Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2023/C 49/15)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Côtes du Jura“

PDO-FR-A0155-AM01

Pranešimo data: 2022 11 10.

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Geografinė vietovė

Specifikacijos I skyriaus IV skirsnyje žodis „užtikrinami“ pakeičiamas žodžiu „vykdomi“, o po žodžio „Jura“ įterpti žodžiai „apibrėžtuose 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre“.

Šiuo redakcinio pobūdžio pakeitimu geografinė vietovė nurodoma remiantis 2021 m. galiojusia INSEE skelbiamo Oficialiojo geografinių kodų registro redakcija ir taip teisiškai užtikrinamos nustatytos geografinės vietovės ribos.

Siekiant atsižvelgti į Oficialiajame geografinių kodų registre padarytus administracinius pakeitimus, atnaujinamas geografinę vietovę sudarančių komunų sąrašas ir jų pavadinimai, paliekant galioti tas pačias vietovės ribas.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 6 punktas.

Taip pat IV skirsnio 1 dalyje įterpiamas sakinys, kuriuo informuojama, kad geografinės vietovės kartografinė medžiaga pateikiama Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto (INAO) interneto svetainėje.

2.   Arčiausiai esanti vietovė

Specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 3 dalyje po žodžių „toliau nurodytų“ įterpiami žodžiai „apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre“.

Šiuo redakcinio pobūdžio pakeitimu arčiausiai esanti vietovė nurodoma remiantis 2021 m. galiojusia INSEE skelbiamo Oficialiojo geografinių kodų registro redakcija.

Įterpus šią nuorodą, teisiškai užtikrinamos arčiausiai esančios vietovės ribos.

Siekiant atsižvelgti į padarytus administracinius pakeitimus, atnaujinamas arčiausiai vietovės esančių komunų sąrašas ir jų pavadinimai, paliekant galioti tas pačias vietovės ribas.

Iš dalies keičiama bendrojo dokumento dalis „Papildomos sąlygos“.

3.   Vynuogių veislės

Specifikacijos I skyriaus V skirsnio 1 dalyje įtrauktos prisitaikymo prie klimato pokyčių tikslais svarbios vynuogių veislės „Aligoté B“, „Chenin B“, „Enfariné B“, „Gringet B“, „Marsanne B“, „Roussane B“, „Sacy B“, „Béclan N“, „Franc noir de Haute-Saône N“ ir „Gamay N“, iš kurių gaminami šie vynai:

—	baltieji neputojantys vynai, kuriems naudojamos veislės „Aligoté B“, „Chenin B“, „Enfariné N“, „Gringet B“, „Marsanne B“, „Roussane B“ ir „Sacy B“;

—	raudonieji ir rožiniai neputojantys vynai, kuriems naudojamos veislės „Béclan N“, „Enfariné N“, „Franc noir de Haute-Saône N“ ir „Gamay N“;

—	neputojantys vynai, kurie gali būti žymimi nuoroda „geltonasis vynas“ (pranc. vin jaune), kuriems naudojamos veislės „Enfariné N“ ir „Gringet B“.

Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto (INAO) kompetentingas nacionalinis komitetas nusprendė nuorodų, dėl kurių pateikta registravimo paraiška, atveju suteikti galimybę įtraukti veisles, kurios yra svarbios prisitaikymo prie klimato pokyčių tikslais arba kurios atitinka visuomenės lūkesčius dėl pasėlių apsaugos produktų naudojimo.

