EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 08 26

COM(2025) 458 final

2025/0253(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2026 m. galimybės ir dėl tam tikrų žvejybos kituose vandenyse galimybių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2025/202

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (toliau – pagrindinis BŽP reglamentas) 1 , jūrų biologiniai ištekliai turi būti naudojami taip, kad žvejojamų rūšių populiacijos būtų atkurtos ir išlaikytos tokio dydžio, kuris būtų didesnis nei tas, kuriam esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (MSY). Svarbi priemonė tam užtikrinti yra kasmet nustatomos žvejybos galimybės, t. y. bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) ir kvotos.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas Baltijos jūrai skirtas daugiametis planas (toliau – daugiametis planas) 2 , konkrečiau nurodyti tiksliniai mirtingumo dėl žvejybos intervalai. Šiame pasiūlyme šie intervalai naudojami siekiant įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, visų pirma atkurti ir išlaikyti MSY lygį.

Šio pasiūlymo tikslas − nustatyti svarbiausių verslinių Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos galimybes 2026 metams. Juo taip pat siekiama reguliuoti mėgėjų žvejybą jūroje tiek, kiek reikalinga žuvų ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugoti. Siekiant supaprastinti ir išaiškinti su metiniais BLSK ir kvotomis susijusius sprendimus, nuo 2006 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybės nustatomos atskiru reglamentu.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas suderinamas su kitomis Sąjungos politikos sritimis, visų pirma su aplinkos srities politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos atsižvelgiant į pagrindinio BŽP reglamento ir daugiamečio plano tikslus. Pagal pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 17 straipsnį, valstybės narės, laikydamosi tuose straipsniuose nustatytų tam tikrų kriterijų, turi nuspręsti, kaip jų turimos žvejybos galimybės gali būti paskirstytos su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams. Todėl valstybės narės, pagal pageidaujamą naudojimosi šiuo pasiūlymu joms suteiktomis žvejybos galimybėmis socialinį ir (arba) ekonominį modelį paskirstydamos joms skirtus BLSK, gali naudotis reikiama veiksmų laisve.

•Priemonės pasirinkimas

Laikoma, kad tinkamiausia priemonė yra reglamentas, nes juo galima nustatyti reikalavimus, tiesiogiai taikomus valstybėms narėms ir atitinkamoms įmonėms. Taip bus galima užtikrinti, kad reikalavimai būtų įgyvendinami laiku ir suderintai, o tai užtikrins didesnį teisinį tikrumą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Remdamasi savo komunikatu „Tausioji žvejyba Europos Sąjungoje: dabartinė padėtis ir 2026 m. orientyrai“ (COM(2025) 296 final), Komisija konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma Baltijos jūros patariamojoje taryboje. Mokslinį pagrindą pasiūlymui pateikė Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Į suinteresuotųjų šalių, su kuriomis konsultuotasi, pareikštas nuomones dėl visų susijusių žuvų išteklių atsižvelgta, kiek tai buvo įmanoma neprieštaraujant dabartinei politikai ir nepabloginant pažeidžiamų išteklių būklės.

Mokslinės rekomendacijos dėl laimikio limitų ir išteklių būklės taip pat apsvarstytos su valstybėmis narėmis 2025 m. birželio mėn. regioniniame BALTFISH forume.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija konsultavosi su ICES, kurios mokslinės rekomendacijos grindžiamos jos ekspertų grupių ir sprendžiamųjų organų sukurta rekomendacijų sistema ir teikiamos atsižvelgiant į partnerystės pagrindų susitarimą, sudarytą su Komisija.

Sąjunga kasmet prašo ICES mokslinių rekomendacijų dėl svarbių žuvų išteklių būklės. Gautos rekomendacijos apima visus Baltijos jūros išteklius ir jose siūlomi svarbiausių verslinių išteklių BLSK 3 .

•Poveikio vertinimas

Pasiūlymas yra dalis ilguoju laikotarpiu taikomo požiūrio, pagal kurį žvejyba koreguojama atsižvelgiant į tikslą padėti užtikrinti – ir tuomet išlaikyti – ilgalaikį tausų žvejybos lygį. Tikimasi, kad ilgainiui taikant šią strategiją i) žvejybos intensyvumas taps stabilus, ii) padidės kvotos, todėl iii) žvejai ir jų šeimos gaus daugiau pajamų. Tikimasi, kad didesnis iškraunamų žuvų kiekis bus naudingas i) žvejybos pramonei, ii) vartotojams, iii) perdirbimo pramonei ir mažmeninės prekybos sektoriui, taip pat iv) visoms kitoms su versline ir mėgėjų žvejyba susijusioms pramonės šakoms. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į Biologinės įvairovės strategiją ir kitas susijusias iniciatyvas, visų pirma ES jūrų ekosistemų ir žuvininkystės veiksmų planą 4 and the European Ocean Pact ir Europos vandenynų paktą 5 , reikia akcentuoti tausios žvejybos ir geros jūrų aplinkos būklės Baltijos jūroje sąsają.

Šiuo pasiūlymu stengiamasi išvengti trumpalaikių strategijų ir siekti ilgalaikio tvarumo. Todėl jame atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių ir patariamųjų tarybų iniciatyvas, jei joms pritarė ICES ir (arba) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). Komisijos pasiūlymas SEC(2011)891, atvedęs iki pagrindinio BŽP reglamento, buvo paremtas poveikio vertinimu, kuriame teigta, kad, nors MSY tikslo pasiekimas yra būtina aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo sąlyga, šių trijų tikslų negalima pasiekti atskirai.

Iki 2019 m. priimtais sprendimais dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių pavyko pasiekti, kad visų išteklių, dėl kurių pateikta MSY rekomendacija, išskyrus vakarinės Baltijos jūros dalies atlantines silkes, nustatyti BLSK jų nustatymo momentu atitiktų MSY intervalus. Šie sprendimai taip pat pasitarnavo atkuriant išteklius ir perbalansuojant žvejybos pajėgumus ir žvejybos galimybes. Tačiau 2019 m. paaiškėjo, kad rytinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių ištekliai buvo itin intensyviai žvejojami. Nuo tada ICES vertinimai rodo, kad kelerius artimiausius metus šie ištekliai greičiausiai išliks žemiau išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taško Blim. 2021 m. paaiškėjo, kad žemiau Blim daugelį metų buvo ir vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai, be to, ICES teigimu, kelios lašišų populiacijos buvo prastos būklės. Iki 2020 m. atliktų ICES vertinimų duomenimis, centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė buvo žemiau išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taško MSY Btrigger. Nuo 2023 m. ICES vertinimai rodo, kad biomasė nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio realiai svyravo ties Blim. Nuo 2021 m. ji didėjo ir, apytikriais skaičiavimais, jau turėtų būti virš Blim, tačiau dar gerokai žemiau MSY Btrigger. Nuo 1994 m. pasiekto piko Botnijos įlankos silkių biomasė nuolat mažėjo. 2024 m. nustačius šios biomasės atskaitos ribą vertinimai rodo, kad nuo 2019 m. ji laikėsi žemiau MSY Btrigger ir galiausiai nukrito iki vieno iš žemiausių kada nors užregistruotų lygių per vidurį tarp MSY Btrigger ir Blim. Per pastaruosius kelerius metus smarkiai sumažėjo šprotų biomasė – ji pasiekė žemiausią lygį nuo 1990 m. ir priartėjo prie MSY Btrigger. Taigi siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas ir išlaikytas visų Baltijos jūros išteklių MSY, reikalingos tolesnės pastangos.

