EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2026 02 11

COM(2026) 81 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Dronų saugumo ir apsaugos nuo dronų užtikrinimo veiksmų planas

1.Įvadas

Ore, jūroje ar sausumoje naudojami dronai tapo neatskiriama šiuolaikinės ekonomikos ir visuomenės gyvenimo dalimi. Šie bepiločiai, automatizuoti ir vis labiau dirbtiniu intelektu grindžiami įrenginiai duoda apčiuopiamą ekonominę naudą įvairiuose, pavyzdžiui, statybos, energetikos, transporto, žemės ūkio, reagavimo į ekstremaliąsias situacijas ir logistikos, sektoriuose. Nuo 2019 m. oro dronų (bepiločių orlaivių) naudojimas Europos Sąjungoje yra reglamentuojamas suderinta reglamentavimo sistema. Dronai, didėjant jų svarbai sekimo ir žvalgybos srityse, taip pat tapo labai svarbiu Europos saugumo elementu. Žvelgiant iš Europos pramonės perspektyvos, prognozuojama, kad vien komercinių oro dronų rinkos segmento vertė iki 2030 m. pasieks apie 14,5 mlrd. EUR, o iki 2033 m. gali perkopti 50 mlrd. EUR. 

Tačiau pastarojo meto incidentai, per kuriuos dronai naudoti kenkėjiškai ar neatsakingai, rodo, kad Sąjungai kyla vis opesnių saugumo iššūkių. Dronais pažeidinėjama valstybių narių oro erdvė, jie trikdo oro uostų veikimą ir pavojingai priartėja prie civilinių orlaivių – tai atskleidžia silpnąsias mūsų saugumo architektūros, be kita ko, aviacijos saugos, vietas. Šių incidentų poveikis iš tiesų juntamas anaiptol ne vien oro erdvėje – jie neigiamai paveikia ir ypatingos svarbos infrastruktūros, išorės sienų, uostų, transporto mazgų ir viešųjų erdvių, įskaitant tankiai apgyvendintas vietoves, apsaugą, taip pat jūrų ir energetinį saugumą. Būtent energetikos sektoriuje dronai naudojami siekiant sutrikdyti elektrinių, vėjo ir saulės energijos įrenginių, centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir energijos transportavimo arterijų veikimą, taigi jie gali pakirsti tiekimo tęstinumą ir ekonominį atsparumą. Neidentifikuotų ir į nurodymus nereaguojančių dronų skrydžiai virš teritorijų didina įtampą saugumo srityje ir yra tarsi signalinė priemonė, kuria išbandoma Sąjungos parengtis ir jos gebėjimas reaguoti bei imtis atsakomųjų veiksmų.

Už šių grėsmių ir iššūkių saugumui slypi įvairūs veikėjai – priešiški valstybiniai ir su valstybėmis susiję subjektai, teroristinės organizacijos, organizuotos nusikalstamos grupės ir asmenys. Jų veiksmai yra nevienodo lygio – nuo nusikalstamo ar aplaidaus elgesio iki hibridinių operacijų ir karinio pobūdžio veiklos. Jie sąmoningai trina ribas tarp civilinės ir karinės sričių. Be to, jie išnaudoja vidaus rinkos ir bendros infrastruktūros tarpvalstybiškumą, todėl grėsmė vienai valstybei narei neabejotinai yra grėsmė ir visai Sąjungai.

Taigi, nors už ypatingos svarbos infrastruktūros, išorės sienų ir viešųjų erdvių apsaugą ir už aviacijos bei jūrų saugumo užtikrinimą ir toliau atsako visų pirma valstybės narės, atsižvelgiant į tai, kad su dronais susiję incidentai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir daro didelį poveikį, būtina geriau koordinuoti veiksmus, bendrai rengtis ir solidarizuotis ES lygmeniu. Kad atsakas būtų veiksmingas, reikia laikytis visapusiško ir suderinto tikslinio požiūrio, jungiančio civilinius ir karinius aspektus. Šiuo veiksmų planu reaguojama į valstybių narių 1 ir Europos Parlamento 2 raginimus suformuoti vieningą požiūrį į tai, kaip kovoti su grėsmėmis, kurias kelia kenkėjiškas dronų naudojimas. Plano paskirtis – koordinuotais veiksmais remti valstybes nares ir papildyti nacionalines priemones, taip tvirčiau užtikrinant nuoseklų ir veiksmingą atsaką.

Šiuo veiksmų planu, visapusiškai atsižvelgiant į atitinkamas kompetencijos sritis ir kartu vengiant susiskaidymo, užtikrinamas nuoseklus visus valdžios lygmenis apimantis požiūris. Daugiausia dėmesio plane skiriama civilinio vidaus saugumo sričiai, kurioje tebėra didelių trūkumų ir spragų. Šiuo veiksmų planu, kuris aprėpia visą su dronais susijusių grėsmių kontinuumą – nuo netyčinių ar aplaidumo nulemtų incidentų prevencijos iki grėsmių ES vidaus saugumui ir hibridinių grėsmių, papildomas ir remiamas gynybos srityje atliekamas darbas. Juo nustatomi prioritetiniai civilinės srities veiksmai, kuriais siekiama gerinti prevenciją, aptikimą ir reagavimą ir pagal poreikį stiprinti civilinės ir karinės sričių sinergiją. Juo taip pat stiprinama Europos gynybos parengtis, o tai dera su darbu, kurį ES ir valstybės narės atlieka keliomis su Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairėmis susijusiomis kryptimis.

Dronų naudojimo saugumo didinimas ir apsauga nuo kenkėjiško jų naudojimo – būtinos pasitikėjimo, visuomenės pritarimo ir teisėto dronų naudojimo dideliu mastu sąlygos. Todėl šiuo veiksmų planu taip pat skatinamas konstruktyvus su dronais susijęs darbas. Plane numatytas saugumo didinimas padės plėtoti konkurencingą Europos dronų rinką ir taip atvers inovacijų, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių visuose sektoriuose.

Šis veiksmų planas turi būti regimas platesniame Komisijos pasiūlytų iniciatyvų, kurių tikslas – stiprinti ES parengtį ir įtvirtinti jos vidaus saugumo bei gynybos prioritetus, kontekste. Atsižvelgiant į gresiančius saugumo iššūkius, veiksmų plane susitelkiama į artimiausiu metu galimus įgyvendinti veiksmus, tačiau numatoma ir ilgesnio laikotarpio pasirengimo priemonių. Nors naujausios grėsmės yra susijusios su oro dronais, veiksmų planas taip pat apima antžeminius, jūrų antvandeninius ir povandeninius dronus bei susijusius antidroninius pajėgumus, taip pat meteorologinius oro balionus, naudojamus prieš kai kurias valstybes nares. Šis veiksmų planas grindžiamas 2023 m. Komunikatu dėl kovos su galimomis bepiločių orlaivių sistemų keliamomis grėsmėmis 3 ir atstoja to komunikato laikotarpio vidurio peržiūrą, taip pat ES dronų strategija 2.0 4 , kuria nustatomi bendri konkurencingos ir saugios Europos dronų ekosistemos kūrimo politikos pagrindai.

2.Pasirengimas: ES atsparumo didinimas

Veiksmų plane daug dėmesio skiriama atsparumo didinimui ir parengties stiprinimui. Šie dalykai, pirma, priklauso nuo Europos gebėjimo išlikti dronų ir antidroninių sistemų technologinės raidos priešakyje, taip pat nuo pajėgumo intensyvinti pramoninę gamybą. Antra, tam reikia aktyviau kovoti su kenkėjišku dronų naudojimu, užtikrinant, kad dronai į oro erdvę ir rinką būtų įleidžiami laikantis saugos ir saugumo principų, taip pat taikyti daugiau atsparumo priemonių ypatingos svarbos infrastruktūrai, išorės sienoms, viešosioms erdvėms ir jūrų sričiai apsaugoti.

2.1. Dronų ir antidroninių sistemų technologinės plėtros ir pramoninės gamybos intensyvinimas

Dronai sparčiai tobulėja: daroma pažanga, susijusi su jų greičiu, įveikiamu nuotoliu, naudinguoju kroviniu, autonomija, spietimusi, DI integracija, pažangiosiomis medžiagomis, miniatiūrizacija ir atsparumu elektroninės kovos priemonėms. Todėl, kad neatsiliktų nuo šių pokyčių, turi būti greitai pritaikomos ir antidroninės sistemos. Siekiant užtikrinti Europos parengtį, būtina remti šių technologijų plėtrą. Tam reikia nacionaliniu ir ES lygmenimis sutelkti pakankamai tiek civilinėms, tiek gynybos reikmėms skirtų viešųjų ir privačiųjų investicijų.

Dronų technologinė plėtra ir antidroninių pajėgumų didinimas yra remiami pagal ES finansavimo programas, visų pirma iš programos „Europos horizontas“ ir Europos gynybos fondo lėšų. Esama ir būtent startuolių bei veiklą plečiančių įmonių augimui remti skirtų programų, tokių kaip Europos inovacijų tarybos (EIC) programa „Accelerator“, ES gynybos inovacijų sistema (EUDIS), skirta gynybos prietaikoms kurti dalyvaujant specialiuose hakatonuose ir naudojantis specialiomis spartinimo priemonėmis, Europos gynybos agentūroje (EGA) veikiantis ES gynybos inovacijų centras, taip pat iniciatyva „BraveTech EU“, suteikianti galimybę remtis mūšio lauke išbandytomis Ukrainos inovacijomis. Inovacijoms remti ir gamybai intensyvinti turėtų būti pritraukiama ir privačiųjų lėšų.

Tačiau, siekiant išvengti dubliavimosi, sumažinti lėšų išsibarstymą ir kuo labiau padidinti su aiškiais prioritetais susijusį poveikį, būtina skubiai didinti įvairių ES priemonių, įskaitant sanglaudos fondus, ir nacionalinių investicijų darnumą ir poveikį. Tuo tikslu Komisija siūlo naują suderintą dronų ir antidroninių sistemų technologinės plėtros ir gamybos skatinimo sistemą, grindžiamą penkiais pagrindiniais principais.

Pirma, ES turi sutelkti savo investicijas į tai, kas tikrai svarbu. Komisija kartu su valstybėmis narėmis pradės civilinės ir karinės pramonės inventorizacijos procesą, kurio tikslas – nustatyti tinkamus su technologijomis ir pajėgumais susijusius prioritetus. Tai padės pagrįsti investicijas į technologijų kūrimą, jų integravimą į dronus bei antidronines sistemas ir būtiną pramoninės gamybos intensyvinimą. Šiuo tikslu valstybės narės, Komisija (ji, priklausomai nuo atitinkamų atsakomybės sričių, konsultuosis su vyriausiuoju įgaliotiniu) ir įvairūs civilinės ir karinės sričių nacionaliniai ir ES subjektai turės bendradarbiauti ir keistis informacija.

Antra, ES turi naujaip pažvelgti į novatoriškų sprendimų bandymą, kad jie greičiau paliktų laboratorijas ir būtų pradedami diegti. Tuo tikslu, remiantis Komisijos pasiūlymu dėl apribotų bandomųjų reglamentavimo aplinkų 5 , turėtų būti šalinamos visos kliūtys, kad novatoriškas dronų ir antidronines technologijas būtų galima pagal valstybės narės arba Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros(EASA) nustatytą laikiną kontroliuojamą sistemą bandyti specialiai tam skirtose vietovėse. Europos pramonei reikalinga infrastruktūra, leidžianti bandyti ir validuoti antidroninius sprendimus. ES sieks visose valstybėse narėse stiprinti tinklą, kurį sudaro daugiašaliai dronų bandymo ir ekspertinių žinių apie juos centrai, steigiami siekiant bandyti, demonstruoti, validuoti ir pripažinti karines ar dvejopo naudojimo sistemas konkrečioje operacinėje jų aplinkoje, (pavyzdys – Jūros dugno saugumo užtikrinimo eksperimentų centras).

Jungtinio tyrimų centro (JRC) gyvoji kovos su dronais laboratorija bus pertvarkyta į visavertį ES kovos su dronais kompetencijos centrą. Jis veiks sąveikaudamas su ES civilinės ir gynybos sričių dronų bandymo centrų tinklu, kurio bandomasis įgyvendinimo etapas šiuo metu vykdomas bendradarbiaujant su Europos gynybos agentūra. Šis centras reguliariai ir pagal poreikį vykdys didelės antidroninių priemonių bandymo ir validavimo programos veiksmus, kurių pirmieji bus sutelkti į ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą. Komisija taip pat rems pastangas parengti suderintą antidroninių sistemų bandymo metodiką 6 ir pateiks rekomendaciją dėl antidroninėms sistemoms savanoriškai taikytinų eksploatacinių reikalavimų.

Trečia, reikia užtikrinti aiškumą ir saugumą rinkoje, nustatant tikslinius antidroninių sistemų saugos reikalavimus ir sertifikavimo sistemą. Saugos reikalavimų įtraukimas į antidroninių sistemų bandymo ir validavimo procesus padėtų užtikrinti, kad antidroninės priemonės nepakenktų aviacijos saugai. Todėl už aviacijos saugą atsakinga institucija EASA turėtų nustatyti kriterijus, kuriuos turėtų atitikti antidroninės sistemos.

Ketvirta, kad dronų ir antidroninių sistemų gamintojai galėtų plėsti tiek civilinei, tiek karinei rinkai skirtų produktų gamybą, labai svarbu užtikrinti sąveikumą. Jis suteikia lankstumo, padeda užtikrinti veiklos tęstinumą ir skatina veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Remdamasi EASA, Europos gynybos agentūros ir NATO vykdomu darbu, kurio tikslas – suderinti civilinius ir karinius standartus, Komisija, padedama vyriausiojo įgaliotinio, išnagrinės, kaip būtų galima skatinti naudoti tiek civilinėms, tiek karinėms dronų ir antidroninėms technologijoms taikytinus standartus.

Penkta, nepaprastai svarbi masinė dronų ir antidroninių sistemų gamyba. Daugelis ES pramonės subjektų didina pajėgumus įvairiose, be kita ko, povandeninių dronų, srityse. Todėl ES turi investuoti į parengtų naudoti dronų ir antidroninių sistemų masinės gamybos pajėgumų užtikrinimą, ypatingą dėmesį skirdama besikuriančių novatoriškų įmonių poreikiams. Europos Komisija įvertins galimybę tam pasitelkti būsimą pramonės spartinimo aktą ir 4 skirsnyje pristatomą ypatingos svarbos infrastruktūrai skirtą bendro pajėgumų diegimo iniciatyvą. Be to, kaip aprašyta 5 skirsnyje, dronų ir antidroninių sistemų gamybos mastui ES didinti ji pasitelks ir Europos gynybos pramonės programoje numatytus pramonės stiprinimo veiksmus.

Dronų ir antidroninių sistemų gamybos mastas turi būti didindamas bendromis Europos viešojo ir privačiojo sektorių pastangomis. Kad labiau įtrauktų pramonės subjektus, Komisija, remdamasi Dronų aljanso su Ukraina iniciatyva, suburs dronų ir antidroninių sistemų pramonės forumą. Taip bus suformuota didelė pagrindinių didelio poveikio technologijų, tokių kaip lustai, DI, kvantinės, debesijos ir kibernetinės technologijos, ekosistema. Komisija taip pat apsvarstys galimybes sudaryti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kuri padėtų užtaisyti pagrindines technologines spragas, trukdančias kurti ir industrializuoti dronų sistemas, kurios būtų gaminamos ES.

2.2. Didesnis vidaus saugumas ir atsparumas dronams

ES gausėjant neregistruotų dronų, didėja netinkamo jų naudojimo rizika. Be to, dronais gali piktnaudžiauti įvairūs valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, nes net paprasčiausius standartinius modelius galima be didelių pastangų panaudoti prieš strateginį turtą. Tokių veiksmų lengva įtikimai išsiginti, todėl jie yra viena iš realių hibridinių grėsmių – jais galima sukelti sutrikimų ir išnaudoti silpnąsias vietas. Dėl to būtina kai kuriose srityse skubiai sugriežtinti atsparumo reikalavimus.

2.2.1. Dronų įleidimas į oro erdvę ir rinką laikantis saugos ir saugumo principų

Iki 2024 m. pabaigos registruotų dronų naudotojų skaičius ES dronų ekosistemoje perkopė du milijonus, t. y. vos per vienus metus padidėjo apie 20 proc. Kartu sparčiai daugėjo profesionalaus ir rizikingesnio naudojimo atvejų, o tai rodo, kad didėja dronų naudotojų organizacinė branda 7 . Šis spartus profesionalėjimas liudija, kad dronai jau yra nuolatinė (ir auganti) Europos aviacijos dalis, ir kartu išryškina būtinybę didinti pasitikėjimą, saugumą ir atsparumą.

ES jau yra sukūrusi visapusišką su oro dronais susijusią aviacijos sistemą – ja padėtas tvirtas pagrindas saugiai plėtoti šį sparčiai augantį sektorių. Tačiau kintančios grėsmės saugumui ir pastarojo meto incidentai atskleidžia dabartinės sistemos trūkumus. Glaudžiai bendradarbiaudama su EASA, Komisija pasiūlys dronų saugumo dokumentų rinkinį, kurio tikslas – pritaikyti oro dronų sistemą prie šiandienos saugumo realijų ir kartu išlaikyti inovacijoms diegti bei rinkai augti palankias sąlygas. Juo bus iš dalies pakeisti atitinkami įgyvendinimo ir deleguotasis aktai 8 , priimti pagal Reglamentą dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių 9 . Tikslas – griežčiau identifikuoti naudojamus dronus ir didinti tiek jų naudotojų, tiek pilotų atskaitomybę už jų naudojimą, be kita ko, išplėsti registracijos ir identifikavimo reikalavimų aprėptį ir juos taikyti visiems sunkesniems nei 100 g dronams. Taip dronų naudotojų registracija bus tvirčiau susieta su galimybe naudoti dronus ir bus išvengta atvejų, kai naudojami dronai, kurių identifikuoti neįmanoma.

Kartu, norint saugiai didinti teisėto dronų naudojimo mastą, reikia sukurti šiuolaikišką eismo valdymo aplinką. ES jau nustatė suderintą sistemą „U-space“ 10 – joje numatytos skaitmeninės paslaugos, kurių tikslas – padėti dronus naudoti saugiai, automatizuotai ir pritaikomu mastu. Nors ši sistema ir galioja, valstybėse narėse ji tebediegiama nevienodai. Todėl Komisija skatins ir rems aktyvesnį sistemos „U-space“ paslaugų diegimą, atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus ir naudojimo poreikius. Ji taip pat stengsis greičiau su valstybėmis narėmis patobulinti geografinių zonų, kuriose dronų naudojimas yra ribojamas arba jam taikomos sąlygos, nustatymą ir skelbimą skaitmeninėmis priemonėmis 11 . Remdamasi šiuo darbu, Komisija kartu su EASA ir valstybėmis narėmis įvertins technines sąlygas ateityje įdiegti geografinio atribojimo funkcijas, galinčias padėti užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys dronai netyčia nepatektų į jautrias arba didelės rizikos zonas.

Komisija taip pat pateiks su dronais susijusių reglamentavimo supaprastinimo priemonių, kurių tikslas – tam tikram dronų naudojimui 12 taikyti lankstesnes sąlygas, pavyzdžiui, panaikinti būtinybę gauti išankstinį valdžios institucijų pritarimą ir sumažinti susijusią administracinę naštą. Taip pat gali būti nuspręsta išplėsti geoinformuotumo reikalavimų aprėptį ir juos taikyti visiems sunkesniems nei 100 g dronams. 

Kad būtų užtikrintas veiksmingas ir nuoseklus pirmiau nurodytų priemonių įgyvendinimas visoje Sąjungoje, Komisija sieks mobilizuoti atitinkamas ES finansavimo priemones.

Be pirmiau minėtų konkrečių teisėkūros poreikių ir operatyvinių priemonių atsparumui didinti, svarbus saugumo elementas yra užtikrinimas, jog ES rinkai pateikiami dronai atitiktų tinkamus saugumo reikalavimus, kad teisėtai naudojami dronai negalėtų kelti saugumo rizikos ES piliečiams, o piktavališki subjektai negalėtų jų paversti grėsmėmis.

Todėl Komisija pasiūlys kartu su valstybėmis narėmis atlikti Sąjungos masto koordinuotą su dronais ir antidroniniais pajėgumais susijusios saugumo rizikos vertinimą, per kurį būtų įvertinta jų IRT tiekimo grandinėse kylanti rizika. Po to galėtų būti parengtas dronų saugumo ir apsaugos nuo dronų priemonių rinkinys, kuriame būtų pasiūlyta proporcingų saugumo rizikos mažinimo priemonių, visų pirma susijusių su antidroninių sistemų įrengimu šalia ypatingos svarbos infrastruktūros objektų.

2027 m. gruodžio mėn. pradėjus visapusiškai taikyti Kibernetinio atsparumo aktą, didžiajai daugumai ES rinkai pateikiamų dronų bus taikomi privalomi kibernetinio saugumo reikalavimai, o tai skatins kiekvieno gaminio saugumu pasirūpinti jau jį projektuojant. Atsižvelgiant į puslaidininkių svarbą kuriant ir eksploatuojant autonomines sistemas, dronų gamintojai turėtų į savo sistemas integruoti patikimus lustus. Kitaip tariant, lustus, kurie yra saugūs, patikimi ir atsparūs neteisėtoms manipuliacijoms ir kibernetinėms grėsmėms.

Sisteminiu lygmeniu Komisija taip pat sieks sukurti ES patikimo drono ženklą, kurio tikslas – dar labiau didinti pasitikėjimą civiliniais dronais. Šis ženklas būtų grindžiamas nepriklausomos trečiosios šalies atliekamu patikrinimu ir papildomais gaminiams taikomais patikimumo ir atsparumo kriterijais, nesidubliuojančiais su esamų ES kibernetinio saugumo teisės aktų nuostatomis.

Galiausiai, atsižvelgiant į sparčią dronų rinkų raidą ir reaguojant į Europos Parlamento 13 ir valstybių narių 14 raginimus įvertinti, ar ES dronų strategija 2.0 tebėra aktuali ir veiksminga, 2026 m. bus parengta pažangos apžvalga, kurioje bus nuodugniai apžvelgtas šios strategijos įgyvendinimas, nustatyti jo trūkumai bei vėlavimai ir įvertinta, ar strategijoje numatyti, visų pirma saugumui ir konkurencingumui didinti skirti, veiksmai vis dar atitinka paskirtį, ar turi būti koreguojami.

2.2.2. Su išorės sienomis, viešosiomis erdvėmis ir ypatingos svarbos infrastruktūra susijusios parengties gerinimas

Norint gerint ES parengtį, reikia daug investuoti į ypatingos svarbos infrastruktūros (be kita ko, jūrinės), išorės sienų ir viešųjų erdvių apsaugą.

Dėl fizinio ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumo pasakytina, kad ES sukūrė horizontaliąją sistemą – priėmė Direktyvą dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria reikalaujama, kad valstybės narės priimtų nacionalines atsparumo strategijas, atliktų rizikos vertinimus visuose vienuolikoje direktyvoje nurodytų sektorių, identifikuotų savo ypatingos svarbos subjektus ir imtųsi priemonių, reikalingų siekiant užkirsti kelią trikdžių sukeliantiems incidentams. Skubų ir visišką šios direktyvos įgyvendinimą valstybės narės turėtų laikyti neatidėliotinu prioritetu. Siekdama padėti valstybėms narėms ir ypatingos svarbos subjektams, Komisija pateiks neįpareigojamąsias gaires dėl atsparumo didinimo priemonių, apimančių kovos su dronų keliamomis grėsmėmis priemones ir geografinio atribojimo funkcijų naudojimą. Norinčioms valstybėms narėms Komisija taip pat pasiūlys planą, kaip nepalankiausiomis sąlygomis išbandyti ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą dronų įsibrovimui. Jis bus grindžiamas anksčiau atlikto energetikos sektoriaus ypatingos svarbos infrastruktūros ir jūrinių kabelių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modeliu.

Jūrų srityje itin aktualios oro, antvandeninių ir povandeninių dronų keliamos grėsmės ir antpuoliai. Siekiant apsaugoti ypatingos svarbos jūrinę infrastruktūrą ir tenkinti karinius poreikius, būtina didinti informuotumą apie padėtį jūroje. Kai bus įsteigti regioniniai kabelių centrai 15 , jų veikla galėtų būti išplėsta, kad, siekiant apsaugoti visų pirma visą ypatingos svarbos jūrų infrastruktūrą, jie, naudodamiesi dronų ištekliais ir stebėdami dronų keliamas grėsmes 16  , atliktų ir platesnę informuotumo apie padėtį jūroje užtikrinimo funkciją.

Šiuo tikslu Komisija pradės bandomuosius informuotumo apie padėtį jūroje didinimo veiksmus. Valstybės narės galėtų juos įgyvendinti, atsižvelgdamos į regioninių kabelių centrų veiklą, skatindamos pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą ir įtraukdamos Europos žuvininkystės kontrolės agentūrą (EŽKA), Europos jūrų saugumo agentūrą (EMSA) ir FRONTEX. Vykdant šiuos bandomuosius veiksmus, taip pat bus nustatytos spragos ir neatidėliotini operatyviniai poreikiai, susiję su dronų aptikimu ir kova su jais jūroje. Šie veiksmai galėtų būti remiami pagal ES gynybos programas. Bus užtikrintas glaudus bendradarbiavimas su EGA projekto MARSUR vykdytojais ir NATO jūrų stebėjimo sistemų operatoriais. Komisija taip pat rems pastangas diegti povandeninio stebėjimo pajėgumus, papildančius informuotumo apie padėtį po vandeniu užtikrinimo pajėgumus ir naudingus tiek siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, tiek tenkinti jūrų gynybos reikmes, ypač ten, kur infrastruktūrai kyla grėsmių (pavyzdžiui, Baltijos jūroje, Juodojoje jūroje ar Arkties regione).

Kenkėjiškas dronų naudojimas gali tiesiogiai žlugdyti išorės sienų kontrolę, ypač sienų stebėjimą, nes suteikia galimybę išžvalgyti patruliavimo modelius ir sienos perėjimo punktus, palengvina tarpvalstybinių nusikaltimų vykdymą ir trikdo sienų valdymo infrastruktūros veikimą bei sienų valdymo operacijas. Šengeno sienų kodekse numatyta galimybė naudoti civilines antidronines priemones siekiant apsaugoti sausumos ir jūrų sienas, vadinasi, jei to reikia siekiant užtikrinti, kad nebūtų apeinama sienų kontrolė, ir oro uostų saugumo perimetrą.

Itin svarbus dabartinės Komisijos kovos su dronais politikos programos 17 elementas yra viešųjų erdvių apsauga nuo grėsmių, kurias kelia į nurodymus nereaguojantys dronai. Tikslas – suteikti teisėsaugos tarnyboms reikiamų pajėgumų ir mokymosi galimybių, kad jos galėtų reaguoti į dronų keliamas grėsmes ir naudoti dronus viešojo saugumo tikslais, pavyzdžiui, miniai valdyti. Komisija aktyviau rems šias teisėsaugos pastangas, visų pirma atnaujins mokymo turinį, kad jis apimtų ir informaciją apie grėsmių mažinimo bei neutralizavimo priemonių naudojimą, ir šiuos mokymus taip pat pasiūlys ypatingos svarbos infrastruktūros objektų operatoriams. Jau įsteigta kovos su dronais ekspertų grupė bus išplėsta, kad apimtų ir atitinkamas ES agentūras (pavyzdžiui, FRONTEX, Europolą, EASA, EGA). Jos veikla, be kita ko, dažnesnis keitimasis įslaptinta informacija, padės rasti perspektyvių bendrų antidroninių sprendimų. Siekiant palengvinti šį darbą, bus rengiama dvimetė kovos su dronais ekspertų grupės darbo programa.

2.2.3. Apsauga nuo kitų nepilotuojamųjų priemonių, kaip antai oro balionų, keliamų hibridinių grėsmių

Pernai į kai kurių valstybių narių oro erdvę įvairiais neteisėtais tikslais, įskaitant kontrabandą, iš ES nepriklausančių šalių buvo paleisti keli šimtai meteorologinių oro balionų. Juose paprastai būna įtaisytos SIM kortelės, leidžiančios perduoti duomenis apie jų nusileidimo vietą, todėl kontrabandininkai gali atvykti paimti jais atgabentą krovinį. Dėl savo dydžio, svorio, neprognozuojamų, nuo vėjo priklausančių trajektorijų, galimo skrydžio aukščio ir galimo krovinio svorio šie nepilotuojamieji oro balionai kelia didelę saugos ir saugumo riziką, ypač kai skrenda virš ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kaip antai oro uostų, kur jie gali sukelti avarijų arba priversti uždaryti tuos objektus. Juos aptikti itin sunku, nes jų ryšio moduliai skrydžio metu paprastai būna neaktyvūs. Todėl sunkūs nepilotuojamieji oro balionai kelia strateginę ir iš esmės nesuvaldomą grėsmę.

Kovai su meteorologinių oro balionų keliamomis grėsmėmis galėtų būti naudingos kelios šiame veiksmų plane numatytos priemonės. Siekiant sutrukdyti nusikaltėliams naudoti tokius oro balionus, o valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams – tuo naudotis kaip hibridinės kampanijos priemone, reikia imtis papildomų veiksmų. Komisija siūlo sudaryti specialią darbo grupę, kurios užduotis būtų išnagrinėti šių grėsmių daugialypiškumą ir su ryšiu, radijo spektro stebėjimu, skrydžio trajektorijos pakeitimu susijusias priemones bei kitus grėsmių šalinimo būdus, įskaitant telekomunikacijų operatorių ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimą nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais. Be to, kad būtų rasta novatoriškų, greitų ir veiksmingų sprendimų, padedančių didinti atsparumą tokio pobūdžio grėsmėms, Komisija kartu su labiausiai suinteresuotomis valstybėmis narėmis skubiai paskelbs į šį uždavinį orientuotą kvietimą privačiajam sektoriui, ypač startuoliams, pareikšti susidomėjimą ir pasiūlyti naujų kovos su tokiomis grėsmėmis būdų.

3.Aptikimas: pajėgumo aptikti dronų keliamas grėsmes didinimas

Labai svarbūs kovos su kenkėjiškais dronų veiksmais elementai yra aptikimas, sekimas ir identifikavimas. Gebėjimas atskirti draugus nuo priešų padeda diferencijuoti ir suklasifikuoti aptinkamus dronus pagal jų rizikos profilius, o tai galiausiai leidžia tinkamai paskirstyti saugumo institucijų dėmesį ir išteklius. Tam būtina gerokai padidinti informuotumą apie dronų naudojimą, be kita ko, į visumą sujungiant keletą šiuo metu nesusietų informacijos kanalų. Be to, reikia didinti aptikimo pajėgumus derinant įvairias stebėjimo priemones ir išnaudojant technologinę raidą bei telekomunikacijų tinklus.

3.1. Geresnis informuotumas apie padėtį

Tai, kad nėra integruotos dronų veiksmų oro erdvėje stebėjimo sistemos, o patys aptikimo pajėgumai yra riboti, suteikia piktavališkiems subjektams galimybę bent kurį laiką likti neaptiktiems ir įtikimai išsiginti veiksmų. Todėl būtina gerinti informuotumą apie dronų naudojimą.

Pirma, reikia remti atitinkamų duomenų integravimą į specialias bendro vaizdo sistemas. Esama reglamentavimo sistema, kaip antai sistema „U-space“, ir sugriežtinsimi privalomo registravimosi reikalavimai sudarys sąlygas užtikrinti pajėgumą beveik tikruoju laiku aptikti, sekti ir identifikuoti visus teisėtai naudojamus dronus. Reikės sujungti įvairius informacijos kanalus. Šiuo atžvilgiu paminėtina Eurokontrolės sukurta bendro oro erdvės vaizdo sistema CIMACT (angl. Civil-Military Air Traffic Management Coordination tool – Civilinio ir karinio oro eismo valdymo koordinavimo priemonė), leidžianti tikruoju laiku aptikti ir identifikuoti galimas dronų keliamas grėsmes. Komisija padės rastis tokioms aptikimo ir identifikavimo duomenis jungiančioms priemonėms ir pradinių grandžių priemonėms, sudarančioms sąlygas atskirti leistinai naudojamus dronus nuo į nurodymus nereaguojančių dronų. Ateityje jau pagerintą informuotumą apie padėtį toliau didinti galėtų laipsniškas dronų matomumo sprendimų plėtojimas remiantis sistema „U-space“ ir registracijos bei identifikavimo sistemomis.

Antra, atitinkami duomenys turėtų būti prieinami kompetentingoms institucijoms. Teisinis pagrindas tam jau yra padėtas ES aviacijos saugos reglamentavimo sistema 18 . Juo remdamosi, valstybės narės turėtų pasirūpinti praktiniais aspektais, kad užtikrintų, jog kompetentingos civilinės aviacijos, teisėsaugos ir karinės institucijos dalytųsi atitinkamais duomenimis. Tai leistų stebėti ir vertinti grėsmių lygį, greičiau reaguoti ir užtikrinti dronų naudotojų, kurie nepaiso saugumo priemonių, atsakomybę.

Trečia, labai svarbu skatinti valstybes nares aktyviau dalytis informacija, kad būtų daugiau išmokstama iš ankstesnių incidentų ir susidaromas aiškus padėties vaizdas. Todėl Komisija kartu su valstybėmis narėmis išnagrinės galimybę laipsniškai sukurti saugią, patogią naudoti ir patikimą operatyvinę ES dronų incidentų platformą, grindžiamą aktualiais teisės aktų reikalavimais pranešti apie incidentus ir jau veikiančia atvirojo kodo skaitmenine platforma. Ši platforma sudarytų sąlygas beveik tikruoju laiku teikti informaciją apie aktualius incidentus ir būtų prieinama atitinkamoms nacionalinėms institucijoms. Ji galėtų padėti sukurti struktūrizuotą duomenų apie neleistinai naudojamus dronus bazę. Be to, platformos naudojimo tikslais būtų pravartu sukurti bendrą antidroninių sistemų duomenų formatą. Komisija rems norinčių valstybių narių iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dalijimąsi informacija, pavyzdžiui, regioniniu lygmeniu.

Ketvirta, aptikimo, sekimo ir identifikavimo pajėgumai turėtų būti integruoti ir į nacionalines sienų stebėjimo sistemas bei prisidėti prie Europos padėties vaizdo sistemos, įskaitant EUROSUR 19 , kad būtų galima teikti operatyvinę paramą ir koordinuotai valdyti tarpvalstybinius incidentus. Kai tikslinga, tai turėtų tenkinti ir aktualius aptikimo poreikius, susijusius su FRONTEX operacijomis. Komisija padės norinčioms valstybėms narėms, visapusiškai laikantis ES teisės aktų, siekti civilinių priemonių sinergijos su karinėmis informuotumo apie padėtį ir saugumo sistemomis.

3.2. Įvairialypių stebėjimo pajėgumų diegimas

Neteisėtai ir galimai kenkėjiškai naudojamiems dronams aptikti neišvengiamai reikia naudoti keleriopus jutiklius. Tradicinės radarinio aptikimo priemonės pasižymi specifinėmis savybėmis. Ilgojo nuotolio radarai aptinka didelius objektus didesniame aukštyje, o trumpojo nuotolio radarais sekama nedideliu atstumu. Be to, dėl įvairių dronų ir jų naudojimo ypatybių kyla tokių sunkumų kaip signalo atsispindėjimas nuo vietovės reljefo, mažas radarinis dronų skerspjūvis, galimybė dronams skristi nedideliame aukštyje ir signalų soties rizika dronų spiečiaus atveju. Todėl, norint aptikti kenkėjiškus dronus, būtina derinti įvairius jutiklius, sujungtus į visumą naudojant DI grindžiamą vadovavimo ir valdymo (C2) programinę įrangą. Tai leidžia susidaryti aiškų padėties vaizdą, ypač svarbų siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Aptikimo pajėgumus didins vykstantys technologiniai pokyčiai. Pavyzdžiui, tiek pasyviųjų, tiek aktyviųjų radarų sistemų srityje aptikimo pajėgumus gali padidinti X dažnių juostoje ir už jos ribų veikiantys programine įranga valdomi radarai. Taip pat svarbūs akustiniai jutikliai, kaip antai DI grindžiami akustiniai fazuotieji gardeliniai mikrofonai, lidarai (optinio aptikimo ir atstumo nustatymo įrenginiai), kuriuose naudojamas impulsinis lazeris, termovizinės infraraudonųjų spindulių kameros, suteikiančios galimybę aptikti nedidelius šilumos svyravimus, ir optiniai jutikliai.

ES turėtų labiau remti šių dvejopo naudojimo technologijų kūrimą vietoje ir jos turi būti integruojamos į įvairialypes stebėjimo sistemas, sustiprintas modulinėmis, paskirstytosiomis, DI grindžiamomis C2 ir šifruoto ryšio sistemomis. Šios sistemos galėtų būti arba įrengiamos stacionariai, siekiant užtikrinti nuolatinę tam tikros ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, arba montuojamos ant sausumos ar jūrų transporto priemonių, siekiant didesnio lankstumo. Jos iš esmės yra civilinio pobūdžio, tačiau galėtų naudingai papildyti esamus karinius pajėgumus ir taip padidinti bendrus aptikimo pajėgumus. Kad būtų galima pagal modulinį principą derinti senus ir būsimus jutiklius bei efektorius ir sklandžiai susieti šias sistemas su oro erdvės gynybos ir oro erdvės stebėjimo sistemomis, labai svarbu, diegiant pripažintus standartus, užtikrinti sąveikumą. Šie moduliniai pajėgumai galėtų būti naudingai įdiegti vykdant bendrų viešųjų pirkimų programą, skirtą tam tikrai ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti 20 .

3.3. Telekomunikacijų tinklų naudojimas aptikimui gerinti

Dronų aptikimui gerinti ir jo galimybėms plėsti galėtų būti naudojami esami 5G telekomunikacijų tinklai. ES ir jos valstybės narės turėtų remti pastangas diegti dviejų lygmenų dronų aptikimo ir sekimo, grindžiamų mobiliuoju ryšiu, pajėgumus.

Pirmuoju lygmeniu esami tinklų pajėgumai turėtų būti naudojami prie tinklo prisijungusiems dronams aptikti, nustatant neįprastus SIM kortelių identifikatorius, duomenų perdavimo pobūdį ar veiksmus. Tinklai turėtų būti naudojami elgesiu grindžiamiems perspėjimams apie netradicinėmis trajektorijomis greitai judančius objektus teikti ir DI grindžiamoms automatinio aptikimo ir ankstyvojo perspėjimo sistemoms kurti. Šiam aptikimo metodui būtų svarbi tvirta nacionalinių institucijų ir telekomunikacijų operatorių partnerystė. Be to, tam reikia užtikrinti stiprų profesinį DI įmonių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų bei operatorių bendradarbiavimą ir visapusišką 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinio įgyvendinimą 21 , 22 .

Šį ryšiu grindžiamo sekimo pajėgumą būtų galima padidinti diegiant skaitmeninės oro erdvės, kurioje dronai galėtų naudotis 5G ryšiu (ir taip taptų aptinkami) didesniame nei dabar aukštyje, koncepciją. Šiuo tikslu Komisija kartu su valstybėmis narėmis rengia įgyvendinimo sprendimą, kuriuo siekiama užtikrinti pakankamą suderinto spektro prieinamumą tradicinėse suderintose antžeminio mobiliojo ryšio dažnių juostose. Tai sudarys sąlygas saugiai naudoti dronus dideliais atstumais. Sprendime taip pat bus numatytas mechanizmas, kaip atskirti dronus nuo kitų naudojamų objektų, ir nustatytas įpareigojimas prie tinklo leisti jungtis tik iš anksto identifikuotiems dronams.

Antruoju lygmeniu reikėtų mobiliuoju ryšiu grindžiamo stebėjimo pajėgumus naudoti prie tinklo neprisijungusiems dronams aptikti. Integruotų stebėjimo ir ryšio technologijų principas – integruoti stebėjimo pajėgumus į mobiliojo ryšio tinklus. Šios technologijos iš esmės leidžia 5G ir paskesnės kartos antenas paversti radarų jutikliais, galinčiais nustatyti visų skraidančių neatpažintų objektų, įskaitant oro balionus, vietą erdvėje. Artimiausiu metu tokias technologijas būtų galima įdiegti virš tam tikrų vietų, pavyzdžiui, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų. Jei jos būtų visuotinai įdiegtos tam tikroje teritorijoje ar dideliame regione, tai sudarytų sąlygas kurti skaitmeninius dvynius, skaitmeniškai atvaizduojančius oro erdvėje fiziškai esančius objektus. Tai galėtų praversti ir karinėms reikmėms, pavyzdžiui, papildyti esamas karines oro stebėjimo sistemas arba padėti nustatyti radijo dažnių trukdžius.

Integruotos stebėjimo ir ryšio technologijos šiuo metu yra bandomos Europos telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir jau žengti pirmieji žingsniai siekiant jas standartizuoti, ypač 6G srityje. Siekdama spartinti jų diegimą, Komisija pasiūlys būtinus reglamentavimo pakeitimus, kad, pavyzdžiui, būtų užtikrinta, jog skirtą radijo spektrą būtų galima naudoti stebėjimo technologijoms, ir kartu būtų apriboti trukdžiai aviacijai. Tuo tikslu numatytos atitinkamos nuostatos neseniai pasiūlytame Skaitmeninių tinklų akte. Artimiausiu metu Komisija pasiūlys suteikti Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (CEPT) įgaliojimus parengti stebėjimo technologijų technines ir eksploatacines sąlygas. Paskiau būtų padarytas sprendimo dėl suderinimo pakeitimas, kuriuo būtų leista naudoti radijo spektrą stebėjimo technologijoms.

Be to, Komisija kartu su valstybėmis narėmis išnagrinės, kaip būtų galima 5G telekomunikacijų tinklus tiek civiliniais, tiek kariniais tikslais panaudoti paskirstytosios kompiuterijos reikmėms, – bus apsvarstyti tinklo paribio ir debesijos sprendimai.

Komisija rems valstybes nares, norinčias praktiškai išbandyti ir įdiegti šiuos naujus aptikimo pajėgumus ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti arba norinčias šiuos aptikimo pajėgumus įdiegti visoje teritorijoje karinių, teisėsaugos arba kitų atitinkamų institucijų reikmėms tenkinti. Apsvarstyti galimybę dalyvauti šioje veikloje Komisija taip pat pasiūlys Ukrainai. Galėtų būti išnagrinėta galimybė mobiliuoju ryšiu grindžiamo stebėjimo pajėgumus įdiegti valstybių narių, kurioms dronai ar kiti skraidantys objektai, kaip antai oro balionai, kelia didžiausią grėsmę, pasienyje. Siekiant užtikrinti aiškų nacionalinio saugumo reikalavimų vykdymą, reikės sukurti tinkamas nacionalinio valdymo sistemas, apimančias civilines ir karines institucijas, telekomunikacijų įrangos tiekėjus, bokštų savininkus, telekomunikacijų operatorius ir infrastruktūros valdytojus.

4.Reagavimas: tvirtesnis ES bendradarbiavimas ir solidarizavimasis

Įvykus incidentui ir aptikus vieną ar daugiau kenkėjiškų dronų, būtina greitai ir veiksmingai reaguoti į grėsmes. Už operatyvinį reagavimą į incidentus atsako valstybės narės, nes tai glaudžiai susiję su nacionalinio saugumo ir gynybos reikalais. Tačiau koordinuotais ES lygmens veiksmais galima remti valstybių narių pastangas diegti antidroninius pajėgumus ir sprendimus. Šiuo atžvilgiu reikalinga stipri civilinės ir karinės sričių sinergija ir aiškiai nustatytos bei pratybose išbandytos nuo konkrečios grėsmės priklausančių reagavimo veiksmų taisyklės.

4.1. Civilinių ir karinių veiksmų sinergija

Dėl kolektyvinės oro erdvės gynybos pažymėtina, kad pagrindinis vaidmuo saugant ją nuo tradicinių grėsmių, kaip antai didžiųjų oro pavojų ir raketų, tenka NATO. Kylant naujoms su dronais, ypač pigiomis sistemomis, susijusioms grėsmėms, oro erdvės gynyba kinta ir jai reikalingas papildomas – antidroninio tinklo – lygmuo. Kita vertus, sienų, oro ir jūrų uostų, energetikos infrastruktūros ir jautrių zonų apsauga nuo pigių dronų negali būti patikėta vien kariuomenei. Taigi, būtina koordinuoti civilinius ir karinius veiksmus. Antidroniniai pajėgumai turi sudaryti dinamišką, adaptyvų visuotinį tinklą, skirtą tiek civilinio saugumo, tiek gynybos reikmėms.

Nustačius grėsmę, yra aktyvuojami nacionaliniai protokolai ir pagal juos imamasi prevencinių priemonių (pavyzdžiui, uždaroma oro erdvė) bei įvairiais sprendimais grindžiamų antidroninių priemonių. Nors dėl šių procedūrų sprendžiama ir jos vykdomos nacionaliniu lygmeniu, reikia jas nepalankiausiomis sąlygomis išbandyti pagal tarpvalstybinių ar daugiarūšių grėsmių scenarijų, taip pat pagal naujų grėsmių, kaip antai dronų spiečiaus ar miniatiūrinių dronų, scenarijų.

Be to, į labai mažame aukštyje skriejančius dronus privalu sureaguoti per kelias sekundes ir tam turi būti glaudžiai suderintos civilinės ir karinės procedūros, o tai skirtingose šalyse tebeįvairuoja. Tai, kad sukelti grėsmę kainuoja nedaug, o gynybos priemonių trūksta, lemia sąnaudų asimetriją. Dėl jos ir dėl galimybės dronus naudoti masiškai ir koncentruotai išlaikyti tokį susiskaidymą nepatogu. Duomenų formatų, klasifikavimo ir informacijos teikimo grandinių skirtumai neleidžia susidaryti bendro padėties mažame aukštyje vaizdo ir apsunkina inkriminavimą hibridinių scenarijų atveju. Norint užtaisyti šias spragas, būtina užtikrinti sąveikumą, valdymą ir greitą veikimą visose ekosistemose.

Todėl svarbu nustatyti atitinkamas visus subjektus apimančias, be kita ko, ES lygmens, procedūras ir komunikacijos kanalus. Tuo tikslu siūloma pradėti vykdyti kasmetines ES lygmens antidroninių veiksmų pratybas, kuriose dalyvautų visi atitinkami civiliniai ir kariniai subjektai.

4.2.Pastangų diegti antidroninius pajėgumus rėmimas

Siekiant kovoti su daugialypėmis į nurodymus nereaguojančių dronų keliamomis grėsmėmis, būtina veikti įvairiais lygmenimis ir naudoti įvairius efektorius (derinti kelias technines antidronines priemones). Reaguojant į dronus, derinami įvairūs sprendimai, kaip antai trukdytuvai, lazeriai, didelės galios mikrobangos, dronų gaudyklės, kibernetinis perėmimas, taip pat kietąja galia grindžiami kinetiniai sprendimai, pavyzdžiui, pavieniai smogiamieji dronai ar jų spiečiai, artilerija, trumpojo nuotolio raketos ir šaudmenys.

Tais atvejais, kai dronai yra prisijungę prie ryšių tinklo, galima, be kita ko, trikdyti, lėtinti, trukdyti arba nutraukti ryšį, kuriuo naudojasi tie kenkėjiški dronai, nedarant neigiamo poveikio ryšiui, kuriuo naudojasi draugiški dronai. Telekomunikacijų operatoriai turėtų galėti, gavę atitinkamų nacionalinių institucijų prašymą, imtis būtinų priemonių atitinkamai SIM kortelei arba ryšio moduliui užblokuoti, ryšiui priverstinai nutraukti arba geografinio atribojimo principui taikyti. Šiuo metu Komisija rengia įgyvendinimo sprendimą, kurio tikslas – suderinti eksploatacines ir technines saugaus tokių galinių įrenginių kaip dronai naudojimo sąlygas.

Atsižvelgiant į kintančią saugumo padėtį, labai svarbu ypatingos svarbos infrastruktūrą skubiai aprūpinti naujausia antidronine įranga ir sistemomis. Todėl, užtikrindama, kad būtų visapusiškai papildoma gynybos srityje vykdoma veikla, Komisija sieks kartu su valstybėmis narėmis paskelbti kvietimą pareikšti susidomėjimą, kuriuo būtų pradėta ypatingos svarbos infrastruktūrai skirta ES antidroninių pajėgumų diegimo iniciatyva.

Pirma, nustačiusi poreikius, kaip aprašyta 2 skirsnyje, Komisija toliau rems antidroninių sistemų kūrimą vietoje, ypač stengsis remti novatoriškus ir pritaikomo masto metodus, visų pirma tuos, kuriuos sukuria nauji gynybos ir civilinių ekosistemų dalyviai. Šiuo tikslu ji sieks drauge su pramone ir valstybėmis narėmis nustatyti prioritetines investicijų pagal ES gynybos ir civilines programas sritis, kad vėliau tą principą būtų galima plačiau taikyti vykdant būsimo Europos konkurencingumo fondo veiklą.

Antra, Komisija pasiūlys savanorišką bendro ES antidroninių sistemų pirkimo iniciatyvą, skirtą antidroniniams sprendimams ypatingos svarbos infrastruktūroje diegti. Tikslas – išnaudoti atitinkamų ES agentūrų (pavyzdžiui, FRONTEX, EMSA, EŽKA) pirkimo pajėgumą ir užtikrinti sinergiją su bendrais viešaisiais pirkimais (įskaitant ikiprekybinius arba novatoriškų sprendimų viešuosius pirkimus), kuriuos atitinkamos nacionalinės, visų pirma gynybos ar vidaus reikalų, ministerijos vykdo įgyvendindamos VSF, Sienų valdymo ir vizų priemonės, taip pat priemonės SAFE 23 , Europos gynybos pramonės programos (EGGP) 24 ir Dronų pajėgumų koalicijos veiklą, arba, jei valstybės narės pasirinktų tokią galimybę, Europos gynybinę dronų iniciatyvą ir Rytinio flango sargybos bei Oro skydo iniciatyvas, taip pat ES Juodosios jūros regiono strategiją ir Juodosios jūros jūrų saugumo centro veiklą.

4.3. Antidroninių pajėgumų programinės įrangos lygmens kūrimas

Kaip parodė Ukrainos patirtis, antidroniniai pajėgumai nebus veiksmingi be vadovavimo ir valdymo (C2) sistemos, t. y. programinės įrangos lygmens, leidžiančio sujungti jutiklius ir efektorius į vieną visumą. Siekiant aptikti ir atremti sudėtingas koordinuotai dronų keliamas grėsmes, labai svarbu, kad valstybės narės kartu plėtotų nepriklausomus Europos vadovavimo ir valdymo (C2) pajėgumus, grindžiamus DI programine įranga, aukšto lygio kibernetiniu saugumu, pažangiausiais šifravimo metodais, saugia tinklo paribio debesija ir našiosios kompiuterijos pajėgumais. Šie dvejopo pobūdžio C2 sprendimai, sukurti taip, kad būtų sąveikūs, turėtų galėti sinergiškai veikti su aptikimo pajėgumais ir sudaryti sąlygas prieš kenkėjiškus dronus panaudoti įvairius efektorius. Šie sprendimai turėtų sąveikauti tarpusavyje ir su atitinkamomis civilinėmis bei gynybos sistemomis ir leisti į visumą įjungti ir seną įrangą. Plėtoti tokius C2 pajėgumus turėtų padėti šiuo metu pagal DI taikymo strategiją, naudojantis parama iš ES biudžeto, kuriami DI gigafabrikai.

4.4. Solidarumas: greitojo reagavimo į dronus grupės

Valstybės narės turi galėti kliautis tuo, kad joms susidūrus su grėsmėmis arba norint apsaugoti tam tikras vietas, kuriose numatyti renginiai, Europa tvirtai, greitai ir reikiamu mastu solidarizuosis. Tai ypač aktualu, kai dėl grėsmių pobūdžio ar masto valstybei narei nepakanka pajėgumų į jas reaguoti.

Komisija siūlo kartu su valstybėmis narėmis sukurti naujausiomis aptikimo ir reagavimo technologijomis aprūpintas greitojo reagavimo į dronus grupes, kurios galėtų veikti kaip rezerviniai daliniai, greitai dislokuojami, valstybės narės institucijai pateikus prašymą pagal savitarpio pagalbos principą. Reikiamą pagalbą tinkamu būdu galėtų teikti Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras. Komisija išnagrinės, kaip tai galėtų būti susieta su ES finansuojamų teisėsaugos tinklų 25 , Patarėjų saugumo klausimais programos ir ES agentūrų (pavyzdžiui, FRONTEX) pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais mechanizmų plėtimu siekiant užtikrinti tarpvalstybinę aprėptį bei mobiliųjų dalinių dislokavimą vykstant didelės rizikos ir didelio atgarsio renginiams ir kartu išlaikyti sąveikumą. Be to, bus užtikrinta sinergija su esamais pajėgumais, kaip antai ES greitojo reagavimo į hibridines grėsmes grupėmis.

4.5. Į sienų valdymą integruoti antidroniniai pajėgumai

Dronai kelia didžiulę grėsmę sausuma ir jūra einančioms ES išorės sienoms ir pasienio teritorijoms. Kovoti su šiomis grėsmėmis valstybėms narėms padeda FRONTEX. Per bendras operacijas ji siunčia dronus sienoms stebėti, taip pat skatina užtikrinti sąveikumą.

Komisija padės FRONTEX organizuoti dronų ir antidroninių sistemų bandomuosius projektus, gyvas demonstracijas ir apdovanojimų už inovacijas konkursus, grindžiamus realiomis sąlygomis prie sienų. Į nuolatinio korpuso mokymą bus geriau integruotas su dronais ir antidroninėmis sistemomis susijusių įgūdžių ugdymas. FRONTEX taip pat pateiks praktinių gairių dėl lygmeninio diegimo modelių ir tarpvalstybinių incidentų valdymo.

Geriau stebėti sienas ir aptikti prie ES išorės sienų kylančias grėsmes, be kita ko, susijusias su dronais ir antidroniniais pajėgumais, valstybėms narėms padeda Sienų valdymo ir vizų priemonė. Komisija įvertino paraiškas, gautas pagal 150 mln. EUR vertės kvietimą teikti paraiškas dėl įrangos. Šio kvietimo tikslas – padėti valstybėms narėms įsigyti bepilotę oro erdvės ir jūrų stebėjimo įrangą, kurią galiausiai į bendras operacijas galėtų siųsti FRONTEX.

Be to, siekiant geriau apsaugoti ES išorės sienas, be kita ko, nuo dronų, 2025 m. gruodžio mėn. paskelbtas naujas 250 mln. EUR vertės kvietimas teikti paraiškas. Šis kvietimas valstybėms narėms, kurios sienų valdymo srityje patiria padidėjusį kompleksinį spaudimą, padės vienoje ar daugiau iš trijų prioritetinių sričių: tiesioginio išorės sienoms skirtų dronų ir antidroninių sistemų pirkimo, dronų ir antidroninių sistemų integravimo į nacionalines sienų stebėjimo sistemas ir novatoriškų technologijų bei ryšio sistemų diegimo siekiant kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, darančiomis poveikį išorės sienoms bei sienos perėjimo punktams, įskaitant tuos, kurie yra tarptautiniuose oro uostuose. Kad būtų lengviau įgyvendinti šią veiklą ir užtikrinti sąveikumą, Komisija ragina suinteresuotas valstybes nares veikti koordinuotai, be kita ko, kai aktualu, bendradarbiauti vykdant bendrus (tarpvalstybinius) novatoriškų sprendimų viešuosius pirkimus ir kitus bendrus viešuosius pirkimus.

4.6.ES lygmens antidroninių sistemų reglamentavimo sistemos kūrimas

Kaip paaiškėjo neseniai išsamiai apžvelgus valstybių narių taikomas antidroninių sistemų reglamentavimo sistemas, kovos su nesaugių ar į nurodymus nereaguojančių dronų veiksmais teisinės ir operatyvinės sistemos Sąjungoje šiuo metu tebėra labai fragmentiškos.

Dauguma valstybių narių kliaujasi paskiromis aviacijos, policijos, gynybos ir telekomunikacijų sričių teisės aktų nuostatomis ir tik keletas pradėjo rengti integruotas nacionalines kovos su dronais strategijas. Kai kurios valstybės narės nacionalinių taisyklių apskritai neturi. Civilinės ir ypatingos svarbos infrastruktūros operatoriai paprastai nėra teisiškai įgalioti neutralizuoti grėsmę keliančius dronus. Aktyvias grėsmių mažinimo priemones, tokias kaip trukdymas, klaidinimas ar kinetinė intervencija, vis dar gali taikyti tik karinės ir specializuotos policijos pajėgos, laikydamosi griežtų radijo spektro trukdžių ir aviacijos saugos taisyklių. Todėl kai kurie operatoriai gali grėsmes aptikti, bet negali veiksmingai į jas reaguoti, o tai vėlina jų neutralizavimą ir didina saugumo riziką.

Todėl reikia apsvarstyti galimybę 2023 m. Komunikatu dėl kovos su bepiločių orlaivių sistemų keliamomis grėsmėmis nustatytą pagrindą išplėtoti iki valstybių narių institucijoms ir privatiems operatoriams skirtų bendrų privalomų ir neprivalomų taisyklių, kuriomis būtų aiškiai nustatyti visų susijusių subjektų, įskaitant ypatingos svarbos infrastruktūros savininkus, funkcijos ir įgaliojimai. Be kita ko, galėtų būti nustatyti minimalieji antidroninių sistemų eksploataciniai reikalavimai, suderinta terminija bei taksonomija ir numatyta integruota stebėsena, parama pranešimų apie incidentus teikimo platformai ir standartizavimo paskatos. Šios taisyklės turėtų padėti užtikrinti bazinį valstybių narių atsparumą, o jų įgyvendinimas turėtų papildyti teisėto dronų naudojimo sistemą. Tuo tikslu Komisija imsis galimybių studijos, kurios tikslas – išnagrinėti galimybes iki 2030 m. sukurti ES lygmens kovos su dronais reglamentavimo sistemą. Kartu, siekdama patenkinti skubius poreikius, Komisija parengs rekomendaciją dėl kovos su dronų keliamomis grėsmėmis, kurioje pateiks išsamių gairių teisėsaugos subjektams.

5.Europos parengties gintis nuo dronų keliamų grėsmių stiprinimas

Atsižvelgiant į tai, kad dronų naudojimas tapo neatsiejama šiuolaikinio karo dalimi, reikia ne tik didinti ES atsparumą įvairioms dronų keliamoms grėsmėms, bet ir toliau stiprinti Europos parengtį nuo jų gintis. Todėl Europa semiasi patirties iš neišprovokuoto karo Ukrainoje ir iš novatoriškos ekosistemos, sukurtos siekiant greitai prisitaikyti prie dinamikos mūšio lauke.

Žvelgiant iš gynybos perspektyvos, dažnėjantis dronų ir antidroninių sistemų naudojimas atspindi platesnius saugumo aplinkos pokyčius, iš kurių galima paminėti didesnę operacijų spartą, ginkluotojo konflikto lygio nesiekiančius veiksmus ir stiprėjančią civilinės ir karinės sričių sąveiką. Šie pokyčiai daro poveikį ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir bendresniems dalykams, susijusiems su teritorine apsauga, ypatingos svarbos turto saugumo užtikrinimu ir bendra gynybos parengtimi.

Dronai pasitelkiami įvairioms karinėms funkcijoms, įskaitant žvalgybą, stebėjimą ir išžvalgymą, puolimą, pajėgų apsaugą ir logistinę paramą, vykdyti. Kartu būtinu elementu siekiant užtikrinti pajėgų gebėjimą išlikti ir manevravimo laisvę, ypač ginčijamose teritorijose, kuriose pilna dronų, tapo antidroniniai pajėgumai.

Dronai ir antidroninės sistemos yra viena iš prioritetinių pajėgumų sričių, kurias nustatė ir dėl kurių susitarė valstybės narės. Tai, kad šių pajėgumų klausimą reikia laikyti prioritetu, pabrėžta Gynybos parengties užtikrinimo veiksmų gairėse. Siekdamos spręsti labai konkrečias pajėgumų trūkumo problemas, vadovaujančios šalys ir kitos valstybės narės, padedamos vyriausiojo įgaliotinio, aktyvų koordinavimo vaidmenį atliekant EGA, jau ėmėsi su dronais ir antidroninėmis sistemomis susijusio darbo atitinkamoje prioritetinėje pajėgumų srityje. Kitais susijusiais pajėgumais rūpinamasi imantis veiksmų oro erdvės ir priešraketinės gynybos, artilerijos, elektroninės kovos, dirbtinio intelekto ir kitose pajėgumų srityse. Ši koordinavimo grupė sudaro sąlygas bendromis jėgomis spręsti tarpusavio priklausomybės, sąveikumo problemų ir operatyvinės priklausomybės klausimus. Ji turėtų būti pagrindinė valstybių narių pastangų siekti sutartų gynybos parengties tikslų koordinavimo priemonė, be kita ko, padedanti susieti pajėgumų prioritetus su atitinkamomis pramonės rėmimo priemonėmis.

Dėl finansinės paramos pasakytina, kad prioritetinės dronų ir antidroninių sistemų pajėgumų srities siekį – įsigyti oro dronų ir didinti su jais susijusius Europos pramonės pajėgumus – įgyvendinti planuojama nustatant konkrečius tikslus bei terminus ir pasitelkiant Europos gynybos pramonės programą (EGPP) ir priemonę SAFE. Komisija, be kita ko, per EGPP bendradarbiavimo sistemas (Europos ginkluotės programos struktūrą (SEAP) ir Europos gynybos srities bendrų interesų projektus (EGSBIP)), aktyviau rems šias pastangas: padės palaikyti dialogą su Dronų aljansu ir atliks pramonės inventorizaciją, užtikrindama derėjimą su pirmiau aprašytais veiksmais. Šiuo darbu bus grindžiama Europos gynybinė dronų iniciatyva ir Rytinio flango sargybos iniciatyva, pasiūlytos Gynybos parengties užtikrinimo veiksmų gairėse.

Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis vykdys Europos gynybinę dronų iniciatyvą, kurios tikslas – padėti derinti su pajėgumais, operacijomis ir pramone susijusias ES pastangas, dedamas civilinėje, dvejopo naudojimo technologijų ir karinėje srityse, siekiant įgyvendinti gynybos parengties prioritetus, ir jas visapusiškai sieti su darbu, atliekamu įgyvendinant atitinkamos prioritetinės pajėgumų srities koalicijos veiksmus.

Vykdant šią veiklą, visų pirma bus remiamasi mūšio lauke Ukrainos įgyta patirtimi, susijusia su sąveikiomis duomenų valdymo sistemomis, įskaitant vadovavimo ir valdymo (integravimo), aptikimo (informuotumo užtikrinimo) ir ekonomiškai efektyvių efektorių (reagavimo) sistemas. Europos gynybine dronų iniciatyva turėtų būti skatinama laikytis labiau integruoto požiūrio ir atsižvelgti į svarbiausius operatyvinės priklausomybės ryšius visoje operatyvinio reagavimo grandinėje. Šia iniciatyva bus siekiama sukurti galutinius naudotojus, novatorius ir gamybos linijas apimančią pramonės ekosistemą, kuri būtų pajėgi prireikus pateikti tai, ko reikia. Dronų spiečių antpuoliams atremti reikia sąveikių modulinių sistemų, grindžiamų atvira architektūra. Tokios sistemos padeda atremti ir smūgius giliai teritorijoje. Reikėtų išnaudoti stiprios sinergijos su ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti skirtų dvejopo naudojimo C2 sistemų kūrimu galimybes. Tai prisidės ir prie Rytinio flango sargybos iniciatyvos tokiose srityse kaip dronų ir antidroninių pajėgumų pramoninės bazės kūrimas, oro erdvės ir priešraketinė gynyba, ankstyvasis perspėjimas, C2 ir duomenų valdymas, aptikimo ir informuotumo apie padėtį pajėgumai, kinetinės ir nekinetinės priemonės, taip pat elektroninės kovos efektoriai.

Europos pastangų rezultatas turėtų būti visapusiški Europos dronų ir antidroniniai pajėgumai ir daugialygmenis bei daugialygis visa apimantis požiūris, leidžiantis sieti jutiklius ir efektorius visoje Sąjungoje, lengviau priimti sprendimus ir užtikrinti nuolatinį informuotumą apie padėtį.

Gebėjimas sparčiau kurti vis pažangesnius droninės gynybos ir gynybos nuo dronų pajėgumus – neatsiejama Europos gynybos parengties dalis. Iki šiol įvairiems su dronais susijusiems mokslinių tyrimų ir plėtros veiksmams iš Europos gynybos fondo (EGF) ir jo pirmtakių programų lėšų iš viso skirta 1 mlrd. EUR. Ateinančius dvejus metus ES planuoja ir toliau investuoti į dronus ir antidronines technologijas – iš EGF numatyta skirti 200 mln. EUR.

Be to, netrukus daug investuos ES valstybės narės – naudodamosi priemone SAFE, jos įsigis naujausių dronų ir antidroninių ginklų sistemų.  Tai padidins ES sienų saugumą, sustiprins karinę parengtį, strateginį savarankiškumą sistemų, kurios pasirinktinai gali būti pilotuojamos ir ne nuotoliu, srityje ir gynybos technologinę bei pramoninę bazę, taip pat sumažins priklausomybę nuo tiekėjų iš ES nepriklausančių šalių.

ES taip pat sieks, kad greičiau daugėtų gynybai skirtų dronų ir antidroninių sistemų srities inovacijas ir perversmines technologijas kuriančių subjektų. Komisija pasiūlys iniciatyvą AGILE – naują priemonę, skirtą padėti lanksčiai ir greitai kurti ginkluotosioms pajėgoms skirtų ekonomiškai efektyvių gynybos produktų ir technologijų inovacijas. Be to, numatoma, kad iniciatyva „BraveTechEU“ apims kartu su EGA vykdysimus veiksmus, kurių tikslas – atsižvelgiant į realius operatyvinius poreikius, dėl kurių susitarta su Ukraina, greitai kurti antidroninių sprendimų inovacijas. Komisija taip pat stengiasi užtikrinti, kad tokios įmonės lengviau gautų lėšų (nuosavo kapitalo), – joms bus naudingas šiuo metu kartu su Europos investicijų banku (EIB) ir Europos investicijų fondu (EIF) kuriamas 1 mlrd. EUR vertės fondų fondas. Be to, kaip paskelbta ES gynybos pramonės transformacijos veiksmų gairėse, Komisija įsteigs EUDIS technologijų aljansus, taip sukurdama į prioritetines pajėgumų sritis orientuotą gynybos srities startuolių bei veiklą plečiančių įmonių ir ginkluotųjų pajėgų tinklą. Tai padės įmonėms geriau tenkinti valstybių narių poreikius. Vienas iš šių technologijų aljansų bus susijęs su dronais.

Valstybės narės taip pat turi investuoti į dronų ir antidroninių sistemų masinės gamybos pajėgumų užtikrinimą, kaip kad daroma šaudmenų srityje. Pagaminti dronai ir antidroninės sistemos galėtų būti aktyviai naudojami jau dabar arba būtų galima kaupti jų atsargas kaip strateginį rezervą. Todėl, gavus valstybių narių sutikimą, pagal EGPP bus remiami dronų ir antidroninių sistemų pramoninės gamybos pajėgumai – tai bus daroma užtikrinant sinergiją su atitinkama civiline iniciatyva. Atliekant šį darbą, reikia užtikrinti dronų pramonės galimybę gauti ypatingos svarbos žaliavų – tam reikia vykdyti mokslinius tyrimus ieškant alternatyvų arba prireikus kaupti atsargas. Be to, kuriant droninės gynybos pajėgumus, Komisija pirmenybę teiks ES gynybos pramonės transformacijos veiksmų gairių įgyvendinimui. Po 2027 m. stabilios ir nuspėjamos sistemos, leidžiančios lanksčiai atsižvelgti į naujus prioritetus, funkciją atliks Europos konkurencingumo fondo gynybos, atsparumo, saugumo ir kosmoso linija, sąveikaudama su kitomis linijomis.

Galiausiai, siekdama stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina, Komisija, kaip paskelbta Gynybos parengties užtikrinimo veiksmų gairėse, šiuo metu steigia Dronų aljansą su Ukraina. Šiuo aljansu subursimi sistemas kuriantys startuoliai bei veiklą plečiančios įmonės ir novatorių bendruomenė remsis Ukrainos patirtimi ir pramonine baze. Aljansas palaikys ryšius su galutiniais naudotojais, be kita ko, iš Ukrainos, kad galėtų greitai teikti reikiamus sprendimus ir remtis mūšio lauke išbandytais sprendimais. Jis taip pat palengvins darbą, susijusį su standartizacija, sertifikavimu ir sąveikumu. Aljansas prisidės prie bendrųjų įmonių ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės subjektų steigimo ES ir Ukrainoje. Dronų aljanso valdyba veiksmus derins su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais. Bus užtikrinta visapusiška šio aljanso veiklos sinergija su dronų pramonės forumo D-TEC veikla. Kai bus aktualu, Dronų aljansas naudosis įgyvendinant Ukrainos investicijų programą ir platesnę ES ir Ukrainos partnerystę sukurtais tinklais, įgytomis žiniomis ir užmegztais partnerystės ryšiais.

Kartu, siekiant įveikti dronų gamybos kliūtis, visų pirma užtikrinti pajėgumą tenkinti padidėjusius poreikius ir ypatingos svarbos elektroninių komponentų prieinamumą, bus labai svarbu stiprinti ES ir Ukrainos bendradarbiavimą tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo ir įvairinimo klausimais. Tai visų pirma bus daroma per ES ir Ukrainos bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje darbo grupę.

Be to, Europos Sąjunga turėtų, pasitelkdama visas atitinkamas priemones ir iniciatyvas (be kita ko, jei įmanoma, Europos taikos priemonę ir ES karinę pagalbos misiją), skatinti ir remti Ukrainos ir valstybių narių mainų ir mokymo programų, skirtų dronų pilotams, inžinieriams ir techninės priežiūros specialistams, įgyvendinimą.

6.Tarptautinis bendradarbiavimas

Stiprinti ES apsaugą nuo dronų keliamų grėsmių įmanoma tik atsižvelgiant į platesnį kontekstą ir bendradarbiaujant su partneriais. Labai svarbus šio veiksmų plano elementas – bendradarbiavimas su Ukraina. Daugelis numatytų veiksmų bus įgyvendinami intensyviai bendradarbiaujant su šia šalimi ir apims visas sritis – tai bus naudinga tiek Ukrainai, tiek ES.

Pripažįstant tai, kad tokias pačias grėsmes dronai kelia ir ES partneriams, pagal šį veiksmų planą bus užmegztas specialus bendradarbiavimas su artimomis kaimyninėmis šalimis, kaip antai Jungtine Karalyste, Norvegija, Šveicarija, Islandija, taip pat Moldova, Vakarų Balkanų, Viduržemio jūros ir Juodosios jūros regionų partneriais ir kitais partneriais, kurių saugumo ir gynybos interesai sutampa su Europos Sąjungos. ES yra labai suinteresuota sukurti reikiamus bendradarbiavimo su partneriais mechanizmus, ypač dėl to, kad ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga gali apimti ir tarpvalstybinius aspektus. Visų pirma reikia numatyti mechanizmą, pagal kurį partneriai anksti perspėtų vienas kitą apie aptiktą grėsmę.

Norint greitai ir veiksmingai įgyvendinti veiksmų planą, labai svarbus stiprus ES ir NATO bendradarbiavimas dronų ir antidroninių priemonių srityje. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis nuolat struktūrizuotai bendraus su NATO, kad nustatytų galimybes abipusiškai integruoti galimus dvejopo naudojimo antidroninius sprendimus, taip išvengiant dubliavimosi ir kuo labiau padidinant sinergiją.

7.Išvada

ES turi skubiai imtis ryžtingų veiksmų, kad parodytų ryškų solidarumo ir vienybės pavyzdį. Šiame veiksmų plane nustatytos priemonės yra ES lygmens indėlis į pastangas dabar pat ir artimiausiu metu sureaguoti į įvairias Europos Sąjungai dronų keliamas grėsmes. Veiksmų planu formuojamas holistinis požiūris: jame sprendžiami ypatingos svarbos infrastruktūros bei išorės sienų apsaugos klausimai ir siūloma pritaikyti reikiamus teisės aktus, kad būtų sustiprinta apsauga nuo dronų, bei diegti naujausias technologijas aptikimui ir reagavimui pagerinti.

Veiksmų planas turėtų būti laikomas dinamišku ir pritaikytinu atsižvelgiant į grėsmių raidą ir pobūdį. Jame numatyti veiksmai apima pasiūlymus valstybėms narėms, siekiant spręsti klausimą iš esmės, daugiau veikti kartu ir bendradarbiauti, remiantis bendros atsakomybės principu. Kai šis veiksmų planas bus priimtas, Komisija ketina, siekdama aiškiai išdėstyti veiksmus pagal svarbą, pradėti intensyvias struktūrizuotas diskusijas dėl jų su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pramonę, Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis.

Tuo tikslu Komisija apsvarstys galimybę drauge su valstybėmis narėmis sukurti strateginį šiame veiksmų plane pasiūlytų priemonių įgyvendinimo koordinavimo mechanizmą, kuriuo būtų susieti skirtingi aspektai ir užtikrintas glaudus bendradarbiavimas su Taryba. Atsižvelgdama į tai, Komisija ragina valstybes nares paskirti nacionalinius dronų saugumo užtikrinimo koordinatorius – jų užduotis bus prižiūrėti, skatinti ir propaguoti šio veiksmų plano įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Toks mechanizmas neturėtų daryti poveikio esamoms šios srities techninio bendradarbiavimo platformoms. Veiksmų plano įgyvendinimui stebėti Komisija skelbs metines pažangos ataskaitas, grindžiamas valstybių narių savanoriškai teikiama informacija.

(1)

2025 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados. EUCO 18/25.

(2)

2025 m. spalio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija „Vieningas atsakas į pastarojo meto Rusijos padarytus ES valstybių narių oro erdvės ir ypatingos svarbos infrastruktūros pažeidimus“ (2025/2901(RSP)); 2026 m. sausio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija „Dronai ir naujosios kovinės sistemos. Būtinybė ES prisitaikyti, kad būtų pasirengusi įveikti dabartinius saugumo iššūkius“ (2025/2088(INI)).

(3)

COM(2023) 659 final.

(4)

COM(2022) 652 final.

(5)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sklandesnio karinės įrangos, krovinių ir personalo vežimo visoje Sąjungoje priemonių sistemos sukūrimo.

(6)

Įgyvendinant šiuo metu vykdomą Vidaus saugumo fondo (VSF) finansuojamą projektą „Courageous2“.

(7)

Naudojimo leidimų skaičius padidėjo beveik penkis kartus – nuo maždaug 700 iki daugiau kaip 3 400, o lengvosios UAS naudotojo pažymėjimų skaičius išaugo daugiau kaip 60 proc. Duomenų šaltinis – EASA Naujoviško oro transporto centras .

(8)

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/947 ir Deleguotasis reglamentas 2019/945.

(9)

Reglamentas (ES) 2018/1139 ir susiję įgyvendinimo aktai.

(10)

Įgyvendinimo reglamentai (ES) 2021/664, (ES) 2021/665 ir (ES) 2021/666.

(11)

Pavyzdžiui, per EASA Novatoriško oro transporto centrą.

(12)

Tiesiogiai matomiems skrydžiams ir tiesiogiai nematomiems skrydžiams.

(13)

„A European Lead Market for Civilian Drones – Now or Never“.

(14)

TARYBA, 16054/25 REV 2.

(15)

Nurodyti Veiksmų plane dėl kabelių saugumo. JOINT(2025) 9 final.

(16)

Tai plačiau aptarta ES veiksmų plane dėl kabelių saugumo ir būtų daroma atsižvelgiant į Europos vandenynų paktą bei atitinkamus ES jūrų saugumo strategijoje numatytus veiksmus.

(17)

Nustatytos 2023 m. Komunikatu dėl kovos su bepiločių orlaivių sistemų keliamomis grėsmėmis.

(18)

Reglamento (ES) 2018/1139 74 straipsniu.

(19)

Europos sienų stebėjimo sistema.

(20)

Žr. 4 skirsnį.

(21)

Žr. https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/cybersecurity-5g-networks-eu-toolbox-risk-mitigating-measures .

(22)

Kaip nurodyta peržiūrėtame Kibernetinio saugumo akte (COM(2026) 11) ir Skaitmeninių tinklų akte (COM(2026) 16).

(23)

2025 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2025/1106, kuriuo nustatoma Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE).

(24)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės programa ir priemonių sistema savalaikiam gynybos produktų prieinamumui ir tiekimui užtikrinti. COM(2024) 150 final.

(25)

Tokių kaip Didelės rizikos viešųjų erdvių saugumo tinklas arba tinklas ATLAS.