EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 11 16

COM(2023) 735 final

2023/0416(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 20 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10686/21 INIT; ST 10686/21 ADD 1) dėl Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2023) 377 final}

2023/0416 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 20 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10686/21 INIT; ST 10686/21 ADD 1) dėl Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)2021 m. gegužės 17 d. Kiprui pateikus nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija Tarybai pasiūlė jį įvertinti teigiamai. Taryba teigiamą įvertinimą patvirtino 2021 m. liepos 20 d. Įgyvendinimo sprendimu 2 ;

(2)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį, didžiausias finansinis įnašas kiekvienos valstybės negrąžintinai finansinei paramai pagal toje dalyje nustatytą metodiką turėjo būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. To atnaujinimo rezultatus 2022 m. birželio 30 d. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai;

(3)2023 m. rugsėjo 1 d. Kipras pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnį pateikė Komisijai iš dalies pakeistą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“;

(4)iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat atsižvelgiama į didžiausią finansinį įnašą, atnaujintą pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalį, ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikiamas pagrįstas prašymas pasiūlyti Tarybos įgyvendinimo sprendimą iš dalies pakeisti, nes dėl objektyvių aplinkybių dalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinti nebeįmanoma. Kipro pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai yra susiję su 78 priemonėmis;

(5)2023 m. liepos 14 d. per Europos semestrą Taryba Kiprui pateikė rekomendacijų. Visų pirma Taryba rekomendavo Kiprui išlaikyti patikimą fiskalinę būklę, kartu išsaugant nacionalinėmis lėšomis finansuojamas viešąsias investicijas ir užtikrinant veiksmingą EGADP paramos ir ES lėšų panaudojimą, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Taryba taip pat rekomendavo mažinti privačiojo sektoriaus skolą, be kita ko, įgyvendinant veiksmingą nuosavybės teisės netekimo sistemą, ir gerinti valstybės valdomų subjektų valdymą. Siekiant sumažinti bendrą Kipro priklausomybę nuo iškastinio kuro ir išnaudoti visas nepanaudotas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos galimybes, jam rekomenduota toliau investuoti į elektros tinklą, paspartinti elektros energijos jungčių plėtrą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, pereiti prie darniojo transporto ir spręsti su žaliaisiais įgūdžiais ir kompetencijomis susijusius uždavinius;

(6)iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Kartu su iš dalies pakeistu nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu pateikta ir konsultacijų santrauka. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

Atnaujinimai pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalį

(7)Kipro pateiktame iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atnaujinta 10 priemonių, kad būtų atsižvelgta į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą. Kipras paaiškino, kad didžiausią finansinį įnašą sumažinus nuo1 005 946 047 EUR 3 iki 915 758 509 EUR 4  nebeįmanoma finansuoti visų pirminiame jo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų priemonių. Kipras paaiškino, kad tam tikros priemonės turėtų būti panaikintos dėl sumažėjusių asignavimų ir siekiant sumažinti reikalaujamo kitų priemonių įgyvendinimo lygį, palyginti su pirminiu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu; 

(8)iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nebeliko tam tikrų priemonių pagal 2.3 komponentą „Pažangi ir tvari vandentvarka“, 3.1 komponentą „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“, 3.3 komponentą „Verslo rėmimas konkurencingumui didinti“, 3.4 komponentą „Viešųjų ir vietos valdžios institucijų modernizavimas, siekiant efektyvesnio teisingumo ir kovos su korupcija“ ir 4.1 komponentą „Junglumo infrastruktūros atnaujinimas“. Šios priemonės susijusios su investicija C2.3I7 „Rytų Nikosijos išvalytų nuotekų pakartotinio panaudojimo infrastruktūra, siekiant padidinti nuotekų valymo įrenginių talpą Vatia Gonijos vietovėje, kad būtų galima panaudoti visą išvalytų nuotekų kiekį“; C3.1I4 investicija „Ekologinės pramonės mokslo parko įkūrimo inicijavimas, kad būtų sukurta sistema, skatinanti tiesioginių investicijų į naujus projektus augimą ir lengvosios gamybos subjektų, kurie daugiausia dėmesio skirtų atsinaujinančiųjų išteklių energijai (daugiausia saulės energijai), žemės ūkio technologijų sprendimams ir IRT, grupės įkūrimas“; C3.3I3 investicija „Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konsultavimo paslaugos, siekiant skatinti MVĮ plėtrą Kipre ir didinti jų konkurencingumą, teikiant specialiai pritaikytas konsultavimo paslaugas ir kitas nefinansines paramos priemones“; C3.3I5 investicija „Kipro įmonių ekstraversijos ir atvirumo tarptautinei prekybai rėmimas, siekiant stiprinti naujų ir esamų įmonių, veikiančių žemės ūkio ir pramonės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, taip pat paslaugų teikėjų ekstraversiją“; C3.4I1 investicija „Pamainų sistemos racionalizavimas įgyvendinant tvarkaraščių planavimo sistemą, kad būtų optimizuoti pamainų modeliai ir padidintas našumas bei efektyvumas viešojo sektoriaus organizacijose, teikiančiose paslaugas įvairiomis pamainomis“, ir C4.1I3 investicija „Povandeninė jungiamoji linija su Graikija, skirta Kiprui sukurti didelio pralaidumo atsparų pagrindinio tinklo interneto ryšį naudojant naują povandeninę duomenų perdavimo jungiamąją liniją tarp Kipro ir Graikijos“; todėl šių priemonių ir su jomis susijusių tarpinių bei siektinų reikšmių aprašymai turėtų būti išbraukti iš Tarybos įgyvendinimo sprendimo;

(9)be to, atsižvelgiant į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, Kipro pateiktame iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane keičiamos priemonės pagal 2.1 komponentą „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis“, 2.2 komponentą „Darnusis transportas“, 3.1 komponentą „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“ ir 5.2 komponentą „Darbo rinka, socialinė apsauga ir įtrauktis“. Visų pirma C2.1I4 priemonė „Sektorių, įmonių ir organizacijų išmetamo CO2 kiekio mažinimas“ pagal 2.1 komponentą „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis“; C2.2I3 priemonė „Elektrinių transporto priemonių plataus naudojimo skatinimas“ pagal 2.2 komponentą „Darnusis transportas“; C3.1I12 priemonė „Atliekų tvarkymas siekiant žiedinės ekonomikos“ pagal 3.1 komponentą „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“ ir C5.2I1 priemonė „Darbo ir valstybinių užimtumo tarnybų departamento veiksmingumo didinimas ir paramos jaunimui didinimas“ pagal 5.2 komponentą „Darbo rinka, socialinė apsauga, socialinė gerovė ir įtrauktis“ yra keičiamos siekiant sumažinti reikalaujamą įgyvendinimo lygį, palyginti su pirminiu planu, kad būtų atsižvelgta į sumažėjusius asignavimus. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)Kipras taip pat paprašė panaudoti likusius išteklius, atlaisvintus panaikinus priemones pagal Reglamento 2021/241 21 straipsnį, kad būtų galima įtraukti priemonę. Tai susiję su C3.1I1 investicija „Bendros jūrų akvakultūros infrastruktūros (uostų ir sausumos įrenginių) statyba Pentakomo pakrantės zonoje“ ir atitinkamomis 91 ir 92 tarpinėmis reikšmėmis („Bendros jūrų akvakultūros infrastruktūros statyba“ ir „Veikianti bendra jūrų akvakultūros infrastruktūra“);

Daliniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį

(11)Kipro pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai dėl objektyvių aplinkybių yra susiję su 48 priemonėmis;

(12)Kipras paaiškino, kad 12 priemonių nebeįmanoma visiškai įgyvendinti, nes dėl didelės infliacijos labai padidėjo numatomos priemonių išlaidos. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. infliacija išliko didelė – + 8,1 proc., daugiausia dėl staiga išaugusių energijos kainų, visų pirma importuojamo iškastinio kuro, nuo kurio labai priklauso Kipras. Visų pirma, netikėtai padidėjusios žaliavų, kuro ir transporto kainos turėjo įtakos statybos sektoriui, todėl labai išaugo vietinių ir importuojamų statybinių medžiagų bei elektromechaninių gaminių kainos. Kainų padidėjimas taip pat turėjo įtakos didžiajai daliai atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir išmaniųjų elektros tinklų testavimo infrastruktūros modernizavimo įrangos. Tai atitinkamai susiję su 5 investicija „Kipro valstybinių ligoninių stiprinimas, modernizavimas ir atnaujinimas“ pagal 1.1 komponentą „Atspari ir veiksminga sveikatos sistema, sustiprinta civilinė sauga“; 1 reforma „Ekologiniai mokesčiai“ pagal 2.1 komponentą „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis“; 2 investicija „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir individualių energijos vartojimo efektyvumo priemonių būstuose skatinimas ir energijos nepritekliaus mažinimas neįgaliųjų namų ūkiuose“ pagal 2.1 komponentą „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis“; 3 investicija „Vietos ir (arba) platesnio masto valdžios institucijų skatinimas naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taupyti energiją bei vietos bendruomenių perėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos palengvinimas“ pagal 2.1 komponentą „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis“; 6 investicija „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir išmaniųjų elektros tinklų testavimo infrastruktūros Kipro universitete modernizavimas“ pagal 2.1 komponentą „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis“; 9 investicija „Miškų apsauga nuo gaisrų“ pagal 2.1 komponentą „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis“; 6 investicija Nikosijos ir Larnakos regionų apsirūpinimo vandeniu saugumo didinimas pagal 2.3 komponentą „Pažangi ir tvari vandentvarka“; 1 investicija „Tvaraus judumo mieste projektų įgyvendinimas ir prieinamumo didinimo priemonės“ pagal 2.2 komponentą „Darnusis transportas“; 3 investicija „Elektrinių transporto priemonių plataus naudojimo skatinimas“ pagal 2.2 komponentą „Darnusis transportas“; 6 investicija „Nikosijos miesto centro atkūrimas ir atgaivinimas“ pagal 3.4 komponentą „Viešųjų ir vietos valdžios institucijų modernizavimas, siekiant efektyvesnio teisingumo ir kovos su korupcija“; 1 investicija „Vienos pavyzdinės techninės mokyklos statyba“ pagal 5.1 komponentą „Švietimo sistemos modernizavimas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas“ ir 4 investicija „Vaikų centrai savivaldybės“ pagal 5.2 komponentą „Darbo rinka, socialinė apsauga ir įtrauktis“. Tuo remdamasis Kipras paprašė sumažinti reikalaujamą pirmiau minėtų priemonių įgyvendinimo lygį iš dalies pakeičiant tam tikras tarpines reikšmes ar siektinas reikšmes arba panaikinant tam tikras paprogrames ir pratęsti tarpinių ar siektinų reikšmių, susijusių su kai kuriomis iš pirmiau minėtų priemonių, įgyvendinimo terminus. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)Kipras paaiškino, kad keturių priemonių nebeįmanoma visiškai įgyvendinti dėl tiekimo grandinės sutrikimų. 2022 m. dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Kipre pakilo energijos ir žaliavų kainos, o ekonomikos augimas sulėtėjo (5,6 proc., palyginti su 6,6 proc. 2021 m.) dėl tiekimo grandinės sutrikimų ir aukštų energijos ir žaliavų kainų. Kipras paaiškino, kad sutrikimai buvo ypač svarbūs naujų elektrinių transporto priemonių importui iš užsienio, o IRT įrangos tiekimo laikas pailgėjo iki precedento neturinčio lygio ir dažnai viršijo 180 dienų. Tai susiję su šiomis priemonėmis: 2 investicija „Elektromobilumo infrastruktūros sukūrimas“ pagal 2.2 komponentą „Darnusis transportas“, nes dėl tiekimo grandinės sutrikimų vienos iš priemonės papriemonių („Dotacijų schema, kuria siekiama skatinti elektromobilius įkrauti naudojant atsinaujinančius energijos išteklius“) įgyvendinimo terminas buvo nukeltas šešiais mėnesiais; 8 investicija „Jūrų ekosistemos apsauga nuo pavojų ir parengties naftos išsiliejimui, jo prevencijos ir reagavimo į jį mechanizmų veiksmingumo gerinimas“ pagal 2.3 komponentą „Pažangi ir tvari vandentvarka“, nes tiekimo grandinės sutrikimai lėmė nenumatytus viešųjų pirkimų proceso pokyčius, dėl kurių laivų pagaminimo ir pristatymo laikas buvo ilgesnis; 1 investicija „Integruota įmonių registro ir oficialaus administratoriaus informacinė sistema“ pagal 3.3 komponentą „Verslo rėmimas konkurencingumui didinti“, nes tiekimo grandinės sutrikimai lėmė ilgesnį tinklo sistemų, reikalingų sistemai įgyvendinti, pristatymo laiką, ir 1 investicija „Skaitmenizacija įvairiose centrinės valdžios ministerijose ir tarnybose“ pagal 4.2 komponentą „E. valdžios skatinimas“, nes dėl tiekimo grandinės problemų kilo netikėtų sunkumų ir vėlavimų įgyvendinant Užsienio reikalų ministerijos priemonę, kiek tai susiję su ambasadų Ukrainoje ir Rusijoje sistemų atnaujinimu. Tuo remdamasis Kipras paprašė sumažinti reikalaujamą pirmiau minėtų priemonių įgyvendinimo lygį iš dalies pakeičiant tam tikras tarpines reikšmes ar siektinas reikšmes arba panaikinant tam tikras papriemones ir pratęsti tarpinių reikšmių ir (arba) siektinų reikšmių, susijusių su kai kuriomis iš pirmiau minėtų priemonių, įgyvendinimo terminus. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)Kipras paaiškino, kad 14 priemonių buvo iš dalies pakeistos siekiant įgyvendinti geresnes alternatyvas, kad būtų pasiektas pradinis priemonės plataus užmojo tikslas. Tai susiję su šiomis priemonėmis: 6 investicija „Bendrųjų tarpvalstybinių e. sveikatos paslaugų diegimas Kipre“ pagal 1.1 komponentą „Atspari ir veiksminga sveikatos sistema, sustiprinta civilinė sauga“, nes atvirasis nacionalinis kontaktinis punktas turės prieigą prie automatinio ir neprižiūrimo informacijos rinkimo ir duomenų išgavimo per e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, kad būtų geriau atsižvelgiama į naudotojų poreikius; 1 investicija „Investicijų į MVĮ ir ne pelno organizacijas skatinimas“ pagal 2.1 komponentą „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis“, nes taikymo sritis (tik MVĮ ir ne pelno organizacijos) buvo pakeista, visų pirma siekiant išvengti dubliavimosi su kita priemone; 4 investicija „Įmonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo skatinimas“ pagal 2.1 komponentą „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis“, nes įtraukta konkreti siektina reikšmė dėl įmonių, parengusių išmetamo ŠESD kiekio mažinimo planus, skaičiaus; 11 investicija „Kipro žaliųjų taškų tinklo tobulinimas ir išplėtimas bei surinkimo punktų ir perdirbimo punktų tinklo sukūrimas“ pagal 3.1 komponentą „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“, nes dėl projektavimo problemų pradinėse planuotose vietose alternatyvios vietos tampa ekonomiškesnės ir laiko atžvilgiu efektyvesnės; 2 reforma „Internetinė platforma prekybos ir informacijos simetrijai šviežių produktų tiekimo grandinėje gerinti“ pagal 3.1 komponentą „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“, nes ekonomiškai efektyviausias sprendimas tam pačiam rezultatui pasiekti pasirodė esamos IT priemonės naudojimas ir pritaikymas, o ne naujos kūrimas; 1 reforma „Nacionalinė mokslinių tyrimų ir inovacijų politika bei politikos priemonės“ pagal 3.2 komponentą „Sustiprinti moksliniai tyrimai ir inovacijos“, nes veiksmų planas bus patobulintas siekiant atsižvelgti į peržiūrėtos pažangiosios specializacijos strategijos išvadas ir apimti ilgesnį laikotarpį; 3 investicija „Mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, skirta žaliajai pertvarkai“ pagal 3.2 komponentą „Sustiprinti moksliniai tyrimai ir inovacijos“, nes po pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus pagal schemą galėtų būti sukurta daugiau technologijų, įskaitant pagrindines švarias technologijas ir mažo anglies dioksido kiekio technologijas; 2 reforma „Sparčiojo verslo aktyvinimo mechanizmo stiprinimas“ pagal 3.3 komponentą „Verslo rėmimas konkurencingumui didinti“, nes 2021 m. priėmus naują strategiją spartusis mechanizmas buvo patobulintas ir pertvarkytas į verslo palengvinimo skyrių, teikiantį pažangias paslaugas per pažangią platformą ir (arba) skaitmeninę sistemą; 7 reforma „Miesto žemės konsolidavimas“ pagal 3.4 komponentą „Viešųjų ir vietos valdžios institucijų modernizavimas, siekiant efektyvesnio teisingumo ir kovos su korupcija“, nes priemonė buvo sustiprinta išplečiant priemonės taikymo sritį ir į ją įtraukiant ne tik gyvenamąsias teritorijas, taip suteikiant geresnę alternatyvą; 4 reforma „Nauja teisinė sistema ir keitimosi duomenimis bei kredito biuro sistema“ pagal 3.5 komponentą „Fiskalinio ir finansinio stabilumo apsauga“, nes paaiškėjo, kad ARTEMIS, subjektas, kuris šiuo metu yra keitimosi duomenimis mechanizmas, yra tinkamiausias subjektas kredito registrui valdyti; 5 reforma „Atsakomybės stebėsenos registro sukūrimo veiksmų planas“ pagal 3.5 komponentą „Fiskalinio ir finansinio stabilumo apsauga“, nes esamos Vyriausybės informacijos saugyklos naudojimas ir tobulinimas buvo geresnė alternatyva, atsižvelgiant į iš pradžių numatytų rezultatų nepakankamą naudingumą ir veiksmingumą (dėl dviejų kreditų vertinimo balų buvimo sprendimų priėmimas gali būti painus ir brangesnis); 2 investicija „Interneto ryšio atnaujinimas, kad jis būtų paruoštas palaikyti gigabitinį greitį, ir junglumo naudojimo skatinimas“ pagal 4.1 komponentą „Junglumo infrastruktūros modernizavimas“, nes į paslaugas orientuota schema buvo laikoma geresne alternatyva nei pradinė schema, atsižvelgiant į nepakankamą rinkos susidomėjimą, ir 1 reforma „Skaitmeninių paslaugų gamykla“ pagal 4.2 komponentą „E. valdžios skatinimas“, nes Kipro valdžios institucijos nustatė labiau į piliečius orientuotą ir veiksmingesnį organizacinį skaitmeninių paslaugų plėtros modelį, ir 3 reforma „Nemokamo privalomo ikimokyklinio ugdymo laipsniškas pratęsimas nuo ketverių metų amžiaus“ pagal 5.1 komponentą „Švietimo sistemos modernizavimas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas“, nes numatoma, kad papildomų pajėgumų sukūrimas valstybiniuose ir savivaldybių vaikų darželiuose kartu su laikina subsidijų schema, nepaisant ilgesnio įgyvendinimo laikotarpio, turės gerokai ilgalaikiškesnį ir teigiamą poveikį. Šiuo požiūriu visų pirma siekiama naudos pažeidžiamoms grupėms. Tuo remdamasis Kipras paprašė pakeisti kai kurių pirmiau minėtų priemonių turinį ir pratęsti tam tikrų tarpinių reikšmių ir (arba) siektinų reikšmių, susijusių su kai kuriomis pirmiau minėtomis priemonėmis, įgyvendinimo terminus. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)Kipras paaiškino, kad dviejų priemonių nebeįmanoma visiškai įgyvendinti, nes trūksta pasiūlymų. Tai susiję su šiomis priemonėmis: 8 investicija „Turizmo sektoriaus pridėtinės vertės didinimas, daugiausia dėmesio skiriant kaimo vietovėms, kalnuotoms ir atokioms vietovėms“ pagal 3.1 komponentą „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“, nes dėl pernelyg siauros reikalavimus atitinkančių įmonių apibrėžties schemoje dalyvavo nedaug subjektų, ir 8 reforma „Draudimo ir pensijų fondų priežiūros stiprinimas“ pagal 3.5 komponentą „Fiskalinio ir finansinio stabilumo apsauga“, nes yra per mažai kandidatų, turinčių profesinę aktuarinę kvalifikaciją. Tuo remdamasis Kipras paprašė pakeisti tam tikrus pirmiau minėtų priemonių aspektus ir pratęsti tam tikrų siektinų reikšmių įgyvendinimo terminus. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)Kipras paaiškino, kad dėl nepakankamos paklausos penkių priemonių nebeįmanoma visiškai įgyvendinti. Tai susiję su šiomis priemonėmis: 2 investicija „Novatoriška Kipro visuomenės sveikatos IRT sistema“ pagal 1.1 komponentą „Atspari ir veiksminga sveikatos sistema, sustiprinta civilinė sauga“, nes nebuvo pakankamai epidemiologinę stebėseną vykdančių gydytojų, kurie galėtų įvesti duomenis į Novatoriškos Kipro visuomenės sveikatos IRT sistemos Gripo epidemiologinės stebėsenos modulį; 3 reforma „Kipro avių ir ožkų populiacijos genetinis pagerinimas“ pagal 3.1 komponentą „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“, nes, nepaisant pratęstų konkurso terminų, pasiūlymus pateikė ir reikalavimus atitiko mažiau nei 40 paramos gavėjų ir (arba) ūkininkų; 5 investicija „Pažangieji miestai“ pagal 3.4 komponentą „Viešųjų ir vietos valdžios institucijų modernizavimas, siekiant efektyvesnio teisingumo ir kovos su korupcija“, nes tik 25 salos savivaldybės pareiškė norą dalyvauti iniciatyvoje; 3 investicija „Vaikų, elgesio sutrikimų turinčių paauglių, neįgaliųjų ir asmenų, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, namų struktūrų sukūrimas“ pagal 5.2 komponentą „Darbo rinka, socialinė apsauga, socialinė gerovė ir įtrauktis“, nes nė vienas ekonominės veiklos vykdytojas nepareiškė susidomėjimo, ir 7 investicija „Didelių įmonių konkurencingumo didinimo gamybos sektoriuje schema“ pagal 3.1 komponentą „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“, nes atidėjimą lėmė nepakankama paklausa ir ribotas reikalavimus atitinkančių projektų skaičius, todėl konkurso paskelbimas turėjo būti atidėtas vieniems metams. Tuo remdamasis Kipras paprašė pakeisti tam tikrus pirmiau minėtų priemonių aspektus ir pratęsti įgyvendinimo terminus arba panaikinti tam tikras siektinas reikšmes, susijusias su minėtomis priemonėmis. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(17)Kipras paaiškino, kad užbaigus projektavimą ir plėtrą vienos priemonės nebeįmanoma visiškai įgyvendinti dėl nenumatytų techninių ir funkcinių problemų. Tai susiję su šia priemone: 9 reforma „Teismų skaitmeninė transformacija“ pagal 3.4 komponentą „Viešųjų ir vietos valdžios institucijų modernizavimas, siekiant efektyvesnio teisingumo ir kovos su korupcija“. Užbaigus projektavimo ir plėtros etapą, atliekant sistemos priimtinumo naudotojui bandymus iškilo netikėtų techninių ir funkcinių problemų, todėl reikėjo įgyvendinti taisomuosius veiksmus, dėl kurių buvo vėluojama. Tuo remdamasis Kipras paprašė pratęsti vienos su minėtomis priemonėmis susijusios tarpinės reikšmės įgyvendinimo terminą. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(18)Kipras paaiškino, kad vienos priemonės nebeįmanoma visiškai įgyvendinti per iš pradžių numatytą laikotarpį, nes trūksta techninių reikalavimų ir specifikacijų, kurie turi būti nustatyti įsigaliojus atitinkamiems Sąjungos teisės aktams, susijusiems su Europos vieno langelio aplinka, ir kurie būtų būtini norint paskelbti konkursą ir pasirašyti sutartį. Tai susiję su šia priemone: 2 investicija „Kipro uostų administracijos skaitmenizacija“ pagal 4.2 komponentą „E. valdžios skatinimas“. Tuo remdamasis Kipras paprašė atidėti tarpinės reikšmės dalies, susijusios su minėtomis priemonėmis, įgyvendinimo terminą iki kitos tarpinės reikšmės termino. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(19)Kipras paaiškino, kad vienos priemonės nebeįmanoma visiškai įgyvendinti dėl netikėtų kibernetinių išpuolių, todėl reikėjo pertvarkyti kibernetinio saugumo strategiją. Tai susiję su šia priemone: 2 reforma „Naujos debesijos politikos, susijusios su vyriausybinėmis IT sistemomis ir paslaugomis, nustatymas ir įgyvendinimas“ pagal 4.2 komponentą „E. valdžios skatinimas“. Tuo remdamasis Kipras paprašė pakeisti vienos su minėta priemone susijusios tarpinės reikšmės turinį ir pratęsti vienos su minėtomis priemonėmis susijusios tarpinės reikšmės įgyvendinimo terminą. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(20)Kipras paaiškino, kad dėl nenumatytų konsultacijų ar viešųjų pirkimų procesų pokyčių septynių priemonių nebeįmanoma visiškai įgyvendinti. Tai susiję su šiomis priemonėmis: 4 investicija „Valstybinių ir privačių ligoninių akreditavimas“ pagal 1.1 komponentą „Atspari ir veiksminga sveikatos sistema, sustiprinta civilinė sauga“, nes ligoninės akreditavimo proceso trukmė negali būti trumpesnė nei dveji metai, o tai paaiškėjo tik per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais; 7 investicija „Išmaniosios apskaitos infrastruktūros (pažangiosios apskaitos infrastruktūros) masinis diegimas ir eksploatavimas, kurį vykdo skirstymo sistemos operatorius“ pagal 2.1 komponentą „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis“, nes dėl trijų iš eilės pateiktų skundų ir dėl to, kad rangovas negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, atsirado netikėtų vėlavimų; 13 investicija „Oruntos gyvulininkystės atliekų ir šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įrenginių įkūrimas“ pagal 3.1 komponentą „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“, nes galimybių studijos rezultatai parodė, kad įrenginį reikėjo pertvarkyti beveik iš esmės; 2 investicija „Apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos sukūrimas, kad būtų sudarytos sąlygos FinTech bendrovėms“ pagal 3.3 komponentą „Verslo rėmimas konkurencingumui didinti“, nes viešieji pirkimai vėlavo dėl poreikio reaguoti į rinkos pokyčius, atsiradusius per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais; 6 investicija „Valstybės finansuojamas nuosavo kapitalo fondas“ pagal 3.3 komponentą „Verslo rėmimas konkurencingumui didinti“, nes dėl nenumatytų trečiųjų šalių atrankos kriterijų buvo atrinktas fondo valdytojas, kurio buveinė yra Europoje, bet ne Kipre; 3 reforma „Bendrovių įstatymo modernizavimas“ pagal 3.3 komponentą „Verslo rėmimas konkurencingumui didinti“, nes per konkurso procesą atsirado nenumatyta kliūtis dėl vienašališkų esminių konkurso dalyvio pasiūlymo pakeitimų po sutarties sudarymo, kurių nebuvo galima priimti ir teko skelbti naują pirkimą, ir 4 reforma „Skaitmeninė mokyklų padalinių transformacija, kuria siekiama gerinti skaitmeninius įgūdžius ir įgūdžius, susijusius su STEM švietimu“ pagal 5.1 komponentą „Švietimo sistemos modernizavimas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas“, atsižvelgiant į vėlavimą, atsiradusį dėl skundo dėl sutarties sudarymo, taip pat į šio į technologijas orientuoto projekto ypatumus, dėl kurių konkurso dokumentuose nurodyta technologinė įranga tapo neprieinama, o tai lėmė techninį vėlavimą sutarties sudarymo proceso metu. Tuo remdamasis Kipras paprašė sumažinti reikalaujamo kai kurių iš pirmiau nurodytų priemonių įgyvendinimo lygį ir pratęsti tam tikrų tarpinių ir siektinų reikšmių, susijusių su kai kuriomis iš pirmiau minėtų priemonių, įgyvendinimo terminus. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(21)atsižvelgdamas į tai, kad dėl 21 straipsnio pakeitimų atsilaisvino išteklių, Kipras pasiūlė padidinti vienos priemonės užmojo lygį, nes poreikis yra didesnis, nei tikėtasi. Tai susiję su 10 investicija „Turizmo produktų kaimo, kalnuotose ir atokiose vietovėse tobulinimas“ pagal 3.1 komponentą „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“, nes susidomėjimas schema buvo didesnis, nei numatyta. Tuo remdamasis Kipras paprašė padidinti reikalaujamo minėtos priemonės įgyvendinimo lygį padidinant vieną iš susijusių siektinų reikšmių. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