2025 m. gegužės 28 d. ICES paskelbė mokslines rekomendacijas 2026 metams dėl įvairių Baltijos jūros išteklių, o rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių atveju buvo dar kartą paskelbta 2025 m. rekomendacija, nes šių išteklių būklė nepakito (išliko kritinė). Rekomendacijos dėl Baltijos jūros rytinės dalies menkių (2024 m.) ir jos vakarinės dalies menkių ir Suomijos įlankos lašišų išteklių yra grindžiamos atsargumo principu. Abiejų menkių išteklių biomasė išlieka žemiau Blim. Dėl kitų septynių išteklių paskelbtos MSY rekomendacijos, kuriose pateikti šie biomasės įverčiai:

·šprotų, silkių Rygos įlankoje ir jūrinių plekšnių ištekliai yra aukščiau MSY Btrigger;

·centrinės Baltijos jūros dalies silkių ir Botnijos įlankos silkių ištekliai yra žemiau MSY Btrigger;

·vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliai yra žemiau Blim ir

·įvairių lašišų populiacijų pagrindiniame baseine būklė išlieka labai nevienoda (gali būti žemiau Rlim (rituolių prieaugio ribinio taško) arba aukščiau RMSY (su MSY suderinamą rituolių prieaugio lygį)).

Todėl siūloma krypties dėl lašišų išteklių pagrindiniame baseine nekeisti, o jų BLSK sumažinti 27 proc. Taip pat siūloma Botnijos įlankos silkių žvejybos galimybes, sumažinti 62 proc., Rygos įlankos silkių – 17 proc., o jūrinių plekšnių – 3 proc., palyginti su 2025 m. Lašišų žvejybos Suomijos įlankoje galimybes siūloma padidinti 1 proc., palyginti su 2025 m., o centrinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių ir šprotų žvejybos galimybes palikti nepakeistas. Rytinės ir vakarinės Baltijos jūros dalių menkių ir vakarinės dalies silkių leidžiama priegauda būtų sumažinta atitinkamai 63, 84 ir 50 proc., palyginti su 2025 m.

Todėl bendras pasiūlymo 2026 metams ekonominis poveikis bus šešioms valstybėms narėms sumažintos ir dviem valstybėms narėms paliktos tos pačios žvejybos galimybės. Iš viso pasiūlymo rezultatas bus maždaug 295 000 tonų, t. y. žvejybos galimybės bus 14,3 proc. mažesnės nei 2025 m.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlyme numatyta lanksčiai taikyti kvotų mainų mechanizmus, jau nustatytus reglamentais dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje ankstesniais metais. Jokių naujų Sąjungos ar nacionalinėms valdžios institucijoms skirtų taisyklių ar naujų administracinių procedūrų, dėl kurių galėtų padidėti administracinė našta, įvesti nesiūloma.

Pasiūlymas susijęs su 2026 m. taikysimu metiniu reglamentu. Todėl jame nėra nuostatos dėl peržiūros.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu nustatomos 2026 m. tam tikrų žuvų išteklių ar išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės.

Siekiant nustatyti bendrai su Rusijos Federacija naudojamų išteklių Sąjungos kvotas, iš laimikio, kurį rekomendavo ICES, išskaityti kiekiai, atitinkantys praeityje Rusijos Federacijai skirtas šių išteklių kvotų dalis. Valstybėms narėms skirtos žvejybos galimybės pateikiamos šio pasiūlymo priede.

Dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių ICES, susitarusi su Komisija, 2026 metams paskelbė tą pačią 2025 metams skirtą rekomendaciją, nes šių išteklių būklė išlieka tokia pati kritinė kaip ir 2025 m. ICES savo 2025 m. rekomendacijos statusą sumažino iki 3 kategorijos atsargumo principu pagrįstos rekomendacijos ir joje jau šeštus metus iš eilės nurodomas nulinis laimikis 7 . Atsižvelgdama į tai, kad ištekliai išeikvoti, Taryba nuo 2019 m. nusprendė uždrausti tikslinę jų žvejybą ir priimti su žvejybos galimybėmis funkciškai susietas atkuriamąsias priemones (žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimą ir mėgėjų žvejybos draudimą, kurio taikymo sritis 2025 metams buvo išplėsta iki viso valdymo rajono). Šios atkuriamosios priemonės dar nespėjo pagerinti išteklių būklės, todėl pasiūlymu siekiama jas palikti galioti, laikantis daugiamečio plano 3 straipsnio 1 dalies ir pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 4 dalies kartu su jo 2 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies c bei f punktais. Kalbant apie BLSK lygį, ICES iki šiol nepavyko kiekybiškai įvertinti rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos vykdant kitą žvejybą lygio, tačiau pažymėtina, kad šių išteklių priegauda sužvejojama vykdant visą kitą žvejybą 8 . Nenustačius leidžiamos rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos, šių išteklių valdymo rajone tektų uždrausti visą žvejybą. Siekdama išvengti galimų sunkių socialinių ir ekonominių tokio bendro žvejybos uždraudimo pasekmių ir neturėdama papildomos informacijos, Komisija siūlo, kaip ir 2025 metams, nustatyti tokį rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos BLSK, kuris atitiktų 2024 m. praneštus iškrautus šių išteklių valdymo rajone sužvejotų šių žuvų kiekius, t. y. 159 tonas. Tai turėtų užtikrinti, kad šių išteklių žvejybos intensyvumas nedidėtų. Be to, menkės sudaro neišvengiamą priegaudą vykdant demersinę plekšniažuvių žvejybą, todėl nuo 2025 m. balandžio mėn. pagrindiniame rytinės Baltijos jūros dalies menkių paplitimo rajone taps privalomi selektyvesni žvejybos įrankiai, kuriais šią menkių priegaudą tikimasi gerokai sumažinti 9 .

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių vertinimo statusą 2023 m. ICES sumažino iki 3 kategorijos atsargumo principu pagrįstos rekomendacijos. 2025 m. ji pateikė nulinio laimikio rekomendaciją 2026 ir 2027 metams 10 . Išteklių biomasė per pastaruosius penkiolika metų daugiausia išliko žemiau Blim. Todėl nuo 2021 m. Taryba nusprendė nutraukti tikslinę žvejybą ir priimti su žvejybos galimybėmis funkciškai susietas atkuriamąsias priemones (žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimo laikotarpį ir mėgėjų žvejybos draudimą). Šios atkuriamosios priemonės išteklių būklės kol kas dar nepagerino, todėl pasiūlymu siekiama jas palikti galioti, laikantis daugiamečio plano 3 straipsnio 1 dalies ir pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 4 dalies kartu su jo 2 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies c bei f punktais. Kalbant apie BLSK lygį, ICES iki šiol nepavyko kiekybiškai įvertinti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos vykdant kitą žvejybą lygio, tačiau pažymėtina, kad šių išteklių priegauda sužvejojama vykdant visą kitą žvejybą 11 . Nenustačius leidžiamos vakarinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos, šių išteklių valdymo rajone tektų uždrausti visą žvejybą. Siekdama išvengti galimų sunkių socialinių ir ekonominių tokio bendro žvejybos uždraudimo pasekmių ir neturėdama papildomos informacijos, Komisija siūlo, kaip ir 2025 metams, nustatyti tokį vakarinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos BLSK, kuris atitiktų 2024 m. praneštus iškrautus šių išteklių valdymo rajone sužvejotų šių žuvų kiekius, t. y. 42 tonas. Tai turėtų užtikrinti, kad šių išteklių žvejybos intensyvumas nedidėtų. Be to, menkės sudaro neišvengiamą priegaudą vykdant demersinių plekšniažuvių žvejybą, todėl nuo 2025 m. balandžio mėn. vakarinės Baltijos jūros dalies menkių valdymo rajone taps privalomi selektyvesni žvejybos įrankiai, kuriais šią menkių priegaudą tikimasi gerokai sumažinti 12 .

Rekomendacijas dėl jūrinių plekšnių ICES anksčiau teikė atskirai 21–23 pakvadračiams ir 24–32 pakvadračiams. 2025 m. nustačius atskaitos ribą ICES teikia vieną MSY rekomendaciją, apimančią 21–32 pakvadračius 13 . Šios rekomendacijos duomenimis, išteklių biomasė yra didesnė nei bet kada iki šiol, bet atskirų žuvų būklė per pastaruosius penkerius metus pablogėjo. Be to, nustatyta atskaitos riba pakeitė šių išteklių būklės sampratą ir ICES rekomendavo 2026 metams laimikį sumažinti 35 proc. palyginti su 2025 m. rekomendacija. Komisija siūlo BLSK nustatyti ties FMSY tašku pagal daugiamečio plano 4 straipsnio 3 dalį.

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių laimikį ICES jau aštuntus metus iš eilės siūlo nulinį. Išteklių dydžio įvertį, kaip ir 2025 metams, ji gerokai sumažino ir mano, kad, nors nuo 2024 m. ištekliai padidėjo, 2025 m. jie sudaro tik 52 proc. Blim 14 . ICES vertinimai taip pat toliau rodo, kad biomasė bent iki 2027 m. nesieks Blim, net jei šie ištekliai visai nebus žvejojami. Išteklių pasipildymo lygis kaip niekad žemas jau apie 10 metų. Todėl nuo 2021 m. Taryba nusprendė uždrausti tikslinę žvejybą, išskyrus mokslinę žvejybą ir mažos apimties priekrantės žvejybą, ir nustatyti neišvengiamai priegaudai skirtą BLSK, kad būtų išvengta priverstinio kitų rūšių žuvų žvejybos stabdymo. Šios atkuriamosios priemonės išteklių būklės kol kas dar nepagerino. Todėl Komisija, remdamasi daugiamečio plano 4 straipsnio 6 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi, siūlo palikti tikslinės žvejybos draudimą ir nutraukti išimties taikymą mažos apimties priekrantės žvejybai. Kalbant apie BLSK lygį, ICES iki šiol nepavyko kiekybiškai įvertinti vakarinės Baltijos jūros dalies silkių priegaudos vykdant kitą žvejybą lygio, tačiau pažymėtina, kad šių išteklių priegauda sužvejojama vykdant tikslinę šprotų žvejybą 15 . Kad būtų išvengta galimų sunkių tikslinės šprotų žvejybos vakarinės Baltijos jūros dalies silkių valdymo rajone uždraudimo socialinių ir ekonominių pasekmių, Komisija, neturėdama papildomos informacijos, siūlo nustatyti 394 tonų vakarinės Baltijos jūros dalies silkių priegaudos BLSK.

Botnijos įlankos silkių biomasė, ICES vertinimu, toliau mažėjo ir 2025 m. nukrito iki vieno iš žemiausių kada nors užregistruotų lygių per vidurį tarp MSY Btrigger ir Blim 16 . Rekomendacijoje dėl laimikio nurodyta, kad su FMSY taško verte suderinamas laimikis turi būti 16 proc. mažesnis nei pagal 2025 m. rekomendaciją. Be to, ICES vertinimu, net ir visai nežvejojant, tikimybė, kad 2027 m. ištekliai atsikurs tiek, kad peržengtų MSY Btrigger, yra tik 30 proc. ICES taip pat pažymėjo, kad BLSK nustačius ties MSY Flower riba tikimybė, kad biomasė 2027 m. nukris žemiau Blim yra 9 proc. Todėl Komisija, laikydamasi daugiamečio plano 4 straipsnio 6 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies, siūlo nustatyti 25 560 tonų BLSK ir kaip atkuriamąją priemonę nustatyti trijų mėnesių žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimą, pagrįstą neršto modelių panašumu į centrinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių, dėl kurių ICES pateikė specialią rekomendaciją 17 , neršto modelius.

ICES 2023 m. atliko centrinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių lyginamąjį tyrimą ir nustatė, kad biomasė buvo žemiau Blim ribos didžiąją dalį pastarųjų 30 metų, tačiau nuo 2022 m. ėmė didėti ir nuo 2024 m. yra aukščiau Blim 18 . Dėl padidėjusios biomasės ir galimai stiprių 2024 ir 2025 m. klasių, rekomendacijoje dėl laimikio nurodyta, kad su FMSY taško verte suderinamas laimikis yra 26 proc. didesnis nei 2025 m. Tačiau ICES teigia, kad išteklių pasipildymo prognozė nėra iki galo patikima, ir dar kartą pabrėžia, kad netikrumo daugėja dėl klaidingų laimikio ataskaitų problemos. Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. klasė yra silpna ir ištekliai yra pažeidžiami, nes juos sudaro įvairios genetiškai skirtingos subpopuliacijos. Negana to, ICES vertinimu, net ir visai nežvejojant, tikimybė, kad 2027 m. ištekliai atsikurs tiek, kad peržengtų MSY Btrigger, yra tik 52 proc. ICES taip pat pažymėjo, kad BLSK nustačius ties MSY Flower riba tikimybė, kad biomasė 2027 m. nukris žemiau Blim, nurodyta daugiamečio valdymo plano 4 straipsnio 6 dalyje, yra 6 proc. Todėl, laikydamasi daugiamečio plano 4 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies, Komisija siūlo 2026 m. palikti tą patį 2025 metams nustatytą BLSK (83 881 toną) ir, remiantis ICES specialia rekomendacija 19 , kaip atkuriamąją priemonę nustatyti trijų mėnesių žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimą.

Rygos įlankos silkių išteklių biomasė, ICES vertinimu, šiek tiek sumažėjo, tačiau vis dar yra aukščiau MSY Btrigger ir didžiausia nei bet kada iki šiol 20 . Todėl Komisija siūlo BLSK nustatyti ties FMSY tašku pagal daugiamečio plano 4 straipsnio 3 dalį.

