EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 07 30
COM(2024) 329 final
2024/0190(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimu, dėl kilmės įrodymų, išduodamų elektroniniu būdu pagal to susitarimo 3 protokolo A priedėlio 17 straipsnio 4 dalį, bendrųjų reikalavimų nustatymo
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame ES ir Norvegijos susitarimu, dėl numatomo sprendimo, kuriuo nustatomi elektroniniu būdu išduodamų kilmės įrodymų bendrieji reikalavimai, priėmimo.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės
susitarimas
Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo (toliau – Susitarimas) tikslas – plėtojant abipusę prekybą skatinti darnią šalių ekonominių santykių plėtrą. Susitarimas įsigaliojo 1973 m. liepos 1 d.
2.2.Jungtinis komitetas
Pagal Susitarimo 29 straipsnio nuostatas įsteigtas Jungtinis komitetas gali teikti rekomendacijas ir priimti sprendimus. Jungtinis komitetas savo sprendimus ir rekomendacijas priima abiejų Susitarimo šalių sutarimu.
2.3.Numatomas Jungtinio komiteto aktas
Jungtinis komitetas kitame savo posėdyje arba pasikeisdamas laiškais turi priimti sprendimą, kuriuo nustatomi elektroniniu būdu išduodamų kilmės įrodymų bendrieji reikalavimai (toliau – numatomas aktas).
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
2020 m. vasario 5 d. Briuselyje įvykusiame pirmajame techniniame susitikime dėl pereinamojo laikotarpio kilmės taisyklių dauguma Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos (toliau – Konvencija) susitariančiųjų šalių, įskaitant ES ir Egiptą, susitarė, kad peržiūrėtas Konvencijos taisykles (toliau – pereinamojo laikotarpio kilmės taisyklės) dvišaliu pagrindu laikinai įgyvendins lygiagrečiai su Konvencijos taisyklėmis, kol bus priimtos peržiūrėtos Konvencijos taisyklės.
Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galioja Konvencijos susitariančiųjų šalių dvišalių protokolų dėl kilmės taisyklių tinklas, todėl taikomos pereinamojo laikotarpio taisyklės – jas tarpusavyje taiko ir ES bei Norvegija.
Pereinamojo laikotarpio kilmės taisyklių tikslas – sušvelninti reikalavimus, kad būtų paprasčiau suteikti prekėms lengvatinės kilmės statusą, ir suteikti galimybę naudoti elektroniniu būdu išduodamus ir (arba) teikiamus kilmės įrodymus.
ES ir Norvegija susitarė taikyti Susitarimo 3 protokolo A priedėlio 17 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl elektroniniu būdu išduodamų kilmės įrodymų, todėl turi būti nustatyta bendrųjų reikalavimų sistema.
2023 m. gruodžio 7 d. Konvencijos jungtinio komiteto posėdyje susitariančiosios šalys vieningai priėmė Jungtinio komiteto rekomendaciją dėl elektroninių sertifikatų naudojimo pagal dabartinę Konvenciją. Rekomendacijoje pateikiamas sąlygų, kurias įvykdžius importuojanti šalis gali pripažinti kilmei įrodyti pateikiamą EUR.1 judėjimo sertifikatą, sąrašas.
Šios sąlygos yra identiškos sąlygoms, kuriomis šiame pasiūlyme nustatomi elektroniniu būdu išduodamų kilmės įrodymų bendrieji reikalavimai.
Siekdama užtikrinti vienodą nuostatų dėl kilmei įrodyti pateikiamų Europos Sąjungoje elektroniniu būdu išduotų judėjimo sertifikatų taikymą, Komisija ketina sukurti elektroninę sistemą, kurioje būtų teikiami prašymai dėl elektroniniu būdu išduodamų judėjimo sertifikatų, išduodami tie sertifikatai ir saugoma informacija, taip pat ja keistųsi valstybių narių muitinės tarpusavyje ir su Konvencijos susitariančiosiomis šalimis. Elektroninių kilmės įrodymo sertifikatų sistema (ES e-PoC sistema) turėtų būti sukurta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 ir jo įgyvendinimo nuostatas. Taryba turėtų nustatyti poziciją, kurios ES turi laikytis Jungtiniame komitete.
Siūloma reikalavimų sistema yra techninio pobūdžio ir susijusi su šiuo metu Susitarimo šalių tarpusavyje taikomomis pereinamojo laikotarpio kilmės taisyklėmis ir nekeičia protokolo dėl kilmės taisyklių esmės. Taigi poveikio vertinimo atlikti nebūtina.
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“.
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Jungtinis komitetas yra susitarimu, t. y. Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimu, įsteigtas organas.
Aktas, kurį turi priimti Jungtinis komitetas, yra teisinę galią turintis aktas.
Numatomu aktu Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su bendra prekybos politika.
Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 207 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 207 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.
5.Poveikis biudžetui
Elektroniniu būdu išduodamų kilmės įrodymų bendrieji reikalavimai neturi apčiuopiamo poveikio ES biudžetui, kadangi jų taikymo sritis daugiausia susijusi su palankesnių prekybos sąlygų sudarymu ir šiuolaikinės muitinių praktikos konsolidavimu. Jie suteikia galimybę supaprastinti procesus tose srityse, kurios ir toliau priklauso valdžios institucijų kompetencijai, tačiau nedaro poveikio taisyklių, pagal kurias prekės įgyja lengvatinės kilmės statusą, esmei. Įvedus elektroniniu būdu išduodamus kilmės įrodymus padidėja muitinio tikrinimo veiksmingumas ir sumažėja sukčiavimo rizika, nes sukuriama saugi įrodymų išdavimo ir tikrinimo aplinka.
6.Numatomo akto paskelbimas
Jungtinio komiteto aktu bus papildytas Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo 3 protokolas, todėl priimtą aktą tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2024/0190 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimu, dėl kilmės įrodymų, išduodamų elektroniniu būdu pagal to susitarimo 3 protokolo A priedėlio 17 straipsnio 4 dalį, bendrųjų reikalavimų nustatymo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Sąjunga Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1691/73 sudarė Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimą, (toliau – Susitarimas) ir jis įsigaliojo 1973 m. liepos 1 d.;
(2)remiantis Susitarimo 29 straipsniu, pagal to straipsnio nuostatas įsteigtas Jungtinis komitetas gali priimti sprendimus;
(3)per kitą posėdį Jungtinis komitetas turi priimti sprendimą, kuriuo nustatomi elektroniniu būdu išduodamų kilmės įrodymų bendrieji reikalavimai;
(4)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, nes Jungtinio komiteto sprendimas Sąjungai bus privalomas;
(5)2020 m. vasario 5 d. Briuselyje įvykusiame pirmajame techniniame susitikime dėl pereinamojo laikotarpio kilmės taisyklių dauguma Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos (toliau – Konvencija) susitariančiųjų šalių, įskaitant ES ir Egiptą, susitarė, kad peržiūrėtas Konvencijos taisykles (toliau – pereinamojo laikotarpio kilmės taisyklės) dvišaliu pagrindu laikinai įgyvendins lygiagrečiai su Konvencijos taisyklėmis, kol bus priimtos peržiūrėtos Konvencijos taisyklės;
(6)taikant pereinamojo laikotarpio kilmės taisykles užtikrinamas prekybos srautų ir muitinės praktikos pritaikymas, kol 2025 m. sausio 1 d. įsigalios peržiūrėtos Konvencijos taisyklės, kuriomis grindžiamos pereinamojo laikotarpio kilmės taisyklės;
(7)nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galioja kelių Konvencijos susitariančiųjų šalių dvišalių protokolų dėl kilmės taisyklių tinklas, todėl, kol įsigalios Konvencijos dalinis pakeitimas, taikomos pereinamojo laikotarpio kilmės taisyklės;
(8)pereinamojo laikotarpio kilmės taisyklių pagrindiniai du tikslai yra sušvelninti reikalavimus, kad būtų paprasčiau suteikti prekėms lengvatinės kilmės statusą, ir suteikti galimybę naudoti elektroniniu būdu išduodamus arba teikiamus kilmės įrodymus;
(9)Sąjunga ir Norvegija susitarė taikyti Susitarimo 3 protokolo A priedėlio 17 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl elektroniniu būdu išduodamų kilmės įrodymų. Todėl turėtų būti nustatyta bendrųjų reikalavimų sistema,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, grindžiama prie šio sprendimo pridėtu Jungtinio komiteto akto projektu.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė