EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 02 14

COM(2024) 73 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2021-2024 m.) įgyvendinimo ir aktualumo ir dėl Rekomendacijos dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo įvairiuose sektoriuose

A.ĮVADAS

Nuo tada, kai Taryba priėmė 4-ąjį Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje (2021–2024 m.) 1 , sportas toliau atlieka savo, kaip Europos kultūros, istorijos ir tradicijų dalies, vaidmenį. Jo unikali ir vienijanti galia mūsų visuomenėje neatsiejama nuo didelės atsakomybės, nes sportas, prisidėdamas prie visuomenės pažangos, ekonominės veiklos ir sveikesnių bei darnesnių bendruomenių, yra viena iš pokyčių varomųjų jėgų.

Dabartiniame ES darbo plane daugiausia dėmesio skiriama sąžiningumui ir vertybėms sporte, socialiniams ir ekonominiams bei aplinkosauginiams sporto aspektams ir dalyvavimo sporte bei sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimui.

Šis planas buvo įgyvendinamas sudėtingomis ir kupinomis iššūkių aplinkybėmis. Sporto pasaulis turėjo atlaikyti besitęsiantį COVID-19 pandemijos poveikį, kuris susiliejo su Rusijos agresijos karu Ukrainoje ir paskesniu infliacijos, didelių energijos kainų ir geopolitinės įtampos laikotarpiu, turinčiu įtakos sporto varžyboms. Be šių pokyčių keliamų iššūkių valdymo, taip pat stengiamasi įgyvendinti pagrindinius prioritetus, pavyzdžiui, susijusius su sveikatos, lygybės ir saugos skatinimu. Europos teismuose nagrinėjant teisinius ginčus, didėja europinės pakraipos sporto srityje matomumas ir svarba. Ypač suaktyvėjo diskusijos dėl Europos sporto modelio, kurios sulaukė daug visuomenės dėmesio.

Šiuo laikotarpiu ES darbo planas sporto srityje padėjo užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama pagrindiniams sporto politikos prioritetams, kartu atsižvelgiant į sporto sektoriaus gaivinimo ir atsparumo didinimo poreikius.

ES darbo planas yra valstybių narių, Tarybos ir Komisijos dialogo ir bendradarbiavimo pagrindas. Kaip nustatyta ES darbo plane, Taryba prašo Komisijos pateikti jo įgyvendinimo ir aktualumo ataskaitą. Ja remiantis bus rengiamas kitas ES darbo planas, kuris turi būti priimtas 2024 m. pirmąjį pusmetį.

Ši ataskaita parengta surengus plataus masto konsultacijas. Per internetinę viešų konsultacijų metu surengtą apklausą valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai galėjo raštu pateikti grįžtamąją informaciją. Valstybės narės, tarptautinės ir Europos sporto institucijos, nacionaliniai olimpiniai komitetai, nacionalinės antidopingo organizacijos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai pateikė iš viso 72 atsakymus. Be to, Komisija, siekdama iš respondentų gauti papildomos kokybinės grįžtamosios informacijos, surengė susitikimą.

Ši ataskaita grindžiama pažangos, padarytos pagrindinėse ES darbo plano politikos srityse, vertinimu. Joje apžvelgiama, kaip įgyvendinama numatyta veikla, ir nagrinėjamas priemonių ir darbo metodų veiksmingumas. Joje pateikiamos rekomendacijos dėl būsimų veiksmų ir bendradarbiavimo sporto srityje. Šioje ataskaitoje taip pat vertinama, kaip įgyvendinama Rekomendacija dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo įvairiuose sektoriuose 2 .

B.VERTINIMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

1.Darbo metodai

ES darbo planas sporto srityje buvo įgyvendinamas taikant keletą nustatytų darbo formatų ir ataskaitų teikimo mechanizmų, kurie per pastaruosius trejus metus buvo patobulinti ir išplėtoti. Šie darbo formatai ir mechanizmai buvo, be kita ko, Tarybos išvados, debatai, ekspertų grupės, tarpusavio mokymosi veikla, konferencijos ir seminarai, už sportą atsakingų ES generalinių direktorių susitikimai ir tyrimai.

Buvo sudarytos dvi ekspertų grupės: žaliojo sporto ir sporto sektoriaus gaivinimo ir atsparumo didinimo COVID-19 pandemijos metu ir po jos klausimais. Šiose grupėse, kurioms pirmininkavo Komisija, aktyviai dalyvavo valstybių narių valdžios institucijos, taip pat stebėtojai ir sporto sąjūdžių ekspertai. Jos teikė ataskaitas ir rekomendacijas ir suteikė galimybę keistis ekspertinėmis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

ES darbo plano įgyvendinimo laikotarpiu labai išplėtota valstybių narių tarpusavio mokymosi veikla, kurios paskirtis – keistis informacija ir patirtimi konkrečiomis temomis. Plėtojant politiką, skirtą bendriems uždaviniams spręsti, svarbų vaidmenų atliko aukšto lygio susitikimai ir konferencijos, pavyzdžiui, neoficialūs už sportą atsakingų ES generalinių direktorių susitikimai, taip pat politiniai debatai Taryboje.

Komisija atliko tyrimus aktualiais klausimais ir toliau plėtojo tokias iniciatyvas ir kampanijas kaip ES sporto forumas, Europos sporto savaitė, kampanija „HealthyLifestyle4All“ ir iniciatyva SHARE. Šiais tyrimais ir kampanijomis buvo siekiama padėti valstybėms narėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams plėtoti ir vykdyti sporto politiką ir veiklą.

Sporto federacijos, asociacijos ir kiti sporto srities suinteresuotieji subjektai atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų įgyvendinant sporto politiką, o jų nuomonė yra labai svarbi politinių diskusijų dalis. Atsižvelgdami į tai, sporto sąjūdžio atstovai aktyviai dalyvavo kasmetiniame ES sporto forume ir kitose konferencijose. Jie taip pat aktyviai stebėjo ekspertų grupių veiklą.

Komisija taip pat bendradarbiavo su tarptautinėmis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba (ET), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (UNODC), Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) ir Pasauline antidopingo agentūra (WADA).

Šie darbo metodai padėjo stiprinti valstybių narių, Tarybos, Komisijos ir sporto srities suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą. Juos taikant pagerintas ES veiksmų koordinavimas ir sudarytos sąlygos keistis vertingomis ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi įgyvendinant ES darbo planą. Kita vertus, siekiant reguliariau informuoti apie rezultatus ir užtikrinti, kad juos būtų galima lengvai pritaikyti praktikoje, gali prireikti šiek tiek pakoreguoti veiksmų planavimo būdus.

2.Veiksmai ir rezultatai

2.1. Ekspertų grupės

Ekspertų grupės ataskaitoje dėl žalioji sporto 3 nagrinėjama, kaip Europos sporto sistema galėtų geriausiai padėti skatinti aplinkosauginį tvarumą, ir pateiktos rekomendacijos, pirmiausia skirtos valdžios institucijoms ir nacionalinėms sporto organizacijoms. Tarp jų – raginimas sporto ir tvarumo sričių lyderiams skatinti žaliąjį sportą, įsteigti dalijimosi žiniomis įstaigas ir skirti finansavimą nacionaliniu ir Europos lygmenimis siekiant remti perėjimą prie žalesnio sporto. Iš šios ataskaitos matyti, kad sportas yra labai priklausomas nuo kitų sektorių, o didžiausią poveikį klimatui šioje srityje daro sirgalių ir dalyvių kelionės į varžybas.

Ekspertų grupės ataskaitoje dėl gaivinimo ir atsparumo didinimo 4 atkreipiamas dėmesys į didelį COVID-19 poveikį, jaučiamą visame sporto sektoriuje. Šioje ataskaitoje taip pat atskleistas vėlesnių krizių, ypač susijusių su Rusijos agresijos karu Ukrainoje ir didėjančiomis energijos kainomis, poveikis. Be tiesioginio krizės poveikio ir reagavimo į ją, ataskaitoje nagrinėjamos šios padėties sąsajos su platesnio masto klausimais, pavyzdžiui, tvarumu ir valdymu. Taip šioje ataskaitoje pabrėžiama, kaip svarbu, kad sporto organizacijos priimtų rizikos strategijas ir planuotų nenumatytus atvejus.

2.2. Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių renginiai ir tarpusavio mokymosi veikla

ES Tarybai pirmininkavusios valstybės narės rengė konferencijas, seminarus ir už sportą atsakingų ES generalinių direktorių susitikimus. Per šiuos renginius sukaupta daug ekspertinių žinių ir pateiktos tokių sričių kaip sporto diplomatija, inovacijos, tvarumas, sąžiningumas ir lygybė politinės gairės.

Be to, paaiškėjo, kad tarpusavio mokymosi veikla yra vis populiaresnis būdas valstybėms narėms išsamiau sisteminti konkretesnių sričių žinias ir jomis dalytis.

Išsamus Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių renginių ir kitos veiklos sąrašas pateikiamas I priede. Nors ES darbo plano įgyvendinimo laikotarpis dar nesibaigė, sėkmingai įgyvendinta beveik visa šiame priede nurodyta veikla ir surengti beveik visi renginiai. Šie bendri pasiekimai atspindi tvirtą valstybių narių, Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių, Tarybos, Komisijos ir visų kitų suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimą prisidėti ir bendradarbiauti įgyvendinant ES darbo planą.

2.3. Kitos iniciatyvos, kuriomis padedama įgyvendinti ES darbo planą

Siekdama didinti prioritetinių sričių poveikį ir įgyvendinti pagrindinius ES darbo plano tikslus, Komisija vykdė įvairią susijusią veiklą, kuria papildomi atitinkami veiksmai ir tikslai.

Vienas iš pagrindinių šio plano tikslų – stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą. ES sporto forumas yra pagrindinė viešoji platforma, skirta sporto srities suinteresuotųjų subjektų politiniam dialogui dėl pagrindinių iššūkių ir sričių, kuriose bendradarbiaujama įgyvendinant ES darbo planą, palaikyti. Į šį kasmet rengiamą forumą kiekvienais metais susirenka iki 400 dalyvių iš visos Europos: sporto federacijų, klubų, nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų, akademinės bendruomenės atstovų, sportininkų ir NVO.

Be to, Komisija 2020 m. sudarė Lyčių lygybės sporte aukšto lygio grupę, kurioje 2021 m. pradėjo dirbti 15 įvairių sričių ekspertų. Į šios grupės parengtą ataskaitą dėl lyčių lygybės sporte 5 įtrauktas veiksmų planas ir rekomendacijos Komisijai, valstybėms narėms, nacionalinėms ir tarptautinėms sporto institucijoms ir mėgėjiško sporto organizacijoms dėl įvairių teminių sričių, pavyzdžiui, dalyvavimo sporte, vienodo požiūrio, vadovavimo ir priemonių saugiam sportui užtikrinti.

Prisidedant prie prioritetinės srities „Dalyvavimo sporte ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimas“, 2021–2023 m. vykdant kampaniją „HealthyLifestyle4All“ buvo populiarinama sveika visų kartų ir socialinių grupių gyvensena, šiuo tikslu sportą ir aktyvią gyvenseną susiejant su sveikatos, maisto ir kitų sričių politika. Įgyvendinant šią iniciatyvą buvo kviečiama prisidėti, ir sporto srities suinteresuotieji subjektai pateikė 102 įsipareigojimus. Tarp šių subjektų buvo pati Komisija, valstybės narės, vietos valdžios institucijos, sporto federacijos, mėgėjiško sporto ir pilietinės visuomenės organizacijos. Parengtose sveikos gyvensenos gairėse apžvelgiami rezultatai ir pateikiamas projektų finansavimo vadovas 6 .

Didesnį pagreitį įgyja Europos sporto savaitė – dar viena iniciatyva, kuria siekiama sutelkti pastangas skatinti dalyvavimą sporte. Jos metu sporto organizacijoms, bendruomenėms ir kitiems subjektams iš visos ES ir jos kaimyninių šalių suteikiama galimybė skatinti plačiąją visuomenę užsiimti fizine veikla ir sportuoti. Ši savaitė yra pagrindinė kasmetinės Komisijos kampanijos #BeActive, kurios metu visoje ES populiarinamas ES darbo planas ir sportas, dalis. Veikla buvo tęsiama nepaisant COVID-19 pandemijos, įgyvendinant šios kampanijos dalį #BeActive@Home. 2022 m. buvo surengta labai daug renginių, į kuriuos 40-yje šalių ir regionų susirinko daugiau kaip 13 mln. dalyvių. 2023 m. buvo surengta 36 000 renginių, kuriuose dalyvavo beveik 11 mln. žmonių. Nuo 2022 m. Komisija, vykdydama šią kampaniją, teikia keturių kategorijų (švietimo, darbo, vietos herojaus ir skirtingų kartų) #BeActive apdovanojimus.

Programos „Erasmus+“ veiksmais sporto srityje skatinamas dalyvavimas sporte, fizinis aktyvumas ir savanoriška veikla. Teikiant finansinę paramą, šie veiksmai yra svarbus pagrindas skatinti Europos bendradarbiavimą. Šiais veiksmais siekiama spręsti tiek visuomeninius, tiek su sportu susijusius uždavinius, o jų prioritetai 7 gerai suderinti su ES darbo plano prioritetais. Palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, biudžetas padidintas du kartus ir dabar 2021–2027 m. laikotarpiui skirta 470 mln. EUR. Vis populiaresnės tampa galimybės prisijungti prie partnerysčių, o užmezgus nedidelio masto partnerystes į bendradarbiavimą įsitraukė daugiau visuomeninių organizacijų. Pavyzdžiui, 2023 m. Komisija gavo kaip niekada daug – 1 500 – pasiūlymų, t. y. 17 proc. daugiau nei 2022 m. 2023 m. pirmą kartą buvo galima įgyvendinti sporto trenerių mobilumo mokymosi tikslais projektus.

Komisija taip pat ėmėsi veiksmų kitose srityse, skatindama sporto ir fizinio aktyvumo aspekto integravimą. 2023 m. gegužės 30 d. ji surengė aukščiausiojo lygio susitikimą sporto ir inovacijų klausimais, kuriame tyrėjai, įmonės ir politikos formuotojai aptarė galimybes ir mezgė naujas partnerystes sportininkų rezultatų, tvarumo ir skaitmenizacijos srityse. Teikiant ES sporto apdovanojimus #BeInclusive pagerbiamos organizacijos, kurios sportu naudojasi socialinei įtraukčiai didinti. Nuo 2022 m. pagal atitinkamas kategorijas atkreipiamas dėmesys į projektus, kuriuos įgyvendinant parodoma, kaip galima įveikti kliūtis, skatinama lyčių lygybė ir pademonstruojama sporto vertė skatinant ES vertybes ir taiką, pavyzdžiui, integruojant pabėgėlius iš Ukrainos.

Įgyvendinant ES darbo planą Komisija padėjo formuoti įrodymais grindžiamą politiką – ji rinko duomenis atlikdama tyrimus ir apklausas, įskaitant 2021 m. tyrimą dėl kovos su anaboliniais steroidais ir žmogaus augimo hormonais ES sporto sektoriuje 8 ir 2022 m. Europos sporto modelio tyrimą 9 . 2023 m. buvo pradėtas tyrimas dėl sportininkų teisių per svarbius sporto renginius ir 2024 m. planuojama pateikti jo galutinę ataskaitą. Be to, atlikus „Eurobarometro“ apklausą dėl sporto ir fizinio aktyvumo 2022 m. 10 gauta kiekybinių duomenų apie sporto ir fizinio aktyvumo paplitimą ES ir kelis susijusius klausimus, pavyzdžiui, savanorišką veiklą sporto srityje, tvarumą ir lygybę. Europiečių sportavimo dažnumas taip pat naudojamas kaip vienas iš pagrindinių sporto politikos rodiklių.

2.4. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis institucijomis

ES ir Europos Taryba turi bendrų siekių sporto srityje, visų pirma stengiasi, kad sportas būtų viena iš socialinių gėrybių ir žmogaus teisių bei Europos vertybių varomųjų jėgų. Šia koncepcija grindžiami bendri ES ir Europos Tarybos projektai, kuriuos įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama kovai su neapykantą kurstančiomis kalbomis sporte, vaikų apsaugai ir apsaugojimui bei lyčių lygybei.

Komisija bendradarbiauja su Pasauline antidopingo agentūra (WADA) kovos su dopingo vartojimu sporte klausimais. Tarybos sporto darbo grupė, remdamasi valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija, toliau rengia ES įgaliojimus dėl atstovavimo valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros steigiamojoje valdyboje ir valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius. 2023 m., siekiant atsižvelgti į kintančią praktiką ir teisinius pokyčius, Tarybos rezoliucija buvo atnaujinta 11 .

Komisija ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) bendradarbiauja kovos su korupcija, kovos su pinigų plovimu ir turto susigrąžinimo klausimais Azijoje, Ramiojo vandenyno regione ir Afrikoje, taip pat tarptautiniu lygmeniu, kad paremtų Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją peržiūros mechanizmą.

Kad būtų pasiekti ES darbo plano tikslai, Komisija taip pat palaiko gerus santykius su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO). Be to, Komisija pasirašė oficialius bendradarbiavimo susitarimus su Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) 12 ir Europos olimpiniu komitetu (EOC) 13 .

2.5. Bendradarbiavimas sveikatinamojo fizinio aktyvumo įvairiuose sektoriuose klausimais

Tarybos rekomendacijoje dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose 14 valstybės narės raginamos bendradarbiaujant tarpusavyje ir su Komisija rengti nacionalines fizinio aktyvumo skatinimo strategijas ir veiksmų planus. Rekomendacijoje taip pat raginama padėti PSO rinkti duomenis ir rengti konkrečioms šalims skirtas apžvalgas. Pažanga stebima remiantis 23 rodiklių sistema.

Struktūrizuotą PSO ir Komisijos bendradarbiavimą apskritai galima vertinti teigiamai. Valstybių narių pagal 23 rodiklius pasiekti įgyvendinimo rezultatai padidėjo nuo 64,7 proc. 2015 m. iki 74,5 proc. 2018 m. ir iki 75,7 proc. 2021 m. Nepakankama pažanga padaryta tik pagal du rodiklius: 7 rodiklį (programa „Sveikatinamieji sporto klubai“) ir 18 rodiklį (Europos gairės dėl laisvalaikio fiziniam aktyvumui skirtos infrastruktūros gerinimo).

Dauguma valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų mano, kad ši rekomendacija ir jos rodikliai, taip pat pasiekti rezultatai ir duomenys tebėra aktualūs (išsamesnė informacija pateikiama II priede).

3.Grįžtamoji informacija apie ES darbo plano sporto srityje įgyvendinimą

Valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų grįžtamoji informacija apie ES darbo plano įgyvendinimą buvo renkama atliekant atvirą internetinę apklausą ir surengiant diskusijas respondentams skirtame suinteresuotųjų subjektų susitikime.

Atlikus analizę nustatyta, kad prioritetai, keitimasis žiniomis ir patirtimi bei darbo metodai vertinami itin palankiai. Dauguma respondentų mano, kad ekspertų grupės, tyrimai ir renginiai yra labai tinkami. Taip pat teigiamai įvertinta tarpusavio mokymosi veikla.

Respondentai taip pat pasiūlė būdų, kaip gerinti įgyvendinimą ir didinti rezultatų poveikį, t. y. tobulinti rezultatų pateikimą ir informacijos srautą bei suteikti daugiau galimybių dalytis patirtimi. Keletas respondentų išreiškė pageidavimą, kad būtų palaikomi asmeniniai ryšiai ir vykdoma tinklaveika. Taip pat pabrėžti tokie aspektai kaip veiklos tęstinumas ir rėmimasis atliktu darbu.

C.    TOLESNI VEIKSMAI

Komisija palankiai vertina valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų pateiktą grįžtamąją informaciją. Įgyvendindama ES darbo planą sporto srityje, Komisija iš esmės nustatė, kad darbo metodai veikia tinkamai. Komisija mano, kad labai vertinga toliau remti keitimąsi žiniomis ir patirtimi, ir pripažįsta, kad tai yra viena iš sričių, kuriose ji gali atlikti naudingą koordinatorės vaidmenį. Komisija yra pasirengusi spręsti kai kuriose darbo grupėse ir per renginius iškeltus klausimus ir įsipareigojusi nuolat tobulinti darbo formatus.

Iš bendro vertinimo ir valstybių narių bei suinteresuotųjų subjektų pateiktos grįžtamosios informacijos matyti, kad politikos prioritetams skiriamas tinkamas dėmesys, tačiau gali prireikti juos peržiūrėti, atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus pokyčius, pavyzdžiui, Rusijos agresijos karą Ukrainoje, ES plėtrą ar pasaulinį susidomėjimą Europos sportu. Keitimasis žiniomis ir patirtimi bei tinklaveika apskritai laikomi patenkinamais. Komisija pritaria šiam vertinimui.

Ataskaitos išvadose apžvelgiamos sritys, kurioms ateityje reikėtų skirti dėmesio. Apibendrinant jas galima suskirstyti į tokias grupes: i) Europos sporto modelio populiarinimas; ii) vertybėmis grindžiamo sporto valdymo ir svarbių renginių Europoje organizavimas; iii) finansinis tvarumas; iv) aukštų sąžiningumo standartų laikymasis; v) karjeros siekiančių sportininkų teisių gynimas; vi) lygybės ir atstovavimo užtikrinimas ir vii) didesnis mėgėjiško sporto ir savanoriškos veiklos vaidmens pripažinimas.

