EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 02 14

COM(2024) 77 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

„2024 m. metinė bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaita“

{SWD(2024) 77 final} - {SWD(2024) 78 final}

Įvadas

ES bendroji rinka, viena didžiausių pasaulyje integruotų rinkos sričių, yra mūsų konkurencingumo pagrindas. Daugiau nei 440 mln. vartotojų ir didelė masto ekonomija leido ES tapti didžiausiu pasaulyje prekybos bloku, kurio įmonės sudaro ketvirtadalį pasaulinio paslaugų eksporto ir penktadalį aukštųjų technologijų prekių eksporto 1 , ir vieta, lengvai pritraukiančia užsienio investicijų. Stabili makroekonominė sistema ir aukštos kokybės infrastruktūra padeda kurti investicijoms palankią verslo aplinką ir yra grindžiamos stipriu socialinės rinkos ekonomikos modeliu bei prie jo prisideda.

Pastaruoju metu viena po kitos kilusios krizės parodė, kaip svarbu stiprinti bendrosios rinkos atsparumą. Komisija ėmėsi svarbių iniciatyvų, kad išsaugotų bendrosios rinkos vientisumą ir sustiprintų ES pramoninę bazę per COVID-19 pandemiją, taip pat prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą. Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į didėjančią pasaulinę konkurenciją, Komisija stengiasi suderinti dvigubą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką su konkurencinga ir tvaria bendrąja rinka, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Gerai veikianti bendroji rinka naudinga vartotojams dėl mažesnių kainų, įvairesnių pasirinkimo galimybių ir bendrų gerai saugomų teisių.

ES turi labai stiprių privalumų, kuriais gali remtis: tai aukštos kvalifikacijos inžinieriai, aukšto lygio moksliniai tyrimai, kokybiška infrastruktūra, tvirta gamybos bazė, stiprus paslaugų sektorius, konkurencinis pranašumas kuriant švarias technologijas, našieji kompiuteriai, kvantinės ir transformuojančios skaitmeninės technologijos ir, žinoma, bendroji rinka kaip atspirties taškas.

Nepaisant to, Europos ekonomika susiduria su ilgalaikėmis ir naujesnėmis problemomis, susijusiomis su klimato kaita, geopolitiniais pokyčiais, spartėjančiu technologijų naudojimu, aukštomis energijos kainomis, demografija, darbo jėgos ir įgūdžių trūkumu, strategine priklausomybe ir nesąžininga tarptautine konkurencija.

2023 m. komunikate „Bendrosios rinkos trisdešimtmetis“ 2 aptarta, kaip toliau plėtoti bendrąją rinką, kad būtų išnaudotas visas jos potencialas. Kartu komunikate „Ilgalaikis ES konkurencingumas“ 3 apžvelgtos konkurencingumo problemos ir jos įvertintos atsižvelgiant į devynis konkurencingumo veiksnius (žr. 1 diagramą). Šiame komunikate pateikiama bendrosios rinkos ir jos konkurencingumo analizė, suskirstyta pagal šiuos devynis konkurencingumo veiksnius ir susijusius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR). Jame taip pat nustatyti būsimi prioritetai ir prireikus rekomenduojami veiksmai.

Taigi Komisija prisideda prie pirmojo metinio ciklo, kurio metu Taryba, Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas aptaria su bendrosios rinkos ateitimi ir konkurencingumu susijusią pažangą ir būtinas priemones.

1 diagrama. Konkurencingumo apibrėžimas remiantis devyniais veiksniais

ŠŠaltinis – Komunikatas dėl ilgalaikio konkurencingumo (COM(2023) 168)

1.Veikianti bendroji rinka

Bendroji rinka yra būtina ilgalaikio konkurencingumo sąlyga. Per pastaruosius 30 metų gerai veikianti bendroji rinka suteikė ES tvirtą ekonominį pagrindą, užtikrindama didelę paklausą, įvairius pasiūlos šaltinius ir galimybes diegti naujoves bei plėsti gamybą, kartu prisidėdama prie stiprių socialinių teisių ir sąžiningų darbo sąlygų. Paaiškėjo, kad ji yra galinga priemonė, padedanti kurti atsparias tiekimo grandines ir, kai reikia, suteikianti geopolitinį svertą.

Komisija ir valstybės narės šalina bendrosios rinkos veikimo kliūtis. 2023 m., pasitelkdamos Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę, valstybės narės įsipareigojo panaikinti 301 išankstinę profesijų patikrą, kai tai nėra proporcinga. Ši darbo grupė taip pat patikrino daugiau kaip 170 su procesais susijusių vėjo ir saulės energijos projektų kliūčių ir įsipareigojo pašalinti pusę jų. Šis tikslas jau viršytas – pašalinta 60 proc. patvirtintų kliūčių. Remiantis SOLVIT tinklo įrodymais, 2023 m. pradėtas įgyvendinti projektas, skirtas su IBAN susijusiai diskriminacijai bendrojoje rinkoje viešojo sektoriaus ir telekomunikacijų srityse šalinti.

Vykdydama šiuos įgaliojimus, Komisija ėmėsi skubių veikimo užtikrinimo veiksmų, kai kildavo grėsmė pagrindiniams laisvo patekimo į rinkas principams arba atsirasdavo diskriminacinė praktika, nukreipta prieš nenacionalinius veiklos vykdytojus. Komisija visų pirma stengėsi kovoti su ES viešųjų pirkimų ir pavėluotų mokėjimų taisyklių pažeidimais, užtikrinti skaidrumą ir veiksmingumą rinkose, kuriose vykdomi viešieji pirkimai, ir ginti MVĮ interesus. Buvo sustiprintos tokios prevencinės priemonės, kaip Bendrosios rinkos skaidrumo direktyva ir naujų apribojimų nacionaliniu lygmeniu reglamentuojant specialistų paslaugas ex ante vertinimas.

Komunikate „Bendrosios rinkos trisdešimtmetis“ nustatyti konkretūs Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo tikslai ir iniciatyvos siekiant užtikrinti galiojančių taisyklių laikymąsi ir šalinti nacionalines kliūtis, pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje. Komisija nustatė tikslą sumažinti nepakankamos atitikties rodiklį iki 0,5 proc. (t. y. didžiausios netinkamai į nacionalinę teisę perkeltų direktyvų procentinės dalies). 2023 m. faktinis rodiklis pagerėjo ir pasiekė 1,2 proc. (žr. 2 PVRR), o Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad pasiektų šį tikslą, nes šalinant nacionalines kliūtis, visų pirma geriau įgyvendinant sutartas taisykles, būtų galima pasiekti didelį papildomą augimą 5 .

Reglamentavimo našta ir supaprastinimas

Reglamentavimo našta pradėjo mažėti ES (žr. 17 PVRR), visų pirma dėl pastangų ES lygmeniu. 2022 m. dėl Komisijos pasiūlymų administracinės išlaidos sumažėjo 7,3 mlrd. EUR 7 . 2023 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė supaprastinti formalumus bendrovėms, kurios vykdo veiklą keliose valstybėse narėse, ir toliau plėsti bei tobulinti skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimą bendrovių teisėje 8 .

Komisija taip pat nusprendė pratęsti 9  bendrųjų skaitmeninių vartų 10 – pavyzdinės ES e. valdžios iniciatyvos – įgyvendinimą. Konkrečiai nuo 2023 m. gruodžio mėn. valstybės narės įpareigotos nacionaliniams ir tarpvalstybiniams naudotojams internetu suteikti prieigą prie 21 rūšies svarbių procedūrų 11 . Vidaus rinkos informacinė (IMI) sistema sujungia 12 000 institucijų ir padeda 35 000 registruotų naudotojų keistis informacija apie 20 politikos sričių ir visomis ES kalbomis. Kelių transporto komandiravimo deklaracijų portalas 12 , susietas su IMI sistema, leidžia kelių transporto sektoriaus atstovams skaitmeniniu būdu pateikti vieną bendrą vienodą vairuotojų komandiravimo deklaraciją. Nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. per portalą pateikta 33 mln. komandiravimo deklaracijų. Neseniai Komisija su daugeliu valstybių narių susitarė dėl savanoriško elektroninio darbuotojų komandiravimo deklaracijų šablono ir rengia daugiakalbį portalą, skirtą tokioms deklaracijoms teikti. Europos sąveikumo aktu 13 sukuriamas struktūrinis valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimo mechanizmas, kuriuo mažinamos kliūtys tarpvalstybinėms ir tarpsektorinėms skaitmeninėms viešosioms paslaugoms 14 .

Komisija įgyvendino principą „kiek plius, tiek minus“, taip pat pradėjo taikyti privalomą konkurencingumo patikrinimą ir sugriežtino poveikio MVĮ tyrimą, atliekamą tikrinant naujus pasiūlymus. Ji taip pat daro pažangą siekdama tikslo 25 proc. sumažinti ataskaitų teikimo reikalavimų naštą. 2024 m. Komisijos darbo programoje pateiktas pirmasis 41 iniciatyvos, kuria siekiama sumažinti tokią naštą, rinkinys 15 . Pavyzdžiui, tikimasi, kad Sąjungos muitinės kodekso reforma leis sutaupyti maždaug 2 mlrd. EUR. Peržiūrėjus Reglamentą dėl Europos statistikos bus sutaupyta dar 450 mln. EUR 16 .

Be to, 2023 m. spalio 17 d. paskelbtas kvietimas teikti informaciją, o suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija bus panaudota visoms Komisijos tarnyboms rengiant racionalizavimo planus. 2024 m. bus gauta papildoma informacija iš Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformos, taip pat bus pateiktos valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų rekomendacijos dėl supaprastinimo ir naštos mažinimo, be kita ko, dėl pareigų teikti ataskaitas 17 . Būsimoje metinės naštos tyrimo ataskaitoje bus pateikta informacija apie pažangą.

Apskritai ES ir valstybių narių lygmeniu reikia dėti pastangas toliau paprastinant sutartų teisės aktų įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skiriant nepateisinamam pertekliniam reglamentavimui ir sprendžiant kaupiamojo poveikio bei teisės aktų įgyvendinimo terminų problemas. Tai padėtų sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas ir užtikrinti didesnį investicinių sprendimų matomumą.

Modernizuota bendroji rinka

ES priėmė keletą priemonių, kuriomis siekiama padėti vartotojams pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais. Pavyzdžiui, universaliojo įkroviklio iniciatyva jau supaprastino milijonų europiečių gyvenimą. Pastangomis kovoti su neteisėtais ekologiškumo teiginiais arba iniciatyvomis dėl teisės į remontą taip pat prisidedama prie apribojimų piliečiams mažinimo ir žalesnės ekonomikos skatinimo.

Buvo imtasi ryžtingų reglamentavimo priemonių, kad būtų sukurta bendroji skaitmeninio sektoriaus rinka, kurioje būtų nustatytos vienodos taisyklės, pagal kurias įmonės galėtų veikti visoje ES: Skaitmeninių rinkų aktas 18 , kuriuo siekiama neleisti prieigos valdytojų platformoms nustatyti nesąžiningas sąlygas įmonėms ir vartotojams; Skaitmeninių paslaugų aktas 19 , kuriuo siekiama užtikrinti, kad tai, kas neteisėta realiame gyvenime, būtų neteisėta ir internete; Duomenų valdymo aktas 20 , kuriuo siekiama padidinti duomenų prieinamumą ir pasitikėjimą dalijimusi duomenimis bei įveikti technines kliūtis, trukdančias pakartotinai naudoti duomenis; Duomenų aktas 21 , kuriuo siekiama suderinti sąžiningos prieigos prie duomenų taisykles, ir DI aktas, kuriuo siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir atverti kelią inovacijoms patikimo DI srityje 22 .

Be to, reaguojant į bendrosios rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė kovos su COVID-19 priemonės, Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis priemone (SMEI) 23 , kurios pavadinimas pakeistas į Vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis ir atsparumo didinimo aktą (IMERA) 24 , bus užtikrinta, kad bendroji rinka toliau veiktų ir padėtų piliečiams ir įmonėms kritinėmis aplinkybėmis.

MVĮ ir mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės

Pagalbos MVĮ dokumentų rinkiniu 25 siekiama sudaryti sąlygas MVĮ konkuruoti ir augti. Kaip matyti iš neseniai atlikto Komisijos tyrimo 26 , į MVĮ apibrėžtį nebepatenkančios įmonės – vadinamosios mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės (MVKĮ) – atlieka svarbų vaidmenį ES ekonomikoje ir jose dirba 6 proc. visų dirbančiųjų. Jų gausu pramonės ekosistemose, kurios yra labai svarbios ES konkurencingumui ir technologiniam savarankiškumui, pavyzdžiui, elektronikos, orlaivių ir erdvėlaivių bei gynybos, energetikos, energijai imlių pramonės šakų ir sveikatos srityse. Prieš trejus metus maždaug 20 proc. visų MVKĮ buvo MVĮ 27 . Palyginti su MVĮ, MVKĮ būdingas didesnis augimo tempas, inovacijų diegimas ir skaitmenizacija, tačiau jos vis tiek susiduria su tam tikromis panašiomis problemomis, pavyzdžiui, administracine našta, įskaitant poreikį užtikrinti didesnį naujų teisės aktų proporcingumą ir tikslinę paramą. Siekiant sudaryti sąlygas sklandžiam MVĮ perėjimui į MVKĮ, svarbu nuosekliai spręsti šias problemas.

MVKĮ apibrėžtis jau vartojama Bendrajame bendrosios išimties reglamente 28 ir Rizikos finansų gairėse 29 . Remdamasi šia apibrėžtimi, Komisija stebės MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių rezultatus pagal atitinkamas finansines programas ir prireikus imsis veiksmų, kad padidintų šių įmonių įsitraukimą. Be to, ji parengs platesnį duomenų apie MVKĮ rinkinį ir nuodugniau įvertins kliūtis, trukdančias vidutinių įmonių augimui ir virsmui MVKĮ, atsižvelgdama į MVĮ tinklo ir kitų suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Tai padės priimti būsimus sprendimus, kaip geriausiai nustatyti suderintą MVKĮ apibrėžtį horizontaliesiems tikslams, ir nustatyti sritis, kuriose svarbu parengti proporcingas reglamentavimo, finansavimo ar politikos priemones.

Plėtra

2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paruošė dirvą Europos Sąjungos, taigi ir bendrosios rinkos, plėtrai 30 . Komisija jau dabar imasi priemonių, kad šalys kandidatės būtų integruotos į bendrąją rinką, tikrindama jų pažangą derinant teisės aktus su ES teise, padėdama joms vykdyti būtinas (ir dažnai esmines) politines ir ekonomines reformas ir rengdama jas prisiimti narystės ES suteikiamas teises ir pareigas. Dauguma šalių kandidačių šiuo metu dalyvauja Bendrosios rinkos programoje ir Skaitmeninės Europos programoje. Siekiant suteikti šioms šalims daugiau galimybių patekti į ES bendrąją rinką, su Ukraina ir Moldova susitarta dėl geresnio išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės įgyvendinimo 2023–2024 m. veiksmų planų.

2.Prieiga prie privačiojo kapitalo ir investicijų

Po finansų krizės privačių investicijų lygis ES, palyginti su kitomis tarptautinėmis rinkomis, gerai išsilaikė. Siekiant paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas ir padidinti ES konkurencingumą, labai svarbu stiprinti kapitalo rinkų sąjungą (KRS). Investicijas, kurių reikia žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai paspartinti, atsparumui didinti ir Sąjungos konkurencingumui skatinti, visų pirma turės skirti privatusis sektorius.

Vykdant šiuos įgaliojimus, beveik visi iš Komisijos pasiūlytų 2020 m. KRS veiksmų plano 16 veiksmų buvo priimti arba dėl jų buvo pasiektas politinis susitarimas. Tačiau, nepaisant pagerėjusių ES kapitalo rinkų sąlygų, vien šiomis priemonėmis nebus užbaigta kurti KRS, o labai rizikingo kapitalo, pavyzdžiui, rizikos kapitalo, vis dar nepakanka novatoriškų bendrovių plėtrai ir būsimam augimui finansuoti.

ES taksonomijos reglamentu bus padidintas aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos finansavimas ir skatinama žalioji pertvarka.

2023 m. gerokai sugriežtėjo finansavimo sąlygos, todėl susidarė sudėtingesnė investicinė aplinka. Palūkanų normos euro zonoje labai padidėjo, o naujoms paskoloms ar kredito linijoms taikomi skolinimo standartai tapo griežtesni ir skyrėsi visoje euro zonoje 32 . EIB 33  nurodo, kad 44 proc. ES įmonių galimybes gauti finansavimą laiko kliūtimi investicijoms.

Dabartinis ES kapitalo rinkų dydis ir gylis tebėra nepakankamas būsimam ES ekonomikos augimui remti. Gilesnė KRS padės sutelkti daugiau santaupų ir investicinių pajėgumų realiajai ekonomikai finansuoti, sumažins skolinimosi išlaidas ir sudarys palankesnes sąlygas investuoti į bendrąją rinką – visa tai būtina sėkmingai dvejopai pertvarkai.

Labai rizikingo kapitalo prieinamumas (ypač verslo plėtrai) ir toliau yra nepakankamas. ES akcijų rinkos kapitalizacija, išreikšta BVP procentine dalimi, sudaro mažiau nei pusę JAV akcijų rinkos kapitalizacijos (nepaisant didesnių santaupų ES) ir yra mažesnė nei Japonijos, Kinijos ar Jungtinės Karalystės akcijų rinkos kapitalizacija. Privataus ir rizikos kapitalo investicijos į skaitmeninių ir žaliųjų technologijų įmones nuolat didėja nuo 2016 m. 34  2022 m. rizikos kapitalas sudarė 0,09 proc. BVP (žr. 4 PVRR), t. y. dvigubai daugiau nei 2018 m. (0,04 proc.), tačiau metinis pokytis buvo mažesnis ir vis dar sudarė nedidelę dalį JAV (0,75 proc.) ir Kinijos (0,58 proc.) lygio.

ES veiklą plečiančių įmonių skaičius sudaro 38 proc. JAV rodiklio, tačiau šis atotrūkis mažėja. Siekdamos toliau gerinti padėtį, EIB grupė ir penkios valstybės narės pradėjo įgyvendinti iniciatyvą „European Tech Champion“ 35 – fondų fondo struktūrą, investuojančią į didelio masto rizikos kapitalo fondus, skirtus novatoriškoms ES bendrovėms. Ši priemonė papildo programos „InvestEU“ sukurtas vėlesnio etapo rizikos kapitalo fondų valdytojų finansavimo galimybes, pvz., rizikos kapitalo priemonę ESCALAR, kuri yra EUIPO fondo iniciatyva.

3.Valstybės investicijos ir infrastruktūra

Valstybės investicijos padidėjo nuo žemo lygio, pasiekto po finansų krizės. ES sanglaudos politikos fondai, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) ir kitos programos padeda finansuoti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kartu išlaikant vienodas sąlygas ir skatinant konvergenciją visoje bendrojoje rinkoje. Tačiau norint sutelkti privatųjį finansavimą ir skirti 650 mlrd. EUR 37 , kasmet reikalingų dvigubai pertvarkai ir Europos ekonomikos atsparumui didinti, reikia didesnių ir strategiškesnių valstybės investicijų, be kita ko, pasitelkiant novatoriškesnes priemones, kurios padėtų sumažinti privačiųjų investicijų riziką.

Valstybės investicijos, sudarančios 3,3 proc. BVP, šiek tiek lenkia Jungtinės Karalystės (3,3 proc.) rodiklį ir šiek tiek atsilieka nuo JAV (3,6 proc.) rodiklio. Nors didžiąją dalį investicijų, reikalingų dvigubai pertvarkai finansuoti, sudarys privačios lėšos, valstybės investicijų vaidmuo išlieka labai svarbus, pavyzdžiui, tikslingai naudojant finansinius produktus ir derinant finansinius šaltinius, kad būtų skatinamos privačiosios investicijos ir mažinama jų rizika, pritraukiamos investicijos į infrastruktūrą, taip pat remiami projektai ekonominio saugumo interesų srityse, kuriose gali pritrūkti privačiųjų investicijų. ES finansavimas tebėra būtinas siekiant patenkinti finansavimo poreikius ir kartu išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo dėl skirtingo lygio nacionalinės (laikinos) valstybės pagalbos paramos ir sumažinti regioninius skirtumus.

2 diagrama. Valstybės investicijos

ŠŠaltinis – Europos Komisija, metinė makroekonominių (AMECO) duomenų bazė

Nuo 2021 m. išmokėta daugiau kaip 222 mlrd. EUR EGADP lėšų, o 2021–2024 m. išmokėta 192 mlrd. EUR sanglaudos politikos fondų lėšų 38 . Pagal programą „InvestEU“ suteikta 13,44 mlrd. EUR ES garantijų, o pagal programą „Europos horizontas“ sutelkta daugiau kaip 24 mlrd. EUR mokslo ir inovacijų srityje.

Svarbus vaidmuo tenka ir tikslingesnėms priemonėms pagrindiniuose sektoriuose derinant reglamentavimo veiksmus ir, jei įmanoma, naudojant ES arba nacionalines lėšas. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu 39 , Lustų aktu ir Svarbiausiųjų žaliavų aktu stiprinami ES vidaus gamybos pajėgumai ir įmonės skatinamos išnaudoti bendrosios rinkos potencialą. Pagal Europos lustų aktą, panaudojant 3,3 mlrd. EUR iš ES biudžeto, bus paremtos beveik 43 mlrd. EUR vertės investicijos. Paskelbta, kad lustų tiekimo grandinei bus skirta daugiau kaip 100 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų. Pramonės aljansai 40 , pavyzdžiui, neseniai pradėjęs veikti ypatingos svarbos vaistų aljansas, padeda glaudžiau bendradarbiauti pagrindinių technologijų tiekimo grandinėse ir taip prisideda prie ES konkurencingumo didinimo.

Naujojoje Europos inovacijų darbotvarkėje 41 pateikiamos itin svarbios gairės ir paramos priemonės, kuriomis siekiama sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą, skatinti inovacijas pasitelkiant bandomąsias reglamentavimo terpes ir bandomąją aplinką, novatoriškus viešuosius pirkimus ir specialistų ugdymą.

Vykdant bendriems Europos interesams svarbus projektus (BEISP) remiamos proveržio inovacijos arba infrastruktūros projektai ypatingos svarbos technologijų srityse. Iki šiol patvirtinti septyni integruoti BEISP 42 , kuriems skirta 27,9 mlrd. EUR nacionalinės valstybės paramos ir pritraukta daugiau kaip 50 mlrd. EUR privačiųjų investicijų.

„Inovacijų fondo“, finansuojamo iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų, lėšomis remiamos ir plečiamos inovacijos poveikio klimatui neutralizavimo technologijų srityje, kad būtų pasiekta visiška technologinė ir komercinė branda, ir jis tampa viena pagrindinių viešųjų priemonių įgyvendinant Europos žaliojo kurso pramonės strategija. Atsižvelgdama į tai, kad Inovacijų fondas veikia sėkmingai ir gauta daug paraiškų paskelbus didelės apimties kvietimus teikti paraiškas, Komisija sieks kuo labiau padidinti Inovacijų fondo biudžetą, iš anksto įsipareigodama skirti turimas lėšas.

Pagal „Europos strateginių technologijų platformą“ (STEP) 43 bus remiamos investicijos į švarių technologijų, skaitmeninių technologijų, giliųjų technologijų inovacijų ir biotechnologijų sektorių svarbiausių technologijų kūrimą ir gamybą. Per STEP bus skiriamas finansavimas pagal esamas programas ir remiami projektų vykdytojai per būsimą suverenumo portalą. Priklausomai nuo valstybių narių sprendimų dėl perprogramavimo, šios iniciatyvos investicinis potencialas gali siekti dešimtis milijardų eurų.

Daugiau galima pasiekti ir vykdant strateginius viešuosius pirkimus, kurie sudaro maždaug 14 proc. ES BVP. Šiuo metu viešuosiuose konkursuose nepakankamai atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir inovacijų aspektus 44 . Naujomis iniciatyvomis, kaip antai Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu 45 , nustatomi viešuosiuose pirkimuose taikytini aplinkos ir socialinio tvarumo, taip pat atsparumo kriterijai. Tai apskritai turėtų paskatinti vykdant prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus labiau remtis ne kainos aspektais.

4.Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Europa yra mokslo lyderė, kurioje parengiama penktadalis iš 10 proc. dažniausiai cituojamų mokslinių publikacijų. Tačiau tai ne visada lemia komercinę lyderystę (žr. 7 PVRR), dažnai dėl sunkumų plėtojant verslo veiklą ES. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų remiamos Europos pastangos nuo laboratorijos iki gamyklos, pavyzdžiui, kaip tai daroma puslaidininkių srityje pasitelkiant Europos lustų aktą, palengvinant bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje ir teikiant paramą pagal programą „Europos horizontas“ arba Skaitmeninės Europos programą. 

Inovacijos yra klestinčios ir konkurencingos ekonomikos pagrindas, o 2023 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje 47 pabrėžiami gerėjantys ES inovacijų diegimo rezultatai visoje Europoje.

Per dvidešimt metų ES MTI investicijos padidėjo nuo 1,8 proc. iki 2,2 proc. BVP (žr. 6 PVRR), tačiau jų metinis pokytis mažėjo ir nesiekia 3 proc. tikslo 48 bei jos yra nevienodai pasiskirsčiusios tarp regionų ir valstybių narių. MTI investicijos tebėra mažesnės nei JAV (3,4 proc. BVP) 49 ir Kinijoje (2,4 proc.), visų pirma dėl verslo sektoriaus MTI atotrūkio 50 ir apmirusių valstybės MTI investicijų. Be to, šių investicijų veiksmingumą ir poveikį mažina nuolatinės struktūrinės kelių MTI sistemų problemos, pavyzdžiui, silpni mokslo ir verslo ryšiai.

ES yra pasaulinė lyderė kuriant technologijas, kuriose derinamos skaitmeninės ir žaliosios inovacijos, o didelė ES patentavimo veiklos dalis sutelkta į klimato kaitos technologijas 51 . Tik skaitmeninėje srityje 2020 m. ES dalis sudarė 20 proc. ir buvo panaši į JAV dalį.

Siekdama sumažinti nepakankamą plėtros finansavimą Europos rinkose, Europos inovacijų taryba (EIC) derina dotacijas ir nuosavą kapitalą, kad paremtų perspektyvius pažangių technologijų startuolius ir veiklą plečiančias įmones. Jau patvirtinta daugiau kaip 1 mlrd. EUR investicijų į beveik 200 giliųjų technologijų veiklą plečiančių įmonių. Be to, Europos inovacijos ir technologijos institutas padėjo sutelkti dar 7,3 mlrd. EUR privačiųjų investicijų į strateginių sektorių, kaip antai baterijų, vandenilio ar sveikatos sektorių, startuolius.

Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybės narės sutelkia daugiau kaip 47 mlrd. EUR MTI investicijų ir pradės įgyvendinti savo MTI sistemų reformas, kurioms taip pat skirta 35 mlrd. EUR pagal sanglaudos politiką.

Nepaisant viso to, per pastaruosius 30 metų bendrojo gamybos veiksnių našumo ES augimas nesiekė nei pusės tokio augimo JAV. Todėl reikia dar daugiau dėmesio skirti strateginėms technologijoms (pvz., švarioms technologijoms, svarbiausių žaliavų pakaitalams, skaitmeninėms technologijoms, pažangioms medžiagoms, pažangioms ir švarioms gamybos technologijoms), įskaitant tas, kurios turi dvejopo naudojimo potencialą.

5.Energetika

ES pirmauja pasaulyje pereinant prie dekarbonizuotos energetikos sistemos. 2022 m. išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo 32,5 proc. 54 mažesnis nei 1990 m., o ES BVP padidėjo 67 proc. Tuo pat metu Rusijos karas Ukrainoje sukėlė energetikos krizę, kuri smarkiai paveikė namų ūkius ir Europos pramonės konkurencingumą. Nors dabar energijos kainos yra sumažėjusios, jos vis dar gerokai viršija ankstesnes ilgalaikes tendencijas ir nuolat yra didesnės nei konkuruojančiuose regionuose. Labiau tarpusavyje susijusios ir integruotos energijos vidaus rinkos padės užtikrinti galimybes naudoti įperkamą, gausią, patikimą ir dekarbonizuotą energiją. 

Nuo 2010 m. iki 2021 m. ES pramonės ekosistemų išmetamas teršalų kiekis iš viso sumažėjo 3 proc. Per tą patį laikotarpį energijos tiekimo sektoriaus išmetamas teršalų kiekis sumažėjo 35 proc. 55

Iki 2021 m. ES elektros energijos kainos didelėms pramonės įmonėms buvo šiek tiek mažesnės nei Japonijoje ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau dvigubai didesnės nei JAV. Nuo 2021 m., be sukrėtimo, kurį sukėlė Rusijos agresijos karas Ukrainoje, kainų skirtumas, palyginti su JAV, padidėjo, o tai pakenkė ES konkurencingumui 56 .

Tikimasi, kad ES elektros energijos rinkos modelio reforma 57 paspartins švarios energijos naudojimą, nes bus sudarytos palankesnės sąlygos sudaryti ilgalaikes sutartis, kurios užtikrintų ir kainų nuspėjamumą, ir investicijų tikrumą, taip padedant vidutinės trukmės laikotarpiu sumažinti energijos gamybos sąnaudas. Per pastaruosius penkerius metus MVĮ išlaidos energiją taupančioms technologijoms didėjo visose pramonės ekosistemose, ypač žemės ūkio ir maisto produktų, tekstilės, turizmo, orlaivių bei erdvėlaivių ir gynybos pramonėje34. Pažangiosios gamybos technologijos, pavyzdžiui, pramoninė robotika ir adityvioji gamyba, gali dar labiau padėti taupyti energiją.

ES turės iš esmės elektrifikuoti savo energijos paklausą. Tam reikia didelių investicijų į dekarbonizuotas technologijas. 2015–2022 m. ES vidaus investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius augo 18,7 proc. per metus ir pasiekė 38 mlrd. EUR per metus. Dar didesnis (92 mlrd. EUR) tiesioginių užsienio investicijų srautas patvirtina ES pramonės lyderystę šioje srityje34. Iš komunikato dėl Europos 2040 m. klimato tikslo poveikio vertinimo ataskaitos matyti, kad 2040 m., kartu su branduoline energija, iš atsinaujinančiųjų išteklių bus pagaminama daugiau kaip 90 proc. ES suvartojamos elektros energijos 58 . Komisija taip pat įsteigė Europos mažųjų modulinių reaktorių pramonės aljansą.

Taip pat bus labai svarbu sujungti naujus dekarbonizuotos energijos gamybos centrus su naujais vartojimo centrais. Europos tinklų veiksmų planas yra pirmas žingsnis numatant keletą veiksmų, kaip paspartinti tinklų plėtrą ir sparčiau integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją 59 . Juo turėtų būti grindžiami būsimi išsamūs veiksmai, kuriais siekiama paspartinti Europos integruotos energetikos infrastruktūros plėtrą. Skaitmenizacija taip pat yra naujosios tinklų sistemos pagrindas 60 . Visų (naujų) energijos šaltinių integravimui ir sistemos stabilizavimui reikalinga skaitmenizacija, prieiga prie duomenų ir automatizavimas.

Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas ne tik užtikrins plėtrą, bet ir sustiprins poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybą ES. Europos vėjo energijos veiksmų plane pateikiamos rekomendacijos ir įsipareigojimai remti vėjo energijos gamybos pajėgumus Europoje 61 . 

EGADP ir „REPowerEU“ taip pat atlieka svarbų vaidmenį didinant ES energetikos sistemos atsparumą, saugumą ir tvarumą, visų pirma investuojant į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir tinklus, kartu prisidedant prie kovos su energijos nepritekliumi.

6.Žiediškumas

Europa palengva pereina prie labiau žiedinės ekonomikos. Nuo 2000 m. ES pramonės išteklių našumas 63 padidėjo 37 proc., o tai rodo, kad ES gamyboje medžiagos naudojamos efektyviau, tačiau pastarąjį dešimtmetį ES medžiagų pėdsakas 64 išliko stabilus 65 . Įgyvendinus neseniai priimtus teisės aktus, pagerės žiediškumo verslo modelis.

Didesnis ekonomikos žiediškumas reiškia mažesnį pirminių medžiagų suvartojimą, mažiau atliekų ir mažesnę priklausomybę. Jis taip pat reiškia didelį kokybiškų darbo vietų kūrimo potencialą, ypač socialinėje ekonomikoje. Bioekonomika gali prisidėti prie didesnio žiediškumo, pavyzdžiui, baterijų medžiagų srityje.

2022 m. antrinių žaliavų naudojimo lygis yra 11,5 proc. ir sudaro mažiau nei pusę 2030 m. nustatyto tikslo, o tai rodo didelį neišnaudotą potencialą (žr. 3 diagramą ir 10 PVRR). Tuo pat metu per dvidešimt metų ES pramonės išteklių našumas padidėjo 37 proc. 66 ir dabar yra panašus į JAV bei tris kartus didesnis nei Kinijos.

Netvarus vartojimas ir su juo susijusi gamyba yra pagrindiniai žiediškumo trukdžiai 67 . Tik 20 proc. MVĮ naudoja perdirbtas medžiagas ir tik 11 proc. taiko žiedinius medžiagų verslo modelius 68 .

Neseniai priimti arba politiškai suderinti teisės aktai sukuria tvirtą pagrindą didesniam žiediškumui Sąjungoje. Pradinės grandies sektoriaus Svarbiausiųjų žaliavų akte numatyta, kad iki 2030 m. Sąjungos perdirbimo pajėgumai turėtų padengti 25 proc. metinio strateginių žaliavų suvartojimo Sąjungoje. Gaminių lygmeniu Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentas leis sukurti konkrečius žiediškumo kriterijus ES rinkai tiekiamų kategorijų gaminiams 69 . Tai padės spręsti bendrosios rinkos susiskaidymo problemą, kylančią dėl skirtingų nacionalinių gaminių tvarumo taisyklių. Skaitmeninis gaminio pasas palengvins dalijimąsi informacija tiekimo grandinėse. Bus sustiprinta rinkos priežiūra, kad būtų sprendžiamas taikomų ekologinio projektavimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo trūkumas, visų pirma importuojamų gaminių atžvilgiu. Jau dabar ES baterijų reglamentavimo sistema 70 padeda kurti žiedines baterijų gamybos vertės grandines. Kartu, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas didesniam žiediškumui, vis dar reikia pašalinti kai kurias kliūtis, pavyzdžiui, susijusias su atliekų apibrėžtimi. Vartotojų lygmeniu Direktyva, kuria vartotojams suteikiama daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, ir Ekologiškumo teiginių direktyva padeda vartotojams atpažinti patikimus ir tvarius gaminius.

3 pav. Žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis (antrinių medžiagų naudojimas, palyginti su bendru medžiagų naudojimu, proc.)

ŠŠaltinis – Eurostatas

7.Skaitmenizacija

Skaitmeninių technologijų diegimas ir naudojimas bei bendra ekonomikos skaitmenizacija yra esminiai konkurencingumo ir savarankiškumo veiksniai. Šiuo metu įgyvendinamos kelios finansavimo priemonės ir teisėkūros iniciatyvos, skirtos įmonių skaitmenizacijai ir ES informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus konkurencingumui didinti. Norint paspartinti skaitmeninę transformaciją, mažinti investicijų deficitą ir stiprinti skaitmeninius pajėgumus pagal Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą, reikės tęsti ir stiprinti bendras pastangas.

Nepaisant ES pranašumų konkrečiose skaitmeninių technologijų srityse, pavyzdžiui, pažangiųjų gamybos technologijų ir puslaidininkių gamybos įrangos, ES dalis pasaulinėje informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rinkoje per pastarąjį dešimtmetį drastiškai sumažėjo nuo 21,8 proc. (2013 m.) iki 11,3 proc. (2022 m.), o JAV dalis padidėjo nuo 26,8 proc. iki 36 proc. 72  

Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa 73 yra ES ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimo valdymo sistema, skirta padėti siekti konkrečių 2030 m. tikslų ir uždavinių. Daugiausia dėmesio skiriama keturioms sritims: skaitmeniniams įgūdžiams; skaitmeninei infrastruktūrai; įmonių skaitmenizacijai, be kita ko, naudojant pažangiąsias technologijas, kaip antai dirbtinį intelektą (DI), debesijos paslaugas ir didžiųjų duomenų analizę, ir viešųjų paslaugų skaitmeninimui. Pirmojoje Skaitmeninio dešimtmečio būklės ataskaitoje 74 pabrėžiama, kad reikia spartinti ir gilinti bendras pastangas siekiant įgyvendinti mūsų užmojus puslaidininkių, pažangiųjų skaitmeninių įgūdžių srityse ir skatinti Europos įmonių skaitmeninę transformaciją.

Keliomis ES finansavimo priemonėmis padedama stiprinti skaitmeninius gebėjimus, infrastruktūrą ir skaitmeninei pertvarkai reikalingus įgūdžius. Pavyzdžiui, programa DIGITAL (kartu su programa Europos horizontas“) prisidėjo prie to, kad ES taptų pasaulinio lygio lydere didelio našumo kompiuterijos srityje, ir teikia strateginį finansavimą dirbtinio intelekto, pažangių skaitmeninių įgūdžių, kibernetinio saugumo ir viešojo administravimo institucijoms bei įmonėms skirtų skaitmeninių sprendimų diegimo projektams remti.

Perversminis generatyvinio DI atsiradimas sukuria unikalią galimybę rinkoje, kuri, kaip tikimasi, nuo 2023 m. iki 2030 m. augs daugiau kaip 24,4 proc. per metus 75 . Siekiant paskatinti inovacijas DI srityje, DI aktu sukuriama stabili, nuspėjama ir proporcinga teisinė sistema DI kūrėjams, skatinanti piliečių ir įmonių pasitikėjimą DI taikomosiomis programomis ir taip skatinanti jų naudojimą ES.

Be to, papildant reglamentavimo sistemą, DI startuolių ir inovacijų priemonių rinkinys 76 padės Europai tapti novatoriška patikimo DI lydere. Remiantis pirmaujančia pasaulyje Europos našiosios kompiuterijos infrastruktūra („EuroHPC“), pagal jį kuriamos „DI gamyklos“, kuriose sutelkiamos pagrindinės DI sudedamosios dalys – duomenys, kompiuterija, algoritmai ir specialistai – ir kurios veikia kaip vieno langelio principu veikiančios DI startuolių mokymo ir didelių DI modelių kūrimo vietos. Be to, jis sujungia DI startuolius ir tyrėjus su pramoniniais naudotojais, skatindamas novatorišką generatyvinio DI taikymą 14 Europos pramonės ekosistemų.

Jau pradėtos įgyvendinti kitos ES politikos priemonės, kuriomis siekiama didinti vidaus pajėgumus kitų horizontaliųjų skaitmeninių technologijų srityje, ir dėmesys sutelktas į strateginės priklausomybės nuo lustų ir debesijos paslaugų mažinimą 77 . Lustų aktu bus didinami ES gamybos pajėgumai 78 , siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. Europoje pagaminti pažangieji puslaidininkiai sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. pasaulinės gamybos pagal vertę. Mikroelektronikos ir naujos kartos debesijos infrastruktūros ir paslaugų BEISP sutelkia dideles bendroves ir startuolius investuoti į didelius novatoriškus pramonės pajėgumus 79 ir kurti sąveikią ir atvirai prieinamą Europos duomenų tvarkymo ekosistemą.

ES bendrovėms pradėjus taikyti skaitmenines technologijas gali gerokai padidėti darbo našumas visoje ekonomikoje. 2022 m. 69 proc. ES MVĮ turėjo bent pagrindinį skaitmeninių technologijų intensyvumo lygį, palyginti su 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio tikslu, kuris yra 90 proc. (žr. 11 PVRR). ES įmonių, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų ir kurios taiko skaitmenines technologijas, dalis didžiųjų duomenų srityje 2020 m. sudarė 14 proc., 2021 m. debesijos srityje – 34 proc. ir DI srityje – 8 proc., palyginti su 2030 m. tikslu, kad 75 proc. bendrovių naudotų bent vieną iš šių technologijų (žr. 12 PVRR). Skaitmeninių technologijų startuoliai labai aktyviai veikia daugumoje pramonės ekosistemų, iš kurių didžiausią dalį sudaro sveikatos, judumo, kultūros ir kūrybos pramonės šakos34. Daugelis šių startuolių siūlo pagrindinius skaitmeninius sprendimus, pavyzdžiui, elektronines prekyvietes ar programinės įrangos paslaugas, kurios padeda transformuoti ekosistemas. 

8.Švietimas ir įgūdžiai

2022 m. užimtumo lygiui pasiekus 74,6 proc., ES gali pasiekti 2030 m. 78 proc. užimtumo lygio tikslą. Vis dėlto šiuo metu trys ketvirtadaliai MVĮ susiduria su darbuotojų ir įgūdžių trūkumu, o šią problemą pradėta spręsti Įgūdžių paktu ir darbo jėgos judumą lengvinančiomis priemonėmis. Siekiant pritraukti ir išlaikyti darbo jėgą, labai svarbu užtikrinti kokybiškų darbo vietų prieinamumą, mažinti lyčių nelygybę ir skatinti lygias galimybes visiems. Vykstant demografiniams pokyčiams, kvalifikuota darbo jėga yra vienas svarbiausių konkurencingumo veiksnių 81 .

Dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos atsiranda naujų įgūdžių poreikis, todėl reikia kelti darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti. Pavyzdžiui, 35–45 proc. pastatų renovacijos sektoriaus darbuotojų reikės mokymų apie energijos vartojimo efektyvumą 82 . IRT įgūdžiai yra labai paklausūs, nors konkretūs poreikiai įvairiose ekosistemose labai skiriasi (žr. 4 diagramą). 2022 m. IRT specialistų skaičius pasiekė 9,4 mln., o tai sudaro 4,6 proc. visų dirbančiųjų, todėl artėjama prie 2030 m. tikslo, t. y. 20 mln. specialistų (žr. 15 PVRR). Kita vertus, tik maždaug vienas iš trijų suaugusiųjų ES kasmet dalyvauja mokymosi veikloje (žr. 13 PVRR). Be to, 2022 m., palyginti su 2018 m., visų dalykų, pagal kuriuos ES lenkia jos pagrindiniai konkurentai, ES penkiolikmečių rezultatų vidurkis sumažėjo. Tai rodo, kad Europa susiduria su jaunimo pagrindinių įgūdžių ugdymo problema.

4 diagrama. Darbo skelbimų internete, kuriuose reikalaujama bent vidutinių arba aukštesnių skaitmeninių įgūdžių, procentinė dalis, ES 27.

Šaltinis – „Technopolis Group“ analizė, atlikta remiantis „Cedefop Skillovate“ duomenimis ir skirta 2023 m. Europos pramonės ekosistemų stebėsenos projektui.

ES turi politinių priemonių šioms problemoms spręsti 83 . Sanglaudos finansavimu, visų pirma „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) lėšomis 84 , remiamos nacionalinės investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Įgyvendindama Įgūdžių paktą ir konkrečias partnerystes, nustatytas kiekvienoje iš 14 pramonės ekosistemų, ES prisideda prie milijonų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo pramonės ekosistemose. 1 500 ekonominių ir socialinių partnerių įsipareigojo iki 2030 m. pakelti 10 mln. darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti, jau parengta daugiau kaip 15 000 mokymo programų. Be to, pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą Komisija remia įgūdžių akademijų steigimą, kad būtų didinama poveikio klimatui neutralizavimo technologijų ir joms reikalingų žaliavų gamybos ir diegimo apimtis 85 . Be to, pagal techninės paramos priemonę valstybėms narėms padedama rengti ir įgyvendinti struktūrines reformas, kad būtų skatinamas gyventojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas ir gerinami jaunimo įgūdžiai. Specialistų skatinimo mechanizmu 86 remiami ES regionai, kuriuose sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų.

Darbuotojų judumas bendrojoje rinkoje gali padėti sumažinti įgūdžių trūkumą 87 . Tačiau kol kas jis susijęs su palyginti nedideliu ES darbuotojų skaičiumi (3,8 proc. 88 ) ir yra daug labiau paplitęs tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tik 14 proc. ES MVĮ (palyginti su 30 proc. didelių įmonių) bandė įdarbinti darbuotojus iš kitų ES valstybių narių 89 . Darbo jėgos judumui dažnai trukdo reglamentavimo ar administraciniai reikalavimai, todėl juos reikia supaprastinti. Persikeldami dirbti ES piliečiai susiduria su vietos institucijų registracijos ir prieigos prie nacionalinių IT sistemų skirtumais 90 . Daugumoje valstybių narių profesinių kvalifikacijų pripažinimo lygis siekiant įgyti reglamentuojamąją profesiją kitoje valstybėje narėje yra gana aukštas, tačiau verčiantis kai kuriomis profesijomis ir kai kuriose šalyse vis dar taikomi ribojantys kvalifikacijos reikalavimai ir ilgos procedūros 91 . Siekiant palengvinti darbuotojų iš trečiųjų valstybių pritraukimą, į Komisijos įgūdžių ir specialistų judumo priemonių rinkinį 92 įtrauktos rekomendacijos valstybėms narėms, kaip supaprastinti trečiųjų valstybių piliečių kvalifikacijų pripažinimą 93 , ir pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo sukuriamas ES specialistų rezervas 94 .

Po 2024 m. sausio 31 d. Val Diušese vykusio socialinių partnerių aukščiausiojo lygio susitikimo Komisija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, iki 2024 m. pavasario parengs veiksmų planą, skirtą darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemai spręsti.

9.Prekyba ir atviras strateginis savarankiškumas

Prekyba yra esminis ES ilgalaikio konkurencingumo veiksnys. Ji skatina veiksmingumą ir inovacijas bei atveria rinkas ES veiklos vykdytojams. ES ekonominę ir politinę jėgą lemia tai, kad ji yra didžiausia prekybininkė ir investuotoja: ji yra didžiausia pasaulyje eksportuotoja, kuriai tenka 16 proc. viso pasaulio eksporto. ES skatina atvirą ir taisyklėmis grindžiamą prekybą ir sėkmingai ją plėtoja. Tuo pat metu dėl naujos rizikos, kylančios dėl padidėjusios geopolitinės įtampos, nesąžiningos prekybos praktikos ir asimetrinės priklausomybės, ES ėmėsi naujų priemonių, skatinančių tiekimo diversifikavimą stiprinant prekybos ir investicijų ryšius, taip pat stiprinant gamybos pajėgumus svarbiausiose srityse. ES taip pat naudojasi savo prekybos apsaugos priemonėmis ir papildo savo priemonių rinkinį, kad ES įmonėms užtikrintų vienodas sąlygas.

Prekyba yra esminis ES ilgalaikio konkurencingumo veiksnys. 2022 m. ES išorės prekyba prekėmis ir paslaugomis sudarė atitinkamai 18 proc. ir 8 proc. ES BVP. ES yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje (16 proc. visų šalių importo, panašiai kaip Kinija ir gerokai daugiau nei JAV). Ypač geri ES rodikliai yra paslaugų (žr. 5 diagramą   ) ir aukštųjų technologijų eksporto (23 proc.) srityse, nors per pastarąjį dešimtmetį ši dalis palaipsniui mažėjo 96 . ES taip pat tenka didžiausia kelių gamybos sektorių, pavyzdžiui, cheminių medžiagų ir automobilių rinkų, pasaulinio eksporto dalis (žr. 6 diagramą), tačiau dėl naujausių įvykių, visų pirma dėl energetikos krizės ir spartaus Kinijos augimo švarių technologijų rinkose, rinkos dalis sumažėjo. Iš tiesų, stūmos (didesnių energijos kainų ES) ir traukos (labai patrauklių investavimo sąlygų trečiosiose valstybėse) veiksnių derinys gali neigiamai paveikti investicijas, kurių reikia Europoje sėkmingai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

5 diagrama.  Pasaulinio eksporto dalis: visas eksportas (kairėje); paslaugų eksportas (dešinėje)

ŠŠaltinis – Europos Komisija, remiantis PPO (Pasaulio prekybos organizacija) duomenimis

6 diagrama. Pasaulinio eksporto dalis: ES, Kinija, JAV (proc.): cheminių produktų eksportas (kairėje); automobilių eksportas (dešinėje)

ŠŠaltinis – Europos Komisija, remiantis PPO duomenimis

COVID-19 pandemijos krizė ir Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė bendrosios rinkos pažeidžiamumą dėl tiekimo grandinės sutrikimų, todėl reikėjo imtis ryžtingų veiksmų, įskaitant abipusiškumo priemones, bendrus pirkimus ir diversifikuotą tiekimą 97 . ES energetikos platforma buvo labai svarbi telkiant Europos pirkėjų paklausą ir užtikrinant dujų tiekimą Europai iš tarptautinių gamintojų ir tiekėjų. Ji galėtų būti naudojama kaip pavyzdys organizuojant bendrą strateginių prekių, įskaitant vandenilį ir svarbiausias žaliavas, pirkimą.

Per pastaruosius du dešimtmečius padidėjo ES rizika, susijusi su Kinija. Neseniai Kinijos pradėta taikyti galio, germanio ir dirbtinio grafito produktų eksporto kontrolė rodo, kokią riziką kelia plataus masto ekonominė priklausomybė nuo importo iš vieno ne ES tiekėjo. Atsižvelgdama į tai, Komisija rengia ir įgyvendina rizikos mažinimo strategiją Kinijos atžvilgiu.

Atsižvelgdama į 2020 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos prašymą, Komisija nustatė ir pradėjo spręsti ES strateginės priklausomybės 98 klausimus. Strateginė priklausomybė sudaro maždaug 9,2 proc. viso importo iš ne ES šalių, o 40 proc. nustatytų atvejų yra pavienio gedimo taško (angl. single point of failure, SPOF) 99 atvejai. Pagrindiniai sektoriai, pavyzdžiui, kosmoso ir gynybos, taip pat yra priklausomi nuo užsienio subjektų, todėl reikia didinti šių rinkų integraciją ES viduje.

Kelios ES nepriklausančios šalys ėmėsi priemonių, kad sumažintų savo priklausomybę ir padidintų kreditavimą bei investicijas į strateginius sektorius 100 . Pasinaudojusi valstybės subsidijomis, skiriamomis valstybės valdomoms įmonėms, paramos programomis, vyriausybės orientavimo fondais ir prekybos praktika, Kinija šiuo metu pirmauja švarių technologijų rinkoje. Kinijos paskelbtų investicijų srautas viršija 280 mlrd. USD, o tai lemia perteklinius pajėgumus ir kainų spaudimą, kuris gali kelti pavojų kitų pramonės šakų verslo modeliui. Priėmusi Infliacijos mažinimo aktą, JAV sustiprino savo kovos su klimato kaita pastangas. JAV požiūris grindžiamas subsidijomis, kuriomis siekiama sukurti vietos gamybos bazę, naudojančią poveikio klimatui neutralizavimo technologijas. Kai kurie šio akto elementai, ypač susiję su diskriminaciniu turiniu, surinkimo reikalavimais ir gamybos subsidijomis, kelia susirūpinimą ES ir kitiems tarptautiniams partneriams 101 . Pavyzdžiui, dėl akte numatytų mokesčių kreditų sudėtinių baterijų gamybos šalies viduje sąnaudos sumažėja 25–30 proc., palyginti su bendromis gamybos sąnaudomis 102 .

Siekdama spręsti šias problemas, ES parengė savo priemonių rinkinį, kuriame derinamos pastangos įvairinti pasiūlą ir didinti vidaus pajėgumus 103 .

Komisija ir toliau aktyviai dalyvauja užtikrinant ir reformuojant PPO, kad būtų veiksmingiau sprendžiama konkurencijos iškraipymo problema, o artėjanti 13-oji ministrų konferencija yra svarbi galimybė. Komisija taip pat sudarė laisvosios prekybos susitarimus ir ekonominės partnerystės susitarimus, pavyzdžiui, su Naująja Zelandija, Kenija ir Čile, ir derasi dėl kitų. Be to, siekdama paspartinti bendradarbiavimą pramonės srityje, ES sudarė strateginių žaliavų partnerystės susitarimus su Kanada, Ukraina, Kazachstanu, Namibija, Argentina, Čile, Kongo Demokratine Respublika, Zambija ir Grenlandija. Šiais susitarimais sudaromos palankesnės sąlygos ES nepriklausančių šalių pramonės projektams, susijusiems su žaliavomis, kuriuos vykdo ES pirkėjai 104 , ir remiamas tvarių vertės grandinių ir kokybiškų darbo vietų kūrimas vietoje. Partnerystės susitarimai su besivystančiomis šalimis grindžiami platesne ES strategija „Global Gateway“.  ES taip pat sudarė keturis skaitmeninės partnerystės susitarimus su Japonija, Korėja, Singapūru ir Kanada, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama saugiam 5G ryšiui, kibernetiniam saugumui, kvantinei kompiuterijai ir puslaidininkių pramonės atsparumui 105 . ES taip pat siekia su pagrindiniais partneriais susitarti dėl privalomų skaitmeninės prekybos taisyklių 106 .

Be to, siekdama užtikrinti konkurenciją vienodomis sąlygomis, ES, kartu su prekybos apsaugos priemonėmis priėmė keletą naujų priemonių 107 . Komisija visų pirma pradėjo oficialų tyrimą dėl iš Kinijos importuojamų elektrinių transporto priemonių su baterijomis konkurenciją iškraipančių subsidijų 108 .

Be to, ES taip pat priėmė Europos ekonominio saugumo strategiją. Komisija reaguoja į nustatytą riziką siūlydama priemones, kuriomis siekiama skatinti ES konkurencingumą, apsaugoti ES ekonominį saugumą ir toliau stiprinti bendradarbiavimą užmezgant partnerystę su įvairiomis valstybėmis. 2024 m. sausio mėn. Komisija priėmė politikos krypčių kompleksą, skirtą šiai strategijai įgyvendinti 109 .

Išvada

Sparčiai kintančiomis ir sudėtingomis pasaulinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis bendroji rinka tebėra stipriausia ES vertybė. Šiame komunikate mums primenama, kad bendroji rinka nėra statiškas laimėjimas. Jos būklė ir mūsų ekonomikos konkurencingumas priklauso nuo mūsų bendrų ir nuolatinių pastangų ją prižiūrėti ir užtikrinti, kad ji ir toliau atitiktų ekonomines realijas.

Per pastaruosius kelerius metus ES modernizavo bendrąją rinką, sutvarkydama jos skaitmeninę erdvę ir nustatydama vienodas taisykles, pagal kurias įmonės gali veikti internete visoje ES. ES taip pat skatina labiau žiedinę ekonomiką, suteikdama įmonėms verslo galimybių, o vartotojams – galimybių sutaupyti.

Be to, ES deda pastangas, kad būtų šalinamos kliūtys investicijoms. Komisija ryžtingai ėmėsi mažinti duomenų teikimo naštą. ES priemonėmis remiamos investicijos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Įgūdžių paktu ir darbo jėgos judumą lengvinančiomis priemonėmis siekiama reaguoti į įgūdžių trūkumą. Naujomis priemonėmis, kaip antai Lustų aktu, Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu ar Svarbiausių žaliavų aktu, bus paspartinti gamybos projektai, susiję su ateities technologijomis, ir sprendžiami tiekimo grandinės pažeidžiamumo klausimai.

Šiame komunikate nurodomos sritys, kuriose reikia išlaikyti ir didinti ES konkurencingumą pasaulyje, visų pirma:

·specialios pastangos gerinti ir paprastinti sutartų taisyklių įgyvendinimą, be kita ko, vengiant perteklinio reglamentavimo, kad Europoje būtų palankesnės sąlygos verslui ir verslumui;

·Komisija ir valstybės narės turėtų paspartinti pastangas spręsti išlaidų energijai problemą, sparčiau plėtojant dekarbonizuotą energetiką ir investuojant į infrastruktūrą, įskaitant tinklus ir tarpvalstybines jungtis;

·Komisija ir valstybės narės turėtų toliau teikti pirmenybę tikros ir gilios kapitalo rinkų sąjungos plėtrai, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti privatųjį finansavimą, ypač labai rizikingą ir rizikos kapitalą, ir įmonės Europoje galėtų plėsti savo veiklą;

·atsižvelgiant į sėkmingą priemonių „Next Generation EU“ ir „REPowerEU“ įgyvendinimą, reikia nuolatinių valstybės investicijų, kad būtų užtikrintas Europos konkurencinis pranašumas pagrindinėse prioritetinėse srityse. Savalaikis Sąjungos fondų, pavyzdžiui, sanglaudos politikos priemonių, įgyvendinimas gali prisidėti prie vienodų sąlygų sudarymo ir regioninės konvergencijos bendrojoje rinkoje stiprinimo, be kita ko, didinant investicijas į strategines technologijų sritis, kurioms taikoma iniciatyva STEP;

·reikia imtis veiksmų, kad būtų toliau nustatomi mokslinių tyrimų prioritetai ir stiprinamas mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimas į praktinius verslo modelius;

·tam, kad ES įmonės ir toliau galėtų klestėti skaitmeniniame, švarių technologijų ir kituose strateginiuose sektoriuose, ES turėtų toliau skatinti sąžiningą ir atvirą prekybą ir prireikus taikyti prekybos apsaugos priemones bendrajai rinkai apsaugoti;

·atsižvelgiant į platesnes demografines tendencijas, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama įgūdžių ir darbo jėgos trūkumams, visų pirma dedant pastangas švietimo ir mokymo srityje, taip pat sudarant palankesnes sąlygas įgūdžių ir specialistų judumui ES ir į ES.

Atsižvelgiant į tai, šiame komunikate nustatytos sritys ir kryptys, kuriomis būtų galima sėkmingai skatinti Ilgalaikėje konkurencingumo strategijoje sutartus veiksnius ir siekti joje ir komunikate „Bendrosios rinkos trisdešimtmetis“ nustatytų tikslų.

Ši diskusija bus tęsiama ir papildyta labai svarbia informacija paskelbus būsimą Enrico Letta aukšto lygio pranešimą dėl bendrosios rinkos ateities ir Mario Draghi pranešimą dėl Europos konkurencingumo ateities.

Laukdama šios informacijos, Komisija ragina Tarybą, Europos Vadovų Tarybą ir Europos Parlamentą aptarti dabartinę padėtį ir pažangos bendrosios rinkos ir konkurencingumo srityje perspektyvas atsižvelgiant į šią ataskaitą.

(1) Žr. Bendrosios rinkos rezultatų suvestinę ( Ekonominis atsparumas | Bendrosios rinkos rezultatų suvestinė (europa.eu) , prekybos skirsnis).

(2) Bendrosios rinkos trisdešimtmetis, 2023 m. kovo 16 d., https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52023DC0162 .

(3) Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m., 2023 m. kovo 16 d., https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52023DC0168 .

(4) 2023 m. gruodžio mėn. turimi duomenys. Dokumento SWD(2024) 78 1 priede „Ilgalaikio konkurencingumo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) apžvalga“ pateikiama informacija apie ilgalaikes tendencijas.

(5) ES veiksmų nebuvimo kainos įvertinimas, 2019–2024 m., Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimas, 2019 m. (taip pat cituojamas komunikate „Bendrosios rinkos trisdešimtmetis“). https://www.europarl.europa.eu/thinktank/lt/document/EPRS_STU(2019)631745 .

(6) 2023 m. gruodžio mėn. turimi duomenys. Dokumento SWD(2024) 78 1 priede „Ilgalaikio konkurencingumo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) apžvalga“ pateikiama informacija apie ilgalaikes tendencijas.

(7)   2022 m. metinis naštos tyrimas, https://commission.europa.eu/system/files/2023-09/ABS_20230912_0.pdf .

(8)   Pasiūlymas dėl Direktyvos, kuria siekiama toliau plėsti ir tobulinti skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimą bendrovių teisės srityje – visi dokumentai – Europos Komisija (europa.eu) .

(9) COM(2023) 534.

(10)   https://single-market-economy.ec.europa.eu/single-market/single-digital-gateway_lt?etrans=lt

(11) Reglamento (ES) 2018/1724 II priedas.

(12)   https://www.postingdeclaration.eu/landing

(13)   https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_23_5730  

(14) https://commission.europa.eu/document/download/7ad24728-71d5-4148-a6a6-2af7551726fe_en?filename=Communication Interoperable Europe Act.

(15)   2024 m. Komisijos darbo programa – Europos Komisija (europa.eu) .

(16)   https://commission.europa.eu/system/files/2023-10/Factsheet_CWP_Burdens_10.pdf .

(17) Trys iš aštuonių 2024 m. planuojamų nuomonių yra susijusios su pareigomis teikti ataskaitas ir apima tvarumo ataskaitų teikimo automatizavimą; veiksmus ir metodiką siekiant išvengti nereikalingų pareigų teikti ataskaitas kaupimosi ir Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentą.

(18) Reglamentas (ES) 2022/1925.

(19) Reglamentas (ES) 2022/2065.

(20) Reglamentas (ES) 2022/868.  

(21)   Duomenų aktas | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu) .

(22)   https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/regulatory-framework-ai

(23)

  Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis priemonė – Europos Komisija (europa.eu) . Teisės aktų leidėjai pasiekė susitarimą 2024 m. vasario 1 d. ir tikimasi, kad SMEI bus priimta per šį teisėkūros ciklą.

(24)

  SMEI / IMERA: Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl pasirengimo krizėms – Consilium (europa.eu) .

(25)   Pagalbos MVĮ dokumentų rinkinys (europa.eu) . Taip pat žr. šios ataskaitos 3A priedą „Pagalbos MVĮ dokumentų rinkinio politikos stebėjimo priemonė“.

(26) ES vidutinės kapitalizacijos įmonių išsidėstymo nustatymo, metmenų sudarymo ir atvaizdavimo tyrimas ( https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/ad5fdad5-6a33-11ed-b14f-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-277396461 ).

(27)   https://www.esri.ie/system/files/publications/BKMNEXT429.pdf

(28)   https://eur-lex.europa.eu/LT/legal-content/summary/general-block-exemption-regulation.html  

(29)   https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52021XC1216(04)  

(30) Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas su Ukraina ir Moldovos Respublika, pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai tik bus pasiektas reikiamas atitikties lygis, ir Gruzijai suteikti šalies kandidatės statusą: europeancouncilconclusions-14-15-12-2023-en.pdf (europa.eu) .

(31) 2023 m. gruodžio mėn. turimi duomenys. Dokumento SWD(2024) 78 1 priede „Ilgalaikio konkurencingumo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) apžvalga“ pateikiama informacija apie ilgalaikes tendencijas.

(32) Žr., pavyzdžiui, Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos, COM(2023) 903 final.

(33)   EIB Investment Survey 2023: European Union overview .

(34) Europos pramonės ekosistemų stebėsena, SWD(2024) 77.

(35) 2023 m. vasario 13 d., iš pradžių EIB grupė, padedama Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ir Belgijos.

(36) 2023 m. gruodžio mėn. turimi duomenys. Dokumento SWD(2024) 78 1 priede „Ilgalaikio konkurencingumo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) apžvalga“ pateikiama informacija apie ilgalaikes tendencijas.

(37) Apskaičiuota, kad 2022–2030 m. bendras papildomų investicijų poreikis, kad būtų pasiekti dvigubos pertvarkos tikslai, yra maždaug 650 mlrd. EUR per metus. https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/strategic-planning/strategic-foresight/2022-strategic-foresight-report_en#:~:text=It%20is%20estimated%2C%20at%20lower,regions%20in%20Europe%20and%20beyond . https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/qanda_23_3194 .

(38)

  Europos struktūrinių ir investicijų fondų atvirųjų duomenų portalas – Europos Komisija | Duomenys | Europos struktūriniai ir investicijų fondai (europa.eu) .

(39)   Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas (europa.eu) .

(40)   Pramonės aljansai – Europos Komisija (europa.eu) .

(41)   https://research-and-innovation.ec.europa.eu/strategy/support-policy-making/shaping-eu-research-and-innovation-policy/new-european-innovation-agenda_en

(42) Du baterijų srityje, du puslaidininkių srityje, du vandenilio ekosistemų srityje ir vienas debesijos ir tinklo paribio technologijų srityje. Taip pat žr. dokumento SWD(2024) 78 2 priedą.

(43) COM(2023) 335 final.

(44)   https://www.eca.europa.eu/lt/publications/sr-2023-28 . Europos Komisijos paskelbtos 2021 m. „Socialinio pirkimo“ gairės gali padėti viešojo administravimo institucijoms įgyvendinti tokius kriterijus, https://ec.europa.eu/docsroom/documents/45767 .

(45)   https://single-market-economy.ec.europa.eu/industry/sustainability/net-zero-industry-act_en

(46) 2023 m. gruodžio mėn. turimi duomenys. Dokumento SWD(2024) 78 1 priede „Ilgalaikio konkurencingumo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) apžvalga“ pateikiama informacija apie ilgalaikes tendencijas.

(47)         https://op.europa.eu/en/web/eu-law-and-publications/publication-detail/-/publication/04797497-25de-11ee-a2d3-01aa75ed71a1  

(48)    Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m. Europos Komisija (europa.eu) .

(49) Pastaraisiais dešimtmečiais bendros MTP išlaidos (išreikštos procentine BVP dalimi) ir bendras patentų paraiškų skaičius (PCT, vienam milijonui gyventojų) buvo maždaug 25–40 proc. mažesni nei JAV.

(50) Viena iš priežasčių, kodėl ES verslo sektoriaus MTP investicijos yra mažesnės nei JAV, yra susijusi su struktūriniais MTP verslo investicijų sektoriaus profilio skirtumais. Tiek JAV, tiek Kinijoje ypač daug MTP investicijų skiriama sparčiai augančioms sritims, pavyzdžiui, IT / IRT bei susijusioms paslaugoms ir su sveikata susijusioms sritims (ypač JAV). Palyginti, ES pirmauja pagal automobilių sektoriaus MTP investicijas ir turi platesnį pramonės MTP investicijų portfelį, be kita ko, pramonės šakose, kuriose kuriamos ir taikomos žaliosios technologijos, dekarbonizacijai ir žiedinei ekonomikai. Daugiau informacijos pateikiama 2023 m. ES pramonės MTP investicijų rezultatų suvestinėje, Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023 m.,  https://data.europa.eu/doi/10.2760/506189 .

(51)   EIB Investment Survey 2023: European Union overview .

(52) 2023 m. gruodžio mėn. turimi duomenys. Dokumentų SWD(2024) 77–78 1 priede „Ilgalaikio konkurencingumo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) apžvalga“ pateikiama informacija apie ilgalaikes tendencijas.

(53) Pramoninių vartotojų intervalas apima vidutinio dydžio vartotojus, kurie per metus suvartoja nuo 500 MWh iki 2000 MWh, ir pagal jį nustatomas įperkamumo rodiklis.

(54) Klimato politikos veiksmų pažangos ataskaita (2023 m.), COM/2023/650 final.

(55) Eurostatas, Išlakų sąskaitos, šiltnamio efektą sukeliančios dujos pagal NACE 2 red. veiklos rūšis, ketvirčio duomenys.

(56) Žr., pavyzdžiui, „Orgalim“ 2023 m. rudens ekonomines perspektyvas.

(57)   ES elektros energijos rinkos modelio reforma (europa.eu) .

(58) Be to, valstybių narių branduolinės energetikos aljansas paskelbė apie ketinimą iki 2050 m. pasiekti 150 GW branduolinės energijos pajėgumus.

(59) COM(2023) 757.

(60) COM(2022) 552.

(61) COM(2023) 669.

(62) 2023 m. gruodžio mėn. turimi duomenys. Dokumento SWD(2024) 78 1 priede „Ilgalaikio konkurencingumo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) apžvalga“ pateikiama informacija apie ilgalaikes tendencijas.

(63) Tai šalies ekonomikos dydžio ir šalies gamtinių išteklių naudojimo santykis.

(64) Tai bendras gyventojų suvartojamų žaliavų kiekis: jis apima ES gamyboje naudojamas medžiagas, pridėjus į importuojamas prekes įterptas medžiagas ir atėmus į eksportuojamas prekes įterptas medžiagas.

(65)   Europos medžiagų pėdsakas (europa.eu) .

(66) Eurostatas, Material flow accounts and resource productivity – Statistics Explained (europa.eu) .

(67)   Conditions and pathways for sustainable and circular consumption in Europe — European Environment Agency (europa.eu) .

(68) Žr. pramonės ekosistemų tyrimą 6 priede.

(69) Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentas (COM/2022/142).

(70) Reglamentas (ES) 2023/1542.

(71) 2023 m. gruodžio mėn. turimi duomenys. Dokumento SWD(2024) 78 1 priede „Ilgalaikio konkurencingumo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) apžvalga“ pateikiama informacija apie ilgalaikes tendencijas.

(72)   ICT global market share worldwide 2023 | Statista .

(73) 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/2481.

(74)   https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/2023-report-state-digital-decade . Tai išsami sistema, kuria vadovaujantis ir koordinuojant visus veiksmus, susijusius su skaitmeninėmis technologijomis, laikomasi pramonės politikos požiūrio. Pažymėtina, kad joje nustatomi ir stebima, kaip įgyvendinami skaitmeninio dešimtmečio tikslai, kurie yra išmatuojami ryšio, skaitmeninių įgūdžių, skaitmeninio verslo ir skaitmeninių viešųjų paslaugų tikslai.

(75) Association for Computing Machinery, TechBriefs, summer 2023/ issue 8 - 3626110 (acm.org) .

(76)   Komisija skelbia DI inovacijų priemonių rinkinį dirbtinio intelekto startuoliams ir MVĮ remti | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu) .

(77) Dokumentas SWD(2021) 352 dėl strateginės priklausomybės ir pajėgumų, pridedamas prie dokumento „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“.

(78) Jau dabar planuojama, kad iki 2030 m. internete bus pristatyta ir pradės veikti 14 naujų gamyklų.

(79) Įskaitant svarbiausias žaliavas, įrangą, plokšteles, mokslinius tyrimus, pasirengimą gamybai ir projektavimą.

(80) 2023 m. gruodžio mėn. turimi duomenys. Dokumento SWD(2024) 78 1 priede „Ilgalaikio konkurencingumo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) apžvalga“ pateikiama informacija apie ilgalaikes tendencijas.

(81) Komunikatas „Demografiniai pokyčiai Europoje. Veiksmų rinkinys“, COM(2023) 577 final.

(82) ETUC, „Skills and Quality Jobs in Construction“: 230630_-_jtc_study_report_may_2023.pdf (ituc-csi.org) .

(83) Pavyzdžiui, pagal mokymosi laboratoriją „Investicijos į kokybišką švietimą ir mokymą“ valstybėms narėms padedama nustatyti politikos kryptis, kurios yra ypač veiksmingos gerinant pagrindinius ir pažangius įgūdžius.

(84) 2021–2017 m. programavimo laikotarpiu ESF+ investicijos į švietimą ir įgūdžius turėtų siekti daugiau kaip 42 mlrd. EUR (visas biudžetas), iš kurių daugiau kaip 15 mln. EUR skiriama suaugusiųjų švietimui. Nacionaliniuose planuose, kuriuose numatoma panaudoti ESF+ arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės išteklius, numatyta daug veiklos rūšių, skirtų darbo jėgai perkvalifikuoti; maždaug pusės valstybių narių planuose taip pat numatyti veiksmai, susiję su individualiųjų mokymosi sąskaitų sistemomis įgyvendinant 2022 m. birželio mėn. Tarybos rekomendaciją.

(85) Įgūdžių akademijos rengia mokymosi programas, siūlomas valstybių narių švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams. Remdamosi baterijų sektoriuje veikiančiu modeliu, akademijos siekia per trejus metus nuo jų įsteigimo parengti po 100 000 asmenų. Be to, kibernetinių įgūdžių akademija sutelks esamas kibernetinių įgūdžių iniciatyvas ir pagerins jų koordinavimą, kad būtų sumažintas kibernetinio saugumo specialistų trūkumas, Kibernetinių įgūdžių akademija | Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo platforma (europa.eu) .

(86)   harnessing-talents-regions_en.pdf (europa.eu) .

(87) European Commission (2023), Employment and Social Developments in Europe.

(88)   Darbo jėgos judumas ir tarpvalstybinis derinimas | Bendrosios rinkos rezultatų suvestinė (europa.eu) . Be to, atrodo, kad tik 17 proc. ES piliečių kada nors gyveno ar dirbo ne savo valstybėje (žr. Europos Komisija (2022 m.), „Eurobarometro“ apklausa Nr. 528 „Judumas ES viduje po pandemijos“).  

(89) Europos Komisija (2023), „Eurobarometro“ apklausa Nr. 537 „MVĮ ir įgūdžių trūkumas“.

(90) Greitosios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 529 „Europos įgūdžių metai. Įgūdžių trūkumas, įdarbinimo ir darbuotojų išlaikymo strategijos mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ ataskaita.

(91)

  Galimybės gauti paslaugas ir paslaugų rinkos | Bendrosios rinkos rezultatų suvestinė (europa.eu) . 

(92) Komunikatas dėl įgūdžių ir specialistų judumo, COM(2023) 715.

(93) C(2023) 7700 final.

(94) COM(2023) 716 final.

(95) 2023 m. gruodžio mėn. turimi duomenys. Dokumento SWD(2024) 78 1 priede „Ilgalaikio konkurencingumo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) apžvalga“ pateikiama informacija apie ilgalaikes tendencijas.

(96)   Ekonominis atsparumas | Bendrosios rinkos rezultatų suvestinė (europa.eu) .

(97)    „REPowerEU“ (europa.eu) .

(98) Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas, Europos Komisija;SWD(2021)352 „Strateginė priklausomybė ir pajėgumai“; SWD(2022) 40 final „ES strateginė priklausomybė ir pajėgumai: antrasis išsamios peržiūros etapas“; Single Market Economic Papers, n. 14, An enhanced methodology to monitor the EU’s strategic dependencies and vulnerabilities - European Commission (europa.eu) .

(99) SPOF rizika priklauso nuo dviejų produkto savybių: 1) to produkto pasaulinės prekybos tinklų centrinio mazgo buvimo ir 2) didelės pasaulinio eksporto koncentracijos vienoje šalyje. Apskaičiuota pasaulinė SPOF rizika gaunama sujungus šiuos du rodiklius. Išsamesnė informacija pateikiama leidinio „Single Market Economic Papers, n. 14“ p. 18 (ankstesnė nuoroda).

(100) Šio komunikato 5 priede pateikiama pagrindinių tarptautinių partnerių atsparumo priemonių apžvalga (SWD(2024) 78).

(101)   https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_23_5245

(102) Deloitte (2023), Sustainability & Climate IRA and the net-zero race – How EU industrial policy should respond, p. 11.

(103) Tai, be kita ko, apima pastangas, kurių imtasi įgyvendinant Žaliojo kurso pramonės planą, įskaitant Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, Laikinąją valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemą.

(104) Pavyzdžiui, kalbant apie strateginę partnerystę su Kazachstanu, ES ir Kazachstano bendrovės pradėjo bendradarbiauti siekdamos išgauti retųjų žemių elementus iš urano kasybos atliekų, vykdant oro geofizinę žvalgybą ir tvarų dviejų volframo telkinių Kazachstane perdirbimą, kartais pasitelkiant ES ir ERPB finansavimui.

(105)

   Skaitmeninės partnerystės | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu) .

(106) Derybos su Japonija yra baigtos, derybos su Pietų Korėja ir Singapūru tebevyksta.

(107)   Pavyzdžiui, ES priėmė ES užsienio subsidijų reglamentą, Reglamentą dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo, kovos su prievarta priemonę, tarptautinių viešųjų pirkimų priemonę.

(108)    https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_23_4752  

(109)  Naujos priemonės ES ekonominiam saugumui stiprinti – Europos Komisija (europa.eu).