Korektūros klaidų ištaisymas

(22)Tarybos įgyvendinimo sprendimo tekste nustatytos 17 korektūros klaidos, susijusios su 7 tarpinėmis reikšmėmis ir 17 priemonių. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų ištaisytos tos korektūros klaidos, kurios neatitinka 2021 m. gegužės 17 d. Komisijai pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano turinio, dėl kurio susitarė Komisija ir Kipras. Tos korektūros klaidos yra susijusios su 1 reforma „Nacionalinis klinikinių įrodymų ir kokybės gerinimo centras“, 2 reforma „Hospitalinių antibiotikų vartojimo ir sveikatos priežiūros stebėsenos elektroninės platformos kūrimas. Susijusios infekcijos“, 1 investicija „Naujos Kipro kraujo centro patalpos ir naujausios technologinės įrangos įsigijimas“ pagal 2.1 komponentą „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energija“; 2 investicija „Vandens valymo įrenginiai. Atnaujinimas siekiant gerinti vandens kokybę“, 4 investicija „Pažangus vandens ir nuotekų tinklų valdymas“, 5 investicija „Kovos su potvyniais ir vandens surinkimo priemonės“ pagal 2.3 komponentą „Pažangi ir tvari vandentvarka“; 4 reforma „Žiedinės ekonomikos stiprinimas pramonėje“ pagal 3.1 komponentą „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“; 2 reforma „Paskatos investicijoms ir žmogiškajam kapitalui mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“, 3 reforma „Politikos ir paskatų, skirtų palengvinti ir paskatinti prieigai prie viešai finansuojamos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir laboratorijų, nustatymas“, 1 investicija „Centrinio žinių perdavimo biuro įkūrimas ir valdymas“ pagal 3.2 komponentą „Sustiprinti moksliniai tyrimai ir inovacijos“; 4 reforma „Nacionalinės skatinimo agentūros kūrimas ir įsteigimas“, 4 investicija „Įmonių skaitmeninio modernizavimo schema“ pagal 3.3 komponentą „Verslo rėmimas konkurencingumui didinti“; 3 reforma „Turto sandorių sistemos (nuosavybės dokumentai) trūkumų šalinimo strategija“, 9 reforma „Mokesčių departamento mokesčių surinkimo ir veiksmingumo gerinimas“ pagal 3.5 komponentą „Fiskalinio ir finansinio stabilumo apsauga“; 3 reforma „Policijos procedūrų skaitmenizacija, DIGIPOL“ pagal 4.2 komponentą „E. valdžios skatinimas“; 1 reforma „Švietimo ir darbo rinkos įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemos sprendimas (vidurinis ir aukštasis mokslas)“, pagal 5.1 komponentą „Švietimo sistemos modernizavimas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas“ ir 1 reforma „Socialinio draudimo sistemos reforma ir socialinio draudimo paslaugų restruktūrizavimas“ pagal 5.2 komponentą „Darbo rinka, socialinė apsauga, socialinė gerovė ir įtrauktis“. Šie ištaisymai neturi įtakos minėtų priemonių įgyvendinimui;

Skyrius „REPowerEU“, įtrauktas pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnį

(23)į skyrių „REPowerEU“ įtrauktos dvi naujos reformos ir dvi naujos investicijos. 6.R1 reforma „Aktyvių klientų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartotojų, piliečių energetikos bendrijų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų dalyvavimo ir paklausos atsako reguliavimas ir palengvinimas pasitelkiant kaupiamąjį atstovavimą elektros energijos rinkoje“ siekiama sudaryti sąlygas šalyje įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus ir taip užtikrinti spartesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos skvarbą ekonomikoje. 6.R2 reformoje „Elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų prijungimo prie skirstomojo tinklo reglamentavimo sistemos nustatymas“ daugiausia dėmesio skiriama gairių dėl reglamentavimo sistemų, susijusių su skirstymo sistemos operatoriaus vykdomu lankstumo paslaugų pirkimu ir elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimu prie skirstomojo tinklo, rengimui, siekiant palengvinti elektrinių transporto priemonių naudojimą ir sudaryti sąlygas galutiniams vartotojams aktyviai dalyvauti elektros energijos rinkoje. 6.I3 investicija „Plataus masto energinio būstų ūkio atnaujinimo skatinimas“ siekiama sumažinti pirminės ir galutinės energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį esamuose namų ūkiuose. Be to, šia schema bus skatinama šiuose namų ūkiuose diegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemas. Renovacijos programa turėtų padėti vidutiniškai 30 proc. sumažinti renovuotų pastatų pirminės energijos poreikį. 6.I7 investicija „Teminiai moksliniai tyrimai energijos gamybos, kaupimo, perdavimo ir paskirstymo sprendimų įmonėse“ orientuota į paskatas tikslinei mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, kuria siekiama rasti sprendimus energijos gamybos, kaupimo, perdavimo ir paskirstymo (infrastruktūros, kaupimo, tinklo ir kt.) kliūtims šalinti, padidinsiančius nacionalinio tinklo infrastruktūros funkcionalumą ir efektyvumą, paspartinsiančius atsinaujinančių išteklių energijos integravimą ir gerokai sumažinsiančius šalies energijos poreikius;

(24)į skyrių „REPowerEU“ taip pat įtrauktos didesnio masto priemonės, turinčios įtakos penkioms šių komponentų priemonėms: 2.1 komponento „Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energija“, 2.2 komponento „Darnusis transportas“, 3.1 komponento „Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas“ ir 3.2 komponento „Sustiprinti moksliniai tyrimai ir inovacijos“. Į skyrių „REPowerEU“ įtrauktomis didesnio masto priemonėmis reikšmingai padidinamas į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą jau įtrauktų priemonių užmojo lygis;

Subalansuotas atsakas, prisidedantis prie šešių ramsčių įgyvendinimo

(25)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 kriterijų, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, dideliu mastu (A reitingas) užtikrina visapusišką ir tinkamai subalansuotą atsaką į ekonominę ir socialinę padėtį, taigi tinkamai prisideda prie visų šešių to reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius šiai valstybei narei kylančius uždavinius ir jai skirtus finansinius asignavimus;

(26)remiantis pradinio plano vertinimu, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aiškiai paaiškinta, kaip kiekviena politikos kryptis (sveikata ir civilinė sauga, perėjimas prie žaliosios ekonomikos, ekonomikos atsparumas ir konkurencingumas, skaitmeninė transformacija ir darbo rinka, socialinė apsauga, švietimas ir žmogiškasis kapitalas) prisideda prie šešių ramsčių, nurodytų Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje. Visų pirma pabrėžta, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama padėti spręsti pagrindines problemas, susijusias su žaliąja pertvarka, įskaitant didelį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vandens ir atliekų tvarkymo spragas. Be to, remiantis pirminio plano vertinimu, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama prisidėti prie skaitmeninės transformacijos, ypatingą dėmesį skiriant junglumui ir e. valdžios sprendimams, taip pat integruoti skaitmenizacijos klausimus į priemones kitose srityse. Be to, buvo pabrėžta, kad pažangų, tvarų ir integracinį augimą numatoma skatinti priemonėmis, gerinančiomis įmonių galimybes gauti finansavimą, tikslinėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų reformomis ir investicijomis, ir kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu prisidedama prie Kipro ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir konvergencijos su Sąjunga didinimo, be kita ko, taikant sveikatos priežiūros sistemos ir socialinės infrastruktūros priemones. Kai kurios iš šių priemonių taip pat naudingos sveikatai ir ekonominiam, socialiniam bei instituciniam atsparumui, taip pat nurodyta, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane daug dėmesio skiriama naujosios kartos, vaikų ir jaunimo politikai, apimančiai švietimo ir užimtumo priemones;

(27)Komisija mano, kad plano pakeitimas kartu su skyriumi „REPowerEU“ nedaro poveikio tinkamo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano indėlio į šešis ramsčius, kurie iš esmės yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį, kaip išdėstyta ankstesnėje pastraipoje, vertinimui;

Visų ar didelės dalies konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(28)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, tikimasi, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, padės veiksmingai (A reitingas) spręsti visus uždavinius arba didelę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose Švedijai skirtose rekomendacijose, įskaitant fiskalinius aspektus, ir rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;

(29)visų pirma iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atsižvelgiama į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kurias Taryba oficialiai priėmė prieš Komisijai įvertinant iš dalies pakeistą planą. Kadangi didžiausias finansinis įnašas Kiprui buvo sumažintas, į 2022 ir 2023 m. rekomendacijas, nesusijusias su energetikos uždaviniais, bendrame vertinime neatsižvelgiama;

(30)įvertinusi visų atitinkamų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažangą per 2023 m. Europos semestrą, Komisija daro išvadą, kad rekomendacija dėl kreditus įsigyjančių įmonių priežiūros stiprinimo (2019.2.3) buvo visiškai įgyvendinta. Padaryta didelė pažanga įgyvendinant rekomendacijas dėl vietos valdžios (2019.1.3) ir dėl nacionalinės sveikatos sistemos veikimo (2019.3.4);

(31)iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kuriomis padedama veiksmingai spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius arba didelę jų dalį, nustatytus per Europos semestrą Kiprui parengtose Tarybos rekomendacijose, visų pirma rekomendacijose didinti viešojo sektoriaus veiksmingumą (KŠSR 2019.1, 2020.4.3), įskaitant teismų sistemą (KŠSR 2019.5, 2020.4) ir sveikatos priežiūros sistemą (KŠSR 2019.3.4, 2020.1.2), spręsti darbo rinkos problemas (KŠSR 2019.3, 2020.2), gerinti verslo aplinką (KŠSR 2019.4, 2020.3), užtikrinti finansinį stabilumą (KŠSR 2019.2) ir skatinti žaliąją pertvarką (KŠSR 2019.4, 2020.3, 2022.4, 2023.4), įskaitant aktyvesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimą;

(32)numatoma, kad skyrius „REPowerEU“ sustiprins plano užmojus, susijusius su atitinkamomis konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis energetikos ir žaliosios pertvarkos srityje. Dviem didesnio masto priemonėmis siekiama didinti viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su žaliąja pertvarka, ir prisidėti prie elektros energijos tinklo, įskaitant energijos kaupimo įrenginius, atnaujinimo ir modernizavimo, laikantis 2023 m. 4 konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos. Kipras siekia skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą būstuose ir valdžios institucijų naudojimąsi jais, skatina vietos bendruomenes pereiti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos ir turėtų nustatyti energetikos bendrijų veiklos reglamentavimo sistemą, toliau atsižvelgdamas į konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo (2022 m., 2023 m. 4 KŠSR). Be to, Kipras plečia ir spartina energijos vartojimo efektyvumą priimdamas priemones dėl energijos vartojimo efektyvumo būstuose, vietos ir valdžios institucijose, taip pat vykdydamas didelių įmonių ir esamo būstų ūkio energinį atnaujinimą (2022 m. 4.5 KŠSR, 2023 m. 4.4 KŠSR). Individualių būstų energinio naudingumo didinimas, visų pirma orientuotas į pažeidžiamus namų ūkius, turėtų padėti sumažinti energijos nepriteklių Kipre (2023 m. 4.5 KŠSR). Kalbant apie perėjimą prie darniojo transporto, Kipras padidino savo užmojus imdamasis priemonių, kuriomis skatinamas platus elektrinių transporto priemonių naudojimas ir nustatoma elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų prijungimo prie skirstomojo tinklo reglamentavimo sistema (2022 m., 2023 m. 4.6 KŠSR);

(33)kai kurios žiedinės ekonomikos, vandentvarkos ir skaitmenizacijos priemonės buvo iš dalies pakeistos, iš dalies panaikintos arba panaikintos, gerokai nesumažinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano užmojo lygio. Dėl sumažėjusio finansinio įnašo iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išbraukta Rytų Nikosijos nuotekų valymo infrastruktūros pakartotiniam nuotekų panaudojimui ir dviejų pakartotinio naudojimo ir remonto centrų statyba, taip pat kompostavimo įrenginių paskirstymas kaimo vietovėse. Dėl nenumatytų sunkumų ir viešųjų pirkimų vėlavimų pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį buvo išbrauktas Oruntos gyvulininkystės atliekų ir šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įrenginių įkūrimas. Investicija į jūrinį duomenų kabelį į Graikiją (C4.1I3) taip pat išbraukta iš plano dėl sumažėjusio finansinio įnašo, taip pat atsižvelgiant į privačias iniciatyvas, susijusias su kitais jūriniais kabeliais, kurios atsirado po pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. Tačiau likusiomis iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis toliau reikšmingai atsižvelgiama į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo ir investicijų į skaitmenizaciją telkimo laikotarpio pradžioje (2019 m. 4.2 KŠSR, 2020 m. 3.5 KŠSR, 2020 m. 3.7 KŠSR);

(34)sprendžiant pirmiau minėtus uždavinius, numatoma, kad iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu taip pat bus prisidėta prie 2019, 2020 ir 2022 m. rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį, nustatyto Kipro disbalanso, kurį visų pirma lėmė didelė privačiojo, valdžios ir išorės sektorių skola, didelis einamosios sąskaitos deficitas ir didelis neveiksnių paskolų santykis, panaikinimo;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(35)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 kriterijų iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatoma užtikrinti, kad jokia šiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone (A reitingas) nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 5 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);

(36)pakeitimai, padaryti persvarsčius planą ir iš dalies pakeitus esamas priemones arba nustačius naujas priemones, neturi įtakos teigiamam pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimui pagal šį vertinimo kriterijų;

(37)kalbant apie naujas reformas ir investicijas, įtrauktas į skyrių „REPowerEU“, Kipras pateikė sistemingą kiekvienos priemonės vertinimą pagal reikšmingos žalos nedarymo principą, laikydamasis Reikšmingos žalos nedarymo principo techninių gairių (2021/C58/01). Remiantis pateikta informacija galima daryti išvadą, kad iš dalies pakeistu planu tikimasi užtikrinti, kad jokia priemone nebūtų padaryta reikšmingos žalos;

Indėlis į „REPowerEU“ tikslus

(38)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies da punktą ir V priedo 2.12 kriterijų, skyriumi „REPowerEU“ tikimasi dideliu mastu (A reitingas) veiksmingai prisidėti prie energetinio saugumo, Sąjungos energijos tiekimo įvairinimo, didesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo, didesnių energijos kaupimo pajėgumų arba būtino priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo iki 2030 m.;

(39)numatoma, kad visos didesnio masto ir naujos priemonės energijos vartojimo efektyvumo srityje, patobulinta didelių įmonių konkurencingumo didinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo sistema ir energetikos bendrijų veiklos reglamentavimo sistemos nustatymo reforma tiesiogiai padės siekti Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies b punkte nustatyto „REPowerEU“ tikslo dėl pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, tvaraus biometano ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos ir naudojimo didinimo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies didinimo. Visų pirma numatoma, kad dėl kelių renovacijos programų 30 proc. sumažės renovuotų pastatų pirminės energijos poreikis;

(40)priemonės elektrinių transporto priemonių srityje ir naujos investicijos į teminius įmonių energijos gamybos, kaupimo, perdavimo ir paskirstymo sprendimų mokslinius tyrimus padės siekti Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies e punkte nustatyto tikslo šalinti vidaus ir tarpvalstybines energijos perdavimo kliūtis ir remti visai netaršų transportą ir jo infrastruktūrą, įskaitant geležinkelius. Visų pirma, reforma, susijusi su elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų prijungimo prie skirstomojo tinklo reglamentavimo sistemos nustatymu, ir investicijos, kuriomis skatinama plačiai naudoti elektrines transporto priemones, turėtų palengvinti elektrinių transporto priemonių naudojimą ir taip paskatinti įmones ir asmenis pereiti prie visai netaršių transporto priemonių bei tokiu būdu sumažinti iškastinio kuro naudojimą transportui. Pirmiau minėtos teminės investicijos į mokslinius tyrimus bus sutelktos į paskatas vykdyti tikslinę mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuria siekiama rasti sprendimus energijos gamybos, kaupimo, perdavimo ir paskirstymo kliūtims šalinti, padidinsiančius nacionalinio tinklo infrastruktūros funkcionalumą ir efektyvumą, paspartinsiančius atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą ir gerokai sumažinsiančius šalies energijos poreikius;

(41)galiausiai, padidinus investicijas į teminę žaliosios pertvarkos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą bus prisidedama prie Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies f punkte nustatyto „REPowerEU“ tikslo remti pirmiau nurodytus tikslus sparčiau perkvalifikuojant darbuotojus ir suteikiant jiems žaliųjų įgūdžių, taip pat remiant pagrindinių medžiagų ir technologijų, susijusių su žaliąja pertvarka, vertės grandines. Numatoma, kad visos pirmiau nurodytos priemonės padės siekti „REPowerEU“ tikslų užtikrinant suderinamumą ir papildomumą su keliomis kitomis reformomis ir investicijomis, kurios skatinamos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, daugiausia pagal 2.1 ir 2.2 komponentus, taip pat pagal kitas nacionalines iniciatyvas arba ES finansuojamas programas, pavyzdžiui, programas, bendrai finansuojamas sanglaudos politikos ir Teisingos pertvarkos fondų lėšomis (pvz., su atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų energijos ir (arba) kaupimo paskatomis). Šiomis priemonėmis sustiprinamos į pirminį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, kuriomis didinamas tiek namų ūkių, tiek pramonės energinės renovacijos tempas;

(42)skyriuje „REPowerEU“ taip pat atsižvelgiama į poreikį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijas žaliosios pertvarkos srityje, visų pirma energijos gamybos, kaupimo, perdavimo ir paskirstymo srityse. Tai padės pagerinti nacionalinio tinklo infrastruktūros funkcionalumą ir efektyvumą, paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų integravimą ir taip padidinti Kipro energijos tiekimo saugumą;

Priemonės, turinčios tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį

(43)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies db punktą ir V priedo 2.13 kriterijų į skyrių „REPowerEU“ įtrauktos priemonės, kaip numatoma, dideliu mastu (A reitingas) turės tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį;

(44)dauguma priemonių turi tarpvalstybinį poveikį, nes jomis prisidedama prie iškastinio kuro paklausos ir priklausomybės nuo jo mažinimo elektrifikuojant, skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir integravimą į tinklą arba remiant energijos vartojimo efektyvumą ir taupymą, taip sumažinant šalies energijos poreikius. Ši sumažėjusi priklausomybė nuo iškastinio kuro taip pat turėtų atsispindėti Kipro tarpvalstybiniuose energijos srautuose. Bendros tų priemonių išlaidos sudaro gerokai daugiau nei 30 proc. numatytų „REPowerEU“ skyriaus išlaidų; 

(45)beveik visos priemonės padeda mažinti iškastinio kuro paklausą ir priklausomybę nuo jo. Kai kuriomis iš jų skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas viešuosiuose ir privačiuose pastatuose bei įmonėse, kai kuriomis skatinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir integravimas į tinklą, o kitomis remiamas transporto priemonių elektrifikavimas. Visomis šiomis priemonėmis mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro taip pat ir ES lygmeniu, o tai pagrindžia vertinimą, kad į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos priemonės, kaip numatoma, dideliu mastu (A reitingas) turės tarpvalstybinį ar daugiašalį pobūdį arba poveikį;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(46)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 45 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų ir 95 proc. visų numatytų skyriaus „REPowerEU“ priemonių išlaidų (apskaičiuota pagal to reglamento VI priede pateiktą metodiką). Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, dera su 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateikta informacija;

(47)priemonės, kurios buvo panaikintos arba kurių reikalaujamo įgyvendinimo lygis buvo sumažintas, neturi įtakos bendriems plano užmojams, susijusiems su žaliąja pertvarka, o „REPowerEU“ skyriumi dedamos didelės pastangos toliau remti Kipro žaliąją pertvarką, nes visomis reformomis ir investicijomis visapusiškai prisidedama prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir reglamentavimo sistemos, kuria sudaromos sąlygos kovoti su klimato kaita, tobulinimo;

(48)iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant skyrių „REPowerEU“, ir toliau reikšmingai prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, ir padedama siekti Sąjungos 2030 m. klimato tikslų, kartu laikantis ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo. Numatoma, kad „REPowerEU“ priemonėmis bus prisidedama prie žaliosios pertvarkos skatinant ilgalaikį atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių naudojimą namų ūkiuose, viešajame sektoriuje ir įmonėse, taip gerokai sumažinant pirminės energijos suvartojimą. Be to, reforma „Aktyvių klientų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartotojų, piliečių energetikos bendrijų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų dalyvavimo ir paklausos atsako reguliavimas ir palengvinimas pasitelkiant kaupiamąjį atstovavimą elektros energijos rinkoje“ sudarys sąlygas ilgalaikiam atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimui šalyje, taip sudarant sąlygas spartesnei atsinaujinančiųjų išteklių energijos skvarbai ekonomikoje. Skatinant plačiai naudoti elektrines transporto priemones ir sukūrus elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų prijungimo prie skirstomojo tinklo reglamentavimo sistemą, įmonės ir asmenys bus labiau skatinami pereiti prie visai netaršių transporto priemonių. Galiausiai, teminės investicijos į mokslinius tyrimus, kuriomis bus skatinama vykdyti tikslinius mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su naujomis technologijomis žaliosios pertvarkos ir energetikos srityje, paspartins atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą ir sumažins šalies energijos poreikius;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką 

(49)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 kriterijų iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo. Paramos siekiant skaitmeninių tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 24,6 proc. visų iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų (apskaičiuota pagal to reglamento VII priede pateiktą metodiką);

(50)2021 m. liepos 20 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime pateiktas teigiamas indėlio į skaitmeninę pertvarką įvertinimas tebegalioja. Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyti nedideli 19 priemonių, susijusių su skaitmenine pertvarka, pakeitimai, dviejų su skaitmenine pertvarka susijusių priemonių panaikinimas ir į jį neįtraukta naujų priemonių, kuriomis prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos;

Išlaidų įvertinimas

(51)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra vidutiniu mastu (B reitingas) pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(52)kalbant apie 2021 m. pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų apskaičiavimo vertinimą, Kipro pateikta informacija apie daugumos priemonių išlaidų įvertinimą buvo gana išsami, metodika buvo gerai paaiškinta, skaičiavimai buvo lengvai suprantami ir pagrįsti įrodymais. Tik nedidelė išlaidų dalis buvo įvertinta kaip pagrįsta ir patikima tik vidutiniu arba mažu mastu. Apskritai pirminiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas numatytų visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas vidutiniu mastu buvo pagrįstas ir patikimas, atitiko išlaidų veiksmingumo principą ir buvo proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui, todėl tuo metu jam buvo suteiktas B reitingas;

(53)remiantis pateikta informacija, įvertinus naujų „REPowerEU“ priemonių ir esamų priemonių, dėl kurių pakeitimų reikėjo atlikti naują išlaidų įvertinimą, išlaidų įverčius, matyti, kad dauguma išlaidų yra pagrįstos ir patikimos. Tik keliais atvejais išsami informacija apie metodiką ir prielaidas, naudotas išlaidų įverčiams apskaičiuoti, buvo ribota, iš dalies dėl priemonių naujumo. Dėl to šis vertinimo kriterijus negali būti įvertintas A reitingu. Be to, kitų iš dalies pakeistų priemonių išlaidų įverčių pakeitimai buvo pagrįsti, proporcingi naujoms peržiūrėtoms siektinoms reikšmėms ir pagrįsti išsamiais skaičiavimais ir įrodymais, todėl šių išlaidų įverčių pagrįstumas ir patikimumas, palyginti su pirminiu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, nepasikeitė. Galiausiai visos numatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingos numatomam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Sąjungos finansinių interesų apsauga 

(54)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 kriterijų iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, pasiūlyta tvarka ir šiame sprendime nustatytos papildomos priemonės yra tinkamos (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir pašalinti, ir numatoma, kad šia tvarka bus veiksmingai išvengta dvigubo finansavimo pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai nedaro poveikio kitų priemonių ir įrankių, skirtų skatinti laikytis Sąjungos teisės aktų, be kita ko, susijusių su korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencija, nustatymu bei pašalinimu ir Sąjungos biudžeto apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 6 , ir užtikrinti jų vykdymą, taikymui;

(55)atlikus pradinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 kriterijų, padaryta išvada, kad pirminiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir pašalinti, ir kad šia tvarka tikimasi veiksmingai išvengti dvigubo finansavimo pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas;

(56)nuo pradinio vertinimo Komisija turėjo prieigą prie informacijos apie Kipro audito ir kontrolės sistemos faktinį įgyvendinimą. Tai apima preliminarias audito dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos, kurį Komisija atliko Kipre, išvadas. Atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija mano, kad Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vidaus kontrolės sistema apskritai yra tinkama, tačiau joje yra tam tikrų trūkumų, kuriuos reikia pašalinti nustatant specialią audito ir kontrolės tarpinę reikšmę. Šie trūkumai susiję su tinkamų Sąjungos finansinių interesų apsaugos priemonių vykdomųjų institucijų lygmeniu trūkumu ir nepakankamai aiškiu kontrolės ir įgyvendinimo pareigų atskyrimu. Iš dalies pakeistame Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašyta vidaus kontrolės sistema ir šiame sprendime nustatytos papildomos priemonės, be kita ko, griežtesnės kontrolės priemonės, yra tinkamos korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijai, nustatymui ir ištaisymui naudojant EGADP lėšas ir siekiant išvengti dvigubo finansavimo pagal EGADP ir kitas Sąjungos programas;

(57)turėtų būti nustatyta papildoma audito ir kontrolės tarpinė reikšmė. Ji turi būti įgyvendinta iki kito mokėjimo prašymo pateikimo Komisijai po šio įgyvendinimo sprendimo priėmimo ir yra būtina sąlyga bet kokiam būsimam mokėjimui. Siekiant užtikrinti veiksmingą proporcingų Sąjungos finansinių interesų apsaugos priemonių įgyvendinimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnį, turėtų būti parengtos ir visoms vykdomosioms institucijoms išplatintos privalomos gairės, kuriose būtų aptariamos svarbiausios sritys, įskaitant visų tipų patikrų rizikos vertinimą, dvigubo finansavimo patikras ir išvengimo procedūras, Sąjungos finansuojamų intervencinių priemonių pažeidimų ir pranešimų apie pažeidimus tvarkymą, audito sekos reikalavimus, išsamų visų perkančiųjų organizacijų sukčiavimo rizikos vertinimą ir konkrečių funkcijų, susijusių su Sąjungos finansinių interesų apsauga, nustatymą, kartu užtikrinant aiškų funkcijų atskyrimą ir tinkamą kontrolės priemonių suderinimą su šiomis gairėmis;

Kiti vertinimo kriterijai 

(58)Komisija mano, kad Kipro pasiūlyti pakeitimai nedaro poveikio teigiamam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimui, nustatytam 2021 m. liepos 20 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime 10686/21 dėl Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumo, veiksmingumo, efektyvumo ir nuoseklumo vertinimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c, g, j ir k punktuose nustatytus vertinimo kriterijus patvirtinimo; 

Konsultacijų procesas

(59)siekdama iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir parengti „REPowerEU“ skyrių, koordinavimo institucija konsultavosi su pagrindiniais instituciniais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma siekdama nustatyti reformas ir investicijas, kurios turi būti įtrauktos į naująjį skyrių. Kai kurie susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su priemonėmis, kurias siūloma išbraukti iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano remiantis Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalimi, buvo išspręsti kompetentingoms institucijoms pateikus paaiškinimus dėl ketinimo toliau įgyvendinti šias priemones pasitelkiant nacionalinį biudžetą, jei įmanoma, remiant kitomis ES lėšomis;

(60)siekiant užtikrinti, kad atitinkami dalyviai prisiimtų atsakomybę, į iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatytų investicijų ir reformų įgyvendinimą labai svarbu įtraukti visas vietos valdžios institucijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius;

Lygybė

(61)ankstesnis plano įgyvendinimo ir stebėsenos aspektų, taip pat lyčių lygybės aprašymas tebegalioja. Be to, pagal 2.1I2 investiciją „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir individualių energijos vartojimo efektyvumo priemonių būstuose skatinimas ir energijos nepritekliaus mažinimas pažeidžiamų elektros energijos vartotojų namų ūkiuose“, kuri išplėsta pagal naująjį skyrių „REPowerEU“, išplečiama pažeidžiamų elektros energijos vartotojų, kuriems gali būti taikoma schema, apibrėžtis, įtraukiant aštuonias naujas pažeidžiamų grupių kategorijas (visų pirma diferencijuojamas pagal pajamų ir negalios kriterijus), taip suteikiant galimybę dar maždaug 1 400 namų ūkių, kuriuose gyvena pažeidžiami vartotojai, pasinaudoti šia schema;

Teigiamas įvertinimas

(62)Komisijai teigiamai įvertinus iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, ir padarius išvadą, kad planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą turėtų būti išdėstytos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė ir paskolos parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(63)iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant Kipro skyrių „REPowerEU“, bendros numatytos išlaidos yra 1 220 971 974 EUR. Kadangi iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bendrų numatytų išlaidų suma yra didesnė už atnaujintą didžiausią finansinį įnašą Kiprui, pagal 11 straipsnį apskaičiuotas finansinis įnašas, skirtas iš dalies pakeistam Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, turėtų būti lygus visai finansinio įnašo, skiriamo iš dalies pakeistam Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, sumai. Ši suma lygi 915 758 509 EUR;

(64)pagal Reglamento (ES) 2021/241 21a straipsnio 5 dalį 2023 m. rugsėjo 1 d. Kipras pateikė prašymą paskirstyti to reglamento 21a straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas, kurios valstybėms narėms paskirstomos remiantis Reglamento (ES) 2021/241 IVa priede pateiktoje metodikoje nustatytais rodikliais. Į skyrių „REPowerEU“ įtrauktų Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies b–f punktuose nurodytų priemonių bendros numatomos išlaidos yra 104 580 000 EUR. Kadangi ši suma yra didesnė už Kiprui skirtą asignavimų dalį, papildoma negrąžintina finansinė parama Kiprui turėtų būti lygi asignavimų daliai. Ši suma lygi 52 408 822 EUR;

(65)be to, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2021/1755 7 4a straipsniu, 2023 m. vasario 21 d. Kipras pateikė pagrįstą prašymą perkelti į Priemonę visą likusią jo preliminaraus asignavimo sumą iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo, kuri yra lygi 52 056 350 EUR. Ta suma turėtų būti skiriama skyriuje „REPowerEU“ numatytoms reformoms ir investicijoms remti kaip papildoma negrąžintina finansinė parama;

(66)bendra Kiprui skirto finansinio įnašo suma turėtų būti 1 020 223 681 EUR;

„REPowerEU“ išankstinis finansavimas

(67)Kipras paprašė šio finansavimo savo skyriui „REPowerEU“ įgyvendinti: 52 056 350 EUR iš preliminaraus asignavimo iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo išteklių ir 52 408 822 EUR iš pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB;

(68)pagal Reglamento (ES) 2021/241 21d straipsnį 2023 m. rugsėjo 1 d. Kipras paprašė skirti 20 proc. prašomų lėšų išankstinį finansavimą. Atsižvelgiant į turimus išteklius, tas išankstinis finansavimas Kiprui turėtų būti suteiktas įsigaliojus Komisijos ir Kipro susitarimui, kuris turi būti sudarytas pagal Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalį (toliau – finansavimo susitarimas), ir jo laikantis;

(69)todėl 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas CM 4171/21 dėl Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Siekiant aiškumo, to įgyvendinimo sprendimo priedas turėtų būti pakeistas nauju,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimas (ES) [10686/2021] iš dalies keičiamas taip:

1) 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Iš dalies pakeisto Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investicijų projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkamus rodiklius, susijusius su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir tvarką, pagal kurią Komisijai suteikiama galimybė visapusiškai susipažinti su atitinkamais pagrindiniais duomenimis, yra išdėstyti šio sprendimo priede.“;

2) 2 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Sąjunga Kiprui kaip negrąžintiną paramą skiria 1 020 223 681 EUR 8 finansinį įnašą. Tas įnašas apima:

(a)pateikiamą 818 213 837 EUR sumą, dėl kurios turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;

(b)pateikiamą 97 544 672 EUR sumą, dėl kurios turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.;

(c)52 408 822 EUR 9 sumą pagal Reglamento (ES) 2021/241 21a straipsnio 6 dalį, išskirtinai skirtą to reglamento 21c straipsnyje nurodytoms priemonėms, išskyrus 21c straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas priemones, finansuoti;

(d)52 056 350 EUR sumą, perkeltą į Priemonę iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo.

Sąjungos finansinį įnašą Komisija Kiprui teikia dalimis pagal šio sprendimo priedą. 130 772 986 EUR suma pateikiama kaip išankstinis finansavimas pagal Reglamento (ES) 2021/241 13 straipsnį.

20 893 034 EUR suma pateikiama kaip išankstinis finansavimas pagal Reglamento (ES) 2021/241 21d straipsnį. Tą išankstinį finansavimą Komisija gali išmokėti dviem išmokomis.

Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo finansavimo galimybių.“;

2 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas yra skirtas Kipro Respublikai.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2)    ST 10686/21; ST 10686/21 ADD 1.

(3)    Ši suma atitinka pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnyje nustatytą metodiką apskaičiuotą finansinį asignavimą, iš kurio išskaičiuota proporcinga Kipro išlaidų, nurodytų to reglamento 6 straipsnio 2 dalyje, dalis.

(4)    Ši suma atitinka pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnyje nustatytą metodiką apskaičiuotą finansinį asignavimą, iš kurio išskaičiuota proporcinga Kipro išlaidų, nurodytų to reglamento 6 straipsnio 2 dalyje, dalis.

(5)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(6)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

(7)    2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1755, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas (OL L 357, 2021 10 8, p. 1).

(8)    Ši suma atitinka pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnyje nustatytą metodiką apskaičiuotą finansinį asignavimą, iš kurio išskaičiuota proporcinga Kipro išlaidų, nurodytų to reglamento 6 straipsnio 2 dalyje, dalis.

(9)    Ši suma atitinka pagal Reglamento (ES) 2021/241 IVa priede nustatytą metodiką apskaičiuotą finansinį asignavimą, iš kurio išskaičiuota proporcinga Kipro išlaidų, nurodytų to reglamento 6 straipsnio 2 dalyje, dalis.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 11 16

COM(2023) 735 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 20 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10686/21 INIT; ST 10686/21 ADD 1) dėl Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2023) 377 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1.Reformų ir investicijų aprašymas

A. 1.1 KOMPONENTAS. Atspari ir veiksminga sveikatos priežiūros sistema, sustiprinta civilinė sauga

Šiuo Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamas uždavinys užtikrinti visuotinę prieigą prie aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų Kipre, taip pat bendrą civilinės saugos pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir reagavimą į jas. Šio komponento tikslas – įvairiomis intervencijomis didinti sveikatos priežiūros sektoriaus veiksmingumą, prieinamumą ir bendrą atsparumą remiant neseniai įdiegtą nacionalinę sveikatos sistemą. Jos apima i) sveikatos priežiūros infrastruktūros ir įrangos modernizavimą ir skaitmeninimą, ii) e. sveikatos paslaugų stiprinimą, iii) teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų akreditavimą ir įrodymais pagrįstų klinikinių protokolų ir kokybės stebėsenos sistemų įdiegimą, taip pat iv) sveikatos priežiūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybes. Juo taip pat siekiama stiprinti Kipro civilinės saugos sistemą sukuriant šiuolaikinę viešojo perspėjimo sistemą.

Komponentas susijęs su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis dėl sveikatos (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1 ir 2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

A.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C1.1R1). Nacionalinis klinikinių įrodymų ir kokybės gerinimo centras

Reformos tikslas – gerinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę ir tvarumą.

Šiuo tikslu įsteigiamas Nacionalinis klinikinių įrodymų ir kokybės gerinimo centras. Ekspertų grupė, bendradarbiaudama su Sveikatos ministerija ir Nacionalinio klinikinių įrodymų ir kokybės gerinimo centro koordinavimo komitetu, glaudžiai bendradarbiaudama su sveikatos priežiūros specialistais ir pacientais, parengs įrodymais pagrįstų vaistų klinikinės gaires, protokolus ir būdus, skirtus visiems priežiūros lygiams (pirminės, antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros). Taip pat rengiami stebėsenos ir vertinimo procesai, pavyzdžiui, klinikiniai auditai, tarpusavio vertinimai ir patikrinimai. Be to, turi būti sukurta IT sistema, leidžianti įgyvendinti ir stebėti klinikinius standartus ir protokolus, įskaitant e. mokymosi platformą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (C1.1R2). Elektronikos platformos, skirtos nosokominių antibiotikų vartojimui ir sveikatos priežiūrai stebėti, kūrimas. Susijusios infekcijos

Reformos tikslas – remti sveikatos priežiūros sektoriaus skaitmeninę pertvarką ir didinti sveikatos sistemos veiksmingumą ir atsparumą.

Ją sudaro elektroninės platformos, skirtos ligoninių vaistinių (nosokominių antibiotikų vartojimas), mikrobiologijos laboratorijų (atsparumas antimikrobinėms medžiagoms) ir ligoninių (su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų) duomenys, sukūrimas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (C1.1I1). Naujos priemonės Kipro kraujo steigimui ir naujausios pagalbinės technologijų įrangos viešieji pirkimai

Investicijos tikslas – sustiprinti centrines kraujo įsisteigimo operacijas Kipre.

Ši priemonė apima naujų įrenginių, skirtų Kipro kraujo įsisteigimui, statybą ir naujausios technologinės pagalbinės įrangos pirkimą. Apie 80000 kraujo produktų (pvz., raudonųjų kraujo kūnelių, trombocitų ir šviežios užšaldytos plazmos) klinikiniams tikslams galima paskirstyti visoje šalyje. Naujų įrenginių pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis, nei nustatyta energijos beveik nevartojančiame pastate.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

2 investicija (C1.1I2). Kipro novatoriška visuomenės sveikatos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistema

Priemonės tikslas – sukurti Kipro novatoriškos visuomenės sveikatos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemos gripo Sentinel stebėjimo modulį, kuris padėtų visuomenės sveikatos sektoriaus institucijoms priimti įrodymais pagrįstus sprendimus.

Ji apima tiek būtinų skaitmeninių priemonių (pvz., programinės įrangos ir IRT infrastruktūros) kūrimą, tiek sveikatos priežiūros darbuotojų ir Sveikatos ministerijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kad jie galėtų naudotis duomenų rinkimo ir informacijos gavimo sistema. Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gaires Kipro novatoriškos visuomenės sveikatos IRT sistemos gripo stebėjimo modulyje registruojami epidemiologiniai duomenys, kuriais Sveikatos ministerija informuojama apie galimus epidemiologinius sutrikimus. Sveikatos apsaugos ministerija paskiria 30 išsiųstų gydytojų, kurie įveda duomenis į Kipro novatoriškos visuomenės sveikatos IRT sistemos gripo stebėjimo (angl. Influenza Sentinel Surveillance, ISS) modulį. 

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (C1.1I3). Medicininės įrangos pirkimas ir (arba) pakeitimas ligoninėse

Investicijomis siekiama sudaryti sąlygas privačioms ligoninėms per trumpą laiką investuoti į savo medicinos įrangos modernizavimą, kad pagerėtų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė.

Ši priemonė apima paramos schemą privačioms ligoninėms, remiančioms medicinos įrangos modernizavimą arba pakeitimą. Paraiškas dėl finansavimo vertina specialusis vertinimo komitetas, kurį skiria sveikatos apsaugos ministras, remdamasis skaidriais atrankos kriterijais.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

4 investicija (C1.1I4). Valstybinių ir privačių ligoninių akreditavimas

Šių investicijų tikslas – remti ligoninių akreditavimą, sudarant sąlygas jas registruotis nacionalinėje sveikatos sistemoje (NHS) ir gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimą.

Ją sudaro rėmimo sistema, palengvinanti ligoninių akreditavimą, padengiant dalį i) privačių ir valstybinių ligoninių patirtų išlaidų, susijusių su išorės ekspertų teikiamomis akreditavimo konsultavimo paslaugomis (dėl to, kaip pasirengti akreditavimui) ir ii) tarptautiniu mastu pripažintų įstaigų imamų akreditavimo mokesčių.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

6 investicija (C1.1I6). Bendrų tarpvalstybinių e. sveikatos paslaugų diegimas Kipre

Šia priemone siekiama išplėsti e. sveikatos paslaugas, kad būtų sudarytos sąlygos tarpvalstybiniu mastu keistis informacija apie pacientų sveikatą (visų pirma pacientų duomenų santraukomis ir e. receptais), kad jos taptų saugaus tarpusavio e. sveikatos tinklo ES dalimi.

Ji apima Kipro ir Sąjungos valstybių narių tarpvalstybinio keitimosi duomenimis su veikiančiais nacionaliniais e. sveikatos informacijos centrais (NCPeH), pavyzdžiui, e. receptų, e. vaistų išdavimo, pacientų duomenų santraukų ir papildomų duomenų rinkinių (be kita ko, išleidimo formų, laboratorinių tyrimų rezultatų ir vaizdo gavimo) veikimą, kaip susitarta su e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūra (eHDSI).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

7 investicija (C1.1I7). Viešojo perspėjimo sistema, skirta padėti vykdyti skubios pagalbos operacijas naudojant SMS

Investicijų tikslas – sustiprinti Kipro civilinės saugos sistemą sukuriant šiuolaikišką viešojo perspėjimo sistemą, skirtą visiems gyventojams, naudojant mobiliąją programėlę, skirtą visuomenės saugai, pasirengimui ir atsparumui mažinti.

Pagal šią priemonę, naudojant mobiliąją programėlę arba SMS, įspėjama apie gresiančias arba besivystančias ekstremaliąsias situacijas, pradeda veikti visiems gyventojams skirta viešojo perspėjimo sistema.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

A.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

A.3.    Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

3 reforma (C1.1R3). Laipsniškas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir kompensavimo sistemos perėjimas prie vertybėmis grindžiamų modelių

Reformos tikslas – įdiegti ir palaipsniui pereiti prie vertybėmis grindžiamų sveikatos priežiūros modelių, kurie papildytų dabartinius apimtimi grindžiamus sveikatos priežiūros modelius, pagerintų sveikatos priežiūros rezultatus ir apribotų išlaidas.

Ją sudaro tinkamų vertybėmis grindžiamų modelių ir iniciatyvų, įskaitant atitinkamus stebėsenos mechanizmus reformos sėkmei įvertinti ir stebėti, kūrimas ir vertybėmis grindžiamų modelių nustatymas sprendime dėl pirminės ir stacionarinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagal bendrosios sveikatos sistemos teisės aktus.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

5 investicija (C1.1I5). Kipro valstybinių ligoninių stiprinimas, modernizavimas ir modernizavimas

Šių investicijų tikslas – stiprinti, modernizuoti ir (arba) atnaujinti Kipro valstybines ligonines, kad jos galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su privačiuoju sektoriumi, kartu gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas valstybinėse ligoninėse.

Šią priemonę sudaro šie valstybinių ligoninių stiprinimo, modernizavimo ir (arba) atnaujinimo veiksmai: 1) Makarios vaikų ligoninės stiprinimas, kad vaikai galėtų visapusiškai gydyti atvejus; 2) Haemodyalizės skyriaus statyba ir (arba) išplėtimas Pafoso ir Limasolio ligoninėse; 3) psichinės sveikatos ligoninės statyba; 4) Limasolio generalinės ligoninės stiprinimas; 5) Pafoso generalinės ligoninės stiprinimas; 6) Invazinės radiologijos padalinio išplėtimas, įskaitant medicinos įrangą (pvz., Angiografijos padalinį); ir 7) COVID-19 skyriaus statyba Famagustos ligoninėje. Pafos ligoninės Haemodyalisis skyriaus, naujosios psichikos sveikatos ligoninės ir naujo Makarios ligoninės pastato, skirto vaikams, pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis, nei nustatyta pagal energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

A.4.    Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

B. 2.1 KOMPONENTAS. Poveikio klimatui neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinanti energija

Šiuo Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama spręsti klimato kaitos švelninimo uždavinį prisidedant prie šalies perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

Komponento tikslai – gerinti aplinkos politiką taikant priemones, susijusias su ekologiniais mokesčiais, elektros energijos rinkos atvėrimu ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos licencijavimo bei renovacijos projektų palengvinimu. Komponento tikslas – pagerinti pastatų ūkio ir kitos infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumą ir remti žaliąsias investicijas į MVĮ, namų ūkius, platesnį viešąjį sektorių ir NVO. Komponentu taip pat siekiama mažinti energijos nepriteklių ir spręsti Kipro energetinės izoliacijos problemą.

Šis komponentas padeda įgyvendinti 2019 ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriose rekomenduojama investicijų ir su investicijomis susijusią politiką sutelkti į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją (2019 m. šaliai skirta 4 rekomendacija ir 2020 m. 3 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

B.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C2.1R1). Ekologiškas apmokestinimas

Priemonės tikslai – skatinti perėjimą prie veiksmingesnio aplinkos išteklių naudojimo, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtį.

Reformą sudaro teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatomas anglies dioksido mokestis už kurą, naudojamą ekonomikos sektoriuose, kuriems netaikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Reforma taip pat apima laipsnišką mokesčio už vandenį įvedimą, taip pat mokesčio už buitines ir (arba) sąvartyno atliekas įvedimą. Reforma siekiama apčiuopiamai prisidėti siekiant 2030 m. klimato ir energetikos tikslų – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį. Teisės aktų pakeitimai grindžiami nepriklausomo tyrimo, kuris turi būti atliktas, išvadomis.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (C2.1R2). Kipro perdavimo sistemos operatoriaus (PSOC) nepriklausomumas nuo Kipro elektros energijos institucijos

Priemonės tikslas – didinti konkurenciją elektros energijos rinkoje sudarant sąlygas naujiems investuotojams dalyvauti gaminant, kaupiant, telkiant, reaguojant į paklausą ir tiekiant elektros energiją.

Reforma siekiama užtikrinti Kipro perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą nuo Kipro elektros energijos institucijos (EAC) valdymo, finansų ir personalo valdymo požiūriu. Priemone taip pat sudaromos palankesnės sąlygos keisti tiekėją, o tai, kaip tikimasi, sumažins elektros energijos sąnaudas buitiniams ir komerciniams ir (arba) pramoniniams vartotojams.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.

3 reforma (C2.1R3). Vieno langelio skaitmeniniai centrai siekiant supaprastinti AEI projektų leidimų išdavimą ir palengvinti pastatų energijos renovaciją

Priemonės tikslas – skatinti AEI projektų įgyvendinimą supaprastinant AEI projektų leidimų išdavimo procesą. Reforma taip pat siekiama paspartinti pastatų energinę renovaciją.

Reforma apima leidimų išdavimo AEI projektams išdavimo proceso suskaitmeninimą ir vieno bendro informacinio punkto, atsakingo už techninę ir finansinę paramą pastatų energinei renovacijai, įsteigimą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

4 reforma (C2.1R4). Energijos saugojimo reguliavimo sistema

Priemonės tikslas – sukurti reguliavimo sistemą, kuria būtų skatinamas kaupimo įrenginių dalyvavimas elektros energijos rinkoje.

Reforma apima perdavimo ir paskirstymo taisyklių (TDR) ir Prekybos ir atsiskaitymo taisyklių (TSR) pakeitimą, kad kaupimo įrenginiai galėtų dalyvauti didmeninėje elektros energijos rinkoje. Tikimasi, kad tai paskatins elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų ir prisidės prie visos elektros energijos rinkos efektyvumo ir ekonominio gyvybingumo.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (C2.1I1). Investicijų į energijos vartojimo efektyvumą skatinimas MVĮ ir ne pelno organizacijose

Priemonės tikslas – sumažinti pirminės ir galutinės energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį pastatuose ir (arba) objektuose, kurie priklauso MVĮ ir ne pelno organizacijoms arba yra jų eksploatuojami.

Investicijas sudaro parama pastatų renovacijai ir gamybos procesų efektyvumo didinimui įgyvendinant bent 275 energijos vartojimo efektyvumo projektus. Dotacijų schema taip pat skatinama atlikti energijos vartojimo auditą, taip pat diegti skaitmenines technologijas ir integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Investicijomis siekiama vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikį.

Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma kvietime teikti pasiūlymus dėl šios priemonės atsižvelgiama į tai, kad biomasės katilų pirkimas turi atitikti Direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 ir atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl oro teršalų išmetimo nuostatas.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (C2.1I2). Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir individualių energijos vartojimo efektyvumo priemonių skatinimas būstuose ir energijos nepritekliaus problemos sprendimas, be kita ko, namų ūkiuose, kuriuose yra pažeidžiamų elektros energijos vartotojų

Priemonės tikslas – skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taupyti energiją daug senų būstų, taip pat subsidijuoti mažos apimties energinės renovacijos įgyvendinimą namų ūkiuose su pažeidžiamais elektros energijos vartotojais, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius ir neįgaliuosius.

Investiciją sudaro dvi papriemonės: i) paramos schema, kuria skatinama naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir individualias energijos vartojimo efektyvumo priemones būstuose, ir ii) paramos schema, kuria siekiama spręsti energijos nepritekliaus problemą namų ūkiuose su pažeidžiamais elektros energijos vartotojais, įskaitant neįgaliuosius.

1 papriemonė: atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių skatinimas būstuose

Investicijas sudaro dotacijų teikimas bent 16200 būstų (įskaitant pažeidžiamų elektros vartotojų namų ūkius) stogų šiluminei izoliacijai ir (arba) fotovoltinių sistemų įrengimui ir (arba) esamo būsto saulės vandens šildymo sistemų įrengimui ar pakeitimui.

Investicijomis siekiama vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikį.

2 papriemonė: energijos nepritekliaus problemos sprendimas namų ūkiuose su negalia

Investicijos apima techninės paramos teikimą bent 270 namų ūkių su negalia, siekiant palengvinti jų dalyvavimą 1 papriemonės pagalbos schemoje ir veiksmingai įgyvendinti remiamą nedidelio masto energinę renovaciją. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (C2.1I3). Skatinti vietos ir (arba) platesnio masto valdžios institucijas naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taupyti energiją ir sudaryti palankesnes sąlygas vietos bendruomenėms pereiti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos;

Priemonės tikslas – skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taupyti energiją naudojant didelius senos infrastruktūros išteklius, kuriuos naudoja vietos valdžios institucijos, taip pat sukurti tvarios energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos investicinių projektų bazę Kipro kaimo bendruomenėse.

Investiciją sudaro dvi papriemonės: i) skatinti vietos ir (arba) platesnio masto valdžios institucijas naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir ii) taupyti energiją ir sudaryti palankesnes sąlygas vietos bendruomenėms pereiti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos;

1 priemonės dalis. Skatinti vietos ir (arba) platesnio masto valdžios institucijas naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taupyti energiją

Pagal paprogramę nustatoma dotacijų schema, pagal kurią teikiama parama didelio masto energijos vartojimo efektyvumo ir AEI priemonėms pastatuose, infrastruktūroje ir socialiniame būste, skirta vietos ir platesnėms valdžios institucijoms.

Taikant papriemonę vietos ir platesnės valdžios institucijų pirminės energijos suvartojimas per metus sumažinamas bent 45 proc. (11 250 MWh per metus).

2 priemonės dalis. Palankesnių sąlygų vietos bendruomenėms pereiti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sudarymas

Pagal paprogramę teikiama techninė parama vietos (bendruomenės) taryboms rengiant tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir įgyvendinant investicijas į energetiką ir klimatą, taip pat kuriant dotacijų schemą, skirtą tvarioms prisitaikymo prie klimato kaitos investicijoms remti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

4 investicija (C2.1I4). Skatinti mažinti įmonių išmetamą CO2 kiekį

Priemonės tikslas – skatinti įmones vykdyti pertvarką, kuria siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pradedant nuo jų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio matavimo ir veiksmų planų, skirtų jų veikloje ir (arba) tiekimo grandinėse išmetamam (ŠESD) kiekiui mažinti, rengimo (toliau – išmetamo ŠESD kiekio mažinimo planai).

Investicijas sudaro paramos schemos, pagal kurią įmonėms teikiamas finansavimas, kad jos parengtų savo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gaires iki 2030 m., sukūrimas. Schema siekiama padėti įmonėms matuoti, tikrinti ir stebėti dėl jų įmonės (-ių) veiklos išmetamą ŠESD kiekį ir parengti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo veiksmų planą, į kurį būtų įtrauktos tam tikros investicijos ir (arba) veiksmai, kuriais siekiama iki 2030 m. sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), investicijos ir (arba) veiksmai, kurie turi būti įtraukti į remiamus veiksmų planus, neapima šio veiklos sąrašo: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą 1 ; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) vykdoma veikla, kuria užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 2 ; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

5 investicija (C2.1I5). Viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo atnaujinimas

Priemonės tikslas – palengvinti pasirinktų viešųjų pastatų, t. y. priešgaisrinės apsaugos pastatų, mokyklų, Nikosijos bendrosios ligoninės, vandens valymo įrenginių ir vandens siurblinių, energijos vartojimo modernizavimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą.

Investiciją sudaro trys papriemonės: i) priešgaisrinės apsaugos paslaugos ir mokyklos; ii) Nikosijos bendroji ligoninė; ir iii) elektros energijos sistemų, prijungtų prie tinklo, įrengimas vandens valymo įrenginiuose ir vandens siurblinėse.

1 priemonės dalis. Priešgaisrinės apsaugos paslaugos ir mokyklos

Pagalbinę priemonę numatoma modernizuoti energiją 17 miesto ir kaimo gaisrinių Kipre, įskaitant ugniagesių brigados būstinę. Pagalbinė priemonė taip pat apima šiluminės izoliacijos ir fotovoltinių sistemų įrengimą bent 405 mokyklose.

Investicijomis siekiama vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikį.

2 priemonės dalis. Nikosijos bendroji ligoninė

Dalinė priemonė apima fotovoltinės sistemos įdiegimą ir įrengimą Nikosijos bendrojoje ligoninėje, kurios bendras pajėgumas – 943 KW.

3 priemonės dalis. Vandens valymo įrenginiai ir vandens siurblinės

Pagalbinę priemonę sudaro prie tinklo prijungtų fotovoltinių sistemų, kurių bendra galia yra 2 MWp, įrengimas vandens valymo įrenginiuose ir vandens siurblinėse.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

6 investicija (C2.1I6). Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir pažangiųjų tinklų bandymo infrastruktūros Kipro universitete modernizavimas

Priemonės tikslas – atnaujinti Kipro universiteto atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir pažangiųjų tinklų bandymo infrastruktūrą ir integruoti šią infrastruktūrą į būsimą pažangųjį tinklą.

Investicijas sudaro pažangiųjų tinklų įrangos pristatymas, įrengimas, bandymas, kalibravimas, atidavimas eksploatuoti ir priėmimas, o po to – galutinė infrastruktūros integracija. Ši priemonė taip pat apima personalo orientavimą ir mokymą.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

7 investicija (C2.1I7). Pažangios apskaitos infrastruktūros (pažangiosios apskaitos infrastruktūros) skirstymo sistemos operatoriaus (SSO) masinis įrengimas ir eksploatavimas

Priemonės tikslas – palengvinti masinį pažangiųjų skaitiklių diegimą Kipre.

Investicijos apima 400000 pažangiųjų skaitiklių įrengimą RAB ir 250000 iš jų įrengimą galutiniams elektros energijos vartotojams, įskaitant fizinius ir juridinius asmenis.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

8 investicija (C2.1I8). Žemės ūkio sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio stebėsena ir mažinimas

Priemonės tikslas – sustiprinti Kipro žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną ir prisidėti prie jo mažinimo.

Investicijas sudaro žemės ūkiui skirtos ŠESD stebėsenos sistemos, kuri teikia duomenis, kaip įgyvendinti efektyvesnę klimato kaitos švelninimo praktiką, sukūrimas ir padedama iki 2025 m. pabaigos 10 proc. sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

9 investicija (C2.1I9). Miškų apsauga nuo gaisrų

Priemonės tikslas – pagerinti atitinkamų Kipro valdžios institucijų gebėjimus kovoti su gaisro pavojais ir sustiprinti apsaugą nuo pavojų, su kuriais susiduria piliečiai, infrastruktūra ir miškai.

Investicijas sudaro gaisrų gesinimo orlaivių, transporto priemonių, įrangos ir susijusio mokymo bei techninės priežiūros pirkimas priemonės įgyvendinimo laikotarpiu. Tai apima šių transporto priemonių, mašinų ir įrangos tiekimą: 75 transporto priemonės patruliavimo tikslais, siekiant apsaugoti miškus ir perkelti darbuotojus gaisrų metu; 12 didelių gaisrinių sunkvežimių; 25 avarinės gaisro gesinimo transporto priemonės; keturi buldozeriai priešgaisrinės apsaugos darbams statyti, numatant galimybę vežti sunkvežimiu greitajam vežimui į gaisrus; keturi buldozeriai priešgaisrinės apsaugos darbams statyti; šeši žemės ūkio traktoriai su priešgaisrinės apsaugos priemonėms įgyvendinti būtinais įrankiais; keturračiai ekskavatoriai ir (arba) krautuvai; šeši šakų smulkintuvai; keturi krautuvai (sunkvežimiai) ir šeši vandens bakai (sunkvežimiai), skirti apsaugai nuo gaisro; vienas gaisro gesinimo orlaivis.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

10 investicija (C2.1I10). Rinkos valdymo sistema, palengvinanti elektros energijos rinkos atvėrimą konkurencijai

Priemonės tikslas – Kipro perdavimo sistemos operatorius įdiegti rinkos valdymo sistemą, kuri padėtų atverti elektros energijos rinką konkurencijai.

Investicijos apima Kipro elektros energijos rinkai skirtos rinkos valdymo sistemos įdiegimą ir diegimą ir susijusį 100 % perdavimo sistemos operatoriaus darbuotojų mokymą.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.

B.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

B.3.    Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

11 investicija (C2.1I11). Energetinės izoliacijos panaikinimas. Bendro intereso projektas „EuroAsia jungiamasis vamzdynas“

Pirma, Europos ir Azijos jungiamosios linijos statybos projektu siekiama užtikrinti tiekimo saugumą ir konkurencingesnes didmenines elektros energijos kainas ir suteikti galimybę naudoti daugiau elektros iš švaresnių šaltinių, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių, sujungiant Kipro elektros energijos tinklą su Sąjungos kontinentine sistema per Graikijos tinklą Kretoje.

Investicijos – tai BIP 3.10.2 „Sujungimas tarp Kipro ir Graikijos“, kuris apima 1 000 MW keitiklių stotį Kipre ir susijusią infrastruktūrą Kipre ir Kretoje, sujungtą 898 km AĮNS povandeninių kabelių, kurių galia 1 000 MW, užbaigimas ir atidavimas eksploatuoti. Tai dalis didesnių investicijų į tarpvalstybinės jungiamosios linijos, kurios bendras ilgis yra 1 208 km, statybą tarp Kretos, Kipro ir Izraelio. Tikimasi, kad įvairios projekto dalys bus finansuojamos iš įvairių šaltinių, t. y. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Europos investicijų banko paskolos, komercinių paskolų ir nuosavo kapitalo.

Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma, įgyvendinant projektą turi būti tinkamai laikomasi poveikio aplinkai mažinimo priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti jūrų aplinką, kaip nustatyta Poveikio aplinkai vertinime ir statybos leidime. Visos priemonės, nustatytos atliekant poveikio aplinkai vertinimą ir vertinimą pagal Direktyvą 2000/60/EB, būtinos siekiant užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principo techninėms gairėms (2021/C58/01), integruojamos į projektą ir jų laikomasi infrastruktūros statybos, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapuose.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

B.4.    Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

C. 2.2 KOMPONENTAS. Darnųjį transportą

Šiuo Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama skatinti švaresnį, pažangesnį, saugesnį ir teisingesnį judumą mieste, skatinant perėjimą nuo asmeninių automobilių prie tvaresnių transporto rūšių, pavyzdžiui, viešojo transporto, dviračių, ėjimo pėsčiomis, ir skatinti naudoti netaršias arba mažataršes transporto priemones, taip pat naudoti skaitmenines sistemas transporto sektoriuje.

Komponentas susijęs su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis dėl investicijų į darnųjį transportą (2019 m. šaliai skirta 4 rekomendacija ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

C.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C2.2R1). Intelektinės transporto sistemos, kurioje naudojamos skaitmeninės dvynės technologijos, sukūrimas

Priemonės tikslas – stiprinti technologinę infrastruktūrą, sudaryti sąlygas geresnei ir efektyvesnei infrastruktūros stebėsenai ir įdiegti pažangiąsias jos funkcijas.

Reforma siekiama sukurti ir įgyvendinti intelektinę transporto sistemą, siekiant pagerinti judumo valdymą miestų teritorijose ir Kipro TEN-T tinkle, taip pat gerinant įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą. Reforma apima 300 jutiklių pristatymą, įrengimą ir prijungimą prie nacionalinio prieigos punkto. Tikimasi, kad ši įranga bus fizinio judumo tinklų skaitmeninimo geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenų bazėje ir judumo paslaugų integravimo pagrindas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (C2.2R2). Sukurti sąveikios ir veiksmingos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros ir efektyvios elektra varomų transporto priemonių įkrovimo rinkos reguliavimo sistemą

Priemonės tikslas – palengvinti veiksmingos elektromobilumo infrastruktūros, skirtos elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti, kūrimą.

Reformą sudaro teisės aktų dėl elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros įsigaliojimas. Reforma siekiama sukurti mechanizmą, skirtą i) elektra varomų transporto priemonių įkrovimo rinkai įgyvendinti ir stebėti ir ii) koordinuoti duomenų analizę, kad būtų galima veiksmingai stebėti tinklą ir užtikrinti atitiktį nacionalinei ir ES teisei.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

3 reforma (C2.2R3). Palaipsniui atsisakyti labiausiai teršiančių transporto priemonių, ypač užterštose miestų teritorijose

Reformos tikslas – suteikti reguliavimo sistemą, kad būtų suteiktas postūmis pakeisti senus ir aplinką teršiančius riedmenis ir suteikti paskatų naudoti tvarius važinėjimo į darbą ir judumo sprendimus.

Šia reforma sukuriama teisinė sistema, leidžianti įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama, kad teršiančios transporto priemonės nepatektų į pagrindines sritis, pavyzdžiui, zonas, kuriose neišmetama tarša, mokesčius už transporto priemonių eismą tam tikrose srityse ir privalomą EVTP naudojimą tam tikrose transporto operacijose. Šią reformą remia 3 investicija (skatinti plačiai naudoti elektra varomas transporto priemones, LEV ir alternatyvias transporto priemones).

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (C2.2I1). Tvaraus judumo mieste projektų (DJMP) ir prieinamumo didinimo priemonių įgyvendinimas

Priemonių tikslai – sukurti reikiamą infrastruktūrą judumui mieste skatinti numatant ekologiškesnes galimybes, gerinti miesto aplinką ir kelių eismo saugumą Limasolyje ir Larnakoje. Investicijos taip pat apima priemones, kuriomis siekiama didinti pėsčiųjų, dviratininkų ir neįgaliųjų prieinamumą ir saugų judėjimą visuose miestų centruose.

Konkrečiau, investicijas sudaro dviračių takų, autobusų juostų ir atitinkamos ITS įrangos (t. y. išmaniosios šviesoforo sistemos su autobusų pirmenybine sistema) įdiegimas, dviračių stendų, autobusų priedangų įdiegimas ir kelių eismo saugumo sąlygų gerinimas pasirinktose jungtyse. Tai taip pat apima Park & Ride stočių ir atitinkamos ITS įrangos kūrimą, taip pat esamo kelių tinklo miesto centruose modernizavimą (pvz., pėsčiųjų takus, pėsčiųjų, dviratininkų ir (arba) neįgaliųjų perėjos, įspėjimo apie regos negalią turinčių asmenų sistemas, dviračių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takų rampas).