Esama aiškios politinės valios ir būtinybės toliau daug dėmesio skirti darniam vystymuisi, atsižvelgiant ne tik į ekonominį gyvybingumą, bet ir į klimato kaitos poveikį sportui bei žaliuosius, novatoriškus ir įtraukius sprendimus, kuriuos sportas gali padėti sukurti. Plane taip pat gali reikėti atsižvelgti į visus pokyčius, atsirandančius dėl technologijų ir dirbtinio intelekto (DI) pažangos, ir jų poveikį sportui.

Užtikrinti lygybę ir sąžiningumą visiems žmonėms, norintiems dalyvauti sporto veikloje, tebėra vienas iš svarbių darbotvarkės punktų, taigi akivaizdu, kad reikia toliau spręsti klausimus, susijusius su sporte nepakankamai atstovaujamų grupių, be kita ko, moterų, palankių sąlygų neturinčių asmenų ir vis didėjančios vyresnio amžiaus asmenų grupės, taip pat lėtinėmis ligomis sergančių asmenų ar neįgaliųjų, poreikiais ir sunkumais.

Remiantis patirtimi, įgyta šį ES darbo planą įgyvendinant platesniu mastu, taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę daugiau dėmesio skirti išoriniams ir diplomatiniams sporto aspektams, įskaitant Europos vertybių propagavimą.

Šių prioritetinių sričių pagrindas yra sąžiningumo ir vertybių sporte puoselėjimo ir skatinimo svarba, šiuo tikslu tiek kovojant su korupcija, dopingo vartojimu, diskriminacija, smurtu ir netolerancija (pvz., neapykantą kurstančiomis kalbomis), tiek skatinant ir užtikrinant socialinę įtrauktį, lygybę, toleranciją ir žmogaus teises. Sportas turėtų padėti sukurti saugią aplinką, kurioje žmonės galėtų ugdytis įgūdžius ir dėti pastangas palaikyti teigiamus socialinius ryšius. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad sportas Europoje galėtų toliau visapusiškai atlikti savo, kaip mūsų visuomenę, bendruomenes ir ekonomiką vienijančios, telkiančios ir įgalinančios jėgos, vaidmenį.

Europos Parlamentas, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas raginami susipažinti su šia ataskaita.

Rengiant kitą ES darbo planą sporto srityje, Tarybos prašoma atsižvelgti į grįžtamąją informaciją apie būsimo darbo prioritetus ir šioje ataskaitoje nurodytus darbo metodus.

Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės prašoma remtis šia ataskaita 2024 m. pirmąjį pusmetį rengiant kitą ES darbo planą sporto srityje.

(1)

OL C 419, 2020 12 4, p. 1–11.

(2)

OL C 354, 2013 12 4, p. 1–5.

(3)

  https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/0e76da18-9e26-11ee-b164-01aa75ed71a1 .

(4)

  https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/a482583b-b3a7-11ee-b164-01aa75ed71a1 .

(5)

  https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/684ab3af-9f57-11ec-83e1-01aa75ed71a1 .

(6)

  https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/3c4366d4-89b5-11ee-99ba-01aa75ed71a1 .

(7)

Su sportu susiję prioritetai, be kita ko, yra: i) sveikos gyvensenos visiems propagavimas; ii) sąžiningumo ir vertybių sporte skatinimas; iii) švietimo sporte ir pasitelkiant sportą skatinimas; iv) kova su smurtu, rasizmu, diskriminacija ir netolerancija sporte ir v) kova su smurtiniu radikalėjimu.

(8)

  https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/76890558-f016-11eb-a71c-01aa75ed71a1 .

(9)

  https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/d10b4b5b-e159-11ec-a534-01aa75ed71a1 .  

(10)

  https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2668 .

(11)

OL C 185, 2023 5 26, p. 29–34.

(12)

C(2022) 3721 final.

(13)

C(2022) 257 final.

(14)

OL C 354, 2013 12 4, p. 1–3.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 02 14

COM(2024) 73 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2021-2024 m.) įgyvendinimo ir aktualumo ir dėl Rekomendacijos dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo įvairiuose sektoriuose

I PRIEDAS

Prioritetinė sritis: sąžiningumo ir vertybių apsauga sporte

Prioritetinė sritis: socialiniai ir ekonominiai ir aplinkosauginiai sporto aspektai

Prioritetinė sritis: dalyvavimo sporte ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimas

II PRIEDAS. Rekomendacijos dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose 21 įgyvendinimo ataskaita

Aplinkybės

2013 m. lapkričio mėn. priimtoje Tarybos rekomendacijoje dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose valstybės narės raginamos rengti nacionalines fizinio aktyvumo skatinimo strategijas ir veiksmų planus, apimančius visus susijusius sektorius, įskaitant sporto ir sveikatos sektorius, bet jais neapsiribojant. Joje valstybės narės taip pat raginamos glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, reguliariai keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais. Galiausiai šioje rekomendacijoje Komisija ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) raginamos bendradarbiauti renkant atitinkamus duomenis, rengiant konkrečioms šalims skirtas apžvalgas ir atliekant analizę.

Pažangos stebėsena grindžiama 23 rodiklių sistema. Šį darbą atlieka PSO, valstybių narių paskirtų nacionalinių sveikatinamojo fizinio aktyvumo ryšių punktų tinklas ir Komisija. Projektą buvo numatyta įgyvendinti nuo 2019 m. vidurio iki 2022 m. vidurio, tačiau sudarytiems planams įtakos turėjo dėl COVID-19 pandemijos atsiradę sunkumai. Galiausiai 2023 m. pirmąjį pusmetį buvo pasiekti šio projekto rezultatai.

Sveikatinamojo fizinio aktyvumo tinklas

Paaiškėjo, kad bendradarbiavimas su PSO, ypač jos Europos regiono biuru, tebėra svarbus ir abiem pusėms naudingas. Juo, pasitelkiant nacionalinių sveikatinamojo fizinio aktyvumo ryšių punktų tinklą, sėkmingai prisidedama prie sveikatinamojo fizinio aktyvumo stebėsenos ir priežiūros valstybėse narėse.

Nacionalinių ryšių punktų tinklas tapo patikimu ir naudingu tinklu. Nuo 2019 m. tinklo veikimas buvo toliau tobulinamas, be kita ko, siekiant stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu. Įsitraukė visi atitinkami suinteresuotieji subjektai, visose valstybėse narėse kruopščiai rinkdami su politika susijusią informaciją apie sveikatinamąjį fizinį aktyvumą ir ja keisdamiesi. Be to, atlikus šį darbą parengtos kokybiškos ir pagrįstos padėties Europoje ataskaitos ir sudarytos sąlygos nuolat atnaujinti PSO Europos sveikatos informacijos portalo duomenų bazę.

Nuo 2019 m. nacionalinių sveikatinamojo fizinio aktyvumo ryšių punktų tinklas surengė aštuonis susitikimus, kurių tikslas buvo stiprinti ryšių punktų pajėgumams užtikrinti tvarią duomenų rinkimo sistemą. Be to, ryšių punktai nagrinėjo ir aptarė fizinio aktyvumo srities naujoves ir gerosios praktikos pavyzdžius.

PSO suteikė daugiau galimybių ryšių punktams įsitraukti į tarptautinį, regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Ryšių punktai galėjo dalyvauti Europos sveikatinamojo fizinio aktyvumo konferencijose – PSO vadovaujamame forume, skirtame sveikatinamojo fizinio aktyvumo moksliniams tyrimams, politikai ir praktikai tobulinti siekiant geresnės sveikatos ir didesnės gerovės. Buvo surengti susitikimai su kitų tinklų atstovais, pavyzdžiui, PSO mitybos ir fizinio aktyvumo aukšto lygio grupe. Taip pat buvo surengti specialūs praktiniai seminarai, kuriuose aptarta, kaip stiprinti bendradarbiavimą ir kelis sektorius apimančias iniciatyvas siekiant aktyviau skatinti sveikatinamąjį fizinį aktyvumą.

PSO teikė paramą atskiroms šalims rengiant įrodymais grindžiamus fizinio aktyvumo vadovus, rekomendacijas ir veiksmų gaires, susijusius su fizinio aktyvumo politika įvairiuose sektoriuose.

Duomenų rinkimas

PSO ėmė aktyviau stebėti fizinį aktyvumą valstybėse narėse ir sukūrė naujas fizinio aktyvumo skatinimo priemones. Nuo 2015 m. valstybių narių pasitelkiant nacionalinius sveikatinamojo fizinio aktyvumo ryšių punktus surinkti ES sveikatinamojo fizinio aktyvumo rodiklių duomenys dabar pateikiami PSO Europos sveikatos informacijos portalo duomenų bazėje 22 . Šioje duomenų bazėje, pasitelkiant interaktyvią vizualizavimo priemonę, pateikiami duomenys apie fizinio aktyvumo priežiūros ir stebėsenos rodiklius šalies ir regionų lygmenimis.

Vienas iš pagrindinių šio projekto rezultatų – 2021 m. ES ir jos 27 valstybių narių informacijos apie fizinį aktyvumą suvestinės 23 . Remiantis ankstesne patirtimi ir patobulinus valstybių narių apklausą, buvo palyginti trečiojo etapo duomenys apie fizinio aktyvumo paplitimą ir politikos veiksmus sveikatinamajam fiziniam aktyvumui įvairiuose sektoriuose skatinti 2021 metais. Jos apėmė klausimus apie tendencijas, pažangą ir pokyčius nuo 2015 m. visoje ES ir visose 27 ES valstybėse narėse.

Siekiant paremti sveikatinamojo fizinio aktyvumo politiką ir veiksmus, ataskaitoje „Imkimės aktyvesnių veiksmų! Nepakankamo fizinio aktyvumo naštos mažinimas Europoje“ (angl. Step up! Tackling the burden of insufficient physical activity in Europe) 24 apskaičiuota fizinio aktyvumo teikiama socialinė ir ekonominė nauda. Iš šios ataskaitos matyti, kad fizinio aktyvumo lygio didinimas darytų didelį teigiamą poveikį gyventojų sveikatai ir ekonomikai: investuojant į fizinio aktyvumo politiką didinama asmenų gerovė ir gerinama gyventojų sveikata, o investavus 1 EUR gaunama 1,7 EUR ekonominė nauda. Europoje dėl to 7,5 mėn. pailgėtų nepakankamai aktyvių žmonių tikėtina gyvenimo trukmė, todėl per metus būtų išvengta daugiau kaip 10 000 ankstyvos mirties atvejų, o valstybės narės per metus sutaupytų iš viso 8 mlrd. EUR.

PSO pateikė keletą kitų ataskaitų, be kita ko, dėl techninių priemonių fizinio aktyvumo praktikai darbo vietoje gerinti, daugiausia dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir pagalbinę medžiagą sporto klubams, susijusią su sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimu. Ji taip pat rengė sveikatinimui sporto klubuose skirtas audito priemones.

Kalbant apie fizinio aktyvumo paplitimo valstybėse narėse palyginimą, dar reikia spręsti klausimą, susijusį su kartais taikant skirtingas tyrimo priemones gaunamais prieštaringais duomenimis. Norint formuoti politiką, labai svarbu turėti patikimų duomenų. Atsižvelgdama į tai, Komisija, atlikusi naują „Eurobarometro“ apklausą 25 , pateikė atitinkamų duomenų apie sportą ir fizinį aktyvumą.

Be to, Komisija stengėsi patobulinti atitinkamos statistikos metodiką. Be esamos sporto statistikos ir duomenų ES apžvalgos 26 , ji šiuo metu atlieka 2022 m. pradėtą tyrimą, kuriuo siekiama padėti rengti suderintą sporto statistiką ES, įskaitant statistiką ir duomenis apie sveikatinamąjį fizinį aktyvumą. Šiuo tyrimu siekiama stiprinti įrodymų bazę ir rengti lyginamuosius duomenis, kad būtų galima geriau formuoti ES lygmens sporto ir fizinio aktyvumo politiką.

Rezultatai

Iš 2021 m. duomenų apie sveikatinamojo fizinio aktyvumo rodiklius rinkimo etapo rezultatų matyti, kad įgyvendinimas apskritai stabilizavosi: vidutinės 23-ų rodiklių, kuriuos pasiekė valstybės narės, dalys nuo 64,7 proc. 2015 m. padidėjo iki 74,5 proc. 2018 m. ir iki 75,7 proc. 2021 m. Kartu reikia atsižvelgti į COVID-19 pandemijos, dėl kurios nebuvo galima sportuoti ar palaikyti fizinio aktyvumo arba tokia veikla buvo laikinai sustabdyta, poveikį.

Nors kai kurie rodikliai, pavyzdžiui, 15 rodiklis (sveikatinamojo fizinio aktyvumo įtraukimas į fizinio lavinimo mokytojų rengimo programas), 20 rodiklis (fizinio aktyvumo darbo vietoje skatinimo planai) ir 21 rodiklis (bendruomenės veiksmų, skirtų vyresnio amžiaus suaugusiųjų fiziniam aktyvumui skatinti, planai), gerokai pagerėjo, keletas kitų rodiklių suprastėjo, o pagal dar kitus rodiklius nepadaryta jokios pažangos, nes 2018 m. jau buvo pasiekti aukščiausi jų įgyvendinimo lygiai. Dauguma nacionalinės fizinio aktyvumo politikos ar veiksmų planų aprėpė kelis sektorius, tinkamai įtraukiant tuos sektorius, kurie pripažinti svarbiais skatinant sveikatinamąjį fizinį aktyvumą.

Pažanga visų pirma padaryta pagal šiuos rodiklius: nacionalinės rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo (23 šalyse), fizinio aktyvumo priežiūros sistemų naudojimas (26 šalyse), bent viena nacionalinė koncepcija „sportas visiems“ grindžiama politikos priemonė ar veiksmų planas sveikatinamajam fiziniam aktyvumui skatinti (visose šalyse), specialus finansavimas sveikatinamajam fiziniam aktyvumui skatinti (23 šalyse), nacionalinių veiksmų koordinavimo mechanizmų naudojimas (19 šalių), konkrečioms tikslinėms grupėms skirti veiksmai (20 šalių), speciali struktūra, kuria užtikrinamos palankių socialinių sąlygų neturinčių grupių galimybės užsiimti rekreaciniu sportu arba naudotis fizinio lavinimo infrastruktūra (21 šalyje), nacionalinės gairės arba programa, kuria skatinamos sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos fizinio aktyvumo klausimais ar pratimų skyrimas (18 šalių), mokyklose organizuojamos fizinio lavinimo pamokos (visose šalyse), aktyvaus vykimo į darbą skatinimas (17 šalių), fizinio aktyvumo darbo vietoje skatinimas (20 šalių) ir švietimo bei visuomenės informuotumo apie fizinį aktyvumą didinimo kampanija (23 šalyse).

Dėl nedidelės padarytos pažangos išsiskiria du rodikliai: 7 rodiklis (programa „Sveikatinamieji sporto klubai“) ir 18 rodiklis (Europos gairės dėl laisvalaikio fiziniam aktyvumui skirtos infrastruktūros gerinimo). Tik šešios šalys pranešė, kad naudoja Europos sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo tinklo (HEPA Europe) ir Tarptautinės sporto visiems asociacijos parengtas gaires dėl sveikatinamųjų sporto klubų programų. Kitos devynios šalys pranešė naudojančios panašias nacionalines gaires ar programas, kuriomis sporto klubai skatinami populiarinti sveikatinamąjį sportavimą ir (arba) sveikatos stiprinimą. Tik penkios šalys pranešė, kad sistemingai taiko 2011 m. Europos gaires dėl laisvalaikio fiziniam aktyvumui skirtos infrastruktūros gerinimo vietos lygmeniu (IMPALA) 27 .

2023 m. vasarą atliekant atvirą internetinę apklausą dėl šios rekomendacijos turinio ir aktualumo dauguma respondentų laikėsi nuomonės, kad ji tebėra aktuali arba iš dalies aktuali. Remiantis papildoma nacionalinių sveikatinamojo fizinio aktyvumo ryšių punktų apklausa, dauguma ryšių punktų mano, kad rekomendacijoje daugiausia dėmesio skiriama teisingai nustatytiems tikslams ir prioritetams ir kad jos struktūra bei darbo metodai yra tinkami. Taip pat sutariama, kad atliekant numatytą darbą gaunami tinkami rezultatai ir duomenys. Svarbiausiais rodikliais, kuriems turėtų būti teikiama pirmenybė, laikomi 4 rodiklis (sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo veiksmų koordinavimo mechanizmas), 10 rodiklis (fizinio aktyvumo stebėsena ir priežiūra) ir 1 rodiklis (rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo). Buvo pateikta pasiūlymų, pavyzdžiui, įvertinti rodiklius duomenų prieinamumo požiūriu, tobulinti stebėsenos mechanizmą kai kuriose valstybėse narėse ir rengiant bei įgyvendinant sveikatinamojo fizinio aktyvumo politiką valstybėse narėse aktyviau keistis gerosios patirties pavyzdžiais.

Tolesni veiksmai

Nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti ši rekomendacija, valstybės narės padarė bendrą pažangą sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo ir stebėsenos srityje, tačiau norint pašalinti likusias spragas, reikės nuolatinės paramos. Tai pasakytina apie, be kita ko, 7 ir 18 rodiklius, kurių rezultatai atspindi labiau struktūrinius trūkumus. Dar svarbiau yra tai, kad, nepaisant labai didelės pažangos, padarytos įgyvendinant šią rekomendaciją, iš surinktų duomenų apie gyventojų fizinį aktyvumą matyti, kad jo lygis tebėra pernelyg žemas, todėl reikia imtis daugiau priemonių fiziniam aktyvumui apskritai didinti.

Todėl Komisija toliau bendradarbiaus su PSO, kad padėtų valstybėms narėms sveikatinamojo fizinio aktyvumo srityje, siekdama bendro tikslo prisidėti prie visuotinio PSO tikslo iki 2030 m. fizinio neaktyvumo lygį valstybėse narėse sumažinti 15 proc.

(1)

  SESV 165 straipsnio 2 dalis: „Sąjunga savo veiksmais siekia <...> plėtoti europinę pakraipą sporto srityje, <...> saugant sportininkų, ypač pačių jauniausių, fizinį ir moralinį integralumą.“

(2)

  https://ec.europa.eu/transparency/expert-groups-register/core/api/front/expertGroupAddtitionalInfo/25000/download .

(3)

  OL C 419, 2019 12 12, p. 1 .

(4)

SESV 165 straipsnio 2 dalis: „Sąjunga savo veiksmais siekia <...> plėtoti europinę pakraipą sporto srityje, skatinant teisingumą bei atvirumą sporto varžybose <...>.“

(5)

  OL C 192, 2019 6 7, p. 1 .

(6)

SESV 165 straipsnio 1 dalis: „Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į <...> jo socialinę ir švietimo funkciją.“

(7)

  OL C 196, 2018 6 8, p. 23 .

(8)

  OL C 168, 2013 6 14, p. 10 .

(9)

  OL C 183, 2014 6 14, p. 39 .

(10)

  https://ec.europa.eu/assets/eac/sport/library/policy_documents/expert-group-gender-equality_en.pdf .

(11)

  OL C 467, 2016 12 15, p. 12 .

(12)

  OL C 416, 2019 12 11, p. 3 (žr. 26 punktą).

(13)

  OL C 436, 2014 12 5, p. 2 .

(14)

 Tolesnė veikla, susijusi su Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadomis dėl trenerių vaidmens visuomenėje ( OL C 423, 2017 12 9, p. 6 ) ir Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadomis dėl trenerių įgalinimo didinant galimybes įgyti įgūdžių ir kompetencijų ( OL C 196, 2020 6 11, p. 1 ).

(15)

  OL C 212, 2016 6 14, p. 14 .

(16)

  https://ec.europa.eu/transparency/expert-groups-register/core/api/front/expertGroupAddtitionalInfo/23271/download .

(17)

  https://www.sports.gouv.fr/IMG/pdf/declarationjop2024_europe_en.pdf .

(18)

  OL C 449, 2018 12 13, p. 1 .

(19)

  OL C 214 I, 2020 6 29, p. 1 .

(20)

  OL C 417, 2015 12 15, p. 48 .

(21)

OL C 354, 2013 12 4, p. 1.

(22)

  https://gateway.euro.who.int/en/datasets/hepa .

(23)

  Paskelbtos 2021 m. informacijos apie fizinį aktyvumą suvestinės | Sportas (europa.eu) .

(24)

  https://doi.org/10.1787/500a9601-en .

(25)

  https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2668 .

(26)

  https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/25c4dfc8-19bf-11ec-b4fe-01aa75ed71a1 . 

(27)

  https://www.researchgate.net/publication/349694555_European_Guidelines_on_Improving_Infrastructures_for_Leisure-Time_Physical_Activity_in_the_Local_Arena_towards_social_equity_Intersectoral_collaboration_and_participation?_tp=eyJjb250ZXh0Ijp7InBhZ2UiOiJwdWJsaWNhdGlvbiIsInByZXZpb3VzUGFnZSI6bnVsbH19 .