EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 05 21

COM(2025) 501 final

2025/0130(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl tam tikrų mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtų švelninimo priemonių taikymo mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir papildomų supaprastinimo priemonių iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/679, (ES) 2016/1036, (ES) 2016/1037, (ES) 2017/1129, (ES) 2023/1542 ir (ES) 2024/573

{COM(2025) 502 final} - {SWD(2025) 501 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Europos įmonės kuria darbo vietas, inovacijas ir gerovę. Esminiai įmonių klestėjimo veiksniai yra konkurencingumas ir našumas, jais ES politika grindžiama jau ne vieną dešimtmetį 1 . Siekdamos užtikrinti tvarų ES ekonomikos augimą, ES ir jos valstybės narės turi vykdyti struktūrinius verslo aplinkos patobulinimus, be kita ko, atlikdamos tinkamai orientuotas investicijas ir taikydamos reguliavimo priemones.

2024–2029 m. Europos Komisijos kadencijos politinėse gairėse Pirmininkė U. von der Leyen pateikė tvaraus Europos klestėjimo ir konkurencingumo planą 2 . Vieni pagrindinių plano prioritetų yra palankesnių sąlygų verslui sudarymas ir bendrosios rinkos stiprinimas;

Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarke 3 taip pat remiamas Europos įmonių konkurencingumas, nes siekiama užtikrinti, kad ES teisės aktais būtų pasiekti jų tikslai, neužkraunant nereikalingos naštos. 2023 m. Komisija nustatė, kad reikia racionalizuoti ir supaprastinti įmonėms ir administracijoms taikomus ataskaitų teikimo reikalavimus 4 , bei įsipareigojo juos sumažinti 25 %, nepakenkiant atitinkamų teisės aktų politikos tikslams. Vėliau šis įsipareigojimas buvo padidintas iki visų administracinių išlaidų sumažinimo 25 % ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) administracinių išlaidų sumažinimo 35 % 5 .

Savo pranešime „Europos konkurencingumo ateitis“ 6 Mario Draghi teigia, kad dėl ES reglamentavimo MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms 7 tenka proporcingai didesnė našta nei didesnėms įmonėms. Pranešime siūloma, kad Komisija esamas švelninimo priemones, kurios šiuo metu skirtos MVĮ, turėtų taikyti ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kad ES teisės aktų reikalavimai joms būtų taikomi proporcingai. M. Draghi pranešime taip pat pažymima, kad ES trūksta suderintos mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties ir lengvai prieinamų statistinių duomenų.

Enrico Lettos pranešime „Daug daugiau nei rinka“ teigiama, kad ES teisės aktuose atskyrus vidutinės kapitalizacijos įmones ir dideles bendroves bus galima nustatyti tinkamesnes taisykles, skatinti jų augimą ir teisingą dalyvavimą bendrojoje rinkoje, ypač kilus krizėms 8 . Todėl vidutinės kapitalizacijos įmonės gali prisidėti prie bendrosios rinkos sukūrimo ir geresnio jos veikimo.

Dar 2023 m. rugsėjo 12 d. Komisija paskelbė pagalbos MVĮ dokumentų rinkinį 9 , kuriuo siekiama padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms konkuruoti ir augti, be kita ko, atsižvelgiant į įmonių, kurios viršija MVĮ apibrėžties ribas 10 , poreikius ir platesnį mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių (MVKĮ) spektrą. Pagal pagalbos dokumentų rinkinio 18 veiksmą buvo paskelbta, kad Komisija „parengs suderintą mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtį, parengs duomenų rinkinį, grindžiamą tokia apibrėžtimi, ir įvertins galimas priemones, kuriomis būtų remiamas šių įmonių augimas (įskaitant galimą tam tikrų priemonių pritaikymą, kad jos taptų palankios MVĮ)“.

Kaip matyti iš ES vidutinės kapitalizacijos įmonių išsidėstymo nustatymo, metmenų sudarymo ir atvaizdavimo tyrimo 11 , mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės atlieka svarbų vaidmenį ES ekonomikoje ir jose dirba 13 % visų dirbančiųjų. Jų gausu pramonės ekosistemose, kurios yra labai svarbios ES konkurencingumui ir technologiniam savarankiškumui, pavyzdžiui, elektronikos, orlaivių ir erdvėlaivių bei gynybos, energetikos, energijai imlių pramonės šakų ir sveikatos srityse. Vidutinės kapitalizacijos įmonės yra verslo sektoriaus segmentas, kuris aiškiai skiriasi ne tik nuo MVĮ, bet ir nuo didelių įmonių. Palyginti su MVĮ, joms būdingas didesnis augimo tempas (prieš trejus metus maždaug 20 % jų buvo MVĮ), spartesnis inovacijų diegimas ir skaitmenizacija, nors jos susiduria su tam tikromis panašiomis problemomis, pavyzdžiui, administracine našta, ir joms taip pat reikia didesnio naujų teisės aktų proporcingumo ir tikslinės paramos. Siekiant sudaryti sąlygas sklandžiam MVĮ perėjimui į mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, svarbu nuosekliai spręsti šias problemas.

Šio pasiūlymo tikslas iš tiesų yra teikti tikslinę politinę paramą, kuri gali padėti įmonėms išplėsti veiklą, visų pirma susijusiuose ir svarbiuose sektoriuose. Todėl atsižvelgiant į dabartines ekonomines aplinkybes ir sektorius, kuriuose didelę dalį įmonių sudaro 250–749 darbuotojai 12 , pietinių MVKĮ apibrėžtis apima įmones, kurios tris kartus viršija MVĮ dydį 13 . Taip siekiama geriau atspindėti įmonių veiklos plėtrą ir aprėpti daugiau įmonių. Komisija paskelbė rekomendaciją dėl tokios apibrėžties įforminimo (2025 m. gegužės 21 d. Komisijos rekomendacija dėl mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties – C(2025) 3500 final), kuri yra įtraukta į mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtą supaprastinimo dokumentų rinkinį, į kurį taip pat įtrauktas šis pasiūlymas dėl direktyvos, kuria į galiojančius teisės aktus įtraukiamos MVKĮ skirtos švelninimo priemonės.

Mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtis jau taikoma pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą 14 ir Rizikos finansų gaires 15 , siekiant nustatyti rinkos nepakankamumą, kurį galima pašalinti teikiant tikslinę viešąją finansinę paramą iš nacionalinių išteklių. Tačiau bendra MVK įmonių apibrėžtimi siekiama ne atkartoti valstybės pagalbos taisyklėse vartojamą pačią apibrėžtį, o suteikti pagrindą tikslinei politinei paramai, galinčiai padėti įmonėms išplėsti veiklą susijusiuose svarbiuose sektoriuose. MVK įmonių apibrėžtis minėtoje rekomendacijoje ir toliau akivaizdžiai nedaro poveikio ribinėms vertėms, kurios laikomos tinkamomis teikiant valstybės pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šiuo pasiūlymu siekiama, vadovaujantis pirmiau paaiškinta logika, į daugelį teisės aktų, kuriuose jau numatytos MVĮ taikomos švelninimo arba paramos priemonės, įtraukti MVKĮ ir proporcingumo aspektus, kai kalbama apie administracinę naštą, įtraukiant įmones, kurios yra trigubai didesnės už MVĮ. Todėl tuose aktuose, kuriuose MVĮ apibrėžiamos remiantis Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo dalimis, pavyzdžiui, tos rekomendacijos 2 straipsnyje nustatytomis ribomis, panašus metodas bus taikomas ir apibrėžiant MVKĮ.

Taip siekiama padėti MVKĮ, kurios susiduria su panašiomis problemomis, kaip ir MVĮ. Kadangi jos vis dar yra augimo etape, joms taip pat gali būti naudingas proporcingas reglamentavimas, o ne tos pačios taisyklės, kurios taikomos didelėms įmonėms, turinčioms geresnes sąlygas ir daugiau išteklių laikytis šių taisyklių.

Taigi šiuo pasiūlymu siekiama, kad MVKĮ būtų taikomos tam tikros nuostatos, kurios šiuo metu taikomos MVĮ, ir siūlomos MVĮ ir MVKĮ skirtos supaprastinimo priemonės toliau nurodytuose teisės aktuose.

·Reglamente (ES) 2016/679 nustatytos nuostatos dėl bendrosios duomenų apsaugos (BDAR). Reglamento (ES) 2016/679 30 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo tvarkyti duomenų tvarkymo veiklos įrašus, ir nustatyta, kokia informacija turėtų būti įtraukta į šiuos įrašus. 30 straipsnio 5 dalyje MVĮ ir organizacijoms, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, numatyta nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią tokie subjektai neprivalo saugoti tokio įrašo, jei įvykdomos tam tikros sąlygos. Šiuo pasiūlymu siekiama supaprastinti ir patikslinti tame straipsnyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą dėl prievolės tvarkyti įrašus, nustatant, kad įrašus privaloma tvarkyti tik tais atvejais, kai dėl duomenų tvarkymo veiklos gali kilti „didelis pavojus“ duomenų subjektų teisėms ir laisvėms. Kartu reikėtų išplėsti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, kad ji apimtų MVKĮ ir organizacijas, kuriose dirba mažiau nei 750 darbuotojų.

Reglamento (ES) 2016/679 40 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, priežiūros institucijos, Valdyba ir Komisija turi skatinti asociacijas ir kitas duomenų valdytojų ar duomenų tvarkytojų kategorijoms atstovaujančias įstaigas parengti elgesio kodeksus, atsižvelgiant į konkrečius įvairių su duomenų tvarkymu susijusių sektorių ypatumus ir į konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius. Šios nuostatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant MVKĮ, kad rengiant elgesio kodeksus būtų atsižvelgiama ir į jų konkrečius poreikius.  

Reglamento (ES) 2016/679 42 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, priežiūros institucijos, Valdyba ir Komisija turi skatinti, visų pirma Sąjungos lygmeniu, BDAR 43 straipsnyje nurodytas sertifikavimo įstaigas arba kompetentingas priežiūros institucijas sukurti duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus bei žymenis, ir šiuo atžvilgiu atsižvelgiama į konkrečius MVĮ poreikius. Šios nuostatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant MVKĮ, kad išduodant sertifikatus būtų atsižvelgiama ir į jų konkrečius poreikius.

·Reglamente (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių numatytos nuostatos, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ naudotis prekybos apsaugos priemonėmis, t. y. teikti bendrą informaciją ir, jei įmanoma, palengvinti joms taikomas procedūras. Reglamento (ES) 2016/1036 5 straipsnio 1a dalimi siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti prekybos apsaugos priemone. Atsižvelgiant į tai, pagalba MVĮ teikiama pasitelkiant specialią pagalbos tarnybą, kuri padeda joms teikti bendrą informaciją ir paaiškinimus apie procedūras ir kaip pateikti skundą arba pateikiant standartinius klausimynus. Siekiant užtikrinti, kad MVKĮ taip pat galėtų pasinaudoti pagalbos tarnybos rekomendacijomis ir pagalba, šios nuostatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų ir jas. Reglamento (ES) 2016/1036 6 straipsnio 9 dalyje numatyti tyrimo procedūrų terminai. Joje įtvirtinta nuostata, pagal kurią tyrimo laikotarpiai susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju, jei tai įmanoma, turi sutapti su finansiniais metais. Šios nuostatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant MVKĮ, kad jos taip pat galėtų pasinaudoti palengvinimu ir nuspėjamumu, kuriuos užtikrina tyrimo laikotarpių sutapimas su finansiniais metais.

·Reglamente (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių numatytos nuostatos, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti prekybos apsaugos priemone. Atsižvelgiant į tai, pagalba MVĮ teikiama pasitelkiant specialią pagalbos tarnybą, kuri padeda joms teikti bendrą informaciją ir paaiškinimus apie procedūras ir kaip pateikti skundą arba pateikiant standartinius klausimynus. Siekiant užtikrinti, kad MVKĮ taip pat galėtų pasinaudoti pagalbos tarnybos rekomendacijomis ir pagalba, šios nuostatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų ir jas. Reglamento (ES) 2016/1037 11 straipsnio 9 dalyje numatyti tyrimo procedūrų terminai. Joje įtvirtinta nuostata, pagal kurią tyrimo laikotarpiai susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju, jei tai įmanoma, turi sutapti su finansiniais metais. Šios nuostatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant MVKĮ, kad jos taip pat galėtų pasinaudoti palengvinimu ir nuspėjamumu, kuriuos suteikia tyrimo procedūrų suderinimas su finansiniais metais.

·Reglamente (ES) 2017/1129 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2024/2809, nurodyta galimybė sukurti paprastesnės formos prospektą – ES augimo emisijų prospektą. Tokios rūšies prospektą paprastai gali rengti MVĮ, o tam tikrais atvejais ir kitų rūšių bendrovės. Būtų tikslinga išplėsti šio supaprastinto prospekto naudojimą įtraukiant MVKĮ, kad būtų sumažintos jų įtraukimo į biržos prekybos sąrašus sąnaudos ir šios bendrovės taptų patrauklesnės investuotojams, taip sudarant MVKĮ palankesnes galimybes gauti finansavimą.

Kadangi Reglamentas (ES) 2017/1129 buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) 2024/2809, nuostata dėl ES augimo emisijų prospekto bus taikoma nuo 2026 m. kovo 5 d. Todėl tikslinga taip pat atidėti šiame reglamente nustatytų Reglamento (ES) 2017/1129 pakeitimų taikymo dieną iki 2026 m. kovo 5 d. 

·Reglamente (ES) 2023/1542 nustatytos nuostatos dėl baterijų. Reglamento (ES) 2023/1542 47 straipsniu MVĮ atleidžiamos nuo tam tikrų pareigų, susijusių su baterijų išsamaus patikrinimo politika. Šios nuostatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant MVKĮ, kad ir jos būtų atleistos nuo šių pareigų. Pagal 52 straipsnį, 48 straipsnio 1 dalyje nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai turi kasmet peržiūrėti ir viešai paskelbti, taip pat internete, savo baterijų išsamaus patikrinimo politikos ataskaitą. Siekiant sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, šis reikalavimas peržiūrėti ir viešai skelbti savo išsamaus patikrinimo politiką turėtų būti iš dalies pakeistas taip, kad jis būtų taikomas ne kasmet, o kas trejus metus. Ši naštos mažinimo priemonė turėtų būti taikoma visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant MVKĮ.

·Reglamente (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 16 (Fluorintų dujų reglamentas), be kita ko, išdėstytos nuostatos dėl produktų ir įrangos, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 2024 m. įsigaliojusiu Fluorintų dujų reglamentu Fluorintų dujų portalo registracijos reikalavimas buvo išplėstas įtraukiant visus importuojamus produktus ir įrangą, įskaitant tuos importuojamus produktus ir įrangą, kuriems netaikomi ataskaitų teikimo reikalavimai. Į jį taip pat įtraukta nauja pareiga registruoti fluorintų dujų turinčius eksportuojamus produktus ir įrangą, įskaitant tuos, kuriems netaikomas eksporto apribojimas. Jei prekiautojas negali pateikti galiojančios registracijos Fluorintų dujų portale, muitinė turėtų blokuoti prekes. Tokių prekybos licencijų paskirtis daugiausia yra palengvinti vykdymo užtikrinimą.

Įsigaliojus reglamentui, Komisija gavo daug registracijos prašymų ir paklausimų iš prekiautojų produktais ir įranga, kuriuose yra fluorintų dujų. Juos daugiausia pateikė palyginti mažos įmonės, prekiaujančios naudotais automobiliais, kurių oro kondicionavimo įrangoje yra fluorintų dujų, kurioms netaikomi jokie apribojimai, kurių taikymą reikia užtikrinti.

Norėdami užsiregistruoti, importuotojai ir eksportuotojai turi pateikti Komisijai elektroninę paraiškos formą ir pateikti reikalaujamą informaciją, susijusią su jų verslo veikla ir teisine bei finansine tapatybe. Komisija patvirtina registraciją Fluorintų dujų portale.

Atrodo, kad šis reikalavimas nėra visiškai proporcingas ir kad registracijos reikalavimas turėtų būti labiau orientuotas į bendroves, vykdančias veiklą, kuriai taikomi kiti Fluorintų dujų reglamente nustatyti įpareigojimai, siekiant palengvinti vykdymo užtikrinimą. Todėl siūloma įpareigojimą taikyti tik importui, apie kurį taip pat reikia pranešti, ir eksportui, kuriam taikomi produktuose ir įrangoje esančių fluorintų dujų visuotinio atšilimo potencialo apribojimai. Be to, šis pakeitimas atitinka Komisijos atliktą poveikio vertinimą 17 , kuriame į priimtiniausią variantą nebuvo įtrauktas joks išplėstinis įpareigojimas produktų ir įrangos importuotojams ir eksportuotojams, kartu atsižvelgiant į intervencijos logiką, susijusią su būtinybe palengvinti teisės aktų leidėjų nustatyto naujo tam tikriems eksportuojamiems produktams ir įrangai taikomo apribojimo vykdymą. Numatoma, kad šis supaprastinimas bus naudingas daugiausia MVĮ ir MVKĮ.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šis pasiūlymas yra priemonių rinkinio, kuriuo siekiama sumažinti biurokratizmą MVKĮ, dalis, išplečiant tam tikrų nuostatų, kurios šiuo metu skirtos MVĮ, taikymą ir MVKĮ. Jo tikslas – įgyvendinti Komisijos įsipareigojimą i) sudaryti palankesnes sąlygas verslui ir sumažinti administracinę naštą bei ii) išplėsti ES teisės proporcingumo principą, kad jis būtų taikomas ir MVKĮ.

Šiomis priemonėmis nustatytas racionalizavimas neturės įtakos nei atitinkamos politikos srities tikslų įgyvendinimui, nei teisės aktų logikai.

Siūlomas Fluorintų dujų reglamento pakeitimas skirtas tik produktų ir įrangos, kurių kiekiai paprastai yra maži, importuotojams ir eksportuotojams taikomiems registracijos reikalavimams, kurie neturi įtakos reglamento veiksmingumui ar tarptautinių įsipareigojimų pagal Monrealio protokolą vykdymui.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šiuo pasiūlymu ketinama keliuose teisės aktuose, apimančiuose įvairias politikos sritis, MVKĮ padėtį prilyginti MVĮ padėčiai. Juo siekiama, kad šių teisės aktų tikslai būtų pasiekti veiksmingiau ir mažiau apsunkintų įmonių, organizacijų ir valdžios institucijų veiklą.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu, 114 straipsniu, 192 straipsnio 1 dalimi ir 207 straipsnio 2 dalimi, kurie yra iš dalies keičiamų teisės aktų teisinis pagrindas. Tiek, kiek šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/1542, tinkamas teisinis pagrindas, kiek tai susiję su tais pakeitimais, yra 114 straipsnis. Šiuo pasiūlymu nekeičiamos konkrečios baterijų atliekų tvarkymo taisyklės, kurios būtų grindžiamos Sutarties 192 straipsnio 1 dalimi. Tiek, kiek šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/573, tinkamas teisinis pagrindas, kiek tai susiję su tais pakeitimais, yra SESV 192 straipsnio 1 dalis.  

Visuose 1 punkte nurodytuose teisės aktuose, kuriems taikomas šis pasiūlymas, yra panašių nuostatų, kuriomis siekiama sumažinti biurokratizmą MVĮ arba padėti joms vykdyti atitinkamais teisės aktais joms nustatytas pareigas, kad joms būtų lengviau ir mažiau sudėtinga taikyti tokius teisės aktus. Siekiant išplėsti šį proporcingumą, kai kalbama apie administracinę naštą, manoma, kad nuostatų taikymas gali būti pagrįstai išplėstas įtraukiant mažas vidutinės kapitalizacijos įmones.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Įmonėms nustatytos pareigos tiesiogiai ir netiesiogiai nustatomos Sąjungos teisės aktais, todėl jos gali būti keičiamos tik Sąjungos lygmeniu. Valstybėms narėms, įmonėms ir Komisijai bus naudinga išplėsti tam tikrų taisyklių, šiuo metu taikomų MVĮ, taikymą įtraukiant MVKĮ, taip pat iš dalies pakeisti Fluorintų dujų reglamentą.

•Proporcingumo principas

Tam tikrų nuostatų, jau taikomų MVĮ, išplėtimas įtraukiant MVKĮ supaprastina teisinę sistemą, nes minimaliai pakeičiamos esamos valstybių narių pareigos, todėl MVKĮ turėtų būti taikomos tokios pat sąlygos kaip ir MVĮ. Pasiūlyme numatyti tik tie pakeitimai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti, kad MVKĮ būtų taikoma tokia pati teisinė sistema kaip ir MVĮ.

Tiksliniai pakeitimai yra susiję tik su MVĮ taikomais aspektais (kurie apibrėžiami įvairiai, priklausomai nuo teisės akto aplinkybių ir teisės aktų leidėjo pasirinkimo), kurie dabar bus taikomi ir MVKĮ ir kuriuos galima įtraukti į vieną pasiūlymą. MVKĮ apibrėžtys, kurios turi būti įtrauktos į teisės aktus, atitiks požiūrį, pagal kurį apibrėžiamos teisės aktų leidėjo pasirinktos MVĮ, ir apims įmones, kurios yra trigubai didesnės už tas MVĮ.

Kalbant apie Fluorintų dujų reglamento pakeitimą, supaprastinimu užtikrinama, kad registracijos reikalavimas būtų proporcingesnis.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Laikydamasi Pagalbos MVĮ dokumentų rinkinyje 18 prisiimto įsipareigojimo įvertinti galimas priemones, kuriomis būtų remiamas mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių augimas, Komisija išanalizavo acquis, ypač daug dėmesio skirdama iniciatyvoms, kurios laikomos apsunkinančiomis, į kurias įtraukiami specialūs lengvesni režimai ar MVĮ taikomos švelninimo priemonės. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad yra įvairių galimybių užtikrinti geresnį proporcingumą mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms.

Komisija taip pat bendradarbiavo su verslo bendruomene ir ją išklausė siekdama nustatyti, kaip horizontaliosios politikos tikslais naudoti mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtį, ir nustatyti sritis, kuriose būtų galima imtis proporcingų reglamentavimo, finansavimo ar politikos priemonių. Šiuo atžvilgiu suinteresuotųjų šalių atsiųstuose pozicijos dokumentuose pateikta nemažai rekomendacijų, pavyzdžiui, „atsižvelgti į konkrečias vidutinės kapitalizacijos įmonių ypatybes taikant geresnį reglamentavimą“ arba „užtikrinti, kad ES reglamentavimu būtų labiau atsižvelgiama į įmonių dydį“.

Komisija konsultavosi su Europos pramonės atstovais dėl konkrečių idėjų, kaip teikti MVKĮ specialiai skirtą paramą. Tai buvo daroma dvišaliuose susitikimuose ir 2025 m. vasario 6 d. „Apskritojo stalo diskusijoje dėl supaprastinimo“ aptariant mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms būtiną politikos paramą.

Kalbant apie Fluorintų dujų reglamentą, Komisija tiesiogiai bendrauja su visais prekiautojais, kurie turi registruotis Fluorintų dujų portale. Pirmaisiais 2025 m. mėnesiais Komisija per mėnesį gaudavo apie 2 000 registracijos prašymų, paprastai iš labai mažų ir mažųjų įmonių, kurioms pagal ankstesnį Fluorintų dujų reglamentą nebuvo taikomas reikalavimas registruotis ir kurios nežinojo apie Fluorintų dujų reglamentą ar Fluorintų dujų portalą. Daugelis šių suinteresuotųjų subjektų turėjo įrangos, kurią pasienyje blokuodavo muitinė, ir mano, kad registracijos reikalavimai yra neproporcingi. Be to, viena valstybė narė, kurioje veikia daugelis prekiautojų, paprašė Komisijos supaprastinti taisykles.

Visų šių diskusijų rezultatai padėjo sudaryti šiame dokumente pateikiamų pasiūlymų sąrašą.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Šiuo metu MVĮ taikomos priemonės, kurios turi būti taikomos ir MVKĮ, buvo nustatytos atlikus galiojančių teisės aktų vidaus ir išorės analizę ir grindžiamos susijusių teisės aktų įgyvendinimo patirtimi. Kadangi tai yra vienas iš nuolatinio mažosioms įmonėms taikomų švelninimo priemonių poreikio vertinimo proceso etapų, kad jos galėtų vykdyti Sąjungos teisės aktuose nustatytas pareigas, administracinės naštos ir jos poveikio suinteresuotiesiems subjektams vertinimas bus tęsiamas.

•Poveikio vertinimas

Pasiūlymas susijęs su ribotais ir tiksliniais teisės aktų pakeitimais, kuriais siekiama juos supaprastinti arba išplėsti tam tikras šiuo metu MVĮ taikomas priemones įtraukiant MVKĮ. Šie pakeitimai atliekami remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant teisės aktus. Pakeitimais tik užtikrinamas veiksmingesnis ir efektyvesnis įgyvendinimas. Dėl tikslinio šių pakeitimų pobūdžio ir atitinkamų politikos galimybių trūkumo poveikio vertinimas nebūtinas. Tačiau pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente nagrinėjami tokių priemonių poveikio elementai, be kita ko, pateikiant numatomų sutaupyti lėšų kiekybinį įvertinimą.

Kalbant apie Fluorintų dujų reglamento pakeitimą, supaprastinimas atitinka 2022 m. Komisijos pasiūlyme pateiktame poveikio vertinime nurodytą priimtiniausią variantą ir intervencijos logiką. Pakeitimu bus sumažintos prekiautojų, visų pirma MVĮ ir MVKĮ, administracinės išlaidos, tačiau jis neturės neigiamo poveikio siekiant tame reglamente nustatytų klimato tikslų. Priešingai, jis suteiks galimybę valstybių narių valdžios institucijoms, muitinėms ir Komisijai vietoje to sutelkti dėmesį į atvejus, kurie yra svarbūs užtikrinant Fluorintų dujų reglamente nustatytų apribojimų vykdymą.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pagal reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) Komisija užtikrina, kad jos teisės aktai atitiktų savo paskirtį ir suinteresuotųjų subjektų poreikius ir kuo labiau sumažintų naštą, kartu siekiant jos tikslų. Todėl šis pasiūlymas yra programos REFIT dalis, kuriuo, suderinant MVKĮ taikomas taisykles su MVĮ taikomomis taisyklėmis, mažinama nereikalinga MVKĮ tenkanti našta.

Tai pagal programą REFIT teikiamas pasiūlymas, kuriuo siekiama supaprastinti teisės aktus ir sumažinti suinteresuotiesiems subjektams tenkančią naštą.

•Pagrindinės teisės

Netaikoma.

•4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Dėl Reglamento (ES) 2016/679 dėl bendrosios duomenų apsaugos (BDAR) 

30 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas tvarko duomenų tvarkymo veiklos įrašus, ir nustatyta, kokia informacija turėtų būti įtraukta į šiuos įrašus. Šio straipsnio 5 dalyje MVĮ ir organizacijoms, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, numatyta nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią tokie subjektai neprivalo saugoti tokio įrašo, jei įvykdomos tam tikros sąlygos. Šiuo pasiūlymu siekiama supaprastinti ir patikslinti 30 straipsnio 5 dalyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą dėl prievolės tvarkyti įrašus, nustatant, kad įrašus privaloma tvarkyti tik tais atvejais, kai dėl duomenų tvarkymo veiklos gali kilti „didelis pavojus“ duomenų subjektų teisėms ir laisvėms. Kartu reikėtų išplėsti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, kad ji apimtų MVKĮ ir organizacijas, kuriose dirba mažiau nei 750 darbuotojų. Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti 30 straipsnio 5 dalį.  

Šio iš dalies keičiančio reglamento konstatuojamojoje dalyje bus paaiškinta, kad ir MVKĮ netaikoma prievolė tvarkyti įrašus, išskyrus atvejus, kai dėl jų tvarkymo gali kilti „didelis pavojus“ duomenų subjektams, kaip apibrėžta 35 straipsnyje, ir kad tvarkant specialių kategorijų asmens duomenis pagal 9 straipsnio 2 dalies b punktą neatsiranda prievolė tvarkyti duomenų tvarkymo įrašus.  

40 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, priežiūros institucijos, Valdyba ir Komisija turi skatinti asociacijas ir kitas duomenų valdytojų ar duomenų tvarkytojų kategorijoms atstovaujančias įstaigas parengti elgesio kodeksus, atsižvelgiant į konkrečius įvairių su duomenų tvarkymu susijusių sektorių ypatumus ir į konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius. Šios nuostatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant MVKĮ, kad rengiant elgesio kodeksus būtų atsižvelgiama ir į jų konkrečius poreikius. Todėl 40 straipsnio 1 dalis turėtų būti papildyta nuoroda į MVKĮ. 

42 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, priežiūros institucijos, Valdyba ir Komisija turi skatinti, visų pirma Sąjungos lygmeniu, 43 straipsnyje nurodytas sertifikavimo įstaigas arba kompetentingas priežiūros institucijas sukurti duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus bei žymenis, ir šiuo atžvilgiu turi būti atsižvelgiama į konkrečius MVĮ poreikius. Šios nuostatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant MVKĮ, kad išduodant sertifikatus būtų atsižvelgiama ir į jų konkrečius poreikius. Todėl 42 straipsnio 1 dalis turėtų būti papildyta nuoroda į MVKĮ.

Dėl Reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių

5 straipsnio 1a dalyje nustatyta, kad Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti prekybos apsaugos priemone įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, pasitelkiant tam skirtą MVĮ pagalbos tarnybą, pvz., didinant informuotumą, teikiant bendrą informaciją ir paaiškinimus apie procedūras ir apie tai, kaip pateikti skundą, skelbiant standartinius klausimynus visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis ir atsakant į bendrus su konkrečiu atveju nesusijusius klausimus. Šis straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad jo taikymo sritis būtų išplėsta įtraukiant MVKĮ, kad jos taip pat galėtų naudotis pagalbos tarnybos rekomendacijomis ir pagalba. Taip pat turėtų būti įtrauktos MVĮ ir MVKĮ apibrėžtys.

6 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tyrimo laikotarpiai, ypač įvairialypių ir susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju, jei tai įmanoma, turi sutapti su finansiniais metais. Šis straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas išplečiant jo taikymo sritį ir įtraukiant MVKĮ, kad ši nuostata būtų vienodai taikoma ir joms.

Dėl Reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių

10 straipsnio 1a dalyje nustatyta, kad Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti prekybos apsaugos priemone įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, pasitelkiant tam skirtą MVĮ pagalbos tarnybą, pvz., didinant informuotumą, teikiant bendrą informaciją ir paaiškinimus apie procedūras ir apie tai, kaip pateikti skundą, skelbiant standartinius klausimynus visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis ir atsakant į bendrus su konkrečiu atveju nesusijusius klausimus. Šis straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad jo taikymo sritis būtų išplėsta įtraukiant MVKĮ, kad jos galėtų naudotis pagalbos tarnybos rekomendacijomis ir pagalba. Taip pat turėtų būti įtrauktos MVĮ ir MVKĮ apibrėžtys.

11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tyrimo laikotarpiai, ypač įvairialypių ir susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju, jei tai įmanoma, turi sutapti su finansiniais metais. Šis straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas išplečiant jo taikymo sritį ir įtraukiant MVKĮ, kad ši nuostata būtų vienodai taikoma ir joms.

Dėl Reglamento (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą

Reglamento (ES) 2017/1129 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytos prievolės skelbti prospektą išimtys, taikomos tam tikriems viešiems vertybinių popierių siūlymams arba įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Šis straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų įtraukta nauja prievolės skelbti prospektą išimtis dėl viešų vertybinių popierių siūlymų, kai tokie vertybiniai popieriai siūlomi ES pertvarkymo institucijoms pagal ES bankų ar draudikų pertvarkymo sistemą (direktyvos 2014/59/ES ir (ES) 2025/1) arba trečiųjų valstybių institucijoms pagal panašią teisinę sistemą konvertavus įsipareigojimus. Be to, esama konkrečiam pertvarkymui skirta išimtis, pagal kurią netaikoma prievolė skelbti prospektą dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybos ES reguliuojamoje rinkoje sąrašą pagal Reglamento (ES) 2017/1129 1 straipsnio 5 dalies c punktą, turėtų būti taikoma ir trečiųjų valstybių institucijų veiksmams, kurių jos imasi panašiomis aplinkybėmis.

Reglamento (ES) 2017/1129 2 straipsnyje pateiktos atitinkamos reglamento apibrėžtys. Šis straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant MVKĮ, kaip nuo MVĮ atskiros įmonių kategorijos, apibrėžtį ir pateikiant, kryžminę nuorodą į Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 88 ir 90 punktus ir Direktyvos (ES) 2025/1 2 straipsnio 72 ir 74 punktus, įtraukti „atitinkamos trečiosios valstybės institucijos“ ir „trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų“ apibrėžtis.

Reglamento (ES) 2017/1129 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2024/2809, 15a straipsnyje nurodyta galimybė sukurti paprastesnės formos prospektą – ES augimo emisijų prospektą. Tokios rūšies prospektą paprastai gali rengti MVĮ, o tam tikrais atvejais ir kitų rūšių įmonės. Tokio supaprastinto prospekto naudojimas turėtų būti išplėstas įtraukiant MVKĮ, kad būtų sumažintos jų įtraukimo į biržos prekybos sąrašus sąnaudos ir šios įmonės galėtų tapti patrauklesnės investuotojams, taip sudarant MVKĮ palankesnes galimybes gauti finansavimą.

Dėl Reglamento (ES) 2023/1542 dėl baterijų ir baterijų atliekų 

47 straipsniu MVĮ atleidžiamos nuo tam tikrų pareigų, susijusių su baterijų išsamaus patikrinimo politika. MVĮ apibūdinamos kaip „ekonominės veiklos vykdytoja[i], kurių grynoji apyvarta finansiniais metais, ėjusiais prieš paskutinius finansinius metus, nesiekė 40 mln. EUR, ir kurie nepriklauso grupei, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir patronuojamosios įmonės ir kurios konsoliduota apyvarta viršija 40 mln. EUR ribą“. Šios nuostatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant MVKĮ, kad jos taip pat būtų atleistos nuo šių pareigų. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, MVKĮ turėtų būti apibūdinamos taip pat, atsižvelgiant į tai, kad jos yra trigubai didesni subjektai nei MVĮ, t. y. remiantis grynąja apyvarta, kuri turėtų būti mažesnė nei 150 mln. EUR.

Pagal 52 straipsnį, 48 straipsnio 1 dalyje nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai turi kasmet peržiūrėti ir viešai paskelbti, taip pat internete, savo baterijų išsamaus patikrinimo politikos ataskaitą.  Siekiant sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, šis reikalavimas peržiūrėti ir viešai skelbti savo išsamaus patikrinimo politiką turėtų būti iš dalies pakeistas taip, kad jis būtų taikomas ne kasmet, o kas trejus metus. Ši naštos mažinimo priemonė turėtų būti taikoma visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant MVKĮ.

Dėl Reglamento (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų

Šiuo metu pagal 20 straipsnio 4 dalies a punktą reikalaujama, kad visi produktų ir įrangos importuotojai ir eksportuotojai užsiregistruotų Fluorintų dujų portale. Pagal 20 straipsnio 5 dalį, reikalaujama licencija yra importo arba eksporto metu galiojanti registracija Fluorintų dujų portale. Siekiant užtikrinti, kad reikalavimas registruotis Fluorintų dujų portale būtų orientuotas į veiklą, kuri yra svarbi vykdymo užtikrinimui, 20 straipsnio 4 dalies a punktas iš dalies keičiamas taip, kad reikalavimas registruoti importuojamus produktus ir įrangą būtų taikomas tik tiems importuojamiems produktams ir įrangai, kuriems taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai (kurie apima de minimis ribas), o reikalavimas registruoti eksportuojamus produktus ir įrangą būtų išbrauktas, išskyrus atvejus, kai eksportuojami tam tikri produktai ir įrangą, kuriuose yra fluorintų dujų, kurių visuotinio atšilimo potencialas yra 1 000 ar didesnis ir kuriems taikomas eksporto apribojimas. Numatoma, kad šis supaprastinimas bus naudingas daugiausia MVĮ ir MVKĮ.

2025/0130 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl tam tikrų mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtų švelninimo priemonių taikymo mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir papildomų supaprastinimo priemonių iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/679, (ES) 2016/1036, (ES) 2016/1037, (ES) 2017/1129, (ES) 2023/1542 ir (ES) 2024/573

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnį, 114 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 19 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 20 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

1)2024–2029 m. Europos Komisijos kadencijos politinėse gairėse 21 ,, Pirmininkė U. von der Leyen pateikė tvaraus Europos klestėjimo ir konkurencingumo planą. Vieni pagrindinių plano prioritetų yra palankesnių sąlygų verslui sudarymas ir bendrosios rinkos stiprinimas;

2)Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarke 22 taip pat remiamas Europos įmonių konkurencingumas, nes siekiama užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktais mažiausiomis sąnaudomis būtų pasiekti jų tikslai. 2023 m. Komisija nustatė, kad reikia racionalizuoti ir supaprastinti įmonėms ir administracijoms taikomus ataskaitų teikimo reikalavimus 23   , ir įsipareigojo 25 % sumažinti administracinę naštą;

3)2023 m. rugsėjo 12 d. Komisija paskelbė pagalbos MVĮ dokumentų rinkinį 24 , kuriuo siekiama padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) konkuruoti ir augti, atsižvelgiant į įmonių, kurios viršija MVĮ apibrėžties ribas 25 , poreikius ir platesnį mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių spektrą. Pagalbos dokumentų rinkinio 18 veiksme buvo paskelbta, kad Komisija „parengs suderintą mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtį, parengs duomenų rinkinį, grindžiamą tokia apibrėžtimi, ir įvertins galimas priemones, kuriomis būtų remiamas šių įmonių augimas (įskaitant galimą tam tikrų priemonių pritaikymą, kad jos taptų palankios MVĮ)“;

4)į MVĮ apibrėžtį nebepatenkančios įmonės – mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės (MVKĮ) – atlieka svarbų vaidmenį Sąjungos ekonomikoje 26 . Jų gausu pramonės ekosistemose, kurios yra labai svarbios Sąjungos konkurencingumui ir technologiniam savarankiškumui, pavyzdžiui, elektronikos, orlaivių ir erdvėlaivių bei gynybos, energetikos, energijai imlių pramonės šakų ir sveikatos srityse. Prieš trejus metus maždaug 20 % visų mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių buvo MVĮ 27 ;

5)palyginti su MVĮ, MVKĮ paprastai būdingas spartesnis augimas, daugiau inovacijų ir skaitmenizavimo. Vis dėlto, kalbant apie administracinę naštą, jos susiduria su panašiais iššūkiais kaip ir MVĮ, todėl reikia proporcingai taikyti teisės aktus ir teikti tikslinę paramą. Siekiant sudaryti sąlygas sklandžiam MVĮ perėjimui į MVKĮ, svarbu nuosekliai spręsti skardžio efekto, kuris gali atsirasti, kai jos nebepateks į MVĮ segmentą ir susidurs su didelėms įmonėms taikomomis taisyklėmis, problemą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas MVKĮ veiklai ir sumažinti joms tenkančią administracinę naštą, kai kurie galiojantys teisės aktai, kuriuose numatytos konkrečios MVĮ taikomos švelninančios taisyklės, turėtų būti pakeisti išplečiant tų nuostatų taikymo sritį ir įtraukiant MVKĮ;

6)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2016/679 28 , (ES) 2016/1036 29 , (ES) 2016/1037 30 , (ES) 2017/1129 31 ir (ES) 2023/1542 32 yra keletas nuostatų, kuriomis MVĮ siekiama taikyti paramos, supaprastinimo arba švelninimo priemones. Konkrečiai tomis nuostatomis siekiama sumažinti administracinę naštą ir sumažinti arba panaikinti kliūtis patekti į rinką, palengvinti reikalavimų laikymąsi, atsižvelgti į konkrečią MVĮ padėtį įgyvendinant jų prievoles ir vertinant tų prievolių ekonominį ir socialinį poveikį, teikti specialias rekomendacijas, paramą ir pagalbą MVĮ;

7)siekiant užtikrinti nuoseklumą ir teisinį tikrumą, šiuose teisės aktuose turėtų būti pateikta MVKĮ apibrėžtis. Nors MVKĮ apibrėžtis iš esmės turėtų atitikti 2025 m. gegužės 21 d. Komisijos rekomendacijoje dėl mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties (C(2025) 3500 final) pateiktą apibrėžtį ir apimti įmones, kurios yra iki trijų kartų didesnės už MVĮ, prireikus ji turėtų būti grindžiama MVĮ apibrėžtimis, kurios jau yra pateiktos iš dalies keičiamuose teisės aktuose ir kurias teisės aktų leidėjai laikė tinkamomis;

8)Reglamente (ES) 2016/679 numatyta fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis ir laisvas tokių duomenų judėjimas. Prievolė tvarkyti duomenų tvarkymo įrašus turėtų būti supaprastinta, kad ji būtų taikoma visoms įmonėms ir organizacijoms, kuriose dirba mažiau nei 750 darbuotojų, su sąlyga, kad jų duomenų tvarkymo veikla nekelia didelio pavojaus duomenų subjektų teisėms ir laisvėms;

9)siekiant atsižvelgti į tai, kas išdėstyta pirmiau, būtina iš dalies pakeisti Reglamento (ES) 2016/679 30 straipsnio 5 dalį, išplečiant nuo prievolės tvarkyti įrašus nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį ir įtraukiant MVKĮ ir organizacijas, kuriose dirba mažiau nei 750 darbuotojų, kad ir jos galėtų pasinaudoti šia nukrypti leidžiančia nuostata, ir nustatant, kad nukrypti leidžianti nuostata yra taikoma, išskyrus atvejus, kai dėl duomenų tvarkymo gali kilti „didelis pavojus“ duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsnyje. Visų pirma tos nuostatos 3 dalyje nurodytas asmens duomenų tvarkymas turėtų būti laikomas reikalavimu, kad duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas tvarkytų savo duomenų tvarkymo veiklos įrašus;

10)šiomis aplinkybėmis dėl specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo, kuris yra būtinas siekiant vykdyti duomenų valdytojo arba duomenų subjekto prievoles ir naudotis specialiomis teisėmis darbo ir socialinės apsaugos teisės srityje, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 2 dalies b punkte, savaime neturėtų būti reikalaujama tvarkyti duomenų tvarkymo įrašus;

11)be to, kad nuostatos, kurios pagal Reglamentą (ES) 2016/679 taikomos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, būtų taikomos MVKĮ, taip pat reikėtų iš dalies pakeisti šiuos straipsnius: 

–4 straipsnį, kuriame pateikiamos Reglamente (ES) 2016/679 taikomos apibrėžtys. Siekiant aiškumo reikėtų įtraukti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių bei mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtis. Mažųjų ir vidutinių įmonių atveju tikslinga vadovautis teisės aktų leidėjo pasirinkimu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 13 konstatuojamojoje dalyje. MVKĮ atveju reikėtų remtis 2025 m. gegužės 21 d. Komisijos rekomendacijos dėl mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties (C(2025) 3500 final) 2 punktu; 

–40 straipsnį, kuriame numatyta, kad valstybės narės, priežiūros institucijos, Valdyba ir Komisija turi skatinti duomenų valdytojų ar duomenų tvarkytojų kategorijoms atstovaujančias asociacijas ir kitas įstaigas parengti elgesio kodeksus ir kad tai darant turi būti atsižvelgiama į konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius. Šis reikalavimas turėtų būti išplėstas, kad būtų atsižvelgiama į konkrečius MVKĮ poreikius;

–42 straipsnį, kuriame numatyta, kad, kai valstybės narės, priežiūros institucijos, Valdyba ir Komisija turi skatinti, visų pirma Sąjungos lygmeniu, to reglamento 43 straipsnyje nurodytas sertifikavimo įstaigas arba kompetentingas priežiūros institucijas sukurti duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus bei žymenis, turi būti atsižvelgiama į konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius. Šis reikalavimas taip pat turėtų būti išplėstas, kad būtų atsižvelgiama į konkrečius MVKĮ poreikius;

12)vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir Europos duomenų apsaugos valdyba ir jie pateikė savo bendrą nuomonę [XXX, data];

13)reglamentai (ES) 2016/1036 ir (ES) 2016/1037 yra Sąjungos prekybos apsaugos sistemos dalis. Jais Sąjungai sudaromos sąlygos tirti trečiųjų valstybių vykdomą dempingą ir subsidijavimą, spręsti su jais susijusias problemas ir atkurti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje. Jei atlikus tyrimą patvirtinama, kad tokia praktika egzistuoja ir dėl to Sąjungos pramonei daroma žala, Komisija nustato antidempingo arba kompensacinį muitą, jei toks nustatymas neprieštarauja Sąjungos interesams. Atliekant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus reikia aktyvaus įmonių dalyvavimo. Tyrimai paprastai inicijuojami remiantis oficialiu paveiktos Sąjungos pramonės atstovų skundu, kuriame turi būti pateikti nesąžiningos praktikos ir jos padarytos žalos įrodymai. Sąjungos produkto gamintojai, importuotojai ir naudotojai turi aktyviai dalyvauti tyrimuose ir pateikti duomenis. Daugiausia dėl savo susiskaidymo ir išteklių trūkumo MVĮ dažnai būna labai sunku suprasti prekybos apsaugą ir bendradarbiauti vykdant prekybos apsaugos procedūras. Todėl į reglamentus (ES) 2016/1036 ir (ES) 2016/1037 įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama šalinti kliūtis, trukdančias mažesnėms įmonėms naudotis prekybos apsaugos priemonėmis, t. y. pasitelkiant specialią pagalbos tarnybą ir, kai įmanoma, tyrimo laikotarpius suderinant su finansiniais metais. Manoma, kad tikslinga užtikrinti, jog šiomis nuostatomis taip pat galėtų pasinaudoti MVKĮ;

14)Reglamente (ES) 2017/1129 nustatyti prospekto rengimo reikalavimai tais atvejais, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Tame reglamente su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2024/2809, numatytas supaprastintas ES augimo emisijų prospektas, kuriam, palyginti su standartiniu prospektu, taikomi ne tokie griežti reikalavimai, kad tam tikrų rūšių įmonėms ir tam tikrais atvejais įtraukimo į sąrašą procesas būtų ne toks sudėtingas ir pigesnis. Pagrindinės tokio supaprastinto prospekto naudos gavėjų kategorijos yra augimo potencialą turinčios įmonės, visų pirma MVĮ ir kitos įmonės, kurių vertybiniai popieriai yra arba bus įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašus. Siekiant sumažinti naštą MVKĮ ir potencialiai padidinti jų patrauklumą investuotojams, tikslinga taip pat leisti MVKĮ rengti ES augimo emisijų prospektą jų viešiems vertybinių popierių siūlymams, įskaitant atvejus, kai kartu su tokiais siūlymais įtraukiama į prekybos daugiašalėje prekybos sistemoje sąrašus;

15)siekiant patikslinti, kaip Reglamente (ES) 2017/1129 traktuojamos MVKĮ, į jo 2 straipsnį būtina įtraukti MVKĮ apibrėžtį, kuri skirtųsi nuo MVĮ apibrėžties. Mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės tame reglamente turėtų būti apibrėžiamos kaip įmonės, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų pagal vidutinį darbuotojų skaičių, bendrą balansą ir metinę grynąją apyvartą, arba kaip įmonės, kurios atitinka Direktyvoje 2014/65/ES nustatytą mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtį;

16)MVĮ ir MVKĮ yra ypač priklausomos nuo kredito įstaigų ir draudikų teikiamų paslaugų ir dažnai naudojasi tik vieno ar kelių pagrindinių šių paslaugų teikėjų paslaugomis. Pertvarkymo režimais užtikrinama nuolatinė galimybė naudotis indėliais ir ypatingos svarbos funkcijomis žlugus finansų įstaigai. Kai pertvarkymo institucijos naudojasi savo įgaliojimais konvertuoti finansų įstaigos įsipareigojimus, kad laiku pertvarkytų finansų įstaigą ir užtikrintų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, iš anksto parengti ir paskelbti prospekto neįmanoma dėl trumpo pertvarkymo metu nustatyto termino. Todėl svarbu nustatyti prievolės skelbti prospektą išimtį, kuri būtų taikoma viešai siūlant tiek vertybinius popierius, gaunamus dėl konvertavimo pasinaudojus įgaliojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES 33 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2025/1 34 , tiek vertybinius popierius, gaunamus dėl konvertavimo pasinaudojus panašiais įgaliojimais pagal trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras, kuriomis įgyvendinamas 2011 m. spalio mėn. paskelbtas Finansinio stabilumo tarybos dokumentas „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“. Taip pat esama prievolės skelbti prospektą išimtis, taikoma vertybinių popierių, gaunamų dėl konvertavimo pasinaudojus įgaliojimais pagal Direktyvą 2014/59/ES ir Direktyvą (ES) 2025/1, įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, turėtų būti taikoma ir vertybiniams popieriams, gaunamiems dėl konvertavimo pasinaudojus panašiais įgaliojimais pagal trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras, kuriomis įgyvendinami šie tarptautiniu mastu sutarti standartai;

17)Reglamento (ES) 2017/1129 nuostata dėl ES augimo emisijų prospekto bus taikoma nuo 2026 m. kovo 5 d., nes Komisija turi parengti deleguotuosius aktus, kuriuose bus nurodytas susiaurintas to prospekto turinys ir standartizuotas formatas bei jame pateikiamos informacijos eilės tvarka. Todėl tikslinga atidėti šiame reglamente nustatytų Reglamento (ES) 2017/1129 pakeitimų dėl ES augimo emisijų prospekto taikymą iki 2026 m. kovo 5 d.; 

18)Reglamente (ES) 2023/1542 nustatytos taisyklės dėl baterijų ir baterijų atliekų. To reglamento 47 straipsniu MVĮ atleidžiamos nuo tam tikrų pareigų, susijusių su baterijų išsamaus patikrinimo politika. Tos nuostatos taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant MVKĮ, kad ir jos būtų atleistos nuo šių pareigų. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, MVKĮ turėtų būti nurodomos taip pat, atsižvelgiant į tai, kad jos yra subjektai, kurie gali būti iki trijų kartų didesni nei MVĮ, t. y. jų grynoji apyvarta turėtų būti mažesnė nei 150 mln. EUR;

19)pagal Reglamento (ES) 2023/1542 52 straipsnį reikalaujama, kad to reglamento 48 straipsnio 1 dalyje nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai kasmet peržiūrėtų ir viešai paskelbtų, taip pat internete, savo baterijų išsamaus patikrinimo politikos ataskaitą. Siekiant sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, turėtų būti reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai savo išsamaus patikrinimo politiką peržiūrėtų ir viešai skelbtų ne kasmet, o tik kas trejus metus. Šis naštos sumažinimas turėtų būti taikomas visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant MVKĮ;

20)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/573 35 20 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytu reikalavimu registruotis Fluorintų dujų portale prieš atliekant bet kokį fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų turinčių produktų ir įrangos importą ir eksportą siekiama palengvinti vykdymo užtikrinimą. Tačiau dėl šio reikalavimo atsirandanti našta gali būti neproporcinga, palyginti su jo nauda, ypač MVĮ ir MVKĮ. Todėl registracijos reikalavimas turėtų būti taikomas tik importui, kuriam taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai, ir eksportui, kuriam taikomas eksporto apribojimas; Tiek, kiek šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/573, tinkamas teisinis pagrindas, kiek tai susiję su tais pakeitimais, yra SESV 192 straipsnio 1 dalis. 

21)todėl reglamentai (ES) 2016/679, (ES) 2016/1036, (ES) 2016/1037, (ES) 2017/1129, (ES) 2023/1542 ir (ES) 2024/573 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/679 pakeitimai  

Reglamentas (ES) 2016/679 iš dalies keičiamas taip: 

1)4 straipsnis papildomas šiais 27 ir 28 punktais: 

„27) labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės – įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnyje*; 

28) mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės – įmonės, kaip apibrėžta 2025 m. gegužės 21 d. Komisijos rekomendacijos dėl mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties (C(2025) 3500 final**) priedo 2 punkte.;

________ 

* 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2003/361/oj).  

** 2025 m. gegužės 21 d. Komisijos rekomendacija dėl mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties, C(2025) 3500 final. ;

2)30 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: 

„5. 1 ir 2 dalyse nurodytos prievolės netaikomos įmonei arba organizacijai, kurioje dirba mažiau kaip 750 darbuotojų, išskyrus atvejus, kai dėl jos vykdomo duomenų tvarkymo gali kilti didelis pavojus duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, kaip tai suprantama pagal 35 straipsnį.“; 

3)40 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: 

„1. Valstybės narės, priežiūros institucijos, Valdyba ir Komisija skatina parengti elgesio kodeksus, kuriais būtų siekiama padėti tinkamai taikyti šį reglamentą, atsižvelgiant į konkrečius įvairių su duomenų tvarkymu susijusių sektorių ypatumus ir į konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių bei mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių poreikius.“; 

4)42 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: 

„1. Valstybės narės, priežiūros institucijos, Valdyba ir Komisija skatina nustatyti – visų pirma Sąjungos lygmeniu – duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos ženklus bei žymenis, kad būtų galima įrodyti, jog duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai, vykdydami duomenų tvarkymo operacijas, laikosi šio reglamento. Atsižvelgiama į konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių bei mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių poreikius.“

2 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/1036 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/1036 iš dalies keičiamas taip:

1)5 straipsnio 1a dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: 

Komisija sudaro palankesnes sąlygas pasinaudoti prekybos apsaugos priemone įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)* arba mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės (MVKĮ)**, pasitelkiant tam skirtą pagalbos tarnybą, pvz., didinant informuotumą, teikiant bendrą informaciją ir paaiškinimus apie procedūras ir apie tai, kaip pateikti skundą, skelbiant standartinius klausimynus visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis ir atsakant į bendrus su konkrečiu atveju nesusijusius klausimus.“

________ 

* 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2003/361/oj).

** 2025 m. gegužės 21 d. Komisijos rekomendacija dėl mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties, C(2025) 3500 final. ;

2)6 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip: 

„9. Tyrimo procedūros, inicijuotos pagal 5 straipsnio 9 dalį, turi būti baigtos, jei tai įmanoma, per vienus metus. Tačiau bet kuriuo atveju tyrimas turi būti baigtas per 14 mėnesių nuo jo pradžios, laikantis 8 straipsnio pagrindu priimtų išvadų dėl įsipareigojimų arba 9 straipsnio pagrindu priimtų išvadų dėl galutinių veiksmų. Tyrimo laikotarpiai, ypač jei tyrimas susijęs su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais pramonės sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ arba MVKĮ, jei tai įmanoma, turi sutapti su finansiniais metais.“.

3 straipsnis

   Reglamento (ES) 2016/1037 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/1037 iš dalies keičiamas taip:

1)10 straipsnio 1a dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: 

„Komisija sudaro palankesnes sąlygas pasinaudoti prekybos apsaugos priemone įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)(*) arba mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės (MVKĮ)(**), pasitelkiant tam skirtą pagalbos tarnybą, pvz., didinant informuotumą, teikiant bendrą informaciją ir paaiškinimus apie procedūras ir apie tai, kaip pateikti skundą, skelbiant standartinius klausimynus visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis ir atsakant į bendrus su konkrečiu atveju nesusijusius klausimus.“

________

* 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2003/361/oj).

** 2025 m. gegužės 21 d. Komisijos rekomendacija dėl mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties, C(2025) 3500 final. ;

2)11 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip: 

„9. Tyrimo procedūros, inicijuotos pagal 10 straipsnio 11 dalį, turi būti baigtos, jei tai įmanoma, per vienus metus. Tačiau bet kuriuo atveju tyrimas turi būti baigtas per 13 mėnesių nuo jo inicijavimo, remiantis išvadomis pagal 13 straipsnį įsipareigojimų atžvilgiu arba remiantis išvadomis pagal 15 straipsnį galutinių veiksmų atžvilgiu. Tyrimo laikotarpiai, ypač jei tyrimas susijęs su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais pramonės sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ arba MVKĮ, jei tai įmanoma, turi sutapti su finansiniais metais.“.

4 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/1129 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2017/1129 iš dalies keičiamas taip: 

1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)4 dalyje įterpiamas dc punktas:

„dc) vertybinių popierių siūlymui, kai jie gaunami pertvarkymo institucijai konvertavus arba išmainius kitus vertybinius popierius, nuosavas lėšas arba tinkamus įsipareigojimus šiai institucijai naudojantis įgaliojimais, nurodytais Direktyvos 2014/59/ES 53 straipsnio 2 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje arba 63 straipsnio 1 dalyje, arba įgaliojimais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/1 (* ) 35 straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnio 2 dalyje arba 42 straipsnio 1 dalyje arba atitinkamai trečiosios valstybės institucijai naudojantis panašiais įgaliojimais pagal trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras;“;

____________

(*)  2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2025/1, kuria nustatoma draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES bei (ES) 2017/1132 ir reglamentai (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2017/1129, ( OL L, 2025/1, 2025 1 8, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2025/1/oj ).

b)5 dalies c punktas pakeičiamas taip:

2)„c) vertybinių popierių, gaunamų pertvarkymo institucijai konvertavus arba išmainius kitus vertybinius popierius, nuosavas lėšas arba tinkamus įsipareigojimus šiai institucijai naudojantis įgaliojimais, nurodytais Direktyvos 2014/59/ES 53 straipsnio 2 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje arba 63 straipsnio 1 dalyje, arba įgaliojimais, nurodytais Direktyvos (ES) 2025/1 35 straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnio 2 dalyje arba 42 straipsnio 1 dalyje, arba atitinkamai trečiosios valstybės institucijai naudojantis panašiais įgaliojimais pagal trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras;“;

3)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)įterpiami dc ir dd punktai:

4)„dc) atitinkama trečiosios valstybės institucija – atitinkama trečiosios valstybės institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 90 punkte, arba atitinkama trečiosios valstybės institucija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2025/1 2 straipsnio 74 punkte;

5)dd) trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros – trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 88 punkte, arba trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2025/1 2 straipsnio 72 punkte;“;

a)2 straipsnyje įterpiamas fa punktas:

„fa) mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės arba MVKĮ yra bet kurie iš šių subjektų: 

i)bendrovės, kurios pagal jų paskutines metines arba konsoliduotąsias finansines ataskaitas atitinka bent du iš šių trijų kriterijų: vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais yra mažesnis nei 750, bendras balansas neviršija 129 000 000 EUR, o metinė grynoji apyvarta neviršija 150 000 000 EUR;

ii)mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 13a punkte;“;

6)15a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: 

„1. Nedarant poveikio 1 straipsnio 4 daliai ir 3 straipsnio 2 bei 2a dalims, viešo vertybinių popierių siūlymo atveju toliau nurodyti asmenys gali parengti ES augimo emisijų prospektą, jei jie neturi vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą:  

(a)    MVĮ; 

(b)    MVKĮ; 

(c)    emitentai, išskyrus MVĮ ir MVKĮ, kurių vertybiniai popieriai yra arba bus įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą; 

(d)    vertybinių popierių, kuriuos išleido a, b ir c punktuose nurodyti emitentai, siūlytojai.“.

5 straipsnis

Reglamento (ES) 2023/1542 pakeitimai 

Reglamentas (ES) 2023/1542 iš dalies keičiamas taip: 

1) 47 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: 

„Šis skyrius netaikomas ekonominės veiklos vykdytojams, kurių grynoji apyvarta finansiniais metais, ėjusiais prieš paskutinius finansinius metus, nesiekė 150 mln. EUR, ir kurie nepriklauso grupei, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir patronuojamosios įmonės ir kurios konsoliduota apyvarta viršija 150 mln. EUR ribą.“;

2) 52 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„48 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas ne vėliau kaip praėjus vieniems metams nuo 48 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos, o vėliau – ne rečiau kaip kas trejus metus, peržiūri ir viešai paskelbia, taip pat internete, savo baterijų išsamaus patikrinimo politikos ataskaitą.“.

6 straipsnis

Reglamento (ES) 2024/573 pakeitimas 

Reglamentas (ES) 2024/573 iš dalies keičiamas taip:

20 straipsnio 4 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) vykdyti toliau nurodytą importą ir eksportą, išskyrus laikinojo saugojimo atvejus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 17 punkte:

i) fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importą arba eksportą;

ii) fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų turinčių produktų ir įrangos, kuriems taikomas reikalavimas teikti ataskaitas pagal 26 straipsnį, pateikimą rinkai;

iii) 22 straipsnio 3 dalyje nurodytų produktų ir įrangos, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba kurių veikimas priklauso nuo tokių dujų, kurių VAP yra 1 000 arba didesnis, eksportą;“.

7 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas 

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 

4 straipsnio 2 dalies b punktas ir 3 dalis taikomi nuo 2026 m. kovo 5 d. 

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendimai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys) 

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: nė vienas iš toliau nurodytų variantų.

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 36  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 37   

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (not to be completed for decentralised agencies)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai

3.2.3.3.Iš viso asignavimų

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais 53

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais): nėra duomenų

*

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Privaloma: su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų pagal pasiūlymą (iniciatyvą) geriausias įvertis turėtų būti pateiktas tolesnėje lentelėje.

Išimties tvarka, kai tai reikalinga pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti, asignavimai pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti pateikti tam skirtoje eilutėje.

Asignavimai pagal 1–6 išlaidų kategorijas turėtų būti nurodyti kaip „Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms“. Šios išlaidos parodo veiklos biudžetą, naudojamą su iniciatyvos įgyvendinimu tiesiogiai susijusioms IT platformoms ar priemonėms pakartotinai naudoti, pirkti ir (arba) sukurti ir susijusioms investicijoms (pvz., licencijoms, tyrimams, duomenų saugojimui ir kt.). Šioje lentelėje pateikta informacija turėtų atitikti 4 skirsnyje „Skaitmeniniai aspektai“ pateiktus duomenis.

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlymas (iniciatyva)

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)