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

2 investicija (C2.2I2). Elektromobilumo infrastruktūros kūrimas

Priemonių tikslai – sukurti būtiną infrastruktūrą siekiant palengvinti perėjimą prie elektromobilumo ir prisidėti prie įkrovimo prieigų diegimo.

Investiciją sudaro trys papriemonės: i) viešai prieinamų elektrinių transporto priemonių greitojo įkrovimo stotelių įrengimas; ii) viešųjų įkrovimo prieigų įrengimo įmonių ir vietos valdžios institucijų patalpose dotacijų schema; ir iii) dotacijų schema, skirta elektra varomoms transporto priemonėms iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) įkrauti.

1 papriemonė: elektra varomų transporto priemonių viešųjų greitojo įkrovimo stotelių įrengimas

Investicijas sudaro 10 greitojo įkrovimo stotelių įrengimas, kaip parodomasis elektromobilumo skatinimo projektas. Ji suteikia EVTP prieigą prie greitojo įkrovimo infrastruktūros, todėl tikimasi, kad ji padės pašalinti su elektra varomų transporto priemonių autonomija susijusius vartotojų suvaržymus. 10 greitojo įkrovimo stotelių įrengiamos viešosiose vietose, pavyzdžiui, ligoninėse, didelėse viešai prieinamose stovėjimo vietose arba už viešųjų paslaugų pastatų ribų (pvz., ministerijose ar teismuose).

2 papriemonė: viešųjų įkrovimo prieigų įrengimo įmonių ir vietos valdžios institucijų patalpose dotacijų schema

Šia sistema skatinama įrengti įkrovimo prieigas viešai prieinamose įmonėms arba vietos valdžios institucijoms priklausančiose teritorijose.

3 papriemonė: subsidijų schema, pagal kurią iš AEI imamos elektra varomos transporto priemonės

Pagal šią sistemą teikiamos finansinės paskatos, kuriomis skatinama plėtoti elektromobilumui būtiną infrastruktūrą, visų pirma įkraunant elektrines transporto priemones iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Dotacijų schema apima fotovoltinių sistemų ir įkrovimo įrangos įrengimą būstuose elektra varomoms asmeninėms transporto priemonėms įkrauti ir vietos ir (arba) valdžios institucijų finansavimą EVTP viešųjų įkrovimo prieigų statybai. Tikimasi, kad viešosioms įkrovimo prieigoms skirta elektros energija daugiausia bus pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (C2.2I3). Skatinti plačiai naudoti elektra varomas transporto priemones

Priemonės tikslas – skatinti pirkti elektra varomas transporto priemones, lengvąsias transporto priemones (t. y. automobilius, išmetančius mažiau kaip 50 g/km CO2), elektrinius dviračius ir viešojo ar nevariklines transporto priemones (pvz., autobusus, dviračius), kartu palaipsniui pašalinant iš apyvartos senesnes taršias transporto priemones. Tikimasi, kad investicijos papildys 3 reformą (laipsniškai atsisakyti taršiausių transporto priemonių, ypač užterštose vietovėse).

Investiciją sudaro trys papriemonės: i) paspartinti perėjimą prie elektromobilumo valdžios sektoriuje; ii) EVTP pirkimo paramos schema; ir iii) labiausiai teršiančių transporto priemonių atidavimo į metalo laužą programa, kartu su paskatomis rinktis netaršaus ir (arba) mažataršio judumo galimybes.

1 papriemonė: paspartinti perėjimą prie elektromobilumo valdžios sektoriuje

Investicijos apima priemones, kuriomis siekiama paskatinti laipsnišką valdžios sektoriaus įprastų transporto priemonių parko pakeitimą elektra varomomis transporto priemonėmis ir skatinti perėjimą prie elektromobilumo. Tai apima 100 elektra varomų transporto priemonių pirkimą valdžios sektoriaus reikmėms ir atitinkamų įkrovimo punktų įrengimą vyriausybės patalpose.

Tikimasi, kad tai bus parodomasis elektromobilumo skatinimo plačiajai visuomenei projektas.

2 papriemonė: EVTP pirkimo paramos schema

Pagal šią schemą, teikiant dotacijas, teikiamos paskatos elektra varomoms transporto priemonėms pirkti ir registruoti bei elektriniams dviračiams įsigyti. Ji yra tiesiogiai susijusi su 3 reforma „Palaipsnis labiausiai teršiančių transporto priemonių atsisakymas, ypač užterštose miestų teritorijose“, kaip lygiagreti, pagalbinė ir papildoma priemonė.

3 papriemonė: taršiausių transporto priemonių atidavimo į metalo laužą programa kartu su paskatomis netaršaus ir (arba) mažataršio judumo galimybėmis

Pagal šią sistemą vairuotojai skatinami atsisakyti senesnių ir labiau teršiančių transporto priemonių mainais į alternatyvias judumo galimybes, pavyzdžiui, įsigyti LEV arba elektrinį dviratį ir (arba) nemokamus metinius autobuso bilietus. Tikimasi, kad senesnių transporto priemonių pašalinimas padės sumažinti transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, taip pat sumažinti jo poveikį oro, vandens, dirvožemio ir akustinei taršai. Į metalo laužą atiduotas transporto priemones perdirba licenciją turintys perdirbėjai. Pirmenybė teikiama seniausioms transporto priemonėms, kurios turi būti atiduotos į metalo laužą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

D. 2.3 KOMPONENTAS. Pažangus ir tvarus vandentvarka

Šiuo Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu šalinami vandentvarkos trūkumai. Šio komponento tikslai – užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą geros kokybės geriamojo vandens tiekimą, maksimaliai padidinant kanalizacijos sistemų, nuotekų valymo ir išvalytų nuotekų pakartotinio naudojimo žemės ūkyje infrastruktūrą; mažinti vandens nuostolius, vandens ir požeminio vandens ėmimą, gerinti kovos su potvyniais infrastruktūrą, gerinti vartotojams teikiamų paslaugų veiklos efektyvumą pasitelkiant technologijų pažangą ir užtikrinti finansinių sandorių skaidrumą.

Komponentas susijęs su konkrečiai šaliai skirta rekomendacija dėl vandentvarkos (2020 m. šaliai skirta 3 rekomendacija ir 2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

D.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C2.3R1). Vandens išteklių valdymo reforma

Priemonės tikslas – apibrėžti veiksmus, kuriais šalinami Kipro vandens išteklių valdymo struktūriniai trūkumai ir didinamas jo veiksmingumas bei tvarumas.

Reformą sudaro Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos ministerijos vadovaujama aukšto lygio darbo grupė (toliau – darbo grupė), kurią sudaro Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Europos programų, koordinavimo ir plėtros generalinio direktorato ir visų vandens ir nuotekų valdybų bei vietos administracijos koordinavimo įstaigų atstovai, atstovaujantys visiems suinteresuotiesiems subjektams nacionalinio vandentvarkos srityje. Darbo grupė veikia kaip įvairių vandentvarkos institucijų bendradarbiavimo organas ir koordinavimo bei stebėsenos įstaiga, atsakinga už siūlomų investicijų ir veiksmų įgyvendinimą. Darbo grupė pasiūlo veiksmų planą su būtinomis reguliavimo ir prisitaikymo priemonėmis, kurios turi būti įgyvendintos per ateinančius 10–15 metų. Siūlomo veiksmų plano tikslai: i) padidinti veiklos efektyvumą sujungiant rajono vandens ir kanalizacijos valdybas, ii) sumažinti nepelno vandenį, iii) pagerinti vandens naudojimą ir iv) padidinti Vandens plėtros departamento infrastruktūros saugumą ir tvarų veikimą. Darbo grupė koordinuoja ir stebi veiksmų plano įgyvendinimą ir atitinkamoms vandentvarkos institucijoms teikia būtiną techninę pagalbą reformų priemonėms ir į komponentą įtrauktoms investicijoms įgyvendinti.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.

1 investicija (C2.3I1). Choirokitia-Famagusta Conveyor Replacement

Priemonės tikslai – padidinti vandens tiekimo saugumą tobulinant konvejerių infrastruktūrą, kurioje būtų padidintas pagrindinių vandens šaltinių (pvz., vandens valymo įrenginių) ir vartojimo teritorijų kanalų pajėgumas. Investicijomis taip pat padedama kuo labiau sumažinti vandens nuostolius ir gedimus, gerinti vandens kokybę sumaišant gėlintą ir rafinuotą vandenį prieš pasiekiant galutinius vartotojus ir taupyti energiją mažinant vandens siurbimą.

Priemonę sudaro esamo vandens konvejerio pakeitimas. Projektas apima topografinių tyrimų ir poveikio aplinkai vertinimų atlikimą. Vandens plėtros departamentas, atlikęs pirmiau minėtus parengiamuosius veiksmus ir išdavęs reikiamus leidimus, paskiria statybos darbus rangovui, kuris bus atrinktas vykdant viešųjų pirkimų procedūras darbams atlikti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (C2.3I2). Vandens valymo įrenginiai: vandens kokybės gerinimas

Priemonės tikslai – gerinti vandens kokybę, mažinti energijos suvartojimą ir geriamojo vandens gamybos sąnaudas ribojant vandens gėlinimo poreikį, taip pat sumažinti vandens tiekimo ir paskirstymo sutrikimus.

Priemonę sudaro Limasolio, Asprokremmo, Tersefanou, Korno ir Kannaviou vandens valymo įrenginių atnaujinimas. Tai apima esamos šių penkių vandens valymo įrenginių chlorinimo infrastruktūros pakeitimą, aktyvintosios anglies poliravimo įrenginių įrengimą Limasolio, Asprokremmo ir Tersefanou vandens valymo įrenginiuose, Asprokremmos vandens valymo įrenginio pajėgumo išplėtimą 10 000 m³ per dieną ir stebėsenos ir kontrolės sistemos bei jos automatizavimo sistemos modernizavimą.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (C2.3I3). Integruota Vandens plėtros departamento infrastruktūros stebėsenos ir kontrolės valdymo sistema

Priemonės tikslas – pagerinti vandens išteklių valdymo veiksmingumą ir padidinti kompetentingų institucijų veiklos pajėgumus. Šia priemone siekiama sumažinti verslo sutrikdymo riziką užtikrinant, kad įvairios sistemos būtų apsaugotos nuo kibernetinių ir fizinių išpuolių, mažinti energijos suvartojimą ir išmetamą ŠESD kiekį didinant efektyvumą, sumažinti drėkinimo metu negaunamą vandenį, gerinant infrastruktūrą ir stebėsenos pajėgumus, taip pat sumažinti didelį taršos įvykių poveikį ir užsitęsusių sausrų poveikį, atidžiai valdant vandens išteklius ir prognozuojant vandens išteklius.

Priemone siekiama sukurti integruotą platformą, kurią sudarytų keli posistemiai, kuriuose kiekvienu iš jų sprendžiami pagrindiniai uždaviniai, įskaitant vandens kokybę, potvynių valdymą, vandens paklausos valdymą ir vandens paskirstymą drėkinimo tikslais, energijos vartojimo efektyvumą, kibernetinį ir fizinį saugumą. Priemonių įgyvendinimas apima: i) 500 hidraulinių ir kokybiškų jutiklių įrengimą visuose ežeruose, rezervuaruose, upėse ir vandens transporto tinkle iki bendruomenių lygmens; ii) energijos skaitiklių įrengimui, kad būtų galima stebėti siurblinių suvartojamos energijos kiekį, kuris perduodamas ir saugomas duomenų bazėje; iii) programinės įrangos platforma, susieta su pažangia analize ir metodais, padedančiais priimti sprendimus, susijusius su vandens gamyba iš įvairių šaltinių (vandens nudruskinimas ir valymas iš rezervuarų), atsižvelgiant į vandens tiekimo saugumą, vandens gamybos sąnaudas įvairiose sistemose ir sausrų prognozes. Be to, šia priemone sprendžiamos kibernetinio ir fizinio saugumo problemos naudojant IRT sistemų apsaugos stiprinimo priemones. Projektas įgyvendinamas tokia veiksmų seka: išsami reikalavimų analizė padedant specializuotiems konsultantams; įrangos pirkimas ir įrengimas; IT posistemių įdiegimas, vertinimas ir perdavimas eksploatuoti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

4 investicija (C2.3I4). Pažangiųjų vandens ir kanalizacijos tinklų valdymas

Priemonės tikslas – didinti veiklos ir energijos vartojimo efektyvumą skaitmeninant Larnakos nuotekų ir nuotekų valymo valdybą, Larnakos vandens valdybą ir Limasolio vandens valdybą, visų pirma atnaujinant organizacijų veiklą ir paslaugas ir integruojant IT sistemas, šiuo metu naudojamas į bendrą sistemą, skirtą debesijos paslaugoms teikti.

Priemonę sudaro pažangieji ir skaitmeniniai atnaujinimai kiekvienoje iš trijų organizacijų: i) Larnakos kanalizacijos ir nuotekų valymo valdyba imasi priemonių Larnakos nuotekų valymo įrenginių suvartojamos energijos kiekiui sumažinti naudojant saulės ir biodujų sprendimus. ii) Larnakos vandens valdyba savo skirstomuosiuose tinkluose įrengia vandens kokybės ir slėgio jutiklius, todėl tikimasi, kad bent 50 proc. savo įprastų vartotojų skaitiklių pakeis pažangiaisiais skaitikliais. Be to, ji parengia skaitmeninių dvynių sprendimų rėmimo priemonę ir duomenų banką. Šios sistemos renka informaciją iš įrengtų jutiklių, pažangiųjų vandens skaitiklių ir esamų sistemų, kad būtų galima tiksliai įvertinti vandens srautą, slėgį ir vandens kokybę, kad būtų galima laiku nustatyti įvykius. iii) Limasolio vandens valdyba įprastinius vartotojų skaitiklius pakeičia automatiniais pažangiaisiais skaitikliais ir įrengia slėgio ir kokybės jutiklius infrastruktūrai stebėti ir novatoriškoms vartotojų paslaugoms plėtoti, pvz., išankstiniam įspėjimui nuotėkio atveju. Be to, tikimasi, kad ji suprojektuos pritaikytą programinę įrangą, apimančią visas savo operacijas, ir padės priimti duomenimis grindžiamus sprendimus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

5 investicija (C2.3I5). Kovos su potvyniais ir vandens surinkimo priemonės

Priemonės tikslas – valdant potvynių riziką sumažinti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros objektams ir pajamoms iš potvynių. Konkretus įgyvendintinų veiksmų tikslas – sumažinti eroziją dėl itin didelio nuotėkio tiek žemės ūkio, tiek miesto teritorijose.

Šią priemonę sudaro įvairios kovos su potvyniais ir vandens surinkimo priemonės. Darbai sutelkiami į tris sritis, t. y. Livadiją, Kladerį ir Nikosijos centrą: i) Livadijoje Larnakos savivaldybė, gerindama upės vagą ir upių krantus, atnaujina ir užmezga potvynių kanalus. ii) Kladerio vietovėje Ypsonas savivaldybė įrengia 4600 metrų ilgio lietaus vandens surinkimo tinklą, kuris apima teritoriją, kurios pabaiga – 35 sugerties duobės. iii) Nikosijoje Nikosijos savivaldybė jau atrinko aštuonias teritorijas, kuriose turi būti įrengta visa kanalizacijos sistema. Darbai apima gatvių ir šaligatvių rekonstrukciją ir lietaus vandens tinklo plėtrą.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

6 investicija (C2.3I6). Didinti vandens tiekimo saugumą Nikosijos ir Larnakos regionuose

Priemonės tikslas – padidinti vandens pakankamumą Nikosijos ir Larnakos vandens valdybų poreikiams patenkinti.

Pagal šią priemonę Nikosijos regione numatoma pastatyti tris naujos kartos Glass Lined Steel (GLS) vandens rezervuarus, kurių bendras dydis yra 26 000 m 3, ir pastatyti 10 000 m 3 vandens rezervuarą tam tikroje nustatytoje vietovėje Klavdijoje, Larnakoje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

8 investicija (C2.3I8) Jūrų ekosistemos apsauga nuo pavojų dėl naftos išsiliejimo

Priemonės tikslas – apsaugoti jūrų ekosistemas atnaujinant Žuvininkystės ir jūrų mokslinių tyrimų departamento veiklos pajėgumus greitai, tinkamai ir veiksmingai reaguoti į incidentus nuo taršos nafta iki jūros taršos.

Priemonę sudaro trijų taršos mažinimo laivų pirkimas su galimybe vykdyti autonomines naftos gavybos operacijas, iš kurių du turi veikti netoli kranto linijos, o didesnieji – atviroje jūroje, taip pat dviejų autonominių naftos dispergento oro purškimo įrenginių pirkimas.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

D.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

E. 3.1 KOMPONENTAS. Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas

Šiuo komponentu sprendžiamos Kipro ekonomikos problemos, susijusios su konkurencingumu, našumu ir investicijomis, taip pat pernelyg dideliu kliovimusi tam tikrais ekonomikos sektoriais, pavyzdžiui, turizmu.

Komponento tikslas – padėti ekonomikai pereiti prie naujo ekonomikos augimo modelio (Europos tvaraus verslo ir prekybos centro), sprendžiant šiuos sektorių uždavinius:

Pagrindinio sektoriaus tikslas – plėtoti konkurencingą žemės ūkio sektorių, visų pirma pasitelkiant žemės ūkio technologijas ir tvirtą bendradarbiavimą su įmonėmis, aukštojo mokslo institucijomis ir mokslinių tyrimų centrais, kad jis būtų sėkmingas.

Antrinio sektoriaus tikslas – sukurti konkurencingą lengvosios gamybos sektorių, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama tokioms sritims kaip žaliosios technologijos ir žemės ūkio technologijos.

Tvaraus turizmo tikslas – sukurti stiprią kaimo turizmo ir tvarios apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų infrastruktūrą ir pritraukti sveikatos ir sveikatingumo turistus pasitelkiant konkurencingą ir gerą reputaciją turinčias sveikatos priežiūros paslaugas.

Žiedinė ekonomika (daugiausia dėmesio skiriant atliekų tvarkymui). Tikslas – padėti pereiti prie žiedinės ekonomikos geriau naudojant žaliavas, mažinant atliekų kiekį, didinant informuotumą apie darnų vystymąsi ir pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, siekiant sušvelninti klimato krizę, apsaugoti socialinę gerovę ir kurti atsparią ekonomiką. Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su žaliąja ir skaitmenine pertvarka ir atliekų tvarkymu ir vandentvarka (2020 m. šaliai skirta 3 rekomendacija), „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į darnųjį transportą, aplinką“ ir „aplinką, visų pirma atliekų ir vandentvarką“ (2019 m. šaliai skirta 4 rekomendacija).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

E.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

3.1.1 pakomponentis. Atsparus ir konkurencingas pirminis sektorius

1 reforma (C3.1R1). Žemės ūkio praktikos perkėlimas iš XX a. į XXI a. investuojant į nacionalinį žemės ūkio technologijų kompetencijos centrą

Reformos tikslas – spręsti problemas pirminiame sektoriuje, įskaitant mažą našumą ir technologinių žinių trūkumą, sukuriant centralizuotą veiklos modelį, glaudžiai bendradarbiaujant Žemės ūkio mokslinių tyrimų institutui ir viešiesiems universitetams.

Reforma siekiama įsteigti Kipro žemės ūkio mokslinių tyrimų institutą kaip šalies žemės ūkio, gyvulininkystės ir aplinkos apsaugos kompetencijos centrą ir stiprinti Žemės ūkio mokslinių tyrimų instituto ir universitetų bendradarbiavimą rengiant naujas mokymo programas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

2 reforma (C3.1R2). Internetinė platforma, skirta prekybos ir informacijos simetrijai šviežių produktų tiekimo grandinėje gerinti

Reformos tikslai – pašalinti ilgalaikius šviežių produktų tiekimo grandinės trūkumus, visų pirma susijusius su atsekamumu, rinkos kainų iškraipymais ir informacijos asimetrija, kuri silpnina gamintojų padėtį rinkoje.

Reformą sudaro naujas įstatymas dėl nesąžiningos veiklos vykdant sandorius vietos šviežių produktų rinkoje. Gamintojų organizacijoms siūloma Kipro rinkos ypatumams pritaikyta platforma, kad jos galėtų pradėti bendradarbiauti.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

3 reforma (C3.1R3). Kipro avių ir ožkų populiacijos genetinis pagerėjimas

Reformos tikslas – didinti pirminio sektoriaus našumą ir tvarumą skatinant žemės ūkio technologijas, pažangią avių ir ožkų reprodukciją ir genominį tobulinimą, kad būtų optimizuota pieno produktų gamyba.

Reforma apima paramą avių ir ožkų augintojams, kad jie atnaujintų apskaitą ūkiuose, jų gamybos procesus, produktų kokybės vertinimo pastangas ir dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu finansuojamame projekte AGRICYGEN, kuris suteikia jiems pažangių žinių ir gairių dėl jų gyvūnų genetinės naudos. Taip ūkininkams suteikiama galimybė priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl gyvūnų dauginimosi, kad būtų padidintas produktyvumas, visų pirma pieno gamybos srityje.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (C3.1I2). Esamų Kipro tradicinių maisto produktų ir (arba) gėrimų izotopinių duomenų bazių tobulinimas sukuriant blokų grandinės platformą, kad būtų užtikrintas jų tapatumas

Priemonės tikslas – sukurti Kipro produktų ir apskritai Europos maisto produktų autentiškumo tikrinimo mechanizmą ir paskirtį atitinkančią tikrinimo metodiką, naudojant stabilias izotopines duomenų bazes ir taip naudojant mokslinius tyrimus ir technologijas. Visų pirma šia priemone parengiama bent trijų autentiškumo sričių (pieno produktų, medaus ir spiritinių gėrimų), kurioms didelį poveikį daro falsifikavimas ir sukčiavimas, tikrinimo metodika.

Investicijas sudaro ekspertinių žinių tinklo, kuris informuotų reguliavimo ir gamybos suinteresuotuosius subjektus apie maisto autentiškumo problemas ir problemas, esamus duomenų rinkinius, prieinamą metodiką ir saugų dalijimąsi duomenimis ir informacija, sukūrimą. Be to, ji parengia bent trijų autentiškumo sričių (pieno produktų, medaus ir spiritinių gėrimų), kurioms didelį poveikį daro falsifikavimas ir sukčiavimas, tikrinimo metodiką. Be to, ji skatina žinių apie „IsoDataBase“ rezultatus perdavimą maisto pramonei, reguliavimo, vykdymo užtikrinimo, mokslinių tyrimų ir vartotojų suinteresuotiesiems subjektams ir sukuria konfigūruojamą žiniatinklio ir mobiliųjų įmonių išteklių planavimą, kuris bet kokią popierinę tiekimo grandinę galėtų paversti skaitmenine.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

3 investicija (C3.1I3). Kelti esamos ūkininkų bendruomenės kvalifikaciją ir didinti būsimos darbo jėgos profesionalumą investuojant į žmogiškąjį kapitalą

Priemonės tikslas – kelti ūkininkų bendruomenės kvalifikaciją perduodant žinias ir skatinant inovacijas. Tokiu būdu, stiprinant gebėjimus ir perduodant žinias, siekiama skatinti konkurencingesnį ir didesnį potencialą turintį žemės ūkio sektorių.

Investicijas sudaro dešimties stipendijų skyrimas žemės ūkio sektoriuje po 10 000 EUR, siekiant remti būsimos darbo jėgos plėtrą šiame sektoriuje. Ja taip pat remiamas žinių ir inovacijų perdavimas esamai darbo jėgai, naudojantis Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema su akademine bendruomene, mažinant atotrūkį tarp praktinio taikymo ir žinių, mokslo, patirties ir mokslinių tyrimų.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

3.1.2 pakomponentis. Novatoriškas ir konkurencingas antrinis sektorius

5 investicija (C3.1I5). Nacionalinės komercinės tapatybės sukūrimas ir tradicinio produkto „halloumi“ populiarinimas

Priemonės tikslas – nustatyti Kipro produktų prekės ženklą, kad būtų skatinamas jų eksportas.

Investicijas sudaro veiksmų planų rengimas remiantis dviem tyrimais: a) dėl nacionalinės komercinės tapatybės „Pagaminta Kipre“ (prekės ženklas) sukūrimo, daugiausia dėmesio skiriant Kipro produktų ir paslaugų kokybei ir struktūrinėms savybėms, kartu su salos tradicijomis ir istorija, ir b) „Halloumi“ sūrio strategijos įgyvendinimo tyrimas, siekiant padidinti jo, kaip autentiško Kipro produkto, išskirtinumą, ir parengti reklaminę ir informuotumo didinimo kampaniją.

Investicija baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

6 investicija (C3.1I6). Žemės ūkio produktų gamybos ir prekybos jais užsiimančių įmonių modernizavimo ir skaitmeninimo sistema

Priemonės tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, skatinti ekonominės veiklos įvairinimą ir galiausiai paspartinti tvarų ekonomikos augimą. Priemone siekiama skatinti investicijas į naujas įmones arba esamų įmonių technologinę pažangą, taip padedant joms tiekti rinkai geresnius produktus, didinti našumą ir augimo perspektyvas, kurti darbo vietas vietoje ir suteikti pagrindą tvariam visos ekonomikos augimui.

Investicijos – tai dotacijų schemos, pagal kurią teikiama pagalba esamoms ir naujai įsteigtoms įmonėms, ypač MVĮ, kurios verčiasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytų žemės ūkio produktų, išskyrus vyną, vyno actą, perdirbimu, prekyba ir plėtra, naudojimas. Schema padeda įmonėms finansuoti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, siekiant modernizuoti ir tobulinti savo gamybos įrenginius, plėsti ir didinti savo gamybos pajėgumus, diegti naujas technologijas ir procedūras ir kurti naujus ar kokybiškesnius žemės ūkio produktus. Finansavimas taip pat turi padėti įmonėms gerinti savo skaitmeninius pajėgumus ir taip padėti joms tobulinti savo procesus.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

7 investicija (C3.1I7). Kipro didelių įmonių konkurencingumo ir (arba) energijos vartojimo efektyvumo didinimo schema

Priemonės tikslas – padėti didelėms įmonėms padengti kapitalo išlaidas modernizavimo pastangoms, kurios, kaip tikimasi, leis šioms įmonėms augti, tapti konkurencingesnėms, kurti darbo vietas ir taip prisidėti prie šalies ekonominio vystymosi, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą.

Investicijas sudaro iki 7 000 000 EUR dotacijų schema, skirta esamoms ir naujoms didelėms įmonėms plėtoti ir skatinti, daugiausia gamybos sektoriuje. Pagal dotacijų schemą įmonės skatinamos išlaikyti savo veiklą ir užimtumą, taip pat investuoti į energijos vartojimo efektyvumą.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus, nustatytus būsimuose kvietimuose teikti projektus, neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas 5 : i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) vykdoma veikla, kuria užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3.1.3 pakomponentis. Tvarus, didelės pridėtinės vertės turizmo sektorius

8 investicija (C3.1I8). Turizmo sektoriaus pridėtinės vertės didinimas, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, kalnuotoms ir atokioms vietovėms

Investicijų tikslai – praturtinti turizmo produktą, pritraukti naujų rinkų, kartu mažinant sezoniškumą ir gerinant apstatytą aplinką kaimo vietovėse, kalnuotose ir atokiose vietovėse.

Investicijas sudaro dotacijos parama trijų kategorijų įmonėms: 1) Apgyvendinimo pramonės MVĮ, pavyzdžiui, viešbučiuose, kaimo vietovėse, kalnuotose ir atokiose vietovėse, kuriose vykdomi renovacijos projektai, 2) restoranai arba tradiciniais maisto produktais prekiaujančios įmonės, kurios gali būti ženklinamos ženklu „Kipras“, renovacijos darbams, ir 3) apgyvendinimo pramonės MVĮ, pavyzdžiui, viešbučiams, įskaitant medicinos ir gyvenimo sąlygas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

9 investicija (C3.1I9). Žiedinės ekonomikos skatinimas viešbučiuose

Investicijų tikslai – palengvinti viešbučių verslo modelio perėjimą prie žiedinės ekonomikos arba kurti žiedinius produktus ar paslaugas.

Investicijos apima diagnostiką, rekomendacijas, mokymą ir konsultuojamąjį ugdymą, taip pat rekomendacijų dėl sertifikavimo įgyvendinimo stebėseną.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

10 investicija (C3.1I10). Turizmo produktų sodrinimas kaimo, kalnuotose ir atokiose vietovėse 

Investicijos tikslas – remti kaimo, kalnuotų ir atokių vietovių ekonomiką plėtojant lankytojams siūlomą veiklą, pavyzdžiui, praktinius seminarus, tiesiogines demonstracijas ir tradicinius suvenyrus. Ja siekiama didinti turizmo sektoriaus įvairinimą, kurti darbo vietas ir mažinti migraciją.

Investicijas sudaro i) 2 km ilgio Aphrodite maršruto užbaigimas, kuris sujungia istorinius, religinius ir aplinkosaugos vietovės taškus (pvz., gamtos takus) ir papildo projekto „Autenttic Experience Route“ sukūrimą, ir ii) teikti paramą įmonėms ir vietos bendruomenių valdyboms riboto masto privačių ir viešųjų pastatų restauravimui ir daugiausia jų paskirties keitimui, siekiant priimti labai mažas ir mažąsias įmones kūrybos ir gamybos sektoriuose, pavyzdžiui, menininkus, amatus ir tradicinius produktus.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

Sudedamoji dalis 3.1.4. Žiedinė ekonomika

4 reforma (C3.1R4). Žiedinės ekonomikos stiprinimas pramonėje

Priemonės tikslas – stiprinti žiedinės ekonomikos modelį šalyje įgyvendinant konkretų veiksmų planą. Į veiksmų planą įtraukiama dotacijų schema, kuria siekiama didinti verslo investicijas į žiedinę ekonomiką, taip pat tokie veiksmai kaip i) vartotojų ir verslo bendruomenės informuotumo apie žiedinių produktų naudą aplinkai ir apie žiedinės ekonomikos teikiamas stipriąsias puses ir verslo galimybes didinimas, ii) konsultavimo paslaugų, susijusių su verslo diagnostika, verslo ugdymu, darbuotojų mokymu ir perėjimo prie žiediškumo veiksmų gairių rengimu, teikimas ir iii) dalijimasis žiedinės ekonomikos platforma, kad būtų galima susieti medžiagų, krūmų ir atliekų pasiūlą ir paklausą.

Dotacijų schema yra atvira MVĮ, siekiančioms pereiti prie žiedinio veiklos modelio. Dotacijos gali siekti iki 317 500 EUR kiekvienam paramos gavėjui, padengiant iki 60 % kiekvienos MVĮ patirtų investicinių išlaidų.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus, nustatytus būsimuose kvietimuose teikti projektus, neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas 6 : i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) vykdoma veikla, kuria užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

5 reforma (C3.1R5). Centrinės ir vietos valdžios koordinavimo institucijos įsteigimas

Priemonės tikslas – pagerinti atliekų tvarkymą, kad būtų užkirstas kelias atliekoms ir rūšiuojamajam surinkimui, taip prisidedant prie ES atliekų tvarkymo direktyvų laikymosi ir skatinant žiedinę ekonomiką. Reforma bus mechanizmas, skirtas vietos valdžios institucijoms tiek techniškai, tiek finansiškai remti, padėti joms palaikyti ryšius su centrine valdžia, kaupti ekspertines žinias ir išnaudoti finansavimo galimybes atliekų tvarkymo srityje.

Reforma siekiama įsteigti centrinės ir vietos valdžios koordinavimo instituciją, kuri skatintų veiklą pagal atliekų tvarkymo hierarchiją ir atliekų tvarkymo planą ir remtų vietos valdžios institucijas šioje srityje. Ji taip pat dalyvauja mokslinių tyrimų programose, remia bandomąsias programas ir vykdo švietimo bei informavimo kampanijas, kuriomis siekiama atliekų prevencijos ir atliekų atskyrimo, taip pat tvarko atliekų tvarkymo srities programų ir projektų duomenų bazę.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.

12 investicija (C3.1I12). Atliekų tvarkymas siekiant žiedinės ekonomikos

Priemonės tikslas – veiksmingai prisidėti didinant sausų perdirbamų medžiagų perdirbimo pastangas. Investicijomis siekiama padėti pasiekti perdirbimo tikslus, didinti atliekų prevenciją, nes tai yra svarbiausias būdas efektyviau naudoti išteklius ir mažinti atliekų poveikį aplinkai.

Investicijas sudaro 50 žaliųjų kioskų, skirtų sausiems perdirbamiems gaminiams, kūrimas, įrengimas, siekiant padėti atokiose vietovėse esančioms savivaldybėms tobulinti savo atliekų tvarkymo sistemas.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

E.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

E.3.    Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 investicija (C3.1I1). Bendros jūrų akvakultūros infrastruktūros (uostų ir sausumos įrenginių) statyba Pentakomo pakrantės zonoje

Priemonės tikslas – užpildyti spragą dėl nepakankamos uostų ir sausumos infrastruktūros kasdieniams šios veiklos poreikiams patenkinti, tenkinant esamus ir būsimus daugiau kaip 70 % Kipre veikiančių jūrų akvakultūros padalinių poreikius, siekiant užtikrinti sklandų šio sektoriaus veikimą. Šia priemone siekiama išlaikyti akvakultūros gyvybingumą, didinti jos konkurencingumą ir sudaryti sąlygas jos tolesniam darniam vystymuisi ir plėtrai ateityje, didinant pirminio sektoriaus atsparumą, konkurencingumą ir indėlį į tvarų Kipro ekonomikos vystymąsi.

Investicijas sudaro jūrų akvakultūrai skirtos bendradarbiavimo infrastruktūros statyba Pentakomo rajone, kuri turi būti specialiai sukurta siekiant patenkinti jūroje vykdomos akvakultūros veiklos poreikius (saugūs aptarnaujantys laivai, pripildomi įrenginiai, saugojimo zonos, pakrovimo ir iškrovimo zonos ir degalinės). Ji apima mažo uosto su reikiamais ir tinkamais sausumos įrenginiais, kurie turi būti pajėgūs aptarnauti ne mažiau kaip 70 % Kipre veikiančių jūrų akvakultūros vienetų, statybą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

11 investicija (C3.1I11). Kipro žaliųjų taškų tinklo tobulinimas ir išplėtimas bei surinkimo punktų ir perdirbimo kampelių tinklo sukūrimas

Priemonės tikslai – gerinti kietųjų atliekų tvarkymą, apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą. Ja siekiama sumažinti nekontroliuojamo ir neteisėto atliekų išmetimo į viešąsias zonas mastą, padidinti medžiagų naudojimo ir perdirbimo mastą ir didinti naudotojų informuotumą apie darnų vystymąsi ir žiedinę ekonomiką.

Investicijomis numatoma pastatyti keturiolika žaliųjų taškų, kurių plotas ne mažesnis kaip 50 500 m², kad piliečiai ir vietos valdžios institucijos galėtų kaupti tam tikrus namų ūkių ir komunalinių atliekų srautus. Investicijomis numatoma ne tik kurti naujus žaliuosius taškus, bet ir sukurti perdirbimo kampų tinklą ir surinkimo punktų tinklą, kad kaimo bendruomenių piliečiai galėtų šalinti savo atliekas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

E.4.    Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

F. 3.2 KOMPONENTAS. Intensyvesni moksliniai tyrimai ir inovacijos

Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami uždaviniai, su kuriais susiduria Kipras, susiję su mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ekosistema, kuriai tenka palyginti nedidelis vaidmuo ekonomikos augimui. Taip yra daugiausia dėl mažos mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) absolventų dalies, ribotos viešosios mokslinių tyrimų sistemos sąveikos su verslo sektoriumi ir ribotos galimybės gauti rizikos finansavimą.

Komponento tikslai – stiprinti mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių ryšius, komercializuoti mokslinių tyrimų rezultatus, didinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklos intensyvumą ir viešųjų bei privačiųjų organizacijų investicijas, taip pat užtikrinti, kad visa viešosiomis lėšomis finansuojama mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų prieinama visai ekosistemai. Be to, ja siekiama didinti finansinę paramą startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms, MVĮ, internacionalizuoti vietos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą, ugdyti vietos talentus ir pritraukti talentus iš užsienio dirbti mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, ypatingą dėmesį skiriant konkrečioms teminėms sritims.

Komponentas susijęs su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis dėl didesnio dėmesio su investicijomis susijusiai ekonominei politikai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (2020 m. konkrečioms šalims skirta 3 rekomendacija ir 2019 m. 4 rekomendacija).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

F.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C3.2R1). Išsami nacionalinė mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, remiama duomenimis grindžiamomis politikos priemonėmis, kuriomis remiama mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistema ir stiprinamos politikos formavimo ir įgyvendinimo sąsajos

Priemonės tikslas – skatinti veiksmingą mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymo sistemos koordinavimą, skatinti informuotumo didinimą ir inovacijų kultūros puoselėjimą, sutelkti suinteresuotuosius subjektus ir plėtoti bei papildyti pagrindinius nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos elementus (trijų lygių: politikos formavimas, strategija ir įgyvendinimas, suinteresuotieji subjektai ir naudotojai/piliečiai).

Reformą sudaro Nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos veiksmų plano įgyvendinimas. Tai daroma politiškai patvirtinus veiksmų planą, taip pat priėmus nacionalinę mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją ir peržiūrėtą Kipro pažangiosios specializacijos strategiją. Ją taip pat sudaro į poveikį orientuotos stebėsenos ir paramos septyniems kompetencijos centrams mechanizmo sukūrimas ir skaitmeninės priemonės, skirtos dinamiškam mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos kartografavimui (suinteresuotieji subjektai, politikos priemonės ir priemonės, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai, novatoriškų įmonių registras ir sektorių analizė), kūrimas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

2 reforma (C3.2R2). Paskatos skatinti ir pritraukti investicijas ir žmogiškąjį kapitalą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje

Priemonės tikslas – pritraukti investicijų į novatoriškas įmones ir verslumo bei mokslo talentus iš užsienio.

Reforma apima investavimo į novatoriškas bendroves mokesčių schemos taikymo išplėtimą įtraukiant juridinius asmenis (šiuo metu fizinius asmenis). Reikalavimus atitinkančios investicijos, neviršijančios 150 000 EUR vienam investuotojui pagal šią paskatą, apima nuosavą kapitalą, paskolas, garantijas ir faktoringą. Be to, jį sudaro dabartinių paskatų programų, kuriomis siekiama pritraukti talentus iš trečiųjų šalių, įskaitant mokslo darbuotojams ir jų šeimoms skirtą VISA programą ir pradedančiųjų įmonių steigėjams ir jų šeimoms skirtą pradedančiųjų įmonių steigėjams ir jų šeimoms, peržiūrą, skatinimą ir, kai tinkama, dalinį pakeitimą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

3 reforma (C3.2R3). Nustatyti politiką ir paskatas, kuriomis būtų palengvinta ir skatinama prieiga prie viešosiomis lėšomis finansuojamos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir laboratorijų

Priemonės tikslas – optimizuoti verslo bendruomenės naudojimąsi viešosiomis lėšomis finansuojama mokslinių tyrimų infrastruktūra ir laboratorijomis.

Reformą sudaro i) dinamiškos skaitmeninės priemonės, kuri būtų prieinama visiems mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos suinteresuotiesiems subjektams ir kuria būtų teikiama informacija, priemonės ir paslaugos, skirtos įvairių mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų ir grupių (viešųjų ir privačiųjų) bendradarbiavimo partnerystės susitarimui, susijusiam su viešosiomis lėšomis finansuojamomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis ir laboratorijomis, sukūrimas ir diegimas; ii) nustatyti priemones ir paskatas (pvz., į Mokslinių tyrimų ir inovacijų fondo dotacijos susitarimą įtraukti nuostatą dėl finansuojamos infrastruktūros atvėrimo), siekiant stiprinti mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų bendradarbiavimą su verslu ir atskyrimu.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (C3.2I1). Įsteigti ir valdyti centrinę žinių perdavimo tarnybą

Priemonės tikslas – pagerinti technologijų perdavimą Kipre gerinant akademinės bendruomenės ir įmonių bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų komercializaciją.

Investicijas sudaro Mokslinių tyrimų ir inovacijų fondo Žinių perdavimo biuro (KTO) įsteigimas ir veiklos pradžia, kad būtų rastas ekonomiškai efektyvus sprendimas technologijų perdavimui remti, remiantis mokslinių tyrimų rezultatų kritinės masės ir masto ekonomijos principais. KTO teikia žinių perdavimo paslaugas, palengvinančias mokslinių tyrimų komercializaciją, universitetams, kitoms mokslinių tyrimų organizacijoms ir įmonėms. Orientacinis paslaugų sąrašas: a) komercializacijos perspektyvų vertinimas, b) konsultacijos dėl intelektinės nuosavybės teisių, c) patentai ir intelektinės nuosavybės teisių išlaikymo bylos, d) komercializacijos strategijos kūrimas, e) technologijų rinkodara, f) parama atsiskyrusių įmonių steigimui ir g) finansavimo teikimas siekiant remti pritaikomuosius mokslinius tyrimus.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. KTO pradeda finansuoti savo veiklą, 20 % pajamų iš KTO valdomų susitarimų palikdama veiklos išlaidoms padengti, kurios turi būti nurodytos Mokslinių tyrimų ir inovacijų fondo ir gavėjo sutartiniuose susitarimuose.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (C3.2I2). Inovacijų finansavimo programos ir finansavimo schemos, skirtos startuolių, novatoriškų įmonių ir MVĮ augimui ir konkurencingumui didinti

Priemonės tikslas – teikti paramą dotacijoms pagal inovacijų programas (pvz., „Skubios inovacijos“, „Paspartintos inovacijos“, „Inovacijos“), siekiant pagerinti novatoriškų MVĮ ir startuolių galimybes gauti lėšų.

Investicijas sudaro dotacijos pagal inovacijų programas (pvz., paspartintos inovacijos, išankstinės sėklos, sėklos, inovacijos), kad jos galėtų kurti novatoriškus produktus ir paslaugas, orientuotas į tarptautinę veiklą nuo koncepcijos iki paruoštų rinkai. Finansavimo programomis i) skatinamas įmonių bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų organizacijomis; ii) sudaryti palankesnes sąlygas mokslinių tyrimų rezultatų komercializacijai siekiant teikti rinkai artimesnius produktus ir rezultatus, taip sudarant sąlygas trumpalaikiam ekonominiam poveikiui; iii) sudaryti sąlygas kurti darbo vietas; iv) skatinti verslo klasterių kūrimą ir v) siekti spartesnio perėjimo prie žaliosios ekonomikos ir prie skaitmeninio veiksmingumo ir našumo eros. Pagal šias programas reikalaujama, kad įmonės pritrauktų privačias ir (arba) nuosavas lėšas kartu su viešuoju finansavimu (kurį teikia Mokslinių tyrimų ir inovacijų fondas), taip prisidėdamos prie bendro investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą didinimo.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus, nustatytus būsimuose kvietimuose teikti projektus, neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas 7 : i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (C3.2I3). Žaliosios pertvarkos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa

Priemonės tikslas – teikti dotacijų paramą pagal temines mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, kurių technologinės parengties lygis yra palyginti aukštas, daugiausia dėmesio skiriant žaliajai pertvarkai.

Investicijas sudaro dotacijos projektams, kuriuose naudojamos naujos technologijos siekiant pateikti ekonomiškai efektyvius žaliosios pertvarkos sprendimus ir taip padidinti šalies mokslinių tyrimų pajėgumus. Remiamais projektais daugiausia dėmesio skiriama atsinaujinančiajai energijai, energijos vartojimo efektyvumui ir tvariam transportui, bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų ir inovacijų kompetencijos centrais ir (arba) kitais suinteresuotaisiais subjektais ir palengvinamas mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimas.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus, nustatytus būsimuose kvietimuose teikti projektus, neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas 8 : i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

4 investicija (C3.2I4). Finansavimo schemos, skirtos remti organizacijas, vykdančias mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, susijusią su dvejopomis technologijomis, įskaitant naujų arba atnaujintų esamų laboratorijų kūrimą ir klasifikuotų laboratorijų kūrimą

Priemonės tikslas – skatinti dvejopo naudojimo mokslinius tyrimus ir naudoti technologijas, kurios kitu atveju būtų naudojamos tik valdžios ir (arba) kariniams tikslams, siekiant civilinių, komercinių ir visuomenės interesų.

Investicijas sudaro dotacijos parama, kuri leistų mokslinių tyrimų organizacijoms ir įmonėms dalyvauti dvejopo naudojimo technologijų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikloje. Finansavimo schemomis sudaromos sąlygos atnaujinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir mokslinių tyrimų kompetencijos centrų, akademinių įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių, dalyvaujančių dvejopo naudojimo technologijų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, pajėgumus. Visų pirma jos sudaro sąlygas šioms organizacijoms gauti slaptumo žymos sertifikatus, kad galėtų dalyvauti konsorciumuose, skirtuose Europos finansavimui gauti (pvz., programoje „Europos horizontas“, Europos gynybos fonde), taip pat padidinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir konkurencingumą dvejopo naudojimo technologijų srityje.

Finansavimas skiriamas tik civiliniam verslui, o mokslinių tyrimų rezultatai ir infrastruktūra yra naudingi tik civilinėms reikmėms. Priemonė turi atitikti 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą finansavimo schemos įgyvendinimo metu, ir turi būti parengta pagal dokumentą „ES dvejopo naudojimo prekių finansavimas. Praktinis ES lėšų naudojimo vadovas Europos regionų valdžios institucijoms ir MVĮ“.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus, nustatytus būsimuose kvietimuose teikti projektus, neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas 9 : i) su iškastiniu kuru susijusi veikla, įskaitant galutinės grandies naudojimą; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vykdomai veiklai, kurią vykdant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Įgaliojimuose papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

F.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

G. 3.3 KOMPONENTAS. Parama verslui siekiant konkurencingumo

Šia Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo sudedamąja dalimi sprendžiamos mažo ekonomikos našumo ir konkurencingumo problemos, kurias lemia vidutiniškai mažas įmonių dydis, sudėtingas licencijavimo procesas, kurio prašoma investicijoms, ir sunkumai gauti finansavimą verslui. Šio komponento tikslai – remti verslininkus ir įmones, didinti jų konkurencingumą ir indėlį į ekonomikos augimą tobulinant investavimo ir verslo veiklos reglamentavimo sistemą ir didinti MVĮ našumą, visų pirma pasitelkiant skaitmeninimą. Jį sudaro šešios reformos ir keturios investicijos, kurios turi būti užbaigtos iki 2026 m. II ketv.

Komponentas skirtas 2020 m. konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai Nr. 3 ir 2019 m. konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai Nr. 4.

G.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C3.3R1). Palankesnių sąlygų strateginėms investicijoms sudarymas

Priemonės tikslas – sukurti naują strateginių investicijų rėmimo sistemą, kuria būtų siekiama skatinti investicinę veiklą šalyje taikant supaprastintas taisykles ir mechanizmus, supaprastinant licencijų išdavimo ir leidimų išdavimo procedūras, mažinant administracinę naštą ir didinant strateginių investicijų aplinkos veiksmingumą. Strateginių investicijų apibrėžtis susijusi su investicijomis į strateginius sektorius (įskaitant sveikatos ir socialinę priežiūrą, švietimą, kultūrą, sportą, aplinką, pramonę, turizmą, energetiką, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas), kuriomis labai prisidedama prie ekonomikos vystymosi.

Reforma apima teisės aktų dėl palankesnių sąlygų strateginėms investicijoms sudarymą, kiek tai susiję su investicijų licencijų ir statybos leidimų gavimo veiksmingumu, įsigaliojimas. Strateginės investicijos apdorojamos specialiu vyriausybiniu sektoriumi. Jį sudaro veiklos gairių, procesų srautų ir kitų standarto ISO 9001:2015 reikalavimų dėl proceso integravimo rengimas. Ji parengia susitarimo memorandumą su kitais departamentais, susijusiais su proceso dalimis, kad užtikrintų paspartinto mechanizmo įgyvendinamumą. Be to, ji apima darbuotojų mokymą, susijusį su taikytinomis procedūromis. Be to, reformai naudinga sukurti skaitmeninę platformą, kuri sudarytų sąlygas teikti, tirti ir išduoti planavimo ir statybos leidimus skaitmeniniu būdu, naudojant taikomųjų programų valdymo priemonę ir GIS sistemą (3.4 komponento projektas: „pastatų leidimų išdavimo e. sistemos tobulinimas“).

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

2 reforma (C3.3R2). Pagreitinto verslo aktyvumo mechanizmo stiprinimas

Priemonės tikslai – procedūrų supaprastinimas, vyriausybinių paslaugų skaitmeninimas ir verslo paramos centro, kuris teikia visą būtiną ir pagalbinę informaciją ir paslaugas, veikla.

Reforma apima interaktyvios skaitmeninės platformos sukūrimą, stiprinantį verslo lengvinimo padalinį. Per platformą investuotojas gali atsekti savo taikomąją programą, tačiau kompetentingos institucijos taip pat turi galėti sąveikauti, keistis dokumentais ir tvarkyti paraišką.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 reforma (C3.3R3). Bendrovių įstatymo modernizavimas

Priemonės tikslas – remti verslo aplinkos gerinimą peržiūrint Bendrovių įstatymą, kad jis būtų aiškesnis praktiškai aiškinant ir taikant teisės aktus.

Reforma siekiama modernizuoti Kipro bendrovių įstatymą pasinaudojant geriausia kitų bendrosios teisės jurisdikcijų patirtimi, kad teismų praktika ir literatūra suteiktų žinių ir aiškumo pagrindą, padėtų praktiškai aiškinti ir taikyti teisę. Taip pat peržiūrimos susijusios bendrovių taisyklės. Be to, Kipras paskiria teisės ekspertų grupę, kuri vykdys naujojo Bendrovių įstatymo ir reglamentų konsultavimo ir rengimo paslaugų projektą. Be to, teisės aktų peržiūra apima bankroto procedūras pagal Bendrovių įstatymą, t. y. likvidavimą, turto atėmimą ir egzaminavimą. Be to, reforma apima poveikio MVĮ tyrimo atlikimą rengiant įstatymo projektą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

4 reforma (C3.3R4). Sukurti ir įsteigti nacionalinę skatinimo agentūrą

Reformos tikslas – pagerinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybes gauti finansavimą sudarant palankesnes sąlygas gauti paskolas, garantijas ir nuosavo kapitalo finansavimą, taip pat padidinti ES finansavimo įsisavinimo naudojant ES priemones pajėgumus.

Reformą sudaro ex ante vertinimo analizė, apimanti MVĮ galimybes gauti finansavimą visuose ekonomikos sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant žaliajai ir žiedinei ekonomikai, skaitmeniniam įgalinimui ir alternatyviam finansavimui. Ataskaitoje apibrėžiama siūlomos NMA intervencijos apimtis. Nacionalinės skatinimo agentūros teisinė ir organizacinė struktūra nustatoma galutinai atrinkus jos veiklos sritį. Siūloma struktūra turi užtikrinti didelį NMA veiklos skaidrumą ir savarankiškumą. Agentūra neturi banko licencijos, todėl jai nereikia a priori kapitalizuoti. Iniciatyvinis komitetas, kuriame dalyvauja Finansų ministerijos ir Energetikos, prekybos ir pramonės ministerijos atstovai, stebi įgyvendinimą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

5 reforma (C3.3R5). Kipro vertybinių popierių biržos strateginis investuotojas

Reformos tikslas – Kipro vertybinių popierių biržos privatizavimas.

Reformą sudaro šiuo metu vykdomas konkursas, kurio metu Kipro vertybinių popierių birža siekia paskirti gerą reputaciją turintį nepriklausomą patarėją arba jo konsorciumą, turintį daug atitinkamos patirties, kad būtų rastas tinkamiausias strateginis investuotojas Kipro vertybinių popierių biržoje. Sutarties privatizavimo etapas baigiamas galutinai patvirtinus Kipro Respublikos Atstovų Rūmams, kai įvykdomos visos kitos sąlygos.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

6 reforma (C3.3R6). Paskatos įmonių susijungimams ir įsigijimams skatinti

Priemonės tikslas – skatinti didinti MVĮ dydį.

Reformą sudaro tikslinės paskatos įmonių susijungimui arba įsigijimui skatinti, siekiant plėsti veiklą ir tapti konkurencingesnėmis. Visų pirma reformą sudaro tai, kad Ministrų Taryba, įvertinusi panašią tvarką ES, ir pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis dėl konkrečių paskatų susijungimams ir įsigijimams skatinti, patvirtina ataskaitą ir prie jos pridedamą veiksmų planą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (C3.3I2). Bandomosios reglamentavimo aplinkos sukūrimas, kad būtų sudarytos sąlygos „FinTech“

Priemonės tikslas – sudaryti sąlygas „FinTech“, startuoliams ir kitoms novatoriškoms įmonėms plėsti savo pasiūlą, susijusią su naujais produktais ar paslaugomis, reguliavimo institucijoms sukuriant bandymų pagrindą, kuris leistų jiems prižiūrint vykdyti tiesioginius eksperimentus kontroliuojamoje aplinkoje.

Investicijomis siekiama palengvinti tinkamos ir patrauklios „FinTech“ ir novatoriškų technologijų reguliavimo tvarkos kūrimą ir rasti pusiausvyrą tarp sklandaus novatoriškų produktų ar paslaugų diegimo ir investuotojų apsaugos užtikrinimo.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 30 d.

4 investicija (C3.3I4). Įmonių skaitmeninio modernizavimo schema

Investicijos tikslas – stiprinti skaitmeninių technologijų integravimą į esamas ir būsimas Kipre įsteigtas MVĮ. Konkrečiau, šia priemone siekiama didinti įmonių skaitmeninę tapatybę, didinti informacines ir ryšių technologijas naudojančių mažųjų ir vidutinių įmonių, įskaitant e. prekybos sektorių, dalį ir skatinti skaitmeninį verslumą.

Investicijas sudaro maždaug 30 000 EUR vertės finansinės dotacijos kiekvienam pagalbos gavėjui, kaip dalis to, ką jis turi investuoti į reikalavimus atitinkančias investicijas, skirtas jų įmonių skaitmeniniam atnaujinimui.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

6 investicija (C3.3I6). Valstybės finansuojamas nuosavo kapitalo fondas

Priemonės tikslas – įsteigti fondą, kurio lėšomis būtų remiamos Vyriausybės pastangos gerinti galimybes naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais, siekiant i) skatinti ekonominę plėtrą ir augimą bei didinti mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą Kipre; ii) didinti alternatyvių finansavimo šaltinių prieinamumą, visų pirma novatoriškoms įmonėms ir startuoliams; ir iii) padėti stiprinti nuosavo kapitalo ir rizikos kapitalo investicijų ekosistemą.

Investicijas sudaro konkurso procedūra, skirta atrinkti ir paskirti išorės fondo valdytoją numatytam penkerių metų investavimo laikotarpiui.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Kipro ir Fondo, atsakingo už finansinę priemonę, teisinį susitarimą ir vėlesnę finansinės priemonės investavimo politiką.

I.reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir

II.išbraukti iš tinkamumo finansuoti veiklos rūšių ir turto sąrašą: i) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 10 ; ii) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) vykdoma veikla ir turtas, kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 11 ; iii) veiklą ir turtą, susijusius su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 12 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 13 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalos aplinkai; ir

III.reikalauti patikrinti kiekvieno fondo projektų teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams dėl visų sandorių, įskaitant tuos, kuriems netaikomas tvarumo patikros reikalavimas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

G.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis