EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 06 04

COM(2025) 220 final

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Austrijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos

{SWD(2025) 220 final}

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Austrijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 1 , ypač į jo 3 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

Bendrosios nuostatos

(1)Reglamente (ES) 2024/1263, kuris įsigaliojo 2024 m. balandžio 30 d., nurodyti ekonomikos valdymo sistemos tikslai – skatinti užtikrinti patikimus bei tvarius viešuosius finansus, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir atsparumą pasitelkiant reformas bei investicijas ir neleisti susidaryti perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Reglamente nustatyta, kad Taryba ir Komisija, vadovaudamosi SESV nustatytais tikslais ir reikalavimais, Europos semestro kontekste vykdo daugiašalę priežiūrą. Europos semestrą visų pirma sudaro konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rengimas ir įgyvendinimo priežiūra. Be to, tuo reglamentu valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę už fiskalinę politiką ir akcentuojamas vidutinės trukmės laikotarpis, taip pat veiksmingesnis bei nuoseklesnis vykdymo užtikrinimas. Kiekviena valstybė narė privalo Tarybai ir Komisijai pateikti nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio (priklausomai nuo nacionalinio teisėkūros ciklo trukmės, 4 arba 5 metų) fiskalinį struktūrinį planą, kuriame išdėstomi jos fiskaliniai, reformų ir investicijų įsipareigojimai. Tame plane nustatytas grynųjų išlaidų 2 planas turi atitikti reglamento reikalavimus, įskaitant reikalavimus užtikrinti, kad valdžios sektoriaus bendroji skola būtų pradėta patikimai mažinti arba ir toliau būtų patikimai mažinama ne vėliau kaip iki koregavimo laikotarpio pabaigos arba kad ji išliktų apdairaus lygio, t. y. mažesnė nei 60 % bendrojo vidaus produkto (BVP), ir kad per vidutinės trukmės laikotarpį valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas iki žemesnio už 3 % BVP pamatinę Sutarties vertę lygio ir (arba) toks išliktų. Koregavimo laikotarpis gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas pagal reglamente nustatytus kriterijus.

(2)2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 3 , kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP). Pagal EGADP valstybėms narėms teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. teikiama Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Pagal Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro prioritetus EGADP prisideda prie ekonomikos bei socialinio atsigavimo skatindama tvarias reformas ir investicijas, visų pirma remiančias valstybių narių žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinančias jų ekonomikų atsparumą. Ji taip pat padeda stiprinti viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, didinti teritorinę sanglaudą Sąjungoje ir remti tolesnį Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą.

(3)2023 m. vasario 27 d. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/435 4 („REPowerEU“ reglamentu) siekiama laipsniškai panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro importo. Tai padeda užtikrinti Sąjungos energetinį saugumą ir įvairinti jos energijos tiekimo šaltinius, kartu didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, energijos kaupimo pajėgumus ir energijos vartojimo efektyvumą. Austrija į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukė naują skyrių „REPowerEU“, kad būtų galima finansuoti pagrindines reformas ir investicijas, kurios padės pasiekti „REPowerEU“ tikslus.

(4)2021 m. balandžio 30 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Austrija Komisijai pateikė savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal to reglamento 19 straipsnį Komisija, vadovaudamasi V priede pateiktomis vertinimo gairėmis, įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė įgyvendinimo sprendimą dėl Austrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo 5 , kuris 2023 m. lapkričio 9 d. iš dalies pakeistas vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalimi, nes dėl objektyvių aplinkybių dalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinti nebeįmanoma, ir dar ir todėl, kad būtų įtrauktas skyrius „REPowerEU“ 6 . Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo pagal 24 straipsnio 5 dalį Komisijos priimamo sprendimo, kad Austrija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tam tikros reformos ar investicijos tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesnės tos pačios reformos ar investicijos reikšmės turi likti pasiektos.

(5)[Data] Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, priėmė rekomendaciją, kuria patvirtinamas Austrijos nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas 7 . 2025 m. gegužės 13 d. Austrija pateikė savo vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Planas buvo pateiktas pagal Reglamento (ES) 2024/1263 11 straipsnį ir 36 straipsnio 1 dalies a punktą, apima 2025–2029 m. laikotarpį ir jame numatytas fiskalinis koregavimas, paskirstytas per septynerius metus.

(6)2024 m. lapkričio 26 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė 2025 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Austrija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, Komisija priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir pasiūlymą dėl 2025 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Taryba Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos 8 priėmė 2025 m. gegužės 13 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2025 m. kovo 10 d.

(7)2025 m. sausio 29 d. Komisija paskelbė konkurencingumo kelrodį – strateginę programą, kuria siekiama per ateinančius penkerius metus padidinti ES konkurencingumą pasaulyje. Joje nustatytos trys tvariam ekonomikos augimui būtinos transformacijos: i) inovacijos; ii) priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir konkurencingumo užtikrinimas ir iii) saugumas. Siekdama panaikinti atotrūkį inovacijų srityje, ES siekia puoselėti pramonės inovacijas, remti startuolių augimą įgyvendindama tokias iniciatyvas kaip ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategija ir skatinti tokių pažangių technologijų kaip dirbtinis intelektas ir kvantinė kompiuterija diegimą. Siekdama žalesnės ekonomikos, Komisija parengė išsamų Įperkamos energijos veiksmų planą ir nustatė švarios pramonės kursą, kuriais užtikrinama, kad perėjimas prie švarios energijos išliktų ekonomiškai efektyvus, palankus konkurencingumui, visų pirma intensyviai energiją vartojančiuose sektoriuose, ir skatintų augimą. Siekdama sumažinti pernelyg didelę priklausomybę ir padidinti saugumą, Sąjunga yra įsipareigojusi stiprinti pasaulines prekybos partnerystes, įvairinti tiekimo grandines ir užsitikrinti prieigą prie ypatingos svarbos žaliavų ir švarios energijos šaltinių. Šie prioritetai grindžiami horizontaliaisiais įgalinamaisiais veiksniais, t. y. reglamentavimo paprastinimu, bendrosios rinkos gilinimu, konkurencingumo finansavimu ir santaupų ir investicijų sąjunga, skatinimu ugdyti įgūdžius ir kurti kokybiškas darbo vietas ir geresniu ES politikos koordinavimu. Konkurencingumo kelrodis suderintas su Europos semestru, taip užtikrinant, kad valstybių narių ekonominė politika derėtų su Komisijos strateginiais tikslais ir būtų laikomasi vienodo požiūrio į ekonomikos valdymą, kuriuo skatinamas tvarus augimas, inovacijos ir atsparumas visoje Sąjungoje.

(8)2025 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras toliau vykdomas paraleliai įgyvendinant EGADP. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, vis dar itin svarbu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įgyvendinti visapusiškai, nes šie planai padeda veiksmingai spręsti visus per kelerius pastaruosius metus konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį. Šios konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra vienodai svarbios vertinant iš dalies pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį.

(9)2025 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos apima pagrindinius ekonominės politikos uždavinius, kurie nepakankamai sprendžiami į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktomis priemonėmis, atsižvelgiant į atitinkamus uždavinius, nustatytus 2019–2024 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.

(10)2025 m. birželio 4 d. Komisija paskelbė 2025 m. Austrijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Austrijos padaryta įgyvendinant atitinkamas jai skirtas rekomendacijas, ir apžvelgta, kaip ji įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis šia analize, šalies ataskaitoje nurodyti Austrijai kylantys aktualiausi uždaviniai. Be to, joje įvertinta pažanga, Austrijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat pažanga siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų.

Metinės pažangos ataskaitos vertinimas

(11)2025 m. gegužės 13 d. Austrija pateikė vidutinės trukmės laikotarpio planą, kuriame įsipareigojama užtikrinti šiuos didžiausius grynųjų išlaidų augimo tempus: 2025 m. – 2,6 %, 2026 m. – 2,2 %, 2027 m. – 2,2 %, 2028 m. – 2,0 % ir 2029 m. – 2,3 %, o tai atitinka didžiausią bendrą augimo tempą, apskaičiuotą remiantis 2024 m.: 2,6 % 2025 m., 4,8 % 2026 m., 7,2 % 2027 m., 9,4 % 2028 m. ir 11,9 % 2029 m. 2025 m. gegužės 13 d. Austrija taip pat pateikė metinę pažangos ataskaitą 9 apie atitinkamus fiskalinių rezultatų duomenis ir projekcijas ir apie reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius uždavinius, nustatytus šaliai skirtose Europos semestro rekomendacijose, įgyvendinimą. Metinė pažangos ataskaita taip pat atspindi Austrijos pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas.

(12)Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo padariniai yra egzistencinis iššūkis Europos Sąjungai. Komisija rekomendavo koordinuotai aktyvuoti Stabilumo ir augimo pakto nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą, kad būtų galima remti ES pastangas greitai ir reikšmingai padidinti gynybos išlaidas, ir 2025 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Taryba šiam pasiūlymui pritarė.

(13)Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis 10 , Austrijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 2,6 % BVP 2023 m. iki 4,7 % 2024 m., o valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 78,5 % BVP 2023 m. pabaigoje iki 81,8 % 2024 m. pabaigoje. Pagal Komisijos skaičiavimus, šie pokyčiai atitinka 8,7 % grynųjų išlaidų augimo tempą 2024 m. Remiantis Komisijos įverčiais, 2024 m. fiskalinė politika 11 , apimanti tiek nacionalinėmis, tiek ES lėšomis finansuojamas išlaidas, buvo skatinamoji ir jos kryptis – 2,3 % BVP. 2025 m. birželio 4 d. Komisija priėmė pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį 12 . Tame pranešime įvertinta Austrijos biudžeto būklė, nes šalies valdžios sektoriaus deficitas 2024 m. viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad, atsižvelgdama į šį vertinimą ir apsvarsčiusi pagal SESV 126 straipsnio 4 dalį parengtą Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, Komisija apsvarstys, ar siūlyti pradėti perviršinio deficito procedūrą dėl Austrijos, pasiūlydama Tarybai priimti sprendimą pagal 126 straipsnio 6 dalį, kuriuo nustatoma, kad yra susidaręs perviršinis deficitas.

(14)Remiantis metine pažangos ataskaita, makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiamos Austrijos biudžeto projekcijos, numatoma, kad 2025 m. realiojo BVP augimas bus neigiamas, t. y. −0,3 %, o prognozuojama infliacija pagal SVKI 2025 m. bus 2,8 %. Komisijos 2025 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP sumažės 0,3 % 2025 m. ir padidės 1,0 % 2026 m., o infliacija pagal SVKI bus 2,9 % 2025 m. ir 2,1 % 2026 m.

(15)Metinėje pažangos ataskaitoje numatoma, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 4,5 % BVP, o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. pabaigos padidės iki 84,7 %. Šie pokyčiai atitinka 1,6 % grynųjų išlaidų augimo tempą 2025 m. Komisijos 2025 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 4,4 % BVP. Deficito sumažėjimas 2025 m. iš esmės susijęs su konsolidavimo dokumentų rinkinio įgyvendinimu, o kartu dėl infliacijos indeksavimo ir kitų su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjusios išlaidos valstybės atlyginimams, pensijoms ir socialinėms išlaidoms ir toliau daro didelį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos skaičiavimus, šie pokyčiai atitinka 2,0 % grynųjų išlaidų augimą 2025 m. Remiantis Komisijos įverčiais, 2025 m. fiskalinė politika, apimanti tiek nacionalinėmis, tiek ES lėšomis finansuojamas išlaidas, bus stabdomoji ir jos kryptis sudarys 1,3 % BVP. Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. pabaigos turėtų padidėti iki 84,0 %.

(16)Pagal Komisijos 2025 m. pavasario prognozę, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) 2025 m. bus finansuojamos valdžios sektoriaus išlaidos, sudarančios 0,1 % BVP, palyginti su 0,1 % BVP 2024 m. Išlaidų finansavimas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama suteikia galimybių vykdyti aukštos kokybės investicijas ir našumą skatinančias reformas be tiesioginio poveikio Austrijos valdžios sektoriaus balansui ir skolai.

(17)2021–2023 m. valdžios sektoriaus išlaidos gynybai Austrijoje išliko stabilios – 0,6 % BVP 13 . pagal Komisijos 2025 m. pavasario prognozę numatoma, kad gynybos išlaidos sudarys 0,7 % BVP 2024 m. ir 0,8 % BVP 2025 m. Tai 0,2 procentinio punkto BVP daugiau nei 2021 m.

(18)Pagal Komisijos 2025 m. pavasario prognozę numatoma, kad Austrijos grynosios išlaidos 2025 m. padidės 2,0 %. Remiantis Komisijos 2025 m. pavasario prognoze, numatoma, kad Austrijos grynųjų išlaidų augimas 2025 m. bus mažesnis už Austrijos plane nustatytą didžiausią prieaugį.

(19)Į metinę pažangos ataskaitą neįtrauktos biudžeto projekcijos po 2025 m. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2025 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2026 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,2 % BVP. Šie pokyčiai atitinka 2,3 % grynųjų išlaidų augimo tempą 2026 m. Remiantis Komisijos įverčiais, 2026 m. fiskalinė politika, apimanti tiek nacionalinėmis, tiek ES lėšomis finansuojamas išlaidas, bus stabdomoji ir jos kryptis sudarys 0,3 % BVP. Komisija prognozuoja, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2026 m. pabaigos padidės iki 85,8 %.

(20)Austrijos vidutinės trukmės laikotarpio plane nurodytos reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas. Jos apima esamas ir sustiprintas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemones, pavyzdžiui, geresnes galimybes gauti išsilavinimą („Chancenbonus“), taip pat papildomas reformas ir investicijas, pavyzdžiui, faktinio pensinio amžiaus ilginimą, kvalifikacijos kėlimo atostogų reformą ir pensininkų sveikatos priežiūros įmokų didinimą.

Pagrindiniai politikos uždaviniai

(21)Austrija susiduria su didėjančio su visuomenės senėjimo keliamu fiskaliniu spaudimu, kurį lemia jos sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir pensijų sistemos. Dėl palyginti žemo teisės aktais nustatyto ir faktinio pensinio amžiaus šalyje patiriamos didelės pensijų išlaidos, kurios, kaip prognozuojama, iki 2030 m. pasieks aukščiausią lygį – 15 % BVP, o vėliau šiek tiek sumažės. Nepaisant ankstesnių reformų, faktinis Austrijos pensinis amžius tebėra mažesnis nei ES vidurkis. Neseniai įgyvendintos pensijų priemonės buvo kuklios, ypač palyginti su ilgėjančia tikėtina gyvenimo trukme, o nauji ankstyvo išėjimo į pensiją ribojimo planai gali padėti tik ribotai padidinti faktinį pensinį amžių. Dėl visuomenės senėjimo taip pat daromas spaudimas sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros finansams. Numatoma, kad iki 2070 m. išlaidos sveikatos priežiūrai padidės nuo 7,8 % 2024 m. iki 8,9 % BVP, t. y. dvigubai daugiau nei ES vidurkis, o išlaidos ilgalaikei priežiūrai per tą patį laikotarpį gali padidėti nuo 1,6 % iki 3,1 % BVP. 2023 m. sveikatos priežiūros reforma buvo siekiama skatinti pirminę sveikatos priežiūrą ir sumažinti priklausomybę nuo ligoninių, tačiau pirminė sveikatos priežiūra iki šiol nepakankamai išvystyta, paslaugos toliau dubliuojamos, o išlaidų tikslų nesilaikoma. Trūksta veiksmingų reguliavimo priemonių ir finansavimo bei išlaidų įsipareigojimų suderinimo ir taip sukuriama padėtis, kai regionai ir socialinis draudimas dažnai viršija sutartas metines išlaidų viršutines ribas. Kalbant apie ilgalaikę priežiūrą, pastarojo meto reformomis buvo pagerintos darbo sąlygos ir parama šeimos narius prižiūrintiems asmenims, tačiau nebuvo sprendžiamas fiskalinio tvarumo klausimas. Viešojo sektoriaus išlaidų srityje dominuoja institucinė priežiūra, nors priežiūra namuose daugeliu atvejų yra ekonomiškai efektyvesnė. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama skatinti pirminę sveikatos priežiūrą ir įgyvendinti tikslais pagrįstą valdymą ilgalaikės priežiūros srityje.

(22)Austrijos fiskalinei sistemai būdinga sudėtinga tarpvyriausybinių pervedimų tarp federalinių ir regioninių valdžios institucijų sistema, kuri mažina viešojo sektoriaus išlaidų veiksmingumą. Kadangi mokesčių autonomijos lygis yra žemas, federalinės žemės yra labai priklausomos nuo bendrų pajamų, o ne nuo nuosavų šaltinių – 2024 m. tik nedidelė visų viešojo sektoriaus pajamų dalis buvo gauta iš subnacionalinių šaltinių. Be to, esminių paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ir viešojo transporto, finansavimas iš dalies priklauso nuo federalinių žemių ir savivaldybių išlaidų. Demografiniai pokyčiai ir žalioji pertvarka dar labiau didina spaudimą didinti išlaidas federalinių žemių ir savivaldybių lygmeniu, o pajamos iš nuosavų išteklių nėra susietos su išlaidų dinamika.

(23)Mokesčių derinys ir toliau labai priklauso nuo darbo pajamų ir vartojimo. 2023 m. Austrijos mokesčių santykis su BVP buvo ketvirtas pagal dydį ES, o vidutinis darbo jėgos mokesčių pleištas buvo didelis (penktas pagal dydį ES 2024 m.) 14 . Nuo 2023 m. gyventojų pajamų mokesčio laipteliai indeksuojami pagal infliaciją, taip užkertant kelią tolesniam mokesčių pleišto didėjimui dėl laiptelių slenksčio. Tačiau su mokesčių deriniu susijusios kelios ilgalaikės struktūrinės problemos lieka neišspręstos. Geresnis augimui ir užimtumui palankesnių mokesčių panaudojimas galėtų padėti sukurti reikiamą biudžeto erdvę ir pagerinti bendrą mokesčių struktūrą.

(24)Austrijoje sparčiau įgyvendinamos sanglaudos politikos programos, apimančios paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir „Europos socialinio fondo +“ (ESF+). Svarbu ir toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad šios programos būtų greitai įgyvendinamos, ir kartu kuo labiau padidinti jų poveikį vietoje. Austrija jau imasi veiksmų pagal savo sanglaudos politikos programas konkurencingumui ir ekonomikos augimui skatinti. Tuo pat metu Austrija toliau patiria sunkumų, be kita ko, susijusių su konkurencingumu, įperkamu būstu, įgūdžiais ir aktyvia įtrauktimi. Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 18 straipsnį Austrija, atlikdama sanglaudos politikos fondų laikotarpio vidurio peržiūrą, turi peržiūrėti kiekvieną programą, atsižvelgdama, be kita ko, į 2024 m. šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius. 2025 m. balandžio 1 d. priimtais Komisijos pasiūlymais 15 kiekvienos programos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatų vertinimo pateikimo terminas pratęstas ir apima laikotarpį po 2025 m. kovo 31 d. Taip pat suteikiama lankstumo galimybių, kuriomis siekiama padėti paspartinti programų įgyvendinimą, ir paskatų valstybėms narėms sanglaudos politikos išteklius paskirstyti penkioms Sąjungos strateginėms prioritetinėms sritims, t. y. strateginių technologijų konkurencingumui, gynybai, būstui, hidrologiniam atsparumui ir energetikos pertvarkai.

(25)Europos strateginių technologijų platforma (STEP) suteikia galimybę investuoti į vieną iš pagrindinių ES strateginių prioritetų, stiprinant ES konkurencingumą. STEP parama nukreipiama per 11 esamų ES fondų. Valstybės narės taip pat gali prisidėti prie programos „InvestEU“, kuria remiamos investicijos į prioritetines sritis. Austrija galėtų pasinaudoti šiomis iniciatyvomis, kad paremtų ypatingos svarbos technologijų, įskaitant švarias ir efektyviai išteklius naudojančias technologijas, kūrimą ar gamybą.

(26)Be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu ir kitais ES fondais, Austrijai kyla keletas papildomų uždavinių, susijusių su jos viešųjų finansų tvarumu, darbo rinka, verslo dinamiškumu ir konkurencingumu, nuolatine priklausomybe nuo iškastinio kuro ir didelėmis energijos kainomis.

(27)Nors yra įvairių finansavimo priemonių, rizikos finansavimas, kuris teikiamas startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms, išlieka ribojančiu veiksniu. Vietos rizikos kapitalo ir augimo kapitalo rinka rodo teigiamą tendenciją: 2021–2023 m. rizikos kapitalas padidėjo iki 0,08 % BVP, tačiau dar nėra pakankamai išplėtotas. Ribotą rizikos kapitalo finansavimą iš dalies lemia žemas institucinių investuotojų, įskaitant pensijų fondus, dalyvavimo lygis. 2007–2023 m. kasmet pritraukta tik 1 % privataus akcinio kapitalo ir rizikos kapitalo fondų – tai gerokai mažiau nei pirmaujančiose valstybėse narėse.

(28)Palyginti didelės Austrijos išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (2023 m. jos sudarė 3,26 % BVP) ir tvirtas mokslo ir verslo bendradarbiavimas nepakankamai paverčiami rinkoje paklausiais sprendimais ir verslo dinamiškumu. Žinioms imlių paslaugų srityje dirbančių žmonių procentinė dalis 2022 m. buvo 39,8 %, t. y. šiek tiek mažesnė už 40,8 % ES vidurkį. Šalis taip pat atsilieka nuo novatoriškiausių ES valstybių narių, kurdama vidaus pridėtinę vertę iš aukštųjų technologijų prekių ir paslaugų eksporto. Teikiant viešąją paramą inovacijoms, daugiausia teikiant MTTP mokesčių paskatas, daugiausia dėmesio skiriama palaipsnėms inovacijoms nusistovėjusiuose sektoriuose. Dėl per pastarąjį dešimtmetį silpnėjančios patentavimo veiklos, tebesitęsiančių didelių išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtumų tarp federalinių žemių, Austrijos galimybės visapusiškai išnaudoti savo potencialą gauti didesnę ekonominę naudą iš inovacijų yra ribotos. Sistemingesnė esamų paramos schemų peržiūra galėtų padidinti inovacijų sistemos veiksmingumą.

(29)Skaitmeninių technologijų integravimas į verslą padėtų toliau stiprinti konkurencingumą. Nepaisant pažangos diegiant debesiją (35,6 %. įmonių naudojasi debesijos technologijomis), Austrija atsilieka nuo ES vidurkio (38,9 %), o tai rodo augimo galimybes šioje srityje. Duomenų analizės taikymas taip pat išlieka sudėtingas, nes tik 23,9 % Austrijos įmonių yra įdiegusios tokias technologijas, t. y. gerokai mažiau nei ES vidurkis (33,2 %). Tikslinės priemonės, įskaitant finansines paskatas, paramą debesijos ir duomenų infrastruktūrai ir investicijas į skaitmeninius įgūdžius, galėtų prisidėti prie gerokai spartesnio pažangiųjų technologijų diegimo, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ).

(30)Austrijos vartotojams neigiamą poveikį daro konkurencijos trūkumas tam tikruose sektoriuose, nes dėl to didėja kainos. Kliūtys naujiems konkurentams patekti į rinką, teritoriniai tiekimo suvaržymai ir pernelyg griežti tam tikrų profesijų ir paslaugų teikėjų reglamentavimo apribojimai riboja konkurenciją ir didina kainas vartotojams.

(31)Kaip nustatyta Konkurencingumo kelrodyje, visos ES, nacionalinės ir vietos institucijos privalo dėti daug pastangų, kad būtų parengtos paprastesnės taisyklės ir paspartintos administracinės procedūros. Komisija nustatė plataus užmojo administracinės naštos mažinimo tikslus: bent 25 % ir bent 35 % MVĮ atveju; taip pat sukūrė naujų priemonių šiems tikslams pasiekti, įskaitant sistemingą ES teisės aktų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir aktyvesnį suinteresuotųjų subjektų dialogą. Kad įgyvendintų šį užmojį, Austrija taip pat turi imtis veiksmų. 51 % įmonių mano, kad sudėtingos administracinės procedūros yra problema, su kuria susiduria Austrijoje veiklą vykdydamos jų įmonės 16 . Dar vienas konkurencingumo didinimo svertas – leidimų išdavimo procedūrų spartinimas ir administracinio sudėtingumo mažinimas, ypač MVĮ atveju. Leidimų išdavimo procedūromis dažnai nepagrįstai vilkinami pramonės projektai, paprastai trunkantys ilgiau nei 22–23 mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra ribotas skaitmeninių priemonių naudojimas, o komunikacija vis dar labai priklauso nuo fizinių dokumentų pateikimo. Leidimų išdavimas galėtų būti paspartintas numatant tokias galimybes, kaip ankstyva parengiamųjų statybos darbų pradžia, supaprastintos procedūros visuomenės prieštaravimams pateikti ir neesminių dokumentų pateikimas vėlesniame procedūros etape. Apskritai Austrijai tenka didelė administracinė ir reguliavimo našta, nes verslo reguliavimas dažnai laikomas didesne kliūtimi investicijoms, palyginti su ES vidurkiu.

(32)Austrija padarė didelę pažangą įgyvendindama perėjimo prie švarios energijos planą ir sustiprino savo energetinį saugumą, iki 2025 m. pradžios visiškai panaikindama dujų importą iš Rusijos. Vis dėlto 65 % Austrijos energijos poreikių patenkinimo vis dar priklauso nuo importo, visų pirma naftos ir dujų. Energijos kainos gerokai pakilo, o 2023 m. elektros energijos kaina stambiems vartotojams buvo septinta pagal dydį ES. Tai daro poveikį kainų konkurencingumui, ypač energijai imliose pramonės šakose. Dėl didelės atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros per pastaruosius kelerius metus ir plataus užmojo atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų iki 2030 m. reikia skubiai išplėsti ir atnaujinti tinklą, taip pat užtikrinti energetikos sistemos lankstumą. Tam reikia daugiau investicijų ir didesnio tempo, kad į sistemą būtų galima integruoti papildomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą. Tinklo plėtros išlaidas padengia tinklo naudotojai. 2025 m. sausio mėn. tinklo mokesčiai, be kita ko, padidėjo vidutiniškai 19 %, be kita ko, vykdomoms investicijoms finansuoti. Darbas, susijęs su naujuoju Elektros energijos rinkos aktu (ELWG), kuris sudarytų sąlygas reformuoti tinklo tarifus, užtikrinti didesnį energetikos sistemos lankstumą arba paskatas naudoti elektros energijos pirkimo sutartis (EEPS), nepasistūmėjo į priekį. Dabar atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartys Austrijoje yra ribotos sutartys sudarytos tik dėl 0,1 GW.

(33)Atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kuri sudaro 40,8 % visos Austrijoje suvartojamos energijos, dalis yra didelė ir ji didėja. Tačiau pažanga toliau spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir jai reikalingos infrastruktūros diegimą sulėtėjo. Austrijos poveikio klimatui neutralizavimo technologijų plėtrą vis dar stabdo sudėtingos ir ilgos administracinės procedūros.

(34)Numatoma, kad Austrija sėkmingai pasieks savo išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą, tačiau, palyginti su ankstesniais metais, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tempas 2024 m. sulėtėjo. Numatoma, kad išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo tik 3,7 %, palyginti su 6,5 % 2023 m. Austrijos pramonės sektoriui būdingas didelis energijos vartojimo intensyvumas ir lėtai mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliui įmonių sunku absorbuoti didelius energijos kainų šuolius, svarbu didinti energijos vartojimo efektyvumą tiek mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, tiek didinant konkurencingumą. Nors dauguma sektorių šioje srityje padarė pažangą, transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas vis dar atsilieka. 2023 m. transporto sektoriaus galutinės energijos suvartojimas faktiškai padidėjo 1 %, palyginti su ankstesniais metais. Siekiant spręsti šią problemą, 2024 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane siūlomos papildomos priemonės, kurios leis Austrijai pasiekti pastangų pasidalijimo tikslus, tačiau jų sėkmė priklausys nuo to, ar šios priemonės bus ryžtingai ir visapusiškai įgyvendintos.

(35)Darbo jėgos apmokestinimas ir socialinės įmokos Austrijoje yra vieni didžiausių ES, o tai trukdo kurti darbo vietas ir dalyvauti darbo rinkoje. Per pastarąjį dešimtmetį vidutinis faktinis per savaitę dirbtų valandų skaičius vienam asmeniui sumažėjo nuo 35,8 iki 33,6 val. Palyginti su tendencija kitose valstybėse narėse, jau ir taip didelė darbo ne visą darbo dieną dalis nuo 2019 m. padidėjo 2 procentiniais punktais. 2024 m. darbas ne visą darbo dieną sudarė 30,6 %, o darbo ne visą darbo dieną lygis tebėra beveik dvigubai didesnis už ES vidurkį (17,1 %). Didelis darbo jėgos mokesčių pleištas atgraso nuo ilgesnių darbo valandų, prisideda prie darbo jėgos trūkumo ir riboja ekonominį potencialą.

(36)Ne visą darbo dieną dirbančių moterų dalis yra viena didžiausių ES. Tai taip pat atspindi jų aktyvų dalyvavimą neapmokamame priežiūros darbe ir nepakankamą įperkamo ir kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prieinamumą. Nepaisant pastangų didinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prieinamumą, formaliojo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose dalyvaujančių jaunesnių nei 3 metų vaikų procentinė dalis iki šiol yra gerokai mažesnė nei ES vidurkis. Tai susiję su regioniniais ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros vietų prieinamumo skirtumais, taip pat su darbuotojų trūkumu.

(37)Nors vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų) užimtumo lygis per pastarąjį dešimtmetį nuolat didėjo ir 2024 m. pasiekė 58,8 %, jis išlieka gerokai mažesnis už ES vidurkį (65,2 %). Vyresnio amžiaus darbuotojams sunku vėl integruotis į darbo rinką, pradedant ribotais skaitmeniniais įgūdžiais ir baigiant išankstinėmis nuostatomis ir baigiant vyresnio amžiaus darbuotojais. Žemos kvalifikacijos asmenys, kurie įgijo tik privalomą mokyklinį išsilavinimą, yra ypač pažeidžiami ir sudaro didžiausią bedarbių dalį Austrijoje. Be to, migrantų kilmės asmenys ir nepalankioje socialinėje bei ekonominėje padėtyje esantys asmenys pasiekia prastesnių rezultatų darbo rinkoje ir susiduria su ypatingomis kliūtimis patekti į darbo rinką. Prie to prisideda sunkumai, susiję su nepakankamais kalbų įgūdžiais ir ribotu kvalifikacijų pripažinimu.

(38)Remiantis 2022 m. EBPO tarptautinio moksleivių vertinimo programa (PISA), mokinių, ypač migrantų ir (arba) nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių arba užsienyje gimusių mokinių buvę prasti pagrindinių įgūdžių įgijimo rodikliai pagerėjo. Didėjanti migrantų ir (arba) nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių mokinių, kurie pradeda mokytis neturėdami pakankamų kalbos įgūdžių, dalis kelia sunkumų mokytojams. Be to, mokytojų trūkumas yra papildoma kliūtis gerinti švietimo rezultatus. Taip pat prastėja mokinių, ypač migrantų ir (arba) nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių mokinių, pagrindiniai gebėjimai. Nors Austrija toliau įgyvendina įvairias reformas, kad pagerintų savo švietimo sistemos rezultatus, siekiant spręsti įgūdžių trūkumo problemą labai svarbu stiprinti pagrindinių ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžių ugdymą visais etapais – nuo vaikų švietimo iki suaugusiųjų mokymosi.

(39)Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka kliūtimi Austrijos augimo potencialui. 72 % įmonių mano, kad tai yra pagrindinė kliūtis investicijoms 17 . Visų pirma žaliųjų įgūdžių trūkumas trukdo žaliajai pertvarkai svarbių sektorių konkurencingumui ir kelia riziką, kad Austrija vėluos pasiekti savo klimato srities tikslus. Be to, šiuo metu nėra aiškios strategijos, kaip mažinti darbo vietų praradimą, kuris numatomas daug anglies dioksido išmetančiose pramonės šakose, Austrijai pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Esamų kvalifikacijos kėlimo programų stiprinimas galėtų atverti neišnaudotą darbo jėgos pasiūlą ir paskatinti Austrijos poveikio klimatui neutralizavimo pramonę. Siekiant užtikrinti plačią visuomenės paramą žaliajai pertvarkai, itin svarbu teikti tikslinę paramą asmenims, užsiimantiems tam tikromis profesijomis ir regionams, t. y. tiems, kuriems dėl didelio masto pastangų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, gresia neigiamas poveikis.

(40)Atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir jų kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, 2025 m. Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2025 m. rekomendacijai dėl euro zonos ekonominės politikos įgyvendinti. Austrijai skirtos 2, 3 ir 5 rekomendacijos padeda įgyvendinti pirmąją euro zonai skirtą rekomendaciją dėl konkurencingumo, 1, 4 ir 5 rekomendacijos padeda įgyvendinti antrąją euro zonai skirtą rekomendaciją dėl atsparumo, o 1 rekomendacija – įgyvendinti 2025 m. rekomendacijoje išdėstytą trečiąją euro zonai skirtą rekomendaciją dėl makroekonominio ir finansinio stabilumo,

REKOMENDUOJA Austrijai 2025 ir 2026 m. imtis šių veiksmų:

1.Didinti bendras gynybos išlaidas ir pasirengimą pagal 2025 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas. Laikytis [data] Tarybos rekomenduotų didžiausių grynųjų išlaidų augimo tempų. Įgyvendinti reformas ir investicijas, kuriomis grindžiamas pratęstas koregavimo laikotarpis, kaip [data] rekomendavo Taryba. Imtis ryžtingų veiksmų viešųjų finansų tvarumui užtikrinti, be kita ko, gerinant sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir pensijų sistemų fiskalinį tvarumą, be kita ko, racionalizuojant nepakankamai naudojamą ligoninių infrastruktūrą, didinant sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidų efektyvumą, stiprinant išlaidų kontrolę ir gerokai pailginant faktinį pensinį amžių. Supaprastinti ir racionalizuoti fiskalinius santykius ir atsakomybę visuose valdžios lygmenyse ir užtikrinti, kad finansavimo ir išlaidų atsakomybė būtų aiškiai suderinta. Gerinti mokesčių derinį, kad būtų sumažintas didelis darbo jėgos mokesčių pleištas ir remiamas integracinis ir tvarus augimas sudėtingoje fiskalinėje aplinkoje.

2.Atsižvelgiant į pagal Reglamentą (ES) 2021/241 taikomus reformų ir investicijų užbaigimo laiku terminus, užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinimą. Paspartinti sanglaudos politikos programų (ERPF, TPF, ESF+) įgyvendinimą, pasinaudojant, kai tinkama, laikotarpio vidurio peržiūros teikiamomis galimybėmis. Optimaliai pasinaudoti ES priemonėmis, įskaitant programos „InvestEU“ ir Europos strateginių technologijų platformos teikiamas galimybes, siekiant padidinti konkurencingumą.

3.Skatinti verslo dinamiškumą ir jaunų įmonių kūrimą bei augimą, be kita ko, suteikiant geresnes galimybes naudotis rizikos ir augimo kapitalu ir šalinant kliūtis, trukdančias instituciniams investuotojams investuoti į nuosavo kapitalo priemones. Siekti, kad didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą taptų paklausiais sprendimais, ir didinti įmonių naudojimąsi (pažangiomis) skaitmeninėmis technologijomis. Supaprastinti reglamentavimą, sumažinti administracinę naštą, visų pirma MVĮ, paspartinti leidimų išdavimo procedūras ir sustiprinti konkurenciją siekiant sumažinti kainas.

4.Spręsti didelių energijos kainų problemą, be kita ko, reformuojant Elektros energijos aktą, didinant energetikos sistemos lankstumą ir skatinant sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis. Mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir reikiamos infrastruktūros diegimą, visų pirma supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ir sukuriant specialias paspartinimo zonas. Toliau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, visų pirma transporto sektoriuje, ir skatinant pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Didinti energijos vartojimo efektyvumą.

5.Kurti paskatas, kuriomis būtų didinamas bendras dirbtų valandų skaičius ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje visą darbo dieną, be kita ko, gerinant vaikų priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą. Gerinti vyresnio amžiaus darbuotojų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių, pavyzdžiui, žemos kvalifikacijos darbo ieškančių asmenų ir migrantų kilmės asmenų, darbo rinkos rezultatus ir nuo ankstyvo amžiaus, visų pirma mokyklos lygmeniu, kelti pagrindinių įgūdžių lygį. Dėti daugiau politikos pastangų siekiant suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių ir kompetencijų.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L, 2024/1263, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1263/oj.

(2)    Grynosios išlaidos, apibrėžtos Reglamento (ES) 2024/1263 2 straipsnio 2 punkte: grynosios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos, atėmus: i) palūkanų išlaidas; ii) diskrecines pajamų priemones; iii) Sąjungos programų išlaidas, kurios visiškai atitinka pajamas iš Sąjungos fondų; iv) nacionalines išlaidas bendram Sąjungos finansuojamų programų finansavimui; v) bedarbio pašalpų išlaidų ciklinius elementus ir vi) vienkartines bei kitas laikinąsias priemones.

(3)    2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/241/oj).

(4)    2023 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/435, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/241, kiek tai susiję su skyriais „REPowerEU“ ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, (ES) 2021/1060 bei (ES) 2021/1755 ir Direktyva 2003/87/EB (OL L 63, 2023 2 28, p. 1, ELI: http://data.europa. eu/eli/reg/2023/435/oj).

(5)    2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Austrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10159/2021).

(6)    2023 m. lapkričio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Austrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (14472/2023).

(7)    Tarybos rekomendacija, kuria patvirtinamas Austrijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas, OL...

(8)    2025 m. gegužės 13 d. Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos (OL C, C/2025/2782, 2025 5 22, ELI: http:// data.europa.eu/eli/C/2025/2782/oj ).)

(9)    2025 m. metinės pažangos ataskaitos pateikiamos https://economy-finance.ec.europa.eu/economic-and-fiscal-governance/stability-and-growth-pact/preventive-arm/annual-progress-reports_en

(10)    Eurostato euro rodikliai, 2025 04 22.

(11)    Fiskalinės politikos kryptis apibrėžiama kaip pagrindinės valdžios sektoriaus biudžeto būklės metinio pokyčio matas. Ja siekiama įvertinti ekonominę paskatą, kurią lemia tiek nacionalinėmis, tiek ES biudžeto lėšomis finansuojama fiskalinė politika. Fiskalinės politikos kryptis vertinama kaip i) vidutinės trukmės laikotarpio potencialaus augimo ir ii) pirminių išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, bet įskaitant išlaidas, finansuojamas teikiant negrąžintiną paramą (dotacijas) iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų ir kitų Sąjungos fondų, pokyčio skirtumas.

(12)    Komisijos ataskaita, parengta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį, 2025 6 4, COM(2025) COM(2025) 615 final.

(13)    Eurostatas, valdžios sektoriaus išlaidos pagal valstybės funkcijų klasifikatorių (COFOG).

(14)    EBPO (2025 m.), „Darbo užmokesčio apmokestinimas 2025 m.“.

(15)    Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO, kuriuo dėl konkrečių priemonių strateginiams uždaviniams spręsti atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1058 ir (ES) 2021/1056, COM(2025) 123 final.

(16)    Greitoji apklausa „Įmonių požiūris į korupciją ES“, „Eurobarometro“ ataskaita (2024 m. balandžio mėn.).

(17)     2024 m. EIB investicijų tyrimas. Šalies apžvalga: Austrija p. 17.