026	Sudaromos sutartys dėl negrąžinamo finansavimo skyrimo specializuotam medicininiam mokymui, apimančiam ne mažiau kaip 467 sveikatos priežiūros darbuotojus, įskaitant gydytojus, kurie specializuojasi pirminės sveikatos priežiūros, skubios medicinos pagalbos ir visuomenės sveikatos srityse.
335	C5.1. R3-I2	T	Slaugos specialistų rengimo bakalauras skubios medicinos srityje		Skaičius	0	375	2 ketvirtis	2026	Iš viso 375 slaugos ir (arba) medicinos technikų bakalaurai turi būti apmokyti vienerių metų specializuotuose skubios medicinos mokymuose.
336	C5.1. R4	M	Sveikatos priežiūros įstatymo ir Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas	Aktų, kuriais iš dalies keičiamas Sveikatos priežiūros įstatymas ir Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas, įsigaliojimas				4 ketvirtis	2022	Sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimais sudaroma galimybė naująjį Bendrų viešųjų pirkimų sprendimą privalomai taikyti ir toms sveikatos įstaigoms, kurių dalyvavimas iki šiol buvo savanoriškas, ir atitinkamai padidinamas suinteresuotųjų subjektų, kuriems taikomas bendras viešasis pirkimas, skaičius. -Bendrasis skubios medicinos pagalbos biuras gerina skubios medicinos pagalbos veiklos organizavimą ir per tam tikrus organizacinius padalinius vykdo operatyvines užduotis visoje Kroatijos Respublikos teritorijoje; -visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų reorganizavimas padeda didinti visuomenės sveikatos sistemos veiksmingumą ir ją stiprinti, ypatingą dėmesį skiriant prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai, geresniam reagavimui ekstremaliųjų situacijų ir ypatingomis aplinkybėmis (pandemijos); -perduoti šiuo metu apskričių ir Zagrebo miesto valdomų ligoninių valdymo teises Kroatijos Respublikai, kad būtų užtikrintas racionalus ir kokybiškas esamų pajėgumų naudojimas, pagerintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė pertvarkant ligoninių valdymo modelį. Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo pakeitimais nustatomi aiškūs ir skaidrūs kriterijai, pagal kuriuos nustatoma privalomojo sveikatos draudimo sveikatos priežiūros priemonių programa, įstaigos, kurios sudaro ir priima priemonių programą, ir sveikatos priežiūros, kuri turi būti apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, apimtis bei atitiktis kitiems teisės aktams. Aktu siekiama: -užtikrinti, kad sveikatos priežiūra apdraustiesiems būtų prieinamesnė ir savalaikė, kai jiems to reikia; -Atskirų medicinos paslaugų laukiančiųjų sąrašų mažinimas, optimizavimas ir, atsižvelgiant į tai, geresnis turimų sveikatos priežiūros išteklių iš privalomojo sveikatos draudimo paskirstymas -teikti finansavimą finansiniam stabilumui, jo tvarumui užtikrinti ir, atsižvelgiant į tai, apdraustųjų asmenų, besinaudojančių privalomuoju sveikatos draudimu, padėčiai gerinti; -įterpti nuostatą, pagal kurią HZZO perkantiesiems subjektams, kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, būtų sudarytos palankesnės sąlygos apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu, kiek tai susiję su HZZO įsipareigojimų jiems įvykdymu per įstatyme nustatytą terminą, siekiant užtikrinti apdraustųjų asmenų teisę į sveikatos priežiūrą.
337	C5.1. R4	T	Funkcinė ligoninių integracija		Skaičius	12	20	4 ketvirtis	2023	Turi būti užbaigta bent 8 ligoninių funkcinė integracija, siekiant racionalizuoti ligoninių sistemą mažinant (perskirstant) veiklą ir mažinant ūmų stacionarų pajėgumą, stiprinant kasdienes ligonines kaip ekonomiškai efektyvesnį gydymą.
338	C5.1. R4	T	Sveikatos įstaigų bendrų viešųjų pirkimų procedūra		% (procentais)	0	85	4 ketvirtis	2023	Ne mažiau kaip 85 proc. pirkimo kategorijų, sudarančių ne mažiau kaip 80 proc. visų valdžios sektoriaus valdomų ligoninių išlaidų, perkama taikant bendro pirkimo procedūrą. Šiam tikslui pasiekti, remiantis sprendimo dėl privalomo bendro konkrečios viešųjų pirkimų procedūros vykdymo sveikatos priežiūros įstaigoms pakeitimu, Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – MZ): i) nusprendžia vykdyti bendrų viešųjų pirkimų procedūrą; ii) sudaryti susitarimus su bendrų viešųjų pirkimų suinteresuotaisiais subjektais; iii) sudaro ekspertų komisijas atitinkamų kategorijų techninėms specifikacijoms parengti; ir iv) įgyvendinti viešųjų pirkimų kategorijas, nurodytas sprendime dėl privalomo sveikatos įstaigoms skirtos konkrečios viešųjų pirkimų procedūros bendro įgyvendinimo, įsigaliojus techninėms specifikacijoms. Bendrų viešųjų pirkimų procedūros vykdomos laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir preliminariųjų susitarimų ir (arba) sutarčių sudarymo.
339	C5.1. R4-I1	T	Centralizuotas parenterinių preparatų valdymas 8 ligoninėse		% (procentais)	0	75	2 ketvirtis	2025	Ne mažiau kaip 75 proc. parenterinių preparatų aštuoniose Kroatijos ligoninėse atliekama centralizuotai ruošiant vaistus.
340	C5.1. R4-I2	T	Kietųjų vaistų vienetų terapijos sistema 40 Kroatijos ligoninių		Skaičius	0	40	4 ketvirtis	2025	Įdiegta vieneto terapijos sistema 40 Kroatijos ligoninių.
341	C5.1. R4-I3	T	Vaistų stebėsena ligoninės sistemoje nuo vaistinės iki paciento		Skaičius	0	30	2 ketvirtis	2026	Bent 30 ligoninių turi turėti funkcinį integruotą IT sprendimą, skirtą vaistų stebėsenai ligoninių sistemoje nuo vaistinės iki paciento.
342	C5.1. R4–I4	T	Vaistų stygiaus stebėsenos sistema, grindžiama blokų grandinės technologija		Skaičius	0	1	2 ketvirtis	2025	Turi būti sukurtas programinės įrangos sprendimas vaistų stygiui Kroatijoje stebėti ir integruotam vaistų stygiaus numatymo ir prevencijos modeliui sukurti. Vaistai stebimi naudojant blokų grandinės programinės įrangos sprendimą.
343	C5.1. R5–I5	T	Diagnostikos padaliniai Klinikinės ligoninės centras (KBC) Merkur		Skaičius	0	4	1 ketvirtis	2023	Siekiant pagerinti paslaugos kokybę, padidinti pacientų gydymo atvejų skaičių, paspartinti ir padidinti visų kategorijų pacientų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, įranga turi būti įrengta bent 4 klinikinės ligoninės centro (KBC) Merkur diagnostikos skyriuose. Įrengtą įrangą sudaro: -transtorako ir transesogastrinės echokardiografijos aparatai; -trys monitoriai vainikinių arterijų vienetams; Pacientų telemetrijos sistema atviroje palatoje; Stipresnis galios ultragarsas; Mažesnės galios ultragarsas; -Magnetinis rezonansas MR 3T; mamografijos skaitytuvas; -daugialypė kompiuterinė tomografija (MSCT); -ultragarsas; Ultragarsas su 3D/4D išgaubtu, 3D/4D makšties, 2 D makšties ir 2D išgaubtu zondu ir spausdintuvu; -Ultrasound Aukštos klasės Spalva Dopleris.
344	C5.1. R4–I5	T	Ne ligoninėje gydomų lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo rezultatų stebėsena viešosiose vaistinėse		Skaičius	0	1	4 ketvirtis	2025	Projektas apima pacientų stebėseną ir struktūrizuotų duomenų, kurie turi būti prieinami per Kroatijos Respublikos centrinę sveikatos informacinę sistemą (CEZIH), kūrimą.
346	C5.1. R5	M	Telemedicinos paslaugų tobulinimas ir plėtra	Nacionalinės telemedicinos sistemos, kuria išplečiama telemedicinos paslaugų taikymo sritis, įsigaliojimas				4 ketvirtis	2022	Reforma nustatomos nuostatos dėl funkcinės nacionalinės telemedicininės sistemos, skirtos pacientų gyvybiškai svarbių parametrų perdavimui iš Avarinės sveikatos priežiūros tarnybos į Jungtinę skubios pagalbos ligoninių tarnybą (OHBP) ir ambulatorinės skubios sveikatos priežiūros tarnybos (HMS) nuotolinei stebėsenai, sukūrimo. Projektu siekiama: i). padėties analizė; ii) Nacionalinė sistema, pagal kurią nustatoma nuotolinė ekstremaliųjų situacijų sveikatos priežiūros paslaugų priežiūra, ir iii) priežiūros nustatymo veiksmų planas ir įgyvendinimo stebėsenos sistema. Atsižvelgiant į ribotus išteklius ir techninės pagalbos trukmę, teleradiologijos komponentas turi būti tik įvadinis komponentas geriausios praktikos kartografavimo lygmeniu.
347	C5.1. R5–I1	T	Įdiegtos ir veikiančios skaitmeninės, integruotos operacinės salės (Firulė ir Križinė) ir robotų sistema Firulės aikštelėje		Skaičius	0	4	2 ketvirtis	2024	Projektas apima 4 operacinių teatrų „Firule“ ir „Križine“ skaitmeninimą ir integravimą, taip pat robotinę sistemą „Firule“ teritorijoje. Skaitmeninė pertvarka, integracija ir robotų chirurgija turi pakeisti gydymo trajektoriją gerinant chirurginio gydymo kokybę, gerinant pacientų saugą, užtikrinant didesnį gydymo skaidrumą, geriau kontroliuojant išlaidas ir sveikatos priežiūros rezultatus, stiprinant ir konsoliduojant pagrindinius sveikatos informacijos infrastruktūros išteklius ir modernizuojant bepopieres sveikatos priežiūros paslaugas.
348	C5.1. R5–I2	T	Telekardiologijos paslaugos.		Skaičius	0	40	1 ketvirtis	2023	TeleCordis projekto tikslas – įdiegti medicinos ir kompiuterinę įrangą, reikalingą elektrokardiogramos (EKG) holterio, slėgio holterio ir 12 kanalų elektrokardiogramos (EKG) paslaugoms teikti atokiose ir kaimo vietovėse, kuriose šios paslaugos nepakankamai teikiamos, pavyzdžiui, neturint kardiologijos specialisto. Įranga perkama (paketas viename centre) ir laikoma ne mažiau kaip 40 telemedicinos prieigos centrų. Programa turi būti sujungta su telemedicinos specialistų centrais ir teikti telekardiologijos paslaugas.
349	C5.1. R5–I3	T	Teletransfuzijos paslaugos.		Skaičius	0	35	4 ketvirtis	2022	Teletransfusion projektu remiama esama skaitmeninio gydymo proceso infrastruktūra, kurioje naudojami iš e. recepto ir e. dokumentų rinkinio gauti pacientų duomenys, reikalingi gydymui antrinėje ar tretinėje sveikatos priežiūros įstaigoje pradėti. Projektu sujungiami Kroatijos teritorijoje esantys ligoninių kraujo perpylimo centrai (bent 35 ligoninių kraujo perpylimo centrai) ir užtikrinama, kad paslauga būtų teikiama 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Įranga perkama (paketas viename centre) ir dedama į telemedicinos prieigos centrus, programa sujungiama su telemedicinos specialistų centrais ir teikiama teletransfuzijos paslauga.
350	C5.1. R5–I4	T	Operaciniai teatrai Klinikinės ligoninės centras (KBC) Sestre milosrdnice įrengta robotų chirurgija		Skaičius	0	4	1 ketvirtis	2024	ne mažiau kaip 4 naujai įrengtos operacinės patalpos su pažangiausiomis robotų technologijomis, Turi būti įmanoma atlikti šias funkcijas: visų duomenų apie pacientą gavimas realiuoju laiku monitoriaus ekrane pačioje operacinėje operacijos metu. Be to, turi būti įmanoma visą paciento vizualizavimo medžiagą turėti monitoriaus ekrane operacijos metu, kad procedūros būtų saugesnės ir veiksmingesnės. Integracija taip pat leidžia toje pačioje operacinėje naudoti kitus diagnostinius ir terapinius prietaisus, kurie taip pat integruojami į integruotą operacinių sistemą.

U.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas 

C5.1 R1-I1 investicija. Mobiliųjų vaistinių įtraukimas į pirminę sveikatos priežiūrą

Šios investicijos tikslas – tiekti vaistus vietovėse, kuriose nėra vaistinių. Priemonę sudaro mobiliųjų vaistinių įsigijimas.

C5.1 R1-I2 investicija. Mobilieji ambulatorinės sveikatos priežiūros padaliniai

Šios priemonės tikslas – sukurti mobilią pirminės ambulatorinės priežiūros sistemą kaimo, atokiose ir salų vietovėse. Priemonę sudaro mobiliosios klinikos sistemos sukūrimas.

C5.1 R1-I3 investicija. Klinikinės izoliacijos vienetų (3, 4 ir 1/5 pastatų) statyba ir įrengimas. Infekcinių ligų klinika „Dr. Fran Mihaljević“

Šios priemonės tikslas – pasiekti, kad infekcinės ligos būtų gydomos taikant naujausias ir novatoriškas technologijas, kuriomis siekiama sutrumpinti gydymo laiką, sumažinti išlaidas ir užtikrinti aukštos kokybės pacientų priežiūrą. Ši priemonė apima infekcinių ligų klinikos dr. Fran Mihaljević pastatų ir įrangos keitimą.

U.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
320	C5.1. R1–I1	T	Galimybė gauti vaistinės priežiūros paslaugas ir vaistus		Skaičius	0	8	2 ketvirtis	2025	Įsigyjamos bent šešios mobiliosios priekabinių namelių vaistinės ir bent dvi laivų vaistinės.
321	C5.1. R1–I2	T	Mobiliųjų ambulatorinių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas		Skaičius	0	33	4 ketvirtis	2025	Apskrityse, apimančiose kaimo, atokias ir salų vietoves, sukuriama mobilioji klinikų sistema su 33 pirminės sveikatos priežiūros ambulatorinėmis transporto priemonėmis, remiantis žemėlapiu, skirtu 80 proc. mobiliosios pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų aprėpčiai kaimo, atokiose ir salų vietovėse. Be to, siekiant užtikrinti ilgalaikį paslaugos finansinį tvarumą, nustatomas sutarčių sudarymo modelis. Sveikatos apsaugos ministerija administruoja mokymus, skirtus mobilių grupių gebėjimams teikti pirminę ambulatorinę sveikatos priežiūrą didinti.
322	C5.1. R1–I3	T	Naujas pastatas infekcinių ligų klinikos komplekse Dr. Fran Mihaljević		Skaičius	0	1	1 ketvirtis	2026	Projektą sudaro esamų pastatų (3, 4 ir 1/5) nugriovimas ir naujo pastato, kuris yra komplekso dalis, statyba. Projektas apima infekcinių ligų klinikos „Dr. Fran Mihaljević“ įrangos pakeitimą.

V. 6.1 INICIATYVA. Pastatų atnaujinimas

Dabartinis Kroatijos pastatų ūkis yra palyginti senas, o pastatų energinės renovacijos lygis 2014–2020 m. siekė tik 0,7 proc. per metus. Seniems ir neefektyviems pastatams tenka 40 proc. suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamo CO2 kiekio, o net 30 proc. pastatų patenka į prasčiausio energinio naudingumo kategoriją. Dauguma prasčiausio energinio naudingumo pastatų neatitinka minimalių apsaugos nuo žemės drebėjimų, priešgaisrinės apsaugos ar sveikatos apsaugos reikalavimų, todėl juos reikia visapusiškai renovuoti. Be to, 2020 m. kovo ir gruodžio mėn. Kroatijoje įvyko du žemės drebėjimai, kurie padarė didelės materialinės žalos Zagrebo mieste, Zagrebo apskrityje, Krapinos-Zagorės apskrityje, Sisako-Moslavinos apskrityje ir Karlovaco apskrityje. Remiantis skubiu žalos poreikių vertinimu (Kroatijos Respublikos Vyriausybė, 2020 m.), bendri atstatymo ir atkūrimo poreikiai Zagrebo miesto, Zagrebo ir Krapinos-Zagorės apskrityse po kovo mėn. žemės drebėjimo įvertinti maždaug 17 469 000 000 EUR. Gruodžio mėn. žemės drebėjimo padarytos žalos įvertinimas vis dar vertinamas.

Ši Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta iniciatyva yra susijusi su investicijomis ir reformomis, kuriomis siekiama skatinti visapusišką pastatų renovaciją, įskaitant energinę renovaciją, struktūrinį stiprinimą ir renovaciją po žemės drebėjimo. Renovacija apima daugiabučius ir viešuosius pastatus, įskaitant sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigas, taip pat kultūros vertybės statusą turinčius pastatus.

Iniciatyva apima reformas, kuriomis remiamas pastatų renovacijos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesas, kartu šalinant kliūtis statybos rinkoje ir sprendžiant socialinius klausimus: i) reforma, kuria siekiama mažinti pastatų priklausomybę nuo iškastinio kuro, ii) reforma, kuria siekiama didinti darbuotojų ir ekspertų skaičių energijos vartojimo efektyvumo ir atstatymo po žemės drebėjimo srityse, iii) reforma, kuria siekiama sumažinti administracinę naštą pareiškėjams renovacijos procese, iv) reforma, kuria siekiama didinti žinias apie seisminę veiklą, v) reforma, kuria siekiama skatinti ir plėtoti žaliąją infrastruktūrą ir žiedinį pastatų ir erdvių valdymą, ir vi) reforma, kuria siekiama plėtoti sistemingą energijos valdymą ir išbandyti naują energijos vartojimo efektyvumo finansavimo modelį.

Investicijomis ir reformomis prisidedama prie Kroatijai per pastaruosius dvejus metus skirtų rekomendacijų dėl poreikio „su investicijomis susijusią politiką sutelkti į […] energijos vartojimo efektyvumą, […] ir aplinkos infrastruktūrą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „investicijas sutelkti į žaliąją ir […] pertvarką, visų pirma į aplinkos infrastruktūrą […] (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

V.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

R1 reforma. Pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Reforma prisidedama prie esamų pastatų renovacijos bangos iniciatyvos ir esamo pastatų ūkio pertvarkymo į labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį iki 2050 m.

Reforma apima 2021–2030 m. laikotarpio energijos vartojimo efektyvumo renovacijos programų, skirtų daugiabučiams pastatams, viešiesiems pastatams ir specialios kategorijos pastatams, turintiems kultūros vertybės statusą, priėmimą, taip pat 2021–2025 m. energijos nepritekliaus mažinimo programos priėmimą valstybei ypač svarbiose srityse. Šiomis programomis skatinama nuodugni pastatų renovacija, ypatingą dėmesį skiriant sveikų patalpų mikroklimato sąlygų užtikrinimui, priešgaisrinei saugai ir rizikos, susijusios su padidėjusiu seisminiu aktyvumu, šalinimui, taip pat energijos nepritekliaus mažinimui.

Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

R1-I1 investicija „Energinė pastatų renovacija“

Priemonės tikslas – sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį ir padidinti sutaupytos pirminės energijos kiekį daugiabučiuose ir viešojo sektoriaus pastatuose. Šią priemonę sudaro viešųjų ir daugiabučių pastatų energinė renovacija.

C6.1 R1-I3 investicija „Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinė renovacija“

Priemonės tikslas – renovuoti kultūros vertybės statusą turinčius pastatus, kad būtų suvartojama mažiau energijos. Šią priemonę sudaro dviejų kategorijų pastatų renovacija: individualiai saugomoms kultūros vertybėms ir pastatams, esantiems saugomuose kultūros ir istorijos subjektuose.

R2 reforma. Tinkamų įgūdžių užtikrinimo sistemos kūrimas atsižvelgiant į žaliąsias darbo vietas, reikalingas atstatymui po žemės drebėjimo

Priemonės tikslas – spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo statybos sektoriuje problemą rengiant švietimo programas. Šią priemonę sudaro nacionalinio žaliųjų įgūdžių ugdymo plano paskelbimas, suaugusiųjų švietimo programų, susijusių su energine renovacija, ir naujo magistrantūros studijų programos modulio, susijusio su renovacija ir energijos vartojimo efektyvumu, teikimas.

R3 reforma. Renovacijos proceso efektyvumo didinimas, administracinės naštos mažinimas ir skaitmeninimas

Priemonės tikslas – teikti paslaugas piliečiams, kad būtų sumažinta administracinė našta, susijusi su energetikos ir renovacijos po žemės drebėjimo procesu. Šia priemone siekiama plėtoti vieno langelio principu grindžiamas paslaugas ir stiprinti valstybės tarnautojų profesinius gebėjimus.

R4 reforma. Seisminių duomenų modernizavimas ir integravimas vykdant renovacijos procesą ir planuojant būsimą viešosios infrastruktūros statybą ir stebėseną

Priemonės tikslas – didinti teritorijų planavimo ir statybos sektoriaus atsparumą rizikai gerinant seisminių duomenų rinkimą ir tvarkymą. Šia priemone siekiama stiprinti pajėgumus, reikalingus seisminiams duomenims rinkti ir taikyti teritorijų planavimui ir saugesnei statybos praktikai.

C6.1 R4-I1 investicija. Seismologinių duomenų tinklo plėtra

Priemonės tikslas – stiprinti seisminės stebėsenos ir analizės pajėgumus. Šią priemonę sudaro seisminės įrangos įsigijimas ir įrangą eksploatuojančių bei duomenis tvarkančių ekspertų mokymas.

R5 reforma. Naujo žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų modelio nustatymas ir bandomojo žaliosios infrastruktūros plėtros ir žiedinio pastatų ir erdvės valdymo projekto įgyvendinimas

Priemonės tikslas – sukurti aplinką tausojančio miestų atnaujinimo sistemą, kuria būtų skatinama tvari plėtra. Šią priemonę sudaro programų dėl žiedinio erdvės ir pastatų valdymo ir miestų žaliosios infrastruktūros priėmimas, žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas ir bandomojo projekto įgyvendinimas.

R6 reforma. Bandomasis projektas, skirtas sistemingam energijos valdymui sukurti ir įgyvendinti bei naujam finansavimo modeliui sukurti

Priemonės tikslas – sukurti ir išbandyti energijos suvartojimo daugiabučiuose pastatuose stebėsenos modelį. Šią priemonę sudaro bandomojo projekto dėl automatinio duomenų rinkimo, skirto energijos ir vandens suvartojimui daugiabučiuose pastatuose stebėti, įgyvendinimas.

V.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
351	C6.1. R1	M	Nacionalinių energinės renovacijos programų, skirtų i) daugiabučiams pastatams, ii) kultūros vertybės statusą turintiems pastatams (abiem atvejais 2021–2030 m. laikotarpiu) ir iii) energijos nepritekliaus mažinimui ypatingą valstybės susirūpinimą keliančiose vietovėse (2021–2025 m. laikotarpiu), priėmimas	Paskelbimas Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos oficialioje interneto svetainėje				4 ketvirtis	2021	Paskelbiamos programos, kuriomis skatinama nuodugni pastatų renovacija, didelio efektyvumo alternatyvios sistemos ir kuriose ypatingas dėmesys skiriamas sveikų patalpų mikroklimato sąlygų, priešgaisrinės saugos ir rizikos, susijusios su padidėjusiu seisminiu aktyvumu, užtikrinimui. Nustatoma konkreti pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, energinės renovacijos kategorija, kuri dar neįtraukta į energinės renovacijos programas, skirtas ES bendram finansavimui Kroatijoje. Paskelbta 2021–2025 m. energijos nepritekliaus mažinimo programa ypač didelį susirūpinimą keliančiose srityse, apimanti visapusišką pastatų renovaciją remiamose ir specialiose valdžios priežiūros srityse, pajėgumų stiprinimą siekiant sumažinti energijos nepriteklių, sumažinti galutinės energijos suvartojimą ir atitinkamai sumažinti energijos nepriteklių patiriančių ar pažeidžiamų namų ūkių išmetamą CO2 kiekį.
352	C6.1. R1	M	Viešojo sektoriaus pastatų energinės renovacijos 2021–2030 m. programos priėmimas	Paskelbimas Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos oficialioje interneto svetainėje				1 ketvirtis	2022	Paskelbta 2021–2030 m. viešojo sektoriaus pastatų energinės renovacijos programa, kuri apima visapusišką viešojo sektoriaus pastatų renovaciją, įskaitant energijos ir išteklių vartojimo efektyvumo priemones, kartu mažinant viešųjų pastatų šiluminius poreikius ir energijos suvartojimą, didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir atitinkamai mažinant išmetamą CO2 kiekį.
353	C6.1. R1–I1	T	Pasirašytos viešųjų ir daugiabučių pastatų energinės renovacijos sutartys		EUR	0	66 361 404	4 ketvirtis	2022	Pasirašytos sutartys dėl 66 361 404 EUR vertės pastatų energinės renovacijos. Visos sutartys, kuriose nurodomas atitinkamas energijos vartojimo efektyvumo reikalavimas – bent 50 proc. sumažinti šildymui suvartojamos energijos kiekį, palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš kiekvieno pastato renovaciją (tikimasi, kad pastatas bus kultūros vertybė), dėl kurio pirminės energijos sutaupoma 30 proc. daugiau, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2020/852, kuriuo nustatoma sistema tvariam investavimui palengvinti, 17 straipsnyje.
354	C6.1. R1–I1	T	Daugiabučių pastatų energinė renovacija		Skaičius (m2)	0	241 850	2 ketvirtis	2026	Ne mažiau kaip 241 850 m2 daugiabučių pastatų energinė renovacija, kuria pasiekiamas minimalus reikalavimas sumažinti energijos suvartojimą šildymui bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš kiekvieno pastato renovaciją (išskyrus kultūros vertybės statusą turinčius pastatus), o tai turi padėti sutaupyti 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su tikslo lygiu, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujinius, anglinius ir skystojo kuro katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 proc. renovacijos išlaidų.
355	C6.1. R1–I1	T	Energinė viešųjų pastatų renovacija		Skaičius (m2)	0	372 219	2 ketvirtis	2026	Ne mažiau kaip 372 219 m2 viešųjų pastatų energinė renovacija, kuria pasiekiamas minimalus reikalavimas sumažinti energijos suvartojimą šildymui bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš kiekvieno pastato renovaciją (išskyrus kultūros vertybės statusą turinčius pastatus), dėl kurios pirminės energijos sutaupoma 30 proc. daugiau, palyginti su tikslo lygiu, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujinius, anglinius ir skystojo kuro katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 proc. renovacijos išlaidų.
358	C6.1. R1–I3	T	Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinė renovacija		Skaičius (m2)	0	31 000	2 ketvirtis	2026	Ne mažiau kaip 31 000 m2 pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, energinė renovacija, kurią atlikus pirminės energijos sutaupoma 30 proc. daugiau, palyginti su tikslo lygiu, kiekvienam pastatui nustatant ne mažesnį kaip 20 proc. reikalavimą, palyginti su padėtimi prieš renovaciją. Šių pastatų renovacija finansuojama 100 proc. ir atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujinius, anglinius ir skystojo kuro katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 proc. renovacijos išlaidų.
359	C6.1. R2	M	Nacionalinio įgūdžių ugdymo plano paskelbimas atsižvelgiant į žaliąsias darbo vietas, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu ir atstatymu po žemės drebėjimo	Paskelbimas Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos oficialioje interneto svetainėje				4 ketvirtis	2022	Paskelbiamas nacionalinis įgūdžių ugdymo planas, kuriuo gerinami žaliųjų darbo vietų įgūdžiai, susiję su energine renovacija, renovacija po žemės drebėjimo, žaliąja infrastruktūra, gamtos procesais pagrįstų sprendimų taikymu ir žiediniu erdvės ir pastatų valdymu, remiantis esamų programų peržiūra ir reformoje apibrėžtų švietimo programų rengimu ir pritaikymu.
360	C6.1. R2	M	Mokymo atestavimas	Švietimo įstaigos išduotų pažymėjimų sąrašas				2 ketvirtis	2026	Įrodymą, kad 500 dalyvių yra baigę suaugusiųjų švietimo programas po žemės drebėjimo ir (arba) energinės renovacijos, pateikia švietimo įstaiga (-os).
401	C6.1. R2	M	Dalyvavimas naujame siūlomame magistrantūros studijų modulyje	Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl priėmimo į naują magistrantūros studijų modulį				2 ketvirtis	2026	Skelbiamas kvietimas teikti paraiškas dėl priėmimo į naują magistrantūros studijų modulį, apimantį renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo temas.
362	C6.1. R3	M	Įsteigtas ir veikia fizinis vieno langelio principu veikiantis energetinės renovacijos ir seisminio sustiprinimo biuras	Veikia vieno langelio principu veikiantis centras				4 ketvirtis	2021	Siekiant sumažinti piliečiams tenkančią administracinę naštą, žemės drebėjimo paveiktoje teritorijoje sukuriamas ir pradeda veikti fizinis vieno langelio principu veikiantis biuras. Investicijos apima fizinės infrastruktūros pritaikymą ir modernizavimą vietoje, kurioje bus sukurta vieno langelio sistema, investicijas į internetinių sistemų kūrimo ir techninės priežiūros paslaugas, investicijas į internetinės sistemos funkcionalumą, darbuotojų mokymą, dalyvaujančių valdžios institucijų mokymą ir pardavimo skatinimo veiklą.
363	C6.1. R3	M	Internetinės vieno langelio sistemos, skirtos energinei renovacijai ir seisminiam sustiprinimui, sukūrimas ir veikimas	Veikia vieno langelio principu veikianti internetinė sistema				4 ketvirtis	2022	Pradėti naudoti internetinę vieno langelio principu veikiančią sistemą, kurioje būtų kaupiama visa energinei renovacijai ir rekonstrukcijai po žemės drebėjimo reikalinga informacija. Vieno langelio principas įgyvendinamas dviem etapais: i) skubios pagalbos tarnybos, būtinos skubiai struktūrinei renovacijai ir būtinam žalos atlyginimui, kad būtų užtikrintas piliečių ir infrastruktūros saugumo lygis; ii) integruoti visas kitas paslaugas ir informaciją, kurių reikia visapusiškai ir energinei renovacijai, į paslaugas ir informaciją, įtrauktas į geresnio atkūrimo koncepciją.
364	C6.1. R3	T	Užbaigtas viešojo sektoriaus darbuotojų mokymas teikti vieno langelio principu grindžiamas paslaugas		Skaičius	0	80	2 ketvirtis	2026	Bent 80 valstybės tarnautojų apmokyti teikti paslaugas, apimančias energijos vartojimo efektyvumą ir atstatymą po žemės drebėjimo.
365	C6.1. R4	M	Seisminių duomenų integravimas	Seisminiai duomenys, integruoti į vietos valdžios vienetų teritorijų planų ekspertų bazes				2 ketvirtis	2025	Seisminiai duomenys integruojami į teritorijų planavimo sistemą ir taikomi 10 bandomųjų duomenų bazių, skirtų vietos valdžios teritorijų planams.
366	C6.1. R4-I1	T	Perkami seisminės įrangos vienetai		Skaičius	0	300	4 ketvirtis	2022	Investicijomis stiprinami Kroatijos Respublikos seisminio tyrimo organizaciniai ir infrastruktūros pajėgumai perkant bent 300 įrangos vienetų, kad būtų pagerinta pastatų renovacijos procesui reikalingų seisminių duomenų rinkimo, tvarkymo ir taikymo kokybė, naujų įrenginių plėtros planavimas ir viešosios infrastruktūros stebėsena, taip pat didinamas Kroatijos atsparumas žemės drebėjimams ir susijusiai rizikai.
367	C6.1. R4-I1	M	Seismologinių tyrimų darbuotojų mokymas	Surengti mokymai				2 ketvirtis	2026	Kroatijos Respublikos seisminio tyrimo darbuotojams rengiami mokymai apie įrangos eksploatavimą ir duomenų tvarkymą.
368	C6.1. R5	M	2021–2030 m. kosmoso ir pastatų plėtros žiedinės vadybos programos ir 2021–2030 m. miestų žaliosios infrastruktūros plėtros programos priėmimas	Paskelbimas Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos oficialioje interneto svetainėje				4 ketvirtis	2021	2021–2030 m. laikotarpio Žiedinio erdvės ir pastatų valdymo plėtros programoje, kurią turi priimti vyriausybė, nustatomi tikslai ir priemonės, susiję su žiediniu erdvės ir pastatų valdymu, kuriais, inter alia, skatinamos žiediškumo priemonės planuojant naujus pastatus, pakartotinis apleistų pastatų naudojimas ir esamų erdvių bei pastatų ilgaamžiškumo didinimas, pastatų energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, pakartotinis statybos produktų ir medžiagų naudojimas, siekiant efektyviai naudoti erdvinius išteklius ir mažinti pastatų atliekų susidarymą pagal atnaujintą atliekų tvarkymo planą, kaip žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų rengimo pagrindas; 2021–2030 m. laikotarpio miestų žaliosios infrastruktūros plėtros programoje, kurią turi priimti vyriausybė, išsamiai išdėstomi tikslai ir priemonės, kuriais prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir karščio salų poveikio mažinimo, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, gyvenimo kokybės ir būsto miestuose gerinimo, žmonių sveikatos gerinimo, miestų teritorijų kokybės gerinimo pertvarkant nepakankamai naudojamą ir apleistą žemę, žaliųjų investicijų skatinimo, paramos rūšių ir buveinių atkūrimui ir išsaugojimui pagal Rūšių ir Buveinių direktyvas, laikantis 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos, ir naujų darbo vietų kūrimo bei energijos taupymo, kurie yra žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų rengimo pagrindas.
369	C6.1. R5	T	Žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas		Skaičius	0	10	4 ketvirtis	2023	Priimama bent 10 žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų, kurios yra tvarios erdvės plėtros pagrindas, daugiausia dėmesio skiriant žaliosios miestų infrastruktūros kūrimui ir gamtos procesais pagrįstų sprendimų integravimui, erdvės ir pastatų žiedinio valdymo modelių integravimui, atsparumo rizikai ir klimato kaitai didinimui ir bendro darnaus vystymosi rėmimui.
370	C6.1. R5	T	Bandomojo projekto, nustatyto pagal žaliąsias miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas		Skaičius	0	1	2 ketvirtis	2026	Užbaigiamas bent vienas bandomasis projektas, nustatytas žaliosios miestų atnaujinimo strategijose.
371	C6.1. R6	M	Sėkmingai užbaigtas sistemingo energijos valdymo bandomasis projektas, kuriuo siekiama išbandyti naują energijos vartojimo efektyvumo renovacijos finansavimo modelį	Užbaigto bandomojo projekto paskelbimas Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos oficialioje interneto svetainėje				4 ketvirtis	2023	Paskelbus viešą kvietimą, Fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerija, bendradarbiaudama su Kroatijos vyriausybine nekilnojamojo turto agentūra, įgyvendina bandomąjį projektą, apimantį visus bandomojo vietos valdžios vieneto energijos ir vandens vartojimo sektorius, nustatydama automatinį energijos ir vandens suvartojimo daugiabučiuose pastatuose pasirinktoje bandomojoje teritorijoje duomenų rinkimą. Bandomojo projekto tikslas – sutaupyti energijos ir vandens nustatant ir įgyvendinant sistemingą energijos valdymą ir sudaryti sąlygas išbandyti daugiabučių pastatų energinės renovacijos naujo finansavimo modelio įgyvendinimo galimybes, įskaitant jo taikymo nacionaliniu lygmeniu sąnaudų ir naudos analizę. Remiantis bandomojo projekto gairėmis dėl energijos suvartojimo valdymo taikymo daugiabučių pastatų modeliui nacionaliniu lygmeniu.

V.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas

C6.1 R7 reforma „Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų statybinių atliekų žiedinis naudojimas“: bandomasis projektas, kuriame nagrinėjamos mainų ir prekybos galimybės;

Priemonės tikslas – išnagrinėti kultūros vertybės statusą turinčių pastatų statybos atliekų žiedinio naudojimo galimybes. Šią priemonę sudaro bandomųjų projektų įgyvendinimas ir nacionalinių gairių dėl statybos atliekų iš kultūros vertybės statusą turinčių pastatų žiedinio naudojimo priėmimas.

C6.1 R1 investicija – I4 „Pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, energinė renovacija“

Šios priemonės tikslas – padidinti esamos priemonės C6.1 R1-I3 „Pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, energinė renovacija“ užmojį. Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinės renovacijos gairės rengiamos ir skelbiamos Kultūros ir žiniasklaidos ministerijos oficialioje interneto svetainėje. Gairėse pateikiamos rekomendacijos dėl energinės renovacijos priemonių, techninių sprendimų ir šiuolaikinių medžiagų, taip pat paaiškinamos dokumentų rengimo ir reikiamų leidimų gavimo procedūros.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

V.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
402	C6.1. R7	M	Pasirašyti susitarimai dėl bandomųjų projektų įgyvendinimo	Pasirašyti susitarimai dėl bandomųjų projektų įgyvendinimo				3 ketvirtis	2024	Susitarimai dėl bandomųjų projektų įgyvendinimo pasirašomi su vietos savivaldos vienetais.
403	C6.1. R7	T	Baigti bandomieji projektai	Bandomųjų projektų su įrengtomis ir veikiančiomis infrastruktūros vietomis užbaigimas.	Skaičius	0	2	1 ketvirtis	2026	Bandomieji projektai užbaigiami dviejuose atrinktuose vietos valdžios vienetuose, daugiausia dėmesio skiriant pakartotiniam kultūros paveldo pastatų statybinių atliekų naudojimui. Turi būti įrengti ir pradėti eksploatuoti du statybos atliekų tvarkymo įrenginiai. Projektai įgyvendinami laikantis reikšmingos žalos nedarymo principų. Transporto priemonių įsigijimo parama teikiama tik netaršioms transporto priemonėms ir (arba) laidu įkraunamiems hibridiniams automobiliams, išmetantiems mažiau nei 50 g CO2/km, arba specialiosios paskirties transporto priemonėms, remiantis geriausiomis turimomis technologijomis, laikantis viešųjų pirkimų taisyklių. Parengiamas abiejų vietos valdžios vienetų atrinktų kultūros vertybės statusą turinčių pastatų sąrašas.
404	C6.1. R7	M	Nacionalinės gairės dėl pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, statybos atliekų žiedinio naudojimo	Paskelbtos nacionalinės gairės dėl statybos atliekų žiedinio naudojimo pastatuose, kuriems suteiktas kultūros vertybės statusas				1 ketvirtis	2026	Paskelbiamos pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, statybos atliekų žiedinio naudojimo gairės. Sukuriama skaitmeninė platforma, skirta kultūros vertybės statusą turinčių pastatų inventoriui.
405	C6.1. R1–I4 kategorijos	M	Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinės renovacijos gairės	Paskelbimas Kultūros ir žiniasklaidos ministerijos oficialioje interneto svetainėje				4 ketvirtis	2023	Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinės renovacijos gairės rengiamos ir skelbiamos Kultūros ir žiniasklaidos ministerijos oficialioje interneto svetainėje. Gairėse pateikiamos rekomendacijos dėl energinės renovacijos priemonių, techninių sprendimų ir šiuolaikinių medžiagų, taip pat paaiškinamos dokumentų rengimo ir reikiamų leidimų gavimo procedūros.

W. Komponentas 7.1: ENERGIJA IR TVARUS TRANSPORTAS („REPowerEU“ komponentas)

Pagrindinis šio komponento tikslas – sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma nuo Rusijos, ir paspartinti žaliąją pertvarką visoje ekonomikoje. Tai planuojama pasiekti priemonėmis, susijusiomis su energetikos tinklais, suskystintų gamtinių dujų ir dujų infrastruktūra, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu, netaršiu transportu ir vandeniliu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Minėtomis priemonėmis siekiama padėti padidinti tiekimo saugumą ir Sąjungos dujų tiekimo įvairinimą, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pavyzdžiui, tvaraus biometano, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir geoterminės energijos, gamybą ir naudojimą, padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir paspartinti jos diegimą, prisidėti prie energetinio saugumo didinimo ir šalinti elektros energijos skirstymo kliūtis, taip pat remti visai netaršų transportą.

Iš devynių šio komponento priemonių aštuonios yra tarpvalstybinio arba daugiašalio pobūdžio. Didžiausios tarpvalstybinio ar daugiašalio pobūdžio investicijos yra susijusios su SGD terminalo Krko saloje pajėgumų didinimu ir dujų infrastruktūros stiprinimu, taip pat elektros energijos tinklo perdavimo ir skirstymo pajėgumų stiprinimu. Kitos reikšmingos tarpvalstybinio ar daugiašalio pobūdžio investicijos yra susijusios su didesniu atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pavyzdžiui, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tvaraus biometano ir geoterminės energijos, naudojimu, taip pat su investicijomis į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, skirtas reguliariam viešajam miesto ir priemiestiniam transportui, ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtojimu kelių transporte.

Investicijos ir reformos padeda įgyvendinti Kroatijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio atnaujinti elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus (2022.3.3 ir 2023.3.4 KŠSR), didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir naudojimą (2019.3.3, 20203.8, 2022.3.2, 2023.3.1 ir 3.2 KŠSR), įvairinti iškastinio kuro importą (2022.3.1 KŠSR) ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje bei skatinti visai netaršų transportą (2019.3.3, 2020.3.7, 2022.3.5, 2023.3.1 ir 3.6 KŠSR).

tikimasi, kad nė viena šio komponento priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (C(2023) 6454 final), o reikšmingos žalos nedarymo principas netaikomas C7.1 I3 investicijai „Krko saloje esančio SGD terminalo pajėgumų didinimas ir dujų infrastruktūros stiprinimas“ pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 6 dalį;

W.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C7.1 R1 reforma. Padidinto masto priemonė. Energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Šios priemonės tikslas – išplėsti C1.2 R1 reformą: Energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas pagal 1.2 komponentą (Energetikos pertvarka siekiant tvarios ekonomikos).

Priemonę sudaro energijos gamybos įrenginiams savo reikmėms pasigamintos energijos vartojimo sistema.

C7.1 R1-I1 investicija „Vandenilio naudojimas ir naujos technologijos“ (C1.2.R1-I3 investicija perkelta iš jau priimto Tarybos įgyvendinimo sprendimo)

Šių investicijų tikslas – padidinti vandenilio naudojimą Kroatijoje.

Investicijas sudaro vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projekto finansavimas ir anglies dioksido geologinio saugojimo tyrimai.

C7.1 R1-I2 investicija. Vandeniliu grindžiamos ekonomikos sukūrimas

Investicijų tikslas – padidinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos ir naudojimo mastą.

Investicijas sudaro Kroatijos angliavandenilių agentūros paskyrimas Kroatijos vandenilio koordinavimo įstaiga ir Kroatijos angliavandenilių agentūros atlikto Kroatijos vandenilio strategijos iki 2050 m. rengimo ir įgyvendinimo plano tyrimo priėmimas.

C7.1 R1-I3 investicija. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo transporto ir šildymo sektoriuose stiprinimas

Investicijų tikslas – didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą.

Investicijas sudaro atlikti geoterminio gręžimo darbai ir priimtas geoterminio potencialo plėtros planas.

C7.1 I4 investicija. Viešojo miesto ir priemiestinio reguliaraus transporto alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių pirkimas

Investicijų tikslas – modernizuoti reguliarų viešąjį miesto ir priemiestinį keleivių vežimą ir padidinti netaršių transporto priemonių naudojimą.

Investicijas sudaro alternatyviaisiais degalais (elektra ir (arba) vandeniliu) varomų autobusų pirkimas.

C7.1 I1 investicija. Didesnio masto priemonė. Viešojo miesto ir priemiestinio reguliaraus transporto alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių pirkimas

Šios priemonės tikslas – padidinti C7.1 I4 investiciją Alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių, skirtų reguliariam viešajam miesto ir priemiestiniam transportui, viešieji pirkimai pagal 7.1 komponentą (Energetika ir stabilizuotas transportas („REPowerEU“ komponentas)).

Investicijas sudaro alternatyviaisiais degalais (elektra ir (arba) vandeniliu) varomų autobusų ir vandenilio energijos bloko, skirto elektriniams lokomotyvams varyti, pirkimas.

W.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
406	C7.1. R1	M	Teisės aktų, kuriais nustatoma nauja pasigamintos energijos vartojimo sistema, įsigaliojimas	Teisės akto, kuriuo nustatoma nauja pasigamintos energijos vartojimo sistema, nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą				1 ketvirtis	2025	Nustatoma ir nuo 2026 m. sausio 1 d. taikoma nauja pasigamintos energijos vartojimo savo reikmėms energijos gamybos įrenginiuose sistema. Naująja pasigamintos energijos vartojimo sistema užtikrinamos vienodos sąlygos visiems vartotojams prieigos prie skirstomojo tinklo ir tinklo mokesčių atžvilgiu. Naujojoje sistemoje pertvarkomas atlygio už pasigamintą elektros energiją, įleistą į tinklą, apskaičiavimo būdas; visi mokesčiai ir rinkliavos, įskaitant tinklo tarifus, turi atspindėti sąnaudas, būti proporcingi ir nediskriminaciniai. Be to, naująja sistema bus sukurtos paskatos vartotojams tapti pasigamintos energijos vartotojais, taip pat pasigamintos energijos vartojimui. Mokesčiai ir rinkliavos netaikomi pasigamintai elektros energijai, kuri lieka pasigamintos elektros energijos vartotojo patalpose.
51	C7.1. R1–I1	M	Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projekto finansavimas	Dotacijos skyrimas vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektui, elektrolizerio pristatymui, fotovoltinės energijos plano įrengimui ir pasirašyta elektrolizerio įrengimo sutartis				4 ketvirtis	2025	15 mln. EUR dotacija skirta integruotam vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektui, kuris apima bent 10 MW vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrolizerio tiekimą vietoje, fotovoltinės elektrinės įrengimą ir pasirašytą elektrolizerio įrengimo sutartį, finansuoti. Projektas turi atitikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (ES) 2018/2001 ir atitinkamuose deleguotuosiuose aktuose (ES) 2023/1185 ir (ES) 2023/1184 nustatytas sąlygas.
52	C7.1. R1–I1	M	Paskelbtas viešasis konkursas dėl papildomų vandenilio pajėgumų	Paskelbtas viešasis konkursas dėl papildomų vandenilio pajėgumų				2 ketvirtis	2026	Paskelbtas viešasis konkursas dėl įrenginių, kuriuose elektrolizės būdu įrengiami 20 MW vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos pajėgumai, statybos.
54	C7.1. R1–I1	M	Anglies geologinio saugojimo tyrimai	Anglies dioksido geologinio saugojimo tyrimų techninių santraukų paskelbimas				2 ketvirtis	2026	Paskelbtos techninės tyrimų santraukos, kuriose nagrinėjamas geologinio CO2 saugojimo po žeme Kroatijoje (sausumoje ir jūroje) potencialas. Tyrimai apima geologinių struktūrų, tinkamų nuolatiniam anglies dioksido šalinimui, kartografavimą ir integruotą anglies dioksido nuolatinio šalinimo Bockovac vietovėje galimybių tyrimą.
407	C7.1. R1–I2	M	Vandenilio koordinavimo įstaiga	Teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				1 ketvirtis	2024	Įsigalioja teisės aktas, kuriuo Kroatijos angliavandenilių agentūra paskiriama vandenilio koordinavimo įstaiga Kroatijoje.
408	C7.1. R1–I2	M	Kroatijos vandenilio strategijos iki 2050 m. rengimo ir įgyvendinimo plano tyrimas	Kroatijos vandenilio strategijos iki 2050 m. rengimo ir įgyvendinimo plano, kuriam pritarė Kroatijos angliavandenilių agentūra, tyrimas				1 ketvirtis	2025	Kroatijos vandenilio strategijos iki 2050 m. rengimo ir įgyvendinimo plano tyrime analizuojamas tinkamiausias vandenilio naudojimas mažinant Kroatijos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, daugiausia dėmesio skiriant vandenilio naudojimui mažinant sektorių, kuriuos sunku elektrifikuoti, pvz., pramonės (aukštos temperatūros procesai), sunkiųjų transporto priemonių, jūrų ir geležinkelių transporto, priklausomybę nuo iškastinio kuro, prieš svarstant kitus sektorius.
412	C7.1. R1–I3	M	Geoterminio potencialo plėtros planas	Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos priimtas ir paskelbtas geoterminio potencialo plėtros planas				1 ketvirtis	2024	Priimamas ir paskelbiamas geoterminio potencialo plėtros planas. Plane nustatomos Kroatijos Respublikos teritorijos, kuriose planuojama tirti, plėtoti ir išnaudoti geoterminį potencialą.
413	C7.1. R1–I3	T	Atlikti geoterminio gręžimo darbai		Skaičius	0	2	2 ketvirtis	2026	Atliekamas dviejų žvalgomųjų geoterminių gręžinių gręžimas pasirinktoje vietoje. Į gręžinį neįtraukiamas joks naftos ar dujų žvalgymas ar gavyba. Jokia įranga negali būti perkama ar naudojama tokiems tikslams. Užtikrinama, kad išmetamo metano kiekis būtų kuo mažesnis ir išliktų gerokai mažesnis už 20 000 tonų CO2 ekvivalento per metus ribą. Taip pat užtikrinama, kad geoterminiai gręžiniai neturėtų žalingo poveikio vandens trūkumui ir vandens kokybei. Šia priemone neremiamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, naudojančios iškastinius energijos išteklius, arba jokios investicijos į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS).
116	C1.4. R4-I1	M	70 alternatyviaisiais degalais (elektra ir (arba) vandeniliu) varomų autobusų	Techniniu požiūriu laikinai priimtina 70 alternatyviaisiais degalais varomų autobusų (elektros ir (arba) vandenilio)		0		2 ketvirtis	2026	Pateikiamas 70 naujų alternatyvia energija (elektra ir (arba) vandeniliu) varomų autobusų statybos preliminaraus techninio pripažinimo įrodymas.
414	C7.1. I1	M	103 alternatyviaisiais degalais (elektra ir (arba) vandeniliu) varomi autobusai	Techniniu požiūriu laikinai priimti 103 alternatyviaisiais degalais (elektra ir (arba) vandeniliu) varomi autobusai				2 ketvirtis	2026	Pateikiamas 103 naujų alternatyvia energija (elektra ir (arba) vandeniliu) varomų autobusų statybos preliminaraus techninio pripažinimo įrodymas.
415	C7.1. I1	T	Vienas vandenilio energijos įrenginys elektriniams lokomotyvams varyti, įrengtas atskirame vagone (HERMES)		Skaičius	0	1	2 ketvirtis	2026	Įrengiamas vienas vandenilio energijos įrenginys elektriniams lokomotyvams varyti atskirame vagone (HERMES).

W.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas

C7.1 R1-I4 investicija. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo transporto ir šildymo sektoriuose stiprinimas

Investicijų tikslas – didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą.

Investicijas sudaro elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūros statyba.

C7.1 R1-I5 investicija „Biodegalų naudojimas transporto sektoriuje“ (C1.2.R1-I4 investicija perkelta iš jau priimto Tarybos įgyvendinimo sprendimo)

Šių investicijų tikslas – padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį transporto sektoriuje.

Investicijas sudaro biodegalų gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje plano priėmimas.

C7.1 R1-I6 investicija. Elektros energijos tinklo perdavimo pajėgumų stiprinimas

Šių investicijų tikslas – remti energetikos sektoriaus elektrifikavimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

Investicijas sudaro senų elektros transformatorių pakeitimas ir elektros pastočių rekonstrukcija.

C7.1 I3 investicija. SGD terminalo Krko saloje pajėgumų didinimas ir dujų infrastruktūros stiprinimas

Investicijų tikslas – padidinti Sąjungos dujų tiekimo įvairinimą ir dujų tiekimo Kroatijos kaimyninėms valstybėms narėms saugumą.

Investicijas sudaro SGD terminalo Krko saloje pajėgumų didinimas, dujotiekio Zlobinas–Bosiljevas, dujotiekio Bosiljevas–Sisakas–Kozaracas, taip pat jungiamosios linijos Lučkas–Zabokas Kroatijoje–Slovėnijoje plėtra.

W.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
418	C7.1. R1–I4	M	Elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra	Pastatyta elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra				2 ketvirtis	2026	Pateikiamas įrodymas, kad pastatyta ne mažiau kaip 150 elektrinių autobusų įkrovimo prieigų.
55	C7.1. R1–I5	M	Priimtas biodegalų gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje planas	Biokuro gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje plano ir programos įsigaliojimas				4 ketvirtis	2023	Įsigalioja biodegalų gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje planas. Plane nustatoma pažangiųjų biodegalų gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje Kroatijos Respublikoje skatinimo politika. Į planą įtraukiama nuolatinė biodegalų rinkos padėties peržiūra ir vertinimas, nauji verslo modeliai, suinteresuotieji subjektai, priemonės, kuriomis skatinama didesnė pažangiųjų biodegalų gamyba ir naudojimas transporto sektoriuje.
419	C7.1. R1–I6	T	Elektros transformatorių keitimas		Skaičius	0	8	2 ketvirtis	2026	Pakeičiami bent aštuoni seni elektros transformatoriai perdavimo sistemoje.
420	C7.1. R1–I6	T	Pastočių rekonstrukcija		Skaičius	0	2	2 ketvirtis	2026	Rekonstruojamos bent dvi 110 kV pastotės.
421	C7.1. I3	M	Sutartis dėl SGD terminalo Krko saloje plėtros įrangos	Pasirašyta sutartis dėl įrangos				4 ketvirtis	2023	Pasirašoma sutartis dėl Krko SGD terminalo plėtros įrangos, siekiant padidinti pajėgumą iki 700 000 m3 per valandą (m3/h).
422	C7.1 I3	T	Veikiančio SGD terminalo Krko saloje plėtra		m3 per valandą	450 000	700 000	3 ketvirtis	2025	SGD terminalo Krko saloje plėtra bus vykdoma padidinus dujinimo pajėgumą 700 000 m3/h. SGD terminalo Krko saloje pajėgumas padidės nuo dabartinių 450 000 m3/h iki 700 000 m3/h.
423	C7.1 I3	M	Dujotiekio Zlobinas–Bosiljevas plėtros darbų sutartis	Pasirašyta darbų sutartis				3 ketvirtis	2023	Pasirašoma darbų sutartis dėl dujotiekio Zlobinas–Bosiljevas plėtros.
424	C7.1 I3	T	Išplėsto dujotiekio Zlobinas–Bosiljevas statyba		km	0	58	2 ketvirtis	2025	Nutiesiamas 58 km ilgio išplėstinis dujotiekis Zlobinas–Bosiljevas.
425	C7.1 I3	M	Dujotiekio Bosiljevas–Sisakas–Kozaracas plėtros vamzdžių pirkimo konkursas	Paskelbtas konkursas dėl vamzdžių pirkimo				1 ketvirtis	2024	Pradedamas vamzdynų pirkimo konkursas dėl dujotiekio Bosiljevas–Sisakas–Kozaracas plėtros.
426	C7.1 I3	T	Dujotiekio Bosiljevas–Sisakas–Kozarakas tiesimas		km	0	122	2 ketvirtis	2026	Nutiesiamas 122 km ilgio dujotiekis Bosiljevas–Sisakas–Kozaracas, kuriuo dujų transportavimo į Vengriją pajėgumas padidinamas iki 400 000 sm3/h.
427	C7.1 I3	M	Konkursas dėl vamzdynų, skirtų Kroatijos–Slovėnijos jungiamosios linijos Lučko–Zabok ruožui išplėsti, pirkimo	Paskelbtas konkursas dėl vamzdžių pirkimo				1 ketvirtis	2024	Konkursas dėl vamzdžių pirkimo skelbiamas dėl Kroatijos ir Slovėnijos jungiamosios linijos Lučko–Zabok ruožo plėtros.
428	C7.1 I3	T	Jungiamosios linijos Lučko–Zabok (Kroatija)–Slovėnija tiesimas		km	0	36	2 ketvirtis	2026	Nutiesiama 36 km ilgio Kroatijos ir Slovėnijos jungiamojo dujotiekio Lučko–Zabok atkarpa, padidinant dujų transportavimo į Slovėniją pajėgumus iki 170 000 sm3/h.

X. Komponentas 7.2: Pastatų energetikos renovacija („REPowerEU“ SKYRIUS)

Pagrindinis šio komponento tikslas – sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir paspartinti žaliąją pertvarką visoje ekonomikoje. Tai planuojama pasiekti taikant priemones, susijusias su pastatų renovacija, energijos nepritekliaus problemos sprendimu ir žaliųjų įgūdžių ugdymu. Minėtomis priemonėmis siekiama padėti didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, spręsti energijos nepritekliaus problemą, prisidėti prie energetinio saugumo didinimo ir remti darbo jėgos perkvalifikavimą, kad ji įgytų žaliųjų įgūdžių.

Iš penkių šio komponento priemonių dvi yra tarpvalstybinio arba daugiašalio pobūdžio, t. y. investicijos į pastatų energinę renovaciją ir per žemės drebėjimus nuniokotų pastatų renovaciją vykdant energinę renovaciją.

Investicijos ir reformos padeda įgyvendinti Kroatijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio mažinti energijos poreikį didinant energijos vartojimo efektyvumą, daugiausia gyvenamuosiuose pastatuose (2019.3.3, 2022.3.4, 2023.3.1 ir 3.5 KŠSR), poreikio dėti politikos pastangas siekiant suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių (2023.3.7 KŠSR) ir didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir naudojimą (2019.3.3, 20203.8, 2022.3.2, 2023.3.1 ir 3.2 KŠSR).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (C(2023) 6454 final) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą.

X.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

C7.2 R1 reforma. Didesnio masto priemonė. Renovacijos proceso veiksmingumo didinimas, administracinės naštos mažinimas ir skaitmeninimas

Priemonės tikslas – padidinti reformos C6.1.R3 mastą: Renovacijos proceso pagal 6.1 iniciatyvą veiksmingumo didinimas, administracinės naštos mažinimas ir skaitmeninimas: Pastatų renovacija. Išplėstą priemonės dalį sudaro dalyvaujamųjų praktinių seminarų organizavimas, programos ir vadovo vietos savivaldos vienetams rengimas ir mokomosios medžiagos skelbimas.

C7.2 R2 reforma. Didesnio masto priemonė. Naujo žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų modelio įvedimas ir bandomojo žaliosios infrastruktūros plėtros ir žiedinio pastatų ir erdvės valdymo projekto įgyvendinimas

Priemonės tikslas – padidinti reformos C6.1.R5 mastą: Įdiegtas naujas žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų modelis ir įgyvendintas bandomasis žaliosios infrastruktūros plėtros ir žiedinio pastatų ir erdvės valdymo projektas pagal 6.1 iniciatyvą Pastatų renovacija. Išplėstą priemonės dalį sudaro papildomų žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas ir papildomų bandomųjų projektų įgyvendinimas.

C7.2 I3 investicija Žemės drebėjimų suniokotų pastatų renovacija atliekant energinę renovaciją

Priemonės tikslas – atitaisyti 2020 m. žemės drebėjimų padarytą žalą viešiesiems pastatams, padidinti pastatų seisminį atsparumą ir padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą. Investicijas sudaro per žemės drebėjimus apgadintų viešųjų pastatų energinė renovacija.

Pastatų renovacija, kad jie būtų pradinės būklės iki žalos, finansuojama ES solidarumo fondo lėšomis, kai taikytina, o skirtumas nuo visiškos renovacijos, įskaitant pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir jų seisminio atsparumo didinimą (principas „atkurti geriau nei anksčiau“), finansuojamas šiomis investicijomis.

X.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
429	C7.2 R1	T	Surengti dalyvaujamieji praktiniai seminarai		Skaičius	0	6	3 ketvirtis	2025	Įvairiuose savivaldos vienetuose rengiami bent šeši dalyvaujamieji praktiniai seminarai energinės renovacijos ir žaliosios infrastruktūros plėtros klausimais. Parengiama vietos savivaldos padalinių atstovų dalyvavimo seminarų programa ir vadovas. Seminarų mokomoji medžiaga pateikiama visuomenei bent vieno langelio portale.
430	C7.2 R2	T	Žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas		Skaičius	10	70	3 ketvirtis	2025	Priimama bent 60 žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų.
431	C7.2 R2	T	Bandomųjų projektų, nustatytų pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas		Skaičius	0	15	2 ketvirtis	2026	Užbaigiama ne mažiau kaip 15 bandomųjų projektų, nustatytų pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas.
448	C7.2 I3	T	Žemės drebėjimų nuniokotų viešųjų pastatų energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo		Skaičius (m2)	0	22 178	2 ketvirtis	2026	Ne mažiau kaip 22178 m2 viešųjų pastatų, nukentėjusių nuo žemės drebėjimų, energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo (vienoje ar keliose iš šių sričių: Zagrebo miestas, Krapinos-Zagorės apskritis, Zagrebo apskritis, Sisako-Moslavinos apskritis, Karlovaco apskritis, Varaždino apskritis, Medžimyro apskritis, Brodo-Posavinos apskritis, Koprivnicos-Križevcų apskritis ir Bjelovaro-Bilogoros apskritis), pasiekti minimalų reikalavimą sumažinti energijos suvartojimą šildymui bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš kiekvieno pastato renovaciją (išskyrus pastatus, turinčius kultūros vertybės statusą), kuris leistų sutaupyti 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su tiksliniu lygiu, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujinius, anglinius ir skystojo kuro katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 proc. renovacijos išlaidų.

X.3. Paskolos reformų ir investicijų aprašymas

C7.2 R3 reforma. Didesnio masto priemonė. Naujo žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų modelio įvedimas ir bandomojo žaliosios infrastruktūros plėtros ir žiedinio pastatų ir erdvės valdymo projekto įgyvendinimas

Priemonės tikslas – padidinti reformos C6.1.R5 mastą: Įdiegtas naujas žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų modelis ir įgyvendintas bandomasis žaliosios infrastruktūros plėtros ir žiedinio pastatų ir erdvės valdymo projektas pagal 6.1 iniciatyvą „Pastatų renovacija“. Išplėstą priemonės dalį sudaro papildomų bandomųjų projektų įgyvendinimas.

C7.2 R4 reforma. Naujo suaugusiųjų mokymosi programų modelio, kuriuo siekiama ugdyti žaliuosius įgūdžius ir kompetencijas statybos sektoriuje, įskaitant modulius, skirtus trečiųjų šalių darbuotojų integracijai remti, nustatymas

Priemonės tikslas – sukurti sistemą, skirtą trečiųjų šalių statybos sektoriaus darbuotojų įgūdžiams stiprinti. Priemonę sudaro suaugusiųjų švietimo programos, skirtos darbuotojams iš trečiųjų šalių, susijusios su energijos vartojimo efektyvumo didinimo statybos technologijomis, kūrimas, "," kroatų kalbos modulio kūrimas statybos profesijoje ir tarpkultūrinis modulis. .

C7.2 I1 investicija. Didesnio masto priemonė. Energinė pastatų renovacija

Priemonės tikslas – padidinti C6.1 R1-I1 investicijos Pastatų energinė renovacija pagal 6.1 iniciatyvą. Pastatų renovacija. Didesnę priemonės dalį sudaro renovuotų viešųjų ir daugiabučių pastatų kvadratinių metrų skaičiaus didinimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas šiomis investicijomis renovuotuose viešuosiuose pastatuose.

C7.2 I2 investicija. Žemės drebėjimų suniokotų pastatų renovacija atliekant energinę renovaciją

Priemonės tikslas – atitaisyti 2020 m. žemės drebėjimų padarytą žalą daugiabučiams ir viešiesiems pastatams, padidinti pastatų seisminį atsparumą ir padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą. Investicijas sudaro per žemės drebėjimus apgadintų viešųjų ir daugiabučių pastatų energinė renovacija ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas viešuosiuose pastatuose, renovuotuose šiomis investicijomis.

X.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė	Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybiniai rodikliai (tikslų atveju)			Laikas		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Skyrius	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
432	C7.2 R3	T	Bandomųjų projektų, nustatytų pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas		Skaičius	0	4	2 ketvirtis	2026	Užbaigiami bent keturi bandomieji projektai, nustatyti žaliosios miestų atnaujinimo strategijose.
433	C7.2 R4	M	Darbuotojų iš trečiųjų šalių švietimo programa	Sukurta švietimo programa, apimanti renovacijos temas				1 ketvirtis	2025	Parengiama suaugusiųjų švietimo programa, apimanti renovacijos temas.
435	C7.2 I1	T	Daugiabučių pastatų energinė renovacija		Skaičius (m2)	0	361 431	2 ketvirtis	2026	Ne mažiau kaip 361 431 m2 daugiabučių pastatų energinė renovacija, pasiekiant minimalų reikalavimą sumažinti energijos suvartojimą šildymui bent 50 proc., palyginti su kiekvieno pastato (išskyrus kultūros vertybės statusą turintį pastatą) metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją, o tai turi padėti sutaupyti 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su tikslo lygiu, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujinius, anglinius ir skystojo kuro katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 proc. renovacijos išlaidų.
436	C7.2 I1	T	Energinė viešųjų pastatų renovacija		Skaičius (m2)	0	365 517	2 ketvirtis	2026	Ne mažiau kaip 365 517 m2 viešųjų pastatų energinė renovacija, pasiekiant minimalų reikalavimą sumažinti energijos suvartojimą šildymui bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš kiekvieno pastato renovaciją (išskyrus kultūros vertybės statusą turinčius pastatus), dėl kurio pirminės energijos sutaupoma 30 proc. daugiau, palyginti su tikslo lygiu, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujinius, anglinius ir skystojo kuro katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 proc. renovacijos išlaidų.
437	C7.2 I1	T	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas viešuosiuose pastatuose		Skaičius	0	60	2 ketvirtis	2026	Vykdant šią investiciją renovuotuose viešuosiuose pastatuose įrengiama bent 60 atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų.
438	C7.2 I2	T	Pasirašytos sutartys dėl žemės drebėjimų nuniokotų daugiabučių pastatų energinės renovacijos		EUR	0	13 000 000	2 ketvirtis	2024	Pasirašytos sutartys, pagal kurias skirta ne mažiau kaip 13 mln. EUR žemės drebėjimų nuniokotų daugiabučių pastatų energinei renovacijai. Visose sutartyse reikalaujama i) bent 50 proc. sumažinti kiekvieno pastato (išskyrus kultūros vertybės statusą turinčius pastatus) šildymui suvartojamos energijos kiekį, palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją, ir taip prisidėti prie sutaupytos pirminės energijos kiekio padidėjimo bent 30 proc., palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir ii) laikytis principo „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti 17 straipsnyje.
356	C7.2 I2	T	Žemės drebėjimų nuniokotų daugiabučių pastatų energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo		Skaičius (m2)	0	78 350	2 ketvirtis	2026	Ne mažiau kaip 78 350 m2 daugiabučių pastatų, nukentėjusių nuo žemės drebėjimų, energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo (vienoje iš šių sričių: Zagrebo miestas, Krapinos-Zagorės apskritis, Zagrebo apskritis, Sisako-Moslavinos apskritis, Karlovaco apskritis, Varaždino apskritis, Medžimyro apskritis, Brodo-Posavinos apskritis, Koprivnicos-Križevcų apskritis ir Bjelovaro-Bilogoros apskritis), pasiekti minimalų reikalavimą sumažinti energijos suvartojimą šildymui bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš kiekvieno pastato renovaciją (išskyrus pastatus, turinčius kultūros vertybės statusą), ir taip sutaupyti 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su tiksliniu lygiu, buvusiu prieš renovaciją, ir laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujinius, anglinius ir skystojo kuro katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 proc. renovacijos išlaidų.
357	C7.2 I2	T	Žemės drebėjimų nuniokotų viešųjų pastatų energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo		Skaičius (m2)	0	574 317	2 ketvirtis	2026	Ne mažiau kaip 574 317 m2 viešųjų pastatų, nukentėjusių nuo žemės drebėjimų, energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo (vienoje ar keliose iš šių sričių: Zagrebo miestas, Krapinos-Zagorės apskritis, Zagrebo apskritis, Sisako-Moslavinos apskritis, Karlovaco apskritis, Varaždino apskritis, Medžimyro apskritis, Brodo-Posavinos apskritis, Koprivnicos-Križevcų apskritis ir Bjelovaro-Bilogoros apskritis), pasiekti minimalų reikalavimą sumažinti energijos suvartojimą šildymui bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš kiekvieno pastato renovaciją (išskyrus pastatus, turinčius kultūros vertybės statusą), kuris leistų sutaupyti 30 proc. daugiau pirminės energijos, palyginti su tiksliniu lygiu, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą. Dujų kondensacinių katilų, pakeičiančių esamus dujinius, anglinius ir skystojo kuro katilus, įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 proc. renovacijos išlaidų.
439	C7.2 I2	T	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas nuo žemės drebėjimų nukentėjusiuose viešuosiuose pastatuose		Skaičius	0	50	2 ketvirtis	2026	Vykdant šią investiciją renovuotuose viešuosiuose pastatuose įrengiama bent 50 atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų.

4.Visos numatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 9 961 398 190 EUR.

Visos numatytos skyriaus „REPowerEU“ išlaidos yra 2 721 804 579 EUR. Visų pirma, Reglamento (ES) 2023/435 21c straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų priemonių bendros numatytos išlaidos yra 559 000 000 EUR, o kitų skyriaus „REPowerEU“ priemonių išlaidos – 2 162 804 579 EUR.

2 SKIRSNIS. Finansinė parama

1. Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalys paskirstomos taip:

1.Pirmoji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė
45	C1.2. R1–I2	M	Vyriausybės priimta energijos vartojimo efektyvumo programa energetikos sektoriaus priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti
46	C1.2. R1–I2	T	Įmonių, gaunančių paramą energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiosios energijos naudojimui pramonėje, skaičius
49	C1.2. R1–I3	M	Alternatyviųjų transporto degalų įstatymo įsigaliojimas
59	C1.3. R1	M	Daugiametės vandens ir miesto nuotekų valymo statybos programos priėmimas
81	C1.3. R2	M	Atliekų tvarkymo įstatymo priėmimas
82	C1.3. R2	M	Kroatijos Respublikos 2017–2022 m. atliekų tvarkymo plano peržiūra
91	C1.4. R1	M	Kelių įstatymo pakeitimai
92	C1.4. R1	M	2021–2030 m. nacionalinė kelių eismo saugumo programa
98	C1.4. R2	M	Sektorių politikos rašto priėmimas
109	C1.4. R3	M	Naujasis Reguliaraus ir sezoninio pakrančių eismo įstatymas
110	C1.4. R3	M	Naujasis Vidaus vandenų laivybos ir uostų įstatymas
126	C1.5. R1	M	Vaisių ir daržovių sektoriaus rinkos pajėgumų stiprinimo 2021–2026 m. veiksmų programa
134	C1.5. R3	M	Skaitmeninės transformacijos projektų įgyvendinimo ir valdymo skyriaus įsteigimas Žemės ūkio ministerijoje
140	C1.6. R1	M	Scenarijų analizė kaip tvaraus turizmo plėtros dalis 2030 m. strategija
156	C2.1. R2	M	ARPA įstatų pakeitimas siekiant iš naujo apibrėžti jos įgaliojimus
157	C2.1. R2	M	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir audito bei kontrolės sistemos sukūrimas
158	C2.1. R2	M	Akto dėl ES fondų institucinės struktūros priėmimas
159	C2.1. R2	M	Administracinių gebėjimų vertinimas
207	C2.4. R1	M	Priimtas naujas Kroatijos Vyriausybės sprendimas dėl Kroatijai ypač svarbių valstybės valdomų įmonių
231	C2.6. R1	M	Naujos 2021–2030 m. kovos su korupcija strategijos priėmimas
232	C2.6. R1	M	Naujo Interesų konfliktų prevencijos įstatymo priėmimas
247	C2.7. R1	M	Fiskalinės sistemos stiprinimas iš dalies pakeičiant Biudžeto aktą, kad būtų pagerinti biudžeto procesai
248	C2.7. R1	M	Užtikrinti visapusišką Fiskalinės politikos komisijos veikimą.
250	C2.8. R1	M	Visų atsakingų šalių informuotumo didinimas rengiant reguliarius mokymus
251	C2.8. R2	M	Tolesnis Kovos su pinigų plovimu tarnybos ir priežiūros institucijų bendradarbiavimas
253	C2.8. R3	M	Remiantis atnaujintu nacionaliniu rizikos vertinimu, užbaigti naujo veiksmų plano, kuriuo siekiama sumažinti nustatytą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, įgyvendinimą.
265	C3.1. R1	M	Peržiūrėtos suaugusiųjų mokymosi teisinės sistemos priėmimas
293	C4.1. R4	M	Minimalaus darbo užmokesčio įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
302	C4.3. R1	M	2021–2027 m. nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano priėmimas
312	C4.3. R3	M	2021–2027 m. nacionalinio socialinių paslaugų plėtojimo plano priėmimas
333	C5.1. R3	M	2021–2027 m. nacionalinis sveikatos plėtros planas
351	C6.1. R1	M	Nacionalinių energinės renovacijos programų, skirtų i) daugiabučiams pastatams, ii) kultūros vertybės statusą turintiems pastatams (abiem atvejais 2021–2030 m. laikotarpiu) ir iii) energijos nepritekliaus mažinimui ypatingą valstybės susirūpinimą keliančiose vietovėse (2021–2025 m. laikotarpiu), priėmimas
362	C6.1. R3	M	Fizinis vieno langelio principu veikiantis energetinės renovacijos ir seisminės veiklos biuras pastiprinimas įsteigimas ir veikimas
368	C6.1. R5	M	2021–2030 m. kosmoso ir pastatų plėtros žiedinės vadybos programos ir 2021–2030 m. miestų žaliosios infrastruktūros plėtros programos priėmimas
		Įmokos suma	804 597 701 EUR

2.Antroji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė
2	C1.1.1. R1–I1	M	Veikianti skaitmeninė platforma mokesčiams mokėti
6	C1.1.1. R1–I2	T	2020 m. nemokestinių ir parafiskalinių mokesčių mažinimo veiksmų plano įgyvendinimas
14	C1.1.1. R4-I1	M	Skelbiami kvietimai finansuoti investicijas į aplinką tausojančią veiklą, taikant nustatytus pareiškėjų ir projektų tinkamumo kriterijus (įskaitant atitikties reikšmingos žalos nedarymo kriterijams kriterijus)
16	C1.1.1. R4-I2	M	Finansinės priemonės labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių investicijoms remti sukūrimas
19	C1.1.1. R4-I3	M	Finansinės priemonės, skirtos vidutinės kapitalizacijos įmonių ir didelių įmonių investicijoms remti, sukūrimas
21	C1.1.1. R4–I4	M	Finansinės priemonės, skirtos palankesniam viešųjų subjektų finansavimui, sukūrimas
25	C1.1.1. R6	M	Teisinės sistemos pakeitimai
36	C1.2. R1	M	Vertinimo dokumento su rekomendacijomis, kaip sumažinti kliūtis ir administracines procedūras, trukdančias plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, paskelbimas
50	C1.2. R1–I3	M	Vandenilio plėtros strategijos priėmimas
63	C1.3. R1–I1	T	Sukurtas arba rekonstruotas viešasis kanalizacijos tinklas
68	C1.3. R1–I2	T	Sukurtas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas
131	C1.5. R2	M	Naujas įstatymas dėl žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo
138	C1.5. R4	M	Maisto švaistymo prevencijos ir atnaujinto maisto interneto platforma donorystės IT sistema
160	C2.1. R2	M	IT sistemos „eFondovi“ modernizavimas: Audito ir kontrolės saugyklų sistema: EGADP įgyvendinimo stebėsenos informacija
174	C2.2. R4	M	Teisės aktų sistemų pakeitimas siekiant skatinti savanorišką funkcinį ar faktinį vietos valdžios vienetų (LGU) susijungimą ir Kroatijos Vyriausybės sprendimo dėl mokestinių paskatų suteikimo už savanorišką funkcinį ar faktinį susijungimą kriterijų priėmimas
202	C2.3. R4	M	Su junglumu susijusių investicijų leidimų išdavimo proceso optimizavimas
214	C2.5. R1	M	Valstybės teisėjų tarybai (Državno sudbeno vijeće, DSV) ir Valstybės prokurorų tarybai (Državnoodvjetničko vijeće, DOV) suteiktos elektroninės priemonės ir tinkami administraciniai pajėgumai
215	C2.5. R1	M	Bankroto įstatymo ir Vartotojų nemokumo įstatymo pakeitimai
216	C2.5. R1	M	Priimti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai
266	C3.1. R1	M	Išsami vidurinio ugdymo poreikių analizė
286	C4.1. R1	M	Aktyvios darbo rinkos politikos papildymas
291	C4.1. R3	M	Įgūdžių ugdymas pagal rinkos poreikius
303	C4.3. R1	M	Naujojo Socialinės gerovės įstatymo priėmimas
309	C4.3. R2	T	Socialinės mentorystės specialistų mokymas
352	C6.1. R1	M	Viešojo sektoriaus pastatų energinės renovacijos 2021–2030 m. programos priėmimas
		Įmokos suma	804 597 701 EUR

3.Trečioji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė
1	C1.1.1. R1	M	Kroatijos Vyriausybės reglamento ekonominio poveikio MVĮ sektoriui vertinimo strategijos ir prie jos pridedamo veiksmų plano priėmimas
7	C1.1.1. R1–I2	T	Veiksmų planuose numatytų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti ekonomikai tenkančią administracinę naštą, įgyvendinimas 2018, 2019, 2020 m.
23	C1.1.1. R5–I1	M	Nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo finansavimo priemonės sukūrimas
37	C1.2. R1	M	Teisės aktų ir (arba) reglamentų, kuriais siekiama pagerinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, įsigaliojimas, įskaitant priemokomis grindžiamos paramos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams sistemos įdiegimą.
60	C1.3. R1	M	Vandens sektoriaus teisinės sistemos pakeitimai
69	C1.3. R1–I2	T	Vandens ėmimo vietose įrengti vandens matavimo prietaisai
74	C1.3. R1–I3	T	Sudarytos darbų sutartys dėl apsaugos nuo potvynių projektų
75	C1.3. R1–I3	T	Pastatytos nuo potvynių apsaugančios konstrukcijos
76	C1.3. R1–I3	T	Atgaivinti vandentakiai
83	C1.3. R2	M	Kroatijos Respublikos 2023–2029 m. atliekų tvarkymo plano priėmimas
84	C1.3. R2-I1	T	Šalinti išsiųstų komunalinių atliekų dalies sumažinimas (49 proc.)
99	C1.4. R2	M	Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros plėtros planas ir Nacionalinis geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų įrenginių valdymo planas
111	C1.4. R3	M	Naujasis Jūrų srities ir jūrų uostų įstatymas
114	C1.4. R3-I3	T	Naujas lyninis keltas „Križnica“, veikiantis per Dravos upę Pitomačos savivaldybėje
141	C1.6. R1	M	Kroatijos Respublikos Vyriausybės tvaraus turizmo plėtros iki 2030 m. strategijos priėmimas
144	C1.6. R1–I1	M	Skelbiami vieši kvietimai teikti pasiūlymus dėl esamos viešosios turizmo infrastruktūros žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir viešosios turizmo infrastruktūros plėtros už pagrindinių turizmo ir pakrančių teritorijų ribų
146	C1.6. R1–I2	M	Paskelbti viešus kvietimus teikti pasiūlymus siekiant stiprinti tvarumą ir skatinti turizmo verslininkų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, skiriant bent 50 proc. visų investicijų žaliajai pertvarkai remti.
150	C2.1. R1	M	Strateginio planavimo sistemos įstatymo pakeitimai ir Kroatijos Respublikos vystymosi valdymas ir įstatai
161	C2.1. R2-I1	T	Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos projektų techninės dokumentacijos rengimas
165	C2.2. R1–I2	T	100% visų valstybės institucijų pareigūnų privalo išlaikyti valstybinį egzaminą, skaitmeniniu būdu išlaikyti valstybinį egzaminą, pagrįstą nauju egzamino modeliu.
176	C2.3. R1	M	Skaitmeninės Kroatijos strategija
177	C2.3. R2 C2.3. R2.I2	M	Centrinės sąveikumo sistemos platformų sukūrimas
179	C2.3. R3-I1	T	Valstybės debesijos atnaujinimas
195	C2.3. R3–I12	M	Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) skaitmeniniai archyvai
229	C2.5. R1–I6	M	Visi pirmosios instancijos teismai turi įrangą ir atitinka nuotolinio nagrinėjimo sąlygas.
233	C2.6. R1	M	Asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos įstatymo pakeitimų priėmimas
249	C2.7. R2	M	Kroatijos ekonomikos struktūrinio makroekonominio modelio, skirto vidutinės trukmės makroekonominėms prognozėms rengti, kūrimas, biudžeto planavimas Ekonominės politikos analizė
256	C2.9. R1	M	MVĮ dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose ir jų sutelkimo gerinimo gairės
259	C2.9. R1–I1	M	Nepriklausomos analizės ir konkrečių rekomendacijų, kaip pagerinti visų pagrindinių viešųjų pirkimų sistemos institucijų (MINGOR, SAFU, DKOM) darbuotojų naštos valdymą, paskelbimas.
260	C2.9. R2	M	Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos pakeitimas, pagal kurį naudojimasis e. apeliaciniu skundu tampa privaloma apeliacinio skundo pateikimo priemone
273	C3.1. R2	M	Naujojo Mokslo veiklos ir aukštojo mokslo įstatymo priėmimas
275	C3.2. R1	M	Naujas Mokslo ir aukštojo mokslo aktas
281	C3.2. R2	M	Nauja teisinė sistema, reglamentuojanti studijų programų, doktorantūros studijų ir mokslo įstaigų darbo sąlygų kokybės reikalavimus
284	C3.2. R3	M	Naujas Kroatijos mokslo fondo įstatymas
294	C4.1. R4	M	Įstatymo dėl kovos su nedeklaruojamu darbu ir naujojo darbo įstatymo priėmimas
313	C4.3. R3	M	Šeimos narių padėjėjų gydymo standartų priėmimas
318	C5.1. R1	M	Sveikatos sistemos veikimo vertinimo sistemos (HSPA) priėmimas
323	C5.1. R1–I4	M	Sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas klinikinės ligoninės centre KBC Splitas
336	C5.1. R4	M	Sveikatos priežiūros įstatymo ir Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas
346	C5.1. R5	M	Telemedicinos paslaugų tobulinimas ir plėtra
349	C5.1. R5–I3	T	Teletransfuzijos paslaugos.
353	C6.1. R1–I1	T	Pasirašytos viešųjų ir daugiabučių pastatų energinės renovacijos sutartys
359	C6.1. R2	M	Nacionalinio įgūdžių ugdymo plano priėmimas atsižvelgiant į žaliąsias darbo vietas, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu ir atstatymu po žemės drebėjimo
363	C6.1. R3	M	Internetinės vieno langelio sistemos, skirtos energinei renovacijai ir seisminiam sustiprinimui, sukūrimas ir veikimas
366	C6.1. R4-I1	T	Perkami seisminės įrangos vienetai
		Įmokos suma	804 597 701 EUR

4. Ketvirtoji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė
39	C1.2. R1–I1	M	Suteiktas statybos leidimas aukštosios įtampos tinklui atnaujinti
163	C2.2. R1	M	Iš dalies pakeista teisės aktų sistema dėl centralizuotos atrankos sistemos valstybės administracijoje, nustatant būtiną valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir sukuriant modernią įdarbinimo sistemą
166	C2.2. R2	M	Įstatymų dėl atlyginimų valstybės administracijoje ir viešosiose tarnybose ir judumo taisyklių įsigaliojimas
205	C2.3. R4-I2	M	Pasirašytas susitarimas dėl dotacijos pasyviosios elektroninių ryšių infrastruktūros statybai
217	C2.5. R1	T	Naujos mokymo programos, įtrauktos į teisėjų mokymo programą
218	C2.5. R1	M	Teisingumo srities teisės aktų sistemos pakeitimų priėmimas priimant naują Ne ginčo procedūros įstatymą.
219	C2.5. R1	T	Zagrebo, Splito, Osijeko ir Rijekos komerciniuose teismuose įsteigti keturi tarpininkavimo centrai ir priimti Tarpininkavimo įstatymo pakeitimai
257	C2.9. R1	M	Mokymo viešųjų pirkimų srityje taisyklių pakeitimas
267	C3.1. R1	M	Ankstyvojo ugdymo ir priežiūros finansavimo modelio priėmimas
276	C3.2. R1–I1	T	Mokslinių tyrimų projektams skirtas finansavimas pagal mokslinių tyrimų organizacijų vidaus kvietimus teikti paraiškas per pirmąjį dvejų metų programų susitarimų įgyvendinimo ciklą
297	C4.2. R1	M	Pensijų draudimo įstatymo pakeitimų priėmimas
316	C4.3. R3-I3	M	IT sistemos socialinių paslaugų ir paslaugų teikėjų tinkle kainų skaičiavimas
325	C5.1. R1–I6	T	Diagnostikos medicinos prietaisai klinikinėje ligoninėje (KB) Dubrava
327	C5.1. R1–I8	T	Medicinos priemonės, skirtos farmakologiškai atsparia epilepsija sergančių pacientų operaciniam gydymui ir gydymui klinikinėje ligoninėje (KB) Dubrava
343	C5.1. R4–I5	T	Diagnostikos padaliniai Klinikinės ligoninės centras (KBC) Merkur
348	C5.1. R5–I2	T	Telekardiologijos paslaugos.
		Įmokos suma	306 166 382 EUR

5.Penktoji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė
8	C1.1.1. R1–I2	M	Poveikio MVĮ vertinimo testo skaitmeninimas sukuriant skaitmeninę koordinatorių bendradarbiavimo, internetinio mokymo ir tarpusavio komunikacijos platformą
9	C1.1.1. R1–I2	T	Naujojo nemokestinių ir parafiskalinių mokesčių mažinimo veiksmų plano įgyvendinimas
38	C1.2. R1	M	Kroatijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (HERA) atliekamas „Plinacro“ sertifikavimas
64	C1.3. R1–I1	T	Sudarytos nuotekų infrastruktūros projektų darbų sutartys
70	C1.3. R1–I2	T	Sudarytos vandens tiekimo projektų darbų sutartys
71	C1.3. R1–I2	T	Sukurtas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas
94	C1.4. R1–I2	T	Funkcinės sistemos, skirtos naudotis neįgaliųjų teisėmis judumo srityje, sukūrimas
127	C1.5. R1–I1	T	Pastatytas ir veikiantis logistikos paskirstymo centras (LDC)
139	C1.5. R4-I1	M	Paramos schema, skirta maisto bankų ir maisto dovanojimo grandinės tarpininkų infrastruktūrai aprūpinti
142	C1.6. R1	M	Kroatijos Respublikos tvaraus turizmo palydovinės sąskaitos metodinės sistemos parengimas
143	C1.6. R1	M	Turizmo aktas, kuriuo nustatoma turizmo sektoriaus stebėsenos ir plėtros sistema
151	C2.1. R1	M	Įstatymo dėl reglamentavimo poveikio vertinimo pakeitimai
168	C2.2. R2-I2	T	Bent 20 proc. valstybės tarnautojų dirba pagal išmaniojo darbo modelį
169	C2.2. R2-I2	T	Ne mažiau kaip 60 proc. valstybės tarnautojų apmokyti išmanaus darbo metodo
170	C2.2. R3	M	E. išsaugojimo paslaugos sukūrimas
181	C2.3. R3-I2	M	Bandomasis kibernetinio saugumo projektas
183	C2.3. R3-I3	M	Vieno langelio principu veikiančios įstaigos įsteigimas
191	C2.3. R3–I9	M	Naujos viešųjų pirkimų platformos ir mobiliosios programėlės sukūrimas
192	C2.3. R3-I10	M	CES skaitmeninės tapatybės ir žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos
203	C2.3. R4-I1	M	Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų projektams pagal nacionalinę plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūros plėtros sistemą (ONP) įgyvendinti
220	C2.5. R1	M	Priimti nauji teisėjų darbo pagrindų lyginamieji standartai ir įdiegta aktyvi teismo bylų valdymo priemonė
234	C2.6. R1	M	Parlamento narių etikos kodekso ir vykdomosios valdžios pareigūnų etikos kodekso priėmimas
243	C2.6. R2	M	Įstatymo poveikio teisei susipažinti su informacija vertinimas
254	C2.8. R4	M	Finansų sektoriaus priežiūros stiprinimas remiantis rizikos vertinimu kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje
258	C2.9. R1	M	Specialios tęstinio viešųjų pirkimų pareigūnų mokymo sistemos pagal sistemą „ProcurCompEU“ integravimas į privalomą viešųjų pirkimų mokymo ir sertifikavimo sistemą.
268	C3.1. R1	M	Pakeitimų dėl visą dieną trunkančio mokymo modelio priėmimas
319	C5.1. R1	T	Diagnostinio gydymo laiko optimizavimas. Laukimo sąrašai
337	C5.1. R4	T	Funkcinė ligoninių integracija
338	C5.1. R4	T	Sveikatos įstaigų bendrų viešųjų pirkimų procedūra
369	C6.1. R5	T	Žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas
371	C6.1. R6	M	Sėkmingai užbaigtas sistemingo energijos valdymo bandomasis projektas, kuriuo siekiama išbandyti naują energijos vartojimo efektyvumo renovacijos finansavimo modelį
398	C4.3. R1	M	Socialinės gerovės įstatymo pakeitimų įsigaliojimas ir Sprendimo dėl garantuotos minimalios išmokos priėmimas
399	C5.1. R3-I1	M	Centralizuotos finansavimo sistemos, skirtos specializuotam medicininiam mokymui, sukūrimas
		Įmokos suma	642 949 403 EUR

6.Šeštoji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė
40	C1.2. R1–I1	T	Baigtas požeminių kabelių, jungiančių 6 salas su žemyninės dalies tinklu, modernizavimas
77	C1.3. R1–I3 kategorijos	T	Pastatytos nuo potvynių apsaugančios konstrukcijos
120	C1.4. R5–I2	M	Nauji teisės aktai dėl autonominio vairavimo
167	C2.2. R2-I1	T	Žmogiškųjų išteklių valdymo sistema, Viešasis registras Pareigūnai ir centralizuota atlyginimų sistema (RegZap – Cop) papildytas devyniomis naujomis funkcijomis, suskaitmeninant visas susijusias procesai, kuriais supaprastinamas ir paspartinamas atlyginimų sistema
171	C2.2. R3	M	Nacionalinės archyvų informacinės sistemos sukūrimas
182	C2.3. R3-I2	M	Viešoji kibernetinio saugumo prevencijos kampanija
184	C2.3. R3–I4	M	CEZIH IT sistema
208	C2.4. R2	M	Nauja valstybės valdomų įmonių teisinė sistema, į kurią įtrauktos EBPO rekomendacijos.
228	C2.5. R1–I5	T	Naujai renovuoti teismų pastatai, atitinkantys Techninį reglamentą dėl racionalaus energijos naudojimo ir šiluminės apsaugos pastatuose
235	C2.6. R1	T	Padidinti teisingumo sistemos kovos su korupcija įstaigų darbuotojų biudžetą.
236	C2.6. R1	T	Padidinti biudžetą, skirtą teisminių institucijų IT priemonėms ir įrangai, skirtai korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo nusikaltimams tirti, įsigyti
241	C2.6. R1–I3	M	Patobulintos turto deklaravimo informacinės sistemos valstybės pareigūnams ir teismų pareigūnams
244	C2.6. R3	M	EBPO įmonių valdymo rekomendacijų dėl vietos ir regioninių vienetų daugumos nuosavybės taikymas
246	C2.6. R4	T	Teisėjų mokymas korupcijos rizikos valdymo viešųjų pirkimų srityje ir teisminės apsaugos viešųjų pirkimų procedūrose klausimais
263	C2.9. R3	M	Programos ir veikla, kuriomis siekiama kurti ir valdyti novatoriškus viešuosius pirkimus
326	C5.1. R1–I7	T	Nauja įranga klinikinės ligoninės centre (KBC) Sestre Milosrdnice
347	C5.1. R5–I1	T	Įdiegtos ir veikiančios skaitmeninės, integruotos operacinės salės (Firulė ir Križinė) ir robotų sistema Firulės aikštelėje
350	C5.1. R5–I4	T	Operaciniai teatrai Klinikinės ligoninės centras (KBC) Sestre milosrdnice įrengta robotų chirurgija
407	C7.1 R1–I2	M	Vandenilio koordinavimo įstaiga
412	C7.1 R1–I3 kategorijos vairuotojo pažymėjimai	M	Geoterminio potencialo plėtros planas
		Įmokos suma	505 174 531 EUR

7.Septintoji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė

3	C1.1.1. R1–I1	M	START sistemų modernizavimas
4	C1.1.1. R1–I1	T	Fizinių prieigos prie START platformos punktų įrengimas
5	C1.1.1. R1–I1	M	MINGOR tikslinių procesų skaitmeninimas pagal Kroatijos Respublikos strateginių investicinių projektų įstatymą, Investicijų skatinimo įstatymą ir Valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams įstatymą ir tolesnis JRPI sistemos skaitmeninimas ir tinklų kūrimas
10	C1.1.1. R1–I2	T	Naujajame ir (arba) penktajame verslininkų administracinės naštos mažinimo veiksmų plane nustatytų pirmųjų priemonių įgyvendinimas
12	C1.1.1. R2	T	Ne mažiau kaip 50 reguliavimo reikalavimų, taikomų profesinėms paslaugoms, supaprastinimas arba panaikinimas
13	C1.1.1. R3	M	Privačių investicijų skatinimo strateginės programos nustatymas
28	C1.1.2. R1	M	MTP teisinės sistemos dalinis keitimas ir papildymas; D mokesčių paskata
30	C1.1.2. R2-I3	T	Paramos, skirtos aukštųjų technologijų ir žinių sektorių startuolių augimui skatinti, skyrimas
32	C1.1.2. R2-I5	T	Parama inovacijų komercializacijos projektams
41	C1.2. R1–I1	T	Baigtas aukštosios įtampos tinklo (220 / 110 kV) modernizavimas
42	C1.2. R1	T	Įrengta papildoma 1500 MW AEI galia.
43	C1.2. R1–I1	T	Įdiegtų pažangiųjų skaitiklių skaičius
47	C1.2. R1–I2	T	Pasirašytos sutartys dėl geoterminio potencialo tyrimo
61	C1.3. R1	T	Vandens paslaugų teikėjų integravimas
85	C1.3. R2	T	Šalinti išsiųstų komunalinių atliekų dalies sumažinimas (51 proc.)
96	C1.4. R1–I4	M	Tinkamai veikiančios keleivinio ir krovininio kelių transporto pranešimų kontrolės sistemos sukūrimas
100	C1.4. R2	M	Geležinkelių įmonių reorganizavimas ir verslo valdymas
105	C1.4. R2-I4	T	Rekonstruota ir atnaujinta 3,4 km ilgio geležinkelio linija Zagrebas Kustošija–ZG Zapadni Kolodvor–Zagrebas Glavni Kolodvor
118	C1.4. R5–I1	T	Orlaivių antžeminių paslaugų sistemos elektrifikavimas ir žalinimas Zadaro oro uoste
135	C1.5. R3-I1	T	Bent 30 žemės ūkio viešųjų paslaugų, išvardytų Žemės ūkio viešųjų paslaugų skaitmeninės transformacijos veiksmų plane, skaitmeninimas
137	C1.5. R3-I3	M	Atsekamumo informacinės sistemos sukūrimas
148	C1.6. R1–I3	M	Švietimo programos turizmo žinioms ir įgūdžiams stiprinti
164	C2.2. R1–I1	T	100 proc. visų naujai įdarbintų nuolatinių valstybės tarnautojų dirba tik per naują centralizuotą, suskaitmenintą ir standartizuotą atrankos ir įdarbinimo sistemą, prieinamą per naujai sukurtą IT platformą.
178	C2.3. R2-I1	M	Centrinės sąveikumo sistemos sukūrimas
185	C2.3. R3–I5	T	Skaitmeninės tapatybės kortelės e. parašas
190	C2.3. R3–I8	T	Į naująją mobiliąją platformą integruotos skaitmeninės e. viešosios paslaugos
199	C2.3. R3-I14	M	E. sąskaitų faktūrų ir internetinės PVM apskaitos sistema
210	C2.4. R4	T	90 valstybės valdomų įmonių, kurios nėra ypač svarbios Kroatijos Respublikai ir kurias valdo CERP, pardavimas
212	C2.4. R5	M	Sukurti valstybės turto portfelio mažinimo ir greitesnio bei veiksmingo nepanaudoto valdžios sektoriaus turto aktyvavimo IT sistemą ir metodiką
224	C2.5. R1–I1	M	Visi nauji pirmosios ir antrosios instancijos teismų sprendimai, kuriais užbaigiamas procesas, nuasmeninami ir skelbiami portale.
226	C2.5. R1–I3	M	Atnaujinta eSpis sistema su naujomis funkcijomis ir nauja architektūra, integruota į Bendrų paslaugų centrą (CDU)
238	C2.6. R1	T	Sumažinti vidutinę teismo bylų dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo trukmę
240	C2.6. R1–I2	M	Valstybės tarnautojų etikos infrastruktūros valdymo informacinės sistemos sukūrimas
252	C2.8. R2	T	Stiprinti priežiūrą rengiant reguliarius Tarpinstitucinės priežiūros darbo grupės posėdžius
261	C2.9. R2	T	Vidutinio apeliacinių skundų ir sprendimų nagrinėjimo laiko sutrumpinimas
277	C3.2. R1–I1	T	Universitetų arba mokslinių tyrimų institutų, pasirašiusių programų susitarimus, dalis
288	C4.1. R2	M	Darbo rinkos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
289	C4.1. R2	M	Geresnė paramos pažeidžiamoms grupėms kokybė
295	C4.1. R4	T	2024 m. padidinti minimaliojo darbo užmokesčio ir vidutinio bruto darbo užmokesčio santykį iki 50 %.
296	C4.1. R4	T	Laikinųjų sutarčių dalies sumažinimas iki 17 %
299	C4.2. R1	T	Ne mažiau kaip 10 % padidinti bendras pensines pajamas asmenims, gaunantiems iš naujo nustatytos formos maitintojo netekimo pensiją
301	C4.2. R1	T	Minimalios pensijos padidinimas 3 proc.
305	C4.3. R1	M	Norminės taisyklės dėl funkciškai integruotų socialinių išmokų priėmimas
308	C4.3. R1–I2	M	Skaitmeninis informacijos apie socialinės apsaugos išmokas prieinamumas nacionaliniu lygmeniu
314	C4.3. R3-I1	T	Žmogiškųjų gebėjimų teikti bendruomenines paslaugas stiprinimas
378	C1.3. R2-I1	M	Reglamento dėl sąvartynų mokesčio įsigaliojimas
408	C7.1 R1–I2	M	Kroatijos vandenilio strategijos iki 2050 m. rengimo ir įgyvendinimo plano tyrimas
		Įmokos suma	699 096 086 EUR

8.Aštuntoji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė
78	C1.3. R1–I3	T	Atgaivinti vandentakiai
119	C1.4. R5–I2	T	Visiškai autonominių ir elektrinių transporto priemonių prototipų tikrinimas ir atitinkami bandymai
133	C1.5. R2-I2	T	Žemės ūkio paskirties žemės stebėsenos operacinės informacinės sistemos atnaujinimas ir 90 nuolatinių stočių žemės ūkio paskirties žemės būklei stebėti įsteigimas
175	C2.2. R4-I1	M	Savanoriškų funkcinių ir realių jungčių rėmimo mechanizmas ir visapusiškos paramos sistemos, skirtos funkciniam ir veiksmingam riedmenų vienetų sujungimui, sukūrimas
239	C2.6. R1–I1	M	Nacionalinės informacinės kampanijos prieš korupciją poveikio vertinimas
242	C2.6. R1–I4	T	Policijos nacionalinio kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro (PN USKOK) 4 regioninių centrų atnaujinimas
282	C3.2. R2-I1	T	Dotacijos, skiriamos pagal programavimo sistemą, siekiant didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos / IRT sričių absolventų prieinamumą bei įsidarbinimo galimybes ir gerinti jų judumą nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo tikslais
290	C4.1. R2	T	Geresnė paramos ne mažiau kaip 5 000 pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų kokybė
298	C4.2. R1	M	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Privalomųjų pensijų fondų įstatymas, priėmimas.
339	C5.1. R4-I1	T	Centralizuotas parenterinių preparatų valdymas 8 ligoninėse
342	C5.1. R4–I4	T	Vaistų stygiaus stebėsenos sistema, grindžiama blokų grandinės technologija
365	C6.1. R4	M	Seisminių duomenų integravimas
406	C7.1 R1	M	Teisės aktų, kuriais nustatoma nauja pasigamintos energijos vartojimo sistema, įsigaliojimas
		Įmokos suma	20 095 476 EUR

9.Devintoji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė

11	C1.1.1. R1–I2	T	Naujajame ir (arba) penktajame veiksmų plane nustatytų antrojo priemonių rinkinio, kuriuo siekiama toliau mažinti verslininkams tenkančią administracinę naštą, įgyvendinimas
15	C1.1.1. R4-I1	T	Lėšų skyrimas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms investicijoms į aplinką tausojančią veiklą
17	C1.1.1. R4-I2	T	Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteiktos paskolos ir (arba) palūkanų normos subsidijos
18	C1.1.1. R4-I2	T	Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteiktos paskolos ir (arba) palūkanų normos subsidijos
20	C1.1.1. R4-I3	T	Vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir didelėms įmonėms skirtų projektų, kuriems suteikta pagalba, skaičius
22	C1.1.1. R4–I4	T	Viešojo sektoriaus projektams suteikti kreditai
24	C1.1.1. R5–I1	T	Investicijos į nuosavybės ir kvazinuosavo kapitalo priemones
26	C1.1.1. R6-I1	T	Investicijos į kultūros ir kūrybos sektorių pertvarką ir konkurencingumą
27	C1.1.1. R6-I2	M	Faktų tikrinimo sistemos sukūrimas
29	C1.1.2. R2-I2	T	Parama MVĮ valdymo pajėgumams gerinti
31	C1.1.2. R2-I4	T	remti startuolių augimą sukuriant programą „Accelerator“.
33	C1.1.2. R3-I2	T	Parama dotacijomis čekių forma
34	C1.1.2. R3-I3	T	Dotacijos Kroatijos MVĮ skaitmeninei transformacijai
44	C1.2. R1–I1	M	Nustatyti modernizuoti aukštos įtampos (220/110 kV) tinklo ir povandeniniai skirstomojo tinklo kabeliai
48	C1.2. R1–I2	M	Viešai paskelbti centralizuoto šilumos tiekimo geoterminio potencialo rezultatai
51	C7.1 R1–I1 kategorijos vairuotojo pažymėjimai	M	Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių projekto finansavimas
52	C7.1 R1–I1 kategorijos vairuotojo pažymėjimai	M	Paskelbtas viešasis konkursas dėl papildomų vandenilio pajėgumų
54	C7.1 R1–I1 kategorijos vairuotojo pažymėjimai	M	Anglies geologinio saugojimo tyrimai
65	C1.3. R1–I1	T	Pastatyti arba modernizuoti nuotekų valymo įrenginiai
66	C1.3. R1–I1	T	Nutiesti arba rekonstruoti viešieji kanalizacijos tinklai
72	C1.3. R1–I2	T	Sukurtas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas
79	C1.3. R1–I3	T	Pastatytos nuo potvynių apsaugančios konstrukcijos
86	C1.3. R2-I1	T	Pastatyti rūšiavimo įrenginiai
87	C1.3. R2-I1	T	Pastatyti įrenginiai atskirai surenkamoms biologinėms atliekoms apdoroti
88	C1.3. R2-I1	T	Funkcinė stacionariųjų ir (arba) mobiliųjų atliekų rūšiavimo vieta
90	C1.3. R2-I2	T	Sąvartynų valymas
95	C1.4. R1–I3	M	Nacionalinės kelių transporto elektroninio saugojimo ir keitimosi duomenimis sistemos (NSCP) sukūrimas
97	C1.4. R1–I5	M	Pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsenos sistemos (e. ADR) sukūrimas
104	C1.4. R2-I3	T	Penkios pašalintos kliūtys ruožuose, kuriuose šiuo metu ribojamas važiavimo greitis iki 60 km/h
107	C1.4. R2-I6	T	Pagaminti du baterinių traukinių prototipai
108	C1.4. R2-I7	M	HŽ keleivinio transporto IT sistemų modernizavimas
112	C1.4. R3-I1	T	Naujas keleivių terminalas Splito miesto uoste
116	C7.1. I4	M	70 alternatyviaisiais degalais (elektra ir (arba) vandeniliu) varomų autobusų
117	C1.4. R4-I2	T	30 naujų tramvajų, skirtų viešajam transportui
122	C1.4. R5–I2	M	Naujos visiškai autonominių ir elektra varomų transporto priemonių, pritaikytų neįgalių keleivių poreikiams, miesto transporto paslaugos ir specializuota infrastruktūra
123	C1.4. R5–I2	T	50 000 nemokamų čekių kelionėms visiškai autonominėmis transporto priemonėmis neįgaliesiems ir (arba) asmenims, kuriems sunku naudotis kitomis viešojo transporto priemonėmis
124	C1.4. R5–I3	T	2 000 alternatyviaisiais degalais (elektra ir (arba) vandeniliu) varomų kelių transporto priemonių
128	C1.5. R1–I1	T	Pastatyti bent du logistikos paskirstymo centrai
129	C1.5. R1–I2	T	Gamintojų organizacijų mokymas
130	C1.5. R1–I2	M	Vaisių ir daržovių ženklinimo sistema
136	C1.5. R3-I2	M	Pažangiojo žemės ūkio platformos sukūrimas
145	C1.6. R1–I1	M	Viešosios turizmo infrastruktūros statybos ir pritaikymo projektų, kuriems skirtos dotacijos, užbaigimas
147	C1.6. R1–I2	M	Investicijų, kuriomis siekiama stiprinti tvarumą ir skatinti turizmo verslininkų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, projektų, kuriems skirtos dotacijos, užbaigimas
149	C1.6. R1–I3	T	Išsilavinę asmenys su turizmu susijusiose švietimo programose
152	C2.1. R1	T	Tiesioginį poveikį piliečiams darančios administracinės naštos mažinimas skaitmeninant ir supaprastinant procedūras
153	C2.1. R1–I1	T	Visų veiklos procesų kartografavimo skaitmeninimas strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio vertinimo srityje
162	C2.1. R2-I1	T	Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos projektų techninės dokumentacijos rengimas
172	C2.2. R3-I1	T	60 viešai prieinamų išsaugojimo bazių sudėtingiausiems didelės paminklinės vertės kultūriniams ir istoriniams objektams sukūrimas
173	C2.2. R3-I2	T	600 dokumentų kūrėjų naudojasi archyvų informacine sistema
180	C2.3. R3-I1	T	Bendrų paslaugų centro naudotojų skaičiaus padidėjimas
186	C2.3. R3–I6	M	Atnaujintas valstybės informacinės infrastruktūros (DII) tinklas
187	C2.3. R3–I6	T	Nauji valstybės informacinės infrastruktūros tinklo (DII) naudotojai
188	C2.3. R3–I7	M	Skaitmeniniai erdviniai planai
189	C2.3. R3–I7	M	Erdvinių planų informacinės sistemos atnaujinimas
193	C2.3. R3-I10	M	Bendros Europos strategijos skaitmeninimo tobulinimas
194	C2.3. R3-I11	M	Atnaujinta Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) IT sistema
196	C2.3. R3–I12	M	Kroatijos pensijų draudimo instituto (HZMO) skaitmeninis archyvas
197	C2.3. R3–I13	M	Atnaujinta mokesčių administravimo informacinė sistema
200	C2.3. R3-I15	T	Turizmo IT sistemos priemonės
201	C2.3. R3–I16	T	Nauji sporto IT sistemos taikomųjų programų moduliai
449	C2.3. R3-I18	M	Kroatijos ir BĮ „EuroHPC“ susitarimo dėl įnašo pasirašymas ir savanoriško įnašo išmokėjimas BĮ „EuroHPC“
204	C2.3. R4-I1	M	Plačiajuosčio ryšio prieiga namų ūkiams baltosiose NKP zonose
206	C2.3. R4-I2	T	Prieiga prie 5G ryšio
209	C2.4. R3	T	Atsakingų ministerijų ir centrinių koordinavimo padalinių mokymas, susijęs su bendrojo valdymo veikla
211	C2.4. R4	T	20 valstybės valdomų įmonių, priklausančių CERP portfeliui, pardavimo realizavimas
213	C2.4. R5	T	Valstybės nekilnojamojo turto pardavimas
221	C2.5. R1	T	Bylinėjimosi ir komercinių bylų trukmės sutrumpinimas
222	C2.5. R1	T	Bendro visų neišnagrinėtų bylų skaičiaus sumažinimas
225	C2.5. R1–I2	T	60 proc. žemės registravimo ir kadastrinių duomenų integruota
227	C2.5. R1–I4	T	Zagrebo Teisingumo aikštės garažo statyba
230	C2.5. R1–I6	M	Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūros atnaujinimas teisminėse institucijose
237	C2.6. R1	M	IT platformos, skirtos nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimui stebėti, sukūrimas
245	C2.6. R3	M	2021–2022 m. kovos su korupcija programos įgyvendinimo poveikio vietos valdžios ir regioninės valdžios vienetų įmonėms, kuriose jos turi daugumą akcijų, vertinimas
264	C2.9. R3	T	Mokymas apie inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus
269	C3.1. R1	T	Dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros veikloje
270	C3.1. R1–I1	T	Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose pastatytų vietų skaičius
271	C3.1. R1–I2	T	Pastatytų arba rekonstruotų pradinių mokyklų klasių skaičius
274	C3.1. R2-I1	T	Viešosioms aukštojo mokslo įstaigoms teikiama skaitmeninė infrastruktūra ir įranga
278	C3.2. R1–I1	T	Mokslo organizacijų, pasirašiusių naujus programų susitarimus, užbaigti mokslinių tyrimų projektai žaliojoje srityje
279	C3.2. R1–I1	T	Mokslinių tyrimų projektams skiriamas finansavimas pagal mokslinių tyrimų organizacijų vidaus kvietimus teikti paraiškas
280	C3.2. R1–I1	T	Aukštojo mokslo institucijų ir mokslo institutų reorganizavimas
283	C3.2. R2-I2	T	Taikomųjų ir tikslinių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektai
285	C3.2. R3-I1	T	Dotacijos, skiriamos pagal bandomąją programą, kuria remiamas reformuotos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, taikomosios veiklos ir taikomosios veiklos sistemos kūrimas.
287	C4.1. R1	T	Naujų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių naudos gavėjų skaičius
292	C4.1. R3-I1	T	Mokymosi kuponų naudojimas
300	C4.2. R1	M	Pensijų draudimo įstatymo pakeitimų priėmimas
304	C4.3. R1	T	Garantuotos minimalios išmokos ir nacionalinės kompensacijos vyresnio amžiaus asmenims gavėjai
307	C4.3. R1–I1	T	Vietos valdžios vienetų prieiga prie duomenų apie socialines išmokas kiekvienam atskiram gavėjui
310	C4.3. R2-I1	T	Socialinės mentorystės specialistų įdarbinimas
317	C4.3. R3–I4	T	Pagyvenusių žmonių institucinės globos, globos namuose ir bendruomeninės globos centrų statyba
324	C5.1. R1–I5	T	Centrinis operacinio bloko pastatas kartu su Varaždino bendrosios ligoninės turiniu
328	C5.1. R1–I9	M	Zagrebo klinikinės ligoninės centro (KBC) plėtros projektas
329	C5.1. R2	M	Sveikatos priežiūros kokybės gerinimas ir derinimas rengiant klinikines e. gaires
331	C5.1. R2-I1	T	Onkologinės radioterapijos kokybės gerinimas
332	C5.1. R2-I2	T	Bendra IT platforma onkologiniams pacientams stebėti
334	C5.1. R3-I1	T	Pirminio pagrindinio sveikatos priežiūros lygio specializuotas medicininis mokymas
335	C5.1. R3-I2	T	Slaugos specialistų rengimo bakalauras skubios medicinos srityje
340	C5.1. R4-I2	T	Kietųjų vaistų vienetų terapijos sistema 40 Kroatijos ligoninių
341	C5.1. R4-I3	T	Vaistų stebėsena ligoninės sistemoje nuo vaistinės iki paciento
344	C5.1. R4–I5	T	Ne ligoninėje gydomų lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo rezultatų stebėsena viešosiose vaistinėse
354	C6.1. R1–I1	T	Daugiabučių pastatų energinė renovacija
355	C6.1. R1–I1	T	Energinė viešųjų pastatų renovacija
358	C6.1. R1–I3	T	Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinė renovacija
360	C6.1. R2	M	Mokymo atestavimas
364	C6.1. R3	T	Užbaigtas viešojo sektoriaus darbuotojų mokymas teikti vieno langelio principu grindžiamas paslaugas
367	C6.1. R4-I1	M	Seismologinių tyrimų darbuotojų mokymas
370	C6.1. R5	T	Bandomojo projekto, nustatyto pagal žaliąsias miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas
376	C1.2 R1-I1	T	Įdiegtų pažangiųjų skaitiklių skaičius
377	C1.2 R1-I1	M	Nauja energijos akumuliatorių talpa
380	C1.3. R2-I1	T	Biologinių atliekų apdorojimo įranga
381	C1.3. R2-I1	T	Atliekų perpylimo stočių statyba
396	C3.1. R1–I3	T	Atnaujintų arba pastatytų vidurinio ugdymo klasių skaičius
401	C6.1. R2	M	Dalyvavimas naujame siūlomame magistrantūros studijų modulyje
413	C7.1 R1–I3 kategorijos vairuotojo pažymėjimai	T	Atlikti geoterminio gręžimo darbai
414	C7.1 I1	M	103 alternatyviaisiais degalais (elektra ir (arba) vandeniliu) varomi autobusai
415	C7.1 I1	T	Vienas vandenilio energijos įrenginys elektriniams lokomotyvams varyti, įrengtas atskirame vagone (HERMES)
429	C7.2 R1	T	Surengti dalyvaujamieji praktiniai seminarai
430	C7.2 R2	T	Žaliųjų miestų atnaujinimo strategijų priėmimas
431	C7.2 R2	T	Bandomųjų projektų, nustatytų pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas
442	C2.4 R2	M	Valstybės valdomų įmonių nuosavybės politika
444	C1.1.1. R4–I5	M	Investicijų politika, skirta strateginėms skaitmeninėms investicijoms ir strateginėms žaliosioms investicijoms
445	C1.1.1. R4–I5	M	Nuosavo kapitalo injekcija strateginėms skaitmeninėms investicijoms ir strateginėms žaliosioms investicijoms
448	C7.2 I3	T	Žemės drebėjimų nuniokotų viešųjų pastatų energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo
		Įmokos suma	1 015 269 647 EUR

2. Paskola

3 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalys išdėstomos taip:

1.Pirmoji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė
55	C7.1 R1–I5 kategorijos	M	Priimtas biodegalų gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje planas
405	C6.1 R1–I4 kategorijos vairuotojo pažymėjimai	M	Kultūros vertybės statusą turinčių pastatų energinės renovacijos gairės
421	C7.1 I3	M	Sutartis dėl SGD terminalo Krko saloje plėtros įrangos
423	C7.1 I3	M	Dujotiekio Zlobinas–Bosiljevas plėtros darbų sutartis
		Įmokos suma	303 868 355 EUR

2.Antroji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė
382	C1.3. R3	M	Nacionalinio vandens nuostolių mažinimo veiksmų plano priėmimas
385	C1.3. R3	M	Reglamento dėl Vandens paslaugų tarybos įsigaliojimas
393	C2.2 R5	M	Įstatymų, kuriais reglamentuojami nauji darbo užmokesčio modeliai ir centralizuota atrankos sistema civilinėse ir viešosiose tarnybose, įsigaliojimas
425	C7.1 I3	M	Dujotiekio Bosiljevas–Sisakas–Kozaracas plėtros vamzdžių pirkimo konkursas
427	C7.1 I3	M	Konkursas dėl vamzdynų, skirtų Kroatijos–Slovėnijos jungiamosios linijos Lučko–Zabok ruožui išplėsti, pirkimo
438	C7.2 I2	T	Pasirašytos sutartys dėl žemės drebėjimų nuniokotų daugiabučių pastatų energinės renovacijos
		Įmokos suma	455 802 533 EUR

3.Trečioji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė
154	C2.1. R1–I2	T	Mokymo moduliai, skirti strateginiam planavimui ir reguliavimo poveikio vertinimui nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis
315	C4.3. R3-I2	T	Bendra informacinė sistema (SocSkrb informacinė sistema)
373	C1.1.1.R5	M	Kroatijos kapitalo rinkos plėtros strateginės programos ir prie jos pridedamo veiksmų plano priėmimas
383	C1.3. R3	M	Įsteigta nacionalinė vandens nuostolių stebėsenos institucija
386	C1.3. R3	T	Vandens paslaugų tarybos gebėjimų stiprinimas
402	C6.1. R7	M	Pasirašyti susitarimai dėl bandomojo projekto įgyvendinimo
		Įmokos suma	531 769 622 EUR

4.Ketvirtoji paramos dalis (paskolų parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė
320	C5.1. R1–I1	T	Galimybė gauti vaistinės priežiūros paslaugas ir vaistus
375	C1.1.1. R7	M	Pirmojo veiksmų plano tvaraus finansavimo tikslams remti priėmimas
424	C7.1 I3	T	Išplėsto dujotiekio Zlobinas–Bosiljevas statyba
433	C7.2 R4	M	Darbuotojų iš trečiųjų šalių švietimo programa
		Įmokos suma	822 976 794 EUR

5.Penktoji dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė	Vardas, pavardė

93	C1.4. R1–I1	M	Nauja elektroninė kelių rinkliavos sistema
155	C2.1. R1–I2	T	Mokymo dienos pareigūnams, susijusiems su strateginio planavimo ir reglamentavimo poveikio įgyvendinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis sistema
321	C5.1. R1–I2	T	Mobiliųjų ambulatorinių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas
384	C1.3. R3	T	Vandens ūkio subjektų vandens nuostolių mažinimo veiksmų planų priėmimas
388	C1.3. R3	T	Pastatyti arba modernizuoti nuotekų valymo įrenginiai
389	C1.3. R3	T	Nutiesti arba rekonstruoti viešieji kanalizacijos tinklai
391	C1.3. R3-I2	T	Sukurtas arba rekonstruotas viešasis vandens tiekimo tinklas
394	C2.3 R3–I17	M	Gyventojų, šeimos ir namų ūkių registro įsteigimo įstatymas (SOK)
397	C3.1. R1–I4	T	Pastatytų arba rekonstruotų pradinių mokyklų klasių skaičius
322	C5.1. R1–I3	T	Naujas pastatas infekcinių ligų klinikos komplekse Dr. Fran Mihaljević
356	C7.2 I2	T	Žemės drebėjimų nuniokotų daugiabučių pastatų energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo
357	C7.2 I2	T	Žemės drebėjimų nuniokotų viešųjų pastatų energinė renovacija ir renovacija po žemės drebėjimo
403	C6.1. R7	T	Baigtas bandomasis projektas
404	C6.1. R7	M	Nacionalinės gairės dėl pastatų, turinčių kultūros vertybės statusą, statybos atliekų žiedinio naudojimo
418	C7.1 R1–I4 kategorijos	M	Elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra
419	C7.1 R1–I6	T	Elektros transformatorių keitimas
420	C7.1 R1–I6	T	Pastočių rekonstrukcija
422	C7.1 I3	T	Veikiančio SGD terminalo Krko saloje plėtra
426	C7.1 I3	T	Dujotiekio Bosiljevas–Sisakas–Kozarakas tiesimas
428	C7.1 I3	T	Jungiamosios linijos Lučko–Zabok (Kroatija)–Slovėnija tiesimas
432	C7.2 R3	T	Bandomųjų projektų, nustatytų pagal žaliųjų miestų atnaujinimo strategijas, užbaigimas
435	C7.2 I1	T	Daugiabučių pastatų energinė renovacija
436	C7.2 I1	T	Energinė viešųjų pastatų renovacija
437	C7.2 I1	T	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas viešuosiuose pastatuose
439	C7.2 I2	T	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų įrengimas nuo žemės drebėjimų nukentėjusiuose viešuosiuose pastatuose
440	C1.3 R3-I3	T	Pastatytos nuo potvynių apsaugančios konstrukcijos
441	C1.3 R3-I3	T	Atgaivinti vandentakiai
443	C2.5. R1–I7	T	Naujai pastatytas pastatas Zagrebo Teisingumo aikštėje
446	C1.1.1. R4–I6	M	Investicijų politika strateginėms investicijoms į gynybą ir saugumą
447	C1.1.1. R4–I6	M	Nuosavo kapitalo injekcija strateginėms investicijoms į gynybą ir saugumą
		Įmokos suma	2 060 436 258 EUR

3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi laikantis šios tvarkos:

Sukuriama daugiapakopio valdymo, stebėsenos ir įgyvendinimo struktūra, kurioje kiekvienam lygmeniui nustatomos specialios užduotys ir pareigos, kaip išdėstyta toliau:

a) Valdančioji taryba, kuriai pirmininkauja ministras pirmininkas, atsakinga už politinį vadovavimą ir plano įgyvendinimo stebėseną.

b) Įgyvendinimo komitetas, kurį sudaro Ministro Pirmininko kabineto, koordinavimo įstaigos, įgyvendinančiųjų įstaigų, audito institucijos, įstaigos, atsakingos už mokėjimo prašymų siuntimą, ir Regioninės plėtros ir ES fondų ministerijos atstovai, atsakingi už bendrą plano stebėseną ir įgyvendinimą, taip pat suderinamumo su kitais ES fondais užtikrinimą.

c) Centrinė koordinavimo įstaiga, įsteigta prie Finansų ministerijos (Makroekonominės analizės direktoratas), kuriai pavesta koordinuoti veiklą ir stebėti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant aktyvią priemonių įgyvendinimo pažangos stebėseną remiantis kiekvienam komponentui nustatytomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis.

d) Audito institucija, Europos Sąjungos programų įgyvendinimo sistemos audito agentūra, įgaliota atlikti auditus pagal Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

e) įstaiga, atsakinga už mokėjimo prašymų siuntimą, Nacionalinis fondas prie Finansų ministerijos, atsakingas už mokėjimo prašymų ir valdymo deklaracijų rengimą ir teikimą.

f) įgyvendinančiosios institucijos ir agentūros, atsakingos už kiekvienos konkrečios priemonės įgyvendinimą ir projektų pažangos stebėseną.

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodyta, kad yra nustatytos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad įgyvendinant priemones būtų laikomasi taikytinos Sąjungos ir nacionalinės teisės. Be to, šios procedūros turi būti taikomos siekiant pašalinti visus rimtus pažeidimus (sukčiavimą, korupciją, interesų konfliktus) ir dvigubą finansavimą, sudarant sąlygas kontrolę ir auditą įgyvendinti atitinkamos ministerijos lygmeniu. Siekiant užtikrinti, kad būtų teikiami patikimi duomenys, už kiekvieną komponentą atsakingos vykdomosios institucijos atlieka administracines patikras ir patikras vietoje. Koordinavimo įstaiga, bendradarbiaudama su nacionaliniu fondu, reguliariai tikrina duomenų teisingumą ir tikslumą. Be to, audito institucija atliks antrojo lygmens kontrolę, grindžiamą pusmečio ciklu, įskaitant sistemų auditus ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo auditus.

2.Visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų suteikimo Komisijai tvarka

Kad Komisijai būtų suteikta visapusiška prieiga prie pagrindinių atitinkamų duomenų, Kroatija taiko šią tvarką:

Centrinė koordinavimo įstaiga yra atsakinga už bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą, koordinavimo su kitomis atitinkamomis šalies institucijomis užtikrinimą (įskaitant kitų ES lėšų naudojimo nuoseklumo užtikrinimą), tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo pažangos stebėseną ir visų būtinų ataskaitų teikimą.

Vykdydama savo pareigas koordinavimo įstaiga remiasi Europos struktūrinių ir investicijų fondų stebėsenai naudojama IT sistema „eFondovi“, kuri turi būti patobulinta funkcijomis, sukurtomis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano kokybinių ir kiekybinių rodiklių ataskaitoms teikti. IT sistema sudaro sąlygas iš projektų naudos gavėjų rinkti informaciją apie susitarimų dėl dotacijų įgyvendinimo pažangą. Įgyvendinančiosios institucijos atsako už surinktų duomenų tikslumą ir išsamumą. Koordinavimo įstaiga, bendradarbiaudama su nacionaliniu fondu, reguliariai tikrina duomenų teisingumą ir tikslumą.

Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, užbaigusi šio priedo 2.1 skirsnyje nurodytas atitinkamas sutartas tarpines ir siektinas reikšmes, Kroatija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą. Kroatija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

Choose the experimental features you want to try