Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52025PC0025

Pasiūlymas TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10157/21 INIT; ST 10157/21 ADD 1) dėl Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

COM/2025/25 final

Briuselis, 2025 01 27

COM(2025) 25 final

2025/0011(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10157/21 INIT; ST 10157/21 ADD 1) dėl Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2025) 10 final}


2025/0011 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10157/21 INIT; ST 10157/21 ADD 1) dėl Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)2021 m. balandžio 30 d. Latvijos pateiktą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Komisija Tarybai pasiūlė teigiamą jo įvertinimą. Taryba teigiamą įvertinimą patvirtino 2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2 . Tas Tarybos įgyvendinimo sprendimas buvo iš dalies pakeistas 2023 m. gruodžio 8 d. 3 ;

(2)2024 m. gruodžio 18 d. Latvija pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė pagrįstą prašymą pasiūlyti iš dalies pakeisti 2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą, nes dėl objektyvių aplinkybių dalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinti nebeįmanoma. Tuo remdamasi Latvija pateikė iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

Daliniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį

(3)dėl objektyvių aplinkybių Latvijos pateikti daliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai yra susiję su 28 priemonėmis; 

(4)Latvija paaiškino, kad 10 priemonių buvo iš dalies pakeistos siekiant įgyvendinti geresnes alternatyvas, kad būtų pasiektas pradinis priemonės užmojis. Tai susiję su: 1.1.1.r priemonės (Rygos metropolinės zonos transporto sistemos žalinimas) pagal 1 komponentą (Klimato kaita ir aplinkos tvarumas) 4 siektina reikšme, 5a tarpine reikšme ir aprašymu; 2.2.1.1.i. priemonės (Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas) 43 siektina reikšme, 44 siektina reikšme, 44a tarpine reikšme ir aprašymu, 2.2.1.4.i. priemonės (Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti) 50 siektina reikšme, 51 siektina reikšme, 52 siektina reikšme ir aprašymu, 2.3.2.1.i. priemonės (Piliečių skaitmeniniai įgūdžiai) 71 siektina reikšme, 72 siektina reikšme ir aprašymu ir priemonės 2.3.2.2.i. (Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas) 74 tarpine reikšme, 75 siektina reikšme, 76 siektina reikšme ir aprašymu – visos priemonės pagal 2 komponentą (Skaitmeninė transformacija); 3.1.2.1.i. priemonės (Priemonės, skirtos neįgaliųjų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti) pagal 3 komponentą (Nelygybės mažinimas) 115 tarpine reikšme, 116 tarpine reikšme, 117 siektina reikšme ir aprašymu; 6.2.1.3.i. priemonės (Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)) 193 siektina reikšme ir 194 siektina reikšme, 6.3.1.1.i. priemonės (Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas) 200 tarpine reikšme, 201 siektina reikšme ir aprašymu ir 6.3.1.2.i. priemonės (Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinis bei gebėjimų stiprinimas) 202 tarpine reikšme, 203 siektina reikšme ir aprašymu – visos priemonės pagal 6 komponentą (Teisinė valstybė), taip pat 7.3.i. priemonės (Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga) pagal 7 komponentą („REPowerEU“) 224 siektina reikšme. Tuo remdamasi Latvija paprašė iš dalies pakeisti pirmiau minėtas priemones, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Be to, Latvija paprašė pašalinti 1.1.1.1.i. priemonės (Konkurencingas keleivinis geležinkelių transportas bendroje Rygos miesto viešojo transporto sistemoje) 4 siektiną reikšmę ir 5,3 km autobuso greitojo tranzito juostą pagal 1.1.1.2.i. priemonės (Aplinką tausojantis Rygos miesto viešojo transporto sistemos tobulinimas) 5a tarpinę reikšmę pagal 1 komponentą (Klimato kaita ir aplinkos tvarumas). 2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)Latvija paaiškino, kad 13 priemonių buvo iš dalies pakeistos siekiant įgyvendinti geresnes alternatyvas, kad būtų sumažinta administracinė našta, o priemonių tikslai vis tiek būtų pasiekti. Tai susiję su: 1.2.1.5.i. priemonės (Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas) ir 1.3.1.r. priemonės (Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos) pagal 1 komponentą (Klimato kaita ir aplinkos tvarumas) aprašymu; 2.2.1.3.i priemonės (Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą) 47, 48 ir 49 siektinomis reikšmėmis ir aprašymu, 2.3.1.r. priemonės (Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas) 57 tarpine reikšme, 57a tarpine reikšme ir aprašymu, 2.3.2.3.i. priemonės (Socialiai pažeidžiamų besimokančių asmenų ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas) 79 siektina reikšme ir aprašymu, taip pat 2.4.1.2.i. priemonės (Plačiajuosčio ryšio arba labai didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra) 83 siektina reikšme – visos priemonės pagal 2 komponentą (Skaitmeninė transformacija); 3.1.1.6.i. priemonės (Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti) 108 siektina reikšme ir 3.1.2.5.i. priemonės (Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje) aprašymu – abi priemonės pagal 3 komponentą (Nelygybės mažinimas); 4.1.1.3.i. priemonės (Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti) pagal 4 komponentą (Sveikata) 141 ir 142 siektinomis reikšmėmis; 5.1.1.1.i priemonės (Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio įdiegimas ir nuolatinis veikimas) 155 siektina reikšme, 156 tarpine reikšme ir aprašymu, 5.2.1.r. priemonės (Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma) 160 tarpine reikšme, 162 siektina reikšme ir aprašymu, ir 5.2.1.1.i. priemonės (Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui) 164 ir 165 siektinomis reikšmėmis ir aprašymu – visos priemonės pagal 5 komponentą (Ekonomikos pertvarka ir našumo reforma), taip pat 6.2.1.1.i. priemonės (Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus) pagal 6 komponentą (Teisinė valstybė) 187 tarpine reikšme ir aprašymu. Tuo remdamasi Latvija paprašė pašalinti nebūtiną bendrąją informaciją ar procedūrinius elementus, kurie nepadeda siekti priemonių tikslų, paaiškinti, kad tam tikri elementai susiję su priemonių tikslais arba kontekstu, ir supaprastinti priemonių ar tarpinių bei siektinų reikšmių, dėl kurių, siekiant atitinkamų priemonių tikslų, atsiranda nepagrįsta administracinė našta, aprašymą. 2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)Latvija paaiškino, kad dėl paklausos rinkoje pokyčių dviejų priemonių nebeįmanoma įgyvendinti pradiniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis konkrečiomis sąlygomis, atsižvelgiant į tai, kad, palyginti su tuo, ko valdžios institucijos tikėjosi prieš paskelbdamos kvietimus teikti pasiūlymus, buvo gauta nepakankamai pasiūlymų. Tai susiję su 2.3.1.2.i priemonės (Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas) pagal 2 komponentą (Skaitmeninė transformacija) 63 siektina reikšme, 64 siektina reikšme ir aprašymu, taip pat 3.1.2.3.i. priemonės (Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas) pagal 3 komponentą (Nelygybės mažinimas) 122 ir 123 siektinomis reikšmėmis ir aprašymu. Tuo remdamasi Latvija paprašė sumažinti 2.3.1.2.i. priemonės (Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas) 63 siektinos reikšmės ir 64 siektinos reikšmės reikalaujamą įgyvendinimo lygį. Be to, Latvija paprašė sumažinti 3.1.2.3.i. priemonės (Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas) 122 ir 123 siektinų reikšmių reikalaujamą įgyvendinimo lygį. Latvija paprašė iš dalies pakeisti priemonės aprašymą bei 122 ir 123 siektinas reikšmes: sumažinti sutarčių, kurias turi sudaryti Centrinė finansų ir sutarčių sudarymo agentūra, ir asmenų, kuriems turi būti teikiamos ilgalaikės priežiūros paslaugos, skaičių. 2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; pašalinus priemones pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį, Latvija paprašė leisti panaudoti išteklius, kurie atsilaisvino šias priemones pašalinus ir sumažinus jų įgyvendinimo lygį, kad būtų galima įtraukti tris naujas priemones ir padidinti vienos priemonės įgyvendinimo lygį. Tai susiję su 1.1.1.i priemonės (Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas) pagal 1 komponentą (Klimato kaita ir aplinkos tvarumas) 4 tarpine reikšme ir 4a tarpine reikšme; 2.2.1.4.i. priemonės (Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti) pagal 2 komponentą (Skaitmeninė transformacija) 50 siektina reikšme ir 51 siektina reikšme; 3.1.1.7.i. priemonės (Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti) pagal 3 komponentą (Nelygybės mažinimas) 109a ir 109b tarpinėmis reikšmėmis; 3.1.2.6.i. priemonės (Techninės pagalbos prieinamumo lengvinimas) pagal 3 komponentą 130a siektina reikšme. Tuo remdamasi Latvija paprašė padidinti 4 tarpinės reikšmės įgyvendinimo lygį: pakeisti 4 siektiną reikšmę 4 tarpine reikšme, įtraukti sutarčių dėl naujos investicijos Rygos centrinei traukinių stočiai atnaujinti pasirašymą ir pridėti 4a tarpinę reikšmę, kuri parodytų statybos darbų pagal naują pridėtą investiciją, susijusią su Rygos centrinės traukinių stoties atnaujinimu, užbaigimą. Atsižvelgdama į tai, Latvija paprašė padidinti reikalaujamo įgyvendinimo lygį: iš dalies pakeisti 1.1.1.i. priemonės (Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas) pagal 1 komponentą (Klimato kaita ir aplinkos tvarumas) aprašymą ir pridėti transporto investiciją, susijusią su Rygos centrinės traukinių stoties atnaujinimu. Latvija taip pat paprašė padidinti 2.2.1.4.i. priemonės (Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti) pagal 2 komponentą (Skaitmeninė transformacija) 50 siektinos reikšmės ir 51 siektinos reikšmės įgyvendinimo lygį. Be to, Latvija paprašė pridėti 109a tarpinę reikšmę, 109b tarpinę reikšmę ir 3.1.1.7.i. priemonę (Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti) pagal 3 komponentą (Nelygybės mažinimas). 3.1.1.7.i. priemone (Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti) padedama įgyvendinti 2019 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3.2 – sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į įperkamo būsto pasiūlą. Be kitų dalykų, ši nauja priemonė pagrindžiama ilgu (30 m.) numatytų paskolų terminu, maža priemonės apimtimi (29 mln. EUR suma, sudaranti 1,5 % plano), ribota Latvijos kapitalo rinka, kurioje mažai alternatyvių tokio tipo ilgalaikių projektų finansavimo šaltinių, taip pat socialine priemonės paskirtimi, atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikio finansavimo tokioms socialinėms priemonėms skiriama sąlyginai mažiau nei kitoms politikos sritims. Latvija taip pat paprašė pridėti 130a siektiną reikšmę ir 3.1.2.6.i priemonę (Techninės pagalbos prieinamumo lengvinimas) pagal 3 komponentą (Nelygybės mažinimas); 

(7)Komisija mano, kad Latvijos nurodytos priežastys pateisina dalinį pakeitimą (-us) pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 2 dalį ir 2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

Tarpinių ir siektinų reikšmių išdėstymas

(8)tarpinių ir siektinų reikšmių išdėstymas paramos dalių lentelėse turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į Latvijos pateiktus dalinius plano pakeitimus ir orientacinį tvarkaraštį;

Korektūros klaidų ištaisymas

(9)Tarybos įgyvendinimo sprendimo tekste buvo aptiktos penkios korektūros klaidos, paveikusios vieną siektiną reikšmę, vieną tarpinę reikšmę ir keturias priemones pagal keturis komponentus. Siekiant ištaisyti tas korektūros klaidas, neatitinkančias 2021 m. balandžio 30 d. Komisijai pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano turinio, dėl kurio susitarė Komisija ir Latvija, Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti iš dalies pakeistas. Tos korektūros klaidos yra susijusios su 2.1.2.1.i. priemonės (Centralizuotos platformos, sistemos ir bendros paslaugos) pagal 2 komponentą (Skaitmeninė transformacija) 33 siektina reikšme, 3.1.1.3.i. priemonės (Investicijos į viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkams regionuose plėtoti) pagal 3 komponentą (Nelygybės mažinimas) 94 tarpine reikšme ir toliau nurodytų priemonių aprašymais: 1.2.1.3.i priemonės (Daugiabučių pastatų ir infrastruktūros gerinimas, skatinant pereiti prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą) pagal 1 komponentą (Klimato kaita ir aplinkos tvarumas), 3.1.1.3.i priemonės (Investicijos į viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkams regionuose plėtoti) ir 3.1.2.4.i priemonės (Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti) pagal 3 komponentą (Nelygybės mažinimas) ir 4.1.1.2.i priemonės (Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti) pagal 4 komponentą (Sveikata). Šie pataisymai neturi įtakos minėtų priemonių įgyvendinimui;

Komisijos vertinimas

(10)Komisija įvertino iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(11)pagal Reglamento (ES) 2021/241 4 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 kriterijų, iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia šiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšmingos žalos siekiant aplinkos tikslų (A reitingas), kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);

(12)nustatyta, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, išdėstytą techninėse gairėse dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), ir Komisijos pranešime „Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninės gairės“ pateiktas technines gaires. Komisija padarė išvadą, kad Latvijos pateikta informacija apie visas iš dalies pakeistas ir naujas priemones patvirtina atitiktį šiam principui;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(13)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo. Priemonėms, kuriomis remiami klimato srities tikslai, skiriamos lėšos sudaro 38,14 proc. visų iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų ir 100 proc. visų numatytų skyriaus „REPowerEU“ priemonių išlaidų (apskaičiuota pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede nurodytą metodiką). Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas dera su 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateikta informacija;

(14)padarius siūlomus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimus indėlis siekiant klimato srities tikslų sumažėjo nuo ankstesnio 41,51 % iki 38,14 % dabar. Indėlio į klimato srities tikslus sumažėjimas atspindi investicijos (Konkurencingas keleivinis geležinkelių transportas bendroje Rygos miesto viešojo transporto sistemoje) pagal 1 komponento (Klimato kaita ir aplinkos tvarumas) 1.1.1.1.i priemonę pašalinimą iš plano ir jos pakeitimą nauja investicija, kuria remiama daugiarūšio viešojo transporto sistemos, kurios pagrindine transporto priemone taptų geležinkelis, plėtra Rygoje. Šiuo pakeitimu 100 % prie klimato srities tikslų prisidėjusi investicija pakeičiama nauja investicija, kurios indėlis – 40 %;

Išlaidų įvertinimas

(15)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra iš dalies (B reitingas) pagrįstas ir patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas numatomam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(16)Latvijos pateikta iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų informacija yra detali ir gerai pagrįsta. Be to, Latvija pateikė atskirus dokumentus, įskaitant išsamesnius išlaidoms apskaičiuoti taikytos metodikos aprašymus ir paaiškinimus, kaip praeities projektai yra susiję su naujųjų priemonių išlaidų sąmatomis, taip pat, kai tinkama, dokumentus dėl ES finansavimo papildomumo. Įvertinus išlaidų sąmatas ir jas patvirtinančią informaciją matyti, kad dauguma naujųjų priemonių išlaidų yra tinkamai pagrįstos, tinkamos, tikėtinos ir neapima išlaidų, kurios jau finansuojamos arba kurias numatoma finansuoti ES lėšomis. Tačiau kai kurie išlaidų apskaičiavimo elementai nėra visiškai dokumentuoti, todėl vertinant padaryta išvada, kad išlaidų apskaičiavimo informacija yra iš dalies aiški, taigi reikėtų suteikti B reitingą. Galiausiai visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcinga tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Teigiamas įvertinimas

(17)Komisijai teigiamai įvertinus iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad šis planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą turėtų būti išdėstytos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(18)iš dalies pakeisto Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 1 969 244 522 EUR. Kadangi iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra lygios atnaujintam Latvijai teikiamam didžiausiam finansiniam įnašui, Latvijos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui pagal 20 straipsnio 4 dalį nustatytas skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus Latvijos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planui teikiamo didžiausio finansinio įnašo visai sumai. Ši suma yra lygi 1 969 244 522 EUR;

(19)todėl 2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10157/21 INIT; ST 10157/21 ADD 1) dėl Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Siekiant aiškumo, to Tarybos įgyvendinimo sprendimo priedas turėtų būti pakeistas nauju,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo iš dalies keičiamas taip:

1) 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Latvijos iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.“;

2) priedas pakeičiamas šio sprendimo priede išdėstytu tekstu.

2 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas / Pirmininkė

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17.
(2)    ST 10157/21 INIT, ST 10157/21 ADD 1.
(3)    ST 15569/23 INIT, ST 15569/23 ADD 1.
(4)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).
Top

Briuselis, 2025 01 27

COM(2025) 25 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10157/21 INIT; ST 10157/21 ADD 1) dėl Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2025) 10 final}


PRIEDAS

1 SKIRSNIS. REFORMOS IR INVESTICIJOS PAGAL EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANĄ

1.Reformų ir investicijų aprašymas

A. 1 KOMPONENTAS. KLIMATO KAITA IR APLINKOS TVARUMAS

Bendras šio Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – prisidėti prie žaliosios pertvarkos ir visų pirma padėti siekti aplinkos apsaugos tikslų, susijusių su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos. Kiekvienoje komponento dalyje daugiausia dėmesio skiriama kai kuriems žaliosios pertvarkos uždaviniams. 1.1 subkomponentu daugiausia dėmesio skiriama tvariam judumui, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį transporto sektoriuje, ypač Rygoje ir jos pakraščiuose, investuojant į netaršaus viešojo transporto (visų pirma geležinkelių) infrastruktūrą. 1.2 subkomponentu daugiausia dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumo didinimui remiant įvairias energijos renovavimo programas viešuosiuose ir privačiuose pastatuose ir remiant tvarios energijos tinklus. Galiausiai 1.3 subkomponentas padeda prisitaikyti prie klimato kaitos, užkertant kelią su klimato kaita susijusiai rizikai, pavyzdžiui, gaisrams ir potvyniams.

Komponentu remiamas konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl transporto, visų pirma dėl jo tvarumo, energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos jungčių, įgyvendinimas (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Jis taip pat padeda paankstinti brandžių viešųjų investicijų projektus ir daugiausia dėmesio skirti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, visų pirma švariai ir efektyviai energijos gamybai ir naudojimui, tvariai transporto infrastruktūrai (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3203).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

A.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma 1.1.1.r. Rygos metropolinės transporto sistemos žalinimas

Bendrasis priemonės tikslas – padėti mažinti Latvijos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, daugiausia dėmesio skiriant transportui, kuris yra didžiausias išmetamo ŠESD kiekio šaltinis (28,5 % viso išmetamo ŠESD kiekio (išskyrus žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę) 2018 m. ir 36,7 % ŠESD kiekio, kuriam netaikoma ATLPS). Ši priemonė konkrečiai skirta Rygos metropolinei teritorijai, kurioje gyvena apie 65 % Latvijos gyventojų. Konkretus tikslas – konsoliduoti ir racionalizuoti šiuo metu susiskaidžiusią transporto sistemą, kad būtų skatinama naudotis viešuoju transportu.

Priemonę sudaro bendra Rygos metropolinės transporto sistemos pertvarka. Sukuriamas daugiarūšio viešojo transporto tinklas su bendru ir nuosekliu tvarkaraščiu, bendra kainų ir nuolaidų politika ir viena bilietų sistema.

Priemonė turi būti baigta įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.



Investicija 1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Bendras šios priemonės tikslas – pagerinti Rygos metropolinės zonos transporto sistemą. Priemonė apima didelių investicijų į netaršų judumą ir infrastruktūrą programą, daugiausia dėmesio skiriant geležinkelio sprendimams (100 km geležinkelio elektrifikavimui, Rygos centrinės traukinių stoties pietinei daliai) ir netaršiam viešajam transportui (17 elektrinių autobusų įsigijimui ir septynioms elektrinėms autobusų įkrovimo stotims) ir dviračių takų statybai. Be to, turi būti įrengtas viešojo transporto mazgas (autobusas / elektrinis autobusas, tramvajus ir troleibusas), aštuonios judumo vietos, tramvajų linijos pratęsimas 2,2 km, o troleibuso linijos – 0,3 km, kad būtų lengviau naudotis daugiarūšiu transportu.

Priemonė turi būti baigta įgyvendinti iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų

Bendras šios priemonės tikslas – pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Kadangi pastatų sektoriuje suvartojama energija sudaro iki 40 % galutinės suvartojamos energijos, tikimasi, kad priemonė sumažins poveikį aplinkai ir prisidės prie klimato kaitos švelninimo. Kitas tikslas – sumažinti gyventojų sąskaitas už energiją ir padidinti energijos tiekimo saugumą. Kiti konkretūs tikslai – mažinti energijos nepriteklių ir remti užimtumą. Ši priemonė skirta daugiabučiams pastatams.

Priemonę sudaro energijos renovavimo daugiabučiuose pastatuose paramos programa. Tai finansinė priemonė (paskola), kurios kapitalo diskontas sudaro iki 49 % paskolos sumos. Pagalba teikiama tik tiems pastatams, kuriuose numatoma, kad įgyvendinus projektą bus sutaupyta bent 30 % energijos.

Priemonė įgyvendinama nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma

Bendras šios priemonės tikslas – pagerinti Latvijos įmonių energijos vartojimo efektyvumą. Investicijomis į įmonių energijos vartojimo efektyvumą siekiama skatinti racionalizuoti energijos išteklių naudojimą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, taip pat didinti įmonių našumą, konkurencingumą ir eksporto pajėgumus. Ši priemonė skirta konkrečiai įmonėms.

Pirmąjį priemonės ramstį sudaro paramos programa mišrios finansinės priemonės forma (paskola su dotacija kapitalo diskonto forma). Pagal investicijų programą finansuojamos įmonių investicijos į energijos vartojimo efektyvumo gerinimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų diegimą ir susijusią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, energijos vartojimo auditą, taip pat investicijas į tvarų transportą ir naujų efektyvaus energijos vartojimo technologijų diegimą gamyboje. Antrasis priemonės ramstis – dotacijos naujų produktų ir technologijų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, atsparumu klimato kaitai ir prisitaikymu prie klimato kaitos, plėtrai (atliekant pramoninius mokslinius tyrimus, bandomąją taikomąją veiklą, galimybių studijas).

Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 1 ;

ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 2 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 , ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicija 1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą

Bendrasis šios priemonės tikslas – pagerinti Latvijos savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Didelė dalis esamų savivaldybių pastatų buvo pastatyti dar nepadidinus pastatams keliamų šiluminių reikalavimų, todėl jų energinis naudingumas yra žemas. Konkrečiau, priemonės tikslas – pagerinti vietos valdžios institucijų pastatų ir infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumą siekiant sumažinti metinį pirminės energijos suvartojimą ir išmetamą ŠESD kiekį. Tikimasi, kad šia priemone bus pasiektas papildomas tikslas – sumažintos savivaldybių pastatų priežiūros išlaidos.

Priemonę sudaro investicijos į energijos vartojimo efektyvumo renovaciją vietos valdžios institucijoms priklausančiuose pastatuose (ir mišriuose pastatuose, kuriuose savivaldybės yra didžiosios akcininkės), įskaitant pastatus, skirtus socialiniam būstui, sveikatos priežiūrai, švietimui ir socialinėms paslaugoms.

Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicija 1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Bendras šios priemonės tikslas – pagerinti Latvijos viešųjų pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumą. Ji taikoma centrinės valdžios pastatams, įskaitant istorinius ir teisminius pastatus. Šia priemone siekiama didinti jų energijos vartojimo efektyvumą, skatinti perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos gaminant energiją ir sumažinti išmetamą ŠESD kiekį.

Priemonę sudaro investicijos į viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Pagalba užtikrinama, kad įgyvendinant visus projektus vidutiniškai būtų sutaupoma bent 30 % energijos pagal programą.

Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.



Investicija 1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Bendrasis šios priemonės tikslas – padėti siekti neutralaus poveikio klimatui tikslų sukuriant tvarią tinklo infrastruktūrą, kurioje būtų galima lengviau diegti ekologiškas technologijas, visų pirma vėjo energiją. Investicijos į ekologišką elektros energijos tinklų pertvarką ir skaitmeninę infrastruktūrą yra būtinos, kad būtų užtikrinta tinkama elektros energijos tiekimo infrastruktūra elektromobilumui ir tvarus bei veiksmingas sistemos veikimas. Šia priemone siekiama prisidėti prie Baltijos elektros energijos sistemų sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklais ir Baltijos elektros energijos rinkos integravimo plano tikslų ir veiklos.

Priemonę sudaro tiesioginės investicijos į elektros energijos tinklo modernizavimą, IT sprendimų, kuriais siekiama padidinti perdavimo sistemos ir skirstymo sistemos lankstumą ir saugumą, kūrimas ir, be kita ko, nacionalinės elektros energijos rinkos duomenų mainų ir kaupimo platformos bei automatizuotos pažangiosios apskaitos sistemos sukūrimas. Šia priemone taip pat gerinama reguliavimo sistema ir reikiamos sąlygos, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sausumos vėjo energijos naudojimui valstybinės miškų žemėje ir sumažintas teisinis netikrumas, susijęs su investicijomis į vėjo energiją. Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma 1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Bendrasis šios priemonės tikslas – prisidėti prie kovos su klimato kaita tikslų stiprinant reagavimo į nelaimes ir gaisrinės gelbėjimo tarnybų pajėgumus. Šia priemone prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos sutrumpinant priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų reagavimo laiką (vykdant bendresnę reformą, apimančią įvairias Vidaus reikalų ministerijos tarnybas po vienu stogu). Priemone siekiama padėti švelninti klimato kaitą, nes šios paslaugos bus perkeltos į naujus efektyviai energiją vartojančius pastatus.

Priemonę sudaro aštuonių naujų efektyviai energiją vartojančių nelaimių valdymo centrų statyba.

Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d.

1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą

Bendrasis šios priemonės tikslas – prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos užkertant kelią potvyniams. Ji padeda įgyvendinti investicinius projektus, apsaugančius nuo potvynių rizikos.

Priemonę sudaro investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą, įskaitant polderių siurblinių rekonstrukciją ir atnaujinimą, apsauginių pylimų atnaujinimą ir kanalo atnaujinimą.

Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

A.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(jei tai siektinos reikšmės)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetai

Atskaitos scenarijus

Tikslas

Ketvirtis

metai

1

1.1.1.r. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos žalinimas

Etapas

Suderintas požiūris į keleivinio transporto planavimą, užsakymą ir Rygos metropolinės zonos organizavimą

Koordinuotas požiūris taikomas keleivinio transporto planavimui, užsakymui ir Rygos metropolinės zonos organizavimui.

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2023

Užbaigti veiksmus, būtinus koordinuotam požiūriui įgyvendinti. Tai, be kita ko, apima:

– Rygos metropolinės zonos viešojo transporto planavimo koordinavimo darbo grupės sukūrimą;

– Rygos metropolinės zonos viešojo transporto planas buvo priimtas atsižvelgiant į keleivinio geležinkelių transporto plėtrą Latvijoje.

2

1.1.1.r. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos žalinimas

Etapas

Viešojo transporto reforma RMA

Pradėti eksploatuoti suvienodintą daugiarūšio viešojo transporto maršrutų tinklą Rygos metropolinėje zonoje

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2025

Rygos metropolinės zonos daugiarūšio viešojo transporto maršrutų tinklo, kuriam taikomas bendras suderintas tvarkaraštis, bendra kainų ir nuolaidų politika ir bendras integruotos viešojo transporto sistemos Rygos metropolinės zonos bilietas, pradžia

3

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Tikslinė bendrovė

Sukurtų elektrinių geležinkelio linijų ilgis ir eksploatuojamų geležinkelių, skirtų keleiviniam transportui, modernizavimas

Km

0

100

Q1

2026

Elektrifikavimas (kontaktinio tinklo pakeitimas pereinant prie 25 kV elektrifikacijos sistemos, bendro elektrifikuotų geležinkelio linijų ilgio padidinimas) ir susijusi veikla (elektrinių bėgių kelių ruožų statyba, signalizavimo sistemų pritaikymas).

4

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Etapas

Rygos centrinės geležinkelio stoties modernizavimo sutarčių pasirašymas

Pasirašytos sutartys

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2025

Statybos darbų ir statybos darbų Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinėje dalyje priežiūros sutarčių pasirašymas. Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinės dalies statybos darbai apima stogų klojimą, fasado, perono stoginės statybos darbus, apdailos darbus, keleivių prieigos infrastruktūros, mechaninius, elektros ir vandentiekio darbus.

4a

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Etapas

Atnaujinta Rygos centrinė geležinkelio stotis

Užbaigti statybos darbai Rygos centrinėje stotyje

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q3

2026

Užbaigti statybos darbai Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinėje dalyje: stogo, fasado, platformos stoginės, apdailos darbai, keleivių prieigos gerinimo, mechaniniai, elektros ir vandentiekio darbai.

5

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Tikslinė bendrovė

Investicijos į nulinės taršos transportą (elektriniai autobusai ir įkrovimo stotelės)

Numeris

0

24

Q3

2026

Užbaigiamos šios netaršios transporto investicijos:

– 17 elektrinių autobusų pristatymas

– 7 autobusų įkrovimo stotelių statyba

5a

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Etapas

Užbaigti viešojo transporto infrastruktūros projektai

Užbaigti projektai

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q3

2026

Užbaigiama ši transporto infrastruktūra:

--Vienas viešojo transporto mazgas (autobusas/elektrinis autobusas, tramvajus ir troleibusas)

--Aštuoni judumo punktai

--Tramvajaus linijos pratęsimas 2,2 km

--Troleibuso linijos pratęsimas 0,3 km

6

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Tikslinė bendrovė

Naujai pastatytos arba renovuotos dviračių infrastruktūros Rygos ir Pierigos miestuose ilgis (Rygos metropolinės zonos dalis)

Km

0

52

Q3

2026

Naujai pastatytos arba renovuotos dviračių infrastruktūros eksploatavimo pradžia.

7

1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų

Etapas

Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti, įsigaliojimas

Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti, įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2022

Įsigalioja paramos programa, skirta energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti, taikant tinkamumo kriterijus, kad būtų atsižvelgta į RŽF reglamento VI priedo intervencinių priemonių srities „025 bis – esamų būstų energijos vartojimo efektyvumo renovacija, parodomieji projektai ir paramos priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus“ reikalavimus.

8

1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų

Tikslinė bendrovė

Patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 40 097 400 EUR

EUR

0

40 097 400

Q3

2024

Altum patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 40 097 400 EUR.

Patvirtinimą teikia plėtros finansų įstaiga „Altum“.

9

1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų

Tikslinė bendrovė

Pirminės energijos suvartojimo daugiabučiuose pastatuose, kuriuose gerinamas energijos vartojimo efektyvumas, mažinimas

Mwh per
metus

0

14 423

Q3

2026

Sumažinti pirminės energijos suvartojimą daugiabučiuose pastatuose, kuriuose pagal priemonę atliekama geresnė energijos vartojimo efektyvumo renovacija.

10

1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma

Etapas

Verslaus energijos vartojimo rėmimo programos įsigaliojimas

Reglamento įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2022

Įsigalioja Ministrų kabineto patvirtintas reglamentas, kuriuo remiamas įmonių energijos vartojimo efektyvumo didinimo programų įgyvendinimas.

Paramos programos įgyvendinamos taikant mišrią finansinę priemonę, kuri yra grąžintina paskola ir kapitalo nuolaida.

RRF reglamento VI priedo tinkamumo kriterijais, atitinkančiais reikalavimus, nustatytus RRF reglamento VI priedo intervencinių priemonių lauke „024. Energijos vartojimo efektyvumo ir parodomieji projektai MVĮ arba didelėse įmonėse ir paramos priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus [3]“, pagalbos sąlygose energijos vartojimo efektyvumo projektams pastatuose ir įrangai nustatomas minimalus pirminės energijos sutaupymas 30 proc., o RRF priemonės projektų portfelyje – ne mažiau kaip 30 proc. vidutinės sutaupytos pirminės energijos sumos (ne mažiau kaip 25 proc. energijos vartojimo efektyvumo įrangos atveju).

Siekiant užtikrinti, kad rezultatai būtų pasiekti, į sąlygas įtraukiama minimali sutaupytos energijos riba vienam investuoto viešojo finansavimo eurui kaip projekto tinkamumo kriterijus.

Į sąlygas įtraukiami tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama atitiktis DNSH principams pagal DNSH gaires (2021/C58/01) ir atitinkamus ES ir nacionalinės teisės aktus.

Parama teikiama skelbiant konkursus projektams, kuriais siekiama sutaupyti daugiausia energijos vienam investuotam eurui.

11

1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma

Tikslinė bendrovė

Planuojamas išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas

CO2 ekvivalentas t per metus

0

11 498

Q3

2026

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, išreikštas CO2 ekvivalentu vienai tonai, grindžiamas tikėtinu išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimu dėl priemonės.

12

1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma

Tikslinė bendrovė

Patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 108 000 000 EUR

EUR

0

108 000 000

Q4

2024

Patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 108 000 000 EUR

13

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą

Etapas

Įsigaliojo paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui savivaldybių infrastruktūrose gerinti, teisinės sistemos, pagal kurią remiami projektai, kuriais planuojama bent 30 % sumažinti pirminės energijos arba CO2 kiekį, įsigaliojimas.

Kabineto nutarimų įsigaliojimas

Q4

2022

Ministrų kabineto nutarimo, kuriuo nustatomos vietos valdžios institucijų pastatų ir infrastruktūros gerinimo, perėjimo prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo įgyvendinimo sąlygos ir tinkamumo kriterijai, kad būtų atsižvelgta į RŽF reglamento VI priedo „026 bis – Energijos atgavimo arba energijos vartojimo efektyvumo priemonės viešajai infrastruktūrai, parodomiesiems projektams ir paramos priemonėms, atitinkančioms energijos vartojimo efektyvumo kriterijus“, taikomų intervencinių priemonių reikalavimai, įsigaliojimas

14

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą

Tikslinė bendrovė

Sutarčių dėl vietos valdžios institucijų pastatų ir infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų, kurių vertė – ne mažiau kaip 27 838 800 EUR, sudarymas

EUR

0

27 838 800

Q4

2024

Pranešimas apie sutarčių, kurių vertė ne mažesnė kaip 27 838 800 EUR, sudarymą.

15

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą

Tikslinė bendrovė

Pirminės energijos suvartojimo mažinimas savivaldybių pastatuose ir infrastruktūroje

kWh per metus

0

4 544 563

Q4

2025

Pirminės energijos suvartojimo mažinimas savivaldybių pastatuose ir infrastruktūroje dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių savivaldybių pastatuose ir infrastruktūroje, remiamos pagal priemonę. Energijos sertifikatai gali būti naudojami siekiant įrodyti, kad suvartojama mažiau pirminės energijos. Priemonėmis siekiama pirminės energijos suvartojimą sumažinti bent 30 %.

16

1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Etapas

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose paramos programos įsigaliojimas

Ministrų kabineto patvirtintos energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose paramos programos įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2022

Įsigalioja paramos programa, skirta energijos vartojimo efektyvumui nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose gerinti, nustatant tinkamumo kriterijus, kad būtų atsižvelgta į taikomus 026a intervencinių priemonių srities „Energijos atkūrimas arba energijos vartojimo efektyvumo priemonės, skirtos viešajai infrastruktūrai“, parodomuosius projektus ir paramos priemones, atitinkančias RRF reglamento VI priede nustatytus energijos vartojimo efektyvumo kriterijus, reikalavimus.

17

1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslinė bendrovė

Pranešimas apie ne mažesnės kaip 16 769 200 EUR vertės sutarties skyrimą

EUR

0

16 769 200

Q3

2024

Pranešimas paramos gavėjams apie sutarties, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 16 769 200 EUR, skyrimą.

18

1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslinė bendrovė

Pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose mažinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą

MWh per metus

0

3 875

Q3

2026

Sumažinti pirminės energijos suvartojimą viešuosiuose pastatuose, didinant energijos vartojimo efektyvumą dėl pagal priemonę remiamų investicijų. Energijos sertifikatai gali būti naudojami siekiant įrodyti, kad suvartojama mažiau pirminės energijos.

19

1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Tikslinė bendrovė

Pranešimas apie patvirtintų projektų, kurių vertė – 80 000 000 EUR, sutarčių skyrimą.

EUR

0

80 000 000

Q1

2023

Pranešimas paramos gavėjams apie patvirtintų projektų, kurių vertė – 80 000 000 EUR, sutarčių skyrimą.

20

1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Tikslinė bendrovė

Elektromobilių įkrovimo ir (arba) mikrogeneravimo įrenginių prijungimo taškai

Numeris

0

2 060

Q3

2026

Elektrinių transporto priemonių įkrovimo ir (arba) veikimo mikrogeneravimo įrenginių darbinių prijungimo taškų bendras skaičius

21

1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Etapas

Reguliavimo sistemos, kuria siekiama užtikrinti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos perdavimą tinklams (įskaitant miškų ir kitos valstybinės žemės naudojimą vėjo energijai gaminti) ir skatinti vėjo energijos infrastruktūros plėtrą, įsigaliojimas.

Įsigalioję: a) teisės aktai ir (arba) reglamentas, kuriuo valstybiniams miškams suteikiama galimybė naudoti vėjo energiją, nustatant tinkamas plėtrai skirtas teritorijas ir sudarant sąlygas privatiems investuotojams teikti pasiūlymus.

b) Teisės aktai ir (arba) reglamentas, kuriuo mažinamas teisinis netikrumas, susijęs su investicijomis į vėjo energiją, nurodant atvejus, kai investicijos gali būti atmestos atlikus poveikio vertinimą, ir tokiais atvejais įdiegiant paspartintą pertvarkymo mechanizmą;

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2024

Įsigalioję:

a) teisės aktai ir (arba) reglamentas, kuriuo valstybiniams miškams suteikiama galimybė naudoti vėjo energiją, nustatant tinkamas plėtrai skirtas teritorijas ir sudarant sąlygas privatiems investuotojams teikti pasiūlymus;

b) teisės aktai ir (arba) reglamentas, kuriuo mažinamas teisinis netikrumas, susijęs su investicijomis į vėjo energiją, nurodant atvejus, kai investicijos gali būti atmestos atlikus poveikio vertinimą, ir tokiais atvejais įdiegiant paspartintą pertvarkymo mechanizmą.

Priemone užtikrinamas DNSH principo laikymasis pagal DNSH gaires (2021/C58/01), visų pirma, kiek tai susiję su priemonės poveikiu miškams dėl žemės paskirties keitimo, ir su ES aplinkos teise.

22

1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Etapas

Nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo ataskaitos paskelbimas

Ministrų kabineto patvirtintos informacinės ataskaitos dėl nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo paskelbimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2022

Sutarusi su nelaimių valdymo sistemoje dalyvaujančiomis institucijomis, Vidaus reikalų ministerija ministrų kabinetui paskelbia informacinį pranešimą apie nelaimės centrų statybvietes, statybvietes ir išlaidas kiekvienoje statybvietėje, taip pat preliminarų nelaimių valdymo planų, kurie turi būti įdiegti kiekvienoje vietoje, įgyvendinimo tvarkaraštį ir statybos sutarčių sudarymą, įskaitant ataskaitą. Į ataskaitą taip pat įtraukiama bendra reformų pažangos ataskaita ir įgyvendinimo planas dėl šių reformos komponentų: i) techninių gebėjimų stiprinimas (visų pirma specializuotų reagavimo ir gelbėjimo priemonių tobulinimas), ii) susijusių nelaimių valdymo IRT sprendimų įgyvendinimo tvarkaraštis ir iii) mokymo ir prevencinių priemonių įgyvendinimo pažanga.

23

1.3.1.1.i. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Tikslinė bendrovė

Beveik 0 – energijos vartojimo nelaimių valdymo ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas centrų statyba

Numeris

0

8

Q1

2026

Naujai pastatytų centrų, pradėtų eksploatuoti, skaičius. Investicijos naudojamos beveik nulinės energijos nevartojančių nelaimių valdymo centrams statyti.

24

1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Tikslinė bendrovė

Bendras gamtos gaisrų plotas per 5 metų laikotarpį (2020–2024 m.)

Plotas (hektarais)

3923,1

2 635,3

Q1

2025

Bendras gamtos gaisrų paveiktas plotas, apskaičiuotas kaip pastarųjų ketverių metų iš eilės vidurkis. Gamtos gaisrai apibrėžiami kaip durpių, sausos žolės, krūmų, medžių, pasėlių ražienos, šieno, nendrių, miško žemės ir atskirų medžių gaisrai – Valstybinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos statistika.

25

1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą

Etapas

Skirtos statybos sutartys pusei bendro rekonstravimo ir atnaujinimo darbų

Skirtos statybos sutartys pusei bendro rekonstravimo ir atnaujinimo darbų

%

0

50

Q4

2024

Iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytos statybos sutartys dėl ne mažiau kaip 50 % visų renovacijų

26

1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą

Tikslinė bendrovė

Užbaigtų investicinių projektų skaičius

Numeris

0

21

Q3

2026

Užbaigiami šie projektai, apsaugantys nuo potvynių rizikos:

·aštuonios siurblinės, įskaitant i) Reinio siurblinę, ii) Kulciemo siurblinę ir iii) Vezi siurblinę;

·dvylika apsauginių pylimų, įskaitant i) Bernati polderį, ii) Barta polderį, iii) Rezekne kairį pylimą, iv) Osa polderį;

·vienas kanalas.

Siekiant užtikrinti DNSH principų laikymąsi pagal DNSH gaires (2021/C58/01), priemone turi būti siekiama:

I)kai tinkama, įtraukti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus tinkamus vertinimus, kad būtų įvertintas siūlomų priemonių poveikis saugomoms rūšims ir buveinėms (kaip apibrėžta Paukščių direktyvoje (Direktyvoje 2009/147/EB) ir Buveinių direktyvose (Tarybos direktyvoje 92/43/EEB). Šie tinkami vertinimai turėtų būti atliekami visų projektų, vykdomų biologinės įvairovės pažeidžiamose teritorijose arba netoli jų, atžvilgiu;

II)užtikrinti, kad teritorijose, kurių atžvilgiu atliekamas tinkamas vertinimas, būtų nustatyti konkrečiai teritorijai būdingi apsaugos tikslai ir kad pagal Buveinių direktyvą būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės;

III)užtikrinti visišką atitiktį Vandens pagrindų direktyvai (Direktyva 2000/60/EB) ir nesumažinti vandens telkinių būklės, laikantis šios direktyvos 4.7 straipsnio.

B. 2 KOMPONENTAS. SKAITMENINĖ TRANSFORMACIJA

Pagal šį komponentą sprendžiamos pagrindinės skaitmeninės problemos – pagrindinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių trūkumas ir menka įmonių skaitmeninė integracija. Be to, šis komponentas apima visus skaitmeninės transformacijos aspektus – viešąjį ir privatųjį sektorius, įgūdžius ir junglumą. Daugiausia investuojama į infrastruktūrą ir paslaugas.

Komponento tikslai – prisidėti prie visuomenės ir ekonomikos skaitmeninės transformacijos, įskaitant atsigavimą po COVID-19 krizės, plėtojant būtiną infrastruktūrą, pajėgumus ir įgūdžius; gerinti viešojo administravimo veiksmingumą, skaitmeninius procesus ir duomenų valdymą; teikti paramą įmonių skaitmeninei transformacijai ir gerinti junglumą.

Komponentas skirtas šaliai skirtoms rekomendacijoms dėl įgūdžių ir suaugusiųjų mokymosi (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2 ir 2020 m. rekomendacija Nr. 2). Visų pirma jis padeda gerinti švietimo ir mokymo kokybę ir veiksmingumą, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams. Įtrauktos darbuotojų ir bedarbių perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonės, nors ir neskirtos žemos kvalifikacijos darbuotojams (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Investicijos į skaitmeninę pertvarką skirtos su investicijomis susijusioms šaliai skirtoms rekomendacijoms (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2020 m. rekomendacija Nr. 3) – numatoma investuoti į viešojo sektoriaus IT sistemas, bazinius ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, įmonių skaitmeninę adaptaciją ir junglumą.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

B.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma 2.1.1.r. Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija

Priemonės tikslas – modernizuoti viešąjį administravimą ir jo paslaugas vykdant skaitmeninę transformaciją, daugiausia dėmesio skiriant svarbioms viešojo administravimo funkcijoms, procesams ir paslaugoms, kurios dar nėra transformuotos skaitmeniniu būdu, yra naujai plėtojamos ar iš esmės stiprinamos.

Reforma siekiama sukurti bendrą IRT koncepcinę viešojo administravimo paslaugų architektūrą ir jų valdymo paramą, nustatyti kokybinius ir kiekybinius paslaugų rodiklius. Reformos įgyvendinimą koordinuoja ir valdo nacionalinė IRT valdymo organizacija, o konkrečias reformos įgyvendinimo užduotis įgyvendina už kiekvieną užduotį atsakinga institucija.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

Investicija 2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką

Priemonės tikslas – pakeisti viešojo administravimo paslaugas ir jų teikimo procesus, kad būtų veiksmingai įgyvendinta skaitmeninė ekonomikos transformacija.



Tai daroma naudojant naujoviškas technologijas ir metodus, įskaitant dirbtinį intelektą ir mašinų mokymosi sprendimus, taip pat įdiegiant duomenimis grindžiamą prognozavimo ir sprendimų priėmimo požiūrį į paslaugų ir procesų valdymą ir užtikrinant visišką vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimą.

Priemonę sudaro investicijos į 11 atskirų sistemų ar sprendimų bent šiose 4 srityse: 1) vidaus reikalų sektorius, įskaitant civilinę saugą, priešgaisrinę priežiūrą ir visuomenės saugą; 2) kultūros sektorius, įskaitant archyvų, bibliotekų, muziejų, kultūros paminklų ir žiniasklaidos turinio paveldo kaupimą; 3) uosto logistikos paslaugų valdymas; 4) parama IRT valdymo procesams.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma 2.1.2.r. Nacionalinių IRT išteklių naudojimo veiksmingumo ir sąveikumo didinimas

Reformos tikslai – pakeisti IRT teikimo metodą viešojo administravimo srityje centralizuotai teikiant vienodas dalijimosi IRT paslaugas kompetencijos centruose, remiančiuose kelias institucijas.

Reformą sudaro centrinių viešojo administravimo sistemų ir platformų plėtojimas ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimas, sudarant sąlygas automatizuoti ir veiksmingai vykdyti tiekimo procesus, užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie viešojo administravimo paslaugų ir konsoliduoti viešojo administravimo kompiuterijos ir duomenų saugojimo infrastruktūros paslaugas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

Investicija 2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sistemos ir bendros paslaugos

Investicijos tikslas – užtikrinti, kad administracija veiktų kaip viena organizacija, įskaitant standartizuotų pagalbinių funkcijų, pvz., apskaitos, personalo administravimo, išteklių apskaitos ir valdymo, įdiegimą.

Investiciją sudaro keturios viešųjų paslaugų teikimo platformos, penkios sektorinės ir pagalbinės funkcijos platformos ir šešios bendros savivaldybių platformos ir sistemos.

Investicija turi būti įgyvendinama nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 2.1.2.2.i. Latvijos nacionalinė federalinė debesija

Investicijos tikslai – sukurti pasidalijamąją skaičiavimo ir duomenų valdymo infrastruktūrą ir jos paslaugas viešajam administravimui ir plėtoti IRT infrastruktūros kompetencijos centrus, skirtus duomenų saugojimui ir informavimui.

Investiciją sudaro viešojo sektoriaus duomenų saugojimo ir skaičiavimo pajėgumų plėtojimas pagal keturis projektus, kuriuos vykdo Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras, Latvijos nacionalinė biblioteka, Vidaus reikalų ministerijos informacijos centras ir Žemės ūkio ministerija. Dėl investicijos bent dešimt viešojo administravimo platformų ir informacinių sistemų turi būti valdomos naudojantis bendromis debesijos kompiuterijos paslaugomis.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma 2.1.3.r. Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra

Reformos tikslas – užtikrinti galimybę naudotis viešaisiais ir privačiaisiais duomenimis bei paslaugomis ir jais dalytis, suteikiant pagrindą duomenų ir platformų ekonomikos plėtojimui ir sąveikumui su Europos duomenų erdvėmis ir užtikrinant dalijimąsi duomenimis ES viduje.

Reforma siekiama plėtoti viešojo sektoriaus pajėgumus valdyti turimus duomenų rinkinius, jais dalytis ir juos skelbti pakartotiniam naudojimui.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicija 2.1.3.1.i. Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė

Investicijos tikslai – skatinti dalijimąsi duomenimis viešajame sektoriuje, viešajame ir privačiajame sektoriuose, vienkartinio principo įvedimą ir dalijimąsi duomenimis nacionalinėje ir Europos erdvėje.

Investiciją sudaro didelio prieinamumo duomenų įkėlimo ir atkūrimo sprendimų ir duomenų objektų iš bent dešimties skirtingų viešojo administravimo sektorių ir sričių, įskaitant šiuos aštuonis sektorius ir sritis, kūrimas: verslas, mokslas, aplinka, finansai, viešieji pirkimai, sveikatos priežiūra, veterinarija ir žemės ūkis (geoerdviniai duomenys).

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma 2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas

Reformos tikslai – įsteigti Europos skaitmeninių inovacijų centrą (EDIH), užtikrinti jo regioninę veiklą per regioninius informacijos centrus ir sukurti bendrą koordinuojamą paramos ekosistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeninei komercinės veiklos transformacijai.

Reformą sudaro Europos skaitmeninių inovacijų centrų – bendros platformos ir (arba) ekosistemos, padedančios skaitmeninei transformacijai kaip vieno langelio principu veikiančiam centrui, sukūrimas ir skaitmeninės brandos testavimo sistemos sukūrimas; užtikrinti, kad regioniniai kontaktiniai centrai atliktų šias naujas paramos skaitmeninei transformacijai funkcijas: skaitmeninės brandos testai regionuose; galimybė atlikti testavimą ir pilotavimą; kuravimas ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas. Europos skaitmeninių inovacijų centrai savo veiklai vykdyti gali gauti finansavimą iš kitų ES fondų, įskaitant Skaitmeninės Europos programą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

Investicija 2.2.1.1.i. Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių kontaktinių centrų steigimo rėmimas

Investicijos tikslas – skatinti skaitmeninę verslo transformaciją pasiūlant specialiai pritaikytas paramos priemones, pagrįstas nustatytais įmonių skaitmeninimo poreikiais.

Investiciją sudaro parama Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) veiklai. Europos skaitmeninių inovacijų centrų veikla struktūrizuojama į darbo paketus, kuriais siekiama subjektams pateikti skaitmeninės transformacijos veiksmų gaires; teikti mokymą subjekto atstovams ir nustatyti investicijų ir infrastruktūros poreikius. EGADP parama netaikoma darbo paketams, kuriems Europos skaitmeninių inovacijų centrai gauna paramą pagal Skaitmeninės Europos programą.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 5 ; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 6 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 , ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicija 2.2.1.2.i. Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui

Investicijų tikslai – skatinti didesnį našumą tikslingomis investicijomis į išteklius ir sukurti didesnę pridėtinę vertę verslo procesuose.

Investicijas sudaro įmonių procesų ir funkcijų skaitmeninimo dotacijų schema. Parama gali būti teikiama IT sprendimams – programinei ir aparatinei įrangai – įsigyti, jutikliams įsigyti, IT įrangai įsigyti, IT infrastruktūrai įsigyti, skaitmeninės integracijos procesams įgyvendinti.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija 2.2.1.3.i. Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą

Investicijų tikslas – skatinti kurti naujus aukštųjų technologijų skaitmeninius produktus ir paslaugas.

Investiciją sudaro dotacijų schema, skirta šiuolaikinių automatizavimo, robotizavimo ir darbo jėgos kontrolės priemonių skaitmenizavimui gamybos ir paslaugų kūrimo procesuose, taip pat parama individualiems poreikiams pritaikytų e. prekybos sprendimų diegimui. Remiama veikla, susijusi su naujais skaitmeniniais produktais ir paslaugomis, apima galimybių studijas; pramoniniai tyrimai ir bandomoji taikomoji veikla, įskaitant prototipų kūrimą.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 9 ; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 10 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 , ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicija 2.2.1.4.i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti

Investicijos tikslai – didinti našumą ir gamybos proceso efektyvumą, remiant investicijas į skaitmeninės transformacijos priemones.

Investiciją sudaro paramos schema (paskola arba lygiagreti paskola su galimybe taikyti kapitalo nuolaidą), skirta gamybos ar paslaugų plėtojimo procesui pakeisti, ekonominės veiklos vykdytojų procesams skaitmeninti arba sprendimams „Pramonė 4.0“ diegti (pavyzdžiui, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis, blokų grandinė, didieji duomenys, debesijos kompiuterijos našioji kompiuterija).

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 13 ; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 14 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 15 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 16 , ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicija 2.2.1.5.i. Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas

Investicijos tikslai – palengvinti žiniasklaidos sektoriaus skaitmeninę transformaciją ir sudaryti palankesnes sąlygas žiniasklaidos įmonėms prisitaikyti prie šiuolaikinių žiniasklaidos vartojimo tendencijų skaitmeninėje aplinkoje.

Investicijas sudaro paramos schema, skirta investicijoms į technologinių sprendimų kūrimą ir skaitmeninių įgūdžių bei verslo modelių gerinimą žiniasklaidos sektoriuje.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

Reforma 2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Reformos tikslai – iki 2025 m. gruodžio 31 d. padidinti suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi veikloje lygį iki 8 proc. (25–64 m. amžiaus asmenų), sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti kitus 2021–2027 m. švietimo plėtros gairėse nustatytus tikslus, stiprinti tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi paramos sistemos teisinę sistemą ir sukurti daugiau galimybių ir teisių darbuotojams, be kita ko, per įmones (ypač MVĮ) dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje.

Reformą sudaro politikos plėtojimo orientyrai, nustatyti įsigaliojusiose 2021–2027 m. švietimo vystymosi gairėse; paramą darbuotojų mokymui didinimas; individualiųjų mokymosi sąskaitų sukūrimas ir bandymas ir bandomieji trys įgūdžių fondai.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija 2.3.1.1.i. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių įgijimo užtikrinimas

Investicijomis siekiama gerokai padidinti aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius turinčių specialistų (DESI 3-5 lygiai), galinčių per ateinančius šešerius metus įvairiuose sektoriuose taikyti aukštųjų technologijų žinių ir daug technologijų reikalaujančius naujus produktus ir paslaugas, skaičių.

Investicijas sudaro maždaug 20 aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymo modulių kvantinių technologijų, našiosios kompiuterijos ir kalbos technologijų srityse, įtrauktinų į formaliojo švietimo ir suaugusiųjų švietimo programas.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Investicijos tikslas – didinti įmonių skaitmeninių įgūdžių lygį.

Investiciją sudaro pagrindinių, vidutinio ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymas, kurį vykdo Europos skaitmeninių inovacijų centrai, bendradarbiaudami su sektorių asociacijomis, švietimo įstaigomis ir įtraukiant esamus regioninius verslo centrus.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.  

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 17 ; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 18 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 19 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 20 , ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicija 2.3.1.3.i. IRT specialistams skirto savarankiško mokymo metodo kūrimas

Investicijų tikslas – parengti naują IRT specialistų rengimo metodą, sukuriant mokymosi aplinką savarankiškai valdomai IRT mokymo mokyklai, kad būtų padidinta IRT specialistų, įskaitant moteris, dalis darbuotojų struktūroje.

Investicijas sudaro mokymosi aplinkos, skirtos savarankiškam IRT mokymui, kūrimas ir mokymo paslaugų teikimas ne mažiau kaip 1 000 savarankiškai valdomų IRT specialistų.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 2.3.1.4.i. Individualios mokymosi sąskaitos metodo kūrimas

Investicijų tikslai – sukurti ir patvirtinti individualių mokymosi sąskaitų koncepciją, kad būtų skatinamas suaugusiųjų dalyvavimas švietimo sistemoje, visų pirma gerinant skaitmeninius įgūdžius.

Investicijas sudaro parama 3 500 suaugusiųjų, kad jie per individualias mokymosi sąskaitas įgytų skaitmeninių įgūdžių. Tai įgyvendinama suteikiant galimybę naudotis geriausiomis skaitmeninio mokymosi priemonėmis; naudoti specializuotus aukštos kokybės mašininio vertimo ir kitų dirbtinio intelekto technologijų sprendimus, įtraukiant švietimo ekspertus į vietinio turinio patvirtinimą ir pritaikymą.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma 2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai

Reformos tikslas – pasiekti bent pagrindinių skaitmeninių įgūdžių lygį 54 proc. 16–74 m. gyventojų.

Reformą sudaro bendros pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo sistemos kūrimas, mokymo poreikių nustatymas ir planavimas bei vertinimas.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d., kiek tai susiję su aukštojo mokslo standartų keitimo sistemos sukūrimu, 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2026 m. rugpjūčio 31 d., kiek tai susiję su skaitmeninių įgūdžių tobulinimo tikslais.

Investicija 2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai

Investicijos tikslai – teikti paramos priemones visų visuomenės grupių piliečiams, ypač jaunimui, skaitmeniniams įgūdžiams įgyti; sisteminio požiūrio į skaitmeninių įgūdžių ugdymą įdiegimas savivaldybėse; jaunimo skaitmeninio ir technologinio raštingumo ugdymas ne formaliojo švietimo srityje.

Investicijas sudaro skaitmeninių savitarnos įgūdžių ugdymas (e. mokymosi kursai); savarankiško mokymo ir kitų skaitmeninių mokymo priemonių teikimas vietos lygmeniu; technologinių inovacijų veikla pagal Bendrąsias technologijų kūrybiškumo gaires jaunimo technologijų ir inovacinių pajėgumų plėtrai; savivaldybių jaunimui skirtos programos. Investicijomis siekiama suteikti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius bent 50 000 žmonių ir užbaigti jaunimui skirtas skaitmeninių įgūdžių programas visose 42 savivaldybėse.

Investicijos į e. mokymosi kursų plėtojimą įgyvendinamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.; mokymai, technologinių inovacijų veikla ir savivaldybių programos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Investicijų tikslai – gerinti viešojo administravimo darbuotojų įgūdžius skaitmeninės transformacijos ir technologijų naudojimo srityje, kad būtų plėtojama skaitmeniniam amžiui pritaikyta politika.

Investiciją sudaro nacionalinių valdžios institucijų ir vietos valdžios institucijų darbuotojų skaitmeninės kompetencijos ir gebėjimų didinimas.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų besimokančių asmenų ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Investicijų tikslai – suteikti galimybę socialiai pažeidžiamų grupių moksleiviams susipažinti su mokymosi turiniu ir dalyvauti nuotolinio mokymosi procese. Iki 2021 m. pabaigos bus patvirtinta nuotolinio mokymosi švietimo įstaigose organizavimo ir įgyvendinimo sistema.

Investiciją sudaro informacinių ir ryšių technologijų įrangos, skirtos bendrajam ugdymui, pirkimas, siekiant padėti moksleiviams iš socialiai pažeidžiamų grupių. Investicija turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Reforma 2.4.1.r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra

Reformos tikslai – skatinti susietąjį automatizuotą vairavimą ir remti tvarų judumą, be kita ko, didinant kelių eismo saugumą diegiant inovacijas.

Reformą sudaro techninių reikalavimų dėl susietojo ir automatizuoto vairavimo priėmimas ir bendro paskutiniojo kilometro plėtros modelio priėmimas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Investicija 2.4.1.1.i. [Išbraukta]

Investicija 2.4.1.2.i. Plačiajuosčio ryšio arba labai didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra

Investicijų tikslai – suteikti regioninės plėtros galimybių ir skatinti naujų skaitmeninių paslaugų paklausą.

Investuojant 6 200 namų ūkių, įmonių ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinančių subjektų suteikiama prieiga prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(jei tai siektinos reikšmės)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetai

Atskaitos scenarijus

Tikslas

Ketvirtis

metai

27

2.1.1.r.

Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija

Etapas

Bendro IRT plėtros viešojo administravimo srityje valdymo sistemos sukūrimas

Teisinės sistemos įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2022

Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomos bendros IRT plėtros veiklos stebėsenos procedūros.

Kad naujosios taisyklės būtų taikomos visai IRT plėtojimo veiklai, kuriai taikomos Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės (įskaitant savivaldybes), Valstybės informacinių sistemų įstatymo taikymo sritis išplečiama. Jei įstatymo pakeitimų priėmimas atidedamas, buvo priimta laikinoji tvarka, papildanti konkrečią norminę sistemą, taikomą konkretiems atitinkamų IRT projektų veiklos reglamentams.

28

2.1.1.r.

Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija

Etapas

Teisinės sistemos, skirtos gauti paramą viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje, sukūrimas

Teisinės sistemos įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2022

Įsigaliojo Ministrų kabineto potvarkis dėl paramos teikimo viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje

29

2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką

Tikslinė bendrovė

Parengtos ir suderintos IRT sprendimų kūrimo veiklos aprašymas

Numeris

0

11

Q3

2023

IRT sprendimų (sistemų) koncepcijos modeliai rengiami pagal priimtą IRT valdymo teisinę sistemą. Aprašymuose apibrėžiama IRT plėtojimo veikla, kuria siekiama plėtoti arba modernizuoti IRT sprendimus bent šiose 4 srityse: 1) vidaus reikalų sektorius, įskaitant civilinę saugą, priešgaisrinę priežiūrą ir visuomenės saugą; 2) kultūros sektorius, įskaitant archyvų, bibliotekų, muziejų, kultūros paminklų ir žiniasklaidos turinio paveldo kaupimą; 3) uosto logistikos paslaugų valdymas; 4) parama IRT valdymo procesams.

30

2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką

Tikslinė bendrovė

IRT sprendimų teikimas modernizuotoms viešojo administravimo funkcijoms (įskaitant sistemas)

Numeris

0

11

Q3

2026

Viešojo administravimo funkcija modernizuojama toliau nurodytais IRT sprendimais ir sistemomis, visapusiškai veikiančiomis bent šiose 4 srityse: 1) vidaus reikalų sektorius, įskaitant civilinę saugą, priešgaisrinę priežiūrą ir visuomenės saugą; 2) kultūros sektorius, įskaitant archyvų, bibliotekų, muziejų, kultūros paminklų ir žiniasklaidos turinio paveldo kaupimą; 3) uosto logistikos paslaugų valdymas; 4) parama IRT valdymo procesams.

31

2.1.2.r.

Nacionalinių IRT išteklių naudojimo veiksmingumo ir sąveikumo didinimas

Etapas

Teisinės sistemos, skirtos paramai gauti centrinių viešojo administravimo sistemų ir platformų plėtros ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimo srityje, sukūrimas

Teisinės sistemos įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2022

Teisinės sistemos, pagal kurią teikiama parama centrinių IT sistemų ir viešojo administravimo platformų kūrimo srityje ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimas, įsigaliojimas

32

2.1.2.1.i.

Centralizuotos platformos, sistemos ir bendros paslaugos

Tikslinė bendrovė

Suderintų centralizuotų funkcijų ar paslaugų kūrimo, transformavimo ar diegimo planų tvirtinimas

Numeris

0

15

Q1

2023

Prieš investuodama į centralizuotų funkcijų arba bendrų paslaugų plėtojimą, atsakinga įstaiga parengia ir gauna centralizuotos IRT funkcijos arba bendrų paslaugų plėtros plano patvirtinimą (be kita ko, kiek tai susiję su paslaugų finansavimu).

33

2.1.2.1.i.

Centralizuotos platformos, sistemos ir bendros paslaugos

Tikslinė bendrovė

Suderintų centralizuotų IRT sprendimų plėtojimo veiklos aprašymų patvirtinimas

 

Numeris

0

15

Q3

2023

Siekiant apibrėžti centralizuotų platformų ir sistemų IRT plėtros veiklą, patvirtinami suderinti aprašymai. IRT sprendimų (sistemų) koncepcijos modeliai rengiami pagal priimtą IRT valdymo teisinę sistemą.

34

2.1.2.1.i.

Centralizuotos platformos, sistemos ir bendros paslaugos

Tikslinė bendrovė

Sukurtų ir veikiančių centralizuotų IRT platformų ir sistemų skaičius

 

Numeris

0

15

Q3

2026

Veikia šios centralizuotos IRT platformos arba sistemos:

1) viešųjų paslaugų teikimo platformos – 4;

2) departamentų ir pagalbinių funkcijų platformos – 5;

3) savivaldybių bendros platformos ir sistemos – 6.

35

2.1.2.2.i.

Latvijos nacionalinė federalinė debesija

Tikslinė bendrovė

Platformų arba sistemų, kurias bendrų paslaugų teikėjai valdo naudodamiesi bendromis debesijos paslaugomis, skaičius

Numeris

0

4

Q4

2024

Tikslas laikomas įvykdytu, kai kiekvienas iš keturių bendrų paslaugų teikėjų (Latvijos radijo ir televizijos centras, Latvijos nacionalinė biblioteka, Vidaus reikalų ministerijos informacijos centras, Žemės ūkio ministerija) per bendras debesijos paslaugas eksploatuoja bent vieną nacionalinę platformą ar informacinę sistemą, įskaitant pajėgumų subalansavimą ir atsarginės kopijos atkūrimą fiziškai nuotoliniame duomenų centre.

36

2.1.2.2.i.

Latvijos nacionalinė federalinė debesija

Tikslinė bendrovė

Platformų arba sistemų, kurias bendrų paslaugų teikėjai valdo naudodamiesi bendromis debesijos paslaugomis, skaičius

Numeris

0

10

Q3

2026

Tikslas laikomas įvykdytu, kai keturi bendrų paslaugų teikėjai (Latvijos radijo ir televizijos centras, Latvijos nacionalinė biblioteka, Vidaus reikalų ministerijos informacijos centras, Žemės ūkio ministerija) per bendras debesijos paslaugas eksploatuoja bent dešimt viešojo administravimo platformų arba informacinių sistemų, įskaitant pajėgumų subalansavimą ir atsarginių kopijų atkūrimą fiziškai nuotoliniame duomenų centre.

37

2.1.3.r.

Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra

Etapas

Teisinės sistemos, skirtos gauti paramą ekonominių duomenų valdymo transformavimo srityje, įsigaliojimas

Teisinės sistemos įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2022

Ministrų kabineto suderintos paramos teikimo ekonominių duomenų transformavimo srityje teisinės sistemos įsigaliojimas

38

2.1.3.r.

Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra

Etapas

Nacionalinės duomenų judėjimo platformos veikimo teisinis pagrindas

Teisinės sistemos įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2023

Sėkmingas reformos įgyvendinimas užtikrinamas įsigaliojus teisinei sistemai, kurioje nustatomi šie nacionalinės platformos aspektai:

1.dalijimosi duomenimis valdymą, įskaitant keitimosi duomenimis procesą centrinėje keitimosi duomenimis platformoje;

2.dalyvaujančių institucijų teises ir pareigas dalijantis duomenimis ir juos platinant centrinėje keitimosi duomenimis platformoje,

3.suvienodintas ir palengvintas asmens duomenų tvarkymas centrinėje keitimosi duomenimis platformoje.

39

2.1.3.1.i.

Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė

Tikslinė bendrovė

Sektoriai, kurių atitinkamus duomenų rinkinius galima rasti nacionalinėse duomenų sklaidos platformose, įskaitant kontroliuojamo platinimo platformas, geoportalinius arba atvirųjų duomenų portalus

 

Numeris

0

10

Q3

2026

Nacionalinės centralizuotos duomenų valdymo ir sklaidos platformos suteikia prieigą prie duomenų rinkinių, apimančių bent 10 skirtingų viešojo administravimo sektorių ir sričių, įskaitant šiuos 8 sektorius ir sritis: verslas, mokslas, aplinka, finansai, viešieji pirkimai, sveikatos priežiūra, veterinarija ir žemės ūkis (geoerdviniai duomenys).

40

2.2.1.r.

Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas

Etapas

Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH)

Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH)

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2022

EDIH visapusiškai veikia pagal Skaitmeninės Europos programos prioritetus ir yra bendro Europos skaitmeninių inovacijų centro tinklo dalis. Ji veikia kaip vieno langelio sistema įmonių skaitmeninės transformacijos koordinavimui. Ja siekiama užtikrinti bendrą požiūrį ir keitimąsi informacija tarp regioninių verslo centrų, skaitmeninės brandos testą ir valstybės paramą.

41

2.2.1.r.

Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas

Etapas

Regioniniai verslo rėmimo centrai atlieka naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas

Regioniniai verslo paramos centrai atlieka skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q3

2022

Regioniniai verslo paramos centrai pradeda teikti šias naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas:

1.skaitmeninės brandos testai regionuose;

2.galimybė atlikti testavimą ir bandomuosius projektus;

3.kuravimas ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas.

42

2.2.1.r.

Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas

Etapas

Skaitmeninio brandumo bandymo sistemos, skirtos įmonėms nustatyti, kokių veiksmų reikia imtis įmonėms ir valstybės paramai, sukūrimas.

Įdiegta skaitmeninio brandumo tikrinimo sistema

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2022

Subjektams nustatoma skaitmeninės brandos tikrinimo sistema. Skaitmeninio brandumo testas yra EDIH interneto svetainėje pateikiama skaitmeninė priemonė, pagal kurią įvairiais aspektais vertinama įmonės skaitmeninė branda ir kurią bendrovė gali užpildyti savarankiškai arba padedama konsultanto.

43

2.2.1.1.i.

Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas

Tikslinė bendrovė

Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius

Nėra duomenų

Paskelbtos veiksmų gairės

0

1 400

Q2

2024

Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.

44

2.2.1.1.i.

Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas

Tikslinė bendrovė

Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius

Nėra duomenų

Paskelbtos veiksmų gairės

1 400

2 000

Q2

2026

Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.

44a

2.2.1.1.i.

Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas

Etapas

Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) parama subjektų skaitmeninei transformacijai

Užbaigti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) darbo paketai

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2026

Turi būti užbaigti visi Europos skaitmeninių inovacijų centrų darbo paketai, išskyrus tuos, kurie finansuojami pagal Skaitmeninės Europos programą.

45

2.2.1.2.i.

Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui

Tikslinė bendrovė

Įmonių, remiamų suskaitmeninti komercinės veiklos procesus ir kurių skaitmeninio brandumo testo rezultatai pagerėjo, palyginti su ankstesnių bandymų rezultatais, skaičius po dotacijos gavimo ir projekto įgyvendinimo

Remiami subjektai

0

80

Q2

2024

Tikslinis rodiklis įvykdomas, kai subjektas ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sudaro sutartį dėl dotacijos gavimo, o kartotiniame skaitmeninio termino teste pastebimas testo rezultatų pagerinimas.

46

2.2.1.2.i.

Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui

Tikslinė bendrovė

Įmonių, remiamų suskaitmeninti komercinės veiklos procesus ir kurių skaitmeninio brandumo testo rezultatai pagerėjo, palyginti su ankstesnio bandymo rezultatais, skaičius po dotacijos gavimo ir projekto įgyvendinimo

 

Remiami subjektai

80

200

Q2

2026

Tikslinis rodiklis įvykdomas, kai subjektas ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sudaro sutartį dėl dotacijos gavimo, o kartotiniame skaitmeninio termino teste pastebimas testo rezultatų pagerinimas.

47

2.2.1.3.i.

Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą

Tikslinė bendrovė

Paremtų projektų skaičius

Netaikoma

Remiami projektai

0

14

Q2

2024

Pasirašomi dotacijų susitarimai 14 projektų remti. .

48

2.2.1.3.i.

Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą

Tikslinė bendrovė

Paremtų projektų skaičius

Nėra duomenų

Remiami projektai

14

43

Q2

2026

Pasirašomi dotacijų susitarimai 29 projektams remti.

49

2.2.1.3.i.

Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą

Tikslinė bendrovė

Pritrauktas privatus finansavimas

Nėra duomenų

EUR

0

4 860 000

Q2

2026

Pritraukto privataus finansavimo, skirto remiamiems projektams, naujiems produktams ir paslaugoms diegti

50

2.2.1.4.i.

Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti

Tikslinė bendrovė

Pasirašytų paskolų sutarčių skaičius

Nėra duomenų

Paskolų skaičius

0

51

Q2

2024

„Altum“ ir ekonominės veiklos vykdytojų pasirašytų paskolų sutarčių, siekiant remti skaitmeninės transformacijos projektus, skaičius. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.

51

2.2.1.4.i.

Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti

Tikslinė bendrovė

Pasirašytų paskolų sutarčių skaičius

Nėra duomenų

Paskolų skaičius

51

65

Q2

2026

„Altum“ ir ekonominės veiklos vykdytojų pasirašytų paskolų sutarčių, skirtų skaitmeninės transformacijos projektams remti, skaičius.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.

52

2.2.1.4.i.

Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti

Tikslinė bendrovė

Pritrauktas privatus finansavimas

 

EUR

0

45 300 000

Q2

2026

Pritraukto privataus finansavimo, skirto remiamiems projektams, kuriais remiama ekonominės veiklos vykdytojų skaitmentinė transformacija.

53

2.2.1.5.i.

Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas

Tikslinė bendrovė

Sukurtų platformų ir skaitmeninių sprendimų skaičius

Nėra duomenų

Numeris

0

3

Q2

2025

Sukurtos, išbandytos ir naudotojams prieinamos trys platformos arba IT sprendimai.

54

2.2.1.5.i.

Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas

Tikslinė bendrovė

Paremtų projektų skaičius

Nėra duomenų

Remiami projektai

0

10

Q2

2026

Rodiklis laikomas įvykdytu, kai veiklos vykdytojas ir BŽKA sudaro sutartį dėl dotacijos projektui vykdyti (technologiniams sprendimams kurti, skaitmeniniams įgūdžiams gerinti ar verslo modeliams žiniasklaidos sektoriuje) gauti.

56

2.3.1.r.

Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Tikslinė bendrovė

Suaugusiųjų (25-64 m.), dalyvavusių suaugusiųjų mokymesi, dalis per keturias savaites iki tyrimo (proc.)

%

6,6

8

Q4

2025

Pagal planą siektinas tikslas nustatytas remiantis Latvijos vidutinės trukmės politikos planavimo dokumento „2021-2027 m. švietimo plėtros gairės“, kurį ministrų kabinetas turėtų patvirtinti iki 2021 m. vidurio, laikotarpio vidurio tikslu – padidinti suaugusiųjų dalyvavimą švietimo sistemoje nuo 6,6 % (2020 m.) iki 12 % (2027 m.), t. y. iki 2025 m. padidinti suaugusiųjų dalyvavimą švietimo sistemoje iki 8 %. Tikslo pasiekimas yra tiesiogiai susijęs su planuojamomis reformų priemonėmis, skirtomis suaugusiųjų mokymuisi plėtoti.

57

2.3.1.r.

Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Etapas

Didesnė parama darbuotojų mokymui

Įsigalioję teisės aktai

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2023

Įsigalioję teisės aktai, kuriais siekiama:

1) Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme nustatyti palankesnę mokesčių už mokslą, kuriuos moka darbdaviai už aukštąjį darbuotojų mokslą, tvarką;

2) iš dalies pakeisti Darbo įstatymą siekiant išplėsti darbuotojų teisę dalyvauti mokymuose, susijusiuose su profesinėmis užduotimis;

3) priimti Ministrų kabineto nurodymus standartizuoti paramos darbdaviams priemonių, skirtų darbuotojams mokyti, rengimą.

57a

2.3.1.r.

Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Etapas

Veiksmų plano „Žmogaus kapitalo plėtojimo strategija“ priėmimas

Vyriausybė priėmė veiksmų planą

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2025

Veiksmų plano „Žmogaus kapitalo plėtojimo strategija“ priėmimas

58

2.3.1.r.

Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Etapas

Įgūdžių fondų koncepcijos plėtojimas

Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q3

2024

Įsigaliojo Įgūdžių fondų įgyvendinimo Ministrų kabineto nutarimai, kuriais apibrėžiama įgūdžių fondų struktūra ir dalyvaujančių šalių teisės bei pareigos.

59

2.3.1.r.

Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Tikslinė bendrovė

Įgūdžių fondų bandomieji projektai

Įgūdžių fondų kūrimas

Numeris

0

3

Q2

2026

Trys bandomieji projektai, susiję su Įgūdžių fondais. Bandomojo projekto tikslas – įvertinti galimybę pradėti taikyti tokį požiūrį Latvijos kontekste, be kita ko, išbandant tokius aspektus kaip a) viešųjų ir privačiųjų bendrų investicijų proporcingumas ir dinamika laikui bėgant, b) sektorių įmonių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimo modelis siekiant sukurti bendrą mokymosi poreikių viziją, įskaitant būsimus įgūdžius šiame sektoriuje ir susijusiuose sektoriuose, c) šio sektoriaus mokymo įgyvendinimo planas, kuris apima naujų darbuotojų mokymą, kituose sektoriuose dirbančių asmenų perkvalifikavimą ir esamų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

60

2.3.1.r.

Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Etapas

Individualaus mokymosi sąskaitų (ICA) metodo kūrimas

Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2023

Įsigalioja reglamentai, kuriuose nustatomas individualios mokymosi sąskaitos kūrimo metodas, įskaitant: a) tinkamumo kriterijų nustatymą, b) švietimo paslaugų teikėjų atrankos kriterijų nustatymą.

61

2.3.1.r.

Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Tikslinė bendrovė

Individualaus mokymosi paskyros metodo išbandymas

Numeris

0

1

Q3

2026

Buvo užbaigtas vienas bandomasis projektas, skirtas įvertinti individualios mokymosi sąskaitos sprendimo, tinkamiausio Latvijos padėčiai, sukūrimą. Tikimasi, kad bandomajame projekte dalyvaus 3 500 asmenų, kurie rengia individualias mokymosi sąskaitas, administruoja šias individualias mokymosi sąskaitas ir saugo duomenis apie dalyvavimą projekte ir rezultatų kūrėjus.

62

2.3.1.1.i.

Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Tikslinė bendrovė

Profesionalų (verslo, akademinio ir viešojo sektoriaus) ir studentų, turinčių aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių kvantinių technologijų, našiosios kompiuterijos ir kalbos technologijų srityse, skaičius

Numeris

0

3 000

Q3

2026

Verslo specialistų, akademinių ir mokslinių tyrimų specialistų, taip pat viešojo sektoriaus specialistų, aukštųjų mokyklų studentų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, gavusių paramą lankantis kvantinių technologijų, našiosios kompiuterijos ir kalbos technologijų aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymo moduliuose, skaičius.

Planuojama parengti maždaug 20 studijų modulių, kad jie būtų įtraukti į bakalauro, magistro, doktorantūros programas į visas temines švietimo grupes, taip pat į suaugusiųjų švietimo programas, skirtas įmonėse dirbantiems specialistams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, turintiems atitinkamą žinių bazę. Tyrimo modulių turinys apima iki šiol sukauptas žinias našiosios kompiuterijos, kvantinių technologijų ir kalbos technologijų srityse, taip pat pagal ANM atliktų mokslinių tyrimų rezultatus.

63

2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Tikslinė bendrovė

Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius

Nėra duomenų

Numeris

0

628

Q2

2024

Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius

64

2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Tikslinė bendrovė

Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius

 

Nėra duomenų

Numeris

628

2 080

Q2

2026

Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius

65

2.3.1.3.i. IRT specialistams skirto savarankiško mokymo metodo kūrimas

Tikslinė bendrovė

Neformalaus švietimo srityje parengtų IRT specialistų skaičius

Nėra duomenų

Numeris

0

1 000

Q3

2026

Savarankiškai valdomuose IRT mokymuose dalyvaujantys specialistai, baigę bent vieną mokymo etapą

66

2.3.1.4.i. Metodo į individualias mokymosi sąskaitas plėtojimas

Tikslinė bendrovė

Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais

Nėra duomenų

Numeris

0

1 000

Q4

2024

Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais

67

2.3.1.4.i. Metodo į individualias mokymosi sąskaitas plėtojimas

Tikslinė bendrovė

Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais

Nėra duomenų

Numeris

1 000

3 500

Q3

2026

Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais

68

2.3.2.r.

Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai

Tikslinė bendrovė

Skaitmeninių įgūdžių tobulinimas 16–74 m.: piliečiai, turintys bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.

Netaikoma

%

43 (2020)

54

Q3

2026

Latvijos gyventojų, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, dalis. Tikslo pasiekimas yra tiesiogiai susijęs su planuojamomis reformų priemonėmis, kurios apima skaitmeninių įgūdžių lygio struktūros stiprinimą, t. y. galimybę juos vertinti remiantis bendru požiūriu ir tinkamų mokymo priemonių, skirtų juos tobulinti, kūrimą, taip pat įvertinti šios mokymo veiklos rezultatus ir jų aktualumą nustatytiems tikslams.

69

2.3.2.r

Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai

Etapas

Normatyviniu pagrindu stiprinama ir įgyvendinama bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo, mokymo poreikių nustatymo ir planavimo bei vertinimo sistema.

Įsigaliojo reguliavimo sistema

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2022

Įsigaliojo teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais nustatoma bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo sistema, mokymo poreikių nustatymas ir planavimas bei vertinimas pagal „DigiComp 2.1“.

70

2.3.2.r

Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai

Etapas

Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų norminių aktų pakeitimai, kuriais numatoma atitinkamais Latvijos kvalifikacijų sąrangos lygmenimis pasiekti skaitmeninės kompetencijos studijų rezultatus.

Įsigaliojo iš dalies pakeista reguliavimo sistema

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2022

Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų (valstybinis aukštojo mokslo standartas ir Nacionalinis aukštojo profesinio mokymo standartas) pakeitimai. Jos nustato rezultatus, kurie turi būti pasiekti įgyjant skaitmeninius gebėjimus, ir užtikrina jų taikymą kuriant, išduodant leidimus ir akredituojant aukštojo mokslo programas, su sąlyga, kad į studijų programas, kurios yra rengiamos, licencijuotos ir akredituotos įsigaliojus reguliavimo sistemai, būtų įtraukti tokie pasiekiami studijų rezultatai ir atitinkami kursai ar moduliai jiems pasiekti.

71

2.3.2.1.i

Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai

Tikslinė bendrovė

Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius

Netaikoma

Numeris

0

15 000

Q4

2024

Asmenų, dalyvavusių mokymuose, skirtuose gerinti skaitmeninės savitarnos įgūdžius, skaičius.

72

2.3.2.1.i

Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai

Tikslinė bendrovė

Asmenų, dalyvavusių mokymuose arba technologinių inovacijų veikloje, susijusioje su skaitmeniniu darbu su jaunimu, skaičius

Netaikoma

Numeris

15 000

50 000

Q3

2026

Dėl investicijų buvo parengtas ir įgyvendintas skaitmeninių savitarnos įgūdžių mokymosi metodas (e. mokymosi kursas) ir technologinio kūrybiškumo gairės, skirtos jaunimo technologijų ir inovacinių gebėjimų ugdymui skaitmeniniame darbe su jaunimu. Mokyme, kuriuo siekiama gerinti skaitmeninės savitarnos įgūdžius, dalyvavo bent 40 000 žmonių (iš jų savimokos lygis pasiekė bent 5 000), ir bent 10 000 asmenų dalyvavo su jaunimu susijusioje technologinių inovacijų veikloje.

73

2.3.2.1.i

Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai

Tikslinė bendrovė

Savivaldybių, kuriose įgyvendinamos jaunimui skirtos skaitmeninių įgūdžių ugdymo programos, skaičius

Netaikoma

Numeris

0

42

Q3

2026

Dėl investicijų 42 savivaldybės parengė ir visiškai įgyvendino veiklos programas, kuriomis siekiama užtikrinti skaitmeninių įgūdžių įgijimą ir naudojimą darbe su jaunimu, skaitmeninės darbo su jaunimu aplinkos kūrimą ir jaunimo dalyvavimą vietos valdžios procesuose.

74

2.3.2.2.i Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Etapas

Parengta viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema

Skaitmeninių įgūdžių sistema yra numatyta Valstybinės administracijos mokyklų mokymo valdymo sistemoje ir patvirtinta Valstybės administracijos mokyklos vidaus norminiu aktu.

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2023

Parengiama viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema, įskaitant mokymo programas.

75

2.3.2.2.i Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Tikslinė bendrovė

Viešojo administravimo darbuotojų surengtų skaitmeninių įgūdžių srities mokymų skaičius

Netaikoma

Numeris

0

25 160

Q4

2024

Mokymo vietoje ir internetu skaičius skaitmeninių įgūdžių sistemos srityse: 1) skaitmeninimo valdymas ir plėtojimas; 2) skaitmeninio turinio kūrimas; 3) kibernetinis saugumas; 4) komunikacija ir bendradarbiavimas; 5) informacijos ir duomenų raštingumas; 6) universalieji įgūdžiai, kuriuos įgijo viešojo administravimo darbuotojai.

76

2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Tikslinė bendrovė

 

Viešojo administravimo darbuotojų surengtų skaitmeninių įgūdžių sistemos srities mokymų skaičius

Netaikoma

Numeris

25 160

62 900

Q3

2026

Mokymo vietoje ir internetu skaičius skaitmeninių įgūdžių sistemos srityse: 1) skaitmeninimo valdymas ir plėtojimas; 2) skaitmeninio turinio kūrimas; 3) kibernetinis saugumas; 4) komunikacija ir bendradarbiavimas; 5) informacijos ir duomenų raštingumas; 6) universalieji įgūdžiai, kuriuos įgijo viešojo administravimo darbuotojai.

77

2.3.2.3.i

Socialiai pažeidžiamų moksleivių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Etapas

Reguliavimo sistemos, nustatančios nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo tvarką, įsigaliojimas

Reguliavimo sistemos, nustatančios nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo tvarką, įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2021

Ministrų kabineto nutarimų, kuriais nustatomi nuotolinio mokymosi organizavimo ir vykdymo kriterijai ir sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuotolinis mokymasis būtų organizuojamas ir įgyvendinamas visose Latvijos švietimo įstaigose ir švietimo lygmenyse (išskyrus ikimokyklinio ugdymo lygius), įsigaliojimas.

Švietimo įstaiga į savo vidaus taisykles įtraukia nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo sistemą, įskaitant:

1. procedūra, pagal kurią švietimo įstaiga nustato, ar besimokantys asmenys gali naudotis techninėmis nuotolinio mokymosi priemonėmis, taip pat šių techninių priemonių teikimo tvarka, jei jos nėra prieinamos besimokantiems asmenims;

2. studentų dalyvavimo nuotolinio mokymosi programose registravimo procedūra ir paskirtų užduočių atlikimas;

3. tais atvejais, kai besimokančio asmens dalyvavimas nuotoliniame mokymesi yra neįmanomas arba jam trukdoma dėl techninių priežasčių;

4. procedūras, kuriomis užtikrinama, kad nuotolinio mokymosi metu būtų laikomasi saugos reikalavimų, ir ryšių su besimokančio asmens teisiniais atstovais procedūras kilus pavojui saugai ar sveikatai;

5. Procedūra, pagal kurią besimokantys asmenys, vykdydami nuotolinį mokymąsi, naudojasi švietimo įstaigų ištekliais ir infrastruktūra (patalpomis, bibliotekomis ir kt.).

79

2.3.2.3.i

Socialiai pažeidžiamų moksleivių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Tikslinė bendrovė

Tikslinės grupės IRT įrangos vienetų skaičius (mokytojai)

Netaikoma

Numeris

0

26 620

Q4

2023

IRT įrangos vienetų, įsigytų ir pristatytų savivaldybėms arba tiesiogiai švietimo įstaigoms bendrojo lavinimo tikslais, skaičius.

80

2.4.1.r

Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra

Etapas

Susietojo ir automatizuoto vairavimo techninių reikalavimų priėmimas

Bendrųjų techninių reikalavimų priėmimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2021

1. SJSC „Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras“ nustato bendrus techninius reikalavimus elektroninių ryšių operatoriams, kad būtų galima valdyti susietąjį ir automatizuotą vairavimą. Taip atsižvelgiama į veiklos vykdytojų poreikius, bendradarbiaujant su Estijos, Lietuvos ir Lenkijos atstovais, palengvinti susietojo ir automatizuoto vairavimo koridoriaus plėtrą Via Baltica geležinkelio kelyje. Kadangi viešųjų pirkimų komitetas priima bendrus techninius reikalavimus. Po to bendrus techninius reikalavimus priima viešųjų pirkimų komitetas.

81

2.4.1.r

Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra

Etapas

Bendro modelio, skirto paskutiniam kilometrui plėtoti, priėmimas

Bendro modelio, skirto paskutiniam kilometrui plėtoti, priėmimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2021

1. Remdamasi atliktais tyrimais, Transporto ministerija parengia elektroninių ryšių sektoriaus plėtros planą, kuriame pateikiamas modelio projektas.

2. Remiantis viešų konsultacijų rezultatais priimamas galutinis sprendimas dėl modelio, kuris priimamas ir įgyvendinamas.

83

2.4.1.2.i

Plačiajuosčio ryšio arba labai didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra

Tikslinė bendrovė

Namų ūkių, įmonių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų, turinčių prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklo, skaičius

Netaikoma

Numeris

0

6 200

Q3

2026

Rodiklis apibrėžiamas kaip namų ūkių, įmonių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų, turinčių prieigą prie itin didelio pralaidumo bent 100 Mbps spartos plačiajuosčio ryšio tinklo, skaičius.

C. 3 KOMPONENTAS. NELYGYBĖS MAŽINIMAS

Bendras šio Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – spręsti teritorinės ir socialinės nelygybės Latvijoje problemas, kurias didina COVID-19 pandemija. Šio komponento tikslas – mažinti nelygybę sukuriant daugiau darbo vietų regionuose, gerinant regionų junglumą ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis, suteikiant įperkamesnį būstą, gerinant mokyklų infrastruktūrą, padedant kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti darbuotojus ir bedarbius, stiprinant socialinės apsaugos tinklą, gerinant neįgaliųjų prieigą prie pastatų ir naujas ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigas. Visomis komponento priemonėmis remiama viena iš dviejų pagrindinių reformų – vykdoma administracinė teritorinė reforma ir minimalių pajamų reforma.

Komponentas padeda atsižvelgti į šaliai skirtas rekomendacijas dėl socialinės atskirties, visų pirma gerinti minimalių pajamų išmokų adekvatumą, minimalias senatvės pensijas ir neįgaliųjų pajamų rėmimą, taip pat dėl švietimo ir mokymo kokybės ir veiksmingumo, daugiausia dėmesio skiriant žemos kvalifikacijos darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Komponentu taip pat atsižvelgiama į rekomendaciją sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į įperkamo būsto pasiūlą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Galiausiai komponentu atsižvelgiama į rekomendaciją stiprinti socialinės apsaugos tinklą ir švelninti krizės poveikį užimtumui, be kita ko, tobulinant aktyvias darbo rinkos priemones ir įgūdžius (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

C.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma 3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma

Bendras šios reformos tikslas – gerinti paslaugų kokybę Latvijos gyventojams ir gerinti vietos verslo aplinką mažinant administracinių vienetų skaičių ir didinant paslaugų teikimo efektyvumą ir prieinamumą. Toliau aprašyti veiksmai (valstybinių regioninių ir vietos kelių atnaujinimas ir rekonstrukcija, vietos savivaldybių ir planavimo regionų gebėjimų stiprinimas užtikrinant veiksmingesnes viešąsias paslaugas, pramonės parkų infrastruktūros plėtra, įperkamas būstas, mokyklų infrastruktūros plėtra ir mokyklų autobusai) yra susiję su šia reformų priemone ir ją remia.

Priemonė apima naujo savivaldybės įstatymo, kuriuo peržiūrimos vietos valdžios institucijų funkcijos ir uždaviniai, priėmimą. Naujuoju įstatymu užtikrinamas geresnis valdymas savivaldybių lygmeniu, aiškesnis sprendimų priėmimo ir vykdomųjų galių atskyrimas ir kompetencijos pasidalijimas, taip pat didinamas piliečių dalyvavimas vietos bendruomenių sprendimų priėmimo procese.

Nors bendra administracinė teritorinė reforma bus tęsiama pasibaigus RRF laikotarpiui, konkreti reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicijos 3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas

Bendras šių investicijų tikslas – renovuoti ir rekonstruoti valstybinius regioninius ir vietos kelius, siekiant pagerinti kelių eismo saugumą, užtikrinti naujų savivaldybių susisiekimą ir pagerinti piliečių galimybes įsidarbinti ir naudotis paslaugomis.

Investicinę priemonę sudaro 210 km valstybinių regioninių ir vietinių kelių renovacija ir rekonstrukcija pagal Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos prioritetų sąrašą, sudarytą bendradarbiaujant su planavimo regionais, Latvijos valstybiniais keliais ir Transporto ministerija. Kaip pagalbiniai veiksmai pagal 1.1.1.1.i investiciją. Konkurencingas keleivinis geležinkelių transportas bendroje Rygos miesto viešojo transporto sistemoje sukuriama baterijomis varomų traukinių įkrovimo infrastruktūra Rygos metropolinėje zonoje ir perkama 17 mažataršių transporto priemonių (elektrinių autobusų), siekiant papildyti Latvijos viešojo transporto parką. Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicija 3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę stiprinimas

Bendras šių investicijų tikslas – pagerinti savivaldybių paslaugų kokybę ir veiksmingumą reorganizavus vietos administracijas. Tikimasi, kad didesni savivaldybių gebėjimai ir profesiniai įgūdžiai padės joms geriau tarnauti piliečiams.

Šią investicinę priemonę sudaro Vyriausybės potvarkis, kuriame apibrėžiama savivaldybių gebėjimų stiprinimo veiksmų apimtis ir parametrai, savivaldybių viešųjų paslaugų vertinimai, metodinės paramos teikimas ir savivaldybių darbuotojų gebėjimų stiprinimas ir bandomieji savivaldybių paslaugų planavimo ir teikimo būdai. Be to, priemone nustatomi vietos valdžios paslaugų trūkumai ir jų tobulinimo veiksmai. Galiausiai šia priemone didinamas 1 300 savivaldybių ir planavimo regionų darbuotojų pajėgumas rengiant specialius mokymus, mokomuosius vizitus, keičiantis patirtimi, atliekant profesinį vertinimą ir taikant kitas gebėjimų stiprinimo priemones.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkams regionuose plėtoti

Bendras šių investicijų tikslas – remti pramonės zonų infrastruktūrą ir pritraukti investuotojų bei įmonių į Latvijos regionus už Rygos ribų, padedant kurti didelės pridėtinės vertės ir į eksportą orientuotas darbo vietas ir sumažinti Rygos regiono ir likusios šalies išsivystymo atotrūkį.

Šią priemonę sudaro pramonės parkų ir teritorijų plėtros regionuose paramos programos patvirtinimas; konkursus ir sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros skyrimą privačiojo ar viešojo sektoriaus paramos gavėjams, parengusiems pramoninę teritoriją arba parkų plėtros strategiją ar verslo planą; pasirašyti bent keturis ketinimų raštus arba sutartis su tarptautiniu mastu pripažintais pramoninių parkų operatoriais ir (arba) potencialiais nuomininkais, kuriuose numatoma pritraukti ir (arba) vykdyti papildomas bent 85 700 000 EUR privačiojo sektoriaus investicijas. Galiausiai priemonė apima bent keturių nacionalinės svarbos pramoninių parkų statybą regionuose, įskaitant būtinų komunalinių jungčių (įskaitant šildymą, vandenį ir kanalizaciją, elektrą) sukūrimą, privažiavimo kelių prie pramoninių zonų atnaujinimą ar įrengimą, taip pat komerciniais tikslais skirtų pastatų ir su jais susijusios infrastruktūros plėtrą. Taikant šią priemonę atitinkamame ekonomikos sektoriuje sukuriamos ne mažiau kaip 328 naujos darbo vietos, kurių vidutinis darbo užmokestis viršija vidutinį darbo užmokestį.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 21 ; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 22 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 23 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 24 , ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Bendras šios priemonės tikslas – skatinti būsto pasiūlą, suteikti įperkamą būstą, prisidėti prie regioninio darbo jėgos judumo ir padėti regionuose pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus.

Priemonę sudaro naujos nuomos teisinės sistemos įsigaliojimas, siekiant užtikrinti teisingą nuomininko ir nuomotojo interesų pusiausvyrą ir palengvinti nuomos ginčų sprendimą; būsto įperkamumo strategijos priėmimas; įsigalioja mažos nuomos būsto reglamentas, kuriame apibrėžiamas paramos dydis, taikymo sritis ir rūšis bei paramos gavėjams taikomi kriterijai; projektų dėl bent 467 butų patvirtinimas ir ne mažiau kaip 300 butų statyba per EGADP laikotarpį. Buto vidutinis dydis yra bent 52 m², o orientracinė nuomos viršutinė riba – 4,40 EUR/m². Patvirtinti projektai turi atitikti aukštos kokybės reikalavimus: pastatai turi būti beveik nulinės energijos, o pradedant eksploatuoti atliekami atitinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas).

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra

Bendras šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti regioninių mokyklų kokybę susiejant investicijas su mokyklų tinklo optimizavimu.

Priemonę sudaro teisinės sistemos, kuria nustatomi bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai, įsigaliojimas, ne mažiau kaip 21 vietos valdžios institucijų sprendimų dėl mokyklų reorganizavimo priėmimas ir mokyklų infrastruktūros gerinimas. Investicijomis gerinama mokyklos infrastruktūra, pavyzdžiui, higieniniai reikalavimai klasėms, inžineriniai tinklai (įskaitant ventiliacijos sistemas), pakankamas ir energiją taupantis apšvietimas ir kiti ergonominiai ir modernūs švietimo aplinkos sprendimai. Taip pat gali būti planuojamos investicijos į informacinių technologijų ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įrangos įsigijimą, naujų patobulintų mokymo programų įgyvendinimą ir nuotolinio bei internetinio mokymosi įgyvendinimą.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti

Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti savivaldybių funkcijų ir susijusių paslaugų vykdymą, daugiausia dėmesio skiriant besimokančiųjų judumui optimizuotame mokyklų tinkle. Antrinis tikslas – prisidėti prie ekologiškesnio viešojo transporto Latvijoje investuojant į mažataršes transporto priemones.

Pagal šią priemonę priimtas vyriausybės reglamentas, kuriuo nustatomos sąlygos savivaldybėms gauti paramą netaršių transporto priemonių įsigijimui, viešųjų pirkimų procesui ir 15 mažataršių transporto priemonių (elektrinių autobusų) tiekimui regionuose besimokantiems asmenims vežti.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicija 3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti

Priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę, siekiant paskatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą mažos nuomos būstų statybai Latvijoje. Pagal Priemonę teikiamos paskolos tiesiogiai privačiojo sektoriaus subjektams, taip pat viešojo sektoriaus subjektams, vykdantiems panašią veiklą. Pasinaudojant EGADP investicijomis, iš pradžių pagal Priemonę siekiama suteikti bent 29 020 919 EUR finansavimą.

Šią investiciją valdo ALTUM, kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šią produktų liniją: Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti

Kad būtų galima įgyvendinti investiciją į Priemonę, Latvija ir ALTUM pasirašo Įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toliau nurodytas turinys.

1)Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima investavimo komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jis patvirtinamas nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.

2)Pagrindiniai susijusios investavimo politikos reikalavimai, įskaitant:

a.finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą;

b.reikalavimą, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios;

c.reikalavimą laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėse gairėse (2021/C58/01); Visų pirma į investavimo politiką neįtraukiama toliau nurodytame sąraše nurodyta reikalavimų neatitinkanti veikla ir turtas: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 25 , ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 26 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 27 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 28 . Be to, investavimo strategijoje reikalaujama, kad Priemonės galutiniai paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų;

d.reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.

3) Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti visas grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką.

4) Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:

a.įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymą;

b.įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis siekiama užtikrinti sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, aprašymą;

c.pareigą prieš įsipareigojant finansuoti operaciją patikrinti, ar kiekviena operacija yra tinkama finansuoti pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus;

d.pareigą atlikti rizika grindžiamas ex post auditus pagal ALTUM audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama: i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, be kita ko, nustatant, ar esama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų; ii) ar laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo ir valstybės pagalbos taisyklių ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo Įgyvendinimo susitarimo sąlygų.

Reforma 3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą

Bendrasis šios reformos tikslas – mažinti nelygybę, gerinti socialinės apsaugos sistemą, skatinti socialinę integraciją ir įtrauktį Latvijoje.

Priemonę sudaro du pagrindiniai etapai. Pirmasis žingsnis – priimti 2022–2024 m. minimalių pajamų rėmimo sistemos tobulinimo planą, kad būtų sustiprinta minimalių pajamų apskaičiavimo metodika; 2021–2027 m. socialinės apsaugos ir darbo rinkos gairių, kuriomis siekiama skatinti gyventojų socialinę įtrauktį, mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, plėtoti prieinamas ir pritaikytas socialines paslaugas ir skatinti aukštą užimtumo lygį kokybiškoje darbo aplinkoje, priėmimą; priimtas 2021–2023 m. socialinių paslaugų plėtros planas, kuriuo siekiama pagerinti bendruomeninių paslaugų teikimą; ir priimtas 2021–2023 m. lygių galimybių skatinimo planas, kuriuo siekiama sukurti integruotą paramos sistemą, atitinkančią neįgaliųjų poreikius. Antrasis etapas – nacionalinio parlamento priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, be kita ko, nustatyti ne mažesnę kaip 20 proc. pajamų medianos minimalią pajamų ribą ir nustatyti metinio teigiamo indeksavimo procedūrą (nuo 2023 m.).

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

Investicija 3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti 

Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti neįgaliųjų galimybes naudotis infrastruktūra, darbo vietomis ir paslaugomis, taip prisidedant prie jų socialinės įtraukties.

Pagal šią priemonę atrenkami 63 viešieji ir savivaldybių pastatai ir jie modernizuojami, kad funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir neįgaliesiems būtų užtikrinta galimybė naudotis patalpomis. Tai gali būti, pavyzdžiui, regėjimas, klausa, judumas ir psichikos sutrikimai, įskaitant vaizdinės informacijos gerinimą, neįgaliųjų evakuacijos sistemų pritaikymą ir suteikimą, taip pat pagalbinių priemonių, pvz., pandusų, keltuvų, liftų, lengvai atidarytų ar automatinių durų, įrengimą. Be to, ši priemonė apima 259 neįgaliųjų (sunkią ar labai sunkią negalią turinčių asmenų ir neįgalių vaikų) galimybių gauti būstą parinkimą, būsto modifikavimą ir fizinės prieigos gerinimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija 3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas

Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti makroekonominio modeliavimo pajėgumus, kad būtų galima įvertinti ilgalaikį socialinės apsaugos sistemos tvarumą.

Priemonę sudaro konkursai ir ekonometrinių modelių bei ilgalaikės socialinės paramos, įskaitant pensijas, prognozavimo metodikos kūrimas, informacinės sistemos techninių specifikacijų rengimas ir sistemos plėtros stebėsena. Galutiniai rezultatai apima dabartinės padėties vertinimo ataskaitą; matematinis pensijų prognozavimo modelis; dabartinės prognozavimo priemonės ir jos potencialo vertinimas; informacinės sistemos kūrimo techninės specifikacijos; sistemos raidos stebėsena visos priemonės metu.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

Investicija 3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas

Bendras šios investicinės priemonės tikslas – sudaryti sąlygas pereiti nuo institucinės ilgalaikės priežiūros paslaugų prie labiau bendruomeninės priežiūros modelio.

Priemonę sudaro standartinis naujų ilgalaikės priežiūros įstaigų statybos projektas, sutarčių dėl projektų, skirtų naujoms ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti netoli šeimos aplinkos, sudarymas ir naujų ilgalaikės priežiūros įstaigų, kuriose 26 pastatuose būtų įrengtos 408 paslaugų vietos pensinio amžiaus asmenims, statyba. Statant šiuos pastatus užtikrinama, kad kiekviename pastate būtų ne daugiau kaip 16 asmenų, o kiekviename pastate būtų įrengti prietaisai, įranga ir baldai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija 3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti

Bendras šios investicinės priemonės tikslas – gerinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų socialinę įtrauktį ir reabilitaciją parengiant ir taikant vienodą paslaugų standartą.

Priemonę sudaro profesinės reabilitacijos paslaugų standarto, kuriuo skatinamas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų naujo išsilavinimo ar įgūdžių išlaikymas, atnaujinimas ir įgijimas, kūrimas, bandomasis projektas ir patvirtinimas. Ši priemonė taip pat padeda gerinti infrastruktūrą ir įrangą pastatuose, kuriuose teikiamos paslaugos.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija 3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – gerinti žemos kvalifikacijos darbuotojų ir bedarbių kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą siekiant pagerinti jų įsidarbinimo galimybes darbo rinkoje.

Priemonė apima Valstybinės užimtumo agentūros (SEA) klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) skirtų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymų rengimą, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą, skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemonių kūrimą ir bent 20 450 asmenų kvalifikacijos kėlimą. Pagal šią priemonę Agentūra daugiausia dėmesio skiria išsamesniam individualiam požiūriui, grindžiamam reformuotos ir pakoreguotos profiliavimo sistemos rezultatais. Investicijomis papildomos aktyvios darbo rinkos politikos (ALMP) priemonės, kurias planuojama įgyvendinti 2021–2027 m. sanglaudos fondų lėšomis ir kurios turi būti pradėtos įgyvendinti pasibaigus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicijoms.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 3.1.2.6.i. Techninių pagalbinių priemonių prieinamumo didinimas

Šios investicijos tikslas – pagerinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybes naudotis judumo, savipriežiūros, funkcijų pakeitimo ar atkūrimo ir alternatyvios techninės komunikacijos priemonėmis, taip didinant jų nepriklausomumą ir prisidedant prie priežiūros poreikių, įskaitant ilgalaikės socialinės priežiūros paklausą, mažinimo.

Investiciją sudaro techninės pagalbos paslaugos teikimas, įskaitant techninių pagalbinių priemonių, taip pat turinčių pažangias funkcijas (pavyzdžiui, alternatyvios techninės ryšio priemonės, elektriniai neįgaliųjų vežimėliai, kuriais galima valdyti smagų vežimėlius).

Investicija turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetai

Atskaitos scenarijus

Tikslas

Ketvirtis

metai

84

3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma 

Etapas

Naujo „Savivaldybių įstatymo“ įsigaliojimas

Naujojo „Savivaldybių įstatymo“ įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2023

Įsigaliojo „Savivaldybių įstatymas“, kuriame bus peržiūrimos vietos valdžios institucijų funkcijos ir uždaviniai, siekiant juos suderinti su administracinės teritorinės reformos (kuriuo pakeičiamas 1994 m. gegužės 19 d. Vietos valdžios įstatymas) rezultatais. Ji užtikrina geresnį valdymą po savivaldybių administracinės teritorinės reformos, skatina demokratizaciją ir aiškesnį sprendimų priėmimo įgaliojimų atskyrimą nuo vykdomosios valdžios, nustato aiškų kompetencijos ir funkcijų pasidalijimą, mažina galių koncentraciją ir reguliariai didina vietos bendruomenės dalyvavimą.

85

3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas 

Tikslinė bendrovė

Renovuoti ir rekonstruoti, regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu.

Nėra duomenų

Km

0

70

Q4

2022

Atnaujinti ir atnaujinti valstybiniai regioniniai ir vietos keliai, kad būtų galima patekti į apskričių administracinius centrus, jų paslaugas ir darbo vietas, taip pat kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu. Kelių tiesimo darbai apima investicijas, kuriomis gerinama kelių eismo sauga.

86

3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas 

Tikslinė bendrovė

Renovuoti ir rekonstruoti, regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu.

Nėra duomenų

Km

70

210

Q4

2024

Atnaujinti ir atnaujinti valstybiniai regioniniai ir vietos keliai, kad būtų galima patekti į apskričių administracinius centrus, jų paslaugas ir darbo vietas, taip pat kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu. Kelių tiesimo darbai apima investicijas, kuriomis gerinama kelių eismo sauga.

89

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas 

Etapas

Priimtas paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo teisinis pagrindas.

Ministrų kabineto nutarimai priimti

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2022

Priimti Ministrų kabineto nutarimai dėl paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo, įskaitant:

a) apibrėžti savivaldybių gebėjimų stiprinimo apimtį ir parametrus;

b) savivaldybės atliekamas viešosios paslaugos vertinimas;

c) metodinės paramos teikimas ir gebėjimų stiprinimas;

d) bandomosios savivaldybių viešųjų paslaugų planavimo ir teikimo priemonės.

90

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas 

Etapas

Vietos valdžios viešųjų paslaugų vertinimo užbaigimas, trūkumų ir jų gerinimo priemonių nustatymas

Vertinimo užbaigimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2024

Vietos valdžios viešųjų paslaugų teikimo efektyvumo vertinimo užbaigimas pagal Ministrų kabineto nutarimo dėl vietos valdžios gebėjimų stiprinimo paramos įgyvendinimo nuostatas.

91

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas 

Tikslinė bendrovė

Išmokytų vietos valdžios institucijų darbuotojų skaičius

Nėra duomenų

Numeris

0

750

Q4

2024

Išmokytų vietos valdžios darbuotojų skaičius, pagerintas jų veiklos efektyvumas, metodinė parama darbui savivaldybėse po administracinės teritorinės reformos.

Mokymo ir kitos gebėjimų stiprinimo priemonės buvo vykdomos remiantis tarnybų ir vietos valdžios gebėjimų vertinimu.

92

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas 

Tikslinė bendrovė

Išmokytų vietos valdžios institucijų darbuotojų skaičius

Nėra duomenų

Numeris

750

1 300

Q3

2026

Išmokytų vietos valdžios darbuotojų skaičius, pagerintas jų veiklos efektyvumas, metodinė parama darbui savivaldybėse po administracinės teritorinės reformos.

Mokymo ir kitos gebėjimų stiprinimo priemonės buvo vykdomos remiantis tarnybų ir vietos valdžios gebėjimų vertinimu.

93

3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai 

Etapas

Paramos programos, skirtos regionų pramonės parkų ir teritorijų plėtrai, priėmimas

Priimti Ministrų kabineto nutarimai ir suderinta pagalbos programa

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2022

Buvo parengti ir priimti Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomos pagalbos teikimo pramoninėms teritorijoms sąlygos ir kriterijai. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.

94

3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai 

Etapas

Sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros sudarymas regionuose

Projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2023

Sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros regionuose sudarymas su privačiojo arba viešojo sektoriaus paramos gavėjais, parengusiais pramonės parko plėtros strategiją arba verslo planą. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.

95

3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai 

Tikslinė bendrovė

Ketinimų protokolai/sutartys

Nėra duomenų

Numeris

0

4

Q4

2025

Ne mažiau kaip keturi ketinimų raštai ir (arba) sutartys, pasirašyti su tarptautiniu mastu pripažintais pramoninių parkų operatoriais ir (arba) potencialiais investuotojais, pritraukiant ne mažiau kaip 85 741 349 EUR nefinansinių investicijų. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.

96

3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai 

Tikslinė bendrovė

Pramoninių parkų ir (arba) teritorijų, kuriose regionuose plėtojama viešoji infrastruktūra, statyba

Nėra duomenų

Numeris

0

4

Q4

2025

Užbaigtas bent keturių nacionalinių pramoninių parkų ir (arba) teritorijų statyba, įskaitant būtinų pramoninių jungčių sukūrimą ir su jais susijusių pajėgumų didinimą (įskaitant šildymą, vandenį ir kanalizaciją, elektrą), privažiavimo kelių prie pramoninių zonų atnaujinimą ar įrengimą, taip pat komercinių pastatų ir su jais susijusios infrastruktūros plėtrą.

97

3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai

Tikslinė bendrovė

Naujų darbo vietų kūrimas pramonės parkuose, kurių vidutinis atlyginimas viršija vidutinį darbo užmokestį atitinkamame ekonomikos sektoriuje

Nėra duomenų

Numeris

0

328

Q3

2026

Pateikiamas parko valdytojų arba privačių investuotojų sukurtų darbo vietų ir atlyginimų sąrašas, patvirtinantis naujų darbo vietų, kurių darbo užmokestis viršija vidutinį darbo užmokestį, sukūrimą atitinkamame ekonomikos sektoriuje.

98

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas 

Etapas

Įstatymo dėl nuomininkų ir nuomotojų teisių suderinimo įsigaliojimas

Būsto nuomos įstatymo įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2021

Naujos nuompinigių teisinės sistemos įsigaliojimas, siekiant užtikrinti teisingą nuomininko ir nuomotojo interesų pusiausvyrą ir paspartinti ginčų dėl nuomos termino sprendimą ir nuomos mokesčių sureguliavimą, nes tai ypač svarbu siekiant skatinti būsto nuomą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas būsto įperkamumui.

99

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas 

Etapas

Būsto įperkamumo strategijos priėmimas

Vyriausybė patvirtino būsto ir įperkamumo strategiją

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2022

Būsto įperkamumo strategija apima veiksmų kryptis, politikos rodiklius ir užduotis, kuriomis siekiama skatinti galimybes gauti būstą, pateikiant sprendimus, kaip teikti būsto įperkamumo paramą įvairaus tipo ir pajamų lygio namų ūkiams, įskaitant mažiausias pajamas gaunančius namų ūkius, ir kad paramos mechanizmais ir taisyklėmis būtų skatinamas tiek esamo būsto fondo remontas, tiek naujo būsto fondo kūrimas.

100

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas 

Etapas

Vyriausybės nutarimas dėl mažai nuomojamų būstų statybos

Vyriausybės nutarimo dėl mažai nuomojamų būstų statybos įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q3

2022

Siekiant apibrėžti paramos dydį, taikymo sritį, rūšį ir paramos gavėjams taikomus kriterijus, įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimas dėl mažos nuomos būstų statybos.

101

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas 

Tikslinė bendrovė

Butų skaičius patvirtintuose projektuose

Nėra duomenų

Numeris

0

300

Q4

2024

Ne mažiau kaip 300 butų projektų finansavimą turi patvirtinti nacionalinė plėtros institucija „Altum“.

Pagal patvirtintus projektus būsto nuoma turi būti maža (preliminariai 4,40 EUR/m²). Patvirtinti projektai turi atitikti aukštos kokybės reikalavimus: 1) pastatas turi būti beveik nulinės energijos pastatas; 2) pradedant eksploatuoti atliekami atitinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas).

102

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas 

Tikslinė bendrovė

Butų skaičius patvirtintuose projektuose

Nėra duomenų

Numeris

300

467

Q3

2026

Ne mažiau kaip 467 butų projektų finansavimą turi patvirtinti nacionalinė plėtros institucija „Altum“.

Pagal patvirtintus projektus būsto nuoma turi būti maža (preliminariai 4,40 EUR/m²). Patvirtinti projektai turi atitikti aukštos kokybės reikalavimus: 1) pastatas turi būti beveik nulinės energijos pastatas; 2) pradedant eksploatuoti atliekami atitinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas).

103

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas 

Tikslinė bendrovė

Pastatytų butų skaičius

Nėra duomenų

Numeris

0

300

Q3

2026

Projektai baigti 300 butų, pastatytų ir pastatytų laikantis šių specifikacijų: 1) pastatas turi būti beveik nulinės energijos pastatas; 2) pradedant eksploatuoti atliekami atitinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas).

104

3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas 

Etapas

Priimtų kokybinių ir kiekybinių kriterijų apibrėžimas

Teisinis pagrindas įsigaliojo

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2021

Vyriausybės priimtos teisinės sistemos, kuria skatinamas aukštos kokybės švietimas, įsigaliojimas, skatinant visapusišką švietimo programų pasiūlą regionų lygmeniu, taip pat kuriant bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų tinklą, atsižvelgiant į demografinę padėtį. Teisinėje sistemoje nustatomi būtiniausi kiekybiniai ir kokybiniai bendrojo lavinimo įstaigų kriterijai (pvz., minimalus besimokančių asmenų skaičius, infrastruktūros prieinamumas ir t. t.).

105

3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas 

Etapas

Vietos tarybų sprendimų dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo priėmimas

Vietos tarybų sprendimų priėmimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2022

Vietos valdžios institucijų priimti sprendimai dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo (susijungimai, išsilavinimo lygio keitimas).

106

3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas 

Tikslinė bendrovė

Švietimo įstaigų infrastruktūros vystymas ir aprūpinimas įranga

Nėra

Numeris

0

21

Q3

2026

21 bendrojo lavinimo įstaigos, kurią vietos valdžios institucijos įsteigė pagal specifikacijas, infrastruktūros gerinimas: gali būti numatytos investicijos į švietimo įstaigos fizinės aplinkos gerinimą – higienos reikalavimus atitinkančias klases, inžinerinių tinklų (įskaitant ventiliacijos sistemas) rekonstrukciją, pakankamą ir energiją taupantį apšvietimą bei kitus ergonominius ir modernius švietimo aplinkos sprendimus. Šios investicijos į mokyklų infrastruktūrą pagal RRF taip pat gali būti naudojamos informacinių technologijų ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įrangai įsigyti, naujoms tobulesnėms mokymo programoms įgyvendinti ir nuotoliniam mokymuisi bei mokymuisi internetu įgyvendinti.

107

3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti 

Etapas

Priimta paramos programa, skirta vietos valdžios institucijoms pirkti elektrinius autobusus savivaldybių funkcijoms vykdyti ir susijusioms paslaugoms teikti.

Vyriausybės reglamento įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2022

Įsigaliojo Ministrų kabineto nuostatai, kuriais nustatomos paramos teikimo vietos valdžios institucijoms perkant elektrinius autobusus savivaldybės funkcijoms vykdyti ir susijusioms paslaugoms teikti įgyvendinimo sąlygos.

108

3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti 

Tikslinė bendrovė

Elektrinių mokyklinių autobusų, sudarytų dėl elektrinių autobusų pirkimo savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, skaičius

Nėra

Numeris

0

15

Q3

2023

15 elektrinių autobusų, skirtų savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, pirkimo sutarčių sudarymas

109

3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti 

Tikslinė bendrovė

Nupirktų elektrinių mokyklų autobusų skaičius

Nėra duomenų

Numeris

0

15

Q4

2025

15 elektrinių autobusų pristatymas savivaldybėms kaip moksleivių vežimo savivaldybėse naudos gavėjai

109 a

3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti

Etapas

Įgyvendinimo susitarimas ir investicijų užbaigimas

Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas ir perdavimo pažymėjimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2025

Įgyvendinimo susitarimas įsigalioja ir Latvija ALTUM perveda 29 020 919 EUR priemonei finansuoti.

109b

3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti

Tikslinė bendrovė

Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai

Nėra duomenų

Procentinė dalis

0 %

100 %

Q2

2026

INVEGA turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, kurios reikia, kad būtų panaudota 100 % EGADP investicijų į Priemonę (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).

110

3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą 

Etapas

Strateginės programos, skirtos toliau plėtoti minimalių pajamų rėmimo sistemą, priėmimas

Ministrų kabinetas patvirtino strateginę tolesnio minimalių pajamų rėmimo sistemos plėtojimo programą.

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2021

Ministrų kabinetas parengė ir patvirtino strateginę sistemą, skirtą toliau plėtoti minimalių pajamų rėmimo sistemą, kuri apima bent:

– 2022–2024 m. minimalių pajamų rėmimo sistemos tobulinimo planas, siekiant sustiprinti minimalių pajamų apskaičiavimo metodiką;

2021–2027 m. Socialinės apsaugos ir darbo rinkos gairių, kuriomis siekiama skatinti socialinę gyventojų įtrauktį, mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, plėtoti prieinamas ir pritaikytas socialines paslaugas ir skatinti aukštą užimtumo lygį kokybiškoje darbo aplinkoje, priėmimą;

priimtas 2021–2023 m. socialinių paslaugų plėtros planas, kuriuo siekiama pagerinti bendruomeninių paslaugų teikimą;

– 2021–2023 m. lygių galimybių neįgaliesiems skatinimo planas, kuriuo siekiama sukurti integruotą paramos sistemą, atitinkančią neįgaliųjų poreikius;

111

3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą 

Etapas

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2023

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas, įskaitant:

– minimali pajamų riba yra ne mažesnė kaip 20 % pajamų medianos;

– minimalių pajamų ribų peržiūros procedūra, kuri turi būti atliekama kasmet (nuo 2023 m.), remiantis pajamų medianos pokyčiais ir užtikrinant, kad pajamų medianos sumažėjimo atveju nebūtų keičiamos minimalių pajamų ribos.

112

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Etapas

Valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų, kuriuose atliekamas aplinkos pritaikymas, atranka

63 atrinktų viešųjų ir vietos valdžios institucijų pastatų, į kuriuos investuojama siekiant prisitaikyti prie aplinkos, sąrašo patvirtinimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2022

Pastatai atrenkami aplinkos prieinamumo priemonėms įgyvendinti 63 valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatuose, kuriuose teikiamos socialinės gerovės sektoriaus viešosios paslaugos arba savivaldybių socialinės paslaugos (šie pastatai jau įtraukti į Ministrų kabineto nuostatus). Investicijos apima priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti minimalų prieinamumo standartą: užtikrinti prieigą prie aplinkos ir informacijos funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir neįgaliesiems.

113

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Etapas

Sutarčių sudarymas siekiant užtikrinti prieigą prie viešosios infrastruktūros viešųjų ir vietos valdžios institucijų pastatuose

Darbų sutarčių sudarymas siekiant pradėti darbus, susijusius su prieiga prie viešosios infrastruktūros iš anksto atrinktuose 63 viešuosiuose ir vietos valdžios institucijų pastatuose.

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2024

Atitinkamos viešosios ir vietos valdžios institucijos pasirašo sutartis, kad užtikrintų prieigą prie infrastruktūros 63 valstijos ir vietos valdžios pastatuose, kuriuose teikiamos socialinės apsaugos sektoriaus viešosios paslaugos arba savivaldybės socialinės paslaugos.

Sutartys sudaromos dėl minimalaus prieinamumo standarto teikimo: kiekvienam pastatui būtini prieinamumo elementai, įskaitant priemones, kuriomis funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir neįgaliesiems užtikrinama prieiga prie patalpų ir informacijos (tai gali apimti įvairių pritaikymo būdų, pavyzdžiui, vaizdinės informacijos patobulinimą, neįgaliųjų evakuacijos sistemų pritaikymą ir teikimą, įrengiant rampas, kaiščius, liftus ir lengvai atidaromas arba automatines duris).

114

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Tikslinė bendrovė

Statybos pabaigimas siekiant užtikrinti prieigą prie viešosios infrastruktūros valstybės ir vietos valdžios pastatuose

Nėra duomenų

Pastatai

0

63

Q2

2026

Užbaigti 63 valstybės ir vietos valdžios pastatų statybos darbai, kuriais teikiamos socialinės apsaugos sektoriaus viešosios paslaugos arba savivaldybės socialinės paslaugos grupėms, kurioms gresia socialinė atskirtis, įskaitant neįgaliuosius, ir pasirašytas perdavimo aktas. Priemonės apima minimalaus prieinamumo standarto įgyvendinimą: galimybė visuomenei naudotis infrastruktūra ir informacija funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir neįgaliesiems (tai gali apimti įvairių pritaikymo būdų, pavyzdžiui, vaizdinės informacijos tobulinimo, neįgaliųjų evakuacijos sistemų pritaikymo ir suteikimo, rampų, pedalų, keltuvų, lengvai atidaromų ar automatinių durų sukūrimą ar įrengimą).

115

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Etapas

Konkrečios tikslinės grupės fizinių galimybių gauti būstą gerinimui atranka

Atrinktų 259 neįgaliųjų, kuriems reikia pritaikyti savo asmeninį būstą, sąrašo patvirtinimas.

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2024

Patvirtinamas 259 sunkią arba labai sunkią negalią turinčių asmenų ir neįgalių vaikų, kurie naudojasi atitinkamų valdžios institucijų parama individualiam būstui pritaikyti, sąrašas.

116

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Etapas

Darbo sutarčių sudarymas siekiant pritaikyti neįgaliųjų būstą

Sutarčių pasirašymas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2025

Sutarčių, kuriomis siekiama pritaikyti 259 sunkią arba labai sunkią negalią turinčių asmenų ir neįgalių vaikų būstą, pasirašymas. Sudarytos sutartys dėl aplinkos prieinamumo elementų (pavyzdžiui, rampų ir liftų įrengimas, įrangos, apgyvendinimo elementų įrengimas, bendrųjų patalpų pritaikymas) 259 asmenims skirtuose būstuose.

117

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Tikslinė bendrovė

Neįgaliesiems užtikrintas būsto aplinkos prieinamumas

Nėra duomenų

Asmenys

0

259

Q2

2026

Namų aplinkos pritaikymas (pavyzdžiui, 259 sunkią arba labai sunkią negalią turintiems asmenims ir neįgaliems vaikams skirtų rampų ir liftų įrengimas, aprūpinimas įranga, apgyvendinimo elementai, bendrųjų erdvių pritaikymas.

118

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas 

Etapas

Sutarties dėl prognozavimo modelio algoritmų kūrimo sudarymas, informacinės sistemos techninių specifikacijų rengimas ir sistemos kūrimo priežiūra

Techninių specifikacijų rengimas ir konsultavimo paslaugų, kuriose dalyvauja Latvijos ir užsienio ekonometrinio ir matematinio modeliavimo ekspertai, sutarties sudarymas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2022

Sutarties sudarymas po konkurso su:

- sukurti ekonometrinius modelius ir ilgalaikės socialinės paramos, įskaitant pensijas, prognozavimo metodiką,

- parengti informacinės sistemos kūrimo technines specifikacijas

- stebėti sistemos plėtrą.

Sudarytoje sutartyje pateikiamas šių rezultatų tvarkaraštis:

– dabartinės padėties įvertinimo ataskaitą;

matematinis pensijų prognozavimo modelis;

– dabartinės prognozavimo priemonės ir jos potencialo vertinimas;

informacinės sistemos kūrimo technines specifikacijas;

– informacinių sistemų kūrimo stebėsena viso projekto metu.

119

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas 

Etapas

Socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų pabaigimas

Gerovės ministerijos patvirtintos techninės specifikacijos, parengtos pateikti informacinės sistemos kūrėjui

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q3

2024

Naujos socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų pabaigimas. Techninės specifikacijos apima:

– dabartinės prognozavimo priemonės ir jos galimybių bei rekomendacijų, susijusių su naujos prognozavimo priemonės kūrimu, vertinimo ataskaita;

– sistemos kūrimo techninės specifikacijos (techninėje specifikacijoje taip pat pateikiamas reikalavimas taikyti Agile metodiką sistemos kūrimo etapais).

120

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas 

Etapas

Prognozavimo priemonės kūrimas

Socialinės apsaugos sistemos ilgalaikėms projekcijoms parengta prognozavimo priemonė

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2026

Gerovės ministerijos ir programinės įrangos kūrėjo perdavimo aktas pasirašytas siekiant sukurti socialinės apsaugos sistemos ilgalaikių prognozių prognozavimo priemonę, kuri:

– numatyti galimybę prognozėse veiksmingiau atsižvelgti į demografinį aspektą ir į jį atsižvelgti, o tai lems greitesnį ir tikslesnį prognozavimo rezultatą;

– stiprinti administracinius gebėjimus socialinės apsaugos srityje;

– suteikia galimybę pateikti išsamesnes prielaidas, palyginti su praeityje naudotu modeliu;

– galima modeliuoti pagal kitur esamus rezultatus (pvz., Eurostatas), taip pat demografiniai ir darbo rinkos rodikliai;

– parengti du vadovai priemonės administratoriui ir naudotojams.

121

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas 

Etapas

Standartinės konstrukcijos kūrimas

Projektavimo užduoties ir standartinio statybos projekto, skirto ilgalaikės priežiūros paslaugoms arti šeimos aplinkos teikti, reikalavimai

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q3

2022

Gerovės ministerija patvirtino statinių, reikalingų ilgalaikės priežiūros paslaugoms netoli šeimos aplinkos teikti, statybą.

Statybos projektas skirtas labai efektyviai energiją vartojančių pastatų (beveik energijos beveik nevartojančių pastatų) statybai.

Savivaldybės turi turėti jau parengtą standartinį statybos projektą, taip sumažindamos projekto išlaidas.

Paprastesnis projektų įgyvendinimas savivaldybėms padės sumažinti projektų įgyvendinimo vėlavimo riziką.

122

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas 

Tikslinė bendrovė

Sutarčių dėl projektų įgyvendinimo sudarymas

Nėra duomenų

Sutarčių skaičius

0

6

Q2

2023

Centrinė finansų ir sutarčių sudarymo agentūra yra sudariusi ne mažiau kaip 6 sutartis dėl naujų vietų ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti netoli šeimos aplinkos.

123

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas

Tikslinė bendrovė

Naujų vietų, skirtų ilgalaikės priežiūros paslaugoms netoli šeimos narių, teikimas 408 pagyvenusiems asmenims

Nėra

Vietų skaičius

0

408

Q2

2026

Naujų vietų, skirtų teikti ilgalaikės priežiūros paslaugas arti šeimos aplinkos 408 pensinio amžiaus asmenims (pastatyti 26 pastatai, kuriuose vienam pastatui tenka ne daugiau kaip 16 asmenų), sukūrimas.

Statant šiuos pastatus užtikrinama, kad kiekviename pastate būtų bent jau iš anksto nustatyta būtiniausia įranga, pvz., prietaisai ir baldai.

124

3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti

Etapas

Priimtos profesinės reabilitacijos paslaugos aprašymas

Profesinės reabilitacijos paslaugų standarto aprašo patvirtinimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2023

Valstybinės socialinės integracijos agentūros patariamoji taryba patvirtino profesinės reabilitacijos paslaugos, kurią ji koordinuos, aprašymą, kuriuo skatinama kuo greičiau išlaikyti, atnaujinti ir įgyti naują išsilavinimą ar įgūdžius, kad būtų galima vėl įsidarbinti, ir taip skatinti klientų saugumą.

125

3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti

Etapas

Pastatų infrastruktūros pritaikymas, įskaitant aplinkos prieinamumo ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimą, ir techninės bei materialiosios įrangos tobulinimas

2 pastatų, kuriuose turi būti gerinama infrastruktūra, pritaikymas, įskaitant aplinkosauginį prieinamumą ir energijos vartojimo efektyvumą, taip pat techninės ir materialiosios įrangos tobulinimą;

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q1

2026

Pagerinta infrastruktūra ir logistikos įranga pastatuose, kuriuose teikiamos paslaugos funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti, įskaitant:

– Slokas gatvės 61, Jūrmalos pastato aplinkos pritaikymo priemonės;

– didesnis energijos vartojimo efektyvumas pastate Dubultu 71, Jūrmala.

126

3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti

Etapas

Nustatytas ir patvirtintas naujas socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų standartas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti

Patvirtintas naujas reabilitacijos paslaugų standartas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2026

Valstybinės socialinės integracijos agentūros patariamoji taryba patvirtino naują sinerginių socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų standartą, skirtą funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti (kompetencijos ugdymo programa ir profesinės reabilitacijos paslaugos), be kita ko, patvirtinant paslaugas bandomuosiuose projektuose ir naudojant projekto materialinę bazę.

127

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Etapas

Valstybinės užimtumo agentūros klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) siekiant atgaivinti ekonomiką kuriant darbo vietas, parengtas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymas, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams, įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones.

Naujo perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymo (įskaitant skaitmeninius įgūdžius) Valstybinės užimtumo agentūros klientams priėmimas

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q2

2023

Latvijos mokymo komisijos posėdyje Latvijos užimtumo tarnybos klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) buvo priimtos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programos, laikantis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, skirtų darbo vietoms palankiai ekonomikai atgaivinti.

128

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Etapas

Skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemonių kūrimas

Parengtos ir įgyvendintos skaitmeninės priemonės

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Nėra duomenų

Q4

2023

Valstybinė užimtumo agentūra parengė ir įgyvendino skaitmenines vertinimo priemones, skirtas geresnei įgūdžių profiliavimo sistemai, kuria užtikrinamas agentūros klientų įgūdžių ir kompetencijos vertinimas, kad būtų užbaigtas tinkamas perkvalifikavimo ir įgūdžių įgijimo pasiūlymas, atsižvelgiant į asmens žinių ir įgūdžių lygį.

Šiuo metu agentūros taikomą klientų profiliavimo metodą papildo skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemonės (testai), o testų rezultatai naudojami konsultuojant klientą karjeros klausimais ir rengiant individualų mokymo pasiūlymą.

129

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Tikslinė bendrovė

Bedarbiai, darbo ieškantys asmenys, asmenys, kuriems gresia nedarbas, turintys geresnių įgūdžių

Nėra duomenų

Numeris

0

10 000

Q1

2025

10 000 bedarbių, darbo ieškančių asmenų, asmenų, kuriems gresia nedarbas ir turinčių geresnių įgūdžių, patvirtintų Valstybinės užimtumo agentūros klientų apskaitos sistemoje

130

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Tikslinė bendrovė

Bedarbiai, darbo ieškantys asmenys, asmenys, kuriems gresia nedarbas, turintys geresnių įgūdžių

Nėra duomenų

Numeris

10 000

20 450

Q3

2026

20 450 bedarbių, darbo ieškančių asmenų, asmenų, kuriems gresia nedarbas ir turinčių geresnių įgūdžių, patvirtintų Valstybinės užimtumo agentūros klientų apskaitos sistemoje

130a

3.1.2.6.i. Techninių pagalbinių priemonių prieinamumo didinimas

Tikslinė bendrovė

Techninės pagalbinės priemonės funkcinių sutrikimų turintiems asmenims

Nėra duomenų

Numeris

0

10 474

Q2

2026

Funkcinių sutrikimų turintiems asmenims suteikta 10 474 techninių pagalbinių priemonių.

D. 4 KOMPONENTAS. Labai svarbūs šio akto elementai yra teisingas atsakomybės pasidalijimas ir solidarumas.

Šis Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas padeda spręsti uždavinius, susijusius su sveikatos sistemos ir jos žmogiškųjų išteklių atsparumu, prieinamumu, kokybe ir ekonominiu efektyvumu. Ribotos galimybės laiku ir vienodomis sąlygomis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač pažeidžiamoms grupėms. Latvija praneša apie didelius nepatenkintus sveikatos priežiūros poreikius ir didelius mokėjimus savo lėšomis. Kita svarbi prastų sveikatos priežiūros rezultatų priežastis – nesveikas gyvenimo būdas. Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas trukdo teikti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas ir kelia grėsmę sveikatos priežiūros reformų sėkmei. Poreikį spręsti šiuos uždavinius dar labiau sustiprino būtent COVID-19 pandemijos sukelta krizė.

Komponento tikslai – didinti sveikatos priežiūros atsparumą ir prieinamumą i) sukuriant integruotų sveikatos paslaugų teikimo sistemą ir būtiną infrastruktūrą, užtikrinant sveikatos įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie krizinių situacijų, ii) kuriant tobulesnius paslaugų teikimo modelius ir iii) gerinant sveikatos priežiūros specialistų aprūpinimą žmogiškaisiais ištekliais ir profesinio tobulėjimo sistemą.

Komponentas padeda įgyvendinti šaliai skirtą rekomendaciją didinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą ir prieinamumą, be kita ko, suteikiant papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir didinti sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

D.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

4.1.1.r reforma. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas.

Priemonės tikslai – sukurti į žmogų orientuotą, visapusišką ir integruotą sveikatos priežiūros sistemą ir užtikrinti jos tvarumą bei atsparumą.

Reforma apima naujų veiksmingų integruotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visais sveikatos priežiūros lygmenimis (pirminės, antrinės ir tretinės) modelių kūrimą. Reforma siekiama parengti integruotas priežiūros rekomendacijas ir epidemiologinės saugos sistemą.

Investavimo strategija, kurioje apibrėžiami investicijų į infrastruktūrą poreikiai, parengiama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Reforma taip pat apima ligoninių paslaugų teikimo vertinimus pagal ligoninės lygį ir ligoninių paslaugų žemėlapį. Šie elementai kartu su integruotomis sveikatos priežiūros rekomendacijomis ir epidemiologine saugos sistema yra būtinos planuojamos investicijos į ligonines ir antrines ambulatorines įstaigas, atsižvelgiant į investicijas: 4.1.1.2.i. ir 4.1.1.3.i.

Onkologijos srityje šia priemone užtikrinama, kad būtų nustatytos vienodos gydymo gairės, įsteigiant ir rengiant Latvijos vėžio gydymo centro sertifikavimą, taip pat užtikrinant bendrą valdymą, gydymą ir priežiūrą bei sukuriant ligoninių, kurios specializuojasi onkologinių pacientų gydymo ir priežiūros srityje, tinklą.

Investuojant į genomo projektą pagal Europos iniciatyvą „1+ Million Genomes“ (1+MG) sukuriamas Latvijos piliečių referencinių genomo duomenų reprezentatyvus rinkinys, kuriame renkami Latvijos piliečių dovanoti genetinių duomenų mėginiai. Ja siekiama stiprinti Latvijos genetinius mokslinius tyrimus ir skaitmeninius gebėjimus, kad būtų lengviau saugiai susieti ir analizuoti šiuos duomenis naudojantis Europos 1+MG infrastruktūra.

Siekiant skatinti integruotą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir išteklių naudojimo efektyvumą, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija rengiama Skaitmeninio sveikatos sektoriaus strategija. Ši strategija padės toliau kurti ir diegti saugius ir pramonės bei vartotojų poreikius atitinkančius skaitmeninius sprendimus sveikatos sektoriuje.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Priemonės tikslas – pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą, be kita ko, užtikrinti epidemiologinę saugą plėtojant į pacientą orientuotas tvarias integruotas sveikatos priežiūros paslaugas.

Investicijas sudaro trys tyrimai. i) Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje – tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti veiksmingiausius intervencijos ir stebėsenos metodus. ii) Tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti neskiepijimo priežastis, siekiant užtikrinti platesnę skiepijimo aprėptį ir sumažinti infekcinių ligų plitimo Latvijoje riziką. iii) infekcinių ligų srities tyrimas dėl infekcijų rizikos ir jų poveikio visuomenės sveikatos rodikliams.

Tikimasi, kad pagrindinės šių tyrimų išvados bus visuomenės sveikatos politikos tobulinimo pagrindas. Remiantis šiais nustatytais faktais, tikimasi reglamentavimo sistemos, metodikos ir rekomendacijų pokyčių.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 4.1.1.2.i. Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti

Priemonės tikslai – didinti sveikatos sektoriaus atsparumą ir paslaugų prieinamumą plėtojant būtiną integruotų sveikatos paslaugų infrastruktūrą, užtikrinant sveikatos įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie krizinių situacijų ir užtikrinant nuolatines ir kokybiškas valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijomis į ligoninių infrastruktūrą siekiama pagerinti tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių paslaugų prieinamumą.

Planuojama investuoti į tris universitetines klinikines ligonines ir septynias regionines ligonines, kad būtų pagerinta jų infrastruktūra ir įranga. Investicijos grindžiamos integruotos priežiūros ir epidemiologinės saugos reikalavimų rekomendacijomis ir atitinka 2021–2027 m. sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtros investicijų strategiją. Investicijos skiriamos naujų patalpų atnaujinimui, atnaujinimui ir statybai, taip pat medicinos technologijų ir įrangos pirkimui.

Investicijos, skirtos integruotam sveikatos priežiūros metodui užtikrinti ir epidemiologinei saugai užtikrinti, daromos trijose klinikinėse universitetinėse ligoninėse: Rygos Rytų klinikos universitetinė ligoninė, Paula Stradiņa klinikinė universitetinė ligoninė, vaikų klinikinė universitetinė ligoninė ir septynios regioninės ligoninės: Liepajos regioninė ligoninė; Daugpilio regioninė ligoninė, Rėzeknės ligoninė, Šiaurės Kurzemo regioninė ligoninė, Jēkabpils regioninė ligoninė, Vidzeme ligoninė ir Jelgavos ligoninė.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

4.1.1.3.i. investicija. Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti

Priemonės tikslai – pagerinti antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas integruotų paslaugų teikimas, epidemiologinis saugumas ir aplinkosauginis prieinamumas.

Investicijas sudaro investicijos į infrastruktūrą ir įrangą ne mažiau kaip 40 antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

4.2.1.r. reforma. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas.

Priemonės tikslai – pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymą ir kvalifikacijos kėlimą sveikatos sektoriuje.

Reformą sudaro žmogiškųjų išteklių strategijos, apimančios visapusišką požiūrį į sveikatos priežiūros darbuotojų planavimą ir mokymosi visą gyvenimą modelį, mokymo koordinavimo mechanizmo ir modeliavimo metodo parengimas. Sveikatos sektoriaus žmogiškųjų išteklių strategija grindžiama žmogiškųjų išteklių žemėlapiu.

Strategija apima tokius veiksmus kaip naujo darbo užmokesčio modelio kūrimas, pagrindinio medicinos mokymo paslaugų teikimas ir paklausą atitinkančių gyvenamųjų vietų skaičius, išlaikymo priemonės ir žmogiškųjų išteklių duomenų bazės kūrimas. Vykdant reformą taip pat sukuriama medicinos švietimo sistemos stiprinimo sistema, numatant taikyti tvarų tęstinio švietimo modelį ir koordinavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinta ir stebima švietimo turinio kokybė, taip pat imitavimo metodą visais švietimo lygmenimis. Turi būti sukurta IT priemonė būsimiems sveikatos priežiūros darbuotojų poreikiams prognozuoti.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicija 4.2.1.1.i. Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui.

Priemonės tikslai – parengti bendrą požiūrį į nuolatinį švietimą sveikatos priežiūros srityje ir pradėti taikyti imitavimo metodą švietimo sveikatos srityje sistemoje.

Investicijas sudaro koordinavimo mechanizmo sukūrimas ir apima tokius aspektus kaip metodinis valdymas, švietimo turinio kokybės kontrolė, tvarus finansavimas.

Investicijomis taip pat užtikrinama, kad būtų parengtas veiksmų planas, skirtas imitavimo metodui įgyvendinti praktikuojančių gydytojų mokymo procese. Taikant šį metodą turi būti sudarytos sąlygos modeliuoti įvairias realias gyvenimo situacijas, taip sudarant sąlygas būsimiems ir esamiems medicinos specialistams toliau tobulinti savo įgūdžius.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma 4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas, valdymo stiprinimas, veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas, bendro viešojo biudžeto sveikatos sektoriuje didinimas.

Priemonės tikslai – didinti valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiksmingumą užtikrinant paslaugų prieinamumą ir sukuriant valstybės apmokamų paslaugų sisteminių pokyčių mechanizmą.

Reforma apima tarnybos laboratorijos sistemos, skirtos skirtingiems paslaugų modeliams išbandyti ir įvertinti, sukūrimą. Priemonė apima esamos padėties tyrimą, uždavinių nustatymą ir vertinimą bei sprendimų, pavyzdžiui, naujų paslaugų modelių, kūrimą. Nauji paslaugų modeliai bandomi ir lyginami su esama paslauga. Įvertinama trumpalaikė ir ilgalaikė modelių nauda ir didesnis veiksmingumas. Remiantis rezultatais tikimasi, kad 10 naujų paslaugų modelių bus bandomi ir vertinami siekiant juos integruoti ir įgyvendinti kaip valstybės mokamų paslaugų krepšelio dalis.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 4.3.1.1.i. Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Priemonės tikslas – nustatyti trūkumus teikiant valstybės apmokamas ambulatorines paslaugas.

Investicijas sudaro valstybės apmokamų ambulatorinių paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimas, visapusiškų ne ligoninėje teikiamos priežiūros poreikių ir problemų, susijusių su administracinės teritorinės reformos įgyvendinimu ir politikos rekomendacijų rengimu, nustatymas.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(jei tai siektinos reikšmės)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetai

Atskaitos scenarijus

Tikslas

Ketvirtis

metai

131

4.1.1.r.

Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Etapas

Skaitmeninės sveikatos strategijos priėmimas

Sveikatos apsaugos ministerijos priimta skaitmeninės sveikatos strategija

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q3

2022

Laikoma, kad orientyras pasiektas po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtina skaitmeninės sveikatos strategiją. Strategija rengiama pagal 2021-2027 m. visuomenės sveikatos gaires ir 2021-2027 m. skaitmeninės transformacijos gaires. Strategijoje pateikiamas veiksmų planas ir stebėsenos sistema. Strategija apima tokius aspektus kaip sveikatos priežiūra, duomenų naudojimas moksliniams tyrimams, bendras duomenų naudojimas, duomenų valdymas, viešojo sveikatos sektoriaus IT sistemos ir sprendimai, privačios IT sistemos, tarpvalstybinis keitimasis duomenimis ir skaitmeniniai įgūdžiai.

132

4.1.1.r.

Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Etapas

Į žmogų orientuoto, visapusiško ir integruoto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas parengiant investavimo strategiją ir rekomendacijas dėl integruotos ir epidemiologiškai saugios sveikatos priežiūros plėtojimo

Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti integruotų sveikatos priežiūros dokumentų pavyzdžiai

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2022

Integruotos sveikatos priežiūros paslaugos nustatomos, kai Sveikatos apsaugos ministerija parengia ir patvirtina šiuos dokumentus:

1) įtraukiama investicijų į infrastruktūrą, skirtą valstybės finansuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, strategija, įskaitant ligoninių žemėlapius, siekiant užtikrinti tolesnę ligoninių tinklo reformą, be kita ko, atsižvelgiant į ligoninių lygio vertinimą;

2) rekomendacijos dėl integruotos priežiūros metodo įgyvendinimo;

3) rekomendacijų dėl epidemiologinių reikalavimų rinkinys

133

4.1.1.r.

Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Etapas

Nustatyta Latvijos populiacijos genomo nuoroda (Latvijos dalyvavimas projekte „Genome for Europe“ – „GoLatvia“ projektas)

Latvijoje nustatyta genomo nuoroda

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q1

2024

Genomo projekto dokumentus, kuriais įrodoma, kad nustatyta Latvijos populiacijos genomo nuoroda, patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija.

134

4.1.1.r.

Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Etapas

Užtikrintas metodinis onkologijos srities valdymas

Sveikatos ministerijos patvirtinti metodiniai bendrųjų onkologijos principų įgyvendinimo dokumentai

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q3

2026

Tikslas pasiekiamas Sveikatos ministerijai patvirtinus dokumentus, užtikrinančius vienodo metodologinio valdymo onkologijos srityje įdiegimą.

135

4.1.1.1.i.

Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Etapas

Trijų tyrimų metodikos patvirtinimas siekiant pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, vakcinacijos ir infekcinių ligų srityje

Sveikatos apsaugos ministerijos metodikos patvirtinimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q3

2022

Laikoma, kad orientyras pasiektas Sveikatos ministerijai parengus ir patvirtinus suderintą antimikrobinio atsparumo (AAM), vakcinacijos ir infekcijos mažinimo mokslinių tyrimų metodiką.

136

4.1.1.1.i.

Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Etapas

Visuomenės sveikatos srities moksliniai tyrimai, atlikti siekiant pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą AAM, vakcinacijos ir infekcinių ligų srityje

Paskelbti visuomenės sveikatos tyrimai

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2025

Trys Sveikatos ministerijos atlikti ir paskelbti tyrimai: 1) AAM srityje – atsparumo antimikrobinėms medžiagoms mokslinius tyrimus, siekiant nustatyti veiksmingiausius intervencijos ir stebėsenos metodus; 2) nustatyti neskiepijimo priežastis ir 3) infekcinių ligų srityje nustatyti infekcijos riziką ir jos poveikį visuomenės sveikatos rodikliams.

137

4.1.1.1.i.

Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Etapas

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM), vakcinacijos ir infekcinių ligų srityse, įsigaliojimas

Persvarstytų teisės aktų dėl visuomenės sveikatos politikos planavimo ir įgyvendinimo įsigaliojimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q3

2026

Remiantis atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM), vakcinavimo ir infekcinių ligų mokslinių tyrimų rezultatais, teisės aktų, susijusių su visuomenės sveikatos politika, pakeitimų, pavyzdžiui, rekomendacijų ligoninėms, Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centro darbo dokumentų, gairių, skiepijimo proceso tobulinimo, įsigaliojimas.

138

4.1.1.2.i.

Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti

Tikslinė bendrovė

Projektų, dėl kurių technologijų komisija teigiamai įvertino įrangos tinkamumą atitinkamoms valstybės finansuojamoms paslaugoms teikti, skaičius

Netaikoma

Numeris

0

10

Q4

2022

Laikoma, kad šis tikslas pasiektas Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus teigiamą sprendimą dėl medicinos technologijų įsigijimo suderinimo įgyvendinant kiekvieną iš dešimties projektų, kuriais remiama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūra. Šis sprendimas parengiamas visiems projektams. Jei tokie įsigijimai neplanuojami, reikia priimti atitinkamą sprendimą. Jei projektas susijęs su medicinos technologijų pirkimu, reikia teigiamos Technologijų komisijos nuomonės.

139

4.1.1.2.i.

Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti

Tikslinė bendrovė

Biudžeto vykdymas vertinant pagal bendrą viešąjį pirkimą universitetų ir regioninių ligoninių infrastruktūros gerinimo projektuose, kurie sudaro ne mažiau kaip 59 800 000 EUR iš viso 149 500 000 EUR biudžeto.

Netaikoma

Mln. EUR

0

59,8

Q4

2024

Laikoma, kad tikslas pasiektas įgyvendinus bent 40 % visos planuojamos projekto apimties 59 800 000 EUR – pažanga vertinama pagal bendrą projektų pirkimą (užbaigtus projektus), palyginti su bendra planuojama investicijų suma – 149 500 000 EUR į infrastruktūrą ir įrangą trims universitetams ir septynioms regioninėms ligoninėms, siekiant užtikrinti visapusiškų tvarių integruotų sveikatos paslaugų teikimą.

140

4.1.1.2.i.

Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti

Tikslinė bendrovė

Ligoninių, turinčių geresnę infrastruktūrą, skaičius

Netaikoma

Numeris

0

10

Q3

2026

Laikoma, kad šis tikslas pasiektas užbaigus plėtros projektus trijuose universitetuose ir septyniose regioninėse ligoninėse pagal kiekvieno projekto techninį aprašymą ir siekiant užtikrinti būtiną integruotų sveikatos paslaugų infrastruktūrą, užtikrinti sveikatos įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie krizinių situacijų ir užtikrinti nuolatines ir kokybiškas valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

141

4.1.1.3.i.

Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti

Tikslinė bendrovė

Pagerintos infrastruktūros antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų skaičius

 

Numeris

0

20

Q4

2024

Laikoma, kad tikslas pasiektas užbaigus antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigų plėtros projektus, kuriais siekiama pagerinti 1) epidemiologinę saugą, 2) aplinkos prieinamumą arba 3) integruotų priežiūros paslaugų infrastruktūrą.

142

4.1.1.3.i.

Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti

Tikslinė bendrovė

Pagerintos infrastruktūros antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų skaičius

Netaikoma

Numeris

20

40

Q3

2026

Laikoma, kad tikslas pasiektas užbaigus antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigų plėtros projektus, kuriais siekiama pagerinti 1) epidemiologinę saugą, 2) aplinkos prieinamumą arba 3) integruotų priežiūros paslaugų infrastruktūrą.

143

4.2.1.r.

Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Etapas

Žmogiškųjų išteklių vystymosi strategija

Latvijos valdžios institucijos priėmė išsamią sveikatos priežiūros darbuotojų strategiją, į kurią įtraukti mokymosi visą gyvenimą ir sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modeliai.

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q2

2023

Vadovaujantis Ministrų kabineto darbo tvarkos taisyklėmis, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais priimta žmogiškųjų išteklių vystymo strategija.

Sveikatos priežiūros darbuotojų strategija apima sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo mechanizmo kūrimą, įskaitant pirmosios ir antrosios pakopos studijų vietų poreikius, patikimą informacinę sistemą, kuri apima naujausią individualaus lygmens informaciją apie gydytojų įgūdžių ir kompetencijų tobulinimą jų karjeros metu, taip pat veiksmingą mokymosi visą gyvenimą planavimą ir valdymą. Strategijoje taip pat išdėstomi sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo modelio principai.

144

4.2.1.r.

Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Etapas

Žmogiškųjų išteklių žemėlapių sudarymas sveikatos priežiūros srityje

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas ir patvirtintas žmogiškųjų išteklių žemėlapis

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2023

Baigti rengti sveikatos priežiūros srities žmogiškųjų išteklių žemėlapiai.

Žemėlapyje pateikiama išsami informacija apie sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių įvairiose srityse, viešajame ir privačiajame sektoriuose visais priežiūros lygmenimis, skaičių.

Žemėlapyje taip pat pateikiama išsami informacija apie sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvį ir apie tęstinį mokymą, pabrėžiant įvertinto kvalifikacijos lygio svarbą ir pasirengimą susidoroti su technologinėmis ir organizacinėmis naujovėmis.

145

4.2.1.r.

Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Etapas

Įdiegtas naujas sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimo modelis

Įstatymo ir (arba) reglamento, kuriuo užtikrinamas naujo sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo modelio įgyvendinimas, įsigaliojimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q2

2024

Į naują sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimo modelį įtraukiamas skaidrus darbo užmokesčio apskaičiavimo mechanizmas ir racionalizuojamas darbo užmokestis visame sveikatos sektoriuje; sprendimai, kuriais užtikrinamas skaidrumas, teisingumas ir laipsniškas darbo užmokesčio didinimas, siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę. 

146

4.2.1.r.

Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Etapas

Sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modelio patvirtinimas

Būsimų sveikatos priežiūros darbuotojų poreikių prognozavimo modelio priėmimas ir diegimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2024

Sveikatos ministerijos parengtas ir patvirtintas modelis (IT priemonė), skirtas būsimiems sveikatos priežiūros darbuotojų poreikiams prognozuoti. Šis modelis turi būti naudojamas planavimo tikslais. Modelyje, remiantis prognozuojamais gyventojų sveikatos priežiūros poreikiais ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimu, pateikiami šie įverčiai:

--- Sveikatos priežiūros specialistų poreikį pagal specializaciją ir geografinę sritį ir (arba) veiklos vietą;

--- Sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulėjimo poreikį,

--- Numatomas darbo jėgos pasiūlos atotrūkis.

147

4.2.1.1.i.

Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui.

Etapas

Sukurtas sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas

Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtas tęstinio sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas, užtikrinantis susijusių institucijų bendradarbiavimą, metodinį valdymą ir kokybės kontrolę.

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2023

Tęstinio švietimo proceso valdymo koordinavimo mechanizmo sukūrimas, kaip matyti iš atitinkamų Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinamųjų dokumentų (pvz., įsakymų, sprendimų).

Turi būti sukurtas tęstinio mokymo organizavimo modelis, daugiausia dėmesio skiriant mokymo turiniui, mokymo formai, būtinoms priemonėms ir įrangai (pvz., modeliavimui, virtualios realybės naudojimui ir t. t.), taip pat švietimo įstaigų, klinikinių universitetinių ligoninių, regioninių ligoninių ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo mechanizmams. Nustatomas organizacinis modelis, valdymo struktūra, aiškios atsakomybės ir atskaitomybės ribos. Mokymo paslaugų pirkimo gairės, taip pat mokymo kokybės standartai ir stebėsenos bei vertinimo sistema.

148

4.2.1.1.i.

Žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimo rėmimas

Etapas

Imitavimo metodas, pradėtas taikyti mokymosi sveikatos priežiūros srityje procese

Imitavimo metodas, pradėtas taikyti mokymosi sveikatos priežiūros srityje procese

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q3

2026

Laikoma, kad orientyras pasiektas, kai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtina veiksmų planą arba modeliavimo atlikimo gaires visais medicinos švietimo etapais.

149

4.3.1.r.

Sveikatos priežiūros tvarumas, valdymo stiprinimas, veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas, bendro sveikatos sektoriaus biudžeto padidinimas

Etapas

Patvirtintas koordinavimo mechanizmas, skirtas naujiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliams vertinti, plėtoti ir įgyvendinti

Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtų ir patvirtintų naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių vertinimo ir įgyvendinimo koordinavimo mechanizmas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2022

Sveikatos apsaugos ministerijoje arba jai pavaldžioje įstaigoje yra įsteigtas koordinavimo padalinys. Ji užtikrina, kad rengiant pasiūlymus dalyvautų sektoriaus atstovai kaip ekspertai (pvz., darbo grupė arba stebėtojų taryba).

Skyriaus tikslas – koordinuoti darbą kuriant, įgyvendinant ir vertinant naujus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelius, kuriais siekiama užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visais lygmenimis, užtikrinant paslaugų prieinamumą ir kokybę sukuriant valstybės apmokamų paslaugų sistemos keitimo mechanizmą.

150

4.3.1.r.

Sveikatos priežiūros tvarumas, valdymo stiprinimas, veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas, bendro sveikatos sektoriaus biudžeto padidinimas

Tikslinė bendrovė

Naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių integravimas į valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas

Netaikoma

Numeris

0

10

Q3

2026

Dešimt naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių buvo sukurti ir integruoti kaip valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų dalis.

Kiekvieno modelio darbo grupė, kurią sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės sveikatos tarnybos ir kitų pavaldžių įstaigų atstovai bei kiti suinteresuotieji subjektai, atliko:

-padėties įvertinimas;

-modelio kūrimas;

-modelio išbandymas;

--- trumpalaikės ir ilgalaikės naudos vertinimas;

-ir įgyvendinimo protokolai.

Remiantis bandomųjų projektų rezultatais, parengiamas pasiūlymas dėl reikalingo papildomo nacionalinio biudžeto atitinkamoms priemonėms įgyvendinti. Rengiant valdžios sektoriaus biudžeto prašymą atsižvelgiama į visus kitus pasiūlymus dėl metinio ir vidutinės trukmės biudžeto.

151

4.3.1.1.i.

Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą

Etapas

Antrinių ne ligoninėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimo metodikos patvirtinimas

Sveikatos apsaugos ministerijos metodikos patvirtinimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2022

Laikoma, kad orientyras pasiektas Sveikatos ministerijai patvirtinus metodiką, reikalingą sveikatos priežiūros kokybei ir prieinamumui įvertinti, įskaitant antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų lygio žemėlapį ir administracinės teritorinės reformos poveikį.

152

4.3.1.1.i.

Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą

Etapas

Antrinės sveikatos priežiūros ne ligoninėje kokybės, prieinamumo ir prieinamumo tyrimas

Sveikatos ministerijos paskelbtas antrinių ne ligoninėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2023

Sveikatos ministerijos atliktas ir paskelbtas tyrimas, apimantis antrinės ambulatorinės priežiūros kokybės, prieinamumo ir prieinamumo vertinimą, įskaitant antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros lygio nustatymą ir administracinės teritorinės reformos poveikį. Tyrimas apima sveikatos priežiūros sistemos vertinimą ir pasiūlymus dėl sisteminio tobulinimo.

153

4.3.1.1.i.

Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą

Etapas

Antrinės ambulatorinės priežiūros tyrimų kokybės, prieinamumo ir prieinamumo rezultatų integravimas į sveikatos politikos raidą

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama gerinti antrinės ambulatorinės priežiūros kokybę, prieinamumą ir prieinamumą, įsigaliojimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2024

Remiantis ne ligoninėje teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir prieinamumo mokslinių tyrimų rezultatais, įsigalios teisės aktų, susijusių su visuomenės sveikatos politika, pakeitimai, rekomendacijos ligoninėms ir paslaugų teikimo planavimo dokumentai.

E. 5 KOMPONENTAS. EKONOMIKOS PERTVARKA IR NAŠUMO REFORMA

Šį Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro du skyriai, skirti pagrindiniams uždaviniams inovacijų ir aukštojo mokslo srityse spręsti. Pagrindiniai su inovacijomis susiję uždaviniai yra mažos investicijos į inovacijas, visų pirma privačiajame sektoriuje, silpnos mokslo ir verslo sąsajos, aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių trūkumas ir inovacijų sistemos valdymo susiskaidymas. Pagrindinis su aukštuoju mokslu susijęs iššūkis yra susiskaidžiusi aukštojo mokslo aplinka, kurią sudaro palyginti daug mažų įstaigų, kurių finansavimas yra nepakankamas ir neveiksmingas. Tai reiškia, kad daugumai aukštojo mokslo įstaigų trūksta išteklių, kad jos galėtų užtikrinti kokybišką švietimą ir sukurti aukštos kokybės mokslinių tyrimų kritinę masę. Be to, universitetų valdymo modelis yra neoptimalus, jame menkai atstovaujama išorės suinteresuotiesiems subjektams ir trūksta patrauklių akademinės karjeros galimybių, o tai riboja žmogiškuosius išteklius švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Komponento tikslai – didinti našumą didinant investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, didinti konkurencingumą ir skatinti viešojo sektoriaus, įmonių, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimą. Inovacijų sistemos valdymo pokyčiais ir su jomis susijusiomis privačių mokslinių tyrimų ir plėtros paramos schemomis siekiama sukurti tvarias inovacijų ekosistemas ir taip skatinti didesnes bendras investicijas į inovacijas. Plataus masto aukštojo mokslo reforma siekiama gerinti aukštojo mokslo kokybę ir veiksmingumą, didinti Latvijos mokslinių tyrimų konkurencingumą ir ilgainiui suteikti Latvijos gyventojams geresnių įgūdžių.

Komponentas padeda įgyvendinti šaliai skirtas rekomendacijas sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2020 m. rekomendacija Nr. 3) ir didinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

E.1.    Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

5.1.r. reforma. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į MTP paskatos

Priemonės tikslas – inovacijų valdymo srityje įdiegti ekosisteminį metodą. Ja siekiama nustatyti paramos priemonę, kuri sudarytų sąlygas padidinti MTP pajėgumus įmonėse, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, didinti novatoriškų įmonių dalį ir taip skatinti didesnes privačias investicijas į inovacijas.

Reformą sudaro inovacijų valdymo modelio sukūrimas, t. y. konkrečių užduočių paskyrimas susijusioms institucijoms, atstovaujančioms vyriausybei, pramonei ir akademinei bendruomenei. Pagrindinės inovacijų sistemos užduotys yra strategijos nustatymas, inovacijų fondo valdymas, duomenų rinkimas, veiklos rezultatų vertinimas ir stebėsena, taip pat periodiškas pakartotinis valdymo modelio vertinimas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Investicija 5.1.1.1.i. Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio įdiegimas

Priemonės tikslas – remti naujo inovacijų sistemos valdymo modelio įgyvendinimą ir užtikrinti jo nuolatinį veikimą.

Investicijomis siekiama sutelkti žmogiškuosius išteklius, kurių reikia siekiant užtikrinti koordinuotą požiūrį į inovacijų paramos programų įgyvendinimą ir jų veiklos rezultatų stebėseną. Rengiamos dvi analitinės ataskaitos, apimančios visas RIS3 sritis, įskaitant inovacijų rėmimo programos rezultatus, taip pat rekomendacijos dėl galimų programos patobulinimų.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 5.1.1.2.i. Parama moksliniams tyrimams ir internacionalizavimui

Investicijų tikslas – padidinti privačių MTP investicijų apimtį tikslinėmis viešosiomis investicijomis, kuriomis skatinamas naujų produktų ir technologijų kūrimas, taip pat žinių perdavimas ekonomikoje.

Investicijomis finansuojamos keturios programos su šiomis orientacinėmis sumomis: i) kompetencijos centrų paramos programa, kuriai skiriama 25 mln. EUR, ii) mokslinių tyrimų paramos programa – 47 mln. EUR, iii) bendradarbiavimo tinklų rėmimo programa (5 mln. EUR) ir iv) 31 mln. EUR paramos programa, skirta dalyvauti bendriems Europos interesams svarbiuose projektuose (BEISP). Baigiamasis kvietimas teikti paramą rengiamas pagal i) kompetencijos centrų paramos programą. Skelbiamas atviras konkursas siekiant atrinkti ii) privačius tarpininkus privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paramos programai įgyvendinti, iii) bendradarbiavimo tinklų rėmimo programos įgyvendinimo tarpininkus ir iv) projektus, kurie atitinka dalyvavimo BEISP reikalavimus. Daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų kuriamos išsamios inovacijų ekosistemos, apimančios esamus bendradarbiavimo tinklus, užtikrinant strateginę specializaciją ir inovacijų plėtrą visoje vietos vertės grandinėje, taip užtikrinant glaudesnę Latvijos įmonių integraciją į pasaulines vertės grandines. Naujai įsteigtiems inovacijų branduoliams pavedama: i) įgyvendinti paramos privatiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams programą, ii) vykdyti eksporto skatinimo veiklą, iii) kurti tinklus ir keistis patirtimi, iv) įgyvendinti dalyvavimo ES lygmens mokslinių tyrimų programose ir tarptautiniuose bendradarbiavimo tinkluose paramos programą, v) įgyvendinti Latvijos įmonių dalyvavimo pramonės aljanse ES lygmeniu ir planuojamų IPCEI paramos programą ir vi) rinkti duomenis iš naudos gavėjų, kad būtų galima pagrįsti vertinimo ir stebėsenos veiklą.

Investicijomis užtikrinamas naujų inovacinių produktų kūrimas ir padengiamos tokios išlaidos, kaip pramoniniai moksliniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos, dalyvavimo Europos ir tarptautiniuose MTP projektuose bendras finansavimas. Finansavimas užtikrinamas dalyvavimui planuojamuose bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) projektuose, įskaitant naujos kartos debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos projektus. Vyriausybės agentūra nustato BEISP dalyvavimui tinkamiausią (-ius) projektą (-us) ir į veiksmų planą, pridedamą prie šios priemonės įgyvendinimo, įtraukia atitinkamas nuostatas.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

5.2.1.r. reforma. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Reforma tikslai – padidinti tarptautinį aukštojo mokslo įstaigų konkurencingumą.

Reforma susijusi su struktūriniais pokyčiais trimis ramsčiais: i) valdymą sukuriant atskirą akademinį ir strateginį sprendimų priėmimo procesą, kuriame dalyvautų išorės nariai; ii) finansavimas, kuris skiriamas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus pagal nacionalinius prioritetus ir aukštojo mokslo institucijų tipologijos tikslus; ir iii) žmogiškųjų išteklių sukuriant naują ir vienodą akademinio ir mokslo personalo karjeros modelį, atitinkantį geriausią pasaulinę praktiką, skatinant pasaulio darbuotojų, ypač diasporos Latvijoje, pritraukimą ir išlaikymą.

Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. šia priemone užtikrinama, kad įsigaliotų aukštojo mokslo sistemos valdymo reformos įgyvendinimo reglamentavimo sistema, apimanti i) aukštojo mokslo institucijų tipologijas ir kriterijus, taikomus suteikiant tam tikros rūšies statusą; ii) aukštojo mokslo institucijų tarybų steigimo ir tvirtinimo tvarka, tarybų kompetencija, kartu patikslinant Senato, rektoriaus ir Konstitucinės asamblėjos kompetenciją; iii) naujų universitetų reaktorių atrankos ir tvirtinimo tvarka; iv) apibrėžti aukštojo mokslo įstaigų strateginę specializaciją.

Ne mažiau kaip keturi aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimo planai patvirtinami ir atitinka konsolidavimo dotacijų skyrimo reikalavimus (investicijos: 5.2.1.1i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).

Šia priemone užtikrinamas teisinių nuostatų, i) kuriomis nustatomas naujas doktorantūros modelis, įsigaliojimas; ii) įvesti aukštojo mokslo institucijų ir kolegijų ciklinį institucinį akreditavimą; iii) tolesnis aukštojo mokslo finansavimo modelio plėtojimas ir iv) viešojo finansavimo susiejimas su mokslinių institucijų tarptautinio vertinimo rezultatais.

Ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d. visos viešosios aukštojo mokslo įstaigos įgyvendina naują valdymo modelį, įskaitant vidaus valdymo organų pakeitimus, pagal teisės aktų reikalavimus nustato rektorių rinkimų kriterijus ir paskiria valdymo grupę.

Investicija 5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).

Investicijų tikslas – konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigų ir mokslo institutų skaičių. Pagal planą finansuojamos dotacijos, kuriomis skatinamas aukštojo mokslo susijungimas.

Į patvirtintus aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimo planus įtraukiamas investicijų planas. Tai gali apimti dotacijas struktūriniams pokyčiams; išeitines stipendijas nutraukus darbo sutartį su vyresniais nei 65 metų akademiniais darbuotojais; skaitmeninimas, technologinė plėtra, mokslinių tyrimų ir švietimo infrastruktūros gerinimas (išskyrus statybą) ir naujų kompetencijos programų kūrimas.

Investicijos gali apimti universitetų ar mokslinių tyrimų institutų sudarytus susitarimus dėl dotacijų doktorantūros stipendijoms, dotacijoms doktorantūros studijas baigusiems asmenims arba mokslinėms (profesorėms) stipendijoms, taip pat vidaus mokslinių tyrimų stipendijoms.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

E.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)

Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(jei tai siektinos reikšmės)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvieno orientacinio etapo ir tikslo aprašymas ir aiškus apibrėžimas

Matavimo vienetai

Atskaitos scenarijus

Tikslas

Ketvirtis

metai

154

5.1.r. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą paskatos

Etapas

Ilgalaikės nacionalinės strategijos parengimas kiekvienai RIS3 teritorijos daliai Siekiant sukurti strateginę valdančiąją tarybą kiekvienai RIS3 sričiai

Dėl strategijos susitarta su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir ji buvo patvirtinta. Įsteigtos RIS3 strateginės valdybos ir išrinkti jų atstovai.

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2022

Įsigalioja atitinkamų teisės aktų pakeitimai, kuriais atitinkamoms įstaigoms suteikiamos šios funkcijos:

Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIDA) atsako už:

– ilgalaikių strategijų rengimas nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje iš RIS3 sričių;

– metinių veiksmų planų rengimas kiekvienai iš RIS3 sričių;

– strateginės valdybos sukūrimas kiekvienai RIS3 sričiai;

– pirmavimas ir įsteigtų tarybų veiklos koordinavimas;

– turto vertės grandinių atrankos metodikos rengimas, įskaitant vertės grandinių panaikinimo kiekybinių kriterijų nustatymą;

Strateginė valdančioji taryba kiekvienoje RIS3 srityje:

– Užtikrina planuojamų investicijų suderinamumą su RIS3 specializacijos strategijomis, nacionalinius konkurencinius pranašumus,

– ją sudaro pagrindiniai privačiojo sektoriaus, viešojo sektoriaus ir mokslinių tyrimų subjektai,

– ją renka LIDA, sutarusi su susijusiomis ministerijomis. Strateginė valdančioji taryba perrenkama kartą per metus.

– Strateginė valdančioji taryba yra atsakinga už RIS3 specializacijos sričių strategijų tvirtinimą.

Ūkio ministerija yra atsakinga už:

– verslo sektoriaus analizės ir stebėsenos sistemos kūrimą RIS3 specializacijos srityse, stebėsenos ataskaitų rengimą

155

5.1.1.1.i. Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio įdiegimas

Tikslinė bendrovė

Sutarčių sudarymas arba reikalingų žmogiškųjų išteklių skyrimas

Netaikoma

Žmonių skaičius

0

19

Q4

2023

Ekonomikos ministerija ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sudaro sutartis arba paskiria ne mažiau kaip 19 asmenų, kad būtų užtikrintas šioms institucijoms priskirtų su inovacijų valdymu susijusių funkcijų vykdymas.

156

5.1.1.1.i. Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio įdiegimas

Etapas

Stebėsenos ataskaitos, kurioje pateikiama informacija apie kiekvieną RIS3 sritį ir inovacijų valdymo modelio veikimą, paskelbimas.

Paskelbė analitinę stebėsenos ataskaitą, kurią patvirtino RIS3 specializacijos sričių strateginės valdybos.

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q3

2026

Ūkio ministerija skelbia:

– dvi analitines stebėsenos ataskaitas dėl visų RIS3 sričių, kuriose pateikiami bent vienų metų duomenys, kuriose taip pat pateikiamas Inovacijų rėmimo programos vertinimas ir rekomendacijos dėl jos tobulinimo.

– vieną stebėsenos ataskaitą (apimančią 2023–2025 m. laikotarpį), kurioje pateikiamas bendras ir individualus privačių tarpininkų, atrinktų mokslinių tyrimų paramos programoms įgyvendinti ir bendradarbiavimo tinklo paramos programai, veiklos rezultatų vertinimas, taip pat naujo inovacijų valdymo modelio veikimo analizė.

157

5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė

Etapas

Priimti Ministrų kabineto nuostatai

Ministrų kabineto nuostatų, reglamentuojančių visas keturias paramos programas, įsigaliojimas

Q1

2024

Įsigalioja Ministrų kabineto nuostatai, kuriais reglamentuojamas i) kompetencijos centrų paramos programos, ii) mokslinių tyrimų paramos programos, iii) bendradarbiavimo tinklų rėmimo programos ir iv) BEISP dalyvavimo rėmimo programos įgyvendinimas ir:

– įtraukti atrinktų tarpininkų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, pvz., pritrauktas privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, padidėjusį eksportą tarp naudos gavėjų, sukurtų produktų skaičių; taip pat

– nustatoma inovacijų grupių atsakomybė už duomenų rinkimą iš galutinių programos paramos gavėjų.

Ministrų kabineto nuostatuose nustatoma, kad atrenkant tarpininkus mokslinių tyrimų paramos programai ir bendradarbiavimo tinklų rėmimo programai įgyvendinti atsižvelgiama į jų atitiktį RIS3 specializacijos strategijai, taip pat į jų gebėjimą skelbti kvietimus teikti pasiūlymus ir kompetenciją vertinti projektus atitinkamoje teminėje srityje.

Be to, jos nustato, kad kompetencijos centrų paramos programai ir paramos moksliniams tyrimams programai įgyvendinti atrinkti tarpininkai yra atsakingi už šios veiklos vykdymą:

i. privačiojo sektoriaus MTTP paramos programos įgyvendinimas; taip pat

ii. duomenų rinkimas iš galutinių paramos gavėjų, kurie bus naudojami ūkio ministerijos vykdomai stebėsenos veiklai.

Be to, ji nustato, kad bendradarbiavimo tinklų rėmimo programai įgyvendinti atrinkti tarpininkai yra atsakingi už vienos ar kelių iš šių veiklos rūšių vykdymą:

i. eksporto skatinimo veikla;

ii. ryšių užmezgimas ir keitimasis patirtimi;

iii) Ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimo ES lygmens mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir tarptautiniuose bendradarbiavimo tinkluose paramos programos įgyvendinimas; Taip pat

iv. duomenų rinkimas iš galutinių paramos gavėjų, kurie bus naudojami ūkio ministerijos vykdomai stebėsenos veiklai.

Be to, ji nustato, kad galutinis paramos gavėjas pagal BEISP dalyvavimo paramos programą yra atsakingas už vienos ar kelių iš šių veiksmų vykdymą:

i. MTTP paramos programos įgyvendinimas;

ii. planuojamų BEISP dalyvių nustatymas ir motyvacija teikti projektų idėjas; taip pat

iii. duomenų rinkimas iš galutinių paramos gavėjų, kurie bus naudojami ūkio ministerijos vykdomai stebėsenos veiklai.

158

5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė

Tikslinė bendrovė

Įsipareigojimas skirti finansavimą

Netaikoma

Mln. EUR

0

98

Q2

2025

Programos pabaigoje pateikiama:

ne mažiau kaip 98 mln. EUR finansavimo įsipareigojimo patvirtinimas

159

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Etapas

Aukštojo mokslo institucijų valdymo reforma

Teisės aktų pakeitimai įsigaliojo atsižvelgiant į aukštojo mokslo įstaigų valdymo reformą.

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2022

Įsigaliojo aukštojo mokslo sistemos valdymo reformai įgyvendinti skirta reguliavimo sistema, įskaitant:

– Universitetų tipologijas ir kriterijus, pagal kuriuos suteikiama teisė gauti tam tikro tipo kvalifikaciją;

– universitetų tarybų steigimo ir tvirtinimo tvarką, tarybų kompetenciją, kartu patikslinant Senato, rektorius ir Konstitucinę asamblėją;

– naujų universitetų reaktorių atrankos ir tvirtinimo tvarką;

– apibrėžti universitetų strateginę specializaciją.

160

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Etapas

Aukštojo mokslo reforma

Įsigaliojo teisės aktų pakeitimai

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2024

Parlamentas priėmė Aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslinės veiklos įstatymo pakeitimus, o Ministrų kabinetas priėmė susijusių Ministrų kabineto potvarkių pakeitimus, susijusius su:

– Naujo doktorantūros modelio įdiegimas Latvijoje;

– Naujo akademinės karjeros modelio įgyvendinimas Latvijoje;

– Latvijos aukštojo mokslo ir kolegijų ciklinės institucinės akreditacijos įgyvendinimas;

– 3 ramsčiais grindžiamas tolesnis aukštojo mokslo finansavimo modelio plėtojimas;

– susieti viešąjį finansavimą su mokslo įstaigų tarptautinio vertinimo rezultatais.

161

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tikslinė bendrovė

Aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimas

Netaikoma

Numeris

0

4

Q2

2023

Švietimo ministerijos patvirtinti aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimo planai, įskaitant:

investicijų planas ir konsolidavimo dotacijos suma

dviejų ar daugiau aukštojo mokslo institucijų vidaus ar išorės konsolidavimo būdai ir terminai, įskaitant konsorciumų sudarymą, jei to reikia išorės konsolidacijai įgyvendinti.

Konsolidavimo dotacijomis gali būti finansuojamos šios investicijos:

1) dotacijos struktūriniams pokyčiams;

2) „išvykimo“ stipendijos, skirtos darbo santykiams su vyresniais nei 65 metų akademiniais darbuotojais nutraukti;

3) skaitmeninimo, technologijų plėtros, mokslinių tyrimų ir švietimo infrastruktūros gerinimo (išskyrus statybą);

4) Naujų kompetencijos programų kūrimas.

Konsolidavimo planų tvirtinimo vertinimo kriterijai apima:

ar yra bendra vystymosi strategija, dalijimasis ištekliais, tyrimų programų kūrimas, bendrų platformų kūrimas;

—ar įsipareigojama konsoliduoti vidaus ar išorės struktūras, be kita ko, sudarant konsorciumus, nustatant aiškų terminą.

162

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tikslinė bendrovė

Viešųjų aukštojo mokslo įstaigų, kurias paveikė valdymo pokyčiai, dalis

Pakeitimai padaryti 100 proc. valstybinių aukštojo mokslo įstaigų, atsižvelgiant į Aukštojo mokslo įstaigų įstatymo ir susijusių Ministrų kabineto nuostatų pakeitimus.

%

0

100

Q3

2026

Naują valdymo modelį įgyvendino 100 proc. valstybinių aukštojo mokslo įstaigų, įskaitant:

– atitinkamai pakeistus įstatus ir kitus vidaus reglamentus,

- vidaus valdymo organai (senatas, taryba, rektorius) veikia vadovaudamiesi nauju atsakomybės ir kompetencijos pasidalijimu,

- rektoriaus rinkimų kriterijai buvo peržiūrėti pagal įstatymą

- akademinį ir strateginį sprendimų priėmimą atskiriančios vadovybės skyrimas;

163

5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).

Tikslinė bendrovė

Konsolidavimo dotacijos

Netaikoma

Sudarytų konsolidavimo susitarimų dėl dotacijų skaičius

0

4

Q3

2026

Įgyvendinti keturi konsolidavimo planai, kuriais užtikrinama, kad konsolidavimo tikslai būtų pasiekti laikantis konsolidavimui ir valdymo pokyčiams skirtų dotacijų įgyvendinimo sąlygų.

164

5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).

Tikslinė bendrovė

Pasirašyti susitarimai dėl stipendijų akademinei karjerai

Netaikoma

Pasirašytų akademinės karjeros dotacijų susitarimų skaičius

0

315

Q3

2026

Aukštojo mokslo institucija arba mokslinių tyrimų institutas yra sudarę 315 susitarimų dėl dotacijų su doktorantūros, doktorantūros studijų baigimo ir mokslo darbuotojais (profesoriais) dėl vienos iš šių veiklos rūšių:

1) dotacijoms;

2) po doktorantūros studijų skiriamos dotacijos;

3) Mokslo (profesorių) stipendijos.

165

5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).

Tikslinė bendrovė

Pasirašyti vidaus MTP dotacijų susitarimai

Netaikoma

Pasirašytų MTP dotacijų susitarimų skaičius

0

90

Q3

2026

Aukštojo mokslo institucija arba mokslinių tyrimų institutas yra sudarę 90 susitarimų dėl dotacijų vidaus moksliniams tyrimams atlikti.



F. 6 KOMPONENTAS. TEISINĖ VALSTYBĖ

Šį Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro keturi skyriai, kuriuose sprendžiami pagrindiniai uždaviniai, susiję su mokestinių prievolių vykdymu, teisėsauga kovojant su ekonominiais nusikaltimais, viešuoju administravimu ir viešaisiais pirkimais. Pagrindinės sprendžiamos problemos, susijusios su mokestinių prievolių vykdymu, yra nedeklaruojamas darbo užmokestis ir užimtumas, mokestinis sukčiavimas ir kontrabanda. Pagrindinės su ekonominiais nusikaltimais susijusios problemos yra tyrėjų, prokurorų ir teisėjų, turinčių specialių žinių ekonominių nusikaltimų srityje, trūkumas. Pagrindiniai su viešuoju administravimu susiję uždaviniai yra poreikis stiprinti ir gerinti jo pajėgumus, veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Nors apskritai Latvijos rezultatai viešųjų pirkimų srityje yra patenkinami, reikia daugiau dėmesio skirti keliems uždaviniams, t. y. poreikiui didinti viešųjų pirkimų procedūrų veiksmingumą, skaidrumą ir kokybę, skatinti konkurenciją ir stiprinti žmogiškuosius ir analitinius gebėjimus, įskaitant perkančiųjų organizacijų profesinę kvalifikaciją.

Komponento tikslai – sumažinti šešėlinę ekonomiką ir skatinti teisingesnę verslo aplinką, gerinti teismų sistemos kokybę ir veiksmingumą, visų pirma kovojant su ekonominiais nusikaltimais, modernizuoti viešąjį administravimą ir gerinti viešųjų pirkimų kokybę, veiksmingumą ir vientisumą.

Pagal komponentą remiamos šaliai skirtos rekomendacijos gerinti mokestinių prievolių vykdymą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1), didinti viešojo administravimo atskaitomybę ir veiksmingumą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4) ir toliau daryti pažangą kovos su pinigų plovimu sistemos srityje (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

F.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma 6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Šios priemonės tikslas – pagerinti atitikties rizikos valdymo ir kitos su kova su šešėline ekonomika susijusios veiklos kokybę ir veiksmingumą taikant įvairias priemones, įskaitant išsamaus kovos su šešėline ekonomika veiksmų plano priėmimą, naujos mokesčių mokėtojų segmentacijos sistemos įdiegimą ir audito bei kontrolės praktikos pritaikymą, kad būtų geriau sprendžiama reikalavimų nesilaikymo rizikos problema. Priemonė taip pat apima investicijas į mokesčių mokėtojų elgesio mokslinius tyrimus, kurie turi būti naudojami siekiant parengti veiksmingesnį politinį atsaką į mokesčių vengimą ir mokesčių slėpimą.

Reformą sudaro: a) priimtas 2021-2022 m. nacionalinis darbo planas šešėlinei ekonomikai apriboti, b) mokesčių mokėtojų reitingų sistemos sukūrimas ir susijęs audito bei kontrolės optimizavimas ir valstybės pajamų tarnybos paslaugų pritaikymas, c) nedeklaruoto darbo užmokesčio rizikos pripažinimo vadovo parengimas, d) mokslinių tyrimų ir politikos rekomendacijų šešėlinės ekonomikos srityje užsakymas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.

Investicija 6.1.1.1.i. Esamų analizės sprendimų modernizavimas

Šios priemonės tikslas – perkelti esamas rizikos sistemas į vieną analizės platformą ir modernizuoti atskirų mokesčių mokėtojų rizikos sistemą ir akcizų rizikos sistemą.

Investicijas sudaro: a) individualių mokesčių mokėtojų rizikos sistemos įgyvendinimas, b) akcizų mokesčių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimas ir c) ESKORT sistemos perkėlimas į SAP HANA duomenų bazę.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.

Investicija 6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas

Šios priemonės tikslas – įgyvendinti naują mokesčių mokėtojų segmentavimo sistemą, užtikrinti jos integravimą į 360 laipsnių mokesčių mokėtojų analizės sistemą ir užtikrinti jos integravimą į viešai prieinamos informacijos bazę.

Investicijas sudaro mokesčių mokėtojų segmentacijos IT sistemos diegimas pagal jų atitikties riziką, įskaitant integravimą į paskelbtą duomenų bazę ir duomenų vizualizavimą elektroninėje deklaracijų sistemoje, b) naujos sistemos integravimą su 360 laipsnių mokesčių mokėtojo analize.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.

Investicija 6.1.1.3.i. Personalo mokymas dirbti su analitine platforma ir konsultavimas

Šios priemonės tikslas – mokyti SRS specialistus dirbti su SAP HANA technologijų platforma.

Investicijas sudaro 50 SRS specialistų mokymas dirbti su platforma SAP HANA. Mokymas skirtas rizikos analitikams ir sistemų administratoriams.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Reforma 6.1.2.r. Nuotolinė ir centralizuota muitinio tikrinimo punktuose nuskenuotų atvaizdų analizė

Šios priemonės tikslas – susieti geležinkelio krovinių rentgeno skaitytuvus, sumontuotus Karsavos ir Indros muitinio tikrinimo punktuose, su viena Rygoje įdiegta analizės sistema, leidžiančia atlikti centralizuotą nuotolinę vaizdų analizę.

Reforma apima užtikrinimą, kad 95 % krovinio vaizdo analizės būtų atliekama nuotoliniu būdu per BAXE sistemą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 6.1.2.1.i. Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo atvaizdams analizuoti

Šios priemonės tikslas – užtikrinti galimybę nuotoliniu būdu analizuoti geležinkelio krovinių vaizdus, nuskenuotus muitinės kontrolės punktuose Indroje ir Karsavoje.

Investicijas sudaro: a) geležinkelio skenerių muitinio tikrinimo punktuose Indroje ir Karsavoje prijungimas prie BAXE informacinės sistemos ir b) rentgeno vaizdo analizės platformos, kurioje naudojamas dirbtinis intelektas, kūrimas.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. kovo 31 d.

Investicija 6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas

Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas muitinei veiksmingiau kontroliuoti kontrabandą, suklastotus produktus ir neteisėtas medžiagas.

Investuojama į tai, kad muitinės laboratorija ir Rygos oro uosto muitinio tikrinimo punktas būtų aprūpinti spektrofotometru.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Investicija 6.1.2.3.i. Gaunamų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas

Šios priemonės tikslas – pagerinti į Rygos tarptautinį oro uostą gaunamų pašto siuntų kontrolės veiksmingumą.

Investicijomis siekiama Rygos oro uosto pašto rūšiavimo įrenginyje įrengti išmaniąją nuskaitymo ir rūšiavimo liniją.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2025 m. kovo 31 d.

Investicija 6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Šios priemonės tikslas – padidinti muitinio tikrinimo veiksmingumą, sumažinti kontrolės paslaugų naudotojams tenkančią administracinę naštą ir panaikinti neekonomišką sunkiųjų transporto priemonių eismą tarp uosto ir kontrolės įrenginių.

Investicijas sudaro integruotos kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundzinsaloje – uoste ir pagrindiniame krovininio transporto mazge Rygoje. Kontrolės postui reikia įrengti kontrolės paslaugų įrangą, būtiną veiksmingai ir sklandžiai kontrolei atlikti, taip pat įrengti rentgeno spindulių skenavimo įrangą kroviniui kontroliuoti.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma 6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo proceso modernizavimas, ekonominių nusikaltimų tyrimas ir teismo procesai

Šios priemonės tikslas – pagerinti pranešimo apie įtartinus sandorius sistemos veiksmingumą. Reforma siekiama:

a) iš dalies pakeisti Pinigų plovimo ir teroristų bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymą, kad būtų užkirstas kelias lygiagrečiam pranešimui apie įtartinus sandorius tiek Finansinės žvalgybos padaliniui, tiek Valstybės pajamų tarnybai, ir nustatyti nuostatas dėl naujos duomenų gavimo ir analizės sistemos, b) ministrų kabinete priimti nutarimą, kuriame būtų nustatyta pranešimų apie įtartinus sandorius procedūra ir turinys bei deklaracijų dėl ribinių verčių turinys.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. birželio 30 d.

Investicija 6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus

Šios priemonės tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas institucijų, kovojančių su pinigų plovimu, moksliniams tyrimams ir keitimuisi informacija.

Investicijas sudaro informacinių sistemų įdiegimas, specialių dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo erdvių sukūrimas, automatiniam keitimuisi duomenimis skirtų tarpsisteminių jungčių kūrimas, duomenų tvarkymo infrastruktūros sukūrimas ir tyrėjų sutelkimas analitiniams sprendimams kurti.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2025 m. kovo 31 d.

Investicija 6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Šios priemonės tikslas – padidinti teisėsaugos pareigūnų, dirbančių su ekonominiais nusikaltimais, prieinamumą ir gebėjimus. Priemonę sudaro ir investiciniai, ir reformų elementai.

Investicijas sudaro a) kalbos atpažinimo IT priemonės mokymas siekiant ją naudoti ekonominių nusikaltimų tyrimo procese, b) teisėsaugos pareigūnų mokymas, kad jie gautų baudžiamosios teisės pažeidimų prevencijos pažymėjimą, ir c) teisėsaugos pareigūnų ir padalinių aprūpinimas nuotolinio darbo tikslais tinkamais elektroniniais duomenų apdorojimo ir įrašymo prietaisais.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2025 m. kovo 31 d.

Ministrų kabinetas patvirtina pažangos ataskaitą dėl kovos su ekonominiais nusikaltimais stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo. Planas grindžiamas rekomendacijomis, gautomis pagal Struktūrinių reformų programą, ir išsamiau jas detalizuoja valstybės policija. Plane aiškiai apibrėžiama vykdytina veikla, terminai ir už įgyvendinimą atsakingos įstaigos. Veiksmų planu taip pat užtikrinamas suderinamumas su Pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir ginklų platinimo plano prioritetais.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicija 6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)

Šios priemonės tikslas – pagerinti teismų sistemos žmogiškųjų išteklių kvalifikaciją sukuriant bendrą teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų mokymo centrą (tarpdalykiniais klausimais). Priemonę sudaro ir investiciniai, ir reformų elementai.

Reformą sudaro a) įstatymo, kuriuo įsteigiamas teisingumo mokymo centras, priėmimas ir b) ilgalaikio teisingumo mokymo centro veiklos finansavimo valstybės biudžeto įstatyme užtikrinimas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. kovo 31 d.

Investicijas sudaro a) mokymo centro patalpų atnaujinimas ir įranga, b) sudėtingas požiūris į teisminių institucijų profesinių gebėjimų ugdymą ir c) mokymo programų rengimas ir įgyvendinimas.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. liepos 31 d.

Reforma 6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Šios priemonės tikslas – žengti pirmą žingsnį modernizuojant viešąjį administravimą, t. y. padaryti jį veiksmingesnį, novatoriškesnį ir patrauklesnį darbą, kad piliečiams būtų teikiama geresnė politika ir paslaugos, taip pat spręsti naujus uždavinius, kilusius dėl COVID-19 krizės.

Reformą sudaro: a) viešojo administravimo modernizavimo plano priėmimas, b) koncepcijos plėtojimas ir laipsniškas vieno paslaugų centro įgyvendinimas pradedant viešojo administravimo paramos funkcijų centralizavimą, kuris yra modernizavimo plano dalis.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas

Šios priemonės tikslas – padidinti valstybės pareigūnų kompetenciją etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos srityse.

Investicijas sudaro a) kompetencijos sistemos etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos srityse sukūrimas ir b) bent 16 232 valstybės pareigūnų mokymas etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos srityse.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas

Šios priemonės tikslas – didinti valstybės pareigūnų kompetenciją klientų aptarnavimo, vadovavimo ugdymo, pagrindinių viešojo administravimo kompetencijų, viešųjų pirkimų valdymo, politikos planavimo ir įgyvendinimo, žmogiškųjų išteklių ir teisinės praktikos srityse.

Investicijas sudaro a) kompetencijos ugdymo ir mokymo programų parengimas ir b) ne mažiau kaip 20 011 valstybės pareigūnų mokymas tose srityse, kuriose trūksta valstybės pareigūnų įgūdžių.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicija 6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas

Šios priemonės tikslas – puoselėti inovacijų kultūrą ir didinti inovacijų rezultatus viešojo administravimo srityje. Priemonę sudaro ir investiciniai, ir reformų elementai.

Reformą sudaro a) reglamentavimo sistemos, skirtos viešojo sektoriaus inovacijų ekosistemos plėtrai remti, priėmimas ir b) viešojo administravimo inovacijų laboratorijos įsteigimas ir valdymas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.

Investicijas sudaro a) su inovacijomis susijusių sričių ekspertų samdymas, b) bendro kūrimo veiklai skirtų priemonių sukūrimas ir įrengimas ir c) kai kurių inovacijų laboratorijos sukurtų inovacijų išbandymas.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

Investicija 6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus

Šios priemonės tikslas – remti viešąsias iniciatyvas ir dialogą socialinio atsparumo ir visuomenės interesų gynimo srityse. Investicijos apima:

a) paramos nevyriausybinėms organizacijoms viešojo atstovavimo ir socialinio atsparumo srityse programos sukūrimą ir b) bent 30 nevyriausybinių organizacijų socialinio atsparumo ir viešosios paramos srityse patirties stiprinimą, plėtojimą ir gerinimą.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma 6.4.1.r. Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas

Šios priemonės tikslas – padidinti informacijos apie sudarytų sutarčių vykdymą ir faktinį vykdymą skaidrumą ir prieinamumą, taip gerinant perkančiųjų subjektų ir tiekėjų elgesį ir mažinant korupcijos riziką viešųjų pirkimų įgyvendinimo etape. Reforma siekiama:

a) iš dalies pakeisti viešųjų pirkimų įstatymą, kuriuo įpareigojama skelbti atitinkamą papildomą informaciją, ir b) parengti techninį sprendimą dėl viešųjų pirkimų sutarčių registro ir pateikti jį internete.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Reforma 6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas

Šios priemonės tikslas – pagerinti konkurenciją ir sumažinti interesų konfliktus bei korupcijos riziką viešuosiuose konkursuose, taip pat užtikrinti, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų plačiau taikomi ekonominio naudingumo kriterijai.

Reforma siekiama iš dalies pakeisti taisykles, susijusias su interesų konfliktų reikalavimais, taikomais viešųjų pirkimų komisijoms, įgaliojant plačiau taikyti kokybinius sutarties sudarymo kriterijus, plačiau naudoti rinkos konsultacijas ir išplėsti pasiūlymų teikėjams taikomus atmetimo kriterijus.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Reforma 6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Šios priemonės tikslas – gerinti viešųjų pirkimų kokybę ir veiksmingumą, kartu optimizuojant išteklius, naudojamus plėtojant viešųjų pirkimų vykdytojų kompetencijas, įgūdžius ir gebėjimus.

Reforma apima: a) standartizuotų kvalifikacinių reikalavimų tam tikrų paslaugų teikėjams, kurie dar turi būti patikslinti, nustatymą, b) reikalavimą statybos viešuosiuose pirkimuose naudoti standartizuotus priėmimo ir perdavimo dokumentus, c) bendros viešųjų pirkimų vykdytojų mokymo programos parengimą, d) viešųjų pirkimų komisijų kompetencijos viešųjų pirkimų srityje, pasiekusių tam tikrą sutarčių kainų ribą, reikalavimų nustatymą ir e) centralizavimą tose srityse, kurios jai atrodo tinkamos.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma 6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas

Šios priemonės tikslas – pagerinti prevencinių priemonių veiksmingumą siekiant laiku nustatyti rizikingus viešuosius pirkimus (t. y. nustatyti riziką konkrečiuose sektoriuose, konkrečių perkančiųjų organizacijų veikloje arba vykdant konkrečius viešuosius pirkimus).

Reformą sudaro a) rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų nustatymas ir b) leidinių valdymo sistemos įgyvendinimas, kad būtų galima geriau analizuoti duomenis, optimizuoti procesus ir padidinti viešųjų pirkimų duomenų skaidrumą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)

Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(jei tai siektinos reikšmės)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis

Matavimo vienetai

Atskaitos scenarijus

Tikslas

Ketvirtis

metai

166

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Etapas

Valdžios institucijų darbo plano, skirto šešėlinei ekonomikai pažaboti 2021-2022 m., priėmimas

Nacionalinių valdžios institucijų darbo plano, kuriuo siekiama apriboti šešėlinę ekonomiką 2021-2022 m., priėmimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2022

Priimtas 2021–2022 m. nacionalinių institucijų darbo planas šešėlinei ekonomikai apriboti. Numatyta veikla apima:

– neregistruota / neteisėta ekonomine veikla;

– nedeklaruotu darbu;

– neregistruotais sandoriais ir neteisėtu prekių judėjimu;

– neregistruotu / nekontroliuojamu grynųjų pinigų judėjimu;

– mokestiniu sukčiavimu.

– Daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos sektoriams, kuriuose šešėlinės ekonomikos rizika didžiausia, pavyzdžiui, statybos, prekybos, paslaugų, saugumo, maitinimo ir apgyvendinimo bei transporto sektoriams.

167

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Etapas

Mokesčių mokėtojų reitingų sistemos veikimo pradžia, kontrolės optimizavimas

Teisės aktų įsigaliojimas

Q4

2022

Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas, įskaitant:

įtraukta mokesčių mokėtojų reitingavimo sistemos teisinė sistema, pagal kurią skelbiamas jų vertinimas.

optimizuotos mokesčių kontrolės ir patikrinimų rūšys siekiant padidinti mokesčių kontrolės ir patikrinimų veiksmingumą

168

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Etapas

Kiekvienos mokesčių mokėtojų segmentacijos grupės duomenimis grindžiamų paslaugų krepšelio veikimo pradžia

Valstybės pajamų tarnybos vidaus taisyklių ir (arba) paslaugų teikimo platformos (-ų) pakeitimai

Q2

2024

Kiekvienos mokesčių mokėtojų segmentacijos grupės duomenimis grindžiamo paslaugų krepšelio veikimo pradžia

169

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Etapas

Atitikties rizikos valdymo vadovo paskelbimas

Valstybės pajamų tarnybos vidaus taisyklių pakeitimai

Q3

2023

Paskelbtas nedeklaruojamo darbo užmokesčio metodinio atitikties rizikos valdymo vadovas, kuriame pateikiama:

- rizikos vertinimo gairės

- „darbo užmokesčio mokėtojų“ tipologijų aspektai

- turimų prevencinių ir kontrolės priemonių aspektai

- teismo sprendimų nedeklaruojamo darbo užmokesčio srityje analizė

170

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Tikslinė bendrovė

Nacionalinės mokslinių tyrimų programos „Šeštosios ekonomikos mažinimas siekiant užtikrinti tvarų šalies vystymąsi“ įgyvendinimas

Tyrimų ataskaitų skaičius

0

5

Q4

2022

Atliekami šie mokestinių prievolių vykdymo srities moksliniai tyrimai:

– Ataskaitą apie veiksnius, darančius įtaką šešėlinei ekonomikai Latvijoje, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiems sektoriams;

– Ataskaitą apie asmenų slepiamus mokesčius lemiančius veiksnius, įskaitant šešėlinės ekonomikos lygio poveikio mokestinių prievolių vykdymui analizę;

– Ataskaitą su politikos rekomendacijomis dėl teisėkūros, organizacinių, technologinių ir kitų patobulinimų siekiant pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, įskaitant siūlomų rekomendacijų finansinio poveikio vertinimą;

– Ataskaitą, kurioje įvertinamos dėl neteisėtos veiklos prarastos biudžeto pajamos, įskaitant teisėkūros rekomendacijas dėl neteisėtos pinigų apyvartos rizikos mažinimo;

– Šešėlinės ekonomikos vertinimo metodikos kūrimas taikant dinaminį daugelio rodiklių ir daugelio priežasčių modelį, įskaitant suskirstymą pagal mokesčių rūšis, įmonės dydį ir sektorius.

171

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Etapas

Mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas

Paskelbta šešėlinės ekonomikos vertinimo ataskaita

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2023

Skelbiama pirmoji šešėlinės ekonomikos dydžio vertinimo ataskaita, pagrįsta 2022 m. parengta metodika.

172

6.1.1.1.i. Esamų analizės sprendimų modernizavimas

Etapas

Atnaujintų analitinių tirpalų naudojimo pradžia

Parengtos ir įdiegtos pažangios rizikos analizės sistemos

Q2

2024

Užbaigti šie modernizavimo darbai:

Esamos rizikos sistemos perkeltos į vieną analizės platformą.

Sukurta ir įgyvendinta rizikos individualiems mokesčių mokėtojams sistema.

Sukurta ir įdiegta akcizų rizikos valdymo sistema.

Sistema ESKORT perkelta į SAP HANA duomenų bazę.

173

6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas

Etapas

Naujų analizės sistemų veikimo pradžia

Pradeda veikti pažangioji rizikos analizės sistema

Q2

2024

Sukuriama ir pradedama naudoti mokesčių mokėtojų segmentavimo IT sistema (įskaitant integravimą į paskelbtą duomenų bazę ir duomenų vizualizavimą elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS).

Naujoji sistema yra integruota į 360 laipsnių mokesčių mokėtojo analizę.

174

6.1.1.3.i.

Darbuotojų mokymas su analitine platforma ir konsultacijomis

Tikslinė bendrovė

Darbuotojų mokymas dirbti su analitine platforma

Mokymo pažymėjimų skaičius

0

50

Q4

2023

50 SRS specialistų buvo išmokyti dirbti su SAP HANA platforma. Mokymo metu daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui dirbti su SAP HANA sistema ir praktiniams sistemos administravimo įgūdžiams.

175

6.1.2.r.

Nuotolinė ir centralizuota nuskenuotų atvaizdų analizė muitinės kontrolės punktuose

Tikslinė bendrovė

Krovinių atvaizdų, kuriuos nuskenavo Latvijos muitinės kontrolės punktai nuotoliniu būdu ir centralizuotai, dalis

%

0

95

Q3

2026

95 % krovinio vaizdų analizuojami centralizuotai ir nuotoliniu būdu per Baxe sistemą.

176

6.1.2.1.i.

Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo atvaizdams analizuoti

Etapas

Geležinkelio muitinio tikrinimo punktų skeneriai, prijungti prie keitimosi rentgeno vaizdais sistemos BAXE

Priėmimo aktas pasirašytas

Q1

2025

Geležinkelio skeneriai muitinės kontrolės punktuose Indra ir Karsavoje, prijungti prie BAXE informacinės sistemos.

177

6.1.2.1.i.

Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo vaizdams analizuoti

Etapas

Įdiegta geležinkelio krovinių nuskaityto vaizdo analizės platforma

Priėmimo aktas pasirašytas

Q1

2026

Geležinkelių krovinių skenavimo vaizdams analizuoti naudojama automatinė rentgeno vaizdo analizės platforma, kurioje naudojamas dirbtinis intelektas.

178

6.1.2.2.i.

Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas

Etapas

Įsigytas ir įdiegtas spektrofotometras, skirtas naudoti muitinės laboratorijoje

Priėmimo aktas pasirašytas

Q4

2022

Muitinės laboratorijoje sukuriamas ir naudojamas spektrofotometras.

179

6.1.2.2.i.

Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas

Etapas

Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti oro uosto muitinio tikrinimo punkte

Priėmimo aktas pasirašytas

Q4

2022

Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įrengtas ir naudojamas spektrofotometras.

180

6.1.2.3.i. Gaunamų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas

Etapas

Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įdiegta išmaniojo nuskaitymo ir automatinio pašto siuntų rūšiavimo ir (arba) analizės linija

Priėmimo aktas pasirašytas

Q1

2025

Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įdiegta išmanioji pašto nuskaitymo ir automatinio rūšiavimo ir (arba) analizės linija.

181

6.1.2.4.i.

Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Etapas

Bendro projektavimo ir statybos sutartis pasirašyta

Statybos ir projektavimo sutartis pasirašyta

Q3

2023

Po konkurso buvo pasirašyta Kundzinsalos kontrolės paslaugų infrastruktūros projektavimo ir statybos sutartis.

182

6.1.2.4.i.

Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Etapas

Gautas statybos leidimas

Pranešimas apie sprendimą dėl leidimo patvirtinimo

Q3

2024

Statybos valdyba gavo statybos leidimą.

183

6.1.2.4.i.

Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Etapas

Užbaigtas uždaromųjų statinių ciklas

Statybos aktas (2 forma ir 3 forma)

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q3

2026

Užbaigta pastato guolių ir apsauginių konstrukcijų, įskaitant stogą, statyba.

184

6.1.2.4.i.

Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Etapas

Rentgeno krovinių kontrolės įrangos tiekimo ir įrengimo sutarties pirkimas ir sudarymas

Pasirašyta sutartis

Q3

2023

Po konkurso buvo pasirašyta sutartis dėl rentgeno krovinių kontrolės įrangos tiekimo ir įrengimo.

185

6.1.2.4.i.

Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Etapas

Įrengta krovinių kontrolės rentgeno įranga

Pristatymo aktas

Q3

2026

Pristatyta ir įrengta krovinio kontrolės rentgeno įranga.

186

6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo proceso modernizavimas, ekonominių nusikaltimų tyrimas ir teismo procesai

Etapas

Pinigų plovimo, teroristų ir ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas

NILLTPFN įstatymo pakeitimų įsigaliojimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q2

2021

Įsigaliojo Pinigų plovimo, teroristų ir ginklų platinimo prevencijos įstatymo pakeitimai, įskaitant:

naujos finansinės žvalgybos padalinio (FŽP) duomenų priėmimo ir analizės sistemos įdiegimas ir lygiagrečios FŽP ir valstybės pajamų tarnybos (SRS) ataskaitų teikimo sistemos panaikinimas, numatant tik ataskaitų teikimą FŽP.

Priimtas ministrų kabineto reglamentas dėl pranešimų apie įtartinus sandorius ir ribinių verčių deklaracijų procedūros ir turinio.

187

6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus

Etapas

Finansinės žvalgybos ir dalijimosi žiniomis bendradarbiavimo platforma, siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus

Keitimosi žiniomis ir ryšių su suinteresuotaisiais subjektais IT platformos sukūrimas

Q1

2025

a) siekiant sustiprinti gebėjimus nustatyti pinigų plovimą, terorizmą ar ginklų platinimo finansavimą, įdiegtos 5 informacinės sistemos;

b) sukuriamos 3 specialios patalpos, skirtos dalijimuisi žiniomis ir bendradarbiavimui;

c) automatiniam keitimuisi duomenimis sukuriamos 5 tarpsisteminės jungtys;

d) duomenų tvarkymo infrastruktūra būtų sukurta remiantis 6 techniniais sprendimais;

e) siekiant sukurti analitinius sprendimus, kaip tikrinti informaciją pagal iš anksto nustatytas finansinių sandorių ataskaitų charakteristikas, pasitelkiami 2 tyrėjai.

188

6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Etapas

Veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita patvirtinta

Pažangos ataskaitos patvirtinimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2025

Ministrų kabinetas patvirtina pažangos ataskaitą dėl kovos su ekonominiais nusikaltimais stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo. Informaciniame pranešime patvirtinama, kad įgyvendinti visi plane nustatyti tikslai.

Planas buvo patvirtintas 2022 m., remiantis REFORM GD struktūrinių reformų programos rekomendacijomis, kurias išsamiau išsakė Valstybinė policija.

Plane bus apibrėžta vykdytina veikla, terminai ir už įgyvendinimą atsakingos įstaigos.

189

6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Tikslinė bendrovė

Nustatytų baudžiamųjų procesų dėl nusikaltimų aplinkai dalis

%

40

60

Q1

2025

2024 m. nustatytų nusikaltimų aplinkai, kurie išsprendžiami ir patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc.

190

6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Tikslinė bendrovė

Pagal programą „Sertifikuotas kovos su pinigų plovimu specialistas“ sertifikuotų ekonominių nusikaltimų tyrėjų skaičius

Numeris

0

20

Q1

2025

Bent 20 teisėsaugos pareigūnų bus gavę sertifikuotą kovos su pinigų plovimu specialisto pažymėjimą.

191

6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Tikslinė bendrovė

Teisėsaugos pareigūnų įranga

Pirkimo įrodymas

Numeris

0

237

Q1

2025

Tikslas – įsigyti šią įrangą:

– 200 mobiliųjų darbo vietų;

– 30 nešiojamieji spausdintuvai

– 4 stambūs serveriai

– 3 vaizdo konferencijų įrangos vienetai,

192

6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)

Etapas

Įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su teisingumo mokymo centru, įsigaliojimas

Įsigaliojo mokymo centro veiklos reglamentavimo sistema ir viešasis finansavimas, užtikrintas valstybės biudžeto įstatyme 2025 m.

Q1

2025

Įsigaliojo:

Įsigaliojo įstatymas dėl teisingumo mokymo centro institucinio modelio sukūrimo ir veikimo, įskaitant teismų ir Teisėjų tarybos dalyvavimo mokymo turinio ir metodikos klausimais apibrėžtį.

– užtikrinamas valstybės biudžeto finansavimas, skirtas finansuoti visas mokymo centro priežiūros išlaidas, personalo išlaidas ir mokymo turinio išlaidas, įskaitant mokymo programų atnaujinimą nuo 2025 m.

193

6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)

Tikslinė bendrovė

Naujos mokymo programos rengimas ir patvirtinimas

Numeris

0

10

Q4

2024

Turi būti parengta ir patvirtinta dešimt naujų mokymo programų teisėjams, teismų darbuotojams, prokurorams ir prokurorų padėjėjams, specialus tarpdalykinis tyrėjų mokymas, be kita ko, tokiais klausimais kaip kibernetiniai nusikaltimai, sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, korupcija viešųjų pirkimų srityje ir pinigų plovimas.

Programas tvirtina Teismų akademijos projekto stebėtojų taryba, kurioje taip pat atstovaujama Teisėjų tarybai.

194

6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)

Tikslinė bendrovė

Mokymo programų įgyvendinimas

Numeris

0

10

Q2

2026

Įgyvendinamos teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų ir prokurorų padėjėjų mokymo programos (vietoje, nuotolinis ir e. mokymasis), specialus tarpdalykinis tyrėjų mokymas, be kita ko, tokiais klausimais kaip kibernetiniai nusikaltimai, sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, korupcija viešųjų pirkimų srityje ir pinigų plovimas.

195

6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)

Etapas

Mokymo centro įsteigimas

Patalpų pritaikymas (renovacija) ir užbaigtas mokymo centro aprūpinimas įranga

Q4

2024

Užbaigtas būtinas patalpų pritaikymas (renovacija) atsižvelgiant į mokymo centro poreikius. Būtinos įrangos pirkimas ir plėtojimas mokymo centro patalpose. Mokymo centro patalpos atnaujinamos ir aprūpinamos įranga.

196

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Etapas

Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas

Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas

Q4

2022

Ministrų kabinetas patvirtina viešojo administravimo modernizavimo planą. Planas apima šias prioritetines sritis ir įgyvendinimo terminus:

a) Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas: sąžiningumo principai būtų peržiūrimi ir tobulinami apibrėžiant ir įgyvendinant atskaitomybę kiekvienai viešojo administravimo institucijai, taip pat laikantis etikos principų ir vertybių viešojo administravimo veikloje;

b) vienodi, centralizuoti ir standartizuoti paramos procesai ir sistemos – centralizuoto išteklių valdymo sistemos įdiegimas viešojo administravimo institucijose, įskaitant apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymą;

c) strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas ir plėtojimas, įskaitant atranką, karjeros valdymą, vertinimą, mokymąsi ir tobulėjimą;

d) prieinamos, suprantamos ir aktualios paslaugos – parengti skaitmeninio transliavimo gaires ir skaitmeninti paslaugas, kartu užtikrinant jų prieinamumą, prieinamumą ir suprantamumą visiems piliečiams, įskaitant tuos, kurie nesinaudoja skaitmeninėmis priemonėmis.

197

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Etapas

Patvirtinta viešojo administravimo modernizavimo plano įgyvendinimo pažangos apžvalga

Patvirtinta viešojo administravimo modernizavimo plano įgyvendinimo pažangos apžvalga

Q4

2025

Ministrų kabinetas patvirtino Viešojo administravimo modernizavimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą, į kurią prireikus įtraukti plano priemonių pakeitimai atsižvelgiant į plano tikslus.

198

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Etapas

Bendro paslaugų centro koncepcija, patvirtinta kaip būtina centralizuotų paslaugų teikimo sąlyga

Netaikoma

Q4

2022

Bendro paslaugų centro koncepciją parengė ir patvirtino ministrų kabinetas.

Koncepcijoje aprašoma, kaip palaipsniui centralizuojamos viešojo administravimo pagalbinių funkcijų (bent apskaitos ir personalo apskaitos) funkcijos.

199

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Tikslinė bendrovė

Tiesioginio viešojo administravimo žmogiškųjų išteklių, kurie centralizuotai gauna apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugas, dalis.

Netaikoma

bendro tiesiogiai administracijoje dirbančių darbuotojų skaičiaus procentinė dalis

0

15

Q3

2026

Pradedamas taikyti vienas sprendimas ir laipsniškai centralizuojamos paramos funkcijos, pavyzdžiui, viešojo administravimo apskaita ir žmogiškųjų išteklių valdymas.

Ne mažiau kaip 15 % visų tiesiogiai administracijoje dirbančių darbuotojų turi gauti centralizuotas apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugas iš vieno sprendimo paslaugų teikėjo.

200

6.3.1.1.i.

Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas

Etapas

Turima kompetencijos sistema

Kompetencijos sistema yra numatyta Valstybinės administracijos mokyklų mokymo valdymo sistemoje ir patvirtinta Valstybės administracijos mokyklos vidaus norminiu aktu ir priimtas 2024 m. valstybės biudžeto įstatymas.

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2023

Sukurta ir prieinama kompetencijos sistema etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos srityse.

Nuo 2024 m. užtikrinamas pagrindinių viešojo administravimo tobulinimo mokymo programų finansavimas iš valstybės biudžeto.

201

6.3.1.1.i.

Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas

Tikslinė bendrovė

Viešojo administravimo darbuotojų baigti mokymai

Netaikoma

Numeris

0

16 232

Q4

2025

Viešojo administravimo darbuotojų surengtų etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos mokymų skaičius.

202

6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas

Etapas

Turima kompetencijos sistema, įskaitant mokymo programas

Kompetencijos sistema pateikta Valstybinės administracijos mokyklų mokymo valdymo sistemoje, patvirtinta Valstybinės administravimo mokyklos vidaus norminiu aktu ir priimtas 2024 m. valstybės biudžeto įstatymas.

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2023

Kompetencijos sistema ir mokymo programos parengtos šiose srityse:

– klientų aptarnavimas,

– lyderystės plėtojimas,

– pagrindiniai viešojo administravimo gebėjimai,

– viešųjų pirkimų valdymas,

– žmogiškieji ištekliai,

– teisinė praktika,

– politikos planavimas ir įgyvendinimas.

Nuo 2024 m. užtikrintas valstybės biudžeto finansavimas viešojo administravimo profesionalumui didinti.

203

6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas

Tikslinė bendrovė

Viešojo administravimo darbuotojų baigti mokymai

Netaikoma

Numeris

0

20 011

Q4

2025

Viešojo administravimo darbuotojų baigtų mokymų klientų aptarnavimo, vadovavimo, pagrindinių viešojo administravimo kompetencijų, viešųjų pirkimų valdymo, žmogiškųjų išteklių, teisinės praktikos, politikos planavimo ir įgyvendinimo srityse skaičius. 

204

6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas

Etapas

Reguliavimo sistemos, susijusios su inovacijų ekosistema, įsigaliojimas

Viešojo sektoriaus inovacijų bendros eksperimentinės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas

Q2

2025

Įsigalioja reglamentavimo sistema (gairės, reglamentai, rekomendacijos ir kt.), skirta viešojo sektoriaus inovacijų ekosistemos plėtrai remti.

Sistemoje, inter alia, sprendžiami šie uždaviniai:

– sumažinti Latvijos inovacijų ekosistemos ir jos valdymo susiskaidymą;

– gerinti institucijų bendradarbiavimą įgyvendinant inovacijų politiką;

– sukurti bendrą eksperimentavimo sistemą;

Inovacijų laboratorija yra įsteigta ir veikia. Pagrindinės Inovacijų laboratorijos funkcijos:

1) viešųjų inovacijų atvejų tyrimų rengimas;

2) novatoriškų viešojo administravimo problemų sprendimų kūrimas;

3) Prototipų tirpalų bandymas

4) Visuomenės informavimas apie inovacijas viešojo administravimo srityje

205

6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas

Etapas

Inovacijų laboratorijos finansinio tvarumo užtikrinimas

Valstybės biudžeto įstatymo įsigaliojimas 2026 m.

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q3

2025

Inovacijų laboratorijos veiklai skiriamas valstybės biudžeto finansavimas užtikrinamas nuo 2026 m.

206

6.3.1.4.i.

Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus

Etapas

Nevyriausybinėms organizacijoms skirtos paramos sistemos paskelbimas šiose srityse:

- socialinis atsparumas

- viešojo intereso gynimas

Paramos programos taisyklių skelbimas netaikoma netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2022

Atviras kvietimas teikti finansavimą nevyriausybinių organizacijų veiklai stiprinti dviejose srityse: a) socialinio atsparumo didinimo ir b) visuomenės interesų gynimo. Kvietimas apima NVO dalyvavimo paramos programoje sąlygas ir kriterijus, ataskaitų teikimo mechanizmą ir rodiklius bei tikslus, kurie turi būti pasiekti pagal programą.

207

6.3.1.4.i.

Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus

Tikslinė bendrovė

Paramos pagal paramos programą gavėjai

Pasirašytos dotacijų sutartys

Paramos programos paramos gavėjų (įskaitant partnerius) skaičius

0

30

Q3

2026

Projekto įgyvendinimui skiriamas finansavimas turi būti naudingas bent:

- 15 organizacijų, dalyvaujančių socialinio atsparumo programoje

- 15 organizacijų, remiančių viešojo intereso programą

Laikoma, kad tikslinis rodiklis įvykdytas, kai nevyriausybinė organizacija ir Visuomenės integracijos fondas sudaro projekto vykdymo sutartį.

208

6.4.1.r.

Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas

Etapas

Viešųjų pirkimų sutarčių registras.

Parengti ir naudotini viešųjų pirkimų teisės aktų pakeitimai ir techninis sprendimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2022

Įsigaliojo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, kuriuose numatytas sutarčių registras, kuriame pateikiama struktūrizuota informacija apie sudarytas viešųjų pirkimų sutartis ir jų faktinį vykdymą (įskaitant faktines išlaidas ir terminus arba nutraukimo priežastį).

Sukurtas techninis viešųjų pirkimų sutarčių registro sprendimas, su kuriuo galima susipažinti internete.

209

6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas

Etapas

Reguliavimo sistemos, skirtos konkurencijos aplinkai gerinti ir korupcijos rizikai viešųjų pirkimų srityje mažinti, įsigaliojimas.

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2021

Įsigalioja viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, įskaitant, inter alia, šiuos pakeitimus:

1 Pirkimų komisija kiekvienam viešajam pirkimui sudaroma atskirai arba konkrečiam laikotarpiui.

2) viešųjų pirkimų komisijos sekretorius pasirašo interesų konflikto nebuvimo deklaraciją;

3) išplėsti atvejai, kai tiekėjas gali būti pašalintas iš konkurso

4) vertinimo kriterijais nustatomos konkrečios sritys, kuriose be pirkimo kainos turi būti vertinamos gyvavimo ciklo sąnaudos ir kokybės kriterijai;

5) griežtesni reikalavimai tais atvejais, kai teikiamas tik vienas pasiūlymas

6) reikalavimas konsultuotis su rinka siekiant išvengti ribojančių techninių specifikacijų

210

6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Etapas

Viešųjų pirkimų vykdytojų specializacijos strategijos priėmimas

Priimta strategija.

Q1

2022

Specializacijos strategijos, apimančios konkrečias viešųjų pirkimų vykdytojų kompetencijos ir centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo gaires, priėmimas

211

6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Etapas

Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ir vidaus procedūrų pakeitimai

Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ar vidaus procedūrų pakeitimų įsigaliojimas

Q4

2022

Užbaigtas šių dokumentų priėmimas:

1) standartizuoti kvalifikaciniai reikalavimai pagal sektorius (informacinės ir ryšių technologijos, statyba, kelių transportas, mobiliosios ir fiksuotojo ryšio paslaugos), 2) standartizuoti darbų pirkimo priėmimo ir perdavimo dokumentai, 3) galimybė visuomenei susipažinti su metodinėmis medžiagomis, 4) viena mokymo programa, skirta užtikrinti, kad pirkimų vykdytojų kompetencija būtų sukurta ir įgyvendinta, 5) didesni reikalavimai viešųjų pirkimų komisijų kompetencijai viešuosiuose pirkimuose pasiekus tam tikrą sutarčių kainų ribą, pvz., sertifikavimas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui, 6) išankstinis pirkimų komisijos patikrinimas užtikrina, kad pirkimų komisija reklamuotų tinkamą pasiūlymų kokybę.

212

6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Etapas

Teisės aktų, kuriais įgyvendinamas viešųjų pirkimų centralizavimas, įsigaliojimas

Atitinkamų teisės aktų įsigaliojimas

Q3

2026

Ministrų kabineto sprendimo dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo tam tikrose srityse, kurios bus nustatytos ankstesnėje galimybių studijoje, įsigaliojimą.

213

6.4.4.r.

IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas

Etapas

Rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų patvirtinimas

Netaikoma

Q4

2021

Patvirtinti rizikingų rinkos sektorių, klientų ir viešųjų pirkimų procedūrų nustatymo kriterijai.

Nustatyti kriterijai grindžiami viešųjų pirkimų skelbimo rodikliais ir EB viešųjų pirkimų rodikliais, taip pat kitų šalių gerąja patirtimi, pavyzdžiui, indekso priemone.

214

6.4.4.r.

IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas

Etapas

Užbaigta leidinių valdymo sistemos patobulinimas

Užbaigta leidinių valdymo sistemos patobulinimas

Q4

2024

Veikia leidinių valdymo sistema, kuria užtikrinama:

- internetinė prieiga,

- e. formų publikavimas,

- viešųjų pirkimų statistikos apžvalga,

- klientų profilių prieinamumą,

- skundų dėl viešųjų pirkimų proceso modulis,

- išankstinių patikrų atlikimo modulis,

- administracinių pažeidimų nagrinėjimo procedūrų modulį,

- nuteistųjų patikrinimas prieš juos įtraukiant į viešųjų pirkimų komisiją.

G. 7 KOMPONENTAS. Planu „REPowerEU“

Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skyriaus „REPowerEU“ tikslai:

--didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir paspartinti jos diegimą i) įgyvendinant pažangiojo elektros tinklo valdymo sprendimus tiek perdavimo, tiek skirstymo lygmenimis, ii) didinant tinklo pajėgumą, kad būtų galima labiau integruoti kintamąją atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir iii) nustatant naujas energetikos bendrijų ir pasigamintos elektros energijos vartotojų sistemas;

--spręsti energijos nepritekliaus problemą remiant ir skatinant energetikos bendruomenes;

--šalinti vidaus ir tarpvalstybines energijos perdavimo ir skirstymo kliūtis skaitmeninant, modernizuojant ir apsaugant nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus ir nustatant nuostatas dėl elektros energijos tinklo optimizavimo;

-remti elektros energijos kaupimą ir didinti energetinį saugumą investuojant į baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimą ir ypatingos svarbos energijos perdavimo infrastruktūros kibernetinio saugumo sprendimus; taip pat

--padidinti tvaraus biometano naudojimą sukuriant regioninį biometano įpurškimo punktą ir sukuriant tvaraus biometano įleidimo į esamą gamtinių dujų tinklą teisinę sistemą.

Iš keturių Latvijos „REPowerEU“ skyriaus priemonių dvi turi tarpvalstybinį ir daugiašalį aspektą ir poveikį. Investicinės priemonės, skirtos baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimui, tikslas – papildyti Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos įgyvendinamą tarpvalstybinį projektą, kuriuo siekiama užtikrinti visišką Baltijos valstybių elektros energijos tinklų sinchronizavimą su žemyninės Europos tinklu. Šios investicijos taip pat apima papildomą veiklą, kuria siekiama didinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų kibernetinį saugumą ir užtikrinti stabilų perdavimo tinklo veikimą po sinchronizavimo, siekiant didesnės atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracijos. Investicijos į elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimą, skaitmeninimą ir saugumą taip pat turi tarpvalstybinį ir daugiašalį aspektą ir poveikį, nes tikimasi, kad jos padės pašalinti energijos srautų kliūtis ir palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą į tinklus.

Šios dvi investicijos sudaro 99 % numatomų skyriaus išlaidų.

„REPowerEU“ skyriumi padedama įgyvendinti rekomendacijas mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro (2023 m. 4.1 šaliai skirta rekomendacija) spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą (2023 m. 4.2 rekomendacija) ir užtikrinti pakankamą jungiamųjų linijų pajėgumą, kad būtų padidintas tiekimo saugumas ir tęsiamas sinchronizavimas su ES elektros tinklu (2023 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4.3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

7.1.r reforma Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas

Šios priemonės tikslas – sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir siekti Latvijos tikslo tapti žaliąją energiją eksportuojančia šalimi.

Reforma siekiama i) nustatyti reguliavimo sistemą, kurioje būtų nustatytos energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sąlygos bei procedūros ir būtų remiamos pažeidžiamos visuomenės grupės; ii) priimti prekybos elektros energija ir jos vartojimo normų pakeitimus, kuriais būtų skatinami pasigamintos elektros energijos vartotojai ir mikrogeneratorių įrenginių savininkai; iii) nustatyti optimalesnio esamų perdavimo ir paskirstymo tinklų naudojimo sąlygas; ir iv) nustatyti sąlygas, kuriomis būtų didinamas tvaraus biometano, kuris bus įleidžiamas į esamą gamtinių dujų tinklą, naudojimas.

Reforma apima šiuos elementus:

1. Reforma sukuriama energetikos bendrijų reguliavimo sistema: i) nustatant energetikos bendrijų registravimo ir veikimo sąlygas ir procedūras, ii) nustatant įpareigojimą prekiautojams elektros energija pasiūlyti bent vieną produktą elektros energijai iš energetikos bendrijų pirkti ir iii) įpareigojant vietos ir regionų valdžios institucijas dalį energetikos bendruomenėje pagamintos elektros energijos arba iš jos gautos ekonominės naudos nukreipti pažeidžiamoms grupėms.

2. Reforma i) numatoma galimybė vieno elektros vartotojo įrenginyje pagamintą elektros energiją naudoti kito to paties naudotojo įrenginio vartojimo poreikiams patenkinti, taikant vienintelį apribojimą, kad įrenginiai turi būti nacionalinėje teritorijoje ir prijungti prie nacionalinio tinklo; ii) įpareigoti prekiautojus elektros energija pasiūlyti bent vieną produktą elektros energijai pirkti iš pasigamintos elektros energijos vartotojų, eksploatuojančių mikrogeneratorių; ir iii) nustatyti sąlygą, kad būtų galima dalytis energija už daugiabučių namų ribų, nereikalaujant kurti energetikos bendrijos.

3. Tikimasi, kad reforma padės optimizuoti elektros energijos gamybos ir kaupimo įrenginių tinklo pajėgumų naudojimą. Ji i) suteikia prieigą prie tinklo prijungimo taško elektrinėms, kuriose gali būti naudojamos skirtingos gamybos technologijos ir kurių bendra gamybos galia viršija prijungimo prie tinklo taško pajėgumą, ir ii) nustatomos tokių bendrų gamybos pajėgumų eksploatavimo ir tam tikrų gamybos įrenginių įjungimo ir išjungimo sąlygos.

4. Reforma nustatomos sąlygos, kuriomis tvarus biometanas, transportuojamas už gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinklų ribų, įleidžiamas į gamtinių dujų tinklą.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

7.2.i. investicija. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Šių investicijų tikslas – padidinti energijos tiekimo saugumą ir stabilumą ir remti nacionalinio elektros tinklo sinchronizavimą su žemyninės Europos elektros tinklais.

Investicijos rezultatas yra:

i) 60 MW galios baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimą Rėzekne;

ii) ypatingos svarbos energijos perdavimo infrastruktūrai skirto kibernetinio saugumo sprendimo įgyvendinimas;

iii) atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos jungčių su nacionaliniu elektros perdavimo tinklu pažangaus valdymo koncepcijos kūrimas ir programinės įrangos sprendimų pirkimas ir diegimas.

Tikimasi, kad investicijas įgyvendins nacionalinis perdavimo sistemos operatorius. Tikimasi, kad iii punkte nurodyta veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su nacionaliniu skirstymo sistemos operatoriumi, taip pat su Estijos ir Lietuvos perdavimo sistemų operatoriais.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

7.3.i. investicija. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Šių investicijų tikslas – prisidėti prie perėjimo prie švarios energijos ir didinti elektros energijos tiekimo saugumą didinant elektros energijos tinklo pajėgumą ir lankstumą, kad būtų galima labiau integruoti kintamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, atnaujinant perdavimo tinklus ir skaitmeninant skirstomuosius tinklus. Investicija apima šiuos elementus:

1. Siekiant padidinti nacionalinio elektros tinklo pajėgumą ir lankstumą, kad būtų galima labiau integruoti kintamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, investicijomis turi būti užtikrinta 70 MW naujų elektros tinklo pajėgumų, skaitmeninės pastotės statyba Kuldygoje ir pastotės atnaujinimas Karnikavoje.

2. Siekiant modernizuoti energijos perdavimo linijas ir padidinti elektros energijos tiekimo saugumą ir stabilumą, investicijomis siekiama bent 150 km esamų vidutinės įtampos oro linijų pakeisti kabelių linijomis.

3. Siekiant skaitmeninti elektros energijos skirstymo tinklą, kad energijos srautai būtų valdomi veiksmingiau ir lanksčiau, investicijomis siekiama:

pažangaus pažangaus platinimo valdymo sprendimo įgyvendinimas;

– nuotoliniu būdu valdomų vidutinės įtampos grandinės išjungiklių pirkimas ir įrengimas kabelinėse linijose transformatorių pastotėse ir linijose skirtinguose perjungimo taškuose.

4. Turi būti užbaigti du tyrimai, kurie, kaip tikimasi, padės Latvijai tapti ekologišką energiją eksportuojančia šalimi. Pirmojo tyrimo tikslas – nustatyti didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, kuris galėtų būti prijungtas prie elektros energijos perdavimo tinklo, ir įvertinti didesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekio poveikį tinklui. Antrojo tyrimo tikslas – įvertinti elektros energijos suvartojimo augimą ir elektrifikavimo potencialą per 10 metų laikotarpį. Be to, atliekamas elektros perdavimo linijos tarp Ventspilio, Brocėnio ir Telšių projekto poveikio aplinkai vertinimas.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

7.4.i. investicija. Tvaraus biometano naudojimo didinimas

Šia priemone siekiama padidinti tvaraus biometano naudojimą, laikantis tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų, nustatytų 29–31 straipsniuose, ir taisyklių dėl maistinių ir pašarinių biodegalų, nustatytų peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 2018/2001/ES 26 straipsnyje, taip pat susijusių įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų. Taikant šią priemonę:

i) naujos regioninės tvarios biometano įpurškimo vietos (BIP) statyba.

ii) IT sprendimo, skirto naujam regioniniam PKP valdyti, įsigijimas ir įrengimas, įskaitant biometano nuotėkio aptikimo ir prevencijos standartų įdiegimą.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

G.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Nr.

Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)

Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai 
(jei tai siektinos reikšmės)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis

Matavimo vienetai

Atskaitos scenarijus

Tikslas

Ketvirtis

metai

215

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas

Etapas

Reglamentai, kuriais nustatoma energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sistema

Teisės nuostatos, nurodančios reglamentų įsigaliojimą

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2024

Įsigalioja ministrų kabineto potvarkiai, kurie:

–nustatyti energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sąlygas ir procedūras;

– įpareigoti vietos ir regionų valdžios institucijas dalį energijos bendruomenėje pagamintos elektros energijos arba iš jos gautos ekonominės naudos nukreipti pažeidžiamoms visuomenės grupėms;

– įpareigoti prekiautojus elektros energija pasiūlyti bent vieną produktą elektros energijai iš energetikos bendrijų pirkti.

216

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas

Etapas

Teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos prekybos elektros energija ir jos vartojimo normos

Teisės nuostatos, nurodančios teisės aktų, kuriais iš dalies keičiamos prekybos elektros energija ir jos vartojimo normos, įsigaliojimą

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q1

2024

Įsigalioja prekybos elektros energija ir jos vartojimo normų pakeitimai, kuriais nustatoma:

- sąlyga, kad būtų galima dalytis energija už daugiabučio namo, nereikalaujant sukurti energetikos bendruomenės;

– galimybė vieno elektros vartotojo įrenginyje pagamintą elektros energijos kiekį panaudoti kito to paties naudotojo įrenginio vartojimo poreikiams patenkinti, neatsižvelgiant į įrenginių buvimo vietą. Vieninteliai apribojimai yra tai, kad įrenginiai turi būti i) įrengti Latvijos Respublikos teritorijoje ir ii) perkelti į esamą Latvijos Respublikos elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemą.

– įpareigoti prekiautojus elektros energija pateikti bent vieną produktą elektros energijai pirkti iš pasigamintos elektros energijos vartotojų, eksploatuojančių mikrogeneratorių.

217

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas

Etapas

Reglamentas dėl elektros energijos tinklo optimizavimo

Teisinės nuostatos, nurodančios reglamento įsigaliojimą

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2025

Ministrų kabineto nutarimo įsigaliojimas:

– suteikti prieigą prie tinklo prijungimo taško elektrinėms, kuriose gali būti naudojamos skirtingos gamybos technologijos ir kurių bendra gamybos galia viršija prijungimo prie tinklo taško pajėgumą;

– sudaryti sąlygas naudoti tokius bendrus gamybos pajėgumus, įjungti ir išjungti tam tikrus gamybos įrenginius.

218

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas

Etapas

Reglamentai dėl biometano, transportuojamo už gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų ribų

Teisės nuostatos, nurodančios reglamentų įsigaliojimą

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2025

Įsigalioja ministrų kabineto potvarkiai, kurie:

–nustatyti tvaraus biometano, transportuojamo už gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemos ribų, įleidimo į bendrą gamtinių dujų tiekimo sistemą sąlygas;

– sudaryti sąlygas smulkiesiems biometano gamintojams tiekti pagamintą tvarų biometaną į bendrą gamtinių dujų tiekimo sistemą.

219

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Etapas

Reglamentas, kuriuo reglamentuojamas baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimas

Teisinės nuostatos, nurodančios reglamento įsigaliojimą

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2024

Įsigaliojo Ministrų kabineto potvarkis dėl investicijų į baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimą Rėzekne teisinio pagrindo.

220

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Etapas

60 MW baterijų energijos saugojimo sistemos ir perdavimo tinklo valdymo IT sprendimo įrengimo sutartys

Sutarties sudarymas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q2

2025

Sudarytos sutartys dėl 60 MW baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimo Rėzekne ir IT sprendimo perdavimo tinklui valdyti

221

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Tikslinė bendrovė

Baterijų energijos kaupimo sistema (BESS)

Netaikoma

MW

0

60

Q4

2025

Rėzekne įrengta 60 MW baterijų energijos kaupimo sistema (BESS).

222

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Etapas

Energijos perdavimo tinklo valdymo IT sprendimas

Įgyvendintas elektros energijos perdavimo tinklo valdymo IT sprendimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2025

Įdiegtas elektros energijos perdavimo tinklo valdymo IT sprendimas. Tai apima:

– ypatingos svarbos energijos perdavimo infrastruktūros kibernetinio saugumo sprendimo įgyvendinimas;

– koncepcijos kūrimas ir programinės įrangos sprendimų, skirtų pažangiam atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos jungčių su nacionaliniu elektros perdavimo tinklu valdymui, įsigijimas ir diegimas.

223

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Etapas

Taisyklės, reglamentuojančios investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus

Teisės nuostatos, reglamentuojančios investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus reglamentuojančių teisės aktų įsigaliojimą

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2024

Ministrų kabineto reglamentų, kuriais reglamentuojamos investicijos, susijusios su naujais elektros tinklo pajėgumais, pastotėmis, perdavimo linijomis ir pažangiu energijos paskirstymo valdymu, įsigaliojimas.

224

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tikslinė bendrovė

Papildomi elektros tinklo pajėgumai

Netaikoma

MW

0

70

Q2

2026

Sukurti nauji elektros tinklo pajėgumai, kurių bendra galia – 70 MW.

225

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Etapas

Pastočių darbų užbaigimas

Užbaigta naujos pastotės statyba ir esamos pastotės atnaujinimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q2

2026

1) Skaitmeninės pastotės Kuldygoje statybos užbaigimas.

2) Pastotės Karnikavoje atnaujinimo užbaigimas.

226

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tikslinė bendrovė

Antžeminis elektros tinklas, paverstas kabeliniu tinklu

Netaikoma

Km

0

150

Q2

2026

150 km esamų vidutinės įtampos orinių elektros linijų pakeista kabelių linijomis.

227

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Etapas

Pažangaus skirstomojo tinklo valdymo sprendimas

Įdiegtas pažangaus skirstymo tinklo valdymo sprendimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q2

2026

Įdiegtas pažangiųjų tinklų valdymo sprendimas. Atpažinimo informaciją sudaro:

pažangios pažangios paskirstymo valdymo sistemos (ADMS) sprendimo įgyvendinimas;

– ne mažiau kaip 285 nuotoliniu būdu valdomų vidutinės įtampos grandinės išjungiklių pirkimas ir įrengimas.

228

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Etapas

Tyrimai ir poveikio aplinkai vertinimas

Užbaigti tyrimai ir poveikio aplinkai vertinimas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q2

2026

Užbaigti du tyrimus ir vieną poveikio aplinkai vertinimą.

Pirmasis tyrimas apima:

– Didžiausio atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kuriuos galima prijungti prie elektros energijos perdavimo tinklo pagal skirtingus scenarijus, kiekio nustatymas;

– Numatomo nustatyto atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekio poveikio perdavimo tinklo saugai ir stabilumui skaičiavimas ir galimų su tuo susijusių sprendimų nustatymas.

Antrasis tyrimas apima:

– Elektros energijos suvartojimo augimo ir elektrifikacijos potencialo per 10 metų įverčius;

– Pajėgumų pakankamumo prognozės metodika ir tinklo plėtros planavimas.

The Poveikio aplinkai vertinime nustatomos ekologiškiausios ir ekonomiškai efektyviausios elektros perdavimo linijos tarp Ventspilio, Brocēni ir Telšių tiesimo galimybės.

229

7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas

Etapas

Taisyklės, reglamentuojančios investicijas biometano sektoriuje

Teisės nuostatos, nurodančios reglamentų, reglamentuojančių investicijas biometano sektoriuje, įsigaliojimą

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q4

2024

Įsigaliojo Ministrų kabineto reglamentai dėl investicijų į regioninio biometano įėjimo punkto statybą ir IT sprendimo, skirto įvesties taškui valdyti, pirkimo teisinės sistemos.

230

7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas

Etapas

Sutarčių dėl regioninės biometano įpurškimo vietos statybos ir jos pažangaus valdymo IT sprendimo sudarymas

Pranešimas apie sutarčių sudarymą

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q2

2025

Sudarytos sutartys dėl regioninio biometano įleidimo taško įrengimo ir dėl IT sprendimo, skirto pažangiam įleidimo taško valdymui.

231

7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas

Etapas

Regioninė biometano įpurškimo vieta baigta

Statybos užbaigimas

Q4

2025

Regioninės biometano įpurškimo vietos statybos užbaigimas. Visas biometanas, tiekiamas į esamus vamzdynus per naują punktą, turi atitikti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nustatytus peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 2018/2001/ES 29–31 straipsniuose ir 26 straipsnyje nustatytas taisykles dėl maistinių ir pašarinių biodegalų, taip pat susijusiuose įgyvendinimo ir deleguotuosiuose aktuose.

232

7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas

Etapas

IT sprendimas dėl naujos regioninės tvarios biometano įpurškimo vietos (BIP) valdymo

IT sprendimas įsigytas ir įgyvendintas

Netaikoma

Netaikoma

Netaikoma

Q2

2026

Turi būti įsigytas ir įdiegtas IT sprendimas, skirtas valdyti naują regioninę tvarią biometano įpurškimo vietą. Šis sprendimas suteikia galimybę teikti šias paslaugas:

– biometano įleidimo taško prieigos valdymas;

– Biometano įpurškimo taško matavimo duomenų pateikimas bendroje dujų naudotojo platformoje;

– Palaikyti biometano gamintojo ir perdavimo tinklo naudotojų ryšius, susijusius su paskirstymu dujų įleidimo taške;

Dujų įleidimo taškų pajėgumų, skyrimo ir paskirstymo valdymas;

Automatinis duomenų integravimas tarp matavimo taškų ir kilmės garantijų išdavimo sistemos.

Metano ir biometano nuotėkio aptikimo ir prevencijos standartai nustatomi kaip neatsiejama saugumo reikalavimų dalis.

2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos

Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 1 969 244 522 EUR.

Bendros numatytos „REPowerEU“ skyriaus išlaidos yra 134 743 378 EUR.

2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

1.Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

1.1.Pirma paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

77

2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų moksleivių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Etapas

Reguliavimo sistemos, nustatančios nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo tvarką, įsigaliojimas

80

2.4.1.r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra

Etapas

Susietojo ir automatizuoto vairavimo techninių reikalavimų priėmimas

81

2.4.1.r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra

Etapas

Bendro modelio, skirto paskutiniam kilometrui plėtoti, priėmimas

98

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Etapas

Įstatymo dėl nuomininkų ir nuomotojų teisių suderinimo įsigaliojimas

104

3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas

Etapas

Priimtų kokybinių ir kiekybinių kriterijų apibrėžimas

110

3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą

Etapas

Strateginės programos, skirtos toliau plėtoti minimalių pajamų rėmimo sistemą, priėmimas

186

6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo proceso modernizavimas, ekonominių nusikaltimų tyrimas ir teismo procesai

Etapas

Pinigų plovimo, teroristų ir ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas

209

6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas

Etapas

Reguliavimo sistemos, skirtos konkurencijos aplinkai gerinti ir korupcijos rizikai viešųjų pirkimų srityje mažinti, įsigaliojimas.

213

6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas

Etapas

Rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų patvirtinimas

 

 

Dalinė dalis Suma

231 000 000,00 EUR

1.2.Antra paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

7

1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų

Etapas

Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti, įsigaliojimas

10

1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma

Etapas

Verslaus energijos vartojimo rėmimo programos įsigaliojimas

13

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą

Etapas

Įsigaliojo paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui savivaldybių infrastruktūrose gerinti, teisinės sistemos, pagal kurią remiami projektai, kuriais planuojama bent 30 % sumažinti pirminės energijos arba CO2 kiekį, įsigaliojimas.

16

1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Etapas

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose paramos programos įsigaliojimas

22

1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Etapas

Nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo ataskaitos paskelbimas

27

2.1.1.r. Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija

Etapas

Bendro IRT plėtros viešojo administravimo srityje valdymo sistemos sukūrimas

28

2.1.1.r Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija

Etapas

Teisinės sistemos, skirtos gauti paramą viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje, sukūrimas

31

2.1.2.r. Nacionalinių IRT išteklių naudojimo veiksmingumo ir sąveikumo didinimas

Etapas

Teisinės sistemos, skirtos paramai gauti centrinių viešojo administravimo sistemų ir platformų plėtros ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimo srityje, sukūrimas

37

2.1.3.r. Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra

Etapas

Teisinės sistemos, skirtos gauti paramą ekonominių duomenų valdymo transformavimo srityje, įsigaliojimas

40

2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas

Etapas

Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH)

41

2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas

Etapas

Regioniniai verslo rėmimo centrai atlieka naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas

42

2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas

Etapas

Skaitmeninio brandumo bandymo sistemos, skirtos įmonėms nustatyti, kokių veiksmų reikia imtis įmonėms ir valstybės paramai, sukūrimas.

69

2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai

Etapas

Normatyviniu pagrindu stiprinama ir įgyvendinama bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo, mokymo poreikių nustatymo ir planavimo bei vertinimo sistema.

70

2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai

Etapas

Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų norminių aktų pakeitimai, kuriais numatoma atitinkamais Latvijos kvalifikacijų sąrangos lygmenimis pasiekti skaitmeninės kompetencijos studijų rezultatus.

85

3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas

Tikslinė bendrovė

Renovuoti ir rekonstruoti, regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu.

89

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas

Etapas

Priimtas paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo teisinis pagrindas.

93

3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai

Etapas

Paramos programos, skirtos regionų pramonės parkų ir teritorijų plėtrai, priėmimas

99

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Etapas

Būsto įperkamumo strategijos priėmimas

100

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Etapas

Vyriausybės nutarimas dėl mažai nuomojamų būstų statybos

105

3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas

Etapas

Vietos tarybų sprendimų dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo priėmimas

107

3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti

Etapas

Priimta paramos programa, skirta vietos valdžios institucijoms pirkti elektrinius autobusus savivaldybių funkcijoms vykdyti ir susijusioms paslaugoms teikti.

112

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Etapas

Valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų, kuriuose atliekamas aplinkos pritaikymas, atranka

118

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas

Etapas

Sutarties dėl prognozavimo modelio algoritmų kūrimo sudarymas, informacinės sistemos techninių specifikacijų rengimas ir sistemos kūrimo priežiūra

121

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas

Etapas

Standartinės konstrukcijos kūrimas

131

4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Etapas

Skaitmeninės sveikatos strategijos priėmimas

132

4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Etapas

Į žmogų orientuoto, visapusiško ir integruoto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas parengiant investavimo strategiją ir rekomendacijas dėl integruotos ir epidemiologiškai saugios sveikatos priežiūros plėtojimo

135

4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Etapas

Trijų tyrimų metodikos patvirtinimas siekiant pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, vakcinacijos ir infekcinių ligų srityje

138

4.1.1.2.i. Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti

Tikslinė bendrovė

Projektų, dėl kurių technologijų komisija teigiamai įvertino įrangos tinkamumą atitinkamoms valstybės finansuojamoms paslaugoms teikti, skaičius

149

4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas, valdymo stiprinimas, veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas, bendro sveikatos sektoriaus biudžeto padidinimas

Etapas

Patvirtintas koordinavimo mechanizmas, skirtas naujiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliams vertinti, plėtoti ir įgyvendinti

151

4.3.1.1.i. Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą

Etapas

Antrinių ne ligoninėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimo metodikos patvirtinimas

154

5.1.r. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą paskatos

Etapas

Ilgalaikės nacionalinės strategijos parengimas kiekvienai RIS3 teritorijos daliai Siekiant sukurti strateginę valdančiąją tarybą kiekvienai RIS3 sričiai

159

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Etapas

Aukštojo mokslo institucijų valdymo reforma

166

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Etapas

Valdžios institucijų darbo plano, skirto šešėlinei ekonomikai pažaboti 2021-2022 m., priėmimas

167

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Etapas

Mokesčių mokėtojų reitingų sistemos veikimo pradžia, kontrolės optimizavimas

170

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Tikslinė bendrovė

Nacionalinės mokslinių tyrimų programos „Šeštosios ekonomikos mažinimas siekiant užtikrinti tvarų šalies vystymąsi“ įgyvendinimas

178

6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas

Etapas

Įsigytas ir įdiegtas spektrofotometras, skirtas naudoti muitinės laboratorijoje

179

6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas

Etapas

Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti oro uosto muitinio tikrinimo punkte

196

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Etapas

Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas

198

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Etapas

Bendro paslaugų centro koncepcija, patvirtinta kaip būtina centralizuotų paslaugų teikimo sąlyga

206

6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus

Etapas

Nevyriausybinėms organizacijoms skirtos paramos sistemos paskelbimas šiose srityse: – socialinis atsparumas; viešojo intereso gynimas

208

6.4.1.r. Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas

Etapas

Viešųjų pirkimų sutarčių registras.

210

6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Etapas

Viešųjų pirkimų vykdytojų specializacijos strategijos priėmimas

211

6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Etapas

Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ir vidaus procedūrų pakeitimai

 

 

Dalinė dalis Suma

388 000 000,00 EUR



1.3.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

1

1.1.1.r. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos žalinimas

Etapas

Suderintas požiūris į keleivinio transporto planavimą, užsakymą ir Rygos metropolinės zonos organizavimą

19

1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Tikslinė bendrovė

Pranešimas apie patvirtintų projektų, kurių vertė – 80 000 000 EUR, sutarčių skyrimą.

29

2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką

Tikslinė bendrovė

Parengtos ir suderintos IRT sprendimų kūrimo veiklos aprašymas

32

2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sistemos ir paslaugos

Tikslinė bendrovė

Suderintų centralizuotų funkcijų ar paslaugų kūrimo, transformavimo ar diegimo planų tvirtinimas

33

2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sistemos ir paslaugos

Tikslinė bendrovė

Suderintų centralizuotų IRT sprendimų plėtojimo veiklos aprašymų patvirtinimas

38

2.1.3.r. Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra

Etapas

Nacionalinės duomenų judėjimo platformos veikimo teisinis pagrindas

57

2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Etapas

Didesnė parama darbuotojų mokymui

60

2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Etapas

Individualaus mokymosi sąskaitų (ICA) metodo kūrimas

74

2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Etapas

Parengta viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema

79

2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų moksleivių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Tikslinė bendrovė

Tikslinės grupės IRT įrangos vienetų skaičius (mokytojai)

84

3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma

Etapas

Naujo „Savivaldybių įstatymo“ įsigaliojimas

94

3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai

Etapas

Sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros sudarymas regionuose

101

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tikslinė bendrovė

Butų skaičius patvirtintuose projektuose

108

3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti

Tikslinė bendrovė

 Elektrinių mokyklinių autobusų, sudarytų dėl elektrinių autobusų pirkimo savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, skaičius 

111

3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą

Etapas

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas

119

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas

Etapas

Socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų pabaigimas

122

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas

Tikslinė bendrovė

Sutarčių dėl projektų įgyvendinimo sudarymas

124

3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant didinti funkcinių negalią turinčių asmenų atsparumą

Etapas

Priimtos profesinės reabilitacijos paslaugos aprašymas

127

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Etapas

Valstybinės užimtumo agentūros klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) siekiant atgaivinti ekonomiką kuriant darbo vietas, parengtas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymas, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams, įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones.

128

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Etapas

Skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemonių kūrimas

143

4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Etapas

Žmogiškųjų išteklių vystymosi strategija

144

4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Etapas

Žmogiškųjų išteklių žemėlapių sudarymas sveikatos priežiūros srityje

146

4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Etapas

Sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modelio patvirtinimas

147

4.2.1.1.i. Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui.

Etapas

Sukurtas sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas

152

4.3.1.1.i. Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą

Etapas

Antrinės sveikatos priežiūros ne ligoninėje kokybės, prieinamumo ir prieinamumo tyrimas

155

5.1.1.1.i. Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio įdiegimas

Tikslinė bendrovė

Sutarčių sudarymas arba reikalingų žmogiškųjų išteklių skyrimas

161

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tikslinė bendrovė

Aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimas

168

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Etapas

Kiekvienos mokesčių mokėtojų segmentacijos grupės duomenimis grindžiamų paslaugų krepšelio veikimo pradžia

169

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Etapas

Atitikties rizikos valdymo vadovo paskelbimas

171

6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Etapas

Mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas

174

6.1.1.3.i. Darbuotojų mokymas su analitine platforma ir konsultacijomis

Tikslinė bendrovė

Darbuotojų mokymas dirbti su analitine platforma

181

6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Etapas

Bendro projektavimo ir statybos sutartis pasirašyta

184

6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Etapas

Rentgeno krovinių kontrolės įrangos tiekimo ir įrengimo sutarties pirkimas ir sudarymas

200

6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas

Etapas

Turima kompetencijos sistema

202

6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas

Etapas

Turima kompetencijos sistema, įskaitant mokymo programas

219

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Etapas

Baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimo taisyklės

223

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Etapas

Taisyklės, reglamentuojančios investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus

229

7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas

Etapas

Taisyklės, reglamentuojančios investicijas biometano sektoriuje

 

 

Dalinė dalis Suma

339 038 937 EUR

1.4.Ketvirta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

8

1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų

Tikslinė bendrovė

Patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 40 097 400 EUR

12

1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma

Tikslinė bendrovė

Patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 108 000 000 EUR

14

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą

Tikslinė bendrovė

Sutarčių dėl vietos valdžios institucijų pastatų ir infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų, kurių vertė – ne mažiau kaip 27 838 800 EUR, sudarymas

17

1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslinė bendrovė

Pranešimas apie ne mažesnės kaip 16 769 200 EUR vertės sutarties skyrimą

21

1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Etapas

Reguliavimo sistemos, kuria siekiama užtikrinti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos perdavimą tinklams (įskaitant miškų ir kitos valstybinės žemės naudojimą vėjo energijai gaminti) ir skatinti vėjo energijos infrastruktūros plėtrą, įsigaliojimas.

24

1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Tikslinė bendrovė

Bendras gamtos gaisrų plotas per 5 metų laikotarpį (2020–2024 m.)

25

1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą

Etapas

Skirtos statybos sutartys pusei bendro rekonstravimo ir atnaujinimo darbų

35

2.1.2.2.i. Latvijos nacionalinė federalinė debesija

Tikslinė bendrovė

Platformų arba sistemų, kurias bendrų paslaugų teikėjai valdo naudodamiesi bendromis debesijos paslaugomis, skaičius

43

2.2.1.1.i. Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas

Tikslinė bendrovė

Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius

45

2.2.1.2.i. Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui

Tikslinė bendrovė

Įmonių, remiamų suskaitmeninti komercinės veiklos procesus ir kurių skaitmeninio brandumo testo rezultatai pagerėjo, palyginti su ankstesnių bandymų rezultatais, skaičius po dotacijos gavimo ir projekto įgyvendinimo

47

2.2.1.3.i. Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą

Tikslinė bendrovė

Paremtų projektų skaičius

50

2.2.1.4.i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti

Tikslinė bendrovė

Pasirašytų paskolų sutarčių skaičius

58

2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Etapas

Įgūdžių fondų koncepcijos plėtojimas

63

2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Tikslinė bendrovė

Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius 

66

2.3.1.4.i. Metodo į individualias mokymosi sąskaitas plėtojimas

Tikslinė bendrovė

Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais

71

2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai

Tikslinė bendrovė

Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius

75

2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Tikslinė bendrovė

Viešojo administravimo darbuotojų su skaitmeninių įgūdžių kompetencijos sritimis susijusių mokymų skaičius

86

3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas

Tikslinė bendrovė

Renovuoti ir rekonstruoti, regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu.

90

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas

Etapas

Vietos valdžios viešųjų paslaugų vertinimo užbaigimas, trūkumų ir jų gerinimo priemonių nustatymas

91

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas

Tikslinė bendrovė

Išmokytų vietos valdžios institucijų darbuotojų skaičius

113

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Etapas

Sutarčių sudarymas siekiant užtikrinti prieigą prie viešosios infrastruktūros viešųjų ir vietos valdžios institucijų pastatuose

115

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Etapas

Konkrečios tikslinės grupės fizinių galimybių gauti būstą gerinimui atranka

133

4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Etapas

Nustatyta Latvijos populiacijos genomo nuoroda (Latvijos dalyvavimas projekte „Genome for Europe“ – „GoLatvia“ projektas)

139

4.1.1.2.i. Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti

Tikslinė bendrovė

Biudžeto vykdymas vertinant pagal bendrą viešąjį pirkimą universitetų ir regioninių ligoninių infrastruktūros gerinimo projektuose, kurie sudaro ne mažiau kaip 59 800 000 EUR iš viso 149 500 000 EUR biudžeto.

141

4.1.1.3.i. Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti

Tikslinė bendrovė

Pagerintos infrastruktūros antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų skaičius

145

4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas

Etapas

Įdiegtas naujas sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimo modelis

153

4.3.1.1.i. Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą

Etapas

Antrinės ambulatorinės priežiūros tyrimų kokybės, prieinamumo ir prieinamumo rezultatų integravimas į sveikatos politikos raidą

157

5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė

Etapas

Priimti Ministrų kabineto nuostatai

160

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Etapas

Aukštojo mokslo reforma

172

6.1.1.1.i. Esamų analizės sprendimų modernizavimas

Etapas

Atnaujintų analitinių tirpalų naudojimo pradžia

173

6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas

Etapas

Naujų analizės sistemų veikimo pradžia

182

6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Etapas

Gautas statybos leidimas

193

6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)

Tikslinė bendrovė

Naujos mokymo programos rengimas ir patvirtinimas

195

6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)

Etapas

Mokymo centro įsteigimas

207

6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus

Tikslinė bendrovė

Paramos pagal paramos programą gavėjai

214

6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas

Etapas

Užbaigta leidinių valdymo sistemos patobulinimas

215

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas

Etapas

Reglamentai, kuriais nustatoma energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sistema

216

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas

Etapas

Teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos prekybos elektros energija ir jos vartojimo normos

 

 

Dalinė dalis Suma

349 129 913 EUR

1.5.Penktoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

2

1.1.1.r. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos žalinimas

Etapas

Viešojo transporto reforma RMA

4

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Etapas

Rygos centrinės geležinkelio stoties modernizavimo sutarčių pasirašymas

15

1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą

Tikslinė bendrovė

Pirminės energijos suvartojimo mažinimas savivaldybių pastatuose ir infrastruktūroje

53

2.2.1.5.i. Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas

Tikslinė bendrovė

Sukurtų platformų ir skaitmeninių sprendimų skaičius

56

2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Tikslinė bendrovė

Suaugusiųjų (25-64 m.), dalyvavusių suaugusiųjų mokymesi, dalis per keturias savaites iki tyrimo (proc.)

57a

2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Etapas

Veiksmų plano „Žmogaus kapitalo plėtojimo strategija“ priėmimas

95

3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai

Tikslinė bendrovė

Ketinimų protokolai/sutartys

96

3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai

Tikslinė bendrovė

Pramoninių parkų ir (arba) teritorijų, kuriose regionuose plėtojama viešoji infrastruktūra, statyba

109

3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti

Tikslinė bendrovė

Nupirktų elektrinių mokyklų autobusų skaičius

109a

3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti

Etapas

Įgyvendinimo susitarimas ir investicijų užbaigimas

116

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Etapas

Darbo sutarčių sudarymas siekiant pritaikyti neįgaliųjų būstą

129

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Tikslinė bendrovė

Bedarbiai, darbo ieškantys asmenys, asmenys, kuriems gresia nedarbas, turintys geresnių įgūdžių

136

4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Etapas

Visuomenės sveikatos srities moksliniai tyrimai, atlikti siekiant pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą AAM, vakcinacijos ir infekcinių ligų srityje

158

5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė

Tikslinė bendrovė

Įsipareigojimas skirti finansavimą

176

6.1.2.1.i. Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo atvaizdams analizuoti

Etapas

Geležinkelio muitinio tikrinimo punktų skeneriai, prijungti prie keitimosi rentgeno vaizdais sistemos BAXE

180

6.1.2.3.i. Gaunamų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas

Etapas

Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įdiegta išmaniojo nuskaitymo ir automatinio pašto siuntų rūšiavimo ir (arba) analizės linija

187

6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus

Etapas

Finansinės žvalgybos ir dalijimosi žiniomis bendradarbiavimo platforma, siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus

188

6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Etapas

Veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita patvirtinta

189

6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Tikslinė bendrovė

Nustatytų baudžiamųjų procesų dėl nusikaltimų aplinkai dalis

190

6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Tikslinė bendrovė

Pagal programą „Sertifikuotas kovos su pinigų plovimu specialistas“ sertifikuotų ekonominių nusikaltimų tyrėjų skaičius

191

6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Tikslinė bendrovė

Teisėsaugos pareigūnų įranga

192

6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)

Etapas

Įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su teisingumo mokymo centru, įsigaliojimas

197

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Etapas

Patvirtinta viešojo administravimo modernizavimo plano įgyvendinimo pažangos apžvalga

201

6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas

Tikslinė bendrovė

Viešojo administravimo darbuotojų baigti mokymai

203

6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas

Tikslinė bendrovė

Viešojo administravimo darbuotojų baigti mokymai

204

6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas

Etapas

Reguliavimo sistemos, susijusios su inovacijų ekosistema, įsigaliojimas

205

6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas

Etapas

Inovacijų laboratorijos finansinio tvarumo užtikrinimas

217

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas

Etapas

Reglamentas dėl elektros energijos tinklo optimizavimo

218

7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas

Etapas

Reglamentai dėl biometano, transportuojamo už gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų ribų

220

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Etapas

60 MW baterijų energijos saugojimo sistemos ir perdavimo tinklo valdymo IT sprendimo įrengimo sutartys

221

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Tikslinė bendrovė

Baterijų energijos kaupimo sistema (BESS)

222

7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu

Etapas

Energijos perdavimo tinklo valdymo IT sprendimas

230

7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas

Etapas

Sutarčių dėl regioninės biometano įpurškimo vietos statybos ir jos pažangaus valdymo IT sprendimo sudarymas

231

7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas

Etapas

Regioninė biometano įpurškimo vieta baigta

 

 

Dalinė dalis Suma

274 831 150 EUR

1.6.Šeštoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris

Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)

Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė

Pavadinimas

3

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Tikslinė bendrovė

Sukurtų elektrinių geležinkelio linijų ilgis ir eksploatuojamų geležinkelių, skirtų keleiviniam transportui, modernizavimas

4a

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Etapas

Atnaujinta Rygos centrinė geležinkelio stotis

5

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Tikslinė bendrovė

Investicijos į nulinės taršos transportą (elektriniai autobusai ir įkrovimo stotelės)

5a

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Etapas

Užbaigti viešojo transporto infrastruktūros projektai

6

1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas

Tikslinė bendrovė

Naujai pastatytos arba renovuotos dviračių infrastruktūros Rygos ir Pierigos miestuose ilgis (Rygos metropolinės zonos dalis)

9

1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų

Tikslinė bendrovė

Pirminės energijos suvartojimo daugiabučiuose pastatuose, kuriuose gerinamas energijos vartojimo efektyvumas, mažinimas

11

1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma

Tikslinė bendrovė

Planuojamas išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas

18

1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Tikslinė bendrovė

Pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose mažinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą

20

1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Tikslinė bendrovė

Elektromobilių įkrovimo ir (arba) mikrogeneravimo įrenginių prijungimo taškai

23

1.3.1.1.i. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Tikslinė bendrovė

Beveik 0 – energijos vartojimo nelaimių valdymo ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas centrų statyba

26

1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą

Tikslinė bendrovė

Užbaigtų investicinių projektų skaičius

30

2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką

Tikslinė bendrovė

IRT sprendimų teikimas modernizuotoms viešojo administravimo funkcijoms (įskaitant sistemas)

34

2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sistemos ir bendros paslaugos

Tikslinė bendrovė

Sukurtų ir veikiančių centralizuotų IRT platformų ir sistemų skaičius

36

2.1.2.2.i. Latvijos nacionalinė federalinė debesija

Tikslinė bendrovė

Platformų arba sistemų, kurias bendrų paslaugų teikėjai valdo naudodamiesi bendromis debesijos paslaugomis, skaičius

39

2.1.3.1.i. Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė

Tikslinė bendrovė

Sektoriai, kurių atitinkamus duomenų rinkinius galima rasti nacionalinėse duomenų sklaidos platformose, įskaitant kontroliuojamo platinimo platformas, geoportalinius arba atvirųjų duomenų portalus

44

2.2.1.1.i. Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas

Tikslinė bendrovė

Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius

44a

2.2.1.1.i. Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas

Etapas

Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) parama subjektų skaitmeninei transformacijai

46

2.2.1.2.i. Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui

Tikslinė bendrovė

Įmonių, remiamų suskaitmeninti komercinės veiklos procesus ir kurių skaitmeninio brandumo testo rezultatai pagerėjo, palyginti su ankstesnio bandymo rezultatais, skaičius po dotacijos gavimo ir projekto įgyvendinimo

48

2.2.1.3.i. Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą

Tikslinė bendrovė

Paremtų projektų skaičius

49

2.2.1.3.i. Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą

Tikslinė bendrovė

Pritrauktas privatus finansavimas

51

2.2.1.4.i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti

Tikslinė bendrovė

Pasirašytų paskolų sutarčių skaičius

52

2.2.1.4.i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti

Tikslinė bendrovė

Pritrauktas privatus finansavimas

54

2.2.1.5.i. Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas

Tikslinė bendrovė

Paremtų projektų skaičius

59

2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Tikslinė bendrovė

Įgūdžių fondų bandomieji projektai

61

2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Tikslinė bendrovė

Individualaus mokymosi paskyros metodo išbandymas

62

2.3.1.1.i. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Tikslinė bendrovė

Profesionalų (verslo, akademinio ir viešojo sektoriaus) ir studentų, turinčių aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių kvantinių technologijų, našiosios kompiuterijos ir kalbos technologijų srityse, skaičius

64

2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Tikslinė bendrovė

Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius

65

2.3.1.3.i. IRT specialistams skirto savarankiško mokymo metodo kūrimas

Tikslinė bendrovė

Neformalaus švietimo srityje parengtų IRT specialistų skaičius

67

2.3.1.4.i. Metodo į individualias mokymosi sąskaitas plėtojimas

Tikslinė bendrovė

Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais

68

2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai

Tikslinė bendrovė

Skaitmeninių įgūdžių tobulinimas 16–74 m.: piliečiai, turintys bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.

72

2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai

Tikslinė bendrovė

Asmenų, dalyvavusių mokymuose arba technologinių inovacijų veikloje, susijusioje su skaitmeniniu darbu su jaunimu, skaičius

73

2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai

Tikslinė bendrovė

Savivaldybių, kuriose įgyvendinamos jaunimui skirtos skaitmeninių įgūdžių ugdymo programos, skaičius

76

2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Tikslinė bendrovė

Viešojo administravimo darbuotojų su skaitmeninių įgūdžių sistema susijusių mokymų skaičius

83

2.4.1.2.i. Plačiajuosčio ryšio arba labai didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra

Tikslinė bendrovė

Namų ūkių, įmonių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų, turinčių prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklo, skaičius

92

3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas

Tikslinė bendrovė

Išmokytų vietos valdžios institucijų darbuotojų skaičius

97

3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai

Tikslinė bendrovė

Naujų darbo vietų kūrimas pramonės parkuose, kurių vidutinis atlyginimas viršija vidutinį darbo užmokestį atitinkamame ekonomikos sektoriuje

102

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tikslinė bendrovė

Butų skaičius patvirtintuose projektuose

103

3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Tikslinė bendrovė

Pastatytų butų skaičius

106

3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas

Tikslinė bendrovė

Švietimo įstaigų infrastruktūros vystymas ir aprūpinimas įranga

109b

3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti

Tikslinė bendrovė

Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai

114

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Tikslinė bendrovė

Statybos, užtikrinančios prieigą prie viešosios infrastruktūros valstybės ir vietos valdžios pastatuose, užbaigimas

117

3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Tikslinė bendrovė

Neįgaliesiems užtikrintas būsto aplinkos prieinamumas

120

3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas

Etapas

Prognozavimo priemonės kūrimas

123

3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas

Tikslinė bendrovė

Naujų vietų, skirtų ilgalaikės priežiūros paslaugoms netoli šeimos narių, teikimas 408 pagyvenusiems asmenims

125

3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant didinti funkcinių negalią turinčių asmenų atsparumą

Etapas

Pastatų infrastruktūros pritaikymas, įskaitant aplinkos prieinamumo ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimą, ir techninės bei materialiosios įrangos tobulinimas

126

3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant didinti funkcinių negalią turinčių asmenų atsparumą

Etapas

Nustatytas ir patvirtintas naujas socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų standartas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti

130

3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Tikslinė bendrovė

Bedarbiai, darbo ieškantys asmenys, asmenys, kuriems gresia nedarbas, turintys geresnių įgūdžių

130a

3.1.2.6.i. Techninių pagalbinių priemonių prieinamumo didinimas

Tikslinė bendrovė

Techninės pagalbinės priemonės funkcinių sutrikimų turintiems asmenims

134

4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas

Etapas

Užtikrintas metodinis onkologijos srities valdymas

137

4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Etapas

Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM), vakcinacijos ir infekcinių ligų srityse, įsigaliojimas

140

4.1.1.2.i. Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti

Tikslinė bendrovė

Ligoninių, turinčių geresnę infrastruktūrą, skaičius

142

4.1.1.3.i. Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti

Tikslinė bendrovė

Pagerintos infrastruktūros antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų skaičius

148

4.2.1.1.i. Žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimo rėmimas

Etapas

Imitavimo metodas, pradėtas taikyti mokymosi sveikatos priežiūros srityje procese

150

4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas, valdymo stiprinimas, veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas, bendro sveikatos sektoriaus biudžeto padidinimas

Tikslinė bendrovė

Naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių integravimas į valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas

156

5.1.1.1.i. Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio įdiegimas

Etapas

Stebėsenos ataskaitos, kurioje pateikiama informacija apie kiekvieną RIS3 sritį ir inovacijų valdymo modelio veikimą, paskelbimas.

162

5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Tikslinė bendrovė

Viešųjų aukštojo mokslo įstaigų, kurias paveikė valdymo pokyčiai, dalis

163

5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).

Tikslinė bendrovė

Konsolidavimo dotacijos

164

5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).

Tikslinė bendrovė

Pasirašyti susitarimai dėl stipendijų akademinei karjerai

165

5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).

Tikslinė bendrovė

Pasirašyti vidaus MTP dotacijų susitarimai

175

6.1.2 r. Nuotolinė ir centralizuota nuskenuotų atvaizdų analizė muitinės kontrolės punktuose

Tikslinė bendrovė

Krovinių atvaizdų, kuriuos nuskenavo Latvijos muitinės kontrolės punktai nuotoliniu būdu ir centralizuotai, dalis

177

6.1.2.1.i. Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo vaizdams analizuoti

Etapas

Įdiegta geležinkelio krovinių nuskaityto vaizdo analizės platforma

183

6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Etapas

Užbaigtas uždaromųjų statinių ciklas

185

6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Etapas

Įrengta krovinių kontrolės rentgeno įranga

194

6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)

Tikslinė bendrovė

Mokymo programų įgyvendinimas

199

6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Tikslinė bendrovė

Tiesioginio viešojo administravimo žmogiškųjų išteklių, kurie centralizuotai gauna apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugas, dalis.

212

6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Etapas

Teisės aktų, kuriais įgyvendinamas viešųjų pirkimų centralizavimas, įsigaliojimas

224

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tikslinė bendrovė

Papildomi elektros tinklo pajėgumai

225

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Etapas

Pastočių statybos darbų užbaigimas

226

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Tikslinė bendrovė

Antžeminis elektros tinklas, paverstas kabeliniu tinklu

227

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Etapas

Pažangaus skirstomojo tinklo valdymo sprendimas

228

7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga

Etapas

Tyrimai ir poveikio aplinkai vertinimas

232

7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas

Etapas

IT sprendimas dėl naujos regioninės tvarios biometano įpurškimo vietos (BIP) valdymo

 

 

Dalinė dalis Suma

387 244 522 EUR

 



3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Plano įgyvendinimą koordinuoja Finansų ministerija.

Finansų ministerija vykdo vadovaujančiosios institucijos funkcijas; jos atskiriamos nuo kitų jos funkcijų, įskaitant audito institucijos funkcijas.

Finansų ministerija, kaip vadovaujančioji institucija, yra atsakinga už plano valdymo ir kontrolės sistemos plėtojimą, ataskaitų teikimo proceso koordinavimą plano įgyvendinimo metu (pusmetinė plano rengimo ir pažangos ataskaita) ir kitas funkcijas. Centrinė finansavimo ir sutarčių agentūra (CFCA) paskirta tarpine įstaiga, kuriai pavedama atsakomybė už plano įgyvendinimą, kontrolę ir stebėseną.

Audito institucija, kuri planavimo, audito, ataskaitų teikimo ir nuomonės rengimo procese yra nepriklausoma nuo kitų Finansų ministerijos departamentų, parengia audito plano strategiją ir kartu su prašymu atlikti mokėjimus atliktų auditų santrauką. Sektorių ministerijos ir valstybės kanceliarija vykdo su plano įgyvendinimu susijusias pareigas.

Plano valdymo ir stebėsenos funkcijoms vykdyti reikalingi administraciniai ištekliai skiriami atsižvelgiant į atsakingų institucijų turimus išteklius, naudojant reikiamus papildomus žmogiškuosius išteklius. Valdžios institucijų dalyvavimas įgyvendinant planą vykdomas pagal nustatytą jų pagrindinės veiklos ir funkcijų sistemą. Sektoriaus ministerijų finansavimas planui įgyvendinti skiriamas pagal atitinkamas nacionalines finansavimo iš valstybės biudžeto procedūras.

Valstybės biudžete numatyta atskira su atkūrimo ir atsparumo didinimo planu susijusių finansinių srautų biudžeto programa, kuria užtikrinamas finansinių srautų atsekamumas ir atskiriamumas.

 

2.Komisijai užtikrinama visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka

Finansų ministerija, kaip centrinė Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir jo įgyvendinimo koordinavimo įstaiga, yra atsakinga už bendrą plano koordinavimą ir stebėseną. Su plano įgyvendinimu ir stebėsena susiję duomenys saugomi esamoje ES lėšų valdymo ir kontrolės sistemoje KPVIS. KPVIS pritaikomas prie Reglamente (ES) 2021/241 nustatytų duomenų rinkimo, pažangos ataskaitų ir mokėjimo prašymų reikalavimų, įskaitant rodiklių ir kitos informacijos, būtinos riboženklių ir siektinų reikšmių pasiekimui įrodyti ir pranešti, rinkimą. KPVIS naudoja visi plano įgyvendinime dalyvaujantys subjektai, įskaitant paramos gavėjus ir stebėsenos institucijas tarp BŽKA, šakinių ministerijų ir audito institucijos bei kitų subjektų. Sektorių ministerijos KPVIS nuolat tvarko ir atnaujina informaciją apie plano pažangą ir rezultatus, atliktus patikrinimus, kontrolę, įskaitant nustatytus trūkumus ir visus taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi.

Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, įgyvendinusi šio priedo 2.1 skirsnyje sutartas atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, Latvija pateiks Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą sumokėti finansinį įnašą. Latvija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

(1) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(2) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(3)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(4) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(5) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(6) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(7)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(8) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(9) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(10) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(11)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(12) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(13) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(14) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(15)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(16) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(17) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(18) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(19)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(20) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(21) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
(22) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
(23)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(24) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
(25)      Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba naudojant gamtines dujas, taip pat atitinkama perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede išdėstytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
(26)      Jeigu įgyvendinus remiamą priemonę pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikia paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis veiklai, kuriai taikoma ATLPS, suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, yra nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447. 
(27)      Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti netinkamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, skirtas saugoti ar naudoti, arba regeneruoti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įmonės atliekų perdirbimo pajėgumas arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 
(28)      Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu. 
Top