Šprotų išteklių biomasė, ICES vertinimu, toliau mažėjo dėl pasitvirtinusio rekordiškai mažo išteklių pasipildymo 2021–2023 m. Nors biomasė ir toliau yra aukščiau MSY Btrigger, 2025 m. ji nukrito iki žemiausio lygio nuo 1990 m. 21 Remiantis prognoze, kad 2024 m. išteklių pasipildymas yra vienas didžiausių kada nors užregistruotų, rekomendacijoje dėl laimikio nurodyta, kad su FMSY taško verte suderinamas laimikis yra 36 proc. didesnis nei 2025 m. Tačiau ICES pabrėžia, kad prognozė grindžiama tik vienu tyrimu ir nėra iki galo patikima, todėl tikimybė, jog ištekliai nesieks išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų, iš tiesų gali būti didesnė nei nurodyta prognozėje. Be to, ICES pabrėžia, kad netikrumo daugėja dėl klaidingų laimikio ataskaitų problemos. Komisija taip pat pažymi, kad vykdant įvairią žvejybą šprotai dažnai sužvejojami kartu su silkėmis. Todėl Komisija siūlo 2026 m. išlaikyti 2025 metams nustatytą BLSK (139 500 tonų) ir tokiu būdu pagal daugiamečio plano 4 straipsnio 4 dalį nustatyti BLSK, kuris būtų žemiau MSY Flower. Komisija taip pat siūlo toliau taikyti 2025 metams Tarybos nustatytą žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimą.

Upių lašišų išteklių būklė Baltijos jūros baseine, ICES vertinimu, nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio ar net nuo dar anksčiau yra labai nevienoda – vienų išteklių būklė gera, kitų ne. Nuo 2022 m. ICES taip pat rekomendacijose nurodo, kad visas lašišų verslinės ir mėgėjų žvejybos laimikis pagrindiniame baseine turėtų būti uždraustas, nes šių žuvų žvejyba neišvengiamai yra mišri ir jos metu sužvejojamos lašišos iš visų upių išteklių. Tuo pat metu ICES laikėsi nuomonės, kad dabartinę tikslinę žvejybą kai kuriuose šiauriniuose priekrantės rajonuose lašišų vasarinės migracijos metu būtų galima toliau vykdyti. Todėl nuo 2021 m. Taryba nusprendė uždrausti tikslinę lašišų žvejybą pagrindiniame baseine ir nustatyti neišvengiamai priegaudai taikomą BLSK, darant išimtį mokslinei žvejybai, tačiau leisti vasaros laikotarpiu toliau vykdyti tikslinę lašišų žvejybą atitinkamuose šiauriniuose priekrantės rajonuose. Nuo 2021 m. Taryba taip pat priėmė su žvejybos galimybėmis funkciškai susietas atkuriamąsias priemones (draudimą naudoti ūdas ir žvejoti šlakius už priekrantės rajonų ribų, taip pat daugelyje rajonų taikomą dienos ribą, pagal kurią vienam žvejui galima sužvejoti tik vieną lašišą su nukirptu riebaliniu peleku). ICES rekomendacijoje 2026 metams laikomasi to paties požiūrio kaip ir ankstesniais metais, tačiau siūloma dar labiau sumažinti rekomenduojamą didžiausią laimikį, nes dėl lašišų gausos svarbiausioje lašišų upėje yra atsiradę papildomo netikrumo 22 . ICES taip pat pažymi, kad pastebimai sumažėjo vienos konkrečios upės populiacija, ir rekomenduoja Alandų jūroje ir aplink tos upės žiotis atidėti žvejybos sezono pradžią nuo gegužės iki birželio mėn. ICES vertinimai taip pat toliau rodo, kad laukinių lašišų, sužvejotų per mėgėjišką lašišų su nukirptu riebaliniu peleku (t. y. dirbtinai įveistų) žvejybą velkamosiomis ūdomis, mirtingumas po paleidimo yra 24 proc., taigi žūsta apie 2 500 tokių laukinių lašišų (nors pažymėtina, kad remiantis preliminariomis naujo tyrimo išvadomis mirtingumas gali būti gerokai mažesnis). Todėl Komisija, remdamasi pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 4 dalimi kartu su to reglamento 2 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies c ir f punktais, siūlo i) BLSK iš principo apriboti iki neišvengiamos priegaudos; ii) leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą tikslinei komercinei lašišų žvejybai priekrantėje vasaros sezonu nuo ICES 29 pakvadračio šiaurinės dalies iki 31 pakvadračio, atsižvelgiant į rekomenduojamą vėlesnę žvejybos sezono pradžią ICES 29 pakvadračio šiaurinėje dalyje ir aplink vienos upės žiotis ICES 31 pakvadratyje; iii) BLSK nustatyti pagal ICES rekomenduojamą lygį; iv) toliau taikyti tas pačias atkuriamąsias priemones kaip ir 2025 m.; v) išlaikyti 2026 m. taikytą ribotą tarprajoninį lankstumą siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai išnaudotos priekrantės žvejybos ICES 32 pakvadratyje galimybės; ir vi) panaikinti galimybę vykdyti mėgėjišką lašišų žvejybą ir leisti ją vykdyti tik priekrantės rajonuose nuo ICES 29 pakvadračio šiaurinės dalies iki 31 pakvadračio tais pačiais laikotarpiais, kaip ir verslinę žvejybą.

Dėl Suomijos įlankos lašišų išteklių ICES 2026 metams pateikė atsargumo principu grindžiamą rekomendaciją 23 . Taigi Komisija, laikydamasi pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 4 dalies, siūlo BLSK nustatyti atsargumo principu pagrįstoje rekomendacijoje nurodyto lygio. Remdamasi ankstesnio kvotų panaudojimo rodikliais, Komisija taip pat siūlo leisti Estijai išlaikyti ribotą tarprajoninį lankstumą tarp dviejų lašišų BLSK, kad būtų išvengta priverstinio kitų rūšių žuvų žvejybos priekrantėje sustabdymo rizikos.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant, pagal jo 3 ir 4 straipsnius, lankstumo nuostatas dėl išteklių, kuriems atitinkamai taikomi atsargumo principu pagrįsti ir analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK. Jo 2 straipsnyje teigiama, kad nustatydama BLSK Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikytini. Atsižvelgdama į ypač nestabilią Baltijos jūros ekosistemos ir kai kurių žuvų išteklių būklę Komisija siūlo netaikyti metų sandūros lankstumo priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsnius ištekliams, kurių biomasė nesiekia MSY Btrigger, ir ištekliams, kurių atveju ICES rekomenduoja arba nulinį laimikį, arba sustabdyti tikslinę žvejybą. Pagrindinio BŽP reglamento 15 straipsnio 9 dalyje taip pat nustatytas metų sandūros lankstumo mechanizmas visiems ištekliams, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Siekdama išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pažeistų racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą ir apsunkintų BŽP tikslų įgyvendinimą, Komisija taip pat siūlo Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsnius taikyti tik jei valstybės narės nesinaudoja pagrindinio BŽP reglamento 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis. Be to, Pagrindinio reglamento 15 straipsnio 9 dalyje numatytos kvotoms skirtos metų sandūros lankstumo priemonės taip pat neturėtų būti taikomos, jei tai trukdytų pasiekti BŽP tikslus, ypač ištekliams, kurių biomasė nesiekia MSY Btrigger, ir ištekliams, kuriuos galima sužvejoti tik kaip priegaudą arba tik vykdant mokslinę žvejybą.

Komisija taip pat siūlo iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (ES) 2025/202, nustatant norveginių menkučių, kurių žvejybos metai prasideda 2025 m. lapkričio 1 d., BLSK. Laukiant, kol 2025 m. spalio 10 d. bus paskelbta numatoma ICES rekomendacija ir bus žinomi konsultacijų su Jungtine Karalyste rezultatai, atitinkamas BLSK lygis žymimas „pm“ (pro memoria).

2025/0253 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2026 m. galimybės ir dėl tam tikrų žvejybos kituose vandenyse galimybių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2025/202

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Taryba turi priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, įskaitant tam tikras su šiomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 16 straipsnio 4 dalį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalį, žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu;

(2)todėl turėtų būti nustatyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsniu, remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams ir atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais išreikštas nuomones;

(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 25 nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas. Vadovaujantis to reglamento 3 straipsnio 1 dalimi, to plano tikslas – padėti pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išvardytus BŽP tikslus. Planu siekiama užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad žvejojamų rūšių populiacijos būtų atkurtos ir išlaikytos tokio dydžio, kuris viršytų didžiausiam galimam tausios žvejybos laimikiui (MSY) užtikrinti reikiamą lygį. Juo taip pat siekiama padėti užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosaugos požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais gauti ekonominio bei socialinio pobūdžio naudą ir naudą užimtumo srityje ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Tarp šių tikslų ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies c ir f punktuose išsamiau išdėstyti tikslai: vienas iš jų – sudaryti sąlygas ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai. Kitas tikslas – padėti užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims, visų pirma atsižvelgiant į priekrantės žvejybą ir socialinius bei ekonominius aspektus;

(4)2025 m. gegužės 28 d. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) paskelbė metinę rekomendaciją 2026 metams dėl Baltijos jūros išteklių, o dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių ICES paskelbė tą pačią 2025 metams skirtą rekomendaciją. ICES duomenimis, vykdant didžiąją dalį žvejybos Baltijos jūroje ištekliai bent tam tikru mastu maišosi tarpusavyje. Šis maišymasis susijęs tiek su ištekliais, kurie valdomi taikant BLSK, tiek su ištekliais, kuriems BLSK netaikomi. Labiausiai maišosi atitinkamai pelaginių rūšių ir demersinių rūšių žuvys;

(5)2026 metams ICES rekomenduoja nulinį vakarinės Baltijos jūros dalies silkių, rytinės ir vakarinės Baltijos jūros dalių menkių ir lašišų ICES 22–31 pakvadračiuose laimikį. Todėl, jei BLSK būtų nustatyti laikantis ICES rekomenduojamų dydžių, vykdant įpareigojimą iškrauti visą laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą, mišriosios žvejybos atveju tektų dėl tam tikros rūšies stabdyti visą žvejybą. Atlantinės menkės sužvejojamos kaip priegauda vykdant visą žvejybą, vakarinės dalies atlantinės silkės – vykdant tikslinę šprotų žvejybą, o lašišos – vykdant įvairią žvejybą. Žvejybos sustabdymas dėl neleidžiamos žvejoti rūšies labiausiai paveiktų plekšniažuves ir pelaginių rūšių žuvis žvejojančius laivus – jie galėtų būti priversti sustabdyti visas žvejybos operacijas 2026 m., ir tą žvejybą tektų nutraukti anksčiau laiko. Remiantis Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centro duomenimis, apskaičiuota atitinkamame rajone numatyto jūrinių plekšnių, šprotų ir tam tikrų silkių laimikio, kurį leidžiama sužvejoti neviršijant BLSK, pirminio pardavimo vertė yra atitinkamai 25 300 000, 55 700 000 ir 43 400 000 EUR. 2026 metais žvejybos operacijas tektų nutraukti ir įvairią kitą žvejybą, visų pirma, rūšių, kurioms netaikomi BLSK, mažos apimties priekrantės žvejybą, vykdantiems laivams. Siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą ir taip išvengti galimų didelių socioekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę, ir atsižvelgiant į tai, kad vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius žvejoti užtikrinant MSY, tikslinga išlaikyti BLSK, išimtinai taikomus neišvengiamai vakarinės Baltijos jūros dalies silkių, rytinės ir vakarinės Baltijos jūros dalių menkių ir pagrindinio baseino lašišų išteklių priegaudai;

(6)ICES nuo 2019 m. rekomenduoja išlaikyti nulinį rytinės Baltijos jūros dalies menkių laimikį. Kadangi ištekliai tebėra tokios pačios kritinės būklės, 2026 metams ICES paskelbė tą pačią 2025 m. skirtą rekomendaciją, kurią teikdama ji buvo tikra dėl išteklių biomasės tendencijų ir dėl to, kad biomasė buvo gerokai žemiau išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taško (Blim), kurio nesiekiant reprodukcinis pajėgumas gali būti sumažėjęs. Todėl, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 3 straipsnio 1 dalimi ir pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 4 dalimi, tikslinga sustabdyti tikslinę šių išteklių žvejybą ir priimti funkciškai susietas atkuriamąsias priemones. Kad būtų išvengta galimų sunkių socialinių ir ekonominių padarinių, kurie ištiktų nustačius nulines žvejybos galimybes, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies c bei f punktais, turėtų būti nustatytos nedidelės neišvengiamos priegaudos galimybės;

(7)kelerius metus ICES rekomendavo mažą vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių laimikį, bet 2026 metams ji jį siūlo nulinį, nes remiantis vertinimais išteklių biomasė 2025 m. yra žemiau Blim ir 2027 m. virš šios ribos nepakils. Todėl, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 3 straipsnio 1 dalimi ir pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 4 dalimi, tikslinga sustabdyti tikslinę šių išteklių žvejybą ir priimti funkciškai susietas atkuriamąsias priemones. Kad būtų išvengta socialinių ir ekonominių padarinių, kurie ištiktų nustačius nulines žvejybos galimybes, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies c ir f punktais, reikėtų nustatyti nedideles neišvengiamos šių išteklių priegaudos galimybes;

(8)ICES paliko galioti nulinio lašišų laimikio ICES 22–31 pakvadračiuose rekomendaciją, tačiau kartu numatė galimybę 2026 m. vasaros sezonu vykdyti tikslinę verslinę ir mėgėjų žvejybą priekrantės rajone į šiaurę nuo 59° 30′ šiaurės platumos (t. y. nuo ICES 29 pakvadračio šiaurinės dalies iki 31 pakvadračio). ICES taip pat dar labiau sumažino rekomenduojamą laimikį, palyginti su 2025 m., nes atsirado papildomo netikrumo dėl lašišų gausos pagrindinėje lašišų paplitimo upėje. Be to, ICES pažymi, kad žvejybą ICES 29 pakvadračio šiaurinėje dalyje ir už Roneelveno upės žiočių pradėjus tik birželio mėn., pagerėtų šios ypač pažeidžiamos laukinių lašišų populiacijos ir kitų anksti migruojančių laukinių lašišų populiacijų apsauga. Taip pat užfiksuota, kad dalis laukinių lašišų, sužvejotų per mėgėjišką lašišų su nukirptu riebaliniu peleku žvejybą, po paleidimo neišgyvena. Todėl, remiantis pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 4 dalimi, tikslinga žvejybos galimybių lygį ir žvejybos rajoną bei laikotarpį nustatyti atsižvelgiant į ICES rekomendaciją ir patvirtinti funkciškai susietas atkuriamąsias priemones (draudimą naudoti ūdas ir žvejoti šlakius už priekrantės rajonų ribų, leidimą vykdyti mėgėjų žvejybą tik tuo pat metu ir tuose pačiuose rajonuose kaip ir tikslinę komercinę žvejybą);

(9)siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai išnaudojamos lašišų priekrantės žvejybos ICES 32 pakvadratyje galimybės, tikslinga leisti lašišoms taikyti riboto tarprajoninio lankstumo tarp ICES 22–31 pakvadračių ir ICES 32 pakvadračio priemonę;

(10)siekiant sumažinti riziką, kad lašišų žvejybos ataskaitose lašišų laimikis bus nurodomas kaip šlakių laimikis, tikslinga uždrausti šlakių žvejybą didesniu nei keturių jūrmylių atstumu, matuojant nuo bazinių linijų, ir apriboti šlakių priegaudą iki 3 proc. bendro šlakių ir lašišų laimikio;

(11)menkių ir lašišų mėgėjų žvejybai skirtos priemonės ir šlakių bei lašišų išteklių išsaugojimo priemonės neturėtų daryti poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius;

(12)Botnijos įlankos atlantinių silkių išteklių biomasė, ICES vertinimu, toliau mažėjo ir šiuo metu yra per vidurį tarp Blim ir išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taško (MSY Btrigger), kurio nesiekiant reikia imtis atitinkamų atkuriamųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad ištekliai greitai atsikurtų iki tokio dydžio, kuris viršytų MSY užtikrinti reikiamą dydį. ICES taip pat mini jauno amžiaus grupių ir svorio bei amžiaus santykio vertinimų nepatikimumą. Be to, ji vis pažymi, kad, jeigu žvejybos galimybės būtų nustatytos ties FMSY taško verte, vyresnio amžiaus žuvų dalis šioje populiacijoje greičiausiai nepadidėtų. ICES taip pat teigia, jog tikėtina, kad ištekliai rizikuoja prarasti genetinę įvairovę. Nė vienas iš FMSY intervalu grindžiamų laimikio scenarijų neužtikrina, kad tikimybė, jog išteklių biomasė 2027 m. nesieks Blim, būtų mažesnė nei 5 proc. Negana to, prognozuojama, kad, net ir visai nežvejojant, tikimybė, kad 2027 m. ištekliai atsikurs tiek, kad peržengtų MSY Btrigger, yra tik 30 proc. Todėl, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 6 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, žvejybos galimybes tikslinga nustatyti atitinkamo lygio ir kaip funkciškai susietą atkuriamąją priemonę įvesti trijų mėnesių žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimą;

(13)aštuntus metus iš eilės ICES siūlo nulinį vakarinės Baltijos jūros dalies silkių laimikį. Kaip ir 2024 m., ji sumažino ankstesnių metų biomasės įverčius ir mano, kad, net jei nuo 2021 m. biomasė nuolat didėjo, 2025 m. jos dydis atitinka tik 52 proc. Blim. Be to, išteklių pasipildymo lygis tebėra kaip niekada žemas ir nesitikima, kad 2027 m. biomasė atsikurs tiek, kad peržengtų Blim. Todėl, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 6 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi, tikslinga sustabdyti tikslinę žvejybą ir nebetaikyti išimties smulkiesiems žvejams. Kad būtų išvengta socialinių ir ekonominių padarinių, kurie ištiktų nustačius nulines žvejybos galimybes, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies c ir f punktais, reikėtų nustatyti nedideles neišvengiamos šių išteklių priegaudos galimybes;

(14)ICES vertinimu, per pastaruosius 30 metų centrinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliai daugiausia buvo žemiau Blim. Jos skaičiavimais, dėl pagerėjusio svorio ir amžiaus santykio ir geresnio išteklių pasipildymo 2022 m. ištekliai nuo 2024 m. pakilo aukščiau Blim, bet dar išlieka gerokai žemiau MSY Btrigger. ICES vertinimai rodo, kad 2024 ir 2025 m. išteklių pasipildymas galėtų būti didelis, tačiau pabrėžia, kad šie vertinimai nėra iki galo patikimi. 2023 m. išteklių pasipildymas nesiekė vidurkio. Be to, ICES primena, kad rekomendacijos patikimumas mažėja dėl dažnai ataskaitose pateikiamų klaidingų duomenų apie rūšis. Nė vienas iš FMSY intervalu grindžiamų laimikio scenarijų neužtikrina, kad tikimybė, jog išteklių biomasė 2027 m. nesieks Blim, būtų mažesnė nei 5 proc. Negana to, net jei šie ištekliai visai nebus žvejojami ir prognozė bus teigiama, vis dar yra 52 proc. tikimybė, kad 2027 m. ištekliai nesieks MSY Btrigger. Todėl, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 4 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, žvejybos galimybes tikslinga nustatyti atitinkamo lygio ir kaip funkciškai susietą taisomąją priemonę įvesti trijų mėnesių žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimą;

(15)silkių išteklių Rygos įlankoje ir jūrinių plekšnių išteklių biomasė, ICES vertinimu, viršija MSY Btrigger, o žvejybos intensyvumas žemesnis už FMSY. Todėl, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 3 dalimi, žvejybos galimybes tikslinga nustatyti atitinkamo lygio;

(16)šprotų biomasė vis dar laikosi aukščiau MSY Btrigger, tačiau, ICES vertinimu, ji toliau mažėja dėl pasitvirtinusio, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, mažo pasipildymo 2021–2023 m. Manoma, kad 2025 m. biomasė yra priartėjusi prie MSY Btrigger ir žemiausio lygio nuo 1990 m. ICES vertinimas rodo, kad 2024 m. išteklių pasipildymas galėjo būti išskirtinai didelis, tačiau ji pabrėžia, kad vertinimas yra ne iki galo patikimas ir tikimybė, jog ištekliai nesieks išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų, iš tiesų gali būti didesnė nei nurodyta vertinime. Be to, ICES primena, kad rekomendacijos patikimumas mažėja dėl dažnai ataskaitose pateikiamų klaidingų duomenų apie rūšis. Todėl, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybes tikslinga nustatyti atitinkamo lygio; Remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, Komisija taip pat siūlo išlaikyti esamą trijų mėnesių žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimo laikotarpį;

(17)šiame reglamente nustatytų žvejybos galimybių naudojimas bus stebimas ir kontroliuojamas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 26 , ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu Komisijai. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(18)Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 27 3 ir 4 straipsniuose nustatytos metų sandūros lankstumo priemonės, skirtos išteklių, kuriems taikomas tiek atsargumo principu, tiek analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, kvotoms. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams 3 ir 4 straipsniai netaikytini, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, nes pagal šį mechanizmą konkrečiais metais prieinamos kvotos gali viršyti iš pradžių tiems metams nustatytas kvotas. Iki šiol šie straipsniai nebuvo taikomi ištekliams, kurių biomasė yra žemiau Blim. Atsižvelgiant į ypač nestabilią Baltijos jūros ekosistemos ir jos žuvų išteklių būklę, tikslinga šių straipsnių netaikyti ir tiems ištekliams, kurių biomasė yra tarp Blim ir MSY Btrigger. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalimi numatyta papildoma metų sandūros lankstumo priemonė visiems ištekliams, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris trukdytų siekti BŽP tikslų, metų sandūros lankstumo priemonės, skirtos kvotoms pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsnius ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį, neturėtų būti taikomos kartu. Atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, metų sandūros lankstumo priemonės pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį atitinkamais atvejais turėtų būti netaikomos;

(19)rytinės Baltijos jūros dalies menkių, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių biomasė yra žemiau Blim. Visus šiuos išteklius 2026 m. leidžiama sužvejoti tik kaip priegaudą arba tik vykdant mokslinę žvejybą. Botnijos įlankos silkių ir centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė yra gerokai žemiau MSY Btrigger. Todėl, atsižvelgiant į palyginti nedidelį Baltijos jūros ekosistemos atsparumą, valstybės narės, turinčios atitinkamų BLSK kvotos dalį, įsipareigojo 2026 m. tiems ištekliams netaikyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytų metų sandūros lankstumo priemonių, kad 2026 m. laimikis neviršytų atitinkamų BLSK. Be to, į pietus nuo 59°30′ šiaurės platumos beveik visų upių lašišų išteklių biomasė yra žemiau rituolių prieaugio ribinio atskaitos taško (Rlim) ir 2026 m. jas leidžiama sužvejoti tik kaip priegaudą arba tik vykdant mokslinę žvejybą. Todėl atitinkamos valstybės narės prisiėmė panašų įsipareigojimą dėl metų sandūros lankstumo, susijusio su 2026 m. pagrindinio baseino lašišų laimikiu;

(20)[vieta tekstui dėl norveginių menkučių: 2025 m. spalio [XX] d. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė surengė dvišales konsultacijas dėl norveginių menkučių BLSK ICES 3a kvadrate (Skagerako bei Kategato sąsiauriai), ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse bei ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse (Šiaurės jūra) 2025 m. lapkričio 1 d.–2026 m. spalio 31 d. laikotarpiui. Konsultacijos buvo surengtos laikantis Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) 28 498 straipsnio 2 dalies. Tose konsultacijose Sąjunga dalyvavo remdamasi apibrėžta Sąjungos pozicija, kuriai Taryba pritarė 2025 m. spalio [XX] d., pagal Tarybos sprendimo (ES) 2021/1875 29 2 straipsnį. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl BLSK, grindžiamo 2025 m. spalio [XX] d. to laikotarpio atžvilgiu paskelbta ICES rekomendacija dėl norveginių menkučių ICES 4 parajonyje ir 3a kvadrate. Konsultacijų rezultatai buvo užfiksuoti rašytiniame protokole, kurį 2025 m. spalio [XX] d. pasirašė Sąjungos ir Jungtinės Karalystės delegacijų vadovai. Todėl 2025 m. lapkričio 1 d.–2026 m. spalio 31 d. laikotarpio BLSK turėtų būti nustatytas tokio dydžio, koks yra nustatytas tame rašytiniame protokole;

(21)[vieta tekstui dėl kitų galimų Tarybos reglamento (ES) 2025/202 pakeitimų];

(22)todėl Tarybos reglamentas (ES) 2025/202 30 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(23)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir išsaugoti žvejų pragyvenimo šaltinį, šio reglamento nuostatos dėl Baltijos jūros turėtų būti taikomos nuo 2026 m. sausio 1 d. Tačiau nuostatos susijusios su norveginių menkučių Skagerako ir Kategato sąsiauriuose ir Šiaurės jūroje ištekliais, turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. spalio 31 d., t. y. norveginių menkučių žvejybos sezonu. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu 2026 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamentu (ES) 2025/202 nustatytos tam tikros žvejybos kituose vandenyse galimybės.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas Baltijos jūroje žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

Jis taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje.

Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:

(1)pakvadratis – Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) Baltijos jūros pakvadratis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 218/2009 31 III priede;

(2)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

(a)žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais,

(b)visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti kiekvienais metais;

(3)kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis;

(4)mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

(5)analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, įskaitant pakaitinius duomenis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas;

(6)analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK – BLSK, kurio atžvilgiu atliktas analitinis įvertinimas;

(7)atsargumo principu pagrįstas BLSK – BLSK, kurio analitinio įvertinimo nėra ir kuris įvertintas remiantis atsargumo principu arba visai neįvertintas.

II SKYRIUS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

4 straipsnis
BLSK ir jų paskirstymas

BLSK, kvotos ir, kai tikslinga, funkciškai su jais susietos sąlygos nustatyti priede.

5 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo

1.Šiuo reglamentu žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

(a)pasikeitimui žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

(b)išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

(c)papildomiems leidžiamiems iškrauti kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

(d)kiekiams, atidėtiems laikantis Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio, ir kiekiams, perkeltiems pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

(e)išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius.

2.Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą metų sandūros BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti arba analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK.

3.Ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, yra taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis, o ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, taikomos to reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis, išskyrus atvejus, jei šio reglamento priede nurodyta kitaip.

4.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, kai valstybė narė naudojasi metų sandūros lankstumo priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje.

6 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Netikslinių rūšių ištekliai, atitinkantys saugias biologines ribas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, kuriems taikoma nukrypti nuo įpareigojimo laimikį įskaičiuoti laimikį į atitinkamas kvotas leidžianti nuostata, yra nustatyti šio reglamento priede pateiktose atitinkamose BLSK lentelėse.

7 straipsnis
Žvejybos draudimas siekiant apsaugoti neršiančias menkes

1.25 ir 26 pakvadračiuose nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiama žvejoti bet kokios rūšies žvejybos įrankiais.

2.1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiais atvejais:

(a)vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jei šie tyrimai atliekami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 32 25 straipsnyje nustatytų sąlygų;

(b)Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates;

(c)nedarant poveikio, 8 straipsnio 1 dalies a punkte ir 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų žvejybos draudimo laikotarpių, Sąjungos žvejybos laivams, kurie žvejoja pelaginių žuvų išteklius, skirtus tiesiogiai žmonėms vartoti, žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 45 mm ar mažesnis, 25 pakvadračio rajonuose, kur vandens gylis yra mažesnis nei 50 metrų, remiantis nacionalinių kompetentingų institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytomis koordinatėmis, ir kurių laimikis iškrovus rūšiuojamas.

3.22 ir 23 pakvadračiuose nuo sausio 15 d. iki kovo 31 d., o 24 pakvadratyje nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 d. draudžiama žvejoti visų rūšių žvejybos įrankiais.

4.3 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiais atvejais:

(a)vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jei tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje išdėstytų sąlygų;

(b)Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates;

(c)Sąjungos žvejybos laivams, kurie žvejoja pelaginių žuvų išteklius, kurie skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 45 mm ar mažesnis, 24 pakvadračio rajonuose, kur vandens gylis yra mažesnis nei 40 metrų, remiantis nacionalinių kompetentingų institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nurodytomis koordinatėmis, ir kurių laimikis iškrovus rūšiuojamas;

(d)Sąjungos žvejybos laivams, 22 pakvadratyje dragomis žvejojantiems dvigeldžius moliuskus rajonuose, kuriuose vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, remiantis kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nurodytomis koordinatėmis.

5.2 dalies b ar c punktuose ir 4 dalies b, c ar d punktuose nurodytų Sąjungos žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti kompetentingos valstybės narės kontrolės institucijos.

8 straipsnis
Žvejybos draudimas siekiant apsaugoti neršiančias silkes 25, 26, 27, 28.2, 29, 30, 31 ir 32 pakvadračiuose

1.Draudžiama žvejoti pelaginių rūšių žuvis pelaginiais tralais priekrantės rajonuose iki keturių jūrmylių atstumu, matuojant nuo bazinių linijų, ir tose vietose, kur vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, remiantis kompetentingos nacionalinės institucijos išleistame oficialiame jūrlapyje nurodytomis koordinatėmis, šiais laikotarpiais ir šiuose rajonuose:

(a)25 ir 26 pakvadračiuose – nuo kovo 16 d. iki birželio 15 d.;

(b)27 ir 28.2 pakvadračiuose – nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.;

(c)29−32 pakvadračiuose – nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.

2.1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. Šia nukrypti leidžiančia nuostata naudojamasi neviršijant kiekvienai valstybei narei paskirtos pradinės kvotos.

9 straipsnis
Žvejybos draudimas siekiant apsaugoti neršiančius šprotus 25, 26, 27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračiuose

1.Nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti pelaginių žuvų išteklius aktyviosios žvejybos įrankiais rajonuose didesniu kaip 12 jūrmylių atstumu, matuojant nuo bazinių linijų, 25, 26, 27, 28.2, 29 pakvadračiuose ir į vakarus nuo 24° 00′ rytų ilgumos 32 pakvadratyje.

2.1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiais atvejais:

(a)vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jei tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje išdėstytų sąlygų; šia nukrypti leidžiančia nuostata naudojamasi neviršijant kiekvienai valstybei narei paskirtos pradinės kvotos.

(b)Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie žvejoja žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis bei traukiamosiomis ūdomis arba panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais, atveju.

10 straipsnis
Priemonės dėl mėgėjų vykdomos menkių žvejybos 22–32 pakvadračiuose

1.22–32 pakvadračiuose draudžiama atlantinių menkių mėgėjų žvejyba. Visi atsitiktinai sužvejoti atlantinių menkių egzemplioriai nedelsiant paleidžiami atgal į jūrą.

2.Nepaisant 1 dalies, leidžiama pasilikti atsitiktinę atlantinių menkių priegaudą, sužvejotą 27–32 pakvadračiuose vykdant kitų rūšių mėgėjų žvejybą.

11 straipsnis
Priemonės dėl mėgėjų vykdomos lašišų žvejybos 22–31 pakvadračiuose

1.22–31 pakvadračiuose mėgėjų vykdoma lašišų žvejyba draudžiama. Į jūrą nedelsiant paleidžiami visi atsitiktinai sužvejoti lašišų egzemplioriai.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, mėgėjišką lašišų žvejybą leidžiama vykdyti rajonuose iki keturių jūrmylių atstumu, matuojant nuo bazinių linijų, šiais laikotarpiais ir šiuose rajonuose:

(a)ICES 29 pakvadratyje į šiaurę nuo 59° 30′ šiaurės platumos – nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.;

(b)ICES 30 ir 31 pakvadračiuose – nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d., išskyrus gegužės mėn. rajone iki keturių jūrmylių atstumu, matuojant nuo Roneelveno upės žiočių.

3.Šiuo straipsniu nedaroma poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius.

12 straipsnis
Paprastųjų šlakių ir lašišų išteklių 22–32 pakvadračiuose išsaugojimo priemonės

1.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti paprastuosius šlakius 22–32 pakvadračiuose didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu, matuojant nuo bazinių linijų. 32 pakvadratyje didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu, matuojant nuo bazinių linijų, žvejojant lašišas, šlakių priegauda turi neviršyti 3 proc. bendro bet kuriuo metu laive esančio arba po kiekvieno žvejybos reiso iškrauto lašišų ir šlakių laimikio.

2.Draudžiama 22–31 pakvadračiuose ūdomis žvejoti šlakius arba lašišas didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu, matuojant nuo bazinių linijų.

3.Šiuo straipsniu nedaroma poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius.

13 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie sužvejotus ar iškrautus išteklių kiekius, naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.

III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis
Reglamento (ES) 2025/202 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2025/202 iš dalies keičiamas taip:

(1)IA priedo B dalies 122 lentelė pakeičiama taip:

„

122 lentelė

„

(2)[Vieta tekstui dėl kitų Tarybos reglamento (ES) 2025/202 pakeitimų].

15 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d.

Nukrypstant nuo antros pastraipos:

(a)14 straipsnio 1 punktas taikomas nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. spalio 31 d.;

(b)[Vieta tekstui dėl kitų Tarybos reglamento (ES) 2025/202 pakeitimų].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, (OL L 354, 2013 12 28, p. 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1380/2023-01-01 ).

(2)    2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, (OL L 191, 2016 7 15, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1139/oj ).

(3)     http://www.ices.dk/advice/Pages/Latest-Advice.aspx

(4)    2023 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES veiksmų planas: jūrų ekosistemų apsauga ir atkūrimas siekiant darnios ir atsparios žuvininkystės“ (COM(2023) 102 final).

(5)    2025 m. birželio 5 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos vandenynų paktas“ (COM(2025) 281 final).

(6)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, (OL L 343, 2009 12 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/1224/oj ).

(7)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.27202563  

(8)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.5276 ; https://doi.org/10.17895/ices.advice.5649 ; https://doi.org/10.17895/ices.advice.24799266

(9)    2022 m. spalio 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2024/3093, kuriuo dėl specialių techninių priemonių atlantinių menkių priegaudai Baltijos jūroje sumažinti iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 (OL L, 2024/3093, 2024 12 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2024/3093/oj ).

(10)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.27202560  

(11)    Žr. 8 išnašą.

(12)    Žr. 9 išnašą.

(13)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.27202773  

(14)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.27202614  

(15)    Žr. 8 išnašą.

(16)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.27202623  

(17)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.28512521  

(18)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.27202617  

(19)    Žr. 17 išnašą.

(20)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.27202620

(21)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.27202893  

(22)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.27202839    

(23)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.27202842    

(24)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, (OL L 354, 2013 12 28, p. 22, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1380/oj ).

(25)    2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, (OL L 191, 2016 7 15, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1139/oj ).

(26)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, ( OL L 343, 2009 12 22, p. 1 , ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/1224/oj ).

(27)    1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas, (OL L 115, 1996 5 9, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1996/847/oj ).

(28)    OL L 149, 2021 4 30, p. 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2021/689(1)/oj .

(29)    2021 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1875 dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi per metines konsultacijas su Jungtine Karalyste siekiant susitarti dėl bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių, (OL L 378, 2021 10 26, p. 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2021/1875/oj ).

(30)    2025 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2025/202, kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės 2025 m. ir 2026 m., taikomos Sąjungos vandenyse, o Sąjungos žvejybos laivams – ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse, kuriuo dėl 2025 m. žvejybos galimybių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/257, (OL L, 2025/202, 2025 1 31, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/202/oj ).

(31)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo, (OL L 87, 2009 3 31, p. 70, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/218/oj).

(32)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES)2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005, (OL L 198, 2019 7 25, p. 105, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1241/oj ).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 08 26

COM(2025) 458 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2026 m. galimybės ir dėl tam tikrų žvejybos kituose vandenyse galimybių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2025/202

PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

Toliau pateiktose lentelėse nustatyti kiekvieno ištekliaus BLSK ir kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip) bei funkciškai su jais susietos priemonės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas.

Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal rūšies mokslinį pavadinimą.

Šio reglamento tikslais pateikiama ši mokslinių pavadinimų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė: