EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 01 27
COM(2025) 25 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO
kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10157/21 INIT; ST 10157/21 ADD 1) dėl Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
{SWD(2025) 10 final}
PRIEDAS
1 SKIRSNIS. REFORMOS IR INVESTICIJOS PAGAL EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANĄ
1.Reformų ir investicijų aprašymas
A. 1 KOMPONENTAS. KLIMATO KAITA IR APLINKOS TVARUMAS
Bendras šio Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – prisidėti prie žaliosios pertvarkos ir visų pirma padėti siekti aplinkos apsaugos tikslų, susijusių su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos. Kiekvienoje komponento dalyje daugiausia dėmesio skiriama kai kuriems žaliosios pertvarkos uždaviniams. 1.1 subkomponentu daugiausia dėmesio skiriama tvariam judumui, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį transporto sektoriuje, ypač Rygoje ir jos pakraščiuose, investuojant į netaršaus viešojo transporto (visų pirma geležinkelių) infrastruktūrą. 1.2 subkomponentu daugiausia dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumo didinimui remiant įvairias energijos renovavimo programas viešuosiuose ir privačiuose pastatuose ir remiant tvarios energijos tinklus. Galiausiai 1.3 subkomponentas padeda prisitaikyti prie klimato kaitos, užkertant kelią su klimato kaita susijusiai rizikai, pavyzdžiui, gaisrams ir potvyniams.
Komponentu remiamas konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl transporto, visų pirma dėl jo tvarumo, energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos jungčių, įgyvendinimas (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Jis taip pat padeda paankstinti brandžių viešųjų investicijų projektus ir daugiausia dėmesio skirti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, visų pirma švariai ir efektyviai energijos gamybai ir naudojimui, tvariai transporto infrastruktūrai (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3203).
Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
A.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Reforma 1.1.1.r. Rygos metropolinės transporto sistemos žalinimas
Bendrasis priemonės tikslas – padėti mažinti Latvijos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, daugiausia dėmesio skiriant transportui, kuris yra didžiausias išmetamo ŠESD kiekio šaltinis (28,5 % viso išmetamo ŠESD kiekio (išskyrus žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę) 2018 m. ir 36,7 % ŠESD kiekio, kuriam netaikoma ATLPS). Ši priemonė konkrečiai skirta Rygos metropolinei teritorijai, kurioje gyvena apie 65 % Latvijos gyventojų. Konkretus tikslas – konsoliduoti ir racionalizuoti šiuo metu susiskaidžiusią transporto sistemą, kad būtų skatinama naudotis viešuoju transportu.
Priemonę sudaro bendra Rygos metropolinės transporto sistemos pertvarka. Sukuriamas daugiarūšio viešojo transporto tinklas su bendru ir nuosekliu tvarkaraščiu, bendra kainų ir nuolaidų politika ir viena bilietų sistema.
Priemonė turi būti baigta įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Investicija 1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
Bendras šios priemonės tikslas – pagerinti Rygos metropolinės zonos transporto sistemą. Priemonė apima didelių investicijų į netaršų judumą ir infrastruktūrą programą, daugiausia dėmesio skiriant geležinkelio sprendimams (100 km geležinkelio elektrifikavimui, Rygos centrinės traukinių stoties pietinei daliai) ir netaršiam viešajam transportui (17 elektrinių autobusų įsigijimui ir septynioms elektrinėms autobusų įkrovimo stotims) ir dviračių takų statybai. Be to, turi būti įrengtas viešojo transporto mazgas (autobusas / elektrinis autobusas, tramvajus ir troleibusas), aštuonios judumo vietos, tramvajų linijos pratęsimas 2,2 km, o troleibuso linijos – 0,3 km, kad būtų lengviau naudotis daugiarūšiu transportu.
Priemonė turi būti baigta įgyvendinti iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų
Bendras šios priemonės tikslas – pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Kadangi pastatų sektoriuje suvartojama energija sudaro iki 40 % galutinės suvartojamos energijos, tikimasi, kad priemonė sumažins poveikį aplinkai ir prisidės prie klimato kaitos švelninimo. Kitas tikslas – sumažinti gyventojų sąskaitas už energiją ir padidinti energijos tiekimo saugumą. Kiti konkretūs tikslai – mažinti energijos nepriteklių ir remti užimtumą. Ši priemonė skirta daugiabučiams pastatams.
Priemonę sudaro energijos renovavimo daugiabučiuose pastatuose paramos programa. Tai finansinė priemonė (paskola), kurios kapitalo diskontas sudaro iki 49 % paskolos sumos. Pagalba teikiama tik tiems pastatams, kuriuose numatoma, kad įgyvendinus projektą bus sutaupyta bent 30 % energijos.
Priemonė įgyvendinama nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma
Bendras šios priemonės tikslas – pagerinti Latvijos įmonių energijos vartojimo efektyvumą. Investicijomis į įmonių energijos vartojimo efektyvumą siekiama skatinti racionalizuoti energijos išteklių naudojimą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, taip pat didinti įmonių našumą, konkurencingumą ir eksporto pajėgumus. Ši priemonė skirta konkrečiai įmonėms.
Pirmąjį priemonės ramstį sudaro paramos programa mišrios finansinės priemonės forma (paskola su dotacija kapitalo diskonto forma). Pagal investicijų programą finansuojamos įmonių investicijos į energijos vartojimo efektyvumo gerinimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų diegimą ir susijusią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, energijos vartojimo auditą, taip pat investicijas į tvarų transportą ir naujų efektyvaus energijos vartojimo technologijų diegimą gamyboje. Antrasis priemonės ramstis – dotacijos naujų produktų ir technologijų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, atsparumu klimato kaitai ir prisitaikymu prie klimato kaitos, plėtrai (atliekant pramoninius mokslinius tyrimus, bandomąją taikomąją veiklą, galimybių studijas).
Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą
;
ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius
; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais
ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais
, ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.
Investicija 1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą
Bendrasis šios priemonės tikslas – pagerinti Latvijos savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Didelė dalis esamų savivaldybių pastatų buvo pastatyti dar nepadidinus pastatams keliamų šiluminių reikalavimų, todėl jų energinis naudingumas yra žemas. Konkrečiau, priemonės tikslas – pagerinti vietos valdžios institucijų pastatų ir infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumą siekiant sumažinti metinį pirminės energijos suvartojimą ir išmetamą ŠESD kiekį. Tikimasi, kad šia priemone bus pasiektas papildomas tikslas – sumažintos savivaldybių pastatų priežiūros išlaidos.
Priemonę sudaro investicijos į energijos vartojimo efektyvumo renovaciją vietos valdžios institucijoms priklausančiuose pastatuose (ir mišriuose pastatuose, kuriuose savivaldybės yra didžiosios akcininkės), įskaitant pastatus, skirtus socialiniam būstui, sveikatos priežiūrai, švietimui ir socialinėms paslaugoms.
Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Investicija 1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Bendras šios priemonės tikslas – pagerinti Latvijos viešųjų pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumą. Ji taikoma centrinės valdžios pastatams, įskaitant istorinius ir teisminius pastatus. Šia priemone siekiama didinti jų energijos vartojimo efektyvumą, skatinti perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos gaminant energiją ir sumažinti išmetamą ŠESD kiekį.
Priemonę sudaro investicijos į viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Pagalba užtikrinama, kad įgyvendinant visus projektus vidutiniškai būtų sutaupoma bent 30 % energijos pagal programą.
Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
Bendrasis šios priemonės tikslas – padėti siekti neutralaus poveikio klimatui tikslų sukuriant tvarią tinklo infrastruktūrą, kurioje būtų galima lengviau diegti ekologiškas technologijas, visų pirma vėjo energiją. Investicijos į ekologišką elektros energijos tinklų pertvarką ir skaitmeninę infrastruktūrą yra būtinos, kad būtų užtikrinta tinkama elektros energijos tiekimo infrastruktūra elektromobilumui ir tvarus bei veiksmingas sistemos veikimas. Šia priemone siekiama prisidėti prie Baltijos elektros energijos sistemų sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklais ir Baltijos elektros energijos rinkos integravimo plano tikslų ir veiklos.
Priemonę sudaro tiesioginės investicijos į elektros energijos tinklo modernizavimą, IT sprendimų, kuriais siekiama padidinti perdavimo sistemos ir skirstymo sistemos lankstumą ir saugumą, kūrimas ir, be kita ko, nacionalinės elektros energijos rinkos duomenų mainų ir kaupimo platformos bei automatizuotos pažangiosios apskaitos sistemos sukūrimas. Šia priemone taip pat gerinama reguliavimo sistema ir reikiamos sąlygos, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sausumos vėjo energijos naudojimui valstybinės miškų žemėje ir sumažintas teisinis netikrumas, susijęs su investicijomis į vėjo energiją. Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Reforma 1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
Bendrasis šios priemonės tikslas – prisidėti prie kovos su klimato kaita tikslų stiprinant reagavimo į nelaimes ir gaisrinės gelbėjimo tarnybų pajėgumus. Šia priemone prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos sutrumpinant priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų reagavimo laiką (vykdant bendresnę reformą, apimančią įvairias Vidaus reikalų ministerijos tarnybas po vienu stogu). Priemone siekiama padėti švelninti klimato kaitą, nes šios paslaugos bus perkeltos į naujus efektyviai energiją vartojančius pastatus.
Priemonę sudaro aštuonių naujų efektyviai energiją vartojančių nelaimių valdymo centrų statyba.
Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d.
1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą
Bendrasis šios priemonės tikslas – prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos užkertant kelią potvyniams. Ji padeda įgyvendinti investicinius projektus, apsaugančius nuo potvynių rizikos.
Priemonę sudaro investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą, įskaitant polderių siurblinių rekonstrukciją ir atnaujinimą, apsauginių pylimų atnaujinimą ir kanalo atnaujinimą.
Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
A.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr.
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetai
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirtis
|
metai
|
|
|
1
|
1.1.1.r. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos žalinimas
|
Etapas
|
Suderintas požiūris į keleivinio transporto planavimą, užsakymą ir Rygos metropolinės zonos organizavimą
|
Koordinuotas požiūris taikomas keleivinio transporto planavimui, užsakymui ir Rygos metropolinės zonos organizavimui.
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2023
|
Užbaigti veiksmus, būtinus koordinuotam požiūriui įgyvendinti. Tai, be kita ko, apima:
– Rygos metropolinės zonos viešojo transporto planavimo koordinavimo darbo grupės sukūrimą;
– Rygos metropolinės zonos viešojo transporto planas buvo priimtas atsižvelgiant į keleivinio geležinkelių transporto plėtrą Latvijoje.
|
|
2
|
1.1.1.r. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos žalinimas
|
Etapas
|
Viešojo transporto reforma RMA
|
Pradėti eksploatuoti suvienodintą daugiarūšio viešojo transporto maršrutų tinklą Rygos metropolinėje zonoje
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2025
|
Rygos metropolinės zonos daugiarūšio viešojo transporto maršrutų tinklo, kuriam taikomas bendras suderintas tvarkaraštis, bendra kainų ir nuolaidų politika ir bendras integruotos viešojo transporto sistemos Rygos metropolinės zonos bilietas, pradžia
|
|
3
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Sukurtų elektrinių geležinkelio linijų ilgis ir eksploatuojamų geležinkelių, skirtų keleiviniam transportui, modernizavimas
|
|
Km
|
0
|
100
|
Q1
|
2026
|
Elektrifikavimas (kontaktinio tinklo pakeitimas pereinant prie 25 kV elektrifikacijos sistemos, bendro elektrifikuotų geležinkelio linijų ilgio padidinimas) ir susijusi veikla (elektrinių bėgių kelių ruožų statyba, signalizavimo sistemų pritaikymas).
|
|
4
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Etapas
|
Rygos centrinės geležinkelio stoties modernizavimo sutarčių pasirašymas
|
Pasirašytos sutartys
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2025
|
Statybos darbų ir statybos darbų Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinėje dalyje priežiūros sutarčių pasirašymas. Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinės dalies statybos darbai apima stogų klojimą, fasado, perono stoginės statybos darbus, apdailos darbus, keleivių prieigos infrastruktūros, mechaninius, elektros ir vandentiekio darbus.
|
|
4a
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Etapas
|
Atnaujinta Rygos centrinė geležinkelio stotis
|
Užbaigti statybos darbai Rygos centrinėje stotyje
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q3
|
2026
|
Užbaigti statybos darbai Rygos centrinės geležinkelio stoties pietinėje dalyje: stogo, fasado, platformos stoginės, apdailos darbai, keleivių prieigos gerinimo, mechaniniai, elektros ir vandentiekio darbai.
|
|
5
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Investicijos į nulinės taršos transportą (elektriniai autobusai ir įkrovimo stotelės)
|
|
Numeris
|
0
|
24
|
Q3
|
2026
|
Užbaigiamos šios netaršios transporto investicijos:
– 17 elektrinių autobusų pristatymas
– 7 autobusų įkrovimo stotelių statyba
|
|
5a
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Etapas
|
Užbaigti viešojo transporto infrastruktūros projektai
|
Užbaigti projektai
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q3
|
2026
|
Užbaigiama ši transporto infrastruktūra:
--Vienas viešojo transporto mazgas (autobusas/elektrinis autobusas, tramvajus ir troleibusas)
--Aštuoni judumo punktai
--Tramvajaus linijos pratęsimas 2,2 km
--Troleibuso linijos pratęsimas 0,3 km
|
|
6
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Naujai pastatytos arba renovuotos dviračių infrastruktūros Rygos ir Pierigos miestuose ilgis (Rygos metropolinės zonos dalis)
|
|
Km
|
0
|
52
|
Q3
|
2026
|
Naujai pastatytos arba renovuotos dviračių infrastruktūros eksploatavimo pradžia.
|
|
7
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų
|
Etapas
|
Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti, įsigaliojimas
|
Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti, įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2022
|
Įsigalioja paramos programa, skirta energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti, taikant tinkamumo kriterijus, kad būtų atsižvelgta į RŽF reglamento VI priedo intervencinių priemonių srities „025 bis – esamų būstų energijos vartojimo efektyvumo renovacija, parodomieji projektai ir paramos priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus“ reikalavimus.
|
|
8
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų
|
Tikslinė bendrovė
|
Patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 40 097 400 EUR
|
|
EUR
|
0
|
40 097 400
|
Q3
|
2024
|
Altum patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 40 097 400 EUR.
Patvirtinimą teikia plėtros finansų įstaiga „Altum“.
|
|
9
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų
|
Tikslinė bendrovė
|
Pirminės energijos suvartojimo daugiabučiuose pastatuose, kuriuose gerinamas energijos vartojimo efektyvumas, mažinimas
|
|
Mwh per
metus
|
0
|
14 423
|
Q3
|
2026
|
Sumažinti pirminės energijos suvartojimą daugiabučiuose pastatuose, kuriuose pagal priemonę atliekama geresnė energijos vartojimo efektyvumo renovacija.
|
|
10
|
1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma
|
Etapas
|
Verslaus energijos vartojimo rėmimo programos įsigaliojimas
|
Reglamento įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2022
|
Įsigalioja Ministrų kabineto patvirtintas reglamentas, kuriuo remiamas įmonių energijos vartojimo efektyvumo didinimo programų įgyvendinimas.
Paramos programos įgyvendinamos taikant mišrią finansinę priemonę, kuri yra grąžintina paskola ir kapitalo nuolaida.
RRF reglamento VI priedo tinkamumo kriterijais, atitinkančiais reikalavimus, nustatytus RRF reglamento VI priedo intervencinių priemonių lauke „024. Energijos vartojimo efektyvumo ir parodomieji projektai MVĮ arba didelėse įmonėse ir paramos priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus [3]“, pagalbos sąlygose energijos vartojimo efektyvumo projektams pastatuose ir įrangai nustatomas minimalus pirminės energijos sutaupymas 30 proc., o RRF priemonės projektų portfelyje – ne mažiau kaip 30 proc. vidutinės sutaupytos pirminės energijos sumos (ne mažiau kaip 25 proc. energijos vartojimo efektyvumo įrangos atveju).
Siekiant užtikrinti, kad rezultatai būtų pasiekti, į sąlygas įtraukiama minimali sutaupytos energijos riba vienam investuoto viešojo finansavimo eurui kaip projekto tinkamumo kriterijus.
Į sąlygas įtraukiami tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama atitiktis DNSH principams pagal DNSH gaires (2021/C58/01) ir atitinkamus ES ir nacionalinės teisės aktus.
Parama teikiama skelbiant konkursus projektams, kuriais siekiama sutaupyti daugiausia energijos vienam investuotam eurui.
|
|
11
|
1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma
|
Tikslinė bendrovė
|
Planuojamas išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas
|
|
CO2 ekvivalentas t per metus
|
0
|
11 498
|
Q3
|
2026
|
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, išreikštas CO2 ekvivalentu vienai tonai, grindžiamas tikėtinu išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimu dėl priemonės.
|
|
12
|
1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma
|
Tikslinė bendrovė
|
Patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 108 000 000 EUR
|
|
EUR
|
0
|
108 000 000
|
Q4
|
2024
|
Patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 108 000 000 EUR
|
|
13
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą
|
Etapas
|
Įsigaliojo paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui savivaldybių infrastruktūrose gerinti, teisinės sistemos, pagal kurią remiami projektai, kuriais planuojama bent 30 % sumažinti pirminės energijos arba CO2 kiekį, įsigaliojimas.
|
Kabineto nutarimų įsigaliojimas
|
|
|
|
Q4
|
2022
|
Ministrų kabineto nutarimo, kuriuo nustatomos vietos valdžios institucijų pastatų ir infrastruktūros gerinimo, perėjimo prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo įgyvendinimo sąlygos ir tinkamumo kriterijai, kad būtų atsižvelgta į RŽF reglamento VI priedo „026 bis – Energijos atgavimo arba energijos vartojimo efektyvumo priemonės viešajai infrastruktūrai, parodomiesiems projektams ir paramos priemonėms, atitinkančioms energijos vartojimo efektyvumo kriterijus“, taikomų intervencinių priemonių reikalavimai, įsigaliojimas
|
|
14
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą
|
Tikslinė bendrovė
|
Sutarčių dėl vietos valdžios institucijų pastatų ir infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų, kurių vertė – ne mažiau kaip 27 838 800 EUR, sudarymas
|
|
EUR
|
0
|
27 838 800
|
Q4
|
2024
|
Pranešimas apie sutarčių, kurių vertė ne mažesnė kaip 27 838 800 EUR, sudarymą.
|
|
15
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą
|
Tikslinė bendrovė
|
Pirminės energijos suvartojimo mažinimas savivaldybių pastatuose ir infrastruktūroje
|
|
kWh per metus
|
0
|
4 544 563
|
Q4
|
2025
|
Pirminės energijos suvartojimo mažinimas savivaldybių pastatuose ir infrastruktūroje dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių savivaldybių pastatuose ir infrastruktūroje, remiamos pagal priemonę. Energijos sertifikatai gali būti naudojami siekiant įrodyti, kad suvartojama mažiau pirminės energijos. Priemonėmis siekiama pirminės energijos suvartojimą sumažinti bent 30 %.
|
|
16
|
1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Etapas
|
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose paramos programos įsigaliojimas
|
Ministrų kabineto patvirtintos energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose paramos programos įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2022
|
Įsigalioja paramos programa, skirta energijos vartojimo efektyvumui nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose gerinti, nustatant tinkamumo kriterijus, kad būtų atsižvelgta į taikomus 026a intervencinių priemonių srities „Energijos atkūrimas arba energijos vartojimo efektyvumo priemonės, skirtos viešajai infrastruktūrai“, parodomuosius projektus ir paramos priemones, atitinkančias RRF reglamento VI priede nustatytus energijos vartojimo efektyvumo kriterijus, reikalavimus.
|
|
17
|
1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Pranešimas apie ne mažesnės kaip 16 769 200 EUR vertės sutarties skyrimą
|
|
EUR
|
0
|
16 769 200
|
Q3
|
2024
|
Pranešimas paramos gavėjams apie sutarties, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 16 769 200 EUR, skyrimą.
|
|
18
|
1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose mažinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą
|
|
MWh per metus
|
0
|
3 875
|
Q3
|
2026
|
Sumažinti pirminės energijos suvartojimą viešuosiuose pastatuose, didinant energijos vartojimo efektyvumą dėl pagal priemonę remiamų investicijų. Energijos sertifikatai gali būti naudojami siekiant įrodyti, kad suvartojama mažiau pirminės energijos.
|
|
19
|
1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Pranešimas apie patvirtintų projektų, kurių vertė – 80 000 000 EUR, sutarčių skyrimą.
|
|
EUR
|
0
|
80 000 000
|
Q1
|
2023
|
Pranešimas paramos gavėjams apie patvirtintų projektų, kurių vertė – 80 000 000 EUR, sutarčių skyrimą.
|
|
20
|
1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Elektromobilių įkrovimo ir (arba) mikrogeneravimo įrenginių prijungimo taškai
|
|
Numeris
|
0
|
2 060
|
Q3
|
2026
|
Elektrinių transporto priemonių įkrovimo ir (arba) veikimo mikrogeneravimo įrenginių darbinių prijungimo taškų bendras skaičius
|
|
21
|
1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, kuria siekiama užtikrinti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos perdavimą tinklams (įskaitant miškų ir kitos valstybinės žemės naudojimą vėjo energijai gaminti) ir skatinti vėjo energijos infrastruktūros plėtrą, įsigaliojimas.
|
Įsigalioję: a) teisės aktai ir (arba) reglamentas, kuriuo valstybiniams miškams suteikiama galimybė naudoti vėjo energiją, nustatant tinkamas plėtrai skirtas teritorijas ir sudarant sąlygas privatiems investuotojams teikti pasiūlymus.
b) Teisės aktai ir (arba) reglamentas, kuriuo mažinamas teisinis netikrumas, susijęs su investicijomis į vėjo energiją, nurodant atvejus, kai investicijos gali būti atmestos atlikus poveikio vertinimą, ir tokiais atvejais įdiegiant paspartintą pertvarkymo mechanizmą;
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2024
|
Įsigalioję:
a) teisės aktai ir (arba) reglamentas, kuriuo valstybiniams miškams suteikiama galimybė naudoti vėjo energiją, nustatant tinkamas plėtrai skirtas teritorijas ir sudarant sąlygas privatiems investuotojams teikti pasiūlymus;
b) teisės aktai ir (arba) reglamentas, kuriuo mažinamas teisinis netikrumas, susijęs su investicijomis į vėjo energiją, nurodant atvejus, kai investicijos gali būti atmestos atlikus poveikio vertinimą, ir tokiais atvejais įdiegiant paspartintą pertvarkymo mechanizmą.
Priemone užtikrinamas DNSH principo laikymasis pagal DNSH gaires (2021/C58/01), visų pirma, kiek tai susiję su priemonės poveikiu miškams dėl žemės paskirties keitimo, ir su ES aplinkos teise.
|
|
22
|
1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
|
Etapas
|
Nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo ataskaitos paskelbimas
|
Ministrų kabineto patvirtintos informacinės ataskaitos dėl nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo paskelbimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2022
|
Sutarusi su nelaimių valdymo sistemoje dalyvaujančiomis institucijomis, Vidaus reikalų ministerija ministrų kabinetui paskelbia informacinį pranešimą apie nelaimės centrų statybvietes, statybvietes ir išlaidas kiekvienoje statybvietėje, taip pat preliminarų nelaimių valdymo planų, kurie turi būti įdiegti kiekvienoje vietoje, įgyvendinimo tvarkaraštį ir statybos sutarčių sudarymą, įskaitant ataskaitą. Į ataskaitą taip pat įtraukiama bendra reformų pažangos ataskaita ir įgyvendinimo planas dėl šių reformos komponentų: i) techninių gebėjimų stiprinimas (visų pirma specializuotų reagavimo ir gelbėjimo priemonių tobulinimas), ii) susijusių nelaimių valdymo IRT sprendimų įgyvendinimo tvarkaraštis ir iii) mokymo ir prevencinių priemonių įgyvendinimo pažanga.
|
|
23
|
1.3.1.1.i. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
|
Tikslinė bendrovė
|
Beveik 0 – energijos vartojimo nelaimių valdymo ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas centrų statyba
|
|
Numeris
|
0
|
8
|
Q1
|
2026
|
Naujai pastatytų centrų, pradėtų eksploatuoti, skaičius. Investicijos naudojamos beveik nulinės energijos nevartojančių nelaimių valdymo centrams statyti.
|
|
24
|
1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
|
Tikslinė bendrovė
|
Bendras gamtos gaisrų plotas per 5 metų laikotarpį (2020–2024 m.)
|
|
Plotas (hektarais)
|
3923,1
|
2 635,3
|
Q1
|
2025
|
Bendras gamtos gaisrų paveiktas plotas, apskaičiuotas kaip pastarųjų ketverių metų iš eilės vidurkis. Gamtos gaisrai apibrėžiami kaip durpių, sausos žolės, krūmų, medžių, pasėlių ražienos, šieno, nendrių, miško žemės ir atskirų medžių gaisrai – Valstybinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos statistika.
|
|
25
|
1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą
|
Etapas
|
Skirtos statybos sutartys pusei bendro rekonstravimo ir atnaujinimo darbų
|
Skirtos statybos sutartys pusei bendro rekonstravimo ir atnaujinimo darbų
|
%
|
0
|
50
|
Q4
|
2024
|
Iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytos statybos sutartys dėl ne mažiau kaip 50 % visų renovacijų
|
|
26
|
1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą
|
Tikslinė bendrovė
|
Užbaigtų investicinių projektų skaičius
|
|
Numeris
|
0
|
21
|
Q3
|
2026
|
Užbaigiami šie projektai, apsaugantys nuo potvynių rizikos:
·aštuonios siurblinės, įskaitant i) Reinio siurblinę, ii) Kulciemo siurblinę ir iii) Vezi siurblinę;
·dvylika apsauginių pylimų, įskaitant i) Bernati polderį, ii) Barta polderį, iii) Rezekne kairį pylimą, iv) Osa polderį;
·vienas kanalas.
Siekiant užtikrinti DNSH principų laikymąsi pagal DNSH gaires (2021/C58/01), priemone turi būti siekiama:
I)kai tinkama, įtraukti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus tinkamus vertinimus, kad būtų įvertintas siūlomų priemonių poveikis saugomoms rūšims ir buveinėms (kaip apibrėžta Paukščių direktyvoje (Direktyvoje 2009/147/EB) ir Buveinių direktyvose (Tarybos direktyvoje 92/43/EEB). Šie tinkami vertinimai turėtų būti atliekami visų projektų, vykdomų biologinės įvairovės pažeidžiamose teritorijose arba netoli jų, atžvilgiu;
II)užtikrinti, kad teritorijose, kurių atžvilgiu atliekamas tinkamas vertinimas, būtų nustatyti konkrečiai teritorijai būdingi apsaugos tikslai ir kad pagal Buveinių direktyvą būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės;
III)užtikrinti visišką atitiktį Vandens pagrindų direktyvai (Direktyva 2000/60/EB) ir nesumažinti vandens telkinių būklės, laikantis šios direktyvos 4.7 straipsnio.
|
B. 2 KOMPONENTAS. SKAITMENINĖ TRANSFORMACIJA
Pagal šį komponentą sprendžiamos pagrindinės skaitmeninės problemos – pagrindinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių trūkumas ir menka įmonių skaitmeninė integracija. Be to, šis komponentas apima visus skaitmeninės transformacijos aspektus – viešąjį ir privatųjį sektorius, įgūdžius ir junglumą. Daugiausia investuojama į infrastruktūrą ir paslaugas.
Komponento tikslai – prisidėti prie visuomenės ir ekonomikos skaitmeninės transformacijos, įskaitant atsigavimą po COVID-19 krizės, plėtojant būtiną infrastruktūrą, pajėgumus ir įgūdžius; gerinti viešojo administravimo veiksmingumą, skaitmeninius procesus ir duomenų valdymą; teikti paramą įmonių skaitmeninei transformacijai ir gerinti junglumą.
Komponentas skirtas šaliai skirtoms rekomendacijoms dėl įgūdžių ir suaugusiųjų mokymosi (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2 ir 2020 m. rekomendacija Nr. 2). Visų pirma jis padeda gerinti švietimo ir mokymo kokybę ir veiksmingumą, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams. Įtrauktos darbuotojų ir bedarbių perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonės, nors ir neskirtos žemos kvalifikacijos darbuotojams (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Investicijos į skaitmeninę pertvarką skirtos su investicijomis susijusioms šaliai skirtoms rekomendacijoms (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2020 m. rekomendacija Nr. 3) – numatoma investuoti į viešojo sektoriaus IT sistemas, bazinius ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, įmonių skaitmeninę adaptaciją ir junglumą.
Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
B.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Reforma 2.1.1.r. Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija
Priemonės tikslas – modernizuoti viešąjį administravimą ir jo paslaugas vykdant skaitmeninę transformaciją, daugiausia dėmesio skiriant svarbioms viešojo administravimo funkcijoms, procesams ir paslaugoms, kurios dar nėra transformuotos skaitmeniniu būdu, yra naujai plėtojamos ar iš esmės stiprinamos.
Reforma siekiama sukurti bendrą IRT koncepcinę viešojo administravimo paslaugų architektūrą ir jų valdymo paramą, nustatyti kokybinius ir kiekybinius paslaugų rodiklius. Reformos įgyvendinimą koordinuoja ir valdo nacionalinė IRT valdymo organizacija, o konkrečias reformos įgyvendinimo užduotis įgyvendina už kiekvieną užduotį atsakinga institucija.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.
Investicija 2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką
Priemonės tikslas – pakeisti viešojo administravimo paslaugas ir jų teikimo procesus, kad būtų veiksmingai įgyvendinta skaitmeninė ekonomikos transformacija.
Tai daroma naudojant naujoviškas technologijas ir metodus, įskaitant dirbtinį intelektą ir mašinų mokymosi sprendimus, taip pat įdiegiant duomenimis grindžiamą prognozavimo ir sprendimų priėmimo požiūrį į paslaugų ir procesų valdymą ir užtikrinant visišką vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimą.
Priemonę sudaro investicijos į 11 atskirų sistemų ar sprendimų bent šiose 4 srityse: 1) vidaus reikalų sektorius, įskaitant civilinę saugą, priešgaisrinę priežiūrą ir visuomenės saugą; 2) kultūros sektorius, įskaitant archyvų, bibliotekų, muziejų, kultūros paminklų ir žiniasklaidos turinio paveldo kaupimą; 3) uosto logistikos paslaugų valdymas; 4) parama IRT valdymo procesams.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Reforma 2.1.2.r. Nacionalinių IRT išteklių naudojimo veiksmingumo ir sąveikumo didinimas
Reformos tikslai – pakeisti IRT teikimo metodą viešojo administravimo srityje centralizuotai teikiant vienodas dalijimosi IRT paslaugas kompetencijos centruose, remiančiuose kelias institucijas.
Reformą sudaro centrinių viešojo administravimo sistemų ir platformų plėtojimas ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimas, sudarant sąlygas automatizuoti ir veiksmingai vykdyti tiekimo procesus, užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie viešojo administravimo paslaugų ir konsoliduoti viešojo administravimo kompiuterijos ir duomenų saugojimo infrastruktūros paslaugas.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.
Investicija 2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sistemos ir bendros paslaugos
Investicijos tikslas – užtikrinti, kad administracija veiktų kaip viena organizacija, įskaitant standartizuotų pagalbinių funkcijų, pvz., apskaitos, personalo administravimo, išteklių apskaitos ir valdymo, įdiegimą.
Investiciją sudaro keturios viešųjų paslaugų teikimo platformos, penkios sektorinės ir pagalbinės funkcijos platformos ir šešios bendros savivaldybių platformos ir sistemos.
Investicija turi būti įgyvendinama nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 2.1.2.2.i. Latvijos nacionalinė federalinė debesija
Investicijos tikslai – sukurti pasidalijamąją skaičiavimo ir duomenų valdymo infrastruktūrą ir jos paslaugas viešajam administravimui ir plėtoti IRT infrastruktūros kompetencijos centrus, skirtus duomenų saugojimui ir informavimui.
Investiciją sudaro viešojo sektoriaus duomenų saugojimo ir skaičiavimo pajėgumų plėtojimas pagal keturis projektus, kuriuos vykdo Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras, Latvijos nacionalinė biblioteka, Vidaus reikalų ministerijos informacijos centras ir Žemės ūkio ministerija. Dėl investicijos bent dešimt viešojo administravimo platformų ir informacinių sistemų turi būti valdomos naudojantis bendromis debesijos kompiuterijos paslaugomis.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Reforma 2.1.3.r. Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra
Reformos tikslas – užtikrinti galimybę naudotis viešaisiais ir privačiaisiais duomenimis bei paslaugomis ir jais dalytis, suteikiant pagrindą duomenų ir platformų ekonomikos plėtojimui ir sąveikumui su Europos duomenų erdvėmis ir užtikrinant dalijimąsi duomenimis ES viduje.
Reforma siekiama plėtoti viešojo sektoriaus pajėgumus valdyti turimus duomenų rinkinius, jais dalytis ir juos skelbti pakartotiniam naudojimui.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Investicija 2.1.3.1.i. Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė
Investicijos tikslai – skatinti dalijimąsi duomenimis viešajame sektoriuje, viešajame ir privačiajame sektoriuose, vienkartinio principo įvedimą ir dalijimąsi duomenimis nacionalinėje ir Europos erdvėje.
Investiciją sudaro didelio prieinamumo duomenų įkėlimo ir atkūrimo sprendimų ir duomenų objektų iš bent dešimties skirtingų viešojo administravimo sektorių ir sričių, įskaitant šiuos aštuonis sektorius ir sritis, kūrimas: verslas, mokslas, aplinka, finansai, viešieji pirkimai, sveikatos priežiūra, veterinarija ir žemės ūkis (geoerdviniai duomenys).
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Reforma 2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas
Reformos tikslai – įsteigti Europos skaitmeninių inovacijų centrą (EDIH), užtikrinti jo regioninę veiklą per regioninius informacijos centrus ir sukurti bendrą koordinuojamą paramos ekosistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeninei komercinės veiklos transformacijai.
Reformą sudaro Europos skaitmeninių inovacijų centrų – bendros platformos ir (arba) ekosistemos, padedančios skaitmeninei transformacijai kaip vieno langelio principu veikiančiam centrui, sukūrimas ir skaitmeninės brandos testavimo sistemos sukūrimas; užtikrinti, kad regioniniai kontaktiniai centrai atliktų šias naujas paramos skaitmeninei transformacijai funkcijas: skaitmeninės brandos testai regionuose; galimybė atlikti testavimą ir pilotavimą; kuravimas ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas. Europos skaitmeninių inovacijų centrai savo veiklai vykdyti gali gauti finansavimą iš kitų ES fondų, įskaitant Skaitmeninės Europos programą.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
Investicija 2.2.1.1.i. Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių kontaktinių centrų steigimo rėmimas
Investicijos tikslas – skatinti skaitmeninę verslo transformaciją pasiūlant specialiai pritaikytas paramos priemones, pagrįstas nustatytais įmonių skaitmeninimo poreikiais.
Investiciją sudaro parama Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) veiklai. Europos skaitmeninių inovacijų centrų veikla struktūrizuojama į darbo paketus, kuriais siekiama subjektams pateikti skaitmeninės transformacijos veiksmų gaires; teikti mokymą subjekto atstovams ir nustatyti investicijų ir infrastruktūros poreikius. EGADP parama netaikoma darbo paketams, kuriems Europos skaitmeninių inovacijų centrai gauna paramą pagal Skaitmeninės Europos programą.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą
; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius
; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais
ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais
, ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.
Investicija 2.2.1.2.i. Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui
Investicijų tikslai – skatinti didesnį našumą tikslingomis investicijomis į išteklius ir sukurti didesnę pridėtinę vertę verslo procesuose.
Investicijas sudaro įmonių procesų ir funkcijų skaitmeninimo dotacijų schema. Parama gali būti teikiama IT sprendimams – programinei ir aparatinei įrangai – įsigyti, jutikliams įsigyti, IT įrangai įsigyti, IT infrastruktūrai įsigyti, skaitmeninės integracijos procesams įgyvendinti.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
Investicija 2.2.1.3.i. Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą
Investicijų tikslas – skatinti kurti naujus aukštųjų technologijų skaitmeninius produktus ir paslaugas.
Investiciją sudaro dotacijų schema, skirta šiuolaikinių automatizavimo, robotizavimo ir darbo jėgos kontrolės priemonių skaitmenizavimui gamybos ir paslaugų kūrimo procesuose, taip pat parama individualiems poreikiams pritaikytų e. prekybos sprendimų diegimui. Remiama veikla, susijusi su naujais skaitmeniniais produktais ir paslaugomis, apima galimybių studijas; pramoniniai tyrimai ir bandomoji taikomoji veikla, įskaitant prototipų kūrimą.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą
; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius
; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais
ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais
, ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.
Investicija 2.2.1.4.i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti
Investicijos tikslai – didinti našumą ir gamybos proceso efektyvumą, remiant investicijas į skaitmeninės transformacijos priemones.
Investiciją sudaro paramos schema (paskola arba lygiagreti paskola su galimybe taikyti kapitalo nuolaidą), skirta gamybos ar paslaugų plėtojimo procesui pakeisti, ekonominės veiklos vykdytojų procesams skaitmeninti arba sprendimams „Pramonė 4.0“ diegti (pavyzdžiui, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis, blokų grandinė, didieji duomenys, debesijos kompiuterijos našioji kompiuterija).
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą
; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius
; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais
ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais
, ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.
Investicija 2.2.1.5.i. Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas
Investicijos tikslai – palengvinti žiniasklaidos sektoriaus skaitmeninę transformaciją ir sudaryti palankesnes sąlygas žiniasklaidos įmonėms prisitaikyti prie šiuolaikinių žiniasklaidos vartojimo tendencijų skaitmeninėje aplinkoje.
Investicijas sudaro paramos schema, skirta investicijoms į technologinių sprendimų kūrimą ir skaitmeninių įgūdžių bei verslo modelių gerinimą žiniasklaidos sektoriuje.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
Reforma 2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
Reformos tikslai – iki 2025 m. gruodžio 31 d. padidinti suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi veikloje lygį iki 8 proc. (25–64 m. amžiaus asmenų), sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti kitus 2021–2027 m. švietimo plėtros gairėse nustatytus tikslus, stiprinti tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi paramos sistemos teisinę sistemą ir sukurti daugiau galimybių ir teisių darbuotojams, be kita ko, per įmones (ypač MVĮ) dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje.
Reformą sudaro politikos plėtojimo orientyrai, nustatyti įsigaliojusiose 2021–2027 m. švietimo vystymosi gairėse; paramą darbuotojų mokymui didinimas; individualiųjų mokymosi sąskaitų sukūrimas ir bandymas ir bandomieji trys įgūdžių fondai.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
Investicija 2.3.1.1.i. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių įgijimo užtikrinimas
Investicijomis siekiama gerokai padidinti aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius turinčių specialistų (DESI 3-5 lygiai), galinčių per ateinančius šešerius metus įvairiuose sektoriuose taikyti aukštųjų technologijų žinių ir daug technologijų reikalaujančius naujus produktus ir paslaugas, skaičių.
Investicijas sudaro maždaug 20 aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymo modulių kvantinių technologijų, našiosios kompiuterijos ir kalbos technologijų srityse, įtrauktinų į formaliojo švietimo ir suaugusiųjų švietimo programas.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas
Investicijos tikslas – didinti įmonių skaitmeninių įgūdžių lygį.
Investiciją sudaro pagrindinių, vidutinio ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymas, kurį vykdo Europos skaitmeninių inovacijų centrai, bendradarbiaudami su sektorių asociacijomis, švietimo įstaigomis ir įtraukiant esamus regioninius verslo centrus.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą
; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius
; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais
ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais
, ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.
Investicija 2.3.1.3.i. IRT specialistams skirto savarankiško mokymo metodo kūrimas
Investicijų tikslas – parengti naują IRT specialistų rengimo metodą, sukuriant mokymosi aplinką savarankiškai valdomai IRT mokymo mokyklai, kad būtų padidinta IRT specialistų, įskaitant moteris, dalis darbuotojų struktūroje.
Investicijas sudaro mokymosi aplinkos, skirtos savarankiškam IRT mokymui, kūrimas ir mokymo paslaugų teikimas ne mažiau kaip 1 000 savarankiškai valdomų IRT specialistų.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 2.3.1.4.i. Individualios mokymosi sąskaitos metodo kūrimas
Investicijų tikslai – sukurti ir patvirtinti individualių mokymosi sąskaitų koncepciją, kad būtų skatinamas suaugusiųjų dalyvavimas švietimo sistemoje, visų pirma gerinant skaitmeninius įgūdžius.
Investicijas sudaro parama 3 500 suaugusiųjų, kad jie per individualias mokymosi sąskaitas įgytų skaitmeninių įgūdžių. Tai įgyvendinama suteikiant galimybę naudotis geriausiomis skaitmeninio mokymosi priemonėmis; naudoti specializuotus aukštos kokybės mašininio vertimo ir kitų dirbtinio intelekto technologijų sprendimus, įtraukiant švietimo ekspertus į vietinio turinio patvirtinimą ir pritaikymą.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Reforma 2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
Reformos tikslas – pasiekti bent pagrindinių skaitmeninių įgūdžių lygį 54 proc. 16–74 m. gyventojų.
Reformą sudaro bendros pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo sistemos kūrimas, mokymo poreikių nustatymas ir planavimas bei vertinimas.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d., kiek tai susiję su aukštojo mokslo standartų keitimo sistemos sukūrimu, 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2026 m. rugpjūčio 31 d., kiek tai susiję su skaitmeninių įgūdžių tobulinimo tikslais.
Investicija 2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai
Investicijos tikslai – teikti paramos priemones visų visuomenės grupių piliečiams, ypač jaunimui, skaitmeniniams įgūdžiams įgyti; sisteminio požiūrio į skaitmeninių įgūdžių ugdymą įdiegimas savivaldybėse; jaunimo skaitmeninio ir technologinio raštingumo ugdymas ne formaliojo švietimo srityje.
Investicijas sudaro skaitmeninių savitarnos įgūdžių ugdymas (e. mokymosi kursai); savarankiško mokymo ir kitų skaitmeninių mokymo priemonių teikimas vietos lygmeniu; technologinių inovacijų veikla pagal Bendrąsias technologijų kūrybiškumo gaires jaunimo technologijų ir inovacinių pajėgumų plėtrai; savivaldybių jaunimui skirtos programos. Investicijomis siekiama suteikti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius bent 50 000 žmonių ir užbaigti jaunimui skirtas skaitmeninių įgūdžių programas visose 42 savivaldybėse.
Investicijos į e. mokymosi kursų plėtojimą įgyvendinamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.; mokymai, technologinių inovacijų veikla ir savivaldybių programos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
Investicijų tikslai – gerinti viešojo administravimo darbuotojų įgūdžius skaitmeninės transformacijos ir technologijų naudojimo srityje, kad būtų plėtojama skaitmeniniam amžiui pritaikyta politika.
Investiciją sudaro nacionalinių valdžios institucijų ir vietos valdžios institucijų darbuotojų skaitmeninės kompetencijos ir gebėjimų didinimas.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų besimokančių asmenų ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas
Investicijų tikslai – suteikti galimybę socialiai pažeidžiamų grupių moksleiviams susipažinti su mokymosi turiniu ir dalyvauti nuotolinio mokymosi procese. Iki 2021 m. pabaigos bus patvirtinta nuotolinio mokymosi švietimo įstaigose organizavimo ir įgyvendinimo sistema.
Investiciją sudaro informacinių ir ryšių technologijų įrangos, skirtos bendrajam ugdymui, pirkimas, siekiant padėti moksleiviams iš socialiai pažeidžiamų grupių. Investicija turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Reforma 2.4.1.r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra
Reformos tikslai – skatinti susietąjį automatizuotą vairavimą ir remti tvarų judumą, be kita ko, didinant kelių eismo saugumą diegiant inovacijas.
Reformą sudaro techninių reikalavimų dėl susietojo ir automatizuoto vairavimo priėmimas ir bendro paskutiniojo kilometro plėtros modelio priėmimas.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Investicija 2.4.1.1.i. [Išbraukta]
Investicija 2.4.1.2.i. Plačiajuosčio ryšio arba labai didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra
Investicijų tikslai – suteikti regioninės plėtros galimybių ir skatinti naujų skaitmeninių paslaugų paklausą.
Investuojant 6 200 namų ūkių, įmonių ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinančių subjektų suteikiama prieiga prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr.
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetai
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirtis
|
metai
|
|
|
27
|
2.1.1.r.
Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija
|
Etapas
|
Bendro IRT plėtros viešojo administravimo srityje valdymo sistemos sukūrimas
|
Teisinės sistemos įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2022
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomos bendros IRT plėtros veiklos stebėsenos procedūros.
Kad naujosios taisyklės būtų taikomos visai IRT plėtojimo veiklai, kuriai taikomos Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės (įskaitant savivaldybes), Valstybės informacinių sistemų įstatymo taikymo sritis išplečiama. Jei įstatymo pakeitimų priėmimas atidedamas, buvo priimta laikinoji tvarka, papildanti konkrečią norminę sistemą, taikomą konkretiems atitinkamų IRT projektų veiklos reglamentams.
|
|
28
|
2.1.1.r.
Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija
|
Etapas
|
Teisinės sistemos, skirtos gauti paramą viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje, sukūrimas
|
Teisinės sistemos įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2022
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto potvarkis dėl paramos teikimo viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje
|
|
29
|
2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką
|
Tikslinė bendrovė
|
Parengtos ir suderintos IRT sprendimų kūrimo veiklos aprašymas
|
|
Numeris
|
0
|
11
|
Q3
|
2023
|
IRT sprendimų (sistemų) koncepcijos modeliai rengiami pagal priimtą IRT valdymo teisinę sistemą. Aprašymuose apibrėžiama IRT plėtojimo veikla, kuria siekiama plėtoti arba modernizuoti IRT sprendimus bent šiose 4 srityse: 1) vidaus reikalų sektorius, įskaitant civilinę saugą, priešgaisrinę priežiūrą ir visuomenės saugą; 2) kultūros sektorius, įskaitant archyvų, bibliotekų, muziejų, kultūros paminklų ir žiniasklaidos turinio paveldo kaupimą; 3) uosto logistikos paslaugų valdymas; 4) parama IRT valdymo procesams.
|
|
30
|
2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką
|
Tikslinė bendrovė
|
IRT sprendimų teikimas modernizuotoms viešojo administravimo funkcijoms (įskaitant sistemas)
|
|
Numeris
|
0
|
11
|
Q3
|
2026
|
Viešojo administravimo funkcija modernizuojama toliau nurodytais IRT sprendimais ir sistemomis, visapusiškai veikiančiomis bent šiose 4 srityse: 1) vidaus reikalų sektorius, įskaitant civilinę saugą, priešgaisrinę priežiūrą ir visuomenės saugą; 2) kultūros sektorius, įskaitant archyvų, bibliotekų, muziejų, kultūros paminklų ir žiniasklaidos turinio paveldo kaupimą; 3) uosto logistikos paslaugų valdymas; 4) parama IRT valdymo procesams.
|
|
31
|
2.1.2.r.
Nacionalinių IRT išteklių naudojimo veiksmingumo ir sąveikumo didinimas
|
Etapas
|
Teisinės sistemos, skirtos paramai gauti centrinių viešojo administravimo sistemų ir platformų plėtros ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimo srityje, sukūrimas
|
Teisinės sistemos įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2022
|
Teisinės sistemos, pagal kurią teikiama parama centrinių IT sistemų ir viešojo administravimo platformų kūrimo srityje ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimas, įsigaliojimas
|
|
32
|
2.1.2.1.i.
Centralizuotos platformos, sistemos ir bendros paslaugos
|
Tikslinė bendrovė
|
Suderintų centralizuotų funkcijų ar paslaugų kūrimo, transformavimo ar diegimo planų tvirtinimas
|
|
Numeris
|
0
|
15
|
Q1
|
2023
|
Prieš investuodama į centralizuotų funkcijų arba bendrų paslaugų plėtojimą, atsakinga įstaiga parengia ir gauna centralizuotos IRT funkcijos arba bendrų paslaugų plėtros plano patvirtinimą (be kita ko, kiek tai susiję su paslaugų finansavimu).
|
|
33
|
2.1.2.1.i.
Centralizuotos platformos, sistemos ir bendros paslaugos
|
Tikslinė bendrovė
|
Suderintų centralizuotų IRT sprendimų plėtojimo veiklos aprašymų patvirtinimas
|
|
Numeris
|
0
|
15
|
Q3
|
2023
|
Siekiant apibrėžti centralizuotų platformų ir sistemų IRT plėtros veiklą, patvirtinami suderinti aprašymai. IRT sprendimų (sistemų) koncepcijos modeliai rengiami pagal priimtą IRT valdymo teisinę sistemą.
|
|
34
|
2.1.2.1.i.
Centralizuotos platformos, sistemos ir bendros paslaugos
|
Tikslinė bendrovė
|
Sukurtų ir veikiančių centralizuotų IRT platformų ir sistemų skaičius
|
|
Numeris
|
0
|
15
|
Q3
|
2026
|
Veikia šios centralizuotos IRT platformos arba sistemos:
1) viešųjų paslaugų teikimo platformos – 4;
2) departamentų ir pagalbinių funkcijų platformos – 5;
3) savivaldybių bendros platformos ir sistemos – 6.
|
|
35
|
2.1.2.2.i.
Latvijos nacionalinė federalinė debesija
|
Tikslinė bendrovė
|
Platformų arba sistemų, kurias bendrų paslaugų teikėjai valdo naudodamiesi bendromis debesijos paslaugomis, skaičius
|
|
Numeris
|
0
|
4
|
Q4
|
2024
|
Tikslas laikomas įvykdytu, kai kiekvienas iš keturių bendrų paslaugų teikėjų (Latvijos radijo ir televizijos centras, Latvijos nacionalinė biblioteka, Vidaus reikalų ministerijos informacijos centras, Žemės ūkio ministerija) per bendras debesijos paslaugas eksploatuoja bent vieną nacionalinę platformą ar informacinę sistemą, įskaitant pajėgumų subalansavimą ir atsarginės kopijos atkūrimą fiziškai nuotoliniame duomenų centre.
|
|
36
|
2.1.2.2.i.
Latvijos nacionalinė federalinė debesija
|
Tikslinė bendrovė
|
Platformų arba sistemų, kurias bendrų paslaugų teikėjai valdo naudodamiesi bendromis debesijos paslaugomis, skaičius
|
|
Numeris
|
0
|
10
|
Q3
|
2026
|
Tikslas laikomas įvykdytu, kai keturi bendrų paslaugų teikėjai (Latvijos radijo ir televizijos centras, Latvijos nacionalinė biblioteka, Vidaus reikalų ministerijos informacijos centras, Žemės ūkio ministerija) per bendras debesijos paslaugas eksploatuoja bent dešimt viešojo administravimo platformų arba informacinių sistemų, įskaitant pajėgumų subalansavimą ir atsarginių kopijų atkūrimą fiziškai nuotoliniame duomenų centre.
|
|
37
|
2.1.3.r.
Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra
|
Etapas
|
Teisinės sistemos, skirtos gauti paramą ekonominių duomenų valdymo transformavimo srityje, įsigaliojimas
|
Teisinės sistemos įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2022
|
Ministrų kabineto suderintos paramos teikimo ekonominių duomenų transformavimo srityje teisinės sistemos įsigaliojimas
|
|
38
|
2.1.3.r.
Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra
|
Etapas
|
Nacionalinės duomenų judėjimo platformos veikimo teisinis pagrindas
|
Teisinės sistemos įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2023
|
Sėkmingas reformos įgyvendinimas užtikrinamas įsigaliojus teisinei sistemai, kurioje nustatomi šie nacionalinės platformos aspektai:
1.dalijimosi duomenimis valdymą, įskaitant keitimosi duomenimis procesą centrinėje keitimosi duomenimis platformoje;
2.dalyvaujančių institucijų teises ir pareigas dalijantis duomenimis ir juos platinant centrinėje keitimosi duomenimis platformoje,
3.suvienodintas ir palengvintas asmens duomenų tvarkymas centrinėje keitimosi duomenimis platformoje.
|
|
39
|
2.1.3.1.i.
Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė
|
Tikslinė bendrovė
|
Sektoriai, kurių atitinkamus duomenų rinkinius galima rasti nacionalinėse duomenų sklaidos platformose, įskaitant kontroliuojamo platinimo platformas, geoportalinius arba atvirųjų duomenų portalus
|
|
Numeris
|
0
|
10
|
Q3
|
2026
|
Nacionalinės centralizuotos duomenų valdymo ir sklaidos platformos suteikia prieigą prie duomenų rinkinių, apimančių bent 10 skirtingų viešojo administravimo sektorių ir sričių, įskaitant šiuos 8 sektorius ir sritis: verslas, mokslas, aplinka, finansai, viešieji pirkimai, sveikatos priežiūra, veterinarija ir žemės ūkis (geoerdviniai duomenys).
|
|
40
|
2.2.1.r.
Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas
|
Etapas
|
Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH)
|
Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH)
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2022
|
EDIH visapusiškai veikia pagal Skaitmeninės Europos programos prioritetus ir yra bendro Europos skaitmeninių inovacijų centro tinklo dalis. Ji veikia kaip vieno langelio sistema įmonių skaitmeninės transformacijos koordinavimui. Ja siekiama užtikrinti bendrą požiūrį ir keitimąsi informacija tarp regioninių verslo centrų, skaitmeninės brandos testą ir valstybės paramą.
|
|
41
|
2.2.1.r.
Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas
|
Etapas
|
Regioniniai verslo rėmimo centrai atlieka naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas
|
Regioniniai verslo paramos centrai atlieka skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q3
|
2022
|
Regioniniai verslo paramos centrai pradeda teikti šias naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas:
1.skaitmeninės brandos testai regionuose;
2.galimybė atlikti testavimą ir bandomuosius projektus;
3.kuravimas ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas.
|
|
42
|
2.2.1.r.
Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas
|
Etapas
|
Skaitmeninio brandumo bandymo sistemos, skirtos įmonėms nustatyti, kokių veiksmų reikia imtis įmonėms ir valstybės paramai, sukūrimas.
|
Įdiegta skaitmeninio brandumo tikrinimo sistema
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2022
|
Subjektams nustatoma skaitmeninės brandos tikrinimo sistema. Skaitmeninio brandumo testas yra EDIH interneto svetainėje pateikiama skaitmeninė priemonė, pagal kurią įvairiais aspektais vertinama įmonės skaitmeninė branda ir kurią bendrovė gali užpildyti savarankiškai arba padedama konsultanto.
|
|
43
|
2.2.1.1.i.
Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius
|
Nėra duomenų
|
Paskelbtos veiksmų gairės
|
0
|
1 400
|
Q2
|
2024
|
Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
|
|
44
|
2.2.1.1.i.
Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius
|
Nėra duomenų
|
Paskelbtos veiksmų gairės
|
1 400
|
2 000
|
Q2
|
2026
|
Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
|
|
44a
|
2.2.1.1.i.
Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas
|
Etapas
|
Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) parama subjektų skaitmeninei transformacijai
|
Užbaigti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) darbo paketai
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2026
|
Turi būti užbaigti visi Europos skaitmeninių inovacijų centrų darbo paketai, išskyrus tuos, kurie finansuojami pagal Skaitmeninės Europos programą.
|
|
45
|
2.2.1.2.i.
Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui
|
Tikslinė bendrovė
|
Įmonių, remiamų suskaitmeninti komercinės veiklos procesus ir kurių skaitmeninio brandumo testo rezultatai pagerėjo, palyginti su ankstesnių bandymų rezultatais, skaičius po dotacijos gavimo ir projekto įgyvendinimo
|
|
Remiami subjektai
|
0
|
80
|
Q2
|
2024
|
Tikslinis rodiklis įvykdomas, kai subjektas ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sudaro sutartį dėl dotacijos gavimo, o kartotiniame skaitmeninio termino teste pastebimas testo rezultatų pagerinimas.
|
|
46
|
2.2.1.2.i.
Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui
|
Tikslinė bendrovė
|
Įmonių, remiamų suskaitmeninti komercinės veiklos procesus ir kurių skaitmeninio brandumo testo rezultatai pagerėjo, palyginti su ankstesnio bandymo rezultatais, skaičius po dotacijos gavimo ir projekto įgyvendinimo
|
|
Remiami subjektai
|
80
|
200
|
Q2
|
2026
|
Tikslinis rodiklis įvykdomas, kai subjektas ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sudaro sutartį dėl dotacijos gavimo, o kartotiniame skaitmeninio termino teste pastebimas testo rezultatų pagerinimas.
|
|
47
|
2.2.1.3.i.
Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą
|
Tikslinė bendrovė
|
Paremtų projektų skaičius
|
Netaikoma
|
Remiami projektai
|
0
|
14
|
Q2
|
2024
|
Pasirašomi dotacijų susitarimai 14 projektų remti. .
|
|
48
|
2.2.1.3.i.
Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą
|
Tikslinė bendrovė
|
Paremtų projektų skaičius
|
Nėra duomenų
|
Remiami projektai
|
14
|
43
|
Q2
|
2026
|
Pasirašomi dotacijų susitarimai 29 projektams remti.
|
|
49
|
2.2.1.3.i.
Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą
|
Tikslinė bendrovė
|
Pritrauktas privatus finansavimas
|
Nėra duomenų
|
EUR
|
0
|
4 860 000
|
Q2
|
2026
|
Pritraukto privataus finansavimo, skirto remiamiems projektams, naujiems produktams ir paslaugoms diegti
|
|
50
|
2.2.1.4.i.
Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Pasirašytų paskolų sutarčių skaičius
|
Nėra duomenų
|
Paskolų skaičius
|
0
|
51
|
Q2
|
2024
|
„Altum“ ir ekonominės veiklos vykdytojų pasirašytų paskolų sutarčių, siekiant remti skaitmeninės transformacijos projektus, skaičius. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
|
|
51
|
2.2.1.4.i.
Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Pasirašytų paskolų sutarčių skaičius
|
Nėra duomenų
|
Paskolų skaičius
|
51
|
65
|
Q2
|
2026
|
„Altum“ ir ekonominės veiklos vykdytojų pasirašytų paskolų sutarčių, skirtų skaitmeninės transformacijos projektams remti, skaičius.
Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
|
|
52
|
2.2.1.4.i.
Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Pritrauktas privatus finansavimas
|
|
EUR
|
0
|
45 300 000
|
Q2
|
2026
|
Pritraukto privataus finansavimo, skirto remiamiems projektams, kuriais remiama ekonominės veiklos vykdytojų skaitmentinė transformacija.
|
|
53
|
2.2.1.5.i.
Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Sukurtų platformų ir skaitmeninių sprendimų skaičius
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
3
|
Q2
|
2025
|
Sukurtos, išbandytos ir naudotojams prieinamos trys platformos arba IT sprendimai.
|
|
54
|
2.2.1.5.i.
Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Paremtų projektų skaičius
|
Nėra duomenų
|
Remiami projektai
|
0
|
10
|
Q2
|
2026
|
Rodiklis laikomas įvykdytu, kai veiklos vykdytojas ir BŽKA sudaro sutartį dėl dotacijos projektui vykdyti (technologiniams sprendimams kurti, skaitmeniniams įgūdžiams gerinti ar verslo modeliams žiniasklaidos sektoriuje) gauti.
|
|
56
|
2.3.1.r.
Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Suaugusiųjų (25-64 m.), dalyvavusių suaugusiųjų mokymesi, dalis per keturias savaites iki tyrimo (proc.)
|
|
%
|
6,6
|
8
|
Q4
|
2025
|
Pagal planą siektinas tikslas nustatytas remiantis Latvijos vidutinės trukmės politikos planavimo dokumento „2021-2027 m. švietimo plėtros gairės“, kurį ministrų kabinetas turėtų patvirtinti iki 2021 m. vidurio, laikotarpio vidurio tikslu – padidinti suaugusiųjų dalyvavimą švietimo sistemoje nuo 6,6 % (2020 m.) iki 12 % (2027 m.), t. y. iki 2025 m. padidinti suaugusiųjų dalyvavimą švietimo sistemoje iki 8 %. Tikslo pasiekimas yra tiesiogiai susijęs su planuojamomis reformų priemonėmis, skirtomis suaugusiųjų mokymuisi plėtoti.
|
|
57
|
2.3.1.r.
Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Didesnė parama darbuotojų mokymui
|
Įsigalioję teisės aktai
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2023
|
Įsigalioję teisės aktai, kuriais siekiama:
1) Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme nustatyti palankesnę mokesčių už mokslą, kuriuos moka darbdaviai už aukštąjį darbuotojų mokslą, tvarką;
2) iš dalies pakeisti Darbo įstatymą siekiant išplėsti darbuotojų teisę dalyvauti mokymuose, susijusiuose su profesinėmis užduotimis;
3) priimti Ministrų kabineto nurodymus standartizuoti paramos darbdaviams priemonių, skirtų darbuotojams mokyti, rengimą.
|
|
57a
|
2.3.1.r.
Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Veiksmų plano „Žmogaus kapitalo plėtojimo strategija“ priėmimas
|
Vyriausybė priėmė veiksmų planą
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2025
|
Veiksmų plano „Žmogaus kapitalo plėtojimo strategija“ priėmimas
|
|
58
|
2.3.1.r.
Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Įgūdžių fondų koncepcijos plėtojimas
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q3
|
2024
|
Įsigaliojo Įgūdžių fondų įgyvendinimo Ministrų kabineto nutarimai, kuriais apibrėžiama įgūdžių fondų struktūra ir dalyvaujančių šalių teisės bei pareigos.
|
|
59
|
2.3.1.r.
Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Įgūdžių fondų bandomieji projektai
|
Įgūdžių fondų kūrimas
|
Numeris
|
0
|
3
|
Q2
|
2026
|
Trys bandomieji projektai, susiję su Įgūdžių fondais. Bandomojo projekto tikslas – įvertinti galimybę pradėti taikyti tokį požiūrį Latvijos kontekste, be kita ko, išbandant tokius aspektus kaip a) viešųjų ir privačiųjų bendrų investicijų proporcingumas ir dinamika laikui bėgant, b) sektorių įmonių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimo modelis siekiant sukurti bendrą mokymosi poreikių viziją, įskaitant būsimus įgūdžius šiame sektoriuje ir susijusiuose sektoriuose, c) šio sektoriaus mokymo įgyvendinimo planas, kuris apima naujų darbuotojų mokymą, kituose sektoriuose dirbančių asmenų perkvalifikavimą ir esamų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
|
|
60
|
2.3.1.r.
Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Individualaus mokymosi sąskaitų (ICA) metodo kūrimas
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2023
|
Įsigalioja reglamentai, kuriuose nustatomas individualios mokymosi sąskaitos kūrimo metodas, įskaitant: a) tinkamumo kriterijų nustatymą, b) švietimo paslaugų teikėjų atrankos kriterijų nustatymą.
|
|
61
|
2.3.1.r.
Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Individualaus mokymosi paskyros metodo išbandymas
|
|
Numeris
|
0
|
1
|
Q3
|
2026
|
Buvo užbaigtas vienas bandomasis projektas, skirtas įvertinti individualios mokymosi sąskaitos sprendimo, tinkamiausio Latvijos padėčiai, sukūrimą. Tikimasi, kad bandomajame projekte dalyvaus 3 500 asmenų, kurie rengia individualias mokymosi sąskaitas, administruoja šias individualias mokymosi sąskaitas ir saugo duomenis apie dalyvavimą projekte ir rezultatų kūrėjus.
|
|
62
|
2.3.1.1.i.
Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas
|
Tikslinė bendrovė
|
Profesionalų (verslo, akademinio ir viešojo sektoriaus) ir studentų, turinčių aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių kvantinių technologijų, našiosios kompiuterijos ir kalbos technologijų srityse, skaičius
|
|
Numeris
|
0
|
3 000
|
Q3
|
2026
|
Verslo specialistų, akademinių ir mokslinių tyrimų specialistų, taip pat viešojo sektoriaus specialistų, aukštųjų mokyklų studentų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, gavusių paramą lankantis kvantinių technologijų, našiosios kompiuterijos ir kalbos technologijų aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymo moduliuose, skaičius.
Planuojama parengti maždaug 20 studijų modulių, kad jie būtų įtraukti į bakalauro, magistro, doktorantūros programas į visas temines švietimo grupes, taip pat į suaugusiųjų švietimo programas, skirtas įmonėse dirbantiems specialistams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, turintiems atitinkamą žinių bazę. Tyrimo modulių turinys apima iki šiol sukauptas žinias našiosios kompiuterijos, kvantinių technologijų ir kalbos technologijų srityse, taip pat pagal ANM atliktų mokslinių tyrimų rezultatus.
|
|
63
|
2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas
|
Tikslinė bendrovė
|
Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
628
|
Q2
|
2024
|
Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius
|
|
64
|
2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas
|
Tikslinė bendrovė
|
Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
628
|
2 080
|
Q2
|
2026
|
Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius
|
|
65
|
2.3.1.3.i. IRT specialistams skirto savarankiško mokymo metodo kūrimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Neformalaus švietimo srityje parengtų IRT specialistų skaičius
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
1 000
|
Q3
|
2026
|
Savarankiškai valdomuose IRT mokymuose dalyvaujantys specialistai, baigę bent vieną mokymo etapą
|
|
66
|
2.3.1.4.i. Metodo į individualias mokymosi sąskaitas plėtojimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
1 000
|
Q4
|
2024
|
Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais
|
|
67
|
2.3.1.4.i. Metodo į individualias mokymosi sąskaitas plėtojimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
1 000
|
3 500
|
Q3
|
2026
|
Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais
|
|
68
|
2.3.2.r.
Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
|
Tikslinė bendrovė
|
Skaitmeninių įgūdžių tobulinimas 16–74 m.: piliečiai, turintys bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.
|
Netaikoma
|
%
|
43 (2020)
|
54
|
Q3
|
2026
|
Latvijos gyventojų, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, dalis. Tikslo pasiekimas yra tiesiogiai susijęs su planuojamomis reformų priemonėmis, kurios apima skaitmeninių įgūdžių lygio struktūros stiprinimą, t. y. galimybę juos vertinti remiantis bendru požiūriu ir tinkamų mokymo priemonių, skirtų juos tobulinti, kūrimą, taip pat įvertinti šios mokymo veiklos rezultatus ir jų aktualumą nustatytiems tikslams.
|
|
69
|
2.3.2.r
Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Normatyviniu pagrindu stiprinama ir įgyvendinama bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo, mokymo poreikių nustatymo ir planavimo bei vertinimo sistema.
|
Įsigaliojo reguliavimo sistema
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2022
|
Įsigaliojo teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais nustatoma bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo sistema, mokymo poreikių nustatymas ir planavimas bei vertinimas pagal „DigiComp 2.1“.
|
|
70
|
2.3.2.r
Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų norminių aktų pakeitimai, kuriais numatoma atitinkamais Latvijos kvalifikacijų sąrangos lygmenimis pasiekti skaitmeninės kompetencijos studijų rezultatus.
|
Įsigaliojo iš dalies pakeista reguliavimo sistema
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2022
|
Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų (valstybinis aukštojo mokslo standartas ir Nacionalinis aukštojo profesinio mokymo standartas) pakeitimai. Jos nustato rezultatus, kurie turi būti pasiekti įgyjant skaitmeninius gebėjimus, ir užtikrina jų taikymą kuriant, išduodant leidimus ir akredituojant aukštojo mokslo programas, su sąlyga, kad į studijų programas, kurios yra rengiamos, licencijuotos ir akredituotos įsigaliojus reguliavimo sistemai, būtų įtraukti tokie pasiekiami studijų rezultatai ir atitinkami kursai ar moduliai jiems pasiekti.
|
|
71
|
2.3.2.1.i
Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai
|
Tikslinė bendrovė
|
Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius
|
Netaikoma
|
Numeris
|
0
|
15 000
|
Q4
|
2024
|
Asmenų, dalyvavusių mokymuose, skirtuose gerinti skaitmeninės savitarnos įgūdžius, skaičius.
|
|
72
|
2.3.2.1.i
Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai
|
Tikslinė bendrovė
|
Asmenų, dalyvavusių mokymuose arba technologinių inovacijų veikloje, susijusioje su skaitmeniniu darbu su jaunimu, skaičius
|
Netaikoma
|
Numeris
|
15 000
|
50 000
|
Q3
|
2026
|
Dėl investicijų buvo parengtas ir įgyvendintas skaitmeninių savitarnos įgūdžių mokymosi metodas (e. mokymosi kursas) ir technologinio kūrybiškumo gairės, skirtos jaunimo technologijų ir inovacinių gebėjimų ugdymui skaitmeniniame darbe su jaunimu. Mokyme, kuriuo siekiama gerinti skaitmeninės savitarnos įgūdžius, dalyvavo bent 40 000 žmonių (iš jų savimokos lygis pasiekė bent 5 000), ir bent 10 000 asmenų dalyvavo su jaunimu susijusioje technologinių inovacijų veikloje.
|
|
73
|
2.3.2.1.i
Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai
|
Tikslinė bendrovė
|
Savivaldybių, kuriose įgyvendinamos jaunimui skirtos skaitmeninių įgūdžių ugdymo programos, skaičius
|
Netaikoma
|
Numeris
|
0
|
42
|
Q3
|
2026
|
Dėl investicijų 42 savivaldybės parengė ir visiškai įgyvendino veiklos programas, kuriomis siekiama užtikrinti skaitmeninių įgūdžių įgijimą ir naudojimą darbe su jaunimu, skaitmeninės darbo su jaunimu aplinkos kūrimą ir jaunimo dalyvavimą vietos valdžios procesuose.
|
|
74
|
2.3.2.2.i Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
|
Etapas
|
Parengta viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema
|
Skaitmeninių įgūdžių sistema yra numatyta Valstybinės administracijos mokyklų mokymo valdymo sistemoje ir patvirtinta Valstybės administracijos mokyklos vidaus norminiu aktu.
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
|
Q2
|
2023
|
Parengiama viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema, įskaitant mokymo programas.
|
|
75
|
2.3.2.2.i Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
|
Tikslinė bendrovė
|
Viešojo administravimo darbuotojų surengtų skaitmeninių įgūdžių srities mokymų skaičius
|
Netaikoma
|
Numeris
|
0
|
25 160
|
Q4
|
2024
|
Mokymo vietoje ir internetu skaičius skaitmeninių įgūdžių sistemos srityse: 1) skaitmeninimo valdymas ir plėtojimas; 2) skaitmeninio turinio kūrimas; 3) kibernetinis saugumas; 4) komunikacija ir bendradarbiavimas; 5) informacijos ir duomenų raštingumas; 6) universalieji įgūdžiai, kuriuos įgijo viešojo administravimo darbuotojai.
|
|
76
|
2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
|
Tikslinė bendrovė
|
Viešojo administravimo darbuotojų surengtų skaitmeninių įgūdžių sistemos srities mokymų skaičius
|
Netaikoma
|
Numeris
|
25 160
|
62 900
|
Q3
|
2026
|
Mokymo vietoje ir internetu skaičius skaitmeninių įgūdžių sistemos srityse: 1) skaitmeninimo valdymas ir plėtojimas; 2) skaitmeninio turinio kūrimas; 3) kibernetinis saugumas; 4) komunikacija ir bendradarbiavimas; 5) informacijos ir duomenų raštingumas; 6) universalieji įgūdžiai, kuriuos įgijo viešojo administravimo darbuotojai.
|
|
77
|
2.3.2.3.i
Socialiai pažeidžiamų moksleivių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, nustatančios nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo tvarką, įsigaliojimas
|
Reguliavimo sistemos, nustatančios nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo tvarką, įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2021
|
Ministrų kabineto nutarimų, kuriais nustatomi nuotolinio mokymosi organizavimo ir vykdymo kriterijai ir sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuotolinis mokymasis būtų organizuojamas ir įgyvendinamas visose Latvijos švietimo įstaigose ir švietimo lygmenyse (išskyrus ikimokyklinio ugdymo lygius), įsigaliojimas.
Švietimo įstaiga į savo vidaus taisykles įtraukia nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo sistemą, įskaitant:
1. procedūra, pagal kurią švietimo įstaiga nustato, ar besimokantys asmenys gali naudotis techninėmis nuotolinio mokymosi priemonėmis, taip pat šių techninių priemonių teikimo tvarka, jei jos nėra prieinamos besimokantiems asmenims;
2. studentų dalyvavimo nuotolinio mokymosi programose registravimo procedūra ir paskirtų užduočių atlikimas;
3. tais atvejais, kai besimokančio asmens dalyvavimas nuotoliniame mokymesi yra neįmanomas arba jam trukdoma dėl techninių priežasčių;
4. procedūras, kuriomis užtikrinama, kad nuotolinio mokymosi metu būtų laikomasi saugos reikalavimų, ir ryšių su besimokančio asmens teisiniais atstovais procedūras kilus pavojui saugai ar sveikatai;
5. Procedūra, pagal kurią besimokantys asmenys, vykdydami nuotolinį mokymąsi, naudojasi švietimo įstaigų ištekliais ir infrastruktūra (patalpomis, bibliotekomis ir kt.).
|
|
79
|
2.3.2.3.i
Socialiai pažeidžiamų moksleivių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Tikslinės grupės IRT įrangos vienetų skaičius (mokytojai)
|
Netaikoma
|
Numeris
|
0
|
26 620
|
Q4
|
2023
|
IRT įrangos vienetų, įsigytų ir pristatytų savivaldybėms arba tiesiogiai švietimo įstaigoms bendrojo lavinimo tikslais, skaičius.
|
|
80
|
2.4.1.r
Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra
|
Etapas
|
Susietojo ir automatizuoto vairavimo techninių reikalavimų priėmimas
|
Bendrųjų techninių reikalavimų priėmimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2021
|
1. SJSC „Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras“ nustato bendrus techninius reikalavimus elektroninių ryšių operatoriams, kad būtų galima valdyti susietąjį ir automatizuotą vairavimą. Taip atsižvelgiama į veiklos vykdytojų poreikius, bendradarbiaujant su Estijos, Lietuvos ir Lenkijos atstovais, palengvinti susietojo ir automatizuoto vairavimo koridoriaus plėtrą Via Baltica geležinkelio kelyje. Kadangi viešųjų pirkimų komitetas priima bendrus techninius reikalavimus. Po to bendrus techninius reikalavimus priima viešųjų pirkimų komitetas.
|
|
81
|
2.4.1.r
Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra
|
Etapas
|
Bendro modelio, skirto paskutiniam kilometrui plėtoti, priėmimas
|
Bendro modelio, skirto paskutiniam kilometrui plėtoti, priėmimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2021
|
1. Remdamasi atliktais tyrimais, Transporto ministerija parengia elektroninių ryšių sektoriaus plėtros planą, kuriame pateikiamas modelio projektas.
2. Remiantis viešų konsultacijų rezultatais priimamas galutinis sprendimas dėl modelio, kuris priimamas ir įgyvendinamas.
|
|
83
|
2.4.1.2.i
Plačiajuosčio ryšio arba labai didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra
|
Tikslinė bendrovė
|
Namų ūkių, įmonių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų, turinčių prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklo, skaičius
|
Netaikoma
|
Numeris
|
0
|
6 200
|
Q3
|
2026
|
Rodiklis apibrėžiamas kaip namų ūkių, įmonių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų, turinčių prieigą prie itin didelio pralaidumo bent 100 Mbps spartos plačiajuosčio ryšio tinklo, skaičius.
|
C. 3 KOMPONENTAS. NELYGYBĖS MAŽINIMAS
Bendras šio Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – spręsti teritorinės ir socialinės nelygybės Latvijoje problemas, kurias didina COVID-19 pandemija. Šio komponento tikslas – mažinti nelygybę sukuriant daugiau darbo vietų regionuose, gerinant regionų junglumą ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis, suteikiant įperkamesnį būstą, gerinant mokyklų infrastruktūrą, padedant kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti darbuotojus ir bedarbius, stiprinant socialinės apsaugos tinklą, gerinant neįgaliųjų prieigą prie pastatų ir naujas ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigas. Visomis komponento priemonėmis remiama viena iš dviejų pagrindinių reformų – vykdoma administracinė teritorinė reforma ir minimalių pajamų reforma.
Komponentas padeda atsižvelgti į šaliai skirtas rekomendacijas dėl socialinės atskirties, visų pirma gerinti minimalių pajamų išmokų adekvatumą, minimalias senatvės pensijas ir neįgaliųjų pajamų rėmimą, taip pat dėl švietimo ir mokymo kokybės ir veiksmingumo, daugiausia dėmesio skiriant žemos kvalifikacijos darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Komponentu taip pat atsižvelgiama į rekomendaciją sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į įperkamo būsto pasiūlą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Galiausiai komponentu atsižvelgiama į rekomendaciją stiprinti socialinės apsaugos tinklą ir švelninti krizės poveikį užimtumui, be kita ko, tobulinant aktyvias darbo rinkos priemones ir įgūdžius (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).
Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
C.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Reforma 3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma
Bendras šios reformos tikslas – gerinti paslaugų kokybę Latvijos gyventojams ir gerinti vietos verslo aplinką mažinant administracinių vienetų skaičių ir didinant paslaugų teikimo efektyvumą ir prieinamumą. Toliau aprašyti veiksmai (valstybinių regioninių ir vietos kelių atnaujinimas ir rekonstrukcija, vietos savivaldybių ir planavimo regionų gebėjimų stiprinimas užtikrinant veiksmingesnes viešąsias paslaugas, pramonės parkų infrastruktūros plėtra, įperkamas būstas, mokyklų infrastruktūros plėtra ir mokyklų autobusai) yra susiję su šia reformų priemone ir ją remia.
Priemonė apima naujo savivaldybės įstatymo, kuriuo peržiūrimos vietos valdžios institucijų funkcijos ir uždaviniai, priėmimą. Naujuoju įstatymu užtikrinamas geresnis valdymas savivaldybių lygmeniu, aiškesnis sprendimų priėmimo ir vykdomųjų galių atskyrimas ir kompetencijos pasidalijimas, taip pat didinamas piliečių dalyvavimas vietos bendruomenių sprendimų priėmimo procese.
Nors bendra administracinė teritorinė reforma bus tęsiama pasibaigus RRF laikotarpiui, konkreti reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Investicijos 3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas
Bendras šių investicijų tikslas – renovuoti ir rekonstruoti valstybinius regioninius ir vietos kelius, siekiant pagerinti kelių eismo saugumą, užtikrinti naujų savivaldybių susisiekimą ir pagerinti piliečių galimybes įsidarbinti ir naudotis paslaugomis.
Investicinę priemonę sudaro 210 km valstybinių regioninių ir vietinių kelių renovacija ir rekonstrukcija pagal Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos prioritetų sąrašą, sudarytą bendradarbiaujant su planavimo regionais, Latvijos valstybiniais keliais ir Transporto ministerija. Kaip pagalbiniai veiksmai pagal 1.1.1.1.i investiciją. Konkurencingas keleivinis geležinkelių transportas bendroje Rygos miesto viešojo transporto sistemoje sukuriama baterijomis varomų traukinių įkrovimo infrastruktūra Rygos metropolinėje zonoje ir perkama 17 mažataršių transporto priemonių (elektrinių autobusų), siekiant papildyti Latvijos viešojo transporto parką. Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Investicija 3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę stiprinimas
Bendras šių investicijų tikslas – pagerinti savivaldybių paslaugų kokybę ir veiksmingumą reorganizavus vietos administracijas. Tikimasi, kad didesni savivaldybių gebėjimai ir profesiniai įgūdžiai padės joms geriau tarnauti piliečiams.
Šią investicinę priemonę sudaro Vyriausybės potvarkis, kuriame apibrėžiama savivaldybių gebėjimų stiprinimo veiksmų apimtis ir parametrai, savivaldybių viešųjų paslaugų vertinimai, metodinės paramos teikimas ir savivaldybių darbuotojų gebėjimų stiprinimas ir bandomieji savivaldybių paslaugų planavimo ir teikimo būdai. Be to, priemone nustatomi vietos valdžios paslaugų trūkumai ir jų tobulinimo veiksmai. Galiausiai šia priemone didinamas 1 300 savivaldybių ir planavimo regionų darbuotojų pajėgumas rengiant specialius mokymus, mokomuosius vizitus, keičiantis patirtimi, atliekant profesinį vertinimą ir taikant kitas gebėjimų stiprinimo priemones.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkams regionuose plėtoti
Bendras šių investicijų tikslas – remti pramonės zonų infrastruktūrą ir pritraukti investuotojų bei įmonių į Latvijos regionus už Rygos ribų, padedant kurti didelės pridėtinės vertės ir į eksportą orientuotas darbo vietas ir sumažinti Rygos regiono ir likusios šalies išsivystymo atotrūkį.
Šią priemonę sudaro pramonės parkų ir teritorijų plėtros regionuose paramos programos patvirtinimas; konkursus ir sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros skyrimą privačiojo ar viešojo sektoriaus paramos gavėjams, parengusiems pramoninę teritoriją arba parkų plėtros strategiją ar verslo planą; pasirašyti bent keturis ketinimų raštus arba sutartis su tarptautiniu mastu pripažintais pramoninių parkų operatoriais ir (arba) potencialiais nuomininkais, kuriuose numatoma pritraukti ir (arba) vykdyti papildomas bent 85 700 000 EUR privačiojo sektoriaus investicijas. Galiausiai priemonė apima bent keturių nacionalinės svarbos pramoninių parkų statybą regionuose, įskaitant būtinų komunalinių jungčių (įskaitant šildymą, vandenį ir kanalizaciją, elektrą) sukūrimą, privažiavimo kelių prie pramoninių zonų atnaujinimą ar įrengimą, taip pat komerciniais tikslais skirtų pastatų ir su jais susijusios infrastruktūros plėtrą. Taikant šią priemonę atitinkamame ekonomikos sektoriuje sukuriamos ne mažiau kaip 328 naujos darbo vietos, kurių vidutinis darbo užmokestis viršija vidutinį darbo užmokestį.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą
; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius
; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais
ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais
, ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
Bendras šios priemonės tikslas – skatinti būsto pasiūlą, suteikti įperkamą būstą, prisidėti prie regioninio darbo jėgos judumo ir padėti regionuose pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus.
Priemonę sudaro naujos nuomos teisinės sistemos įsigaliojimas, siekiant užtikrinti teisingą nuomininko ir nuomotojo interesų pusiausvyrą ir palengvinti nuomos ginčų sprendimą; būsto įperkamumo strategijos priėmimas; įsigalioja mažos nuomos būsto reglamentas, kuriame apibrėžiamas paramos dydis, taikymo sritis ir rūšis bei paramos gavėjams taikomi kriterijai; projektų dėl bent 467 butų patvirtinimas ir ne mažiau kaip 300 butų statyba per EGADP laikotarpį. Buto vidutinis dydis yra bent 52 m², o orientracinė nuomos viršutinė riba – 4,40 EUR/m². Patvirtinti projektai turi atitikti aukštos kokybės reikalavimus: pastatai turi būti beveik nulinės energijos, o pradedant eksploatuoti atliekami atitinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas).
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra
Bendras šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti regioninių mokyklų kokybę susiejant investicijas su mokyklų tinklo optimizavimu.
Priemonę sudaro teisinės sistemos, kuria nustatomi bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai, įsigaliojimas, ne mažiau kaip 21 vietos valdžios institucijų sprendimų dėl mokyklų reorganizavimo priėmimas ir mokyklų infrastruktūros gerinimas. Investicijomis gerinama mokyklos infrastruktūra, pavyzdžiui, higieniniai reikalavimai klasėms, inžineriniai tinklai (įskaitant ventiliacijos sistemas), pakankamas ir energiją taupantis apšvietimas ir kiti ergonominiai ir modernūs švietimo aplinkos sprendimai. Taip pat gali būti planuojamos investicijos į informacinių technologijų ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įrangos įsigijimą, naujų patobulintų mokymo programų įgyvendinimą ir nuotolinio bei internetinio mokymosi įgyvendinimą.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti
Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti savivaldybių funkcijų ir susijusių paslaugų vykdymą, daugiausia dėmesio skiriant besimokančiųjų judumui optimizuotame mokyklų tinkle. Antrinis tikslas – prisidėti prie ekologiškesnio viešojo transporto Latvijoje investuojant į mažataršes transporto priemones.
Pagal šią priemonę priimtas vyriausybės reglamentas, kuriuo nustatomos sąlygos savivaldybėms gauti paramą netaršių transporto priemonių įsigijimui, viešųjų pirkimų procesui ir 15 mažataršių transporto priemonių (elektrinių autobusų) tiekimui regionuose besimokantiems asmenims vežti.
Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.
Investicija 3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti
Priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę, siekiant paskatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą mažos nuomos būstų statybai Latvijoje. Pagal Priemonę teikiamos paskolos tiesiogiai privačiojo sektoriaus subjektams, taip pat viešojo sektoriaus subjektams, vykdantiems panašią veiklą. Pasinaudojant EGADP investicijomis, iš pradžių pagal Priemonę siekiama suteikti bent 29 020 919 EUR finansavimą.
Šią investiciją valdo ALTUM, kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šią produktų liniją: Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti
Kad būtų galima įgyvendinti investiciją į Priemonę, Latvija ir ALTUM pasirašo Įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toliau nurodytas turinys.
1)Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima investavimo komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jis patvirtinamas nuo vyriausybės nepriklausomų narių balsų dauguma.
2)Pagrindiniai susijusios investavimo politikos reikalavimai, įskaitant:
a.finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymą;
b.reikalavimą, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios;
c.reikalavimą laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėse gairėse (2021/C58/01); Visų pirma į investavimo politiką neįtraukiama toliau nurodytame sąraše nurodyta reikalavimų neatitinkanti veikla ir turtas: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje
, ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius
, iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais
ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais
. Be to, investavimo strategijoje reikalaujama, kad Priemonės galutiniai paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų;
d.reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3) Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti visas grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką.
4) Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
a.įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymą;
b.įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis siekiama užtikrinti sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, aprašymą;
c.pareigą prieš įsipareigojant finansuoti operaciją patikrinti, ar kiekviena operacija yra tinkama finansuoti pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus;
d.pareigą atlikti rizika grindžiamas ex post auditus pagal ALTUM audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama: i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, be kita ko, nustatant, ar esama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų; ii) ar laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo ir valstybės pagalbos taisyklių ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikomo Įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
Reforma 3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą
Bendrasis šios reformos tikslas – mažinti nelygybę, gerinti socialinės apsaugos sistemą, skatinti socialinę integraciją ir įtrauktį Latvijoje.
Priemonę sudaro du pagrindiniai etapai. Pirmasis žingsnis – priimti 2022–2024 m. minimalių pajamų rėmimo sistemos tobulinimo planą, kad būtų sustiprinta minimalių pajamų apskaičiavimo metodika; 2021–2027 m. socialinės apsaugos ir darbo rinkos gairių, kuriomis siekiama skatinti gyventojų socialinę įtrauktį, mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, plėtoti prieinamas ir pritaikytas socialines paslaugas ir skatinti aukštą užimtumo lygį kokybiškoje darbo aplinkoje, priėmimą; priimtas 2021–2023 m. socialinių paslaugų plėtros planas, kuriuo siekiama pagerinti bendruomeninių paslaugų teikimą; ir priimtas 2021–2023 m. lygių galimybių skatinimo planas, kuriuo siekiama sukurti integruotą paramos sistemą, atitinkančią neįgaliųjų poreikius. Antrasis etapas – nacionalinio parlamento priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, be kita ko, nustatyti ne mažesnę kaip 20 proc. pajamų medianos minimalią pajamų ribą ir nustatyti metinio teigiamo indeksavimo procedūrą (nuo 2023 m.).
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.
Investicija 3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti neįgaliųjų galimybes naudotis infrastruktūra, darbo vietomis ir paslaugomis, taip prisidedant prie jų socialinės įtraukties.
Pagal šią priemonę atrenkami 63 viešieji ir savivaldybių pastatai ir jie modernizuojami, kad funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir neįgaliesiems būtų užtikrinta galimybė naudotis patalpomis. Tai gali būti, pavyzdžiui, regėjimas, klausa, judumas ir psichikos sutrikimai, įskaitant vaizdinės informacijos gerinimą, neįgaliųjų evakuacijos sistemų pritaikymą ir suteikimą, taip pat pagalbinių priemonių, pvz., pandusų, keltuvų, liftų, lengvai atidarytų ar automatinių durų, įrengimą. Be to, ši priemonė apima 259 neįgaliųjų (sunkią ar labai sunkią negalią turinčių asmenų ir neįgalių vaikų) galimybių gauti būstą parinkimą, būsto modifikavimą ir fizinės prieigos gerinimą.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
Investicija 3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti makroekonominio modeliavimo pajėgumus, kad būtų galima įvertinti ilgalaikį socialinės apsaugos sistemos tvarumą.
Priemonę sudaro konkursai ir ekonometrinių modelių bei ilgalaikės socialinės paramos, įskaitant pensijas, prognozavimo metodikos kūrimas, informacinės sistemos techninių specifikacijų rengimas ir sistemos plėtros stebėsena. Galutiniai rezultatai apima dabartinės padėties vertinimo ataskaitą; matematinis pensijų prognozavimo modelis; dabartinės prognozavimo priemonės ir jos potencialo vertinimas; informacinės sistemos kūrimo techninės specifikacijos; sistemos raidos stebėsena visos priemonės metu.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.
Investicija 3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
Bendras šios investicinės priemonės tikslas – sudaryti sąlygas pereiti nuo institucinės ilgalaikės priežiūros paslaugų prie labiau bendruomeninės priežiūros modelio.
Priemonę sudaro standartinis naujų ilgalaikės priežiūros įstaigų statybos projektas, sutarčių dėl projektų, skirtų naujoms ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti netoli šeimos aplinkos, sudarymas ir naujų ilgalaikės priežiūros įstaigų, kuriose 26 pastatuose būtų įrengtos 408 paslaugų vietos pensinio amžiaus asmenims, statyba. Statant šiuos pastatus užtikrinama, kad kiekviename pastate būtų ne daugiau kaip 16 asmenų, o kiekviename pastate būtų įrengti prietaisai, įranga ir baldai.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
Investicija 3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti
Bendras šios investicinės priemonės tikslas – gerinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų socialinę įtrauktį ir reabilitaciją parengiant ir taikant vienodą paslaugų standartą.
Priemonę sudaro profesinės reabilitacijos paslaugų standarto, kuriuo skatinamas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų naujo išsilavinimo ar įgūdžių išlaikymas, atnaujinimas ir įgijimas, kūrimas, bandomasis projektas ir patvirtinimas. Ši priemonė taip pat padeda gerinti infrastruktūrą ir įrangą pastatuose, kuriuose teikiamos paslaugos.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
Investicija 3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – gerinti žemos kvalifikacijos darbuotojų ir bedarbių kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą siekiant pagerinti jų įsidarbinimo galimybes darbo rinkoje.
Priemonė apima Valstybinės užimtumo agentūros (SEA) klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) skirtų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymų rengimą, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą, skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemonių kūrimą ir bent 20 450 asmenų kvalifikacijos kėlimą. Pagal šią priemonę Agentūra daugiausia dėmesio skiria išsamesniam individualiam požiūriui, grindžiamam reformuotos ir pakoreguotos profiliavimo sistemos rezultatais. Investicijomis papildomos aktyvios darbo rinkos politikos (ALMP) priemonės, kurias planuojama įgyvendinti 2021–2027 m. sanglaudos fondų lėšomis ir kurios turi būti pradėtos įgyvendinti pasibaigus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicijoms.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 3.1.2.6.i. Techninių pagalbinių priemonių prieinamumo didinimas
Šios investicijos tikslas – pagerinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybes naudotis judumo, savipriežiūros, funkcijų pakeitimo ar atkūrimo ir alternatyvios techninės komunikacijos priemonėmis, taip didinant jų nepriklausomumą ir prisidedant prie priežiūros poreikių, įskaitant ilgalaikės socialinės priežiūros paklausą, mažinimo.
Investiciją sudaro techninės pagalbos paslaugos teikimas, įskaitant techninių pagalbinių priemonių, taip pat turinčių pažangias funkcijas (pavyzdžiui, alternatyvios techninės ryšio priemonės, elektriniai neįgaliųjų vežimėliai, kuriais galima valdyti smagų vežimėlius).
Investicija turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr.
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetai
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirtis
|
metai
|
|
|
84
|
3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma
|
Etapas
|
Naujo „Savivaldybių įstatymo“ įsigaliojimas
|
Naujojo „Savivaldybių įstatymo“ įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2023
|
Įsigaliojo „Savivaldybių įstatymas“, kuriame bus peržiūrimos vietos valdžios institucijų funkcijos ir uždaviniai, siekiant juos suderinti su administracinės teritorinės reformos (kuriuo pakeičiamas 1994 m. gegužės 19 d. Vietos valdžios įstatymas) rezultatais. Ji užtikrina geresnį valdymą po savivaldybių administracinės teritorinės reformos, skatina demokratizaciją ir aiškesnį sprendimų priėmimo įgaliojimų atskyrimą nuo vykdomosios valdžios, nustato aiškų kompetencijos ir funkcijų pasidalijimą, mažina galių koncentraciją ir reguliariai didina vietos bendruomenės dalyvavimą.
|
|
85
|
3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Renovuoti ir rekonstruoti, regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu.
|
Nėra duomenų
|
Km
|
0
|
70
|
Q4
|
2022
|
Atnaujinti ir atnaujinti valstybiniai regioniniai ir vietos keliai, kad būtų galima patekti į apskričių administracinius centrus, jų paslaugas ir darbo vietas, taip pat kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu. Kelių tiesimo darbai apima investicijas, kuriomis gerinama kelių eismo sauga.
|
|
86
|
3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Renovuoti ir rekonstruoti, regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu.
|
Nėra duomenų
|
Km
|
70
|
210
|
Q4
|
2024
|
Atnaujinti ir atnaujinti valstybiniai regioniniai ir vietos keliai, kad būtų galima patekti į apskričių administracinius centrus, jų paslaugas ir darbo vietas, taip pat kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu. Kelių tiesimo darbai apima investicijas, kuriomis gerinama kelių eismo sauga.
|
|
89
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Etapas
|
Priimtas paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo teisinis pagrindas.
|
Ministrų kabineto nutarimai priimti
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2022
|
Priimti Ministrų kabineto nutarimai dėl paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo, įskaitant:
a) apibrėžti savivaldybių gebėjimų stiprinimo apimtį ir parametrus;
b) savivaldybės atliekamas viešosios paslaugos vertinimas;
c) metodinės paramos teikimas ir gebėjimų stiprinimas;
d) bandomosios savivaldybių viešųjų paslaugų planavimo ir teikimo priemonės.
|
|
90
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Etapas
|
Vietos valdžios viešųjų paslaugų vertinimo užbaigimas, trūkumų ir jų gerinimo priemonių nustatymas
|
Vertinimo užbaigimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2024
|
Vietos valdžios viešųjų paslaugų teikimo efektyvumo vertinimo užbaigimas pagal Ministrų kabineto nutarimo dėl vietos valdžios gebėjimų stiprinimo paramos įgyvendinimo nuostatas.
|
|
91
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Išmokytų vietos valdžios institucijų darbuotojų skaičius
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
750
|
Q4
|
2024
|
Išmokytų vietos valdžios darbuotojų skaičius, pagerintas jų veiklos efektyvumas, metodinė parama darbui savivaldybėse po administracinės teritorinės reformos.
Mokymo ir kitos gebėjimų stiprinimo priemonės buvo vykdomos remiantis tarnybų ir vietos valdžios gebėjimų vertinimu.
|
|
92
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Išmokytų vietos valdžios institucijų darbuotojų skaičius
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
750
|
1 300
|
Q3
|
2026
|
Išmokytų vietos valdžios darbuotojų skaičius, pagerintas jų veiklos efektyvumas, metodinė parama darbui savivaldybėse po administracinės teritorinės reformos.
Mokymo ir kitos gebėjimų stiprinimo priemonės buvo vykdomos remiantis tarnybų ir vietos valdžios gebėjimų vertinimu.
|
|
93
|
3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai
|
Etapas
|
Paramos programos, skirtos regionų pramonės parkų ir teritorijų plėtrai, priėmimas
|
Priimti Ministrų kabineto nutarimai ir suderinta pagalbos programa
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2022
|
Buvo parengti ir priimti Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomos pagalbos teikimo pramoninėms teritorijoms sąlygos ir kriterijai. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
|
|
94
|
3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai
|
Etapas
|
Sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros sudarymas regionuose
|
Projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2023
|
Sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros regionuose sudarymas su privačiojo arba viešojo sektoriaus paramos gavėjais, parengusiais pramonės parko plėtros strategiją arba verslo planą. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
|
|
95
|
3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai
|
Tikslinė bendrovė
|
Ketinimų protokolai/sutartys
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
4
|
Q4
|
2025
|
Ne mažiau kaip keturi ketinimų raštai ir (arba) sutartys, pasirašyti su tarptautiniu mastu pripažintais pramoninių parkų operatoriais ir (arba) potencialiais investuotojais, pritraukiant ne mažiau kaip 85 741 349 EUR nefinansinių investicijų. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
|
|
96
|
3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai
|
Tikslinė bendrovė
|
Pramoninių parkų ir (arba) teritorijų, kuriose regionuose plėtojama viešoji infrastruktūra, statyba
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
4
|
Q4
|
2025
|
Užbaigtas bent keturių nacionalinių pramoninių parkų ir (arba) teritorijų statyba, įskaitant būtinų pramoninių jungčių sukūrimą ir su jais susijusių pajėgumų didinimą (įskaitant šildymą, vandenį ir kanalizaciją, elektrą), privažiavimo kelių prie pramoninių zonų atnaujinimą ar įrengimą, taip pat komercinių pastatų ir su jais susijusios infrastruktūros plėtrą.
|
|
97
|
3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai
|
Tikslinė bendrovė
|
Naujų darbo vietų kūrimas pramonės parkuose, kurių vidutinis atlyginimas viršija vidutinį darbo užmokestį atitinkamame ekonomikos sektoriuje
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
328
|
Q3
|
2026
|
Pateikiamas parko valdytojų arba privačių investuotojų sukurtų darbo vietų ir atlyginimų sąrašas, patvirtinantis naujų darbo vietų, kurių darbo užmokestis viršija vidutinį darbo užmokestį, sukūrimą atitinkamame ekonomikos sektoriuje.
|
|
98
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Įstatymo dėl nuomininkų ir nuomotojų teisių suderinimo įsigaliojimas
|
Būsto nuomos įstatymo įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2021
|
Naujos nuompinigių teisinės sistemos įsigaliojimas, siekiant užtikrinti teisingą nuomininko ir nuomotojo interesų pusiausvyrą ir paspartinti ginčų dėl nuomos termino sprendimą ir nuomos mokesčių sureguliavimą, nes tai ypač svarbu siekiant skatinti būsto nuomą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas būsto įperkamumui.
|
|
99
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Būsto įperkamumo strategijos priėmimas
|
Vyriausybė patvirtino būsto ir įperkamumo strategiją
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2022
|
Būsto įperkamumo strategija apima veiksmų kryptis, politikos rodiklius ir užduotis, kuriomis siekiama skatinti galimybes gauti būstą, pateikiant sprendimus, kaip teikti būsto įperkamumo paramą įvairaus tipo ir pajamų lygio namų ūkiams, įskaitant mažiausias pajamas gaunančius namų ūkius, ir kad paramos mechanizmais ir taisyklėmis būtų skatinamas tiek esamo būsto fondo remontas, tiek naujo būsto fondo kūrimas.
|
|
100
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Vyriausybės nutarimas dėl mažai nuomojamų būstų statybos
|
Vyriausybės nutarimo dėl mažai nuomojamų būstų statybos įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q3
|
2022
|
Siekiant apibrėžti paramos dydį, taikymo sritį, rūšį ir paramos gavėjams taikomus kriterijus, įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimas dėl mažos nuomos būstų statybos.
|
|
101
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Butų skaičius patvirtintuose projektuose
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
300
|
Q4
|
2024
|
Ne mažiau kaip 300 butų projektų finansavimą turi patvirtinti nacionalinė plėtros institucija „Altum“.
Pagal patvirtintus projektus būsto nuoma turi būti maža (preliminariai 4,40 EUR/m²). Patvirtinti projektai turi atitikti aukštos kokybės reikalavimus: 1) pastatas turi būti beveik nulinės energijos pastatas; 2) pradedant eksploatuoti atliekami atitinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas).
|
|
102
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Butų skaičius patvirtintuose projektuose
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
300
|
467
|
Q3
|
2026
|
Ne mažiau kaip 467 butų projektų finansavimą turi patvirtinti nacionalinė plėtros institucija „Altum“.
Pagal patvirtintus projektus būsto nuoma turi būti maža (preliminariai 4,40 EUR/m²). Patvirtinti projektai turi atitikti aukštos kokybės reikalavimus: 1) pastatas turi būti beveik nulinės energijos pastatas; 2) pradedant eksploatuoti atliekami atitinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas).
|
|
103
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Pastatytų butų skaičius
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
300
|
Q3
|
2026
|
Projektai baigti 300 butų, pastatytų ir pastatytų laikantis šių specifikacijų: 1) pastatas turi būti beveik nulinės energijos pastatas; 2) pradedant eksploatuoti atliekami atitinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas).
|
|
104
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas
|
Etapas
|
Priimtų kokybinių ir kiekybinių kriterijų apibrėžimas
|
Teisinis pagrindas įsigaliojo
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2021
|
Vyriausybės priimtos teisinės sistemos, kuria skatinamas aukštos kokybės švietimas, įsigaliojimas, skatinant visapusišką švietimo programų pasiūlą regionų lygmeniu, taip pat kuriant bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų tinklą, atsižvelgiant į demografinę padėtį. Teisinėje sistemoje nustatomi būtiniausi kiekybiniai ir kokybiniai bendrojo lavinimo įstaigų kriterijai (pvz., minimalus besimokančių asmenų skaičius, infrastruktūros prieinamumas ir t. t.).
|
|
105
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas
|
Etapas
|
Vietos tarybų sprendimų dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo priėmimas
|
Vietos tarybų sprendimų priėmimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2022
|
Vietos valdžios institucijų priimti sprendimai dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo (susijungimai, išsilavinimo lygio keitimas).
|
|
106
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Švietimo įstaigų infrastruktūros vystymas ir aprūpinimas įranga
|
Nėra
|
Numeris
|
0
|
21
|
Q3
|
2026
|
21 bendrojo lavinimo įstaigos, kurią vietos valdžios institucijos įsteigė pagal specifikacijas, infrastruktūros gerinimas: gali būti numatytos investicijos į švietimo įstaigos fizinės aplinkos gerinimą – higienos reikalavimus atitinkančias klases, inžinerinių tinklų (įskaitant ventiliacijos sistemas) rekonstrukciją, pakankamą ir energiją taupantį apšvietimą bei kitus ergonominius ir modernius švietimo aplinkos sprendimus. Šios investicijos į mokyklų infrastruktūrą pagal RRF taip pat gali būti naudojamos informacinių technologijų ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įrangai įsigyti, naujoms tobulesnėms mokymo programoms įgyvendinti ir nuotoliniam mokymuisi bei mokymuisi internetu įgyvendinti.
|
|
107
|
3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti
|
Etapas
|
Priimta paramos programa, skirta vietos valdžios institucijoms pirkti elektrinius autobusus savivaldybių funkcijoms vykdyti ir susijusioms paslaugoms teikti.
|
Vyriausybės reglamento įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2022
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto nuostatai, kuriais nustatomos paramos teikimo vietos valdžios institucijoms perkant elektrinius autobusus savivaldybės funkcijoms vykdyti ir susijusioms paslaugoms teikti įgyvendinimo sąlygos.
|
|
108
|
3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti
|
Tikslinė bendrovė
|
Elektrinių mokyklinių autobusų, sudarytų dėl elektrinių autobusų pirkimo savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, skaičius
|
Nėra
|
Numeris
|
0
|
15
|
Q3
|
2023
|
15 elektrinių autobusų, skirtų savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, pirkimo sutarčių sudarymas
|
|
109
|
3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti
|
Tikslinė bendrovė
|
Nupirktų elektrinių mokyklų autobusų skaičius
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
15
|
Q4
|
2025
|
15 elektrinių autobusų pristatymas savivaldybėms kaip moksleivių vežimo savivaldybėse naudos gavėjai
|
|
109 a
|
3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas ir investicijų užbaigimas
|
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas ir perdavimo pažymėjimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2025
|
Įgyvendinimo susitarimas įsigalioja ir Latvija ALTUM perveda 29 020 919 EUR priemonei finansuoti.
|
|
109b
|
3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti
|
Tikslinė bendrovė
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
Nėra duomenų
|
Procentinė dalis
|
0 %
|
100 %
|
Q2
|
2026
|
INVEGA turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, kurios reikia, kad būtų panaudota 100 % EGADP investicijų į Priemonę (atsižvelgiant į valdymo mokesčius).
|
|
110
|
3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą
|
Etapas
|
Strateginės programos, skirtos toliau plėtoti minimalių pajamų rėmimo sistemą, priėmimas
|
Ministrų kabinetas patvirtino strateginę tolesnio minimalių pajamų rėmimo sistemos plėtojimo programą.
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2021
|
Ministrų kabinetas parengė ir patvirtino strateginę sistemą, skirtą toliau plėtoti minimalių pajamų rėmimo sistemą, kuri apima bent:
– 2022–2024 m. minimalių pajamų rėmimo sistemos tobulinimo planas, siekiant sustiprinti minimalių pajamų apskaičiavimo metodiką;
2021–2027 m. Socialinės apsaugos ir darbo rinkos gairių, kuriomis siekiama skatinti socialinę gyventojų įtrauktį, mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, plėtoti prieinamas ir pritaikytas socialines paslaugas ir skatinti aukštą užimtumo lygį kokybiškoje darbo aplinkoje, priėmimą;
priimtas 2021–2023 m. socialinių paslaugų plėtros planas, kuriuo siekiama pagerinti bendruomeninių paslaugų teikimą;
– 2021–2023 m. lygių galimybių neįgaliesiems skatinimo planas, kuriuo siekiama sukurti integruotą paramos sistemą, atitinkančią neįgaliųjų poreikius;
|
|
111
|
3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą
|
Etapas
|
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas
|
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2023
|
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas, įskaitant:
– minimali pajamų riba yra ne mažesnė kaip 20 % pajamų medianos;
– minimalių pajamų ribų peržiūros procedūra, kuri turi būti atliekama kasmet (nuo 2023 m.), remiantis pajamų medianos pokyčiais ir užtikrinant, kad pajamų medianos sumažėjimo atveju nebūtų keičiamos minimalių pajamų ribos.
|
|
112
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Etapas
|
Valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų, kuriuose atliekamas aplinkos pritaikymas, atranka
|
63 atrinktų viešųjų ir vietos valdžios institucijų pastatų, į kuriuos investuojama siekiant prisitaikyti prie aplinkos, sąrašo patvirtinimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2022
|
Pastatai atrenkami aplinkos prieinamumo priemonėms įgyvendinti 63 valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatuose, kuriuose teikiamos socialinės gerovės sektoriaus viešosios paslaugos arba savivaldybių socialinės paslaugos (šie pastatai jau įtraukti į Ministrų kabineto nuostatus). Investicijos apima priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti minimalų prieinamumo standartą: užtikrinti prieigą prie aplinkos ir informacijos funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir neįgaliesiems.
|
|
113
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Etapas
|
Sutarčių sudarymas siekiant užtikrinti prieigą prie viešosios infrastruktūros viešųjų ir vietos valdžios institucijų pastatuose
|
Darbų sutarčių sudarymas siekiant pradėti darbus, susijusius su prieiga prie viešosios infrastruktūros iš anksto atrinktuose 63 viešuosiuose ir vietos valdžios institucijų pastatuose.
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2024
|
Atitinkamos viešosios ir vietos valdžios institucijos pasirašo sutartis, kad užtikrintų prieigą prie infrastruktūros 63 valstijos ir vietos valdžios pastatuose, kuriuose teikiamos socialinės apsaugos sektoriaus viešosios paslaugos arba savivaldybės socialinės paslaugos.
Sutartys sudaromos dėl minimalaus prieinamumo standarto teikimo: kiekvienam pastatui būtini prieinamumo elementai, įskaitant priemones, kuriomis funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir neįgaliesiems užtikrinama prieiga prie patalpų ir informacijos (tai gali apimti įvairių pritaikymo būdų, pavyzdžiui, vaizdinės informacijos patobulinimą, neįgaliųjų evakuacijos sistemų pritaikymą ir teikimą, įrengiant rampas, kaiščius, liftus ir lengvai atidaromas arba automatines duris).
|
|
114
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Statybos pabaigimas siekiant užtikrinti prieigą prie viešosios infrastruktūros valstybės ir vietos valdžios pastatuose
|
Nėra duomenų
|
Pastatai
|
0
|
63
|
Q2
|
2026
|
Užbaigti 63 valstybės ir vietos valdžios pastatų statybos darbai, kuriais teikiamos socialinės apsaugos sektoriaus viešosios paslaugos arba savivaldybės socialinės paslaugos grupėms, kurioms gresia socialinė atskirtis, įskaitant neįgaliuosius, ir pasirašytas perdavimo aktas. Priemonės apima minimalaus prieinamumo standarto įgyvendinimą: galimybė visuomenei naudotis infrastruktūra ir informacija funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir neįgaliesiems (tai gali apimti įvairių pritaikymo būdų, pavyzdžiui, vaizdinės informacijos tobulinimo, neįgaliųjų evakuacijos sistemų pritaikymo ir suteikimo, rampų, pedalų, keltuvų, lengvai atidaromų ar automatinių durų sukūrimą ar įrengimą).
|
|
115
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Etapas
|
Konkrečios tikslinės grupės fizinių galimybių gauti būstą gerinimui atranka
|
Atrinktų 259 neįgaliųjų, kuriems reikia pritaikyti savo asmeninį būstą, sąrašo patvirtinimas.
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2024
|
Patvirtinamas 259 sunkią arba labai sunkią negalią turinčių asmenų ir neįgalių vaikų, kurie naudojasi atitinkamų valdžios institucijų parama individualiam būstui pritaikyti, sąrašas.
|
|
116
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Etapas
|
Darbo sutarčių sudarymas siekiant pritaikyti neįgaliųjų būstą
|
Sutarčių pasirašymas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2025
|
Sutarčių, kuriomis siekiama pritaikyti 259 sunkią arba labai sunkią negalią turinčių asmenų ir neįgalių vaikų būstą, pasirašymas. Sudarytos sutartys dėl aplinkos prieinamumo elementų (pavyzdžiui, rampų ir liftų įrengimas, įrangos, apgyvendinimo elementų įrengimas, bendrųjų patalpų pritaikymas) 259 asmenims skirtuose būstuose.
|
|
117
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Neįgaliesiems užtikrintas būsto aplinkos prieinamumas
|
Nėra duomenų
|
Asmenys
|
0
|
259
|
Q2
|
2026
|
Namų aplinkos pritaikymas (pavyzdžiui, 259 sunkią arba labai sunkią negalią turintiems asmenims ir neįgaliems vaikams skirtų rampų ir liftų įrengimas, aprūpinimas įranga, apgyvendinimo elementai, bendrųjų erdvių pritaikymas.
|
|
118
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Sutarties dėl prognozavimo modelio algoritmų kūrimo sudarymas, informacinės sistemos techninių specifikacijų rengimas ir sistemos kūrimo priežiūra
|
Techninių specifikacijų rengimas ir konsultavimo paslaugų, kuriose dalyvauja Latvijos ir užsienio ekonometrinio ir matematinio modeliavimo ekspertai, sutarties sudarymas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2022
|
Sutarties sudarymas po konkurso su:
- sukurti ekonometrinius modelius ir ilgalaikės socialinės paramos, įskaitant pensijas, prognozavimo metodiką,
- parengti informacinės sistemos kūrimo technines specifikacijas
- stebėti sistemos plėtrą.
Sudarytoje sutartyje pateikiamas šių rezultatų tvarkaraštis:
– dabartinės padėties įvertinimo ataskaitą;
matematinis pensijų prognozavimo modelis;
– dabartinės prognozavimo priemonės ir jos potencialo vertinimas;
informacinės sistemos kūrimo technines specifikacijas;
– informacinių sistemų kūrimo stebėsena viso projekto metu.
|
|
119
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų pabaigimas
|
Gerovės ministerijos patvirtintos techninės specifikacijos, parengtos pateikti informacinės sistemos kūrėjui
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q3
|
2024
|
Naujos socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų pabaigimas. Techninės specifikacijos apima:
– dabartinės prognozavimo priemonės ir jos galimybių bei rekomendacijų, susijusių su naujos prognozavimo priemonės kūrimu, vertinimo ataskaita;
– sistemos kūrimo techninės specifikacijos (techninėje specifikacijoje taip pat pateikiamas reikalavimas taikyti Agile metodiką sistemos kūrimo etapais).
|
|
120
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Socialinės apsaugos sistemos ilgalaikėms projekcijoms parengta prognozavimo priemonė
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2026
|
Gerovės ministerijos ir programinės įrangos kūrėjo perdavimo aktas pasirašytas siekiant sukurti socialinės apsaugos sistemos ilgalaikių prognozių prognozavimo priemonę, kuri:
– numatyti galimybę prognozėse veiksmingiau atsižvelgti į demografinį aspektą ir į jį atsižvelgti, o tai lems greitesnį ir tikslesnį prognozavimo rezultatą;
– stiprinti administracinius gebėjimus socialinės apsaugos srityje;
– suteikia galimybę pateikti išsamesnes prielaidas, palyginti su praeityje naudotu modeliu;
– galima modeliuoti pagal kitur esamus rezultatus (pvz., Eurostatas), taip pat demografiniai ir darbo rinkos rodikliai;
– parengti du vadovai priemonės administratoriui ir naudotojams.
|
|
121
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Etapas
|
Standartinės konstrukcijos kūrimas
|
Projektavimo užduoties ir standartinio statybos projekto, skirto ilgalaikės priežiūros paslaugoms arti šeimos aplinkos teikti, reikalavimai
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q3
|
2022
|
Gerovės ministerija patvirtino statinių, reikalingų ilgalaikės priežiūros paslaugoms netoli šeimos aplinkos teikti, statybą.
Statybos projektas skirtas labai efektyviai energiją vartojančių pastatų (beveik energijos beveik nevartojančių pastatų) statybai.
Savivaldybės turi turėti jau parengtą standartinį statybos projektą, taip sumažindamos projekto išlaidas.
Paprastesnis projektų įgyvendinimas savivaldybėms padės sumažinti projektų įgyvendinimo vėlavimo riziką.
|
|
122
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Tikslinė bendrovė
|
Sutarčių dėl projektų įgyvendinimo sudarymas
|
Nėra duomenų
|
Sutarčių skaičius
|
0
|
6
|
Q2
|
2023
|
Centrinė finansų ir sutarčių sudarymo agentūra yra sudariusi ne mažiau kaip 6 sutartis dėl naujų vietų ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti netoli šeimos aplinkos.
|
|
123
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Tikslinė bendrovė
|
Naujų vietų, skirtų ilgalaikės priežiūros paslaugoms netoli šeimos narių, teikimas 408 pagyvenusiems asmenims
|
Nėra
|
Vietų skaičius
|
0
|
408
|
Q2
|
2026
|
Naujų vietų, skirtų teikti ilgalaikės priežiūros paslaugas arti šeimos aplinkos 408 pensinio amžiaus asmenims (pastatyti 26 pastatai, kuriuose vienam pastatui tenka ne daugiau kaip 16 asmenų), sukūrimas.
Statant šiuos pastatus užtikrinama, kad kiekviename pastate būtų bent jau iš anksto nustatyta būtiniausia įranga, pvz., prietaisai ir baldai.
|
|
124
|
3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti
|
Etapas
|
Priimtos profesinės reabilitacijos paslaugos aprašymas
|
Profesinės reabilitacijos paslaugų standarto aprašo patvirtinimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2023
|
Valstybinės socialinės integracijos agentūros patariamoji taryba patvirtino profesinės reabilitacijos paslaugos, kurią ji koordinuos, aprašymą, kuriuo skatinama kuo greičiau išlaikyti, atnaujinti ir įgyti naują išsilavinimą ar įgūdžius, kad būtų galima vėl įsidarbinti, ir taip skatinti klientų saugumą.
|
|
125
|
3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti
|
Etapas
|
Pastatų infrastruktūros pritaikymas, įskaitant aplinkos prieinamumo ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimą, ir techninės bei materialiosios įrangos tobulinimas
|
2 pastatų, kuriuose turi būti gerinama infrastruktūra, pritaikymas, įskaitant aplinkosauginį prieinamumą ir energijos vartojimo efektyvumą, taip pat techninės ir materialiosios įrangos tobulinimą;
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q1
|
2026
|
Pagerinta infrastruktūra ir logistikos įranga pastatuose, kuriuose teikiamos paslaugos funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti, įskaitant:
– Slokas gatvės 61, Jūrmalos pastato aplinkos pritaikymo priemonės;
– didesnis energijos vartojimo efektyvumas pastate Dubultu 71, Jūrmala.
|
|
126
|
3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti
|
Etapas
|
Nustatytas ir patvirtintas naujas socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų standartas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti
|
Patvirtintas naujas reabilitacijos paslaugų standartas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2026
|
Valstybinės socialinės integracijos agentūros patariamoji taryba patvirtino naują sinerginių socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų standartą, skirtą funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti (kompetencijos ugdymo programa ir profesinės reabilitacijos paslaugos), be kita ko, patvirtinant paslaugas bandomuosiuose projektuose ir naudojant projekto materialinę bazę.
|
|
127
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Etapas
|
Valstybinės užimtumo agentūros klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) siekiant atgaivinti ekonomiką kuriant darbo vietas, parengtas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymas, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams, įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones.
|
Naujo perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymo (įskaitant skaitmeninius įgūdžius) Valstybinės užimtumo agentūros klientams priėmimas
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q2
|
2023
|
Latvijos mokymo komisijos posėdyje Latvijos užimtumo tarnybos klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) buvo priimtos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programos, laikantis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, skirtų darbo vietoms palankiai ekonomikai atgaivinti.
|
|
128
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Etapas
|
Skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemonių kūrimas
|
Parengtos ir įgyvendintos skaitmeninės priemonės
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Q4
|
2023
|
Valstybinė užimtumo agentūra parengė ir įgyvendino skaitmenines vertinimo priemones, skirtas geresnei įgūdžių profiliavimo sistemai, kuria užtikrinamas agentūros klientų įgūdžių ir kompetencijos vertinimas, kad būtų užbaigtas tinkamas perkvalifikavimo ir įgūdžių įgijimo pasiūlymas, atsižvelgiant į asmens žinių ir įgūdžių lygį.
Šiuo metu agentūros taikomą klientų profiliavimo metodą papildo skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemonės (testai), o testų rezultatai naudojami konsultuojant klientą karjeros klausimais ir rengiant individualų mokymo pasiūlymą.
|
|
129
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Tikslinė bendrovė
|
Bedarbiai, darbo ieškantys asmenys, asmenys, kuriems gresia nedarbas, turintys geresnių įgūdžių
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
10 000
|
Q1
|
2025
|
10 000 bedarbių, darbo ieškančių asmenų, asmenų, kuriems gresia nedarbas ir turinčių geresnių įgūdžių, patvirtintų Valstybinės užimtumo agentūros klientų apskaitos sistemoje
|
|
130
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Tikslinė bendrovė
|
Bedarbiai, darbo ieškantys asmenys, asmenys, kuriems gresia nedarbas, turintys geresnių įgūdžių
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
10 000
|
20 450
|
Q3
|
2026
|
20 450 bedarbių, darbo ieškančių asmenų, asmenų, kuriems gresia nedarbas ir turinčių geresnių įgūdžių, patvirtintų Valstybinės užimtumo agentūros klientų apskaitos sistemoje
|
|
130a
|
3.1.2.6.i. Techninių pagalbinių priemonių prieinamumo didinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Techninės pagalbinės priemonės funkcinių sutrikimų turintiems asmenims
|
Nėra duomenų
|
Numeris
|
0
|
10 474
|
Q2
|
2026
|
Funkcinių sutrikimų turintiems asmenims suteikta 10 474 techninių pagalbinių priemonių.
|
D. 4 KOMPONENTAS. Labai svarbūs šio akto elementai yra teisingas atsakomybės pasidalijimas ir solidarumas.
Šis Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas padeda spręsti uždavinius, susijusius su sveikatos sistemos ir jos žmogiškųjų išteklių atsparumu, prieinamumu, kokybe ir ekonominiu efektyvumu. Ribotos galimybės laiku ir vienodomis sąlygomis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač pažeidžiamoms grupėms. Latvija praneša apie didelius nepatenkintus sveikatos priežiūros poreikius ir didelius mokėjimus savo lėšomis. Kita svarbi prastų sveikatos priežiūros rezultatų priežastis – nesveikas gyvenimo būdas. Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas trukdo teikti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas ir kelia grėsmę sveikatos priežiūros reformų sėkmei. Poreikį spręsti šiuos uždavinius dar labiau sustiprino būtent COVID-19 pandemijos sukelta krizė.
Komponento tikslai – didinti sveikatos priežiūros atsparumą ir prieinamumą i) sukuriant integruotų sveikatos paslaugų teikimo sistemą ir būtiną infrastruktūrą, užtikrinant sveikatos įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie krizinių situacijų, ii) kuriant tobulesnius paslaugų teikimo modelius ir iii) gerinant sveikatos priežiūros specialistų aprūpinimą žmogiškaisiais ištekliais ir profesinio tobulėjimo sistemą.
Komponentas padeda įgyvendinti šaliai skirtą rekomendaciją didinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą ir prieinamumą, be kita ko, suteikiant papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir didinti sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).
Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
D.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
4.1.1.r reforma. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas.
Priemonės tikslai – sukurti į žmogų orientuotą, visapusišką ir integruotą sveikatos priežiūros sistemą ir užtikrinti jos tvarumą bei atsparumą.
Reforma apima naujų veiksmingų integruotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visais sveikatos priežiūros lygmenimis (pirminės, antrinės ir tretinės) modelių kūrimą. Reforma siekiama parengti integruotas priežiūros rekomendacijas ir epidemiologinės saugos sistemą.
Investavimo strategija, kurioje apibrėžiami investicijų į infrastruktūrą poreikiai, parengiama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Reforma taip pat apima ligoninių paslaugų teikimo vertinimus pagal ligoninės lygį ir ligoninių paslaugų žemėlapį. Šie elementai kartu su integruotomis sveikatos priežiūros rekomendacijomis ir epidemiologine saugos sistema yra būtinos planuojamos investicijos į ligonines ir antrines ambulatorines įstaigas, atsižvelgiant į investicijas: 4.1.1.2.i. ir 4.1.1.3.i.
Onkologijos srityje šia priemone užtikrinama, kad būtų nustatytos vienodos gydymo gairės, įsteigiant ir rengiant Latvijos vėžio gydymo centro sertifikavimą, taip pat užtikrinant bendrą valdymą, gydymą ir priežiūrą bei sukuriant ligoninių, kurios specializuojasi onkologinių pacientų gydymo ir priežiūros srityje, tinklą.
Investuojant į genomo projektą pagal Europos iniciatyvą „1+ Million Genomes“ (1+MG) sukuriamas Latvijos piliečių referencinių genomo duomenų reprezentatyvus rinkinys, kuriame renkami Latvijos piliečių dovanoti genetinių duomenų mėginiai. Ja siekiama stiprinti Latvijos genetinius mokslinius tyrimus ir skaitmeninius gebėjimus, kad būtų lengviau saugiai susieti ir analizuoti šiuos duomenis naudojantis Europos 1+MG infrastruktūra.
Siekiant skatinti integruotą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir išteklių naudojimo efektyvumą, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija rengiama Skaitmeninio sveikatos sektoriaus strategija. Ši strategija padės toliau kurti ir diegti saugius ir pramonės bei vartotojų poreikius atitinkančius skaitmeninius sprendimus sveikatos sektoriuje.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
Priemonės tikslas – pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą, be kita ko, užtikrinti epidemiologinę saugą plėtojant į pacientą orientuotas tvarias integruotas sveikatos priežiūros paslaugas.
Investicijas sudaro trys tyrimai. i) Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje – tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti veiksmingiausius intervencijos ir stebėsenos metodus. ii) Tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti neskiepijimo priežastis, siekiant užtikrinti platesnę skiepijimo aprėptį ir sumažinti infekcinių ligų plitimo Latvijoje riziką. iii) infekcinių ligų srities tyrimas dėl infekcijų rizikos ir jų poveikio visuomenės sveikatos rodikliams.
Tikimasi, kad pagrindinės šių tyrimų išvados bus visuomenės sveikatos politikos tobulinimo pagrindas. Remiantis šiais nustatytais faktais, tikimasi reglamentavimo sistemos, metodikos ir rekomendacijų pokyčių.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 4.1.1.2.i. Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti
Priemonės tikslai – didinti sveikatos sektoriaus atsparumą ir paslaugų prieinamumą plėtojant būtiną integruotų sveikatos paslaugų infrastruktūrą, užtikrinant sveikatos įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie krizinių situacijų ir užtikrinant nuolatines ir kokybiškas valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijomis į ligoninių infrastruktūrą siekiama pagerinti tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių paslaugų prieinamumą.
Planuojama investuoti į tris universitetines klinikines ligonines ir septynias regionines ligonines, kad būtų pagerinta jų infrastruktūra ir įranga. Investicijos grindžiamos integruotos priežiūros ir epidemiologinės saugos reikalavimų rekomendacijomis ir atitinka 2021–2027 m. sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtros investicijų strategiją. Investicijos skiriamos naujų patalpų atnaujinimui, atnaujinimui ir statybai, taip pat medicinos technologijų ir įrangos pirkimui.
Investicijos, skirtos integruotam sveikatos priežiūros metodui užtikrinti ir epidemiologinei saugai užtikrinti, daromos trijose klinikinėse universitetinėse ligoninėse: Rygos Rytų klinikos universitetinė ligoninė, Paula Stradiņa klinikinė universitetinė ligoninė, vaikų klinikinė universitetinė ligoninė ir septynios regioninės ligoninės: Liepajos regioninė ligoninė; Daugpilio regioninė ligoninė, Rėzeknės ligoninė, Šiaurės Kurzemo regioninė ligoninė, Jēkabpils regioninė ligoninė, Vidzeme ligoninė ir Jelgavos ligoninė.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
4.1.1.3.i. investicija. Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti
Priemonės tikslai – pagerinti antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas integruotų paslaugų teikimas, epidemiologinis saugumas ir aplinkosauginis prieinamumas.
Investicijas sudaro investicijos į infrastruktūrą ir įrangą ne mažiau kaip 40 antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
4.2.1.r. reforma. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas.
Priemonės tikslai – pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymą ir kvalifikacijos kėlimą sveikatos sektoriuje.
Reformą sudaro žmogiškųjų išteklių strategijos, apimančios visapusišką požiūrį į sveikatos priežiūros darbuotojų planavimą ir mokymosi visą gyvenimą modelį, mokymo koordinavimo mechanizmo ir modeliavimo metodo parengimas. Sveikatos sektoriaus žmogiškųjų išteklių strategija grindžiama žmogiškųjų išteklių žemėlapiu.
Strategija apima tokius veiksmus kaip naujo darbo užmokesčio modelio kūrimas, pagrindinio medicinos mokymo paslaugų teikimas ir paklausą atitinkančių gyvenamųjų vietų skaičius, išlaikymo priemonės ir žmogiškųjų išteklių duomenų bazės kūrimas. Vykdant reformą taip pat sukuriama medicinos švietimo sistemos stiprinimo sistema, numatant taikyti tvarų tęstinio švietimo modelį ir koordinavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinta ir stebima švietimo turinio kokybė, taip pat imitavimo metodą visais švietimo lygmenimis. Turi būti sukurta IT priemonė būsimiems sveikatos priežiūros darbuotojų poreikiams prognozuoti.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Investicija 4.2.1.1.i. Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui.
Priemonės tikslai – parengti bendrą požiūrį į nuolatinį švietimą sveikatos priežiūros srityje ir pradėti taikyti imitavimo metodą švietimo sveikatos srityje sistemoje.
Investicijas sudaro koordinavimo mechanizmo sukūrimas ir apima tokius aspektus kaip metodinis valdymas, švietimo turinio kokybės kontrolė, tvarus finansavimas.
Investicijomis taip pat užtikrinama, kad būtų parengtas veiksmų planas, skirtas imitavimo metodui įgyvendinti praktikuojančių gydytojų mokymo procese. Taikant šį metodą turi būti sudarytos sąlygos modeliuoti įvairias realias gyvenimo situacijas, taip sudarant sąlygas būsimiems ir esamiems medicinos specialistams toliau tobulinti savo įgūdžius.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Reforma 4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas, valdymo stiprinimas, veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas, bendro viešojo biudžeto sveikatos sektoriuje didinimas.
Priemonės tikslai – didinti valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiksmingumą užtikrinant paslaugų prieinamumą ir sukuriant valstybės apmokamų paslaugų sisteminių pokyčių mechanizmą.
Reforma apima tarnybos laboratorijos sistemos, skirtos skirtingiems paslaugų modeliams išbandyti ir įvertinti, sukūrimą. Priemonė apima esamos padėties tyrimą, uždavinių nustatymą ir vertinimą bei sprendimų, pavyzdžiui, naujų paslaugų modelių, kūrimą. Nauji paslaugų modeliai bandomi ir lyginami su esama paslauga. Įvertinama trumpalaikė ir ilgalaikė modelių nauda ir didesnis veiksmingumas. Remiantis rezultatais tikimasi, kad 10 naujų paslaugų modelių bus bandomi ir vertinami siekiant juos integruoti ir įgyvendinti kaip valstybės mokamų paslaugų krepšelio dalis.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 4.3.1.1.i. Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Priemonės tikslas – nustatyti trūkumus teikiant valstybės apmokamas ambulatorines paslaugas.
Investicijas sudaro valstybės apmokamų ambulatorinių paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimas, visapusiškų ne ligoninėje teikiamos priežiūros poreikių ir problemų, susijusių su administracinės teritorinės reformos įgyvendinimu ir politikos rekomendacijų rengimu, nustatymas.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.
D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr.
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetai
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirtis
|
metai
|
|
|
131
|
4.1.1.r.
Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Skaitmeninės sveikatos strategijos priėmimas
|
Sveikatos apsaugos ministerijos priimta skaitmeninės sveikatos strategija
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q3
|
2022
|
Laikoma, kad orientyras pasiektas po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtina skaitmeninės sveikatos strategiją. Strategija rengiama pagal 2021-2027 m. visuomenės sveikatos gaires ir 2021-2027 m. skaitmeninės transformacijos gaires. Strategijoje pateikiamas veiksmų planas ir stebėsenos sistema. Strategija apima tokius aspektus kaip sveikatos priežiūra, duomenų naudojimas moksliniams tyrimams, bendras duomenų naudojimas, duomenų valdymas, viešojo sveikatos sektoriaus IT sistemos ir sprendimai, privačios IT sistemos, tarpvalstybinis keitimasis duomenimis ir skaitmeniniai įgūdžiai.
|
|
132
|
4.1.1.r.
Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Į žmogų orientuoto, visapusiško ir integruoto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas parengiant investavimo strategiją ir rekomendacijas dėl integruotos ir epidemiologiškai saugios sveikatos priežiūros plėtojimo
|
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti integruotų sveikatos priežiūros dokumentų pavyzdžiai
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2022
|
Integruotos sveikatos priežiūros paslaugos nustatomos, kai Sveikatos apsaugos ministerija parengia ir patvirtina šiuos dokumentus:
1) įtraukiama investicijų į infrastruktūrą, skirtą valstybės finansuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, strategija, įskaitant ligoninių žemėlapius, siekiant užtikrinti tolesnę ligoninių tinklo reformą, be kita ko, atsižvelgiant į ligoninių lygio vertinimą;
2) rekomendacijos dėl integruotos priežiūros metodo įgyvendinimo;
3) rekomendacijų dėl epidemiologinių reikalavimų rinkinys
|
|
133
|
4.1.1.r.
Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Nustatyta Latvijos populiacijos genomo nuoroda (Latvijos dalyvavimas projekte „Genome for Europe“ – „GoLatvia“ projektas)
|
Latvijoje nustatyta genomo nuoroda
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q1
|
2024
|
Genomo projekto dokumentus, kuriais įrodoma, kad nustatyta Latvijos populiacijos genomo nuoroda, patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija.
|
|
134
|
4.1.1.r.
Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Užtikrintas metodinis onkologijos srities valdymas
|
Sveikatos ministerijos patvirtinti metodiniai bendrųjų onkologijos principų įgyvendinimo dokumentai
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q3
|
2026
|
Tikslas pasiekiamas Sveikatos ministerijai patvirtinus dokumentus, užtikrinančius vienodo metodologinio valdymo onkologijos srityje įdiegimą.
|
|
135
|
4.1.1.1.i.
Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
|
Etapas
|
Trijų tyrimų metodikos patvirtinimas siekiant pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, vakcinacijos ir infekcinių ligų srityje
|
Sveikatos apsaugos ministerijos metodikos patvirtinimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q3
|
2022
|
Laikoma, kad orientyras pasiektas Sveikatos ministerijai parengus ir patvirtinus suderintą antimikrobinio atsparumo (AAM), vakcinacijos ir infekcijos mažinimo mokslinių tyrimų metodiką.
|
|
136
|
4.1.1.1.i.
Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
|
Etapas
|
Visuomenės sveikatos srities moksliniai tyrimai, atlikti siekiant pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą AAM, vakcinacijos ir infekcinių ligų srityje
|
Paskelbti visuomenės sveikatos tyrimai
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2025
|
Trys Sveikatos ministerijos atlikti ir paskelbti tyrimai: 1) AAM srityje – atsparumo antimikrobinėms medžiagoms mokslinius tyrimus, siekiant nustatyti veiksmingiausius intervencijos ir stebėsenos metodus; 2) nustatyti neskiepijimo priežastis ir 3) infekcinių ligų srityje nustatyti infekcijos riziką ir jos poveikį visuomenės sveikatos rodikliams.
|
|
137
|
4.1.1.1.i.
Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
|
Etapas
|
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM), vakcinacijos ir infekcinių ligų srityse, įsigaliojimas
|
Persvarstytų teisės aktų dėl visuomenės sveikatos politikos planavimo ir įgyvendinimo įsigaliojimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q3
|
2026
|
Remiantis atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM), vakcinavimo ir infekcinių ligų mokslinių tyrimų rezultatais, teisės aktų, susijusių su visuomenės sveikatos politika, pakeitimų, pavyzdžiui, rekomendacijų ligoninėms, Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centro darbo dokumentų, gairių, skiepijimo proceso tobulinimo, įsigaliojimas.
|
|
138
|
4.1.1.2.i.
Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Projektų, dėl kurių technologijų komisija teigiamai įvertino įrangos tinkamumą atitinkamoms valstybės finansuojamoms paslaugoms teikti, skaičius
|
Netaikoma
|
Numeris
|
0
|
10
|
Q4
|
2022
|
Laikoma, kad šis tikslas pasiektas Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus teigiamą sprendimą dėl medicinos technologijų įsigijimo suderinimo įgyvendinant kiekvieną iš dešimties projektų, kuriais remiama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūra. Šis sprendimas parengiamas visiems projektams. Jei tokie įsigijimai neplanuojami, reikia priimti atitinkamą sprendimą. Jei projektas susijęs su medicinos technologijų pirkimu, reikia teigiamos Technologijų komisijos nuomonės.
|
|
139
|
4.1.1.2.i.
Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Biudžeto vykdymas vertinant pagal bendrą viešąjį pirkimą universitetų ir regioninių ligoninių infrastruktūros gerinimo projektuose, kurie sudaro ne mažiau kaip 59 800 000 EUR iš viso 149 500 000 EUR biudžeto.
|
Netaikoma
|
Mln. EUR
|
0
|
59,8
|
Q4
|
2024
|
Laikoma, kad tikslas pasiektas įgyvendinus bent 40 % visos planuojamos projekto apimties 59 800 000 EUR – pažanga vertinama pagal bendrą projektų pirkimą (užbaigtus projektus), palyginti su bendra planuojama investicijų suma – 149 500 000 EUR į infrastruktūrą ir įrangą trims universitetams ir septynioms regioninėms ligoninėms, siekiant užtikrinti visapusiškų tvarių integruotų sveikatos paslaugų teikimą.
|
|
140
|
4.1.1.2.i.
Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Ligoninių, turinčių geresnę infrastruktūrą, skaičius
|
Netaikoma
|
Numeris
|
0
|
10
|
Q3
|
2026
|
Laikoma, kad šis tikslas pasiektas užbaigus plėtros projektus trijuose universitetuose ir septyniose regioninėse ligoninėse pagal kiekvieno projekto techninį aprašymą ir siekiant užtikrinti būtiną integruotų sveikatos paslaugų infrastruktūrą, užtikrinti sveikatos įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie krizinių situacijų ir užtikrinti nuolatines ir kokybiškas valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.
|
|
141
|
4.1.1.3.i.
Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Pagerintos infrastruktūros antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų skaičius
|
|
Numeris
|
0
|
20
|
Q4
|
2024
|
Laikoma, kad tikslas pasiektas užbaigus antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigų plėtros projektus, kuriais siekiama pagerinti 1) epidemiologinę saugą, 2) aplinkos prieinamumą arba 3) integruotų priežiūros paslaugų infrastruktūrą.
|
|
142
|
4.1.1.3.i.
Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Pagerintos infrastruktūros antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų skaičius
|
Netaikoma
|
Numeris
|
20
|
40
|
Q3
|
2026
|
Laikoma, kad tikslas pasiektas užbaigus antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigų plėtros projektus, kuriais siekiama pagerinti 1) epidemiologinę saugą, 2) aplinkos prieinamumą arba 3) integruotų priežiūros paslaugų infrastruktūrą.
|
|
143
|
4.2.1.r.
Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Žmogiškųjų išteklių vystymosi strategija
|
Latvijos valdžios institucijos priėmė išsamią sveikatos priežiūros darbuotojų strategiją, į kurią įtraukti mokymosi visą gyvenimą ir sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modeliai.
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q2
|
2023
|
Vadovaujantis Ministrų kabineto darbo tvarkos taisyklėmis, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais priimta žmogiškųjų išteklių vystymo strategija.
Sveikatos priežiūros darbuotojų strategija apima sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo mechanizmo kūrimą, įskaitant pirmosios ir antrosios pakopos studijų vietų poreikius, patikimą informacinę sistemą, kuri apima naujausią individualaus lygmens informaciją apie gydytojų įgūdžių ir kompetencijų tobulinimą jų karjeros metu, taip pat veiksmingą mokymosi visą gyvenimą planavimą ir valdymą. Strategijoje taip pat išdėstomi sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo modelio principai.
|
|
144
|
4.2.1.r.
Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Žmogiškųjų išteklių žemėlapių sudarymas sveikatos priežiūros srityje
|
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas ir patvirtintas žmogiškųjų išteklių žemėlapis
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2023
|
Baigti rengti sveikatos priežiūros srities žmogiškųjų išteklių žemėlapiai.
Žemėlapyje pateikiama išsami informacija apie sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių įvairiose srityse, viešajame ir privačiajame sektoriuose visais priežiūros lygmenimis, skaičių.
Žemėlapyje taip pat pateikiama išsami informacija apie sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvį ir apie tęstinį mokymą, pabrėžiant įvertinto kvalifikacijos lygio svarbą ir pasirengimą susidoroti su technologinėmis ir organizacinėmis naujovėmis.
|
|
145
|
4.2.1.r.
Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Įdiegtas naujas sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimo modelis
|
Įstatymo ir (arba) reglamento, kuriuo užtikrinamas naujo sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo modelio įgyvendinimas, įsigaliojimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q2
|
2024
|
Į naują sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimo modelį įtraukiamas skaidrus darbo užmokesčio apskaičiavimo mechanizmas ir racionalizuojamas darbo užmokestis visame sveikatos sektoriuje; sprendimai, kuriais užtikrinamas skaidrumas, teisingumas ir laipsniškas darbo užmokesčio didinimas, siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę.
|
|
146
|
4.2.1.r.
Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modelio patvirtinimas
|
Būsimų sveikatos priežiūros darbuotojų poreikių prognozavimo modelio priėmimas ir diegimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2024
|
Sveikatos ministerijos parengtas ir patvirtintas modelis (IT priemonė), skirtas būsimiems sveikatos priežiūros darbuotojų poreikiams prognozuoti. Šis modelis turi būti naudojamas planavimo tikslais. Modelyje, remiantis prognozuojamais gyventojų sveikatos priežiūros poreikiais ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimu, pateikiami šie įverčiai:
--- Sveikatos priežiūros specialistų poreikį pagal specializaciją ir geografinę sritį ir (arba) veiklos vietą;
--- Sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulėjimo poreikį,
--- Numatomas darbo jėgos pasiūlos atotrūkis.
|
|
147
|
4.2.1.1.i.
Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui.
|
Etapas
|
Sukurtas sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas
|
Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtas tęstinio sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas, užtikrinantis susijusių institucijų bendradarbiavimą, metodinį valdymą ir kokybės kontrolę.
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2023
|
Tęstinio švietimo proceso valdymo koordinavimo mechanizmo sukūrimas, kaip matyti iš atitinkamų Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinamųjų dokumentų (pvz., įsakymų, sprendimų).
Turi būti sukurtas tęstinio mokymo organizavimo modelis, daugiausia dėmesio skiriant mokymo turiniui, mokymo formai, būtinoms priemonėms ir įrangai (pvz., modeliavimui, virtualios realybės naudojimui ir t. t.), taip pat švietimo įstaigų, klinikinių universitetinių ligoninių, regioninių ligoninių ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo mechanizmams. Nustatomas organizacinis modelis, valdymo struktūra, aiškios atsakomybės ir atskaitomybės ribos. Mokymo paslaugų pirkimo gairės, taip pat mokymo kokybės standartai ir stebėsenos bei vertinimo sistema.
|
|
148
|
4.2.1.1.i.
Žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimo rėmimas
|
Etapas
|
Imitavimo metodas, pradėtas taikyti mokymosi sveikatos priežiūros srityje procese
|
Imitavimo metodas, pradėtas taikyti mokymosi sveikatos priežiūros srityje procese
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q3
|
2026
|
Laikoma, kad orientyras pasiektas, kai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtina veiksmų planą arba modeliavimo atlikimo gaires visais medicinos švietimo etapais.
|
|
149
|
4.3.1.r.
Sveikatos priežiūros tvarumas, valdymo stiprinimas, veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas, bendro sveikatos sektoriaus biudžeto padidinimas
|
Etapas
|
Patvirtintas koordinavimo mechanizmas, skirtas naujiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliams vertinti, plėtoti ir įgyvendinti
|
Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtų ir patvirtintų naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių vertinimo ir įgyvendinimo koordinavimo mechanizmas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2022
|
Sveikatos apsaugos ministerijoje arba jai pavaldžioje įstaigoje yra įsteigtas koordinavimo padalinys. Ji užtikrina, kad rengiant pasiūlymus dalyvautų sektoriaus atstovai kaip ekspertai (pvz., darbo grupė arba stebėtojų taryba).
Skyriaus tikslas – koordinuoti darbą kuriant, įgyvendinant ir vertinant naujus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelius, kuriais siekiama užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visais lygmenimis, užtikrinant paslaugų prieinamumą ir kokybę sukuriant valstybės apmokamų paslaugų sistemos keitimo mechanizmą.
|
|
150
|
4.3.1.r.
Sveikatos priežiūros tvarumas, valdymo stiprinimas, veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas, bendro sveikatos sektoriaus biudžeto padidinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių integravimas į valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas
|
Netaikoma
|
Numeris
|
0
|
10
|
Q3
|
2026
|
Dešimt naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių buvo sukurti ir integruoti kaip valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų dalis.
Kiekvieno modelio darbo grupė, kurią sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės sveikatos tarnybos ir kitų pavaldžių įstaigų atstovai bei kiti suinteresuotieji subjektai, atliko:
-padėties įvertinimas;
-modelio kūrimas;
-modelio išbandymas;
--- trumpalaikės ir ilgalaikės naudos vertinimas;
-ir įgyvendinimo protokolai.
Remiantis bandomųjų projektų rezultatais, parengiamas pasiūlymas dėl reikalingo papildomo nacionalinio biudžeto atitinkamoms priemonėms įgyvendinti. Rengiant valdžios sektoriaus biudžeto prašymą atsižvelgiama į visus kitus pasiūlymus dėl metinio ir vidutinės trukmės biudžeto.
|
|
151
|
4.3.1.1.i.
Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą
|
Etapas
|
Antrinių ne ligoninėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimo metodikos patvirtinimas
|
Sveikatos apsaugos ministerijos metodikos patvirtinimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2022
|
Laikoma, kad orientyras pasiektas Sveikatos ministerijai patvirtinus metodiką, reikalingą sveikatos priežiūros kokybei ir prieinamumui įvertinti, įskaitant antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų lygio žemėlapį ir administracinės teritorinės reformos poveikį.
|
|
152
|
4.3.1.1.i.
Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą
|
Etapas
|
Antrinės sveikatos priežiūros ne ligoninėje kokybės, prieinamumo ir prieinamumo tyrimas
|
Sveikatos ministerijos paskelbtas antrinių ne ligoninėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2023
|
Sveikatos ministerijos atliktas ir paskelbtas tyrimas, apimantis antrinės ambulatorinės priežiūros kokybės, prieinamumo ir prieinamumo vertinimą, įskaitant antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros lygio nustatymą ir administracinės teritorinės reformos poveikį. Tyrimas apima sveikatos priežiūros sistemos vertinimą ir pasiūlymus dėl sisteminio tobulinimo.
|
|
153
|
4.3.1.1.i.
Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą
|
Etapas
|
Antrinės ambulatorinės priežiūros tyrimų kokybės, prieinamumo ir prieinamumo rezultatų integravimas į sveikatos politikos raidą
|
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama gerinti antrinės ambulatorinės priežiūros kokybę, prieinamumą ir prieinamumą, įsigaliojimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2024
|
Remiantis ne ligoninėje teikiamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir prieinamumo mokslinių tyrimų rezultatais, įsigalios teisės aktų, susijusių su visuomenės sveikatos politika, pakeitimai, rekomendacijos ligoninėms ir paslaugų teikimo planavimo dokumentai.
|
E. 5 KOMPONENTAS. EKONOMIKOS PERTVARKA IR NAŠUMO REFORMA
Šį Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro du skyriai, skirti pagrindiniams uždaviniams inovacijų ir aukštojo mokslo srityse spręsti. Pagrindiniai su inovacijomis susiję uždaviniai yra mažos investicijos į inovacijas, visų pirma privačiajame sektoriuje, silpnos mokslo ir verslo sąsajos, aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių trūkumas ir inovacijų sistemos valdymo susiskaidymas. Pagrindinis su aukštuoju mokslu susijęs iššūkis yra susiskaidžiusi aukštojo mokslo aplinka, kurią sudaro palyginti daug mažų įstaigų, kurių finansavimas yra nepakankamas ir neveiksmingas. Tai reiškia, kad daugumai aukštojo mokslo įstaigų trūksta išteklių, kad jos galėtų užtikrinti kokybišką švietimą ir sukurti aukštos kokybės mokslinių tyrimų kritinę masę. Be to, universitetų valdymo modelis yra neoptimalus, jame menkai atstovaujama išorės suinteresuotiesiems subjektams ir trūksta patrauklių akademinės karjeros galimybių, o tai riboja žmogiškuosius išteklius švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms.
Komponento tikslai – didinti našumą didinant investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, didinti konkurencingumą ir skatinti viešojo sektoriaus, įmonių, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimą. Inovacijų sistemos valdymo pokyčiais ir su jomis susijusiomis privačių mokslinių tyrimų ir plėtros paramos schemomis siekiama sukurti tvarias inovacijų ekosistemas ir taip skatinti didesnes bendras investicijas į inovacijas. Plataus masto aukštojo mokslo reforma siekiama gerinti aukštojo mokslo kokybę ir veiksmingumą, didinti Latvijos mokslinių tyrimų konkurencingumą ir ilgainiui suteikti Latvijos gyventojams geresnių įgūdžių.
Komponentas padeda įgyvendinti šaliai skirtas rekomendacijas sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2020 m. rekomendacija Nr. 3) ir didinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).
Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
E.1.
Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
5.1.r. reforma. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į MTP paskatos
Priemonės tikslas – inovacijų valdymo srityje įdiegti ekosisteminį metodą. Ja siekiama nustatyti paramos priemonę, kuri sudarytų sąlygas padidinti MTP pajėgumus įmonėse, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, didinti novatoriškų įmonių dalį ir taip skatinti didesnes privačias investicijas į inovacijas.
Reformą sudaro inovacijų valdymo modelio sukūrimas, t. y. konkrečių užduočių paskyrimas susijusioms institucijoms, atstovaujančioms vyriausybei, pramonei ir akademinei bendruomenei. Pagrindinės inovacijų sistemos užduotys yra strategijos nustatymas, inovacijų fondo valdymas, duomenų rinkimas, veiklos rezultatų vertinimas ir stebėsena, taip pat periodiškas pakartotinis valdymo modelio vertinimas.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Investicija 5.1.1.1.i. Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio įdiegimas
Priemonės tikslas – remti naujo inovacijų sistemos valdymo modelio įgyvendinimą ir užtikrinti jo nuolatinį veikimą.
Investicijomis siekiama sutelkti žmogiškuosius išteklius, kurių reikia siekiant užtikrinti koordinuotą požiūrį į inovacijų paramos programų įgyvendinimą ir jų veiklos rezultatų stebėseną. Rengiamos dvi analitinės ataskaitos, apimančios visas RIS3 sritis, įskaitant inovacijų rėmimo programos rezultatus, taip pat rekomendacijos dėl galimų programos patobulinimų.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 5.1.1.2.i. Parama moksliniams tyrimams ir internacionalizavimui
Investicijų tikslas – padidinti privačių MTP investicijų apimtį tikslinėmis viešosiomis investicijomis, kuriomis skatinamas naujų produktų ir technologijų kūrimas, taip pat žinių perdavimas ekonomikoje.
Investicijomis finansuojamos keturios programos su šiomis orientacinėmis sumomis: i) kompetencijos centrų paramos programa, kuriai skiriama 25 mln. EUR, ii) mokslinių tyrimų paramos programa – 47 mln. EUR, iii) bendradarbiavimo tinklų rėmimo programa (5 mln. EUR) ir iv) 31 mln. EUR paramos programa, skirta dalyvauti bendriems Europos interesams svarbiuose projektuose (BEISP). Baigiamasis kvietimas teikti paramą rengiamas pagal i) kompetencijos centrų paramos programą. Skelbiamas atviras konkursas siekiant atrinkti ii) privačius tarpininkus privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paramos programai įgyvendinti, iii) bendradarbiavimo tinklų rėmimo programos įgyvendinimo tarpininkus ir iv) projektus, kurie atitinka dalyvavimo BEISP reikalavimus. Daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų kuriamos išsamios inovacijų ekosistemos, apimančios esamus bendradarbiavimo tinklus, užtikrinant strateginę specializaciją ir inovacijų plėtrą visoje vietos vertės grandinėje, taip užtikrinant glaudesnę Latvijos įmonių integraciją į pasaulines vertės grandines. Naujai įsteigtiems inovacijų branduoliams pavedama: i) įgyvendinti paramos privatiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams programą, ii) vykdyti eksporto skatinimo veiklą, iii) kurti tinklus ir keistis patirtimi, iv) įgyvendinti dalyvavimo ES lygmens mokslinių tyrimų programose ir tarptautiniuose bendradarbiavimo tinkluose paramos programą, v) įgyvendinti Latvijos įmonių dalyvavimo pramonės aljanse ES lygmeniu ir planuojamų IPCEI paramos programą ir vi) rinkti duomenis iš naudos gavėjų, kad būtų galima pagrįsti vertinimo ir stebėsenos veiklą.
Investicijomis užtikrinamas naujų inovacinių produktų kūrimas ir padengiamos tokios išlaidos, kaip pramoniniai moksliniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos, dalyvavimo Europos ir tarptautiniuose MTP projektuose bendras finansavimas. Finansavimas užtikrinamas dalyvavimui planuojamuose bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) projektuose, įskaitant naujos kartos debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos projektus. Vyriausybės agentūra nustato BEISP dalyvavimui tinkamiausią (-ius) projektą (-us) ir į veiksmų planą, pridedamą prie šios priemonės įgyvendinimo, įtraukia atitinkamas nuostatas.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
5.2.1.r. reforma. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
Reforma tikslai – padidinti tarptautinį aukštojo mokslo įstaigų konkurencingumą.
Reforma susijusi su struktūriniais pokyčiais trimis ramsčiais: i) valdymą sukuriant atskirą akademinį ir strateginį sprendimų priėmimo procesą, kuriame dalyvautų išorės nariai; ii) finansavimas, kuris skiriamas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus pagal nacionalinius prioritetus ir aukštojo mokslo institucijų tipologijos tikslus; ir iii) žmogiškųjų išteklių sukuriant naują ir vienodą akademinio ir mokslo personalo karjeros modelį, atitinkantį geriausią pasaulinę praktiką, skatinant pasaulio darbuotojų, ypač diasporos Latvijoje, pritraukimą ir išlaikymą.
Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. šia priemone užtikrinama, kad įsigaliotų aukštojo mokslo sistemos valdymo reformos įgyvendinimo reglamentavimo sistema, apimanti i) aukštojo mokslo institucijų tipologijas ir kriterijus, taikomus suteikiant tam tikros rūšies statusą; ii) aukštojo mokslo institucijų tarybų steigimo ir tvirtinimo tvarka, tarybų kompetencija, kartu patikslinant Senato, rektoriaus ir Konstitucinės asamblėjos kompetenciją; iii) naujų universitetų reaktorių atrankos ir tvirtinimo tvarka; iv) apibrėžti aukštojo mokslo įstaigų strateginę specializaciją.
Ne mažiau kaip keturi aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimo planai patvirtinami ir atitinka konsolidavimo dotacijų skyrimo reikalavimus (investicijos: 5.2.1.1i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).
Šia priemone užtikrinamas teisinių nuostatų, i) kuriomis nustatomas naujas doktorantūros modelis, įsigaliojimas; ii) įvesti aukštojo mokslo institucijų ir kolegijų ciklinį institucinį akreditavimą; iii) tolesnis aukštojo mokslo finansavimo modelio plėtojimas ir iv) viešojo finansavimo susiejimas su mokslinių institucijų tarptautinio vertinimo rezultatais.
Ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d. visos viešosios aukštojo mokslo įstaigos įgyvendina naują valdymo modelį, įskaitant vidaus valdymo organų pakeitimus, pagal teisės aktų reikalavimus nustato rektorių rinkimų kriterijus ir paskiria valdymo grupę.
Investicija 5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).
Investicijų tikslas – konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigų ir mokslo institutų skaičių. Pagal planą finansuojamos dotacijos, kuriomis skatinamas aukštojo mokslo susijungimas.
Į patvirtintus aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimo planus įtraukiamas investicijų planas. Tai gali apimti dotacijas struktūriniams pokyčiams; išeitines stipendijas nutraukus darbo sutartį su vyresniais nei 65 metų akademiniais darbuotojais; skaitmeninimas, technologinė plėtra, mokslinių tyrimų ir švietimo infrastruktūros gerinimas (išskyrus statybą) ir naujų kompetencijos programų kūrimas.
Investicijos gali apimti universitetų ar mokslinių tyrimų institutų sudarytus susitarimus dėl dotacijų doktorantūros stipendijoms, dotacijoms doktorantūros studijas baigusiems asmenims arba mokslinėms (profesorėms) stipendijoms, taip pat vidaus mokslinių tyrimų stipendijoms.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
E.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr.
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvieno orientacinio etapo ir tikslo aprašymas ir aiškus apibrėžimas
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetai
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirtis
|
metai
|
|
|
154
|
5.1.r. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą paskatos
|
Etapas
|
Ilgalaikės nacionalinės strategijos parengimas kiekvienai RIS3 teritorijos daliai Siekiant sukurti strateginę valdančiąją tarybą kiekvienai RIS3 sričiai
|
Dėl strategijos susitarta su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir ji buvo patvirtinta. Įsteigtos RIS3 strateginės valdybos ir išrinkti jų atstovai.
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2022
|
Įsigalioja atitinkamų teisės aktų pakeitimai, kuriais atitinkamoms įstaigoms suteikiamos šios funkcijos:
Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIDA) atsako už:
– ilgalaikių strategijų rengimas nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje iš RIS3 sričių;
– metinių veiksmų planų rengimas kiekvienai iš RIS3 sričių;
– strateginės valdybos sukūrimas kiekvienai RIS3 sričiai;
– pirmavimas ir įsteigtų tarybų veiklos koordinavimas;
– turto vertės grandinių atrankos metodikos rengimas, įskaitant vertės grandinių panaikinimo kiekybinių kriterijų nustatymą;
Strateginė valdančioji taryba kiekvienoje RIS3 srityje:
– Užtikrina planuojamų investicijų suderinamumą su RIS3 specializacijos strategijomis, nacionalinius konkurencinius pranašumus,
– ją sudaro pagrindiniai privačiojo sektoriaus, viešojo sektoriaus ir mokslinių tyrimų subjektai,
– ją renka LIDA, sutarusi su susijusiomis ministerijomis. Strateginė valdančioji taryba perrenkama kartą per metus.
– Strateginė valdančioji taryba yra atsakinga už RIS3 specializacijos sričių strategijų tvirtinimą.
Ūkio ministerija yra atsakinga už:
– verslo sektoriaus analizės ir stebėsenos sistemos kūrimą RIS3 specializacijos srityse, stebėsenos ataskaitų rengimą
|
|
155
|
5.1.1.1.i. Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio įdiegimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Sutarčių sudarymas arba reikalingų žmogiškųjų išteklių skyrimas
|
Netaikoma
|
Žmonių skaičius
|
0
|
19
|
Q4
|
2023
|
Ekonomikos ministerija ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sudaro sutartis arba paskiria ne mažiau kaip 19 asmenų, kad būtų užtikrintas šioms institucijoms priskirtų su inovacijų valdymu susijusių funkcijų vykdymas.
|
|
156
|
5.1.1.1.i. Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio įdiegimas
|
Etapas
|
Stebėsenos ataskaitos, kurioje pateikiama informacija apie kiekvieną RIS3 sritį ir inovacijų valdymo modelio veikimą, paskelbimas.
|
Paskelbė analitinę stebėsenos ataskaitą, kurią patvirtino RIS3 specializacijos sričių strateginės valdybos.
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q3
|
2026
|
Ūkio ministerija skelbia:
– dvi analitines stebėsenos ataskaitas dėl visų RIS3 sričių, kuriose pateikiami bent vienų metų duomenys, kuriose taip pat pateikiamas Inovacijų rėmimo programos vertinimas ir rekomendacijos dėl jos tobulinimo.
– vieną stebėsenos ataskaitą (apimančią 2023–2025 m. laikotarpį), kurioje pateikiamas bendras ir individualus privačių tarpininkų, atrinktų mokslinių tyrimų paramos programoms įgyvendinti ir bendradarbiavimo tinklo paramos programai, veiklos rezultatų vertinimas, taip pat naujo inovacijų valdymo modelio veikimo analizė.
|
|
157
|
5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė
|
Etapas
|
Priimti Ministrų kabineto nuostatai
|
Ministrų kabineto nuostatų, reglamentuojančių visas keturias paramos programas, įsigaliojimas
|
|
|
|
Q1
|
2024
|
Įsigalioja Ministrų kabineto nuostatai, kuriais reglamentuojamas i) kompetencijos centrų paramos programos, ii) mokslinių tyrimų paramos programos, iii) bendradarbiavimo tinklų rėmimo programos ir iv) BEISP dalyvavimo rėmimo programos įgyvendinimas ir:
– įtraukti atrinktų tarpininkų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, pvz., pritrauktas privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, padidėjusį eksportą tarp naudos gavėjų, sukurtų produktų skaičių; taip pat
– nustatoma inovacijų grupių atsakomybė už duomenų rinkimą iš galutinių programos paramos gavėjų.
Ministrų kabineto nuostatuose nustatoma, kad atrenkant tarpininkus mokslinių tyrimų paramos programai ir bendradarbiavimo tinklų rėmimo programai įgyvendinti atsižvelgiama į jų atitiktį RIS3 specializacijos strategijai, taip pat į jų gebėjimą skelbti kvietimus teikti pasiūlymus ir kompetenciją vertinti projektus atitinkamoje teminėje srityje.
Be to, jos nustato, kad kompetencijos centrų paramos programai ir paramos moksliniams tyrimams programai įgyvendinti atrinkti tarpininkai yra atsakingi už šios veiklos vykdymą:
i. privačiojo sektoriaus MTTP paramos programos įgyvendinimas; taip pat
ii. duomenų rinkimas iš galutinių paramos gavėjų, kurie bus naudojami ūkio ministerijos vykdomai stebėsenos veiklai.
Be to, ji nustato, kad bendradarbiavimo tinklų rėmimo programai įgyvendinti atrinkti tarpininkai yra atsakingi už vienos ar kelių iš šių veiklos rūšių vykdymą:
i. eksporto skatinimo veikla;
ii. ryšių užmezgimas ir keitimasis patirtimi;
iii) Ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimo ES lygmens mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir tarptautiniuose bendradarbiavimo tinkluose paramos programos įgyvendinimas; Taip pat
iv. duomenų rinkimas iš galutinių paramos gavėjų, kurie bus naudojami ūkio ministerijos vykdomai stebėsenos veiklai.
Be to, ji nustato, kad galutinis paramos gavėjas pagal BEISP dalyvavimo paramos programą yra atsakingas už vienos ar kelių iš šių veiksmų vykdymą:
i. MTTP paramos programos įgyvendinimas;
ii. planuojamų BEISP dalyvių nustatymas ir motyvacija teikti projektų idėjas; taip pat
iii. duomenų rinkimas iš galutinių paramos gavėjų, kurie bus naudojami ūkio ministerijos vykdomai stebėsenos veiklai.
|
|
158
|
5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė
|
Tikslinė bendrovė
|
Įsipareigojimas skirti finansavimą
|
Netaikoma
|
Mln. EUR
|
0
|
98
|
Q2
|
2025
|
Programos pabaigoje pateikiama:
ne mažiau kaip 98 mln. EUR finansavimo įsipareigojimo patvirtinimas
|
|
159
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Etapas
|
Aukštojo mokslo institucijų valdymo reforma
|
Teisės aktų pakeitimai įsigaliojo atsižvelgiant į aukštojo mokslo įstaigų valdymo reformą.
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2022
|
Įsigaliojo aukštojo mokslo sistemos valdymo reformai įgyvendinti skirta reguliavimo sistema, įskaitant:
– Universitetų tipologijas ir kriterijus, pagal kuriuos suteikiama teisė gauti tam tikro tipo kvalifikaciją;
– universitetų tarybų steigimo ir tvirtinimo tvarką, tarybų kompetenciją, kartu patikslinant Senato, rektorius ir Konstitucinę asamblėją;
– naujų universitetų reaktorių atrankos ir tvirtinimo tvarką;
– apibrėžti universitetų strateginę specializaciją.
|
|
160
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Etapas
|
Aukštojo mokslo reforma
|
Įsigaliojo teisės aktų pakeitimai
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2024
|
Parlamentas priėmė Aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslinės veiklos įstatymo pakeitimus, o Ministrų kabinetas priėmė susijusių Ministrų kabineto potvarkių pakeitimus, susijusius su:
– Naujo doktorantūros modelio įdiegimas Latvijoje;
– Naujo akademinės karjeros modelio įgyvendinimas Latvijoje;
– Latvijos aukštojo mokslo ir kolegijų ciklinės institucinės akreditacijos įgyvendinimas;
– 3 ramsčiais grindžiamas tolesnis aukštojo mokslo finansavimo modelio plėtojimas;
– susieti viešąjį finansavimą su mokslo įstaigų tarptautinio vertinimo rezultatais.
|
|
161
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Tikslinė bendrovė
|
Aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimas
|
Netaikoma
|
Numeris
|
0
|
4
|
Q2
|
2023
|
Švietimo ministerijos patvirtinti aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimo planai, įskaitant:
investicijų planas ir konsolidavimo dotacijos suma
dviejų ar daugiau aukštojo mokslo institucijų vidaus ar išorės konsolidavimo būdai ir terminai, įskaitant konsorciumų sudarymą, jei to reikia išorės konsolidacijai įgyvendinti.
Konsolidavimo dotacijomis gali būti finansuojamos šios investicijos:
1) dotacijos struktūriniams pokyčiams;
2) „išvykimo“ stipendijos, skirtos darbo santykiams su vyresniais nei 65 metų akademiniais darbuotojais nutraukti;
3) skaitmeninimo, technologijų plėtros, mokslinių tyrimų ir švietimo infrastruktūros gerinimo (išskyrus statybą);
4) Naujų kompetencijos programų kūrimas.
Konsolidavimo planų tvirtinimo vertinimo kriterijai apima:
ar yra bendra vystymosi strategija, dalijimasis ištekliais, tyrimų programų kūrimas, bendrų platformų kūrimas;
—ar įsipareigojama konsoliduoti vidaus ar išorės struktūras, be kita ko, sudarant konsorciumus, nustatant aiškų terminą.
|
|
162
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Tikslinė bendrovė
|
Viešųjų aukštojo mokslo įstaigų, kurias paveikė valdymo pokyčiai, dalis
|
Pakeitimai padaryti 100 proc. valstybinių aukštojo mokslo įstaigų, atsižvelgiant į Aukštojo mokslo įstaigų įstatymo ir susijusių Ministrų kabineto nuostatų pakeitimus.
|
%
|
0
|
100
|
Q3
|
2026
|
Naują valdymo modelį įgyvendino 100 proc. valstybinių aukštojo mokslo įstaigų, įskaitant:
– atitinkamai pakeistus įstatus ir kitus vidaus reglamentus,
- vidaus valdymo organai (senatas, taryba, rektorius) veikia vadovaudamiesi nauju atsakomybės ir kompetencijos pasidalijimu,
- rektoriaus rinkimų kriterijai buvo peržiūrėti pagal įstatymą
- akademinį ir strateginį sprendimų priėmimą atskiriančios vadovybės skyrimas;
|
|
163
|
5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).
|
Tikslinė bendrovė
|
Konsolidavimo dotacijos
|
Netaikoma
|
Sudarytų konsolidavimo susitarimų dėl dotacijų skaičius
|
0
|
4
|
Q3
|
2026
|
Įgyvendinti keturi konsolidavimo planai, kuriais užtikrinama, kad konsolidavimo tikslai būtų pasiekti laikantis konsolidavimui ir valdymo pokyčiams skirtų dotacijų įgyvendinimo sąlygų.
|
|
164
|
5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).
|
Tikslinė bendrovė
|
Pasirašyti susitarimai dėl stipendijų akademinei karjerai
|
Netaikoma
|
Pasirašytų akademinės karjeros dotacijų susitarimų skaičius
|
0
|
315
|
Q3
|
2026
|
Aukštojo mokslo institucija arba mokslinių tyrimų institutas yra sudarę 315 susitarimų dėl dotacijų su doktorantūros, doktorantūros studijų baigimo ir mokslo darbuotojais (profesoriais) dėl vienos iš šių veiklos rūšių:
1) dotacijoms;
2) po doktorantūros studijų skiriamos dotacijos;
3) Mokslo (profesorių) stipendijos.
|
|
165
|
5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).
|
Tikslinė bendrovė
|
Pasirašyti vidaus MTP dotacijų susitarimai
|
Netaikoma
|
Pasirašytų MTP dotacijų susitarimų skaičius
|
0
|
90
|
Q3
|
2026
|
Aukštojo mokslo institucija arba mokslinių tyrimų institutas yra sudarę 90 susitarimų dėl dotacijų vidaus moksliniams tyrimams atlikti.
|
F. 6 KOMPONENTAS. TEISINĖ VALSTYBĖ
Šį Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro keturi skyriai, kuriuose sprendžiami pagrindiniai uždaviniai, susiję su mokestinių prievolių vykdymu, teisėsauga kovojant su ekonominiais nusikaltimais, viešuoju administravimu ir viešaisiais pirkimais. Pagrindinės sprendžiamos problemos, susijusios su mokestinių prievolių vykdymu, yra nedeklaruojamas darbo užmokestis ir užimtumas, mokestinis sukčiavimas ir kontrabanda. Pagrindinės su ekonominiais nusikaltimais susijusios problemos yra tyrėjų, prokurorų ir teisėjų, turinčių specialių žinių ekonominių nusikaltimų srityje, trūkumas. Pagrindiniai su viešuoju administravimu susiję uždaviniai yra poreikis stiprinti ir gerinti jo pajėgumus, veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Nors apskritai Latvijos rezultatai viešųjų pirkimų srityje yra patenkinami, reikia daugiau dėmesio skirti keliems uždaviniams, t. y. poreikiui didinti viešųjų pirkimų procedūrų veiksmingumą, skaidrumą ir kokybę, skatinti konkurenciją ir stiprinti žmogiškuosius ir analitinius gebėjimus, įskaitant perkančiųjų organizacijų profesinę kvalifikaciją.
Komponento tikslai – sumažinti šešėlinę ekonomiką ir skatinti teisingesnę verslo aplinką, gerinti teismų sistemos kokybę ir veiksmingumą, visų pirma kovojant su ekonominiais nusikaltimais, modernizuoti viešąjį administravimą ir gerinti viešųjų pirkimų kokybę, veiksmingumą ir vientisumą.
Pagal komponentą remiamos šaliai skirtos rekomendacijos gerinti mokestinių prievolių vykdymą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1), didinti viešojo administravimo atskaitomybę ir veiksmingumą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4) ir toliau daryti pažangą kovos su pinigų plovimu sistemos srityje (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).
Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
F.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Reforma 6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
Šios priemonės tikslas – pagerinti atitikties rizikos valdymo ir kitos su kova su šešėline ekonomika susijusios veiklos kokybę ir veiksmingumą taikant įvairias priemones, įskaitant išsamaus kovos su šešėline ekonomika veiksmų plano priėmimą, naujos mokesčių mokėtojų segmentacijos sistemos įdiegimą ir audito bei kontrolės praktikos pritaikymą, kad būtų geriau sprendžiama reikalavimų nesilaikymo rizikos problema. Priemonė taip pat apima investicijas į mokesčių mokėtojų elgesio mokslinius tyrimus, kurie turi būti naudojami siekiant parengti veiksmingesnį politinį atsaką į mokesčių vengimą ir mokesčių slėpimą.
Reformą sudaro: a) priimtas 2021-2022 m. nacionalinis darbo planas šešėlinei ekonomikai apriboti, b) mokesčių mokėtojų reitingų sistemos sukūrimas ir susijęs audito bei kontrolės optimizavimas ir valstybės pajamų tarnybos paslaugų pritaikymas, c) nedeklaruoto darbo užmokesčio rizikos pripažinimo vadovo parengimas, d) mokslinių tyrimų ir politikos rekomendacijų šešėlinės ekonomikos srityje užsakymas.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.
Investicija 6.1.1.1.i. Esamų analizės sprendimų modernizavimas
Šios priemonės tikslas – perkelti esamas rizikos sistemas į vieną analizės platformą ir modernizuoti atskirų mokesčių mokėtojų rizikos sistemą ir akcizų rizikos sistemą.
Investicijas sudaro: a) individualių mokesčių mokėtojų rizikos sistemos įgyvendinimas, b) akcizų mokesčių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimas ir c) ESKORT sistemos perkėlimas į SAP HANA duomenų bazę.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.
Investicija 6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas
Šios priemonės tikslas – įgyvendinti naują mokesčių mokėtojų segmentavimo sistemą, užtikrinti jos integravimą į 360 laipsnių mokesčių mokėtojų analizės sistemą ir užtikrinti jos integravimą į viešai prieinamos informacijos bazę.
Investicijas sudaro mokesčių mokėtojų segmentacijos IT sistemos diegimas pagal jų atitikties riziką, įskaitant integravimą į paskelbtą duomenų bazę ir duomenų vizualizavimą elektroninėje deklaracijų sistemoje, b) naujos sistemos integravimą su 360 laipsnių mokesčių mokėtojo analize.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.
Investicija 6.1.1.3.i. Personalo mokymas dirbti su analitine platforma ir konsultavimas
Šios priemonės tikslas – mokyti SRS specialistus dirbti su SAP HANA technologijų platforma.
Investicijas sudaro 50 SRS specialistų mokymas dirbti su platforma SAP HANA. Mokymas skirtas rizikos analitikams ir sistemų administratoriams.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Reforma 6.1.2.r. Nuotolinė ir centralizuota muitinio tikrinimo punktuose nuskenuotų atvaizdų analizė
Šios priemonės tikslas – susieti geležinkelio krovinių rentgeno skaitytuvus, sumontuotus Karsavos ir Indros muitinio tikrinimo punktuose, su viena Rygoje įdiegta analizės sistema, leidžiančia atlikti centralizuotą nuotolinę vaizdų analizę.
Reforma apima užtikrinimą, kad 95 % krovinio vaizdo analizės būtų atliekama nuotoliniu būdu per BAXE sistemą.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 6.1.2.1.i. Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo atvaizdams analizuoti
Šios priemonės tikslas – užtikrinti galimybę nuotoliniu būdu analizuoti geležinkelio krovinių vaizdus, nuskenuotus muitinės kontrolės punktuose Indroje ir Karsavoje.
Investicijas sudaro: a) geležinkelio skenerių muitinio tikrinimo punktuose Indroje ir Karsavoje prijungimas prie BAXE informacinės sistemos ir b) rentgeno vaizdo analizės platformos, kurioje naudojamas dirbtinis intelektas, kūrimas.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. kovo 31 d.
Investicija 6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas
Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas muitinei veiksmingiau kontroliuoti kontrabandą, suklastotus produktus ir neteisėtas medžiagas.
Investuojama į tai, kad muitinės laboratorija ir Rygos oro uosto muitinio tikrinimo punktas būtų aprūpinti spektrofotometru.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Investicija 6.1.2.3.i. Gaunamų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas
Šios priemonės tikslas – pagerinti į Rygos tarptautinį oro uostą gaunamų pašto siuntų kontrolės veiksmingumą.
Investicijomis siekiama Rygos oro uosto pašto rūšiavimo įrenginyje įrengti išmaniąją nuskaitymo ir rūšiavimo liniją.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2025 m. kovo 31 d.
Investicija 6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas
Šios priemonės tikslas – padidinti muitinio tikrinimo veiksmingumą, sumažinti kontrolės paslaugų naudotojams tenkančią administracinę naštą ir panaikinti neekonomišką sunkiųjų transporto priemonių eismą tarp uosto ir kontrolės įrenginių.
Investicijas sudaro integruotos kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundzinsaloje – uoste ir pagrindiniame krovininio transporto mazge Rygoje. Kontrolės postui reikia įrengti kontrolės paslaugų įrangą, būtiną veiksmingai ir sklandžiai kontrolei atlikti, taip pat įrengti rentgeno spindulių skenavimo įrangą kroviniui kontroliuoti.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Reforma 6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo proceso modernizavimas, ekonominių nusikaltimų tyrimas ir teismo procesai
Šios priemonės tikslas – pagerinti pranešimo apie įtartinus sandorius sistemos veiksmingumą. Reforma siekiama:
a) iš dalies pakeisti Pinigų plovimo ir teroristų bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymą, kad būtų užkirstas kelias lygiagrečiam pranešimui apie įtartinus sandorius tiek Finansinės žvalgybos padaliniui, tiek Valstybės pajamų tarnybai, ir nustatyti nuostatas dėl naujos duomenų gavimo ir analizės sistemos, b) ministrų kabinete priimti nutarimą, kuriame būtų nustatyta pranešimų apie įtartinus sandorius procedūra ir turinys bei deklaracijų dėl ribinių verčių turinys.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. birželio 30 d.
Investicija 6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus
Šios priemonės tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas institucijų, kovojančių su pinigų plovimu, moksliniams tyrimams ir keitimuisi informacija.
Investicijas sudaro informacinių sistemų įdiegimas, specialių dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo erdvių sukūrimas, automatiniam keitimuisi duomenimis skirtų tarpsisteminių jungčių kūrimas, duomenų tvarkymo infrastruktūros sukūrimas ir tyrėjų sutelkimas analitiniams sprendimams kurti.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2025 m. kovo 31 d.
Investicija 6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
Šios priemonės tikslas – padidinti teisėsaugos pareigūnų, dirbančių su ekonominiais nusikaltimais, prieinamumą ir gebėjimus. Priemonę sudaro ir investiciniai, ir reformų elementai.
Investicijas sudaro a) kalbos atpažinimo IT priemonės mokymas siekiant ją naudoti ekonominių nusikaltimų tyrimo procese, b) teisėsaugos pareigūnų mokymas, kad jie gautų baudžiamosios teisės pažeidimų prevencijos pažymėjimą, ir c) teisėsaugos pareigūnų ir padalinių aprūpinimas nuotolinio darbo tikslais tinkamais elektroniniais duomenų apdorojimo ir įrašymo prietaisais.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2025 m. kovo 31 d.
Ministrų kabinetas patvirtina pažangos ataskaitą dėl kovos su ekonominiais nusikaltimais stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo. Planas grindžiamas rekomendacijomis, gautomis pagal Struktūrinių reformų programą, ir išsamiau jas detalizuoja valstybės policija. Plane aiškiai apibrėžiama vykdytina veikla, terminai ir už įgyvendinimą atsakingos įstaigos. Veiksmų planu taip pat užtikrinamas suderinamumas su Pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir ginklų platinimo plano prioritetais.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Investicija 6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)
Šios priemonės tikslas – pagerinti teismų sistemos žmogiškųjų išteklių kvalifikaciją sukuriant bendrą teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų mokymo centrą (tarpdalykiniais klausimais). Priemonę sudaro ir investiciniai, ir reformų elementai.
Reformą sudaro a) įstatymo, kuriuo įsteigiamas teisingumo mokymo centras, priėmimas ir b) ilgalaikio teisingumo mokymo centro veiklos finansavimo valstybės biudžeto įstatyme užtikrinimas.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. kovo 31 d.
Investicijas sudaro a) mokymo centro patalpų atnaujinimas ir įranga, b) sudėtingas požiūris į teisminių institucijų profesinių gebėjimų ugdymą ir c) mokymo programų rengimas ir įgyvendinimas.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. liepos 31 d.
Reforma 6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
Šios priemonės tikslas – žengti pirmą žingsnį modernizuojant viešąjį administravimą, t. y. padaryti jį veiksmingesnį, novatoriškesnį ir patrauklesnį darbą, kad piliečiams būtų teikiama geresnė politika ir paslaugos, taip pat spręsti naujus uždavinius, kilusius dėl COVID-19 krizės.
Reformą sudaro: a) viešojo administravimo modernizavimo plano priėmimas, b) koncepcijos plėtojimas ir laipsniškas vieno paslaugų centro įgyvendinimas pradedant viešojo administravimo paramos funkcijų centralizavimą, kuris yra modernizavimo plano dalis.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas
Šios priemonės tikslas – padidinti valstybės pareigūnų kompetenciją etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos srityse.
Investicijas sudaro a) kompetencijos sistemos etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos srityse sukūrimas ir b) bent 16 232 valstybės pareigūnų mokymas etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos srityse.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas
Šios priemonės tikslas – didinti valstybės pareigūnų kompetenciją klientų aptarnavimo, vadovavimo ugdymo, pagrindinių viešojo administravimo kompetencijų, viešųjų pirkimų valdymo, politikos planavimo ir įgyvendinimo, žmogiškųjų išteklių ir teisinės praktikos srityse.
Investicijas sudaro a) kompetencijos ugdymo ir mokymo programų parengimas ir b) ne mažiau kaip 20 011 valstybės pareigūnų mokymas tose srityse, kuriose trūksta valstybės pareigūnų įgūdžių.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Investicija 6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas
Šios priemonės tikslas – puoselėti inovacijų kultūrą ir didinti inovacijų rezultatus viešojo administravimo srityje. Priemonę sudaro ir investiciniai, ir reformų elementai.
Reformą sudaro a) reglamentavimo sistemos, skirtos viešojo sektoriaus inovacijų ekosistemos plėtrai remti, priėmimas ir b) viešojo administravimo inovacijų laboratorijos įsteigimas ir valdymas.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.
Investicijas sudaro a) su inovacijomis susijusių sričių ekspertų samdymas, b) bendro kūrimo veiklai skirtų priemonių sukūrimas ir įrengimas ir c) kai kurių inovacijų laboratorijos sukurtų inovacijų išbandymas.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2025 m. rugsėjo 30 d.
Investicija 6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus
Šios priemonės tikslas – remti viešąsias iniciatyvas ir dialogą socialinio atsparumo ir visuomenės interesų gynimo srityse. Investicijos apima:
a) paramos nevyriausybinėms organizacijoms viešojo atstovavimo ir socialinio atsparumo srityse programos sukūrimą ir b) bent 30 nevyriausybinių organizacijų socialinio atsparumo ir viešosios paramos srityse patirties stiprinimą, plėtojimą ir gerinimą.
Investicija turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Reforma 6.4.1.r. Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas
Šios priemonės tikslas – padidinti informacijos apie sudarytų sutarčių vykdymą ir faktinį vykdymą skaidrumą ir prieinamumą, taip gerinant perkančiųjų subjektų ir tiekėjų elgesį ir mažinant korupcijos riziką viešųjų pirkimų įgyvendinimo etape. Reforma siekiama:
a) iš dalies pakeisti viešųjų pirkimų įstatymą, kuriuo įpareigojama skelbti atitinkamą papildomą informaciją, ir b) parengti techninį sprendimą dėl viešųjų pirkimų sutarčių registro ir pateikti jį internete.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Reforma 6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas
Šios priemonės tikslas – pagerinti konkurenciją ir sumažinti interesų konfliktus bei korupcijos riziką viešuosiuose konkursuose, taip pat užtikrinti, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų plačiau taikomi ekonominio naudingumo kriterijai.
Reforma siekiama iš dalies pakeisti taisykles, susijusias su interesų konfliktų reikalavimais, taikomais viešųjų pirkimų komisijoms, įgaliojant plačiau taikyti kokybinius sutarties sudarymo kriterijus, plačiau naudoti rinkos konsultacijas ir išplėsti pasiūlymų teikėjams taikomus atmetimo kriterijus.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Reforma 6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas
Šios priemonės tikslas – gerinti viešųjų pirkimų kokybę ir veiksmingumą, kartu optimizuojant išteklius, naudojamus plėtojant viešųjų pirkimų vykdytojų kompetencijas, įgūdžius ir gebėjimus.
Reforma apima: a) standartizuotų kvalifikacinių reikalavimų tam tikrų paslaugų teikėjams, kurie dar turi būti patikslinti, nustatymą, b) reikalavimą statybos viešuosiuose pirkimuose naudoti standartizuotus priėmimo ir perdavimo dokumentus, c) bendros viešųjų pirkimų vykdytojų mokymo programos parengimą, d) viešųjų pirkimų komisijų kompetencijos viešųjų pirkimų srityje, pasiekusių tam tikrą sutarčių kainų ribą, reikalavimų nustatymą ir e) centralizavimą tose srityse, kurios jai atrodo tinkamos.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Reforma 6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas
Šios priemonės tikslas – pagerinti prevencinių priemonių veiksmingumą siekiant laiku nustatyti rizikingus viešuosius pirkimus (t. y. nustatyti riziką konkrečiuose sektoriuose, konkrečių perkančiųjų organizacijų veikloje arba vykdant konkrečius viešuosius pirkimus).
Reformą sudaro a) rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų nustatymas ir b) leidinių valdymo sistemos įgyvendinimas, kad būtų galima geriau analizuoti duomenis, optimizuoti procesus ir padidinti viešųjų pirkimų duomenų skaidrumą.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.
F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr.
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetai
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirtis
|
metai
|
|
|
166
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Valdžios institucijų darbo plano, skirto šešėlinei ekonomikai pažaboti 2021-2022 m., priėmimas
|
Nacionalinių valdžios institucijų darbo plano, kuriuo siekiama apriboti šešėlinę ekonomiką 2021-2022 m., priėmimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2022
|
Priimtas 2021–2022 m. nacionalinių institucijų darbo planas šešėlinei ekonomikai apriboti. Numatyta veikla apima:
– neregistruota / neteisėta ekonomine veikla;
– nedeklaruotu darbu;
– neregistruotais sandoriais ir neteisėtu prekių judėjimu;
– neregistruotu / nekontroliuojamu grynųjų pinigų judėjimu;
– mokestiniu sukčiavimu.
– Daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos sektoriams, kuriuose šešėlinės ekonomikos rizika didžiausia, pavyzdžiui, statybos, prekybos, paslaugų, saugumo, maitinimo ir apgyvendinimo bei transporto sektoriams.
|
|
167
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Mokesčių mokėtojų reitingų sistemos veikimo pradžia, kontrolės optimizavimas
|
Teisės aktų įsigaliojimas
|
|
|
|
Q4
|
2022
|
Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas, įskaitant:
įtraukta mokesčių mokėtojų reitingavimo sistemos teisinė sistema, pagal kurią skelbiamas jų vertinimas.
optimizuotos mokesčių kontrolės ir patikrinimų rūšys siekiant padidinti mokesčių kontrolės ir patikrinimų veiksmingumą
|
|
168
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Kiekvienos mokesčių mokėtojų segmentacijos grupės duomenimis grindžiamų paslaugų krepšelio veikimo pradžia
|
Valstybės pajamų tarnybos vidaus taisyklių ir (arba) paslaugų teikimo platformos (-ų) pakeitimai
|
|
|
|
Q2
|
2024
|
Kiekvienos mokesčių mokėtojų segmentacijos grupės duomenimis grindžiamo paslaugų krepšelio veikimo pradžia
|
|
169
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Atitikties rizikos valdymo vadovo paskelbimas
|
Valstybės pajamų tarnybos vidaus taisyklių pakeitimai
|
|
|
|
Q3
|
2023
|
Paskelbtas nedeklaruojamo darbo užmokesčio metodinio atitikties rizikos valdymo vadovas, kuriame pateikiama:
- rizikos vertinimo gairės
- „darbo užmokesčio mokėtojų“ tipologijų aspektai
- turimų prevencinių ir kontrolės priemonių aspektai
- teismo sprendimų nedeklaruojamo darbo užmokesčio srityje analizė
|
|
170
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Tikslinė bendrovė
|
Nacionalinės mokslinių tyrimų programos „Šeštosios ekonomikos mažinimas siekiant užtikrinti tvarų šalies vystymąsi“ įgyvendinimas
|
|
Tyrimų ataskaitų skaičius
|
0
|
5
|
Q4
|
2022
|
Atliekami šie mokestinių prievolių vykdymo srities moksliniai tyrimai:
– Ataskaitą apie veiksnius, darančius įtaką šešėlinei ekonomikai Latvijoje, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiems sektoriams;
– Ataskaitą apie asmenų slepiamus mokesčius lemiančius veiksnius, įskaitant šešėlinės ekonomikos lygio poveikio mokestinių prievolių vykdymui analizę;
– Ataskaitą su politikos rekomendacijomis dėl teisėkūros, organizacinių, technologinių ir kitų patobulinimų siekiant pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, įskaitant siūlomų rekomendacijų finansinio poveikio vertinimą;
– Ataskaitą, kurioje įvertinamos dėl neteisėtos veiklos prarastos biudžeto pajamos, įskaitant teisėkūros rekomendacijas dėl neteisėtos pinigų apyvartos rizikos mažinimo;
– Šešėlinės ekonomikos vertinimo metodikos kūrimas taikant dinaminį daugelio rodiklių ir daugelio priežasčių modelį, įskaitant suskirstymą pagal mokesčių rūšis, įmonės dydį ir sektorius.
|
|
171
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas
|
Paskelbta šešėlinės ekonomikos vertinimo ataskaita
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2023
|
Skelbiama pirmoji šešėlinės ekonomikos dydžio vertinimo ataskaita, pagrįsta 2022 m. parengta metodika.
|
|
172
|
6.1.1.1.i. Esamų analizės sprendimų modernizavimas
|
Etapas
|
Atnaujintų analitinių tirpalų naudojimo pradžia
|
Parengtos ir įdiegtos pažangios rizikos analizės sistemos
|
|
|
|
Q2
|
2024
|
Užbaigti šie modernizavimo darbai:
Esamos rizikos sistemos perkeltos į vieną analizės platformą.
Sukurta ir įgyvendinta rizikos individualiems mokesčių mokėtojams sistema.
Sukurta ir įdiegta akcizų rizikos valdymo sistema.
Sistema ESKORT perkelta į SAP HANA duomenų bazę.
|
|
173
|
6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas
|
Etapas
|
Naujų analizės sistemų veikimo pradžia
|
Pradeda veikti pažangioji rizikos analizės sistema
|
|
|
|
Q2
|
2024
|
Sukuriama ir pradedama naudoti mokesčių mokėtojų segmentavimo IT sistema (įskaitant integravimą į paskelbtą duomenų bazę ir duomenų vizualizavimą elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS).
Naujoji sistema yra integruota į 360 laipsnių mokesčių mokėtojo analizę.
|
|
174
|
6.1.1.3.i.
Darbuotojų mokymas su analitine platforma ir konsultacijomis
|
Tikslinė bendrovė
|
Darbuotojų mokymas dirbti su analitine platforma
|
|
Mokymo pažymėjimų skaičius
|
0
|
50
|
Q4
|
2023
|
50 SRS specialistų buvo išmokyti dirbti su SAP HANA platforma. Mokymo metu daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui dirbti su SAP HANA sistema ir praktiniams sistemos administravimo įgūdžiams.
|
|
175
|
6.1.2.r.
Nuotolinė ir centralizuota nuskenuotų atvaizdų analizė muitinės kontrolės punktuose
|
Tikslinė bendrovė
|
Krovinių atvaizdų, kuriuos nuskenavo Latvijos muitinės kontrolės punktai nuotoliniu būdu ir centralizuotai, dalis
|
|
%
|
0
|
95
|
Q3
|
2026
|
95 % krovinio vaizdų analizuojami centralizuotai ir nuotoliniu būdu per Baxe sistemą.
|
|
176
|
6.1.2.1.i.
Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo atvaizdams analizuoti
|
Etapas
|
Geležinkelio muitinio tikrinimo punktų skeneriai, prijungti prie keitimosi rentgeno vaizdais sistemos BAXE
|
Priėmimo aktas pasirašytas
|
|
|
|
Q1
|
2025
|
Geležinkelio skeneriai muitinės kontrolės punktuose Indra ir Karsavoje, prijungti prie BAXE informacinės sistemos.
|
|
177
|
6.1.2.1.i.
Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo vaizdams analizuoti
|
Etapas
|
Įdiegta geležinkelio krovinių nuskaityto vaizdo analizės platforma
|
Priėmimo aktas pasirašytas
|
|
|
|
Q1
|
2026
|
Geležinkelių krovinių skenavimo vaizdams analizuoti naudojama automatinė rentgeno vaizdo analizės platforma, kurioje naudojamas dirbtinis intelektas.
|
|
178
|
6.1.2.2.i.
Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Įsigytas ir įdiegtas spektrofotometras, skirtas naudoti muitinės laboratorijoje
|
Priėmimo aktas pasirašytas
|
|
|
|
Q4
|
2022
|
Muitinės laboratorijoje sukuriamas ir naudojamas spektrofotometras.
|
|
179
|
6.1.2.2.i.
Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti oro uosto muitinio tikrinimo punkte
|
Priėmimo aktas pasirašytas
|
|
|
|
Q4
|
2022
|
Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įrengtas ir naudojamas spektrofotometras.
|
|
180
|
6.1.2.3.i. Gaunamų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas
|
Etapas
|
Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įdiegta išmaniojo nuskaitymo ir automatinio pašto siuntų rūšiavimo ir (arba) analizės linija
|
Priėmimo aktas pasirašytas
|
|
|
|
Q1
|
2025
|
Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įdiegta išmanioji pašto nuskaitymo ir automatinio rūšiavimo ir (arba) analizės linija.
|
|
181
|
6.1.2.4.i.
Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas
|
Etapas
|
Bendro projektavimo ir statybos sutartis pasirašyta
|
Statybos ir projektavimo sutartis pasirašyta
|
|
|
|
Q3
|
2023
|
Po konkurso buvo pasirašyta Kundzinsalos kontrolės paslaugų infrastruktūros projektavimo ir statybos sutartis.
|
|
182
|
6.1.2.4.i.
Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas
|
Etapas
|
Gautas statybos leidimas
|
Pranešimas apie sprendimą dėl leidimo patvirtinimo
|
|
|
|
Q3
|
2024
|
Statybos valdyba gavo statybos leidimą.
|
|
183
|
6.1.2.4.i.
Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas
|
Etapas
|
Užbaigtas uždaromųjų statinių ciklas
|
Statybos aktas (2 forma ir 3 forma)
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q3
|
2026
|
Užbaigta pastato guolių ir apsauginių konstrukcijų, įskaitant stogą, statyba.
|
|
184
|
6.1.2.4.i.
Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas
|
Etapas
|
Rentgeno krovinių kontrolės įrangos tiekimo ir įrengimo sutarties pirkimas ir sudarymas
|
Pasirašyta sutartis
|
|
|
|
Q3
|
2023
|
Po konkurso buvo pasirašyta sutartis dėl rentgeno krovinių kontrolės įrangos tiekimo ir įrengimo.
|
|
185
|
6.1.2.4.i.
Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas
|
Etapas
|
Įrengta krovinių kontrolės rentgeno įranga
|
Pristatymo aktas
|
|
|
|
Q3
|
2026
|
Pristatyta ir įrengta krovinio kontrolės rentgeno įranga.
|
|
186
|
6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo proceso modernizavimas, ekonominių nusikaltimų tyrimas ir teismo procesai
|
Etapas
|
Pinigų plovimo, teroristų ir ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
|
NILLTPFN įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q2
|
2021
|
Įsigaliojo Pinigų plovimo, teroristų ir ginklų platinimo prevencijos įstatymo pakeitimai, įskaitant:
naujos finansinės žvalgybos padalinio (FŽP) duomenų priėmimo ir analizės sistemos įdiegimas ir lygiagrečios FŽP ir valstybės pajamų tarnybos (SRS) ataskaitų teikimo sistemos panaikinimas, numatant tik ataskaitų teikimą FŽP.
Priimtas ministrų kabineto reglamentas dėl pranešimų apie įtartinus sandorius ir ribinių verčių deklaracijų procedūros ir turinio.
|
|
187
|
6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus
|
Etapas
|
Finansinės žvalgybos ir dalijimosi žiniomis bendradarbiavimo platforma, siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus
|
Keitimosi žiniomis ir ryšių su suinteresuotaisiais subjektais IT platformos sukūrimas
|
|
|
|
Q1
|
2025
|
a) siekiant sustiprinti gebėjimus nustatyti pinigų plovimą, terorizmą ar ginklų platinimo finansavimą, įdiegtos 5 informacinės sistemos;
b) sukuriamos 3 specialios patalpos, skirtos dalijimuisi žiniomis ir bendradarbiavimui;
c) automatiniam keitimuisi duomenimis sukuriamos 5 tarpsisteminės jungtys;
d) duomenų tvarkymo infrastruktūra būtų sukurta remiantis 6 techniniais sprendimais;
e) siekiant sukurti analitinius sprendimus, kaip tikrinti informaciją pagal iš anksto nustatytas finansinių sandorių ataskaitų charakteristikas, pasitelkiami 2 tyrėjai.
|
|
188
|
6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Etapas
|
Veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita patvirtinta
|
Pažangos ataskaitos patvirtinimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2025
|
Ministrų kabinetas patvirtina pažangos ataskaitą dėl kovos su ekonominiais nusikaltimais stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo. Informaciniame pranešime patvirtinama, kad įgyvendinti visi plane nustatyti tikslai.
Planas buvo patvirtintas 2022 m., remiantis REFORM GD struktūrinių reformų programos rekomendacijomis, kurias išsamiau išsakė Valstybinė policija.
Plane bus apibrėžta vykdytina veikla, terminai ir už įgyvendinimą atsakingos įstaigos.
|
|
189
|
6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Nustatytų baudžiamųjų procesų dėl nusikaltimų aplinkai dalis
|
|
%
|
40
|
60
|
Q1
|
2025
|
2024 m. nustatytų nusikaltimų aplinkai, kurie išsprendžiami ir patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc.
|
|
190
|
6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Pagal programą „Sertifikuotas kovos su pinigų plovimu specialistas“ sertifikuotų ekonominių nusikaltimų tyrėjų skaičius
|
|
Numeris
|
0
|
20
|
Q1
|
2025
|
Bent 20 teisėsaugos pareigūnų bus gavę sertifikuotą kovos su pinigų plovimu specialisto pažymėjimą.
|
|
191
|
6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Teisėsaugos pareigūnų įranga
|
Pirkimo įrodymas
|
Numeris
|
0
|
237
|
Q1
|
2025
|
Tikslas – įsigyti šią įrangą:
– 200 mobiliųjų darbo vietų;
– 30 nešiojamieji spausdintuvai
– 4 stambūs serveriai
– 3 vaizdo konferencijų įrangos vienetai,
|
|
192
|
6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)
|
Etapas
|
Įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su teisingumo mokymo centru, įsigaliojimas
|
Įsigaliojo mokymo centro veiklos reglamentavimo sistema ir viešasis finansavimas, užtikrintas valstybės biudžeto įstatyme 2025 m.
|
|
|
|
Q1
|
2025
|
Įsigaliojo:
Įsigaliojo įstatymas dėl teisingumo mokymo centro institucinio modelio sukūrimo ir veikimo, įskaitant teismų ir Teisėjų tarybos dalyvavimo mokymo turinio ir metodikos klausimais apibrėžtį.
– užtikrinamas valstybės biudžeto finansavimas, skirtas finansuoti visas mokymo centro priežiūros išlaidas, personalo išlaidas ir mokymo turinio išlaidas, įskaitant mokymo programų atnaujinimą nuo 2025 m.
|
|
193
|
6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)
|
Tikslinė bendrovė
|
Naujos mokymo programos rengimas ir patvirtinimas
|
|
Numeris
|
0
|
10
|
Q4
|
2024
|
Turi būti parengta ir patvirtinta dešimt naujų mokymo programų teisėjams, teismų darbuotojams, prokurorams ir prokurorų padėjėjams, specialus tarpdalykinis tyrėjų mokymas, be kita ko, tokiais klausimais kaip kibernetiniai nusikaltimai, sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, korupcija viešųjų pirkimų srityje ir pinigų plovimas.
Programas tvirtina Teismų akademijos projekto stebėtojų taryba, kurioje taip pat atstovaujama Teisėjų tarybai.
|
|
194
|
6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)
|
Tikslinė bendrovė
|
Mokymo programų įgyvendinimas
|
|
Numeris
|
0
|
10
|
Q2
|
2026
|
Įgyvendinamos teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų ir prokurorų padėjėjų mokymo programos (vietoje, nuotolinis ir e. mokymasis), specialus tarpdalykinis tyrėjų mokymas, be kita ko, tokiais klausimais kaip kibernetiniai nusikaltimai, sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, korupcija viešųjų pirkimų srityje ir pinigų plovimas.
|
|
195
|
6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)
|
Etapas
|
Mokymo centro įsteigimas
|
Patalpų pritaikymas (renovacija) ir užbaigtas mokymo centro aprūpinimas įranga
|
|
|
|
Q4
|
2024
|
Užbaigtas būtinas patalpų pritaikymas (renovacija) atsižvelgiant į mokymo centro poreikius. Būtinos įrangos pirkimas ir plėtojimas mokymo centro patalpose. Mokymo centro patalpos atnaujinamos ir aprūpinamos įranga.
|
|
196
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Etapas
|
Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas
|
Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas
|
|
|
|
Q4
|
2022
|
Ministrų kabinetas patvirtina viešojo administravimo modernizavimo planą. Planas apima šias prioritetines sritis ir įgyvendinimo terminus:
a) Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas: sąžiningumo principai būtų peržiūrimi ir tobulinami apibrėžiant ir įgyvendinant atskaitomybę kiekvienai viešojo administravimo institucijai, taip pat laikantis etikos principų ir vertybių viešojo administravimo veikloje;
b) vienodi, centralizuoti ir standartizuoti paramos procesai ir sistemos – centralizuoto išteklių valdymo sistemos įdiegimas viešojo administravimo institucijose, įskaitant apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymą;
c) strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas ir plėtojimas, įskaitant atranką, karjeros valdymą, vertinimą, mokymąsi ir tobulėjimą;
d) prieinamos, suprantamos ir aktualios paslaugos – parengti skaitmeninio transliavimo gaires ir skaitmeninti paslaugas, kartu užtikrinant jų prieinamumą, prieinamumą ir suprantamumą visiems piliečiams, įskaitant tuos, kurie nesinaudoja skaitmeninėmis priemonėmis.
|
|
197
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Etapas
|
Patvirtinta viešojo administravimo modernizavimo plano įgyvendinimo pažangos apžvalga
|
Patvirtinta viešojo administravimo modernizavimo plano įgyvendinimo pažangos apžvalga
|
|
|
|
Q4
|
2025
|
Ministrų kabinetas patvirtino Viešojo administravimo modernizavimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą, į kurią prireikus įtraukti plano priemonių pakeitimai atsižvelgiant į plano tikslus.
|
|
198
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Etapas
|
Bendro paslaugų centro koncepcija, patvirtinta kaip būtina centralizuotų paslaugų teikimo sąlyga
|
Netaikoma
|
|
|
|
Q4
|
2022
|
Bendro paslaugų centro koncepciją parengė ir patvirtino ministrų kabinetas.
Koncepcijoje aprašoma, kaip palaipsniui centralizuojamos viešojo administravimo pagalbinių funkcijų (bent apskaitos ir personalo apskaitos) funkcijos.
|
|
199
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Tiesioginio viešojo administravimo žmogiškųjų išteklių, kurie centralizuotai gauna apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugas, dalis.
|
Netaikoma
|
bendro tiesiogiai administracijoje dirbančių darbuotojų skaičiaus procentinė dalis
|
0
|
15
|
Q3
|
2026
|
Pradedamas taikyti vienas sprendimas ir laipsniškai centralizuojamos paramos funkcijos, pavyzdžiui, viešojo administravimo apskaita ir žmogiškųjų išteklių valdymas.
Ne mažiau kaip 15 % visų tiesiogiai administracijoje dirbančių darbuotojų turi gauti centralizuotas apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugas iš vieno sprendimo paslaugų teikėjo.
|
|
200
|
6.3.1.1.i.
Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas
|
Etapas
|
Turima kompetencijos sistema
|
Kompetencijos sistema yra numatyta Valstybinės administracijos mokyklų mokymo valdymo sistemoje ir patvirtinta Valstybės administracijos mokyklos vidaus norminiu aktu ir priimtas 2024 m. valstybės biudžeto įstatymas.
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2023
|
Sukurta ir prieinama kompetencijos sistema etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos srityse.
Nuo 2024 m. užtikrinamas pagrindinių viešojo administravimo tobulinimo mokymo programų finansavimas iš valstybės biudžeto.
|
|
201
|
6.3.1.1.i.
Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Viešojo administravimo darbuotojų baigti mokymai
|
Netaikoma
|
Numeris
|
0
|
16 232
|
Q4
|
2025
|
Viešojo administravimo darbuotojų surengtų etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos mokymų skaičius.
|
|
202
|
6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Turima kompetencijos sistema, įskaitant mokymo programas
|
Kompetencijos sistema pateikta Valstybinės administracijos mokyklų mokymo valdymo sistemoje, patvirtinta Valstybinės administravimo mokyklos vidaus norminiu aktu ir priimtas 2024 m. valstybės biudžeto įstatymas.
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2023
|
Kompetencijos sistema ir mokymo programos parengtos šiose srityse:
– klientų aptarnavimas,
– lyderystės plėtojimas,
– pagrindiniai viešojo administravimo gebėjimai,
– viešųjų pirkimų valdymas,
– žmogiškieji ištekliai,
– teisinė praktika,
– politikos planavimas ir įgyvendinimas.
Nuo 2024 m. užtikrintas valstybės biudžeto finansavimas viešojo administravimo profesionalumui didinti.
|
|
203
|
6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Viešojo administravimo darbuotojų baigti mokymai
|
Netaikoma
|
Numeris
|
0
|
20 011
|
Q4
|
2025
|
Viešojo administravimo darbuotojų baigtų mokymų klientų aptarnavimo, vadovavimo, pagrindinių viešojo administravimo kompetencijų, viešųjų pirkimų valdymo, žmogiškųjų išteklių, teisinės praktikos, politikos planavimo ir įgyvendinimo srityse skaičius.
|
|
204
|
6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, susijusios su inovacijų ekosistema, įsigaliojimas
|
Viešojo sektoriaus inovacijų bendros eksperimentinės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas
|
|
|
|
Q2
|
2025
|
Įsigalioja reglamentavimo sistema (gairės, reglamentai, rekomendacijos ir kt.), skirta viešojo sektoriaus inovacijų ekosistemos plėtrai remti.
Sistemoje, inter alia, sprendžiami šie uždaviniai:
– sumažinti Latvijos inovacijų ekosistemos ir jos valdymo susiskaidymą;
– gerinti institucijų bendradarbiavimą įgyvendinant inovacijų politiką;
– sukurti bendrą eksperimentavimo sistemą;
Inovacijų laboratorija yra įsteigta ir veikia. Pagrindinės Inovacijų laboratorijos funkcijos:
1) viešųjų inovacijų atvejų tyrimų rengimas;
2) novatoriškų viešojo administravimo problemų sprendimų kūrimas;
3) Prototipų tirpalų bandymas
4) Visuomenės informavimas apie inovacijas viešojo administravimo srityje
|
|
205
|
6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas
|
Etapas
|
Inovacijų laboratorijos finansinio tvarumo užtikrinimas
|
Valstybės biudžeto įstatymo įsigaliojimas 2026 m.
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q3
|
2025
|
Inovacijų laboratorijos veiklai skiriamas valstybės biudžeto finansavimas užtikrinamas nuo 2026 m.
|
|
206
|
6.3.1.4.i.
Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus
|
Etapas
|
Nevyriausybinėms organizacijoms skirtos paramos sistemos paskelbimas šiose srityse:
- socialinis atsparumas
- viešojo intereso gynimas
|
Paramos programos taisyklių skelbimas netaikoma netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2022
|
Atviras kvietimas teikti finansavimą nevyriausybinių organizacijų veiklai stiprinti dviejose srityse: a) socialinio atsparumo didinimo ir b) visuomenės interesų gynimo. Kvietimas apima NVO dalyvavimo paramos programoje sąlygas ir kriterijus, ataskaitų teikimo mechanizmą ir rodiklius bei tikslus, kurie turi būti pasiekti pagal programą.
|
|
207
|
6.3.1.4.i.
Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus
|
Tikslinė bendrovė
|
Paramos pagal paramos programą gavėjai
|
Pasirašytos dotacijų sutartys
|
Paramos programos paramos gavėjų (įskaitant partnerius) skaičius
|
0
|
30
|
Q3
|
2026
|
Projekto įgyvendinimui skiriamas finansavimas turi būti naudingas bent:
- 15 organizacijų, dalyvaujančių socialinio atsparumo programoje
- 15 organizacijų, remiančių viešojo intereso programą
Laikoma, kad tikslinis rodiklis įvykdytas, kai nevyriausybinė organizacija ir Visuomenės integracijos fondas sudaro projekto vykdymo sutartį.
|
|
208
|
6.4.1.r.
Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas
|
Etapas
|
Viešųjų pirkimų sutarčių registras.
|
Parengti ir naudotini viešųjų pirkimų teisės aktų pakeitimai ir techninis sprendimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2022
|
Įsigaliojo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, kuriuose numatytas sutarčių registras, kuriame pateikiama struktūrizuota informacija apie sudarytas viešųjų pirkimų sutartis ir jų faktinį vykdymą (įskaitant faktines išlaidas ir terminus arba nutraukimo priežastį).
Sukurtas techninis viešųjų pirkimų sutarčių registro sprendimas, su kuriuo galima susipažinti internete.
|
|
209
|
6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, skirtos konkurencijos aplinkai gerinti ir korupcijos rizikai viešųjų pirkimų srityje mažinti, įsigaliojimas.
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2021
|
Įsigalioja viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, įskaitant, inter alia, šiuos pakeitimus:
1 Pirkimų komisija kiekvienam viešajam pirkimui sudaroma atskirai arba konkrečiam laikotarpiui.
2) viešųjų pirkimų komisijos sekretorius pasirašo interesų konflikto nebuvimo deklaraciją;
3) išplėsti atvejai, kai tiekėjas gali būti pašalintas iš konkurso
4) vertinimo kriterijais nustatomos konkrečios sritys, kuriose be pirkimo kainos turi būti vertinamos gyvavimo ciklo sąnaudos ir kokybės kriterijai;
5) griežtesni reikalavimai tais atvejais, kai teikiamas tik vienas pasiūlymas
6) reikalavimas konsultuotis su rinka siekiant išvengti ribojančių techninių specifikacijų
|
|
210
|
6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Viešųjų pirkimų vykdytojų specializacijos strategijos priėmimas
|
Priimta strategija.
|
|
|
|
Q1
|
2022
|
Specializacijos strategijos, apimančios konkrečias viešųjų pirkimų vykdytojų kompetencijos ir centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo gaires, priėmimas
|
|
211
|
6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ir vidaus procedūrų pakeitimai
|
Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ar vidaus procedūrų pakeitimų įsigaliojimas
|
|
|
|
Q4
|
2022
|
Užbaigtas šių dokumentų priėmimas:
1) standartizuoti kvalifikaciniai reikalavimai pagal sektorius (informacinės ir ryšių technologijos, statyba, kelių transportas, mobiliosios ir fiksuotojo ryšio paslaugos), 2) standartizuoti darbų pirkimo priėmimo ir perdavimo dokumentai, 3) galimybė visuomenei susipažinti su metodinėmis medžiagomis, 4) viena mokymo programa, skirta užtikrinti, kad pirkimų vykdytojų kompetencija būtų sukurta ir įgyvendinta, 5) didesni reikalavimai viešųjų pirkimų komisijų kompetencijai viešuosiuose pirkimuose pasiekus tam tikrą sutarčių kainų ribą, pvz., sertifikavimas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui, 6) išankstinis pirkimų komisijos patikrinimas užtikrina, kad pirkimų komisija reklamuotų tinkamą pasiūlymų kokybę.
|
|
212
|
6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Teisės aktų, kuriais įgyvendinamas viešųjų pirkimų centralizavimas, įsigaliojimas
|
Atitinkamų teisės aktų įsigaliojimas
|
|
|
|
Q3
|
2026
|
Ministrų kabineto sprendimo dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo tam tikrose srityse, kurios bus nustatytos ankstesnėje galimybių studijoje, įsigaliojimą.
|
|
213
|
6.4.4.r.
IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų patvirtinimas
|
Netaikoma
|
|
|
|
Q4
|
2021
|
Patvirtinti rizikingų rinkos sektorių, klientų ir viešųjų pirkimų procedūrų nustatymo kriterijai.
Nustatyti kriterijai grindžiami viešųjų pirkimų skelbimo rodikliais ir EB viešųjų pirkimų rodikliais, taip pat kitų šalių gerąja patirtimi, pavyzdžiui, indekso priemone.
|
|
214
|
6.4.4.r.
IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Užbaigta leidinių valdymo sistemos patobulinimas
|
Užbaigta leidinių valdymo sistemos patobulinimas
|
|
|
|
Q4
|
2024
|
Veikia leidinių valdymo sistema, kuria užtikrinama:
- internetinė prieiga,
- e. formų publikavimas,
- viešųjų pirkimų statistikos apžvalga,
- klientų profilių prieinamumą,
- skundų dėl viešųjų pirkimų proceso modulis,
- išankstinių patikrų atlikimo modulis,
- administracinių pažeidimų nagrinėjimo procedūrų modulį,
- nuteistųjų patikrinimas prieš juos įtraukiant į viešųjų pirkimų komisiją.
|
G. 7 KOMPONENTAS. Planu „REPowerEU“
Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skyriaus „REPowerEU“ tikslai:
--didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir paspartinti jos diegimą i) įgyvendinant pažangiojo elektros tinklo valdymo sprendimus tiek perdavimo, tiek skirstymo lygmenimis, ii) didinant tinklo pajėgumą, kad būtų galima labiau integruoti kintamąją atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir iii) nustatant naujas energetikos bendrijų ir pasigamintos elektros energijos vartotojų sistemas;
--spręsti energijos nepritekliaus problemą remiant ir skatinant energetikos bendruomenes;
--šalinti vidaus ir tarpvalstybines energijos perdavimo ir skirstymo kliūtis skaitmeninant, modernizuojant ir apsaugant nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus ir nustatant nuostatas dėl elektros energijos tinklo optimizavimo;
-remti elektros energijos kaupimą ir didinti energetinį saugumą investuojant į baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimą ir ypatingos svarbos energijos perdavimo infrastruktūros kibernetinio saugumo sprendimus; taip pat
--padidinti tvaraus biometano naudojimą sukuriant regioninį biometano įpurškimo punktą ir sukuriant tvaraus biometano įleidimo į esamą gamtinių dujų tinklą teisinę sistemą.
Iš keturių Latvijos „REPowerEU“ skyriaus priemonių dvi turi tarpvalstybinį ir daugiašalį aspektą ir poveikį. Investicinės priemonės, skirtos baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimui, tikslas – papildyti Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos įgyvendinamą tarpvalstybinį projektą, kuriuo siekiama užtikrinti visišką Baltijos valstybių elektros energijos tinklų sinchronizavimą su žemyninės Europos tinklu. Šios investicijos taip pat apima papildomą veiklą, kuria siekiama didinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų kibernetinį saugumą ir užtikrinti stabilų perdavimo tinklo veikimą po sinchronizavimo, siekiant didesnės atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracijos. Investicijos į elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimą, skaitmeninimą ir saugumą taip pat turi tarpvalstybinį ir daugiašalį aspektą ir poveikį, nes tikimasi, kad jos padės pašalinti energijos srautų kliūtis ir palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą į tinklus.
Šios dvi investicijos sudaro 99 % numatomų skyriaus išlaidų.
„REPowerEU“ skyriumi padedama įgyvendinti rekomendacijas mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro (2023 m. 4.1 šaliai skirta rekomendacija) spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą (2023 m. 4.2 rekomendacija) ir užtikrinti pakankamą jungiamųjų linijų pajėgumą, kad būtų padidintas tiekimo saugumas ir tęsiamas sinchronizavimas su ES elektros tinklu (2023 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4.3).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
7.1.r reforma Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
Šios priemonės tikslas – sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir siekti Latvijos tikslo tapti žaliąją energiją eksportuojančia šalimi.
Reforma siekiama i) nustatyti reguliavimo sistemą, kurioje būtų nustatytos energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sąlygos bei procedūros ir būtų remiamos pažeidžiamos visuomenės grupės; ii) priimti prekybos elektros energija ir jos vartojimo normų pakeitimus, kuriais būtų skatinami pasigamintos elektros energijos vartotojai ir mikrogeneratorių įrenginių savininkai; iii) nustatyti optimalesnio esamų perdavimo ir paskirstymo tinklų naudojimo sąlygas; ir iv) nustatyti sąlygas, kuriomis būtų didinamas tvaraus biometano, kuris bus įleidžiamas į esamą gamtinių dujų tinklą, naudojimas.
Reforma apima šiuos elementus:
1. Reforma sukuriama energetikos bendrijų reguliavimo sistema: i) nustatant energetikos bendrijų registravimo ir veikimo sąlygas ir procedūras, ii) nustatant įpareigojimą prekiautojams elektros energija pasiūlyti bent vieną produktą elektros energijai iš energetikos bendrijų pirkti ir iii) įpareigojant vietos ir regionų valdžios institucijas dalį energetikos bendruomenėje pagamintos elektros energijos arba iš jos gautos ekonominės naudos nukreipti pažeidžiamoms grupėms.
2. Reforma i) numatoma galimybė vieno elektros vartotojo įrenginyje pagamintą elektros energiją naudoti kito to paties naudotojo įrenginio vartojimo poreikiams patenkinti, taikant vienintelį apribojimą, kad įrenginiai turi būti nacionalinėje teritorijoje ir prijungti prie nacionalinio tinklo; ii) įpareigoti prekiautojus elektros energija pasiūlyti bent vieną produktą elektros energijai pirkti iš pasigamintos elektros energijos vartotojų, eksploatuojančių mikrogeneratorių; ir iii) nustatyti sąlygą, kad būtų galima dalytis energija už daugiabučių namų ribų, nereikalaujant kurti energetikos bendrijos.
3. Tikimasi, kad reforma padės optimizuoti elektros energijos gamybos ir kaupimo įrenginių tinklo pajėgumų naudojimą. Ji i) suteikia prieigą prie tinklo prijungimo taško elektrinėms, kuriose gali būti naudojamos skirtingos gamybos technologijos ir kurių bendra gamybos galia viršija prijungimo prie tinklo taško pajėgumą, ir ii) nustatomos tokių bendrų gamybos pajėgumų eksploatavimo ir tam tikrų gamybos įrenginių įjungimo ir išjungimo sąlygos.
4. Reforma nustatomos sąlygos, kuriomis tvarus biometanas, transportuojamas už gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinklų ribų, įleidžiamas į gamtinių dujų tinklą.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.
7.2.i. investicija. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
Šių investicijų tikslas – padidinti energijos tiekimo saugumą ir stabilumą ir remti nacionalinio elektros tinklo sinchronizavimą su žemyninės Europos elektros tinklais.
Investicijos rezultatas yra:
i) 60 MW galios baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimą Rėzekne;
ii) ypatingos svarbos energijos perdavimo infrastruktūrai skirto kibernetinio saugumo sprendimo įgyvendinimas;
iii) atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos jungčių su nacionaliniu elektros perdavimo tinklu pažangaus valdymo koncepcijos kūrimas ir programinės įrangos sprendimų pirkimas ir diegimas.
Tikimasi, kad investicijas įgyvendins nacionalinis perdavimo sistemos operatorius. Tikimasi, kad iii punkte nurodyta veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su nacionaliniu skirstymo sistemos operatoriumi, taip pat su Estijos ir Lietuvos perdavimo sistemų operatoriais.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.
7.3.i. investicija. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
Šių investicijų tikslas – prisidėti prie perėjimo prie švarios energijos ir didinti elektros energijos tiekimo saugumą didinant elektros energijos tinklo pajėgumą ir lankstumą, kad būtų galima labiau integruoti kintamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, atnaujinant perdavimo tinklus ir skaitmeninant skirstomuosius tinklus. Investicija apima šiuos elementus:
1. Siekiant padidinti nacionalinio elektros tinklo pajėgumą ir lankstumą, kad būtų galima labiau integruoti kintamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, investicijomis turi būti užtikrinta 70 MW naujų elektros tinklo pajėgumų, skaitmeninės pastotės statyba Kuldygoje ir pastotės atnaujinimas Karnikavoje.
2. Siekiant modernizuoti energijos perdavimo linijas ir padidinti elektros energijos tiekimo saugumą ir stabilumą, investicijomis siekiama bent 150 km esamų vidutinės įtampos oro linijų pakeisti kabelių linijomis.
3. Siekiant skaitmeninti elektros energijos skirstymo tinklą, kad energijos srautai būtų valdomi veiksmingiau ir lanksčiau, investicijomis siekiama:
pažangaus pažangaus platinimo valdymo sprendimo įgyvendinimas;
– nuotoliniu būdu valdomų vidutinės įtampos grandinės išjungiklių pirkimas ir įrengimas kabelinėse linijose transformatorių pastotėse ir linijose skirtinguose perjungimo taškuose.
4. Turi būti užbaigti du tyrimai, kurie, kaip tikimasi, padės Latvijai tapti ekologišką energiją eksportuojančia šalimi. Pirmojo tyrimo tikslas – nustatyti didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, kuris galėtų būti prijungtas prie elektros energijos perdavimo tinklo, ir įvertinti didesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekio poveikį tinklui. Antrojo tyrimo tikslas – įvertinti elektros energijos suvartojimo augimą ir elektrifikavimo potencialą per 10 metų laikotarpį. Be to, atliekamas elektros perdavimo linijos tarp Ventspilio, Brocėnio ir Telšių projekto poveikio aplinkai vertinimas.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
7.4.i. investicija. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
Šia priemone siekiama padidinti tvaraus biometano naudojimą, laikantis tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų, nustatytų 29–31 straipsniuose, ir taisyklių dėl maistinių ir pašarinių biodegalų, nustatytų peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 2018/2001/ES 26 straipsnyje, taip pat susijusių įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų. Taikant šią priemonę:
i) naujos regioninės tvarios biometano įpurškimo vietos (BIP) statyba.
ii) IT sprendimo, skirto naujam regioniniam PKP valdyti, įsigijimas ir įrengimas, įskaitant biometano nuotėkio aptikimo ir prevencijos standartų įdiegimą.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
G.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Nr.
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)
|
Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetai
|
Atskaitos scenarijus
|
Tikslas
|
Ketvirtis
|
metai
|
|
|
215
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Reglamentai, kuriais nustatoma energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sistema
|
Teisės nuostatos, nurodančios reglamentų įsigaliojimą
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2024
|
Įsigalioja ministrų kabineto potvarkiai, kurie:
–nustatyti energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sąlygas ir procedūras;
– įpareigoti vietos ir regionų valdžios institucijas dalį energijos bendruomenėje pagamintos elektros energijos arba iš jos gautos ekonominės naudos nukreipti pažeidžiamoms visuomenės grupėms;
– įpareigoti prekiautojus elektros energija pasiūlyti bent vieną produktą elektros energijai iš energetikos bendrijų pirkti.
|
|
216
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos prekybos elektros energija ir jos vartojimo normos
|
Teisės nuostatos, nurodančios teisės aktų, kuriais iš dalies keičiamos prekybos elektros energija ir jos vartojimo normos, įsigaliojimą
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q1
|
2024
|
Įsigalioja prekybos elektros energija ir jos vartojimo normų pakeitimai, kuriais nustatoma:
- sąlyga, kad būtų galima dalytis energija už daugiabučio namo, nereikalaujant sukurti energetikos bendruomenės;
– galimybė vieno elektros vartotojo įrenginyje pagamintą elektros energijos kiekį panaudoti kito to paties naudotojo įrenginio vartojimo poreikiams patenkinti, neatsižvelgiant į įrenginių buvimo vietą. Vieninteliai apribojimai yra tai, kad įrenginiai turi būti i) įrengti Latvijos Respublikos teritorijoje ir ii) perkelti į esamą Latvijos Respublikos elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemą.
– įpareigoti prekiautojus elektros energija pateikti bent vieną produktą elektros energijai pirkti iš pasigamintos elektros energijos vartotojų, eksploatuojančių mikrogeneratorių.
|
|
217
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Reglamentas dėl elektros energijos tinklo optimizavimo
|
Teisinės nuostatos, nurodančios reglamento įsigaliojimą
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2025
|
Ministrų kabineto nutarimo įsigaliojimas:
– suteikti prieigą prie tinklo prijungimo taško elektrinėms, kuriose gali būti naudojamos skirtingos gamybos technologijos ir kurių bendra gamybos galia viršija prijungimo prie tinklo taško pajėgumą;
– sudaryti sąlygas naudoti tokius bendrus gamybos pajėgumus, įjungti ir išjungti tam tikrus gamybos įrenginius.
|
|
218
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Reglamentai dėl biometano, transportuojamo už gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų ribų
|
Teisės nuostatos, nurodančios reglamentų įsigaliojimą
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2025
|
Įsigalioja ministrų kabineto potvarkiai, kurie:
–nustatyti tvaraus biometano, transportuojamo už gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemos ribų, įleidimo į bendrą gamtinių dujų tiekimo sistemą sąlygas;
– sudaryti sąlygas smulkiesiems biometano gamintojams tiekti pagamintą tvarų biometaną į bendrą gamtinių dujų tiekimo sistemą.
|
|
219
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Etapas
|
Reglamentas, kuriuo reglamentuojamas baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimas
|
Teisinės nuostatos, nurodančios reglamento įsigaliojimą
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2024
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto potvarkis dėl investicijų į baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimą Rėzekne teisinio pagrindo.
|
|
220
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Etapas
|
60 MW baterijų energijos saugojimo sistemos ir perdavimo tinklo valdymo IT sprendimo įrengimo sutartys
|
Sutarties sudarymas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q2
|
2025
|
Sudarytos sutartys dėl 60 MW baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimo Rėzekne ir IT sprendimo perdavimo tinklui valdyti
|
|
221
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Tikslinė bendrovė
|
Baterijų energijos kaupimo sistema (BESS)
|
Netaikoma
|
MW
|
0
|
60
|
Q4
|
2025
|
Rėzekne įrengta 60 MW baterijų energijos kaupimo sistema (BESS).
|
|
222
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Etapas
|
Energijos perdavimo tinklo valdymo IT sprendimas
|
Įgyvendintas elektros energijos perdavimo tinklo valdymo IT sprendimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2025
|
Įdiegtas elektros energijos perdavimo tinklo valdymo IT sprendimas. Tai apima:
– ypatingos svarbos energijos perdavimo infrastruktūros kibernetinio saugumo sprendimo įgyvendinimas;
– koncepcijos kūrimas ir programinės įrangos sprendimų, skirtų pažangiam atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos jungčių su nacionaliniu elektros perdavimo tinklu valdymui, įsigijimas ir diegimas.
|
|
223
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Taisyklės, reglamentuojančios investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus
|
Teisės nuostatos, reglamentuojančios investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus reglamentuojančių teisės aktų įsigaliojimą
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2024
|
Ministrų kabineto reglamentų, kuriais reglamentuojamos investicijos, susijusios su naujais elektros tinklo pajėgumais, pastotėmis, perdavimo linijomis ir pažangiu energijos paskirstymo valdymu, įsigaliojimas.
|
|
224
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Tikslinė bendrovė
|
Papildomi elektros tinklo pajėgumai
|
Netaikoma
|
MW
|
0
|
70
|
Q2
|
2026
|
Sukurti nauji elektros tinklo pajėgumai, kurių bendra galia – 70 MW.
|
|
225
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Pastočių darbų užbaigimas
|
Užbaigta naujos pastotės statyba ir esamos pastotės atnaujinimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q2
|
2026
|
1) Skaitmeninės pastotės Kuldygoje statybos užbaigimas.
2) Pastotės Karnikavoje atnaujinimo užbaigimas.
|
|
226
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Tikslinė bendrovė
|
Antžeminis elektros tinklas, paverstas kabeliniu tinklu
|
Netaikoma
|
Km
|
0
|
150
|
Q2
|
2026
|
150 km esamų vidutinės įtampos orinių elektros linijų pakeista kabelių linijomis.
|
|
227
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Pažangaus skirstomojo tinklo valdymo sprendimas
|
Įdiegtas pažangaus skirstymo tinklo valdymo sprendimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q2
|
2026
|
Įdiegtas pažangiųjų tinklų valdymo sprendimas. Atpažinimo informaciją sudaro:
pažangios pažangios paskirstymo valdymo sistemos (ADMS) sprendimo įgyvendinimas;
– ne mažiau kaip 285 nuotoliniu būdu valdomų vidutinės įtampos grandinės išjungiklių pirkimas ir įrengimas.
|
|
228
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Tyrimai ir poveikio aplinkai vertinimas
|
Užbaigti tyrimai ir poveikio aplinkai vertinimas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q2
|
2026
|
Užbaigti du tyrimus ir vieną poveikio aplinkai vertinimą.
Pirmasis tyrimas apima:
– Didžiausio atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kuriuos galima prijungti prie elektros energijos perdavimo tinklo pagal skirtingus scenarijus, kiekio nustatymas;
– Numatomo nustatyto atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekio poveikio perdavimo tinklo saugai ir stabilumui skaičiavimas ir galimų su tuo susijusių sprendimų nustatymas.
Antrasis tyrimas apima:
– Elektros energijos suvartojimo augimo ir elektrifikacijos potencialo per 10 metų įverčius;
– Pajėgumų pakankamumo prognozės metodika ir tinklo plėtros planavimas.
The Poveikio aplinkai vertinime nustatomos ekologiškiausios ir ekonomiškai efektyviausios elektros perdavimo linijos tarp Ventspilio, Brocēni ir Telšių tiesimo galimybės.
|
|
229
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Taisyklės, reglamentuojančios investicijas biometano sektoriuje
|
Teisės nuostatos, nurodančios reglamentų, reglamentuojančių investicijas biometano sektoriuje, įsigaliojimą
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q4
|
2024
|
Įsigaliojo Ministrų kabineto reglamentai dėl investicijų į regioninio biometano įėjimo punkto statybą ir IT sprendimo, skirto įvesties taškui valdyti, pirkimo teisinės sistemos.
|
|
230
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Sutarčių dėl regioninės biometano įpurškimo vietos statybos ir jos pažangaus valdymo IT sprendimo sudarymas
|
Pranešimas apie sutarčių sudarymą
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q2
|
2025
|
Sudarytos sutartys dėl regioninio biometano įleidimo taško įrengimo ir dėl IT sprendimo, skirto pažangiam įleidimo taško valdymui.
|
|
231
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Regioninė biometano įpurškimo vieta baigta
|
Statybos užbaigimas
|
|
|
|
Q4
|
2025
|
Regioninės biometano įpurškimo vietos statybos užbaigimas. Visas biometanas, tiekiamas į esamus vamzdynus per naują punktą, turi atitikti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nustatytus peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 2018/2001/ES 29–31 straipsniuose ir 26 straipsnyje nustatytas taisykles dėl maistinių ir pašarinių biodegalų, taip pat susijusiuose įgyvendinimo ir deleguotuosiuose aktuose.
|
|
232
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
IT sprendimas dėl naujos regioninės tvarios biometano įpurškimo vietos (BIP) valdymo
|
IT sprendimas įsigytas ir įgyvendintas
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Netaikoma
|
Q2
|
2026
|
Turi būti įsigytas ir įdiegtas IT sprendimas, skirtas valdyti naują regioninę tvarią biometano įpurškimo vietą. Šis sprendimas suteikia galimybę teikti šias paslaugas:
– biometano įleidimo taško prieigos valdymas;
– Biometano įpurškimo taško matavimo duomenų pateikimas bendroje dujų naudotojo platformoje;
– Palaikyti biometano gamintojo ir perdavimo tinklo naudotojų ryšius, susijusius su paskirstymu dujų įleidimo taške;
Dujų įleidimo taškų pajėgumų, skyrimo ir paskirstymo valdymas;
Automatinis duomenų integravimas tarp matavimo taškų ir kilmės garantijų išdavimo sistemos.
Metano ir biometano nuotėkio aptikimo ir prevencijos standartai nustatomi kaip neatsiejama saugumo reikalavimų dalis.
|
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos
Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 1 969 244 522 EUR.
Bendros numatytos „REPowerEU“ skyriaus išlaidos yra 134 743 378 EUR.
2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA
1.Finansinis įnašas
2 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:
1.1.Pirma paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
77
|
2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų moksleivių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, nustatančios nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo tvarką, įsigaliojimas
|
|
80
|
2.4.1.r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra
|
Etapas
|
Susietojo ir automatizuoto vairavimo techninių reikalavimų priėmimas
|
|
81
|
2.4.1.r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra
|
Etapas
|
Bendro modelio, skirto paskutiniam kilometrui plėtoti, priėmimas
|
|
98
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Įstatymo dėl nuomininkų ir nuomotojų teisių suderinimo įsigaliojimas
|
|
104
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas
|
Etapas
|
Priimtų kokybinių ir kiekybinių kriterijų apibrėžimas
|
|
110
|
3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą
|
Etapas
|
Strateginės programos, skirtos toliau plėtoti minimalių pajamų rėmimo sistemą, priėmimas
|
|
186
|
6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo proceso modernizavimas, ekonominių nusikaltimų tyrimas ir teismo procesai
|
Etapas
|
Pinigų plovimo, teroristų ir ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
|
|
209
|
6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, skirtos konkurencijos aplinkai gerinti ir korupcijos rizikai viešųjų pirkimų srityje mažinti, įsigaliojimas.
|
|
213
|
6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų patvirtinimas
|
|
|
|
Dalinė dalis Suma
|
231 000 000,00 EUR
|
1.2.Antra paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
7
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų
|
Etapas
|
Paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui gyvenamuosiuose pastatuose didinti, įsigaliojimas
|
|
10
|
1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma
|
Etapas
|
Verslaus energijos vartojimo rėmimo programos įsigaliojimas
|
|
13
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą
|
Etapas
|
Įsigaliojo paramos programos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui savivaldybių infrastruktūrose gerinti, teisinės sistemos, pagal kurią remiami projektai, kuriais planuojama bent 30 % sumažinti pirminės energijos arba CO2 kiekį, įsigaliojimas.
|
|
16
|
1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Etapas
|
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionaliniuose ir istoriniuose pastatuose paramos programos įsigaliojimas
|
|
22
|
1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
|
Etapas
|
Nelaimių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo ataskaitos paskelbimas
|
|
27
|
2.1.1.r. Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija
|
Etapas
|
Bendro IRT plėtros viešojo administravimo srityje valdymo sistemos sukūrimas
|
|
28
|
2.1.1.r Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija
|
Etapas
|
Teisinės sistemos, skirtos gauti paramą viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje, sukūrimas
|
|
31
|
2.1.2.r. Nacionalinių IRT išteklių naudojimo veiksmingumo ir sąveikumo didinimas
|
Etapas
|
Teisinės sistemos, skirtos paramai gauti centrinių viešojo administravimo sistemų ir platformų plėtros ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimo srityje, sukūrimas
|
|
37
|
2.1.3.r. Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra
|
Etapas
|
Teisinės sistemos, skirtos gauti paramą ekonominių duomenų valdymo transformavimo srityje, įsigaliojimas
|
|
40
|
2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas
|
Etapas
|
Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH)
|
|
41
|
2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas
|
Etapas
|
Regioniniai verslo rėmimo centrai atlieka naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas
|
|
42
|
2.2.1.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas
|
Etapas
|
Skaitmeninio brandumo bandymo sistemos, skirtos įmonėms nustatyti, kokių veiksmų reikia imtis įmonėms ir valstybės paramai, sukūrimas.
|
|
69
|
2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Normatyviniu pagrindu stiprinama ir įgyvendinama bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo, mokymo poreikių nustatymo ir planavimo bei vertinimo sistema.
|
|
70
|
2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
|
Etapas
|
Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų norminių aktų pakeitimai, kuriais numatoma atitinkamais Latvijos kvalifikacijų sąrangos lygmenimis pasiekti skaitmeninės kompetencijos studijų rezultatus.
|
|
85
|
3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Renovuoti ir rekonstruoti, regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu.
|
|
89
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Etapas
|
Priimtas paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo teisinis pagrindas.
|
|
93
|
3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai
|
Etapas
|
Paramos programos, skirtos regionų pramonės parkų ir teritorijų plėtrai, priėmimas
|
|
99
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Būsto įperkamumo strategijos priėmimas
|
|
100
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Etapas
|
Vyriausybės nutarimas dėl mažai nuomojamų būstų statybos
|
|
105
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas
|
Etapas
|
Vietos tarybų sprendimų dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo priėmimas
|
|
107
|
3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti
|
Etapas
|
Priimta paramos programa, skirta vietos valdžios institucijoms pirkti elektrinius autobusus savivaldybių funkcijoms vykdyti ir susijusioms paslaugoms teikti.
|
|
112
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Etapas
|
Valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų, kuriuose atliekamas aplinkos pritaikymas, atranka
|
|
118
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Sutarties dėl prognozavimo modelio algoritmų kūrimo sudarymas, informacinės sistemos techninių specifikacijų rengimas ir sistemos kūrimo priežiūra
|
|
121
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Etapas
|
Standartinės konstrukcijos kūrimas
|
|
131
|
4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Skaitmeninės sveikatos strategijos priėmimas
|
|
132
|
4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Į žmogų orientuoto, visapusiško ir integruoto sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas parengiant investavimo strategiją ir rekomendacijas dėl integruotos ir epidemiologiškai saugios sveikatos priežiūros plėtojimo
|
|
135
|
4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
|
Etapas
|
Trijų tyrimų metodikos patvirtinimas siekiant pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, vakcinacijos ir infekcinių ligų srityje
|
|
138
|
4.1.1.2.i. Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Projektų, dėl kurių technologijų komisija teigiamai įvertino įrangos tinkamumą atitinkamoms valstybės finansuojamoms paslaugoms teikti, skaičius
|
|
149
|
4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas, valdymo stiprinimas, veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas, bendro sveikatos sektoriaus biudžeto padidinimas
|
Etapas
|
Patvirtintas koordinavimo mechanizmas, skirtas naujiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliams vertinti, plėtoti ir įgyvendinti
|
|
151
|
4.3.1.1.i. Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą
|
Etapas
|
Antrinių ne ligoninėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimo metodikos patvirtinimas
|
|
154
|
5.1.r. Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą paskatos
|
Etapas
|
Ilgalaikės nacionalinės strategijos parengimas kiekvienai RIS3 teritorijos daliai Siekiant sukurti strateginę valdančiąją tarybą kiekvienai RIS3 sričiai
|
|
159
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Etapas
|
Aukštojo mokslo institucijų valdymo reforma
|
|
166
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Valdžios institucijų darbo plano, skirto šešėlinei ekonomikai pažaboti 2021-2022 m., priėmimas
|
|
167
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Mokesčių mokėtojų reitingų sistemos veikimo pradžia, kontrolės optimizavimas
|
|
170
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Tikslinė bendrovė
|
Nacionalinės mokslinių tyrimų programos „Šeštosios ekonomikos mažinimas siekiant užtikrinti tvarų šalies vystymąsi“ įgyvendinimas
|
|
178
|
6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Įsigytas ir įdiegtas spektrofotometras, skirtas naudoti muitinės laboratorijoje
|
|
179
|
6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti oro uosto muitinio tikrinimo punkte
|
|
196
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Etapas
|
Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas
|
|
198
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Etapas
|
Bendro paslaugų centro koncepcija, patvirtinta kaip būtina centralizuotų paslaugų teikimo sąlyga
|
|
206
|
6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus
|
Etapas
|
Nevyriausybinėms organizacijoms skirtos paramos sistemos paskelbimas šiose srityse: – socialinis atsparumas; viešojo intereso gynimas
|
|
208
|
6.4.1.r. Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas
|
Etapas
|
Viešųjų pirkimų sutarčių registras.
|
|
210
|
6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Viešųjų pirkimų vykdytojų specializacijos strategijos priėmimas
|
|
211
|
6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ir vidaus procedūrų pakeitimai
|
|
|
|
Dalinė dalis Suma
|
388 000 000,00 EUR
|
1.3.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
1
|
1.1.1.r. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos žalinimas
|
Etapas
|
Suderintas požiūris į keleivinio transporto planavimą, užsakymą ir Rygos metropolinės zonos organizavimą
|
|
19
|
1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Pranešimas apie patvirtintų projektų, kurių vertė – 80 000 000 EUR, sutarčių skyrimą.
|
|
29
|
2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką
|
Tikslinė bendrovė
|
Parengtos ir suderintos IRT sprendimų kūrimo veiklos aprašymas
|
|
32
|
2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sistemos ir paslaugos
|
Tikslinė bendrovė
|
Suderintų centralizuotų funkcijų ar paslaugų kūrimo, transformavimo ar diegimo planų tvirtinimas
|
|
33
|
2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sistemos ir paslaugos
|
Tikslinė bendrovė
|
Suderintų centralizuotų IRT sprendimų plėtojimo veiklos aprašymų patvirtinimas
|
|
38
|
2.1.3.r. Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra
|
Etapas
|
Nacionalinės duomenų judėjimo platformos veikimo teisinis pagrindas
|
|
57
|
2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Didesnė parama darbuotojų mokymui
|
|
60
|
2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Individualaus mokymosi sąskaitų (ICA) metodo kūrimas
|
|
74
|
2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
|
Etapas
|
Parengta viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių sistema
|
|
79
|
2.3.2.3.i. Socialiai pažeidžiamų moksleivių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Tikslinės grupės IRT įrangos vienetų skaičius (mokytojai)
|
|
84
|
3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma
|
Etapas
|
Naujo „Savivaldybių įstatymo“ įsigaliojimas
|
|
94
|
3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai
|
Etapas
|
Sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros sudarymas regionuose
|
|
101
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Butų skaičius patvirtintuose projektuose
|
|
108
|
3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti
|
Tikslinė bendrovė
|
Elektrinių mokyklinių autobusų, sudarytų dėl elektrinių autobusų pirkimo savivaldybės funkcijoms ir susijusioms paslaugoms vykdyti, skaičius
|
|
111
|
3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą
|
Etapas
|
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas
|
|
119
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų pabaigimas
|
|
122
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Tikslinė bendrovė
|
Sutarčių dėl projektų įgyvendinimo sudarymas
|
|
124
|
3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant didinti funkcinių negalią turinčių asmenų atsparumą
|
Etapas
|
Priimtos profesinės reabilitacijos paslaugos aprašymas
|
|
127
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Etapas
|
Valstybinės užimtumo agentūros klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) siekiant atgaivinti ekonomiką kuriant darbo vietas, parengtas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymas, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams, įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones.
|
|
128
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Etapas
|
Skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemonių kūrimas
|
|
143
|
4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Žmogiškųjų išteklių vystymosi strategija
|
|
144
|
4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Žmogiškųjų išteklių žemėlapių sudarymas sveikatos priežiūros srityje
|
|
146
|
4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Sveikatos priežiūros darbuotojų planavimo modelio patvirtinimas
|
|
147
|
4.2.1.1.i. Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui.
|
Etapas
|
Sukurtas sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo koordinavimo mechanizmas
|
|
152
|
4.3.1.1.i. Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą
|
Etapas
|
Antrinės sveikatos priežiūros ne ligoninėje kokybės, prieinamumo ir prieinamumo tyrimas
|
|
155
|
5.1.1.1.i. Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio įdiegimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Sutarčių sudarymas arba reikalingų žmogiškųjų išteklių skyrimas
|
|
161
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Tikslinė bendrovė
|
Aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimas
|
|
168
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Kiekvienos mokesčių mokėtojų segmentacijos grupės duomenimis grindžiamų paslaugų krepšelio veikimo pradžia
|
|
169
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Atitikties rizikos valdymo vadovo paskelbimas
|
|
171
|
6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje
|
Etapas
|
Mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas
|
|
174
|
6.1.1.3.i. Darbuotojų mokymas su analitine platforma ir konsultacijomis
|
Tikslinė bendrovė
|
Darbuotojų mokymas dirbti su analitine platforma
|
|
181
|
6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas
|
Etapas
|
Bendro projektavimo ir statybos sutartis pasirašyta
|
|
184
|
6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas
|
Etapas
|
Rentgeno krovinių kontrolės įrangos tiekimo ir įrengimo sutarties pirkimas ir sudarymas
|
|
200
|
6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas
|
Etapas
|
Turima kompetencijos sistema
|
|
202
|
6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Turima kompetencijos sistema, įskaitant mokymo programas
|
|
219
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Etapas
|
Baterijų energijos saugojimo sistemos įrengimo taisyklės
|
|
223
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Taisyklės, reglamentuojančios investicijas į nacionalinius elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus
|
|
229
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Taisyklės, reglamentuojančios investicijas biometano sektoriuje
|
|
|
|
Dalinė dalis Suma
|
339 038 937 EUR
|
1.4.Ketvirta paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
8
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų
|
Tikslinė bendrovė
|
Patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 40 097 400 EUR
|
|
12
|
1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma
|
Tikslinė bendrovė
|
Patvirtinti projektai, kurių vertė ne mažesnė kaip 108 000 000 EUR
|
|
14
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą
|
Tikslinė bendrovė
|
Sutarčių dėl vietos valdžios institucijų pastatų ir infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų, kurių vertė – ne mažiau kaip 27 838 800 EUR, sudarymas
|
|
17
|
1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Pranešimas apie ne mažesnės kaip 16 769 200 EUR vertės sutarties skyrimą
|
|
21
|
1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, kuria siekiama užtikrinti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos perdavimą tinklams (įskaitant miškų ir kitos valstybinės žemės naudojimą vėjo energijai gaminti) ir skatinti vėjo energijos infrastruktūros plėtrą, įsigaliojimas.
|
|
24
|
1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
|
Tikslinė bendrovė
|
Bendras gamtos gaisrų plotas per 5 metų laikotarpį (2020–2024 m.)
|
|
25
|
1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą
|
Etapas
|
Skirtos statybos sutartys pusei bendro rekonstravimo ir atnaujinimo darbų
|
|
35
|
2.1.2.2.i. Latvijos nacionalinė federalinė debesija
|
Tikslinė bendrovė
|
Platformų arba sistemų, kurias bendrų paslaugų teikėjai valdo naudodamiesi bendromis debesijos paslaugomis, skaičius
|
|
43
|
2.2.1.1.i. Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius
|
|
45
|
2.2.1.2.i. Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui
|
Tikslinė bendrovė
|
Įmonių, remiamų suskaitmeninti komercinės veiklos procesus ir kurių skaitmeninio brandumo testo rezultatai pagerėjo, palyginti su ankstesnių bandymų rezultatais, skaičius po dotacijos gavimo ir projekto įgyvendinimo
|
|
47
|
2.2.1.3.i. Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą
|
Tikslinė bendrovė
|
Paremtų projektų skaičius
|
|
50
|
2.2.1.4.i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Pasirašytų paskolų sutarčių skaičius
|
|
58
|
2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Įgūdžių fondų koncepcijos plėtojimas
|
|
63
|
2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas
|
Tikslinė bendrovė
|
Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius
|
|
66
|
2.3.1.4.i. Metodo į individualias mokymosi sąskaitas plėtojimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais
|
|
71
|
2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai
|
Tikslinė bendrovė
|
Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius
|
|
75
|
2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
|
Tikslinė bendrovė
|
Viešojo administravimo darbuotojų su skaitmeninių įgūdžių kompetencijos sritimis susijusių mokymų skaičius
|
|
86
|
3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Renovuoti ir rekonstruoti, regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu.
|
|
90
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Etapas
|
Vietos valdžios viešųjų paslaugų vertinimo užbaigimas, trūkumų ir jų gerinimo priemonių nustatymas
|
|
91
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Išmokytų vietos valdžios institucijų darbuotojų skaičius
|
|
113
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Etapas
|
Sutarčių sudarymas siekiant užtikrinti prieigą prie viešosios infrastruktūros viešųjų ir vietos valdžios institucijų pastatuose
|
|
115
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Etapas
|
Konkrečios tikslinės grupės fizinių galimybių gauti būstą gerinimui atranka
|
|
133
|
4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Nustatyta Latvijos populiacijos genomo nuoroda (Latvijos dalyvavimas projekte „Genome for Europe“ – „GoLatvia“ projektas)
|
|
139
|
4.1.1.2.i. Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Biudžeto vykdymas vertinant pagal bendrą viešąjį pirkimą universitetų ir regioninių ligoninių infrastruktūros gerinimo projektuose, kurie sudaro ne mažiau kaip 59 800 000 EUR iš viso 149 500 000 EUR biudžeto.
|
|
141
|
4.1.1.3.i. Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Pagerintos infrastruktūros antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų skaičius
|
|
145
|
4.2.1.r. Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas
|
Etapas
|
Įdiegtas naujas sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimo modelis
|
|
153
|
4.3.1.1.i. Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą
|
Etapas
|
Antrinės ambulatorinės priežiūros tyrimų kokybės, prieinamumo ir prieinamumo rezultatų integravimas į sveikatos politikos raidą
|
|
157
|
5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė
|
Etapas
|
Priimti Ministrų kabineto nuostatai
|
|
160
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Etapas
|
Aukštojo mokslo reforma
|
|
172
|
6.1.1.1.i. Esamų analizės sprendimų modernizavimas
|
Etapas
|
Atnaujintų analitinių tirpalų naudojimo pradžia
|
|
173
|
6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas
|
Etapas
|
Naujų analizės sistemų veikimo pradžia
|
|
182
|
6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas
|
Etapas
|
Gautas statybos leidimas
|
|
193
|
6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)
|
Tikslinė bendrovė
|
Naujos mokymo programos rengimas ir patvirtinimas
|
|
195
|
6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)
|
Etapas
|
Mokymo centro įsteigimas
|
|
207
|
6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus
|
Tikslinė bendrovė
|
Paramos pagal paramos programą gavėjai
|
|
214
|
6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas
|
Etapas
|
Užbaigta leidinių valdymo sistemos patobulinimas
|
|
215
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Reglamentai, kuriais nustatoma energetikos bendrijų registravimo ir veiklos sistema
|
|
216
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos prekybos elektros energija ir jos vartojimo normos
|
|
|
|
Dalinė dalis Suma
|
349 129 913 EUR
|
1.5.Penktoji įmoka (negrąžinama parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
2
|
1.1.1.r. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos žalinimas
|
Etapas
|
Viešojo transporto reforma RMA
|
|
4
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Etapas
|
Rygos centrinės geležinkelio stoties modernizavimo sutarčių pasirašymas
|
|
15
|
1.2.1.3.i. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą
|
Tikslinė bendrovė
|
Pirminės energijos suvartojimo mažinimas savivaldybių pastatuose ir infrastruktūroje
|
|
53
|
2.2.1.5.i. Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Sukurtų platformų ir skaitmeninių sprendimų skaičius
|
|
56
|
2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Suaugusiųjų (25-64 m.), dalyvavusių suaugusiųjų mokymesi, dalis per keturias savaites iki tyrimo (proc.)
|
|
57a
|
2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Etapas
|
Veiksmų plano „Žmogaus kapitalo plėtojimo strategija“ priėmimas
|
|
95
|
3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai
|
Tikslinė bendrovė
|
Ketinimų protokolai/sutartys
|
|
96
|
3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai
|
Tikslinė bendrovė
|
Pramoninių parkų ir (arba) teritorijų, kuriose regionuose plėtojama viešoji infrastruktūra, statyba
|
|
109
|
3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti
|
Tikslinė bendrovė
|
Nupirktų elektrinių mokyklų autobusų skaičius
|
|
109a
|
3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti
|
Etapas
|
Įgyvendinimo susitarimas ir investicijų užbaigimas
|
|
116
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Etapas
|
Darbo sutarčių sudarymas siekiant pritaikyti neįgaliųjų būstą
|
|
129
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Tikslinė bendrovė
|
Bedarbiai, darbo ieškantys asmenys, asmenys, kuriems gresia nedarbas, turintys geresnių įgūdžių
|
|
136
|
4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
|
Etapas
|
Visuomenės sveikatos srities moksliniai tyrimai, atlikti siekiant pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą AAM, vakcinacijos ir infekcinių ligų srityje
|
|
158
|
5.1.1.2.i. Mokslinių tyrimų ir tarptautinimo rėmimo priemonė
|
Tikslinė bendrovė
|
Įsipareigojimas skirti finansavimą
|
|
176
|
6.1.2.1.i. Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo atvaizdams analizuoti
|
Etapas
|
Geležinkelio muitinio tikrinimo punktų skeneriai, prijungti prie keitimosi rentgeno vaizdais sistemos BAXE
|
|
180
|
6.1.2.3.i. Gaunamų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas
|
Etapas
|
Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įdiegta išmaniojo nuskaitymo ir automatinio pašto siuntų rūšiavimo ir (arba) analizės linija
|
|
187
|
6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus
|
Etapas
|
Finansinės žvalgybos ir dalijimosi žiniomis bendradarbiavimo platforma, siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus
|
|
188
|
6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Etapas
|
Veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita patvirtinta
|
|
189
|
6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Nustatytų baudžiamųjų procesų dėl nusikaltimų aplinkai dalis
|
|
190
|
6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Pagal programą „Sertifikuotas kovos su pinigų plovimu specialistas“ sertifikuotų ekonominių nusikaltimų tyrėjų skaičius
|
|
191
|
6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Teisėsaugos pareigūnų įranga
|
|
192
|
6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)
|
Etapas
|
Įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su teisingumo mokymo centru, įsigaliojimas
|
|
197
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Etapas
|
Patvirtinta viešojo administravimo modernizavimo plano įgyvendinimo pažangos apžvalga
|
|
201
|
6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Viešojo administravimo darbuotojų baigti mokymai
|
|
203
|
6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Viešojo administravimo darbuotojų baigti mokymai
|
|
204
|
6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas
|
Etapas
|
Reguliavimo sistemos, susijusios su inovacijų ekosistema, įsigaliojimas
|
|
205
|
6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas
|
Etapas
|
Inovacijų laboratorijos finansinio tvarumo užtikrinimas
|
|
217
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Reglamentas dėl elektros energijos tinklo optimizavimo
|
|
218
|
7.1.r. Nacionalinio energetikos sektoriaus pertvarkymas
|
Etapas
|
Reglamentai dėl biometano, transportuojamo už gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų ribų
|
|
220
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Etapas
|
60 MW baterijų energijos saugojimo sistemos ir perdavimo tinklo valdymo IT sprendimo įrengimo sutartys
|
|
221
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Tikslinė bendrovė
|
Baterijų energijos kaupimo sistema (BESS)
|
|
222
|
7.2.i. Energijos tiekimo saugumas ir stabilumas ir sinchronizavimas su Sąjungos tinklu
|
Etapas
|
Energijos perdavimo tinklo valdymo IT sprendimas
|
|
230
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Sutarčių dėl regioninės biometano įpurškimo vietos statybos ir jos pažangaus valdymo IT sprendimo sudarymas
|
|
231
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
Regioninė biometano įpurškimo vieta baigta
|
|
|
|
Dalinė dalis Suma
|
274 831 150 EUR
|
1.6.Šeštoji įmoka (negrąžinama parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė/ Siektina reikšmė
|
Pavadinimas
|
|
3
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Sukurtų elektrinių geležinkelio linijų ilgis ir eksploatuojamų geležinkelių, skirtų keleiviniam transportui, modernizavimas
|
|
4a
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Etapas
|
Atnaujinta Rygos centrinė geležinkelio stotis
|
|
5
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Investicijos į nulinės taršos transportą (elektriniai autobusai ir įkrovimo stotelės)
|
|
5a
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Etapas
|
Užbaigti viešojo transporto infrastruktūros projektai
|
|
6
|
1.1.1.i. Rygos metropolinės zonos transporto sistemos gerinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Naujai pastatytos arba renovuotos dviračių infrastruktūros Rygos ir Pierigos miestuose ilgis (Rygos metropolinės zonos dalis)
|
|
9
|
1.2.1.1.i. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų
|
Tikslinė bendrovė
|
Pirminės energijos suvartojimo daugiabučiuose pastatuose, kuriuose gerinamas energijos vartojimo efektyvumas, mažinimas
|
|
11
|
1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma
|
Tikslinė bendrovė
|
Planuojamas išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas
|
|
18
|
1.2.1.4.i. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose mažinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą
|
|
20
|
1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Elektromobilių įkrovimo ir (arba) mikrogeneravimo įrenginių prijungimo taškai
|
|
23
|
1.3.1.1.i. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos
|
Tikslinė bendrovė
|
Beveik 0 – energijos vartojimo nelaimių valdymo ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas centrų statyba
|
|
26
|
1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą
|
Tikslinė bendrovė
|
Užbaigtų investicinių projektų skaičius
|
|
30
|
2.1.1.1.i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką
|
Tikslinė bendrovė
|
IRT sprendimų teikimas modernizuotoms viešojo administravimo funkcijoms (įskaitant sistemas)
|
|
34
|
2.1.2.1.i. Centralizuotos platformos, sistemos ir bendros paslaugos
|
Tikslinė bendrovė
|
Sukurtų ir veikiančių centralizuotų IRT platformų ir sistemų skaičius
|
|
36
|
2.1.2.2.i. Latvijos nacionalinė federalinė debesija
|
Tikslinė bendrovė
|
Platformų arba sistemų, kurias bendrų paslaugų teikėjai valdo naudodamiesi bendromis debesijos paslaugomis, skaičius
|
|
39
|
2.1.3.1.i. Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė
|
Tikslinė bendrovė
|
Sektoriai, kurių atitinkamus duomenų rinkinius galima rasti nacionalinėse duomenų sklaidos platformose, įskaitant kontroliuojamo platinimo platformas, geoportalinius arba atvirųjų duomenų portalus
|
|
44
|
2.2.1.1.i. Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) subjektams paskelbtų skaitmeninės transformacijos veiksmų gairių skaičius
|
|
44a
|
2.2.1.1.i. Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas
|
Etapas
|
Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) parama subjektų skaitmeninei transformacijai
|
|
46
|
2.2.1.2.i. Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui
|
Tikslinė bendrovė
|
Įmonių, remiamų suskaitmeninti komercinės veiklos procesus ir kurių skaitmeninio brandumo testo rezultatai pagerėjo, palyginti su ankstesnio bandymo rezultatais, skaičius po dotacijos gavimo ir projekto įgyvendinimo
|
|
48
|
2.2.1.3.i. Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą
|
Tikslinė bendrovė
|
Paremtų projektų skaičius
|
|
49
|
2.2.1.3.i. Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą
|
Tikslinė bendrovė
|
Pritrauktas privatus finansavimas
|
|
51
|
2.2.1.4.i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Pasirašytų paskolų sutarčių skaičius
|
|
52
|
2.2.1.4.i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Pritrauktas privatus finansavimas
|
|
54
|
2.2.1.5.i. Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Paremtų projektų skaičius
|
|
59
|
2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Įgūdžių fondų bandomieji projektai
|
|
61
|
2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Individualaus mokymosi paskyros metodo išbandymas
|
|
62
|
2.3.1.1.i. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas
|
Tikslinė bendrovė
|
Profesionalų (verslo, akademinio ir viešojo sektoriaus) ir studentų, turinčių aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių kvantinių technologijų, našiosios kompiuterijos ir kalbos technologijų srityse, skaičius
|
|
64
|
2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas
|
Tikslinė bendrovė
|
Įmonėms surengtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymų skaičius
|
|
65
|
2.3.1.3.i. IRT specialistams skirto savarankiško mokymo metodo kūrimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Neformalaus švietimo srityje parengtų IRT specialistų skaičius
|
|
67
|
2.3.1.4.i. Metodo į individualias mokymosi sąskaitas plėtojimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais
|
|
68
|
2.3.2.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai
|
Tikslinė bendrovė
|
Skaitmeninių įgūdžių tobulinimas 16–74 m.: piliečiai, turintys bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.
|
|
72
|
2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai
|
Tikslinė bendrovė
|
Asmenų, dalyvavusių mokymuose arba technologinių inovacijų veikloje, susijusioje su skaitmeniniu darbu su jaunimu, skaičius
|
|
73
|
2.3.2.1.i. Žmonių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai
|
Tikslinė bendrovė
|
Savivaldybių, kuriose įgyvendinamos jaunimui skirtos skaitmeninių įgūdžių ugdymo programos, skaičius
|
|
76
|
2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas
|
Tikslinė bendrovė
|
Viešojo administravimo darbuotojų su skaitmeninių įgūdžių sistema susijusių mokymų skaičius
|
|
83
|
2.4.1.2.i. Plačiajuosčio ryšio arba labai didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra
|
Tikslinė bendrovė
|
Namų ūkių, įmonių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų, turinčių prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklo, skaičius
|
|
92
|
3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Išmokytų vietos valdžios institucijų darbuotojų skaičius
|
|
97
|
3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai
|
Tikslinė bendrovė
|
Naujų darbo vietų kūrimas pramonės parkuose, kurių vidutinis atlyginimas viršija vidutinį darbo užmokestį atitinkamame ekonomikos sektoriuje
|
|
102
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Butų skaičius patvirtintuose projektuose
|
|
103
|
3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Pastatytų butų skaičius
|
|
106
|
3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Švietimo įstaigų infrastruktūros vystymas ir aprūpinimas įranga
|
|
109b
|
3.1.1.7.i. Paskolos nekilnojamojo turto plėtotojams būstams, kurių nuomos kaina maža, statyti
|
Tikslinė bendrovė
|
Su galutiniais paramos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai
|
|
114
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Statybos, užtikrinančios prieigą prie viešosios infrastruktūros valstybės ir vietos valdžios pastatuose, užbaigimas
|
|
117
|
3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Neįgaliesiems užtikrintas būsto aplinkos prieinamumas
|
|
120
|
3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas
|
Etapas
|
Prognozavimo priemonės kūrimas
|
|
123
|
3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas
|
Tikslinė bendrovė
|
Naujų vietų, skirtų ilgalaikės priežiūros paslaugoms netoli šeimos narių, teikimas 408 pagyvenusiems asmenims
|
|
125
|
3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant didinti funkcinių negalią turinčių asmenų atsparumą
|
Etapas
|
Pastatų infrastruktūros pritaikymas, įskaitant aplinkos prieinamumo ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimą, ir techninės bei materialiosios įrangos tobulinimas
|
|
126
|
3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant didinti funkcinių negalią turinčių asmenų atsparumą
|
Etapas
|
Nustatytas ir patvirtintas naujas socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų standartas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti
|
|
130
|
3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje
|
Tikslinė bendrovė
|
Bedarbiai, darbo ieškantys asmenys, asmenys, kuriems gresia nedarbas, turintys geresnių įgūdžių
|
|
130a
|
3.1.2.6.i. Techninių pagalbinių priemonių prieinamumo didinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Techninės pagalbinės priemonės funkcinių sutrikimų turintiems asmenims
|
|
134
|
4.1.1.r. Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas
|
Etapas
|
Užtikrintas metodinis onkologijos srities valdymas
|
|
137
|
4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams
|
Etapas
|
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM), vakcinacijos ir infekcinių ligų srityse, įsigaliojimas
|
|
140
|
4.1.1.2.i. Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Ligoninių, turinčių geresnę infrastruktūrą, skaičius
|
|
142
|
4.1.1.3.i. Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti
|
Tikslinė bendrovė
|
Pagerintos infrastruktūros antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų skaičius
|
|
148
|
4.2.1.1.i. Žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimo rėmimas
|
Etapas
|
Imitavimo metodas, pradėtas taikyti mokymosi sveikatos priežiūros srityje procese
|
|
150
|
4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas, valdymo stiprinimas, veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas, bendro sveikatos sektoriaus biudžeto padidinimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių integravimas į valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas
|
|
156
|
5.1.1.1.i. Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio įdiegimas
|
Etapas
|
Stebėsenos ataskaitos, kurioje pateikiama informacija apie kiekvieną RIS3 sritį ir inovacijų valdymo modelio veikimą, paskelbimas.
|
|
162
|
5.2.1.r. Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma
|
Tikslinė bendrovė
|
Viešųjų aukštojo mokslo įstaigų, kurias paveikė valdymo pokyčiai, dalis
|
|
163
|
5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).
|
Tikslinė bendrovė
|
Konsolidavimo dotacijos
|
|
164
|
5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).
|
Tikslinė bendrovė
|
Pasirašyti susitarimai dėl stipendijų akademinei karjerai
|
|
165
|
5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).
|
Tikslinė bendrovė
|
Pasirašyti vidaus MTP dotacijų susitarimai
|
|
175
|
6.1.2 r. Nuotolinė ir centralizuota nuskenuotų atvaizdų analizė muitinės kontrolės punktuose
|
Tikslinė bendrovė
|
Krovinių atvaizdų, kuriuos nuskenavo Latvijos muitinės kontrolės punktai nuotoliniu būdu ir centralizuotai, dalis
|
|
177
|
6.1.2.1.i. Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo vaizdams analizuoti
|
Etapas
|
Įdiegta geležinkelio krovinių nuskaityto vaizdo analizės platforma
|
|
183
|
6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas
|
Etapas
|
Užbaigtas uždaromųjų statinių ciklas
|
|
185
|
6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas
|
Etapas
|
Įrengta krovinių kontrolės rentgeno įranga
|
|
194
|
6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)
|
Tikslinė bendrovė
|
Mokymo programų įgyvendinimas
|
|
199
|
6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas
|
Tikslinė bendrovė
|
Tiesioginio viešojo administravimo žmogiškųjų išteklių, kurie centralizuotai gauna apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugas, dalis.
|
|
212
|
6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas
|
Etapas
|
Teisės aktų, kuriais įgyvendinamas viešųjų pirkimų centralizavimas, įsigaliojimas
|
|
224
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Tikslinė bendrovė
|
Papildomi elektros tinklo pajėgumai
|
|
225
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Pastočių statybos darbų užbaigimas
|
|
226
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Tikslinė bendrovė
|
Antžeminis elektros tinklas, paverstas kabeliniu tinklu
|
|
227
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Pažangaus skirstomojo tinklo valdymo sprendimas
|
|
228
|
7.3.i. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas, skaitmeninimas ir apsauga
|
Etapas
|
Tyrimai ir poveikio aplinkai vertinimas
|
|
232
|
7.4.i. Tvaraus biometano naudojimo didinimas
|
Etapas
|
IT sprendimas dėl naujos regioninės tvarios biometano įpurškimo vietos (BIP) valdymo
|
|
|
|
Dalinė dalis Suma
|
387 244 522 EUR
|
3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI
1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka
Plano įgyvendinimą koordinuoja Finansų ministerija.
Finansų ministerija vykdo vadovaujančiosios institucijos funkcijas; jos atskiriamos nuo kitų jos funkcijų, įskaitant audito institucijos funkcijas.
Finansų ministerija, kaip vadovaujančioji institucija, yra atsakinga už plano valdymo ir kontrolės sistemos plėtojimą, ataskaitų teikimo proceso koordinavimą plano įgyvendinimo metu (pusmetinė plano rengimo ir pažangos ataskaita) ir kitas funkcijas. Centrinė finansavimo ir sutarčių agentūra (CFCA) paskirta tarpine įstaiga, kuriai pavedama atsakomybė už plano įgyvendinimą, kontrolę ir stebėseną.
Audito institucija, kuri planavimo, audito, ataskaitų teikimo ir nuomonės rengimo procese yra nepriklausoma nuo kitų Finansų ministerijos departamentų, parengia audito plano strategiją ir kartu su prašymu atlikti mokėjimus atliktų auditų santrauką. Sektorių ministerijos ir valstybės kanceliarija vykdo su plano įgyvendinimu susijusias pareigas.
Plano valdymo ir stebėsenos funkcijoms vykdyti reikalingi administraciniai ištekliai skiriami atsižvelgiant į atsakingų institucijų turimus išteklius, naudojant reikiamus papildomus žmogiškuosius išteklius. Valdžios institucijų dalyvavimas įgyvendinant planą vykdomas pagal nustatytą jų pagrindinės veiklos ir funkcijų sistemą. Sektoriaus ministerijų finansavimas planui įgyvendinti skiriamas pagal atitinkamas nacionalines finansavimo iš valstybės biudžeto procedūras.
Valstybės biudžete numatyta atskira su atkūrimo ir atsparumo didinimo planu susijusių finansinių srautų biudžeto programa, kuria užtikrinamas finansinių srautų atsekamumas ir atskiriamumas.
2.Komisijai užtikrinama visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka
Finansų ministerija, kaip centrinė Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir jo įgyvendinimo koordinavimo įstaiga, yra atsakinga už bendrą plano koordinavimą ir stebėseną. Su plano įgyvendinimu ir stebėsena susiję duomenys saugomi esamoje ES lėšų valdymo ir kontrolės sistemoje KPVIS. KPVIS pritaikomas prie Reglamente (ES) 2021/241 nustatytų duomenų rinkimo, pažangos ataskaitų ir mokėjimo prašymų reikalavimų, įskaitant rodiklių ir kitos informacijos, būtinos riboženklių ir siektinų reikšmių pasiekimui įrodyti ir pranešti, rinkimą. KPVIS naudoja visi plano įgyvendinime dalyvaujantys subjektai, įskaitant paramos gavėjus ir stebėsenos institucijas tarp BŽKA, šakinių ministerijų ir audito institucijos bei kitų subjektų. Sektorių ministerijos KPVIS nuolat tvarko ir atnaujina informaciją apie plano pažangą ir rezultatus, atliktus patikrinimus, kontrolę, įskaitant nustatytus trūkumus ir visus taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi.
Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, įgyvendinusi šio priedo 2.1 skirsnyje sutartas atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, Latvija pateiks Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą sumokėti finansinį įnašą. Latvija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.