EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 03 05

COM(2025) 89 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Strateginis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymo planas: konkurencingumo ir inovacijų įgūdžiai

1.Įvadas

Siekdama visapusiškai atskleisti savo potencialą, ES turi strategiškai išnaudoti svarbiausią savo turtą – žmogiškąjį kapitalą. ES atotrūkis našumo ir inovacinio pajėgumo srityse aiškiai įvardijamas ES konkurencingumo kelrodyje, kuriame pateikta aiški strategija, kaip Europos Sąjungai tapti „vieta, kurioje kuriamos, gaminamos ir parduodamos ateities technologijos, paslaugos ir švarūs produktai“ 1 . Jame raginama daugiau dėmesio skirti svarbiausiems technologijų sektoriams siekiant spręsti kylančias problemas. Šiuose sektoriuose būtina imtis skubių veiksmų, nes jų veikla priklauso nuo kvalifikuotų darbuotojų. Tai pasakytina ir apie STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) 2 srities sektorius, kuriuose dėl perversminių technologijų ir kintančio įgūdžių poreikio paklausa auga, tačiau dėl mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėja darbuotojų.

Nors švietimo ir mokymo sistemose jau imtasi priemonių informuotumui didinti ir STEM įgūdžių tobulinimo veiklai remti (be kita ko, bendradarbiaujant pagal Europos švietimo erdvės iniciatyvą), būtina daugiau dėmesio skirti STEM mokymui ir rengimui, kad būtų išlaikytas konkurencingumas, užtikrintas pasirengimas ir technologinė lyderystė.

Remiantis naujausiais PISA (Tarptautinio moksleivių vertinimo programa) rezultatais, visoje ES gerokai suprastėjo kai kurių STEM įgūdžių lygis, taip pat sumažėjo pirmūnų dalis. 2022 m. maždaug 30 proc. moksleivių nepasiekė pagrindinio matematikos žinių lygio, palyginti su maždaug 23 proc. 2018 m., o 24 proc. moksleivių, palyginti su 22 proc. 2018 m., nepasiekė pagrindinio gamtos mokslų žinių lygio, taigi suprastėjo ir šis rodiklis.

Labai trūksta tam tikros kvalifikacijos STEM profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų absolventų, visų pirma amatininkystės, kultūros ir kūrybinių industrijų, švarių technologijų, taip pat informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityse, kuriose, kaip prognozuojama, paklausa gerokai išaugs 3 . Nors stojančiųjų į aukštojo mokslo STEM srities studijų programas skaičius didėja, tai vyksta nepakankamai sparčiai, kad būtų patenkintas kai kurių STEM sričių darbo rinkos poreikis.

Be to, itin opi ES problema – nemažėjantis atotrūkis tarp lyčių STEM studentų ir specialistų gretose. ES taip pat vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti STEM specialistus iš viso pasaulio. Visos šios tendencijos silpnina ES gebėjimą varžytis su pasauliniais konkurentais technologijų srityje ir išlaikyti strateginį savarankiškumą svarbiausiuose pramonės sektoriuose.

Norint sustiprinti STEM įgūdžius, ES ir valstybėms narėms reikalingi nauji užmojai ir veiksmai. Draghi ir Lettos pranešimuose pateikiamos aiškios rekomendacijos, kuriose srityse ES turėtų nusistatyti prioritetus. Vienas iš jų – išplėsti turimų įgūdžių spektrą: Draghi pranešime ataskaitoje nurodoma, kad, be pagrindinių skaičiavimo ir skaitymo įgūdžių, itin svarbiais įgūdžiais, padedančiais išmokti naudotis naujomis technologijomis ir skatinti jų plėtrą, laikomi skaitmeniniai įgūdžiai, žalieji įgūdžiai ir STEM įgūdžiai 4 . Kitas prioritetas – geriau suderinti švietimą ir mokymą su darbo rinkos poreikiais, visų pirma STEM dalykų atžvilgiu 5 . 

Būdamas labai svarbus konkurencingumui, STEM mokymas taip pat gali būti stiprus lygybės ir aukštynkrypčio socialinio judumo skatinamasis veiksnys. Jis suteikia asmenims itin svarbių techninių ir problemų sprendimo įgūdžių, padeda išsiugdyti atsparumą darbo rinkos pokyčiams ir teikia platesnes įsidarbinimo galimybes bei sudaro geresnes sąlygas gauti kokybišką darbą visų kartų piliečiams 6 . Ji taip pat palengvina skaitmeninį ir finansinį raštingumą, nes mokiniai įgyja įgūdžių, reikalingų suprasti, kaip veikia skaitmeninės ir finansų sistemos.

Norint užtikrinti ES inovacinį pajėgumą, reikia veiksmingesnės STEM specialistus bei startuolius ir veiklą plečiančias įmones jungiančios sistemos. ES turi būti išugdomi geriausi STEM specialistai, be kita ko, skatinant verslumą ir padedant būsimiems verslininkams savo idėjas paversti pelningu verslu. Ypač svarbu raginti novatorius tinkamai valdyti savo intelektinę nuosavybę ir plėtoti su dirbtiniu intelektu (DI), puslaidininkiais, kibernetiniu saugumu, gyvybės mokslais, blokų grandine, švariomis technologijomis, biotechnologijomis ar pažangiąja gamyba susijusių produktų ir paslaugų kryžmaveiką. Tarpdisciplininis švietimas ir mokymas, taip pat tvirtesni švietimo ir mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų ir pramonės ryšiai gali padėti užtikrinti, kad kūrybinės idėjos greičiau virstų produktais ir paslaugomis.

Šiame strateginiame gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymo plane (toliau – strateginis STEM mokymo planas) nustatomos ES priemonės STEM mokymui ir rengimui plėtoti, siekiant didinti specialistų skaičių visoje ES. Šis strateginis planas yra viena iš svarbiausių įgūdžių sąjungos iniciatyvų, kuria papildomas pagrindinių įgūdžių veiksmų planas, kurio tikslas – pagerinti pagrindinių įgūdžių lygį pradinio ir vidurinio išsilavinimo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo ir mokymo srityse. Šio strateginio plano tikslas – skatinti imtis veiksmų ES bei valstybių narių lygmeniu ir nukreipti juos tinkama linkme. Taigi ji taip pat padės siekti Skaitmeninio dešimtmečio politikos programos tikslų ir jos tikslo, susijusio su ES dirbančiais pagrindiniais skaitmeniniais įgūdžiais ir IRT specialistais 7 .

Jame raginama pasinaudojant kuriamo Europos duomenų apie įgūdžius centro potencialu gerinti su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimą, kad būtų galima numatyti, kokie įgūdžiai bus reikalingi ateityje ypatingos svarbos ar strateginiuose sektoriuose, ir užtikrinti geresnę STEM mokymo ir rengimo atitiktį darbo rinkos paklausai. Puoselėjant verslo ir švietimo atstovų partnerystę ir stiprinant konkrečioms pramonės šakoms ir sektoriams būdingus metodus, pagal šį strateginį planą bus padedama skatinti pažangumą STEM mokymo srityje.

Sėkmingas šio strateginio plano įgyvendinimas priklausys nuo bendro ES institucijų, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų, švietimo ir mokymo įstaigų dalyvavimo ir nuo jų įsipareigojimo remiantis bendrais ES strateginiais tikslais plėsti ir derinti nacionalines STEM mokymo strategijas.

2.Problemų sprendimas ir galimybių išnaudojimas STEM įgūdžių ugdymo procese

ES pasauliniu mastu pirmauja svarbiuose pramonės sektoriuose, kaip antai orlaivių bei erdvėlaivių ir automobilių sektoriuose. Tačiau didėjant konkurenciniam spaudimui ir pasaulinei rizikai, ES į tai turi reaguoti strategiškai ir ryžtingai. STEM mokymo skatinimas yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti ypatingos svarbos įgūdžių pasiūlą visiems didžiausiems technologijų ir pramonės sektoriams. ES turi veikti dviem kryptimis: visų pirma, užtikrinti kokybišką ir plačiai prieinamą STEM mokymą ir, antra, suteikti moksleiviams ir besimokantiems asmenims reikiamų įgūdžių ir kompetencijų, kad šie galėtų kryptingai tęsti mokymąsi ir pasiekti gerų rezultatų šiose srityse. Tinkamai nepasirengusiems moksleiviams STEM dalykai gali pasirodyti pernelyg sudėtingi, todėl jie nebus linkę tais dalykais domėtis.

Valstybėms narėms būtina kelti STEM mokymo mokyklose kokybės lygį, nes, kaip nustatyta PISA ataskaitose, jis neatitinka pagrindinių STEM įgūdžių lygio. Naujausi rezultatai rodo, kad reitingų viršūnėse dominuoja Azijos šalys. O Europos Sąjungoje padaugėjo moksleivių, kurių matematikos ir gamtos mokslų rezultatai yra prasti, ir sumažėjo geriausių matematikos rezultatų pasiekusių moksleivių skaičius 8 . ES 43 proc. vidurinių mokyklų aštuntokų neturi pakankamai pagrindinių skaitmeninių įgūdžių 9 , o Pietų Korėjoje tokie moksleiviai tesudaro 27 proc. 10 Tokius prastus rezultatus iš dalies lemia tai, kad daugumoje ES šalių labai trūksta kvalifikuotų STEM mokytojų 11 , į mokymosi procesą tėvai įsitraukia vangiai, o mažiau išsivysčiusiuose regionuose, pasienio, kaimo ir atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus, ir toliau kyla švietimo paslaugų teikimo sunkumų.

Sprendžiant problemas, kylančias mokyklinio mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityje, reikia tobulinti mokymo programas, didinti jų įsitraukimą siekiant paskatinti domėjimąsi gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykais ir skatinti naujoviškus mokymo metodus. Tai apima projektais grindžiamą mokymąsi, kuriuo studentai skatinami taikyti teorines žinias realaus pasaulio scenarijams ir tarpdalykiniam švietimui bei mokymui, kuriuo skatinamas kūrybiškumas ir didinamas studentų dalyvavimas. Vis dėlto mokytojams teikiama nepakankama profesinio tobulėjimo parama, ypač prastų rezultatų problemai spręsti, o dėl neaiškių STEM kompetencijų vertinimo sistemų sunku stebėti moksleivių pažangą; abu šie veiksniai bendrą padėtį blogina. Dėl nepakankamų galimybių įgyti kokybišką išsilavinimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityje ypač kenčia moksleiviai iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų arba iš migrantų šeimų.

Profesinio mokymo įstaigų absolventai sudaro beveik pusę visų STEM absolventų. 2015–2022 m. bendri vidurinio išsilavinimo arba profesinio mokymo turint vidurinį išsilavinimą lygių duomenys rodo, kad STEM sritis pasirinkusių profesinio mokymo įstaigų moksleivių procentinė dalis padidėjo nuo 34 iki 36,2 proc. Paklausiausi yra inžinerijos, gamybos ir statybos profesinio mokymo įstaigų absolventai, kurių užimtumo lygis siekia 83,3 proc., o tai rodo, koks svarbus yra šio lygmens švietimas, pavyzdžiui, diegiant žaliajai pertvarkai ir saugumo bei parengties reikmėms reikalingas švarias technologijas. Kita sritis, kurioje juntamas plataus masto darbuotojų trūkumas, yra susijusi su statybų srities profesijomis: 21 valstybėje narėje trūksta suvirintojų, 20 valstybių narių pranešama apie santechnikų, o 17 valstybių narių – apie metalo apdirbimo mašinų operatorių stygių 12 .

Vertinant pirminio profesinio rengimo sistemą, išskiriami šie konkretūs STEM srities iššūkiai: i) mokymosi rezultatai: daugumoje šalių profesinio mokymo įstaigose besimokančių penkiolikmečių vidutiniai matematikos rezultatai yra gerokai prastesni nei bendrojo vidurinio ugdymo mokyklose besimokančių jų bendraamžių [žr. pagrindinių įgūdžių veiksmų planą]. Tai vėliau atsispindi ir suaugusiųjų įgūdžių lygyje – atliekant Suaugusiųjų įgūdžių tyrimą (PIAAC) nustatyta, kad vienas iš keturių suaugusiųjų sunkiai įveikia pagrindinius skaičiavimo (matematinius) uždavinius. Per pastarąjį dešimtmetį padidėjo skirtumas tarp prasčiausius ir geriausius rezultatus pasiekiančių suaugusiųjų. Vis dėlto, ypač turint omenyje amatininkystės profesijas (gamybos, statybos), labai svarbu turėti tvirtą STEM dalykų žinių pagrindą; ii) profesijos mokytojų trūkumas, apie kurį pranešama keliose šalyse, taip pat vidutiniškai vyresnis mokytojų amžius, o tai kelia papildomų problemų dėl naujų darbuotojų priėmimo; iii) patrauklumas: kai kuriose šalyse profesinis rengimas ir mokymas, be kita ko, STEM srityse, ne visuomet vertinamas kaip patraukli mokymosi kryptis, visų pirma tais atvejais, kai pasirinkus ją nėra daug galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą arba kai ta kryptis nepakankamai susijusi su verslu ar mokymusi darbo vietoje.

Aukštojo mokslo STEM studijų absolventų skaičius neatitinka kai kurių STEM sričių paklausos. Nepaisant to, kad aukštojo mokslo STEM studijų absolventų (pagal ISCED 5–8 lygmenis) skaičius 2015–2022 m. padidėjo 14,4 proc. 13 , šis augimas nėra pakankamas, kad būtų patenkintas dabartinis ir būsimas kai kurių sričių darbo rinkos poreikis. Tai ypač pasakytina apie IRT sektorių, kuris kartu su inžinerijos sektoriumi yra labai svarbūs skaitmeninimui ir elektrifikavimui. 2022 m. ES buvo apie 9,8 mln. IRT specialistų ir iki 2030 m. jų skaičius, kaip prognozuojama, pasieks 12 mln., tačiau šis augimas vis tiek yra gerokai mažesnis nei Europos skaitmeninio dešimtmečio programoje numatytas tikslas – 20 mln.

Stojančiųjų į aukštojo mokslo STEM studijų programas skaičių dar galima padidinti. Prieinamesnis, įtraukesnis ir lyties atžvilgiu nešališkas STEM mokymas galėtų pritraukti daugiau mergaičių ir moterų, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių studentų, kurie galėtų tapti naujaisiais specialistais. Dabartinės STEM įgūdžių pasiūlos problemos yra susijusios su tuo, kad informacijos apie įgūdžius turima nepakankamai ir kad STEM mokymo programos yra pasenusios ir nepritaikytos prie besiformuojančių technologinių tendencijų. Vis dar ribotai pripažįstami ir įgyvendinami mikrokredencialai, o praktinio mokymo inovacijų ir verslumo srityje trūkumas dar labiau didina įgūdžių spragą.

Doktorantūros studijų lygio duomenimis, per pastaruosius kelerius metus sumažėjo ES STEM mokslinių tyrimų specialistų skaičius 14 . 2015–2022 m. bendras STEM sričių doktorantūros studijų absolventų skaičius sumažėjo 7 proc., o konkrečiai gamtos mokslų, matematikos ir statistikos bei IRT srityse – atitinkamai 13,1 ir 25,5 proc. Doktorantūros studijų absolventų padaugėjo tik inžinerijos, gamybos ir statybos srityje (9,4 proc. padidėjimas) 15 . Pavyzdžiui, JAV STEM doktorantūros studijų absolventų skaičius išaugo 16,3 proc. (2015–2022) 16 , o naujausi turimi Kinijos ir Indijos duomenys (2020 m.) rodo, kad jų skaičius šiose šalyse yra kur kas didesnis nei kitose pasaulio šalyse 17 . Mokslininkų karjerai ES įtakos turi keletas sunkumų, pvz.: mažų garantijų darbo sąlygos (įskaitant didelę priklausomybę nuo trumpalaikių projektais grindžiamų sutarčių), griežta akademinė hierarchija, darbo vietų pagal nuolatines sutartis trūkumas ir sąlyginai mažas darbo užmokestis (t. y. palyginti su JAV ar Japonija) ir konkurencinga pramonė.

Be to, STEM srityse tebeegzistuoja atotrūkis tarp lyčių. Nepaisant to, kad 2022 m. 53,7 proc. visų įstojusiųjų į aukštojo mokslo studijų programas sudarė moterys, STEM aukštojo mokslo srityse jų tebuvo 30,9 proc. Profesinio rengimo ir mokymo srityje šis atotrūkis yra dar didesnis – moterys sudaro tik 16,1 proc. asmenų, pasirinkusių vidutinio lygio profesinio rengimo ir mokymo STEM sritis. 2023 m. ES mokslininkės ir inžinierės sudarė 41 proc. visų darbuotojų mokslo ir inžinerijos srityse 18 . Šiose srityse egzistuojantis atotrūkis tarp lyčių ne tik varžo individualias galimybes, bet ir skurdina ES, nes prarandama galima itin svarbių specialisčių dalis ir technologinei pažangai reikalinga perspektyvų įvairovė. Esminės to priežastys siejamos su įsitvirtinusiais su lytimi susijusiais visuomenės lūkesčiais ir stereotipais, kurie jau nuo ankstyvos vaikystės formuoja mergaičių karjeros siekius ir pasirinkimus ir turi įtakos jų požiūriui, motyvacijai ir mokymosi rezultatams, susijusiems su STEM dalykais.

Labai svarbu didinti visų pirma mergaičių susidomėjimą STEM dalykais, informuotumą apie juos ir entuziazmą, kad vėlesniuose etapuose jos norėtų siekti karjeros STEM srityje, tačiau to nepakanka. Mokymo metodai ir klasės aplinka gali nevienodai veikti berniukus ir mergaites, todėl svarbu taikyti lyčiai atžvalgias mokymo strategijas ir medžiagą. Valstybėse narėse, kuriose įgyvendintos išsamios strategijos siekiant paskatinti moteris ir mergaites rinktis STEM sritį, pastebimai išaugo moterų ir mergaičių dalyvavimo lygis ir pagerėjo mokymosi rezultatai, tačiau padaryta pažanga – per lėta. Pavyzdžiui, moterų dalis energetikos sektoriuje padidėjo nuo 19 proc. 2010 m. iki 24 proc. 2022 m., o IRT sektoriuje per pastarąjį dešimtmetį moterų dalis išaugo 2,9 proc. ir 2023 m. pasiekė 19,3 proc. Nepaisant to, šie sektoriai ES ekonomikoje tebėra vieni iš tų, kuriuose daugiausia dirba vyrai 19 .

Nepalanki socialinė ir ekonominė padėtis vis dažniau tampa labai svarbiu moksleivių mokymosi rezultatų veiksniu. Nepalankioje padėtyje esančių moksleivių mokymosi rezultatai kur kas dažniau prasti, palyginti su jų bendraamžiais, turinčiais palankias sąlygas. Pavyzdžiui, pusė nepalankioje padėtyje esančių moksleivių (48 proc.) ES matematikos rezultatai yra prasti (2022 m. PISA). Didesnė rizika atsilikti mokykloje kyla migrantų kilmės moksleiviams.

STEM įgūdžių poreikis toliau didės, visų pirma sparčiausiai augančiose ir su technologijomis susijusiose srityse, kuriose bus reikalingi didžiųjų duomenų specialistai, finansinių technologijų inžinieriai, DI ir mašininio mokymosi specialistai, taip pat programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai. Technologinę lyderystę svarbiausiose pramonės šakose, kaip antai puslaidininkių ir biotechnologijų, lems STEM specialistai. Norint pasiekti žaliosios pertvarkos tikslus, iki 2030 m. reikia 50 proc. padidinti STEM įgūdžių turinčių energetikos srities darbuotojų skaičių. Iš tiesų, tarp specialistų, kurių paklausa auga sparčiausiai, yra ir žaliajai bei energetikos pertvarkai reikalingi specialistai, įskaitant autonominių ir elektrinių transporto priemonių specialistus, aplinkos inžinierius ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos inžinierius. Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžių trūkumas apima ne tik tradicines technines sritis, bet ir kūrybos ir kultūros pramonę, kurioje ribotos techninės žinios trukdo joms pasinaudoti DI ir besiformuojančiomis technologijomis, o tai kenkia jų konkurencingumui ir augimo potencialui. Aukšto lygio STEM įgūdžiai yra itin svarbūs gynybos ir orlaivių bei erdvėlaivių sektorių pajėgumams, taip pat klimato prognozavimui ir žiedinei ekonomikai reikalingiems įgūdžiams, siekiant mažinti priklausomybę nuo tiekėjų iš ES nepriklausančių šalių. Sveikatos priežiūros specialistams reikia aktyviau rengti mokymus kibernetinio saugumo klausimais ir didinti jų informuotumą. Šiuo atžvilgiu papildomu iššūkiu tampa dabartinės demografinės tendencijos. Šie iššūkiai ypač ryškūs sveikatos priežiūros sektoriuje: 2022 m. trūko 1,2 mln. medicinos specialistų, o nuo 2018 m. pastebimas vis menkesnis studentų susidomėjimas šia sritimi, be to, didėja spaudimas dėl visuomenės senėjimo 20 . Tačiau ES gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos darbo jėgos augimas atsilieka nuo paklausos, ypač IRT ir inžinerijos sektoriuose, kurie yra labai svarbūs žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, taip pat saugumui ir pasirengimui, visų pirma tokiuose pagrindiniuose sektoriuose kaip kibernetinis saugumas, gynyba ir orlaivių bei erdvėlaivių sektorius.

Parengdama ilgalaikę STEM mokymo strategiją, kuri apimtų visą švietimo grandinę ir kurioje būtų atsižvelgta į demografinius pokyčius bei teritorinius skirtumus, ES gali vienu metu spręsti kritinio darbo jėgos trūkumo problemą, kurti tvarias ir prieinamas užimtumo galimybes ir remti aukštynkryptį socialinį judumą. Tam, pavyzdžiui, reikės stiprinti tikslinį specializavimąsi sparčiausiai augančiose srityse, skatinti į darbą integruotas mokymosi programas, kelti darbo jėgos kvalifikaciją, ją perkvalifikuoti ir užtikrinti tvirtesnį švietimo ir mokymo įstaigų, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą.

Keliomis ES iniciatyvomis jau sprendžiama esamo STEM įgūdžių trūkumo problema, tačiau jų įgyvendinimą, be kita ko, taikant sektorinį metodą, reikia gerinti ir racionalizuoti. Įgūdžių sąjunga bus grindžiama ankstesnėmis ES kvalifikacijos kėlimo iniciatyvomis, įskaitant: i) Europos individualiųjų mokymosi sąskaitų diegimą; ii) mikrokredencialų kaip lanksčių mokymosi sprendimų, skirtų suaugusiųjų kvalifikacijai kelti ir juos perkvalifikuoti, naudojimą; iii) Įgūdžių paktą, pagal kurį jo nariai, įgyvendindami didelio masto partnerystės projektus, apimančius visas 14 ES pramonės ekosistemų, įsipareigojo užtikrinti, kad iki 2030 m. savo kvalifikacija pakeltų 25 mln. darbuotojų. STEM poreikiams patenkinti skirtą kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo procesą taip pat palengvins ES įgūdžių akademijos, įskaitant nulinio balanso pramonės akademijas, ES sąveikumo akademiją, Pažangiųjų medžiagų akademiją ir Skaitmeninių įgūdžių akademijas. Šios akademijos skatins pramonės, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimą siekiant ugdyti įvairių technologijų sričių studentų ir specialistų įgūdžius, kelti jų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti.

3.Užmojų įgyvendinimas

Siekiant priimti šiuos iššūkius ir pasinaudoti turimomis galimybėmis, ES strateginiame STEM mokymo plane bus susitelkta į tris pagrindinius tikslus:

·įtvirtinti STEM kaip strateginį ES švietimo ir įgūdžių politikos ramstį (VESTI į priekį);

·sukurti stipresnį ir įtraukesnį ES STEM specialistų rezervą (KELTI lygį);

·skatinti moteris rinktis STEM sritis ir įkvėpti būsimas novatores (ŠALINTI kliūtis).

3.1Įtvirtinti STEM kaip strateginį ES švietimo ir įgūdžių politikos ramstį

Europos Sąjungos gyventojai labai išsilavinę, todėl ES gali pasinaudoti ilgametėmis tradicijomis STEM srityje. Kad STEM mokymui bei rengimui ir toliau būtų teikiama pirmenybė, reikia tobulinti ES ir jos valstybių narių duomenų, valdymo ir bendradarbiavimo mechanizmus. Siekdamos padidinti bendrą STEM įgūdžių pasiūlą, valstybės narės turėtų laikytis savo įsipareigojimo iki 2030 m. sumažinti penkiolikmečių moksleivių nepažangumą pagrindinių įgūdžių (tarp jų matematikos ir gamtos mokslų) srityje iki mažiau nei 15 proc. Operatyvesnis bendradarbiavimas su pramonės subjektais ir socialiniais partneriais, padedantis tinkamiau patenkinti jų poreikius, yra labai svarbus siekiant skubiau reaguoti į STEM įgūdžių trūkumą. Išsamesnis su STEM įgūdžiais susijusios informacijos rinkimas, pagrįstas palyginamais visos ES duomenimis, padės veiksmingiau ir laiku numatyti konkrečių sektorių STEM įgūdžių poreikį. Įrodymais pagrįstų valstybių narių politikos reformų priemonių ir ES paramos derinimas, taip pat dalijimasis gerąja praktika bendradarbiaujant visoje ES padės skatinti pažangų STEM mokymą. Siekdama šio tikslo Komisija nustato šias priemones:

3.2Sukurti stipresnį ir įtraukesnį ES STEM specialistų rezervą

Kad būtų sukurtas didesnis ir įtraukesnis STEM specialistų rezervas, valstybės narės turi vykdyti nuodugnesnes reformas ir laikytis visapusiško požiūrio į STEM mokymą ir rengimą. Reikia ne tik modernizuoti mokymo programas ir tobulinti mokymo metodus, bet ir nuolat atsižvelgti į jų prieinamumo ir įtraukumo aspektus. Būtina sustiprinti pramonės partnerystės projektus, kad moksleiviams būtų sudarytos sąlygos praktiškai susipažinti su STEM srities karjera. Švietimo paslaugų teikėjams turėtų būti suteikta galimybė į siūlomas STEM mokymo programas tiesiogiai įtraukti pramonės grįžtamąją informaciją ir darbo vietos reikalavimus. Šios srities patrauklumas gali padidėti sukūrus sektoriui pritaikytas mokymosi trajektorijas, suteikiančias prieinamas galimybes studentams ir suaugusiesiems. Be to, dėl didėjančios STEM specialistų paklausos būtinas visapusiškas ir lankstus požiūris į švietimą, kuris neapsiribotų vien tradicine klasės aplinka. Siekiant padidinti pastangų mastą ir užtikrinti norimus rezultatus, labai svarbu į STEM sritį pritraukti specialistų iš gyventojų grupių, kurių potencialas tebėra neišnaudotas, be kita ko, iš kaimo vietovių. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių (pvz., duomenų mokslo, algoritminio raštingumo, kompiuterinio mąstymo, šifravimo ar kibernetinio saugumo srityse) integravimas į STEM mokymo programas ir mikrokredencialus gali pagerinti mokymosi patirtį ir padėti parengti dinamišką darbo jėgą. Esminis elementas – STEM mokytojų ir instruktorių profesinis tobulėjimas, kuriam reikalingos ilgalaikės investicijos. Siekdama šio tikslo Komisija nustato šias priemones:

3.3Skatinti moteris rinktis STEM sritis ir įkvėpti būsimas novatores

Siekiant užtikrinti, kad daugiau moterų rinktųsi išsilavinimą STEM srityje, valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad STEM studijų ir karjeros kryptis taptų patrauklesnė mergaitėms ir moterims, ir tuo tikslu: i) kovoti su lyčių stereotipais; ii) sudaryti palankesnes sąlygas gauti išsilavinimą STEM srityje, orientuojantis į svarbiausias amžiaus grupes; iii) skatinti institucijų remiamas mentorystės programas pristatant sektinus pavyzdžius. Tokios priemonės turėtų būti stiprinamos nacionalinėmis ir europinėmis informavimo ir informuotumo didinimo iniciatyvomis. Kad būtų ugdoma nauja novatorių moterų karta, STEM mokymą reikia modernizuoti pasitelkiant tarpdisciplinines programas, kuriose techninius įgūdžius papildytų kūrybiškas problemų sprendimas ir verslumo įgūdžiai. Didinti STEM studijas pasirinkusių novatorių moterų skaičių taip pat galima sudarant geresnes sąlygas tarptautiniams STEM specialistams atvykti į Europą arba į ją sugrįžti, kaip numatyta Komunikate „Įgūdžių sąjunga“. Be to, Komisija teiks paskatas imtis priemonių, kuriomis siekiama toliau išvardytų dalykų.

4.Tolesni veiksmai

Nuo 2025 m. pradedamas įgyvendinti strateginis STEM mokymo planas bus įtrauktas į įgūdžių sąjungos valdymo struktūras.

Pagrindinės šio strateginio plano įgyvendinimo priemonės bus reformų politikos koordinavimas ir investicijos, grindžiamos su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimu. Tolesnis valstybių narių koordinavimo stiprinimo žingsnis – skirti daugiau dėmesio STEM vykdant tolesnius veiksmus, susijusius su švietimo ir įgūdžių reformomis įgyvendinant Europos semestrą.

STEM vykdomoji grupė pateiks į pramonę orientuotų praktinių rekomendacijų, kuriomis bus remiama pasaulinio lygio STEM mokymo politika, pagrįsta tikra verslo patirtimi ir poreikiais. Šios rekomendacijos bus pateikiamos Europos įgūdžių aukšto lygio tarybai.

Pagal dabartinę daugiametę finansinę programą įgyvendinant strateginį STEM mokymo planą ir susijusius projektus bei veiklą toliau bus remiamasi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, sanglaudos politikos fondais ir programa „Erasmus+“, taip pat kitais fondais ir priemonėmis, kaip antai programa „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programa ir techninės paramos priemone. Bandomųjų iniciatyvų – „STEM mokymo centrai“ ir „STEM įgūdžių kalvės“ – finansavimas priklausys nuo esamų programų finansavimo.

Švietimas ir mokymas ES lėšomis bus remiamas ir ateityje, kartu mažinant išteklių išskaidymą įvairioms programoms. Tai apima perėjimą nuo trumpalaikių (individualių) veiksmų prie ilgalaikių investicinių produktų, kurie pritraukia privačiojo sektoriaus įnašų, remiasi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimais, padeda šalinti visuomeninius bei teritorinius skirtumus ir įgyvendinti nacionalines ir subnacionalines reformas. Komisijos pasiūlymas ateityje kiekvienai šaliai parengti planą, kuriame būtų susietos svarbiausios reformos ir investicijos, galėtų padėti geriau pasiekti šį tikslą, nes būtų užtikrintas suderinamumas ir veiksmingumas.

Siekdama įgyvendinti šį užmojį, ES turi strategiškai vesti į priekį, kelti specialistų lygį ir šalinti kliūtis, trukdančias užtikrinti Europos ekonomikai reikalingą STEM mokymą, rengimą ir mokymosi rezultatus. Ji turi įgyvendinti suderintą požiūrį, jungiantį ir integruojantį švietimą, pramonę ir politiką. Šiuo strateginiu planu ES dar tvirčiau įsipareigoja siekti, kad įtraukus mokymas ir rengimas būtų vienas iš ekonomikos augimo ir visuomenės pažangos kertinių akmenų, ir užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų prisidėti prie Europos ateities bei klestėjimo ir iš to turėtų naudos.

Komisija ragina Europos Parlamentą, Tarybą ir socialinius partnerius patvirtinti strateginį STEM mokymo planą, aktyviai remti jo iniciatyvas ir prisidėti prie jų įgyvendinimo.

(1)

COM(2025) 30 final 

(2)

 Šiame plane plačiai aptariamos tokios Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED) švietimo sritys kaip „Gamtos mokslai, matematika ir statistika (05)“, „Informacinės ir ryšių technologijos (06)“ ir „Inžinerija, gamyba ir statyba (07)“, taip pat susijusios tarpdisciplininės sritys ir studijos.

(3)

   Employment and Social Developments in Europe 2023 – Addressing labour shortages and skills gaps in the EU („Užimtumas ir socialiniai pokyčiai Europoje 2023 m. Darbo jėgos trūkumo ir įgūdžių spragos problemos sprendimas ES“).

(4)

Draghi pranešimas The future of European competitiveness – In-depth analysis and recommendations, p. 258.

(5)

Draghi pranešimas The future of European competitiveness – In-depth analysis and recommendations, p. 272.

(6)

 Demografiniai pokyčiai Europoje. Veiksmų rinkinys, 13 psl.

(7)

  https://digital-strategy.ec.europa.eu/lt/library/report-state-digital-decade-2024

(8)

Remiantis 2022 m. PISA duomenimis, 2022 m. ES lygmeniu nepakankamas matematikos rezultatų lygis buvo 29,5 proc., o gamtos mokslų – 24,2 proc. (palyginti su atitinkamai 22,4 ir 21,6 proc. lygiu 2018 m.). Nuo 2018 iki 2022 m. šis lygis labai padidėjo: 6,6 procentinio punkto matematikos ir 2,0 procentinio punkto gamtos mokslų srityje. Be to, geriausiai matematikos rezultatų pasiekusių moksleivių dalis sumažėjo 3,1 procentinio punkto – nuo 11 proc. 2018 m. iki 7,9 proc. 2022 m.

(9)

2018 m. Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų šie įgūdžiai plačiai apibrėžiami kaip „patikim[as], kritišk[as] ir atsaking[as] skaitmeninių technologijų naudojim[as] mokymosi, darbo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime tikslais ir jų išmanym[as]“.

(10)

Europos Komisija: Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas, International Computer and Information Literacy Study (ICILS) in Europe, 2023 – Main findings and educational policy implications, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2024 m., https://data.europa.eu/doi/10.2766/5221263 .

(11)

 Daugumoje ES švietimo sistemų, išskyrus kelias išimtis (Graikiją, Italiją, Kiprą, Vengriją, Portugaliją ir Rumuniją), trūksta pagal nuolatines ar laikinas sutartis dirbančių STEM mokytojų. Žr. 2022 m. tinklo „Eurydice“ ataskaitą dėl matematikos ir gamtos mokslų mokymosi mokyklose (2020–2021 mokslo metai) ir 2023 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį .

(12)

  https://www.ela.europa.eu/sites/default/files/2024-05/EURES-Shortages_Report-V8.pdf

(13)

Eurostatas: educ_uoe_grad02.

(14)

 Nuo 2015 iki 2022 m. bendras doktorantūros studijų absolventų skaičius taip pat sumažėjo (6,1 proc. sumažėjimas). 

(15)

Eurostatas: educ_uoe_grad02.

(16)

  https://ncses.nsf.gov/pubs/nsf24300/figure/5 .

(17)

  Center for Security and Emerging Technology (2023): The Global Distribution of STEM Graduates: Which Countries Lead the Way?  

(18)

Eurostatas: hrst_st_nsecsex2.

(19)

EBPO / Europos Komisija (2024), Health at a Glance: Europe 2024: State of Health in the EU Cycle, „OECD Publishing“, Paryžius, https://www.oecd.org/en/publications/health-at-a-glance-europe-2024_b3704e14-en.html , p. 36

(20)

 Palyginti su 36,2 proc. 2022 m.

(21)

 Palyginti su 16,1 proc. 2022 m.

(22)

 Palyginti su 27,1 proc. 2022 m.

(23)

 Palyginti su 3,7 proc. 2022 m.

(24)

 Europos Komisijos pavyzdinė iniciatyva, kuria siekiama sukurti labai tikslų skaitmeninį Žemės modelį (skaitmeninį Žemės dvynį), kuris leistų modeliuoti, stebėti ir imituoti gamtos reiškinius, grėsmes ir susijusią žmogaus veiklą ( https://destination-earth.eu/ ).