Šių veislių vynuogės, iš dalies kilusios iš Jura departamento, gali būti naudingos visuotinio atšilimo sąlygomis. Vienos jų yra vėlyvos vegetacijos ir leidžia prisitaikyti prie šalnų rizikos, o kitos gali suteikti vynui rūgštingumo ir taip padėti išgauti labiau subalansuotus vynus. Jų atsparumas ligoms yra mažų mažiausiai toks, kaip ir veislių, kurias jau leista naudoti gaminant šia nuoroda žymimus vynus. Įtraukiant šias veisles taip pat siekiama paryškinti nuoroda žymimų vynų ypatumus.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

4.   Ūkio vynų kupažo sudarymo taisyklės

Į specifikacijos I skyriaus V skirsnio 2 dalį įtraukiama nauja nuostata, patikslinanti, kad prisitaikymo prie klimato pokyčių tikslais svarbių veislių dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. visų ūkyje auginamų veislių; ši proporcija taikoma visiems sklypams, kuriuose gaminamas SKVN žymimas vynas.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

5.   Genėjimo taisyklės

Specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies b punkte pakeičiamos su vynmedžių genėjimu susijusios nuostatos siekiant įtraukti prisitaikymo prie klimato pokyčių tikslais svarbias veisles.

Iš dalies keičiama bendrojo dokumento dalis „Specifiniai vynininkystės metodai“.

6.   Bendra vynuogyno būklė

Siekiant mažinti vynuogininkystės poveikį aplinkai, specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies f punkte patikslinama, kad metinis sintetinių mineralinių azoto trąšų kiekis ribojamas iki 40 vienetų hektare.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

7.   Kiti auginimo metodai

Siekiant išsaugoti fizinės ir biologinės aplinkos savybes, specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 2 dalyje patikslinama, kad didesnį nei 15 proc. nuolydį turinčiuose sklypuose pasėta ar savaime išaugusi augalija prižiūrima bent kas antrame tarpueilyje, naudojant mechanines ar fizines priemones. Šia nuostata pakeičiamas eilių ilgio apribojimas tuose sklypuose, kuriuose nuolydis viršija 15 proc.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

8.   Derliaus nuėmimas

Iš specifikacijos I skyriaus VII skirsnio 1 dalies a punkto ištrinama nuostata dėl derliaus nuėmimo pradžios datos nustatymo. Ši nuostata panaikinama, nes specifikacijose nurodytas mažiausias cukraus kiekis vynuogėse derliaus nuėmimo metu, todėl ūkio subjektai gali nuimti derlių atsižvelgdami į metų ypatumus ir geografinę padėtį.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

9.   Produkcijos kiekis

Specifikacijos I skyriaus VIII skirsnio 2 dalies a punkte baltųjų neputojančių vynų tikslinis produkcijos kiekis padidinamas nuo 72 iki 78 hl/ha. Šis pakeitimas leis vynuogių augintojams pasinaudoti derlingų metų suteikiamomis galimybėmis sumažėjus vidutinėms produkcijos apimtims.

Keičiama bendrojo dokumento dalis „Didžiausias produkcijos kiekis“.

10.   Vynuogių veislių maišymas

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 1 dalies a punkte patikslinama, kad galutiniame kupaže prisitaikymui prie klimato pokyčių tikslais svarbios veislės (imant kartu ar atskirai) negali sudaryti daugiau nei 10 proc.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

11.   Vyno išleidimas į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų

Išbraukiamas specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 5 dalies b punktas dėl vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų datos.

Kad vyną būtų galima perduoti anksti, ypač skirtąjį prekybininkams, panaikinama data, nuo kurios vynas išleidžiamas į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų.

IX skirsnio 5 dalies antraštė pakeičiama išbraukiant žodžius „produktų išleidimu į apyvartą ir“.

Išbraukiamas IX skirsnio 5 dalies a punkto pavadinimas.

Bendrajam dokumentui šie specifikacijos pakeitimai įtakos neturi.

12.   Ryšys su geografine vietove

Specifikacijos I skyriaus X skirsnio 3 dalyje išbraukiami žodžiai „eilių ilgio ribojimas“. Šis pakeitimas atitinka specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 2 dalies „Kiti auginimo metodai“ punkto pakeitimą.

Iš dalies keičiama bendrojo dokumento dalis „Ryšys su geografine vietove“.

13.   Su deklaravimu susiję reikalavimai

Specifikacijos II skyriaus I skirsnio 2 dalyje galutinė produkcijos su SKVN deklaracijos data pakeičiama taip, kad atitiktų derliaus deklaracijos galutinę datą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

14.   Svarbiausi tikrintini elementai ir vertinimo metodai

Specifikacijos III skyriaus I skirsnyje esanti svarbiausių tikrintinų elementų lentelė iš dalies keičiama siekiant atsižvelgti į naujas redakcines taisykles.

Bendrajam dokumentui šie specifikacijos pakeitimai įtakos neturi.

15.   Kontrolės įstaigos duomenys

Specifikacijos III skyriaus II skirsnio pirmoje pastraipoje atnaujinamas kontrolės įstaigos adresas.

Antroji pastraipa, kurioje nurodoma kontrolės įstaiga, išbraukiama, kad atitiktų šios specifikacijos dalies naujas redakcines taisykles.

Trečia pastraipa iš dalies keičiama, o ketvirta pastraipa išbraukiama, kad atitiktų naujas redakcines taisykles.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Côtes du Jura

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

15.	Vytintų vynuogių vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Baltieji neputojantys vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Daugiausia gaminamas sausas baltasis vynas, kuriam paprastai naudojamas veislių „Chardonnay B“ ir „Svaignin B“ vynuogių derinys. Aromatų spektras platus – nuo mineralų ir titnago pokvapių iki vaisių pokvapių, pasižyminčių dideliu gaivumu. Baltųjų vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 proc., o visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais po sodrinimo neviršija 14 proc. Išpilstymo ir pateikimo vartoti etape fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis vynuose yra ne didesnis kaip 3 g/l.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2.   Raudonieji ir rožiniai neputojantys vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Raudonųjų arba rožinių vynų aromatas yra ypač kompleksinis. Jie gaminami iš veislės „Poulsard N“ vynuogių, kurios suteikia vynams būdingą skaidraus rubino atspalvį ir vaisinius aromatus. Naudojant veislės „Pinot Noir N“ vynuoges pagaminto vyno spalva būna tamsesnė, o pokvapiai primena raudonąsias uogas. Naudojant veislės „Trousseau N“ vynuoges pagaminti vynai turi daugiau tanino. Jiems būdinga daugiau atspalvių ir dažnai juntamos gyvūninės kilmės pokvapiai. Brandinami raudonieji (arba rožiniai) vynai dažnai įgyja atžalyno, humuso ir grybų pokvapių. Raudonųjų ir rožinių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 proc. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 proc. Išpilstymo ir pateikimo vartoti etape obuolių rūgšties kiekis raudonuosiuose vynuose yra ne didesnis kaip 0,4 g/l. Išpilstymo ir pateikimo į rinką vartotojui etape fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis vynuose yra ne didesnis kaip 3 g/l.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

3.   Vynai su tradicine nuoroda „šiaudų vynas“ (pranc. vin de paille)

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynas su tradicine nuoroda „šiaudų vynas“ yra saldus vynas, kuriame atsiskleidžia cukatų aromatai, primenantys slyvų, cukruotų apelsinų arba medaus skonį. Vynų aromatai ir skoniai priklauso ne tik nuo vynų gamybos vietos, bet ir nuo vynuogių, iš kurių jie pagaminti, veislės, taip pat nuo kiekvieno augintojo ar vyno rūsio meistro patirties. Vynų su tradicine nuoroda „šiaudų vynas“ mažiausia faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 14 proc, o visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė nei 19 proc. Išpilstymo ir pateikimo vartoti etape vynų su nuoroda „šiaudų vynas“ lakusis rūgštingumas yra mažesnis nei 25 miliekvivalentai litre.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

4.   Vynai su tradicine nuoroda „geltonasis vynas“ (pranc. vin jaune)

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynui su nuoroda „geltonasis vynas“ būdingas išskirtinis ir kompleksinis geltonojo vyno skonis – riešutų, obuolių, cukatų ir prieskonių pokvapių derinys – ir graži rudai auksinė spalva. Vynų su nuoroda „geltonasis vynas“ mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 proc. Išpilstymo ir pateikimo į rinką vartotojui etape fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis vynuose yra ne didesnis kaip 3 g/l.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Specifiniai vynininkystės metodai

1.

Auginimo praktika

Minimalus vynuogyno tankumas – 5 000 sodinių viename hektare, išskyrus terasomis pasodintus vynmedžius. Sklypuose, kuriuose vynmedžiai nėra sodinami terasomis arba kuriuose jie terasomis sodinami bent dviem eilėmis, kiekvienam sodiniui paliekamas ne didesnis nei 2 m2 plotas. Šis plotas apskaičiuojamas atstumą tarp vynmedžių eilių padauginant iš atstumo tarp toje pačioje eilėje augančių sodinių. Atstumas tarp vynmedžių eilių turi būti ne didesnis kaip 2 m.

—	Leidžiama genėti tik vienpečiu arba dvipečiu Guyot metodu arba trumpai (Royat kordono forma).

—

Ant veislių „Chardonnay B“, „Poulsard N“, „Savagnin B“, „Trousseau N“, „Aligoté B“, „Chenin B“, „Enfariné N“, „Gringet B“, „Marsanne B“, „Roussane B“, „Sacy B“, „Béclan N“, „Franc noir de Haute-Saône N“ ir „Gamay N“ vynmedžių paliekama daugiausia 20 pumpurų, o hektare – daugiausia 120 000 pumpurų. Genint vienpečiu arba dvipečiu Guyot metodu, ant ilgosios šakos paliekama daugiausia 10 pumpurų ir daugiausia 2 ataugos, ant kurių yra po 2 pumpurus.

—	Ant „Pinot noir N“ vynuogių veislės vynmedžių paliekama daugiausia 80 000 pumpurų hektare. Genint vienpečiu arba dvipečiu Guyot metodu, ant ilgosios šakos paliekama daugiausia 8 pumpurų ir daugiausia 2 ataugos, ant kurių yra po 2 pumpurus.

—	Vynai, kuriems gali būti suteikta tradicinė nuoroda „šiaudų vynas“, gaminami iš rankomis per kelis kartus nuskintų vynuogių.

2.

Specifinis vynininkystės metodas

Po sodrinimo raudonųjų ir rožinių vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 proc., o baltųjų vynų – 14 proc.

Gaminant rožinius vynus draudžiama naudoti grynas vyno gamybai skirtas medžio anglis ar jų mišinį su kitais preparatais. Vynui brandinti draudžiama naudoti medžio skiedras. Gaminant raudonuosius vynus leidžiama naudoti misos sodrinimo pašalinant vandenį metodus. Dalinė koncentracija neturi viršyti 10 proc. Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

5.2.   Didžiausias gamybos kiekis

1.   Baltieji neputojantys vynai

78 hektolitrų iš hektaro

2.   Raudonieji ir rožiniai neputojantys vynai

66 hektolitrų iš hektaro

3.   Vynai su nuoroda „šiaudų vynas“

20 hektolitrų iš hektaro.

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami toliau nurodytų Jura departamento komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje: Abergement-le-Grand, Abergement-le-Petit, Aiglepierre, Arbois, Arlay, Les Arsures, Augea, Aumont, Balanod, Baume-les-Messieurs, Beaufort-Orbagna, Bersaillin, Blois-sur-Seille, Brainans, Buvilly, Césancey, La Chailleuse (tik dalyje, atitinkančioje buvusios komunos Sen Loran la Rošo teritoriją), Champagne-sur-Loue, La Chapelle-sur-Furieuse, Château-Chalon, Chevreaux, Chille, Chilly-le-Vignoble, Conliège, Courbouzon, Cousance, Cramans, Cuisia, Darbonnay, Digna, Domblans, L’Etoile, Frébuans, Frontenay, Gevingey, Gizia, Grange-de-Vaivre, Grozon, Ladoye-sur-Seille, Lavigny, Lons-le-Saunier, Le Louverot, Macornay, Mantry, Marnoz, Mathenay, Maynal, Menétru-le-Vignoble, Mesnay, Messia-sur-Sorne, Miéry, Moiron, Molamboz, Monay, Montagna-le-Reconduit, Montaigu, Montain, Montholier, Montigny-lès-Arsures, Montmorot, Mouchard, Nevy-sur-Seille, Pagnoz, Pannessières, Passenans, Perrigny, Le Pin, Plainoiseau, Les Planches-près-Arbois, Poligny, Port-Lesney, Pretin, Pupillin, Quintigny, Revigny, Rotalier, Ruffey-sur-Seille, Saint-Amour, Saint-Cyr-Montmalin, Saint-Didier, Saint-Lamain, Saint-Lothain, Sainte-Agnès, Salins-les-Bains, Sellières, Toulouse-le-Château, Tourmont, Trenal (tik dalyje, atitinkančioje buvusios komunos Trenal teritoriją), Les Trois-Châteaux, Vadans, Val-Sonnette (tik dalyje, atitinkančioje buvusių komunų Griuso, Versijos ir Venselio teritoriją), Vaux-sur-Poligny, Vernantois, Le Vernois, Villeneuve-sous-Pymont, Villette-lès-Arbois, Voiteur.

Su geografinę vietovę vaizduojančiais kartografiniais dokumentais galima susipažinti INAO svetainėje.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Chardonnay B“

„Pinot noir N“

„Poulsard N“ – „Ploussard“

„Savagnin blanc B“

„Trousseau N“.

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.   Gamtinių veiksnių, turinčių poveikį ryšiui su geografine vietove, aprašymas

Nuorodos „ Côtes du Jura“ geografinė vietovė yra Revermono gamtiniame regione, kuris

—	rytuose tęsiasi iki Jura pirmosios klintinės plynaukštės, kurios vidutinis aukštis yra 550 metrų;

—

vakaruose ribojasi su lyguma, rytiniu Breso plynaukštėje esančios įdubos pakraščiu. Vynuogynas protarpiais auga 300–450 m aukštyje, yra išsidėstęs daugiausia vakarų kryptimi ir driekiasi 80 km ilgio ir 2–5 km pločio juosta. Jis yra išsidėstęs ant virtinės kalvų, besidriekiančių grandine iš šiaurės į pietus pagrindinio masyvo, 50–100 m. iškilusio virš ta pačia kryptimi išsidėsčiusių daubų, papėdėje. Tokį išsidėstymą tiesiogiai lėmė Jura antstūmis ant Breso plynaukštės Alpių kalnodaros etape:

—	pagrindinis tiesios linijos reljefas sutampa su pirmuoju Jura plynaukštės pakraščiu, kurį geologiniu požiūriu sudaro vidurinio Juros periodo kietųjų klinčių sluoksnis, dengiantis storus Triaso ir Liaso periodo mergelio ir molio sluoksnius;

—

kalvos susiformavo iš atskilusių plynaukštės dalių, užneštų ant susigrūdusių įdubų. Daugiau kalvų yra išsidėsčiusios šiaurės–pietų kryptimi (2–3 km grandinė) nei rytų–vakarų kryptimi (0,5–1 km grandinė). Dėl didelio šių klintinių kalvų atsparumo erozijai geografinės vietovės kraštovaizdžio reljefas ilgainiui kito nedaug. O daubos yra su mergelio podirviu. Jas sudaro iš pradžių daugiau nei 200 m pločio buvęs storas mergelio sluoksnis, kuris grūdantis įduboms buvo sluoksniais užneštas ant Breso plynaukštės. Dauguma sklypų, kuriuose skinamas vynuogių derlius, yra ant šlaitų ir jų papėdėje, t. y. medžiais apaugusios plynaukštės apačioje, arba kalnų papėdėse esančiuose saulėtuose kalvų šlaituose. Sklypams būdingas klintinis dirvožemis. Ši pralaidi ir išplaunama uoliena labai tinka vynmedžiams, ypač Jura regiono vynuogių veislėms, auginti. Klintinės plynaukštės šlaitai pasižymi gana kompleksišku dirvožemiu, kuriame randama mergelio, molio ir klintinių nuolaužų. Geografinei vietovei būdingas vėsus ir labai drėgnas jūrinis klimatas, įtakojamas žemyninio klimato: metiniai temperatūrų svyravimai dideli (vidutinė temperatūra yra apie 10,5 °C), o vasaros karštos ir drėgnos. Krituliai per metus pasiskirsto tolygiai, o jų metinis kiekis viršija 1 000 mm. Tačiau ruduo būna palyginti sausas ir vėjuotas.

8.2.   Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Jura vynuogynai mena romėnų laikus, o gausių to įrodymų randama jau 1000-aisiais metais. Garsūs vynai iš Sekvanijos (taip tada vadintas šis regionas) minimi I m.e.a. datuojamame Plinijaus Jaunesniojo tekste. 1272 m. Jeanas de Chalonas nustatė vynuogių auginimo Jura departamente taisykles, padedančias išsaugoti vynų kokybę.

XIX a. pabaigoje visame departamente vynmedžiais buvo apsodinta 20 000 hektarų. XIX a. pabaigoje vynuogynus nusiaubė filoksera, vėliau juos paveikė XX a. karai ir ekonominės krizės, tačiau augintojų pastangos ir tinkami pasirinkimai davė rezultatų: vynuogynai buvo atsodinti.

Jura departamente nuo seno auginamos tų pačių veislių vynuogės. Tipiškai vietinės yra šios trys veislės: „Poulsard N“, apie kurią Jura rasta dar 1620 m. rašytinių šaltinių, „Trousseau N“, apie kurią Juroje neabejotinai buvo žinoma jau 1732 m., ir „Savagnin B“, kurios auginimo čia ženklų randama nuo 1717 m. Dvi vynuogių veislės yra kilusios iš greta esančios Burgundijos: „Chardonnay B“, kuri Jura auginama nuo 1717 m., ir „Pinot noir N“, kuri rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1385 m. pavadinimu „Savagnin noir“.

Įprasta baltuosius vynus brandinti palyginti ilgai: taip siekiama padėti atsiskleisti jų savitoms aromatinėms savybėms.

Vynų su nuoroda „geltonasis vynas“ gamyba yra Jura departamento ypatybė, kuri nežinia kaip atsirado. Jura departamento gamintojai nustatė griežtus šiam vyno gamybai taikomus apribojimus: veislės „Savagnin B“ vynuogių naudojimas, plėvelę sudarančių endogeninių mikrobų padermių natūralaus dauginimosi išsaugojimas, brandinimas pilnai užpildytose talpyklose (nepaliekant oro tarpo) ir t. t. Renkamos puikiai sunokusios vynuogės, o iš jų gaminamas sausas baltasis vynas. Vėliau šis vynas ne mažiau kaip šešerius metus brandinamas ąžuolo statinėse nepaliekant oro tarpo. Ilgo brandinimo metu vyno paviršiuje natūraliai susidaro mielių plėvelė. Tai užtikrina kontroliuojamą oksidaciją brandinimo proceso metu. Galiausiai geltonasis vynas supilstomas į originalius 62 cl butelius, vadinamus „Clavelin“.

Kita Juros departamento ypatybė – vynų su nuoroda „šiaudų vynas“ (vin de paille) gamyba. Kad gana drėgname ir šaltame klimate auginamose vynuogėse susidarytų didelė cukraus koncentracija, atrinktos kekės džiovinamos ne mažiau kaip šešias savaites. Kekės pakabinamos ant vielų arba dedamos ant perforuotų dėžučių ar lentynų, laikomų sausose ir vėdinamose, bet nešildomose patalpose. Tada iš vynuogių lėtai išspaudžiamas labai nedidelis kiekis sulčių, o iš jų gaunama ypač saldi, lėtos fermentacijos misa.

2009 m. „Côtes du Jura“ kilmės vietos nuoroda žymimų vynų produkciją 526 hektarų plote sudarė apie 12 800 hektolitrų baltųjų vynų, 6 250 hektolitrų raudonųjų arba rožinių vynų, 600 hektolitrų vynų su nuoroda „geltonasis vynas“ (vin jaune) ir 450 hektolitrų vynų su nuoroda „šiaudų vynas“ (vin de paille).

8.3.   Priežastiniai ryšiai

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Côtes du Jura“ žymimų vynų ypatumus visų pirma lemia vynmedžių auginimas nustatytų ribų žemės sklypuose, kuriuose vyrauja dirvožemis, padengtas klinčių nuogulomis su mergelio (kalkingomis ir molingomis) priemaišomis, taip pat vynuogynų nuolydis ir jų išsidėstymas. Giliai dirvožemyje esančios vynmedžių šaknys yra nuolatinėje vėsoje, o paviršiuje esantis storas akmeningų nuogulų sluoksnis palengvina dirvožemio įšilimą ir drenažą. Dėl šių pedologinių ir topografinių veiksnių derinio geografinėje vietovėje susidaro optimalios sąlygos gaminti baltuosius vynus, pasižyminčius vaisiškumu ir minerališkumu bei šviežumu, kuris užtikrina gerą brandinimo potencialą.

Vynuogių augintojai užtikrina geriausią augalų priežiūrą ir kontroliuoja produktyvumą bei gamybinį potencialą, taikydami kontroliuojamo derliaus nuėmimo metodus. Jie taiko metodus, padedančius išsaugoti dirvožemį (paliekamos žole apželdintos juostos ir kt.), kad būtų išvengta dažnos erozijos rizikos, kylančios stačiuose šlaituose ir klintinėmis nuogulomis padengtame dirvožemyje pasodintam vynuogynui.

Tai, kad vynuogynų sklypai išsidėstę pietų, pietvakarių ar vakarų kryptimis, užtikrina, kad jie gautų daug saulės ir būtų apsaugoti nuo šalto rytų ir šiaurės vėjo.

Didelis žiemos ir vasaros temperatūrų skirtumas padeda susiformuoti mielių plėvelei, kuri yra būtina sąlyga norint gaminti geltonąjį vyną. Specifikacijoje apibūdinta labai ilgo brandinimo, nepaliekant oro tarpo, tradicija puikiai tinka geltonojo vyno savitumui išreikšti. Brandinimo metu atskiri aromatai koncentruojasi ir tampa kompleksiški.

Santykinai sausas vėjuotas ruduo sudaro palankias sąlygas džiovinti vynuoges, iš kurių gaminamas „šiaudų vynas“. Vynas brandinamas ne trumpiau kaip iki trečiųjų metų po derliaus nuėmimo lapkričio 15 d. ir bent 18 mėnesių laikomas statinėse – tai sudaro sąlygas kompleksiškų aromatų susiformavimui bei vyno sendinimui.

Veislės „Chardonnay B“ vynmedžiai auginami natūraliai susiformavusiame Jura mergelyje: ši gamtinė aplinka yra palanki pasireikšti originalioms savybėms, kurių neturi gretimų vynuogynų vynuogės.

Kadangi veislėms „Trousseau N“ ir „Savagnin B“ taikomi griežtesni dirvožemio reikalavimai, jos sodinamos mažesniuose plotuose nei kitos veislės. Pirmajai veislei reikia labai šilto žvyringo dirvožemio, o antrajai – labai akmenuoto dirvožemio paviršiuje, bet itin vėsaus – gilumoje.

Ilgai stebėję aplinkos sąlygas augintojai sukaupė žinių apie tai, kokioms veislėms kokie dirvožemiai tinka labiausiai, ir jas pasodino atitinkamai.

Ilgo brandinimo tradicija, kai talpyklos dažnai užpildomos nepaliekant oro tarpo, padeda susiformuoti baltųjų vynų specifinėms savybėms.

1907 m. įsteigta „Société de Viticulture du Jura“ yra viena iš pirmųjų pripažintų vyno gamintojų sąjungų. Ji daug prisidėjo prie saugomų kilmės vietos nuorodų suteikimo vynams ir Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto steigimo. Saugoma kilmės vietos nuoroda „Côtes du Jura“ pripažįstama nuo 1937 m., o tai liudija jos gerą vardą.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai.

Papildomos sąlygos tipas

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą apibrėžta arčiausiai esanti vyndarystės, vyno gaminimo ir brandinimo vietovė apima nurodytų komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:

—

Du departamente: Arc-et-Senans, Bartherans, Brères, Buffard, By, Cademène, Cessey, Charnay, Châtillon-sur-Lison, Chay, Chenecey-Buillon, Chouzelot, Courcelles, Cussey-sur-Lison, Echay, Epeugney, Fourg, Goux-sous-Landet, Lavans-Quingey, Liesle, Lombard, Mesmay, Montrond-le-Château, Myon, Palantine, Paroy, Pessans, Quingey, Rennes-sur-Loue, Ronchaux, Rouhe, Rurey, Samson, Le Val.

—

Jura departamente: Abergement-lès-Thésy, Aresches, Augerans, Augisey, Bans, Barretaine, Belmont, Besain, Biefmorin, Bletterans, Blye, Bois-de-Gand, Bonnefontaine, Bornay, Bracon, Briod, Cernans, Chamblay, Chamole, Champrougier, Chapelle-Voland, La Charme, La Chassagne, La Châtelaine, Chatelay, Le Chateley, Châtillon, Chaumergy, Chaussenans, Chaux-Champagny, La Chaux-en-Bresse, Chemenot, Chêne-Sec, Chilly-sur-Salins, Chissey-sur-Loue, Clucy, Colonne, Commenailles, Condamine, Cosges, Courbette, Courlans, Courlaoux, Desnes, Les Deux-Fays, Dournon, Ecleux, Fay-en-Montagne, La Ferté, Le Fied, Fontainebrux, Foulenay, Francheville, Geraise, Germigney, Geruge, Graye-et-Charnay, Hauteroche, Ivory, Ivrey, Larnaud, Lemuy, Loisia, Lombard, La Loye, La Marre, Molain, Montbarrey, Montmarlon, Mont-sous-Vaudrey, Nance, Neuvilley, Nogna, Ounans, Oussières, Picarreau, Plasne, Poids-de-Fiole, Pont-d’Héry, Pont du Navoy, Publy, Recanoz, Relans, Repots, Rosay, Rye, Saint-Maur, Saint-Thiébaud, Saizenay, Santans, Sergenaux, Sergenon, Souvans, Thésy, Thoissia, Trenal (tik dalis, atitinkanti buvusios komunos Mallerey teritoriją), Val-d’Epy (tik dalis, atitinkanti buvusių komunų Nantey, Val d’Epy ir Senaud teritoriją), Val-Sonnette (tik dalis, atitinkanti buvusios komunos Bonnaud teritoriją), Vaudrey, Verges, Véria, Vers-sous-Sellières, Vevy, La Vieille-Loye, Villeneuve-d’Aval, Villerserine, Villers-Farlay, Villers-les-Bois, Villevieux, Le Villey, Vincent-Froideville.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai.

Papildomos sąlygos tipas

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Saugomą kilmės vietos nuorodą „Côtes-du-Jura“ galima papildyti tradicine nuoroda „šiaudų vynas“ (vin de paille).

Saugomą kilmės vietos nuorodą „Côtes-du-Jura“ galima papildyti tradicine nuoroda „geltonasis vynas“ (vin jaune).

Su vynais, kuriems suteikta tradicinė nuoroda „šiaudų vynas“, būtina nurodyti derliaus metus.

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji:

—	yra įtraukta į kadastrą,

—	yra nurodyta derliaus deklaracijoje.

Į kadastrą įtrauktas jos pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Išpilstymas

Teisinis pagrindas

ES teisės aktai.

Papildomos sąlygos tipas

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Į vadinamuosius „Clavelin“ butelius arba „geltonojo vyno butelius“, kurių talpa apie 62 cl, pilstomi tik kilmės vietos nuoroda žymimi vynai su tradicine nuoroda „geltonasis vynas“ (vin jaune).

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-40d171ab-4187-40be-86f4-fcc155a4eca8

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.